uždarytos ir nelaidžios kaip ir pilnos.
\n1.4.2.1.2 Jei siuntėjas naudojasi kitų subjektų paslaugomis (pakuotojo, perkrovėjo, pripildytojo ir t. t.), jis privalo imtis reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad siunta atitiktų RID taisykles. 1.4.2.1.1 punkto a), b), c) ir e) papunkčiuose nurodytais atvejais jis gali pasikliauti kitų subjektų jam pateikta informacija ir duomenimis.
\n1.4.2.1.3 Jei siuntėjas veikia trečiojo asmens vardu, tai šis privalo raštu nurodyti siuntėjui pavojingojo krovinio pobūdį ir pateikti jam visą informaciją bei dokumentus, kurie būtini atliekant pavestas pareigas.
\n1.4.2.2 Vežėjas 1.4.2.2.1 Vežėjas, kuris perima vežti pavojinguosius krovinius jų išsiuntimo vietoje, pagal 1.4.1 poskyrio nuostatas privalo paimti atrankinius krovinio mėginius ir
\nVisa tai atliekama vagono, konteinerio ir prireikus krovinio apžiūros metu, remiantis važtos dokumentais ir lydraščiais.
\nŠio punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jei laikomasi UIC atmintinės 471-3 V („Tarptautinėms pavojingųjų krovinio siuntoms privalomi bandymai“) 5 punkto5) nuostatų.
\n1.4.2.2.2 1.4.2.2.1 punkto a), b),
\n1.4.2.2.3 Jei vežėjas, laikydamasis 1.4.2.2.1 punkto nuostatų, nustato RID taisyklių pažeidimą, jis privalo sulaikyti krovinį, kol bus įvykdyti visi taisyklių reikalavimai.
\n1.4.2.2.4 Jei vežimo metu nustatomas pažeidimas, kuris gali pakenkti vežimo saugai, toks krovinys turi būti kuo greičiau sulaikytas, laikantis vežimo geležinkeliais saugumo, saugaus krovinio iškrovimo ir visuomenės saugos reikalavimų.
\nKrovinius leidžiama vežti toliau, tik įvykdžius visus reikalavimus. Už likusią vežimo dalį atsakinga institucija gali išduoti leidimą vežti krovinius toliau.
\nJei reikalavimai neįvykdyti ir leidimas toliau vežti krovinius neišduotas, kompetentingoji institucija (institucijos) suteikia vežėjui reikiamą administracinę pagalbą. Tai galioja ir tuo atveju, kai vežėjas praneša kompetentingajai institucijai, kad siuntėjas nenurodė jam perduotų vežti pavojingųjų krovinių savybių, ir jis pagal vežimo sutarčiai taikomus teisės aktus nori iškrauti, sunaikinti arba nukenksminti krovinį.
\n1.4.2.3 Gavėjas 1.4.2.3.1 Gavėjas privalo nedelsti atsiimti krovinį, jei tam nėra svarių priežasčių, ir iškrovus patikrinti, ar laikytasi jam svarbių RID taisyklių.
\nPagal 1.4.1 poskyrio nuostatas jis pirmiausia privalo: a) RID numatytais atvejais išvalyti ir dezinfekuoti vagonus ir konteinerius; b) pasirūpinti, kad visiškai iškrautų, išvalytų, degazuotų ir dezinfekuotų vagonų bei konteinerių išorėje neliktų pavojingumo ženklų (plakatų) ir oranžinių lentelių.
\nVagoną arba konteinerį leidžiama pastatyti nuošalėje ar pakartotinai naudoti tik tuo atveju, jei įvykdyti visi anksčiau minėti reikalavimai.
\n1.4.2.3.2 Jei gavėjas naudojasi kitų subjektų (iškrovėjų, valytojų, dezinfekcijos įstaigos ir t. t.) paslaugomis, jis privalo imtis reikiamų priemonių, užtikrinančių, jog bus laikomasi 1.4.2.3.4 punkto nuostatų.
\n1.4.3 Kitų subjektų pareigos Toliau pateikiami kiti krovinių vežimo subjektai ir nurodomos jų pareigos. Kitų subjektų pareigos remiasi 1.4.1 poskyrio nuostatomis, jei jie žino arba turėtų žinoti, kad vykdo savo pareigas RID reglamentuojamo vežimo metu.
\n1.4.3.1 Perkrovėjas 1.4.3.1.1 Laikydamasis 1.4.1 poskyrio nuostatų, perkrovėjas vykdo šias pareigas. Perkrovėjas: a) gali perduoti pavojinguosius krovinius vežėjui tik tuo atveju, jei jų nedraudžia vežti RID taisyklės; b) perduodamas vežti supakuotus pavojinguosius krovinius ar nevalytas tuščias pakuotes, privalo patikrinti, ar pakuotė nepažeista. Jei siuntos pakuotė pažeista, ypač jei ji nesandari ir pavojingoji medžiaga prasisunkia arba gali prasisunkti, tokią siuntą jis gali perduoti vežti tik pašalinęs visus trūkumus; tai galioja ir nevalytoms tuščioms pakuotėms; c) perkraudamas pavojinguosius krovinius į vagonus, didžiuosius konteinerius ar mažuosius konteinerius, privalo laikytis krovos ir kėlimo taisyklių; d) privalo stebėti, jei jis tiesiogiai perduoda vežėjui pavojinguosius krovinius, ar laikomasi reikalavimų, tvirtinant pavojingumo ženklus (plakatus) ant vagonų ir didžiųjų konteinerių ar ženklinant juos oranžinėmis lentelėmis; e) kraudamas siuntas, privalo paisyti bendrojo krovimo draudimų, atsižvelgdamas į vagone ar didžiajame konteineryje jau esančius pavojinguosius krovinius, taip pat ir laikytis taisyklių, reikalaujančių atskirti maisto produktus, plataus vartojimo prekes ir pašarus.
\n1.4.3.1.2 1.4.2.1.1 punkto a), d) ir e) papunkčiuose nurodytais atvejais perkrovėjas gali pasikliauti kitų subjektų jam pateikta informacija ir duomenimis.
\n1.4.3.2 Pakuotojas Laikydamasis 1.4.1 poskyrio nuostatų, pakuotojas pirmiausia privalo: a) laikytis pakavimo ir bendrojo pakavimo taisyklių ir b) ruošdamas siuntas vežti, laikytis siuntų žymėjimo ir ženklinimo pavojingumo ženklais taisyklių.
\n1.4.3.3 Pripildytojas Pagal 1.4.1 poskyrio nuostatas pripildytojas pirmiausia atlieka toliau išvardytas pareigas.
\nPripildytojas: a) prieš pripildydamas cisterną, privalo įsitikinti, kad cisterna ir jos įrangos dalys yra techniškai nepriekaištingos būklės; b) privalo įsitikinti, ar nepraėjęs cisterninių vagonų, sekcinių vagonų, vagonų su nuimamosiomis cisternomis, vežiojamųjų cisternų, cisterninių konteinerių ir MEGC konteinerių artimiausio bandymo terminas; c) gali pripildyti cisternas tik tokių pavojingųjų medžiagų, kurias leidžiama vežti šiomis cisternomis; d) privalo, pildydamas cisterną, paisyti reikalavimų dėl pavojingųjų medžiagų laikymo gretimuose cisternos skyriuose; e) privalo, pildydamas cisterną, neviršyti didžiausio leistinojo pripildymo lygio arba didžiausios leistinosios masės, skaičiuojant vienam talpos litrui; f) privalo, pripildęs cisterną, patikrinti uždarymo įrangos sandarumą; g) privalo pasirūpinti, kad pripildytos cisternos išorėje neliktų pavojingosios medžiagos likučių; h) ruošdamas vežti pavojingąjį krovinį, privalo pasirūpinti, kad ant cisternų, vagonų, didžiųjų ir mažųjų konteinerių būtų pritvirtintos nustatytos oranžinės lentelės ir privalomieji pavojingumo ženklai ar plakatai; i) prieš pripildydamas ir pripildęs cisterninius vagonus skystų dujų, privalo laikytis specialių kontrolės taisyklių.
\n1.4.3.4 Cisterninio konteinerio arba vežiojamosios cisternos naudotojas Pagal 1.4.1 poskyrio nuostatas cisterninio konteinerio arba vežiojamosios cisternos naudotojas pirmiausia turi pasirūpinti, kad: a) būtų laikomasi konstrukcijos, įrangos, bandymų ir žymėjimo taisyklių; b) cisterna ir jos įranga būtų prižiūrima taip, kad cisterninis konteineris arba vežiojamoji cisterna, eksploatuojami normaliomis apkrovos sąlygomis, atitiktų RID reikalavimus iki kito bandymo; c) būtų atliktas neeilinis bandymas, jei cisternos korpuso ar jos įrangos saugumas galėjo sumažėti dėl remonto, perdirbimo ar avarijos.
\n1.4.3.5 Cisterninio vagono naudotojas Pagal 1.4.1 poskyrio nuostatas cisterninio vagono naudotojas pirmiausia turi pasirūpinti, kad: a) būtų laikomasi konstrukcijos, įrangos, bandymų ir žymėjimo taisyklių; b) cisterna ir jos įranga būtų prižiūrima taip, kad cisterninis vagonas, naudojamas normaliomis apkrovos sąlygomis, atitiktų RID reikalavimus iki kito bandymo; c) būtų atliktas neeilinis bandymas, jei cisternos korpuso ar jos įrangos saugumas galėjo sumažėti dėl remonto, perdirbimo ar avarijos.
\n1.4.3.6 Geležinkelių infrastruktūros naudotojas Laikydamasis 1.4.1 poskyrio nuostatų geležinkelių infrastruktūros naudotojas turi pasirūpinti, kad būtų sudaryti skirstymo stočių vidiniai avariniai planai pagal 1.11 skyriaus reikalavimus.
\n1.5 skyrius Išimtys 1.5.1 Laikinosios išimtys 1.5.1.1 Siekdamos suderinti RID taisykles su technikos ir pramonės raida, valstybių Sutarties dalyvių kompetentingosios institucijos gali tarpusavyje susitarti, kad kai kuriuos vežimus per jų teritoriją bus leidžiama vykdyti laikinai nukrypstant nuo RID taisyklių, jei dėl to nesumažės vežimo saugumas. Institucija, kuri imasi iniciatyvos dėl laikinųjų išimčių, praneša apie tai Centrinei įstaigai, kuri informuoja kitas valstybes Sutarties dalyves.6) Pastaba. 1.7.4 poskyryje aprašytas „specialusis susitarimas“ nelaikomas laikinąja išimtimi pagal šio poskyrio apibrėžimą.
\n1.5.1.2 Laikinoji išimtis negali galioti ilgiau kaip 5 metus nuo jos įsigaliojimo dienos.
\nLaikinoji išimtis automatiškai netenka galios tą dieną, kurią įsigalioja atitinkama RID pataisa.
\n1.5.1.3 Laikinosiomis išimtimis laikomos sutartys, sudarytos pagal Vienodųjų taisyklių CIM 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vežimas, laikantis laikinųjų išimtinių taisyklių, laikomas vežimu pagal RID taisykles.
\nPastaba. Vienodųjų taisyklių CIM 5 straipsnio 2 dalis skelbia: „Dvi ar daugiau valstybių, sudarydamos sutartį, arba dvi ar daugiau geležinkelio įmonių priimdamos tarifines nuostatas gali susitarti dėl sąlygų, kuriomis tam tikros medžiagos ar tam tikri gaminiai, kuriuos draudžiama vežti pagal RID taisykles, vis dėlto gali būti vežami.
\nValstybės arba geležinkelio įmonės tokiu pat būdu gali sušvelninti RID numatytas leidimų išdavimo sąlygas.
\nŠios sutartys ir tarifinės nuostatos turi būti skelbiamos ir pranešamos Centrinei įstaigai; Centrinė įstaiga apie jas informuoja kitas valstybes.“ 1.5.2 Karinės siuntos Karinėms siuntoms, t. y. 1 klasės medžiagų siuntoms, kurios priklauso ginkluotosioms pajėgoms arba už kurias atsako ginkluotosios pajėgos, taikomos išimtinės taisyklės (žr. 5.2.1.5 skirsnį, 5.2.2.1.8 ir 5.3.1.1.2 punktus, 5.4.1.2.1 punkto f) papunktį ir W2 specialiosios taisyklės 7.2.4 poskyrį).
\n1.6 skyrius Laikinosios taisyklės 1.6.1 Įvairūs 1.6.1.1 Jei nenurodyta kitaip, iki 2005 m. birželio 30 d. RID apibrėžtas medžiagas bei gaminius leidžiama vežti, laikantis iki 2004 m. gruodžio 31 d. galiojusių RID taisyklių7).
\nPastaba. Dėl įrašų važtaraštyje žr. 5.4.1.1.12 punktą.
\n1.6.1.2 Turimi pavojingumo ženklai, atitinkantys iki 1998 m. gruodžio 31 d. privalomus pavyzdžius, gali būti naudojami, kol baigsis.
\n1.6.1.3 1 klasės medžiagos ir gaminiai, kurie priklauso ginkluotosioms pajėgoms ir buvo supakuoti iki 1990 m. sausio 1 d. pagal tuo metu galiojusias RID8) taisykles, gali būti vežami ir po 1989 m. gruodžio 31 d., jei jų pakuotės nepažeistos, o važtaraštyje nurodyta, kad tai iki 1990 m. sausio 1 d. supakuoti kariniai kroviniai. Kitų 1 klasei nuo 1990 m. sausio 1 d. taikomų taisyklių laikytis būtina.
\n1.6.1.4 1 klasės medžiagos ir gaminiai, kurie buvo supakuoti nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusias RID9) taisykles, gali būti vežami ir po 1996 m. gruodžio 31 d., jei jų pakuotės nepažeistos, o važtaraštyje nurodyta, kad tai nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. supakuoti 1 klasės kroviniai.
\n1.6.1.5 IBC konteineriai, kurie buvo pagaminti pagal PN 405(5) ir 555 (3) nuostatas, galiojusias iki 1999 m. sausio 1 d., tačiau neatitinka PN 405(5) ir 555 (3) nuostatų, įsigaliojusių 1999 m. sausio 1 d., gali būti toliau naudojami.
\n1.6.1.6 IBC konteineriai, kurie buvo pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal PN 1612 (1) nuostatas, galiojusias iki 2001 m. birželio 30 d., tačiau neatitinka 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusių 5.6.2.1.1 punkto nuostatų dėl raidžių, skaičių ir simbolių aukščio, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.1.7 Iš didelės ir vidutinės molekulinės masės polietileno pagamintų būgnų, kanistrų ir sudėtinių pakuočių konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimai, išduoti iki 2005 m. liepos 1 d. pagal 6.1.5.2.6 punkto nuostatas, galiojusias iki 2004 m. gruodžio 31 d., tačiau neatitinkantys 4.1.1.19 punkto reikalavimų, galioja iki 2009 m. gruodžio 31 d. Visos pakuotės, pagamintos ir paženklintos pagal tokius konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimus, gali būti naudojamos iki 4.1.1.15 skirsnyje nustatyto jų naudojimo termino pabaigos.
\n1.6.1.8 Esamos oranžinės spalvos žymos, atitinkančios iki 2004 m. gruodžio 31 d. galiojusias 5.3.2.2 skirsnio nuostatas, gali būti toliau naudojamos.
\n1.6.1.9 (rezervuota) 1.6.1.10 Iki 2003 m. liepos 1 d. pagamintos ličio baterijos ir elementai, atitinkantys iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojusias taisykles, tačiau neišbandyti pagal 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusias taisykles, taip pat ir tokių ličio baterijų arba elementų turintys prietaisai gali būti vežami iki 2013 m. birželio 30 d., jei įvykdyti kiti taikytini reikalavimai.
\n1.6.2 Slėginės 2 klasės dujų talpyklos 1.6.2.1 Slėginės talpyklos, kurios buvo pagamintos iki 1997 m. sausio 1 d. ir neatitinka 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių RID taisyklių, nors jas buvo leidžiama vežti pagal RID taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d., nuo šio momento gali būti toliau naudojamos, jei jos atitinka periodinių bandymų reikalavimus, nurodytus P 200 ir P 203 pakavimo taisyklėse.
\n1.6.2.2 Dujų balionai, atitinkantys 1.2.1 poskyryje pateiktą apibrėžimą, kurių pirminis arba periodinis bandymas buvo atliktas iki 1997 m. sausio 1 d., gali būti vežami nevalyti, tušti ir be pavojingumo ženklų, kol bus vėl pripildyti arba kol bus atliktas kitas periodinis bandymas.
\n1.6.2.3 Iki 2003 m. sausio 1 d. pagamintos slėginės talpyklos 2 klasės medžiagoms gali būti ženklinamos ir po 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d.
\n1.6.3 Cisterniniai vagonai ir sekciniai vagonai 1.6.3.1 Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1978 m. spalio 1 d., kai įsigaliojo naujosios taisyklės, gali būti toliau naudojami, jei cisternos įranga atitinka 6.8 skyriuje pateiktus reikalavimus. Cisternos korpuso sienelės, išskyrus 2 klasės atšaldytoms suskystintoms dujoms skirtas cisternas, turi būti tokio storio, kad atlaikytų bent 0,4 MPa (4 bar) projektinį slėgį (viršslėgį), jei korpusas pagamintas iš konstrukcinio plieno, ir 200 kPa (2bar) projektinį slėgį (viršslėgį), jei korpusas pagamintas iš aliuminio ar aliuminio lydinių.
\n1.6.3.2 Periodiniai bandymai su cisterniniai vagonais, kurie toliau naudojami pagal laikinąsias taisykles, turi būti atliekami, laikantis 6.8.2.4 ir 6.8.3.4 skirsnių reikalavimų bei atskiroms klasėms taikomų specialiųjų taisyklių. Jei ankstesnėse taisyklėse nebuvo nustatytas didesnis bandymo slėgis, iš aliuminio ar jo lydinių pagamintų cisternų bandymo slėgis (viršslėgis) turi būti lygus 200 kPa (2 bar).
\n1.6.3.3 Cisterniniai vagonai, kurie atitinka 1.6.3.1 ir 1.6.3.2 skirsniuose nurodytas laikinąsias taisykles, iki 1998 m. rugsėjo 30 d. gali būti naudojami tiems pavojingiesiems kroviniams vežti, kuriems jie yra patvirtinti. Šis pereinamasis laikotarpis negalioja nei cisterniniams vagonams, skirtiems 2 klasės medžiagoms vežti, nei cisterniniams vagonams, kurių korpuso sienų storis ir įranga atitinka 6.8 skyriaus reikalavimus.
\n1.6.3.4 Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1988 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1987 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1988 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami. Tai taikoma ir cisterniniams vagonams, ant kurių nėra nuo 1988 m. sausio 1 d. pagal XI priedo 1.6.1 poskyrį privalomos žymos apie cisternos korpuso konstrukcinę medžiagą.
\n1.6.3.5 Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1993 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1992 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1993 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.3.6 Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1995 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1994 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.3.7 Cisterniniai vagonai, skirti liepsniesiems skysčiams vežti, kurių pliūpsnio temperatūra yra nuo 55 oC iki 61 oC, pagaminti iki 1997 m. sausio 1 d. pagal XI priedo 1.2.7, 1.3.8 ir 3.3.3 poskyriuose pateikiamas taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių minėtuose punktuose nurodytų taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.3.8 Iki 1997 m. sausio 1 d. pagaminti cisterniniai vagonai, sekciniai vagonai ir vagonai su nuimamosiomis cisternomis 2 klasės medžiagoms vežti iki kito periodinio bandymo gali būti ženklinami pagal taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d.
\nJei dėl RID pataisų pasikeitė oficialieji vežimui skirti dujų pavadinimai, nebūtina keisti pavadinimų cisternų skydeliuose ar ant paties korpuso (žr. 6.8.3.5.2 arba 6.8.3.5.3 punktus), su sąlyga, kad dujų pavadinimai ant cisterninių vagonų, sekcinių vagonų ir vagonų su nuimamosiomis cisternomis arba jų skydeliuose (žr.
\n6.8.3.5.6 punkto b) arba c) papunkčius) bus pakeisti per artimiausią periodinį bandymą.
\n1.6.3.9 (rezervuota) 1.6.3.10 (rezervuota) 1.6.3.11 Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1997 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių XI priedo 3.3.3 ir 3.3.4 punktuose nurodytų taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.3.12 Cisterniniai vagonai, skirti piperidinui (JT 2401) vežti, pagaminti iki 1999 m. sausio 1 d. pagal XI priedo 3.2.3 punkte nurodytas taisykles, galiojusias iki 1998 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti naudojami iki 2009 m. gruodžio 31 d.
\n1.6.3.13 Iki 1997 m. sausio 1 d. pagaminti cisterniniai vagonai, kurie buvo numatyti JT Nr.
\n3257 medžiagoms vežti, tačiau neatitinka 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti naudojami iki 2006 m. gruodžio 31 d.
\n1.6.3.14 Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1999 m. sausio 1 d. pagal XI priedo 5.3.6.3 punkte nurodytas taisykles, galiojusias iki 1998 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų XI priedo 5.3.6.3 punkte, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.3.15 (rezervuota) 1.6.3.16 (rezervuota) 1.6.3.17 (rezervuota) 1.6.3.18 Cisterniniai vagonai ir sekciniai vagonai, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2001 m. birželio 30 d., bet neatitinkantys 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\nPriskirti cisternos kodą konstrukcinių pavyzdžių patvirtinimo pažymėjimuose ir atitinkamai paženklinti cisterną būtina iki 2011 m. sausio 1 d.
\nCisternos ženklinamos 6.8.4 poskyrio TC, TE ir TA specialiosiose taisyklėse numatytu raidiniu ir skaitmeniniu kodu tuo metu, kai joms priskiriamas cisternos kodas arba atliekamas artimiausias bandymas pagal 6.8.2.4 skirsnio nuostatas, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.
\n1.6.3.19 (rezervuota) 1.6.3.20 Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 2003 m. liepos 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų 6.8.2.1.7 punkte, ir TE 15 specialiosios taisyklės 6.8.4 poskyrio b punkte, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.3.21 Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2001 m. birželio 30 d., ir atitinkantys 6.8.2.2.10 punkto nuostatas, išskyrus nuostatą dėl slėgio matuoklio ar kito tinkamo rodymo įtaiso, gali būti laikomi hermetiškai uždarytais iki kito periodinio bandymo, atitinkančio 6.8.2.4.2 punkto nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.
\n1.6.3.22 Cisterniniai vagonai, kurių cisternos korpusas iš aliuminio lydinių buvo pagamintas iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.3.23 Cisterniniai vagonai, skirti dujoms, kurių JT Nr. 2073 ir 3318, neatitinkantys 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų TM 6 specialiosios taisyklės 5.3.5 ir 6.8.4 poskyrių e punktuose, gali būti naudojami iki artimiausio bandymo, bet ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.
\n1.6.3.24 Cisterniniai vagonai, skirti ėsdinančioms dujoms JT Nr. 1052, JT 1790 ir JT 2073 vežti, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų 6.8.5.1.1 punkto b) papunktyje, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.3.25 Pagal 6.8.2.4.3 punkto nuostatas atliekamo sandarumo bandymo data, kaip reikalaujama 6.8.2.5.1 punkte, cisternos skydelyje nurodoma tik atliekant pirmąjį bandymą po 2005 m. sausio 1 d.
\n1.6.3.26 Cisterniniai vagonai ir sekciniai vagonai, skirti vežti 2 klasės dujas, kurių klasifikaciniuose koduose yra raidės T, TC, TO, TFC arba TOC, taip pat ir 3–8 klasių medžiagas, kurioms A lentelės 12 skiltyje priskirti L15CH arba L21DH cisternų kodai, ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 1 d. pagal 6.8.4 poskyrio b) punkte pateikiamą TE 22 specialiąją taisyklę privalo turėti papildomą įrangą, kuri kiekviename vagono gale absorbuotų ne mažiau kaip 500 kJ energijos.
\n1.6.3.27
\n1.6.3.29 Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 2005 m. sausio 1 d., neatitinkantys 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojančių 6.8.2.2.4 punkto nuostatų, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.3.30– 1.6.3.40 (rezervuota) 1.6.4 Cisterniniai konteineriai ir MEGC konteineriai 1.6.4.1 Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 1988 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1987 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1988 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.4.2 Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 1993 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1992 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1993 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.4.3 Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 1995 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1994 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.4.4 Cisterniniai konteineriai, skirti liepsniesiems skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra nuo 55 oC iki 61oC, pagaminti iki 1997 m. sausio 1 d. pagal X priedo 1.2.7, 1.3.8 ir 3.3.3 poskyriuose pateiktas taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių minėtuose punktuose nurodytų taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.4.5 Jei dėl RID pataisų pasikeitė oficialieji vežimui skirti dujų pavadinimai, nebūtina keisti pavadinimų cisternų skydeliuose ar ant paties korpuso (žr. 6.8.3.5.2 arba 6.8.3.5.3 punktus), su sąlyga, kad dujų pavadinimai ant cisterninių konteinerių ir MEGC konteinerių arba skydeliuose (žr. 6.8.3.5.6 punkto b) arba
\n1.6.4.6 (rezervuota) 1.6.4.7 Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 1997 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų X priedo 3.3.3 ir 3.3.4 poskyriuose, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.4.8 Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 1999 m. sausio 1 d. pagal X priedo 5.3.6.3 skirsnyje nurodytas taisykles, galiojusias iki 1998 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų X priedo 5.3.6.3 skirsnyje, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.4.9 (rezervuota) 1.6.4.10 Iki 1997 m. sausio 1 d. pagaminti cisterniniai konteineriai, skirti medžiagoms JT Nr. 3257 vežti, bet neatitinkantys 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami iki 2004 m. gruodžio 31 d.
\n1.6.4.11 (rezervuota) 1.6.4.12 Cisterniniai konteineriai ir MEGC konteineriai, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2001 m. birželio 30 d., bet neatitinkantys 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\nPriskirti cisternos kodą konstrukcinio tipo patvirtinimo pažymėjimuose ir atitinkamai pažymėti cisterną būtina iki 2008 m. sausio 1 d.
\nCisternos ženklinamos 6.8.4 poskyrio TC, TE ir TA specialiosiose taisyklėse numatytu raidiniu ir skaitmeniniu kodu tuo metu, kai joms priskiriamas cisternos kodas arba atliekamas artimiausias bandymas pagal 6.8.2.4 skirsnio nuostatas, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d.
\n1.6.4.13 Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 6.8.2.1.7 punkte ir TE 15 specialiosios taisyklės 6.8.4 poskyrio b) punkte nurodytų taisyklių, gali būti toliau naudojami.
\n1.6.4.14 Cisterniniai konteineriai, skirti ėsdinančioms dujoms JT Nr.1052, JT 1790 ir JT 2073 vežti, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 6.8.5.1.1 punkto b) papunktyje nurodytų taisyklių, įsigaliojusių 2003 m. sausio 1 d., gali būti toliau naudojami.
\n1.6.4.15 Pagal 6.8.2.4.3 punkto nuostatas atliekamo sandarumo bandymo data, kaip reikalaujama 6.8.2.5.1 punkte, cisternos skydelyje nurodoma tik atliekant pirmąjį bandymą po 2005 m. sausio 1 d.
\n1.6.4.16 Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2001 m. birželio 30 d., ir atitinkantys 6.8.2.2.10 punkto nuostatas, išskyrus nuostatą dėl slėgio matuoklio ar kito tinkamo rodomojo įtaiso, gali būti laikomi hermetiškai uždarytais iki kito periodinio bandymo, atitinkančio 6.8.2.4.2 punkto nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.
\n1.6.4.17– 1.6.4.19 (rezervuota) 1.6.4.20 Siurbiamosios slėginės cisternos atliekoms, pagamintos iki 2005 m. liepos 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2004 m. gruodžio 31 d., tačiau neatitinkančios 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojančių 6.10.3.9 skirsnio nuostatų, gali būti toliau naudojamos.
\n1.6.5 (rezervuota) 1.6.6 7 klasė 1.6.6.1 Siuntos, kurioms pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (IAEA Safety Series No. 6) 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimą nereikalingas kompetentingosios institucijos konstrukcinio tipo patvirtinimas Išskirtinės pakuotės, IP-1, IP-2 ir IP-3 tipų pramoninės pakuotės bei A tipo pakuotės, kurioms nebuvo reikalingas kompetentingosios institucijos konstrukcinio tipo patvirtinimas ir kurios atitinka 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimo TATENA (IAEA) Saugaus radioaktyviųjų medžiagų vežimo taisykles (Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material, IAEA Safety Series No. 6), gali būti toliau naudojamos, su sąlyga, kad bus laikomasi kokybės užtikrinimo programos, aktyvumo ribų ir medžiagoms taikomų apribojimų, nurodytų 2.2.7.7 skirsnyje.
\nKiekviena pakuotė, po 2003 m. gruodžio 31 d. pakeista dėl priežasčių, nesusijusių su saugumo didinimu, arba pagaminta po 2003 m. gruodžio 31 d., privalo atitikti RID reikalavimus.
\nSiuntos, kurios buvo paruoštos siųsti ne vėliau kaip iki 2003 m. gruodžio 31 d., laikantis TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimo taisyklių, gali būti vežamos toliau. Siuntos, paruoštos siųsti po nurodytos datos, privalo atitikti RID reikalavimus.
\n1.6.6.2 Siuntos, kurios buvo patvirtintos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos 1973 m., 1973 m. (pakeistos redakcijos), 1985 m. ir 1985 m. (pakeistos redakcijos) leidimo nuostatas 1.6.6.2.1 Pakuotės, kurios buvo pagamintos pagal pakuotės pavyzdį, patvirtiną kompetentingosios institucijos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1973 m. ir 1973 m. (pakeistos redakcijos) leidimo nuostatas, gali būti toliau naudojamos, su sąlyga, kad yra gautas daugiašalis siuntos pavyzdžio patvirtinimas, vykdoma 1.7.3 poskyryje numatyta kokybės užtikrinimo programa ir laikomasi 2.2.7.7 skirsnyje nurodytų aktyvumo ribų bei medžiagoms taikomų apribojimų. Iš naujo pradėti tokių pakuočių gamybą draudžiama. Pakeitimai, susiję su konstrukciniu tipu bei patvirtinto radioaktyviojo turinio pobūdžiu ar kiekiu, ir, kompetentingosios institucijos nuomone, galintys iš esmės pakenkti saugumui, privalo atitikti RID taisykles. Pagal 5.2.1.7.5 punkto nuostatas kiekvienai pakuotei turi būti priskirtas serijos numeris, nurodomas pakuotės išorėje.
\n1.6.6.2.2 Pakuotės, kurios buvo pagamintos pagal pakuotės pavyzdį, patvirtiną kompetentingosios institucijos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimo nuostatas, gali būti toliau naudojamos iki 2003 m. gruodžio 31 d., su sąlyga kad vykdoma 1.7.3 poskyryje numatyta kokybės užtikrinimo programa ir laikomasi 2.2.7.7 skirsnyje nurodytų aktyvumo ribų bei medžiagoms taikomų apribojimų. Pasibaigus šiam terminui, pakuotes leidžiama naudoti toliau, jei yra gautas papildomas daugiašalis pakuotės pavyzdžio patvirtinimas. Pakeitimai, susiję su konstrukciniu tipu bei patvirtinto radioaktyviojo turinio pobūdžiu ar kiekiu, kompetentingosios institucijos nuomone, galintys iš esmės pakenkti saugumui, privalo atitikti RID taisykles. Visos pakuotės, kurių gamyba buvo pradėta vėliau nei 2006 m. gruodžio 31 d., turi atitikti RID taisykles.
\n1.6.6.3 Ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos, patvirtintos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1973 m., 1973 m. (pakeistos redakcijos), 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimo nuostatas Ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos, pagamintos pagal struktūrinį tipą, kuriam buvo gautas kompetentingosios institucijos vienašalis patvirtinimas pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1973 m., 1973 m. (pakeistos redakcijos), 1985 m. ir 1985 m. (pakeistos redakcijos) leidimo nuostatas, gali būti toliau naudojamos, jei tik vykdoma 1.7.3 poskyryje numatyta saugumo užtikrinimo programa. Visos ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos, pagamintos vėliau kaip 2003 m. gruodžio 31 d., privalo atitikti RID taisykles.
\n1.7 skyrius Bendrosios 7 klasės taisyklės 1.7.1 Bendrosios nuostatos 1.7.1.1 RID taisyklės nustato saugumo standartus, kuriais remiantis stebima spinduliuotė, kritiškumas ir terminis pavojus asmenims, turtui ir aplinkai, jei tik tai susiję su radioaktyviųjų medžiagų vežimu. RID taisyklės grindžiamos TATENA Saugaus radioaktyviųjų medžiagų vežimo taisyklėmis (IAEA Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material ), 1999 m. leidimas (2003 m. redakcija), Saugos normų serija Nr. TS-R-1 (Safety Standard Series No.
\nTS-R-1), TATENA, Viena (2004). Komentarai pateikiami leidinyje „Informacinė medžiaga apie TATENA saugaus radioaktyviųjų medžiagų vežimo taisykles (1996 m. leidimas)“, Saugos normų serija Nr. TS-G-1.1 (ST-2) („Advisory Material for the IAEA Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material“, Safety Standard Series No. TS-G-1.1 (ST-2), TATENA, Viena (2002).
\n1.7.1.2 RID tikslas – apsaugoti asmenis, turtą ir aplinką nuo spinduliuotės poveikio, vežant radioaktyviąsias medžiagas. Ši apsauga vykdoma: a) izoliuojant radioaktyvųjį turinį; b) kontroliuojant išorinės spinduliuotės lygį; c) užkertant kelią kritiškumui ir d) užkertant kelią žalingam karščio (branduolinio) poveikiui.
