{"html": "
307.Eksploatuojant aušintuves ir ištaškymo įrenginius žiemą negalima leisti, kad aušinimo elementai, jų konstrukcijos ir gretimos teritorijos apledėtų.
\n
308.Jeigu techninio vandentiekio sistemoje yra kelios lygiagrečiai veikiančios aušintuvės, tuomet žiemą, sumažėjus aušinamojo vandens kiekiui, dalį aušintuvių galima išjungti. Kad veikiančiose aušintuvėse neapledėtų drėkintuvas, drėkinimo intensyvumas turi būti ne mažesnis kaip 6 m3/h 1 m2 drėkinamojo ploto, o iš aušintuvių išeinančio vandens temperatūra – ne žemesnė kaip 10oC.
\n
309.Siekiant išvengti greta esančių įrenginių, konstrukcijų ir teritorijos apledėjimo, ištaškymo įrenginiai žiemos metu turi veikti mažesniu slėgiu. Sumažėjus vandens kiekiui reikia uždaryti periferinius purkštuvus ir atjungti kraštinius vandens paskirstymo vamzdžius.
\n

Mažinant aušinamojo vandens kiekį, sumažinamas slėgis purkštukuose, o dalis šilto vandens nukreipiama tiesiai į vandens surinkimo baseiną (prieš tai jo neataušinus). Iš ištaškymo įrenginio ištekančio vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +10oC.

\n
310.Žiemos metu trumpam atjungus aušintuvę ar ištaškymo įrenginį, kad nesusidarytų ledas baseine, reikia užtikrinti šilto vandens cirkuliaciją.
\n
311.Laikinai neeksploatuojamų aušintuvių, turinčių medinių ar kitokių degiųjų konstrukcijų elementų, ventiliacijos langai turi būti uždaryti. Aušintuves reikia stebėti ir užtikrinti jų priešgaisrinės saugos reikalavimus.
\n
312.Aušintuvių traukos bokštų metalinį karkasą su pritvirtintomis sienomis reikia detaliai apžiūrėti ne rečiau kaip kartą per 10 metų, gelžbetonines konstrukcijas – ne rečiau kaip kartą per 5 metus.
\n
313.Šiluminių elektrinių techninio vandentiekio (ŠETV) hidrotechniniai statiniai ir įrenginiai eksploatuojami pagal šio skyriaus reikalavimus, įvertinant individualius, tik šiai elektrinei būdingus statinių ir įrenginių ypatumus.
\n

313.1. ŠETV hidrotechninių statinių ir įrenginių eksploatavimas turi užtikrinti vandens tiekimą į techninį vandentiekį bet kuriuo metų laiku.

\n

313.2. ŠETV hidrotechniniams statiniams sudaromos statinių ir įrenginių eksploatavimo instrukcijos, kuriose turi būti šie dokumentai:

\n

313.2.1. hidrotechninių statinių išdėstymo planai ir eksplikacija, pagrindiniai hidrotechninių statinių pjūviai;

\n

313.2.2. statinių kontrolės matavimo aparatūros išdėstymo schemos;

\n

313.2.3. statinių ir įrenginių paskirties aprašymai;

\n

313.2.4. vandens šaltinio charakteristikos;

\n

313.2.5. statinių stiprumo ir stabilumo ribiniai leistinieji rodikliai;

\n

313.2.6. statinių ir įrenginių eksploatavimo tvarka.

\n

313.3. ŠETV hidrotechninių statinių eksploatavimui turi būti paskirtas personalas, kurio veiklą reglamentuotų instrukcijos.

\n

313.4. Įtekantis į ŠETV hidrotechninių statinius vanduo turi tenkinti šiuos reikalavimus:

\n

313.4.1. minimalus įtekančio vandens lygis turi būti ne žemesnis, kaip nustatyta projektavimo dokumentuose;

\n

313.4.2. turi būti tikrinamas kanalų, tunelių ir vamzdynų pralaidumas;

\n

313.4.3. turi būti prižiūrimi kanalų šlaitai, kad neapaugtų ir dėl to nesumažėtų vandens pralaidumas bei neblogėtų vandens kokybė;

\n

313.4.4. jei siurblinėje yra 3–6 apytakiniai siurbliai, vienu metu galima nusausinti tik vieno apytakinio siurblio vandens paėmimo kamerą arba dvi negretutines kameras siurblinėse, kur įrengta daugiau apytakinių siurblių.

\n

313.5. Techninio vandens naudojimui turi būti gautas leidimas iš aplinkos apsaugos institucijų.

\n

IX. PATIKIMUMO REIKALAVIMAI ENERGETIKOS HIDROTECHNINIAMS STATINIAMS IR ĮRENGINIAMS 314. Pagrindinis energetikos hidrotechninių įrenginių patikimumo priežiūros uždavinys – tikrinti jų veikimo sąlygas, garantuoti patikimą, be avarijų ir ilgalaikį statinių darbą.

\n
315.Priežiūra turi būti organizuota visiems šalies hidrotechniniams statiniams ir įrenginiams, neatsižvelgiant į tai, kam jie priklauso.
\n
316.Techninės būklės įvertinimas atliekamas vadovaujantis statybos techninio reglamento (STR 1.12.03:2000, patvirtintas 2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 419 „Dėl reglamento STR 1.12.03:2000 „Potencialiai pavojingų hidrotechninių statinių techninės būklės įvertinimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 90-2818)) reikalavimais.
\n
317.Hidrotechninių statinių techninės būklės įvertinimo apžiūras kontroliuoja Energetikos valstybinė inspekcija.
\n

V. ELEKTRINIŲ BEI ŠILUMOS ŠALTINIŲ ŠILUMOS IR MECHANINIAI ĮRENGINIAI I. KURAS IR JO TRANSPORTAS 318. Eksploatuojant kuro ir jo transporto įrenginius reikia užtikrinti:

\n

318.1. nuolatinį energetikos įmonės geležinkelio transporto darbą, mechanizuotą geležinkelio vagonų, cisternų, laivų ir kitų transporto priemonių iškrovimą nustatytu laiku ir vykdant geležinkelių techninio eksploatavimo norminių dokumentų reikalavimus;

\n

318.2. kuro priėmimą iš tiekėjų ir jo kiekio bei kokybės kontrolę;

\n

318.3. kuro atsargų sandėliavimą;

\n

318.4. nepertraukiamą kuro ruošimą ir tiekimą į katilinę arba į centrinį kuro dulkių ruošimo skyrių.

\n
319.Visų rūšių kuro, tiekiamo elektrinei, šilumą gaminančiai įmonei, kokybė turi atitikti galiojančių norminių dokumentų reikalavimus ir tiekimo sutarties technines sąlygas.
\n

Kuro tiekimo sutartyje turi būti nurodyta:

\n

319.1. kietajam kurui – kuro markė, peleningumo grupė ir jo ribinė reikšmė, lakiųjų dalių kiekis, stambumo klasė ir maksimalus gabalų dydis, maksimalus drėgnumas (Kuznecko anglims – oksidavimosi grupė, o durpėms – minimalus drėgmės kiekis); turi būti numatyta, kad kure nebūtų pašalinių priemaišų;

\n

319.2. skystajam katilų kurui – kuro markė, užsiliepsnojimo temperatūra, ribinis sieros kiekis, o skystajam kurui, skirtam dujų turbinų įrenginiams, be to, ir drėgnumas, peleningumas, mechaninių priemaišų, vanadžio, natrio, kalio, kalcio kiekis;

\n

319.3. dujiniam katilų kurui – žemutinė degimo šiluma, tankis, ribinis sieros, mechaninių priemaišų ir drėgmės kiekis; dujų turbinoms skirtoms dujoms – papildomai degimo šilumos kitimo ribos.

\n

Gali būti nurodomi ir kiti rodikliai.

\n

Kuro tiekimo sutartyse turi būti numatytas tolygus (pagal grafiką) kietojo ir skystojo kuro išsiuntimas, kietojo kuro sušalimo profilaktikos priemonės žiemos laikotarpiu. Dujų turbinų kurui turi būti nurodytos specialios jo pristatymo į elektrines sąlygos paruoštose cisternose, kurių apačioje įrengtas išleidimo įtaisas dyzeliniam kurui pilti. Dujoms turi būti nurodytas dujų slėgis prieš dujų reguliavimo punktą (DRP) ir laikas, reikalingas elektrinei perjungti dirbti kita kuro rūšimi.

\n
320.Elektrinėse ir katilinėse turi būti vykdoma viso gaunamo kuro, jo sunaudojimo gamyboje ir saugojimo sandėliuose apskaita pagal norminių dokumentų reikalavimus.
\n
321.Visas kietasis kuras, energetikos objektuose gaunamas geležinkeliu, automobilių transportu, turi būti sveriamas, o gaunamo vandens transportu kiekis nustatomas pagal laivų grimzlę, skystasis kuras sveriamas arba matuojamas jo tūris, dujų kiekis nustatomas pagal prietaisų rodmenis.
\n
322.Geležinkelio sąstatą su kuru reikia apžiūrėti. Suradus sugadintų vagonų arba cisterninių vagonų, turi būti surašomas aktas.
\n

Suradus kuro trūkumų, veikiama pagal norminių teisės aktų reikalavimus.

\n
323.Svarstykles ir kitus matavimo įrenginius ir laboratorinius prietaisus, naudojamus kuro apskaitai, reikia tikrinti valstybinės metrologijos institucijų nustatyta tvarka.
\n
324.Tvarkyti traukinių eismą, pristatyti ir išvežti vagonus reikia pagal krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo, privažiuojamojo kelio prisijungimo ir eismo organizavimo norminius dokumentus. Šie dokumentai turi būti sudaryti atsižvelgiant į konkrečios elektrinės sąlygas, įvertinant projekte numatytą vagonų ir cisternų iškrovimo tvarką, remiantis krovinių pervežimo taisyklėmis.
\n
325.Sutartyse, sudaromose tarp elektrinių, šilumą gaminančių įmonių ir įmonių, vykdančių transporto ekspedicinį aptarnavimą, turi būti numatyti reikalavimai laikytis šių taisyklių.
\n
326.Kuro iškrovimo ir šildymo įrenginių, kuro padavimo agregatų bei įrenginių, skystojo ir dujinio kuro ūkio kontrolės, automatinio ir distancinio valdymo aparatūra, technologinės apsaugos ir blokuotės, taip pat dispečerinio ir technologinio valdymo priemonės turi būti tvarkingos ir periodiškai pagal grafiką tikrinamos.
\n

II. KIETOJO KURO ĮRENGINIAI 327. Elektrinėse ir katilinėse privalo būti specialūs šildymo, mechaninio purenimo, vagonų vibravimo ir kiti įrenginiai, leidžiantys lengviau iškrauti kurą, ypač sušalusį, ir valyti geležinkelio vagonus. Stambių kuro gabalų bei sušalusių luitų trupinimo darbai ir pusvagonių angų uždarymas turi būti mechanizuoti, tam naudojant trupinimo ir frezines mašinas, diskinius krumpliaratinius trupintuvus, angų dangčių keltuvus ir kitus mechanizmus.

\n
328.Eksploatuojant vagonų verstuvus, kuro šildymo ir purenimo įrenginius bei kitus įrenginius turi būti laikomasi geležinkelio vagonams išsaugoti skirtų norminių dokumentų reikalavimų.
\n

Kuro šildymo įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal režimo lentelę.

\n
329.Kuras sandėliuose turi būti laikomas pagal iškasamų anglių, degiųjų skalūnų ir frezerinių durpių laikymo atviruose elektrinių sandėliuose instrukcijas.
\n
330.Kuro sandėlių įrenginiai turi būti visada paruošti dirbti jų vardiniu našumu.
\n
331.Kietojo kuro ruošimo ir transportavimo į katilinę įrenginiuose kuras turi būti tinkamai sutrupintas, iš jo išvalytos priemaišos.
\n
332.Draudžiama eksploatuoti kuro tiekimo įrenginius, ir jei nėra arba yra netvarkinga įspėjamoji signalizacija, aptvarai ir stabdymo mechanizmai.
\n
333.Juostinių konvejerių galerijose bei estakadose, pagrindinio trakto ir kuro tiekimo iš sandėlio trakto perpylimo mazguose ir iškrovimo įtaisų požeminėje dalyje šaltuoju metų laiku turi būti palaikoma ne žemesnė kaip +100C temperatūra, o trupinimo įrenginių patalpose – ne žemesnė kaip +150C.
\n

Oro temperatūra antžeminėse iškrovimo įrenginių dalyse (išskyrus vagonų verstuvų pastatą ir kitus įtaisus su nepaliaujamu vagonų eismu) turi būti palaikoma ne žemesnė kaip +50C temperatūra.

\n

Kuro tiekimo į sandėlį konvejerių, neturinčių šildymo įrenginių, juosta turi būti atspari šalčiui.

\n
334.Visų rūšių akmens anglys ir skalūnai sutrupinami į iki 25 mm gabalus. Likutis rėtyje su 25 mm akutėmis turi būti ne didesnis kaip 5%.
\n

Kuro trupinimo kokybės užtikrinimui pagal instrukciją turi būti periodiškai kontroliuojami ir reguliuojami tarpai tarp veleninių trupintuvų velenų, tarp plaktukinių trupintuvų/plaktukų ir atmušimo plokštės, ardelių ir sijos.

\n
335.Iš tiekiamo į trupintuvus bei malūnus kuro prieš tai turi būti mechaniškai pašalintas metalas, skiedros ir šaknys. Metalo gaudytuvai turi būti nuolat įjungti ir sublokuoti su veikiančiu konvejeriu.
\n

Neleidžiamas kuro padavimo trakto darbas, jeigu energetikos objektuose, turinčiuose dulkių ruošimo sistemos malimo ventiliatorius, plaktukinius ir vidutinės eigos malūnus, neveikia metalo gaudymo įrenginiai.

\n

Nuolat turi veikti sugaudytųjų pašalinių daiktų mechaninio šalinimo sistema.

\n
336.Kuro, paduodamo į konvejerius, purtytuvus, trupintuvus, skiedrų ir šaknų gaudytuvus, srautas turi būti tolygus.
\n

Reikia naudoti priemones (šildymą, vibravimą, smulkmės sijojimą), kurios neleistų drėgnajam kurui užtepti purtytuvų ir trupintuvų.

\n
337.Įtaisai, neleidžiantys kurui pakibti bunkeriuose ir latakuose (sienelių šildytuvai, pneumatiniai verstuvai, vibratoriai ir kiti), turi dirbti arba būti paruošti darbui.
\n
338.Perpylimo mazgų sandarinimui skirti trupintuvai ir kiti kuro padavimo trakto mechanizmai, konvejerių juostų ir būgnų valymo įrenginiai, noraginių mestuvų darbo elementai, taip pat dulkių surinkimo aspiraciniai įrenginiai ir priemonės (pneumatiniai, hidrauliniai ir putų dulkių rinktuvai) turi būti paruošti veikti ir periodiškai ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrinami. Prireikus reikia pakeisti arba reguliuoti sandariklius, pneumatinių, hidraulinių ir putų dulkių surinkimo įrenginių purkštukus.
\n
339.Reikia siekti, kad ant pastato konstrukcijų, patalpų viduje ir ant kuro padavimo įrenginių nesikauptų dulkės. Kuro padavimo mechanizmai turi būti kruopščiai sandarinami ir įrengti įtaisai, užtikrinantys kuro padavimo trakto patalpose oro švarumą, atitinkantį higienos normų reikalavimus. Kuro padavimo trakto patalpų oro užterštumas dulkėmis ir prireikus dujų kiekis (CO) turi būti kontroliuojamas vadovaujantis įmonės vadovo patvirtintu grafiku.
\n

Dirbant su aspiratoriais turi būti užtikrintas norminis dulkių iš oro nusodinimas.

\n

Patalpos ir įrenginiai valomi pagal grafiką mechanizuotai, dulkių siurbliais arba nuplaunant vandeniu.

\n
340.Sujungiant ir remontuojant konvejerių juostas, negalima naudoti metalinių detalių.
\n
341.Kuro sandėliai ir kuro padavimo trakto mechanizmai techniškai prižiūrimi ir remontuojami pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką.
\n

Techninės priežiūros tvarka ir apimtis nustatoma pagal technologines instrukcijas.

\n

III. SKYSTOJO KURO ĮRENGINIAI 342. Skystojo kuro įrenginiai turi užtikrinti reikiamo slėgio ir temperatūros bei kuro kiekio padavimą katilams.

\n
343.Skystojo kuro rezervuarams, vamzdynams ir jų garo „palydovams“ ar esant elektrinio šildymo įrangai turi būti sudaryti pasai.
\n
344.Išpylus cisternas, visas mazutas iš išpylimo latakų turi būti išleistas ir latakai, kuriuose nėra grotelių, uždengti dangčiais.
\n
345.Priėmimo/išpylimo įrenginių garotiekyje mazuto šildymui reikia palaikyti 8-13 kgf/cm2 (0,8–1,3 MPa) garo slėgį ir nuo +200 iki +2500C garo temperatūrą.
\n

Katilinėse, kuriose nėra nurodytųjų garo parametrų, gali būti naudojamas žemesnių parametrų garas.

\n
346.Šildant mazutą, į 50-60 m3 talpos cisterną reikia paduoti ne didesnį 900 kg/h garo kiekį.
\n
347.Mazutą (cisternose, latakuose ir priėmimo talpose) reikia šildyti iki normalų perpumpavimo siurblių darbą užtikrinančios temperatūros.
\n

Aukščiausia mazuto temperatūra priėmimo talpose ir rezervuaruose turi būti +150C žemesnė už kuro užsiliepsnojimo temperatūrą, bet ne aukštesnė kaip +900C.

\n
348.Įrenginiai (rezervuarai, vamzdynai ir kita) turi būti izoliuoti ir jų šiluminė izoliacija turi būti tvarkinga.
\n
349.Mazuto rezervuarų techninė priežiūra vykdoma pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus.
\n
350.Skystojo kuro liekanos, išvalius rezervuarus, latakus, priėmimo duobes, filtrus, mazuto šildytuvus ir kitus įtaisus, utilizuojamos vykdant Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministerijos 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065), reikalavimus. Draudžiama liekanas laikyti energetikos objekto teritorijoje.
\n
351.Turi būti sudarytos visų priėmimo talpų ir rezervuarų, kuriuose laikomas mazutas, kalibravimo lentelės. Jas tvirtina energetikos įmonės vadovas.
\n
352.Pagal patvirtintą grafiką reikia atlikti: išorinę mazuto vamzdynų ir armatūros apžiūrą ne rečiau kaip kartą per metus, pasirinktiną armatūros reviziją – ne rečiau kaip kartą per 4 metus.
\n
353.Tiekiamo mazuto į purkštuvus klampumas turi būti ne didesnis kaip: naudojant mechaninius ir garo mechaninius purkštuvus – 2,5 sutartinių klampumo laipsnių (16 mm2/s), naudojant garo ir rotacinius purkštuvus – 6 sutartiniai klampumo laipsniai (44 mm2/s).
\n
354.Kuro filtrus reikia valyti (prapučiant garu, išvalant rankiniu arba cheminiu būdu), jeigu jų hidraulinis pasipriešinimas padidėja 50% lyginant su pradiniu (filtras švarus), esant skaičiuotajam našumui.
\n

Valyti filtrą išdeginant draudžiama. Mazuto šildytuvai turi būti valomi sumažėjus jų šiluminiam našumui 30% lyginant su vardiniu.

