išmetamųjų teršalų kiekis „x“ valandą/išmetamųjų teršalų kiekis nulinę valandą, šis koeficientas gali būti mažesnis kaip vienetas.
\nKiti bandomieji varikliai nebus pašildomi, bet nulinę valandą gautas išmetamųjų teršalų kiekis bus pakeistas remiantis išsiskyrimo koeficientu.
\nŠiuo atveju reikia turėti šias vertes:
\n9.1.1.2.3. Visi šie bandymai su dyzeliniais varikliais ir LPG varomais varikliais gali būti daromi naudojant pramoninius degalus. Tačiau gamintojo prašymu galima naudoti etaloninių degalų rūšis, aprašytas 4 priede. Tai reiškia, kad reikia daryti bandymus, aprašytus šio priedo 4 punkte, kai kiekvienas dujinis variklis naudoja bent dvi etaloninių degalų rūšis;
\n9.1.1.2.4. Jei tai yra NG varomi varikliai, visus šiuos bandymus naudojant pramoninius degalus galima daryti taip:
\nTačiau gamintojo prašymu galima naudoti etaloninių degalų rūšis, aprašytas 4 priede. Tuomet reikia daryti bandymus, aprašytus šio priedo 4 punkte;
\n9.1.1.2.5. Jei kyla ginčas dėl dujų variklių neatitikimo, kai jie varomi pramoniniais degalais, bandymai turi būti daromi naudojant etaloninių degalų rūšį, kuri buvo naudojama bandant pirminį variklį, ar leistinus papildomus degalus 3, kaip nurodyta 4.1.3.1 ir 4.2.1.1 punktuose, kurie galėjo būti naudojami bandant pirminį variklį. Tuomet rezultatas turi būti perskaičiuotas taikant atitinkamą(-us) koeficientą(-us) „r“, „ra“ ar „rb“, aprašytą(-us) 4.1.4, 4.1.5.1 ir 4.2.1.2 punktuose. Jei r, ra ar rb yra mažesni kaip vienetas, pataisa nėra būtina. Išmatuoti rezultatai ir apskaičiuoti rezultatai turi rodyti, kad variklis, naudodamas tinkamas degalų rūšis (1,2 degalų rūšis ir, jei taikytina, 3 degalų rūšį, jei tai yra gamtinių dujų varikliai, ir A bei B rūšių degalus, jei tai yra LPG varikliai), atitinka ribines vertes;
\n9.1.1.2.6. Dujinių variklių, pritaikytų naudoti tik vienos konkrečios rūšies degalus, gaminių atitikties bandymai daromi naudojant degalus, kuriems variklis buvo kalibruotas.
\n9.1.2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS):
\n9.1.2.1. Jeigu turi būti patikrinta, ar transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) atitinka produkcijos atitikties reikalavimus, patikrinimas turi būti atliekamas taip:
\n9.1.2.2. Jeigu tvirtinimo institucija nustato, kad produkcijos kokybė atrodo neatitinkanti privalomųjų reikalavimų, atsitiktine imtimi iš variklių serijos paimamas variklis, su kuriuo atliekami šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai. Bandymus galima atlikti su varikliu, kuris buvo įvažinėjamas ne ilgiau nei 100 valandų;
\n9.1.2.3. Produkcija laikoma atitinkančia privalomuosius reikalavimus, jeigu šis variklis atitinka šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus;
\n9.1.2.4. Jeigu iš serijos paimtas variklis neatitinka 9.1.2.2 skirsnio reikalavimų, atsitiktine imtimi iš serijos turi būti paimami kiti keturi varikliai, su kuriais atliekami šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai. Bandymus galima atlikti su varikliu, kuris buvo įvažinėjamas ne ilgiau nei 100 valandų;
\n9.1.2.5. Produkcija laikoma atitinkančia privalomuosius reikalavimus, jeigu bent trys varikliai iš kitą atsitiktine imtimi paimtųjų atitinka šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus.
\n2 paveikslas Gaminių atitikties tikrinimo schema Trijų variklių bandymas Bandymų statistinio rezultato apskaičiavimas Ar pagal atitinkamą papildymą bandymų statistinis rezultatas atitinka neigiamo sprendimo dėl partijos kriterijus bent vienam teršalui?
\nTAIP Partija atmetama NE NE Ar pagal atitinkamą papildymą bandymų statistinis rezultatas atitinka teigiamo sprendimo dėl partijos kriterijus bent vienam teršalui? TAIP Teigiamas sprendimas gautas vienam teršalui ar daugiau teršalų Ar teigiamas sprendimas gautas visiems teršalams?
\nTAIP Partija priimama NE Papildomo variklio bandymas 10. EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ/VARIKLIŲ ATITIKTIS 10.1. Eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitiktis šio Tvarkos aprašo tikslams turi būti tikrinama reguliariai per visą transporto priemonei įmontuoto variklio eksploatavimo laiką;
\n10.2. Remiantis tipo patvirtinimais, suteiktais atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, privaloma imtis papildomų priemonių, kad būtų patvirtintas išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įtaisų veiksmingumas per visą transporto priemonei įmontuoto variklio eksploatavimo laiką įprastomis eksploatavimo sąlygomis;
\n10.3. Procedūros, kurias būtina taikyti eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitikčiai nustatyti, nurodytos šio Tvarkos aprašo 10 priede. ______________ 1 priedo 1 priedėlis GAMINIŲ KOKYBĖS ATITIKTIES TIKRINIMO METODIKA, KAI STANDARTINIS NUOKRYPIS YRA PRIIMTINAS 1. Šiame priedėlyje aprašyta metodika, kurią reikia taikyti tikrinant gaminių atitiktį pagal išmetamųjų teršalų kiekį, kai gamintojo pateiktas gaminių standartinis nuokrypis yra priimtinas.
\nL = ribinio teršalo kiekio natūraliojo logaritmo vertė;
\nXį = i-ajam imties varikliui išmatuoto kiekio natūraliojo logaritmo vertė (pritaikius atitinkamą charakteristikų blogėjimo faktorių); s = gaminių standartinio nuokrypio įvertis (prieš tai apskaičiavus išmatuotų kiekių natūraliojo logaritmo vertes); n = konkrečios imties dydis.
\n3 lentelė 1 priedėlio imties sudarymo plano teigiamo ir neigiamo sprendimų ribinės vertės Mažiausiasis imties dydis: 3 Suvestinis bandytų variklių skaičius (imties dydis) Teigiamo sprendimo ribinė vertė An Neigiamo sprendimo ribinė vertė Bn 3 3,327 -4,724 4 3,261 -4,790 5 3,195 -4,856 6 3,129 -4,922 7 3,063 -4,988 8 2,997 -5,054 9 2,931 -5,120 10 2,865 -5,185 11 2,799 -5,251 12 2,733 -5,317 13 2,667 -5,383 14 2,601 -5,449 15 2,535 -5,515 16 2,469 -5,581 17 2,403 -5,647 18 2,337 -5,713 19 2,271 -5,779 20 2,205 -5,845 21 2,139 -5,911 22 2,073 -5,977 23 2,007 -6,043 24 1,941 -6,109 25 1,875 -6,175 26 1,809 -6,241 27 1,743 -6,307 28 1,677 -6,373 29 1,611
\nTarkime:
\nL = ribinio teršalo kiekio natūraliojo logaritmo vertė;
\nXį = i-ajam imties varikliui išmatuoto kiekio natūraliojo logaritmo vertė (pritaikius atitinkamą charakteristikų blogėjimo faktorių); s = gaminių standartinio nuokrypio įvertis (prieš tai apskaičiavus išmatuotų kiekių natūraliojo logaritmo vertes); n = konkrečios imties dydis.
\n5 lentelėje pateiktos teigiamos ir neigiamos ribinės vertės apskaičiuojamos pagal standartą LST ISO 8422:1991.
\n5 lentelė 3 priedėlio imties sudarymo plano teigiamo ir neigiamo sprendimų ribinės vertės Mažiausiasis imties dydis: 3 Suvestinis bandytų variklių skaičius (imties dydis) Teigiamo sprendimo ribinė vertė Neigiamo sprendimo ribinė vertė 3 – 3 4 0 4 5 0 4 6 1 5 7 1 5 8 2 6 9 2 6 10 3 7 11 3 7 12 4 8 13 4 8 14 5 9 15 5 9 16 6 10 17 6 10 18 7 11 19 8 9 ______________ 1 priedo 4 priedėlis SISTEMOS LYGIAVERTIŠKUMO NUSTATYMAS Sistemos lygiavertiškumo nustatymas pagal šio priedo 6.2 skirsnį turi būti grindžiamas 7 (ar daugiau) ėminių porų koreliacijos tarp numatomos pasirinkti ir vienos iš šio Tvarkos aprašo etaloninių sistemų tyrimu. Taikytini lygiavertiškumo kriterijai – tai F kriterijus ir abipusis Studento kriterijus.
\nStatistiniu metodu tiriama hipotezė, ar numatoma pasirinkti sistema išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio standartinis generalinės aibės nuokrypis ir vidutinė vertė nesiskiria nuo etalonine sistema išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio standartinio nuokrypio ir vidutinės generalinės aibės vertės. Hipotezė tikrinama remiantis F ir t verčių 5 % reikšmingumo lygmeniu. 7–10 mėginių porų kritinės F ir t vertės yra nurodytos toliau pateikiamoje lentelėje. Jeigu pagal toliau nurodomą formulę apskaičiuotos F ir t vertės yra didesnės nei kritinės F ir t vertės, – numatoma pasirinkti sistema nėra lygiavertė.
\nTaikoma toliau nurodoma metodika. Apatiniai indeksai R ir C žymi etaloninę bei numatomą pasirinkti sistemas.
\nPasirinktų imties dydžių F ir t vertės Imties dydis F-kriterijus t-kriterijus df Fcrit df tcrit 7 6/6 4,284 12 2,179 8 7/7 3,787 14 2,145 9 8/8 3,438 16 2,120 10 9/9 3,179 18 2,101
\n0.1. Markė (įmonės pavadinimas):
\n0.2. Tipas ir komercinis aprašas (nurodyti kurį nors variantą):
\n0.3. Tipo identifikavimo būdas ir vieta, jei paženklinta ant transporto priemonės:
\n0.4. Transporto priemonės kategorija (jei taikytina):
\n0.5. Variklio kategorija: dyzelinis/varomas NG/varomas LPG/varomas etanoliu (1):
\n0.6. Gamintojo pavadinimas ir adresas:
\n0.7. Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas:
\n0.8. Įstatymu numatytų lentelių ir įrašų vieta ir tvirtinimo būdas:
\n0.9. Jei yra komponentų ir atskirų techninių vienetų, EB patvirtinimo ženklo vieta ir tvirtinimo būdas:
\n0.10. Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):
\n0.11. Jei tai transporto priemonė, kuriai įrengta diagnostikos sistema (TPĮDS), veikimo sutrikimo rodytuvo aprašymas ir (arba) jo brėžinys.
\nPriedai 1. (Pirminio) variklio pagrindinės charakteristikos ir informacija, kaip daryti bandymą;
\nData, byla ______________ 2 priedo 1 priedėlis PIRMINIO VARIKLIO PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS IR INFORMACIJA, KAIP DARYTI BANDYMĄ (1) 1. VARIKLIO APRAŠAS 1.1. Gamintojas:
\n1.2. Gamintojo variklio kodas:
\n1.3. Ciklas: keturių taktų/dviejų taktų (2) 1.4. Cilindrų skaičius ir išdėstymas:
\n1.4.1. Cilindro skersmuo: mm 1.4.2. Stūmoklio eiga: mm 1.4.3. Uždegimo tvarka:
\n1.5. Variklio tūris: cm3 1.6. Tūrinis suspaudimo laipsnis (3):
\n1.7. Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžinys (-iai):
\n1.8. Įsiurbimo ir išmetimo angų mažiausiasis skerspjūvio plotas: cm2 1.9. Sukimosi dažnis tuščiąja eiga: min-1 1.10. Didžiausioji naudingoji galia: kW, kai min-1 1.11. Didžiausiasis leistinas variklio sukimosi dažnis: min-1 1.12. Didžiausiasis efektyvusis sukamasis momentas: Nm, kai min-1 1.13. Uždegimo sistema: uždegimas suspaudimu/priverstinis uždegimas (2) 1.14. Degalai: dyzelinas/LPG/NG-H/NG-L/NG-HL/etanolis (2) 1.15. Aušinimo sistema:
\n1.15.1. Aušinimas skysčiu 1.15.1.1. Skysčio pobūdis:
\n1.15.1.2. Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai):taip/ne (2) 1.15.1.3. Charakteristikos ar markė (-ės) ir tipas (-ai) (jei taikytina):
\n1.15.1.4. Perdavimo skaičius (-iai) (jei taikytina):
\n1.15.2. Aušinimas oru:
\n1.15.2.1. Orapūtė: taip/ne (2) 1.15.2.2. Charakteristikos ar markė (-ės) ir tipas (-ai) (jei taikytina):
\n1.15.2.3. Perdavimo skaičius (-iai) (jei taikytina):
\n1.16. Gamintojo leidžiama temperatūra:
\n1.16.1. Aušinimas skysčiu: didžiausioji temperatūra prie išleidimo angos: K 1.16.2. Aušinimas oru: kontrolinis taškas:
\nDidžiausioji temperatūra kontroliniame taške: K;
\n1.16.3. Didžiausioji oro temperatūra prie įsiurbimo tarpinio aušintuvo išleidimo angos (jei taikytina): K;
\n1.16.4. Didžiausioji išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (-ių) taške šalia išmetimo kolektoriaus (-ių) išorinio (-ių) antbriaunio (-ų) ar pripūtimo kompresoriaus (-ių): K;
\n1.16.5. Degalų temperatūra: mažiausioji K, didžiausioji K; dyzelinių variklių įpurškimo siurblio įtekėjimo angoje ir slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, jei tai dujinis variklis;
\n1.16.6. Degalų slėgis: mažiausiasis kPa, didžiausiasis kPa; slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, tik dujiniams varikliams, varomiems NG;
\n1.16.7. Tepalo temperatūra: mažiausioji K, didžiausioji K;
\n1.17. Pripūtimo kompresorius: taip/ne (1) 1.17.1. Markė:
\n1.17.2. Tipas:
\n1.17.3. Sistemos aprašas (pvz., didžiausiasis pripūtimo slėgis, išmetamųjų dujų sklendė, jei taikytina):
\n1.17.4. Tarpinis aušintuvas: taip/ne (1) 1.18. Maitinimo sistema:
\nDidžiausiasis leistinas slėgio sumažėjimas prie įleidimo angos esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) 2 priede dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių variklio galią, suderinimo (2), ir nurodytomis sąlygomis: kPa;
\n1.19. Išmetimo sistema:
\nDidžiausiasis leistinas išmetimo dujų priešslėgis esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip pateikta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 80/1269/EB nurodytomis sąlygomis: kPa;
\nIšmetimo sistemos tūris dm3;
\n1.20. Variklio elektroninis kontrolės agregatas (EEBU) (visi variklio tipai):
\n1.20.1. Gamyklinė markė:...
