4.1. Pertvarkyti Lietuvos kariuomenę taip, kad ji galėtų pasiekti naujus kariuomenės karinius tikslus suformuluotus Lietuvos Respublikos karinėje strategijoje ir atitiktų NATO ministrų gairėse nustatytus reikalavimus Aljanso pajėgoms.
\n4.2. Nauji Lietuvos kariuomenės tikslai:
\n4.2.1. kartu su sąjungininkėmis užtikrinti patikimą atgrasinimą, o atgrasinti nepavykus kartu su Aljanso pajėgomis ginti Lietuvos suverenitetą, teritoriją, teritorinius vandenis bei oro erdvę ir atremti bet kokią ginkluotą agresiją;
\n4.2.2. užtikrinti Lietuvos prisiimtų kolektyvinės gynybos įsipareigojimų įgyvendinimą;
\n4.2.3. dalyvauti NATO, ES ir JT organizacijų tikslus įgyvendinančių koalicijų vadovaujamose tarptautinėse operacijose;
\n4.2.4. įgyvendinti pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones ir dalyvauti ginklų kontrolės režimuose;
\n4.2.5. užtikrinti valstybės ir sąjungininkių saugumą atsakydama į terorizmo ar masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmes;
\n4.2.6. dalyvauti neutralizuojant užsienio žvalgybos tarnybų veiklą ir užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą;
\n4.2.7. teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms atsakydama į nekarinio pobūdžio grėsmes bei teroristinius išpuolius.
\n4.3. Nauji reikalavimai Lietuvos kariuomenei:
\n4.3.1. efektyvumo – visi kariuomenės vienetai turi būti gerai parengti ir aprūpinti modernia ginkluote bei įranga, gebėti sklandžiai veikti daugianacionalinių vienetų sudėtyje; visos pajėgos turi nuolat palaikyti nustatytą parengties lygį ir būti pasirengusios greitai reaguoti į bet kokias grėsmes Lietuvoje ir už jos ribų; pajėgos turi gebėti, vertindamos žvalgybos duomenis, panaudoti pakankamą kovinę galią prieš bet kokį priešą; tikslūs žvalgybos duomenys ir taikinių nustatymas šiuolaikiniame mūšio lauke tampa būtina sėkmės sąlyga.
\n4.3.2. dislokavimo – visi koviniai vienetai kartu su kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo vienetais turi būti parengti tarptautinėms operacijoms už Lietuvos ribų ir būti perdislokuojami sausumos keliais, strateginiu oro ir (arba) jūrų transportu; Lietuva turi sugebėti perdislokuoti pajėgas kada prireiks ir kur reikės, kad kartų su sąjungininkėmis užkirstų kelią krizei plisti ir ją įveiktų;
\n4.3.3. išsilaikymo – operacijose dislokuotų pajėgų logistikos sistema turi būti tokia efektyvi, kad pajėgos gebėtų išsilaikyti nustatytą laiką, o jam pasibaigus – būti sklandžiai rotuojamos; dislokuoti vienetai turi gebėti išsilaikyti konflikto zonoje net ir be priimančiosios šalies paramos; atitinkami transporto ir logistikos pajėgumai tampa gyvybiškai svarbūs kariams išgyventi, teikiant vienetams paramą ir juos aprūpinant tolimuose regionuose ir karštuose taškuose;
\n4.3.4. plataus panaudojimo – visi koviniai vienetai turi gebėti dalyvauti bet kokio tipo operacijoje, reaguoti į visų tipų grėsmes, krizes ir nelaimes Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų; pajėgos turi būti daugiatikslės ir gebėti greitai pereiti nuo kovinių veiksmų prie taikos palaikymo;
\n4.3.5. išlikimo – dislokuoti vienetai turi turėti reikiamą apsaugą nuo galimo branduolinio, biologinio ar cheminio ginklo; kadangi prasidėjus šiuolaikinei krizei įmanomas tokio ginklo panaudojimo pavojus, individualios karių apsaugos priemonės yra būtinos;
\n4.3.6. efektyvaus vadovavimo ir valdymo – kariuomenės vienetai turi gebėti užtikrinti pažangių, sąveikių ir mobilių vadovavimo, valdymo ir ryšių sistemų veikimą; maksimalus šių sistemų sąveikumas su atitinkamomis NATO sistemomis yra būtina sąlyga kariuomenės vienetams sklandžiai veikti kartu su sąjungininkių pajėgomis.
\n5.1. Reforma bus vykdoma vadovaujantis, KAS plėtros programa, patvirtinta LR Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-743 (Žin., 2006, Nr. 78-3062). KAS plėtros programa bus įgyvendinama 2006–2014 m. Ji turi būti svarstoma ir atnaujinama keičiantis Lietuvos nacionalinio saugumo strategijai, patvirtintai LR Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56–2233), ir NATO strateginės koncepcijos principams.
\n6.1. Kad Lietuvos kariuomenė būtų pasirengusi veikti šiuolaikinėmis saugumo aplinkos sąlygomis, atitikti aukštus reikalavimus ir įgyvendinti jai keliamus uždavinius, peržiūrima Lietuvos kariuomenės struktūra. Struktūros peržiūra yra sudėtingas ir ilgas procesas, apimantis kariuomenės vienetų reorganizaciją, sujungimą ar panaikinimą, etatų mažinimą, profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimą, privalomosios karo tarnybos karių mažininimą (o ateityje, LR Seimui pritarus, ir visiška atsisakymą), nebereikalingos karinės infrastruktūros atsisakymą. Šis procesas yra būtinas siekiant išlaikyti ir padidinti visos KAS efektyvumą.
\n6.2. Lietuvai pertvarkant teritorinei gynybai parengtas pajėgas į modernias perdislokuojamas pajėgas, atitinkamai yra peržiūrima ir krašto apsaugos vadovavimo bei valdymo sistema. Siekiama patobulinti valdymo sistemą, kuri atitiktų naująją pajėgų struktūrą ir užtikrintų efektyvų sprendimų priėmimo procesą kovojant su naujomis grėsmėmis. Siekiant užkirsti kelią teroristinio išpuolio, karinės provokacijos ar stichinės nelaimės sukeltoms krizėms, būtina gebėti itin greitai priimti kompetentingus sprendimus.
\n7.1. Visa Lietuvos kariuomenės reforma leis Lietuvai sukurti daug greičiau reaguojančias, mobilesnes, lengviau perdislokuojamas, gerai ginkluotas ir parengtas pajėgas, kurios galės prisidėti prie bet kokio pobūdžio NATO operacijų tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
\n7.2. Baigus kariuomenės reformą, Lietuvos sausumos pajėgos4 bus parengtos ir apginkluotos taip, kad bent pusė jų bet kada galėtų būti perdislokuotos už Lietuvos ribų, o 10 proc. galėtų nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose.
\n7.3. Patikslintos valdymo funkcijos ir struktūros leis efektyviau paskirstyti personalo ir finansinius išteklius bei užtikrins geresnį valdymo procesų organizavimą, o taip pat sudarys galimybes veiksmingiau planuoti bei koordinuoti operacijų vykdymą. ______________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140 KULTŪROS MINISTERIJOS 2007–2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS Šiandieninei Lietuvos visuomenei būdingi spartūs pokyčiai tiek politinėje, tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityse. Keičiasi gyvensena, vertybės, individo santykis paties su savimi ir su pasauliu. Verslumas ir veržlumas tampa sėkmę lemiančiais bruožais, o sugebėjimas įtvirtinti save – kiekvieno asmeniniu uždaviniu. Tokioje aplinkoje svarbu nepamiršti, jog kultūra yra kiekvienos visuomenės gyvybingumo prielaida, skatinanti sutelktumą bendram darbui, kurianti erdvę kiekvienam individui atskleisti savo sugebėjimus ir talentus. Pasitinkant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį svarbu išlaikyti ir sustiprinti kūrybines tautos galias bei ugdyti poreikį kultūrai, sugebėjimą ja didžiuotis ir vertinti.
\nLietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO skatina plėtoti mainus. Lietuvos kultūra turi kuo praturtinti pasaulio kultūrą bei sugeba atsiverti kitų kultūrų patirčiai. Tačiau integracija, suteikdama naujų galimybių, dar akivaizdžiau pabrėžia valstybės atsakomybę už Lietuvos kultūros gyvybingumą, savitumą ir konkurencingumą.
\nĮgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas bei kultūros srities programas būtina derinti kultūros administravimą su savaiminių kultūros procesų palaikymu, tradicijų puoselėjimą su palankumu kultūros gyvasčiai būtinoms naujovėms. Šiuo metu itin svarbu užtikrinti sąlygas paveldo apsaugai, profesionalaus meno raidai, informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti kultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą pasaulyje. Artimiausioje perspektyvoje laukia daug dėmesio ir pastangų reikalaujantis uždavinys – sukurti palankias galimybes visai visuomenei, ypač regionuose, naudotis kultūros ir meno gėrybėmis.
\nŠiandienos gyvenime kultūra tampa vis svarbesnė ir kaip ekonomikos veiksnys kuriant patrauklią aplinką kapitalo investicijoms, ir kaip bendruomenę telkiantis dėmuo, ir kaip socialinės prevencijos priemonė. Šiuo daugialypiu aspektu vertinant kultūrą akivaizdu, kad tik bendros politikų ir visuomenės pastangos gali sukurti tinkamas sąlygas tautos kūrybinių galių stiprėjimui ir sklaidai.
\nKULTŪROS MINISTRAS JONAS JUČAS ______________ S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI KULTŪROS MINISTERIJOS MISIJA: sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, kultūros vertybių apsaugai, formuoti ir padėti atskleisti visuomenės dvasines ir medžiagines vertybes, padėti plėtoti ir ugdyti kūrybišką, demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę.
\nKULTŪROS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
\nKULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS MISIJA: išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms kaip tautos savasties išlikimo garantą, kraštovaizdžio sudėtinę dalį bei Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonę, sudarant sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
\nEfekto kriterijai: Išsaugotas ateities kartoms kultūros paveldas; inventorizuotas Lietuvos kultūros paveldas; užtikrinta kultūros paveldo apsaugos priežiūra ir kontrolė; propaguojamas Lietuvos kultūros paveldas ir vertingosios savybės, šviečiama visuomenė, keliamas paveldosaugos specialistų lygis, siekiant išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį, integruoti jį į visuomenės gyvenimo procesus, plėtoti ryšius su Jungtinėmis tautomis, Europos komisija, kitomis tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis.