\n
355.Rezerviniai siurbliai, šildytuvai ir filtrai turi būti tvarkingi ir paruošti darbui.
\n

Rezervinio siurblio jungimą automatiniais rezervo įjungimo įrenginiais (ARĮ) reikia bandyti pagal patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

\n
356.Ruošiamus remontui vamzdynus arba kitus įrenginius reikia patikimai atjungti nuo veikiančiųjų, nudrenuoti, o numatant atlikti darbus jų viduje – dar ir išvalyti garu.
\n
357.Prieš naudojant kurą iš rezervuarų, kuriuose mazutas buvo ilgai laikomas, reikia paimti iš netoli dugno esančio sluoksnio (iki 0,5 m) mazuto pavyzdį drėgmei nustatyti ir naudoti priemones, kad į katilų kūryklas nepatektų vanduo ir daug vandens turintis mazutas.
\n
358.Skystojo kuro siurblius reikia remontuoti pagal patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per 3 metus arba siurblių gamintojų nurodytu periodiškumu.
\n
359.Pagal patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, reikia tikrinti tiekiamo į katilinę deginti kuro temperatūros sumažėjimo ir padidėjimo bei slėgio sumažėjimo signalizacijos veikimą, valdymo pulte įrengtų distancinių kuro lygio, temperatūros rezervuaruose bei priėmimo talpose prietaisų parodymų teisingumą.
\n
360.Mazuto pakaitalai priimami, saugomi ir ruošiami deginti pagal norminių dokumentų ir technologinių instrukcijų reikalavimus.
\n

Tai atliekant būtina vykdyti šias sąlygas:

\n

360.1. mazuto pakaitalai priimami suderinus prieš 5 paras su energetikos objekto vadovais;

\n

360.2. kaip mazuto pakaitalas gali būti naudojamas skystasis kuras, turintis ne žemesnę kaip +450C užsiliepsnojimo temperatūrą. Gautą kurą, kurio užsiliepsnojimo temperatūra žemesnė, išpilti draudžiama;

\n

360.3. vietoj mazuto negalima naudoti rūgščiųjų gudronų ir skystojo kuro rūšių, kurių klampumas didesnis nei 16 sutartinių klampumo laipsnių (118 mm2/s) esant +800C temperatūrai;

\n

360.4. naudojant mazuto pakaitalus reikia vykdyti papildomas priešgaisrinio saugumo priemones.

\n

IV. Dujų turbinų įrenginių skystojo kuro priėmimo, laikymo ir ruošimo deginti ypatumai 361. Neleidžiama, kad į išpilamą, laikomą ar tiekiamą deginti skystąjį kurą patektų vanduo. Jei išpylus kurą reikia garu valyti cisternas, tai vandens turintys garinimo produktai nuleidžiami į specialius mazuto sandėlio rezervuarus arba talpas.

\n
362.Kurą reikia išpilti uždaruoju būdu. Išpylimo įtaisai, jų antikorozinė danga, vamzdynų garo „palydovai“, armatūra ir kita turi būti tvarkingi, neteršti kuro ir neleisti jam sustingti.
\n

Technologinėje instrukcijoje turi būti nurodyta minimali ir maksimali skystojo kuro temperatūra rezervuaruose.

\n
363.Iš rezervuarų į dujų turbinų įrenginį (DTĮ) tiekiamą kurą reikia imti iš viršutinių sluoksnių plaukiojančiais ėmimo įtaisais.
\n
364.Kuro pavyzdžiai iš apatinių rezervuarų sluoksnių turi būti imami inventorizacijos metu ir prieš rezervuaro jungimą naudojimui. Nustačius, kad kuras turi daugiau kaip 0,5% vandens, vandens turintį sluoksnį, viršijantį neišimamą likutį, reikia nudrenuoti į specialius rezervuarus arba į mazuto sandėlio talpas.
\n
365.Sumontuoti ar suremontuoti skystojo kuro vamzdynai turi būti prapūsti garu arba suslėgtu oru, chemiškai išplauti, pasyvuoti ir vėl išplauti dujų turbinų kuru, kurio kiekis turi būti 3 kartus didesnis negu sistemos tūris.
\n
366.Kuro, paduodamo į dujų turbinų įrenginį, klampumas sutartiniais klampumo vienetais turi būti ne didesnis kaip: naudojant mechaninius purkštukus – 2 (12 mm2/s), naudojant oro (garo) purkštukus – 3 (20 mm2/s).
\n
367.Mechaninės priemaišos iš skystojo kuro valomos pagal DTĮ gamintojų reikalavimus. Technologinėje instrukcijoje turi būti nurodytas slėgio iki ir po filtrų skirtumas, kuriam esant filtrus reikia valyti.
\n
368.Saugomo ir tiekiamo deginti kuro ir jo priedų kokybės kontrolės periodiškumą, pavyzdžių ėmimo vietas ir kokybės rodiklius nustato technologinė instrukcija.
\n
369.Jeigu deginamas DTĮ skystasis kuras turi korozijai chemiškai aktyviųjų elementų (vanadis, šarminiai metalai ir kiti) daugiau, negu leidžia galiojantys valstybės standartai ir techninės sąlygos, kuras elektrinėje ar katilinėje turi būti paruoštas pagal technologinę instrukciją (pašalintos natrio ir kalio druskos arba pridėta antikorozinių priedų).
\n

V. Dujų kuro įrenginiai 370. Eksploatuojant dujų kuro įrenginius turi būti užtikrinta:

\n

370.1. nenutrūkstamas švarių dujų padavimas į degiklius, išlaikant reikiamą jų slėgį ir kiekį pagal katilų apkrovą;

\n

370.2. dujų kiekio ir kokybės kontrolė;

\n

370.3. įrenginių techninės būklės ir jų saugaus eksploatavimo priežiūra.

\n
371.Dujų kuro įrenginiai turi būti eksploatuojami vadovaujantis norminiais teisės aktais.
\n
372.Energetikos objekto dujų kuro įrenginius pradėti naudoti leidžiama, jeigu yra įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktas. Turi būti pateiktos dujotiekių technologinės schemos, saugaus dujų kuro įrenginių naudojimo instrukcijos ir eksploatavimo techniniai dokumentai, galimų avarijų likvidavimo planas, darbininkų ir inžinerijos darbuotojų, prižiūrinčių dujų kuro įrenginius, apmokymo ir žinių patikrinimo dokumentai, dujų sistemų eksploatavimo vadovo skyrimo nurodomasis dokumentas.
\n
373.Energetikos objekte reikia sudaryti įmonės vadovo patvirtintus dujų atžvilgiu pavojingų vietų ir pavojingų darbų su dujomis sąrašus.
\n

Pavojingi darbai su dujomis vykdomi vadovaujantis šiuos darbus reglamentuojančiais norminiais teisės aktais.

\n
374.Katilinės dujotiekyje dujų slėgis turi kisti ne daugiau, kaip numatyta technologinėje instrukcijoje ir ne daugiau kaip 10% darbo slėgio.
\n

Ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi būti tikrinamas maksimalaus bei minimalaus dujų slėgio signalizacijos veikimas katilinės dujotiekyje po automatinių slėgio reguliatorių.

\n
375.Pripildomi dujotiekiai turi būti prapučiami, kad visiškai būtų pašalintas oras. Prapūtimo pabaiga nustatoma analizuojant arba deginant imamus pavyzdžius. Šiuo atveju deguonies kiekis dujose turi būti ne didesnis kaip 1%, o dujos turi degti ramiai be pliūpsnio.
\n

Prapučiant dujotiekius oro/dujų mišinį reikia išleisti į tokias vietas, kur jis negalėtų patekti į pastatus arba užsiliepsnoti nuo kokio nors ugnies šaltinio.

\n

Šalinant iš dujotiekių dujas, dujotiekius reikia pūsti oru, kol bus visai pašalintos dujos. Prapūtimo pabaiga nustatoma atliekant analizę. Likusi dujų koncentracija prapučiamame ore turi būti ne didesnė kaip 1/5 nuo žemutinės dujų sprogstamumo ribos.

\n
376.Eksploatavimo ypatumai tiekiant ir deginant generatorines, išmetamąsias technologines, drėgnas ir sieringas gamtines dujas (turinčias merkaptano arba sieros vandenilio) turi būti numatyti projekte ir technologinėje instrukcijoje.
\n

VI. DULKIŲ RUOŠIMO ĮRENGINIAI 377. Eksploatuojant dulkių ruošimo įrenginius reikia užtikrinti, kad į kūryklos degiklius nepertraukiamai būtų pučiamas katilo apkrovimą atitinkantis anglies dulkių kiekis; anglies dulkės privalo būti nustatyto smulkumo ir drėgnumo.

\n

Visos tiesioginio dulkių įpūtimo sistemos, esant 60-100% vardiniam katilo našumui, privalo veikti.

\n
378.Prieš jungiant dirbti naujai sumontuotą arba rekonstruotą dulkių ruošimo įrenginį, taip pat po remonto ar ilgo buvimo rezerve turi būti apžiūrėti ir patikrinti, ar veikia matavimo prietaisai, distancinio valdymo, apsaugos, signalizacijos, blokavimo ir automatikos įrenginiai.
\n

Esant sugedusiai signalizacijai, apsaugos ar blokuotės sistemai, įrenginius įjungti ir eksploatuoti draudžiama.

\n
379.Prieš jungiant sumontuotą arba rekonstruotą įrenginį nepriklausomai nuo smulkinamo kuro rūšies reikia atidaryti visas angas ir landas, kad galima būtų aptikti ir likviduoti visas galimas dulkių nusėdimo vietas ir kruopščiai jas apžiūrėti.
\n

Vykdyti įrenginio vidaus apžiūrą reikia saugiai, pagal technologinės instrukcijos reikalavimus.

\n

Kontrolinę įrenginio vidaus apžiūrą turi atlikti ir surašyti aktą speciali įmonės vadovo skirta komisija ne vėliau kaip po 2000 darbo valandų.

\n
380.Kad ant įrenginių elementų nesikondensuotų drėgmė ir neliptų dulkės, dulkių ruošimo sistemas prieš jungimą reikia pašildyti pagal technologinės instrukcijos reikalavimus.
\n
381.Dulkių ruošimo sistemos matavimo prietaisai, reguliatoriai, signalizacijos, apsaugos ir blokavimo įrenginiai turi būti tvarkingi ir įjungti.
\n
382.Eksploatuojant dulkių ruošimo įrenginius reikia kontroliuoti:
\n

382.1. nenutrūkstamą kuro tiekimą į malūnus;

\n

382.2. nesusmulkintos anglies ir dulkių lygį bunkeriuose: neleisti, kad bunkeriuose kuro lygis būtų didesnis už viršutinį leistinąjį ir mažesnis už minimalų leistinąjį, nurodytą technologinėje instrukcijoje;

\n

382.3. džiovinimo agento, išeinančio iš džiovinimo ir malimo įrenginių, temperatūrą, neleidžiant jai pakilti aukščiau 4 lentelėje nurodytų dydžių:

\n

382.4. įrenginių guolių vibracijos lygį;

\n

382.5. tepalo temperatūrą;

\n

382.6. dulkių temperatūrą bunkeryje, neleidžiant visais darbo režimais jai pakilti aukščiau 4 lentelėje nustatytų ribinių dydžių;

\n

382.7. apsaugos vožtuvų tvarkingumą;

\n

382.8. izoliacijos būklę ir įrenginio elementų sandarumą (nedelsiant turi būti šalinami dulkių išpūtimai);

\n

382.9. dulkių ruošimo įrenginio elektros variklių srovę;

\n

382.10. džiovinimo agento slėgį prieš džiovinimo įrenginį ar malūną, prieš ir po malūno/ventiliatoriaus;

\n

382.11. rutulinių būgninių ir vidutinės eigos malūnų pasipriešinimą;

\n

382.12. įrenginio gale deguonies kiekį džiovinimo agente, džiovinant dūmų dujomis;

\n

382.13. džiovinimo agento debitą tiesioginio įpūtimo sistemose su plaktukiniais ir vidutinės eigos malūnais;

\n

382.14. dulkių smulkumą, išskyrus tiesioginio įpūtimo įrenginius.

\n

4 lentelė. Dulkių ir dujų/oro mišinio temperatūra, + °C Kuras Tiesioginio dulkių įpūtimo įrenginys už separatoriaus, džiovinant Įrenginio su dulkių bunkeriu, džiovinant oru dūmų dujomis oru* dūmų dujomis** sistemos su plaktukiniais malūnais sistemos su vidutinio greičio malūnais sistemos su plaktukiniais malūnais sistemos su malūnais/ ventiliatoriais Ekibastūzo anglis 210 150 - - 130 150 Liesoji anglis 180 150 - - 130 150 Kuznecko OC ir CC markės akmens anglis 130 130 180 - 80 130 Kitos akmens anglys 130 130 180 - 70 130 Trupininės anglys 80 - 150 150 - - Kansko-Ačinsko, Azeisko, Raičichinsko, Baškirijos rudosios anglys 80 - 180 220 70 120 Kitos rudosios anglys 100 - 180 220 70 120 Skalūnai 100 - 180 - - - Lignitai 100 - 180 - - - Antracitas nenormuojama ____________________ * Mišinio temperatūra už malūno džiovinant oru. ** Mišinio temperatūra už malūno, esant kitiems malūnų tipams – už separatoriaus džiovinant dūmų dujomis SBM tipo malūnuose.

\n
383.Sumontavus naujus dulkių ruošimo įrenginius arba juos rekonstravus, režimo kortelei sudaryti reikia paimti dulkių bandinius ir atlikti kitus matavimus.
\n
384.Eksploatuojamų dulkių ruošimo įrenginių, turinčių dulkių bunkerį, dulkių smulkumo kontrolę reikia atlikti pagal bandinius, paimtus po ciklono. Jų paėmimo dažnumą nustato technologinė instrukcija.
\n

Tiesioginio įpūtimo įrenginiuose dulkių smulkumą reikia kontroliuoti netiesioginiu būdu pagal džiovinimo agento, patenkančio į malūną, kiekį ir pagal separatoriaus reguliuojančiųjų įtaisų padėtį.

\n
385.Oro siurbimą į dulkių ruošimo įrenginį reikia kontroliuoti ir dulkes šalinti pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
\n

Oro siurbimo į dulkių ruošimo įrenginį vertės turi būti ne didesnės už dydžius, pateiktus 5 lentelėje ir išreikšto sausojo džiovinimo agento, išmatuoto įeinant į įrenginį, kiekio procentais, neįskaitant išgarintos kuro drėgmės.

\n

5 lentelė. Oro siurbimo į dulkių ruošimo įrenginį dydžiai Džiovinimo agento debitas, m3/h Dulkių sistemos su dulkių bunkeriais Tiesioginio dulkių įpūtimo sistema su malūnais/ ventiliatoriais džiovinant oru ir dujų/oro mišiniu tais atvejais, jei prieš malūnus įrengti recirkuliacijos dūmsiurbiai džiovinant dujų/oro mišiniu, kai dujos paimamos iš dūmų, malūnui/ventiliatoriui sudarius trauką su rutuliniais būgniniais malūnais su kitų tipų malūnais su rutuliniais būgniniais malūnais su kitų tipų malūnais iki 50 30 25 40 35 40 51–100 25 20 35 30 35 101–150 22 17 32 27 30 daugiau kaip 150 20 15 30 25 25 Tiesioginio dulkių įpūtimo sistemose, džiovinant jas oru, oro įsiurbimo vertės nenustatomos, įrenginio sandarumas tikrinamas suslėgtu oru.

\n
386.Atvirojo ciklo dulkių ruošimo (džiovinimo) įrenginiuose pagal grafiką turi būti kontroliuojama panaudoto džiovinimo/ventiliavimo agento valymo įtaisų būklė, taip pat kontroliuojamas ciklonų, filtrų, skruberių aerodinaminis pasipriešinimas.
\n

Ne rečiau kaip du kartus per metus, taip pat po remonto reikia tikrinti, kaip efektyviai išvalomos dulkės iš panaudoto džiovinimo agento.

\n
387.Dulkės iš bunkerių periodiškai pagal technologinę instrukciją išnaudojamos iki minimalaus lygio, kad nesusigulėtų. Atsižvelgiant į dulkių polinkį susigulėti ir savaime užsidegti, turi būti nustatytas ribinis dulkių laikymo bunkeriuose laikas.
\n

Kiekvieną kartą išjungiant dulkių sistemą ilgesniam nei ribinis dulkių laikymo laikas, pereinant elektrinei ilgą laiką dirbti dujomis ar mazutu, taip pat prieš katilo remontą visas dulkes reikia sunaudoti, bunkerius apžiūrėti ir išvalyti. Draudžiama tiekti dulkes į neveikiančio katilo kūryklą.

\n

Iš sraigtinių ir kitų dulkių transporto įrenginių, prieš juos išjungiant, dulkės turi būti šalinamos nuleidžiant jas į bunkerius.

\n
388.Kuro, linkusio susigulėti ir savaime užsidegti, dulkės turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 10 dienų nuleidžiamos iki minimalaus leistinojo lygio.
\n

Pereinant ilgą laiką dirbti dujomis ir mazutu, katilo bunkeriai turi būti visiškai ištuštinti.

\n
389.Siekiant palaikyti nustatytąją malūnų įkrovą, malūnai reguliariai papildomi 40 mm skersmens termiškai apdorotais rutuliais, kurių kietumas yra ne mažesnis kaip 400 vienetų pagal Brinelį.
\n

Malūnų papildymo periodiškumas nustatomas remiantis sąlyga, kad faktinė rutulių įkrova sumažėtų ne daugiau kaip 5% optimalios įkrovos.

\n

Remontuojant malūną, mažesni kaip 15 mm skersmens rutuliai turi būti pašalinti.