\n1.20.2. Tipas:...
\n1.20.3. Programinės įrangos kalibravimo numeris (-iai):... ____________________________
\n2.2. Papildomi taršą mažinantys įtaisai (jei yra ir jei nepatenka į skyrių su kita antrašte):
\n2.2.1. Katalizinis konverteris: taip/ne (1) 2.2.1.1. Markė (-ės):
\n2.2.1.2. Tipas (-ai):
\n2.2.1.3. Katalizinių konverterių ir elementų skaičius:
\n2.2.1.4. Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) matmenys, forma ir tūris:
\n2.2.1.5. Katalizinio veikimo tipas:
\n2.2.1.6. Bendras brangiųjų metalų kiekis:
\n2.2.1.7. Santykinė koncentracija:
\n2.2.1.8. Substratas (sandara ir medžiaga):
\n2.2.1.9. Korių tankis:
\n2.2.1.10. Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) korpuso tipas:
\n2.2.1.11. Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) padėtis (vieta ir santykinis atstumas išmetimo grandinėje):
\n2.2.1.12. Įprastos veikimo temperatūros diapazonas (K):...
\n2.2.1.13. Sunaudojamieji aktyvikliai (jeigu taikoma):
\n2.2.1.13.1. Aktyviklio tipas ir jo koncentracija, reikalinga katalizei užtikrinti:...
\n2.2.1.13.2. Įprastas aktyviklio veikimo temperatūros diapazonas:...
\n2.2.1.13.3. Tarptautinis standartas (jeigu taikomas):...
\n2.2.1.13.4. Aktyviklio pakartotino pylimo skaičius: nuolatos/atliekant techninę priežiūrą(*) _______________________
\n2.2.2. Deguonies jutiklis: taip/ne (1) 2.2.2.1. Markė (-ės):
\n2.2.2.2. Tipas:
\n2.2.2.3. Vieta:
\n2.2.3. Oro įpurškimas: taip/ne (1) 2.2.3.1. Tipas (oro įpurškimo sistema, oro siurblys ir t. t.):
\n2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliavimas: taip/ne (1) 2.2.4.1. Charakteristikos (gamyklinė markė, tipas, srautas ir kt.):
\n2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: taip/ne (1) 2.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys, forma ir tūris:
\n2.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija:
\n2.2.5.3. Padėtis (santykinis atstumas išmetimo grandinėje):
\n2.2.5.4. Regeneravimo metodas ar sistema, aprašas ir/arba brėžinys:
\n2.2.5.5. Įprastos veikimo temperatūros (K) ir slėgio (kPa) diapazonas:...
\n2.2.5.6. Jei tai periodiškas regeneravimas:
\n3.1.1. Degalų siurblys Slėgis (2): kPa arba charakteristikų diagrama (1):
\n3.1.2. Įpurškimo sistema:
\n3.1.2.1. Siurblys 3.1.2.1.1. Markė (-ės):
\n3.1.2.1.2. Tipas (-ai):
\n3.1.2.1.3. Patiekiamas degalų kiekis mm3 (2) per taktą, kai variklio sukimosi dažnis min-1 esant visam įpurškimo srautui, arba charakteristikų diagrama (1) (2):
\nNurodyti taikytą metodą: siurblys ant variklio/siurblio bandymų stende (1) Jei įpurškimas reguliuojamas, nurodyti tipišką degalų tiekimą ir įpurškimo slėgio kitimą pagal variklio sukimosi dažnį;
\n3.1.2.1.4. Įpurškimo paskuba:
\n3.1.2.1.4.1. Įpurškimo paskubos kreivė (2):
\n3.1.2.1.4.2. Statinio įpurškimo laiko reguliavimas (2):
\n3.1.2.2. Įpurškimo vamzdžiai:
\n3.1.2.2.1. Ilgis: mm;
\n3.1.2.2.2. Vidinis skersmuo: mm;
\n3.1.2.2.3. Aukštojo slėgio energijos kaupiklis, gamyklinė markė ir tipas:...
\n3.1.2.3. Purkštuvas (-ai) 3.1.2.3.1. Markė (-ės):
\n3.1.2.3.2. Tipas (-ai):
\n3.1.2.3.3. „Atsidarymo slėgis“: kPa (2); arba charakteristikų diagrama (1) (2):
\n3.1.2.4. Reguliatorius: _______________________
\n3.1.2.4.1. Markė (-ės):
\n3.1.2.4.2. Tipas (-ai):
\n3.1.2.4.3. Atkirtos pradžios esant visai apkrovai sukimosi dažnis: min-1;
\n3.1.2.4.4. Didžiausiasis sukimosi dažnis be apkrovos: min-1;
\n3.1.2.4.5. Sukimosi dažnis tuščiąja eiga: min-1;
\n3.1.3. Šaltojo paleidimo sistema:
\n3.1.3.1. Markė (-ės):
\n3.1.3.2. Tipas (-ai):
\n3.1.3.3. Aprašas:
\n3.1.3.4. Pagalbinė paleidimo priemonė:
\n3.1.3.4.1. Markė:
\n3.1.3.4.2. Tipas:
\n3.2. Dujiniai varikliai (3):
\n3.2.1. Degalai: NG/LPG (1) 3.2.2. Slėgio reguliatorius (-iai) ar garintuvas/slėgio reguliatorius (-iai) (2) 3.2.2.1. Markė (-ės):
\n3.2.2.2. Tipas (-ai):
\n3.2.2.3. Slėgio mažinimo pakopų skaičius:
\n3.2.2.4. Slėgis paskutinėje pakopoje: mažiausiasis kPa, didžiausiasis kPa;
\n3.2.2.5. Pagrindinių reguliavimo vietų skaičius:
\n3.2.2.6. Tuščiosios eigos reguliavimo vietų skaičius:
\n3.2.2.7. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
\n3.2.3. Degalų tiekimo sistema: maišymo įrenginys/dujų įpurškimas/skysčio įpurškimas/tiesioginis įpurškimas (1):
\n3.2.3.1. Mišinio koncentracijos reguliavimas:
\n3.2.3.2. Sistemos aprašas ir/arba diagrama ir brėžiniai:
\n3.2.3.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
\n3.2.4. Maišymo įrenginys:
\n3.2.4.1. Skaičius:
\n3.2.4.2. Markė (-ės):
\n3.2.4.3. Tipas (-ai):
\n3.2.4.4. Vieta:
\n3.2.4.5. Reguliavimo galimybės 3.2.4.6. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
\n3.2.5. Įpurškimas į įsiurbiamąjį kolektorių:
\n3.2.5.1. Įpurškimas: vienas/keli purkštuvai (1) 3.2.5.2. Įpurškimas: nepertraukiamas/esant vienalaikiam sinchronizavimui/esant nuosekliam sinchronizavimui (1) 3.2.5.3. Įpurškimo įranga:
\n3.2.5.3.1. Markė (-ės):
\n3.2.5.3.2. Tipas (-ai): _______________________
\n3.2.5.3.3. Reguliavimo galimybės:
\n3.2.5.3.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
\n3.2.5.4. Tiekimo siurblys (jei taikytina):
\n3.2.5.4.1. Markė (-ės):
\n3.2.5.4.2. Tipas (-ai):
\n3.2.5.4.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 d. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
\n3.2.5.5. Purkštuvas (-ai):
\n3.2.5.5.1. Markė (-ės):
\n3.2.5.5.2. Tipas (-ai):
\n3.2.5.5.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 d. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB.
\n3.2.6. Tiesioginis įpurškimas:
\n3.2.6.1. Įpurškimo siurblys/slėgio reguliatorius (1) 3.2.6.1.1. Markė (-ės):
\n3.2.6.1.2. Tipas (-ai):
\n3.2.6.1.3. Įpurškimo reguliavimas:
\n3.2.6.1.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 d. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
\n3.2.6.2. Purkštuvas (-ai) 3.2.6.2.1. Markė (-ės):
\n3.2.6.2.2. Tipas (-ai):
\n3.2.6.2.3. Atidarymo slėgis arba charakteristikų diagrama (2):
\n3.2.6.2.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
\n3.2.7. Elektroninis valdymo įtaisas (ECU) 3.2.7.1. Markė (-ės):
\n3.2.7.2. Tipas (-ai):
\n3.2.7.3. Reguliavimo galimybės:
\n3.2.8. Gamtinių dujų degalams būdinga įranga:
\n3.2.8.1. 1 variantas (tik patvirtinant variklius kelioms konkrečioms degalų sudėtims):
\n3.2.8.1.1. Degalų sudėtis: metanas (CH4): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol; etanas (C2H6): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol; propanas (C3H8): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol; butanas (C4H10): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol;
\nC5/C5+: bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol; deguonis (O2): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol; inertinės (N2, He ir t. t.): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol;
\n3.2.8.1.2. Purkštuvas (-ai):
\n3.2.8.1.2.1. Markė (-ės):
\n3.2.8.1.2.2. Tipas (-ai):
\n3.2.8.1.3. Kiti (jei taikytina):
\n3.2.8.2. 2 variantas (tik patvirtinant kelias konkrečias degalų sudėtis):
\n4.2. Etaloniniai ir/arba nustatomieji intervalai (1):
\n5.2. Uždegimo valdymo įrenginys:
\n5.2.1. Markė (-ės):
\n5.2.2. Tipas (-ai):
\n5.3. Uždegimo paskubos kreivė/paskubos charakteristika (1) (2):
\n5.4. Uždegimo paskubos nustatymas (2): laipsnių iki VGT, kai sukimosi dažnis min-1 ir didžiausiasis leistinas slėgis kPa;
\n5.5. Uždegimo žvakės:
\n5.5.1. Markė (-ės):
\n5.5.2. Tipas (-ai):
\n5.5.3. Tarpo nustatymas: mm;
\n5.6. Uždegimo ritė (-ės):
\n5.6.1. Markė (-ės):
\n5.6.2. Tipas (-ai): _______________________
\n6.1. Pagalbinė įranga, kurią bandymui reikia įmontuoti:
\nJei pagalbinės įrangos įrengti stende neįmanoma ar netikslinga tai daryti, jos sunaudojama galia turi būti nustatyta ir atimta iš išmatuotos variklio galios visame bandymo ciklo (-ų) darbo diapazone.
\n6.2. Pagalbinė įranga, kurią bandymui reikia išmontuoti:
\nPagalbinė įranga, reikalinga tik transporto priemonės darbui (pvz., oro kompresorius, oro kondicionavimo sistema ir t. t.), bandymui turi būti nuimta. Jei pagalbinė įranga negali būti nuimta, jos sunaudota galia gali būti nustatyta ir pridėta prie išmatuotos variklio galios visame bandymo ciklo (-ų) darbo diapazone.
\n7.1.1. Markė:
\n7.1.2. Tipas: (Nurodyti alyvos procentinį kiekį mišinyje, jei tepimo medžiaga ir degalai yra maišomi):
\n7.2. Varikliu varoma įranga (jei taikytina):
\nPagalbinės įrangos sunaudojamą galią reikia nustatyti tik:
\n7.2.1. Sąrašas ir identifikavimo informacija:
\n7.2.2. Galia, sunaudojama esant įvairiems nurodytiems variklio sukimosi dažniams:
\nĮranga Galia (kW), sunaudojama esant įvairiems nurodytiems variklio sukimosi dažniams Tuščioji eiga Mažas sukimosi dažnis Didelis sukimosi dažnis Sukimosi dažnis A (1) Sukimosi dažnis B (1) Sukimosi dažnis C (1) Etaloninis sukimosi dažnis (2) P(a) Variklio darbui reikalinga pagalbinė įranga (reikia atimti iš išmatuotos variklio galios), žr. 6.1 punktą P(b) Variklio darbui nereikalinga pagalbinė įranga (reikia pridėti prie išmatuotos variklio galios), žr. 6.2 punktą
\nMažas sukimosi dažnis (nlo): min-1;
\nDidelis sukimosi dažnis (nhi): min-1;
\nESC ir ELR ciklai:
\nSukimosi dažnis tuščiąja eiga: min-1;
\nSukimosi dažnis A: min-1;
\nSukimosi dažnis B: min-1;
\nSukimosi dažnis C: min-1;
\nETC ciklas Etaloninis sukimosi dažnis: min-1 8.2. Variklio galia (išmatuota pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 80/1269/EB, kW.
\nVariklių sukimosi dažnis Tuščioji eiga Sukimosi dažnis A (1) Sukimosi dažnis B (1) Sukimosi dažnis C (1) Etaloninis dažnis (2) P(m) Galia, išmatuota bandymų stende P(a) Galia, sunaudota pagalbinės įrangos, kurią bandymui reikia įmontuoti (6.1 punktas)
\n8.3. Dinamometro nustatomieji parametrai (kW):
\nDinamometro nustatomieji parametrai ESC ir ELR bandymams ir ETC bandymo etaloninių verčių ciklui turi būti pagrįsti 8.2 punkto naudingąja variklio galia P(n). Variklį bandymų stende rekomenduojama įrengti naudoti naudingosios galios režimu. Šiuo atveju P(m) ir P(n) vertės yra vienodos. Jei variklį eksploatuoti naudingosios galios režimu yra neįmanoma ar netikslinga, dinamometro nustatomieji parametrai turi būti pataisyti naudingosios galios režimui, taikant pirmiau nurodytą formulę;
\n8.3.1. ESC ir ELR bandymai: Dinamometro nustatomieji parametrai apskaičiuojami pagal 3 priedo 1 priedėlio 1.2 punkto formules.
\nApkrovos procentinė dalis Variklių sukimosi dažnis Tuščioji eiga Sukimosi dažnis A Sukimosi dažnis B Sukimosi dažnis C 10 - 25 - 50 - 75 - 100 8.3.2. ETC bandymas:
\nJei variklis nebandomas naudingosios galios režimu, pataisos formulė, pagal kurią išmatuotoji galia ar išmatuotas ciklo darbas paverčiamas, kaip nustatyta pagal 3 priedo 2 priedėlio 2 punktą, naudingąja galia ar ciklo naudinguoju darbu, variklio gamintojo turi būti pateikta visai ciklo darbo režimų sričiai ir patvirtinta techninės tarnybos.
\n9.2. Visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengta diagnostikos (TPĮDS) sistema, sąrašas ir tų sudedamųjų dalių paskirtis:...
