Padėti mokiniams būti ir veikti visuomenėje vadovaujantis krikščioniškosiomis vertybėmis, kelti, analizuoti ir ieškoti atsakymų į egzistencinius žmonijos klausimus remiantis krikščionybės ir didžiųjų pasaulio religijų patirtimi, suvokti savo gyvenimo misiją, įsisąmoninti savo asmens, religinį, socialinį tapatumą, kurti tolerantiškus, pozityvius, atsakingus santykius su kitais žmonėmis ir pasauliu.
\n13.3.3. Uždaviniai Katalikų tikybos mokymo programa siekiama padėti mokiniams: · analizuoti ir išreikšti egzistencinę žmogaus patirtį, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų gilinantis į gyvenimo prasmės paieškas, vertinti šiuos klausimus apmąstant filosofijos, religijos, mokslo, kultūros ir dabarties visuomenės patirtį, apibendrinant įžvalgas krikščionybės požiūriu; · suprasti ir išreikšti savo jausmus ir mintis, būti jautriam kitam asmeniui ir vertinti jo pažiūras bei patirtį, veikti kartu siekiant bendro gėrio, nagrinėti ir vertinti šeimos, visuomenės, religijų pasaulėžiūras ir gerbti žmonių skirtingumą; · gilintis į monoteistinių religijų mokymą, aptarti šventraščius, religinės patirties simbolius, analizuoti kultūros ir religijos sąsajas, skirti tiesos lygmenis moksle (faktas), etikoje (vertybinė nuostata), religijoje (egzistencinė tikrovė); · svarstyti tapatybės, pasaulėžiūros, religinio sąmoningumo klausimus, atrasti krikščionių tikėjimą kaip žmogaus orumo šaltinį, egzistenciškai apsispręsti priimant pašaukimą profesijai, mokytis pagrįsti savo krikščioniškąją poziciją, įsisąmoninti savo reakcijas, žodžius ir veiklą.
\n13.3.3. Struktūra Katalikų tikybos programa laikosi pagrindinio ugdymo bendrųjų programų struktūros, kurią sudaro aprašyti mokinių pasiekimai: vertybinės nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas. Tai padės mokytojui kryptingai planuoti ugdomąją veiklą siekiant aprašytų mokinių tikybos mokymo(si) rezultatų. Ugdymo procesą siūloma organizuoti remiantis jau turima mokinių patirtimi, jų įsitraukimu į aktyvų mokymosi procesą, kitų programų integracija, bendrųjų kompetencijų ugdymu ir ryšiu su gyvenimu. Bendrojoje katalikų tikybos programoje aptariamos penkios ugdomosios veiklos sritys: · Gyvenimo klausimų nagrinėjimas tikėjimo požiūriu. Veikla, skatinanti kelti egzistencinius klausimus, ieškoti ir analizuoti gyvenimo prasmės klausimus filosofijoje, religijoje, kultūroje, moksle, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti ir apsispręsti, kaip gyventi ir įprasminti savo buvimą. · Bendravimas ir sutarimas. Tai – ugdomoji veikla, skatinanti dalyvauti dialoge ir poliloge mokantis būti ir veikti kartu, diskutuoti ir sutarti, įsisąmoninti savo vaidmenis, atsakomybę šeimai, bendruomenei, visuomenei, gamtai. · Šventojo Rašto ir tikėjimo pažinimas. Veikla, skatinanti domėtis didžiųjų pasaulio religijų palikimu, šventraščiais, aiškinti religijų simbolius naudojant įvairias kalbos formas, apibūdinti sąvokas, analizuoti Senojo ir Naujojo Testamento tekstus, lyginti įvairius požiūrius, argumentuoti. · Atsiliepimas į Dievo ir Bažnyčios kvietimą. Ši veiklos sritis nukreipta bendruomeniškumui ir solidarumui puoselėti rūpinantis kultūrinėmis ir religinėmis vertybėmis, gebėjimui mokytis rinktis, mąstyti, vertinti situaciją ir problemas iš įvairių pusių. Ekumeninio ir tarpreliginio dialogo šviesoje mokiniai giliau suvoks susitikimo tiesoje su kitu svarbą. · Dvasinis augimas. Veikla kreipiama į susitelkimą ir refleksiją, mokinio saviugdą, tapatumo ir pasaulėžiūros paieškas, religinį sąmoningumą ir maldos gyvenimą, pašaukimo paieškas.
\n13.3.4. Mokinių pasiekimai Mokant katalikų tikybos svarbu atsižvelgti į mokinių psichologinės raidos dėsningumus, asmenybės pokyčius, dvasinės brandos ir tikėjimo augimo dėsnius ir mąstymo galimybes. Laukiami mokinių pasiekimai yra ugdymo ir ugdymosi veiklos rezultatai, atsispindintys mokinio asmenybėje: vertybinėse nuostatose, gebėjimuose, žiniose ir supratime. Prieš kiekvieną ugdymo(si) veiklos sritį nurodytos bendrosios vertybinės nuostatos. Nuostatos suprantamos kaip tikėjimo laikysena, mokinio požiūris, emocinių išgyvenimų raiška ir nusistatymas vienaip ar kitaip veikti. Esminis gebėjimas rodo galutinį šios ugdymo(si) veiklos rezultatą, kurį mokinys, remiantis įgytomis žiniomis, gebės atlikti ir pristatyti medžiagą pagal svarstytus klausimus. Gebėjimuose įvardintos įgytos ir patirtyje gebamos taikyti žinios, atskleidžiamos asmens galimybės būti ir veikti kartu. Žinios ir supratimas nurodo, ką mokiniai sužinos iš įvairių informacijos šaltinių, kaip juos interpretuos ir vertins.
\nEsminis gebėjimas:
\nKelti egzistencinius klausimus ir analizuoti juos filosofijos ir religijos požiūriu.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Kelti klausimus apie žmogų. Lyginti ir svarstyti įvairias filosofų mintis apie žmogų. Apmąstyti asmens kilnumą Biblijoje.
\n1.1.1. Aptarti žmogaus sampratą filosofijoje.
\n1.1.2. Paaiškinti asmens, sukurto pagal Dievo paveikslą, sąvoką.
\n1.2. Diskutuoti įvairius požiūrius apie žmogaus gyvenimą. Argumentuoti Katalikų Bažnyčios požiūrį į gyvenimą.
\n1.2.1. Apibūdinti įvairias nuomones apie gyvenimą.
\n1.2.2. Suvokti krikščionybės požiūrį į gyvenimą.
\n1.3. Kelti gyvenimo prasmės klausimą.
\nLyginti gyvenimo prasmės sampratą filosofijoje ir religijoje. Apmąstyti savo gyvenimo įprasminimo kelius.
\n1.3.1. Įvardinti savo gyvenimo tikslus.
\n1.3.2. Paaiškinti gyvenimo prasmės ieškojimus.
\n1.4. Suvokti etinį ir moralinį požiūrį į mirtį. Svarstyti, kodėl mirties esmė yra atverti duris į amžinybę. Stebėti, vertinti gyvenimo dabarties momentą ir analizuoti savo veiksmus siekiant gėrio. Apmąstyti žmogaus gyvenimo vertę amžinybės požiūriu religijose.
\n1.4.1. Aptarti gyvenimo klausimus mirties akivaizdoje.
\n1.4.2. Stebėti ir aptarti dabarties svarbą žmogaus gyvenime.
\n1.4.3. Paaiškinti žemiškojo ir amžinojo gyvenimo sąvokas religijose.
\n1.5. Pagrįsti vertybių vietą asmens gyvenime ir santykiuose su kitais. Analizuoti gyvenimo prioritetus.
\n1.5.1. Pristatyti šiuolaikinės visuomenės vertybių skalę.
\n1.5.2. Aptarti universaliąsias ir individualiąsias vertybes.
\n1.6. Kelti ir analizuoti mokslo ir tikėjimo klausimus istorijos raidoje. Pagrįsti mokslo svarbą pažįstant tikėjimą ir tikėjimo reikšmę mokslui.
\n1.6.1. Įvardinti mokslo ir tikėjimo keliamus klausimus.
\n1.6.2. Paaiškinti mokslo ir tikėjimo autonomiją ir sąlytį.
\nEsminis gebėjimas:
\nAnalizuoti visuomenės, religinės bendruomenės etinius modelius.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Analizuoti ir vertinti šeimos modelius. Įvertinti mąstymo stereotipus ir tarpasmeninius santykius šeimoje. Svarstyti kitų religijų požiūrį į šeimą. Lyginti ir analizuoti religinių bendruomenių struktūrą.
\n2.1.1. Aptarti visuomenėje siūlomus šeimos modelius ir religijų nuostatas šeimos atžvilgiu.
\n2.1.2. Paaiškinti religinių bendruomenių kilmę, etinius principus.
\n2.2. Svarstyti globalios visuomenės pasiekimus, gyvavimo principus ir kylančias problemas siūlant sprendimo būdus. Apmąstyti bendros gerovės principus ir asmeninį indėlį jos kūrimui. Naudojant IKT priemones paruošti pranešimą apie teisingumo, solidarumo, universalumo principus visuomenės ir religijų patirtyje.
\n2.2.1. Apibūdinti socialinius, psichologinius, dvasinius neteisingumo visuomenėje reiškinius ir nurodyti jų sprendimo kelius.
\n2.2.2. Pristatyti religijų socialinio teisingumo principus.
\n2.3. Analizuoti ekologinę aplinkos situaciją nurodant priežastis ir sprendimo būdus, etikos principus. Atpažinti žmogaus ir Dievo santykio raiškos būdus. Svarstyti pagonybės kilmę, jos paskirtį ir dabartines raiškos formas.
\n2.3.1. Aptarti gamtos ryšį su pasaulėžiūra, santykį su religija.
\n2.3.2. Apibrėžti religijos sąvoką ir įvardinti pagonybės ženklus.
\n2.4. Naudojant IKT priemones analizuoti Rytų religijų ir krikščionybės mokymą.
\nApmąstyti Rytų religijų įtaką pasauliui, Lietuvai. Pagrįsti dvasinių vertybių reikšmę.
\n2.4.1. Paaiškinti Dievo ir žmogaus santykį ir raiškos būdus Rytų religijose.
\nEsminis gebėjimas: Pristatyti šventraščių tekstus ir monoteistinių religijų mokymą.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 3.1. Lyginti apreikštųjų religijų doktrinas.
\nSvarstyti musulmonų, judėjų, krikščionių bendruomenių ypatumus. Analizuoti fundamentalizmo poveikį visuomenei.
\n3.1.1. Apibūdinti apreikštųjų religijų mokymą.
\n3.1.2. Paaiškinti Dievo sampratą islame, judaizme, krikščionybėje.
\n3.2. Pristatyti svarbiausias musulmonų, judėjų, krikščionių šventąsias knygas. Analizuoti Dievo sandorą su žmogumi.
\n3.2.1. Aptarti monoteistinių religijų šventraščius, jų kilmę, sandarą.
\n3.2.2. Paaiškinti šventraščių reikšmę įvairiose religijose.
\n3.3. Analizuoti moralines žmonių problemas ir išryškinti sankirtų aktualumą religijose. Apmąstyti Dekalogo, Palaiminimų, Šariato svarbą tikinčiojo gyvenime. Svarstyti pranašų paskirtį ir Dievo veikimą šiandien.
\n3.3.1. Pristatyti žmogaus nuopolio ir Dievo gelbėjimo kelią monoteistinėse religijose.
\n3.3.2.Paaiškinti pranašų paskirtį religijose.
\n3.4. Analizuoti Naujojo Testamento palyginimų šiuolaikiškumą. Lyginti Jėzaus asmens sampratą kitose religijose. Apmąstyti savo požiūrį į Jėzų ir nuolatinį Dievo veikimą istorijoje.
\n3.4.1. Aptarti pagrindinę Kristaus žinią Naujajame Testamente.
\n3.4.2. Paaiškinti, kas yra Jėzus didžiosiose pasaulio religijose.
\nAnalizuoti visuomenės kultūros ir religijos vertybes ir jų tarpusavio ryšius.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 4.1. Pristatyti ir įvertinti daugiakultūrės visuomenės bruožus. Apmąstyti savo požiūrį ir santykį su kitokiu. Analizuoti visuomenės ir religijų santykių pobūdį ir įtakas. Svarstyti Bažnyčios atvirumą kitų tautybių ir religijų žmonėms.
\n4.1.1. Apibūdinti visuomenės narių santykius su savo ir kitomis religijomis.
\n4.1.2. Paaiškinti daugiakultūrės visuomenės privalumus ir iššūkius.
\n4.2. Analizuoti žmogaus veiklos ir darbo paskirtį, situaciją visuomenėje ir vertę. Pristatyti žmogaus kaip kūrėjo paveikslą Biblijoje įvertinant jo pėdsakus kultūroje. Vertinti Bažnyčios požiūrį į kūrybą ir veiklą. Apmąstyti vertybių ir veiklos sąlytį ir pagal pateiktus pavyzdžius kritiškai vertinti situaciją.
\n4.2.1. Aptarti žmogaus veiklos vertę.
\n4.2.2. Paaiškinti Šventojo Rašto požiūrį į žmogų kaip kūrėją.
\n4.3. Lyginti ir kritiškai vertinti kultūrų ir religijų perduodamas vertybes. Apmąstyti savo vaidmenį visuomenėje ir religinėje bendruomenėje, aptarti, kokiomis kultūrinėmis ir dvasinėmis vertybėmis noriu vadovautis savo gyvenime. Analizuoti ir vertinti technologijų įtaką žmogui ir žmogaus įtaką technologijoms.
\n4.3.1. Aptarti kultūros ir religijų puoselėjamas vertybes.
\n4.3.2. Apibūdinti asmens vaidmenį visuomenėje ir Bažnyčioje.
\n4.3.3. Paaiškinti, kaip technologijos įtakoja dvasinį žmogaus pasaulį.
\n4.4. Naudojant IKT priemones pristatyti Rytų ir Vakarų Bažnyčios istorijos kelią, jų santykių raidą ir perspektyvas. Analizuoti dokumentus apie ekumenizmą ir tarpreliginį dialogą nurodant jų reikšmę. Apmąstyti taikos maldų paskirtį ir pagrįsti tarpreliginio dialogo svarbą visuomenei.
\n4.4.1. Aptarti įvairias krikščionių bendruomenes.
\n4.4.2. Paaiškinti ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo svarbą globaliame pasaulyje.
\nEsminis gebėjimas:
\nStebėti ir analizuoti įvairius savo tapatybės aspektus.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 5.1. Svarstyti realiąsias, idealiąsias, potencialiąsias savo asmens galias. Aprašyti ir pagrįsti savo gyvenimo patirtį, siekius, vertybes. Analizuoti, kaip galima įveikti skirtingus požiūrius, klaidas, sunkumus, nesėkmes neprarandant savasties.
\n5.1.1. Apibūdinti savąjį „Aš“ įvairiais aspektais.
\n5.1.2. Paaiškinti, kaip siekiu savo gyvenimo tikslų įveikdamas sunkumus.
\n5.2. Analizuoti skirtingų išorinių ir vidinių poreikių, siekių suderinamumą. Apmąstyti asmens vientisumo paveikslą Biblijoje. Svarstyti, kas yra žmogaus orumas, kada jis pažeidžiamas ir kaip gali būti atstatomas. Aptarti būdus, kuriais remiantis, auginama mūsų dvasia.
\n5.2.1. Aptarti, kaip gebu derinti išorinius siekius su vidiniais.
\n5.2.2. Paaiškinti, ką reiškia būti oriu (kilniu, garbingu) žmogumi.
\n5.3. Analizuoti, kas įtakoja pasaulėjautą ir pasaulėvaizdį ir kaip jie keičiasi. Apmąstyti, kas žmoguje pastovu, o kas kinta apsisprendžiant būti kilniu žmogumi.
\n5.3.1. Apibūdinti supratimą apie save ir pasaulį.
\n5.3.2. Paaiškinti asmens apmąstymų ir vidinių pojūčių reikšmę.
\n5.4. Įvertinti dvasinių pratybų svarbą ir numatyti, kaip galima augti dvasioje. Analizuoti maldos paskirtį. Aptarti sąmoningo krikščionio bruožus.
\n5.4.1. Apibūdinti savo tikėjimo raidą.
\n5.4.2. Paaiškinti dvasinių vertybių paskirtį.
\n13.3.5. Turinio apimtis Tai – temų gairės, nurodančios, kiek ir ko yra mokomasi. Tikybos mokymo tematika įvardinta probleminiais klausimais siekiant mokinius nukreipti ieškoti atsakymų į svarbiausius žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimus remiantis monoteistinių pasaulio religijų tikėjimo patirtimi, norint padėti mokiniams individualiai mokytis ir atsakingai rinktis. Programa kreipiama į aktyvų ugdymo proceso organizavimą stebint, kaip keičiasi mokinių vertybinės nuostatos, įvardinant, kokie gebėjimai yra lavinami. Ugdymo turinys pateikiamas penkiose ugdomosios veiklos srityse:
\n13.3.5.1. Gyvenimo klausimai tikėjimo požiūriu Kas yra žmogus? Kokie yra filosofijos ir religijų požiūriai į žmogų? Kodėl yra svarbu atrasti save kaip asmenį, sukurtą pagal Dievo paveikslą?
\nAr gyvenimas rizika? Koks yra žmogaus gyvenimo tikslas? Kaip galima įveikti gyvenimo sunkumus? Ką gali pasakyti filosofai ir religijų išmintis apie žmogaus gyvenimą?
\nKur paslėptas gyvenimo lobis? Kokie yra svarbiausieji žmogaus būties klausimai? Kaip galima įprasminti savo gyvenimą? Ar tikėjimas padeda siekti prasmingesnio gyvenimo?
\nKoks yra dabarties santykis su amžinybe? Ką reiškia būti čia ir dabar? Kur link einu? Ar su mirtimi viskas baigiasi? Kas religijose yra bylojama apie mirtį? Kas yra amžinybė krikščionybės požiūriu?
\nBūti ar turėti? Ką visi gerbia ir vertina? Kokios mano vertybės ir prioritetai? Ką renkuosi ir kodėl? Kokia yra dvasinių vertybių vieta asmens gyvenime?
\nAr įmanomas mokslo ir religijos dialogas? Kokia mokslo paskirtis? Koks yra religijos tikslas? Kodėl dera mokslas ir religija?
