1.Gynybos reformos tikslas – parengti Lietuvos, NATO ir ES narės, kariuomenę efektyviai atsakyti į kylančias saugumo grėsmes Lietuvai ir Aljansui.
\n
Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvai reikia tokių pajėgų, kurios galėtų greitai reaguoti į grėsmes šiandien ir ateityje, būtų gerai parengtos ir apginkluotos, mobilios, gebėtų užtikrinti šalies, o kartu su NATO valstybių pajėgomis – ir Aljanso gynybą, prisidėti prie NATO, ES ir kitų tarptautinės bendrijos vykdomų operacijų.
\n
2.Priežastys, sąlygojančios reformos būtinumą, – kinta tarptautinio saugumo aplinka, karinių pajėgų misijos ir uždaviniai, todėl atitinkamai keičiasi ir reikalavimai pajėgoms.
\n
3.Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais ir kitais prisiimtais įsipareigojimais – reforma yra susijusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa.
\n
4.Reformos pagrindiniai uždaviniai:
\n
4.1. Pertvarkyti Lietuvos kariuomenę taip, kad ji galėtų pasiekti kariuomenės karinius tikslus, suformuluotus Lietuvos Respublikos karinėje strategijoje, ir atitiktų NATO keliamus reikalavimus Aljanso valstybių pajėgoms.
\n
4.2. Vykdant gynybos reformą:
\n
4.2.1. Lietuvos kariuomenė turi būti pertvarkoma taip, kad nuo 2014 m. pabaigos apie 10 proc. Sausumos pajėgų[6] galėtų prireikus dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose, o apie 50 proc. jų būtų tinkamai organizuotos ir parengtos perdislokuoti už Lietuvos ribų. Nuo 2014 m. pabaigos Lietuvos kariuomenė turi gebėti išlaikyti vienoje operacijoje pėstininkų batalioną su reikiamais paramos vienetais ir Specialiųjų operacijų eskadroną arba trijose operacijose po karinį vienetą, ne didesnį kaip kuopos dydžio[7], įeinantį į didesnio daugianacionalinio karinio vieneto sudėtį;
\n
4.2.2. Lietuvos kariuomenė turi parengti ir nuolat išlaikyti aukštos kovinės parengties batalioną, pasirengusį vykdyti kovos veiksmus ir užduotis Lietuvoje ir dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose;
\n
4.2.3. Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi veikti NATO greitojo reagavimo pajėgose ir ES kovinių grupių sudėtyje;
\n
4.2.4. turi būti didinami priimančiosios šalies paramos pajėgumai, kas užtikrintų pasirengimą dislokuoti sąjungininkių pajėgas ar Lietuvos teritorijoje priimti atvykstančias pastiprinimo pajėgas;
\n
4.2.5. Lietuvos kariuomenė teisės aktų nustatyta tvarka, be kitų funkcijų, turi gebėti suteikti paramą valstybės ir savivaldybės institucijoms – vienu metu dalyvauti operacijose (ne daugiau kaip 950 karių) Lietuvos teritorijoje;
\n
4.2.6. turi būti baigta Lietuvos oro erdvės kontrolės ir stebėjimo sistemos integracija į NATO vientisą oro erdvės gynybos sistemą;
\n
4.2.7. turi būti sukurta jungtinės logistikos sistema, kuri užtikrintų krašto apsaugos sistemai reikiamų materialinių vertybių pristatymą į reikiamą vietą reikiamu laiku ir mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis, prireikus taikant paslaugų pirkimo principą;
\n
4.2.8. Lietuvos kariuomenė turi būti sukomplektuota iš aktyviosios kariuomenės ir aktyviojo rezervo karių, kartu turi būti pertvarkoma personalo komplektavimo sistema, kad ji pajėgtų užtikrinti reikiamo skaičiaus personalo, atitinkančio keliamus reikalavimus, sukomplektavimą reikiamu laiku;
\n
4.2.9. turi būti optimizuota vadovavimo pajėgoms struktūra.
\n
5.Reformos trukmė – Lietuvos gynybos reforma turi būti įgyvendinta iki 2014 m. pabaigos.
\n
6.Pagrindinės priemonės reformai vykdyti:
\n
6.1. Plėtoti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, kad Lietuvos kariuomenės vienetai gebėtų užtikrinti patikimą atgrasinimą, atremti ginkluotą užpuolimą ir kartu su sąjungininkių pajėgomis dalyvauti kolektyvinės gynybos ir atsako į krizes operacijose.
\n
6.2. Aktyviai dalyvauti NATO politinėje ir karinėje veikloje, Europos saugumo ir gynybos politikos procese, prisiimant ir tinkamai įgyvendinant įsipareigojimus sąjungininkėms ir prisidedant prie kolektyvinių pajėgumų stiprinimo.
\n
6.3. Didinti pajėgumus, kurie užtikrintų taikos meto užduočių vykdymą šalies viduje.
\n
6.4. Plėtoti pajėgumus, kurie prireikus gebėtų teikti priimančiosios šalies paramą prisidėdami prie sąjungininkių pajėgų judėjimo į šalį ar per šalį per pagrindinius vykimo punktus oro uostuose, jūrų uoste, sausumos keliais ir geležinkeliu užtikrinimo, taip pat paramą NATO oro policijos misiją vykdančioms sąjungininkių pajėgoms.
\n
6.5. Plėtoti jūros, oro uostų ir kitą infrastruktūrą, kurios reikia NATO pastiprinimams gresiant krizei priimti ir įvairių institucijų sąveikos priimančiosios šalies paramai užtikrinti.
\n
6.6. Atnaujinti oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kad ji atitiktų NATO ir nacionalinius reikalavimus.
\n
6.7. Didinti logistikos pajėgumus, kad būtų gebama laiku užtikrinti logistinę paramą Lietuvos kariuomenės vienetams.
\n
6.8. Pertvarkyti Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo sistemą.
\n
6.9. Įsigyti patikimos, modernios ir sąveikios su kitų NATO valstybių ginkluote karinės technikos ir kitos įrangos.
\n
6.10. Tikslinti pavaldumą ir operacinį vadovavimą, kad šie procesai taptų efektyvūs.
\n
7.Reformos poveikis (politinis, ekonominis, finansinis, žmogiškiesiems ištekliams):
\n
7.1. Lietuvos gynybos reforma sudarys sąlygas Lietuvai sukurti mobilesnes, lengviau perdislokuojamas, gerai ginkluotas ir parengtas pajėgas, kurios galės prisidėti prie bet kokio pobūdžio NATO operacijų tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
\n
7.2. Įgyvendinus gynybos reformą, Lietuvos sausumos pajėgos bus parengtos ir apginkluotos taip, kad apie 50 proc. jų bet kada su sąjungininkių parama galėtų būti perdislokuotos už Lietuvos ribų, o apie 10 proc. galėtų nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose.
\n
7.3. Krizinių situacijų metu šalies viduje Lietuvos kariuomenė gebės operatyviai reaguoti į iškilusią karinio ir nekarinio pobūdžio grėsmę ir teisės aktų nustatyta tvarka suteikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
\n
7.4. Patikslinus valdymo funkcijas ir struktūrą, bus galima efektyviau paskirstyti personalo ir finansinius išteklius, užtikrinti geresnį valdymo procesų organizavimą, veiksmingiau planuoti ir koordinuoti operacijų eigą. _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181 KULTŪROS MINISTERIJOS 2009 metų sutrumpintas strateginis veiklos planas I. Vadovo įžanginis žodis 2009-ieji yra ypatingi metai Lietuvos kultūrai. Sulaukėme Lietuvos vardo tūkstantmečio, o Vilnius paskelbtas Europos kultūros sostine. Šie metai – itin didelių galimybių parodyti Europos ir viso pasaulio gyventojams Lietuvos kultūrą laikas. 2009 metais duris atvers Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – tai ilgus metus kurtos kultūros raiškos erdvės, kurias užpildys meno ir kultūros gyvenimas.
\n
Tačiau 2009-ieji yra taip pat ir didelių finansinių bei ekonominių iššūkių metai. Per pasaulį ritantis ekonomikos nuosmukio bangoms, kultūra iš naujo turi įrodyti savo reikšmę ir aktualumą. Istorija liudija, kad meno ir kultūros kūrėjai, kultūros įstaigos ir organizacijos, su kultūra susijęs verslas ypač kenčia ekonomikos sąstingio laikotarpiu. Vienas iš svarbiausiųjų šių metų valstybės kultūros politikos uždavinių – ne tik ugdyti ir tenkinti Lietuvos žmonių kultūros poreikius, bet ir siekti šiuos poreikius išsaugoti, nes kaip tik jie užtikrina Lietuvos kultūros tęstinumą.
\n
Sukaktys ir minėjimai įkvepia ne vien žvilgsniui į tūkstantmetę Lietuvos praeitį. Kultūrą pripažįstame vis svarbesne šiuolaikinio gyvenimo dalimi, kai kalbame apie tokias sritis kaip visuomenės informavimas, kultūros paveldo skaitmeninimas šalies bibliotekose ir muziejuose, intelektinės nuosavybės apsauga, kūrybinės industrijos, kultūrinė diplomatija, tautinės mažumos ir daugelis kitų. Mums ypač simboliška, kad 2009 metus Europos Sąjunga paskelbė kūrybiškumo ir inovacijų metais. Ne vieną kartą savo gyvybingumą jau įrodžiusi Lietuvos kultūra ir toliau žengia pasitikėdama savo kūrybiškumu.
\n
KULTŪROS MINISTRAS REMIGIJUS VILKAITIS S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI KULTŪROS MINISTERIJOS MISIJA – sudaryti sąlygas šalies meno ir kultūros raiškai, jos sklaidai Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos kultūros tapatumo išsaugojimui, visuomenės dalyvavimui kultūroje, užtikrinti viešosios informacijos ir kultūros paslaugų plėtrą, sklaidą ir prieinamumą visiems šalies gyventojams.
\n
KULTŪROS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
\n
I. Skatinti kultūros ir meno kūrėjų kūrybinę veiklą ir jos sklaidą.
\n
Efekto kriterijai:
\n
1.Valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų renginių lankytojų skaičius (tūkst. žmonių): 2008 m. – 617,7; 2009 m. – 657,6; 2010 m. – 653,2; 2011 m. – 666,6.
\n
1 pav. Valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų renginių lankytojų skaičius (tūkst. žmonių) * Kultūros ministerijos duomenys (planuojami).
\n
2.Lietuvos kultūrą užsienyje pristatančių renginių lankytojų gausėjimas: 2008 m. – 10 proc., 2009 m. – 15 proc., 2010 m. – 18 proc., 2011 m. – 18 proc.
\n
2 pav. Lietuvos kultūrą užsienyje pristatančių renginių lankytojų gausėjimas (proc. per metus) * Kultūros ministerijos duomenys (planuojami).
\n
II. Išsaugoti ir populiarinti Lietuvos kultūros paveldą ir tradicijas, skatinti visuomenę dalyvauti kultūroje, didinti kultūros ir viešosios informacijos prieinamumą.
\n
Efekto kriterijai:
\n
1.Respublikinių muziejų lankytojų skaičius (tūkst. žmonių): 2008 m. – 1016; 2009 m. – 1059,5; 2010 m. – 1084,5; 2011 m. – 1098,5.
\n
3 pav. Respublikinių muziejų lankytojų skaičius (tūkst. žmonių) * Kultūros ministerijos duomenys (planuojami).
\n
2.Fizinių ir virtualių apsilankymų bibliotekose kaita (didėjimas): 2008 m. – 0,5 proc., 2009 m. – 1 proc., 2010 m. – 1 proc., 2011 m. – 1 proc.
\n
4 pav. Fizinių ir virtualių apsilankymų bibliotekose kaita (proc.) * Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos duomenys (planuojami).
\n
3.Dalyvių meno mėgėjų kolektyvuose skaičiaus kaita (tūkst. žmonių): 2008 m. – 63, 2009 m. – 64, 2010 m. – 64, 2011 m. – 64.
\n
5 pav. Dalyvių meno mėgėjų kolektyvuose skaičiaus kaita (tūkst. žmonių) * Planuojama.
\n
III. Sudaryti infrastruktūrines ir finansines sąlygas geros kokybės kultūros paslaugų plėtrai, meno ir kultūros iniciatyvų įvairovės skatinimui.
\n
Efekto kriterijus – kultūros srities investicinių projektų įgyvendinimas1: 2008 m. – 65,4 proc., 2009 m. – 44,8 proc., 2010 m. – 52,2 proc., 2011 m. – 46,7 proc.
\n
6 pav. Kultūros srities investicinių projektų įgyvendinimas (procentais) 1 Projektai, įtraukti į Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programą, Muziejų modernizavimo 2007–2015 metų programą ir Valstybės ir savivaldybių profesionaliųjų teatrų scenos apšvietimo ir garso įrangos modernizavimo 2008–2010 metų programą. *Planuojama.
\n
KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS MISIJA – išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą, perduoti jį ateities kartoms kaip tautos savasties išlikimo garantą, kraštovaizdžio sudedamąją dalį ir Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonę, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.
\n
KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
\n
1.Kultūros paveldo išsaugojimas.
\n
2.Kultūros paveldo inventorizavimas.
\n
3.Kultūros paveldo pristatymas visuomenei.
\n
Efekto kriterijai:
\n
1.Sutvarkytų objektų arba jų dalių skaičiaus kaita, palyginti su 2008 m.: 2009 m. – 30 proc. (mažėjimas), 2010 m. – 4 proc. (didėjimas), 2011 m. – 5 proc.(didėjimas).
\n
2.Inventorizuotų Lietuvos kultūros paveldo objektų skaičiaus kaita, palyginti su 2008 m.: 2009 m. – 15 proc. (mažėjimas), 2010 m. – 5 proc. (didėjimas), 2011 m. – 5 proc. (didėjimas).
\n
3.Renginių sklaidos didėjimas: 2009 m. – 1 proc., 2010 m. – 1,5 proc., 2011 m. – 1,5 proc.
\n
LIETUVOS NACIONALINĖS MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOS MISIJA – išsaugoti nacionalinį rašto ir mokslo paveldą, teikti prieigą prie Lietuvos ir pasaulio informacijos ir žinių išteklių, skatinti šalies bibliotekas integruotis į žinių visuomenę.
\n
LIETUVOS NACIONALINĖS MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti Lietuvos ir su Lietuva susijusio publikuoto ir rankraštinio kultūros paveldo kaupimą, ilgalaikį išsaugojimą ir informacijos apie jį sklaidą, visuomenės informacinį aprūpinimą, tobulinti ir plėtoti Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą siekiant integruoti šalies bibliotekas į Europos ir pasaulio informacinę erdvę.
