3.7.1.2. Specifikacija B. Varikliai, atitinkantys Tvarkos aprašo 5.2 papunktį, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro penkių režimų ciklą(2):
\nRežimo numeris Variklio apsisukimų dažnis Apkrova (%) Svorinis faktorius 1 Vardinis 100 0,05 2 Vardinis 75 0,25 3 Vardinis 50 0,3 4 Vardinis 25 0,3 5 Vardinis 10 0,1 3.7.1.3. Specifikacija C. Traukos varikliams(3), skirtiems naudoti vidaus vandenų kelių laivuose, turi būti taikoma ISO bandymo metodika, apibrėžta ISO 8178-4:2002 [E] ir IMO MARPOL 73/78 konvencijos VI priede (NOx kodeksas).
\nTraukos varikliai, kurie dirba pagal fiksuoto žingsnio vandensraigčio kreivę, bandomi ant dinamometro, naudojant šį 4 režimų stacionarųjį ciklą(4), sukurtą modeliuoti eksploatuojamus komercinius jūros laivų dyzelinius variklius:
\nRežimo numeris Variklio apsisukimų dažnis Apkrova Svorinis faktorius 1 100 % (vardinis) 100 0,20 2 91 % 75 0,50 3 80% 50 0,15 4 63% 25 0,15 Pastovaus apsisukimų dažnio vidaus vandenų kelių laivų traukos varikliai su kintamo žingsnio arba elektriniu būdu jungiamais vandensraigčiais, bandomi ant dinamometro, taikant šį 4 režimų stacionarųjį ciklą(5), kurio apkrova ir svoriniai faktoriai atitinka pirmiau nurodyto ciklo parametrus, tačiau variklis kiekvienu režimu dirba esant vardiniam apsisukimų dažniui:
\nRežimo numeris Variklio apsisukimų dažnis Apkrova Svorinis faktorius 1 Vardinis 100 0,20 2 Vardinis 75 0,50 3 Vardinis 50 0,15 4 Vardinis 25 0,15 3.7.1.4. Specifikacija D. Varikliai, atitinkantys I priedo 1 skirsnio A punkto v papunktį, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro 3 režimų ciklą(6):
\nRežimo numeris Variklio apsisukimų dažnis Apkrova Svorinis faktorius 1 Vardinis 100 0,25 2 Tarpinis 50 0,15 3 Tuščiąja eiga - 0,60
\n3.7.2. Variklio kondicionavimas Variklis ir sistema šildomi didžiausiu greičiu ir sukimo momentu, kad variklio parametrai nusistovėtų pagal gamintojo rekomendacijas.
\nPastaba: Kondicionavimo metu taip pat turėtų būti neleidžiama, kad ankstesnių išmetimo sistemos bandymų nuosėdos turėtų įtakos. Taip pat yra reikalaujamas stabilizacijos periodas tarp bandymo taškų, kuris įtrauktas, kad paeiliui būtų sumažintas kiekvieno taško poveikis.
\n3.7.3. Bandymų seka Pradedama vykdyti bandymų seka. Bandymas atliekamas pagal didėjančią bandymo ciklams pirmiau nustatytą režimų numerių seką.
\nKiekvieno nurodyto bandymo ciklo režimo metu, pasibaigus pradiniam pereinamajam periodui, apibrėžtas greitis turi būti 1 proc. atsižvelgiant į nominalų greitį arba 3 min.-1, pagal tai, kuris yra didesnis, išskyrus žemą tuščiąją eigą, kuri turi neviršyti gamintojo nurodyto leistino nuokrypio. Apibrėžtas sukimo momentas turi būti išlaikomas toks, kad vidurkis per periodą, kurio metu turi būti atliekami matavimai, būtų didžiausio sukimo momento neviršijant 2 proc. bandomuoju greičiu.
\nKiekvienam matavimo taškui reikalingas ne mažesnis kaip 10 minučių laikotarpis. Jeigu variklio bandymui reikalingas ilgesnis ėminių ėmimo laikas, kad ant matavimo filtro būtų gauta pakankama kietųjų dalelių masė, bandymo režimo periodas gali būti pailginamas.
\nRežimo trukmė užrašoma ir pateikiama ataskaitoje.
\nDujinių išmetamųjų teršalų koncentracijos vertės yra matuojamos ir užrašomos paskutiniąsias tris režimo minutes.
\nKietųjų dalelių ėminių ėmimas ir dujinių išmetamųjų teršalų matavimas neturi būti pradedamas prieš pasiekiant variklio stabilizaciją, kaip tai apibrėžia gamintojas, o jų pabaiga turi sutapti.
\nDegalų temperatūra matuojama degalų didelio slėgimo siurblio įėjime arba, kaip apibrėžia gamintojas, užrašoma matavimų vieta.
\n3.7.4. Analizatoriaus rodmenys Analizatoriaus rodmenys registruojami savirašio juostoje arba nustatomi matuojant lygiaverte duomenų gavimo sistema kartu su per analizatorių tekančiomis išmetamomis dujomis ne trumpiau kaip paskutiniąsias tris kiekvieno režimo minutes. Jeigu praskiestam CO ir CO2 matuoti naudojamas ėminių ėmimas į maišelius (žr. 1 priedėlio 1.4.4 punktą), ėminys leidžiamas į maišelį paskutiniąsias tris kiekvieno režimo minutes, maišelyje esantis ėminys tiriamas ir užrašomi duomenys.
\n3.7.5. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas Kietųjų dalelių ėminių ėmimas atliekamas vieno filtro metodu arba kelių filtrų metodu (žr. 1 priedėlio 1.5 punktą). Kadangi šiais metodais gauti rezultatai gali šiek tiek skirtis, kartu su rezultatais turi būti nurodomas taikytas metodas.
\nTaikant vieno filtro metodą, turi būti atsižvelgta į modalius svorio koeficientus, apibrėžtus bandymo ciklo aprašyme, atitinkamai suderinant ėminio debitą ir (arba) ėminių ėmimo laiką.
\nĖminių ėmimas turi būti atliekamas kiekvienu režimu kaip galima vėliau. Vieno režimo ėminio ėmimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 20 sekundžių taikant vieno filtro metodą ir ne trumpesnis kaip 60 sekundžių taikant kelių filtrų metodą. Sistemose be atšakos ėminio ėmimo laikas vienu režimu turi būti ne trumpesnis kaip 60 sekundžių taikant vieno ir kelių filtrų metodus.
\n3.7.6. Variklio tikrinimo sąlygos Variklio greitis ir apkrova, įsiurbiamo oro temperatūra, degalų srautas ir oro arba išmetamųjų dujų srautas matuojamas kiekvienu režimu, kai tik stabilizuojasi variklio darbas.
\nJeigu neįmanoma atlikti išmetamųjų dujų srauto matavimo arba degimui reikalingo oro ir suvartojamų degalų kiekio matavimų, tai galima apskaičiuoti naudojant anglies ir deguonies pusiausvyros metodą (žr. 1 priedėlio 1.2.3 punktą).
\nVisi apskaičiavimams reikalingi papildomi duomenys yra užrašomi (žr. 3 priedėlio 1.1 ir 1.2 punktus).
\n3.8. Kartotinis analizatorių tikrinimas Atlikus išmetamųjų teršalų bandymą, nešikliniosios dujos ir tokios pat kalibravimo dujos bus naudojamos kartotiniam patikrinimui. Bandymas laikomas pavykusiu, jeigu gautas dviejų matavimų rezultatų skirtumas yra mažesnis negu 2 proc.
\n4.1.1. Naudoti išderinimo įtaisus arba taikyti neracionalią išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo strategiją draudžiama.
\n4.2. Variklio kartografavimo metodika Bandymų kameroje darant NRTC bandymą, prieš pradedant bandymo ciklą variklis kartografuojamas apsisukimų dažnio ir sukimo momento santykio kreivei gauti.
\n4.2.1. Kartografuojamo apsisukimų dažnio intervalo nustatymas Mažiausias ir didžiausias kartografavimo apsisukimų dažniai apibrėžiami taip: mažiausias kartografavimo apsisukimų dažnis = apsisukimų dažnis tuščiąja eiga didžiausias kartografavimo apsisukimų dažnis = nhi × 1,02 arba apsisukimų dažnis, kuriam sukimo momentas esant visai apkrovai sumažėja iki nulio, pagal tai, kuris yra mažesnis (čia nhi – didžiausias variklio apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 70 % vardinės galios).
\n4.2.2. Variklio kartografavimo kreivė Norint variklio parametrus stabilizuoti pagal gamintojo rekomendaciją ir gerą inžinerinę praktiką, variklis pašildomas esant didžiausiai galiai. Variklio darbui nusistovėjus, variklis kartografuojamas pagal šias metodikas.
\n4.2.2.1. Kartografavimas pereinamuoju režimu
\n4.2.2.2. Žingsninis kartografavimas
\n4.2.3. Kartografavimo kreivės brėžimas Visi pagal 4.2.2 skirsnį gauti taškai sujungiami tiesinio interpoliavimo būdu. Gautoji sukimo momento kreivė yra kartografavimo kreivė ir turi būti naudojama variklio ciklo normalizuotoms sukimo momento vertėms, nurodytoms III priedo 4 priedėlio variklio dinamometriniame grafike, perskaičiuoti į tikrąsias sukimo momento vertes bandymo ciklui, aprašytam 4.3.3 skirsnyje.
\n4.2.4. Kiti kartografavimo metodai Jei gamintojas mano, kad pirmiau nurodyti kartografavimo būdai yra nepatikimi arba netinka kuriam nors pateiktam varikliui, galima taikyti kitus kartografavimo metodus. Šie alternatyvūs metodai turi atitikti nurodytų kartografavimo metodikų tikslą – nustatyti didžiausią įmanomą sukimo momentą visiems variklio apsisukimų dažniams, gaunamiems darant bandymo ciklus. Metodus, kurie dėl patikimumo arba tipiškumo skiriasi nuo kartografavimo metodų, nurodytų šiame skirsnyje, turi patvirtinti suinteresuotosios šalys, be to, pagrįsti jų taikymą. Tačiau varikliams su reguliatoriumi arba su turbopripūtimu jokiu būdu negalima taikyti mažėjančio variklio apsisukimų dažnio.
\n4.2.5. Kartotiniai bandymai Variklio nereikia kartografuoti prieš kiekvieną bandymo ciklą. Variklis prieš bandymo ciklą turi būti kartografuojamas iš naujo, jei:
\n4.3. Etaloninio bandymo ciklo kūrimas 4.3.1. Etaloninis apsisukimų dažnis Etaloninis apsisukimų dažnis (nref) atitinka 100 % normalizuotas apsisukimų dažnio vertes, nurodytas III priedo 4 priedėlio variklio dinamometriniame grafike. Akivaizdu, kad tikrasis variklio ciklas, gautas denormalizuojant pagal etaloninį apsisukimų dažnį, labai priklauso nuo tinkamo etaloninio apsisukimų dažnio. Etaloninis apsisukimų dažnis nustatomas pagal šią lygtį: nref = mažas apsisukimų dažnis + 95 × (didelis apsisukimų dažnis – mažas apsisukimų dažnis) (didelis apsisukimų dažnis – didžiausias variklio apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 70 % vardinės galios, o mažas apsisukimų dažnis – mažiausias apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 50 % vardinės galios).
\n4.3.2. Variklio apsisukimų dažnio denormalizavimas Apsisukimų dažnis denormalizuojamas taikant šią lygtį 4.3.3. Variklio sukimo momento denormalizavimas Sukimo momento vertės, nurodytos III priedo 4 priedėlio variklio dinamometriniame grafike, yra normalizuotos pagal didžiausią sukimo momentą, esant atitinkamam apsisukimų dažniui. Etaloninio ciklo sukimo momento vertės turi būti denormalizuojamos, naudojant kartografavimo kreivę, apibrėžtą pagal 4.2.2 papunktį taip: tikrasis sukimo momentas = % sukimo momento × didž. sukimo momentas 100 atitinkamam tikrajam apsisukimų dažniui, nustatytam 4.3.2 skirsnyje.
\n4.3.4. Denormalizavimo metodikos pavyzdys Pateikiamas šio bandymo taško denormalizavimo pavyzdys: % apsisukimų dažnio = 43 % sukimo momento = 82 Turint šias: etaloninio apsisukimų dažnio = 2200 min-1, apsisukimų dažnio tuščiąja eiga = 600 min-1 vertes, gaunamas: tikrasis a. d. = 43 ×(2 200 – 600) + 600 = 1 288 min-1 100 Kai 1288 min-1 apsisukimų dažniui kartografavimo kreivėje stebimas didžiausias sukimo momentas 700 Nm, tikrasis sukimo momentas = 82 × 700 = 574 Nm 100 4.4. Dinamometras 4.4.1. Naudojant dinamometrinį jutiklį, sukimo momento signalas perduodamas variklio velenui ir turi būti atsižvelgta į dinamometro inerciją. Tikrasis variklio sukimo momentas lygus dinamometrinio jutiklio sukimo momento rodmens ir stabdžių inercijos momento, padauginto iš kampinio pagreičio, sumai. Kontrolės sistema turi apskaičiuoti realiuoju laiku.
\n4.4.2. Jei variklis bandomas naudojant sūkurine srove valdomą dinamometrą, rekomenduojama, kad taškų, kuriuose skirtumas Tsp – 2 × π × nsp × ΘD yra mažesnis kaip – 5 % didžiausio sukimo momento, nebūtų daugiau kaip 30 (čia: Tsp – reikiamas sukimo momentas, nsp – variklio apsisukimų dažnio išvestinė, ΘD – sūkurine srove valdomo dinamometro sukimosi inercija).
\n4.5. Išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymo eiga Bandymo seka aprašoma šia schema.
\nVariklio ruošimas, matavimai prieš bandymą, charakteristikų patikros ir kalibravimas Variklio kartografavimas (didžiausio sukimo momento kreivė) Vieno arba kelių bandomųjų ciklų vykdymas varikliui, bandymo kamerai, išmetamų teršalų sistemoms patikrinti PRADŽIA Nustatyto pradinio kondicionavimo ciklo vykdymas bent 20 min varikliui ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemai, įskaitant tunelio sistemą (srauto dalies arba viso srauto), kondicionuoti. Kietosios dalelės surenkamos ant tuščiojo bandymo filtro.
\nVarikliui dirbant, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema perjungiama į aplenkimo režimą, o kietųjų dalelių filtras pakeičiamas stabilizuotu ir pasvertu ėminių ėmimo filtru. Visų sistemų paruošimas imti ėminius ir rinkti duomenis.
\nVykdomas karšto variklio išmetamų teršalų nustatymo bandymas per penkias minutes nuo variklio išjungimo arba nuo to momento, kai veikiantis variklis buvo perjungtas į darbo tuščiąja eiga režimą.
\nPrireikus prieš matavimo ciklą galima vykdyti vieną arba kelis bandomuosius ciklus varikliui, bandymo kamerai, išmetamų teršalų sistemoms patikrinti.
\n4.5.1. Ėminių ėmimo filtrų ruošimas Bent vienai valandai prieš bandymą kiekvienas filtras dedamas į Petri indą, apsaugotą nuo dulkių, bet užtikrinančią oro apykaitą, ir dedamas į svėrimo kamerą stabilizuotis. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užrašoma filtro masė. Filtras laikomas uždarytame Petri inde arba sandariame filtro laikiklyje tol, kol bus panaudotas bandymui daryti. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas po to, kai buvo išimtas iš svėrimo kameros. Užrašoma taros masė.
\n4.5.2. Matavimo įrangos instaliavimas Bandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Išmetimo vamzdis turi būti prijungtas prie viso srauto praskiedimo sistemos, jei naudojama.
\n4.5.3. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas ir pradinis kondicionavimas Praskiedimo sistema ir variklis turi būti paleisti ir pašildomi. Ėminių ėmimo sistemos pradinis kondicionavimas turi būti daromas varikliui dirbant bent 20 min vardinio apsisukimų dažnio ir 100 % sukimo momento režimu, ir tuo pat metu veikiant dalies srauto ėminių ėmimo sistemai arba viso srauto CVS su antrinio praskiedimo sistema. Toliau imami tuštieji kietųjų dalelių ėminiai. Kietųjų dalelių filtrų stabilizuoti arba sverti nereikia, ir jie gali būti išmesti. Kondicionuojant filtrus galima keisti, jei visas ėminių ėmimo per filtrus ir sistemą laikas yra ilgesnis kaip 20 min. Nustatyti srautai turi apytikriai atitikti pereinamųjų režimų ciklui pasirinktus srautus. Prireikus sukimo momentas daromas mažesnis kaip 100 %, nekeičiant vardinio apsisukimų dažnio režimo, kad nebūtų viršyta nustatyta didžiausia ėminio ėmimo zonos 191 °C temperatūra.