\n13.3.5.2. Bendravimas, sutarimas Kokia yra šeimos ir bendruomenės samprata religijose ir kultūroje? Kokie yra šeimos modeliai religijose ir visuomenėje? Kokie etiniai principai vienija religines bendruomenes?
\nAr visuomenėje remiamasi teisingumo, solidarumo, universalumo principais? Kokie yra globalizacijos laimėjimai ir iššūkiai? Kokia solidarumo paskirtis? Kaip įveikti neteisingumo apraiškas? Ar krikščioniškasis socialinis mokymas įtakoja visuomenę?
\nKodėl svarbi žmogaus ir gamtos darna? Kas yra religija? Koks yra žmogaus bandymas atsiliepti Dievui pagonybėje? Kokie yra pagonybės pėdsakai mūsų kultūroje? Koks religijos požiūris į gamtos išsaugojimo problemas?
\nKoks Dievo ir žmogaus santykis Rytų religijose? Kokie yra krikščionybės ir Rytų religijų skirtumai? Kokia Rytų religijų įtaka žmogus dvasiniam gyvenimui ir visuomenės kultūrai?
\n13.3.5.3. Šventojo Rašto ir tikėjimo pažinimas Kokie yra apreikštųjų religijų (judaizmo, islamo, krikščionybės) mokymo principai? Koks yra religijos ir fundamentalizmo ryšys?
\nKokia šventraščių reikšmė apreikštosiose religijose? Kodėl Dievas sudarė su žmogumi sandorą?
\nKoks yra Dievo ir žmogaus dialogas? Kuo Dekalogas, Palaiminimai, Šariatas yra svarbūs tikinčiųjų žmonių gyvenime? Koks pranašų vaidmuo praeityje ir šiandien?
\nAr pažįstu Jėzų? Koks yra Jėzaus paveikslas didžiosiose pasaulio religijose? Kaip galima suprasti Naujojo Testamento palyginimus?
\n13.3.5.4. Atsiliepimas į Dievo ir Bažnyčios kvietimą Kokie visuomenės ir religijų santykiai? Kokie yra daugiakultūriškumo ženklai visuomenėje? Koks mano požiūris į kitų tautybių ir religijų žmones? Koks Bažnyčios vaidmuo daugiakultūrėje visuomenėje?
\nAr žmogaus veiklą įtakoja asmens vertybės? Koks religijų požiūris į meną ir žmogaus veiklą? Kaip asmens vertybės sąlygoja žmogaus veiklą?
\nKokia yra kultūros ir religijos sąveika? Vertybių sankirta ar suderinamumas? Kaip derinu pilietiškumą ir dvasingumą? Technologijų įtaka žmogui ar žmogaus įtaka technologijoms?
\nAr svarbu siekti ekumenizmo ir užmegzti tarpreliginį dialogą? Kokia yra Rytų ir Vakarų Bažnyčių istorinė raida ir patirtis? Kodėl yra meldžiamasi už taiką visose religijose? Kuo aktualus ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas?
\n13.3.5.5. Dvasinis augimas Kas aš esu? Kokie mano gyvenimo tikslai, siekiai, vertybės? Koks yra mano ryšys su religija, Dievu?
\nAr aktualus asmens orumas? Kaip priimu savo ribotumus ir juos įveikiu? Kodėl žmogui yra reikalinga siekti vidinės ir išorinės pusiausvyros?
\nKokia yra mano pasaulėjauta ir pasaulėžiūra? Ar esu egzistenciškai apsisprendęs? Kokiu žmogumi norėčiau tapti? Kuo tikinčiojo asmens pasaulėžiūra gali praturtinti šiuolaikinę visuomenę?
\nKokia mano tikėjimo kelionė? Kokios yra tikėjimo augimo pakopos? Kodėl žmogui reikia maldos? Ką reiškia sąvokos „tradicinis tikintysis“ ir „sąmoningas krikščionis“?
\n13.4. Pašaukimai gyvenimui: tikslas ir uždaviniai, mokinių pasiekimai, turinio apimtis 13.4.1. Katalikų tikybos programos modulis 13.4.2. Tikslas Mokant katalikų tikybos siekiama mokiniams padėti pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią remiantis krikščioniškąja pašaukimo samprata. Jie yra skatinami pastebėti ir suprasti Dievo kvietimą pozityviai bei kūrybiškai realizuoti save pasaulyje ir į tai atsiliepti maksimaliai naudojant savo gabumus, talentus bei įgytuosius gebėjimus bendrajam gėriui.
\n13.4.3. Uždaviniai Katalikų tikybos programoje mokiniai: · skatinami pažinti Dievo jiems dovanotą unikalumą, įgimtus talentus, gabumus ir įgytuosius gebėjimus, vertinti juos kaip dovanas, už kurias dera su dėkingumu Dievui įsipareigoti gyvenime renkantis ir kuriant ne tik individualų, bet ir bendrąjį gėrį; · mokosi veikti kartu su kitais inicijuodami ir kurdami projektus, kuriuose bus realizuojami · artimo meilės darbai; · ieško atsakymų į egzistencinius, etinius, socialinius klausimus Šventajame Rašte ir · Bažnyčios dokumentuose; · susipažįsta su Bažnyčios socialiniu mokymu; · mokosi remtis tikėjimu laisvai ir atsakingai priimdami Dievo kvietimą bendrystei ir meilei · renkantis bet kurią profesiją, svarstant savo ateities perspektyvas ir ateities gyvenimo kelią.
\n13.4.4. Struktūra Programoje aprašytos krikščioniškosios vertybinės nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas penkiose mokymosi veiklos srityse: · Gyvenimo klausimų tikėjimo požiūriu veikloje mokiniai yra skatinami svarstyti savo patirtis ir problemas, kelti egzistencinius klausimus ir sieti juos su krikščionių tikėjimu. · Bendravimo ir sutarimo srityje akcentuojamos artimo meilės perspektyvos santykiuose su žmonėmis mokantis meilę realizuoti bendraujant, bendradarbiaujant, sprendžiant problemas bei konfliktus. · Šventojo Rašto ir tikėjimo pažinimo veikloje gilinamos bei plečiamos tikėjimo žinios analizuojant Šventąjį Raštą, Katalikų Bažnyčios dokumentus ir galimas jų sąsajas su mokinių patirtimi bei ateities planais. · Atsiliepdami į Dievo ir Bažnyčios kvietimą mokiniai apmąstys jaunų žmonių santykį su Bažnyčia, savo vietą tikinčiųjų bendruomenėje, svarstys ir sieks realizuoti Bažnyčios socialinio mokymo, artimo meilės principus dalyvaudami labdaros projektuose ar kitoje konkrečioje veikloje liudijant meilę artimui. · Dvasinio augimo veiklos srityje mokiniai skatinami gilintis į savo vidinį pasaulį, ugdytis sąžinę, dėkingai priimti savo unikalumą, gabumus ir talentus, atrasti savo pašaukimą, remtis malda.
\n13.4.5. Mokinių pasiekimai Gyvenimo klausimai tikėjimo požiūriu Mokinių pasiekimai Nuostatos:
\nEsminis gebėjimas:
\nRemiantis krikščionių tikėjimu svarstyti ir spręsti savo patirtis ir problemas, pašaukimo ir gyvenimo klausimus.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Įsisąmoninti savo asmens tapatumą, savitumą bei paskirtį.
\n1.1. Įvardinti savo gabumus, talentus, pasiekimus, priimti tai kaip dovanas.
\n1.2. Pagrįsti savo ir kitų originalumą, vertingumą kaip motyvą džiaugtis bei dėkoti, kaip stimulą kurti bei skleistis.
\n1.1.1. Aptarti kiekvieno mūsų savastį krikščionybės mokymo apie sukūrimą požiūriu.
\n1.2.1. Suvokti, kam ir kodėl derėtų dėkoti už mūsų savastį bei pasiekimus.
\n1.2.2. Remiantis Šventuoju Raštu bei Bažnyčios mokymu svarstyti pozityviąsias mūsų savitumo bei vertingumo perspektyvas renkantis gyvenimo kelią.
\n2.1. Aptarti įvairias kitų žmonių įtakas mums ir jas įvertinti.
\n2.2. Įvardinti bei svarstyti savo vertybes bei prioritetus, imponuojančius herojus, idealus.
\n2.1.1. Remiantis Naujuoju Testamentu ir kitais šaltiniais (Jonu Pauliumi II, Benediktu XVI, T. Dajczer, L.G. Carvajal, Ph. Yancey) giliau pažinti Kristaus Asmenį, atrasti, kuo jaunimui Jis aktualus šiandien.
\n2.2.1. Aptarti jaunimo mėgstamus herojus bei šiandienos vertybes Jėzaus Kristaus asmens ir Jo mokymo šviesoje.
\n2.2.2. Analizuoti tikėjimo Kristumi reikšmę savo gyvenime.
\n3.1. Atskleisti bei įvardinti savo kompleksus, baimes, silpnybes, ydas.
\n3.2. Aptarti kančios priežastis savo ir kitų gyvenime, būdus sunkumams įveikti arba priimti bei įprasminti.
\n3.2.1. Analizuoti krikščionybės požiūrį į blogį bei kančią, jų atsiradimo priežastis, būdus jiems įveikti arba įprasminti.
\n3.2.2. Aptarti Kristaus Prisikėlimo svarbą kiekvienam iš mūsų.
\n3.2.3. Aiškintis amžinybės bei eschatologijos sampratą krikščionybėje: viltį, į kurią visi esame pašaukti.
\n4.1. Objektyviai ir kryptingai vertinti savo polinkius, interesus, talentus kaip prielaidas būsimai profesijai, darbui, mokymuisi.
\n4.2. Įvardinti savo siekius, svajones, norus, įvertinti laimės ir sėkmės sąlygas, realias pasirinkimo galimybes.
\n4.3. Paaiškinti pašaukimo sąvoką bei rūšis.
\n4.1.1. Aptarti karjeros ir pašaukimo kelio skirtumus: ar galiu parsiduoti?
\n4.2.1. Suvokti, jog pašaukimą atitinkanti profesija ir darbas padeda rasti laimę.
\n4.3.1. Suprasti Dievo ir Bažnyčios pašaukimą mylėti, kurti, šventėti.
\n4.3.2. Suvokti tarnystės sampratą krikščionybėje, jos reikalingumą visuomenei, bendruomenei, šeimai, asmeniui, tarnystės ir meilės, tarnystės ir valdymo sąveikas.
\n5.1. Atrasti užimtumo ir laisvalaikio, darbo, mokymosi ir poilsio pusiausvyrą.
\n5.2. Įžvelgti Dievo veikimą pasaulio bei žmogaus istorijoje, Dievo kvietimą prasmingai būti laike.
\n5.1.1. Suprasti, jog tinkamas poilsis ir pramoga įmanomi tik prasmingai gyvenant.
\n5.2.1. Svarstyti, į kokį džiaugsmą mus kviečia Kristus.
\n5.2.2. Aptarti chronos ir kairos, mokėjimą skubėti ir mokėjimą sustoti, laiką, skiriamą sau, kitiems, Kitam.
\n6.1. Aptarti įvairias laisvės sampratas ir apibrėžti savąją.
\n6.2. Suvokti, jog laisvė realizuojama tik pasirenkant gėrį.
\n6.3. Įvardinti orientyrus, kuriais remiantis padedama tinkamai pasirinkti.
\n6.1.1. Nagrinėti, kaip ir kodėl Dievas apdovanoja mane laisve, kuo laisvė skiriasi nuo savivalės bei anarchijos, koks yra laisvės, įsipareigojimo ir atsakomybės ryšys, kaip pavergia mus blogis, klaida, nuodėmė.
\n6.2.1. Svarstyti, kaip mus laisvina tiesa, gėris, pozityvus atsakas į Dievo ir žmonių kvietimą, savirealizaciją kūryboje.
\n6.3.1. Analizuoti asmens sąžinės balso, Šventojo Rašto bei Bažnyčios mokymo suderinamumą su mūsų laisve.
\nBendravimas ir sutarimas Mokinių pasiekimai Nuostatos:
\nEsminis gebėjimas:
\nSantykiuose su žmonėmis remtis artimo meile ir ją realizuoti bendraujant, bendradarbiaujant, sprendžiant problemas ir konfliktus.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Dalytis medžiaginėmis ir dvasinėmis gėrybėmis.
\n1.1. Įveikti savyje aroganciją, norą pasirodyti, apsimesti.
\n1.2. Bendradarbiauti, darniai dirbti komandoje, grupėje siekiant bendro tikslo.
\n1.3. Padėti silpnesniam, nelaimingam: paremti, sušelpti, paguosti.
\n1.1.1. Aptarti puikybę kaip esminę ydą, individualizmą kaip vieną negatyviausių mūsų laikų tendencijų.
\n1.2.1. Analizuoti darbo komandoje, grupėje principus.
\n1.2.2. Išmokti bendradarbiauti rengiant ir pristatant medžiagą, kuriant bei realizuojant projektus.
\n1.3.1. Analizuoti Bažnyčios patirtį mažinant vargą, socialinę atskirtį, kančią; šios patirties elementus pritaikyti konkrečiai veiklai.
\n2.1. Įvardinti asmenines nuostatas bei vertybes, dalytis jomis; pagarbiai priimti kitų vertybes.
\n2.2. Atvirai ir drąsiai reikšti savo požiūrį išlaikant toleranciją, taktą.
\n2.3. Argumentuoti savo nuomonę, ginti įsitikinimus, elgtis pagal juos nepasiduodant grupės, mados, autoritetų spaudimui.
\n2.1.1. Lyginti individo ir asmens sampratas krikščioniškuoju požiūriu, analizuoti priežastis, kodėl žmogus yra paverčiamas priemone.
\n2.2.1. Suvokti savo tapatumą, savastį, lytiškumą, kiekvieno asmens teises, laisvę bei vertę; paaiškinti, kuo krikščionybė tai grindžia.
\n2.3.1. Kritiškai analizuoti įvairias žmones niveliuojančias, asmenį nuvertinančias tendencijas, visuomenės struktūras bei teorijas, lyginti jas su Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymu.
\n3.1.Interpretuoti Bažnyčios socialinio mokymo teiginius.
\n3.2. Bažnyčios socialinio mokymo požiūriu vertinti mūsų šalies, savo aplinkos žmonių gyvenimo sąlygas, politinius, ekonominius, kultūrinius reiškinius.
\n3.1.1. Susipažinti su Bažnyčios socialinio mokymo principais.
\n3.2.1. Pateikti pozityvių pavyzdžių, kaip yra įgyvendinamas Bažnyčios socialinis mokymas (nagrinėti faktus, duomenis iš žiniasklaidos, statistikos apie katalikiškų bendruomenių, organizacijų veiklą).
\n4.1. Savyje bei aplinkoje įžvelgti agresyvias tendencijas, atrasti bei įvardinti jų kilmės priežastis.
\n4.2. Tikėjimo šviesoje aptarti saviugdos bei geranoriško bendravimo būdus, padedančius įveikti šiurkštumo, patyčių, smurto apraiškas.
\n4.1.1. Remiantis Kalno pamokslu svarstyti, iš kur kyla neapykanta, smurtas.
\n4.1.2. Lyginti Aukso taisyklės ir Didžiojo įsakymo nuostatas su mūsų pačių bendravimu.
\n4.1.3. Tikėjimo požiūriu vertinti individualizmo, pragmatizmo, reliatyvizmo, konkurencinės kovos teorijas bei praktikas.
\n4.2.1. Pateikti pavyzdžių ir liudijimų, kaip įveikiamas santykių negatyvizmas.
\n5.1. Įveikti pasyvumą, skepticizmą dėl savo vaidmens visuomenėje bei tėvynėje.
\n5.2. Siūlyti konkrečių idėjų, iniciatyvų socialiniams, kultūriniams, ekonominiams projektams bei akcijoms mokykloje, gyvenamojoje vietovėje, šalyje.
\n5.3. Svarstyti, kaip galime tobulinti Bažnyčios ir pasaulietinių institucijų bendradarbiavimą Lietuvoje.
\n5.1.1. Nagrinėti popiežių Jono Pauliaus II, Benedikto XVI raginimus mūsų dienų jaunimui.
\n5.2.1. Analizuoti krikščionio piliečio misiją pasaulyje, konkrečias galimybes mūsų šalyje, krikščionišką požiūrį į valdžią, politiką, ekonomiką, kultūrą, šeimą.
\n5.3.1. Aiškinti pilietinių iniciatyvų, krikščionių jaunimo veiklos pavyzdžius bei liudijimus, svarstyti, kaip patys galėtume pritaikyti gyvenime jų patirtį.
\nŠventojo Rašto ir tikėjimo pažinimas Mokinių pasiekimai Nuostatos:
\n4.
\nEsminis gebėjimas:
\nŠventojo Rašto išmintį ir Bažnyčios mokymą sieti su savo patirtimi ir ateities planais.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymą apie pašaukimus, talentus bei dovanas pritaikyti sau.
\n1.1. Interpretuoti Šv. Pauliaus mokymą apie dvasines dovanas, Jėzaus palyginimą apie talentus, nevaisingą figmedį, Senajame ir Naujajame Testamente aprašytąsias pašaukimo istorijas, aptarti Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymą apie šeimą.
\n1.2. Konstruktyviai aptarti II Vatikano Susirinkimo mokymą apie pasauliečių pašaukimą tarnauti Bažnyčiai ir visuomenei, kvietimą bendradarbiauti Dievo kūryboje.
\n1.1.1. Skaityti ir analizuoti pranašų bei apaštalų pašaukimo istorijas, Naujojo Testamento palyginimus apie talentus (Mt 25,14-29; Lk 13,6-8), tekstus apie tarnystę (Mt 20, 25-28 ir kt.), Šv. Pauliaus laiškus apie dvasines dovanas (1 Kor 12, 1 Kor 13, 1-8 ir kt.).
\n1.2.1. Išsamiai susipažinti su Bažnyčios mokymu apie visuotinį pašaukimą mylėti, šventėti, tarnauti, pašaukimus šeimai, viengungystei, religinei tarnystei.
\n2.1. Aptarti ir gyvenimo pavyzdžiais iliustruoti evangelijose nušviestą požiūrį į pinigus, turtą, blogio šaknis.
\n2.2. Svarstyti kiekvieno asmens vertingumą remiantis Bažnyčios mokymu.
