stiebiniai (bukiniai, ožiniai) – apie 12 m aukščio, kvadratinio plano, tiesiomis ar nežymiai į viršų siaurėjančiomis sienomis. Turi dvišlaičius, keturšlaičius, kartais laiptuotai juostomis suskaldytus stogelius, dengtus malksnomis, lentomis, skarda. Pastato centre per visą jo aukštį 45x45 cm storio stiebas, 3–4 m įkastas į žemę ar įtvirtintas į antžeminį akmens mūrą, o pirmojo aukšto palubėje įjungtas į masyvų ąžuolinį skersbalkį. Jie abu kartu laiko visą besisukantį pastato korpusą, pakeltą ant stiebo ar apačioje ant ratukų besisukantį taku, padarytu iš metalo juostų, paklotų ant medinių trinkų ar mūro pamatų. kepuriniai – aštuoniakampiai, apie 20 m ir aukštesni. 3–5 aukštų. Erdviausias apatinis, kiti į viršų palaipsniui mažėja. Viršutinė dalis (kepurė) sukiojama kartu su sparnais, kaip atskira ir judama konstrukcinė dalis yra šiek tiek platesnė, uždengia sukimosi taką. Kai kurie kepuriniai malūnai turi apačioje įrengtus medinius tiltelius arba akmens mūro arkines galerijas.
\nSparnai. Į gulstinį storą malūno pakraigės volą, išorėje, maždaug 0,5 m atstumu nuo sienos įjungti 4 keturkampiai aptašyti 8–12 m ilgio rąsteliai, prie kurių pritvirtintos 2–2,5 m pločio nestorų virbų tvorelės burėms ištempti.
\nVandens malūnai.
\nPastato išorėje, gale, rečiau šone (atsižvelgiant į trobesio situaciją užtvankos atžvilgiu), įtaisyti 1–2 ratai sukami iš viršaus lataku krintančiu vandeniu iš užtvenkto vandens telkinio. Ten, kur negalima įrengti užtvankų, ratai sukami iš apačios pratekančiu vandeniu. Besisukantys ratai sujungti krumpliaračiais ir šestarnėmis su girnomis, esančiomis apatiniame aukšte. Priekinio fasado pastogėje įtaisomas prielipas, per kurį iš vežimo į viršų užtraukiami maišai. Tai karkasinis priestatėlis stogo šlaite, apkaltas lentomis, dvišlaičiu stogeliu, atremtas į sieną atramomis, su durelėmis ir nuožulniu tilteliu.
\nVandens malūnai.
\nPastato išorėje, gale, rečiau šone (atsižvelgiant į trobesio situaciją užtvankos atžvilgiu), įtaisyti 1–2 ratai, sukami iš viršaus lataku krintančiu vandeniu iš užtvenkto vandens telkinio. Ten, kur negalima įrengti užtvankų, ratai sukami iš apačios pratekančiu vandeniu. Besisukantys ratai sujungti krumpliaračiais ir šestarnėmis su girnomis, esančiomis apatiniame aukšte. Priekinio fasado pastogėje įtaisomas prielipas, per kurį iš vežimo į viršų užtraukiami maišai. Tai karkasinis priestatėlis stogo šlaite, apkaltas lentomis, dvišlaičiu stogeliu, atremtas į sieną atramomis, su durelėmis ir nuožulniu tilteliu.
\nVidaus patalpų išdėstymas Paprastai trijų aukštų. Sujungti laiptais, su liukais grūdų maišams velenu užkelti į viršutinį aukštą. Viršutiniame aukšte grūdai supilami į dėžes, viduriniajame įtaisytos malimo girnos, apatiniame – įtaisai miltams į maišus pilti. Vandens malūnuose įrenginiai girnoms sukti būdavo apatiniame aukšte, vėjo malūnuose – kepurėje. Dažnai vandens malūnai turėjo pagalbines patalpas papildomam verslui (milo vėlyklos, vilnos karšyklos, lentpjūvės) ir gyvenamąsias patalpas malūnininkui.
\nPaprastai trijų aukštų. Sujungti laiptais, su liukais grūdų maišams velenu užkelti į viršutinį aukštą. Viršutiniame aukšte grūdai supilami į dėžes, viduriniajame įtaisytos malimo girnos, apatiniame – įtaisai miltams į maišus pilti. Vandens malūnuose įrenginiai girnoms sukti būdavo apatiniame aukšte, vėjo malūnuose – kepurėje. Dažnai vandens malūnai turėjo pagalbines patalpas papildomam verslui (milo vėlyklos, vilnos karšyklos, lentpjūvės) ir gyvenamąsias patalpas malūnininkui.
\nPaprastai trijų aukštų. Sujungti laiptais, su liukais grūdų maišams velenu užkelti į viršutinį aukštą. Viršutiniame aukšte grūdai supilami į dėžes, viduriniajame įtaisytos malimo girnos, apatiniame – įtaisai miltams į maišus pilti.
\nVandens malūnuose įrenginiai girnoms sukti būdavo apatiniame aukšte, vėjo malūnuose – kepurėje. Dažnai vandens malūnai turėjo pagalbines patalpas papildomam verslui (milo velyklos, vilnos karšyklos, lentpjūvės) ir gyvenamąsias patalpas malūnininkui.
\nVandens malūnuose įrenginiai girnoms sukti būdavo apatiniame aukšte, vėjo malūnuose – kepurėje. Dažnai vandens malūnai turėjo pagalbines patalpas papildomam verslui (milo velyklos, vilnos karšyklos, lentpjūvės) ir gyvenamąsias patalpas malūnininkui.
\nKodas 007MD02.06.01 Aviliai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Aviliai – bičių apgyvendinimui. Dreviniai – senų medžių drevės.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Medžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.
\nMedžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.
\nMedžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.
\nMedžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.
\nMedžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.
\nKonstrukcija Išskobtas medžio rąstas.
\nKelminiai – 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.
\nInkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.
\nStatiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.
\nGulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50–60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.
\nŠiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50–70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.
\nRėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.
\nIšskobtas medžio rąstas.
\nKelminiai – 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.
\nInkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.
\nStatiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.
\nGulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50-60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.
\nŠiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50–70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.
\nRėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.
\nIšskobtas medžio rąstas.
\nKelminiai – 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.
\nInkiliniai - įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.
\nStatiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.
\nGulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50-60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.
\nŠiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50–70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.
\nRėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.
\nIšskobtas medžio rąstas.
\nKelminiai – 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.
\nInkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.
\nStatiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.
\nGulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50–60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.
\nŠiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50-70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.
\nRėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.
\nIšskobtas medžio rąstas.
\nKelminiai – 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.
\nInkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.
\nStatiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.
\nGulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50–60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.
\nŠiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50–70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.
\nRėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.
\nPuošyba Dažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami lėkiais, augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.
\nDažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami lėkiais, augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.
\nDažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.
\nDažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.
\nDažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.
\nKodas 007MD02.06.02 Lesyklos (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Lesyklos paukšteliams lesinti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Lentelės.
\nKonstrukcija Viena ar 2–3 horizontalios lentelės, pakeltos ant stiebo, kartais su stogeliu.
\nPuošyba Kartais stogelis būdavo papuošiamas geometriniais ornamentais išpjaustytomis juostelėmis.
\nKodas 007MD02.06.03 Balandinės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Lentelės.
\nKonstrukcija Kvadratinio ar daugiakampio plano iki 3,5 m, iki 3 kv. m karkasinės konstrukcijos, dviejų aukštų. Pirmajame laikomas lesalas ir kopėčios, antrajame – iš lentelių sukalti lizdai. Inkilai daugiakampio plano, užkelti ant 2–2,5 m aukščio stulpų su 10 ir daugiau angų į lizdus.
\nPuošyba - - - - - Kodas 007MD02.06.04 Inkilai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Inkilai – nameliai paukščiams perėti. Keliami į medžius, pritaisomi ant karčių ar prikalami prie fasadų frontonų.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Lentelės, medžio trinkos.
\nLentelės, medžio trinkos.
\nLentelės, medžio trinkos.
\nLentelės, medžio trinkos.
\nLentelės, medžio trinkos.
\nKonstrukcija Skobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.
\nSkobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.
\nSkobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.
\nSkobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.
\nSkobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.
\nPuošyba - Puošiami plokščiu kiaurapjūviu. - - - Kodas 007MD02.06.05 Pavėsinės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Statybinė medžiaga Sienos lentelių, karčių, gali būti pintos iš vytelių ar balanų. Stogelis malksnų.
\nKonstrukcija Karkasinė keturkampio ar daugiakampio (iki 2 m aukščio, iki 6 kv.m ploto) plano. Vertikalių karčių, perpintų vytelėmis ar balanomis. Konstrukcijos pagrindą sudaro vertikalus iki 2 m aukščio stulpas.
\nPuošyba Karnizai profiliuoti, išdrožinėti kiaurapjūviu.
\nKodas 007MD02.06.06 Vartai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Vartai – atkeliama ir užkeliama tvoros dalis su įeinamąja ar įvažiuojamąja anga, užkeliama ar užveriama sąvaromis. Įtaisomi sodybų, kiemų, gėlių darželių, šventorių, kapinių tvorose.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės) akmuo, geležis.
\nVarčios – medinės ar sumūrytos iš akmenų ar plytų, gali būti geležiniai stulpeliai. Kartais viršuje sujungti anttvarčiu – tiesiu ar lenktu (arkinės), kartais su stogeliu Gali būti nišos.
\nMedis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės) akmuo, geležis.
\nVarčios – medinės ar sumūrytos iš akmenų ar plytų, gali būti geležiniai stulpeliai. Kartais viršuje sujungti antvarčiu – tiesiu ar lenktu (arkinės), kartais su stogeliu Gali būti nišos.
\nVarstomoji dalis – sąvaros – statinių, kartelių, lentelių, lotų, kuolų, pinti iš virbų, kaltinių, geležinių strypelių arba pinučių.
\nVartų varčios viršuje konstruktyviai surišamos lygiais ar profiliuotais skersiniais – antvarčiais. Seniau statydavo vartus su dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogeliu iš lentelių.
\nMedis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės), akmuo, geležis.
\nMedis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės), akmuo, geležis.
\nMedis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės), akmuo, geležis.
\nKonstrukcija Vartų stulpai sąvaroms pritvirtinti (vyriais, bėgūnu ) – varčios.
\nVienvėriai, dvivėriai.
\nPlatesni vartai sutvirtinami įstrižiniais spyriais ar ryšiais.
\nDidieji su antvarčiu.
\nSu stogeliu, lentiniu. Trikampiu frontonu, puošniomis varčiomis.
\nIšganų ir kaimų vartai vienvėriai, iki 1 m aukščio iš horizontaliai sukaltų lentų ar karčių.
\nVartai į sodybas vienvėriai ar suveriami, dekoratyviai sukalti iš vertikalių ir horizontalių, ažūriškai išpjaustytų lentelių.
\nMediniai varteliai ar vartai būna sudaryti iš stačių lentelių ar lentjuosčių, vadinamų statinių, prikaltų prie dviejų gulsčių sijelių. Platesni vartai visada sustandinami įstrižiniais spyriais ar ryšiais.
\nVartai vienvėriai ir dvivėriai.Varteliai pėstiesiems greta vartų ar atskirai. - Puošyba Antvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais, kaltinėmis saulutėmis, statinių viršūnės profiliuotos. Varčių viršus aptašomas ir apdrožiamas pusrutulio, prizmės ar kūgio pavidalu.
\nAntvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais, kaltinėmis saulutėmis, statinių viršūnės profiliuotos.
\nAntvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais, kaltinėmis saulutėmis, statinių viršūnės profiliuotos.
\nAntvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais, kaltinėmis saulutėmis, statinių viršūnės profiliuotos.
\nAntvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais, kaltinėmis saulutėmis, statinių viršūnės profiliuotos. Gali būti su apkaustais.
\nKodas 007MD02.06.07 Tvoros (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Tvoros naudotos aptverti kiemams, sodams, gėlių darželiams. Sudėtinė sodybos dalis. Tvoros tvertos ne tik praktiniais sumetimais, bet ir sodybas papuošti, nužymėti ribas. Tvorų gausumu išsiskyrė Žemaitija.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.
\nMedis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.
\nMedis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.
\nMedis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.
\nMedis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.
\nKonstrukcija Pintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.
\nStatinių – statiniai lotų ar kuolų. Lotų statiniai išpjaunami iš eglės, pušies, vienodo ilgio. Viršutiniai galai nusmailinami. Prikalami prie horizontalių karčių, kurios pritvirtintos prie įkastų į žemę stulpelių, paliekant statinių pločio tarpus.
\nKuolinės – skeltų ar apvalių kuoliukų sukaltų į žemę ir vytelėmis pritvirtintų prie horizontalių kartelių.
\nRentinės – iš apvalių ar pusiau skeltų, apipjautų rąstelių, suleistų į stulpų išdrožas.