\nŠie reikalavimai vykdomi dviem būdais: pirma, palaipsniui ruošiantis apriboti siuntų ir vagonų krovinių turinį ir nustatant standartus, taikomus siuntos konstrukciniam tipui pagal radioaktyviojo turinio pavojingumą; antra, keliant reikalavimus siuntų specifikacijai ir eksploatavimui bei pakuočių priežiūrai, atsižvelgiant į radioaktyviojo turinio rūšį. Be to, šiuos reikalavimus vykdyti padeda ir administracinė priežiūra, įskaitant, jei būtina, kompetentingųjų institucijų patvirtinimus ar leidimus.
\n1.7.1.3 RID taisyklės taikomos radioaktyviųjų medžiagų vežimui geležinkeliais, įskaitant vežimą, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų naudojimu. Vežimui priskiriami visi veiksmai ir priemonės, susijusios su radioaktyviųjų medžiagų buvimo vietos pakeitimu ir jį apimančios; be to, vežimui priskiriama pakuotės projektavimas, gamyba, priežiūra ir remontas, taip pat ir radioaktyviųjų medžiagų krovinių ir siuntų paruošimas, išsiuntimas, perkrovimas, vežimas, įskaitant tarpines stotis, iškrovimas ar atvežimas į galutinę paskirties vietą. RID taisyklių interpretavimo kriterijams taikomas laipsninis metodas, kurį apibūdina trys sunkumo pakopos: a) įprastos vežimo sąlygos (be eismo įvykių); b) normalios vežimo sąlygos (nedideli eismo įvykiai); c) avarinės vežimo sąlygos.
\n1.7.2 Spindulinės saugos programa 1.7.2.1 Radioaktyviosios medžiagos turi būti vežamos, atsižvelgiant į spindulinės saugos programą, kurią sudaro sisteminė apžvalga, siekianti deramai atsižvelgti į spindulinės saugos priemonių užtikrinimą.
\n1.7.2.2 Taikytinų priemonių pobūdis ir mastas priklauso nuo spindulinio poveikio lygio ir tikimybės. Programa turi apimti 1.7.2.3 ir 1.7.2.4 skirsnių, 7.5.11 poskyrio, CW 33 specialiosios taisyklės 1.1 ir 1.4 punktų nuostatas bei taikytinas gelbėjimo priemones. Kompetentingajai institucijai pareikalavus, programos dokumentus būtina pateikti vertinimui.
\n1.7.2.3 Apsaugos ir saugumo lygis turi būti taip nustatytas, kad individualių apšvitos dozių dydis, apšvitintų (apšvitą patyrusių) asmenų skaičius ir veiksmingos apšvitos tikimybė būtų pati mažiausia, kokią tik galima pasiekti racionaliu būdu, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius faktorius; asmenų apšvitos dozės neturi viršyti pagrindinių apšvitos dozių ribų. Būtina pasirinkti struktūrinį ir sisteminį veiksmų metodą, atsižvelgiant į vežimo ir kitokios veiklos tarpusavio ryšį.
\n1.7.2.4 Tais atvejais, kai profesinės, su vežimo veikla susijusios apšvitos veiksmingoji dozė: a) greičiausiai neviršys 1 mSv per metus, nėra privaloma nei speciali darbų eiga, nei intensyvus stebėjimas, nei dozės vertinimo programos ar individualioji apskaita; b) galbūt bus lygi nuo 1 iki 6 mSv per metus, turi būti vykdoma dozės vertinimo programa, stebint darbo vietą arba asmenis; c) galbūt viršys 6 mSv per metus, privaloma individualiai stebėti darbuotojus.
\nIndividualaus ar darbo vietos stebėjimo metu turi būti tvarkoma ir tinkama apskaita.
\n1.7.3 Kokybės užtikrinimas Kokybės užtikrinimo programos, grindžiamos tarptautiniais, nacionaliniais ar kitais standartais ir tvirtinamos kompetentingųjų institucijų, yra sudaromos ypatingos rūšies ir mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų bei siuntų projektavimui, gamybai, bandymui, dokumentams, naudojimui, priežiūrai ir tikrinimui, taip pat ir visoms vežimo ir tarpinio sandėliavimo operacijoms, siekiant užtikrinti atitinkamų RID taisyklių laikymąsi. Patvirtinimas, kad konstrukcinio tipo specifikacijoje nurodyti reikalavimai yra visiškai įvykdyti, turi būti pateiktas kompetentingajai institucijai. Gamintojas, siuntėjas ir naudotojas kompetentingajai institucijai pareikalavus privalo nurodyti atitinkamas gamybos ir naudojimo stebėjimo priemones ir visoms suinteresuotoms kompetentingosioms institucijoms įrodyti, kad: a) gamybos metodai ir naudojamos konstrukcinės medžiagos atitinka patvirtintus konstrukcinio tipo parametrus ir b) visos pakuotės yra reguliariai tikrinamos, prireikus remontuojamos ir laikomos geros būklės, kad net po pakartotinio naudojimo atitiktų visas taikytinas taisykles ir specifikacijas.
\nJei privaloma gauti kompetentingosios institucijos leidimą ar patvirtinimą, tai jame turi būti atsižvelgiama į kokybės užtikrinimo programos tinkamumą, o jo išdavimas privalo būti susietas su šia programa.
\n1.7.4 Specialusis susitarimas 1.7.4.1 Specialiuoju susitarimu laikomos tokios taisyklės, kurias patvirtino kompetentingoji institucija ir pagal kurias leidžiama vežti siuntas, atitinkančias ne visas radioaktyviosioms medžiagoms taikomas RID taisykles.
\nPastaba. Specialusis susitarimas nelaikomas laikinąja išimtine taisykle pagal 1.5.1 poskyryje pateiktą apibrėžimą.
\n1.7.4.2 Siuntas, kurių atveju neįmanoma įvykdyti visų 7 klasės medžiagoms taikomų taisyklių, leidžiama vežti tik pagal specialųjį susitarimą. Jei kompetentingajai institucijai buvo įrodyta, kad 7 klasės medžiagoms RID taisyklių keliami reikalavimai yra neįvykdomi ir kad RID nustatytų saugumo standartų laikomasi alternatyviomis priemonėmis, kompetentingoji institucija gali patvirtinti specialųjį susitarimą pavienėms siuntoms arba planuojamai kelių siuntų grupei.
\nBendrasis saugos lygis vežimo metu turi būti ne mažesnis už tą saugos lygį, kuris būtų pasiektas laikantis visų taikytinų taisyklių. Tarptautinėms tokio pobūdžio siuntoms reikalingas daugiašalis leidimas.
\n1.7.5 Radioaktyviosios medžiagos, turinčios kitų pavojingų savybių Dokumentuojant, pakuojant, ženklinant, žymint, tvirtinant pavojingumo ženklus (plakatus), laikinai sandėliuojant, atskiriant ir vežant radioaktyvųjį krovinį, be radioaktyvumo ir dalumo savybių, būtina atsižvelgti ir į šalutinius siuntos turinio keliamus pavojus, tokius kaip sprogumas, liepsnumas, piroforiškumas, cheminis toksiškumas ir ėsdinimas, kad būtų laikomasi visų pavojingiesiems kroviniams taikomų RID taisyklių.
\n1.7.6 Reikalavimų pažeidimas 1.7.6.1 Jei nesilaikoma kurios nors RID nustatytos spinduliuotei ar užterštumui taikomos ribinės vertės, a) siuntėją privalo apie tai informuoti (i) vežėjas, jei pažeidimas nustatomas vežant, arba (ii) gavėjas, jei pažeidimas nustatomas priimant krovinį; b) vežėjas, siuntėjas arba gavėjas pagal aplinkybes privalo: (i) imtis neatidėliotinų priemonių pažeidimo pasekmėms sušvelninti; (ii) išnagrinėti reikalavimų pažeidimą, jo priežastis, aplinkybes ir pasekmes; (iii) imtis tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių kilo pažeidimas, ir užkirstas kelias panašioms aplinkybėms atsirasti, ir (iv) pranešti kompetentingajai institucijai (institucijoms) apie reikalavimų pažeidimą ir apie priemones, kurių buvo imtasi ar bus imamasi, norint jį pašalinti arba jo išvengti, ir
\n1.8 skyrius Kontrolės ir kitos priemonės, padedančios laikytis saugos reikalavimų 1.8.1 Institucijų vykdoma pavojingųjų krovinių kontrolė 1.8.1.1 Valstybių Sutarties dalyvių kompetentingosios institucijos gali savo valstybės teritorijoje bet kada vietoje patikrinti, ar laikomasi pavojingųjų krovinių vežimo geležinkeliais taisyklių ir ypač 1.10.1.5 skirsnio nuostatų, įskaitant taisykles dėl saugumo užtikrinimo priemonių.
\nTačiau šie patikrinimai turi būti atliekami nekeliant pavojaus asmenims, turtui ir aplinkai, taip pat nesukeliant didesnių geležinkelių eismo sutrikimų.
\n1.8.1.2 Asmenys, atsakingi už pavojingųjų krovinių vežimą (1.4 skyrius), laikydamiesi prisiimtų įsipareigojimų, privalo nedelsdami suteikti kompetentingosioms institucijoms bei jų įgaliotiniams informaciją, būtiną kontrolei vykdyti.
\n1.8.1.3 Kompetentingosios institucijos taip pat gali kontrolės sumetimais apžiūrėti pavojingųjų krovinių vežimo subjektų įmones (1.4 skyrius), susipažinti su jų dokumentais ir tyrimo tikslams paimti ištirti pavojingųjų medžiagų ar pakuočių mėginius, jei tai nesukels pavojaus saugumui. Pavojingųjų krovinių vežimo subjektai (1.4 skyrius) privalo sudaryti galimybę kontrolės sumetimais patikrinti vagonus, vagonų dalis, įrangos ir įrenginių elementus, jei tai įmanoma ir tinkama padaryti.
\nManydami, kad tai būtina, jie gali paskirti įmonės darbuotoją, kuris lydėtų kompetentingosios institucijos atstovą.
\n1.8.1.4 Jei kompetentingosios institucijos nustato, kad nesilaikoma RID taisyklių, jos gali uždrausti vežti siuntinį arba nutraukti vežimą, kol bus pašalinti nustatyti trūkumai arba bus imtasi tinkamų priemonių. Sustabdyti vežimą galima patikrinimo vietoje arba, vadovaujantis saugos sumetimais, kitoje institucijų parinktoje vietoje. Šios priemonės neturėtų pernelyg trikdyti geležinkelių eismo.
\n1.8.2 Tarnybinė pagalba 1.8.2.1 Valstybės Sutarties dalyvės teikia viena kitai tarnybinę pagalbą, įgyvendinant RID nuostatas.
\n1.8.2.2 Jei valstybėje Sutarties dalyvėje dėl sunkių arba pakartotinių pažeidimų, kuriuos padaro įmonė, turinti buveinę kitoje valstybėje Sutarties dalyvėje, kyla pavojus pavojingųjų krovinių vežimo saugai, tai apie šiuos pažeidimus būtina pranešti valstybės Sutarties dalyvės, kurioje yra įmonės buveinė, kompetentingosioms institucijoms. Valstybės Sutarties dalyvės, kurioje buvo nustatyti sunkūs arba pakartotiniai pažeidimai, kompetentingosios institucijos gali prašyti kitos valstybės, kurioje yra įmonės buveinė, kompetentingųjų institucijų taikyti reikiamas priemones pažeidėjui (pažeidėjams) nubausti.
\nPerduoti asmens duomenis leidžiama tik tuo atveju, kai jie būtini užkertant kelią sunkiems arba pakartotiniams pažeidimams.
\n1.8.2.3 Institucijos, į kurias kreipiamasi, praneša valstybės Sutarties dalyvės, kurioje nustatyti pažeidimai, kompetentingosioms institucijoms apie priemones, kurių konkrečiu atveju buvo imtasi įmonių atžvilgiu.
\n1.8.3 Saugos patarėjai 1.8.3.1 Kiekviena įmonė, kurios veikla – pavojingųjų krovinių vežimas geležinkeliais arba su juo susijęs pakrovimas ar iškrovimas, pripildymas ar pakavimas, privalo paskirti vieną ar keletą saugos patarėjų (toliau – krovinio įgaliotinių) pavojingiesiems kroviniams vežti, kurių uždavinys – padėti išvengti tokios veiklos keliamų pavojų asmenims, turtui ar aplinkai.
\n1.8.3.2 Valstybių Sutarties dalyvių kompetentingosios institucijos gali nustatyti, kad šios taisyklės netaikomos įmonėms, a) kurių veikla apima pavojingųjų krovinių vežimą transporto priemonėmis, kurios priklauso ginkluotosioms pajėgoms arba ginkluotosios pajėgos už jas atsako, arba b) kurių veikla yra susijusi su ribotais medžiagos kiekiais, tenkančiais vienam vagonui, kai jie mažesni už 1.1.3.6 skirsnyje, 2.2.7.1.2 punkte ir 3.3 bei 3.4 skyriuose nustatytas ribas, arba c) kurių pagrindinė ir šalutinė veikla nėra pavojingųjų krovinių vežimas ar su juo susijęs pakrovimas ir iškrovimas ir kurios tik kartais valstybės viduje veža pavojinguosius krovinius, juos pakrauna ir iškrauna, ir su šia veikla susijęs tik labai mažas pavojus ar poveikis aplinkai.
\n1.8.3.3 Krovinio įgaliotinio, už kurį atsakomybę prisiima įmonės vadovas, pagrindinė pareiga – vykdant įmonės veiklą ieškoti lėšų ir būdų bei imtis priemonių, kurios padėtų šioje veikloje laikytis galiojančių nuostatų ir optimalių saugos reikalavimų.
\nKitos krovinio įgaliotinio pareigos, atitinkančios įmonės veiklą: - stebėti, kaip laikomasi pavojingųjų krovinių vežimo taisyklių; - konsultuoti įmonę, vykdančią veiklą, susijusią su pavojingųjų krovinių vežimu; - parengti įmonės vadovybei ar prireikus vietos valdžiai metinę ataskaitą apie įmonės veiklą, susijusią su pavojingųjų krovinių vežimu. Ataskaitos turi būti saugomos 5 metus ir pateikiamos atskirų valstybių institucijoms joms pareikalavus.
\nBe to, krovinio įgaliotinis pagal jam priskirtas pareigas tikrina su tam tikra veikla susijusius veiksmus ir metodus, t. y.: - kaip užtikrinamas vežamo pavojingojo krovinio identifikavimo taisyklių laikymasis; - kaip perkant vežimo priemones siekiama atsižvelgti į ypatinguosius reikalavimus, keliamus vežamam pavojingajam kroviniui; - kaip tikrinamos pavojingųjų krovinių vežimui, jų pakrovimui ir iškrovimui naudojamos priemonės; - ar įmonės darbuotojai pakankamai mokomi ir ar yra jų asmens byloje žyma apie tokį mokymą; - kaip įgyvendinamos neatidėliotinos priemonės, kilus avarijai ar eismo įvykiui, kurie tam tikromis aplinkybėmis kelia grėsmę saugumui pavojingųjų krovinių vežimo, jų pakrovimo ar iškrovimo metu; - kaip atliekami tyrimai ir prireikus rengiamos ataskaitos apie avarijas, eismo įvykius ar sunkius pažeidimus, kurie buvo nustatyti vežant pavojinguosius krovinius, juos pakraunant ar iškraunant; - ar imamasi tinkamų priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią pakartotinėms avarijoms, eismo įvykiams ar sunkiems pažeidimams; - ar laikomasi teisės aktų ir specialių reikalavimų pavojingųjų krovinių vežimui, renkantis subrangovus ar trečiuosius asmenis arba naudojantis jų paslaugomis; - kaip tikrinama, ar personalas, kuriam patikėtas pavojingųjų krovinių vežimas, jų pakrovimas ar iškrovimas, yra gavęs išsamias darbo instrukcijas ir nurodymus; - ar imamasi priemonių, kuriomis siekiama išaiškinti pavojų, kurį kelia pavojingųjų krovinių vežimas, jų pakrovimas ir iškrovimas; - ar imamasi priemonių, kuriomis siekiama patikrinti, ar riedmenyse yra visi reikiami dokumentai ir apsauginiai įrenginiai, taip pat ar šie dokumentai ir apsauginiai įrenginiai atitinka reikalavimus; - kaip tikrinama, ar pakrovimo ir iškrovimo metu laikomasi taisyklių; - ar parengtas saugumo užtikrinimo planas pagal 1.10.3.2 skirsnio nuostatas.
\n1.8.3.4 Krovinio įgaliotinio pareigas gali atlikti įmonės vadovas, kitas pareigas įmonėje einantis darbuotojas arba įmonei nepriklausantis asmuo, jei jis iš tikrųjų sugeba vykdyti krovinio įgaliotinio pareigas.
\n1.8.3.5 Kompetentingajai institucijai arba valstybės Sutarties dalyvės paskirtai įstaigai pareikalavus, įmonė privalo pranešti krovinio įgaliotinio vardą ir pavardę.
\n1.8.3.6 Krovinio įgaliotinis rūpinasi, kad po avarijos, kuri įvyko tam tikrai įmonei vežant pavojingąjį krovinį, jį pakraunant ar iškraunant ir kurios metu buvo padaryta žala žmogui, turtui ar aplinkai, gavus visą tarnybinę informaciją būtų parengta ataskaita apie avariją įmonės vadovybei arba prireikus vietos valdžios įstaigai. Ši ataskaita apie avariją negali pakeisti įmonės vadovybės ataskaitų, kurios pateikiamos pagal tarptautinius ar nacionalinius teisės aktus.
\n1.8.3.7 Krovinio įgaliotinis privalo turėti mokymo pažymėjimą, galiojantį vežimui geležinkeliais. Tokį pažymėjimą išduoda kompetentingoji institucija arba valstybės Sutarties dalyvės šiam tikslui paskirta įstaiga.
\n1.8.3.8 Norėdamas gauti pažymėjimą, kandidatas į krovinio įgaliotinius turi būti išmokytas ir privalo išlaikyti valstybės Sutarties dalyvės kompetentingosios institucijos patvirtintą egzaminą.
\n1.8.3.9 Mokymo metu kandidatui turi būti suteikta pakankamai žinių apie pavojingųjų krovinių vežimo keliamą grėsmę, apie teisės ir administracinius aktus bei apie 1.8.3.3 skirsnyje išvardytas pareigas.
\n1.8.3.10 Kandidatą egzaminuoja kompetentingoji institucija arba jos paskirta egzaminų komisija.
\nEgzaminų komisija skiriama raštiškai. Šis paskyrimas gali būti terminuotas, jis vyksta vadovaujantis šiais kriterijais: - egzaminų komisijos kompetencija; - egzaminų komisijos pasiūlytų egzaminavimo būdų aprašu; - priemonės, užtikrinančios egzamino objektyvumą; - egzaminų komisijos savarankiškumas juridinių ir fizinių asmenų, įdarbinančių krovinio įgaliotinius, atžvilgiu.
\n1.8.3.11 Egzamino tikslas – nustatyti, ar kandidatai turi pakankamai žinių krovinio įgaliotinio pareigoms pagal 1.8.3.3 skirsnį vykdyti ir 1.8.3.7 skirsnyje numatytam mokymo pažymėjimui gauti; egzaminas turi apimti mažiausiai tokias sritis: a) žinias apie avarijų, susijusių su pavojingųjų krovinių vežimu, pasekmes ir svarbiausias tokių avarijų priežastis; b) pavienių valstybių teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas, visų pirma taikomas šioms sritims: - pavojingųjų krovinių klasifikavimas (tirpalų ir mišinių klasifikavimo tvarka, medžiagų sąrašo struktūra, pavojingųjų krovinių klasės ir klasifikavimo kriterijai, vežamų pavojingųjų krovinių savybės, pavojingųjų krovinių fizikinės ir cheminės bei toksinės savybės); - bendrosios pakuočių, cisternų ir cisterninių konteinerių taisyklės (tipai, kodavimas, žymėjimas, struktūra, pirminiai ir periodiniai bandymai); - žymėjimas, ženklinimas, pavojingumo ženklų (plakatų) ir oranžinių žymų tvirtinimas (siuntų žymėjimas ir ženklinimas, didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) bei oranžinių lentelių tvirtinimas ir šalinimas); - įrašai važtaraščiuose (privalomieji duomenys); - siuntimo būdas ir krovinio paruošimo apribojimai (vagono krovinys, nedalomasis krovinys, suverstinių krovinių vežimas, vežimas IBC konteineriuose, vežimas konteineriuose, vežimas stacionariose ir nuimamose cisternose); - keleivių vežimas; - bendrojo krovimo draudimai ir saugos priemonės; - krovinių atskyrimas; - riboti kiekiai ir išskirtiniai kiekiai; - krovinio kėlimas ir apsauga (pakrovimas ir iškrovimas, pripildymo laipsnis, talpinimas ir atskyrimas); - vežimo personalas arba darbuotojai, jų rengimas; - vežami dokumentai (važtaraštis, atitinkamos išimties ar nukrypimo nuo taisyklės kopija, kiti dokumentai); - aplinkai kenksmingos medžiagos išsiliejimas, vykstant vežimo procesui ar dėl avarijos; - riedmenų taisyklės.
\n1.8.3.12 Egzaminas vyksta raštu, jį gali papildyti ir egzaminas žodžiu.
\nEgzaminą raštu sudaro dvi dalys: a) kandidatui pateikiamas klausimynas. Jį sudaro mažiausiai 20 tiesioginį atsakymą turinčių klausimų, kurie apima sritis pagal 1.8.3.11 skirsnyje pateiktą sąrašą. Galimi klausimai ir su keliais atsakymų variantais. Tokiu atveju du klausimai su keliais atsakymų variantais prilygsta vienam klausimui su tiesioginiu atsakymu.
\nMinėtose srityse būtina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: - bendrosios profilaktikos ir saugumo priemonės; - pavojingųjų krovinių klasifikavimas; - bendrosios pakuočių, cisternų, cisterninių konteinerių, cisterninių vagonų ir t. t. taisyklės; - žymėjimas ir pavojingumo ženklai; - įrašai važtaraščiuose; - krovinio kėlimas ir apsauga; - vežimo personalo ar darbuotojų rengimas; - vežami dokumentai ir važtaraščiai; - reikalavimai riedmenims; b) kiekvienas kandidatas turi išanalizuoti situaciją, susijusią su viena iš 1.8.3.3 skirsnyje pateiktų krovinio įgaliotinio pareigų, įrodydamas, kad sugeba vykdyti krovinio įgaliotinio pareigas.
\n1.8.3.13 Valstybės Sutarties dalyvės gali numatyti, kad kandidatai, turintys dirbti įmonėms, kurios specializuojasi, veždamos tik tam tikrų rūšių pavojinguosius krovinius, būtų egzaminuojami tik iš jų veiklos tam tikrose srityse. Čia kalbama apie krovinius, priklausančius šioms klasėms: - 1 klasė - 2 klasė - 7 klasė - 3, 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 8 ir 9 klasės - JT Nr.
\n1202, 1203 ir 1223.
\nMokymo pažymėjime, aprašytame 1.8.3.7 skirsnyje, būtina aiškiai nurodyti, kad jis galioja tik šiame skirsnyje išvardytoms pavojingųjų krovinių rūšims, iš kurių krovinio įgaliotinis buvo egzaminuojamas pagal 1.8.3.12 skirsnyje aprašytus reikalavimus.
\n1.8.3.14 Laikui bėgant kompetentingoji institucija arba egzaminų komisija sudaro klausimų, kurie buvo užduodami egzaminų metu, katalogą.
\n1.8.3.15 Mokymo pažymėjimas, aprašytas 1.8.3.7 skirsnyje, išduodamas pagal 1.8.3.18 skirsnyje pateiktą pavyzdį ir pripažįstamas visose valstybėse Sutarties dalyvėse.
\n1.8.3.16 Mokymo pažymėjimo galiojimas ir jo pratęsimas 1.8.3.16.1 Mokymo pažymėjimas galioja 5 metus.
\nPasibaigus galiojimui, jis pratęsiamas dar 5 metams, jei pažymėjimo turėtojas likus ne daugiau kaip metams iki pažymėjimo galiojimo pabaigos išlaikė testą. Šį testą turi pripažinti kompetentingoji institucija.
\n1.8.3.16.2 Testu siekiama užtikrinti, kad pažymėjimo turėtojas turi būtinų žinių 1.8.3.3 skirsnyje nurodytoms pareigoms atlikti. Privalomosios žinios nurodomos 1.8.3.11 skirsnio b punkte ir turi apimti taisyklių pakeitimus, padarytus po to, kai buvo išduotas paskutinis mokymo pažymėjimas. Testas rengiamas ir jo eiga stebima taip, kaip aprašyta 1.8.3.10 ir 1.8.3.12–1.8.3.14 skirsniuose. Tačiau pažymėjimo turėtojas neprivalo išanalizuoti situacijos, kaip numatyta 1.8.3.12 skirsnio b punkte.
\n1.8.3.17 1.8.3.1–1.8.3.16 skirsniuose pateikti reikalavimai laikomi įvykdytais, jei buvo paisoma atitinkamų sąlygų, numatytų 1996 m. liepos 3 d. priimtoje Tarybos direktyvoje Nr. 96/35 EB „Dėl pavojingų krovinių vežimo keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais saugos instruktorių skyrimo ir jų profesinės kvalifikacijos“11) arba 2000 m. balandžio 17 d. priimtoje Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvoje Nr. 2000/18/EB „Dėl būtiniausių reikalavimų, keliamų pavojingų krovinių vežimo keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais saugos instruktorių egzaminavimui“12).
\n1.8.3.18 Krovinio įgaliotinio mokymo pažymėjimas Mokymo pažymėjimo numeris:………………………………………………………..
\nIšdavusios valstybės kodas:………………………………………………………….
\nPavardė:………………………………………………………………………………..
\nVardas (-ai):…………………………………………………………………………… Gimimo data ir vieta:…………………………………………………………………..
\nPilietybė:……………………………………………………………………………….
\nSavininko parašas:……………………………………………………………………..
\nGalioja iki……………….(data) įmonei (įmonėms), kuri (-ios) vykdo pavojingųjų krovinių vežimo ir jų krovos darbus ir veža pavojinguosius krovinius: □ automobilių kelių transportu □ geležinkelių transportu □ vidaus vandenų kelių transportu Pažymėjimą išdavė:…………………………………………………………………….
\nData:…………………………………………………………………………………… Parašas:………………………………………………………………………………… Pratęstas iki:…………………………………………………………………………….
\nPratęsė:………………………………………………………………………………….
\nData:…………………………………………………………………………………….
\nParašas:………………………………………………………………………………… 1.8.4 Kompetentingųjų institucijų ir jų įgaliotųjų įstaigų sąrašas Valstybės Sutarties dalyvės praneša Centrinei įstaigai institucijų ir jų įgaliotųjų įstaigų, atsakingų už RID taisyklių taikymą pagal nacionalinę teisę, adresus, remdamosi atitinkama RID nuostata, taip pat adresus, kuriais reikia siųsti prašymus.
\nCentrinė įstaiga iš gautos informacijos sudaro sąrašus ir juos nuolat atnaujina. Centrinė įstaiga praneša valstybėms Sutarties dalyvėms apie sąrašus ir jų pakeitimus.
\n1.8.5 Pranešimai apie įvykius, susijusius su pavojingaisiais kroviniais 1.8.5.1 Jei vežant pavojinguosius krovinius, valstybės Sutarties dalyvės teritorijoje įvyksta didelė avarija ar eismo įvykis, tai vežėjas ir tam tikrais atvejais infrastruktūros naudotojas privalo atitinkamos valstybės kompetentingajai institucijai pateikti pranešimą pagal 1.8.5.4 skirsnyje nurodytą pavyzdį.
\n1.8.5.2 Prireikus ši valstybė Sutarties dalyvė savo ruožtu siunčia pranešimą Centrinei įstaigai, norėdama informuoti apie tai kitas valstybes Sutarties dalyves.
\n1.8.5.3 Įvykis, apie kurį privaloma pranešti pagal 1.8.5.1 skirsnį, yra toks, kurio metu išsiliejo ar išbyrėjo pavojingieji kroviniai ar buvo tiesiogiai iškilęs toks pavojus, padaryta žala asmenims, turtui ar aplinkai arba įvykyje dalyvavo valdžios institucijos ir jį vertinant gali būti pritaikytas vienas iš toliau išvardytų kriterijų.
\nŽala asmeniui laikomas įvykis, kai mirties ar sužalojimo priežastis yra tiesiogiai susijusi su vežamu pavojinguoju kroviniu, o asmuo sužalotas taip, kad: a) reikalauja intensyvaus medicininio gydymo, b) turi būti gydomas ligoninėje ne trumpiau kaip vieną parą arba c) ne mažiau kaip tris dienas yra nedarbingas.
\nMedžiaga laikoma išsiliejusia ar išbyrėjusia, kai išsilieja (išbyra) toks pavojingųjų krovinių kiekis: a) 0 arba 1 vežimo kategorijos – daugiau kaip 50 kg ar litrų, b) 2 vežimo kategorijos – daugiau kaip 333 kg arba litrų arba c) 3 arba 4 vežimo kategorijos – daugiau kaip 1000 kg arba litrų.
\nMedžiagos išsiliejimu (išbyrėjimu) laikomas ir toks atvejis, kai buvo iškilęs tiesioginis nurodytų medžiagos kiekių išsiliejimo pavojus. Šis kriterijus taikomas ir tuomet, kai talpykla dėl struktūrinių pažeidimų yra nebetinkama tolesniam vežimui arba pakankamas saugumas negali būti užtikrinamas dėl kitų priežasčių (pvz., dėl cisternų ar konteinerių deformacijos, cisternai apvirtus ar šalimais kilus gaisrui).
\nJei įvykis susijęs su 6.2 klasės medžiagomis, apie įvykį privaloma pranešti, nesvarbu, koks išsiliejo kiekis.
\nJei įvykis susijęs su 7 klasės radioaktyviosiomis medžiagomis, medžiagos išsiliejimui (išbyrėjimui) nustatyti taikomi šie kriterijai: a) bet koks radioaktyviosios medžiagos išsiliejimas iš siuntų; b) apšvita, kurios metu viršijamos ribinės vertės, nustatytos darbuotojų ir visuomenės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės taisyklėse (TATENA Safety Series No. 115 Schedule II – „International Basic Safety Standards for Protection against Ionizing Radiation and for Safety of Radiation Source“ (Pagrindinės tarptautinės saugumo normos dėl apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir dėl spinduliavimo šaltinių saugos)), arba c) jei yra pagrindo manyti, kad gerokai sumažėjo siuntos saugos funkcijos (sandarus apvalkalas, apsauginis ekranas, terminė apsauga ar kritiškumas) ir dėl to siunta tapo netinkama toliau vežti be papildomų saugos priemonių.
\nPastaba. Žr. taisykles dėl nepristatomų siuntinių 7.5.11 skirsnio CW 33 (6) specialiojoje taisyklėje.
\nŽala turtui ir (arba) aplinkai padaroma tada, kai išsilieja bet koks pavojingųjų krovinių kiekis ir žalos dydis įvertinamas daugiau kaip 50 000 eurų. Į žalą, padarytą tiesiogiai su įvykiu susijusioms pavojingųjų krovinių vežimo priemonėms ir tos transporto rūšies infrastruktūrai, neatsižvelgiama.
\nValdžios institucijos dalyvavimas konstatuojamas tada, kai įvykyje, susijusiame su pavojingaisiais kroviniais, tiesiogiai dalyvavo valdžios institucijos ar pagalbinės tarnybos ir prireikė ne mažiau kaip trims valandoms evakuoti žmones arba dėl pavojingojo krovinio keliamo pavojaus užtverti viešuosius susisiekimo kelius (automobilių kelius ar geležinkelius).
\nPrireikus kompetentingoji institucija gali pareikalauti išsamesnės dalykinės informacijos.
\n1.8.5.4 Pranešimo apie įvykius, susijusius su pavojingaisiais kroviniais, pavyzdys Pranešimas apie įvykius, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu pagal RID/ADR 1.8.5 poskyrio nuostatas Vežėjas Geležinkelių infrastruktūros naudotojas:………………………………………………...
\nAdresas:………………………………………………………………………………….
\nAsmuo ryšiams:………………Telefonas:……………….Telefaksas:……………... (Šis titulinis lapas turi būti nuimamas, jei kompetentingoji institucija perduoda pranešimą toliau) 1. Transporto rūšis geležinkeliai vagono Nr. (nurodyti neprivaloma): …………………………………………. automobilių keliai automobilio valst. numeris (nurodyti neprivaloma): …………………………………………… 2. Įvykio data ir vieta Metai:………………mėnuo:……………..diena:………………….valanda:………… Stotis Automobilių kelias Skirstymo stotis Gyvenvietė Pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo įranga Pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo įranga Miestas/valstybė:………………………… Ne gyvenvietė arba Miestas/valstybė:………………………… Laisvasis ruožas Ruožo pavadinimas:……………………… Kilometras:………………………………..
\n1 Pakuotė 2 IBC konteineris 3 Didžioji pakuotė 4 Mažasis konteineris 5 Vagonas 6 Automobilis 7 Cisterninis vagonas 8 Automobilinė cisterna 9 Sekcinis vagonas 10 Elektromobilis 11 Vagonas su nuimamosiomis cisternomis 12 Uždedamoji cisterna 13 Didysis konteineris 14 Cisterninis konteineris 15 MEGC konteineris 16 Vežiojamoji cisterna
\n1 Nesandarumas 2 Gaisras 3 Sprogimas 4 Struktūrinis gedimas 7. Įvykio priežastis (jei aiškiai žinoma) Techninis gedimas Pakrovos saugumas Eksploatavimo priežastis (geležinkelių darbas) Kita:………………………………………………………………………………..
