LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS

Trumpai

Šis įsakymas keičia ir išdėsto nauja redakcija reikalavimus keleiviniams laivams, nustatydamas detalias saugos nuostatas įvairiems laivo aspektams. Jis apibrėžia techninius ir eksploatacinius reikalavimus, skirtus užtikrinti keleivinių laivų saugumą.

Ką jis reguliuoja

Reikalavimus keleivinio laivo konstrukcijai, įskaitant asbesto naudojimą, brėžinių laikymą ir vilkimo bei švartavimo įrangą.
Reikalavimus keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui.
Reikalavimus keleivinio laivo mechanizmams, elektros įrangai, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms.
Saugos reikalavimus keleiviniams laivams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, vežantiems riboto mobilumo asmenis.

Kam tai rūpi

Keleivinių laivų savininkams ir operatoriams.
Laivų statybos įmonėms, statančioms keleivinius laivus.
Lietuvos saugios laivybos administracijai, kuri prižiūri šių reikalavimų vykdymą.

Pagrindiniai punktai

Visuose laivuose draudžiama naujai naudoti medžiagas, kuriose yra asbesto.
B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi būti laikomas faktinės konstrukcijos brėžinių rinkinys laive ir krante.
24 metrų ir ilgesniuose B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi būti pakankamos saugios darbinės apkrovos vilkimo ir švartavimo priemonės.
Visi esami A ir B klasių 24 metrų ir ilgesni laivai turi atitikti nustatytus laivo stovumo kriterijus, įskaitant atstatomojo peties kreivės plotą ne mažesnį kaip 0,055 m×rad iki 30° posvyrio kampo.

Įstatymo tekstas

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS Lietuvos saugios laivybos administracijos DirektoriAus ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2004 M. BALANDŽIO 15 d. ĮSAKYMO Nr. V-61 „DĖL REIKALAVIMŲ KELEIVINIAMS LAIVAMS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2011 m. birželio 30 d. Nr. V-134 Klaipėda Pakeičiu Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. V-61 „Dėl reikalavimų keleiviniams laivams patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 64-2288) ir išdėstau jį nauja redakcija: „LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL REIKALAVIMŲ KELEIVINIAMS LAIVAMS PATVIRTINIMO Vykdydamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 3-357 „Dėl Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 73-3519) 2 punktą:

Tvirtinu pridedamus: 1.
Reikalavimus keleivinio laivo konstrukcijai. 1.
Reikalavimus keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui. 1.
Reikalavimus keleivinio laivo mechanizmams. 1.
Reikalavimus keleivinio laivo elektros įrangai. 1.
Reikalavimus neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose. 1.
Reikalavimus keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, gaisro aptikimui ir jo gesinimui. 1.
Reikalavimus keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms. 1.
Reikalavimus keleivinio laivo gelbėjimosi priemonėms. 1.
Reikalavimus keleivinio laivo radijo ryšiui. 1.
Saugos reikalavimus keleiviniams laivams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, vežantiems riboto mobilumo asmenis. 1.
Keleivinio laivo saugumo liudijimo pavyzdį.
Nustatau, kad: 2.
kai tai aiškiai numatyta, šio įsakymo 1 punktu patvirtintų reikalavimų nuostatos taikomos naujiems ir esamiems vidiniais jūriniais reisais plaukiojantiems A, B, C ir D klasių keleiviniams laivams, atsižvelgiant į Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 3-357, numatytą taikymo sritį; 2.
nauji trumpesni kaip 24 metrų ilgio B, C ir D klasių laivai turi atitikti šio įsakymo 1 punktu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui 9–49 punktų ir 61–68 punktų nuostatas, nebent Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) nusprendžia, kad laivas atitinka kitus reikalavimus, kuriais užtikrinamas lygiavertis saugos lygis; 2.
jeigu šio įsakymo 1 punktu patvirtintų reikalavimų nuostatos naujiems trumpesniems kaip 24 metrų ilgio laivams netaikomos, Administracija užtikrina, kad būtų laikomasi kitų reikalavimų, kuriais užtikrinamas lygiavertis tokių laivų saugos lygis; 2.
esami C ir D klasių laivai gali neatitikti šio įsakymo 1 punktu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo konstrukcijai, Reikalavimų keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui, Reikalavimų keleivinio laivo mechanizmams, Reikalavimų keleivinio laivo elektros įrangai, Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose, Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, gaisro aptikimui ir jo gesinimui ir Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms nuostatų, jeigu Administracija nusprendžia, kad laivas atitinka kitus reikalavimus, kuriais užtikrinamas lygiavertis saugos lygis; 2.
trumpesni nei 24 metrų B, C ir D klasių laivai, jei nustatoma, kad tai neįmanoma ir / arba neracionalu, gali neatitikti šio įsakymo 1 punktu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui 61–68 punktų, Reikalavimų keleivinio laivo mechanizmams 11, 29 ir 30 punktų, Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose nuostatų. Administracija užtikrina, kad būtų laikomasi kitų reikalavimų, kuriais užtikrinamas lygiavertis tokių laivų saugos lygis; 2.
nepaisant to, kas nurodyta Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 3-357, 11.2 papunktyje, D klasės laivai, kurie neišplaukia už A1 jūros zonos, kaip apibrėžta SOLAS konvencijos IV/2.12 taisyklėje, gali neatitikti SOLAS konvencijos IV skyriaus vežimo reikalavimų, tačiau turi atitikti bent šiuo įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo radijo ryšiui nuostatas; 2.
kai tai praktiška ir pagrįsta, SOLAS konvencijos V skyriaus 22 taisyklės nuostatos dėl navigacinio tiltelio matomumo taip pat taikomos trumpesniems nei 55 metrų laivams, kai „ilgis“ apibrėžiamas pagal SOLAS konvencijos V skyriaus 2 taisyklę; 2.
visais atvejais, kai šio įsakymo 1 punktu patvirtintuose reikalavimuose reikalaujama taikyti TJO rezoliuciją esamiems laivams, tie laivai, kurie pastatyti ne vėliau kaip dveji metai po to, kai šią rezoliuciją priėmė TJO, gali neatitikti pirmiau minėtos rezoliucijos reikalavimų, jeigu jie atitinka pirmesnės (-ių) rezoliucijos (-ų), jeigu ji (-os) buvo priimta (-os), nuostatas.“ L. e. direktoriaus pareigas Robertinas Tarasevičius PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-134 REIKALAVIMAI KELEIVINIO LAIVO KONSTRUKCIJAI Naujai naudojamos medžiagos, kuriose yra asbesto
Visuose laivuose draudžiama naujai naudoti medžiagas, kuriose yra asbesto. Ši nuostata taikoma medžiagoms, kurios naudojamos laivo konstrukcijai, mechanizmams, elektros ir kitai įrangai, kurioms taikomos šių Reikalavimų bei Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui, Reikalavimų keleivinio laivo mechanizmams, Reikalavimų keleivinio laivo elektros įrangai, Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose, Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, gaisro aptikimui ir jo gesinimui, Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms, Reikalavimų keleivinio laivo gelbėjimosi priemonėms ir Reikalavimų keleivinio laivo radijo ryšiui nuostatos. Laive ir krante laikomi konstrukcijos brėžiniai
B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi būti laikomas faktinės (kaip pastatyta) konstrukcijos brėžinių rinkinys ir kiti brėžiniai, kuriuose parodyti visi vėlesni struktūriniai pakeitimai. Papildomą tokių brėžinių rinkinį krante turi laikyti įmonė, kaip apibrėžta 1974 m. SOLAS konvencijos IX skyriaus 1.2 taisyklėje. Atsižvelgiama į TJO aplinkraštį MSC/Circ.1135 „Laive ir krante laikytini faktinės konstrukcijos brėžiniai“. Vilkimo ir švartavimo įranga
24 metrų ir ilgesniuose B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi būti pakankamos saugios darbinės apkrovos priemonės, įranga ir įtaisai, kad būtų galima saugiai vykdyti visas vilkimo ir švartavimo operacijas, susijusias su įprastu laivo eksploatavimu.
3 punkte numatytos priemonės, įranga ir įtaisai turi atitikti standartus, kuriais būtina remtis atliekant klasifikavimą pagal pripažintosios organizacijos taisykles. Atsižvelgiama į TJO aplinkraštį MSC/Circ.1175 „Laivo vilkimo ir švartavimo įranga“ (angl. Guidance on shipboard towing and mooring equipment).
Kiekvienas pagal šiuos Reikalavimus numatytas įtaisas ar įrangos vienetas turi būti aiškiai pažymėtas, nurodant bet kokius su saugiu jo naudojimu susijusius apribojimus, atsižvelgiant į jo tvirtinimo prie laivo konstrukcijos stiprumą. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 (Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-134 redakcija) REIKALAVIMAI KELEIVINIO LAIVO STOVUMUI, DALIJIMUI SKYRIAIS IR AVARINIAM LAIVO STOVUMUI
Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasių bei esamiems B klasės laivams: 1.
Dalijimo skyriais krovininė vaterlinija – tai vaterlinija, taikoma dalijant laivą skyriais. 1.
Aukščiausia dalijimo skyriais krovininė vaterlinija – tai vaterlinija, atitinkanti didžiausią laivui leidžiamą grimzlę pagal taikomus dalijimo skyriais reikalavimus; 1.
Laivo ilgis – tai atstumas, išmatuotas tarp laivo statmenų, išvestų per aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos kraštinius taškus. 1.
Laivo plotis – tai didžiausias laivo plotis tarp špantų išorinių kraštų aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos lygyje arba žemiau jos. 1.
Grimzlė – tai vertikalus atstumas laivo midelyje nuo pagrindinės teorinės plokštumos iki atitinkamos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos. 1.
Dedveitas – tai tonomis išreikštas skirtumas tarp laivo vandentalpos 1,025 tankio vandenyje, kai jis paniręs iki atitinkančios jam nustatytą vasaros viršvandeninio borto aukštį krovininės vaterlinijos, ir tuščio laivo vandentalpos. 1.
Tuščio laivo vandentalpa – tai laivo vandentalpa tonomis be krovinio, degalų, alyvos, vandens balasto, geriamojo ir technologinio tankuose laikomo vandens, vartojimo atsargų, be keleivių, įgulos ir jų asmeninių daiktų. 1.
Pagrindinis denis – tai pats aukščiausias denis, kurį siekia skersinės vandeniui nelaidžios pertvaros. 1.
Ribinės grimzlės linija – tai mažiausiai 76 mm atstumu žemiau pagrindinio denio viršutinio paviršiaus laivo borte nubrėžta linija. 1.
Patalpos skvarba – tai procentais išreikšta patalpos tūrio dalis, kurią galėtų užtvindyti vanduo. Patalpos, besitęsiančios virš ribinės grimzlės linijos, tūris matuojamas tik iki šios linijos. 1.
Mašinų skyrius – tai erdvė nuo pagrindinės teorinės plokštumos iki ribinės grimzlės linijos ir tarp kraštutinių pagrindinių vandeniui nelaidžių skersinių pertvarų, apimanti patalpas, kuriose yra pagrindiniai ir pagalbiniai laivo varomieji mechanizmai ir laivo varymui naudojami katilai. 1.
Keleivių patalpos – tai keleiviams apgyvendinti ir jų reikmėms skirtos patalpos, išskyrus bagažo, sandėlių, maisto produktų laikymo ir pašto patalpas. 1.
Vandeniui nelaidus (kai kalbama apie konstrukciją) reiškia nepraleidžiantis vandens per konstrukciją jokia kryptimi, kai ši konstrukcija veikiama vandens spaudimo normaliomis arba avarinėmis laivo eksploatavimo sąlygomis. 1.
Atsparus meteorologinėms sąlygoms – reiškia, kad bet kokiomis jūros sąlygomis vanduo neprasiskverbia į laivo vidų. 1.
Keleivinis ro-ro laivas – tai keleivinis laivas, kuriame yra įrengtos patalpos ratinėms transporto priemonėms vežti arba specialiosios paskirties patalpos, nurodytos SOLAS konvencijos II-2 skyriaus 3 taisyklėje.
B, C ir D klasių laivuose, kurių kilis pastatytas 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau arba tą datą pasiektas panašus jų statybos etapas, taikomos toliau išdėstytos nuostatos arba atitinkamos SOLAS konvencijos II-I skyriaus B dalies nuostatos, kaip išdėstyta MSC 216

(82)rezoliucijos 2 priede. Nepažeisto laivo stovumas 3. Visų klasių 24 metrų ir ilgesni nauji laivai, pastatyti iki 2009 m. sausio 1 d., turi atitikti atitinkamas Nepažeisto laivo stovumo kodekso, priimto Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) rezoliucija A.749

(18), su pakeitimais, padarytais TJO rezoliucija MSC.75

(69)(atnaujintas TJO rezoliucija MSC.267

(85)) (toliau – Nepažeisto laivo stovumo kodeksas), keleiviniams laivams skirtas nuostatas.

Jeigu Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) mano, kad aukščiau minėtiems laivams neturi būti taikomas Nepažeisto laivo stovumo kodekso oro sąlygų kriterijus, tuomet gali būti leidžiama laikytis kitų nuostatų, užtikrinsiančių pakankamą stovumo lygį. Tokiu atveju Europos Komisijai turi būti pateikti atitinkami įrodymai, kuriuos įvertinusi ji patvirtina, kad pasiektas lygiavertis saugos lygis.
Visi esami A ir B klasių 24 metrų ir ilgesni laivai visomis krovinio išdėstymo laive sąlygomis po tinkamo pataisų dėl skysčių tankuose laisvųjų paviršių poveikio įvertinimo pagal Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 punkto 3 dalies arba lygiavertes prielaidas turi atitikti šiuos laivo stovumo kriterijus: 5.
Plotas po atstatomojo peties kreive (statinio stovumo diagrama) turi būti ne mažesnis kaip: 5.1.
0,055 m×rad, esant posvyrio kampui iki 30°; 5.1.
0,09 m×rad, esant posvyrio kampui iki 40° arba iki užliejimo kampo, t. y. iki tokio laivo posvyrio į šoną kampo, kai korpuso, antstatų arba denio kabinų angų, kurių negalima sandariai uždaryti, apatiniai kraštai panyra į vandenį, jeigu tas kampas yra mažesnis kaip 40°; 5.1.
0,03 m×rad, esant posvyrio kampams tarp 30° ir 40° arba tarp 30° ir užliejimo kampo, jeigu šis kampas mažesnis kaip 40°. 5.
Atstatomasis petys turi būti mažiausiai 0,20 metro esant 30° arba didesniam posvyrio kampui. 5.
Atstatomojo peties maksimumas turi būti esant posvyrio kampui didesniam kaip 30°, bet ne mažesniam kaip 25°. 5.
Pradinis skersinis metacentrinis aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,15 metro.
Į tas krovinio išdėstymo laive sąlygas, į kurias atsižvelgiama tikrinant, ar laikomasi pirmiau išdėstytų stovumo reikalavimų, esamų A ir B klasių 24 metrų ir ilgesnių laivų atžvilgiu įtraukiamos Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto 1 papunktyje išvardytos sąlygos.
Visi esami 24 metrų ir ilgesni A bei B klasių laivai taip pat turi atitikti Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto 6 papunktyje išdėstytus papildomus kriterijus (papildomus keleiviniams laivams taikomus kriterijus) ir 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą oro sąlygų kriterijų.
Jeigu Administracija mano, kad Nepažeisto laivo stovumo kodekso oro sąlygų kriterijus neturi būti taikomas, tuomet gali būti laikomasi kitų nuostatų, užtikrinsiančių pakankamą stovumo lygį. Tokiu atveju Komisijai turi būti pateikti atitinkami įrodymai, kuriuos įvertinusi ji patvirtina, kad pasiektas lygiavertis saugos lygis. Laivo dalijimas į sandarius skyrius
Visi nauji B, C ir D klasių bei esami B klasės laivai iki pat pagrindinio denio turi būti skirstomi vandeniui nelaidžiomis pertvaromis į sandarius skyrius, kurių didžiausias ilgis apskaičiuojamas laikantis čia toliau pateikiamų atitinkamų reikalavimų.
Vietoj pirmiau išdėstytų reikalavimų naujiems B, C ir D klasių bei esamiems B klasės laivams galima taikyti Keleivinių laivų dalijimo į skyrius ir stovumo taisykles, kaip lygiavertes 1960 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II skyriaus B dalies taisyklėms, kurios išdėstytos TJO rezoliucijoje A.265(VIII), tačiau tik tuo atveju, jeigu taikomos visos taisyklės.
Bet kuri kita vidinės konstrukcijos dalis, turinti poveikį laivo dalijimo į sandarius skyrius veiksmingumui, naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti nelaidi vandeniui. Leistinasis užtvindymo ilgis
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose leistinasis užtvindymo ilgis duotame taške – tai didžiausia laivo ilgio atkarpa, kurios centras yra šiame taške ir kuri, atsižvelgiant į prielaidas dėl patalpų skvarbos, gali būti užtvindyta laivui nenugrimztant žemiau jo ribinės grimzlės linijos.
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose, kurių pagrindinis denis nėra ištisinis, leistinasis užtvindymo ilgis bet kuriame taške gali būti nustatomas pasitelkus menamą ištisinę ribinės grimzlės liniją, kuri jokiame taške prie borto negali būti mažiau kaip 76 mm nuo viršutinio paviršiaus to denio, kurį siekia vandeniui nelaidžios pertvaros ir borto apkala.
Jeigu tam tikra menamos ribinės grimzlės linijos dalis naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose praeina pastebimai žemiau to denio, kurį pasiekia pertvaros, Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti šiek tiek sumažinti tarp ribinės grimzlės linijos ir tiesiai po viršutiniu deniu esančių pertvarų tokių dalių sandarumo reikalavimus. Leistinasis laivo skyrių ilgis
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose didžiausias leistinasis skyriaus, kurio centras yra kuriame nors laivo ilgio taške, ilgis nustatomas leistinąjį užtvindymo ilgį dauginant iš atitinkamo koeficiento, vadinamo dalijimo skyriais koeficientu. Patalpos skvarba
Šių Reikalavimų 12–14 punktų nuostatos taikomos naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose žemiau ribinės grimzlės linijos esančių patalpų skvarbai.
Nustatant leistinąjį užtvindymo ilgį naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose, naudojamas nustatytas žemiau ribinės grimzlės linijos esančių patalpų skvarbos vidurkis, nurodytas 1 lentelėje. Dalijimo skyriais koeficientas
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės keleiviniuose ro-ro laivuose taikomas toks dalijimo skyriais koeficientas: 1,0 – jeigu laivu leidžiama vežti mažiau kaip 400 žmonių; 1,0 – jeigu laivu, kurio ilgis L<55, leidžiam vežti 400 arba daugiau žmonių; 0,5 – jeigu laivu leidžiama vežti 400 arba daugiau žmonių.
Esami B klasės keleiviniai ro-ro laivai turi atitikti šią nuostatą ne vėliau kaip nuo šių Reikalavimų 51.2 papunktyje nustatytos datos.
Esamuose B klasės ne ro-ro keleiviniuose laivuose taikomas dalijimo skyriais koeficientas 1,
Specialūs laivo dalijimo skyriais reikalavimai
Jeigu kurioje nors naujų B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų dalyje arba dalyse vandeniui nelaidžios pertvaros įrengtos taip, kad jos viršuje pasiekia aukštesnį negu likusioje laivo dalyje denį, ir, apskaičiuojant leistinąjį užtvindymo ilgį, norima pasinaudoti šiuo aukštesnių pertvarų teikiamu pranašumu, leidžiama kiekvienai iš šių laivo dalių naudoti skirtingas ribinės grimzlės linijas, tuo atveju, jei: 21.
laivo bortai per visą jo ilgį siektų pačią aukščiausią iš šių ribinės grimzlės linijų atitinkantį denį ir visos angos bortų apkaloje, išdėstytos per visą laivo ilgį žemiau šio denio, taikant šių Reikalavimų 114–118 punktų nuostatas, būtų laikomos esančiomis žemiau ribinės grimzlės linijos; 21.
kiekvienas iš abipus pagrindinio denio „pakopos“ esančių dviejų skyrių, atsižvelgiant į atitinkamas jų ribinės grimzlės linijas, yra leistinojo ilgio ir, be to, šių abiejų skyrių bendras ilgis apatine ribinės grimzlės linija pagrįstą leistinąjį ilgį viršija ne daugiau kaip du kartus.
Pagal šių Reikalavimų 15 punkto nuostatas nustatomas laivo skyriaus ilgis už leistinąjį gali būti didesnis, tuo atveju, jei kiekvienos poros greta jo esančių skyrių bendras ilgis arba neviršija leistinojo užtvindymo ilgio, arba nėra daugiau nei dvigubai didesnis už to skyriaus leistinąjį ilgį, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis.
Pagrindinė skersinė pertvara gali būti su recesu, tuo atveju, jei visos receso dalys tilptų tarp dviejų vertikalių plokštumų, nubrėžtų abipus jos išilgai abiejų laivo bortų per vieną penktadalį laivo pločio nuo borto apkalos, ir šis atstumas matuojamas aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos aukštyje statmenai diametralinei laivo plokštumai. Bet kuri receso dalis, esanti už šių ribų, laikoma pakopa, kuriai taikomos šių Reikalavimų 26 punkto nuostatos.
Jeigu pagrindinė skersinė pertvara yra su recesu arba pakopinė, nustatant laivo dalijimą skyriais naudojama lygiavertė plokščia pertvara.
Jeigu pagrindinis skersinis sandarus skyrius padalytas pertvaromis papildomai ir Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė yra įsitikinusi, jog po tariamo laivo borto ištisinio pažeidimo 3,0 metrus plius 3 % laivo ilgio arba 11 metrų, arba 10 % laivo ilgio, žiūrint, kuris iš šių dydžių yra mažesnis, visas pagrindinio skyriaus tūris nebūtų užtvindytas, tuomet gali būti leista proporcingai padidinti leistinąjį ilgį palyginti su tuo, kuris privalo būti tokiam skyriui, jei jis nebūtų papildomai padalytas. Tokiu atveju plūdrumo atsarga, priskiriama nepažeistam laivo bortui, neturi būti didesnė kaip priskirtoji apgadintam laivo bortui. Leistinojo ilgio padidinimas pagal šį punktą taikomas tik tada, jeigu taikant jį nebūtų pažeidžiamos šių Reikalavimų 30–49 punktų nuostatos.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose pagrindinė skersinė pertvara gali turėti pakopą, jeigu ji atitinka vieną iš šių sąlygų: 26.
Nurodytos pertvaros atskirtų dviejų skyrių bendras ilgis leistinojo užtvindymo ilgio neviršija daugiau kaip 90 % arba skyrių leistinąjį ilgį viršija ne daugiau kaip du kartus, išskyrus tai, kad laivuose, kurių, dalijimo skyriais koeficientas lygus 1, nurodytų dviejų skyrių bendras ilgis negali būti didesnis už skyrių leistinąjį ilgį. 26.
Pertvaros pakopos vietoje imamasi papildomų priemonių dalijimo skyriais atžvilgiu tam, kad būtų išlaikytas toks pat saugos lygis, kurį užtikrintų plokščia pertvara. 26.
Skyriaus, virš kurio išsikiša pertvaros pakopa, ilgis nėra didesnis nei tas leistinasis ilgis, kuris matuojamas pagal 76 mm žemiau pertvaros pakopos nubrėžtą ribinės grimzlės liniją.
100 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasių laivuose viena iš pagrindinių skersinių pertvarų už forpiko laivagalio link įrengiama ne didesniu atstumu nuo priekinio statmens kaip skyriaus leistinasis ilgis.
Jeigu atstumas tarp gretimų dviejų pagrindinių skersinių pertvarų ar joms lygiaverčių plokščiųjų pertvarų, arba tarp skersinių plokštumų, kertančių pertvarų artimiausias pakopų dalis, yra mažesnis kaip 3,0 metrai plius 3 % laivo ilgio, arba 11,0 metrų, arba 10 % laivo ilgio, žiūrint, kuris iš šių dydžių yra mažesnis, tik viena iš šių pertvarų laikoma dalijančia laivą skyriais pertvara.
Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, bet kurių dviejų gretimų skyrių bendras ilgis turi neviršyti leistinojo užtvindymo ilgio. Apgadinto laivo stovumas
Naujuose B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų pakankamas nepažeisto laivo stovumas bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis užtikrinamas taip, kad laivas išsilaikytų vandens paviršiuje tuo atveju, jeigu visiškai užtvindomas bet kuris vienas pagrindinis skyrius, kuris turi būti leistinojo užtvindymo ilgio ribose.
Jeigu naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose du pagrindinius gretimus skyrius skiria pertvara su pakopa, sumontuota pagal šių Reikalavimų 26.1 punkto nuostatas, nepažeisto laivo stovumas turi būti toks, kad užtvindžius tuos du gretimus pagrindinius skyrius laivas išsilaikytų vandens paviršiuje.
Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, nepažeisto laivo stovumas turi būti toks, kad užtvindžius bet kuriuos du gretimus skyrius laivas išsilaikytų vandens paviršiuje.
Šių Reikalavimų 30 punkto nuostatos remiasi pagal šių Reikalavimų 39–41 ir 43 punktų nuostatas atliktais skaičiavimais, kuriuos atliekant atsižvelgiama į laivo proporcijų ir projekto ypatumus bei apgadintų skyrių išdėstymą ir jų formą. Skaičiuojant daroma prielaida, kad laivas, vertinant stovumo požiūriu, plaukia blogiausiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis.
Jeigu siekiant gerokai riboti vandens tekėjimą siūloma montuoti pakankamo sandarumo denius, vidinius bortus arba išilgines pertvaras, atliekant skaičiavimus turi būti deramai atsižvelgiama į tokius apribojimus.
Stovumas, koks turėtų būti po apgadinimo ir, jeigu numatyta, po laivo ištiesinimo naujiems B, C ir D klasių laivams, esamiems B klasės keleiviniams ro-ro laivams ir esamiems B klasės ne ro-ro keleiviniams laivams, pastatytiems 1990 m. balandžio 29 d. arba vėliau, nustatomas taip: 35.
statinio stovumo diagramos teigiamo atstatomojo peties kreivė privalo turėti bent 15° atkarpą už pusiausvyros kampo ribos. Šią atkarpą galima sumažinti iki 10°, jeigu plotas po atstatomojo peties kreive atitinka šių Reikalavimų 35.2 papunktyje apibrėžtą plotą, padaugintą iš santykinio dydžio 15/atkarpa, kur atkarpa išreikšta laipsniais; 35.
plotas po atstatomojo peties kreive turi būti ne mažesnis kaip 0,015 m×rad, matuojant nuo pusiausvyros kampo iki mažesnio iš šių dydžių: 35.2.
kampo, nuo kurio prasideda progresuojantis užtvindymas; 35.2.
22° (matuojama vertikaliai), jeigu užtvindomas vienas skyrius, arba 27° (matuojama vertikaliai), jeigu vienu metu užtvindomi du gretimi skyriai; 35.
liekamasis atstatomasis petys turi būti teigiamo stovumo ribose, atsižvelgiant į didžiausią iš šių svirimo momentų: 35.3.
visi keleiviai susitelkia prie kurio nors vieno laivo borto; 35.3.
nuo vieno laivo borto keltuvais nuleidžiamos pilnai pakrautos kolektyvinės gelbėjimosi priemonės; 35.3.
dėl vėjo slėgio, apskaičiuojamo pagal šią formulę: (svirimo momentas) GZ (metrais) = ———————————————————— + 0,
(vandentalpa) Atstatomasis petys vis dėlto niekada negali būti mažesnis kaip 0,10 m; 35.
apskaičiuojant šių Reikalavimų 35.3 papunktyje nurodytus svirimo momentus, daromos šios prielaidos: 35.4.
momentas, atsirandantis dėl keleivių susitelkimo: 35.4.1.
viename kvadratiniame metre – keturi žmonės; 35.4.1.
kiekvieno keleivio svoris – 75 kg; 35.4.1.
keleiviai paskirstomi laisvuose denių plotuose prie vieno laivo borto tuose deniuose, kuriuose yra keleivių susirinkimo vietos, ir tokiu būdu, kad jie sukurtų patį nepalankiausią svirimo momentą; 35.4.
momentas, atsirandantis nuo vieno laivo borto keltuvais leidžiant visas pilnai pakrautas kolektyvines gelbėjimosi priemones: 35.4.2.
laikoma, kad visos gelbėjimosi valtys ir gelbėjimo kateriai, įrengti prie to borto, į kurį laivas pasviro po apgadinimo, yra pilnai pakrauti, keltuvais iškelti už borto ir paruošti nuleisti; 35.4.2.
gelbėjimosi valtims, kurios nuleidžiamos visiškai pakrautos iš jų išdėstymo vietų, imamas maksimalus nuleidimo metu atsirandantis svirimo momentas; 35.4.2.
laikoma, kad visi keltuvais nuleidžiami gelbėjimosi plaustai pritvirtinti prie keltuvų tame borte, į kurį laivas pasviro po apgadinimo, yra visiškai pakrauti, keltuvais iškelti už borto ir paruošti nuleisti; 35.4.2.
žmonės, nesantys iškeltose už borto gelbėjimosi priemonėse, nesukuria papildomo svirimo arba atstatomojo momento; 35.4.2.
gelbėjimosi priemonės, esančios prie borto, priešingo bortui, į kurį pasviro laivas, turi būti laikomos, kaip esančios savo nuolatinėse vietose; 35.4.
vėjo sukuriami momentai: 35.4.3.
B klasės laivams imamas 120 N/m2 vėjo slėgio dydis; C ir D klasių laivams imamas 80 N/m2 vėjo slėgio dydis; 35.4.3.
imamas laivo šoninio paviršiaus projekcijos plotas virš vaterlinijos, atitinkančios nepažeisto laivo būklę; 35.4.3.
momento petys – tai vertikalus atstumas nuo taško, žyminčio pusę nepažeisto laivo būklę atitinkančios vidutinės grimzlės, iki viršvandeninio laivo šoninio paviršiaus ploto svorio centro.
Prasidėjus sparčiam progresuojančiam užtvindymui, t. y. tuomet, kai atstatomasis petys dėl šio užtvindymo staigiai sumažėja 0,04 metro arba daugiau, statinio stovumo diagramoje atstatomojo peties kreivė laikoma užsibaigianti ties kampu, nuo kurio prasideda progresuojantis užtvindymas, o šių Reikalavimų 35.1 bei 35.2 papunkčiuose nurodytas diapazonas ir plotas turėtų būti matuojami iki šio kampo.
Jeigu progresuojantis užtvindymas yra riboto pobūdžio, ilgainiui silpsta ir atstatomasis petys priimtinai lėtai mažėja iki ne mažiau kaip 0,04 metro, likusioji kreivė iš dalies trumpinama laikant, kad progresuojančiai užtvindomas skyrius yra taip užtvindytas nuo pat pradžios.
Tarpinėse užtvindymo stadijose maksimalus atstatomasis petys turi būti ne mažesnis kaip 0,05 metro, o teigiamų atstatomųjų pečių atkarpa statinio stovumo diagramoje – ne trumpesnė kaip
Visais atvejais laikoma, kad laivo korpusas pažeistas tik vienoje vietoje ir įvertinamas tik vienas laisvasis paviršius.
Skaičiuojant apgadinto laivo stovumą naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose taikomi 1 lentelėje nurodyti tūrių ir paviršių skvarbos dydžiai: 1 lentelė Patalpos Skvarba (%) Skirtos kroviniui arba atsargoms 60 Gyvenamosios patalpos 95 Kuriose įrengti mechanizmai 85 Skirtos skysčiams 0 arba 95 * * Imamas tas dydis, kurį taikant keliami griežtesni reikalavimai.
Didesnė paviršiaus skvarba turi būti taikoma toms greta avarinės vaterlinijos esančioms patalpoms, kuriose nėra įrengta daug gyvenamųjų patalpų arba mechanizmų, o taip pat patalpoms, kuriose paprastai nesukraunamas didelis krovinių arba atsargų kiekis.
Laivo stovumo skaičiavimams naudojami šie apgadinimų matmenys: 41.
išilginis apgadinimo dydis: 3,0 metrai plius 3 % laivo ilgio arba 11,0 metrų, arba 10 % laivo ilgio, žiūrint, kuris iš šių dydžių yra mažesnis; 41.
skersinis apgadinimo dydis (matuojamas laivo viduje stačiais kampais nuo laivo borto link diametralinės plokštumos aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos lygyje): vienam penktadaliui laivo pločio lygus atstumas; 41.
vertikalusis apgadinimo dydis: nuo pagrindinės teorinės plokštumos į viršų be apribojimų; 41.
jeigu mažesnis negu nurodyta šių Reikalavimų 41.1–41.3 papunkčiuose, apgadinimas sukeltų sunkesnes pasekmes posvyrio arba metacentrinio aukščio praradimo atveju, tai toks apgadinimas turi būti įvertintas skaičiavimuose.
Nesimetriškas užtvindymas, panaudojus efektyvias priemones, turi būti sumažintas iki minimumo. Jeigu būtina sumažinti didelius pasvirimo kampus, šios priemonės, jei jos praktiškai įgyvendinamos, turi suveikti automatiškai, tačiau bet kokiu atveju, jeigu yra numatytos perpumpavimo įrenginių valdymo priemonės, jomis turi būti valdoma iš vietų, esančių aukščiau pagrindinio denio. Naujų B, C ir D klasių laivų maksimalus pasvirimo kampas po užtvindymo, tačiau laivo dar neišlyginus, neturi viršyti 15°. Tais atvejais, kai naudojamasi perpumpavimo įrenginiais, laivo išlyginimo laikas neturi viršyti 15 minučių. Laivo kapitonas turi būti aprūpintas atitinkama perpumpavimo įrenginių naudojimo informacija.
Galutinė laivo būklė apgadinimo ir užtvindymo atveju, po laivo išlyginimo panaudojus priemones, turi būti: 43.
simetriško užtvindymo atveju laivo liekamasis metacentrinis aukštis, apskaičiuotas pastovios vandentalpos metodu, turi būti teigiamas ir sudaryti ne mažiau kaip 50 mm; 43.
jeigu kitaip nenumatyta šių Reikalavimų 43.4 papunktyje, nesimetriško užtvindymo atveju, kai užtvindytas vienas skyrius, posvyrio kampas B klasės laivams (naujiems ir esamiems) neturi viršyti 7°, o C bei D klasių laivams (naujiems) – 12°; 43.
vienu metu užtvindžius du gretimus skyrius, esamiems ir naujiems B klasės laivams leidžiamas 12° posvyris, tuo atveju, jei dalijimo skyriais koeficientas nė vienoje iš užtvindyto laivo dalių nėra didesnis kaip 0,50; 43.
esamiems ne ro-ro tipo B klasės keleiviniams laivams, pastatytiems iki 1990 m. balandžio 29 d., nesimetriško užtvindymo atveju posvyrio kampas neturi viršyti 7°, išskyrus ypatingus atvejus, kai Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali nustatyti papildomą kampą dėl netolygaus momento, tačiau visais atvejais galutinis posvyrio kampas negali būti didesnis kaip 15°; 43.
užtvindymo galutinėje stadijoje ribinės grimzlės linija jokiu būdu negali panirti į vandenį. Jeigu manoma, kad ribinės grimzlės linija gali panirti tarpinėje užtvindymo stadijoje, Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali reikalauti atlikti tokius tyrimus ir imtis tokių priemonių, kurias ji laiko būtinais, kad būtų užtikrinta laivo sauga.
Laivo kapitonas turi būti aprūpintas duomenimis, reikalingais normaliomis eksploatacijos sąlygomis palaikyti pakankamą nepažeisto laivo stovumą, kad laivas galėtų atlaikyti kritinį pavojingą apgadinimą. Laivų, kuriuose yra perpumpavimo įrenginiai, kapitonai turi būti informuoti apie laivo stovumo sąlygas, kuriomis buvo grindžiami posvyrio kampų skaičiavimai, ir įspėjami, kad, laivo apgadinimo atveju mažiau palankiomis sąlygomis, posvyrio kampai gali viršyti apskaičiuotuosius.
Į šių Reikalavimų 44 punkte nurodytus duomenis, leidžiančius kapitonui išlaikyti pakankamą nepažeisto laivo stovumą, turi būti įtraukta informacija, kurioje nurodytas maksimalus leistinas laivo svorio centro aukštis virš kilio (KG) arba, kaip alternatyva, minimalus leistinas metacentrinis aukštis (GM) tokiam grimzlių arba vandentalpų diapazonui, kuris apima visas laivo eksploatavimo sąlygas. Ši informacija turi atspindėti skirtingų laivo diferentų įtaką, atsižvelgiant į eksploatacinius apribojimus.
Kiekvienas laivas laivapriekyje ir laivagalyje turi turėti aiškiai pažymėtas grimzlės skales. Tuo atveju, kai grimzlės žymės yra tokiose vietose, kur jos sunkiai įžiūrimos, arba kai jas perskaityti trukdo su konkrečiu darbo pobūdžiu susiję eksploataciniai apribojimai, tai tokiame laive taip pat įrengiama patikima grimzlių parodymo sistema, leidžianti nustatyti laivapriekio ir laivagalio grimzles.
Pakrovus laivą ir iki jo išplaukimo kapitonas turi nustatyti laivo diferentą ir stovumą bei įsitikinti ir užrašyti, kad laivas tenkina atitinkamose taisyklėse pateiktus stovumo kriterijus. Laivo stovumas visada nustatomas skaičiavimais. Laivo stovumui nustatyti galima naudoti laivo pakrovimo ir stabilumo kompiuterinę programą arba jai lygiavertes priemones.
Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė negali leisti jokių apgadinto laivo stovumui nustatytų kriterijų sumažinimo, nebent įrodoma, kad nepažeisto laivo metacentrinis aukštis, būtinas atitikti šiuos reikalavimus bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis, yra pernelyg didelis numatomoms eksploatavimo sąlygoms.
Apgadinto laivo stovumo reikalavimus išskirtiniais atvejais gali mažinti Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė, jei nustatoma, jog laivo proporcijos, įranga ir kitos laivo charakteristikos, kurias konkrečiomis aplinkybėmis praktiškai įmanoma ir tikslinga priimti, yra palankios laivo stovumui po jo apgadinimo. Apgadinto keleivinio ro-ro laivo stovumas
Esami B klasės keleiviniai ro-ro laivai turi atitikti šių Reikalavimų 30–49 punktų nuostatas ne vėliau kaip pirmosios periodinės apžiūros, atliekamos po vienos iš žemiau nurodytų atitikties datų, dieną, atsižvelgiant į A/Amax dydį, apibrėžtą TJO aplinkraščio MSC/Circ.574 priede „Apskaičiavimo tvarka esamų keleivinių ro-ro laivų gyvybingumo charakteristikoms įvertinti, naudojant supaprastintą metodą, grindžiamą TJO rezoliucija A.265(VIII)“: A/Amax dydis Atitikties data mažiau kaip 85 % 1998 m. spalio 1 d. 85 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 90 % 2000 m. spalio 1 d. 90 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 95 % 2002 m. spalio 1 d. 95 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 97,5 % 2004 m. spalio 1 d. 97,5 % arba daugiau 2005 m. spalio 1 d. Specialūs reikalavimai keleiviniams ro-ro laivams, skirtiems vežti 400 arba daugiau keleivių
Nepaisant šių Reikalavimų 30–50 punktų nuostatų: 51.
nauji B, C ir D klasių keleiviniai ro-ro laivai, turintys leidimą plukdyti 400 arba daugiau žmonių, turi atitikti šių Reikalavimų 35 punkto nuostatas, darant prielaidą, kad laivas apgadintas bet kurioje jo ilgio L vietoje; 51.
esami B klasės keleiviniai ro-ro laivai, turintys leidimą plukdyti 400 arba daugiau žmonių, turi atitikti 51.1 papunkčio reikalavimus ne vėliau kaip per pirmąją periodinę apžiūrą, atliekamą po šių Reikalavimų 51.2.1, 51.2.2 arba 51.2.3 papunkčiuose nurodytos atitikties datos, kuri turi būti ne vėlesnė kaip: 51.2.
A/Amax dydis Atitikties data mažiau kaip 85 % 1998 m. spalio 1 d. 85 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 90 % 2000 m. spalio 1 d. 90 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 95 % 2002 m. spalio 1 d. 95 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 97,5 % 2004 m. spalio 1 d. 97,5 % arba daugiau 2010 m. spalio 1 d. 51.2.
leidžiamų plukdyti žmonių skaičius: 1500 arba daugiau 2002 m. spalio 1 d. 1000 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 1500 2006 m. spalio 1 d. 600 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 1000 2008 m. spalio 1 d. 400 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 600 2010 m. spalio 1 d. 51.2.
laivo amžius 20 arba daugiau metų: laivo amžius skaičiuojamas nuo kilio pastatymo datos arba nuo datos, kai buvo pasiektas panašus statybos etapas, arba nuo laivo pertvarkymo į keleivinį ro-ro laivą dienos. Specialūs reikalavimai keleiviniams laivams, skirtiems vežti 400 arba daugiau keleivių, išskyrus ro-ro keleivinius laivus
Nepaisant šių Reikalavimų 30–49 punktų nuostatų, B, C ir D klasių keleiviniai laivai, pastatyti 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, išskyrus ro-ro keleivinius laivus, turintys leidimą plukdyti 400 arba daugiau žmonių, turi atitikti šių Reikalavimų 35 ir 38 punktų nuostatas, darant prielaidą, kad laivas yra apgadintas bet kurioje jo ilgio L vietoje. Forpiko, achterpiko ir mašinų skyriaus pertvaros
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti įrengiama forpiko arba taraninė pertvara, kuri turi būti vandeniui nelaidi iki pagrindinio denio. Ši pertvara nuo laivapriekio statmens statoma ne mažesniu kaip 5 % laivo ilgio atstumu ir ne didesniu kaip 3 metrai plius 5 % laivo ilgio atstumu.
Jeigu kuri nors laivo dalis žemiau vaterlinijos išsikiša už priekinio statmens, pavyzdžiui, gumbinis laivo priekis, šių Reikalavimų 53 punkte nustatyti atstumai matuojami: 54.
nuo šio išsikišimo vidurio; arba 54.
nuo taško, esančio 1,5 % laivo ilgio atstumu į priekį nuo laivapriekio statmens; arba 54.
nuo taško, esančio 3 metrų atstumu į priekį nuo laivapriekio statmens, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių matavimų yra mažiausias.
Jeigu yra ilgas priekinis antstatas, forpiko arba taraninė pertvara turi būti pratęsta iki kito ištisinio denio, esančio virš pagrindinio denio, taip, kad būtų atspari meteorologinėms sąlygoms. Pertvaros tęsinys turi būti įrengtas taip, kad, apgadinus laivapriekio lacportą arba jam atsiskyrus, jis nesugadintų pertvaros.
Pagal šių Reikalavimų 55 punkto nuostatas privalomas pertvaros tęsinys gali nesutapti su pertvara, esančia žemiau pagrindinio denio, tuo atveju, jei visos pertvaros tęsinio dalys nėra išdėstytos į priekį nuo šių Reikalavimų 53 arba 54 punkte nurodytos priekinės ribos.
Neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 53–56 punktų nuostatas, esami B klasės laivai turi atitikti šias nuostatas: 57.
Jeigu nuožulnioji pakrovimo aparelė sudaro taraninės pertvaros tęsinį, ta jo dalis, kuri tęsiasi daugiau kaip 2,3 metro virš pagrindinio denio, gali būti išsikišusi už šių Reikalavimų 53 ir 54 punktuose nurodytų ribų ne daugiau kaip 1 metrą. 57.
Tais atvejais, jeigu esama aparelė neatitinka nuostatų, pagal kuriuos būtų laikoma taraninės pertvaros tęsiniu ir aparelės padėtis neatitinka šių Reikalavimų 53 arba 54 punkte apibrėžtų apribojimų, toks tęsinys gali būti išdėstytas ribotu atstumu laivagalio link už šių Reikalavimų 53 arba 54 punkte nustatytų apribojimų. Ribotas atstumas laivagalio link neturėtų būti didesnis už būtiną užtikrinti, kad aparelė nekliudytų. Taraninės pertvaros tęsinys, turi atsidaryti į priekį ir atitikti šių Reikalavimų 55 punkto nuostatas ir turi būti įrengtas taip, kad būtų išvengta galimybės aparelei jį pažeisti, aparelės apgadinimo arba atsiskyrimo atveju.
Aparelės, neatitinkančios šių Reikalavimų 53–57 punktų nuostatų, nelaikomos taraninės pertvaros tęsiniu.
Achterpiko pertvara ir pertvaros, mašinų skyrių nuo krovinio ir keleivių skyrių skiriančios iš priekio ir iš galo, turi būti vandeniui nelaidžios ir įrengiamos iki pagrindinio denio. Achterpiko pertvara po pagrindiniu deniu gali būti pakopinė, tuo atveju, jei dėl to nesumažėja laivo saugos laipsnis dalijimo skyriais atžvilgiu.
Visais atvejais deidvudo vamzdžiai turi būti sandariose patalpose. Laivagalio riebokšlis statomas vandeniui nelaidžiame veleno tunelyje arba kitame nuo deidvudo vamzdžio patalpos atskirtame vandeniui nelaidžiame tokio tūrio skyriuje, kurį užtvindžius per nesandarų laivagalio riebokšlį, ribinės grimzlės linija nepanirtų į vandenį. Dvigubi dugnai
Trumpesniuose nei 50 metrų naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti įrengtas dvigubas dugnas nuo forpiko pertvaros iki achterpiko pertvaros kiek tai praktiškai įmanoma ir suderinama su laivo konstrukcija ir normaliomis eksploatavimo sąlygomis.
50 metrų arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 61 metras naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas bent jau nuo mašinų skyriaus iki forpiko pertvaros arba kaip galima arčiau jos.
61 metro arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 76 metrai naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas bent jau už mašinų skyriaus iki forpiko ir achterpiko pertvarų arba kaip galima arčiau jų.
76 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas nuo laivo midelio iki forpiko ir achterpiko pertvarų arba kaip galima arčiau jų.
Jeigu naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose reikalaujama įrengti dvigubą dugną, jo aukštis turi atitikti pripažintosios organizacijos standartus, o vidinis dugnas turi tęstis nuo vieno laivo borto iki kito taip, kad dugnas būtų apsaugotas iki apvalios korpuso briaunos. Tokia apsauga laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu dvigubo dugno viršutinės apkalos kraštinio lakšto išorinio krašto ir išorinės korpuso briaunos apkalos kirtimosi linija niekur nėra žemiau kaip horizontali plokštuma, einanti per midelšpanto linijos susikirtimą su skersine įstriža tiese, pasvirusia 25° kampu pagrindinės teorinės plokštumos atžvilgiu ir kertančia šią plokštumą laivo teorinio pločio, matuojamo nuo vidurinės laivo plokštumos, vidurio taške.
Dvigubame dugne įrengti maži šuliniai, skirti triumų nusausinimui ir pan., neturi būti gilesni nei būtinai reikalinga. Šulinio gylis jokiu būdu negali būti didesnis už dvigubo dugno aukštį ties diametraline plokštuma minus 460 mm, ir šulinys negali būti žemiau už šių Reikalavimų 65 punkte nurodytą horizontalią plokštumą. Išorinį dugną siekiantį šulinį galima įrengti veleno tunelio gale. Įrengti kitus šulinius (pavyzdžiui, alyvai po pagrindiniais varikliais) gali leisti Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė, jeigu ji įsitikina, kad priemonės užtikrina lygiavertę saugą, kurią suteikia pagal šių Reikalavimų nuostatas įrengtas dvigubas dugnas.
