(48)ir įsigaliojusios 1986 m. liepos 1 d.; 2.3. 1988 m. balandžio mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC. 11

(55)ir įsigaliojusios 1989 m. spalio 22 d.; 2.4. 1988 m. spalio mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC. 12

(56)ir įsigaliojusios 1990 m. balandžio 29 d.; 2.

1. 1988 m. lapkričio mėn. pataisos, priimtos 1974 m. SOLAS Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijos dėl Globalinės avarijų ir saugos jūroje sistemos GMDSS (angl. Global Maritime Distress and Safety System) rezoliucija 1 ir įsigaliojusios 1992 m. vasario 1 d.; 2.
2. 1989 m. pataisos, kurios buvo priimtos rezoliucija MSC. 13

(57)ir įsigaliojo 1992 m. vasario 1 d.; 2.7. 1990 m. pataisos, priimtos rezoliucija MSC. 19

(58)ir įsigaliojusios 1992 m. vasario 1 d.; 2.8. 1991 m. pataisos, priimtos rezoliucija MSC.22

(59)ir įsigaliojusios 1994 m. sausio 1 d.; 2.9. 1992 m. balandžio mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC.24

(60)ir MSC.26

(60)ir įsigaliojusios 1994 m. spalio 1 d.; 2.10. 1992 m. gruodžio mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC.27

(61)ir įsigaliojusios 1994 m. spalio 1 d.; 2.11. 1994 m. gegužės pataisos, priimtos rezoliucija MSC.31

(63)ir įsigaliojusios 1996 m. sausio 1 d. (1 priedas) ir 1998 m liepos 1 d. (2 priedas); 2.

1. 1994 m. pataisos, priimtos 1974 m. SOLAS Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijos rezoliucija 1 ir įsigaliojusios 1996 m. sausio 1 d. (1 priedas) ir 1998 m. liepos 1 d. (2 priedas); 2.
2. 1994 m. gruodžio pataisos, priimtos rezoliucija MSC.42

(64)ir įsigaliojusios 1996 m. liepos 1 d.; 2.14. 1995 m. gegužės pataisos, priimtos rezoliucija MSC.46

(65)ir įsigaliojusios 1997 m. sausio 1 d.; 2.

1. 1995 m. lapkričio pataisos, priimtos 1974 m. SOLAS Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijos rezoliucija 1 ir įsigaliojusios 1997 m. liepos 1 d.; 2.
2. 1996 m. birželio pataisos, priimtos rezoliucija MSC.47

(66)ir įsigaliojusios 1998 m. liepos 1 d.; 2.17. 1996 m. gruodžio pataisos, priimtos rezoliucija MSC.57

(67)ir įsigaliojusios 1998 m. liepos 1 d.; 2.18. 1997 m. birželio pataisos, priimtos rezoliucija MSC.65

(68)ir įsigaliojusios 1999 m. liepos 1 d.; 2.

1. 1997 m. lapkričio pataisos, priimtos 1974 m. SOLAS Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijos rezoliucija 1 ir įsigaliojusios 1999 m. liepos 1 d.; 2.
2. 1998 m. gegužės mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC.69

(69)ir įsigaliojusios 2002 m. liepos 1 d.; 2.21. 1999 m. gegužės mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC.87

(71)ir įsigaliojusios 2001 m. sausio 1 d.; 2.22. 2000 m. gegužės mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC.91

(72)ir įsigaliojusios 2002 m. sausio 1 d.; 2.23. 2000 m. lapkričio mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC.99

(73)ir įsigaliojusios 2002 m. liepos 1 d.; 2.24. 2001 m. birželio mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC. 117

(74)ir įsigaliojusios 2003 m.; 2.25. 2002 m. gegužės mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC. 123

(75)ir įsigaliojusios 2004 m. sausio 1 d.; 2.26. 2002 m. gruodžio mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC. 134

(76)ir įsigaliojusios 2004 m. liepos 1 d.; 2.

1. 2002 m. gruodžio mėn. pataisos, priimtos SOLAS Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijos rezoliucija 1 ir įsigaliojusios 2004 m. liepos 1 d. Įsigaliojus naujam XI skyriui (Specialios priemonės jūrų laivybos saugumui sustiprinti) įsigalios Tarptautinis laivo ir uosto įrenginio apsaugos kodeksas (ISPS kodeksas); ir 2.
2. 2003 m. birželio mėn. pataisos, priimtos rezoliucija MSC. 142

(77). Jų priėmimo metu Saugios laivybos komitetas nusprendė, kad šios pataisos laikomos priimtomis 2006 m. sausio 1 d. ir įsigalios 2006 m. liepos 1 d., jei iki 2006 m. sausio 1 d. daugiau nei vienas trečdalis SOLAS konvencijos Susitariančiųjų Vyriausybių arba Susitariančiųjų Vyriausybių, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip 50 proc. pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos, nepareikš savo nepritarimo šiems pakeitimams. 2.29. 2004 m gegužės mėn. pataisos, priimtos rezoliucijomis MSC.151

(78)(II-1/3-6 taisyklė), MSC.152

(78)(III ir IV skyriai ir priedo priedėlis) ir MSC. 153

(78)(V skyrius). Jų priėmimo metu Saugios laivybos komitetas nusprendė, kad šios pataisos laikomos priimtomis atitinkamai 2005 m. liepos 1 d., 2006 m. sausio 1 d. ir 2006 m. sausio 1 d., jei iki 2006 m. sausio 1 d. daugiau nei vienas trečdalis SOLAS konvencijos Susitariančiųjų Vyriausybių arba Susitariančiųjų Vyriausybių, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip 50 proc. pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos, nepareikš savo nepritarimo šiems pakeitimams. Jei šios pataisos bus priimtos, jos įsigalios atitinkamai 2006 m. sausio 1 d., 2006 m. liepos 1 d. ir 2006 m liepos 1 d. 3. 1988 m. SOLAS Protokolas buvo keistas 2000 m. gegužės mėn. pataisomis, priimtomis rezoliucija MSC.92

(72)ir įsigaliojusiomis 2002 m. sausio 1 d., taip pat 2002 m. gegužės mėn. pataisomis, priimtomis rezoliucija MSC. 124

(75). 2003 m. liepos 1 d. buvo įvykdytos jų įsigaliojimo sąlygos ir pataisos įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d. 1988 m. Protokolas taip pat buvo keistas 2004 m. gegužės mėn. pataisomis, priimtomis rezoliucija MSC. 154

(78). Jų priėmimo metu Saugios laivybos komitetas nusprendė, kad šios pataisos laikomos priimtomis 2006 m. sausio 1 d., jei iki tos dienos daugiau nei vienas trečdalis 1988 m. SOLAS Protokolo Susitariančiųjų Vyriausybių arba Susitariančiųjų Vyriausybių, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip 50 proc. pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos, nepareikš savo nepritarimo šiems pakeitimams. Jei šios pataisos bus priimtos, jos įsigalios 2006 m. liepos 1 d. Suvestinio teksto turinys

1. Šiame leidinyje yra suvestinis 1974 m. SOLAS konvencijos, 1988 m. SOLAS Protokolo ir visų vėlesnių jų pataisų, įskaitant ir 2002 m. gruodžio mėn. pataisas, tekstas. Šį tekstą sudarė IMO Sekretoriatas ir jis turėtų būti patogi nuoroda į SOLAS reikalavimus, taikomus nuo 2004 m. liepos 1 d.
2. Leidinį sudaro dvi dalys: 5.
3. 1 dalis, kurioje yra 1974 m. SOLAS konvencijos ir 1988 m. SOLAS Protokolo straipsniai, reikalavimai ir liudijimai; ir 5.
4. 2 dalis, kurioje yra rezoliucija A.883

(21)dėl Pasaulinės vienodos darnios apžiūros ir liudijimų įforminimo sistemos įgyvendinimo HSSC (angl. Global and uniform implementation of harmonized system of survey and certification, HSSC), liudijimų ir dokumentų, kurie turi būti laivuose, sąrašas, pirmiau minėtų SOLAS konferencijų priimtų rezoliucijų sąrašas* ir SOLAS II-1 skyriaus 12–2 taisyklės tekstas. 6. Šiame suvestiniame tekste pateikti veiklos reikalavimai apskritai yra taikomi visiems laivams, o reikalavimai laivų konstrukcijai ir įrangai taikomi laivams, pastatytiems įvairiose taisyklėse nurodytą dieną arba po jos. Norint nustatyti, kokie konstrukcijos ir įrangos reikalavimai taikomi laivams, pastatytiems iki 2001 m, reikėtų žiūrėti ankstesnius 1974 m. SOLAS konvencijos, 1988 m. SOLAS Protokolo ir Konvencijos pataisų tekstus. Pavyzdžiui, specialūs esančių keleivinių laivų reikalavimai pateikiami tik originalios 1974 m. SOLAS konvencijos F dalies II-2 skyriuje, tačiau jų nėra nei 1988 m. pataisų II-2 skyriuje, nei šiame suvestiniame tekste. 7. 1974 m. SOLAS konvencijos I skyriaus ir priedo priedėlio nuostatos, pakeistos 1988 m. SOLAS Protokolu, yra pažymėtos simboliu [P88]. Tokio simbolio nėra 1974 m. SOLAS konvencijos nuostatose, kurias pakeitė 1978 m. SOLAS Protokolas, nors Konvencijos I skyriaus atžvilgiu jos nuostatos Protokolo Šalims buvo pakeistos ir panaikintos 1988 m. SOLAS Protokolu, kitų Konvencijos skyrių nuostatas pakeitė vėliau priimtos SOLAS pataisos. 8. Apskritai, šis leidinys atkuria 1974 m. SOLAS konvencijos ir 1988 m. SOLAS Protokolo tekstą ir įtraukia jų pakeitimus ir pataisas, pateiktas autentiškuose tekstuose. Be to, jis taip pat įtraukia keletą nedidelių redakcinių pakeitimų, kuriais, nors jie ir nekeičia esmės, siekiama didesnio 1974 m. SOLAS konvencijos ir 1988 m. SOLAS Protokolo bei įvairių SOLAS pataisų nuoseklumo. Ypač: 8.1. nors taisyklių II-1, II-2, III, IV, V, VI ir VII skyrių, kurie buvo visiškai perrašyti 1981, 1983, 1988, 1991 ir 2000 m pataisose, punktams ir papunkčiams numeruoti taikoma dešimtainė sistema, I ir VIII skyriuose išlikusi originali numeracijos sistema; 8.2. 1981 m. tekstuose ir vėlesnėse pataisų nuorodose į taisykles, punktus ir skyrius rašoma sutrumpinta forma (pvz., „taisyklė II-2/55.5“), o netaisytose taisyklėse išlaikyta originali nuorodų sistema (pvz., „šio skyriaus 5 taisyklė“, „šios taisyklės a punktas“); 8.3. sąvoka bendrosios talpos tonos yra pakeista į sąvoką bendroji talpa remiantis Asamblėjos sprendimu (rezoliucija A.493(XII), kad sąvoka bendrosios talpos tonos, vartota IMO dokumentuose, laikoma reiškiančia tą patį, kaip ir bendroji talpa, kaip nustatyta 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo (Tonnage Convention); ir 8.4. Tarptautinės vienetų sistemos SI metriniai dydžiai vartojami pagal rezoliuciją A.351(IX). Išnašos 9. Šiame suvestiniame tekste pateiktos išnašos (kurios, kaip nurodoma MSC, nėra Konvencijos dalis, bet įrašytos patogumo dėlei) nurodo kodeksus, gaires ir rekomendacijas, susijusius su konkrečiu tekstu, ir Sekretoriato buvo atnaujintos leidimo metu. Be to, buvo įterptos tam tikros aiškinamosios išnašos, paremtos atitinkamais kodeksų, gairių ir rekomendacijų ir kitų MSC sprendimų tekstais. Visais atvejais skaitytojas turi naudotis naujausiomis nuorodose nurodytų tekstų versijomis, atsižvelgdamas į tai, kad po šio pataisytos 1974 m. SOLAS konvencijos suvestinio leidimo šie tekstai galėjo būti taisyti ar anuliuoti remiantis naujesne medžiaga. TURINYS 1 dalis 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje straipsniai 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje 1988 m. Protokolo straipsniai Suvestinis 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir 1988 m. Protokolo priedo tekstas I skyrius Bendrosios nuostatos II-1 skyrius Konstrukcija – laivo sandara, skirstymas į skyrius ir stovumas, mechanizmai ir elektros įranga II-2 skyrius Konstrukcija: priešgaisrinė sauga, gaisro aptikimas ir gaisro gesinimas III skyrius Gelbėjimosi priemonės ir įranga IV skyrius Radijo ryšys V skyrius Laivybos saugumas VI skyrius Krovinių vežimas VII skyrius Pavojingų krovinių vežimas VIII skyrius Atominiai laivai IX skyrius Saugios laivų eksploatacijos valdymas X skyrius Greitaeigių laivų saugumo priemonės XI-1 skyrius Specialios priemonės jūrų laivybos saugumui sustiprinti XI-2 skyrius Specialios priemonės jūrų laivybos saugumui sustiprinti XII skyrius Papildomos saugumo priemonės balkeriams Priedėlis Liudijimai 1 DALIS 1974 M. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE SUSITARIANČIOSIOS VYRIAUSYBĖS, norėdamos užtikrinti žmonių gyvybės saugumą jūroje, bendru susitarimu nustatant tam taikomus vienodus principus bei taisykles, manydamos, kad geriausiai šio tikslo galima pasiekti priėmus Konvenciją, kuria būtų pakeista 1960 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje atsižvelgiant į po šios Konvencijos priėmimo atsiradusias naujoves, susitarė: I straipsnis Bendri įsipareigojimai pagal Konvenciją

1. a)Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja įgyvendinti šios Konvencijos ir jos Priedo, kuris yra šios Konvencijos neatskiriama dalis, nuostatas. Bet kuri nuoroda į šią Konvenciją kartu yra ir nuoroda į jos Priedą.
2. b)Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja skelbti visus įstatymus, potvarkius, įsakymus bei taisykles ir imtis visų kitų būtinų priemonių tam, kad būtų vykdomi visi Konvencijos reikalavimai ir kad žmonių gyvybės saugumo požiūriu bet kuris laivas galėtų būti naudojamas pagal jo paskirtį. II straipsnis Taikymas Ši Konvencija taikoma laivams, turintiems teisę plaukioti su vienos iš Susitariančiųjų Vyriausybių valstybės vėliava. III straipsnis Įstatymai ir taisyklės Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja pranešti Tarpvyriausybinės jūrų konsultacinės organizacijos* (toliau – Organizacija) generaliniam sekretoriui ir jam deponuoti:
3. a)nevyriausybinių institucijų, kurias Susitariančiosios Vyriausybės įgaliojo veikti jų vardu taikant su žmonių gyvybės saugumu jūroje susijusias priemones, sąrašus, kad jie būtų perduoti visiems Susitariančiųjų Vyriausybių pareigūnams susipažinti;
4. a)įstatymų, potvarkių, įsakymų bei taisyklių tekstus, kurie bus paskelbti dėl įvairių su šia Konvencija susijusių dalykų;
5. b)pakankamą pagal šios Konvencijos nuostatas išduodamų liudijimų pavyzdžių skaičių, kad jie būtų perduoti Susitariančiųjų Vyriausybių pareigūnams susipažinti. IV straipsnis Neįveikiamų aplinkybių (force majeure) atvejai
6. a)Laivas, kuris išplaukdamas į bet kokį reisą neprivalo laikytis šios Konvencijos nuostatų, neprivalo laikytis šios Konvencijos nuostatų ir tada, kai jis dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių yra priverstas pakeisti anksčiau jam nustatytą maršrutą.
7. b)Nustatant, ar tam tikram laivui taikytinos kurios nors šios Konvencijos nuostatos, neturi būti atsižvelgiama į asmenis, atsiradusius jame dėl su neįveikiamomis aplinkybėmis susijusių aplinkybių arba dėl to, kad kapitonas privalėjo vežti laivo avariją patyrusius arba kitus asmenis. V straipsnis Žmonių vežimas nenumatytais atvejais
8. a)Kai žmonės evakuojami norint išvengti grėsmės jų gyvybei, Susitariančioji Vyriausybė gali leisti savo laivais vežti didesnį skaičių asmenų, negu jų būtų leista vežti pagal šią Konvenciją.
9. b)Toks leidimas jokiu būdu neatima iš kitų Susitariančiųjų Vyriausybių pagal šios Konvencijos nuostatas suteiktos teisės tikrinti tokius į jų uostus atplaukiančius laivus.
10. c)Susitariančioji Vyriausybė privalo nusiųsti Organizacijos generaliniam sekretoriui pranešimą apie bet kurį išduotą leidimą, kartu išdėstydama tokio leidimo išdavimo aplinkybes. VI straipsnis Ankstesnės sutartys ir konvencijos
11. a)Susitariančiosioms Vyriausybėms ši Konvencija pakeičia ir panaikina Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, pasirašytą 1960 m. birželio 17 d. Londone.
12. b)Visos kitos sutartys, konvencijos ir susitarimai dėl žmonių gyvybės saugumo jūroje arba su tuo susiję dalykai, šiuo metu galiojantys Konvencijos Šalims, ir toliau joms galioja visiškai, visi ir visą nustatytą laiką:
13. i)laivams, kuriems ši Konvencija netaikoma;
14. ii)laivams, kuriems Konvencija taikoma, – dėl tų dalykų, kurie nėra joje nustatyti.
15. c)Tačiau tuomet, kai tokios sutartys, konvencijos ir susitarimai prieštarauja Konvencijai, viršesnės yra Konvencijos nuostatos.
16. d)Visi šioje Konvencijoje nenustatyti dalykai tvarkomi pagal Susitariančiųjų Vyriausybių įstatymus. VII straipsnis Ypatingos taisyklės, nustatomos pagal susitarimą Tais atvejais, kai visos arba kai kurios Susitariančiosios Vyriausybės pagal šią Konvenciją tarpusavio susitarimu nustato tam tikras ypatingas taisykles, Susitariančiosios Vyriausybės apie jas praneša Organizacijos generaliniam sekretoriui, kad šios taisyklės būtų perduotos visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms. VIII straipsnis Pakeitimai
17. a)Ši Konvencija gali būti iš dalies pakeičiama pagal vieną iš toliau nurodytų procedūrų.
18. b)po apsvarstymo pačioje Organizacijoje:
19. i)kiekvienas vienos iš Susitariančiųjų Vyriausybių siūlomas pakeitimas pateikiamas Organizacijos generaliniam sekretoriui, o šis ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki jo svarstymo jį perduoda visoms Organizacijos narėms ir visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms;
20. ii)kiekvienas taip pasiūlytas ir išplatintas pakeitimas pateikiamas svarstyti Organizacijos Jūrų saugumo komitetui; iii) visos Susitariančiosios Vyriausybės, nesvarbu, ar jos yra, ar nėra Organizacijos narės, turi teisę dalyvauti Jūrų saugumo komiteto posėdžiuose, kai juose svarstomi ir patvirtinami pakeitimai;
21. iv)pakeitimai, kaip nurodyta šio punkto iii papunktyje, patvirtinami dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Vyriausybių dviejų trečdalių balsų dauguma Jūrų saugumo išplėstinio komiteto posėdyje (toliau – Jūrų saugumo išplėstinis komitetas) su sąlyga, kad balsavimo metu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Susitariančiųjų Vyriausybių;
22. v)apie taip priimtus pakeitimus Organizacijos generalinis sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad būtų gautas jų pritarimas;
23. vi)1) Konvencijos straipsnio arba jos Priedo I skyriaus pakeitimui pritarimo data laikoma diena, kai pakeitimui pritaria du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių; 2) laikoma, kad bet kurio Konvencijos priedo skyriaus, išskyrus jo I skyrių, pakeitimui pritarta:
24. aa)praėjus dvejiems metams nuo dienos, kai apie jį buvo pranešta Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad būtų gautas jų pritarimas, arba
25. bb)praėjus kitam laikotarpiui, kuris neturi būti trumpesnis kaip vieni metai, jei taip nuspręsta priimant pakeitimą Jūrų saugumo išplėstiniame komitete dviejų trečdalių komiteto posėdyje dalyvavusių ir balsavusių Susitariančiųjų Vyriausybių balsų dauguma. Tačiau nelaikoma, kad pakeitimui pritarta, jei per šį nustatytą laiką daugiau negu vienas trečdalis Susitariančiųjų Vyriausybių arba Susitariančiosios Vyriausybės, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos, pranešė Organizacijos generaliniam sekretoriui, jog jos nepritaria pakeitimui. vii) 1) Konvencijos straipsnio arba jos Priedo I skyriaus pakeitimui pritarusioms Susitariančiosioms Vyriausybėms jis įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, laikomos pritarimo jam diena, o bet kuriai kitai Susitariančiajai Vyriausybei, pritarusiai pakeitimui po tos datos, – praėjus šešiems mėnesiams nuo šio pritarimo; 2) Priedo, išskyrus jo I skyrių, pakeitimas įsigalioja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, išskyrus tas, kurios nepritarė jam pagal vi punkto 2 papunktį ir neatsiėmė savo nepritarimo praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, laikomos pritarimo jam data. Iki nustatytos pakeitimo įsigaliojimo datos bet kuri Susitariančioji Vyriausybė gali pranešti Organizacijos generaliniam sekretoriui, jog ji išimties tvarka netaikys pakeitimo ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigaliojimo dienos arba tokį ilgesnį laikotarpį, kokį nustatytų Susitariančiosios Vyriausybės, dalyvaujančios ir balsuojančios priimant pakeitimą Jūrų saugumo išplėstiniame komitete dviejų trečdalių balsų dauguma.
26. c)Konferencijos patvirtinami pakeitimai
27. i)Susitariančiosios Vyriausybės, kuriai pritaria ne mažiau kaip vienas trečdalis visų Susitariančiųjų Vyriausybių, prašymu Organizacija sušaukia Susitariančiųjų Vyriausybių konferenciją Konvencijos pakeitimams apsvarstyti;
28. ii)apie kiekvieną tokioje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Vyriausybių dviejų trečdalių balsų dauguma priimtą pakeitimą Organizacijos generalinis sekretorius privalo pranešti visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad gautųjų pritarimą; iii) jei konferencijos metu nenutarta kitaip, laikoma, jog pakeitimui pritarta ir jis įsigalioja pagal tvarką, nurodytą atitinkamai šio straipsnio b dalies vi ir vii punktuose su sąlyga, kad juose esančios nuorodos į Jūrų saugumo išplėstinį komitetą būtų laikomos nuorodomis į konferenciją.
29. d)
30. i)Susitariančioji Vyriausybė, pritarusi įsigaliojusiam Priedo pakeitimui, neprivalo teikti Konvencijoje nustatytų privilegijų liudijimams, išduotiems laivui, turinčiam teisę plaukioti su valstybės, kurios Vyriausybė pagal šio straipsnio b dalies vi punkto 2 papunkčio nuostatas yra pareiškusi, jog nepritaria šiam pakeitimui, ir nėra šio nepritarimo atsiėmusi, vėliava; tačiau tos privilegijos tuomet neteikiamos vien tokiems su šiais liudijimais susijusiems dalykams, kuriems taikomas minėtas pakeitimas;
31. ii)Susitariančioji Vyriausybė, pritarusi įsigaliojusiam Priedo pakeitimui, privalo teikti Konvencijoje nustatytas privilegijas liudijimams, išduotiems laivui, turinčiam teisę plaukioti su valstybės, kurios Vyriausybė pagal šio straipsnio b dalies vii punkto 2 papunkčio nuostatas yra pranešusi Organizacijos generaliniam sekretoriui, jog ji išimties tvarka sau šio pakeitimo netaiko, vėliava.
32. e)Jei nenurodyta kitaip, kiekvienas su laivo konstrukcija susijęs pagal šio straipsnio nuostatas padarytas Konvencijos pakeitimas taikomas tik tiems laivams, kurie pakeitimo įsigaliojimo dieną arba vėliau jau buvo pradėti statyti arba kurių statybos etapas buvo panašus į statybos pradžios etapą.
33. f)Bet koks pareiškimas dėl pritarimo ar nepritarimo pakeitimui arba bet koks pranešimas pagal šio straipsnio b dalies vii punkto 2 papunkčio nuostatas turi būti pateiktas raštu Organizacijos generaliniam sekretoriui, o šis praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie kiekvieną tokį gautą dokumentą ir jo gavimo datą.
34. g)Organizacijos generalinis sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie visus pagal šio straipsnio nuostatas įsigaliojančius pakeitimus ir kiekvieno iš jų įsigaliojimo dieną. IX straipsnis Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas
35. a)Konvenciją galima pasirašyti Organizacijos būstinėje nuo 1974 m. lapkričio 1 d. iki 1975 m. liepos 1 d., o vėliau prie jos bus galima prisijungti. Bet kuri valstybė gali tapti šios Konvencijos Šalimi:
36. i)pasirašydama ją be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo; arba
37. ii)pasirašydama ją su išlyga dėl ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo, o vėliau ją ratifikuodama, ją priimdama arba ją patvirtindama; arba iii) prie jos prisijungdama.
38. b)Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Organizacijos generaliniam sekretoriui.
39. c)Organizacijos generalinis sekretorius praneša visų Konvenciją pasirašiusių arba prie jos prisijungusių valstybių vyriausybėms apie kiekvieną pasirašymą arba deponuotą ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą ir jo deponavimo datą. X straipsnis Įsigaliojimas
40. a)Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai ją pagal IX straipsnį yra pasirašiusios ne mažiau kaip dvidešimt penkios valstybės, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos.
41. b)Bet kuris ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas, deponuotas po Konvencijos įsigaliojimo dienos, įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tokio dokumento deponavimo.
42. c)Bet kuris deponuotas Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas po pritarimo pakeitimui pagal VIII straipsnį dienos yra taikomas iš dalies pakeistai Konvencijai. XI straipsnis Denonsavimas
43. a)Bet kuri Susitariančioji Vyriausybė gali denonsuoti šią Konvenciją bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo šiai Susitariančiajai Vyriausybei dienos.
44. b)Denonsavimo dokumentas deponuojamas Organizacijos generaliniam sekretoriui, o šis apie kiekvieną gautą denonsavimo dokumentą ir jo gavimo bei įsigaliojimo datas praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.
45. c)Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams po to, kai Organizacijos generalinis sekretorius gauna denonsavimo dokumentą arba po tokio ilgesnio laiko, koks jame nurodytas. XII straipsnis Deponavimas ir registravimas
46. a)Konvencija deponuojama Organizacijos generaliniam sekretoriui, o šis patvirtintas jos kopijas siunčia visų Konvenciją pasirašiusių ir prie jos prisijungusių valstybių vyriausybėms.
47. b)Iškart po Konvencijos įsigaliojimo Organizacijos generalinis sekretorius jos tekstą siunčia Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kad Konvencija būtų įregistruota ir paskelbta pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį. XIII straipsnis Kalbos Ši Konvencija sudaryta vienu egzemplioriumi anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis; visi tekstai yra autentiški. Bus parengti ir kartu su pasirašytu originalu deponuoti oficialūs vertimai į arabų, italų ir vokiečių kalbas. TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai savo Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.* PRIIMTA tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt ketvirtų metų lapkričio pirmą dieną Londone. ______________ 1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE 1988 M. PROTOKOLAS ŠIO PROTOKOLO ŠALYS, kurios yra ir 1974 m. lapkričio 1 d. Londone pasirašytos Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Šalys, suvokdamos, kad nurodytą Konvenciją reikia papildyti nuostatomis dėl apžiūrų ir liudijimų išdavimo, suderintomis su atitinkamomis kitų tarptautinių dokumentų nuostatomis, manydamos, kad geriausiai šio tikslo galima pasiekti priėmus 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Protokolą, susitarė: I straipsnis Bendrieji įsipareigojimai 1. Šio Protokolo Šalys įsipareigoja įgyvendinti šio Protokolo ir jo Priedo, kuris yra neatskiriama Protokolo dalis, nuostatas. Bet kuri nuoroda į šį Protokolą kartu reiškia ir nuorodą į jo Priedą. 2. Iš dalies pakeistos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – Konvencija) nuostatos Šalims taikomos atsižvelgiant į šiame Protokole nurodytus šių nuostatų pakeitimus ir papildymus. 3. Laivams, turintiems teisę plaukioti su valstybės, kuri nėra nei Konvencijos, nei šio Protokolo Šalis, vėliava, šio Protokolo Šalys taiko Konvencijos ir šio Protokolo reikalavimus tada, kai būtina užtikrinti, kad šiems laivams nebūtų taikomas palankesnis negu šio Protokolo Šalių laivams taikomas režimas. II straipsnis Ankstesnės sutartys 1. Šis Protokolas jo Šalims pakeičia ir panaikina Konvencijos 1978 m. Protokolą. 2. Nepaisant bet kokių kitų šio Protokolo reikalavimų, kiekvienas pagal Konvencijos nuostatas išduotas bei jas atitinkantis liudijimas ir kiekvienas pagal šio Protokolo įsigaliojimo metu taikomas Konvencijos 1978 m. Protokolo nuostatas išduotas bei jas atitinkantis tokio liudijimo priedas ir toliau galioja visą jiems pagal Konvencijos arba jos 1978 m. Protokolo nuostatas nurodytą galiojimo laiką, atsižvelgiant į tai, kurios iš šių nuostatų tinka konkrečiu atveju. 3. Protokolo Šalis negali išduoti liudijimų pagal 1974 m. lapkričio 1 d. priimtos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatas. III straipsnis Informacijos teikimas Protokolo Šalys įsipareigoja Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – Organizacija) generaliniam sekretoriui pranešti ir jam deponuoti:
48. a)jų skelbiamų įstatymų, potvarkių, įsakymų, taisyklių ir kitų teisės dokumentų tais klausimais, kuriuos apima šis Protokolas, tekstus;
49. b)jų paskirtų apžiūros ekspertų arba jų pripažintų organizacijų, įgaliotų Šalių vardu įgyvendinti žmogaus gyvybės apsaugai jūroje skirtas priemones, sąrašus, tam, kad jie būtų perduoti kitų Šalių pareigūnams susipažinti kartu su informacija apie konkrečiai tokiems paskirtiems ekspertams ir tokioms pripažintoms organizacijoms nustatytą ypatingą jų atsakomybę ir jiems suteiktų įgaliojimų mastą;
50. c)pakankamą pagal šio Protokolo nuostatas išduodamų liudijimų pavyzdžių skaičių. IV straipsnis Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas 1. Protokolas pateikiamas pasirašyti Organizacijos būstinėje nuo 1989 m. kovo 1 d. iki 1990 m. vasario 28 d., o vėliau prie jo bus galima prisijungti. Atsižvelgiant į 3 dalies nuostatas, valstybės gali išreikšti sutikimą būti saistomomis šio Protokolo bet kuriuo iš šių būdų:
51. a)jį pasirašydamos be išlygų dėl ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo;
52. b)jį pasirašydamos su išlygomis dėl ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo, o vėliau jį ratifikuodamos, jam pritardamos arba jį patvirtindamos;
53. c)prie jo prisijungdamos. 2. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Organizacijos generaliniam sekretoriui. 3. Šį Protokolą be išlygų pasirašyti, jį ratifikuoti, priimti, patvirtinti arba prie jo prisijungti gali tik valstybės, be išlygų pasirašiusios Konvenciją, ją ratifikavusios, priėmusios, patvirtinusios arba prie jos prisijungusios. V straipsnis Įsigaliojimas 1. Protokolas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai įvykdomos abi šios sąlygos:
54. a)ne mažiau kaip penkiolika valstybių, kurių prekybos laivynai kartu imant sudaro ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų pasaulio prekybos laivynų bendrosios talpos, išreiškia sutikimą būti Protokolo saistomos pagal jo IV straipsnio nuostatas;
55. b)įvykdomos 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 1988 m. Protokolo įsigaliojimo sąlygos; tačiau šis Protokolas neturi įsigalioti anksčiau kaip 1992 m. vasario 1 d. 2. Valstybėms, deponavusioms šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą tuo metu, kai abi sąlygos dėl Protokolo įsigaliojimo jau patenkintos, tačiau Protokolas dar neįsigaliojo, toks ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas arba prisijungimas įsigalioja Protokolo įsigaliojimo dieną arba praėjus trims mėnesiams nuo atitinkamo dokumento deponavimo, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių dviejų datų yra vėlesnė. 3. Kiekvienas po šio Protokolo įsigaliojimo datos deponuotas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jo dokumentas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo jo deponavimo dienos. 4. Bet kuris deponuotas Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jos dokumentas nuo dienos, laikomos pritarimo šio Protokolo pakeitimui pagal VI straipsnio sąlygas data, yra taikomas iš dalies pakeistam Protokolui. VI straipsnis Pakeitimai Konvencijos VIII straipsnyje nurodyta tvarka taikoma ir iš dalies keičiant šį Protokolą, jeigu:
56. a)straipsnio nuorodos į Konvenciją ir Susitariančiąsias Vyriausybes atitinkamai laikomos nuorodomis į šį Protokolą ir į Protokolo Šalis;
57. b)Protokolo ir jo Priedo straipsnių daliniai pakeitimai patvirtinami ir įsigalioja pagal tvarką, taikomą Konvencijos straipsnių arba jos Priedo I skyriaus daliniams pakeitimams;
58. c)Protokolo Priedo priedėlio daliniai pakeitimai gali būti patvirtinami ir gali įsigalioti pagal tvarką, taikomą Konvencijos priedo, išskyrus jo I skyrių, daliniams pakeitimams. VII straipsnis Denonsavimas 1. Bet kuri Šalis gali denonsuoti Protokolą bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo Protokolo įsigaliojimo tai Šaliai dienos. 2. Protokolas denonsuojamas deponuojant denonsavimo dokumentą Organizacijos generaliniam sekretoriui. 3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams arba ilgesniam denonsavimo dokumente nurodytam laikui po to, kai jį gauna Organizacijos generalinis sekretorius. 4. Jei Šalis denonsuoja Konvenciją, laikoma, kad ji denonsuoja ir Protokolą. Protokolo denonsavimas įsigalioja tą pačią dieną, kai pagal Konvencijos XI straipsnio c dalyje nurodytas sąlygas įsigalioja Konvencijos denonsavimas. VIII straipsnis Depozitaras 1. Šis Protokolas deponuojamas Organizacijos generaliniam sekretoriui (toliau – depozitaras). 2. Depozitaras:
59. a)praneša visų šį Protokolą pasirašiusių arba prie jo prisijungusių valstybių vyriausybėms:
60. i)apie kiekvieną naują pasirašymą arba ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą ir pasirašymo arba deponavimo datą;
61. ii)šio Protokolo įsigaliojimo datą; iii) apie kiekvieno šio Protokolo denonsavimo dokumento deponavimą bei jo gavimo ir denonsavimo įsigaliojimo datas;
62. b)siunčia patvirtintas šio Protokolo kopijas visų Protokolą pasirašiusių ar prie jo prisijungusių valstybių vyriausybėms. 3. Tuoj pat po šio Protokolo įsigaliojimo depozitaras perduoda patvirtintą jo kopiją Jungtinių Tautų Sekretoriatui tam, kad jis būtų įregistruotas ir paskelbtas pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį. IX straipsnis Kalbos Šis Protokolas sudarytas vienu egzemplioriumi anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis; visi tekstai yra autentiški. Oficialus vertimas į italų kalbą bus parengtas ir deponuotas kartu su pasirašytu dokumento originalu. PRIIMTA LONDONE tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuntų metų lapkričio vienuoliktą dieną. TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai savo Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.* ______________ SUVESTINIS 1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE PRIEDO TEKSTAS I skyrius Bendrosios nuostatos A dalis Taikymas, apibrėžtys ir t. t. 1 Taikymas 2 Apibrėžtys 3 Išimtys 4 Išimtys 5 Ekvivalentai B dalis Laivų apžiūros ir liudijimai [P88]6 Patikrinimas ir apžiūra [P88]7 Keleivinių laivų apžiūros [P88]8 Krovininių laivų gelbėjimosi priemonių ir kitos įrangos apžiūros [P88]9 Krovininių laivų radijo ryšio įrenginių apžiūros [P88] 10 Krovininių laivų konstrukcijos, mašinų ir įrangos apžiūros [P88] 11 Laivo būklės priežiūra po apžiūros [P88] 12 Liudijimų laivams išdavimas arba jų galiojimo patvirtinimas [P88] 13 Kitos Susitariančiosios Vyriausybės išduodami arba patvirtinami liudijimai [P88] 14 Liudijimų galiojimas ir galiojimo trukmė [P88] 15 Liudijimų ir įrangos sąrašų formos [P88] 16 Galimybė patikrinti liudijimus 17 Laivų liudijimų pripažinimas 18 Išlygos dėl liudijimų [P88] 19 Kontrolė 20 Išskirtinės teisės C dalis Avarijos 21 Avarijos A dalis Taikymas, apibrėžtys ir t. t. 1 taisyklė Taikymas
63. a)Jei nenurodyta kitaip, šių taisyklių nuostatos taikomos tik tarptautiniais reisais plaukiojantiems laivams.
64. b)Laivų, kuriems taikomos kiekvieno skyriaus nuostatos, klasės tiksliau apibrėžiamos kiekviename skyriuje; ten paaiškinama ir taisyklių taikymo apimtis. 2 taisyklė Apibrėžtys Šiose taisyklėse, jei nenurodyta kitaip:
65. a)taisyklės – Konvencijos priede nurodytos taisyklės;
66. b)administracija – valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, vyriausybė;
67. c)aprobuotas (-
68. a)– tai, kas aprobuota administracijos;
69. d)tarptautinis reisas – plaukimas iš valstybės, kuriai taikoma Konvencija, į už jos sienų esantį uostą arba atvirkščiai;
70. e)keleivis – bet kuris asmuo, išskyrus:
71. i)laivo kapitoną ir įgulos narius arba kitus asmenis, įsidarbinusius ar pasamdytus eiti laive bet kurias pareigas vykdant su laivu susijusią veiklą, ir
72. ii)jaunesnį kaip vienerių metų vaiką;
73. f)keleivinis laivas – laivas, vežantis daugiau kaip dvylika keleivių;
74. g)krovininis laivas – bet kuris ne keleivinis laivas;
75. h)tanklaivis – krovininis laivas, pastatytas arba perdirbus pritaikytas skystiems, degiems, piltiniams kroviniams vežti;
76. i)žvejybos laivas – laivas, skirtas žvejybai ir banginių, ruonių bei jūrų vėplių medžioklei arba kitokiems gyviesiems jūros ištekliams gaudyti;
77. j)atominis laivas – laivas, kuriame yra branduolinė elektrinė [jėgainė];
78. k)naujas laivas – laivas, kurio kilis buvo pastatytas ant stapelio arba kurio statybos etapas 1980 m. gegužės 25 d. ar po jos yra panašus; 1) esamas laivas – laivas, kuris nėra naujas;
79. m)mylia lygi 1 852 m arba 6 080 pėdų;
80. n)kasmetinė data – tai bet kurių metų mėnuo ir diena, atitinkantys tam tikro liudijimo galiojimo termino pabaigos mėnesį ir dieną. 3 taisyklė Išimtys
81. a)Jei nenurodyta kitaip, šios taisyklės netaikomos:
82. i)karo laivams ir kariniams transporto laivams;
83. ii)mažesnio kaip 500 bendrosios talpos krovinių laivams; iii) laivams, kurie nėra varomi mechaninės įrangos;
84. iv)mediniams primityvios konstrukcijos laivams;
85. v)pramoginėms ne verslui skirtoms jachtoms;
86. vi)žvejybos laivams.
87. b)Išskyrus V skyriuje nurodytus dalykus, niekas iš to, kas nustatyta šiose taisyklėse, netaikytina laivams, plaukiojantiems vien tik Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose ir Šv. Lauryno upe rytų kryptimi iki tiesios sutartinės linijos, nubrėžtos nuo Cap des Rosiers kyšulio iki West Point kyšulio Anticosti salos rytuose, o šiaurinėje salos dalyje – iki 63-iojo dienovidinio. 4 taisyklė Išimtys*
88. a)Administracija gali atleisti nuo prievolės laikytis bet kurių šių taisyklių nuostatų laivą, paprastai neplaukiojantį tarptautiniais reisais, tačiau dėl ypatingų aplinkybių turintį atlikti pavienį tarptautinį reisą, jei ji mano, jog šiam laivui taikomi saugumo reikalavimai pakankamai gerai užtikrina laivo saugumą, kai jis plaukia tokiu jam numatytu reisu.
89. b)Laivui, kuriame įdiegtos ypatingos naujovės, administracija gali taikyti išimtis dėl bet kurių II-1, II-2, III ir IV skyrių nuostatų, jei šių nuostatų laikymasis galėtų rimtai sukliudyti tyrimo darbams tobulinant šias naujoves ir jas įgyvendinant tarptautiniais reisais plaukiojančiuose laivuose. Tačiau kiekvienas toks laivas privalo atitikti saugumo reikalavimus, administracijos nuomone, pakankamus atsižvelgiant į numatomą tokio laivo paskirtį ir užtikrinančius bendrą jo saugumą bei priimtinus valstybėms, į kurias laivas užsuks. Apie kiekvieną tokių išimčių taikymo atvejį ir šio taikymo priežastis administracija perduoda Organizacijai išsamų pranešimą, o Organizacija išplatina šį pranešimą visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti. 5 taisyklė Ekvivalentai
90. a)Kai pagal šias taisykles reikalaujama, kad laive būtų įrengti ar turimi tam tikri įrenginiai, medžiagos, detalės ar prietaisai, arba jų tipai, arba kad laivas būtų aprūpintas tam tikrais kitais dalykais, administracija gali leisti šiame laive įrengti arba turėti kitokius įrenginius, medžiagas, priemones ar prietaisus arba jį aprūpinti tam tikrais kitais dalykais, jei bandymų būdu ar kitaip ji įsitikina, jog tokie įrenginiai, medžiagos, priemonės ar prietaisai, arba jų tipai, arba dalykai, kuriais laivas aprūpinamas, yra bent tokie pat veiksmingi, kaip ir tie, kurių reikalauja šios taisyklės.
91. b)Administracija, šitaip leidžianti pakeisti kurį nors įrenginį, medžiagą, priemonę ar prietaisą, arba jų tipą, arba laivo aprūpinimo dalyką, apie tai siunčia Organizacijai išsamų pranešimą ir jos atliktų bandymų ataskaitą, o Organizacija šią informaciją išplatina kitų Susitariančiųjų Vyriausybių pareigūnams susipažinti. B dalis Laivų apžiūros ir liudijimai** 6 taisyklė Patikrinimas ir apžiūra
92. a)Laivų tikrinimas ir apžiūra, susiję su šių taisyklių laikymusi ir jų išimčių suteikimu, yra atliekama administracijos pareigūnų. Tačiau administracija laivų tikrinimą ir apžiūrą gali patikėti ir jos specialiai skiriamiems ekspertams arba pripažintoms organizacijoms.
93. b)Skirdama, kaip nurodyta a punkte, ekspertus arba pripažindama organizacijas tinkamomis laivų patikrinimams ir apžiūroms atlikti, administracija suteikia teisę bet kuriam jos skiriamam ekspertui arba jos pripažįstamai organizacijai bent:
94. i)pareikalauti, kad būtų atliktas laivo remontas;
95. ii)patikrinti ir apžiūrėti laivą, kai to paprašo atitinkamos uosto valstybės valdžios institucijos. Administracija praneša Organizacijai apie jos paskirtiems ekspertams arba pripažintoms organizacijoms nustatytą konkrečią atsakomybę ir apie įgaliojimų jiems suteikimo sąlygas.
96. c)Jei paskirtas ekspertas arba pripažinta organizacija nustato, kad laivo arba jo įrangos būklė iš esmės neatitinka liudijimo duomenų arba kad ši būklė yra tokia, jog laivas dėl to negali išplaukti į jūrą nekeldamas pavojaus pačiam laivui arba juo plaukiantiems žmonėms, šis ekspertas arba organizacija privalo nedelsdami pasirūpinti, kad būtų imtasi veiksmų trūkumams pašalinti ir laiku apie tai praneša administracijai. Jei veiksmų trūkumams pašalinti nesiimama, atitinkamas liudijimas panaikinamas ir apie tai nedelsiant pranešama administracijai; be to, jei laivas tuo metu stovi kitos valstybės uoste, nedelsiant pranešama ir uosto valstybės valdžios institucijoms. Kai administracijos pareigūnas, jos paskirtas ekspertas arba pripažinta organizacija praneša atitinkamoms uosto valstybės valdžios institucijoms, uosto valstybės vyriausybė tokiam pareigūnui, ekspertui arba organizacijai teikia visokeriopą pagalbą, kad jie galėtų atlikti savo pareigas pagal šių taisyklių nuostatas. Jei reikia, uosto valstybės vyriausybė privalo užtikrinti, kad laivas liktų uoste tol, kol jam bus leista išplaukti į jūrą arba palikti uostą tam, kad jis galėtų nuplaukti iki atitinkamos laivų remonto įmonės, nekeldamas pavojaus pačiam laivui ar juo plaukiantiems žmonėms.
97. d)Administracija kiekvienu atveju visiškai garantuoja, kad patikrinimas ir apžiūra būtų išsamūs bei veiksmingi ir įsipareigoja užtikrinti, kad būtų imamasi tokiai garantijai įgyvendinti reikalingų priemonių. 7 taisyklė Keleivinių laivų apžiūros*
98. a)Kiekvienam keleiviniam laivui taikomos šios apžiūros:
99. i)pirminė apžiūra, atliekama prieš pradedant laivą eksploatuoti;
100. ii)apžiūra dėl laivo liudijimų atnaujinimo, atliekama kas 12 mėnesių, išskyrus tuos atvejus, kai taikomi 14 taisyklės b, e, f ir g punktai; iii) papildomos apžiūros, atliekamos prireikus. b)Šios apžiūros atliekamos taip:
101. i)per pirminę apžiūrą visapusiškai patikrinama laivo konstrukcija, mašinos ir įranga, įskaitant laivo povandeninio korpuso išorę bei garo katilų vidų ir išorę. Ši apžiūra turi užtikrinti, kad laivo konstrukcijos, garo katilų, kitų slėginių indų ir jų priklausinių, pagrindinių ir pagalbinių mašinų, elektros įrangos, radijo ryšio įrenginių (įskaitant skirtus naudotis gelbėjimosi priemonėse), priešgaisrinės saugos sistemų ir priemonių, gelbėjimosi priemonių ir įrenginių, laivo navigacinės įrangos, laivybos leidinių, locmanų įlaipinimo priemonių ir kitų įtaisų išdėstymas, sandara, pagaminimo medžiagos ir struktūros elementų standartiniai dydžiai atitiktų šių taisyklių nuostatas ir jų pagrindu administracijos paskelbtus įstatymus, potvarkius, įsakymus ir taisykles, skirtus numatytos paskirties laivams. Be to, ši apžiūra privalo užtikrinti, kad visos laivo dalys visais atžvilgiais būtų pagamintos kokybiškai ir kad laivas būtų aprūpintas signalinėmis šviesomis, signaliniais ženklais, garso ir nelaimės signalų prietaisais taip, kaip nurodyta šių taisyklių ir galiojančių Tarptautinių taisyklių laivų susidūrimams jūroje išvengti nuostatose;
102. ii)per apžiūrą dėl liudijimų atnaujinimo patikrinama laivo konstrukcija, garo katilai ir kiti slėginiai indai, mašinos ir įranga, taip pat laivo povandeninio korpuso išorė. Ši apžiūra turi užtikrinti, kad laivo konstrukcija, garo katilai, kiti slėginiai indai ir jų priklausiniai, pagrindinės ir pagalbinės mašinos, elektros įranga, radijo ryšio įrenginiai (įskaitant naudojamus gelbėjimosi priemonėse), priešgaisrinės ir gaisrinės saugos sistemos ir įtaisai, gelbėjimosi įtaisai ir priemonės, laivo navigacijos įranga, laivybai skirti leidiniai, locmanų įlaipinimo priemonės ir kiti įtaisai būtų geros kokybės, atitiktų numatytą laivo paskirtį bei šių taisyklių nuostatas ir jų pagrindu administracijos paskelbtus įstatymus, potvarkius, įsakymus ir taisykles. Per šią apžiūrą taip pat patikrinamos ir laivo signalinės šviesos, signaliniai ženklai, garso ir nelaimės signalų prietaisai tam, kad būtų užtikrinta, jog jie atitinka šių taisyklių ir galiojančių Tarptautinių taisyklių laivų susidūrimams jūroje išvengti nuostatas; iii) papildoma apžiūra, pagal aplinkybes visiška arba dalinė, po remonto darbų, kurių prireikė atlikus 11 taisyklėje nurodytus tyrimus, arba po bet kokių kitų svarbių remonto arba susidėvėjusių įrenginių ir konstrukcijų keitimo darbų. Per šią apžiūrą patikrinama, ar visi numatyti laivo remonto arba atnaujinimo darbai buvo atlikti kokybiškai ir veiksmingai, ar jiems buvo panaudotos visapusiškai tinkamos medžiagos ir ar laivas visais atžvilgiais atitinka šių taisyklių ir Tarptautinių taisyklių laivų susidūrimams jūroje išvengti nuostatas bei jų pagrindu administracijos paskelbtus įstatymus, potvarkius, įsakymus ir taisykles.
103. c)
104. i)šių taisyklių b punkte minimi įstatymai, potvarkiai, įsakymai ir taisyklės privalo visais atžvilgiais užtikrinti, kad žmonių gyvybės saugumo požiūriu laivas atitiktų jam numatytą paskirtį;
105. ii)be kitų dalykų, šie dokumentai nustato, kaip atlikti pradinį ir vėlesnius hidraulinius ar kitokius priimtinus alternatyvius pagrindinių ir pagalbinių garo katilų, jungčių, garo vamzdynų, didelio slėgio resiverių ir vidaus degimo variklių kuro cisternų bandymus ir šių bandymų tvarką, taip pat laikotarpius tarp dviejų vienas po kito atliekamų bandymų. 8 taisyklė Krovininių laivų gelbėjimosi priemonių ir kitos įrangos apžiūros
106. a)500 bendrosios talpos ir didesnių krovininių laivų gelbėjimosi priemonėms ir kitai b punkto i papunktyje minimai įrangai skirtos šios apžiūros:
107. i)pirminė apžiūra, atliekama prieš pradedant laivą eksploatuoti;
108. ii)apžiūra dėl liudijimų atnaujinimo, atliekama administracijos nustatytais laikotarpiais, bet ne rečiau kaip kas 5 metai, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos 14 taisyklės b, e, f ir g punktų nuostatos; iii) periodinė apžiūra, atliekama ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki arba ne vėliau kaip 3 mėnesiai po antros krovininio laivo saugių įrenginių liudijimo kasmetinės datos, arba ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki arba ne vėliau kaip 3 mėnesiai po trečios krovininio laivo saugių įrenginių liudijimo kasmetinės datos; ji atliekama vietoj vienos iš a dalies iv punkte nurodytų kasmetinių apžiūrų;
109. iv)kasmetinė apžiūra, atliekama ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki arba ne vėliau kaip 3 mėnesiai po kiekvienos krovininio laivo saugių įrenginių liudijimo kasmetinės datos;
110. v)papildoma apžiūra, atliekama taip, kaip nustatyta 7 taisyklės b dalies iii punkto nuostatose dėl keleivinių laivų.
111. b)a dalyje nurodytos apžiūros atliekamos taip:
112. i)per pirminę apžiūrą išsamiai patikrinamos gaisrinės saugos sistemos ir priemonės, gelbėjimosi priemonės ir įtaisai (išskyrus radijo ryšio įtaisus), laivo navigacijos įranga, locmanų įlaipinimo priemonės ir kiti įtaisai, kuriems taikomos II-1, II-2, III ir V skyrių nuostatos, užtikrinant, kad jie būtų geros būklės ir atitiktų šių taisyklių nuostatas bei numatytą laivo paskirtį. Per šią apžiūrą taip pat patikrinamos gaisrų gesinimo schemos, laivybai skirti leidiniai, signalinės šviesos, signaliniai ženklai, garso ir nelaimės signalų prietaisai, užtikrinant, kad jie atitiktų šių taisyklių ir galiojančių Tarptautinių taisyklių laivų susidūrimams jūroje išvengti nuostatas;*
113. ii)per apžiūrą dėl liudijimų atnaujinimo ir per periodinę apžiūrą patikrinami b dalies i punkte nurodyti įtaisai, užtikrinant, kad šie įtaisai atitiktų jiems taikomas šių taisyklių ir galiojančių Tarptautinių taisyklių laivų susidūrimams jūroje išvengti nuostatas bei būtų geros būklės ir tiktų numatytai laivo paskirčiai; iii) per kasmetinę apžiūrą atliekamas bendras b dalies i punkte minimų įtaisų patikrinimas, nustatant, ar šie įtaisai buvo techniškai prižiūrimi pagal 11 taisyklės a punkto nuostatas ir ar jų būklė ir toliau atitinka laivo paskirtį.
114. c)pagal a punkto iii ir iv papunkčių nuostatas atliktos periodinės ir kasmetinės apžiūros registruojamos krovininio laivo saugios įrangos liudijime. 9 taisyklė Krovininių laivų radijo ryšio įrenginių apžiūros
115. a)Krovininių laivų, kuriems galioja III ir IV skyrių nuostatos, radijo ryšio įrenginiams, įskaitant naudojamus gelbėjimosi priemonėse, taikomos šios apžiūros:
116. i)pirminė apžiūra, atliekama prieš pradedant laivą eksploatuoti;
117. ii)apžiūra dėl liudijimų atnaujinimo, atliekama administracijos nustatytais laikotarpiais, bet ne rečiau kaip kas 5 metai, išskyrus tuos atvejus, kai taikomi 14 taisyklės b, e, f ir g punktai; iii) periodinė apžiūra, atliekama ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki arba ne vėliau kaip 3 mėnesiai po kiekvienos krovininio laivo saugios radijo įrangos liudijimo kasmetinės datos;
118. iv)papildoma apžiūra, atliekama taip, kaip nustatyta 7 taisyklės b punkto iii papunktyje dėl keleivinių laivų.
119. b)a punkte nurodytos apžiūros atliekamos taip:
120. i)per pirminę apžiūrą visapusiškai patikrinami krovininio laivo radijo įrenginiai, įskaitant ir skirtus naudoti gelbėjimosi prietaisuose, užtikrinant, kad jie atitiktų šių taisyklių nuostatas; iii) per apžiūrą dėl liudijimų atnaujinimo ir per periodinę apžiūrą patikrinami krovininio laivo radijo ryšio įrenginiai, įskaitant ir skirtus naudotis gelbėjimosi priemonėse, užtikrinant, kad jie atitiktų šių taisyklių nuostatas.
121. c)Pagal a punkto iii papunkčio nuostatas atliktos periodinės apžiūros registruojamos krovininio laivo saugios radijo įrangos liudijime. 10 taisyklė Krovininių laivų konstrukcijos, mašinų ir įrangos apžiūros
122. a)Šios taisyklės b punkto i papunktyje nurodytiems krovininio laivo konstrukcijai, mašinoms bei įrangai (išskyrus objektus, kuriems išduodamas krovininio laivo saugios įrangos liudijimas ir krovininio laivo saugios radijo įrangos liudijimas) taikomos tokios apžiūros ir patikrinimai:
123. i)pirminė apžiūra, atliekama prieš pradedant laivą eksploatuoti, kurios metu patikrinama ir laivo povandeninio korpuso išorė;
124. ii)apžiūra dėl liudijimų atnaujinimo, atliekama administracijos nustatytais laikotarpiais, bet ne rečiau kaip kas 5 metai, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos 14 taisyklės b, e, f ir g punktai; iii) tarpinė apžiūra, atliekama ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki arba ne vėliau kaip 3 mėnesiai po antros krovininio laivo saugios konstrukcijos liudijimo kasmetinės datos, arba ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki arba ne vėliau kaip 3 mėnesiai po trečios krovininio laivo saugios konstrukcijos liudijimo kasmetinės datos; ši apžiūra atliekama vietoj vienos iš a punkto iv papunktyje nurodytų kasmetinių apžiūrų;
125. iv)kasmetinė apžiūra, atliekama ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki arba ne vėliau kaip 3 mėnesiai po kiekvienos krovininio laivo saugios konstrukcijos liudijimo kasmetinės datos;
126. v)laivo povandeninio korpuso išorės patikrinimas atliekamas bent du kartus per bet kurį 5 metų laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos 14 taisyklės e ar f punktai; kai taikomi 14 taisyklės e ar f punktai, šį 5 metų laikotarpį leidžiama pailginti tiek, kad jo pabaigos data sutaptų su pratęstu liudijimo galiojimo terminu. Bet kuriuo atveju laiko tarpas tarp bet kurių dviejų tokių patikrinimų negali būti ilgesnis kaip 36 mėnesiai;
127. vi)papildomas patikrinimas atliekamas taip, kaip nustatyta 7 taisyklės b punkto iii papunktyje dėl keleivinių laivų.
128. b)a punkte nurodytos apžiūros ir patikrinimai atliekami taip:
129. i)per pirminę apžiūrą visapusiškai patikrinama laivo konstrukcija, mašinos ir įranga. Ši apžiūra turi užtikrinti, kad laivo konstrukcijos, garo katilų ir kitų slėginių indų ir jų priklausinių, pagrindinių ir pagalbinių mašinų, įskaitant laivo vairavimo įrenginius ir atitinkamas valdymo sistemas, elektros ir kitos įrangos išdėstymas, sandara, pagaminimo medžiagos bei struktūros elementų standartiniai dydžiai atitiktų šių taisyklių nuostatas, būtų geros būklės ir atitiktų numatytą laivo paskirtį; be to, patikrinama, ar laive yra privaloma informacija apie jo stovumą. Tanklaiviuose per šią apžiūrą patikrinamos ir siurblių patalpos, krovinių, kuro ir ventiliacijos vamzdynų sistemos bei su jomis susiję saugos prietaisai;
130. ii)per apžiūrą dėl liudijimų atnaujinimo patikrinami b punkto i papunktyje nurodyti laivo konstrukcija, mašinos ir įranga, užtikrinant, kad jie atitiktų šių taisyklių nuostatas, būtų geros būklės ir tiktų pagal numatytą laivo paskirtį; iii) per tarpinę apžiūrą patikrinama laivo konstrukcija, garo katilai ir kiti slėginiai indai, mašinos bei įranga, vairavimo įrenginiai ir atitinkamos valdymo sistemos ir elektros įranga, nustatant, ar jie yra geros būklės ir ar atitinka numatytą laivo paskirtį. Tanklaiviuose per šią apžiūrą patikrinamos ir siurblių patalpos, krovinių, kuro ir ventiliacijos vamzdynų sistemos bei su jomis susiję saugos prietaisai; be to, išbandoma pavojingų zonų elektros įrangos izoliacijos varža;
131. iv)per kasmetinę apžiūrą atliekamas bendras b punkto i papunktyje nurodytų laivo konstrukcijos, mašinų ir įrangos patikrinimas, nustatant, ar jie buvo techniškai prižiūrimi pagal 11 taisyklės a punkto nuostatas ir ar jų būklė ir toliau atitinka laivo paskirtį;
132. v)laivo povandeninio korpuso išorės patikrinimas ir tuo pačiu metu tikrinamų atitinkamų susijusių dalykų apžiūra atliekami taip, kad būtų užtikrinta, jog jie tebetinka pagal numatytą laivo paskirtį.
133. c)Pagal a punkto iii, iv ir v papunkčių nuostatas atliktos tarpinės ir kasmetinės apžiūros ir laivo povandeninio korpuso išorės patikrinimai registruojami krovininio laivo saugios konstrukcijos liudijime. 11 taisyklė Laivo būklės priežiūra po apžiūros
134. a)Laivo ir jo įrangos būklė nuolat palaikoma pagal šių taisyklių nuostatas, taip užtikrinant, kad laivas visais atžvilgiais būtų tinkamas išplaukti į jūrą ir nekiltų pavojus pačiam laivui ar juo plaukiantiems žmonėms.
135. b)Atlikus bet kurią iš 7, 8, 9 arba 10 taisyklėse numatytų apžiūrų, be administracijos leidimo negalima nieko keisti laivo konstrukcijos sandaroje, jo mašinose, įrangoje bei kituose dalykuose, kurie buvo tikrinami apžiūros metu.
136. c)Kiekvieną kartą, kai įvyksta laivo avarija arba aptinkamas laivo gedimas, sumažinantis laivo saugumą arba jo gelbėjimosi priemonių ar kitos įrangos veiksmingumą arba privalomą jų skaičių laive, šio laivo kapitonas arba savininkas kuo greičiau apie tai praneša administracijai ir už atitinkamo liudijimo išdavimą atsakingam administracijos paskirtam ekspertui arba pripažintai organizacijai, kurie privalo pasirūpinti, kad būtų pradėtas tyrimas ir būtų nustatyta, ar būtina atlikti 7, 8, 9 arba 10 taisyklėse nurodytas apžiūras. Jei laivas tuo metu stovi kitos Susitariančiosios Vyriausybės uoste, jo kapitonas arba savininkas taip pat nedelsdami apie tai praneša atitinkamoms uosto valstybės valdžios institucijoms, o administracijos paskirtas ekspertas arba jos pripažinta organizacija privalo patikrinti, ar tai padaryta. 12 taisyklė Liudijimų laivams išdavimas arba jų galiojimo patvirtinimas*
137. a)
138. i)Saugaus keleivinio laivo liudijimas išduodamas kiekvienam keleiviniam laivui, atlikus jo pirminę apžiūrą arba apžiūrą dėl jo liudijimų atnaujinimo ir nustačius, jog šis laivas atitinka jam taikomas II-1, II-2, III, IV ir V skyrių bei visas kitas atitinkamas šių taisyklių nuostatas;
139. ii)Krovininio laivo saugios konstrukcijos liudijimas išduodamas kiekvienam krovininiam laivui, atlikus jo pirminę apžiūrą arba apžiūrą dėl jo liudijimų atnaujinimo ir nustačius, jog šis laivas atitinka jam taikomas II-1 ir II-2 skyrių nuostatas (išskyrus nuostatas, susijusias su priešgaisrinės saugos sistemomis ir priemonėmis bei gaisro gesinimo schemomis) ir visas kitas atitinkamas šių taisyklių nuostatas; iii) Krovininio laivo saugios įrangos liudijimas išduodamas kiekvienam krovininiam laivui, atlikus jo pirminę apžiūrą arba apžiūrą dėl jo liudijimų atnaujinimo ir nustačius, jog jis atitinka jam taikomas II-1, II-2, III ir V skyrių nuostatas bei visas kitas atitinkamas šių taisyklių nuostatas;
140. iv)Krovininio laivo saugios radijo įrangos liudijimas išduodamas kiekvienam krovininiam laivui, atlikus jo pirminę apžiūrą arba apžiūrą dėl jo liudijimų atnaujinimo ir nustačius, jog jis atitinka jam taikomas IV skyriaus nuostatas bei visas kitas atitinkamas šių taisyklių nuostatas;
141. v)1) krovininiam laivui, atlikus jo pirminę apžiūrą arba apžiūrą dėl jo liudijimų atnaujinimo ir nustačius, jog jis atitinka jam taikomas II-1, II-2, III, IV, V skyrių ir visas kitas atitinkamas šių taisyklių nuostatas, vietoj a punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nurodytų trijų liudijimų gali būti išduotas Saugaus krovininio laivo liudijimas; 2) kiekviena šio skyriaus nuoroda į Krovininio laivo saugios konstrukcijos liudijimą, Krovininio laivo saugios įrangos liudijimą arba Krovininio laivo saugios radijo įrangos liudijimą kartu reiškia ir nuorodą į Saugaus krovininio laivo liudijimą, jei pastarasis išduodamas vietoj tų trijų liudijimų;
142. vi)kiekvienas i, iii, iv ir v papunkčiuose nurodytas Saugaus keleivinio laivo liudijimas, Krovininio laivo saugios įrangos liudijimas, Krovininio laivo saugios radijo įrangos liudijimas ir Saugaus krovininio laivo liudijimas papildomas atitinkamu įrangos sąrašu; vii) tais atvejais, kai laivui, visiškai laikantis šių taisyklių nuostatų, taikoma kokia nors išimtis, be šiame punkte nurodytų liudijimų, išduodamas Išimties liudijimas; viii) šioje taisyklėje nurodytus liudijimus išduoda arba jų galiojimą patvirtina administracija arba jos įgaliotas asmuo ar organizacija. Visais šiais atvejais visišką atsakomybę dėl tokių liudijimų išdavimo prisiima administracija.
143. b)Nuo tada, kai įsigalioja Susitariančiosios Vyriausybės pritarimas šiai Konvencijai, ši Vyriausybė nebeišduoda laivams liudijimų pagal 1960 m., 1948 m. arba 1929 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatas. 13 taisyklė Kitos Susitariančiosios Vyriausybės išduodami arba patvirtinami liudijimai Administracijos prašymu jos laivo apžiūrą gali nurodyti atlikti kita Susitariančioji Vyriausybė; įsitikinusi, jog šis laivas atitinka šių taisyklių nuostatas, ir vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, ji laivui išduoda arba įgalioja išduoti jam atitinkamus liudijimus ir prireikus patvirtina arba įgalioja patvirtinti laivo turimų liudijimų galiojimą. Bet kuriame taip išduotame liudijime nurodoma, kad jis išduotas valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, prašymu ir kad toks liudijimas yra toks pat veiksmingas ir turi būti taip pat pripažįstamas kaip pagal 12 taisyklės nuostatas išduotas liudijimas. 14 taisyklė Liudijimų galiojimas ir galiojimo trukmė
144. a)Saugaus keleivinio laivo liudijimas išduodamas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Krovininio laivo saugios konstrukcijos liudijimas, Krovininio laivo saugių įrenginių liudijimas ir Krovininio laivo saugios radijo įrangos liudijimas išduodami administracijos nustatomam laikotarpiui, tačiau šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Išimties liudijimas išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, negu galioja liudijimas, su kuriuo jis susietas.
145. b)
146. i)nepaisant a punkto nuostatų, jei apžiūra dėl tam tikro liudijimo atnaujinimo atliekama per 3 mėnesius iki jo galiojimo termino pabaigos, naujasis liudijimas įsigalioja užbaigus šią apžiūrą ir galioja: 1) keleiviniam laivui – ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo turėto liudijimo galiojimo termino pabaigos; 2) krovininiam laivui – ne ilgiau kaip 5 metus nuo turėto liudijimo galiojimo termino pabaigos;
147. ii)jei apžiūra dėl tam tikro liudijimo atnaujinimo atliekama pasibaigus jo galiojimui, naujasis liudijimas įsigalioja atlikus šią apžiūrą ir galioja: 1) keleiviniam laivui – ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo turėto liudijimo galiojimo termino pabaigos; 2) krovininiam laivui – ne ilgiau kaip 5 metus nuo turėto liudijimo galiojimo termino pabaigos; iii) jei apžiūra dėl tam tikro liudijimo atnaujinimo atliekama anksčiau negu prieš 3 mėnesius iki jo galiojimo termino pabaigos, naujasis liudijimas įsigalioja atlikus šią apžiūrą ir galioja: 1) keleiviniam laivui – ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo šios apžiūros užbaigimo dienos; 2) krovininiam laivui – ne ilgiau kaip 5 metus nuo šios apžiūros užbaigimo dienos.
148. c)Jei bet koks liudijimas (išskyrus Saugaus keleivinio laivo liudijimą) buvo išduotas trumpesniam negu 5 metų laikotarpiui, pasibaigus jo galiojimo terminui administracija gali pratęsti šio liudijimo galiojimo terminą ilgiausiam a punkte nurodytam laikotarpiui, su sąlyga, kad būtų atliktos atitinkamos 8, 9 ir 10 taisyklėse nurodytos apžiūros, taikomos tokiam laivui išduodant penkerius metus galiojantį liudijimą.
149. d)Jei apžiūra dėl liudijimo atnaujinimo atlikta, tačiau naujasis liudijimas negali būti išduotas arba pristatytas į laivą iki turimo liudijimo galiojimo termino pabaigos, administracijos įgaliotas asmuo arba organizacija gali patvirtinti tolesnį turimo liudijimo galiojimą, ir toks liudijimas turi būti pripažįstamas galiojančiu, bet ne ilgiau kaip 5 mėnesius nuo liudijimo galiojimo termino pabaigos.
150. e)Jei pasibaigiant kokio nors liudijimo galiojimui laivas nestovi uoste, kuriame turėtų būti atliekama jo apžiūra, administracija gali pratęsti šio liudijimo galiojimą, tačiau tiktai tam, kad laivas galėtų atplaukti į tą uostą, kuriame tokia apžiūra turi būti atliekama, ir tiktai tokiu atveju, jei atrodytų, jog yra tinkama ir pagrįsta liudijimo galiojimą pratęsti tokiu būdu. Jokio liudijimo galiojimo negalima pratęsti ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, ir laivas, kurio liudijimo galiojimas buvo taip pratęstas, atvykęs į uostą, kuriame turi būti atliekama jo apžiūra, neturi teisės iš šio uosto išplaukti, pasinaudojęs šiuo turimo liudijimo pratęsimu ir negavęs naujo liudijimo. Atlikus apžiūrą dėl liudijimo atnaujinimo, naujasis liudijimas galioja:
151. i)keleiviniam laivui – ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo turėto liudijimo galiojimo termino pabaigos prieš administracijai jį atnaujinant;
152. ii)krovininiam laivui – ne ilgiau kaip 5 metus nuo turėto liudijimo galiojimo termino pabaigos prieš administracijai jį atnaujinant
153. f)Administracija gali lengvatiniu būdu pratęsti liudijimą, kuris buvo išduotas trumpais reisais plaukiojančiam laivui ir nebuvo pratęstas pagal pirmiau nurodytas šios taisyklės nuostatas, vienam mėnesiui nuo jame nurodyto jo galiojimo termino pabaigos. Atlikus apžiūrą dėl liudijimo atnaujinimo, naujasis liudijimas galioja:
154. i)keleiviniam laivui – ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo turėto liudijimo galiojimo termino pabaigos prieš administracijai jį atnaujinant;
155. ii)krovininiam laivui – ne ilgiau kaip 5 metus nuo turėto liudijimo galiojimo termino pabaigos prieš administracijai jį atnaujinant.
156. g)Ypatingomis administracijos nustatytomis aplinkybėmis naujojo liudijimo galiojimo terminas neprivalo būti skaičiuojamas nuo turėto liudijimo galiojimo termino pabaigos, kaip tai nurodyta b punkto ii papunktyje arba e ar f punktuose. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis naujasis liudijimas galioja:
157. i)keleiviniam laivui – ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo atlikimo dienos;
158. ii)krovininiam laivui – ne ilgiau kaip 5 metus nuo apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo atlikimo dienos.
159. h)Jei kasmetinė, tarpinė arba periodinė apžiūra atliekamos prieš atitinkamose taisyklių nuostatose nurodytą tokių apžiūrų laiką:
160. i)atitinkamame liudijime nurodyta liudijimo galiojimo termino pabaigos mėnuo ir diena pakeičiama jame įrašant ir patvirtinant naują datą, kuri negali būti daugiau negu trimis mėnesiais vėlesnė už apžiūros užbaigimo datą;
161. ii)pagal atitinkamas šių taisyklių nuostatas atliekant jose nurodytais laiko tarpais vėlesnes kasmetines, tarpines arba periodines apžiūras atsižvelgiama į naują liudijimo galiojimo termino pabaigos mėnesį ir dieną; iii) liudijimo galiojimo terminas gali likti nepakeistas, jei atitinkamai viena ar daugiau kasmetinių, tarpinių arba periodinių apžiūrų atliekamos neviršijant tam tikrose taisyklių nuostatose joms nustatytų maksimalių laiko tarpų tarp apžiūrų.
162. i)Pagal 12 arba 13 taisyklę laivui išduotas liudijimas nustoja galioti kiekvienu iš šių trijų atvejų:
163. i)jei atitinkamos apžiūros ir tikrinimai nebuvo atlikti per 7, 8, 9 ir 10 taisyklių a punktuose nustatytus laikotarpius;
164. ii)jei liudijimo galiojimas nėra patvirtintas taip, kaip nurodyta šiose taisyklėse; iii) perduodant laivą plaukioti su kitos valstybės vėliava. Naują liudijimą laivui leidžiama išduoti tik tuo atveju, kai jį išduodanti valstybė visiškai įsitikina, jog laivas atitinka 11 taisyklės a ir b punktų nuostatas. Jei viena iš Susitariančiųjų Vyriausybių perduoda laivą kitai Susitariančiajai Vyriausybei, o pastaroji per 3 mėnesius nuo laivo perdavimo kreipiasi su atitinkamu prašymu į valstybės, su kurios vėliava laivas prieš tai turėjo teisę plaukioti, Vyriausybę, šioji kaip galima greičiau perduoda administracijai liudijimų, kuriuos laivas turėjo iki jo perdavimo, kopijas ir, jei įmanoma, atitinkamų apžiūrų protokolų kopijas. 15 taisyklė Liudijimų ir įrangos sąrašų formos Liudijimai ir įrangos sąrašai užpildomi pagal Konvencijos priedo priedėlyje pateiktus pavyzdžius. Jei tam vartojama ne anglų arba prancūzų kalba, liudijimas papildomas jo teksto vertimu į vieną iš šių kalbų.* 16 taisyklė Galimybė patikrinti liudijimus Pagal 12 ir 13 taisyklių nuostatas laivui išduoti liudijimai bet kuriuo metu laive prieinami patikrinimui. 17 taisyklė Laivų liudijimų pripažinimas Visais šioje Konvencijoje numatytais atvejais vienos iš Susitariančiųjų Vyriausybių arba pagal jos įgaliojimą išduotus liudijimus pripažįsta visos kitos Susitariančiosios Vyriausybės. Jos šiuos liudijimus laiko tokiais pat veiksmingais kaip ir jų pačių išduotus liudijimus. 18 taisyklė Išlygos dėl liudijimų
165. a)Jei laivui plaukiant tam tikru reisu juo plaukia mažiau žmonių, negu jų leidžiama vežti pagal Saugaus keleivinio laivo liudijime nurodytą bendrą skaičių ir todėl pagal šių taisyklių sąlygas šiame laive leidžiama turėti mažiau gelbėjimosi valčių ir kitų gelbėjimosi priemonių, negu nurodyta liudijime, tai 12 ir 13 taisyklėse nurodyta Susitariančioji Vyriausybė, asmuo arba organizacija gali tokiam laivui išduoti atitinkamą liudijimo priedą.
166. b)Šiame priede pažymima, kad tokiomis aplinkybėmis laivas nepažeidžia šių taisyklių nuostatų. Priedas pridedamas prie saugaus keleivinio laivo liudijimo ir pakeičia tą jo dalį, kuri susijusi su gelbėjimosi priemonėmis. Jis galioja tik tam konkrečiam reisui, kuriam buvo išduotas. 19 taisyklė Kontrolė*
167. a)Kai vienos Susitariančiosios Vyriausybės laivas stovi kitos Susitariančiosios Vyriausybės uoste, šios Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgalioti pareigūnai turi teisę jį patikrinti, jei ši kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar galioja pagal 12 arba 13 taisyklės sąlygas išduoti liudijimai.
168. b)Jei šie liudijimai galioja, pareigūnai juos pripažįsta, nebent būtų aiškus pagrindas manyti, kad laivo arba jo įrangos būklė iš esmės neatitinka įrašų bet kuriame iš liudijimų arba kad laivas ir jo įranga neatitinka 11 taisyklės a ir b punktų nuostatų
169. c)b punkte nurodytomis aplinkybėmis arba jei pasibaigęs kurių nors iš liudijimų galiojimo laikas, arba jų galiojimas panaikintas, tikrinantis pareigūnas imasi priemonių, kad laivas liktų uoste tol, kol jis galės išplaukti į jūrą arba palikti uostą tam, kad nuplauktų iki atitinkamos laivų remonto įmonės, nesukeldamas pavojaus pačiam laivui ar juo plaukiantiems žmonėms.
170. d)Jei patikrinimas suteikia pagrindą vienu ar kitu būdu įsikišti į laivo veiklą, jį tikrinantis pareigūnas nedelsdamas raštu praneša valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, konsului arba, jei konsulo nėra, jos artimiausiam diplomatiniam atstovui apie visas aplinkybes, dėl kurių būtina įsikišti. Be to, apie jas privaloma pranešti ir už liudijimų išdavimą atsakingiems Susitariančiosios Vyriausybės paskirtiems ekspertams arba jos pripažintoms organizacijoms. Apie su įsikišimu susijusius faktus pranešama Organizacijai.
171. e)Jei uosto valstybės valdžios institucijos neturi galimybių imtis c ir d punktuose nurodytų veiksmų arba jei laivui leidžiama plaukti iki kito artimiausio uosto, jos praneša visą atitinkamą informaciją apie laivą ne tik d punkte nurodytiems asmenims ir organizacijoms, bet ir artimiausio uosto, į kurį laivas užsuks, valdžios institucijoms.
172. f)Tikrinant laivą pagal šios taisyklės nuostatas, privaloma kuo labiau stengtis, kad laivas nebūtų nepagrįstai sulaikytas uoste ir nebūtų be reikalo trukdoma jam išplaukti. Jei laivas nepagrįstai sulaikomas uoste arba be reikalo trukdoma jam išplaukti, jis turi teisę gauti atlyginimą už bet kokius jo dėl to patirtus nuostolius ar jam padarytą žalą. 20 taisyklė Išskirtinės teisės Joks laivas negali naudotis Konvencijos suteikiamomis išskirtinėmis teisėmis, jei jis neturi atitinkamų galiojančių liudijimų. C dalis Avarijos 21 taisyklė Avarijos
173. a)Kiekviena administracija įsipareigoja ištirti bet kokią bet kurių jos laivų, kuriems taikomos Konvencijos nuostatos, avariją, jei ji mano, kad toks tyrimas galėtų padėti nustatyti, kokius pakeitimus šiose taisyklėse būtų pageidautina padaryti.**
174. b)Visos Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja teikti Organizacijai su šiais tyrimais susijusią informaciją. Jokie šiais tyrimais grindžiami Organizacijos pranešimai ar rekomendacijos neturi atskleisti laivų tapatumo arba jų valstybinio priklausomumo arba bet kokiu būdu nustatyti arba netiesiogiai nustatyti bet kurio laivo ar asmens atsakomybės. II-1 SKYRIUS Konstrukcija – laivo sandara, skirstymas į skyrius ir stovumas, mechanizmai ir elektros įranga A dalis Bendrosios nuostatos 1 Taikymas 2 Apibrėžtys 3 Apibrėžtys, susijusios su C, D ir E dalimis A-1 dalis Laivų konstrukcija 3-1 Reikalavimai, taikomi laivų konstrukcijai ir jų mechaninei bei elektros įrangai 3-2 Jūros vandens balasto tankų apsauga nuo korozijos 3-3 Saugus patekimas į tanklaivio priekį 3-4 Priemonės tanklaiviams vilkti avariniais atvejais 3-5 Naujai panaudojamos medžiagos, kurių sudėtyje yra asbesto 3-6 Priemonės, leidžiančios patekti į naftos tanklaivių ir balkerių krovinių zoną ir judėti joje B dalis Laivo skirstymas į skyrius ir jo stovumas 4 Keleivinio laivo leistinasis užtvindymo ilgis 5 Keleivinių laivų patalpų skvarba 6 Leidžiamas keleivinių laivų skyrių ilgis 7 Specialios nuostatos dėl keleivinių laivų skirstymo į skyrius 8 Apgadintų keleivinių laivų stovumas 8-1 Apgadintų keleivinių ro-ro laivų stovumas 8-2 Specialūs reikalavimai, taikomi 400 arba daugiau žmonių vežantiems keleiviniams ro-ro laivams 8-3 Specialūs reikalavimai, taikomi 400 arba daugiau žmonių vežantiems ne ro-ro tipo keleiviniams laivams 9 Keleivinių laivų balastavimas 10 Keleivinių laivų kraštutinės laivagalių pertvaros, mechanizmų patalpų pertvaros, velenų tuneliai ir pan. 11 Krovininių laivų forpiko, achterpiko ir mechanizmų patalpų pertvaros ir deidvudo vamzdžiai 12 Keleivinių laivų dvigubas dugnas 12-1 Krovininių laivų (išskyrus tanklaivius) dvigubas dugnas 13 Keleivinių laivų skirstymo į skyrius vaterlinijų nustatymas, žymėjimas ir registracija 14 Keleivinių ir krovininių laivų vandeniui nepralaidžių pertvarų ir panašių jų konstrukcijos elementų įrengimas ir pirminis išbandymas 15 Angos keleivinių laivų vandeniui nepralaidžiose pertvarose 16 Keleiviniai laivai, kuriais vežamos krovininės ratinės transporto priemonės, ir jas lydintys žmonės 17 Angos keleivinių laivų korpuso apkaloje žemiau ribinės grimzlės linijos 17-1 Angos keleivinių laivų korpuso apkaloje žemiau pertvarų denio ir krovininių laivų korpuso apkaloje žemiau antvandeninio borto denio 18 Keleivinių ir krovininių laivų vandeniui nepralaidžių durų, borto iliuminatorių ir kitos panašios įrangos konstrukcija ir pirminis išbandymas 19 Keleivinių ir krovininių laivų vandeniui nepralaidžių denių, šachtų ir kitų panašių laivo detalių konstrukcija ir pirminis išbandymas 20 Keleivinių laivų nepralaidumas vandeniui aukščiau ribinės grimzlės linijos 20-1 Krovinių pakrovimo durų uždarymas 20-2 Ro-ro krovinių denio (pertvarų denio) nepralaidumas vandeniui po juo esančių patalpų atžvilgiu 20-3 Leidimas įeiti į ro-ro krovinių denius 20-4 Ro-ro krovinių denio pertvarų uždarymas 21 Laivo nusausinimo sistemos 22 Keleivinių ir krovininių laivų stovumo informacija 23 Kovos su keleivinių laivų apgadinimais schemos 23-1 Kova su sausakrūvių laivų apgadinimais 23-2 Laivo korpuso ir antstatų nepralaidumas vandeniui, kelio jų apgadinimams užkirtimas ir kova su apgadinimais 24 Keleivinių laivų vandeniui nepralaidžių durų žymėjimas, periodiškas atidarymas ir uždarymas bei patikrinimai 25 Įrašai keleivinių laivų laivo žurnale B-1 dalis Krovininių laivų skirstymas į skyrius ir avarinis stovumas 25-1 Taikymas 25-2 Apibrėžtys 25-3 Privalomasis skirstymo į skyrius indeksas R 25-4 Faktinis skirstymo į skyrius indeksas A 25-5 Koeficiento pi apskaičiavimas 25-6 Koeficiento si apskaičiavimas 25-7 Skvarba 25-8 Informacija apie stovumą 25-9 Angos krovininių laivų vandeniui nepralaidžiose pertvarose ir vidaus deniuose 25-10 Krovininių laivų išorės angos C dalis Mechanizmai ir mechaninė įranga 26 Bendrosios nuostatos 27 Mechanizmai 28 Priemonės laivo atbulinei eigai užtikrinti 29 Vairavimo įrenginiai 30 Papildomi reikalavimai, taikomi elektriniams ir elektrohidrauliniams vairavimo įrenginiams 31 Mechanizmų valdymas 32 Garo katilai ir vandens tiekimo garo katilams sistemos 33 Garo vamzdynai 34 Suslėgto oro sistemos 35 Mechanizmų patalpų vėdinimo sistemos 36 Apsauga nuo triukšmo 37 Priemonės ryšiui tarp navigacinio tiltelio ir mechanizmų patalpų palaikyti 38 Signalizacija mechanikams iškviesti 39 Avarinių įrenginių išdėstymas keleiviniuose laivuose D dalis Elektros įrenginiai 40 Bendrosios nuostatos 41 Pagrindinis elektros energijos šaltinis ir elektros apšvietimo sistemos 42 Keleivinių laivų avarinis elektros energijos šaltinis 42-1 Papildomas avarinis apšvietimas keleiviniuose ro-ro laivuose 43 Krovininių laivų avarinis elektros energijos šaltinis 44 Avarinių generatorinių agregatų paleidimo įranga 45 Atsargumo priemonės, skirtos apsaugoti nuo elektros smūgio, gaisro ir kitų elektros srovės keliamų pavojų E dalis Papildomi reikalavimai, taikomi periodiškai paliekamoms be priežiūros mechanizmų patalpoms 46 Bendrosios nuostatos 47 Priešgaisrinės saugos priemonės 48 Apsauga nuo užtvindymo 49 Laivo varomųjų mechanizmų valdymas iš navigacinio tiltelio 50 Ryšio priemonės 51 Pavojaus signalų sistema 52 Saugos sistemos 53 Specialūs reikalavimai dėl mechanizmų, garo katilų ir elektros įrangos 54 Specialios nuostatos dėl keleivinių laivų A dalis Bendrosios nuostatos 1 taisyklė Taikymas 1.1. Jei nenurodyta kitaip, šis skyrius taikomas laivams, kurių kilis buvo pastatytas ant stapelio 1986 m. liepos 1 d. arba vėliau, arba kuriems tuo metu buvo būdingas panašus statybos etapas. 1.2. Šiame skyriuje panašus statybos etapas – tai etapas, kai: 1.2.1. pagal statomą konstrukciją jau galima atpažinti tam tikrą laivą; 1.2.2. laivui montuoti jau sunaudota bent 50 t arba 1 proc. visų jo statybai numatytų statybinių medžiagų, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų kiekių yra mažesnis. 1.3. Šiame skyriuje: 1.3.1. pastatyti laivai – laivai, kurių kilis pastatytas ant stapelio arba kurių statybos etapas panašus; 1.3.2. visi laivai – laivai, pastatyti iki 1986 m. liepos 1 d., šią dieną arba vėliau; 1.3.3. bet kada pastatytas krovininis laivas, perdirbus jį į keleivinį laivą, laikomas keleiviniu laivu, pastatytu tą dieną, kai prasidėjo jo perdirbimas. 2. Jei nenurodyta kitaip, administracija užtikrina, kad iki 1986 m. liepos 1 d. pastatyti laivai atitiktų reikalavimus, kurie jiems taikomi pagal 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-1 skyriaus nuostatas, iš dalies pakeistas pagal rezoliuciją MSC.1(XLV). 3.1. Visi laivai, kurie yra remontuojami, perdirbami, pakeičiami ir kuriuose atliekant šiuos darbus keičiami įrenginiai, ir tokius darbus juose atlikus turi atitikti bent prieš tai jiems taikytus reikalavimus. Jei šie laivai pastatyti iki 1986 m. liepos 1 d., jie turi bent tiek atitikti reikalavimus, taikomus šią dieną arba vėliau pastatytiems laivams, kiek jie šiuos reikalavimus atitiko prieš atliekant jų remontą, perdirbimą, pakeitimus arba prieš aprūpinant juos su tuo susijusia įranga. Atliekant kapitalinį remontą ir kapitalinius perdirbimus bei pakeitimus* ir kai atliekant šiuos darbus keičiami įrenginiai, laikomasi nuostatų, taikomų 1986 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytiems laivams, tiek, kiek administracija mano, jog tai yra pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama.** 3.2. Nepaisant 3.1 punkto nuostatų, jei keleivinis laivas remontuojamas, perdirbamas bei pakeičiamas tiktai tam, kad jis atitiktų 8-1 taisyklės nuostatas, šis laivas nelaikomas laivu, kuriame buvo atliekamas kapitalinis remontas, perdirbimai arba pakeitimai. 4. Jei administracija mano, jog dėl uždaruose vandenyse atliekamų reisų pobūdžio ir sąlygų taikyti kurias nors iš šio skyriaus specifinių nuostatų būtų nepagrįsta ar nebūtina, ji gali išimties tvarka atleisti nuo būtinybės laikytis šių nuostatų pavienius turinčius teisę plaukioti su jos valstybės vėliava laivus arba tokios klasės laivus, jei šie laivai, plaukdami savo reisais, nenuteista nuo artimiausio kranto toliau kaip 20 mylių. 5. Jei keleiviniai laivai veža daug keleivių specialiais, pavyzdžiui, maldininkų reisais, o administracija, su kurios valstybės vėliava šie laivai turi teisę plaukioti, mano, jog būtų praktiškai neįmanoma iš tokių laivų reikalauti laikytis visų šio skyriaus nuostatų, ji gali išimties tvarka atleisti šiuos laivus nuo prievolės laikytis šių nuostatų; tačiau jie privalo: 5.1. be išlygų laikytis prie 1971 m. Susitarimo dėl specialiosios paskirties keleivinių laivų pridėtų taisyklių; 5.1. be išlygų laikytis prie 1973 m. Protokolo dėl reikalavimų specialiosios paskirties keleivinių laivų patalpoms pridėtų taisyklių. 2 taisyklė Apibrėžtys Šiame skyriuje, jei nenurodyta kitaip: 1.1. Laivo skirstymo į skyrius vaterlinija – vaterlinija, taikoma dalijant laivą į skyrius. 1.2. Aukščiausia laivo skirstymo į skyrius vaterlinija – vaterlinija, atitinkanti didžiausią laivui leidžiamą grimzlę pagal jo skirstymo į skyrius reikalavimus. 2. Laivo ilgis – atstumas, išmatuotas tarp statmenų, išvestų per aukščiausios laivo skirstymo į skyrius vaterlinijos kraštinius taškus. 3. Laivo plotis – didžiausias laivo plotis tarp špantų išorinių linijų aukščiausios skirstymo į skyrius vaterlinijos lygyje arba žemiau jos. 4. Grimzlė – vertikalus atstumas laivo midelyje nuo pagrindinės teorinės plokštumos iki atitinkamos skirstymo į skyrius vaterlinijos. 5. Pertvarų denis – pats aukščiausias denis, kurį siekia skersinės vandeniui nepralaidžios pertvaros. 6. Ribinės grimzlės linija – linija, nubrėžta ant laivo borto bent 76 mm žemiau denio viršutinio paviršiaus pertvarų. 7. Patalpos skvarba – procentais išreikšta patalpos tūrio dalis, kurią galėtų užtvindyti vanduo. Jei kuri nors patalpa iš dalies iškyla aukščiau ribinės grimzlės linijos, nustatant jos skvarbą atsižvelgiama tiktai į šios patalpos tūrį žemiau ribinės grimzlės linijos lygio. 8. Mechanizmų patalpa – erdvė tarp pagrindinės teorinės plokštumos ir ribinės grimzlės linijos plokštumos ir tarp šios laivo dalies kraštutinių pagrindinių skersinių vandeniui nepralaidžių pertvarų plokštumų; šioje erdvėje yra pagrindinės ir pagalbinės laivo varomosios mašinos, laivo varomieji garo katilai ir visi nuolat naudojami anglių bunkeriai. Jei laivo mechanizmų patalpa įrengiama neįprastu būdu, jos ribas leidžiama nustatyti administracijai. 9. Keleivių patalpos – keleiviams apgyvendinti ir jų reikmėms skirtos patalpos; jos neapima bagažo, sandėlių, maisto produktų bei pašto patalpų. Remiantis 5 ir 6 taisyklėmis, žemiau ribinės grimzlės linijos lygio įrengtos įgulai apgyvendinti ir jos reikmėms skirtos patalpos laikomos keleivių patalpomis. 10. Visais atvejais laivo patalpų tūriai ir jų plokštumų plotai apskaičiuojami pagal jų teorines španto linijas. 11. Atsparus klimato poveikiui – kai bet kokiomis jūros sąlygomis vanduo neprasiskverbia į laivo vidų. 12. Naftos tanklaivis atitinka šios sąvokos apibrėžtį 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl taršos iš laivų prevencijos 1978 m. Protokolo I priedo 1 taisyklėje. 13. Keleivinis ro-ro laivas – keleivinis laivas, kuriame yra įrengtos ro-ro patalpos (patalpos ratinėms transporto priemonėms* vežti) arba specialiosios paskirties patalpos, nurodytos II-2 skyriaus 3 taisyklėje. 3 taisyklė Apibrėžtys, susijusios su C, D ir E dalimis Jei nenurodyta kitaip, C, D ir E dalyse: 1. Vairavimo įrenginio valdymo sistema – įranga, kuria valdymo signalai iš laivo navigacinio tiltelio vairavimo įrenginio perduodami galios agregatams. Vairavimo įrenginio valdymo sistemos susideda iš signalų siųstuvų ir imtuvų, hidraulinių valdymo siurblių ir jų variklių, šių variklių reguliatorių, vamzdynų ir kabelių. 2. Pagrindinis vairavimo įrenginys – mašinos, vairo pavaros, vairavimo įrenginio galios agregatai (jei yra) ir bet kokia pagalbinė įranga bei priemonės (pavyzdžiui, vairalazdė arba kvadrantas), per kuriuos vairo baleriui perduodamas sukimo momentas, reikalingas vairui pasukti ir laivą vairuoti normaliomis eksploatavimo sąlygomis. 3. Vairavimo įrenginio galios agregatas: 3.1. kai naudojamasi elektriniu vairavimo įrenginiu – elektros variklis ir jo elektros įranga; 3.2. kai naudojamasi elektriniu hidrauliniu vairavimo įrenginiu – elektros variklis, jo elektros įranga ir su šiuo varikliu sujungtas siurblys; 3.3. kai naudojamasi kitokiu hidrauliniu vairavimo įrenginiu – varomasis mechanizmas ir su šiuo varikliu sujungtas siurblys. 4. Pagalbinis vairavimo įrenginys – įranga, reikalinga laivui vairuoti sugedus pagrindiniam jo vairavimo įrenginiui; tačiau šios įrangos sudėtyje neturi būti jokios kitos pagrindinio vairavimo įrenginio dalies, išskyrus vairalazdę, kvadrantą, arba kitokias tos pačios paskirties detales. 5. Normali eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būklė – būklė, kai pats laivas ir visi jo varymą, vairavimą, saugų vedimą, apsaugą nuo gaisrų ir patalpų užtvindymo, vidaus bei išorės ryšius ir signalizaciją, žmonių evakuaciją, skubų valčių nuleidimą bei tam laivui numatytus žmonių gyvenimo patogumus užtikrinantys mechanizmai, priežiūros sistemos, priemonės ir įrenginiai tinka naudoti ir normaliai veikia. 6. Avarinė būklė – būklė, kai, sugedus laivo pagrindiniam elektros energijos šaltiniui, nustoja veikusi bet kuri šio laivo techninio aptarnavimo sistema, reikalinga normaliai eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būsenai palaikyti. 7. Pagrindinis elektros energijos šaltinis – įrenginys, skirtas elektrai į pagrindinį skirstomąjį skydą tiekti tam, kad iš jo ji būtų paskirstyta visoms aptarnavimo sistemoms, reikalingoms normaliai laivo eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būklei palaikyti. 8. Sugedęs laivas – laivo būklė, kai, nutrūkus energijos tiekimui, nebeveikia pagrindinė laivo varymo įranga, jo garo katilai ir pagalbiniai mechanizmai. 9. Pagrindinė elektros stotis – laivo patalpa, kurioje įrengtas jo pagrindinis elektros energijos šaltinis. 10. Pagrindinis skirstomasis skydas – skirstomasis skydas, į kurį tiesiogiai tiekiama pagrindinio elektros energijos šaltinio gaminama elektros energija, kad per jį būtų paskirstyta laivo priežiūros sistemoms. 11. Avarinis skirstomasis skydas – skirstomasis skydas, į kurį, sugedus pagrindinei elektros tiekimo sistemai, tiesiogiai tiekiama avarinio elektros energijos šaltinio arba avariniam atvejui numatyto pereinamojo elektros energijos šaltinio gaminama elektros energija, kad per jį būtų paskirstyta avarinėms laivo priežiūros sistemoms. 12. Avarinis elektros tiekimo šaltinis – elektros tiekimo šaltinis, skirtas elektros energija aprūpinti avarinį skirstomąjį skydą, kai sutrinka elektros tiekimas į jį iš pagrindinio elektros energijos šaltinio. 13. Mechaninės galios perdavimo vairui sistema – hidraulinė įranga, skirta mechaninei energijai vairo ašigaliui pasukti perduoti; ji susideda iš vairavimo įrenginio galios agregato arba agregatų ir jų vamzdynų, detalių bei vairo pavaros. Keletas mechaninės jėgos perdavimo vairui sistemų gali būti naudojamos su joms visoms bendrais mechaniniais komponentais, t. y. vairalazde, kvadrantu ir vairo ašigaliu arba kitokiomis tos pačios paskirties detalėmis. 14. Didžiausias eksploatacinis plaukimo greitis – didžiausias suprojektuotas laivo plaukimo į priekį greitis, kurio jis turi laikytis eksploatuojamas jūroje, esant maksimaliai jam leistai plaukiojimo jūroje grimzlei. 15. Didžiausias atbulinis greitis – apskaičiuotas plaukimo atgal greitis, kurį laivas gali pasiekti esant maksimaliai jam leistai plaukiojimo jūros vandenyje grimzlei, tam panaudodamas maksimalią jam suprojektuotą atbulinės eigos galią. 16. Mechanizmų patalpos – visos „A“ kategorijai priskirtos mašinų patalpos bei visos kitos patalpos, kuriose įrengti laivo varomieji mechanizmai, garo katilai, naftos kuro mazgai, garo ir vidaus degimo varikliai, elektros generatoriai ir svarbiausi elektros mechanizmai, naftos priėmimo valdymo pultai, šaldymo, laivo supimo stabilizavimo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, taip pat kitos panašios patalpos ir šių patalpų šachtos. 17. „A“ kategorijos mechanizmų patalpos – patalpos (ir jų ventiliacijos šachtos), kuriose yra: 17.1. vidaus degimo varikliai, naudojami kaip pagrindiniai mechanizmai laivui varyti; arba 17.1. kiti vidaus degimo varikliai, naudojami ne kaip pagrindiniai mechanizmai laivui varyti, jei sudėtinė tokių variklių galia yra ne mažesnė kaip 375 kW, arba 17.2. bet kokie nafta kūrenami garo katilai arba skystojo kuro įrenginiai. 18. Valdymo postai – patalpos, kuriose yra laivo radijo ryšio įranga arba pagrindinė laivo navigacijos įranga, arba avarinis elektros tiekimo šaltinis, arba centralizuota pranešimų apie gaisrą priėmimo ir gaisro gesinimo priemonių valdymo įranga. 19. Chemikalų tanklaivis – krovininis laivas, pastatytas arba perdirbus pritaikytas ir naudojamas jo skystų krovinių talpyklose (tankuose) supiltiems bet kokiems skystiems produktams vežti, nurodytiems: 19.1. Tarptautinio laivų, skirtų gabenti supiltus pavojingus skystus cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodekso, priimto pagal Jūrų saugumo komiteto rezoliuciją MSC.4

(48)(toliau – IBC kodeksas), 17 skyriuje (atsižvelgiant į galimus Organizacijos daromus jo dalinius pakeitimus), arba 19.

1. Laivų, skirtų gabenti supiltus pavojingus skystus cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodekso, priimto pagal Organizacijos Asamblėjos rezoliuciją A.212(VII) (toliau – BC kodeksas), VI skyriuje (atsižvelgiant į tai, kaip jį iš dalies pakeitė arba pakeis Organizacija), atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų sąrašų šiam atvejui tinka.
2. Dujovežis – krovininis laivas, pastatytas arba perdirbus pritaikytas ir naudojamas jo krovinių rezervuaruose bet kokioms suskystintoms dujoms arba kitokiems produktams vežti, nurodytiems: 20.
3. Tarptautinio laivų, skirtų gabenti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso, priimto pagal Jūrų saugumo komiteto rezoliuciją MSC.5

(48)(toliau – Tarptautinis dujovežių kodeksas), 19 skyriuje (atsižvelgiant į galimus Organizacijos daromus jo dalinius pakeitimus), arba 20.

1. Laivų, skirtų gabenti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso, priimto pagal Organizacijos rezoliuciją A.328(EX) (toliau – Dujovežių kodeksas), XIX skyriuje (atsižvelgiant į tai, kaip jį iš dalies pakeitė arba pakeis Organizacija), atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų sąrašų šiam atvejui tinka.
2. Dedveitas – laivo vandentalpos 1,025 tankio vandenyje, kai jis paniręs iki atitinkančios jam nustatytą vasaros antvandeninio borto aukštį krovininės vaterlinijos, ir tuščio šio laivo svorio skirtumas, išreikštas tonomis.
3. Tuščio laivo svoris – laivo vandentalpa tonomis, kai jame nėra krovinio, kuro, tepalinės alyvos, vandens balasto, cisternose laikomo gėlo ar technologinio vandens, vartojamųjų atsargų ir keleivių, įgulos ir jų asmeninių daiktų. A-1 dalis Laivų konstrukcija 3-1 taisyklė Reikalavimai, taikomi laivų konstrukcijai ir jų mechaninei bei elektros įrangai Be kitų taisyklėse numatytų sąlygų, taip pat reikalaujama, kad laivai būtų projektuojami, statomi ir prižiūrimi taip, kaip tai numatyta administracijos pagal XI skyriaus 1 taisyklę pripažintos laivų klasifikavimo bendrovės nuostatuose dėl laivų konstrukcijos, jų mechaninės bei elektros įrangos, arba atitinkamuose lygiavertį saugumą užtikrinančiuose administracijos nacionaliniuose normatyvuose. 3-2 taisyklė Jūros vandens balasto tankų apsauga nuo korozijos
4. Taikoma 1998 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytiems naftos tanklaiviams ir balkeriams.
5. Visi specialiai jūros vandens balastui skirti balasto tankai aprūpinami veiksminga apsaugos nuo korozijos sistema, pavyzdžiui, kieta apsaugine paviršiaus danga arba kitokia jai lygiaverte priemone. Pirmenybė turėtų būti teikiama šviesios spalvos dangai. Administracija, vadovaudamasi Organizacijos priimtomis rekomendacijomis,* patvirtina sistemos pasirinkimo, jos taikymo ir priežiūros tvarką. Prireikus panaudojami ir vienkartiniai elektrocheminės apsaugos anodai. 3-3 taisyklė Saugus patekimas į tanklaivio priekį
6. Taikant šią, taip pat 3 ir 4 taisykles, sąvoka „tanklaiviai“ apima naftos tanklaivius (pagal 2 taisyklės 12 punkto apibrėžtį), chemikalų tanklaivius (pagal VII skyriaus 8 taisyklės 2 punkto apibrėžimą) ir dujovežius (pagal VII skyriaus 11 taisyklės 2 punkto apibrėžimą).
7. Kiekvienas 1998 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytas tanklaivis aprūpinamas priemonėmis, užtikrinančiomis laivo įgulai galimybę net labai blogomis oro sąlygomis saugiai patekti į laivo priekinę dalį. Iki 1998 m. liepos 1 d. pastatytuose tanklaiviuose šios priemonės įrengiamos per patį pirmąjį po 1998 m. liepos 1 d. laivo įvedimą į doką, tačiau ne vėliau kaip 2001 m. liepos 1 d. Šias saugos priemones patvirtina administracija, remdamasi Organizacijos parengtomis rekomendacijomis.** 3-4 taisyklė Priemonės tanklaiviams vilkti avariniais atvejais
8. Kiekvieno ne mažesnio kaip 20 000 t dedveito tanklaivio abiejuose galuose įrengiamos priemonės jam vilkti avariniais atvejais.
9. 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytuose tanklaiviuose: 2.
10. užtikrinama galimybė bet kada, neveikiant laive jo pagrindiniam energijos šaltiniui, šias priemones greitai paruošti laivui vilkti ir jam nesunkiai sujungti su velkančiuoju laivu; bent viename laivo galų šios priemonės visada turi būti iš anksto parengtos skubiai jas panaudoti; 2.
11. abiejuose laivo galuose įrengtos jam vilkti avariniais atvejais priemonės turi būti pakankamai tvirtos, atsižvelgiant į laivo didumą ir jo dedveitą bei jėgas, kurios galėtų jį veikti esant blogam orui. Administracija, remdamasi Organizacijos priimtomis rekomendacijomis, patvirtina vilkimo avariniais atvejais priemonių modelius, konstrukciją ir jų pavyzdžių išmėginimo tvarką.
12. Iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytiems tanklaiviams jų vilkimo avariniais atvejais priemonių modelius ir konstrukciją administracija tvirtina remdamasi atitinkamomis Organizacijos priimtomis rekomendacijomis. *** 3-5 taisyklė Naujai panaudojamos medžiagos, kurių sudėtyje yra asbesto
13. Taikoma medžiagoms, naudojamoms Konvencijoje nurodytai laivo konstrukcijai, mašinoms, elektros ir kitokiai įrangai.
14. Visuose laivuose draudžiama naujai panaudoti medžiagas, kuriose yra asbesto, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos: 2.
15. rotacinių sparninių kompresorių ir rotacinių vakuuminių siurblių mentėms; 2.
16. sandarioms skysčių cirkuliacijos sistemų jungtims ir įdėklams, jei dėl aukštos temperatūros (daugiau kaip 350° C) arba slėgio (daugiau kaip 7 x 106 Pa) kiltų gaisro, korozijos arba apsinuodijimo pavojus; 2.
17. esant aukštesnei kaip 1000° C temperatūrai naudojamoms elastingoms ir lankstomosioms šiluminės izoliacijos montažo detalėms. 3-6 taisyklė Priemonės, leidžiančios patekti į naftos tanklaivių ir balkerių krovinių zoną ir judėti joje
18. Taikymas 1.
19. Išskyrus 1.2 punkte nurodytus atvejus, ši taisyklė taikoma 500 bendrosios talpos ir didesniems naftos tanklaiviams bei 20 000 bendrosios talpos ir didesniems balkeriams (pagal šios sąvokos apibrėžtį IX skyriaus 1 taisyklėje), pastatytiems 2005 m. sausio 1 d. arba vėliau. 1.
20. 1994 m. spalio 1 d. arba vėliau, bet anksčiau kaip 2005 m. sausio 1 d. pastatyti 500 bendrosios talpos arba didesni naftos tanklaiviai privalo atitikti šio skyriaus 12-2 taisyklės nuostatas, priimtas rezoliucija MSC.27

(61).*

1. Priemonės, leidžiančios patekti į krovinių ir kitas patalpas ir ertmes 2.
2. Kiekvienoje patalpoje ir ertmėje, kurios yra krovinių zonoje, įrengiamos nuolatinės priemonės į ją patekti tam, kad per visą laivo eksploatavimo laiką administracija, laivą eksploatuojanti įmonė (pagal šios sąvokos apibrėžtį IX skyriaus 1 taisyklėje) bei laivo įgula ir prireikus kiti asmenys galėtų atlikti visapusiškus ir nuodugnius laivo konstrukcinių dalių patikrinimus ir išmatuoti jų storį. Šios priemonės turi atitikti 5 punkto nuostatas ir „Prieinamumo patikrinimams priemonių technines sąlygas“, Jūrų saugumo komiteto priimtas rezoliucija MSC. 133

(76), atsižvelgiant ir į dalinius pakeitimus, kuriuos jose galėtų padaryti Organizacija, su sąlyga, kad šie pakeitimai būtų priimti ir įsigaliotų taip, kaip nurodyta šios Konvencijos VIII straipsnyje dėl procedūrų, taikomų priedo, išskyrus jo I dalį, daliniam keitimui. 2.

1. Jei šios nuolatinės į patalpas ir ertmes patekti skirtos priemonės galėtų būti apgadintos vykdant įprastus krovos darbus arba jei nuolatines priemones įrengti būtų praktiškai neįgyvendinama, administracija gali leisti jų vietoje įrengti „Techninėse sąlygose“ nurodytas judamas arba kilnojamąsias priemones su sąlyga, kad įtaisai šioms kilnojamosioms priemonėms tvirtinti, pritaisyti, pakabinti ar atremti sudarytų neatskiriamą laivo konstrukcijos dalį. Turi būti įmanoma visą kilnojamąją įrangą nesunkiai sumontuoti ir parengti naudotis laivo įgulos jėgomis. 2.
2. Visų priemonių patekti į patalpas ir ertmes ir įtaisų joms tvirtinti laive konstrukcija bei pagaminimo medžiagos turi tenkinti administracijos nustatytas sąlygas. Priemonės patekti į patalpas ir ertmes apžiūrimos prieš jomis pasinaudojant per I skyriaus 10 taisyklėje nurodytas apžiūras arba kai jomis per šias apžiūras naudojamasi.
3. Saugios priemonės, skirtos patekti į krovinių triumus, krovinių tankus, balasto tankus ir kitas patalpas ir ertmes 3.
4. Į krovinių triumus, koferdamus, balasto tankus, krovinių tankus ir kitas krovinių zonos patalpas ir ertmes turi būti įmanoma saugiai patekti** tiesiai iš atviro denio ir taip, kad būtų užtikrinta galimybė šias patalpas ir ertmes nuodugniai patikrinti. Saugias priemones patekti** į dvigubo dugno ertmes leidžiama įrengti iš siurblinės, giliojo koferdamo, vamzdynų tunelio, krovinių triumo, dvigubo korpuso ertmės arba panašaus laivo skyriaus, kuris nėra skirtas naftai arba pavojingiems kroviniams vežti. 3.
5. Patekti į 35 m ilgio ir ilgesnius tankus arba jų skyrius kiekvienam iš jų įrengiama bent po du liukus su trapais, kurie išdėstomi, kiek tai praktiškai įmanoma, toliau vienas nuo kito. Trumpesniuose kaip 35 m ilgio tankuose įrengiama bent po vieną liuką su trapu. Jei tankas viduje padalytas viena ar daugiau teliūskavimą stabdančių pertvarų arba panašiomis konstrukcijomis, kliudančiomis nesunkiai patekti į kitas tanko dalis, jame įrengiami bent du liukai su trapais. 3.
6. Kiekviename krovinių triume įrengiama bent po dvi priemones į jį patekti, kurios, kiek praktiškai įmanoma, išdėstomos toliau viena nuo kitos. Apskritai šios priemonės turėtų būti išdėstomos įstrižai viena kitos atžvilgiu, pvz., vienas įėjimas netoli priekinės triumo pertvaros iš kairiojo borto pusės, o antras – netoli jo galinės pertvaros iš dešiniojo borto pusės.
7. Laivo konstrukcinių dalių patikros nurodymai 4.
8. Priemonės, kuriomis laive naudojamasi norint prieiti prie jo konstrukcinių dalių, kad jos būtų nuodugniai patikrintos ir išmatuotas jų storis, aprašomos administracijos aprobuotuose „Laivo konstrukcinių dalių patikros nurodymuose“; vieną iš nuolat atnaujinamų šio leidinio kopijų privaloma saugoti laive. „Laivo konstrukcinių dalių patikros nurodymuose“ kiekvienai iš krovinių zonos patalpai arba ertmei turi būti pateiktos: 4.1.
9. schemos, kuriose pažymėtos priemonės, skirtos patekti į šią patalpą arba ertmę, kartu su atitinkamomis techninėmis sąlygomis ir matmenimis; 4.1.
10. schemos, kuriose pažymėtos šių patalpų arba ertmių viduje turimos priemonės, leidžiančios atlikti šių patalpų/ ertmių bendrą patikrinimą, taip pat atitinkamos techninės sąlygos ir matmenys. Šiose schemose pažymima, iš kur galima patikrinti kiekvieną patalpos arba ertmės vietą; 4.1.
11. schemos, kuriose pažymėtos šių patalpų arba ertmių viduje turimos priemonės, leidžiančios šias patalpas arba ertmes nuodugniai patikrinti, taip pat atitinkamos techninės sąlygos ir matmenys. Šiose schemose pažymimi plotai su svarbiomis konstrukcinėmis dalimis ir nurodoma, ar priemonės prie jų prieiti yra nuolatinės, ar kilnojamosios, taip pat pažymimos vietos, iš kurių galima patikrinti kiekvieną iš šių plotų; 4.1.
12. instrukcijos, nurodančios, kaip tikrinti ir palaikyti visų įėjimo ir priėjimo priemonių bei jų tvirtinimo įtaisų konstrukcinį atsparumą, atsižvelgiant ir į patalpoje arba ertmėje galinčią susidaryti bet kokią dėl korozijos žalingą aplinką; 4.1.
13. darbų saugos instrukcijos, kai nuodugniai apžiūrai ir konstrukcijų storiui išmatuoti įrengiamos pagalbinės priemonės (pastoliai); 4.1.
14. instrukcijos, nurodančios, kaip sumontuoti bet kokias kilnojamąsias įėjimo ir priėjimo priemones ir saugiai jomis naudotis; 4.1.
15. visų kilnojamųjų įėjimo ir priėjimo priemonių aprašas; 4.1.
16. laive turimų įėjimo ir priėjimo priemonių periodinių patikrinimų ir atliktų techninės priežiūros ir remonto darbų registracija. 4.
17. Šios taisyklės požiūriu „plotai su svarbiomis konstrukcinėmis dalimis“ reiškia vietas, kurias, remiantis apskaičiavimais, reikia nuolat tikrinti, arba kai iš panašių arba tokio paties tipo laivų eksploatavimo patirties yra paaiškėję, jog šioms vietoms gresia įtrūkimai, sulinkimai, deformacija arba korozija, dėl kurių galėtų nukentėti laivo konstrukcinis vientisumas.
18. Bendrosios techninės sąlygos 5.
19. Horizontalios angos, liukai arba landos, skirtos patekti į patalpas arba ertmes, turi būti tokių matmenų, kad užsidėjęs autonominį kvėpavimo aparatą ir vilkintis apsauginę aprangą asmuo galėtų nekliudomai kopti arba leistis bet kokiu trapu; jos taip pat privalo užtikrinti pakankamą prošvaisą iškelti iš patalpos arba ertmės apačios nukentėjusįjį. Ši minimali prošvaisa negali būti mažesnė kaip 600 mm pločio ir 600 mm ilgio. Jei į krovinių triumą patenkama per jo liuką, trapo viršutinė dalis turi būti išdėstyta kiek galima arčiau liuko komingso briaunos. Jei liuko, per kurį patenkama į triumą, komingsas yra aukštesnis kaip 900 mm, jo išorėje įtaisomi su trapu besijungiantys laipteliai. 5.
20. Skersai ir išilgai patalpos arba ertmės judėti skirtų vertikalių angų ir landų, įrengtų teliūskavimą stabdančiose pertvarose, floruose, dugno stringeriuose ir rėminiuose špantuose, minimali prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 600 mm pločio ir 800 mm aukščio, o anga arba landa įrengta ne aukščiau kaip per 600 mm nuo laivo dugno apkalos, nebent būtų įrengtos grotelės ar kitos priemonės prie jos palypėti. 5.
21. Mažesniuose kaip 5 000 t dedveito tanklaiviuose administracija ypatingomis aplinkybėmis gali leisti įrengti mažesnių matmenų 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytas angas, jei jai būtų įrodyta, jog per tokias angas galima įeiti ir išeiti arba išgelbėti nukentėjusįjį. B dalis Laivo skirstymas į skyrius ir jo stovumas* (B dalis taikoma keleiviniams ir krovininiams laivams taip, kaip nurodyta atitinkamose taisyklėse) 4 taisyklė Keleivinio laivo leistinasis užtvindymo ilgis
22. Nustatant leistinąjį užtvindymo ilgį bet kuriam laivo ilgio taškui, naudojamasi tokiu apskaičiavimo būdu, kai atsižvelgiama į šio laivo formą, grimzlę ir kitas jo ypatybes.
23. Kiekviename laive, turinčiame ištisinį pertvarų denį, leistinasis užtvindymo ilgis tam tikram šio laivo ilgio taškui reiškia didžiausią laivo ilgio atkarpą, kurios vidurys yra šiame taške, kurią 5 taisyklėje tiksliai nurodytų prielaidų sąlygomis vanduo užtvindytų laivui nenugrimztant žemiau jo ribinės grimzlės linijos. 3.
24. Jei laive nėra ištisinio pertvarų denio, leistinasis užtvindymo ilgis bet kuriam šio laivo ilgio taškui gali būti apskaičiuotas pasitelkus jo menamą ištisinę ribinės grimzlės liniją, brėžiamą laivo borto bent 76 mm žemiau viršutinio paviršiaus to denio, kurį pasiekia su šiuo apskaičiavimu susijusios vandeniui nepralaidžios laivo skersinės pertvaros ir jo borto apkala. 3.
25. Jei tam tikra menamos ribinės grimzlės linijos dalis nubrėžta pastebimai žemiau to denio, kurį pasiekia skersinės pertvaros, administracija gali leisti taikyti tam tikras nuolaidas pralaidumo vandeniui atžvilgiu dėl tos pertvarų dalies, kuri yra tarp ribinės grimzlės linijos ir tiesiai virš jos esančio denio. 5 taisyklė Keleivinių laivų patalpų skvarba 1.
26. 4 taisyklėje minėtos tikslios prielaidos skirtos žemiau ribinės grimzlės linijos esančių patalpų skvarbai. 1.
27. Apskaičiuojant leistinąjį užtvindymo ilgį, naudojamasi pastoviu vidutiniu patalpos skvarbos dydžiu visam kiekvienos iš toliau nurodytų laivo dalių ilgiui (žemiau ribinės grimzlės linijos): 1.2.
28. mechanizmų patalpai (pagal šios sąvokos apibrėžtį 2 taisyklėje); 1.2.
29. laivo daliai prieš mechanizmų patalpa; ir 1.2.
30. laivo daliai už mechanizmų patalpos. 2.
31. Pastovus vidutinis patalpos skvarbos dydis visai mechanizmų patalpai apskaičiuojamas pagal formulę: kurioje: a – žemiau ribinės grimzlės linijos mechanizmų patalpoje išdėstytų keleivių patalpų, apibrėžtų 2 taisyklėje, tūris; c – tarp denių žemiau ribinės grimzlės linijos mechanizmų patalpoje išdėstytų krovinių patalpų, anglių kuro bunkerių arba atsargų sandėlių tūris; v – bendras mechanizmų patalpos žemiau ribinės grimzlės linijos tūris. 2.
32. Jei detaliai apskaičiuotas vidutinis patalpų skvarbos dydis pasirodytų esąs mažesnis, negu būtų gautas pagal šią formulę, ir administracija su tuo sutiktų, leidžiama naudotis detaliai apskaičiuotu jo dydžiu. Dėl to keleivių patalpoms, kaip apibrėžta 2 taisyklėje, apskaičiavimuose taikomas skvarbos dydis yra 95, visoms krovinių, anglių ir atsargų patalpoms – 60, o dvigubo dugno, naftos degalų ir kitokioms cisternoms – toks dydis, koks galėtų būti patvirtintas kiekvienam konkrečiam atvejui.
33. Išskyrus 4 punkte numatytus atvejus, pastovus vidutinis patalpų skvarbos dydis visai laivo daliai prieš mechanizmų patalpą ir visai jo daliai už mechanizmų patalpos apskaičiuojamas pagal formulę: kurioje: a – keleivių patalpų, kaip apibrėžta 2 taisyklėje, išdėstytų žemiau ribinės grimzlės linijos prieš mechanizmų patalpą arba užjos, tūris; v – bendras laivo dalių prieš mechanizmų patalpą arba už jos žemiau ribinės grimzlės linijos tūris. 4.
34. Jei, kaip numatyta 6 taisyklės 5 punkte, laivas dalijamas į skyrius specialiu būdu, pastovus vidutinis patalpų skvarbos dydis visai laivo daliai prieš mechanizmų patalpą ir visai jo daliai už mechanizmų patalpos apskaičiuojamas pagal formulę: kurioje: b – patalpų prieš mechanizmų patalpą arba už jos žemiau ribinės grimzlės linijos ir aukščiau viršutinių florų, vidinio dugno arba galinių cisternų paviršiaus, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, skirtų ir naudojamų sukrauti ir laikyti krovinius, anglis kurui arba naftos degalus, atsargas, bagažą ir paštą, laivo inkarų grandines ir gėlą vandenį, tūris; v – bendras laivo dalių žemiau ribinės grimzlės linijos prieš mechanizmų patalpą arba už jos tūris. 4.
35. Jei dėl laivo paskirties pobūdžio jo krovinių triumuose paprastai nevežami dideli krovinių kiekiai, jokia šių krovinių patalpų tūrio dalis neįtraukiama į b dydžio apskaičiavimus.
36. Neįprastais atvejais administracija gali leisti arba pareikalauti, kad laivo dalių prieš mechanizmų patalpą arba už jos vidutinis patalpų skvarbos dydis būtų apskaičiuotas detaliai; tada keleivių patalpoms, kaip apibrėžta 2 taisyklėje, apskaičiavimuose taikomas skvarbos dydis yra 95, patalpoms, kuriose išdėstytos mašinos, – 85, visoms krovinių patalpoms, anglių kuro bunkeriams ir atsargų sandėliams – 60, o dvigubo dugno, naftos degalų ir kitokioms cisternoms – toks dydis, koks galėtų būti patvirtintas kiekvienam konkrečiam atvejui.
37. Jei kuriame nors iš tarp denių išdėstytų laivo skyrių tarp dviejų vandeniui nepralaidžių skersinių pertvarų yra bet kokių keleivių arba įgulos patalpų, visas šis skyrius, iš jo tūrio atėmus bet kokių jame išdėstytų ir nuolatinėmis plieno pertvaromis visiškai atskirtų bei kitam reikalui numatytų patalpų tūrį, laikomas keleivių patalpa. Tačiau jeigu šiame skyriuje nuolatinėmis plieno pertvaromis visiškai atskirtos būtent šios keleivių arba įgulos patalpos, keleivių patalpomis laikomos tiktai jos. 6 taisyklė Leidžiamas keleivinių laivų skyrių ilgis
38. Laivai dalijami į skyrius kiek galima efektyviau, atsižvelgiant į numatomą šių laivų paskirtį. Dalijant laivą į skyrius atsižvelgiama į laivo ilgį ir jo paskirtį; į daugiausia skyrių dalijami ilgiausi, visų pirma keleiviniai laivai.
39. Skirstymo į skyrius koeficientas 2.
40. Didžiausias leidžiamas laivo skyriaus ilgis, kurio vidurys yra kuriame nors laivo ilgio taške, nustatomas laivo leistinąjį užtvindymo ilgį dauginant iš atitinkamo koeficiento, vadinamo skirstymo į skyrius koeficientu. 2.
41. Skirstymo į skyrius koeficiento dydis priklauso nuo laivo ilgio; bet kokio konkretaus laivo ilgio jis įvairuoja atsižvelgiant į numatomą šio laivo paskirtį. Šis koeficientas dėsningai ir tolygiai mažėja: 1) didėjant laivo ilgiui; ir 2) nuo koeficiento A, taikomo laivams, naudojamiems visų pirma kroviniams vežti, iki koeficiento B, taikomo laivams, naudojamiems visų pirma keleiviams vežti. 2.
42. Koeficientų A ir B kitimą išreiškia

(1)ir

(2)formulės. Jose L – laivo ilgis, kaip apibrėžta 2 taisyklėje: (kai L = 131 m ir didesnis);

(1)B = 30,3/(L – 42) + 0,18 (kai L = 79 m ir didesnis)

(3)ir

(4)formules. Kurioje: Cs – skaitmeninis kriterijus; L – laivo ilgis metrais, kaip apibrėžta 2 taisyklėje; M – sudėtinis mechanizmų patalpos, kaip apibrėžta 2 taisyklėje, ir bet kokių nuolatinių, prieš mechanizmų patalpą arba už jos aukščiau dvigubo (vidinio) dugno esančių naftos degalų cisternų tūris kubiniais metrais; P – bendras žemiau ribinės grimzlės linijos esančių keleivių patalpų, kaip apibrėžta 2 taisyklėje, tūris kubiniais metrais; V– bendras laivo tūris žemiau ribinės grimzlės linijos kubiniais metrais; P1 = KN; kurioje: N – laivui leidžiamas vežti keleivių skaičius, K = 0,056 L. 3.2. Jei KN sandauga yra didesnė už P ir bendro faktinių keleivių patalpų aukščiau ribinės grimzlės linijos tūrio sumą, P1 laikomas lygiu arba šiai sumai, arba dviem trečdaliams KN sandaugos, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų skaičių didesnis. Jei P1 didesnis už P, tai:

(3)o kitais atvejais:

(4)3.

1. Jei laive nėra ištisinio pertvarų denio, tūriai apskaičiuojami iki faktinių ribinės grimzlės linijų, pagal kurias nustatomas laivo leistinasis užtvindymo ilgis.
2. Laivų skirstymo į skyrius taisyklės, išskyrus laivus, kuriems taikomos 5 punkto nuostatos 4.
3. 131 m ilgio ir ilgesni laivai, kurių skaitmeninis kriterijus 23 arba mažesnis, nuo forpiko laivagalio link dalijami į skyrius taikant pagal

(1)formulę apskaičiuotą koeficientą A; laivai, kurių skaitmeninis kriterijus 123 arba didesnis, dalijami į skyrius taikant pagal

(2)formulę apskaičiuotą koeficientą B; laivai, kurių skaitmeninis kriterijus nuo 23 iki 123, dalijami į skyrius taikant koeficientą F, apskaičiuotą linijine interpoliacija tarp koeficientų A ir B, pagal formulę:

(5)Tačiau jei skaitmeninis kriterijus yra 45 arba didesnis, o pagal

(5)formulę apskaičiuotas skirstymo į skyrius koeficientas yra 0,65 arba mažesnis (bet didesnis negu 0,50), už forpiko laivagalio link laivas dalijamas į skyrius taikant koeficientą 0,

1. 4.
2. Jei apskaičiuotas koeficientas F mažesnis negu 0,40 ir pasirodo, jog šio koeficiento taikymas laivo mechanizmų patalpai praktiškai neįgyvendinamas, ir administracija su tuo sutinka, tai dėl šio skyriaus leidžiama taikyti padidintą koeficientą; tačiau jis negali būti didesnis negu 0,
3. 4.
4. Dalijant į skyrius nuo forpiko laivagalio link trumpesnius negu 131 m (bet ne trumpesnius negu 79 m) ilgio laivus, kurių skaitmeninis kriterijus yra dydis S, apskaičiuotas pagal formulę: taikomas koeficientas 1 (vienetas); dalijant laivus, kurių skaitmeninis kriterijus 123 arba didesnis – koeficientas B, apskaičiuotas pagal

(2)formulę; dalijant laivus, kurių skaitmeninis kriterijus tarp S ir 123 – koeficientas F, apskaičiuotas linijine interpoliacija tarp 1 ir koeficiento B, pagal formulę:

(6). 4.

1. Dalijant į skyrius nuo forpiko laivagalio link trumpesnius negu 131 m (bet ne trumpesnius negu 79 m) laivus, kurių skaitmeninis kriterijus mažesnis už S, ir trumpesnius negu 79 m ilgio laivus, taikomas koeficientas 1 (vienetas), nebent bet kuriuo iš šių dviejų atvejų pasirodytų, jog šį koeficientą taikyti kuriai nors laivo daliai praktiškai nerealu, ir su tuo sutiktų administracija; tada ji, atsižvelgdama į visas šio atvejo aplinkybes, gali leisti taikyti, jos nuomone, pateisinamas nuolaidas. 4.
2. 4.
3. punkto nuostatos taikomos ir bet kurio ilgio laivams, turintiems teisę vežti daugiau kaip 12 keleivių; tačiau keleivių skaičius negali būti didesnis negu 50 arba didesnis negu apskaičiuotas pagal formulę L2: 650, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų skaičių yra mažesnis.
4. Specialūs skirstymo į skyrius normatyvai laivams, kuriems taikomos III skyriaus 21 taisyklės 1.2 punkto nuostatos 5.1.
5. Dalijant į skyrius nuo forpiko laivagalio link laivus, visų pirma naudojamus keleiviams vežti, taikomas koeficientas 0,5 arba pagal 3 ir 4 punktų nuostatas apskaičiuotas koeficientas, jei jis yra mažesnis negu 0,
6. 5.1.
7. Jei tokie laivai yra trumpesni negu 91,5 m ir administracija sutinka, jog šio koeficiento taikymas kuriam nors iš laivo skyrių neįgyvendinamas, ji gali leisti šio skyriaus ilgį nustatyti taikant didesnį koeficientą su sąlyga, kad šis koeficientas būtų pats mažiausias, kokį tokiomis aplinkybėmis leistina realiai ir pagrįstai taikyti. 5.
8. Jei bet kuris laivas, nesvarbu, ar jis trumpesnis negu 91,5 m, ar ne, turi nuolat vežti didelį krovinių kiekį ir dėl to dalijant jį į skyrius nuo forpiko laivagalio link tampa neįmanoma laikytis nuostatos taikyti ne didesnį kaip 0,5 koeficientą, dalijant taikomas pagal 5.2.1–5.2.5 punktų nuostatas nustatomas normatyvas, tačiau su sąlyga, kad tais atvejais, kai administracija sutinka, jog reikalauti griežtai laikytis nuostatų visais jų aspektais būtų nepagrįsta, jos leidžiama alternatyvi vandeniui nepralaidžių skersinių pertvarų išdėstymo tvarka galėtų būti laikoma pateisinama dėl savo pranašumų ir nekenktų bendram tokio padalijimo į skyrius efektyvumui. 5.2.
9. 3 punkto nuostatos dėl skaitmeninio kriterijaus taikomos laikantis išimties, kad apskaičiuojant P1 dydį keleivių patalpoms su miegamosiomis vietomis K dydis arba atitinka nustatytąjį pagal 3 punkto nuostatas, arba laikomas lygiu 3,5 m3, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų dydžių didesnis; keleivių patalpoms be miegamųjų vietų K dydis laikomas lygiu 3,5 m
10. 5.2.
11. 2 punkte nurodytas koeficientas B keičiamas koeficientu BB, apskaičiuojamu pagal formulę: (L = 55 m ir didesnis). 5.2.
12. Dalijant į skyrius nuo forpiko laivagalio link 131 m ir ilgesnius laivus, kurių skaitmeninis kriterijus 23 arba mažesnis, taikomas koeficientas A, apskaičiuotas pagal 2.3 punkte nurodytą formulę

(1); dalijant laivus, kurių skaitmeninis kriterijus 123 arba didesnis – koeficientas BB, apskaičiuotas pagal 5.2.2 punkte nurodytą formulę; dalijant laivus, kurių skaitmeninis kriterijus tarp 23 ir 123 – koeficientas F, apskaičiuotas linijine interpoliacija tarp koeficientų A ir BB, pagal formulę: nebent taip apskaičiuotas F pasirodytų esąs mažesnis negu 0,5; tada taikomas arba koeficientas 0,5, arba pagal 4.1 punkto nuostatas apskaičiuotas koeficientas, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis. 5.2.4. Dalijant į skyrius nuo forpiko laivagalio link trumpesnius negu 131 m (tačiau ne trumpesnius negu 55

1. m)laivus, kurių skaitmeninis kriterijus lygus dydžiui Sl, apskaičiuojamam pagal formulę: taikomas koeficientas 1 (vienetas); dalijant laivus, kurių skaitmeninis kriterijus 123 arba didesnis – koeficientas BB, apskaičiuotas pagal 5.2 punkte nurodytą formulę; dalijant laivus, kurių skaitmeninis kriterijus tarp Sl ir 123 – koeficientas F, apskaičiuotas linijine interpoliacija tarp 1 ir koeficiento BB, pagal formulę: tačiau bet kuriuo pastaruoju atveju, jeigu taip apskaičiuotas koeficientas pasirodo mažesnis negu 0,5, laivo skirstymui į skyrius taikomas ne didesnis negu 0,5 dydžio koeficientas. 5.2.5. Dalijant į skyrius nuo forpiko laivagalio link trumpesnius negu 131 m (bet ne trumpesnius negu 55
2. m)laivus, kurių skaitmeninis kriterijus mažesnis už Sl, ir trumpesnius negu 55 m laivus, taikomas koeficientas 1 (vienetas), nebent pasirodytų, jog taikyti šį koeficientą tam tikriems laivo skyriams praktiškai neįmanoma, ir su tuo sutiktų administracija; tada ji, atsižvelgdama į visas tokio atvejo aplinkybes, gali leisti taikyti dėl šių laivo skyrių, jos nuomone, pateisinamas nuolaidas su sąlyga, kad arčiausiai laivagalio esančio skyriaus ribos ir kuo daugiau priekinės laivo dalies (tarp forpiko ir laivagalinio mechanizmų patalpos pertvaros) skyrių nebūtų viršiję laivo leistinojo užtvindymo ilgio ribų. 5.3. Apskaičiuojant laivo leistinojo užtvindymo ilgio kreives, taikomos 5 taisyklės 4 punkto specialios nuostatos dėl patalpų skvarbos. 5.4. Jei administracija mano, kad atsižvelgiant į tam tikram laivui numatomų reisų pobūdį ir sąlygas užtektų laikytis vien kitų šio skyriaus punktų nuostatų bei II-2 skyriaus nuostatų, šio punkto nuostatų laikytis neprivaloma. 7 taisyklė Specialios nuostatos dėl keleivinių laivų skirstymo į skyrius 1. Jei kurioje nors laivo dalyje arba dalyse vandeniui nepralaidžios skersinės pertvaros įrengtos taip, kad jos viršuje pasiekia aukštesnį negu likusioje laivo dalyje denį, ir apskaičiuojant laivo leistinąjį užtvindymo ilgį norima pasinaudoti šių aukštesnių pertvarų teikiamu pranašumu, leidžiama kiekvienai iš šių laivo dalių naudoti skirtingas ribinės grimzlės linijas su sąlyga, kad: 1.1. laivo bortai per visą laivo ilgį siektų pačią aukščiausią iš šių ribinės grimzlės linijų atitinkantį denį ir visos angos bortų apkaloje, išdėstytos per visą laivo ilgį žemiau šio denio, 17 taisyklės požiūriu būtų laikomos esančios žemiau ribinės grimzlės linijos; ir 1.2. abiejų abipus pertvaros denio „pakopos“ išdėstytų laivo skyrių ilgis skyrium imant neviršytų jiems leidžiamo, jų ribinės grimzlės linijas atitinkančio ilgio, o bendras jų ilgis nebūtų daugiau negu dvigubai didesnis už leidžiamą skyriaus, atitinkančio žemesniąją iš šių dviejų ribinės grimzlės linijų, ilgį. 2.1. Bet kurio laivo skyriaus ilgis gali būti didesnis už pagal 6 taisyklės nuostatas apskaičiuotąjį, su sąlyga, kad abipus jo išdėstytų skyrių bendras ilgis arba neviršytų laivo leistinojo užtvindymo ilgio, arba nebūtų daugiau negu dvigubai didesnis už jam leidžiamą ilgį, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis. 2.2. Jei vienas iš dviejų gretimų laivo skyrių yra mechanizmų patalpoje, o antrasis – už mechanizmų patalpos ribų, ir jei vidutinė tos laivo dalies, kurioje yra antrasis skyrius, skvarba skiriasi nuo mechanizmų patalpos vidutinės skvarbos, bendras šių abiejų dalių ilgis tikslinamas pagal apibendrintą vidutinę tų dviejų laivo dalių, kuriose šie skyriai išdėstyti, skvarbą. 2.3. Jei dviem gretimiems laivo skyriams taikomi skirtingi skirstymo į skyrius koeficientai, bendras šių skyrių ilgis nustatomas proporcingai. 3. 100 m ilgio ir ilgesniuose laivuose viena iš pagrindinių skersinių pertvarų už forpiko laivagalio link įrengiama nenutolstant nuo laivo priekio statmens toliau negu per atitveriamam skyriui leidžiamą ilgį. 4. Bet kuri pagrindinė skersinė pertvara gali turėti ir įdubą (nišą) tuo atveju, jei ši įduba visa tilptų tarp dviejų vertikalių plokštumų, nubrėžtų abipus jos, išilgai abiejų laivo bortų, per atstumą nuo borto apkalos, lygų penktadaliui laivo pločio, kaip apibrėžta 2 taisyklėje; šie atstumai matuojami žemiausios skirstymo į skyrius krovininės vaterlinijos lygyje, statmenai vidurinei laivo plokštumai. Bet kuri už šių ribų išsikišanti įdubos dalis pagal 5 punkto nuostatas laikoma pakopa. 5. Bet kuri pagrindinė skersinė pertvara gali būti laiptuotos konstrukcijos – su sąlyga, kad laikomasi vienos iš šių trijų sąlygų: 5.1. bendras abiejų šia pertvara atskiriamų skyrių ilgis negali viršyti 90 proc. laivo leistinojo užtvindymo ilgio arba būti dvigubai didesnis už leidžiamą ilgį, išskyrus laivus, kurių skirstymo į skyrius koeficientas didesnis negu 0,9 ir šiais atvejais bendras atitinkamų dviejų skyrių ilgis negali viršyti jiems leidžiamo ilgio; 5.2. pertvaros pakopos vietoje turi būti imamasi papildomų priemonių dėl skirstymo į skyrius tam, kad būtų išlaikytas toks pat saugumo lygis, kokį užtikrintų ištisinė plokščia pertvara; 5.3. skyriaus, virš kurio išsikiša pertvaros pakopa, ilgis negali viršyti jam pagal 76 mm žemiau šios pakopos lygio nubrėžtą ribinės grimzlės liniją leidžiamo ilgio. 6. Jei bet kuri pagrindinė skersinė pertvara turi įdubų arba yra laiptuota, laivo dalijimo į skyrius požiūriu ji laikoma jai prilygstančia ištisai plokščia pertvara. 7. Jei atstumas tarp dviejų gretimų pagrindinių skersinių pertvarų arba joms prilygstančių ištisinių plokščių pertvarų, arba tarp artimiausias laiptuotas pertvarų dalis kertančių skersinių plokštumų yra mažesnis kaip 3 m pridėjus 3 proc. laivo ilgio, arba mažesnis nei 11 m, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis, 6 taisyklės nuostatų požiūriu tik viena iš šių pertvarų laikoma dalijančia laivą į skyrius pertvara. 8. Jei bet kuris pagrindinis skersinis vandeniui nepralaidus laivo skyrius padalytas pertvaromis papildomai ir galima įrodyti, jog bet kuriuo atveju šio laivo bortą tariamai pažeidus 3 m plius 3 proc. laivo ilgio arba 11 m (atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis) atkarpoje nebūtų užtvindytas visas šio pagrindinio skyriaus tūris, ir administracija su tuo sutinka, šiam skyriui leistą ilgį (jei jis nebūtų papildomai atskirtas) leidžiama proporcingai padidinti. Tokiu atveju tariamas efektyvus laivo plūdrumas nepažeisto borto pusėje neturi būti didesnis už tariamą pažeistosios pusės plūdrumą. 9. Jei nustatyta, kad laivo skirstymo į skyrius koeficientas turi būti lygus 0,5 arba mažesnis, bendras dviejų gretimų laivo skyrių ilgis negali būti didesnis už leistinąjį laivo užtvindymo ilgį. 8 taisyklė Apgadintų keleivinių laivų stovumas* (Atsižvelgiant į 8-1 taisyklės nuostatas, 8 taisyklės 23.1–2.3.4, 2.4, 5 ir 6.2 punktai taikomi keleiviniams laivams, pastatytiems 1990 m. balandžio 29 d. arba vėliau. 7.2, 7.3 ir 7.4 punktai taikomi visiems keleiviniams laivams) 1.1. Visomis eksploatacijos sąlygomis užtikrinama, kad neapgadintas laivas būtų pakankamai stovus tam, kad jis atsilaikytų baigiant užtvindyti bet kurį vieną iš jo pagrindinių skyrių, turinčių būti jo leistinojo užtvindymo ilgio ribose. 1.2. Jei du gretimi pagrindiniai laivo skyriai atskirti laiptuota pertvara remiantis 7 taisyklės 5.1 punkte išdėstytais reikalavimais, neapgadintas laivas turi būti pakankamai stovus tam, kad jis atsilaikytų užtvindžius tuos du gretimus pagrindinius skyrius. 1.3. Jei laivo skirstymo į skyrius koeficientas yra 0,5 arba mažesnis, bet didesnis negu 0,33, neapgadintas laivas turi būti pakankamai stovus tam, kad jis atsilaikytų užtvindžius bet kuriuos du jo gretimus pagrindinius skyrius. 1.4. Jei laivo skirstymo į skyrius reikiamas koeficientas yra 0,33 arba mažesnis, neapgadintas laivas turi būti pakank