\n9.3. Raštu pateiktas transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos (bendrų veikimo principų) aprašymas), skirtos:
\n9.3.1. Dyzeliniams/dujiniams varikliams [*];
\n9.3.1.1. Katalizatoriui kontroliuoti [*];...
\n9.3.1.2. deNOx sistemai kontroliuoti [*]:...
\n9.3.1.3. Dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtrui kontroliuoti [*];...
\n9.3.1.4. Elektroninei degalų tiekimo sistemai kontroliuoti [*];
\n9.3.1.5. Kitoms sudedamosioms dalims, kurias kontroliuoja TPĮDS, stebėti [*].
\n9.4. Veikimo sutrikimo rodytuvo įjungimas (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas):...
\n9.5. Visų TPĮDS taikomų išvesties kodų ir formatų (su kiekvieno kodo paaiškinimu), sąrašas:... ___________________ [*] Nereikalinga išbraukti.
\n10.2. Visos apkrovos kreivės apribojimo aprašymas. ______________ 2 priedo 2 priedėlis VARIKLIŲ ŠEIMOS PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS 1. BENDRIEJI PARAMETRAI 1.1. Degimo ciklas:
\n1.2. Aušinimo priemonė:
\n1.3. Cilindrų skaičius (1):
\n1.4. Atskiro cilindro darbinis tūris:
\n1.5. Oro įsiurbimo būdas:
\n1.6. Degimo kameros tipas/konstrukcija:
\n1.7. Vožtuvas ir angos – forma, dydis ir skaičius:
\n1.8. Degalų sistema:
\n1.9. Uždegimo sistema (dujiniai varikliai):
\n1.10. Įvairios ypatybės:
\n1.11. Išmetamųjų teršalų vėlesnis apdorojimas (1):
\nTokio pat (ar pirminio variklio mažiausiojo) santykio (sistemos tūris/per taktą patiekiamas degalų kiekis) patvirtinimas pagal diagramos (-ų) numeriu (-ius):
\n2.1.1. Variklių specifikacija šioje šeimoje:
\nPirminis variklis Variklio tipas Cilindrų skaičius Vardinis sukimosi dažnis (min-1) Vienu siurblio sūkiu tiekiamas degalų kiekis (mm3) Vardinė naudingoji galia (kW) Sukimosi dažnis esant didžiausiam sukamajam momentui (min-1) Per taktą pateikiamas degalų kiekis (mm3) Didžiausiasis sukamasis momentas (Nm) Sukimosi dažnis tuščiąja eiga (min-1) Cilindro darbinis tūris (% pirminio variklio) 100
\n2.2.1. Variklių specifikacija šioje šeimoje:
\nPirminis variklis Variklio tipas Cilindrų skaičius Vardinis sukimosi dažnis (min-1) Per taktą pateikiamas degalų kiekis (mg) Vardinė naudingoji galia (kW) Sukimosi dažnis esant didžiausiajam sukamajam momentui (min-1) Per taktą pateikiamas degalų kiekis (mm3) Didžiausiasis sukamasis momentas (Nm) Sukimosi dažnis tuščiąja eiga (min-1) Cilindro darbinis tūris (% pirminio variklio) 100 Kibirkšties paskubos reguliavimas Išmetamųjų dujų recirkuliavimo srautas Oro siurblys taip/ne Oro siurblio tikrasis tiekiamas srautas ______________ 2 priedo 3 priedėlis VARIKLIŲ TIPO ŠEIMOS VIDUJE PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS 1. VARIKLIO APRAŠAS 1.1. Gamintojas:
\n1.2. Gamintojo variklio kodas:
\n1.3. Ciklas: keturių taktų/dviejų taktų (2) 1.4. Cilindrų skaičius ir išsidėstymas:
\n1.4.1. Cilindro skersmuo: mm;
\n1.4.2. Stūmoklio eiga: mm;
\n1.4.3. Uždegimo tvarka 1.5. Variklio tūris: cm3;
\n1.6. Tūrinis suspaudimo laipsnis (3) 1.7. Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžinys (-iai):
\n1.8. Įsiurbimo ir išmetimo angų mažiausiasis skerspjūvio plotas: cm2;
\n1.9. Sukimosi dažnis tuščiąja eiga: min-1;
\n1.10. Didžiausioji naudingoji galia: kW, kai min-1;
\n1.11. Didžiausiasis leistinasis variklio sukimosi dažnis: min-1;
\n1.12. Didžiausiasis efektyvusis sukamasis momentas: Nm, kai min-1;
\n1.13. Uždegimo sistema: uždegimas suspaudimu/priverstinis uždegimas (2) 1.14. Degalai: dyzelinas/LPG/NG-H/NG-L/NG-HL/etanolis (2) 1.15. Aušinimo sistema 1.15.1. Aušinimas skysčiu 1.15.1.1. Skysčio pobūdis:
\n1.15.1.2. Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai): taip/ne (2) 1.15.1.3. Charakteristikos ar markė (-ės) ir tipas (-ai) (jei taikytina):
\n1.15.1.4. Perdavimo skaičius (-iai) (jei taikytina):
\n1.15.2. Aušinimas oru 1.15.2.1. Orapūtė: taip/ne (2) 1.15.2.2. Charakteristikos ar markė (-ės) ir tipas (-ai) (jei taikytina):
\n1.15.2.3. Perdavimo skaičius (-iai) (jei taikytina):
\n1.16. Gamintojo leidžiama temperatūra 1.16.1. Aušinimas skysčiu: didžiausioji temperatūra prie išleidimo angos: K;
\n1.16.2. Aušinimas oru – kontrolinis taškas:
\n1.16.3. Didžiausioji įsiurbimo tarpinio aušintuvo prie išleidimo angos oro temperatūra (jei taikytina): K;
\n1.16.4. Didžiausioji išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (-ių) taške šalia išmetimo kolektoriaus (-ių) išorinio (-ių) antbriaunio (-ų) ar pripūtimo kompresoriaus (-ių): K;
\n1.16.5. Degalų temperatūra: mažiausioji K, didžiausioji K; dyzelinių variklių įpurškimo siurblio įtekėjimo angoje bei slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, jei tai dujinis variklis, varomas NG;
\n1.16.6. Degalų slėgis: mažiausiasis kPa, didžiausiasis kPa; slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, tik dujiniams varikliams, kurie degalams naudoja NG;
\n1.16.7. Tepalo temperatūra: mažiausioji K, didžiausioji K;
\n1.17. Pripūtimo kompresorius: taip/ne (1) 1.17.1. Markė:
\n1.17.2. Tipas: _______________________
\n1.17.3. Sistemos aprašas (pvz., didžiausiasis pripūtimo slėgis, išmetamųjų dujų sklendė, jei taikytina):
\n1.17.4. Tarpinis aušintuvas: taip/ne (1) 1.18. Įsiurbimo sistema Didžiausiasis leistinas slėgio sumažėjimas prie įleidimo angos, esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 180/1269 nurodytomis sąlygomis: kPa;
\n1.19. Išmetimo sistema:
\nDidžiausiasis leistinas išmetimo dujų priešslėgis esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 80/1269/EB nurodytomis sąlygomis: kPa;
\nIšmetimo sistemos tūris: cm3;
\n1.20. Elektroninis variklio kontrolės agregatas (EEBU) (visi variklio tipai):
\n1.20.1. Gamyklinė markė:
\n1.20.2. Tipas:
\n1.20.3. Programinės įrangos kalibravimo numeris (-iai):...
\n2.2. Papildomi taršą mažinantys įtaisai (jei yra ir jei nepatenka į skyrių su kita antrašte):
\n2.2.1. Katalizinis konverteris: taip/ne (1) 2.2.1.1. Markė (-ės):
\n2.2.1.2. Tipas (-ai):
\n2.2.1.3. Katalizinių konverterių ir elementų skaičius:
\n2.2.1.4. Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) matmenys, forma ir tūris:
\n2.2.1.5. Katalizinio veikimo tipas:
\n2.2.1.6. Bendras brangiųjų metalų kiekis:
\n2.2.1.7. Santykinė koncentracija:
\n2.2.1.8. Substratas (sandara ir medžiaga):
\n2.2.1.9. Korių tankis:
\n2.2.1.10. Katalizinio (ių) konverterio (-ių) korpuso tipas:
\n2.2.1.11. Katalizinio (ių) konverterio (-ių) padėtis (vieta ir etaloninis atstumas išmetimo grandinėje 2.2.1.12. Įprastos veikimo temperatūros diapazonas (K):...
\n2.2.1.13. Sunaudojamieji aktyvikliai (jeigu taikoma):
\n2.2.1.13.1. Aktyviklio tipas ir jo koncentracija, reikalinga katalizei užtikrinti:...
\n2.2.1.13.2. Įprastas aktyviklio veikimo temperatūros diapazonas:...
\n2.2.1.13.3. Tarptautinis standartas (jeigu taikomas):...
\n2.2.1.13.4. Aktyviklio pakartotinio pylimo skaičius: nuolatos/atliekant techninę priežiūrą (1) 2.2.2. Deguonies jutiklis: taip/ne (1) 2.2.2.1. Markė (-ės):
\n2.2.2.2. Tipas:
\n2.2.2.3. Vieta:
\n2.2.3. Oro įpurškimas: taip/ne (1) 2.2.3.1. Tipas (oro įpurškimo sistema, oro siurblys ir t. t.):
\n2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliavimas: taip/ne (1) _______________________
\n2.2.4.1. Charakteristikos (gamyklinė markė, tipas, srautas ir t. t.):
\n2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: taip/ne (1) 2.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys, forma ir tūris:
\n2.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija:
\n2.2.5.3. Padėtis (etaloninis atstumas išmetimo grandinėje):
\n2.2.5.4. Regeneravimo metodas ar sistema, aprašas ir (arba) brėžinys:
\n2.2.5.5. Įprastos veikimo temperatūros (K) ir slėgio (kPa) diapazonas:...
\n2.2.5.6. Jei tai periodiškas regeneravimas:
\n2.2.6. Kitos sistemos: taip/ne (1) 2.7. Aprašas ir veikimas:
\n3.1.1. Degalų siurblys;
\nSlėgis (2) kPa arba charakteristikos diagrama (1):
\n3.1.2. Įpurškimo sistema:
\n3.1.2.1. Siurblys 3.1.2.1.1. Markė (-ės):
\n3.1.2.1.2. Tipas (-ai):
\n3.1.2.1.3. Patiekiamas degalų kiekis: mm3 (2) per taktą, kai variklio sukimosi dažnis min-1 esant visam įpurškimo srautui, arba charakteristikos diagrama(1) (2):
\nNurodyti taikytą metodą: ant variklio/ant siurblio bandymų stendo (1) Jei įpurškimas reguliuojamas, nurodyti tipišką degalų tiekimą ir įpurškimo slėgio kitimą pagal variklio sukimosi dažnį;
\n3.1.2.1.4. Įpurškimo paskuba:
\n3.1.2.1.4.1. Įpurškimo paskubos kreivė (2):
\n3.1.2.1.4.2. Statinio įpurškimo laiko reguliavimas (2):
\n3.1.2.2. Įpurškimo vamzdžiai 3.1.2.2.1. Ilgis: mm;
\n3.1.2.2.2. Vidinis skersmuo: mm;
\n3.1.2.2.3. Aukštojo slėgio energijos kaupiklis, gamyklinė markė ir tipas:...
\n3.1.2.3. Purkštuvas (-ai) 3.1.2.3.1. Markė (-ės):
\n3.1.2.3.2. Tipas (-ai):
\n3.1.2.3.3. „Atsidarymo slėgis“ kPA (2) arba charakteristikų diagrama (1) (2):
\n3.1.2.4. Reguliatorius 3.1.2.4.1. Markė (-ės):
\n3.1.2.4.2. Tipas (-ai):
\n3.1.2.4.3. Atkirtos pradžios esant visai apkrovai sukimosi dažnis: min-1;
\n3.1.2.4.4. Didžiausiasis sukimosi dažnis be apkrovos: min-1;
\n3.1.2.4.5. Sukimosi dažnis tuščiąja eiga: min-1;
\n3.1.3. Šaltojo paleidimo sistema 3.1.3.1. Markė (-ės):
\n3.1.3.2. Tipas (-ai):
\n3.1.3.3. Aprašas:
\n3.1.3.4. Pagalbinė paleidimo priemonė:
\n3.1.3.4.1. Markė:
\n3.1.3.4.2. Tipas: _______________________
\n3.2. Dujiniai varikliai (1):
\n3.2.1. Degalai: gamtinės dujos/LPG (2) 3.2.2. Slėgio reguliatorius (-iai) ar garintuvas/slėgio reguliatorius (-iai) (3) 3.2.2.1. Markė (-ės):
\n3.2.2.2. Tipas (-ai):
\n3.2.2.3. Slėgio mažinimo pakopų skaičius:
\n3.2.2.4. Slėgis paskutinėje pakopoje: mažiausiasis kPa, didžiausiasis kPa;
\n3.2.2.5. Pagrindinių reguliavimo vietų skaičius:
\n3.2.2.6. Tuščiosios eigos reguliavimo vietų skaičius:
\n3.2.2.7. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
\n3.2.3. Degalų tiekimo sistema: maišymo įrenginys/dujų įpurškimas/skysčio įpurškimas/tiesioginis įpurškimas (2) 3.2.3.1. Mišinio koncentracijos reguliavimas:
\n3.2.3.2. Sistemos aprašas ir/arba diagrama ir brėžiniai:
\n3.2.3.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
\n3.2.4. Maišymo įrenginys:
\n3.2.4.1. Skaičius:
\n3.2.4.2. Markė (-ės):
\n3.2.4.3. Tipas (-ai):
\n3.2.4.4. Vieta:
\n3.2.4.5. Reguliavimo galimybės:
\n3.2.4.6. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB 3.2.5. Įpurškimas į įsiurbiamąjį kolektorių:
\n3.2.5.1. Įpurškimas: vienas/keli purkštukai (2) 3.2.5.2. Įpurškimas: nepertraukiamas/esant vienalaikiam sinchronizavimui/esant nuosekliam sinchronizavimui (2);
\n3.2.5.3. Įpurškimo įranga.
