20.1. jeigu pagrindinė vairo pavara veikia naudojant energijos šaltinį, jis rodomas navigaciniame tiltelyje; vairo pasukimo kampą rodanti įranga turi būti nesujungta su vairo pavaros valdymo sistema;
\n20.2. jį galima nustatyti vairo pavaros patalpoje.
\n21.1. hidraulinio skysčio valymo įrenginiai, atsižvelgiant į hidraulinės sistemos tipą ir projektą;
\n21.2. hidraulinio skysčio avarinio lygio signaliniai įtaisai šio skysčio rezervuare, kad pagal galimybes kuo anksčiau būtų pranešta apie hidraulinio skysčio nuotėkį. Navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje turi būti duodamas garsinis ir vaizdinis signalas, kur jie lengvai išgirstami ir pastebimi;
\n21.3. stacionarusis pakankamos talpos kaupimo bakas, iš kurio galima iš naujo pripildyti skysčiu bent vieną galios perdavimo sistemą, įskaitant rezervuarą, jeigu reikalaujama, kad pagrindinė vairo pavara veiktų naudojant energijos šaltinį. Kaupimo bakas turi būti stacionariai vamzdžiais sujungiamas taip, kad hidraulines sistemas skysčiu lengvai būtų galima iš naujo pripildyti iš vairo pavaros patalpos, bake turi būti sumontuotas lygio daviklis.
\n22.1. lengvai prieinamos ir, jeigu įmanoma, atskirtos nuo mašinų skyrių;
\n22.2. su jose sumontuotais įrenginiais, užtikrinančiais galimybę eksploatuoti vairo pavaros mechanizmus ir prieiti prie jų valdymo priemonių. Šiuose įrenginiuose turi būti įrengiami turėklai ir grotelinis klojinys arba kitoks neslidus paviršius, užtikrinantis tinkamas darbo sąlygas tokiu atveju, jeigu nutekėtų hidraulinis skystis.
\nPapildomi reikalavimai, taikomi elektrinėms ir elektrohidraulinėms vairo pavaroms 23. Naujų B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų navigaciniame tiltelyje ir atitinkamame pagrindinių mechanizmų valdymo punkte turi būti įrengti signalizacijos įtaisai, rodantys, kad veikia elektrinės vairo pavaros ir elektrohidraulinės vairo pavaros varikliai.
\nMašinų skyrių ventiliacijos sistemos 28. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose A kategorijos mašinų skyriai turi būti tinkamai vėdinami, siekiant užtikrinti, kad juose stovintiems mechanizmams arba katilams bet kokiomis oro sąlygomis, įskaitant štormą, veikiant visa galia, į šiuos skyrius būtų tiekiamas pakankamas oro kiekis, būtinas darbuotojų saugai ir patogumui bei mechanizmų veikimui.
\nPranešimų iš navigacinio tiltelio perdavimas į mašinų skyrių ir atvirkščiai 29. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose įsakymams perduoti iš navigacinio tiltelio į mašinų arba į valdymo skyrius, iš kurių paprastai reguliuojamas laivo sraigtų greitis ir traukos kryptis, turi būti numatytos mažiausiai dvi atskiros ryšio priemonės: viena iš jų – tai mašininis telegrafas, kuris įsakymus bei atsakymus vizualiai rodo ir mašinų skyriuje, ir navigaciniame tiltelyje. Atitinkamos ryšio priemonės turi būti įrengtos bet kurioje kitoje vietoje, iš kurios galima reguliuoti laivo sraigtų greitį ir traukos kryptį.
\nLaivo mechaniko iškvietimo signalizacija 30. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti numatyta, kad laivo mechaniko iškvietimo signalizaciją būtų galima įjungti iš centrinės mechanizmų valdymo patalpos arba pagrindinių variklių valdymo posto ir kad šis iškvietimo signalas būtų aiškiai girdimas mechaniko kajutėje ir, jeigu reikia, navigaciniame tiltelyje.
\nAvarinės įrangos išdėstymas 31. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose avarinių elektros energijos šaltinių, gaisrinių bei triumo sausinimo siurblių, išskyrus tuos, kuriais vanduo siurbiamas iš skyrių, esančių prieš taraninę pertvarą, ir pagal Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, gaisro aptikimui ir jo gesinimui ir Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms nuostatas būtinų gaisro gesinimo stacionariųjų sistemų, kitų laivo saugai svarbių avarinių įrenginių, išskyrus inkaro keltuvą, negalima įrengti prieš taraninę pertvarą.
\nMechanizmų valdymo įtaisai 32. Naujuose B, C ir D klasių laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
\n32.1. Prie pagrindinių ir pagalbinių laivo eigos ir jo saugai svarbių mechanizmų turi būti montuojamos efektyvios jų veikimo ir valdymo priemonės.
\n32.2. Jeigu įrengiamas nuotolinis pagrindinių mechanizmų valdymas iš navigacinio tiltelio, o mašinų skyriuose numatomas personalo budėjimas, turi būti taikomos šios nuostatos:
\n32.2.1. Laivo sraigto greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivo sraigto žingsnis, bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis turi būti kontroliuojami iš navigacinio tiltelio, įskaitant manevravimą.
\n32.2.2. Kiekvienas atskiras laivo sraigtas turi būti valdomas taip suprojektuotu ir pagamintu valdymo įtaisu, kad juo naudojantis ypatingo dėmesio nereikėtų kreipti į mechanizmų veikimo detales. Jeigu keletas laivo sraigtų suprojektuoti veikti vienu metu, juos turi būti galima valdyti vienu valdymo įtaisu.
\n32.2.3. Navigaciniame tiltelyje turi būti numatomas avarinis pagrindinių mechanizmų stabdymo įtaisas, kuris nesujungtas su navigacinio tiltelio valdymo sistema.
\n32.2.4. Iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos turi būti rodomos pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje arba, jeigu reikia, vietiniame laivo jėgainės valdymo punkte.
\n32.2.5. Pagrindinius mechanizmus nuotoliniu valdymu vienu metu galima valdyti tik iš vienos vietos; tokiose vietose leidžiama naudoti sujungtus valdymo įrenginius. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje turi būti įrenginiai, užtikrinantys, kad laivo sraigto trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų.
\n32.2.6. Turi būti numatytas vietinis pagrindinių mechanizmų valdymas, užtikrinantis pagrindinių mechanizmų kontrolę net sugedus kuriai nors nuotolinio valdymo sistemos daliai.
\n32.2.7. Nuotolinio valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad jai sugedus būtų duodamas signalas. Vietinės valdymo sistemos veikimo metu neturi būti keičiamas nustatytas laivo sraigto greitis ir traukos kryptis.
\n32.2.8. Navigaciniame tiltelyje turi būti sumontuoti šie indikatoriai:
\n32.2.8.1. rodantys pastoviojo žingsnio laivo sraigtų greitį ir sukimosi kryptį;
\n32.2.8.2. rodantys keičiamojo žingsnio laivo sraigtų greitį ir jo žingsnio padėtį.
\n32.2.9. Navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje turi būti įrengta signalizacijos įranga, rodanti, kad yra mažas paleidimo slėgis, kuris nustatomas toks, jog būtų galima atlikti kitus pagrindinio variklio paleidimo veiksmus. Kai pagrindinio mechanizmo nuotolinio valdymo sistema yra suprojektuota šį mechanizmą paleisti automatiškai, nepavykusių bandymų įjungti mechanizmą skaičius turi būti ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį, kad mechanizmą būtų galima paleisti vietoje.
\n32.3. Jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos tiekimo šaltinį, numatytas skirtingo lygio automatinis ir nuotolinis valdymas ir jie nuolat prižiūrimi valdymo poste budinčio personalo, šį automatinį ar nuotolinį valdymą privaloma įrengti ir prižiūrėti taip, kad mechanizmų veikimas būtų tiek pat saugus ir veiksmingas, kiek ir juos prižiūrint tiesiogiai, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose 3–7 punktų nuostatos. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo.
\n32.4. Automatines eksploatavimo, automatinio paleidimo ir valdymo sistemos turi turėti galimybę automatinį valdymą pakeisti valdymu rankiniu būdu. Sugedus kuriai nors šių sistemų daliai, turi likti galimybė naudotis rankiniu valdymu.
\n33.1. Prie pagrindinių ir pagalbinių laivo eigos, valdymui ir jo saugai svarbių mechanizmų turi būti montuojamos veiksmingos jų veikimo ir valdymo priemonės. Visos laivo eigai, valdymui ir jo saugai svarbios valdymo sistemos turi būti įrengtos atskirai arba suprojektuotos taip, kad vienos sistemos gedimas nepaveiktų kitų sistemų veikimo.
\n33.2. Jeigu pagrindinių mechanizmų nuotolinis valdymas numatytas iš navigacinio tiltelio, taikomos šios nuostatos:
\n33.2.1. Laivo sraigto greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivo sraigto žingsnis, bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis turi būti visiškai kontroliuojami iš navigacinio tiltelio, įskaitant manevravimą.
\n33.2.2. Kiekvienas atskiras laivo sraigtas turi būti valdomas vienu valdymo įtaisu ir automatiškai veikiant visiems susijusiems mechanizmams, jeigu tai būtina, įskaitant apsaugos nuo mechanizmų perkrovos priemones. Jeigu keletas laivo sraigtų suprojektuoti veikti vienu metu, juos galima valdyti vienu valdymo įtaisu.
\n33.2.3. Navigaciniame tiltelyje turi būti numatytas avarinis pagrindinių mechanizmų stabdymo įtaisas, kuris nesujungtas su navigacinio tiltelio valdymo sistema.
\n33.2.4. Iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos turi būti rodomos pagrindiniame mechanizmų valdymo skyriuje ir laivo jėgainės valdymo punkte.
\n33.2.5. Pagrindinius mechanizmus nuotoliniu valdymu vienu kuriuo nors metu galima valdyti tik iš vienos kurios nors vietos; tokiose vietose leidžiama naudoti sujungtus valdymo įrenginius. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje turi būti įrenginiai, užtikrinantys, kad laivo sraigto trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, žymiai nepakistų.
\n33.2.6. Turi būti numatytas vietinis pagrindinių mechanizmų valdymas net sugedus kuriai nors nuotolinio valdymo sistemos daliai. Pagalbinius laivo eigai ir jo saugai svarbius mechanizmus taip pat turi būti galima valdyti iš vietų, įrengtų ant ar prie šių mechanizmų.
\n33.2.7. Nuotolinio valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad, jai sugedus, būtų duodamas signalas. Vietinės valdymo sistemos veikimo metu nekeičiamas nustatytas laivo sraigto greitis ir traukos kryptis.
\n33.2.8. Navigaciniame tiltelyje, pagrindinio mechanizmo valdymo skyriuje ir laivo jėgainės valdymo punkte turi būti įrengti šie indikatoriai:
\n33.2.8.1. rodantys pastoviojo žingsnio laivo sraigtų greitį ir sukimosi kryptį;
\n33.2.8.2. rodantys keičiamojo žingsnio laivo sraigtų greitį ir jo žingsnio padėtį.
\n33.2.9. Navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje turi būti įrengta signalizacijos įranga, parodanti, kad yra mažas paleidimo slėgis, kuris nustatomas toks, jog būtų galima atlikti kitus pagrindinio variklio paleidimo veiksmus. Kai pagrindinio mechanizmo nuotolinio valdymo sistema yra suprojektuota šį mechanizmą paleisti automatiškai, nepavykusių bandymų įjungti mechanizmą skaičius turi būti ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį, kad mechanizmą būtų galima paleisti vietoje.
\n33.3. Jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos tiekimo šaltinį, numatytas skirtingo lygio automatinis ir nuotolinis valdymas ir jie nuolat prižiūrimi valdymo poste budinčio personalo, šį automatinį ar nuotolinį valdymą privaloma įrengti ir prižiūrėti taip, kad mechanizmų eksploatavimas būtų tiek pat saugus ir veiksmingas, kiek ir juos prižiūrint tiesiogiai, jeigu reikia, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose 3–7 punktų nuostatos. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo.
\n33.4. Automatines eksploatavimo, automatinio paleidimo ir valdymo sistemos turi turėti galimybę automatinį valdymą pakeisti valdymu rankiniu būdu. Sugedus kuriai nors šių sistemų daliai, turi likti galimybė naudotis rankiniu valdymu.
\nGaro vamzdynai 35. Nauji B, C ir D klasių laivai turi atitikti šias nuostatas:
\n35.1. Visi garo tiekimo vamzdžiai ir prie jų prijungti įtaisai, kuriais gali tekėti garai, turi būti suprojektuoti ir sumontuoti taip, kad išlaikytų galinčią juos veikti didžiausią eksploatavimo apkrovą.
\n35.2. Turi būti numatytos priemonės sausinti bet kurį garo tiekimo vamzdį, kuriame priešingu atveju galėtų susiformuoti hidraulinis smūgis.
\n35.3. Jeigu garo tiekimo vamzdis ar prie jo prijungtas įtaisas gali gauti iš kurio nors šaltinio didesnio slėgio garus už tą, kuriam jis suprojektuotas, turi būti sumontuotas atitinkamas slėgį mažinantis vožtuvas, apsauginis vožtuvas bei slėgio daviklis.
\nOro slėgio sistemos 36. Naujuose B, C ir D klasių laivuose turi būti:
\n36.1. priemonės, kad nuo pavojingai padidėjusio slėgio susidarymo būtų apsaugotos bet kurios suslėgto oro sistemos dalys ir kad būtų apsaugotos tos vietos, kur oro kompresorių aušinimo ertmes arba jų korpusus ir oro aušintuvus galėtų veikti pavojingai padidėjęs slėgis, kurį sukeltų suslėgto oro nuotėkis į tas vietas iš oro slėgimo veikiamų dalių, visose sistemose turi būti įrengtos atitinkama slėgį mažinanti įranga;
\n36.2. tinkamai nuo atbulinio pliūpsnio ir vidinio sprogimo padarinių apsaugotas pagrindinių vidaus degimo variklių pagrindinis orinis paleidimo įrenginys varikliui įjungti būtino oro vamzdžiuose;
\n36.3. visi varikliui įjungti būtiną orą teikiančių kompresorių išleidimo vamzdžiai, tiesiogiai prijungti prie jam įjungti būtino oro rezervuarų, o visi variklio vamzdžiai iš pirmiau minėtų oro rezervuarų į pagrindinius ir pagalbinius variklius turi būti visiškai atskirti nuo kompresoriaus išleidimo sistemos vamzdžių;
\n36.4. priemonės, užtikrinančios, kad alyva negalėtų patekti į slėgines oro sistemas ir kad šios sistemos būtų sausinamos.
