{"html": "
–pasakoti (apie patirtą, matytą ar įsivaizduojamą įvykį),
\n
–samprotauti (reikšti ir pagrįsti nuomonę, reikšti mintis, jausmus, nuostatas).
\n
2.Kurti rišlų, vientisą sakytinį tekstą:
\n
–atsakyti į klausimus/punktus,
\n
–plėtoti temą/punktus,
\n
–rišliai dėstyti mintis,
\n
–organizuoti/dėstyti mintis ir tekstą,
\n
–parinkti kalbos priemones pagal sociolingvistinę situaciją ir kontekstą.
\n

Užduoties struktūra:

\n
1.Užduotį atlieka vienas mokinys.
\n
2.Nurodoma pasisakymo/monologo trukmė (3-4 min.).
\n
3.Įvardijama pasisakymo/monologo tema.
\n
4.Pateikiama užduoties formuluotė.
\n
5.Pateikiamas užduoties stimulas (tezė/teiginys, tekstas, paveikslėlis, diagrama).
\n
6.Pateikiamas pasisakymo/monologo planas.
\n
7.Punktų seka gali būti orientacinė.
\n

Užduoties pavyzdys (1.1) Pasisakymas/monologas pagal pateiktą temą/situaciją Pasisakymo/monologo trukmė: 3–4 min.

\n

Tema: Mokyklos biblioteka Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema atsakydami į pateiktus klausimus 1. Kaip atrodo jūsų mokyklos biblioteka? (vieta, mokymosi ištekliai, darbo valandos ir pan.) 2. Kada ir kokiais tikslais jūs naudojatės biblioteka?

\n
3.Jeigu jūsų mokyklos biblioteka būtų atnaujinama, ką siūlytumėte keisti pirmiausia? Kodėl? Pateikite bent 3 pasiūlymus.
\n

Užduoties pavyzdys (1.2) 1 pavyzdys Pasisakymas/monologas pagal tekstą/teiginį – stimulą Pasisakymo/monologo trukmė: 3–4 min.

\n

Tema: Knygos ir skaitymas Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema apibūdindami teiginyje pateiktą problemą pagal išvardytus punktus „Knygų skaityti neverta, nes yra Internetas“ 1. Įvardykite teiginyje keliamą problemą.

\n
2.Ar pritariate šiam teiginiui? Pagrįskite savo atsakymą.
\n
3.Ar jūs daug skaitote? Kodėl?
\n
4.Kokios literatūros skaitote daugiau – grožinės ar informacinės / mokslo populiariosios?
\n
5.Ar būtina skaityti grožinę literatūrą? Kodėl?
\n
6.Kaip įsivaizduojate knygas ateityje? Ar spausdintas knygas išstums elektroninės?
\n

2 pavyzdys Pasisakymo/monologo trukmė – 3-4 min.

\n

Tema: Mobilieji telefonai Užduotis: Perskaitę šį tekstą, pasisakykite nurodyta tema atsakydami į pateiktus klausimus „ Mobilieji telefonai apsunkina gyvenimą ir sužlugdo draugystę. Jie atima laiką , kuris galėtų būti skirtas skaitymui, mąstymui, tobulėjimui. Jie suardo vidinę ramybę. Visada esi pasiekiamas, trukdomas, per atostogas, lovoje, vonioje... “ 1. Ar pritariate teksto mintims? Kodėl?/Kodėl ne? Pateikite argumentų, pavyzdžių.

\n
2.Kokiose situacijose būtina išjungti mobilųjį telefoną?
\n
3.Kokios taisyklės priimtos jūsų klasėje/mokykloje?
\n
4.Jei turite mobilųjį telefoną – kokiais tikslais juo dažniausiai naudojatės? Jei neturite – ar norėtumėte įsigyti? Kodėl?
\n

Užduoties pavyzdys (1.3) Pasisakymas/monologas pagal paveikslėlį/paveikslėlius ar diagramą Pasisakymo/monologo trukmė: 3-4 min.

\n

Tema: Šeima Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema remdamiesi diagrama ir atsakydami į pateiktus klausimus.

\n
1.Aptarkite gyvenimo formas Vokietijoje pagal pateiktą diagramą.
\n
2.Kaip jums atrodo, ar Lietuvoje situacija panaši? Pabandykite palyginti.
\n
3.Kokius matote gyvenimo su tėvais privalumus ir trūkumus? Pateikite pavyzdžių iš asmeninės patirties.
\n

2.Interakcinė užduotis (pokalbis/dialogas) Pokalbis/dialogas atliekant vaidmenis pagal pateiktą situaciją (2.1) Tikrinami gebėjimai:

\n
1.Realizuoti komunikacines intencijas 1.1. Teikti, gauti informaciją.
\n

1.2. Naudotis kalbos etiketo frazėmis: pasisveikinti, atsakyti į pasveikinimą, atsisveikinti (oficialiai); padėkoti, atsakyti į padėkojimą; kreiptis į nepažįstamą asmenį (oficialiai, neutraliai); tęsti pokalbį; atsiprašyti, priimti atsiprašymą; prisistatyti; prisistatyti ir palaikyti pokalbį kalbantis telefonu;

\n

1.3. Reikšti ketinimą, norą, reikalavimą, prašymą, patarimą, raginimą, kvietimą, siūlymą, sutikimą ar nesutikimą, atsisakymą, leidimą ar draudimą, pažadėjimą, abejojimą.

\n
2.Atlikti socialinius vaidmenis kasdienėse situacijose, pvz., pašte, banke, stotyje, parduotuvėje, kavinėje ar restorane, viešbutyje, mieste, muitinėje, degalinėje, buitinio aptarnavimo įstaigoje, turizmo agentūroje, bilietų (teatro, kino, koncerto) kasose, įdarbinimo įstaigoje, policijoje, medicinos įstaigoje, taip pat bendraujant tokio pobūdžio situacijose telefonu.
\n
3.Kurti dialoginio pobūdžio tekstą naudojantis pokalbio ir kompensacinėmis strategijomis.
\n

Užduoties struktūra:

\n
1.Užduotį atlieka mokinių pora.
\n
2.Nurodoma dialogo/pokalbio trukmė – 4 min.
\n
3.Pateikiamas situacijos ir socialinio vaidmens aprašymas (vieta, pokalbio partneris, komunikacinis tikslas).
\n
4.Kiekvienam mokiniui pateikiamas jam skirtas pokalbio planas. Mokinys privalo laikytis nurodyto pokalbio plano.
\n
5.Kiekvienam mokiniui pateikiamas vienodas punktų skaičius (pradedančiojo pokalbį gali būti vienu punktu didesnis).
\n
6.Kalbos etiketas (pasisveikinimas, atsisveikinimas) įtraukiamas į punktų skaičių.
\n
7.Abu vaidmenys turi būti lygiaverčiai kalbinės raiškos sudėtingumo požiūriu.
\n
8.Nurodoma, kuris iš kandidatų pradeda pokalbį.
\n
1.Užduoties pavyzdžiai (2.1) 1 pavyzdys Pokalbio/dialogo trukmė: 4 min.
\n

Mokinys A Situacija: Jūs – kelionių agentūros darbuotojas/darbuotoja. Į jus kreipiasi klientas/klientė, norėdamas/norėdama išsirinkti ir užsisakyti konkrečią kelionę.

\n
–pasisveikinkite;
\n
–išsiaiškinkite vizito tikslą ir kliento pageidavimus;
\n
–išvardykite turistinius maršrutus, kuriuos organizuoja jūsų agentūra į užsienio valstybes;
\n
–pasiūlykite labiausiai atitinkančią kliento/klientės pageidavimus;
\n
–informuokite, kokia kliento/klientės pasirinktos kelionės trukmė, kas įeina į kelialapio kainą;
\n
–priimkite užsakymą;
\n
–padėkokite, atsisveikinkite.
\n

Jūs pradedate pokalbį.

\n

Mokinys B Situacija: Jūs norite užsisakyti turistinę kelionę. Kreipiatės į kelionių agentūrą, kalbatės su jos darbuotoju/darbuotoja.

\n
–pasisveikinkite;
\n
–paaiškinkite savo vizito tikslą, pasiteiraukite apie agentūros organizuojamas turistines keliones;
\n
–išsakykite pageidavimus dėl konkrečios kelionės;
\n
–išsirinkite kelionę ir pasiteiraukite, kokia kelionės kaina ir trukmė;
\n
–informuokite apie savo sprendimą (užsisakykite konkrečią kelionę);
\n
–padėkokite, atsisveikinkite.
\n

Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.

\n

2 pavyzdys.

\n

Pokalbio/dialogo trukmė: 4 min.

\n

Mokinys A Situacija: Jūs daug dirbate, jaučiatės pavargęs/pavargusi, todėl einate pas gydytoją pasikonsultuoti.

\n
–pasisveikinkite;
\n
–pasakykite savo vizito tikslą;
\n
–aprašykite nuovargio simptomus;
\n
–pasakykite, kokios jūsų gyvenimo sąlygos;
\n
–įvardykite savo žalingus įpročius, paklauskite gydytojo/s patarimų;
\n
–pažadėkite sekti visus gydytojo/s nurodymus, susitarkite dėl kito vizito datos;
\n
–padėkokite, atsisveikinkite.
\n

Jūs pradedate pokalbį.

\n

Mokinys B Situacija: Jūs – gydytojas/gydytoja. Pas jus ateina pacientas/pacientė ir skundžiasi dideliu nuovargiu.

\n
–pasisveikinkite, paklauskite vizito tikslo;
\n
–paklauskite apie nuovargio simptomus;
\n
–pasidomėkite paciento/pacientės gyvenimo sąlygomis;
\n
–pasidomėkite paciento/pacientės žalingais įpročiais;
\n
–patarkite pacientui/pacientei, paskirkite gydymą (vaistus, dienos režimą ir pan.);
\n
–nurodykite kito vizito datą;
\n
–atsisveikinkite.
\n

Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.

\n

Pokalbis/dialogas siekiant susitarti (2.2) Tikrinami gebėjimai:

\n
1.Realizuoti komunikacines intencijas 1.1. Apsikeisti informacija, nuomonėmis.
\n

1.2. Paaiškinti, pagrįsti, pasiūlyti, pritarti/nepritarti.

\n
2.Kurti dialoginio pobūdžio tekstą taikant pokalbio strategijas 2.1. Pradėti/tęsti/baigti pokalbį.
\n

2.2. Naudoti eiliškumo principą.

\n

2.3. Įsiterpti, mandagiai nutraukti pašnekovą.

\n

2.4. Perfrazuoti, pataisyti, perklausti.

\n

2.5. Prašyti pakartoti.

\n

2.6. Tinkamai reaguoti į pašnekovo klausimus/atsakymus, replikas.

\n

Užduoties struktūra:

\n
1.Užduotį atlieka mokinių pora.
\n
2.Nurodoma dialogo/pokalbio trukmė – 5 min.
\n
3.Pateikiama dialogo/pokalbio tema.
\n
4.Pateikiama komunikacinė situacija iš mokinių patirties. Situacija yra vienoda abiems mokiniams.
\n
5.Nurodomi mokinių vaidmenys, vaidmenys lygiaverčiai (pvz., mokinys A ir/ar mokinys B yra Mokinių/Mokyklos/Seniūnų tarybos nariai ar tam tikro organizacinio komiteto/projekto iniciatoriai/nariai).
\n
6.Apibrėžiamas dialogo/pokalbio komunikacinis tikslas (pvz., organizuoti susitikimą/išvyką/šventę, įkurti mokykloje klubą/būrelį/iniciatyvinę grupę, sukurti filmą/albumą/interneto puslapį apie mokyklą, išspręsti problemą- pamokų nelankymą, pilietiškumo stoką, žemą pažangumą ir t.t.).
\n
7.Pateikiamas pokalbio planas. Kiekvienam mokiniui planas skirtingas. Kiekvienam mokiniui pateikiamas vienodas punktų skaičius. Pokalbio planas yra orientacinis – mokiniai gali jį išplėtoti.
\n
8.Užduoties pabaigoje pateikiamos užduoties atlikimo nuorodos (pvz., laikytis eiliškumo principo, išreikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti, pritarti ar nepritarti ir pan.) 9. Nurodama, kuris mokinys pradeda pokalbį.
\n

Užduoties pavyzdys (2.2) Pokalbio/dialogo trukmė: 5 min.

\n

Tema: Sporto diena mokykloje Situacija: Jūsų mokykloje vyks Sporto diena, kurioje dalyvaus ir kitos mokyklos. Jūs su draugu/drauge esate Sporto komiteto nariai, atsakingi už sporto renginių organizavimą.

\n

Susitarkite, kaip organizuosite Sporto dieną mokykloje:

\n

Mokinys A

\n
-kviečiamų mokyklų skaičių;
\n
-pakvietimų paruošimą ir išsiuntimą;
\n
-galimus renginio rėmėjus;
\n
-naujo sportinio inventoriaus įsigijimą;
\n
-apdovanojimus už 1-ą, 2ą ir 3-ią vietas.
\n

Mokinys B

\n
-renginio tikslą;
\n
-sportininkų iš kiekvienos mokyklos skaičių;
\n
-sporto dienos renginių tvarkaraštį;
\n
-komandinius žaidimus; individualias sporto rungtis;
\n
-teisėjų kandidatūras.
\n

Klausinėkite vienas kitą paeiliui. Tinkamai reaguokite į pašnekovo replikas.

\n

Išreikškite savo nuomonę pritardami ar nepritardami, siūlykite savo alternatyvas.

\n

Mokinys B pradeda pokalbį. ___________________ Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos programos 2 priedas UŽSIENIO KALBOS ĮSKAITOS TEMOS, POTEMĖS IR SITUACIJOS Mokinys turi gebėti kalbėti, realizuodamas įvairias komunikacines intencijas (žr. II sk.), šiomis temomis, potemėmis ir situacijomis:

\n
1.Asmens identifikavimas ir apibūdinimas 1.1. Asmens identifikavimas:
\n
–pasakyti/paklausti vardo, pavardės, adreso, gimimo datos,
\n
–pasakyti/paklausti apie amžių, lytį, šeimyninę padėtį,
\n
–pasakyti/paklausti apie tautybę, pilietybę,
\n
–pasakyti/paklausti apie kilmę,
\n
–papasakoti/paklausti apie šeimos narius,
\n
–papasakoti/paklausti apie profesinę veiklą.
\n

1.2.Asmens apibūdinimas:

\n
–apibūdinti/paprašyti apibūdinti charakterį,
\n
–apibūdinti/paprašyti apibūdinti temperamentą,
\n
–apibūdinti/paprašyti apibūdinti išvaizdą,
\n
–pasakyti/paklausti apie tikėjimą,
\n
–papasakoti/paklausti apie mėgstamus/nemėgstamus dalykus.
\n
2.Švietimas ir mokymasis 2.1. Mokykla:
\n
–pasakyti/paklausti mokyklos pavadinimo,
\n
–pasakyti/paklausti apie mokyklos tipą, pobūdį.
\n

2.2.Mokymasis:

\n
–pasakyti/paklausti apie įgyjamą ar įgytą išsimokslinimą/išsilavinimą,
\n
–papasakoti/paklausti apie informacijos technologijų reikšmę mokymui(si),
\n
–papasakoti/paklausti apie namų darbus.
\n

2.3. Mokymo organizavimas:

\n
–pristatyti/paprašyti pristatyti švietimo sistemos struktūrą,
\n
–pasakyti/paklausti apie mokslo metų pradžią/pabaigą ir trukmę,
\n
–papasakoti/paklausti apie įvairias atostogas.
\n

2.4.Mokomieji dalykai:

\n
–pasakyti/paklausti mokomųjų dalykų pavadinimų,
\n
–papasakoti/paklausti apie mėgstamus/nemėgstamus mokomuosius dalykus,
\n
–papasakoti/paklausti apie apdovanojimus/paskatinimus už mokymąsi.
\n

2.5.Popamokinė veikla:

\n
–papasakoti/paklausti apie būrelių/klubų veiklą,
\n
–papasakoti/paklausti apie fakultatyvus,
\n
–papasakoti/paklausti apie mokyklos/klasės išvykas, šventes ir pan.
\n

2.6.Išsilavinimas ir kvalifikacija:

\n
–pasakyti/paklausti apie egzaminus, jų laikymą, sėkmę/nesėkmę,
\n
–pasakyti/paklausti apie gautus pažymėjimus/diplomus ir jų teikiamas teises,
\n
–pasakyti/paklausti apie būsimą profesiją ir ruošimąsi ją įgyti.
\n
3.Užsienio kalbų mokymasis 3.1.Kalbos mokymasis:
\n
–pasakyti/paklausti, kokių kalbų mokosi/mokėsi,
\n
–pasakyti/paklausti, kur ir kaip mokėsi kalbos,
\n
–paaiškinti/išsiaiškinti kalbos mokymosi sąlygas,
\n
–išdėstyti/išsiaiškinti kalbos mokymo(si) vietą šalies/krašto švietimo sistemoje,
\n
–teikti/prašyti žinių apie kalbos būrelio, klubo ir kitą popamokinę veiklą,
\n
–apibūdinti/gauti žinių apie kalbos egzaminų programą ir reikalavimus.
\n

3.2. Kalbos mokėjimas:

\n
–pasakyti/paklausti, kokia kalba/kokiomis kalbomis kalba, rašo, skaito, kokią kalbą/kokias kalbas supranta,
\n
–paklausti/paaiškinti kokį nors kalbos reiškinį,
\n
–įvertinti savo užsienio kalbos mokėjimą.
\n

3.3. Kalba:

\n
–teikti/prašyti žinių apie kalbos paplitimą,
\n
–teikti/prašyti žinių apie svarbiausius žodynus, žinynus ir kitus leidinius.
\n
4.Namas ir butas 4.1. Namo/buto tipas:
\n
–paaiškinti, kur gyvena,
\n
–aptarti, kokiomis teisėmis ten gyvena,
\n
–apibūdinti, kokiame name/bute gyvena.
\n