Dvigubas dugnas nebūtinas tose laivo vietose, kur įrengti vandeniui nelaidūs palyginti nedidelio dydžio vien tik skysčiams vežti naudojami skyriai, tuo atveju, jei apgadinus laivo dugną arba bortą laivo sauga, Administracijos ar jos įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės nuomone, dėl to nesumažėja.
Nepaisant šių Reikalavimų 61 punkto nuostatų, Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti to laivo, kurio dalijimo skyriais koeficientas ne didesnis kaip 0,5, kurioje nors dalyje neįrengti dvigubo dugno, jeigu ji įsitikina, kad dvigubo dugno įrengimas toje laivo dalyje būtų nesuderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija. Dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos nustatymas, jos ženklinimas ir duomenų įrašymas
Siekiant, kad naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose būtų išlaikytas privalomas dalijimo skyriais laipsnis, laivui nustatoma patvirtintą dalijimo skyriais grimzlę atitinkanti krovininė vaterlinija, kuri žymima ant abiejų laivo bortų per vidurį. Laivas su specialiai pritaikytomis patalpomis arba keleiviams, arba kroviniui vežti, jeigu pageidauja jo savininkas, gali būti su viena ar keliomis papildomai nustatytomis ir pažymėtomis krovininėmis vaterlinijomis, atitinkančiomis dalijimo skyriais grimzles, kurias Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali patvirtinti alternatyvioms eksploatavimo sąlygoms.
Apie nustatytas ir pažymėtas dalijimo skyriais krovinines vaterlinijas daromas įrašas Keleivinio laivo saugos liudijime, o jeigu yra tik viena dalijimo skyriais krovininė vaterlinija, ji identifikuojama pagal ženklą C.
Jeigu yra daugiau kaip viena dalijimo skyriais krovininė vaterlinija, alternatyvios laivo eksploatavimo sąlygos identifikuojamos ženklais C.2, C.3, C.4 ir t. t.
Kiekvieną iš šių krovininių vaterlinijų atitinkantis viršvandeninio borto aukštis matuojamas toje pat vietoje ir nuo tos pat denio linijos, kaip ir pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas nustatytas viršvandeninio borto aukštis.
Kiekvieną iš patvirtintų dalijimo skyriais krovininių vaterlinijų atitinkantis viršvandeninio borto aukštis ir tos eksploatavimo sąlygos, kurioms jis patvirtintas, aiškiai nurodomos Keleivinio laivo saugumo liudijime.
Jokiu būdu jokia dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos linija negali būti žymima virš aukščiausios krovininės vaterlinijos jūros vandenyje, nustatytos pagal laivo korpuso tvirtumą arba pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas.
Kad ir kur būtų pažymėtos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, laivo jokiu būdu negalima krauti taip, kad panirtų atitinkama metų laikui ir plaukiojimo rajonui pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas nustatyta krovininės vaterlinijos žymė.
Laivai jokiu būdu negali būti kraunami taip, kad panirtų atitinkamam reisui ir eksploatavimo sąlygoms nustatyta dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos žymė. Vandeniui nelaidžių pertvarų įrengimas ir pirminis jų bandymas
Visos skersinės arba išilginės vandeniui nelaidžios pagrindinės pertvaros naujuose B, C, ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose statomos taip, kad su pakankama atsparumo atsarga atlaikytų tokį didžiausią vandens slėgį, kurį pertvara turėtų išlaikyti apgadinus laivą, bent jau mažiausiai iki ribinės grimzlės linijos pakilusio vandens slėgį. Šių pertvarų konstrukcija turi atitikti pripažintosios organizacijos standartus.
Pertvarų recesai ir pakopos turi būti vandeniui nelaidžios ir tokios pat stiprios, kaip ir pertvaros, kuriose jos yra įrengtos.
Jeigu per vandeniui nelaidų denį arba pertvarą praeina špantai ar bimsai, toks denis ar pertvara turi būti sandarinama nenaudojant medinių detalių ar cemento.
Norint išbandyti pagrindinius skyrius, nebūtina užtvindyti juos vandeniu. Jeigu neatliekamas užtvindymo bandymas ir jeigu tai įmanoma, turi būti atliktas nelaidumo vandeniui bandymas, liejant vandenį žarna. Šis bandymas atliekamas beveik užbaigus įrengti laivą. Jeigu nelaidumo vandeniui bandymo atlikti neįmanoma todėl, kad gali būti apgadinti mechanizmai, elektros energijos įrenginių izoliacija arba atskiros įrengimų dalys, vietoj šio bandymo galima atlikti atidžią vizualinę suvirintų sujungimų apžiūrą ir, jeigu manoma tai esant reikalinga, taip pat atlikti dažų prasiskverbimo, ultragarsinį tyrimą ar lygiavertį bandymą. Bet kuriuo atveju atidžiai apžiūrimos visos vandeniui nelaidžios pertvaros.
Forpikas, dvigubi dugnai (įskaitant tuščiavidurį kilį) ir vidaus apkala bandomi vandens slėgiu pagal šių Reikalavimų 77 punkto nuostatas.
Tų skysčiams laikyti skirtų tankų, kurie naudojami laivą dalijant skyriais, sandarumas bandomas vandens slėgiu, atitinkančiu iki aukščiausios krovininės vaterlinijos pakilusio arba du trečdalius aukščio nuo kilio viršaus iki grimzlės linijos užtvindyto vandens, žiūrint, kuris vandens slėgis yra didesnis, tuo atveju, jei bandymo metu vandens spaudimas tankų viršų apsemia ne mažiau kaip 0,9 m virš tanko viršaus; jeigu bandymas naudojant vandenį negalimas, leidžiama atlikti sandarumo bandymą naudojant suslėgtą orą, kurio metu tankai veikiami ne didesniu kaip 0,14 baro oro slėgiu.
Šių Reikalavimų 81 ir 82 punktuose nurodyti bandymai, skirti norint užtikrinti, jog laivo dalijimo skyriais konstrukcinės detalės nepraleidžia vandens, tačiau jie nelaikytini bandymais, patvirtinančiais kurio nors skyriaus tinkamumą laikyti skystąjį kurą arba naudoti kuriais nors tokiais kitais tikslais, kuriems patvirtinti patalpos tinkamumą, atsižvelgiant į tankų ar jų jungčių užtvindymo skysčiu aukštį, gali būti reikalingi sudėtingesni bandymai. Angos vandeniui nelaidžiose pertvarose
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose vandeniui nelaidžiose pertvarose angų skaičius turi būti sumažintas tiek, kad būtų suderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija; turi būti numatytos patikimos šių angų uždarymo priemonės.
Jeigu per vandeniui nelaidžias pertvaras vedami kokie nors vamzdžiai, drenažo vamzdžiai, elektros laidai ir kt., imamasi priemonių užtikrinti pertvarų sandarumą.
Vandeniui nelaidžiose pertvarose neleidžiama montuoti vožtuvų, jei jie nėra vamzdynų sistemos sudedamosios dalys.
Per vandeniui nelaidžias pertvaras vedamose sistemose negalima naudoti švino arba kitų žemos lydymosi temperatūros medžiagų, nes kilus gaisrui šios sistemos būtų sugadintos ir dėl to būtų pažeistas pertvarų sandarumas.
Durų, landų arba įėjimo angų negalima įrengti: 88.
taraninėje pertvaroje žemiau ribinės grimzlės linijos; 88.
vandeniui nelaidžiose skersinėse pertvarose, krovinių skyrių skiriančiose nuo gretimo krovinių skyriaus, išskyrus šių Reikalavimų 110 ir 113 punktuose numatytus atvejus.
Išskyrus šių Reikalavimų 90 punkte numatytą atvejį, per taraninę pertvarą žemiau ribinės grimzlės linijos galima tiesti ne daugiau kaip vieną vamzdį forpiko tanko skysčiui, jeigu tame vamzdyje sumontuotas nuo pagrindinio denio valdomas sraigtinis vožtuvas, jo korpusas tvirtinamas forpiko viduje prie taraninės pertvaros. Šį vožtuvą galima tvirtinti prie taraninės pertvaros išorinės pusės, tuo atveju, jei vožtuvas bet kokiomis eksploatavimo sąlygomis lengvai pasiekiamas ir jeigu jis pritvirtintas ne krovinių skyriuje.
Jeigu forpikas padalytas dviejų skirtingų rūšių skysčiams laikyti, per taraninę pertvarą žemiau ribinės grimzlės linijos galima tiesti pagal šių Reikalavimų 88 punkto nuostatas sumontuotus du vamzdžius tada, jeigu antrojo vamzdžio neįmanoma sumontuoti kitoje vietoje ir jeigu, atsižvelgiant į papildomus forpike numatytus skyrius, laivo sauga nemažėja.
Pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų patalpose, įskaitant eigos poreikiams naudojamus katilus, visose pagrindinėse skersinėse pertvarose be durų į veleno tunelį galima įrengti ne daugiau kaip vienerias duris. Jeigu sumontuoti du arba keletas velenų, tarp tunelių turi būti įrengiami juos jungiantys praėjimai. Kai yra du velenai, tarp mašinų skyriaus ir tunelių turi būti įrengtos vienerios durys, o kai yra daugiau kaip du velenai – tik dvejos durys. Visos šios durys turi būti klinketinės ir įrengtos taip, kad durų slenksčiai būtų kuo aukštesni. Šių durų valdymo rankinė pavara, esanti virš pagrindinio denio, turi būti įrengta tokiose patalpose, kuriuose nėra mechanizmų.
Trumpesniuose kaip 24 metrai esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasių laivuose vandeniui nelaidžios durys turi būti klinketinės, pakabinamosios šarnyrinės, arba lygiaverčio tipo. Negalima įrengti durų, užtvirtinamų tiktai jas užveržiant, ir durų, kurios uždaromos jas nuleidžiant arba panaudojant svorį.
24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasių laivuose, išskyrus šių Reikalavimų 110 ir 113 punktuose numatytus atvejus, turi būti montuojamos šių Reikalavimų 102–108 punktų nuostatas atitinkančios vandeniui nelaidžios klinketinės durys, valdomos naudojant energijos šaltinį, kurias iš navigacinio tiltelio pagrindinio valdymo pulto vienu metu galima uždaryti ne ilgiau kaip per 60 sekundžių, kai laivo padėtis – tiesi.
Trumpesniuose kaip 24 metrų esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasių laivuose klinketinės durys gali būti: 94.
uždaromos tik rankiniu būdu; arba 94.
uždaromos, naudojant energijos šaltinį ir rankiniu būdu.
Jeigu 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasių laivuose yra ne daugiau kaip dvejos vandeniui nelaidžios durys ir jos yra mašinų skyriuje arba šias patalpas supančiose pertvarose, Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti, kad šios dvejos durys būtų uždaromos tik rankiniu būdu. Jeigu sumontuotos rankiniu būdu uždaromos klinketinės durys, jos uždaromos prieš laivui išplaukiant iš prieplaukos į keleivinį reisą ir neatidaromos viso reiso metu.
Naujuose B, C ir D klasių ir esamuose B klasės laivuose vandeniui nelaidžios klinketinės durys, uždaromos naudojant energijos šaltinį ar rankiniu būdu, turi užsidaryti esant laivo posvyriui iki 15° į bet kurią pusę, neatsižvelgiant į tai, ar jos uždaromos, naudojant energijos šaltinį ar rankiniu būdu. Turi būti atsižvelgiama į jėgas, galinčias iš kurios nors pusės spausti duris, jeigu per angą plūstantis vanduo veiktų duris statiniu slėgiu, kurį sukuria mažiausiai 1 metro aukščio vandens sluoksnis virš slenksčio prie ašinės durų linijos.
24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasių laivuose vandeniui nelaidžių durų valdymo įtaisai, įskaitant hidraulinį vamzdyną ir elektros laidus, turi būti kaip įmanoma arčiau tų pertvarų, kuriose įrengtos durys, siekiant kuo labiau sumažinti tikimybę, kad įtaisai kaip nors nukentėtų, jeigu laivas būtų apgadintas. Vandeniui nelaidžios durys ir jų valdymo įtaisai išdėstomi taip, kad apgadinus vieną penktąją laivo pločio dalį, matuojamą dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į laivo diametralinę plokštumą, neapgadintos laivo dalies vandeniui nelaidžių durų valdymas nesutriktų.
Visos energijos šaltinio pagalba arba rankiniu būdu uždaromos vandeniui nelaidžios klinketinės durys turi turėti indikacijos priemones, kurios iš visų nuotolinio valdymo postų leistų nustatyti, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Nuotolinio valdymo postai turi būti tik navigaciniame tiltelyje pagal šių Reikalavimų 102.5 papunkčio nuostatas ir toje vietoje, kurioje pagal 102.4 papunkčio nuostatas turi būti virš pagrindinio denio įrengtas rankinis valdymas.
Trumpesniuose nei 24 metrai esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasių laivuose šių Reikalavimų 92–99 punktų nuostatų neatitinkančios vandeniui nelaidžios durys turi būti uždaromos prieš išplaukiant į reisą ir neatidaromos iki jo pabaigos; tokių durų atidarymo uoste ir jų uždarymo prieš laivui išplaukiant iš uosto laikas įrašomas į laivo žurnalą.
Trumpesniuose nei 24 metrai naujuose B, C ir D klasių ir esamuose B klasės laivuose rankiniu būdu uždaromos klinketinės durys gali būti stumdomos horizontaliai arba vertikaliai. Turi būti numatyta galimybė valdyti durų mechanizmą abiejose durų pusėse ir iš prieinamos vietos virš pagrindinio denio, naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, užtikrinančiu tokį pat saugos lygį, šis būdas turi būti patvirtintas. Kai laivas stovi tiesiai, durims uždaryti rankine pavara turi būti sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių.
Esamuose B klasės laivuose energijos šaltiniu valdomos klinketinės durys gali būti stumdomos vertikaliai arba horizontaliai. Jeigu durys valdomos iš pagrindinio valdymo posto, pavara turi būti įrengta taip, kad duris būtų galima atidaryti ir uždaryti, naudojant energijos šaltinį, iš abiejų durų pusių. Iš abiejų pertvaros pusių turi būti įrengtos energijos šaltinio vietinio valdymo rankenos, išdėstytos taip, kad per duris einantys žmonės galėtų jas laikyti padėtyje „atidaryta“ negalėdami atsitiktinai įjungti uždarymo mechanizmo. Energijos šaltiniu valdomos klinketinės durys turi būti valdomos ir rankiniu būdu iš durų abiejų pusių, ir iš prieinamos vietos virš pagrindinio denio, naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, užtikrinančiu tokį pat saugos lygį, šis būdas turi būti patvirtintas. Turi būti numatyta nuostata, kad, pradėjus uždarinėti duris, būtų duodamas garsinis signalas, girdimas tol, kol jos uždaromos visiškai. Be to, vietose, kuriose yra didelis aplinkos triukšmas, prie durų, kartu su garsiniu signalu, reikalaujama duoti mirksintį vizualinį signalą.
24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasių laivuose visos vandeniui nelaidžios klinketinės durys, valdomos naudojant energijos šaltinį, turi atitikti šiuos reikalavimus: 102.
Turi judėti vertikaliai arba horizontaliai. 102.
Laikantis šių Reikalavimų 112 punkto nuostatų, maksimalus plotis turi būti apribotas iki 1,2 metro. Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti įrengti platesnes duris, tačiau tik tiek, kiek tai būtina efektyviai laivo eksploatacijai ir tik tuo atveju, jei atsižvelgta į kitas saugos priemones, įskaitant ir pateiktas žemiau: 102.2.
Turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į durų ir jų uždarymo įtaisų tvirtumą, siekiant išvengti pratekėjimų. 102.2.
Durys negali būti įrengiamos laivo apgadinimo zonoje B/
102.2.
Laivui išplaukus į jūrą, durys visą laiką laikomos uždarytos, išskyrus trumpus laikotarpius, kai jas atidaryti yra būtina tokiomis aplinkybėmis, kaip yra nustačiusi Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė. 102.
Turi būti sumontuota joms atidaryti ir uždaryti būtina įranga, naudojanti elektros, hidraulinę arba kokią nors kitą energiją, priimtiną Administracijai ar jos įgaliotai laivų klasifikavimo bendrovei. 102.
Turi turėti atskirą rankinio valdymo mechanizmą. Turi būti numatyta galimybė duris atidaryti ir uždaryti ranka iš abiejų pusių, taip pat uždaryti iš prieinamos vietos virš pagrindinio denio naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, užtikrinančiu Administracijai priimtiną saugos lygį. Visose durų valdymo vietose turi būti aiškiai pažymėta rankenos įtaiso sukimo arba kitokio uždarymui reikalingo judesio kryptis. Laikas, reikalingas durims visiškai uždaryti rankiniu būdu, kai laivas stovi tiesiai, neturi viršyti 90 sekundžių. 102.
Turi turėti valdymo priemones iš abiejų durų pusių jų uždarymui ir atidarymui naudojant energijos šaltinį, o taip pat durų uždarymui naudojant energijos šaltinį iš pagrindinio valdymo pulto, esančio navigaciniame tiltelyje. 102.