\n2.3. Paaiškinti bendrystės santykių svarbą kiekvienam asmeniui kaip Dievo atspindžiui, kritiškai vertinti rinkos santykius.
\n2.1.1. Skaityti ir analizuoti šventraščio tekstus (Lk 12, 13-21; Mt 6, 19-20; Mt 6, 24; Mt 15, 10-19).
\n2.2.1. Susipažinti su Bažnyčios mokymu apie asmenį – Dievo paveikslą ir panašumą – ir jį analizuoti.
\n2.3.1. Nagrinėti Bažnyčios mokymą apie asmens paskirtį bendrystei, žmogaus santykius su Dievu, kitais žmonėmis, savimi, savo ir kito lytiškumu, kūrinija.
\n2.3.2. Susieti Bažnyčios mokymą su evangeliniais pamokymais (Mt 25, 31-46 ir kt.).
\nAtsiliepimas į Dievo ir Bažnyčios kvietimą Mokinių pasiekimai Nuostatos:
\nEsminis gebėjimas:
\nĮvardinti, pagrįsti ir realizuoti savo santykį su Bažnyčia, dalyvauti labdaros projektuose ir kitoje veikloje realizuojant artimo meilę, taikant socialinį Bažnyčios mokymą.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Visuotinio pašaukimo sampratą taikyti sau.
\n1.1. Svarstyti pašaukimo klausimą kon- formistinių ar vartotojiškų nuostatų kontekste.
\n1.2. Išlikti nepriklausomam pasirenkant sau pačiam labiausiai patinkančią prasmingą studijų ar darbo sritį.
\n1.3. Įsipareigoti doram buvimui su Dievu ir žmonėmis, įdomiam bei naudingam darbui, tėvynei, bendruomenei, šeimai.
\n1.4. Analizuoti meilės ir dorybių svarbą gyvenime, ieškoti būdų jas realiai liudyti.
\n1.1.1. Atskleisti profesijų (ne)prestižo priežastis, išsakyti savo požiūrį į tai.
\n1.1.2. Rasti ir pateikti faktų, pavyzdžių apie pragaištingą pelno siekimą, beatodairišką konkurenciją.
\n1.1.3. Susipažinti su II Vatikano Susirinkimo ir vėlesnių Bažnyčios dokumentų mokymu apie šventumą.
\n1.2.1. Susipažinti su popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkuoju laišku jaunimui (2000 m.), rasti sau aktualiausių minčių.
\n1.3.1 Krikščioniška įžvalga pagilinti tarnystės sampratą: tarnauju, nes man tarnaujama, o labiausiai pasiaukojančią tarnystę dovanoja Kristus.
\n1.4.1. Pagilinti supratimą apie agapės (caritas) meilę, pateikti jos apraiškų savo aplinkoje pavyzdžių.
\nDvasinis augimas Mokinių pasiekimai Nuostatos:
\nEsminis gebėjimas:
\nPažinti ir ugdytis savo vidinį pasaulį, sąžinę ir santykį su Dievu, remtis malda.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Apibūdinti savo tikėjimo istoriją, turinį ir dabartinę būklę, objektyviai įvertinti tikėjimo vietą savo gyvenime.
\n1.1. Įvardinti, kuo ir kodėl tikime, pasitikime, apibūdinti asmeninio tikėjimo dinamiką, kaitą.
\n1.2. Formuluoti ir išreikšti savo religines abejones, tikėjimo neaiškumus ir netikėjimo objektus bei priežastis, aptarti tai grupėje.
\n1.3. Aptarti viešojo gyvenimo ir tikėjimo sąveiką mūsų laikais.
\n1.1.1. Nagrinėti krikščionybės išskirtinumą kitų religijų atžvilgiu: Dievas aukojasi žmogui, jį išlaisvina ir diskretiškai kviečia.
\n1.2.1. Susipažinti su pasakojimais apie tikėjimo sunkumus šventųjų gyvenimuose, aptarti natūralias to priežastis ir teigiamas pasekmes.
\n1.2.2. Aptarti sinkretinio tikėjimo nepriimtinumą.
\n1.3.1. Pavyzdžiais iš žiniasklaidos iliustruoti viešosios erdvės nepalankumą tikėjimui ir Bažnyčiai atrandant bet kurias šališkumo, neobjektyvumo, demagogijos apraiškas.
\n2.1. Įvardinti, ką savo gyvenime, kasdienybėje galėtume laikyti dovanomis ir kodėl.
\n2.2. Aptarti dėkingumo sąvoką ir realias patirtis: kitų (ne)dėkingumą mums ir mūsų kitiems bei Kitam.
\n2.3. Atrasti ir įvardinti geriausius dėkingumo raiškos būdus įvairiems atvejams.
\n2.1.1. Susipažinti su psichologų požiūriu į pozityvų dėkingumo poveikį tiek pačiam asmeniui, tiek ir jo aplinkai.
\n2.2.1. Skaityti ir svarstyti Evangelijos pasakojimą apie dešimt raupsuotųjų.
\n2.3.1. Nagrinėti dėkojimo maldos prasmę ir pavyzdžius, atrasti dėkojimo ir Eucharistijos sąsajas.
\n3.1. Paaiškinti, kuo esame labiausiai panašūs į Dievą – Kūrėją.
\n3.2. Aptarti Dievo pasitikėjimą mumis ir žmogaus tobulumo pavyzdį Kristuje.
\n3.1.1. Svarstyti tikėjimo tiesas apie žmogaus sielos nemirtingumą, asmens kūrybiškumą, protą, valią, laisvę.
\n3.2.1. Analizuoti kenotiškąjį (A. Maceina ir kt.) Kristaus atsidavimą mums, pasireiškusį Įsikūnijimu, altruistiniu gyvenimu, Atpirkimu, pasili-kimu Eucharistijoje.
\n3.2.2. Sugretinti Jėzaus gyvenimo pavyzdį su XXI amžiaus žmonių vartotojiškais įpročiais.
\n4.1. Paaiškinti savo požiūrį į maldą, dalytis maldos patirtimi.
\n4.2. Atrasti sau priimtinus maldos būdus.
\n4.1.1. Susipažinti ir svarstyti įvairius liudijimus apie maldą.
\n4.2.1. Gilinti žinias apie krikščioniškosios maldos rūšis, būdus, formas. Parinkti jaunimui aktualių mąs-tymo ir maldos pavyzdžių.
\n13.4.6. Turinio apimtis 13.4.6.1. Gyvenimo klausimai tikėjimo požiūriu Esu vertinga(s), reikalinga(s) žmonėms ir Dievui. Viešpats nori daryti gera per mane. Gabumai, talentai, pasiekimai – Dievo ir žmonių „investicija“ manyje. Niekam neskolinga(s) ar tiesiog nedėkinga(s)? „Siekti to, kas aukštybėse“ (Kol 3, 1): mūsų vertybės ir prioritetai. Mano gyvenimo kelrodžiai (mada , bendraamžiai, papročiai, herojai, artimieji, asmeniniai įsitikinimai). Žmogaus galimybės ir Kristus. Manoji savastis ir tikėjimas.
\nMūsų kompleksai ir baimės – kaip juos nugalėti? Kančia ir mirtis yra neišvengiama, tačiau įveikiama. Mirties Nugalėtojas siūlo amžinumą. „Dienos ir kaitros našta“ (Mt 20, 12): darbas, profesija, karjera, pašaukimas. Išgarsėti arba bent jau praturtėti? Ar viskas nuperkama? Gerovės sąlygos. Kam esu tinkamiausia(s), kur ir kieno esu kviečiama(s)?
\nLaiko perteklius ir stoka: skubėjimas ir laisvalaikis; smagumas ir nuobodulys; chronos ir kairos – laiko įprasminimas įvairiais gyvenimo tarpsniais. Istorijos ir laiko Viešpats.
\nEsame apdovanoti laisve: „Viskas valia! Bet ne viskas naudinga!“ (1 Kor 10, 23). Pagal ką pasirinkti?
\n13.4.6.2. Bendravimas ir sutarimas „Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam“(1 Kor 10,24): konkurencija ir brolystė, rinka ir dalinimasis.
\nBūti „žuvimi“ ar „rąstu“ (pasroviui patogiausia)? Individas ir asmuo: ką pasirinksiu? Asmens lytiškumas ir lyčių bendrystė. „Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisybės“ (Mt 5, 6): Bažnyčios socialinio mokymo aktualumas. „Palaiminti taikdariai“: įveikti smurtą, patyčias, nepasitikėjimą, abejingumą.
\n13.4.6.3. Šventojo Rašto ir tikėjimo pažinimas Šv. Paulius apie dvasines dovanas bendram labui (1 Kor 12). Talentų palyginimas (Mt 25, 14 - 29) ir mes.
\nJėzus apie turtą (Lk 12, 13 – 21 ir kt.).
\nPašaukimas Senajame ir Naujajame Testamente. II Vatikano Susirinkimas apie kvietimą dalyvauti Dievo kūryboje.
\nVisuotinis pašaukimas meilei (1 Kor 13, 1 - 8). Meilė ir šeima Šventajame Rašte ir Bažnyčios mokyme.
\nKantrumas belaukiant vaisių: Jėzus apie nevaisingą figmedį (Lk 13, 6 - 8), kviečius ir rauges (Mt 13, 24 - 30).
\nJėzus apie tarnystę ir pagalbą artimui (Mt 20, 25 – 28; Mt 25, 31 - 46).
\nPradėti nuo savęs: Jėzus apie tikrąjį švarumą (Mt 15, 10 - 19).
\n13.4.6.4. Atsiliepimas į Dievo ir Bažnyčios kvietimą Bažnyčios mokymas apie asmens vertingumą: Dievo paveikslą mumyse, bendrystę su Dievu, žmonėmis, savimi ir kūrinija.
\nMano pašaukimas bendrystei ir meilei. Meilė ir tarnystė šeimoje, bendruomenėje. Šeima – daugumos pašaukimas. Pašaukimas religinei tarnystei: kunigystė, vienuolystė.
\nPašaukimas į šventumą ir savirealizacija: šventas – tai ne tobulas, bet mylintis.
\nDievo Karalystės pilietybė: nejaugi tai man?
\nKrikščionis įvairiose profesijose: „geros“ ir „blogos“ profesijos.
\n13.4.6.5. Dvasinis augimas Tikėjimas – brangus perlas. Mano tikėjimo kelias.
\nSavyje atrandu dieviškumo: kuo tai pasireiškia?
\nMano dėkingumas žmonėms ir Dievui.
\nPasimokyti iš Jėzaus XXI amžiuje.
\nPašaukimas ir malda: viską galiu Tame, kuris mane stiprina.
\n13.5. Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė: tikslas ir uždaviniai, mokinių pasiekimai, turinio apimtis 13.5.1 Katalikų tikybos programos modulis 13.5.2. Tikslas Padėti mokiniams atrasti požiūrį į Šventąjį Raštą kaip visumą, suvokti Išganymo istorijos eigą, skaityti ir analizuoti Biblijos įvykius ir veikėjų poelgius, gilinti tikėjimą Dievo buvimu ir veikimu, apmąstyti gyvenimo klausimus su Šventuoju Raštu, įsisąmoninti savo religinį tapatumą ir pašaukimą gyventi, kurti atsakingus santykius su Dievu, aplinka, kitais asmenimis ir pačiu savimi.
\n13.5.3. Uždaviniai Šventojo Rašto – gyvenimo kelionė modulio programa siekiama mokiniams padėti: · suvokti Dievo mums dovanotą kilnumą ir teikiamas dovanas, svarstyti tapatybės, religinio sąmoningumo, pašaukimo gyvenimui klausimus, įsisąmoninti savo reakcijas, žodžius ir veiklą sąmoningai ir atsakingai renkantis elgesio ir gyvenimo būdą; · suprasti Šventojo Rašto žinią, perduodamas vertybes, skaityti, analizuoti, interpretuoti Senojo ir Naujojo Testamento įvykius, pasakojimus ir įgytas įžvalgas taikyti gyvenime; · gilinti žinias apie mylintį Dievą, Jo veikimą žmonijos istorijoje, aiškinti Jėzaus Kristaus Įsikūnijimo, gyvenimo, mirties, Prisikėlimo įvykius, atsiliepti į Viešpaties kvietimą priimti Bažnyčią kaip Dievo karalystės ženklą.
\n13.5.4. Struktūra Katalikų tikybos mokymo programos modulis pateikiamas remiantis esminėmis Biblijos temomis istoriniu ir sisteminiu principu. Tuo siekiama, kad mokiniai įgytų visumos požiūrį į Šventąjį Raštą ir apmąstytas įžvalgas taikytų gyvenime. Tikybos mokymo programos struktūrą sudaro aprašyti mokinių pasiekimai šiose ugdomosios veiklos srityse: vertybinės nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas. Išskiriamos šios mokinių veiklos ir gebėjimų sritys: · Klausimai apie Šventąjį Raštą: klausti ir ieškoti Šventajame Rašte atsakymų į egzistencinius žmogaus gyvenimo klausimus, mokytis analizuoti šventraštyje aprašytą situaciją remiantis Biblijos laikotarpio kontekste atrandama prasme ir tiesa, kad tai būtų galima suvokti ir įprasminti dabartyje. · Dievo ir žmogaus dialogas Senajame Testamente: klausytis skaitinių, nagrinėti, apibendrinti ir pristatyti Šventojo Rašto kilmę, Dievo sandoras, Senojo Testamento išganymo istorijos įvykius. · Jėzaus Kristaus mokymo pažinimas: skaityti ir analizuoti Naujojo Testamento struktūrą, Šventojo Rašto kalbą, evangelinių simbolių prasmę, nagrinėti tekstus taikant istorinės ir literatūrinės analizės metodus, kuriais remiantis galima mokytis suvokti kontekstą, literatūrinį žanrą, tikėjimo žinią. · Atsiliepimas į Bažnyčios kvietimą: paaiškinti Bažnyčios kilmę ir vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, apmąstyti savo santykį su Dievu, įvardinti savo dvasines įžvalgas remiantis Šventuoju Raštu, apsispręsti, kaip gyventi ir įprasminti savo buvimą.
\n13.5.5. Mokinių pasiekimai 1. Klausimai apie Šventąjį Raštą Mokinių pasiekimai Nuostatos:
\nEsminis gebėjimas:
\nAnalizuoti Šventojo Rašto kilmę ir universalumą.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Įvertinti savo klausymosi kliūtis. Svarstyti Biblijos kilmės klausimus. Vizualiai pristatyti ir paaiškinti Šventojo Rašto struktūrą: kiek, kurios knygos yra įtrauktos į judėjų ir krikščionių šventųjų knygų kanoną.
\n1.1.1. Pristatyti, kaip atsirado Biblija.
\n1.1.2. Paaiškinti Šventojo Rašto struktūrą.
\n1.2. Naudojant informacinės komunikacijos technologijų (IKT) priemones pristatyti žemėlapius ir Biblijos įvykių istorinę laiko juostą. Apmąstyti Dievo ir žmogaus laiko sampratą. Paaiškinti Dievo įvaizdžius Biblijoje ir nusakyti savo požiūrį į Dievą.
\n1.2.1. Paaiškinti Šventojo Rašto įvykių laiko juostą.
\n1.2.2. Apibūdinti biblinius Dievo įvaizdžius.
\n1.3. Aiškinti hebrajų mąstymo savitumo bruožus. Analizuoti Biblijos literatūrinius žanrus. Pristatyti biblinio teksto literatūrinės analizės įžvalgas.
\n1.3.1. Įvardinti, kokiomis kalbomis yra užrašytas Šventasis Raštas.
\n1.3.2. Pristatyti literatūrinius Biblijos žanrus.
\n1.4. Svarstyti Šventojo Rašto universalumo priežastis. Užduoti pasirinktam Biblijos veikėjui klausimus ir gebėti pagrįsti jo atsakymus. Apmąstyti nagrinėjamos ištraukos aktualumą šiuolaikiniam žmogui.
\n1.4.1. Paaiškinti, kaip skaitomas šventraštis.
\n1.4.2. Išvardinti klausimus, kuriuos pateiktum biblinio pasakojimo veikėjui.
\nEsminis gebėjimas:
\nPaaiškinti Dievo ir žmogaus susitikimo prasmę Senajame Testamente.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Skaityti, analizuoti Kūrimo ir Nuopolio istoriją naudojant literatūrinės analizės metodus, aiškinti svarbiausias mintis ir jų prasmę žmogaus gyvenime. Apmąstyti Dievo meilę, žmogaus kilnumą ir jo klystkelius dabartinėje visuomenėje.
\n2.1.1. Paaiškinti Kūrimo ir Nuopolio istoriją. 2.1.2. Pristatyti biblinio teksto analizės bruožus.
\n2.2. Naudojant IKT priemones pristatyti Abraomo keliones. Paaiškinti, kokios sąvokos Šventajame Rašte vartojamos sandorai apibūdinti, įvardinti jos paskirtį. Analizuoti šiuolaikinio žmogaus tikėjimo barjerus ir siūlyti būdus, kaip juos būtų galima įveikti.
\n2.2.1. Apibūdinti Abraomo kelionės etapus.
\n2.2.2. Paaiškinti žmogaus tikėjimo kliūtis.
\n2.3. Analizuoti išėjimo iš Egipto vergijos fenomeną apibūdinant dvasinę įvykių prasmę, pagal Biblijos įvykių eigą koncentruojant dėmesį į priežastis ir įvykių pasekmes. Apmąstyti savo išorines ir vidines „vergovės“ ir „išėjimo“ patirtis, įvertinti jų įtaką asmens augimui pritaikant Senojo Testamento įžvalgą apie du kelius (Įst 30,15 – 20).
\n2.3.1. Aptarti Dievo tautos išėjimą iš Egipto vergijos.
\n2.3.2. Apibūdinti žmogaus gyvenimo bendrystėje su Dievu pasirinkimo galimybes.
\n2.4. Aiškinti ir lyginti didžiųjų pranašų pašaukimą, jų veikimo būdus (kur, kada veikė, ko mokė?) ir santykius su visuomene. Svarstyti, ką galima vadinti pranašais šiandien, nurodyti jų veikimo kryptis ir visuomenės požiūrį į juos. Apmąstyti savo pašaukimo kelią.
\n2.4.1. Paaiškinti, kas yra pranašai ir kaip juos priėmė žmonės.