\nNACIONALINĖ M. MAŽVYDO BIBLIOTEKOS MISIJA: išsaugoti ateities kartoms Lietuvos ir su Lietuva susijusį publikuotą kultūros paveldą, užtikrinti jo ilgalaikį išsaugojimą ir sklaidą, jį skaitmeninant, aktyviai dalyvauti informacinės ir žinių visuomenės kūrime, tobulinti ir plėtoti Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą virtualumo kryptimi, siekiant integruoti šalies bibliotekas į Europos ir pasaulio informacinę erdvę.
\nNACIONALINĖS M. MAŽVYDO BIBLIOTEKOS STRATEGINIS TIKSLAS:
\nNacionalinės kultūros vertybių išsaugojimas, visuomenės bibliotekinis informacinis aprūpinimas.
\nEfekto kriterijai: visuomenės informacinių poreikių tenkinimas 100 % LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS MISIJA: prisidėti prie neregių švietimo, reabilitacijos ir integracijos į informacinę visuomenę atliekant Lietuvos aklųjų kultūros ir informacijos centro funkciją ir sudarant galimybę naudotis specialia akliesiems prieinama informacija LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS STRATEGINIS TIKSLAS:
\nLIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS: kaupti, saugoti, tyrinėti, restauruoti, publikuoti ir populiarinti Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybes; lituanistinių vertybių paieška užsienio šalių saugyklose, jų publikavimas.
\nEfekto kriterijai: nemažėjantis muziejaus lankytojų skaičius – 240 tūkst.; nuolatinis lituanistinių rinkinių papildymas ir išsaugojimas; užsienio saugyklose esančių lituanistinių vertybių įvedimas į Lietuvos kultūros istorijos apyvartą.
\nLIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS MISIJA: kaupti, saugoti, tyrinėti, restauruoti ir populiarinti nacionalinės vertės dailės kūrinius ir kitas kultūros vertybes ir jas pristatyti ekspozicijose, parodose ir publikacijose.
\nLIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS: meno vertybių išsaugojimas.
\nEfekto kriterijai: nuolatinis rinkinių papildymas, eksponatų įsigijimas (padidėjimas 0,5 proc.); sukauptų vertybių tyrinėjimas, eksponatų, konservavimas, restauravimas (apie 1500 vnt. per metus); rinkinių populiarinimas (didėjantis lankytojų skaičius – apie 180 tūkst.).
\nNACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS MISIJA:: saugoti, kaupti, tyrinėti, restauruoti, populiarinti M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą, kitas Lietuvos ir kitų šalių materialinės ir dvasinės kultūros vertybes.
\nNACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS:
\nM. K. Čiurlionio kūrybinio palikimo, nacionalinių ir pasaulio meno bei kultūros vertybių kaupimas, jų išsaugojimas ir pristatymas visuomenei.
\nEfekto kriterijai: muziejaus parodas aplankys 120000 lankytojų LIETUVOS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRO MISIJA: Operos ir baleto meno sklaida, pristatant žiūrovams geriausius nacionalinius ir užsienio šalių spektaklius.
\nLIETUVOS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRO STRATEGINIS TIKSLAS:
\nSudaryti sąlygas nacionalinio operos ir baleto meno plėtotei Efekto kriterijus: apsilankiusių žiūrovų skaičius tūkst. žm. 2007 m. –130 LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO MISIJA: Teatro meno kūryba ir sklaida pristatant žiūrovams geriausius nacionalinius ir užsienio šalių teatro meno pavyzdžius.
\nLIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO STRATEGINIS TIKSLAS:
\nPlėtoti nacionalinį teatro meną, formuojant įvairiapusišką aukšto meninio lygio teatro repertuarą, sudarant sąlygas geriausių teatro kūrėjų talento raiškai, išsaugoti repertuarinio teatro su pastovia trupe statusą.
\nEfekto kriterijus: apsilankiusių žiūrovų skaičius tūkst. žm. 2007 m. –55 LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS MISIJA puoselėti Lietuvos muzikinę kultūrą ir atlikėjų meną pristatant klausytojams šalies ir užsienio klasikinę ir šiuolaikinę muziką LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:
\nKurti ir Lietuvoje bei užsienyje pristatyti muzikos programas, propaguoti lietuvių kompozitorius ir atlikėjus, užtikrinant aukštą meninę solistų ir kolektyvų atlikimo kokybę Efekto kriterijus: apsilankiusių klausytojų skaičius 2007 m. –51,2 tūkst.
\nVALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS MISIJA: prisidėti prie valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo, kontroliuoti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose, visose Lietuvos Respublikoje veikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose laikomasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų norminių teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
\n*KDTC išduotų sertifikatų skaičius – 2000 6. Užtikrinti Kultūros ministerijos veiklos organizavimą ir jai pavaldžių institucijų priežiūrą *Vykdomų programų skaičius-10 * Atliktų auditų skaičius – 12 5. Muziejų apsaugos stiprinimas (programą vykdys Kultūros ministerija) 1. Gerinti muziejų apsaugą * Muziejų, kuriuose atnaujintos apsaugos sistemos skaičius – 7 6. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities įstaigos) 1. Skatinti mėgėjų meninę veiklą, etninės kultūros sklaidą *Dalyvių etninės ir regionų kultūrinės veiklos projektuose skaičius – 20000 * Vaikų ir jaunimo, įtrauktų į veiklą, skaičius – 100000 * Dalyvių Lietuvos visuotinėje dainų šventėje skaičius – 30000 2. Skatinti nevyriausybinių organizacijų kultūrinę veiklą *Įgyvendinta 150 projektų 7. Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas (programą vykdys Kultūros ministerija) 1. Minėti Valstybės šventes *Dalyvavusių žmonių valstybės švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimuose skaičius – 50000 2. Minėti valstybinės reikšmės jubiliejus *Dalyvavusių žmonių Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimuose skaičius – 10000 3. Vykdyti užsienyje esančio kultūros paveldo paiešką ir apskaitą * Surengta ekspertų posėdžių – 10 * dalyvauta seminaruose, konferencijose – 2 4. Skatinti kultūros paveldo pažinimą ir sklaidą * Parengta galimybių studijų – 1, * dalyvauta seminaruose, konferencijose – 2 – 3.
\n* Parodyti 185 spektakliai * Salės užimtumas 60 % 32. Specialioji teatro žiūrovams aptarnauti programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis dramos teatras) 1. Gerinti žiūrovų aptarnavimo kokybę * Aptarnaujami 185 spektakliai * Pasiektas lėšų, uždirbtų už teikiamas paslaugas, ir biudžetinių lėšų santykį 20 % 33. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida (programą vykdys Lietuvos nacionalinė filharmonija) 1. Puoselėti, kurti ir plėtoti aukščiausiojo lygio muzikos meno kultūrą ir tradicijas bei pristatyti iškiliausią muzikos meną Lietuvoje ir užsienyje * Klausytojų skaičius – 44200 34. Vilniaus festivalis (programą vykdys Lietuvos nacionalinė Filharmonija) 1. Puoselėti, kurti ir plėtoti aukščiausiojo lygio muzikos meno kultūrą ir tradicijas bei pristatyti iškiliausią muzikos meną Vilniuje. *Klausytojų skaičius – 7000 35. Specialioji koncertinės veiklos programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinė filharmonija) 1. Vykdyti koncertinę veiklą, gerinti materialinę bazę *Specialiųjų lėšų plano įvykdymas 100 % 36. Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė (programą vykdys Valstybinė kalbos inspekcija) 1. Užtikrinti teisinę ir administracinę valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę. * 5 % padidintas Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų išaiškinamumas; * Prevenciškai pasiekta, kad 15 % sumažėtų administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos galima taikyti nuobaudas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 911-917 straipsnius; * Surašyti 75 nurodymai; * Patikrinta 50 įmonių; * Išnagrinėti 45 skundai; * Patikrintos 45 interneto svetainės; * Patikrinta 1000 val. televizijos ir radijo transliacijų; * Patikrinta 450 leidinių spaudos lankų; * Konsultuota 80 įvairių institucijų kalbos tvarkytojų; * Parengta 40 Lietuvos radijo valandėlių ______________ S3 forma IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Etatai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) I. Asignavimų valdytojas Kultūros ministerija 1. Meninės kūrybos plėtra ir sklaida 64233 2031 2. Tarptautinių kultūros ryšių plėtra 10584 12 3. Lietuvos įvaizdžio formavimas 1070 - 4. Visuomenės informacinis aprūpinimas 55167 818 5. Muziejų apsaugos stiprinimas 700 - 6. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra 8539 55 7. Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas 3954 68 8. Valdovų rūmų atstatymas 38672 9. Specialioji kultūros paslaugų teikimo programa 14194 102 10. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo programa 900 Iš viso
\n198013 3086*/91 II Asignavimų valdytojas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 11. Paveldotvarka 20433 12. Kultūros paveldo apskaita 4066 65 13. Kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas 10392 128 14. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programa 1600 15. Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimas 7000 16. Specialioji nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimo ir paslaugų programa 125 Iš viso 43616 193**/128 III. Asignavimų valdytojas Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka 17. Visuomenės bibliotekinis informacinis aprūpinimas 14947 514 18. Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos LIBIS kūrimas 2704 18 19. Specialioji informacinių paslaugų teikimo programa 600 5 Iš viso 18251 537 IV. Asignavimų valdytojas Lietuvos aklųjų biblioteka 20. Spaudinių leidyba, kaupimas, tvarkymas, saugojimas, naudojimas, skaitytojų aptarnavimas 2412 87 21. Specialioji informacinės ir materialinės bazės stiprinimo programa 16 Iš viso 2428 87 V. Asignavimų valdytojas Lietuvos nacionalinis muziejus 22. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas, populiarinimas 7629 262 23. Specialioji muziejaus rinkinių kaupimo programa 400 5 Iš viso 8029 267 VI. Asignavimų valdytojas Lietuvos dailės muziejus 24. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas, populiarinimas 15584 360 25. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų sukūrimas, eksponatų kaupimas, išsaugojimas ir populiarinimas 4730 5 26. Specialioji muziejaus ekspozicijų ir saugyklų apsaugos, techninio aprūpinimo ir priežiūros programa 650 Iš viso 20964 365 VII. Asignavimų valdytojas Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 27. Meno ir kultūros vertybių saugojimas, kaupimas ir populiarinimas 12627 262 28. Specialioji muziejaus bazės stiprinimo programa 200 1 Iš viso 12827 263 VIII. Asignavimų valdytojas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 29. Teatro meno pristatymas žiūrovui 27922 620 30. Specialioji spektakliams rodyti programa 3500 Iš viso 31422 620 IX. Asignavimų valdytojas Lietuvos nacionalinis dramos teatras 31. Teatro meno pristatymas 7477 169 32. Specialioji teatro žiūrovams aptarnauti programa 750 Iš viso 8227 169 X. Asignavimų valdytojas Lietuvos nacionalinė filharmonija 33. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida 12884 271 34. Vilniaus festivalis 400 35. Specialioji koncertinės veiklos programa 1310 Iš viso 14594 271 XI. Asignavimų valdytojas Valstybinė kalbos inspekcija 36. Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė 490 12
\nIš viso 490 12 * skaičiuojant kartu Kultūros ministerijos ir jai pavaldžių kultūros įstaigų etatų skaičius – 3086, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 91. ** skaičiuojant kartu Kultūros paveldo departamento bei Kultūros paveldo centro etatus etatų skaičius –193, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 128. ______________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140 SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS 2007–2009 METŲ SUTRUMPINTAS strateginis VEIKLOS PLANAS I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS Mus džiugina paskutiniųjų metų ekonominės plėtros sėkmė: stiprėja šalies ūkis, didėja užimtumas ir gyventojų pajamos, mažėja nedarbas. Ši sėkmė bus nieko verta, jei jos rezultatų nepajus visi mūsų šalies žmonės. Turime ir toliau daryti viską, kas valdžios ir pačių žmonių galioje, kad šalies ekonominio augimo vaisiais galėtų pasinaudoti visi – ir tie, kurie tuos vaisius šiandien užaugina, ir tie, kurie vakar sodino ir puoselėjo tuos vaisius brandinantį medį. Mūsų tikslas – visi galintys ir sugebantys dirbti turėtų Lietuvoje visas sąlygas savo darbu sukurti sau ir savo šeimoms visavertį gyvenimą, o negalintiems dirbti – jį užtikrintų socialinė apsauga.
