414.Įkuriant blokinių įrenginių tiesiasrovius katilus, slėgis prieš įmontuotas į katilo traktą sklendes turi būti: 120–130 kgf/cm2 (11,8–12,8 MPa), jei katilų darbo slėgis yra 140 kgf/cm2, ir 240–250 kgf/cm2 (14 MPa ir 23,5–24,5 MPa) virškritinio slėgio katiluose.
\n
415.Keisti šiuos dydžius arba kurti katilą tolygiai keliant slėgį galima tik suderinus su katilo gamintoju ir atlikus specialius bandymus.
\n
416.Prieš įkuriant, taip pat išjungus katilą, ne mažiau kaip 10 minučių reikia vėdinti kūryklą, dūmtakius (taip pat recirkuliacinius) bei ortakius veikiant mechanizmams ir atidarius dūmų bei oro trakto užkaišas esant oro debitui ne mažesniam kaip 25 % nominalaus oro kiekio.
\n
417.Sandarūs katilai, veikiantys su pertekliniu slėgiu kūrykloje, taip pat vandens šildymo katilai be dūmsiurbių turi būti vėdinami pūtimo ventiliatoriais ir recirkuliacijos dūmsiurbiais.
\n
418.Įkuriant neataušintus katilus, kai vandens ir (ar) garo trakte likęs slėgis, pradėti vėdinti kūryklą reikia ne anksčiau kaip 15 minučių iki įkuriant degiklį.
\n
419.Katilai su subalansuotąja trauka turi būti įkuriami įjungus dūmsiurbius ir pūtimo ventiliatorius, o katilai su pertekliniu slėgiu kūrykloje – įjungus pūtimo ventiliatorius.
\n
420.Prieš uždegant įkūrimo degiklius būtina patikrinti, ar dujų ir oro slėgis prieš degiklius yra reikiamas, taip pat ar kūrykloje ir katilo dūmtakiuose iki dūmsiurbio yra trauka, ir esant reikalui ją sureguliuoti.
\n
421.Įkūrus katilą tuoj pat būtina kontroliuoti vandens lygį būgne. Vandens lygio tiesioginius rodiklius reikia prapūsti:
\n
421.1. katilų, kurių darbo slėgis yra 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) ir mažesnis,– kai manometrinis slėgis katile yra apie 1 kgf/cm2 (0,1 MPa) ir antrąjį kartą – prieš įjungiant į bendrąjį garotiekį;
\n
421.2. katilų, kurių darbo slėgis didesnis kaip 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) – kai manometrinis slėgis katile pasiekia 3 kgf/cm2 (0,3 MPa) ir antrąjį kartą – pakilus slėgiui iki 15–30 kgf/cm2 (1,5–3,0 MPa).
\n
422.Įkuriant reikia patikrinti ir sulyginti būgno vandens lygio prietaisų ir vandens lygio tiesioginių rodiklių parodymus (įvertinti pataisas).
\n
423.Katilas įkuriamas pagal grafikus, kurie sudaryti vadovaujantis paleidimo režimų bandymo rezultatais ir gamintojo instrukcija.
\n
424.Įkuriant šaltą katilą po remonto ir ne rečiau kaip kartą per metus, reikia stebėti ekranų, būgno ir kolektorių šilimo poslinkius. Stebėjimo rezultatai įrašomi į šilimo poslinkių žiniaraštį.
\n
425.Prieš įkuriant katilą, kuriame buvo ardytos flanšinės jungtys, reikia paveržti varžtines jungtis pasiekus katile 3–5 kgf/cm2 (0,3–0,5 MPa) slėgį. Draudžiama veržti varžtines jungtis, jeigu slėgis aukštesnis.
\n
426.Įkuriant ir išjungiant katilą, kurio darbo slėgis didesnis nei 9,8 MPa, reikia kontroliuoti būgno temperatūros režimą. Būgno įšilimo ir ataušimo greitis bei temperatūrų skirtumas tarp būgno viršutiniosios ir apatiniosios sudaromųjų turi skirtis ne daugiau kaip:
\n
426.1. šildymo greitis įkuriant, min 30 °C /10 min;
\n
426.2. aušimo greitis, min 20 °C /10 min;
\n
426.3. temperatūrų skirtumas įkuriant, 60 °C;
\n
426.4. temperatūrų skirtumas išjungiant, 80 °C.
\n
427.Katilas jungiamas į bendrąjį garotiekį tik kruopščiai nudrenavus ir įšildžius jungiamąjį garotiekį, įjungiant slėgis turi būti lygus slėgiui bendrajame garotiekyje.
\n
428.Katilus, kūrenamus kuru, kurio lakiųjų dalių išeiga yra mažesnė nei 15 %, kūrenti kietuoju kuru (paduoti į kūryklą dulkes) leidžiama, kai pakuriamuoju kuru pasiekiama kūryklos šiluminė apkrova yra ne mažesnė kaip 30 % vardinės. Jei kūrenama kuru, kurio lakiųjų dalių išeiga yra didesnė nei 15 %, dulkes leidžiama paduoti, jei yra ir mažesnė šiluminė apkrova, kuri nustatoma pagal technologinę instrukciją tokia, kad būtų užtikrintas stabilus kuro užsiliepsnojimas.
\n
429.Trumpai neveikusį katilą (iki 30 min.) kūrenti kietuoju kuru, kurio lakiųjų dalių išeiga yra mažesnė nei 15 %, galima, jeigu kūryklos šiluminė apkrova yra ne mažesnė kaip 15 % vardinės.
\n
430.Katilas turi veikti pagal režimo lentelę, kuri sudaroma pagal bandymų rezultatus ir technologinę instrukciją. Rėžiminė kortelė turi būti peržiūrėta po katilo rekonstrukcijos, remonto.
\n
431.Katilui veikiant reikia laikytis šilumos režimų, kurie užtikrina leidžiamą garo temperatūrą kiekvienoje pirminio ir tarpinio garo perkaitintuvų pakopoje ir kiekviename sraute.
\n
432.Aukštutinis ribinis vandens lygis būgne katilui dirbant turi būti ne aukštesnis, o žemutinis ribinis vandens lygis – ne žemesnis už nustatytą bandymais ir katilo gamintojo reikalavimus, nurodytus technologinėje instrukcijoje.
\n
433.Katilinių agregatų kaitriniai paviršiai, besiliečiantys su dujomis, visada turi būti švarūs. Tam tikslui reikia dirbti optimaliais režimais ir naudoti kompleksinio valymo mechanizuotąsias sistemas (garinius, orinius arba vandens aparatus, vibracinį valymą, šratvales ir kitus įtaisus). Šiam tikslui skirti įtaisai, jų distancinio ir automatinio valymo priemonės nuolat turi būti parengties būklėje.
\n
434.Kaitrinių paviršių valymo periodiškumą turi reglamentuoti grafikas arba technologinė instrukcija.
\n
435.Eksploatuojant katilus, visi traukos ir pūtimo ventiliatoriai turi būti įjungti. Atsijungus daliai traukos ir pūtimo ventiliatorių, ilgalaikis darbas leidžiamas tik užtikrinus tolygų oro ir (ar) dujų bei šilumos režimą skirtingose katilo pusėse. Be to, turi būti užtikrintas tolygus oro pasiskirstymas tarp degiklių ir per neveikiantį ventiliatorių (dūmsiurbį) oras (dujos) turi netekėti.
\n
436.Katiluose pagrindiniu kuru naudojant mazutą, turintį daugiau kaip 0,5 % sieros, pastarasis paprastai deginamas, kai oro pertekliaus už kūryklos koeficientas ne didesnis kaip 1,03. Prieš tai turi būti įvykdytas kompleksas priemonių katilų darbui šiuo režimu paruošti (kuro paruošimas, atitinkama degiklių ir purkštuvų konstrukcija, kūryklos sandarinimas, aprūpinimas papildomais prietaisais ir degimo proceso automatika).
\n
437.Mazuto purkštuvai, prieš įdedant juos į degiklius, turi būti išbandyti stende (nuo +20 °C iki+40 °C) vandeniu, patikrinamas jų našumas, išpurškimo kokybė ir fakelo išsiskleidimo kampas. Purkštuvas turi turėti lenteles su purkštuvo numeriu ir našumu. Į mazutu kūrenamą katilą įmontuoto komplekto atskirų purkštuvų našumų skirtumas turi neviršyti 1,5 %. Kiekvienas katilas privalo turėti atsarginių purkštuvų komplektą, o tarp komplektų purkštuvų našumo skirtumas turi būti ne didesnis kaip 2 %.
\n
438.Draudžiama naudoti neišbandytus purkštuvus.
\n
439.Draudžiama katilą įkuriant naudoti mazuto purkštuvus, prie kurių nėra oro privedimo.
\n
440.Eksploatuojant purkštuvus ir katilinės garo bei mazuto vamzdynus, turi būti vykdomos priemonės, neleidžiančios mazutui patekti į garotiekį.
\n
441.Eksploatuojant katilus, įeinančio į oro šildytuvą oro temperatūra (°C) turi būti ne žemesnė kaip nurodyta 5 lentelėje.
\n
5 lentelė. Įeinančio į oro šildytuvą oro temperatūra, +°C Kuro rūšis Oro šildytuvai vamzdiniai regeneraciniai Rudosios anglys (Sp<0,4 %), durpės, skalūnai 50 30 Akmens anglis (Sp<0,4 %), antracitai 30 30 Rudosios anglys (Sp>0,4 %) 80 60 Akmens anglis (Sp>0,4 %) 60 50 Mazutas, turintis daugiau kaip 0,5 % sieros 110 70 Mazutas, turintis 0,5 % ir mažiau sieros 90 50 Sp – perskaičiuotas sieros kiekis 442. Deginant sieros turintį mazutą, išankstinio oro pašildymo temperatūra parenkama tokia, kad išeinančiųjų dujų temperatūra katilo apkrovą reguliuojančiame diapazone būtų ne žemesnė kaip +150 °C.
\n
443.Deginant mazutą, esant minimaliai mažam oro pertekliaus koeficientui už kūryklos (mažesnis kaip 1,03) arba naudojant efektyviąsias antikorozines priemones (priedus, medžiagas, dangas), vadovaujantis eksploatavimo patirtimi įeinančiojo oro temperatūra prieš oro šildytuvus gali būti žemesnė už nurodytąsias vertes.
\n
444.Katilas sieros turinčiu mazutu įkuriamas iš anksto įjungus oro šildymo sistemą (kaloriferius, karšto oro recirkuliacijos sistemą). Oro temperatūra prieš oro šildytuvą katile, įkuriamame mazutu, pradiniame įkūrimo periode turi būti ne žemesnė kaip +90°C.
\n
445.Katiluose, kuriuose deginamos kietojo kuro dulkės, o šilumos nuostoliai dėl mechaninio nesudegimo viršija 0,5 %, turi būti įrengti nuolat veikiantys lekiančiųjų pelenų pavyzdžių ėmimo įtaisai, kad būtų galima kontroliuoti šiuos nuostolius.
\n
446.Išnašų pavyzdžių ėmimo periodiškumą nustato vietos instrukcija, tačiau AŠ markės ir liesųjų anglių išnašas reikia imti ne rečiau kaip kartą per pamainą ir ne rečiau kaip kartą per parą, naudojant kitas kuro rūšis.
\n
447.Katilų mūrinys ir izoliacija turi būti tvarkingi. Kai aplinkos temperatūra yra +25°C, mūro paviršiaus (izoliacijos) temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +45°C.
\n
448.Katilo kūrykla ir dūmų traktas turi būti sandarūs. Oro įsiurbimas į kūryklą ir dūmų traktą iki išėjimo iš garo perkaitintuvo dujų ir (ar) mazuto katiluose, kurių našumas yra iki 420 t/h, turi būti ne didesnis kaip 5 %, o kurių našumas didesnis kaip 420 t/h – 3 %, anglies dulkių katilų atitinkamai 8 ir 5 %.
\n
449.Katiluose, kurie veikia su slėgiu kūrykloje (suvirinta sienų šildymo vamzdžių sistema), oras į kūryklas ir dūmtakius neturi būti įsiurbiamas.
\n
450.Įsiurbimas į dūmų traktą nuo įėjimo į vandens ekonomaizerį (anglies dulkių vandens šildymo katilams – nuo įėjimo į oro šildytuvą) iki išėjimo iš dūmsiurbio turi būti (neįvertinant pelenų gaudytuvų) ne didesnis kaip 10 %, kai oro šildytuvas vamzdinis, kai regeneracinis – ne didesnis kaip 25 %.
\n
451.Vandens šildymo katilų, deginančių dujas, mazutą, oro įsiurbimas į kūryklą ir dūmų traktą turi būti ne didesnis kaip 5%, anglies dulkes deginančių katilų (neskaitant pelenų gaudytuvų) – ne didesnis kaip 10 %.
\n
452.Oro įsiurbimas į elektrofiltrus turi būti ne didesnis kaip 10 %, į kitų tipų pelenų gaudytuvus – ne didesnis kaip 5 %.
\n
453.Katilui dirbant vardiniu našumu, įsiurbimo leistinosios normos nurodytos teoriškai būtino oro kiekio procentais.
\n
454.Katilo ir dūmtakių sandarumas tikrinamas apžiūrint įrenginius ir nustatant oro įsiurbimą kartą per mėnesį. Oro įsiurbimas į kūryklą turi būti nustatomas ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat prieš remontą ir po jo.
\n
455.Katilo kūryklos ir dūmtakių nesandarumus reikia šalinti.
\n
456.Eksploatacinius katilo (ekspres) bandymus reikia atlikti pakeitus konstrukciją, siekiant nustatyti nuokrypių nuo norminių parametrų priežastis, prieš ir po katilo remonto.
\n
457.Katilai privalo turėti būtinus įtaisus eksploataciniams bandymams atlikti.
\n
458.Katilo, ruošiamo rezervui arba remontui, šildymo paviršius ir kaloriferius reikia konservuoti pagal galiojančius energetikos šilumos įrenginių konservavimo nurodymus.
\n
459.Katilo vidaus nuosėdas reikia šalinti plaunant vandeniu išjungiant ar įjungiant katilą arba valant cheminiu būdu.
\n
460.Cheminio plovimo periodiškumas nustatomas pagal technologinę instrukciją, atlikus kiekybinę vidaus nuosėdų analizę.
\n
461.Siekiant greičiau atvėsinti būgną, draudžiama pildyti vandeniu sustabdytą katilą kartu drenuojant iš jo vandenį.
\n
462.Nuleisti vandenį iš išjungto natūraliosios cirkuliacijos katilo leidžiama tik sumažėjus jame slėgiui pagal gamintojo instrukciją, o kai sujungimai valcuoti – jei vandens temperatūra ne aukštesnė kaip +80°C. Iš išjungto tiesiasrovio katilo išleisti vandenį leidžiama, kai slėgis jame yra aukštesnis nei atmosferos; viršutinė šio slėgio riba nustatoma pagal technologinę instrukciją, atsižvelgiant į drenažų ir plėstuvo sistemą.
\n
463.Išjungiant blokinių elektrinių katilus ir katilų korpusus, garą iš tarpinio garo kaitintuvo reikia išleisti (į turbinos kondensatorių).
\n
464.Išjungiant katilą rezervui, ne ilgiau kaip 15 minučių išvėdinus kūryklą ir dūmtakius, dūmsiurbiai ir ventiliatoriai išjungiami, visos dūmtakių užkaišos, landos, traukos ir pūtimo įtaisų kreipračiai sandariai uždaromi.
\n
465.Žiemą, kai katilas yra rezerve arba remontuojamas, reikia stebėti oro temperatūrą jame.
\n
466.Esant žemesnei nei 0°C oro temperatūrai katilinėje arba lauke, reikia palaikyti teigiamą oro temperatūrą kūrykloje ir dūmtakiuose, šalia būgno esančiose priedangose, prie impulsinių linijų ir šiluminių matavimų automatikos (ŠMA) daviklių, be to, vandenį katiluose reikia pašildyti arba organizuoti jo cirkuliaciją per ekranų sistemą.
\n
467.Išjungtų remontui katilų aušinimo režimą turi nustatyti technologinė instrukcija. Aušinti natūraliosios cirkuliacijos katilus traukos ir pūtimo mašinomis leidžiama, jei neviršijamas leistinas metalo temperatūrų tarp būgno viršutinės ir apatinės sudaromųjų skirtumas.
\n
468.Tiesiasrovius katilus galima aušinti iš karto išjungus.
\n
469.Darbuotojai turi prižiūrėti išjungtą katilą tol, kol slėgis jame sumažės iki atmosferinio ir kol nebus išjungta elektros variklių įtampa; dūmų ir oro už oro šildytuvo, taip pat iš vandens šildymo katilo išeinančiųjų dūmų kontrolę galima nutraukti ne anksčiau kaip praėjus 24 val. po katilo išjungimo.
\n
470.Jei katilai kūrenami kietuoju arba dujiniu kuru, o mazutas yra rezervinis arba yra įkūrimo kuras, mazuto ūkio ir mazuto vamzdynų sistemos turi būti parengtos nedelsiant paduoti mazutą į katilų degiklius.
\n
471.Trūkus mazuto arba dujų vamzdynui katilinėje arba esant stipriam mazuto (dujų) nuotėkiui, siekiant išvengti gaisro ir sprogimo pavojaus, reikia pašalinti kuro nuotėkį, prireikus net išjungti mazuto siurblinę ir uždaryti DRP armatūrą.
\n
472.Operatyvinis darbuotojas katilą turi išjungti nedelsiant, nederindamas savo veiksmų su padalinio vadovais, šiais atvejais:
\n
472.1. neleistinai pakilus arba nukritus vandens lygiui būgne arba sugedus visiems vandens lygį rodantiems įtaisams;
\n
472.2. greit krintant vandens lygiui būgne, nors ir į katilą yra paduodamas padidintas vandens kiekis;
\n
472.3. sugedus visiems tiesiasrovio ir vandens šildymo katilo maitinimo vandens debito matavimo prietaisams (jei tuo metu režimas sutrinka tiek, kad reikia reguliuoti maitinimą) arba ilgiau kaip 30 s nutrūkus tiesiasrovio katilo bet kurio srauto maitinimui;
\n
472.4. nustojus veikti visiems maitinimo įtaisams (siurbliams);
\n
472.5. neleistinai padidėjus slėgiui vandens ir (ar) garo trakte;
\n
472.6. nustojus veikti daugiau kaip 50 % apsaugos vožtuvų arba kitų juos pakeičiančių apsaugos įtaisų;
\n
472.7. neleistinai padidėjus arba sumažėjus slėgiui prieš tiesiasrovio katilo trakte įmontuotas sklendes; neleistinai sumažėjus slėgiui vandens šildymo katilo trakte ilgiau kaip 10 s;
\n
472.8. trūkus vandens ir (ar) garo trakto vamzdžiams arba pastebėjus pagrindiniuose katilo elementuose (būgne, kolektoriuje, išoriniame separatoriuje, garo ir vandens permetamuosiuose ir vandens nuleidžiamuosiuose į apatinius kolektorius vamzdžiuose), garotiekiuose, maitinimo vamzdyne ir vandens ir (ar) garo armatūroje įtrūkimus, išpūtimus, tekėjimą per suvirinimo siūlę;
\n
472.9. užgesus kūrykloje fakelui;
\n
472.10. neleistinai sumažėjus dujų arba mazuto slėgiui už reguliavimo vožtuvo (jei katilas kūrenamas viena kuria nors šių kuro rūšių);
\n
472.11. vienu metu sumažėjus dujų ir mazuto slėgiui (deginant juos kartu) už reguliavimo vožtuvo žemiau technologinės instrukcijos nustatytųjų ribų;
\n
472.12. išsijungus visiems dūmsiurbiams (išbalansuotos traukos katiluose) ar pūtimo ventiliatoriams arba visiems regeneraciniams oro šildytuvams;
\n
472.13. įvykus sprogimui kūrykloje, sprogus arba užsidegus degiosioms nuosėdoms dūmtakiuose ir pelenų gaudytuvuose, įkaitus iki raudonumo karkaso laikančiosioms sijoms, išgriuvus mūrui, taip pat kitais atvejais, jei darbuotojams ar įrenginiams gresia pavojus;
\n
472.14. nustojus tekėti garui per tarpinį kaitintuvą;
\n
472.15. sumažėjus vandens debitui per vandens šildymo katilą žemiau minimalios leistinosios reikšmės ilgiau kaip 10 s;
\n
472.16. pakilus vandens temperatūrai už vandens šildymo katilo aukščiau leistinosios;
\n
472.17. kilus gaisrui, pavojingam darbuotojams arba įrenginiams, taip pat katilo apsaugos schemoje esančioms atjungimo armatūros distancinio valdymo grandinėms;
\n
472.18. dingus įtampai distancinio ir automatinio valdymo įtaisuose arba matavimo prietaisuose;
\n
472.19. trūkus mazuto arba dujų vamzdynui katilo ribose.
\n
473.Neleistini parametrų padidėjimo ir sumažėjimo ribiniai dydžiai nurodyti technologinėje instrukcijoje ir turi atitikti apsaugos veikimo dydžius. Taip pat katilas turi būti nedelsiant sustabdytas gamintojo numatytais atvejais.
\n
474.Katilą reikia išjungti energetikos objekto vadovo nurodymu šiais atvejais:
\n
474.1. pastebėjus „švilpius“ šildymo paviršių vamzdžiuose, garo bei vandens permetamuosiuose ir vandens nuleidžiamuosiuose vamzdžiuose, garotiekiuose, kolektoriuose, maitinimo vamzdyne, taip pat nuotėkius bei garavimą armatūroje, flanšinėse ir valcuotose jungtyse;
\n
474.2. neleistinai pakilus šildymo paviršių metalų temperatūrai, jei jo temperatūros negalima sumažinti keičiant katilo darbo režimą;
\n
474.3. sugedus visiems distanciniams vandens lygio matavimo katilo būgne įtaisams;
\n
474.4. pablogėjus maitinimo vandens kokybei, lyginant su normine;
\n
474.5. anglies dulkių katile nustojus veikti pelenų gaudytuvams;
\n
474.6. sugedus kuriam nors distancinio ir automatinio valdymo įtaisui, taip pat kontrolės ir matavimo prietaisui, dėl kurio negalima kontroliuoti katilo darbo.
\n
VII. GARO TURBINŲ ĮRENGINIAI 475. Garo turbinas ir jų pagalbinius įrenginius reikia eksploatuoti pagal gamintojo reikalavimus, įmonės vadovo patvirtintas turbinų eksploatavimo instrukcijas.
\n
476.Eksploatuojant garo turbinų įrenginius reikia užtikrinti:
\n
476.1. patikimą visų įrenginių darbą;
\n
476.2. galimybę veikti visu gamintojo numatytu elektros ir šilumos apkrovos diapazonu ir reikalaujamais darbo agento parametrais;
\n
476.3. ekonomišką energetinių resursų naudojimą.
\n
477.Turbinos automatinio reguliavimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n
477.1. stabiliai išlaikyti nustatytas elektrinę ir šiluminę apkrovas ir užtikrinti galimybę tolygiai jas keisti;
\n
477.2. palaikyti tuščiosios veikos turbinos rotoriaus sukimosi dažnį ir tolygiai jį keisti (neviršijant turbinos valdymo mechanizmo darbo diapazono), esant garo vardiniams ir leidimo parametrams;
\n
477.3. palaikyti turbinos rotoriaus sukimosi dažnį, kuris neveiktų saugumo automato esant maksimaliam garo debitui ir vardiniams parametrams, staiga sumažėjus iki nulio elektrinei apkrovai (taip pat ir tada, kai generatorius išjungiamas iš tinklo).
\n
478.Po 1991 m. sausio 1 d. pastatytų elektrinių garo turbinų reguliavimo sistemų darbo kokybę charakterizuojančių pagrindinių parametrų dydžiai turi tenkinti Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.
\n
479.Visų eksploatuojamų turbinų, pagamintų iki 1991 m. sausio 1 d., reguliavimo sistemų darbo parametrų dydžiai turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n
479.1. sukimosi dažnio reguliavimo netolygumo laipsnis (esant vardiniams garo parametrams)1 turi būti 4–5 %;
\n
479.2. vietinis sukimosi dažnio netolygumo laipsnis pagal sukimosi dažnumą, %:
\n
479.2.1. minimalus visame apkrovos diapazone – ne žemesnis kaip 2,5;
\n
479.2.2. maksimalus:
\n
479.2.2.1. apkrovų diapazone iki 15 % Nnom – ne didesnis kaip 10;
\n
479.2.2.2. apkrovų diapazone nuo 15 % Nnom iki – ne didesnis kaip 6;
\n
479.3. nejautrumo laipsnis2 pagal sukimosi dažnį – ne didesnis kaip 0,3 %;
\n
479.4. garo slėgio atėmimuose ir priešslėgio reguliavimo nejautrumo laipsnis:
\n
479.4.1. kai vardinis slėgis juose mažesnis kaip 2,5 kgf/cm2 (0,25 MPa), turi neviršyti 5 kPa;
\n
479.4.2. kai vardinis slėgis juose 2,5 kgf/cm2 (0,25 MPa) ir didesnis – ne daugiau 2 %;
\n
479.5. garo slėgio reguliuojamuose atėmimuose ir priešslėgime reguliavimo netolygumo laipsnis turi tenkinti vartotojų poreikius ir turi būti suderintas su turbinų gamintoju ir neiššaukti apsauginių vožtuvų veikimo. __________________ 1 P tipo turbinoms leidžiamas netolygumo laipsnis 4,5–6,5 %.
\n
2 Turbinoms, pagamintoms iki 1950 m., leidžiamas nejautrumo laipsnis – iki 0,5 %.
\n
480.Visus turbinų automatinio reguliavimo ir saugumo sistemų tikrinimus ir bandymus reikia atlikti pagal turbinų gamintojų reikalavimus.
\n
481.Saugos automatas turi veikti padidėjus turbinos rotoriaus sukimosi dažniui daugiau kaip 10–12 % vardinio arba iki turbinų gamintojų nurodyto dažnio.
\n
482.Suveikus saugos automatui, turi užsidaryti:
\n
482.1. šviežią ir tarpinį garą atkertantys ir reguliuojantys vožtuvai;
\n
482.2. atkertantys, reguliuojantys ir atbuliniai atėmimų vožtuvai, taip pat reguliuojančiosios diafragmos ir garo atėmimų skląsčiai;
\n
482.3. atkertantys garą iš šalutinių vamzdynų vožtuvai.
\n
483.Turbinos saugos nuo sukimosi dažnio padidėjimo sistemą (apimant visus jos elementus), jei nėra gamintojo specialių nurodymų, reikia bandyti didinant sukimosi dažnį šiais atvejais:
\n
483.1. sumontavus turbiną;
\n
483.2. prieš reguliavimo sistemos bandymą išjungiant generatorių;
\n
483.3. jei turbina neveikė ilgiau kaip 30 parų;
\n
483.4. po automatinio jungiklio ardymo.
\n
484.Be to, apsaugą reikia bandyti, jei buvo išardyti reguliavimo sistemos atskiri mazgai ir periodiškai ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. Pastaraisiais atvejais leidžiama apsaugą tikrinti nedidinant sukimosi dažnio, bet būtina tikrinti visą sistemos grandinę.
\n
485.Turbinos saugos sistemos bandymui, didinant sukimosi dažnį, turi vadovauti padalinio vadovas arba jo pavaduotojas.
\n
486.Šviežio ir tarpinio garo atkirtimo ir reguliuojantieji vožtuvai turi būti sandarūs.
\n
487.Šviežio ir tarpinio garo atkirtimo ir reguliuojančiųjų vožtuvų sandarumą reikia tikrinti bandant kiekvieną grupę atskirai.
\n
488.Sandarumo vertinimo kriterijus – turbinos rotoriaus sukimosi dažnis, kuris nusistovi visiškai uždarius tikrinamus vožtuvus, esant vardiniam arba daliniam garo slėgiui prieš šiuos vožtuvus. Leidžiamas sukimosi dažnis nurodomas turbinos gamintojo instrukcijoje. Turbinoms, kurioms gamyklos instrukcijose arba nurodymuose tikrinimo kriterijai yra nenurodyti, esant vardiniams garo parametrams prieš tikrinamus vožtuvus ir vardiniam garo priešslėgiui už turbinos, sukimosi dažnis turi neviršyti 50% vardinio.
\n
489.Uždarius visus atkirtimo ir reguliuojančiuosius vožtuvus, esant vardiniams šviežio garo slėgiui ir priešslėgiui (vakuumui), einantis per juos garas turi nesukti turbinos rotoriaus.
\n
490.Tikrinti vožtuvų sandarumą reikia sumontavus turbiną, prieš saugumo automato bandymą didinant sukimosi dažnį, ruošiant turbiną remontui (išskyrus BE turbinas, kurioms vožtuvų sandarumo patikrinimo periodiškumą nustato gamintojas), leidžiant po jo, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Jei eksploatuojant turbiną (jungiant darbui ar išjungiant) paaiškėja, kad sumažėjo vožtuvų sandarumas, reikia atlikti neeilinį jų sandarumo tikrinimą.
\n
491.Turi būti tikrinama, ar šviežio ir tarpinio garo atkirtimo ir reguliuojantieji vožtuvai, garo atėmimų atkirtimo ir reguliuojantieji vožtuvai (diafragmos), taip pat atkertantys garą iš šalutinių šaltinių vamzdynų vožtuvai laisvai juda: visa eiga – leidžiant turbiną turbinų gamintojo instrukcijų numatytais atvejais, daline eiga turbinai veikiant – kas parą.
\n
492.Tikrinant vožtuvus visa eiga reikia stebėti, ar jie užsidaro ir neužstringa.
\n
493.Reguliuojančiųjų atėmimų atbulinių vožtuvų sandarumą ir reguliuojamųjų atėmimų apsauginių vožtuvų veikimą reikia tikrinti ne rečiau kaip kartą per metus ir prieš turbinos bandymą išjungiant apkrovą.
\n
494.Reguliuojamųjų termofikacinių garo atėmimų atbulinių vožtuvų, kurie nesujungti su kitų turbinų garo atėmimais, redukuojančiais aušinimo įrenginiais (RAĮ) ir kitais garo šaltiniais, sandarumo galima netikrinti, jei tam nėra turbinų gamyklos specialaus nurodymo.
\n
495.Visų garo atėmimų atbulinių vožtuvų užsidarymą reikia tikrinti kiekvieną kartą įjungiant arba išjungiant turbiną, o jai dirbant – kartą per mėnesį.
\n
496.Draudžiama eksploatuoti turbiną su įjungtu garo atėmimu sugedus atėmimo atbuliniam vožtuvui.
\n
497.Siekiant patikrinti, ar tenkinami šių taisyklių 478 punkto reikalavimai ir turbinos gamintojos duomenys, tikrinti atkirtimo (apsauginių) vožtuvų užsidarymo laiką, taip pat nustatyti reguliavimo sistemos charakteristikas turbinai neveikiant ir veikiant tuščiąja eiga. Be to, turbiną sumontavus arba suremontavus, taip pat po reguliavimo ir garo paskirstymo sistemos pagrindinių mazgų remonto, statinei charakteristikai sudaryti reikia nustatyti turbinos su apkrova reguliavimo charakteristikas. Reguliavimo sistemos charakteristikų reikalavimai netaikomi BE turbinoms. Joms taikomi turbinų gamintojų reikalavimai.
\n
498.Bandyti turbinos reguliavimo sistemą staigiai išjungiant apkrovą, atitinkančią maksimalų garo debitą, ir išjungiant generatorių iš tinklo reikia:
\n
498.1. pradedant naudoti sumontuotą turbiną;
\n
498.2. po rekonstrukcijos, kuri keičia turbinos agregato dinaminę charakteristiką arba reguliavimo sistemos statinę ir dinaminę charakteristikas.
\n
499.Atliekant serijinių turbinų, turinčių elektrohidraulinius keitiklius, reguliavimo sistemų bandymus, galima staigiai uždaryti reguliuojančiuosius vožtuvus, neišjungiant generatoriaus iš tinklo.
\n
500.Rekonstruotų turbinų (pakeitus agregato dinaminę arba reguliavimo charakteristikas), taip pat visų turbinų, neturinčių elektrohidraulinių keitiklių, bandymą reikia atlikti išjungiant generatorių iš tinklo.
\n
501.Pastebėjus reguliavimo ir apsaugos sistemose charakteristikų nuokrypius nuo vardinių, ilgesnį vožtuvų užsidarymo laiką arba pablogėjus sandarumui, lyginant su nurodytu gamintojo ir eksploatavimo instrukcijoje, reikia rasti priežastis ir jas pašalinti.
\n
502.Eksploatuoti turbiną įjungus galios ribotuvą leidžiama tik laikinai, atsižvelgiant į turbinos mechaninę būklę ir leidus įmonės vadovui. Šiuo atveju turbinos apkrova turi būti ne mažiau kaip 5% žemesnė už apkrovą, atitinkančią nustatytąją galios ribotuvo padėtį.
\n
503.Eksploatuojamo turbogeneratoriaus aprūpinimo alyva sistema turi:
\n
503.1. užtikrinti patikimą agregatų darbą visais režimais;
\n
503.2. būti saugi gaisro atžvilgiu;
\n
503.3. palaikyti vardinę alyvos kokybę ir temperatūros režimą;
\n
503.4. neleisti atsirasti alyvos nuotėkiams ir patekti alyvai į aušinimo sistemą.
\n
504.Rezervinius ir avarinius alyvos siurblius ir jų automatinio įjungimo įtaisus reikia tikrinti du kartus per mėnesį, taip pat kiekvieną kartą prieš įjungiant ir išjungiant turbiną.
\n
505.Kai turbinų tepalo sistemos darbo ir rezervinis siurbliai turi individualią elektros pavarą, rezervo automatinio įjungimo įtaisų išjungiant turbiną bandyti nereikia.
\n
506.Turbinų tepalo degimo lokalizavimo ir gesinimo sistemų elektros įrenginius reikia tikrinti prieš įjungiant turbiną.
\n
507.Tepimo, reguliavimo ir generatoriaus sandarinimo alyvotiekių uždarančiąją armatūrą, kurią klaidingai uždarius bus išjungiami arba pažeidžiami įrenginiai, reikia plombuoti darbo padėtyje.
\n
508.Eksploatuojant kondensavimo įrenginius reikia užtikrinti ekonomišką ir patikimą turbinos darbą visais darbo režimais, išlaikyti norminį temperatūros skirtumą kondensatoriuose ir kondensato kokybę.
\n
509.Eksploatuojant kondensavimo įrenginį būtina:
\n
509.1. naudoti profilaktikos priemones, norint išvengti kondensatoriaus užteršimo (chemiškai ir fiziškai apdoroti aušinantįjį vandenį, valymui naudoti elastingus rutuliukus ir kita);
\n
509.2. padidėjus slėgiui kondensatoriuje 0,005 kgf/cm2 (0,5 kPa), lyginant su vardiniu, dėl aušinančiųjų paviršių užsiteršimo, kondensatorių valyti;
\n
509.3. kontroliuoti kondensatoriaus aušinamojo paviršiaus švarą ir kondensatoriaus sandarinimo (lentų) būklę;
\n
509.4. kontroliuoti aušinančiojo vandens debitą (tiesiogiai matuojant debitą arba pagal kondensatoriaus šilumos balansą), optimizuoti aušinančiojo vandens debitą pagal aušinančiojo vandens temperatūrą ir garo kiekį į kondensatorių;
\n
509.5. tikrinti vakuuminės sistemos sandarumą ir ją sandarinti. Oro įsiurbimai, keičiantis garo srautui į kondensatorių nuo 40 iki 100%, turi būti ne didesni nei apskaičiuoti pagal formulę:
\n
Gv=8+0,065N kur: N – vardinė turbinos elektrinė apkrova dirbant kondensaciniu režimu, MW.
\n
Oro įsiurbimo dydį termofikacinėms turbinoms įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali leisti padidinti iki 1,5 karto;
\n
509.6. tikrinti kondensatoriaus vandens dalies sandarumą periodiškai kontroliuojant kondensato druskingumą;
\n
509.7. tikrinti kondensate deguonies kiekį už kondensato siurblių;
\n
509.8. kondensavimo įrenginio darbo kontrolės metodus ir periodiškumą nustato technologinė instrukcija priklausomai nuo konkrečių eksploatavimo sąlygų.
\n
510.Eksploatuojant regeneracijos sistemos įrenginius reikia užtikrinti:
\n
510.1. norminę maitinimo vandens (kondensato) temperatūrą už kiekvieno šilumokaičio ir galutinį vandens šildymą;
\n
510.2. patikimą šilumokaičių darbą visais turbinos darbo režimais.
\n
511.Regeneracijos sistemos šilumokaičių maitinimo vandens (kondensato) šildymo laipsnį, temperatūrų skirtumus, šildančiojo garo kondensato peraušinimą reikia tikrinti iki ir po turbinos remonto, suremontavus šildytuvus ir periodiškai pagal grafiką (ne rečiau kaip kartą per mėnesį).
\n
512.Draudžiama eksploatuoti aukštojo slėgio šildytuvus (ASŠ), jei nepakanka arba yra netvarkingi jų apsaugos elementai ir lygio reguliatoriai.
\n
513.Aukšto slėgio šildytuve esant grupiniam avariniam apvadui draudžiama eksploatuoti visą grupę, jei bent viename jų nepakanka arba netvarkingi apsaugų elementai ir lygio reguliatoriai, taip pat jei atjungtas garo tiekimas į bet kurį aukšto slėgio šildytuvą.
\n
514.Draudžiama tiekti maitinimo vandenį į ASŠ neįjungus apsaugos.
\n
515.Atsiradus gedimui šildytuvo apsaugoje arba lygio reguliatoriuje, ASŠ grupė arba defektinis ŽSŠ turi būti nedelsiant atjungtas. Atsiradus gedimui kituose automatinio lygio reguliavimo elementuose (išskyrus vožtuvą), jei negalima defekto pašalinti įrenginiams dirbant, šildytuvo (arba šildytuvų grupės) išjungimo laiką nustato įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
\n
516.Rezerviniai maitinimo ir kiti siurbliai, esantys automatiniame rezerve, turi būti techniškai tvarkingi ir paruošti įjungti (įleidimo ir išleidimo vamzdyno sklendės atidarytos).
\n
517.Tikrinti siurblių įjungimą ir atlikti planinį dirbančių siurblių keitimą rezerviniais reikia pagal grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
\n
518.Prieš paleidžiant turbiną po remonto arba visiškai ataušusią, reikia tikrinti, ar tvarkingi ir paruošti įjungti pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, technologinės apsaugos įtaisai, blokuotės, distancinis ir automatinis valdymas, matavimo prietaisai ir operatyviojo ryšio priemonės. Tikrinant rastus gedimus reikia pašalinti.
\n
519.Paleidžiant turbiną iš kitos šiluminės būklės, apsaugos ir blokavimo įtaisus reikia tikrinti pagal technologinę instrukciją.
\n
520.Turbinos paleidimui turi vadovauti padalinio pamainos vadovas arba vyresnysis mašinistas, o po remonto – padalinio vadovas arba jo pavaduotojas.
\n
521.Turbiną paleisti draudžiama šiais atvejais:
\n
521.1. kai turbinos šiluminės ir mechaninės būklės kontroliniai rodikliai neatitinka leistinųjų verčių;
\n
521.2. netvarkinga bent viena apsaugų, išjungiančių turbiną;
\n
521.3. reguliavimo ir garo paskirstymo sistemoje yra defektų, dėl kurių turbinos rotorius, išjungus apkrovą, gali įsibėgėti;
\n
521.4. sugedęs vienas iš tepimo, reguliavimo, generatoriaus sandarinimo siurblių arba jų ARĮ įtaisų;
\n
521.5. alyvos kokybė neatitinka eksploatuojamos alyvos normų arba alyvos temperatūra žemesnė už turbinos gamintojo reikalaujamą;
\n
521.6. pagal cheminę sudėtį šviežio garo kokybė neatitinka normų.
\n
522.Kol neįjungtas veleną sukantis įtaisas, draudžiama leisti garą į turbinos sandariklius, nuleisti garą arba karštą vandenį į kondensatorių, garu šildyti turbiną. Jei turbina neturi veleno sukančiojo įtaiso, garo padavimo į turbiną sąlygas nustato technologinė instrukcija.
\n
523.Norint įjungti turbiną, nuleisti į kondensatorių iš katilo arba garotiekių darbo terpę ir tiekti garą darbui į turbiną galima, kai slėgis kondensatoriuje atitinka nurodytą instrukcijoje, bet ne didesnis kaip 0,6 kgf/cm2 (60 kPa).
\n
524.Turbinos ir generatoriaus guolių atramų vibracijos greičio vidutinės kvadratinės vertės nusistovėjusiame režime turi būti ne didesnės kaip 4,5 mm/s.
\n
525.Padidėjus vibracijai daugiau norminio dydžio, reikia ją sumažinti ne vėliau kaip per 30 parų. Įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis laikas gali būti pratęstas.
\n
526.Kai vibracija didesnė nei 7,1 mm/s, eksploatuoti turbinas, generatorius ilgiau kaip 7 paras draudžiama.
\n
527.Vibracijai padidėjus iki 11,2 mm/s, apsaugos sistema turi išjungti turbiną arba tai turi atlikti operatyvinis darbuotojas.
\n
528.Apsauga suveikia, kai bet kurių kampinių guolių poros horizontaliosios (x), vertikaliosios (y) arba ašinės (A) komponentės jutiklių pora aptinka neleistiną vibracijos greičio padidėjimą iki 11,2 mm/s. Kampiniais guoliais yra laikomi turbinos arba to paties rotoriaus guoliai, arba gretutinių rotorių guoliai.
\n
529.Jei turbinai veikiant nusistovėjusiu režimu staiga 1 mm/s padidėja dviejų vieno rotoriaus atramų arba dviejų gretimųjų atramų vibracija ar vienos atramos dvi vibracijos komponentės, turbiną reikia nedelsiant išjungti.
\n
530.Turbiną reikia išjungti, jei vienos iš atramų bent viena vibracijos komponentė palaipsniui (per 1–3 paras) padidėja 2 mm/s.
\n
531.Neleidžiama eksploatuoti turbinos, generatoriaus, jei yra žemųjų dažnių vibracija. Atsiradus didesnei nei 1 mm/s žemųjų dažnių vibracijai, ją reikia pašalinti.
\n
532.Vibraciją reikia matuoti ir registruoti nuolatinės kontrolės stacionaria aparatūra, kuri matuoja visų turbinos agregato atraminių ir ašinių atraminių guolių vibraciją trimis tarpusavyje statmenomis turbinos ir generatoriaus ašiai kryptimis: vertikaliąja, horizontaliąja skersine ir horizontaliąja ašine.
\n
533.Turbinos agregatams, kurių galia mažesnė nei 50 MW, leidžiama naudoti nešiojamuosius vibracijos matavimo prietaisus. Vibracija tikrinama pagal technologinę instrukciją priklausomai nuo turbinos vibracinės būklės, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
\n
534.Garo turbinos pratekamosios dalies būklės ir jos užterštumo druskomis kontrolei ne rečiau kaip kartą per mėnesį kontroliniuose turbinos laipsniuose reikia tikrinti garo slėgį, kai garo debitas kontroliuojamame laipsnyje artimas vardiniam. Šis reikalavimas netaikomas BE turbinoms, jei to nereikalauja turbinų gamintojas.
\n
535.Slėgio padidėjimas kontroliniuose laipsniuose, lyginant su vardiniu, esant atitinkamam garo debitui, turi būti ne didesnis kaip 10%. Be to, slėgis turi neviršyti nurodytojo gamintojo.
\n
536.Kontroliniuose laipsniuose dėl užsiteršimo druskomis pasiekus slėgio ribines reikšmes, reikia plauti arba valyti turbinos garo pratekamąją dalį. Plovimo arba valymo būdas parenkamas priklausomai nuo nuosėdų sudėties ir pobūdžio bei vietos sąlygų.
\n
537.Įrenginių darbą charakterizuojančių rodiklių analizė leidžia nuolat kontroliuoti eksploatuojamų turbinos įrenginių ekonomiškumą.
\n
538.Turbinos įrenginių ekonomiškumui, taip pat jų remontui įvertinti daromi eksploatavimo (ekspres) bandymai.
\n
539.Jei turbinų įrenginių rodikliai neatitinka vardinių, reikia pašalinti įrenginių defektus ir eksploatavimo trūkumus.
\n
540.Rekonstruotoms turbinoms reikia atlikti balansinius bandymus.
\n
541.Nesant arba nesuveikus atitinkamoms apsaugoms, darbuotojas turi nedelsdamas išjungti turbiną (avarinio išjungimo mygtuku) šiais atvejais:
\n
541.1. padidėjus rotoriaus sukimosi dažniui daugiau kaip saugos automatui nustatyta riba;
\n
541.2. kai neleistinas turbinos rotoriaus ašinis poslinkis;
\n
541.3. neleistinai pasikeitus rotorių padėčiai cilindrų atžvilgiu;
\n
541.4. neleistinai sumažėjus tepimo sistemos tepalo (ugniai atsparaus skysčio) slėgiui;
\n
541.5. neleistinai sumažėjus tepalo lygiui bake;
\n
541.6. neleistinai padidėjus tepalo, nutekančio iš bet kurio guolio, generatoriaus veleno sandarinimo guolių ar bet kurios atraminio guolio kaladėlės temperatūrai;
\n
541.7. užsiliepsnojus turbinos ir (ar) generatoriaus tepalui;
\n
541.8. neleistinai sumažėjus alyvos ir (ar) vandenilio slėgio perkričiui generatoriaus veleno sandarinimo sistemoje;
\n
541.9. neleistinai sumažėjus tepalo lygiui generatoriaus veleno sandarinimo sistemos dempferiniame bake;
\n
541.10. atsijungus visiems generatoriaus vandenilio sandarinimo sistemos alyvos siurbliams (kur sandarinimų aprūpinimo sistemose nėra inžektorių);
\n
541.11. dėl vidinio gedimo atsijungus generatoriui;
\n
541.12. neleistinai padidėjus slėgiui kondensatoriuje;
\n
541.13. neleistinai padidėjus priešslėginių turbinų paskutinio laipsnio slėgio perkričiui;
\n
541.14. dirbant turbinai nusistovėjusiu režimu ir staiga padidėjus turbinos agregato vibracijai;
\n
541.15. pasigirdus metaliniam bildesiui ir neįprastam triukšmui turbinos arba generatoriaus viduje;
\n
541.16. pasirodžius kibirkštims arba dūmams iš turbinos ar generatoriaus guolių arba galinių sandarinimo vietų;
\n
541.17. neleistinai kritus šviežio garo arba garo už tarpinio kaitintuvo temperatūrai;
\n
541.18. pasireiškus hidrauliniams smūgiams šviežio, tarpinio garo vamzdynuose arba turbinoje;
\n
541.19. atsiradus įtrūkiui arba plyšiui alyvotiekių, garo ir vandens trakto vamzdynų neatjungiamoje dalyje, garo paskirstymo mazge;
\n
541.20. nustojus tekėti aušinančiajam vandeniui per generatoriaus statorių;
\n
541.21. neleistinai sumažėjus aušinančiojo vandens srautui per dujų aušintuvus;
\n
541.22. dingus įtampai distancinio ir automatinio valdymo įrenginiuose arba matavimo prietaisuose.
\n
542.Technologinėje instrukcijoje pagal gamintojo instrukcijos reikalavimus turi būti nurodyta, kada reikia nutraukti vakuumą, kai išjungiama turbina.
\n
543.Technologinėje instrukcijoje turi būti tiksliai nurodyti neleistini agregato kontroliuojamųjų dydžių nuokrypiai.
\n
544.Turbina turi būti sustabdyta elektrinės vadovo nurodytu laiku (apie tai informuojant elektros sistemos dispečerį) šiais atvejais:
\n
544.1. užstrigus šviežio arba tarpinio garo atkirtimo vožtuvams;
\n
544.2. užstrigus reguliavimo vožtuvams arba nutrūkus kotams (štokams), užstrigus sukamosioms diafragmoms arba atėmimų atbuliniams vožtuvams;
\n
544.3. esant reguliavimo sistemos gedimams;
\n
544.4. atsiradus pagalbinių įrenginių gedimui, jei jų negalima pašalinti turbinai veikiant;
\n
544.5. padidėjus atramų vibracijai daugiau kaip 7,1 mm/s (kai padidėja iki 11,2 mm/s ir daugiau, darbuotojas išjungia nedelsdamas);
\n
544.6. paaiškėjus, jog yra technologinės apsaugos, atjungiančios agregatą, gedimas;
\n
544.7. atsiradus alyvos nuotėkiui iš guolių, vamzdžių ar armatūros ir dėl to esant gaisro pavojui;
\n
544.8. nustačius, kad neleistina vandenilio koncentracija guolių karteriuose, šinolaidžiuose, tepalo bake, taip pat jei vandenilio nuotėkis iš generatoriaus korpuso viršija norminį;
\n
544.9. pablogėjus šviežio garo cheminei sudėčiai, lyginant su normine.
\n
545.Kiekvienai turbinai turi būti nustatyta rotoriaus stojimo trukmė, atitinkanti turbinos išjungimą esant norminiam vakuumui ir tuo atveju, kai vakuumas nutraukiamas. Pasikeitus šiai trukmei turi būti išaiškintos ir pašalintos pasikeitimo priežastys. Stojimo trukmę reikia tikrinti visada išjungiant turbiną.
\n
546.Turbiną išjungus 7 paroms ir ilgiau (išskyrus BE turbinas), turi būti panaudotos įrenginių koroziją mažinančios priemonės.
\n
VIII. ŠILUMINIŲ ELEKTRINIŲ BLOKINIAI ĮRENGINIAI 547. Blokiniai įrenginiai eksploatuojami pagal pagrindinių ir pagalbinių įrenginių technologinių instrukcijų, taip pat bloko technologinės instrukcijos reikalavimus.
\n
548.Reikia užtikrinti ilgalaikį, patikimą ir ekonomišką eksploatuojamų blokinių įrenginių darbą. Esant vardiniams ir avariniams režimams, blokiniai įrenginiai turi reguliuoti elektros sistemos dažnį ir galią.
\n
549.Siekiant vykdyti apkrovų dispečerinį grafiką, reikia užtikrinti bloko apkrovos keitimą reguliavimo diapazone, prireikus iki techninio minimumo, išjungimo į rezervą ir bloko jungimo darbui, kai yra įvairi jo šilumos būklė.
\n
550.Termofikaciniai blokai, per kurių kondensatorius teka nustatytas cirkuliuojančiojo vandens kiekis, gali tenkinti elektrinės apkrovos dispečerinį grafiką, išlaikant reikiamą šilumos atidavimą.
\n
551.Žemutinė bloko reguliavimo diapazono riba nustatoma tokia, kad, nenaudojant rankinio valdymo, visame apkrovos diapazone liktų nepasikeitę dirbantys įrenginiai ir automatinio valdymo sistemos. Reikia užtikrinti eksploatuojamų įrenginių (katilų, turbinų) darbą techniškai minimalia apkrova. Negalima dirbti apkrova, mažesne už gamintojo nurodytą minimalią.
\n
552.Kai bloko apkrova atitinka reguliuojamojo diapazono žemutinę ribą arba techniškąjį minimumą, šviežio ir tarpinio garo temperatūros kritimas turi neviršyti įrenginių gamintojo nustatytų dydžių.
\n
553.Blokus, suprojektuotus dirbti esant pastoviam šviežio garo slėgiui, leidžiama eksploatuoti tolygiai kintančio slėgio režimu visai atidarant dalį turbinos aukšto slėgio cilindro (ASC) reguliuojančiųjų vožtuvų tik turint tam technišką pagrindimą. Šis režimas netaikomas blokams, kuriuos elektros sistemos dispečerinės sprendimu reikia eksploatuoti vardiniu slėgiu. Šiuo atveju atitinkami papildymai įtraukiami į technologinę instrukciją.
\n
554.Termofikaciniuose blokuose, turinčiuose bloko kondensato druskos pašalinimo įrenginius (BNĮ), tinklo vandens šildytuvų garo kondensatą reikia valyti BNĮ tik tais atvejais, kai nesandari šių šildytuvų vamzdžių sistema.
\n
555.Išjungiant blokus rezervui, įrenginių aušinti nereikia. Reikia išleisti garą iš tarpinio kaitinimo sistemos, o blokuose su tiesiasroviais katilais – ir iš perkaitintuvo trakto už į katilo traktą įmontuotų sklendžių. Išjungus būgninius katilus reikia naudoti technologines priemones, kurios neleistų perkaitintuve susidariusiam kondensatui patekti į karštus garo vamzdžius.
\n
556.Bloko leidimo darbui technologija ir grafikai renkami priklausomai nuo pradinės šiluminės būklės.
\n
557.Blokų ir elektrinės įrenginiai, garo ir elektros įrenginiai, armatūra, šilumos izoliacija ir vandens įrenginiai turi būti tokios parengties, kad galima būtų jungti darbui vienu metu ne mažiau kaip du elektrinės blokus nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie neveikė.
\n
558.Leisti bloką dirbti draudžiama šiais atvejais:
\n
558.1. esant sąlygoms, pagal šias taisykles draudžiančioms jungti pagrindinius įrenginius;
\n
558.2. jei netvarkinga bet kuri technologinė apsauga, išjungianti energetinį bloką;
\n
558.3. jeigu netvarkingas operatyvių reguliavimo įtaisų, avarinėms situacijoms likviduoti naudojamos armatūros distancinis valdymas;
\n
558.4. jeigu neparuošti įjungti bloko vandens druskos pašalinimo įrenginiai;
\n
558.5. jeigu pažeistos vamzdynų atramos bei spyruoklinės pakabos.
\n
559.Blokų darbas su įjungtais garo prieš turbiną slėgio reguliatoriais, veikiančiais turbinos reguliuojančiuosius vožtuvus (reguliatoriais „iki savęs“), kai jų nėra elektros sistemos dažnio ir galios reguliavimo sistemos sudėtyje, draudžiamas. Išimties atvejais, esant gedimams arba įrenginiams veikiant nestabiliai, įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu, suderinus su elektros sistemos dispečerine, laikinai galima dirbti su įjungtais reguliatoriais „iki savęs“.
\n
560.Jei nėra (sugedo) blokų dažnio ir galios automatinio reguliavimo sistemos, o dėl dažnio kitimo turbinų apkrova padidėjo (sumažėjo), darbuotojas turi nedelsdamas keisti katilų našumą reguliuojamojo diapazono ribose, kad išlaikytų buvusį šviežio garo slėgį. Jei apkrovos keitimas gali perkrauti elektros linijas, o tai kelia grėsmę elektros sistemos stabilumui, technologinėje instrukcijoje turi būti nurodyta, kokiam dažnio pasikeitimui esant, suderinus su elektros sistemos dispečere, darbuotojams reikia pradėti nurodytuosius veiksmus.
\n
561.Technologinės apsaugos arba darbuotojas bloką nedelsiant turi išjungti šiais atvejais:
\n
561.1. sustojus katilui arba abiem dvigubo katilo katilams;
\n
561.2. atjungus turbiną dėl jos pažeidimų arba pavojingų režimo pažeidimų, išvardytų Taisyklių 541 punkte (išskyrus šviežio arba tarpinio perkaitinto garo temperatūros neleistino pažemėjimo atvejus);
\n
561.3. atjungus generatorių arba bloko transformatorių dėl vidinių gedimų;
\n
561.4. atsijungus visiems maitinimo siurbliams;
\n
561.5. atsiradus kiauram įtrūkiui arba plyšus maitinimo vamzdynui, garotiekiui, deaeratoriaus korpusui;
\n
561.6. dingus distancinio ir automatinio valdymo įtaisų arba matavimo prietaisų įtampai;
\n
561.7. kilus gaisrui, kuris kelia pavojų darbuotojams arba įrenginiams.
\n
IX. DUJŲ TURBINŲ ĮRENGINIAI 562. Eksploatuojant dujų turbinų įrenginius (DTĮ) reikia užtikrinti:
\n
562.1. patikimą ir ekonomišką pagrindinių ir pagalbinių įrenginių darbą, laikantis dispečerinio apkrovos grafiko;
\n
562.2. galimybę veikti vardiniais parametrais, atitinkančiais DTĮ technines sąlygas;
\n
562.3. kompresorių, turbinų ir šilumokaičių pratekamosios dalies švarą;
\n
562.4. kad nebūtų oro, dujų, kuro, alyvos ir vandens nuotėkių.
\n
563.Dujų turbinos įrenginių reguliavimo sistema turi tenkinti šiuos reikalavimus:
\n
563.1. stabiliai palaikyti parinktą apkrovą;
\n
563.2. laikyti dujų turbiną tuščiojoje veikoje su vardiniu rotoriaus sukimosi dažniu;
\n
563.3. užtikrinti patikimą dujų turbinos įrenginių veikimą įjungiant, išjungiant ir avarinėse situacijose;
\n
563.4. užtikrinti tolygų dujų turbinos režimo keitimą keičiantis apkrovai;
\n
563.5. palaikyti tokį rotoriaus sukimosi dažnį, kuris nepaveiktų saugos automato staiga išjungus maksimalią apkrovą (DTĮ su laisva jėgos turbina apkrovos vertė nurodoma techninėse sąlygose);
\n
563.6. laikyti prieš turbiną (turbinas) reikiamą dujų temperatūrą, neleisti jai pakilti iki ribinės, kuriai esant suveikia avarinė apsauga;
\n
563.7. dujų temperatūros ribojimo sistemos nejautrumas turi būti ne didesnis kaip 10°C;
\n
563.8. užtikrinti nepulsuojantį kompresorių darbą.
\n
563.9. DTĮ generatoriaus veleno sukimosi dažnio reguliavimo netolygumo laipsnis turi būti 4–5% vardinio; siekiant pagerinti eksploatavimo sąlygas konkrečių modelių DTĮ, galimas netolygumo laipsnio padidinimas turi būti nurodytas techninėse sąlygose; minimalus vietinis statinio netolygumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip 2%;
\n
563.10. esant bet kuriam apkrovimui, nejautrumo laipsnis turi būti ne didesnis kaip 0,2% vardinio apsisukimų dažnio;
\n
563.11. dujų turbinų įrenginių darbo nuokrypių nuo normalaus apsisukimų dažnio galimybę ir trukmę turi reglamentuoti DTĮ techninės sąlygos.
\n
564.Temperatūros impulsą, naudojamą reguliavimo ir apsaugos sistemose, turi duoti mažos inercijos jutikliai (termoelektriniai pirometrai arba kiti matavimo įtaisai, jeigu reikia, turintys dinaminę korekciją), įtaisyti būdinguose trakto pjūviuose ir tiksliai matuojantys temperatūrą.
\n
565.Apsaugos, neleidžiančios dujų temperatūrai pakilti aukščiau leistinosios, už kiekvienos degimo pakopos turi būti sureguliuotos taip, kad veiktų esant DTĮ techninėse sąlygose nurodytai temperatūrai.
\n
566.Apsaugos automatai turi būti sureguliuoti taip, kad veiktų padidėjus rotorių sukimosi dažniui 10–12% daugiau vardinio arba iki vertės, nurodytos DTĮ techninėse sąlygose.
\n
567.Eksploatuojant dujų turbinų įrenginius reikia naudoti priemones, mažinančias įsiurbiamo į juos oro dulkėtumą (laisvas aikšteles užsėti žole, asfaltuoti kelius, įrengti laistymo priemones ir kita) ir kliudančias saviems arba pašaliniams užterštojo oro išleidžiamiems srautams patekti į dujų turbinų įrenginio oro imtuvą.
\n
568.Oro filtravimo sistema turi užtikrinti, kad dulkių kiekis į DTĮ tiekiamame ore būtų ne daugiau kaip 0,3 mg/m3 vidutinio liekamojo metinio dulkėtumo. Šiame ore dulkių, kurių dalelių skersmuo didesnis kaip 20 mkm, koncentracija turi būti ne didesnė kaip 0,03 mg/m3. Leidžiama trumpalaikė, ne daugiau 100 val. per metus (padidinto dulkėtumo periodais), dulkių koncentracija iki 5 mg/m3, esant dalelių skersmeniui ne didesniam kaip 30 mkm. Reikia reguliariai tikrinti oro filtrų būklę. Neleidžiama, kad alyva arba kitos medžiagos patektų iš filtrų į dujų turbinos įrenginio siurbimo traktą. Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį reikia apžiūrėti oro filtrus ir išvalyti nuo dulkių ir dumblo (jei DTĮ veikia baziniu režimu, tai valyti reikia artimiausiu laiku, kai jie neveiks).
\n
569.Oro filtravimo sistemoje turi būti įrengti abipusio veikimo vožtuvai su apvadais, atsidarantys automatiškai, kai filtruose slėgio skirtumas viršija vardinį arba kai filtrų kameroje susidaro perteklinis slėgis.
\n
570.Negalima leisti, kad apledėtų oro filtrai arba kompresorių pratekamoji dalis. Jei būtina, dujų turbinų įrenginių oro siurbimo traktuose įrengiami įtaisai, neleidžiantys apledėti.
\n
571.Dujų turbinų įrenginį atkertantys ir kuro reguliavimo vožtuvai turi būti sandarūs. Prieš kiekvieną DTĮ įjungimą reikia tikrinti vožtuvų judesio laisvumą pilnąja eiga, o dirbant DTĮ – iš dalies pridarant, pagal įrenginio gamintojo instrukcijos reikalavimą.
\n
572.Dirbant nepertraukiamai ilgiau kaip 1 mėnesį, ne rečiau kaip kartą per mėnesį reikia tikrinti vožtuvų sandarumą. Tikrinti reikia artimiausio DTĮ išjungimo metu.
\n
573.Alyvotiekiuose prieš aušintuvus ir už jų, rezervinių bei avarinių alyvos siurblių siurbimo ir slėgio linijose, taip pat avarinio alyvos nupylimo linijose iš DTĮ alyvos bakų, prieš įrengtus filtrus ir už jų, generatoriaus veleno sandariklių sistemoje įmontuotos sklendės ir ventiliai plombuojami darbo padėtyje.
\n
574.DTĮ generatoriui pradėjus veikti elektros variklio režimu, reikia jį nedelsiant išjungti. Tam tikslui generatoriuose įrengiama apsauga. Šis reikalavimas netaikomas DTĮ su laisvosiomis jėgos turbinomis.
\n
575.Dujų turbinų įrenginys įsukamas ir sinchronizuojamas automatiškai, esant bet kokiai jo šiluminei būklei.
\n
576.Planuotai DTĮ išjungiamas automatiškai pagal programą.
\n
577.DTĮ įjungiamas darbui vadovaujant pamainos vadovui. Po remonto vadovauja padalinio vadovas.
\n
578.Jungiant DTĮ po remonto arba ilgesnio kaip 3 parų rezervo reikia tikrinti, ar tvarkingos ir paruoštos įjungti technologinės apsaugos ir automatikos priemonės, pagalbinių įrenginių blokuotės, alyvos sistema, rezerviniai ir avariniai alyvos siurbliai, matavimo prietaisai ir operatyvinio ryšio priemonės. Gedimus reikia likviduoti.
\n
579.Draudžiama įjungti DTĮ šiais atvejais:
\n
579.1. jei netvarkinga arba išjungta kuri nors apsauga;
\n
579.2. jei reguliavimo sistemoje yra defektų, dėl kurių dujų temperatūra gali viršyti leistinąją arba gali įsibėgėti DTĮ rotorius;
\n
579.3. jei netvarkingas bent vienas alyvos siurblys arba jų automatinio įjungimo sistema;
\n
579.4. jei kuro ar alyvos kokybė neatitinka norminės arba kuro (alyvos) temperatūra ar slėgis žemesnis arba aukštesnis už nustatytas ribas;
\n
579.5. jei DTĮ šiluminės arba mechaninės būklės kontroliuojami rodikliai nukrypsta nuo leistinųjų ribų.
\n
580.Po avarinio išjungimo arba buvus sutrikimams praėjusio jungimo metu draudžiama įjungti darbui DTĮ nepašalinus gedimų.
\n
581.Prieš uždegant deginimo kamerose kurą, dujų turbinų įrenginių traktus reikia ventiliuoti ne mažiau kaip 2 minutes dirbant skystuoju ir 5 minutes dirbant dujiniu kuru sukant rotorių paleidimo įrenginiu.
\n
582.Po nesėkmingo bandymo įjungti DTĮ draudžiama pakartotinai uždegti kurą, jei prieš tai nebuvo išvėdinti traktai ne mažiau kaip 4 minutes dirbant skystuoju ir 10 minučių dujiniu kuru. Vėdinimo trukmė priklausomai nuo trakto komponavimo, kuro rūšies ir DTĮ modelio turi būti nurodyta technologinėje instrukcijoje.
\n
583.DTĮ įjungimą darbui reikia nedelsiant nutraukti suveikus apsaugai arba tai turi daryti darbuotojas šiais atvejais:
\n
583.1. jei pažeidžiama nustatytoji įjungimo operacijų tvarka (seka);
\n
583.2. jei pagal įjungimo grafiką dujų temperatūra pakyla aukščiau leistinosios;
\n
583.3. jei įjungimo įtaiso apkrova viršija leistinąją;
\n
583.4. jei išjungus jungimo įtaisą sumažėja įsukamojo veleno sukimosi dažnis, o tai nenumatyta instrukcijoje;
\n
583.5. jei dujų turbinų įrenginio kompresoriuose pasireiškia pulsacijos reiškiniai.
\n
584.Dujų turbinų įrenginį reikia nedelsiant išjungti suveikus apsaugai arba tai turi atlikti darbuotojas šiais atvejais:
\n
584.1. padidėjus dujų temperatūrai prieš turbiną (turbinas) iki neleistinos reikšmės;
\n
584.2. padidėjus rotoriaus sukimosi dažniui daugiau nei leidžiama;
\n
584.3. atsiradus įtrūkimams arba prakiurus aukšto slėgio alyvos ar kuro vamzdynams;
\n
584.4. esant neleistinam kompresoriaus ar turbinos rotoriaus ašiniam poslinkiui arba pasikeitus rotorių padėčiai cilindrų atžvilgiu iki neleistinos vertės;
\n
584.5. sumažėjus alyvos slėgiui tepimo sistemoje arba lygiui alyvos bake iki neleistino, taip pat pakilus nutekančios iš bet kurio guolio alyvos arba bet kurios atraminio guolio kaladėlės temperatūrai iki neleistinos ribos;
\n
584.6. išgirdus metalo garsus (griežimą, bildesį), neįprastą ūžesį turbinų ir DTĮ aparatų viduje;
\n
584.7. padidėjus guolių atramų vibracijai daugiau leistinosios, nurodytos 594–599 punktuose;
\n
584.8. pasirodžius kibirkštims arba dūmams iš turbinų arba generatoriaus guolių bei galinių sandarintuvų;
\n
584.9. užsiliepsnojus alyvai arba kurui ir negalint turimomis priemonėmis greitai likviduoti gaisro;
\n
584.10. įvykus sprogimui degimo kamerose arba dujotiekyje;
\n
584.11. užgesus degimo kamerose fakelui, iki neleistino sumažėjus skystojo arba dujinio kuro slėgiui;
\n
584.12. dingus įtampai reguliavimo ir automatinio valdymo įtaisuose arba visuose matavimo prietaisuose;
\n
584.13. išsijungus generatoriui dėl vidinių gedimų;
\n
584.14. pasireiškus kompresorių pulsacijai arba priartėjus prie neleistinos ribos;
\n
584.15. pakitus oro slėgiui už kompresorių iki neleistino.
\n
584.16. Atjungiant DTĮ kartu atjungiamas ir generatorius, veikia apsaugos sistema arba tai atlieka darbuotojas.
\n
585.Dujų turbinų įrenginiui reikia sumažinti apkrovą ir išjungti jį įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šiais atvejais:
\n
585.1. sutrikus normaliam eksploatavimo režimui arba normaliam pagalbinių įrenginių darbui, atsiradus įspėjamosios signalizacijos signalams, jei sutrikimo priežasčių negalima pašalinti neišjungus;
\n
585.2. užstrigus atkertantiesiems vožtuvams, reguliavimo ir priešpulsaciniams vožtuvams;
\n
585.3. apledėjus oro siurbimo įtaisui, jei dirbant su apkrova apledėjimo pašalinti negalima;
\n
585.4. neleistinai pakilus turbinos korpusų, degimo kamerų, pereinamųjų vamzdynų išorinių paviršių temperatūrai, jei šios temperatūros, keičiant darbo režimą, negalima sumažinti;
\n
585.5. neleistinai pakilus oro temperatūrai prieš didelio slėgio kompresorių, taip pat aušinančiojo vandens tiekimo sutrikimo atvejais;
\n
585.6. jei netvarkinga kuri nors apsauga arba operatyvinis matavimo prietaisas.
\n
586.Jei užsidegus regeneratoriuose arba tinklo vandens šildytuvuose nuosėdoms dujų turbinų įrenginio parametrai pavojingai nepasikeičia, įrenginį reikia palikti dirbti, kad būtų užtikrintas šilumokaičių paviršių aušinimas.
\n
587.Nuosėdoms užsiliepsnojus sustabdytame dujų turbinų įrenginyje, reikia įjungti gaisro gesinimo įtaisus.
\n
588.Atjungus DTĮ reikia efektyviai išvėdinti traktus ir prapūsti kuro kolektorius bei purkštuvus oru arba inertinėmis dujomis ten, kur tai numatyta. Baigus vėdinti reikia uždaryti užkaišas siurbimo ir (arba) išpūtimo pusėje. Aušinant DTĮ vėdinimo, rotorių sukimo trukmę ir periodiškumą reikia nurodyti technologinėje instrukcijoje.
\n
589.Eksploatavimo metu, vadovaujantis stebėjimais ir analizuojant veikimo parametrus, reikia atlikti DTĮ diagnostiką ir tikrinti jų vibracijos būklę, analizuojant:
\n
589.1. ar dujų įrenginio galia atitinka vardinę;
\n
589.2. kompresorių užsiteršimo laipsnį ir patvarumo atsargas;
\n
589.3. šilumokaičių efektyvumą;
\n
589.4. prieš turbiną arba už jos dujų matuojamos temperatūros netolygumą;
\n
589.5. kuro ir oro (dujų) slėgį, taip pat tepalo slėgį ir temperatūrą būdingose vietose;
\n
589.6. turbinų, kompresorių, žadintuvų ir generatorių vibracijas;
\n
589.7. kontroliuojamųjų parametrų ribinių nuokrypių, pažymėtų pasuose, dydžiai turi neviršyti gamintojų arba techninėse sąlygose nurodytų dydžių.
\n
590.Visi DTĮ reguliavimo ir apsaugos nuo apsisukimų dažnio padidėjimo sistemos tikrinimai ir bandymai turi būti atliekami pagal gamintojo instrukcijas.
\n
591.Ar veikia apsauga dujų temperatūrai turbinoje viršijus ribinę, reikia tikrinti ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius.
\n
592.DTĮ reguliavimo sistemos darbas tikrinamas staigiai išjungiant apkrovą ir generatorių šiais atvejais:
\n
592.1. sumontavus DTĮ;
\n
592.2. rekonstravus, jei pakeista dujų turbinų įrenginio dinaminė charakteristika arba reguliavimo sistemos statinė ir dinaminė charakteristikos;
\n
592.3. pašalinus reguliavimo sistemos gedimus, kurie galėjo turėti įtakos reguliavimo sistemos statinei ir dinaminei charakteristikoms.
\n
593.Periodiškai veikiantys DTĮ turi būti visada paruošti įjungti. Jei jų įjungti nereikia, tuomet DTĮ pagalbinių įrenginių ir sistemų tvarkingumas tikrinamas kartą per pamainą, o kontroliniai įjungimai, apkraunant agregatą, daromi ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
\n
594.Turbinų, kompresorių, generatoriaus ir žadintuvo guolių atramų vibracija eksploatuojant DTĮ turi neviršyti 4,5 mm/s. Viršijus šią vibracijos normą, ne vėliau kaip per 30 dienų vibraciją reikia sumažinti.
\n
595.Eksploatuoti DTĮ esant 7,1 mm/s vibracijai draudžiama.
\n
596.Vibracijai padidėjus iki 11,2 mm/s, apsaugos sistema turi išjungti turbiną arba tai turi padaryti operatyvinis darbuotojas.
\n
597.Jei veikiant turbinai nusistovėjusiu režimu staiga 1 mm/s padidėja dviejų vieno rotoriaus atramų arba dviejų gretimų atramų vibracija ar vienos atramos dvi vibracijos komponentės, turbiną reikia nedelsiant išjungti.
\n
598.Turbiną reikia išjungti, jei vienos iš atramų bent viena vibracijos komponentė palaipsniui (per 1–3 paras) padidėja 2 mm/s.
\n
599.Aviacinių ir laivų dujų turbinų, kurios veikia energetikos įrenginiuose, vibracinė būklė turi būti tokia, kaip nurodyta gamintojų instrukcijoje. Tačiau šiuo atveju varikliai turi nesukelti su jais sujungtų įrenginių vibracijos, viršijančios aukščiau nurodytąją.
\n
600.Turi būti nurodyta vardinė kiekvieno DTĮ veleno rotoriaus stojimo trukmė ir veleną sukančio elektros variklio vardinė elektros srovė.
\n
601.Rotoriaus stojimo trukmė ir elektros srovė stebima ir registruojama paros žiniaraštyje kiekvieną kartą išjungus turboagregatą. Jeigu yra nuokrypių nuo vardinės stojimo trukmės ar elektros srovės, atsiradus pašaliniams garsams reikia išaiškinti nuokrypių priežastis ir jas pašalinti.
\n
602.Išjungiant ilgesniam laikui rezervui DTĮ reikia konservuoti. Kai įrenginį reikia konservuoti, konservuojamųjų mazgų sąrašą ir konservavimo technologiją nustato DTĮ gamintojų instrukcijos.
\n
603.DTĮ techninę priežiūrą reikia vykdyti pagal gamintojo reikalavimus.
\n
604.Elektrinėse reikia sudaryti dujų turbinų įrenginių techninės priežiūros reglamentą.
\n
605.Techninės priežiūros reglamente turi būti nustatyta:
\n
605.1. pratekamosios dalies vizualinė diagnostika neardant turbinų ir aparatų vietose, nurodytose technologinėje instrukcijoje, naudojant optinius arba optinio pluošto prietaisus;
\n
605.2. periodinis nuosėdų šalinimas iš DTĮ pratekamosios dalies neardant turbinų ir aparatų, naudojant techninius plovimo tirpalus ir minkštus abrazyvus;
\n
605.3. DTĮ apsaugos ir automatinio valdymo sistemos tikrinimas, įskaitant kontrolinius automatinius DTĮ įjungimus, tikrinant, ar pagrindiniai oro ir dujų parametrai, kuro slėgis bei įjungimo įtaiso apkrova atitinka įjungimo grafiką;
\n
605.4. kuro purkštukų apžiūra ir jų hermetiškumo, debito ir kuro išpurškimo kampo tikrinimas;
\n
605.5. rezervinių ir avarinių alyvos siurblių bei jų automatinio įjungimo įtaisų tikrinimas;
\n
605.6. traktų, vožtuvų, užkaišų ir armatūros sandarumo tikrinimas;
\n
605.7. kuro siurblių ir techninio vandens tiekimo siurblių tikrinimas;
\n
605.8. tepalo, kuro ir vandens filtrų tikrinimas ir valymas.
\n
X. TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ KONTROLĖS, VALDYMO IR SAUGOS SISTEMOS 606. Eksploatuojant technologinių procesų valdymo sistemas turi būti užtikrinta:
\n
606.1. įrenginių mechaninės ir šiluminės būklės kontrolė;
\n
606.2. įrenginių apsauga, jų valdymas, ekonomiškumas ir patikimas darbas.
\n
607.Veikiant technologiniams įrenginiams, turi veikti nuolat projekte numatytąja apimtimi:
\n
607.1. technologinių parametrų matavimo priemonės;
\n
607.2. technologinės ir avarinės signalizacijos įrenginiai;
\n
607.3. technologinių apsaugų ir blokuočių įrenginiai;
\n
607.4. uždarymo, reguliavimo mechanizmų distancinio, automatinio ir loginio valdymo sistemos;
\n
607.5. informacijos, valdymo ir skaičiavimo sistemų (IVSS) įrenginiai.
\n
608.Valdymo sistemas prižiūrintis darbuotojas privalo užtikrinti šių sistemų darbingą būklę, jų tinkamumą darbui, priežiūrą laiku ir remontą.
\n
609.Už valdymo sistemų įrenginių saugumą ir išorinių dalių švarą atsako energetikos įmonių padalinių, kuriuose yra valdymo įrenginiai, darbuotojas.
\n
610.Technologinių procesų valdymo sistemų apimtis turi tenkinti technologinių įrenginių gamintojų reikalavimus, taip pat norminių dokumentų reikalavimus.
\n
611.Valdymo sistemų elektros maitinimas turi būti įrengtas pagal imtuvų grupes:
\n
611.1. technologinių parametrų matavimo priemonės;
\n
611.2. technologinės ir avarinės signalizacijos įrenginiai;
\n
611.3. automatinio reguliavimo įrenginiai;
\n
611.4. distancinio valdymo ir blokuočių įrenginiai;
\n
611.5. informacinės, skaičiavimo priemonės ir jų jutikliai.
\n
612.Į išvardytas grupes, jas sudarančius pogrupius turi būti skirstoma savarankiškais apsaugos aparatais, užtikrinančiais selektyvų pažeistų schemos dalių atjungimą ir elektros maitinimo tinklo elementų remontą nestabdant pagrindinių įrenginių.
\n
613.Visų grupių ėmėjai, išskyrus skaičiavimo technikos priemones, turi būti suskirstyti į pogrupius technologiniu principu: katilų skyrius, turbinų skyrius ir kita.
\n
614.Blokinių įrenginių technologinių apsaugų ir signalizacijos grandinių maitinimas turi būti iš trijų šaltinių: savųjų reikmių 0,4 kV skirstyklos; gretimo bloko 0,4 kV skirstyklos (BE būtinas atskiras projektas); iš pastoviosios srovės šaltinio per invertorių; kitoms bloko valdymo priemonėms reikalavimas „iš pastoviosios srovės šaltinio per invertorių“ neprivalomas.
\n
615.Signalizacija turi veikti visiškai praradus maitinimą tiek bet kuriai grupei ėmėjų, tiek ir vienam iš įvadų.
\n
616.Rezervinio maitinimo automatinio jungimo valdymo įrenginių priemonių ir maitinimo įtampos buvimo signalizacijos įrenginių tvarkingumą reikia tikrinti pagal įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką.
\n
617.Aplinkos oro temperatūra, drėgmė, vibracija, radiacija, išorinių magnetinių ir elektros laukų stiprumas ir valdymo priemonių sumontavimo vietų dulkėtumas turi neviršyti norminių dokumentų leidžiamų verčių.
\n
618.Būtina palaikyti tokią oro kondicionavimo sistemos būklę, kuri garantuotų informacinių ir valdančių skaičiavimo sistemų priemonių patikimą funkcionavimą.
\n
619.Spintų tipo skydai privalo būti sandarūs, turėti pastovų apšvietimą, kištukinius 12 bei 220 V įtampos lizdus. Skydų durelės turi būti rakinamos. Kištukų lizdai turi būti prijungti prie patalpų apšvietimo tinklo.
\n
620.Tarp vietinių prietaisų ir sklendžių valdymo spintų, blokinių skydų neoperatyvinio kontūro panelių, apsaugų aparatūros skydų ir pirminių keitiklių spintų turi būti naudojamos telefono arba radijo ryšio priemonės su operatyvinio valdymo pultu.
\n
621.Pultuose sumontuota aparatūra, pirminiai keitikliai, uždarančioji armatūra ir sklendžių valdymo spintos privalo turėti aiškius paskirties užrašus.
\n
622.Skydai, perėjimo dėžutės, vykdymo mechanizmai, visi užspaudimai ir prijungti prie jų kabeliai, laidai ir kabelių gyslos, taip pat vamzdinės prijungimo linijos (impulsinės) turi būti numeruotos (ženklintos).
\n
623.Prie paėmimo įrenginių, pirminių keitiklių ir vykdymo mechanizmų turi būti aptarnavimo aikštelės.
\n
624.Į valdymo priemones galios ir matavimo kabeliai turi būti nutiesti pagal Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių ir Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 (Žin., 2012, Nr. 18-816), reikalavimus.
\n
625.Neleidžiama sugretinti viename kabelyje galios grandinių su matavimo ar valdymo grandinėmis.
\n
626.Kabelių ir impulsinių linijų perėjimų per sienas, skiriančias patalpas, vietų sandarinimas bei kabelinių ir impulsinių linijų įvedimo į skydus ir panelėse sandarinimo būklė turi užtikrinti sandarumą ir hermetiškumą ir atitikti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.
\n
627.Impulsinės linijos turi būti sandarios. Po įrenginių remonto visos impulsinės linijos prapučiamos. Be to, linijos, į kurias gali pakliūti oras arba šiukšlės, pagal vietos instrukcijų nuostatas turi būti prapučiamos periodiškai.
\n
628.Eksploatavimo metu pirminiai uždarantieji ėmimo įrenginių įtaisai turi užtikrinti galimybę atjungti impulsines linijas dirbant įrenginiams. Tokią jų būklę privalo garantuoti technologinius įrenginius prižiūrintis darbuotojas.
\n
629.Eksploatavimo procese reguliuojantieji ir uždarantieji įtaisai, naudojami valdymo sistemose ir aprūpinti servomotorais, turi tenkinti sandarumo techninius reikalavimus, debito charakteristikas ir laisvumą. Uždarius vožtuvą, sandarumą turi užtikrinti distancinio arba automatinio valdymo sistemos be papildomo uždarymo rankiniu būdu.
\n
630.Reguliuojančiuosius įtaisus ir jų sujungimus su vykdymo mechanizmais remontuoja technologinius įrenginius remontuojantys darbuotojai, o priima – darbuotojas, prižiūrintis valdymo sistemas.
\n
631.Valdymo sistemas techniškai prižiūrėti ir remontuoti reikia pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką.
\n
632.Sumontuotos arba rekonstruotos technologinės apsaugos pripažįstamos tinkamomis naudoti energetikos įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu.
\n
633.Eksploatuojamos technologinės apsaugos turi būti įjungtos per visą įrenginių, kuriuose jos sumontuotos, darbo laiką.
\n
634.Atjungti veikiančias tvarkingas technologines apsaugas draudžiama.
\n
635.Apsaugos atjungiamos šiais atvejais:
\n
635.1. sugedus apsaugoms. Atjungti būtina energetikos objekto pamainos vadovo nurodymu; būtina pranešti įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui ir padaryti įrašą operatyviniuose dokumentuose;
\n
635.2. pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką arba programą.
\n
636.Draudžiama remontuoti ir derinti įjungtas apsaugų grandines.
\n
637.Šilumos ir mechaninių įrenginių apsaugų ir ARĮ įtaisų vykdomąsias operacijas turi išbandyti atitinkamo technologinio padalinio ir prižiūrintis šiuos įtaisus darbuotojas, prieš įrenginį įjungiant darbui po ilgesnės kaip 3 parų prastovos arba jeigu, sustabdžius įrenginius trumpiau kaip 3 paroms, apsaugų grandinėse buvo atliekami remonto darbai. Jei dėl agregato šiluminės būklės negalima patikrinti vykdomų operacijų, apsaugas reikia tikrinti nepaveikiant vykdymo įtaiso.
\n
638.Technologinės apsaugos priemonės (pirminiai matavimo keitikliai, matavimo prietaisai, gnybtai, raktai ir perjungikliai, impulsinių linijų uždaromoji armatūra ir kita) privalo turėti išorines skiriamąsias žymes (raudona spalva ir kita).
\n
639.Ant apsaugų skydų ir juose įrengtoje aparatūroje iš abiejų pusių turi būti užrašai apie jų paskirtį. Prietaisų skalėse turi būti žymos, kurių vertes pasiekus pradeda veikti apsaugos.
\n
640.Technologinių apsaugų veikimo ir laiko išlaikymo vertes nustato įrenginių gamintojas. Jei įrenginiai buvo rekonstruojami arba trūksta gamintojo duomenų, šios vertės nustatomos bandymais ir tvirtinamos įmonės vadovo.
\n
641.Apsaugų aparatūra, turinti veikimo nustatymo keitimo įtaisus, privalo būti užplombuota (išskyrus registruojančiuosius prietaisus). Plombas leidžiama nuimti tik apsaugos įtaisus prižiūrintiems darbuotojams apie tai pažymint operatyviniame žurnale. Plombas nuimti leidžiama tik atjungus apsaugą.
\n
642.Technologinės apsaugos privalo turėti įtaisus, fiksuojančius apsaugos veikimo pirminę priežastį. Įtaisai, fiksuojantys apsaugos veikimo pirminę priežastį, įskaitant įvykių registratorius, turi būti eksploatuojami visą saugomo įrenginio darbo laiką. Apsaugos veikimo arba neveikimo atvejai turi būti apskaitomi ir analizuojami.
\n
643.Eksploatuojami reguliatoriai turi išlaikyti užduotus technologinius parametrus.
\n
644.Išjungti veikiančius automatinius reguliatorius leidžiama tik technologinėje instrukcijoje numatytais atvejais.
\n
645.Technologiniai įrenginiai turi atitikti šių taisyklių reikalavimus ir gamintojų, gaminusių įrenginius, techninius reikalavimus.
\n
646.Elektrinėje ir katilinėje apie kiekvieną eksploatuojamą reguliatorių turi būti duomenys, kurie reikalingi derinant jį po remonto arba keičiant sugedusią aparatūrą.
\n
647.Funkcinio grupinio valdymo (FGV) įtaisai po derinimo arba valdymo algoritmų koregavimo pradedami eksploatuoti įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu.
\n
648.Centrinės dalies FGV įtaisų (loginio valdymo panelių) tikrinimą atlieka valdymo priemones prižiūrintis darbuotojas prieš įjungiant įrenginius po ilgesnės kaip 3 parų prastovos. Jeigu įrenginius išjungus trumpiau nei 3 paroms FGV įtaisų grandinėse buvo atliekami remonto ir derinimo darbai, FGV darbo patikrinimą mechaniškai paveikiant įtaisus, kai išjungtas įrenginys, atlieka technologinio cecho ir valdymo priemones aptarnaujantis darbuotojas. Jei dėl įrenginio šiluminės būklės negalima tikrinti vykdomų operacijų, FGV reikia tikrinti mechaniškai nepaveikiant vykdymo įtaiso.
\n
649.Apimtį ir darbingumo tikrinimo tvarką reglamentuoja įmonės vadovo patvirtinta instrukcija.
\n
650.Draudžiama veikiant įrenginiui atlikti derinimo ir remonto darbus vykdančiųjų įtaisų išorinėse grandinėse.
\n
651.Atlikti derinimo darbus centrinėje FGV įtaisų dalyje leidžiama tik atjungus juos nuo vykdančiųjų įtaisų grandinių. Prijungti vykdančiąsias grandines prie FGV įtaisų centrinės dalies leidžiama tik išjungus technologinį įrenginį.
\n
652.Visų eksploatuojamų funkcinių grupių technologinių algoritmų pakeitimus turi tvirtinti įmonės vadovas.
\n
653.Jeigu projekte numatyti reguliatoriai, loginio valdymo įtaisai, IVSS nepradėti eksploatuoti per technologinio įrenginio įsisavinimo laiką, turi būti įformintas pagrįstas techninis sprendimas, nurodantis atsisakymo įdiegti priežastis, ir užduotis projektavimo organizacijai dėl projekto papildymo.
\n
XI. ŠILUMINIŲ ELEKTRINIŲ, KATILINIŲ IR ŠILUMOS TINKLŲ VANDENS RUOŠIMAS IR VANDENS CHEMIJOS REŽIMAS 654. Energetikos įrenginių vandens ruošimas ir vandens chemijos režimas turi tenkinti įrenginių gamintojų, projekte numatytų sprendimų reikalavimus.
\n
655.Tiems įrenginiams, kuriems atitinkamų reikalavimų gamintojai ar projektuotojai nepateikia, reikia vadovautis žemiau nurodytais reikalavimais.
\n
656.Vandens ruošimo įrenginių eksploatavimą ir vandens chemijos režimą reikia tvarkyti taip, kad nebūtų žalojami elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginiai ir nesumažėtų jų ekonomiškumas dėl vandens ruošimo, įrenginių vidinių paviršių korozijos, susidarius nuoviroms ir nuoguloms ant šilumą perduodančiųjų paviršių, nuoguloms pratekamojoje turbinų dalyje, dumblui elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginiuose ir vamzdynuose.
\n
657.Elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginių vandens chemijos režimą organizuoja ir kontroliuoja chemijos arba atitinkamo padalinio darbuotojas.
\n
658.Bet kurio įrenginio įjungimas ir išjungimas arba garo ir (ar) vandens schemos pakeitimas, jei dėl to blogėja vandens ir garo kokybė, turi būti derinamas su chemijos padalinio darbuotoju (laboratorija arba atitinkamu padaliniu).
\n
659.Atlikti įrenginių vidaus apžiūrą, imti nuogulų bandinius, išpjauti vamzdžių pavyzdžius, surašyti apžiūrų aktus, atlikti avarijų ar sutrikimų dėl vandens chemijos režimo tyrimą turi atitinkamo padalinio darbuotojai, dalyvaujant chemijos padalinio (laboratorijos arba atitinkamo padalinio) darbuotojams. Bet kokie projekto schemų ar įrenginių konstrukcijų pakeitimai, kurie gali turėti įtakos vandens ruošimo ir kondensato valymo įrenginių darbui, taip pat elektrinės, katilinės ar šilumos tinklų įmonės vandens chemijos režimui, turi būti suderinti su įrenginius projektavusia įmone.
\n
660.Naujų vandens ruošimo metodų ir vandens chemijos režimų naudojimas turi būti suderintas su įrenginius projektavusia ar šiai veiklai leidimą (licenciją) turinčia įmone.
\n
661.Vandens ruošimo ir visi pagalbiniai įrenginiai, įskaitant ir reagentų sandėlius, turi būti pradedami eksploatuoti iki pradedant šilumos įrenginių pirmąjį cheminį valymą prieš įjungiant įrenginius.
\n
662.Turbinų, užteršto kondensato valymo įrenginiai, taip pat vandens kokybės koregavimo įrenginiai turi būti sumontuoti ir pradėti eksploatuoti iki energetinio bloko (katilo) pirmojo leidimo ir įjungti jį leidžiant.
\n
663.Bendri elektrinės su pašalinta druska vandens ir kondensato atsargos bakai turi būti sumontuoti ir padengti antikorozine danga iki pirmojo energetinio bloko (katilo) įrenginių cheminio valymo pradžios prieš įjungiant įrenginius.
\n
664.Vandens ruošimo, kondensato valymo, taip pat vandens kokybės koregavimo technologinių procesų mechanizavimo, automatizavimo įrenginiai ir automatinės cheminės kontrolės prietaisai turi būti įjungti įjungiant atitinkamus įrenginius ir agregatus.
\n
665.Vandens ruošimo ir kondensato valymo įrenginius, vamzdynus ir armatūrą, taip pat statybines konstrukcijas, kurių paviršių liečia aktyvioji korozinė terpė, galima eksploatuoti tik padengtus antikorozine danga arba jie turi būti pagaminti iš korozijai atsparių medžiagų.
\n
666.Vandens ruošimo, kondensato valymo ir vandens kokybės koregavimo įrenginių planinį remontą reikia atlikti kartą per 3 metus, filtruojančiųjų medžiagų lygį dirbant filtrams reikia matuoti kartą per metus papildant įkrovą iki projekte numatyto aukščio.
\n
667.Virškritinio slėgio energetiniuose blokuose leidžiama naudoti šiuos vandens chemijos režimus: hidrazininį amoniakinį (HAVR), neutralųjį deguoninį (NDVR), deguoninį amoniakinį (DAVR), hidrazininį (HVR), laikantis norminiuose techniniuose dokumentuose nurodytų sąlygų.
\n
668.Natūraliosios cirkuliacijos katilams reikia organizuoti vandens fosfatinimą dozuojant fosfatų tirpalą į katilo būgną, prireikus – koreguoti katilo vandens pH natrio šarmo tirpalu. Katilams, kurių slėgis 40–100 kgf/cm2 (3,9–9,8 MPa), vietoje katilo vandens fosfatinimo galima naudoti trilonavimą. Katilams, kurių slėgis ne didesnis kaip 40 kgf/cm2 (3,9 MPa), vietoje fosfatų galima dozuoti Hydro-X ir kitus reagentus, kai yra gautas Lietuvos Respublikos sveikatos centro leidimas.
\n
669.Katilams, kurių slėgis ne didesnis kaip 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir po maitinimo vandens terminės deaeracijos deguonies kiekį reikia dar mažinti, galima į vandenį papildomai dozuoti natrio sulfitą arba hidraziną.
\n
670.Katilams, kurių slėgis 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir didesnis, į kondensatą arba maitinimo vandenį reikia dozuoti tiktai hidraziną, išskyrus katilus, kuriems naudojami deguoniniai vandens chemijos režimai ir iš kurių tiekiamas garas į maisto, mikrobiologinės, vaistų ir kitas pramonės įmones, jeigu Lietuvos Respublikos higienos centrai draudžia, kad hidrazinas būtų gare.
\n
671.Reikiamas maitinimo vandens pH turi būti palaikomas dozuojant amoniaką.
\n
672.Cheminė kontrolė turi užtikrinti:
\n
672.1. vandens ruošimo, šilumos įrenginių darbo režimo sutrikimų, kurie sąlygoja korozijos, nuovirų ir nuogulų susidarymą, išaiškinimą laiku;
\n
672.2. vandens, garo, kondensato, nuogulų, reagentų, konservuojančiųjų ir cheminio valymo tirpalų, kuro, šlako, pelenų, dujų, alyvų ir nutekamojo vandens kokybės ar sudėties nustatymą;
\n
672.3. gamybinių patalpų, bakų, šulinių, kanalų ir kitų objektų užterštumo dujomis patikrinimą;
\n
672.4. gamybinių patalpų užterštumo dulkėmis ir organinių tirpiklių garais patikrinimą;
\n
672.5. išmetamų į atmosferą kenksmingųjų medžiagų kiekio nustatymą;
\n
672.6. rezerve esančių įrenginių korozinę būklę.
\n
673.Elektrinę ar katilinę leidžiama eksploatuoti tik tinkamai aprūpinus ekspres ir centrinę laboratorijas įrenginiais ir prietaisais, leidžiančiais užtikrinti visapusę aukščiau minėtąją cheminę kontrolę.
\n
674.Visuose kontroliuojamuose garo ir (ar) vandens ūkio ruožuose turi būti įrengtos vandens ir garo bandinių ėmimo vietos su šaldytuvais bandiniams ataušinti iki +20–40 °C temperatūros.
\n
675.Bandinių ėmimo linijos ir šaldytuvų aušinantieji paviršiai turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno.
\n
676.Šiluminėse elektrinėse su 200 MW ir didesnės galios blokais ir termofikacinėse elektrinėse su 50 MW ir didesnės galios agregatais bandinių ėmimo linijos turi būti išvestos į specialią šalia ekspres laboratorijos esančią patalpą, kurioje yra ventiliacija.
\n
677.Elektrinėse, katilinėse ir šilumos tinkluose turi būti parengtas vandens chemijos režimo cheminės kontrolės grafikas, atitinkantis eksploatavimo sąlygas ir patvirtintas įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens.
\n
678.Cheminės kontrolės grafike reikia numatyti:
\n
678.1. kontroliuojamų srautų pavadinimus ir vandens kokybės normas;
\n
678.2. automatinių cheminės kontrolės prietaisų parodymų registracijos tvarką ir jų parodymų teisingumo tikrinimo periodiškumą;
\n
678.3. laboratorinės kontrolės metodus, periodiškumą.
\n
679.Cheminės kontrolės grafiką reikia peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per 3 metus įvertinant pakitusias eksploatavimo sąlygas, įrenginių būklę, įdiegus naujus kontrolės metodus ir prietaisus.
\n
680.Be įrenginių vidinės apžiūros, papildomai turi būti išpjaunami vamzdžių pavyzdžiai, taip pat paimamos nuogulos iš turbinų pratekamosios dalies, šildytuvų ir kitur.
\n
681.Vamzdžių pavyzdžių išpjovimo vietą ir periodiškumą reikia nustatyti vadovaujantis galiojančiais norminiais dokumentais.
\n
682.Pagal įrenginių vidinės apžiūros, nuogulų kiekio ir cheminės sudėties tyrimo rezultatus turi būti surašomas aktas apie įrenginių vidinių paviršių būklę, apie būtinumą atlikti cheminį valymą ir naudoti kitas priemones, silpninančias koroziją ir nuogulų susidarymą.
\n
683.Tiesiasrovių katilų garo kokybė turi atitikti šias normas: natrio junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip 5 silicio rūgšties, miug/dm3, ne daugiau kaip 15 savitasis elektros laidis, miuS/cm, ne daugiau kaip 0,3 pH ne mažiau kaip 7,5 684. Esant neutraliam deguoniniam vandens chemijos režimui, pH turi būti ne mažesnis kaip 6,5.
\n
685.Tiesiasrovių katilų maitinimo vandens kokybė turi atitikti šias normas: bendrasis kietumas, miug-ekv/dm3, ne daugiau kaip 0,2 natrio junginių, miug/dm3 , ne daugiau kaip 5 silicio rūgšties, miug/dm3, ne daugiau kaip 15 geležies junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip 10 ištirpusio deguonies, kai yra deguoniniai režimai, miug/dm3 100–400 savitasis elektros laidis, miuS/cm, ne daugiau kaip 0,3 vario junginių vandenyje prieš deaeratorių, miug/dm3, ne daugiau kaip 53 ištirpusio deguonies vandenyje po deaeratoriaus, miug/dm3, ne daugiau kaip 10 686. pH, kai režimas: hidrazininis amoniakinis (HAVR) 9,1+0,1 hidrazininis4 (HVR) 8,0-8,4 deguoninis amoniakinis (DAVR) 8,0+0,5 neutralusis deguoninis (NDVR) 7,0+0,5 hidrazino, miug/dm3, kai režimas: hidrazininis amoniakinis 20–60 hidrazininis5 80–120 leidžiant ir stabdant katilus iki 3000 naftos produktų kiekis (iki kondensato valyklos), miug/dm3, ne daugiau kaip 0,1 _______________ 3 Kondensato/maitinimo vandens trakte sumontavus šilumokaičius su vamzdeliais iš nerūdijančio plieno ar kitų atsparių korozijai medžiagų, vario junginių gali būti ne daugiau kaip 2 miug/dm3.
\n
4 Kai blokai leidžiami po remonto ar ilgai stovėję rezerve ir dirba periodiškai, galima didinti maitinimo vandens pH iki 8,4+0,4 ir hidrazino kiekį iki 100–150 miug/dm3 .
\n
5 Kai blokai leidžiami po remonto ar ilgai stovėję rezerve ir dirba periodiškai, galima didinti maitinimo vandens pH iki 8,4+0,4 ir hidrazino kiekį iki 100–150 miug/dm3 .
\n
Pastaba. Čia ir žemiau garo ir vandens kokybės normos pateiktos pagal natrio (N?), geležies (Fe), vario (Cu) junginių kiekį atitinkamai perskaičiavus į Na, Fe, Cu, amoniaką ir jo junginius perskaičiavus į NH3, silicio rūgštį į SiO2, fosfatus į PO43-, savitasis elektros laidis nurodytas H-katijonuotojo arba degazuotojo vandens mėginio prie +25 °C temperatūros, pH – prie +25 °C temperatūros.
\n
687.Jei elektrinės su tiesiasroviais 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio garo katilais projekte nenumatyta valyti visą iš turbinos kondensatoriaus surinktuvo išeinantį kondensatą, leidžiama, kad maitinimo vandenyje ir gare dirbant katilui būtų: natrio junginių ne daugiau kaip 10 miug/dm3, maitinimo vandens bendrasis kietumas ne didesnis kaip 0,5 miug-ekv/dm3, geležies junginių ne daugiau kaip 20 miug/dm3.
\n
688.Leidžiant energetinį bloką su tiesiasroviu katilu, teršalų šalinimo iš garo ir (ar) vandens trakto technologija parenkama atsižvelgiant į tai, kiek laiko prieš tai energetinis blokas neveikė, taip pat įvertinant ankstesniojo remonto trukmę ir darbų apimtį katilo šildymo paviršiuose.
\n
689.Leidžiant energetinį bloką su tiesiasroviu katilu ir pasiekus dispečerio grafike numatytą apkrovą arba įjungiant antrąjį katilo korpusą, pirmąsias dvi paras leidžiama viršyti ne daugiau kaip 50%: gare – savitąjį elektros laidį, natrio ir silicio rūgšties junginių kiekį; maitinimo vandenyje – savitąjį elektros laidį, bendrąjį kietumą, natrio, silicio rūgšties, geležies ir vario junginių kiekį. Šiuo atveju pirmąją parą geležies ir silicio rūgšties junginių leidžiama iki 50 miug/dm3 kiekvienai iš šių dedamųjų.
\n
690.Leidžiant energetinį bloką su tiesiasroviu katilu po remonto, viršyti nurodytąsias normas leidžiama keturias paras ne daugiau kaip 50%. Be to, pirmąją parą geležies ir silicio rūgšties junginių leidžiama iki 100 miug/dm3 kiekvienai iš šių dedamųjų.
\n
691.Natūraliosios cirkuliacijos katilo vidutinė sočiojo garo kokybė visose ėmimo vietose, taip pat perkaitintojo garo kokybė po visų jo temperatūros reguliavimo įtaisų nurodyti 6 lentelėje.
\n
6 lentelė. Natūraliosios cirkuliacijos katilo vidutinės sočiojo ir perkaitintojo garo kokybės reikšmės Rodiklis Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm2 (MPa) 40 (3,9) 100 (9,8) 140 (13,7) Natrio junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip:
\n
–kondensacinėse elektrinėse 60 15 5
\n
–termofikacinėse elektrinėse 100 25 5 692. Silicio rūgšties 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir aukštesnio slėgio katiluose turi būti ne daugiau kaip 15 miug/dm3 kondensacinėse elektrinėse ir ne daugiau kaip 25 miug/dm3 termofikacinėse elektrinėse.
\n
693.Visų slėgių katilams pH turi būti ne mažesnis kaip 7,5.
\n
694.Savitasis elektros laidis turi būti:
\n
694.1. 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) slėgio katilams ne daugiau kaip 0,5 miuS/cm degazuotame H-katijonuotame mėginyje arba 1,5 miuS/cm H-katijonuotame mėginyje;
\n
694.2. 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams ne daugiau kaip 0,3 miuS/cm degazuotame H-katijonuotame mėginyje arba 1 miuS/cm H-katijonuotame mėginyje.
\n
695.Natūraliosios cirkuliacijos katilų maitinimo vandens kokybės normos nurodytos 7 lentelėje.
\n
696.Natrio junginių 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams turi būti ne daugiau kaip 50 miug/dm3. Termofikacinėse elektrinėse, tiekiančiose garą gamybai, tuo atveju, jeigu jose nėra pastatytų katilų, veikiančių su slėgiu kūrykloje, arba kitų katilų su padidintomis ekranų vietinėmis šilumos apkrovomis ir kuriems garo perkaitimas reguliuojamas įpurškiant nuosavą kondensatą, katilo gamintojui ar šiai veiklai turinčiai licenciją įmonei leidus natrio junginių normą galima koreguoti.
\n
697.H-katijonuotojo mėginio savitasis elektros laidis 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams turi būti ne didesnis kaip 1,5 miuS/cm. Tuo atveju, jeigu maitinimo vandenyje koreguojama natrio norma, suderinus su katilo gamintoju ar šiai veiklai turinčia leidimą (licenciją) įmone, atitinkamai leidžiama koreguoti ir savitojo elektros laidžio normą.
\n
698.Hidrazino (hidrazininant vandenį) turi būti nuo 20 iki 60 miug/dm3; katilą įjungiant arba išjungiant leidžiamas didesnis hidrazino kiekis, bet ne daugiau kaip 3000 miug/dm3.
\n
699.Amoniako ir jo junginių turi būti ne daugiau kaip 1000 miug/dm3; atskirais atvejais, katilo gamintojui ar šiai veiklai turinčiai leidimą (licenciją) įmonei leidus, amoniako kiekį galima padidinti iki dydžių, kurie užtikrina reikalingą garo pH su sąlyga, kad maitinimo vandenyje nebūtų viršijama vario junginių norma.
\n
700.Laisvojo sulfito (sulfitinant vandenį) turi būti ne daugiau kaip 2 mg/dm3.
\n
701.140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams suminis nitratų ir nitritų kiekis turi būti ne didesnis kaip 20 miug/dm3; 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir žemesnio slėgio katilams nitritų ir nitratų kiekį remdamasi eksploatavimo patirtimi, užtikrinant patikimą ir ekonomišką įrenginių darbą, nustato šiai veiklai turinti leidimą (licenciją) įmonė. 70 kgf/cm2 (6,9 MPa) ir žemesnio slėgio katilams nitratų kiekis nenormuojamas.
\n
7 lentelė. Natūraliosios cirkuliacijos katilų maitinimo vandens kokybės normos Rodiklis Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm2 (MPa) 40 (3,9) 100 (9,8) 140 (13,7) Bendrasis kietumas, miug-ekv/dm3, ne daugiau kaip:
\n
–katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 5 1 1
\n
–katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru 10 3 1 Geležies junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip:
\n
–katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 50 20 20
\n
–katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru 100 30 20 Vario junginių vandenyje prieš deaeratorių, miug/dm3, ne daugiau kaip:
\n
–katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 10 5 5
\n
–katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru nenormuojama 5 5 Ištirpusio deguonies vandenyje po deaeratoriaus, miug/dm3, ne daugiau kaip 20 10 10 Naftos produktų, mg/dm3, ne daugiau kaip 0,5 0,3 0,3 pH6 8,5–9,5 9,1±0,1 9,1±0,1 Rodiklis Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm2 (MPa) 70–100 (7,0–9,8) 140 (13,8) Silicio rūgšties, miug/dm3, ne daugiau kaip:
\n
–kondensacinėse ir termofikacinėse elektrinėse 80 30
\n
–termofikacinėse elektrinėse, tiekiančiose garą gamybai nustatoma atlikus termocheminius bandymus 120 _________________ 6 Papildant garo ir kondensato nuostolius chemiškai valytu vandeniu, leidžiama pH padidinti iki 10,5.
\n
702.Mažesnio kaip 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) slėgio dūmų vamzdžių katilų maitinimo vandens kokybė po cheminio vandens paruošimo turi atitikti šias normas: bendrasis kietumas, miug-ekv/dm3, ne daugiau kaip: katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 30 katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru 100 ištirpusio deguonies vandenyje po deaeratoriaus, miug/dm3, ne daugiau kaip: katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 50 katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru 100 Pastaba. Šios normos netaikomos 9 kgf/cm2 (0,9 MPa) slėgio ir mažesnio kaip 0,7 t/h našumo garo katilams, naudojantiems kietąjį kurą.
\n
703.Mažesnio kaip 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) slėgio vandens vamzdžių katilų maitinimo vandens prieš ekonomaizerį kokybės normos nurodytos 8 lentelėje.
\n
8 lentelė. Mažesnio kaip 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) slėgio vandens vamzdžių katilų maitinimo vandens prieš ekonomaizerį kokybės normos Rodiklis Vardinis slėgis po katilo, kgf/cm2 (MPa) 14 (1,4) 24 (2,4) 40 (3,9) Bendrasis kietumas, miug-ekv/dm3, ne daugiau kaip:
\n
–katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 15 10 5
\n
–katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru 20 15 10 Geležies junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip:
\n
–katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 300 100 50
\n
–katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru nenormuojama 200 100 Vario junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip nenormuojama nenormuojama 10 Ištirpusio deguonies, miug/dm3, ne daugiau kaip:
\n
30 20 20
\n
–katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 50 50 30
\n
–katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru pH (t–25°C) 8,5–9,5 8,5–9,5 8,5–9,5 Natrio junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip nenormuojama nenormuojama 20 Naftos produktų, mg/dm3, ne daugiau kaip 3 3 0,5 704. Katilo vandens kokybės normos, nuolatinio ir periodinio prapūtimų režimas nustatomas vadovaujantis katilo gamintojo instrukcija, vandens chemijos režimo organizavimo tipinėmis instrukcijomis arba termocheminių bandymų, kuriuos atlieka elektrinė arba šiai veiklai turinti leidimą (licenciją) įmonė, rezultatais.
\n
705.Fosfatų perteklius katilo vandenyje turi būti:
\n
140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams: švarioje dalyje 0,5–6 mg/dm3 druskingoje dalyje ne daugiau kaip 30 mg/dm3 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir žemesnio slėgio katilams: švarioje dalyje 2–6 mg/dm3 druskingoje dalyje ne daugiau kaip 30 mg/dm3.
\n
706.Katilams be laipsninio išgarinimo, priklausomai nuo slėgio, fosfatų perteklius (kaip ir kiti rodikliai) turi atitikti katilo švarios dalies normą.
\n
707.Katilo švarios dalies vandens pH turi būti:
\n
140 kgf/cm2 (13,7 MPa), 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir žemesnio slėgio katilams ne mažiau kaip 9,3 Katilo druskingosios dalies vandens pH turi būti:
\n
140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilams ne daugiau kaip 10,5 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) slėgio katilams ne daugiau kaip 11,2 40 kgf/cm2 (3,9 MPa) slėgio katilams ne daugiau kaip 11,8 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) slėgio katilams, kurie maitinami chemiškai valytu vandeniu, katilo gamintojo ar šiai veiklai turinčios leidimą (licenciją) įmonės sutikimu, prapūtimo vandens pH gali būti ne didesnis kaip 11,5 140 kgf/cm2 (13,7 MPa), 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir mažesnio slėgio katilų vandenyje švarioje ir druskingoje dalyje turi būti išlaikytas šis santykis:
\n
Šff >= 0,5 Šb, kur: Šb – bendrasis šarmingumas, Šff – šarmingumas pagal fenolftaleino indikatorių.
\n
708.Neišlaikant nurodytojo šarmingumo santykio ir reikalaujamų pH, į katilo vandenį reikia dozuoti natrio šarmą, taip pat ir katilo leidimo metu.
\n
709.40 kgf/cm2 (3,9 MPa) slėgio katilams su kniedytaisiais būgnais vandens santykinis šarmingumas turi būti ne didesnis kaip 20%; su suvirintaisiais būgnais ir su įvalcuotaisiais arba įvalcuotaisiais ir suvirinant užsandarintais vamzdžiais – 50%. Katilams, kurių būgnai suvirinti ir prie jų privirinti vamzdžiai, vandens santykinis šarmingumas nenormuojamas.
\n
710.Katilo nuolatinio prapūtimo vandens kiekį reikia matuoti kiekmačiu ir palaikyti šiose ribose:
\n
710.1. normaliame režime, papildant nuostolius su pašalinta druska vandeniu arba garintuvų distiliatu – ne daugiau kaip 1 ir ne mažiau kaip 0,5% katilo našumo, o papildant nuostolius chemiškai valytu vandeniu – ne daugiau kaip 3 ir ne mažiau kaip 0,5%; leidžiant katilą po montavimo, remonto arba iš rezervo, galima nuolatinį prapūtimą padidinti atitinkamai iki 2–5%; katilo darbo su padidintu prapūtimu trukmę nustato chemijos padalinio pamainos vadovas pagal vandens kokybę;
\n
710.2. jei pirminis vanduo labai mineralizuotas, vartotojai negrąžina didelio kiekio kondensato ir kitais panašiais atvejais, leidžiama prapūtimą padidinti iki 5%.
\n
711.Katilų apačia turi būti periodiškai prapučiama kiekvieną kartą leidžiant ir stabdant katilą, o katilams dirbant – pagal elektrinės, katilinės ar šilumos tinklų įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką, atsižvelgiant į vietos sąlygas.
\n
712.Perkaitinto garo temperatūrai reguliuoti įpurškiamo vandens kokybė turi būti tokia, kad perkaitinto garo kokybė atitiktų normas.
\n
713.Jeigu 255 kgf/cm2 (25 MPa) slėgio tiesiasrovių katilų garo kokybė pablogėja, savitasis elektros laidis padidėja iki 0,5 miuS/cm, natrio junginių iki 10 miug/dm3, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 72 valandas; jei savitasis elektros laidis padidėja nuo 0,5 iki 1,0 miuS/cm, natrio junginių nuo 10 iki 15 miug/dm3, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 24 valandas.
\n
714.Jeigu minėtosios priežastys nepašalintos atitinkamai per 72 ir 24 valandas, taip pat toliau blogėjant garo kokybei – padidėjus savitajam elektros laidžiui daugiau kaip 1 µS/cm, natrio junginių – daugiau kaip 15 miug/dm3 arba sumažėjus pH mažiau 5,5, elektrinės, įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu turbiną reikia sustabdyti ne vėliau kaip per 24 valandas, apie tai pranešant elektros sistemos dispečeriui.
\n
715.Pablogėjus natūraliosios cirkuliacijos katilų garo kokybei – natrio, silicio rūgšties junginiams, savitajam elektros laidžiui padidėjus ne daugiau kaip 2 kartus už normą, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 72 valandas.
\n
716.Natrio, silicio rūgšties junginiams, savitajam elektros laidžiui padidėjus daugiau, nei leidžia norma nuo 2 iki 4 kartų, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 24 val.
\n
717.Jeigu minėtosios priežastys nepašalinamos atitinkamai per 72 ir 24 valandas ir toliau blogėja garo kokybė didėjant natrio, silicio rūgšties junginių kiekiui, savitajam elektros laidžiui daugiau kaip 4 kartus arba sumažėjus pH mažiau 5,5, elektrinės, katilinės vadovo sprendimu, blokinėse elektrinėse turbiną arba elektrinėse su skersiniais ryšiais katilą reikia išjungti ne vėliau kaip po 24 valandų, apie tai pranešant elektros sistemos dispečeriui.
\n
718.Jei pablogėjo natūraliosios cirkuliacijos katilų maitinimo vandens kokybė:
\n
718.1. viršijus bendrojo kietumo, silicio rūgšties ir natrio junginių normą ne daugiau kaip 2 kartus, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 72 valandas;
\n
718.2. viršijus bendrojo kietumo normą nuo 2 iki 5 kartų, silicio rūgšties ir natrio junginių normą daugiau kaip 2 kartus, režimo sutrikimo priežastys turi būti pašalintos ne vėliau kaip per 24 valandas;
\n
718.3. jeigu minėtosios priežastys nepašalintos atitinkamai per 72 ir 24 valandas arba bendrasis kietumas padidėjo daugiau kaip 5 kartus, elektrinės, įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens asmens sprendimu katilą reikia sustabdyti ne vėliau kaip per 4 valandas, apie tai pranešus elektros sistemos dispečeriui.
\n
719.Kol maitinimo vandens kokybės pablogėjimo priežastys bus pašalintos, reikia padidinti nuolatinį ir periodinį prapūtimus ir dažniau kontroliuoti garo kokybę, o padidėjus bendrajam kietumui, sustiprinti katilo vandens fosfatinimą. Tokiu atveju 140 kgf/cm2 (13,7 MPa) slėgio katilo druskingosios dalies vandenyje leidžiamas fosfatų perteklius iki 30 mg/dm3.
\n
720.Katilas nedelsiant stabdomas, jeigu jam dirbant režimo sutrikimo priežasčių pašalinti neįmanoma arba katilo vandens pH nukrito žemiau 7,5 ir jo pakelti dozuojant natrio šarmą negalima.
\n
721.Elektrinėse su 140–255 kgf/cm2 (13,7–25 MPa) slėgio tiesiasroviais katilais turbinų kondensato kokybė po pirmosios pakopos kondensato siurblių turi atitikti šias normas:
\n
721.1. bendrasis kietumas ne daugiau kaip 0,5 miug-ekv/dm3. Kai išeinantis iš turbinos kondensato surinktuvo kondensatas 100% yra valomas, laikinai, bet ne ilgiau kaip 4 paras, leidžiama nurodytą normą viršyti, laikantis maitinimo vandens kokybės normų;
\n
721.2. savitasis elektrinis laidis ne didesnis kaip 0,5 miuS/cm;
\n
721.3. ištirpusio deguonies po kondensato siurblių ne daugiau kaip 20 miug/dm3;
\n
721.4. Elektrinėse su natūraliosios cirkuliacijos katilais turbinų kondensato kokybė turi atitikti šias normas: vardinis slėgis po katilo, kgf/cm2 (MPa) 40(3,9) 100(9,8) 140(13,8) bendrasis kietumas, miug-ekv/dm3, ne daugiau kaip: katilams, kūrenamiems skystuoju kuru 5 1 1 katilams, kūrenamiems kitų rūšių kuru 10 3 1 ištirpusio deguonies po kondensato siurblių turi būti ne daugiau kaip 20 miug/dm3.
\n
722.Vandens su pašalinta druska, kuris naudojamas tiesiasroviams katilams pamaitinti, kokybė turi atitikti šias normas: bendrasis kietumas, miug-ekv/dm3, ne daugiau kaip 0,2 silicio rūgšties, miug/dm3, ne daugiau kaip 20 natrio junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip 15 savitasis elektros laidis, miuS/cm, ne daugiau kaip 0,5 naftos produktų, mg/dm3, ne daugiau kaip 0,1.
\n
723.Vandens su pašalinta druska, kuris naudojamas natūraliosios cirkuliacijos katilams pamaitinti, kokybė turi atitikti šias normas: bendrasis kietumas, miug-ekv/dm3, ne daugiau kaip 1 silicio rūgšties, miug/dm3, ne daugiau kaip 120 natrio junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip 80 savitasis elektros laidis, miuS/cm, ne daugiau kaip 2,0 naftos produktų, mg/dm3, ne daugiau kaip 0,3.
\n
724.Tam tikrais atvejais priklausomai nuo vietos sąlygų (pirminio vandens kokybės, vandens ruošimo schemos, naudojamų jonitų tipo, vandens su pašalinta druska dalies maitinimo vandens balanse) ir laikantis maitinimo vandens kokybės normų, vandens su pašalinta druska kokybė katilo gamintojo ar šiai veiklai turinčios leidimą (licenciją) įmonės gali būti pakoreguota.
\n
725.100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir žemesnio slėgio būgniniams katilams pamaitinti vandens kokybė, taip pat elektrinės tiesiasrovių ir būgninių katilų maitinimo vandens vidaus dedamųjų kokybė (regeneratyvinių, tinklo ir kitų šildytuvų kondensatas, drenažinių bakų ir apatinių taškų kondensatas, atsarginio kondensato bakų ir kita) turi būti tokia, kad užtikrintų maitinimo vandens kokybę nustatytų normų ribose. Tais atvejais, kai elektrinės maitinimo vandens vidaus dedamųjų užterštumas viršija normas, prieš grąžinant į ciklą jas reikia išvalyti arba kanalizuoti.
\n
726.Kai pirminio vandens šarmingumas mažinamas H-Na-katijonitiniu metodu arba pridedant rūgšties, liekamasis chemiškai valyto vandens bendrasis šarmingumas turi būti 0,2–0,8 mg-ekv/dm3.
\n
727.Jei pirminiame vandenyje, naudojamame vandens ruošimo įrenginiuose, yra bakterijų, dėl kurių atsiranda dvigubai daugiau nitritų, pirminio vandens vamzdynus ir skaidrinimo filtrų filtruojančiąsias medžiagas reikia periodiškai praplauti 0,5–1,0% chlorkalkių tirpalu.
\n
728.Garintuvų, skirtų garo ir kondensato nuostoliams padengti, distiliato kokybė turi atitikti šias normas: natrio junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip 100 laisvosios angliarūgštės, mg/dm3, ne daugiau kaip 2 729. Garintuvų distiliatas tiesiasroviams katilams maitinti turi būti papildomai valomas iki aukščiau nurodytųjų vandens su pašalinta druska, naudojamo katilams pamaitinti, kokybės normų.
\n
730.Garintuvų, skirtų garo ir kondensato nuostoliams padengti, maitinimo vandens kokybė turi atitikti šias normas: bendrasis kietumas, miug-ekv/dm3, ne daugiau kaip 30 bendrasis kietumas, kai pirminio vandens druskingumas didesnis kaip 2000 mg/dm3, miug-ekv/dm3, ne daugiau kaip 75 deguonies, miug/dm3, ne daugiau kaip 30 laisvosios angliarūgštės neturi būti.
\n
731.Maitinant garintuvus vandeniu, kurio bendrasis druskingumas didesnis kaip 2000 mg/dm3, maitinimo vandenį leidžiama fosfatuoti.
\n
732.Garintuvų koncentrato kokybės normos ir prapūtimo režimas turi būti nustatomas vadovaujantis garintuvo gamintojo instrukcija, vandens chemijos režimo organizavimo tipinėmis instrukcijomis arba termocheminių bandymų, kuriuos atlieka elektrinė arba šiai veiklai turinčios leidimą (licenciją) įmonės, rezultatais.
\n
733.Iš gamybos grąžinamo kondensato kokybė prieš valymą tiesiasroviams ir didelio slėgio būgniniams katilams (140 kgf/cm2) turi atitikti šias normas: bendrasis kietumas, miug-ekv/dm3, ne daugiau kaip 50 geležies junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip 100 vario junginių, miug/dm3, ne daugiau kaip 20 silicio rūgšties, miug/dm3, ne daugiau kaip 120 pH 8,5–9,5 permanganatinė oksidacija, mgO2/dm3, ne daugiau kaip 5 naftos produktų, mg/dm3, ne daugiau kaip 0,5 734. 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir žemesnio slėgio būgniniams katilams iš gamybos grąžinamo kondensato kokybė turi būti tokia, kad užtikrintų maitinimo vandens kokybę nustatytų normų ribose.
\n
735.Grąžinamo kondensato sudėtyje turi nebūti potencialiai rūgščių ar šarminių junginių, kurie pakeistų nustatytą katilo vandens pH daugiau kaip 0,5 vieneto, koreguojant vandens chemijos režimą fosfatais arba fosfatais ir natrio šarmu7. ________________ 7 Jeigu grąžinamo kondensato sudėtyje yra rūgščių ar šarminių junginių, grąžinamas kondensatas iš garo vartotojo turi būti nepriimamas.
\n
736.Jeigu į elektrinę arba katilinę grąžinamo kondensato kokybė neatitinka maitinimo vandens kokybės normų, jį reikia išvalyti iki norminių reikšmių.
\n
737.Šilumos tinklų pamaitinimo vandens kokybė turi atitikti šias normas: laisvosios angliarūgštės neturi būti pH šilumos tiekimo sistemoje: atviroje 8,5–9,08 uždaroje 8,5–9,59 ištirpusio deguonies, miug/dm3, ne daugiau kaip 50 suspenduotųjų medžiagų, mg/dm3, ne daugiau kaip 5 naftos produktų, mg/dm3, ne daugiau kaip 1 Karbonatinio indekso10 Ik vertė turi būti ne didesnės, kaip nurodyta 9 lentelėje. ________________ 8 Viršutinė pH riba leidžiama tik labai minkštam vandeniui, kai vandens kietumas ne didesnis kaip 300miug-ekv/dm3, apatinė – specializuotos organizacijos/įmonės leidimu gali būti koreguojama priklausomai nuo įrenginių ir šilumos tinklų sistemos vamzdžių vidinės korozijos intensyvumo. Uždarose šilumos tiekimo sistemose, specializuotos organizacijos/įmonės leidimu viršutinė pH riba leidžiama ne daugiau kaip 10,5 (vykdant vandens silikatinimą – ne daugiau kaip 9,5). Padidinus šilumos tinklų pamaitinimo vandens pH iki 9,0 ir daugiau, 9 lentelėje pateiktos Ik reikšmės 70–150 oC temperatūros intervale turi būti sumažintos ne mažiau kaip 50 %.
\n
9 Viršutinė pH riba leidžiama tik labai minkštam vandeniui, kai vandens kietumas ne didesnis kaip 300miug-ekv/dm3, apatinė – specializuotos organizacijos/įmonės leidimu gali būti koreguojama priklausomai nuo įrenginių ir šilumos tinklų sistemos vamzdžių vidinės korozijos intensyvumo. Uždarose šilumos tiekimo sistemose, specializuotos organizacijos/įmonės leidimu viršutinė pH riba leidžiama ne daugiau kaip 10,5 (vykdant vandens silikatinimą – ne daugiau kaip 9,5). Padidinus šilumos tinklų pamaitinimo vandens pH iki 9,0 ir daugiau, 9 lentelėje pateiktos Ik reikšmės 70–150 °C temperatūros intervale turi būti sumažintos ne mažiau kaip 50 %.
\n
10 Karbonatinis indeksas Ik – ribinė vandens bendrojo šarmingumo ir kalcinio kietumo sandaugos reikšmė (mg-ekv/dm3)2, aukščiau kurios karbonatinių nuovirų susidarymo intensyvumas yra didesnis kaip 0,1 g/(m2*h).
\n
9 lentelė. Šilumos tinklų pamaitinimo vandens Ik norminė reikšmė Įrenginių tipas Tinklo vandens temperatūra, Ik(mg-ekv/dm3)2 šilumos tiekimo sistemoje °C atviroje uždaroje Elektrinių ir šildymo 70–100 3,2 3,0 katilinių vandens 101–120 2,0 1,8 šildymo katilai11 121–130 1,5 1,2 131–140 1,2 1,0 141–150 0,8 0,5 Tinklų šildytuvai 70–100 4,0 3,5 101–120 3,0 2,5 121–140 2,5 2,0 141–150 2,0 2,0 151–200 1,0 0,5 _______________ 11 Pramoninėse katilinėse sumontuotųjų vandens šildymo katilų pamaitinimo ir tinklo vandens kokybė turi atitikti galiojančio standarto reikalavimus.
\n
738.Atviroms šilumos tiekimo sistemoms (iš kurių tiesiogiai imamas vanduo) pamaitinimo vandens kokybė taip pat turi atitikti geriamo vandens normų standarto HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606) reikalavimus. Jeigu vandens, skirto atviroms šilumos tiekimo sistemoms pamaitinti, 20 minučių pavirinto mėginio spalvotumas padidėja daugiau, nei leidžia standarte nurodytos normos (HN 24:2003), organinėms priemaišoms šalinti reikia atlikti pirminio vandens koaguliaciją.
\n
739.Silikatinant šilumos tinklų su atvirąja karštojo vandens tiekimo sistema pamaitinimo vandenį, silikato kiekis jame, perskaičiuotas į SiO2, neturi viršyti 40 mg/dm3.
\n
740.Silikatinant pamaitinimo vandenį, ribinė kalcio koncentracija nustatoma įvertinant ne tik sulfatų (CaSO4 iškritimui išvengti), bet ir silicio rūgšties (CaSiO3 iškritimui išvengti) suminę koncentraciją nustatytajai tinklo vandens šildymo temperatūrai, įvertinant tai, kad prie katilo vamzdžių sienelės ji pakyla dar 40 °C.
\n
741.Dėti hidrazino ir kitų toksiškų (nuodingųjų) medžiagų priedus tiesiai į pamaitinimo ir tinklo vandenį draudžiama.
\n
742.Tinklo vandens kokybė turi atitikti šias normas: laisvosios angliarūgštės neturi būti pH šilumos tiekimo sistemoje: atviroje 8,5–9,012 uždaroje 8,5–9,513 geležies junginių šilumos tiekimo sistemoje, mg/dm3: atviroje, ne daugiau kaip 0,214 uždaroje, ne daugiau kaip 0,5 ištirpusio deguonies, miug/dm3, ne daugiau kaip 20 suspenduotųjų medžiagų, mg/dm3, ne daugiau kaip 5 naftos produktų šilumos tiekimo sistemoje, mg/dm3: atviroje, ne daugiau kaip 0,3 uždaroje, ne daugiau kaip 1 743. Šildymo sezono pradžioje ir po remonto per 4 savaites uždaroje šilumos tiekimo sistemoje ir per 2 savaites atviroje šilumos tiekimo sistemoje leidžiama viršyti šias normas: geležies junginių iki 1,0 mg/dm3 ištirpusio deguonies iki 30 miug/dm3 pakibusių dalelių iki 15 mg/dm3 Karbonatinio indekso Ik reikšmės turi būti ne didesnės už nurodytas 10 lentelėje. _________________ 12 Viršutinė pH riba leidžiama tik labai minkštam vandeniui, kai vandens kietumas ne didesnis kaip 300 miug-ekv/dm3. Uždarose šilumos tiekimo sistemose, specializuotos organizacijos/įmonės leidimu viršutinė pH riba leidžiama ne daugiau kaip 10,5 (vykdant vandens silikatinimą – ne daugiau kaip 9,5). Padidinus tinklo vandens pH iki 9,0 ir daugiau 10 lentelėje pateiktos Ik reikšmės 70–150 °C temperatūros intervale turi būti sumažintos ne mažiau kaip 50%.
\n
13 Viršutinė pH riba leidžiama tik labai minkštam vandeniui, kai vandens kietumas ne didesnis kaip 300 miug-ekv/dm3. Uždarose šilumos tiekimo sistemose, specializuotos organizacijos/įmonės leidimu viršutinė pH riba leidžiama ne daugiau kaip 10,5 (vykdant vandens silikatinimą – ne daugiau kaip 9,5). Padidinus tinklo vandens pH iki 9,0 ir daugiau 10 lentelėje pateiktos Ik reikšmės 70–150 °C temperatūros intervale turi būti sumažintos ne mažiau kaip 50 %.
\n
14 Suderinus su Lietuvos Respublikos sanitarijos institucijomis, leidžiama 0,5 mg/dm3.
\n
10 lentelė. Tinklo vandens Ik norminė reikšmė Įrenginiai Tinklo vandens emperatūra, °C Ik (mg-ekv/dm3)2 Elektrinių ir šildymo 70–100 3,2 katilinių vandens 101–120 2,0 šildymo katilai 121–130 1,5 131–140 1,2 141–150 0,8 Tinklų šildytuvai 70–100 4,0 101–120 3,0 121–140 2,5 141–150 2,0 151–200 1,0 744. Suderinus su Lietuvos Respublikos higienos centrais, atvirose šilumos tiekimo sistemose per 14 dienų leidžiami šių rodiklių nukrypimai nuo standarto (HN 24:2003): spalva iki 700, geležies junginių iki 1,2 mg/dm3, kai šilumos tiekimo sistemos įjungiamos, prijungus naujas sistemas, taip pat po jų remonto.
\n
745.Baigus šildymo sezoną arba išjungus įrenginius, vandens šildymo katilus ir šilumos tinklus, reikia panaudoti įrenginių koroziją mažinančias priemones.
\n
746.Vidiniai garo ir kondensato nuostoliai organinį kurą kūrenančiose elektrinėse (neįskaitant kuro purkštuvų, katilų prapūtimo ir apipūtimo, plovimo vandeniu, kondensato valymo įrenginių, šilumos tinklų pamaitinimo vandens deaeracijos, mazuto iškrovimo nuostolių), kai yra vardinis dirbančių garo katilų našumas, procentais nuo bendrojo maitinimo vandens sunaudojimo turi būti ne didesnis kaip: kondensacinėse elektrinėse 1,0 termofikacinėse elektrinėse su šildymo apkrova 1,2 termofikacinėse elektrinėse su gamybine ir šildymo apkrova 1,6 747. Jeigu faktiškasis maitinimo vandens sunaudojimas yra mažesnis už vardinį, vidinių nuostolių norma atitinkamai didinama, bet ne daugiau kaip 1,5 karto.
\n
748.Skaičiuojant bendruosius nuostolius, vandens ir garo sunaudojimo technologinėms reikmėms kiekiai nustatomi pagal galiojančias normas, įvertinant ciklinį pakartotinį vandens panaudojimą.
\n
749.Vadovaujantis aukščiau nurodytaisiais dydžiais ir Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 74-2613), garo ir kondensato nuostolių normas kiekvienai elektrinei kasmet turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgalioto asmens.
\n
XII. PELENŲ GAUDYMAS IR ŠALINIMAS 750. Reikia užtikrinti nenutrūkstamą katilų, dirbančių kietuoju kuru arba orimulsija, pelenų gaudytuvų darbą.
\n
751.Draudžiama eksploatuoti katilus, jei neveikia pelenų gaudytuvai.
\n
752.Pelenų gaudytuvams perėjus į nedarbinę būklę (kai daugumos bunkerių bent viename iš laukų pelenų lygis pasiekė viršutinę ribą; taip pat kai atskiruose bunkeriuose daugiau kaip pusei elektrofiltro laukų nustojus drėkinti drėgname pelenų gaudytuve vieną iš lašų gaudytuvų), katilo tolesniam darbui reikia panaudoti atsarginį kurą arba katilą išjungti ir ištuštinti bunkerius, išaiškinti priežastį ir pašalinti bunkerių perpildymo pelenais priežastį.
\n
753.Draudžiama pelenų gaudymo bunkerius naudoti sugaudytiems pelenams kaupti. Pelenai iš bunkerių turi būti nuolat šalinami.
\n
754.Elektrostatiniai pelenų gaudymo filtrai turi būti eksploatuojami pagal gamintojų instrukcijų reikalavimus.
\n
755.Įkuriant katilą dujomis, orimulsija arba mazutu, aukštoji įtampa nuo elektrofiltrų elektrodų turi būti atjungta, purtymo mechanizmai įjungti, bunkeriai ir izoliatorių dėžutės šildomos.
\n
756.Pelenų gaudytuvų eksploatavimo režimą sąlygoja šie rodikliai:
\n
756.1. elektrofiltrų – optimalūs elektrinio maitinimo parametrai ir optimalus elektrodų purtymo režimas;
\n
756.2. drėgnųjų pelenų gaudytuvų – optimalus drėkinimo vandens debitas (kiekis) ir dujų temperatūra už aparatų ne mažiau kaip 15 °C aukštesnė negu dūmų dujų rasos taškas (pagal vandens garus).
\n
757.Eksploatuojant drėgnuosius pelenų gaudytuvus reikia numatyti priemones, kurios neleistų purslams išplisti. Įrengus elektrofiltrus už drėgnųjų gaudytuvų, purslai turi nepatekti į elektrofiltrą.
\n
758.Pelenų gaudytuvų ir jų sistemų, pelenų nuplovimo aparatų ir signalizacijos būklę reikia tikrinti pagal technologinės instrukcijos reikalavimus.
\n
759.Sustabdžius katilą 3 paroms ar ilgesniam laikui, reikia apžiūrėti pelenų gaudytuvus, elektrofiltrus ir išvalyti nuosėdas.
\n
760.Po montavimo, remonto arba rekonstravimo reikia atlikti pelenų gaudytuvų bandymus.
\n
761.Kad galima būtų atlikti pelenų gaudytuvų bandymus, juose turi būti įrengti atvamzdžiai, liukeliai ir kitos priemonės, taip pat stacionariosios aikštelės prieiti prie bandymams naudojamų prietaisų.
\n
762.Kai nėra nuolat veikiančios monitoringo sistemos kuri užtikrina išmetimų kontrolę, siekiant patikrinti pelenų gaudytuvų efektyvumą, ne rečiau kaip kartą per metus reikia atlikti jų bandymus ekspres metodu, o prireikus naudoti priemones darbui pagerinti.
\n
763.Šlako ir pelenų šalinimo sistemos ir pelenynai turi užtikrinti:
\n
763.1. pelenų ir šlako šalinimą ir sandėliavimą pelenynuose, sausųjų pelenų sandėliuose;
\n
763.2. vidinio ir išorinio pelenų ir šlako šalinimo įtaisų darbingumą;
\n
763.3. racionalų pelenynų talpos naudojimą;
\n
763.4. kad vandens telkiniai, taip pat aplinka nebūtų teršiama pelenais ir nutekamuoju vandeniu.
\n
764.Hidraulinės ir pneumatinės pelenų šalinimo sistemos turi dirbti režimais, kurie užtikrintų:
\n
764.1. minimalų pelenų ir šlako vamzdyno susidėvėjimą;
\n
764.2. kad neužšaltų išoriniai pulpotiekiai ir vandentakiai, neapsineštų dumblu pelenų nuplovimo aparatai, kanalai ir pulpos priimtuvai neužsikištų smėliu, nesusidarytų pelenų nuogulų bunkeriuose, protėkiuose ir pneumatiniuose pelenų šalinimo vamzdynuose.
\n
765.Švaresniam nuskaidrintam vandeniui gauti turi būti numatyti atitinkamo ploto ir gylio sėsdinimo baseinai.
\n
766.Eksploatuojant hidraulinio pelenų šalinimo sistemas, reikia užtikrinti įrenginių sandarumą, kanalų apdailos ir perdenginių, pelenų, šlako vamzdyno tvarkingumą.
\n
767.Šlako pelenų šalinimo apytakines (uždarąsias) hidraulines sistemas reikia eksploatuoti benuotakiniu režimu, kuris numato:
\n
767.1. išlaikyti vidutinį vandens balansą per kalendorinius metus;
\n
767.2. užtikrinti, kad nuskaidrintas vanduo nebūtų nuolat arba periodiškai nuleidžiamas į gamtinius vandens telkinius;
\n
767.3. nuskaidrintą vandenį panaudoti pirmiausia techniniams tikslams (katilų šildomiesiems paviršiams, pelenų gaudytuvams plauti, pelenų patalpų hidrovalymui, bagerinių siurblių guoliams sandarinti ir kitur);
\n
767.4. nukreipti susidariusį nuotėkį į hidraulinio pelenų šalinimo (HPŠ) sistemą.
\n
768.Nuleisti pašalinius vandenis į apytakinę HPŠ sistemą leidžiama, jei bendrai papildomo vandens kiekis neviršija faktinių jo nuostolių sistemoje per kalendorinius metus.
\n
769.Labiausiai užterštas pramoninis nuotėkis naudojamas kaip papildomas vanduo ir paduodamas į pulpas perpumpuojančius įtaisus.
\n
770.Trūkstant nuskaidrinto vandens, leidžiama HPŠ apytakinę sistemą pamaitinti techniniu vandeniu, pajungiant techninį vandenį izoliuotajai siurblių grupei.
\n
771.Draudžiama maišyti techninį ir nuskaidrintą vandenį, išskyrus sistemas, kuriose nuskaidrinto vandens reakcija artima neutraliajai (pH daugiau kaip 5 ir mažiau kaip 9).
\n
772.Vandens lygis šlako šalinimo mechanizuotos sistemos voniose turi būti toks, kad šlakas atauštų ir į kūryklą nebūtų siurbiamas oras.
\n
773.Reikia sistemingai kontroliuoti hidraulinio pelenų šalinimo sistemos plovimo bei sujudinimo būklę, tūtos vidaus skersmeniui padidėjus daugiau kaip 10%, lyginant su skaičiuotuoju, jas reikia keisti.
\n
774.Hidraulinės ir pneumatinės pelenų šalinimo sistemos matavimo prietaisai, technologinės apsaugos įtaisai, blokuotės ir signalizacija turi būti tvarkingi ir periodiškai tikrinami.
\n
775.Ruošiant remontui arba rezervui, hidraulinio ir pneumatinio pelenų šalinimo ruožus reikia ištuštinti, prireikus išplauti vandeniu arba prapūsti oru.
\n
776.Kai lauko temperatūra žemesnė kaip 0 °C, prieš išjungiant hidraulinę pelenų šalinimo sistemą iš vamzdyno reikia išleisti vandenį, kad jis neužšaltų.
\n
777.Periodiškai pagal grafiką reikia tikrinti pelenų ir šlako vamzdyno susidėvėjimą ir laiku pasukti vamzdžius. Mineralinės nuogulos iš vamzdynų šalinamos vamzdyno hidrauliniam pasipriešinimui padidėjus 20% (nekeičiant pulpos, vandens kiekio).
\n
778.Kai yra didesnis šlako pelenų sandėliavimo ir šalinimo sistemos (pulpos, pelenų vamzdyno tūtos ir kita) susidėvėjimas, taikytinos šių elementų apsaugos nuo susidėvėjimo priemonės (akmens liejimo dirbiniai, dilimui atsparūs metalai ir kiti).
\n
779.Prireikus būtina tikrinti pulpos vamzdyno ir nuskaidrinto vandens antžeminio vamzdyno nuolydį, juos ištiesinti arba įrengti papildomą drenažą.
\n
780.Įrenginius remontuoti reikia pagal grafiką.
\n
781.Pelenynų pripildymo vandeniu, pelenais, šlaku norma nurodoma projekte.
\n
782.Pelenyno dambas reikia eksploatuoti ir prižiūrėti pagal šių taisyklių IV skyriaus I skirsnio reikalavimus.
\n
783.Ne vėliau kaip 3 metai iki visiško pelenyno talpos užpildymo elektrinė turi užtikrinti, kad būtų paruošti naujo pelenyno projektavimo dokumentai.
\n
784.Pelenyno, nuskaidrinto vandens baseinų kanalų ribose, taip pat išorinio šlako ir pelenų šalinimo zonoje esančiuose keliuose turi būti pastatyti įspėjantieji ir draudžiantieji ženklai.
\n
785.Pelenynų užpildymo kontrolei kartą per metus reikia suniveliuoti aukščiau vandens lygio esantį šlako nuosėdų paviršių ir pamatuoti sėsdinimo tvenkinio gylį pagal fiksuotuosius įtvarus.
\n
786.Ribinį pelenyno užpildymo lygį reikia žymėti lotomis (reperiais).
\n
787.Draudžiama be projekto paaukštinti užtveriamąsias dambas.
\n
788.Paaukštinti dambas naudojant pelenų ir (ar) šlako ir lengvuosius gruntus (priemolius, priesmėlius) reikia šiltuoju metų laiku.
\n
789.Įrenginių priežiūros ir darbuotojų saugos priemonės (kopėčios, tilteliai, aptvarai ir kita) visada turi būti tvarkingi.
\n
790.Išleisti nuskaidrintą vandenį iš pelenynų į upes ir gamtinio vandens telkinius galima tik suderinus su aplinkos apsaugos institucijomis.
\n
791.Kiekvienoje elektrinėje kasmet reikia sudaryti ir vykdyti priemonių planus, kurie užtikrintų patikimą šlako ir pelenų sandėliavimą ir šalinimo sistemos darbą. Į planus reikia įtraukti įrenginių, nuskaidrinto vandens pulpos vamzdyno apžiūros ir remonto grafikus, dambų paaukštinimo, nuogulų šalinimo iš vamzdyno, apsaugos nuo dulkėjimo, pelenyno rekultivacijos ir kitus grafikus.
\n
XIII. ELEKTRINIŲ TERMOFIKACINIAI ĮRENGINIAI 792. Temperatūrą vandens šilumos tinklo tiekimo linijoje, vadovaujantis šiam tinklui patvirtintu temperatūros grafiku, nustato šilumos tinklo dispečeris pagal prognozuojamą 12–24 valandų vidutinę lauko temperatūrą, atsižvelgiant į tinklų ilgį, klimato sąlygas ir kitus faktorius.
\n
793.Nuokrypiai nuo nustatyto šilumos tinklo režimo (šilumos šaltinyje už sklendės į šilumos tinklo magistralės pusę) turi būti ne didesni kaip:
\n
793.1. vandens, įeinančio į šilumos tinklą, temperatūra ± 5 °C;
\n
793.2. slėgis tiekiamajame vamzdyne ± 5 %;
\n
793.3. slėgis grįžtamajame vamzdyne ± 0,5 kgf/cm2 (± 50 kPa).
\n
794.Iš šilumos tinklo grįžtančiojo vandens vidutinė paros temperatūra gali viršyti nustatytą grafike ne daugiau kaip 3 %. Grįžtančiojo vandens temperatūros sumažinimas, lyginant su grafiku neribojamas.
\n
795.Garo slėgio ir temperatūros nuokrypiai elektrinės kolektoriuose turi būti ne didesni kaip ± 5% nustatytų parametrų.
\n
796.Šio straipsnio reikalavimai taikomi ir kitiems šilumos šaltiniams.
\n
797.Kiekvienam šildytuvui ir šildytuvų grupei pagal projektavimo duomenis ir bandymų rezultatus reikia nustatyti:
\n
797.1. šiluminį našumą ir jį atitinkančius šildančiojo garo ir tinklo vandens parametrus;
\n
797.2. tinklo vandens temperatūros skirtumą ir maksimalią šildymo temperatūrą;
\n
797.3. ribinį leistinąjį vandens ir garo slėgį;
\n
797.4. tinklo vandens debitą ir jį atitinkantį slėgio kritimą.
\n
798.Be to, bandymais reikia nustatyti ribinius slėgio nuostolius vandens šildymo katiluose, vamzdynuose ir pagalbiniuose įrenginiuose, esant skaičiuotinam vandens tinklo debitui.
\n
799.Termofikaciniai įrenginiai bandomi juos sumontavus ir periodiškai kartą per 3–4 metus.
\n
800.Į branduolinės elektrinės termofikacinius įrenginius (šilumokaičius) paduodamo šilumos tinklo vandens slėgis turi būti didesnis už vandens slėgį tarpiniame kontūre, o įrenginiuose, kurie gamina švarų garą, slėgis tarpiniame kontūre turi būti didesnis už šildančiojo garo slėgį. Kai šie reikalavimai nevykdomi, termofikacinį įrenginį reikia atjungti nuo bendrojo termofikacinio kolektoriaus.
\n
801.Vandens temperatūra už tinklo vandens šildytuvų, taip pat šilumos tinklo tiekiamojo ir grįžtamojo vandens maišymo vietose turi keistis tolygiai, 30 °C/val. neviršijančiu greičiu.
\n
802.Veikiant tinklo vandens šildytuvams reikia:
\n
802.1. kontroliuoti kondensato lygį ir jo automatinio reguliavimo įtaisų darbą;
\n
802.2. užtikrinti nesikondensuojančių dujų išleidimą iš garo erdvės į oro siurbimo įtaisus arba turbinos kondensatorių.
\n
803.Šilumokaičių vamzdžių sistemą reikia tikrinti ir esant reikalui valyti ne rečiau kaip kartą per metus (prieš šildymo sezoną).
\n
804.Automatiniai rezervo įjungimo įtaisai visada turi būti tvarkingi, paruošti darbui ir periodiškai tikrinami.
\n
805.Šilumos tinklų papildymo įrenginiai turi užtikrinti šilumos tinklų papildymą chemiškai išvalytu, deaeruotu vandeniu, taip pat avariniu atveju papildymą nevalytu vandeniu iš ūkinio geriamojo arba gamybinio vandens vandentiekio sistemų.
\n
806.Apie kiekvieną nevalyto vandens padavimo atvejį šilumos tinklams papildyti reikia įrašyti į operatyvinį žurnalą, nurodyti papildyto vandens kiekį ir vandens tiekimo šaltinį.
\n
807.Tinklo vandens kokybės kontrolei kiekviename termofikaciniame, tiekiamajame ir grįžtamajame vamzdyne reikia įrengti specialias mėginių ėmimo vietas. Papildymo įtaisų vamzdynų sujungimuose su techninio vandens vamzdynais arba vandentiekiu tarp dviejų uždarų sklendžių turi būti kontrolinis čiaupas (vožtuvas). Šilumos tinklams veikiant kontrolinis čiaupas (vožtuvas) turi būti atidarytas, o sklendės užplombuotos.