\nApsauga nuo triukšmo1 37. Naujuose B, C ir D klasių laivuose turi būti imtasi priemonių, kad mašinų skyriuose triukšmas būtų sumažintas iki priimtino lygio. Kai šio triukšmo efektyviai sumažinti neįmanoma, normas viršijančio triukšmo šaltinis turi būti tinkamai izoliuotas, arba tame skyriuje, jeigu jame turi dirbti žmonės, turi būti įrengta nuo triukšmo apsaugota vieta. Žmonėms, turintiems įeiti į šiuos skyrius, turi būti duodami ausų kamštukai. ___________________ 1 Žr. Triukšmo laive lygių kodeksą, priimtą TJO rezoliucija A.468(XII).
\nLiftai 38. Naujuose A, B, C ir D klasių laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
\n38.1. Keleivinių ir krovininių liftų matmenys, išplanavimas, keleivių ir / arba krovinių kiekis turi atitikti Administracijos ar jos įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės kiekvienu atskiru atveju ir kiekvienam įrenginio tipui numatytas nuostatas.
\n38.2. Montavimo brėžinius ir priežiūros nurodymus, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias periodiškas apžiūras, tvirtina Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė, kuri, prieš pradedant naudoti liftą, jį apžiūri ir patvirtina jo saugumą.
\n38.3. Patvirtinusi lifto saugumą, Administracija arba jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė išduoda liudijimą, kuris turi būti laikomas laive.
\n38.4. Periodiškas apžiūras gali atlikti Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 (Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-134 redakcija) Reikalavimai keleivinio laivo ELEKTROS ĮRANGAI 1. Šiuose Reikalavimuose naudojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasių bei esamiems B klasės laivams:
\n1.1. Vairo pavaros valdymo sistema – tai įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Vairo pavaros valdymo sistemą sudaro siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių kontroliniai davikliai, vamzdynas ir laidai.
\n1.2. Pagrindinė vairo pavara – tai mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo ašigaliui priemonės (pavyzdžiui, vairalazdė arba sektorinis rumpelis), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima vairuoti laivą.
\n1.3. Vairo pavaros galios agregatas – tai:
\n1.4. Pagalbinė vairo pavara – tai ne kuri nors pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui vairuoti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektorinis rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys.
\n1.5. Normalios laivo eksploatavimo ir gyvenimo sąlygos – tai sąlygos, kuriomis pats laivas ir mechanizmai turi varomąją galią, tarnybos turi galimybę vairuoti laivą, plaukimas saugus, yra priešgaisrinė sauga ir apsauga nuo užtvindymo, vidinių ir išorinių pranešimų bei signalų perdavimą užtikrinančios priemonės ir įranga, evakavimo priemonės, gelbėjimosi valčių keltuvai parengti eksploatuoti ir galintys veikti be sutrikimų, taip pat yra galimybė naudotis pagal laivo projektą numatytomis patogiomis gyvenimo jame sąlygomis.
\n1.6. Avarinės sąlygos – tai sąlygos, kurioms esant dėl sugedusio pagrindinio elektros energijos šaltinio sutrinka įprastam laivo eksploatavimui ar normalioms gyvenimo sąlygoms jame užtikrinti būtinų tarnybų veikla.
\n1.7. Pagrindinis elektros energijos šaltinis – tai šaltinis, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam skirstomajam skydui, šią energiją skirstančiam visoms tarnyboms, būtinoms normalioms laivo eksploatavimo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti.
\n1.8. Neveikiančio laivo sąlygos – tai tokios sąlygos, kai, nutrūkus energijos tiekimui, nebeveikia pagrindinė laivo varymo įranga, jo katilai ir pagalbiniai mechanizmai.
\n1.9. Pagrindinio generatoriaus skyrius – tai pagrindinio elektros energijos šaltinio vieta.
\n1.10. Pagrindinis skirstomasis skydas – iš pagrindinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis laivo tarnyboms.
\n1.11. Avarinis skirstomasis skydas – tai iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis avarinėms laivo tarnyboms.
\n1.12. Avarinis elektros energijos šaltinis – tai avariniam skirstomajam skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio.
\n1.13. Didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios grimzlės.
\n1.14. Didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis greitis, kurį paniręs iki didžiausios grimzlės ir plaukdamas jūra maksimalia konstrukcine atbulinės eigos galia gali išvystyti laivas.
\n1.15. Mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų ir visi kiti skyriai, kuriuose yra pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatas, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindiniai elektros varikliai, degalų pylimo įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo mechanizmai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.
\n1.16. A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai, kuriuose yra:
\n1.17. Galios perdavimo sistema – tai iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo ašigalį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, vairalazdė, sektorinis rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys.
\n1.18. Valdymo punktai – tai laivo radijo, pagrindinės navigacinės įrangos, avarinio elektros energijos šaltinio arba centralizuotos gaisrą registruojančios ar priešgaisrinės saugos įrangos patalpos.
\nBendrosios nuostatos 2. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose sumontuota elektros įranga turi užtikrinti, kad:
\n2.1. visiems pagalbiniams elektros įrenginiams, būtiniems įprastoms laivo eksploatavimo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti, elektros energijos tiekimas būtų užtikrintas be avarinio elektros energijos šaltinio;
\n2.2. tų elektros įrenginių, kurie svarbūs saugai, veikimas būtų užtikrinamas bet kokiomis avarinėmis sąlygomis;
\n2.3. keleiviams, įgulos nariams ir laivui būtų užtikrinama sauga nuo elektros srovės keliamų pavojų.
\nPagrindinis elektros energijos šaltinis ir apšvietimas 4. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
\n4.1. Tuose naujuose C ir D klasių laivuose, kuriuose elektros energija yra vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių, laivo saugai svarbių įrenginių veikimą, ir tuose naujuose bei esamuose B klasės laivuose, kuriuose elektros energija yra vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių, laivo saugai ir jo eigai svarbių įrenginių veikimą, turi būti montuojami du arba daugiau tokio galingumo pagrindinių generatorių, kad minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti ir sugedus vienam iš generatorių.
\n4.2. Trumpesniuose kaip 24 metrų ilgio naujuose C ir D klasių laivuose vienas generatorius gali būti varomas pagrindiniu varikliu, jeigu jo galia yra pakankama, kad pirmiau minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti, kai vienas iš generatorių sugenda.
\n4.3. Pagrindinei elektros apšvietimo sistemai, numatytai apšviesti keleiviams arba įgulos nariams paprastai prieinamas ir jų naudojamas laivo dalis, elektros energija turi būti tiekiama iš pagrindinio elektros energijos šaltinio.
\n4.4. Pagrindinė elektros apšvietimo sistema turi būti išdėstoma taip, kad tuose skyriuose, kuriuose yra pagrindinis elektros energijos šaltinis, susijusi transformuojanti įranga, jeigu ji yra, pagrindinis skirstomasis skydas ir pagrindinis skirstomasis apšvietimo skydas, kilus gaisrui arba įvykus kitokiai avarijai, pagal šių Reikalavimų 6 punkto nuostatas būtina avarinio apšvietimo sistema nebūtų sugadinta.
\n4.5. Avarinio elektros apšvietimo sistema turi būti išdėstoma taip, kad tuose skyriuose, kuriuose yra avarinis elektros energijos šaltinis, susijusi transformuojanti įranga, jeigu ji yra, avarinis skirstomasis skydas ir avarinio apšvietimo skirstomasis skydas, kilus gaisrui arba įvykus kitokiai avarijai, pagal šio punkto nuostatas būtina pagrindinė apšvietimo sistema nebūtų sugadinta.
\n4.6. Pagrindinis skirstomasis skydas pagal vieno iš pagrindinių generatorių padėtį turi būti išdėstomas taip, jeigu tai padaryti įmanoma, kad elektros energijos tiekimo nepertraukiamumui įtaką darytų tik tame skyriuje, kuriame įrengtas generatorius ir skirstomasis skydas, kilęs gaisras arba kitas avarinis atvejis.
\nAvarinis elektros energijos šaltinis 6. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose:
\n6.1. turi būti įrengti autonomiški avariniai elektros šaltiniai, o jų avariniai skirstomieji skydai išdėstomi virš pagrindinio denio, lengvai prieinamame skyriuje, kuris neturi būti greta A kategorijos mašinų skyrių arba greta skyrių su pagrindiniu elektros šaltiniu arba su pagrindiniu skirstomuoju skydu. Šio reikalavimo galima nesilaikyti, jeigu laivuose įrengti du visiškai vienas kitą dubliuojantys mašinų skyriai, atskirti bent vienu vandeniui nelaidžiu ir ugniai atspariu skyriumi ir dviem pertvaromis arba alternatyvia konstrukcija, kuria užtikrinama tokio pat lygio sauga, ir jeigu kiekviename mašinų skyriuje yra bent vienas generatorius su susietu skirstomuoju skydu, ir pan.;
\n6.2. avarinis elektros energijos šaltinis gali būti akumuliatorių baterija, kuri be papildomo įkrovimo ir jos įtampai pernelyg nemažėjant gali atitikti šių Reikalavimų 6.5 papunkčio nuostatas, arba 6.5 papunkčio reikalavimus galintis atitikti generatorius, sukamas vidaus degimo variklio, kuriam atskirai turi būti tiekiamas ne mažesnės kaip 43°C pliūpsnio temperatūros kuras, su naujuose laivuose įrengtais automatiniais įjungimo, o esamuose laivuose – patvirtintais įjungimo įrenginiais, bei pagal šių Reikalavimų 6.6 papunkčio nuostatas įrengtais laikinaisiais avariniais elektros energijos šaltiniais, išskyrus atvejus, kai trumpesniuose kaip 24 metrai naujuose C ir D klasių laivuose tam tikram vartotojui tinkamoje vietoje įrengtas atskiras baterijos įrenginys, veiksiantis šiame punkte numatytą laikotarpį;
\n6.3. avarinis elektros energijos šaltinis turi veikti laivui pasvirus į bet kurią pusę ne didesniu kaip 22,5° kampu ir esant laivo diferentui iki 10°. Avarinis (-iai) generatorius (-iai) turi lengvai įsijungti bet kokiomis galinčiomis susiklostyti šalto oro paleidimo sąlygomis, o naujuose laivuose – įsijungti automatiškai;
\n6.4. avarinis skirstomasis skydas, jeigu tai padaryti įmanoma, turi būti įrengtas kuo arčiau avarinio elektros šaltinio;
\n6.5. avarinis elektros energijos šaltinis, privalomas pagal šių Reikalavimų 6.1 papunkčio nuostatas:
\n6.5.1. turi veikti ne trumpiau kaip:
\nB klasės laivuose (naujuose ir esamuose) – 12 valandų;
\nC klasės laivuose (naujuose) – 6 valandas;
\nD klasės laivuose (naujuose) – 3 valandas;
\n6.5.2. ypač turi galėti tuo pat metu pirmiau nurodytą laiką tiekti elektros energiją šiai, būtinai atitinkamos klasės laivams, įrangai:
\n6.5.2.1. vienam atskiram avariniam triumo sausinimo siurbliui ir vienam iš gaisro gesinimo siurblių;
\n6.5.2.2. avariniam apšvietimui:
\n6.5.2.2.1. visose žmonių susirinkimo, keleivių įlaipinimo vietose ir už laivo bortų kaip numatyta Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo gelbėjimosi priemonėms 17.3 papunktyje;
\n6.5.2.2.2. visuose koridoriuose, trapuose ir išėjimuose, kuriais patenkama į žmonių susirinkimo arba keleivių įlaipinimo vietas;
\n6.5.2.2.3. mašinų skyriuose ir avarinio generatoriaus skyriuje;
\n6.5.2.2.4. tuose valdymo punktuose, kuriuose yra radijo ir pagrindinė navigacinė įranga;
\n6.5.2.2.5. kaip reikalaujama pagal Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 17.1 ir 62.9 papunkčius;
\n6.5.2.2.6. visose gaisro gesinimo įrangos laikymo vietose;
\n6.5.2.2.7. prie vieno atskiro triumo sausinimo siurblio ir prie vieno iš gaisrinių siurblių, nurodytų šių Reikalavimų 6.5.2.1 papunktyje, ir šių siurblių variklių įjungimo vietose;
\n6.5.2.3. laivo navigaciniams žibintams;
\n6.5.2.4. visoms ryšio priemonėms;
\n6.5.2.5. bendro pavojaus signalizacijos sistemai;
\n6.5.2.6. gaisro aptikimo sistemai;
\n6.5.2.7. visiems signalams, būtiniems iškilus pavojui, jeigu šie signalai veikia naudojant laivo pagrindinių generatorių tiekiamą elektros srovę;
\n6.5.2.8. purškiamosios gaisro gesinimo sistemos, jeigu ji įrengta, siurbliui, jeigu jis varomas elektros srove;
\n6.5.2.9. laivo dienos šviesos signaliniam prožektoriui, jeigu elektros energiją jam tiekia pagrindinis elektros energijos šaltinis;
\n6.5.3. turi galėti pusę valandos tiekti elektros energiją šia energijos rūšimi valdomoms vandeniui nelaidžioms durims bei su jomis susijusioms valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinėms;
\n6.6. pagal šių Reikalavimų 6.2 papunkčio nuostatas privalomas laikinasis avarinis elektros energijos šaltinis – tai atitinkamai išdėstyta akumuliatorių baterija, kuri be papildomo įkrovimo ir jos įtampai pernelyg nemažėjant gali pusę valandos tiekti elektros energiją:
\n6.6.1. pagal šių Reikalavimų 6.5.2.2 papunkčio nuostatas privalomam apšvietimui;
\n6.6.2. vandeniui nelaidžioms durims, kaip reikalaujama Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui 103–105 punktuose, tačiau nebūtinai visoms kartu, jeigu neįrengtas atskiras laikinasis sukauptos elektros energijos šaltinis;
\n6.6.3. valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinėms, kaip numatyta Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui 103 punkte;
\n6.7. B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, jeigu elektros energija reikalinga tam, kad būtų atkurta laivo eiga, galia turi būti pakankama, kad nutrūkus pagrindiniam elektros srovės tiekimui kartu su kitais atitinkamais mechanizmais laivo eiga būtų atkurta per 30 minučių.