\nKaip ir ankstesniais metais, vienu svarbiausiu mūsų prioritetu lieka užimtumo skatinimas. Užimtumo rėmimo programos, kurias vykdome, pirmiausia privalo skatinti kiekvieną žmogų mokytis kurti savo paties gerovę, rasti būdų, kaip geriau pritaikyti savo gebėjimus. Darbo politiką orientuojame taip, kad visiems dirbantiesiems būtų sudarytos sąlygos dirbti saugiose darbo vietose, garantuojančiose gerą uždarbį ir civilizuotus darbo santykius. Lietuvos žmonės savo Tėvynėje turėtų rasti sau tinkamą darbą, o ne jo ieškoti svetur. Tiems, kurie laikinai išvyko, turime parodyti, kad atsinaujinanti šalis jų laukia grįžtant į Tėvynę su įgyta patirtimi ir gebėjimais.
\nSocialinė apsauga privalo būti ypatingai jautri problemoms tų žmonių, kurie jau baigė savo darbingą amžių arba dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių nepajėgia būti pakankamai ekonomiškai aktyvūs. Visų mūsų pareiga – užtikrinti šiems žmonėms pajamas ir sąlygas, leidžiančias oriai gyventi, bet kartu turime nepažeisti interesų tų, kurie savo darbu garantuoja šias pajamas ir teisėtai nori naudotis savo pastangų rezultatais. Šių socialinio solidarumo tikslų sieksime, racionaliau ir tikslingiau taikydami socialinės apsaugos priemones: atitinkamai šalies ūkio plėtrai didindami pensijas ir kitas socialines išmokas, taip pat toliau vykdydami kaupimo principu pagrįstą pensijų reformą. Naują pagreitį įgauna socialinių paslaugų sistema, kurią plėtosime, glaudžiai bendradarbiaudami su savivaldybėmis ir bendruomenėmis.
\nTęsime pradėtą vykdyti politiką neįgaliųjų atžvilgiu taip, kad prioritetu taptų ne vien išmokų jiems mokėjimas, o visas kompleksas priemonių, padedančių grįžti į visavertį profesinį ir socialinį gyvenimą. Skatinsime darbdavius steigti bei pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems, remsime neįgaliųjų savarankišką užimtumą, jų įdarbinimą, žiūrėdami į šias, kaip į svarbias priemones, leidžiančias grįžti į darbo rinką žmonėms, palikusiems ją dėl negalios ar kitų priežasčių.
\nMažėjantis gimstamumas ateityje sudarys rimtą demografinių disproporcijų ir visuomenės senėjimo grėsmę. Viena priemonių šiai grėsmei sušvelninti – mūsų pastangos sustiprinti socialinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Toliau plėtosime socialinę vaikų apsaugą, besąlygiškai užtikrinsime jų teisių įgyvendinimą, sieksime visiškai išgyvendinti smurtą prieš vaikus, jų išnaudojimą ir kitus neigiamus reiškinius. Kita ne mažiau svarbi priemonė senėjimo pasekmėms įveikti – sukurti būdus, kaip kuo ilgiau panaudoti darbo rinkoje vyresnių žmonių gebėjimus ir patirtį.
\nSkurdo ir socialinės atskirties mažinimas yra vienas iš Pasitikėjimo Vyriausybės prioritetų. Toliau vykdysime visa, kas mūsų ir vietos valdžios institucijų galioje, kad ištikus nesėkmei būtų suteiktos visos galimybės žmogui grįžti į visavertį gyvenimą.
\nTikiuosi, kad socialinės politikos įgyvendinimo priemonių dėka mūsų šalis ateinančiais metais žengs dar vieną žingsnį gerovės ir didesnio socialinio teisingumo linkme.
\nSocialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė ______________ S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS MISIJA:
\nĮgyvendinti efektyvią darbo ir socialinės apsaugos politiką, siekiant sukurti kokybiško užimtumo galimybes ir užtikrinti visuomenės socialinį saugumą ir socialinę sanglaudą SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
\nEfekto kriterijai:
\n1.1. Vidutinis metinis užimtumo lygis, proc.: 2006 m. – 64,2 proc. (laukiama), 2007 m. – 65,2 proc. (prognozė), 2008 m. – 65,7 proc. (prognozė), 2009 m. – 66,5 (prognozė).
\n1.2. Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc. (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis):
\nEfekto kriterijai:
\n2.1. Skurdo rizikos lygis – ne daugiau kaip 16 procentų kasmet (prognozė).
\n2.2. Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas – ne daugiau kaip 24 procentai kasmet (prognozė).
\nVALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS MISIJA:
\nSiekti išsaugoti darbuotojų gyvybę, sveikatą ir darbingumą bei vykdyti darbuotojų garantijų užtikrinimo darbo santykiuose pažeidimų prevenciją VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
\nInformuoti darbdavius ir darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbo įstatymų reikalavimų laikymosi kontrolę, darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvos Respublikos įmonėse ______________ S2 forma III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Programa Tikslai Laukiami rezultatai 1.2. Užimtumo didinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Didinti darbo jėgos pasirengimą dalyvauti darbo rinkoje Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų pagrindu iš valstybės biudžeto lėšų padidinto nedarbo regionuose naujai sukurtose darbo vietose numatoma įdarbinti apie 140 asmenų; apie 140 asmenų – iš Užimtumo fondo lėšų naujai sukurtose darbo vietose Socialinėse įmonėse metų pabaigoje dirbs apie 1430 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, iš jų per metus naujai bus įdarbinta apie 240 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys Apie 60 procentų visų, baigusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – profesinį mokymą, asmenų turėtų įsidarbinti per 90 dienų nuo kvalifikacijos įgijimo Suteikti norintiems įsidarbinti užsienyje asmenims informaciją įvairiais įsidarbinimo klausimais EURES biuruose bus suteikta 20000 konsultacijų dėl įsidarbinimo užsienyje ir Lietuvoje Įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, skirtą žmogiškųjų išteklių plėtrai Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra administruos 624 projektus Tobulinti nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, adaptacijos ir reabilitacijos, kurių metu jie vėl integruojami į visuomenės gyvenimą ir jiems sudaromos galimybės gyventi savarankiškai, sistemą Apie 40 proc. visų baigusių profesinio mokymo programas paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų turėtų įsidarbinti Apie 2000 nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš pataisos įstaigų bus suteiktos socialinės reabilitacijos ir integracijos į visuomenę bei darbo rinką paslaugos Skatinti ir didinti verslo socialinę atsakomybę Apie 10 proc., lyginant su praėjusiais metais, padidės socialinės atsakomybės tinklo narių skaičius Stiprinti socialinį dialogą Lietuvoje Apie 1000 profesinių sąjungų atstovų bus apmokyti veikti dvišalėse ir trišalėse struktūrose regionuose 1.3. Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės paramos Lietuvoje moksliniai tyrimai (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Tobulinti socialinės apsaugos ir darbo sistemą remiantis mokslinių tyrimų rezultatais Apie 20 parengtų teisės aktų projektų bus pagrįsti moksliniais tyrimais 1.4. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas
\n(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Sudaryti prielaidas mažinti darbuotojų profesinius sveikatos pakenkimus Mirtinų nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 tūkst. apdraustųjų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, lyginant su praėjusiais metais, sumažės apie 0,2 proc. punkto dėl šios programos bei kitų priemonių įgyvendinimo 5 proc. padidės skaičius naujai į rinką teikiamų atskirų grupių gaminių ar jų tipų, kuriems atitikties vertinimas atliktas Lietuvos notifikuotose atitikties įvertinimo įstaigose, lyginant su tapačių gaminių, kuriems atitikties įvertinimas atliktas kitų Europos Bendrijos šalių notifikuotose įstaigose, skaičiumi 3 proc. padidės potencialiai pavojingų įrenginių, pripažintų tinkamais toliau eksploatuoti, skaičius, lyginant su praėjusiais metais 2.1. Neįgaliųjų socialinė integracija (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją plėtojant neįgaliųjų reabilitaciją, socialines paslaugas ir ugdymą, aplinkos prieinamumą, užimtumą, jų medicininį, socialinį ir techninį aptarnavimą bei paslaugas Suaugusiųjų poreikis techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apie 64 procentais Vaikų poreikis techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apie 81 procentu Poreikis elektriniams vežimėliams bus patenkintas apie 84 procentais Poreikis regos ir klausos techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas 60 procentų Profesinės reabilitacijos paslaugos bus suteiktos apie 200 asmenų Apie 18 proc. sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų dalyvaus reabilitacijos ir socialinių paslaugų programose Apie 8,5 proc. sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų ir neįgalių vaikų dalyvaus ugdymo ir užimtumo programose Apie 30 procentų visų neįgalių asmenų, kuriems reikia pritaikyti būstą, bus pritaikytas būstas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagalba Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikins 105 vaikus, užsienio piliečiai – 110 vaikų Apie 10–15 procentų visų įmonių darbuotojų bus pasirašę kolektyvines sutartis Apytikriai 5 procentais, lyginant su praėjusiais metais, turėtų sumažėti nusiskundimų dėl socialinių paslaugų kokybės Per metus išduotame techninės pagalbos priemonių skaičiuje apie 34 procentus sudarys pakartotinai naudojamos techninės pagalbos priemonės 2.2. Socialinių paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Užtikrinti kokybiškas ir efektyvias socialines paslaugas teikiamas gyventojams įstaigose prie ministerijos
\nApie 85 procentams visų neįgaliųjų, aprūpinamų techninės pagalbos priemonėmis, dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis decentralizavimo sutrumpės atstumas, paslaugos suteikimo bei informacijos gavimo trukmė, aprūpinant juos techninės pagalbos priemonėmis Apie 90 procentų visų neįgaliųjų, aprūpintų techninės pagalbos priemonėmis, bus aprūpinti individualiai parinktomis bei pritaikytomis techninės pagalbos priemonėmis Iš visų Ginčų komisijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautų ir išnagrinėtų skundų skaičiaus 15 proc. bus pripažinti pagrįstais (t. y. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos peržiūrėti priimtą sprendimą) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bus pakeista apie 25 proc. teritorinių skyrių sprendimų Apie 30 procentų neįgaliųjų pasinaudos Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuojamomis reabilitacijos ir socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis mažinti jų socialinę atskirtį Apie 39 proc. jaunimo dalyvaus Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomose priemonėse Pabėgėlių priėmimo centre bus apgyvendinta 150 asmenų 2.3. Parama socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir kita ministerijos veikla (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Užtikrinti į Lietuvą sugrįžusių politinių kalinių ir tremtinių integraciją į Lietuvos visuomenę Grįžusios politinių kalinių ir tremtinių šeimos sudarys apie 27 procentus visų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, norinčių grįžti į Lietuvą ir registruotų savivaldybių sąrašuose Padėti integruotis į Lietuvos visuomenę prieglobstį gavusiems užsieniečiams 260 prieglobstį gavusių užsieniečių bus suteikta parama integracijai Gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą Lietuvos vaikams, paaugliams ir suaugusiems, šiuo tikslu restruktūrizuoti pagalbos telefonu tarnybas ir tobulinti jų veiklą Psichologinės pagalbos linijos vidutiniškai bus pasiekiamos 11 valandų per parą Reintegruoti prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukas į visuomenę Apie 250 prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms bus suteiktos įvairios socialinės paslaugos jų integracijai į visuomenę Apie 2000 asmenų bus suteikta informacija prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos klausimais Sudaryti lygias galimybes vyrams ir moterims dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse Apie 650 asmenų dalyvaus renginiuose moterų ir vyrų lygių galimybių užimtumo, sprendimų priėmimo ir žmogaus teisių bei institucinių pajėgumų stiprinimo srityje
\nGerinti gyventojams teikiamų kokybiškų socialinių paslaugų prieinamumą Bus atestuoti apie 25 procentai visų socialinių darbuotojų Įgyvendinti ir plėtoti socialinės apsaugos ir darbo politiką Turėtų būti įgyvendintos visos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo 2007 metų priemonės, už kurias atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Socialinės paramos informacinėje sistemoje turėtų būti užregistruota apie 97 procentai įrašų apie socialinės paramos gavėjus, lyginant su visu socialinės paramos gavėjų skaičiumi Kompleksiškai, nuosekliai ir sistemingai spręsti smurto prieš moteris problemą Apie 300 smurto aukų bus suteikta kompleksinė pagalba Apie 250 asmenų bus apmokyti seminaruose, mokymuose smurto prieš moteris šeimoje klausimais Sumažinti diskriminacijos dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų apraiškas visose visuomenės gyvenimo srityse ir didinti visuomenės toleranciją Apie 150 asmenų dalyvaus renginiuose, skirtuose informavimui apie diskriminacijos formas, tolerancijos skatinimui 2.4. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, šiuo tikslu skatinti geros kokybės socialinių paslaugų teikimą, didinti jų prieinamumą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, neįgaliesiems, seniems žmonėms Rekonstruotose ar naujai įkurtose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose galės lankytis dar apie 1600 klientų, jose bus įkurta apie 160 naujų darbo vietų 2.6. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgyvendinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Skatinti kurti socialinių paslaugų infrastruktūrą, skirtą dirbti su socialinės rizikos šeimomis, kad vaikai galėtų augti savo šeimose ir nebūtų atskirti nuo tėvų Vaikų dienos centruose bus dirbama su maždaug 20 procentų visų socialinės rizikos šeimų – apie 2600 šeimų; paslaugos bus suteiktos apie 5200 vaikų (1-o tikslo) Socialinės rizikos šeimų skaičius turėtų sumažėti apie 2 procentais (1, 5 ir 6-o tikslo) Mažinti smurtą prieš vaikus bei sukurti veiksmingą pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, jų šeimoms ir vaikams smurtautojams, sistemą Apie 700 vaikų, nukentėjusių nuo smurto, ir jų šeimų gaus kompleksinę pagalbą: socialines, psichologines, teisines, laikino apgyvendinimo ir kitas paslaugas Aktyvinti vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklą Apie 77 procentai visų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patobulins savo kvalifikaciją
\nSudaryti tinkamas tėvų globos netekusio asmens socialinės integracijos į visuomenę sąlygas, ugdyti asmeniui savarankiško gyvenimo įgūdžius Apie 200 tėvų globos netekusių asmenų pasinaudos jiems teikiamomis kompleksinėmis socialinėmis, profesinio orientavimo ir teisinio informavimo paslaugomis Sudaryti sąlygas vaikui visavertiškai gyventi šeimoje, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, apsaugoti jį nuo visų formų smurto, išnaudojimo, trukdymo mokytis ir prireikus užtikrinti jam tinkamą medicinos pagalbą Atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti prielaidas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos, tinkamas globos (rūpybos) sąlygas, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus bei poreikį augti šeimos aplinkoje arba aplinkoje artimoje šeimai, tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje Apytikriai 2 procentais, lyginant su praėjusiai metais, sumažės tėvų globos netenkančių vaikų skaičius Apytikriai 2 procentais, lyginant su praėjusiais metais, sumažės globos namuose apgyvendintų vaikų skaičius 2.8. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Teikti finansinę paramą Lietuvai nusipelniusiems, nukentėjusiems asmenims Vidutinė valstybinė pensija, lyginant su praėjusiais metais, padidės apie 25 proc.
\nApie 7500 asmenų gaus I ir II laipsnio valstybines pensijas Apie 106695 asmenys gaus nukentėjusių asmenų valstybines pensijas Apie 2530 asmenų gaus mokslininkų valstybines pensijas Apie 25 asmenys gaus personalines pensijas Užtikrinti socialinę paramą bei draudimą valstybės lėšomis bazinei pensijai Apie 50700 motinų (tėvų), auginančių vaikus iki 3 metų amžiaus bus draudžiamos bazinei pensijai Apie 930 dvasininkų bus draudžiami bazinei pensijai Apie 1690 neįgalių asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiška negalia), slaugytojų bus draudžiami bazinei pensijai Apie 1400 asmenų gaus specialaus transporto įsigijimo išlaidų kompensaciją Apie 82420 asmenų gaus transporto išlaidų kompensacijas Apie 110590 asmenų gaus šalpos išmokas Apie 1500 asmenų gaus priedą specialiajam nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui tenkinti Apie 6400 asmenų gaus žalos atlyginimo išmokas Apie 280 asmenų gaus profesinės reabilitacijos pašalpas Apie 50 žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimų, 5 sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams bus skirtos vienkartinės pašalpos, apie 50 karių savanorių bus palaidoti valstybės lėšomis Apie 100 sovietinėje armijoje sužalotų asmenų bei šioje armijoje žuvusiųjų šeimų bus išmokėtos kompensacijos 2.9. Jaunimo politikos įgyvendinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Sudaryti sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi, įgyvendinant jaunimo politiką tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygiu Jaunimo, dalyvaujančio jaunimo politikos įgyvendinimui skirtose priemonėse, skaičius, lyginant su praėjusiais metais, padidės 5 procentais Apie 10 procentų, lyginant su praėjusiais metais programoje „Jaunimas“ dalyvavusių skaičiumi, padidės skaičius žmonių, dalyvaujančių programoje „Veiklus jaunimas“ Apytikriai 4 proc. punktais, lyginant su praėjusiais dalyvavimo programoje „Jaunimas“ metais, padidės mažiau galimybių turinčių žmonių (neįgalių, rizikos grupių, socialinę atskirtį patiriančių asmenų) dalis visame dalyvaujančių programoje „Veiklus jaunimas“ skaičiuje Apie 50 procentų, lyginant su praėjusiais metais, padidės informacinio portalo jaunimui www. eurodesk. lt lankytojų skaičius 2.10. Išmokos vaikams (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Materialiai padėti šeimoms auginti ir išlaikyti savo vaikus, bei remti be tėvų globos likusius vaikus Apie 29100 vaikų gaus vienkartinę išmoką gimus Apie 500 000 vaikų gaus išmoką vaikui Apie 27 procentais, lyginant su praėjusiais metais, padidės išmokos vaikui gavėjų skaičius, iš viso šias išmokas gaus apie 70 proc. vaikų
\nApie 10 vaikų gaus išmoką privalomosios tarnybos kario vaikui;
\nApie 13900 vaikų gaus globos (rūpybos) išmoką Apie 2500 asmenų gaus vienkartinę išmoką būstui įsigyti arba įsikurti Apie 8700 moterų gaus vienkartinę išmoką nėščiai moteriai 60.2. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Sumažinti darbo rinkos bei socialinių paslaugų teritorinius skirtumus, pagerinti šių paslaugų kokybę bei sumažinti šių paslaugų lygio atotrūkį nuo atitinkamų paslaugų lygio pirmaujančiose Europos Sąjungos valstybėse Per projektų įgyvendinimo laikotarpį bus sukurta apie 500 darbo vietų projektą įgyvendinantiems, administruojantiems asmenims ir kt.
\nĮgyvendinus projektus bus sukurta apie 200 papildomų darbo vietų nestacionarių socialinių paslaugų centrų bei neįgaliųjų profesinės reabilitacijos įstaigų personalui 60.3. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Plėtoti žmogiškuosius išteklius, siekiant sukurti darbo rinkos poreikius atitinkančią ir visą gyvenimą besimokančią darbo jėgą Apie 12000 asmenų įgis profesinę kvalifikaciją 2008 metais įsidarbins apie 40 proc. visų bedarbių, dalyvavusių mokymo bei profesinės ir socialinės integracijos veikloje 60.7. Specialioji Europos socialinio fondo programa (Bendrijos iniciatyvai EQUAL įgyvendinti) (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Išbandyti ir plėtoti naujus kovos su visais diskriminacijos ir nelygybės reiškiniais užimtumo srityje būdus, siekiant atviros ir prieinamos visiems darbo rinkos Bus sukurti ir išbandyti 28 modeliai (profesinio mokymo ir švietimo, motyvacijos bei pasitikėjimo savimi skatinimo priemonių, dirbančiųjų su socialinės rizikos grupių atstovais profesinio mokymo; rekomendacijų teisės aktams parengimo ir kt.), skirti neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus žmonėms, tautinėms, seksualinėms mažumoms, prekybos žmonėmis aukoms ir kitoms tikslinėms grupėms integruotis į darbo rinką 60.9. Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimti pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis ir atsakyti už jų priėmimo padarinius Apie 350 pabėgėlių bei perkeltųjų asmenų gaus paramą priėmimo sąlygoms gerinti, socialinei integracijai bei savanoriškam grąžinimui 64.1. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 metų programa (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Didinti gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumą, skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir užtikrinti lygias galimybes visiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime Apie 500 dalyvių 2008 metais sėkmingai baigs neformalaus mokymo kursus Apie 500 dalyvių 2009 metais įgis profesinę kvalifikaciją Apie 60 proc. visų ESF remiamose veiklose dalyvavusių asmenų 2009 metais įsidarbins arba tęs mokymus Apie 2000 asmenų (besimokančių, dėstytojų, bedarbių, ekonomiškai neaktyvių asmenų) 2009 metais gaus tiesioginės naudos iš valstybės investicijų į profesinio mokymo ir valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų infrastruktūrą Apie 500 neįgaliųjų, socialinę atskirtį patiriančių asmenų arba asmenų, kuriems gresia socialinė atskirtis, 2009 metais gaus tiesioginę naudą iš investicijų į nestacionarių socialinių paslaugų bei neįgaliesiems skirtos infrastruktūros plėtrą
\nVALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS VYKDOMOS PROGRAMOS 1.3. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų bei darbo įstatymų pažeidimų prevencija (programą vykdys Valstybinė darbo inspekcija) Vykdyti norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, darbuotojų saugą ir sveikatą, reikalavimų pažeidimų bei nelegalaus darbo reiškinių prevenciją: kontroliuojant šių aktų laikymąsi; konsultuojant, informuojant darbuotojus ir darbdavius, vystant švietėjišką veiklą Per metus bus atlikta ne mažiau kaip 10 proc. veikiančių ūkio subjektų inspektavimų Nelegalaus darbo kontrolės klausimais bus patikrinta ne mažiau kaip 20 proc. visų inspektuotų ūkio subjektų Nustatytais terminais bus ištirta: visi sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejai; visi profesinių ligų atvejai; visi gauti skundai Bus konsultuoti visi besikreipiantys asmenys Bus padidintas, lyginant su praėjusiais metais:
\n10 procentų per metus transliuojamų švietėjiškų radijo ir TV laidų skaičius;
\n10 procentų per metus spaudoje paskelbtų publikacijų skaičius 88.1. Specialioji teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisę, darbuotojų saugą ir sveikatą, leidybos programa (programą vykdys Valstybinė darbo inspekcija) Plėtoti darbdavių ir darbuotojų informavimą apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvos Respublikoje ir atskirose ūkio šakose, leidžiant informacinius leidinius Bus parengta ir išleista ne mažiau kaip 12 numerių informacinių leidinių „Saugus darbas“ ______________ S3 forma IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Etatai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) iš viso iš jų ES lėšos I. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA 1.2. Užimtumo didinimas 45305 3500 –Užimtumo fondas 1.3. Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės paramos Lietuvoje moksliniai tyrimai 488 1.4. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas 575 2.1. Neįgaliųjų socialinė integracija 47340 2.2. Socialinių paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 18668 2.3. Parama socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir kita ministerijos veikla 23263 2.4. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra 5000 2.6. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgyvendinimas 10619 2.8. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos 836920 2.9. Jaunimo politikos įgyvendinimas 3470 2.10. Išmokos vaikams 465536 60.2. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) 17525 15607 7500 – Užimtumo fondas;
\n158 tūkst. – pareiškėjų lėšos 60.3. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti) 70094 64680 7606 – Užimtumo fondas 6873 – pareiškėjų lėšos (valstybės ir savivaldybių biudžetai) 60.7. Specialioji Europos socialinio fondo programa (Bendrijos iniciatyvai EQUAL įgyvendinti) 10000 7500 60.9. Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa 3051 2351 64.1. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 metų programa 46704 39698 Iš viso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms 1604558 129836 25637 528 Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Etatai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) II. VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA 1.3. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų bei darbo įstatymų pažeidimų prevencija 16732 287 88.1. Specialioji teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisę, darbuotojų saugą ir sveikatą, leidybos programa 31 Iš viso Valstybinės darbo inspekcijos programoms 16763 287 ______________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140 SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2007–2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS Lietuvos susisiekimo infrastruktūros plėtros tempai turi didelę įtaką Lietuvos ekonominei ir socialinei raidai. Lietuvos transporto, pašto ir elektroninių ryšių sektorių misija – užtikrinti darnų visuomenės narių mobilumą ir komunikavimą, efektyvius verslo subjektų ryšius, palaikant dinamišką šalies ūkio plėtrą, didinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Transportas ir ryšiai toliau išlaiko sparčios plėtros tendencijas: šie sektoriai 2006 metų preliminariais duomenimis sukūrė 12,7 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės (BPV), nors juose dirba tik 6,4 proc. Lietuvos dirbančiųjų (93,9 tūkst.). Be to, svarbią transporto sektoriaus įtaką šalies ekonomikos konkurencingumo augimui akivaizdžiai parodo nuolat didėjančios transporto paslaugų eksporto apimtys – 2006 m. preliminariais duomenimis šis rodiklis pasiekė 4,6 mlrd. litų (augimas palyginus su 2005 metais – 5 proc.).
\nVienas iš svarbiausių investicijų prioritetų susisiekimo sistemoje – infrastruktūros gerinimas. 2007–2009 m. šalies transporto infrastruktūrai modernizuoti, keleivių ir krovinių vežimų technologijoms tobulinti, multimodaliniam transportui, pašto ir elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, eismo saugai ir kitiems svarbiems susisiekimo projektams įgyvendinti planuojama panaudoti apie 5 mlrd. Lt ES fondų, valstybės biudžeto ir įmonių nuosavų lėšų. Numatoma toliau gerinti kelių, geležinkelių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir oro uostų infrastruktūros techninius parametrus, įgyvendinti priemones, užtikrinančias eismo saugą, transporto infrastruktūros objektų saugumą visose transporto šakose, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, sukurti prielaidas moderniems logistikos centrams steigti, užtikrinti keleivių vežimo paslaugų kokybės gerinimą.
\nSudarant patrauklesnes sąlygas žmonių vidaus ir tarptautinėms kelionėms, bus įgyvendinamas transporto infrastruktūros objektų modernizavimas pagal Šengeno konvencijos reikalavimus. Numatoma toliau tęsti Lietuvos pašto paslaugų rinkos liberalizavimą, užtikrinant universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą bei konkurencingumą. Bus tobulinama saugaus eismo sistema, kuri sąlygotų efektyvesnę institucijų, atsakingų už saugų eismą, tarpusavio sąveiką. Susisiekimo ministerija ir toliau plėtos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą (RAIN projektas) siekdama įgyvendinti tikslus, numatytus Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 m. plėtros strategijoje, bus sudarytos galimybės beveik visiems potencialiems vartotojams naudotis moderniomis plačiajuosčio ryšio paslaugomis visoje šalies teritorijoje.
\nBus įgyvendinamos pagrindinių ES paramos programinių dokumentų – Sanglaudos fondo 2004–2006 m. strategijos, Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento, 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos bei veiksmų programų – nuostatos. Pasinaudojant ES struktūrinės paramos galimybėmis, bus plėtojama tarptautinės, valstybinės svarbos bei vietinės reikšmės Lietuvos viešoji transporto ir ryšių infrastruktūra, pagerinant teikiamų paslaugų kokybę ir siekiant maksimalios socialinės ekonominės naudos Lietuvos regionams.
\nPirmą kartą Lietuvai pagal 2006 m. pateiktas paraiškas Europos Komisija numato skirti TEN-T fondo lėšų, kuriomis numatomas bendrai finansuoti „Rail Baltica“ trasos (I etapas) bei Klaipėdos jūrų uosto keleivių ir krovinių terminalo statybos techninės dokumentacijos rengimas. Ją parengus bus pradėti įgyvendinti šie Lietuvai svarbūs infrastruktūros projektai.
\nAktualių klausimų bei užsibrėžtų prioritetų įgyvendinimą atspindi Susisiekimo ministerijos strateginis veiklos planas.
\nSUSISIEKIMO MINISTRAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS ______________ S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI Susisiekimo ministerija Misija Sukurti susisiekimo sistemą, atitinkančią ES politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą, svarbiausius jos elementus integruojant į transeuropinius tinklus; sudaryti palankias sąlygas verslo ir socialinei plėtrai, skaidriai konkurencijai.
\nStrateginis tikslas Sukurti modernų, subalansuotą, saugų, draugišką aplinkai susisiekimo infrastruktūros tinklą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojų poreikius.
\nEfekto kriterijai (* – faktiniai duomenys, ** – preliminarūs duomenys):
\nINSTITUCIJOS Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Misija Vykdyti Lietuvos Respublikos kelių transporto veiklos viešąjį reguliavimą ir kelių transporto ūkio subjektų valstybinę priežiūrą, sudarant vienodas ir palankias konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių bei krovinių vežimui, siekiant visuomenės ir verslo aplinkos pasitikėjimo, tarnaujant jiems sąžiningai, teisingai ir atsakingai.
\nStrateginis tikslas Užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti saugą kelių transporte ir mažinti neigiamą įtaką aplinkai.
\nEfekto kriterijus:
\nSaugos kelių transporte, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslais patikrintų ūkio subjektų ir visų, su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos dalyvių, santykis – iki 10 proc.
\nLietuvai tapus ES nare, šalies keliuose transporto eismas tapo intensyvesnis. Inspekcija, vykdydama komercinio transporto kontrolę, siekia užtikrinti visiems kelių transporto versle dalyvaujantiems subjektams vienodas konkurencijos sąlygas. Kontroliuodama vairavimo laiką ir poilsio trukmę, transporto priemonių techninę būklę, maksimalius leistinus matmenis ir svorį bei atlikdama kitus patikrinimus, Inspekcija prisideda prie eismo saugumo gerinimo ir neigiamos įtakos aplinkai mažinimo.
\nPASTABA. Efekto vertinimo kriterijaus skaičiavimo metodika nuo 2007 m. pakeista, siekiant patikslinti pokyčių apimtis dėl įsigaliojusių naujų ES teisės aktų reikalavimų, nustatančių laipsnišką kontrolės priemonių didinimą.
\nValstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija Misija Užtikrinti vidaus vandenimis plaukiojančių vidaus vandenų transporto priemonių saugią laivybą.
\nStrateginis tikslas Užtikrinant saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, organizuoti ir vykdyti valstybinę vidaus vandenų transporto priemonių laivybos kontrolę, vidaus vandenų kelių eksploatavimo kontrolę, atlikti vidaus vandenų transporto priemonių techninę apžiūrą ir priežiūrą, tirti Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias avarijas ir avarinius atvejus, tvarkyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą bei dalyvauti įgyvendinant valstybės transporto plėtros politiką.
\nEfekto kriterijus:
\nVidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir avarinių atvejų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui vidaus vandenų transporto priemonių.
\nValstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Misija Įgyvendinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos politiką, siekiant užtikrinti saugų geležinkelių transporto eismą ir geležinkelių transporto paslaugų teikimo kontrolę.
\nStrateginis tikslas Siekti, kad būtų užtikrinta Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo sauga ir efektyvus geležinkelių infrastruktūros naudojimas. Didinti geležinkelių transporto teikiamų paslaugų atitikimą nustatytus reikalavimus.
\nEfekto kriterijus:
\nEismo įvykių geležinkelių transporte rizikos sumažinimas (ne mažiau kaip 3 proc.): , kur
\nEį – eismo įvykių skaičius;
\nPVGI – Inspekcijos nustatytų pažeidimų skaičius; k – išlyginamasis koeficientas (ataskaitinių metų ir praėjusių metų krovinių vežimo mastų santykis).
\nTransporto investicijų direkcija Misija Administruoti transporto infrastruktūros plėtros projektus, remiamus Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo bei valstybės biudžeto lėšomis ir vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą.
\nStrateginis tikslas Siekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros projektai, įtraukti į Nacionalines sektoriaus plėtros strategijas, būtų efektyviai įgyvendinti.
\nEfekto kriterijus:
\nPanaudoti per 2007 metus transporto infrastruktūrai gerinti Europos Sąjungos finansinės paramos iš Sanglaudos fondo programos – 351 mln. litų, iš Europos regioninės plėtros fondo programos – 154mln. litų ir iš ES paramos programos „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti (TEN-T fondas) – 15mln. litų.
\nPasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos Misija Pasiekti, kad pasienio kontrolės punktų infrastruktūra atitiktų ES ir Šengeno teisyno reikalavimus bei užtikrinti tinkamą jų priežiūrą ir efektyvų turto valdymą .
\nStrateginis tikslas Pastatyti modernius, šiuolaikiškus pasienio kontrolės punktus, atitinkančius visus ES reikalavimus, užtikrinti patikėto turto valdymą bei jo tinkamą ir efektyvią priežiūrą.
\nEfekto kriterijus:
\nSiekti, kad, lyginant su 2004 metais, 2007 metais 10% padidėtų pasienio kontrolės punktų, atitinkančių ES ir Šengeno reikalavimus, pralaidumas.
\nCivilinės aviacijos administracija Misija Užtikrinti civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą Strateginiai tikslai 1. Rengti ir tobulinti LR civilinės aviacijos teisinę bazę, kad ji atitiktų ICAO, ES, EASA ir JAA reikalavimus;
\nEfekto kriterijai:
\nLietuvos saugios laivybos administracija Misija Užtikrinti tinkamą saugios laivybos bei taršos iš laivų prevencijos standartų įgyvendinimą.
\nStrateginis tikslas Stiprinti teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą; dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivų prevencijos standartus.
\nEfekto kriterijus:
\nSu Lietuvos vėliava sulaikomų pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumą laivų, kurie pažeidė saugios laivybos reikalavimus, skaičius neviršytų 7 (2005 m. sulaikyti 8 laivai, per 2006 m. 9 mėnesius – 6).
\nLaivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, sulaikymų skaičiaus kitimo tendencijos bei siekiamas efekto kriterijaus vertinimo rezultatas 2007–2009 metais Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos Misija Rūpintis valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, sistemingai vykdyti ekonomiškai pagrįstą priežiūrą bei koordinuoti vietinės reikšmės kelių finansavimą.
\nStrateginiai tikslai Prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, tenkinti augančio kelių transporto eismo poreikius, siekti mažinti eismo įvykių skaičių, įgyvendinti Europos Sąjungos techninius reikalavimus keliams, integruoti Lietuvos kelius į ES kelių tinklą.
\nEfekto kriterijai:
\n3.2,7% padidėjęs per metus rekonstruotų ar sutvarkytų kelių ir bendro kelių tinklo santykis;
\nPrižiūrėti geležinkelių apsaugos želdinių zoną Geležinkelių apsaugos želdinių zona 98% atitiks nustatytus saugos, priešgaisrinius bei kokybės reikalavimus 4. Vidaus vandens kelių priežiūra ir eksploatavimas, mechanizmų išlaikymas (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys VĮ Vidaus vandens kelių direkcija) Garantuoti laivybą LR vidaus vandenų keliuose, užtikrinant nustatytus kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius 100% išlaikyti vidaus vandenų kelių garantiniai matmenys 5. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys AB „Lietuvos geležinkeliai“) 1. Užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei Lengvatinėmis sąlygomis pervežta 1328 tūkst. keleivių 2. Kompensuoti nuostolius, patirtus dėl keleivių vežimo vietiniais maršrutais Bus užtikrintas keleivių vežimo paslaugų teikimas tais maršrutais, kurie vežėjams yra komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas. Nuostolingi maršrutai bus išvardyti su asignavimų valdytoju atitinkamais metais sudarytoje sutartyje, neviršijant patvirtintų asignavimų. Pervežta 5500 tūkst. keleivių vietinio susisiekimo maršrutais.
\n2007 m. bus aptarnauta 7400 labai svarbių asmenų 2. Užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti paslaugų teikimo kokybę Tarptautiniame Vilniaus oro uoste aptarnauta apie 1550 tūkstančių keleivių, iš jų apie 300 tūkstančių Šengeno šalių keleivių 7. Aviacinio saugumo priemonių įgyvendinimas Palangos oro uoste (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys VĮ Tarptautinis Palangos oro uostas) 1. Renovuoti Palangos oro uosto inžinerinius tinklus – rekonstruoti vandens tiekimo sistemą, kanalizacijos tinklus, elektros tiekimo tinklus, nutiesti dujotiekį 1. Elektros energijos tiekimas Palangos oro uostui bus vykdomas kaip I kategorijos vartotojui.
\nAptarnauta 528156 keleiviai, iš jų – 35% Šengeno valstybių, 65% – ne Šengeno valstybių 9. RAIN projekto įgyvendinimo programa (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys VŠĮ Plačiajuostis internetas) Iki 2008 m. suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklo viešojo sektoriaus institucijoms visoje Lietuvos teritorijoje bei sudaryti galimybę prie šio tinklo prisijungti vartotojams Bus sukurta plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklų infrastruktūra kaimiškose vietovėse, plačiajuosčiu tinklu bus sujungtos 410 kaimiškųjų seniūnijų 10. Keleivių susisiekimo su Kuršių nerija gerinimas (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys AB „Smiltynės perkėla“) Gerinti keleivių susisiekimą su Kuršių nerija 4,6%, lyginant su 2006 m., padidės perkeltų keleivių skaičius 11. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa (programą administruos Susisiekimo ministerija)* Modernizuoti ir plėtoti kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto infrastruktūrą, kad būtų pasiekta įvairių transporto rūšių subalansuota plėtra Pradėti rengti poveikio aplinkai vertinimai, techniniai projektai, pradėti vykdyti projektavimo ir statybos darbai INSTITUCIJOS 12. Nacionalinė kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra 13. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų (12, 13 programas vykdys Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos) 1. Tobulinti kelių transporto veiklos sąlygas 10%, lyginant su 2006 m., padidės su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos dalyvių, galinčių teisėtai dalyvauti versle, skaičius 2. Užtikrinti nustatytų reikalavimų laikymąsi kelių transporto srityje 1. Įmonių patikrinimų, kurių metu surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skaičiaus ir visų atliktų įmonių patikrinimų skaičiaus santykio sumažėjimas (2007 m. sumažės 0,1 proc. lyginant su 2006m.) 2. Transporto priemonių patikrinimų, kurių metu skirta bauda ar surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skaičiaus ir visų atliktų transporto priemonių patikrinimų skaičiaus santykio sumažėjimas (2007 m. sumažės 0,1 proc. lyginant su 2006 m.) 14. LR teisės aktų įgyvendinimo vidaus vandenų transporto srityje kontrolė (programą vykdys Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija) Užtikrinti vidaus vandenų transporto priemonių saugų plaukiojimą Per metus 100% bus ištirtos avarijos ir avariniai atvejai bei siekiama, kad iki 2009 m. avarijų ir avarinių atvejų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui vidaus vandenų transporto priemonių, liktų 0,14
\nPastatyti ir modernizuoti 6 pasienio kontrolės punktai (2007 m. atitiks ES reikalavimus 7 punktai iš 20, 2008 m. – 13 iš 20 ir 2009 m. – 15 iš 20) 20. Specialioji oro uostų, vežėjų ir orlaivių naudotojų techninės priežiūros ir aviacijos saugumo užtikrinimo programa (programą vykdys Civilinės aviacijos administracija) 1. Kurti ir tobulinti civilinės aviacijos teisinę bazę, derinti ją su ES teisine baze Užtikrintas LR civilinės aviacijos teisinės bazės atitikimas ES bei tarptautinių organizacijų reikalavimus 2. Užtikrinti civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą, vadovaujantis ICAO, ES, JAA standartais ir rekomendacijomis Sumažintas žuvusiųjų bendroje aviacijoje skaičius nuo 4 iki 3 ir sumažintas incidentų transporto aviacijoje skaičius nuo 7 iki 6 21. Labai svarbių asmenų skrydžių išlaidų kompensavimas (programą vykdys Civilinės aviacijos administracija) Kompensuoti oro navigacijos paslaugų teikėjui ir tarptautiniams oro uostams išlaidas už suteiktas paslaugas, aptarnaujant VIP skrydžius Kompensuojamos užsienio šalių orlaivių labai svarbių asmenų skrydžių nesumokėtos suteiktų paslaugų rinkliavos oro navigacijos paslaugų teikėjui ir tarptautiniams oro uostams 22. Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo organizavimas ir jų vykdymo valstybinė priežiūra (programą vykdys Lietuvos saugios laivybos administracija) Stiprinti teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą 1. Užtikrintas viešai paskelbtų hidrografinių duomenų tikslumas – 100% 2. Užtikrintas tinkamas dokumentų jūrininkams išdavimas – 100% 2. Dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivų prevencijos standartus 1. Užtikrintas tinkamas tarptautinių saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimas – 100% 23. Specialioji kelių priežiūros ir plėtros programa (programą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) Prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, sudarant sąlygas nepertraukiamam ir saugiam transporto srautų judėjimui 1. Įdiegtos saugaus eismo priemonės 36 km ruože 2. Visuomenė geriau informuojama saugaus eismo klausimais 3. Prižiūrėti keliai ir tiltai 21328 km kelių tinkle 4. Rekonstruota ir suremontuota 15 tiltų 24. Specialioji Sanglaudos fondo programa (bendrojo finansavimo lėšos ir PVM) (programą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) Plėtoti transporto koridorius, kertančius Lietuvos Respublikos teritoriją 1. Pastatyta ir rekonstruota tarptautinių transporto koridorių (100 km)
\nSvarbu, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų tolygiai prieinamos visiems Lietuvos gyventojams.
\nNuo 2007 m. sausio mėn. panaikintos vadinamosios „kvotos“ pacientų guldymui į ligonines – tiems, kam pagalbos reikia, ji turi būti suteikta.
\nDar viena naujovė, ypač naudinga iš atokesnių rajonų į ligoninę atvežtiems pacientams – bus apmokamos paros paslaugos.
\nŠeimos gydytojo institucija stiprinama taip, kad gydytojas būtų ne tik visapusiškai pasiruošęs kvalifikuotai suteikti reikiamą medicinos pagalbą, bet ir suinteresuotas tą daryti. Jo uždarbis turi priklausyti ne tik nuo prisirašiusių pacientų skaičiaus, bet ir nuo suteiktų sveikatos priežiūros bei ligų profilaktikos paslaugų kiekio bei kokybės.
\nGreitosios medicinos pagalbos transporto parko atnaujinimas ir aprūpinimas šiuolaikiška medicinine įranga padės spręsti atokiau nuo miestų gyvenančių pacientų pervežimo į ligonines klausimą. Daugiau dėmesio bus skiriama apskričių ligoninėms, galinčioms pasiūlyti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, geresnę medicinos įrangą ir platesnį paslaugų spektrą.
\nIr toliau palaipsniui bus didinamas medikų darbo užmokestis. Tai vienas iš žingsnių, skatinančių specialistus darbuotis pirmiausia mūsų šalies pacientų labui.
\nDaug dėmesio skiriama profilaktikos programoms. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa jau duoda teigiamų rezultatų. Aktyviai įgyvendinamos Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio ir Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos, vaikų dantų ligų prevencijos programos. Daugiau pacientų bus siekiama įtraukti į Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą.
\nPensinio amžiaus žmonių, laukiančių eilėje dantų protezavimo, eilės turėtų sutrumpėti bent trečdaliu – tam skirta daugiau lėšų, aptarus su Odontologų rūmų atstovais padidinti įkainiai.
\nLabai svarbi išlieka onkologinių ligų prevencijos sritis. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. padidinus onkologinių paslaugų finansavimą jau sumažintos pacientų eilės pas onkologijos specialistus VU Onkologijos institute. Patirtis bus pritaikyta ir kitose Lietuvos įstaigose.
\nDaugiau žmonių galės įsigyti kompensuojamųjų vaistų – šiemet 80 mln. Lt padidintas finansavimas valstybės lėšomis kompensuojamų medikamentų įsigijimui.
\nTęsiamas aktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, jos skatinamos aktyviai dalyvauti formuojant bei įgyvendinant sveikatos politiką, skleidžiant informaciją apie sveiką gyvenseną bei profilaktines programas.
\nTam, kad pacientai galėtų pasirinkti gydymo įstaigą ir specialistus, nuo 2007 m. įsigalioja nauja tvarka – teritorinės ligonių kasos sudarys sutartis ir su privačiomis gydymo įstaigomis, atitiksiančiomis griežtus reikalavimus, teiksiančiomis antrojo lygio konsultacijų ir dienos chirurgijos paslaugas. Taip sukursime konkurencines sąlygas, išsisklaidžius pacientų srautams sumažės eilės, taigi, vėl laimės pacientai.
\nKorupcijos prevencijos srityje ypatingas dėmesys skiriamas skaidrumo ir viešumo užtikrinimui skirstant biudžeto bei ES struktūrinių fondų lėšas, įtraukiant vaistus į kompensuojamųjų sąrašą, skiriant juos pacientui.
\nEsu tvirtai įsitikinęs, kad tik bendromis mūsų visų pastangomis pasieksime, kad sveikas žmogus gyventų sveikoje visuomenėje.
\nSveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas ______________ S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS MISIJA:
\nFormuoti ir įgyvendinti sveikatos politiką, užtikrinančią visuomenės sveikatą, aukštą sveikatinimo veiklos kokybę ir racionalų išteklių panaudojimą SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
\n01 Užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūrą, siekiant stiprinti sveikatą, ligų prevenciją ir kontrolę.
\nTobulinti visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, siekti, kad ji atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Užtikrinti veiksmingą ligų prevenciją, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, ypatingą dėmesį skirti nėščių moterų ir kūdikių sveikatos priežiūrai, vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir gerinimui. Mažinti sergamumą infekcinėmis ir neinfekcinėmis ligomis, šalinant jas sukeliančius veiksnius, bei mažinti traumatizmo ir nelaimingų atsitikimų sukeliamas pasekmes. Gerinti visuomenės sveikatos stebėseną ir gyventojų informuotumą. Tobulinti greitą ir veiksmingą reagavimo į grėsmę sistemą visuomenės sveikatai gresiantiems pavojams šalinti. Stiprinti visuomenės psichikos sveikatą, skatinti palankią individui socialinę aplinką. Vykdyti aktyvią alkoholizmo, narkomanijos ir kitų priklausomybės ligų prevenciją. Integruoti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas pirminės sveikatos priežiūros lygyje. Tobulinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodus.
\n02 Užtikrinti prieinamą ir kokybišką asmens sveikatos priežiūrą, tobulinant sveikatos priežiūros įstaigų veiklą.
\nGerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, saugą ir kokybę, siekti, kad ji atitiktų ES standartus ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Sudaryti vienodas sąlygas visiems šalies piliečiams gauti būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka sveikatos priežiūros įstaigoms nustatytus reikalavimus, kad fiziniai asmenys, teikiantys pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, būtų tinkamai pasirengę ir jų kvalifikacija atitiktų ES reikalavimus. Siekti, kad būtų užtikrinta operatyvi ir patikima ligų ir būklių diagnostika, atliekant patologinius tyrimus bei ekspertizes. Gerinti pažangių gydymo metodų, audinių ir organų transplantacijos prieinamumą pacientams, skatinti neatlygintiną kraujo donorystę. Vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę ir ekspertizę. Stiprinti kokybės valdymą sveikatos priežiūros įstaigose, kontroliuoti kokybės vadybos ir vidaus medicinos audito sistemų diegimą.
\n03 Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik kokybiški, saugūs, veiksmingi bei prieinami vaistiniai preparatai.
\nVykdyti vaistinių preparatų registravimo procedūras, vertinant jų kokybę, saugumą ir veiksmingumą, stiprinti vaistinių preparatų rinkos kontrolę. Plėsti farmacinių paslaugų teikimą ir stiprinti jų kontrolę, skatinti racionalų vaistinių preparatų vartojimą. Tobulinti kompensuojamų vaistų kainodarą ir kompensavimo sistemą, racionaliai naudoti lėšas, skirtas vaistams kompensuoti.
\n04 Užtikrinti efektyvią sveikatos priežiūrą, tobulinant sveikatos sistemos administravimą ir finansavimą.
\nTobulinti sveikatos sistemos valdymą, koordinavimą ir finansavimą, vykdyti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimą, atsižvelgiant į valstybės poreikius ir tarptautinę praktiką. Suformuoti veiksmingą valstybės, apskričių ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, priartinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas prie bendruomenės. Vykdyti sveikatos programas. Administruoti ir racionaliai naudoti investicines ir ES struktūrinių fondų lėšas sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros gerinimui, naujų bei modernių gydymo metodų diegimui ir gydymo proceso tobulinimui. Vykdyti aktyvią personalo planavimo politiką. Tobulinti sveikatos sistemos darbuotojų administracinius gebėjimus, užtikrinti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.
\n05 Efektyviai naudoti PSDF biudžeto lėšas sveikatos priežiūrai ir tinkamai atstovauti draudžiamųjų interesus.
\nVadovautis pagrindiniais socialinio sveikatos draudimo modelio principais: užtikrinti teisingą lėšų administravimą, už tas pačias lėšas – daugiau ir geresnių paslaugų bei tolygaus gyventojų sveikatos priežiūros poreikių finansavimo, skatinti sveikatos sistemos efektyvumą, racionaliai naudoti lėšas, naudojantis finansiniais svertais gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą, skatinti pažangių sveikatos priežiūros technologijų plėtrą ir ligų prevenciją bei racionalų ir tinkamą vaistų vartojimą.
\nEfekto kriterijai:
\nIšlaidų straipsnio pavadinimas 2001 m.
\n2006 m. prognozė Skirtumas 1.
\nPirminės sveikatos priežiūros paslaugos 284 409 144% 2.
\nAmbulatorinės konsultacinės sveikatos priežiūros paslaugos 115 235 2 kartai 3.
\nDienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos 5 37 6,5 karto 4.
\nStacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos 798 1150 144% 5.
\nSlaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos 39 74 2 kartai 05. 1. Racionalus PSDF biudžeto administravimas, teisumo principo sveikatos santykiuose įgyvendinimas.
\nAmbulatorinių konsultacijų skaičiaus augimas 2002–2006 m., tūkst. Lt 3. Ankstyvas ligų diagnozavimas, sergamumo mažėjimas, gyvenimo kokybės gerėjimas.
\nApmokėtos būtinosios pagalbos paslaugos, suteiktos Lietuvos Respublikos piliečiams Europos Sąjungos šalyse (mln. Lt) ______________ S2 forma III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Programa Tikslai Siekiami rezultatai 1. (1.13) Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas (Programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija) 1. Gerinti gyventojų sveikatą, užtikrinant sveikatos saugą bei plėtojant neužkrečiamųjų ligų prevenciją 1. 2007 m. 0,2% sumažės gyventojų mirtingumas nuo neinfekcinių ligų ir traumų.
\n908911 2731471 (visos kitos sveikatos draudimo įstatymo numatytos sveikatos draudimo įmokos į PSDF biudžetą, išskyrus valstybės biudžeto asignavimus) 454 Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomasis sveikatos draudimas 674093 Papildomi Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto asignavimai 234818 Iš viso asignavimo valdytojo programoms 908911 2731471 454/(101) ** Kita svarbi informacija * Sveikatos apsaugos ministerijos – 134 etatai (su sveikatos apsaugos atašė – 2 etatais iš viso – 136 etatai), o su pavaldžiomis įstaigomis–2961 etatas. ** Valstybinės ligonių kasos – 101 etatas, o su jai pavaldžių teritorinių ligonių kasų 353 etatais iš viso – 454 etatai. ______________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140 ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS 2007–2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS Švietimo ir mokslo ministerija siekia reikšmingai prisidėti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) – skatinti šalies mokslo ir technologijų pažangą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, didinti švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą. Keturioliktoji Vyriausybė, siekdama piliečių pasitikėjimo, didina investicijas į žmogų ir taip kuria sąlygas švietimui ir mokslui daryti reikšmingą įtaką šalies konkurencingumui ir žmonių įsidarbinimo galimybėms, apskritai – Europos Sąjungos Lisabonos strategijai įgyvendinti.
\nPagrįstai didžiuojamės pasiektais rezultatais. Pagal ES Jungtinio tyrimų centro apskaičiuotą eksperimentinį suminį švietimo rodiklių indeksą Lietuva kartu su Latvija ir Slovėnija nuo 2000 metų santykinai labiausiai pagerino švietimo būklę. Pralenkėme Čekiją, Lenkiją, Belgiją, Olandiją, Estiją ir esame dešimtoje vietoje Europos Sąjungoje. Tai nuoseklios švietimo prieinamumo, kokybės ir darnios politikos rezultatas. Ryškiausi darbai, tokie kaip ugdymo turinio pertvarka, egzaminų kaita, dešimtmetės pagrindinės mokyklos ir profilinio mokymosi įvedimas, gimnazijų plėtra, kokybės vadybos priemonės, kolegijų įsteigimas, trijų pakopų universitetinių studijų sistema, sudarė struktūrines sąlygas, ilgalaikiam poveikiui pasiekti. Pagausėjo investicijų į mokslą iš užsienio užsakovų.
\nDabar svarbiausias iššūkis švietimui ir mokslui – išsaugoti aukštą poziciją ir tobulėti toliau, spręsti ryškiausias problemas, tokias kaip profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi plėtra, mokslo ir verslo sąveikos stiprinimas. Pagrindinės mūsų veiklos gairės artimiausiu dešimtmečiu yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta jų įgyvendinimo programa bei Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija ir atitinkamos įgyvendinimo programos. Rengiami nauji aukštojo mokslo reformos dokumentai. Naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymu sukursime prielaidas kuo geriau tenkinti darbo rinkos poreikius.
\n2007-ieji – Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo pusiaukelės refleksijos metai, kuriems baigiantis pateiksime siūlymų Lietuvos Respublikos Seimui dėl strategijos tobulinimo. Tęsime specialius visuomenės įtraukimo į diskusijas dėl strategijos projektus. Vykdysime savo veiklą strateginėmis kryptimis: valdymo, švietimo paslaugų infrastruktūros, paramos mokiniams ir mokytojams tobulinimo, ugdymo turinio individualizavimo ir praktiškumo didinimo, mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo. Toliau didinsime mokytojų atlyginimus, investuosime į mokyklų ir bendrabučių renovavimą, aprūpinimą mokymo priemonėmis, technologine tyrimų baze, plėtosime naudojimosi informacinėmis technologijomis galimybes ir t. t.
\nŠvietimo bendruomenę, socialinius partnerius kviečiame į talką šalies žmonių labui.
\nŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ ROMA ŽAKAITIENĖ ______________ S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI Institucijos misija Sudaryti sąlygas kiekvienam prieinamo kokybiško švietimo ir mokslo plėtrai, sukuriančiai prielaidas visaverčiam, socialiai saugiam žmogaus gyvenimui sparčios kaitos sąlygomis ir konkurencingo, žiniomis grįsto ūkio ir kultūros raidai Institucijos strateginiai tikslai ir efekto kriterijai I. Sukurti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą 2006 2007 2008 2009 2010 5–24 metų vaikų ir jaunuolių bruto mokymosi aprėptis, procentais 84,5 85 86 86,5 87 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, procentais 6,5 8,5 9 10 12 II. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę ir veiksmingumą 2006 2007 2008 2009 2010 Bent žemiausią TIMSS[5] lygmenį pasiekiančių 8 klasės mokinių dalis, procentais 90 95 95 95 95 Kompiuterius naudojančių 25–64 metų asmenų dalis, procentais 50 55 60 65 70 III. Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą bei jos tarptautinius ryšius 2006 2007 2008 2009 2010 Universitetų absolventų skaičius 28000 28000 28000 28000 28000 Naujų mokslo daktarų skaičius 260 270 280 290 300 IV. Stiprinti šalies intelektinį potencialą siekiant švietimo ir mokslo kokybės ir veiksmingumo 2006 2007 2008 2009 2012 Besimokančių 18 metų asmenų dalis, procentais 89 90 91 92 95 Bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 20–24 metų asmenų dalis, procentais 87 88 89 90 90 18–24 metų jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED[6] 3) išsilavinimo ir nesimoko, dalis, procentais 9,2 9,1 9,1 9 9 I. Sukurti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą Faktinių duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (STD) Faktinių duomenų šaltinis: EUROSTAT II. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę ir veiksmingumą Faktinių duomenų šaltinis: IEA (International Association for the Evaluation of Educational Achievements) Faktinių duomenų šaltinis: STD III. Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą bei jos tarptautinius ryšius Faktinių duomenų šaltinis: STD Faktinių duomenų šaltinis: STD IV. Stiprinti šalies intelektinį potencialą siekiant švietimo ir mokslo kokybės ir veiksmingumo Faktinių duomenų šaltinis: STD Faktinių duomenų šaltinis: EUROSTAT Faktinių duomenų šaltinis: EUROSTAT ______________ S 2 forma III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Programa Tikslai Laukiami Rezultatai 1. Specialistų rengimas (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija) 1. Rengti jaunimą profesinei veiklai 1. Profesinę kvalifikaciją 2007 metais įgis 15,5 tūkstančio profesinio mokymo įstaigų absolventų
\n