\n
390.Sistemingai pagal grafiką reikia tikrinti dulkių ruošimo įrenginių greitai susidėvinčius elementus (spragilus, spragilų laikiklius, šarvą, darbo ratus, velenus, tarpiklius) ir prireikus juos keisti arba remontuoti. Turi būti tvarkingi apsauginiai įtaisai, įrengiami greitai susidėvinčiuose ruožuose (dulkotiekių alkūnėse, separatorių latakuose ir kitur).
\n
391.Dulkių ruošimo įrenginių patalpose leidžiama vykdyti tik sunkių ir didelių gabaritų nedirbančių įrenginių detalių suvirinimą nuvalius dulkes, laikantis Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.
\n
392.Dulkių ruošimo įrenginių patalpos turi būti švarios, reguliariai valomos pašalinant dulkes nuo sienų, palangių, perdangų, laiptų, įrenginių paviršių ir kitų vietų, ant kurių gali susikaupti dulkės. Ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad dulkės nesikauptų ant karštųjų įrenginių paviršių. Patalpų valymas turi būti mechanizuotas, jo metu nesupurenamos dulkės. Jei valoma rankiniu būdu, būtina sudrėkinti dulkes smulkiai ištaškytąja vandens srove. Valymo grafiką reikia numatyti technologinėje instrukcijoje.
\n

Nustumti arba gesinti patalpoje arba įrenginių viduje rusenantį židinį vandens srove, gesintuvu arba kitu būdu, galinčiu supurenti dulkes, draudžiama.

\n
393.Naudojant kitų rūšių kurą, neįvardytą V skyriaus I ir II skirsniuose, jo ruošimo ir deginimo įrenginiams reikia taikyti tų įrenginių gamintojų reikalavimus.
\n

VII. GARO IR VANDENS ŠILDYMO KATILŲ ĮRENGINIAI 394. Katilai ir jų pagalbiniai įrenginiai turi būti įrengti pagal projektavimo dokumentus ir gamintojų bei Lietuvos Respublikos įrenginių priežiūros norminių teisės aktų reikalavimus.

\n
395.Eksploatuojant katilų įrenginius reikia užtikrinti:
\n

395.1. patikimą pagrindinių ir pagalbinių įrenginių darbą;

\n

395.2. galimybę katilui veikti visame katilo gamintojo numatytame našumo reguliavimo diapazone ir reikalaujamais parametrais;

\n

395.3. ekonomišką energetinių resursų naudojimą.

\n
396.Sumontuotus katilus, kurių darbo slėgis 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir didesnis, reikia chemiškai išplauti kartu su vandens ir garo vamzdynais ir kitais elementais. Sumontuotus katilus, kurių darbo slėgis mažesnis už 9,8 MPa, ir vandens šildymo katilus reikia šarminti.
\n

Po cheminio plovimo arba šarminimo reikia naudoti priemones valytiesiems paviršiams apsaugoti nuo korozijos.

\n
397.Prieš įkuriant katilą po remonto arba ilgai buvusį rezerve (3 paras), reikia patikrinti, ar pagalbiniai įrenginiai, kontrolės ir matavimo prietaisai, armatūra ir mechanizmų distancinio valdymo priemonės, automatiniai reguliatoriai, apsaugos, blokuotės ir operatyviojo ryšio priemonės tvarkingos ir paruoštos įjungti. Draudžiama įkurti katilą, jei jį išjungiančios apsaugos yra netvarkingos.
\n
398.Katilo įkūrimui turi vadovauti pamainos vadovas arba vyresnysis mašinistas, dalyvauti remonto padalinio vadovas, katilų priežiūros meistras.
\n
399.Prieš įkuriant būgninį katilą, jį galima pripildyti tik deaeruotu maitinančiuoju vandeniu.
\n

Tiesiasroviai katilai pripildomi maitinančiojo vandens, kurio kokybė privalo atitikti technologinės instrukcijos reikalavimus (priklausomai nuo maitinančiojo vandens apdorojimo schemos).

\n
400.Pripildyti neatvėsusį būgninį katilą prieš įkuriant leidžiama, kai būgno viršaus metalo temperatūra ne aukštesnė kaip +160°C.
\n

Jeigu kuriame nors būgno taške temperatūra aukštesnė kaip +140°C, pildyti jį vandeniu hidrauliniam bandymui draudžiama.

\n

Hidrauliniam katilo bandymui reikia naudoti chemiškai valytą ar nudruskintą vandenį.

\n

Katilams, kurių projektavimo dokumentuose nenumatyti vandens ruošimo įrenginiai, katilo hidrauliniam bandymui galima naudoti chemiškai nevalytą vandenį.

\n
401.Tiesiasroviai katilai turi būti pripildomi vandens, nuorinami, taip pat plaunami ruože iki įmontuotų į katilo traktą sklendžių, esant separatoriniam įkūrimo režimui, arba visame trakte, kai įkūrimo režimas tiesiasrovis.
\n

Vandens debitas įkuriant katilą turi būti lygus 30% vardinio. Kitoks įkūrimo debito dydis gali būti nustatytas tik pagal gamintojo arba technologinę instrukciją, pakoreguotą remiantis bandymų rezultatais.

\n
402.Prieš įkuriant vandens šildymo katilą, tinklo vandens debitas turi būti nustatytas ir toliau katilui dirbant palaikomas ne mažesnis kaip minimalus leidžiamas gamintojo ir nustatomas kiekvienam katilo tipui.
\n
403.Įkuriant blokinių įrenginių tiesiasrovius katilus, slėgis prieš įmontuotas į katilo traktą sklendes turi būti: 120-130 kgf/cm2 (11,8-12,8 MPa), jei katilų darbo slėgis yra 140 kgf/cm2, ir 240-250 kgf/cm2 (14 MPa ir 23,5-24,5 MPa) virškritinio slėgio katiluose.
\n

Keisti šiuos dydžius arba kurti katilą tolygiai keliant slėgį galima tik suderinus su katilo gamintoju ir atlikus specialius bandymus.

\n
404.Prieš įkuriant, taip pat išjungus katilą, ne mažiau kaip 10 minučių reikia vėdinti kūryklą, dūmtakius (taip pat recirkuliacinius) bei ortakius veikiant mechanizmams ir atidarius dūmų bei oro trakto užkaišas esant oro debitui ne mažesniam kaip 25% nominalaus oro kiekio.
\n
405.Sandarūs katilai, veikiantys su pertekliniu slėgiu kūrykloje, taip pat vandens šildymo katilai be dūmsiurbių, turi būti vėdinami pūtimo ventiliatoriais ir recirkuliacijos dūmsiurbiais.
\n
406.Įkuriant neataušintus katilus, kai vandens/garo trakte likęs slėgis, pradėti vėdinti kūryklą reikia ne anksčiau kaip 15 minučių iki įkuriant degiklį.
\n
407.Katilai su subalansuotąja trauka turi būti įkuriami įjungus dūmsiurbius ir pūtimo ventiliatorius, o katilai su pertekliniu slėgiu kūrykloje – įjungus pūtimo ventiliatorius.
\n

Prieš uždegant įkūrimo degiklius būtina patikrinti, ar dujų ir oro slėgis prieš degiklius yra reikiamas, taip pat ar kūrykloje ir katilo dūmtakiuose iki dūmsiurbio yra trauka, ir esant reikalui ją sureguliuoti.

\n
408.Įkūrus katilą tuoj pat būtina kontroliuoti vandens lygį būgne. Vandens lygio tiesioginius rodiklius reikia prapūsti:
\n

408.1. katilų, kurių darbo slėgis yra 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) ir mažesnis – kai manometrinis slėgis katile yra apie 1 kgf/cm2 (0,1 MPa) ir antrąjį kartą – prieš įjungiant į bendrąjį garotiekį;

\n

408.2. katilų, kurių darbo slėgis didesnis kaip 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) – kai manometrinis slėgis katile pasiekia 3 kgf/cm2 (0,3 MPa) ir antrąjį kartą – pakilus slėgiui iki 15-30 kgf/cm2 (1,5-3,0 MPa).

\n

Įkuriant reikia patikrinti ir sulyginti būgno vandens lygio prietaisų ir vandens lygio tiesioginių rodiklių parodymus (įvertinti pataisas).

\n
409.Katilas įkuriamas pagal grafikus, kurie sudaryti vadovaujantis paleidimo režimų bandymo rezultatais ir gamintojo instrukcija.
\n
410.Įkuriant šaltą katilą po remonto ir ne rečiau kaip kartą per metus, reikia stebėti ekranų, būgno ir kolektorių šilimo poslinkius. Stebėjimo rezultatai įrašomi į šilimo poslinkių žiniaraštį.
\n
411.Prieš įkuriant katilą, kuriame buvo ardytos flanšinės jungtys, reikia paveržti varžtines jungtis pasiekus katile 3-5 kgf/cm2 (0,3-0,5 MPa) slėgį. Draudžiama veržti varžtines jungtis, jeigu slėgis aukštesnis.
\n
412.Įkuriant ir išjungiant katilą, kurio darbo slėgis didesnis nei 9,8 MPa, reikia kontroliuoti būgno temperatūros režimą. Būgno įšilimo ir ataušimo greitis bei temperatūrų skirtumas tarp būgno viršutiniosios ir apatiniosios sudaromųjų turi skirtis ne daugiau kaip: šildymo greitis įkuriant, °C/10 min 30; aušimo greitis, °C/10 min 20; temperatūrų skirtumas įkuriant, °C 60; temperatūrų skirtumas išjungiant, °C 80.
\n
413.Katilas jungiamas į bendrąjį garotiekį tik kruopščiai nudrenavus ir įšildžius jungiamąjį garotiekį, įjungiant slėgis turi būti lygus slėgiui bendrajame garotiekyje.
\n
414.Katilus, kūrenamus kuru, kurio lakiųjų dalių išeiga yra mažesnė nei 15%, kūrenti kietuoju kuru (paduoti į kūryklą dulkes) leidžiama, kai pakuriamuoju kuru pasiekiama kūryklos šiluminė apkrova yra ne mažesnė kaip 30% vardinės. Jei kūrenama kuru, kurio lakiųjų dalių išeiga yra didesnė nei 15%, dulkes leidžiama paduoti, jei yra ir mažesnė šiluminė apkrova, kuri nustatoma pagal technologinę instrukciją tokia, kad būtų užtikrintas stabilus kuro užsiliepsnojimas.
\n

Trumpai neveikusį katilą (iki 30 min.) kūrenti kietuoju kuru, kurio lakiųjų dalių išeiga yra mažesnė nei 15%, galima, jeigu kūryklos šiluminė apkrova yra ne mažesnė kaip 15% vardinės.

\n
415.Katilas turi veikti pagal režimo lentelę, kuri sudaroma pagal katilo energetinę charakteristiką arba bandymų rezultatus ir technologinę instrukciją.
\n
416.Katilui veikiant reikia laikytis šilumos režimų, kurie užtikrina leidžiamą garo temperatūrą kiekvienoje pirminio ir tarpinio garo perkaitintuvų pakopoje ir kiekviename sraute.
\n
417.Aukštutinis ribinis vandens lygis būgne katilui dirbant turi būti ne aukštesnis, o žemutinis ribinis vandens lygis – ne žemesnis už nustatytą bandymais ir katilo gamintojo reikalavimus, nurodytus technologinėje instrukcijoje.
\n
418.Katilinių agregatų kaitriniai paviršiai, besiliečiantys su dujomis, visada turi būti švarūs. Tam tikslui reikia dirbti optimaliais režimais ir naudoti kompleksinio valymo mechanizuotąsias sistemas (garinius, orinius arba vandens aparatus, vibracinį valymą, šratvales ir kitus įtaisus). Šiam tikslui skirti įtaisai, jų distancinio ir automatinio valymo priemonės nuolat turi būti parengties būklėje.
\n

Kaitrinių paviršių valymo periodiškumą turi reglamentuoti grafikas arba technologinė instrukcija.

\n
419.Eksploatuojant katilus, visi traukos ir pūtimo ventiliatoriai turi būti įjungti. Atsijungus daliai traukos ir pūtimo ventiliatorių, ilgalaikis darbas leidžiamas tik užtikrinus tolygų oro/dujų bei šilumos režimą skirtingose katilo pusėse. Be to, turi būti užtikrintas tolygus oro pasiskirstymas tarp degiklių ir per neveikiantį ventiliatorių (dūmsiurbį) oras (dujos) turi netekėti.
\n
420.Katiluose pagrindiniu kuru naudojant mazutą, turintį daugiau kaip 0,5% sieros, pastarasis paprastai deginamas, kai oro pertekliaus už kūryklos koeficientas ne didesnis kaip 1,03. Prieš tai turi būti įvykdytas kompleksas priemonių katilų darbo šiuo režimu paruošimui (kuro paruošimas, atitinkama degiklių ir purkštuvų konstrukcija, kūryklos sandarinimas, aprūpinimas papildomais prietaisais ir degimo proceso automatika).
\n
421.Mazuto purkštuvai, prieš įdedant juos į degiklius, turi būti išbandyti stende (nuo +20 iki +400C) vandeniu, patikrinamas jų našumas, išpurškimo kokybė ir fakelo išsiskleidimo kampas. Purkštuvas turi turėti lenteles su purkštuvo numeriu ir našumu. Į mazutu kūrenamą katilą įmontuoto komplekto atskirų purkštuvų našumų skirtumas turi neviršyti 1,5%. Kiekvienas katilas privalo turėti atsarginių purkštuvų komplektą, o tarp komplektų purkštuvų našumo skirtumas turi būti ne didesnis kaip 2%.
\n

Draudžiama naudoti neišbandytus purkštuvus.

\n
422.Draudžiama katilą įkuriant naudoti mazuto purkštuvus, prie kurių nėra oro privedimo.
\n

Eksploatuojant purkštuvus ir katilinės garo bei mazuto vamzdynus, turi būti vykdomos priemonės, neleidžiančios mazutui patekti į garotiekį.

\n
423.Eksploatuojant katilus, įeinančio į oro šildytuvą oro temperatūra (°C) turi būti ne žemesnė kaip nurodyta 6 lentelėje.
\n

6 lentelė. Įeinančio į oro šildytuvą oro temperatūra, +°C Kuro rūšis Oro šildytuvai vamzdiniai regeneraciniai Rudosios anglys (Sp<0,4%), durpės, skalūnai 50 30 Akmens anglis (Sp<0,4%), antracitai 30 30 Rudosios anglys (Sp>0,4%) 80 60 Akmens anglis (Sp>0,4%) 60 50 Mazutas, turintis daugiau kaip 0,5% sieros 110 70 Mazutas, turintis 0,5% ir mažiau sieros 90 50 Sp – perskaičiuotas sieros kiekis Deginant sieros turintį mazutą, išankstinio oro pašildymo temperatūra parenkama tokia, kad išeinančiųjų dujų temperatūra katilo apkrovą reguliuojančiame diapazone būtų ne žemesnė kaip +150°C.

\n

Deginant mazutą, esant minimaliai mažam oro pertekliaus koeficientui už kūryklos (mažesnis kaip 1,03) arba naudojant efektyviąsias antikorozines priemones (priedus, medžiagas, dangas), vadovaujantis eksploatavimo patirtimi įeinančiojo oro temperatūra prieš oro šildytuvus gali būti žemesnė už nurodytąsias vertes.

\n

Katilas sieros turinčiu mazutu įkuriamas iš anksto įjungus oro šildymo sistemą (kaloriferius, karšto oro recirkuliacijos sistemą). Oro temperatūra prieš oro šildytuvą katile, įkuriamame mazutu, pradiniame įkūrimo periode turi būti ne žemesnė kaip +90°C.

\n
424.Katiluose, kuriuose deginamos kietojo kuro dulkės, o šilumos nuostoliai dėl mechaninio nesudegimo viršija 0,5%, turi būti įrengti nuolat veikiantys lekiančiųjų pelenų pavyzdžių ėmimo įtaisai, kad būtų galima kontroliuoti šiuos nuostolius.
\n

Išnašų pavyzdžių ėmimo periodiškumą nustato vietos instrukcija, tačiau AŠ markės ir liesųjų anglių išnašas reikia imti ne rečiau kaip kartą per pamainą ir ne rečiau kaip kartą per parą, naudojant kitas kuro rūšis.

\n
425.Katilų mūrinys ir izoliacija turi būti tvarkingi. Kai aplinkos temperatūra yra +25°C, mūro paviršiaus (izoliacijos) temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +45°C.
\n
426.Katilo kūrykla ir dūmų traktas turi būti sandarūs. Oro įsiurbimas į kūryklą ir dūmų traktą iki išėjimo iš garo perkaitintuvo dujų/mazuto katiluose, kurių našumas yra iki 420 t/h, turi būti ne didesnis kaip 5%, o kurių našumas didesnis kaip 420 t/h – 3%, anglies dulkių katilų atitinkamai 8 ir 5%.
\n

Katiluose, kurie veikia su slėgiu kūrykloje (suvirinta sienų šildymo vamzdžių sistema), oras į kūryklas ir dūmtakius neturi būti įsiurbiamas.

\n

Įsiurbimas į dūmų traktą nuo įėjimo į vandens ekonomaizerį (anglies dulkių vandens šildymo katilams – nuo įėjimo į oro šildytuvą) iki išėjimo iš dūmsiurbio turi būti (neįvertinant pelenų gaudytuvų) ne didesnis kaip 10%, kai oro šildytuvas vamzdinis, kai regeneracinis – ne didesnis kaip 25%.

\n

Vandens šildymo katilų, deginančių dujas, mazutą, oro įsiurbimas į kūryklą ir dūmų traktą turi būti ne didesnis kaip 5%, anglies dulkes deginančių katilų (neskaitant pelenų gaudytuvų) – ne didesnis kaip 10%.

\n

Oro įsiurbimas į elektrofiltrus turi būti ne didesnis kaip 10%, į kitų tipų pelenų gaudytuvus – ne didesnis kaip 5%.

\n

Katilui dirbant vardiniu našumu, įsiurbimo leistinosios normos nurodytos teoriškai būtino oro kiekio procentais.

\n
427.Katilo ir dūmtakių sandarumas tikrinamas apžiūrint įrenginius ir nustatant oro įsiurbimą kartą per mėnesį. Oro įsiurbimas į kūryklą turi būti nustatomas ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat prieš remontą ir po jo.
\n

Katilo kūryklos ir dūmtakių nesandarumus reikia šalinti.

\n
428.Eksploatacinius katilo (ekspres) bandymus reikia atlikti pakeitus konstrukciją, siekiant nustatyti nuokrypių nuo norminių parametrų priežastis, prieš ir po katilo remonto.
\n

Katilai privalo turėti būtinus įtaisus eksploataciniams bandymams atlikti.

\n
429.Katilo, ruošiamo rezervui arba remontui, šildymo paviršius ir kaloriferius reikia konservuoti pagal galiojančius energetikos šilumos įrenginių konservavimo nurodymus.
\n
430.Katilo vidaus nuosėdas reikia šalinti plaunant vandeniu išjungiant ar įjungiant katilą arba valant cheminiu būdu.
\n

Cheminio plovimo periodiškumas nustatomas pagal technologinę instrukciją, atlikus kiekybinę vidaus nuosėdų analizę.