\n4.5.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas Paleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kuriai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Galima nustatyti kietųjų dalelių fono koncentraciją praskiedimo ore imant praskiedimo oro ėminius prieš orui patenkant į praskiedimo tunelį. Pageidautina fono kietųjų dalelių ėminį imti vykdant pereinamųjų režimų ciklą, jei yra kita kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema. Kitaip galima naudoti kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą, kuri yra naudojama pereinamųjų režimų ciklo kietųjų dalelių ėminiams imti. Jei naudojamas filtruotas praskiedimo oras, galima daryti vieną matavimą prieš bandymą arba po jo. Jei praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti reikėtų prieš ciklo pradžią ir jį užbaigus, o gautas vertes suvidurkinti.
\n4.5.5. Praskiedimo sistemos reguliavimas Visas praskiestas išmetamųjų dujų srautas, gautas viso srauto parskiedimo sistemoje arba dalies srauto praskiedimo sistemoje, reguliuojamas taip, kad sistemoje nevyktų vandens kondensacija, o filtro įėjimo didžiausia temperatūra būtų nuo 315 K (42 °C) iki 325 K (52 °C).
\n4.5.6. Analizatorių tikrinimas Nustatomas išmetamųjų dujų analizatorių nulis ir jie kalibruojami. Jei naudojami ėminio ėmimo maišai, iš jų turi būti išsiurbtas oras.
\n4.5.7. Variklio paleidimas Stabilizuotas variklis paleidžiamas per 5 min po pašildymo pagal gamintojo rekomenduotą paleidimo metodiką, pateiktą savininko vadove, naudojant gamyklinį starterį arba dinamometrą. Pasirinktinai bandymą galima pradėti, praėjus ne daugiau kaip 5 min nuo variklio kondicionavimo tarpsnio, variklio neišjungiant, kai jis pasiekia tuščiosios eigos apsisukimų dažnį.
\n4.5.8. Bandymo ciklas 4.5.8.1. Bandymo seka Bandymo seka pradedama, variklį įjungus po to, kai jis buvo išjungtas, pasibaigus pradinio kondicionavimo tarpsniui, arba varikliui dirbant tuščiąja eiga, jei bandymas daromas tiesiogiai po pradinio kondicionavimo tarpsnio, variklio neišjungus. Bandymas daromas pagal etaloninį ciklą, kaip nustatyta III priedo 4 priedėlyje. Variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento reguliavimo komandos duodamos 5 Hz dažniu (rekomenduojama 10 Hz) arba didesniu. Reguliavimo taškai turi būti apskaičiuoti taikant tiesinį 1 Hz dažnio etaloninio ciklo reguliavimo taškų interpoliavimą. Variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento atsako vertės užrašomos visą bandymo ciklą bent kartą per sekundę, o signalai gali būti elektroniniu būdu filtruojami.
\n4.5.8.2. Analizatorių atsakas Paleidžiant variklį arba pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, tuo pat metu įjungiama matavimo įranga, kuri:
\nJei taikomas natūralių išmetamųjų dujų matavimo metodas, išmetamų teršalų koncentracija (HC, CO ir NOx) ir išmetamųjų dujų masės srautas matuojamas nepertraukiamai ir įvedamas į kompiuterio sistemos atmintį bent 2 Hz dažniu. Visi kiti duomenys gali būti užrašomi ėminio ėmimo dažniu bent 1 Hz. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, darant duomenų įvertinimą.
\nJei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, HC ir NOx kiekis praskiedimo tunelyje turi būti matuojamas nepertraukiamai bent 2 Hz dažniu. Vidutinės koncentracijos nustatomos integruojant viso bandymo ciklo analizatoriaus signalus. Sistemos atsako trukmė turi būti ne didesnė kaip 20 s ir prireikus turi būti derinama su CVS srauto svyravimais bei ėminio ėmimo trukmės/bandymo ciklo nukrypimais. CO ir CO2 koncentracija turi būti nustatyta integravimo būdu arba matuojant koncentraciją ėminių ėmimo maiše, į kurį renkama visą bandymo ciklą. Dujinių teršalų koncentracija praskiedimo ore turi būti nustatoma integravimo būdu arba nustatant į maišą surinkto praskiedimo oro ėminio koncentracijos vertes. Visi kiti parametrai, vertės turi būti užrašomi bent vieno matavimo per sekundę dažniu (1 Hz).
\n4.5.8.3. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas Paleidžiant variklį arba pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema turi būti jungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių ėmimo grandinę.
\nJei naudojama dalies srauto praskiedimo sistema, ėminio ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą arba per tiekimo vamzdį būtų užtikrinamas išmetamųjų dujų masės srautui proporcingas srautas.
\nJei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, ėminio ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą arba per tiekimo vamzdį būtų palaikomas nustatytos vertės srautas ± 5 % naudojama dalies srauto praskiedimo sistema. Jei taikomas srauto kompensavimas (t. y. ėminio srauto proporcingas reguliavimas), turi būti parodyta, kad pagrindinio tunelio srauto ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo srauto santykis nesikeičia daugiau kaip ± 5 % nustatytos vertės (išskyrus pirmąsias 10 ėminio ėmimo sekundžių).
\nPastaba.
\nDvigubo praskiedimo atveju ėminio srautas yra srauto per ėminio filtrus ir antrinio praskiedimo oro srauto grynasis skirtumas.
\nTuri būti užrašoma vidutinė temperatūra ir slėgis dujų matuoklio (-ių) arba srauto matavimo prietaisų įleidžiamosiose angose. Jei nustatyto dydžio srautas dėl didelio kietųjų dalelių kiekio ant filtro negali būti palaikomas visą ciklo laiką (± 5 % tikslumu), bandymas turi būti anuliuotas. Bandymas turi būti pakartotas naudojant mažesnį srautą ir (arba) didesnio skersmens filtrą.
\n4.5.8.4. Variklio gesimas Jei darant bandymą variklis kuriuo nors momentu užgęsta, varikliui turi būti daromas pradinis kondicionavimas, variklis vėl paleidžiamas ir bandymas kartojamas. Jei vykdant bandymo ciklą sugenda kuri nors reikalinga bandymo įranga, bandymas turi būti anuliuotas.
\n4.5.8.5. Veiksmai po bandymo Baigus bandymą, turi būti sustabdytas praskiestų išmetamųjų dujų masės srauto, praskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimas, dujų srautas į ėminio rinkimo maišus ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančio analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis tol, kol baigiasi sistemos atsako laikas.
\nKoncentracija ėminio rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kiek įmanoma greičiau ir būtinai ne vėliau kaip per 20 min nuo bandymo ciklo pabaigos.
\nPo išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo vėl patikrinami analizatoriai, naudojant nulio ir patikros dujas. Bandymas bus laikomas priimtinu, jei prieš bandymą ir po bandymo gautų rezultatų skirtumas patikros dujų vertei yra mažesnis kaip 2 %.
\nDalelių filtrai į svėrimo kamerą turi būti grąžinti ne vėliau kaip praėjus valandai po bandymo. Bent vieną valandą jie turi būti kondicionuojami Petri inde, kuris yra apsaugotas nuo dulkių, bet užtikrinantis oro apykaitą, ir sveriami. Užrašoma bendroji filtrų masė.
\n4.6. Bandymo eigos tikrinimas 4.6.1. Duomenų poslinkis Norint sumažinti paklaidą dėl ciklo išmatuotų atsako ir etaloninių verčių signalų tarpusavio vėlinimo, visa variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento išmatuotų signalų seka laike gali būti paskubinta arba uždelsta etaloninių apsisukimų dažnio ir sukimo momento sekos atžvilgiu. Jei daromas išmatuoto atsako signalų poslinkis, tuo pačiu dydžiu ir ta pačia kryptimi turi būti paslinktos apsisukimų dažnio ir sukimo momento vertės.
\n4.6.2. Ciklo darbo vertės apskaičiavimas Tikroji ciklo darbo vertė Wact (kWh) apskaičiuojama naudojant kiekvieną porą užrašomų variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento išmatuoto atsako verčių. Tikroji ciklo darbo vertė Wact yra naudojama norint palyginti su etalonine ciklo darbo verte Wref ir apskaičiuoti stabdžių savitąjį išmetamųjų teršalų kiekį. Tas pat metodas turi būti taikomas integruojant etaloninę ir tikrąją variklio galią. Jei reikia nustatyti vertes tarp gretimų etaloninių ar gretimų išmatuotų verčių, turi būti taikoma tiesinė interpoliacija.
\nIntegruojant etaloninį ir tikrąjį ciklo darbą visos neigiamos sukimo momento vertės turi būti prilygintos nuliui ir įtrauktos. Jei integruojama, kai dažnis mažesnis kaip 5 Hz, ir jei per duotą laiko atkarpą sukimo momento vertė pasikeičia iš teigiamos į neigiamą arba iš neigiamos į teigiamą, neigiama dalis turi būti apskaičiuota ir prilyginta nuliui. Teigiama dalis turi būti įtraukta į suintegruotą vertę.
\nWact vertė turi būti nuo – 15 % iki + 5 % Wref.
\n4.6.3. Bandymo ciklo tinkamumo patvirtinimo statistika Turi būti gautos apsisukimų dažnio, sukimo momento ir galios išmatuoto atsako verčių bei jų etaloninių verčių tiesinės regresijos lygtys. Tai turi būti daroma įvykus išmatuoto atsako duomenų poslinkiui, jei buvo pasirinktas šis būdas. Taikant mažiausių kvadratų metodą, gaunama tokia geriausia sutapatinimo lygtis: y = mx + b čia: y – apsisukimų dažnio (min-1), sukimo momento (Nm) ar galios (kW) išmatuotoji (tikroji) vertė, m – regresijos kreivės krypties koeficientas, x – apsisukimų dažnio (min-1), sukimo momento (N × m) arba galios (kW) etaloninė vertė, b – regresijos kreivės atkarpa Y ašyje.
\nTuri būti apskaičiuota kiekvienos regresijos kreivės standartinė vertės y pagal x paklaida (SE) ir mišriosios koreliacijos koeficientas (r2).
\nRekomenduojama šią analizę daryti taikant 1 Hz dažnį. Turi būti įvykdomi 1 lentelėje nurodyti kriterijai, kad būtų galima patvirtinti bandymo tinkamumą.
\n1 lentelė. Regresijos kreivės tolerancijos vertės Apsisukimų dažnis Sukimo momentas Galia Y pagal X vertę standartinė paklaida (SE) ne didesnė kaip 100 min-1 ne didesnė kaip 13 % didžiausio variklio sukimo momento galios kartografavimo kreivėje ne didesnė kaip 8 % didžiausios variklio galios kartografavimo kreivėje Regresijos kreivės krypties koeficientas, m 0,95–1,03 0,83–1,03 0,89–1,03 Mišriosios koreliacijos koeficientas, r2 ne mažesnis kaip 0,9700 ne mažesnis kaip 0,8800 ne mažesnis kaip 0,9100 Regresijos kreivės atkarpa Y ašyje, b ± 50 min-1 ± 20 Nm arba ± 2 % didž. sukimo momento, kuri vertė yra didesnė ± 4 kW arba ± 2 % didž. galios, kuri vertė yra didesnė Taškus galima šalinti prieš regresijos apskaičiavimą regresijos kreivei gauti, jei jie yra nurodyti 2 lentelėje. Tačiau šie taškai neturi būti pašalinami apskaičiuojant ciklo darbą ir išmetamus teršalus. Režimo tuščiąja eiga taškas apibrėžiamas kaip taškas, kuriame normalizuotas sukimo momentas 0 % ir normalizuotas apsisukimų dažnis 0 %. Taškus galima šalinti visam ciklui arba bet kuriai jo daliai.
\n7 lentelė. Taškai, kuriuos leidžiama pašalinti iš regresijos analizės (iš regresijos analizės pašalinti taškai turi būti nurodyti) Sąlyga Apsisukimų dažnio ir (arba) sukimo momento, ir (arba) galios taškai, kurie gali būti pašalinti atsižvelgiant į kairėje skiltyje išvardytas sąlygas Pirmosios 24 (±1) s ir paskutinės 25 s Apsisukimų dažnio, sukimo momento ir galios Droselio sklendė visiškai atidaryta, sukimo momento matuojamas atsakas < 95 % etaloninio sukimo momento Sukimo momento ir (arba) galios Droselio sklendė visiškai atidaryta ir apsisukimų dažnio matuojamas atsakas < 95 % etaloninio apsisukimų dažnio Apsisukimų dažnio ir (arba) galios Droselio sklendė uždaryta, apsisukimų dažnio matuojamas atsakas > apsisukimų dažnį tuščiąja eiga +50 min-1, o sukimo momento matuojamas atsakas > 105 % etaloninio sukimo momento Sukimo momento ir (arba) galios Droselio sklendė uždaryta, apsisukimų dažnio matuojamas atsakas ≤ apsisukimų dažnį tuščiąja eiga + 50 min-1, o sukimo momento matuojamas atsakas = gamintojo apibrėžtam (išmatuotam) sukimo momentui tuščiąja eiga ± 2 % didžiausio sukimo momento Apsisukimų dažnio ir (arba) galios Droselio sklendė uždaryta ir apsisukimų dažnio matuojamas atsakas > 105 % etaloninio apsisukimų dažnio Apsisukimų dažnio ir (arba) galios. ______________ 1 priedėlis 1. MATAVIMŲ IR ĖMINIŲ ĖMIMO TVARKA Bandymui pateiktos dujinės ir kietųjų dalelių sudedamosios dalys, kurias išmeta variklis, yra matuojamos VI priede apibūdintais metodais. VI priedo metodai apibūdina rekomenduojamas išmetamųjų dujų analizines sistemas (1.1 punktas) ir rekomenduojamas kietųjų dalelių praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemas (1.2 punktas).
\n1.1. Techninės dinamometro charakteristikos Naudojamas bet koks variklio dinamometras, kurio charakteristikos leidžia atlikti bandymų ciklą, apibūdintą III priedo 3.7.1 punkte. Sukimo momento ir dažnio matavimams naudojami prietaisai turi būti tokie, kad būtų galima išmatuoti veleno galią, atsižvelgiant į nurodytas ribas. Gali būti reikalingi papildomi apskaičiavimai. Matavimo prietaisų tikslumas turi būti toks, kad neviršytų 1.3 punkte nurodytų didžiausių nukrypimo dydžių.
\n1.2. Išmetamųjų dujų srautas Išmetamųjų dujų srautas nustatomas vienu iš 1.2.1–1.2.4 papunkčiuose nurodytų metodų.
\n1.2.1. Tiesioginio matavimo metodas Išmetamųjų dujų srauto tiesioginis matavimas atliekamas srauto matavimo tūta arba lygiaverte matavimo sistema (išsami informacija – ISO 5167: 2000).
\nPastaba: Tiesioginį dujų srauto matavimą atlikti sudėtinga. Turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad būtų išvengta matavimo klaidų, kurios veiktų išmetamų teršalų verčių paklaidas.
\n1.2.2. Oro ir degalų matavimo metodas Oro srauto ir kuro srauto matavimas.
\nNaudojami oro srauto matuokliai ir degalų srauto matuokliai, kurių tikslumas apibrėžtas 1.3 punkte.
\nIšmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
\nGEXHW = GAIRW + GFUEL (drėgnų išmetamųjų dujų masei) 1.2.3. Anglies pusiausvyros metodas Išmetamųjų dujų masės apskaičiavimas pagal degalų suvartojimą ir išmetamųjų dujų koncentraciją, taikant anglies pusiausvyros metodą (žr. III priedo 3 priedėlį).
\n1.2.4. Bandomųjų dujų matavimo metodas Pagal šį metodą išmetamosiose dujose matuojama bandomųjų dujų koncentracija. Žinomas kiekis inertinių dujų (pvz., grynas helis) įpurškiamas į išmetamąsias dujas kaip bandomosios dujos. Dujos sumaišomos ir praskiedžiamos išmetamosiomis dujomis, tačiau turi nereaguoti išmetimo vamzdyje. Toliau išmetamųjų dujų ėminyje matuojama dujų koncentracija.
\nSiekiant visiškai sumaišyti bandomąsias dujas, išmetamųjų dujų ėmimo zondas turi būti įrengtas bent 1 m arba 30 išmetimo vamzdžio skersmenų atstumu, jei didesnis, pasroviui nuo bandomųjų dujų įpurškimo vietos. Ėminių ėmimo zondas gali būti įrengtas arčiau įpurškimo vietos, jei visiškas sumaišymas tikrinamas lyginant bandomųjų dujų koncentraciją ir etaloninę koncentraciją, kai bandomosios dujos įpurškiamos prieš variklį.