\nPapildomas avarinis apšvietimas ro-ro laivuose 7. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose su ro-ro krovinių skyriais arba su specialiosios paskirties patalpomis be avarinio apšvietimo, privalomo pagal šių Reikalavimų 6.5.2.2 papunkčio nuostatas, papildomai turi būti:
\n7.1. įrengtas visose viešosiose keleiviams skirtose patalpose ir koridoriuose papildomas elektros apšvietimas, veikiantis bent tris valandas, bet kokiomis laivo posvyrio sąlygomis ir sugedus visiems kitiems elektros energijos šaltiniams. Šis apšvietimas turi būti toks, kad lengvai būtų galima matyti evakavimo priemones. Papildomo apšvietimo elektros energijos šaltinis – tai apšvietimo įrenginiuose įmontuotos ir iš avarinio skirstomojo skydo nuolatos įkraunamos akumuliatorių baterijos arba su įgaliota laivų klasifikavimo bendrove suderintos kitos, tokio pat veiksmingumo apšvietimo priemonės. Papildomas apšvietimas turi būti toks, kad, sugedus bet kuriam šviestuvui, šį gedimą būtų galima iš karto aptikti. Visos įrengtos akumuliatorių baterijos turi būti keičiamos atsižvelgiant į gamintojo nurodytą eksploatavimo laiko trukmę;
\n7.2. visuose įgulos skyriaus koridoriuose, poilsio kambaryje ir tose tarnybinėse patalpose, kuriose paprastai būna žmonių, turi būti laikomas nešiojamas akumuliatorinis žibintas, išskyrus atvejus, kai yra įrengtas papildomas avarinis apšvietimas kaip numatyta šių Reikalavimų 7.1 papunktyje.
\nAtsargumo priemonės nuo elektros smūgio, gaisro ar kitų elektros srovės keliamų pavojų 8. Naujiems B, C ir D klasių bei esamiems B klasės laivams taikomos šios apsaugos priemonės:
\n8.1. Tos elektros mašinų arba įrangos atviros metalinės dalys, kuriose nėra elektros įtampos, tačiau galėtų būti tais atvejais, kai elektros mašina sugenda, turi būti įžemintos, nebent elektros mašina arba įranga:
\n8.1.1. maitinami nuolatine ne aukštesne kaip 50 voltų įtampos srove arba kintamąja srove, kai vidutinis kvadratinis įtampos tarp laidininkų dydis neviršija 50 voltų; tačiau tokiai įtampai gauti draudžiama naudoti autotransformatorius; arba 8.1.2. maitinami ne aukštesne kaip 250 voltų įtampos srove per atskiriamuosius transformatorius, tiekiančius elektros srovę tik vienam ją naudojančiam įrenginiui; arba 8.1.3. pagaminta laikantis dvigubos izoliacijos principo.
\n8.2. Visa elektros aparatūra turi būti taip sukonstruota ir sumontuota, kad nekeltų pavojaus aptarnaujančiam personalui ją prižiūrint įprastomis aplinkybėmis.
\n8.3. Skirstomųjų skydų šonai, galinė siena ir, jeigu būtina, priekinė dalis turi būti tinkamai apsaugota. Atviros įrangos dalys, kurių įtampa viršija šių Reikalavimų 8.1.1 papunktyje nurodytą įtampą laivo korpuso atžvilgiu, neturi būti montuojamos priešais skirstomuosius skydus. Jeigu būtina, priešais skirstomuosius skydus ir už jų turi būti paklojami izoliaciniai kilimėliai arba gardelės.
\n8.4. Neįžemintose skirstymo sistemose turi būti įrengtas įtaisas, galintis kontroliuoti izoliacijos lygį laivo korpuso atžvilgiu ir duoti garsinį arba vizualų signalą tais atvejais, kai izoliacijos lygis tampa labai žemas.
\n8.5. Visi kabelių apvalkalai ir šarvai turi būti nepažeisti ir įžeminti.
\n8.6. Visi išoriniai įrangos kabeliai ir laidai turi būti bent savaime gęstančio / ugniai atsparaus tipo ir taip sumontuoti, kad nebūtų mažinamos pirminės jų antipireninės savybės. Jeigu būtina, Administracija arba įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė gali leisti naudoti specialaus tipo, nors ir neatitinkančius pirmiau minėtų reikalavimų, kabelius, pavyzdžiui, aukštadažnius kabelius.
\n9.1. pagrindinio arba avarinio maitinimo kabeliai ir laidai apšvietimo, vidinių ryšio priemonių arba signalizacijos schemose, kiek tai įmanoma, turi būti tiesiami atokiau nuo laivo kambuzų, skalbyklų, A kategorijos mašinų skyrių ir jų korpusų bei kitų pavojingų gaisro atveju vietų. Naujuose ir esamuose keleiviniuose ro-ro laivuose pavojaus signalizacijos ir masinio informavimo sistemų laidus, išvedžiotus 1998 m. liepos 1 d. arba po šios datos, atsižvelgdama į TJO parengtas rekomendacijas, tvirtina Administracija arba įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė. Kabeliai, jungiantys gaisro gesinimo siurblius su avariniu skirstomuoju skydu, jeigu jie tiesiami per pavojingas gaisro atveju vietas, turi būti atsparūs ugniai. Jeigu įmanoma, visus šiuos kabelius reikėtų tiesti taip, kad jų nesugadintų pertvaros, įkaitusios dėl gretimame skyriuje kilusio gaisro;
\n9.2. kabeliai ir laidai turi būti išvedžiojami ir tvirtinami taip, kad jie nebūtų pažeidžiami dėl trinties arba nebūtų kitaip apgadinti. Visi laidininkai tvirtinami ir jungiami taip, kad būtų išlaikytas pirminis elektrinis, mechaninis, antipireninis ir, jeigu reikia, priešgaisrinis atsparumas.
\n11.1. apšvietimo armatūra turi būti montuojama taip, kad ji neįkaistų iki temperatūros, galinčios apgadinti kabelius ir laidus, ir apsaugotų aplinkines medžiagas nuo perkaitimo;
\n11.2. akumuliatorių baterijos turi būti įstatytos į atitinkamą apsauginį korpusą, o akumuliatorių baterijų patalpos, turi būti atitinkamai sukonstruotos ir efektyviai, gerai ventiliuojamos;
\n11.3. akumuliatorių baterijų patalpose neleidžiama montuoti elektros arba kitokios įrangos, nuo kurios gali užsidegti degieji garai;
\n11.4. kabelių skirstymo trasos turi būti išdėstytos taip, kad kurioje nors vertikaliojoje zonoje, apibrėžtoje Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, gaisro aptikimui ir jo gesinimui 7.9 papunktyje, kilus gaisrui, nebūtų nutrauktas maitinimas įrangai, svarbiai užtikrinant saugą kitoje tokioje zonoje. Šis reikalavimas vykdomas, jeigu pagrindinio ir avarinio maitinimo laidai, kertantys kurią nors tokią zoną, vienas nuo kito tiesiami kuo didesniu horizontaliu ir vertikaliu atstumu.
\n12.1. elektros įranga neturi būti įrengiama jokiose vietose, kur gali kauptis degūs mišiniai, pavyzdžiui, skyriuose, iš esmės skirtuose akumuliatorių baterijoms, dažų sandėliuose, acetileno saugyklose ar panašiose vietose, nebent Administracija arba įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė įsitikina, kad tokia įranga yra:
\n12.1.1. būtina eksploataciniams tikslams;
\n12.1.2. tokio tipo, kad tam tikras mišinys neužsidegtų;
\n12.1.3. tinkama tam tikrai konkrečiai vietai;
\n12.1.4. tinkamai sertifikuota saugiai naudoti vietose, kur gali būti dulkių, garų ar dujų. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 (Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-134 redakcija) REIKALAVIMAI NEPERIODIŠKAI PRIŽIŪRIMiems MAŠINŲ SKYRIams keleiviniuose laivuose 1. Šiuose Reikalavimuose naudojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasių bei esamiems B klasės laivams:
\n1.1. Vairo pavaros valdymo sistema – tai įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Vairo pavaros valdymo sistemą sudaro siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių kontroliniai davikliai, vamzdynas ir laidai.
\n1.2. Pagrindinė vairo pavara – tai mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo ašigaliui priemonės (pavyzdžiui, vairalazdė arba sektorinis rumpelis), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima vairuoti laivą.
\n1.3. Vairo pavaros galios agregatas – tai:
\n1.4. Pagalbinė vairo pavara – tai ne kuri nors pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui vairuoti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektorinis rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys.
\n1.5. Normalios laivo eksploatavimo ir gyvenimo sąlygos – tai sąlygos, kuriomis pats laivas ir mechanizmai turi varomąją galią, tarnybos turi galimybę vairuoti laivą, plaukimas saugus, yra priešgaisrinė sauga ir apsauga nuo užtvindymo, vidinių ir išorinių pranešimų bei signalų perdavimą užtikrinančios priemonės ir įranga, evakavimo priemonės, gelbėjimosi valčių keltuvai parengti eksploatuoti ir galintys veikti be sutrikimų, taip pat yra galimybė naudotis pagal laivo projektą numatytomis patogiomis gyvenimo jame sąlygomis.
\n1.6. Avarinės sąlygos – tai sąlygos, kurioms esant dėl sugedusio pagrindinio elektros energijos šaltinio sutrinka įprastam laivo eksploatavimui ar normalioms gyvenimo sąlygoms jame užtikrinti būtinų tarnybų veikla.
\n1.7. Pagrindinis elektros energijos šaltinis – tai šaltinis, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam skirstomajam skydui, šią energiją skirstančiam visoms tarnyboms, būtinoms normalioms laivo eksploatavimo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti.
\n1.8. Neveikiančio laivo sąlygos – tai tokios sąlygos, kai, nutrūkus energijos tiekimui, nebeveikia pagrindinė laivo varymo įranga, jo katilai ir pagalbiniai mechanizmai.
\n1.9. Pagrindinio generatoriaus skyrius – tai pagrindinio elektros energijos šaltinio vieta.
\n1.10. Pagrindinis skirstomasis skydas – iš pagrindinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis laivo tarnyboms.
\n1.11. Avarinis skirstomasis skydas – tai iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis avarinėms laivo tarnyboms.
\n1.12. Avarinis elektros energijos šaltinis – tai avariniam skirstomajam skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio.
\n1.13. Didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios grimzlės.
\n1.14. Didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis greitis, kurį, paniręs iki didžiausios grimzlės ir plaukdamas jūra maksimalia konstrukcine atbulinės eigos galia, gali išvystyti laivas.
\n1.15. Mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų ir visi kiti skyriai, kuriuose yra pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatas, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindiniai elektros varikliai, degalų pylimo įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo mechanizmai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.
\n1.16. A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai, kuriuose yra:
\n1.17. Galios perdavimo sistema – tai iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo ašigalį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, vairalazdė, sektorinis rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys.
\n1.18. Valdymo punktai – tai laivo radijo, pagrindinės navigacinės įrangos, avarinio elektros energijos šaltinio arba centralizuotos gaisrą registruojančios ar priešgaisrinės saugos įrangos patalpos.
\nYpatingasis svarstymas 2. Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė nusprendžia, ar kurių nors iš naujų B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų mašinų skyriai gali būti neperiodiškai prižiūrimi, o tais atvejais, kai priimamas teigiamas sprendimas, dar svarsto, ar būtini papildomi reikalavimai, siekiant neperiodiškai prižiūrimuose skyriuose užtikrinti įprastai prižiūrimų skyrių saugą.
\nBendrosios nuostatos 3. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose:
\n3.1. montuojami įrenginiai bet kokiomis plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, turi užtikrinti laivo saugą, lygiavertę tokio laivo, kurio mašinų skyriuose budi žmonės, saugai;
\n3.2. turi būti imamasi priemonių, siekiant užtikrinti, kad įranga veiktų patikimai ir kad būtų parengti reikalavimus atitinkantys planai reguliarioms apžiūroms ir įprastiems bandymams, užtikrinantiems nuolatinį patikimą veikimą, atlikti;
\n3.3. turi būti dokumentai, įrodantys, kad laivas yra tinkamas plaukioti, nors jo mašinų skyriai nėra periodiškai prižiūrimi.
\nAtsargumo priemonės gaisro atveju 4. Naujuose B, C ir D klasių laivuose:
\n4.1. turi būti numatytos priemonės tik prasidėjusiam gaisrui aptikti ir duoti pavojaus signalą apie gaisrą, kilusį:
\n4.1.1. katilų oro tiekimo ir išmetimo vamzdžiuose (dūmtakiuose);
\n4.1.2. pagrindinio mechanizmo prapūtimo oro ertmėse, nebent konkrečiu atveju manoma, kad tai nebūtina;
\n4.2. 2250 kW ir galingesniuose vidaus degimo arba didesnį kaip 300 mm skersmens cilindrą turinčiuose varikliuose turi būti montuojami alyvos rūko detektoriai variklio karteryje arba variklio guolių temperatūros davikliai ar lygiaverčiai įtaisai.
\nApsauga nuo užtvindymo 5. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
\n5.1. Neperiodiškai prižiūrimuose mašinų skyriuose surenkamieji triumo šuliniai turi būti išdėstomi ir kontroliuojami taip, kad tada, kai laivo diferentas ir posvyris normalus, susikaupę skysčiai būtų aptikti, o patys šuliniai būtų pakankami dideli, kad galėtų lengvai ir įprastu būdu sausinti skysčius tuo laiku, kai skyrius neprižiūrimas.
\n5.2. Jeigu triumo sausinimo siurbliai gali įsijungti automatiškai, turi būti numatytos priemonės signalui duoti tada, kai plūstančio skysčio kiekis viršija siurblio galingumą arba kai siurblys veikia dažniau negu paprastai būtų galima tikėtis. Tokiais atvejais galima leisti naudoti atitinkamą laiko tarpą veikiančius mažesnius surenkamuosius triumo šulinius. Kai įrengiami automatiškai valdomi triumo sausinimo siurbliai, ypatingas dėmesys kreipiamas į apsaugos nuo teršimo nafta reikalavimus.