\n
431.Siekiant greičiau atvėsinti būgną, draudžiama pildyti vandeniu sustabdytą katilą kartu drenuojant iš jo vandenį.
\n
432.Nuleisti vandenį iš išjungto natūraliosios cirkuliacijos katilo leidžiama tik sumažėjus jame slėgiui iki atmosferinio, o kai sujungimai valcuoti – jei vandens temperatūra ne aukštesnė kaip +80°C. Iš išjungto tiesiasrovio katilo išleisti vandenį leidžiama, kai slėgis jame yra aukštesnis nei atmosferos; viršutinė šio slėgio riba nustatoma pagal technologinę instrukciją, atsižvelgiant į drenažų ir plėstuvo sistemą.
\n

Išjungiant blokinių elektrinių katilus ir katilų korpusus, garą iš tarpinio garo kaitintuvo reikia išleisti (į turbinos kondensatorių).

\n
433.Išjungiant katilą rezervui, ne ilgiau kaip 15 minučių išvėdinus kūryklą ir dūmtakius, dūmsiurbiai ir ventiliatoriai išjungiami, visos dūmtakių užkaišos, landos, traukos ir pūtimo įtaisų kreipračiai sandariai uždaromi.
\n
434.Žiemą, kai katilas yra rezerve arba remontuojamas, reikia stebėti oro temperatūrą jame.
\n

Esant žemesnei nei 0°C oro temperatūrai katilinėje arba lauke, reikia palaikyti teigiamą oro temperatūrą kūrykloje ir dūmtakiuose, šalia būgno esančiose priedangose, prie impulsinių linijų ir šiluminių matavimų automatikos (ŠMA) daviklių, be to, vandenį katiluose reikia pašildyti arba organizuoti jo cirkuliaciją per ekranų sistemą.

\n
435.Išjungtų remontui katilų aušinimo režimą turi nustatyti technologinė instrukcija. Aušinti natūraliosios cirkuliacijos katilus traukos ir pūtimo mašinomis leidžiama, jei neviršijamas leistinas metalo temperatūrų tarp būgno viršutinės ir apatinės sudaromųjų skirtumas.
\n

Tiesiasrovius katilus galima aušinti iš karto išjungus.

\n
436.Personalas turi prižiūrėti išjungtą katilą tol, kol slėgis jame sumažės iki atmosferinio ir kol nebus išjungta elektros variklių įtampa; dūmų ir oro už oro šildytuvo, taip pat iš vandens šildymo katilo išeinančiųjų dūmų kontrolę galima nutraukti ne anksčiau kaip praėjus 24 val. po katilo išjungimo.
\n
437.Jei katilai kūrenami kietuoju arba dujiniu kuru, o mazutas yra rezervinis arba yra įkūrimo kuras, mazuto ūkio ir mazuto vamzdynų sistemos turi būti parengtos nedelsiant paduoti mazutą į katilų degiklius.
\n
438.Trūkus mazuto arba dujų vamzdynui katilinėje arba esant stipriam mazuto (dujų) nuotėkiui, siekiant išvengti gaisro ir sprogimo pavojaus, reikia pašalinti kuro nuotėkį, prireikus net išjungti mazuto siurblinę ir uždaryti DRP armatūrą.
\n
439.Katilas turi būti nedelsiant išjungtas šiais atvejais:
\n

Reikalavimą nedelsiant išjungti katilą čia ir toliau reikia suprasti pilnąja to žodžio prasme, tai yra tokioje situacijoje operatyvinis personalas tuoj pat turi išjungti katilą, nederindamas savo veiksmų su padalinio vadovais:

\n

439.1. neleistinai pakilus arba nukritus vandens lygiui būgne arba sugedus visiems vandens lygį rodantiems įtaisams;

\n

439.2. greit krintant vandens lygiui būgne, nors ir katilas sustiprintai maitinamas;

\n

439.3. sugedus visiems tiesiasrovio ir vandens šildymo katilo maitinimo vandens debito matavimo prietaisams (jei tuo metu režimas sutrinka tiek, kad reikia reguliuoti maitinimą) arba ilgiau kaip 30 s nutrūkus tiesiasrovio katilo bet kurio srauto maitinimui;

\n

439.4. nustojus veikti visiems maitinimo įtaisams (siurbliams);

\n

439.5. neleistinai padidėjus slėgiui vandens/garo trakte;

\n

439.6. nustojus veikti daugiau kaip 50% apsaugos vožtuvų arba kitų juos pakeičiančių apsaugos įtaisų;

\n

439.7. neleistinai padidėjus arba sumažėjus slėgiui prieš tiesiasrovio katilo trakte įmontuotas sklendes; neleistinai sumažėjus slėgiui vandens šildymo katilo trakte ilgiau kaip 10 s;

\n

439.8. trūkus vandens/garo trakto vamzdžiams arba pastebėjus pagrindiniuose katilo elementuose (būgne, kolektoriuje, išoriniame separatoriuje, garo ir vandens permetamuosiuose ir vandens nuleidžiamuosiuose į apatinius kolektorius vamzdžiuose), garotiekiuose, maitinimo vamzdyne ir vandens/garo armatūroje įtrūkimus, išpūtimus, tekėjimą per suvirinimo siūlę;

\n

439.9. užgesus kūrykloje fakelui;

\n

439.10. neleistinai sumažėjus dujų arba mazuto slėgiui už reguliavimo vožtuvo (jei katilas kūrenamas viena kuria nors šių kuro rūšių);

\n

439.11. vienu metu sumažėjus dujų ir mazuto slėgiui (deginant juos kartu) už reguliavimo vožtuvo žemiau technologinės instrukcijos nustatytųjų ribų;

\n

439.12. išsijungus visiems dūmsiurbiams (išbalansuotos traukos katiluose) ar pūtimo ventiliatoriams arba visiems regeneraciniams oro šildytuvams;

\n

439.13. įvykus sprogimui kūrykloje, sprogus arba užsidegus degiosioms nuosėdoms dūmtakiuose ir pelenų gaudytuvuose, įkaitus iki raudonumo karkaso laikančiosioms sijoms, išgriuvus mūrui, taip pat kitais atvejais, jei darbuotojams ar įrenginiams gresia pavojus;

\n

439.14. nustojus tekėti garui per tarpinį kaitintuvą;

\n

439.15. sumažėjus vandens debitui per vandens šildymo katilą žemiau minimalios leistinosios reikšmės ilgiau kaip 10 s;

\n

439.16. pakilus vandens temperatūrai už vandens šildymo katilo aukščiau leistinosios;

\n

439.17. kilus gaisrui, pavojingam darbuotojams arba įrenginiams, taip pat katilo apsaugos schemoje esančioms atjungimo armatūros distancinio valdymo grandinėms;

\n

439.18. dingus įtampai distancinio ir automatinio valdymo įtaisuose arba matavimo prietaisuose;

\n

439.19. trūkus mazuto arba dujų vamzdynui katilo ribose.

\n

Neleistini parametrų padidėjimo ir sumažėjimo ribiniai dydžiai nurodyti technologinėje instrukcijoje ir turi atitikti apsaugos veikimo dydžius.

\n
440.Katilą reikia išjungti energetikos objekto vadovo nurodymu šiais atvejais:
\n

440.1. pastebėjus „švilpius“ šildymo paviršių vamzdžiuose, garo bei vandens permetamuosiuose ir vandens nuleidžiamuosiuose vamzdžiuose, garotiekiuose, kolektoriuose, maitinimo vamzdyne, taip pat nuotėkius bei garavimą armatūroje, flanšinėse ir valcuotose jungtyse;

\n

440.2. neleistinai pakilus šildymo paviršių metalų temperatūrai, jei jo temperatūros negalima sumažinti keičiant katilo darbo režimą;

\n

440.3. sugedus visiems distanciniams vandens lygio matavimo katilo būgne įtaisams;

\n

440.4. pablogėjus maitinimo vandens kokybei lyginant su normine;

\n

440.5. anglies dulkių katile nustojus veikti pelenų gaudytuvams;

\n

440.6. sugedus kuriam nors distancinio ir automatinio valdymo įtaisui, taip pat kontrolės ir matavimo prietaisui, dėl kurio negalima kontroliuoti katilo darbo.

\n

VIII. GARO TURBINŲ ĮRENGINIAI 441. Garo turbinas ir jų pagalbinius įrenginius reikia eksploatuoti pagal įmonės vadovo patvirtintus turbinų ir jų pagalbinių įrenginių technologinių (aptarnavimo) instrukcijų reikalavimus. Rengiant instrukcijas pirmiausia reikia vykdyti įrenginių gamintojų reikalavimus.

\n
442.Eksploatuojant garo turbinų įrenginius reikia užtikrinti:
\n

442.1. patikimą visų įrenginių darbą;

\n

442.2. galimybę veikti visu gamintojo numatytu elektros ir šilumos apkrovos diapazonu ir reikalaujamais darbo agento parametrais;

\n

442.3. ekonomišką energetinių resursų naudojimą.

\n
443.Turbinos automatinio reguliavimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n

443.1. stabiliai išlaikyti nustatytas elektrinę ir šiluminę apkrovas ir užtikrinti galimybę tolygiai jas keisti;

\n

443.2. palaikyti tuščiosios veikos turbinos rotoriaus sukimosi dažnį ir tolygiai jį keisti (neviršijant turbinos valdymo mechanizmo darbo diapazono), esant garo vardiniams ir leidimo parametrams;

\n

443.3. palaikyti turbinos rotoriaus sukimosi dažnį, kuris neveiktų saugumo automato esant maksimaliam garo debitui ir vardiniams parametrams, staiga sumažėjus iki nulio elektrinei apkrovai (taip pat ir tada, kai generatorius išjungiamas iš tinklo).

\n
444.Po 1991 m. sausio 1 d. pastatytų elektrinių garo turbinų reguliavimo sistemų darbo kokybę charakterizuojančių pagrindinių parametrų dydžiai turi tenkinti Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.
\n

Visų eksploatuojamų turbinų, pagamintų iki 1991 m. sausio 1 d., reguliavimo sistemų darbo parametrų dydžiai turi atitikti šiuos reikalavimus:

\n

444.1. sukimosi dažnio reguliavimo netolygumo laipsnis (esant vardiniams garo parametrams)* turi būti 4-5%;

\n

444.2. vietinis sukimosi dažnio netolygumo laipsnis pagal sukimosi dažnumą, %:

\n

444.2.1. minimalus visame apkrovos diapazone – ne žemesnis kaip 2,5;

\n

444.2.2. maksimalus:

\n

444.2.2.1. apkrovų diapazone iki 15% Nnom – ne didesnis kaip 10;

\n

444.2.2.2. apkrovų diapazone nuo 15% Nnom iki maksimalaus – ne didesnis kaip 6;

\n

444.3. nejautrumo laipsnis** pagal sukimosi dažnį – ne didesnis kaip 0,3%;

\n

444.4. garo slėgio atėmimuose ir priešslėgio reguliavimo nejautrumo laipsnis:

\n

444.4.1. kai vardinis slėgis juose mažesnis kaip 2,5 kgf/cm2 (0,25 MPa), turi neviršyti 5 kPa;

\n

444.4.2. kai vardinis slėgis juose 2,5 kgf/cm2 (0,25 MPa) ir didesnis – ne daugiau 2%;

\n

444.5. garo slėgio reguliuojamuose atėmimuose ir priešslėgime reguliavimo netolygumo laipsnis turi tenkinti vartotojų poreikius ir turi būti suderintas su turbinų gamintoju ir neiššaukti apsauginių vožtuvų veikimo.

\n
445.Visus turbinų automatinio reguliavimo ir saugumo sistemų tikrinimus ir bandymus reikia atlikti pagal turbinų gamintojų reikalavimus.
\n
446.Saugos automatas turi veikti padidėjus turbinos rotoriaus sukimosi dažniui daugiau kaip 10-12% vardinio arba iki turbinų gamintojų nurodyto dažnio.
\n

Suveikus saugos automatui, turi užsidaryti:

\n

446.1. šviežią ir tarpinį garą atkertantys ir reguliuojantys vožtuvai;

\n

446.2. atkertantys, reguliuojantys ir atbuliniai atėmimų vožtuvai, taip pat reguliuojančiosios diafragmos ir garo atėmimų skląsčiai;

\n

446.3. atkertantys garą iš šalutinių vamzdynų vožtuvai.

\n
447.Turbinos saugos nuo sukimosi dažnio padidėjimo sistemą (apimant visus jos elementus), jei nėra gamintojo specialių nurodymų, reikia bandyti didinant sukimosi dažnį šiais atvejais:
\n

447.1. sumontavus turbiną;

\n

447.2. prieš reguliavimo sistemos bandymą išjungiant generatorių;

\n

447.3. jei turbina neveikė ilgiau kaip 30 parų;

\n

447.4. po automatinio jungiklio ardymo.

\n

Be to, apsaugą reikia bandyti, jei buvo išardyti reguliavimo sistemos atskiri mazgai ir periodiškai ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. Pastaraisiais atvejais leidžiama apsaugą tikrinti nedidinant sukimosi dažnio, bet būtina tikrinti visą sistemos grandinę.

\n

Turbinos saugos sistemos bandymui, didinant sukimosi dažnį, turi vadovauti padalinio vadovas arba jo pavaduotojas.

\n
448.Šviežio ir tarpinio garo atkirtimo ir reguliuojantieji vožtuvai turi būti sandarūs.
\n

Šviežio ir tarpinio garo atkirtimo ir reguliuojančiųjų vožtuvų sandarumą reikia tikrinti bandant kiekvieną grupę atskirai.

\n

Sandarumo vertinimo kriterijus – turbinos rotoriaus sukimosi dažnis, kuris nusistovi visiškai uždarius tikrinamus vožtuvus, esant vardiniam arba daliniam garo slėgiui prieš šiuos vožtuvus. Leidžiamas sukimosi dažnis nurodomas turbinos gamintojo instrukcijoje. Turbinoms, kurioms gamyklos instrukcijose arba nurodymuose tikrinimo kriterijai yra nenurodyti, esant vardiniams garo parametrams prieš tikrinamus vožtuvus ir vardiniam garo priešslėgiui už turbinos, sukimosi dažnis turi neviršyti 50% vardinio.

\n

Uždarius visus atkirtimo ir reguliuojančiuosius vožtuvus, esant vardiniams šviežio garo slėgiui ir priešslėgiui (vakuumui), einantis per juos garas turi nesukti turbinos rotoriaus.

\n

Tikrinti vožtuvų sandarumą reikia sumontavus turbiną, prieš saugumo automato bandymą didinant sukimosi dažnį, ruošiant turbiną remontui (išskyrus atominės elektrinės turbinas), leidžiant po jo, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Jei eksploatuojant turbiną (jungiant darbui ar išjungiant) paaiškėja, kad sumažėjo vožtuvų sandarumas, reikia atlikti neeilinį jų sandarumo tikrinimą.

\n
449.Turi būti tikrinama, ar šviežio ir tarpinio garo atkirtimo ir reguliuojantieji vožtuvai, garo atėmimų atkirtimo ir reguliuojantieji vožtuvai (diafragmos), taip pat atkertantys garą iš šalutinių šaltinių vamzdynų vožtuvai laisvai juda: visa eiga – leidžiant turbiną turbinų gamintojo instrukcijų numatytais atvejais, daline eiga turbinai veikiant – kas parą.
\n

Tikrinant vožtuvus visa eiga reikia stebėti, ar jie užsidaro ir neužstringa.

\n
450.Reguliuojančiųjų atėmimų atbulinių vožtuvų sandarumą ir reguliuojamųjų atėmimų apsauginių vožtuvų veikimą reikia tikrinti ne rečiau kaip kartą per metus ir prieš turbinos bandymą išjungiant apkrovą.
\n

Reguliuojamųjų termofikacinių garo atėmimų atbulinių vožtuvų, kurie nesujungti su kitų turbinų garo atėmimais, redukuojančiais aušinimo įrenginiais (RAĮ) ir kitais garo šaltiniais, sandarumo galima netikrinti, jei tam nėra turbinų gamyklos specialaus nurodymo.

\n

Visų garo atėmimų atbulinių vožtuvų užsidarymą reikia tikrinti kiekvieną kartą įjungiant arba išjungiant turbiną, o jai dirbant – kartą per mėnesį.

\n

Draudžiama eksploatuoti turbiną su įjungtu garo atėmimu sugedus atėmimo atbuliniam vožtuvui.

\n
451.Siekiant patikrinti, ar tenkinami šių taisyklių 444 punkto reikalavimai ir turbinos gamintojos duomenys, tikrinti atkirtimo (apsauginių) vožtuvų užsidarymo laiką, taip pat nustatyti reguliavimo sistemos charakteristikas turbinai neveikiant ir veikiant tuščiąja veika, reikia:
\n

451.1. sumontavus turbiną;

\n

451.2. iki ir po remonto arba reguliavimo ar garo paskirstymo sistemos pagrindinių mazgų remonto.

\n

Be to, turbiną sumontavus arba suremontavus, taip pat po reguliavimo ir garo paskirstymo sistemos pagrindinių mazgų remonto, statinės charakteristikos sudarymui reikia nustatyti turbinos su apkrova reguliavimo charakteristikas. Reguliavimo sistemos charakteristikų reikalavimai netaikomi AE turbinoms. Joms taikomi turbinų gamintojų reikalavimai.

\n
452.Bandyti turbinos reguliavimo sistemą staigiai išjungiant apkrovą, atitinkančią maksimalų garo debitą, ir išjungiant generatorių iš tinklo, reikia:
\n

452.1. pradedant naudoti sumontuotą turbiną;

\n

452.2. po rekonstrukcijos, kuri keičia turbinos agregato dinaminę charakteristiką arba reguliavimo sistemos statinę ir dinaminę charakteristikas.

\n

Atliekant serijinių turbinų, turinčių elektrohidraulinius keitiklius, reguliavimo sistemų bandymus, galima staigiai uždaryti reguliuojančiuosius vožtuvus, neišjungiant generatoriaus iš tinklo.

\n

Rekonstruotų turbinų (pakeitus agregato dinaminę arba reguliavimo charakteristikas), taip pat visų turbinų, neturinčių elektrohidraulinių keitiklių, bandymą reikia atlikti išjungiant generatorių iš tinklo.

\n
453.Pastebėjus reguliavimo ir apsaugos sistemose charakteristikų nuokrypius nuo vardinių, ilgesnį vožtuvų užsidarymo laiką arba pablogėjus sandarumui, lyginant su nurodytu gamintojo ir eksploatavimo instrukcijoje, reikia rasti priežastis ir jas pašalinti.
\n
454.Eksploatuoti turbiną įjungus galios ribotuvą leidžiama tik laikinai, atsižvelgiant į turbinos mechaninę būklę ir leidus įmonės vadovui. Šiuo atveju turbinos apkrova turi būti ne mažiau kaip 5% žemesnė už apkrovą, atitinkančią nustatytąją galios ribotuvo padėtį.
\n
455.Eksploatuojamo turbogeneratoriaus aprūpinimo alyva sistema turi:
\n

455.1. užtikrinti patikimą agregatų darbą visais režimais;

\n

455.2. būti saugi gaisro atžvilgiu;

\n

455.3. palaikyti vardinę alyvos kokybę ir temperatūros režimą;

\n

455.4. neleisti atsirasti alyvos nuotėkiams ir patekti alyvai į aušinimo sistemą.

\n
456.Rezervinius ir avarinius alyvos siurblius ir jų automatinio įjungimo įtaisus reikia tikrinti du kartus per mėnesį, taip pat kiekvieną kartą prieš įjungiant ir išjungiant turbiną.
\n

Kai turbinų tepalo sistemos darbo ir rezervinis siurbliai turi individualią elektros pavarą, rezervo automatinio įjungimo įtaisų išjungiant turbiną bandyti nereikia.

\n
457.Turbinų tepalo degimo lokalizavimo ir gesinimo sistemų elektros įrenginius reikia tikrinti prieš įjungiant turbiną.
\n
458.Tepimo, reguliavimo ir generatoriaus sandarinimo alyvotiekių uždarančiąją armatūrą, kurią klaidingai uždarius bus išjungiami arba pažeidžiami įrenginiai, reikia plombuoti darbo padėtyje.
\n
459.Eksploatuojant kondensavimo įrenginius reikia užtikrinti ekonomišką ir patikimą turbinos darbą visais darbo režimais, išlaikyti norminį temperatūros skirtumą kondensatoriuose ir kondensato kokybę.
\n
460.Eksploatuojant kondensavimo įrenginį būtina:
\n

460.1. naudoti profilaktikos priemones, norint išvengti kondensatoriaus užteršimo (chemiškai ir fiziškai apdoroti aušinantįjį vandenį, valymui naudoti elastingus rutuliukus ir kita);

\n

460.2. padidėjus slėgiui kondensatoriuje 0,005 kgf/cm2 (0,5 kPa), lyginant su vardiniu, dėl aušinančiųjų paviršių užsiteršimo, kondensatorių valyti;

\n

460.3. kontroliuoti kondensatoriaus aušinamojo paviršiaus švarą ir kondensatoriaus sandarinimo (lentų) būklę;

\n

460.4. kontroliuoti aušinančiojo vandens debitą (tiesiogiai matuojant debitą arba pagal kondensatoriaus šilumos balansą), optimizuoti aušinančiojo vandens debitą pagal aušinančiojo vandens temperatūrą ir garo kiekį į kondensatorių;

\n

460.5. tikrinti vakuuminės sistemos sandarumą ir ją sandarinti. Oro įsiurbimai, keičiantis garo srautui į kondensatorių nuo 40 iki 100%, turi būti ne didesni nei apskaičiuoti pagal formulę:

\n

Gv=8+0,065N kur: N – vardinė turbinos elektrinė apkrova dirbant kondensaciniu režimu, MW.

\n

Oro įsiurbimo dydį termofikacinėms turbinoms įmonės vadovas gali leisti padidinti iki 1,5 karto. Atominės elektrinės turbinoms oro įsiurbimas turi būti ne didesnis kaip 125 kg/h;

\n

460.6. tikrinti kondensatoriaus vandens dalies sandarumą periodiškai kontroliuojant kondensato druskingumą;

\n

460.7. tikrinti kondensate deguonies kiekį už kondensato siurblių.

\n

Kondensavimo įrenginio darbo kontrolės metodus ir periodiškumą nustato technologinė instrukcija priklausomai nuo konkrečių eksploatavimo sąlygų.

\n
461.Eksploatuojant regeneracijos sistemos įrenginius reikia užtikrinti:
\n

461.1. norminę maitinimo vandens (kondensato) temperatūrą už kiekvieno šilumokaičio ir galutinį vandens šildymą;

\n

461.2. patikimą šilumokaičių darbą visais turbinos darbo režimais.

\n

Regeneracijos sistemos šilumokaičių maitinimo vandens (kondensato) šildymo laipsnį, temperatūrų skirtumus, šildančiojo garo kondensato peraušinimą reikia tikrinti iki ir po turbinos remonto, suremontavus šildytuvus ir periodiškai pagal grafiką (ne rečiau kaip kartą per mėnesį).

\n
462.Draudžiama eksploatuoti aukštojo slėgio šildytuvus (ASŠ), jei nepakanka arba yra netvarkingi jų apsaugos elementai ir lygio reguliatoriai.
\n

Aukšto slėgio šildytuve esant grupiniam avariniam apvadui draudžiama eksploatuoti visą grupę, jei bent viename jų nepakanka arba netvarkingi apsaugų elementai ir lygio reguliatoriai, taip pat jei atjungtas garo tiekimas į bet kurį aukšto slėgio šildytuvą.

\n

Draudžiama tiekti maitinimo vandenį į ASŠ neįjungus apsaugos.

\n

Atsiradus gedimui šildytuvo apsaugoje arba lygio reguliatoriuje, ASŠ arba ŽSŠ grupė turi būti nedelsiant atjungta. Atsiradus gedimui kituose automatinio lygio reguliavimo elementuose (išskyrus vožtuvą), jei negalima defekto pašalinti įrenginiams dirbant, šildytuvo (arba šildytuvų grupės) išjungimo laiką nustato įmonės vadovas.

\n
463.Rezerviniai maitinimo ir kiti siurbliai, esantys automatiniame rezerve, turi būti techniškai tvarkingi ir paruošti įjungti (įleidimo ir išleidimo vamzdyno sklendės atidarytos).
\n

Tikrinti siurblių įjungimą ir atlikti planinį dirbančių siurblių keitimą rezerviniais reikia pagal grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

\n
464.Prieš paleidžiant turbiną po remonto arba visiškai ataušusią, reikia tikrinti, ar tvarkingi ir paruošti įjungti pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, technologinės apsaugos įtaisai, blokuotės, distancinis ir automatinis valdymas, matavimo prietaisai ir operatyviojo ryšio priemonės. Tikrinant rastus gedimus reikia pašalinti.
\n

Paleidžiant turbiną iš kitos šiluminės būklės, apsaugos ir blokavimo įtaisus reikia tikrinti pagal technologinę instrukciją.

\n

Turbinos paleidimui turi vadovauti padalinio pamainos vadovas arba vyresnysis mašinistas, o po remonto – padalinio vadovas arba jo pavaduotojas.

\n
465.Turbiną paleisti draudžiama šiais atvejais:
\n

465.1. kai turbinos šiluminės ir mechaninės būklės kontroliniai rodikliai neatitinka leistinųjų verčių;

\n

465.2. netvarkinga bent viena apsaugų, išjungiančių turbiną;

\n

465.3. reguliavimo ir garo paskirstymo sistemoje yra defektų, dėl kurių turbinos rotorius, išjungus apkrovą, gali įsibėgėti;

\n

465.4. sugedęs vienas iš tepimo, reguliavimo, generatoriaus sandarinimo siurblių arba jų automatinio rezervo įtaisų (ARĮ);

\n

465.5. alyvos kokybė neatitinka eksploatuojamos alyvos normų arba alyvos temperatūra žemesnė už turbinos gamintojo reikalaujamą;

\n

465.6. pagal cheminę sudėtį šviežio garo kokybė neatitinka normų.

\n
466.Kol neįjungtas veleną sukantis įtaisas, draudžiama leisti garą į turbinos sandariklius, nuleisti garą arba karštą vandenį į kondensatorių, garu šildyti turbiną. Jei turbina neturi veleno sukančiojo įtaiso, garo padavimo į turbiną sąlygas nustato technologinė instrukcija.
\n

Norint įjungti turbiną, nuleisti į kondensatorių iš katilo arba garotiekių darbo terpę ir tiekti garą darbui į turbiną galima, kai slėgis kondensatoriuje atitinka nurodytą instrukcijoje, bet ne didesnis kaip 0,6 kgf/cm2 (60 kPa).

\n
467.Turbinos ir generatoriaus guolių atramų vibracijos greičio vidutinės kvadratinės vertės nusistovėjusiame režime turi būti ne didesnės kaip 4,5 mm/s.
\n

Padidėjus vibracijai daugiau norminio dydžio, reikia ją sumažinti ne vėliau kaip per 30 parų.

\n

Kai vibracija didesnė nei 7,1 mm/s, eksploatuoti turbinas, generatorius ilgiau kaip 7 paras draudžiama.

\n

Vibracijai padidėjus iki 11,2 mm/s, apsaugos sistema turi išjungti turbiną arba tai turi atlikti operatyvinis personalas.

\n

Jei turbinai veikiant nusistovėjusiu režimu staiga 1 mm/s padidėja dviejų vieno rotoriaus atramų arba dviejų gretimųjų atramų vibracija ar vienos atramos dvi vibracijos komponentės, turbiną reikia nedelsiant išjungti.

\n

Turbiną reikia nukrauti ir išjungti, jei vienos iš atramų bent viena vibracijos komponentė palaipsniui (per 1–3 paras) padidėja 2 mm/s.

\n

Neleidžiama eksploatuoti turbinos, generatoriaus, jei yra žemųjų dažnių vibracija. Atsiradus didesnei nei 1 mm/s žemųjų dažnių vibracijai, ją reikia pašalinti.

\n

Vibraciją reikia matuoti ir registruoti nuolatinės kontrolės stacionaria aparatūra, kuri matuoja visų turbinos agregato atraminių ir ašinių atraminių guolių vibraciją trimis tarpusavyje statmenomis turbinos ir generatoriaus ašiai kryptimis: vertikaliąja, horizontaliąja skersine ir horizontaliąja ašine.

\n

Turbinos agregatams, kurių galia mažesnė nei 50 MW, leidžiama naudoti nešiojamuosius vibracijos matavimo prietaisus. Vibracija tikrinama pagal technologinę instrukciją priklausomai nuo turbinos vibracinės būklės, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

\n
468.Garo turbinos pratekamosios dalies būklės ir jos užterštumo druskomis kontrolei ne rečiau kaip kartą per mėnesį kontroliniuose turbinos laipsniuose reikia tikrinti garo slėgį, kai garo debitas kontroliuojamame laipsnyje artimas vardiniam. Šis reikalavimas netaikomas AE turbinoms, jei to nereikalauja turbinų gamintojas.
\n

Slėgio padidėjimas kontroliniuose laipsniuose, lyginant su vardiniu, esant atitinkamam garo debitui, turi būti ne didesnis kaip 10%. Be to, slėgis turi neviršyti nurodytojo gamintojo.

\n

Kontroliniuose laipsniuose dėl užsiteršimo druskomis pasiekus slėgio ribines reikšmes, reikia plauti arba valyti turbinos garo pratekamąją dalį. Plovimo arba valymo būdas parenkamas priklausomai nuo nuosėdų sudėties ir pobūdžio bei vietos sąlygų.

\n
469.Įrenginių darbą charakterizuojančių rodiklių analizė leidžia nuolat kontroliuoti eksploatuojamų turbinos įrenginių ekonomiškumą.
\n

Turbinos įrenginių ekonomiškumo, taip pat jų remonto įvertinimui daromi eksploatavimo (ekspres) bandymai.

\n

Jei turbinų įrenginių rodikliai neatitinka vardinių, reikia pašalinti įrenginių defektus ir eksploatavimo trūkumus.

\n

Rekonstruotoms turbinoms reikia atlikti balansinius bandymus.

\n
470.Nesant arba nesuveikus atitinkamoms apsaugoms, personalas turi nedelsdamas išjungti turbiną (avarinio išjungimo mygtuku) šiais atvejais:
\n

470.1. padidėjus rotoriaus sukimosi dažniui daugiau kaip saugos automatui nustatyta riba;

\n

470.2. kai neleistinas turbinos rotoriaus ašinis poslinkis;

\n

470.3. neleistinai pasikeitus rotorių padėčiai cilindrų atžvilgiu;

\n

470.4. neleistinai sumažėjus tepimo sistemos tepalo (ugniai atsparaus skysčio) slėgiui;

\n

470.5. neleistinai sumažėjus tepalo lygiui bake;

\n

470.6. neleistinai padidėjus tepalo, nutekančio iš bet kurio guolio, generatoriaus veleno sandarinimo guolių ar bet kurios atraminio guolio kaladėlės temperatūrai;

\n

470.7. užsiliepsnojus turbinos/generatoriaus tepalui;

\n

470.8. neleistinai sumažėjus „alyvos/vandenilio“ slėgio perkričiui generatoriaus veleno sandarinimo sistemoje;

\n

470.9. neleistinai sumažėjus tepalo lygiui generatoriaus veleno sandarinimo sistemos dempferiniame bake;

\n

470.10. atsijungus visiems generatoriaus vandenilio sandarinimo sistemos alyvos siurbliams (kur sandarinimų aprūpinimo sistemose nėra inžektorių);

\n

470.11. dėl vidinio gedimo atsijungus generatoriui;

\n

470.12. neleistinai padidėjus slėgiui kondensatoriuje;

\n

470.13. neleistinai padidėjus priešslėginių turbinų paskutinio laipsnio slėgio perkričiui;

\n

470.14. staiga padidėjus turbinos agregato vibracijai;

\n

470.15. pasigirdus metaliniam bildesiui ir neįprastam triukšmui turbinos arba generatoriaus viduje;

\n

470.16. pasirodžius kibirkštims arba dūmams iš turbinos ar generatoriaus guolių arba galinių sandarinimų;

\n

470.17. neleistinai kritus šviežio garo arba garo už tarpinio kaitintuvo temperatūrai;

\n

470.18. pasireiškus hidrauliniams smūgiams šviežio, tarpinio garo vamzdynuose arba turbinoje;

\n

407.19. atsiradus įtrūkiui arba plyšiui alyvotiekių, garo ir vandens trakto vamzdynų neatjungiamoje dalyje, garo paskirstymo mazge;

\n

470.20. nustojus tekėti aušinančiajam vandeniui per generatoriaus statorių;

\n

470.21. neleistinai sumažėjus aušinančiojo vandens srautui per dujų aušintuvus;

\n

470.22. dingus įtampai distancinio ir automatinio valdymo įrenginiuose arba matavimo prietaisuose.

\n

Technologinėje instrukcijoje pagal gamintojo instrukcijos reikalavimus turi būti nurodyta, kada reikia nutraukti vakuumą, kai išjungiama turbina.

\n

Technologinėje instrukcijoje turi būti tiksliai nurodyti neleistini agregato kontroliuojamųjų dydžių nuokrypiai.

\n
471.Turbina turi būti nukrauta ir sustabdyta elektrinės vadovo nurodytu laiku (apie tai informuojant elektros sistemos dispečerį) šiais atvejais:
\n

471.1. užstrigus šviežio arba tarpinio garo atkirtimo vožtuvams;

\n

471.2. užstrigus reguliavimo vožtuvams arba nutrūkus kotams (štokams), užstrigus sukamosioms diafragmoms arba atėmimų atbuliniams vožtuvams;

\n

471.3. esant reguliavimo sistemos gedimams;

\n

471.4. atsiradus pagalbinių įrenginių gedimui, jei jų negalima pašalinti turbinai veikiant;

\n

471.5. padidėjus atramų vibracijai daugiau kaip 7,1 mm/s (kai padidėja iki 11,2 mm/s ir daugiau, personalas išjungia nedelsdamas);

\n

471.6. paaiškėjus, jog yra technologinės apsaugos, atjungiančios agregatą, gedimas;

\n

471.7. atsiradus alyvos nuotėkiui iš guolių, vamzdžių ar armatūros ir dėl to esant gaisro pavojui;

\n

471.8. nustačius, kad neleistina vandenilio koncentracija guolių karteriuose, šinolaidžiuose, tepalo bake, taip pat, jei vandenilio nuotėkis iš generatoriaus korpuso viršija norminį;

\n

471.9. pablogėjus šviežio garo cheminei sudėčiai lyginant su normine.

\n
472.Kiekvienai turbinai turi būti nustatyta rotoriaus stojimo trukmė, atitinkanti turbinos išjungimą esant norminiam vakuumui ir tuo atveju, kai vakuumas nutraukiamas. Pasikeitus šiai trukmei turi būti išaiškintos ir pašalintos pasikeitimo priežastys. Stojimo trukmę reikia tikrinti visada išjungiant turbiną.
\n
473.Turbiną išjungus 7 paroms ir ilgiau (išskyrus AE turbinas), turi būti panaudotos įrenginių koroziją mažinančios priemonės.
\n

IX. ŠILUMINIŲ ELEKTRINIŲ BLOKINIAI ĮRENGINIAI 474. Blokiniai įrenginiai eksploatuojami pagal pagrindinių ir pagalbinių įrenginių technologinių instrukcijų, taip pat bloko technologinės instrukcijos reikalavimus.

\n
475.Reikia užtikrinti ilgalaikį, patikimą ir ekonomišką eksploatuojamų blokinių įrenginių darbą. Esant vardiniams ir avariniams režimams, blokiniai įrenginiai turi reguliuoti elektros sistemos dažnį ir galią.
\n
476.Siekiant vykdyti apkrovų dispečerinį grafiką, reikia užtikrinti bloko apkrovos keitimą reguliavimo diapazone, prireikus iki techninio minimumo, išjungimo į rezervą ir bloko jungimo darbui, kai yra įvairi jo šilumos būklė.
\n
477.Termofikaciniai blokai, per kurių kondensatorius teka nustatytas cirkuliuojančiojo vandens kiekis, gali tenkinti elektrinės apkrovos dispečerinį grafiką, išlaikant reikiamą šilumos atidavimą.
\n
478.Žemutinė bloko reguliavimo diapazono riba nustatoma tokia, kad, nenaudojant rankinio valdymo, visame apkrovos diapazone liktų nepasikeitę dirbantys įrenginiai ir automatinio valdymo sistemos. Reikia užtikrinti eksploatuojamų įrenginių (katilų, turbinų) darbą techniškai minimalia apkrova. Negalima dirbti apkrova, mažesne už gamintojo nurodytą minimalią.
\n
479.Kai bloko apkrova atitinka reguliuojamojo diapazono žemutinę ribą arba techniškąjį minimumą, šviežio ir tarpinio garo temperatūros kritimas turi neviršyti įrenginių gamintojo nustatytų dydžių.
\n
480.Blokus, suprojektuotus dirbti esant pastoviam šviežio garo slėgiui, leidžiama eksploatuoti tolygiai kintančio slėgio režimu visai atidarant dalį turbinos aukšto slėgio cilindro (ASC) reguliuojančiųjų vožtuvų tik turint tam technišką pagrindimą. Šis režimas netaikomas blokams, kuriuos elektros sistemos dispečerinės sprendimu reikia eksploatuoti vardiniu slėgiu. Šiuo atveju atitinkami papildymai įtraukiami į technologinę instrukciją.
\n
481.Termofikaciniuose blokuose, turinčiuose bloko kondensato nudruskinimo įrenginius (BNĮ), tinklo vandens šildytuvų garo kondensatą reikia valyti BNĮ tik tais atvejais, kai nesandari šių šildytuvų vamzdžių sistema.
\n
482.Išjungiant blokus rezervui, įrenginių aušinti nereikia. Reikia išleisti garą iš tarpinio kaitinimo sistemos, o blokuose su tiesiasroviais katilais – ir iš perkaitintuvo trakto už į katilo traktą įmontuotų sklendžių. Išjungus būgninius katilus reikia naudoti technologines priemones, kurios neleistų perkaitintuve susidariusiam kondensatui patekti į karštus garo vamzdžius.
\n
483.Bloko leidimo darbui technologija ir grafikai renkami priklausomai nuo pradinės šiluminės būklės.
\n
484.Blokų ir elektrinės įrenginiai, garo ir elektros įrenginiai, armatūra, šilumos izoliacija ir vandens įrenginiai turi būti tokios parengties, kad galima būtų jungti darbui vienu metu ne mažiau kaip du elektrinės blokus nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie neveikė.
\n
485.Leisti bloką dirbti draudžiama šiais atvejais:
\n

485.1. esant sąlygoms, pagal šias taisykles draudžiančioms jungti pagrindinius įrenginius;

\n

485.2. jei netvarkinga bet kuri technologinė apsauga, išjungianti energetinį bloką;

\n

485.3. jeigu netvarkingas operatyvių reguliavimo įtaisų, avarinėms situacijoms likviduoti naudojamos armatūros distancinis valdymas;

\n

485.4. jeigu neparuošti įjungti bloko vandens nudruskinimo įrenginiai;

\n

485.5. jeigu pažeistos vamzdynų atramos bei spyruoklinės pakabos.