\n1.9 skyrius Kompetentingųjų institucijų nustatomi vežimo apribojimai 1.9.1 Valstybė sutarties dalyvė tarptautiniam pavojingųjų krovinių vežimui geležinkeliais savo teritorijoje gali taikyti papildomas taisykles, kurių nėra RID, jei šios papildomosios taisyklės – atitinka 1.9.2 poskyrio nuostatas, – neprieštarauja 1.1.2 poskyrio b punkto taisyklėms, – yra įtrauktos į šios valstybės Sutarties dalyvės nacionalinę teisę ir taikomos pavojingųjų krovinių vežimui geležinkeliais šios valstybės teritorijoje, – nedraudžia vežti geležinkeliais šiose taisyklėse numatytų pavojingųjų krovinių valstybės Sutarties dalyvės teritorijoje.
\n1.9.2 1.9.1 poskyryje minimomis papildomosiomis taisyklėmis laikomos: a) pridėtinės taisyklės arba saugumo sumetimais vežimui taikomi apribojimai, – kai važiuojama tam tikrais inžineriniais statiniais, pvz., tiltais ar tuneliais13), – kai naudojami mišriojo vežimo įrenginiai, pvz., krovinio perkrovimo įranga, arba – kai vežti pradedama arba baigiama uostuose, stotyse ar kituose vežimo terminaluose, b) taisyklės, draudžiančios vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius ypatingos ar vietinės rizikos ruožais, kaip antai per gyvenamąsias vietoves, ekologiškai jautrias sritis, ūkio centrus ir pramonės rajonus, turinčius pavojingų įrenginių, arba taisyklės, kuriose keliami ypatingi vežimo reikalavimai, pvz., eksploatavimo priemonės (ribotas greitis, tam tikras vežimo laikas, draudimas kroviniams atsidurti vieniems šalia kitų ir pan.). Kompetentingosios institucijos privalo nustatyti atsarginius ruožus, kurie gali būti naudojami vietoje uždraustųjų arba tų, kuriems keliami specialūs reikalavimai, c) specialiosios taisyklės, kuriose nurodomi draudžiami eksploatuoti arba tam tikri privalomi ruožai, arba taisyklės, kurių laikomasi laikinai apsistojus, esant ekstremalioms oro sąlygoms, žemės drebėjimams, avarijoms, demonstracijoms, viešiesiems neramumams arba ginkluotiems sukilimams.
\n1.9.3 Papildomosios taisyklės, išvardytos 1.9.2 poskyrio a ir b punktuose, taikomos tuo atveju, kai kompetentingoji institucija įrodo tokių priemonių būtinybę.
\n1.9.4 Valstybės Sutarties dalyvės, taikančios savo teritorijoje 1.9.2 poskyrio a ir b punktuose nurodytas papildomąsias taisykles, kompetentingoji institucija paprastai iš anksto informuoja Centrinį biurą apie minėtas nuostatas, o šis praneša apie tai kitoms valstybėms Sutarties dalyvėms.
\n1.9.5 Be ankstesniuose poskyriuose aprašytų taisyklių, valstybės Sutarties dalyvės gali priimti tarptautiniam pavojingųjų krovinių vežimui geležinkeliais taikomas specialiąsias saugos taisykles, jei atitinkamos srities nereglamentuoja RID; tai pirmiausia taikoma – traukinių eismui, – su vežimu susijusiai veiklai, pvz., krovinių skirstymui arba laikinajam iškrovimui reglamentuoti, – duomenų apie vežamus pavojinguosius krovinius apskaitai, jei šios taisyklės įtrauktos į valstybės Sutarties dalyvės nacionalinę teisę ir taikomos vietiniam pavojingųjų krovinių vežimui geležinkeliais šios valstybės teritorijoje.
\nŠios specialiosios taisyklės negali būti susijusios su RID reglamentuotomis sritimis, o ypač su 1.1.2 poskyrio a ir b punktuose nurodytomis sritimis.
\n1.10 skyrius Saugumo užtikrinimo taisyklės PASTABA. Šiame skyriuje „saugumo užtikrinimas“ suprantamas kaip priemonės arba veiksmai, kurių imamasi, norint iki minimumo sumažinti pavojingųjų krovinių vagystės ar netinkamo naudojimo tikimybę, dėl kurios galėtų kilti pavojus žmonėms, kroviniams arba aplinkai.
\n1.10.1 Bendrosios taisyklės 1.10.1.1 Visi vežant pavojinguosius krovinius dalyvaujantys asmenys pagal savo pareigas privalo laikytis šiame skyriuje pateikiamų saugumo užtikrinimo taisyklių.
\n1.10.1.2 Pavojingieji kroviniai perduodami vežti tik tiems vežėjams, kurių tapatybė buvo nustatyta atitinkamu būdu.
\n1.10.1.3 Teritorijos, esančios laikinam iškrovimui skirtuose terminaluose ir aikštėse, traukinių depuose, stovėjimo vietose ir skirstymo stotyse, kurios vežant pavojinguosius krovinius naudojamos laikinam iškrovimui, turi būti tinkamai apsaugotos, gerai apšviestos ir, jei įmanoma ar reikalinga, visuomenei nepasiekiamos.
\n1.10.1.4 Kiekvienas pavojinguosius krovinius vežančio traukinio brigados narys kelionės metu privalo su savimi turėti asmens dokumentą su nuotrauka.
\n1.10.1.5 1.8.1 poskyryje minima saugos kontrolė privalo apimti ir atitinkamas saugumo užtikrinimo priemones.
\n1.10.1.6 (rezervuota) 1.10.2 Instruktavimas apie saugumo užtikrinimą 1.10.2.1 1.3 skyriuje aprašytas pirminis instruktavimas ir pakartotinis instruktavimas turi apimti ir tokius dalykus, kurie susiję su saugumo užtikrinimo problemomis. Pakartotinis instruktavimas apie saugumo užtikrinimą nebūtinai turi būti susijęs su taisyklių pakeitimais.
\n1.10.2.2 Instruktavimas apie saugumo užtikrinimo problemas turi būti susijęs su saugumo užtikrinimo rizika, jos nustatymu ir šios rizikos mažinimo būdais bei su priemonėmis, kurių imamasi sumažėjus saugumui. Instruktavimas turi suteikti žinių apie turimus saugumo užtikrinimo planus pagal atskiro darbuotojo veiklos ar atsakomybės sritį ir jo vaidmenį įgyvendinant šiuos planus.
\n1.10.3 Taisyklės, taikomos pavojingiesiems kroviniams, kurie yra potencialiai labai pavojingi 1.10.3.1 Pavojingaisiais kroviniais, kurie yra potencialiai labai pavojingi, laikomi tokie kroviniai, kuriuos būtų galima panaudoti teroristiniams tikslams ir taip sukelti sunkias pasekmes, pavyzdžiui, daugybės žmonių žūtį ir didelio masto sugriovimus. Pavojingųjų krovinių, kurie yra potencialiai labai pavojingi, sąrašas pateiktas 1.10.5 poskyrio lentelėje.
\n1.10.3.2 Saugumo užtikrinimo planai 1.10.3.2.1 Vežėjai, siuntėjai ir kiti 1.4.2 bei 1.4.3 poskyriuose nurodyti subjektai, dalyvaujantys vežant pavojinguosius krovinius, kurie yra potencialiai labai pavojingi, privalo parengti ir faktiškai vykdyti saugumo užtikrinimo planus, kurie apima būtiniausius 1.10.3.2.2 punkte išvardytus dalykus.
\n1.10.3.2.2 Kiekviename saugumo užtikrinimo plane turi būti nurodyti šie būtiniausi dalykai: a) specialus atsakomybės už saugumo užtikrinimą priskyrimas asmenims, kurie yra pakankamai kompetentingi ir kvalifikuoti bei turi atitinkamus įgaliojimus; b) atitinkamų pavojingųjų krovinių arba pavojingųjų krovinių rūšių sąrašas; c) įprastinių procedūrų ir jų keliamos rizikos saugumo užtikrinimui įvertinimas, atsižvelgiant į sustojimą dėl vežimo sąlygų, krovinių laikymą vagonuose, cisternose arba konteineriuose dėl eismo sąlygų prieš keičiant buvimo vietą, ją keičiant arba ją pakeitus ir laikinai iškrovus pavojinguosius krovinius keičiant vežimo būdą arba vežimo priemonę (perkraunant), jei tinka; d) priemonių, kurių būtina imtis pagal susijusių asmenų atsakomybę ir pareigas, norint sumažinti saugumo užtikrinimo riziką, aprašymas, įskaitant: – instruktavimą; – saugumo užtikrinimo politiką (pvz., priemones, padidėjus grėsmei, patikrinimą įdarbinant personalą arba jį perkeliant į tam tikras darbo vietas ir pan.); – eksploatavimo procedūras (pvz., maršruto parinkimą ir naudojimą, jei tai žinoma, galimybę pasiekti pavojinguosius krovinius juos laikinai iškrovus [kaip numatyta c punkte], atstumą iki infrastruktūros įrenginių, kuriems kyla pavojus, ir pan.); e) veiksmingi ir atnaujinti būdai, kaip pranešti apie kylantį pavojų, saugumo reikalavimų pažeidimą arba su juo susijusį incidentą ir kaip tokiais atvejais elgtis; f) saugumo užtikrinimo planų vertinimo ir išbandymo būdai bei planų periodinio tikrinimo ir atnaujinimo būdai; g) priemonės, garantuojančios saugumo užtikrinimo plane pateikiamos informacijos apie vežimą fizinę apsaugą ir h) priemonės, užtikrinančios, kad saugumo užtikrinimo plane išdėstyta informacija apie vežimo procesą bus pateikiama tik tiems asmenims, kuriems ji reikalinga. Šiomis priemonėmis neturi būti panaikinta galimybė teikti informaciją, kaip numatyta kitose RID vietose.
\nPastaba. Vežėjai, siuntėjai ir gavėjai turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su kompetentingosiomis institucijomis, kad keistųsi nurodymais apie galimą grėsmę, imtųsi atitinkamų saugumo užtikrinimo priemonių ir reaguotų į incidentus, keliančius grėsmę saugumo užtikrinimui.
\n1.10.3.3 Būtina naudoti įrenginius ir įtaisus bei taikyti tam tikrus metodus, norint apsaugoti nuo vagysčių traukinius ar vagonus, vežančius pavojinguosius krovinius, kurie yra potencialiai labai pavojingi (žr. 1.10.5 lentelę), arba jų krovinius, bei imtis priemonių, užtikrinančių, kad jie visada bus tvarkingi ir veiksmingi. Tokių saugos priemonių taikymas neturi trukdyti reaguoti į avarines situacijas.
\nPastaba. Jei tinka ir jei reikiama įranga jau sumontuota, derėtų naudotis telemetrinėmis sistemomis arba taikyti kitus metodus bei įrenginius, skirtus pavojingųjų krovinių, kurie yra potencialiai labai pavojingi (žr. 1.10.5 lentelę), vežimui sekti.
\n1.10.4 1.10.1, 1.10.2 ir 1.10.3 poskyrių nuostatos netaikomos, jei vienam vagonui ar didžiajam konteineriui tenkantis medžiagų kiekis yra ne didesnis už nurodytąjį 1.1.3.6 skirsnyje.
\n1.10.5 Šioje lentelėje pateikiami pavojingieji kroviniai laikomi pavojingaisiais kroviniais, kurie yra potencialiai labai pavojingi, jei jie vežami didesniais kiekiais, nei nurodyta lentelėje.
\n1.10.5 lentelė.
\nPavojingųjų krovinių, kurie yra potencialiai labai pavojingi, sąrašas Klasė Poklasis Medžiaga arba gaminys Kiekis Cisterna (litrai) Suverstinis krovinys (kg) Siunta (kg) 1 1.1 Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai a) a) 0 1.2 Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai a) a) 0 1.3 Sprogstamosios medžiagos ir C suderinamumo grupės sprogstamieji gaminiai a) a) 0 1.5 Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai 0 a) 0 2 Liepsniosios dujos (klasifikaciniai kodai, kuriuose yra tik raidė F) 3000 a) b) Toksiškos dujos (klasifikaciniai kodai, kuriuose yra raidės T, TF, TC, TO, TFC ir TOC), išskyrus aerozolinius purkštuvus 0 a) 0 3 Liepsnieji skysčiai, priskiriami I ir II pakavimo grupėms 3000 a) b) Nujautrinti sprogstamieji skysčiai a) a) 0 4.1 Nujautrintos sprogstamosios medžiagos a) a) 0 4.2 I pakavimo grupės medžiagos 3000 a) b) 4.3 I pakavimo grupės medžiagos 3000 a) b) 5.1 Oksiduojantieji skysčiai, priskiriami I pakavimo grupei 3000 a) b) Perchloratai, amonio nitratas ir amonio nitrato turinčios trąšos 3000 3000 b) 6.1 Toksiškos medžiagos, priskiriamos I pakavimo grupei 0 a) 0 6.2 Infekcinės A kategorijos medžiagos a) a) o 7 Radioaktyviosios medžiagos 3000 A1 (ypatingos rūšies) arba 3000 A2 B(U), B(M) arba C tipo pakuotėse 8 Ėsdinančiosios I pakavimo grupės medžiagos 3000 a) b)
\nPastaba. Branduolinių medžiagų neplatinimo tikslams tarptautiniam vežimui taikoma Konvencija dėl branduolinių medžiagų fizinės apsaugos kartu su TATENA informacinio aplinkraščio rekomendacijomis (INFCIRC/225(Rev.4).
\n1.11 skyrius Skirstymo stočių vidiniai avariniai planai Pavojingųjų krovinių vežimui skirstymo stotyse turi būti sudaryti vidiniai avariniai planai.
\nAvariniais planais siekiama, kad įvykus avarijai ar eismo įvykiui skirstymo stotyje, visi įvykio dalyviai veiktų koordinuotai ir avarijos ar eismo įvykio pasekmės žmonių gyvybei ar aplinkai būtų kuo mažesnės.
\nŠio skyriaus nuostatos laikomos įvykdytomis taikant UIC atmintinę 201 („Pavojingų krovinių vežimas. Skirstymo stočių avarinių planų sudarymo gairės“)14).
\n2.1 skyrius Bendrosios taisyklės 2.1.1 Įžanga 2.1.1.1 RID taisyklėse skiriamos šios pavojingųjų krovinių klasės:
\n1 klasė Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai 2 klasė Dujos 3 klasė Liepsnieji skysčiai 4.1 klasė Degiosios kietos medžiagos 4.2 klasė Savaime užsidegančios medžiagos, savaime reaguojančios medžiagos ir nujautrintos sprogstamosios kietos medžiagos 4.3 klasė Medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas 5.1 klasė Oksiduojančiosios medžiagos 5.2 klasė Organiniai peroksidai 6.1 klasė Toksiškos medžiagos 6.2 klasė Infekcinės medžiagos 7 klasė Radioaktyviosios medžiagos 8 klasė Ėsdinančios medžiagos 9 klasė Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai 2.1.1.2 Kiekvienam skirtingų klasių pavadinimui priskiriamas atitinkamas JT numeris. Vartojami tokių rūšių pavadinimai:
\nA.Atskiras tiksliai apibrėžtos medžiagos ar gaminio pavadinimas, įskaitant medžiagų, kurios priskiriamos įvairiems izomerams, pavadinimus, pvz.:
\nJT 1090 ACETONAS JT 1104 AMILACETATAS JT 1194 ETILNITRITAS, TIRPALAS B.Grupinis tiksliai apibrėžtų medžiagų arba gaminių grupių, kurios nepriskiriamos k. n. grupei, pavadinimas, pvz.:
\nJT 1133 KLIJAI JT 1266 PARFUMERIJOS GAMINIAI JT 2757 PESTICIDAS KARBAMATŲ PAGRINDU, KIETAS, TOKSIŠKAS JT 3101 ORGANINIS PEROKSIDAS, B TIPO, SKYSTAS C.Specifiniai k. n. grupės pavadinimai, apimantys konkrečiai nenurodytų tam tikrų cheminių ar techninių savybių turinčių medžiagų arba gaminių grupes, pvz.:
\nJT 1477 NITRATAI, NEORGANINIAI, K.N.
\nJT 1987 ALKOHOLIAI, K.N.
\nD.Bendrojo pobūdžio k. n. grupės pavadinimai, apimantys konkrečiai nenurodytų medžiagų ir gaminių, pasižyminčių viena ar keliomis pavojingomis ypatybėmis, grupes, pvz.:
\nJT 1325 DEGIOJI ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, K.N.
\nJT 1993 LIEPSNUSIS SKYSTIS, K.N.
\nB, C ir D punktuose minimi pavadinimai vadinami bendriniais pavadinimais.