\n2.4.2. Pristatyti šiuolaikinių pranašų veikimo būdus.
\n2.5. Analizuoti ir pristatyti pasirinktą Išminties knygos temą kritiniu istoriniu metodu (nurodant teksto parašymo laikotarpį, kultūrinę visuomenės įtaką, analizuojant žodžių ar vaizdų prasmę). Apmąstyti savo ir kitų žmonių patirties vertę mąstymui, poelgiams, ateities planams, sukurti padėkos psalmę.
\n2.5.1. Pristatyti, kokios temos yra nagrinėjamos Išminties knygoje.
\n2.5.2. Paaiškinti, kodėl svarbu apmąstyti ir mokytis iš savo ir kitų žmonių patirties.
\nEsminis gebėjimas:
\nAnalizuoti evangelijų pasakojimus ir įžvelgti juose prasmingas nuorodas mūsų laikų žmogui ir šiandieninei visuomenei.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 3.1. Pristatyti įvairius požiūrius apie Jėzų Kristų. Apmąstyti asmeninį ryšį su Jėzumi ir analizuoti mėgstamą Evangelijos ištrauką. Vizualiai pristatyti ir paaiškinti evangelijų struktūrą, tikslus ir paskirtį.
\n3.1.1. Apibūdinti, kas yra Jėzus Kristus.
\n3.1.2. Paaiškinti, kaip atsirado evangelijos ir kokia yra jų paskirtis.
\n3.2. Rasti ir apibendrinti Jėzaus veiklos tikslą ir mokymo būdus Evangelijoje pagal Luką. Analizuoti Marijos vietą evangelijose, jos misiją Dievo plane. Apmąstyti Jėzaus susitikimus su moterimis ir išskirti universalius bendravimo požymius.
\n3.2.1. Nurodyti Jėzaus veikimo būdus.
\n3.2.2. Paaiškinti Mergelės Marijos misiją.
\n3.3. Analizuoti, vertinti, lyginti savo ir Evangelijos pagal Matą vertybes. Analizuoti palyginimą apie Dievo karalystę ir šiuolaikiškai tai perskaityti. Apmąstyti ir pasiūlyti, kaip galiu kurti Dievo karalystę čia ir dabar.
\n3.3.1. Pristatyti Dangaus karalystės įvaizdį Evangelijoje pagal Matą .
\n3.3.2. Paaiškinti evangelinį palyginimą.
\n3.4. Pristatyti Evangelijos pagal Joną pasakojimo dinamiką. Apmąstyti, kodėl kančia yra asmens gyvenimo dalis. Analizuoti Jėzaus kančios, mirties ir Prisikėlimo prasmę. Svarstyti, ką Prisikėlimas reiškia žmogaus gyvenime.
\n3.4.1. Paaiškinti Evangelijos pagal Joną struktūrą.
\n3.4.2. Pristatyti Jėzaus kančią ir Prisikėlimą.
\n3.5. Analizuoti įvairius maldos būdus su Šventuoju Raštu. Apmąstyti, ką man reiškia malda, kodėl, kada, kaip meldžiuosi. Analizuoti Jėzaus maldą ir pristatyti savo įžvalgas pasirinkta menine forma.
\n3.5.1. Paaiškinti Jėzaus maldos žodžius.
\n3.5.2. Apibūdinti maldos paskirtį.
\nEsminis gebėjimas:
\nApibūdinti apaštalo Pauliaus misiją. Paaiškinti ateities viziją Apreiškimo Jonui knygoje.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 4.1. Naudojant IKT priemones pristatyti apaštalo Pauliaus gyvenimo įvykius. Apmąstyti, kokiu krikščioniu norėčiau tapti. Analizuoti kelis Pauliaus laiškus Bažnyčioms. Parašyti laišką dabartinėms religinėms bendruomenėms.
\n4.1.1. Apibūdinti apaštalo Pauliaus gyvenimo kelią.
\n4.1.2. Pristatyti kelis Pauliaus laiškus Bažnyčioms.
\n4.2. Analizuoti Bažnyčios simbolius ir aiškinti Jos paskirtį visuomenėje. Lyginti ir analizuoti pirmųjų ir šiuolaikinių Bažnyčios narių tarnystes. Apmąstyti, kaip Bažnyčia atliepia laiko ženklus.
\n4.2.1. Paaiškinti Bažnyčios simbolius.
\n4.2.2. Apibūdinti, kaip Bažnyčia atliepia laiko ženklus.
\n4.3. Apibūdinti Apreiškimo Jonui knygos struktūrą. Paaiškinti kelis apokaliptinius ženklus kultūriniu ir religiniu požiūriu. Apmąstyti ir nurodyti, kuo Apreiškimas svarbus religinei bendruomenei ir žmogui.
\n4.3.1. Pristatyti Apreiškimo Jonui knygą.
\n4.3.2. Paaiškinti, kas yra Apreiškimas.
\n4.4. Surinkti informaciją, įvertinti ir pristatyti jaunimo požiūrį į Šventąjį Raštą ir įvairius šventraščio skaitymo būdus. Paaiškinti Šventojo Rašto vietą religinėse apeigose. Apmąstyti savo santykį su Dievo žodžiu ir siūlyti būdus, kaip pažinti, gyventi ir perduoti Dievo žinią kitiems, kaip tapti Šventojo Rašto ambasadoriumi.
\n4.4.1. Apibūdinti jaunimo santykį su Bažnyčia.
\n4.4.2. Pristatyti Šventojo Rašto skaitymo būdus.
\n13.5.6. Turinio apimtis Tai – teminės gairės, kuriose yra nurodyta, kiek ir ko bus mokomasi. Tikybos mokymo temos užrašytos probleminiais klausimais, kad atsakymų į gyvenimo ir tikėjimo klausimus būtų ieškoma Šventajame Rašte ir mokiniai galėtų mokytis sąmoningai ir atsakingai gyvenime rinktis. Programa kreipiama į aktyvų ugdymo proceso organizavimą, kurio metu keičiasi mokinių vertybinės nuostatos ir įvardinami lavinamieji gebėjimai. Ugdymo turinys pateiktas šiose ugdomosios veiklos srityse:
\n13.5.6.1. Klausimai apie Šventąjį Raštą Dievas kalba amžinai. Iš kur atsirado Šventasis Raštas? Kaip Šv. Raštas pasiekė Lietuvą? Kokia yra Biblijos struktūra ir kas įtraukta į Bažnyčios kanoną? Biblijos įvykių ir geografinės kelionės laiko juosta.
\nKokius Dievo įvaizdžius sutinkame Biblijoje? Koks hebrajų mąstymo būdas ir kaip tai įtakojo Senojo Testamento struktūrą?
\nKokia kalba buvo parašytas Šventasis Raštas? Kokie yra literatūriniai Biblijos žanrai? Kuo man svarbi Šventojo Rašto pažinimo kelionė?
\n13.5.6.2. Dievo ir žmogaus dialogas Senajame Testamente Kokie yra esminiai Senojo Testamento įvykiai? Ką atskleidžia Sukūrimo ir Nuopuolio istorija? Kaip suderinti žmogaus kilnumą ir trapumą?
\nKodėl Dievas sudarė sandorą su žmogumi? Abraomo tikėjimo išbandymai. Kokia yra hebrajų išėjimo iš Egipto vergijos reikšmė? Koks yra Mozės pašaukimas ir jo vaidmuo, santykis su Dievu? Kokie yra žmogaus vidinio išlaisvėjimo požymiai? Senojo Testamento teksto apie du kelius (Įst 30,15-20) analizė.
\nKokios perspektyvos atsiveria žmogui bendradarbiaujant su Dievu? Pranašai Senajame Testamente, jų pašaukimas, užduotys, gyvenimo būdas. Koks yra mano pašaukimas?
\nGyvenimo išminties perlai Išminties knygoje. Iš ko aš semiuosi išminties?
\n13.5.6.3. Jėzus Kristaus mokymo pažinimas Kas yra Evangelija? Kokia yra Naujojo Testamento struktūra? Kokie evangelijų šaltiniai, rašytojai ir autorius? Geroji Naujiena Morkaus, Mato, Luko, Jono evangelijose (jų struktūra, tikslas ir paskirtis).
\nKoks Jėzaus elgesys su moterimis ir gyvenimo nuskriaustaisiais? Kokį vaidmenį Evangelijoje atskleidžia Marija?
\nKokius Dangaus karalystės ženklus matau žemėje? Kuo mane praturtina Jėzaus palyginimai? Kokia Evangelijos pagal Joną pasakojimo dinamika? Ką reiškia Kristaus kančia, mirtis ir Prisikėlimas?
\nAr noriu eiti atnaujinto gyvenimo keliu? Ką šiandien man byloja Viešpaties malda?
\n13.5.6.4. Atsiliepimas į Bažnyčios kvietimą Kokia apaštalo Pauliaus misija? Pauliaus laiškai bendruomenėms. Koks krikščionis esu aš?
\nKokie yra Bažnyčios simboliai ir įvaizdžiai (kūnas, tauta, sakramentas, kelionė, šauklys, tarnas)? Kaip Bažnyčia atliepia laiko ženklus (politiniame, kultūriniame, socialiniame, dvasiniame gyvenime)?
\nApreiškimo Jonui knygos ženklai. Kodėl Naujojo Testamento pabaigoje yra Apreiškimo Jonui knyga? Ką reiškia Apreiškimas? Kokia Apokalipsės paskirtis?
\nKokia yra jaunimo vieta ir jo paskirtis Bažnyčioje? Kaip galiu gyventi pagal Dievo Žodį? Kaip galiu tapti Šventojo Rašto ambasadoriumi pasaulyje?
\n13.6. Religijos filosofija: tikslas ir uždaviniai, mokinių pasiekimai, turinio apimtis 13.6.1. Katalikų tikybos programos modulis 13.6.2. Tikslas Remiantis krikščioniškosios minties tradicijos pažinimu ir juo grindžiama vidinės dvasinės patirties refleksija padėti mokiniams siekti gilaus savo egzistencijos pažinimo ir sąmoningo tikėjimo gilinimo ugdant brandų santykį su Dievu, kitais žmonėmis ir pačiu savimi.
\n13.6.3. Uždaviniai Katalikų tikybos Religijos filosofijos modulio programa siekiama padėti mokiniams: · susipažinti su religijos filosofijos problemų panorama bei gausiu krikščioniškosios minties paveldu; · pažinti save, įžvelgti savo kilnumo šaltinį ir patirti savo, kaip religinio santykio subjekto, vertę; · suvokti moralinių apsisprendimų religinio pagrindimo svarbą; · ugdytis gebėjimą priimti ir įgyvendinti krikščioniui deramus sprendimus susidūrus su egzistenciniais nūdienos iššūkiais; · pažinti ir gilinti savo dvasinį gyvenimą; · atrasti, reflektuoti ir puoselėti asmeninį santykį su Dievu.
\n13.6.4. Struktūra Katalikų tikybos modulis parengtas pagal vidurinio ugdymo bendrųjų programų struktūrą, kurią sudaro aprašyti mokinių pasiekimai: vertybinės nuostatos, esminis gebėjimas, gebėjimai, žinios ir supratimas. Struktūra turėtų padėti mokytojui kryptingai planuoti ugdomąją veiklą siekiant aprašytų mokinių tikybos mokymo(-si) rezultatų. Šioje programoje pateikiamos keturios ugdomosios veiklos sritys: · gyvenimo klausimai tikėjimo požiūriu; · bendravimas ir sutarimas; · Dievo pažinimo klausimas Bažnyčios Tradicijoje; · dvasinis augimas.
\n13.6.5. Mokinių pasiekimai 1. Gyvenimo klausimai tikėjimo požiūriu Mokinių pasiekimai Nuostatos 1. Suvokti Dievo buvimo klausimo svarbą sprendžiant svarbiausias egzistencines žmogaus gyvenimo problemas.
\nEsminis gebėjimas:
\nAnalizuoti Dievo buvimo ir žmogaus egzistencijos klausimus reflektuojant pagrindinius religijos kritikos argumentus.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Svarstyti žmogaus gyvenimo prasmės ir/arba tiesos klausimą vartotojiškos visuomenės, medijuotos gyvenamosios tikrovės ir kitų nūdienos realijų kontekste.
\n1.1.1. Žinoti pagrindines krikščioniškojo personalizmo (asmens būties ir dinaminės asmens raiškos koncepcijos) tezes.
\n1.2. Svarstyti blogio ir kančios prasmės problemą siekiant įprasminti asmeninę blogio ir kančios patirtį. Suvokti ir analizuoti žmogaus laisvos valios vertę.
\nAnalizuoti Dievo buvimo klausimo svarbą apmąstant žmogaus mirties neišvengiamumą, sąžinės fenomeną bei žmogaus gyvenimo prasmės klausimą.
\n1.2.1. Suprasti išankstinio Dievo numatymo ir žmogaus laisvos valios santykio problemiškumą.
\n1.3. Apmąstyti transcendentinės žmogaus dimensijos patirtį ir jos įrodymo galimybę.
\n1.3.1. Suprasti individo ir asmens, gamtos ir dvasios, laisvės ir būtinumo perskyras.
\n1.4. Gebėti svarstyti svarbiausius Dievo buvimo įrodymus idėjų istorijoje. Reflektuoti ontologinio priežastingumo principo svarbą kosmologiniuose ir teleologiniuose Dievo buvimo įrodymuose.
\nSuvokti Dievo ir Jo kūrinių santykį pagal būties ir būtybės perskyrą.
\n1.4.1. Suvokti religijos filosofijos požiūrio į tikėjimą savitumą.
\n1.4.2. Žinoti pagrindinius Dievo buvimo įrodymus.
\n1.4.3. Suprasti racionalaus dieviškosios tikrovės pagrindimo sąlygotumą.
\n1.5. Svarstyti svarbiausius religijos kritikos argumentus.
\n1.5.1. Žinoti religijos kritikos formas.
\nEsminis gebėjimas:
\nSuvokti bendruomeniškumo ir asmeninės religinės patirties sąveikos prasmę ir problemiškumą.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Gebėti reflektuoti „Aš-Tu“ santykį kaip fundamentalią asmens charakteristiką ir santykio, sutelkiančio asmenis į religinę bendruomenę, savitumą.
\nSiekti išgyventi Dievą kaip manąjį „Tu“ ir gebėti pasidalinti šia patirtimi.
\n2.1.1. Suvokti personalistinio „Aš-Tu“ santykio ir paviršutinių socialinių santykių skirtingumą.
\n2.2. Analizuoti religijos Dievo ir „filosofų Dievo“ perskyrą.
\nMokytis suvokti ir apmąstyti autentiško asmens bendravimo su Dievu poveikio jo psichologinei, socialinei ir kultūrinei evoliucijai mastą.
\n2.2.1. Suprasti, kad religijos šerdis, jos pamatas yra asmeninis žmogaus santykis su Dievu.
\n2.2.2. Suvokti, kad malda – tai žmogaus ir Dievo pokalbis, kuriame žmogus laisvai atsiveria transcendentiniam Dievui.
\n2.3. Suvokti religinės patirties vidinę-dvasinę dimensiją ir religinės kalbos problemiškumą.
\nAptarti ir kūrybiškai pristatyti analoginę kalbą kaip priemonę atskleisti religinę patirtį.
\n2.3.1. Paaiškinti, kas yra vienaprasmės, daugiaprasmės ir analoginės sąvokos.
\n2.3.2. Žinoti ir mokėti paaiškinti pagrindinius krikščioniškuosius religinius simbolius.
\n2.4. Gebėti atskirti ir analizuoti moralės teorijas, neturinčias religinio pamato ir tas, kuriomis religija yra grindžiama.
\nPagrįsti, kodėl religija yra esminių vertybių sakralizacijos šaltinis.
\n2.4.1. Pateikti religinio pamato neturinčių moralės teorijų pavyzdžių.
\n2.4.2. Paaiškinti šventybės fenomeną.
\n2.5. Suvokti ir svarstyti religinio pliuralizmo iššūkius nūdienos krikščionims.
\nApmąstyti skirtingas religijos filosofijos koncepcijas.
\n2.5.1. Žinoti įvairias Dievo sampratas. Paaiškinti, kas yra teizmas, politeizmas, monoteizmas, deizmas, panteizmas.
\n2.5.2. Suprasti religijos filosofijos nevienalytiškumą ir žinoti skirtingas jos formas.
\nEsminis gebėjimas:
\nBrandinti savo religinį sąmoningumą įsisavinant krikščioniškosios minties paveldą.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 3.1. Suvokti krikščioniškosios minties paveldo reikšmę asmeniniam Dievo pažinimui.
\nAnalizuoti savo religinę patirtį teigimo ir neigimo „kelių“ perskyros kontekste.
\n3.1.1. Paaiškinti apofatinį ir katafatinį pažinimo „kelius“: nusakyti jų skirtumus, apibūdinti, kokį Dievo pažinimą nurodo vienas ir kitas „kelias“.
\n3.2. Suvokti skirtingus Šventojo Rašto skaitymo ir interpretavimo lygmenis. Pristatyti pasirinktos Šventojo Rašto ištraukos komentarą.
\n3.2.1. Susipažinti su Šventojo Rašto reikšmių teorijomis.
\n3.3. Apmąstyti racionalaus Dievo pažinimo ir Apreiškimo, filosofijos ir tikėjimo prieštarą ir suvokti jų dermės reikšmę.
\nSvarstyti nūdienos mokslo iššūkius religiniam tikėjimui.
\nReflektuoti asmeninę tikėjimo ir abejonės sąveikos patirtį.
\n3.3.1. Žinoti klasikinius proto ir tikėjimo sąveikos problemos sprendimo būdus, Katalikų Bažnyčios požiūrį šiuo klausimu.
\n3.3.2. Apibūdinti mokslo ir religijos santykio problematiką.
\n3.3.3. Apibūdinti tikėjimo ir abejonės sąveiką.
\nEsminis gebėjimas:
\nGebėti reflektuoti savo dvasinio gyvenimo dinamiką.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 4.1. Atpažinti transcendencijos ilgesį žmogaus gyvenime.
\nSvarstyti ir siūlyti būdus, kaip nepasiduoti technologinės visuomenės gyvenimo ritmui ir ieškoti kelio, vedančio į vidinę ramybę.
\n4.1.1. Suprasti tylos, išvaduojančios žmogų iš jo išsiblaškymo, svarbą.
\n4.1.2. Įvardinti, su kokiais sunkumais susiduria žmogus, ieškantis dvasinio susitelkimo ir vidinės tylos.
\n4.2. Suvokti religinį apmąstymą kaip maldos formą.
\nApmąstyti savo pašaukimą Dievo akivaizdoje.
\nSuvokti tikėjimo kaip absoliučios pareigos Dievui gelmę.
\n4.2.1. Įvertinti savo asmeninį pajėgumą religiniam apmąstymui.
\n4.3. Remiantis Bažnyčios Tradicija svarstyti dvasinio gyvenimo lygmenų fenomeną.
\n4.3.1. Suprasti savojo Ego „mirties“, savo laisvės atidavimo/dovanojimo kitam ir/ar Kitam bei tokio pobūdžio dvasinės būsenos kitas nusakymo formas kaip dvasinio tobulumo išraišką.
\n13.6.6. Turinio apimtis Tai – teminės gairės, nurodančios, kiek ir ko mokomasi. Tikybos mokymo temos formuluojamos kaip probleminiai klausimai, kuriais remiantis, siekiama skatinti mokinius aktyviai dalyvauti ugdymo(-si) procese ir ieškoti atsakymų į svarbiausius savo gyvenimo ir tikėjimo klausimus, susipažinti su religijos filosofijos tekstais ir metodologija, studijuoti krikščioniškosios minties paveldą. Programa suvokiama kaip aktyvus ugdymo(-si) procesas, kuriuo remiantis inicijuojama mokinių vertybinių nuostatų raida bei kaita ir įgijami tam tikri lavinamieji gebėjimai. Ugdymo turinys pateikiamas per ugdomosios veiklos sritis:
\n13.6.6.1. Gyvenimo klausimai tikėjimo požiūriu Kuo ypatingas filosofijos ir religijos filosofijos žvilgsnis į gyvenimo ir tikėjimo tikrovę? Kokie yra pagrindiniai Dievo buvimo įrodymai (ontologinis, kosmologinis, teleologinis, istorinis-etnologinis, Paskalio lažybos ir kt.)? Kodėl racionalus dieviškosios tikrovės pagrindimas nėra pakankamas? Kokios yra religijos kritikos formos (religijos atmetimas, religijos destrukcija, neteistinė dieviškumo koncepcija, etc.)? Kokius argumentus būtų galima suformuluoti atsakant į religijos kritiką? Kas yra abejonė religinio tikėjimo požiūriu?
\nKodėl egzistuoja blogis, kančia? Ar (ir kaip) gali derėti Dievo išankstinis numatymas ir laisva žmogaus valia? Kas yra stebuklas ir kokia jo prasmė gyvenimo tikrovėje?
\nAr galima etika be Dievo? Kokios moralės teorijos idėjų istorijoje neturi religinio pagrindo? Kuo yra grindžiami mano paties moraliniai apsisprendimai? Kas yra šventybės fenomenas?
\nKas yra individas ir kas asmuo? Ar dualistinė žmogaus samprata yra būtina religinio tikėjimo išdava? Ką reiškia būti kūno ir sielos, gamtos ir dvasios, būtinumo ir laisvės vienove? Kaip galima suprasti transcendentinę žmogaus dimensiją?
\n13.6.6.2. Bendravimas, sutarimas Kokios yra skirtingos Dievo sampratos? Ką vadiname teizmu, politeizmu, monoteizmu, deizmu, panteizmu? Kuo skiriasi religijos Dievas nuo „filosofų Dievo“? Kuo skiriasi įvairios religijos filosofijos formos (ontologinės ir fenomenologinės religijos filosofijos perskyra, analitinė religijos filosofija etc.)? Ar (ir kaip) gali būti suderinamas religinis pliuralizmas ir tiesos vienumo idėja?
\nKaip būties ir būtybės perskyra atskleidžia žmogaus ir Dievo santykį? Kokiu būdu Dievas prabyla į žmogų? Ką reiškia išgyventi Dievą kaip manąjį Tu? Kaip žmogus gali laisvai atsiverti transcendentiniam Dievui? Kas tau yra malda?
\nKodėl svarbi ir sykiu problemiška religinės patirties komunikacija kitam asmeniui? Ar (ir kaip) liudyti savo religinę patirtį tikinčiųjų bendruomenei? Ką reiškia vienaprasmės, daugiaprasmės ir analoginės sąvokos? Kokie yra pagrindiniai krikščionių religiniai simboliai ir koks jų vaidmuo?
\n13.6.6.3. Dievo pažinimo klausimas Bažnyčios Tradicijoje Kodėl verta studijuoti krikščioniškosios minties istoriją? Ką reiškia apofatinis ir katafatinis Dievo pažinimo „keliai“? Kodėl apofatinis „kelias“ negali būti tapatinamas su loginiu neigimu?
\nKas grindžia Šventajame Rašte slypintį reikšmių daugį? Kokių reikšmių yra šventraštyje? Kaip jas atskleisti?
\nAr egzistuoja proto ir tikėjimo, filosofinio-racionalaus Dievo pažinimo ir Apreiškimo įtampa? Kokie proto ir tikėjimo problemos sprendimo būdai yra atskleidžiami idėjų istorijoje? Koks yra nūdienos mokslo ir religijos santykis? Kaip Katalikų Bažnyčia šiandien atsako į mokslo ir tikėjimo sąveikos klausimą? Ar (ir kiek) tavyje įgyvendinta mokslinio pažinimo ir tikėjimo dermė?
\n13.6.6.4. Dvasinis augimas Ar (ir kiek) žmogui būdingas dvasinio susikaupimo ir gilaus sąlyčio su dieviškąja paslaptimi poreikis? Ar (ir kiek) tau jis būdingas? Su kokiais sunkumais susiduria žmogus, ieškantis dvasinio susitelkimo ir vidinės tylos? Kokie keliai veda į dvasios ramybę?
\nKas yra religinis apmąstymas? Kokia jo prasmė? Kas yra apmąstymo malda? Ar mėgini mąstyti apie savo pašaukimą Dievo akivaizdoje?
\nVI. ORTODOKSŲ (STAČIATIKIŲ) TIKYBA: TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS 14. Ortodoksų (stačiatikių) tikyba – dorinio ugdymo dalis 14.1. Dalyko paskirtis Šis kursas siūlomas mokiniams, norintiems suprasti krikščioniškosios pasaulėžiūros, dorovės fenomeną, suvokti religijos raiškos kitimą istorijoje, susipažinti su įvairiomis religijos raidą aiškinančiomis sritimis. Tai ne vien tik krikščioniškų tiesų perdavimas ir iš to kylančių vertybių ir pasaulėžiūros ugdymas. Tai – naujos gyvenimo perspektyvos atvėrimas, jaunuolio klausimų kėlimas ir jų svarstymas tikėjimo perspektyvoje. Krikščioniškoji pasaulėžiūra atskleidžiama kaip žmogaus santykio su šventybe fenomenas, aprašomi gebėjimai tyrinėti pasaulį ir gyvenimą įvairiausiais aspektais. Siūlomas apibendrinto pobūdžio kursas krikščioniškajai pasaulėžiūrai aptarti, kurio turinys sudarytas iš labai plataus spektro pažintinės informacijos, pradedant egzistenciniais, gyvenimo prasmės klausimais (vertybinė kryptis), baigiant tikėjimo pažinimu, sąmoningesniu jaunuolių palydėjimu sakramentinio gyvenimo link ir saviugda. Stačiatikių tikybos mokymo programa sudaryta siekiant padėti mokiniams tobulinti ir bendrąsias kompetencijas (socialinius, komunikavimo, bendravimo, bendradarbiavimo gebėjimus), ir suvokti krikščioniškosios pasaulėžiūros svarbą asmens tapatybei, religiniam ir doriniam apsisprendimui.
\n11-12 klasėse tikybos pamokos gali būti mokoma nuosekliai per dvejus metus arba intensyviai per vienerius metus.
\n14.2. Tikslas Mokantis ortodoksų (toliau – stačiatikių) tikybos 11-12 klasėse siekiama padėti mokiniams išsiugdyti supratimą apie krikščioniškosios pasaulėžiūros (kultūros ir religijos) savitumą, nelygstamą vertingumą, krikščionybės aktualumą ir skatinti jaunąją kartą ja grįsti savo gyvenimą. Taip pat svarbu, kad mokiniai įgytų žinių apie kitas pasaulio religijas, ugdytųsi toleranciją ir gebėjimą gyventi daugiakultūrinėje visuomenėje.
\n14.3. Uždaviniai Siekiant stačiatikių tikybos tikslo, mokiniai skatinami: · ieškoti gyvenimo prasmės ir apmąstyti šiuolaikinio gyvenimo klausimus krikščioniškosios pasaulėžiūros kontekste; · susipažinti su krikščionių požiūriu į kitas pasaulio religijas; · remtis krikščioniškąja tiesa analizuojant egzistencijos klausimus, atsakingai priimti sprendimus; · rinktis krikščioniškąjį požiūrį ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime atsiliepiant į aktualiausias mūsų dienų moralės ir socialinio gyvenimo problemas.
\n14.4. Struktūra Programoje ugdymo turinys pateiktas 11 ir 12 klasėms, kurį sudaro santykinai atskiros, bet ugdymo procese integruojamos šios veiklos sritys: · Krikščioniškoji pasaulėžiūra – žmogaus dvasingumo paieškos. Tikėjimo šviesoje ugdoma mokinių savistaba ir savimonė, gebėjimas pasirinkti vertybes, spręsti gyvenimo problemas. Skatinama pozityviai vertinti ir įprasminti pokyčius savyje ir aplinkoje. Pabrėžiamas krikščioniškųjų vertybių visuotinumas. · Dievo ir žmogaus dialogas apreikštosiose religijose. Aptariamos ir apibūdinamos apreikštosios religijos. Išryškinama Dievo ir žmogaus dialogo svarba. Svarstomos asmens dvasingumo paieškos asmens santykyje su Dievu. · Gyvenimas ir Bažnyčia. Apmąstomas žmonių santykis su Bažnyčia ir jos istorija, mūsų vieta tikinčiųjų bendruomenėje. Skatinamas sąžiningumas, teisingumas, gailestingumas, mokėjimas perimti krikščioniškąsias vertybes ir jomis grįsti santykį su savimi, kitais, aplinka, Dievu.
\n14.5. Mokinių pasiekimai 1. Krikščioniškoji pasaulėžiūra – žmogaus dvasingumo paieškos Mokinių pasiekimai Nuostatos Priimti žmogų kaip vertybę.
\nVertinti Bažnyčios indėlį ginant kiekvieno asmens orumą.
\nPriimti Bažnyčios meilės mokymą kaip siektiną idealą.
\nSuvokti šeimos vertę ir santuokos neišardomumą.
\nEsminis gebėjimas: Žmogaus pašaukimo ir gyvenimo klausimus svarstyti remiantis krikščioniškąja pasaulėžiūra, analizuoti žmogaus tapatybės aspektus, įvardyti šeimos, visuomenės ir religinės bendruomenės etinius modelius.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Analizuoti žmogaus sampratą filosofijoje ir religijoje.
\n1.1.1. Palyginti žmogaus sampratą krikščioniškuoju ir filosofiniu požiūriu. Kelti žmogaus egzistencijos klausimus.
\n1.2. Analizuoti krikščioniškųjų vertybių esmę ir aktualumą gerbiant žmogų.
\n1.2.1. Paaiškinti, kodėl visi esame vienodai gerbtini.
\n1.3. Rasti meilės ir įsimylėjimo skirtumus.
\n1.3.1. Paaiškinti meilės rūšis. Apibūdinti meilės sampratą pagal Šventąjį Raštą.
\n1.4. Analizuoti grėsmes gyvybei ir šeimai, ieškoti būdų, kaip jas įveikti. Pagrįsti šeimos vertingumą remiantis Šventuoju Raštu, Bažnyčios mokymu ir gyvenimo patirtimi.
\n1.4.1. Apibūdinti šeimos paskirtį ir vertę. Paaiškinti, kodėl ir kaip Bažnyčia pasisako už šeimą ir gyvybę.
\nSuvokti Dievo ir žmogaus dialogą kitų religijų mokyme (religijotyros tyrimai ir nešališkumas).
\nTolerantiškai vertinti kitų religijų sampratą apie Dievą.
\nBranginti religinę tradiciją kaip vertybę.
\nPripažinti nelygstamąją krikščionybės vertę XXI amžiuje.
\nSuvokti, kad tikėjimas yra ir dovana, ir poreikis.
\nEsminis gebėjimas: Analizuoti apreikštųjų religijų istorinę, kultūrinę, socialinę patirtį, išskirti kultūros ir religijos vertybes, jų tarpusavio ryšius.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Lyginti didžiąsias pasaulio religijas, išryškinti krikščionybės vertingumą.
\n2.1.1. Įvardinti ir apibūdinti apreikštąsias religijas. Aptarti tų religijų doktriną, šventąsias vietas, maldos būdus. Pabrėžti krikščioniškojo tikėjimo pilnatvę ir turtingumą.
\n2.2. Analizuoti tolerancijos svarbą, jos ribas palaikant dialogą tarp kitų pažiūrų žmonėmis.
\n2.2.1. Supažindinti su Dievo samprata islame ir krikščionybėje. Apibūdinti Mahometo gyvenimą ir veiklą. Palyginti Mahometo ir Jėzaus misijas.
\n2.3. Gerbti visų konfesijų apeigas ir tradicijas.
\n2.3.1. Apibūdinti religinę islamo praktiką ir palyginti su krikščionybės praktika. Analizuoti tarpreliginį dialogą ir jo rezultatus.
\n2.4. Analizuoti krikščionybės raišką „naujame amžiuje“.
\n2.4.1. Apibūdinti „Naujojo amžiaus“ atsiradimo priežastis. Apibrėžti krikščionybės ir „Naujojo amžiaus“ santykį.
\n2.5. Analizuoti tikėjimo vertę ir reikšmę.
\n2.5.1. Aptarti asmens santykį su Dievu. Svarstyti asmens dvasingumo paieškas.
\nSvarstyti jaunimo požiūrį į Bažnyčią.
\nSuvokti liudijimo svarbą Bažnyčioje.
\nSuprasti Bažnyčios misijos pozityvumą ir atsakingumą.
\nKritiškai vertinti naująjį religingumą.
\nSvarstyti netikėjimo ir tikėjimo santykį žmogaus gyvenime.
\nEsminis gebėjimas: Įvardinti, pagrįsti ir realizuoti savo santykį su Bažnyčia, dalyvauti Bažnyčios veikloje, realizuojančioje Bažnyčios socialinį mokymą.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 3.1. Analizuoti jaunimo ir Bažnyčios sąryšį.
\n3.1.1. Aptarti asmens vaidmenį visuomenėje ir Bažnyčioje. Aiškintis jaunimo požiūrį į Bažnyčią.
\n3.2. Analizuoti liudijimo prasmę krikščionio gyvenime.
\n3.2.1. Aptarti, ką reiškia liudyti tikėjimą. Atskleisti liudijimo svarbą. Svarstyti krikščionio paskirtį Bažnyčioje ir pasaulyje.
\n3.3. Svarstyti Bažnyčios paskirtį ir misiją šių dienų pasaulyje. Pastebėti gyvo tikėjimo ženklus gyvenime ir juos analizuoti.
\n3.3.1. Paaiškinti, kaip Bažnyčia puoselėja vertybes ir ugdo žmogų.
\n3.4. Analizuoti šiuolaikinio dvasingumo apraiškas krikščioniškuoju požiūriu.
\n3.4.1. Paaiškinti naujojo religingumo reiškinius visuomenėje. Apibrėžti naujųjų religinių judėjimų sampratą ir jų atsiradimo priežastis.
\n3.5. Aptarti tikėjimo ir netikėjimo reiškinius žmogaus gyvenime.
\n3.5.1. Apibūdinti tikėjimo ir netikėjimo santykį. Aptarti materializmą, ateizmą, nihilizmą, religinius stereotipus ir šių reiškinių pasekmes.
\n14.6. Turinio apimtis 14.6.1. Krikščioniškoji pasaulėžiūra – žmogaus dvasingumo paieškos Svarbiausieji egzistenciniai klausimai. Sąvokos žmoniškumas ir žmogiškumas. Žmogaus asmens samprata filosofijoje ir religijoje. Žmogaus kaip objekto ir kaip asmens, sukurto pagal Dievo paveikslą, samprata.
\nKodėl ir kaip Bažnyčia skatina vienodai gerbti kiekvieną asmenį? Aptariama, kokias vertybes pabrėžia krikščionybė (sąžiningumą, geranoriškumą, tikėjimą, pasitikėjimą, meilę, atjautą, gailestingumą, pasiaukojimą, viltį).
\nŠv. Pauliaus Himno meilei ypatumai. Filosofinės meilės rūšių sampratos. Kas yra įsimylėjimas ir meilė? Jausmų, proto ir valios vaidmuo meilėje. Dievo meilės apraiškos pagal Šventąjį Raštą.
\nĮvairūs požiūriai į šeimą, jos funkcijas, puoselėjamas vertybes. Kokios siūlomos šeimos alternatyvos? Diskusijos apie jų pavojingumą žmogui, tautai.
\n14.6.2. Dievo ir žmogaus dialogas apreikštosiose religijose Kokios yra apreikštosios religijos (judaizmas, islamas, krikščionybė), kaip jos paplitusios pasaulyje? Pristatomos jų tikėjimo tiesos, Šventraščiai, simboliai, šventės, šventovės. Rytų religijos, jų bendri bruožai, skirtumai, simboliai, jų kilmė, dievybės samprata. Rytų religijų ir Krikščionybės bendrumai ir skirtumai.
\nMonoteistinė Dievo samprata islame ir krikščionybėje: panašumai ir skirtumai. Mahometo ir Jėzaus kilmė, gyvenimas ir misija.
\nTikėjimo išpažinimas, malda, pasninkas, išmalda. Piligrimystė ir kitos islamo ir krikščionybės praktikos. „Naujojo amžiaus“ ženklai ir apraiškos visuomenėje. „Naujasis amžius“ ir krikščionybė.
\nMano ir visuomenės vertybės. Asmens pasaulėžiūra ir pasaulėjauta. Mano dialogas su Dievu ir įvairūs atsiliepimo būdai.
\n14.6.3. Gyvenimas ir Bažnyčia Augame ir bręstame per santykį su kitais. Visuomenė ir aš. Jaunimo požiūris į Bažnyčią. Bažnyčios požiūris į jaunimą.
\nVisi esame pašaukti į šventumą. Šventieji tikėjimo liudytojai. Šventumo kelias kasdienybėje. Kaip krikščionis gali keisti pasaulį.
\nVisuomenės požiūris į Bažnyčią. Priminimas apie Bažnyčios kilmę, struktūrą, misiją, visuotinumą. Bažnyčios kelias istorijoje, jos vieta šių dienų kultūroje. Gyvas tikėjimas ir jo sąstingio apraiškos. Apmąstymai, kaip tikinčiųjų bendruomenė rūpinasi žmogumi, ugdo tikėjimą, kviečia įsipareigoti ir dalytis gėrybėmis, skatina krikščionio savimonę.
\nPokalbiai: kodėl žmogus ieško Dievo? Kodėl kuriasi naujos religinės bendruomenės? Naujieji religiniai judėjimai, jų tikslai, veikimo būdai visuomenėje. Šiuolaikinis dvasingumas krikščionybės požiūriu. Koks jaunų žmonių požiūris į naujuosius religinius judėjimus?
\nSvarstymai, kodėl vieni žmonės tiki, kiti – ne? Materializmas, ateizmas, nihilizmas mūsų visuomenėje. Klaidingi Dievo įvaizdžiai. Mūsų religiniai stereotipai. Kas šiandien daro įtaką žmogaus mąstymui?
\nVII. EVANGELIKŲ LIUTERONŲ TIKYBA: TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS 15. Evangelikų liuteronų tikyba – dorinio ugdymo dalis 15.1. Dalyko paskirtis Evangelikų liuteronų tikybos programa atnaujinta 11-12 klasėms. Dalyką galima mokyti nuosekliai per dvejus metus arba intensyviai per vienerius metus. Pamokose gali dalyvauti ir skirtingo amžiaus vaikai, jeigu evangelikų liuteronų religinės bendruomenės vaikų skaičius pamokose yra mažas. Tokiu atveju pamokos gali vykti integruotai su pagrindinio ugdymo klasėmis, o mokymo programos derinamos atsižvelgiant į plėtojamas bendras ugdomosios veiklos sritis ir individualizuojamos pagal skirtingą mokinių pasiekimų lygį.
\nŠios konfesijos tikybos mokymas vykdomas asmenų, kurie yra įgalioti Evangelikų liuteronų bažnyčios rekomendacijomis. Programa atitinka pagrindines krikščioniškos tikybos normas, laikantis visuotinės Kristų išpažįstančios bažnyčios mokslo ir ieškant bendrų sąlyčio taškų su kitomis konfesijomis ir religijomis, kitų mokomųjų dalykų ugdymo programomis.
\n15.2. Tikslas Mokant evangelikų liuteronų tikybos siekiama padėti mokiniui brandinti savo asmenybės suvokimą ir atskleisti savo žmogiškąsias savybes, kurių raiška siekiama grįsti visavertį asmeninį ir visuomeninį gyvenimą kaip asmeniui, kuris sieja savo gyvenimą su Dievu, ugdosi pasitikėjimą Dievu ir žmonėmis per krikščioniškosios moralės nuostatas, supranta Dievo veikimą žmoguje, Bažnyčioje, Šventajame Rašte.
\n15.3. Uždaviniai Siekiant ugdymo tikslo mokiniai skatinami: · plėsti žinias apie Bibliją kaip Dievo žodį; · mąstyti apie gyvenimo filosofiją ir svarstyti žmogaus egzistencinius klausimus; · atrasti gyvenime krikščioniškąsias vertybes ir susipažinti su kitomis krikščioniškomis · konfesijomis ir pasaulio religijomis; · laikytis krikščioniškos atsakomybės ruošdamiesi šeimos ir visuomeniniam gyvenimui.
\n15.4. Struktūra Programoje ugdymo turinys pateiktas 11 ir 12 klasėms, kurį sudaro santykinai atskiros, bet ugdymo procese integruojamos šios veiklos sritys: · Šventojo Rašto pažinimas; · Mano gyvenimo filosofija; · Bendravimo klausimai; · Liturginis švietimas.
\n15.5. Mokinių pasiekimai 1. Šventojo Rašto pažinimas Mokinių pasiekimai Nuostatos:
\nSuvokti Dievo egzistenciją apsireiškiant per Šventajį Raštą.
\nVertinti keturias Evangelijas kaip Dievo Žodį, Gerąją Naujieną ir tikėjimo autoritetą.
\nSuvokti krikščionybės paskirtį pasaulyje.
\nEsminis gebėjimas:
\nNagrinėti Šventąjį Raštą istoriniu požiūriu, interpretuoti jo alegorinę ir dvasinę prasmę.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Tyrinėti ir mokėti analizuoti Šv. Rašto teiginius apie Dievo Trejybę.
\n1.1.1. Mokėti apibūdinti Šv. Rašto ištraukas apie Dievo egzistenciją.
\n1.2. Paruošti medžiagą apie keturis evangelistus, sugretinant jų parašytų evangelijų skirtumus ir panašumus.
\n1.1.2. Mokėti paaiškinti Evangelijų kilmę, priežastis.
\n1.3. Mokėti ginti savo nuomonę, įprasti kritiškai mąstyti ir vertinti priešingas nuomones.
\n1.1.3. Paaiškinti ištraukas iš Apaštalų darbų, ginant savo krikščionišką savimonę.
\nVertinti savo gyvenimo unikalumą.
\nVertinti kultūrinį ir religinį palikimą.
\nVertinti kunigystę kaip pasišventimą žmonių išganymui.
\nVertinti krikščionybės stipriąsias puses.
\nGerbti kitas krikščioniškas konfesijas.
\nSaugoti savo krikščioniškus įsitikinimus.
\nEsminis gebėjimas:
\nKelti egzistencinius klausimus ir kritiškai mąstyti lyginant savo tikėjimą ir kitas pasaulėžiūras.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Svarstyti žmogaus gyvenimo principus, tai siejant su ekologiniais gyvenimo principais.
\n2.1.1. Pateikti pavyzdžių kaip žmogaus kišimasis į Dievo planus veikia aplinkinį pasaulį.
\n2.1.2. Mokėti teikti savas hipotezes kaip žmogus gali išlaikyti žmogiškumą šiuolaikiniame pasaulyje.
\n2.2. Paruošti reprezentacinę medžiagą apie istorinius asmenis nusipelniusius liuteronybei ir davusius pagrindo jai stiprėti kaip atskirai krikščioniškai religinei konfesijai.
\n2.2.1. Analizuoti ir apibūdinti palikimą žmonių, kurie daug davė liuteronybei.
\n2.3. Aptarti kunigystės svarbą padedant žmonėms dvasiniame gyvenime.
\n2.3.1. Mokėti apibūdinti Šv. Rašto vietas apie kunigystės pareigas.
\n2.4. Analizuoti krikščioniškų vertybių esmę ir aktualumą šiuolaikinių pagundų pasaulyje.
\n2.4.1. Apibrėžti krikščioniško dvasingumo stiprumą prieš pagundas, remiantis Šv. Rašto ištraukomis apie nuodėmę ir jos įveikimo būdus.
\n2.5. Mokėti palyginti savo konfesijos stiprumą bendraujant su kitomis krikščioniškomis konfesijomis neužgaunant jų religinių jausmų.
\n2.5.1. Žinoti savo tikėjimo stipriąsias puses, mokant kultūringai bendrauti su kitų krikščioniškų konfesijų atstovais.
\n2.6. Pratintis prie diskusijų ir kritiško mąstymo su priešiškų pažiūrų asmenimis.
\n2.6.1. Savo nuomonę mokėti interpretuoti citatomis, teiginiais iš Šv.Rašto ir iš evang. liuteronų švietėjų darbų.
\nAtsargiai vertinti virtualius bendravimo būdus.
\nGerbti kitų religijų atstovus.
\nBranginti šeimą ir jos vertybes.
\nVertinti kartų bendravimo palikimą.
\nVertinti visus žmones nežiūrint jų turtinės padėties ar religijos.
\nEsminis gebėjimas:
\nGebėti užmegzti dialogą ir pagarbiai diskutuoti sprendžiant socialinių santykių problemas.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 3.1. Pateikti trūkumus ir privalumus žmonių virtualiame bendravime.
\n3.1.1. Žinoti, kaip saugiai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.
\n3.2. Lyginti pasaulio religijas, jas gretinant ir priešinant su savo konfesijos tiesomis.
\n3.2.1. Mokėti trumpai apibūdinti pasaulio religijas.
\n3.3. Analizuoti šeimos stipriąsias puses pagal Šv. Rašto teiginius.
\n3.3.1. Paaiškinti, kas yra darni šeima.
\n3.3.2. Apibrėžti, kokie pavojai gresia šeimai šiuolaikiniame pasaulyje.
\n3.4. Nurodyti priežastis ir padarinius kartų bendravimo nesutarimuose.
\n3.4.1. Apibūdinti kartų bendravimo santykius.
\n3.4.2. Paaiškinti eutanazijos naudojimą kaip grubų įsikišimą į žmogaus ir Dievo santykius.
\n3.5. Pateikti pasiūlymų apie pagalbos būdus įvairiems socialiniams sluoksniams ir mokytis spręsti problemas dalyvaujant labdaringoje veikloje.
\n3.5.1. Apibūdinti kaip religinė bendruomenė gali padėti sunkiau gyvenantiems.
\n3.5.2. Mokėti remtis Šv.Rašto ištraukomis apie diakoninę veiklą.
\nPerprasti maldos reikšmę tikinčiam žmogui.
\nGerbti Bažnyčią kaip tikinčiųjų bendriją.
\nSuvokti Šventųjų Sakramentų veikimą su Dievo pagalba.
\nSuprasti maldos dovaną bendravime su Dievu.
\nGerbti Dievo Motinos buvimą.
\nEsminis gebėjimas:
\nĮsipareigoti būti aktyviu Bažnyčios – tikinčiųjų Bendrijos nariu.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 4.1. Gebėti padėti sau ir kitam sunkiose gyvenimo situacijose.
\n4.1.1. Bandyti save suprasti kaip savarankišką ir atsakingą asmenį prieš Dievą.
\n4.2. Kritiškai įvertinti savo kaip Bažnyčios nario įnašą į bažnytinį gyvenimą.
\n4.2.1. Paaiškinti Šv. Rašto ištraukas apie Kristaus Bažnyčią.
\n4.2.2. Apibūdinti liuteronų Bažnyčios unikalumą.
\n4.3. Analizuoti Sakramentų svarbą žmogaus religiniame gyvenime.
\n4.3.1. Paaiškinti kaip Dievas veikia per Šventuosius Sakramentus.
\n4.4. Gebėti savo mintis sukaupti kreipiantis maldoje į Aukščiausiąjį.
\n4.4.1. Suvokti maldos reikšmę krikščionio gyvenime.
\n4.5. Argumentuoti mariologijos reikšmę krikščioniškame gyvenime.
\n4.5.1. Apibūdinti mariologiją remiantis Šv. Raštu.
\n15.6. Turinio apimtis 15.6.1. Šventojo Rašto pažinimas Dievo Trejybė pagal Bibliją ir pagal krikščioniškas religijas. Kuo mums artimas Kristus? Keturios evangelijos – panašumai ir skirtumai. Kas sakoma Biblijoje apie diakoniją? Apaštalų darbų vieta ir svarba Biblijoje ir krikščionybei.
\n15.6.2. Mano gyvenimo filosofija Ar žmogus nebaudžia pats savęs, kurdamas savo gerovę? Kodėl žmogus silpnas prieš žemiškąsias pagundas? Kaip mes panaudojam laiko tėkmę? Kaip žmogus priima mirties egzistenciją? Kunigystė – tai darbas ar sielos kvietimas? Ar mes tikrai gyvename pagal Liuterio teologiją? (M. Liuterio Didysis Katekizmas (1529 m.) Kas skiria evangelikus liuteronus nuo kitų krikščioniškų konfesijų? Kaip Bažnyčia įtakoja žmogaus pilietiškumą? Ar žmogus visada šalia Dievo? Kuo prisidėjo prie tautinės savimonės kūrimosi kunigai M. Mažvydas, K. Donelaitis, J. Bretkūnas, L. Rėza, F. Kuršaitis ir kt.? Kuo ypatingi lietuvių raštijos pradininkai: S. Rapolionis, A. Kulvietis, J. Zablockas ir kt.? Kaip atsilaikyti prieš religijos kritikus?
\n15.6.3. Bendravimo klausimai Ar reikia Bažnyčiai modernėti? Senovės ir pirmykščių religijų panašumai ir skirtumai. Kuo patraukia europietį krikščionį Rytų religijos? Šventraštį turinčių religijų (judaizmo, islamo) panašumai ir skirtumai su krikščionybe. Virtualus pasaulis – negi tai mūsų bendravimo ateitis? Ar mes paisysime socialinių skirtumų? Ar gali tikėjimas įtakoti gerus darbus? Dievo įsakymas „Nežudyk”, savižudybė ir eutanazija. Kartų nesutarimai – tai amžina?
\n15.6.4. Liturginis švietimas Kaip save ruošiame paskutiniam teismui? Malda – tikėjimas ar įsitikinimas? Šventųjų bendravimas – kaip tai veikia krikščionybėje? Mariologija – tai tikra ar išgalvota? Karai – negi tai vyksta vardan Dievo? Ar gali muzika veikti žmogaus dvasią? Kas yra žmogaus išganymas? Ką žmogaus Išganymo požiūriu reiškia Šventas Krikštas ir Šventoji Vakarienė? Kaip tam save ruošti? Koks mano vaidmuo Bažnyčioje, kuri yra – tikinčiųjų bendrija? Bažnyčios tvarka ir nuostatai – kuo mes prie to prisidedame? Liuteroniškoji himnologija – ar tai išskirtinumas iš kitų krikščioniškų konfesijų?
\nVIII. EVANGELIKŲ REFORMATŲ TIKYBA: TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS 16. Evangelikų reformatų tikyba – dorinio ugdymo dalis 16.1. Dalyko paskirtis Evangelikų reformatų tikybos programa atnaujinta 11-12 klasėms.
\nŠios konfesijos tikybos mokymas vykdomas asmenų, kurie yra įgalioti Evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo Kolegijos.
\nPer šios konfesijos tikybos pamokas pabrėžiama evangelikų reformatų konfesijos istorinė ir religinė patirtis, mokiniai mokomi atrasti asmeninį santykį su Dievu ir gyventi Šventojo Rašto išmintimi.
\nEvangelikų reformatų tikybos programa sudaryta remiantis Šventuoju Raštu (Biblija), pagrindiniais evangelikų reformatų išpažinimo raštais, Heidelbergo Katekizmu, evangelikų reformatų Bažnyčios paveldu ir jos istorija.
\nEvangelikų reformatų tikybos programa siejama su: · kitų krikščioniškų konfesijų ir etikos programomis, aptariant žmonių sugyvenimo principus; · gimtosios kalbos ir literatūros programomis, skaitant Šventąjį Raštą, analizuojant ir interpretuojant, kuriant ir vaidinant; · istorijos programa, mokantis Bažnyčios istorijos Lietuvoje ir pasaulyje, apie jos įtaką žmonijos istorijos raidai; · meninių dalykų programomis, patiriant dvasingumo raiškos įvairovę, aiškinantis meno kūrinių svarbą religiniame gyvenime.
\n16.2. Tikslas Evangelikų reformatų tikybos tikslas – plėtoti mokinių supratimą apie Dievo Žodį, apie Visuotinę Krikščionių Bažnyčią, įtvirtinti pradinėje ir pagrindinėje mokykloje įgytas evangelikų reformatų tikėjimo žinias, padėti jų pagrindu išsiugdyti vertybines nuostatas.
\n16.3. Uždaviniai Siekiant evangelikų reformatų ugdymo(si) tikslo, mokiniai skatinami: · mokytis skaityti ir analizuoti Šventąjį Raštą kaip Dievo žodį; · įsisąmoninti asmeninį santykį su evangelikų reformatų tikėjimu; · mokytis krikščioniškai gyventi bei krikščioniškai apmąstyti ir vertinti šių dienų kultūros ir dorovės problemas; · formuoti(s) krikščioniškąją pilietiškumo ir tautiškumo, krikščioniškosios moralės ir etikos sampratą; · kurti pozityvius, tolerantiškus ir atsakingus santykius su kitais.
\n16.4. Struktūra Evangelikų reformatų tikybos programos turinys apima tris mokymosi veiklos sritis: · Šventojo Rašto pažinimo veikla skatina skaityti Šventąjį Raštą, mokys jį suprasti ir tikėjimo tiesas pritaikyti kasdieniniame gyvenime. · Bažnyčios istorijos ir evangelikų reformatų doktrinos pažinimo veikla padeda įgyti žinių apie Bažnyčios raidą pasaulyje ir Lietuvoje, panašumus ir skirtumus su kitomis krikščioniškomis konfesijomis, suprasti krikščioniškų švenčių prasmę. · Gyvenimo ir moralės klausimų Dievo žodžio požiūriu nagrinėjimas mokinius skatina išmokti krikščioniškai gyventi ir krikščioniškai vertinti šių dienų kultūros ir dorovės problemas, ugdytis toleranciją kitų tikėjimų žmonėms.
\n16.5. Mokinių pasiekimai 1. Šventojo Rašto pažinimas Mokinių pasiekimai Nuostata:
\nEsminis gebėjimas:
\nRemtis kasdieniniame gyvenime Šventuoju Raštu kaip aukščiausiu ir absoliučiu autoritetu.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Vertinti Biblijos svarbą kasdieniam krikščionio gyvenimui.
\n1.1.2. Suprasti ir paaiškinti Biblijoje aprašomus įvykius ir mintis mūsų dienų kontekste.
\n1.2. Analizuoti Šventąjį Raštą kaip Dievo įkvėptą knygą ir tikrąjį Dievo Žodį.
\n1.2.1. Paaiškinti įkvėpimo esmę ir pobūdį.
\n1.2.2. Žinoti klaidingus įkvėpimo aiškinimus.
\n1.3. Palyginti Biblijos svarbą su žmonių tradicijomis 1.3.1. Žinoti ir suprasti kas įvairių krikščioniškų denominacijų apeigose ir liturgijoje yra paremta Biblija, o kas kilę iš žmonių tradicijų ar perimta iš pagoniškų papročių.
\nTapatinti save kaip evangelikų reformatų bendruomenės narį.
\nEsminis gebėjimas:
\nIšmanyti Bažnyčios istorijos ir evangelikų reformatų doktrinos pagrindus.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Charakterizuoti Reformaciją kaip Bažnyčios atsinaujinimo sąjūdį.
\n2.1.1. Žinoti žymiausius reformacijos teologus, svarbiausius jų veiklos aspektus.
\n2.1.2. Apibūdinti svarbiausias pasaulio Reformatų bažnyčias.
\n2.1.3. Žinoti pagrindinius Reformacijos istorijos Lietuvoje faktus.
\n2.1.4. Paaiškinti Liuteroniškosios reformacijos, Šveicariškosios reformacijos, Kontrreformacijos sąvokas.
\n2.1.5. Žinoti svarbiausius Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios istorijos XIX – XX a. faktus.
\n2.2. Išmanyti Lietuvos Evangelikų reformatų Bažnyčios doktrinos ir apeigų specifiką.
\n2.2.1. Suprasti ir mokėti paaiškinti evangelikų reformatų požiūrį į Kristų, kaip Bažnyčios galvą ir Vyriausiąjį kunigą.
\n2.2.2. Paaiškinti gyvos Bažnyčios esmę.
\n2.2.3. Išvardinti svarbiausius Bažnyčios požymius.
\n2.2.4. Apibūdinti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios teisę, tvarką, specifiką.
\n2.2.5. Paaiškinti Bažnyčios ir valstybės santykį.
\n2.2.6. Žinoti, koks yra pasauliečių vaidmuo Bažnyčios valdyme.
\n2.2.7. Papasakoti apie pamaldų liturgiją ir apeigas.
\n2.2.8. Paaiškinti tikinčiųjų kunigystės ir kunigų tarnystės sąvokas.
\n2.2.9. Apibūdinti kapų šventes ir jų specifiką.
\n2.2.10. Paaiškinti sielos ir amžinojo gyvenimo sąvokas.
\n2.2.11. Paaiškinti kūniškos žmogaus mirties sampratą evangelikų reformatų tikėjime.
\n2.2.12. Pasakoti apie Antrą Kristaus atėjimą ir paskutinį teismą.
\nBranginti šeimą kaip vertybę.
\nPasirinkimo situacijose priimti atsakingus sprendimus.
\nEsminis gebėjimas:
\nKrikščioniškai vertinti šių dienų kultūros ir dorovės problemas.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 3.1. Analizuoti Bažnyčios ir šiandieninės visuomenės požiūrius į šeimą.
\n1.1.1. Paaiškinti santuokos prasmę pagal Šventąjį Raštą.
\n3.1.2. Apibūdinti darnios šeimos svarbą kiekvienam šeimos nariui, bendruomenei, visuomenei.
\n3.2. Sugebėti įsigilinti ir suvokti kito situaciją, gebėti rasti tinkamiausią pagalbos būdą.
\n3.2.1. Paaiškinti diakonijos prasmę.
\n3.2.2. Žinoti pagalbos vargšams galimybes ir būdus.
\n3.2.3. Paaiškinti gailestingumo sąvoką, pateikti pavyzdžių.
\n3.3. Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
\n3.3.1. Sieti laisvę su atsakomybe už savo poelgius.
\n3.3.2. Paaiškinti laisvės ir krikščionio atsakomybės ryšį.
\n3.3.3. Apibūdinti sąžinės vaidmenį laisvai pasirenkant, galimybę ugdyti savo sąžinę.
\n3.3.4. Svarstyti apie gyvybės vertę, apibūdinti Bažnyčios požiūrį į savižudybę, eutanaziją, abortus.
\n3.4. Suvokti krikščioniškos etikos vietą postmoderniame pasaulyje.
\n3.4.1. Suprasti ir mokėti paaiškinti gėrio, blogio ir tiesos sąvokų skirtumą krikščioniškoje etikoje, moderniame ir postmoderniame pasaulyje.
\n16.6. Turinio apimtis 16.6.1. Šventojo Rašto pažinimas Biblijos svarba.
\nŠventasis Raštas kaip Dievo įkvėpta knyga ir tikrasis Dievo Žodis.
\nĮkvėpimo esmė ir pobūdis.
\nKlaidingi įkvėpimo aiškinimai.
\nŽmonių tradicijų ir biblijos svarbos palyginimas.
\n16.6.2. Bažnyčios istorijos ir evangelikų reformatų doktrinos pažinimas Reformacija – Bažnyčios atsinaujinimo sąjūdis. Žymiausi reformacijos teologai. Reformatų bažnyčios pasaulyje.
\nReformacija Lietuvoje: Liuteroniškoji reformacija, Šveicariškoji reformacija, kontrreformacija. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia XIX – XX a.
\nLietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios teisė, tvarka, specifika. Bažnyčia ir valstybė. Pasauliečių vaidmuo Bažnyčios valdyme. Pamaldų liturgija ir apeigos. Kapinių šventės.
\nBažnyčios esmė ir požymiai. Kristus – Bažnyčios galva ir Vyriausias kunigas. Tikinčiųjų kunigystė ir kunigų tarnystė.
\nKūniška žmogaus mirtis. Siela ir amžinasis gyvenimas. Antras Kristaus atėjimas. Paskutinis teismas.
\n16.6.3. Gyvenimo ir moralės klausimai Dievo žodžio požiūriu Šeima ir draugai. Santuoka pagal Šventąjį Raštą.
\nDiakonija. Pagalba vargšams. Gailestingumas.
\nSąžinė ir jos ugdymas.
\nDievo įsakymas „Nežudyk“. Savižudybė, eutanazija, abortai.
\nLaisvė ir krikščionio atsakomybė.
\nKrikščioniška etika postmoderniame pasaulyje: pliuralizmas, reliatyvizmas, sinkretizmas.
\nIX. KARAIMŲ TIKYBA: TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS 17. Karaimų tikyba – dorinio ugdymo dalis 17.1. Dalyko paskirtis Karaimų tikybos programa skirta 11-12 klasių mokiniams. Ja siekiama ne tik suteikti žinių apie karaimų tikėjimą, bet ir skatinti jų asmeninį religinį mąstymą, bendruomeninio ir asmeninio religingumo suvokimą, puoselėjimą.
\nSiūlomas religijos kaip galimos pasaulėžiūros pažinimo metodas. Tačiau teisingam jo supratimui būtina atskleisti glaudų tikėjimo ryšį su tautinėmis karaimų tradicijomis. Svarbu pabrėžti tolerancijos nuostatas, glūdinčias pačioje karaimų tikėjimo sistemoje. Puoselėtina nuostata – jei aš priimu kitą žmogų, kuris yra kitoks (neignoruoju jo, neįžeidinėju dėl to, jog jis yra kitoks, bendrauju kaip su lygiu, gerbiu jo nuostatas ir tradicijas, ir t.t.), tai ir kitas mane pripažins, kad ir kuo besiskirčiau.
\nMokymosi procese siūloma, įgijus teorinių žinių pamokose, praktiškai susipažinti su maldaknygėmis, jas analizuoti, dalyvauti bendruomeninėse karaimų pamaldose Trakuose arba Vilniuje, susipažinti su kenesomis kaip su architektūros paminklais, jei mokiniai ne karaimai – surengti susitikimą su bendruomenės nariais, išklausyti pasakojimų, aplankyti karaimų etnografinį muziejų Trakuose.
\nVertinant siūloma kreipti dėmesį ne tiek į grynas teorines žinias, bet į mokinių gebėjimą mąstyti apie tikėjimą, į jų asmeninių pažiūrų išraišką, į tautos ir religijos jungties svarbos karaimų tapatumui supratimą, į tradicinių vertybių ir dabarties santykio supratimą.
\n17.2. Tikslas Karaimų tikybos tikslas – padėti mokiniams pažinti karaimų tradicines religines ir tautines vertybes, jomis grįsti savo pasaulėžiūrą ir puoselėti šias vertybes užtikrinant jų tęstinumą.
\n17.3. Uždaviniai Mokant karaimų tikybos 11-12 klasėse, siekiama, kad mokiniai: · įtvirtintų karaimų religijos ir tautos istorijos žinias; · puoselėtų karaimų moralines nuostatas ir jomis gebėtų vadovautis kasdieniame gyvenime; · susiformuotų asmeninį santykį su Dievu, tinkamai dalyvautų bendruomeniniuose liturginiuose ritualuose.
\n17.4. Struktūra Karaimų tikybos programos turinį sudaro trys ugdomosios veiklos sritys: · karaimų istorijos pažinimas; · bendras karaimų religijos supratimas ir moralinės nuostatos; · dalyvavimas bendruomeninėje liturgijoje.
\nPirmos dvi sritys skirtos pagrindinių istorijos ir religijos reiškinių, sąvokų, nuostatų pažinimui, o trečioji – būdų, kaip tas teorines nuostatas pritaikyti ir įgyvendinti realybėje, religinėje praktikoje, supratimui.
\n17.5. Mokinių pasiekimai 1. Karaimų istorijos pažinimas Mokinių pasiekimai Nuostatos:
\nEsminis gebėjimas:
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Nagrinėti karaimų religijos formavimosi prielaidas.
\n1.1.1. Išskirti svarbiausias karaimų religijos formavimosi prielaidas.
\n1.1.2. Įvardyti karaimų religijos formavimosi geografiją, religinį kontekstą ir laiką.
\n1.1.3. Argumentuotai apibūdinti Anano svarbiausio teiginio prasmę.
\n1.2. Aprašyti karaimų tautos istoriją.
\n1.2.1. Apibūdinti etninę karaimų kilmę ir papasakoti tautos formavimosi istoriją.
\n1.2.2. Papasakoti karaimų bendruomenės Lietuvoje istoriją.
\n1.2.3. Išvardyti karaimams giminingas tautas.
\n1.2.4. Identifikuoti esmines karaimų tautiškumo išraiškos formas Lietuvoje.
\n1.2.5. Apibūdinti karaimų kalbą.
\n1.2.6. Paaiškinti kitų tautų įtaką karaimams Lietuvoje (kaip veikiama religija, apeigos, buitis, ritualai).
\n1.3. Analizuoti monoteistines religijas.
\n1.3.1. Suformuluoti monoteistinės religijos apibūdinimą.
\n1.3.2. Išvardyti pagrindinius pranašus.
\n1.3.3. Apibūdinti kiekvienos monoteistinės religijos šventuosius raštus.
\n1.3.4. Įžvelgti visų trijų tikėjimų ryšį /santykius.
\n1.3.5. Diskutuoti, kodėl kartais kyla konfliktų tarp šių tikėjimų.
\n1.4. Apmąstyti tapatybės (identiteto) ir tolerancijos sąvokas.
\n1.4.1. Suformuluoti savo tapatybės (identiteto) sudedamąsias dalis.
\n1.4.2. Išnagrinėti tautos ir religijos vienybę kaip integralų karaimų identitetą („tradicijos yra pusė tikėjimo“).
\n1.4.3. Apibrėžti šiandienos karaimų tapatybės (identiteto) probleminius aspektus.
\n1.4.4. Išskirti svarbiausius kito bruožus lyginant su savimi.
\n1.4.5. Diskutuoti apie pagarbą kitam ir kitokiam.
\n1.5. Paaiškinti karaimų požiūrį į santykį su savimi, su Dievu, su pasauliu, su kitais tikėjimais.
\n1.5.1. Išmanyti Šventojo Rašto turinį.
\n1.5.2. Suformuluoti karaimų religijos skelbiamas žmogaus kūno ir sielos santykio nuostatas.
\n1.5.3. Paaiškinti, kaip dera gerbti mirusiųjų atminimą.
\n1.5.4. Apibendrinti moralines karaimų tikėjimo dogmas.
\n1.5.5. Paaiškinti karaimų žmogaus ir Dievo santykio supratimą pagal 10 Dievo įsakymų.
\n1.5.6. Paaiškinti karaimo santykį su kitatikiais.
\nEsminis gebėjimas:
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Išmanyti Šventojo Rašto turinį.
\n2.1.1. Išvardyti Šventojo Rašto knygas.
\n2.1.2. Papasakoti pagrindines Šventajame Rašte pasakojamas istorijas.
\n2.1.3. Apibrėžti pranašų vaidmenį karaimų tikėjime.
\n2.1.4. Paaiškinti Mesijo sampratą.
\n2.1.5. Apibūdinti, ką reiškia tekste vartojama sąvoka „mes“.
\n2.1.6. Paaiškinti, kokie yra Šventojo Rašto įpareigojimai žmogui.
\n2.2. Apibendrinti moralines karaimų tikėjimo dogmas.
\n2.2.1. Apibrėžti Dekalogą: jo vietą Senajame Testamente, pobūdį, struktūrą.
\n2.2.2. Nustatyti Dekalogo reikšmę tikėjime kaip moralinį kodeksą.
\n2.2.3. Išvardyti Dešimt tikėjimo principų.
\n2.3. Paaiškinti maldaknygių vietą ir funkciją karaimų tikėjime.
\n2.3.1. Nustatyti galimus asmeninius ir bendruomeninius liturginius ritualus, jų ypatybes.
\n2.3.2. Apibūdinti skirtingiems ritualams naudojamas maldaknyges.
\n2.3.3. Diskutuoti apie asmeninių ritualų svarbą tikėjimo puoselėjimui.
\n2.4. Charakterizuoti save kaip tikintįjį.
\n2.4.1. Papasakoti, ką darau, išreikšdamas savo tikėjimą.
\n2.4.2. Apibrėžti, kada malda yra asmeninė (vienetinė).
\n2.4.3. Išvardyti asmeninių maldų rūšis (gulant miegoti, atsibudus, prieš valgant, pavalgius, prieš kelionę, grįžus iš jos, prieš mokantis, pasimokius ir kt.).
\n2.4.4. Identifikuoti vietas, kur galima asmeninė malda.
\nEsminis gebėjimas:
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 3.1. Charakterizuoti liturgijos ciklus.
\n3.1.1. Paaiškinti dienos, savaitės, mėnesio ir metų liturgijos ciklus.
\n3.1.2. Papasakoti karaimų kalendoriaus sudarymo principus (mėnulio fazės, mėnulio ir saulės sistemų derinimas).
\n3.1.3. Prisiminti, kas ir kada sudarė karaimų kalendorių.
\n3.2. Charakterizuoti pagrindines metų liturgines progas (šventes).
\n3.2.1. Išvardyti pagrindinių švenčių (kurių yra penkios) pavadinimus ir siužetus.
\n3.2.2. Paminėti Senojo Testamento tekstus, kurie toms šventėms yra skaitomi pamaldose.
\n3.2.3. Nusakyti apytikrį švenčių laiką.
\n3.2.4. Papasakoti apie švenčių metu atliekamas apeigas, kulinarijos ypatybes, atpažinti jose liaudies ir religinių papročių junginius.
\n3.3. Palyginti maldą su kitokia būsena ir nusakyti maldos savybes.
\n3.3.1. Apibrėžti, kada malda vadinama bendruomenine (kai dalyvauja ne mažiau kaip dešimt žmonių).
\n3.3.2. Apibrėžti individualaus elgesio normas per bendruomenines pamaldas (švariai ir tvarkingai apsirengti, pamaldžiai nusiteikti, susikaupti, mintis kreipti į maldų turinį, elgtis tyliai, turėti galvos apdangalą, melstis veidu į pietus).
\n3.3.3. Apibrėžti grupės elgesio normas per pamaldas (elgtis tyliai, gerbti altoriaus vietą, išklausyti pamokslą, neleisti vaikams lakstyti, nešnekėti, deramai pamaldžiai kreipti savo mintis, reikiamose vietose atsiklaupti ar pamaldžiai iškelti rankas į Dangų, melstis veidu į pietus, mintis kreipti į maldų tekstus).
\n3.3.4. Žinoti, kaip išreikšti pagarbą dvasininkui (pasisveikinti ir atsisveikinti su juo, palinkėti gerų švenčių).
\n3.3.5. Suprasti pareigą įvairiomis progomis aukoti bendruomenei (užsakant maldas, per laidotuves, per Vėlines, kt.).
\n3.3.6. Paminėti vietas, kur galima bendruomeninė malda (kenesa).
\n3.4. Charakterizuoti tris pagrindines maldų rūšis, kurios privalomos kaskart meldžiantis.
\n3.4.1. Apibrėžti, kokia yra šlovinimo / šlovinamoji malda.
\n3.4.2. Apibrėžti, kokia yra dėkojimo / dėkojamoji malda.
\n3.4.3. Apibrėžti, kokia yra prašymo / prašomoji (maldaujamoji) malda.
\n3.4.4. Prisiminti, kokios dar gali būti maldos (atgailaujamoji, išreiškianti tikėjimą).
\n3.4.5. Užrašyti maldų rūšių pavadinimus karaimų kalba.
\n3.5. Klasifikuoti maldų tekstų šaltinius (iš Senojo Testamento, atskirų jo dalių, autorinės kūrybos).
\n3.5.1. Identifikuoti, kurie tekstų šaltiniai plačiausiai naudojami maldoms (psalmės, ištraukos iš Pranašų knygų, atitinkamų švenčių siužetų ir kt.).
\n3.5.2. Atpažinti tekstų vietas / dalis, nusakančias atitinkamas maldos rūšis.
\n3.6. Išnagrinėti trijų dalių pamaldų struktūros planą.
\n3.6.1. Nustatyti pamaldų dalių ribas pagal atitinkamus tekstus.
\n3.6.2. Paaiškinti pamaldų pirmosios dalies paskirtį ir turinį (bendrą visoms liturginėms progoms įžangą, kurioje perskaitomi visų privalomų maldų rūšių tekstai).
\n3.6.3. Paaiškinti pamaldų antrosios dalies paskirtį ir turinį (konkrečiai liturginei progai skirtas dalis, skaitomus Senojo Testamento siužetus, skirtus atitinkamai progai).
\n3.6.4. Paaiškinti pamaldų trečiosios dalies paskirtį ir turinį (pabaigos dalis, skaitomus palaiminimus ir paminėjimus).