\nAkmenų – sukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.
\nPintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.
\nKuolinės – skeltų ar apvalių kuoliukų sukaltų į žemę ir vytelėmis pritvirtintų prie horizontalių kartelių.
\nStatinių – statiniai lotų ar kuolų. Lotų statiniai išpjaunami iš eglės, pušies, vienodo ilgio. Viršutiniai galai nusmailinami. Prikalami prie horizontalių karčių, kurios pritvirtintos prie įkastų į žemę stulpelių, paliekant statinių pločio tarpus.
\nRentinės – iš apvalių ar pusiau skeltų, apipjautų rąstelių, suleistų į stulpų išdrožas.
\nPintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.
\nStatinių – statiniai lotų ar kuolų. Lotų statiniai išpjaunami iš eglės, pušies, vienodo ilgio. Viršutiniai galai nusmailinami. Prikalami prie horizontalių karčių, kurios pritvirtintos prie įkastų į žemę stulpelių, paliekant statinių pločio tarpus.
\nAkmenų – sukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.
\nPintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.
\nKliūbinės pusgulstinės –pusiau skeltos kartelės pražambiai vienu galu remiasi į žemę, kitu galu suklotos tarp vytelėmis – kliubais perpintų porinių statmenų mietų. Kliūbinės – kartelių tvoros –ilgos kartelės išdėstomos horizontaliomis eilėmis tarp vytelėmis perpintų porinių statmenai įkaltų mietų į aukštį lygiais tarpais, keturiomis–septyniomis eilėmis.
\nAkmenų – sukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.
\nPintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.
\nKliūbinės – kartelių tvoros –ilgos kartelės išdėstomos horizontaliomis eilėmis tarp vytelėmis – kliubais perpintų porinių statmenai įkaltų mietų į aukštį lygiais tarpais, keturiomis–septyniomis eilėmis.
\nKliūbinės pusgulstinės – pusiau skeltos kartelės pražambiai vienu galu remiasi į žemę, kitu galu suklotos tarp vytelėmis perpintų porinių statmenų mietų. Akmenų – sukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.
\nPuošyba Statinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.
\nStatinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.
\nStatinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.
\nStatinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.
\nStatinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.
\nKodas 007MD02.06.08 Prieangiai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Prieangis – priestatas su stogu prie įeinamųjų namo durų, apsaugantis įėjimas nuo kritulių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Lentos, rąstai, stiklas.
\nKonstrukcija Atviri – karkasiniai iš 4 stulpelių, į kuriuos remiasi vienšlaitis ar ir dvišlaitis stogelis. Apatinė dalis 0,65–0,80 m aukščio horizontalių, vertikalių lentelių, statinėlių. Uždari – sienos suręstos iš rąstelių, rėmai įstiklinti įvairių geometrinių formų stiklais.
\nPuošyba Geometriniais ornamentais išdrožinėtomis karnizinės lentelėmis, profiliuotomis kolonėlėmis. Stogelių pakraščiai puošiami pjaustinių karnizais. Rėmai įstiklinami stačiakampiais, trikampiais, rombiniais stikliukais (gali būti ir spalvoti).
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Ruginiai miltai, mielės, vanduo, kartais apyniai.
\nRuginiai miltai, mielės, vanduo.
\nRuginiai miltai, mielės, vanduo, kartais kvietiniai miltai.
\nRuginiai miltai, mielės, vanduo, kartais sugrūstos bulvės.
\nRuginiai miltai, mielės, vanduo.
\nŽaliavos ruošimo būdas Miltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.
\nMiltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.
\nMiltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.
\nMiltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.
\nMiltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.
\nGamybos technologija Būdingos dvi gamybos technologijos: katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos; garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.
\nBūdingos dvi gamybos technologijos: katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos; garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.
\nBūdingos dvi gamybos technologijos: katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos; garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.
\nBūdingos dvi gamybos technologijos: katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos; garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.
\nBūdingos dvi gamybos technologijos: katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos; garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.
\nĮrenginiai ir įrankiai Katilinė technologija.
\nMedinė (150–200 l) statinė (kubilas) raugui raugti;
\nMetalinė uždara statinė (200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;
\nMetalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;
\nStatinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.
\nGarinė technologija.
\nMedinis (150–200 l) kubilas raugui raugti;
\nUždaras metalinis (200–250 l) kubilas raugui kaitinti;
\nUždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;
\nMetalinis 2 m ilgio, 8–10 cm skersmens vamzdis su užlenktais galais;
\nMetalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;
\nStatinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.
\nKatilinė technologija.
\nMedinė (150–200 l) statinė (kubilas) raugui raugti;
\nMetalinė uždara statinė (200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;
\nMetalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;
\nStatinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.
\nGarinė technologija.
\nMedinis (150–200 l) kubilas raugui raugti;
\nUždaras metalinis (200- 250 l) kubilas raugui kaitinti;
\nUždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;
\nMetalinis 2 m ilgio, 8–10 cm skersmens vamzdis su užlenktais galais;
\nMetalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;
\nStatinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.
\nKatilinė technologija.
\nMedinė (150–200 l) statinė (kubilas) raugui raugti;
\nMetalinė uždara statinė (200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;
\nMetalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;
\nStatinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.
\nGarinė technologija.
\nMedinis (150–200 l) kubilas raugui raugti;
\nUždaras metalinis (200– 250 l) kubilas raugui kaitinti;
\nUždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;
\nMetalinis 2 m ilgio, 8–10 cm skersmens vamzdis su užlenktais galais;
\nMetalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;
\nStatinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.
\nKatilinė technologija.
\nMedinė (150–200 l) statinė (kubilas) raugui raugti;
\nMetalinė uždara statinė (200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;
\nMetalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;
\nStatinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.
\nGarinė technologija.
\nMedinis (150–200 l) kubilas raugui raugti;
\nUždaras metalinis (200–250 l) kubilas raugui kaitinti;
\nUždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;
\nMetalinis 2 m ilgio, 8–10 cm skersmens vamzdis su užlenktais galais;
\nMetalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;
\nStatinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.
\nKatilinė technologija.
\nMedinė (150–200 l) statinė (kubilas) raugui raugti;
\nMetalinė uždara statinė (200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;
\nMetalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;
\nStatinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.
\nGarinė technologija.
\nMedinis (150–200 l) kubilas raugui raugti;
\nUždaras metalinis (200–250 l) kubilas raugui kaitinti;
\nUždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;
\nMetalinis 2 m ilgio, 8–10 cm skersmens vamzdis su užlenktais galais;
\nMetalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;
\nStatinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.
\nSpalva, skonis, kvapas Ryškus, būdingas alkoholinio raugo žaliavai kvapas ir skonis.
\nBespalvė, skaidri.
\nRyškus, būdingas alkoholinio raugo žaliavai kvapas ir skonis.
\nBespalvė, skaidri.
\nRyškus, būdingas alkoholinio raugo žaliavai kvapas ir skonis.
\nBespalvė, skaidri.
\nRyškus, būdingas alkoholinio raugo žaliavai kvapas ir skonis.
\nBespalvė, skaidri.
\nRyškus, būdingas alkoholinio raugo žaliavai kvapas ir skonis.
\nBespalvė, skaidri.
\nKodas 008AG04.01.02 Žolelių trauktinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Alkoholinis gėrimas gaminamas iš degtine užpiltų žolelių.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Žolelės, degtinė (iki 65°).
\nŽaliavos ruošimo būdas Augalinė žaliava atrenkama, susmulkinama. Vasarą naudojama žalia, žiema – džiovinta.
\nPriedai Medus.
\nGamybos technologija Žaliava užpilama degtine (santykiu 1:1, 1:5, 1:10). Kiekvieną dieną pamaišant, laikoma 2–3 savaites. Nupilama, nuspaudžiama, perkošiama. Supilama į indą, užkemšama. Saldoma pagal poreikį.
\nSpalva, skonis, kvapas Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.
\nKodas 008AG04.01.03 Medaus trauktinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Saldus alkoholinis medaus gėrimas.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Medus, degtinė (iki 45°).
\nMedus, degtinė (iki 50°).
\nMedus, degtinė (iki 50°).
\nMedus, degtinė (iki 50°).
\nMedus, degtinė (iki 65°).
\nŽaliavos ruošimo būdas Medus ištirpinamas.
\nKmynai 5–10 min. paverdami. Ataušinama, nukošiama.
\nIš žolelių ir prieskonių paruošiamas antpilas. Nukošiamas. Medus ištirpinamas.
\nŽolelės pavirinamos.
\nAtrenkamas kvapnus, aromatingas, geltonos spalvos medus.
\nPriedai Kmynai, kadagio uogos.
\nKmynai.
\nŽolelės ir prieskoniai.
\nŽolelės ir prieskoniai.
\nRazinos, pipirai, sviestas.
\nGamybos technologija Skystas medus sudedamas į degtinę (santykis 1:5), įdedama kmynų ar kadagio uogų.
\nSandariai uždarytame inde laikoma neribotą laiką. Vartoti galima po 2 parų.
\nĮ kmynų nuovirą sudedamas medus, užkaičiama. Medui ištirpus supilama degtinė (santykis 2:5), pakaitinama iki užvirimo. Ataušinama. Supilama į butelius ar specialius indus.
\nIštirpintas medus sumaišomas su antpilu, atskiedžiamas degtine (santykis priklauso nuo norimo skonio). Išmaišoma, supilama į butelius ar sandarius indus ir brandinama nuo kelių sav. iki metų ir daugiau.
\nĮ pavirintas žoleles sudedamas medus, užvirinama, paverdama 5-10 min. Nukaičiama, supilama degtinė, uždengiama, vėl pakaitinama iki užvirimo. Laikoma vėsiai, kol atauš ir nusistovės. Perkošiama, supilstoma į butelius.
\nMedus, degtinė, priedai išmaišomi, pakaitinama.
\nSpalva, skonis, kvapas Skaidrus, gelsvai auksinės spalvos, malonaus saldaus skonio, su medaus prieskoniu, aromatingas, žaliavos skonio.
\nŠviesiai gelsvos spalvos, malonaus karstelėjusio skonio, saldus aromatingas.
\nSkaidrus, gelsvai auksinės spalvos, su medaus prieskoniu, žaliavos skonio, aromatingas.
\nMedaus spalvos, kvapnus, priedų skonio ir kvapo.
\nMedaus spalvos, tirštas, saldus, medaus ir priedų kvapo.
\nKodas 008AG04.01.04 Uogų užpiltinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Alkoholinis gėrimas pagamintas iš degtine užpiltų uogų.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Šermukšnių uogos, spanguolės, mėlynės, miško žemuogės, miško avietės, degtinė (iki 55°).
\nSpanguolės, mėlynės, miško žemuogės, miško avietės, degtinė (iki 50°).
\nJuodieji serbentai, erškėtuogės, mėlynės, degtinė (iki 50°).
\nŠermukšnių, kadagio, putino uogos, degtinė (iki 55°).
\nJuodieji serbentai, erškėtuogės, mėlynės, degtinė (iki 55°).
\nŽaliavos ruošimo būdas Naudojamos šviežios, nepertrintos uogos. Šermukšnių uogos renkamos po šalnų, padžiovinamos ir apkepinamos.
\nIš uogų išspaudžiamos sultys.
\nNaudojamos šviežios, nepertrintos uogos.
\nNaudojamos šviežios, nepertrintos uogos. Šermukšnio ir putino uogos renkamos po šalnų.
\nNaudojamos šviežios, nepertrintos uogos.
\nPriedai Medus, cukrus.
\nMedus, cukrus.
\nMedus, cukrus.
\nMedus, cukrus.
\nMedus, cukrus.
\nGamybos technologija Uogos supilamos į butelį, užpilamos degtine, palaikomos saulėje 2–3 sav., nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 2–3 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su pirmu nupylimu.
\nUogų sunka pasaldoma medumi ar cukrumi, supilama į degtinę (santykis priklauso nuo norimo skonio).
\nUogos supilamos į butelį, užpilamos degtine, palaikomos saulėje 2–3 sav., nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 2–3 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su pirmu nupylimu.
\nUogos supilamos į butelį, užpilamos degtine, palaikomos saulėje 2–3 sav., nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 2–3 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su pirmu nupylimu.
\nUogos supilamos į butelį, užpilamos degtine, palaikomos saulėje 2–3 sav., nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 2–3 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su pirmu nupylimu.
\nSpalva, skonis, kvapas Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.
\nŽaliavos spalva, skonis ir kvapas.
\nŽaliavos spalva, skonis ir kvapas.
\nŽaliavos spalva, skonis ir kvapas.
\nŽaliavos spalva, skonis ir kvapas.
\nKodas 008AG04.01.05 Vaisių užpiltinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Alkoholinis gėrimas pagamintas iš degtine užpiltų vaisių.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Slyvos, laukinės kriaušės, laukiniai obuoliai, vyšnios, degtinė (iki 45°).