\n2.1.1.3 Visos medžiagos, išskyrus 1, 2, 5.2 ir 6.2 klasių medžiagas ir 4.1 klasės savaime reaguojančias medžiagas, pagal pavojingumo laipsnį pakavimo tikslams skirstomos į šias pakavimo grupes: - I pakavimo grupė: labai pavojingos medžiagos; - II pakavimo grupė: pavojingos medžiagos; - III pakavimo grupė: mažai pavojingos medžiagos.
\nPakavimo grupė (ar grupės), kuriai (arba kurioms) priskiriama medžiaga, nurodoma (nurodomos) 3.2 skyriaus A lentelėje.
\n2.1.2 Klasifikavimo principai 2.1.2.1 Pavojingieji kroviniai, priskiriami vienai klasei, apibrėžiami pagal atitinkamos klasės 2.2.x.1 skirsnį remiantis jų savybėmis. Pavojingasis krovinys priskiriamas tam tikrai klasei ir pakavimo grupei pagal minėtame 2.2.x.1 skirsnyje pateiktus kriterijus. Vienas ar keli šalutiniai pavojai priskiriami pavojingai medžiagai arba gaminiui pagal tos klasės, kuri atitinka tuos pavojus, 2.2.x.1 skirsnio (skirsnių) kriterijus.
\n2.1.2.2 Visi pavojingųjų krovinių pavadinimai pateikiami 3.2 skyriaus A lentelėje JT numerių eilės tvarka. Šioje lentelėje nurodoma atitinkama informacija apie konkretų krovinį, kaip antai pavadinimas, klasė, pakavimo grupė (-ės), tvirtinamieji ženklai bei pakavimo ir vežimo taisyklės.
\nPastaba. Abėcėlinis šių pavadinimų sąrašas pateikiamas 3.2 skyriaus B lentelėje.
\n2.1.2.3 Kiekvienos klasės 2.2.x.2 skirsnyje nurodytus ar apibrėžtus krovinius vežti draudžiama.
\n2.1.2.4 Neįvardyti kroviniai, t. y. kroviniai, kurie 3.2 skyriaus A lentelėje nepateikiami atskiru pavadinimu ir nenurodomi ar neapibrėžiami minėtuose 2.2.x.2 skirsniuose, priskiriami atitinkamai klasei pagal 2.1.3 skirsnyje aprašytą tvarką. Papildomai nustatomas šalutinis pavojus (jei toks yra) ir pakavimo grupė (jei tokia yra). Nustačius klasę, šalutinį pavojų (jei toks yra) ir pakavimo grupę (jei tokia yra), nustatomas ir atitinkamas JT numeris. 2.2.x.3 skirsnių schemose (bendrinių pavadinimų sąraše) kiekvienos klasės pabaigoje pateikiami atitinkami parametrai konkrečiam bendriniam pavadinimui (JT numeriui) pasirinkti. Visais atvejais tinkamiausią bendrinį pavadinimą, atitinkantį medžiagos ar gaminio ypatybes, reikia rinktis laikantis B, C ir D raidėmis pažymėtuose 2.1.1.2 skirsnio punktuose nurodyto eiliškumo. Tik tada, kai medžiagos ar gaminio negalima priskirti B ar C tipo pavadinimui pagal 2.1.1.2 skirsnį, juos leidžiama priskirti D tipo pavadinimui.
\n2.1.2.5 Remiantis 2.3 skyriuje aprašyta bandymų tvarka ir atitinkamų klasių 2.2.x.1 skirsniuose pateiktais kriterijais, galima nustatyti, kad 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardyta medžiaga, įvardytas tirpalas ar įvardytas mišinys, priklausantys tam tikrai klasei, neatitinka šios klasės kriterijų. Tokiu atveju ši medžiaga, šis tirpalas ar šis mišinys nepriklauso šiai klasei.
\n2.1.2.6 Klasifikuojant krovinius, skysčiais laikomos medžiagos, kurių lydymosi temperatūra ar lydymosi pradžios temperatūra yra lygi arba žemesnė nei 20 ºC, esant 101,3 kPa slėgiui. Kadangi klampios medžiagos savitosios lydymosi temperatūros nustatyti neįmanoma, turi būti taikoma bandymo procedūra ASTM D 4359-90 arba atliekamas 2.3.4 skirsnyje aprašytas takumo nustatymo bandymas (penetrometrinis bandymas).
\n2.1.3 Konkrečiai neįvardytų medžiagų, įskaitant tirpalus ir mišinius (preparatus, ruošinius ir atliekas), priskyrimas 2.1.3.1 Konkrečiai neįvardytos medžiagos, įskaitant tirpalus ir mišinius, priskiriamos tam tikrai klasei pagal jų pavojingumo laipsnį remiantis įvairių klasių 2.2.x.1 skirsnyje pateiktais kriterijais. Tam tikros medžiagos keliamas pavojus (ar pavojai) nustatomas pagal jos fizikines, chemines ir fiziologines ypatybes. Į šias savybes būtina atsižvelgti ir tuo atveju, kai iš patirties rekomenduojama griežtesnė klasifikacija.
\n2.1.3.2 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardyta medžiaga, kelianti vienintelį pavojų, turi būti priskirta atitinkamos klasės 2.2.x.3 skirsnyje pateiktam bendriniam pavadinimui.
\n2.1.3.3 Tirpalas ar mišinys, kurio sudėtyje yra tik viena 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardyta pavojinga medžiaga ir viena ar kelios nepavojingos medžiagos, priskiriamas konkrečiai įvardytai pavojingai medžiagai, nebent: a) tirpalas ar mišinys 3.2 skyriaus A lentelėje pateikiamas atskirai arba b) iš informacijos ties šios pavojingos medžiagos pavadinimu aišku, kad jis žymi tik grynąją arba techniškai grynąją medžiagą, arba c) tirpalo ar mišinio klasė, fizikinis būvis ar pakavimo grupė skiriasi nuo pavojingos medžiagos klasės, fizikinio būvio ar pakavimo grupės.
\nPunktuose b) ir c) aprašytais atvejais tirpalas ar mišinys priskiriamas atitinkamai klasei ir šios klasės 2.2.x.3 skirsnio bendriniam pavadinimui kaip konkrečiai neįvardyta medžiaga, atsižvelgiant į galimus šalutinius pavojus, nebent tirpalas ar mišinys neatitinka jokios klasės kriterijų ir todėl jiems netaikomos RID taisyklės.
\n2.1.3.4 Tirpalai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra 2.1.3.4.1 arba 2.1.3.4.2 punktuose nurodytų medžiagų, klasifikuojamų šiuose punktuose nustatyta tvarka.
\n2.1.3.4.1 Tirpalai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra viena iš šių konkrečiai įvardytų medžiagų, visada priskiriami tam pačiam pavadinimui kaip ir jų sudėtyje esanti medžiaga, su sąlyga, kad šie tirpalai ir mišiniai neturi 2.1.3.5.3 punkte nurodytų pavojingų savybių: - 3 klasė JT 1921 PROPILENIMINAS, STABILIZUOTAS JT 2481 ETILIZOCIANATAS JT 3064 NITROGLICERINAS, ALKOHOLINIS TIRPALAS, kuriame yra nuo 1 % iki 5 % nitroglicerino - 6.1 klasė JT 1051 CIANO VANDENILIS, STABILIZUOTAS, turintis mažiau kaip 3 % vandens JT 1185 ETILENIMINAS, STABILIZUOTAS JT 1259 NIKELIO TETRAKARBONILAS JT 1613 CIANO VANDENILIS, VANDENINIS TIRPALAS (CIANO VANDENILIO RŪGŠTIS, VANDENINIS TIRPALAS), turintis ne daugiau kaip 20 % ciano vandenilio JT 1614 CIANO VANDENILIS, STABILIZUOTAS, turintis mažiau kaip 3 % vandens, susigėrusio į inertišką akytą masę JT 1994 GELEŽIES PENTAKARBONILAS JT 2480 METILIZOCIANATAS JT 3294 CIANO VANDENILIS, ALKOHOLINIS TIRPALAS, turintis ne daugiau kaip 45 % ciano vandenilio - 8 klasė JT 1052 FLUORO VANDENILIS, BEVANDENIS JT 1744 BROMAS arba JT 1744 BROMAS, TIRPALAS JT 1790 FLUORO VANDENILIO RŪGŠTIS, turinti daugiau kaip 85 % fluoro vandenilio JT 2576 FOSFORO OKSIBROMIDAS, IŠLYDYTAS.
\n2.1.3.4.2 Tirpalai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra vienos iš šių konkrečiai įvardytų 9 klasės medžiagų:
\nJT 2315 POLICHLORINTI BIFENILAI, SKYSTI, arba JT 3432 POLICHLORINTI BIFENILAI, KIETI JT 3151 POLIHALOGENINTI BIFENILAI, SKYSTI, arba JT 3151 POLIHALOGENINTI TERFENILAI, SKYSTI JT 3152 POLIHALOGENINTI BIFENILAI, KIETI, arba JT 3152 POLIHALOGENINTI TERFENILAI, KIETI, visada priskiriami tam pačiam 9 klasės pavadinimui, jeigu – juose nėra kitų pavojingų sudedamųjų dalių, išskyrus 3, 4.1, 4.2, 4.2, 5.1, 6.1 arba 8 klasių III pakavimo grupės medžiagas, ir – jie neturi 2.1.3.5.3 punkte nurodytų pavojingų savybių.
\n2.1.3.5 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytos medžiagos, turinčios kelias pavojingas savybes, bei tirpalai ar mišiniai, kurių sudėtyje yra kelios pavojingos medžiagos, priskiriamos vienam bendriniam pavadinimui (žr. 2.1.2.4 skirsnį) ir tos klasės pakavimo grupei, kuri atitinka vieną iš pavojingų savybių. Klasifikuojant medžiagas pagal pavojingąsias savybes, būtina laikytis tokios tvarkos:
\n2.1.3.5.1 Fizikinės, cheminės ir fiziologinės savybės nustatomos matavimo arba skaičiavimo būdu, o medžiaga, tirpalas arba mišinys priskiriamas tam tikrai klasei pagal atskirų klasių 2.2.x.1 skirsnio kriterijus.
\n2.1.3.5.2 Jei medžiagos savybėms nustatyti reikalingos nepaprastai didelės sąnaudos (pvz., kai kurių atliekų atveju), tuomet medžiaga, tirpalas ar mišinys priskiriamas tai klasei, kuriai priklauso jų komponentas, keliantis didžiausią pavojų.
\n2.1.3.5.3 Jei medžiagos, tirpalo ar mišinio pavojingosios savybės atitinka daugiau nei vieną iš toliau pateiktų klasių arba medžiagų grupių, tuomet medžiaga, tirpalas arba mišinys priskiriamas didžiausią pavojų keliančiai klasei ar medžiagų grupei, laikantis tokio eiliškumo: a) 7 klasės medžiagos (išskyrus radioaktyviąsias medžiagas išskirtinėse pakuotėse, kuriose vyrauja kitos pavojingos savybės); b) 1 klasės medžiagos; c) 2 klasės medžiagos; d) 3 klasės nujautrinti sprogstamieji skysčiai; e) 4.1 klasės savaime reaguojančios ir nujautrintos sprogstamosios kietos medžiagos; f) 4.2 klasės piroforinės medžiagos; g) 5.2 klasės medžiagos; h) 6.1 arba 3 klasės medžiagos, kurios dėl jų toksiškumo įkvėpus priskiriamos I pakavimo grupei (medžiagos, atitinkančios 8 klasės klasifikacinius kriterijus ir pasižyminčios toksiškumu įkvėpus jų dulkių ir rūko (LC50) pagal I pakavimo grupę, bet pasižyminčios toksiškumu prarijus arba susilietus su oda tik pagal III pakavimo grupę, arba pasižyminčios mažu toksiškumu, priskiriamos 8 klasei); i) 6.2 klasės infekcinės medžiagos.
\n2.1.3.5.4 Kai medžiagos pavojingosios savybės atitinka kelių 2.1.3.5 skirsnyje nenurodytų klasių ar medžiagų grupių požymius, medžiaga priskiriama pagal tokią pačią tvarką, tinkamą klasę pasirenkant iš 2.1.3.10 skirsnyje pateiktos medžiagos didžiausio pavojingumo lentelės.
\n2.1.3.6 Visais atvejai turi būti taikomas tinkamiausias bendrinis pavadinimas (žr. 2.1.2.4 skirsnį), t. y. bendrinis k.n. grupės pavadinimas pasirenkamas tik tuo atveju, kai negalima taikyti grupinio pavadinimo ar specifinio k.n. pavadinimo.
\n2.1.3.7 Oksiduojančiųjų medžiagų tirpalai ir mišiniai arba medžiagos, kurių šalutinis pavojus yra oksiduojantis poveikis, gali turėti ir sprogstamųjų savybių. Tokiu atveju jas draudžiama vežti, nebent jos atitinka 1 klasės reikalavimus.
\n2.1.3.8 Vandens teršalais pagal RID nuostatas laikomos medžiagos, tirpalai ir mišiniai (preparatai, ruošiniai ir atliekos), kurie pagal 2.3.5 poskyryje aprašytus bandymų metodus ir kriterijus nepriskiriami 1–8 klasėms arba 9 klasei, išskyrus pavadinimus JT 3077 ir JT 3082, o priskiriami 9 klasės pavadinimams JT 3082 ir JT 3077.
\n2.1.3.9 Atliekos, kurios neatitinka 1–9 klasių kriterijų, tačiau joms taikoma Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, gali būti vežamos kaip medžiagos, priskirtos pavadinimams JT Nr. 3077 ir 3082.
\n2.1.3.10 Medžiagų vyraujančio pavojaus lentelė Klasė ir pakavimo grupė 4.1 II 4.1 III 4.2 II 4.2 III 4.3 I 4.3 II 4.3 III 5.1 I 5.1 II 5.1 III 6.1 I DERMAL 6.1 I ORAL 6.1 II 6.1 III 8 I 8 II 8 III 9 3 I SOL 4.1 LIQ 3 I SOL 4.1 LIQ 3 I SOL 4.2 LIQ 3 I SOL 4.2 LIQ 3 I 4.3 I 4.3 I 4.3 I SOL 5.1 I LIQ 3 I SOL 5.1 I LIQ 3 I SOL 5.1 I LIQ 3 I 3 I 3 I 3 I 3 I 3 I 3 I 3 I 3 I 3 II SOL 4.1 LIQ 3 II SOL 4.1 LIQ 3 II SOL 4.2 LIQ 3 II SOL 4.2 LIQ 3 II 4.3 I 4.3 II 4.3 II SOL 5.1 I LIQ 3 I SOL 5.1 II LIQ 3 II SOL 5.1 II LIQ 3 II 3 I 3 I 3 II 3 II 8 I 3 II 3 II 3 II 3 III SOL 4.1 LIQ 3 II SOL 4.1 LIQ 3 III SOL 4.2 LIQ 3 II SOL 4.2 LIQ 3 III 4.3 I 4.3 II 4.3 III SOL 5.1 I LIQ 3 I SOL 5.1 II LIQ 3 II SOL 5.1 III LIQ 3 III 6.1 I 6.1 I 6.1 II 3 III*) 8 I 8 II 3 III 3 III 4.1 II 4.2 II 4.2 II 4.3 I 4.3 II 4.3 II 5.1 I 4.1 II 4.1 II 6.1 I 6.1 I SOL 4.1 II LIQ 6.1 II SOL 4.1 II LIQ 6.1 II 8 I SOL 4.1 II LIQ 8 II SOL 4.1 II LIQ 8 II 4.1 II 4.1 III 4.2 II 4.2 III 4.3 I 4.3 II 4.3 III 5.1 I 4.1 II 4.1 III 6.1 I 6.1 I 6.1 II SOL 4.1 III LIQ 6.1 III 8 I 8 II SOL 4.1 III LIQ 8 III 4.1 III 4.2 II 4.3 I 4.3 II 4.3 II 5.1 I 4.2 II 4.2 II 6.1 I 6.1 I 4.2 II 4.2 II 8 I 4.2 II 4.2 II 4.2 II 4.2 III 4.3 I 4.3 II 4.3 III 5.1 I 5.1 II 4.2 III 6.1 I 6.1 I 6.1 II 4.2 III 8 I 8 II 4.2 III 4.2 III 4.3 I 5.1 I 4.3 I 4.3 I 6.1 I 4.3 I 4.3 I 4.3 I 4.3 I 4.3 I 4.3 I 4.3 I 4.3 II 5.1 I 4.3 II 4.3 II 6.1 I 4.3 I 4.3 II 4.3 II 8 I 4.3 II 4.3 II 4.3 II 4.3 III 5.1 I 5.1 II 4.3 III 6.1 I 6.1 I 6.1 II 4.3 III 8 I 8 II 4.3 III 4.3 III 5.1 I 5.1 I 5.1 I 5.1 I 5.1 I 5.1 I 5.1 I 5.1 I 5.1 I 5.1 II 6.1 I 5.1 I 5.1 II 5.1 II 8 I 5.1 II 5.1 II 5.1 II 5.1 III 6.1 I 6.1 I 6.1 II 5.1 III 8 I 8 II 5.1 III 5.1 III 6.1 I DERMAL SOL 6.1 I LIQ 8 I 6.1 I 6.1 I 6.1 I 6.1 I ORAL SOL 6.1 I LIQ 8 I 6.1 I 6.1 I 6.1 I 6.1 II INHAL SOL 6.1 I LIQ 8 I 6.1 II 6.1 II 6.1 II 6.1 II DERMAL SOL 6.1 I LIQ 8 I SOL 6.1 II LIQ 8 II 6.1 II 6.1 II 6.1 II ORAL SOL LIQ DERMAL ORAL INHAL = kietosios medžiagos ir mišiniai = skysčiai, mišiniai ir tirpalai = toksiškumas per odą = toksiškumas prarijus = toksiškumas įkvėpus 8 I SOL 6.1 II LIQ 8 II 6.1 II 6.1 II 6.1 III 8 I 8 II 8 III 6.1 III 8 I 8 I 8 II *) 6.1 klasės kovos su kenkėjais priemonėse (pesticiduose) 8 II 8 III 8 III 1 pastaba. Lentelės naudojimo pavyzdžiai:
\nAtskiros medžiagos priskyrimas Priskiriamosios medžiagos aprašymas:
\nKonkrečiai neįvardytas aminas, kuris atitinka ir 3 klasės II pakavimo grupės kriterijus, ir 8 klasės I pakavimo grupės kriterijus.
\nMetodas:
\n3 II eilutės sankirtos su 8 I skiltimi rezultatas – 8 I. Taigi šis aminas priskiriamas 8 klasei, tiksliau pavadinimui JT Nr. 2734 AMINAI, SKYSTI, ĖSDINANTYS, LIEPSNIEJI, K.N. arba JT Nr. 2734 POLIAMINAI, SKYSTI, ĖSDINANTYS, LIEPSNIEJI, K.N., I pakavimo grupė.
\nMišinio priskyrimas Priskiriamojo mišinio aprašymas:
\nMišinys, kurį sudaro liepsnusis 3 klasės III pakavimo grupės skystis, toksiška 6.1 klasės II pakavimo grupės medžiaga ir ėsdinantis 8 klasės I pakavimo grupės skystis.
\nMetodas:
\n3 III eilutės ir 6.1 II skilties sankirtos rezultatas – 6.1 II.
\n6.1 eilutės ir 8 I skilties sankirtos rezultatas – 8 I LIQ.
\nTaigi šis konkrečiau neapibūdintas mišinys priskiriamas 8 klasei, o tiksliau pavadinimui JT Nr. 2922 ĖSDINANTIS SKYSTIS, TOKSIŠKAS, K.N. I pakavimo grupė.
\n2 pastaba. Mišinių ir tirpalų priskyrimo tam tikrai klasei bei pakavimo grupei pavyzdžiai:
\n6.1 klasės II pakavimo grupei priklausantis fenolis, ištirpintas 3 klasės II pakavimo grupės benzene, priskiriamas 3 klasės II pakavimo grupei; dėl fenolio toksiškumo šis tirpalas priskiriamas pavadinimui JT Nr. 1992 LIEPSNUSIS SKYSTIS, TOKSIŠKAS, K.N. 3 klasės II pakavimo grupė.
\n6.1 klasės II pakavimo grupei priklausančio natrio arsenato ir 8 klasės II pakavimo grupei priklausančio natrio hidroksido kietasis mišinys priskiriamas pavadinimui JT Nr. 3290 TOKSIŠKA NEORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, K.N. 6.1 klasė II pakavimo grupė.
\n4.1 klasės III pakavimo grupei priklausantis neapdorotas arba rafinuotas naftalenas, ištirpintas 3 klasės II pakavimo grupei priklausančiame benzine, priskiriamas pavadinimui JT Nr. 3296 ANGLIAVANDENILIAI, SKYSTI, N.G. 3 klasė II pakavimo grupė.
\n3 klasės III pakavimo grupei priklausančių angliavandenilių ir 9 klasės II pakavimo grupei priklausančių polichlorintų bifenilų (PCB) mišinys priskiriamas pavadinimui JT Nr. 2315 POLICHLORINTI BIFENILAI, SKYSTI, arba 3432 POLICHLORINTI BINFENILAI, KIETI, 9 klasės II pakavimo grupė.
\n3 klasei priklausančio propilenimino ir 9 klasės II pakavimo grupei priklausančio polichlorinto bifenilo (PCB) mišinys priskiriamas pavadinimui JT Nr. 1921 PROPILENIMINAS, STABILIZUOTAS, 3 klasė.
\n2.1.4 Mėginių priskyrimas 2.1.4.1 Jei medžiagos klasė nėra aiški ir medžiaga vežama tolesniam tyrimui, tuomet remiantis siuntėjo žiniomis apie medžiagą nustatoma laikinoji medžiagos klasė, oficialusis vežimui skirtas pavadinimas ir JT numeris, taikant: a) 2.2. skyriaus klasifikacinius kriterijus ir b) šio skyriaus taisykles.
\nVežant parenkama griežčiausia pasirinktam oficialiam pavadinimui tinkanti pakavimo grupė.
\nTaikant šias taisykles, oficialusis vežimui skirtas pavadinimas papildomas žodžiu „MĖGINYS“ (pvz., „LIEPSNUSIS SKYSTIS, K.N., MĖGINYS“). Tuo atveju, kai medžiagos, kuri, kaip manoma, atitinka tam tikrus klasifikacinius kriterijus, mėginiui yra numatytas tam tikras vežimui skirtas pavadinimas (pvz., „JT Nr. 3167 DUJŲ MĖGINYS, NESUSLĖGTAS, LIEPSNUSIS, K.N.“), šis oficialusis pavadinimas vartojamas vežimo metu. Jei vežant mėginį vartojamas k. n. pavadinimas, oficialiojo vežimui skirto pavadinimo nereikia papildyti techniniu pavadinimu, kaip numato 3.3 skyriaus specialioji taisyklė.
\n2.1.4.2 Medžiagos mėginiai vežami, laikantis taisyklių, kurios taikomos medžiagai pagal laikinai suteiktą oficialųjį vežimui skirtą pavadinimą, jeigu: a) ši medžiaga nelaikoma medžiaga, kurią draudžiama vežti pagal 2.2 skyriaus 2.2.x.2 skirsnių arba pagal 3.2 skyriaus nuostatas; b) ši medžiaga nelaikoma 1 klasės kriterijus atitinkančia medžiaga, infekcine ar radioaktyviąja medžiaga; c) ši medžiaga atitinka 2.2.41.1.15 arba 2.2.52.1.9 punkto nuostatas, jei kalbama apie savaime reaguojančią medžiagą arba organinį peroksidą; d) mėginys vežamas mišriojoje pakuotėje, kurioje kiekvienos siuntos neto masė neviršija 2,5 kg; e) mėginys nededamas į vieną siuntą su kitais kroviniais.
\n2.2 skyrius Specialiosios atskirų klasių taisyklės 2.2.1 1 klasė. Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai 2.2.1.1 Kriterijai 2.2.1.1.1 1 klasei priskiriamos: a) Sprogstamosios medžiagos: kietos ar skystos medžiagos (ar šių medžiagų mišiniai), kurios cheminės reakcijos metu išskiria tokios temperatūros, tokio slėgio ir tokio greičio dujas, kurios aplinkoje gali sukelti griovimus.
\nPirotechninės medžiagos: medžiagos ar medžiagų mišiniai, skirti pasiekti šilumos, šviesos, garso, dujų, rūko ar dūmų efektą ar šių efektų derinį, kuris yra nedetonuojančių, savaime palaikomų egzoterminių cheminių reakcijų rezultatas.
\n1 pastaba. Medžiagos, kurios pačios savaime nėra sprogstamosios, bet kurios galėtų sudaryti sprogstamąjį dujų, garų ar dulkių mišinį, nepriskiriamos 1 klasei.
\n2 pastaba. 1 klasei nepriklauso ir vandeniu ar alkoholiu sumirkytos sprogstamosios medžiagos, kuriose vandens ar alkoholio kiekis viršija nustatytas ribas, bei sprogstamosios medžiagos, turinčios plastifikatorius, – šios medžiagos priskiriamos 3 arba 4.1 klasei, taip pat ir sprogstamosios medžiagos, kurios dėl vyraujančio pavojingumo yra priskirtos 5.2 klasei. b) Sprogstamieji gaminiai: gaminiai, kuriuose yra viena ar daugiau sprogstamųjų medžiagų ar pirotechninių medžiagų.
\nPastaba. Gaminiams, kuriuose yra taip mažai sprogstamųjų ar pirotechninių medžiagų arba jos tokio pobūdžio, kad netyčinis ar atsitiktinis jų užsidegimas arba inicijavimas už gaminio ribų vežimo metu nesukelia sprogimo, ugnies, rūko, dūmų, šilumos ar stipraus garso,– tokiems gaminiams netaikomi 1 klasės reikalavimai. c) Ankstesniuose punktuose neminėtos medžiagos ir gaminiai, skirti praktiniams sprogdinimo darbams arba pirotechniniam efektui pasiekti.
\n2.2.1.1.2 Medžiagos ir gaminiai, pasižymintys ar galintys pasižymėti sprogstamosiomis savybėmis, priskiriami 1 klasei pagal Bandymų ir kriterijų vadovo I dalyje aprašytus bandymus, procedūras ir kriterijus.
\n1 klasei priklausančią medžiagą ar gaminį leidžiama vežti tik tokiu atveju, jei jis priskirtas vienam iš 3.2 skyriuje A lentelėje pateiktų pavadinimų ar vienam iš k. n. pavadinimų ir jis atitinka Bandymų ir kriterijų vadove aprašytus kriterijus.
\n2.2.1.1.3 1 klasės medžiagoms ir gaminiams turi būti priskirtas atitinkamas JT numeris ir pavadinimas arba įrašas k. n., nurodyti 3.2 skyriaus A lentelėje. 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytų medžiagų pavadinimai aiškinami pagal 2.2.1.1.7 punkto žodynėlį.
\nNaujų ir jau egzistuojančių sprogstamųjų medžiagų ar gaminių pavyzdžiai, išskyrus inicijuojančias sprogstamąsias medžiagas, gali būti priskiriami pavadinimui JT Nr. 0190 SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, PAVYZDYS, jei jie vežami bandymų, klasifikavimo, tyrinėjimų ir plėtros, kokybės kontrolės tikslams arba kaip prekiniai pavyzdžiai.
\n3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytas medžiagas ar gaminius, taip pat ir tam tikras medžiagas, kurioms vežti pagal 3.2 skyriaus A lentelės 6 skilties specialiąsias taisykles reikalingas specialus kompetentingosios institucijos leidimas, priskirti k. n. grupei ar pavadinimui JT Nr. 0190 SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, PAVYZDYS gali tik kilmės šalies kompetentingoji institucija. Šioji institucija turi raštiškai patvirtinti šių medžiagų ar gaminių vežimo sąlygas. Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, jos kompetentingosios institucijos priimtą klasifikaciją ir vežimo sąlygas turi pripažinti kompetentingoji institucija tos valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys.
\n2.2.1.1.4 1 klasės medžiagos ir gaminiai turi būti priskirti vienam iš 2.2.1.1.5 punkte aprašytų poklasių ir vienai iš 2.2.1.1.5 punkte nurodytų suderinamumo grupių. Poklasis nustatomas pagal 2.3.0 ir 2.3.1 poskyriuose aprašytų bandymų rezultatus, taikant 2.2.1.1.5 punkte pateiktus apibrėžimus. Suderinamumo grupė nustatoma pagal 22.2.1.1.6 punkte pateiktus apibrėžimus. Poklasį žymintys skaičiai ir suderinamumo grupės raidės sudaro klasifikacinį kodą.
\n2.2.1.1.5 Poklasių apibrėžimai 1.1 poklasis Medžiagos ir gaminiai, kurie kelia visos masės sprogimo pavojų. (Visos masės sprogimas – tai sprogimas, kuris vienu metu apima beveik visą krovinį.) 1.2 poklasis Medžiagos ir gaminiai, kurie kelia skeveldrų, sprogstamųjų ar sviedžiamųjų atplaišų susidarymo pavojų, bet negali sukelti visos masės sprogimo pavojaus.
\n1.3 poklasis Medžiagos ir gaminiai, kurie kelia gaisro pavojų ir arba nedidelį sprogimo pavojų dėl smūgio bangos, arba nedidelį skeveldrų, sprogstamųjų ar sviedžiamųjų atplaišų susidarymo pavojų, arba abu kartu, bet ne visos masės sprogimo pavojų:
\n1.4 poklasis Medžiagos ir gaminiai, kurių sprogimo rizika užsidegimo ar inicijavimo atveju vežimo metu yra nedidelė. Sprogimas daugiausiai paveikia pačią pakuotę, todėl nėra tikimybės, kad gali susidaryti didesnės skeveldros ar jos bus išsviestos pakankamai toli. Už siuntos ribų atsiradusi ugnis neturi vienu metu susprogdinti viso siuntos krovinio.
\n1.5 poklasis Labai mažo jautrumo medžiagos, keliančios visos masės sprogimo pavojų, tačiau jos tokios nejautrios, kad normaliomis vežimo sąlygomis inicijavimo ar perėjimo nuo degimo prie detonavimo galimybė yra labai maža. Mažiausias šioms medžiagoms keliamas reikalavimas – jos neturi sprogti atliekant atsparumo išoriniam gaisrui bandymą.
\n1.6 poklasis Ypač mažo jautrumo gaminiai, nesukeliantys visos masės sprogimo pavojaus. Šie gaminiai turi ypač mažo jautrumo sprogstamųjų medžiagų ir nepaprastai mažą atsitiktinio inicijavimo ir sprogimo išplitimo tikimybę.
\nPastaba. 1.6 poklasio gaminių keliamas pavojus susijęs tik su vieno gaminio sprogimu.
\n2.2.1.1.6 Medžiagų ir gaminių suderinamumo grupių aprašymas A Inicijuojančioji sprogstamoji medžiaga B Gaminys, kuriame yra inicijuojančiosios sprogstamosios medžiagos ir kuris turi mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius. Šiai grupei priskiriami kai kurie gaminiai, kaip antai: sprogdinimo darbams skirti detonatoriai, detonatorių agregatai, skirti sprogdinimo darbams, ir kapsulės-degtuvai, net jei juose nėra inicijuojančiųjų sprogstamųjų medžiagų.
\nC Skatinamoji sprogstamoji medžiaga ar kita deflagracinė sprogstamoji medžiaga arba gaminys, kuriame yra tokios sprogstamosios medžiagos.
\nD Antrinė detonuojanti sprogstamoji medžiaga ar juodasis parakas arba gaminys, kuriame yra antrinės detonuojančios sprogstamosios medžiagos, kiekvienu atveju be inicijavimo priemonių ir be išstumiamojo užtaiso, ar gaminys, kuriame yra pirminės sprogstamosios medžiagos ir kuris turi ne mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
\nE Gaminys, kuriame yra antrinės detonuojančios sprogstamosios medžiagos, be inicijavimo priemonių, su išstumiamuoju užtaisu (kurio nesudaro liepsnusis skystis, liepsnusis gelis ar hipergoliai).
\nF Gaminys, kuriame yra antrinės detonuojančios sprogstamosios medžiagos su joms būdingomis inicijuojančiomis savybėmis, su išstumiamuoju užtaisu (kurio nesudaro liepsnusis skystis, liepsnusis gelis ar hipergoliai) arba be išstumiamojo užtaiso.
\nG Pirotechninė medžiaga ar gaminys, kuriame yra pirotechninių medžiagų, ar gaminys, kuriame yra sprogstamosios, šviečiančiosios, užsidegančios, ašarinės ar dūmus sukeliančios medžiagos (išskyrus gaminius, kurie aktyvuojami vandeniu ar kuriuose yra baltojo fosforo, fosfidų, pirotechninės medžiagos, liepsniųjų skysčių, liepsniojo gelio ar hipergolių).
\nH Gaminys, kuriame yra ir sprogstamosios medžiagos, ir baltojo fosforo.
\nI Gaminys, kuriame yra ir sprogstamosios medžiagos, ir liepsniojo skysčio ar liepsniojo gelio.
\nK Gaminys, kuriame yra ir sprogstamosios medžiagos, ir toksiško cheminio reagento.
\nL Sprogstamoji medžiaga ar gaminys, kuriame yra sprogstamosios medžiagos, sukeliančios ypatingą pavojų (jei ji, pvz., aktyvuojama patekus vandeniui, jei esama hipergolių, fosfidų ar piroforinių medžiagų); šios medžiagos rūšis būtina atskirti vieną nuo kitos.
\nN Gaminiai, turintys ypač mažo jautrumo detonuojančių medžiagų.
\nS Medžiaga ar gaminys, taip supakuotas ar surinktas, kad bet koks atsitiktinės reakcijos sukeltas pavojus paveiks tik pakuotę; jei pakuotė bus pažeista kilus gaisrui arba smūgio bangai ar skeveldrų išmetimo efektai bus tokie maži, kad prie pat krovinio nebūtina riboti ar drausti priešgaisrinių ar kitų gelbėjimo priemonių.
\n1 pastaba. Bet kuri medžiaga ar gaminys, supakuotas į atitinkamą pakuotę, gali būti priskiriamas tik vienai suderinamumo grupei.
\nKadangi S suderinamumo grupės kriterijai yra pagrįsti praktiniais stebėjimais, tai medžiagų ar gaminių priskyrimas šiai suderinamumo grupei turi būti siejamas su bandymais priskirti klasifikacinį kodą.
\n2 pastaba. D ar E suderinamumo grupių gaminiai gali turėti savų inicijavimo priemonių arba gali būti pakuojami kartu su jomis tuo atveju, jei šios priemonės turi ne mažiau kaip dvi veiksmingosios apsaugos priemones, skirtas sprogimui išvengti, kuris gali kilti atsitiktinai suveikus inicijavimo priemonėms. Tokios siuntos priskiriamos D ar E suderinamumo grupėms.
\n3 pastaba. D ar E suderinamumo grupių gaminiai gali būti supakuoti kartu su jų inicijavimo priemonėmis, kurios neturi dviejų veiksmingosios apsaugos lygių (pavyzdžiui, su inicijavimo priemonėmis, priskirtomis B suderinamumo grupei) tuo atveju, jei jos atitinka 4.1.10 poskyryje pateiktą bendrojo pakavimo taisyklę MP 21. Tokios siuntos priskiriamos D ar E suderinamumo grupėms.
\n4 pastaba. Gaminiai gali turėti savų uždegimo priemonių arba gali būti supakuoti kartu su jomis tik tuo atveju, jei normaliomis vežimo sąlygomis šios uždegimo priemonės nesuveiks.
\n5 pastaba. C, D ir E suderinamumo grupių gaminiai gali būti pakuojami kartu. Tokios siuntos priskiriamos E suderinamumo grupei.
\n2.2.1.1.7 Aiškinamasis sąvokų žodynėlis 1 pastaba. Sąvokų žodynėlis negali pakeisti bandymų procedūros, jis taip pat nėra skirtas 1 klasės medžiagų ir gaminių pavojingumo laipsniui nustatyti. Priskiriant medžiagas tinkamam poklasiui ir suderinamumo grupei S, būtina remtis medžiagų bandymais pagal Bandymų ir kriterijų vadovo I dalies nuostatas arba vadovautis analogija panašių gaminių, kurie jau patikrinti ir priskirti laikantis Bandymų ir kriterijų vadove nustatytos tvarkos.
\n2 pastaba. Prie pavadinimų pateikiamas JT numeris (3.2 skyriaus A lentelės 2 skiltis). Dėl klasifikacinių kodų žr. 2.2.1.1.4 punktą.
\nBOMBOS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0034, 0035 Sprogstamieji įtaisai, metami iš lėktuvo, be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis ne mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
\nBOMBOS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0033, 0291 Sprogstamieji įtaisai, metami iš lėktuvo, su inicijavimo priemonėmis, kurios turi ne daugiau kaip 2 veiksmingosios apsaugos lygius.
\nBOMBOS-FOTOBLYKSTĖS: JT Nr. 0038 Sprogstamieji įtaisai, metami iš lėktuvo, naudojami intensyviam trumpalaikiam apšvietimui fotografuojant. Jie turi detonuojamųjų sprogmenų užtaisą be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis ne mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
\nBOMBOS-FOTOBLYKSTĖS: JT Nr. 0037 Sprogstamieji įtaisai, metami iš lėktuvo, naudojami intensyviam trumpalaikiam apšvietimui fotografuojant. Jie turi detonuojančių sprogmenų užtaisą su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius.
\nBOMBOS-FOTOBLYKSTĖS: JT Nr. 0039, 0299 Sprogstamieji įtaisai, metami iš lėktuvo, naudojami intensyviam trumpalaikiam apšvietimui fotografuojant. Juose naudojamas specialus cheminis mišinys.
\nBOMBOS SU PADEGAMUOJU SKYSČIU, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0399, 0400 Įtaisai, metami iš lėktuvo. Juos sudaro korpusas su padegamuoju skysčiu ir sprogstamasis užtaisas.
\nBRIZANTINIAI SPROGMENYS, A TIPO: JT Nr. 0081 Medžiagos, kurias sudaro skysti organiniai nitratai, pvz., nitroglicerinas, arba vieno ar kelių komponentų – nitroceliuliozės, amonio nitrato ar kitų neorganinių nitratų, aromatinių nitrojunginių ar degiųjų medžiagų, pvz., medžio miltelių ar aliuminio miltelių – mišinys. Jose taip pat gali būti inertinių medžiagų, pvz., diatomito, ir priedų, pvz., dažiklių ar stabilizatorių. Šie sprogmenys turi būti miltelių, drebučių ar elastingo pavidalo. Apibrėžimas apima dinamitą, drebučių pavidalo sprogmenis ir drebučių pavidalo dinamitą.
\nBRIZANTINIAI SPROGMENYS, B TIPO: JT Nr. 0082, 0331 Medžiagos, kurias sudaro:
\nAbiem atvejais jose taip pat gali būti inertinių medžiagų, pvz., diatomito, ir priedų, pvz., dažiklių ar stabilizatorių. Šiuose sprogmenyse neturi būti nitroglicerino ir kitų skystų organinių nitratų bei chloratų.
\nBRIZANTINIAI SPROGMENYS, C TIPO: JT Nr. 0083 Medžiagos, kurias sudaro kalio ar natrio chlorato, arba kalio, natrio ar amonio perchlorato mišinys su organiniais nitrojunginiais arba degiosiomis medžiagomis: medžio milteliais, aliuminio pudra ar angliavandeniliais. Jose taip pat gali būti inertinių medžiagų, pvz., diatomito, ir priedų, tokių kaip dažikliai ar stabilizatoriai. Šiuose sprogmenyse neturi būti nitroglicerino ir kitų skystų organinių nitratų.
\nBRIZANTINIAI SPROGMENYS, D TIPO: JT Nr. 0084 Medžiagos, kurias sudaro organinių nitrintų junginių mišinys su degiosiomis medžiagomis, pvz., angliavandeniliais ar aliuminio pudra. Jose taip pat gali būti inertinių medžiagų, pvz., diatomito, ir priedų, pvz., dažiklių ar stabilizatorių. Šiuose sprogmenyse neturi būti nitroglicerino ir kitų skystų organinių nitratų bei chloratų, taip pat ir amonio nitrato. Apibrėžimas apima daugiausia plastikinius sprogmenis.
\nBRIZANTINIAI SPROGMENYS, E TIPO: JT Nr. 0241, 0332 Medžiagos, kurių didžiąją dalį sudaro vanduo ir didelis kiekis amonio nitrato arba kitų visiškai ar iš dalies ištirpintų oksidatorių. Kiti komponentai gali būti nitrojunginiai, pvz., trinitrotoluenas, angliavandeniliai ar aliuminio pudra. Jose taip pat gali būti inertinių medžiagų, pvz., diatomito, ir priedų, pvz., dažiklių ar stabilizatorių. Į apibrėžimą įeina emulsiniai sprogmenys, skystieji sprogmenys ir vandeningų drebučių pavidalo sprogmenys.
\nDEGTUVAI PADEGAMAJAI VIRVEI: JT Nr. 0131 Įvairios struktūros įtaisai, aktyvuojami trintimi, smūgiu ar elektros srove, naudojami padegamajai virvei uždegti.
\nDEGTUVAS, vamzdinis, padengtas metalu: JT Nr. 0103 Įtaisas, kurį sudaro metalinis vamzdelis, pripildytas deflagracinių sprogmenų.
\nDETONATORIAI, ELEKTRINIAI, sprogdinimui: JT Nr. 0030, 0255, 0456 Įtaisai, skirti pramoninių detonuojančių sprogmenų inicijavimui. Jie gali būti staigaus arba uždelsto veikimo.
\nElektriniai detonatoriai aktyvuojami elektros srove.
\nDETONATORIAI, NEELEKTRINIAI: JT Nr. 0029, 0267, 0455 Įtaisai, skirti pramoninių detonuojančių sprogmenų inicijavimui. Jie gali būti staigaus ar uždelsto veikimo.
\nNeelektriniai detonatoriai aktyvuojami padegamuoju vamzdeliu, padegamąja virve, vamzdiniu degtuvu, lanksčiu detonuojamuoju kabeliu ar kitu uždegamuoju įtaisu.
\nĮ apibrėžimą įeina detonavimo grandinės be detonuojamojo kabelio.
\nDETONATORIAI ŠAUDMENIMS: JT Nr. 0073, 0364, 0365, 0366 Įtaisai, sudaryti iš sprogmenų, tokių kaip švino azidas, pentaeritrito tetranitratas (PETN) arba sprogmenų mišinio, mažame metaliniame arba plastikiniame vamzdelyje. Jie skirti detonacijai sukelti.
\nDETONATORIAUS AGREGATAI sprogdinimui, NEELEKTRINIAI: JT Nr.
\n0360, 0361, 0500 Neelektrinis detonatorius sujungtas su padegamuoju vamzdeliu, detonuojamuoju kabeliu ar saugiu degtuvu ir aktyvuojamas jais. Jis gali būti staigaus (akimirksnio) veikimo ar turėti uždelsimo elementą. Į apibrėžimą įeina detonavimo grandinės su detonuojamuoju kabeliu.
\nDETONUOJAMOJI VIRVĖ, lanksti: JT Nr. 0065, 0289 Įtaisas, sudarytas iš detonuojančių sprogmenų šerdies, audinyje su plastiko danga ar be jos. Danga nebūtina, jei audinys yra nelaidus.
\nDETONUOJAMOJI VIRVĖ (SPROGDINIMO KABELIS), SILPNO VEIKIMO, su metaliniu apvalkalu: JT Nr. 0104 Įtaisas, sudarytas iš detonuojančių sprogmenų šerdies, esančios minkšto audinio vamzdelyje su apsaugine danga arba be jo; sprogstamosios medžiagos kiekis toks mažas, kad kabelio išorėje pastebimas tik silpnas efektas.
\nDETONUOJAMOJI VIRVĖ (SPROGDINIMO KABELIS): JT Nr. 0102, 0290 Įtaisas, sudarytas iš detonuojančių sprogmenų šerdies, minkšto audinio vamzdelyje su apsaugine danga arba be jos.
\nELEMENTAI, GRANDININIO SPROGDINIMO, K.N.: JT Nr. 0382, 0383, 0384, 0461 Gaminiai, turintys sprogstamosios medžiagos, skirti sprogimo arba užsiliepsnojimo perdavimui grandine (ugnies grandinė).
\nFEJERVERKŲ ĮTAISAI: JT Nr. 0333, 0334, 0335, 0336, 0337 Pirotechnikos įtaisai, skirti pramogoms.
\nGAMINIAI, PIROFORINIAI: JT Nr. 0380 Gaminiai, turintys liepsniųjų (piroforinių) medžiagų (galinčių dėl sąlyčio su oru savaime užsiliepsnoti) ir sprogstamųjų medžiagų arba jų komponentų. Ši sąvoka neapima gaminių, turinčių baltojo fosforo.
\nGARSINIAI ĮRENGINIAI, SPROGSTAMIEJI: JT Nr. 0374, 0375 Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso, be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie metami iš laivų ir įsijungia pasiekę nustatytą gylį ar jūros dugną.
\nGARSINIAI ĮRENGINIAI, SPROGSTAMIEJI: JT Nr. 0204, 0296 Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso, su inicijavimo priemonėmis, turintys mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie metami iš laivų ir įsijungia pasiekę nustatytą gylį ar jūros dugną.
\nGILZĖS, TUŠČIOS, SU KAPSULE: JT NR. 0055, 0379 Įtaisai, sudaryti iš apvalkalo, pagaminto iš metalo, plastmasės ar kitos nedegios medžiagos, kurių vienintelis sprogstamasis elementas yra kapsulė.
\nGILZĖS, SUDEGANČIOS, TUŠČIOS, BE KAPSULĖS: JT NR. 0046, 0047 Įtaisai, sudaryti iš apvalkalo, kuris visas ar jo dalis sudaryta iš nitroceliuliozės.
\nGRANATOS, rankinės ar granatsvaidžio, su sprogstamuoju užtaisu:
\nJT Nr. 0284, 0285 Įtaisai, skirti mesti ranka ar iššauti. Juose nėra inicijavimo priemonių arba yra inicijavimo priemonių, turinčių mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius.
\nGRANATOS, rankinės ar granatsvaidžio, su sprogstamuoju užtaisu:
\nJT Nr. 0292, 0293 Įtaisai, skirti mesti ranka ar iššauti. Juose yra inicijavimo priemonių, turinčių mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
\nGRANATOS, MOKOMOSIOS, rankinės ar granatsvaidžio: JT Nr. 0110, 0318, 0372, 0452 Įtaisai be pagrindinio sprogstamojo užtaiso, skirti mesti ranka ar iššauti. Šie įtaisai turi turėti degtuvą ir gali turėti taikinio žymėjimui skirtą užtaisą.
\nHEKSOLITAS (HEKSOTOLAS), sausas ar turintis mažiau kaip 15 % vandens:
\nJT Nr. 0118 Medžiaga, sudaryta iš ciklotrimetilentrinitroamino (RDX) ir trinitrotolueno (TNT) mišinio. Šis apibrėžimas taip pat apima B mišinį.
\nHEKSOTONALIS: JT Nr. 0393.
\nMedžiaga, sudaryta iš ciklotrimetilentrinitroamino (RDX), trinitrotolueno (TNT) ir aliuminio mišinio.
\nĮTAISAI, AKTYVUOJAMI VANDENIU, su įvairiais šaunamaisiais arba svaidomaisiais užtaisais: JT Nr. 0248, 0249 Gaminiai, kurie pradeda veikti fizikinių ir cheminių reakcijų metu, jiems reaguojant su vandeniu.
\nĮVORĖS KAPSULĖMS: JT Nr. 0319, 0320, 0376 Įtaisai, sudaryti iš uždegimo kapsulės ir pagalbinio deflagruojančių sprogmenų (dūminio parako) užtaiso ir naudojami patrankų šaunamiesiems užtaisams kartūzuose uždegti.
\nJUODASIS (DŪMINIS) PARAKAS, granulių arba miltelių pavidalo: JT Nr. 0027 Medžiaga, susidedanti iš medžio arba kitokios anglies ir kalio ar natrio nitrato mišinio su siera arba be jos.
\nJUODASIS (DŪMINIS) PARAKAS, PRESUOTAS arba JUODASIS (DŪMINIS) PARAKAS, GUMULIUKAIS: JT Nr. 0028 Medžiaga, kurią sudaro granuliuotas juodasis parakas.
\nKAPSULĖS-UŽDEGIKLIAI: JT Nr. 0044, 0377, 0378 Įtaisai, sudaryti iš metalinės arba plastikinės kapsulės, turinčios mažą kiekį sprogmenų, lengvai užsidegančių nuo smūgio. Jie naudojami mažo kalibro ginklams ir smūginėms šaunamųjų užtaisų kapsulėms.
\nKIRTIKLIAI KABELIAMS, SU SPROGSTAMUOJU UŽTAISU: JT Nr. 0070 Įtaisas, sudarytas iš aštriabriaunio prietaiso, kuriuo mažas deflagruojančių sprogmenų užtaisas smogia į priekalą.
\nKNIEDĖS, SPROGSTAMOSIOS: JT Nr. 0174 Įtaisai, sudaryti iš mažo sprogmenų užtaiso metalinės kniedės viduje.
\nKOVINĖS GALVUTĖS, RAKETOMS su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0286, 0287 Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie skirti sujungti su raketa.
\nŠis apibrėžimas apima ir valdomųjų raketų kovines galvutes.
\nKOVINĖS GALVUTĖS, RAKETOMS su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0369 Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso su inicijavimo priemonėmis, turintys mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie skirti sujungti su raketa. Ši sąvoka apima ir valdomųjų raketų kovines galvutes.
\nKOVINĖS GALVUTĖS, RAKETOMS, su pagalbiniu sprogstamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu:
\nJT Nr. 0370 Įtaisai, sudaryti iš inertinio krovinio ir mažo deflagruojančių ar detonuojančių sprogmenų užtaiso be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie skirti sujungti su raketos varikliu tam, kad išsklaidytų inertines medžiagas. Ši sąvoka apima ir valdomųjų raketų kovines galvutes.
\nKOVINĖS GALVUTĖS, RAKETOMS, su pagalbiniu sprogstamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu:
\nJT Nr. 0371 Įtaisai, sudaryti iš inertinio krovinio ir mažo deflagruojančių ar detonuojančių sprogmenų užtaiso su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie