{"html": "
25.Vyriausybė 1993 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. 721p „Dėl atstovavimo valstybės kapitalui LVKB“ pavedė finansų ministrui E. Vilkeliui pasirašyti LVKB išleidžiamas akcijas ir atstovauti valstybės kapitalui šiame banke. Tą pačią dieną finansų ministras E. Vilkelis ir LVKB valdybos pirmininkas A. Barusevičius pasirašė privilegijuotųjų akcijų pasirašymo sutartį ir paprastųjų akcijų pasirašymo sutartį. Sutartyse pasirašytų privilegijuotųjų ir paprastųjų vardinių akcijų skaičius atitiko Vyriausybės patvirtinto Banko laikinojo statuto 40 punkte nurodytą valstybei tenkančių akcijų skaičių. 1995 m. kovo 30 d. Valstybės kontrolės departamento išvadoje teigiama, kad Vyriausybė 1993 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. 721p pavedė finansų ministrui E.
\n

Vilkeliui pasirašyti šio banko išleidžiamas akcijas ir atstovauti valstybės kapitalui šiame banke. E. Vilkelis tiek LVKB paprastąsias, tiek privilegijuotąsias akcijas pasirašė pagal jų emisijos kainą. Vyriausybės patvirtintame Lietuvos valstybinio komercinio banko statute privilegijuotųjų akcijų emisijos kaina nenumatyta (statutuose nustatyta tik šių akcijų nominali vertė). Valstybė, kuriai priklauso 51 proc. LVKB pagrindinio (akcinio) kapitalo, neturi kontrolinio akcijų paketo, nes, atsižvelgiant į pasirašytų paprastųjų akcijų, suteikiančių jų savininkui balsavimo teisę, skaičių, visuotiniame akcininkų susirinkime teturi 40,2 proc. balsų. Vyriausybė Lietuvos valstybinio komercinio banko statute nustatė banko valdybos veiklai prižiūrėti 4 metams renkamą tarybą iš 11 narių.

\n

Valstybė, kuriai priklauso 51 proc. banko pagrindinio (akcinio) kapitalo, banko taryboje turi 9 proc. balsų. Finansų ministro pasirašytose sutartyse nenurodyta pasirašytų akcijų bendra emisijos kaina, akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai. Vienintelis dokumentas dėl valstybei priklausančių banko akcijų apmokėjimo yra 1994 m. sausio 17 d. Finansų ministerijos raštas Nr. 02-22, kuriuo LVKB pranešama, kad finansų ministro pavaduotojui S. Čipkui pavesta atstovauti valstybės kapitalui LVKB, ir nurodoma, kad iš bankui perduotų 3 mln. Lt apmokėta 29 411 paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių valstybei.

\n
26.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas, tačiau toks įstatymas iki 1995 m. nebuvo priimtas. Lietuvos Respublikos įstatymai ir Vyriausybės nutarimai iki 1995 m. kovo mėn. nereglamentavo valstybei priklausančių akcijų atstovavimo, nebuvo bendros metodikos, konkrečios tvarkos ir reikalavimų, kaip valstybės institucijų pareigūnai turi elgtis atstovaudami valstybei priklausančiam turtui. Apie tai Valstybės kontrolės departamentas nuo 1994 m. primindavo Vyriausybei ir Seimui. 1995 m. kovo 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 469 patvirtinta „Valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarka“. Šiame dokumente numatyta, kad konkrečius su bendrovės veikla susijusius sprendimus, kuriuos vykdo įgaliotinis, pagal savo kompetenciją priima Vyriausybė, kolegiali institucija, institucijos vadovas arba įgaliotinis.
\n

Atsakomybė už savanaudišką ar trečiųjų asmenų naudai priimtą sprendimą numatyta tik įgaliotiniui arba kitiems valstybei bendrovėje atstovaujantiems asmenims, tačiau nenumatyta kolegialios institucijos ir institucijos vadovo atsakomybė už priimtus sprendimus, dėl kurių atstovaujant valstybės akcijoms bendrovėje buvo pažeisti bendrovės įstatai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Be to, ginant valstybės turtinius interesus teismuose, ieškinio tvarka atstovaujanti institucija, pareikšdama ieškinį, turėjo sumokėti žyminį mokestį (5 proc. ieškinio sumos). Tokiose bylose valstybės interesus turėjo ginti ministerijos, tačiau lėšų ministerijų sąmatose net nebuvo numatyta.

\n
27.J. Niaura Komisijai paaiškino, kad „Finansų ministerijoje sistema tokia, kad įgaliojimai yra duodami, suteikiami konkrečiam asmeniui atstovauti jai akcininkų susirinkime ar taryboje. Tačiau tie įgaliojimai yra aprobuojami kolegijos paprastai, ir konkretus asmuo balsuodamas neturi jokios laisvės priimti vieną ar kitą sprendimą. Jis tik mechaniškai pakelia arba nuleidžia ranką.“ S. Čipkus Komisijai paaiškino, kad „kolegijose kažkas būdavo svarstoma“, „kokie reikalingi sprendimai buvo, tai kodėl neatstovavo, atstovavo, bet, sakau, nesėdėsi tame banke nuolat ir visko nematysi.“ S. Čipkus Komisijai sakė, kad „niekas nenorėjo to atstovavimo. Tada, aš pamenu, kad dar tada buvo tokia kalba, kad reikės atstovauti, na, sakau, nebus to laiko. Tai ką, čia dabar vis tiek reikia kažkokius laisvesnius žmones skirti.“ P. Koverovas Komisijai paaiškino, kad „tuo metu, kai EBSW valdė 49 proc. banko akcijų, valstybė absoliučiai nesikišo į banką veiklą: kaip suprantate, tie komiteto sprendimai, tie pasiūlymai valdybai buvo, kaip įsivaizduojate, labai nereikšmingi“, „pagrindinius sprendimus priiminėdavo akcininkas, visi kiti – juos įgyvendindavo“. K. Dabašinskaitė Komisijai paaiškino, kad LVKB nebūtų įmanoma dirbti nevykdant tarybos pirmininko, akcininkų ar dar kieno nors nurodymų.
\n
28.Komisija atkreipia dėmesį, kad tik 1995 m. kovo 31 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 469 „Dėl valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ (Žin., 1995, Nr. 30-688) patvirtino Valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarką. R. Šukys Komisijai paaiškino, kad „iki tol buvo visiška supratimo laisvė tarp įgaliotinių ir juos įgaliojusių asmenų. Todėl dauguma problemų kilo, kai buvo balsuojama, tarp jų ir valstybiniuose komerciniuose bankuose“. Atkreiptinas dėmesys, kad tik 1995 m. kovo 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 469 patvirtintos Valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 25 punkte atsirado reikalavimas, kad valstybei bendrovėje atstovaujantys subjektai visuotiniame akcininkų susirinkime turi iškelti tiek kandidatų į stebėtojų tarybą ar valdybą, kad jų skaičiaus ir stebėtojų tarybos ar valdybos narių skaičiaus santykis nebūtų mažesnis už valstybės turimų akcijų teikiamų balsų dalį.
\n
29.Vyriausybės 1993 m. spalio 21 d. potvarkiu Nr. 724p Finansų ministerijai kartu su Statybos ir urbanistikos ministerija pavesta sudaryti nepriklausomų ekspertų komisiją valstybės turtinio įnašo, perduoto ar numatomo perduoti į LVKB pagrindinį kapitalą, vertei rinkos kainomis nustatyti ir iki 1993 m. lapkričio 22 d. pateikti šio įvertinimo rezultatus. Be to, pavesta parengti Lietuvos valstybinio komercinio banko statuto pakeitimus, pagal kuriuos privilegijuotosios akcijos būtų keičiamos į paprastąsias.
\n
30.Valstybės kontrolės departamento 1994 m. spalio 28 d. rašte „Dėl LVKB patikrinimo“ teigiama, kad LVKB steigėjo pasirašytų akcijų bendra emisijos kaina – 10 404 000 Lt, valstybės už akcijas sudaro 3 000 000 Lt, tokiu būdu pasirašytų, bet nesumokėtų akcijų vertė – 7 404 000 Lt. Banko steigėjui neįforminus LVKB balanse esančio valstybės turto kaip valstybės įnašo už visas pasirašytas akcijas, valstybė laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 19 d. iki 1994 m. vasario 2 d. (t. y. nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo iki banko įregistravimo Lietuvos banke) negavo 1 352 000 Lt pajamų, nes akcininkams už jų lėšas, sumokėtas už akcijas, bankas minėtu laikotarpiu mokėjo palūkanas, o valstybei palūkanos buvo sumokėtos tik už jos įformintą įnašą, kurį sudaro 3 000 000 Lt. Tokiu būdu LVKB balanse esančiu valstybės turtu naudojosi neatlygintinai.
\n
31.1994 m. kovo 4 d. ekspertų komisijos, sudarytos finansų ministro 1993 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 216, pažymoje teigiama, kad LVKB užimamų patalpų vertė rinkos kainomis yra 11 878 225 Lt, iš jų į Lietuvos banko balansą įtraukti 6 606 324 Lt, į LVKB balansą – 4 207 286 Lt.
\n
32.Finansų ministerija 1994 m. birželio 30 d. rašte Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai, informuodama apie bankų privatizavimą, teigia, kad Finansų ministerija LVKB yra pasirašiusi 36 000 privilegijuotųjų vardinių ir 66 000 paprastųjų vardinių akcijų po 100 Lt nominalios vertės. Pasirašytos privilegijuotosios (be balso teisės) akcijos suteikia garantijas, kad už valstybei priklausančias banko akcijas kiekvienais metais bus skaičiuojami nustatyto dydžio dividendai. Be to, Finansų ministerija, kaip valstybei atstovaujantis akcininkas, turintis kontrolinį akcijų paketą, pasilieka galimybę pasinaudoti veto teise priimant sprendimus svarbiausiais banko veiklos klausimais.
\n
33.1994 m. rugsėjo 22 d. Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininkas V. Juškus kreipėsi į Respublikos Prezidentą su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko, Lietuvos žemės ūkio banko ir Lietuvos taupomojo banko reorganizavimo. Teikiamame Respublikos Prezidento dekreto projekte atstovais įvardijami Seimo Valstybės ir teisės komiteto patarėjas Algirdas Taminskas ir Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos patarėjas Raimondas Šukys. R. Šukys Komisijai paaiškino, kad nei Respublikos Prezidentas, nei Seimo nariai į Konstitucinį Teismą nesikreipė.
\n
34.1994 m. spalio 28 d. Valstybės kontrolės departamento akte konstatuota, kad Vyriausybė, kuriai priklauso 51 proc. banko pagrindinio kapitalo, turi 40,2 proc. visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, t. y. neturi kontrolinio akcijų paketo. LVKB argumentavo, kad tokia nuostata buvo įtraukta tvirtinant Laikinąjį banko statutą ir vėlesnėje Finansų ministerijos sutartyje dėl akcijų įsigijimo.
\n
35.Valstybės kontrolės departamento 1995 m. kovo 30 d. išvadoje teigiama, kad LVKB reorganizacija buvo valstybinio banko dalinė privatizacija valstybei atsisakant realios įtakos šio banko valdyme. Vyriausybės patvirtintas LVKB statutas nustatė, kad valstybė, turėdama 51 proc. pagrindinio kapitalo, neturės kontrolinio akcijų paketo ir todėl negalės turėti esminės įtakos šio banko veiklai. Tačiau atsakomybė indėlininkams visiškai palikta valstybei – Civilinio kodekso 471 straipsnio 1 dalis nustatė, kad „valstybė garantuoja fizinių asmenų indėlių bankuose, kuriuose jai nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51 proc. akcinio kapitalo, išmokėjimą indėlininkams pareikalavus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. 1994 m. gruodžio 21 d.
\n

Seimas priėmė Komercinių bankų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 2-33). Įstatymo 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos bankų išleistos ir valstybei priklausančios privilegijuotosios akcijos pakeičiamos paprastosiomis vardinėmis. Su tuo susijusios statuto (įstatų) pataisos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo banko valdybos teikimu gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio akcininkų susirinkimo“. Komercinių bankų įstatymo 55 straipsnio 1 dalis nustatė, kad „veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal šį įstatymą pertvarkymo tvarką ir terminus nustato Lietuvos bankas, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip“. Tokiu būdu privilegijuotųjų akcijų problema įstatyme buvo išspręsta, bet faktinė padėtis liko nepakitusi.

\n

Valstybės kontrolės departamento nuomone, už valstybei padarytą žalą atsakingas buvęs finansų ministras E. Vilkelis, LVKB valdybos pirmininkas A. Barusevičius. Komisija nustatė, kad privilegijuotosios akcijos paprastosiomis vardinėmis taip ir nebuvo pakeistos.

\n
36.1995 m. kovo 30 d. LVKB tarybos pirmininko ir valdybos pirmininko rašte Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai teigiama, kad Valstybės kontrolės departamentas, užuot padėjęs spręsti, kaip susigrąžinti pagal Vyriausybės nutarimus LVKB perduotas iš Lietuvos banko beviltiškas skolas, kurios bankui ir valstybei daro nuostolius, kelia nerealius reikalavimus.
\n
37.1995 m. spalio 31 d. Valstybės kontrolės sprendime pažymėta, kad LVKB, įsteigto reorganizuojant Lietuvos banką jo komercinės dalies pagrindu, 1993 m. spalio 1 d. balanse esantis turtas, perduotas Lietuvos banko ir VĮ „Modulis“ bei įsigytas iki banko pagrindinio kapitalo formavimo iš akcininkų lėšų pradžios, 33 709,8 tūkst. Lt suma priklauso valstybei. LVKB atsakė, kad, remiantis Vyriausybės nustatyta metodika, valstybei atiduoti lėšas nepriklauso, nes tai yra likęs pelnas sumokėjus visus mokesčius. Pažymima, kad pelnas jau panaudotas pagal tikslinę paskirtį. 1996 m. gegužės 10 d. Finansų ministerijos rašte teigiama, kad LVKB ir Valstybės kontrolės nuomonių neatitikimas galėtų būti nagrinėjamas tik teismo tvarka. 1997 m. vasario 5 d. pateikiama informacija, kad Valstybės kontrolės sprendimas nebus įgyvendintas, nes lėšos, sukauptos iš pelno nuo banko steigimosi pradžios iki akcinio kapitalo suformavimo pradžios (1993 m. spalio 1 d.), sunaudotos.
\n
38.1996 m. birželio 14 d. Valstybės kontrolės akte Nr. 142-17 „Dėl LVKB ūkinės finansinės veiklos revizijos“ teigiama, kad LVKB laikinajame statute nurodytas 20 mln. Lt pagrindinis kapitalas neatitiko tuo metu banko balanse nurodyto 17,304 mln. Lt banko kapitalo.
\n
39.Komisija atkreipia dėmesį, kad tik po Valstybės kontrolės atlikto LVKB patikrinimo buvo sumokėta 1 164 583 Lt valstybei už jos įnašą, tačiau tai – tik už turtinį 3 mln. Lt įnašą. Laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 14 d. iki 1994 m. rugsėjo 1 d. LVKB, neatlygintinai disponuodamas valstybės turtu, padarė 5 763 500 Lt žalą valstybės ekonominiams interesams. Komercinių (akcinių) bankų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad „komercinio banko pagrindinis kapitalas sudaromas iš banko steigėjų ir akcininkų lėšų, įmokėtų už banko akcijas“. Taigi LVKB, įsteigto reorganizuojant Lietuvos banką jo komercinės dalies pagrindu, valstybinis turtas, perduotas Lietuvos banko ir VĮ „Modulis“ bei įsigytas iki banko pagrindinio kapitalo formavimo iš akcininkų lėšų pradžios (1993 m. spalio 1 d.), 26 947 000 Lt, t. y. neįskaičius atsargos kapitalo ir indėlių draudimo kapitalo, nepriklauso visiems LVKB akcininkams.
\n

3.2. EBSW grupės veikla Lietuvos valstybiniame komerciniame banke 1. LVKB, įregistravęs Vertybinių popierių komisijoje savo akcijų emisiją, pagrindinį kapitalą iš banko akcininkų lėšų, įmokėtų už banko akcijas, pradėjo formuoti 1993 m. spalio mėn., tą patį mėnesį buvo pasirašytos visos banko akcijos. LVKB išleido 200 000 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. 36 000 privilegijuotųjų vardinių akcijų priklauso valstybei. 161 000 akcijų – paprastosios vardinės akcijos, iš jų – 66 000 nuosavybės teise priklauso valstybei. 3 000 akcijų yra paprastosios vardinės banko darbuotojų akcijos.

\n
2.1994 m. birželio 6 d. LVKB valdybos pirmininko rašte Nr. 07-05 Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai teigiama, kad LVKB akcijos buvo platinamos viešo jų pasirašymo būdu, paskelbus apie tai „Lietuvos aido“ laikraštyje. Akcijos buvo pasirašomos LVKB skyriuose. Banko akcijos buvo platinamos tuo metu, kai buvę Lietuvos banko vadovai dėjo pastangas sunaikinti banką, išskirstyti jį į „krepšelius“ ir neleisti didinti kapitalo išleidžiant akcijas. Nepaisant to, bankas sėkmingai išplatino visas akcijas, likusias nuo valstybės dalies. Platinant akcijas, buvo atsižvelgiama į būsimų akcininkų finansinę būklę, nepriekaištingą veiklą, gerą vardą verslo ir finansinėje veikloje.
\n
3.A. Sadeckas Komisijai paaiškino, kad 1993 metais „jau manyčiau, prieš man išeinant. Kažkur apie galbūt, paimčiau, apie vasarą, gal rudeniop. Jeigu tiksliai prisimenu. Kada jau pajautėm tą ėjimą į tą banką.“ 4. 1996 m. birželio 14 d. Valstybės kontrolės akte Nr. 142-17 teigiama, kad speciali komisija akcijoms platinti nebuvo sudaryta. Pirmosios akcijų emisijos platinimą organizavo banko valdyba.
\n
5.1993 m. spalio 21 d. įvyko pirmasis visuotinis LVKB akcininkų susirinkimas. 1993 m. spalio 21 d. išrinkta LVKB taryba. LVKB valdymo organai buvo visuotinis akcininkų susirinkimas, banko taryba ir banko valdyba. Tarybos pirmininku nuo 1993 m. spalio 21 d. iki 1996 m. sausio 19 d. buvo Gintaras Petrikas (tuo metu jo einamos pareigos: EBSW grupės prezidentas, Komercijos ir kredito banko tarybos narys, Kauno raj. Pramonės ir prekybos rūmų prezidentas, Tarptautinių prekybos rūmų-Lietuva (ICC) tarybos narys ir kt.). 1996 m. sausio 19 d. visuotinis LVKB akcininkų susirinkimas patvirtino naują tarybos sudėtį ir tarybos pirmininku išrinko Pramonės ir prekybos ministerijos sekretorių A. Ignotą.
\n
6.1993 m. spalio 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta LVKB taryba:
\n

G. Bivainienė (Kaunas) S. Černiauskas (Klaipėda) S. Dalikas – UAB „Snita“ finansininkas (EBSW atstovas) R. Jurkevičienė – AB „Kauno autocentras“ (EBSW atstovė) J. Niaura (Vilnius) A. Pauliukaitis – AB „Inkaras“ (EBSW atstovas) G. Petrikas (EBSW atstovas) A. Prascevičius – UAB „Alsa“ (EBSW atstovas) A. Stulpinas – UAB „Baltrex“ (EBSW atstovas) V. Terleckas (Vilnius) E. Žvybas – VĮ „Ekranas“ (EBSW atstovas) J. Urbonienė (Panevėžys) Tarybos pirmininkas – G. Petrikas (išrinktas slaptu balsavimu).

\n
7.1993 m. spalio 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta LVKB valdyba:
\n

A. Barusevičius K. Dabašinskaitė K. Gerasimenko M. Mankevičius J. V. Zigmantas Valdybos pirmininkas – A. Barusevičius (išrinktas slaptu balsavimu).

\n
8.A. Sadeckas Komisijai paaiškino, kad „jis (A. Barusevičius – Komisijos pastaba) buvo ten tikrai, nominaliai ten – pirmoji figūra, o tikrai tai buvo ne pirmoji figūra. Aš neatsimenu atvejų, kad kiek pas jį beateitum, kad nebūtų K. Dabašinskaitės kabinete. Kiekvieną kartą.“ 9. LVKB statute, patvirtintame 1993 m. spalio 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, yra numatyta, kad banko taryboje negali būti to paties ar kito banko valdybos narys arba asmuo, kuris yra daugiau kaip dviejų kitų Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių (komercinių bankų) stebėtojų ar bankų tarybų narys (25 punktas). LVKB statuto 27.4 punkte nustatyta, kad banko taryba nustato kredito, kuris gali būti suteikiamas tik banko tarybai pritarus, dydį ir rūšį. LVKB statuto 27.1 punkte nustatyta, kad banko taryba stebi banko valdybos veiklą, o 28 punkte – kad banko valdyba vadovauja visai banko veiklai.
\n
10.V. Jarmala Komisijai paaiškino, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, turėdama kontrolinius akcijų paketus valstybės valdomuose bankuose, niekaip negalėjo suprasti, kad bankuose valdybos, t. y. valdymo organai, balsuoja kėdėmis, o ne balsų paketais“.
\n
11.Nors Komercinių (akcinių) bankų įstatymo 26 straipsnyje buvo numatyta, kad „banko valdybos narių skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip 3, taip pat valdybos ir jos narių veiklą, įgaliojimus ir teises, nutarimų priėmimo tvarką nustato komercinio banko statutas“, tačiau LVKB statute valdybos narių skaičius nenustatytas. LVKB visuotiniame akcininkų susirinkime 1993 m. spalio 21 d. buvo nustatyta banko valdybos sudėtis – 5 nariai ir valdybos nariais išrinkti A. Barusevičius, K. Dabašinskaitė, K. Gerasimenko, M. Mankevičius ir J. V. Zigmantas. Pažeisdamas įstatymą ir banko statutą, LVKB valdybos pirmininkas A. Barusevičius 1994 m. vasario 14 d. papildomai paskyrė banko valdybos pirmininko pavaduotoju V. Tarasinį. Pavaduotojo skyrimo, neišrinkus jo valdybos nariu, įstatymai nenumatė. 1996 m. vasario 1 d. A. Barusevičius paskyrė antrą, papildomą, valdybos pirmininko pavaduotoją K. Ratkevičių, bet jo taryba nepaskyrė.
\n
12.Vadovaujantis 1994 m. kovo 18 d. LVKB tarybos posėdžio protokolu, valdybos nariams išmokėta 300 000 Lt tantjemų, tarybos nariams – 180 000 Lt (1994 m. spalio 28 d. Valstybės kontrolės akte Nr. 184-03/1-54 teigiama, kada tantjemos nebuvo išmokėtos valstybės kapitalui atstovaujantiems asmenims). 1994 m. kovo 25 d. LVKB visuotinio akcininkų susirinkimo protokole užfiksuotas G. Petriko pareiškimas, kad daugiausia LVKB tarybos narių yra Kaune. LVKB valdybos darbas įvertintas teigiamai.
\n
13.G. Petrikas buvo Kauno komercijos ir kredito banko tarybos nariu ir tuo pačiu metu (iki 1996 m. sausio mėn.) buvo LVKB tarybos pirmininku. Šias pareigas G. Petrikas panaudojo EBSW grupės interesais, t. y. darė įtaką ir užtikrino, kad LVKB suteiktų kreditus EBSW grupės įmonėms. G. Petrikas organizavo uždarųjų akcinių bendrovių „Evadis“ ir „Autopaletė“ įsteigimą tik tam, kad jas panaudotų imant kreditus iš LVKB. Komisija atkreipia dėmesį, kad G. Petrikas buvo išrinktas LVKB tarybos pirmininku kaip EBSW koncerno prezidentas, nors EBSW koncernas tuo metu dar nebuvo registruotas. EBSW grupė kaip koncernas buvo registruotas tik 1994 m. birželio 15 d.
\n
14.Remdamasi AB Turto banko pateikta informacija, Komisija nustatė, kad, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, AB Turto bankas 1996–1998 m. perėmė iš LVKB neveiksnius aktyvus. Išnagrinėjus perimtus neveiksnius aktyvus, buvo nustatyta, kad paskolos LVKB daugeliu atveju buvo išduotos tarpusavyje susijusioms įmonėms ir asmenims be turto įkeitimo, išduodant garantijas bei laidavimus susijusiems asmenims, kuriuos galima įvardyti kaip atskiras finansines grupuotes. Atskirų skolininkų tarpusavio ryšiai dažnai įvairiais būdais būdavo slepiami, todėl šiuos ryšius nustatydavo kontroliuojančios ir teisėsaugos institucijos. Nustatyta, kad su EBSW koncernu susietoms įmonėms (39 įmonėms) buvo suteikta 60 paskolų už 190 mln. Lt. Dauguma EBSW koncernui priklausančių įmonių skolų buvo perimta iš LVKB. Iš EBSW grupės AB Turto bankas išieškojo 6,8 mln. Lt ir skoloms padengti perėmė turto už 1,8 mln. Lt. Nors kai kurių paskolų grąžinimas užtikrinamas kitų įmonių garantijomis (laidavimais) bei turto įkeitimu, tačiau dėl netinkamo įforminimo išduotos garantijos ir laidavimai daugeliu atvejų teismų sprendimais buvo pripažinti negaliojančiais, o įkeistas turtas buvo menkavertis, todėl išieškotos nedidelės sumos. AB Turto bankas, jo duomenimis, buvo perėmęs su EBSW koncernu susijusių įmonių 113 248 294 Lt skolą iš bankų. Skolos likutis 2005 m. balandžio 1 d. buvo 82 593 155 Lt.
\n
15.1994 birželio 20 d.–1995 m. balandžio 3 d. IAB Investicinė Kauno holdingo kompanija pagal sutartis gavo 20 859 020 Lt paskolų iš 6 juridinių asmenų, o šie lėšas skolino iš LVKB ir KKB pagal kreditavimo sutartis. Generalinės prokuratūros duomenimis, atlikta analizė leidžia teigti, kad kreditai iš bankų buvo paimti ne tais tikslais, kurie buvo nurodyti sutartyse, o tam, kad lėšos būtų perskolintos IAB Investicinei Kauno holdingo kompanijai.
\n
16.Generalinės prokuratūros analizė leidžia manyti, kad dėl kreditų iš LVKB išdavimo su EBSW grupe susijusioms įmonėms banko vadovams įtaką darė banko tarybos pirmininkas G. Petrikas. Bankui atstovaudavo ir sutartis dažniausiai pasirašydavo banko valdybos pirmininko pavaduotoja K. Dabašinskaitė. Kreditai kartais buvo išduodami jokios veiklos nevykdančioms įmonėms ir buvo naudojami EBSW grupės interesais. Nustatyta atvejų, kai vienų EBSW grupės įmonių paimti kreditai LVKB buvo grąžinami paimant naujus kreditus iš to paties banko (be garantų, be verslo planų ar pan.). Taip pat nustatyta, kad EBSW grupės įmonių paimtiems kreditams iš KKB grąžinti buvo naudojami kreditai, paimti iš LVKB, ir atvirkščiai.
\n
17.LVKB Paskolų komitetas pirmą kartą sudarytas 1993 m. rugpjūčio 4 d. Paskolų komiteto pirmininkė buvo K. Dabašinskaitė. LVKB laikinosios kreditavimo taisyklės buvo patvirtintos 1993 m. rugsėjo 3 d. valdybos nutarimu. Jose nurodyta kliento, norinčio gauti paskolą, pateikiamas dokumentų paketas, reikalavimai įkeičiamam turtui. Kreditavimo užsienio valiuta tvarka patvirtinta 1993 m. gruodžio 10 d. Daugiausia paskolų buvo išduota 1993 m. – 613 803 tūkst. Lt, iš jų užsienio valiuta – 213 890 tūkst. Lt. Tais pačiais metais grąžinta 98,9 proc. paskolų, išduotų nacionaline valiuta, ir 27,7 proc. – užsienio valiuta.
\n
18.Seimo 1994 m. gruodžio 21 d. priimto Komercinių bankų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 2-33) 23 straipsnis nustatė, kad komercinis bankas privalo turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir vidaus audito tarnybą. Asmenys, davę paaiškinimus, teigė, kad posėdžiai LVKB Paskolų komitete vyko diskusijų forma. Sprendimai būdavo rekomendaciniai LVKB valdybai, o sprendimus jau priimdavo valdyba. M. Žalkauskienė Komisijai paaiškino, kad Paskolų komitetas buvo sudarytas iš atskirų skyrių viršininkų ir atskirų skyrių darbuotojų tam, „kad tai susiję su paskolų išdavimu, tai reikia, kad kiekvienas atsakytų už savo dalį, ar galima išduoti paskolą, ar negalima“. M. Žalkauskienė Komisijai sakė, kad „vis dėlto tarybos narių lemiamas žodis būdavo, nors nedalyvaudavo tuose posėdžiuose“.
\n
19.Komercinių bankų įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad bankas gali skolinti su banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 proc. kapitalo, tačiau Valstybės kontrolės nustatytas santykis buvo 12,5 proc.
\n
20.Po Valstybės kontrolės atlikto patikrinimo dėl paskolų panaudojimo teisėtumo ir pagrįstumo nustatyta, kad 11 ūkio subjektų (AB „Banga“, UAB „Metropolis“, UAB „Pignus“, AB „Jonavos statyba“, AB „Dara“, UAB „Lokva“, UAB „Vinsta“, AB „Statybinės detalės“, ŽŪB „Žemyna“, UAB „Julika“, AB „Garliava“) gautas iš LVKB paskolas (bendra suma – 57 mln. Lt) panaudojo ne pagal paskirtį (lėšas perskolino kitoms įmonėms, padengė anksčiau gautas paskolas bei palūkanas ir kt.). Banko suteiktos UAB „Derika“ (D. Daugėla, Ž. J. Ramanauskas, R. Kurlianskis) 632 910 JAV dolerių paskolos grąžinimo galimybės nebuvo nustatytos, nes įmonės įregistruotu adresu nebuvo. UAB „Derika“ bankui pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka nepatvirtintą balansą, parašai nepanašūs į pavyzdžius. Paskolos sutartį pasirašė K. Dabašinskaitė.
\n
21.Iš viso vien Vilniuje LVKB, pažeisdamas nustatytą paskolų suteikimo ir išdavimo tvarką, išdavė 89 paskolas nacionaline ir užsienio valiuta už 135,5 mln. Lt. LVKB atsakingi darbuotojai (valdybos pirmininkas A. Barusevičius, valdybos pirmininko pavaduotojai K. Dabašinskaitė ir M. Mankevičius, Tarptautinio departamento direktorius J. Jankauskas), pasirašydami paskolų suteikimo sutartis bei potvarkius (dokumentus), kurių pagrindu buvo išduodamos paskolos, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Kauno skyriuje, pažeidžiant nustatytą tvarką, buvo išduotos 47 paskolos už 34,9 mln. Lt; Klaipėdos skyriuje – 11 paskolų už 5,65 mln. Lt.
\n
22.Lietuvos banko duomenimis, 1993 m. liepos 1 d. juridiniai ir fiziniai asmenys iš LVKB buvo pasiskolinę 360,3 mln. Lt.
\n
23.Vienas iš epizodų, parodantis EBSW koncerno veiksmų schemą LVKB, yra Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1999 m. birželio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 13-122-99. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl UAB „Custos“ 4 512 680 Lt paskolos suteikimo ir iššvaistymo, nustatė, kad K. Dabašinskaitė turėjo įgaliojimus teikti paskolas, bet sąmoningai nesilaikė išdavimo metu galiojusių įstatymų ir norminių teisės aktų. E. Guralija, dirbdamas UAB „Custos“ direktoriumi ir veikdamas kaip grupė kartu su LVKB tarybos pirmininku G. Petriku, LVKB valdybos pirmininko pavaduotoja K. Dabašinskaite, gavęs iš G. Petriko nurodymą iš LVKB paimti 4 512 680 Lt paskolą, iš jos 512 680 Lt pervesti į G. Špokausko personalinės įmonės sąskaitą LVKB, o 4 000 000 Lt – į sąskaitą KKB, 1995 m. gegužės 8 d.
\n

LVKB patalpose, K. Dabašinskaitės kabinete, dalyvaujant A. Barusevičiui, su K. Dabašinskaite pasirašė paskolos sutartį Nr. 95/05/0453, be turto įkeitimo ir garantijų mokėjimo pavedimu Nr. 1 iš UAB „Custos“ paskolinės sąskaitos Nr. 201477764 pervedė 512 680 Lt į G. Špokausko personalinės įmonės sąskaitą Nr. 2014478015 LVKB, taip buvo padengiama 1995 m. balandžio 12 d. LVKB G. Špokausko personalinei įmonei išduota paskola; mokėjimo pavedimu Nr. 2 pervedė 4 000 000 Lt į KKB sąskaitą Nr. 902, iš jų 3 000 000 Lt buvo padengta UAB Konsultacinio centro paskola KKB ir 18 000 Lt palūkanos, 572 260 Lt padengtos UAB „Tricon“ palūkanos už KKB imtą paskolą ir 409 740 Lt įskaityta į IAB KIHK sąskaitą KKB. 4 512 680 Lt paskola, gauta iš LVKB, nebuvo grąžinta.

\n

Už šią paskolą, kuri nebuvo apdrausta, UAB „Custos“ G. Petrikas žadėjo įkeisti UAB „Šešupė“ akcijas vėliau, bet tai nebuvo padaryta. Derinant šį paskolos išdavimo be draudimo klausimą, dalyvavo ir LVKB valdybos pirmininkas A. Barusevičius.

\n
24.Kitas epizodas yra nustatytas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1999 m. birželio 10 d. baudžiamosios bylos Nr. 13-122-99 dėl LVKB suteiktų paskolų UAB „Evadis“ ir „Autopaletė“ iššvaistymo nuosprendyje. 1995 m. balandžio 21 d. EBSW grupė, atstovaujama jos prezidento G. Petriko ir vyr. finansininko S. Daliko, pasirašė kreditavimo sutartį su pramoninio kapitalo korporacija „Industrial Capital Corporation“, registruota Britų Virdžinijos salose, atstovaujama George Rohr, dėl 2 000 000 JAV dolerių paskolos suteikimo; pagal šią sutartį EBSW grupei suteikiama paskola 4 mėnesių laikotarpiui. Šiai paskolai užtikrinti pateikiama LVKB garantija. Šiai paskolai gauti LVKB suteikė EBSW grupei 1995 m. balandžio 26 d. paskolos garantiją, kuri buvo patikslinta 1995 m. gegužės 2 d.
\n

Pagal paskolos garantiją LVKB įsipareigojo mokėti visas priklausančias sumas, kurias EBSW grupė skolinga užsienio kompanijai pagal kreditavimo sutartį. 1995 m. balandžio 24 d. EBSW grupė, atstovaujama G. Petriko, ir LVKB, atstovaujama K. Dabašinskaitės, pasirašė garantijos išleidimo sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo išleisti garantiją dėl sumos, neviršijančios 2 000 000 JAV dolerių, o EBSW grupė įsipareigojo padengti visas galimas banko išlaidas, susijusias su garantijos vykdymu, ir įkeisti bankui turtą, užtikrinantį garantijos vykdymą. Tačiau turtas nebuvo įkeistas. Iš šios paskolos 1 600 000 JAV dolerių buvo pervesta į EBSW grupės valiutinę sąskaitą KKB. Likusi paskolos suma – 400 000 JAV dolerių buvo paskirstyta taip: 301 435 JAV doleriai – EBSW grupės paskolai iš LVKB padengti ir 4 396 JAV doleriai palūkanų už šią paskolą, 37 571 JAV doleris – už UAB „Snita“ paskolą, 598 JAV doleriai – už UAB „Daiva“ paskolą.

\n

Siekiant nuslėpti suteiktą garantiją, 1995 m. rugpjūčio 25 d., neprieštaraujant A. Barusevičiui, K. Dabašinskaitė pasirašė LVKB ir UAB „Evadis“, atstovaujamos direktoriaus R. Ubarto, paskolos sutartį Nr. 95/08/0464 dėl 1 225 000 JAV dolerių paskolos be garantijų ir turto įkeitimo. 1995 m. spalio 23 d., neprieštaraujant A. Barusevičiui, K. Dabašinskaitė pasirašė LVKB ir UAB „Autopaletė“ paskolos sutartį Nr. 95/10/477 dėl 1 030 125 JAV dolerių paskolos be garantijų ir turto įkeitimo.

\n
25.1995 m. kovo 30 d. Vertybinių popierių komisijos rašte Seimo Ekonominių tyrimo komisijai teigiama, kad LVKB dėl naujai išleidžiamų akcijų kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją, numatydamas padidinti akcinį kapitalą nuo 20 mln. Lt iki 40 mln. Lt.
\n
26.LVKB valdybos pirmininko A. Barusevičiaus 1995 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 16-708 Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai teigiama, kad Vertybinių popierių komisijai pateiktas akcijų emisijos prospektas – numatyta akcinį kapitalą didinti iki 40 mln. Lt. Šios emisijos metu valstybės akcinio kapitalo dalies mažinti nenumatoma. Kadangi valstybė LVKB turi 51 proc. akcijų, suteikiančių 51 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, akivaizdu, kad valstybės valdomo akcijų paketo dydis gali būti pakeistas tik valstybės sprendimu. Kol kas nėra numatyta, kaip toliau bus didinamas banko akcinis kapitalas.
\n
27.1995 m. kovo 13 d. Finansų ministerijos rašte Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai teigiama, kad valstybės turima 51 proc. dalis LVKB kapitale gali sumažėti iki 42 proc. dėl to, kad bankas yra priėmęs sprendimą didinti banko kapitalą iki 40 mln. Lt, o Vyriausybė už turtinius įnašus papildomai numato įsigyti tik apie 33 proc. naujos emisijos akcijų.
\n
28.1995 m. kovo 31 d. visuotiniame LVKB akcininkų susirinkime patvirtinti nauji banko tarybos nariai: Finansų ministerijos sekretorius Vytautas Uziela ir Finansų ministerijos Iždo departamento skyriaus viršininkė Liucija Prokopavičienė.
\n
29.1995 m. balandžio 13 d. LVKB valdybos posėdyje patvirtintas naujos sudėties Paskolų komitetas: K. Dabašinskaitė – pirmininkė, M. Mankevičius – pirmininko pavaduotojas.
\n
30.1996 m. liepos 5 d. LVKB (tarybos pirmininkas V. Uziela, valdybos pirmininkas G. Čiapas) rašte Ministrui Pirmininkui M. L. Stankevičiui teigiama, kad IAB „Statybinių medžiagų investicija“, IAB „Farmacija“, IAB „Šviesus rytojus“, UAB „Atella“, UAB „Tagiris“, UAB „Snita“, UAB „Umbas“, UAB „Armora“, UAB „Labilis“, UAB „Evadis“, UAB Baltijos autoservisas, UAB „Autopaletė“, UAB „Custos“, AB „Dara“, UAB Konsultacinis centras, UAB „Pignus“, AB Kauno autocentras ir UAB „Urmas“ 1994–1995 m. iš LVKB paėmė 79 939 624 Lt paskolų. Šių įmonių sąskaitos ir turtas nuo 1995 m. spalio mėn. areštuotas. Dėl to negalima vykdyti ūkinės veiklos ir atsiskaityti su LVKB. Bendrovės nuo 1995 m. gruodžio mėn. siūlo su LVKB atsiskaityti už paskolas įkeistu turtu ir patenkinamai dirbančių stambių įmonių akcijomis. Skoloms dengti 6 investicinės akcinės bendrovės ir keletas susijusių bendrovių siūlo nekilnojamojo ir finansinio turto už 95 075 551 Lt. Pateiktas ir Vyriausybės nutarimo projektas. Tą patį raštą pasirašo IAB „Statybinių medžiagų investicija“, IAB „Farmacija“, IAB „Nekilnojamasis turtas“, IAB „Šviesus rytojus“, IAB „Trikotažo investicija“, IAB „Kauno holdingo kompanija ir partneriai“ atstovas A. Pašukevičius.
\n
31.1996 m. vasario 14 d. LVKB valdybos pirmininkas A. Barusevičius kreipėsi į laikinai einantį Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas J. Niaurą su prašymu suteikti 100 mln. Lt paskolą banko likvidumui palaikyti.
\n
32.1996 m. liepos 15 d. Generalinės prokuratūros rašte teigiama, kad LVKB siūloma perimamų akcijų vertė šią dieną neatitinka realios jų kainos. 1996 m. liepos 29 d. Finansų ministerijos rašte – nepritarimas. 1996 m. liepos 10 d. Lietuvos banko raštas, kad negalima pritarti perimti akcijas už paskolas pagal nominalią vertę.
\n
33.1995 m. kovo 30 d. Valstybės kontrolės departamento išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad Vyriausybei 1994 m. lapkričio mėn. buvo pateiktas nutarimo projektas. Jame Finansų bei Statybos ir urbanistikos ministerijos siūlė LVKB perduoti kaip valstybės turtinį įnašą jo nuomojamus 7,9 mln. Lt vertės pastatus (jų likutinė vertė – 2 mln. Lt). Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės departamento reikalavimą, Vyriausybė 1994 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1103 perdavė šiam bankui pastatus ir patalpas kaip valstybės turtinį įnašą, jį įvertinusi 11,85 mln. Lt, t. y. 3,95 mln. Lt daugiau, negu siūlė minėtos ministerijos. Patikrinimo metu nustatyta, kad reorganizuoto LVKB balanse liko valstybės turto, kuris buvo neįvertintas ir neperduotas kaip valstybės turtinis įnašas, už 33 709 800 Lt.
\n
34.1997 m. kovo 5 d. Generalinės prokuratūros rašte Nr. 8/7-378 Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai teigiama, kad LVKB ir jo padaliniai „blogų“ paskolų išdavė už 244 430 000 Lt.
\n

3.3. Lietuvos banko veiksmai kontroliuojant Lietuvos valstybinį komercinį banką 1. Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1990, Nr. 7-172) 16 straipsnio 1 dalis nustatė, kad „bet kuri kredito įstaiga Respublikoje gali būti įsteigta tik Lietuvos banko leidimu“. Šio įstatymo 22 straipsnis nustatė, kad „Lietuvos bankas privalo kontroliuoti Respublikos kredito įstaigų veiklą organizuodamas ištisines arba atrankines revizijas. Revizijas atlieka Lietuvos banko Revizijų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos banko patvirtintais Revizijų nuostatais“, o 23 straipsnis nustatė Lietuvos banko nurodymų dėl trūkumų pašalinimo privalomumą.

\n
2.R. Visokavičius Seimo 1993 m. kovo 23 d. nutarimu „Dėl R. Visokavičiaus paskyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ buvo paskirtas Lietuvos banko valdybos pirmininku.
\n
3.R. Visokavičius Komisijai paaiškino: „Kauno kredito ir komercijos banko valdytojas R. Griguola 1993 m. gegužės–birželio mėn. atvyksta į Vilnių pas mane, Banko pirmininką, centrinio Lietuvos banko pirmininką, ir mandagia forma pradžioje prašo, kad pirmininke, jūs darote klaidą neleisdamas privatizuoti, jis ir vienaip, ir kitaip bandė, tačiau mūsų pokalbiui įpusėjus, jis gana griežčiau man pradėjo... Jūs darote klaidą, gali būti taip, kad turėsite nemalonumų, o galų gale gal teks palikti centrinio banko pirmininko postą.“ 4. R. Visokavičius Komisijai paaiškino: „dėl 20 mln. galiu pasakyti: mes duodavome kreditus Žemės ūkio bankui, kreditinius išteklius maitinti įmones. Bet kada reikėjo skubiai padėti pieno pramonei, tai buvo A. Šleževičiaus prašymas, tai buvo kitų vadovų prašymas. Aš jiems pasiūliau, sakau, neskandinkime... Reikia, kad jie sugrįžtų. Tada mes paleidome per „Litimpeksą“ ir įpareigojom. Ir tie 20 mln. sugrįžo su 21 mln. 300 tūkst. palūkanų. Taip buvo man. Matyt, ta schema nepatiko. Kad reikia, aš parodžiau, kaip reikia kredituoti, kaip reikia reikalauti. Nepatiko, vadinasi, teko čiaudėti.“ 5. 1993 m. rugsėjo 16 d. Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 1993 m. rugsėjo 14 d. dekretą „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti J. Sinkevičių laikinai eiti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas“ ir Vilniaus miesto prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus tardytojo 1993 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, sankcionuotą Vilniaus miesto vyriausiojo prokuroro, nutarimu „Dėl pavedimo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojui J. Sinkevičiui laikinai eiti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas“ nušalino R. Visokavičių nuo pareigų. 1993 m. spalio 21 d. R. Visokavičius buvo atleistas iš pareigų.
\n
6.R. Visokavičius Komisijai apie jam iškeltą bylą paaiškino: „byla baigėsi, aišku, nieko negalėjo man primesti, pasakyti. Tai buvo... Tai buvo organizuota byla ir ji buvo, galima įvairiai sakyti, politinė, galima... įvairiai suinteresuotų asmenų, norėjo nugalėti, bet, aišku, aš buvau pasiruošęs kaip profesionalas specialistas, aš visiškai apsigyniau ir man nebuvo jokių problemų, sunkumų įrodyti.“ 7. A. Šleževičius Komisijai paaiškino: „buvau labai aktyvus šalininkas dėl pono R. Visokavičiaus atstatydinimo – ir dėl labai paprastos priežasties. Kadangi, jūs pamenate, kiek nestabili tuo metu buvo valiuta. Ir kuomet centrinis bankas, užuot sudaręs sąlygas ūkio subjektams įsigyti rinkoje nusistovėjusių kainų lygiu vietinę valiutą arba ją konvertuoti iš valiutos, kai buvo daroma akivaizdžiai žalinga Lietuvos ūkiui veikla.“ 8. Seimas 1993 m. lapkričio 17 d. nutarimu „Dėl K. Ratkevičiaus paskyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ Lietuvos banko valdybos pirmininku paskyrė K. Ratkevičių.
\n
9.A. Šleževičius Komisijai paaiškino: „dėl K. Ratkevičiaus paskyrimo aš negaliu nieko jums pakomentuoti, kadangi aš labai epizodiškai tiktai dalyvavau, iš principo bankų specialistų aš nežinojau, nebuvau pažįstamas su jais, kadangi niekada nedirbau toje srityje, todėl mažai ką aš galėjau patarti Prezidentui. Prezidentas pasirinko, man nebuvo jokio pagrindo prieštarauti tokiam siūlymui.“ 10. Seimas 1993 m. gegužės 11 d. priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos banko įstatymo dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 16-402). Įstatymo 2 dalis nustato, kad „Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius penkeriems metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.“ Komisija atkreipia dėmesį, kad Respublikos Prezidentas 1993 m. gruodžio 18 d. dekretu „Dėl Lietuvos banko valdybos narių paskyrimo“ Lietuvos banko valdybos nariu paskyrė ir S. Godelį, vėliau buvusį EBSW grupės tarybos nariu.
\n
11.Įstatymo „Dėl Lietuvos banko įstatymo dalinio pakeitimo“ 1 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu“, 2 dalyje – kad Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius penkeriems metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu, o 3 dalyje nustatyta, kad Revizijų skyriaus viršininką penkeriems metams skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos banko valdybos teikimu.
\n
12.Seimas 1993 m. spalio 28 d. įstatymo „Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 58-1115) 1 dalyje nustatė, kad Lietuvos banko veiklą, Lietuvos Respublikos Seimui pavedus, tikrina Valstybės kontrolės departamentas.
\n
13.1994 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas naujos redakcijos Lietuvos banko įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1957). Įstatymo 7 straipsnyje buvo nustatyta, kad pagrindinis Lietuvos banko tikslas – siekti Lietuvos Respublikos pinigų stabilumo, o įgyvendindamas pagrindinį tikslą, Lietuvos bankas turi užtikrinti patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą. Šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad kredito įstaigos veikla yra veikla, grindžiama viešu piniginių lėšų bet kokia forma priėmimu ir jų skolinimu savo sąskaita, o 34 straipsnyje – kad be Lietuvos banko licencijos negalima užsiimti kredito įstaigos veikla.
\n
14.1994 m. sausio 27 d. Lietuvos banko Komercinių bankų departamento direktorė L. Černaitė išvadoje dėl LVKB įregistravimo ir licencijos banko veiklai suteikimo teigia, kad 1994 m. sausio 1 d. apmokėtas LVKB pagrindinis kapitalas pagal banko balansą – 12 741 100 Lt. Neapmokėtos 36 000 privilegijuotųjų ir 36 589 paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių valstybei. Tokiu būdu banko dokumentų įregistravimo pateikimo dieną apmokėtas banko pagrindinis kapitalas sudarė 63,7 proc. deklaruojamo pagrindinio kapitalo. Nors pagal Komercinių (akcinių) bankų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą bankas neregistruojamas ir licencija banko veiklai neišduodama, jeigu nepasirašytos visos akcijos ir neapmokėtas visas statute deklaruojamas kapitalas, išvadoje siūloma įregistruoti LVKB statuto pakeitimus ir įregistruoti LVKB suteikiant jam registracijos Nr. 31.
\n
15.1994 m. vasario 3 d. Lietuvos banko valdybos posėdyje (protokolas Nr. 3) buvo nutarta įregistruoti LVKB statutą, įregistruoti LVKB, suteikiant jam registracijos Nr. 31, taip pat buvo pasiūlyta LVKB kartu su Vyriausybe spręsti privilegijuotųjų akcijų pakeitimo į paprastąsias vardines akcijas klausimą, tačiau, kaip jau minėta Komisijos išvadose, Komisija nenustatė, kad privilegijuotosios akcijos būtų buvusios pakeistos paprastosiomis vardinėmis akcijomis.
\n
16.1994 m. rugpjūčio 11 d. l. e. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas V. Bublio rašte Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai teigiama, kad Lietuvos banko darbuotojų kvalifikacija ir skaičius kol kas neleidžia kiekvieną banką tikrinti bent kartą per metus. Įstatymas „Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos reglamento“ taip pat nesuteikia Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai teisės pavesti Lietuvos bankui atlikti visą komercinių bankų finansinės veiklos patikrinimą. Be to, paminėta, kad, Vyriausybei pasinaudojus PHARE teikiama technine pagalba, LVKB dirba nepriklausoma audito firma.
\n
17.1994 m. rugsėjo 1 d. Valstybės kontrolė kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu paaiškinti, koks buvo LVKB statusas 1992 m. spalio 1 d.–1994 m. vasario 3 d. 1994 m. rugsėjo 4 d. gautas atsakymas, kad Lietuvos bankas kontroliuoja tik leidimą turinčių ir Lietuvos banko įregistruotų kredito įstaigų veiklą.
\n
18.1995 m. kovo 30 d. Valstybės kontrolės departamento išvadoje teigiama, kad Komercinių (akcinių) bankų įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad komercinis bankas tampa juridiniu asmeniu ir įgyja teisę atlikti banko operacijas nuo leidimo (licencijos) komercinio banko veiklai išdavimo ir įregistravimo Lietuvos banko knygoje dienos. Komercinis bankas galėjo gauti Lietuvos banko leidimą (licenciją) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo statuto įregistravimo dienos ir tik pateikęs Įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nurodytus dokumentus, tarp jų patvirtinančius, kad visos akcijos pasirašytos ir visiškai apmokėtos. Lietuvos bankas pažeidė šias nuostatas, nes 1992 m. gruodžio 1 d. LVKB išdavė licenciją, o po to 1993 m. sausio 30 d. protokolu Nr. 5 registravo Laikinąjį statutą, nors tuo metu komercinio banko akcijos nebuvo išplatintos ir apmokėtos, t. y. nebuvo suformuotas banko pagrindinis (akcinis) kapitalas. Po visuotinio akcininkų susirinkimo LVKB (jo statutas) 1994 m. vasario 3 d. įregistruotas Lietuvos banke. LVKB steigėjas yra Vyriausybė.
\n
19.Valstybės kontrolės duomenimis, LVKB taryboje 51 proc. valstybės akcinio kapitalo atstovavo tik vienas tarybos narys (9 proc. tarybos balsų). 1995 m. kovo 30 d. duomenimis, net pasikeitus Komercinių bankų įstatymui, faktiškai nė viename iš buvusių valstybinių bankų privilegijuotosios akcijos dar nėra pakeistos į paprastąsias.
\n
20.Seimas 1995 m. birželio 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos žemės ūkio, Lietuvos taupomojo ir Lietuvos valstybinio komercinio bankų“ (Žin., 1995, Nr. 47-1141) pasiūlė Vyriausybei iki 1995 m. birželio 15 d. apsvarstyti ir pateikti Seimui pasiūlymus, pagrindines nuostatas dėl Lietuvos žemės ūkio, Lietuvos taupomojo ir Lietuvos valstybinio komercinio bankų kapitalų dalies, priklausančios valstybei, dydžio, taip pat parengti ir pateikti Seimui svarstyti skubos tvarka teikiamų pasiūlymų įgyvendinimo tvarką nustatantį įstatymo projektą, tačiau Vyriausybė tik 1996 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 97 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko akcinio kapitalo didinimo“ (Žin., 1996, Nr. 7-178), kuriuo buvo pritarta akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko akcinio kapitalo didinimo planui.
\n
21.R. Šarkinas Komisijai paaiškino, kad, jam pradėjus eiti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas, „dėl bankų priežiūros buvo visiška netvarka. Jeigu žiūrėtume į Valstybinį komercinį, tai tik tada pradėjome tikrinti, keletą metų nebuvo tikrinta. Ir tada paaiškėjo, kokia šių paskolų būklė, ir buvo priimti visi Lietuvos banko valdybos sprendimai, kurie tokiu atveju buvo reikalingi. Buvo baudžiamos, buvo ir nušalintos ir valdybos, ir tarybos, ir panašiai. Kas priklausė.“ V. Žiemelis Komisijai paaiškino, kad „priimant Banko įstatymą, yra pirminis variantas, kai nebuvo užkirstas kelias būtent tokioms veikloms, nebuvo aiškiai pasakyta. Ir prasta kontrolė. Šiuo atveju – prasta bankų kontrolės departamento veikla. Kaip jis vadinosi, tiksliai neatsimenu, bet prasta bankų kontrolės departamento, t. y. padalinio, veikla labai išryškėjo bankrutavus kitiems bankams. Komerciniams, po to... Po to buvo atleista departamento vadovė, neatsimenu jos pavardės, ir banko pirmininkas tuo metu.“ „Pirmiausia įstatymų spragos ir prasta kontrolė. Jeigu būtų gera kontrolė, to nebūtų. Jeigu įstatymas leido, mato, kad yra prastai, tai iš karto reikėjo taisyti įstatymus. EBSW įsikūrė remdamasis tuo blogu įstatymu, drįstu teigti, ne tiek blogu visu įstatymu, kaip įstatymo spragomis.“ 22. Lietuvos bankas 1995 m. gruodžio 7 d. rašte Vyriausybei konstatuoja sudėtingą padėtį dėl blogų paskolų bankų sektoriuje. 1995 m. gruodžio 8 d. Finansų ministerijai teigiama, kad susikaupė nemažai paskolų, kurių paskolų gavėjai laiku negrąžino. Negrįžtančios paskolos, nesuderinti pinigų srautai kelia rimtą grėsmę likvidumui, jeigu indėlininkai nepratęstų indėlių sutarčių. Tarp bankų, kuriems pritaikytos poveikio priemonės apribojant atskiras operacijas, nėra LVKB, – tik KKB. LVKB minimas kaip bankas, kurio kapitalo didinimo perspektyvos yra realios. Minima tiek aplaidi kreditavimo politika, tiek piktnaudžiavimas. Dar tik kalbama apie priemones, reikalingas patikrinti, ar Lietuvos bankui teikiamos ataskaitos teisingos. 1995 m. gruodžio 20 d. rašte Vyriausybei teigiama, kad išankstinio įspėjimo sistema pradės veikti 1996 m.
\n
23.1996 m. vasario 2 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 2 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB Komercijos ir kredito bankui bei tolimesnės banko veiklos“, atsižvelgiant į tai, kad su banku susijusiems asmenims paskolinta daugiau kaip 10 proc. banko kapitalo, kad KKB nevykdė kapitalo pakankamumo ir likvidumo normatyvų, kad KKB neužtikrino paskolų grupavimo taisyklių vykdymo, nutarta atšaukti KKB leidimą teikti tarpbankines paskolas, priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams atidarytas sąskaitas bei atlikti operacijas užsienio valiuta ir kreiptis į Kauno miesto apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo KKB.
\n
24.1996 m. balandžio 17 d. Lietuvos banko Bankų priežiūros departamento pažymoje Lietuvos banko valdybai teigiama, kad LVKB turi rimtų likvidumo problemų. LVKB tikrinimo preliminariose išvadose teigiama, kad per 1996 m. I ketvirtį bankas patyrė dar 287 000 Lt nuostolių, o viena iš pagrindinių šių nuostolių susidarymo priežasčių buvo išmokėtos didelės premijos nepaisant to, kad bankas dirbo nuostolingai ir nevykdė riziką ribojančių normatyvų. Sausio mėn. personalo išlaidos sudarė 8,4 mln. Lt, nors paprastai jos siekia tik nuo 3 iki 4 mln. Lt. Teigiama, kad banko būklės pablogėjimą sukėlė ir nepakankamas banko vadovybės dėmesys banko likvidumo būklei bei jos kitimo tendencijoms. Nuolat didėjo LVKB rizikingų aktyvų mastas.
\n
25.1996 m. birželio 6 d. Lietuvos banko valdybos nutarime Nr. 152 „Dėl poveikio priemonės taikymo Lietuvos valstybiniams komerciniam bankui“ teigiama, kad 1995 m., išduodant paskolas su EBSW grupe susijusioms įmonėms, bankas pažeidė Komercinių bankų įstatymo 29 straipsnį, valdyba be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, sumažino banko kapitalą padengdama juo 1995 m. nuostolį. Lietuvos banko valdyba nutarė pavesti LVKB tarybai iki 1996 m. birželio 20 d. apsvarstyti ir įvertinti banko valdybos ir atskirų jos narių veiklą ir pareikalauti iš banko tarybos atsižvelgiant į svarstymo rezultatus nušalinti valdybos narius, kurie atsakingi už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus bei nepatenkinamą banko finansinę būklę.
\n
26.1996 m. birželio 24 d. Lietuvos banko valdybos pirmininkas R. Šarkinas informavo Ministrą Pirmininką M. L. Stankevičių ir finansų ministrą A. Križinauską dėl ypač didelių LVKB likvidumo problemų. Teigiama, kad 1996 m. kovo 20–gegužės 24 d. LVKB atlikto patikrinimo rezultatai parodė dar sudėtingesnę šio banko finansinę būklę, negu ji buvo pateikta banko finansinėse ataskaitose, patikrinimo metu nustatyta nemažai įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų, taip pat galima teigti, kad banke susidarė ypač sudėtinga situacija.
\n
27.1996 m. liepos 15 d. Lietuvos banko valdybos pirmininkas R. Šarkinas raštu informavo Ministrą Pirmininką M. L. Stankevičių ir finansų ministrą A. Križinauską apie ypač sudėtingą LVKB finansinę būklę ir rašte teigė, kad Vyriausybė, būdama pagrindinė banko akcininkė, nesiėmė jokių konkrečių priemonių banko kapitalui atkurti ir likvidumo problemoms išspręsti.
\n
28.Lietuvos banko valdyba 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl poveikio priemonės taikymo Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui“ sustabdė LVKB tarybos įgaliojimus, nušalino banko valdybą, administracijos vadovą ir laikinuoju banko administratoriumi paskyrė G. Čiapą. Komisija mano, kad šis Lietuvos banko valdybos sprendimas laikytinas momentu, kada valstybė atgavo kontrolę LVKB.
\n
29.Vyriausybė (Ministras Pirmininkas M. L. Stankevičius, finansų ministras A. Križinauskas) 1996 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 891 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 849 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko“ dalinio pakeitimo“ (Žin.,1996, Nr. 73-1766) nusprendė, kad Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, valstybės institucijos, disponuojančios valstybės fondais, turi iki 1996 m. rugpjūčio 1 d. perkelti lėšas iš komerciniuose bankuose (išskyrus akcines bendroves Lietuvos taupomąjį banką ir Lietuvos žemės ūkio banką) turimų einamųjų (atsiskaitomųjų) sąskaitų į jų miestuose (rajonuose) esančiuose Lietuvos valstybinio komercinio banko skyriuose atidarytas sąskaitas. 1996 m. lapkričio 4 d. Lietuvos banko rašte Ministrui Pirmininkui teigiama, kad LVKB nuo šių metų pradžios turėjo problemų, jo finansiniai rodikliai blogėjo. LVKB kapitalas buvo neigiamas (minus 83 mln. Lt), bankas buvo nemokus, dėl neigiamo kapitalo pažeisti visi veiklos riziką ribojantys normatyvai. Gyventojų lėšos banke per 9 mėnesius sumažėjo 75 proc., įmonių – 59 proc., tačiau išaugo šalies valdymo įstaigų suma – 72 proc. Per 9 mėnesius nuostoliai sudarė 142,6 mln. Lt.
\n
30.1996 m. rugpjūčio 9 d. Vyriausybė (Ministrą Pirmininką pavadavo teisingumo ministras A. Valys, finansų ministras A. Križinauskas) nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymo projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui bei prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka.
\n
31.1996 m. rugpjūčio 22 d. Seimas priėmė Lietuvos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 81-1932). Įstatyme inter alia buvo nustatyta, kad valstybės garantijos Lietuvos valstybinio komercinio banko indėliams, Lietuvos valstybinio komercinio banko gyventojų indėliams, padėtiems į banką iki šio banko privatizavimo, taikomos Civilinio kodekso 471 straipsnyje nustatytos garantijos.
\n
32.1996 m. gruodžio 11 d. Lietuvos banko valdybos pirmininko R. Šarkino rašte finansų ministrui R. Matiliauskui teigiama, kad banko likvidumas daugiausia yra palaikomas valstybės valdymo įstaigų lėšomis, esančiomis šiame banke. Pažymima, kad patirtus didelius banko nuostolius daugiausia lėmė bloga paskolų portfelio kokybė ir didelis specialiųjų atidėjinių abejotiniems aktyvams poreikis. LVKB jau daugiau kaip 10 mėnesių nevykdo likvidumo normatyvo.
\n

3.4. Lietuvos banko veiksmai kontroliuojant Komercijos ir kredito banką 1. 1994 m. birželio 28–liepos 13 d. Lietuvos banko atlikto KKB patikrinimo ataskaitoje teigiama, kad banke nėra patvirtintų kreditavimo taisyklių, faktiškai nėra nei kreditavimo skyriaus, nei kredito komiteto. Sprendimą išduoti kreditą priima banko valdyba šią sudaro valdybos pirmininkas, vyr. ekonomistas ir vyr. finansininkas. Nėra duomenų, ar valdyba klausimus dėl išduotų kreditų derina su banko taryba. 48,8 proc. paskolų yra išduota banko akcininkams. Bankas yra 7 skolininkams išdavęs paskolų, kurių bendra suma vienam skolininkui viršija 30 proc. banko kapitalo. Tarp tokių skolininkų – UAB „Snita“, VĮ „Banga“, UAB Konsultacinis centras. Įvertinus banko paskolas pagal paskolų grupes, matyti, kad padidėjusios rizikos, abejotinos ir nuostolingos paskolos sudaro 87,9 proc. visų paskolų vertės. Kelia susirūpinimą ir tai, kad, esant pažeistam kapitalo adekvatumo normatyvui, auga gyventojų indėlių ir depozitų mastas – jie 1994 m. liepos 1 d. sudaro daugiausia (53,1 proc.) banko įsipareigojimų pagal kiekvieną pareikalavimą, tačiau, kadangi bankas yra krizės būklės, visų pirma indėlininkai labiausiai ir nukentėtų.

\n
2.1995 m. liepos 3 d. Lietuvos banko Bankų priežiūros departamento pažymoje Lietuvos banko valdybai teigiama, kad KKB pažeidžia Komercinių bankų įstatymo numatytus banko veiklą ribojančius normatyvus, ir siūloma laikinai atšaukti KKB leidimą priimti indėlius iš gyventojų, išduoti piniginius laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo įsipareigojimus, iki bus įvykdyti banko veiklos riziką ribojantys normatyvai.
\n
3.1995 m. liepos 20 d. Lietuvos banko valdyba nutarimu Nr. 66 „Dėl akcinės bendrovės Komercijos ir kredito banko“ nutarė laikinai atšaukti KKB leidimą teikti paskolas (išskyrus tarpbankines ir Vyriausybės vertybinių popierių pirkimą), išduoti piniginius laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo įsipareigojimus, iki bus įvykdyti banko veiklos riziką ribojantys normatyvai.
\n
4.1995 m. liepos 20 d. Lietuvos banko valdyba nutarimu Nr. 68 „Dėl sankcijos taikymo AB Komercijos ir kredito bankui“ nutarė įspėti KKB dėl to, kad 1994 m. nepaskelbė finansinių ataskaitų, ir įpareigojo iki 1995 m. rugpjūčio 1 d. viešai paskelbti Lietuvos banko nustatytos formos 1994 m. finansines ataskaitas kartu su nepriklausomo audito išvada.
\n
5.1995 m. gruodžio 12–20 d. Lietuvos banko atlikto KKB patikrinimo metu nustatyta, kad KKB išlieka nemokus, banko nemokumas – 10 869 000 Lt.
\n
6.1996 m. spalio 11 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 282 „Dėl akcinės bendrovės Komercijos ir kredito banko“ nutarta atšaukti banko licenciją KKB. KKB indėlininkams 1996 m. birželio 1 d. buvo skolingas 4 070 000 Lt, kitiems kreditoriams – 10 610 000 Lt.
\n
4.Kokias pasekmes valstybei bei visuomenei sukėlė koncerno EBSW veikla?
\n

4.1. Koncerno EBSW veiklos pasekmės gyventojams ir įmonėms 1. IAB IKHK 1993 m. balandžio mėn. pradėjo reklaminę kampaniją per visuomenės informavimo priemones dėl didelio saugumo garantijų turinčių indėlių priėmimo iš gyventojų ir didelių palūkanų mokėjimo. IAB IKHK, pažeisdama 1990 m. vasario 13 d. priimto Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1990, Nr. 7-172) 16 straipsnio reikalavimus, kad kredito įstaiga Lietuvos Respublikoje gali būti įsteigta tik Lietuvos banko leidimu (o jo IAB IKHK neturėjo), nuo 1993 m. balandžio 20 d. iki 1995 m. birželio 6 d. neteisėtai vykdė kredito įstaigos funkcijas.

\n
2.Atlikus reviziją, paaiškėjo, kad indėlių iš gyventojų buvo surinkta:
\n
–nuo 1993 m. balandžio 20 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. – 7 133 671,85 Lt;
\n
–nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. – 267 052 813,10 Lt;
\n
–nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. birželio 6 d. – 70 160 791,21 Lt.
\n

Taigi IAB IKHK nuo 1993 m. balandžio 20 d. iki 1995 m. birželio 6 d. sudarė su gyventojais 171 563 lėšų priėmimo laikinam naudojimui terminuotas sutartis, numatančias mokėti palūkanas; pagal tas sutartis priėmė ir užpajamavo IAB IKHK kasoje skolintų iš gyventojų terminuotų piniginių indėlių – 344 347 275,15 Lt.

\n
3.IAB IKHK ta pačia tvarka priiminėjo indėlius ne tik iš fizinių, bet ir iš juridinių asmenų. Indėliai iš juridinių asmenų buvo renkami nuo 1993 m. gegužės 7 d. iki 1995 m. gegužės 13 d. Iš juridinių asmenų IAB IKHK gavo indėlių – 9 390 375,10 Lt.
\n
4.Pažymėtina, kad iki 1996 m. liepos 1 d. gyventojams buvo grąžinta 266 916 755 Lt, juridiniams asmenims – 8 610 375 Lt.
\n
5.Revizijos akto duomenimis, indėlių rinkimas iš fizinių ir juridinių asmenų ir neracionalus lėšų panaudojimas IAB IKHK sudarė 52,4 mln. Lt trūkumą. Įskaitant iki bankroto bylos iškėlimo (1996 m. liepos mėn.) apskaičiuotas palūkanas, bendras lėšų trūkumas sudaro 78,6 mln. Lt.
\n
6.Generalinės prokuratūros duomenimis, atliekant tyrimą dėl IAB IKHK stambiu mastu iššvaistyto svetimo turto, buvo siekiama nustatyti, kurie asmenys, sudarę sutartis su IKHK, laiku neatgavo savo indėlių ir kuriems buvo padaryta žalos. Tokie asmenys byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Iš viso šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 14 726 fiziniai asmenys.
\n
7.1996 m. liepos 1 d. IAB IKHK fiziniams ir juridiniams asmenims iš viso buvo skolinga 127 mln. Lt: 77 mln. Lt negrąžinta indėlių fiziniams asmenims ir 19 mln. Lt neišmokėta palūkanų; 22, 5 mln. Lt skola juridiniams asmenims ir 8 mln. Lt neišmokėta palūkanų.
\n

4.2. Koncerno EBSW veiklos pasekmės valstybės ekonominiams interesams 1. Kaip jau buvo minėta nagrinėjant Komisijai Seimo pavestą 3 klausimą, valstybė, turėdama 51 proc. pagrindinio kapitalo, neturėjo kontrolinio akcijų paketo ir todėl valstybei atstovaujantys asmenys nedarė esminės įtakos LVKB veiklai. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio 1 dalis numatė, kad „valstybė garantuoja fizinių asmenų indėlių bankuose, kuriuose jai nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51 proc. akcinio kapitalo, išmokėjimą indėlininkams pareikalavus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. Taigi analizuojamu laikotarpiu galioję teisės aktai nustatė valstybei atsakomybę už indėlių praradimą.

\n
2.G. Petrikas, būdamas LVKB tarybos pirmininku ir tuo pačiu metu KKB tarybos nariu, darė įtaką, kad LVKB suteiktų paskolas EBSW grupės įmonėms. Parengtinio tardymo metu buvo nustatyta, kad EBSW grupei priklausančios uždarosios akcinės bendrovės buvo įsteigiamos paskolų iš LVKB paėmimo, įmonių akcijų įsigijimo, atsiskaitymo su indėlininkais, perskolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims tikslais. Parengtinio tardymo duomenimis, EBSW grupės įmonių paimti kreditai LVKB buvo grąžinami paėmus kreditus KKB, ir atvirkščiai.
\n
3.Pagal Komisijos turimus duomenis su EBSW koncernu susijusios įmonės, kurioms buvo suteiktos paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir paskolos su valstybės garantija, yra šios:
\n

Eil. Nr.

\n

Įmonės pavadinimas Paskolos sutarties pasirašymo data Pa-skolos valiuta Paskolos suma valiuta Negrąžinta paskolos suma Lt Pastabos (Investicinių projektų ekspertų komisijos (toliau – IPEK) išvados), paskolos paskirtis 1.

\n

AB „Nuklonas“ 1996-09-19 USD 300 000,00 1 200 000,00 IPEK išvados buvo; investicijų projektui 2.

\n

AB „Ekranas“ 1995-10-20 EUR 975 686,00 0 IPEK nesvarstė; atsiskaitymui už energijos išteklius 3.

\n

AB „Išlaužo žuvis“ 1996-10-01 USD 83 889,00 Paskolos grąžinimo pradžia 2005-12-31 IPEK nesvarstė; sojų rupiniams įsigyti 4.

\n

AB „Plaušo plokštė“ 1995-10-20 EUR 1 194 825,00 6 019 289,39 IPEK nesvarstė; atsiskaitymui už energijos išteklius 5.

\n

AB „Albitas“ 1995-10-20 EUR 151 426,00 547 980,41 IPEK nesvarstė; atsiskaitymui už energijos išteklius 6.

\n

AB „Šilkas“ 1995-12-07 EUR 991 061,00 5 054 807,52 IPEK nesvarstė; atsiskaitymui už energijos išteklius 7.

\n

AB „Inkaras“ 1995-08-02 USD 5 692 875,00 22 771 500,00 IPEK išvados buvo; investicijų projektui užbaigti 8.

\n

AB „Inkaras“ 1995-09-02 USD 407 125,00 1 628 5000,00 IPEK išvados buvo; investicijų projektui užbaigti 9.

\n

AB „Inkaras“ 1995-10-20 EUR 292 706,00 1 156 305,78 IPEK nesvarstė; atsiskaitymui už energijos išteklius 10.

\n

AB „Inkaras“ (UAB „Medicinos sistema“) CHF 2 476 687,36 55 856 084,47 IPEK nesvarstė; investicijų projektui 11.

\n

AB „Dirbtinis pluoštas“ 1995-10-20 EUR 819 576,00 0 IPEK nesvarstė; atsiskaitymui už energijos išteklius 12.

\n

AB „Kėdainių biochemija“ 1996-02-06 USD 115 850,00 364 128,14 IPEK nesvarstė; sojų rupiniams įsigyti 13.

\n

AB „Kėdainių biochemija“ 1996-08-12 USD 363 519,00 1 142 576,57 IPEK nesvarstė; sojų rupiniams įsigyti 14.

\n

AB „Kėdainių biochemija“ 1998-02-19 USD 134 517,58 422 802,21 IPEK nesvarstė; sojų rupiniams įsigyti 15.

\n

VĮ „Lietuvos kuras“ 1993-07-20 USD 3 652 354,00 11 507 795,92 IPEK nesvarstė; kurui įsigyti 16.

\n

VĮ „Lietuvos kuras“ 1995-10-05 EUR 7 615 962,72 21 224 607,51 IPEK išvados buvo; investicijų projektui 17.

\n

VĮ „Jūra“ 1994-05-27 USD 2 680 672,00 10 722 688,00 IPEK nesvarstė; depozitui 18.

\n

VĮ „Skalda“ 1995-10-20 EUR 155 329,06 790 966,65 IPEK nesvarstė; atsiskaitymui už energijos išteklius 19.

\n

AB „Koordinatė“ 1994-01-14 SDR 734 000,00 4.079 572,00 IPEK išvados buvo; investicijų projektui 4. Pagal Komisijos turimus duomenis dvylikai su EBSW koncernu susijusių įmonių buvo suteikta paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų bei paskolų su valstybės garantija ir tik dvi įmonės (AB „Ekranas“ ir AB „Dirbtinis pluoštas“) šias paskolas grąžino.

\n
5.Ūkio ministerija 2005 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (9.11-12)-3-6449 informavo Komisiją, kad Investicinių projektų ekspertų komisija nesvarstė šių su EBSW koncernu susijusių ūkio subjektų investicinių projektų valstybės paskolai ar paskolai su valstybės garantija gauti: AB „Ekranas“, AB „Išlaužo žuvis“, AB „Plaušo plokštė“, AB „Albitas“, AB „Šilkas“, AB „Dirbtinis pluoštas“, AB „Kėdainių biochemija“, VĮ „Lietuvos kuras“, VĮ „Jūra“, VĮ „Skalda“. Finansų ministerija nurodė, kad Investicinių projektų ekspertų komisija svarstė šių ūkio subjektų investicijų projektus: Šiaulių VĮ „Nuklonas“, AB „Inkaras“, VĮ „Lietuvos kuras“, AB „Koordinatė“. Kitiems ūkio subjektams paskolos ar valstybės garantijos buvo suteiktos ne investicijų projektams finansuoti, o žaliavoms įsigyti (sojų rupiniams, kurui) arba atsiskaityti už energijos išteklius.
\n
6.2005 m. gruodžio 16 d. Komisijos posėdyje buvęs Ministras Pirmininkas A. Šleževičius į Komisijos narių klausimą, kokios priežastys lėmė, kad negrąžinta nemaža dalis suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų bei paskolų su valstybės garantija, paaiškino: „dėl netinkamo tų lėšų disponavimo (...) dabar akivaizdu, kad daliai projektų arba sąmoningai būdavo lėšos skolinamos, žinant iš karto, kad nebus atiduota, arba tiesiog blogai parinkti biznio planai (...), ir filtras, aišku, buvo nepakankamas“. Į Komisijos narių klausimą, kodėl nemaža dalis su EBSW susijusių įmonių gavo paskolas su valstybės garantija, nors nebuvo Investicinių ekspertų komisijos išvadų, A. Šleževičius trumpai atsakė, kad buvo „netvarka“ valstybėje.
\n
7.1991 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo valstybės turto privatizavimo procesas ir tęsėsi iki 1995 metų. Objektai buvo privatizuojami už valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius), tikslines kompensacijas, laisvai konvertuojamą valiutą ir Lietuvos Respublikoje galiojusius piniginius vienetus.
\n
8.Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas numatė, kad privatizavimo objektu negali būti valstybės turtas, kuris neperkainuotas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas taisykles. Tuo tarpu bendra turto vertės nustatymo tvarka, pagrįsta tarptautinėmis turto vertinimo taisyklėmis, buvo patvirtinta Vyriausybės nutarimu „Dėl turto vertės nustatymo“ (Žin., 1995, Nr. 29-652) tik 1995 m. kovo 28 d.
\n
9.Be to, 1994 m. kovo 23 d. Valstybės kontrolės departamento pažymoje teigiama, kad nustatyta daug atvejų, kai privatizavimo tarnybų pareigūnai netikrino privatizuojamų objektų dokumentų teisinio pagrįstumo, neteisėtai įformindavo įmonių privatizavimo dokumentus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus buvo sudaromos fizinių asmenų grupės, tvirtinami įgaliojimai atstovauti grupei, fizinių asmenų grupių steigimo sutartys ir t. t.
\n

4.3. Koncerno EBSW veiklos pasekmės Lietuvos bankų sektoriui 1. Su EBSW koncernu iš esmės buvo susiję du Lietuvos bankai – Lietuvos valstybinis komercinis bankas (LVKB) bei Komercijos ir kredito bankas (KKB). Šie bankai iš esmės buvo valdomi su EBSW koncernu susijusių asmenų, kurie priiminėjo sprendimus dėl bankų veiklos, dėl suteikiamų paskolų arba darė įtaką tokių sprendimų priėmimui.

\n
2.Ekonominiais skaičiavimais nepagrįstų paskolų, neužtikrintų jokiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, išdavimas lėmė tai, kad KKB jau 1995 m. buvo nemokus, neatitiko banko veiklos riziką ribojančių normatyvų. 1995 m. liepos 20 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 66 laikinai atšauktas KKB leidimas teikti paskolas, 1996 m. spalio 11 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 282 atšaukta KKB licencija.
\n
3.Dėl analogiškų priežasčių, kaip ir KKB, LVKB 1996 m. turėjo didelių likvidumo problemų dėl blogų paskolų portfelio, jo finansiniai rodikliai blogėjo, bankas buvo nemokus. Gyventojų lėšų banke per 9 mėnesius sumažėjo 75 proc., įmonių – 59 proc., nuostoliai sudarė 142,6 mln. Lt. Siekiant stabilizuoti banko padėtį, 1996 m. rugpjūčio 1 d. Vyriausybės nutarimu biudžeto asignavimų valdytojai buvo įpareigoti komerciniuose bankuose turimų einamųjų (atsiskaitomųjų) sąskaitų likučius pervesti į LVKB atidarytas sąskaitas. Reaguojant į susidariusią padėtį, 1996 m. liepos 19 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 205 sustabdyti LVKB tarybos įgaliojimai, nušalinta banko valdyba, administracijos vadovas.
\n
4.AB Turto bankas, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, 1996–1998 metais perėmė iš AB „Aurabankas“, Lietuvos akcinio inovacinio banko, LVKB ir Lietuvos žemės ūkio banko neveiksnius aktyvus. Išnagrinėjus perimtus neveiksnius aktyvus, buvo nustatyta, kad paskolos šiuose bankuose daugeliu atvejų buvo išduotos tarpusavyje susijusioms įmonėms ir asmenims be turto įkeitimo, išduodant garantijas bei laidavimus susijusiems asmenims, kuriuos galima įvardyti kaip atskiras finansines grupuotes. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad iš AB Turto banko perduotų neveiksnių aktyvų 17 finansinių grupuočių buvo suteikta beveik 700 mln. Lt paskolų, arba daugiau kaip 70 proc. visų perimtų probleminių skolų; iš jų EBSW grupės įmonių skolos – 448 mln. Lt, skolos likutis 2005 m. balandžio 1 d. – 255 mln. Lt. AB Turto bankas po minėtų neveiksnių aktyvų perėmimo ėmėsi veiksmų skoloms išieškoti, teikė teisėsaugos institucijoms reikiamą informaciją bei pasiūlymus dėl civilinių ir baudžiamųjų bylų iškėlimo, taikė priverstines skolų išieškojimo priemones. Iš EBSW grupės įmonių AB Turto bankas išieškojo 6,8 mln. Lt ir skoloms padengti perėmė turto už 1,8 mln. Lt, šį turtą vėliau realizavo. Nors kai kurių paskolų grąžinimas buvo užtikrintas kitų įmonių garantijomis (laidavimais) ir turto įkeitimu, tačiau dėl netinkamo įforminimo išduotos garantijos ir laidavimai daugeliu atvejų teismų sprendimais buvo pripažinti negaliojančiais, o įkeistas turtas buvo menkavertis, todėl išieškotos tik nedidelės sumos.
\n
5.Komisijos duomenimis, dėl su EBSW koncernu susijusių įmonių – AB Turto banko skolininkų 2002 m. spalio 1 d. buvo tiriama 60 baudžiamųjų bylų, teismuose nagrinėjamos 29 baudžiamosios bylos, 128 baudžiamosios bylos buvo sustabdytos, 130 bylų nutraukta, 72 bylose kalti asmenys buvo nuteisti.
\n

4.4. Koncerno EBSW veiklos pasekmės Lietuvos pramonei ir ekonomikai 1. Komisijos tyrimo metu surinktais duomenimis, EBSW koncerno įtakos srityje buvo atsidūrusios mažiausiai apie 159 Lietuvos įmonės. Šiose įmonėse koncernas turėjo akcijų paketus ir tiesiogiai ar netiesiogiai darė įtaką įmonių veiklai bei įmonių valdymo organų priimamiems sprendimams.

\n

EBSW grupės įtaka Lietuvos ekonomikai, ypač Kauno regione, buvo milžiniška – pigiai už investicinius čekius buvo supirktos įmonių akcijos, įmonių turtas užstatytas, imamos paskolos, o gauti pinigai nebuvo investuojami, kadangi įmonės buvo superkamos siekiant ne plėsti gamybą, bet pasinaudoti jų turtu. Daugelis didžiųjų įmonių („Banga“, „Koordinatė“, „Šilkas“, „Inkaras“) buvo privestos bankrutuoti.

\n

Kauno miesto 18 tūkst. bedarbių anksčiau dirbo EBSW privatizuotose įmonėse. Žlugus „Bangai“, 12 tūkst. asmenų prarado darbą, o dėl įmonės „Inkaras“ bankroto be darbo liko 3 tūkst. žmonių.

\n
2.Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2005 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (8.3)-A2-452 pažymima, kad iš EBSW koncernui priklausančių 163 įmonių sąrašo 52 įmonės turėjo nemokumo problemų: 38 įmonės išregistruotos dėl bankroto, 1 sanuota, 1 restruktūrizuota, 1 įmonei restruktūrizavimo byla nutraukta, 11 įmonių bankroto procedūros dar vykdomos.
\n

Komisija nustatė, kad pirmiau minėtų 52 įmonių skolos kreditoriams ir įmonių darbuotojams bankroto ar restruktūrizavimo proceso pabaigoje sudarė 1 180 425 000 Lt.

\n

Išregistruotos likvidavus dėl bankroto įmonės Eil. Nr.

\n

Įmonės kodas Įmonės pavadinimas Bankroto data/restruktūrizavimo data Likvidavimo data Išregistravimo data Iš viso turto bankroto pradžioje Kreditorių reikalavimai bankroto pradžioje Padengti kreditorių reikalavimai Kreditorių reikalavimai proceso pabaigoje Darbuotojų reikalavimai proceso pabaigoje 1.

\n

4034698 Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė „Jūra“ 1995-02-01 1996-11-07 2001-04-03 160553,4 186160,4 83961 100896,1 0 2.

\n

3331144 Investicinė akcinė bendrovė Investicinė Kauno holdingo kompanija 1995-07-21 2001-03-29 2005-01-11 87489 122673 8627,8 113983,6 0,6 3.

\n

3388968 Akcinė bendrovė „Banga“ 1995-04-25 1996-02-05 2002-03-26 82966 107105 8624 104655 0 4.

\n

3362855 Akcinė bendrovė „Šilkas“ 2001-06-05 2002-01-21 2004-01-26 44166 59174 5356 55488 1 5.

\n

1202635 Akcinė bendrovė Komercijos ir kredito bankas 1996-02-19 1999-03-16 2002-12-20 34746 15463 3542 11921 0 6.

\n

4413245 Akcinė bendrovė „Nuklonas“ 1997-04-25 1997-10-01 2002-09-18 27546 35306 16021 22370 3298 7.

\n

5651247 Akcinė bendrovė „Jonavos statyba“ 2000-01-06 2000-08-12 2002-02-21 27492 21882 0 22214 233 8.

\n

3331178 Investicinė akcinė bendrovė „Šviesus rytojus“ 2002-01-23 2002-07-03 2004-01-22 14826 31274,4 657,6 30622,5 20,4 9.

\n

6132448 Akcinė bendrovė „Kėdainių biochemija“ 2003-01-30 2003-08-04 2005-03-04 13413 6192,3 383,4 5842,9 0 10.

\n

3348643 Investicinė akcinė bendrovė „Statybinių medžiagų investicija“ 2002-02-21 2002-07-22 2004-01-21 11122 5760 209 5554 24 11.

\n

4970054 Akcinė bendrovė „Alma“ 1997-05-05 1999-09-24 2002-06-28 10250 5681 656 5294 92 12.

\n

3326058 Investicinė akcinė bendrovė „Farmacija“ 2002-02-18 2002-06-12 2004-01-21 9907 4288,1 187,7 4109,4 0 13.

\n

3348658 Investicinė akcinė bendrovė „Trikotažo investicija“ 2002-09-05 2002-12-12 2003-08-28 9509,6 2445,4 2174,3 271,1 0 14.

\n

7310905 Akcinė bendrovė „Juodupės Nemunas“ 2000-04-27 2000-11-17 2002-10-25 8656,1 17068,8 648,7 17000,7 2383,3 15.

\n

3331163 Investicinė akcinė bendrovė „Kauno holdingo kompanija ir partneriai“ 2002-09-03 2003-01-06 2003-11-03 6887 2773 3 2773 31 16.

\n

3424364 Akcinė bendrovė „Gedinatė“ 1998-10-27 1999-10-15 2002-05-13 5022 14994 0 14994 0 17.

\n

3368102 Akcinė bendrovė „Žaliakalnio autotransportas“ 1999-02-01 2000-06-02 2002-11-04 4472,158 7372 774 7592 360 18.

\n

2172068 Uždaroji akcinė bendrovė „Auto-Ager“ 2002-06-10 2002-12-23 2004-01-29 4244 3824,2 0 3824,2 0 19.

\n

3292696 Uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Snita“ 2002-07-31 2002-11-28 2004-03-09 4053 23449,8 11,1 23450,4 2,8 20.

\n

3342607 Akcinė bendrovė Kauno autoservisas 1994-06-17 2000-10-03 2002-10-04 3763 5056 1387 4203 0 21.

\n

6247369 Akcinė bendrovė „Kelmės trikotažas“ 1997-11-14 1999-04-15 2002-06-26 3361 6485 914 5622 164 22.

\n

3363206 Uždaroji akcinė bendrovė „Silbitas“ 2002-07-11 2002-12-10 2004-05-28 2383 624 29 624 54 23.

\n

3351866 Uždaroji akcinė bendrovė Baltijos automobilių servisas 2000-08-09 2001-04-09 2002-04-17 2320,316 4279 0 4279 17 24.

\n

4972334 Akcinė bendrovė „Plaušo plokštė“ 1996-10-25 1997-05-29 2000-11-16 2300 11988 1116 13024 948 25.

\n

3344815 Akcinė bendrovė „Kauno autotransportas“ 1998-07-13 1999-07-07 2004-11-29 1488 13414 77,4 15308 351 26.

\n

5204376 Akcinė bendrovė „Ūla“ 1998-10-27 1999-12-29 2002-09-17 1304 8020 260 7917 61 27.

\n

3406927 Uždaroji akcinė bendrovė „Kaunas Plius TV“ 1998-01-23 1998-04-22 1998-10-16 1001,5 2115 0 2296,4 142,4 28.

\n

3244157 Uždaroji akcinė bendrovė „Trikon“ 2000-12-08 2001-08-06 2002-11-28 886 1161,1 0,6 1160,5 0 29.

\n

3367421 Akcinė bendrovė Kauno autocentras 2003-06-23 2004-01-26 2004-11-18 823 712 28 703 14 30.

\n

3362692 Akcinė bendrovė „Kamega“ 2001-04-17 2001-09-24 2002-05-15 460,903 4771,8 9,89 4761,9 0 31.

\n

5479724 Akcinė bendrovė „Biržų autotransportas“ 1999-06-11 1999-10-11 2001-06-06 392,15 722,6 0 741,7 52,9 32.

\n

2258677 Akcinė bendrovė „Vilniaus komprojektas“ 2001-04-25 2002-02-25 2004-08-13 295 8528 126 8986 500 33.

\n

4705795 Akcinė bendrovė „Panevėžio srovė“ 2001-08-17 2001-12-11 2003-10-20 180 523 0 523 4 34.

\n

5888159 Uždaroji akcinė bendrovė „Kaišiadorių autotransportas“ 1999-12-14 2002-03-29 2003-03-27 152 325,9 112,8 213,1 101,1 35.

\n

5122953 Akcinė bendrovė „Vibrita“ 2000-05-12 2000-10-03 2001-02-23 114,5 106,8 0 116,1 0 36.

\n

4775174 Uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio apželdinimas“ 2002-09-16 2002-10-17 2003-01-28 1,2 238 0 238 0 37.

\n

3350582 Uždaroji akcinė bendrovė „Ciklonas“ 2003-07-18 2003-07-18 2004-02-25 0,2 22,6 2,3 24 0 38.

\n

4973546 Akcinė bendrovė „Alytaus transportas“ 2002-11-22 2003-03-26 2003-06-05 0 824 0 824 0 Iš viso 588546,027 742803,2 134670,89 624420,6 8855,5 Sanuotos įmonės 1.

\n

3383181 Uždaroji akcinė bendrovė „Ultra Vires“ 1999-10-08 2000-02-23 sanavimo pradžia 865 1850 0 n. d 0 Iš viso:

\n

865 1850 0 0 0 Restruktūrizuojamos įmonės 1.

\n

3385901 Akcinė bendrovė Kauno ketaus liejykla 2004-11-29 iškelta restr. byla, duomenys iš teismo nutarties 37147 n. d n. d n. d 2.

\n

7069426 Akcinė bendrovė „Išlaužo žuvis“ 2003-12-30 2004-06-21 nutraukta restr. byla 1330 751 0 754 6 Iš viso:

\n

80531 37898 0 754 6 Įmonės, kuriose bankroto procedūros vykdomos 1.

\n

3353911 Akcinė bendrovė „Dirbtinis pluoštas“ 2001-06-13 133145 293548 5360 312465 2013 2.

\n

2005933 Akcinė bendrovė „Lietuvos kuras“ 2001-04-27 89617,8 112509 13686 99603 2 3.

\n

3320724 Akcinė bendrovė „Kauno audiniai“ 2003-05-20 2003-12-18 11442 8588 189 8556 87 4.

\n

3351847 Akcinė bendrovė „Inkaras“ 2000-02-21 2001-03-06 10916 83648 878 83213 352 5.

\n

3349362 Akcinė bendrovė „Albitas“ 2001-07-24 2002-03-07 9823 17624 524 18536 193 6.

\n

3363369 Akcinė bendrovė „Dara“ 2002-04-25 2002-10-24 7594 10676 10 10676 28 7.

\n

3380269 Uždaroji akcinė bendrovė „Umbas“ 2004-07-16 2004-10-14 5121 5637 0 5637 64 8.

\n

3208149 Uždaroji akcinė bendrovė Gamybinis-prekybinis centras „Baltex“ 2003-05-08 2003-08-25 4108,9 2565,5 0 2565,5 0 9.

\n

5124683 Akcinė bendrovė „Marijampolės Daisotra“ 2001-07-09 2002-05-13 2115,8 2050,1 0 2050,1 0 10.

\n

7061482 Uždaroji akcinė bendrovė „Alšia“ 2003-06-17 2003-12-08 309,8 291,6 78,4 291,6 57,8 11.

\n

5664148 Akcinė bendrovė „Jonavos montuotojas“ 2005-02-04 0 0 0 0 0 Iš viso:

\n

274193,3 537137,2 20725,4 543593,2 2796,8 52 Iš viso 944135,3 1319688,4 155396 1168767,8 11658,3 Eil. Nr.

\n

Įsteigimo data Įmonės pavadinimas Balsų dalis Įmonės turtas įsteigimo dieną Informacija apie bankrutavusias įmones Informacija apie nelikviduotas įmones 2005-01-01 Bankroto data Įmonės turtas bankroto dieną Įmonės skolos (kreditorių įsiskolinimai) bankroto pradžioje Padengti kreditorių įsiskolinimai Įmonės skolos (kreditorių įsiskolinimai) bankroto pabaigoje Turtas Skolos Skolos darbuotojams 1.

\n

1993-04-15 UAB „Emitentas“ 100 2.

\n

1992-03-26 UAB Konsultacinis centras 90 3.

\n

1992-04-28 IAB Investicinė Kauno holdingo kompanija 94,51 1995-07-21 87489 122673 8627,8 113983,6 4.

\n

1992-09-18 IAB „Farmacija“ 60,33 2002-02-18 9907 4283,2 187,7 4109,4 5.

\n

1992-11-17 IAB „Trikotažo investicija“ 85,57 2002-09-05 9509,6 2445,4 2174,3 271,1 6.

\n

1992-10-27 IAB „Šviesus rytojus“ 109,31 2002-01-23 14826 31274,4 657,6 30622,5 7.

\n

1992-11-17 IAB „Statybinių medžiagų investicija“ 72,57 2002-02-21 11122 5760 209 5554 8.

\n

1992-10-27 IAB „Nekilnojamasis turtas“ 92,16 9.

\n

1992-11-17 IAB „Bituko investicija“ 69,12 10.

\n

1992-04-10 IAB „Vilinvest“ 95,58 11.

\n

1992-10-27 IAB „Kauno holdingo kompanija ir partneriai“ 82,22 2002-09-03 6887 2773 3 2773 12.

\n

1992-06-04 UAB „Kapitalo fondas“ 100 13.

\n

1991-10-31 UAB „Aukso vilna“ 100 14.

\n

1993-08-31 UAB Kauno holdingo kompanija (EBSW transporto grupė „Baltijos transportas“, UAB „Kėbulų remontas“) 100 15.

\n

1993-08-31 UAB „Autoagregatai“ 100 16.

\n

1993-08-31 UAB „Autopaletė“ 100 17.

\n

1992-12-04 UAB „Auto-AGER“ 100 2002-06-10 4244 3824,2 0 3824,2 18.

\n

1992-11-19 UAB Baltijos automobilių servisas 100 2000-08-09 2320,316 4279 0 4279 19.

\n

1992-12-11 UAB „Kelių žvaigždė“ 100 20.

\n

1992-11-10 UAB „Kauno transekspedicija“ 100 21.

\n

1992-08-20 AB Kauno autoservisas 54,16 1994-06-17 3763 5056 1387 4203 22.

\n

1992-05-17 AB „Lazdijų autotransportas“ 63,75 23.

\n

1994-06-27 AB „Alytaus transportas“ 46,58 2002-11-22 0 824 0 824 24.

\n

1993-04-30 AB Kauno autocentras 89,82 2003-06-23 823 712 28 703 25.

\n

1993-04-30 AB „Žaliakalnio autotransportas“ 87,52 1999-02-01 4472,158 7372 774 7592 26.

\n

1992-12-21 AB „Kaišiadorių autotransportas“ 64,18 1999-12-14 152 325,9 112,8 213,1 27.

\n

1993-12-02 AB „Biržų autotransportas“ 57,86 1999-06-11 392,15 722,6 0 741,7 28.

\n

1992-07-29 AB Klaipėdos autoservisas 49,24 29.

\n

1992-09-15 AB „Kauno autotransportas“ 76,67 1998-07-13 1488 13414 77,4 15308 30.

\n

1993-10-18 AB Marijampolės „Daisotra“ 31,66 2001-07-09 2115,8 2050,1 0 2050,1 1816,1 2050,1 0 31.

\n

1994-07-01 (EBSW electron. grupė „Elektronikos konsorciumas“) 13,85 32.

\n

1994-08-02 AB „Nuklonas“ 54,31 1997-04-25 27546 35306 16021 22370 33.

\n

1994-02-25 AB „Vilniaus vingis“ 47,95 34.

\n

1994-04-18 AB „Ekranas“ 31,46 35.

\n

1993-10-04 AB „Alma“ 75,22 1997-05-05 10250 5681 656 5294 36.

\n

1994-06-28 Kauno valst. televiz. aparatūros gamykla 86,87 37.

\n

1993-10-14 AB „Banga“ 18,36 1995-04-25 82966 107105 8624 104655 38.

\n

1994-02-14 AB „Telga“ 67,16 39.

\n

1994-03-01 (EBSW komercijos grupė „Verta“) UAB „Žinau“ 100 40.

\n

1994-03-31 UAB „Varanas“ 100 41.

\n

1992-08-07 AB Prekybos bazė „Urmas“ 44,65 42.

\n

1992-12-18 AB „Žaibas“ 56,81 43.

\n

1993-11-26 AB Kauno ketaus liejykla 36,62 2004-11-29 restruktūrizavimo byla 79201 37147 0 0 2004-11-29 iškelta restruktūrizavimo byla. Planas nepatvirtintas 44.

\n

Klaipėdos sandėlis Nr. 14 100 45.

\n

1992-05-08 AB „Pramoninis servisas“ 58,75 46.

\n

1990-11-20 UAB „Baltex“ 100 2003-05-08 4108,9 2565,5 0 2565,5 4108,9 2565,5 0 47.

\n

UAB „Ciklonas“ 100 2003-07-18 0,2 22,6 2,3 24 48.

\n

1992-06-29 AB „Ūla“ 47,65 1998-10-27 1304 8020 260 7917 49.

\n

1991-11-05 UAB „Baltijos žaliava“ 100 50.

\n

1994-02-28 UAB „Triolė“ 61,26 51.

\n

1990-12-22 UAB „Barvila“ 100 52.

\n

1992-08-14 Bendra Lietuvos ir Tadžikistano įmonė „Resmon“ 100 53.

\n

1994-06-15 UAB „Metropolis“ 41,9 54.

\n

UAB „Šaltenis“, Smetonos al. 21 100 55.

\n

1993-12-22 UAB „Laislita“ 100 56.

\n

1993-02-10 UAB „Suvalkijos prekyba“ 100 57.

\n

1994-05-16 UAB „Cetarius“ 100 58.

\n

1993-03-15 (EBSW turizmo grupė) AB „Palangos linas“ 85,36 59.

\n

1994-01-03 AB „Išlaužo žuvis“ 48,55 2003-12-30 restruktūrizavimo byla 1330 751 0 754 2004-06-21 restruktūrizavimo byla nutraukta 60.

\n

1993-10-06 UAB Europos automobilių centras 100 61.

\n

1994-01-14 UAB „Štormas“ 100 62.

\n

1993-10-21 UAB „Baltijos spektras“ 100 63.

\n

1992-09-14 UAB „Alšia“ 100 2003-06-17 309,8 291,6 78,4 291,6 170,6 291,6 57,8 64.

\n

1993-10-15 UAB „Didysis Bekis“ 100 65.

\n

1994-02-23 (EBSW stat. grupė Statybos asociacija) AB „Vibrita“ 26,38 2000-05-12 114,5 106,8 0 116,1 66.

\n

1994-04-26 AB „Plaušo plokštė“ 49,85 1996-10-25 2300 11988 1116 13024 67.

\n

1993-12-07 AB „Jonavos montuotojas“ 37,47 2005-02-04 0 0 0 0 869,6 784,7 68.

\n

1994-09-26 AB „Jonavos statyba“ 59,34 2000-01-06 27492 21882 0 22214 69.

\n

1993-02-22 AB „Panevėžio projektas“ 37,17 70.

\n

1992-07-07 AB „Žemprojektas“ 43,53 71.

\n

1993-03-05 AB „Kamega“ 19,82 72.

\n

1992-08-14 UAB „Baltijos žvaigždė“ 100 73.

\n

1993-09-30 UAB „Umbas“ 100 2004-07-16 5121 5637 0 5637 5152 5637 64 74.

\n

1993-07-15 UAB „Vidlaila“ 100 75.

\n

1993-03-05 UAB „Daila“ 100 76.

\n

1992-06-23 UAB „Dakija“ 100 77.

\n

1992-10-29 AB „Albitas“ 22,91 2001-07-24 9823 17624 524 18536 4500 18536 193 78.

\n

1993-03-19 AB „Dara“ 60,83 2002-04-25 7594 10676 10 10676 555 10676 28 79.

\n

1992-05-04 AB „Lietkomercija“ 77,2 80.

\n

1992-02-09 AB „Vilniaus komprojektas“ 40,16 2001-04-25 295 8528 126 8986 81.

\n

AB „Kauno medis“ 44,81 82.

\n

1993-07-29 UAB „Silbitas“ 100 2002-07-11 2383 624 29 624 83.

\n

Karinio miestelio pastatas Karmėlavoje 100 84.

\n

1991-01-31 UAB „Trikon“ 100 2000-12-08 886 1161,1 0,6 1160,5 85.

\n

1993-03-09 (EBSW lengvos. pramon. gr. „Moros korporacija“) AB „Šilkas“ 53,78 2001-06-05 44166 59174 5356 55488 86.

\n

1993-03-08 AB „Linas“ 23,99 87.

\n

1992-11-19 AB „Inkaras“ 64,14 2000-02-21 10916 83648 878 83213 2572 83213 352 88.

\n

1992-10-01 AB „Kelmės trikotažas“ 54,79 1997-11-14 3361 6485 914 5622 89.

\n

1992-12-14 AB „Dirbtinis pluoštas“ 32,22 2001-06-13 133145 293548 5360 312465 81098 312465 2013 90.

\n

1994-06-21 AB „Juodupės Nemunas“, Rokiškis 23,13 2000-04-27 8656,1 17068,8 648,7 17000,7 91.

\n

1992-02-12 AB „Kauno audiniai“ 7,56 2003-05-20 11442 8588 189 8556 0 8556 87 92.

\n

UAB „Lateksas“ 100 93.

\n

UAB „Morena“ 100 94.

\n

UAB „Baltonas“ 100 95.

\n

UAB „Drontas“ 100 96.

\n

NĮ Moros korporacija 0 97.

\n

AB „Trikotažas“ 30,88 98.

\n

1994-10-18 AB „Embolis“ 78,5 99.

\n

1994-10-18 AB „Gedinatė“ 77,55 1998-10-27 5022 14994 0 14994 100.

\n

1993-06-23 (Bendra grupė) UAB „Alveronas“ 100 101.

\n

Valst. akcinė ortopedijos įmonė 9,46 102.

\n

AB „Žiobas“ 59,97 103.

\n

1992-10-16 VAĮ „Energetikos remontas“ 34,17 104.

\n

1993-12-24 AB „Kėdainių biochemija“ 39,63 2003-01-30 13413 6192,3 383,4 5842,9 105.

\n

Kauno AB „Profilis“ 2,14 106.

\n

Vilniaus valst. stat. kom. įmonė „Sija“ 1,06 107.

\n

AB „Sanitas“ 19,39 108.

\n

Pirtis Nr. 2 50 109.

\n

Viešbutis ir restoranas „Gintaras“ 2,36 110.

\n

UAB „Lybiškiai“ 47,55 111.

\n

Klaipėdos valst. laivų statykla „Baltija“ 8,42 112.

\n

Klaipėdos valst. laivų remonto įmonė 100 113.

\n

Valst. įmonė „Lietuvos kuras“ 100 2001-04-27 89617,8 112509 13686 99603 85831,8 99603 2 114.

\n

Valst. įmonė „Jūra“ 100 1995-02-01 160553,4 186160,4 83961 100896,1 115.

\n

Plungės valst. paukšt. įmonė „Maistas“ 4,15 116.

\n

1993-10-29 UAB „Ultravires“ 100 1999-10-08 865 1850 0 n. d Sanuota 2000-06-19 117.

\n

1994-05-05 UAB „Kaunas plius TV“ 99,23 1998-01-23 1001,5 2115 0 2296,4 118.

\n

1993-12-29 AB „Panevėžio apželdinimas“ 20,13 2002-09-16 1,2 238 0 238 119.

\n

AB „Panevėžio srovė“ 38,53 2001-08-17 180 523 0 523 120. (EBSW finansų grupė) Komercijos ir kredito bankas 90,26 1996-02-19 34746 15463 3542 11921 121.

\n

Liet. valst. komercinis bankas 25,08 122.

\n

1991-08-09 UAB „Snita“ 100 2002.07.31 4053 23449,8 11,1 23450,4 123.

\n

1992-12-07 UADB Kauno draudimo kompanija 100 5. Kokios aplinkybės sudarė sąlygas koncerno EBSW veiklai bei padėjo EBSW steigėjams, vadovams ir kitiems asmenims, artimai susijusiems su šiuo koncernu, išvengti atsakomybės?

\n
6.Kokios valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų ar tarnautojų veikos sudarė palankias sąlygas koncerno EBSW veiklai?
\n

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Seimo nutarime suformuluotas 6 klausimas yra 5 klausimo sudedamoji dalis, t. y. viena iš aplinkybių, kuri sudarė sąlygas koncerno EBSW veiklai ir padėjo EBSW steigėjams, vadovams ir kitiems asmenims, artimai susijusiems su šiuo koncernu, išvengti atsakomybės ir pasireiškė tam tikromis valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų ar tarnautojų veikomis, nutarė 5 ir 6 klausimus nagrinėti iš esmės atsižvelgdama į vienas kito kontekstą.

\n

Kadangi EBSW koncerno veikla buvo susijusi ne tik su IAB IKHK neteisėta kreditine veikla, bet ir tam tikrais aspektais turėjo įtakos valstybinio turto privatizavimui, LVKB veiklai ir paskolų su valstybės garantija teikimo sričiai, Komisija šį klausimą nagrinėjo plačiau, būtent pirmiau paminėtais aspektais.

\n
1.Įstatymų projektų rengimo ir pateikimo iniciatyvos teisė, teisės aktai ir EBSW grupė 1. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnis numatė, kad „įmonė turi teisę užsiimti bet kokia komercine ūkine ar kitokia veikla, nesuvaržyta šiuo ar kitais įstatymais, įmonės įstatais, jos steigimo sutartimi ar kitais įmonės steigimo dokumentais arba kitaip neuždrausta“. 1990 m. vasario 13 d. priimto Lietuvos Respublikos banko įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad bet kuri kredito įstaiga Lietuvos Respublikoje gali būti įsteigta tik Lietuvos banko leidimu.
\n
2.Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte buvo įtvirtinta teisės norma, suteikianti teisę bendrovėms skolinti ir skolintis pinigines lėšas už palūkanas, nustatomas sutartimis. Vadovaujantis 1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“, buvo priimtas specialus teisės aktas, numatantis, kad ūkio subjektai, kurie verčiasi komercine ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims tik nuosavo kapitalo lėšas.
\n
3.Atsižvelgdama į tai, kad 2 punkte paminėti teisės aktai buvo viena iš sąlygų, atvėrusių kelią IAB IKHK neteisėtai kreditinei veiklai, Komisija nagrinėjo šių įstatymų priėmimo eigą.
\n
4.Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. priimto Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo (Nr. I-14) 81 straipsnį tuometinė įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje priklausė Aukščiausiosios Tarybos deputatams, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, Aukščiausiosios Tarybos nuolatinėms komisijoms, Ministrų Tarybai, Aukščiausiajam Teismui, Lietuvos Respublikos prokurorui. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę taip pat turėjo politinės partijos, visuomeninės organizacijos. Tuo metu pagrindinių teisėkūros klausimų teisinis reglamentavimas iš dalies buvo įtvirtintas Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme. Šio įstatymo 88 straipsnio nuostatos numatė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba renka iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų nuolatines komisijas rengti įstatymų projektams, preliminariai nagrinėti ir ruošti klausimams, priskirtiems Aukščiausiosios Tarybos kompetencijai, taip pat padėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos priimtus sprendimus, kontroliuoti valstybinių organų ir organizacijų veiklą.
\n
5.Pagal Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 89 straipsnį visi valstybiniai ir visuomeniniai organai, organizacijos ir pareigūnai privalėjo vykdyti Aukščiausiosios Tarybos komisijų reikalavimus, pateikti joms reikiamą medžiagą ir dokumentus.
\n
6.Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 82 straipsnis taip pat numatė, kad įstatymų projektai ir kiti klausimai, pateikti svarstyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, preliminariai aptariami jos posėdžiuose, po to perduodami nagrinėti vienai ar kelioms Aukščiausiosios Tarybos komisijoms. Šių projektų ir kitų klausimų svarstymas Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose tęsiamas po to, kai išklausomos atitinkamų komisijų išvados ir rekomendacijos dėl projektų.
\n
7.Tuometinės Vyriausybės dalyvavimą Aukščiausiosios Tarybos darbe reglamentavo Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 22 d. priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 13 punkto ir 10 straipsnio nuostatos, numatančios, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl įstatymų leidimo, o Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesijose, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais.
\n
8.Detalus Lietuvos Respublikos įstatymų projektų rengimo ir derinimo teisinis reglamentavimas iš esmės buvo įtvirtintas tik 1991 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamentą Nr. I-1241, kuris Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. I-1242 įsigaliojo nuo 1991 m. balandžio 23 d.
\n
9.Iki tol Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesijų plenariniuose posėdžiuose siūlomus svarstyti klausimus (įstatymų ir nutarimų projektus) numatydavo tam tikrų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų priedėliuose tvirtinamos mėnesinės svarstomų klausimų programos ir darbotvarkės. Be to, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos protokoliniais nutarimais būdavo duodami pavedimai ir įpareigojimai dėl tam tikrų įstatymų projektų po jų pateikimo ar apsvarstymo plenariniame posėdyje.
\n
10.Nagrinėjant tuometinių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos plenarinių posėdžių stenogramas, galima būtų daryti išvadą, kad kai kurių įstatymų projektų rengimo ir derinimo bei priėmimo praktika ne visada atitiko pirmiau nurodytas teisines šių klausimų reglamentavimo nuostatas.
\n
11.Iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmosios sesijos 1990 m. liepos 12–13, 17, 19, 24 d. 104–113 posėdžių stenogramų (kitų dokumentų, iš kurių būtų galima gauti informacijos apie tuometinę įstatymų projektų rengimo, derinimo ir priėmimo praktiką Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinėse komisijose bei plenariniuose posėdžiuose, Seimo kanceliarijos archyve nėra) matyti, kad 1990 m. liepos 12 d. Aukščiausiojoje Taryboje pradėtą svarstyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo projektą rengė autorių kolektyvas: Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto bendradarbiai V. Gudelis, E. Kabašinskas, Vilniaus universiteto katedros vedėjas S. Vėlyvis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas V. Pakalniškis, VISI docentas S. Vaitkevičius, o šiam kolektyvui vadovavo Gediminas Vagnorius. Jis, kaip tuometinis Aukščiausiosios Tarybos deputatas ir Ekonomikos komisijos narys, ne tik pateikė projektą, bet ir buvo pranešėjas svarstant ir priimant šį įstatymo projektą Aukščiausiosios Tarybos plenariniuose posėdžiuose.
\n
12.Pagal pirmiau nurodytų stenogramų, taip pat pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmosios sesijos 1990 m. liepos 26–28 d., 30 d. 114–120 posėdžių stenogramų duomenis galima daryti išvadą, kad tuometinė Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisija nebuvo gavusi tinkamo pavedimo ir nedalyvavo, kai buvo svarstomas ir priimamas 1990 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, taigi ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas.
\n
13.Iš pirmiau nurodytų stenogramų, be kita ko, matyti, kad svarstant šį įstatymą iš esmės nedalyvavo ir Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisija, kuri pagal tuomet galiojusio Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 82 straipsnio reikalavimus pagal savo kompetenciją turėjo nagrinėti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo projektą ir pateikti savo išvadas bei rekomendacijas Aukščiausiajai Tarybai. Tai atsispindi Seimo 118 posėdžio stenogramoje: iš šios stenogramos, be kita ko, matyti ir tuometinių deputatų abejonės dėl siūlomo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo projekto nuostatų galimų ekonominių pasekmių. Pvz., P. Vaitiekūnas teigė: „Mes galime priimti blogus baudžiamuosius įstatymus, mes galime priimti blogą Konstituciją ir Lietuva vis dėlto gyvens.
\n

Jeigu mes priimsime blogus ekonominius įstatymus ir užsirašysime sau balus (tai, ką daro daugelis dabar), tai mes po to galėsime plaukus rauti, tačiau situacijos nepakeisime. Prašau įsigilinti į šį klausimą ir suprasti, kad mes einame visiškai nepramintais takais (...).“ P. Rimkus: „Mano supratimu, ekonominio įstatymo priėmimui pagrindą sudaro Ekonomikos komisijos pasiūlymai. Kiek suprantu iš gerbiamojo K. Antanavičiaus pasisakymo, jis šio įstatymo priėmimui šiandien nepritaria. Jeigu mes manome, kad Ekonomikos komisija ir jos pasiūlymai nereikalingi, tai gal tada iš viso nereikalinga ir pati komisija? (...) Gal pirmininkas mano, kad šie ekonominiai įstatymai turi būti priiminėjami neapsvarsčius Ekonomikos komisijoje?“ K.

\n

Antanavičius (tuometinis Ekonomikos komisijos pirmininkas) teigė: „Aš galiu tik pakartoti, kad Komisija nesvarstė, ir daugiau nieko. Svarstė buvusį variantą, gerbiamasis G. Vagnorius gal atsimena, maždaug prieš 10 dienų svarstėme, o daugiau nesvarstėme.“ 14. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos plenariniuose posėdžiuose 1990 m. liepos 12–30 d. iš esmės buvo svarstomas ir priimamas pirmiau nurodyto autorių kolektyvo parengtas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo projektas, taigi ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas, suteikiantis akcinėms bendrovėms teisę „skolinti ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi“, neturint Aukščiausiosios Tarybos pagrindinių nuolatinių komisijų išvadų ir rekomendacijų. Vyriausybė ar pavieniai Aukščiausiosios Tarybos deputatai pastabų ar pasiūlymų dėl priimamo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkto galimų neigiamų pasekmių ir dėl to, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta, nepateikė.

\n
15.Be to, nebuvo pateikta pastabų ir pasiūlymų, kai Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 4 ir 5 d. plenariniuose posėdžiuose buvo svarstomas ir priimamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo naujos redakcijos projekto (projektą Seimui pateikė Vyriausybė; projekto svarstymo ir priėmimo metu Seimo plenariniuose posėdžiuose pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešėju buvo tuometinis Seimo narys ir Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka) 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas, pagal kurį akcinei bendrovei buvo suteikta teisė „skolinti nuosavo kapitalo lėšas ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi“. Dėl šių nuostatų galimų neigiamų pasekmių ir dėl to, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta, nei pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Ekonomikos komitetas, nei papildomu komitetu paskirtas Seimo Valstybės ir teisės komitetas, nei pavieniai Seimo nariai ar frakcijos savo pastabų ar pasiūlymų nepateikė. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių projektą nebuvo pavesta.
\n
16.Pažymėtina, kad Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 12-11313 Seimui pateiktame svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą, pakeitimo ir papildymo“ projekte (šis įstatymas priimtas 1993 m. lapkričio 9 d.) išliko nepakeista Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata, leidžianti akcinėms bendrovėms „skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi“. Pastabų dėl šios nuostatos galimų neigiamų pasekmių ir dėl to, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta, nei Seimo Ekonomikos komitetas, nei kuri nors frakcija nepateikė.
\n
17.Iš archyvinės 1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ bylos matyti, kad šio įstatymo projektą pateikė Vyriausybė 1993 m. liepos 15 d. raštu Nr. 8838.
\n
18.Šiame projekte buvo sprendžiamas komercine veikla užsiimančių ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims teisių apribojimo klausimas (leista skolinti tik nuosavo kapitalo lėšas) ir liko visiškai neapribotos ūkio subjektų teisės „skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi“. Seimo kanceliarijos Juridinio skyriaus išvadoje dėl šio įstatymo projekto, pagrindiniu komitetu paskirto Seimo Ekonomikos komiteto parengtame patobulintame projekte ir Seimo frakcijų bei pavienių Seimo narių išvadose pastabų dėl Vyriausybės pateikto projekto, jeigu jis būtų priimtas Seime, galimų neigiamų pasekmių ir dėl to, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta, taip pat nebuvo pateikta.
\n
19.Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ projektą, konstatavo, kad nėra aišku, kas konkrečiai vykdys siūlomą priimti įstatymą ir kas kontroliuos šio įstatymo įgyvendinimą. Todėl buvo pasiūlyta projekto rengėjams patikslinti įstatymo projektą, o Seimo nariui Arturui Plokšto pavesta informuoti apie tai Seimą.
\n
20.Priimant šį įstatymą, Seimo buvo pritarta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ būtų papildytas nuostatomis, įpareigojančiomis Vyriausybę ir Lietuvos banką parengti ūkio subjektų komercinę ūkinę ir kredito įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimo projektus.
\n
21.Kaip buvo pažymėta pirmiau, Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 12-11313 Seimui pateiktame svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą, pakeitimo ir papildymo“ projekte komercine ūkine veikla užsiimančių ūkio subjektų teisių „skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi“ apribojimo klausimai ir toliau nebuvo sprendžiami.
\n
22.Akcinių bendrovių, taip pat individualių (personalinių) įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų, komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijų, valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių, koncernų, konsorciumų, asociacijų bei kitų junginių teisiniai „piniginių lėšų skolinimosi už palūkanas, nustatomas sutartimi,“ klausimai iš esmės buvo išspręsti tik 1994 m. liepos 21 d. priėmus Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-579 „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo“. Šio įstatymo priėmimą inicijavo tuometinis finansų ministras Eduardas Vilkelis. Finansų ministerija 1994 m. birželio 9 d. raštu Nr. 14-02/3146 pateikė Įmonių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo projektą; jis buvo svarstomas ir priimtas ypatingos skubos tvarka.
\n
23.Komisija 2006-01-06 raštu Nr. 203-S-02 paklausė Seimo Ekonomikos komitetą, „koks buvo tuometinės Ekonomikos komisijos vaidmuo priimant 1990-07-30 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Nr. I-425 ir 1993-07-15 Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“. 2006-01-12 raštu Nr. 108–S-9 buvo atsakyta, kad „Ekonomikos komitete Jūsų prašomos informacijos nėra ir todėl jos pateikti negalime“. Seimo kanceliarijos archyvas 2006-01-25 rašte Nr. 451-S-8 nurodė, kad „patikrinus archyviniam saugojimui perduotus 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo dokumentus, 1990-07-30 priimto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-425 projekto ir rengimo dokumentų nerasta (...), Ekonomikos komisijos posėdžių protokolų byla archyviniam saugojimui neperduota“.
\n
24.Įvertindama pateiktus faktus, Komisija daro išvadą, kad pagal tuo metu nusistovėjusią įstatymų projektų rengimo praktiką nebuvo atliktas išsamus paminėtų projektų galimų ekonominių pasekmių atsiradimo įvertinimas.
\n

Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad Komisija neturi galimybės įvertinti visus teiktus pasiūlymus, pastabas bei išvadas dėl 1990 m. liepos 30 d. priimto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-425 ir tuometinės Ekonomikos komisijos 1990 metų posėdžiuose svarstomų klausimų, nes tuo metu nebuvo griežtai reglamentuota archyvinių dokumentų perdavimo archyviniam saugojimui tvarka.

\n
25.Kaip nurodoma Generalinės prokuratūros 2004-06-29 rašte Nr. 7.2-2499, tyrimo metu paaiškėjo akcininkų atsakomybės problema. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 punktą „bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.“ Komisijos tyrimo metu paaiškėjo, kad, prisidengiant šia įstatymo nuostata, atsirado galimybė atskiriems asmenims išvengti materialinės atsakomybės, nes kredito sutartys sudaromos bendrovių vardu. Jas sudaro bendrovės vadovai, dažniausiai akcininkai, kuriems priklauso ir kontroliniai akcijų paketai. Šie vadovai gautus pinigus iššvaisto, panaudoja ne pagal paskirtį, o kartais – ir savo turtui sukaupti. Bendrovė tampa nemoki, neturi turto, negali atsiskaityti su kreditoriais, nėra galimybės išieškoti ir teismų priteistas sumas.
\n

2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai“.

\n
26.IAB IKHK, naudodama įvairias reklamos priemones, tokias kaip spauda, radijas ir televizija, vykdė reklaminę kampaniją, susijusią su indėlių priėmimu iš gyventojų, didelių palūkanų mokėjimu, indėlių saugumo garantu ir t. t. Ši kampanija prasidėjo nuo 1993 m. balandžio mėn. su niekur tuo metu neįregistruoto koncerno EBSW emblema. Komisija atkreipia dėmesį, kad koncernas EBSW teisiškai įregistruotas 1994 m. birželio 15 d. Kauno miesto rejestro tarnyboje kaip asociacija „Konglomeratas Rytai- Baltijos šalys-Vakarai“.
\n

Reikėtų pastebėti, kad koncerno EBSW sąvoka, naudojama IAB IKHK veikos reklamoje, teisniu požiūriu nebuvo aiški, nes tuo metu nebuvo apibrėžta teisės aktuose. Koncerno sąvoka buvo apibrėžta 1993 m. rugpjūčio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 601 „Dėl Koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatų“. Šiuo nutarimu buvo patvirtinti Koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatai ir tai sudarė sąlygas koncernui EBSW oficialiai įsiregistruoti.

\n
2.IAB IKHK veiklos kontrolė 1. 1990 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-425 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte buvo įtvirtinta bendroji teisės norma, suteikianti teisę bendrovėms skolinti ir skolintis pinigines lėšas už palūkanas, nustatomas sutartimis. 1993 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-300 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą, pakeitimo ir papildymo 3 straipsniu“ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas buvo pakeistas ir jame numatyta, kad bendrovė gali skolinti tik nuosavo kapitalo lėšas ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi.
\n
2.1993 m. liepos 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ buvo specialus teisės aktas, numatantis subjektus, kuriems ūkio subjektai gali skolinti pinigines lėšas, t. y. šio įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta, kad ūkio subjektai, užsiimantys komercine ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims tik nuosavo kapitalo lėšas. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1145 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ pakeitimo“ buvo pakeistas 1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ 1 straipsnis – apribotas skolinamų pinigų dydis, t. y. numatyta, kad ūkio subjektai, užsiimantys komercine ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį.
\n
3.1990 m. liepos 30 d. priimto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-425 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosavą bendrovės kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, kapitalo rezervo fondas, pelno rezervo fondas ir pelnas.
\n
4.1990 m. vasario 13 d. priimto Lietuvos Respublikos banko įstatymo Nr. XI-3679 16 straipsnyje numatyta, kad bet kuri kredito įstaiga Lietuvos Respublikoje gali būti įsteigta tik Lietuvos banko leidimu.
\n
5.1992 m. spalio 27 d. Kauno miesto valdyboje IAB IKHK buvo įregistruota. Iš Investicinės akcinės bendrovės įstatų (su vėlesniais pakeitimais) matyti, kad buvo numatytos šios veiklos rūšys:
\n
–investicinių lėšų investavimas į privatizuojamą valstybinį turtą aukcionuose arba viešai pasirašant akcijas;
\n
–biržos operacijos su fondinėmis vertybėmis;
\n
–konsultacinės paslaugos finansiniais klausimais;
\n
–finansinis tarpininkavimas;
\n
–finansinis lizingas;
\n
–nupirktų akcijų paketų valdymas;
\n
–operacijos su nekilnojamuoju turtu;
\n
–didmeninė, mažmeninė ir komercinė prekyba;
\n
–užsienio prekybos pirkimo–pardavimo perdavimo operacijos.
\n
6.Kaip matyti iš Komisijai pateikto Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžio dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-5/2003 m., 1993 m. kovo 31 d. vykusio IAB IKHK visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas, kuriuo pavedama V. Krasnickui organizuoti paskolų ėmimą, gautų piniginių lėšų tvarkymą, valdymą, disponavimą ir spręsti dėl jų panaudojimo tikslingumo. Nuo 1993 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje V. Krasnicko iniciatyva buvo įsteigti IAB IKHK indėlių iš gyventojų priėmimo–grąžinimo 34 punktai (filialai), o nuo 1994 m. pabaigos šiuose punktuose buvo įformintos ir EBSW koncerno pavaldumui priklausančio Komercijos ir kredito banko valiutos keityklos. Šiuose punktuose indėlių iš gyventojų priėmimo–grąžinimo operacijas atliko ne mažiau kaip 57 samdomi darbuotojai, dauguma jų iki 1994 m. birželio mėn. buvo įdarbinti EBSW koncerno pavaldumui priklausančiose UAB Konsultaciniame centre ir UAB Kauno holdingo kompanijoje, tačiau faktiškai buvo pavaldūs IAB IKHK direktorei J. Barysienei ir šios bendrovės akcininkui V. Krasnickui pavedimo sutartimi. Iš dokumentų revizijos akto matyti, kad IAB IKHK dokumentuose nebuvo numatyta kreditinė veikla. Ši bendrovė kreditinei veiklai neturėjo Lietuvos banko leidimo.
\n
7.Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendyje dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-5/2003 m. konstatuojama, kad IAB IKHK įstatai leido skolintis bendrovei pinigus, tačiau indėlių dydžiai ir tai, kad paskolinti pinigai buvo naudojami ne ūkinei veiklai plėsti, o buvo perskolinami, patvirtina, kad IAB IKHK vykdė kredito įstaigos veiklą, nenumatytą bendrovės įstatuose, ir tuo pažeidė 1990 m. vasario 13 d. priimto Lietuvos banko įstatymo Nr. XI-3679 16 straipsnio reikalavimus, kad kredito įstaiga Lietuvos Respublikoje gali būti įsteigta tik Lietuvos banko leidimu. Tokio leidimo IAB IKHK neturėjo.
\n
8.IAB IKHK nuo 1993 m. balandžio 20 d. iki 1995 m. birželio 6 d., neturėdama Lietuvos banko leidimo, neteisėtai vykdė kredito įstaigos funkcijas priimdama indėlius iš gyventojų ir teikdama paskolas nacionaline valiuta. Be to, ši bendrovė nuo 1993 m. balandžio mėn. pradėjo didžiulę reklaminę kampaniją spaudoje, radijuje ir televizijoje dėl indėlių priėmimo iš gyventojų, didelių procentų palūkanų mokėjimo, indėlių saugumo garantijų. Reklamoje buvo naudojama niekur tuo metu neregistruoto koncerno EBSW simbolika.
\n
9.Iš Komisijos turimos medžiagos matyti, kad 1995 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba IAB IKHK iškėlė baudžiamąją bylą Nr. 20-1-332-95 pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 3 dalį dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu. Komisija atkreipia dėmesį, kad IAB IKHK, daugiau kaip dvejus metus neturėdama banko leidimo vykdyti kreditinę veiklą, šią veiklą vykdė stambiu mastu ir nekontroliuojama, nors pagal Lietuvos banko įstatymo (Nr. XI-3679, 1990 m. vasario 13 d. redakcija) 10 straipsnio 8 punktą vienas iš pagrindinių Lietuvos banko uždavinių ir funkcijų buvo kontroliuoti kredito įstaigų steigimą ir jų veiklą Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 22 straipsnis numatė, kad Lietuvos bankas privalo kontroliuoti Lietuvos Respublikos kredito įstaigų veiklą organizuodamas ištisines arba atrankines revizijas.
\n
10.Lietuvos bankas 2004-07-30 raštu Nr. 1203-567 informavo Komisiją, kad „vadovaujantis 1992–1996 m. galiojusiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos bankas prižiūrėjo šalies ir užsienio bankus bei kitas kredito įstaigas, kurių veiklai buvo išdavęs licencijas. Įmonių asociacijai EBSW priklausiusių įmonių Lietuvos bankas neprižiūrėjo. Informacijos, ar kitos valstybės institucijos vykdė šių įmonių priežiūrą, Lietuvos bankas neturi.“ 11. 2005 m. rugsėjo 23 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas R. Visokavičius paaiškino: „EBSW buvo užregistruota Kauno savivaldybėje, tačiau ji reklamavosi, galima sakyti, apie gerą pusmetį neturėdama registracijos, kad jie gali rinkti pinigus. Mes, centrinis bankas, bandėme ir dėjome dideles pastangas... Mes informavome, kad renkami pinigai, apgaudinėjami žmonės ir bus prieitas liepto galas, reikia kelti triukšmą. Tai oficialiai rašėme Vyriausybei, oficialiai rašėme ir Seimo Finansų komitetui, kuriam tuo metu vadovavo K. Jaskelevičius, apie tai, kad pavojuje Lietuvos gyventojai. Buvo labai daug ir Seimo narių, kurie ateidavo pas mane į banką ir būnant Seime klausdavo, ar mes neapsigausime. Sakiau, kad tikrai apsigausite ir nešdinkitės kuo toliau iš tų neaiškių struktūrų. (...) Akcinių bendrovių įstatymas leido priiminėti pinigus, bet su sąlyga, kad turėjo gauti Lietuvos banko licenciją. Negavus licencijos, tai yra nusikaltimas. Mes šitą kėlėme, rašėme Vyriausybei, raštai yra, reikia pakelti Lietuvos banko protokolus. Mes informavome savivaldybes apie tai, kad žiūrėtų, kas darosi su vietiniais gyventojais...“ 12. 2005 rugsėjo 23 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas K. Ratkevičius klausimą apie neteisėtą IAB IKHK kreditinę veiklą paaiškino taip: „Lietuvos bankas ir Kauno holdingo kompanija turbūt nesusiję dalykai. Lietuvos bankas neturėjo pareigos kontroliuoti Kauno holdingo kompaniją. (...) Veiklą, kuri yra neteisėta, privalėjo kontroliuoti teisėsaugos institucijos.“ Į Komisijos narių klausimą, ar Lietuvos bankas informavo atitinkamas valdžios, teisėsaugos institucijas dėl neteisėtos IAB IKHK vykdomos veiklos ir kaip Lietuvos bankas į šią veiklą reagavo, K. Ratkevičius atsakė, kad „.. tai buvo vieša, nereikėjo niekam nieko informuoti. Buvo pilni laikraščiai, žmonių eilės stovėdavo ir t. t. Visi apie tai žinojo. (...) Lietuvos bankas neturėjo reaguoti. (...) Lietuvos bankas Kauno holdingo kompanijos nereguliavo, neregistravo, neprižiūrėjo, netikrino ir jokių Lietuvos banko įstatyme numatytų poveikio priemonių netaikė.“ K. Ratkevičiaus nuomone, IAB IKHK veikla turėjo susidomėti teisėsaugos institucijos ir imtis priemonių, bet ne Lietuvos bankas.
\n
13.2005 m. rugsėjo 30 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs P. Milašauskas, buvęs Lietuvos banko Komercinių bankų departamento direktorius, į Komisijos narių klausimą, kodėl Lietuvos bankas nesiėmė jokių veiksmų siekiant sustabdyti neteisėtą IAB IKHK veiklą, atsakė: „Nežinau kodėl. Todėl, kad ne mūsų interesas, dar kartą sakau, tai nebuvo mūsų pareiga – stabdyti kažką ar ne.“ Be to, P. Milašauskas nurodė, kad „buvo rašomi raštai, tikrai buvo atkreiptas dėmesys ir žmonių buvo prašoma – netikėkite tais visais indėlių priėmimais ir visa kita. Buvo atkreiptas ir visuomenės dėmesys ir buvo rašyta. Buvo tie dalykai daromi.“ 14. Iš Komisijos turimų dokumentų matyti, kad 1994-01-04 raštu Nr. ES Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba prašė Lietuvos banko Komercijos departamento direktorės L. Černaitės informuoti, ar turi IAB IKHK, registruota Kauno m., Taikos pr. 64-36, Lietuvos banko licenciją vykdyti finansines kreditines operacijas, tarp jų ir operacijos užsienio valiuta. Atsakydamas į šį raštą, Lietuvos bankas operatyviai 1994-01-04 raštu Nr. 121/9 informavo, kad IAB IKHK neturi Lietuvos banko licencijos vykdyti kreditines operacijas, tarp jų ir operacijas užsienio valiuta.
\n
15.Atsižvelgdamas į tai, kad 1990 m. vasario 13 d. priimto Lietuvos banko įstatymo Nr. XI-3679 10 straipsnio 8 punktas numatė, kad Lietuvos bankas kontroliuoja kredito įstaigų steigimą ir jų veiklą Lietuvos Respublikoje, 2005 m. gruodžio 16 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvęs Ministras Pirmininkas A. Šleževičius apie Lietuvos banko vykdomą neteisėta kreditine veikla užsiimančių bendrovių kontrolę, tarp jų ir IAB IKHK, atsakė: „Nebuvo vykdoma kontrolė. Jeigu valstybinis komercinis bankas – Akcinis inovacinis nebuvo tikrinamas centrinio banko trejus metus, tai daug ką pasako.“ 16. Komisija 2005-09-27 raštu Nr. 2003-S-38 paprašė Lietuvos banko pateikti duomenis apie 1992–1996 m. Lietuvos banko teiktus siūlymus, teisės aktų projektus ir kito pobūdžio informaciją Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir teisėsaugos institucijoms dėl IAB IKHK vykdomos veiklos ir indėlių iš gyventojų rinkimo bei teisinio reglamentavimo tobulinimo. 2005-10-03 raštu Lietuvos bankas pateikė dokumentų kopijas, tačiau raštų kopijų, pagrindžiančių R. Visokavičiaus ir P. Milašausko teiginius, nurodytus 11 ir 13 punktuose, nerasta.
\n
17.Komisija, įvertinusi Lietuvos banko 2005-10-03 raštu Nr. 1200-731 atsiųstus dokumentus, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad Lietuvos bankas žinojo, jog IAB IKHK vykdė neteisėtą kreditinę veiklą, daro išvadą, kad Lietuvos bankas nesiėmė jokių veiksmų siekiant sustabdyti neteisėtą IAB IKHK kreditinę veiklą, t. y. oficialiai neinformavo Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės ir teisėsaugos bei kitų institucijų apie neteisėtai vykdomą kreditinę veiklą, šios veiklos nekontroliavo motyvuodamas tuo, kad neteisėta kreditinė veikla nepriklauso Lietuvos banko reguliavimo ir kontrolės sričiai.
\n
18.1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ 1 straipsnis numato, kad ūkio subjektai gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims tik nuosavo kapitalo lėšas, o nuo 1995 m. gruodžio 20 d. ūkio subjektai gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį.
\n
19.1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ 3 straipsnis numato, kad Įmonių rejestro tvarkytojai turi tikrinti, ar ūkio subjektai nepažeidžia šio ir kitų įstatymų, ūkio subjektų įstatų, steigimo sutarčių ir kitų steigimo dokumentų, o šio įstatymo 4 straipsnis numatė, kad Įmonių rejestro tvarkytojai turi teisę atšaukti ūkio subjektų registravimą už šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų reikalavimų pažeidimus. Nuo 1993 m. lapkričio 9 d. ūkio subjektų tikrinimo funkcija perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau Rejestro tvarkytojai turėjo teisę Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybės kontrolės departamento teikimu už Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus pažeidimus atšaukti ūkio subjektų registravimą įstatymų nustatyta tvarka.
\n
20.2005 m. lapkričio 11 d. Komisijos posėdyje dalyvavusi buvusi Kauno miesto Įmonių rejestro skyriaus vedėja Valerija Martinaitienė, atsakydama į Komisijos klausimą, kaip Kauno miesto įmonių rejestro tvarkytojas atliko ūkio subjektų tikrinimo funkciją, numatytą 1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos įstatyme Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“, paaiškino: „Taip, mes žinojome apie tą norminį aktą. Jis labai trumpai veikė. Nebuvo jokių poįstatyminių nurodymų, kaip tai vykdyti.“ Be to, V. Martinaitienė teigė, kad Rejestro tvarkytojas netgi nebuvo pajėgus įgyvendinti šios įmonių kontrolės funkcijos ir todėl nuo 1993 m. lapkričio 9 d. ūkio subjektų tikrinimo funkcija perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau Rejestro tvarkytojas turėjo teisę Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybės kontrolės departamento teikimu už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus atšaukti ūkio subjektų registravimą įstatymų nustatyta tvarka. Į Komisijos narių klausimą, ar buvo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauta atitinkamų pranešimų apie neteisėtą IAB IKHK kreditinę veiklą, kitus pažeidimus, V. Martinaitienė atsakė: „Taip neinformavo, bet apie kitas įmones – taip (...), labai daug įmonių atšaukinėjome.“ 21. Komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Įmonių rejestro tvarkytojas praktiškai negalėjo įgyvendinti 1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“ pavestų ūkio subjektų veiklos kontrolės funkcijų, nes neturėjo tam sukurto ūkio subjektų kontrolės mechanizmo, trūko žmogiškųjų išteklių, patirties, dėl to ši teisės norma 1993 m. lapkričio 9 d. buvo pakeista.
\n
22.2005 m. lapkričio 25 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs 1992–1994 m. buvęs Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Arnoldas Linkevičius į Komisijos narių klausimą, ar buvo atliekami mokestiniai patikrinimai IAB IKHK, jei buvo, tai kokie pažeidimai užfiksuoti, atsakė: „Taip, tikrinau (...) visada buvo randama trūkumų, bet kokie trūkumai – tai tikrai neatsimenu... Dar kartą pakartosiu – ji tikrai buvo tikrinama. Planine tvarka... Suprantant, kas yra holdingas ir kas yra įmonės, įeinančios į holdingą... Mes jas tikrindavome, ar jos moka mokesčius.“ Tačiau pagal Komisijos turimus dokumentus ir kitų asmenų paaiškinimus Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai 1992–1996 metų laikotarpiu IAB IKHK netikrino.
\n
23.2005 m. lapkričio 23 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs nuo 1995 m. buvęs Kauno miesto valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Justinas Rimas teigė: „Man pradėjus vadovauti, Kaune buvo prasčiausiai surenkami mokesčiai... Mes per dvejus metus padidinome mokesčių įplaukas du kartus... Pradėjęs dirbti, peržiūrėjau mokesčių administravimo principus, tai tuo metu radau, kad buvo tikrinamos smulkios įmonės, todėl mes pradėjome tikrinti stambius koncernus, tokius kaip EBSW, SBA ir daugiau jų buvo, ir, žinoma, tas įmones, kurios buvo privatizuotos.“ Į Komisijos narių klausimą, ar buvo atliekami mokestiniai patikrinimai IAB IKHK, J. Rimas atsakė, kad „Kauno holdingo kompanija buvo pradėta tikrinti 1996 metais, kai susiūbavo jų politika renkant indėlius ir prasidėjo gyventojų spaudimas. Iki to laiko ji nebuvo tikrinama.“
", "next": 239705}