\nLaukinės kriaušės, laukiniai obuoliai, degtinė (iki 45°).
\nVyšnios, slyvos, kriaušės, degtinė (iki 45°).
\nLaukinės kriaušės, laukiniai obuoliai, degtinė (iki 45°).
\nVyšnios, slyvos, kriaušės, degtinė (iki 45°).
\nŽaliavos ruošimo būdas Sudžiovinama, susmulkinama.
\nNaudojamos tik gerai nunokusios vyšnios.
\nSudžiovinama.
\nSudžiovinama.
\nNaudojamos tik gerai nunokusios vyšnios.
\nSudžiovinama.
\nSudžiovinama.
\nNaudojamos tik gerai nunokusios vyšnios.
\nPriedai Šviežios uogų sultys, medus, cukrus.
\nŠviežios uogų sultys, medus, cukrus.
\nCinamonas, razinos, medus, cukrus.
\nMedus, cukrus.
\nCinamonas, vanilė, razinos, medus, cukrus.
\nGamybos technologija Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.
\nNaudojama saldi ir nesaldinta.
\nŽaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.
\nNaudojama saldi ir nesaldinta.
\nŽaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.
\nNaudojama saldi ir nesaldinta.
\nŠviežios vyšnios užpilamos degtine, įdedama prieskonių. Užkimštas butelis laikomas saulėje.
\nPo mėn. nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 3–5 dienas, skystis nukošiamas ir sumaišomas su nuopilu.
\nŽaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.
\nNaudojama saldi ir nesaldinta.
\nŽaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.
\nNaudojama saldi ir nesaldinta.
\nŠviežios vyšnios užpilamos degtine, įdedama prieskonių. Užkimštas butelis laikomas saulėje.
\nPo mėn. nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 3–5 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su nuopilu.
\nSpalva, skonis, kvapas Žaliavos skonis, spalva ir kvapas.
\nŽaliavos skonis, spalva ir kvapas.
\nŽaliavos, priedų skonis, spalva ir kvapas.
\nŽaliavos skonis, spalva ir kvapas.
\nŽaliavos, priedų skonis, spalva ir kvapas.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – alksnis, beržas, uosis, liepa. Medžiagos detalėms – beržo tošis, ašutai, oda, avikailis, spalvotas popierius, pakulos.
\nDrožybos būdas Skobimas, drožyba, impregnavimas, montavimas, dažymas.
\nSiužetas - - - - - Ornamentika Antropomorfinės Čigonas, žydas, vengras.
\nDemonomorfinės (velnias, giltinė). Akys – išpjautos kiaurymės, paryškintos baltai, juodai, mėlynai. Dantys drožti dideli – dažyti juodai, baltai. Lūpos raudonos, nukarusios. Burna pražiota. Paryškinti iškilūs antakiai, grubi kumpa nosis, raukšlėta kakta, riesti ūsai, iškilūs antakiai, akcentuoti skruostikauliai, smakras.
\nZoomorfinės arklys, ožys, gervė – korpusas (griaučiai), sukalamas iš lazdų. Arkliui prie griaučių pritvirtinta medinė galva ir kanapinė uodega; ožiui – ragai, gervei – ilgas snapas.
\nSpalva Gali būti dažyta juoda, ruda, pilka spalva, aliejiniais dažais.
\nKodas 009MD03.01.02 Riešutų spaustukai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Prietaisas riešutams gliaudyti. Būdingi dviejų tipų svertiniai iš dviejų sujungtų kojelių ir srieginiai su įsukama rankenėle.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – obelis, kriaušė, ąžuolas, beržas. Impregnavimas – vašku.
\nDrožybos būdas Sudaro galvutė riešutui įdėti ir įsukamos rankenėlės su sriegiu.
\nKojelės – drožtos iš medžio šakų, 10–20 cm ilgio.
\nPagrindo kojelė tiesi ar lenktu galu. Viduje išskobta duobutė riešutui. Viršutinė kojelė tiesi, sujungta ar sunerta su pagrindo kojele mediniu, metaliniu kaištuku ar kilpele, kad būtų galima praskėsti.
\nOrnamentika Raižymas: giluminė reljefinė, iškilioji reljefinė drožyba. Geometriniai, augaliniai raštai. Apvalioji figūrinė drožyba – žvėries ar žmogaus galva ar visa figūra. Kartais raštai išdeginami.
\nSpalva - - - - - Kodas 009MD03.01.03 Paveikslų rėmai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Nuotraukos, veidrodžio, paveikslo aptaisas.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – liepa, klevas, juodalksnis, beržas.
\nDrožybos būdas Tašų išpjovimas, šoninių kraštinių, ketvirčių paruošimas. Pagal norimą dydį. Plotis 2–10 cm, suleidimas 45 laipsnių kampu. Kampų sutvirtinimas įlaidu ir suklijavimas. Kartais kraštinės suklijuojamos iš kelių dantytais kraštais juostelių.
\nOrnamentika Dažniausiai stačiakampiai, ovalūs, pakabinami ar pastatomi, lygiomis ar drožinėtomis kraštinėmis. Raižymas: giluminė reljefinė, iškilioji drožyba, kiaurapjūvis. Vyrauja augaliniai, geometriniai motyvai. Kartais su išpjaustytais įrašais. Inkrustavimas kitos rūšies mediena ar šiaudeliais.
\nSpalva - - - - - Kodas 009MD03.01.04 Dėžutės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Dėklas smulkiems daiktams laikyti. Moterys laikydavo papuošalus, kaspinus, skareles.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – liepa, juodalksnis, beržas, liepos luoba.
\nDrožybos būdas Lentelių išpjovimas, supjovimas pagal pasirinktą dydį, sienelių sujungimas kaištukais, suklijavimas, įtaisymas dangtelio ir dugnelio. Liepinėlės – prie sulenktos liepos luobos mediniais kaištukais ar vinukėmis pritvirtinamas iš lentelės išpjautas dugnelis. Dangtelis užmaunamas.
\nOrnamentika Darytos stačiakampės, ovalios, apvalios. Raižymas: giluminė reljefinė, iškilioji reljefinė drožyba. Augaliniai ir geometriniai ornamentai. Inkrustavimas spalvotais šiaudeliais, polichrominė (daugiaspalvė) tapyba.
\nSpalva - - - - - Kodas 009MD03.01.05 Pypkės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Įtaisas rūkyti: prikimšti tabako galvutė, kiauraviduris pypkiakotis dūmams išeiti ir kandiklis įsikąsti.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – obelis, vyšnia, klevas, kareliškasis beržas.
\nDrožybos būdas Drožyba, skobimas, lenkimas, deginimas, montavimas (į galvutę įdedamas metalinis įdėklas), impregnavimas.
\nOrnamentika Apvalioji figūrinė drožyba. Dominuoja velnio, briedžio, šuns, meškos, žmogaus atvaizdas.
\nSpalva - - - - - Kodas 009MD03.01.06 Kandikliai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Įtaisas rūkyti. Apvalus kotelis. Vienas galas praplatintas papirosams, suktinėms įstatyti.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – šeivamedis, putinas, vyšnia.
\nDrožybos būdas Drožyba, deginimas, montavimas, impregnavimas.
\nOrnamentika Raižymas, drožyba. Augaliniai, gyvūniniai ornamentai. Vaizduojamas apsivyniojęs žaltys, slenkantis driežas.
\nSpalva - - - - - Kodas 009MD03.01.07 Tabakinės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Dėžutė uostomajam ir rūkomajam tabakui laikyti ir nešiotis.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – beržas, kareliškasis beržas, klevas.
\nDrožybos būdas Drožyba, tekinimas, impregnavimas.
\nOrnamentika Reljefine drožyba, kartais su išradingu atidarymu (pvz., pasukus dangtelį iššoka gyvatė). Su užmaunamu dangteliu išraižytomis sienelėmis.
\nSpalva - - - - - Kodas 009MD03.01.08 Lazdos (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Priemonė apsiginti, pasiremti.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Gumbinės iš gumbuoto ąžuolo uosio ar beržo, lenktinė lenktu galu, drožtinė – išdrožta iš medelio. Medis – ąžuolas, uosis, šermukšnis, obelis. Kartais panaudojamos natūralaus medžio išlenktos vietos ar šakos.
\nDrožybos būdas Drožyba, rankenos išlenkimas (galą iššutinus verdančiame vandenyje, aplenkus ant storo pagalio), džiovinimas, impregnavimas.
\nOrnamentika Reljefinė drožyba, raižymas. Būdingi gyvūniniai, augaliniai motyvai. Dažnai išdrožinėjamos realistinės, buitinės scenos, lazdos savininko inicialai, padirbimo metai. Rankenos užbaigiamos arklio, šuns, avino, liūto, žmogaus galva. Kartais rankenoje būdavo įmontuojama dėžutė skeltuvui, degtukams.
\nSpalva - - - - - Kodas 009MD03.01.09 Medžio raižinių atspaudai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Lenta raižiniui atspausti.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – topolis, liepa, klevas.
\nDrožybos būdas Lentos išpjovimas, nulyginimas, ištepimas kreida ar vašku. Piešinio kontūro išraižymas.
\nOrnamentika Vaizduojami atskiri šventieji: Aušros Vartų Mergelė Marija, Šv. Jonas Nepomukas, Šv. Jurgis, Šv. Kotryna, Kristus Nazarietis, Šv. Laurynas. Nukryžiuotasis, Skausmingoji Dievo motina arba scenos iš jų gyvenimo. Galvoje kartais įrėžtas kryžius ar padarymo metai.
\nSpalva - - - - - Kodas 009MD04.01.01 Ližės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Įrankis duonos, ragaišio kepalams į krosnį pašauti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – pušis, drebulė.
\nForma Išdrožta iš vieno medžio gabalo. Kartais daryta iš 2 medžio gabalų: kotas prikaltas arba įleistas į išpjovą galvos viduryje arba atskirai pritvirtinta prie koto. Galva, mentė ovali arba stačiakampė 20–60 cm ilgio ir 20–40 cm pločio, nusklembtais kampais. Kotas 1,2–2 m ilgio apvalus ar briaunotas, prie galvos kartais paplatintas.
\nGamybos būdas Tašymas, drožyba.
\nKodas 009MD04.01.02 Kočėlai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Porinis įrankis skalbiniams lyginti. Kočėlas skalbiniams apvynioti, kočėtuvė ri?tė kočėlui ritinėti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – klevas, ąžuolas, uosis.
\nForma Kočėtuvė stačiakampė 20–60 cm ilgio, 20–30 cm pločio, 3–5 cm storio, išdrožta iš vieno medžio, apačia išpjaustyta dantukais. Gale įstatyta apvali arba kilpos pavidalo rankena. Viršuje išdrožtas gūbr?s rankai atremti, kad patogiau būtų dirbti.
\nKočėlas – skalbiniams apvynioti, drožtas, tekintas, 60–70 cm ilgio.
\nNedarbinės plokštumos puošyba. Kontūrinis raižymas, giluminė, iškilioji reljefinė drožyba. Geometriniai augaliniai, zoomorfiniai raštai, išraižomi padarymo metai, inicialai.
\nGamybos būdas Tašymas, drožyba.
\nKodas 009MD04.01.03 Mentelės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Įrankis ruošiamam maistui maišyti. Turėta atskiros alaus salyklui, duonos raugui, kisieliui maišyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – pušis, klevas.
\nForma Drožta iš vientiso medžio. ~ 1 m ilgio kotu ir 20 cm pločio galva.
\nGamybos būdas Drožyba.
\nKodas 009MD04.01.04 Sūrspaudžiai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Prietaisas sūriams spausti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – uosis, pušis, beržas.
\nForma Atskiros lentelės 50–70 cm ilgio, 20–30 cm pločio sujungtos odos juostele, metaliniu ar mediniu sraigtu.
\nPleištiniai – apatinės lentelės kampuose įtvirtinti 4 vertikalūs ~20 cm aukščio statinėliai viršutinei lentelei užmauti (jei jos kampuose išpjautos 4 skylės).
\nRėminiai – lentelės įtaisytos į medinį stačiakampį viršuje platėjantį rėmą.
\nGamybos būdas Drožyba, montavimas.
\nKodas 009MD04.02.01 Padėklai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Lenta valgiams padėti ar ruošti. Dažniausiai dėdavo sūrius, mėsą, duoną.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – klevas, guoba, uosis, beržas.
\nForma Daryti apvalūs, stačiakampiai, sūrio formos.
\nGamybos būdas Tašymas, drožyba, skobimas.
\nPuošyba - - - - - Kodas 009MD04.02.02 Cukrinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Indas smulkiam cukrui laikyti. Statydavo ant stalo vaišindami svečius. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – liepa, drebulė, klevas, beržas.
\nForma Kubilėlio arba taurės formos. Kubilėlio formos 10–15 cm aukščio, 5–7 cm skersmens, lygiais ar nežymiai išgaubtais šonais. Taurės formos iki 20 cm aukščio, su kojele ir apvaliu arba keturkampiu pagrindu.
\nGamybos būdas Skobimas, drožyba, tekinimas, impregnavimas.
\nPuošyba Sienelės puoštos įrėžtais ar iškiliais ranteliais, dantukais. Kontūrinis raižymas. Kojelė profiliuota.
\nKodas 009MD04.02.03 Druskinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Pakabinamas arba pastatomas indelis druskai laikyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – liepa, drebulė, klevas, beržas.
\nForma Skobtinės – kubilėliai su įdėtu lentelės dugneliu. Dažnai daryti su įleidžiamu dangteliu. 20–50 cm aukščio, 10–20 cm skersmens. Druskai ant stalo laikyti darytos dubenėlio formos 3–5 cm aukščio, ~ 3cm skersmens.
\nLentelių – stačiakampė dėžutė sukalta iš lentelių, kartais priekinė sienelė suapvalinama. Galinė sienelė prailginta su išpjova pakabinimui. Dangtelis nuožulnus ar tiesus.
\nGamybos būdas Skobimas, drožyba, tekinimas, impregnavimas.
\nPuošyba Sienelės papuoštos augaliniais raižytais ornamentais. Profiliuota rankenėlė pakabinimui. Kartais puoštos tapytais ornamentais.
\nKodas 009MD04.02.04 Lentelės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Padėklas kočioti ir pjaustyti. Pjaustytos daržovės, mėsa, prieskoniai, kočiota tešla.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Medis – liepa, drebulė, klevas, beržas.
\nForma Įvairių formų ir dydžių apskrita, ovali, stačiakampė, su išdrožta rankenėle ir skyle pakabinti.
\nGamybos būdas Tašymas, drožyba, impregnavimas.
\nPuošyba - - - - - 010. JUVELYRIKA kodas 010GN01.01.01 Gintariniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Karoliai – ant siūlo suverti gintariniai rutuliukai, kabinami ant kaklo. Segė – krūtinės papuošalas. Apyrankė – rankos papuošalas, mūvimas ant riešo. Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Suakmenėję sakai išplaunami jūros arba iškasami iš žemių.
\nForma Karoliukai – 0,5 cm ~5 cm skersmens, 0,3–1,5 cm storio apskriti, suploti. Aptakaus ovalo, lašo, apskritimo. Gintariniai karoliai apkaustyti bronzos, sidabro ar aukso lygiais ar graviruotais lankeliais. Karolių pirmoji eilė trumpa, juosianti kaklą, antroji – ilgesnė, trečioji – siekianti krūtinę. Segė – šlifuoto gintaro gabalas su įtaisyta adata įsegimui. Gali būti apkaustyta žalvariu, sidabru. Apyrankė – nuglūdintų plokštelių vėrinys. Žiedas – lygus, tekintas iš gintaro lankelis. Gali būti praplatintas priekis.
\nGamybos būdas Gintaro rūšiavimas pagal dydį, spalvą. Apdirbimas – šlifavimas, poliravimas, gręžimas, vėrimas, gaminio poliravimas. Naudojamas nešlifuotas, nuskaldytas gintaras. Vėrimo būdas: viduryje didžiausi, galuose mažiausi karoliukai; pakaitomis po vieną didelį, kitą mažą karoliuką; vėrimas iš keturių ar penkių dydžių karoliukų: pirmutinis – mažiausias, antras – didesnis, ketvirtas ir penktas – didžiausias, po jo vėl mažesnis ir mažiausias. Verdavo iš eilės keletą gintarinių, po to keletą bronzinių (3–4 kartus mažesnių už gintarinius). Suveriami ant lininio siūlo. Gale siūlas surišamas.
\nKodas 010ŽL01.01.01 Žalvariniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Karoliai – ant siūlo suverti žalvariniai rutuliukai, kabinami ant kaklo. Segė – įsegamas papuošalas. Apyrankė – rankos papuošalas, mūvimas ant riešo. Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Smeigtukas – prie krūtinės prisegamas papuošalas. Antkaklė – ant kaklo nešiojamas papuošalas. Kabė – kabliukas drabužiams susegti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Žalvaris – vario ir cinko lydinys.
\nForma Karoliukai – žalvario rutuliukai (akyti, išraižytu paviršiumi apvalūs, ovalūs, statinėlės formos) pilnaviduriai, tuščiaviduriai.
\nSagė: lankelinės – plokštelė pasagos formos; įvijinės, pintinės – lankelis supintas, suvytas iš plonų vielučių, puoštas smulkiomis įkartėlėmis, įrėžtais dantukais, įspaustomis akutėmis, galai pastorinti; plokštelinės – skardos plokštelės raižytu paviršiumi, vidinėje pusėje vientisos ar ažūrinės pritvirtintas įsegimo liežuvėlis.
\nApyrankė: juostinės – lankelis plokštelės lygus, plokščias 1,5–5 cm pločio, raižytas gyvūniniais, geometriniais ornamentais, gali būti inkrustuotas spalvotų stikliukų akutėmis; cilindrinės – rankogalinės, apskritos ar kampuotos, trikampio, keturkampio, šešiakampio pjūvio, storėjančiais galais, nesueinančiais galais, susegamos; įvijinės – iš 3–5 susuktų vielučių; vytinės – 3–9 įvijų arba tik su įvijiniais galais.
\nŽiedas: lankelis plokštelės lygus, suvytas supintas iš kelių vielučių, lygiu, praplatintu priekiu, sueinančiais, užsikeičiančiais galais. Gali būti su stikline akimi.
\nSmeigtukas – smeigtas apvalus 10–20 cm ilgio; galvutė rombinė, kryžminė, varpelinė, raktelinė, kartais su kilpele grandinėlėms pritvirtinti, pakabučiams (įvairių formų skardelėms) pritvirtinti.
\nAntkaklė – lankelis apvalus, suvytas, supintas iš vielučių. Galai pastorinti (kilpiniai, kūginiai), gali būti vienas su kitu persukti.
\nKabė – 1–2,5 cm ilgio ir 0,5–2,5 cm pločio trikampis ar stačiakampis kabliukas su kilpelėmis ar skylutėmis prie drabužio prisiūti. Išlankstyta iš kietos vielos arba iškirpta iš plokštelės, tulpių, žvaigždučių formos, gaubtos, išraižytu geometriniais ornamentais paviršiumi.
\nGamybos būdas Kalimas, metalo tempimas, pynimas, graviravimas, liedinimas, kniedijimas, vienos rūšies metalo padengimas kitu, emale.
\nVėrimo būdas: priekyje veriami stambesni, galuose – smulkesni karoliai; visi karoliukai vienodo dydžio; priekinių karolių tarpuose įveriami plokšti įvairių formų (trikampiai, lašo formos) kabučiai su skylute viename gale, profiliuotais kraštais, raižytais paviršiais. Veriama ant plonos vielutės.
\nKodas 010SD01.01.01 Sidabriniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Karoliai – ant siūlo suverti sidabriniai rutuliukai, kabinami ant kaklo. Segė – įsegamas papuošalas. Apyrankė – rankos papuošalas, mūvimas ant riešo. Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Smeigtukas – prie krūtinės prisegamas papuošalas. Antkaklė – ant kaklo nešiojamas papuošalas. Kabė – kabliukas drabužiams susegti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Sidabras – nerūdijantis baltas metalas.
\nForma Karoliukai – žalvario rutuliukai (akyti, išraižytu paviršiumi, apvalūs, ovalūs, statinėlės formos) pilnaviduriai, tuščiaviduriai.
\nSagė: lankelinės – plokštelė pasagos formos; įvijinės, pintinės – lankelis supintas, suvytas iš plonų vielučių, puoštas smulkiomis įkartėlėmis, įrėžtais dantukais, įspaustomis akutėmis, galai pastorinti; plokštelinės – skardos plokštelės raižytu paviršiumi, vidinėje pusėje vientisos ar ažūrinės, pritvirtintas įsegimo liežuvėlis.
\nApyrankė: juostinės – lankelis plokštelės lygus, plokščias 1,5–5 cm pločio, raižytas gyvūniniais, geometriniais ornamentais, gali būti inkrustuotas spalvotų stikliukų akutėmis; cilindrinės – rankogalinės, apskritos ar kampuotos, trikampio, keturkampio, šešiakampio pjūvio, storėjančiais galais, nesueinančiais galais, susegamos; įvijinės – iš 3–5 susuktų vielučių; vytinės – 3–9 įvijų arba tik su įvijiniais galais.
\nŽiedas: lankelis plokštelės lygus, suvytas supintas iš kelių vielučių, lygiu, praplatintu priekiu, sueinančiais, užsikeičiančiais galais. Gali būti su stikline akimi.
\nSmeigtukas – smeigtas apvalus 10–20 cm ilgio; galvutė rombinė, kryžminė, varpelinė, raktelinė, kartais su kilpele grandinėlėms pritvirtinti, pakabučiams (įvairių formų skardelėms) pritvirtinti.
\nAntkaklė – lankelis apvalus, suvytas, supintas iš vielučių. Galai pastorinti (kilpiniai, kūginiai), gali būti vienas su kitu persukti.
\nKabė – 1–2,5 cm ilgio ir 0,5–2,5 cm pločio trikampis ar stačiakampis kabliukas su kilpelėmis ar skylutėmis prie drabužio prisiūti. Išlankstyta iš kietos vielos arba iškirpta iš plokštelės, tulpių, žvaigždučių formos, gaubtos, išraižytu geometriniais ornamentais paviršiumi.
\nGamybos būdas Kalimas, metalo tempimas, pynimas, graviravimas, liedinimas, kniedijimas, vienos rūšies metalo padengimas kitu, emale.
\nVėrimo būdas: priekyje veriami stambesni, galuose – smulkesni karoliai; visi karoliukai vienodo dydžio; priekinių karolių tarpuose įveriami plokšti įvairių formų (trikampiai, lašo formos) kabučiai su skylute viename gale, profiliuotais kraštais, raižytais paviršiais. Veriama ant plonos vielutės.
\nKodas 010AS01.01.01 Auksiniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Kabė – kabliukas drabužiams susegti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Auksas – geltonos spalvos brangusis metalas.
\nForma Žiedas: lankelis plokštelės lygus, suvytas, supintas iš kelių vielučių, lygiu, praplatintu priekiu, sueinančiais, užsikeičiančiais galais. Gali būti su stikline akimi.
\nKabė – 1–2,5 cm ilgio ir 0,5–2,5 cm pločio trikampis ar stačiakampis kabliukas su kilpelėmis ar skylutėmis prie drabužio prisiūti. Išlankstyta iš kietos vielos arba iškirpta iš plokštelės, tulpių, žvaigždučių formos, gaubtos, išraižytu geometriniais ornamentais paviršiumi.
\nGamybos būdas Kalimas, metalo tempimas, pynimas, graviravimas, liedinimas, kniedijimas, vienos rūšies metalo padengimas kitu, emale.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Žvėrelių (bebrų, kiaunių, kiškių, vilkų, lapių, šeškų, voverių, žebenkščių) kailiai.
\nIšdirbimo būdas Kad nesugestų nuluptas kailis užkonservuojamas arba pasūdomas, išdžiovinamas. Žalių, konservuotų kailių mirkymas, pirminis poodžio skutimas, rauginimas duoniniu (žaliamiu), žieviniu būdu, kartais dažymas, minkštinimas, lyginimas, riebalų šalinimas, plovimas, šukavimas.
\nĮrankiai ir priemonės Kubilas kailiams rauginti, kailiamaučiai – kailiams džiovinti, kaišenos – nuskusti poodiniam sluoksniui, šukos – kailiams šukuoti.
\nKodas 011GV02.01.02 Išdirbti gyvulių kailiai (Sritis – Apranga. Rūšis – Žaliava). Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Gyvulių (avių, ožkų, ėriukų, triušių) kailiai.
\nIšdirbimo būdas Kad nesugestų nuluptas kailis užkonservuojamas arba pasūdomas, išdžiovinamas. Žalių, konservuotų kailių mirkymas, pirminis poodės skutimas, rauginimas duoniniu (žaliaminiu), žieviniu būdu, kartais dažymas, kailių minkštinimas, lyginimas, riebalų šalinimas, plovimas, šukavimas.
\nĮrankiai ir priemonės Kubilas kailiams rauginti, kailiamaučiai – kailiams džiovinti, kaišenos – nuskusti poodiniam sluoksniui, šukos – kailiams šukuoti.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis, skarda.
\nGamybos būdas Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrenginiai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.
\nKonstrukcija, forma Metalinė ~10x15 cm galva ir statmenai į ją įtvertas medinis ~1 m ilgio kotas arba 2–5 metaliniai, dažniausiai suploti ~10 cm ilgio dantys (nagai).
\nKodas 012GL01.01.02 Akėčios (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Padargas žemei purenti. Pagal sunkumą skirstomos į sunkias, vidutinio sunkumo ir lengvas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis.
\nGamybos būdas Kalimas, tempimas, kirtimas, lenkimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Geležinės virbalinės akėčios. Pagrindinės dalys: rėmai – akėčvirbaliams įtvirtinti, akėčvirbaliai – virbai žemei purenti. Rėmai stačiakampiai, plotis ~ 1 m, kalami iš kampinės geležies juostų. Akėčvirbaliai kalami iš geležies strypų. Keturkampiai, lenkto peilio formos, nusmailintais galais, 15–25 cm ilgio, išdėstomi zigzagais. Įtvirtinami užsukant varžtu. Viename akėčių rėme 20–24 akėčvirbaliai. Tvirtinama taip, kad vienas akėčvirbalis būtų tiesus, o kitas truputį palinkęs į priekį. Virbalinės akėčios mediniais rėmais. Rėmai trapecijos, trikampio, keturkampio formos iš išilginių ir skersinių medinių balžienų, apkaustyti geležies juostomis. Į balžienuose išgręžtas skyles įkalti geležiniai akėtvirbaliai.
\nKodas 012GL01.01.03 Plūgai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Padargas žemei arti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis.
\nGamybos būdas Kalimas, kirtimas, ašmenų grūdinimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Pagrindinių dalių – kelmo, norago, verstuvės, pavažos, rankenų, grąžulo kalimas. Norago ašmenų išplakimas, išaštrinimas, užgrūdinimas. Verstuvės paviršiaus nuglūdinimas, pavažos pritvirtinimas prie kelmo. Pagrindinių dalių jungimas sraigtais prie kelmo, kuriame iškaltos skylės ir įdubos plūgo dalims prijungti. Rankenų, grąžulo pritvirtinimas prie korpuso.
\nKodas 012GL01.01.04 Noragai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Pridedamoji geležinė plūgo ar arklo smailuma. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis.
\nGamybos būdas Kalimas, kirtimas, ašmenų grūdinimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Trapecijos, trikampio formos. Trapecinis apačioje pastorintas, tiesiais, pasmailintais, aštriais ašmenimis, lygiu paviršiumi.
\nKodas 012GL01.02.01 Pasagos (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Gyvulininkystės reikmenys). Geležinė plokštelė, pakalama po arklio kanopa. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis, skarda.
\nGamybos būdas Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrenginiai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.
\nKonstrukcija, forma Puslankiu, galuose užlenktos užbarzdės. Per vidurį atskirai padaryta paaštrinta priešakinė užbarzdė (vad. knopa). Daryta 6–12 skylučių vinims (vad. pasagvinėms, uknoliams) įkalti.
\nKodas 012GL01.03.01 Kirtikliai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žvejybos reikmenys). Įrankis ledui, sušalusiai žemei kirsti, kasti, smulkinti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis.
\nGamybos būdas Kalimas, kirtimas, ašmenų aštrinimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Geležinė ~ 40 cm ilgio galva nežymiai išlenkta su aštriais ašmenimis. Vienoje pusėje ašmenys nusmailinti, kitoje – išplatinti statmenai kotui. Gali būti nusmailėjantys abiejose pusėse. Viduryje įstatytas medinis ~1 m ilgio kotas.
\nKodas 012GL01.03.02 Peikenos (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žvejybos reikmenys). Įrankis ledui, sušalusiai žemei kirsti, akmenims vartyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis, skarda.
\nGamybos būdas Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrenginiai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.
\nKonstrukcija, forma Geležinis smailus 25 cm ilgio strypas, užmautas ant medinio 1,2 m ilgio koto. Strypo galas aštrus. Koto viršuje dažnai pritaisytas kilpiškas pasaitėlis užsimauti ant rankos, kad kertant neišsprūstų.
\nKodas 012GL02.01.01 Apkaustai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių, baldų apdaila). Metaliniai daiktų ir įtaisų sutvirtinimai, atliekantys konstrukcinę ir puošybinę funkciją. Kaustytos skrynios, kuparai, transporto priemonės, namų apyvokos daiktai. Apkaustai tvirtina briaunas, kampus, skrynių antvožus, priekius, rečiau galus. Išdėstomi ištisine juosta arba atskiromis dalimis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis, skarda.
\nGamybos būdas Kalimas, sukimas, lenkimas, karpymas iš skardos, gruntavimas, dažymas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Linijiniai – ištisinės ar kiauraraštės 2–5 cm pločio, įvairaus ilgio juostos. Rogių apkaustai, pavažų apkaustai – šynos – keturkampė 3 cm pločio ir 3 cm storio juosta, prikalamos per visą pavažos ilgį. Geležiniai atspyriai – storos geležies juostos, laikančios, kad rogių pavažos neatsilenktų.
\nPuošyba Linijiniai apkaustai kiauraraštėse juostose per visą vidurį iškalti ritmiškai pasikartojantys ornamentai (dantukai, vingeliai, puslankiai, širdelės, trikampiai). Ištisinės juostos lygiais ar profiliuotais pakraščiais, priekyje galai užbaigiami pumpurėliais, lapeliais, žiedais, žalčių ir paukščių galvutėmis. Plokšteliniai – stačiakampės, keturkampės plokštelės, gali būti iškalstytos geometriniais ornamentais, išdėstomos pavieniui ar mazgais. Dažoma juodai, tamsiai pilkai. Rogių apkaustai, pavažų apkaustai – šynos – puošiama dekoratyvinėmis vinimis. Dažoma juodai, tamsiai pilkai.
\nKodas 012GL02.01.02 Vyriai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių, baldų apdaila). Įtaisas durims, langams, langinėms, vartams varstyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis.
\nGamybos būdas Kalimas, sukimas, lenkimas, kirtimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Stačiakampė lygiais ar profiliuotais pakraščiais plokštelė arba juosta su įmova. Vienpusis prikalamas prie varstomosios dalies. Dvipusis 2 simetriškos ant vertikalios ašelės sumautas plokšteles, kurių viena kalama prie varstomosios dalies, kita prie stabiliosios.
\nPuošyba Iškalti augalų ir gyvūnų motyvais. Galai profiliuojami augaliniais, gyvūniniais ornamentais.
\nKodas 012GL02.01.03 Apyraktė (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių, baldų apdaila). Metalinė užrakto plokštelė su skyle raktui ant durų, vartų, skrynių arba spintų stalčių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis, skarda.
\nGamybos būdas Kalimas, sukimas, lenkimas, kirtimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Ovalo, širdelės ar trapecijos formos.
\nPuošyba Papuošta iškalstytais, išraižytais geometriniais, rečiau augaliniais ar gyvūniniais ornamentais. Puošiama dekoratyvinėmis vinimis, dažoma.
\nKodas 012GL02.02.01 Memorialinių paminklų viršūnės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Kalti, lankstyti geležies dirbiniai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis, skarda.
\nGamybos būdas Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.
\nKonstrukcija, forma Konstrukcija – geležies juostų 3–5 cm pločio ar strypų, kiauryminė kryžma. Kiauryminių vidus tuščias ar su vingiuotu spinduliu, kryžiaus formos be puošybos elementų, kartais su perkryžomis galuose, kryžmoje – spinduliai, vertikalios kryžmos apačioje pusmėnulis, saulės formos – diskas su pritvirtintais spinduliais, daugiakryžmės 2–4 kryžmų.
\nPuošyba Spinduliai vingiuoti, suploti, galai perskelti į 2–3 atšakas, kryžmų galuose žvaigždutės, lelijos, vertikali kryžma su bumbulu, pusmėnuliu, vėliavėle, skardos angelu. Stiebas su bumbulu, viršūnėje plokščias apskritimas su monograma, iškaltas iš geležies juostų ir galuose paplatintas pusmėnuliais, viršūnėje – kryželis, širdelė.
\nKodas 012GL02.02.03 Vėtrungės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Prietaisas vėjo krypčiai rodyti. Tvirtinama statinio viršuje ant įmontuoto stiebo. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis, žalvaris.
\nGamybos būdas Kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas, gruntavimas, dažymas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Stiebas prie kurio pritvirtinta dekoratyvinė judanti plokštelė – stačiakampė, figūrinė: angelo, gaidžio pavidalo.
\nPuošyba Kalstymas, kiaurapjūvis, dažymas. Dažoma juodai, tamsiai pilkai. Gali būti su iškaltais savininko inicialais, padarymo data. Kuršių Nerijos burvalčių stiebo viršuje buvo tvirtinama skardinė plokštelė su tam tikru atskiram kaimui būdingu ženklu.
\nKodas 012GL02.02.04 Tvorelės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Užtvara aplink sodybą, kiemą ar kitokį žemės sklypą. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis.
\nGamybos būdas Kalimas, lankstymas, sukimas, pynimas, montavimas, gruntavimas, dažymas. Detalių jungimas suvirinant žaizdre, įkaitinto ruošinio sukalimas sukniedijant – pragręžtos detalės sujungiamos kniede ir kitoje pusėje suformuojama galvutė.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Vertikalūs strypeliai, pritvirtinti prie horizontalių.
\nPuošyba Strypelių viršūnių profiliavimas – rombeliais, smailėmis, lapeliais, trilapiais. Dažoma juodai, tamsiai pilkai.
\nKodas 012GL02.02.05 Vartai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Atkeliama tvoros dalis įeiti, įvažiuoti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis.
\nGamybos būdas Kalimas, karpymas, lankstymas, pynimas, sukimas, montavimas, gruntavimas, dažymas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Vienvieriai – iš vienos, dvivieriai – dviejų veriamų dalių. Strypeliai briaunuoti, apvalūs, suktos geležies. Vertikalūs strypeliai tvirtinami prie horizontalių. Detalių jungimas suvirinant žaizdre, įkaitinto ruošinio sukalimas sukniedijant – pragręžtos detalės sujungiamos kniede ir kitoje pusėje suformuojama galvutė.
\nPuošyba Viršūnių profiliavimas – rombeliais, smailėmis, lapeliais, trilapiais. Sustandinami įstrižiniais spyriais.
\nKodas 012GL03.01.01 Žarstekliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Židinių, krosnių inventorius). Įnagis žarijoms žarstyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis.
\nGamybos būdas Kalimas, lenkimas, sukimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma „L“ raidės formos galva su mediniu arba metaliniu ~ 1m ilgio kotu.
\nKodas 012GL03.01.02 Žnyplės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Židinių, krosnių inventorius). Įrankis žarijoms suimti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis.
\nGamybos būdas Kalimas, montavimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma 2 metalinės svirtys, kniede sujungtos, gale užsibaigiančios išlenktomis žiaunomis.
\nKodas 012GL03.01.03 Kastuvėliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Židinių, krosnių inventorius). Įrankis gaubta mente pelenams, žarijoms semti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis.
\nGamybos būdas Kalimas, lankstymas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Mentė gaubtais kraštais, lygiu dugnu. Gale įmova mediniam kotui įstatyti. Kotas gali būti ir metalinis.
\nKodas 012GL04.01.01 Žibintai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Apšvietimo reikmenys). Prietaisas patalpai, gatvei apšviesti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis, viela, skarda, stiklas.
\nGamybos būdas Liejimas, kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas, stiklinimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Stačiakampio gretasienio, trikampio, cilindro formos. Rėmai metaliniai, skardos, išpinti iš vielos, su durelėmis, kūginiu stogeliu, kaminėliu dūmams išeiti, lankeliu nešimui ar pakabinimui.
\nPuošyba Skardinių sienelės, išbadytos eglutės raštu, metaliniai rėmeliai, įstiklinti bespalviu ar spalvotu stiklu.
\nKodas 012GL04.01.02 Žvakidės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Apšvietimo reikmenys). Įtaisas žvakėms įstatyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis, alavas, varis, bronza.
\nGamybos būdas Liejimas, kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Daromos vienalizdės, dvilizdės, trilizdės, keturlizdės, penkių lizdų. Pastatomos, kabinamos, nešiojamos. Pagrindas apvalus, trikampis, keturkampis (laiptuotas) kūgio, dubenėlio formos. Gali būti su kojelėmis. Stiebas apvalus, cilindriškas, kolonos formos, briaunuotas, profiliuotas, su įsmaukomis. Šakos (2–5) su lizdeliu (apvaliu, cilindrišku, taurės formos, atlenkta briaunele). Smeigas žvakei užmauti.
\nPuošyba Stiebas gali būti ažūrinis. Dekoruojamos augaliniais, gyvūniniais, geometriniais ornamentais.
\nKodas 012GL04.01.03 Šviestuvai (sietynai) (Sritis – Interjeras. Rūšis – Apšvietimo reikmenys). Pakabinamas daugiašakis šviestuvas su žvakėmis ar lempomis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Geležis, alavas, varis, žalvaris.
\nGamybos būdas Liejimas, kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas.
\nĮrankiai Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.
\nKonstrukcija, forma Pagrindas – apskritas, figūrinis su įtaisytais lizdeliais (taurės, cilindro formos su atlenktais kraštais) žvakėms įstatyti. Gali būti pritvirtintos raitytos (dažniausiai S raidės formos) šakos. Pakabinamas grandinėmis.
\nPuošyba Ornamentuotas augaliniais, gyvūniniais motyvais.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.
\nKarpymo būdas Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.
\nOrnamentai Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.
\nKodas 013PP01.01.02 Lentynų papuošalai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Lentynų papuošalai – juosta 20–40 cm pločio, kiauraraštė, be kiauraraščio, iškarpytu pakraščiu. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.
\nKarpymo būdas Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.
\nOrnamentai Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.
\nKodas 013PP01.01.03 Paveikslų rėmų apvadai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Paveikslų rėmų apvadai – juostelės 5–10 cm pločio kiauraraštės, be kiauraraščio iškarpytais pakraščiais, viduriu mediniams rėmams apklijuoti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.
\nKarpymo būdas Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.
\nOrnamentai Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.
\nKodas 013PP01.01.04 Eglučių papuošalai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Eglučių papuošalai – žvaigždutės, snaigės, angeliukai, kiauraraščiai, be kiauraraščio. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.
\nKarpymo būdas Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.
\nOrnamentai Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.
\nKodas 013PP01.01.05 Paveikslai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Paveikslai – įvairaus dydžio peizažai, ornamentinės kompozicijos, natiurmortai, figūrinės, peizažinės, architektūrinės kompozicijos. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.
\nKarpymo būdas Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus antroje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.
\nOrnamentai Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.
\nKodas 013PP01.01.06 Servetėlės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Servetėlės – kvadratinės, kraštai, vienas kampas iškarpomi. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.
\nKarpymo būdas Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.
\nOrnamentai Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.
\nKodas 013PP01.01.07 Lempų gaubtai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Lempų gaubtas – juosta ~ 20 cm pločio, kiauraraštė, be kiauraraščio, tvirtinama prie gaubto lanko, nusileidžianti, kraštai iškarpyti kuteliais – smulkiomis juostelėmis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.
\nKarpymo būdas Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.
\nOrnamentai Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Ruginiai miltai, vanduo.
\nPriedai Kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai.
\nRauginimo būdas Rauginama mediniuose duonkubiliuose. Ištirpinamas nuo praėjusio kepimo kubile paliktas duonos tešlos gumulėlis, įpilama drungno vandens, supilama 1/3 miltų kiekio, išmaišoma, uždengiama ir šiltoje patalpoje rauginama 14–16 val.
\nKepimo technologija Į raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 2–3 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nĮrankiai ir įrenginiai Mediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nForma Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nSkonis, spalva Saldžiarūgštė, jaučiamas priedų (ajerų, kmynų) skonis. Viduje rusvos spalvos, išorėje – apgaubta tamsiai ruda plutele.
\nKodas 014AG05.01.02 Plikyta duona (Sritis – Maistas. Rūšis – Duona). Plikytų miltų kepalais kepamas valgis.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Ruginiai miltai, vanduo Ruginiai miltai, vanduo Ruginiai miltai, vanduo Ruginiai miltai, vanduo Ruginiai miltai, vanduo Priedai Kmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.
\nKartais ruginiai miltai atminkomi kvietiniais miltais Kmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.
\nKartais ruginiai miltai atminkomi grikiniais miltais Kvietiniai miltai, kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai Kmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.
\nKmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.
\nRauginimo būdas Miltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.
\nMiltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.
\nMiltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.
\nMiltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.
\nMiltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.
\nKepimo technologija Į raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nVestuvinė duona puošiama įspaustais ornamentais.
\nĮ raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nVestuvinė duona puošiama įspaustais ornamentais.
\nĮ raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nĮ raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nĮ raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nĮrankiai ir įrengimai Mediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nMediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nMediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nMediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nMediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nForma Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nPailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nPailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nPailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nPailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nSkonis, spalva Saldžiarūgštė, malonios rūgštelės kvapo. Tamsiai ruda plutelė, perpjovus – šviesiai ruda.
\nSaldžiarūgštė, malonios rūgštelės kvapo. Tamsiai ruda plutelė, perpjovus – šviesiai ruda.
\nSaldžiarūgštė, malonios rūgštelės kvapo. Tamsiai ruda plutelė, perpjovus – šviesiai ruda.
\nSaldžiarūgštė, malonios rūgštelės kvapo. Tamsiai ruda plutelė, perpjovus – šviesiai ruda.
\nSaldžiarūgštė, malonios rūgštelės kvapo. Tamsiai ruda plutelė, perpjovus – šviesiai ruda.
\nKodas 014AG05.01.03 Duona su priedais (Sritis – Maistas. Rūšis – Duona). Rupių miltų kepalais kepamas valgis.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Ruginiai miltai, vanduo.
\nRuginiai miltai, vanduo.
\nRuginiai miltai, vanduo.
\nRuginiai miltai, vanduo.
\nRuginiai miltai, vanduo.
\nPriedai Kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai. Virtos bulvės, sėmenys, sėlenos, kartais ruginiai miltai atminkomi miežiniais.
\nKmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai. Virtos bulvės. Į ruginių miltų maišymą kartais dedama grikinių miltų (maždaug trečdalis).
\nKvietiniai miltai, kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai.
\nKmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai, lašiniai.
\nKmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai.
\nRauginimo būdas Rauginama mediniuose duonkubiliuose. Ištirpinamas nuo praėjusio kepimo kubile paliktas duonos tešlos gumulėlis, įpilama drungno vandens, supilama 1/3 miltų kiekio, išmaišoma, uždengiama ir šiltoje patalpoje rauginama 14–16 val.
\nRauginama mediniuose duonkubiliuose. Ištirpinamas nuo praėjusio kepimo kubile paliktas duonos tešlos gumulėlis, įpilama drungno vandens, supilama 1/3 miltų kiekio, išmaišoma, uždengiama ir šiltoje patalpoje rauginama 14–16 val.
\nRauginama mediniuose duonkubiliuose. Ištirpinamas nuo praėjusio kepimo kubile paliktas duonos tešlos gumulėlis, įpilama drungno vandens, supilama 1/3 miltų kiekio, išmaišoma, uždengiama ir šiltoje patalpoje rauginama 14–16 val.
\nRauginama mediniuose duonkubiliuose. Ištirpinamas nuo praėjusio kepimo kubile paliktas duonos tešlos gumulėlis, įpilama drungno vandens, supilama 1/3 miltų kiekio, išmaišoma, uždengiama ir šiltoje patalpoje rauginama 14–16 val.
\nRauginama mediniuose duonkubiliuose. Ištirpinamas nuo praėjusio kepimo kubile paliktas duonos tešlos gumulėlis, įpilama drungno vandens, supilama 1/3 miltų kiekio, išmaišoma, uždengiama ir šiltoje patalpoje rauginama 14–16 val.
\nKepimo technologija Į raugą supilami likę miltai, kartais dedama kmynų ir viskas gerai išminkoma. 2–3 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais, kepama gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nĮ raugą supilami likę miltai, kartais dedama kmynų ir viskas gerai išminkoma. 2–3 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais, kepama gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nVestuvinė duona puošiama įspaustais ornamentais.
\nĮ raugą supilami likę miltai, kartais dedama kmynų ir viskas gerai išminkoma. 2–3 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais, kepama gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nKepama ir ruginė duona, atminkyta kvietiniais miltais.
\nĮ raugą supilami likę miltai, kartais dedama kmynų arba kubeliais supjaustytų sūdytų ar parūkytų lašinukų arba įkaišoma į padarytą kepalą iš viršaus plokščių spirgų. Viskas gerai išminkoma. 2-3 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais, kepama gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nĮ raugą supilami likę miltai, kartais dedama kmynų ir viskas gerai išminkoma. 2–3 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais, kepama gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).
\nĮrankiai ir įrenginiai Medinis duonkubilis, medinė ližė, duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nMedinis duonkubilis, medinė ližė, duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nMedinis duonkubilis, medinė ližė, duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nMedinis duonkubilis, medinė ližė, duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nMedinis duonkubilis, medinė ližė, duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.
\nForma Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nPailgi arba apvalūs dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nPailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nPailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nPailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.
\nSkonis, spalva Saldžiarūgštė, jaučiamas priedų skonis. Viduje rusvos spalvos, išorėje – apgaubta tamsiai ruda plutele.
\nSaldžiarūgštė, jaučiamas priedų skonis. Viduje rusvos spalvos, išorėje – apgaubta tamsiai ruda plutele.
\nSaldžiarūgštė, jaučiamas priedų skonis. Viduje rusvos spalvos, išorėje – apgaubta tamsiai ruda plutele.
\nSaldžiarūgštė, jaučiamas priedų skonis. Viduje rusvos spalvos, išorėje – apgaubta tamsiai ruda plutele.
\nSaldžiarūgštė, jaučiamas priedų skonis. Viduje rusvos spalvos, išorėje – apgaubta tamsiai ruda plutele.
\nKodas 014AG05.02.01 Miežinis ragaišis (Sritis – Maistas. Rūšis – Ragaišiai). Mažai raugintos tešlos kepinys.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Miežiniai miltai, duonos raugas ar mielės, vanduo.
\nMiežiniai miltai, grikiniai miltai, duonos raugas ar mielės, vanduo. - - - Gamybos technologija Į pašildytą (iki 30 °C) pieną ar vandenį sudedamas išleistas duonos raugas ar mielės, 1/3 kepimui skirtų miltų, išmaišoma. Rauginama per naktį. Ryte sudedami likę miltai, išminkoma, pakildinama. Daromi apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami. Kepami krosnyje, kol gražiai paruduoja (1–1,5 val.).
\n1/3 miežinių ar grikinių kepimui skirtų miltų išplakama pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje. Sudedama išleistas duonos raugas ar mielės. Rauginama 2–3 val. (kol pakyla). Išminkoma sudėjus likusius grikinius miltus. Pakildinama. Daromi apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami. Kepami krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.). - - - Įrankiai ir įrenginiai Indas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis.
\nIndas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis. - - - Forma Apvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.
\nApvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai. - - - Skonis, spalva Švelniai rūgštus, jaučiamas miežių skonis, pilkai rudos spalvos, plutelė ruda.
\nŠvelniai rūgštus, jaučiamas miežių skonis, pilkai rudos spalvos, plutelė ruda. - - - Kodas 014AG05.02.02 Kvietinis ragaišis (Sritis – Maistas. Rūšis – Ragaišiai). Mažai raugintos tešlos rupių kvietinių miltų kepinys.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Rupiai malti kvietiniai miltai, vanduo ar pienas, mielės. - Rupiai malti kvietiniai miltai, vanduo ar pienas, mielės. - Rupiai malti kvietiniai miltai, vanduo ar pienas, mielės.
\nGamybos technologija Į pašildytą (iki 30 °C) pieną ar vandenį sudedama 1/3 kepimui skirtų miltų, išmaišoma, uždengus rauginama per naktį. Ryte sudedami likę miltai, išminkoma, pakildinama. Formuojami nedideli apvalūs kepalėliai, jie dar pakildinami ir kepami krosnyje, kol gražiai paruduoja (1–1,5 val.). - Pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje išmaišoma 1/3 kepimui skirtų miltų, sudedama išleistos mielės. Pakildinama. Sudedama likę miltai, išminkoma, pakildinama. Iš tešlos daromi nedideli apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami, aptepami išplaktu kiaušiniu. Kepami krosnyje, kol gražiai paruduoja (1 val.). - 1/3 kepimui skirtų miltų išmaišoma pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje, sudėjus išleistas mieles parauginama apie 2–3 val. Sudedami likę miltai, išminkoma, pakildinama. Daromi apvalūs ar pailgi kepalėliai, dar kartą pakildinama. Kepami krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.). Iškepto ragaišio paviršius ištepamas lašiniais.
\nĮrankiai ir įrenginiai Indas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis. - Indas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis. - Indas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis.
\nForma Apvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai. - Apvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai. - Apvalūs ar ovalo formos nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.
\nSkonis, spalva Švelniai rūgštus, gelsvos spalvos su ruda plutele. - Švelniai rūgštus, gelsvos spalvos su ruda plutele. - Švelniai rūgštus, gelsvos spalvos su ruda plutele.
\nKodas 014AG05.02.03 Ragaišis su priedais (Sritis – Maistas. Rūšis – Ragaišiai). Mažai raugintos tešlos kepinys.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Miežiniai arba rupiai malti kvietiniai miltai, vanduo arba pienas, mielės.
\nMiežiniai arba grikiniai miltai, vanduo arba pienas, mielės.
\nRupiai malti kvietiniai miltai, vanduo arba pienas, mielės.
\nRuginiai miltai, vanduo, mielės.
\nRupiai malti kvietiniai miltai, vanduo arba pienas, mielės.
\nPriedai Žalios trintos ar virtos grūstos bulvės, rūgęs pienas ar grietinė.
\nMorkos.
\nSviestas, aliejus, kiaušiniai.
\nMiežiniai miltai, virtos bulvės.
\nCukrus, kiaušiniai, riebalai.
\nGamybos technologija Miežiniam ragaišiui –tarkuotos bulvės užplikomos karštu pienu, sudedama 1/3 kepimui skirtų miltų, išleistos mielės. Viskas išminkoma, pakildinama. Sudedama likę miltai, išminkoma, pakildinama. Daroma nedideli apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinama. Kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1–1,5 val.) Kvietiniam ragaišiui – 1/3 kepimui skirtų miltų, išleistos mielės išplakamos pašildytame (iki 30 °C) piene. Pakildinama. Sudedama likę miltai, sutrintos virtos bulvės, rūgęs pienas ar grietinė, išminkoma. Daroma nedideli apvalūs kepalėliai. Kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.) 1/3 miežinių ar grikinių kepimui skirtų miltų išplakama pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje. Sudedama išleistos mielės. Pakildinama. Sudedama likusieji grikiniai miltai, sutrintos morkos, išminkoma. Pakildinama. Daroma nedideli apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami. Kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.).
\nPašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje išmaišoma 1/3 kepimui skirtų miltų, sudedama išleistos mielės. Pakildinama. Sudedama likę miltai, ištirpintas sviestas ar aliejus, kiaušiniai. Išminkoma. Pakildinama. Iš tešlos daromi nedideli apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami, aptepami išplaktu kiaušiniu. Kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.).
\n1/3 kepimui skirtų ruginių miltų, išleistos mielės išplakama pašildytame (iki 30 °C) vandenyje. Pakildinama. Minkant sudedama likę ruginiai miltai (kartais dedama iki ½ miežinių miltų), virtos sutrintos bulvės. Išminkoma. Pakildinama. Daromi nedideli apvalūs kepalėliai. Kepama krosnyje, kol gražiai apskrunda (apie 1 val.).
\n1/3 kepimui skirtų miltų išmaišoma pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje. Sudėjus išleistas mieles parauginama 2–3 val. Sudedami likę miltai, ištirpinti riebalai, kiaušiniai, cukrus. Išminkoma. Pakildinama. Daromi apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami. Kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.).
\nĮrankiai ir įrenginiai Indas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis.
\nIndas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis.
\nIndas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis.
\nIndas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis.
\nIndas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis.
\nForma Apvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.
\nApvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.
\nApvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.
\nApvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.
\nApvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.
\nSkonis, spalva Jaučiamas žaliavos ir priedų salstelėjęs skonis, pilkšvos spalvos su rusva plutele.
\nJaučiamas žaliavos ir priedų salstelėjęs skonis, gelsvos spalvos su ruda plutele.
\nJaučiamas žaliavos ir priedų salstelėjęs skonis, gelsvos spalvos su ruda plutele.
\nJaučiamas žaliavos ir priedų salstelėjęs skonis, pilkšvos spalvos su ruda plutele.
\nJaučiamas žaliavos ir priedų salstelėjęs skonis, gelsvos spalvos su ruda plutele.
\nKodas 014AG05.03.01 Grikinės babkos* (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Grikinių miltų apvalus šventinis dzūkų pyragas.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava - Grikiai, pienas ar pasukos. - - - Žaliavos ruošimo būdas - Grikiai išdžiovinami. Pakeltomis girnomis malant nuplėšiamos ašakos, nusijojama. Grūdai suleistomis girnomis smulkiai sumalami. - - - Gamybos technologija - Miltai išmaišomi šiltame piene, įmušami kiaušiniai, sudedama ištirpintas sviestas, grietinė. Viskas ilgai ir labai gerai plakama. Nuo plakimo priklauso, kaip pyragas iškils. Gražiai iškyla, jei maišoma raugintame piene ar pasukose. Baigiant plakti įdedama paspirgintų lašinukų, pasaldinama medumi. Kepama krosnyje ketaus puoduose. - - - Priedai - Grietinė, sviestas, lašinių spirgučiai, medus. - - - Forma - Apvali, puodo formos. - - - Puošyba - Vestuvėms, krikštynoms puošiama kiaušinio baltymo išplaktu glaistu, uogomis, rūtos šakelėmis. - - - Spalva, skonis - Geltonos spalvos, medaus skonio. - - - Kodas 014AG05.03.02 Bobos (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Aukštas saldus šventinis pyragas.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Kvietiniai miltai, kiaušinių tryniai, riebalai, cukrus, mielės, pienas.
\nŽaliavos ruošimo būdas Valcuoti kvietiniai miltai persijojami. Atskirti kiaušinių tryniai išsukami su cukrumi. Mielės išleidžiamos piene. Sviestas ištirpinamas.
\nGamybos technologija Iš iškildintos ir labai gerai išplaktos tešlos iškepamas pyragas. Kepama aukštoje apvalioje skardinėje ar molinėje formoje arba puode.
\nPriedai Razinos.
\nPrieskoniai Vanilė.
\nForma Aukštas, apvalus.
\nPuošyba Puošiama smulkintu cukrumi, išplakto kiaušinio baltymo, kakavos glaistais, džiovintos duonos trupiniais.
\nSpalva, skonis Spalva – geltona; skonis – saldi, jaučiamas žaliavos, priedų ir prieskonių skonis.
\nKodas 014AG05.03.03 Karvojai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Didelis puoštas apeiginis vestuvių pyragas.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Kvietiniai miltai, mielės, pienas.
\nKvietiniai miltai, mielės, pienas.
\nKvietiniai miltai, mielės, pienas.
\nKvietiniai miltai, mielės, pienas.
\nKvietiniai miltai, mielės, pienas.
\nGamybos technologija Iš iškildintos pagerintos mielinės tešlos specialioje formoje iškepamas pyragas. Iš tos pačios tešlos padaroma ir atskirai iškepama įvairios figūrėlės. Iškepęs pyragas aptepamas kiaušinio baltymu, atvėsinamas ir puošiamas.
\nIš iškildintos pagerintos mielinės tešlos specialioje formoje iškepamas pyragas. Iš tos pačios tešlos padaroma ir atskirai iškepama įvairios figūrėlės. Iškepęs pyragas aptepamas kiaušinio baltymu, atvėsinamas ir puošiamas.
\nIš iškildintos pagerintos mielinės tešlos specialioje formoje iškepamas pyragas. Iš tos pačios tešlos padaroma ir atskirai iškepama įvairios figūrėlės. Iškepęs pyragas aptepamas kiaušinio baltymu, atvėsinamas ir puošiamas.
\nIš iškildintos pagerintos mielinės tešlos specialioje formoje iškepamas pyragas. Iš tos pačios tešlos padaroma ir atskirai iškepama įvairios figūrėlės. Iškepęs pyragas aptepamas kiaušinio baltymu, atvėsinamas ir puošiamas.
\nIš iškildintos pagerintos mielinės tešlos specialioje formoje iškepamas pyragas. Iš tos pačios tešlos padaroma ir atskirai iškepama įvairios figūrėlės. Iškepęs pyragas aptepamas kiaušinio baltymu, atvėsinamas ir puošiamas.
\nPriedai Grietinė, kiaušiniai, sviestas, cukrus, razinos, vanilinis cukrus.
\nGrietinė, kiaušiniai, sviestas, cukrus, razinos, vanilinis cukrus.
\nGrietinė, kiaušiniai, sviestas, cukrus, razinos, vanilinis cukrus.
\nGrietinė, kiaušiniai, sviestas, cukrus, razinos, vanilinis cukrus.
\nGrietinė, kiaušiniai, sviestas, cukrus, razinos, vanilinis cukrus.
\nForma Didelis, apvalus; 2–4 aukštų, į viršų siaurėjantis; „S“ raidės ar „8“ formos riestė; ąsočio formos.
\nDidelis apvalus.
\nDidelis apvalus ar keturkampis; 3–4 aukštų, į viršų siaurėjantis.
\nDidelis apvalus.
\nDidelis apvalus; 2–3 aukštų, į viršų siaurėjantis.
\nPuošyba Aptepamas išplakto kiaušinio baltymo glaistu, išpuošiama paukščiukų, gyvūnėlių, žvaigždučių figūrėlėmis, uogomis, rūtų šakelėmis.
\nAptepamas išplakto kiaušinio baltymo glaistu, išpuošiama paukščiukų, gyvūnėlių, žvaigždučių figūrėlėmis, uogomis, rūtų šakelėmis.
\nAptepamas išplakto kiaušinio baltymo glaistu, išpuošiama paukščiukų, gyvūnėlių, žvaigždučių figūrėlėmis, uogomis, rūtų šakelėmis.
\nAptepamas išplakto kiaušinio baltymo glaistu, išpuošiama paukščiukų, gyvūnėlių, žvaigždučių figūrėlėmis, uogomis, rūtų šakelėmis.
\nAptepamas išplakto kiaušinio baltymo glaistu, išpuošiama paukščiukų, gyvūnėlių, žvaigždučių figūrėlėmis, uogomis, rūtų šakelėmis.
\nSpalva, skonis Geltonas, jaučiamas priedų skonis.
\nGeltonas, jaučiamas priedų skonis.
\nGeltonas, jaučiamas priedų skonis.
\nGeltonas, jaučiamas priedų skonis.
\nGeltonas, jaučiamas priedų skonis.
\nKodas 014AG05.03.04 Mieliniai pyragai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Smulkių kvietinių miltų šventinis kepinys, kildinamas mielėmis.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Kvietiniai miltai, pienas, mielės, cukrus.
\nŽaliavos ruošimo būdas Valcuoti kvietiniai miltai persijojami. Pienas pašildomas (iki 35 °C). Mielės išleidžiamos piene.
\nGamybos technologija Iš pusės miltų, pieno, cukraus ir mielių įmaišyta tešla rauginama (20–25 °C temperatūroje) 1,5–2 val. Į tešlą sudedama likę miltai, riebalai, kiaušiniai, gerai išminkoma. Baigiant minkyti dedama razinos, vanilinas. Kildinama (20–25 °C temperatūroje), kol iškyla. Tešla sudedama į skardas ar formas, dar kartą pakildinama ir kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja.
\nPriedai Riebalai (sviestas arba vištų, žąsų arba kiaulių taukai), kiaušiniai, cukrus, druska, razinos.
\nPrieskoniai Vanilė.
\nForma Apvalus ar pailgas.
\nPuošyba Prieš kepimą viršus puošiamas iš tos pačios tešlos padarytais gumuliukais, figūrėlėmis, pynėmis.
\nSpalva, skonis Gelsvas, plutelė rusva.
\nKodas 014AG05.03.05 Pyragėliai su įdaru (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Mažas mielinės tešlos kepinys su lašinukų, grybų ar kitokiu įdaru.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Kvietiniai miltai, pienas, mielės.
\nŽaliavos ruošimo būdas Miltai persijojami. Pienas pašildomas (iki 35 °C temperatūros). Mielės išleidžiamos piene.
\nGamybos technologija Iš pusės miltų, pieno ir mielių įmaišyta tešla rauginama (20–25 °C temperatūroje) 1–1,5 val. Į tešlą sudedami likę miltai, išminkoma. Kildinama (20–25 °C temperatūroje), kol pakyla. Iš paruoštos tešlos daromi nedideli pailgi pyragėliai (1–2 kąsnių), į kurių vidų įdedamas įdaras. Kepami nekarštoje krosnyje, kol pagelsta. Išimti iš krosnies, sudedami į rėtį ar dubenį, pridengiami drobe, kad būtų minkštesni.
\nĮdarai:
\nPriedai 1. Lašinukai, riebalai. 2. Virti švieži ar džiovinti grybai, riebalai. 3. Varškė, kiaušiniai, cukrus.
\nPrieskoniai Svogūnai, pipirai, cinamonas.
\nForma Nedideli, pailgi.
\nPuošyba Nepuošiama arba apibarstoma kmynais arba aguonomis.
\nSpalva, skonis Gelsva plutelė, skonis įdaro.
\nKodas 014AG05.03.06 Bandelės (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Iš mielinės tešlos iškeptas nedidelis raguolis.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Kvietiniai miltai, pienas, mielės.
\nŽaliavos ruošimo būdas Miltai persijojami. Pienas pašildomas (iki 35 °C temperatūros). Mielės išleidžiamos piene.
\nGamybos technologija Iš pusės miltų, pieno ir mielių išmaišyta tešla rauginama (20–25 °C temperatūroje) 1–1,5 val. Į tešlą sudedami likę miltai, kiaušiniai, cukrus, kartais dedami kiti priedai (razinos, vanilinas). Išminkoma. Kildinama (20–25 °C temperatūroje), kol pakyla. Iš paruoštos tešlos daromos nedidelės apvalios ar pailgos bandelės, dedamos į skardą, dar pakildinamos, aptepamos išplaktu kiaušiniu, kartais apibarstomos cukrumi, arba cukrumi sumaišytu su cinamonu. Kepama nekarštoje krosnyje, kol pagelsta. Išimtos iš krosnies, sudedamos į rėtį ar dubenį, pridengiamos drobe, kad būtų minkštesnės.
\nPriedai Razinos, cukrus, kiaušiniai.
\nPrieskoniai Vanilinas, cinamonas.
\nForma Nedidelės apvalios arba pailgos.
\nSpalva, skonis Gelsva, plutelė – rusva, skonis – saldžios.
\nKodas 014AG05.04.01 Figūriniai sausainiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Trapūs miltiniai kepiniai.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Kvietiniai miltai, sviestas, grietinė, cukrus.
\nGamybos technologija Iš persijotų miltų, grietinės, sviesto, cukraus išminkoma kieta tešla. Tešla palaikoma šaltoje patalpoje iki 5 val. Iškočiojama plonu sluoksniu, specialiomis formelėmis išspaudžiamos įvairios figūrėlės. Kepama nekarštoje krosnyje, kol pagelsta.
\nForma Įvairios figūrėlės.
\nSpalva, skonis Spalva – gelsva, skonis – saldūs.
\nKodas 014AG05.05.01 Figūriniai meduoliai (Sritis – Maistas. Rūšis – Meduoliai). Šventiniai įvairių figūrų kepiniai su medumi ir prieskoniais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Ruginiai miltai, medus.
\nPriedai Kiaušiniai, sviestas, grietinė.
\nPrieskoniai Gvazdikėliai, cinamonas, kvapieji pipirai, imbieras.
\nGamybos technologija Į pavirintą ir atvėsintą medų supilama ištirpintas ir atvėsintas sviestas, su cukrumi ištrinti kiaušinių tryniai, grietinė, sudedami prieskoniai, miltai. Išminkoma kieta tešla. Tešla 1–2 dienas palaikoma šaltoje patalpoje. Iš tešlos daromi įvairių formų meduoliai: gyvūnėlių, žvėrelių, paukščių, širdelių, žvaigždučių. Figūrėlės nulipdomos arba iškočiojus plonu sluoksniu, išspaudžiamos specialiomis formelėmis. Kepama nekarštoje krosnyje, kol paruduoja.
\nKonsistencija Kietas.
\nForma Įvairios figūrėlės Spalva, skonis Rudi, medaus ir prieskonių skonio.
\nPuošimas Puošiami kiaušinio baltymo išplaktu glaistu, jį nudažant įvairiomis spalvomis. Ant kai kurių daromas užrašas.
\nKodas 014AG05.05.02 Minkšti meduoliai (Sritis – Maistas. Rūšis – Meduoliai). Minkštas kepinys su medumi ir prieskoniais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Ruginiai miltai, medus.
\nPriedai Kiaušiniai, grietinė, sviestas, cukrus.
\nPRIESKONIAI Kvapieji pipirai, gvazdikėliai, cinamonas, imbieras.
\nGamybos technologija Į pavirintą ir atvėsintą medų supilama ištirpintas ir atvėsintas sviestas, su cukrumi ištrinti kiaušinių tryniai, grietinė, sudedami prieskoniai, miltai. Tešla labai gerai išplakama iki grietinės tirštumo. Baigiant plakti sudedami išplakti kiaušinių baltymai. Tešla supilama į kepimo skardą arba į specialias įvairių figūrėlių formas. Kepama nekarštoje krosnyje, kol paruduoja. Iškepęs atvėsinamas formoje. Išėmus iš skardos pjaustomas nedideliais gabalėliais. Jeigu kepama atskirose formelėse, išėmus puošiama.
\nKonsistencija Minkštas, akytas.
\nForma Kepimo indo forma arba keturkampiai gabalėliai.
\nSpalva, skonis Rudas, medaus ir prieskonių skonio.
\nPuošimas Puošiama kiaušinio baltymo išplaktu glaistu, uogomis.
\nKodas 014AG05.06.01 Šakočiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Šakočiai). Aukštas tuščiaviduris pyragas su ragučiais išorinėje pusėje. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Žaliava Kiaušiniai, sviestas, cukrus, kvietiniai miltai, grietinėlė.
\nGamybos technologija Kepama prieš krosnyje degančią karštą ugnį. Išplakta grietinės tirštumo tešla pilama ant pamažu sukamo riebaluota drobe aptraukto, gerai įkaitinto specialaus medinio volo.
\nĮranga ir įrankiai Malkomis kūrenama krosnis su priekakčiu, specialus kūgio formos medinis (ąžuolinis, klevinis ar liepinis) volas, įdėtas į du stovelius ir sukamas rankena, drobė volui aptraukti, specialus medinis samtis su skylėmis tešlai pilti.
\nForma Tuščiavidurė, nupjauto kūgio forma, su įvairaus dydžio rageliais išorėje.
\nSpalva, skonis Geltonai rusvos spalvos, saldus, jaučiamas dūmo skonis.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Vilna, vilnonis veltas audinys.
\nĮrankiai Formos kepurėms velti.
\nGamybos būdas Vėlimas, siuvimas.
\nForma, spalva Šalmo arba gaubtuvo formos. Gaubtė vientisa veltų vilnų, susiūta iš dviejų apskritai arba keturių smailiu kampu iškirptų velto audinio gabalų, kaktos srityje iškirpta lanku arba horizontaliai.
\nPuošyba - Kodas 015GV03.01.02 Kailinės kepurės (Sritis – Apranga. Rūšis – Galvos dangalai). Gaubtinė vyrų ir moterų galvos danga. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Kailis, lininis audinys, pašiltinimui – vilna, pakulos, antrarūšis kailis.
\nĮrankiai Formos kepurėms siūti.
\nGamybos būdas Siuvimas.
\nForma, spalva Ausinės iš įvairių audinių arba kailio su pamušalu, pašiltintos vilnos, pakulų, pašukų, vatos ar prastesnio kailio sluoksniu. Gaubtė iš vieno gabalo, priekis dažniausiai su karūnos arba stačiakampio formos antsiuvu, iš abiejų pusių prisiūtos ausys (kepurės dalys uždengiančios ausis), kurios pasmakrėje surišamos raišteliais arba susegamos dirželiais.
\nPuošyba - 016. KLUMPDIRBYSTĖ Kodas 016MD05.01.01 Klumpės (Sritis – Apranga. Rūšis – Avalynė). Medinis apavas. Pirmiausia pradėtos dėvėti Mažojoje Lietuvoje, XIX a. paplito Žemaitijoje ir Suvalkijoje. Dirbdavo klumpdirbiai.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga - - Medis – beržas, drebulė, gluosnis, juodalksnis, klevas.
\nMedis – beržas, drebulė, gluosnis, juodalksnis, klevas.
\nMedis – beržas, drebulė, gluosnis, juodalksnis, klevas.
\nGamybos būdas - - Žalio medžio rąstas supjaustomas, suskaldomas pliauskomis. Ištašoma klumpės forma, (padas, šonai). Išskobiamas vidus. Apdailinamas vidus ir išorė.
\nŽalio medžio rąstas supjaustomas, suskaldomas pliauskomis. Ištašoma klumpės forma, (padas, šonai). Išskobiamas vidus. Apdailinamas vidus ir išorė.
\nŽalio medžio rąstas supjaustomas, suskaldomas pliauskomis. Ištašoma klumpės forma, (padas, šonai). Išskobiamas vidus. Apdailinamas vidus ir išorė.
\nForma - - Vasarinės – plonesnėmis sienelėmis, rudeninės – gilesnės, aukštesniais kulnais.
\nVasarinės – plonesnėmis sienelėmis, rudeninės – gilesnės, aukštesniais kulnais.
\nVasarinės – plonesnėmis sienelėmis, rudeninės – gilesnės, aukštesniais kulnais.
\nPuošyba - - Priekis, lankelis išraižytais, išdegintais, tapytais geometriniais ir augaliniais motyvais (gėlyčių, lapelių, eglučių, paukštelių, rombelių, trikampėlių raštais). Nudažytos geltonai. Gausiau puoštos vaikiškos, moteriškos klumpės.
\nPriekis, lankelis išraižytais, išdegintais, tapytais geometriniais ir augaliniais motyvais (gėlyčių, lapelių, eglučių, paukštelių, rombelių, trikampėlių raštais). Nudažytos geltonai. Gausiau puoštos vaikiškos, moteriškos klumpės.
\nPriekis, lankelis išraižytais, išdegintais, tapytais geometriniais ir augaliniais motyvais (gėlyčių, lapelių, eglučių, paukštelių, rombelių, trikampėlių raštais). Nudažytos geltonai. Gausiau puoštos vaikiškos, moteriškos klumpės.
\nKodas 016MD05.01.02 Medpadžiai (Sritis – Apranga. Rūšis – Avalynė). Kasdienis apavas mediniu padu ir odiniu viršumi. XIX a. pab.–XX a. I p. dirbo klumpdirbiai arba pasigamindavo patys valstiečiai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Padas – alksnio, gluosnio. Viršus odinis, žaliaminė (kiaulių, raguočių) oda. Užkulniams pakietinti – skiedra, tošis.
\nGamybos būdas Pado (su pakulne) ištašymas, įrantų išpjovimas, apdailinimas. Viršaus užtraukimas. Prie pado pridedamas kurpalis, ant jo užtraukdavo sudrėkintos odos gabalą ir, ištempę kraštus, užkaldavo odos rantelį. Pritvirtindavo kabėmis ar vinutėmis.
\nForma Su užkulniais, be užkulnių, su aulais.
\nPuošyba Juodai, rudai dažyta oda. Oda gali būti su įspaustais ornamentais. Puoštos prisiūtomis juostelėmis, iškarpytais dantukais ar išbadytomis skylutėmis. Prikalimui prie pado naudotos dekoratyvinės vinutės.
\nAukštaitija Dzūkija Suvalkija Žemaitija Mažoji Lietuva Medžiaga Molis, plytos, akmenys, kokliai.
\nMolis, plytos, akmenys, kokliai.
\nMolis, plytos, akmenys, kokliai.
\nMolis, plytos, akmenys, kokliai.
\nMolis, plytos, akmenys, kokliai.
\nĮrankiai Dėžė moliui maišyti, kūlė moliui plūkti, mentelė skiediniui krėsti, plaktukas plytoms apdaužyti, sietas žvyrui persijoti, svambalas šonų vertikalumui nustatyti, glaistyklė sienelėms aplyginti.
\nDėžė moliui maišyti, kūlė moliui plūkti, mentelė skiediniui krėsti, plaktukas plytoms apdaužyti, sietas žvyrui persijoti, svambalas šonų vertikalumui nustatyti, glaistyklė sienelėms aplyginti.
\nDėžė moliui maišyti, kūlė moliui plūkti, mentelė skiediniui krėsti, plaktukas plytoms apdaužyti, sietas žvyrui persijoti, svambalas šonų vertikalumui nustatyti, glaistyklė sienelėms aplyginti.
\nDėžė moliui maišyti, kūlė moliui plūkti, mentelė skiediniui krėsti, plaktukas plytoms apdaužyti, sietas žvyrui persijoti, svambalas šonų vertikalumui nustatyti, glaistyklė sienelėms aplyginti.
\nDėžė moliui maišyti, kūlė moliui plūkti, mentelė skiediniui krėsti, plaktukas plytoms apdaužyti, sietas žvyrui persijoti, svambalas šonų vertikalumui nustatyti, glaistyklė sienelėms aplyginti.
\nĮrengimo būdas Statoma pirkios gyvenamajame gale. Pagrindinės dalys: pamatas, korpusas, pakura, priežda, pakrosnis. Pamatas suręstas iš 2–3 apvalių rąstų, pamato viršus storų lentų, apdrėbtų moliu , apačioje pakrosnis – tuščia erdvė. Korpusas – stačiakampis, plūktas iš molio lygiu viršumi. Padas iš plūkto molio, akmenų arba nedegtų plytų. Pakura – vidinė krosnies dalis pakurti, uždaroma krosniadangčiu. Priežda, pakrosnis – plytomis išklota aikštelė, vienoje pusėje palikta vieta (pelenė) žarijoms ir pelenams sušluoti. Krosniadangtis – medinis dangtis duonkepės angai – iš drebulės, liepos ar žilvičio ištašytas 8–10 cm storio stačiakampis, kartais su įtaisyta atramos kojele. - - Statoma šeimyninėje troboje su pakura kamine, arba visas įrenginys būna kamine. Iš molio plūktas stačiakampis korpusas su išgaubtu viršumi. Pagrindas suręstas iš 2–3 apvalių rąstų, viršus iš storų lentų, apdrėbtų moliu, padas iš plūkto molio, akmenų arba nedegtų plytų. Pakura – vidinė krosnies dalis pakurti, uždaroma krosniadangčiu. Priežda, t. y. prieškrosnis – tai plytomis išklota aikštelė, kurios vienoje pusėje palikta vieta (pelenė) žarijoms ir pelenams sušluoti.
\nKrosniadangtis – medinis dangtis duonkepės angai - iš drebulės, liepos ar žilvičio ištašytas 8–10 cm storio stačiakampis, kartais su įtaisyta atramos kojele. - Apdaila - - - - - 018. KRYŽDIRBYSTĖ Kodas 018MD06.01.01