Trumpai
1990 m. gegužės 9 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas Nr. I-199 nustato, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjime rašomi asmenvardžiai. Pagrindinė taisyklė – rašymas lietuviškais rašmenimis; nelietuvių tautybės asmenims numatyta išimtis.
Pagrindiniai punktai
- Į Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą pavardės, vardai, tėvo vardai ir tėvavardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis.
- Rašant privaloma vadovautis galiojančiomis instrukcijomis, Lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis bei rašybos vadovais.
- Nelietuvių tautybės asmenų prašymu jų pavardės, vardai, tėvo vardai ir tėvavardžiai gali būti papildomai užrašyti po pagrindinio įrašo, skliausteliuose.
- Tokiame papildomame įraše lietuviškos galūnės nepridedamos.
- Papildomas įrašas daromas tik asmens prašymu – tai teisė, o ne pareiga.
Kam taikoma
Taikoma visiems Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimus išduodantiems institucijoms ir pažymėjimą gaunantiems asmenims, ypač nelietuvių tautybės piliečiams, norintiems išsaugoti originalią asmenvardžio formą. Nutarimą pasirašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS
N U T A R I M A S
DĖL PAVARDŽIŲ, VARDŲ IR TĖVO VARDŲ (TĖVAVARDŽIŲ) RAŠYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIO PAŽYMĖJIME
1990 m. gegužės 9 d. Nr. I-199
Vilnius
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria:
1. Nustatyti, kad į Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą pavardės, vardai, tėvo vardai ir tėvavardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis, vadovaujantis galiojančiomis instrukcijomis, Lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis bei rašybos vadovais.
2. Nelietuvių tautybės asmenų prašymu leidžiama jų pavardes, vardus, tėvo vardus ir tėvavardžius po pagrindinio įrašo rašyti (skliausteliuose) ir nepridedant lietuviškų galūnių.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
______________
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.