\n3.2.5.3.1. Markė (-ės):
\n3.2.5.3.2. Tipas (-ai):
\n3.2.5.3.3. Reguliavimo galimybės:
\n3.2.5.3.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB 3.2.5.4. Tiekimo siurblys (jei taikytina):
\n3.2.5.4.1. Markė (-ės):
\n3.2.5.4.2. Tipas (-ai):
\n3.2.5.4.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB 3.2.5.5. Purkštuvas (-ai) 3.2.5.5.1. Markė (-ės):
\n3.2.5.5.2. Tipas (-ai): _______________________
\n3.2.5.5.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB 3.2.6. Tiesioginis įpurškimas 3.2.6.1. Įpurškimo siurblys/slėgio reguliatorius (1) 3.2.6.1.1. Markė (-ės):
\n3.2.6.1.2. Tipas (-ai):
\n3.2.6.1.3. Įpurškimo reguliavimas:
\n3.2.6.1.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB 3.2.6.2. Purkštuvas (-ai) 3.2.6.2.1. Markė (-ės):
\n3.2.6.2.2. Tipas (-ai):
\n3.2.6.2.3. Atidarymo slėgis arba charakteristikų diagrama (2):
\n3.2.6.2.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB 3.2.7. Elektroninis valdymo įrenginys 3.2.7.1. Markė (-ės):
\n3.2.7.2. Tipas (-ai):
\n3.2.7.3. Reguliavimo galimybės:
\n3.2.8. Gamtinėms dujoms būdinga įranga 3.2.8.1. 1 variantas (tik patvirtinant variklius kelioms konkrečioms degalų sudėtims) 3.2.8.1.1. Degalų sudėtis: metanas (CH4): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol; etanas (C2H6): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol; propanas (C3H8): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol; butanas (C4H10): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol;
\nC5/C5+: bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol; deguonis (O2): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol; inertinės (N2, He ir t. t.): bazinis kiekis: % mol; maž. % mol; didž. % mol;
\n3.2.8.1.2. Purkštuvas (-ai):
\n3.2.8.1.2.1. Markė (-ės):
\n3.2.8.1.2.2. Tipas (-ai):
\n3.2.8.1.3. Kiti (jei taikytina).
\n3.2.8.2. 2 variantas (tik patvirtinant kelias konkrečias degalų sudėtis) 4. VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS 4.1. Didžiausiasis vožtuvų pakilimo aukštis, atidarymo ir uždarymo kampai pagal galinius taškus ar lygiaverčiai duomenys:
\n4.2. Etaloniniai ir/arba nustatomieji intervalai (1):
\n5.2.1. Markė (-ės):
\n5.2.2. Tipas (-ai):
\n5.3. Uždegimo paskubos kreivė/paskubos charakteristika (1) (2):
\n5.4. Uždegimo paskubos nustatymas (1): laipsnių iki VGT, kai sukimosi dažnis min-1 ir didžiausiasis leistinas slėgis kPa;
\n5.5. Uždegimo žvakės;
\n5.5.1. Markė (-ės):
\n5.5.2. Tipas (-ai):
\n5.5.3. Tarpo nustatymas: mm 5.6. Uždegimo ritė (-ės) 5.6.1. Markė (-ės):
\n5.6.2. Tipas (-ai):
\n6.2. Visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengta diagnostikos sistema, sąrašas ir tų sudedamųjų dalių paskirtis:...
\n6.3. Raštu pateiktas transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) (bendrų veikimo principų) aprašymas), skirtos:
\n6.3.1. dyzeliniams/dujiniams varikliams (1):...
\n6.3.1.1. Katalizatoriams kontroliuoti (1):...
\n6.3.1.2. deNOx sistemai kontroliuoti (1):...
\n6.3.1.3. Dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtrui kontroliuoti (1):...
\n6.3.1.4. Elektroninei degalų tiekimo sistemai kontroliuoti (1):...
\n6.3.1.5. Kitoms sudedamosioms dalims, kurias kontroliuoja TPĮDS, stebėti (1) 6.4. Veikimo sutrikimo rodytuvo įjungimo kriterijai (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas):...
\n6.5. Visų TPĮDS taikomų išvesties kodų ir formatų (su kiekvieno kodo paaiškinimu), sąrašas:...
\n7.1. Sukamojo momento ribotuvo įjungimo aprašymas;
\n7.2. Visos apkrovos kreivės apribojimo aprašymas. _______________________
\nĮranga Galia (kW) sunaudota esant įvairiems variklio sukimosi dažniams Tuščioj i eiga Mažas sukimosi dažnis Didelis sukimosi dažnis Sukimosi dažnis A (1) Sukimosi dažnis B (1) Sukimosi dažnis C (1) Etaloninis dažnis (2) P(a) Variklio darbui reikalinga pagalbinė įranga (reikia atimti iš išmatuotos variklio galios) žr. 1 priedėlio 6.1 punktą
\nJeigu taikoma, šiame skirsnyje pateikta informacija turi būti dar kartą pateikiama EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlyje (šio teisės akto 6 priedas):
\n1.1. Pradinio kondicionavimo ciklų, kurie taikomi transporto priemonei suteikiant pirminį tipo patvirtinimą, tipo ir jų skaičiaus aprašymas;
\n1.2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) bandymų ciklo, taikomo transporto priemonei suteikiant pirminį tipo patvirtinimą atsižvelgiant į sudedamąją dalį, kurią kontroliuoja TPĮDS, tipo aprašymas;
\n1.3. Išsamus dokumentas, apibūdinantis visas sudedamąsias dalis, iš kurių gaunami signalai, ir gedimų nustatymo strategiją bei veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimą (nustatytas važiavimų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant registruojamus atitinkamus antrinius parametrus visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS). Visų naudojamų TPĮDS sistemos išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno paaiškinimą), siejamų su dujinių teršalų kiekiu susijusiomis atskiromis jėgos pavarų sudedamosiomis dalimis ir atskiromis su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu kontroliuojant sudedamąją dalį yra nustatoma, ar būtina įjungti veikimo sutrikimo rodytuvų (VSR), sąrašas;
\n1.3.1. Pagal šį skirsnį privalomąją informaciją galima, pvz., apibrėžti užpildant toliau pateiktą lentelę, kuri turi būti pridėta prie šio priedo:
\nSudedamoji dalis Trikties kodas Kontrolės strategija Trikties nustatymo kriterijai Veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimo kriterijai Antriniai parametrai Pradinis kondicionavimas Patvirtinimo bandymas Selektyvioji katalizinė redukcija Pxxxx 1 ir 2 NOx jutiklių signalai 1 ir 2 jutiklio signalų skirtumas 3-ias ciklas Variklio sūkių skaičius, variklio apkrova, katalizatoriaus temperatūra, aktyviklio veikimas Trys TPĮDS bandymo ciklai (3 trumpieji ESC ciklai) TPĮDS bandymo ciklas (trumpasis ESC ciklas) 1.3.2. Teikiant pagal šį priedėlį privalomąją informaciją, galima apsiriboti išsamiu gedimų kodų, kuriuos užregistravo transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS), jeigu netaikomas šio Tvarkos aprašo 11 priedo 5.1.2.1 skirsnis (jis buvo taikytas atsarginėms arba techninės priežiūros sudedamosioms dalims), sąrašu. Šią informaciją galima, pvz., apibrėžti užpildant pirmiau minėtame 1.3.1 skirsnyje pateiktos lentelės dvi pirmas skiltis.
\nIšsamus informacijos paketas tipo tvirtinimo institucijai turėtų būti prieinamas kaip papildomos medžiagos, privalomosios pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 6.1.7.1 skirsnį, „reikalavimai dokumentams“, dalis;
\n1.3.3. Pagal šį skirsnį privalomoji informacija turi būti dar kartą pateikiama EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlyje (šio Tvarkos aprašo 6 priedas).
\nJeigu šio Tvarkos aprašo 11 priedo 5.1.2.1 skirsnis netaikomas atsarginėms arba techninės priežiūros sudedamosioms dalims, EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlyje (šio Tvarkos aprašo 6 priedas) numatytą informaciją galima apriboti nurodytąja 1.3.2 skirsnyje. ______________ Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašo 3 priedas BANDYMŲ METODIKA 1. ĮVADAS 1.1. Šiame priede aprašyti bandymams pristatytų variklių išmetamų teršalų dujinių komponentų, kietųjų dalelių ir dūmingumo nustatymo metodai. Aprašyti trys bandymų ciklai, taikomi pagal I priedo 6.2 punkto nuostatas:
\n1.2. Bandymas daromas su varikliu ant bandymo stendo, ir jis prijungtas prie dinamometro.
\n1.3. Matavimo principas:
\nVariklio išmetamus teršalus, kurių kiekį reikia išmatuoti, sudaro dujiniai komponentai (anglies monoksidas; dyzelinių variklių ir darant tik ESC bandymą: visi angliavandeniliai; dyzelinių ir dujinių variklių ir darant tik ESC bandymą: angliavandeniliai, išskyrus metaną; dujinių variklių ir darant tik ESC bandymą: metanas; ir azoto oksidai), kietosios dalelės (tik dyzelinių variklių) ir dūmai (dyzelinių variklių ir darant tik ELR bandymą). Be to, nustatant dalies srauto ir viso srauto praskiedimo sistemų skiedimo santykį, kaip bandymo dujos dažnai naudojamas anglies dioksidas. Vadovaujantis tinkama inžinerine praktika, kaip puiki priemonė bandymo metu kylančioms matavimo problemoms nustatyti rekomenduojamas taikyti bendro anglies dioksido kiekio nustatymas;
\n1.3.1. ESC bandymas:
\nAnksčiau minėtų išmetamųjų dujinių teršalų kiekiai tiriami nepertraukiamai per visą pašildyto variklio eksploatavimo režimų nustatytą seką, ėminį imant iš nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų. Bandymo ciklą sudaro keletas variklio sūkių skaičiaus ir galios režimų, kurie apima tipiškų dyzelinių variklių eksploatavimo sąlygų diapazoną. Kiekvienam režimui turi būti nustatyta ir išmatuota kiekvieno dujinio teršalo koncentracija, išmetamųjų dujų srautas ir gautoji galia bei vertės apskaičiuojamos taikant svorinius koeficientus. Matuojant kietųjų dalelių teršalus, išmetamosios dujos skiedžiamos kondicionuotu aplinkos oru naudojant dalies arba viso srauto praskiedimo sistemą. Kietosios dalelės surenkamos vienu tinkamu filtru, atsižvelgiant į kiekvieno režimo svorinius koeficientus. Apskaičiuojama vienos kilovatvalandės darbui tenkanti kiekvieno teršalo masė gramais, kaip aprašyta šio priedo 1 priedėlyje. Papildomai matuojamas NOx kiekis trijuose bandymo taškuose, techninės tarnybos pasirinktuose kontrolinėje srityje, ir išmatuotos vertės lyginamos su vertėmis, apskaičiuotomis tiems bandymo ciklo režimams, kurie apima pasirinktus bandymo taškus. NOx kiekio kontrolinis tikrinimas užtikrina variklio išmetamų teršalų kontrolės efektyvumą esant tipiškoms variklio eksploatavimo sąlygoms.
\n1.3.2. ELR bandymas:
\nDarant atsako nustatyto dydžio apkrovai bandymą pašildyto variklio dūmingumas matuojamas dūmų matuokliu. Bandyme variklis veikiamas nuo 10 % iki 100 % keičiama apkrova esant pastovaus sukimosi dažnio režimui, taikant tris skirtingus variklio sukimosi dažnius. Papildomai daroma techninės tarnybos parinkta (1) ketvirtoji apkrovos pakopa ir joje gauta vertė lyginama su ankstesnių apkrovos pakopų vertėmis. Taikant vidurkinimo algoritmą kaip aprašyta šio priedo 1 priedėlyje, nustatoma didžiausia dūmingumo vertė.
\n1.3.3. ETC bandymas:
\nPer nustatytą pašildyto variklio pereinamųjų darbo režimų ciklą, kuris gerai atspindi sunkvežimiuose ir autobusuose įrengtų didelio galingumo variklių tipines eksploatavimo keliuose sąlygas, tiriami anksčiau minėti teršalai prieš tai visą išmetamųjų dujų kiekį praskiedžiant kondicionuotu aplinkos oru (CVS sistema su dvigubu praskiedimu kietosioms dalelėms) arba nustatant nepraskiestų išmetamųjų dujų dujinius komponentus ir dalies srauto praskiedimo sistemos kietąsias daleles. Taikant variklio gaunamus dinamometro sukamojo momento ir sūkių skaičiaus signalus, variklio galia integruojama pagal visą ciklo trukmę, taip gaunama variklio per ciklą padaryto darbo vertė. Jei tai CVS sistema, NOx ir HC nustatoma per visą ciklą integruojant analizatoriaus signalą, o CO, CO2 ir NMHC koncentraciją galima nustatyti integruojant analizatoriaus signalą arba kaupiant ėminį maiše. Visi dujiniai komponentai, jeigu jie išmatuojami nepraskiestose išmetamosiose dujose, per ciklą turi būti nustatomi integruojant analizatoriaus signalą. Jei tai kietosios dalelės, ant tinkamo filtro kaupiamas proporcingas ėminys. Nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų srautas nustatomas per ciklą, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamųjų teršalų masės srautą. Masės srauto vertės susiejamos su variklio padarytu darbu, taip gaunamas kiekvieno teršalo kiekis gramais vienai darbo kilovatvalandei, kaip aprašyta šio priedo 2 priedėlyje. _________________
\n2.1.1. Matuojama į variklį įleidžiamo oro absoliučioji temperatūra (Ta), išreikšta Kelvino laipsniais, ir sauso oro atmosferinis slėgis (ps), išreikštas kPa, ir toliau nurodytomis sąlygomis nustatomas fa parametras. Jei tai kelias cilindrų grupes ir skirtingus įleidimo kolektorius turintys varikliai, pvz., varikliai, kurių cilindrai išdėstyti „V“ forma, turi būti naudojama vidutinė skirtingų grupių temperatūra:
\n2.1.2. Bandymų pripažinimas galiojančiais Kad bandymas būtų pripažįstamas galiojančiu, fa parametras turi būti:
\n0,96 ≤ fa ≤ 1,06 2.2. Varikliai su pripučiamo oro aušinimu:
\nTuri būti registruojama pripučiamo oro temperatūra, kuri didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažnio sąlygomis turi būti lygi 2 priedo 1 priedėlio 1.16.3 punkte nurodytai didžiausiajai pripučiamo oro temperatūrai ± 5 K. Aušinimo terpės temperatūra turi būti bent 293 K (20 °C).
\nJei naudojama variklių bandymų stoties sistema ar išorinė orapūtė, pripučiamo oro temperatūra varikliui dirbant didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažniu turi būti lygi 2 priedo 1 priedėlio 1.16.3 punkte nurodytai didžiausiajai pripučiamo oro temperatūrai ± 5 K. Kad būtų laikomasi pirmiau nurodytų reikalavimų, pripučiamo oro aušintuvo nustatomieji parametrai turi būti vienodi visą bandymo ciklą.
\n2.3. Variklio oro įsiurbimo sistema:
\nNaudojama variklio oro įsiurbimo sistema, kurioje oro srautas ribojamas viršutine variklio, dirbančio esant didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažniui, riba ± 100 Pa.