\nBandomųjų dujų srautas turi būti tokio dydžio, kad po sumaišymo bandomųjų dujų koncentracija varikliui dirbant tuščiąja eiga būtų mažesnė kaip bandomųjų dujų analizatoriaus skalės didžiausia vertė.
\nIšmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
\nGEXHW = čia:
\nGEXHW – momentinis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s) GT – bandomųjų dujų srautas (cm³/min) concmix – momentinė bandomųjų dujų koncentracija po sumaišymo (ppm) ρEXH – išmetamųjų dujų tankis (kg/m³) conca – bandomųjų dujų fono koncentracija įleidžiamame ore (ppm) Bandomųjų dujų fono koncentracija (conca) gali būti nustatyta suvidurkinant fono koncentracijos, išmatuotos prieš pat bandymą ir iškart po jo, vertes.
\nKai fono koncentracija sudaro mažiau kaip 1 % bandomųjų dujų po sumaišymo koncentracijos (concmix.) esant didžiausiam išmetamųjų dujų srautui, į fono koncentraciją galima neatsižvelgti.
\nVisa sistema turi atitikti tikslumo specifikacijas dėl išmetamųjų dujų srauto ir turi būti kalibruojama pagal 2 priedėlio 1.11.2 skirsnį.
\n1.2.5. Oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas Pagal šį metodą išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas pagal oro srautą ir oro bei degalų santykį. Momentinis išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas taip:
\nGEXHW = GAIRW × = 14,5 λ = čia:
\nA/Fst – stechiometrinis oro ir degalų santykis (kg/kg) λ – santykinis oro ir degalų santykis concCO2 – sauso CO2 koncentracija (%) concCO – sauso CO koncentracija (ppm) concHC – HC koncentracija (ppm) Pastaba.
\nApskaičiavimas daromas dyzeliniams degalams, kai H/C santykis lygus 1,8.
\nOro srautmatis turi atitikti 3 lentelės specifikacijas, naudojamas CO2 analizatorius turi atitikti 1.4.1 skirsnio specifikacijas, o visa sistema turi atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.
\nPasirinktinai galima naudoti oro ir degalų santykio matavimo įrangą, pvz., cirkonio tipo jutiklį, norint išmatuoti santykinį oro ir degalų santykį pagal 1.4.4 skirsnio specifikacijas.
\n1.2.6. Suminis praskiestų išmetamųjų dujų srautas Jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, suminis praskiestų išmetamųjų dujų srautas (GTOTW) yra matuojamas PDP, CFV arba SSV (VI priedo 1.2.1.2 skirsnis). Tikslumas turi atitikti III priedo 2 priedėlio 2.2 skirsnio nuostatas.
\n1.3. Tikslumas Visų matavimo prietaisų kalibravimas turi būti susietas su nacionaliniais arba tarptautiniais standartais ir atitikti 3 lentelėje pateiktus reikalavimus.
\n3 lentelė. Matavimo prietaisų tikslumas Nr.
\nMatavimo prietaisas Tikslumas 1 Variklio apsisukimų dažnis ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė 2 Sukimo momentas ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė 3 Degalų suvartojimas ± 2 % variklio didžiausios vertės 4 Oro suvartojimas ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė 5 Išmetamųjų dujų srautas ± 2,5 % rodmens arba ± 1,5 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė 6 Temperatūra < 600 K ± 2 K absoliučiosios vertės 7 Temperatūra > 600 K ± 1 % rodmens 8 Išmetamųjų dujų slėgis ± 0,2 kPa absoliučiosios vertės 9 Slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje ± 0,05 kPa absoliučiosios vertės 10 Atmosferos slėgis ± 0,1 kPa absoliučiosios vertės 11 Kitos slėgio vertės ± 0,1 kPa absoliučiosios vertės 12 Absoliučioji drėgmė ± 5 % rodmens 13 Praskiedimo oro srautas ± 2 % rodmens 14 Praskiestų išmetamųjų dujų srautas ± 2 % rodmens 1.4. Dujinių komponentų nustatymas 1.4.1. Bendrosios analizatorių specifikacijos Analizatoriuje turi būti matavimo diapazonas, atitinkantis tikslumą, kurio reikia norint išmatuoti išmetamųjų dujų komponentų koncentracijos vertes (1.4.1.1 skirsnis). Rekomenduojama analizatorius naudoti taip, kad matuojamos koncentracijos rodmuo sudarytų 15 %–100 % visos skalės.
\nJei visos skalės vertė lygi 155 ppm (arba ppm C) arba mažesnė, arba jei naudojamos išvesties sistemos (kompiuteriai, duomenų registruotuvai), kurios gali užtikrinti pakankamą tikslumą ir skiriamąją gebą diapazone iki 15 % visos skalės, yra priimtini koncentracijos rodmenys, mažesni kaip 15 % visos skalės. Šiuo atveju turi būti daromas papildomas kalibravimas kalibravimo kreivių tikslumui užtikrinti, III priedo 2 priedėlio 1.5.5.2 skirsnis.
\nĮrangos elektromagnetinis suderinamumas (EMC) turi būti tokio lygio, kuris leistų kiek įmanoma sumažinti papildomas paklaidas.
\n1.4.1.1. Matavimų paklaida Analizatorius neturi nukrypti nuo vardinės kalibravimo taško vertės daugiau kaip ± 2 % rodmens arba 0,3 % visos skalės, jei ši vertė didesnė.
\nPastaba.
\nŠiame standarte tikslumas yra apibrėžiamas kaip analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo kalibravimo, naudojant kalibravimo dujas, vardinių verčių (≡ tikrųjų verčių).
\n1.4.1.2. Pakartojamumas Pakartojamumas, kuris apibrėžiamas kaip 2,5 karto standartinis nuokrypis, gautas 10 kartų pakartotinai matuojant atsaką į vartojamas kalibravimo arba patikros dujas, turi būti ne didesnis kaip ± 1 % visos skalės kiekviename naudojamame didesnės kaip 155 ppm (ar ppm C) koncentracijos diapazone arba ± 2 % kiekviename mažesniame kaip 155 ppm (ar ppm C) diapazone.
\n1.4.1.3. Triukšmas Visuose taikomuose diapazonuose analizatoriaus dvigubos amplitudės atsakas į nulio nustatymo ir kalibravimo arba patikros dujų koncentraciją per bet kurį 10 s laikotarpį turi būti ne didesnis kaip 2 % visos skalės vertės.
\n1.4.1.4. Nulio dreifas Nulio dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Atsakas į nulio koncentraciją yra apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujų koncentraciją per 30 s.
\n1.4.1.5. Patikros vertės dreifas Patikros vertės dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Patikros vertė apibrėžiama kaip skirtumas tarp atsako į patikros dujų koncentraciją ir atsako į nulio nustatymo dujų koncentraciją. Atsakas į patikros vertę apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į patikros dujų koncentraciją per 30 s.
\n1.4.2. Dujų džiovinimas Pasirinktinai naudojamas dujų džiovinimo įtaisas turi kuo mažiau veikti matuojamų dujų koncentraciją. Cheminės džiovinimo priemonės nėra priimtinas būdas vandeniui iš ėminio šalinti.
\n1.4.3. Analizatoriai Šio priedėlio 1.4.3.1–1.4.3.5 skirsniuose yra apibūdinti taikytini matavimo principai. Detalus matavimo sistemų aprašymas pateiktas VI priede.
\nDujos, kurių kiekį reikia nustatyti, turi būti analizuojamos šiais prietaisais. Netiesinio atsako analizatoriams leidžiama taikyti tiesinimo grandines.
\n1.4.3.1. Anglies monoksido (CO) analizė Anglies monoksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.
\n1.4.3.2. Anglies dioksido (CO2) analizė Anglies dioksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.
\n1.4.3.3. Angliavandenilių (HC) analizė Angliavandenilių analizatorius turi būti šildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (HFID) tipo su detektoriumi, vožtuvais, vamzdynu ir pan., šildomais tiek, kad dujų temperatūra būtų 463 K (190 °C) ± 10 K.
\n1.4.3.4. Azoto oksidų (NOx) analizė Azoto oksidų analizatorius turi būti chemiliuminescencinio detektoriaus (CLD) arba šildomo chemiliuminescencinio detektoriaus (HCLD) tipo su NO2/NO konverteriu, jei matuojamos sausos dujos. Jei matuojamos drėgnos dujos, turi būti naudojamas HCLD su konverteriu, kurio temperatūra būtų didesnė kaip 328 K (55 °C), jei atitinka gesinimo vandens garais tikrinimo reikalavimus (III priedo 2 priedėlio 1.9.2.2 skirsnis).
\nNaudojant CLD ir HCLD, sienelių temperatūra ėminio kelyje turi būti 328 K–473 K (55 °C–200 °C) iki konverterio, jei matuojamos sausos dujos, ir iki analizatoriaus, jei matuojamos drėgnos dujos.
\n1.4.4. Oro ir degalų santykio matavimas Naudojama oro ir degalų santykio matavimo įranga išmetamųjų dujų srautui nustatyti, kaip apibrėžta 1.2.5 skirsnyje, turi būti plataus diapazono oro ir degalų santykio jutiklis arba cirkonio tipo lambda jutiklis.
\nJutiklis įrengiamas tiesiogiai ant išmetimo vamzdžio tokioje vietoje, kurioje išmetamųjų dujų temperatūra yra pakankamai didelė, kad būtų išvengta vandens kondensacijos.
\nJutiklio ir kartu naudojamos elektronikos tikslumas turi atitkti šias ribas: ± 3 % rodmens, λ < 2 ± 5 % rodmens, 2 ≤ λ < 5 ± 10 % rodmens, 5 ≤ λ Siekiant atitikti pirmiau nurodytą tikslumą, jutiklis turi būti kalibruojamas, kaip apibrėžta prietaiso gamintojo.
\n1.4.5. Dujinių teršalų ėminių ėmimas Dujinių išmetamų teršalų ėminių zondai turi būti įtaisyti ne mažiau kaip 0,5 m arba per tris išmetimo vamzdžio skersmenis, pasirenkamas didesnis atstumas, kiek tik įmanoma prieš srovę nuo išmetamųjų dujų sistemos išėjimo angos ir pakankamai arti variklio, kad prie zondo išmetamųjų dujų temperatūra būtų ne mažesnė kaip 343 K (70 °C).
\nJei tai daugiacilindris variklis su šakotu išmetamųjų dujų kolektoriumi, zondo įvadas turi būti gana toli pasroviui, užtikrinant, kad ėminys atitiktų visų cilindrų išmetamųjų dujų vidurkį. Daugiacilindriuose varikliuose su atskiromis kolektorių grupėmis, pvz., „V“ tipo konfigūracijos variklyje, leistina imti ėminį iš kiekvienos grupės atskirai ir apskaičiuoti išmetamųjų dujų vidurkį. Gali būti taikomi kiti metodai, jei būtų įrodyta, kad jie yra suderinami su aukščiau minėtais metodais. Išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti turi būti naudojamas visas variklio išmetamųjų dujų masės srautas.
\nJei išmetamųjų dujų sudėčiai įtakos turi bet kokia papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistema, išmetamųjų dujų ėminys turi būti imamas prieš šį įtaisą darant I etapo bandymus ir už šio įtaiso darant II etapo bandymus. Jei kietosioms dalelėms nustatyti naudojama viso srauto praskiedimo sistema, praskiestose išmetamose dujose taip pat galima nustatyti dujinius išmetamus teršalus. Ėminių ėmimo zondai turi būti šalia kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondo praskiedimo tunelyje (VI priedo 1.2.1.2, DT skirsnis ir 1.2.2, PSP skirsnis). CO ir CO2 galima pasirinktinai nustatyti imant ėminius į maišą ir paskui matuoti jų koncentraciją ėminių maiše.
\n1.5. Kietųjų dalelių nustatymas Kietosioms dalelėms nustatyti reikalinga praskiedimo sistema. Praskiesti galima naudojant dalies srauto praskiedimo sistemą arba viso srauto praskiedimo sistemą. Srautas per praskiedimo sistemą turi būti pakankamai didelis, kad visiškai būtų išvengta vandens kondensacijos praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemose, o praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra prieš pat filtro laikiklius būtų nuo 315 K (42 °C) iki 325 K (52 °C). Praskiedimo orą leidžiama džiovinti prieš jam patenkant į praskiedimo sistemą, jei oras labai drėgnas. Rekomenduojama iš anksto pakaitinti praskiedimo orą iki didesnės kaip 303 K (30 °C) ribinės temperatūros, jei aplinkos temperatūra mažesnė kaip 293 K (20 °C). Tačiau prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį praskiedimo oro temperatūra turi būti ne didesnė kaip 325 K (52 °C).
\nPastaba.
\nTaikant stacionarųjį režimą, filtro įėjimo temperatūra nebūtinai turi būti 42–52 °C intervale, bet gali būti lygi didžiausiai temperatūrai 325 K (52 °C) arba mažesnė.
\nDalies srauto praskiedimo sistemoje kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas turi būti įtaisytas prieš srovę arti dujinio zondo, kaip apibrėžta 4.4 skirsnyje ir VI priedo 1.2.1.1 skirsnio 4–12 EP ir SP paveiksluose.
\nDalies srauto praskiedimo sistema turi būti sukonstruota taip, kad išmetamųjų dujų srautas būtų padalytas į dvi dalis, mažesnioji būtų praskiedžiama oru ir vėliau naudojama kietosioms dalelėms matuoti. Dėl to svarbu labai tiksliai nustatyti praskiedimo santykį. Galima taikyti skirtingus padalijimo metodus, ir šiuo atveju nuo padalijimo būdo labai priklauso ėminių ėmimo įrangos tipas ir metodikos (VI priedo 1.2.1.1 skirsnis).
\nKietųjų dalelių masei nustatyti reikalinga kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai, mikrogramų svarstyklės ir svėrimo kamera su kontroliuojama temperatūra ir drėgme.
\nKietųjų dalelių ėminiams imti gali būti taikomi du metodai:
\n1.5.1. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai 1.5.1.1. Filtrų specifikacija Sertifikavimo bandymams reikia naudoti fluorintais angliavandeniliais dengtus stiklo pluošto filtrus arba anglies fluorido membraninius filtrus. Specialiais atvejais gali būti naudojamos kitos filtro medžiagos. Visų tipų filtrų 0,3 μm DOP (dioktilftalato) sulaikymo koeficientas turi būti bent 99 %, kai dujų greitis prieš filtrą yra 35–100 cm/s. Darant koreliacijos bandymus tarp laboratorijų arba tarp gamintojo ir patvirtinimo liudijimą išduodančios institucijos, turi būti naudojami visiškai vienodos kokybės filtrai.
\n1.5.1.2. Filtrų dydis Kietųjų dalelių filtrų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 47 mm (darbinis skersmuo 37 mm). Galima naudoti ir didesnio skersmens filtrus (1.5.1.5 skirsnis).
\n1.5.1.3. Pirminiai ir atsarginiai filtrai Darant bandymų seką, praskiestų išmetamųjų dujų ėminiai turi būti imami naudojant nuosekliai įdėtų filtrų porą (pirminis ir atsarginis filtrai). Atsarginis filtras įtaisomas ne toliau kaip 100 mm pasroviui nuo pirminio filtro ir neturi su juo liestis. Filtrai gali būti pasverti atskirai arba kaip pora sudėti darbiniais paviršiais į vidų.
\n1.5.1.4. Srauto prieš filtrą greitis Turi būti pasiektas 35–100 cm/s dujų praėjimo per filtrą greitis. Slėgio kritimo padidėjimas nuo bandymo pradžios iki pabaigos neturi būti didesnis kaip 25 kPa.
\n1.5.1.5. Filtro įkrova Dažniausiai naudojamo dydžio filtrams rekomenduojama mažiausia filtro įkrova yra pateikta šioje lentelėje. Didesniems filtrams mažiausia įkrova turi būti 0,65 mg/1000 mm2 filtro ploto.
\nFiltro skersmuo (mm) Rekomenduojamas darbinis skersmuo (mm) Rekomenduojama mažiausia įkrova (mg) 47 37 0,11 70 60 0,25 90 80 0,41 110 100 0,62 Taikant kelių filtrų metodą rekomenduojama mažiausia viso filtrų rinkinio įkrova yra pirmiau nurodytos atitinkamos vertės ir suminio režimų skaičiaus kvadratinės šaknies sandauga.
\n1.5.2. Svėrimo kameros ir analizinių svarstyklių specifikacijos 1.5.2.1. Svėrimo kameros sąlygos Kameros (arba kambario), kurioje dalelių filtrai kondicionuojami ir sveriami, visą kondicionavimo ir svėrimo laiką turi būti palaikoma 295 K (22 °C) ± 3 K temperatūra. Turi būti užtikrinta drėgmė, kurios rasos taško temperatūra būtų 282,5 K (9,5 °C) ± 3 K, o santykinė drėgmė būtų 45 ± 8 %.
\n1.5.2.2. Etaloninio filtro svėrimas Kameros (arba kambario) aplinkoje neturi būti jokių aplinkos teršalų (pvz., dulkių), kurie nusėstų ant kietųjų dalelių filtrų juos stabilizuojant. Nukrypimai nuo svėrimo kameros specifikacijų, apibrėžtų 1.5.2.1 skirsnyje, leidžiami, jei šių nukrypimų trukmė yra ne didesnė kaip 30 min. Svėrimo kamera būtinas specifikacijas turėtų atitikti prieš tai, kaip joje pasirodo darbuotojai. Bent du nevartoti etaloniniai filtrai arba etaloninių filtrų poros turi būti pasverti per 4 valandas po ėminių filtrų svėrimo, tačiau geriau tai daryti vienu metu. Jie turi būti tokio pat dydžio ir iš tokios pat medžiagos, kaip ir ėminių filtrai.
\nJei tarp ėminių filtro svėrimų etaloninių filtrų (etaloninių filtrų porų) vidutinės masės pokytis yra didesnis kaip 10 μg, visi ėminio filtrai išmetami, o išmetamų teršalų bandymas pakartojamas.
\nJei nevykdomi svėrimo kambario stabilumo kriterijai, apibrėžti 1.5.2.1 skirsnyje, bet etaloninio filtro (poros) svėrimas atitinka pirmiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas gali pasirinkti, ar priimti ėminio filtro masės vertes, ar anuliuoti bandymus, sutvarkyti svėrimo kambario kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą.
\n1.5.2.3. Analizinės svarstyklės Analizinių svarstyklių, naudojamų visų filtrų masei nustatyti, preciziškumas (standartinis nuokrypis) turi būti 2 μg, o skiriamoji geba – 1 μg (1 skaitmuo atitinka 1 μg), apibrėžta svarstyklių gamintojo.
\n1.5.2.4. Statinės elektros reiškinių šalinimas Siekiant pašalinti statinės elektros reiškinius, filtrai prieš svėrimą turi būti neutralizuojami, pvz., polonio neutralizavimo įtaisu arba panašaus veikimo įtaisu.
\n1.5.3. Papildomos kietųjų dalelių matavimo specifikacijos Visų praskiedimo sistemos ir ėminių ėmimo sistemos dalys nuo išmetimo vamzdžio iki filtro laikiklio, kurios liečiasi su nepraskiestomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, turi būti projektuojamos taip, kad kiek įmanoma būtų sumažintas kietųjų dalelių nusėdimas arba pakitimas. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kurios nereaguoja su išmetamųjų dujų komponentais, ir įžemintos siekiant išvengti elektrostatinių reiškinių.
\n2.2. Dinamometro ir bandymo kameros įranga Variklių bandymai ant variklio dinamometro išmetamųjų dujų kiekiui nustatyti turi būti daromi naudojant šią įrangą:
\n2.2.1. Variklio dinamometras Turi būti naudojamas variklio dinamometras, kurio charakteristikos tinka daryti bandymų ciklą, aprašytą šio priedo 4 priedėlyje. Sukimo momento ir apsisukimų dažnio matavimams turi būti naudojami prietaisai, kuriais būtų galima išmatuoti nurodytų ribų veleno galią. Gali būti reikalingi papildomi apskaičiavimai. Matavimo įrangos tikslumas turi būti toks, kad nebūtų viršytos 3 lentelėje nurodytų skaičių didžiausios leidžiamos tolerancijos vertės.
\n2.2.2. Kiti prietaisai Prireikus turi būti naudojami degalų suvartojimo, oro suvartojimo, aušinimo priemonės ir tepalo temperatūros, išmetamųjų dujų slėgio ir įsiurbimo kolektoriaus slėgio mažėjimo, išmetamųjų dujų temperatūros, įsiurbiamo oro temperatūros, atmosferos slėgio, drėgmės ir degalų temperatūros matavimo prietaisai. Šie prietaisai turi atitikti 3 lentelėje pateiktus reikalavimus.
\n3 lentelė. Matavimo prietaisų tikslumas Nr.
\nMatavimo prietaisas Tikslumas 1 Variklio apsisukimų dažnis ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė 2 Sukimo momentas ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė 3 Degalų suvartojimas ± 2 % variklio didžiausios vertės 4 Oro suvartojimas ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė 5 Išmetamųjų dujų srautas ± 2,5 % rodmens arba ± 1,5 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė 6 Temperatūra < 600 K ± 2 K absoliučiosios vertės 7 Temperatūra > 600 K ± 1 % rodmens 8 Išmetamųjų dujų slėgis ± 0,2 kPa absoliučiosios vertės 9 Slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje ± 0,05 kPa absoliučiosios vertės 10 Atmosferos slėgis ± 0,1 kPa absoliučiosios vertės 11 Kitos slėgio vertės ± 0,1 kPa absoliučiosios vertės 12 Absoliučioji drėgmė ± 5 % rodmens 13 Praskiedimo oro srautas ± 2 % rodmens 14 Praskiestų išmetamųjų dujų srautas ± 2 % rodmens 2.2.3. Natūralių išmetamųjų dujų srautas Norint apskaičiuoti teršalų kiekį natūraliose išmetamosiose dujose ir kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, būtina žinoti išmetamųjų dujų masės srautą. Išmetamųjų dujų masės srautui nustatyti galima taikyti bet kurį toliau nurodytą metodą.
\nNorint apskaičiuoti išmetamų teršalų kiekį visų toliau aprašytų metodų atsako trukmė turi būti lygi arba mažesnė kaip analizatoriaus atsako trukmė, kaip apibrėžta 2 priedėlio 1.11.1 skirsnyje.
\nDalies srauto praskiedimo sistemai kontroliuoti atsako trukmė turi būti mažesnė. Naudojant tiesiogiai kontroliuojamas dalies srauto praskiedimo sistemas, atsako trukmė turi būti ≤ 0,3 s. Jei dalies srauto praskiedimo sistemoms taikoma išankstinė kontrolė pagal iš anksto padaryto bandymo duomenis, išmetamųjų dujų srauto matavimo sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 5s, signalo kilimo trukmė ≤ 1 s. Sistemos atsako trukmę turi nustatyti prietaiso gamintojas. Kombinuotieji atsako trukmės reikalavimai išmetamųjų dujų srautui ir dalies srauto praskiedimo sistemoms yra nurodyti 2.4 skirsnyje.
\nTiesioginio matavimo metodas Momentinis išmetamųjų dujų srautas gali būti matuojamas naudojant šias sistemas:
\nTuri būti imamasi atsargumo priemonių išvengti matavimo paklaidoms, kurios turėtų įtakos išmetamų teršalų kiekio verčių paklaidoms. Tokias priemones sudaro kruopštus įtaiso įrengimas variklio išmetimo sistemoje pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas ir gerą inžinerinę praktiką. Ypač svarbu, kad įtaiso įrengimas nedarytų įtakos variklio darbui ir išmetamiems teršalams.
\nSrautmačiai turi atitikti tikslumo specifikacijas, nurodytas 3 lentelėje.
\nOro srauto ir degalų srauto matavimas Tai sudaro oro srauto ir degalų srauto matavimas tinkamais srautmačiais. Momentinis išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
\nGEXHW = GAIRW + GFUEL (drėgnų išmetamųjų dujų masei) Srautmačiai turi atitikti tikslumo specifikacijas, nurodytas 3 lentelėje, tačiau jie turi būti pakankamai tikslūs, kad galėtų atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.
\nBandomųjų dujų matavimo metodas Pagal šį metodą išmetamosiose dujose matuojama bandomųjų dujų koncentracija.
\nŽinomas kiekis inertinių dujų (pvz., grynas helis) įpurškiamas į išmetamąsias dujas kaip bandomosios dujos. Dujos sumaišomos ir praskiedžiamos išmetamosiomis dujomis, tačiau turi nereaguoti išmetimo vamzdyje. Toliau išmetamųjų dujų ėminyje matuojama dujų koncentracija.
\nSiekiant visiškai sumaišyti bandomąsias dujas, išmetamųjų dujų ėmimo zondas turi būti įrengtas bent 1 m arba 30 išmetimo vamzdžio skersmenų atstumu, jei didesnis, pasroviui nuo bandomųjų dujų įpurškimo vietos. Ėminių ėmimo zondas gali būti įrengtas arčiau įpurškimo vietos, jei visiškas sumaišymas tikrinamas lyginant bandomųjų dujų koncentraciją ir etaloninę koncentraciją, kai bandomosios dujos įpurškiamos prieš variklį.
\nBandomųjų dujų srautas turi būti tokio dydžio, kad po sumaišymo bandomųjų dujų koncentracija varikliui dirbant tuščiąja eiga būtų mažesnė kaip bandomųjų dujų analizatoriaus skalės didžiausia vertė.
\nIšmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
\nGEXHW = čia:
\nGEXHW – momentinis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s) GT – bandomųjų dujų srautas (cm³/min) concmix – momentinė bandomųjų dujų koncentracija po sumaišymo (ppm) ρEXH – išmetamųjų dujų tankis (kg/m³) conca – bandomųjų dujų fono koncentracija įleidžiamame ore (ppm) Bandomųjų dujų fono koncentracija (conca) gali būti nustatyta suvidurkinant fono koncentracijos, išmatuotos prieš pat bandymą ir iškarto po jo, vertes.
\nKai fono koncentracija sudaro mažiau kaip 1 % bandomųjų dujų po sumaišymo koncentracijos (concmix.) esant didžiausiam išmetamųjų dujų srautui, į fono koncentraciją galima neatsižvelgti.
\nVisa sistema turi atitikti tikslumo specifikacijas dėl išmetamųjų dujų srauto ir turi būti kalibruojama pagal 2 priedėlio 1.11.2 skirsnį.
\nOro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas Pagal šį metodą išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas pagal oro srautą ir oro bei degalų santykį. Momentinis išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas taip:
\nGEXHW = GAIRW × λ = čia:
\nA/Fst – stechiometrinis oro ir degalų santykis (kg/kg) λ – santykinis oro ir degalų santykis concCO2 – sauso CO2 koncentracija (%) concCO – sauso CO koncentracija (ppm) concHC – HC koncentracija (ppm) Pastaba.
\nApskaičiavimas daromas dyzeliniams degalams, kai H/C santykis lygus 1,8.
\nOro srautmatis turi atitikti 3 lentelės specifikacijas, naudojamas CO2 analizatorius turi atitikti 2.3.1 skirsnio specifikacijas, o visa sistema turi atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.
\nPasirinktinai galima naudoti oro ir degalų santykio matavimo įrangą, pvz., cirkonio tipo jutiklį, norint išmatuoti santykinį oro ir degalų santykį pagal 2.3.4 skirsnio specifikacijas.
\n2.2.4. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas Norint apskaičiuoti teršalų kiekį praskiestose išmetamosiose dujose, būtina žinoti praskiestų išmetamųjų dujų masės srautą. Suminis praskiestų išmetamųjų dujų srautas per ciklą (kg/bandymui) apskaičiuojamas pagal ciklui gautas matavimo vertes ir atitinkamus srauto matavimo įtaiso kalibravimo duomenis (V0 – PDP, KV – CFV, Cd – SSV); turi būti taikomi atitinkami metodai, aprašyti 3 priedėlio 2.2.1 skirsnyje. Jei kietųjų dalelių ir dujinių teršalų suminė ėminio masė yra didesnė kaip 0,5 % viso CVS srauto, turi būti daroma CVS srauto pataisa arba kietųjų dalelių ėminio srautas turi būti grąžintas į CVS prieš srauto matavimo įtaisą.
\n2.3. Dujinių komponentų nustatymas 2.3.1. Bendrosios analizatorių specifikacijos Analizatoriuje turi būti matavimo diapazonas, atitinkantis tikslumą, kurio reikia norint išmatuoti išmetamųjų dujų komponentų koncentracijos vertes (1.4.1.1 skirsnis). Rekomenduojama analizatorius naudoti taip, kad matuojamos koncentracijos rodmuo sudarytų 15 %–100 % visos skalės.
\nJei visos skalės vertė lygi 155 ppm (arba ppm C) arba mažesnė, arba jei naudojamos išvesties sistemos (kompiuteriai, duomenų registruotuvai), kurios gali užtikrinti pakankamą tikslumą ir skiriamąją gebą diapazone iki 15 % visos skalės, yra priimtini koncentracijos rodmenys, mažesni kaip 15 % visos skalės. Šiuo atveju turi būti daromas papildomas kalibravimas kalibravimo kreivių tikslumui užtikrinti, III priedo 2 priedėlio 1.5.5.2 skirsnis.
\nĮrangos elektromagnetinis suderinamumas (EMC) turi būti tokio lygio, kuris leistų kiek įmanoma sumažinti papildomas paklaidas.
\n2.3.1.1. Matavimų paklaida Analizatorius neturi nukrypti nuo vardinės kalibravimo taško vertės daugiau kaip ± 2 % rodmens arba 0,3 % visos skalės, jei ši vertė didesnė.
\nPastaba.
\nŠiame standarte tikslumas yra apibrėžiamas kaip analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo kalibravimo, naudojant kalibravimo dujas, vardinių verčių (≡ tikrųjų verčių).
\n2.3.1.2. Pakartojamumas Pakartojamumas, kuris apibrėžiamas kaip 2,5 karto standartinis nuokrypis, gautas 10 kartų pakartotinai matuojant atsaką į vartojamas kalibravimo arba patikros dujas, turi būti ne didesnis kaip ± 1 % visos skalės kiekviename naudojamame didesnės kaip 155 ppm (arba ppm C) koncentracijos diapazone arba ± 2 % kiekviename mažesniame kaip 155 ppm (ar ppm C) diapazone.
\n2.3.1.3. Triukšmas Visuose taikomuose diapazonuose analizatoriaus dvigubos amplitudės atsakas į nulio nustatymo ir kalibravimo arba patikros dujų koncentraciją per bet kurį 10 s laikotarpį turi būti ne didesnis kaip 2 % visos skalės vertės.
\n2.3.1.4. Nulio dreifas Nulio dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Atsakas į nulio koncentraciją yra apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujų koncentraciją per 30 s.
\n2.3.1.5. Patikros vertės dreifas Patikros vertės dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Patikros vertė apibrėžiama kaip skirtumas tarp atsako į patikros dujų koncentraciją ir atsako į nulio nustatymo dujų koncentraciją. Atsakas į patikros vertę apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į patikros dujų koncentraciją per 30 s.
\n2.3.1.6. Signalo kilimo trukmė Analizuojant natūralias išmetamąsias dujas, matavimo sistemoje įrengto analizatoriaus signalo kilimo trukmė turi būti ne didesnė kaip 2,5 s.
\nPastaba.
\nĮvertinant vien tik analizatoriaus atsako trukmę, nebus aiškiai nustatomas visos sistemos tinkamumas pereinamųjų režimų bandymams daryti. Visos sistemos tūriai, ypač neveikos tūriai, turės įtakos ne tik pernešimo nuo zondo iki analizatoriaus trukmei, bet ir kilimo trukmei. Be to, pernešimo analizatoriaus viduje trukmė bus apibrėžiama kaip analizatoriaus atsako trukmė, kaip ir konverterio arba vandens gaudyklių NOx analizatorių viduje atveju. Visos sistemos atsako trukmės nustatymas yra aprašytas 2 priedėlio 1.11.1 skirsnyje.
\n2.3.2. Dujų džiovinimas Taikomos NRSC bandymų ciklo specifikacijos (1.4.2 skirsnis), kaip aprašyta toliau.
\nPasirinktinai naudojamas dujų džiovinimo įtaisas turi kuo mažiau veikti matuojamų dujų koncentraciją. Cheminės džiovinimo priemonės nėra priimtinas būdas vandeniui iš ėminio šalinti.
\n2.3.3. Analizatoriai Taikomos NRSC bandymų ciklo specifikacijos (1.4.3 skirsnis), kaip aprašyta toliau.
\nDujos, kurių kiekį reikia nustatyti, turi būti analizuojamos šiais prietaisais. Netiesinio atsako analizatoriams leidžiama taikyti tiesinimo grandines.
\n2.3.3.1. Anglies monoksido (CO) analizė Anglies monoksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.
\n2.3.3.2. Anglies dioksido (CO2) analizė Anglies dioksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.
\n2.3.3.3. Angliavandenilių (HC) analizė Angliavandenilių analizatorius turi būti šildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (HFID) tipo su detektoriumi, vožtuvais, vamzdynu ir pan., šildomais tiek, kad dujų temperatūra būtų 463 K (190 °C) ± 10 K.
\n2.3.3.4. Azoto oksidų (NOx) analizė Azoto oksidų analizatorius turi būti chemiliuminescencinio detektoriaus (CLD) arba šildomo chemiliuminescencinio detektoriaus (HCLD) tipo su NO2/NO konverteriu, jei matuojamos sausos dujos. Jei matuojamos drėgnos dujos, turi būti naudojamas HCLD su konverteriu, kurio temperatūra būtų didesnė kaip 328 K (55 °C), jei atitinka gesinimo vandens garais tikrinimo reikalavimus (III priedo 2 priedėlio 1.9.2.2 skirsnis).
\nNaudojant CLD ir HCLD, sienelių temperatūra ėminio kelyje turi būti 328 K–473 K (55 °C–200 °C) iki konverterio, jei matuojamos sausos dujos, ir iki analizatoriaus, jei matuojamos drėgnos dujos.
\n2.3.4. Oro ir degalų santykio matavimas Naudojama oro ir degalų santykio matavimo įranga išmetamųjų dujų srautui nustatyti, kaip apibrėžta 2.2.3 skirsnyje, turi būti plataus diapazono oro ir degalų santykio jutiklis arba cirkonio tipo lambda jutiklis.
\nJutiklis įrengiamas tiesiogiai ant išmetimo vamzdžio tokioje vietoje, kurioje išmetamųjų dujų temperatūra yra pakankamai didelė, kad būtų išvengta vandens kondensacijos.
\nJutiklio ir kartu naudojamos elektronikos tikslumas turi atitkti šias ribas: ± 3 % rodmens, λ < 2 ± 5 % rodmens, 2 ≤ λ < 5 ± 10 % rodmens, 5 ≤ λ Siekiant atitikti pirmiau nurodytą tikslumą, jutiklis turi būti kalibruojamas, kaip apibrėžta prietaiso gamintojo.
\n2.3.5. Dujinių teršalų ėminių ėmimas 2.3. 5.1. Natūralių išmetamųjų dujų srautas Išmetamų teršalų kiekiui natūraliose išmetamosiose dujose apskaičiuoti taikomos NRSC bandymų ciklo specifikacijos (1.4.4 skirsnis), kaip aprašyta toliau.
\nDujinių išmetamų teršalų ėminių zondai turi būti įtaisyti ne mažiau kaip 0,5 m arba per tris išmetimo vamzdžio skersmenis, pasirenkamas didesnis atstumas, kiek tik įmanoma prieš srovę nuo išmetamųjų dujų sistemos išėjimo angos ir pakankamai arti variklio, kad prie zondo išmetamųjų dujų temperatūra būtų ne mažesnė kaip 343 K (70 °C).
\nJei tai daugiacilindris variklis su šakotu išmetamųjų dujų kolektoriumi, zondo įvadas turi būti gana toli pasroviui, užtikrinant, kad ėminys atitiktų visų cilindrų išmetamųjų dujų vidurkį. Daugiacilindriuose varikliuose su atskiromis kolektorių grupėmis, pvz., „V“ tipo konfigūracijos variklyje, leistina imti ėminį iš kiekvienos grupės atskirai ir apskaičiuoti išmetamųjų dujų vidurkį. Gali būti taikomi kiti metodai, jei būtų įrodyta, kad jie yra suderinami su aukščiau minėtais metodais. Išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti turi būti naudojamas visas variklio išmetamųjų dujų masės srautas.
\nJei išmetamųjų dujų sudėčiai įtakos turi bet kokia papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistema, išmetamųjų dujų ėminys turi būti imamas prieš šį įtaisą darant I etapo bandymus ir už šio įtaiso darant II etapo bandymus.
\n2.3.5.2. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas Jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, taikomos šios specifikacijos.
\nIšmetimo vamzdis tarp variklio ir viso srauto praskiedimo sistemos turi atitikti VI priedo reikalavimus.
\nDujinių teršalų ėminių zondas (-ai) turi būti įrengtas tokioje praskiedimo tunelio vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos yra gerai sumaišomos ir kuri būtų visiškai šalia kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondo.
\nPaprastai ėminius galima imti dviem būdais:
\nFono koncentracija nustatoma ėminyje, kuris turi būti paimtas į ėminio maišą prieš praskiedimo tunelį, ir jos vertė atimama iš išmetamų teršalų koncentracijos pagal 3 priedėlio 2.2.3 skirsnį.
\n2.4. Kietųjų dalelių nustatymas Kietosioms dalelėms nustatyti reikalinga praskiedimo sistema. Praskiesti galima naudojant dalies srauto praskiedimo sistemą arba viso srauto praskiedimo sistemą. Srautas per praskiedimo sistemą turi būti pakankamai didelis, kad visiškai būtų išvengta vandens kondensacijos praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemose, o praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra prieš pat filtro laikiklius būtų nuo 315 K (42 °C) iki 325 K (52 °C). Praskiedimo orą leidžiama džiovinti prieš jam patenkant į praskiedimo sistemą, jei oras labai drėgnas. Rekomenduojama iš anksto pakaitinti praskiedimo orą iki didesnės kaip 303 K (30 °C) ribinės temperatūros, jei aplinkos temperatūra mažesnė kaip 293 K (20 °C). Tačiau prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį praskiedimo oro temperatūra turi būti ne didesnė kaip 325 K (52 °C).
\nKietųjų dalelių ėminio ėmimo zondas turi būti įrengtas prie pat dujinių teršalų ėminio ėmimo zondo ir įranga turi atitikti 2.3.5 skirsnio nuostatas.
\nKietųjų dalelių masei nustatyti reikia turėti kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą, kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrus, mikrogramų svarstykles ir svėrimo kamerą, kurioje būtų kontroliuojama temperatūra ir drėgmė.
\nSrauto dalies praskiedimo sistemų specifikacijos Dalies srauto praskiedimo sistema turi būti sukonstruota taip, kad išmetamųjų dujų srautas būtų padalytas į dvi dalis, mažesnioji būtų praskiedžiama oru ir vėliau naudojama kietosioms dalelėms matuoti. Dėl to svarbu labai tiksliai nustatyti praskiedimo santykį. Galima taikyti skirtingus padalijimo metodus ir šiuo atveju nuo padalijimo būdo labai priklauso ėminių ėmimo įrangos tipas ir metodikos (VI priedo 1.2.1.1 skirsnis).
\nNorint kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, sistemos atsakas turi būti greitas. Sistemos transformacijos trukmė turi būti nustatyta taikant metodiką, aprašytą 2 priedėlio 1.11.1 skirsnyje.
\nJei išmetamųjų dujų srauto matavimo (žr. pirmesnį skirsnį) ir dalinio srauto sistemos derinio transformacijos trukmė yra mažesnė kaip 0,3 s, galima naudoti tiesioginę kontrolę. Jei transformacijos trukmė yra didesnė kaip 0,3 s, turi būti taikoma išankstinė kontrolė pagal iš anksto padaryto bandymo duomenis. Šiuo atveju kilimo trukmė turi būti ≤ 1 s, o derinio vėlavimo trukmė turi būti ≤ 10 s.
\nVisos sistemos atsakas turi būti toks, kad būtų užtikrintas kietųjų dalelių tipinis ėminys GSE, proporcingas išmetamųjų dujų masės srautui. Proporcingumui nustatyti turi būti daroma GSE ir GEXHW santykio regresijos analizė, kai duomenų rinkimo greitis yra ne mažesnis kaip 5 Hz, ir vykdomi šie kriterijai:
\nPasirinktinai galima daryti išankstinį bandymą ir išankstinio bandymo išmetamųjų dujų masės srauto signalą naudoti ėminio srautui į kietųjų dalelių sistemą (išankstinė kontrolė). Tokia metodika yra reikalinga, jei kietųjų dalelių sistemos transformacijos trukmė t50, P ir (arba) išmetamųjų dujų masės srauto signalo transformacijos trukmė t50, F yra > 0,3 s. Tikslus dalies srauto praskiedimo sistemos reguliavimas pasiekiamas, jei išankstinio bandymo GEXHW, pre laikinė charakteristika, reguliuojanti GSE, pastumiama per „išankstinį“ laiką t50, P + t50, F.
\nNorint nustatyti koreliaciją tarp GSE ir GEXHW turi būti naudojami duomenys, gauti darant tikrąjį bandymą, ir taikant GEXHW laiko pataisą pagal GSE t50, F (darant laiko pataisą, neatsižvelgiama į t50, P indėlį). T. y. laiko poslinkis tarp GEXHW ir GSE yra lygus jų transformacijos trukmės verčių, apibrėžtų 2 priedėlio 2.6 skirsnyje, skirtumui.
\nJei naudojamos dalies srauto praskiedimo sistemos, reikia kreipti ypatingą dėmesį į ėminio srauto GSE tikslumą, jei srautas nematuojamas tiesiogiai, bet nustatomas matuojant srautų skirtumą:
\nGSE = GTOTW – GDILW Šiuo atveju GTOTW ir GDILW ± 2 % tikslumo nepakanka, norint garantuoti priimtiną GSE. tikslumą. Jei dujų srautas nustatomas matuojant srautų skirtumą, didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad GSE tikslumas būtų ± 5 %, kai praskiedimo santykis yra mažesnis kaip 15. Tikslumas gali būti apskaičiuotas imant kiekvieno prietaiso vidutinę kvadratinę paklaidą.
\nPriimtinas GSE tikslumas gali būti gautas taikant kurį nors iš šių metodų:
\n2.4.1. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai 2.4.1.1. Filtrų specifikacija Sertifikavimo bandymams reikia naudoti fluorintais angliavandeniliais dengtus stiklo pluošto filtrus arba anglies fluorido membraninius filtrus. Specialiais atvejais gali būti naudojamos kitos filtro medžiagos. Visų tipų filtrų 0,3 μm DOP (dioktilftalato) sulaikymo koeficientas turi būti bent 99 %, kai dujų greitis prieš filtrą yra 35–100 cm/s. Darant koreliacijos bandymus tarp laboratorijų arba tarp gamintojo ir patvirtinimo liudijimą išduodančios institucijos, turi būti naudojami visiškai vienodos kokybės filtrai.
\n2.4.1.2. Filtrų dydis Kietųjų dalelių filtrų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 47 mm (darbinis skersmuo 37 mm). Galima naudoti ir didesnio skersmens filtrus (2.4.1.5 skirsnis).
\n2.4.1.3. Pirminiai ir atsarginiai filtrai Darant bandymų seką, praskiestų išmetamųjų dujų ėminiai turi būti imami naudojant nuosekliai įdėtų filtrų porą (pirminis ir atsarginis filtrai). Atsarginis filtras įtaisomas ne toliau kaip 100 mm pasroviui nuo pirminio filtro ir neturi su juo liestis. Filtrai gali būti pasverti atskirai arba kaip pora sudėti darbiniais paviršiais į vidų.
\n2.4.1.4. Srauto prieš filtrą greitis Turi būti pasiektas 35–100 cm/s dujų praėjimo per filtrą greitis. Slėgio kritimo padidėjimas nuo bandymo pradžios iki pabaigos neturi būti didesnis kaip 25 kPa.
\n2.4.1.5. Filtro įkrova Dažniausiai naudojamo dydžio filtrams rekomenduojama mažiausia filtro įkrova yra pateikta šioje lentelėje. Didesniems filtrams mažiausia įkrova turi būti 0,65 mg/1 000 mm2 filtro ploto.
\nFiltro skersmuo (mm) Rekomenduojamas darbinis skersmuo (mm) Rekomenduojama mažiausia įkrova (mg) 47 37 0,11 70 60 0,25 90 80 0,41 110 100 0,62 2.4.2. Svėrimo kameros ir analizinių svarstyklių specifikacijos 2.4.2.1. Svėrimo kameros sąlygos Kameros (arba kambario), kurioje dalelių filtrai kondicionuojami ir sveriami, visą kondicionavimo ir svėrimo laiką turi būti palaikoma 295 K (22 °C) ± 3 K temperatūra. Turi būti užtikrinta drėgmė, kurios rasos taško temperatūra būtų 282,5 K (9,5 °C) ± 3 K, o santykinė drėgmė būtų 45 ± 8 %.
\n2.4.2.2. Etaloninio filtro svėrimas Kameros (arba kambario) aplinkoje neturi būti jokių aplinkos teršalų (pvz., dulkių), kurie nusėstų ant kietųjų dalelių filtrų juos stabilizuojant. Nukrypimai nuo svėrimo kameros specifikacijų, apibrėžtų 2.4.2.1 skirsnyje, leidžiami, jei šių nukrypimų trukmė yra ne didesnė kaip 30 min. Svėrimo kamera būtinas specifikacijas turėtų atitikti prieš tai, kaip joje pasirodo darbuotojai. Bent du nevartoti etaloniniai filtrai arba etaloninių filtrų poros turi būti pasverti per keturias valandas po ėminių filtrų svėrimo, tačiau geriau tai daryti vienu metu. Jie turi būti tokio pat dydžio ir iš tokios pat medžiagos kaip ir ėminių filtrai.
\nJei tarp ėminių filtro svėrimų etaloninių filtrų (etaloninių filtrų porų) vidutinės masės pokytis yra didesnis kaip 10 μg, visi ėminių filtrai išmetami, o išmetamų teršalų bandymas pakartojamas.
\nJei nevykdomi svėrimo kambario stabilumo kriterijai, apibrėžti 2.4.2.1 skirsnyje, bet etaloninio filtro (poros) svėrimas atitinka pirmiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas gali pasirinkti, ar priimti ėminio filtro masės vertes, ar anuliuoti bandymus, sutvarkyti svėrimo kambario kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą.
\n2.4.2.3. Analizinės svarstyklės Analizinių svarstyklių, naudojamų visų filtrų masei nustatyti, preciziškumas (standartinis nuokrypis) turi būti 2 μg, o skiriamoji geba – 1 μg (1 skaitmuo atitinka 1 μg), apibrėžta svarstyklių gamintojo.
\n2.4.2.4. Statinės elektros reiškinių šalinimas Siekiant pašalinti statinės elektros reiškinius, filtrai prieš svėrimą turi būti neutralizuojami, pvz., polonio neutralizavimo įtaisu arba panašaus veikimo įtaisu.
\n2.4.3. Papildomos kietųjų dalelių matavimo specifikacijos Visų praskiedimo sistemos ir ėminių ėmimo sistemos dalys nuo išmetimo vamzdžio iki filtro laikiklio, kurios liečiasi su nepraskiestomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, turi būti projektuojamos taip, kad kiek įmanoma būtų sumažintas kietųjų dalelių nusėdimas arba pakitimas. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kurios nereaguoja su išmetamųjų dujų komponentais, ir įžemintos siekiant išvengti elektrostatinių reiškinių.“ ______________ 2 priedėlis 1. KALIBRAVIMO METODIKA (NRSC, NRTC(1)) 1.1. Įvadas Kiekvienas analizatorius yra kalibruojamas kiek įmanoma dažniau, kad jis atitiktų šio standarto tikslumo reikalavimus. Šioje dalyje apibūdintas naudotinas kalibravimo metodas, kuris taikomas analizatoriams, nurodytiems 1 priedėlio 1.4.3 papunktyje.
\n1.2. Kalibravimo dujos Turi būti atsižvelgiama į visų kalibravimo dujų laikymo terminus.
\nTuri būti užrašomas gamintojo nurodytas kalibravimo dujų galiojimo laikas.
\n1.2.1. Grynosios dujos Privalomas dujų grynumas apibrėžiamas toliau pateiktomis ribinėmis užterštumo vertėmis. Šios dujos turi būti prieinamos naudoti:
\nLeidžiami ir kiti dujų deriniai, jeigu tos dujos tarpusavyje nereaguoja. Tikroji kalibravimo dujų ir matuojamojo dujų mišinio koncentracija turi būti 2 proc. nominaliosios vertės. Visos kalibravimo dujų koncentracijos turi būti pateiktos tūriniais vienetais (tūrio procentai arba ppm). Kalibravimui ir aprėpties intervalui naudojamos dujos taip pat gali būti gautos naudojant dujų dalytuvą, praskiedžiant išgrynintuoju N2 arba išgrynintuoju sintetiniu oru. Maišymo įtaiso tikslumas turi būti toks, kad praskiestų kalibravimo dujų koncentraciją būtų galima nustatyti neviršijant 2 proc. Toks tikslumas reiškia, kad maišymui naudojamos pradinių dujų tūris turi būti žinomas bent ± 1 % tikslumu, susietu su nacionaliniais arba tarptautiniais dujų etalonais. Kiekvienas kalibravimas, kuriam naudojamas maišymo įtaisas, turi būti tikrinamas 15 %–50 % visos skalės. Galima daryti papildomą patikrinimą, naudojant kitas kalibravimo dujas, jei pirmasis patikrinimas nepasisekė.
\nPasirinktinai maišymo įtaisas gali būti tikrinamas iš esmės tiesiniu prietaisu, pvz., CLD naudojant NO dujas. Prietaiso diapazonas reguliuojamas patikros dujomis, tiesiogiai prijungtomis prie prietaiso. Maišymo įtaisas turi būti tikrinamas esant naudojamiems nustatymams, o vardinė vertė turi būti lyginama su prietaisu išmatuota koncentracija. Šis skirtumas kiekviename taške turi būti ne didesnis kaip ± 1 % vardinės vertės.
\nGali būti taikomi kiti metodai, pagrįsti gera inžinerine praktika, ir pagal išankstinį dalyvaujančių šalių susitarimą.
\nPastaba.
\nNorint gauti tikslią analizatoriaus kalibravimo kreivę, rekomenduojama naudoti precizinį dujų daliklį, kurio tikslumas ± 1 %. Dujų daliklį kalibruoja prietaiso gamintojas.
\n1.3. Analizatorių ir ėminių ėmimo sistemos eksploatavimo tvarka Eksploatuojant analizatorius, laikomasi prietaisų gamintojo sudarytų paleidimo ir eksploatavimo instrukcijų. Turi būti įtraukti minimalūs 1.4–1.9. punktų reikalavimai.
\n1.4. Hermetiškumo tikrinimas Turi būti atliekamas sistemos hermetiškumo bandymas. Zondas atjungiamas nuo dujų išmetimo sistemos, galas užkišamas. Įjungiamas analizatoriaus siurblys. Pasibaigus pradiniam stabilizacijos periodui, visi srauto matuokliai turėtų rodyti nulį. Jeigu taip nėra, ėminių ėmimo linijos patikrinamos ir pašalinamas gedimas. Didžiausias leistinas nuotėkis vakuumo pusėje – 0,5 proc. eksploatuojamo debito tikrinamai sistemos daliai. Analizatoriaus srautai ir aplinkinių kanalų srautai gali būti naudojami eksploataciniams debitams įvertinti.
\nKitas būdas – koncentracijos pakopinio pokyčio įvedimas ėminių ėmimo linijos pradžioje nešikliniųjų dujų mišinį pakeičiant matuojamųjų dujų mišiniu.
\nJeigu praėjus pakankamam laiko tarpui rodmenys rodo žemesnę koncentraciją negu pateikta koncentracija, tai rodo, kad yra kalibravimo arba hermetiškumo problemų.
\n1.5. Kalibravimo tvarka 1.5.1. Prietaisų spinta Prietaisai kalibruojami, kalibravimo kreivės lyginamos su standartinių dujų kreivėmis. Turi būti naudojami tie patys dujų debitai kaip ir imant išmetamųjų dujų ėminius.
\n1.5.2. Šildymo laikas Šildymo laikas turėtų būti toks, kokį rekomenduoja gamintojas. Jeigu jis neapibrėžtas, analizatorių rekomenduojama šildyti ne trumpiau kaip dvi valandas.
\n1.5.3. NDIR ir HFID analizatorius NDIR analizatorius prireikus yra derinamas, o HFID analizatoriaus degimo liepsna optimizuojama (1.8.1 papunktis).
\n1.5.4. Kalibravimas Kiekvienas paprastai naudojamas darbinis diapazonas yra kalibruojamas.
\nNaudojant išgrynintąjį sintetinį orą (arba azotą), CO, CO2, NOx, HC ir O2 analizatoriai nustatomi ties nuline padala.
\nAtitinkamos kalibravimo dujos įleidžiamos į analizatorius, užrašomi rodmenys ir pagal 1.5.6 papunktį sudaroma kalibravimo kreivė.
\nNulinė padala turi būti dar kartą patikrinama ir, reikalui esant, pakartojama kalibravimo eiga.
\n1.5.5. Kalibravimo kreivės sudarymas 1.5.5.1. Bendrosios rekomendacijos Analizatoriaus kalibravimo kreivė sudaroma ne mažiau kaip iš šešių taškų (išskyrus nulį), kurie išdėstomi kiek galima tolygiau. Aukščiausia nominalioji koncentracija turi sudaryti 90 proc. visos skalės arba daugiau.
\nKalibravimo kreivė apskaičiuojama mažiausio kartotinio metodu. Jeigu gautasis daugianaris laipsnis yra didesnis už tris, kalibravimo taškų skaičius (kartu su nuliu) turi būti bent jau lygus šiam daugianariam laipsniui + 2.
\nKalibravimo kreivė turi nutolti nuo kiekvieno kalibravimo taško nominaliosios vertės daugiau negu 2 proc., o nuo nulio – ne daugiau kaip 0,3 proc. visos skalės vertės.
\nPagal kalibravimo kreivę ir kalibravimo taškus galima patikrinti, ar kalibravimas buvo atliktas teisingai. Turi būti nurodyti skirtingi analizatoriaus charakteristikų parametrai, o ypač:
\n1.5.5.2. Kalibruojant mažiau negu 15 proc. visos skalės Analizatoriaus kalibravimo kreivė sudaroma ne mažiau kaip iš dešimties kalibravimo taškų (išskyrus nulį), išsidėsčiusių taip, kad 50 proc. kalibravimo taškų užimtų mažiau kaip 10 proc. visos skalės.
\nKalibravimo kreivė apskaičiuojama mažiausio kartotinio metodu.
\nKalibravimo kreivė turi nesiskirti daugiau nei 4 proc. nuo kiekvieno kalibravimo taško, o nuo nulio – ne daugiau kaip 0,3 proc. visos skalės vertės.
\n1.5.5.3. Pakaitiniai metodai Jeigu įmanoma įrodyti, kad pakaitine technologija (pvz., kompiuteris, elektroniniu būdu valdomas diapazonų perjungiklis ir pan.) galima gauti lygiavertį tikslumą, tuomet ji gali būti naudojama.
\n1.6. Kalibravimo patikra Kiekvienas paprastai naudojamas darbinis intervalas turi būti patikrintas prieš kiekvieną analizę laikantis toliau nurodytos tvarkos.
\nKalibravimas tikrinamas naudojant nešiklines dujas ir matuojamųjų dujų mišinį, kurių nominalioji vertė yra didesnė negu 80 proc. visos matavimo intervalo skalės.
\nJeigu dviem nagrinėjamiems taškams nustatytoji vertė skiriasi ne daugiau kaip 4 proc. visos skalės nuo nurodytos etaloninės vertės, galima pakeisti derinimo parametrus. Jeigu taip nėra, nauja kalibravimo kreivė turi būti sudaroma pagal 1.5.4 papunktį.
\n1.7. NOx konverterio efektyvumo bandymas Konverterio, naudojamo NO2 konversijai į NO, efektyvumas yra bandomas kaip nurodyta 1.7.1–1.7.8 papunkčiuose (1 paveikslas).
\n1.7.1. Bandymo įranga Naudojant 1 paveiksle pavaizduotą bandymo įrangą (taip pat žr. 1 priedėlio 1.4.3.5 papunktį) ir taikant toliau apibūdintą tvarką, keitiklio efektyvumas gali būti bandomas naudojant ozonatorių.
\n1 pav. Prietaiso NO2 konverterio naudingumo koeficientui įvertinti schema 1.7.2. Kalibravimas CLD ir HCLD kalibruojami pačiame paprasčiausiame darbiniame diapazone, laikantis gamintojo nustatytų techninių sąlygų, naudojant nešiklines ir matuojamąsias mišinio dujas (kuriose NO kiekis turi sudaryti apie 80 proc. darbinio diapazono, o NO2 koncentracija dujų mišinyje turi būti žemesnė negu 5 proc. NO koncentracijos). NOx analizatorius turi veikti NO režimu, kad matuojamųjų dujų mišinys neitų per keitiklį. Gautos koncentracijos turi būti užrašomos.
\n1.7.3. Apskaičiavimas NOx konverterio efektyvumas apskaičiuojamas taip:
\nEfektyvumas (%) = x 100 a – NOx koncentracija pagal 1.7.6 papunktį; b – NOx koncentracija pagal 1.7.7 papunktį; c – NO koncentracija pagal 1.7.4 papunktį; d – NO koncentracija pagal 1.7.5 papunktį;
\n1.7.4. Deguonies papildymas Per T formos keitiklį dujų srautas papildomas deguonimi arba nuliniu oru, kol bus gauta koncentracija, 20 proc. žemesnė negu 1.7.2 papunktyje nurodyta kalibravimo koncentracija. (Analizatorius – NO režimu).
\nUžrašoma gauta koncentracija c. Visos nedarbinės eigos metu ozonatorius neveikia.
\n1.7.5. Ozonatoriaus paleidimas Dabar ozonatorius paleidžiamas, kad generuotų pakankamai deguonies ir NO koncentraciją sumažintų tiek, kad ji sudarytų apie 20 proc. kalibravimo koncentracijos, nurodytos 1.7.2 papunktyje. Užrašoma gauta koncentracija d. (Analizatorius – NO režimu).
\n1.7.6. NOx režimas NO analizatorius perjungiamas į NOx režimą, kad dabar per keitiklį tekėtų dujų mišinys (sudarytas iš NO, NO2, O2 ir N2). Užrašoma gauta koncentracija a. (Analizatorius – NOx režimu).
\n1.7.7. Ozonatoriaus išjungimas Dabar ozonatorius išjungiamas. 1.7.6 papunktyje apibūdintas dujų mišinys patenka iš keitiklio į detektorių. Užrašoma gauta koncentracija b. (Analizatorius – NOx režimu).
\n1.7.8. NO režimas Perjungus į NO režimą su išjungtu ozonatoriumi, taip pat sustabdomas deguonies arba sintetinio oro srautas. Analizatoriaus NOx rodmenys nuo matuojamos vertės gali nukrypti ne daugiau kaip 5 proc., matuojant pagal 1.7.2 papunktį. (Analizatorius – NO režimu).
\n1.7.9. Tikrinimo dažnumas Keitiklio efektyvumas turi būti tikrinamas prieš kiekvieną NOx analizatoriaus kalibravimą.
\n1.7.10. Efektyvumo reikalavimai Keitiklio efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip 90 proc., bet ypač rekomenduojama, kad šis efektyvumas būtų didesnis kaip 95 proc.
\nPastaba. Jeigu pagal 1.7.5 papunktį ozonatorius, nustatytas bendriausiu intervalu, nesugeba sumažinti koncentracijos nuo 80 proc. iki 20 proc., tai turi būti naudojamas aukščiausias intervalas, kuris leis tai padaryti.
\n1.8. FID derinimas 1.8.1. Detektoriaus optimizavimas HFID turi būti suderinamas taip, kaip apibrėžia prietaiso gamintojas. Propanas turėtų būti naudojamas matuojamųjų dujų oro mišinyje, kad atsakas būtų optimizuojamas paprasčiausiame darbiniame diapazone.
\nNustačius degalų ir oro debitus pagal gamintojo rekomendacijas, į analizatorių įleidžiama 350 75 ppm C kontrolinio dujų mišinio. Esant tokiam dujų debitui, atsakas nustatomas iš matuojamųjų dujų mišinio atsako ir matuojamųjų dujų mišinio, naudojamo kontrolei, atsakų skirtumo. Kuro srautas didėjančia tvarka sureguliuojamas aukščiau ir žemiau pagal gamintojo nustatytas technines sąlygas. Šiems kuro srautams užrašomas matavimo intervalas ir nulinis atsakas. Brėžiamas slinkio ir nulinio atsako skirtumų grafikas, o kuro srautas suderinamas pagal plačiąją kreivės dalį.
\n1.8.2. Angliavandenilių rodikliai Analizatorius kalibruojamas pagal 1.5 punktą ore ir išgrynintame sintetiniame ore naudojant propaną.
\nAtsako rodikliai nustatomi, kai analizatorius paleidžiamas ir po ilgesnių darbinių intervalų. Tam tikroms angliavandenilių rūšims rodiklis Rf – tai FID C1 rodmens ir dujų koncentracijos cilindre santykis, išreikštas ppm C1.
\nBandomųjų dujų koncentracija turi būti tokia, kad gautasis atsakas sudarytų apytikriai 80 proc. visos skalės. Koncentracija turi būti nustatoma 2 proc. tikslumu, palyginus su gravimetriniu standartu, ir išreikšta tūrio vienetais. Be to, dujų cilindras turi būti iš anksto kondicionuojamas 24 valandas 298 K (250C) 5 K temperatūroje.
\nNaudotinos bandymo dujos ir rekomenduojami santykinio atsako rodiklio intervalai yra tokie:
\n1,00 Rf 1,15
\n0,90 Rf 1,1
\n0,90 Rf 1,10 Šios vertės atitinka atsako rodiklį Rf propanui ir išgrynintajam sintetiniam orui, lygų 1,00.
\n1.8.3. Deguonies trukdžių kontrolė Deguonies trukdžių kontrolė atliekama paleidžiant analizatorių ir po ilgesnio eksploatacijos laikotarpio.
\nPasirenkamas intervalas, kuriame deguonies trukdžių kontrolės patikros dujos patenka į viršutinę 50 proc. dalį. Bandymas daromas, džiovinimo spintą nustačius reikiamai temperatūrai.
\n1.8.3.1. Deguonies trukdžių patikros dujos Deguonies trukdžių patikros dujose turi būti propano, esant 350 ppm C ± 75 ppm C angliavandenilio. Koncentracijos vertė, taikant kalibravimo dujų tolerancijas, turi būti nustatyta darant suminio angliavandenilių kiekio ir priemaišų chromatografinę analizę arba dinaminį maišymą. Pagrindinės skiedimo dujos turi būti azotas, likutis – deguonis. Mišinio, kuris reikalingas dyzeliniam varikliui tikrinti, sudėtis:
\nO2 koncentracija Likutis 20 (20 – 22) Azotas 10 (9 – 11) Azotas 5 (4 – 6) Azotas 1.8.3.2. Darbo eiga
\nO2I = čia:
\nA – angliavandenilio koncentracija (ppm C) patikros dujose, naudojamose b punkte, B – angliavandenilio koncentracija (ppm C) deguonies trukdžių patikros dujose, naudojamose d punkte, C – analizatoriaus atsakas (ppm C) = D – analizatoriaus atsako į A visos skalės procentinė dalis.
\nJei nustatomas atsako rodiklis, tai turi būti atliekama kaip apibūdinta 1.8.2 papunktyje. Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojamas santykinis atsako rodiklis yra tokie:
\nFID degiklio oro deguonies koncentracija turi būti 2 molio proc. degiklio oro koncentracijos, naudoto paskutinio deguonies interferencijos patikrinimo metu. Jeigu skirtumas didesnis, turi būti patikrinama deguonies interferencija, ir, jeigu reikia, suderinamas analizatorius.
\n1.9. NDIR ir CLD analizatorių interferencijos efektai Išmetamajame vamzdyje esančios kitos neanalizuojamos dujos gali įvairiais būdais pakeisti rodmenis. Teigiama interferencija pasireiškia NDIR prietaisuose, kur interferuojančios dujos sukelia tuos pačius efektus kaip ir matuojamos dujos, bet daug mažesnius. Neigiama interferencija pasireiškia NDIR prietaisuose, interferuojančioms dujoms praplečiant matuojamų dujų absorbcijos juostą, o CLD prietaisuose – interferuojančioms dujoms slopinant spinduliavimą. 1.9.1 ir 1.9.2 papunkčiuose apibūdinti interferencijos patikrinimai atliekami prieš pirmą kartą naudojant analizatorių ir praėjus ilgesniems eksploatacijos periodams.
\n1.9.1. CO analizatoriaus interferencijos tikrinimas Vanduo ir CO2 gali trikdyti CO analizatoriaus veikimą. Todėl CO2 kontrolinių dujų mišinys, kurio koncentracija sudaro 80–100 proc. visos didžiausio darbinio diapazono skalės, naudotas šiame bandyme, leidžiamas per vandenį kambario temperatūroje, užrašomi analizatoriaus rodmenys. Analizatoriaus atsakas turi būti ne didesnis kaip 1 proc. visos diapazono skalės, lygus arba didesnis kaip 300 ppm arba didesnis kaip 3 ppm diapazonams, mažesniems už 300 ppm.
\n1.9.2. NOx analizatoriaus gesimo tikrinimas Dviejų rūšių dujos, susijusios su CLD (ir HCLD) analizatoriais – tai CO2 ir vandens garai. Šių dujų gesimo atsakas proporcingas jų koncentracijoms ir todėl reikalinga tokia bandymų technika, kad būtų galima nustatyti gesimą, kai bandymo metu gautos koncentracijos yra aukščiausios nustatytos koncentracijos.
\n1.9.2.1. CO2 gesimo tikrinimas CO2 matuojamasis dujų mišinys, kurio koncentracija sudaro 80–100 proc. visos didžiausio darbinio diapazono skalės, leidžiamas per NDIR analizatorių, o CO2 vertės užrašomos kaip A. Tada jis atskiedžiamas apytikriai 50 proc. su NO matuojamųjų dujų mišiniu ir leidžiamas per NDIR ir (H)CLD, CO2 ir NO, vertes užrašant atitinkamai kaip B ir C. CO2 srovė nutraukiama ir tik NO matuojamųjų dujų mišinys leidžiamas per (H)CLD, NO, vertės užrašomos kaip D.
\nGesimas apskaičiuojamas taip: % CO2 gesimas = x 100 ir turi sudaryti ne daugiau kaip 3 proc. visos skalės. čia:
\nA: nepraskiesto CO2 koncentracija, matuota su NDIR, procentais B: praskiesto CO2 koncentracija, matuota su NDIR, procentais C: praskiesto NO koncentracija, matuota su CLD, ppm D: nepraskiesto NO koncentracija, matuota CLD, ppm 1.9.2.2. Gesimo vandenyje tikrinimas Šis tikrinimas taikomas matuojant tik drėgnų dujų koncentraciją. Skaičiuojant gesinimą vandens garais būtina atsižvelgti į NO patikros dujų skiedimą vandens garais ir į vandens garų koncentracijos mišinyje perskaičiavimą pagal bandymo metu laukiamą koncentraciją. NO patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos normalaus darbinio diapazono skalės, leidžiamos per (H)CLD, ir NO koncentracijos vertė užrašoma kaip D. NO dujos kambario temperatūroje barbotuojamos į vandenį, leidžiamos per (H)CLD, ir gauta NO koncentracijos vertė užrašoma kaip C. Nustatoma vandens temperatūra ir užrašoma kaip F. Turi būti nustatytas mišinio sočiųjų garų slėgis, kuris atitinka barboterio vandens temperatūrą (F), ir jis užrašomas kaip G. Vandens garų koncentracija mišinyje (%) apskaičiuojama pagal formulę: ir užrašoma kaip H. Numatyta praskiestų NO matuojamųjų dujų mišinio (vandens garuose) koncentracija apskaičiuojama taip:
\nDe = D x ir užrašoma kaip De. Jei tai dyzelinių variklių išmetamieji teršalai, padarius prielaidą, kad degalų H/C atomų santykis yra 1,8: 1, didžiausia bandyme tikėtina išmetamų vandens garų koncentracija (%) įvertinama, pagal didžiausią CO2 koncentraciją išmetamosiose dujose arba pagal neskiestų CO2 patikros dujų koncentraciją (A, kaip išmatuota 1.9.2.1 skirsnyje) taikant formulę:
\nHm = 0,9 x A ir užrašoma kaip Hm.
\nGesimas vandenyje apskaičiuojamas taip: % H2O gesimas = 100 x ir turi sudaryti ne daugiau kaip 3 proc. visos skalės.
\nDe: numatyta praskiesto NO koncentracija (ppm) C: praskiesto NO koncentracija (ppm) Hm: aukščiausia vandens garų koncentracija (%) H: faktinė vandens garų koncentracija (%) Pastaba: Svarbu, kad NO matuojamųjų dujų mišinyje NO2 koncentracija, reikalinga šiam patikrinimui atlikti, būtų žemiausia, kadangi gesimo apskaičiavimuose nebuvo atsižvelgta į NO2 absorbciją vandenyje.
\n1.10. Kalibravimo intervalas Analizatoriai kalibruojami pagal 1.5 papunktį ne rečiau kaip kas trys mėnesiai arba kai sistema taisoma arba keičiama, o tai galėtų turėti įtakos kalibravimui.
\n1.11. Papildomi kalibravimo reikalavimai natūralių išmetamųjų dujų matavimams darant NRTC bandymą 1.11.1. Analizės sistemos atsako trukmės patikra Sistemos nustatomieji parametrai atsako trukmei įvertinti turi būti tiksliai tokie patys, kaip darant bandymo matavimus (t. y. slėgis, srauto vertės, filtrų analizatoriuose nustatymas ir visi kiti atsako trukmę įtakojantys veiksniai). Atsako trukmė nustatoma dujų tiekimo perjungimą darant tiesiogiai ėminio zondo įėjime. Dujų pakeitimas turi būti daromas mažiau kaip per 0,1 s. Bandymui naudojamų dujų koncentracijos pokytis turi sudaryti bent 60 % visos skalės Turi būti užrašomas kiekvieno atskiro dujų komponento koncentracijos kitimas. Atsako trukmė apibrėžiama, kaip laiko skirtumas tarp dujų tiekimo įjungimo ir atitinkamo užrašomos koncentracijos pokyčio. Sistemos atsako trukmę (t90) sudaro vėlavimo pasiekti matavimo detektorių trukmė ir detektoriaus signalo kilimo trukmė. Vėlavimo trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo pakeitimo (t0) iki atsakas pasiekia 10 % galutinio rodmens (t10). Kilimo trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo 10 % galutinio rodmens atsako iki 90 % atsako (t90–t10).
\nReguliuojant analizatoriaus ir išmetamųjų dujų srauto signalų laiką, kai matuojamos natūralios išmetamosios dujos, transformacijos trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo pakeitimo (t0) iki 50 % galutinio rodmens atsako (t50).
\nSistemos atsako trukmė turi būti ≤ 10 s, o kilimo trukmė ≤ 2,5 s visiems ribojamiems komponentams (CO, NOx, HC) ir visuose naudojamuose diapazonuose.
\n1.11.2. Bandomųjų dujų analizatoriaus kalibravimas išmetamųjų dujų srautui matuoti Analizatorius bandomųjų dujų koncentracijai matuoti, jei jos naudojamos, turi būti kalibruojamas pagal etalonine dujas.
\nKalibravimo kreivė turi būti gaunama bent pagal 10 kalibravimo taškų (išskyrus nulį), išdėstytų taip, kad pusės kalibravimo taškų vertės būtų 4 %–20 % visos analizatoriaus skalės vertės, o likusiųjų vertė būtų 20 %–100 % visos skalės vertės. Kalibravimo kreivė apskaičiuojama taikant mažiausių kvadratų metodą.
\nSkalės 20 % – 100 % intervale kalibravimo kreivės ir kiekvieno kalibravimo taško vardinė vertė turi nesiskirti daugiau kaip ± 1 % visos skalės vertės. Be to, visos skalės 4 %–20 % intervale kalibravimo kreivė turi nesiskirti daugiau kaip ± 2 % rodmens vardinės vertės.
\nPrieš bandymą turi būti tikrinamas analizatoriaus nulis ir diapazonas, naudojant nulio nustatymo dujas ir patikros dujas, kurių vardinė koncentracijos vertė yra didesnė kaip 80 % visos analizatoriaus skalės vertės.
\n2.2. Srauto matavimas Dujinių srauto matuoklių arba srauto matavimo prietaisų kalibravimas turi būti atliekamas nacionaliniuose ir (arba) tarptautiniuose standartuose.
\nDidžiausia išmatuotos vertės rodmenų paklaida – 2 proc.
\nJei naudojamos dalies srauto praskiedimo sistemos, reikia kreipti ypatingą dėmesį į ėminio srauto GSE tikslumą, jei srautas nematuojamas tiesiogiai, bet nustatomas matuojant srautų skirtumą:
\nGSE = GTOTW – GDILW Šiuo atveju GTOTW ir GDILW ± 2 % tikslumo nepakanka, norint garantuoti priimtiną GSE. tikslumą. Jei dujų srautas nustatomas matuojant srautų skirtumą, didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad GSE tikslumas būtų ± 5 %, kai praskiedimo santykis yra mažesnis kaip 15. Tikslumas gali būti apskaičiuotas imant kiekvieno prietaiso vidutinę kvadratinę paklaidą.
\n2.3. Praskiedimo santykio tikrinimas Jeigu naudojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos be EGA (VI priedo 1.2.1.1 papunktis), tikrinamas kiekvieno naujai įmontuoto įrenginio praskiedimo santykis, kai variklis veikia, ir atliekami ir CO2, ir NOx koncentracijų matavimai natūraliose ir praskiestose išmetamosiose dujose.
\nMatuojamas praskiedimo santykis turi neviršyti 10 proc. nuo apskaičiuojamo praskiedimo santykio iš CO2 arba NOx koncentracijų matavimo.
\n2.4. Dalinio srauto sąlygų tikrinimas Tikrinamas išmetamųjų dujų greičio ir slėgio svyravimų diapazonas ir atitinkamais atvejais suderinamas pagal VI priedo 1.2.1.1 papunkčio EP reikalavimus.
\n2.5. Kalibravimo dažnumas Srauto matavimo prietaisai kalibruojami ne rečiau kaip kas trys mėnesiai arba kai sistemoje daromi pakeitimai, galintys turėti įtakos kalibravimui.
\n2.6. Papildomi kalibravimo reikalavimai dalies srauto praskiedimo sistemoms 2.6.1. Periodinis kalibravimas Jei ėminio dujų srautas yra nustatomas matuojant srautų skirtumą, srautmatis arba srauto matavimo aparatūra turi būti kalibruojama taikant vieną iš toliau pateiktų metodikų, kad srautas per zondą GSE į tunelį atitiktų tikslumo reikalavimus, nurodytus 1 priedėlio 2.4 skirsnyje.
\nGDILW srautmatis nuosekliai jungiamas su GTOTW srautmačiu, dviejų srautmačių skirtumas kalibruojamas bent pagal penkis nustatymo taškus, srauto vertes tolygiai paskirsčius tarp bandymui naudojamos mažiausios GDILW vertės ir GTOTW vertės. Praskiedimo tunelį galima apeiti.
\nKalibruotas masės srauto įtaisas nuosekliai jungiamas su GTOTW srautmačiu ir tikrinamas bandyme naudojamos vertės tikslumas. Toliau kalibruotas masės srauto įtaisas nuosekliai jungiamas su GDILW srautmačiu ir tikrinamas tikslumas bent pagal penkis nustatymo taškus, atitinkančius praskiedimo santykį nuo 3 iki 50, palyginti su bandymui naudojamu GTOTW.
\nTiekimo vamzdis TT atjungiamas nuo išmetimo vamzdžio ir prie tiekimo vamzdžio prijungiamas kalibruotas srauto matavimo įtaisas, turintis intervalą, tinkamą matuoti GSE. Tuomet nustatoma bandymui naudojama GTOTW vertė ir paeiliui nustatomos bent penkios GDILW vertės, atitinkančios praskiedimo santykį q nuo 3 iki 50. Kitaip galima naudoti kalibruotą srauto kanalą ir apeiti tunelį, tačiau per atitinkamus matuoklius užtikrinamas visas ir praskiedimo oro srautas, kaip darant tikrąjį bandymą.
\nBandomosios dujos tiekiamos į tiekimo vamzdį TT. Šios bandomosios dujos gali būti išmetamųjų dujų komponentas, pvz., CO2 arba NOx. Praskiedus tunelyje, matuojamas bandomųjų dujų komponentas. Tai turi būti daroma penkiems praskiedimo santykiams nuo 3 iki 50. Ėminio srauto tikslumas nustatomas pagal praskiedimo santykį q:
\nGSE = GTOTW/q Norint garantuoti GSE tikslumą, reikia atsižvelgti į analizatorių tikslumą.
\n2.6.2. Anglies srauto patikra Matavimo ir kontrolės problemoms nustatyti ir tinkamam dalies srauto praskiedimo sistemos veikimui patikrinti labai rekomenduojama tikrinti anglies srautą, naudojant tikrąsias išmetamąsias dujas. Anglies srauto patikra turėtų būti daroma bent kiekvieną kartą įrengus naują variklį arba padarius kokį nors reikšmingą bandymo kameros konfigūracijos pakeitimą.
\nVariklis turi dirbti esant apkrovai, atitinkančiai didžiausią sukimo momentą ir apsisukimų dažnį, arba kokiu nors kitu stacionariuoju režimu, kuriuo dirbant gaunama 5 % arba daugiau CO2. Dalies srauto praskiedimo sistema turi veikti, naudojant praskiedimo faktorių maždaug nuo 15 iki 1.
\n2.6.3. Patikra prieš bandymą Dvi valandos prieš bandymą daroma ši patikra:
\nKalibravimui taikytu metodu tikrinamas srautmačių tikslumas bent dviejuose taškuose, įskaitant srauto GDILW vertes, kurios atitinka praskiedimo santykį nuo 5 iki 15 bandyme naudotai GTOTW vertei.
\nJei pagal pirmiau aprašytos kalibravimo metodikos duomenis galima įrodyti, kad srautmačio kalibravimas yra pastovus ilgesnį laiką, patikros prieš bandymą galima nedaryti.
\n2.6.4. Transformacijos trukmės nustatymas Sistemos nustatomieji parametrai transformacijos trukmei įvertinti turi atitikti matavimų darant bandymą parametrus. Transformacijos trukmė nustatoma šiuo metodu:
\nNepriklausomas etaloninis srautmatis, kurio matavimo intervalas atitinka srautą per zondą, nuosekliai ir arti jungiamas su zondu. Šio srautmačio transformacijos trukmė turi būti mažesnė kaip 100 ms, esant srauto pokyčio dydžiui, naudojamam atsako trukmei matuoti, ir srautmatis turi pakankamai mažai riboti srautą, kad nebūtų jaučiama įtaka dinaminėms dalies srauto praskiedimo sistemos charakteristikoms, ir atitikti gerą inžinerinę praktiką.
\nĮ dalies srauto praskiedimo sistemą įleidžiamas išmetamųjų dujų srautas keičiamas pakopomis (arba oro srautas, jei skaičiuojamas išmetamųjų dujų srautas) nuo mažo srauto iki bent 90 % visos skalės. Pakopinio keitimo paleidimo įtaisas turėtų atitiktį įtaisą, naudojamą išankstiniam reguliavimui pradėti darant tikrąjį bandymą. Išmetamųjų dujų srauto pakopinio keitimo impulsas ir srautmačio atsakas turi būti užrašomas ne mažesniu kaip 10 Hz dažniu.
\nPagal šiuos duomenis apskaičiuojama dalies srauto praskiedimo sistemos transformacijos trukmė, kuri apibrėžiama kaip laikas nuo pakopinio keitimo impulso pradžios iki taško, atitinkančio 50 % srautmačio atsako. Panašiu būdu turi būti nustatoma dalies srauto praskiedimo sistemos GSE signalo ir išmetamųjų dujų srautmačio GEXHW signalo transformacijos trukmė. Šie signalai yra naudojami regresijos analizei po kiekvieno bandymo (1 priedėlio 2.4 skirsnis).
\nApskaičiavimas turi būti kartojamas bent penkiems didėjimo ir mažėjimo impulsams, o rezultatai suvidurkinami. Iš šios vertės atimama etaloninio srautmačio vidinės transformacijos trukmė (< 100 ms). Tai yra dalies srauto praskiedimo sistemos „išankstinė“ vertė, kuri taikoma pagal 1 priedėlio 2.4 skirsnį.
\nSrautas per sistemą matuojamas esant skirtingiems srauto naudojamiems dydžiams, o sistemos kontroliniai parametrai išmatuojami ir susiejami su srautu.
\nGalima naudoti įvairių tipų srautmačius, pvz., kalibruotą venturi srautmatį, kalibruotą laminarinio srauto srautmatį, kalibruotą turbininį matuoklį.
\n3.2. Tūrinio siurblio (PDP) kalibravimas Visi su siurbliu susiję parametrai turi būti matuojami vienu metu su kalibravimo venturi, kuris su siurbliu sujungtas nuosekliai, parametrais. Brėžiama apskaičiuoto srauto (m3/min, esant siurblio įsiurbimo angoje absoliutaus slėgio ir temperatūros sąlygoms) priklausomybė nuo koreliacinės funkcijos, kuri yra tam tikros siurblio parametrų derinio vertė. Nustatoma tiesės lygtis, kuri susieja siurblio srautą ir koreliacinę funkciją. Jei CVS pavara yra kelių apsisukimų dažnių, turi būti kalibruojamas kiekvienas naudojamas diapazonas.
\nKalibruojant turi būti užtikrintas temperatūros pastovumas.
\nVisų kalibravimo venturi ir CVS siurblio jungčių ir vamzdžių protekis turi būti mažesnis kaip 0,3 % mažiausio srauto dydžio (didžiausio ribojimo ir mažiausio PDP apsisukimų dažnio taškas).
\n3.2.1. Duomenų analizė Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 6 padėtys) apskaičiuojamas oro srautas (Qs) m3/min normalioms sąlygoms. Oro srautas toliau perskaičiuojamas į siurblio srautą (V0), kuris apskaičiuojamas m3/apsisukimui, esant absoliučiam slėgiui ir absoliučiai temperatūrai siurblio įsiurbimo angoje, pagal šią lygtį: , čia:
\nQs – oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s), T – temperatūra siurblio įėjime (K), pA – absoliutusis slėgis siurblio įėjime (pB – pi) (kPa), n – siurblio apsisukimų dažnis (s-1).
\nNorint įvertinti slėgio kitimo siurblyje ir siurblio apsisukimų skaičiaus faktoriaus įtaką, apskaičiuojama koreliacijos funkcija (X0), susiejanti siurblio apsisukimų dažnį, slėgio siurblio įėjime ir išėjime skirtumą ir absoliutųjį slėgį siurblio išėjime:
\nX0 = , čia:
\nΔpp – slėgių siurblio įėjime ir išėjime skirtumas (kPa), pA – absoliutus slėgis siurblio išėjime (kPa).
\nTaikant mažiausių kvadratų metodą gaunama ši kalibravimo lygtis:
\nV0 = D0 – m × (X0) D0 ir m yra atitinkamai atkarpa ordinačių ašyje ir krypties koeficientas – regresijos tieses apibūdinančios konstantos.
\nJei CVS sistemos siurblys turi keletą apsisukimų dažnių, kalibravimo kreivės, gautos skirtingiems siurblio srautams, turi būti apytikriai lygiagrečios, o atkarpos ordinačių ašyje vertės (D0) mažėjant siurblio srauto intervalui turi didėti.
\nPagal lygtį apskaičiuotos vertės turi būti lygios išmatuotai V0 vertei ± 0,5 %. Skirtingiems siurbliams m vertės skiriasi. Kietųjų dalelių įtekėjimas per tam tikrą laiką sumažina siurblio apsisukimų skaičių, tai rodo m vertės mažėjimas. Todėl siurblys turi būti kalibruojamas prieš pradedant jį naudoti, po didesnio remonto ir tuomet, kai visos sistemos tikrinimas (3.5 skirsnis) rodo, kad apsisukimų skaičiaus faktorius pakito.
\n3.3. Ribinio srauto venturi srautmačio (CFV) kalibravimas CFV kalibravimas pagrįstas ribinio srauto per venturi srautmatį lygtimi. Dujų srautas yra slėgio įleidžiamojoje angoje ir temperatūros funkcija, kaip parodyta toliau:
\nQs = , čia:
\nKv – kalibravimo koeficientas, pA – absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa), T – temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K).
\n3.3.1. Duomenų analizė Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 8 padėtys) apskaičiuojamas oro srautas (Qs) m3/min normalioms sąlygoms. Kiekvienai srauto ribojimo padėčiai kalibravimo koeficientas apskaičiuojamas kalibravimo duomenis taikant pagal lygtį:
\nKv = , kurioje:
\nQs – oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s), T – temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K), pA – absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa).
\nNorint nustatyti ribinio srauto diapazoną, brėžiamas Kv priklausomybės nuo slėgio venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje grafikas. Ribiniam (su uždaryta sklende) srautui Kv vertė yra palyginti pastovi. Kai slėgis mažėja (vakuumas didėja), srautas per venturi neribojamas, Kv mažėja, ir tai rodo, kad CFV naudojamas už leistino diapazono ribų.
\nMažiausiai aštuoniuose taškuose ribinio srauto diapazone turi būti apskaičiuota vidutinė Kv vertė ir standartinis nuokrypis. Standartinis nuokrypis turi būti ne didesnis kaip ± 0,3 % vidutinės Kv vertės.
\n3.4. Ikigarsinio venturi (SSV) kalibravimas SSV kalibravimas pagrįstas ikigarsinio venturi srautmačio lygtimi. Dujų srautas yra slėgio įleidžiamojoje angoje ir temperatūros, slėgio kritimo tarp SSV įleidžiamosios angos ir žiočių, kaip parodyta toliau:
\nQssv = A0d2CdPA čia:
\nA0 – konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys = 0,006111 SI vienetais d – SSV žiočių skersmuo (m) Cd – SSV ištekėjimo koeficientas PA – absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa) T – temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K) r – SSV žiočių ir įleidžiamosios angos absoliučiojo statinio slėgio santykis = 1 – β – SSV žiočių skersmens d ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis = 3.4.1. Duomenų analizė Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienam nustatytam srautui (mažiausiai 16 verčių) apskaičiuojamas oro srautas (QSSV) m3/min normalioms sąlygoms. Ištekėjimo koeficientas apskaičiuojamas pagal kiekvieno nustatyto srauto kalibravimo duomenis taip:
\nCd = čia:
\nQSSV – oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s) T – temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K) d – SSV žiočių skersmuo (m) r – SSV žiočių ir įleidžiamosios angos absoliučiojo statinio slėgio santykis = 1 – β – SSV žiočių skersmens d ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis = Ikigarsinio srauto intervalui nustatyti brėžiamas Cd kaip Reinoldso skaičiaus SSV žiotyse funkcijos grafikas. Re prie SSV žiočių apskaičiuojamas pagal šią formulę:
\nRe = čia:
\nA1 – konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys = 25,55152 QSSV – oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s) d – SSV žiočių skersmuo (m) μ – dujų absoliučioji arba dinaminė klampa, apskaičiuota pagal šią formulę: μ = kg/(m × s) čia: b = empirinė konstanta = 1,458 × 106 S = empirinė konstanta = 110,4K Kadangi QSSV yra naudojamas kaip įvedimo duomuo Re apskaičiuoti, apskaičiavimai turi būti pradėti kalibravimo venturi QSSV arba Cd pradine spėjama verte ir kartojami tol, kol gausime QSSV verčių sutapimą. Konvergavimo metodo tikslumas turi būti 0,1 % arba geresnis.
\nCd vertės, apskaičiuotos pagal gautą kalibravimo kreivės taikymo lygtį, kiekviename kalibravimo taške turi atitikti išmatuotą Cd vertę ± 0,5 % tikslumu ne mažiau kaip šešiolikoje taškų ikigarsinio srauto srityje.
\n3.5. Visos sistemos tikrinimas Bendras CVS ėminio ėmimo ir analizės sistemos tikslumas turi būti nustatytas į normaliu režimu veikiančią sistemą įleidžiant žinomos masės išmetamųjų dujų. Teršalai yra analizuojami ir masė apskaičiuojama pagal III priedo 3 priedėlio 2.4.1 skirsnį, išskyrus propaną, kuriam vietoj HC atveju taikomo faktoriaus 0,000479 taikomas faktorius 0,000472. Turi būti taikomas vienas iš šių metodų.
\n3.5.1. Matavimas ribinio srauto tūta Žinomas grynųjų dujų (propano) kiekis turi būti įleidžiamas į CVS sistemą per kalibruotą ribinio srauto tūtą. Jei įsiurbimo angoje slėgis pakankamai didelis, srautas, reguliuojamas ribinio srauto tūta, nepriklauso nuo slėgio tūtos išėjime (ribinis srautas). CVS sistema turi būti naudojama kaip ir darant įprastą išmetamųjų dujų bandymą, maždaug nuo 5 iki 10 min. Dujų ėminys turi būti analizuojamas įprasta įranga (ėminio ėmimo maišas arba integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė. Tokiu būdu nustatyta masė turi būti lygi žinomai įleistų dujų masei ± 3 %.
\n3.5.2. Matavimas taikant gravimetrinį metodą Propano pripildyto mažo baliono masė turi būti nustatyta ± 0,01 g tikslumu. CVS sistema turi būti naudojama kaip ir darant įprastą išmetamųjų dujų bandymą, maždaug nuo 5 iki 10 min, kai į ją įpurškiamas anglies monoksidas arba propanas. Išleistų grynųjų dujų kiekis turi būti nustatomas pagal masių skirtumą. Dujų ėminys turi būti analizuojamas įprasta įranga (ėminio ėmimo maišas arba integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė. Tokiu būdu nustatyta masė turi būti lygi žinomai įleistų dujų masei ± 3 %.“ ______________ 3 priedėlis 1. DUOMENŲ ĮVERTINIMAS IR APSKAIČIAVIMAS. NRSC BANDYMAS 1.1. Duomenų apie dujinius išmetamuosius teršalus vertinimas Dujiniams išmetamiesiems teršalams įvertinti yra apskaičiuojamas savirašio rodmenų, gautų per kiekvieno režimo paskutiniąsias 60 sekundžių, vidurkis, ir naudojamos vidutinės HC, CO, NOx ir CO2 koncentracijos (conc.), jeigu taikomas pusiausvyros metodas, kiekvieno režimo metu yra apskaičiuojamos iš savirašio rodmenų vidurkio bei atitinkamų kalibravimo duomenų. Gali būti naudojamas kitoks duomenų užrašymo būdas, jeigu garantuojama, kad bus gauti lygiaverčiai duomenys.
\nVidutinės foninės koncentracijos (concd) gali būti gaunamos iš rodmenų, gautų iš maišelyje esančio praskiesto oro arba iš nepertraukiamo foninių (ne iš maišelio) rodmenų bei atitinkamų kalibravimo duomenų.
\n1.2. Kietųjų dalelių išmetimas Kietosioms dalelėms vertinti kiekvienam režimui užrašomos suminės per filtrą perėjusių ėminių masės (MSAMi).
\nFiltrai gražinami į svėrimo kamerą ir kondicionuojami ne trumpiau kaip vieną valandą, bet ne ilgiau kaip 80 valandų, paskui sveriami. Užrašomas filtrų bruto svoris ir atimamas taros svoris (žr. III priedo 3.1 papunktį). Kietųjų dalelių masė (Mf – vieno filtro metodas; Mf, i – kelių filtrų metodas) – tai ant pirminio ir papildomo filtrų surinktų kietųjų dalelių masių suma.
\nJeigu turi būti naudojama fono pataisa, užrašoma per filtrus praėjusio praskiesto oro masė (MDIL) ir kietųjų dalelių masė (Md). Jeigu atliekama daugiau negu vienas matavimas, kiekvienam atskiram matavimui turi būti apskaičiuojamas dalmuo Md/MDIL, taip pat apskaičiuojamas verčių vidurkis.
\n1.3. Dujinių išmetamųjų teršalų apskaičiavimas Galutiniai ataskaitoje pateikiami bandymo rezultatai turi būti gaunami tokia seka:
\n1.3.1. Išmetamųjų dujų srauto nustatymas Išmetamųjų dujų srautas (GEXHD) kiekvienam režimui nustatomas pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.1–1.2.3 papunkčius.
\nNaudojant viso srauto praskiedimo sistemą, suminis išmetamųjų dujų debitas (GTOTW) kiekvienam režimui nustatomas pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.4 papunktį.
\n1.3.2. Sausoji/drėgnoji pataisa Naudojant GEXHD matuojama koncentracija keičiama į drėgnąją pagal tokią formulę, jeigu nėra iš karto matuota drėgname ore: conc (drėgna) = kw x conc (sausa) Natūralioms išmetamosioms dujoms:
\nKw, r,1 = Praskiestoms išmetamosioms dujoms:
\nKw, e,1 = - Kw1; arba:
\nKw, e,1 = Praskiedimo orui: kw, d = 1 – kw1 kw1 = Hd = kw, a = 1 – kw2 kw2 = Ha = čia:
\nHa: įleidžiamo oro absoliutusis drėgnumas, g vandens 1 kg sauso oro Hd: praskiesto oro absoliutusis drėgnumas, g vandens 1 kg sauso oro Rd: praskiesto oro santykinis drėgnumas, procentais Ra: įleidžiamo oro santykinis drėgnumas, procentais pd: praskiesto oro sočiųjų garų slėgis, kPa pa: įleidžiamo oro sočiųjų garų slėgis, kPa pB: suminis barometro slėgis, kPa Pastaba.
\nHa ir Hd vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
\n1.3.3. NOx drėgnumo koregavimas Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracija koreguojama pagal kambario oro temperatūrą ir drėgnumą, taip pat pagal šioje formulėje pateiktą koeficientą kH: kH = , čia:
\nTa – įsiurbiamo oro temperatūra (K) Ha – įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):
\nHa = Čia:
\nRa: įleidžiamo oro santykinis drėgnumas, procentais pa: įleidžiamo oro sočiųjų garų slėgis, kPa pB: suminis barometro slėgis, kPa Pastaba.
\nHa vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
\n1.3.4. Išleidžiamųjų dujų debito apskaičiavimas Išleidžiamųjų dujų masės debitai kiekvienam režimui apskaičiuojami taip:
\nDrėgmės koeficientai u taikomi pagal 4 lentelę:
\n4 lentelė. Įvairių drėgnų teršalų komponentų koeficiento u vertės Dujos u Koncentracija NOx 0,001587 ppm CO 0,000966 ppm HC 0,000479 ppm CO2 15,19 % HC tankis pagrįstas vidutiniu anglies ir vandenilio santykiu 1: 1,85.
\n1.3.5. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas Savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas visoms atskiroms sudedamosioms dalims taip: atskiros dujos = čia Pi = Pm, i + PAF, i Šiuose apskaičiavimuose naudoti svorio koeficientai ir režimų skaičius n yra paimti iš III priedo 3.7.1 papunkčio.
\n1.4. Išmetamų kietųjų dalelių kiekio apskaičiavimas Išmetamų kietųjų dalelių kiekis apskaičiuojamas taip:
\n1.4.1. Kietųjų dalelių drėgnumo patikslinimo koeficientas Kadangi dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių kiekis priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, kietųjų dalelių masės debitas, atsižvelgiant į aplinkos oro drėgnumą, patikslinamas šioje formulėje pateiktu koeficientu Kp:
\nKp = 1/(1 + 0,0133 x (Ha – 10,71) Ha: įsiurbiamo oro drėgnumas vandens gramais kilogramui sauso oro Ha = Ra: įsiurbiamo oro santykinis drėgnumas, procentais pa: įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis, kPa pB: suminis barometro slėgis, kPa Pastaba.
\nHa vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
\n1.4.2. Dalinio srauto praskiedimo sistema Galutiniai ataskaitoje pateikiami bandymo duomenys apie išmetamų kietųjų dalelių kiekį yra gaunami tokiais etapais. Kadangi galima naudoti įvairius praskiedimo santykio kontrolės būdus, skirtingais apskaitos metodais apskaičiuojamas lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų debitas GEDF. Visuose apskaičiavimuose remiamasi vidutinėmis atskirų režimų i vertėmis, gautomis ėminių ėmimo metu.
\n1.4.2.1. Izokinetinės sistemos GEDFW, i = GEXHW, i x q1 arba VEDFWa = V EXHWa x q1 , čia r atitinka izokinetinio zondo Ap ir išmetamųjų dujų vamzdžio Ar skerspjūvių santykį: r = 1.4.2.2. Sistemos su CO2 ir NOx koncentracijų matavimu GEDFW, i = GEXHW, i x q1 q1 = čia:
\nConcE = žymėtųjų dujų koncentracija sausame ore natūraliose išmetamosiose dujose ConcD = žymėtųjų dujų koncentracija sausame ore praskiestose išmetamosiose dujose ConcA = žymėtųjų dujų koncentracija sausame ore praskiedimo ore Sausame ore matuojama koncentracija paverčiama į matuojamą drėgname ore pagal šio priedėlio 1.3.2 papunktį.
\n1.4.2.3 Sistemos su CO2 matavimu ir anglies pusiausvyros metodu G EDFWa = , čia:
\nCO2D = praskiestų išmetamųjų dujų CO2 koncentracija CO2A = praskiedimo oro CO2 koncentracija (koncentracijos tūrio procentais drėgname ore) Ši lygtis pagrįsta anglies pusiausvyros prielaida (į variklį patenkantys anglies atomai išmetami kaip CO2) ir gaunama tokiais etapais:
\nGEDFW, i = GEXHW, i x qi ir qi = 206,5 × GFUEL, i GEXHW, i ×(CO2D, i – CO2A, i) 1.4.2.4. Sistemos su srauto matavimu GEDFW, i = GEXHW, i x qi qi = GTOTW, i (GTOTW, i – GDILW, i) 1.4.3. Viso srauto praskiedimo sistema Galutiniai ataskaitoje pateikiami duomenys apie išmetamų kietųjų dalelių kiekį yra gaunami tokiais etapais.
\nVisuose apskaičiavimuose remiamasi vidutinėmis atskirų režimų (i) vertėmis, gautomis ėminių ėmimo metu.
\nGEDFW, i = GTOTW, i 1.4.4. Kietųjų dalelių masės debito apskaičiavimas Kietųjų dalelių masės debitas apskaičiuojamas taip:
\nTaikant vieno filtro metodą: čia: (GEDFW)aver per visą bandymo ciklą nustatomi sudedant vidutines atskirų režimų vertes ėminių ėmimo metu: (GEDFW)aver = MSAM = čia i = 1, … n Taikant kelių filtrų metodą:
\nPTmasė, i = čia i = 1, … n Kietųjų dalelių masės debitui foninė pataisa gali būti tikslinama taip:
\nTaikant vieno filtro metodą:
\nPTmasė =