\n
486.Blokų darbas su įjungtais garo prieš turbiną slėgio reguliatoriais, veikiančiais turbinos reguliuojančiuosius vožtuvus (reguliatoriais „iki savęs“), kai jų nėra elektros sistemos dažnio ir galios reguliavimo sistemos sudėtyje, draudžiamas. Išimties atvejais, esant gedimams arba įrenginiams veikiant nestabiliai, įmonės vadovo leidimu, suderinus su elektros sistemos dispečerine, laikinai galima dirbti su įjungtais reguliatoriais „iki savęs“.
\n
487.Jei nėra (sugedo) blokų dažnio ir galios automatinio reguliavimo sistemos, o dėl dažnio kitimo turbinų apkrova padidėjo (sumažėjo), personalas turi nedelsdamas keisti katilų našumą reguliuojamojo diapazono ribose, kad išlaikytų buvusį šviežio garo slėgį. Jei apkrovos keitimas gali perkrauti elektros linijas, o tai kelia grėsmę elektros sistemos stabilumui, technologinėje instrukcijoje turi būti nurodyta, kokiam dažnio pasikeitimui esant, suderinus su elektros sistemos dispečere, personalui reikia pradėti nurodytuosius veiksmus.
\n
488.Technologinės apsaugos arba personalas bloką nedelsiant turi išjungti šiais atvejais:
\n

488.1. sustojus katilui arba abiem dvigubo katilo katilams;

\n

488.2. atjungus turbiną dėl jos pažeidimų arba pavojingų režimo pažeidimų, išvardytų 470 punkte (išskyrus šviežio arba tarpinio perkaitinto garo temperatūros neleistino pažemėjimo atvejus);

\n

488.3. atjungus generatorių arba bloko transformatorių dėl vidinių gedimų;

\n

488.4. atsijungus visiems maitinimo siurbliams;

\n

488.5. atsiradus kiauram įtrūkiui arba plyšus maitinimo vamzdynui, garotiekiui, deaeratoriaus korpusui;

\n

488.6. dingus distancinio ir automatinio valdymo įtaisų arba matavimo prietaisų įtampai;

\n

488.7. kilus gaisrui, kuris kelia pavojų personalui arba įrenginiams.

\n

X. DUJŲ TURBINŲ ĮRENGINIAI 489. Eksploatuojant dujų turbinų įrenginius (DTĮ) reikia užtikrinti:

\n

489.1. patikimą ir ekonomišką pagrindinių ir pagalbinių įrenginių darbą, laikantis dispečerinio apkrovos grafiko;

\n

489.2. galimybę veikti vardiniais parametrais, atitinkančiais DTĮ technines sąlygas;

\n

489.3. kompresorių, turbinų ir šilumokaičių pratekamosios dalies švarą;

\n

489.4. kad nebūtų oro, dujų, kuro, alyvos ir vandens nuotėkių.

\n
490.Dujų turbinos įrenginių reguliavimo sistema turi tenkinti šiuos reikalavimus:
\n

490.1. stabiliai palaikyti parinktą apkrovą;

\n

490.2. laikyti dujų turbiną tuščiojoje veikoje su vardiniu rotoriaus sukimosi dažniu;

\n

490.3. užtikrinti patikimą dujų turbinos įrenginių veikimą įjungiant, išjungiant ir avarinėse situacijose;

\n

490.4. užtikrinti tolygų dujų turbinos režimo keitimą keičiantis apkrovai;

\n

490.5. palaikyti tokį rotoriaus sukimosi dažnį, kuris nepaveiktų saugos automato staiga išjungus maksimalią apkrovą (DTĮ su laisva jėgos turbina apkrovos vertė nurodoma techninėse sąlygose);

\n

490.6. laikyti prieš turbiną (turbinas) reikiamą dujų temperatūrą, neleisti jai pakilti iki ribinės, kuriai esant suveikia avarinė apsauga;

\n

490.7. dujų temperatūros ribojimo sistemos nejautrumas turi būti ne didesnis kaip 10°C;

\n

490.8. užtikrinti nepulsuojantį kompresorių darbą.

\n

DTĮ generatoriaus veleno sukimosi dažnio reguliavimo netolygumo laipsnis turi būti 4-5% vardinio; siekiant pagerinti eksploatavimo sąlygas konkrečių modelių DTĮ, galimas netolygumo laipsnio padidinimas turi būti nurodytas techninėse sąlygose; minimalus vietinis statinio netolygumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip 2%.

\n

Esant bet kuriam apkrovimui, nejautrumo laipsnis turi būti ne didesnis kaip 0,2% vardinio apsisukimų dažnio.

\n

Dujų turbinų įrenginių darbo nuokrypių nuo normalaus apsisukimų dažnio galimybę ir trukmę turi reglamentuoti DTĮ techninės sąlygos.

\n
491.Temperatūros impulsą, naudojamą reguliavimo ir apsaugos sistemose, turi duoti mažos inercijos jutikliai (termoelektriniai pirometrai arba kiti matavimo įtaisai, jeigu reikia, turintys dinaminę korekciją), įtaisyti būdinguose trakto pjūviuose ir tiksliai matuojantys temperatūrą.
\n
492.Apsaugos, neleidžiančios dujų temperatūrai pakilti aukščiau leistinosios, už kiekvienos degimo pakopos turi būti sureguliuotos taip, kad veiktų esant DTĮ techninėse sąlygose nurodytai temperatūrai.
\n
493.Apsaugos automatai turi būti sureguliuoti taip, kad veiktų padidėjus rotorių sukimosi dažniui 10–12% daugiau vardinio arba iki vertės, nurodytos DTĮ techninėse sąlygose.
\n
494.Eksploatuojant dujų turbinų įrenginius reikia naudoti priemones, mažinančias įsiurbiamo į juos oro dulkėtumą (laisvas aikšteles užsėti žole, asfaltuoti kelius, įrengti laistymo priemones ir kita) ir kliudančias saviems arba pašaliniams užterštojo oro išleidžiamiems srautams patekti į dujų turbinų įrenginio oro imtuvą.
\n
495.Oro filtravimo sistema turi užtikrinti, kad dulkių kiekis į DTĮ tiekiamame ore būtų ne daugiau kaip 0,3 mg/m3 vidutinio liekamojo metinio dulkėtumo. Šiame ore dulkių, kurių dalelių skersmuo didesnis kaip 20 mkm, koncentracija turi būti ne didesnė kaip 0,03 mg/m3. Leidžiama trumpalaikė, ne daugiau 100 val. per metus (padidinto dulkėtumo periodais), dulkių koncentracija iki 5 mg/m3, esant dalelių skersmeniui ne didesniam kaip 30 mkm. Reikia reguliariai tikrinti oro filtrų būklę. Neleidžiama, kad alyva arba kitos medžiagos patektų iš filtrų į dujų turbinos įrenginio siurbimo traktą. Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį reikia apžiūrėti oro filtrus ir išvalyti nuo dulkių ir dumblo (jei DTĮ veikia baziniu režimu, tai valyti reikia artimiausiu laiku, kai jie neveiks).
\n
496.Oro filtravimo sistemoje turi būti įrengti abipusio veikimo vožtuvai su apvadais, atsidarantys automatiškai, kai filtruose slėgio skirtumas viršija vardinį arba kai filtrų kameroje susidaro perteklinis slėgis.
\n
497.Negalima leisti, kad apledėtų oro filtrai arba kompresorių pratekamoji dalis. Jei būtina, dujų turbinų įrenginių oro siurbimo traktuose įrengiami įtaisai, neleidžiantys apledėti.
\n
498.Dujų turbinų įrenginį atkertantys ir kuro reguliavimo vožtuvai turi būti sandarūs. Prieš kiekvieną DTĮ įjungimą reikia tikrinti vožtuvų judesio laisvumą pilnąja eiga, o dirbant DTĮ – iš dalies pridarant, pagal įrenginio gamintojo instrukcijos reikalavimą.
\n

Dirbant nepertraukiamai ilgiau kaip 1 mėnesį, ne rečiau kaip kartą per mėnesį reikia tikrinti vožtuvų sandarumą. Tikrinti reikia artimiausio DTĮ išjungimo metu.

\n
499.Alyvotiekiuose prieš aušintuvus ir už jų, rezervinių bei avarinių alyvos siurblių siurbimo ir slėgio linijose, taip pat avarinio alyvos nupylimo linijose iš DTĮ alyvos bakų, prieš įrengtus filtrus ir už jų, generatoriaus veleno sandariklių sistemoje įmontuotos sklendės ir ventiliai plombuojami darbo padėtyje.
\n
500.DTĮ generatoriui pradėjus veikti elektros variklio režimu, reikia jį nedelsiant išjungti. Tam tikslui generatoriuose įrengiama apsauga. Šis reikalavimas netaikomas DTĮ su laisvosiomis jėgos turbinomis.
\n
501.Dujų turbinų įrenginys įsukamas ir sinchronizuojamas automatiškai, esant bet kokiai jo šiluminei būklei.
\n

Planuotai DTĮ išjungiamas automatiškai pagal programą.

\n
502.DTĮ įjungiamas darbui vadovaujant pamainos vadovui. Po remonto vadovauja padalinio vadovas.
\n
503.Jungiant DTĮ po remonto arba ilgesnio kaip 3 parų rezervo reikia tikrinti, ar tvarkingos ir paruoštos įjungti technologinės apsaugos ir automatikos priemonės, pagalbinių įrenginių blokuotės, alyvos sistema, rezerviniai ir avariniai alyvos siurbliai, matavimo prietaisai ir operatyvinio ryšio priemonės. Gedimus reikia likviduoti.
\n
504.Draudžiama įjungti DTĮ šiais atvejais:
\n

504.1. jei netvarkinga arba išjungta kuri nors apsauga;

\n

504.2. jei reguliavimo sistemoje yra defektų, dėl kurių dujų temperatūra gali viršyti leistinąją arba gali įsibėgėti DTĮ rotorius;

\n

504.3. jei netvarkingas bent vienas alyvos siurblys arba jų automatinio įjungimo sistema;

\n

504.4. jei kuro ar alyvos kokybė neatitinka norminės arba kuro (alyvos) temperatūra ar slėgis žemesnis arba aukštesnis už nustatytas ribas;

\n

504.5. jei DTĮ šiluminės arba mechaninės būklės kontroliuojami rodikliai nukrypsta nuo leistinųjų ribų.

\n

Po avarinio išjungimo arba buvus sutrikimams praėjusio jungimo metu draudžiama įjungti darbui DTĮ nepašalinus gedimų.

\n
505.Prieš uždegant deginimo kamerose kurą, dujų turbinų įrenginių traktus reikia ventiliuoti ne mažiau kaip 2 minutes dirbant skystuoju ir 5 minutes dirbant dujiniu kuru sukant rotorių paleidimo įrenginiu.
\n

Po nesėkmingo bandymo įjungti DTĮ draudžiama pakartotinai uždegti kurą, jei prieš tai nebuvo išvėdinti traktai ne mažiau kaip 4 minutes dirbant skystuoju ir 10 minučių dujiniu kuru. Vėdinimo trukmė priklausomai nuo trakto komponavimo, kuro rūšies ir DTĮ modelio turi būti nurodyta technologinėje instrukcijoje.

\n
506.DTĮ įjungimą darbui reikia nedelsiant nutraukti suveikus apsaugai arba tai turi daryti personalas, šiais atvejais:
\n

506.1. jei pažeidžiama nustatytoji įjungimo operacijų tvarka (seka);

\n

506.2. jei pagal įjungimo grafiką dujų temperatūra pakyla aukščiau leistinosios;

\n

506.3. jei įjungimo įtaiso apkrova viršija leistinąją;

\n

506.4. jei išjungus jungimo įtaisą sumažėja įsukamojo veleno sukimosi dažnis, o tai nenumatyta instrukcijoje;

\n

506.5. jei dujų turbinų įrenginio kompresoriuose pasireiškia pulsacijos reiškiniai.

\n
507.Dujų turbinų įrenginį reikia nedelsiant išjungti suveikus apsaugai arba tai turi atlikti personalas šiais atvejais:
\n

507.1. padidėjus dujų temperatūrai prieš turbiną (turbinas) iki neleistinos reikšmės;

\n

507.2. padidėjus rotoriaus sukimosi dažniui daugiau nei leidžiama;

\n

507.3. atsiradus įtrūkimams arba prakiurus aukšto slėgio alyvos ar kuro vamzdynams;

\n

507.4. esant neleistinam kompresoriaus ar turbinos rotoriaus ašiniam poslinkiui arba pasikeitus rotorių padėčiai cilindrų atžvilgiu iki neleistinos vertės;

\n

507.5. sumažėjus alyvos slėgiui tepimo sistemoje arba lygiui alyvos bake iki neleistino, taip pat pakilus nutekančios iš bet kurio guolio alyvos arba bet kurios atraminio guolio kaladėlės temperatūrai iki neleistinos ribos;

\n

507.6. išgirdus metalo garsus (griežimą, bildesį), neįprastą ūžesį turbinų ir DTĮ aparatų viduje;

\n

507.7. padidėjus guolių atramų vibracijai daugiau leistinosios, nurodytos 516 punkte;

\n

507.8. pasirodžius kibirkštims arba dūmams iš turbinų arba generatoriaus guolių bei galinių sandarintuvų;

\n

507.9. užsiliepsnojus alyvai arba kurui ir negalint turimomis priemonėmis greitai likviduoti gaisro;

\n

507.10. įvykus sprogimui degimo kamerose arba dujotiekyje;

\n

507.11. užgesus degimo kamerose fakelui, iki neleistino sumažėjus skystojo arba dujinio kuro slėgiui;

\n

507.12. dingus įtampai reguliavimo ir automatinio valdymo įtaisuose arba visuose matavimo prietaisuose;

\n

507.13. išsijungus generatoriui dėl vidinių gedimų;

\n

507.14. pasireiškus kompresorių pulsacijai arba priartėjus prie neleistinos ribos;

\n

507.15. pakitus oro slėgiui už kompresorių iki neleistino.

\n

Atjungiant DTĮ kartu atjungiamas ir generatorius, veikia apsaugos sistema arba tai atlieka personalas.

\n
508.Dujų turbinų įrenginiui reikia sumažinti apkrovą ir išjungti jį įmonės vadovo sprendimu šiais atvejais:
\n

508.1. sutrikus normaliam eksploatavimo režimui arba normaliam pagalbinių įrenginių darbui, atsiradus įspėjamosios signalizacijos signalams, jei sutrikimo priežasčių negalima pašalinti neišjungus;

\n

508.2. užstrigus atkertantiesiems vožtuvams, reguliavimo ir priešpulsaciniams vožtuvams;

\n

508.3. apledėjus oro siurbimo įtaisui, jei dirbant su apkrova apledėjimo pašalinti negalima;

\n

508.4. neleistinai pakilus turbinos korpusų, degimo kamerų, pereinamųjų vamzdynų išorinių paviršių temperatūrai, jei šios temperatūros, keičiant darbo režimą, negalima sumažinti;

\n

508.5. neleistinai pakilus oro temperatūrai prieš didelio slėgio kompresorių, taip pat aušinančiojo vandens tiekimo sutrikimo atvejais;

\n

508.6. jei netvarkinga kuri nors apsauga arba operatyvinis matavimo prietaisas.

\n
509.Jei užsidegus regeneratoriuose arba tinklo vandens šildytuvuose nuosėdoms dujų turbinų įrenginio parametrai pavojingai nepasikeičia, įrenginį reikia palikti dirbti, kad būtų užtikrintas šilumokaičių paviršių aušinimas.
\n

Nuosėdoms užsiliepsnojus sustabdytame dujų turbinų įrenginyje, reikia įjungti gaisro gesinimo įtaisus.

\n
510.Atjungus DTĮ reikia efektyviai išvėdinti traktus ir prapūsti kuro kolektorius bei purkštuvus oru arba inertinėmis dujomis ten, kur tai numatyta. Baigus vėdinti reikia uždaryti užkaišas siurbimo ir (arba) išpūtimo pusėje. Aušinant DTĮ vėdinimo, rotorių sukimo trukmę ir periodiškumą reikia nurodyti technologinėje instrukcijoje.
\n
511.Eksploatavimo metu, vadovaujantis stebėjimais ir analizuojant veikimo parametrus, reikia atlikti DTĮ diagnostiką ir tikrinti jų vibracijos būklę, analizuojant:
\n

511.1. ar dujų įrenginio galia atitinka vardinę;

\n

511.2. kompresorių užsiteršimo laipsnį ir patvarumo atsargas;

\n

511.3. šilumokaičių efektyvumą;

\n

511.4. prieš turbiną arba už jos dujų matuojamos temperatūros netolygumą;

\n

511.5. kuro ir oro (dujų) slėgį, taip pat tepalo slėgį ir temperatūrą būdingose vietose;

\n

511.6. turbinų, kompresorių, žadintuvų ir generatorių vibracijas.

\n

Kontroliuojamųjų parametrų ribinių nuokrypių, pažymėtų pasuose, dydžiai turi neviršyti gamintojų arba techninėse sąlygose nurodytų dydžių.

\n
512.Visi DTĮ reguliavimo ir apsaugos nuo apsisukimų dažnio padidėjimo sistemos tikrinimai ir bandymai turi būti atliekami pagal gamintojo instrukcijas.
\n
513.Ar veikia apsauga dujų temperatūrai turbinoje viršijus ribinę, reikia tikrinti ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius.
\n
514.DTĮ reguliavimo sistemos darbas tikrinamas staigiai išjungiant apkrovą ir generatorių šiais atvejais:
\n

514.1. sumontavus DTĮ;

\n

514.2. rekonstravus, jei pakeista dujų turbinų įrenginio dinaminė charakteristika arba reguliavimo sistemos statinė ir dinaminė charakteristikos;

\n

514.3. pašalinus reguliavimo sistemos gedimus, kurie galėjo turėti įtakos reguliavimo sistemos statinei ir dinaminei charakteristikoms.

\n
515.Periodiškai veikiantys DTĮ turi būti visada paruošti įjungti. Jei jų įjungti nereikia, tuomet DTĮ pagalbinių įrenginių ir sistemų tvarkingumas tikrinamas kartą per pamainą, o kontroliniai įjungimai, apkraunant agregatą, daromi ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
\n
516.Turbinų, kompresorių, generatoriaus ir žadintuvo guolių atramų vibracija eksploatuojant DTĮ turi neviršyti 4,5 mm/s. Viršijus šią vibracijos normą, ne vėliau kaip per 30 dienų vibraciją reikia sumažinti.
\n

Eksploatuoti DTĮ esant 7,1 mm/s vibracijai draudžiama.

\n

Vibracijai padidėjus iki 11,2 mm/s, apsaugos sistema turi išjungti turbiną arba tai turi padaryti operatyvinis personalas.

\n

Jei veikiant turbinai nusistovėjusiu režimu staiga 1 mm/s padidėja dviejų vieno rotoriaus atramų arba dviejų gretimų atramų vibracija ar vienos atramos dvi vibracijos komponentės, turbiną reikia nedelsiant išjungti.

\n

Turbiną reikia nukrauti ir sustabdyti, jei vienos iš atramų bent viena vibracijos komponentė palaipsniui (per 1–3 paras) padidėja 2 mm/s.

\n

Aviacinių ir laivų dujų turbinų, kurios veikia energetikos įrenginiuose, vibracinė būklė turi būti tokia, kaip nurodyta gamintojų instrukcijoje. Tačiau šiuo atveju varikliai turi nesukelti su jais sujungtų įrenginių vibracijos, viršijančios aukščiau nurodytąją.

\n
517.Turi būti nurodyta vardinė kiekvieno DTĮ veleno rotoriaus stojimo trukmė ir veleną sukančio elektros variklio vardinė elektros srovė.
\n

Rotoriaus stojimo trukmė ir elektros srovė stebima ir registruojama paros žiniaraštyje kiekvieną kartą išjungus turboagregatą. Jeigu yra nuokrypių nuo vardinės stojimo trukmės ar elektros srovės, atsiradus pašaliniams garsams reikia išaiškinti nuokrypių priežastis ir jas pašalinti.

\n
518.Išjungiant ilgesniam laikui rezervui DTĮ reikia konservuoti. Kai įrenginį reikia konservuoti, konservuojamųjų mazgų sąrašą ir konservavimo technologiją nustato DTĮ gamintojų instrukcijos.
\n
519.DTĮ techninę priežiūrą reikia vykdyti pagal gamintojo reikalavimus.
\n
520.Elektrinėse reikia sudaryti dujų turbinų įrenginių techninės priežiūros reglamentą.
\n
521.Techninės priežiūros reglamente turi būti nustatyta:
\n

521.1. pratekamosios dalies vizualinė diagnostika neardant turbinų ir aparatų vietose, nurodytose technologinėje instrukcijoje, naudojant optinius arba optinio pluošto prietaisus;

\n

521.2. periodinis nuosėdų šalinimas iš DTĮ pratekamosios dalies neardant turbinų ir aparatų, naudojant techninius plovimo tirpalus ir minkštus abrazyvus;

\n

521.3. DTĮ apsaugos ir automatinio valdymo sistemos tikrinimas, įskaitant kontrolinius automatinius DTĮ įjungimus, tikrinant, ar pagrindiniai oro ir dujų parametrai, kuro slėgis bei įjungimo įtaiso apkrova atitinka įjungimo grafiką;

\n

521.4. kuro purkštukų apžiūra ir jų hermetiškumo, debito ir kuro išpurškimo kampo tikrinimas;

\n

521.5. rezervinių ir avarinių alyvos siurblių bei jų automatinio įjungimo įtaisų tikrinimas;

\n

521.6. traktų, vožtuvų, užkaišų ir armatūros sandarumo tikrinimas;

\n

521.7. kuro siurblių ir techninio vandens tiekimo siurblių tikrinimas;

\n

521.8. tepalo, kuro ir vandens filtrų tikrinimas ir valymas.

\n

XI. TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ KONTROLĖS, VALDYMO IR SAUGOS SISTEMOS 522. Eksploatuojant technologinių procesų valdymo sistemas turi būti užtikrinta:

\n

522.1. įrenginių mechaninės ir šiluminės būklės kontrolė;

\n

522.2. įrenginių apsauga, jų valdymas, ekonomiškumas ir patikimas darbas.

\n

Veikiant technologiniams įrenginiams, turi veikti nuolat projekte numatytąja apimtimi:

\n

522.3. technologinių parametrų matavimo priemonės;

\n

522.4. technologinės ir avarinės signalizacijos įrenginiai;

\n

522.5. technologinių apsaugų ir blokuočių įrenginiai;

\n

522.6. uždarymo, reguliavimo mechanizmų distancinio, automatinio ir loginio valdymo sistemos;

\n

522.7. informacijos, valdymo ir skaičiavimo sistemų (IVSS) įrenginiai.

\n
523.Valdymo sistemas prižiūrintis personalas privalo užtikrinti šių sistemų darbingą būklę, jų tinkamumą darbui, priežiūrą laiku ir remontą.
\n

Už valdymo sistemų įrenginių saugumą ir išorinių dalių švarą atsako energetikos įmonių padalinių, kuriuose yra valdymo įrenginiai, personalas.

\n
524.Technologinio procesų valdymo sistemų apimtis turi tenkinti technologinių įrenginių gamintojų reikalavimus, taip pat norminių dokumentų reikalavimus.
\n
525.Valdymo sistemų elektros maitinimas turi būti įrengtas pagal imtuvų grupes:
\n

525.1. technologinių parametrų matavimo priemonės;

\n

525.2. technologinės ir avarinės signalizacijos įrenginiai;

\n

525.3. automatinio reguliavimo įrenginiai;

\n

525.4. distancinio valdymo ir blokuočių įrenginiai;

\n

525.5. informacinės, skaičiavimo priemonės ir jų jutikliai.

\n

Į išvardytas grupes, jas sudarančius pogrupius turi būti skirstoma savarankiškais apsaugos aparatais, užtikrinančiais selektyvų pažeistų schemos dalių atjungimą ir elektros maitinimo tinklo elementų remontą nestabdant pagrindinių įrenginių.

\n

Visų grupių ėmėjai, išskyrus skaičiavimo technikos priemones, turi būti suskirstyti į pogrupius technologiniu principu: katilų skyrius, turbinų skyrius ir kita.

\n
526.Blokinių įrenginių technologinių apsaugų ir signalizacijos grandinių maitinimas turi būti iš trijų šaltinių:
\n

526.1. savųjų reikmių 0,4 kV skirstyklos;

\n

526.2. gretimo bloko 0,4 kV skirstyklos (AE būtinas atskiras projektas);

\n

526.3. iš pastoviosios srovės šaltinio per invertorių;

\n

526.4. kitoms bloko valdymo priemonėms reikalavimas „Iš pastoviosios srovės šaltinio per invertorių“ neprivalomas.

\n

Signalizacija turi veikti visiškai praradus maitinimą tiek bet kuriai grupei ėmėjų, tiek ir vienam iš įvadų.

\n

Rezervinio maitinimo automatinio jungimo valdymo įrenginių priemonių ir maitinimo įtampos buvimo signalizacijos įrenginių tvarkingumą reikia tikrinti pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką.

\n
527.Aplinkos oro temperatūra, drėgmė, vibracija, radiacija, išorinių magnetinių ir elektros laukų stiprumas ir valdymo priemonių sumontavimo vietų dulkėtumas turi neviršyti norminių dokumentų leidžiamų verčių.
\n

Būtina palaikyti tokią oro kondicionavimo sistemos būklę, kuri garantuotų informacinių ir valdančių skaičiavimo sistemų priemonių patikimą funkcionavimą.

\n
528.Spintų tipo skydai privalo būti sandarūs, turėti pastovų apšvietimą, kištukinius 12 bei 220 V įtampos lizdus. Skydų durelės turi būti rakinamos. Kištukų lizdai turi būti prijungti prie patalpų apšvietimo tinklo.
\n

Tarp vietinių prietaisų ir sklendžių valdymo spintų, blokinių skydų neoperatyvinio kontūro panelių, apsaugų aparatūros skydų ir pirminių keitiklių spintų turi būti naudojamos telefono arba radijo ryšio priemonės su operatyvinio valdymo pultu.

\n
529.Pultuose sumontuota aparatūra, pirminiai keitikliai, uždarančioji armatūra ir sklendžių valdymo spintos privalo turėti aiškius paskirties užrašus.
\n

Skydai, perėjimo dėžutės, vykdymo mechanizmai, visi užspaudimai ir prijungti prie jų kabeliai, laidai ir kabelių gyslos, taip pat vamzdinės prijungimo linijos (impulsinės) turi būti numeruotos (ženklintos).

\n
530.Prie paėmimo įrenginių, pirminių keitiklių ir vykdymo mechanizmų turi būti aptarnavimo aikštelės.
\n
531.Į valdymo priemones galios ir matavimo kabeliai turi būti nutiesti pagal Energetikos objektų priešgaisrinių saugos taisyklių ir Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro ir aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 433/547 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo skyrių bei antrojo skyriaus pakeitimų ir papildymų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-59) ir ūkio ministro ir aplinkos ministro 2001 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 242/397 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 63/47, 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 433/547, 2000 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 203/219 dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2001, Nr. 67-2454) reikalavimus.
\n

Neleidžiama sugretinti viename kabelyje galios grandinių su matavimo ar valdymo grandinėmis.

\n
532.Kabelių ir impulsinių linijų perėjimų per sienas, skiriančias patalpas, vietų sandarinimas bei kabelinių ir impulsinių linijų įvedimo į skydus ir panelėse sandarinimo būklė turi užtikrinti sandarumą ir hermetiškumą ir atitikti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.
\n
533.Impulsinės linijos turi būti sandarios. Po įrenginių remonto visos impulsinės linijos prapučiamos. Be to, linijos, į kurias gali pakliūti oras arba šiukšlės, pagal vietos instrukcijų nuostatas turi būti prapučiamos periodiškai.
\n

Eksploatavimo metu pirminiai uždarantieji ėmimo įrenginių įtaisai turi užtikrinti galimybę atjungti impulsines linijas dirbant įrenginiams. Tokią jų būklę privalo garantuoti technologinius įrenginius prižiūrintis personalas.

\n
534.Eksploatavimo procese reguliuojantieji ir uždarantieji įtaisai, naudojami valdymo sistemose ir aprūpinti servomotorais, turi tenkinti sandarumo techninius reikalavimus, debito charakteristikas ir laisvumą. Uždarius vožtuvą, sandarumą turi užtikrinti distancinio arba automatinio valdymo sistemos be papildomo uždarymo rankiniu būdu.
\n

Reguliuojančiuosius įtaisus ir jų sujungimus su vykdymo mechanizmais remontuoja technologinius įrenginius remontuojantis personalas, o priima – personalas, prižiūrintis valdymo sistemas.

\n
535.Valdymo sistemas techniškai prižiūrėti ir remontuoti reikia pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką.
\n
536.Sumontuotos arba rekonstruotos technologinės apsaugos pripažįstamos tinkamomis naudoti energetikos įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu.
\n
537.Eksploatuojamos technologinės apsaugos turi būti įjungtos per visą įrenginių, kuriuose jos sumontuotos, darbo laiką.
\n

Atjungti veikiančias tvarkingas technologines apsaugas draudžiama.

\n

Apsaugos atjungiamos šiais atvejais:

\n

537.1. sugedus apsaugoms. Atjungti būtina energetikos objekto pamainos vadovo nurodymu; būtina pranešti įmonės vadovui ir padaryti įrašą operatyviniuose dokumentuose;

\n

537.2. pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką arba programą.

\n

Draudžiama remontuoti ir derinti įjungtas apsaugų grandines.

\n
538.Šilumos ir mechaninių įrenginių apsaugų ir automatinio rezervo įvedimo (ARĮ) įtaisų vykdomąsias operacijas turi išbandyti atitinkamo technologinio padalinio ir prižiūrintis šiuos įtaisus personalas, prieš įrenginį įjungiant darbui po ilgesnės kaip 3 parų prastovos arba jeigu, sustabdžius įrenginius trumpiau kaip 3 paroms, apsaugų grandinėse buvo atliekami remonto darbai. Jei dėl agregato šiluminės būklės negalima patikrinti vykdomų operacijų, apsaugas reikia tikrinti nepaveikiant vykdymo įtaiso.
\n
539.Technologinės apsaugos priemonės (pirminiai matavimo keitikliai, matavimo prietaisai, gnybtai, raktai ir perjungikliai, impulsinių linijų uždaromoji armatūra ir kita) privalo turėti išorines skiriamąsias žymes (raudona spalva ir kita).
\n

Ant apsaugų skydų ir juose įrengtoje aparatūroje iš abiejų pusių turi būti užrašai apie jų paskirtį. Prietaisų skalėse turi būti žymos, kurių vertes pasiekus pradeda veikti apsaugos.

\n
540.Technologinių apsaugų veikimo ir laiko išlaikymo vertes nustato įrenginių gamintojas. Jei įrenginiai buvo rekonstruojami arba trūksta gamintojo duomenų, šios vertės nustatomos bandymais ir tvirtinamos įmonės vadovo.
\n

Apsaugų aparatūra, turinti veikimo nustatymo keitimo įtaisus, privalo būti užplombuota (išskyrus registruojančiuosius prietaisus). Plombas leidžiama nuimti tik apsaugos įtaisus prižiūrintiems darbuotojams apie tai pažymint operatyviniame žurnale. Plombas nuimti leidžiama tik atjungus apsaugą.

\n
541.Technologinės apsaugos privalo turėti įtaisus, fiksuojančius apsaugos veikimo pirminę priežastį. Įtaisai, fiksuojantys apsaugos veikimo pirminę priežastį, įskaitant įvykių registratorius, turi būti eksploatuojami visą saugomo įrenginio darbo laiką. Apsaugos veikimo arba neveikimo atvejai turi būti apskaitomi ir analizuojami.
\n
542.Eksploatuojami reguliatoriai turi išlaikyti užduotus technologinius parametrus.
\n

Išjungti veikiančius automatinius reguliatorius leidžiama tik technologinėje instrukcijoje numatytais atvejais.

\n
543.Technologiniai įrenginiai turi atitikti šių taisyklių reikalavimus ir gamintojų, gaminusių įrenginius, techninius reikalavimus.
\n
544.Elektrinėje ir katilinėje apie kiekvieną eksploatuojamą reguliatorių turi būti duomenys, kurie reikalingi derinant jį po remonto arba keičiant sugedusią aparatūrą.
\n
545.Funkcinio grupinio valdymo (FGV) įtaisai po derinimo arba valdymo algoritmų koregavimo pradedami eksploatuoti įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu.
\n
546.Centrinės dalies FGV įtaisų (loginio valdymo panelių) tikrinimą atlieka valdymo priemones prižiūrintis personalas prieš įjungiant įrenginius po ilgesnės kaip 3 parų prastovos. Jeigu įrenginius išjungus trumpiau nei 3 paroms FGV įtaisų grandinėse buvo atliekami remonto ir derinimo darbai, FGV darbo patikrinimą mechaniškai paveikiant įtaisus, kai išjungtas įrenginys, atlieka technologinio cecho ir valdymo priemones aptarnaujantis personalas. Jei dėl įrenginio šiluminės būklės negalima tikrinti vykdomų operacijų, FGV reikia tikrinti mechaniškai nepaveikiant vykdymo įtaiso.
\n

Apimtį ir darbingumo tikrinimo tvarką reglamentuoja įmonės vadovo patvirtinta instrukcija.

\n
547.Draudžiama veikiant įrenginiui atlikti derinimo ir remonto darbus vykdančiųjų įtaisų išorinėse grandinėse.
\n

Atlikti derinimo darbus centrinėje FGV įtaisų dalyje leidžiama tik atjungus juos nuo vykdančiųjų įtaisų grandinių. Prijungti vykdančiąsias grandines prie FGV įtaisų centrinės dalies leidžiama tik išjungus technologinį įrenginį.

\n
548.Visų eksploatuojamų funkcinių grupių technologinių algoritmų pakeitimus turi tvirtinti įmonės vadovas.
\n
549.Jeigu projekte numatyti reguliatoriai, loginio valdymo įtaisai, IVSS nepradėti eksploatuoti per technologinio įrenginio įsisavinimo laiką, turi būti įformintas pagrįstas techninis sprendimas, nurodantis atsisakymo įdiegti priežastis, ir užduotis projektavimo organizacijai dėl projekto papildymo.
\n

XII. ŠILUMINIŲ ELEKTRINIŲ, KATILINIŲ IR ŠILUMOS TINKLŲ VANDENS RUOŠIMAS IR VANDENS CHEMIJOS REŽIMAS 550. Energetikos įrenginių vandens ruošimas ir vandens chemijos režimas turi tenkinti įrenginių gamintojų, projekte numatytų sprendimų reikalavimus.

\n

Tiems įrenginiams, kuriems atitinkamų reikalavimų gamintojai ar projektuotojai nepateikia, reikia vadovautis žemiau nurodytais reikalavimais.

\n
551.Vandens ruošimo įrenginių eksploatavimą ir vandens chemijos režimą reikia tvarkyti taip, kad nebūtų žalojami elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginiai ir nesumažėtų jų ekonomiškumas dėl vandens ruošimo, įrenginių vidinių paviršių korozijos, susidarius nuoviroms ir nuoguloms ant šilumą perduodančiųjų paviršių, nuoguloms pratekamojoje turbinų dalyje, dumblui elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginiuose ir vamzdynuose.
\n
552.Elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginių vandens chemijos režimą organizuoja ir kontroliuoja chemijos arba atitinkamo padalinio personalas.
\n

Bet kurio įrenginio įjungimas ir išjungimas arba garo/vandens schemos pakeitimas, jei dėl to blogėja vandens ir garo kokybė, turi būti derinamas su chemijos padalinio personalu (laboratorija arba atitinkamu padaliniu).

\n

Atlikti įrenginių vidaus apžiūrą, imti nuogulų bandinius, išpjauti vamzdžių pavyzdžius, surašyti apžiūrų aktus, atlikti avarijų ar sutrikimų dėl vandens chemijos režimo tyrimą turi atitinkamo padalinio darbuotojai, dalyvaujant chemijos padalinio (laboratorijos arba atitinkamo padalinio) darbuotojams. Bet kokie projekto schemų ar įrenginių konstrukcijų pakeitimai, kurie gali turėti įtakos vandens ruošimo ir kondensato valymo įrenginių darbui, taip pat elektrinės, katilinės ar šilumos tinklų įmonės vandens chemijos režimui, turi būti suderinti su įrenginius projektavusia įmone.

\n
553.Naujų vandens ruošimo metodų ir vandens chemijos režimų naudojimas turi būti suderintas su įrenginius projektavusia ar šiai veiklai leidimą (licenciją) turinčia įmone.
\n
554.Vandens ruošimo ir visi pagalbiniai įrenginiai, įskaitant ir reagentų sandėlius, turi būti pradedami eksploatuoti iki pradedant šilumos įrenginių pirmąjį cheminį valymą prieš įjungiant įrenginius.
\n

Turbinų, užteršto kondensato valymo įrenginiai, taip pat vandens kokybės koregavimo įrenginiai turi būti sumontuoti ir pradėti eksploatuoti iki energetinio bloko (katilo) pirmojo leidimo ir įjungti jį leidžiant.

\n

Bendri elektrinės nudruskinto vandens ir kondensato atsargos bakai turi būti sumontuoti ir padengti antikorozine danga iki pirmojo energetinio bloko (katilo) įrenginių cheminio valymo pradžios prieš įjungiant įrenginius.

\n
555.Vandens ruošimo, kondensato valymo, taip pat vandens kokybės koregavimo technologinių procesų mechanizavimo, automatizavimo įrenginiai ir automatinės cheminės kontrolės prietaisai turi būti įjungti įjungiant atitinkamus įrenginius ir agregatus.
\n
556.Vandens ruošimo ir kondensato valymo įrenginius, vamzdynus ir armatūrą, taip pat statybines konstrukcijas, kurių paviršių liečia aktyvioji korozinė terpė, galima eksploatuoti tik padengtus antikorozine danga arba jie turi būti pagaminti iš korozijai atsparių medžiagų.
\n
557.Vandens ruošimo, kondensato valymo ir vandens kokybės koregavimo įrenginių planinį remontą reikia atlikti kartą per 3 metus, filtruojančiųjų medžiagų lygį dirbant filtrams reikia matuoti kartą per metus papildant įkrovą iki projekte numatyto aukščio.
\n
558.Virškritinio slėgio energetiniuose blokuose leidžiama naudoti šiuos vandens chemijos režimus: hidrazininį amoniakinį (HAVR), neutralųjį deguoninį (NDVR), deguoninį amoniakinį (DAVR), hidrazininį (HVR), laikantis norminiuose techniniuose dokumentuose nurodytų sąlygų.
\n
559.Natūraliosios cirkuliacijos katilams reikia organizuoti vandens fosfatinimą dozuojant fosfatų tirpalą į katilo būgną, prireikus – koreguoti katilo vandens pH natrio šarmo tirpalu. Katilams, kurių slėgis 40-100 kgf/cm2 (3,9-9,8 MPa), vietoje katilo vandens fosfatinimo galima naudoti trilonavimą. Katilams, kurių slėgis ne didesnis kaip 40 kgf/cm2 (3,9 MPa), vietoje fosfatų galima dozuoti Hydro-X ir kitus reagentus, kai yra gautas Lietuvos Respublikos sveikatos centro leidimas.
\n

Katilams, kurių slėgis ne didesnis kaip 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir po maitinimo vandens terminės deaeracijos deguonies kiekį reikia dar mažinti, galima į vandenį papildomai dozuoti natrio sulfitą arba hidraziną.

\n

Katilams, kurių slėgis 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir didesnis, į kondensatą arba maitinimo vandenį reikia dozuoti tiktai hidraziną, išskyrus katilus, kuriems naudojami deguoniniai vandens chemijos režimai ir iš kurių tiekiamas garas į maisto, mikrobiologinės, vaistų ir kitas pramonės įmones, jeigu Lietuvos Respublikos higienos centrai draudžia, kad hidrazinas būtų gare.

\n

Reikiamas maitinimo vandens pH turi būti palaikomas dozuojant amoniaką.

\n
560.Cheminė kontrolė turi užtikrinti:
\n

560.1. vandens ruošimo, šilumos įrenginių darbo režimo sutrikimų, kurie sąlygoja korozijos, nuovirų ir nuogulų susidarymą, išaiškinimą laiku;

\n

560.2. vandens, garo, kondensato, nuogulų, reagentų, konservuojančiųjų ir cheminio valymo tirpalų, kuro, šlako, pelenų, dujų, alyvų ir nutekamojo vandens kokybės ar sudėties nustatymą;

\n

560.3. gamybinių patalpų, bakų, šulinių, kanalų ir kitų objektų užterštumo dujomis patikrinimą;

\n

560.4. gamybinių patalpų užterštumo dulkėmis ir organinių tirpiklių garais patikrinimą;

\n

560.5. išmetamų į atmosferą kenksmingųjų medžiagų kiekio nustatymą;

\n

560.6. rezerve esančių įrenginių korozinę būklę.

\n
561.Elektrinę ar katilinę leidžiama eksploatuoti tik tinkamai aprūpinus ekspres ir centrinę laboratorijas įrenginiais ir prietaisais, leidžiančiais užtikrinti visapusę aukščiau minėtąją cheminę kontrolę.
\n
562.Visuose kontroliuojamuose garo/vandens ūkio ruožuose turi būti įrengtos vandens ir garo bandinių ėmimo vietos su šaldytuvais bandiniams ataušinti iki +20-400C temperatūros.
\n

Bandinių ėmimo linijos ir šaldytuvų aušinantieji paviršiai turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno.

\n

Šiluminėse elektrinėse su 200 MW ir didesnės galios blokais ir termofikacinėse elektrinėse su 50 MW ir didesnės galios agregatais bandinių ėmimo linijos turi būti išvestos į specialią šalia ekspres laboratorijos esančią patalpą, kurioje yra ventiliacija.

\n
563.Elektrinėse, katilinėse ir šilumos tinkluose turi būti parengtas vandens chemijos režimo cheminės kontrolės grafikas, atitinkantis eksploatavimo sąlygas ir patvirtintas įmonės vadovo.
\n

Cheminės kontrolės grafike reikia numatyti:

\n

563.1. kontroliuojamų srautų pavadinimus ir vandens kokybės normas;

\n

563.2. automatinių cheminės kontrolės prietaisų parodymų registracijos tvarką ir jų parodymų teisingumo tikrinimo periodiškumą;

\n

563.3. laboratorinės kontrolės metodus, periodiškumą.

\n

Cheminės kontrolės grafiką reikia peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per 3 metus įvertinant pakitusias eksploatavimo sąlygas, įrenginių būklę, įdiegus naujus kontrolės metodus ir prietaisus.

\n
564.Be įrenginių vidinės apžiūros, papildomai turi būti išpjaunami vamzdžių pavyzdžiai, taip pat paimamos nuogulos iš turbinų pratekamosios dalies, šildytuvų ir kitur.
\n

Vamzdžių pavyzdžių išpjovimo vietą ir periodiškumą reikia nustatyti vadovaujantis galiojančiais norminiais dokumentais.

\n

Pagal įrenginių vidinės apžiūros, nuogulų kiekio ir cheminės sudėties tyrimo rezultatus turi būti surašomas aktas apie įrenginių vidinių paviršių būklę, apie būtinumą atlikti cheminį valymą ir naudoti kitas priemones, silpninančias koroziją ir nuogulų susidarymą.

\n
565.Tiesiasrovių katilų garo kokybė turi atitikti šias normas:
\n

565.1. natrio junginių, µg/dm3, ne daugiau kaip 5 565.2. silicio rūgšties, µg/dm3, ne daugiau kaip 15 565.3. savitasis elektros laidis, µS/cm, ne daugiau kaip 0,3 565.4. pH ne mažiau kaip 7,5 Esant neutraliam deguoniniam vandens chemijos režimui, pH turi būti ne mažesnis kaip 6,5.

\n
566.Tiesiasrovių katilų maitinimo vandens kokybė turi atitikti šias normas:
\n

566.1. bendrasis kietumas, µg-ekv/dm3, ne daugiau kaip 0,2 566.2. natrio junginių, µg/dm3, ne daugiau kaip 5 566.3. silicio rūgšties, µg/dm3, ne daugiau kaip 15 566.4. geležies junginių, µg/dm3, ne daugiau kaip 10 566.5. ištirpusio deguonies, kai yra deguoniniai režimai, µg/dm3 100–400 566.6. savitasis elektros laidis, µS/cm, ne daugiau kaip 0,3 566.7. vario junginių vandenyje prieš deaeratorių, µg/dm3, ne daugiau kaip 5* 566.8. ištirpusio deguonies vandenyje po deaeratoriaus, µg/dm3, ne daugiau kaip 10 566.9. pH, kai režimas:

\n

566.9.1. hidrazininis amoniakinis (HAVR) 9,1+0,1 566.9.2. hidrazininis** (HVR) 8,0-8,4 566.9.3. deguoninis amoniakinis (DAVR) 8,0+0,5 566.9.4. neutralusis deguoninis (NDVR) 7,0+0,5 566.10. hidrazino, µg/dm3, kai režimas:

\n

566.10.1. hidrazininis amoniakinis 20-60 566.10.2. hidrazininis** 80-120 566.10.3. leidžiant ir stabdant katilus iki 3000 566.11. naftos produktų kiekis (iki kondensato valyklos), µg/dm3, ne daugiau kaip 0,1 Pastaba. Čia ir žemiau garo ir vandens kokybės normos pateiktos pagal natrio (Nа), geležies (Fe), vario (Cu) junginių kiekį atitinkamai perskaičiavus į Na, Fe, Cu, amoniaką ir jo junginius perskaičiavus į NH3, silicio rūgštį į SiO2, fosfatus į PO43-, savitasis elektros laidis nurodytas H-katijonuotojo arba degazuotojo vandens mėginio prie +250C temperatūros, pH – prie +250C temperatūros.

\n
567.Jei elektrinės su tiesiasroviais 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio garo katilais projekte nenumatyta valyti visą iš turbinos kondensatoriaus surinktuvo išeinantį kondensatą, leidžiama, kad maitinimo vandenyje ir gare dirbant katilui būtų: natrio junginių ne daugiau kaip 10 µg/dm3, maitinimo vandens bendrasis kietumas ne didesnis kaip 0,5 µg-ekv/dm3, geležies junginių ne daugiau kaip 20 µg/dm3.
\n
568.Leidžiant energetinį bloką su tiesiasroviu katilu, teršalų šalinimo iš garo/vandens trakto technologija parenkama atsižvelgiant į tai, kiek laiko prieš tai energetinis blokas neveikė, taip pat įvertinant ankstesniojo remonto trukmę ir darbų apimtį katilo šildymo paviršiuose.
\n
569.Leidžiant energetinį bloką su tiesiasroviu katilu ir pasiekus dispečerio grafike numatytą apkrovą arba įjungiant antrąjį katilo korpusą, pirmąsias dvi paras leidžiama viršyti ne daugiau kaip 50%: gare – savitąjį elektros laidį, natrio ir silicio rūgšties junginių kiekį; maitinimo vandenyje – savitąjį elektros laidį, bendrąjį kietumą, natrio, silicio rūgšties, geležies ir vario junginių kiekį. Šiuo atveju pirmąją parą geležies ir silicio rūgšties junginių leidžiama iki 50 µg/dm3 kiekvienai iš šių dedamųjų.
\n

Leidžiant energetinį bloką su tiesiasroviu katilu po remonto, viršyti nurodytąsias normas leidžiama keturias paras ne daugiau kaip 50%. Be to, pirmąją parą geležies ir silicio rūgšties junginių leidžiama iki 100 µg/dm3 kiekvienai iš šių dedamųjų.

\n
570.Natūraliosios cirkuliacijos katilo vidutinė sočiojo garo kokybė visose ėmimo vietose, taip pat perkaitintojo garo kokybė po visų jo temperatūros reguliavimo įtaisų nurodyti 7 lentelėje.
\n

7 lentelė. Natūraliosios cirkuliacijos katilo vidutinės sočiojo ir perkaitintojo garo kokybės reikšmės Rodiklis Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm2 (MPa) 40 (3,9) 100 (9,8) 140 (13,7) Natrio junginių, µg/dm3, ne daugiau kaip:

\n
–kondensacinėse elektrinėse
\n
–termofikacinėse elektrinėse 60 100 15 25 5 5 Silicio rūgšties 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir aukštesnio slėgio katiluose turi būti ne daugiau kaip 15 µg/dm3 kondensacinėse elektrinėse ir ne daugiau kaip 25 µg/dm3 termofikacinėse elektrinėse.
\n

Visų slėgių katilams pH turi būti ne mažesnis kaip 7,5.

\n

Savitasis elektros laidis turi būti:

\n

100 kgf/cm2 (9,8 MPa) slėgio katilams ne daugiau kaip 0,5 µS/cm degazuotame H-katijonuotame mėginyje arba 1,5 µS/cm H-katijonuotame mėginyje;

\n

140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams ne daugiau kaip 0,3 µS/cm degazuotame H-katijonuotame mėginyje arba 1 µS/cm H-katijonuotame mėginyje.

\n
571.Natūraliosios cirkuliacijos katilų maitinimo vandens kokybės normos nurodytos 8 lentelėje.
\n

Natrio junginių 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams turi būti ne daugiau kaip 50 µg/dm3. Termofikacinėse elektrinėse, tiekiančiose garą gamybai, tuo atveju, jeigu jose nėra pastatytų katilų, veikiančių su slėgiu kūrykloje, arba kitų katilų su padidintomis ekranų vietinėmis šilumos apkrovomis ir kuriems garo perkaitimas reguliuojamas įpurškiant nuosavą kondensatą, katilo gamintojui ar šiai veiklai turinčiai licenciją įmonei leidus natrio junginių normą galima koreguoti.

\n

H-katijonuotojo mėginio savitasis elektros laidis 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams turi būti ne didesnis kaip 1,5 µS/cm. Tuo atveju, jeigu maitinimo vandenyje koreguojama natrio norma, suderinus su katilo gamintoju ar šiai veiklai turinčia leidimą (licenciją) įmone, atitinkamai leidžiama koreguoti ir savitojo elektros laidžio normą.

\n

Hidrazino (hidrazininant vandenį) turi būti nuo 20 iki 60 µg/dm3; katilą įjungiant arba išjungiant leidžiamas didesnis hidrazino kiekis, bet ne daugiau kaip 3000 µg/dm3.

\n

Amoniako ir jo junginių turi būti ne daugiau kaip 1000 µg/dm3; atskirais atvejais, katilo gamintojui ar šiai veiklai turinčiai leidimą (licenciją) įmonei leidus, amoniako kiekį galima padidinti iki dydžių, kurie užtikrina reikalingą garo pH su sąlyga, kad maitinimo vandenyje nebūtų viršijama vario junginių norma.

\n

Laisvojo sulfito (sulfitinant vandenį) turi būti ne daugiau kaip 2 mg/dm3.

\n

140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams suminis nitratų ir nitritų kiekis turi būti ne didesnis kaip 20 µg/dm3; 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir žemesnio slėgio katilams nitritų ir nitratų kiekį remdamasi eksploatavimo patirtimi, užtikrinant patikimą ir ekonomišką įrenginių darbą, nustato šiai veiklai turinti leidimą (licenciją) įmonė. 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir žemesnio slėgio katilams nitratų kiekis nenormuojamas.

\n

8 lentelė. Natūraliosios cirkuliacijos katilų maitinimo vandens kokybės normos Rodiklis Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm-2 (MPa) 40 (3,9) 100 (9,8) 140 (13,7) Bendrasis kietumas, miug-ekv/dm- 3, ne daugiau kaip:

\n
-katilams, kūrenamiems skystuoju kuru
\n
-katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru Geležies junginių, miug/dm-3, ne daugiau kaip:
\n
-katilams, kūrenamiems skystuoju kuru
\n
-katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru Vario junginių vandenyje prieš deaeratorių, miug/dm-3, ne daugiau kaip:
\n
-katilams, kūrenamiems skystuoju kuru
\n
-katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru Ištirpusio deguonies vandenyje po deaeratoriaus, miug/dm-3, ne daugiau kaip:
\n

Naftos produktų, mg/dm-3, ne daugiau kaip pH (t-25oC) 5 10 50 100 10 nenormuojama 20 0,5 8,5-9,5 1 3 20 30 5 5 10 0,3 9,1+-0,1 1 1 20 20 5 5 10 0,3 9,1+-0,1 Rodiklis Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm-2 (MPa) 70-100 (7,0 -9,8) 140 (13,8) Silicio rūgšties miug/dm-3, ne daugiau kaip: -kondensacinėse ir termofikacinėse elektrinėse -termofikacinėse elektrinėse, tiekiančiose garą gamybai 80 Nustatoma atlikus termocheminius bandymus 30 120 ______________ * Papildant garo ir kondensato nuostolius chemiškai valytu vandeniu, leidžiama pH padidinti iki 10,5.

\n
572.Mažesnio kaip 40 kgf/cm-2 (3,9 MPa) slėgio dūmų vamzdžių katilų maitinimo vandens kokybė po cheminio vandens paruošimo turi atitikti šias normas:
\n

572.1. bendrasis kietumas, miug-ekv/dm-3, ne daugiau kaip:

\n

572.1.1. katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 30 572.1.2. katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru 100 572.2. ištirpusio deguonies vandenyje po deaeratoriaus, miug/ dm-3, ne daugiau kaip:

\n

572.2.1. katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 50 572.2.2. katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru 100 Pastaba. Šios normos netaikomos 9 kgf/cm-2 (0,9 MPa) slėgio ir mažesnio kaip 0,7 t/h našumo garo katilams, naudojantiems kietąjį kurą.

\n
573.Mažesnio kaip 40 kgf/cm-2 (3,9 MPa) slėgio vandens vamzdžių katilų maitinimo vandens prieš ekonomaizerį kokybės normos nurodytos 9 lentelėje.
\n

9 lentelė. Mažesnio kaip 40 kgf/cm-2 (3,9 MPa) slėgio vandens vamzdžių katilų maitinimo vandens prieš ekonomaizerį kokybės normos Rodiklis Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm-2 (MPa) 14 (1,4) 24 (2,4) 40 (3,9) Bendrasis kietumas, miug-ekv/dm- 3, ne daugiau kaip:

\n
-katilams, kūrenamiems skystuoju kuru
\n
-katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru Geležies junginių, miug/dm-3, ne daugiau kaip:
\n
-katilams, kūrenamiems skystuoju kuru
\n
-katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru Vario junginių, miug/dm-3, ne daugiau kaip Ištirpusio deguonies, miug/dm-3, ne daugiau kaip:
\n
-katilams, kūrenamiems skystuoju kuru
\n
-katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru pH (t-25oC) Natrio junginių, miug/dm-3, ne daugiau kaip Naftos produktų, mg/dm-3, ne daugiau kaip 15 20 300 nenormuojama nenormuojama 30 50 8,5-9,5 nenormuojama 3 10
", "next": 239936}