\n2.4. Variklio išmetimo sistema:
\nNaudojama išmetimo sistema, kurios priešslėgis varikliui dirbant didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažniu būtų lygus variklio viršutinei priešslėgio ribai ± 1000 Pa, ir tūris turi būti lygus gamintojo nurodytam tūriui ± 40 %. Gali būti naudojama variklių bandymų stoties sistema, jei ji užtikrina tikrąjį variklio eksploatavimo režimą. Išmetimo sistema turi atitikti išmetamųjų dujų ėminių ėmimo reikalavimus, išdėstytus 3 priedo 4 priedėlio 3.4 punkte ir 5 priedo 2.2.1 punkte, EP ir 2.3.1 punkte, EP.
\nJei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisą, išmetimo vamzdis turi turėti tokį pat skersmenį, kokį turi vamzdis bent keturgubo vamzdžio skersmens atstumu aukštyn nuo plačiosios dalies, kurioje įtaisytas papildomas apdorojimo įtaisas, įleidžiamosios angos. Atstumas nuo išmetimo kolektoriaus antbriaunio ar nuo turbokompresoriaus išleidžiamosios angos iki išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaiso turi būti toks pat, koks yra transporto priemonės konfigūracijoje ar gamintojo pateiktose atstumų specifikacijose. Pirmiau nurodyti kriterijai taikomi išmetamųjų dujų priešslėgiui ar srauto ribojimui ir jie gali būti reguliuojami vožtuvu. Tuščiuose bandymuose ir darant variklio darbo kartografavimą, papildomo apdorojimo talpykla gali būti išimta ir pakeista tokia pačia talpykla, užpildyta neaktyviu katalizatoriaus nešikliu.
\n2.5. Aušinimo sistema:
\nNaudojama pakankamo tūrio variklio aušinimo sistema, užtikrinanti gamintojo nustatytą normalią variklio eksploatavimo temperatūrą.
\n2.6. Tepimo alyva:
\nDarant bandymą naudojamų tepalinės alyvos specifikacijos turi būti užrašytos, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 7.1 punkte, ir pateiktos su bandymų rezultatais.
\n2.7. Degalai:
\nNaudojami 4 priede nurodyti etaloniniai degalai.
\nDegalų temperatūrą ir jos matavimo vietą nurodo gamintojas pagal 2 priedo 1 priedėlio 1.16.5 punkte apibrėžtas ribas. Degalų temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 306 K (33 °C). Jei temperatūra nenurodyta, ji degalų tiekimo įtekėjimo angoje turi būti 311 K ± 5 K (38 °C ± 5 °C).
\nJei variklis naudoja NG ir LPG, degalų temperatūra ir matavimo vieta turi būti tokios, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 1.16.5 punkte ar kaip nurodyta 2 priedo 3 priedėlio 1.16.5 punkte, jei variklis nėra pirminis variklis.
\n2.8. Išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemų bandymas:
\nJei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, per bandymų ciklą išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis turi reprezentuoti lauko sąlygomis išmetamus teršalus. Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, su kuria būtina naudoti aktyviklį, per visus bandymus naudojamas aktyviklis turi atitikti 2 priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 skirsnio reikalavimus;
\n2.8.1. Jei tai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, kurios veikimas pagrįstas nenutrūkstamuoju regeneravimo procesu, išmetamųjų teršalų kiekis turi būti matuojamas prieš tai stabilizavus išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą.
\nRegeneravimo procesas turi būti taikomas bent kartą per ETC bandymą ir gamintojas turi nurodyti įprastas regeneravimo proceso sąlygas (suodžių kiekis, temperatūra, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.) Siekiant, kad būtų patikrintas regeneravimo procesas, turi būti atlikti bent 5 ETC bandymai. Atliekant bandymus registruojama išmetamųjų teršalų temperatūra ir slėgis (temperatūra registruojama prieš išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą ir po šios sistemos, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.).
\nIšmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema laikoma atitinkančia nustatytus reikalavimus, jeigu atliekant bandymą gamintojo nurodytos sąlygos išlaikomos pakankamai ilgai.
\nGalutinis rezultatas – tai aritmetinis ETC bandymų skirtingų rezultatų vidurkis.
\nJeigu išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema gali veikti saugiuoju režimu, iš kurio periodiškai persijungia veikti regeneravimo režimu, ta sistema turėtų būti patikrinta pagal 2.8.2 skirsnį. Tuo specialiu atveju I priedo 2 lentelėje nustatytus išmetamųjų teršalų kiekius galima viršyti ir jų nereikėtų perskaičiuoti naudojant svorinius koeficientus.
\n2.8.2. Jei tai papildomas išmetamųjų teršalų apdorojimas, pagrįstas periodiškai taikomu regeneravimo procesu, išmetamųjų teršalų kiekis, stabilizavus išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, būti matuojamas bent per du ETC bandymus – pirmą kartą, taikant regeneravimo procesą, antrą kartą – be šio proceso ir rezultatai perskaičiuojami taikant svorinius koeficientus.
\nRegeneravimo procesas turi būti taikomas bent kartą per ETC bandymą. Varikliui galima įrengti jungiklį, kuriuo būtų galima pradėti arba užbaigti regeneravimo procesą, jeigu ši operacija neturi įtakos pirminiam variklio kalibravimui.
\nGamintojas turi nurodyti įprastų regeneravimo sąlygų parametrus, kurie taikomi pradėjus regeneravimo procesą (suodžių kiekis, temperatūra, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.) ir jo trukmę (n2). Gamintojas taip pat turi nurodyti visus duomenis, leidžiančius nustatyti laiko tarpą tarp dviejų regeneravimo procesų (n1). Dėl tikslios procedūros tam laiko tarpui nustatyti tariamasi su technine tarnyba atsižvelgiant į gerą inžinerinio matavimo praktiką.
\nGamintojas turi pateikti išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą su išmetamaisiais teršalais, kad atliekant ETC bandymą būtų galima taikyti regeneravimo procesą. Regeneravimo procesas netaikomas kondicionuojant variklį.
\nVidutinis išmetamųjų teršalų kiekis tarp dviejų regeneravimo proceso etapų nustatomas pagal kelių ETC bandymų, kurie buvo atlikti maždaug vienodais laiko tarpais, aritmetinį vidurkį. Rekomenduojama bent vieną ETC bandymą atlikti beveik prieš pačią regeneravimo bandymo pradžią, o kitą – iš karto po regeneravimo bandymo. Gamintojas, nesilaikydamas pirmiau minėto reikalavimo, gali pateikti duomenis, įrodančius, kad išmetamųjų teršalų kiekis tarp regeneravimo etapų išlieka pastovus (±15 %). Šiuo atveju galima taikyti tik vieno ETC bandymo išmetamųjų teršalų kiekį.
\nAtliekant regeneravimo bandymą turi būti registruojami visi duomenys, reikalingi regeneravimo procesui nustatyti (išmetamas CO arba NOx kiekis, temperatūra registruojama prieš išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą ir po šios sistemos, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.).
\nTaikant regeneravimo procesą galima viršyti I priedo 2 lentelėj e nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribas.
\nIšmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis, taikant svorinius koeficientus, perskaičiuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio 5.5 ir 6.3 skirsnius ir galutinis rezultatas neturi viršyti I priedo 2 lentelėje nurodytojo išmetamųjų teršalų kiekio. ______________ 3 priedo 1 priedėlis ESC IR ELR BANDYMŲ CIKLAI 1. VARIKLIO IR DINAMOMETRO NUSTATOMIEJI PARAMETRAI 1.1. Variklio sukimosi dažnių A, B ir C nustatymas:
\nVariklio sukimosi dažnius A, B ir C gamintojas turi deklaruoti pagal šias nuostatas:
\nViršutinis sukimosi dažnis nhi išmatuojamas apskaičiuojant 70 % didžiausiosios deklaruotos naudingosios galios P(n) vertės, kaip nustatyta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte. Didžiausiasis variklio sukimosi dažnis, kuriam galios kreivėje gaunama ši galios vertė, žymimas nhi.
\nApatinis sukimosi dažnis nlo išmatuojamas apskaičiuojant 50 % didžiausiosios deklaruotos naudingosios galios P(n) vertės, kaip nustatyta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte. Mažiausiasis variklio sukimosi dažnis, kuriam galios kreivėje gaunama ši galios vertė, žymimas nlo.
\nVariklio sukimosi dažniai A, B ir C apskaičiuojami taip:
\nSukimosi dažnis A = nlo + 25 % (nhi – nlo) Sukimosi dažnis B = nlo + 50 % (nhi – nlo) Sukimosi dažnis C = nlo + 75 % (nhi – nlo) Variklio sukimosi dažniai A, B ir C gali būti patikrinti bet kuriuo iš šių metodų:
\nJei išmatuoti variklio sukimosi dažniai A, B ir C yra lygūs gamintojo deklaruotiems variklio sukimosi dažniams ± 3 %, išmetamųjų teršalų bandymui naudojami deklaruoti variklio sukimosi dažniai. Jei kurio nors variklio sukimosi dažnio leistinojo nuokrypio ribos yra viršytos, išmetamųjų teršalų bandymui naudojami išmatuoti variklio sukimosi dažniai.
\n1.2. Dinamometro nustatomieji parametrai:
\nNorint nurodytiems bandymų režimams apskaičiuoti sukamojo momento vertes naudingosios galios sąlygomis, kaip apibrėžta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte, eksperimentiniu būdu gaunama sukamojo momento kreivė. Reikia atsižvelgti į galią, kurią sunaudoja varikliu varoma įranga, jei taikytina. Dinamometro nustatomieji parametrai kiekvienam bandymų metodui apskaičiuojami pagal formulę: s = P(n) x L/100, jei bandoma naudingosios galios režimu, s = P(n) x L/100 + P(a) – P(b), jei bandoma ne naudingosios galios režimu, čia: s = dinamometro nustatomasis parametras, kW;
\nP(n) = naudingoji variklio galia, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte, kW;
\nL = apkrovos procentinė dalis, kaip nurodyta 2.7.1 punkte, %;
\nP(a) = pagalbinės įrangos, kurią reikia įmontuoti, kaip nurodyta 2 priedo priedėlio 6.1 punkte, sunaudojama galia;
\nP(b) = pagalbinės įrangos, kurią reikia išmontuoti, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 6.2 punkte, sunaudojama galia.
\nGamintojo prašymu gali būti daromas tuščiasis bandymas varikliui ir išmetimo sistemai kondicionuoti prieš matavimo ciklą.
\n2.1. Ėminio ėmimo filtrų parengimas:
\nBent vieną valandą iki bandymo pradžios kiekvienas filtras įdedamas į iš dalies uždarytą Petrio lėkštelę, apsaugotą nuo dulkių, kuri įdedama į svėrimo kamerą stabilizuoti. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užregistruojama jo savoji masė. Tada filtras laikomas uždarytoje Petrio lėkštelėje ar užsandarintame filtro laikiklyje, kol bus panaudotas darant bandymą. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas nuo jo išėmimo iš svėrimo kameros. Užregistruojamas savasis filtro svoris.
\n2.2. Matavimo įrangos sumontavimas:
\nBandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Jei skiedžiant išmetamąsias dujas naudojama viso srauto praskiedimo sistema, prie sistemos turi būti prijungtas išmetimo vamzdis.
\n2.3. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas Paleidžiama praskiedimo sistema ir variklis ir šildoma tol, kol esant didžiausiajai galiai temperatūra ir slėgis visur nusistovi pagal gamintojo rekomendaciją ir tinkamą inžinerinę praktiką.
\n2.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas:
\nPaleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema ir jai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Galima nustatyti kietųjų dalelių fono lygį praskiedimo ore leidžiant jį per dalelių filtrus. Jei naudojamas filtruotas praskiedimo oras, galima daryti vieną matavimą prieš bandymą ir po jo. Jei praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti galima ciklo pradžioje ir pabaigoje ir gautas vertes suvidurkinti.
\n2.5. Skiedimo santykio nustatymas:
\nTuri būti nustatytas toks praskiedimo oro tiekimas, kad praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra, išmatuota prieš pat pirminį filtrą, bet kokiu režimu būtų ne didesnė kaip 325 K (52 °C). Skiedimo santykis (q) turi būti ne mažesnis kaip 4.
\nSistemoms, kuriose skiedimo santykis kontroliuojamas matuojant CO2 ar NOx koncentraciją, CO2 ar NOx kiekis praskiedimo ore turi būti išmatuotas kiekvieno bandymo pradžioje ir pabaigoje. Prieš bandymą ir po jo išmatuota CO2 ar NOx fono koncentracija praskiedimo ore turi būti atitinkamai ne didesnė kaip 100 ppm ar 5 ppm.
\n2.6. Analizatorių tikrinimas:
\nNustatoma išmetamųjų dujų analizatorių nulinė vertė ir jie kalibruojami.
\n2.7. Bandymų ciklas:
\n2.7.1. Su bandomuoju varikliu dinamometre daromas šis 13 režimų ciklas:
\nRežimo numeris Variklio sukimosi dažnis Apkrovos procentinė dalis Svorinis koeficientas Režimo trukmė 1 Tuščioj i eiga – 0,15 4 min.
\n2 A 100 0,08 2 min.
\n3 B 50 0,10 2 min.
\n4 B 75 0,10 2 min.
\n5 A 50 0,05 2 min.
\n6 A 75 0,05 2 min.
\n7 A 25 0,05 2 min.
\n8 B 100 0,09 2 min.
\n9 B 25 0,10 2 min.
\n10 C 100 0,08 2 min.
\n11 C 25 0,05 2 min.
\n12 C 75 0,05 2 min.
\n13 C 50 0,05 2 min.
\n2.7.2. Bandymo seka:
\nPradedamas bandymo ciklas. Daromo bandymo režimų numerių tvarka turi būti tokia, kokia nurodyta 2.7.1 punkte.
\nVariklis kiekvienu režimu turi dirbti nustatytą laiką, variklio sukimosi dažnis turi nusistovėti ir apkrova turi pasikeisti per pirmąsias 20 s. Nurodytas sukimosi dažnis turi būti palaikomas ± 50 min-1 tikslumu, nurodytas sukamasis momentas turi būti lygus tokį bandymo sukimosi dažnį atitinkančiam didžiausiajam sukamajam momentui ± 2 %.
\nGamintojo prašymu bandymo seka gali būti pakartota pakankamai kartų, kad ant filtro būtų sukaupta didesnė dalelių masė. Gamintojas turi pateikti išsamų duomenų vertinimo ir apskaičiavimo metodikų aprašą. Išmetamieji dujiniai teršalai nustatomi tik per pirmąjį ciklą.