4.2. Namo/buto sudėtis:

\n
-nusakyti, iš kokių patalpų susideda namas/butas,
\n
-nusakyti, kaip išdėstytos tos patalpos.
\n

4.3. Baldai ir apstatymas:

\n
–išvardinti, kokius baldus turi/norėtų turėti,
\n
–aptarti namo/buto apstatymą (kur ir kokie baldai yra name/bute).
\n

4.4.Indai, namų apyvokos reikmenys, buitiniai prietaisai:

\n
–išsiaiškinti/papasakoti, kokius indus ir namų apyvokos reikmenis turi/norėtų turėti,
\n
–pasakyti, kokius buitinius prietaisus turi/norėtų turėti,
\n
–nusakyti indų, namų apyvokos reikmenų ir buitinių prietaisų buvimo vietą.
\n

4.5. Namo/buto priežiūra:

\n
–išvardyti naudojamus energijos šaltinius ir technologijas.
\n

4.6.Namo/buto nuoma:

\n
–išsiaiškinti namo ar buto nuomos kainą,
\n
–aptarti išlaidas namui/butui išlaikyti.
\n

4.7. Namo/buto erdvė ir aplinka:

\n
–išsiaiškinti, ar prie namo/buto yra rūsys, kiemas, sodas, daržas, garažas ir kt. ir kur jie yra,
\n
–pasakyti/paklausti, kur ką laiko,
\n
–bendrais bruožais apibūdinti ir įvertinti namo/buto erdvę ir aplinką.
\n

4.8. Namo/buto kokybė:

\n
–bendrais bruožais apibūdinti namo/buto kokybę;
\n
–išsiaiškinti/pasakyti, kokius buitinius patogumus turi/norėtų turėti.
\n

4.9. Naminiai gyvulėliai/augalai:

\n
–pasakyti/pasiteirauti, kokius naminius gyvulėlius/augalus turi ir kur juos laiko.
\n
5.Šalies fauna ir flora, klimatas ir orai:
\n

5.1. buveinė, apylinkė, kalbos šalis:

\n
–nusakyti/prašyti nusakyti kalbos šalies ir gimtosios šalies geografinę padėtį.
\n

5.2. Flora ir fauna:

\n
–papasakoti/paprašyti papasakoti apie šalies/vietovės augmeniją ir gyvūniją.
\n

5.3. Klimatas, orai:

\n
–papasakoti/paprašyti papasakoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies klimatą
\n
–informuoti/paprašyti informuoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies orus tą dieną/artimiausiu metu,
\n
–papasakoti/paprašyti papasakoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies orus visais metų laikais.
\n
6.Kelionės ir susisiekimas:
\n

6.1. Maršrutai, vietos keitimas:

\n
–paklausti/nurodyti kelią,
\n
–paklausti/nurodyti atstumą.
\n

6.2. Važiavimas:

\n
–nurodyti/paklausti apie transporto priemones,
\n
–nurodyti/paklausti apie tvarkaraštį,
\n
–nurodyti/paklausti apie važiavimo trukmę/dažnumą.
\n

6.3. Atostogos ir turizmas:

\n
–papasakoti/klausinėti, kur/kada/kaip važiuoja atostogų/leidžia atostogas,
\n
–pasakyti/paklausti, kokiomis transporto priemonėmis naudojasi.
\n

6.4. Viešasis transportas:

\n
–teikti/gauti informacijos, kaip kurs nors nuvažiuoti,
\n
–klausti/paaiškinti, kaip nusipirkti bilietą,
\n
–klausti/ informuoti apie tvarkaraštį.
\n

6.5. Nuosavas transportas:

\n
–teikti/prašyti informacijos apie maršrutą, kelią,
\n
–pasakyti/paklausti, kur galima sustoti/stovėti,
\n
–teikti/prašyti informacijos apie judėjimo sąlygas.
\n

6.6. Važiavimas per valstybės sieną:

\n
–deklaruoti muitinėje,
\n
–prašyti/teikti žinių apie pinigų keitimą,
\n
–teirautis/informuoti, ką ir kiek galima vežtis į užsienį.
\n

6.7. Kelionės į kitą šalį dokumentai:

\n
–paklausti/paaiškinti, kokie dokumentai reikalingi,
\n
–paklausti/paaiškinti, kaip ir per kiek laiko gaunama viza.
\n
7.Nakvynė ir maitinimasis: viešbutis, kavinė ir kt.
\n

7.1.Viešbutis:

\n
–paklausti/pasakyti, kur yra viešbutis,
\n
–sužinoti, ar yra laisvas kambarys/laisva vieta,
\n
–paklausti/apibūdinti, kokio kambario norėtų,
\n
–sužinoti/pasakyti kainą,
\n
–pasakyti/išsiaiškinti, kur, kada ir kaip užmokėti.
\n

7.2.Kavinė, restoranas, valgykla:

\n
–pasakyti/paklausti, ar kas nors yra alkanas, nori gerti,
\n
–pakviesti pavalgyti, atsigerti ir atsakyti į kvietimą,
\n
–sužinoti/pasakyti, kur galima pavalgyti, atsigerti,
\n
–pasiteirauti/pasakyti, ar stalas laisvas/vieta laisva,
\n
–paprašyti/pasiūlyti valgiaraštį, sąskaitą,
\n
–skaityti/aptarti valgiaraštį,
\n
–užsisakyti patiekalą, gėrimą,
\n
–palinkėti gero apetito,
\n
–įvertinti patiekalus, gėrimus,
\n
–pasakyti/sužinoti kainą ir užsimokėti.
\n

7.3. Maitinimasis, maitinimosi tradicijos:

\n
–pasiteirauti/pasakyti, kelintą valandą pusryčiai, priešpiečiai, pietūs ir kt.,
\n
–paklausti/pasakyti, kas ką mėgsta valgyti pusryčių, priešpiečių ir kt.,
\n
–teirautis/pasakyti, kas ko norėtų valgyti, gerti,
\n
–teirautis/pasakyti, kas ką paprastai valgo pusryčių, priešpiečių ir kt.,
\n
–gauti/teikti informaciją apie šeimos/vietovės/šalies tradicinius valgius/gėrimus,
\n
–gauti/teikti informaciją, kaip pasigaminti patiekalą,
\n
–klausti/pasakyti, kas su kuo ir kaip valgoma/geriama,
\n
–sužinoti/pasakyti, kas gamino patiekalą,
\n
–pagirti patiekalą/paklausti nuomonės apie patiekalą.
\n
8.Parduotuvės ir pirkiniai 8.1. Parduotuvės:
\n
–pasakyti/sužinoti, kur ir kokios yra parduotuvės,
\n
–paklausti/paaiškinti, kur yra koks skyrius konkrečioje parduotuvėje,
\n
–paprašyti/pasiūlyti kokią prekę,
\n
–sužinoti/pasakyti kainą, kur ir kaip užmokėti.
\n

8.2. Maistas:

\n
–nusipirkti/pasiūlyti nusipirkti maisto,
\n
–išsiaiškinti/pasakyti produkto kokybę ir galiojimo laiką.
\n

8.3. Rūbai ir avalynė:

\n
–paprašyti/pasiūlyti kokį nors daiktą,
\n
–pasakyti/paklausti, kokio reikia dydžio, ūgio, spalvos ir pan.,
\n
–paklausti, ar/kur galima pasimatuoti,
\n
–klausti nuomonės/reikšti nuomonę apie prekę.
\n

8.4. Namų apyvokos reikmenys, specializuotos prekės:

\n
–sužinoti/paaiškinti, ar yra ir kur yra parduotuvėje specializuoti skyriai,
\n
–paklausti/paaiškinti, kur yra specializuota parduotuvė,
\n
–paprašyti/pasiūlyti prekę,
\n
–pasakyti nuomonę apie prekę.
\n

8.5. Kaina ir apmokėjimas:

\n
–paklausti/pasakyti kainą,
\n
–paprašyti/pasiūlyti ką nors pigesnio,
\n
–paklausti/pasakyti, kur ir kaip mokėti,
\n
–paprašyti grąžos,
\n
–paprašyti pasmulkinti pinigus.
\n
9.Paslaugos ir aptarnavimas 9.1. Paštas:
\n
–pasakyti/sužinoti, kur yra paštas, pašto dėžutė,
\n
–susikalbėti siųsdamas laišką, siuntinį, perlaidą,
\n
–susikalbėti pirkdamas pašto ženklą, popieriaus laiškui, voką.
\n

9.2. Telefonas automatas, taksofonas, mobilusis telefonas:

\n
–paaiškinti/paklausti, kaip kur nos gali paskambinti,
\n
–paklausti/paaiškinti naudojimosi taksofonu/mobiliuoju telefonu taisykles,
\n
–paklausti/paaiškinti, kaip įdėti mobiliojo telefono SIM kortelę,
\n
–paklausti/paaiškinti, kaip parašyti žinutę mobiliuoju telefonu,
\n
–paprašyti/pasakyti kieno nors/savo telefono numerį,
\n
–pakviesti ar paprašyti pakviesti ką nors prie telefono,
\n
–paaiškinti, kad perduoda ragelį kam nors kitam,
\n
–prisistatyti.
\n

9.3. Bankas:

\n
–paprašyti pakeisti valiutą,
\n
–susikalbėti pateikdamas čekį.
\n

9.4. Policija:

\n
–iškviesti policiją,
\n
–pranešti apie kokį nors įvykį,
\n
–susikalbėti nusiskundžiant ir aiškinant problemą,
\n
–susikalbėti gaudamas/mokėdamas baudą.
\n

9.5. Medicininis aptarnavimas:

\n
–paprašyti/pasiūlyti paslaugą,
\n
–paklausti/pasakyti, kokio režimo laikytis sergant,
\n
–išsiaiškinti/pasakyti, kaip vartoti prirašytus vaistus/procedūras,
\n
–sužinoti/pasakyti, kiek laiko reikės būti ligoninėje/gydytis,
\n
–sužinoti/pasakyti gydymo kainą.
\n

9.6. Pagalba:

\n
–paprašyti/pasiūlyti pagalbą,
\n
–pranešti apie pavojų,
\n
–iškviesti pageidaujamą tarnybą.
\n

9.7. Autoservisas:

\n
–paklausti/pasakyti, kur rasti dirbtuves,
\n
–papasokti/paklausti apie gedimą,
\n
–išsikviesti vilkiką,
\n
–susikalbėti pirkdamas degalų/tepalų.
\n
10.Higiena ir sveikata 10.1. Kūno dalys:
\n
–išvardinti kūno dalis,
\n
–pasakyti, kurią kūno dalį skauda.
\n

10.2. Fizinė būsena:

\n
–pasakyti/paklausti apie savijautą,
\n
–pasakyti/paklausti apie sveikatą.
\n

10.3. Higiena ir kūno priežiūra:

\n
–pasakyti/paklausti, kur galima išsimaudyti vonioje/po dušu,
\n
–sužinoti, kur galima apsikirpti,
\n
–paaiškinti/paklausti, kur galima nusipirkti asmeninės higienos reikmenų,
\n
–pasakyti/paklausti, kokius asmeninės higienos reikmenis naudoja.
\n

10.4. Liga, nelaimingas atsitikimas:

\n
–pasakyti/paklausti apie negalavimą/karščiavimą/nelaimingą atsitikimą,
\n
–pasakyti/paklausti, ar yra sirgęs/operuotas,
\n
–paklausti/paaiškinti, ar/kokius vaistus vartoja,
\n
–paklausti/papasakoti apie nelaimingą atsitikimą,
\n
–paklausti/priminti sveikatos būklę.
\n

10.5. Sveikatos draudimas:

\n
–paklausti/pareikšti, ar yra apdraustas,
\n
–suprasti/duoti paprasčiausius įspėjimus saugotis.
\n

10.6. Gydymo ir sveikatos paslaugos:

\n
–susitarti dėl priėmimo pas gydytoją,
\n
–atsakyti į gydytojo klausimus,
\n
–pasakyti gydytojui, kur skauda.
\n

10.7. Vaistinė ir vaistai:

\n
–pasakyti/sužinoti, kur yra vaistinė,
\n
–paaiškinti, kokių vaistų norėtų nusipirkti.
\n
11.Profesija, amatas, darbas 11.1. Profesinė veikla:
\n
–pasakyti/paklausti, kuo verčiasi,
\n
–pasakyti/paklausti, kas darbdavys/kur dirba.
\n

11.2. Darbo paieška:

\n
–tartis su darbdaviu,
\n
–užsiregistruoti darbo biržoje,
\n
–gauti/teikti duomenų apie turimą išsilavinimą/sertifikatus, darbo patirtį.
\n

11.3. Darbo sąlygos:

\n
–sužinoti/pasakyti darbo grafiką, atlyginimą,
\n
–paklausti/informuoti apie atostogas,
\n
–paklausti/pasakyti darbovietės adresą.
\n

11.4. Profesinis rengimas, karjera, ateitis:

\n
–aptarti kvalifikacijos kėlimo/mokymosi sąlygas,
\n
–aptarti ateities ir karjeros galimybes.
\n

11.5. Būsima profesinė veikla:

\n
–vertinti/prašyti vertinimo apie būsimą veiklą, darbo sąlygas, atlyginimą,
\n
–prašyti argumentuoti/argumentuoti būsimos profesinės veiklos pasirinkimą,
\n
–apibūdinti kelią į profesiją ir profesinį meistriškumą.
\n
12.Laisvalaikis, pramogos, kultūrinis gyvenimas, sportas 12.1. Šventės, tradicijos, pramogos:
\n
–pasakyti/klausinėti apie tai, kokias šventes švenčia, kaip leidžia laisvalaikį,
\n
–teikti/gauti informacijos apie kalbos šalies/gimtosios šalies šventes, tradicijas,
\n
–pasakyti/sužinoti, ką mėgsta/ko nemėgsta (televizija, muzika, kompiuteriai ir pan.),
\n
–pasakyti/teirautis apie mėgstamas/nemėgstamas televizijos/radijo laidas.
\n

12.2. Sportas:

\n
–paklausti/papasakoti apie mėgstamas/nemėgstamas sporto rūšis,
\n
–pasakyti/paklausti, ar sportuoja,
\n
–pasakyti, kaip/kur/kada sportuoja,
\n
–teikti/gauti informacijos apie sporto naujienas/įvykius,
\n
–nusipirkti bilietą į sporto renginį,
\n
–aptarti sporto varžybų/sportininko rezultatus.
\n

12.3. Kinas, teatras, koncertas:

\n
–pasakyti/paklausti, ką mėgsta/ko nemėgsta,
\n
–teikti/gauti informacijos apie programas/repertuarus,
\n
–pasakyti/paklausti, kur ir kaip nusipirkti bilietą,
\n
–aptarti spektaklį, koncertą ar kitą kultūros renginį.
\n

12.4. Muziejus, paroda:

\n
–teikti/gauti informacijos apie muziejus ir veikiančias parodas, jų darbo laiką, lankymosi sąlygas;
\n
–pasakyti nuomonę apie aplankytą muziejų, parodą.
\n

12.5. Skaitymas, kūrybinė veikla:

\n
–pasakyti/pasidomėti, kad/ar mėgsta skaityti/rašyti,
\n
–pasakyti/sužinoti, kur yra biblioteka/knygynas,
\n
–pristatyti/teirautis apie kokį nors laikraštį, žurnalą ar kitą leidinį.
\n
13.Santykiai ir kontaktai 13.1. Kvietimai, pasimatymai:
\n
–susitarti susitikti/užeiti kur nors/pas ką nors,
\n
–pakviesti į susitikimą/pasimatymą,
\n
–pasiūlyti/pakviesti kur nors nueiti.
\n

13.2. Susirašinėjimas, bendravimas:

\n
–pasakyti/paklausti, su kuo bendrauja, kaip dažnai susirašinėja, apie ką rašo,
\n
–teirautis/tartis, kaip bendrauti, praleisti laiką, ką rašyti.
\n

13.3. Draugijos, sąjungos, organizacijos:

\n
–pasakyti/paklausti, kad/ar priklauso kokiai nors draugijai/sąjungai/organizacijai,
\n
–apibūdinti/prašyti apibūdinti draugiją/sąjungą/organizaciją,
\n
–papasakoti apie draugijos/sąjungos/organizacijos veiklą.
\n
14.Visuomeninis ir politinis gyvenimas 14.1. Pagrindiniai politinio, ekonominio, visuomeninio gyvenimo įvykiai:
\n
–pasakyti, kad kas nors įvyko / atsitiko,
\n
–nustatyti įvykio problemą, klausimą ar pan.,
\n
–apibūdinti įvykį,
\n
–įvertinti įvykį.
\n
15.Ekologija 15.1. Ekologinės problemos:
\n
–įvardyti/apibūdinti globalias ekologines problemas bei galimus jų sprendimo būdus,
\n
–įvardyti/apibūdinti kalbos šalies ir gimtosios šalies ekologines problemas bei galimus jų sprendimo būdus.
\n

15.2. Gamtosauga apylinkėje, vietovėje:

\n
–pasiteirauti/papasakoti apie individualias iniciatyvas,
\n
–pasiteirauti/papasakoti apie namo gyventojų iniciatyvas,
\n
–pasiteirauti/papasakoti apie mokyklos iniciatyvas,
\n
–pasiteirauti/papasakoti apie miesto iniciatyvas;
\n
–individualūs naudojami energijos taupymo būdai;
\n
–šeimos naudojami energijos taupymo būdai. ––––––––––––– Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos programos 3 priedas VERTINIMO LENTELĖS Pasisakymas/monologas (12 taškų) Kriterijus Taškai Aprašymas Turinio atskleidimas, išsamumas.
\n

Žodyno turtingumas, įvairovė, tinkamumas 4 Turinys išsamus, atskleisti visi užduoties punktai. Žodynas turtingas, įvairus, vartojamas tinkamai 3 Turinys gana išsamus, atskleisti visi užduoties punktai. Žodynas pakankamai turtingas, gana įvairus, vartojamas tinkamai.

\n

2 Turinys neišsamus, nors atskleisti beveik visi užduoties punktai. Žodynas ribotas, neįvairus, vartojamas ne visuomet tinkamai.