\n3.6.5. Paaiškinti liturgijos struktūros pakeitimus tam tikromis progomis (atlaidų dieną, per pasninkus, popietinės maldos ir kt.).
\n3.7. Taikyti teorines taisykles praktikoje.
\n3.7.1. Suprasti, kad maldoje svarbu širdimi, pamaldžiai nusiteikus, ne formaliai.
\n3.7.2. Apibrėžti liturgijos intencijas ir, sutelkus į jas mintis, išgryninti savo asmeninį santykį su Dievu.
\n3.7.3. Periodiškai planuoti ir žinoti, kokios pamaldos numatomos, jose dalyvauti.
\n17.6. Turinio apimtis 17.6.1. Karaimų istorijos pažinimas Karaimų tikėjimo susiformavimas ir istorija.
\nKaraimų tautos susiformavimas ir istorija iki LDK.
\nKaraimų istorija Lietuvoje nuo XIV a.
\n17.6.2. Bendras karaimų religijos supratimas ir moralinės nuostatos Pagrindinės moralinės nuostatos.
\nTolerantiškas požiūris į kitą tikėjimą ir į kitokybę apskritai.
\n17.6.3. Dalyvavimas bendruomeninėje liturgijoje Karaimų tikėjimo liturginiai ritualai, jų struktūra, prasmė, paskirtis, praktika.
\nAsmeninės ir bendruomeninės maldos.
\nElgesio pamaldose taisyklės, minčių sukoncentravimo poreikis.
\nAsmeninio santykio su Dievu ir jam skirtais ritualais formavimas.
\nX. ŽYDŲ-JUDĖJŲ TIKYBA: TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS 18. Pažintinė programa 11-12 klasėms 18.1. Dalyko paskirtis Kauno žydų religinė bendruomenė parengė žydų-judėjų tikybos programą, kurios paskirtis – pažintinė. Šios programos aktualumą sąlygoja tai, kad judėjų tikybos pažintinė programa buvo parengta bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopose. Mokytojai ir mokiniai domisi kitų tautų kultūra ir tradicijomis. Žinių ir literatūros lietuvių kalba apie žydų-judėjų tradicijas ir kultūrą yra mažai, todėl siekiama užtikrinti žydų-judėjų tradicijos pažintinės programos tęstinumą. Programa skirta visiems bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, kadangi Lietuvos mokyklose žydų vaikų skaičius mažas, tačiau žydų vaikai judėjų tradicijų mokomi mokyklose prie sinagogų.
\nRengiant judėjų tikybos pažintinę programą remtasi asmenine patirtimi. Kaip žinia, Lietuvos mokiniai aktyviai lankosi Kauno Choralinėje sinagogoje ir užduoda klausimus, kurie rodo, kad žinių apie žydų-judėjų gyvenimą ir tradicijas Lietuvoje labai trūksta. Vis dar iš kartos į kartą perduodami mitai apie žydus, neigiami žydo stereotipai kyla iš nežinojimo.
\nParengta pažintinė programa siekia apibrėžti pagrindinius judėjų tikybos reikalavimus, religines apeigas, žydų-judėjų etiką, neįspraudžiant į griežtus vienos konfesijos mokymo rėmus. Dorinio ugdymo mokytojai, susipažinę su šia programa, jos turinį gali integruoti į dorinio ugdymo etikos arba tikybos pamokas.
\nŠioje programoje neatsitiktinai vartojami žodžiai žydas arba judėjas kaip sinonimai, kadangi sekuliarus šiuolaikinis pasaulis jau nededa lygybės ženklo tarp žydo ir judėjo. Tradiciškai iki XX a. pradžios Lietuvoje žodis žydas niekam nekeldavo abejonių, kad tai išskirtinai religingas judėjų tikybos žmogus, su išskirtine išvaizda, aprangos reikalavimais.
\nŽydų-judėjų tikybos pažintinės programos paskirtis – supažindinti Lietuvos mokinius su žydų-judėjų tikybos ypatumais. Istorinis visuomenės ir pavienio žmogaus ribotumas, užsisklendimas akivaizdžiai eliminuotų galimybę būti atviram. Tikimės, kad ši programa prisidės prie tolerancijos kitų tautų atžvilgiu ugdymo, nes tolerancija ir jos suvokimas atsiranda tik drauge su kultūriniu išprusimu ir emociniu žmogaus atvirumu kitam ir kitos kultūros žmogui.
\n18.2. Tikslas Programos tikslas – plėtoti Lietuvos mokinių pažinimą apie žydų-judėjų tikėjimą Lietuvos žydų istoriją ir žydų tradicijomis.
\n18.3. Uždaviniai Siekiant tikslo mokiniai skatinami: · pažinti kitos tautos kultūrą ir tradicijas ir taip prisidėti prie draugiškų tautų santykių kūrimo; · ugdytis toleranciją kitų tikėjimų žmonėms.
\n18.4. Struktūra Programos turinys pateiktas dvejiems metams (11-12 klasei) ir suskirstytas į dvi sritis: · Lietuvos žydų istorijos pažinimas – mokymasis apie Lietuvos žydų istoriją glaudžiai susijęs su judaizmu, todėl pažindami judaizmą, mokiniai susipažins su Lietuvos žydų istorija; · bendras judaizmo supratimas – ugdymo veikla skirta tam, kad mokiniai susipažintų su judaizmo kryptimis, pažintų judaizmą kaip ypatingą žydų gyvenimo sritį.
\n18.5. Turinio apimtis 18.5.1. Judaizmas Tora (Senasis Testamentas) ir 613 kanonų.
\nTalmudas.
\nHalacha ir kodeksai.
\nJudaizmo kryptys: Mitnagedai, Chasidai, jų skirtumai.
\n18.5.2. Žydų-Judėjų bendruomenė Pareigos bendruomenei.
\nBendruomenės struktūra.
\nSinagoga.
\nBendruomeninės maldos reikšmė.
\nToros skaitymas.
\nApeigos – laidojimas.
\n18.5.3. Kalendorius Saulės kalendorius.
\nMėnulio kalendorius.
\nJudėjų kalendorius.
\n18.5.4. Žydų-judėjų etika Religija –moralės pagrindas.
\nPagrindinės žydų–judėjų etikos taisyklės: daryti gerus darbus; pagarba ir rūpestis tėvais; pagarba mokytojui, vyresniajam ir išminčiui; elgesys su gyvūnais; ligonių lankymo įstatymai; reikalų tvarkymo įstatymai, draudimas daryti nuostolius, teisingumas ir gailestingumas; „Cdaka“ – auka, aukojimasis; draudimas keršyti, nešioti gandus ir piktžodžiauti; burtų, astrologijos draudimas; žmogaus darbai ir elgesys vardan Dangaus; žmogaus moralinės savybės; kaip turi rengtis žydas.
\n18.5.5. Košerinis maistas Kas tai yra košerinis maistas.
\nKošeriniai ir nekošeriniai gyvūnai.
\nKošerinio maisto taisyklės.
\n18.5.6. Namai ir šeima Šeima – pasaulinės gerovės pagrindas.
\nVestuvės.
\nVaiko gimimas. „Brit-mila“ – sandora su Dievu.
\nVaikų auklėjimas. „Bar-micva“ – berniukų įšventinimas į vyrus.
\nArtimųjų pareiga mirusiems.
\n18.5.7. Religinės šventės Žydų-judėjų švenčių ypatumai.
\nPasirengimas šventėms.
\n18.5.8. Praktika Apsilankymas veikiančioje Kauno Choralinėjė sinagogoje (E. Ožeškienėsg. 13, Kaunas).
\nApsilankymas Kauno žydų muziejuje (E. Ožeškienės g. 13, Kaunas).
\nVidurinio ugdymo bendrųjų programų 2 priedas VIDURINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS: KALBOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ugdymo srities paskirtis 1.1. Kalbos – svarbi bendrojo ugdymo dalis, kuri sudaro sąlygas mokinių kalbinio ir literatūrinio bei kultūrinio ugdymosi plėtotei; emocinei, kultūrinei, dorovinei, socialinei brandai; tautinės ir pilietinės tapatybės bei savivertės formavimuisi. Nagrinėdami grožinės ir negrožinės literatūros kūrinius, mokiniai atranda juose glūdinčią išmintį, žmogaus ir tautos egzistencinę patirtį, ugdosi estetinius jausmus, kūrybinį ir kritinį mąstymą.
\n1.2. Analizuodami iškiliausius literatūros kūrinius bei kitus kultūros tekstus, aptardami kultūros ir socialinį kontekstą, mokiniai gilina savo estetinę patirtį, vertina literatūrą kaip atsakančią į svarbiausius gyvenimo klausimus; suvokia įvairią žmogaus egzistencijos, meno, psichologinę, filosofinę, istorinę problematiką bei literatūrinio kalbėjimo įvairovę, susidaro literatūros tradicijos vaizdą, gilina literatūros rūšių, žanrų ir stilių specifikos pažinimą; supranta, kaip interpretacija priklauso nuo kultūrinės patirties; ugdosi toleranciją, pagarbą kitam.
\n1.3. Skaitydami negrožinius tekstus, aptardami jų tematiką, problematiką, sandarą ir raiškos būdus, kultūrinį jų kontekstą, mokiniai mokosi konstruktyviai, kūrybiškai diskutuoti aktualiais asmeniniais, visuomenės ir kultūros klausimais, juos suprasti ir vertinti; ugdytis stiliaus individualumą, jausti atsakomybę už savo žodžių tikrumą, aiškumą, daromą poveikį adresatui.
\n1.4. Vidurinio ugdymo programoje daug dėmesio skiriama viešajam (dialoginiam ir monologiniam) kalbėjimui, nes demokratiškame intensyvių pokyčių amžiuje kalbėjimas yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių įvairiose asmens veiklos srityse. Mokiniai suvokia, kokia svarbi yra kalba jų bendravimui su artimaisiais, kaip padeda išsaugoti pozityvią moralinę aplinką ir kokia ji gali būti pavojinga, kiršindama žmones ir jais manipuliuodama. Todėl mokosi pažinti ir vertinti informacijos, idėjų, argumentų patikimumą, skirtingus požiūrius, etiškai ir argumentuotai ginti tiesą, tapti sąmoningais valstybės piliečiais.
\n1.5. Mokydamiesi užsienių kalbų mokiniai turi galimybę pažinti kitas kultūras, formuotis bendruosius kalbos kultūros ir komunikacijos gebėjimus. Kitokios gyvensenos, mąstysenos, jausenos pažinimas ir gretinimas su gimtąja sudaro sąlygas kultūrinei savimonei plėtotis, pasirengti gyventi daugiakultūriame pasaulyje. Suvokdami skirtingų tautų kultūros vertybes mokiniai ugdosi toleranciją kultūrų įvairovei ir pasitikėjimą savo nacionaline kultūra.
\n1.6. Vidurinio ugdymo programos kalbinio ugdymo paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis asmeninį santykį su kalba ir literatūra, kultūra, lavintis meninį skonį, plėsti savo, kaip skaitytojo, estetinę patirtį. Pagrindinėje mokykloje iš(si)ugdyti gebėjimai suvokti ir kurti skirtingų stilių bei žanrų tekstus yra toliau tobulinami, siekiant turinio ir kalbinės raiškos dermės; kalbos sandaros žinios ir taisyklingo kalbos vartojimo gebėjimai gilinami pagal poreikius.
\n1.7. Lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos programos kurtiesiems ir neprigirdintiesiems pateiktos šių mokomųjų dalykų programų atskirose dalyse (nr.6, 10).
\nII. TIKSLAI, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA 2. Tikslas – padėti mokiniams ugdytis komunikavimo ir literatūrinę bei kultūrinę kompetencijas, būtinas kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam gyvenimui, integracijai kintančioje visuomenėje; sėkmingai profesinei, visuomeninei veiklai; tolesnėms studijoms bei sėkmingam mokymuisi visą gyvenimą.
\nIII. LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA 5. Lietuvių kalbos ir literatūros programos bendrosios nuostatos, įgyvendinimas, turinio apimtis 5.1. Programos paskirtis 5.1.1. Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programos paskirtis – apibrėžti lietuvių kalbos kaip mokomojo dalyko tikslą ir uždavinius, turinį, numatomus bendrojo ir išplėstinio kurso mokinių pasiekimus. Programa skiriama mokykloms, kuriose mokomasi lietuvių arba tautinės mažumos kalba. 11–12 klasių mokiniai gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį lietuvių kalbos ir literatūros kursą.
\n5.1.2. Mokantis bendruoju kursu sudaromos galimybės mokiniui įgyti bendrąjį kalbinį, literatūrinį (kultūrinį) išsilavinimą, išsiugdyti kalbos vartojimo gebėjimus, reikalingus kiekvieno žmogaus visaverčiam gyvenimui.
\n5.1.3. Išplėstinis kursas apima bendrąjį kursą ir kartu yra gilinamasis. Mokiniui sudaroma galimybė įgyti išsamesnį kalbinį bei platesnį literatūrinį (kultūrinį) išsilavinimą. Šio kurso turinys yra platesnis ir išsamesnis: skaitoma ir nagrinėjama daugiau ir sudėtingesnių grožinių bei negrožinių kūrinių, jie nagrinėjami įvairesniais aspektais. Atliekama įvairesnių ir sudėtingesnių sakytinės ir rašytinės kalbos ugdymosi užduočių, projektinių kalbos ar literatūros tyrimo darbų, reikalaujančių savarankiškumo, kūrybiškumo, platesnio kultūrinio konteksto išmanymo.
\n5.2. Dalyko tikslas Lietuvių kalbos ir literatūros kaip dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdytis komunikavimo lietuvių kalba ir literatūrinę (kultūrinę) kompetencijas; išplėtoti gebėjimus kalbėti ir rašyti aiškia, taisyklinga ir turtinga kalba, suvokti save kaip kalbos ir kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus; susiformuoti laisvo, atsakingo žmogaus savimonę, asmeninį santykį su literatūra (kultūra), sustiprinti savo tapatybę ir savivertę; išsiugdyti kūrybinį ir kritinį mąstymą.
\n5.3. Dalyko uždaviniai 5.3.1. Bendrojo kurso uždaviniai Siekiama, kad mokydamiesi bendrojo kurso mokiniai: · plėtotų kalbos žinias, stiprintų kalbos vartojimo praktikos įgūdžius; · ugdytųsi sakytinę kalbą; remdamiesi literatūra (kultūra), rašytų rišlius įvairios paskirties ir žanrų tekstus; · skaitytų brandžiausius lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinius, plėstų literatūrinį ir kultūrinį akiratį, lavintųsi meninį skonį; · susidarytų lietuvių literatūros visumos vaizdą; · remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis bei Lietuvos literatūros (kultūros) raidos supratimu, autoriaus biografijos, istoriniu, kultūriniu kontekstu, nagrinėtų ir vertintų grožinius ir negrožinius kūrinius, aptartų jų sąsajas su dabartimi; · remdamiesi kūrinių idėjų ir pozicijų įvairove, formuotųsi vertybines nuostatas.
\n5.3.2. Išplėstinio kurso uždaviniai Siekiama, kad mokydamiesi išplėstinio kurso mokiniai: · gilintų kalbos žinias, kalbos vartojimo praktikos įgūdžius; · remdamiesi literatūra (kultūra), rašytų rišlius, kūrybiškus, probleminius tekstus; ugdytųsi sakytinę kalbą; ugdytųsi stiliaus individualumą; · skaitytų brandžiausius lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinius, įgytų platų literatūrinį ir kultūrinį akiratį, lavintųsi meninį skonį; · susidarytų lietuvių literatūros visumos vaizdą; · remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis bei Lietuvos literatūros (kultūros) raidos supratimu, autoriaus biografijos, istoriniu, kultūriniu kontekstu, įvairiais aspektais nagrinėtų, lygintų ir vertintų kūrinius, aptartų jų sąsajas su dabartimi; · remdamiesi kūrinių idėjų ir pozicijų įvairove, formuotųsi vertybines nuostatas; · plėtotų savarankiško kalbos ir literatūros tyrimo gebėjimus.
\n5.4. Dalyko struktūra Programą sudaro dvi struktūrinės dalys:
\nKalbinis ugdymas.
\nLiteratūrinis (kultūrinis) ugdymas.
\n5.5. Programos įgyvendinimas: ugdymo gairės, integravimo galimybės, mokymosi plinka 5.5.1. Ugdymo gairės Lietuvių kalbos ir literatūros kaip mokomojo dalyko turinys orientuojamas į asmens kalbinį, literatūrinį (kultūrinį) ugdymą(si), asmens tapatybės ir savivertės stiprinimą, kūrybinio ir kritinio mąstymo ugdymą(si).
\nKalbos vartojimo patirtis bei žinios apie kalbą apibendrinamos teksto lygmeniu, daugiau dėmesio skiriama viešajam kalbėjimui ir tekstų rašymui. Kalbos sandaros, rašybos, skyrybos ir kiti kalbos praktikos įgūdžiai 11–12 klasėse nuolat stiprinami atsižvelgiant į individualius mokinių ir klasės poreikius. Programoje pateiktas papildomas kalbos ugdymo modulis mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba mokiniams.
\nTekstų planavimo, kūrimo ir redagavimo praktika turėtų tapti įprastine motyvuota veikla, glaudžiai siejančia literatūrinio ir kalbinio ugdymo uždavinius. Skiriama dėmesio ir kūrybinio rašymo praktikai, kaip veiklai, kuri sudaro sąlygas ugdytis kūrybinį mąstymą, stiliaus individualumą, mokytis kūrinio analizės ir kalbėjimo, pasakojimo apie literatūrą. Kalbėdami ir rašydami mokiniai tikslingai ir kūrybiškai taiko kalbos ir literatūros teorijos žinias.
\nLiteratūrinis (kultūrinis) ugdymas suvokiamas kaip brandinantis asmenybę, tautą, visuomenę. Analizuojant literatūros (kultūros) kūrinius atkreipiamas dėmesys į juose glūdinčią išmintį, žmogaus ir tautos egzistencinę patirtį, kultūros reiškinių ryšius, kūrinių sąsajas su dabartim. Kūrinį perskaityti padeda istorinės epochos supratimas: kiekviena visuomenė išreiškia save kuriamuose tekstuose ir yra parašytų tekstų bei jų autorių veikiama. Siekiama, kad būtų suprastas ne tik praeities literatūros savitumas, bet ir aktualumas šiandienai.