\n2.7.3. Analizatoriaus atsakas:
\nAnalizatoriaus išvesties signalas registruojamas juostiniu savirašiu ar matuojamas atitinkama duomenų kaupimo sistema, išmetamosioms dujoms visą bandymo ciklą tekant per analizatorių.
\n2.7.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas:
\nVisai bandymo procedūrai turi būti naudojamas vienas filtras. Reikia atsižvelgti į režimų svorinius koeficientus, nurodytus bandymo ciklo metodikoje, kiekvienam atskiram ciklo režimui imant ėminį, proporcingą išmetamųjų teršalų masės srautui. Tai galima pasiekti atitinkamai reguliuojant ėminio srautą, ėminio ėmimo trukmę ir (arba) skiedimo santykį, kad būtų paisoma 5.6 skirsnyje nurodytų efektyviųjų svorinių koeficientų taikymo kriterijaus. Ėminio ėmimo trukmė kiekvienam režimui turi būti bent 4 sekundės kiekvienam svoriniam koeficientui 0,01. Ėminiai kiekvienam režimui turi būti imami kiek įmanoma vėliau. Kietųjų dalelių ėminio ėmimas turi būti baigtas ne anksčiau nei likus 5 sekundėms iki kiekvieno režimo pabaigos.
\n2.7.5. Variklio darbo režimas:
\nVariklio sukimosi dažnis ir apkrova, įsiurbiamo oro temperatūra ir slėgio sumažėjimas, išmetamųjų dujų temperatūra ir priešslėgis, degalų debitas ir oro arba išmetamųjų dujų debitas, pripučiamo oro temperatūra, degalų temperatūra ir drėgnis turi būti registruojami kiekvienu režimu, laikantis sukimosi dažnio ir apkrovos reikalavimų (žr. 2.7.2 punktą) imant kietųjų dalelių ėminį, tačiau visais atvejais – paskutinę kiekvieno režimo minutę.
\nTuri būti registruojami visi apskaičiavimui reikalingi papildomi duomenys (žr. 4 ir 5 punktus).
\n2.7.6. NOx kiekio kontrolinėje srityje tikrinimas:
\nNOx kiekis kontrolinėje srityje turi būti tikrinamas iš karto, kai tik pasibaigia 13 režimas.
\nPrieš pradedant matavimus, variklis tris minutes kondicionuojamas 13 režimu. Turi būti daromi trys matavimai skirtingose techninės tarnybos parinktose kontrolinės srities vietose (1). Kiekvieno matavimo trukmė turi būti lygi 2 min.
\nMatavimo metodika yra identiška NOx matavimui esant 13 režimų ciklui ir turi būti taikoma pagal šio priedėlio 2.7.3, 2.7.5 ir 4.1 punktus ir 3 priedo 4 priedėlio 3 punktą.
\nApskaičiuojama pagal 4 punktą.
\n2.7.7. Pakartotinis analizatorių tikrinimas:
\nBaigus išmetamųjų dujų kiekio nustatymo bandymą, pakartotiniam analizatoriaus tikrinimui turi būti naudojamos tos pačios nulinės vertės nustatymo ir patikros dujos. Bandymas laikomas priimtinu, jei skirtumas tarp rezultatų prieš bandymą ir po bandymo yra mažesnis kaip 2 % patikros dujų koncentracijos vertės. __________________
\n3.1. Matavimo įrangos instaliavimas Dūmų matuoklis ir ėminių zondai, jei naudojami, turi būti įrengti už išmetimo sistemos duslintuvo ar už bet kurio papildomo apdorojimo įtaiso, jei toks įrengtas, pagal prietaiso gamintojo nurodytas bendrąsias įrengimo metodikas. Papildomai reikia laikytis ISO DIS 11614 10 skyriaus reikalavimų, jei taikytina.
\nPrieš bet kokį nulinės padalos ir visos skalės tikrinimą dūmų matuoklis turi būti pašildytas ir stabilizuotas pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas. Jei dūmų matuoklis turi valymo oru sistemą optikai nuo suodžių apsaugoti, ši sistema taip pat turi būti įjungta ir nustatyta pagal gamintojo rekomendacijas.
\n3.2. Dūmų matuoklio tikrinimas:
\nNulinė padala ir visa skalė tikrinami taikant neskaidrumo rodmens režimą, nes neskaidrumo skalė turi du tiksliai apibrėžiamus kalibravimo taškus, būtent 0 % neskaidrumą ir 100 % neskaidrumą. Tuomet remiantis neskaidrumo matavimu ir LA, kurio vertę pateikia dūmų matuoklio gamintojas, galima teisingai apskaičiuoti šviesos sugerties koeficientą, kai prietaisas darant bandymą vėl nustatomas, kad rodytų k vertę.
\nKai visas šviesos pluoštas pasiekia matuoklio imtuvą, nustatoma 0,0 % ± 1,0 % neskaidrumo rodmens vertė. Kai šviesai neleidžiama pasiekti imtuvo, neskaidrumo rodmens vertė nustatoma 100,0 % ±1,0 %.
\n3.3. Bandymo ciklas:
\n3.3.1. Variklio kondicionavimas:
\nNorint variklio parametrus stabilizuoti pagal gamintojo rekomendacijas, variklis ir sistema turi būti pašildyti didžiausiosios galios režimu. Kondicionavimo prieš bandymą tarpsnis dar turėtų apsaugoti daromą matavimą nuo nuosėdų, susidariusių išmetimo sistemoje per ankstesnį bandymą.
\nKai variklio darbas nusistovi, ciklas turi būti pradėtas per 20 ± 2 s po kondicionavimo tarpsnio. Gamintojo prašymu gali būti daromas tuščiasis bandymas, kad variklis prieš matavimo ciklą galėtų būti papildomai kondicionuotas.
\n3.3.2. Bandymo seka:
\nBandymą sudaro trijų apkrovos pakopų seka kiekvienam iš trijų variklio sukimosi dažnių:
\nA (1 ciklas), B (2 ciklas) ir C (3 ciklas), nustatytų pagal 3 priedo 1.1 punktą, po kurios eina 4 ciklas, kuriam sukimosi dažnį kontrolinėje srityje ir apkrovą nuo 10 % iki 100 % parenka techninė tarnyba (1). Dinamometras prijungus bandomąjį variklį veikia pagal šią 3 paveiksle pavaizduotą seką. __________________
\n3 paveikslas ELR bandymo seka (pav.)
\n3.4. Ciklo pripažinimas galiojančiu;
\nVidutinių dūmingumo verčių kiekvienam sukimosi dažniui santykinis standartinis nuokrypis (SVA, SVB, SVC, apskaičiuotas pagal šio priedėlio 6.3.3 punktą kiekvienam bandymo sukimosi dažniui taikant tris nuoseklias apkrovos pakopas) turi būti mažesnis kaip 15 % vidutinės vertės arba mažesnis kaip 10 % ribinės vertės, pateiktos I priedo 1 lentelėje
\n3.5. Dūmų matuoklio pakartotinis tikrinimas Po bandymo dūmų matuoklio nulinės vertės slinkis neturi būti didesnis kaip ± 5,0 % ribinės vertės, nurodytos I priedo 1 lentelėje.
\nApskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį nepraskiestose išmetamosiose dujose, būtina žinoti išmetamųjų dujų srautą. Išmetamųjų dujų masės srautas nustatomas pagal 4.1.1 arba 4.1.2 skirsnį. Nustatant išmetamųjų dujų masės srautą turi būti užtikrinamas ±2,5 % arba ±1,5 % variklio didžiausios vertės rodmenų tikslumas (taikoma didesnė vertė). Galima taikyti lygiaverčius metodus (pvz., aprašytuosius šio priedo 2 priedėlio 4.2 skirsnyje).
\n4.1.1. Tiesioginio matavimo metodas:
\nIšmetamųjų dujų srautą galima tiesiogiai matuoti šiomis sistemomis:
\nPrivaloma imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta matavimo paklaidų, galinčių turėti įtakos išmatuotos išmetamųjų teršalų vertės paklaidai. Minėtos priemonės – tai kruopštus įtaiso įmontavimas variklio išmetamųjų dujų sistemoje pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į gerą inžinerijos praktiką. Ypač turi būti kreipiamas dėmesys, kad įmontavus įtaisą nebūtų daroma įtakos variklio darbui ir išmetamųjų teršalų kiekiui;
\n4.1.2. Oro ir degalų matavimo metodas:
\nMatuojamas oro ir degalų srautas. Turi būti matuojama oro srauto ir degalų srauto matuokliais, kurie atitinka 4.1 skirsnyje nustatytus bendruosius tikslumo reikalavimus. Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip: qmew = qmaw + qmf 4.2. Praskiestų išmetamųjų dujų srauto masės nustatymas:
\nJeigu išmetamųjų teršalų kiekis išmetamosiose dujose apskaičiuojamas naudojant viso srauto praskiedimo sistemą, būtina žinoti praskiestų išmetamųjų dujų srauto vertę. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas (qmdew) turi būti išmatuojamas kiekvienam režimui su PDP-CVS, CFV-CVS arba SSV-CVS pagal šio priedo 2 priedėlio 4.1 skirsnyje pateiktą bendrą formulę. Tikslumas turi būti ±2 % rodmens vertės arba didesnis, ir turi būti nustatytas pagal 3 priedo 5 priedėlio 2.4 skirsnio nuostatas.
\nNorint įvertinti dujinių teršalų kiekį, kiekvienam režimui reikia suvidurkinti diagramos paskutinių 30 s verčių rodmenis, ir pagal vidutinius diagramos rodmenis bei atitinkamus kalibravimo duomenis kiekvienam režimui turi būti nustatytos vidutinės HC, CO ir NOx koncentracijos (conc). Galima taikyti skirtingų tipų duomenų registravimo būdus, jei jie užtikrina lygiavertį duomenų rinkimą.
\nNorint patikrinti NOx kiekį kontrolinėje srityje, anksčiau nurodyti reikalavimai taikomi tik NOx.
\nIšmetamųjų dujų srautas qmew ar praskiestų išmetamųjų dujų srautas qmdew, jei taikomas pasirinktinai, turi būti nustatyti pagal šio priedo 4 priedėlio 2.3 skirsnį.
\n5.2. Pataisa sausoms arba drėgnoms dujoms:
\nJei nebuvo matuojama drėgnų dujų pagrindu, išmatuota koncentracija drėgnoms dujoms turi būti apskaičiuota pagal toliau pateikiamas formules. Konversija atliekama kiekvienam atskiram režimui. cwet = kw x cdry Nepraskiestoms išmetamosioms dujoms: arba čia: pr = vandens garų slėgis po aušinimo vonios, kPa; pb = bendras atmosferinis slėgis, kPa;
\nHa = įsiurbiamo oro drėgnumas, vandens kiekis (g) kilograme sauso oro; kf = 0,055584 x WALF – 0,0001083 x WBET – 0,0001562 x WGAM + 0,0079936 x WDEL + +0,0069978 x WEPS Praskiestoms išmetamosioms dujoms: arba Praskiedimo orui:
\nKWd = 1 – KW1 Įsiurbiamam orui:
\nKWa = 1 – KW2 čia:
\nHa = įsiurbiamo oro drėgnumas, vandens kiekis (g) kilograme sauso oro;
\nHd = skiedimo oro drėgnumas, vandens kiekis (g) kilograme sauso oro; ir galima apskaičiuoti naudojant paprastai priimtas formules bei atsižvelgiant į santykinio drėgnumo, rasos taško temperatūros, garų slėgio vertes arba sausojo/drėgnojo termometro rodmenis.
\n5.3. NOx kiekio pataisos drėgniui ir temperatūrai:
\nKadangi NOx emisija priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracija turi būti pataisyta atsižvelgiant į aplinkos oro temperatūrą ir drėgnį, koeficientus skaičiuojant pagal šias formules. Koeficientų taikymo diapazonas yra nuo 0 ir 25 g/kg sauso oro:
\nTa = įsiurbiamo oro temperatūra, K Ha = įsiurbiamo oro drėgnumas, g vandens vienam kg sauso oro. čia:
\nHa galima apskaičiuoti naudojant paprastai priimtas formules bei atsižvelgiant į santykinio drėgnumo, rasos taško temperatūros, garų slėgio vertes arba sausojo/drėgnojo termometro rodmenis;
\nHa galima apskaičiuoti naudojant paprastai priimtas formules bei atsižvelgiant į santykinio drėgnumo, rasos taško temperatūros, garų slėgio vertes arba sausojo/drėgnojo termometro rodmenis.
\n5.4. Išmetamųjų teršalų masės srautų apskaičiavimas:
\nKiekvieno režimo išmetamųjų teršalų masės srautas (g/h) apskaičiuojamas toliau nurodomu būdu. Apskaičiuojant NOx, jeigu būtina, taikytinas pagal 5.3 skirsnį nustatytas drėgnumo pataisos koeficientas kh, D, arba kh, G.
\nJei nebuvo matuojama drėgnų dujų pagrindu, išmatuota koncentracija drėgnoms dujoms turi būti apskaičiuota pagal 5.2 skirsnį. 6 lentelėje nurodytos pasirinktų išmetamųjų dujų komponentų ugas vertės, pagrįstos idealiųjų dujų savybėmis ir šiam Tvarkos aprašui nustatytais degalais.
\nPraskiedimo koeficientas D apskaičiuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio 5.4.1 skirsnį.
\n5.5. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas:
\nIšmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) atskiriems komponentams apskaičiuojamas pagal formules: čia: mgas – atskirų dujų masė;
\nPn – pagal II priedo 8.2 skirsnį nustatyta naudingoji galia.
\nŠiam apskaičiavimui taikyti svoriniai koeficientai yra pagal 2.7.1 skirsnį.
\n6 lentelė Nepraskiestų ir praskiestų išmetamųjų dujų įvairių komponentų ugas vertės Degalai NOX CO THC/NMHC CO2 CH4 Dyzelinas Nepraskiestos išmetamosios dujos 0,001587 0,000966 0,000479 0,001518 0,000553 Dyzelinas Praskiestos išmetamosios dujos 0,001588 0,000967 0,000480 0,001519 0,000553 Etanolis Nepraskiestos išmetamosios dujos 0,001609 0,000980 0,000805 0,001539 0,000561 Etanolis Praskiestos išmetamosios dujos 0,001588 0,000967 0,000795 0,001519 0,000553 CNG Nepraskiestos išmetamosios dujos 0,001622 0,000987 0,000523 0,001552 0,000565 CNG Praskiestos išmetamosios dujos 0,001588 0,000967 0,000584 0,001519 0,000553 Propanas Nepraskiestos išmetamosios dujos 0,001603 0,000976 0,000511 0,001533 0,000559 Propanas Praskiestos išmetamosios dujos 0,001588 0,000967 0,000507 0,001519 0,000553 Butanas Nepraskiestos išmetamosios dujos 0,001600 0,000974 0,000505 0,001530 0,000558 Butanas Praskiestos išmetamosios dujos 0,001588 0,000967 0,000501 0,001519 0,000553 Pastabos:
\n5.6. Verčių kontrolinėje srityje apskaičiavimas:
\nNOx išmetamųjų teršalų kiekis trims kontroliniams taškams, parinktiems pagal 2.7.6 skirsnį, išmatuojamas ir apskaičiuojamas pagal 5.6.1 skirsnį, ir, be to, jis nustatomas interpoliavimu iš bandymo režimų taškų, artimiausių atitinkamam kontroliniam taškui, kaip tai daroma pagal 5.6.2 skirsnį. Po to išmatuotos vertės lyginamos interpoliuojant gautomis vertėmis pagal 5.6.3 skirsnį.
\n5.6.1. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas:
\nKiekviename kontroliniame taške (Z) NOx išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas taip:
\n5.6.2. Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymas pagal bandymo ciklo duomenis:
\nNOx išmetamųjų teršalų kiekis kiekvienam kontroliniam taškui interpoliuojamas iš keturių artimiausių bandymo ciklo režimų taškų, kurie supa pasirinktą kontrolinį tašką Z, kaip parodyta 4 brėžinyje. Šie režimai (R, S, T, U) apibrėžiami taip:
\nVariklio sūkių skaičius (R) = Variklio sūkių skaičiui (T) = nrt;
\nVariklio sūkių skaičius (S) = Variklio sūkių skaičiui (U) = nsu;
\nApkrovos procentinė dalis (R) = Apkrovos procentinei daliai (S);
\nApkrovos procentinė dalis (T) = Apkrovos procentinei daliai (U).
\nNOx išmetamųjų teršalų kiekis pasirinktam kontroliniam taškui Z apskaičiuojamas pagal šias formules: ir: čia:
\nEr, Es, Et, Eu = savitasis NOx išmetamųjų teršalų kiekis, aplinkinių režimų taškams apskaičiuotas pagal 5.6.1 skirsnį.
\nMr, Ms, Mt, Mu = variklio sukamasis momentas aplinkinių režimų taškuose.
\n4 paveikslas NOx kontrolinio taško interpoliavimas (pav.) 5.6.3. NOx išmetamųjų teršalų kiekio verčių lyginimas:
\nIšmatuoto savitojo NOx išmetamųjų teršalų kiekio vertė kontroliniam taškui Z (NOx, Z) su interpoliuojant gauta verte (Ez) lyginama taip:
\nNorint įvertinti kietųjų dalelių kiekį, kiekvienam režimui turi būti registruojamos bendros ėminių masės (msep) filtruose.
\nFiltrai grąžinami į svėrimo kamerą ir kondicionuojami bent vieną valandą, bet ne ilgiau nei 80 valandų, ir po to sveriami. Registruojama bendra kiekvieno filtro masė, iš kurios atimama tuščio filtro masė (žr. 2.1 skirsnį), ir taip gaunama kietųjų dalelių ėminio masė mf.
\nJei reikia taikyti pataisą fonui, registruojama filtrus pereinančio praskiedimo oro masė (md) ir kietųjų dalelių masė (mf, d).
\nJei buvo daromas daugiau nei vienas matavimas, dalmuo mf, d/md turi būti apskaičiuotas kiekvienam atskiram matavimui ir vertės suvidurkintos.
\n6.2. Srauto dalies praskiedimo sistema:
\nAtaskaitoje pateikiami kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų bandymo galutiniai rezultatai nustatomi šiais būdais. Kadangi gali būti keli praskiedimo laipsnio kontrolės būdai, taikomi skirtingi qmedf apskaičiavimo metodai. Visi skaičiavimai turi būti pagrįsti vidutinėmis vertėmis, ėminių ėmimo laikotarpiu gautomis atskiriems režimams.
\n6.2.1. Izokinetinės sistemos: qmedf = qmew * rd čia: ra atitinka izokinetinio zondo ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio ploto santykį:
\n6.2.2. Sistemos, kuriose matuojama CO2 arba NOx koncentracija: qmedf = qmew * rd čia: cwE = bandymo dujų koncentracija drėgnose nepraskiestose išmetamosiose dujose; cwD = bandymo dujų koncentracija drėgnose praskiestose išmetamosiose dujose; cwA = bandymo dujų koncentracija drėgname praskiedimo ore.
\nKoncentracijos, išmatuotos sausoms dujoms, turi būti perskaičiuotos drėgnoms dujoms pagal šio priedėlio 5.2 skirsnį.
\n6.2.3. CO2 matavimo sistemos ir anglies kiekio balanso metodas * Vertė taikoma tik 4 priede nurodytiems etaloniniams degalams: čia: c(CO2)D = CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose; c(CO2)A = CO2 koncentracija praskiedimo ore (koncentracija nurodyta drėgnoms dujoms, % tūrio).
\nŠi lygtis grindžiama anglies kiekio balanso prielaida (varikliui tiekti anglies atomai pasišalina kaip CO2) ir gaunama pagal šias pakopas: qmedf = qmew x rd ir 6.2.4. Srauto matavimo sistemos: qmedf = qmew x rd 6.3. Viso srauto praskiedimo sistema:
\nVisi skaičiavimai turi būti pagrįsti vidutinėmis vertėmis, ėminių ėmimo laikotarpiu gautomis atskiriems režimams. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas qmdew nustatomas pagal šio priedo 2 priedėlio 4.1 skirsnį. Bendra ėminio masė msep apskaičiuojama pagal šio priedo 2 priedėlio 6.2.1 skirsnį.
\n6.4. Kietųjų dalelių masės srauto apskaičiavimas:
\nKietųjų dalelių masės srautas apskaičiuojamas pagal toliau pateikiamą formulę. Jeigu taikoma viso srauto praskiedimo sistema, vietoje pagal 6.2 skirsnį nustatyto qmedf naudojamas pagal 6.3 skirsnį nustatytas qmdew. i = 1,... n Kietųjų dalelių masės srauto vertė dėl fono gali būti pataisyta taip: jeigu D apskaičiuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio 5.4.1 skirsnį.
\nBesselio algoritmas taikomas 1 s vidutinėms vertėms apskaičiuoti pagal momentinius dūmingumo rodmenis, transformuojamus pagal 6.3.1 punktą. Algoritmas kopijuoja žemo dažnio antrojo laipsnio filtrą ir, kad būtų galima jį taikyti koeficientams nustatyti, reikalingi iteraciniai skaičiavimai. Šie koeficientai yra dūmų matuoklio sistemos atsako trukmės ir ėminio ėmimo dažnio funkcija. Taigi, 6.1.1 punkto veiksmai turi būti kartojami, kai tik keičiasi sistemos atsako trukmė ir/arba ėminių ėmimo dažnis.
\n7.1.1. Filtro atsako trukmės ir Besselio konstantų apskaičiavimas:
\nReikiama Besselio atsako trukmė (tF) yra dūmų matuoklio fizinio ir elektrinio atsako trukmės funkcija, kaip apibrėžta 3 priedo 4 priedėlio 5.2.4 punkte, ir skaičiuojama pagal šią lygtį: čia: tp = fizinio atsako trukmė, s; te = elektrinio atsako trukmė, s.
\nApskaičiavimai filtro ribiniam dažniui (fc) įvertinti grindžiami laiptinio signalo nuo 0 iki 1 įvedimu per ≤ 0,01 s (žr. 7 priedą). Atsako trukmė apibrėžiama kaip skirtumas tarp laiko, per kurį Besselio išvesties signalas pasiekia 10 % (t10) ir 90 % (t90) šios laiptinės funkcijos. Tai galima gauti fc iteravimu tol, kol t90-t10 ~=≈ tF. Pirmoji fc iteracija gaunama pagal šią formulę:
\nBesselio E ir K konstantos skaičiuojamos pagal šias lygtis: čia:
\nD = 0,618034;
\n7.1.2. Besselio algoritmo apskaičiavimas:
\nTaikant E ir K vertes, 1 s Besselio suvidurkintas atsakas į laiptinį įvesties signalą Si apskaičiuojamas taip:
\nYi = Yi-1 + E * (Si+2 * Si-1 + Si-2 – 4 * Yi-2) + K * (Yi-1 – Yi-2) čia:
\nSi-2 = Si-1 = 0;
\nSi = 1;
\nYi-2 = Yi-1 = 0 Laikas t10 ir laikas t90 interpoliuojami. Laiko skirtumas tarp t90 ir t10 apibrėžia atsako trukmę tF, atitinančią šią fc vertę. Jei ši atsako trukmė nėra pakankamai artima reikiamai atsako trukmei, iteracija tęsiama, kol skirtumas tarp tikrosios atsako trukmės ir reikiamos bus mažesnis kaip 1 %: ((t90 – tl0) – tF) ≤ 0,01 * tF 7.2. Duomenų įvertinimas:
\nĖminių ėmimo dažnis dūmingumo matavimo vertėms gauti turi būti ne mažesnis kaip 20 Hz.
\n7.3. Dūmingumo nustatymas 7.3.1. Duomenų konversija:
\nKadangi pagrindinis visų dūmų matuoklių matavimo vienetas yra praleidimo koeficientas, dūmingumo vertės turi būti perskaičiuojamos iš praleidimo koeficiento (τtau) į šviesos sugerties koeficientą (k) pagal šias lygtis: ir N = 100-τ čia: k = šviesos sugerties koeficientas, m-1;
\nLA = efektyvusis optinio kelio ilgis, nurodytas prietaiso gamintojo, m;
\nN = neskaidrumas, %; τtau = šviesos praleidimo koeficientas, %.
\nKonversija reikalinga prieš kiekvieną tolesnį duomenų apdorojimą.
\n7.3.2. Besselio suvidurkinto dūmingumo apskaičiavimas:
\nTinkamas ribinis dažnis fc yra toks, kuris duoda reikiamą filtro atsako trukmę tF. Šį dažnį nustačius iteracijos procesu pagal 6.1.1 punktą, apskaičiuojamos teisingos Besselio algoritmo konstantos E ir K. Paskui Besselio algoritmas taikomas momentiniam dūmų pėdsakui (k vertė), kaip aprašyta 6.1.2 punkte:
\nYi = Yi-1 + E * (Si+2 * Si-1 + Si-2 – 4 * Yi-2) + K * (Yi-1 – Yi-2) Besselio algoritmas pagal prigimtį yra rekursinis. Taigi algoritmui pradėti reikia kai kurių pradinių įvesties verčių Si-1 ir Si-2 ir pradinių išvesties verčių Yi-1 ir Yi-2. Daroma prielaida, kad šios vertės lygios 0.
\nKiekvienai trijų sukimosi dažnių A, B ir C apkrovos pakopai pagal atskiras kiekvieno dūmų pėdsako vertes Yi, išrenkama didžiausia 1 s vertė Ymax.
\n7.3.3. Galutinis rezultatas:
\nVidutinės dūmingumo vertės (SV) kiekvienam ciklui (bandymo sukimosi dažniui) apskaičiuojamos pagal formules:
\nBandymo sukimosi dažniui A: SVA = (Ymax1, A + Ymax2, A + Ymax3, A) / 3;
\nBandymo sukimosi dažniui B: SVB = (Ymax1, B + Ymax2, B + Ymax3, B) / 3;
\nBandymo sukimosi dažniui C: SVC = (Ymax1, C + Ymax2, C + Ymax3, c) / 3; čia:
\nYmax1, Ymax2, Ymax3 = didžiausia 1 s Besselio suvidurkinta dūmingumo vertė kiekvienoje iš trijų apkrovos pakopų.
\nGalutinė vertė apskaičiuojama pagal formulę:
\nSV = (0,43 * SVA) + (0,56 * SVB) + (0,01 * SVC) ______________ 3 priedo 2 priedėlis ETC BANDYMO CIKLAS 1. VARIKLIO DARBO KARTOGRAFAVIMO METODIKA 1.1. Kartografuojamo sukimosi dažnių diapazono nustatymas:
\nNorint daryti ETC bandymą bandymų patalpoje, variklis prieš bandymo ciklą, kuriame būtų gauta sukimosi dažnio ir sukamojo momento priklausomybės kreivė, turi būti kartografuojamas. Mažiausiasis ir didžiausiasis kartografavimo sukimosi dažniai apibrėžiami taip: mažiausiasis kartografavimo sukimosi dažnis – tai sukimosi dažnis tuščiąja eiga; didžiausiasis kartografavimo sukimosi dažnis – tai nhi * 1,02 arba sukimosi dažnis, kuriam sukamasis momentas esant visiškajai apkrovai sumažėja iki nulio, pagal tai, kuris yra mažesnis.
\n1.2. Variklio galios kartografavimas:
\nNorint variklio parametrus stabilizuoti pagal gamintojo rekomendaciją ir tinkamą inžinerinę praktiką, variklis pašildomas esant didžiausiajai galiai. Variklio darbui nusistovėjus, variklis kartografuojamas taip:
\n1.3. Kartografavimo kreivės brėžimas:
\nVisi pagal 1.2 punktą gauti taškai sujungiami tiesinio interpoliavimo būdu. Gautoji sukamojo momento kreivė yra kartografavimo kreivė, kuri taikoma variklio ciklo normalizuotas sukamojo momento vertes paverčiant tikrosiomis sukamojo momento vertėmis bandymo ciklui, aprašytame 2 punkte.
\n1.4. Kiti kartografavimo metodai:
\nJei gamintojas mano, kad pirmiau nurodyti kartografavimo būdai yra nepatikimi arba neatitinka kurio nors pateikto variklio, galima taikyti kitus kartografavimo metodus. Šie alternatyvūs metodai turi atitikti nurodytų kartografavimo metodikų tikslą – nustatyti didžiausią įmanomą sukamąjį momentą visiems variklio sukimosi dažniams, gaunamiems per bandymo ciklus. Metodus, kurie dėl patikimumo arba atitikties skiriasi nuo kartografavimo metodų, nurodytų šiame skyriuje, turi patvirtinti techninė tarnyba, taip pat ir pagrįsti jų taikymą. Tačiau varikliams su reguliatoriumi ar su turbopripūtimu jokiu būdu negalima taikyti nuolat mažėjančio variklio sukimosi dažnio skleidimo.
\n1.5. Bandymų kartojimas:
\nVariklio nereikia kartografuoti prieš kiekvieną bandymo ciklą. Variklis prieš bandymo ciklą turi būti kartografuojamas iš naujo, jei:
\nPereinamųjų režimų bandymo ciklas aprašytas šio priedo 3 priedėlyje. Normalizuotos sukamojo momento ir sukimosi dažnio vertės pakeičiamos tikrosiomis vertėmis, kaip nurodyta toliau, ir gaunamas etaloninių verčių ciklas.
\n2.1. Tikroji sukimosi dažnio vertė:
\nSukimosi dažnio (sd) vertė denormalizuojama pagal šią lygtį:
\nEtaloninis sukimosi dažnis (nref) atitinka 100 % sukimosi dažnio vertes, nurodytas 3 priedėlio variklių dinamometriniame grafike. Jis apibrėžiamas taip (žr. I priedo 1 paveikslą): nref = nlo + 95 % * (nhi – nlo) čia nhi ir nlo yra apibrėžiami pagal I priedo 2 punktą ar nustatomi pagal 3 priedo 1 priedėlio 1.1 punktą;
\n2.2. Tikrasis sukamasis momentas:
\nSukamasis momentas yra normalizuotas pagal didžiausią atitinkamam sukimosi dažniui sukamąjį momentą. Taikant kartografavimo kreivę, apibrėžtą pagal 1.3 punktą, etaloninio ciklo sukamojo momento vertės atitinkamam tikrajam sukimosi dažniui, apibrėžtam 2.1 punkte, denormalizuojamos taip:
\nTikrasis sukamasis momentas = (% sukamojo momento * didž. sukamasis momentas/100);
\nKad būtų galima sukurti etaloninių verčių ciklą, neigiamoms sukamo variklio taškų („m“) sukamojo momento vertėms suteikiamos denormalizuotos vertės, nustatytos vienu iš šių būdų:
\n2.3. Denormalizavimo metodikos pavyzdys:
\nPateikiamas šio bandymo taško denormalizavimo pavyzdys: % sukimosi dažnio = 43; % sukamojo momento = 82;
\nTurint šias vertes: etaloninis sukimosi dažnis = 2200 min-1; sukimosi dažnis tuščiąja eiga = 600 min-1; apskaičiuojama: tikrasis sukimosi dažnis = (43 * (2200 – 600)/ 100) + 600 = 1288 min-1; tikrasis sukamasis momentas = (82 * 700/100) = 574 Nm; tuo tarpu kartografavimo kreivėje nustatytas didžiausiasis sukamasis momentas 1288 min-1 sukimosi dažniui yra lygus 700 Nm.
\nGamintojo prašymu prieš matavimo ciklą galima atlikti tuščiąjį bandymą varikliui ir išmetimo sistemai kondicionuoti.
\nVarikliai, kurie kaip kurą vartoja GD ir SND, prieš atliekant ETC bandymą turi būti pravažinėti. Variklis dirba ne mažiau nei du ETC ciklus ir tol, kol viename ETC cikle išmatuotas išmetamo CO kiekis yra ne daugiau nei 10 % CO didesnis, kaip ankstesniame ETC cikle išmatuotas teršalų kiekis.
\n3.1. Ėminių ėminio filtrų parengimas (jeigu taikoma):
\nBent valandą iki bandymo pradžios kiekvienas filtras įdedamas į iš dalies uždarytą Petrio lėkštelę, apsaugotą nuo dulkių, kuri įdedama į svėrimo kamerą stabilizuoti. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užregistruojama jo savoji masė. Tada filtras laikomas uždarytoje Petrio lėkštelėje ar užsandarintame filtro laikiklyje, kol bus panaudotas darant bandymą. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas nuo jo išėmimo iš svėrimo kameros. Užregistruojamas savasis filtro svoris.
\n3.2. Matavimo įrangos įrengimas:
\nBandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Išmetimo vamzdis turi būti prijungtas prie viso srauto praskiedimo sistemos.
\n3.3. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas:
\nPaleidžiami praskiedimo sistema ir variklis, ir jie šildomi tol, kol esant didžiausiai galiai temperatūra ir slėgis visur nusistovi pagal gamintojo rekomendaciją ir gerą inžinerinę praktiką.
\n3.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas (tik dyzeliniams varikliams):
\nPaleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema ir jai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Galima nustatyti kietųjų dalelių fono lygį praskiedimo ore leidžiant jį per kietųjų dalelių filtrus. Jei vartojamas filtruotas praskiedimo oras, galima daryti vieną matavimą prieš bandymą ir po jo. Jeigu praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti galima ciklo pradžioje ir pabaigoje, ir gautas vertes suvidurkinti.
\nPaleidžiami praskiedimo sistema ir variklis ir jie šildomi tol, kol temperatūra ir slėgis visur nusistovi pagal gamintojo rekomendaciją ir gerą inžinerinę praktiką.
\nJeigu veikiant papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai periodiškai taikomas regeneravimo procesas, jis neturi būti taikomas pašildant variklį.
\n3.5. Skiedimo sistemos nustatymas:
\nSkiedimo sistemos išmetamųjų dujų srautai (visas srautas arba dalis srauto) reguliuojami taip, kad sistemoje nebūtų vandens kondensato ir kad filtro paviršiaus didžiausia temperatūra būtų 325 K (52 °C) ar mažesnė (žr. 5 priedo 2.3.1 skirsnį, DT).
\n3.6. Analizatorių tikrinimas:
\nNustatomas išmetamųjų dujų analizatorių nulis ir jie kalibruojami. Jei naudojami ėminio ėmimo maišai, iš jų turi būti išsiurbtas oras.
\n3.7. Variklio paleidimo procesas:
\nStabilizuotas variklis paleidžiamas pagal gamintojo rekomenduotą paleidimo metodiką, pateiktą savininko naudojimo vadove, naudojant variklio starterį ar dinamometrą. Pasirinktinai bandymą galima pradėti iškart po variklio pradinio kondicionavimo tarpsnio, variklio neišjungus po to, kai jis pasiekia tuščiosios eigos sūkių skaičių.
\n3.8. Bandymo ciklas:
\n3.8.1. Bandymo seka:
\nBandymo seka pradedama, kai variklis ima suktis tuščiosios eigos sūkių skaičiumi. Bandymas atliekamas pagal etaloninį ciklą, kaip nustatyta šio priedėlio 2 skirsnyje. Variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento reguliavimo komandos duodamos 5 Hz dažniu (rekomenduojama 10 Hz) ar didesniu. Matuojamos variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento vertės visą bandymo ciklą registruojamos bent kartą per sekundę, ir signalus galima filtruoti elektroniniu būdu;
\n3.8.2. Išmetamųjų dujų kiekio nustatymas:
\n3.8.2.1. Viso srauto praskiedimo sistema:
\nPaleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, tuo pat metu įjungiama matavimo įranga:
\nHC ir NOx kiekis praskiedimo tunelyje turi būti matuojamas pastoviai 2 Hz dažniu. Vidutinės koncentracijos nustatomos integruojant viso bandymo ciklo analizatoriaus signalus. Sistemos atsako trukmė neturi būti ilgesnė nei 20 s ir prireikus turi būti derinama su CVS srauto svyravimais bei ėminio ėmimo trukmės ar bandymo ciklo nukrypimais. CO, CO2, NMHC ir CH4 turi būti nustatyti integravimo būdu ar nustatant koncentracijas ėminių ėmimo maiše, į kurį renkama visą bandymo ciklą. Dujinių teršalų koncentracijos praskiedimo ore turi būti nustatomos integravimo būdu ar nustatant į maišą surinkto praskiedimo oro ėminio koncentracijas. Visos kitos vertės turi būti registruojamos bent vieno matavimo per sekundę dažniu (1 Hz);
\n3.8.2.2. Nepraskiestų išmetamųjų dujų matavimas:
\nPaleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, tuo pat metu įjungiama matavimo įranga:
\nKad būtų galima nustatyti išmetamųjų dujų kiekį, išmetamųjų teršalų (HC, CO ir NOx) koncentracijos bei išmetamųjų dujų masės srautas turi būti užregistruotas bent 2 Hz ir laikomas kompiuteryje. Sistemos atsako trukmė neturi būti ilgesnė nei 10 s. Visus kitus duomenis galima registruoti 1 Hz dažniu. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, darant duomenų įvertinimą.
\nDujinių komponentų masės srautui apskaičiuoti užregistruotų koncentracijų kreivės ir išmetamųjų dujų masės srauto kreivė reguliuojama laiko atžvilgiu pagal transformacijos trukmę kaip apibrėžta I priedo 2 skirsnyje. Dėl to kiekvieno išmetamųjų dujų kiekį nustatančio analizatoriaus ir išmetamųjų dujų masės srauto sistemos atsako trukmė nustatoma pagal 4.2.1 skirsnio nuostatas ir šio priedo 5 priedėlio 1.5 skirsnį bei užregistruojama.
\n3.8.3. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas (jeigu taikoma):
\n3.8.3.1. Viso srauto praskiedimo sistema:
\nPaleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema turi būti perjungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių ėmimo grandinę.
\nJei srauto kompensavimas netaikomas, ėminio ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą ar per tiekimo vamzdį būtų palaikomas nustatytos vertės srautas ±5 %. Jei taikomas srauto kompensavimas (t. y. ėminio srauto proporcingas reguliavimas), turi būti parodyta, kad pagrindinio tunelio srauto ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo srauto santykis nesikeičia daugiau nei ±5 % nustatytos vertės (išskyrus pirmąsias 10 ėminio ėmimo sekundžių).
\nPastaba. Dvigubo praskiedimo atveju ėminio srautas yra srauto per ėminio filtrus ir antrinio praskiedimo oro srauto grynasis skirtumas.
\nTuri būti registruojama vidutinė temperatūra ir slėgis dujų matuoklio (-ių) ar srauto matavimo prietaisų įleidžiamosiose angose. Jei nustatyto dydžio srautas dėl didelio kietųjų dalelių kiekio ant filtro negali būti palaikomas visą ciklo laiką (±5 % tikslumu), bandymas turi būti anuliuotas. Bandymas turi būti pakartotas naudojant mažesnį srautą ir (arba) didesnio skersmens filtrą;
\n3.8.3.2. Dalies srauto praskiedimo sistema:
\nPaleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema turi būti perjungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių ėmimo grandinę.
\nSiekiant kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, būtina taikyti trumpo atsako sistemą. Sistemos transformacijos trukmė nustatoma III priedo 5 priedėlio 3.3 skirsnyje numatyta tvarka. Jeigu išmetamųjų dujinių teršalų srauto matavimo (žr. 4.2.1 skirsnį) ir dalies srauto praskiedimo sistemos bendra transformacijos trukmė yra mažesnė nei 0,3 sekundės, galima taikyti tiesioginę kontrolę. Jeigu transformacijos trukmė ilgesnė nei 0,3 sekundės, remiantis etaloniniu bandymu turi būti taikoma išankstinė kontrolė. Šiuo atveju didėjimo trukmė turi būti ≤ 1 sek., o visos sistemos uždelsimo trukmė – ≤ 10 sek.
\nNustatoma tokia visos sistemos atsako trukmė, kad būtų užtikrinamas išmetamųjų teršalų masei proporcingas reprezentatyvus kietųjų dalelių ėminys qmp, i. Nustatant proporcingumą, palyginamoji qmp, i ir qmew, i regresijos analizė atliekama ne mažesne nei 1 Hz duomenų rinkimo sparta ir turi būti laikomasi šių kriterijų:
\nGalima atlikti pradinį bandymą ir per šį bandymą nustatytą išmetamųjų teršalų masės signalą naudoti ėminių srautui į kietųjų dalelių sistemą kontroliuoti (išankstinė kontrolė). Šią procedūrą būtina taikyti, jeigu t50, P – kietųjų dalelių sistemos transformacijos trukmė – arba t50, F – išmetamųjų teršalų masės srauto signalo transformacijos trukmė – arba abu dydžiai yra ilgesni nei 0,3 sek. Dalies srauto praskiedimo sistema kontroliuojama pagal nustatytus reikalavimus, jeigu per pradinį bandymą nustatytą qmew, prie trukmę, į kurią atsižvelgiant kontroliuojama qmp, galima paslinkti t50, P + t50, F. verte.
\nNustatant koreliaciją tarp qmp, i ir qmew, i, naudojami atliekant tikrąjį bandymą užregistruoti duomenys, qmew, i trukmę, palyginti su qmp, i, reguliuojant t50, F (t50, P nenaudojama laikui reguliuoti). Vadinasi, laiko poslinkis tarp qmew ir qmp – tai jų transformacijos trukmės skirtumas, kuris buvo nustatytas 3 priedo 5 priedėlio 3.3 skirsnyje.
\n3.8.4. Variklio gesimas:
\nJei darant bandymų ciklą variklis kuriuo nors momentu užgęsta, varikliui turi būti daromas pradinis kondicionavimas, jis vėl paleidžiamas ir bandymas kartojamas. Jei per bandymo ciklą sugenda kuri nors reikalinga bandymo įranga, bandymas turi būti anuliuotas.
\n3.8.5. Veiksmai po bandymo:
\nBaigus bandymą, turi būti sustabdytas praskiestų išmetamųjų dujų tūrio arba nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto matavimas ir dujų srauto rinkimas į ėminio rinkimo maišus, ir turi būti išjungtas kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančiojo analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis, kol baigiasi sistemos atsako laikas.
\nKoncentracija ėminių rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kiek įmanoma greičiau ir būtinai ne vėliau nei 20 minučių nuo bandymo ciklo pabaigos.
\nPo išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo nulio nustatymo ir patikros dujomis vėl patikrinami analizatoriai. Bandymas bus laikomas priimtinu, jei prieš bandymą ir po bandymo gautų rezultatų skirtumas yra mažesnis nei 2 % patikros dujų vertės.
\n3.9. Bandymo eigos tikrinimas 3.9.1. Duomenų poslinkis:
\nNorint sumažinti paklaidą dėl ciklo matavimo ir etaloninių verčių signalų tarpusavio delsos, visa variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento išmatuotų signalų seka laike gali būti paskubinta ar uždelsta atsižvelgiant į etaloninį sūkių skaičių ir sukamojo momento seką. Jei daromas išmatuotų signalų poslinkis, tuo pačiu dydžiu ir ta pačia kryptimi turi būti paslinktos sūkių skaičiaus ir sukamojo momento vertės;
\n3.9.2. Ciklo darbo vertės apskaičiavimas:
\nTikroji ciklo darbo vertė Wact (kWh) apskaičiuojama naudojant kiekvieną porą registruojamų išmatuotų variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento verčių. Tai turi būti daroma po išmatuotų duomenų poslinkio, jei buvo pasirinktas šis būdas. Tikroji ciklo darbo vertė Wact yra naudojama norint palyginti su etalonine ciklo darbo verte Wref ir apskaičiuoti su stabdymu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį (žr. 4.4 ir 5.2 skirsnius). Tas pats metodas turi būti taikomas integruojant etaloninę ir tikrąją variklio galią. Jei reikia nustatyti vertes tarp gretimų etaloninių ar gretimų išmatuotų verčių, turi būti taikoma tiesinė interpoliacija.