\n

1 Turinys siauras, atskleisti tik keli užduoties punktai. Žodynas skurdus, dažniausiai vartojamas netinkamai./ Negebama argumentuoti 0 Turinys labai siauras, neatsakyta į daugumą užduoties punktų. Žodynas labai skurdus.

\n

Pasisakymo struktūravimas, nuoseklumas, rišlumas 4 Mintys dėstomos nuosekliai. Pasisakymas rišlus, tinkamai struktūruotas (įžanga, dėstymas, išvados).

\n

3 Mintys dėstomos pakankamai nuosekliai. Pasisakymas gana rišlus, tinkamai struktūruotas.

\n

2 Trūksta minčių dėstymo nuoseklumo. Pasisakymas ne itin rišlus, ne visai tinkamai struktūruotas.

\n

1 Minčių dėstymas dažnai nenuoseklus. Pasisakymas nerišlus, netinkamai struktūruotas.

\n

0 Minčių dėstymas nenuoseklus. Pasisakymas nerišlus, mintys padrikos.

\n

Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) taisyklingumas 4 Kalbos priemonės beveik visada vartojamos taisyklingai. Pasitaiko viena kita nešiurkšti klaida.

\n

3 Kalbos priemonės ne visada vartojamos taisyklingai. Galimos kelios nešiurkščios klaidos. Prasmė aiški.

\n

2 Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Yra nemažai klaidų, tačiau prasmė aiški.

\n

1 Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Daro daug šiurkščių klaidų, todėl prasmė kartais neaiški.

\n

0 Kalbos priemonės labai dažnai vartojamos netaisyklingai. Labai daug klaidų, prasmė neaiški.

\n

12 Pokalbis/dialogas (15 taškų) Kriterijus Taškai Aprašymas Komunikacinio tikslo pasiekimas, komunikacinių intencijų realizavimas 4 Komunikacinis tikslas pasiektas. Komunikacinės intencijos realizuojamos adekvačiai.

\n

3 Komunikacinis tikslas pasiektas, tačiau ne visai sėkmingai. Beveik visuomet adekvačiai realizuojamos komunikacinės intencijos.

\n

2 Komunikaciniam tikslui pasiekti prireikia didelių pastangų. Realizuojama tik dalis komunikacinių intencijų.

\n

1 Komunikacinis tikslas nepasiektas. Komunikacinės intencijos realizuojamos neadekvačiai 0 Komunikacinis tikslas nepasiektas. Komunikacija nevyksta.

\n

Pokalbio organizavimas. Strategijų panaudojimas 4 Sėkmingai organizuojamas, inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, tinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Reikalui esant, tikslingai pasinaudojama kompensacinėmis strategijomis.

\n

3 Pakankamai sėkmingai inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, beveik visuomet tinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Ne visuomet prireikus tikslingai pasinaudojama kompensacinėmis strategijomis. Pasitaiko netikslingų pauzių.

\n

2 Nepakankamai inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, dažnai netinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Prireikus negebama pasinaudoti kompensacinėmis strategijomis. Daroma daug netikslingų pauzių ieškant žodžių.

\n

1 Neinicijuojamas ir nepalaikomas pokalbis, neadekvačiai reaguojama į pašnekovo replikas. Negebama pasinaudoti kompensacinėmis strategijomis.

\n

0 Nedalyvaujama pokalbyje.

\n

Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) įvairovė, atitikimas situacijai/adresatui 4 Kalbos priemonės labai įvairios. Kalba visiškai atitinka pateiktą situaciją ir pritaikyta adresatui.

\n

3 Kalbos priemonės pakankamai įvairios. Kalba atitinka pateiktą situaciją ir pritaikyta adresatui.

\n

2 Kalbos priemonės neįvairios. Kalba ne visada atitinka pateiktą situaciją ir adresatą.

\n

1 Vartojamos gana ribotos kalbos priemonės. Kalba minimaliai atitinka pateiktą situaciją, nepritaikyta adresatui.

\n

0 Vartojamos labai ribotos kalbos priemonės.

\n

Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) taisyklingumas 3 Kalbos priemonės beveik visada vartojamos taisyklingai. Gali pasitaikyti viena kita klaida.

\n

2 Kalbos priemonės ne visada vartojamos taisyklingai. Galimos kelios klaidos, netrukdančios suprasti kalbos prasmę.

\n

1 Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Daug klaidų, trukdančių suprasti kalbos prasmę.

\n

0 Kalbos priemonės labai dažnai vartojamos netaisyklingai. Labai daug klaidų. Prasmė dažnai neaiški.

\n

15 Monologas ir dialogas Tarimas, intonavimas 3 Tarimas ir intonavimas iš esmės taisyklingas.

\n

2 Pasitaiko keletas tarimo ir intonavimo klaidų.

\n

1 Gana daug tarimo ir intonavimo klaidų, tačiau jos netrukdo suprasti pasisakymą/dialogą.

\n

0 Daug tarimo ir intonavimo klaidų, trukdančių suprasti pasisakymą/dialogą. ______________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 BIOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Biologijos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti biologijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

\n
2.Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).
\n
3.Programą sudaro:
\n

3.1. egzamino tikslas;

\n

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

\n

3.3. egzamino matrica;

\n

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

\n

3.5. egzamino vertinimas;

\n

3.6. biologijos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

\n

3.7. tiriamųjų darbų sąrašas (2 priedas).

\n

II. EGZAMINO TIKSLAS 4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo biologijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

\n

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS 5. Mokydamiesi biologijos mokiniai plėtoja gamtamokslinę kompetenciją ir įgyja žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

\n
6.Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.
\n

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

\n

6.1.1. nurodydami ir apibrėždami biologines sąvokas, objektus, procesus, pateikdami 2–3 pavyzdžius;

\n

6.1.2. įvardydami paveiksluose (piešiniuose ir nuotraukose), schemose, grafikuose ir diagramose pavaizduotus objektus bei procesus;

\n

6.1.3. atrinkdami iš pateikto sąrašo, teksto ar schemos su nagrinėjamu klausimu susijusius pavyzdžius;

\n

6.1.4. nurodydami, kokiai grupei ar grupėms priklauso tam tikras biologinis objektas, reiškinys ar procesas;

\n

6.1.5. išdėstydami biologinius objektus, procesus ar reiškinius nuosekliai tam tikra seka;

\n

6.1.6. apibūdindami biologinius objektus, reiškinius, procesus ir modelius.

\n

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:

\n

6.2.1. nurodydami sandaros, funkcijų, prisitaikymų, aplinkos sąlygų ar kt. panašumus ir skirtumus;

\n

6.2.2. siedami objektus, procesus ar reiškinius, pavyzdžiui, su atliekamomis funkcijomis;

\n

6.2.3. lygindami objektus, reiškinius ar procesus, pagal jų sandarą ir savybes;

\n

6.2.4. aiškindami gamtos reiškinius remiantis biologijos ir kitų mokslų dėsningumais;

\n

6.2.5. naudodami piešinį, schemą, diagramą, grafiką, lentelę ar modelį sąvokai, objektui, procesui ar reiškiniui paaiškinti;

\n

6.2.6. interpretuodami tekstinę, lentelių ar grafinę informaciją vartoja biologijos sąvokas, naudojasi dėsningumais ir modeliais;

\n

6.2.7. atlikdami skaičiavimus ir spręsdami genetikos uždavinius;

\n

6.2.8. formuluodami hipotezes ir planuodami tiriamuosius darbus;

\n

6.2.9. tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimas, eksperimentas) ir priemones;

\n

6.2.10. gaudami ir apdorodami tyrimų rezultatus;

\n

6.2.11. darydami duomenimis grįstas išvadas.

\n

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsižvelgti į kelis veiksnius:

\n

6.3.1. pritaikydami grafikuose, schemose, diagramose, lentelėse, mokslinio pobūdžio tekstuose rastą informaciją probleminiams klausimams spręsti;

\n

6.3.2. apibendrindami ir kritiškai vertindami skirtinguose informacijos šaltiniuose (žiniasklaidoje, internete ir pan.) pateikiamą informaciją apie gyvąją gamtą, gamtos mokslų atradimus, aplinkosaugą ir sveiką gyvenseną;

\n

6.3.3. remdamiesi mokslo duomenimis nustato biologinių reiškinių priežastis;

\n

6.3.4. tinkamai paaiškindami nevienareikšmius probleminių klausimų atsakymus;

\n

6.3.5. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei pagrįsti ir argumentuodami sprendimus;

\n

6.3.6. pritaikydami mokslinius metodus bei informaciją iš mokslinio pobūdžio tekstų, grafikų, schemų, diagramų ir lentelių naujoms problemoms spręsti;

\n

6.3.7. integruodami kitų mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti;

\n

6.3.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį žmogui ir aplinkai atsižvelgiant į socialinius ir ekologinius veiksnius;

\n

6.3.9. formuluodami probleminį klausimą ir hipotezę;

\n

6.3.10. numatydami priemones ir planuodami tyrimą hipotezei patikrinti;

\n

6.3.11. darydami mokslo duomenimis ir faktais bei savo atlikto darbo rezultatais pagrįstas išvadas.

\n

6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimai nėra įtraukti į egzamino matricą, tačiau ši gebėjimų grupė neatsiejama nuo kitų gebėjimų ir vertinama egzamino užduotyje. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo:

\n

6.4.1. tinkamai vartodami biologijos terminus, sąvokas ir simbolius;

\n

6.4.2. sklandžiai reikšdami biologijos supratimą, aiškiai dėstydami mintis raštu;

\n

6.4.3. atrinkdami ir apdorodami tekstinę ir grafinę informaciją apie biologinius procesus ir reiškinius;

\n

6.4.4. tinkamai (schemomis, lentelėmis, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informaciją apie gyvosios gamtos objektus, procesus, dėsningumus;

\n

6.4.5. argumentuotai pagrįsdami savo nuomonę.

\n
7.Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.
\n
8.Gebėjimai atlikti tyrimą ugdomi ir vertinami mokantis biologijos mokykloje. Egzamino metu praktiškai netyrinėjama, tačiau įgytus tyrimo gebėjimus mokiniai gali parodyti atlikdami egzamino užduotį.
\n
9.Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams, priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, bet skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia žinoti, suprasti ir gebėti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.
\n

IV. EGZAMINO MATRICA 10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

\n

1 lentelė. Egzamino matrica Veiklos sritys Gebėjimų grupės Užduoties taškai, proc.

\n

Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas Iš viso Iš jų – iš bendrojo kurso Ląstelė – gyvybės pagrindas 13–17 5–7 Organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos 8–12 3–5 Medžiagų apykaita ir pernaša 18–22 8–12 Žmogaus sveikata 8–12 4–6 Homeostazė ir organizmo valdymas 13–17 3–5 Evoliucija ir ekologija evoliucija 5–7 1–2 ekologija 23–25 8–12 Iš viso, proc.

\n

40 40 20 100 40 11. Egzamino užduotyje apie 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį biologijos kursą, 60 proc. – išplėstinį.

\n
12.Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai veiklos sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdžiui, veiklos srities „Ląstelė – gyvybės pagrindas“ klausimams bus skirta nuo 13 iki 17 proc. užduoties taškų, iš jų – nuo 5 iki 7 proc. bendrojo kurso klausimams. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 40 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 40 procentų, problemų sprendimo gebėjimams – 20 proc. Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 20 proc. užduoties taškų.
\n

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS 13. Egzamino užduotį sudaro atskiras vientisas klausimų rinkinys ir atsakymų lapas. Vertinimui teikiamas tik atsakymų lapas.

\n
14.Egzamino užduoties klausimų pobūdis:
\n

14.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais turi keturis galimų atsakymų variantus, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

\n

14.2. Trumpojo atsakymo klausimai yra tokie, kai mokinys turi pateikti trumpą konkretų atsakymą – parašyti žodį, dviejų žodžių junginį, skaičių ar raidę. Tokie atsakymai vertinami 1 tašku.

\n

14.3. Struktūrinį klausimą sudaro keli smulkesni klausimai, susieti bendro konteksto ar duotos medžiagos (paveikslo, schemos, grafiko ar kt.). Į šiuos klausimus atsakymai gali būti tiek trumpi, tiek ir išplėstiniai. Įvadinė informacija pateikiama tekstu ir gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentele ar pan. Skirtingi klausimai gali būti susieti vienas su kitu arba nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusiję su prieš tai pateiktais atsakymais. Struktūrinio klausimo vertinimas taškais nuo 1 iki 4 pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio klausimo.

\n
15.Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.
\n

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra Egzamino užduoties struktūra Apibūdinimas I dalis Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais 20 klausimų (20 taškų) II dalis Trumpojo atsakymo klausimai 10 klausimų (10 taškų) III dalis Struktūriniai klausimai 6–7 klausimai (50–60 taškų) IV dalis Struktūriniai klausimai - vienas duomenų interpretavimo klausimas ir vienas klausimas iš praktikos darbo (10–20 taškų).

\n

Iš viso taškų Didžiausia taškų suma už atliktą užduotį – 100 Atsakymų lapas Vertinami tik atsakymų lape pateikti sprendimai ir atsakymai.

\n
16.Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.
\n

VI. EGZAMINO VERTINIMAS 17. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

\n
18.Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų. ___________________ Biologijos brandos egzamino programos 1 priedas BIOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI 1. Biologijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikiami pagal tas pačias veiklos sritis, kaip ir vidurinio ugdymo biologijos bendrojoje programoje. Veiklos sritys:
\n

1.1. metodologiniai biologijos klausimai;

\n

1.2. ląstelė – gyvybės pagrindas;

\n

1.3. organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos;

\n

1.4. medžiagų apykaita ir pernaša;

\n

1.5. žmogaus sveikata;

\n

1.6. homeostazė ir organizmo valdymas;

\n

1.7. evoliucija ir ekologija.

\n
2.Metodologinių biologijos klausimų veiklos sritis egzamino užduotyje yra integruota ir vertinama remiantis kitų veiklos sričių turiniu.
\n
3.Egzamino reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikti šio priedo 1 lentelėje, kurioje pagal atskiras veiklos sritis yra aprašyti tie pasiekimai, kuriuos galima patikrinti egzamino metu. Reikalavimai pagal bendrojo kurso programą, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose. Reikalavimai pagal išplėstinio kurso programą apima reikalavimus pagal bendrojo kurso programą. Reikalavimuose pagal išplėstinio kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose ir reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą. Reikalavimai žinioms, jų supratimui ir gebėjimams, kuriuos mokiniai įgijo atlikdami tiriamuosius darbus pateikti atitinkamose veiklos srityse.
\n

1 lentelė. Egzamino reikalavimai MINIMALŪS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI 1.1. Suprasti biologinio pobūdžio tekstus.

\n

1.1. Suprasti ir analizuoti biologinio pobūdžio tekstus. Paaiškinti biologines temas raštu.

\n

1.1. Suprasti, analizuoti ir vertinti biologinio pobūdžio tekstus.

\n

1.2. Formuluoti hipotezes.

\n

1.2. Formuluoti ir tikrinti hipotezes.

\n

1.3. Apdoroti gautus rezultatus. Apskaičiuoti procentus, vidurkius, santykius. Užrašyti gautus rezultatus ir pavaizduoti juos grafiškai.

\n

1.3. Apibendrinti gautus rezultatus. Lyginti ir analizuoti duomenis.

\n

1.4. Schemiškai pavaizduoti piešiniu biologinius objektus ir reiškinius atskleidžiant turimą supratimą apie juos.

\n

1.5. Daryti paprasčiausias išvadas.

\n

1.5. Daryti duomenimis grįstas išvadas.

\n

1.5. Daryti mokslo duomenimis ir faktais grįstas išvadas, argumentuoti sprendimus.

\n

1.6. Mokslinius atradimus vertinti socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais.

\n

1.6. Pateikiamais pavyzdžiais paaiškinti biologijos mokslo atradimų reikšmę visuomenės gyvenimui.

\n

II. LĄSTELĖ – GYVYBĖS PAGRINDAS 2. Ląstelės cheminiai junginiai 2.1. Nurodyti angliavandenius kaip energetines (gliukozė), atsargines (krakmolas, glikogenas) ir statybines (celiuliozė) medžiagas.

\n

2.1. Apibūdinti angliavandenius kaip energetines (gliukozė), atsargines (krakmolas, glikogenas) ir statybines (celiuliozė) medžiagas.

\n

2.1. Apibūdinti angliavandenių įvairovę (monosacharidai, disacharidai ir polisacharidai) ir susieti su angliavandenių funkcijomis: energetine (gliukozė, sacharozė), kaupimo (krakmolas, glikogenas) ir statybine (celiuliozė).

\n

2.2. Nurodyti baltymus kaip iš aminorūgščių sudarytas organines medžiagas. Nurodyti baltymo hemoglobino funkciją organizme – atlieka dujų pernašą.

\n

2.2. Remiantis pavyzdžiais apibūdinti baltymų funkcijas organizme: hemoglobinas atlieka dujų pernašos funkciją, virškinimo fermentai katalizuoja maisto medžiagų skaidymo reakcijas.

\n

2.2. Nurodyti baltymus kaip iš aminorūgščių sudarytas organines medžiagas, atpažinti peptidinį ryšį. Atpažinti baltymų struktūras (pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę).

\n

Remiantis pavyzdžiais apibūdinti baltymų funkcijas organizme: hemoglobinas atlieka dujų pernašos funkciją, virškinimo fermentai katalizuoja maisto medžiagų skaidymo reakcijas, antikūnai jungiasi su antigenais ir juos nukenksmina.

\n

2.3. Nurodyti riebalus kaip energetines ir atsargines medžiagas.

\n

2.3. Apibūdinti riebalus kaip energetines ir atsargines medžiagas. Susieti riebalų savybę netirpumą vandenyje su kaupimo funkcija.

\n

2.4. Aptarti cholesterolio reikšmę žmogui: cholesterolis yra biologinių membranų sudedamoji dalis, iš cholesterolio odoje susidaro vitaminas D, lytinėse liaukose – lytiniai hormonai, cholesterolio perteklius kaupiasi arterijose ir sukelia aterosklerozę.

\n

2.5. Schemose (paveiksluose) atpažinti DNR ir RNR.

\n

2.5. Apibūdinti DNR ir RNR sandarą (nukleotidų sandara ir įvairovė, polinukleotidinių grandinių skaičius).

\n

2.6. Apibūdinti vandens reikšmę ląstelei.

\n

2.6. Apibūdinti vandens reikšmę ląstelei ir susieti ją su ištirpusių medžiagų pernaša.

\n

2.6. Apibūdinti vandens reikšmę ląstelei ir susieti ją su organizmo gyvybinėmis funkcijomis: ištirpusių medžiagų pernaša, fotosinteze, virškinimo reakcijomis, homeostaze (termoreguliacija).

\n
3.Ląstelės sandara 3.1. Paveiksluose ir schemose atpažinti prokariotines ir eukariotines ląsteles.
\n

3.1. Nurodyti pagrindinius prokariotinių ir eukariotinių ląstelių skirtumus (prokariotinėse ląstelėse nėra branduolio ir membraninių organelių).

\n

3.1. Palyginti prokariotines ir eukariotines ląsteles (visos ląstelės turi plazminę membraną, citoplazmą, ribosomas) ir nurodyti pagrindinius jų skirtumus (prokariotinėse ląstelėse nėra branduolio ir membraninių organelių).

\n

3.2. Paveiksluose ir schemose atpažinti eukariotinės ląstelės struktūras (branduolį, citoplazmą, plazminę membraną, ląstelės sienelę, mitochondrijas, ribosomas, chloroplastus, vakuoles) ir nusakyti jų funkcijas ląstelėje: branduolys – informacijos saugojimas, Vakuolėse saugomos tirpių medžiagų atsargos, turgorizuotos ląstelės suteikia žoliniams augalams ir lapams atramą.

\n

3.2. Apibūdinti eukariotinės ląstelės struktūras (branduolį, citoplazmą, plazminę membraną, ląstelės sienelę, mitochondrijas, ribosomas, chloroplastus, vakuoles), atpažinti jas paveiksluose ir schemose ir apibūdinti jų funkcijas ląstelėje: branduolys – informacijos saugojimas, vakuolėse saugomos tirpių medžiagų atsargos, turgorizuotos ląstelės suteikia žoliniams augalams ir lapams atramą.

\n

3.2. Apibūdinti eukariotinės ląstelės struktūras (branduolį, citoplazmą, plazminę membraną, ląstelės sienelę, mitochondrijas, ribosomas, chloroplastus, endoplazminį tinklą, Goldžio kompleksą, lizosomas, vakuoles), atpažinti jas paveiksluose ir schemose, apibūdinti jų funkcijas ląstelėje: branduolys – informacijos saugojimas; endoplazminis tinklas – susintetintų baltymų pakavimas į pūsleles ir pernaša;

\n

Goldžio komplekse susidaro virškinimo fermentai ir lizosomos; lizosomos dalyvauja viduląsteliniame virškinime; vakuolėse saugomos tirpių medžiagų atsargos, turgorizuotos ląstelės suteikia žoliniams augalams ir lapams atramą.

\n

3.3. Palyginti augalų, gyvūnų ir grybų ląsteles, apibūdinant jų panašumus ir skirtumus (augalų ląstelės turi celiuliozines, grybų ląstelės – chitinines sieneles, o gyvūnų ląstelės sienelės neturi. Tik augalų ląstelėse yra chloroplastų).

\n

3.4. Amebos pavyzdžiu apibūdinti vienaląsčio organizmo prisitaikymą vykdyti gyvybines funkcijas –virškinimą ir dauginimąsi.

\n

3.5. Paveiksluose ir schemose atpažinti audinius: augalų – vandens ir rėtinius indus, gyvūnų – kraujo, epitelinį, nervinį.

\n

3.5. Paveiksluose ir schemose atpažinti audinius: augalų – vandens ir rėtinius indus, statinį mezofilį, gyvūnų – kraujo, epitelinį, nervinį ir susieti šiuos audinius sudarančių ląstelių sandarą su audinių funkcijomis.

\n

3.6. Remiantis duota informacija apie šviesinio ir elektroninio mikroskopų didinimą ir skiriamąją gebą ir nuotraukomis, palyginti šiais mikroskopais matomas ląstelių struktūras ir jų dydžius.

\n

3.7. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapų ląstelių tyrimus šviesiniu mikroskopu, paveiksluose ir schemose atpažinti ir įvardyti šias ląsteles ir audinius bei ląstelių struktūras.

\n

3.7. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapo ląstelių tyrimus šviesiniu mikroskopu ir duota informacija apie šviesinio ir elektroninio mikroskopų didinimą bei jais matomų ląstelių nuotraukomis su nurodytu masteliu, palyginti ląstelių struktūras ir jų dydžius.

\n
4.Plazminė membrana ir pernaša 4.1. Paveiksluose atpažinti ląstelių plazminę membraną.
\n

4.1. Paveiksluose atpažinti ląstelių plazminę membraną ir ją sudarančius fosfolipidus.

\n

4.1. Paveiksluose atpažinti ir pavaizduoti piešiniu ląstelių plazminę membraną ir ją sudarančius fosfolipidus ir baltymus.

\n

4.2. Apibūdinti plazminę membraną sudarančių fosfolipidų bei membranos baltymų savybes ir susieti jas su medžiagų pernaša: per fosfolipidus pereina mažos, hidrofobinės, krūvio neturinčios dalelės, o hidrofiliniai baltymų kanalai praleidžia jonus ir hidrofilines medžiagas.

\n

4.3. Remiantis pavyzdžiais apibūdinti osmoso (vandens įsiurbimas šaknimis) ir difuzijos (dujų apykaita) reikšmę organizmui.

\n

4.3. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti osmoso (vandens įsiurbimas šaknimis) ir difuzijos (dujų apykaita) bei nurodyti egzocitozės (fermentų išskyrimas) ir endocitozės (bakterijų įtraukimas į fagocitą) reikšmę organizmui.

\n

4.3. Organizme vykstančius procesus susieti su pernašomis vykstančiomis per ląstelės plazminę membraną: osmosu, difuzija, egzocitoze, endocitoze ir aktyviąja pernaša.

\n

4.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus osmoso tyrimą, paaiškinti, kaip vandens ir jame ištirpusių medžiagų pernaša per plazminę membraną priklauso nuo koncentracijų ląstelėje ir jos aplinkoje skirtumo.

\n

4.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus plazmolizės tyrimą, paaiškinti osmoso reiškinį.

\n
5.Fermentai 5.1. Nurodyti fermentus kaip biologinius katalizatorius.
\n

5.1. Apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, sumažinančius reakcijoms pradėti reikalingos energijos kiekį.

\n

5.2. Remiantis žmogaus virškinimo fermentais (amilaze, pepsinu ir lipaze), apibūdinti fermentų vaidmenį organizme vykstančiose cheminėse reakcijose.

\n

5.2. Remiantis žmogaus virškinimo fermentais (amilaze, pepsinu ir lipaze), apibūdinti fermentų veikimo specifiką.

\n

5.3. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus fermentų aktyvumo tyrimą, paaiškinti, kaip fermento aktyvumas priklauso nuo temperatūros, pH ir substrato koncentracijos.

\n

Susieti fermento aktyvumo sumažėjimą su denatūracija – baltymo molekulės erdvinės struktūros pakitimais.

\n
6.Energijos virsmai ląstelėje ir organizme (kvėpavimas ir fotosintezė) 6.1. Apibūdinti energijos būtinumą organizmui.
\n

6.1. Nurodyti ATP kaip universalų energijos nešiklį. Susieti energijos naudojimą organizme su raumenų darbu.

\n

6.1. Apibūdinti ATP kaip universalų energijos nešiklį ir susieti ATP gamybą ląstelėje su jos naudojimu organizme.

\n

6.2. Apibūdinti viduląstelinį kvėpavimą kaip kontroliuojamą procesą, kurio metu oksiduojant gliukozę išsiskiria energija, reikalinga ląstelės gyvybinei veiklai.

\n

6.3. Apibūdinti ląstelių citoplazmoje vykstančią glikolizę, susieti ją su mitochondrijose vykstančiais kvėpavimo etapais: Krebso ciklu ir elektronų pernašos grandine, nurodyti jų reikšmę ATP sintezei.

\n

6.4. Nurodyti anaerobinį kvėpavimą kaip kvėpavimą be deguonies.

\n

6.4. Remiantis supratimu apie mielių alkoholinį rūgimą, apibūdinti anaerobinį kvėpavimą kaip kvėpavimą be deguonies ir susieti šį energijos gavimo būdą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija trūkstant deguonies.

\n

6.4. Remiantis supratimu apie mielių alkoholinį rūgimą ir pieno rūgšties susidarymu raumenyse, apibūdinti anaerobinį kvėpavimą kaip kvėpavimą be deguonies ir susieti šį energijos gavimo būdą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija trūkstant deguonies. Palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą.

\n

6.5. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus mielių fermentacijos tyrimą, paaiškinti temperatūros įtaką reakcijos greičiui.

\n

6.6. Nurodyti mitochondrijos funkciją.

\n

6.6. Apibūdinti mitochondrijos sandarą ir susieti jos dydį ir vidinės membranos paviršiaus plotą su mitochondrijoje vykstančiais procesais.

\n

6.7. Nurodyti fotosintezę kaip augalų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija naudojama organinėms molekulėms sintetinti.

\n

6.7. Apibūdinti fotosintezę kaip augalų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija naudojama organinėms molekulėms sintetinti.

\n

6.7. Susieti organinių molekulių naudojimą su augalo augimu ir didesnio derliaus gavimu: naujų ląstelių susidarymu (statybinė medžiaga – celiuliozė), viduląsteliniu kvėpavimu (energetinė medžiaga – gliukozė) ir medžiagų kaupimu (atsarginė medžiaga – krakmolas).

\n

6.8. Apibūdinti, kaip chloroplastas yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę: tilakoiduose esantis chlorofilas sugeria šviesos energiją, panaudojamą organinių medžiagų sintezei.

\n

6.9. Susieti nuo šviesos priklausančias ir nuo šviesos nepriklausančias fotosintezės reakcijas, nurodant reakcijos vietą, šviesos, CO2 ir vandens naudojimą bei deguonies ir organinių medžiagų susidarymą.

\n

6.10. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus fotosintezės tyrimą, paaiškinti fotosintezės reakcijos greičio priklausomybę nuo šviesos intensyvumo.

\n

6.11. Nurodyti fotosintezės reikšmę.

\n

6.11. Apibūdinti fotosintezės reikšmę, susiejant šį procesą augaluose su gliukozės ir deguonies naudojimu kitų organizmų ląstelėse.

\n

III. ORGANIZMŲ POŽYMIŲ PAVELDĖJIMAS IR GENŲ TECHNOLOGIJOS 7. Geno veikimas ir genomas 7.1. Nurodyti DNR kaip chromosomų sudedamąją dalį ir genetinės informacijos nešėją.

\n

7.1. Apibūdinti DNR kaip chromosomų sudedamąją dalį ir genetinės informacijos nešėją.

\n

7.2. Nurodyti geną kaip genetinės informacijos vienetą 7.2. Apibūdinti geną kaip genetinės informacijos vienetą ir kaip vienetą, kuriame užkoduota informacija apie baltymų sintezę.

\n

7.2. Apibūdinti geną kaip genetinės informacijos vienetą ir kaip DNR atkarpą, kurioje yra informacijos reikalingos atitinkamam baltymui sintetinti. Apibūdinti genetinį kodą ir paaiškinti jo universalumą.

\n

7.3. Nurodyti, kad vykstant baltymų sintezei yra perduodama informacija.

\n

7.3. Nurodyti, kaip perduodama informacija vykstant baltymų sintezei.

\n

7.3. Apibūdinti, kaip perduodama informacija vykstant baltymų sintezei. Nurodyti geno ir polipeptidinės grandinės ryšį. Paaiškinti polipeptidinės grandinės susidarymą.

\n

7.4. Apibūdinti genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimo priežastis.

\n

7.5. Apibūdinti genomą kaip genų rinkinio visumą, būdingą visai biologinei rūšiai.

\n
8.Ląstelės ciklas ir naujų ląstelių susidarymas 8.1. Nurodyti mitozę kaip ląstelės ciklo etapą.
\n

8.1. Apibūdinti ląstelės ciklą kaip procesą, kurio metu susidaro vienodą genetinę informaciją turinčios ląstelės.

\n

8.2. Apibūdinti ląstelės ciklo etapą – interfazę kaip DNR replikaciją.

\n

8.2. Paveiksluose ir schemose atpažinti ir pavaizduoti komplementarumą, apibūdinti jo reikšmę replikacijai.

\n

8.3. Piešiniuose ir schemose atpažinti mitozės fazes.

\n

8.3. Apibūdinti, kaip genetinė informacija (seserinės chromatidės) po replikacijos tolygiai pasiskirsto į naujas ląsteles.

\n

8.4. Susieti ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi.

\n

8.5. Nurodyti, kur susidaro žmogaus gametos.

\n

8.5. Palyginti vyriškąsias ir moteriškąsias lytines ląsteles: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas apvaisinti tik vieną spermatozoidą.

\n

8.6. Susieti lytinių ląstelių susidarymą su mejoze.

\n

8.7. Apibūdinti I ir II mejozės etapus, kurių metu susidaro haploidinį chromosomų skaičių turinčios ląstelės.

\n

8.8. Nurodyti atsitiktinį lytinių ląstelių susiliejimą kaip kombinacinio kintamumo priežastį.

\n

8.8. Susieti lytinių ląstelių susidarymą (atsitiktinis lytinių chromosomų porų išsiskyrimas ir krosingoveris) ir apvaisinimą su tos pačios rūšies organizmų genetinės įvairovės atsiradimu.

\n

8.9. Apibūdinti lytinio dauginimosi ir mutacijų reikšmę evoliucijai bei selekcijai.

\n
9.Organizmų požymių paveldėjimas ir kintamumas 9.1. Apibrėžti genotipą ir fenotipą.
\n

9.1. Apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams ir heterozigotiniams organizmams ir susieti su požymių paveldėjimu.

\n

9.2. Paaiškinti alelių sąveiką per nevisišką dominavimą.

\n

9.3. Spręsti genetikos uždavinius susijusius su monohibridiniu kryžminimu.

\n

9.3. Nagrinėti genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, su lytimi sukibusių požymių ir kraujo grupių paveldėjimo.

\n

9.3. Nagrinėti genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių ir kraujo grupių paveldėjimo.

\n

9.4. Analizuoti ir sudaryti genealoginio medžio schemas.

\n
10.Organizmų dauginimasis 10.1. Pateiktoje informacijoje atpažinti augalų nelytinį dauginimąsi ir pateikti pavyzdžių.
\n

10.1. Susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir dauginimąsi sėklomis su požymių kintamumu.

\n

10.2. Apibūdinti apdulkinimo ir apvaisinimo reikšmę augalų įvairovės atsiradimui, susieti sėklų platinimo būdus su augalų išplitimu.

\n

Apibūdinti žiedą kaip augalų dauginimosi organą (kuokeliai ir piestelės), kuriame bręsta vyriškosios ir moteriškosios lytinės ląstelės ir formuojasi vaisius.

\n

10.3. Nurodyti pagrindines sėklų dygimo sąlygas: deguonis, drėgmė, temperatūra.

\n

10.3. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus sėklų dygimo tyrimą ir tyrimo rezultatais, paaiškinti, kaip sėklų dygimas priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.

\n

10.4. Palyginti vidinį ir išorinį gyvūnų apvaisinimą, tiesioginį ir netiesioginį poembrioninį vystymąsi.

\n

10.5. Apibūdinti žmogaus gemalo vystymąsi iki implantacijos (zigotos dalijimasis mitozės būdu ir gemalo įsitvirtinimas gimdoje).

\n

10.6. Apibūdinti žmogaus placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi ir remiantis duota informacija apie motinos mitybą, žalingus įpročius (rūkymą ir alkoholio vartojimą) įvertinti jų poveikį vaisiaus vystymuisi.

\n

10.7. Apibūdinti testosterono ir estrogeno vaidmenį mergaičių ir berniukų brendimui bei vyriškųjų ir moteriškųjų lytinių ląstelių susidarymui.

\n

10.7. Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius apibūdinti kiaušialąstės brendimą ir organizmo pasirengimą apvaisinimui.

\n
11.Genų technologijos 11.1. Dauno sindromo pavyzdžiu paaiškinti, kaip žmogaus gemalo genetiniais tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.
\n

11.1. Apibūdinti žmogaus genomo tyrimą kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą ir pateikti pavyzdžių, parodančių jo reikšmę diagnozuojant ar gydant genetines ligas.

\n

11.2. Nurodyti rekombinantinės DNR svarbą genų technologijoms.

\n

11.3. Remiantis duota informacija apie genų inžinerijos pasiekimus, įvertinti galimą genetiškai modifikuotų (transgeninių) organizmų poveikį aplinkai.

\n

IV. MEDŽIAGŲ APYKAITA IR PERNAŠA 12. Dujų apykaita vandenyje ir sausumoje 12.1. Apibūdinti vienaląsčių ir žuvų prisitaikymus (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius) vykdyti dujų apykaitą vandenyje.

\n

12.2. Paaiškinti, kaip varlių kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą vandenyje ir pereinant gyventi į sausumą.

\n

12.3. Paaiškinti, kaip vabzdžių kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą sausumoje.

\n

12.4. Nurodyti žmogaus kvėpavimo organus: trachėją, bronchus, plaučius.

\n

12.4. Remiantis žmogaus kvėpavimo organų (trachėja, bronchai, plaučiai) sandara paaiškinti, kaip oras patenka į žmogaus plaučius ir kaip iš jų pasišalina.

\n

12.5. Susieti alveolių sandarą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija.

\n

12.6. Apibūdinti, kaip žmogaus kvėpavimo organai dėl virpamojo epitelio yra prisitaikę apsaugoti plaučius nuo pažeidimų ir infekcijų.

\n
13.Medžiagų pernaša augaluose 13.1. Nurodyti, kaip augalų lapai prisitaikę padidinti fotosintezės efektyvumą (paviršiaus plotas, išsidėstymas erdvėje).
\n

13.1. Paaiškinti, kaip augalų lapai prisitaikę padidinti fotosintezės efektyvumą (forma, paviršiaus plotas ir išsidėstymas erdvėje).

\n

13.2. Apibūdinti augalo žiotelių išsidėstymą dengiamajame lapo audinyje. Paaiškinti dujų apykaitos procesą lape.

\n

13.3. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimą ir šio tyrimo duomenimis, paaiškinti apytakos audinių išsidėstymą stiebe ir medžiagų judėjimo kryptis augale. Paaiškinti, kaip žinios ir supratimas apie augalo apytakos audinius yra panaudojamos sodininkystėje: skiepijant ir apsaugant sodinukų stiebus nuo nugraužimo.

\n

13.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus vandens garinimo pro lapus tyrimą ir šio tyrimo rezultatais, paaiškinti lapo paviršiaus ploto ir aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar drėgmės), įtaką vandens pernašai augaluose.

\n
14.Žmogaus kraujotaka 14.1. Schemose atpažinti kraujo apytakos ratus ir nurodyti arterinio ir veninio kraujo tekėjimo kryptį.
\n

14.1. Apibūdinti širdies ir didžiojo bei mažojo kraujo apytakos ratų funkcijas. Schemose atpažinti kraujo apytakos ratus ir nurodyti arterinio ir veninio kraujo tekėjimo kryptį.

\n

14.1. Susieti širdies sandarą (prieširdžiai, skilveliai, vožtuvai ir sienelės storis) su atliekama funkcija.

\n

14.2. Susieti kraujagyslių sandarą su jų atliekamomis funkcijomis.

\n

14.3. Remiantis duotais duomenimis, nustatyti padidėjusio kraujospūdžio priežastis (nutukimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, amžius) ir apibūdinti, kaip sveikas gyvenimo būdas padeda išvengti padidėjusio kraujospūdžio.

\n

14.4. Paveiksluose atpažinti kraujo ląsteles.

\n

14.4. Apibūdinti kraujo sandarą ir paveiksluose atpažinti kraujo ląsteles.

\n

14.4. Paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai: sumažėjęs hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius ir sumažėjęs trombocitų skaičius – gali turėti įtakos organizmui. Deguonies pernašą susieti su eritrocitų sandara ir juose esančiu hemoglobinu, leukocitus – su imunitetu, trombocitus – su kraujo krešėjimu.

\n

14.5. Apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip sistemą, kurioje kraujas, limfa ir audinių skystis dalyvauja medžiagų pernašoje.

\n

14.6. Apibūdinti A, B, O sistemos ir Rh kraujo grupes ir turėti argumentuotą nuomonę apie kraujo donorystę.

\n
15.Virškinimo reikšmė žmogaus organizmui 15.1. Apibūdinti žmogaus virškinimą kaip procesą, kurio metu dėl fermentų poveikio maisto medžiagos yra skaidomos ir įsiurbiamos.
\n

15.1. Susieti plonosios žarnos sandarą su maisto medžiagų įsiurbimu.

\n

15.2. Apibūdinti liaukinio epitelio atliekamas funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų (kepenų ir kasos) veikla.

\n

15.3. Paveiksluose ir schemose atpažinti virškinamojo trakto vietas, kuriose skaidomi baltymai, riebalai ir angliavandeniai.

\n

15.3. Susieti virškinimą su fermentų veikla ir nurodyti maisto medžiagų skaidymo produktus.

\n

15.4. Nurodyti virškinimo reikšmę organizmui.

\n

15.4. Paaiškinti virškinimo reikšmę organizmui.

\n

V. ŽMOGAUS SVEIKATA 16. Sveikata ir sveika gyvensena 16.1. Remiantis duota informacija analizuoti užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų paplitimą ir apibūdinti jų atsiradimo priežastis.

\n
17.Maistinių medžiagų ir energijos poreikis 17.1. Remiantis žiniomis ir supratimu apie organines ir neorganines medžiagas, apibūdinti tinkamą žmogaus mitybą: maisto medžiagų ir energijos kiekį. Energijos poreikius susieti su maiste esančiais angliavandeniais ir riebalais, augimo ir atsinaujinimo procesus su baltymais ir aminorūgštimis, reguliavimą – su vitaminais A, C, D.
\n

Remiantis duota informacija apie neorganines medžiagas, apibūdinti jų reikšmę žmogaus organizmui.

\n

17.1. Remiantis supratimu apie organines medžiagas aptarti aminorūgščių, riebalų rūgščių (augalų ir gyvūnų) bei vitaminų (B12,C, D ir E) reikšmę mitybai.

\n

17.2. Remiantis duota informacija apie maisto produktų sudėtį, kritiškai vertinti žmogui reikalingų maisto medžiagų šaltinius.

\n

17.2. Remiantis duota informacija apie maisto produktų sudėtį ir cheminių elementų (Fe, Ca, P, J, K ir Na) reikšmę žmogaus organizmui, kritiškai vertinti žmogui reikalingų maisto medžiagų šaltinius.

\n

17.3. Remiantis duota informacija apie maisto priedus, žymimus raide E, kritiškai vertinti jų poveikį sveikatai.

\n

17.4. Nurodyti 2–3 virškinimo sistemos ligas bei jų priežastis ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti.

\n
18.Sveikos gyvensenos poveikis žmogaus organizmo gyvybinėms sistemoms 18.1. Paaiškinti taisyklingos laikysenos ir aktyvaus gyvenimo būdo reikšmę žmogaus sveikatai.
\n

18.1. Remiantis supratimu apie atramos ir judėjimo sistemą, paaiškinti taisyklingos laikysenos ir aktyvaus gyvenimo būdo reikšmę žmogaus sveikatai.

\n

18.2. Remiantis pateikta informacija, gauta tiriant plaučių tūrį, apibūdinti reguliarios mankštos poveikį kvėpavimo sistemos veiklai.

\n

18.2. Remiantis supratimu apie dujų apykaitą tarp alveolių ir kraujo, tarp kraujo ir organizmo audinių ląstelių, apibūdinti fizinio aktyvumo įtaką sveikatai.

\n

18.3. Nurodyti pulso dažnio priklausomybę nuo fizinio krūvio.

\n

18.3. Remiantis pulso matavimo duomenimis, apibūdinti pulso dažnio priklausomybę nuo fizinio krūvio.

\n

18.4. Remiantis žiniomis apie kvėpavimo takų ir kraujotakos sistemos sandarą, apibūdinti rūkymo sukeliamus pavojus (lėtinis bronchitas, plaučių vėžys, širdies infarktas).

\n

18.4. Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą.

\n
19.Apsauga nuo žalingo mikroorganizmų poveikio 19.1. Nurodyti, kad baltosios kraujo ląstelės prisitaikiusios ginti organizmą nuo ligas sukeliančių organizmų.
\n

19.1. Susieti baltųjų kraujo ląstelių prisitaikymus ginti organizmą nuo ligas sukeliančių organizmų su natūralia organizmo gynyba.

\n

19.1. Apibūdinti, kaip žmogaus oda, kvėpavimo takų gleivinė, kraujas, skrandžio rūgštis apsaugo nuo žalingo mikroorganizmų poveikio.

\n

19.2. Apibūdinti bakterijų dauginimuisi įtakos turinčius veiksnius (temperatūra ir maisto kiekis). Nagrinėjant duotus pavyzdžius, paaiškinti mikroorganizmų panaudojimą biotechnologijose.

\n

19.3. Nagrinėti viruso sandarą ir ŽIV pavyzdžiu paaiškinti virusų dauginimąsi ir plitimą.

\n

19.4. Remiantis supratimu apie antigenus ir antikūnus, apibūdinti skiepų paskirtį.

\n

19.4. Susieti antikūno ir antigeno sąveiką su imuniteto susidarymu.

\n

19.5. Nurodyti antibiotikus kaip mikroorganizmų gaminamas chemines medžiagas, kurių maža koncentracija gali sunaikinti ligos sukėlėjus.

\n

19.5. Remiantis duota informacija, paaiškinti antibiotikų veikimo principą ir organizmų atsparumo antibiotikams atsiradimą.

\n

VI. HOMEOSTAZĖ IR ORGANIZMO VALDYMAS 20. Homeostazės svarba 20.1. Remiantis žmogaus pavyzdžiu, paaiškinti, kodėl aktyvios fizinės veiklos metu organizme išsiskiria daugiau šilumos ir kaip tuo metu palaikoma pastovi kūno temperatūra. Apibūdinti pagumburio ir odos vaidmenį termoreguliacijai.

\n

20.2. Nurodyti, kad insulinas ir gliukagonas reguliuoja gliukozės koncentraciją kraujyje.

\n

20.2. Apibūdinti, kaip veikiant insulinui ir gliukagonui reguliuojama gliukozės koncentracija kraujyje. Susieti gliukozės koncentracijos reguliavimą kraujyje su kasos ir kepenų veikla bei kraujotaka.

\n

20.3. Naudojantis cukraligės pavyzdžiu, paaiškinti šio sutrikimo priežastis ir pasekmes organizmui (regėjimui ir širdies veiklai).

\n
21.Medžiagų šalinimas ir osmoreguliacija 21.1. Apibūdinti inkstą kaip organą, dėl kurio poveikio iš organizmo yra šalinami šalutiniai produktai, susidarę ląstelėse vykstant medžiagų apykaitai.
\n

21.1. Apibūdinti inkstą kaip iš daugybės nefronų sudarytą organą kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens ir druskų pusiausvyra organizme.

\n

21.2. Naudojantis paveikslais ar schemomis, paaiškinti šlapimo susidarymą.

\n

21.3. Naudojantis pateiktais duomenimis apie šlapimo sudėtį, paaiškinti, kaip šlapimo sudėties pokyčiai: gliukozės, baltymų ir kraujo ląstelių atsiradimas šlapime, gali būti naudojami sutrikimams diagnozuoti.

\n

21.4. Susieti inkstų veiklą su vandens ir druskų pusiausvyros organizme palaikymu.

\n

21.5. Dykumos ir vandens žinduolio pavyzdžiu paaiškinti, kaip skirtingoje aplinkoje gyvenantys gyvūnai yra prisitaikę reguliuoti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme.

\n
22.Nervų sistemos valdymas 22.1. Nurodyti neuroną kaip nervinio audinio ląstelę ir jo vaidmenį perduodant nervinį signalą.
\n

22.1. Apibūdinti neuroną kaip nervų sistemos funkcinį vienetą. Susieti neurono sandarą su jo atliekama funkcija – nervinio impulso perdavimu.

\n

22.1. Apibūdinti reflekso lanką. Skirti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus.

\n

22.2. Nurodyti narkotinių medžiagų poveikį žmogaus nervų sistemai.

\n

22.2. Paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą sinapsėje.

\n

22.3. Skirti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus.

\n

22.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus reflekso laiko tyrimą, apibūdinti nugaros smegenų vaidmenį nevalingų refleksų susidarymui.

\n

22.5. Nurodyti nervų sistemą, sudarytą iš centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenys), ir periferinę nervų sistemą, sudarytą iš nervų.

\n

22.5. Naudojantis paveikslais ir schemomis, nurodyti, kad pailgosios smegenys dalyvauja susidarant kvėpavimo refleksams, tarpinės smegenys – homeostazėje ir smegenėlės – koordinuojant tikslius kūno judesius.

\n

22.5. Naudojantis paveikslais ir schemomis, apibūdinti, kaip centrinės nervų sistemos dalys dalyvauja: pailgosios smegenys – susidarant kvėpavimo refleksams, tarpinės smegenys – homeostazėje ir smegenėlės – koordinuojant tikslius kūno judesius.

\n

22.6. Apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąmoningą žmogaus veiklą.

\n

22.7. Apibūdinti periferinę nervų sistemą kaip nervų sistemos dalį, sudarytą iš nervų.

\n

22.7. Paaiškinti nervo sandarą ir, naudojantis paveikslais ir schemomis, susieti ją su periferinės nervų sistemos funkcija perduoti nervinius impulsus iš centrinės nervų sistemos į organus ir atgal.

\n

22.8. Nurodyti žmogaus organizmo vidaus sekrecijos liaukas (antinksčius, kasą, lytines liaukas) ir jų funkcijas. Nurodyti insulino, adrenalino ir lytinių hormonų reikšmę organizmui.

\n

22.8. Nurodyti žmogaus organizmo vidaus sekrecijos liaukas (hipofizę, skydliaukę, antinksčius, kasą, lytines liaukas) ir jų funkcijas. Paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas (reakcijos greičiu, veikimo trukme).

\n

VII. EVOLIUCIJA IR EKOLOGIJA 23. Paveldimas kintamumas ir evoliucijos procesas 23.1. Nurodyti, kad Č. Darvinas pirmasis pasiūlė rūšių atsiradimo vykstant gamtinei atrankai idėją.

\n

23.1. Apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą.

\n

23.2. Susieti paveldimąjį kintamumą (naujų alelinių genų derinių susidarymą ir mutacijas) su gamtine atranka, kai organizmai, įgiję naujų požymių, padedančių geriau prisitaikyti prie aplinkos, turi daugiau galimybių patys išlikti ir palieka prisitaikiusius palikuonis.

\n

23.2. Susieti paveldimąjį kintamumą – naujų genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas – su organizmų genetine įvairove.

\n

23.3. Nagrinėjant pavyzdžius (pvz.: bakterijų atsparumo antibiotikams, augalų atsparumo herbicidams atsiradimą), susieti organizmų prisitaikymą su kryptingąja atranka.

\n

23.3. Susieti gamtinės atrankos formas: stabilizuojančioji (stabilizuojamoji), kryptingoji (kreipiančioji) ir išskiriančioji (skaldančioji) su naujų rūšių susidarymu.

\n

23.4. Paaiškinti, kaip naujos rūšys atsiranda dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų ir dėl atsiradusios biologinės izoliacijos.

\n

23.5. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus tyrimą medžio lapų ilgio variacinei kreivei nubraižyti ir gautais rezultatais apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip atsaką į pasikeitusias aplinkos sąlygas.

\n
24.Evoliucijos rezultatas – naujų rūšių atsiradimas 24.1. Apibūdinti rūšį kaip visumą individų, kurie gali gyventi tam tikromis aplinkos sąlygomis (rūšies ekologinėje nišoje), kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių.
\n

24.2. Apibūdinti, kad skirtingos rūšys, išsivysčiusios iš to paties protėvio, turi bendrus genus ir panašią sandarą.

\n

24.3. Remiantis duota informacija apie stuburinio gyvūno kilmę, apibūdinti, kaip paleontologiniai duomenys įrodo evoliucijos procesą.

\n

24.3. Remiantis duota informacija apie stuburinio gyvūno kilmę, apibūdinti, kaip paleontologiniai, lyginamosios anatomijos ir embriologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą.

\n
25.Organizmų sistematika ir bioįvairovė 25.1. Apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į karalystes.
\n

25.2. Apibūdinti organizmų klasifikavimą kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (hierarchija, kai organizmų grupės išrikiuojamos skirtingomis pakopomis arba rangais: karalystė, tipas arba skyrius, klasė, būrys arba eilė, šeima, gentis ir rūšis).

\n

25.3. Nurodyti po 1–2 karalysčių (monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) atstovus ir pateikti po vieną šioms karalystėms būdingą požymį.

\n

25.3. Apibūdinti karalysčių (monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos) ir naudojantis duota informacija apie organizmą priskirti jį atitinkamai karalystei.

\n

25.3. Apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę.

\n

25.4. Nurodyti virusų, bakterijų, protistų ir grybų reikšmę gamtai ir žmogui.

\n

25.4. Apibūdinti virusų, bakterijų, protistų ir grybų reikšmę gamtai ir žmogui.

\n

25.4. Apibūdinti protistus kaip eukariotinius vienaląsčius ar kolonijinius organizmus ir jų prisitaikymą judėti, maitintis ir daugintis.

\n

25.5. Susieti šių bestuburių gyvūnų: hidros (duobagyvių tipas) ir kaspinuočio (plokščiųjų kirmėlių tipas), askaridės (apvaliųjų kirmėlių tipas), slieko (žieduotųjų kirmėlių tipas), vėžiagyvių: vėžio ir dafnijos; voragyvių: voro ir erkės; vabzdžių: dusios, grambuolio, bitės, skruzdėlės, drugio ir uodo (nariuotakojų tipas) – mitybą su reikšme gamtai ir žmogui ir pateikti pavyzdžių.

\n

25.5. Apibūdinti šių bestuburių gyvūnų, judėjimą, vystymąsi ir kūno dangą: hidros (duobagyvių tipas), planarijos ir kaspinuočio (plokščiųjų kirmėlių tipas), askaridės (apvaliųjų kirmėlių tipas), slieko ir dėlės (žieduotųjų kirmėlių tipas), vėžiagyvių: vėžio ir dafnijos; voragyvių: voro ir erkės; vabzdžių: žiogo, dusios, grambuolio, bitės, skruzdėlės, drugio ir uodo (nariuotakojų tipas). Susieti šiuos požymius su organizmų prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.

\n

25.6. Pateikiant pavyzdžius apibūdinti stuburinių gyvūnų (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių) reikšmę gamtai ir žmogui.

\n

25.6. Apibūdinti chordinių tipo, stuburinių klasių gyvūnų: kaulinių žuvų – prisitaikymą gyventi tik vandenyje, varliagyvių – pereinant gyventi į sausumą, roplių, paukščių ir žinduolių – sausumoje (judėjimo būdas, apvaisinimas ir vystymasis, kvėpavimas ir kūno danga).

\n

25.7. Pateikiant po 1–2 augalų ir stuburinių gyvūnų pavyzdžius nurodyti jų reikšmę gamtai ir žmogui.

\n

25.7. Pateikiant pavyzdžius apibūdinti augalų reikšmę gamtai ir žmogui.

\n

25.7. Palyginti samanų, paparčių ir žiedinių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei dauginimosi būdus: lytinį – sporomis (samanos, paparčiai), sėklomis (žiediniai augalai) ir vegetatyvinį (šaknimis, stiebais ir lapais).

\n
26.Biologinės įvairovės svarba ekosistemoms 26.1. Apibūdinti bendriją kaip tam tikroje buveinėje gyvenančių organizmų visumą.
\n

26.2. Nurodyti, kad ekosistemose įvairias rūšis sieja mitybos tinklas ir kiekviena rūšis dažniausiai priklauso nuo daugelio kitų.

\n

26.2. Paaiškinti, kad ekosistemose įvairias rūšis sieja mitybos tinklas ir kiekviena rūšis dažniausiai priklauso nuo daugelio kitų.

\n

26.3. Sudaryti mitybos tinklą iš 4–5 organizmų.

\n

26.3. Naudojantis duota informacija, sudaryti mitybos tinklą ne mažiau kaip iš 8 organizmų.

\n

26.4. Remiantis pavyzdžiais (ežero pelkėjimas, kopų apaugimas), apibūdinti daugiametę bendrijų kaitą.

\n
27.Organizmų mitybos būdai ir lygmenys 27.1. Apibūdinti gyvosios gamtos funkcines karalijas: gamintojus, gyvaėdžius ir skaidytojus.
\n

27.1. Apibūdinti gyvosios gamtos funkcines karalijas ir paaiškinti, kaip šių karalijų atstovai yra tarpusavyje susiję ekosistemose.

\n

27.2. Apibūdinti saprofitinį mitybos būdą, būdingą grybams ir bakterijoms. Susieti šį mitybos būdą su organizmų (grybų ir bakterijų) ląsteline sandara.

\n

27.3. Apibūdinti parazitinį mitybos būdą, būdingą grybams ir gyvūnams. Susieti šį mitybos būdą su organizmų (tam tikrų grybų ir gyvūnų) ląsteline sandara.

\n

27.4. Remiantis pavyzdžiais, apibūdinti mutualizmą.

\n
28.Medžiagų ir energijos srautai ekosistemoje 28.1. Nurodyti mitybos lygmenis.
\n

28.1. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kad mitybos grandinė yra kelias, kuris jungia skirtingas bendrijos rūšis. Nurodyti mitybos lygmenis.

\n

28.1. Remiantis pavyzdžiu, paaiškinti mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius.

\n

28.2. Paaiškinti energijos piramidės sudarymą.

\n

28.2. Remiantis produkcijos piramidėmis, paaiškinti energijos virsmus ir perdavimą ekosistemose.

\n

28.3. Paaiškinti, kodėl kuo ilgesnė mitybos grandinė, tuo didesni energijos nuostoliai.

\n

28.4. Apibūdinti gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ekosistemoje.

\n

28.5. Apibūdinti azoto apytaką biosferoje. Įvertinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų reikšmę azoto apytakai.

\n

28.6. Apibūdinti anglies ir deguonies apytaką biosferoje.

\n

28.6. Apibūdinti anglies ir deguonies apytakų reikšmę gamtai ir žmogui.

\n

28.6. Apibūdinti azoto apytakos reikšmę gamtai ir žmogui.

\n
29.Kitimai populiacijose 29.1. Nurodyti, kad populiacijos individų gausumas didėja dėl gimstamumo ir imigracijos, mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos.
\n

29.1. Paaiškinti, kad populiacijos individų gausumas didėja dėl gimstamumo ir imigracijos, mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos.

\n

29.2. Paaiškinti, kad populiacijos dydį tam tikru laiko momentu lemia biotinis potencialas, aplinkos pasipriešinimas ir aplinkos talpa.

\n

29.3. Paaiškinti, kad aplinkos pasipriešinimas yra visi veiksniai (abiotiniai ir biotiniai), galintys stabdyti populiacijos augimą.

\n

29.3. Paaiškinti, kad aplinkos pasipriešinimas yra visi veiksniai (abiotiniai ir biotiniai), galintys stabdyti populiacijos augimą. Konkrečios populiacijos pavyzdžiu paaiškinti, kaip aplinkos veiksnių poveikis populiacijai priklauso nuo populiacijos tankio.

\n

29.4. Plėšrūno ir aukos ciklo pavyzdžiu parodyti glaudžius dviejų skirtingų rūšių populiacijų organizmų tarpusavio ryšius.

\n
30.Žmogaus veiklos įtaka ekosistemoms 30.1. Nurodyti globalines aplinkos problemas: rūgščių kritulių problemą, ozono sluoksnio plonėjimą, paviršinių vandenų ir dirvos užterštumą, susieti jas su Lietuvos ekologine situacija.
\n

30.1. Apibūdinti globalines aplinkos problemas: klimato kaitą, rūgščių kritulių problemą, ozono sluoksnio plonėjimą, paviršinių vandenų ir dirvos užterštumą, susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nagrinėti šių problemų priežastis ir sprendimo būdus.

\n

30.2. Analizuoti žmogaus veiklos įtaką Lietuvos biologinei įvairovei ir jos išsaugojimo galimybes.

\n

30.3. Paaiškinti apie priemones, kurių imamasi, kai rūšims gresia pavojus išnykti. ___________________ Biologijos brandos egzamino programos 2 priedas TIRIAMŲJŲ DARBŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Tiriamųjų darbų sąrašas REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ 1. Angliavandenių nustatymas augalinės kilmės produktuose.

\n
2.Burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapų ląstelių tyrimai šviesiniu mikroskopu.
\n
3.Augalų ląstelių plazmolizės tyrimas.
\n
4.osmoso reiškinio tyrimas.
\n
5.Fermento aktyvumo priklausomybės nuo temperatūros, pH ir substrato koncentracijos tyrimas.
\n
6.Temperatūros įtakos mielių fermentacijos reakcijos greičiui tyrimas.
\n
7.Fotosintezės reakcijos greičio priklausomybės nuo šviesos intensyvumo tyrimas.
\n
8.Sudaryti genealoginio medžio schemas.
\n
9.Sėklų dygimo priklausomybės nuo drėgmės ir temperatūros tyrimas.
\n
10.Vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimas.
\n
11.Vandens garinimo pro lapus tyrimas.
\n
12.Pulso dažnio priklausomybės nuo fizinio krūvio tyrimas.
\n
13.Reflekso laiko tyrimas.
\n
14.Aplinkos veiksnių įtakos požymiui pasireikšti tyrimas (variacinės kreivės). ________________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 CHEMIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Chemijos brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti chemijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.
\n
2.Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).
\n
3.Programą sudaro:
\n

3.1. egzamino tikslas;

\n

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

\n

3.3. egzamino matrica;

\n

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

\n

3.5. egzamino vertinimas;

\n

3.6. chemijos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

\n

3.7. rūgščių ir bazių jonizacijos (disociacijos) konstantos (2 priedas);

\n

3.8. cheminių medžiagų pavojingumo simboliai (3 priedas).

\n

II. EGZAMINO TIKSLAI 4. Egzamino tikslai:

\n

4.1. patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo chemijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose;

\n

4.2. padėti mokiniui įsivertinti savo galimybes profesinėms studijoms, kurioms reikalingos chemijos žinios ir gebėjimai.

\n

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS 5. Mokydamiesi chemijos mokiniai plėtoja gamtamokslinę kompetenciją, įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

\n
6.Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas, taikymas, problemų sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas:
\n

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

\n

6.1.1. nurodydami ir apibrėždami pagrindinius chemijos faktus, dėsnius, procesus, pateikdami pavyzdžių, vartodami sąvokas;

\n

6.1.2. atpažindami paveiksluose, lentelėse, schemose, grafikuose ir diagramose pavaizduotus, tekstuose, cheminėmis formulėmis, lygtimis aprašytus cheminius objektus bei procesus;

\n

6.1.3. apibūdindami cheminius procesus;

\n

6.1.4. nurodydami ir paaiškindami žinomų cheminių elementų, medžiagų, junginių sandarą, savybes, panaudojimą;

\n

6.1.5. pateiktus paprasčiausių atvejų duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama.

\n

6.2. Taikymo gebėjimus (žinių ir supratimo taikymą standartinėse situacijose) mokiniai parodo:

\n

6.2.1. naudodami cheminių elementų simbolius cheminei informacijai perteikti;

\n

6.2.2. atlikdami paprasčiausius skaičiavimus (kai taikomos 1–2 standartinės operacijos);

\n

6.2.3. pritaikydami cheminius dėsningumus bei chemines lygtis pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms užduotims atlikti;

\n

6.2.4. naudodami cheminę lygtį, diagramą, grafiką ar modelį sąvokai, procesams ar reiškiniams paaiškinti;

\n

6.2.5. palygindami bei pagal vieną požymį klasifikuodami medžiagas, procesus ir reiškinius;

\n

6.2.6. paprasčiausiose standartinėse situacijose taikydami chemijos žinias argumentuotiems sprendimams priimti;

\n

6.2.7. atpažindami klausimus, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai;

\n

6.2.8. pagal pateiktą informaciją formuluodami hipotezes ir numatydami tiriamuosius darbus hipotezei patikrinti;

\n

6.2.9. pagal pateiktą tyrimo schemą pasirinkdami tinkamą laboratorinę įrangą bei chemines medžiagas;

\n

6.2.10. pagal pateiktą informaciją (pvz., bandymo rezultatus) įvertindami tiriamojo darbo netikslumus bei matavimo paklaidas;

\n

6.2.11. apdorodami pateiktus bandymo rezultatus, darydami išvadas.

\n

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus (žinių ir supratimo taikymą naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių, kai reikia atsižvelgti į kelis veiksnius) mokiniai parodo:

\n

6.3.1. apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą cheminę informaciją;

\n

6.3.2. rasdami reikiamą informaciją mokslinio pobūdžio tekstuose, grafikuose, schemose, diagramose, lentelėse ir ją pritaikydami naujoms situacijoms išsiaiškinti;

\n

6.3.3. formuluodami probleminį klausimą ar hipotezę, numatydami priemones ir planuodami tyrimą iškeltai problemai ar hipotezei patikrinti;

\n

6.3.4. darydami moksliniais faktais bei savo atlikto darbo rezultatais grįstas išvadas;

\n

6.3.5. pateikdami ir pagrįsdami nevienareikšmius probleminių klausimų atsakymus;

\n

6.3.6. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei pagrįsti;

\n

6.3.7. integruodami kitų mokslų žinias ir gebėjimus, reikalingus problemai spręsti;

\n

6.3.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai ir visuomenei, atsižvelgiant į socialinius ir ekologinius veiksnius;

\n

6.3.9. atlikdami skaičiavimus, kai reikia atsižvelgti į kelis veiksnius.

\n

6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo:

\n

6.4.1. tinkamai vartodami chemijos simbolius, sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus;

\n

6.4.2. sklandžiai reikšdami chemijos procesų supratimą, aiškiai dėstydami mintis raštu;

\n

6.4.3. tinkamai (cheminėmis formulėmis, lygtimis, schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informaciją apie cheminius elementus, medžiagas, junginius, procesus, dėsningumus.

\n
7.Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.
\n
8.Gebėjimai atlikti tyrimą tiesiogiai ugdomi ir tikrinami mokantis mokykloje. Egzamino metu netyrinėjama, tačiau įgytus gebėjimus gali panaudoti atlikdamas egzamino užduotis, kurios padės išsiaiškinti, ar mokinys yra atlikęs programoje numatytus praktinius darbus, ar taiko praktinio darbo planavimo, atlikimo, rezultatų vertinimo ir apibendrinimo proceso principus.
\n
9.Reikalavimai mokinių žinioms, supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, bei skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikiami 1 priedo lentelėje, kurioje pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.
\n

IV. EGZAMINO MATRICA 10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal chemijos dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus.

\n
11.Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje. Matricoje nurodomas taškų pasiskirstymas pagal veiklos sritis (proc., apytiksliai). Egzamino matrica taip reglamentuoja klausimų pasiskirstymą pagal tikrinamus gebėjimus.
\n

1 lentelė. Egzamino matrica Veiklos sritys Gebėjimų grupės Užduoties taškai, proc.

\n

Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas Iš viso Iš jų benrojo kurso Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai.

\n

23–27 10–12 Atominė teorija. Cheminis periodiškumas.

\n

8–12 4–6 Cheminės reakcijos. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra. Rūgštys ir bazės.

\n

33–37 11–13 Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas. Gyvybės chemija.

\n

28–32 11–13 Iš viso, proc.

\n

40 40 20 100 40 12. Egzamino užduotyje 40 proc. taškų atitinka bendrąjį chemijos kursą, 60 proc. – išplėstinį. Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 16 proc. užduoties taškų.

\n

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS 13. Egzamino užduotis pateikiama kaip atskiras vientisas užduočių rinkinys. Egzamino užduočių rinkinį sudaro klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, trumpojo atsakymo klausimai, struktūriniai klausimai ir sprendimų ir atsakymų lapas.

\n

13.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas teisingas. Klausimas su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

\n

13.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Atsakydamas į tokius klausimus, mokinys turi pateikti trumpą konkretų atsakymą – parašyti skaitmenį ar raidę. Tokie klausimai vertinami 1 tašku.

\n

13.3. Struktūriniai klausimai. Juos sudaro keli klausimai, susieti bendro konteksto ar pateiktos įvadinės informacijos. Į šiuos klausimus atsakymai gali būti tiek trumpi, tiek ir išplėstiniai. Skirtingų klausimų atsakymai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito, nesusiję su prieš tai pateiktų klausimų atsakymais. Įvadinė informacija pateikiama tekstu ir gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentele ar pan. Struktūrinio klausimo vertinimas pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio klausimo. Struktūriniuose klausimuose šalia kiekvieno smulkesnio klausimo nurodomas jo vertinimas taškais.

\n
14.Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skirsis nuo orientacinės) pateikiama brandos egzamino apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.
\n

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra Egzamino užduoties struktūra Apibūdinimas I dalis Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais – 30 klausimų (30 taškų) II dalis Trumpojo atsakymo klausimai – 10 klausimų (10 taškų) III dalis Struktūriniai klausimai – 6–10 klausimų (60 taškų) Iš viso taškų 100 taškų Sprendimų ir atsakymų lapas Vertinami tik sprendimų ir atsakymų lape pateikti atsakymai 15. Egzamino užduotyje pateikiama periodinė elementų lentelė, tirpumo lentelė, pagrindinių grupių elementų elektrinių neigiamumų santykiniais vienetais lentelė, metalų aktyvumo eilė, rūgščių ir bazių jonizacijos konstantų lentelės (2 priedas).

\n
16.Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendimų ir atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, kuris parengiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.
\n

VI. EGZAMINO VERTINIMAS 17. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai.

\n
18.Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų. ______________________ Chemijos brandos egzamino programos 1 priedas CHEMIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI 1. Didžioji dalis egzamino metu vertinamų mokinių pasiekimų atitinka Vidurinio ugdymo chemijos bendrąją programą, taip pat yra įtraukti esminiai chemijos dalyko gebėjimai bei žinios, įgyti pagrindinio ugdymo pakopoje. Mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimų reikalavimai pagal kursus priklauso nuo turinio reikalavimų, taip pat skiriasi sudėtingumu. Egzamino programoje reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami pagal tokias pačias veiklos sritis kaip ir Vidurinio ugdymo chemijos bendrojoje programoje, išskyrus, Chemijos metodologijos veiklos sritį. Ši sritis pagal poreikį integruota į kitas likusias sritis.
\n
2.Reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams, kuriuos jie įgijo atlikdami laboratorinius darbus bei spręsdami bendrojo pobūdžio cheminius uždavinius, pateikti atskira sritimi „Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai“.
\n
3.Vertinami mokinių pasiekimai suskirstyti į 4 veiklos sritis:
\n

3.1. Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai;

\n

3.2. Atominė teorija. Cheminis periodiškumas;

\n

3.3. Cheminės reakcijos. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra. Rūgštys ir bazės.

\n

3.4. Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas. Gyvybės chemija.

\n
4.Egzamino reikalavimai pateikiami 1 lentelėje, kurioje pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą, apima reikalavimus mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą, todėl lentelėje išplėstinio kurso skiltyje įrašyta tik tai, ką mokinys privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau, negu reikalaujama bendrajame kurse.
\n
5.Nurodant reikalavimus, keliamus mokinių pasiekimams, vartojami tokie terminai:
\n

5.1. apibūdinti – nusakyti būdingąsias žymes;

\n

5.2. paprasčiausia – tokia cheminės reakcijos lygtis, kurios nereikia lyginti, o pradinių medžiagų ir reakcijos produktų yra tik po 1 ar 2;

\n

5.3. nesudėtinga – tokia cheminės reakcijos lygtis, kurioje pradinių medžiagų ir reakcijos produktų yra ne daugiau kaip po 2;

\n

5.4. taikyti formulę – gebėti rasti bet kurį į ją įeinantį dydį.

\n

1 lentelė. Egzamino reikalavimai MINIMALŪS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ 1. CHEMINIS EKSPERIMENTAS. BENDRIEJI CHEMINIAI SKAIČIAVIMAI 1.1. Cheminis eksperimentas 1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti šiuos cheminius indus ir prietaisus: mėgintuvėlį, cheminę stiklinę, matavimo cilindrą, pipetę, kūginę, plokščiadugnę, apvaliadugnę, Viurco kolbas, piltuvėlį, kondensatorių (šaldytuvą), garinimo lėkštelę, kamštį su dujų nuvedimo vamzdeliu, laboratorinį stovą, spiritinę lemputę.

\n

1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti šiuos cheminius indus ir prietaisus: dalijamąjį piltuvą, matavimo kolbą.

\n

1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti cheminį prietaisą biuretė.

\n

1.1.2. Pagal pateiktas cheminių medžiagų savybes priskirti jų pavojingumo ženklą (žr. 3 priedas).

\n

1.1.2. Pagal cheminių medžiagų savybes priskirti jų pavojingumo ženklą.

\n

1.1.3. Praktiškai[4] atpažinti karbonatus pagal dujų išsiskyrimą veikiant rūgštimis.

\n

1.1.3. Praktiškai atpažinti karbonatus pagal dujų išsiskyrimą veikiant rūgštimis ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.

\n

1.1.4.Praktiškai atpažinti amonio jonus pagal būdingo kvapo atsiradimą ir / ar indikatoriaus spalvos pokytį, kai tiriamasis objektas paveikiamas hidroksido tirpalu.

\n

1.1.4. Praktiškai atpažinti amonio jonus ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.

\n

1.1.5. Praktiškai atpažinti chloridų, sulfatų ir karbonatų jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą.

\n

1.1.5. Praktiškai atpažinti chloridų, bromidų, jodidų, sulfatų ir karbonatų jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.

\n

1.1.6. Praktiškai atpažinti kalcio, sidabro jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą.

\n

1.1.6. Praktiškai atpažinti kalcio, bario, sidabro jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.

\n

1.1.6. Praktiškai atpažinti vario(II) jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.

\n

1.1.7. Praktiškai atpažinti natrio ir kalio junginius pagal liepsnos spalvą.

\n

1.1.8. Praktiškai nustatyti tirpalo terpę naudojantis indikatoriais.

\n

1.9. Praktiškai gauti O2 (iš H2O2), H2 (iš Zn ir HCl) ir CO2 (iš karbonatų), surinkti bei atpažinti gaunamas dujas.

\n

1.9. Praktiškai gauti O2 (iš H2O2 ir H2O), H2 (iš H2O, Zn ir HCl) ir CO2 (iš karbonatų), surinkti ir atpažinti gaunamas dujas, užrašyti atitinkamų reakcijų lygtis.

\n

1.10. Praktiškai atpažinti eteno dujas pagal kalio permanganato tirpalo spalvos pokytį.

\n

1.10. Praktiškai gauti, surinkti ir atpažinti eteno dujas ir užrašyti atpažinimo reakcijos su kalio permanganato tirpalu schemą.

\n

1.11. Praktiškai atpažinti glicerolį vario(II) hidroksidu pagal būdingą spalvos pokytį.

\n

1.11. Praktiškai atpažinti aldehidus vario(II) hidroksidu arba sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu pagal būdingus reakcijų požymius ir užrašyti atitinkamų reakcijų lygtis.

\n

1.12. Praktiškai atpažinti aldehidus vario(II) hidroksidu arba sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu pagal būdingus reakcijų požymius.

\n

1.12. Praktiškai atpažinti gliukozę kaip aldehidą ir kaip polihidroksilį alkoholį.

\n

1.13. Praktiškai pagaminti esterį iš etanolio ir etano rūgšties.

\n

1.13. Praktiškai pagaminti esterį (iki C6 atomų) iš vienhidroksilių alkoholių ir karboksirūgščių.

\n

1.14. Praktiškai paruošti tirpalą, kai nurodyta tirpinio masės dalis.

\n

1.14. Praktiškai paruošti reikiamos molinės koncentracijos tirpalą.

\n

1.15. Praktiškai išskirti mišinius garinant, filtruojant, distiliuojant, kristalinant.

\n

1.15. Praktiškai taikyti titravimo metodą rūgščių ir bazių neutralizacijai.

\n

1.16. Žinoti ir praktiškai taikyti saugaus darbo su sieros rūgštimi taisykles.

\n

1.16. Saugaus darbo su sieros rūgštimi taisykles paaiškinti remiantis sieros rūgšties savybėmis.

\n

1.17. Matematiškai apdoroti pateiktus tyrimų duomenis, gautus duomenis pateikti diagramomis bei grafikais.

\n

1.17. Analizuoti pateiktus tyrimų duomenis.

\n

1.17. Įvertinti pateiktų tyrimų duomenų netikslumus ir matavimo paklaidas.

\n

MINIMALŪS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ 1.2. Cheminiai skaičiavimai 1.2.1. Atlikti skaičiavimus taikant formules arba atlikti analogiškus skaičiavimus taikant proporcijas: ; ; ; ; w(medžiagos)= =.

\n

1.2.1. Atlikti skaičiavimus taikant formules arba atlikti analogiškus skaičiavimus taikant proporcijas: ; , , .

\n

1.2.2. Taikyti dujų tūrių santykių dėsnį sprendžiant uždavinius.

\n

1.2.3. Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti reaguojančių arba susidarančių medžiagų kiekį, masę, tūrį, kai žinomas kurios nors reakcijoje dalyvaujančios medžiagos kiekis, masė, tūris.

\n

1.2.3. Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti produkto kiekį, masę, tūrį, kai yra duoti dviejų pradinių medžiagų kiekiai, masės, tūriai; apskaičiuoti likusių nesureagavusių medžiagų kiekius, mases, tūrius.

\n

1.2.4. Atlikti skaičiavimus pagal reakcijos lygtį, kai yra duotas kurios nors iš reaguojančių medžiagų arba reakcijos produktų masės ar tūrio pokytis; apskaičiuoti reakcijos metu įvykusį medžiagos masės ar tūrio pokytį.

\n

1.2.5. Apskaičiuoti mišinio sudėtį, kai reakcijoje dalyvauja tik viena medžiaga.

\n

1.2.6. Pagal pateiktas reakcijų lygtis apskaičiuoti pradinės medžiagos, turinčios priemaišų, kiekį, masę, tūrį, kai žinomas produkto kiekis, masė, tūris, ir atvirkščiai.

\n

1.2.7. Pagal pateiktą medžiagos formulę apskaičiuoti dvinarių junginių elementų masės dalis.

\n

1.2.7. Nustatyti medžiagų, sudarytų iš dviejų elementų, formules, kai žinomos abiejų ją sudarančių elementų masės dalys.

\n

1.2.7. Nustatyti pradinių medžiagų formules, kai žinomi jų reakcijos produktų kiekis, masė, tūris.

\n
2.ATOMINĖ TEORIJA. CHEMINIS PERIODIŠKUMAS 2.1. Atomo sandara 2.1.1. Apibūdinti pirmų trijų periodų elementų atomų sandarą, nurodant protonų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių kiekviename sluoksnyje.
\n

2.1.1. Apibūdinti pirmųjų keturių periodų elementų atomų sandarą nurodant protonų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių kiekviename sluoksnyje.

\n

2.1.2. Nustatyti neutronų skaičių branduolyje, kai nurodytas masės skaičius. Apibūdinti izotopus, pateikti jų pavyzdžių.

\n

2.1.3. Tinkamai vartoti sąvokas: atomas, molekulė, jonas, oksidacijos laipsnis, atominis skaičius, masės skaičius, molis, molinė masė.

\n

2.1.3. Tinkamai vartoti sąvokas: elemento atominė masė, formulinis vienetas.

\n

2.1.4. Nurodyti atomų ir jonų panašumus bei skirtumus.

\n

2.1.4. Apibūdinti elektroninės sandaros pokyčius, kai atomas virsta jonu.

\n

2.2. Periodinis dėsnis, periodinė elementų lentelė 2.2.1. Apibūdinti periodinės elementų lentelės struktūrą: žinoti grupes, periodus.

\n

2.2.1. Paaiškinti periodinės elementų lentelės struktūrą, remiantis šiuolaikiniu periodiniu dėsniu ir atomo sandara.

\n

2.2.2. Susieti cheminio elemento periodo ir pagrindinės (A) grupės numerius su elektronų sluoksnių skaičiumi ir valentinių elektronų skaičiumi.

\n

2.2.3. Remiantis valentinių elektronų skaičiumi, prognozuoti pagrindinių (A) grupių elementų aukščiausius ir žemiausius oksidacijos laipsnius ir sudaryti dvinarių junginių formules.

\n

2.2.4. Nurodyti šių elementų grupių – šarminių metalų, šarminių žemių metalų, halogenų ir inertinių dujų – padėtį periodinėje lentelėje ir apibūdinti elektroninės sandaros ypatumus.

\n

2.2.5. Apibūdinti metalų ir nemetalų išsidėstymą periodinėje lentelėje.

\n

2.2.5. Paaiškinti, kaip kinta cheminių elementų atomų spindulys, elektrinis neigiamumas, metališkosios ir nemetališkosios savybės periodo ir pagrindinės (A) grupės ribose.

\n

2.2.6. Paaiškinti, kaip kinta pagrindinių (A) grupių elementų oksidų rūgštinės ir bazinės savybės pagal oksidą sudarančio elemento padėtį periodinėje lentelėje.

\n

2.2.7. Paaiškinti, kaip kinta nemetalų vandenilinių junginių rūgštinės ir bazinės savybės vienos grupės ar vieno periodo ribose, priklausomai nuo nemetalo padėties periodinėje lentelėje.

\n

2.2.8. Palyginti halogenų (Cl2, Br2, I2) cheminį aktyvumą ir užrašyti reakcijų pavyzdžių.

\n

2.3. Cheminis ryšys 2.3.1. Paaiškinti cheminio ryšio tipą, susiejant su besijungiančių cheminių elementų metališkumu ar nemetališkumu.

\n

2.3.1. Paaiškinti cheminio ryšio tipą, susiejant su besijungiančių cheminių elementų elektrinio neigiamumo skirtumu.

\n

2.3.2. Pateikti joninio, kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryšių susidarymo pavyzdžių.

\n

2.3.2. Paaiškinti joninio ryšio susidarymą ir pateikti susidarymo pavyzdžių.

\n

2.3.2. Paaiškinti joninių, kovalentinių molekulinės sandaros, kovalentinių nemolekulinės sandaros (pvz., SiO2, deimanto, grafito) medžiagų savybių skirtumus, siejant šiuos skirtumus su junginių sandara.

\n

2.3.3. Paaiškinti kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryšių susidarymą dviatomėse molekulėse, pateikti pavyzdžių.

\n

2.3.3. Susieti N2 molekulės sandarą su jo inertiškumu.

\n

2.3.4. Apibūdinti metališkąjį ryšį ir susieti su metališkomis savybėmis.

\n

2.3.5. Paaiškinti koordinacinio ryšio susidarymą H3O+ ir NH4+ jonuose.

\n

2.3.6. Paaiškinti vandenilinį ryšį tarp H2O, NH3, alkoholių, karboksirūgščių.

\n

2.3.7. Apibrėžti, kas yra alotropinės atmainos ir pateikti jų pavyzdžių (deguonies ir anglies).

\n
3.CHEMINĖS REAKCIJOS. CHEMINIŲ REAKCIJŲ GREITIS IR CHEMINĖ PUSIAUSVYRA. RŪGŠTYS IR BAZĖS 3.1. Cheminės reakcijos ir energija 3.1.1. Apibūdinti egzotermines ir endotermines reakcijas.
\n

3.1.1. Pagal užrašytas termochemines reakcijų lygtis skirti egzotermines ir endotermines reakcijas.

\n

3.1.1. Paaiškinti, ką rodo termocheminė lygtis, ir pritaikyti ją išskirtos arba sunaudotos šilumos bei medžiagos kiekiui apskaičiuoti, jei žinomas šilumos kiekis.

\n

3.1.2. Paaiškinti, kad fotosintezė yra endoterminis, o degimo reakcija ir kvėpavimas – egzoterminiai procesai. Paaiškinti šių procesų svarbą gyvybei.

\n

3.1.2. Pateikti endoterminių ir egzoterminių procesų ir jų taikymo pavyzdžių (pvz., degimo reakcija, terminis druskų skilimas, amonio nitrato tirpimas).

\n

3.1.3. Paaiškinti iškastinio kuro svarbą šiuolaikinei energetikai. Apibūdinti degimo produktų įtaką aplinkai ir nurodyti pagrindinius alternatyvius energijos šaltinius.

\n

3.2. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra 3.2.1. Paaiškinti reakcijos greičio sąvoką. Pateikti lėtų ir greitų cheminių reakcijų pavyzdžių.

\n

3.2.1. Paaiškinti, kaip reakcijos greitis priklauso nuo reaguojančių dalelių susidūrimo dažnio.

\n

3.2.2. Paaiškinti cheminių reakcijų greičio priklausomybę nuo reagentų prigimties.

\n

3.2.3. Paaiškinti, kaip kinta cheminės reakcijos greitis keičiantis koncentracijai ir temperatūrai.

\n

3.2.4. Apibūdinti katalizatorių ir fermentų veikimą, pateikti jų naudojimo pavyzdžių.

\n

3.2.5. Paaiškinti automobilių katalizatorių taikymą mažinant aplinkos taršą.

\n

3.2.6. Paaiškinti, kaip kinta cheminės reakcijos greitis keičiantis kietųjų medžiagų paviršiaus plotui, dujinių medžiagų slėgiui. Paaiškinti ryšį tarp dujų slėgio ir koncentracijos.

\n

3.2.7. Paaiškinti cheminės reakcijos mechanizmo sąvoką nagrinėjant šiuos pavyzdžius: metano chlorinimą, susidarant chlormetanui, ir vandenilio bromido bei bromo prijungimą prie eteno. .

\n

3.2.8. Paaiškinti grįžtamosios cheminės reakcijos sąvoką ir pateikti pavyzdžių.

\n

3.2.9. Paaiškinti tiesioginės ir atvirkštinės reakcijos greičio kitimą vykstant reakcijai.

\n

3.2.10. Apibūdinti cheminę pusiausvyrą kaip dinaminę būseną, kuriai nusistovėjus tiesioginė ir atvirkštinė reakcijos vyksta vienodu greičiu.

\n

3.2.11.Užrašyti pusiausvyros konstantos formulę duotai homogeninei reakcijai ir paaiškinti, ką rodo pusiausvyros konstantos vertė.

\n

3.2.12. Pagal Le Šatelje principą įvertinti reakcijos pusiausvyros poslinkį keičiantis slėgiui, koncentracijai ir temperatūrai.

\n

3.2.13. Paaiškinti katalizatoriaus įtaką grįžtamosioms reakcijoms ir kodėl katalizatorius nepakeičia pusiausvyros padėties.

\n

3.2.14. Apibūdinti NH3 fizikines savybes, nurodyti svarbiausias panaudojimo sritis 3.2.14. Užrašyti chemines lygtis, paaiškinančias pramoninę amoniako (N2®NH3), sieros rūgšties (S®SO2®SO3®H2SO4) gamybą, pateikti šių medžiagų naudojimo pavyzdžių.

\n

3.2.14. Užrašyti chemines lygtis, paaiškinančias pramoninę azoto rūgšties (N2®NH3® NO® NO2®HNO3) gamybą.

\n

3.2.15. Užrašyti SO3 sąveikos su H2O reakcijos lygtį.

\n

3.2.15. Paaiškinti amoniako, sieros rūgšties ir azoto rūgšties technologinę svarbą, pateikti šių medžiagų naudojimo pavyzdžių.

\n

3.2.16. Paaiškinti, kad augalams reikalingi azoto, fosforo, kalio junginiai. Užrašyti trąšų amonio salietros, kalio salietros, kalio chlorido, karbamido, amofoso formules.

\n

3.2.17. Paaiškinti slėgio, temperatūros ir atskirų medžiagų koncentracijos įtaką amoniako sintezės reakcijos greičiui ir pusiausvyros padėčiai.

\n

3.2.18. Apibūdinti sieros(VI) oksido gavimo iš sieros(IV) oksido kaip grįžtamąją reakciją gaminant sieros rūgštį.

\n

3.2.19. Apibūdinti sieros oksidų įtaką aplinkai.

\n

3.2.19. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su amoniako ir sieros rūgšties gamyba.

\n

3.2.19. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su azoto rūgšties gamyba.

\n

3.3. Rūgštys ir bazės 3.3. 1. Apibūdinti vandens fizikines savybes.

\n

3.3.1. Apibūdinti vandens molekulės sandarą ir poliškumą. Paaiškinti vandenilinio ryšio susidarymą tarp vandens molekulių ir jo įtaką fizikinėms vandens savybėms.

\n

3.3.2. Paaiškinti temperatūros įtaką tirpimo greičiui ir ištirpstančios medžiagos kiekiui.

\n

3.3.2. Naudojantis tirpumo kreivėmis, apskaičiuoti, kokia masė medžiagos ištirps arba išsiskirs iš tirpalo pakeitus tirpalo temperatūrą.

\n

3.3.3. Paaiškinti elektrolitų skilimą į jonus. siejant su vandens molekulių poliškumu.

\n

3.3.4. Nurodyti vandeninių tirpalų laidumo elektros srovei skirtumus ir suklasifikuoti medžiagas į neelektrolitus, silpnuosius (silpnosios rūgštys, amoniakas, vanduo) ir stipriuosius (tirpios druskos, tirpūs metalų hidroksidai, stipriosios rūgštys) elektrolitus.

\n

3.3.4. Paaiškinti sąvokas stiprioji rūgštis, stiprioji bazė, silpnoji rūgštis, silpnoji bazė.

\n

Naudojantis jonizacijos konstantų Ka verte, apibūdinti stipriąsias ir silpnąsias rūgštis.

\n

3.3.5. Nurodyti, ar gali vykti mainų reakcija pagal pateiktą reakcijos lygtį.

\n

3.3.5. Sudaryti bendrąsias, nesutrumpintas ir sutrumpintas jonines reakcijų lygtis.

\n

3.3.5. Pagal pateiktas sutrumpintas jonines lygtis sudaryti bendrąsias reakcijų lygtis.

\n

3.3.6. Užrašyti bazių sąveikos su H2SO4, kai susidaro sulfato ir vandenilio sulfato druska, reakcijų lygtis.

\n

3.3.7. Paaiškinti procesus, lemiančius vandens kietumą. Nurodyti pagrindinius vandens minkštinimo būdus.

\n

3.3.7. Užrašyti lygtis reakcijų, kurioms vykstant pašalinimas laikinas ir pastovus vandens kietumas (kaitinant, su fosfatais ar karbonatais).

\n

3.3.8. Užrašyti netirpių karbonatų (CaCO3, MgCO3) ir vandenilio karbonatų (Ca(HCO3)2, Mg(HCO3)2, NaHCO3) terminio skilimo reakcijų lygtis.

\n

3.3.9. Nustatyti tirpalo terpę naudojantis indikatoriais ir pH skale.

\n

3.3.9. Paaiškinti, kaip tirpalo pH rodiklis susijęs su vandenilio ir hidroksido jonų moline koncentracija.

\n

3.3.10. Paaiškinti vandenilio jonų koncentracijos svarbą gyvybiniams procesams.

\n

3.3.11. Skaičiuoti pH stipriųjų rūgščių ir bazių tirpaluose.

\n

3.3.12. Paaiškinti silpnųjų rūgščių liekanos jonų (CO32-, CH3COO-) reakciją su vandeniu ir nurodyti, kad šių druskų tirpalai bus baziniai.

\n

3.3.13. Nurodyti, kad iš stipriųjų rūgščių ir stipriųjų bazių susidariusių druskų tirpalai yra neutralūs.

\n

3.3.14. Apibūdinti rūgštinius, bazinius oksidus, pateikti jų pavyzdžių, užrašyti rūgščių ir bazių gavimo iš oksidų ( Na2O, CaO, CO2) chemines lygtis.

\n

3.3.14. Nurodyti, kad amfoteriniai oksidai ZnO ir Al2O3 reaguoja su rūgštimis ir tirpiais hidroksidais.

\n

3.3.14. Apibūdinti indiferentinius (neutralius) oksidus, pateikti jų pavyzdžių. Apibūdinti CO poveikį žmogaus organizmui.

\n

3.3.15. Užrašyti reakcijų lygtimis bazinių IIA grupės metalų oksidų sąveiką su rūgštimis, rūgštiniais oksidais (CO2, SO2, SO3).

\n

3.3.15. Užrašyti reakcijų lygtimis bazinių oksidų sąveiką su rūgštimis, rūgštiniais oksidais.

\n

3.3.16. Užrašyti reakcijų lygtimis rūgštinių oksidų (CO2, SO2, SO3) sąveiką su hidroksidų tirpalais.

\n

3.3.16. Užrašyti CO2, SO2, SO3 sąveikos su NaOH ir Ca(OH)2, kai susidaro dviejų tipų druskos, reakcijų lygtis.

\n

3.3.17. Apibūdinti ir užrašyti cheminėmis lygtimis aliuminio oksido ir hidroksido, cinko oksido ir hidroksido reakcijas su rūgštimis ir tirpiais hidroksidais.

\n

3.3.18. Apibūdinti nemetalų (H2, O2, N2, Cl2) fizikines savybes, gavimo pramonėje šaltinius ir svarbiausias naudojimo sritis.

\n

3.3.18. Apibūdinti nemetalų vandenilinių junginių (NH3, HCl) rūgštines ir bazines savybes.

\n

3.3.19. Apibūdinti svarbiausius oro, vandens ir dirvožemio taršos šaltinius ir jų žalą aplinkai: statiniams, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams.

\n

3.3.19. Apibūdinti globalias aplinkosaugines problemas: „rūgštieji lietūs“ „šiltnamio“ reiškinys, ozono sluoksnio kitimas. Nurodyti šių problemų priežastis bei galimas pasekmes. Siūlyti būdus, mažinančius taršą.

\n

3.4. Oksidacijos – redukcijos reakcijos ir jų taikymas 3.4.1. Apskaičiuoti elemento oksidacijos laipsnį junginyje.

\n

3.4.1. Apskaičiuoti elementų oksidacijos laipsnius jonuose.

\n

3.4.2. Nurodyti oksidatorių ir reduktorių pateiktoje paprasčiausioje oksidacijos-redukcijos reakcijos lygtyje.

\n

3.4.2. Išlyginti nesudėtingą oksidacijos-redukcijos lygtį elektronų balanso būdu.

\n

3.4.3. Apibūdinti degimo reakciją kaip oksidacijos-redukcijos reakciją su deguonimi, nurodyti, kad degimo reakcija yra priemonė šilumai gauti.

\n

3.4.4. Atpažinti, kuris metalas reaguos su neoksiduojančiomis rūgštimis (pvz., druskos rūgštimi, praskiesta sieros rūgštimi).

\n

3.4.4. Paaiškinti, kaip vyksta metalų reakcijos su neoksiduojančiomis rūgštimis (pvz., druskos rūgštimi, praskiesta sieros rūgštimi) ir užrašyti reakcijų lygtis.

\n

3.4.4. Paaiškinti vario reakciją su oksiduojančiomis rūgštimis (koncentruota ir praskiesta azoto rūgštimi ir koncentruota sieros rūgštimi) ir užrašyti reakcijos lygtį.

\n

3.4.5. Paaiškinti vienų metalų išstūmimo kitais iš vandeninių druskų tirpalų reakcijas remiantis metalų aktyvumo eile ir užrašyti reakcijų lygtis.

\n

3.4.5. Paaiškinti aliuminio ir cinko reakcijas su rūgščių ir hidroksidų tirpalais ir užrašyti reakcijų lygtis.

\n

3.4.6. Paaiškinti ir užrašyti geležies ir vario gavimo atitinkamai iš Fe2O3 ir CuO reakcijų lygtis, kai reduktorius yra C, CO arba H2.

\n

3.4.7. Nurodyti IA ir IIA grupių metalų junginių (Na2CO3, NaOH, NaHCO3, CaO, Ca(OH)2, CaCO3) svarbiausias panaudojimo sritis.

\n

3.4.7. Paaiškinti IA ir IIA grupių metalų reakcijas su vandeniu ir užrašyti reakcijų lygtis.

\n

3.4.8. Apibūdinti geležies koroziją kaip lėtą oksidacijos-redukcijos reakciją, nurodyti korozijos sulėtinimo būdus ir paaiškinti jos ekonominę žalą.

\n

3.4.8. Nurodyti, kad metalų koroziją sukelia ore esantys vandens garai, O2, CO2, SO2 ir kiti ištirpę vandenyje junginiai, veikiantys kaip elektrolitai. Nurodyti metalų korozijos sulėtinimo būdus.

\n

3.4.9. Apibūdinti, kas yra lydinys, pateikti plieno, bronzos, duraliuminio panaudojimo pavyzdžių. .

\n

3.4.10. Nurodyti elektrolizės svarbą gaunant ir gryninant metalus, formuojant metalų dangas.

\n

3.4.10. Paaiškinti vario(II) chlorido vandeniniame tirpale elektrolizės metu vykstančius procesus naudojant varinius elektrodus.

\n

3.4.11. Paaiškinti elektrolizės procesus, kurie vyksta natrio chlorido lydale, nurodyti šio proceso technologinę svarbą.

\n

3.4.11. Paaiškinti natrio chlorido vandeninio tirpalo elektrolizę. Nurodyti šio proceso technologinę svarbą.

\n

3.4.12. Paaiškinti vario(II) chlorido vandeniniame tirpale elektrolizės metu vykstančius procesus naudojant inertinius elektrodus 4. ORGANINIŲ JUNGINIŲ SANDARA, SAVYBĖS IR TAIKYMAS. GYVYBĖS CHEMIJA 4.1. Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas 4.1.1. Pateikti alkanų (nuo C1 iki C5) pavyzdžių, užrašyti jų bei eteno ir etino molekulines, sutrumpintas struktūrines ir nesutrumpintas struktūrines formules.

\n

4.1.1. Pateikti alkenų ir alkinų (nuo C3 iki C6) pavyzdžių, užrašyti jų molekulines, sutrumpintas struktūrines ir nesutrumpintas struktūrines formules.

\n

4.1.1. Paaiškinti metano, etano, eteno ir etino molekulių erdvinę sandarą.

\n

4.1.2. Užrašyti ir mokėti naudotis alkanų homologinės eilės bendrąja formule.

\n

4.1.2. Užrašyti ir mokėti naudotis alkenų ir alkinų homologinės eilės bendrąja formule. Paaiškinti homologo, homologinės eilės sąvokas.

\n

4.1.3. Apibūdinti izomerus kaip tos pačios cheminės sudėties, bet skirtingos struktūros junginius, pateikti pavyzdžių.

\n

4.1.3. Paaiškinti anglies atomų grandinės pakaitų padėties, dvigubojo ryšio padėties izomeriją.

\n

4.1.3. Paaiškinti anglies atomų grandinės pakaitų padėties, dvigubojo ryšio padėties, cis ir trans izomeriją.

\n

4.1.4. Rašant organinių junginių pavadinimus[5], taikyti pagrindines IUPAC nomenklatūros taisykles (kelių pakaitų numeravimo ir išvardijimo tvarka).

\n

4.1.5. Sudaryti nešakotos grandinės alkanų pavadinimus nuo C1 iki C5.

\n

4.1.5. Sudaryti nešakotos grandinės alkanų, alkenų ir alkinų pavadinimus nuo C1 iki C6.

\n

4.1.5. Sudaryti nešakotos grandinės alkanų, alkenų ir alkinų pavadinimus nuo C1 iki C10.

\n

4.1.6. Užrašyti struktūrines formules ir pavadinti sočiųjų angliavandenilių nuo C4 iki C5 izomerus.

\n

4.1.6. Sudaryti pavadinimus įvairių angliavandenilių, turinčių metilo ir etilo pakaitų.

\n

4.1.6. Sudaryti pavadinimus įvairių angliavandenilių, turinčių iki dviejų halogenų atomų.

\n

4.1.7. Apibūdinti benzeno molekulės sandarą. Sudaryti pavadinimus benzeno homologų, turinčių iki aštuonių anglies atomų molekulėje. Žinoti trivialųjį pavadinimą stirenas.

\n

4.1.8. Organinių junginių struktūrinėse formulėse atpažinti alkoholių funkcinę grupę ir priskirti junginį alkoholių klasei.

\n

4.1.8. Apibūdinti alkoholių funkcinę grupę. Sudaryti sočiųjų mono-, di-, ir trihidroksilių alkoholių pavadinimus. Žinoti trivialiuosius pavadinimus etilenglikolis ir glicerolis.

\n

4.1.9. Apibūdinti aldehidų funkcinę grupę. Sudaryti aldehidų pavadinimus nuo C1 iki C6. Žinoti trivialųjį pavadinimą formaldehidas.

\n

4.1.10. Apibūdinti ketoną propanoną kaip antrinio alkoholio oksidacijos produktą ir jo taikymo sritis. Žinoti trivialųjį pavadinimą acetonas.

\n

4.1.11. Organinių junginių struktūrinėse formulėse atpažinti aldehido ir karboksirūgščių funkcinę grupę ir priskirti junginius karboksirūgščių klasei. Žinoti trivialųjį pavadinimą acto rūgštis.

\n

4.1.11. Apibūdinti karboksirūgščių funkcinę grupę. Sudaryti monokarboksirūgščių pavadinimus nuo C1 iki C6. Žinoti trivialųjį pavadinimą skruzdžių rūgštis.

\n

4.1.11. Pagal pateiktą bendrąją formulę priskirti junginį sočiosioms ar nesočiosioms karboksirūgštims.

\n

4.1.12. Apibūdinti esterių sandarą. Sudaryti esterių, turinčių iki 4 anglies atomų, pavadinimus.

\n

4.1.13. Atpažinti amino grupę organinių junginių struktūrinėse formulėse ir priskirti junginį aminų klasei.

\n

4.1.13. Apibūdinti aminų funkcinę grupę, paaiškinti sąvokas pirminis, antrinis, tretinis aminas. Sudaryti tradicinius metilo ir etilo grupes turinčių aminų pavadinimus (netaikant IUPAC reikalavimų vartoti padėties nuorodą N-).

\n

4.1.13. Palyginti pirminių ir antrinių aminų bei amoniako bazines savybes.

\n

4.1.14. Užrašyti paprasčiausios aminorūgšties struktūrinę formulę.

\n

4.1.14. Apibūdinti aminorūgščių funkcines grupes, sudaryti pavadinimus, kai anglies atomų grandinėje yra iki 3 atomų.

\n

4.1.15. Užrašyti metano, eteno degimo, eteno reakcijos su H2, lygtis. Apibūdinti eteną kaip polimerų pramonės žaliavą.

\n

4.1.15. Paaiškinti metano, eteno, etino fizikines ir chemines savybes (degimo reakcijos, metano pakaitų reakcija su Cl2, eteno prijungimo reakcijas su H2, halogenais, vandenilio halogenidais, H2O, etino prijungimo reakcija su H2) ir naudojimo galimybes.

\n

4.1.15. Užrašyti eteno gavimo iš etanolio, etino gavimo iš kalcio karbido reakcijų lygtis.

\n

Nurodyti eteno ir etino panaudojimo (polimerizacija) pramonėje galimybes.

\n

4.1.16. Paaiškinti benzeno fizikines ir chemines savybes (degimas, pakaitų reakcija su Br2, HNO3).

\n

4.1.17. Nurodyti, kuriuos būdingiausius organinius junginius galima išskirti iš gamtinių dujų ir naftos. Nurodyti iškastinio kuro rūšis, esančias Lietuvoje (durpės, nafta).

\n

4.1.18. Nurodyti, kad angliavandeniliai visiškai sudega iki anglies(IV) oksido ir vandens.

\n

4.1.18. Parašyti ir išlyginti sočiųjų angliavandenilių (C1–C6) degimo lygtis.

\n

4.1.19. Paaiškinti, kaip kinta angliavandeniliai krekingo metu, apibūdinti naftos produktų naudojimo sritis.

\n

4.1.20. Klasifikuoti organinių medžiagų reakcijas į pakaitų, jungimosi, eliminavimo (atskėlimo) ir oksidacijos-redukcijos, pateikti šių reakcijų pavyzdžių.

\n

4.1.20. Paaiškinti alkoholių, aldehidų ir karboksirūgščių gavimo vienas iš kito būdus naudojantis oksidacijos-redukcijos reakcijomis.

\n

4.1.21. Apibūdinti fizikines metanolio ir etanolio savybes, užrašyti degimo lygtis.

\n

4.1.21. Apibūdinti alkoholius kaip junginius, galinčius dalyvauti eliminavimo (atskėlimo) ir oksidacijos-redukcijos reakcijose, pateikti tokių reakcijų pavyzdžių.

\n

4.1.21. Klasifikuoti alkoholius į pirminius, antrinius ir tretinius.

\n

4.1.22. Paaiškinti metanolio, etanolio ir etandiolio poveikį organizmui, nurodyti šių alkoholių taikymą chemijos pramonėje ir buityje.

\n

4.1.23. Apibūdinti fizikines etano rūgšties savybes ir nurodyti panaudojimo sritis.

\n

4.1.24. Užrašyti reakcijų lygtis karboksirūgščių su hidroksidais, baziniais oksidais, druskomis (karbonatais).

\n

4.1.25. Pateikti esterių kaip kvapiųjų medžiagų ir kaip tirpiklių naudojimo pavyzdžių.

\n

4.1.25. Užrašyti paprasčiausių esterių susidarymo lygtis, pavadinti reaguojančias ir susidarančias medžiagas.

\n

4.1.25. Užrašyti paprasčiausių esterių hidrolizės lygtis, pavadinti reaguojančias ir susidarančias medžiagas.

\n

4.1.26. Tinkamai vartoti sąvokas monomeras, polimeras.

\n

4.1.26. Tinkamai vartoti sąvoką polimerizacijos laipsnis.

\n

4.1.26. Paaiškinti polimerinių medžiagų susidarymo principus (polimerizacija, polikondensacija). Užrašyti polimerizacijos (polieteno, polipropeno, polivinilchlorido, polistireno) reakcijos lygčių pavyzdžių.

\n

4.1.27. Paaiškinti plastikų naudojimo privalumus ir trūkumus.

\n

4.1.28. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su plastikų naudojimu.

\n

4.1.28. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su plastikų naudojimu, pateikti šių problemų sprendimo būdus.

\n

4.2. Gyvybės chemija 4.2.1. Nurodyti, kad riebalai yra glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.

\n

4.2.2. Paaiškinti gyvūninės ir augalinės kilmės riebalų fizikinių savybių skirtumus.

\n

4.2.2. Paaiškinti gyvūninės ir augalinės kilmės sandaros skirtumus.

\n

4.2.3. Remiantis pateiktomis schemomis ir riebalų hidrolizės reakcijos lygtimi, apibūdinti gaunamus produktus. Paaiškinti, kad šarminė riebalų hidrolizė taikoma muilo gamybai.

\n

4.2.3. Užrašyti riebalų hidrolizės lygtis (su H2O, NaOH), apibūdinti gaunamus produktus.

\n

4.2.4. Paaiškinti riebalų energetinę reikšmę organizmui.

\n

4.2.5. Nurodyti ryšį tarp riebalų naudojimo maistui ir organizmo polinkio susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

\n

4.2.6. Apibūdinti aminus kaip bazines medžiagas. Parašyti metilamino sąveikos su HCl reakcijos lygtį.

\n

4.2.7. Apibūdinti aminoetano rūgštį kaip amfoterinį junginį (pvz. reakcija su HCl ir NaOH).

\n

4.2.8. Naudojantis pateiktomis schemomis, paaiškinti, kad baltymai yra įvairių aminorūgščių polimerai.

\n

4.2.8. Atpažinti peptidinį ryšį struktūrinėse baltymų formulėse.

\n

4.2.8. Užrašyti dipeptido susidarymo reakcijos lygtį.

\n

4.2.9. Apibūdinti pirminę ir antrinę baltymų struktūras. Paaiškinti vandenilinio ryšio svarbą antrinei baltymų struktūrai.

\n

4.2.10. Užrašyti dipeptido hidrolizės lygtį, apibūdinti gaunamus produktus.

\n

4.2.11. Apibūdinti baltymų hidrolizę ir apykaitą organizme.

\n

4.2.12. Naudojantis pateiktomis schemomis, paaiškinti nukleorūgščių sandarą.

\n

4.2.13. Nurodyti funkcines grupes gliukozės pateiktoje sutrumpintoje struktūrinėje formulėje.

\n

4.2.13. Nurodyti funkcines grupes fruktozės pateiktoje sutrumpintoje struktūrinėje formulėje.

", "next": 239888}