\n
Efekto kriterijai:
\n
1.Informacinio fondo pilnumas (gauti dokumentai, fiziniais vienetais) – 2009 m. – 96 500, 2010 m. – 100 000, 2011 m. – 100 000.
\n
2.Dokumentų išduotis (mln. vienetų) – 2009 m. – 0,9, 2010 m. – 0,9, 2011 m. – 0,9.
\n
3.Interneto seansų skaičius (mln. vienetų) – 2009 m. – 2,2, 2010 m. – 2,5, 2011 m. – 2,7.
\n
4.Užklausų įvykdymas (teigiamai atsakytų užklausų dalis nuo visų užklausų, proc.) – 2009 m. – 99,2, 2010 m. – 99,3, 2011 m. – 99,4.
\n
LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS MISIJA – tenkinti aklųjų ir silpnaregių literatūros ir informacijos poreikius, aktyviai prisidėti prie aklųjų švietimo, kultūros, ugdymo, reabilitacijos procesų, skatinti šių žmonių integraciją į visuomenę.
\n
LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS STRATEGINIS TIKSLAS – aprūpinti akluosius ir silpnaregius specialia literatūra ir kita informacija.
\n
Efekto kriterijus – aklųjų skaitytojų skaičius 2009–2011 m. sieks 80 proc. viso galinčių skaityti skaičiaus.
\n
LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS MISIJA – išsaugoti Lietuvos istorinį paveldą, siekiant užtikrinti nacionalinės kultūros tapatumą.
\n
LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS – kaupti, tirti, restauruoti, konservuoti, saugoti ir populiarinti Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybes.
\n
Efekto kriterijus – 2009 m. – 240 tūkst., 2010 m. – 240 tūkst., 2011 m. – 240 tūkst. lankytojų.
\n
LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS MISIJA – kaupti, saugoti, tirti, restauruoti ir populiarinti nacionalinės vertės dailės kūrinius ir kitas kultūros vertybes.
\n
LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS – išsaugoti nacionalines ir kitas meno vertybes.
\n
Efekto kriterijus – 2008 m. – 185 tūkst., 2010 m. – 190 tūkst., 2011 m. – 190 tūkst. muziejaus parodų ir ekspozicijų lankytojų.
\n
NACIONALINIO MUZIEJAUS „LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMAI“ MISIJA – kaupti, saugoti, tirti, konservuoti, restauruoti ir populiarinti nacionalines kultūros, meno, istorijos ir archeologijos vertybes.
\n
NACIONALINIO MUZIEJAUS „LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMAI“ STRATEGINIS TIKSLAS – išsaugoti nacionalines kultūros, meno, istorijos ir archeologijos vertybes.
\n
Efekto kriterijus – 2009-2011 m. kasmet apsilankys 100 tūkst. lankytojų.
\n
NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS MISIJA – skatinti kultūros ir dailės procesų suvokimą kaupiant, saugant, tiriant ir pristatant M. K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldą.
\n
NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS – kaupti, išsaugoti ir pristatyti visuomenei nacionalines ir pasaulio meno bei kultūros vertybes.
\n
Efekto kriterijus – 2009 m. – 125 tūkst., 2010 m. – 125 tūkst., 2011 m. – 125 tūkst. lankytojų.
\n
LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO MISIJA – skleisti operos ir baleto meną, pristatyti žiūrovams geriausius nacionalinius ir užsienio šalių spektaklius.
\n
LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO STRATEGINIS TIKSLAS – sudaryti sąlygas nacionalinio operos ir baleto meno plėtotei.
\n
Efekto kriterijus – 2009 m. – 130 tūkst., 2010 m. – 131 tūkst., 2011 m. – 132 tūkst. žiūrovų.
\n
LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO MISIJA – skleisti teatro meno kūrybą ir pristatyti žiūrovams geriausius nacionalinius ir užsienio šalių teatro meno pavyzdžius.
\n
LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO STRATEGINIS TIKSLAS –plėtoti nacionalinį teatro meną formuojant įvairiapusišką aukšto meninio lygio teatro repertuarą, sudarant sąlygas geriausių teatro kūrėjų talento raiškai, išsaugoti repertuarinio teatro su nuolatine trupe statusą.
\n
Efekto kriterijus – 2009–2011 m. kasmet apsilankys 57 tūkst. žiūrovų.
\n
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS MISIJA – puoselėti Lietuvos muzikinę kultūrą ir atlikėjų meną pristatant klausytojams šalies ir užsienio klasikinę ir šiuolaikinę muziką.
\n
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – kurti ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje muzikos programas, propaguoti lietuvių kompozitorius ir atlikėjus užtikrinant aukštą meninę solistų ir kolektyvų atlikimo kokybę.
\n
Efekto kriterijus – pagausės klausytojų: 2009 m. – 1 proc., 2010 m. – 2 proc., 2011 m. – 3 proc.
\n
VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS MISIJA – prisidėti prie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo.
\n
VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – kontroliuoti, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai.
\n
Efekto kriterijus – 2009–2011 m. 5 proc. padaugės televizijos ir radijo laidų, spaudos leidinių, interneto svetainių, kurių kalba yra taisyklinga.
\n
S2 forma III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Programa Tikslai Siekiami rezultatai 2009 metais 1. Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos) 1. Puoselėti ir plėtoti nacionalinį profesionalųjį scenos meną 1. Valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų parduotų bilietų skaičius – 564,2 tūkst.
\n
2.Viešai atliktų teatrų pastatymų ir koncertų skaičius – 2489 2. Sudaryti sąlygas kurti ir skleisti profesionalųjį kino meną 1. Sukurtų valstybės paramą gavusių nacionalinių ir bendros gamybos filmų skaičius – 15.
\n
2.Tarptautinių festivalių, kuriuose bus pristatyti nacionaliniai ir bendros gamybos filmai, skaičius – 18 3. Supažindinti visuomenę su šiuolaikiniu menu, sudaryti sąlygas jo raiškai Šiuolaikinio meno centro parduotų bilietų skaičius – 19 tūkst.
\n
4.Skatinti kultūros ir meno kūrėjų kūrybinę raišką ir jos pristatymą visuomenei 1. Bus finansuoti meno projektai, kurie sudarys 50 proc. gautų paraiškų.
\n
2.Bus paskirta valstybės stipendijų, kurios sudarys 55 proc. gautų paraiškų 5. Užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą 1. Lietuvos autorių ir atlikėjų, kurių teisės kolektyviniu būdu įgyvendinamos Lietuvoje, skaičius – 5000.
\n
2.Vidutinė Lietuvos autoriui teksianti autorinio atlyginimo suma – 2500 litų.
\n
3.Vidutinė Lietuvos atlikėjui ir fonogramų gamintojui teksianti atlyginimo suma – 800 litų 6. Plėtoti Lietuvos kultūros dialogą su pasaulio kultūromis Užsienio šalių, su kuriomis bendradarbiaujama kultūros srityje, skaičius – 45 2. Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos) 1. Atstatyti Valdovų rūmus Valdovų rūmų atstatymo darbų sąmatos įgyvendinimas – 100 proc.
\n
2.Sudaryti sąlygas efektyviai Kultūros ministerijos įsteigtų muziejų veiklai 1. Atnaujintų nuolatinių ekspozicijų respublikiniuose muziejuose skaičius – 15.
\n
2.Parodų skaičius – 121.
\n
3.Virtualių parodų skaičius – 44.
\n
4.Nacionalinių ir respublikinių muziejų ir jų padalinių, atitinkančių saugumo reikalavimus, dalis – 74 proc.
\n
3.Išsaugoti istorinę ir kultūrinę atmintį Valstybės švenčių, atmintinų dienų, istorinių datų ir nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimuose dalyvavusių žmonių skaičius – 60 tūkst.
\n
4.Sudaryti sąlygas išsaugoti ir skleisti lituanistikos tradicijas ir paveldą Įgyvendintų lituanistikos tradicijų ir paveldo išsaugojimo ir sklaidos projektų skaičius – 20 5. Siekti geresnės kultūros paveldo tyrimų ir apsaugos administravimo kokybės Vykdytų Lietuvai reikšmingo užsienyje esančio kultūros paveldo paieškos, apskaitos ir tyrimų projektų skaičius – 14 3. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos) Išsaugoti etninės kultūros reiškinius ir siekti visuomenės dalyvavimo tradicinės kultūros veikloje 1. Dalyvių etninės ir regionų kultūrinės veiklos projektuose skaičius – 30000.
\n
2.Bus išsaugota gyvųjų tradicinės kultūros reiškinių – 15 4. Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos) 1. Siekti vartotojams teikiamų paslaugų bibliotekose geros kokybės 1. Viešųjų bibliotekų lankytojų skaičius – 11000 tūkst.
\n
2.Virtualių apsilankymų bibliotekose skaičius – 4000 tūkst.
\n
3.Bus sukaupta dokumentų viešosiose bibliotekose – 6200 dokumentų / 1000-čiui gyventojų.
\n
4.Kompiuterizuotų viešųjų bibliotekų dalis – 70 proc.
\n
2.Skatinti lietuvių kalba kuriamos grožinės literatūros ir kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų knygų leidybą, literatūros sklaidą ir skaitymą Viešosioms bibliotekoms nemokamai perduotų finansuotų grožinės literatūros ir kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių skaičius – 78000 egz.
\n
3.Siekti žiniasklaidos rinkos laisvo, bet atsakingo veikimo Bus apdoroti ir viešai paskelbti duomenys apie 50 proc. laikraščių ir žurnalų, taip pat apie 50 informacinės visuomenės informavimo priemonių 5. Lietuvos kultūros infrastruktūros plėtra bei kultūros politikos įgyvendinimo administravimas (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos) 1. Modernizuoti kultūros įstaigų infrastruktūrą Bus užbaigti 3 investiciniai projektai 2. Užtikrinti Kultūros ministerijos veiklos organizavimą ir jai pavaldžių institucijų priežiūrą Bus įregistruota vykdyti 2950 Kultūros ministerijos sutarčių 3. Kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre pasitobulins 3500 darbuotojų 6. Kultūros rėmimo fondas (programą vykdys Kultūros ministerija) Užtikrinti kultūros ir meno projektų įgyvendinimą Bus finansuoti projektai, kurie sudarys 46 proc. pateiktų paraiškų 7. Specialioji kultūros paslaugų teikimo programa (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos) Skatinti ministerijai pavaldžias biudžetines įstaigas gauti papildomų lėšų teikiant daugiau geros kokybės paslaugų Pajamos už suteiktas paslaugas padidės 20 proc. per metus 8. Paveldotvarka (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas) Užtikrinti kultūros paveldo objektų išsaugojimą Bus finansuoti tvarkybos darbai, kurie sudarys 30 proc. tvarkybos darbams prašytos sumos, nurodytos pateiktose paraiškose 9. Kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas) 1. Užtikrinti kultūros paveldo apsaugos priežiūrą ir kontrolę Bus įvykdytos 7 šios institucijos programos 2. Užtikrinti specialistų metodinę pagalbą kultūros paveldo apsaugai ir kontrolei Bus užtikrinta įvairių sričių kultūros paveldo apsaugos ekspertų tarybų ir komisijų veikla – 100 proc.
\n
3.Gerinti darbo sąlygas dirbantiesiems Bus panaudotos investicijų lėšos – 100 proc.
\n
10.Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimas (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas) Užtikrinti Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties 13 straipsnio 4 dalies vykdymą tvarkant Lietuvos Katalikų Bažnyčios nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo objektus pagal Dvišalės nuolatinės komisijos patvirtintus prioritetus Bus tvarkomi Lietuvos Katalikų Bažnyčios nekilnojamojo ir kilno-jamojo kultūros paveldo objektai – 20 objektų 11. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimas ir jo objektų pritaikymas (paveldotvarka) piligrimų ir turizmo reikmėms (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas) Užtikrinti Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo (paveldotvarka) piligrimų ir turizmo reikmėms programos vykdymą Bus tvarkoma 25 proc. objektų, įtrauktų į programą 12. Specialioji nekilnojamojo kultūros paveldo paslaugų programa (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas) Vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimus ir teikti paslaugas Bus įvykdytas suteiktų paslaugų pajamų planas – 100 proc.
\n
13.Kultūros paveldo apskaita (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas ir Kultūros paveldo centras) Vykdyti kultūros paveldo apskaitą Atskleistų nekilnojamųjų kultūros vertybių kaita, palyginti su 2008 m., sieks 15 proc. (mažėjimas) 14. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaida ir atgaivinimas (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas) Skleisti žinias apie kultūros paveldą, vykdyti pagrindines tarptautines programas, bendradarbiauti su kitomis Baltijos šalimis paveldo srityje Asmenų, kurie domisi kultūros paveldu, padaugės 1 proc.
\n
15.Visuomenės informacinis aprūpinimas (programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) 1. Kaupti Lietuvos ir su Lietuva susijusį publikuotą kultūros paveldą, vykdyti jo bibliografinę apskaitą, teikti informaciją apie jį ir kitus užsienio šalių dokumentus Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo surinkimo pilnumas – 80 proc. visų per metus Lietuvos leidėjų išleidžiamų dokumentų 2. Skaitmeninti publikuotą ir rankraštinį kultūros paveldą siekiant užtikrinti ilgalaikį jo išsaugojimą, gerinant jo sklaidą ir integruojant jį į Europos elektroninę erdvę Portalo www.epaveldas.lt naudojimas, seansų skaičius – 35 tūkst.
\n
3.Vykdyti parlamentinės bibliotekos funkcijas Informacinio aprūpinimo užtikrinimas pasieks 90 proc. gautų užklausų 4. Užtikrinti prieigą prie žinių ir informacijos, plėsti bibliotekos paslaugas siekiant įgyvendinti informacinės visuomenės kūrimo idėjas Registruotų vartotojų skaičius – 20 tūkst.
\n
5.Plėtoti Lietuvos bibliotekininkystės teoriją ir praktiką spartinant integraciją į tarptautinės bibliotekininkystės procesus Tiriamųjų darbų, temų skaičius – 10 16. Lietuvos Respublikos bibliotekų integralios informacijos sistemos LIBIS kūrimas (programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) Atnaujinti LIBIS infrastruktūrą ir toliau plėtoti programinę įrangą siekiant ją pritaikyti naujiems uždaviniams spręsti LIBIS infrastruktūros atnaujinimas – 2,7 proc.
\n
17.Specialioji informacinių paslaugų teikimo programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) Tobulinti ir plėsti Nacionalinės bibliotekos informacines paslaugas Vartotojų informacinių poreikių tenkinimas teikiant mokamas paslaugas – 100 proc.
\n
18.Spaudinių leidyba, kaupimas, tvarkymas, saugojimas, naudojimas, skaitytojų aptarnavimas (programą vykdys Lietuvos aklųjų biblioteka) Siekti išleisti daugiau literatūros sutrikusios regos žmonėms, tobulinti skaitytojų aptarnavimo paslaugas Tikėtina, kad biblioteką aplankys apie 52 000 skaitytojų 19. Specialioji informacinės ir materialinės bazės stiprinimo programa (programą vykdys Lietuvos aklųjų biblioteka) Sustiprinti bibliotekos informacinę ir materialinę bazę Bus įvykdytas pajamų planas – 100 proc.
\n
20.Muziejaus rinkinių kaupimas, konservavimas, restauravimas, saugojimas ir populiarinimas (programą vykdys Lietuvos nacionalinis muziejus) Kaupti, tirti, restauruoti, konservuoti, saugoti ir populiarinti Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybes 1. Saugomų eksponatų skaičius – 1010 000.
\n
2.Konservuotų-restauruotų eksponatų skaičius – 2200 21. Specialioji muziejaus rinkinių kaupimo ir populiarinimo programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis muziejus) Kaupti ir populiarinti muziejaus rinkinius 1. Bus surengtos 9 stacionarios ir 7 kilnojamosios parodos.
\n
2.Leidinių skaičius – 15 22. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas ir populiarinimas (programą vykdys Lietuvos dailės muziejus) Kaupti, saugoti, tirti ir populiarinti nacionalines dailės ir kitas kultūros vertybes Muziejaus rinkinių pagausės – 0,5 proc.
\n
23.Specialioji muziejaus ekspozicijų ir saugyklų apsaugos, techninio aprūpinimo ir priežiūros programa (programą vykdys Lietuvos dailės muziejus) Užtikrinti muziejaus ekspozicijų, saugyklų apsaugą, jų techninį aprūpinimą ir priežiūrą Saugyklų ir ekspozicijų įrangos poreikio tenkinimas – 20 proc.
\n
24.Vertybių kaupimas, saugojimas, tyrimas ir populiarinimas (programą vykdys Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“) Kaupti, saugoti, tirti ir populiarinti nacionalines kultūros, meno, istorijos ir archeologijos vertybes Vertybių rinkinių gausėjimas – 70 rinkinių 25. Specialioji Rūmų ir jų rinkinių populiarinimo programa (programą vykdys Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“) Pristatyti Rūmus ir jų rinkinius Edukacinių programų, kultūros renginių skaičius – 50 26. Meno ir kultūros vertybių saugojimas, kaupimas ir populiarinimas (programą vykdys Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus) Fiksuoti, kaupti, tirti, restauruoti, propaguoti muziejines vertybes Muziejaus rinkinių pagausėjimas – 2000 rinkinių 27. Specialioji muziejaus bazės stiprinimo programa (programą vykdys Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus) Aprūpinti ir modernizuoti muziejaus saugyklas, ekspozicijas ir parodų sales 1. Išlaikomų veikiančių ekspozicijų plotas – 6168 kv. m.
\n
2.Išlaikomų saugyklų plotas – 1530 kv. m 28. Teatro meno pristatymas žiūrovui (programą vykdys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) Supažindinti žiūrovus su geriausiais operos ir baleto meno kūrėjais ir atlikėjais Salės užimtumas – 84 proc.
\n
29.Specialioji spektakliams rodyti programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) Statyti naujus spektaklius, plėtoti mokamas paslaugas teatre, didinti teatro žiūrovų skaičių ir teatro pajamas Teatro metų pajamų plano įvykdymas – 90 proc.
\n
30.Teatro meno pristatymas (programą vykdys Lietuvos nacionalinis dramos teatras) Pristatyti teatro meną Lietuvoje ir užsienyje Salės užimtumas – 62 proc.
\n
31.Specialioji teatro žiūrovams aptarnauti programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis dramos teatras) Gerinti žiūrovų aptarnavimo kokybę Uždirbtų už teikiamas paslaugas lėšų ir biudžetinių lėšų santykis – 20 proc.
\n
32.Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida (programą vykdys koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija) Puoselėti, kurti ir plėtoti aukščiausiojo lygio muzikos meno kultūrą ir tradicijas, pristatyti iškiliausią muzikos meną Klausytojų skaičius – 64000 33. Vilniaus festivalis (programą vykdys koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija) Pristatyti žymiausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzikos meną Vilniuje Klausytojų skaičius – 6000 34. Specialioji koncertinės veiklos programa (programą vykdys koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija) Gauti pajamų už teikiamas paslaugas, kurios kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis būtų naudojamos veiklai vykdyti Bus įvykdytas metinis pajamų planas – 100 proc.
\n
35.Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė (programą vykdys Valstybinė kalbos inspekcija) Užtikrinti teisinę ir administracinę valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę Radijo ir televizijos laidose, spaudos leidiniuose, interneto svetainėse 2 proc. sumažės bendrinės kalbos normų pažeidimų (sintaksės, žodyno, rašybos, skyrybos klaidų) S3 forma IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS (2009 metai) Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Parei-gybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) iš viso iš jų ES lėšos I. Kultūros ministerija 1. Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje 107596 1984 2. Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas 68418 767 3. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra 13874 59 4. Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida 16423 0 5. Lietuvos kultūros infrastruktūros plėtra bei kultūros politikos įgyvendinimo administravimas 51201 140 6. Kultūros rėmimo fondas 15495 0 7. Specialioji kultūros paslaugų teikimo programa 21483 110 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 294490 3060/92* II. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 8. Paveldotvarka 20080 9. Kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas 7550 128 10. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimas 10000 11. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimas ir jo objektų pritaikymas (paveldotvarka) piligrimų ir turizmo reikmėms 2000 12. Specialioji nekilnojamojo kultūros paveldo paslaugų programa 5 13. Kultūros paveldo apskaita 3514 63 14. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaida ir atgaivinimas 1600 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 44749 191/128** III. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 15. Visuomenės informacinis aprūpinimas 22061 494 16. Lietuvos Respublikos bibliotekų integralios informacijos sistemos LIBIS kūrimas 2619 18 17. Specialioji informacinių paslaugų teikimo programa 460 5 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 25140 517 IV. Lietuvos aklųjų biblioteka 18. Spaudinių leidyba, kaupimas, tvarkymas, saugojimas, naudojimas, skaitytojų aptarnavimas 2619 87 19. Specialioji informacinės ir materialinės bazės stiprinimo programa 16 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 2635 87 V. Lietuvos nacionalinis muziejus 20. Muziejaus rinkinių kaupimas, konservavimas, restauravimas, saugojimas ir populiarinimas 10610 277,5 21. Specialioji muziejaus rinkinių kaupimo ir populiarinimo programa 400 Iš viso asignavimų valdytojo programoms
\n
11010 277,5 VI. Lietuvos dailės muziejus 22. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas ir populiarinimas 25347 424 23. Specialioji muziejaus ekspozicijų ir saugyklų apsaugos, techninio aprūpinimo ir priežiūros programa 650 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 25997 424 VII. Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“ 24. Vertybių kaupimas, saugojimas, tyrimas ir populiarinimas 8742 115 25. Specialioji Rūmų ir jų rinkinių populiarinimo programa 100 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 8842 115 VIII. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 26. Meno ir kultūros vertybių saugojimas, kaupimas ir populiarinimas 8935 262 27. Specialioji muziejaus bazės stiprinimo programa 200 1 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 9135 263 IX. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatraS 28. Teatro meno pristatymas žiūrovui 31967 643 29. Specialioji spektakliams rodyti programa 4200 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 36167 643 X. Lietuvos nacionalinis dramos teatras 30. Teatro meno pristatymas 14788 172 31. Specialioji teatro žiūrovams aptarnauti programa 850 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 15638 172 XI. Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija 32. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida 15277 271 33. Vilniaus festivalis 595 34. Specialioji koncertinės veiklos programa 2000 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 17872 271 XII. Valstybinė kalbos inspekcija 35. Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė 654 11 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 654 11 Kita svarbi informacija:
\n
1.Įgyvendinant Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454 (Žin., 2002, Nr. 92-3943), numatytas dalinis savivaldybių finansavimas viešųjų bibliotekų fondams atnaujinti, siekiama, kad kiekvienos savivaldybės ir valstybės finansavimo santykis dokumentams įsigyti viešosiose bibliotekose būtų ne mažesnis nei 50:50.
\n
2.Įgyvendinant Valstybės ir savivaldybių profesionaliųjų teatrų scenos apšvietimo ir garso įrangos modernizavimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 541 (Žin., 2007, Nr. 65-2523), numatyta, kad savivaldybių teatrams ne mažiau kaip 20 procentų lėšų šiai programai įgyvendinti skiria savivaldybės, 2009 m. savivaldybių skiriama suma sudarytų 47,2 tūkst. litų. * Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484, 2008, Nr. 2-61) patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius Kultūros ministerijai – 92, tačiau programos vykdomos kartu su ministerijai pavaldžiomis kultūros įstaigomis, todėl skaičiuojamas bendras pareigybių skaičius – 3060. ** Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius Kultūros paveldo departamentui – 128, tačiau programos vykdomos kartu su Kultūros paveldo centru, todėl skaičiuojamas bendras pareigybių skaičius – 191. _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181 SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS 2009 METŲ SUTRUMPINTAS strateginis VEIKLOS PLANAS I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sieks, kad visi galintys ir gebantys dirbti žmonės turėtų Lietuvoje visas sąlygas savo darbu sukurti sau ir savo šeimoms visavertį gyvenimą, o negalintiems dirbti jį užtikrintų socialinė apsauga.
\n
Užimtumo rėmimo programos, kurias vykdome, pirmiausia privalo skatinti kiekvieną žmogų mokytis kurti savo paties gerovę, rasti būdų, kaip geriau pritaikyti savo gebėjimus. Darbo politiką orientuojame taip, kad visiems dirbantiesiems būtų sudarytos sąlygos dirbti saugiose darbo vietose, garantuojančiose gerą uždarbį ir civilizuotus darbo santykius. Lietuvos žmonės savo Tėvynėje turėtų rasti sau tinkamą darbą, o ne ieškoti jo svetur. Tiems, kurie laikinai išvyko, turime parodyti, kad atsinaujinanti šalis jų laukia grįžtančių į Tėvynę su įgyta patirtimi ir gebėjimais. Sukurti būdus, kaip kuo ilgiau panaudoti darbo rinkoje vyresnių žmonių gebėjimus ir patirtį, – svarbi priemonė senėjimo pasekmėms įveikti.
\n
Šeimos politikos įgyvendinimas, šeimos instituto stiprinimas – vienas iš svarbiausiųjų ministerijos veiklos prioritetų. Tobulinama socialinės paramos sistema vaikus auginančioms šeimoms ir tėvų globos netekusiems vaikams: nuo 2009 m. sausio 1 d. vienkartinė išmoka gimusiam ar įvaikintam vaikui padidinta nuo 8 iki 11 bazinių socialinių išmokų dydžio, t. y. nuo 1040 iki 1430 litų; globojamam vaikui bus mokama tokio pat dydžio kaip vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams išmoka vaikui („vaiko pinigai“), neatsižvelgiant į tai, kad vaikas gauna kitą valstybės paramą (globos (rūpybos) išmoką, nakvynę, maitinimą ir kita); išmoka buvusiems globotiniams įsikurti padidinta nuo 50 iki 75 bazinių socialinių išmokų dydžio, t. y. nuo 6500 iki 9750 litų. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu mažėja asmenų, norinčių savo šeimoje globoti tėvų globos netekusius vaikus, sunkėjant globėjų (rūpintojų) fizinių asmenų paieškos procesui, tačiau siekiant kuo skubiau mažinti vaiko globos (rūpybos) nustatymo atvejų vaikų globos namuose, kur vaiko išlaikymo išlaidos gana didelės, būtina skatinti šeimynų steigimąsi ir vaikų globos (rūpybos) šeimynose formą. Tuo tikslu siūloma padidinti paramą šeimynose globojamiems vaikams nuo 4 iki 8 bazinių socialinių išmokų dydžio, t. y. nuo 520 iki 1040 litų.
\n
Toliau plėtosime socialinę vaikų apsaugą, besąlygiškai užtikrinsime jų teisių įgyvendinimą, sieksime visiškai išgyvendinti smurtą prieš vaikus, jų išnaudojimą ir kitus neigiamus reiškinius.
\n
Pageidautina, kad kuo daugiau nevalstybinių organizacijų dalyvautų socialinėje veikloje, dirbtų su socialiai pažeidžiamų asmenų grupėmis. Remsime aktyvios visuomenės bendruomenės kūrimąsi.
\n
Taip pat sieksime, kad socialinės apsaugos politikos įgyvendinimo priemonės padėtų spręsti problemas tų žmonių, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių nepajėgia būti pakankamai ekonomiškai aktyvūs. Visų mūsų pareiga – užtikrinti šiems žmonėms pajamas ir sąlygas, leidžiančias oriai gyventi, bet kartu turime nepažeisti interesų tų, kurie savo darbu garantuoja šias pajamas ir teisėtai nori naudotis savo pastangų rezultatais. Šių socialinio solidarumo principu pagrįstų tikslų sieksime, racionaliau ir tikslingiau taikydami socialinės apsaugos priemones. Plėtosime socialinių paslaugų sistemą, glaudžiai bendradarbiaudami su savivaldybėmis ir bendruomenėmis.
\n
Pensininkai yra tie žmonės, kuriems privalome užtikrinti visavertį gyvenimą visuomenėje. Kitaip tariant, jie turi pajusti, kad valstybei jie yra tokie pat svarbūs, kaip ir dirbantys žmonės.
\n
Vykdysime politiką neįgaliųjų atžvilgiu taip, kad prioritetu taptų ne vien išmokų jiems mokėjimas, o visas kompleksas priemonių, padedančių grįžti į visavertį profesinį ir socialinį gyvenimą. Skatinsime darbdavius steigti ir pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems, remsime neįgaliųjų užimtumą, jų įdarbinimą, laikydami tai svarbiomis priemonėmis, kurios leidžia grįžti į darbo rinką žmonėms, palikusiems ją dėl negalios ar kitų priežasčių.
\n
Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas taip pat yra vienas iš mūsų prioritetų. Toliau vykdysime visa, ką gali mūsų ir vietos valdžios institucijos, kad ištikus nesėkmei būtų suteiktos visos galimybės žmogui grįžti į visavertį gyvenimą.
\n
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS RIMANTAS DAGYS _________________ S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS MISIJA – įgyvendinti efektyvią socialinės apsaugos ir darbo politiką, siekiant užtikrinti šeimos gerovę, visuomenės socialinį saugumą ir socialinę sanglaudą, sukurti kokybiško užimtumo galimybes SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
\n
I. Siekti subalansuoti darbo rinką, didinti jos lankstumą ir saugumą, gerinti darbuotojų kvalifikaciją ir gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių.
\n
Efekto kriterijai:
\n
1.Vidutinis metinis užimtumo lygis, proc. (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis).
\n
2.Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc. (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis).
\n
3.Vyresnių kaip 25 metų bedarbių, kuriems per 12 nedarbo mėnesių pasiūlytas „naujas startas“ (t.y. darbas, gamybinė praktika, papildomas mokymas ar kita įdarbinimo skatinimo priemonė), dalis, proc.: 2008 m. (laukiama) – 96, 2009 m. (prognozė) – 97, 2010 m. (prognozė) – 99, 2011 m. (prognozė) – 99,8.
\n
II. Siekti palankios šeimai aplinkos, efektyvios socialinės apsaugos ir aktyvaus bendruomenių dalyvavimo socialinėje veikloje, užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją.
\n
Efekto kriterijai:
\n
1.Suminis gimstamumo rodiklis: 2007 m. – 1,35, 2008 m. – 1,39, 2009 m. – 1,43, 2010 m. – 1,47, 2011 m. – 1,5.
\n
2.Skurdo rizikos lygis: 2005 m. – 20,5 proc., 2006 m. – 20 proc., 2007 m.– 19,1 proc., 2008–2011 m. – ne daugiau kaip 18 proc. kasmet.
\n
3.Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas: 2005 m. – 26,1 proc., 2006 m. – 26,6 proc., 2007 m. – 25,5 proc., 2008–2011 m. – ne daugiau kaip 25 proc. kasmet.
\n
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos misija – tarnauti valstybei ir visuomenei ginant viešąjį interesą ir vykdyti darbo įstatymų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją siekiant išsaugoti darbuotojų sveikatą, gyvybę ir darbingumą, užtikrinti darbo garantijas.
\n
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos strateginiai tikslai:
\n
I. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir nelegalaus darbo reiškinių prevencija, kontroliuojant šių aktų laikymąsi, konsultuojant darbuotojus ir darbdavius, plėtojant švietėjišką visuomenės veiklą.
\n
II. Darbdavių ir darbuotojų informavimas apie darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvos Respublikos įmonėse.
\n
Efekto kriterijai:
\n
1.Nelegalaus darbo kontrolės efektyvumas (inspektavimų, kurių metu nustatyti nelegaliai dirbantys ar kiti darbo teisės aktų pažeidimai, skaičiaus santykis su visais nelegalaus darbo inspektavimais) – planuojama 2009 m. pasiekti rodiklį – 0,64.
\n
2.Kontrolės efektyvumas (rezultatyvių (dokumentuotų) inspektavimų skaičiaus santykis su visais inspektavimais) – planuojama 2009 m. pasiekti rodiklį – 0,96.
\n
S2 forma III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Programa Tikslai Laukiami rezultatai 2009 metais 1. Užimtumo didinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) 1. Didinti darbo jėgos pasirengimą dalyvauti darbo rinkoje 1. Apytikriai 90 proc. (arba 10 procentinių punktų daugiau nei 2008 m.) visų asmenų, dalyvavusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje – profesiniame mokyme, įgis kvalifikaciją.
\n
2.Apytikriai 75 proc. visų baigusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – profesinį mokymą asmenų – turėtų įsidarbinti per 6 mėn. nuo kvalifikacijos įgijimo.
\n
3.Apytikriai 90 proc. visų baigusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – darbo įgūdžių įgijimo rėmimą – turėtų įsidarbinti per 6 mėn. nuo šios priemonės pabaigos.
\n
4.Apytikriai 80 proc. visų baigusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – įdarbinimą subsidijuojant – turėtų įsidarbinti per 6 mėn. nuo šios priemonės pabaigos.
\n
5.Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų pagrindu iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšų padidinto nedarbo regionuose sukurtose naujose darbo vietose numatoma įdarbinti apytikriai 92 asmenis; apie 120 asmenų – iš Užimtumo fondo lėšų sukurtose naujose darbo vietose.
\n
6.Socialinėse įmonėse vidutiniškai per metus dirbs apytikriai 2000 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų (iš jų 1280 – neįgaliųjų socialinėse įmonėse), iš jų bus įdarbinta apytikriai 460 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų 2. Panaudoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų paramą, skirtą žmogiškųjų išteklių plėtrai Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra administruos 825 projektus 3. Sukurti būtinas sąlygas įmonių socialinės atsakomybės plėtrai Lietuvoje ir skatinti įmones taikyti įmonių socialinės atsakomybės principus savo veikloje Apytikriai 10 proc., palyginti su praėjusiais metais, padidės Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo tinklo ir Nacionalinio atsakingo verslo įmonių tinklo narių skaičius 4. Stiprinti socialinį dialogą Lietuvoje Apytikriai 1200 profesinių sąjungų atstovų bus apmokyti veikti dvišalėse ir trišalėse struktūrose regionuose 2. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Sudaryti sąlygas mažinti darbuotojų profesinius sveikatos pakenkimus 1. Mirtinų nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 tūkst. apdraustųjų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, palyginti su 2008 m., sumažės apytikriai 2 proc. dėl šios programos ir kitų priemonių įgyvendinimo.
\n
2.Apytikriai 3 proc. padidės potencialiai pavojingų įrenginių, pripažintų tinkamais toliau eksploatuoti, skaičius, palyginti su 2008 m.
\n
3.Žmogiškųjų išteklių plėtra (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) 1. Didinti darbuotojų ir įmonių gebėjimus prisitaikyti prie rinkos poreikių Apytikriai 12–13 tūkst. asmenų bus įtraukta į profesinės kvalifikacijos ar neformalaus švietimo mokymą 2. Gerinti gyventojams teikiamų socialinių paslaugų kokybę 1. Bus atestuota 4 proc. visų socialinių darbuotojų.
\n
2.Bus apmokyta 4,9 proc. visų dirbančiųjų socialinį darbą 4. Specialioji mokslinių tyrimų programa (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Skatinti Darbo ir socialinių tyrimų institutą atliekant mokslinius tyrimus užsidirbti papildomų lėšų efektyviai veiklai užtikrinti Bus įvykdyti 8 moksliniai tyrimai 5. Neįgaliųjų socialinė integracija (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją plėtojant neįgaliųjų reabilitaciją, paslaugas, ugdymą, aplinkos prieinamumą, užimtumą, visuomenės švietimą, jų medicininį, socialinį ir techninį aptarnavimą 1. Suaugusiųjų poreikis judėjimo techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apytikriai 47 proc.
\n
2.Vaikų poreikis judėjimo techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apytikriai 49 proc.
\n
3.Poreikis elektriniams vežimėliams bus patenkintas apytikriai 69 proc.
\n
4.Poreikis regos ir klausos techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apytikriai 51 proc.
\n
5.Apytikriai 31 proc. sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų gaus naudą dalyvaudami neįgaliųjų socialinės integracijos projektuose.
\n
6.Apytikriai 30 proc. visų neįgalių asmenų, kurie yra įtraukti į savivaldybių pateiktas paraiškas pritaikyti būstą, bus pritaikytas būstas.
\n
7.Apytikriai 40 proc. visų baigusių profesinės reabilitacijos programą asmenų įsidarbins praėjus 6 mėn. nuo projekto pabaigos 6. Socialinių paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Užtikrinti geros kokybės ir efektyvias socialines paslaugas, teikiamas įstaigose prie ministerijos 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) padedami, Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikins 100 vaikų, užsienio piliečiai – 105 vaikus; specialia nemokamos pagalbos linija, esančia Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyboje, bus atsakyta į 100000 skambučių.
\n
2.Apytikriai 5 proc., palyginti su 2008 m., sumažės nusiskundimų Socialinių paslaugų priežiūros departamentui dėl socialinių paslaugų kokybės.
\n
3.Pakartotinai naudojamos techninės pagalbos priemonės sudarys 40 proc. per metus Techninės pagalbos neįgaliesiems centro išduoto techninės pagalbos priemonių skaičiaus. 4. Apytikriai 92 proc. visų neįgaliųjų, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro aprūpinamų techninės pagalbos priemonėmis, dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis decentralizavimo sutrumpės atstumas, paslaugos suteikimo ir informacijos gavimo trukmė aprūpinant techninės pagalbos priemonėmis.
\n
5.Apytikriai 94 proc. visų neįgaliųjų, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro aprūpintų techninės pagalbos priemonėmis, bus aprūpinti individualiai parinktomis ir pritaikytomis techninės pagalbos priemonėmis.
\n
6.Apytikriai 7 proc. visų Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Ginčų komisija) gautų ir išnagrinėtų skundų bus pripažinti pagrįstais (t. y. Ginčų komisija įpareigos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) peržiūrėti priimtus sprendimus).
\n
7.Apytikriai 20 proc. visų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtų sprendimų sudarys pirminiai vertinimai.
\n
8.Apytikriai 31 proc. neįgaliųjų pasinaudos Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuojamomis reabilitacijos ir socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis mažinti jų socialinę atskirtį.
\n
9.Apytikriai 25 proc. jaunimo dalyvaus Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomose priemonėse.
\n
10.Pabėgėlių priėmimo centre bus apgyvendinta 150 asmenų.
\n
11.Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija 5500 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų skirs išmokas; išnagrinės apytikriai 26500 prašymų skirti lėšas iš Vaikų išlaikymo fondo 7. Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) 1. Užtikrinti į Lietuvą sugrįžusių politinių kalinių ir tremtinių integraciją į Lietuvos visuomenę Grįžusios politinių kalinių ir tremtinių šeimos sudarys apytikriai 7 proc. visų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, norinčių grįžti į Lietuvą ir registruotų savivaldybių sąrašuose; apytikriai 93 proc. grįžtančių politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių bus patenkintas poreikis socialinės integracijos priemonėms 2. Padėti integruotis į Lietuvos visuomenę prieglobstį gavusiems užsieniečiams Įsidarbins apytikriai 26 proc. prieglobstį gavusių užsieniečių, kuriems suteikta parama socialinei integracijai savivaldybėse 3. Gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą Lietuvos vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, šiuo tikslu restruktūrizuoti pagalbos telefonu tarnybas ir tobulinti jų veiklą Psichologinės pagalbos linijos vidutiniškai bus pasiekiamos 12 valandų per parą 4. Įgyvendinti ir plėtoti socialinės apsaugos ir darbo politiką Bus įgyvendintos 2009 metams Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, numatytos priemonės, už kurias yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
\n
Socialinės paramos informacinėje sistemoje turėtų būti užregistruota apytikriai 99 proc. įrašų apie socialinės paramos gavėjus, palyginti su visu socialinės paramos gavėjų skaičiumi 8. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, šiuo tikslu skatinti geros kokybės socialinių paslaugų teikimą, didinti jų prieinamumą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, neįgaliesiems, seniems žmonėms Rekonstruotose, modernizuotose ar įkurtose naujose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose bus sudarytos geresnės sąlygos gauti socialines paslaugas 2300 klientų, jose bus įkurta apytikriai 70 naujų darbo vietų 9. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgyvendinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) 1. Mažinti smurtą prieš vaikus, sukurti veiksmingą pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, jų šeimoms ir vaikams smurtautojams sistemą 1. Apytikriai 82 proc. visų savivaldybių dalyvaus visuomenės švietimo akcijose, skirtose smurto prieš vaikus prevencijai.
\n
2.Apytikriai 500 vaikų (arba 40 proc. visų vaikų, nukentėjusių nuo smurto, ir jų šeimų) gaus kompleksinę pagalbą: socialines, psichologines, teisines, laikino apgyvendinimo ir kitas paslaugas.
\n
3.Apytikriai 50 proc. visų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patobulins kvalifikaciją smurto prieš vaikus prevencijos klausimais 2. Siekti pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų globojamo (rūpinamo) vaiko geriausius interesus; siekti prevencinių priemonių plėtojimo, sudarant sąlygas vaikui augti šeimoje 1. Apytikriai 2 proc., palyginti su 2008 m., sumažės tėvų globos netenkančių vaikų.
\n
2.Apytikriai 2 proc., palyginti su 2008 m., sumažės globos namuose apgyvendintų vaikų.
\n
3.Vaikų dienos centruose bus dirbama su maždaug 20 proc. visų socialinės rizikos šeimų – apytikriai 2300 šeimų; paslaugos bus suteiktos apytikriai 5300 vaikų.
\n
4.Socialinės rizikos šeimų turėtų sumažėti apytikriai 1 proc., palyginti su 2008 m.
\n
3.Prisidėti prie vaikų, jaunimo ir moterų apsaugos nuo visų smurto apraiškų ir pasiekti aukštą sveikatos apsaugos, gerovės ir sanglaudos lygį Apytikriai 100 asmenų dalyvaus Daphne III programos remiamuose projektuose 4. Skatinti savarankiškos ir gyvybingos šeimos, pagrįstos narių savitarpio globa ir atsakomybe, užtikrinančios kartų kaitą, įsigalėjimą ir kurti teisines, socialines, ekonomines sąlygas, stiprinančias šeimas ir užtikrinančias visavertį jų funkcionavimą Apie 2000 šeimų tiesiogiai dalyvaus nevalstybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektuose 10. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) 1. Teikti finansinę paramą Lietuvai nusipelniusiems, nukentėjusiems asmenims 1. Apytikriai 8250 asmenų gaus I ir II laipsnio valstybines pensijas.
\n
2.Apytikriai 90500 asmenų gaus nukentėjusių asmenų valstybines pensijas.
\n
3.Apytikriai 2630 asmenų gaus mokslininkų valstybines pensijas.
\n
4.Apytikriai 18 asmenų gaus personalines pensijas 2. Užtikrinti socialinę paramą ir draudimą valstybės lėšomis bazinei pensijai 1. Apytikriai 31500 motinų (tėvų), auginančių vaikus iki 3 metų, bus draudžiamos (-i) pensijai.
\n
2.Apytikriai 2200 neįgalių asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiška negalia), slaugytojai bus draudžiami pensijai.
\n
3.Apytikriai 2940 asmenų gaus specialaus transporto įsigijimo išlaidų kompensaciją.
\n
4.Apytikriai 126460 asmenų gaus transporto išlaidų kompensacijas.
\n
5.Apytikriai 198440 asmenų gaus šalpos išmokas.
\n
6.Apytikriai 6370 asmenų gaus žalos atlyginimo išmokas.
\n
7.Apytikriai 378 asmenys gaus profesinės reabilitacijos pašalpas.
\n
8.Apytikriai 250 žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms, 5 sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams bus skirtos vienkartinės pašalpos.
\n
9.Apytikriai 60 sovietinėje armijoje sužalotų asmenų ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimų bus išmokėtos kompensacijos 11. Jaunimo politikos įgyvendinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Sudaryti sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi, įgyvendinant jaunimo politiką tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygiais 1. Jaunimo, dalyvaujančio jaunimo politikos įgyvendinimui skirtose priemonėse, skaičius, palyginti su 2008 m., padidės 3 proc.
\n
2.Apytikriai 10 proc., palyginti su 2008 m. programoje „Veiklus jaunimas“ dalyvavusiųjų skaičiumi, padidės joje dalyvaujančių žmonių skaičius.
\n
3.Apytikriai 6 procentiniais punktais, palyginti su 2008 m., dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ metais, padidės mažiau galimybių turinčių žmonių (neįgalių, rizikos grupių, socialinę atskirtį patiriančių asmenų) dalis iš visų dalyvaujančiųjų programoje.
\n
4.Apytikriai 5 proc., palyginti su 2008 m., pagausės informacinio portalo jaunimui www.eurodesk.lt lankytojų.
\n
5.Įvairių jaunimo organizacijų veikloje dalyvaus apytikriai 17 proc. viso jaunimo.
\n
6.Apytikriai 5 proc., palyginti su 2008 m., pagausės jaunimo, dalyvaujančio savanoriškoje veikloje 12. Išmokos vaikams (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Materialiai padėti šeimoms auginti ir išlaikyti savo vaikus, remti be tėvų globos likusius vaikus 1. Apytikriai 32290 vaikų gaus vienkartinę išmoką gimus.
\n
2.Apytikriai 600000 vaikų gaus išmoką vaikui.
\n
3.Apytikriai 85 proc. visų vaikų, vyresnių kaip 3 metų, gaus vaiko išmoką, atsižvelgiant į šeimos pajamas.
\n
4.Apytikriai 10 vaikų gaus privalomosios tarnybos kario vaiko išmoką.
\n
5.Apytikriai 13500 vaikų gaus globos (rūpybos) išmoką.
\n
6.Apytikriai 2700 asmenų gaus vienkartinę išmoką įsikurti.
\n
7.Apytikriai 6700 moterų gaus vienkartinę išmoką nėščiai moteriai 13. Socialinės aprėpties stiprinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) 1. Nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti moterų ir vyrų lygių galimybių problemas visose srityse, spręsti specifines moterų ir vyrų problemas Apytikriai 300 asmenų dalyvaus renginiuose moterų ir vyrų lygių galimybių, užimtumo, sprendimų priėmimo, žmogaus teisių ir institucinių pajėgumų stiprinimo klausimais 2. Stiprinti socialinę aprėptį Apytikriai 30 proc. socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, dalyvavusių Europos socialinio fondo finansuojamoje veikloje, įsidarbins ar tęs mokymą praėjus 6 mėn. nuo projekto pabaigos 3. Kompleksiškai tirti diskriminacijos apraiškas, ugdyti teisinį visuomenės sąmoningumą visais Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme numatytais diskriminavimo pagrindais Apytikriai 200 asmenų bus suteikta informacija ar žinios žmogaus teisių gynimo, lygių galimybių, nediskriminavimo ir tolerancijos skatinimo klausimais 4. Valstybiniu lygiu mažinti smurto prieš moteris problemą 1. Apytikriai 1500 moterų, smurto aukų, bus suteikta kompleksinė socialinė pagalba.
\n
2.Apytikriai 70 smurtautojų, siekiančių atsikratyti smurtinio elgesio, gaus konsultacijas.
\n
3.Apytikriai 4000 asmenų bus suteiktos konsultacijos telefonu 5. Reintegruoti prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukas į visuomenę 1. Apytikriai 100 prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų bus suteiktos įvairios socialinės paslaugos, kad jos galėtų integruotis į visuomenę.
\n
2.Apytikriai 15 prekybos žmonėmis aukų bus reintegruota į darbo rinką 14. Vaikų išlaikymo fondas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą, garantuoti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą 1. Apytikriai 26500 vaikų gaus išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo.
\n
2.Iš 5 proc. visų skolininkų bus išieškos išmokos, gautos iš Vaikų išlaikymo fondo 15. Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos ES valstybėje narėje gerinti prieglobsčio prašytojų ar pabėgėlių priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras; skatinti asmenų, kurių buvimas ES valstybėje narėje yra ilgalaikio ar nuolatinio pobūdžio, integraciją; plėtoti ES valstybių narių gebėjimus vertinti prieglobsčio politiką ir siekti praktinio ES valstybių narių bendradarbiavimo Apytikriai 325 pabėgėliai ir perkeltieji asmenys gaus paramą priėmimo sąlygoms gerinti, socialinei integracijai ir savanoriškam grąžinimui į kilmės šalį 16. Specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijos programa (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Gerinti teisėtai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, kurie priklauso skirtingoms kultūrinėms, religinėms, kalbinėms ir etninėms grupėms, integravimosi sąlygas Apytikriai 1500 trečiųjų šalių piliečių bus suteiktos įvairios paslaugos, kad jie galėtų integruotis į visuomenę VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS VYKDOMOS PROGRAMOS 1. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir darbo įstatymų pažeidimų prevencija 1. Vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi, nelegalaus darbo reiškinių kontrolę ir pažeidimų prevenciją; tirti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų atvejus, analizuoti jų pasireiškimo aplinkybes ir priežastis 1. Atliktų inspektavimų apimtis per metus – ne mažiau kaip 10 proc. veikiančių ūkio subjektų, kuriuose dirbantieji gauna su darbo santykiais (darbo sutartimis) ar jų esmę atitinkančiais santykiais (valstybės tarnautojai) susijusias pajamas.
\n
2.* Atliktų ūkio subjektų inspektavimų nelegalaus darbo kontrolės klausimais rezultatyvumas sieks ne mažiau kaip 28 proc.
\n
3.Nustatytais terminais bus ištirti:
\n
3.1.** visi sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejai;
\n
3.2.** profesinių ligų atvejai visiems asmenims;
\n
3.3.** visi skundai ir pranešimai 2. Vykdant darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi pažeidimų prevenciją, konsultuoti darbdavius ir darbuotojus šių aktų vykdymo klausimais, tobulinti informacinę veiklą, didinant rengiamų švietėjiškų radijo ir televizijos laidų skaičių, publikacijų sklaidą respublikiniuose ir apskričių leidiniuose, organizuoti seminarus, konferencijas, pasitarimus su socialiniais partneriais, rengti informacinę metodinę medžiagą; kelti inspektorių profesinį lygį 1.** Bus konsultuoti visi asmenys, kurie kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją.
\n
2.Diegiant prevencijos kultūrą, bus šviečiama visuomenė, teikiamos aktualijos įvairiomis informavimo priemonėmis:
\n
2.1.** rengiami pranešimai žiniasklaidai – ne mažiau kaip 18;
\n
2.2. kartą per savaitę rengiami ir platinami pranešimai žiniasklaidai apie sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejus;
\n
2.3. interneto svetainėje nuolat pateikiama išsami ir įvairiapusiška informacija specialistams ir visuomenei darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių temomis 2. Specialioji teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisę, darbuotojų saugą ir sveikatą, leidybos programa Plėtoti darbdavių ir darbuotojų informavimą apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvos Respublikoje ir atskirose ūkio šakose, leidžiant informacinius leidinius Bus parengti ir išleisti ne mažiau kaip 4 informacinio leidinio „Saugus darbas“ numeriai * Asmenų, dėl kurių surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, santykis su atliktų inspektavimų skaičiumi, proc. ** Informaciniai 2008 m. duomenys: ištirta sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejų – 417; ištirta profesinių ligų asmenims – 738; ištirta skundų ir pranešimų – 8791; konsultuota asmenų, kurie kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, – 142731; parengta pranešimų žiniasklaidai – 18.
\n
S3 forma IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2009 METAI Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Pareigybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) iš viso iš jų ES lėšos I. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA 1. Užimtumo didinimas 204369 146206 9251 – Užimtumo fondas 2. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas 441 3. Žmogiškųjų išteklių plėtra 133926 129845 15662 – pareiškėjų nuosavos lėšos 4. Specialioji mokslinių tyrimų programa 700 5. Neįgaliųjų socialinė integracija 56175 10770 6. Socialinių paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 33313 7692 7. Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimas 23412 8. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra 26400 17000 9. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgyvendinimas 12531 10. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos 1412603 11. Jaunimo politikos įgyvendinimas 3842 12. Išmokos vaikams 689107 13. Socialinės aprėpties stiprinimas 26223 24650 14. Vaikų išlaikymo fondas 60923 15. Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa 2847 2200 16. Specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijos programa 5152 3670 Iš viso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms 2691964 342033 24913 589* Kita svarbi informacija:
\n
Įgyvendinant 1, 5, 8, 10, 12 ir kitų programų tikslus, dalyvauja savivaldybės. * Iš jų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – 204, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija – 30, Jaunimo reikalų departamentas – 16, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriatas – 6, Neįgaliųjų reikalų departamentas – 18, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba – 245, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas – 44, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba – 26.
\n
Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Pareigybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) II. VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA 1. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbo įstatymų pažeidimų prevencija 16490 293 2. Specialioji teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisę, darbuotojų saugą ir sveikatą, leidybos programa 8 Iš viso Valstybinės darbo inspekcijos programoms 16498 293 _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181 SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS Efektyviai veikiantis transporto ir elektroninių ryšių sektorius – viena iš svarbiausių ūkio šakų, užtikrinančių tolesnę sėkmingą Lietuvos ekonomikos plėtrą. Todėl sukurti pagrindinius Europos Sąjungos politikos principus, tikslus ir kriterijus atitinkančią modernią susisiekimo sistemą, padedančią sudaryti palankią aplinką verslo, socialinei plėtrai ir skaidriai konkurencijai, yra vienas svarbiausiųjų Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinių.
\n
Šalies ekonomikos plėtros lėtėjimas 2008 metais iš dalies palietė transporto ir elektroninių ryšių sektorių. Kita vertus, šiame sektoriuje ir pernai išliko pastebimas augimas. Išankstiniais 2008 metų duomenimis, šiame sektoriuje sukurta 12,6 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės (BPV). Transporto sektorius ir pernai išsiskyrė dideliu produktyvumu: šiame sektoriuje per vieną darbo valandą sukuriama beveik dvigubai daugiau pridėtinės vertės nei bendras šalies ekonomikos vidurkis. Transporto paslaugų eksportas 2008 metais preliminariai siekė 6,2 mlrd. litų (6,2 proc. daugiau nei 2007 metais), jo plėtros galimybės išlieka ir ateičiai. Siekiant toliau išlaikyti Lietuvos susisiekimo sektorių konkurencingą pasaulio rinkose, aktyviai bus bendradarbiaujama su Europos Sąjungos ir kitomis valstybėmis, patraukliomis transporto ir logistikos paslaugų rinkos plėtrai. Vieni iš svarbiausiųjų 2009 metų renginių – Vilniuje organizuojamas pirmasis Europos ir Azijos transporto ministrų susitikimas (ASEM) ir Europos–Azijos transporto plėtros forumas. Siekiama aktyviai dalyvauti formuojant globalinę ir regioninę transporto politiką, stiprinti Lietuvos kaip tranzitinės valstybės įvaizdį ir pritraukti krovinių srautus iš Azijos valstybių.
\n
Transporto sektoriaus produktyvumui didinti būtinos investicijos į naujų, inovatyvių transportavimo technologijų taikymą, intelektinių transporto sistemų diegimą, administracinių gebėjimų stiprinimą. Šiuolaikiška, moderni transporto ir elektroninių ryšių infrastruktūra tampa būtina sąlyga, įgalinančia sukurti palankią verslo aplinką ir pritraukti užsienio investicijas.
\n
Vienas iš svarbiausiųjų investicijų prioritetų susisiekimo sistemoje – infrastruktūros modernizavimas. 2009–2011 metais šalies transporto infrastruktūrai modernizuoti, keleivių ir krovinių vežimų technologijoms tobulinti, intermodaliniam transportui, pašto ir elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, eismo saugai užtikrinti, kitiems svarbiems susisiekimo projektams įgyvendinti planuojama panaudoti daugiau kaip 6 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir įmonių nuosavų lėšų. Numatoma toliau gerinti automobilių kelių, geležinkelių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir tarptautinių oro uostų infrastruktūros techninius parametrus, įgyvendinti priemones, užtikrinančias eismo saugą, transporto infrastruktūros objektų patikimumą, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, stiprinti atskirų transporto rūšių sąveiką, gerinti keleivių vežimo paslaugų kokybę. Siekdama įgyvendinti tikslus, numatytus Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategijoje, Susisiekimo ministerija ir toliau plėtos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, įgyvendins RAIN 2 projektą: bus sudarytos galimybės beveik visiems potencialiems vartotojams naudotis moderniomis plačiajuosčio ryšio paslaugomis visoje šalies teritorijoje.
\n
Naudojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, bus plėtojama tarptautinės, valstybinės ir vietinės reikšmės Lietuvos transporto ir ryšių infrastruktūra, gerinama teikiamų paslaugų kokybė, kad kuo didesnę socialinę ekonominę naudą gautų šalies regionai. 2009 metais bus toliau įgyvendinami projektai, kuriems 2004–2006 metais buvo suteikta Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama, ir tęsiami pradėti naujo, 2007–2013 metų, finansinio laikotarpio darbai. 2009 metais pradėsime realų geležinkelių projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą.
\n
Tikimės, kad Susisiekimo ministerijos 2009–2011 metų strateginiame veiklos plane numatyti darbai net ir ekonomikos recesijos laikotarpiu leis kurti modernią, subalansuotą susisiekimo infrastruktūrą, kuri tenkins verslo ir gyventojų poreikius.
\n
SUSISIEKIMO MINISTRAS ELIGIJUS MASIULIS S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – sukurti susisiekimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą; sudaryti palankias sąlygas verslo ir socialinei plėtrai, skaidriai konkurencijai.
\n
SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – sukurti modernų, subalansuotą, saugų, draugišką aplinkai susisiekimo infrastruktūros tinklą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojų poreikius.
\n
Efekto kriterijai:
\n
1.Krovinių vežimo rinkos balansas tarp kelių transporto ir kitų transporto rūšių (proc.).
\n
2.Kasmetinė keleivių ir krovinių vežimo visomis transporto rūšimis dinamika (proc.). –––––––––––––––––––– *Šio skyriaus paveiksluose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys prognozuojami.
\n
3.Žuvusiųjų keliuose skaičius.
\n
4.Visoje Lietuvos teritorijoje bus sudarytos galimybės naudotis geros kokybės plačiajuosčio ryšio paslaugomis.
\n
VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – vykdyti Lietuvos Respublikos kelių transporto veiklos viešąjį reguliavimą ir kelių transporto ūkio subjektų valstybinę priežiūrą, sudarant vienodas ir palankias konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių ir krovinių vežimui, siekiant visuomenės ir verslo aplinkos pasitikėjimo, tarnaujant jiems sąžiningai, teisingai ir atsakingai.
\n
VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti saugą kelių transporte ir mažinti neigiamą įtaką aplinkai.
\n
Efekto kriterijus – saugos kelių transporte, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslais patikrintų ūkio subjektų ir visų su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos dalyvių santykis – iki 10 proc.
\n
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, vykdydama komercinio transporto kontrolę, siekia užtikrinti visiems kelių transporto versle dalyvaujantiems subjektams vienodas konkurencijos sąlygas. Kontroliuodama vairavimo laiką ir poilsio trukmę, transporto priemonių techninę būklę, maksimalius leistinus matmenis ir svorį, atlikdama kitus patikrinimus, ji prisideda prie eismo saugos gerinimo ir neigiamos įtakos aplinkai mažinimo.
\n
VALSTYBINĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJOS Misija – pagal kompetenciją vykdyti vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą.
\n
VALSTYBINĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJOS Strateginis tikslas – atlikti vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir kitas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose.
\n
Efekto kriterijus – saugios laivybos kontrolės reidų efektyvumas. Šis kriterijus atspindi Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vykdomos saugios laivybos kontrolės funkcijos efektyvumą, siekiant sumažinti pažeidimų skaičių, išvengti avarijų ir nelaimingų atsitikimų vidaus vandenyse.
\n
Saugios laivybos kontrolės reidų efektyvumo diagrama (2007–2012 m.) E – surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų skaičius, tenkantis vienam šimtui vidaus vandenų transporto priemonių, patikrintų saugios laivybos kontrolės reidų metu VALSTYBINĖS GELEŽINKELIO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – įgyvendinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos politiką, siekiant užtikrinti saugų geležinkelių transporto eismą ir geležinkelių transporto paslaugų teikimo kontrolę.
\n
VALSTYBINĖS GELEŽINKELIO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – siekti, kad būtų užtikrinta geležinkelių transporto eismo sauga ir efektyvus geležinkelių infrastruktūros naudojimas, didinti geležinkelių transporto teikiamų paslaugų atitiktį nustatytiems reikalavimams.
\n
Efekto kriterijus – eismo įvykių geležinkelių transporte rizikos sumažinimas (ne mažiau kaip 3 proc.).
\n
TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJOS Misija – administruoti transporto infrastruktūros plėtros projektus, finansuojamus ES Sanglaudos, Europos regioninės plėtros, 2007–2013 metų struktūrinės paramos, TEN-T fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, ir vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą.
\n
TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJOS Strateginis tikslas – siekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros projektai, įtraukti į nacionalines transporto sektoriaus plėtros strategijas, būtų efektyviai įgyvendinti.
\n
Efekto kriterijus – panaudoti 2009 metais transporto infrastruktūrai gerinti ES finansinės paramos iš Sanglaudos fondo programos – 52,8 mln. litų, iš 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos – 729,9 mln. litų ir iš ES paramos programos TEN-T fondo projektams įgyvendinti – 39,3 mln. litų.
\n
Planuojamos investicijos į Lietuvos transporto infrastruktūrą PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – siekti, kad pasienio kontrolės punktų plėtros priemonės būtų tinkamai įgyvendintos, o joms įgyvendinti ir sukurto turto priežiūrai skirti finansiniai ištekliai būtų tinkamai panaudoti.
\n
PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – pastatyti modernius, šiuolaikiškus pasienio kontrolės punktus, atitinkančius ES ir Šengeno teisyno reikalavimus, užtikrinti patikėto turto valdymą ir tinkamą, efektyvią jo priežiūrą.
\n
Efekto kriterijus – siekti, kad, palyginti su 2004 metais, 2009 metais 14 proc. padidėtų išorinių sienų pasienio kontrolės punktų, atitinkančių ES ir Šengeno teisyno reikalavimus, pralaidumas.
\n
Keleivių ir transporto priemonių srautai (mln. vnt.) CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS Misija – tobulinti Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūros sistemą.
\n
CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS StrateginiS tikslas – kurti ir tobulinti Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisinę bazę, kontroliuoti, kaip vykdomi teisiniai reikalavimai, vykdyti civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą.
\n
Efekto kriterijai:
\n
1.Siekti Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisinės bazės atitikties tarptautinių organizacijų – Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC), Europos aviacijos saugos agentūros (EASA), Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės), Jungtinės aviacijos administracijos (JAA) – reikalavimams (100 proc.).
\n
2.Gerinti skrydžių saugos priežiūrą, kad 2011 metais vienai žūčiai bendrosios aviacijos srityje ir vienam pavojingam incidentui transporto aviacijos srityje tektų ne mažiau kaip 8000 skraidytų valandų.
\n
Skraidytos valandos, tenkančios vienai žūčiai bendrosios aviacijos srityje ir vienam pavojingam incidentui transporto aviacijos srityje LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS Misija – užtikrinti tinkamą saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos standartų įgyvendinimą.
\n
LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS Strateginis tikslas – stiprinti teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą, dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos standartus.
\n
Efekto kriterijus – sulaikomų pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumą Lietuvos laivų, kurie pažeidė saugios laivybos reikalavimus, neturi būti daugiau kaip 7.
\n
Sulaikomų pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumą Lietuvos laivų, kurie pažeidė saugios laivybos reikalavimus, skaičiaus ir rezultato kitimo tendencijos 2002–2011 metais LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – rūpintis valstybinės reikšmės kelių ekonomiškai pagrįsta priežiūra ir koordinuoti vietinės reikšmės kelių finansavimą.
\n
LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS StrateginiS tikslaS – prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, tenkinti intensyvėjančio kelių transporto eismo poreikius, siekti, kad mažėtų eismo įvykių, įgyvendinti ES techninius reikalavimus keliams, integruoti Lietuvos kelius į ES kelių tinklą.
\n
Efekto kriterijai:
\n
1.Žuvusiųjų eismo įvykiuose dėl infrastruktūros trūkumų procentinis pokytis.
\n
Siekiamas žuvusiųjų eismo įvykiuose dėl infrastruktūros trūkumų procentinis pokytis 2. Siekiamas kelių priežiūros lygis.
\n
Siekiamas kelių priežiūros lygis (optimalaus lygio procentais) 3. Per metus padidėjęs rekonstruotų ar sutvarkytų kelių ir bendro kelių tinklo santykis: 2007 m. – 5,1 proc., 2008 m. – 6,5 proc., 2009 m. – 1,5 proc., 2010 m. – 4 proc., 2011 m. – 4,5 proc.
\n
4.Padidėjęs šalies magistralinių kelių stiprumo indeksas: 2007 m. – 0,96; 2008 m. – 0,962; 2009 m. – 0,96; 2010 m. – 0,962; 2011 m. – 0,965.
\n
5.Palaikomas kelių transporto triukšmo lygis ir užterštumas kelio nuotekų nuo kelio valymo įrenginių įrengimas rekonstruojamų kelių ruožuose: akustinių sienučių efektyvumas £10 decibelų (dBA), kelio nuotekų užterštumas neviršija didžiausios leistinos koncentracijos (DLK).
\n
S2 forma III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Programa Tikslai Siekiami rezultatai 2009 metais 1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas (programą vykdys Susisiekimo ministerija) 1. Užtikrinti optimalų transporto ir ryšių sistemos institucinį valdymą sudarant palankias sąlygas plėtoti verslą, atnaujinti transporto veiklos šakų plėtros strateginius dokumentus Bus įgyvendintos Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, 2009 m. numatytos priemonės. Parengti ir priimti teisės aktai bei atitinkami strateginiai dokumentai sudarys patrauklesnę aplinką investicijoms ir verslo plėtrai 2. Užtikrinti transporto infrastruktūros tinklo modernizavimo administravimą Biudžeto lėšų, skirtų investiciniams projektams įgyvendinti, bus panaudota 100 proc.
\n
3.Įgyvendinti priimtus naujus ES teisės aktus transporto ir ryšių srityse, tobulinti nacionalinę teisės sistemą 1. 100 proc. bus parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektai, perkeliantys ES teisės aktų nuostatas ir reglamentuojantys transporto ir ryšių veiklą.
\n
2.Bus suderinti su ES teisės aktų reikalavimais teisės aktai transporto ir ryšių srityse 4. Administruoti ES fondų paramą transporto sektoriui, toliau stiprinti atitinkamus administracinius gebėjimus šioje srityje Bus panaudota 10 proc. visam transporto sektoriui 2007–2013 m. skirtos ES paramos sumos 5. Aktyviai dalyvauti ES institucijų (komisijų, tarybų) darbo grupių ir komitetų veikloje, palaikyti nuolatinius ryšius su transporto ir ryšių srityje veikiančiomis nevalstybinėmis organizacijomis, bendradarbiauti su Europos Parlamentu, ginti Lietuvos pozicijas rengiant ir svarstant ES dokumentus transporto ir ryšių klausimais Bus dalyvauta ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos 4 posėdžiuose, atstovauta Lietuvos valstybiniams ir piliečių interesams Europos Sąjungoje, 100 proc. dalyvauta ES Tarybos darbo grupių veikloje 6. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis transporto ir ryšių sektoriuje, didinti Lietuvos vaidmenį Bus surengta 10 susitikimų su trečiosiomis šalimis sprendžiant aktualius dvišalius ir daugiašalius klausimus transporto srityje 2. Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra (programą administruos Susisiekimo ministerija) Užtikrinti saugų geležinkelių transporto eismą prižiūrint geležinkelių apsaugos želdinių zoną Geležinkelių apsaugos želdinių zona 98 proc. atitiks nustatytuosius saugos, priešgaisrinius ir kokybės reikalavimus 3. Susisiekimo vidaus vandens keliais užtikrinimas (programą administruos Susisiekimo ministerija) Garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose laikantis nustatytų vidaus vandenų kelių kokybės ir kiekybės rodiklių 100 proc. bus išlaikyti vidaus vandenų kelių garantiniai matmenys 4. Infrastruktūros plėtros ir visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje (programą administruos Susisiekimo ministerija) 1. Užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei Lengvatinėmis sąlygomis bus vežta 1247 tūkst. keleivių 2. Užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie vežėjams yra komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas Bus vežta 4347 tūkst. keleivių vietinio susisiekimo maršrutais 3. Užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir plėtrą Bus gabenta 46 mln. t krovinių geležinkelių transportu 4. Įrengti technines apsaugos priemones valstybinės reikšmės objektuose Techninės apsaugos priemonės bus įrengtos 3 objektuose: tiltas per Dubysos upę (Lyduvėnuose), tiltas per Nemuną (Kaune), geležinkelio tunelis (Kaune)
\n
5.Oro uostų infrastruktūros plėtra ir labai svarbių asmenų aptarnavimas (programą administruos Susisiekimo ministerija) 1. Užtikrinti aukštos kokybės paslaugas aptarnaujant labai svarbius asmenis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste Bus aptarnauta apie 6060 labai svarbių asmenų 2. Užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti paslaugų teikimo kokybę Tarptautiniame Vilniaus oro uoste bus aptarnauta apie 1,6 mln. keleivių, atlikti 32129 skrydžiai 3. Modernizuoti ir padidinti Tarptautinio Kauno oro uosto infrastruktūros pajėgumus Keleivių terminalas 100 procentų atitiks Šengeno konvencijos reikalavimus 4. Užtikrinti aviacijos ir skrydžių saugos ir saugumo standartus Tarptautiniame Kauno oro uoste Bus išvengta orlaivių incidentų dėl netinkamos aerodromo infrastruktūros 5. Siekti tarptautinių skrydžių saugos standartų įgyvendinimo Tarptautiniame Palangos oro uoste Modernizavus aviacinių degalų bazę, degalų pildymas į orlaivius atitiks Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA reikalavimus 6. Užtikrinti aukštos kokybės keleivių aptarnavimo paslaugų teikimą Tarptautiniame Palangos oro uoste Modernizavus senąją keleivių terminalo dalį, bus sukurta trūkstama infrastruktūra Šengeno šalių keleiviams 6. Plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų plėtra ir priežiūra kaimo vietovėse (programą administruos Susisiekimo ministerija) 1. Suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklo viešojo sektoriaus institucijoms visoje Lietuvos teritorijoje ir sudaryti galimybę prie šio tinklo prisijungti vartotojams Ryšio operatoriai, naudodami sukurtą infrastruktūrą, teiks plačiajuosčio ryšio paslaugas galutiniams vartotojams 2. Išspręsti skaitmeninės atskir-ties tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių problemą, iš esmės paspartinti žinių ir informacinės visuomenės vystymąsi Lietuvoje Bus kuriama trūkstama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra kaimo vietovėse 7. Jūrų uostų infrastruktūros plėtra (programą administruos Susisiekimo ministerija) Tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo, efektyvumo ir saugumo Bus sudarytos sąlygos įrengti modernų, ES reikalavimus atitinkantį keleivių ir krovinių terminalą, sudarytos sąlygos saugiai ir efektyviai transportuoti krovinius į daugiarūšius terminalus, pradėtas rengti projektas mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybai ir akvatorijos gilinimui pietinėje uosto dalyje, parengti Šventosios valstybinio jūrų uosto projektiniai pasiūlymai ir pradėtas rengti poveikio aplinkai vertinimas, parengti Klaipėdos viešojo logistikos centro projektiniai pasiūlymai ir pradėtas rengti poveikio aplinkai vertinimas
\n
8.Infrastruktūros plėtra kelių transporto sektoriuje (programą administruos Susisiekimo ministerija) 1. Gerinti TEN-T tinklo kelių infrastruktūros techninius parametrus, mažinti transporto avaringumą ir grūstis Bus nutiesta naujų ir rekonstruota esamų automobilių kelių – 50 km (fiziniai vienetai bus įtraukti į Specialiąją kelių priežiūros plėtros programą, kurioje numatytos bendrojo finansavimo lėšos) 2. Gerinti valstybinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros techninius parametrus, mažinti transporto avaringumą 2009 m. bus paskelbti konkursai ir pradėti darbai, kuriuos įgyvendinus, 2010 m. bus išasfaltuota 100 km žvyrkelių (fiziniai vienetai bus įtraukti į Specialiąją kelių priežiūros plėtros programą, kurioje numatytos bendrojo finansavimo lėšos) 9. Savivaldybių transporto infrastruktūros plėtra (programą administruos Susisiekimo ministerija) 1. Didinti transeuropinių koridorių pralaidumą, gerinti privažiavimą prie jų, didinti eismo saugą, mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai 2009 metais numatytiems projektams įgyvendinti skirtos ES struktūrinės paramos fondo lėšos bus panaudotos 100 procentų 2. Gerinti vietinės reikšmės transporto infrastruktūrą siekiant tenkinti sparčiai didėjančio transporto eismo poreikius 2009 metais numatytiems projektams įgyvendinti skirtos ES struktūrinės paramos fondo lėšos bus panaudotos 100 procentų 10. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygų gerinimas (programą administruos Susisiekimo ministerija) Užtikrinti Lietuvos nacionalinio radijo programos nenutrūkstamą transliavimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ekstremalių situacijų ar terorizmo atvejais Bus įrengtos autonominės elektros stotys 16-oje Lietuvos miestų 11. Kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos) 1. Tobulinti kelių transporto veiklos sąlygas 0,1 proc., palyginti su 2008 m., padaugės su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos dalyvių, galinčių teisėtai dalyvauti versle 2. Užtikrinti nustatytų reikalavimų laikymąsi kelių transporto srityje 1. Bus užfiksuotas įmonių patikrinimų, kurių metu surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skaičiaus ir visų atliktų įmonių patikrinimų skaičiaus santykio sumažėjimas (2009 m. sumažės 0,1 punkto, palyginti su 2008 m.).
\n
2.Bus užtikrintas transporto priemonių patikrinimų, kurių metu skirta bauda ar surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skaičiaus ir visų atliktų transporto priemonių patikrinimų skaičiaus santykio sumažėjimas (2009 m. sumažės 0,1 punkto, palyginti su 2008 m.) 12. Specialioji elektroninės informacijos teikimo pagal sutartis programa (programą vykdys Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos) Teikti kelių transporto veiklos aplinkai naudingą informaciją 100 proc. bus įvykdyti informacijos teikimo įsipareigojimai 13. Vidaus vandenų transporto priemonių kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija) Atlikti vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir kitas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose 100 proc. bus ištirtos avarijos ir avariniai atvejai Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse 14. Geležinkelių transporto kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė geležinkelio inspekcija) 1. Skatinti skaidrų ir efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimą, užtikrinti geležinkelių transporto paslaugų vartotojų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interesų įgyvendinimą Bus įgyvendinta ne mažiau kaip 85 proc. Valstybinės geležinkelio inspekcijos rekomendacijų ir įpareigojimų dėl patikrinimų metu nustatytų pažeidimų ir (ar) veiklos, neatitinkančios nustatytų reikalavimų 2. Registruoti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie registro objektus, jų techninius parametrus, registro duomenų teikėjus ir asmenis, eksploatuojančius geležinkelių riedmenis, konteinerius ir geležinkelių infrastruktūrą Ne mažiau kaip 95 proc. registro duomenų bazės įrašų bus pakeista ar patikslinta laiku 15. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo stebėsena (programą vykdys Transporto investicijų direkcija) Užtikrinti, kad transeuropinio transporto infrastruktūros tinklo plėtrai, transporto infrastruktūros prieinamumui, infrastruktūros teikiamų paslaugų kokybei gerinti skirtos investicinės priemonės būtų įgyvendintos pagal ES reglamentų nuostatas ir šalies įsipareigojimus 1. Bus patvirtinti ES Sanglaudos fondo įsipareigojimai Lietuvos transporto sektoriaus projektams (2032 mln. litų).
\n
2.Bus prisiimti įsipareigojimai teikti paramą projektams iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) (356 mln. litų).
\n
3.Bus prisiimti įsipareigojimai teikti paramą Lietuvos transporto sektoriaus projektams iš ES Sanglaudos fondo (2007–2013 m.) (1400 mln. litų) 16. Specialioji Sanglaudos fondo programa (programą vykdys Transporto investicijų direkcija) Modernizuoti kelių ir geležinkelių tarptautinių transporto koridorių infrastruktūrą vadovaujantis transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) plėtros prioritetais Bus pripažinta tinkamomis ir apmokėta rangovams atliktas išlaidas iš ES Sanglaudos fondo specialiųjų programų lėšų (214 mln. litų) 17. Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti (programą vykdys Transporto investicijų direkcija) Panaudoti Europos Bendrijų TEN-T fondo finansinę pagalbą projektuojant šalies transeuropinio tinklo pagerinimo priemones ir tiesiant / rekonstruojant ruožus prie valstybės sienos Bus gauti įsipareigojimai iš Europos Bendrijų TEN-T fondo transeuropinių tinklų srityje (35,5 mln. litų) 18. Pasienio kontrolės punktų plėtra, priežiūra ir turto valdymas (programą vykdys Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos) Užtikrinti, kad prie ES išorinės sienos tarptautiniai pasienio kontrolės punktai, numatyti Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijoje, prie ES išorinės sienos būtų pastatyti pagal ES nustatytus reikalavimus, patikėtas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas Bus pastatytas 1 pasienio kontrolės punktas, patikėtas turtas tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas 19. Specialioji civilinės aviacijos veiklos valstybinės priežiūros ir kontrolės programa (programą vykdys Civilinės aviacijos administracija) 1. Kurti ir tobulinti civilinės aviacijos teisinę bazę, derinti ją su ES teisine baze Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisinė bazė atitiks ES ir tarptautinių organizacijų reikalavimus 2. Vadovaujantis ICAO, ECAC, ES, EASA, Eurocontrol ir JAA standartais ir rekomendacijo-mis, vykdyti civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą Mažės žūčių bendrosios aviacijos srityje ir pavojingų incidentų – transporto aviacijos srityje; civilinė aviacija bus apsaugota nuo neteisėtos veikos 3. Mokėti labai svarbių asmenų skrydžių nesumokėtas rinkliavas už naudojimąsi oro uostais ir oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje Vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1794/2006 (OL, 2006 L 341, p.3), nustatančio bendrą mokestį už oro navigacijos paslaugas sistemą, 9 straipsnio 1 dalies c punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 101 „Dėl rinkliavų už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje ir už naudojimąsi oro uostais maksimalių dydžių, mokėjimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-310; 2007, Nr. 115-4695) nuostatomis, bus mokamos rinkliavos paslaugų teikėjams
\n
4.Mokėti skrydžių, atliekamų orlaiviais, kurių leidžiama maksimali kilimo masė mažesnė negu dvi metrinės tonos, oro navigacijos maršruto rinkliavas Vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1794/2006 (OL 2006 L 341, p. 3), nustatančio bendrą mokestį už oro navigacijos paslaugas sistemą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 101 nuostatomis, bus mokamos rinkliavos paslaugų teikėjams 20. Jūrų transporto kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Lietuvos saugios laivybos administracija) 1. Stiprinti teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą 1. Bus užtikrintas viešai paskelbtų hidrografinių duomenų tikslumas – 100 proc.
\n
2.Bus užtikrintas tinkamas dokumentų jūrininkams išdavimas – 100 proc.
\n
2.Dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos standartus Bus užtikrintas tinkamas tarptautinių saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimas – 100 proc.
\n
21.Specialioji kelių priežiūros ir plėtros programa (programą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) Prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, sudarant sąlygas nepertraukiamam ir saugiam transporto srautų judėjimui 1. Bus įdiegtos saugaus eismo priemonės 120 km ruože.
\n
2.Visuomenė bus geriau informuojama saugaus eismo klausimais.
\n
3.Bus rekonstruota ir sutaisyta 300 km automobilių kelių.
\n
4.Bus prižiūrėti keliai ir tiltai 21320 km kelių tinkle.
\n
5.Bus rekonstruoti ir suremontuoti 27 tiltai 22. Specialioji Sanglaudos fondo programa (bendrojo finansavimo lėšos ir PVM) (programą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) Plėtoti TEN-T tinklui priklausančius valstybinės reikšmės kelius Bus pradėti rekonstruoti keliai tarptautiniuose transporto koridoriuose (ruožas per Grigiškes) – 2,7 km S3 forma IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS (2009 metai) Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Parei-gybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) iš viso iš jų ES lėšos I. SUSISIEKIMO MINISTERIJA 1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas 22151 189* (+5) ** (+7) *** 2. Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra 5127 3. Susisiekimo vidaus vandens keliais užtikrinimas 13918 3386 4. Infrastruktūros plėtros ir visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje 56154 40105 5. Oro uostų infrastruktūros plėtra ir labai svarbių asmenų aptarnavimas 106688 89730 6. Plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų plėtra ir priežiūra kaimo vietovėse 3315 7. Jūrų uostų infrastruktūros plėtra 35376 33597 8. Infrastruktūros plėtra kelių transporto sektoriuje 395599 395599 9. Savivaldybių transporto infrastruktūros plėtra 147561 133170 10. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygų gerinimas 500 Iš viso asignavimų valdytojo programoms 786389 695587 189* (+5) ** (+7) *** II. VALSTYBINĖ KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 11. Kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra 74727 191 12. Specialioji elektroninės informacijos teikimo pagal sutartis programa 100 III. VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA 13. Vidaus vandenų transporto priemonių kontrolė ir priežiūra 2634 42 IV. VALSTYBINĖ GELEŽINKELIO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 14. Geležinkelių transporto kontrolė ir priežiūra 3163 29 V. TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJA 15. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo stebėsena 2481 43 16. Specialioji Sanglaudos fondo programa 52828 46534 17. Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti 39312 16014 VI. PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 18. Pasienio kontrolės punktų plėtra, priežiūra ir turto valdymas 33653 30 VII. CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJA 19. Specialioji civilinės aviacijos veiklos valstybinės priežiūros ir kontrolės programa 6657 60 VIII. LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA 20. Jūrų transporto kontrolė ir priežiūra 7817 126 IX. LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
\n
21.Specialioji kelių priežiūros ir plėtros programa 1331995 140 22. Specialioji Sanglaudos fondo programa (bendro finansavimo lėšos ir PVM) 8621 Iš viso Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities asignavimų valdytojų programoms 1563988 62548 685 Iš viso Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo srities asignavimų valdytojų programoms 2350377 758135 867 (+5) (+7) Kita svarbi informacija Savivaldybės dalyvaus įgyvendinant programų „Savivaldybių transporto infrastruktūros plėtra“, Specialiosios Sanglaudos fondo programos ir Specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programos tikslus * Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484) Susisiekimo ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 201, visos pareigybės įsteigtos. Atsižvelgiant į 2009 metams darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, numatoma pertvarkyti ministerijos administracijos struktūrą, mažinti pareigybių skaičių. ** Įsteigtos 5 specialiųjų atašė ir 1 padėjėjo pareigybės. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 116-2961) nuostatas, nuo 2009 m. vasario 1 d. padėjėjo pareigybė naikinama. *** Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1325 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų administracinių gebėjimų stiprinimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos programų techninės paramos lėšų“ (Žin., 2006, Nr. 141-5427; 2008, Nr. 53-1966) patvirtinta 12 pareigybių. Ministerijoje įsteigtos 7 pareigybės, kurioms darbo užmokestis mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų ES finansinės paramos programų lėšų. _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 181 SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS 2009 METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS Sveikatos apsaugos sistema, atitinkanti modernios visuomenės sveikatos koncepciją ir Europos Sąjungos bei Pasaulio sveikatos organizacijos „Sveikata visiems XXI amžiuje“ principus, – toks tolesnės sveikatos sistemos pertvarkos tikslas. Sveikatos apsauga turi tapti draugiška, į gyventojus orientuota, jų teises gerbiančia ir prieinamas, geros kokybės paslaugas teikiančia sistema, kurioje svarbiausi sprendimai priimami tariantis su visuomene.
\n
Prieinamos, geros kokybės paslaugos visų pirma susijusios su finansiniais ištekliais ir jų racionaliu naudojimu. Todėl ypač daug dėmesio skirdami sveikatos priežiūros paslaugų kokybei atliksime išlaidų, skirtų sveikatos priežiūrai, efektyvumo analizę.
\n
Gauti duomenys leis racionaliai panaudoti ir koncentruoti finansinius ir kitus išteklius toms sveikatos sritims, kurios gali efektyviausiai sumažinti žmonių sergamumą ir mirtingumą.
\n
Kiekviena visuomenė, galvodama apie savo ateitį, ypač rūpinasi vaikų ir jaunimo sveikata. Sieksime mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą ir vartojimą, dar atidžiau kontroliuosime kitus žalingus įpročius.
\n
Kaip prioritetinės toliau bus plėtojamos šeimos gydytojų, specializuotos ambulatorinės pagalbos, dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugos. Peržiūrėsime greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo koncepciją. Teiksime kuo daugiau sveikatos paslaugų per bendruomenes ir paciento namuose, diegsime naujas paslaugas. Skatinsime kraujo ir organų donorystę, tęsime psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimą. Veiksmingiau spręsime šeimų, turinčių vaisingumo sutrikimų, problemas.
\n
Kiekvieno asmeninis rūpestis ir atsakomybė už savo sveikatą – tai viena iš sveikos visuomenės sąlygų. Todėl mūsų uždavinys – didinti žmonių informuotumą apie ligas, jų priežastis, žalingų įpročių poveikį sveikatai ir ugdyti sveikos gyvensenos nuostatas.
\n
Sieksime, kad visi inicijuojami šalies ūkį reglamentuojantys teisės aktai ir priimami sprendimai atitiktų visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo prioritetus. Gerinsime visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose ir bendruomenėse.
\n
Plėtosime mokslinius tyrimus sveikatos politikos ir kitose srityse. Diegsime nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą. Užtikrinsime skaidrų ir efektyvų Europos Sąjungos lėšų naudojimą. Pritrauksime privatų kapitalą į sveikatos sistemą ir skatinsime privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų plėtrą.
\n
Skatinsime papildomą savanorišką sveikatos draudimą, kurį įvedus būtų įgyvendintas principas ir nuostata „pinigai seka paskui pacientą“. Bus sukurta informacinė sistema (sveikatos draudimo sąskaita), kad kiekvienas mokesčių mokėtojas lengvai rastų informaciją, kiek sveikatos draudimo įmokų jis sumokėjo ir kokią jų dalį panaudojo savo sveikatai. Sieksime išgyvendinti korupciją ir nelegalius mokėjimus sveikatos sistemoje.
\n
Skatinsime aktyvų pacientų organizacijų dalyvavimą priimant svarbius sveikatos sistemos sprendimus. Didinsime nevalstybinių organizacijų vaidmenį, įtraukdami jas į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Peržiūrėsime Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, ypač daug dėmesio skirdami tam, kad būtų sukurta žalos atlyginimo „be kaltės“ sistema. Sieksime užtikrinti, kad žalos atlyginimas nesupriešintų medikų ir pacientų.
\n
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS S1 forma II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS MISIJA – motyvuoti žmones sveikai gyventi, o jiems susirgus teikti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, efektyviai naudojant turimus išteklius.
\n
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:
\n
I tikslas. Saugoti ir stiprinti sveikatą, vykdant visuomenės sveikatos priežiūrą.
\n
Tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, siekti, kad ji atitiktų gerą tarptautinę praktiką, ir užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) reikalavimus. Užtikrinti veiksmingą ligų prevenciją, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, ypač daug dėmesio skirti vaikų ir jaunimo sveikatai išsaugoti ir gerinti. Sistemingai plėtoti sveikatos ugdymą, skatinti kiekvieno asmeninį rūpestį ir atsakomybę už savo sveikatą. Ypač daug dėmesio skirti alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų kontrolei ir prevencijai, traumų profilaktikai, lėtinių neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktikai, kontrolei ir psichikos sveikatai. Užtikrinti šiuolaikinę visuomenės sveikatos saugos priežiūrą, visuomenės sveikatos saugos pažeidimų prevenciją. Tobulinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodus, plėtoti mokslinius tyrimus. Tobulinti sveikatos sistemos darbuotojų gebėjimus, užtikrinti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą. Plėsti visuomenės sveikatos biurų savivaldybėse veiklą. Skatinti kitų sektorių partnerystę, siekti, kad visi inicijuojami šalies ūkį reglamentuojantys teisės aktai ir priimami sprendimai atitiktų visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo prioritetus.
\n
II tikslas. Siekti, kad pacientams būtų laiku teikiama geros kokybės, saugi ir prieinama sveikatos priežiūra.
\n
Siekti, kad asmens sveikatos priežiūra atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. Sudaryti visiems šalies piliečiams vienodas sąlygas gauti būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka sveikatos priežiūros įstaigoms nustatytus reikalavimus, kad fiziniai asmenys, teikiantys pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, būtų tinkamai pasirengę ir jų kvalifikacija atitiktų ES reikalavimus. Gerinti pažangių gydymo metodų, audinių ir organų transplantacijos prieinamumą pacientams, skatinti kraujo ir organų donorystę. Vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę ir ekspertizę.
\n
Ypač daug dėmesio skirti sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kokybei gerinti modernizuojant ligoninių materialinę bazę.
\n
Vykdyti vaistinių preparatų registravimo procedūras, vertinti jų kokybę, saugumą ir veiksmingumą; stiprinti vaistinių preparatų rinkos kontrolę. Užtikrinti tinkamą farmacinės paslaugos teikimą, skatinti racionalų vaistinių preparatų vartojimą ir stiprinti farmacinės veiklos kontrolę. Tobulinti kompensuojamųjų ir receptinių vaistų kainodarą ir kompensavimo sistemą, racionaliai naudoti lėšas, skirtas vaistų kainoms kompensuoti. Skatinti Lietuvos farmacijos pramonę.
\n
III tikslas. Tobulinti sveikatos sistemos valdymą, sveikatos santykius grįsti teisumo ir solidarumo principais.
\n
Pertvarkyti sveikatos sistemą pagal modernios visuomenės sveikatos koncepciją ir Europos Sąjungos bei Pasaulio sveikatos organizacijos „Sveikata visiems XXI amžiuje“ strateginius principus: sukurti draugišką ir į pacientą orientuotą sveikatos sistemą, užtikrinančią pagarbą paciento teisėms, paslaugų prieinamumą ir gerą kokybę, įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimą. Sutvarkyti sveikatos įstaigų valdymą – peržiūrėti steigėjų funkcijas, didinti savivaldybių ir vietos bendruomenių įtaką.
\n
Vadovautis pagrindiniais sveikatos santykių socialinio teisumo ir solidarumo principais, užtikrinančiais mokesčių naštos padalijimą visiems visuomenės nariams pagal jų pajamų dydį, nesiejant paslaugų prieinamumo su asmens socialine kategorija. Užtikrinti teisingą lėšų administravimą, tolygų gyventojų sveikatos priežiūros poreikių finansavimą, įvairesnių ir geresnės kokybės paslaugų teikimą, pirmenybę teikiant ambulatorinėms ir dienos stacionaro paslaugoms. Skatinti sveikatos sistemos efektyvumą, racionaliai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas), ES struktūrinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės kapitalo investicijų ir kitas lėšas. Keisti mokesčių surinkimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, įteisinti papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą, pritraukti privataus kapitalo lėšas ir naudojantis finansiniais svertais skatinti pažangių sveikatos priežiūros technologijų plėtrą ir ligų prevenciją. Diegti nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą.
\n
Prognozuoti ir užtikrinti įvairių specialybių sveikatos priežiūros specialistų rengimą, atitinkantį visuomenės poreikius, ir įgyvendinti priemones, mažinančias netolygų jų pasiskirstymą šalies regionuose ir migraciją iš Lietuvos. Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai gautų darbo užmokestį, atitinkantį jų atliekamą darbą. Siekti išgyvendinti iš sveikatos sistemos korupciją ir nelegalius mokėjimus.
\n
Efekto kriterijai:
\n
I tikslo:
\n
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (nuo 70,9 metų trukmės 2007 m. iki planuojamos 71,5 metų trukmės 2011 m.), 2009–2011 metų duomenys prognozuojami.
\n
II tikslo:
\n
1.Kūdikių mirtingumas 1000-čiui gyvų gimusiųjų (nuo 6,8 atvejo 2006 m. iki planuojamo 5,7 atvejo 2011 m.).
\n
2009–2011 metų duomenys prognozuojami.
\n
2.Jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimas 100 000 gyventojų (nuo 132,1 atvejo 2006 m. iki 120 atvejų 2011 m.).
\n
2009–2011 metų duomenys prognozuojami.
\n
III tikslo:
\n
1.Didėjanti pirminiame sveikatos priežiūros lygyje išsprendžiamų sveikatos problemų dalis (nuo 50 proc. 2006 m. iki 60 proc. 2011 m.).
\n
2.Racionalus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto administravimas, teisumo principo sveikatos santykiuose įgyvendinimas.
\n
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymas teritorinėms ligonių kasoms pagal išteklių paskirstymo formulę, proc.
\n
2009–2011 metų duomenys prognozuojami.
\n
3.Teikiamų specializuotų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų kokybės ir prieinamumo gyventojams gerėjimas.
\n
Faktinis specializuotų ambulatorinių konsultacijų gausėjimas ir prognozė 2002–2011 m. (paslaugų skaičius, tūkst.) 2009–2011 metų duomenys prognozuojami.
\n
4.Ankstyvas ligų diagnozavimas, sergamumo mažėjimas, gyvenimo kokybės gerėjimas.
\n
5.Teikiamų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gyventojams gerėjimas.
\n
S2 forma III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Programa Tikslai Siekiami rezultatai 2009 metais 1. Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija) 1. Gerinti gyventojų sveikatą, plėtojant lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir mažinant žalingų aplinkos veiksnių poveikį 1. Tikimasi 0,3 proc. sumažinti gyventojų mirtingumą nuo lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų (2008 m. – 0,3 proc.).
\n
2.Tikimasi, kad natūraliai maitinančių kūdikius motinų skaičius 2009 m., palyginti su 2008 m., padidės 2 proc.
\n
2.Skubiai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes visuomenės sveikatai 1. Bus dedamos pastangos, kad nepadidėtų 2002–2006 m. pasiektas gyventojų sergamumo užkrečiamosiomis ligomis vidutinis lygis (300,3–310,9 atv. / 100 000 gyv.).
\n
2.100 proc. bus užtikrinta gyventojų radiacinės saugos valstybinė priežiūra ir kontrolė, garantuojant visų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apskaitą, veiklos su jais licencijavimą, jų naudojimo priežiūrą ir kontrolę 3. Formuoti sveikos gyvensenos pagrindus, tobulinant visuomenės sveikatos informacijos valdymą ir sklaidą Planuojama surinkti ne mažiau kaip 90 proc. duomenų ir rodiklių, apibūdinančių privalomus stebėti visuomenės sveikatos stebėsenos objektus 2. Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija) 1. Užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tinkamumą ir saugą 1. 100 proc. bus sudarytos sąlygos teikti geros kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugas licencijuojant fizinius ir juridinius asmenis, įvertinant visų licencijavimui pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktams.
\n
2.5 proc. padaugės saugių, techninius reikalavimus atitinkančių medicinos prietaisų 2. Gerinti laiku atliekamų patologijos tyrimų ir teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių atlikimo kokybę 1. Per 2 kalendorines dienas bus atliekama ne mažiau kaip 60 proc. biopsinių ir ne mažiau kaip 85 proc. diagnostinių citologinių tyrimų (2008 m. – atitinkamai 60 ir 82 proc.).
\n
2.Per 4 kalendorines dienas bus atliekama ne mažiau kaip 90 proc. ginekologinių citologinių tyrimų gimdos kaklelio vėžiui nustatyti (2008 m. – 90 proc.) 3. Siekti užtikrinti griežtą žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo kontrolę, ugdyti donorystei atvirą visuomenę 1. Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdoroji-mo, konservavimo, laikymo ir paskirs-tymo procesai turėtų 100 proc. atitikti kokybės reikalavimus, kuriuos apibrėžia šią sritį reglamentuojantys teisės aktai.
\n
2.Aktyviai propaguojant donorystę, bus didinamas audinių ir organų donorų skaičius (2009 m. – ne mažiau kaip 11,5 donoro 1 mln. gyventojų;
\n
2008 m. – ne mažiau kaip 12 donorų 1 mln. gyventojų) 4. Pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams kokybę ir prieinamumą Bus įvertinta 30-ties sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams teikiančių ligoninių materialinė bazė (pastatai ir medicininė įranga) ir nustatytas jos atnaujinimo poreikis, atlikus galimybių studiją 3. Nacionalinė vaistų politika (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija) 1. Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistiniai preparatai 100 proc. bus įgyvendintas Vaistų kokybės kontrolės planas, pagerinta farmacijos įmonių kontrolė ir užtikrinta, kad rinkoje būtų tik geros kokybės vaistai 2. Užtikrinti vaistų prieinamumą ir farmacinės paslaugos kokybę, skatinti racionaliai vartoti vaistus 1. Sprendimai dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus priimti ne ilgiau kaip per 180 dienų nuo prašymo gavimo dienos (2008 m. – 180 dienų). Tai užtikrins greitesnį vaistų įrašymą į kompensavimo sistemą ir gerins naujų vaistų prieinamumą.
\n
2.Siekiant užtikrinti geros kokybės farmacinių paslaugų teikimą gyventojams ir ypač daug dėmesio skiriant racionaliam vaistų vartojimui, bus parengti 2 teisės aktai, reglamentuojantys vaistinių veiklą 3. Diegti bioetikos principus sveikatos sistemoje Bus įgyvendinta nuostata, kad visos pateiktos klinikinių vaistinių preparatų tyrimų ir kitų biomedicininių tyrimų paraiškos būtų išnagrinėtos ir sprendimai priimti per teisės aktų nustatytą terminą 4. Sveikatos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija) 1. Tobulinti sveikatos sistemos valdymą Ministerijos valdymo išlaidų lyginamasis dydis nuo skirtų asignavimų (be spec. programų) planuojamas mažesnis nei 10 proc.
\n
2.Užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimą ir visuomenės informuotumą sveikatos klausimais 1. Bus ne mažiau kaip 70 rezidentūros bazių.
\n
2.Bus finansuojama 60 nevalstybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatinimo veikloje, projektų 3. Vykdyti ligų profilaktiką ir kontrolę, gerinti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, siekiant teikti geros kokybės ir saugias paslaugas Bus intensyviai vykdomos prevencinės profilaktinės sveikatos programos pagrindinių neinfekcinių (onkologinių, širdies ir kraujagyslių) ligų mažinimo srityje. Pacientų, kuriems pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, skaičius pasieks ne mažiau kaip 100 000 5. Specialioji sveikatos priežiūros stiprinimo ir modernizavimo programa (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija) Vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą teikiant mokamas sveikatos priežiūros paslaugas 1. Sumažės kartotinių teismo psichiatrijos ekspertizių civilinėse bylose, paneigiančių pirminės ekspertizės išvadas: 2009 m. – 0,2 proc. visų ekspertizių.
\n
2.Pagal užregistruotas paraiškas 100 proc. bus organizuotas asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų vertinimas vietoje.
\n
3.Siekiant geresnės ligų diagnostikos ir gydymo, bus atlikta 96 000 patologijos tyrimų.
\n
4.Tenkinant sveikatos priežiūros įstaigų ir individualias paraiškas, pagal šiuolaikiškas mokymo programas bus perkvalifikuota arba pakels kvalifikaciją 6000 slaugos ir kitų specialistų 6. Sveikatos draudimo sistemos plėtojimas (programą vykdys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) Įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, subalansuojant paslaugų poreikį ir galimybes jas teikti, racionaliai naudojant lėšas, kontroliuojant paslaugų kokybę, tinkamumą ir sveikatinimui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą 1. Įgyvendinant teisumo principą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos teritorinėms ligonių kasoms bus paskirstomos atsižvelgiant į bendrus statistinius demografinius rodiklius (išteklių paskirstymo formulę): 2009 m. – 98 proc.
\n
2.Siekiant veiksmingiau naudoti sveikatos apsaugos sektoriui skirtas lėšas, plėtojant ambulatorines ir kitas veiksmingas paslaugų teikimo formas, bus didinama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūrai dalis, skirta ambulatorinėms specializuotoms paslaugoms apmokėti: 2009 m. – 15,5 proc. (2008 m. – 15 proc.).
\n
3.Gerinant gyventojų aprūpinimą ortopedijos technikos priemonėmis, neįgaliųjų po galūnių amputacijų aprūpinimo reikalingomis ortopedijos priemonėmis laukimo laikas bus sutrumpintas 5 dienomis.
\n
4.Gerinant gyventojų aprūpinimą kompensuojamaisiais vaistais, 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų vaistų planuojama dalis – 60,5 procento visų receptinių vaistų pardavimo apimties (2008 m. – 60 proc.).
\n
5.Aktyviai propaguojant neatlygintiną kraujo donorystę, tikimasi iki 31 000 padidinti neatlygintinų kraujo donorų skaičių.
\n
6.Siekiant geriau diagnozuoti ligas, kurios yra dažniausios mirties priežastys, bus didinama šių ligų prevencinių programų aprėptis (finansavimo didėjimas 2009 m. – 29 proc.) 7. Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas ir vartotojų teisių visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu gynimas (programą vykdys Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) Užtikrinti visuomenės sveikatos saugą ir ginti vartotojų teises visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu 1 proc. sumažės paslaugas teikiančių objektų, nesilaikančių visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų 8. Specialioji visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vystymo ir modernizavimo programa (programą vykdys Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) Tenkinti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vystymo ir modernizavimo poreikius 100 proc. bus suteiktos mokamos paslaugos pagal pateiktus prašymus dėl licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos ir laboratorinių tyrimų atlikimo S3 forma IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2009 METAI Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Pareigybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos