| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas nustato bendrąsias kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir apsaugoti nuo rizikų. Jis apibrėžia, kaip bankai ir Centrinė kredito unija turi skaičiuoti savo kapitalą, kad padengtų kredito, rinkos ir operacinę riziką.
Ką jis reguliuoja

Kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką.
Maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvą.
Maksimalios paskolos vienam skolininkui ir didelių pozicijų (paskolų) normatyvą.
Banko kapitalo poreikį, įvertinant kredito, rinkos ir operacinę riziką.
Kam jis rūpi

Visiems Lietuvos banko licenciją turintiems komerciniams bankams.
Centrinei kredito unijai.
Pagrindiniai punktai

Banko kapitalo pakankamumas skaičiuojamas įvertinant kredito, rinkos ir operacinę riziką.
Nustatomas banko kapitalo poreikis, kuris yra minimalus kapitalas, reikalingas padengti šias rizikas.
Nutarimas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikras normas, susijusias su vidaus reitingais pagrįstu metodu ir pažangiu operacinės rizikos vertinimo metodu, kurios įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
Iki 2008 m. sausio 1 d. bankai ir Centrinė kredito unija gali taikyti iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusį metodą vietoj naujai patvirtinto standartizuoto metodo.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS BANKO VALDYBA
 N U T A R I M A S
 DĖL KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ
m. lapkričio 9 d. Nr. 138
 Vilnius
 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, įgyvendindama Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 48 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 45-1288; 2004, Nr. 61-2181) 37 straipsnio 3 dalį, 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201), Lietuvos banko valdyba nutaria:
Patvirtinti:
1. Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas (pridedama);
2. Kapitalo pakankamumo ataskaitos formą 6004 (pridedama);
3. Maksimalios pozicijos (paskolos) vienam skolininkui ir didelių pozicijų (paskolų) ataskaitos formą 7001 (pridedama).
Šis nutarimas, išskyrus 3 punkte nurodytas normas, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šiuo nutarimu patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų normos, susijusios su vidaus reitingais pagrįsto metodo (IRB) naudojant pačių bankų apskaičiuotus nuostolius dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) ir (arba) perskaičiavimo veiksnius (CF), taip pat su pažangaus operacinės rizikos vertinimo metodo (AMA) taikymu, įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
Atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL 2006 L 177, p. 1) 152 straipsnio 8 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL 2006 L 177, p. 201) 50 straipsnio 1 dalį, nustatyti, kad iki 2008 m. sausio 1 d. bankai ir Centrinė kredito unija vietoj šiuo nutarimu patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų IV skyriaus I skirsnyje išdėstyto standartizuoto metodo gali taikyti iki 2007 m. sausio 1 d. galiojantį metodą.
Bankams ir Centrinei kredito unijai pasirinkus 4 punkte nurodytą galimybę, iki 2008 m. sausio 1 d.:
1. šiuo nutarimu patvirtintos Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosios nuostatos netaikomos;
2. kredito išvestinės finansinės priemonės turi būti įtrauktos į Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 172 (Žin., 2001, Nr. 7-223) patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių 37.1 punkte išdėstytų nebalansinių straipsnių sąrašą;
3. Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 172 (Žin., 2001, Nr. 7-223) patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių 38-40 punktuose išdėstytos normos turi būti taikomos tiek balansiniams, tiek nebalansiniams straipsniams.
Nuo 2008 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiais galios:
1. Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 172 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ (Žin., 2001, Nr. 7-223);
2. Lietuvos banko valdybos 2004 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 111 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3932);
3. Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 159 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 145-5301);
4. Lietuvos banko valdybos 2006 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 70 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 61-2246);
5. Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 100 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 172 patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių 13.2.5 punkto įgyvendinimo“ (Žin., 2006, Nr. 86-3393);
6. Lietuvos banko valdybos 2002 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 151 „Dėl metodinių rekomendacijų bankams dėl vidinių rinkos rizikos vertinimo modelių taikymo“ (Žin., 2002, Nr. 117-5290);
7. Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 28 „Dėl šalių rizikos nustatymo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 24-636);
8. Lietuvos banko valdybos 2002 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 94 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 28 „Dėl šalių rizikos nustatymo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 70-2959);
9. Lietuvos banko valdybos 2004 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 28 „Dėl šalių rizikos nustatymo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 22-697);
10. Lietuvos banko valdybos 2002 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 91 „Dėl maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvų“ (Žin., 2002, Nr. 73-3133) 2 punktą;
11. Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 84 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2002 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 91 „Dėl maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvų“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3167);
12. Lietuvos banko valdybos 2001 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 131 „Dėl Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitą ir veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo taisyklių“ (Žin., 2001, Nr. 75-2662) 2.1, 2.3 ir 2.4 punktus;
13. Lietuvos banko valdybos 2003 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 105 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2001 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 131 „Dėl Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų ir veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4694) 1.1 ir 1.3 punktus;
14. Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 146 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2001 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 131 „Dėl Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų ir veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 139-5091);
15. Lietuvos banko valdybos 1999 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 210 „Dėl ataskaitų pateikimo terminų“ (Žin., 2000, Nr. 2-56) 10 punktą;
16. Lietuvos banko valdybos 2002 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Lietuvos banko teisės aktų pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 35-1338) 23 punktą;
17. Lietuvos banko valdybos 2005 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų patvirtinimo, kai kurių Lietuvos banko valdybos nutarimų, reglamentuojančių ataskaitų pateikimo periodiškumą, pakeitimo ir kai kurių Lietuvos banko valdybos nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2005, Nr. 37-1219) 2 punktą.
 VALDYBOS PIRMININKAS                                                              REINOLDIJUS ŠARKINAS
 PATVIRTINTA
 Lietuvos banko valdybos 
m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138
 KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO BENDROSIOS
 NUOSTATOS
 I SKYRIUS
 BENDROSIOS NUOSTATOS
Šios Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosios nuostatos (toliau – nuostatos) nustato kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką, maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvą, maksimalios paskolos vienam skolininkui ir didelių pozicijų (paskolų) normatyvą. Nuostatos įgyvendina 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), toliau – direktyva 2006/48/EB, ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201), toliau – direktyva 2006/49/EB.
Šios nuostatos taikomos visiems Lietuvos banko licenciją turintiems komerciniams bankams ir Centrinei kredito unijai (toliau taikymo apimties kontekste – bankas).
Banko kapitalo pakankamumas skaičiuojamas įvertinant kredito, rinkos ir operacinę riziką.
Nuostatose vartojamos sąvokos: Bendrosios sąvokos
1. Kredito įstaiga (angl. credit institution) – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės (neprofesionalių rinkos dalyvių) ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu, arba kitos užsienio valstybės įmonė, kuri turi tos valstybės kompetentingos institucijos išduotą licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės (neprofesionalių rinkos dalyvių) ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu.
2. Investicinė įmonė (angl. investment firm) – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, kurios nuolatinis darbas arba veikla yra profesionalus vienos ar daugiau investicinių paslaugų teikimas trečiosioms šalims ir (ar) vienos ar daugiau investicinių veiklų vykdymas.
3. Institucija (angl. institution) – kredito įstaiga arba investicinė įmonė.
4. Valstybės sektoriaus subjektai (angl. public sector entities) – Lietuvos Respublikos viešieji juridiniai asmenys, t. y. valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos ir kiti), ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių valstybės sektoriaus subjektai, apibrėžti šių valstybių teisės aktuose.
5. Rizikos kapitalo įmonė (angl. venture capital Company) – įmonė, investuojanti į privataus kapitalo įmones, turinčias didelių vertės kūrimo galimybių.
6. Prekybos knyga (angl. trading book) – banko finansinių priemonių, naudojamų prekybos tikslais arba siekiant apdrausti kitas prekybos knygos pozicijas, balansinės ir nebalansinės pozicijos, atitinkančios 541-549 punktuose išvardytas sąlygas.
7. Bankinė knyga (angl. banking book) – visos banko balansinių ir nebalansinių pretenzijų pozicijos, neįtraukiamos į prekybos knygą.
8. Nuoma (lizingas) (angl. lease) – išperkamoji nuoma ir veiklos nuoma.
9. Banko kapitalas (angl. bank capital) – kapitalas, apskaičiuotas II skyriuje nustatyta tvarka.
10. Banko kapitalo poreikis (angl. capital reąuirement) – minimalus banko kapitalas, kurio reikia, kad butų galima padengti kredito, rinkos ir operacinę riziką.
11. Banko vidaus kapitalas (angl. internal capital) – banko vidaus tikslais apskaičiuotas kapitalo poreikis.
12. Kredito rizika (angl. credit risk) – tikimybė, kad sandorio šalis nesugebės atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka.
13. Rinkos rizika (angl. market risk) – tikimybė, kad rinkos kintamieji – palūkanų norma, valiutos kursas, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos – pasikeis taip, jog bankas dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių.
14. Operacinė rizika (angl. operational risk) – tikimybė patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką.
15. Atpirkimo (atvirkštinis atpirkimo) sandoris (angl. repurchase (reverse repurchase) agreement) – sandoris, pagal kurį bankas arba jo sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises į vertybinius popierius ar biržos prekes (jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes) ir pagal kurį bankas vienu metu negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių ar biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai, įsipareigodamas juos (arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus) atpirkti už perdavėjo nustatytą kainą tam tikru laiku, kurį perdavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius arba biržos prekes parduodančiam bankui tai yra atpirkimo sandoris, o vertybinius popierius arba biržos prekes perkančiam bankui – atvirkštinis atpirkimo sandoris.
16. Vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas (skolinimasis) (angl. setu rities or commodities lending and setu rities or commodities borrowing) – operacijos, kurių metu bankas ar jo sandorio šalis perleidžia vertybinius popierius arba biržos prekes už atitinkamą užtikrinimo priemonę, skolininkui įsipareigojant grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius arba biržos prekes nustatytu laiku ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas. Vertybinių popierių arba biržos prekių perdavėjui tai yra vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas, o vertybinių popierių arba biržos prekių skolininkui – skolinimasis.
17. Nekilnojamasis turtas (angl. real estate) – gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamasis turtas.
18. Su klientu (skolininku) susijęs asmuo (angl. related person) – asmuo, kuris kartu su klientu (skolininku) priklauso tarpusavyje susijusių klientų (skolininkų) grupei.
19. Tarpusavyje susijusių klientų (skolininkų) grupė (angl. group of connected clients (obligors)) – du arba daugiau banko (arba kelių tai pačiai banko grupei priklausančių bankų) klientų, kurie yra tarpusavyje susiję dėl tokių priežasčių:
19.1. vienas iš klientų tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai gali kontroliuoti kitus klientus;
19.2. klientai yra susiję tokiais ryšiais, kad jeigu vienas iš jų negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų bankui, vykdant įsipareigojimus bankui kiltų sunkumų ir kitiems klientams. Tokie ryšiai gali būti, pavyzdžiui, vieno asmens išduoti laidavimai, garantijos arba kitos prievolių įvykdymo už kitą asmenį užtikrinimo priemonės, arba bendri įsipareigojimai, kylantys iš sudarytų sandorių, arba tiesioginė tarpusavio verslo priklausomybė, kai tarpusavio verslo ryšiai negali būti nutraukti arba pakeisti kitais verslo ryšiais, arba kai klientai yra susiję artimos giminystės ar svainystės ryšiais.
20. Pozicija (angl. exposure) – banko turto arba nebalansinių pretenzijų straipsnis.
21. Pozicijos vertė (angl. exposure value) – banko turto ir nebalansinių pretenzijų dydis.
22. Grynoji pozicijos vertė (angl. net exposure value) – vertė, apskaičiuojama iš bendrosios pozicijos vertės atėmus vertės sumažėjimą, iš ilgalaikio materialiojo turto – nusidėvėjimą, iš nematerialiojo turto – amortizaciją.
23. Perskaičiavimo veiksnys (angl. conversion factor, CF) – šiuo metu nepanaudotos skolininko įsipareigojimo dalies, kuri įsipareigojimų neįvykdymo momentu gali būti panaudota ir nesugrąžinta, ir šiuo metu nepanaudoto įsipareigojimo santykis, išreikštas procentais.
24. Kredito išvestinė finansinė priemonė (angl. credit derivative) – finansinė priemonė, naudojama pagrindinės (angl. underlying) pozicijos kredito rizikai apdrausti, kai ši rizika perduodama trečiajai šaliai, bet nuosavybės teisės į pagrindinę poziciją neperleidžiamos.
25. Atnaujinamoji pozicija (angl. revolving exposures) – pozicija, kai skolininko neapmokėtas likutis gali kisti atsižvelgiant į skolininko sprendimą skolintis ir grąžinti, laikantis banko nustatyto rekomenduojamo limito.
26. Gautinų sumų sumažėjimo rizika (angl. dilution risk of purchased receivables) – tikimybė, kad gautinų sumų vertė sumažės.
27. Rizikos vertė (angl. value-at-risk, VaR) – finansinių priemonių portfelio galimų nuostolių dėl rinkos kainos kitimo kiekybinis įvertinimas tam tikru laikotarpiu su tam tikra tikimybe.
28. Pripažinta birža (angl. recognised exchange) – birža, kuri:
28.1. nuolat funkcionuoja;
28.2. vadovaujasi biržos buveinės valstybės narės atitinkamų institucijų išleistomis ir patvirtintomis taisyklėmis, apibrėžiančiomis biržos veiklos sąlygas, patekimo į biržą sąlygas, taip pat sąlygas, kurias turi tenkinti sutartis, kad būtų galima sudaryti veiksmingą biržos sandorį;
28.3. turi kliringo sistemą, per kurią sutartims, išvardytoms 7 priede, taikomas kasdienės garantinės įmokos reikalavimas, suteikiantis reikiamą apsaugą.
 Su kredito rizika susijusios sąvokos
29. Standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas (angl. standardised approach) – bankų kredito rizikos vertinimo skaičiuojant kapitalo pakankamumą unifikuotas metodas, pagrįstas rizikos koeficientų nustatymu banko turimoms pozicijoms, atsižvelgiant į išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų skolininkams nustatomus kredito rizikos vertinimus (reitingus).
30. Išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (angl. external credit assessment institution, ECAI) – institucija, kurios pagrindinė veikla yra skolininko pajėgumo įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas, nustatant jam atitinkamus kredito rizikos vertinimus (reitingus).
31. Pripažinta ECAI (angl. eligible ECAI) – ECAI, Lietuvos banko nustatyta tvarka pripažinta tinkama, t. y. jos kredito rizikos vertinimus (reitingus) bankai gali naudoti skaičiuodami savo kapitalo pakankamumą.
32. Užsakomasis kredito rizikos vertinimas (angl. solicited credit assessment) – ECAI kredito rizikos vertinimas (reitingas), nustatomas pagal oficialų vertinamo subjekto užsakymą, už kurį numatomas tam tikro dydžio mokestis.
33. Neužsakomasis kredito rizikos vertinimas (angl. unsolicited credit assessment) – ECAI iniciatyva nustatomas kredito rizikos vertinimas (reitingas), kurį nustatant pats vertinamas subjektas nedalyvauja.
34. Kredito kokybės žingsnis (angl. credit quality step, CQS) – ECAI taikomų kredito rizikos vertinimų (reitingų) skalės intervalai, parodantys skirtingą kredito rizikos lygį(l priedas).
35. Vidaus reitingais pagrįstas kredito rizikos vertinimo metodas, IRB metodas (angl. internal ratings based approach, IRB method) – bankų kredito rizikos vertinimo skaičiuojant kapitalo pakankamumą metodas, pagrįstas kredito rizikos komponentų nustatymu bei atitinkamų rizikos koeficientų funkcijų taikymu banko turimoms pozicijoms, atsižvelgiant į paties banko vidaus reitingus bei priežiūros institucijos nustatytus standartus.
36. Išorės modelis (angl. external vendor model) – trečiųjų šalių sukurtas kredito rizikos vertinimo modelis, taikomas vertinant ir valdant banko riziką.
37. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (angl. probability of default, PD) – tikimybė, kad per vienų metų laikotarpį skolininkas neįvykdys įsipareigojimų.
38. Nuostolis (angl. loss) – ekonominis nuostolis, įskaitant reikšmingą diskonto įtaką ir reikšmingas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su skolų išieškojimu.
39. Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (angl. loss given default, LGD) – nuostolio dėl skolininko įsipareigojimų neįvykdymo ir pozicijos vertės, esant įsipareigojimų neįvykdymui, santykis, išreikštas procentais.
40. Pozicijos vertė, esant įsipareigojimų neįvykdymui (angl. exposure at default, EAD) – banko turto arba nebalansinių pretenzijų straipsnių, įtrauktų į bankinę knygą, dydis įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo dieną.
41. Pagal riziką Įvertinta pozicijos vertė (angl. risk – weighted exposure amount) – EAD ir atitinkamo rizikos koeficiento sandauga.
42. Reitingų sistema (angl. rating system) – sistema, apimanti visus metodus, procesus, kontrolės, duomenų rinkimo ir informacinių technologijų sistemas, padedanti įvertinti kredito riziką, priskirti skolininkus ir pozicijas rangams arba rizikos grupėms ir kiekybiškai įvertinti rizikos parametrus.
43. Skolininko rangas (angl. obligor grade) – skolininkų reitingų skalės rizikos kategorija, kuriai pagal tiksliai apibrėžtą ir aiškią reitingų kriterijų grupę turi būti priskiriami skolininkai ir pagal kurią turi būti nustatoma PD.
44. Priemonės rangas (angl. facility grade) – priemonių reitingų skalės rizikos kategorija, kuriai pagal tiksliai apibrėžtą ir aiškią reitingų kriterijų grupę turi būti priskiriamos pozicijos ir pagal kurią turi būti nustatomas LGD ir (arba) CF.
45. Kiekybinio rizikos parametrų įvertinimo procesas (angl. quantification process) – procesas, apimantis duomenų surinkimą, rizikos parametrų apskaičiavimą, šių parametrų priskyrimą atitinkamiems rangams arba rizikos grupėms ir šių parametrų taikymą skaičiuojant kapitalo pakankamumą.
46. Priskyrimo procesas (angl. assignment process) – skolininko (pozicijos) susiejimas su atitinkamu skolininko (priemonės) reitingų skalės rangu arba, esant mažmeninėms pozicijoms, su atitinkamomis rizikos grupėmis, atsižvelgiant į priskyrimo kriterijus.
47. Tikėtinas nuostolis (angl. expected loss, EL) – dėl galimo skolininko įsipareigojimų neįvykdymo arba gautinų sumų sumažėjimo per vienus metus tikėtinos prarasti EAD dalies ir visos EAD santykis, išreikštas procentais.
48. Tiksliausias tikėtino nuostolio įvertis (angl. best estimate of expected loss, ELBE) – atsižvelgiant į esamas ekonomikos aplinkybes, pozicijos statusą ir papildomo nuostolio skolos išieškojimo proceso metu galimybę, remiantis paties banko atliktu įvertinimu nustatytas banko nuostolis dėl neįvykdytų pozicijų, išreikštas procentais.
49. Terminas (angl. maturity, M) – maksimalus galimas laikotarpis iki planuojamo skolininko įsipareigojimų įvykdymo.
50. Žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfelis (angl. low-default portfolio) – portfelis, kai yra keli faktiniai įsipareigojimų neįvykdymo atvejai, arba portfelis, kai nebuvo faktinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų.
51. Grįžtamasis patikrinimas (angl. backtesting) – patikimumo vertinimo metodas, pagrįstas kiekybiškai įvertintų rizikos parametrų verčių lyginimu su atitinkamomis faktinėmis vertėmis.
52. Minimali nuomos (lizingo) įmoka (angl. minimum lease payment) – nuomininko įmoka, kurią bankas reikalauja arba gali reikalauti mokėti per nuomos (lizingo) sutarties laiką, atsižvelgdamas į palankią įsigijimo teisę (angl. bargain purchase option), t. y. nuomininko teisę įsigyti nuomos (lizingo) objektu laikomą turtą už mažesnę nei laukiama rinkos vertė kainą. Garantija užtikrinta nuomos (lizingo) objektu laikomo turto likutinė vertė taip pat laikoma minimalia nuomos (lizingo) įmoka, jeigu laikomasi 325-326 ir 340.9 punktų reikalavimų.
 Su kredito rizikos mažinimu (angl. credit risk mitigation) susijusios sąvokos
53. Kapitalo rinkos veikiamas sandoris (angl. capital market driven transaction) – užtikrintas sandoris, dėl kurio susidaro pozicija ir kuris suteikia bankui teisę gauti garantinių įmokų.
54. Užtikrintas skolinimo sandoris (angl. secured lending transaction) – užtikrintas sandoris, dėl kurio susidaro pozicija, bet kuris nesuteikia bankui teisės gauti garantinių įmokų.
55. Paprastasis finansinių užtikrinimo priemonių metodas (angl. financial collateral simple method) – koeficientų pakeitimu (angl. weight substitution) pagrįstas metodas, taikomas apskaičiuojant užtikrinimo priemonių poveikį kredito rizikai.
56. Išsamusis finansinių užtikrinimo priemonių metodas (angl. financial collateral comprehensive method) – užtikrinimo priemonės vertės nepastovumo korekcijomis pagrįstas metodas, taikomas apskaičiuojant užtikrinimo priemonių poveikį kredito rizikai.
 Su pakeitimu vertybiniais popieriais (angl. securitisation) susijusios sąvokos
57. Pakeista vertybiniais popieriais (pagrindinė) pozicija (angl. securitised exposure) – pagrindinė pozicija, su kuria susijusi kredito rizika yra skaidoma pagal pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį-
58. Pakeitimas vertybiniais popieriais (angl. securitisation) – sandoris, pagal kurį kredito rizika, susijusi su pagrindine pozicija arba pagrindinių pozicijų grupe, yra skaidoma, ir kuriam būdingi tokie požymiai:
58.1. sandorio mokėjimai priklauso nuo pozicijos arba pozicijų grupės kokybės;
58.2. nuostolių paskirstymą per sandorio vykdymo laikotarpį lemia segmentų pavaldumas.
59. Iniciatorius (angl. originator) – subjektas, kuris atitinka vieną iš šių sąlygą:
59.1. pats arba per susijusius subjektus, tiesiogiai arba netiesiogiai, dalyvauja pirminėje sutartyje, iš kurios atsiranda skolininko arba galimo skolininko prievolės arba galimos prievolės, sudarančios pakeistą vertybiniais popieriais poziciją;
59.2. nusiperka trečiosios šalies pozicijas, įtraukia jas į savo balansą ir pakeičia jas vertybiniais popieriais.
60. Rėmėjas (angl. sponsor) – bankas, išskyrus banką iniciatorių, įsteigiantis ir tvarkantis turtu užtikrintą komercinių vekselių programą arba kitą pakeitimo vertybiniais popieriais schemą, pagal kurią perkamos pozicijos iš trečiųjų šalių.
61. Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais (angl. traditional securitisation) – pakeitimas vertybiniais popieriais, susijęs su ekonominiu pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų perleidimu specialiajam subjektui, išleidžiančiam vertybinius popierius. Tai atliekama, kai bankas iniciatorius pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų nuosavybės teisę perleidžia specialiajam subjektui arba per dalinį banko iniciatoriaus dalyvavimą (angl. sub–participation). Išleisti vertybiniai popieriai nėra banko iniciatoriaus mokėjimų prievolė.
62. Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais (angl. synthetic securitisation) – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai pagrindinių pozicijų rizikos skaidymas vykdomas taikant kredito išvestines finansines priemones arba garantijas, o pagrindinių pozicijų grupė nepašalinama iš banko iniciatoriaus balanso.
63. Segmentas (angl. trandie) – sutartyje nustatyta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija (pozicijos), susijusi (susijusios) su rizika patirti didesnį arba mažesnį nuostolį nei bet kuri kita (kurios kitos) tokio paties dydžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija (pozicijos), neatsižvelgiant į trečiųjų šalių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams suteikiamą tiesioginį kredito užtikrinimą.
64. Kredito vertės didinimas (angl. credit enhancement) – sutartinė nuostata pagerinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybę, įskaitant padidinimą, kurį suteikia mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitos kredito užtikrinimo rūšys.
65. Specialusis pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (angl. securitisation special purpose entity), toliau – specialusis subjektas – patikėtinė korporacija arba kitas subjektas (ne bankas), įsteigtas atlikti pakeitimą arba pakeitimus vertybiniais popieriais, kurio veikla apsiriboja šio tikslo siekimu, kurio struktūra siekiama atskirti specialiojo subjekto prievoles nuo banko iniciatoriaus prievolių ir kurio naudą teikiančios dalies turėtojai turi teisę šią dalį įkeisti arba ja apsikeisti be jokių apribojimų.
66. Kainų skirtumo perviršis (angl. excess spread) – finansinių mokesčių surinkimo ir kitų mokesčių, gaunamų dėl pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų, pajamos, atėmus sąnaudas ir išlaidas.
67. Kainų skirtumo perviršio fiksuojamasis dydis (angl. excess spread trapping point) – pagal pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio sąlygas nustatytas kainų skirtumo perviršio dydis, nuo kurio kainų skirtumo perviršis turi būti kaupiamas.
68. Pasirinkimo panaikinti sandoris (angl. clean-up call option) – sandoris, pagal kurį iniciatoriui suteikiama teisė atpirkti arba panaikinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas prieš skolininkams grąžinant pagrindines pozicijas, kai pagrindinių pozicijų likučių suma tampa mažesnė, negu yra nustatyta.
69. Likvidumo priemonė (angl. liquidity facility) – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, atsirandanti dėl sutartinės sąlygos teikti lėšas, kad investuotojams būtų laiku užtikrinti pinigų srautai.
70. Reitinguotoji pozicija (angl. rated position) – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, turinti pripažintos ECAI nustatytą reikalavimus atitinkantį kredito rizikos vertinimą (reitingą).
71. Nereitinguotoji pozicija (angl. unrated position) – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neturinti pripažintos ECAI nustatyto reikalavimus atitinkančio kredito rizikos vertinimo (reitingo).
72. Turtu užtikrintų komercinių vekselių programa (angl. asset-backed commercial paper programme, ABCP) – pakeitimo vertybiniais popieriais programa, pagal kurią išleisti vertybiniai popieriai daugiausia yra komerciniai vekseliai, o jų pradinis terminas yra vieni metai arba trumpesnis.
73. Dalinis užtikrinimas (angl. tranched cover) – sandoris, kai bankas įsigyja tiesioginį kredito užtikrinimą (pvz., su kreditu susijusių vekselių) arba netiesioginį kredito užtikrinimą (pvz., garantijų, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių), kad užtikrintų tik dalį pozicijos vertės, o užtikrintos ir neužtikrintos pozicijos vertės dalių prioritetai yra nevienodi, t. y. sukuriami du skirtingi rizikos segmentai.
74. Galima parama (angl. implicit support) – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai banko teikiama parama, viršijanti iš anksto apibrėžtus sutartinius įsipareigojimus.
 Su prekybos knyga susijusios sąvokos
75. Prekybos knygoje įvardyta rizika (angl. trading book risk) – rinkos rizika, sandorio šalies kredito rizika, atsiskaitymų rizika, prekybos knygos didelių pozicijų rizika.
76. Prekybos tikslais laikomos pozicijos (angl. positions held with trading intent) – pozicijos, kurios laikomos ketinant per trumpą laiką jas perparduoti ir (arba) tikintis gauti pelno dėl dabartinių ir (arba) tikėtinų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų. Sąvoka „pozicijos“ apima savo sąskaita įgytas pozicijas ir pozicijas, atsiradusias aptarnaujant klientus ir formuojant rinką.
77. Finansinės priemonės (angl. financial instruments) – visi sandoriai, dėl kurių viena sandorio šalis įgyja finansinio turto, o kita – finansinių įsipareigojimų arba nuosavybės finansinių priemonių. Finansines priemones sudaro:
77.1. prekybos tikslais laikomi nuosavybės vertybiniai popieriai;
77.2. prekybos tikslais laikomi skolos vertybiniai popieriai;
77.3. pinigų rinkos priemonės: iždo vertybiniai popieriai (iždo vekseliai), kurių terminas trumpesnis nei vieni metai;
77.4. finansiniai ateities sandoriai;
77.5. susitarimai dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (FRA);
77.6. nuosavybės vertybinių popierių ir užsienio valiutos (išskyrus trumpesnius nei 14 dienų užsienio valiutos ne biržos sandorius) išankstiniai sandoriai;
77.7. palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių ir užsienio valiutos (išskyrus trumpesnius nei 14 dienų užsienio valiutos ne biržos sandorius) apsikeitimo sandoriai;
77.8. kredito išvestinės finansinės priemonės;
77.9. atpirkimo sandoriai ir atvirkštiniai atpirkimo sandoriai;
77.10. kitos finansinės priemonės, numatytos banko prekybinės veiklos politikoje.
78. Suderintų sumų sandoris (angl. matched principai transaction) – sandoris, kurį rinkoje gali sudaryti tik įgaliotieji rinkos dalyviai (bankai). Sandoris sudaromas dalyvio (banko) vardu, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra sudaromas kliento užsakymu, todėl yra suderinamas įgaliotojo rinkos dalyvio (banko) ir kliento sandoriu.
 Su užsienio valiutos kurso rizika susijusios sąvokos
79. Užsienio valiutos kurso rizika (angl. foreign exchange risk) – tikimybė, kad bankas, turintis grynąją atvirąją užsienio valiutos (taip pat ir tauriųjų metalų) poziciją, susidariusią dėl prekybinių užsienio valiutos operacijų ir (ar) dėl jo turto ir įsipareigojimų struktūros, patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos kurso arba jo svyravimo.
80. Atviroji valiutos pozicija (angl. open currency position) – banko turto (aktyvų) grynosios vertės, jo nebalansinių pretenzijų ir banko balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų ta pačia valiuta skirtumas.
81. Ilgoji atviroji valiutos pozicija (angl. long open currency position) – pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta viršija visus banko balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.
82. Trumpoji atviroji valiutos pozicija (angl. short open currency position) – pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesni už visus banko balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.
83. Bendroji atviroji valiutų pozicija (neįskaitant tauriųjų metalų pozicijos) (angl. overall open currency position (excluding preci ous metais position)) – banko turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma.
84. Bendroji grynoji valiutų pozicija (neįskaitant tauriųjų metalų pozicijos) (angl. overall net currency position (excluding precious metais position)) – banko turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas.
 Su palūkanų normos rizika ir nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika susijusios sąvokos
85. Palūkanų normos rizika (angl. interest rate risk) – tikimybė, kad bankas patirs nuostolių dėl palūkanų normos svyravimo.
86. Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika (angl. equity risk) – tikimybė, kad bankas patirs nuostolių dėl turimų nuosavybės vertybinių popierių kainos svyravimo.
87. Skiriama specifinė ir bendroji palūkanų normos ir nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika:
87.1. specifinė rizika (angl. specific risk) – tikimybė, kad atitinkamos finansinės priemonės kaina pasikeis dėl veiksnių, susijusių su tos priemonės emitentu, o išvestinės finansinės priemonės – dėl veiksnių, susijusių su pagrindinės finansinės priemonės emitentu;
87.2. bendroji rizika (angl. general risk) – tikimybė patirti nuostolių dėl bendro finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių rinkos kainų svyravimo.
88. Ilgoji pozicija (angl. long position) – pozicija, atsirandanti dėl banko turimų reikalavimo teisių į finansinę priemonę ar biržos prekę ir dėl banko teisės pirkti finansinę priemonę ar biržos prekę.
89. Trumpoji pozicija (angl. short position) – pozicija, atsirandanti dėl teisės parduoti finansinę priemonę ar biržos prekę arba dėl kitų banko finansinių priemonių ar įsipareigojimų dėl biržos prekių.
90. Grynoji pozicija (angl. net position) – skirtumas tarp tapačių (576 punktas) finansinių priemonių ar biržos prekių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų.
91. Konvertuojamasis vertybinis popierius (angl. convertible security) – vertybinis popierius, kuris savininko pasirinkimu gali būti pakeistas į kitą vertybinį popierių.
 Su biržos prekių kainos rizika susijusios sąvokos
92. Biržos prekė (angl. commodity) – produktas, kuriuo prekiaujama arba kuriuo galima prekiauti antrinėje rinkoje (pvz., žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai).
93. Biržos prekių kainos rizika (angl. commodity risk) – tikimybė, kad bankas, besiverčiantis prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių atvirųjų pozicijų kainų pokyčių.
 Su sandorio šalies kredito rizika susijusios sąvokos
94. Sandorio šalies kredito rizika (angl. counterparty credit risk) – tikimybė, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų ir bankas dėl to patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio sudarymo data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Sandorio šalies kredito rizika taip pat apima atsiskaitymo esant atidėtajam mokėjimui riziką ir neįvykdytų operacijų riziką.
95. Pagrindinė sandorio šalis (angl. centrai counterparty) – tai subjektas, kuris teisinėmis priemonėmis tampa sandorio šalių tarpininku vienoje ar daugiau finansinių rinkų, tapdamas pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams.
96. Atidėtasis mokėjimas (angl. deferred payment) – tai mokėjimas, kai už įsigytą sandorio objektą sumokama per susitartą laikotarpį po jo įsigijimo.
97. Garantinė įmoka (angl. margiu) – suma, kurią klientas per finansų tarpininką padeda į banką kaip indėlį, kai skolinasi iš jo, norėdamas įsigyti vertybinių popierių.
98. Įmoka (angl. fee) – bet kuri, išskyrus garantinę įmoką, į banką įmokėta suma, susijusi su prekybos knygos operacijomis.
99. Ilgalaikis atsiskaitymo sandoris (angl. long settlement transaction) – sandoris, pagal kurį sandorio šalis įsipareigoja už pinigus, finansines priemones ar biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes arba užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) atsiskaitymo arba pristatymo dieną. Ši diena susitarime nurodoma vėlesnė už rinkoje įprastą trumpiausią tokio sandorio įvykdymo laikotarpį ir yra penkiomis darbo dienomis vėlesnė už sandorio sudarymo dieną.
100. Garantinės įmokos skolinimo sandoris (angl. margiu lending agreement) – sandoris, pagal kurį bankas suteikia paskolą prekiauti vertybiniais popieriais arba juos platinti. Garantinės įmokos skolinimo sandoriu nelaikomas paskolos, kurios garantas yra vertybinių popierių užstatas, sandoris.
101. Finansavimas parduodamų atsargų sąskaita (angl. stock financing) -pozicijos, pagal kurias realios atsargos parduodamos pagal išankstinį sandorį, o finansavimo kaina įšaldoma iki pagal išankstinį sandorį numatytos pardavimo datos.
102. Perkėlimo rizika (angl. rollover risk) – tikimybė, kad tikėtina teigiama pozicija bus neįvertinta tam tikra suma, kai manoma, kad ateities sandoriai su sandorio šalimi bus sudaromi nuolat. Į šių ateities sandorių papildomą riziką neatsižvelgiama apskaičiuojant tikėtiną teigiamą poziciją (EPE).
103. Bendroji neteisingų sprendimų rizika (angl. general wrong-way risk) – rizika, kai tikimybės, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, ir bendrų rinkos rizikos veiksnių tarpusavio koreliacija yra teigiama.
104. Specifinė neteisingų sprendimų rizika (angl. specific wrong-way risk) – rizika, kai tam tikros sandorio šalies rizikos ir tikimybės, kad dėl sandorių su sandorio šalimi pobūdžio sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, tarpusavio koreliacija yra teigiama. Laikoma, kad bankas susiduria su specifine neteisingų sprendimų rizika, jei yra tikimybė, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų ir dėl konkrečios sandorio šalies kylanti rizika bus reikšminga.
 Su užskaita ir apsidraudimu susijusios sąvokos
105. Užskaitos grupė (angl. netting set) – su viena sandorio šalimi sudaromi sandoriai, kuriems taikoma teisinėmis priemonėmis vykdoma dvišalės užskaitos tvarka ir kurių užskaita pagal šias nuostatas galima. Kiekvienas sandoris, kuriam netaikoma teisinėmis priemonėmis vykdoma ir pagal šias nuostatas galima dvišalės užskaitos tvarka, šiose nuostatose laikomas atskira užskaitos grupe.
106. Rizikos pozicija (angl. risk position) – rizikos lygis, kuriam pagal V skyriaus VI skirsnyje išdėstytą standartizuotą metodą taikant nustatytą algoritmą priskiriamas sandoris.
107. Apsidraudimo grupė (angl. hedging set) – su vienos užskaitos grupės sandoriais susijusios rizikos pozicijos, kurių vertė nustatoma pagal V skyriaus VI skirsnyje išdėstytą standartizuotą metodą, atsižvelgiant tik į šios užskaitos grupės pozicijų skirtumą (jų balansą).
108. Susitarimas dėl garantinės įmokos (angl. margiu agreement) – įpareigojantis susitarimas (susitarimo nuostatos), pagal kurį viena sandorio šalis pateikia užstatą kitai sandorio šaliai, jeigu tos kitos šalies keliama pozicijos rizika viršija nustatytą lygį.
109. Garantinės įmokos riba (angl. margiu threshold) – didžiausia pozicijos suma, kuri lieka neapdrausta tol, kol viena šalis turi teisę pareikalauti užtikrinimo priemonės.
110. Garantinės įmokos rizikos laikotarpis (angl. margin period of risk) – laikotarpis nuo paskutinio pasikeitimo užstatu, kuriuo užtikrinami užskaitos grupės sandoriai su įsipareigojimų nevykdančia sandorio šalimi, iki tol, kol įsipareigojimų nevykdanti šalis likviduojama, o atitinkama rinkos rizika apdraudžiama iš naujo.
111. Faktinis terminas taikant vidaus modelio metodą (angl. effective maturity under the internal model method) (taikomas užskaitos grupei, kurios terminas ilgesnis nei vieni metai) – santykis, apskaičiuojamas nerizikinga palūkanų norma diskontuotą tikėtinų pozicijų sumą per visą užskaitos grupės sandorių laikotarpį padalijus iš nerizikinga palūkanų norma diskontuotų tikėtinų pozicijų sumos per vienus užskaitos grupės sandorių metus. Šis faktinis terminas gali būti pakoreguotas taip, kad atspindėtų perkėlimo riziką, kuri kyla keičiant tikėtiną poziciją faktine tikėtina pozicija, siekiant pateikti prognozę trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui.
112. Kryžminė produktų užskaita (angl. cross-product netting) – skirtingų produktų kategorijų sandorių įtraukimas į tą pačią užskaitos grupę vadovaujantis šiose nuostatose išdėstytais kryžminės produktų užskaitos reikalavimais.
113. Dabartinė rinkos vertė (angl. current market value, CMV) – su sandorio šalimi sudarytų užskaitos grupės sandorių portfelio grynoji rinkos vertė. Apskaičiuojant dabartinę rinkos vertę naudojamos ir teigiamos, ir neigiamos vertės.
 Su pasiskirstymu susijusios sąvokos
114. Rinkos verčių pasiskirstymas (angl. distribution of market value) – remiantis istoriniais duomenimis atlikta užskaitos grupės sandorių grynosios rinkos vertės pasiskirstymo prognozė tam tikrą dieną ateityje, esant tam tikrai tikimybei.
115. Pozicijų pasiskirstymas (angl. distribution of exposures) – rinkos vertės pasiskirstymo, nustačius nulinį prognozuojamų neigiamų grynųjų rinkos verčių lygį, prognozė, esant tam tikrai tikimybei.
116. Neutralus rizikos atžvilgiu pasiskirstymas (angl. risk-neutral distribution) – rinkos verčių ar pozicijų pasiskirstymas tam tikrą dieną ateityje, apskaičiuojamas naudojant teorines rinkos vertes (pvz., teorinius svyravimus).
117. Faktinis pasiskirstymas (angl. actual distribution) – rinkos verčių arba pozicijų pasiskirstymas tam tikrą dieną ateityje, apskaičiuojamas remiantis istoriniais duomenimis (pvz., pagal istorinius duomenis apskaičiuoti kainos svyravimai ar kurso pokyčiai).
 Su pozicijų koregavimu susijusios sąvokos
118. Dabartinė pozicija (angl. current exposure) – sandorio ar užskaitos grupės sandorių su konkrečia sandorio šalimi portfelio didesnė už nulį arba rinkos vertė, kuri būtų prarasta, jei sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, esant prielaidai, kad jokios šių sandorių vertės nepavyktų atgauti bankroto procedūros metu.
119. Maksimali pozicija (angl. peak exposure) – pozicijų pasiskirstymo didžiausia procentinė dalis tam tikrą dieną ateityje prieš ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminą.
120. Tikėtina pozicija (angl. expected exposure, EE) – pozicijų pasiskirstymo tam tikrą dieną ateityje prieš ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminą vidurkis.
121. Konkrečios dienos faktinė tikėtina pozicija (angl. effective expected exposure at a specified date), toliau – faktinė EE – maksimali tikėtina tos arba bet kurios ankstesnės dienos pozicija. Konkrečios dienos faktinę EE taip pat galima apibrėžti kaip tikėtiną tos dienos poziciją arba ankstesnės dienos faktinę poziciją, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra didesnė.
122. Tikėtina teigiama pozicija (angl. expected positive exposure, EPE) – tam tikro laikotarpio tikėtinos pozicijos svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis. Apskaičiuojant kapitalo poreikį, taikomas pirmų metų vidurkis. Jei visų užskaitos grupės sandorių terminas yra trumpesnis nei vieni metai, taikomas ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio vidurkis.
123. Faktinė tikėtina teigiama pozicija (angl. effective expected positive exposure), toliau – faktinė EPE – tikėtinos pozicijos pirmųjų metų svertinis vidurkis arba, jei visų užskaitos grupės sandorių terminas trumpesnis nei vieni metai, – ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis.
124. Kredito vertinimo koregavimas (angl. credit valuation adjustment) – sandorių su konkrečia sandorio šalimi portfelio vertinimo koregavimas, kol pasiekiama vidutinė rinkos vertė. Šis koregavimas parodo kredito rizikos dėl bet kokio įpareigojančio susitarimo
 su sandorio šalimi neįvykdymo pozicijų rinkos vertę. Koregavimas gali parodyti su sandorio šalimi susijusios kredito rizikos pozicijų rinkos vertę arba bendrą su banku ir sandorio šalimi susijusios kredito rizikos pozicijų rinkos vertę.
125. Vienpusis kredito vertinimo koregavimas (angl. one-sided credit valuation adjustment) – kredito vertinimo koregavimas, parodantis su sandorio šalimi susijusios banko kredito rizikos pozicijų rinkos vertę, tačiau neatspindintis su banku susijusios kredito rizikos, kuri kyla sandorio šaliai, pozicijų rinkos vertės.
 Su pasirinkimo sandoriais susijusios sąvokos
126. Pasirinkimo sandoris (angl. option) – sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įpareigojimą pirkti arba parduoti sandorio objektą už sutartą kainą sutartą dieną arba iki jos.
127. Pasirinkimo parduoti sandoris (angl. put option) – sandoris, suteikiantis pirkėjui teisę, bet ne įpareigojimą parduoti sandorio objektą.
128. Pasirinkimo pirkti sandoris (angl. call option) – sandoris, suteikiantis pirkėjui teisę, bet ne įpareigojimą pirkti sandorio objektą.
129. Delta koeficientas (angl. delta) – tikėtinas pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui.
 Su didelėmis pozicijomis susijusios sąvokos
130. Didelių pozicijų rizika (angl. risk of large exposures) – rizika, susijusi su bankinės ir prekybos knygos pozicijomis, viršijančiomis Lietuvos banko nustatytus apribojimus.
131. Didelė pozicija (angl. large exposure) – skolininko (įskaitant ir su skolininku susijusius asmenis) pozicija, kurios vertė yra lygi arba viršija 10 proc. banko kapitalo.
 II SKYRIUS
 BANKO KAPITALAS (NUOSAVOS LĖŠOS)
Kapitalo sudėtis
Banko nekonsoliduotasis kapitalas, skaičiuojant šiame dokumente nustatytą kapitalo poreikį, skirstomas į tris kategorijas: I, II ir III lygio kapitalus.
I lygio kapitalą sudaro:
1. įstatinis (pajinis) kapitalas be privilegijuotųjų akcijų;
2. kapitalo rezervas (emisinis skirtumas);
3. atsargos kapitalas (atsargos rezervas);
4. praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis, kurios nenumatoma išmokėti dividendais, arba praėjusių metų nuostolis;
5. einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas (neįtraukiamas grynasis pelnas, gaunamas iš ateities pajamų, kurias duoda vertybiniais popieriais užtikrintas turtas, kapitalizacijos ir didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę), atėmus numatomus mokėti mokesčius ir dividendus, kaip nustatyta Lietuvos banko teisės aktuose;
6. bendrieji rezervai aktyvų nuostoliams dengti;
7. privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo;
8. privalomasis rezervas.
II lygio kapitalą sudaro:
1. II lygio pagrindinis kapitalas:
1.1. kiti bendrosios paskirties rezervai;
1.2. ilgalaikio turto perkainojimo rezervai;
1.3. finansinio turto perkainojimo rezervas;
1.4. apribotasis (skirstomasis) pelnas;
1.5. neterminuotosios subordinuotosios paskolos, kurios atitinka kitų Lietuvos banko teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus, keliamus subordinuotosioms paskoloms;
1.6. neterminuotosios privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu ir neterminuotieji skolos vertybiniai popieriai, jeigu jie atitinka tokias sąlygas:
1.6.1. jie negali būti išpirkti turėtojo iniciatyva arba be Lietuvos banko leidimo;
1.6.2. skolinimosi sutartyje turi būti numatyta galimybė bankui atidėti skolos palūkanų mokėjimą;
1.6.3. skolintojo pretenzijos bankui be jokių išlygų turi būti subordinuotos visų nesubordinuotų kreditorių pretenzijų atžvilgiu;
1.6.4. vertybinių popierių emisijos dokumentuose turi būti numatyta, kad skola ir nesumokėtos palūkanos yra tokio dydžio, kad jų pakaktų nuostoliams padengti, o bankas galėtų toliau atlikti prekybines operacijas;
1.6.5. jie turi būti visiškai apmokėti.
2. II lygio papildomas kapitalas:
2.1. nustatyto termino subordinuotosios paskolos, kurios atitinka kitų Lietuvos banko teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus, keliamus subordinuotosioms paskoloms;
2.2. nustatyto termino kaupiamosios privilegijuotosios akcijos.
III lygio kapitalą sudaro:
1. trumpalaikės subordinuotosios paskolos, kurios atitinka kitų Lietuvos banko teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus, keliamus subordinuotosioms paskoloms;
2. grynasis prekybos knygos pelnas, atėmus numatomus mokėti mokesčius ir dividendus, arba nuostolis, jeigu šios sumos neįskaičiuotos į 6.5 punktą.
Atskaitymai iš kapitalo
Iš I lygio kapitalo turi būti atimama:
1. supirktos nuosavos akcijos (nominalioji vertė);
2. nematerialusis turtas (grynoji vertė);
3. einamųjų metą nuostolis.
Atlikus atskaitymus iš I lygio kapitalo, iš I ir II lygio kapitalų sumos turi būti atimama:
1. investicijos į kitas kredito įstaigas ir finansų įmones (balansinė vertė) ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotosios paskolos:
1.1. kai banko investicija į kitą kredito įstaigą ar finansų įmonę viršija 10 proc. tos institucijos nuosavo kapitalo, iš banko kapitalo atimama investicijos dalis, viršijanti 10 proc. tos institucijos nuosavo kapitalo, ir tai institucijai suteiktos subordinuotosios paskolos. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš banko kapitalo tokių investicijų, kurios yra skirtos kitai kredito ar finansų įstaigai reorganizuoti arba suteikti pagalbą;
1.2. kai bendra banko investicijų į kitas kredito įstaigas ir finansų įmones, kurios neviršija 10 proc. kito banko ir finansų institucijos nuosavo kapitalo, ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotųjų paskolų, kurios nėra atimamos pagal 10.1.1 punktą, suma viršija 10 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto prieš atimant 10.1.1 punkte nurodytus dydžius, iš banko kapitalo atimama investicijų ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotųjų paskolų sumos dalis, viršijanti 10 proc. banko kapitalo. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš banko kapitalo tokių investicijų, kurios yra skirtos kitai kredito ar finansų įstaigai reorganizuoti arba suteikti pagalbą;
1.3. bankui priklausančios draudimo, perdraudimo ir draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) įmonių įstatinio kapitalo arba balsavimo teisių dalys, jeigu bankas jų turi 20 procentų arba daugiau; toms įmonėms suteiktos subordinuotosios paskolos ir kitos banko turimos kapitalo dalys tose įmonėse. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš banko kapitalo tokių investicijų, jeigu jos yra skirtos šioms įmonėms reorganizuoti arba suteikti pagalbą.
2. Tikėtino nuostolio sumos, apskaičiuotos pagal 175 punktą, ir vertės koregavimų sumos skirtumas, jei vertės koregavimų suma yra mažesnė už tikėtino nuostolio sumą (jei vertės koregavimų suma yra didesnė už tikėtino nuostolio sumą, vertės koregavimų sumos ir tikėtino nuostolio sumos skirtumas, apskaičiuotas pagal 175 punktą, neviršijantis 0,6 proc. pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal IV skyriaus II skirsnį, yra pridedamas prie 7.1.3 punkte nurodyto finansinio turto perkainojimo rezervo).
3. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų tikėtino nuostolio suma.
4. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1250 proc. rizikos koeficientas, vertė.
5. 50 proc. 10.1–10.4 punktuose nurodytos sumos turi būti atimama iš I lygio (atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius) ir 50 proc. iš II lygio kapitalų. Jeigu 50 proc. 10.1–10.4 punktuose nurodytos sumos yra didesnė nei II lygio kapitalas, perviršis atimamas iš I lygio kapitalo.
Kapitalo naudojimas
I ir II lygio kapitalas naudojamas bankinės ir prekybos knygų rizikos poveikiui sumažinti.
III lygio kapitalas naudojamas užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos rizikos poveikiui sumažinti ir neturi būti naudojamas prekybos knygos sandorio šalies rizikos poveikiui sumažinti.
Kapitalo apribojimai
6.7 punkte nurodytos akcijos neturi sudaryti daugiau kaip 15 proc. I lygio kapitalo.
II lygio kapitalas, naudojamas bankinės knygos kapitalo pakankamumui, neturi viršyti 100 proc. I lygio kapitalo, naudojamo tuo pačiu tikslu (atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius).
II lygio papildomas kapitalas neturi viršyti 50 proc. I lygio kapitalo (atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius).
II ir III lygio kapitalas, naudojamas prekybos knygos kapitalo pakankamumui, neturi viršyti 200 proc. I lygio kapitalo, naudojamo tuo pačiu tikslu (atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius).
II ir III lygio kapitalo suma neturi viršyti I lygio kapitalo (atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius).
VI skyriuje nustatytais tikslais (taikant didelių pozicijų (paskolų) normatyvus) banko kapitalas turi būti nustatomas:
1. neatimant tikėtino nuostolio, apskaičiuoto pagal 175 punktą, sumos ir vertės koregavimų sumos skirtumo, jei vertės koregavimų suma yra mažesnė už tikėtino nuostolio sumą;
2. neatimant nuosavybės vertybinių popierių pozicijų tikėtino nuostolio sumos;
3. neatimant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1250 proc. rizikos koeficientas, vertės;
4. nepridedant vertės koregavimų sumos ir tikėtino nuostolio, apskaičiuoto pagal 175 punktą, sumos skirtumo, neviršijančio 0,6 proc. pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, jei vertės koregavimų suma yra didesnė už tikėtino nuostolio sumą.
Kai bankas pagal 668 punktą pagal riziką įvertintas pozicijų vertes apskaičiuoja taikydamas IRB metodą, vertės koregavimai, atlikti atsižvelgiant į sandorio šalies kredito riziką, neįtraukiami į banko kapitalą.
 III SKYRIUS
 KAPITALO PAKANKAMUMO (MOKUMO) RODIKLIS IR BANKO KAPITALO POREIKIO APRIBOJIMAI
Kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklis – tai banko kapitalo ir kapitalo, reikalingo kredito rizikai, prekybos knygoje įvardijamai rizikai ir operacinei rizikai padengti, poreikių sumos santykis, padaugintas iš 0,08. Šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 8 proc.
Banko kapitalo, reikalingo kredito, prekybos knygoje įvardijamai ir operacinei rizikai padengti, poreikis visą laiką turi viršyti arba būti lygus šių kapitalo poreikių sumai:
1. kapitalo, reikalingo kredito rizikai padengti, poreikio, apskaičiuoto pagal IV skyrių;
2. kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai rizikai padengti, poreikio, apskaičiuoto pagal V ir VI skyrius;
3. kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikio, apskaičiuoto pagal VII skyrių.
Bankų, taikančių vidaus reitingais pagrįstą metodą, bet nenaudojančių pačių apskaičiuotų LGD ir (arba) CF (IV skyriaus II skirsnis), bendras kapitalo poreikis turi būti ne mažesnis kaip:
1. pirmus 12 mėnesių nuo 2006 m. gruodžio 31 d. – 95 proc. kapitalo poreikio, kurį bankas turėtą turėti, laikydamasis iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarkos;
2. antrus 12 mėnesių nuo 2006 m. gruodžio 31 d. – 90 proc. kapitalo poreikio, kurį bankas turėtą turėti, laikydamasis iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarkos;
3. trečius 12 mėnesių nuo 2006 m. gruodžio 31 d. – 80 proc. kapitalo poreikio, kurį bankas turėtų turėti, laikydamasis iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarkos.
Bankų, taikančių vidaus reitingais pagrįstą metodą ir naudojančių pačių apskaičiuotus LGD ir (arba) CF (IV skyriaus II skirsnis) ir (arba) pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (VII skyriaus XI skirsnis), bendras kapitalo poreikis turi būti ne mažesnis kaip:
1. antrus 12 mėnesių nuo 2006 m. gruodžio 31 d. – 90 proc. kapitalo poreikio, kurį bankas turėtų turėti, laikydamasis iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarkos;
2. trečius 12 mėnesių nuo 2006 m. gruodžio 31 d. – 80 proc. kapitalo poreikio, kurį bankas turėtų turėti, laikydamasis iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarkos.
Laikantis 22 ir 23 punktuose išdėstytų reikalavimų, kapitalo poreikis turi būti pakoreguotas taip, kad rodytų skirtumus tarp kapitalo poreikio, apskaičiuoto pagal iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusią kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką, ir kapitalo poreikio, apskaičiuoto pagal šias nuostatas, atskirai vertinant tikėtiną ir netikėtiną nuostolius, vadovaujantis IV skyriaus II skirsnyje išdėstytomis nuostatomis.
 IV SKYRIUS 
 KAPITALO, REIKALINGO KREDITO RIZIKAI PADENGTI, POREIKIO APSKAIČIAVIMAS
Kapitalo, reikalingo kredito rizikai padengti, poreikis (bankinės knygos pozicijoms) apskaičiuojamas:
1. taikant standartizuotą metodą, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio reikalavimais;
2. taikant IRB metodą, gavus Lietuvos banko leidimą, vadovaujantis IV skyriaus II skirsnio reikalavimais.
 I SKIRSNIS 
 STANDARTIZUOTAS METODAS
Bendrosios nuostatos
Kredito rizikos kapitalo poreikis nustatomas apskaičiuotą pagal riziką įvertintą banko turto ir nebalansinių pretenzijų pozicijų vertę padauginus iš 8 proc. Pagal riziką įvertinta pozicijų vertė yra apskaičiuojama, atsižvelgiant į rizikos koeficientus, kurių nustatymo tvarka išdėstyta IV skyriaus I skirsnyje.
Pagal riziką įvertintos banko turto pozicijų vertės apskaičiuojamos IV skyriaus I skirsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Pagal riziką įvertintos banko nebalansinių pretenzijų pozicijų vertės apskaičiuojamos IV skyriaus I skirsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu pozicija yra užtikrinta pripažintomis kredito rizikos mažinimo užtikrinimo priemonėmis, šios pozicijos vertė gali būti koreguojama taip, kaip nurodyta IV skyriaus III skirsnyje.
7 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės gali būti nustatomos vadovaujantis V skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos sutarčių poveikį. Atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijų vertės gali būti nustatomos vadovaujantis IV skyriaus III skirsnio arba V skyriaus nuostatomis.
Neužtikrintų kredito rizikos pozicijų su pagrindine sandorio šalimi vertės nustatomos vadovaujantis V skyriaus VI skirsnio 5.2.6 dalimi, jei pagrindinės sandorio šalies kredito rizika, kylanti dėl visų jos sandorių dalyvių, kiekvieną dieną yra visiškai užtikrinta.
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertės nustatomos vadovaujantis IV skyriaus IV skirsniu.
Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas banko turto ir nebalansinių pretenzijų pozicijų vertes, rizikos koeficientai turi būti taikomi visoms banko turimoms pozicijoms, jeigu jų vertė neatimama iš kapitalo.
Rizikos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į grupę, kuriai vertinama pozicija yra priskiriama (51 punktas), ir į skolininko, dėl sandorio su kuriuo susidarė ši pozicija, ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir (arba) pačios pozicijos kredito rizikos vertinimą (reitingą). Vertinant centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijas (51.1 punktas), rizikos koeficientas gali būti nustatomas, atsižvelgiant į eksporto kreditų agentūrų minimalias eksporto draudimo įmokas (angl. minimum export insurance premiums, MEIP) (56, 57 punktai).
Nustatant rizikos koeficientus galima naudoti tik užsakomuosius kredito rizikos vertinimus (reitingus) ir tik tuos, kurie apima visas su pozicija susijusias sumas: pagrindinę ir palūkanas.
Nustatant rizikos koeficientus galima naudoti vienos ar kelių pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus (reitingus).
Kredito rizikos vertinimų (reitingų) negalima taikyti pasirinktinai. Jeigu bankas nusprendė tam tikrai pozicijų grupei (51 punktas) taikyti pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimus (reitingus), jis turi nuosekliai taikyti juos visoms tai grupei priklausančioms pozicijoms. Jeigu bankas nusprendė centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų grupei (51.1 punktas) taikyti eksporto kreditų agentūros kredito rizikos vertinimus (reitingus), jis turi nuosekliai taikyti juos visoms centrinės valdžios ir centrinių bankų grupei priklausančioms pozicijoms.
Jeigu pozicija turi tik vieną pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą (reitingą), šiai pozicijai priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
Jeigu pozicija turi du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus (reitingus) ir jie siejami su skirtingais rizikos koeficientais, šiai pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas.
Jeigu pozicija turi daugiau kaip du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus (reitingus), šiai pozicijai priskiriant rizikos koeficientą atsižvelgiama į du kredito rizikos vertinimus (reitingus) …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.