\n5.3. Su kingstonu, su išmetimo vamzdžiu, įrengtu žemiau vaterlinijos, arba su sausinimo vamzdžiu, cirkuliacinį siurblį jungiančiu su vandens šalinimo sistema, sujungto bet kurio vožtuvo valdymo priemonės turi būti išdėstytos taip, kad būtų pakankamai laiko jas įjungti, jeigu į skyrių plūstų vanduo, atsižvelgiant į tą laiką, kurio reikėtų, norint šias valdymo priemones pasiekti ir jomis naudotis. Jeigu tam lygiui, kai laivas yra visiškai pakrautas, ir iki kurio skyrius galėtų būti užtvindytas, privaloma, turi būti numatyti būdai manipuliuoti valdymo priemonėmis iš vietos, esančios virš pirmiau minėto lygio.
\nPagrindinio mechanizmo valdymas iš navigacinio tiltelio 6. Visuose naujuose B, C ir D klasių laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
\n6.1. Bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, laivo sraigto greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivo sraigto žingsnis turi būti visiškai reguliuojami iš navigacinio tiltelio:
\n6.1.1. Kiekvienas autonomiškas laivasraigtis turi būti valdomas atskiru nuotolinio valdymo įtaisu tais atvejais, kai automatiškai atliekami visi susiję valdymo veiksmai, įskaitant, jeigu būtina, pagrindinio mechanizmo apsaugą nuo perkrovos.
\n6.1.2. Navigaciniame tiltelyje turi būti įrengtas avarinis pagrindinio mechanizmo stabdymo įtaisas, kuris nesujungiamas su navigacinio tiltelio valdymo sistema.
\n6.2. Iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos turi būti rodomos centriniame valdymo skyriuje arba, jeigu reikia, laivo jėgainės valdymo punkte.
\n6.3. Pagrindinį mechanizmą nuotoliniu valdymu vienu metu galima valdyti tik iš vienos kurios nors vietos; tokiose vietose leidžiama įrengti sujungtus valdymo postus. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje turi būti numatyti tokie įrenginiai, kurie užtikrintų, kad laivo sraigto trauka tuo metu, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų.
\n6.4. Turi būti numatyta galimybė visus saugiam laivo eksploatavimui svarbius mechanizmus valdyti iš vietos net sugedus kuriai nors automatinio ar nuotolinio valdymo sistemos daliai.
\n6.5. Nuotolinio valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad, jai sugedus, būtų duodamas perspėjamasis signalas. Jeigu tai įmanoma, nustatytas laivo sraigto greitis ir traukos kryptis vietinės valdymo sistemos veikimo metu turi nesikeisti.
\n6.6. Navigaciniame tiltelyje turi būti sumontuoti šie indikatoriai:
\n6.6.1. rodantys pastoviojo žingsnio laivo sraigtų greitį ir sukimosi kryptį; arba 6.6.2. rodantys keičiamojo žingsnio laivo sraigtų greitį ir jo žingsnio padėtį.
\n6.7. Iš eilės einančių nepavykusių bandymų automatiškai įjungti mechanizmą skaičius turi būti ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį. Turi būti įrengiamas signalinis įtaisas, duodantis signalą, kad įjungimo oro slėgis mažas, tačiau nustatytas jo lygis yra toks, jog pagrindinį mechanizmą dar galima įjungti.
\nPranešimų perdavimas 7. Naujuose ir esamuose B klasės laivuose bei 24 metrų ir ilgesniuose naujuose C ir D klasių laivuose tarp centrinio valdymo skyriaus arba pagrindinio mechanizmo valdymo punkto, navigacinio tiltelio ir laivo mechanikų gyvenamųjų patalpų turi būti įrengtos patikimos verbalinių pranešimų perdavimo priemonės.
\nPavojaus signalizacijos sistema 8. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
\n8.1. Turi būti įrengta pavojaus signalizacija, duodanti signalą apie kiekvieną gedimą, į kurį reikia atkreipti dėmesį, ir:
\n8.1.1. galinti pagrindinių mechanizmų centriniame valdymo skyriuje arba vietiniame valdymo punkte duoti garsinį signalą ir atitinkamoje vietoje vizualiai rodyti kiekvieno atskiro signalinio įtaiso veikimą;
\n8.1.2. atrankiniu skirstikliu sujungta su laivo mechanikų poilsiui skirtomis patalpomis ir su kiekvieno iš jų kajute, kad būtų užtikrintas ryšys bent su viena iš šių kajučių. Galima montuoti ir kitokius įrenginius, jeigu jie laikomi lygiaverčiais;
\n8.1.3. galinti navigaciniame tiltelyje įjungti garsinį ir vizualų pavojaus signalą, kai susiklosto tokia padėtis, į kurią budintis pareigūnas privalo atkreipti dėmesį arba dėl jos imtis veiksmų;
\n8.1.4. suprojektuota kuo labiau laikantis sistemos patikimumo principo, taikomo sugedus atskiroms jos sudedamosioms dalims;
\n8.1.5. galinti įjungti laivo mechaniko iškvietimo signalizaciniam ryšiui, būtinam pagal Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo mechanizmams 30 punkto nuostatas, signalą, jeigu įsijungus signaliniam įtaisui per nustatytą laiką tam tikroje vietoje į jį nebuvo atkreiptas dėmesys.
\n8.2. Pavojaus signalizacijos sistemai visą laiką turi būti tiekiama elektros energija ir ši sistema tada, kai įprastas elektros energijos tiekimas nutrūksta, automatiškai perjungiama, kad energija jai būtų tiekiama iš avarinio šaltinio.
\n8.3. Kai pavojaus signalizacijos sistemai nustojama įprastu būdu tiekti elektros energiją, turi būti duodamas signalas.
\n8.4. Pavojaus signalizacijos sistema turi būti tinkama vienu metu signalizuoti apie daugiau kaip vieną gedimą, o priimdama vieną pavojaus signalą neturi sudaryti kliūčių ir kitam pavojaus signalui.
\n8.5. Tai, kad kuris nors pavojaus signalas buvo priimtas šių Reikalavimų 8.1 papunktyje nurodytose vietose, turi būti parodoma ir tose vietose, iš kur jis buvo perduotas. Signalas turi būti perduodamas tol, kol į jį atsiliepiama, o vaizdinis atskirų signalų perdavimas nenutrūksta tol, kol gedimas nepašalinamas ir kol signalizacijos sistema automatiškai nepradeda veikti įprastu režimu.
\nSaugos sistemos 9. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti įrengta saugos sistema, užtikrinanti, kad kai mechanizmo arba katilo veikimas sutrinka dėl rimto gedimo ir kai dėl to kyla tiesioginis pavojus, sugedusi įrenginio dalis būtų automatiškai išjungta ir būtų duotas signalas. Pagrindinė laivo jėgainė neturi būti automatiškai išjungiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji gali būti nepataisomai apgadinta, visiškai sugesti arba sprogti. Jeigu montuojami tokie įrenginiai, kad automatinį pagrindinių laivo variklių išjungimą būtų galima pakeisti rankiniu, pastarieji apsaugomi, kad neįsijungtų savaime. Turi būti įrengti vaizdinius signalus siunčiantys įtaisai, rodantys, kad įjungtas rankinis valdymas. Laivo variklių automatinio avarinio išjungimo ir jų apsisukimų skaičiaus mažinimo valdymo įtaisai neturėtų būti sujungti su pavojaus signalizacijos sistema.
\nYpatingi reikalavimai mechanizmams, katilams ir elektros įrenginiams 10. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose pagrindinis elektros energijos šaltinis turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n10.1. Kai elektros energiją gali tiekti vienas generatorius, turi būti montuojami atitinkami apkrovą išjungiantys įrenginiai, užtikrinantys elektros energijos tiekimo nepertraukiamumą įrenginiams, būtiniems laivo eigai, valdymui ir saugai palaikyti. Sugedus veikiančiam generatoriui, turi būti numatytos atitinkamos priemonės, kad automatiškai įsijungtų pakankamo galingumo ir automatiškai su pagrindiniu skirstomuoju skydu sujungtas atsarginis generatorius, kurio tiekiamos elektros srovės užtektų laivo eigai, valdymui ir saugai užtikrinti, ir kad automatiškai būtų iš naujo įjungti pagrindiniai pagalbiniai mechanizmai, įskaitant, jeigu reikia, nuoseklius veiksmus.
\n10.2. Jeigu elektros energiją paprastai tiekia ne vienas, o daugiau lygiagrečiai sujungtų generatorių, turi būti numatyta, kad, vienam iš generatorių sugedus, pavyzdžiui, išjungiant apkrovą, būtų užtikrinta, jog kiti generatoriai veiktų be perkrovos ir tiektų elektros srovę laivo eigą, valdymą ir jo saugą užtikrinantiems įrenginiams.
\nAutomatinio valdymo ir pavojaus signalizacijos sistemos 12. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių automatinio valdymo ir pavojaus signalizacijos sistemų nuostatų:
\n12.1. Valdymo sistema turi būti tokia, kad laivo pagrindinių variklių ir jų pagalbinių mechanizmų veikimui būtinų įrenginių eksploatavimas būtų užtikrinamas atitinkamais automatiniais įtaisais.
\n12.2. Pavojaus signalas turi būti duodamas, kai automatiškai suveikia perjungimo įrenginys.
\n12.3. Visiems svarbiems slėgių, temperatūrų, skysčių lygiams ir kitiems pagrindiniams parametrams turi būti įrengta šių Reikalavimų 8 punkto nuostatas atitinkanti pavojaus signalizacijos sistema.
\n12.4. Turi būti įrengtas pagrindinis valdymo postas su būtinais pavojaus signalizacijos pultais ir įtaisais, duodančiais atitinkamą pavojaus signalą.
\n12.5. Turi būti montuojami įrenginiai, išlaikantys nustatytą oro slėgį, būtiną varikliui paleisti, jeigu laivo eigai naudojami vidaus degimo varikliai, paleidžiami suslėgtu oru. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 (Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-134 redakcija) Reikalavimai keleivinio laivo APSAUGAi NUO GAISRO, GAISRO APTIKIMUI IR JO GESINIMui 1. Šiuose Reikalavimuose numatytomis nuostatomis dėl apsaugos nuo gaisro naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose siekiama:
\n1.1. neleisti kilti gaisrui ar įvykti sprogimui;
\n1.2. sumažinti gaisro keliamą pavojų žmonių gyvybei;
\n1.3. sumažinti gaisro padarytos žalos laivui, juo gabenamiems kroviniams ir aplinkai pavojų;
\n1.4. išlaikyti, valdyti ir užgesinti gaisrą ar sprogimą tame skyriuje, kuriame jis kilo;
\n1.5. suteikti tinkamas ir lengvai prieinamas evakavimo priemones keleiviams ir laivo įgulai.
\n2.1. Laivo dalijimas į pagrindines vertikaliąsias zonas pagal termoizoliacines ir konstrukcines ribas.
\n2.2. Gyvenamųjų patalpų atskyrimas nuo likusios laivo dalies termoizoliacinėmis ir konstrukcinėmis ribomis.
\n2.3. Apribotas degiųjų medžiagų naudojimas.
\n2.4. Bet kokio gaisro aptikimas toje zonoje, kurioje jis kilo.
\n2.5. Bet kokio gaisro plitimo stabdymas ir gesinimas tame skyriuje, kuriame jis kilo.
\n2.6. Evakavimo priemonių arba priėjimo prie gaisro gesinimo apsauga.
\n2.7. Lengvai prieinamos gaisro gesinimo priemonės.
\n2.8. Kuo efektyvesnė apsauga, siekiant, kad neužsidegtų degieji krovinio garai.
\n3.1. visi laivo projektai ir planai atitinka šiuose Reikalavimuose numatytus atitinkamus būtinuosius reikalavimus; arba 3.2. visi laivo projektai ir planai buvo patikrinti ir patvirtinti pagal SOLAS konvencijos pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau; arba 3.3. dalis laivo projektų ir planų buvo patikrinti ir patvirtinti pagal SOLAS konvencijos pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, o likusiosios laivo dalys atitinka šiuose Reikalavimuose numatytus atitinkamus būtinuosius reikalavimus.
\n6.1. Visos šiuose laivuose montuojamos medžiagos turi atitikti naujuose B klasės laivuose naudojamų medžiagų reikalavimus.
\n6.2. Atliekant visus remontus, rekonstrukcijas, modifikavimus ir su šiais darbais susijusius laivo įrengimo darbus, kuriems naudojama 50 ar daugiau tonų kitų nei Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 62–64 punktuose nustatytų medžiagų, turi būti laikomasi naujiems B klasės laivams taikomų reikalavimų.
\nApibrėžimai 7. Naujiems B, C ir D klasių bei esamiems B klasės laivams:
\n7.1. Nedegioji medžiaga – tai medžiaga, nedeganti ir neišskirianti tokio kiekio degiųjų garų, kurie, įkaitinti maždaug iki 750°C, savaime įsiliepsnotų, o šios jos savybės nustatytos atsparumo ugniai bandymu, atliktu laikantis TJO rezoliucijos A.799(19) „Pataisytos rekomendacijos dėl bandymo būdų laivų statybines medžiagas skiriant nedegiųjų kategorijai“ nuostatų. Bet kuri kita medžiaga laikoma degiąja.
\n7.1.1. B, C ir D klasių laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, nedegioji medžiaga – tai medžiaga, nedeganti ir neišskirianti tokio kiekio degiųjų garų, kurie, įkaitinti maždaug iki 750°C, savaime įsiliepsnotų, o šios jos savybės nustatytos pagal Atsparumo ugniai bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatas. Bet kuri kita medžiaga laikoma degiąja.
\n7.2. Standartinis atsparumo ugniai bandymas – tai toks bandymas, kai bandymo krosnyje atitinkamų pertvarų ir denių pavyzdžiai veikiami temperatūra, beveik atitinkančia standartinę laiko ir temperatūros kreivę. Numatomą konstrukciją kuo labiau atitinkančio, įskaitant, jeigu reikia, bent vieną jungtį, temperatūra veikiamo pavyzdžio paviršius turi būti ne mažesnis kaip 4,65 m2, o jo aukštis (arba denio ilgis) – 2,44 metro. Standartinė laiko ir temperatūros kreivė – tai glodžioji kreivė, temperatūros krosnies viduje nubrėžta per šiuos taškus: pradinė temperatūra krosnies viduje: 20°C po pirmų 5 minučių: 576°C po 10 minučių: 679°C po 15 minučių: 738°C po 30 minučių: 841°C po 60 minučių: 945°C 7.2.1. B, C ir D klasių laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, standartinis atsparumo ugniai bandymas – tai bandymas, kai bandymo krosnyje atitinkamų pertvarų ir denių pavyzdžiai veikiami temperatūra, beveik atitinkančia standartinę laiko ir temperatūros kreivę. Bandymo metodai turi atitikti Atsparumo ugniai bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatas.
\n7.3. „A“ klasės skyriai – tai tokie skyriai, kuriuos sudaro pertvaros ir deniai, atitinkantys šiuos reikalavimus:
\n7.3.1. Jie turi būti pagaminti iš plieno arba kitokių lygiaverčių medžiagų.
\n7.3.2. Jie turi būti tinkamai sutvirtinti.
\n7.3.3. Jie turi būti sukonstruoti taip, kad atliekant standartinį vienos valandos atsparumo ugniai bandymą, jo pabaigoje per šiuos skyrius neprasiskverbtų dūmai ir ugnis.
\n7.3.4. jie turi būti izoliuoti tokiomis patvirtintomis nedegiosiomis medžiagomis, kurios užtikrintų, kad temperatūros neveikiama pusė palyginti su pradine temperatūra vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 140°C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 180°C per toliau nurodytą laiką:
\nA-60 klasė: 60 minučių A-30 klasė: 30 minučių A-15 klasė: 15 minučių A-0 klasė: 0 minučių 7.3.5. Turi būti išbandomas eksperimentinis pertvaros arba denio pavyzdys laikantis TJO rezoliucijos A.754(18) nuostatų, siekiant užtikrinti, jog jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus dėl atsparumo ugniai ir temperatūros padidėjimo. B, C ir D klasių laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žodžiai „TJO rezoliucijos A.754(18)“ keičiami žodžiais „Atsparumo ugniai bandymų vykdymo tvarkos kodekso“.
\n7.4. „B“ klasės skyriai – tai skyriai, kuriuos sudaro pertvaros, deniai, perdangos arba apkalos, atitinkančios šiuos reikalavimus:
\n7.4.1. Jie turi būti įrengti taip, kad atliekant standartinį pusės valandos atsparumo ugniai bandymą, jo pabaigoje per šiuos skyrius neprasiskverbtų ugnis.
\n7.4.2. Jų izoliacinės savybės turi būti tokios, kad temperatūros neveikiama pusė palyginti su pradine temperatūra vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 140°C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 225°C per toliau nurodytą laiką:
\nB-15 klasė: 15 minučių B-0 klasė: 0 minučių 7.4.3. Jie turi būti pagaminti iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų, be to, nedegiosios turi būti ir visos B klasės skyriams gaminti ir įrengti naudojamos medžiagos, išskyrus degiąsias faneras, kurias galima leisti naudoti, jeigu jos atitinka kitus šio skyriaus reikalavimus.
\n7.4.4. Turi būti išbandomas eksperimentinis skyriaus pavyzdys laikantis TJO rezoliucijos A.754(18) nuostatų, siekiant užtikrinti, jog jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus dėl atsparumo ugniai ir temperatūros padidėjimo. B, C ir D klasių laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žodžiai „TJO rezoliucijos A.754(18)“ keičiami žodžiais „Atsparumo ugniai bandymų vykdymo tvarkos kodekso“.
\n7.5. „C“ klasės skyriai – tai iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų įrengti skyriai. Jie neatitinka nei dūmų ir ugnies skverbimosi, nei su temperatūros didėjimu susijusių reikalavimų. Leidžiama naudoti degiąsias faneras, jeigu jos atitinka kitas šiuose Reikalavimuose išvardintas nuostatas.
\n7.6. Ištisinės vidinės „B“ klasės perdangos arba apkalos – tai tik „A“ ir „B“ klasės skyriuose pasibaigiančios perdangos ir apkalos.
\n7.7. Plienas arba kita lygiavertė medžiaga – vartojant šiuos žodžius, „lygiavertė medžiaga“ yra bet kuri nedegioji medžiaga, kurios struktūrinės ir sandarumo savybės (jas galima užtikrinti ir numatyta izoliacija) atsparumo ugniai standartinio bandymo pabaigoje turi atitikti plieno struktūrines ir sandarumo savybes (pavyzdžiui, aliuminio lydinys su atitinkama izoliacija).
\n7.8. Lėtas ugnies plitimas reiškia, kad šitaip apibūdintas paviršius atitinkamai riboja ugnies plitimą. Ši paviršiaus savybė nustatoma pertvarų, perdangų ir denio apdailos medžiagų atsparumo ugniai bandymu, atliekamu laikantis TJO rezoliucijos A.653 (16) nuostatų.
\n7.8.1. B, C ir D klasių laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, lėtas ugnies plitimas reiškia, kad šitaip apibūdintas paviršius atitinkamai riboja ugnies plitimą. Ši paviršiaus savybė nustatoma pagal Atsparumo ugniai bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatas.
\n7.9. Pagrindinės vertikaliosios zonos – tai dalys, į kurias „A“ klasės skyriai dalija laivo korpusą, antstatą bei kabinas ir kurių vidutinis ilgis bei plotis bet kuriame denyje yra ne didesnis kaip 40 metrų.
\n7.10. Gyvenamosios patalpos – tai viešosios paskirties koridoriai, tualetai, kajutės, darbo kambariai, ligoninės, kino teatrai, poilsio ir pomėgių kambariai, kirpyklos, maisto sandėliukai be maisto ruošimo įrangos ir panašios patalpos.
\n7.11. Viešosios paskirties patalpos – tai salėms, valgomiesiems, salonams ir panašiems nuolatos uždariems skyriams naudojamos patalpos.
\n7.12. Tarnybinės patalpos – tai kambuzai, maisto sandėliukai su maisto ruošimo įranga, užrakinamos spintelės, pašto ir vertybių bei pinigų laikymo kambariai, sandėliai, dirbtuvės (jos negali būti mašinų skyrių dalis) ir panašios patalpos bei jų ventiliacijos vamzdžiai.
\n7.13. Krovinių skyriai – tai visi kroviniams naudojami skyriai (įskaitant krovininius naftos tankus) ir šių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.
\n7.14. Transporto priemonių skyriai – tai visi krovinių skyriai, skirti autotransporto priemonėms ir jų bakuose esantiems degalams, naudojamiems šių priemonių varikliams, gabenti.
\n7.15. Ro-ro krovinių skyriai – tai paprastai niekaip nedalijami, beveik arba per visą laivo ilgį įrengti skyriai, į kuriuos horizontaliai galima krauti ir iškrauti automobilius su jų bakuose esančiais ir jų varikliams naudojamais degalais ir / arba supakuotus arba birius krovinius (geležinkelio vagonuose arba kelių transporto priemonėse, automobiliuose (įskaitant automobilines ir geležinkelio cisternas), priekabose, konteineriuose, padėkluose, nestacionariuosiuose bakuose arba panašiose laikymo priemonėse ar ant jų arba kitose talpyklose).
\n7.16. Atvirieji ro-ro krovinių skyriai – tai skyriai, kurių abu arba vienas galas yra atviras, su atitinkama per visą tokio skyriaus ilgį efektyvia natūralia ventiliacija per borto apkaloje arba denio dugne įrengtas stacionariąsias angas, o laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau – tai skyriai, kurių bendrasis plotas yra ne mažesnis kaip 10 % bendro skyriaus šonų ploto.
\n7.17. Atvirieji transporto priemonių skyriai – tai skyriai, kurių abu arba vienas galas yra atviras, su atitinkama per visą tokio skyriaus ilgį efektyvia natūralia ventiliacija, išdėstyta per borto apkaloje arba denio dugne įrengtas stacionariąsias angas, o laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau – tai skyriai, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 10 % bendro skyriaus šonų ploto.
\n7.18. Uždarieji ro-ro krovinių skyriai – tai ro-ro krovinių skyriai, nelaikytini nei atviraisiais ro-ro krovinių skyriais, nei atviraisiais deniais.
\n7.19. Uždarieji transporto priemonių skyriai – tai transporto priemonių skyriai, nelaikytini nei atviraisiais transporto priemonių skyriais, nei atviraisiais deniais.
\n7.20. Atvirasis denis – tai nuo oro sąlygų iš viršaus ir bent iš dviejų šonų visiškai neapsaugotas denis.
\n7.21. Specialiosios paskirties patalpos – tai tokios uždarosios transporto priemonių patalpos po pagrindiniu deniu ar virš jo, iš kurių transporto priemonės gali būti išvaromos ir į kurias gali įeiti keleiviai. Specialiosios paskirties patalpos gali būti įrengtos daugiau nei viename denyje, jeigu bendras transporto priemonių aukštis neviršija 10 metrų.
\n7.22. A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai, kuriuose yra:
\n7.23. Mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų ir visi kiti skyriai, kuriuose yra pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatas, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindiniai elektros varikliai, degalų pylimo įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo mechanizmai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.
\n7.24. Skystojo kuro agregatas – tai įranga, paruošianti skystąjį kurą tiekti tokiu kuru kūrenamam katilui, arba įranga, pašildytą skystąjį kurą paruošianti tiekti vidaus degimo varikliui. Jai priskiriami visi tie alyvos slėgio siurbliai, filtrai ir šildytuvai, kuriuose naudojamas didesnio kaip 0,18 N/mm2 slėgio skystasis kuras.
\n7.25. Valdymo punktai – tai laivo radijo, pagrindinės navigacinės įrangos, avarinio elektros energijos šaltinio arba centralizuotos gaisrą registruojančios ar priešgaisrinės saugos įrangos patalpos.
\n7.26. Pagrindinis valdymo punktas – tai punktas, kuriame yra valdymo ir signalizacijos priemonės:
\n7.27. Pagrindinis nuolatinio budėjimo valdymo punktas – tai pagrindinis valdymo punktas, kuriame visą laiką budi atsakingas įgulos narys.
\n7.28. Kambariai, apstatyti mažai pavojingais gaisro atveju baldais ir kitais apstatymo daiktais pagal Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 10 punkto nuostatas – tai kambariai su mažai pavojingais gaisro atveju baldais ir kitais apstatymo daiktas (kajutėse, viešosios paskirties patalpose, darbo kambariuose ir panašaus tipo patalpose), kuriuose:
\n7.28.1. visi baldai, kurių korpusas yra dėžės pavidalo, pavyzdžiui, drabužių spintos, tualetiniai staliukai, rašomieji stalai, bufetai, pagaminti tik iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų, išskyrus ne storesnę kaip 2 mm degiąją fanerą šių baldų išorėje ar kuriame nors išoriniame paviršiuje;
\n7.28.2. visi lengvai stumdomi baldai, pavyzdžiui, kėdės, sofos, stalai, kurių rėmai pagaminti iš nedegiųjų medžiagų;
\n7.28.3. visos portjeros, užuolaidos ir kitos kabinamos austinės medžiagos išsiskiria savybėmis, neleidžiančiomis plisti ugniai, ne prastesnėmis kaip vilnos, kurios masė 0,8 kg/m2, atsižvelgiant į TJO rezoliuciją A.471(XII) su pakeitimais. B, C ir D klasių laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žodžiai „TJO rezoliuciją A.471(XII) su pakeitimais“ keičiami žodžiais „Atsparumo ugniai bandymų vykdymo tvarkos kodeksą“;
\n7.28.4. visos grindų dangos išsiskiria savybėmis, neleidžiančiomis plisti ugniai, ne prastesnėmis kaip tokiam tikslui naudojamos vilnonės medžiagos. B, C ir D klasių laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, šis punktas formuluojamas taip: „visos grindų dangos išsiskiria savybėmis, neleidžiančiomis staigiai plisti liepsnai“;
\n7.28.5. pertvarų, apkalų ir perdangų paviršiams būdingos savybės, trukdančios staigiai plisti liepsnai;
\n7.28.6. visi baldai, apkalti apmušalais, išsiskiria atsparumu įsiliepsnojimui ir ugnies plitimui, kai šios jų ypatybės nustatytos laikantis TJO rezoliucijos A.652(16) „Apmušalais apkaltų baldų atsparumo ugniai bandymo tvarka“ nuostatų. B, C ir D klasių laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žodžiai „TJO rezoliucijos A.652(16)“ keičiami žodžiais „Atsparumo ugniai bandymų vykdymo tvarkos kodekso“;
\n7.28.7. B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, visos patalynės sudedamosios dalys atsparios įsiliepsnojimui ir ugnies plitimui, o šios jų ypatybės nustatytos laikantis Atsparumo ugniai bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatų.
\n7.29. Keleivinis ro-ro laivas – tai keleivinis laivas, kuriame yra įrengtos patalpos ratinėms transporto priemonėms vežti arba specialiosios paskirties patalpos, apibrėžtos šių Reikalavimų 7.21 papunktyje.
\n7.30. Atsparumo ugniai bandymų vykdymo tvarkos kodeksas – tai Tarptautinis kodeksas dėl atsparumo ugniai bandymų vykdymo tvarkos, priimtas TJO rezoliucija MSC.61(67) su pakeitimais.
\n7.31. Apsaugos nuo gaisro sistemų kodeksas – tai Tarptautinis kodeksas dėl apsaugos nuo gaisro sistemų, priimtas TJO rezoliucija MSC.98(73) su pakeitimais.
\n7.32. Pliūpsnio temperatūra – tai temperatūra, nurodoma Celsijaus laipsniais (uždaro indo bandymas), kurią pasiekus produktas išskirs pakankamai degių garų, kad įsiliepsnotų, ir kuri nustatoma patvirtintu pliūpsnio temperatūros nustatymo aparatu.
\n7.33. Būtinieji reikalavimai – tai šiuose Reikalavimuose bei Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintuose Reikalavimuose keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms numatytos konstrukcijos ypatybės, ribojantieji dydžiai arba apsaugos nuo gaisro sistemos.
\nGaisriniai siurbliai, gaisrinis vamzdynas, hidrantai, žarnos ir antgaliai 8. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti įrengti gaisriniai siurbliai, gaisrinis vamzdynas, hidrantai, žarnos ir antgaliai, atitinkantys šių Reikalavimų 9–18 punktų nuostatas, jei jos taikomos.
\n11.1. Privalomi gaisriniai siurbliai, tinkantys šių Reikalavimų 13.2 papunktyje nurodytu slėgiu tiekti gaisrui gesinti ne mažesnį vandens kiekį kaip du trečdaliai to kiekio, kurį turi išsiurbti triumo siurbliai tada, kai jie įjungiami triumui sausinti.
\n11.2. Visų laivų, kuriuose pagal šių Reikalavimų nuostatas turi būti įrengtas daugiau kaip vienas gaisrinis siurblys su mechanine pavara, bet kurio privalomo gaisrinio siurblio našumas turi būti ne mažesnis kaip 80 % bendro nustatyto našumo, kuris dalijamas iš mažiausio privalomų siurblių skaičiaus, tačiau jokiu būdu nelieka mažesnis kaip 25 m3/h, o kiekvienas toks siurblys bet kokiu atveju turi būti tinkamas tiekti mažiausiai dvi nustatytas vandens sroves. Šie gaisriniai siurbliai turi būti tinkami nustatytomis sąlygomis tiekti vandenį gaisriniam vamzdynui.
\n11.3. 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau pastatytuose laivuose, kuriuose yra įrengta daugiau nei mažiausias privalomas siurblių skaičius, tokių papildomų siurblių našumas turi būti ne mažesnis kaip 25 m3/h ir jie turi galėti praleisti bent du vandens srautus, kaip nustatyta šių Reikalavimų 14 punkte.
\n12.1. Turi būti įrengti gaisriniai siurbliai su energijos šaltiniu:
\n12.1.1. laivuose, kuriems išduotas leidimas vežti daugiau kaip 500 keleivių – bent trys siurbliai, iš kurių vienas gali būti pagrindinio variklio pavara sukamas siurblys;
\n12.1.2. laivuose, kuriems išduotas leidimas vežti 500 arba mažiau keleivių – bent du siurbliai, iš kurių vienas gali būti pagrindinio variklio pavara sukamas siurblys.
\n12.2. Sanitarinės sistemos, balasto, triumo arba bendros paskirties siurblius galima laikyti gaisriniais siurbliais, jeigu jie paprastai nenaudojami alyvai ar skystam kurui pumpuoti, jeigu šiais siurbliais kartais pumpuojamas skystasis kuras ar alyva, juose turi būti sumontuoti atitinkami perjungimo įrenginiai.
\n12.3. Užbortinės angos, kingstonai ir gaisriniai siurbliai bei jų energijos šaltiniai turi būti išdėstyti taip, kad būtų užtikrinta, jog kuriame nors laivo, kuriam išduotas leidimas vežti daugiau kaip 250 keleivių, skyriuje kilus gaisrui, nenustotų veikti visi gaisriniai siurbliai.
\n12.4. Naujuose B klasės laivuose, kuriems išduotas leidimas vežti 250 arba mažiau keleivių, tais atvejais, jeigu kuriame nors jo skyriuje kilus gaisrui galėtų nustoti veikti visi siurbliai, kita vandens tiekimo gaisrui gesinti priemonė turi būti atskiro energijos šaltinio sukamas avarinis gaisrinis siurblys, kurio energijos šaltinis ir užbortinės angos įrengti ne mašinų skyriuje. Toks atskiro energijos šaltinio sukamas avarinis gaisrinis siurblys turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau.
\n12.5. Tuose naujuose B klasės laivuose, kuriems išduotas leidimas vežti daugiau kaip 250 keleivių, priemonės, užtikrinančios vandens tiekimą, turi būti tokios, kad bent viena pakankama vandens srovė nedelsiant būtų prieinama iš bet kurio hidranto, esančio vidiniame skyriuje, ir kad nuolatinį vandens tiekimą užtikrintų automatiškai įsijungęs atitinkamas gaisrinis siurblys.
\n12.6. Laivuose su neperiodiškai prižiūrimu mašinų skyriumi arba tada, kai juose reikia tik vieno budinčio žmogaus, nuotoliniu valdymu iš navigacinio tiltelio ir iš priešgaisrinės saugos posto, jeigu toks įrengtas, įjungus vieną iš pagrindinių gaisrinių siurblių, visu gaisriniu vamzdynu arba ta gaisrinio vamzdyno dalimi, kurioje vienas iš pagrindinių gaisrinių siurblių visą laiką išlaiko tam tikrą slėgį, nedelsiant atitinkamu slėgiu imamas tiekti vanduo.
\n12.7. Prie kiekvieno gaisrinio siurblio slėgio vožtuvo turi būti įmontuotas atbulinis vožtuvas.
\n13.1. Gaisrinio ir vandentiekio vamzdynų skersmuo turi būti pakankamas veiksmingai tiekti didžiausią nustatytą vandens kiekį, kurį išleidžia du kartu veikiantys gaisriniai siurbliai.
\n13.2. Kai du siurbliai šių Reikalavimų 17 punkte apibrėžtais antgaliais vienu metu tiekia vandenį ir veikia pakankamas skaičius hidrantų, kad būtų tiekiamas šių Reikalavimų 13.1 papunktyje nurodytas vandens kiekis, visuose hidrantuose turi būti išlaikomas toks mažiausias slėgis:
\nB klasės laivai, kuriems išduotas leidimas vežti:
\nNauji Esami daugiau kaip 500 keleivių 0,4 N/mm2 0,3 N/mm2 iki 500 keleivių 0,3 N/mm2 0,2 N/mm2 13.3. Jokio hidranto didžiausias slėgis neturi viršyti tokio slėgio, kuris kliudytų veiksmingai naudotis gaisrinėmis žarnomis.
\n14.1. Hidrantų turi būti įrengta tiek ir jie išdėstomi taip, kad bent du vandens srautai, sklindantys iš skirtingų hidrantų, vienam srautui sklindant iš ištisinės žarnos, pasiektų bet kurią keleiviams arba įgulai laivo plaukimo metu prieinamą vietą, bet kurią kiekvieno tuščio krovinių skyriaus vietą, kiekvieną ro-ro krovinių arba specialiosios paskirties patalpą, nors pastarosios patalpos bet kurią vietą turėtų pasiekti du iš ištisinių žarnų sklindantys vandens srautai. Be to, tokie hidrantai turi būti įrengiami greta įėjimų į apsaugotus skyrius.
\n14.2. Gyvenamosiose bei tarnybinėse patalpose ir mašinų skyriuose turi būti įrengiama tiek hidrantų ir jie išdėstomi taip, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 14.1 papunkčio nuostatų, kai visos vandeniui nelaidžios ir visos pagrindinės vertikaliosios zonos pertvarų durys yra uždarytos.
\n14.3. Kai iš gretimo veleno tunelio žemutiniame lygyje įrengtas praėjimas į mašinų skyrių, netoli įėjimo į mašinų skyrių turi būti įmontuoti du hidrantai. Jeigu įėjimas į mašinų skyrių įrengiamas iš kitų skyrių, viename iš šių skyrių, netoli įėjimo į mašinų skyrių, turi būt įmontuoti du hidrantai. Ši nuostata netaikoma, kai tunelis arba gretimi skyriai nėra įtraukti į evakavimo maršrutą.
\n15.1. Medžiagos, kurias karštis lengvai paverčia netinkamomis, negali būti naudojamos gaisriniam vamzdynui arba hidrantams, jeigu jos nėra tinkamai apsaugotos. Vamzdžiai ir hidrantai turi būti įrengiami taip, kad jais būtų galima lengvai sujungti gaisrines žarnas. Vamzdžiai ir hidrantai montuojami taip, kad jie neužšaltų. Laivuose, kuriais galima gabenti denio krovinį, hidrantai turi būti išdėstomi taip, kad visada būtų lengvai prieinami, o vamzdžiai pagal galimybes montuojami taip, kad denio krovinys jų neapgadintų.
\n15.2. Prie kiekvienos gaisrinės žarnos turi būti montuojamas vožtuvas, kad bet kurią gaisrinę žarną būtų galima atjungti veikiant gaisriniams siurbliams.
\n15.3. Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, uždarymo vožtuvai turi būti įrengiami visuose atvirojo denio gaisrinio vamzdyno atvamzdžiuose, naudojamuose kitais nei gaisro gesinimo tikslais.
\n16.1. Gaisrinės žarnos turi būti iš patvarios, Administracijos ar jos įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės patvirtintos, medžiagos, ir pakankamo ilgio, kad vandens srautu būtų galima pasiekti visus skyrius, kuriuose jas gali prireikti naudoti. Kiekvienai žarnai turi būti skirtas antgalis ir būtinosios jungės. Vienų žarnų antgaliai ir jungės turi tikti ir kitoms žarnoms. Žarnos, šiuose Reikalavimuose vadinamos „gaisrinėmis žarnomis“, ir bet kurios būtinos jų detalės bei parengti įrankiai turi būti laikomi gerai matomoje vietoje prie vandenį tiekiančių hidrantų arba prijungimo taškų. Laivų, skirtų vežti daugiau kaip 36 keleivius, vidiniuose skyriuose gaisrinės žarnos laikomos visą laiką sujungtos su hidrantais.
\n16.2. Prie visų hidrantų, būtinų pagal šių Reikalavimų 14 punktą, turi būti jungiama bent viena gaisrinė žarna. Gaisrinės žarnos ant denio ir antstate neturėtų būti ilgesnės kaip 20 metrų, o mašinų skyriuose – ne ilgesnės kaip 15 metrų, mažuose laivuose – atitinkamai 15 ir 10 metrų.
\n17.1. Šiuose Reikalavimuose nurodyti antgaliai turi būti standartinių dydžių – 12 mm, 16 mm ir 19 mm arba pagal galimybes kuo labiau juos atitinkančių dydžių. Jeigu naudojamos kitokios sistemos, pavyzdžiui, priešgaisrinė vandens purškimo sistema, leidžiama naudoti kitokio skersmens antgalius.
\n17.2. Visi antgaliai – tai patvirtinti dvejopos paskirties (t. y. pritaikyti purkšti vandenį ir lieti jį srove) antgaliai, kuriuose įrengti jų išjungimo įtaisai.
\n17.3. Gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose nenaudotini didesni kaip 12 mm antgaliai.
\n17.4. Mašinų skyriuose ir išoriniuose laivo skyriuose turi būti naudojami tokio dydžio antgaliai, kad šių Reikalavimų 13 punkte minėtu slėgiu iš dviejų srautų būtų gaunamas didžiausias įmanomas vandens, kurį tiekia mažiausio našumo siurblys, kiekis, jeigu nebūtina naudoti didesnių kaip 19 mm antgalių.
\n18.1. Privalomas vienas atskiras gaisrinis siurblys, galintis iš bet kurio gaisrinio hidranto toliau nurodytu slėgiu tiekti bent vieną vandens srovę gaisrui gesinti. Šitokiu būdu tiekiamo vandens kiekis neturi būti mažesnis kaip du trečdaliai to kiekio, kurį išsiurbia veikiantys triumo sausinimo siurbliai. Šio gaisrinio siurblio našumo turi pakakti, kad per gaisrinius hidrantus su 12, 16 arba 19 mm antgaliais tiekdamas didžiausią pirmiau nurodyto vandens kiekį, jis kiekviename hidrante palaikytų mažiausią slėgį, kuris būtinas B klasės laivuose.
\n18.2. Visuose laivuose, skirtuose vežti daugiau kaip 250 keleivių, turi būti įrengtas papildomas visą laiką su gaisriniu vamzdynu sujungtas gaisrinis siurblys. Jis turi būti varomas naudojant atskirą energijos šaltinį. Šis siurblys ir jo energijos šaltinis nestatomi viename skyriuje su siurbliu, būtinu pagal šių Reikalavimų 18.1 papunkčio nuostatas, ir jam turi būti įrengta stacionarioji užbortinė anga, bet ne mašinų skyriuje. Šio siurblio galios, išlaikant ne mažesnį kaip 0,3 N/mm2 slėgį, turi pakakti iš laive įrengto bet kurio gaisrinio hidranto tiekti bent vieną vandens srovę.
\n18.3. Sanitarinės sistemos, balasto, triumo arba bendros paskirties siurblius galima laikyti gaisriniais siurbliais.
\n18.4. Visuose laivuose turi būti įrengtas pakankamo skersmens gaisrinis vamzdynas, galintis veiksmingai tiekti pirmiau nurodytą didžiausią vandens kiekį. Turi būti įrengta tiek hidrantų ir jų vietos parenkamos taip, kad viena vandens srove, liejama iš ilgiausios ištisinės žarnos, kaip B klasės laivams pirmiau nustatyta šių Reikalavimų 16.2 papunktyje, būtų galima pasiekti bet kurią laivo dalį.
\n18.5. Visuose laivuose prie visų hidrantų turi būti pritaisyta bent viena gaisrinė žarna.
\n18.6. Laivuose su neperiodiškai prižiūrimu mašinų skyriumi arba tada, kai juose reikia tik vieno budinčio žmogaus, nuotoliniu valdymu iš navigacinio tiltelio ir iš priešgaisrinės saugos posto, jeigu toks įrengtas, įjungus vieną iš pagrindinių gaisrinių siurblių, iš gaisrinio vamzdyno arba iš gaisrinio vamzdyno, kuriame vienas iš pagrindinių gaisrinių siurblių visą laiką išlaiko tam tikrą slėgį, atitinkamu slėgiu turi būti nedelsiant tiekiamas vanduo.
\n18.7. Prie kiekvieno gaisrinio siurblio slėgio vožtuvo turi būti montuojamas atbulinis vožtuvas.
\nStacionarios gaisro gesinimo sistemos 19. Stacionarios gaisro gesinimo dujomis sistemos naujuose B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei esamuose B klasės laivuose, turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n19.1. Prie vamzdžių, būtinų gesinimo medžiagai pristatyti į saugomus skyrius, turi būti įrengti valdymo vožtuvai, paženklinti taip, kad būtų aiškiai nurodyti tie skyriai, į kuriuos nutiesti vamzdžiai. Turi būti numatyta atitinkama nuostata, reikalaujanti, kad gesinimo medžiaga į jokį skyrių nepatektų per neapsižiūrėjimą.
\n19.2. Gesinimo medžiagos skirstymo vamzdžiai išdėstomi taip, o išleidimo antgaliams išrenkamos tokios vietos, kad gesinimo medžiaga būtų skirstoma tolygiai.
\n19.3. Turi būti numatytos priemonės, leidžiančios būnant ne saugomuose skyriuose uždaryti visas angas, per kurias į saugomą skyrių gali patekti oras arba iš tokio skyriaus ištekėti dujos.
\n19.4. Turi būti numatytos priemonės automatiškai duoti garsinį įspėjimą apie gesinimo medžiagos išleidimą bet kuriame tokiame skyriuje, kuriame paprastai dirba žmonės arba į kurį jie gali įeiti. Prieš leidžiant gesinimo medžiagą, reikiamą laiko tarpą turi būti duodamas pavojaus signalas.
\n19.5. Visų stacionarių gaisro gesinimo dujomis sistemų valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, nesudėtingos ir sugrupuotos keliuose punktuose ir, jeigu įmanoma, tokiose vietose, kad jų neatkirstų saugomuose skyriuose kilęs gaisras. Visose šių priemonių laikymo vietose turi būti aiškūs sistemos valdymo nurodymai, kuriuose atsižvelgta į darbuotojų saugą.
\n19.6. Automatiškai išleisti gesinimo medžiagos neturi būti galima, išskyrus atvejus, kai tai daroma iš tam tikros vietos automatiškai valdomais įrenginiais, sumontuotais papildomai prie bet kurios privalomos stacionarios gaisro gesinimo sistemos, tačiau su ja nesusijusiais, arba tokios medžiagos mašinų skyriuose leidžiamos virš pavojingos gaisro atveju įrangos arba į pavojingas gaisro atveju mašinų skyrių uždarąsias patalpas;
\n19.7. Kai gesinimo medžiagos reikia apsaugoti ne vienam skyriui, prieinama gesinimo medžiaga turi neviršyti didžiausio kiekio, būtino bet kuriam vienam taip apsaugotam skyriui.
\n19.8. Jeigu nenurodyta kitaip, slėginiai rezervuarai gesinimo medžiagai laikyti turi būti įrengti ne saugomuose skyriuose pagal toliau pateikto šių Reikalavimų 19.11 papunkčio nuostatas.
\n19.9. Turi būti numatytos priemonės, kad įgulos nariai arba darbuotojai, dirbantys krante, galėtų saugiai patikrinti gesinimo medžiagos, esančios rezervuaruose, kiekį.
\n19.10. Rezervuarai gesinimo medžiagai laikyti ir su jais susijusios slėginės sudedamosios dalys turi būti projektuojami laikantis atitinkamų statybos normų ir taisyklių, atsižvelgiant į jų išdėstymo vietas ir didžiausią aplinkos temperatūrą, galinčią pasitaikyti eksploatuojant rezervuarus ir su jais susijusias slėgines dalis.
\n19.11. Kai gesinimo medžiaga laikoma nesaugomame skyriuje, ji turi būti laikoma efektyviai, gerai ventiliuojamoje patalpoje, esančioje saugioje ir lengvai prieinamoje vietoje. Atskirą įėjimą iš saugomo skyriaus į šią laikymo patalpą bet kokiu atveju geriausia įrengti iš viršutinio denio.
\n19.12. Angų dangčiai turi būti atidaromi į išorę, gesinimo medžiagos laikymo patalpas nuo gretimų uždarųjų skyrių skiriančios pertvaros, deniai, įskaitant jų duris ir kitas pertvarose, deniuose įrengtų angų uždarymo priemones, turi būti nelaidūs dujoms. Taikant Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 3–4 lenteles, jeigu reikia, šios laikymo patalpos laikomos valdymo postais.
\n19.13. Naujų laivų gaisro gesinimo sistemose ir esamų laivų naujai sumontuotose tokiose sistemose neleidžiama naudoti tokios gesinimo medžiagos, kuri numatomomis jos naudojimo sąlygomis arba pati savaime išskiria žmonėms pavojingą nuodingųjų dujų kiekį arba skleidžia aplinkai žalingas dujas.
\n20.1. Stacionarios gaisro gesinimo dujomis sistemos turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.
\n20.2. Turi būti numatytos priemonės, leidžiančios būnant ne saugomuose skyriuose uždaryti visas tas angas, per kurias į saugomą skyrių gali patekti oras arba iš tokio skyriaus gali ištekėti dujos.
\n20.3. Kai gaisro gesinimo medžiaga laikoma nesaugomame skyriuje, ji turi būti laikoma patalpoje, esančioje už laivapriekio taraninės pertvaros, nenaudojamoje jokiais kitais tikslais. Atskirą įėjimą iš saugomo skyriaus į šią laikymo patalpą geriausia įrengti iš viršutinio denio. Jeigu laikymo patalpa yra žemiau denio, ji turi būti įrengta ne žemiau kaip po viršutiniu deniu ir į ją turi būti įmanoma patekti tiesiogiai iš viršutinio denio laiptais ar kopėčiomis.
\n20.4. Skyriuose, esančiuose žemiau denio, arba tuose skyriuose, į kuriuos negalima patekti iš viršutinio denio, turi būti įrengta mechaninė ventiliacijos sistema, pašalinanti išmetamą orą iš skyriaus dugno, ir turi būti tokio dydžio, kad per valandą būtų atliekami bent 6 oro pakeitimai. Angų dangčiai turi būti atidaromi į išorę, gesinimo medžiagos laikymo patalpas nuo gretimų uždarųjų skyrių skiriančios pertvaros, deniai, įskaitant jų duris ir kitas pertvarose ir deniuose įrengtų angų uždarymo priemones, turi būti nelaidūs dujoms. Taikant Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 1–4 lenteles, šios laikymo patalpos laikomos valdymo postais.
\n21.1. Turi būti numatytas papildomo gesinimo medžiagos kiekio naudojimas, jeigu nesuslėgto oro, sukaupto kiekvieno skyriaus oro rinktuvuose, tūris yra toks, kad jeigu kilus gaisrui šis oras būtų išleistas tame skyriuje, tai jis rimtai paveiktų stacionarios gaisro gesinimo sistemos efektyvumą.
\n21.2. Stacionarios gaisro gesinimo įrangos tiekėjai turi pateikti šios įrangos, įskaitant jos priežiūros atlikimo tvarką, aprašymą valstybine ir anglų kalbomis.
\n21.3. Ne rečiau kaip kartą per metus gesinimo medžiagos kiekį turi tikrinti įrangos tiekėjas, Administracija arba jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė.
\n21.4. Laivo vyriausiojo mechaniko periodiškai atliekamas arba tos organizacijos, kuriai priklauso laivas, vadovybės organizuojamas tikrinimas fiksuojamas laivo žurnale, nurodomas tokio tikrinimo laikas ir apimtys.
\n21.5. Neprivaloma gaisro gesinimo įranga, montuojama, pavyzdžiui, sandėliuose, savo konstrukcija ir matmenimis turi atitikti šių Reikalavimų nuostatas, taikomas aptariamo tipo įrangai.
\n21.6. Ant skyrių, kuriuose sumontuota CO2 įranga, durų turi būti įrašas „Šis skyrius saugomas CO2 įranga ir evakuojamas įsijungus pavojaus signalo įrangai“.
\n22.1. Krovinių skyriuose tas CO2 kiekis, kurį juose galima išleisti, jeigu nenumatyta kitaip, turi būti toks, kad pasklidusios dujos užimtų ne mažiau kaip 30 % didžiausio laivo krovinių skyriaus, kuriame įrengta tokia sistema, bendro tūrio.
\n22.2. Du arba keletas krovinių skyrių, sujungtų ventiliacijos vamzdžiais, laikomi vienu skyriumi. Laivuose, skirtuose gabenti transporto priemones, būtinasis CO2 kiekis prilyginamas 45 % didžiausio laivo krovinių skyriaus bendro tūrio.
\n22.3. Mašinų skyriuose laikomo anglies dioksido turi būti tiek, kad išleistos dujos užimtų ne mažesnį tūrį, atitinkantį didesnįjį iš šių tūrių:
\n22.3.1. 40 % to didžiausio mašinų skyriaus, kuriame įrengta anglies dioksido sistema, bendro tūrio, išskyrus apkalos dalį, esančią virš to lygio, kuriame horizontalusis apkalos plotas sudaro 40 % arba mažiau aptariamojo skyriaus horizontaliojo ploto, išmatuoto viduryje tarp rezervuaro viršaus ir apkalos žemiausios dalies; arba 22.3.2. 35 % to didžiausio mašinų skyriaus bendro tūrio, kuriame įrengta anglies dioksido sistema, įskaitant apkalą; tais atvejais, kai du arba keletas mašinų skyrių ne visiškai atskirti, jie laikomi vienu skyriumi.
\n22.4. Laikoma, kad išleistas iš rezervuaro anglies dioksidas užima 0,56 m3/kg tūrį.
\n22.5. Stacionari vamzdynų sistema turi būti tokia, kad 85 % dujų galėtų būti perduodama į skyrių per 2 minutes.
\n22.6. Anglies dioksido išleidimo mechanizmas:
\n22.6.1. Anglies dioksidui išleisti į tą skyrių, kuriame įrengta anglies dioksido sistema, ir pavojaus signalui įjungti turi būti numatytos dvi atskiros valdymo priemonės. Viena tokia priemone dujos išleidžiamos iš jų laikymo rezervuaro, o kita – atidaromas vamzdžio, kuriuo dujos teka į skyrių, vožtuvas.
\n22.6.2. Abi valdymo priemonės turi būti įrengtos toje dėžėje, iš kurios įjungiamas dujų išleidimas ir kuri aiškiai priskirta atitinkamam skyriui. Kai valdymo priemonių dėžę reikia rakinti, jos raktas laikomas šalia dėžės įrengtoje stacionarioje dėžutėje stikliniu sudaužomu dangteliu.
\n22.7. Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė turi užtikrinti, kad skyriuose, kuriuose stovi CO2 rezervuarai, būtų tinkamai įrengtos durys, ventiliacija ir ryšio priemonės. Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė turi imtis būtinų CO2 balionų, vamzdžių, detalių gaminimo, montavimo, ženklinimo, pildymo ir bandymo bei šios įrangos valdymo ir signalizacijos saugos priemonių.
\n23.1. turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas;
\n23.2. Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė turi užtikrinti, kad skyriuose, kuriuose stovi CO2 rezervuarai, būtų tinkamai įrengtos durys, ventiliacija ir ryšio priemonės. Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė turi imtis būtinų CO2 balionų, vamzdžių, detalių gaminimo, montavimo, ženklinimo, pildymo ir bandymo bei šios įrangos valdymo ir signalizacijos saugos priemonių.
\n24.1. Kai, laikantis šių Reikalavimų 31–35 punktų nuostatų, kuriame nors mašinų skyriuje sumontuojama stacionari gaisro gesinimo lėto plėtimosi putomis sistema, ji turi būti tokia, kad per stacionariąsias išleidimo angas ne lėčiau kaip per 5 minutes galėtų paskleisti putų kiekį, kurio užtektų 150 mm sluoksniu užkloti didžiausią vientisą plotą, kuriame galėtų pasklisti skystasis kuras. Sistema turi būti pritaikyta švirkšti putas, galinčias gesinti degančią alyvą. Turi būti numatytos priemonės putas efektyviai perduoti stacionariąja vamzdžių sistema, valdymo vožtuvais arba čiaupais į atitinkamas išleidimo angas taip, kad putos stacionariaisiais purkštuvais patikimai būtų kreipiamos į skyriaus, kuriame įrengta tokia sistema, pagrindinius ugnies židinius. Putų tūrio didėjimo santykis turi būti ne didesnis kaip 12:1.
\n24.2. Tokios sistemos valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, jomis neturėtų būti sunku naudotis, o jų grupavimo vietų, kurių neatkirstų skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilęs gaisras, skaičius pagal galimybes turi būti kuo mažesnis.
\n26.1. Kiekviena tokia stacionari gaisro gesinimo greito plėtimosi putomis sistema, kurią privaloma įrengti mašinų skyriuje, turi per stacionariąsias išleidimo angas staigiai iššvirkšti tokį putų kiekį, kad didžiausio gesintino ploto dengimo putomis greitis būtų mažiausiai 1 m per minutę. Turi būti laikomas toks putų skysčio kiekis, kad jo užtektų gauti tokį putų tūrį, kad didžiausio skyriaus, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, tūris būtų viršytas penkis kartus. Putų tūrio didėjimo santykis turi būti ne didesnis kaip 1000:1.
\n26.2. Turi būti įrengti putų pristatymo vamzdžiai bei oro įleidimo angos, putų generatoriui tiekiančios orą, o putas gaminančių agregatų kiekis turi užtikrinti efektyvų putų gaminimą ir skirstymą.
\n26.3. Putų generatoriaus slėgio vamzdžiai turi būti išdėstomi taip, kad skyriuje, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, kilęs gaisras nepaveiktų putas gaminančios įrangos.
\n26.4. Putų generatorius, jam energiją tiekiantys šaltiniai, putų gaminimo skystis ir sistemos valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, jomis neturėtų būti sunku naudotis, o jų grupavimo vietų, kurių neatkirstų skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilęs gaisras, skaičius pagal galimybes turi būti kuo mažesnis.
\n26.5. B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, stacionarios mašinų skyrių gaisro gesinimo greito plėtimosi putomis sistemos turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.
\n27.1. Visose stacionariose slėginėse gaisro gesinimo purškiamu vandeniu sistemose, sumontuotose mašinų skyriuose, turi būti įtaisyti patvirtinto tipo purškimo antgaliai.
\n27.2. Antgalių turi būti sumontuota tiek ir jie išdėstomi taip, kad tuose skyriuose, kuriuose įrengta ši gesinimo sistema, būtų užtikrintas veiksmingas vidutiniškai mažiausiai 5 l/m2 per minutę vandens purškimas. Prireikus galima atsižvelgti, ar nereikėtų ypač pavojingose vietose nustatyti didesnio purškiamo vandens greičio. Antgaliai turi būti įrengti virš triumų, viršutinės tankų dalies ir kitų vietų, virš kurių gali pasklisti skystasis kuras, taip pat virš kitų galimų gaisro židinių mašinų skyriuose.
\n27.3. Sistemą galima padalyti į tokias sekcijas, kurių skirstomieji vožtuvai būtų valdomi iš lengvai prieinamų vietų, įrengtų ne skyriuose su gaisro gesinimo sistema, ir kurių lengvai neatkirstų gaisras, kilęs pirmiau minėtuose skyriuose.
\n27.4. Sistemoje turi būti išlaikomas būtinas vandens slėgis, o siurblys, tiekiantis vandenį sistemai, turi įsijungti automatiškai tada, kai joje sumažėja slėgis.
\n27.5. Siurblio našumo turi užtekti, kad siurblys vienu metu būtinu slėgiu galėtų tiekti vandenį visoms sistemos sekcijoms, įrengtoms bet kuriame skyriuje, kurį reikia apsaugoti. Siurblys ir jo valdymo įtaisai įrengiami už skyriaus ar skyrių, kuriuos reikia apsaugoti, ribų. Skyriuje arba skyriuose, kuriuose sumontuota vandens purškimo sistema, kilęs gaisras neturi sugadinti sistemos.
\n27.6. Turi būti laikomasi priemonių, kad vandens nešvarumai neužkimštų antgalių ir nerūdytų vamzdžiai, antgaliai, vožtuvai ir siurblys.
\n27.7. Naujuose B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., siurblį gali sukti atskiras vidaus degimo variklis, tačiau tais atvejais, kai jis priklauso nuo tos elektros energijos, kurią tiekia avarinis generatorius, įrengtas pagal Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo elektros įrangai nuostatas, šis generatorius turi būti sureguliuotas taip, kad, nustojus tiekti elektros energiją iš pagrindinio šaltinio, jis įsijungtų automatiškai ir kad pagal šių Reikalavimų 27.5 papunkčio nuostatas būtinam siurbliui tuojau pat būtų pradėta tiekti elektros energija. Kai siurblį suka atskiras vidaus degimo variklis, šis variklis statomas tokioje vietoje, kad tame skyriuje, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, kilęs gaisras nepaveiktų įrangos, tiekiančios orą varikliui.
\n27.8. B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, stacionariosios slėginės mašinų skyrių gaisro gesinimo purškiamu vandeniu sistemos turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.
\nNešiojamieji gesintuvai 28. Naujuose B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., bei esamuose B klasės laivuose, gesintuvai turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n28.1. Visi gesintuvai turi būti patvirtintų tipų ir konstrukcijų.
\n28.2. Būtini nešiojamieji skysčių gesintuvai turi būti ne didesnės kaip 13,5 litrų ir ne mažesnės kaip 9 litrų talpos. Reikalavimai kitiems gesintuvams – nešiojamieji bent tokie, kaip ir 13,5 litrų skysčių gesintuvai, o jų talpa gesinimo medžiagoms laikyti bent ne mažesnė kaip 9 litrų skysčių gesintuvų talpa.
\n28.3. Be visų būtinų reikalaujamų tipų gesintuvų laive dar turi būti laikoma 50 % atsarginių gesintuvų. Kitas tokio pat tipo gesintuvas – tai atsarginė gesintuvo talpa vietoj to gesintuvo, kurio negalima laive iš naujo lengvai paruošti naudojimui.
\n28.4. Gyvenamosiose patalpose negalima laikyti nešiojamųjų CO2 gesintuvų. Kai šie gesintuvai būna numatyti radijo kabinose, skirstomuosiuose skyduose ir kitose panašiose vietose, tada kiekvieno skyriaus, kuriame laikomas vienas arba daugiau gesintuvų, tūris turi būti toks, kad galinčių išsiskirti garų koncentracija neviršytų 5 % bendro skyriaus tūrio. Laikoma, kad išleistas iš rezervuaro anglies dioksidas užima 0,56 m3/kg tūrį.
\n29.1. Gesintuvai turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.
\n29.2. Gyvenamosiose patalpose anglies dioksido gesintuvų laikyti negalima. Valdymo punktuose ir kituose skyriuose, kuriuose įrengti elektros ar elektroninė įranga arba prietaisai, būtini laivo saugai, laikomi tokie gesintuvai, kurių gesinimo priemonės nelaidžios elektrai arba nekenkia įrangai ir prietaisams.
\n29.3. Parengti naudojimui gesintuvai turi būti laikomi aiškiai matomose vietose, į kurias bet kuriuo metu galima greitai ir lengvai patekti kilus gaisrui, ir laikomi taip, kad jų tinkamumui nepakenktų oro sąlygos, vibracija ar kiti išoriniai veiksniai. Nešiojamuose gesintuvuose turi būti įrengiami įtaisai, parodantys, ar gesintuvas buvo naudojamas.
\n29.4. Pirmiems 10 gesintuvų laive turi būti laikoma dar 100 % atsarginių gesintuvų, o likusiems gesintuvams – 50 % tokių atsarginių gesintuvų talpų, kurios laive gali būti užpildomos iš naujo.
\n29.5. Gesintuvams, kurie negali būti laive iš naujo užpildyti, laikymo vietoje saugomas papildomas kiekis tos pačios talpos, tipo, pajėgumo gesintuvų, kaip numatyta šių Reikalavimų 30.4 papunktyje.
\n30.1. negalima naudoti gesintuvų, pripildytų tokios gesinimo medžiagos, kuri pati arba ją panaudojus numatomomis sąlygomis skleidžia tokį nuodingų medžiagų kiekį, kad gali kilti pavojus žmonėms arba aplinkai;
\n30.2. gesintuvai turi būti tinkami gesinti gaisrus, galinčius kilti netoli gesintuvų laikymo vietos;
\n30.3. vienas iš nešiojamųjų gesintuvų, skirtų naudoti tam tikrame skyriuje, laikomas prie įėjimo į tą skyrių;
\n30.4. mažiausias gesintuvų skaičius:
\n30.4.1. gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose – gesintuvas laikomas tokioje vietoje, kad iš bet kurios vietos iki jo reikėtų eiti ne daugiau kaip 10 metrų;
\n30.4.2. gesintuvas, kurį galima naudoti aukštos įtampos skyriuose, turi būti laikomas prie kiekvieno 20 kW arba didesnės galios pagrindinio ar pagalbinio skydo;
\n30.4.3. laivo virtuvėse gesintuvai turi būti išdėstyti taip, kad iš bet kurios vietos iki jų reikėtų eiti ne daugiau kaip 10 metrų;
\n30.4.4. gesintuvas turi būti laikomas prie dažų sandėlių ir prie tų sandėlių, kuriuose saugomi lengvai įsiliepsnojantys produktai;
\n30.4.5. bent po vieną gesintuvą laikoma navigaciniame tiltelyje ir kiekviename valdymo poste;
\n30.5. naudojimosi nešiojamaisiais gesintuvais, skirtais gyvenamosioms ir tarnybinėms patalpoms, būdai pagal galimybes turi būti vienodi;
\n30.6. nešiojamieji gesintuvai turi būti periodiškai tikrinami, išbandomas jų veikimas ir slėgis.
\nMašinų skyrių gaisro gesinimo įranga 31. 24 metrų ir ilgesnių naujų B, C ir D klasių laivų A kategorijos mašinų skyriuose turi būti:
\n31.1. atsižvelgiant į laivo pastatymo datą, numatyta bet kuri viena iš šių stacionarių gaisro gesinimo sistemų:
\n31.1.1. šių Reikalavimų 19–23 punktų nuostatas atitinkanti dujų sistema arba lygiavertė gesinimo vandeniu sistema, atitinkanti TJO aplinkraščio MSC/Circ.1165 su pakeitimais nuostatas;
\n31.1.2. greito plėtimosi putų sistema, atitinkanti šių Reikalavimų 26 punkto nuostatas;
\n31.1.3. slėginė vandens purškimo sistema, atitinkanti šių Reikalavimų 27 punkto nuostatas;
\n31.2. bent vienas oro ir putų įrangos rinkinys, sudarytas iš įleidžiamojo oro ir putų antgalio, tinkančio gaisrinę žarną jungti su gaisriniu vamzdynu, nešiojamosios cisternos su bent 20 litrų putų skysčio ir vienos atsarginės cisternos. Antgalis, turi būti pritaikytas gaminti putas, tinkamas degančiai alyvai gesinti, bent 1,5 m3 per minutę greičiu;
\n31.3. kiekviename mašinų skyriuje turi būti mažiausiai 45 litrų talpos patvirtinto tipo gesinimo putomis gesintuvai arba jiems lygiaverčiai įtaisai, kurių turi būti tiek, kad putas arba jų pakaitalus būtų galima kreipti į bet kurią degalų ar alyvos slėginės sistemos dalį, krumplinę pavarą arba kitokį gaisro šaltinį, be to, turi būti numatytas pakankamas skaičius nešiojamųjų putų gesintuvų arba jiems lygiaverčių įtaisų, kurie turi būti išdėstyti taip, kad iš bet kurios skyriaus vietos iki gesintuvo nereikėtų eiti daugiau kaip 10 metrų ir kad kiekviename mašinų skyriuje būtų bent po du putų gesintuvus.
\n32.1. turi būti numatyta viena iš šių Reikalavimų 31.1 papunktyje nurodytų stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų ir, be to, kiekviename skyriuje, kuriame stovi vidaus degimo varikliai, skystojo kuro nusodinimo tankai arba skystojo kuro agregatai, mažiausiai 45 litrų talpos putų gesintuvas arba jam lygiaverčiai įtaisai, kurių turi būti tiek, kad putas arba jų pakaitalus būtų galima kreipti į bet kurią degalų ar alyvos slėginės sistemos dalį, krumplinę pavarą arba kitokį gaisro šaltinį;
\n32.2. kiekvienam 746 kW varikliui arba jo daliai turi būti numatytas nešiojamasis gesintuvas, tinkamas degančiai alyvai gesinti; tokiame skyriuje būtini ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip šeši gesintuvai;
\n32.3. vietoje šešių nešiojamųjų gesintuvų, būtinų pagal šio punkto nuostatas, galima naudoti stacionariąją gesinimo lėto plėtimosi putomis sistemą.
\n35.1. A kategorijos mašinų skyriai, viršijantys 500 m3 talpą, be šių Reikalavimų 31.1 papunktyje numatytos stacionariosios gaisro gesinimo sistemos turi būti apsaugoti patvirtinto tipo stacionariąja gesinimo vandeniu ar lygiaverte vietinio taikymo gesinimo sistema, įrengta vadovaujantis TJO parengtomis gairėmis, išdėstytomis TJO aplinkraštyje MSC/Circ. 913 „Stacionariųjų vietinio taikymo gesinimo vandeniu sistemų, skirtų naudoti A kategorijos mašinų skyriuose, tvirtinimo gairės“;
\n35.2. jeigu mašinų skyriai neperiodiškai prižiūrimi, gaisro gesinimo sistemos turi būti paleidžiamos tiek automatiniu, tiek rankiniu būdu. Jeigu mašinų skyriuose nuolat dirba žmonės, gaisro gesinimo sistema gali būti paleidžiama tik rankiniu būdu;
\n35.3. stacionariosios vietinio taikymo gaisro gesinimo sistemos turi galėti apsaugoti šias laivo vietas neišjungiant variklio, neevakuojant laivo personalo ar neizoliuojant skyrių:
\n35.3.1. vidaus degimo mechanizmų, naudojamų laivo eigai ir energijos generavimui, dalis, neatsparias ugniai;
\n35.3.2. katilų priekius;
\n35.3.3. šiukšlių deginimo krosnių dalis, neatsparias ugniai;
\n35.3.4. pašildyto skysto kuro ar karštos alyvos valytuvus;
\n35.4. apie vietinio taikymo sistemos aktyvavimą turi būti pranešama vaizdiniu ir aiškiu garsiniu signalais saugomame skyriuje ir tuose punktuose, kuriuose nuolat dirba žmonės. Signalas turi pranešti, kad aktyvuota atitinkama sistema. Šiame punkte numatyti sistemos signalizacijos reikalavimai papildo, o ne pakeičia gaisro aptikimo ir gaisro signalizacijos sistemas, būtinas pagal kitas šių Reikalavimų nuostatas.
\nSpecialieji mašinų skyrių įrenginiai 36. Naujų B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų specialiesiems mašinų skyrių įrenginiams taikomi reikalavimai:
\n36.1. Apšvietimo liukų, durų, ventiliacijos angų, ventiliacijos vamzdžių angų, užtikrinančių ištraukiamąją ventiliaciją, ir mašinų skyrių kitų angų skaičius turi būti sumažintas tiek, kad laivas būtų vėdinamas ir kad jis veiktų tinkamai ir saugiai.
\n36.2. Turi būti įrengti plieniniai apšvietimo liukai be stiklo. Turi būti numatytos atitinkamos priemonės, kad iš to skyriaus, kuriame turi būti sumontuota gaisro gesinimo sistema, kilus gaisrui būtų šalinami dūmai.
\n38.1. Neturi būti įrengta langų mašinų skyriaus pertvarose. Mašinų skyriuose esančiose valdymo patalpose stiklą leidžiama naudoti.
\n38.2. Turi būti numatytos šios valdymo priemonės:
\n38.2.1. Apšvietimo liukams atidaryti ir uždaryti, ventiliacijos vamzdžio angoms, kurios paprastai naudojamos ištraukiamajai ventiliacijai ir ventiliacijos sklendėms uždaryti.
\n38.2.2. Dūmams išleisti.
\n38.2.3. Durims, valdomoms naudojant energijos šaltinį, uždaryti arba kitų nei vandeniui nelaidžių ir durų valdomų naudojant energijos šaltinį, atidarymo mechanizmams įjungti.
\n38.2.4. Ventiliatoriams išjungti.
\n38.2.5. Pučiamiesiems ir ištraukiamiesiems ventiliatoriams, skystojo kuro pumpavimo siurbliams, skystojo kuro agregatų siurbliams ir kitiems panašiems kuro siurbliams išjungti. Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, kiti panašūs kuro siurbliai – tai tepalinės alyvos tiekimo siurbliai, šiluminės alyvos skirstymo siurbliai ir alyvos separatoriai. Šių Reikalavimų 38.3 papunkčio nuostatos netaikomos nafta užteršto vandens separatoriams.
\n38.3. Šių Reikalavimų 38.2 ir 45.5 papunkčiuose nurodytos būtinos valdymo priemonės išdėstomos taip, kad jų neatkirstų skyriuje, kurio reikmėms jos naudojamos, kilęs gaisras. Šios ir bet kurios kitos būtinos gaisro gesinimo sistemos valdymo priemonės turi būti išdėstytos viename valdymo poste arba grupuojamos taip, kad jų išdėstymo vietų skaičius pagal galimybes būtų kuo mažesnis. Iš viršutinio denio į šiuos valdymo postus turi būti įrengtas saugus įėjimas.
\n38.4. Kai įėjimas į kurį nors A kategorijos mašinų skyrių iš gretimo veleno tunelio įrengiamas žemame lygyje, veleno tunelyje, prie vandeniui nelaidžių durų, turi būti numatytos iš abiejų pusių atidaromos plonos plieninės, ugniai atsparios durys.