Turi turėti garsinę signalizaciją, besiskiriančią nuo kitų tos vietos kokių nors signalų, kuri skambėtų kiekvieną kartą, kai durys uždaromos nuotoliniu valdymu naudojant energijos šaltinį, ir kuri pradėtų skambėti bent jau 5 sekundes, tačiau ne daugiau kaip 10 sekundžių, prieš pradedant judėti durims ir tęstųsi tol, kol jos visiškai užsidarys. Jeigu durys atidaromos ir uždaromos nuotoliniu rankiniu būdu, užtenka, kad garsinis signalas skambėtų tik joms judant. Taip pat keleivių patalpose ir didelio aplinkos triukšmo vietose Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali reikalauti, kad kartu su garsiniu signalu prie durų būtų matomas mirksintis vizualinis signalas. 102.
Turi turėti beveik vienodą uždarymo trukmę, kai naudojamas energijos šaltinis. Uždarymo trukmė nuo durų judėjimo pradžios iki visiško jų uždarymo jokiu būdu negali būti trumpesnė kaip 20 ir ilgesnė kaip 40 sekundžių laivui stovint tiesiai.
Elektros energija, reikalinga klinketinėms vandeniui nelaidžioms durims, valdomoms naudojant energijos šaltinį, turi būti tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba per specialų, aukščiau pagrindinio denio įrengtą skirstomąjį skydą; atitinkamoms valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinėms elektros energija turi būti tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba per specialų, aukščiau pagrindinio denio įrengtą skirstomąjį skydą, o sugedus pagrindiniam arba avariniam elektros energijos šaltiniui – automatiškai iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio.
Klinketinės vandeniui nelaidžios durys, valdomos naudojant energijos šaltinį, turi turėti: 104.
centralizuotą hidraulinę sistemą su dviem atskirais energijos šaltiniais, kiekvienas iš kurių sudarytas iš variklio ir siurblio, pajėgių vienu metu uždaryti visas duris. Be to, visai įrangai turi būti numatyti tokie hidrauliniai akumuliatoriai, kurių galios užtektų, kad visos laivo durys būtų pajudintos tris kartus, t. y. uždarytos-atidarytos-uždarytos, esant nepalankiam 15° laivo posvyriui. Šį darbo ciklą turi galėti atlikti akumuliatorius, kai jame yra siurblio įjungimo pradžioje sukurtas slėgis. Hidraulinėje sistemoje naudojamas skystis pasirenkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kuri gali veikti eksploatuojamą įrangą. Sistemos, veikiančios naudojant energijos šaltinį, konstrukcija turi kiek įmanoma mažinti galimybę, kad vienas hidraulinio vamzdyno gedimas kliudytų tinkamai veikti daugiau kaip vienerioms durims. Hidraulinė sistema turi turėti signalizaciją, įspėjančią apie per žemą skysčio lygį sistemos, veikiančios naudojant energijos šaltinį, hidraulinio skysčio rezervuaruose, ir signalizaciją, įspėjančią apie per mažą dujų slėgį hidrauliniuose akumuliatoriuose, arba turėti kitokias priemones sukauptos energijos mažėjimui kontroliuoti. Ši signalizacija turi būti garsinė ir vizualinė, ir ji įrengiama navigaciniame tiltelyje, pagrindiniame valdymo pulte; arba 104.
nepriklausomą hidraulinę sistemą visoms durims su nepriklausomu energijos šaltiniu, sudarytu iš variklio ir siurblio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Be to, turi būti numatytas toks hidraulinis akumuliatorius, kurio galios užtektų, kad durys būtų pajudintos tris kartus, t. y. uždarytos-atidarytos-uždarytos, esant nepalankiam 15° laivo posvyriui. Šį darbo ciklą turi galėti atlikti akumuliatorius, kai jame yra siurblio įjungimo pradžioje sukurtas slėgis. Hidraulinėje sistemoje naudojamas skystis pasirenkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kuri gali veikti eksploatuojamą įrangą. Navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte įrengiama grupinė signalizacija, įspėjanti apie per mažą dujų slėgį akumuliatoriuose, arba kitokios priemonės juose sukauptos energijos mažėjimui kontroliuoti. Sukauptos energijos mažėjimo indikacija turi būti numatyta kiekviename vietinio valdymo poste; arba 104.
nepriklausomą elektros sistemą ir variklį visoms durims su nepriklausomu energijos šaltiniu, sudarytu iš variklio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Energijos šaltinis turi būti automatiškai aprūpinamas elektros energija iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio, jeigu sugenda pagrindinis arba avarinis elektros energijos šaltinis, o jo galios turi užtekti, kad durys būtų pajudintos tris kartus, t. y. uždarytos-atidarytos-uždarytos, esant nepalankiam 15° laivo poskyriui.
Šių Reikalavimų 104.1, 104.2 ir 104.3 papunkčiuose nurodytoms sistemoms turėtų būti numatoma tokia nuostata: klinketinių vandeniui nelaidžių durų, valdomų naudojant energijos šaltinį, energijos sistemos turi būti atskirtos nuo visų kitų energijos sistemų. Pavienis elektros arba hidraulinės energijos perdavimo sistemų, išskyrus hidraulinę pavarą, gedimas neturi sutrukdyti valdyti bet kurias duris rankiniu būdu.
Iš abiejų pertvaros pusių ne mažesniame kaip 1,6 metro aukštyje nuo grindų turi būti įrengtos durų valdymo rankenos, išdėstytos taip, kad per duris einantys žmonės galėtų abi rankenas laikyti padėtyje „atidaryta“ negalėdami atsitiktinai įjungti uždarymo mechanizmo. Rankenų judėjimo kryptis atidarant ir uždarant duris turi būti aiškiai nurodyta ir turi sutapti su durų slinkimo kryptimi. Hidraulinės vandeniui nelaidžių durų valdymo rankenos gyvenamosiose patalpose, jeigu uždaryti durims pakanka vieno veiksmo, išdėstomos taip, kad vaikai šių rankenų negalėtų pasiekti, pavyzdžiui, prietaisų skydeliuose, kurių varžtai yra mažiausiai 1,70 metro aukštyje virš denio lygio.
24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose iš abiejų durų pusių turi būti tvirtinama plokštelė su nurodymais, kaip veikia durų atidarymo ir uždarymo sistema. Prie visų durų iš abiejų pusių taip pat turi būti tvirtinama plokštelė su tekstu arba piešiniais, įspėjančiais apie pavojų likti durų angoje, kai durys pradeda užsidarinėti. Šios plokštelės gaminamos iš patvarios medžiagos ir patikimai pritvirtinamos. Plokštelėje su nurodymais arba įspėjimu pateikiama informacija apie durų užsidarymo trukmę.
24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasių laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų: 108.
Kiek tai praktiškai įmanoma, vandeniui nelaidžių durų elektros įranga ir su ja susijusios sudedamosios dalys turi būti išdėstytos virš pagrindinio denio ir nepavojingose vietose bei patalpose. 108.
Elektrinių sudedamųjų dalių, kurias būtina išdėstyti žemiau pagrindinio denio, gaubtai turi būti tinkamai apsaugoti, kad į juos nepatektų vanduo. 108.
Elektros energijos, valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinės nuo gedimo turi būti apsaugotos taip, kad, sugedus vienų durų grandinei, nebūtų sugadinta kurių nors kitų durų grandinė. Įvykus durų signalizacijos arba indikatoriaus grandinių trumpajam jungimui arba kitiems gedimams, neturi nutrūkti energija tų durų valdymo sistemai. Konstrukcija turi būti tokia, kad vanduo, patekęs į elektros įrangą, sumontuotą žemiau pagrindinio denio, nesukeltų durų atsidarymo. 108.
Pavienis klinketinių vandeniui nelaidžių durų, valdomų naudojant energijos šaltinį, elektros gedimas energijos šaltinio arba valdymo sistemose negali sukelti uždarytų durų atsidarymo. Elektros energijos tiekimas turi būti nuolat kontroliuojamas elektros grandinės taške, kiek tai praktiškai įmanoma arčiau kiekvieno variklio, būtino pagal šių Reikalavimų 104 punkto nuostatas. Nustojus tiekti elektros energiją tokiai grandinei, pagrindiniame valdymo pulte navigaciniame tiltelyje turi įsijungti garsinis ir vaizdinis signalai. 108.
Pagrindiniame valdymo pulte navigaciniame tiltelyje turi būti „pagrindinio režimo“ jungiklis su dviem valdymo režimais: režimas „vietinis valdymas“, kurį įjungus visas duris galima atidaryti ir uždaryti stovint prie jų, nenaudojant automatinio durų uždarymo, ir režimas „durys uždarytos“, kurį įjungus visos atidarytos durys uždaromos automatiškai. „Uždarytų durų“ režimas turi užtikrinti, kad duris galima būtų atidaryti iš vietos, ir jos vėl būtų automatiškai uždaromos atleidus vietinio durų valdymo mechanizmą. Įprasta „pagrindinio režimo“ jungiklio padėtis – perjungtas į „vietinį valdymą“. „Uždarytų durų“ režimu naudojamasi tik iškilus pavojui arba siekiant patikrinti. 108.
Navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte turi būti įrengta schema, kurioje parodytos visų durų vietos, o jų vizualieji indikatoriai signalizuoja, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Raudona lemputė signalizuoja, kad durys visiškai atidarytos, o žalia – kad durys uždarytos. Kai durys uždaromos nuotoliniu valdymu, raudona mirksinti lemputė signalizuoja apie tarpinę durų padėtį. Indikacinė grandinė neturi priklausyti nuo bet kurių durų valdymo grandinės. 108.
Iš pagrindinio valdymo pulto jokių durų neturi būti galima atidaryti nuotoliniu valdymu.
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių reikalavimų: 109.
Visos vandeniui nelaidžios durys laivui plaukiant turi būti uždarytos, išskyrus tuos šių Reikalavimų 109.2 ir 109.3 papunkčiuose nurodytus atvejus, kai jas galima atidaryti laivo plaukiojimo metu. Vandeniui nelaidžias duris, platesnes kaip 1,2 metro, kurias leidžiama įrengti pagal šių Reikalavimų 112 punkto nuostatas, galima atidaryti tik minėtame punkte išsamiau nurodytomis aplinkybėmis. Bet kurios pagal šio papunkčio nuostatas atidarytos durys turi būti parengtos nedelsiant uždaryti. 109.
Laivo plaukiojimo metu vandeniui nelaidžios durys gali būti atidaromos tada, kai turi praeiti keleiviai arba įgulos nariai arba kai jas atidaryti būtina dėl greta durų atliekamo darbo. Durys turi būti nedelsiant uždarytos, kai žmonės pro jas praeina arba užbaigus veiklą, dėl kurios duris reikėjo atidaryti. 109.
Tam tikros vandeniui nelaidžios durys laivo plaukiojimo metu gali būti paliktos atidarytos, jeigu tai laikoma absoliučiai būtina, t. y. jų atidarymas laikomas būtinu saugiam ir efektyviam laivo mechanizmų veikimui arba užtikrinant normalų neapribotą praėjimą keleiviams per keleivių patalpas. Tokias duris nustato Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė tik kruopščiai apsvarsčiusi atidarytų durų įtaką laivo eksploatavimui ir gyvybingumui. Vandeniui nelaidžios durys, kurias vis dėlto leidžiama palikti neuždarytas, aiškiai nurodomos laivo stovumo informacijoje ir jos visada turi būti parengtos nedelsiant uždaryti.
Administracijai ar jos įgaliotai laivų klasifikavimo bendrovei nustačius, kad naujuose B, C ir D klasių laivuose tokios durys būtinos, tuomet patikimos konstrukcijos vandeniui nelaidžios durys gali būti įrengtos vandeniui nelaidžiose pertvarose, dalijančiose tarp denių esančias krovinių patalpas. Tokios durys gali būti pakabinamosios, judančios ant ratukų arba klinketinės, tačiau jos negali būti valdomos nuotoliniu būdu. Jos turi būti įrengtos kaip įmanoma aukščiau ir toliau nuo laivo korpuso apkalos, tačiau jokiu būdu išorinės vertikaliosios durų briaunos nuo korpuso apkalos negali būti mažesniu atstumu kaip viena penktoji laivo pločio dalis, o šis atstumas matuojamas dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos aukštyje stačiu kampu į laivo diametralinę plokštumą.
Tokios durys turi būti uždaromos prieš reiso pradžią ir laivo plaukiojimo metu neatidaromos; jų atidarymo uoste ir uždarymo prieš laivui išplaukiant iš uosto laikas įrašomas laivo žurnale. Jeigu reiso metu kurios nors iš šių durų prieinamos, jose turi būti įrengtas įtaisas, užtikrinantis, kad durys nebūtų atidarytos be leidimo. Kuomet siūloma įrengti tokias duris, šių durų skaičių ir jų išdėstymą specialiai svarsto Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė.
Pertvarose neleidžiama įrengti nuimamųjų apkalos plokščių, išskyrus mašinų skyrių. Šios plokštės visada turi būti savo vietose prieš laivui išplaukiant iš uosto ir laivo plaukiojimo metu nenuimamos, išskyrus atvejus, kai, kapitono nuožiūra, atsiranda neatidėliotinas reikalas. Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti, kad kiekvienoje skersinėje vandeniui nelaidžioje pertvaroje ne daugiau kaip vienerios klinketinės vandeniui nelaidžios durys, valdomos naudojant energijos šaltinį, didesnės už nurodytas šių Reikalavimų 102.2 papunktyje, gali pakeisti tokias nuimamas plokštes, tuo atveju, jei šios durys uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto ir neatidaromos laivo plaukiojimo metu, išskyrus atvejus, kai, kapitono nuožiūra, atsiranda neatidėliotinas reikalas. Šioms durims netaikomos šių Reikalavimų 102.4 papunkčio nuostatos dėl visiško jų uždarymo rankiniu valdymo mechanizmu per 90 sekundžių. Jų atidarymo ir uždarymo laikas ar laivui esant jūroje, ar uoste įrašomas laivo žurnale. Laivai, skirti vežti krovinines transporto priemones ir jas lydinčius asmenis
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose, skirtuose arba pritaikytuose krovininėms transporto priemonėms ir jas lydintiems asmenims vežti turi būti laikomasi šių nuostatų: 113.
Jeigu keleivių, įskaitant transporto priemones lydinčius asmenis, skaičius tokiame laive ne didesnis kaip N = 12 + A/25, čia A = bendras krovininėms transporto priemonėms sustatyti skirtų patalpų denio plotas kvadratiniais metrais, kai naudingas transporto priemonių stovėjimo vietų bei įvažiavimo į jas aukštis ne mažesnis kaip 4 metrai, taikomos šių Reikalavimų 110 ir 111 punktų nuostatos dėl vandeniui nelaidžių durų, išskyrus tai, kad krovinių patalpas dalijančiose vandeniui nelaidžiose pertvarose durys gali būti įrengtos bet kokiame aukštyje. Be to, navigaciniame tiltelyje turi būti įrengti indikatoriai, automatiškai parodantys, kada kiekvienos durys yra uždaromos ir visi jų skląsčiai užstumiami. 113.
Kai tokiems laivams taikomos šio punkto nuostatos, N laikomas lygiu maksimaliam leistinam keleivių skaičiui, kurį vežti laivu galima suteikti leidimą pagal šio punkto reikalavimus. Angos laivo korpuso apkaloje žemiau ribinės grimzlės linijos
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų: 114.
Laivo korpuso apkaloje angų skaičius turi būti mažinamas tiek, kiek tai suderinama su konstrukcija ir tinkamu laivo eksploatavimu. 114.
Visų laivo korpuso apkalos angų uždarymo priemonių konstrukcija ir patikimumas turi atitikti angos paskirtį ir tą vietą, kurioje ši anga įrengta. 114.
Remiantis galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo reikalavimais, borto iliuminatorių apatinis kraštas neturi būti žemiau linijos, brėžiamos laivo borte lygiagrečiai pagrindiniam deniui taip, kad atstumas tarp šios linijos žemiausio taško ir aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos būtų 2,5 % laivo pločio arba 500 mm, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dydžių yra didesnis. 114.
Visi borto iliuminatoriai, kurių apatinis kraštas yra žemiau ribinės grimzlės linijos, turi būti tokios konstrukcijos, kuri veiksmingai užtikrintų, kad joks asmuo šių iliuminatorių negalėtų atidaryti be laivo kapitono leidimo. 114.
Jeigu tarp denių įrengtų šių Reikalavimų 114.4 papunktyje nurodytų borto iliuminatorių apatinis kraštas laivui išplaukiant iš bet kurio uosto yra žemiau linijos, nubrėžtos laivo borte lygiagrečiai pagrindiniam deniui, kad atstumas nuo šios linijos žemiausio taško iki vandens yra 1,4 metro plius 2,5 % laivo pločio, visi šie tarp denių esantys iliuminatoriai prieš laivui išplaukiant iš uosto turi būti uždaromi taip, kad nepraleistų vandens, ir užrakinami, ir jų negalima atidaryti iki laivo atplaukimo į kitą uostą. Taikant šio punkto nuostatas, galima padaryti atitinkamas pataisas dėl gėlo vandens, kur tai pritaikoma. 114.
Laivo plaukiojimo metu neprieinami borto iliuminatoriai ir jų dangčiai prieš laivui išplaukiant iš uosto turi būti uždaromi ir užrakinami. 114.
Špigatų, sanitarinių nuotekų ir kitų panašių angų korpuso apkaloje skaičius turi būti sumažintas iki minimalaus, kiekvieną angą sujungiant su kuo daugiau sanitarinių nuotekų ir kitokiais vamzdžiais arba kitu reikalavimus atitinkančiu būdu. 114.
Visos laivo korpuso apkalos išleidimo ir įleidimo angos turi turėti patikimus ir prieinamus įrenginius, apsaugančius, kad į laivą atsitiktinai nepatektų vanduo. 114.
Remiantis galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo reikalavimais, išskyrus šių Reikalavimų 114.12 papunktyje numatytus atvejus, kiekviena atskira išleidimo anga, praeinanti per laivo korpuso apkalą iš patalpų, esančių žemiau ribinės grimzlės linijos, turi turėti vieną automatinį vienpusio pralaidumo vožtuvą su tiesioginio jo uždarymo įtaisu, valdomu iš vietos, esančios virš pagrindinio denio, arba du automatinius vienpusio pralaidumo vožtuvus be tiesioginio uždarymo priemonių, tuo atveju, jei tas vožtuvas, kuris įrengtas arčiau diametralinės laivo plokštumos, yra išdėstytas virš aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos ir laivo eksploatavimo metu jį visada galima patikrinti. 114.
Jeigu yra įrengtas vožtuvas su tiesioginio uždarymo įtaisu, jo valdymo vieta, esanti aukščiau pagrindinio denio, turi būti visada lengvai prieinama ir turi turėti priemonės, parodančias, ar tas vožtuvas atidarytas ar uždarytas. 114.
Išleidimo angoms, praeinančioms per laivo korpuso apkalą iš patalpų, esančių virš ribinės grimzlės linijos, taikomos galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo reikalavimai. 114.
Mašinų skyriuje esančios užbortinio vandens priėmimo ir išleidimo angos, susijusios su pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų veikimu, turi turėti lengvai prieinamus vožtuvus, įtaisytus tarp vamzdžių ir korpuso apkalos arba tarp vamzdžių ir su korpuso apkala sujungtų kingstonų dėžių. Vožtuvai gali būti valdomi iš jų įrengimo vietos ir privalo turėti indikatorius, parodančius, ar šie vožtuvai uždaryti ar atidaryti.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų: 115.
Turi būti užtikrinamas patogus priėjimas prie kingstonų valdymo vairaračių arba rankenų. Visi vožtuvai, naudojami kaip kingstonai, turi užsidaryti jų rankenas sukant pagal laikrodžio rodyklę. 115.
Laivo borte įrengti išleidimo čiaupai arba vožtuvai, kuriais iš katilų išleidžiamas vanduo, turi būti išdėstyti lengvai prieinamose vietose ir ne po laivo korpuso apkala. Čiaupai arba vožtuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad būtų lengva pamatyti, ar jie atidaryti ar uždaryti. Prie čiaupų turi būti saugos skydeliai, kurie suprojektuoti taip, kad, jeigu čiaupas atsuktas, jų nebūtų galima nuimti. 115.
Visi vožtuvai ir čiaupai vamzdynų sistemose, tokiose kaip nusausinimo ir balasto, skystojo kuro ir alyvos, gaisro gesinimo ir pralaidos, vandens aušinimo bei sanitarinės ir kt., turi būti aiškiai pažymimi atsižvelgiant į jų paskirtį. 115.
Kiti išleidimo vamzdžiai, jeigu jie išvesti į išorę žemiau aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, laivo viduje privalo turėti atitinkamas uždarymo priemones. Jeigu šie vamzdžiai į išorę išvesti virš aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, jie turi turėti paprastą uždaromąjį vožtuvą. Abiem atvejais vožtuvų gali nebūti, jeigu naudojami tokio pat storio vamzdžiai, kaip ir netiesioginio išleidimo angos iš tualetų, kriauklių bei ištekėjimo angų iš dušų ir kt., tuo atveju, jei yra įrengti dangčiai arba angos kitaip apsaugotos nuo vandens smūginio užliejimo. Tokių vamzdžių sienelės gali būti ne storesnės kaip 14 mm. 115.
Jeigu įrengtas vožtuvas su tiesioginiu uždarymo mechanizmu, vieta, iš kurios šį vožtuvą galima valdyti, turi būti visada lengvai prieinama ir turi turėti priemones, rodančias, ar vožtuvas atidarytas ar uždarytas. 115.
Kuomet vožtuvai su tiesioginiu uždarymo mechanizmu išdėstyti mašinų skyriuje, pakanka, kad šiuos vožtuvus galima būtų valdyti jų tvirtinimo vietose, tuo atveju, jei tokia vieta bet kokiomis sąlygomis yra lengvai prieinama.
Visos detalės korpuso apkaloje ir vožtuvai, būtini pagal šių Reikalavimų 114–118 punktų nuostatas, turi būti iš plieno, bronzos arba iš kitos aprobuotos kalios medžiagos. Neleidžiama naudoti paprastojo ketaus ar panašios medžiagos vožtuvų. Visi šių Reikalavimų 114–118 punktuose nurodyti vamzdžiai turi būti plieniniai arba iš kitos lygiavertės medžiagos, priimtinos Administracijai ar jos įgaliotai laivų klasifikavimo bendrovei.
Žemiau ribinės grimzlės linijos įrengtos žmonių praėjimo angos ir krovininiai lacportai turi būti pakankamai tvirtos konstrukcijos. Prieš laivui išplaukiant iš uosto, šios praėjimo angos ir krovininiai lacportai turi būti patikimai uždaromi ir užtvirtinami, kad nepraleistų vandens, ir turi likti uždaryti laivo plaukiojimo metu.
Šie lacportai jokiu būdu negali būti įrengti taip, kad pats žemiausias jų taškas būtų žemiau dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos. Keleivinių laivų sandarumas virš ribinės grimzlės linijos
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių keleivinių laivų sandarumo aukščiau ribinės grimzlės linijos nuostatų: 119.
Imamasi visų pagrįstų ir įmanomų taikyti priemonių, kad vanduo nepatektų į laivą virš pagrindinio denio ir nesklistų šiuo deniu. Tokios priemonės gali būti dalinės pertvaros arba rėminės užtvaros. Kai dalinės vandeniui nelaidžios pertvaros ir rėminės užtvaros montuojamos pagrindiniame denyje, virš arba greta pagrindinių dalijimo skyriais pertvarų, tai jų sujungimai su korpuso apkala ir pagrindiniu deniu turi būti vandeniui nelaidūs, kad neleistų vandeniui tekėti išilgai denio, kai apgadintas laivas yra pasviręs į šoną. Jeigu dalinė vandeniui nelaidi pertvara nesutampa su žemiau esančia apatinės pertvaros padėtimi, pagrindinis denis tarp jų turi būti nelaidus vandeniui. 119.
Pagrindinis denis arba denis virš jo turi būti atsparus meteorologinėms sąlygoms. Prie visų atvirojo denio angų turi būti įrengiami pakankamo aukščio ir tvirtumo komingsai, o pačiose angose turi būti sumontuotos patikimos priemonės, galinčios greitai ir sandariai uždaryti angas. Siekiant, kad bet kokiomis oro sąlygomis nuo denio greitai nutekėtų vanduo, būtina įrengti angas falšbortuose, atvirus turėklus ir kitus špigatus. 119.
Esamuose B klasės laivuose antstate pasibaigiančių ortakių atvirasis galas turi būti mažiausiai 1 metro aukštyje virš vaterlinijos kai laivas pasvyra iki 15° kampu arba iki maksimalaus kampo tarpinėse užtvindymo stadijose, kaip nustatyta tiesioginio skaičiavimo būdu, žiūrint, kuris iš šių kampų yra didesnis. Kaip alternatyva, tankų ventiliacijos vamzdžiai, išskyrus naftos produktų tankus, gali praeiti per antstato šoną. Šios dalies nuostatos nepažeidžia galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo reikalavimų. 119.
Borto iliuminatoriai, angos žmonėms praeiti, krovininiai lacportai ir kitos laivo korpuso angų, įrengtų aukščiau ribinės grimzlės linijos, uždarymo priemonės turi būti patikimos konstrukcijos, patikimai pagamintos ir pakankamai tvirtos, atsižvelgiant į tas patalpas, kuriose jos įrengtos, ir į šių priemonių įrengimo vietą aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos atžvilgiu. 119.
Visi borto iliuminatoriai patalpose, įrengtose žemiau pirmojo virš pagrindinio denio esančio denio, turi turėti patikimus vidinius dangčius, įrengtus taip, kad juos būtų galima lengvai ir sandariai uždaryti ir užtvirtinti, kad nepraleistų vandens. Krovinių pakrovimo durų uždarymas
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių durų kroviniams pakrauti uždarymo nuostatų: 120.
Prieš laivui išplaukiant į bet kokį reisą, turi būti uždarytos ir užrakintos ir likti uždarytos ir užrakintos laivo plaukiojimo metu iki prisišvartavimo kitoje prieplaukoje šios, virš ribinės grimzlės linijos įrengtos, durys: 120.1.
krovinio krovimo durys laivo korpuso apkaloje arba uždarųjų antstatų sienose; 120.1.
laivapriekio snapeliai 120.1.1 papunktyje nurodytose vietose; 120.1.
krovinių krovimo durys taraninėje pertvaroje; 120.1.
meteorologinėms sąlygoms atsparios aparelės, naudojamos kaip alternatyva šių Reikalavimų 120.1.1–120.1.3 papunkčiuose apibrėžtoms uždarymo priemonėms. Jeigu, laivui prisišvartavus prieplaukoje, durų atidaryti arba uždaryti negalima, tokias duris leidžiama atidaryti arba jų neuždaryti tol, kol laivas plaukia prieplaukos link arba tolsta nuo jos, tačiau durys tokioje padėtyje laikomos tik tol, kol jas vėl galima valdyti. Bet kokiu atveju vidinės laivapriekio durys turi būti laikomos uždarytos. 120.
Nepaisant šių Reikalavimų 120.1.1 ir 120.1.4 papunkčių nuostatų, Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti atskiras duris atidaryti kapitono nuožiūra, jeigu tai būtina eksploatuojant laivą arba norint įlaipinti ar išlaipinti keleivius tada, kai laivas saugiai stovi išmetęs inkarą, tuo atveju, jei dėl to laivo sauga nesumažėja. 120.
Laivo kapitonas turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinta efektyvi šių Reikalavimų 120.1 papunktyje nurodytų durų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema. 120.
Prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas turi užtikrinti, kad laivo žurnale, kaip numatyta šių Reikalavimų 133 punkte, būtų įrašytas 120.1 papunktyje nurodytų durų paskutinio uždarymo laikas ir kiekvieno atskirų durų atidarymo, laikantis 120.2 papunkčio nuostatų, laikas. Ro-ro denio (pagrindinio denio) ir po juo esančių skyrių sandarumas
Naujuose B, C ir D klasių keleiviniuose ro-ro laivuose turi būti laikomasi šių pagrindinio denio sandarumo nuostatų: 121.
Laikantis šių Reikalavimų 121.2 ir 121.3 papunkčių nuostatų, visų įėjimų, per kuriuos patenkama į patalpas, esančias žemiau pagrindinio denio, apatinis taškas turi būti ne žemiau kaip 2,5 metro virš pagrindinio denio. 121.
Jeigu įrengiamos transporto priemonių aparelės, per kurias patenkama į patalpas, esančias žemiau pagrindinio denio, šių aparelių angos turi būti uždaromos taip sandariai, kad per jas nepatektų vanduo į žemiau esančias patalpas, ir jose turi būti įrengta signalizacija, perduodanti garsinius ir vaizdinius signalus į navigacinį tiltelį. 121.
Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti įrengti atskirus praėjimus, vedančius į patalpas po pagrindiniu deniu, tuo atveju, jei jie būtini, norint atlikti laive svarbiausius darbus, pavyzdžiui, perkelti mechanizmus ir atsargines dalis, ir jeigu tokie praėjimai yra sandarūs, o juose įrengta signalizacija, perduodanti garsinius ir vaizdinius signalus į navigacinį tiltelį. 121.
Šių Reikalavimų 121.2 ir 121.3 papunkčiuose nurodyti praėjimai turi būti uždaromi prieš laivui išplaukiant iš prieplaukos ir likti uždaryti tol, kol laivas neatplaukia į kitą prieplauką. 121.
Laivo kapitonas turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinta efektyvi šių Reikalavimų 121.2 ir 121.3 papunkčiuose nurodytų praėjimų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema. 121.
Prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas turi užtikrinti, kad laivo žurnale, kaip numatyta šių Reikalavimų 133 punkte, būtų įrašytas 121.2 ir 121.3 papunkčiuose nurodytų praėjimų paskutinio uždarymo laikas. 121.
Nauji trumpesni kaip 40 metrų ilgio C klasės keleiviniai ro-ro laivai ir nauji D klasės keleiviniai ro-ro laivai, gali atitikti ne šių Reikalavimų 121.1–121.6 papunkčių nuostatas, o šių Reikalavimų 122.1–122.3 papunkčių nuostatas, jeigu atvirųjų ro-ro denių komingsai ir slenksčiai yra ne žemesni kaip 600 mm, o uždarųjų ro-ro denių – ne žemesni kaip 380 mm.
Esamuose B klasės keleiviniuose ro-ro laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų: 122.
Visi praėjimai, vedantys iš ro-ro denio į patalpas, esančias žemiau pagrindinio denio, turi būti atsparūs meteorologinėms sąlygoms, o navigaciniame tiltelyje turi būti įrengta signalizacija, informuojanti, ar praėjimai į patalpas uždaryti ar atidaryti. 122.
Visi šie praėjimai turi būti uždaromi prieš laivui išplaukiant iš prieplaukos į bet kokį reisą ir likti uždaryti tol, kol laivas neatplaukia į kitą prieplauką. 122.
Nepaisant šių Reikalavimų 122.2 papunkčio nuostatų, Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti kai kuriuos praėjimus atidaryti reiso metu, tačiau tik tokiam laiko tarpui, kuris sugaištamas pereiti šį praėjimą ir, jeigu reikia, būtiniausiems laivo darbams atlikti. Patekimas į ro-ro denius
Visuose keleiviniuose ro-ro laivuose laivo kapitonas arba jo paskirtas pareigūnas turi užtikrinti, kad be aiškaus kapitono arba paskirto pareigūno leidimo jokiam keleiviui nebūtų leista laivo plaukimo metu patekti į uždarąjį ro-ro denį. Ro-ro denio pertvarų uždarymas
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės keleiviniuose ro-ro laivuose visos skersinės ir išilginės pertvaros, laikomos galinčiomis užtikrinti, kad į ro-ro denį subėgęs jūros vanduo toliau nesklistų, turi būti uždarytos ir užtvirtintos prieš laivui išplaukiant iš prieplaukos ir likti uždarytos ir užtvirtintos tol, kol laivas atplaukia į kitą prieplauką.
Nepaisant 124 punkto reikalavimų, Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti kai kuriuos tokių pertvarų praėjimus atidaryti laivo plaukimo metu, tačiau tik tokiam laiko tarpui, kuris sugaištamas pereiti šį praėjimą ir, jeigu reikia, būtiniausiems laivo darbams atlikti. Laivo stovumo informacija
Naujiems B, C ir D klasių bei esamiems B klasės laivams taikomos šios nuostatos: 126.
Užbaigus statyti bet kurį keleivinį laivą turi būti atliktas laivo stovumo nustatymo bandymas ir nustatyti jo stovumo elementai. Laivo kapitonas turi būti aprūpintas tokia Administracijos ar jos įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės patvirtinta būtina informacija, kad jis įvairiomis laivo eksploatavimo sąlygomis greitais ir paprastais būdais galėtų gauti tikslius duomenis apie laivo stovumą. 126.
Kai laive padaryti kokie nors pakeitimai, galintys žymiai paveikti tą laivo stovumo informaciją, kuria yra aprūpintas kapitonas, jam turi būti suteikta pakeista stovumo informacija. Jeigu reikia, laivo stovumo bandymas turi būti atliekamas dar kartą. 126.
Periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, atliekamas tyrimas, kurio metu tikrinama, ar nepasikeitė tuščio laivo vandentalpa ir laivo išilginis svorio centras. Laivo stovumo bandymas turi būti atliktas iš naujo kiekvienu atveju, kai tuščio laivo vandentalpos nukrypimas palyginti su patvirtinta laivo stovumo informacija yra didesnė kaip 2 % arba kai nustatoma, kad laivo išilginio svorio centro nukrypimas viršija 1 % laivo ilgio, arba numatomas toks šio centro nukrypimas. 126.
Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti atskiro laivo stovumo nustatymo bandymo neatlikti, jeigu pagrindinius stovumo duomenis galima gauti iš stovumo nustatymo bandymo, atlikto su vienodo tipo laivu, ir Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė sutinka, kad laivo, kuriam padaryta išimtis, patikimą stovumo informaciją galima gauti iš tokių pagrindinių duomenų. Daroma nuoroda į TJO aplinkraštį MSC/Circ.
126.
Kai tikslų stovumo bandymą atlikti nepraktiška, tuščio laivo vandentalpa ir svorio centras turi būti nustatomi atlikus tuščio laivo patikrinimą ir tikslius skaičiavimus. Daroma nuoroda į 2000 m. Greitaeigių laivų kodekso 2.7 taisyklėje pateiktą informaciją. Kovos su laivo apgadinimais schema
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose brėžiniai ir schemos, aiškiai rodantys kiekvieno denio ir triumo vandeniui nelaidžių patalpų ribas, jose įrengtas angas, jų uždarymo priemones ir visas šių priemonių valdymo įtaisų įrengimo vietas bei tuos įrenginius, kuriais koreguojamas bet koks užtvindyto laivo posvyris, turi būti visą laiką iškabinti matomose vietose, kad jais galėtų vadovautis budintis laivo pareigūnas. Be to, laivo pareigūnai turi turėti lankstinukus su pirmiau minėta informacija. Laivo korpuso ir antstatų vientisumas, apsauga nuo jų apgadinimo ir kova su apgadinimais
Visų korpuso apkaloje esančių durų, krovimo durų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie būtų palikti neuždaryti arba jeigu netinkamai užtvirtinti, gali būti užtvindytos specialiosios kategorijos patalpos arba ro-ro krovinių patalpos, indikatoriai turi būti įrengti navigaciniame tiltelyje. Indikatorių sistema turi būti suprojektuota remiantis patikimumo sugedus atskiroms sudedamosioms dalims principu ir turi duoti vizualinį signalą, jeigu durys ne visiškai uždarytos arba jeigu kuris nors užtvirtinimo įrenginys yra ne savo vietoje ir ne iki galo prispaustas, bei duoti garsinį signalą tada, kai tokios durys ar uždarymo įrenginys atsidaro arba kai užtvirtinimo įrenginiai atsilaisvina. Indikatorių pulte navigaciniame tiltelyje turi būti įrengta režimo „uostas / plaukimas jūra“ pasirinkimo funkcija, kuri turi būti sureguliuota taip, kad navigaciniame tiltelyje pasigirstų garsinis signalas, jeigu laivas iš uosto išplaukia neuždarytomis laivapriekio durimis, vidinėmis durimis, laivagalio aparele arba kuriomis nors kitomis korpuso apkaloje esančiomis durimis arba jeigu kuris nors užtvirtinimo įrenginys yra ne savo vietoje. Elektros energija indikatorių sistemai turi būti atskirai tiekiama iš kito, o ne iš to paties šaltinio, kuris elektros energiją tiekia durims atidaryti ir uždaryti bei joms sandariai užtvirtinti. Administracijos ar jos įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės aprobuotų indikatorių sistemų, įrengtų esamuose laivuose, keisti nebūtina.
Turi būti įrengtos televizijos stebėjimo kameros ir vandens pratekėjimą aptinkančios sistemos, į navigacinį tiltelį ir jėgainės valdymo postą perduodančios informaciją apie bet kokį vandens pratekėjimą per vidines ir išorines laivapriekio duris, laivagalio duris arba per bet kurias kitas korpuso apkaloje esančias duris, per kurias gali būti užtvindytos specialiosios kategorijos patalpos arba ro-ro krovinių patalpos.
Specialiosios kategorijos ir ro-ro krovinių patalpose turi būti nuolat budima arba jos stebimos efektyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, televizijos kameromis, taip, kad būtų galima aptikti bet kokį transporto priemonių judėjimą nepalankiomis meteorologinėmis oro sąlygomis ir keleivius, laivo plaukimo metu be leidimo įėjusius į minėtas patalpas.
Visų korpuso apkaloje esančių durų, krovimo durų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie būtų palikti neuždaryti arba netinkamai užtvirtinti, gali būti užtvindytos specialiosios kategorijos patalpos arba ro-ro krovinių patalpos, eksploatacinių uždarymo ir užtvirtinimo procedūrų dokumentacija turi būti laikoma laive ir iškabinta atitinkamose vietose. Vandeniui nelaidžių durų ženklinimas, periodiškas jų veikimo tikrinimas, apžiūra ir kt.
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi tokių reikalavimų dėl vandeniui nelaidžių durų ženklinimo, periodinio jų veikimo tikrinimo, apžiūros ir kt.: 132.
Mokymai, kurių metu mokomasi naudotis vandeniui nelaidžiomis durimis, borto iliuminatoriais, vožtuvais ir špigatų uždarymo mechanizmais, turi vykti kartą per savaitę. 132.
Pagrindinių skersinių pertvarų visų vandeniui nelaidžių durų, naudojamų jūroje, veikimas turi būti patikrinamas kasdien. 132.
Vandeniui nelaidžios durys, visi jų mechanizmai ir su jais sujungti indikatoriai, visi tie vožtuvai, kuriuos būtina uždaryti, kad patalpa taptų sandari, ir visi tie vožtuvai, kurie užtikrina vandens perpumpavimo valdymą apgadinimo metu siekiant ištiesinti laivą, periodiškai tikrinami jūroje bent kartą per savaitę. 132.
Tokie vožtuvai, durys ir mechanizmai turi būti atitinkamai pažymėti, kad jie būtų tinkamai naudojami, siekiant užtikrinti didžiausią saugą. Įrašai laivo žurnale
Visuose naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti daromi tokie įrašai laivo žurnale: 133.
Pakabinamosios durys, nuimamosios plokštės, borto iliuminatoriai, praėjimo angų ir krovininiai lacportai ir kitos angos, kurių, laikantis šių Reikalavimų, laivo plaukiojimo metu atidaryti negalima, turi būti uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto. Uždarymo ir atidarymo (jeigu tai padaryti leidžiama pagal šiuos Reikalavimus) laikas įrašomas laivo žurnale. 133.
Visų mokymų ir tikrinimų, privalomų pagal šių Reikalavimų 132 punkto nuostatas, duomenys turi būti įrašomi laivo žurnale, išsamiai nurodant bet kokius paaiškėjusius trūkumus. Pakeliamosios automobilių platformos ir aparelės
Naujuose A, B, C ir D klasių ir esamuose B klasės laivuose su laikinaisiais deniais, skirtais keleiviniams automobiliams vežti, šių denių konstrukcija, montavimas ir eksploatavimas turi būti atliekamas laikantis Administracijos ar jos įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės nustatytų priemonių. Konstrukcijos atžvilgiu turi būti laikomasi atitinkamų pripažintosios organizacijos taisyklių. Turėklai
Naujų A, B, C ir D klasių laivų, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, išoriniuose deniuose, į kuriuos leidžiama patekti keleiviams ir kuriuose nėra sumontuoti atitinkamo aukščio apsauginiai bortai, turi būti įrengti ne žemesni kaip 1100 milimetrų aukščio nuo denio apačios turėklai, suprojektuoti ir pastatyti taip, kad keleiviai negalėtų ant jų užlipti ir netyčia nukristi nuo minėtų denių. Išoriniuose deniuose esantys laiptai ir laiptų aikštelės turi būti įrengtos su lygiavertės konstrukcijos turėklais. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos a dministracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 (Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-134 redakcija) REIKALAVIMAI KELEIVINIO LAIVO MECHANIZMAMS
Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasių bei esamiems B klasės laivams: 1.
Vairo pavaros valdymo sistema – tai įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Vairo pavaros valdymo sistemą sudaro siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių kontroliniai davikliai, vamzdynas ir laidai. 1.
Pagrindinė vairo pavara – tai mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo ašigaliui priemonės (pavyzdžiui, vairalazdė arba sektorinis rumpelis), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima vairuoti laivą. 1.
Vairo pavaros galios agregatas – tai: – elektrinės vairo pavaros atveju – elektros variklis ir jo elektrinė įranga; – elektrohidraulinės vairo pavaros atveju – elektros variklis, jo elektros įranga ir prijungtas siurblys; – kitokios hidraulinės vairo pavaros atveju – variklis ir prijungtas siurblys. 1.
Pagalbinė vairo pavara – tai ne kuri nors pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui vairuoti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektorinis rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys. 1.
Normalios laivo eksploatavimo ir gyvenimo sąlygos – tai sąlygos, kuriomis pats laivas ir mechanizmai turi varomąją galią, tarnybos turi galimybę vairuoti laivą, plaukimas saugus, yra priešgaisrinė sauga ir apsauga nuo užtvindymo, vidinių ir išorinių pranešimų bei signalų perdavimą užtikrinančios priemonės ir įranga, evakavimo priemonės, gelbėjimosi valčių keltuvai parengti eksploatuoti ir galintys veikti be sutrikimų, taip pat yra galimybė naudotis pagal laivo projektą numatytomis patogiomis gyvenimo jame sąlygomis. 1.
Avarinės sąlygos – tai sąlygos, kurioms esant dėl sugedusio pagrindinio elektros energijos šaltinio sutrinka įprastam laivo eksploatavimui ar normalioms gyvenimo sąlygoms jame užtikrinti būtinų tarnybų veikla. 1.
Pagrindinis elektros energijos šaltinis – tai šaltinis, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam skirstomajam skydui, šią energiją skirstančiam visoms tarnyboms, būtinoms normalioms laivo eksploatavimo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti. 1.
Neveikiančio laivo sąlygos – tai tokios sąlygos, kai, nutrūkus energijos tiekimui, nebeveikia pagrindinė laivo varymo įranga, jo katilai ir pagalbiniai mechanizmai. 1.
Pagrindinio generatoriaus skyrius – tai pagrindinio elektros energijos šaltinio vieta. 1.
Pagrindinis skirstomasis skydas – iš pagrindinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis laivo tarnyboms. 1.
Avarinis skirstomasis skydas – tai iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis avarinėms laivo tarnyboms. 1.
Avarinis elektros energijos šaltinis – tai avariniam skirstomajam skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio. 1.
Didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios grimzlės. 1.
Didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis greitis, kurį, paniręs iki didžiausios grimzlės ir plaukdamas jūra maksimalia konstrukcine atbulinės eigos galia, gali išvystyti laivas. 1.
Mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų ir visi kiti skyriai, kuriuose yra pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatas, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindiniai elektros varikliai, degalų pylimo įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo mechanizmai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai. 1.
A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai, kuriuose yra: – vidaus degimo varikliai, naudojami kaip pagrindiniai mechanizmai laivui varyti; arba – kiti vidaus degimo varikliai, naudojami ne kaip pagrindiniai mechanizmai laivui varyti, jeigu sudėtinė tokių variklių galia yra ne mažesnė kaip 375 kW; arba – bet koks katilas, kūrenamas skystuoju kuru, arba skystojo kuro agregatas. 1.
Galios perdavimo sistema – tai iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo ašigalį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, vairalazdė, sektorinis rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys. 1.
Valdymo punktai – tai laivo radijo, pagrindinės navigacinės įrangos, avarinio elektros energijos šaltinio arba centralizuotos gaisrą registruojančios ar priešgaisrinės saugos įrangos patalpos. Bendrosios nuostatos
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų: 2.
Mechanizmai, katilai ir kiti slėginiai indai, su jais sujungtos vamzdynų sistemos ir įranga turi būti montuojami ir apsaugomi taip, kad, reikiamą dėmesį kreipiant į judančias dalis, karštus paviršius ir kitas pavojingas vietas, kuo labiau būtų sumažintas pavojus laive esantiems žmonėms. 2.
Turi būti numatytos priemonės, kuriomis galima užtikrinti arba atkurti normalų pagrindinio variklio veikimą net tada, jeigu sugenda vienas iš pagrindinių pagalbinių įrenginių. 2.
Turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad, laive dingus elektros energijai, mechanizmus būtų galima įjungti be pašalinės pagalbos.
Naujuose B ir C klasių laivuose pagrindiniai ir visi pagalbiniai mechanizmai, svarbūs laivo eigai ir saugai palaikyti, sumontavus juos laive, turi būti suprojektuoti veikti tada, kai laivas plaukia be jokio posvyrio ir kai stovintis laivas pasvyra bet kokiu kampu, ne didesniu kaip 15°, įskaitant ir šį kampą, o plaukiantis (supamas) laivas kuriuo nors būdu svyra 22° kampu ir kartu kai jo laivagalis arba laivapriekis dinamiškai pasvyra (kilinis supimas) 7,5° kampu.
Naujuose A, B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti numatytos priemonės, kad iškilus pavojui pagrindinį variklį ir laivo sraigtą būtų galima sustabdyti iš atitinkamų kitų vietų, o ne iš variklių skyriaus ar variklių valdymo posto, pavyzdžiui, iš viršutinio denio arba vairinės.
B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, skystojo kuro tiekimo ir nusėdimo cisternų bei alyvos cisternų ventiliaciniai vamzdžiai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad, trūkus ventiliaciniam vamzdžiui, nebūtų sukeliamas tiesioginis jūros ar lietaus vandens patekimo pavojus. Visuose laivuose turi būti įrengta po dvi skystojo kuro tiekimo cisternas, po vieną cisterną kiekvienam laive naudojamam kuro tipui, kuris reikalingas pagrindiniams laivo eigos mechanizmams ir gyvybiškai svarbioms sistemoms, arba turi būti įrengti lygiaverčiai mechanizmai. B klasės laivuose šios cisternos ar lygiaverčiai mechanizmai turi būti pajėgūs veikti ne mažiau kaip 8 valandas, o C ir D klasių laivuose – ne mažiau kaip 4 valandas tada, kai pagrindinis variklis nuolat veikia didžiausiu galimu pajėgumu, o generatorius veikia įprastiniu apkrovimu laivui plaukiant jūra. Vidaus degimo varikliai
Naujų B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų vidaus degimo varikliuose, kurių cilindro skersmuo 200 mm, o karterio tūris 0,6 m3 ir didesnis, turi būti montuojami karteryje atitinkamo tipo apsauginiai vožtuvai, atitinkamo tipo išleidimo vožtuvai su pakankamu išleidžiamosios angos plotu, apsaugantys nuo sprogimo. Apsaugos vožtuvai turi būti išdėstomi taip arba juose turi būti montuojami įtaisai, užtikrinantys, kad vožtuvų išmetamos medžiagos būtų nukreipiamos taip, jog pavojus sužeisti darbuotojus būtų minimalus. Triumų sausinimo sistema
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose triumų sausinimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus: 7.
Įrengta triumų sausinimo sistema turi būti veiksminga, galinti išpumpuoti vandenį iš bet kurio vandeniui nelaidaus skyriaus arba jį nusausinti, jeigu tai ne gėlam vandeniui, vandens balastui, skystajam kurui arba skystam kroviniui gabenti skirtas skyrius, kuriam bet kokiomis potencialiomis eksploatavimo sąlygomis ištuštinti turi būti numatytos kitos veiksmingos priemonės. Be to, turi būti sumontuoti veiksmingi triumų su izoliacija sausinimo įrenginiai. 7.
Sanitariniai, balasto sistemų ir bendrosios paskirties siurbliai gali būti laikomi nepriklausomais sausinimo siurbliais, turinčiais savo energijos šaltinį, jeigu būtinomis detalėmis jie sujungti su triumų sausinimo sistema. 7.
Visi sausinimo vamzdžiai, naudojami degalų tankų skyriuose arba po jais ar katilų arba mašinų skyriuose, įskaitant alyvos nusodinimo tankų arba skystojo kuro pumpavimo įrenginių skyrius, turi būti plieniniai arba iš kitos atitinkamos medžiagos. 7.
Triumų sausinimo ir balasto sistemos turi būti įrengtos taip, kad jūros ir balasto skyrių vanduo nepatektų į krovinių ir mašinų skyrių arba iš vienos patalpos į kitą. Turi būti įrengtos, sumontuotos priemonės, kad joks su triumo sausinimo ir balasto sistemomis sujungtas diptankas tada, kai jis pakrautas, netyčia nebūtų užtvindytas jūros vandeniu arba kad jame supiltas vandens balastas nebūtų išleistas triumo sausinimo siurbliu. 7.
Visos skirstomosios dėžės ir rankomis valdomi vožtuvai, sujungti su triumų sausinimo sistema, turi būti išdėstyti tose vietose, kurios prieinamos įprastomis aplinkybėmis.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose turi būti numatytos priemonės, kad pagrindiniame denyje įrengti uždarieji krovinių skyriai būtų sausinami: 8.
Jeigu pagrindinio denio antvandeninis bortas toks, kad, laivui pasvirus daugiau kaip 5°, denio kraštas panyra, turi būti sausinama pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui 114–118 punktų nuostatas sumontuotu pakankamu skaičiumi atitinkamo dydžio špigatų, vandenį pilančių tiesiai už borto; 8.
Jeigu antvandeninis bortas yra toks, kad laivui pasvirus 5° arba mažiau, pagrindinio denio kraštas panyra, pagrindinio denio krovinio uždarųjų skyrių vanduo nukreipiamas į atitinkamą pakankamos talpos skyrių ar skyrius su įrengta didelio vandens lygio signalizacija ir atitinkamais įrenginiais vandeniui už borto išpilti. Be to, turi būti užtikrinama, kad: 8.2.
špigatų skaičius, dydis ir išdėstymas apsaugotų nuo skyriuje be reikalo besikaupiančio laisvai plūstančio vandens; 8.2.
montuojant sausinimo sistemą, privalomą pagal šio punkto nuostatas, būtų atsižvelgta į bet kurios stacionariosios slėginės vandenį purškiančios gaisro gesinimo sistemos reikalavimus; 8.2.
benzinu arba kitomis pavojingomis medžiagomis užterštas vanduo nebūtų nukreipiamas į mašinų ar kitus skyrius, kuriuose gali būti ugnies šaltinis; 8.2.
jeigu uždaruosiuose krovinių skyriuose įrengtos gaisro gesinimo anglies dioksidu sistemos, denio špigatuose būtų sumontuoti įtaisai, apsaugantys, kad nepasklistų troškiosios dujos.
Naujuose A, B, C ir D klasių laivuose triumų sausinimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus: 9.
Ro-ro denių ir automobilių denių sausinimo sistema turi būti pakankamai veiksminga, kad dešiniojo ir kairiojo bortų špigatai bei štorminiai špigatai, atsižvelgiant į laivo posvyrį ir diferentą, galėtų šalinti purkštuvų galvučių ir gaisrinių siurblių liejamą vandenį. 9.
Jeigu keleivių ir įgulos kambariuose sumontuota vandenį purškianti gaisro gesinimo sistema ir hidrantai, šiose patalpose turi būti atitinkamas skaičius špigatų, galinčių šalinti gaisro gesinimo sistemos purkštukų kambariuose purškiamą ir dviem gaisrinėmis žarnomis su antgaliais liejamą vandenį. Špigatai turi būti įrengiami pačiose tinkamiausiose vietose, pavyzdžiui, kiekviename kampe.
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose įrengiant triumų sausinimo sistemas turi būti laikomasi šių nuostatų: 10.
Triumų sausinimo sistema, kurią privaloma įrengti pagal šių Reikalavimų 7.1 papunkčio nuostatas, turi būti tinkama naudoti bet kokiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis, atsirandančiomis po avarijos, kai laivas tiesus arba pasviręs. Tam paprastai turi būti įrengtos šoninės siurbimo angos, išskyrus siauras patalpas laivagalyje, kuriose gali užtekti vieno siurbimo vamzdžio. Sudėtingos formos patalpose gali būti reikalingi papildomi siurbimo vamzdžiai. Patalpoje turi būti įrengti įtaisai, kurie vandenį kreiptų į siurbimo vamzdžius. 10.
Jeigu įmanoma, triumų sausinimo siurbliai su energijos šaltinio įranga statomi atskirose vandeniui nelaidžiose patalpose, kurios turi būti įrengtos arba išdėstomos taip, kad jos nebūtų užtvindytos apgadinus vieną kurią nors laivo dalį. Jeigu pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai bei katilai yra dviejose arba keliose vandeniui nelaidžiose patalpose, siurbliai, kuriuos galima naudoti triumams sausinti, turi būti pagal galimybes išdėstyti šiose patalpose. 10.
Visi būtini triumo sausinimo siurbliai, išskyrus tuos papildomus siurblius, kurie gali būti numatyti tik laivapriekio patalpoms, išdėstomi taip, kad siurbtų vandenį iš bet kurio skyriaus, kurį reikia nusausinti pagal šių Reikalavimų 7.1 papunkčio nuostatas. 10.
Visi triumo sausinimo siurbliai su energijos šaltinio įranga turi būti tinkami vandeniui pumpuoti nustatytu pagrindiniu siurbimo vamzdžiu ne mažesniu kaip 2 m/s greičiu. Atskiriems mašinų skyriuose pastatytiems triumo sausinimo siurbliams su energijos šaltinio įranga šiuose pačiuose skyriuose turi būti įrengtos tiesioginio siurbimo angos, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriame skyriuje reikia įrengti ne daugiau kaip dvi siurbimo angas. Jeigu įrengiamos dvi arba keletas tokių siurbimo angų, jos išdėstomos bent jau po vieną abiejuose laivo šonuose. Tiesioginio siurbimo angos turi būti tinkamai išdėstytos, o mašinų skyriaus angų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip nustatytasis pagrindiniam sausinimo vamzdynui. 10.
Be triumo siurblio tiesioginio siurbiamojo vamzdžio arba tų siurbiamųjų vamzdžių, kuriuos reikia įrengti pagal šių Reikalavimų 10.4 papunkčio nuostatas, iš didžiausio sumontuoto atskiro siurblio su energijos šaltinio įranga iki mašinų skyriaus sausinimo lygio vedamas tiesioginis avarinis triumo siurblio siurbiamasis vamzdis, kuriame įrengtas atbulinis vožtuvas. Siurbiamojo vamzdžio skersmuo turi būti toks pat kaip ir pagrindinė naudojamų siurblių įėjimo anga. 10.
Kingstono ir tiesioginio siurbimo vožtuvų velenai turi būti įrengti gerokai virš mašinų skyriaus platformos. 10.
Visi triumo siurblio siurbiamieji vamzdžiai iki jų jungčių su siurbliais turi būti nejungiami su kitais vamzdžiais. 10.
Triumo siurblio pagrindinio siurbiamojo vamzdžio ir atšakinių vamzdžių skersmuo „d“ turi būti skaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę. Tačiau tikrąjį vidinį skersmenį galima apvalinti iki Administracijai ar jos įgaliotai laivų klasifikavimo bendrovei priimtino artimiausio standartinio dydžio: Pagrindinis triumo siurblio siurbiamasis vamzdis: d = 25 + 1,68 (L (B + D))^1/
Atšakiniai triumo siurblio siurbiamieji vamzdžiai tarp kaupiamųjų talpyklų ir siurbiamųjų vamzdžių: d = 25 + 2,15 (L1 (B + D))^1/
Čia: d – pagrindinio sausinimo vamzdyno vidinis skersmuo (milimetrais). L ir B – laivo ilgis ir plotis (metrais). L1 – patalpos ilgis. D – laivo borto aukštis (metrais) iki pagrindinio denio, jeigu laivuose su pagrindiniame denyje įrengtu uždaruoju krovinių skyriumi, kuriame yra vidinė sausinimo sistema, įrengta pagal šių Reikalavimų 8.2 papunkčio nuostatas ir besitęsianti per visą laivo ilgį, D matuojamas iki kito, esančio virš pagrindinio, denio. Jeigu uždarieji krovinio skyriai įrengti ne per visą laivo ilgį, dydis D gaunamas prie borto aukščio iki pagrindinio denio pridedant lh/L, kur l ir h yra uždarųjų krovinio skyrių bendras ilgis ir aukštis. 10.
Turi būti įrengtos, numatytos priemonės, kad ta patalpa, kurioje įrengtas kuris nors sausinimo sistemos siurbiamasis vamzdis, nebūtų užtvindyta tada, kai kurioje nors kitoje patalpoje esantis vamzdis nutraukiamas ar kitaip apgadinamas laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos. Kad šios nuostatos būtų laikomasi tada, kai vamzdis įrengtas kurioje nors dalyje mažesniu kaip viena penktoji laivo pločio atstumu nuo laivo borto (šis atstumas matuojamas dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į ašinę laivo liniją) arba dėžiniame kilyje, tada vamzdyje, kurio neužkištas galas yra patalpoje, turi būti įrengtas atbulinis vožtuvas. 10.
Su triumų sausinimo sistema sujungtos skirstomosios dėžės, čiaupai ir vožtuvai išdėstomi taip, kad, prasidėjus užtvindymui, bet kuriai patalpai sausinti būtų galima naudoti vieną iš triumų sausinimo sistemos siurblių. Be to, už linijos, nubrėžtos vienos penktosios laivo pločio atstumu nuo borto, apgadinus siurblį arba jo vamzdį, jungiantį siurblį su pagrindiniu triumų sausinimo vamzdynu, triumų sausinimo sistema neturi sugesti. Kai įrengta tik viena visiems siurbliams bendra vamzdynų sistema, turi būti galimybė vožtuvus, reguliuojančius triumo siurblių siurbiamuosius vamzdžius, valdyti iš pagrindinio denio. Jeigu be pagrindinės triumų sausinimo sistemos įrengta ir avarinė, su pagrindine ji nesujungiama ir turi būti įrengta taip, kad siurblys galėtų sausinti bet kurią užtvindytą patalpą taip, kaip apibrėžta šių Reikalavimų 10.1 punkte. Vožtuvus, būtinus avarinei sistemai reguliuoti, turi būti galimybė valdyti iš pagrindinio denio. 10.
Visų tų čiaupų ir vožtuvų, nurodytų šių Reikalavimų 10.10 papunktyje, kuriuos galima valdyti virš pagrindinio denio, eksploatavimo vietose turi būti įrengtos aiškiai pažymėtos jų valdymo priemonės ir indikatoriai, signalizuojantys, ar čiaupai ir vožtuvai atidaryti ar uždaryti. Triumo siurblių skaičius ir tipas
Reikalavimai triumo siurblių skaičiui ir tipui naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose: 11.
Laivuose, skirtuose vežti ne daugiau kaip 250 keleivių, turi būti vienas pagrindinis siurblys, sujungtas pavara su varikliu, ir vienas atskiras siurblys su nepriklausomu energijos šaltiniu, pastatytas ne mašinų skyriuje ir pajungtas ne iš šio skyriaus. 11.
Laivuose, skirtuose vežti daugiau kaip 250 keleivių, turi būti vienas pagrindinis siurblys, sujungtas pavara su varikliu, ir du atskiri siurbliai su nepriklausomais energijos šaltiniais, iš kurių vienas turi būti pastatytas ne mašinų skyriuje ir pajungtas ne iš šio skyriaus. 11.
Pagrindinį siurblį, sujungtą pavara su varikliu, galima keisti vienu siurbliu su nepriklausomu energijos šaltiniu. 11.
Labai mažas patalpas galima sausinti nešiojamaisiais rankiniais siurbliais. Atbulinės eigos priemonės
Reikalavimai naujų B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų atbulinės eigos priemonėms: 12.
Turi būti įrengtos pakankamą atbulinės eigos galią sukuriančios priemonės, užtikrinančios laivo valdymą normaliomis aplinkybėmis. 12.
Turi būti įrodyta ir atitinkamais įrašais patvirtinta, kad laivo sraigto traukos krypčiai pakeisti skirti mechanizmai gali tai padaryti pakankamai greitai, tinkamu atstumu sustabdydami didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį plaukusį laivą. 12.
Bandymų metu užregistruotos laivo stabdymo trukmės, laivo kursai ir nuplaukti atstumai bei tų bandymų, kuriais nustatoma laivo su keletu laivo sraigtų geba plaukti ir manevruoti sugedus vienam arba keletui laivo sraigtų, rezultatai turi būti prieinami kapitonui arba paskirtiems pareigūnams. Vairo pavara
Reikalavimai naujų B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų vairo pavarai: 13.
Visuose laivuose turi būti įrengtos veiksmingos pagrindinė ir pagalbinė vairavimo sistemos. Jos turi būti įrengtos taip, kad, sugedus vienai iš jų, neveiksminga netaptų ir kita sistema. 13.
Pagrindinė vairo pavara ir, jeigu įrengtas, vairo ašigalis: 13.2.
turi būti pakankamai patvarūs ir tinkami vairuoti didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį plaukiantį laivą ir suprojektuoti taip, kad nebūtų apgadinti laivui plaukiant didžiausiu atbulinės eigos greičiu; 13.2.
turi užtikrinti galimybę vairą, pasuktą 35° kampu į vieną bortą, pasukti 35° kampu į kitą bortą, kai laivas plaukia didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, ir tokiomis pačiomis sąlygomis ne lėčiau kaip per 28 sekundes vairą, pasuktą 35° kampu bet kurio borto atžvilgiu, pasukti 30° kampu į priešingą bortą; 13.2.
turi būti varomi energijos šaltinio, jeigu reikia, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 13.2.2 papunkčio nuostatų, ir bet kokiu atveju, kai vairo ašigalio skersmuo didesnis kaip 120 mm ir jis įrengtas kaip rumpelis, išskyrus atvejus, kai jis sustiprinamas plaukiojimui tarp ledų, kaip to reikalaujama šių Reikalavimų 13.2.1 papunktyje. 13.
Jeigu įrengta, pagalbinė vairo pavara privalo: 13.3.
būti pakankamai patvari ir tinkama vairuoti laivą, plaukiantį leidžiančiu jį valdyti greičiu, ir ją turi būti įmanoma greitai įjungti, susiklosčius pavojingai padėčiai; 13.3.
užtikrinti galimybę vairą, pasuktą 15° kampu į vieną bortą, pasukti 15° kampu į priešingą bortą ne lėčiau kaip per 60 sekundžių, kai laivas, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, plaukia į priekį puse didžiausio eksploatacinio greičio arba 7 mazgų greičiu, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dviejų greičių būtų didesnis; 13.3.
būti varoma naudojant energijos šaltinį, jeigu reikia, siekiant šių Reikalavimų 13.3.2 papunkčio nuostatų laikymosi, ir bet kokiu atveju, kai vairo ašigalio skersmuo didesnis kaip 230 mm ir jis įrengtas kaip rumpelis, išskyrus atvejus, kai jis sustiprinamas plaukiojimui tarp ledų.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose vairo pavaros galios agregatai turi būti: 14.
įrengiami taip, kad vėl pradėjus tiekti energiją, kurios tiekimas buvo nutrauktas, įsijungtų automatiškai; 14.
įrengiami taip, kad juos įjungti būtų galima iš navigacinio tiltelio. Jeigu kuriam nors vairo pavaros galios agregatui nustojama tiekti energiją, navigaciniame tiltelyje duodamas garsinis ir vaizdinis signalas.
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose, kai pagrindinė vairo pavara sudaryta iš dviejų arba kelių vienodos galios agregatų, pagalbinės vairo pavaros galima neįrengti, jeigu: 15.
pagrindinė vairo pavara gali valdyti vairą taip, kaip nurodyta šių Reikalavimų 13.2.2 papunktyje, kai vienas iš dviejų galios agregatų neveikia; 15.
pagrindinė vairo pavara įrengta taip, kad, kurioje nors vietoje sugedus jos vamzdynui arba vienam iš galios agregatų, gedimas būtų izoliuojamas tokiu būdu, jog laivą vis tiek galima būtų vairuoti arba tokia vairavimo galimybė būtų greitai atstatoma.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose vairo pavaros valdymas turi būti užtikrinamas taip: 16.
Pagrindinė vairo pavara valdoma iš navigacinio tiltelio ir iš vairo pavaros patalpos. 16.
Jeigu pagrindinė vairo pavara įrengta pagal šių Reikalavimų 14 punkto nuostatas, vairo pavara valdoma dviem atskiromis sistemomis, kurios savo ruožtu valdomos iš navigacinio tiltelio. Šiuo atveju atsarginio vairaračio arba atsarginės valdymo svirties įrengti nebūtina. Jeigu valdymo sistemos pagrindas yra hidraulinio nuotolinio valdymo variklis, antros atskiros sistemos įrengti nereikia. 16.
Pagalbinė vairo pavara valdoma iš vairo pavaros patalpos ir, jeigu pavara veikia naudojant energijos šaltinį, iš navigacinio tiltelio ir valdymas turi būti nepriklausomas nuo pagrindinės vairo pavaros valdymo sistemos.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose visos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros valdymo sistemos, kurios valdomos iš navigacinio tiltelio, turi atitikti šiuos reikalavimus: 17.
Elektrinei pavarai naudojama atskira jos grandinė, kuriai elektros energija vairo pavaros stipriųjų srovių grandine turi būti tiekiama iš vairo pavaros patalpos pulto arba tiesiogiai skirstomojo skydo šynomis, tiekiančiomis elektros energiją pirmiau minėtai vairo pavaros stipriųjų srovių grandinei, iš taško, esančio skirstomajame skyde greta skirstomojo skydo pulto. 17.
Vairo pavaros patalpoje turi būti numatytos atskiros priemonės kiekvienai valdymo sistemai, valdomai iš navigacinio tiltelio, atjungti nuo vairo pavaros, su kuria ji naudojama. 17.
Sistema sumontuojama taip, kad ją būtų galima įjungti iš navigacinio tiltelio. 17.
Nustojus tiekti elektros energiją valdymo sistemai, navigaciniame tiltelyje duodamas garsinis ir vaizdinis signalas. 17.
Apsauga nuo trumpojo sujungimo užtikrinama tik vairo pavaros valdymo sistemai elektros energiją tiekiančioms grandinėms.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose stipriųjų srovių elektros grandinės

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.