10.1. apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo esamos situacijos privalumai:
\n10.1.1. palanki švietimo padalinių specialistų konsultacijų teikimo mokykloms teisinė bazė Lietuvoje. Galiojantys Lietuvos Respublikoje norminiai teisės aktai skatina švietimo padalinių specialistus teikti mokykloms įvairiapusę pagalbą:
\n10.1.1.1. Valstybinėje švietimo strategijoje numatyta savivaldybių atsakomybė už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje, visais švietimo lygiais diegiant strateginį planavimą bei šiuolaikinę įsivertinimo kultūrą;
\n10.1.1.2. pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (Žin.,1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir Apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 128 (Žin., 2004, Nr. 21-643) apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padaliniai turi:
\n10.1.1.2.1. koordinuoti mokyklų vadybinę veiklą;
\n10.1.1.2.2. konsultuoti mokyklų vadovus ir mokytojus, mokyklų bendruomenes ugdymo proceso organizavimo ir ugdymo turinio įgyvendinimo klausimais;
\n10.1.1.2.3. organizuoti pavaldžių mokyklų vadovų ir mokytojų atestavimą;
\n10.1.1.2.4. koordinuoti įstaigų, teikiančių pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai veiklą, teikiant informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą;
\n10.1.2. parengtos mokymų programos, skirtos švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui. Pedagogų profesinės raidos centras yra parengęs keletą programų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistams. Parengtos trys programos:
\n10.1.2.1. „Švietimo konsultantų kvalifikacijos tobulinimas“ – programa, skirta ugdyti konsultacinę ir ekspertinę kompetenciją;
\n10.1.2.2. „Švietimo sektoriaus administravimo pagrindai ir politikos vadyba“ – programa, skirta plėtoti savivaldybių ir apskričių švietimo specialistų bendrąją, vadybinę, profesinę ir ekspertinę kompetenciją;
\n10.1.2.3. „Švietimo konsultantų veikla – prielaida ugdymo kokybės valdymui“ – programa, skirta tobulinti švietimo konsultantų kvalifikaciją (kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla), veiklos veiksmingumą siekiant ugdymo kokybės efektyvumo, plėtoti švietimo konsultantų veiklą teikiant konsultavimo paslaugas, atliepiančias šalies švietimo bendruomenės poreikius bei tobulinti pedagogų švietimo centrų specialistų kvalifikaciją, užtikrinti švietimo konsultantų veiklos efektyvumą;
\n10.2. apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo esamos situacijos trūkumai:
\n10.2.1. skiriamas nepakankamas dėmesys Lietuvos švietimo padalinių specialistų mokymams. Pedagogų profesinės raidos centras yra parengęs tik tris mokymų projektus, skirtus apskričių ir savivaldybių švietimo sričių specialistų žinioms tobulinti. Minėtų parengtų programų įgyvendinimas nėra kokybiškas, nes:
\n10.2.1.1. jos labai teorizuotos, menkai siejasi su praktika;
\n10.2.1.2. nėra grįžtamojo ryšio tarp besimokančiųjų ir organizatorių (neanalizuojamas programų poveikis ir nauda, programos nėra atnaujinamos);
\n10.2.1.3. siaurai panaudojama Mokyklų tobulinimo programos metu įgyta patirtis;
\n10.2.1.4. mažai dėmesio skiriama apskričių ir savivaldybių specialistų konsultacinių gebėjimų stiprinimui, nes stinga stiprių lektorių – reikalinga užsienio šalių specialistų pagalba;
\n10.2.2. parengtos bendrųjų gebėjimų ugdymo (siauro profilio) programos švietimo padalinių specialistų mokymams. Apskrities ir švietimo skyrių darbuotojai yra valstybės tarnautojai. Jiems, kaip valstybės tarnautojams, mokymus organizuoja Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacija. Šie mokymai orientuoti į valstybės tarnautojų bendrųjų kompetencijų stiprinimą (mokymai organizuojami bendromis temomis). Tačiau apskričių ir savivaldybių specialistams labai svarbios yra kompetencijos, susijusios su jų darbo švietimo sistemoje specifika, su galimybėmis vykdyti praktinę mokyklų konsultavimo veiklą. Tokių specifinių programų švietimo specialistams šiuo metu nėra parengta;
\n10.2.3. neišplėtotas mokymų programų turinys. Mokymų programos turi būti paremtos teorija, derinama su praktika, kadangi apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistams labai trūksta praktinių įgūdžių konsultuojant mokyklas;
\n10.2.4. gerosios patirties trūkumas. Vykdant Komponento įgyvendinimo veiklas, atsiranda galimybė pasinaudoti pagalbos mokyklai teikimo gerąja patirtimi savivaldybėse. Ši patirtis padėtų efektyviau įgyvendinti Komponento veiklas. Tačiau informacijos apie tokią patirtį Lietuvoje nėra.
\n11.1. Komponento įgyvendinimo galimybės. Lietuvoje švietimo padalinių specialistų mokymams skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl atsiranda sunkumų konsultuojant mokyklas bei teikiant joms paramą. Šio Komponento įgyvendinimas suteiktų galimybę kelti specialistų ekspertinius gebėjimus. Įgyvendinus Komponentą, švietimo padalinių specialistai teiks konkrečią pagalbą bei konsultacijas mokykloms, atliks konkrečią veiklą, susijusią su mokyklos kaip organizacijos valdymu, su ugdymo proceso vadyba;
\n11.2. Mokyklų tobulinimo programos metu buvo pravesti vidaus audito mokymo seminarai visose Lietuvos pagrindinėse mokyklose, daugumoje kitų bendrojo lavinimo mokyklų bei savivaldybių ir apskričių švietimo padaliniuose. Išorės audito metodikos bandomieji projektai vyko 16 savivaldybių 75 mokyklose. Iššūkis šiandien – tęsti pradėtą veiklą ir veiksmingai panaudoti turimus duomenis (po išorės ir vidaus audito) mokyklos kokybės užtikrinimui. Sėkmingai pradėta veikla gali būti tęsiama per konsultacijas tarp savivaldybės ar apskričių specialistų ir mokyklos;
\n11.3. Komponentas turi orientuotis į praktines konsultacijas tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų. Šių konsultacijų metu naudojant vidaus ir išorės audito rezultatus:
\n11.3.1. savivaldybių ir apskričių specialistai padėtų mokykloms remiantis kokybiniais rodikliais kurti mokyklos tobulinimo gaires ir taip tobulinti giluminius ugdymo procesus;
\n11.3.2. savivaldybių ir apskričių specialistai gebėtų identifikuoti problemas ir turėdami patikimą informaciją galėtų formuoti švietimo politiką vietose;
\n11.4. Komponentas reikšmė:
\n11.4.1. tęsiami Mokyklų tobulinimo programos metu pradėti darbai;
\n11.4.2. palaikomi ryšiai su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija), Švietimo plėtotės centru, Švietimo informacinių technologijų centru, Pedagogų profesinės raidos centru ir koordinuojamos vykdomos veiklos;
\n11.4.3. atsiranda konsultavimo modeliai, priklausomai nuo savivaldybės ir apskrities dydžio;
\n11.5. švietimo sistemos valdymo tobulinimas. Valstybinėje švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje išskirta prioritetinė kryptis – valdymo tobulinimas, kuria siekiama įgyvendinti kokybės vadybos principus. Kokybės vadybos tobulinimas neįmanomas be kompetentingų savivaldybių švietimo specialistų. Kadangi įgyvendinant šį Komponentą bus siekiama stiprinti švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, tai turėtų tiesioginės įtakos sėkmingam Programos įgyvendinimui;
\n11.6. svarbu, jog Projektas skatintų apskričių ir švietimo skyrių specialistus mokytis dirbti konsultuojamuoju režimu, teikiant profesionalią ir savalaikę pagalbą mokykloms, kaip panaudojant vidaus ir išorės audito išvadas priimti argumentais grįstus sprendimus ir tobulinti ugdymo procesus.
\n12.1. savivaldybių švietimo skyrių padaliniams naudojant vidaus ir išorės auditų duomenis bei konsultuojant mokyklas joms vykdant vidaus auditą, gali kilti grėsmė, jog bus netinkamai interpretuojami bei panaudojami mokyklų auditų rezultatai;
\n12.2. užsienio gerosios patirties taikymas konsultuojant mokyklas bei pritaikymas Lietuvoje gali būti netinkamas Lietuvos švietimo sistemos plėtrai bei konsultacijų teikimui mokykloms;
\n12.3. specialistų etatų stygiaus problema. Lietuvoje vyrauja apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų etatų trūkumas – ilgą laiką paklausa neatitinka pasiūlos. Įgyvendinus Komponento veiklas, specialistų etatų skaičiaus trūkumas gali išlikti.
\nIII. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 13. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, kas sudarys galimybes:
\n13.1. veiksmingai naudoti vidaus ir išorės audito duomenis konsultuojant mokyklas;
\n13.2. strateginį planavimą savivaldybės ir mokyklos lygmeniu pagrįsti realiais duomenimis.
\n14.1. tyrimo, siekiant įvertinti apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinius gebėjimus, įgyvendinimas;
\n14.2. mokymo programų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui, rengimas;
\n14.3. mokymų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas;
\n14.4. konsultavimo modelių rengimas ir jų įtvirtinimas praktikoje;
\n14.5. vertingos praktikos apibendrinimas ir jos sklaida.
\nIV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 15. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Rezultato rodikliai:
\nMokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2006 –* 90** Produkto rodikliai:
\nMokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius 2006 – 270 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai 16. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina Metai Reikšmė padėtis 2015 m.
\nProdukto rodikliai:
\nParengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai 2006 – 270 17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau vadinama – NMVA) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
\nEil. Nr.
\nRodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Tikėtina padėtis 2015 m.
\n1.
\nParengtų mokytojų/specialistų skaičius 1.1.
\nApmokyta švietimo specialistų 1.1.1.
\nApmokyta savivaldybių švietimo specialistų Asmenų skaičius 180 1.1.2.
\nApmokyta apskrities švietimo specialistų Asmenų skaičius 20 1.1.3.
\nApmokyta savivaldybių švietimo padalinių vedėjų Asmenų skaičius 60 1.1.4.
\nApmokyta apskričių švietimo padalinių vedėjų Asmenų skaičius 10 1.2.
\nŠvietimo specialistams suorganizuotų seminarų skaičius 1.2.1.
\nSuorganizuota seminarų Skaičius 28 2.
\nMokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis 2.1.
\nApmokyta savivaldybių Skaičius 60 2.2.
\nApmokyta savivaldybių Proc.
\n100 2.3.
\nApmokyta apskričių Skaičius 10 2.4.
\nApmokyta apskričių Proc.
\n100 3.
\nParengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius 3.1.
\nParengti metodiniai leidiniai, modeliai, programos 3.1.1.
\nParengta konsultavimo modelių Pavadinimų skaičius 5 3.1.2.
\nParengta mokymo programų Pavadinimų skaičius 4 3.2.
\nAtlikti tyrimai, edukacinė veikla 3.2.1.
\nAtlikta tyrimų Skaičius 1 3.2.2.
\nEdukacinės išvykos į užsienio šalis Skaičius 2 18. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
\n18.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
\n18.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.
\nV. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 19. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas“ (toliau vadinama – Projektas).
\n21.1. Komponento Projekto paraiškas rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja NMVA;
\n21.2. Komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Paramos fondas Europos Socialinio fondo agentūra;
\n21.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;
\n21.4. pareiškėjas informaciją apie Projekto eigą teikia PVK;
\nVI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 23. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
\nEil. Nr.
\nKriterijų kategorijos Kriterijai 1.
\nBendra informacija 1.1.
\nVeiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2.
\nPrioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3.
\nUždavinys Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą 1.4.
\nNacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.
\nFinansavimas 2.1.
\nFinansavimo būdas Valstybės projektas 2.2.
\nKryžminis finansavimas Nenumatomas 3.
\nTinkamumas 3.1.
\nPareiškėjas Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra 3.2.
\nPartneris (iai) – 3.3.
\nRemiamos veiklos 1. Mokymo programų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų ugdymui, kūrimas.
\n3.4.
\nTikslinės grupės Tiesioginė tikslinė grupė:
\nNetiesioginės tikslinės grupės:
\n3.5.
\nProjekto vertė Iki 2000,0 tūkst. Lt 3.6.
\nPrašomos paramos dydis Iki 2000,0 tūkst. Lt 3.7.
\nParamos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų 3.8.
\nProjekto vieta Lietuvos Respublika 3.9.
\nProjekto trukmė 69 mėn. I įgyvendinimo etapas 21 mėn. II įgyvendinimo etapas 24 mėn. III įgyvendinimo etapas 24 mėn.
\n3.10.
\nProjekto pradžia 2008 m.
\n4.
\nAtitikties kriterijai – 5.
\nAdministruojanti institucija Europos socialinio fondo agentūra 6.
\nProjektų vertinimas Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas 7.
\nHorizontalieji prioritetai 7.1.
\nLygių galimybių skatinimas Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
\n7.2.
\nNovatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.3.
\nInformacinės visuomenės plėtra Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant švietimo padalinių specialistų kvalifikaciją, kuriant konsultavimo modelius bei didinant švietimo padalinių personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus konsultavimo modelius, jų galimybes, pasiektus praktinių konsultacijų tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinį: sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo.
\nProjekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.4.
\nRegioninė plėtra Projekto veiklos, skirtos apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui bei konsultavimo modelių sukūrimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų konsultacinių gebėjimų didėjimas sudarys palankesnes sąlygas mokyklų veiklos tobulinimui. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus.
\nProjekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.5.
\nDarnus vystymasis Projekto įgyvendinimas turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) išskirtų ilgalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos.
\nProjekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\nVI. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 25. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
\n25.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti švietimo specialistų bei bendrojo lavinimo mokyklų veikla;
\n25.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.
\n26.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;
\n26.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;
\n26.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;
\n26.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei NMVA simbolika;
\n26.5. NMVA, įrengiant viešinimo stendą.
\nII. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Išskirtini šie pagrindiniai švietimo informacinės sistemos ir švietimo politikos analizės (toliau – PA) privalumai, trūkumai ir galimybės:
\n5.1. ŠVIS ir PA privalumai:
\n5.1.1. dėmesys sistemingam švietimo duomenų kaupimui ir jų pagrindu formuojamai švietimo politikai atsispindi daugelyje Europos ir Lietuvos strateginių dokumentų. Lietuvoje ŠVIS ir PA plėtra akcentuojama 2003–2012 metų Valstybės švietimo strategijoje, Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje 2004 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957). Akcentuojant būtinybę didinti bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos šalių narių švietimo srityje (keistis duomenimis ir informacija apie vykdomą politiką), nuo 1985 m. veikia Europos Komisijos sukurta Eurydice švietimo informacinė sistema, kuri nuo 1995 m. integruota į Socrates programą;
\n5.1.2. įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130) (toliau vadinama – MTP) buvo suformuotas ŠVIS skyrius Švietimo informacinių technologijų centro (toliau vadinama – ITC) sudėtyje, apibrėžti nacionaliniai švietimo sistemos stebėsenos rodikliai, švietimo informacinės sistemos nuostatai, sukurtas ŠVIS modelis, duomenų bazės bei internetinis tinklapis. Prie Švietimo plėtotės centro (toliau – ŠPC) buvo suformuotas PA skyrius (ŠPC struktūrinis vienetas, jo funkcija yra sustiprinti naują vadybos kultūrą, kurioje sprendimai švietimo politikos klausimais būtų priimami objektyvių duomenų ir informacijos pagrindu, toliau vadinama – PAS), išrinkta vadovybė, patvirtinti nuostatai. Pastaraisiais metais vykdyti įvairių krypčių ŠVIS ir ŠPC PAS darbuotojų mokymai;
\n5.1.3. 2003–2004 m. Harvardo universiteto konsultantai atliko išsamią švietimo informacijos poreikių ir gebėjimų įvertinimo ataskaitą, parengė ŠVIS ir PA kūrimo planą. Kompetentingų ekspertų suformuotos pagrindinės plėtros kryptys leidžia geriau planuoti veiklas ateityje;
\n5.1.4. didėja ŠVIS naudojimas ir pripažinimas tarp įvairių lygių švietimo sistemos darbuotojų, įskaitant ir švietimo politikos analizę atliekančius savivaldybių bei apskričių švietimo skyrių darbuotojus, švietimo įstaigų atstovus;
\n5.2. ŠVIS ir PA trūkumai:
\n5.2.1. neaiškus funkcijų pasiskirstymas ir duomenų nesuderinamumas. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtoje Informacijos poreikio ir gebėjimų įvertinimo ataskaitoje pažymima, kad švietimo sistemos dalyviams dėl reikiamų duomenų nuolat tenka derėtis, atliekami alternatyvūs tyrimai, dėl ko daugėja „šešėlinių“ duomenų bazių. Duomenų struktūra dažnai neatitinka poreikių, yra atliekamas dvigubas darbas. Tyrimais pagrįsta duomenų valdymo efektyvumo, naudojimo, nuoseklumo, integravimo stoka. Akcentuojamas duomenų dubliavimas, decentralizuotas duomenų valdymas, apsikeitimo duomenimis stoka. Šiuo metu ŠVIS realiai veikia tik nacionaliniame lygmenyje, sukūrusios savo regioninius ŠVIS turi vos keletas savivaldybių;
\n5.2.2. susijusių darbuotojų kompetencijos stoka. Remiantis 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtu ŠVIS ir PA kūrimo planu, ŠPC Politikos analizės skyrius ir ŠVIS darbo grupių narių įgūdžių lygis yra palyginti aukštas, tačiau nepakankamai išugdyti jų darbo su duomenimis ir rodikliais įgūdžiai. ŠVIS darbuotojai nepakankamai suvokia švietimo informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos prasmę bei savo funkcijas. ŠPC PAS narių analitiniai įgūdžiai yra palyginti aukšti, tačiau fiksuojamas sistemingo švietimo politikos analizės mokymo trūkumas;
\n5.2.3. technologinės įrangos trūkumas. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtame ŠVIS ir PA kūrimo plane nurodoma, kad tinkamam ŠVIS ir ŠPC PAS funkcionavimui, ypač svarbus pakankamų resursų, t.y. darbuotojų, mokymų ir įrangos, skyrimas. Pažymima, jog mokyklos turi nepakankamai kompiuterių, ir ne visos mokyklos, turinčios kompiuterių, turi galimybę naudotis interneto ryšiu. Daugeliu atvejų vidurinės ir pagrindinės mokyklos turi kompiuterius administraciniam naudojimui, tuo tarpu pradinės mokyklos jų visai neturi;
\n5.3. ŠVIS ir PA galimybės:
\n5.3.1. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtoje Baigiamojoje komponento ataskaitoje pabrėžiama, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje būtina turėti mažiausiai po vieną švietimo darbuotoją, vykdantį PA veiklą. Dėl darbuotojų kaitos mokomoji veikla turi būti vykdoma nuolat. Su švietimo politikos analize susiję mokymai turi būti sisteminiai ir pakopiniai. Taip pat būtina parengti analitikus kitų švietimo darbuotojų (įskaitant švietimo darbuotojų savivaldybių ir apskričių administracijose) apmokymui. Auganti švietimo sistemos darbuotojų kompetencija prisidės prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos veiklos „Mokymo ir profesinio konsultavimo personalo kvalifikacija“ uždavinio „Rengti švietimo institucijų vadovus ir tobulinti jų kvalifikaciją naudojant modulines, kompetencijomis grįstas programas“;
\n5.3.2. pakankama švietimo sistemos darbuotojų kompetencija skatintų aktyvesnį regioninių ŠVIS kūrimą, kas užtikrintų efektyvų ŠVIS veikimą visoje šalyje. Įvairių lygių suderinta ir integruota ŠVIS plėtra leis užtikrinti, kad švietimo sistemos dalyviai gautų tikslius duomenis ir reikiamu laiku. Regioninių ŠVIS skaičiaus didėjimas prisideda prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos veiklos „Suderinti įvairias švietimo duomenų bazes ir išplėsti jų prieinamumą“ uždavinio „Stebėsena ir kokybės laidavimas“;
\n5.3.3. didinant švietimo duomenų patikimumą, būtina kruopščiai tvarkyti visą duomenų rinkimo procesą, duomenų rinkimo instrumentų parengimą, o taip pat taikomosios kompiuterinės duomenų bazės sukūrimą ir plėtotę. Šiuo metu ITC veikia kaip centrinė ŠVIS būstinė, tačiau siekiama, kad kiekviena savivaldybė turėtų atskirą ŠVIS, o kiekviena mokykla – kompiuterį, skirtą operacijoms išimtinai su ŠVIS susijusiais duomenimis.
\nIII. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis ŠVIS ir PAS plėtros bei specialistų kompetencijos tobulinimo tikslas – skatinti kurti ŠVIS sistemas regionuose ir juos naudoti kokybiškai politikos analizei atlikti.
\n7.1. atlikti reikiamus tyrimus informacijos poreikių analizei dėl regioninių ŠVIS ir PA sistemų kūrimo ir administravimo;
\n7.2. parengti teisės aktus, reikalingus ŠVIS ir PA darbui regionuose;
\n7.3. parengti mokymus ir apmokyti ŠVIS ir PA nacionalinio lygmens specialistus;
\n7.4. sukurti mokymo programas ir apmokyti savivaldybių švietimo skyrių vedėjus ir darbuotojus naudotis ŠVIS teikiamais duomenimis ir informacija, naudoti juos politiniams, vadybiniams ir administraciniams sprendimams pagrįsti.
\nIV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Rezultato rodikliai:
\nMokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) 2006 –* 90** Produkto rodikliai:
\nMokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius 2006 – 160 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai 9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Produkto rodikliai:
\nApmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė ne mažiau nei 80 valandų 2006 – 160 10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Produkto rodikliai:
\nAtlikta tyrimų 2006 – 2 Apmokyta darbuotojų 2006 – 160 Įsigyta mokymo programų 2006 – 2 Parengta ir išleista leidinių 2006 – 2 Parengta teisės aktų 2006 – 2 11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
\n11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC;
\n11.2. Komponento valdymo grupės susitikimai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;
\n11.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.
\nV. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Regioninių ŠVIS plėtra ir ŠVIS bei švietimo PA specialistų kompetencijos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).
\n14.1. Komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina ITC kartu su partneriu ŠPC;
\n14.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;
\n14.2. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;
\n14.2. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.
\nVI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
\nEil. Nr.
\nKriterijų kategorijos Kriterijai 1.
\nBendra informacija 1.1.
\nVeiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2.
\nPrioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3.
\nPriemonė Švietimo personalo (administravimo personalo, švietimo vadybininkų) kvalifikacijos tobulinimo sistemų plėtra (įskaitant darnaus vystymosi kompetencijos tinklo plėtrą) 1.4.
\nNacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.
\nFinansavimas 2.1.
\nFinansavimo būdas Valstybės projektas 2.2.
\nKryžminis finansavimas Iki 237,6 tūkst. Lt (I etapas) 3.
\nTinkamumas 3.1.
\nPareiškėjas Švietimo informacinių technologijų centras 3.2.
\nPartneris (iai) Švietimo plėtotės centras 3.3.
\nRemiamos veiklos 1. ŠVIS ir PA plėtrai reikalingų tyrimų atlikimas;
\n3.4.
\nTikslinės grupės Švietimo administracijos darbuotojai 3.5.
\nProjekto vertė Iki 5000,0 tūkst. Lt 3.6.
\nPrašomos paramos dydis Iki 5000,0 tūkst. Lt 3.7.
\nParamos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų 3.8.
\nProjekto vieta Lietuvos Respublika 3.9.
\nProjekto trukmė 60 mėn.
\nI įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m.
\nII įgyvendinimo etapas: 2011–2012 m.
\n3.10.
\nProjekto pradžia 2008 m.
\n4.
\nAtitikties kriterijai – 5.
\nAdministruojanti institucija Europos Socialinio Fondo agentūra 6.
\nProjektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7.
\nHorizontalieji prioritetai 7.1.
\nLygių galimybių skatinimas Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas leis objektyviau vertinti švietimo būklę bei priimti racionalius sprendimus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus, kas užtikrins vienodą paslaugų kokybę visiems gyventojams, bus skatinama socialinės atskirties bei specialiųjų poreikių asmenų integracija ir didinamos jų galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. Tai tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.2.
\nNovatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Planuojama kad apie 50 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams.
\n7.3.
\nInformacinės visuomenės plėtra Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.4.
\nRegioninė plėtra Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas leis objektyviau vertinti švietimo būklę bei priimti racionalius sprendimus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.5.
\nDarnus vystymasis Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, visuomenėms nariams bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\nVII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 20. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, išaugusią švietimo valdymo kokybę. Viešinimo ir informavimo veiklos tikslinė grupė:
\n20.1. švietimo specialistai;
\n20.2. administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina darbas su švietimo informaciniais duomenimis bei švietimo politikos formavimas ir kt.
\n21.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;
\n21.2. elektroninėje erdvėje – švietimo įstaigų ir jų steigėjų internetinėse svetainėse;
\n21.3. informacinis leidinys.
\nII. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 8. Išskirtini šie pagrindiniai e.aplanko taikymo pedagogų kompetencijos plėtojime privalumai, trūkumai ir galimybės:
\n8.1. E.aplanko taikymo privalumai:
\n8.1.1. pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, analizuojančių informacinių komunikacinių technologijų (elektroninės priemonės (kompiuterių ir ryšių technika, internetas, elektroninė periodika, knygos ir kitokia kūryba) informacijai ir kitiems duomenims parengti, ieškoti, saugoti ir naudoti) taikymą mokymo procese. Svarbiausi tyrimai: Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietime aspektu (2005 m.), Mokytojų didaktinės kompetencijos ir šiuolaikinių švietimo reikalavimų atitiktis (2005 m.), Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę (2006 m.). 2005 m. European Schoolnet atlikti tarptautinio lygmens tyrimai „Assessment schemes for teachers' ICT Competence – a policy analysis“ ir „National policies and case studies on the use of portfolios in teacher training“. Tyrimai leido įvertinti e.aplanko taikymo pedagogų kompetencijos plėtojime problemas, susistemino duomenis apie skirtingų šalių patirtį, sudarė pagrindimą tolesniam veiksmų planui;
\n8.1.2. šiandieniniai mokytojų kompetencijos pripažinimo mechanizmai dar nėra pakankamai lankstūs. Tarp pažangių būdų išskiriama: apdovanojimai už pasiekimus taikant IKT, e.aplanko taikymas ir kt. E.aplanko įrankis pripažįstamas, kaip vienas pažangiausių būdų, jo panaudojimas leistų fiksuoti mokytojų kompetencijos progresą, naudojant IKT tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje. Išskiriami šie e.aplanko privalumai: aktyvus vertinamojo dalyvavimas; konstruktyvistinės paradigmos realizavimas; mokymosi veiklos tęstinumas ir dokumentavimas; refleksinė praktika; naujų technologinių gebėjimų įgijimas; motyvacijos, mokymosi nuosavybės, atsakomybės ir reikšmingumo didėjimas; postūmis nuo stebėjimo prie praktikos; efektyvumas, lankstumas ir portatyvumas;
\n8.1.3. e.aplanko diegimo ir naudojimo skatinimui yra sukurtas EPICC (European Portfolio Initiatives Coordination Committee), kurio pagrindinė veikla yra apjungti įvairias e.aplanko diegimo ir taikymo iniciatyvas skirtingose srityse. Kai kuriose Europos šalių šalyse (ypač D. Britanijoje) e.aplanko taikymas yra pažengęs palyginti toli. Suomijoje, Norvegijoje, Italijoje, Ispanijoje (Katalonijoje) yra dedamos didelės politinės pastangos e.aplanko integravimui į įvairius švietimo lygius. Ypač plačiai mokytojų veiklos vertinime e.aplankas naudojamas JAV, nes šios šalies Mokytojų akreditacijos organizacijos (National Council for Accreditation of Teacher Education) nustatyti standartai reikalauja įdiegti vertinimo sistemą, kuri rinktų ir analizuotų pateikėjų kvalifikacijos, pasiekimų duomenis. Šiuo atveju aplankas pripažįstamas kaip tinkamas vertinimo įrankis. Lietuvai tikslinga pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, kuriant savo e.aplanko ir jo taikymo modelį;
\n8.1.4. Informacinių technologijų centras ir Microsoft, atsižvelgdami į 2003 m. lapkričio 24 d. pasirašytą Partnerių ketinimų protokolą, vykdo IKT lyderio programą (ICT Leaders Program) Lietuvoje. Esminis IKT lyderio programos elementas yra novatoriškų mokytojų grupė, kurie sutinka tapti atitinkamos mokymo srities IKT šalininkais, patarėjais bei vadovais (IKT lyderiais) kitiems mokytojams Lietuvoje. Programos metu buvo sukurtas el. žurnalas „IKT Lyderiai“ (http://ejournal.emokykla.lt/lyderis/), kuriame pateikiama rekomendacinė e.aplanko struktūra, metodinė medžiaga pedagogams. Šiuo metu e.aplankus yra sukūrę ir el. žurnale patalpinę 27 Lietuvos pedagogai;
\n8.2. e.aplanko taikymo trūkumai:
\n8.2.1. vidiniai e.aplanko trūkumai: palyginti didelių resursų poreikis; e.aplanko rengimo kompetencija; vertinimo subjektyvumas; vertinamojo autorizavimas; asmens duomenų sauga; duomenų integracija;
\n8.2.2. žema Lietuvos pedagogų IKT kompetencija ir IKT naudojimas ugdymo procese:
\n8.2.2.1. 2005 m. atlikto tyrimo „Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietimo aspektu“ rengėjai akcentuoja, jog rengiamų pedagogų IKT edukacinė (iš esmės) ir technologinė (iš dalies) kompetencijos neatitinka šiuolaikinės žinių visuomenės reikalavimų bei netolimoje ateityje nebetiks IKT kompetencija, kurią dabar numato Standartas;
\n8.2.2.2. 2006 m. atliktas tyrimas „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę“ teigia, jog didesnei daliai mokytojų nepakanka informacijos apie IKT panaudojimą ugdymo procese. Mokytojai dažnai mini, kad jiems trūksta IKT naudojimo ugdymo procese patirties ir informacijos apie mokomųjų programų panaudojimą bei IKT panaudojimo metodinės medžiagos;
\n8.2.2.3. 2005 m. atliktas tyrimas „Mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams“ išryškino, kad iš tyrime dalyvavusių mokytojų tik nedidelė dalis taiko inovacinius mokymo metodus (aptikta sąveikos ir mokymosi paradigmos apraiškų);
\n8.2.3. nepakankama technologinė bazė (programinė ir kompiuterinė įranga). 2006 m. atliktas tyrimas „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę“ nustatė, jog mokytojai norėtų ne tik daugiau mokymų apie IKT panaudojimo galimybes, bet ir modernių IKT (šiuolaikinių kompiuterių, skaitmeninių projektorių, interaktyvių lentų, mokomųjų kompiuterinių programų ir kt.) savo dalyko kabinetuose. Technologinės ir programinės įrangos trūkumas stabdo e.aplanko įrankio atsiradimą. 2006 m. pagal mokytojų, naudojusių klasėje kompiuterį, skaičių, Lietuva buvo 22 vietoje tarp 25 ES šalių. Šis rodiklis siekė 59 proc. ir buvo gerokai žemesnis už ES vidurkį (74 proc.). Visiškai pasiruošę klasėje naudoti kompiuterį buvo 33 proc. Lietuvos mokytojų (18 vieta tarp ES šalių), ES – 38 proc.;
\n8.3. e.aplanko taikymo galimybės:
\n8.3.1. švietimo sistemoje sukurta mokymosi (ypač savaiminio, iš patirties) rezultatų pripažinimo sistema įgalintų ir skatintų švietimo sistemos dalyvius aktyviai ir kompetentingai kurti lanksčias ir efektyvias edukacines aplinkas. Tikslinga sukurti patirties (ir virtualios) sklaidos sistemą bei skatinti gerosios patirties sklaidą, dalijimąsi pasirengta mokomąja medžiaga;
\n8.3.2. organizuojant daugiau kvalifikacijos tobulinimo renginių IKT panaudojimo srityje bei sudarant galimybes mokytojų individualioms konsultacijoms, galima iš esmės pagerinti edukacinę IKT kompetenciją, ir iš dalies – technologinę;
\n8.3.3. reikalinga įvesti informacinių technologijų koordinatoriaus ar mokytojų pagalbininko IKT klausimais etatą bendrojo lavinimo mokyklose;
\n8.3.4. pagal šiuo metu galiojančią palyginti sudėtingą mokytojų atestacijos tvarką, pedagogams reikia pateikti daugybę įvairių dokumentų spausdintame formate. Dėl šios priežasties neefektyviai išnaudojamas mokytojų ir švietimo institucijų darbuotojų darbo laikas. E.aplanko įrankis galėtų labai supaprastinti šią sistemą;
\n8.3.5. diegiant e.aplanką galima pasinaudoti Europos kalbų aplanko projekto įgyvendinimo metu sukaupta patirtimi. Instrumentas savo specifika yra gan artimas e.aplankui, juo siekiama patikimai, skaidriai ir informatyviai fiksuoti vienodai Europoje suprantamas asmens kalbų mokėjimo kompetencijas, įgytas mokantis ir formaliai, ir neformaliai. Europos Taryba dar 2001 m. paskelbė kalbų aplanko naudojimo technines ir metodines rekomendacijas, šis projektas yra gerokai labiau paplitęs Europos Sąjungoje nei e.aplankas.
\nIII. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 10. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie e.aplanko taikymo pedagogų kompetencijos plėtojime tikslai:
\n10.1. įdiegti e.aplanko taikymą pedagogų profesiniame kompetencijos plėtojime ir jos vertinime;
\n10.2. skatinti e.aplanko kūrimą, integravimą ir platesnį praktinį panaudojimą;
\n10.3. didinti pedagogų motyvaciją ir galimybes kurti ir naudoti e.aplanką.
\n11.1. atlikti reikiamus tyrimus dėl e.aplanko galimybių taikymo;
\n11.2. parengti e.aplanko įrangos specifikacijas;
\n11.3. įsigyti e.aplanko mokymo modulį, parengti ir išleisti metodinį leidinį;
\n11.4. parengti švietimo konsultantus e.aplanko naudojime;
\n11.5. organizuoti multiplikatorių ir pedagogų kompiuterinio raštingumo mokymus naudojant e.aplanką;
\n11.6. inicijuoti konkursus, projektus, motyvuojančius pedagogus naudoti e.aplanko technologijas;
\n11.7. parengti teisės aktus, reikalingus e.aplanko įteisinimui, naudojimui.
\nIV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Rezultato rodikliai:
\nMoksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2006 –* 90** Produkto rodikliai:
\nMokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) 2006 – 5000 5000 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio). ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Produkto rodikliai:
\nApmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai.
\n2006 – 50 Kursų trukmė ne mažiau nei 80 valandų.
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Produkto rodikliai:
\nAtlikta tyrimų 2006 – 2 Parengta teisės aktų 2006 – 2 Įsigyta modulių 2006 – 1 Parengta ir išleista leidinių 2006 – 2 Apmokyta švietimo konsultantų 2006 – 50 Apmokyta pedagogų 2006 – 5000 Suorganizuota motyvacijos skatinimo konkursų 2006 – 3 15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
\n15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC;
\n15.2. Komponento valdymo grupės susitikimai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;
\n15.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK), Ministerijai.
\nV. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 16. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „E.aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime“ (toliau vadinama – Projektas).
\n18.1. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ITC.
\n18.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;
\n18.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;
\n18.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.
\nVI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
\nEil. Nr.
\nKriterijų kategorijos Kriterijai 1.
\nBendra informacija 1.1.
\nVeiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2.
\nPrioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3.
\nPriemonė Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas Eil. Nr.
\nKriterijų kategorijos Kriterijai 1.4.
\nNacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.
\nFinansavimas 2.1.
\nFinansavimo būdas Valstybės projektas 2.2.
\nKryžminis finansavimas Iki 116,8 tūkst. Lt (I etapas) 3.
\nTinkamumas 3.1 Pareiškėjas Švietimo informacinių technologijų centras 3.2 Partneris (iai) Nėra 3.3 Remiamos veiklos 1. Tyrimų atlikimas;
\n3.4 Tikslinės grupės 1. Švietimo administracijos darbuotojai;
\n3.5 Projekto dydis Iki 3000,0 tūkst. Lt 3.6 Prašomos paramos dydis Iki 3000,0 tūkst. Lt 3.7 Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų.
\n3.8 Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9 Projekto trukmė 72 mėn.
\nI įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m.
\nII įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m.
\n3.10 Projekto pradžia 2008 m.
\n4.
\nAtitikties kriterijai – 5.
\nAdministruojanti institucija Europos Socialinio Fondo agentūra 6.
\nProjektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7.
\nHorizontalieji prioritetai 7.1 Lygių galimybių skatinimas E.aplanko instrumento diegimas supaprastins mokytojų atestacijos tvarką. Tokiu būdu šios procedūros taps vienodai paprastos tiek miestų, tiek kaimų gyventojams, kas tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.2 Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Planuojama, kad apie 50 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams.
\n7.3 Informacinės visuomenės plėtra Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai ir e.aplanko kūrimą skatinančios priemonės, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.4 Regioninė plėtra Mokytojų kompetencijos plėtojimas ir e.aplanko instrumento diegimas garantuoja didesnį pedagogų atestacijos paslaugų prieinamumą bei mažina teritorinius skirtumus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.5.
\nDarnus vystymasis Mokytojų kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\nVII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 22. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusią pedagogų kompetenciją. Viešinimo veiklos tikslinė grupė – pedagogai.
\n23.1. konferencija;
\n23.2. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;
\n23.3. elektroninėje erdvėje – švietimo įstaigų ir jų steigėjų internetinėse svetainėse;
\n23.4. informacinis leidinys;
\nII. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 8. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 nuostatose numatyta sukurti efektyvumo, prieinamumo reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras. Tuo siekiama išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą bei užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančių asmenų, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.
\n15.1. nuotolinio mokymo privalumai:
\n15.1.1. didėja kvalifikuoto nuotolinio mokymo personalo skaičius. 2003 m. Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose užregistruota „Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos“ magistrantūros programa. Nuo 2003 m. šioje programoje studijuoja 8, o nuo 2004 m. – 30 studentų;
\n15.1.2. patirtis vykdant nuotolinį mokymą. Informacinių technologijų mokymo centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos distancinio mokymosi sistema (tai nuotolinio mokymosi tinklas, skatinantis informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje, plėtojant ir koordinuojant informacinėmis technologijomis grįstas aukštojo mokslo bei tęstinio mokymosi sistemas, toliau LieDM), Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras bei kitos įstaigos sėkmingai teikia nuotolinio mokymosi kursus, tuo tikslu naudojant vaizdo konferencijas bei įvairias virtualias aplinkas;
\n15.2. nuotolinio mokymo trūkumai:
\n15.2.1. aukštos kvalifikacijos nuotolinio mokymo kuratorių kaimo vietovėse trūkumas;
\n15.2.2. nėra visuotinai pripažįstamų reikalavimų kandidatams į kuratoriaus pareigas. Sunku apibrėžti nuotolinio švietimo kursų kūrėjų kompetencijas ir atliekamas funkcijas;
\n15.2.3. fiksuojamas žemas bendras kaimo vietovėse gyvenančių žmonių kompiuterinio raštingumo lygis.
\n15.3. nuotolinio mokymo galimybės:
\n15.3.1. priimti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, priimta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt.) akcentuoja nuotolinio mokymosi tinklo plėtrą, sudaro galimybes sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras;
\n15.3.2. šalies aukštųjų mokyklų vykdomos studijų programos sudaro galimybes paruošti reikiamos kvalifikacijos nuotolinio mokymo specialistus.
\nIII. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 16. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius.
\n17.1. apmokyti nuotolinio mokymo kuratorius;
\n17.2. parengti nuotolinio mokymosi programas (kursus), kurios atitiktų kaimo vietovių gyventojų poreikius;
\n17.3. apmokyti kaimo vietovių, kuriose buvo įsteigti universalūs daugiafunkciniai centrai, ir gretimų kaimo vietovių gyventojus.
\nIV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 18. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Rezultato rodikliai:
\nSocialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2006 –* 90** Produkto rodikliai:
\nSocialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:
\n2006 – 4096
\n4000
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Produkto rodikliai:
\nParengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai 2006 – 96 20. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau vadinama – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Produkto rodikliai:
\nAtlikta tyrimų, vnt.
\n2006 – 1 Parengta nuotolinio mokymo kursų ir programų, vnt.
\n2006 – 4 Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius 2006 – 96 Apmokytų suaugusiųjų asmenų skaičius 2006 – 4000 21. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
\n21.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC direktorius;
\n21.2. Komponento valdymo grupės posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;
\n21.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.
\nV. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 22. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).
\n24.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina ITC kartu su partneriu Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centru (toliau vadinama – LSŠIC);
\n24.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;
\n24.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;
\n24.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.
\nVI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 27. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
\nEil.Nr.
\nKriterijų kategorijos Kriterijai 1.
\nBendra informacija 1.1.
\nVeiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2.
\nPrioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3.
\nPriemonė Visuotinio priešmokyklinio ugdymo diegimas ir kitų mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo didinimas (ypač kaimo vietovėse) 1.4.
\nNacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.
\nFinansavimas 2.1.
\nFinansavimo būdas Valstybės projektas 2.2.
\nKryžminis finansavimas Iki 240 tūkst. Lt 3.
\nTinkamumas 3.1.
\nPareiškėjas Švietimo informacinių technologijų centras 3.2.
\nPartneris (-ai) Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informacijos centras 3.3.
\nRemiamos veiklos 1. Tyrimų atlikimas;
\n3.4.
\nTikslinės grupės 1. Nuotolinio mokymo kuratoriai;
\n3.5.
\nProjekto vertė Iki 3000,0 tūkst. Lt 3.6.
\nPrašomos paramos dydis Iki 3000,0 tūkst. Lt 3.7.
\nParamos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
\n3.8.
\nProjekto vieta Lietuvos Respublika 3.9.
\nProjekto trukmė 52 mėn.
\nI įgyvendinimo etapas 34 mėn.
\nII įgyvendinimo etapas 18 mėn.
\n3.10.
\nProjekto pradžia 2008 m.
\n4.
\nAtitikties kriterijai – 5.
\nAdministruojanti institucija Europos socialinio fondo agentūra 6.
\nProjektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7.
\nHorizontalieji prioritetai 7.1.
\nLygių galimybių skatinimas Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra užtikrins ne tik moterų ir vyrų lygias galimybes, bet ir garantuos lygias galimybes visiems žmonėms dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje, tobulinti įgūdžius, įgyti naujų įgūdžių, gauti kitą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą siekiant išlikti aktyviais ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais ar jais tapti. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.2.
\nNovatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projektu bus diegiamos novatoriškos socialinės atskirties ir nemotyvuotų asmenų integracijos veiklos, siekiant juos paskatinti mokytis. Didinamas nuotolinio mokymosi paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Daugiau nei 50 proc. lėšų planuojama skirti novatoriškoms veikloms.
\n7.3.
\nInformacinės visuomenės plėtra Komponente numatytos veiklos, ypač nuotolinio mokymo kuratorių apmokymas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.4.
\nRegioninė plėtra Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra garantuoja didesnį paslaugų prieinamumą bei mažina teritorinius skirtumus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.5.
\nDarnus vystymasis Nuotolinio mokymosi paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, sukurs sąlygas efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89–4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\nVII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 29. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
\n29.1. ITC ir LSŠIC darbuotojai;
\n29.2. kaimo vietovių gyventojai;
\n29.3. kursų (programų) rengimo konsultantai;
\n29.4. nuotolinio mokymo kuratoriai.
\n30.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;
\n30.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos, ITC bei LSŠIC internetinėse svetainėse;
\n30.3. informacinis leidinys;
\n30.4. konferencijos.
\nII. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 7. Planuojama, kad kuriamas komponentas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ padės užtikrinti veiksmingą infrastruktūrinio komponento „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ įgyvendinimą.
\n8.1. mokyklų bibliotekų privalumai:
\n8.1.1. diegiama mokyklų bibliotekų informacinė sistema „MOBIS“. 2005 m. 485 Lietuvos mokyklų bibliotekininkai buvo apmokyti diegti ir naudoti sistemą;
\n8.1.2. Lietuvos mokyklų bibliotekose sukaupta palyginti daug kompiuterinės technikos. Remiantis Europos komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.;
\n8.1.3. sukurtas Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių (toliau vadinama – LITNET) tinklas Švietimo įstaigose. Tai valstybinis kompiuterių tinklas, jungiantis Lietuvos Respublikos mokymo, mokslo ir tyrimo institucijas. 2006 m. pabaigoje LITNET paslaugomis iš viso naudojosi 860 švietimo įstaigų – kolegijos, profesinės mokyklos ir jų filialai, bendrojo lavinimo mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos, švietimo pagalbos įstaigos;
\n8.2. mokyklų bibliotekų trūkumai:
\n8.2.1. nepakankamas apmokytų mokyklų bibliotekų darbuotojų skaičius;
\n8.2.2. netolygus kompiuterizacijos lygis skirtingų tipų mokyklose. Labiausiai kompiuterizuotos yra gimnazijos ir vidurinės mokyklos. Vidutiniškai vienai gimnazijai teko 47, o vidurinei mokyklai 29,8 kompiuteriai; 13,2 kompiuterio jaunimo mokyklai ir 12,1 pradinei mokyklai;
\n8.2.3. pasenusi didžioji dalis techninės bei programinės įrangos, sukauptos Lietuvos mokyklų bibliotekose;
\n8.2.4. nesukurta mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sistema;
\n8.2.5. nepakankama mokyklų bibliotekų darbuotojų motyvacija;
\n8.3. mokyklų bibliotekų galimybės:
\n8.3.1. priimti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, priimti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos (Žin., 2003, Nr. 71-3216); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, priimta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124);.
\nIII. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis komponento tikslas – gerinti mokyklų bibliotekose teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, keliant mokyklų darbuotojų kompetenciją.
\n10.1. atlikti reikalingus tyrimus poreikio ir kompetencijų analizei atlikti;
\n10.2. parengti mokyklų bibliotekų darbuotojų mokymo programas:
\n10.2.1. technologinio kompiuterinio raštingumo programą;
\n10.2.2. programą, parengtą pagal mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartą;
\n10.2.3. programą, skirtą darbui su mokyklų bibliotekų informacine sistema „MOBIS“.
\n10.3. parengti kompiuterinio raštingumo ir darbo su informacine sistema „MOBIS“ metodines medžiagas;
\n10.4. parengti mokyklų bibliotekų darbuotojus-konsultantus;
\n10.5. apmokyti mokyklų bibliotekų darbuotojus technologinio raštingumo;
\n10.6. apmokyti mokyklų bibliotekų darbuotojus kompiuterinio raštingumo pagal mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartą;
\n10.7. apmokyti mokyklų bibliotekų darbuotojus dirbti su mokyklų bibliotekų informacine sistema „MOBIS“.
\nIV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 11. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Rezultato rodikliai:
\nSocialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2006 –* 90** Produkto rodikliai:
\nSocialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:
\n2006 – 1800
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Produkto rodikliai:
\nParengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai 2006 – 30 13. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Pedagogų profesinės raidos centras (toliau vadinama – PPRC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Produkto rodikliai:
\nAtlikta tyrimų, vnt.
\n2006 – 1 Mokyklų bibliotekų darbuotojams parengta mokymo kursų ir programų, vnt.
\n2006 – 3 Parengta mokyklų bibliotekų darbuotojų –konsultantų, vnt.
\n2006 – 30 Apmokyta mokyklų bibliotekų darbuotojų 2006 – 1770 14. Nustatoma ši komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
\n14.1. Komponento valdymo grupės, jos darbo tvarką tvirtina PPRC direktorius;
\n14.2. Komponento valdymo grupės susitikimai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;
\n14.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.
\nV. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 15. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ (toliau vadinama – Projektas).
\n17.1. Komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina PPRC kartu su partneriu Švietimo informacinių technologijų centru (toliau – ITC);
\n17.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;
\n17.3. Paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;
\n17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.
\nVI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
\nEil.Nr.
\nKriterijų kategorijos Kriterijai 1.
\nBendra informacija 1.1.
\nVeiksmų programa Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2.
\nPrioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3.
\nPriemonė Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą 1.4.
\nNacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.
\nFinansavimas 2.1.
\nFinansavimo būdas Valstybės projektas 2.2.
\nKryžminis finansavimas Iki 130 tūkst. Lt 3.
\nTinkamumas 3.1.
\nPareiškėjas Pedagogų profesinės raidos centras 3.2.
\nPartneris (iai) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras 3.3.
\nRemiamos veiklos 1. Mokymo programų bei metodinių medžiagų parengimas;
\n3.4.
\nTikslinės grupės 1. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai;
\n3.5.
\nProjekto vertė Iki 3000,0 tūkst. Lt 3.6.
\nPrašomos paramos dydis Iki 3000,0 tūkst. Lt 3.7.
\nParamos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
\n3.8.
\nProjekto vieta Lietuvos Respublika 3.9.
\nProjekto trukmė 58 mėn.
\nI įgyvendinimo etapas 34 mėn.
\nII įgyvendinimo etapas 24 mėn.
\n3.10.
\nProjekto pradžia 2008 m.
\n4.
\nAtitikties kriterijai – 5.
\nAdministruojanti institucija Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra 6.
\nProjektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7.
\nHorizontalieji prioritetai 7.1.
\nLygių galimybių skatinimas Vykdomas komponentas užtikrins lygias galimybes visiems mokyklų bibliotekų darbuotojams dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje, tobulinti įgūdžius, įgyti naujų įgūdžių, gauti kitą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą siekiant išlikti aktyviais ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais ar jais tapti. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.2.
\nNovatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, skatinti švietimo įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant optimalaus turimų išteklių naudojimo. Daugiau nei 50 proc. lėšų planuojama skirti novatoriškoms veikloms.
\n7.3.
\nInformacinės visuomenės plėtra Pagal aptariamą komponentę numatytos veiklos, ypač mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetu – efektyviai išnaudoti IRT galimybes modernizuojant švietimo sistemą. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.4.
\nRegioninė plėtra Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas prisidės prie švietimo kokybės gerinimo bei skirtumų tarp regionų mažinimo. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\n7.5.
\nDarnus vystymasis Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, prisidės prie visuomenės intelektinio potencialo plėtros, siekiant, kad žinios ir mokslas taptų svarbiausiu veiksniu, užtikrinančiu žmonių gerovę, tvariąją visuomenės plėtrą, kultūros savitumą ir valstybės istorinį tęstinumą. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
\nVII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:
\n23.1. PPRC, ITC darbuotojai;
\n23.2. bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai;
\n23.3. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir mokiniai.
\n24.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;
\n24.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos, PPRC bei ITC internetinėse svetainėse;
\n24.3. informacinis leidinys;
\n24.4. konferencijos.
\nII. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Europos užimtumo strategijoje buvo susitarta dėl šių tikslų ir standartų (ištrauka):
\n5.1. Europos Sąjungoje (toliau – ES) vidutiniškai būtų ne daugiau kaip 10 proc. nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių;
\n5.2. iki 2010 m. mažiausiai 85 proc. 22 metų jaunuolių ES turėtų būti įgiję aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą.
\n6.1. gairė Nr. 23: plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir gerinti jų panaudojimą (ištrauka):
\n6.1.1. sukurti imlią švietimo ir mokymo politiką bei imtis veiksmų siekiant žymiai palengvinti galimybę gauti pagrindinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant gamybinę praktiką ir verslumo mokymą;
\n6.1.2. žymiai sumažinti nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių skaičių.
\n6.1.3. svarbu pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas bei didinti jų pajėgumus taip, kad jos geriau atitiktų darbo rinką ir patenkintų žinių ekonomikos ir visuomenės bei jų veiksmingo funkcionavimo poreikius.
\n6.2. gairė Nr. 24: Švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti naujiems gebėjimų reikalavimams (ištrauka):
\n6.2.1. didinant ir užtikrinant švietimo ir mokymo patrauklumą, atvirumą ir kokybės standartus, plečiant švietimo ir mokymo galimybių pasiūlą bei užtikrinant lanksčius mokymosi modelius ir didinant studentų bei mokomų asmenų mobilumo galimybes;
\n6.2.2. lengvinant ir įvairinant švietimo, mokymo bei žinių prieinamumą visiems tinkamai organizuojant darbą, pasitelkiant šeimos paramos tarnybas, profesinį orientavimą ir prireikus naujus išlaidų pasidalijimo būdus.
\n8.1. iki 2012 m. pasiekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai vaikų įgytų pagrindinį išsilavinimą ir ne mažiau kaip 95 procentai vaikų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, mokytųsi toliau ir įgytų vidurinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją;
\n8.2. sukurti lanksčią ir atvirą švietimo struktūrą, sujungiančią bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo erdvę. Šiai priemonei įgyvendinti vidurinio ugdymo (brandos) programa kuriama lankstesnė, įvairesnė, teikianti daugiau pasirinkimo galimybių. Paskutinių dvejų metų brandos programos turinys labiau individualizuojamas; suartinamos akademinė ir technologinė, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo kryptys;
\n8.3. mokyklas atverti darbo rinkai, išplėtoti socialinės ir kultūrinės mokyklų funkcijos ir taip stiprinti švietimo ir gyvenimo praktikos ryšį. Šiai priemonei įgyvendinti praktinė socialinė, darbinė veikla įtvirtinama kaip sudėtinė bendrojo ugdymo dalis. Kad būtų užtikrinta kokybė, atnaujinamas ir su naujomis asmens kompetencijomis susiejamas švietimo turinys. Ugdymo turinys (ugdymo turinys – apima mokinių jau turimą patirtį, mokymo programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymosi priemones, o ugdymo turinio procesu vadinamas visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas) orientuotas į bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų (kompetencija – apibūdinama kaip tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus) suteikimą, grindžiamą ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu, kiek jų analize, kritišku vertinimu ir praktiniu naudojimu, glaudžiai siejančios švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, problemomis ir jų sprendimų paieška. Švietimo turinys susiejamas su asmens ir visuomenės gyvenimui būtinų vertybinių nuostatų, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimu.
\n12.1. esamos būklės privalumai:
\n12.1.1. 2005–2008 m. Švietimo plėtotės centras įgyvendina ES struktūrinių fondų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“. Projektas skirtas sukurti mechanizmą, užkertantį kelią 14–19 metų mokinių „iškritimui“ iš mokyklos. Projekto metu paankstintos ir išplėstos mokinių mokymosi krypties pasirinkimo galimybės, sukurtos patrauklios mokymosi sąlygos į praktinę veiklą linkusiems mokiniams, padedant jiems ugdytis bendruosius gebėjimus, reikalingus sėkmingai baigti pagrindinio ugdymosi programą bei mokytis toliau;
\n12.1.2. projekte dalyvaujančiose mokyklose pagrindinio ugdymo antrajame koncentre ir viduriniame ugdyme mokiniams sudaroma vis daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus ar modulius atsižvelgiant į savo poreikius ir tolesnio mokymosi perspektyvą;.
\n12.1.3. projekto metu sukurtos Mokymosi krypčių pasirinkimo IX–X kl. (gimnazijų I–II kl.) modelio gairės, teikiančios daugiau patrauklių mokymosi turinio pasirinkimo galimybių. IX–X (gimnazijų I–II) klasėse sudaryta galimybė 20 proc. savaitinių pamokų skaičiaus susidaryti iš pasirenkamųjų dalykų mokymosi per praktinę veiklą modulių, technologijų, menų programų, kūno kultūros modulių;
\n12.1.4. parengtos mokomosios programos: lietuvių kalbos, matematikos, geografijos, fizikos, chemijos, biologijos, pritaikytos 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo poreikiams. Pasiūlytas didesnis programų pasirinkimas: IX–X klasių mokiniams integruota technologinio ugdymo ir integruota meninių dalykų ugdymo programos, XI–XII klasių mokiniams 4 naujos meninio ugdymo ir 5 naujos technologinio ugdymo programos;
\n12.1.5. Parengtos programos išbandytos 26 projekto mokyklose. Nustatyta, kad naujos programos sudaro sąlygas mokymo ir darbo pasaulio suartinimui, taip pat sudaromos galimybės sėkmingai mokytis akademinių ir praktinių polinkių vaikams, mokiniams padedama pasirinkti mokymosi kryptį ir planuoti karjerą;
\n12.1.6. mokymų ir seminarų metu apmokyta 470 mokytojų, kurie dažniau taiko aktyvaus mokymo metodus, individualizuoja mokymą. Taip sudaromos mokiniams saviraiškos, savirealizacijos ir savęs pažinimo galimybės, lygiaverčio mokinių ir mokytojų bendravimo sąlygos. Ugdymo programos derinamos prie mokinių poreikių ir gebėjimų, stimuliuojamos mokytojų didaktinės kompetencijos;
\n12.1.7. projekto metu vykdomi 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo poreikių ir galimybių, projekto veiklų pasekmių ir poveikio tyrimai, kurie padeda identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias projekto puses. Tyrėjai teikia rekomendacijas dėl tolesnio ugdymo turinio tobulinimo bei mokymo(si) individualizavimo ir diferencijavimo, pedagogų kompetencijos tobulinimo.
\n12.2. esamos būklės trūkumai:
\n12.2.1. projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14—19 metų mokiniams“ nedalyvavusių mokyklų ugdymo turinys vis dar orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui;
\n12.2.2. ugdymo procesas vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, nepakankamai atsižvelgiama į skirtingus mokinių polinkius ir poreikius. Praktinių polinkių mokiniai dažnai susiduria su neįveikiamais mokymosi sunkumais: dideliais namų darbų krūviais, nemokėjimu mokytis, atsilikimu, kt., todėl neretai praranda motyvaciją ir palieka mokyklą;
\n12.2.3. mokant mokinius nepakankamas dėmesys skiriamas praktiniams (tyrimo, bandymo, problemų sprendimo, kt.) gebėjimams, kurie yra kokybiškų mokymosi pasiekimų dalis, taip pat mokymosi ir socialiniams gebėjimams, itin reikalingiems lengvai prisitaikyti šiuolaikiniame gyvenime;
\n12.2.4. pamokose įgyjamos akademinės žinios nesusiejamos su praktika, dėl to mokiniai neįžvelgia ryšio tarp įgytų žinių, gebėjimų ir jų pritaikymo praktikoje, todėl mažėja mokinių mokymosi motyvacija;
\n12.2.5. net ir įgyvendinus projektą, IX–X klasių bendrieji ugdymo planai yra nepakankamai lankstūs, mažai valandų skiriama laisvam mokinių pasirinkimui tų programų, kurios atitiktų jų polinkius ir poreikius, todėl nepakanka sąlygų individualaus mokinio mokymosi plano sudarymui;
\n12.2.6. valstybiniuose švietimo dokumentuose apibrėžtas perėjimas iš pagrindinio ugdymo į vidurinį ugdymą leidžia mokiniui pasirinkti tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso programą, tačiau kai žemesnio pasiekimų lygio mokiniai pasirenka savo pasiekimams ir galimybėms neadekvačią programą, mokymasis jiems tampa per sunkus, prarandama mokymosi motyvacija, nuvertinamas mokymosi prestižas;
\n12.2.7. mokykloje realizuojamas ugdymo turinys vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, įvairių dalykų pamokose retai taikomos informacinės komunikacinės technologijos, kurios ne tik leistų individualizuoti ugdymo procesą, bet ir padidinti mokinių mokymosi motyvaciją;
\n12.2.8. mokyklų techninė mokymo bazė yra pasenusi ir nepritaikyta praktinių gebėjimų, reikalingų darbui šiuolaikiniame pasaulyje, ugdymui. Nėra glaudžių sąsajų su profesinio mokymo institucijomis, turinčiomis atnaujintą mokymo bazę;
\n12.2.9. nepakankama mokytojų kompetencija praktiškai pritaikyti šiuolaikinės didaktikos žinias apie kokybišką mokymą(si). Mokytojai, realizuodami dalykų programas mokymą(si) perkrauna akademinėmis žiniomis, namų darbais, nepakankamai dėmesio skiria praktinei ir projektinei veiklai, kuri leistų ne tik pritaikyti įgytas žinias praktikoje, bet ir integruoti įvairių mokomųjų dalykų turinį, parodyti tarpdalykines sąsajas ir dalykinių žinių pritaikymo galimybes gyvenime;
\n12.2.10. užsitęsęs mokytojų etatinio apmokėjimo įteisinimas lemia tai, kad didėjant mokytojų darbo krūviui, darbo užmokestis negali padidėti, todėl mokytojai atsisako vykdyti kelis projektus, rengti individualizuotus mokymosi planus mokiniams ar jų grupėms, rengti mokomąsias išvykas ir ekskursijas ir pan.;
\n12.2.11. švietimo dokumentuose rekomenduojamas visos mokyklos bendruomenės įtraukimas į dalyvavimą mokyklos veikloje, šiandien yra vis dar labiau deklaratyvus, o ne realus: tėvai, profesinio mokymo įstaigos, verslo įmonių, mokyklos socialiniai partneriai nedalyvauja ugdymo proceso planavime, organizavime, vertinime;
\n12.2.12. projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ koordinatoriai, mokytojai teigia, kad mokinių grupėms sunku suorganizuoti apsilankymus įmonių darbo vietose dėl reglamentuojančių aktų trūkumo, nepakankamo darbdavių suinteresuotumo.
\n12.3. esamos būklės galimybės:
\n12.3.1. parengus modelio realizavimo gaires, bus didinamos ugdymo turinio pasirinkimo galimybės IX–XII klasių mokiniams. Pateiktos metodinės rekomendacijos kaip koreguoti ir tobulinti ugdymo procesą, sureguliuoti mokymosi krūvius ir didinti mokymosi prieinamumą įvairių polinkių, poreikių ir gebėjimų mokiniams.
\n12.3.2. pasiūlius naujas modulines programas, sudaromos sąlygos gilesniam mokinių mokymo individualizavimui, akademinių žinių pritaikymui praktikoje, tolimesniam karjeros planavimui, taip sumažinant mokinių mokymosi krūvius ir motyvuojant jų mokymąsi. Tikimasi, kad tai taip pat sumažintų mokinių nubyrėjimą iš mokyklos;
\n12.3.3. pasiūlius naujas modulines programas ir atsiradus didesnei programų pasiūlai, mokykla teikia galimybes tolimesnės mokinių mokymosi veiklos projektavimui ir mokinių individualių mokymosi planų sudarymui, į šį procesą aktyviai įtraukiant mokinius ir jų tėvus, jiems perkeliant daugiau atsakomybės už mokinio mokymąsi ir karjeros planavimą;
\n12.3.4. sudarant sąlygas informuoti ir apmokyti visą bendruomenę (mokinius, mokytojus, tėvus, profesinio mokymo įstaigų darbuotojus, verslo įmonių atstovus, mokyklos socialinius partnerius) ugdymo proceso planavimo, organizavimo, vertinimo metu, taip įtraukiant juos į aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje, mokyklą bus įgalinta tapti besimokančia organizacija;
\n12.3.5. nauja šiuolaikiško ugdymo proceso organizavimo įžvalga, įgyta konsultuojantis su šalies ir užsienio konsultantais, išbandoma projekto mokyklose, o geroji patirtis – kaupiama ir skleidžiama.
\n12.4 esamos būklės grėsmės:
\n12.4.1. naujų mokomųjų modulinių programų kūrimas, orientuojantis tik į didesnį programų skaičių, neatsižvelgiant į ugdymo proceso veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus, per dideli projekto veiklų įgyvendinimo tempai, kokybinių tyrimų stoka, siekiant projekto realizavimo kokybės;
\n12.4.2. visuomenės skeptiškas požiūris į asmens profesinį mokymą ir karjeros planavimą, dėl to atsakoma mokiniams patrauklios taikomosios ir praktinės veiklos pamokose, mokiniams teikiamos akademinės žinios egzaminui;
\n12.4.3. nepakankamas visos mokyklos bendruomenės įsitraukimas į ugdymo proceso planavimą, organizavimą, vertinimą, nesudaro sąlygų visuomenės požiūrio kaitai į šiuolaikinio ugdymo turinio formavimą ugdymo procese;
\n12.4.4. demografinės padėties kaita: gimstamumo mažėjimas turės įtakos mokinių skaičiaus mažėjimui mokyklose, vadinasi, mokykloms, neapsisprendusioms dėl tolimesnių mokyklos veiklos strateginių kaitos prioritetų, gali nesusidaryti mokinių grupės, besirenkančios siūlomas programas.
\nIII. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 13. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ II etapo tikslas – didinti ugdymo turinio patrauklumą, jį individualizuojant ir diferencijuojant, priartinant prie darbo pasaulio, taip siekiant mažinti mokinių „iškritimą“ iš mokyklos.
\n14.1. parengti ir išbandyti mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio realizavimo gaires ir metodines rekomendacijas;
\n14.2. parengti modulines mokymo programas, didinančias 14–19 metų mokinių pasirinkimo galimybes, išbandyti mokymą moduliais;
\n14.3. parengti menų ir technologijų mokymo metodinius instrumentus ir juos išbandyti;
\n14.4. sukurti metodines rekomendacijas verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui;
\n14.5. parengti 30 verslumo, darbinės veiklos, meninio ugdymo, technologinio ugdymo švietimo konsultantų;
\n14.6. organizuoti seminarus mokytojams, mokyklų vadovams, mokinių tėvams, socialiniams partneriams, švietimo specialistams, konsultantams.
\nIV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 15. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
\n15.1. 1 uždavinys „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Rezultato rodikliai:
\nMokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) 2006 –* 90** Produkto rodikliai:
\nMokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius 2006 – – Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – administracijos darbuotojai 2006 – 10 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
\n15.2. 2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Rezultato rodikliai:
\nMoksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2006 –* 90** Produkto rodikliai:
\nMokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos) 2006 – – Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) 2006 – 300 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Produkto rodikliai:
\nParengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius) 2006 – 30 Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų 2006 – 50 17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:
\nRodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.
\nMetai Reikšmė Produkto rodikliai:
\nModelio realizavimo gairės ir metodinės rekomendacijos 2006 – 1 Modulinių mokymo programų, didinančių 14–19 metų mokinių pasirinkimo galimybes, skaičius 2006 – 12 Metodinių rekomendacijų verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui, skaičius 2006 – 3 Menų mokymo programų viduriniam ugdymui skaičius 2006 8 9 Menų mokymo metodinių rekomendacijų skaičius 2006 4 6 Technologijų mokymo metodinių priemonių skaičius 2006 – 2 Projekto seminaruose dalyvavusių mokytojų, mokyklų vadovų, mokinių, jų tėvų, socialinių partnerių, švietimo specialistų, konsultantų skaičius 2006 500 Parengtų leidinių skaičius 2006 – 10 18. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
\n18.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
\n18.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.
\nVII. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 19. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ (toliau vadinama – Projektas).
\n21.1. ŠPC, kaip pareiškėjas, rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame ŠPC vadovo įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;
\n21.2. ŠPC rengia ir teikia paraišką Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA), pasirašo paramos sutartį ir administruoja paramos sutartyje nurodytas veiklas;
\n21.3. ŠPC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo paslaugų pirkimą.
\n21.4. pagal išlaidas pateisinančius dokumentus ir pažangos ataskaitas ŠPC atsiskaito ESFA, kartu teikia nustatytos formos ataskaitas PVK.
\nIX. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI