364.Valdyti autovilkiką leidžiama asmenims, turintiems pažymėjimą, suteikiantį teisę valdyti duoto tipo mašiną, ir išėjusiems saugumo technikos taisyklių žinių patikrinimą.
\n
365.Bet koks autovilkiko judėjimas toje vietoje, kur atliekami plaukiojančios priemonės pakrovimo (iškrovimo) darbai, turi vykti pagal signalizuotojo komandą.
\n
366.Signalizuotojas turi būti saugioje vietoje ir nuolat būti vilkiko vairuotojo akiratyje. Signalizuotojas privalo duoti signalą autovilkiko judėjimui tik po to, kai įsitikins, kad judėjimo kelyje, taip pat tarp vilkiko ir velkamos priemonės nėra žmonių ir vilkimo įrenginys patikimai pritvirtintas prie vilkiko prikabinimo įtaiso.
\n
367.Autovilkiko vairuotojui komandos turi būti duodamos signalais, kurie priimti vadovaujant kranų darbui, pagal tokią sistemą: „sustoti“ – reiškia „greitai sustabdyti vilkiko judėjimą“; „krovinys į kairę“ – reiškia „vilkiką pasukti į kairę“; „krovinys į dešinę“ – reiškia „vilkiką pasukti į dešinę“; „krovinys pirmyn“ – reiškia „vilkikui pavažiuoti į priekį“; „krovinys atgal“ – reiškia „vilkikui pavažiuoti atgal“; „baigiu komandą“ – reiškia tą patį.
\n
Avarinio sustojimo signalą vairuotojas privalo vykdyti tuoj pat nepriklausomai nuo to, kas ir kokiu būdu signalą davė.
\n
368.Prieš darbo pradžią darbų vykdytojas kartu su vairuotoju turi nustatyti saugiausią kelią nuo iškrovimo vietos iki krovinio sandėliavimo vietos.
\n
369.Prieš pradedant važiuoti autovilkiko vairuotojas privalo duoti perspėjamąjį garsinį signalą.
\n
Judant autovilkikui, jame ir ant velkamo krovinio neturi būti žmonių. Taip pat draudžiama būti prie vilkimo įtaiso arčiau kaip per 5 m.
\n
370.Prikabinti autovilkimo trosą prie autovilkiko leidžiama tik autovilkikui sustojus, be to, greičių dėžės svertas turi būti neutralioje padėtyje, o autovilkikas – su įjungtu stovėjimo stabdžiu. Prikabinimui vadovauja signalizuotojas.
\n
371.Velkant konteinerius (velkes) ir ištraukiant plaukiojančią priemonę, reikia naudoti tik specialios paskirties šiam tikslui skirtą išbandytą, reikiamos keliamosios galios vilkimo trosą.
\n
372.Plaukiojančias priemones ir konteinerius (velkes) būtina vilkti sklandžiai, be trūkčiojimų.
\n
373.Darbuotojas, kuris vilkimo trosą uždeda ant plaukiojančios priemonės, turi būti aprūpintas darbine gelbėjimosi liemene ir saugos lynu, laikomu dirbančiųjų, esančių krante.
\n
III. DARBŲ SAUGA ĮLAIPINANT KELEIVIUS Į LAIVĄ IR IŠLAIPINANT IŠ JO 374. Keleivių įlaipinimas (išlaipinimas) pagal galimybes turi būti vykdomas dienos metu. Esant būtinybei keleivius įlaipinti (išlaipinti) tamsiu paros metu arba poliarinės nakties sąlygomis, turi būti užtikrintas sanitarinių normų numatyto lygio trapų, plaukiojančių priemonių, denių, stovų vietų apšvietimas.
\n
375.Keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas neleidžiamas:
\n
375.1. liūties arba sniego pūgos metu;
\n
375.2. esant blogai ledo arba oro sąlygų prognozei;
\n
375.3. esant net nedideliam ledo judėjimui.
\n
376.Kapitono padėjėjas privalo paskirti reikiamą žmonių skaičių iš įgulos, kad užtikrintų saugų plaukiojančių priemonių priėmimą, keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą. Jis privalo pravesti instruktažą įgulos nariams apie keleivių įlaipinimo (išlaipinimo) saugumą ir paaiškinti žmonių išdėstymo schemą atliekant šiuos darbus.
\n
377.Prieš pradedant operacijas su keleiviais, iš abiejų laivo bortų ir keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietose matomoje vietoje turi būti pakabinti gelbėjimosi ratai su saugos lynais, kurių ilgis ne mažesnis kaip 27,5 m.
\n
378.Žmonių perėjimas iš vieno laivo į kitą būtinai turi vykti užbortiniais trapais arba perėjimo įrengimais, užtikrinančiais saugų keleivių perėjimą nuo užbortinio trapo ant plaukiojančios priemonės ir atgal.
\n
379.Trapus statyti reikia tik visiškai prie laivo borto prisišvartavus plaukiojančiai priemonei, kuri atvežė arba išveža keleivius.
\n
380.Keleivių išlaipinimas (įlaipinimas) turi būti vykdomas tiesiog į reidinę plaukiojančią priemonę, skirtą keleivių pervežimui.
\n
381.Nulipant keleiviams į plaukiojančią priemonę arba priimant keleivius į laivą, viršuje prie trapo turi būti du žmonės iš laivo įgulos, o apačioje prie trapo ant plaukiojančios priemonės – du žmonės iš uosto atstovų arba plaukiojančios priemonės tam, kad suteiktų keleiviams pagalbą. Keleivių bagažas turi būti perduodamas laivo krovininiu įrenginiu.
\n
382.Tais atvejais, kai dėl hidrometeorologinių sąlygų neįmanomas keleivių įlaipinimas (išlaipinimas) keleiviniu (užbortiniu) trapu, leidžiama naudotis specialiu tinklu arba pintu krepšiu, kurie turi amortizatorius (amortizatoriais gali būti maišai su šienu, paklotai ir kt.). Ant tinklo arba krepšio turi būti nurodytas maksimaliai leistinas keleivių skaičius.
\n
383.Kapitono padėjėjas, prieš pradedant keleivių kėlimą, turi įsitikinti, kad visas takelažas, esantis tarp diametralinės laivo plokštumos ir kito laivo, nuimtas ir niekas netrukdo tinklo pakėlimui ir nuleidimui. Jis privalo kartu su budinčiuoju mechaniku patikrinti ir išbandyti įrenginius ir mechanizmus, kuriais bus atliekamas keleivių įlaipinimas (išlaipinimas), taip pat patikrinti įgulos narių paskirstymą prie šių mechanizmų ir įrenginių.
\n
384.Keleivių pakėlimui ir nuleidimui tinkle vadovauja kapitono padėjėjas. Kiekviena tinklo atatampa keleivius keliant ir nuleidžiant turi būti dedama ant denio kilpomis, kad nesusipainiotų.
\n
384.1. Prie kiekvienos tinklo atatampos reikia pastatyti ne mažiau kaip po du įgulos narius.
\n
384.2. Keliant ir nuleidžiant keleivius, tinklas prilaikomas atatampomis.
\n
385.Keliant ir nuleidžiant keleivius tinkle, kapitono padėjėjas turi imtis priemonių, kad išvengtų tinklo smūgių į bortą.
\n
386.Ligonių su neštuvais išlaipinimą turi atlikti du lydintys asmenys, esantys tinkle arba ant specialios aikštelės. Šiuo atveju neštuvai statomi tinklo arba aikštelės viduryje, o lydintieji būna iš šonų. Aikštelės matmenys turi būti tokie, kad prie neštuvų šalių liktų ne mažiau kaip po 0,5 m tarpas.
\n
387.Draudžiama kelti arba leisti tinkle ir ant aikštelių vienu metu daugiau kaip tris žmones.
\n
388.Keleivių išlaipinimas ir bagažo iškrovimas vienu metu iš to paties tinklo draudžiamas. Pradžioje išlaipinami keleiviai, po to iškraunamas bagažas.
\n
389.Štormtrapų panaudojimas keleivių įlipimui ir išlipimui neleistinas. Išimtiniais atvejais keleivių išlaipinimas štormtrapais galimas tik leidus laivo kapitonui ir išlaipinimą tiesiogiai kontroliuojant kapitono padėjėjui. Šiuo atveju draudžiama leistis štormtrapu vaikams ir paaugliams iki 16 metų, moterims, seneliams ir ligoniams.
\n
Naudojantis štormtrapu, keleiviai gali keltis ir leistis tik po vieną ir be bagažo. Keleivis turi būti užsidėjęs apsauginį diržą su reikiamo ilgio saugos lynu, kurį laiko du įgulos nariai. Valtyje, motobote arba kitoje plaukiojančioje priemonėje turi būti ne mažiau kaip du žmonės keleiviams priimti.
\n
V. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI EKsPLOATUOJANT RYŠIO IR LAIVAVEDYBOS ĮRENGINIUS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 390. Radiotechniniai įrenginiai, elektros ir radijo navigaciniai prietaisai turi būti eksploatuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiomis radijo ryšio ir radijo transliacijos priemonių techninės eksploatacijos taisyklėmis ir normomis.
\n
391.Radiotechninius įrenginius, elektros ir radijo navigacinius prietaisus, fototelegrafo aparatūrą, laivo valdymo prietaisus ir ESM aptarnauti leidžiama kvalifikuotiems specialistams, turintiems specialų išsilavinimą ir atitinkamų mokymo įstaigų baigimo diplomus, sėkmingai išlaikiusiems navigacinėse tarnybose arba Laivininkystės ryšio tarnybose techninio minimumo reikalavimus.
\n
392.Radijo kabinoje, radijo lokacinėje, girokompaso patalpoje, akumuliatorinėje, agregatinėje turi būti iškabintos saugaus darbo su šioje patalpoje esančiais įrenginiais instrukcijos. Taip pat turi būti iškabintos blokavimo ir signalizacijos schemos, perspėjamieji ženklai.
\n
393.Draudžiama naudotis elektros ir radijo matavimo prietaisais, įeinančiais į laivo elektros ir radijo navigacinių prietaisų ir ryšio aparatūros schemą, jeigu šie prietaisai netvarkingi, neužplombuoti arba prietaisų skalės netiksliai rodo grandinių apkrovimo ribas.
\n
394.Kiekvieno laivo radijo stotis turi būti aprūpinta išbandytų apsauginių priemonių kompleksu, kuris susideda iš dielektrinių kilimėlių ir pirštinių. Apsaugines priemones reikia bandyti atsižvelgiant į nuorodas jų techniniuose pasuose.
\n
Dielektriniai takeliai ir kilimėliai turi būti ne mažesni kaip 75x75 cm. Viršutinis jų paviršius turi būti rievėtas.
\n
395.Su prietaisais ir įrenginiais, turinčiais gyvsidabrio, reikia elgtis ypač atsargiai. Patekus gyvsidabriui ant denio, turi būti imtasi skubių priemonių gyvsidabriui pašalinti. Išpiltą gyvsidabrį reikia surinkti varine plokštele-semtuvėliu, o denį nuplauti karštu vandeniu su muilu. Po to, siekiant nukenksminti sunkiai pašalinamus gyvsidabrio pėdsakus („užsigulėjusį“ gyvsidabrį), denį reikia kelis kartus apipilti geležies chlorido 20% tirpalu ir palikti, kol išdžius. Tuomet denį kelis kartus kruopščiai nuvalyti minkštu šepečiu arba teptuku. Esant dideliam gyvsidabrio nutekėjimui ir kai negalima jo pašalinti ar visiškai nukenksminti, klausimą apie tolesnį ilgalaikį žmonių buvimą šioje patalpoje sprendžia higienos centras.
\n
396.Eksploatuojant radiotechninius įrenginius, elektros radijo navigacinius prietaisus, fototelegrafo aparatūrą, laivo valdymo prietaisus ir kompiuterinę įrangą, būtina sekti, kad apsauginiai gaubtai ir elektrai laidžių dalių aptvarai, prie kurių normalaus eksploatavimo metu gali prisiliesti žmonės, būtų tvarkingi.
\n
397.Antenų įvadų aptvarai, taip pat srovę praleidžiančių antenų-stiebų dalių aptvarai visuomet turi būti tvarkingi.
\n
398.Laivuose, pervežančiuose naftos produktus ir kitus lengvai užsiliepsnojančius skystus krovinius, reikia sekti, kad būtų tvarkingi įtaisai, automatiškai išjungiantys perdavimo antenas joms nutrūkus ir nukritus ant denio.
\n
399.Atlikti darbus su radiolokatorių, radiopelengatorių ir kitų ryšio priemonių anteniniais įrenginiais, esančiais aukštai (stiebai, trikojai, kaminai), laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais ir tik leidus budinčiajam kapitono padėjėjui. Atskirais atvejais siekiant užtikrinti darbų saugą nurodytomis sąlygomis reikia pakeisti laivo kursą ir greitį.
\n
400.Laivams stovint uostuose visi elektros radionavigacinių prietaisų ir radiotechninių įrenginių maitinimo fideriai, išskyrus automatinio iškvietimo sistemą, turi būti išjungti. Išimtį sudaro atvejai, kai būtina įjungti ryšio, radijo transliacijos aparatūrą arba pakrauti avarinės radijo įrangos akumuliatorius.
\n
401.Visuose laivuose, skirtuose lengvai užsiliepsnojančių krovinių pervežimui, draudžiama naudotis bet kokios paskirties radijo siųstuvais, kurių galingumas antenoje daugiau kaip 1 W, taip pat draudžiama naudotis radiolokacinėmis stotimis tais atvejais, kai:
\n
401.1. atliekamos krovininės operacijos;
\n
401.2. krovininiai tankai plaunami, valomi ar degazuojami;
\n
401.3. krovininių tankų angų dangčiai ir matavimo angos neužsandarintos;
\n
401.4. ugnį sulaikantys tinkleliai dujų nutekėjimo vamzdžiuose nuimti arba netvarkingi;
\n
401.5. šlangai nepadėti į transportinę padėtį;
\n
401.6. laivas stovi prie krantinės (išimtis – 403 paragrafas);
\n
401.7. naudotis siųstuvais, kurių galingumas iki 1 W, gali būti leista tik tais atvejais, jei šie siųstuvai yra patalpose, nepriskiriamose sprogių kategorijai (pagal laivų klasifikacinės bendrovės taisykles).
\n
402.Visais atvejais, išvardytais 401.1–401.6 punkto dalyse, išskyrus 403 paragrafo sąlygą, siųstuvų antenų jungikliai ir komutatoriai turi būti perjungti į padėtį „žemė“.
\n
403.Atliekant radijo įrenginių apžiūrą arba remontą, kai laivas stovi prie krantinės ir nėra sąlygų, išvardintų 401.1–401.5 punkto dalyse, leidžiamas trumpalaikis radiolokacinių stočių įjungimas ir siųstuvo darbo patikrinimas dirbant su ekvivalenčia antena.
\n
404.Visuose laivuose, skirtuose lengvai užsiliepsnojančių krovinių pervežimui, anteniniai įrenginiai ir radijo įrangos įžeminimas turi būti kontroliuojami pagal laivų klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus.
\n
II. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT RYŠIO IR LAIVAVEDYBOS ĮRENGINIUS 405. Visi radiotechniniai įrenginiai, elektros ir radionavigaciniai prietaisai turi būti švarūs.
\n
Arti įrenginių draudžiama atlikti darbus, susijusius su dulkių susidarymu, skysčių taškymusi, taip pat metalų, abrazyvų ir kitokių kietų dalelių atsiradimu ore.
\n
406.Draudžiama eksploatuoti neuždarytą aparatūrą. Elektros radionavigacinių prietaisų ir radiotechninių įrenginių normalaus darbo atveju prietaisai turi būti darbinėje padėtyje su gaubtais, varžtai užsukti, šoninės prietaisų sienelės pastatytos į vietas.
\n
Paskirstymo skydus ir elektros mašinas draudžiama eksploatuoti su nuimtais skydais.
\n
407.Draudžiama naudoti nekalibruotus automatus–saugiklius, taip pat skirtus didesnei srovei, negu numatyta montažiniuose normatyvuose.
\n
408.Dirbant elektros radionavigaciniams prietaisams ir radiotechniniams įrenginiams, draudžiama keisti automatų saugiklius; norint juos pakeisti reikia išjungti visus prietaisus (RLS, radijo siųstuvus, radijo imtuvus, girokompasus, lago echolotą, radiopelengatorių, autovairininko įrenginį ir kt.), o tinkle iki automato saugiklio – atjungti srovę.
\n
409.Reikia sekti, kad būtų tvarkingos blokuotės, neleidžiančios atidaryti radiotechninių įrenginių korpusų visiškai neišjungus aukštesnės kaip 250 V įtampos.
\n
Draudžiama dirbtinai užtrumpinti blokuočių grandines.
\n
410.Būtina sekti, kad signalizacijos ir telefono laidai visuomet būtų izoliuoti nuo laivo elektros tinklo.
\n
411.Siekiant išvengti elektros smūgio esant pažeistai elektros elementų izoliacijai, būtina, kad visi aparatūros korpusai būtų patikimai įžeminti.
\n
412.Atliekant radiotechninių įrenginių, radijo ir elektros radionavigacinių prietaisų planines profilaktines apžiūras laive (kurios atliekamos ne rečiau kaip du kartus per metus), taip pat laivą remontuojant gamykloje, ypatingą dėmesį reikia skirti tikrinant:
\n
412.1. visų kabelinių linijų, jungiančių prietaisus ir įrenginius, izoliacijos varžas;
\n
412.2. visų prietaisų įžeminimo įtaisų būklę ir varžos dydį;
\n
412.3. radiotechninių įrenginių valdymo, blokavimo ir signalizacijos nesutrinkantį veikimą;
\n
412.4. apsauginių priemonių bandymo terminus;
\n
412.5. vandens pratekėjimą laivo dugno įtaisuose (echolotų vibratoriai, lago klinketai ir kt.);
\n
412.6. tikrinimų rezultatai turi būti užrašomi į atitinkamo prietaiso darbinį formuliarą, nurodant datą ir šį darbą atlikusio asmens pavardę.
\n
413.Bendras patalpas, kur yra radiotechniniai, elektros ir radionavigaciniai įrenginiai, leidžiama valyti tik esant įrenginį aptarnaujančiam personalui. Už aukštos įtampos prietaisų apsauginių aptvarų valyti gali tik įrenginį aptarnaujantis personalas, išjungus įtampą.
\n
414.Prieš paliečiant elektros srovei laidžias prietaisų dalis, kuriose gali būti įtampa, būtina patikrinti, ar šios dalys atjungtos. Patikrinimas, ar nėra įtampos, atliekamas pagal 581 punkto nurodymus.
\n
415.Elektros mašinų, keitiklių, umformerių aptarnavimas ir remontas turi būti atliekami pagal VI skyriaus reikalavimus.
\n
416.Dirbant su telegrafo raktu, rankenėlę reikia laikyti nesiliečiant tuo pačiu metu prie metalinių dalių.
\n
416.1. Tuose įrenginiuose, kur rakto kontaktai turi aukštą įtampą, būtina sekti, ar tvarkingas įžeminimo gaubtas.
\n
416.2. Draudžiama įjungti siųstuvą ir atlikti bet kokias manipuliacijas esant nuimtam gaubtui.
\n
417.Būtina atkreipti dėmesį į atgalinio įtampos transformavimo galimybę transformatoriuje. Norint pašalinti šį reiškinį, būtina atjungti jėgos, apšvietimo transformatorius tiek nuo pirminės, tiek nuo antrinės įtampos.
\n
418.Siųstuvams dirbant su vidiniais elementais, po kiekvieno aukštos įtampos bloko įjungimo ir paskesnio schemos išjungimo būtina iškrauti filtrų kondensatorius.
\n
419.Draudžiama prisiliesti prie aukštos įtampos kondensatorių prieš tai jų neiškrovus.
\n
420.Aukštos įtampos kondensatorių iškrauti reikia įžemintu laidininku, kurio laisvas galas yra su izoliacinės medžiagos antgaliu.
\n
Dirbant su išimtu iš korpuso siųstuvo filtrų kondensatorių bloku, būtina juos iškrauti užtrumpinant jų išvadus (naudojant įrankį su izoliuota rankenėle arba naudojant izoliuotą laidininką, ir pan.).
\n
421.Keičiant elektrovakuuminius prietaisus, nereikia pamiršti, kad, sprogus elektroniniam vamzdeliui, šukės išsilaksto į visas puses.
\n
Keičiant elektroninį vamzdelį radiolokacinėje stotyje, būtina iš anksto išjungti stoties maitinimą. Darbą turi atlikti du asmenys. Abu dirbantieji turi būti su apsauginiais akiniais.
\n
422.Tikrinant ar keičiant magnetroną RLS siųstuve, būtina patikrinti, ar suveikė mechaninė blokuotė. Tam reikia iškrovikliu užtrumpinti kaupimo kondensatorių išvadus; reikia atminti, kad galima pakliūti po 14 kV įtampa. Todėl dėl didesnio patikimumo reikia įsitikinti, ar iškrauti kondensatoriai, kaip nurodyta 420 punkte.
\n
423.Derinant ir remontuojant RL antenos bloką būtina:
\n
423.1. pakabinti prie lokatoriaus įjungimo pulto draudžiantį ženklą „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“;
\n
423.2. atjungti antenos bloką; ryšį tarp stiebe dirbančio operatoriaus ir operatoriaus prie lokatoriaus reikia palaikyti telefonu, kuris yra jo komplekte.
\n
424.Visus laivavedybos ir ryšio techninių priemonių remonto darbus, reikalaujančius aukštos jų atlikimo kvalifikacijos arba didelių darbo sąnaudų (aparatūros suderinimas, naujos aparatūros montavimas arba aparatūros pakeitimas ir t. t.), turi atlikti elektronikos radionavigacinių tarnybų specialistai laivui stovint.
\n
425.Elektronikos radionavigacinius prietaisus ir radiotechninius įrenginius remontuoti reikia tik išjungus įtampą. Jei būtina tiekti aukštą įtampą (aparatūros derinimui, reguliavimui), šie darbai turi būti vykdomi su specialia įranga ir dalyvaujant antram asmeniui (turinčiam šiam darbui leidimą).
\n
Dirbti su prietaisais esant išjungtai iš dalies arba neišjungtai įtampai, jei to reikalauja darbo pobūdis, būtina apsirengus kombinezoną arba palaidinę su užsegamais rankogaliais ir naudojantis asmeninės apsaugos nuo elektros srovės poveikio priemonėmis. Metalinius žiedus, laikrodžius su metalinėmis apyrankėmis, metalines apyrankes, atliekant šiuos darbus, reikia nusiimti.
\n
426.Remontuojant ir tikrinant atskirus aparatūros blokus, kuriems reikalinga tiekti energiją, būtina naudotis sujungimo žarnomis.
\n
Visais kitais atvejais remontuojant reikia atjungti maitinimo tinklą, išimti saugiklius ir ant įjungimo įrenginio pakabinti draudžiamąjį ženklą „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
\n
427.Echolotų blokų remontas ir reguliavimas be specialių priemonių yra draudžiamas.
\n
427.1. Dirbant su echoloto blokais, reikia išjungti pirmines maitinimo grandines išimant saugiklius, o ant jungiklio pakabinti draudžiamąjį ženklą „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
\n
427.2. Prieš pradedant darbą, relių dėžutės bloke būtina iškrauti siunčiančiuosius kondensatorius, kadangi jie gali labai ilgai net ir išjungus prietaisą išlaikyti žmogaus gyvybei pavojingą krūvį.
\n
428.Eksploatuojant ir remontuojant hidraulinius lagus, būtina atminti, kad visuose prietaisuose, įeinančiuose į lago komplektą (ir esančiuose patalpoje, kuri ypač pavojinga elektros srovės atžvilgiu), yra 110–120 V įtampą turintys elementai. Todėl dirbant su lagu, būtina vykdyti darbų saugos reikalavimus, keliamus eksploatuojant elektros ir radionavigacinius prietaisus (žr. šių Taisyklių 588 paragrafą).
\n
Lago šachta visuomet turi būti hermetiškai uždaryta, išskyrus tuos atvejus, kai joje atliekami darbai. Įeiti į lago šachtą leidžiama tik įvykdžius 41 paragrafo reikalavimus. Draudžiama įeiti ir dirbti lago šachtoje be apšvietimo.
\n
429.Jei būtina remontui ar patikrinimui nuimti lago priėmimo vamzdelį iš jo stacionarios vietos, reikia patikrinti vamzdelio pakėlimą ribojančio įtaiso tvirtinimo patikimumą, uždaryti klinketą, atleisti riebokšlio veržlę pasukant ją du–tris kartus ir įsitikinti, ar neteka vanduo.
\n
Jei per riebokšlį pradeda tekėti vanduo, būtina tuojau pat užveržti riebokšlį, atidaryti ir vėl uždaryti klinketą, kad pašalintume užsiteršimo priežastį, ir vėl pakartoti aukščiau nurodytą operaciją.
\n
Lankytis lago šachtose ir echoloto vibratorių nišose galima tik vadovaujantis 41 paragrafo reikalavimais.
\n
430.Esant būtinybei išpilti dalį skysčio iš girokompaso rezervuaro, draudžiama siurbti skystį burna naudojantis sifoniniu vamzdeliu (nes šis skystis turi nuodingų medžiagų); šiam tikslui reikia naudoti guminę kriaušę.
\n
431.Reikia sekti, kad skalių apšvietimo tinklas būtų prijungtas prie žemos įtampos akumuliatorių arba būtų prijungtas prie laivo elektros tinklo per žeminantį transformatorių.
\n
VI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI EKSPLOATUOJANT LAIVO ENERGETINIUS ĮRENGINIUS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 432. Pagrindiniai varikliai, garo katilai, pagalbiniai mechanizmai ir įrengimai turi būti eksploatuojami griežtai laikantis saugos darbe taisyklių.
\n
Griežtai draudžiama dirbti mašinomis ir mechanizmais su sugedusia apsaugine ir įspėjamąja signalizacija.
\n
433.Atliekant dažymo darbus mašinų skyriuje (MS) ir mašinų šachtoje, reikia vadovautis šių Taisyklių III dalies XI skyriaus reikalavimais.
\n
434.MS prie visų mechanizmų turi būti iškabintos šių mechanizmų saugaus eksploatavimo ir aptarnavimo taisyklės.
\n
434.1. Neautomatizuotuose laivuose prie agregatų valdymo postų turi būti iškabintos laivo sistemų schemos su nurodytais vožtuvų numeriais. Kiekvienas vožtuvas turi būti su lentele, kurioje nurodytas jo numeris ir paskirtis.
\n
434.2. Taisyklės ir schemos turi būti apsaugotos nuo užteršimo ir sužalojimo, gerai apšviestos ir patogiai prieinamos.
\n
Pastaba. Automatizuotuose laivuose sistemų mnemoschemos turi būti centriniuose valdymo postuose ir turi būti užtikrinta jų gera būklė.
\n
435.Grotelės, trapai ir plokštės visada turi būti švarūs ir sausi. Išpilti tepalai ir kuras nedelsiant turi būti nuvalomi. Perdengimų plokštės turi būti vietoje ir patikimai pritvirtintos, o jų išpjovos – sandariai uždarytos. Plokščių pakėlimui ir atidarymui naudojami specialūs įtaisai. Grotelių strypai, stovai ir turėklai tvirtai pritvirtinami savo vietose. Draudžiama statyti nepritvirtintus aptvarus.
\n
436.Eksploatavimo metu būtina prižiūrėti, kad būtų uždarytos kuro cisternų angos, landos bei cisternų užpildymo vamzdynai.
\n
436.1. Skysto kuro cisternos atidaromos ir apžiūrimos tik jas išvėdinus ir išgarinus.
\n
436.2. Atidarant kuro cisterną ir ardant kuro vamzdynus, būtina griežtai laikytis saugumo taisyklių, siekiant išvengti sprogimo arba gaisro.
\n
437.Po ardomomis kuro ir tepalo vamzdynų dalimis (flanšiniai sujungimai, movos ir t. t.) turi būti pastatyti indai arba kibirai, kurie, baigus darbus, tuoj pat išvalomi.
\n
438.Garinio šildymo paskirstymo kolektorių vožtuvų smagratinės rankenos turi būti su apsauginiais gaubtais. Vamzdeliai ir šildyklės turi būti apdengtos tvirtais gaubtais, apsaugančiais įgulos narius nuo nudegimų.
\n
439.Kartą per dvejus metus būtina patikrinti:
\n
439.1. visų ventilių, vožtuvų, sklendžių tvarkingumą ir atsidarymo bei užsidarymo patikimumą;
\n
439.2. dujų išleidimo iš naftos produktų cisternų vamzdžiuose esančius liepsnos saugiklius ir dūmų bei išmetimo vamzdžių kibirkščių gaudykles;
\n
439.3. kuro bunkerių matavimo vamzdžių savaime užsidarančius mechanizmus.
\n
440.Draudžiama greitai atidaryti paleidimo balionų bei garo ir oro magistralėse esančius užkertamuosius ir uždaromuosius vožtuvus. Vadovaujantis galiojančiomis garo vamzdynų eksploatavimo taisyklėmis, prieš pradedant dirbti šie vamzdynai turi būti prapučiami ir iškaitinami.
\n
441.Prieš pradedant ardyti vamzdynus, vožtuvus, atidaryti landas ir atlikinėti kitus darbus įrengimuose, kuriuose yra aukštas slėgis, būtina imtis priemonių, kad darbinis agentas (garas, vanduo, kuras ir t. t.) nepatektų į darbų atlikimo vietą. Todėl būtina uždaryti čiaupus ir imtis priemonių, kad neįvyktų atsitiktinis jų atidarymas: užrakinti spynomis, pastatyti akles, iškabinti draudžiamuosius ženklus „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
\n
441.1. Būtina atidaryti vožtuvus, sklendes ir kitus slėgį mažinančius įrenginius. Jeigu šiuo būdu reikiamai nesumažinamas slėgis, būtina truputį atleisti flanšų varžtus priešingoje nuo darbo vietos pusėje, naudojantis apsaugos priemonėmis (pirštinėmis, akiniais, skydeliais ir t. t.).
\n
441.2. Tolesnis demontavimas atliekamas slėgiui nukritus iki atmosferinio ir visiškai nebelikus skysčio vamzdynuose.
\n
441.3. Iki visiško slėgio sumažėjimo ir skysčio pašalinimo iš vamzdynų draudžiama atsukti veržles, nes atidarant vamzdyną ar įrenginį netikėtai gali išsiveržti garas ar kondensatas.
\n
441.4. Baigiant remontą ir surenkant vamzdynų dalis ir sistemas, išardytas vietas reikia atidžiai apžiūrėti ir įsitikinti, ar viduje neliko pašalinių daiktų (raktų, varžtų, veržlių ir t. t.), taip pat ar nėra flanšų mechaninių pažeidimų.
\n
442.Jeigu pagrindinio variklio karterio aukštis daugiau kaip 1800 mm, atliekant darbus jame reikia naudotis gerai pritvirtintais pastoliais. Kai karterio aukštis 1800 mm ir mažiau, leidžiama vietoj pastolių naudotis tvirtais paaukštinimais.
\n
442.1. Perrenkant pagrindinius ir pagalbinius mechanizmus, draudžiama laikyti ant kinematinės sistemos dalių įrankius, varžtus, veržles ir t. t. Surinkus variklį arba mechanizmą reikia atidžiai patikrinti, ar nėra daiktų ant kinematinės sistemos ar arti jos. Mechanizmas atsargiai prasukamas ir po to atjungiamas veleno linijos pasukimo įrenginys.
\n
442.2. Profilaktiškai apžiūrint, perrenkant, remontuojant garo mašinas ir turbinas, reikia atkreipti dėmesį, kad būtų uždarytas katilo užsklendžiamasis vožtuvas, kondensatoriuje nebūtų vakuumo ir būtų įjungtas veleno pasukimo mechanizmas.
\n
443.Draudžiama kalti, kirsti ir vykdyti kitus darbus ant vamzdynų, armatūros ir rezervuarų, kuriuose yra slėgis.
\n
444.Priešgaisrinių angliarūgštės stočių priežiūra atliekama prisilaikant šių stočių eksploatavimo taisyklių, nuolat tikrinama, kad nebūtų angliarūgštės nutekėjimo arba nesusikauptų skyriuose pavojinga koncentracija.
\n
445.Atidaryti kuro tankų angas leidžiama tik su vyriausiojo mechaniko žinia ir jam leidus, o vandens tankus – tik leidus kapitono padėjėjui.
\n
Darbai cisternose ir tankuose atliekami laikantis šių Taisyklių VII ir VIII skyrių reikalavimų.
\n
446.Draudžiama be išankstinės apžiūros sandarinti tankų ir kitų skyrių landas. Landos užsandarinamos visomis esamomis veržlėmis. Tankų apžiūros rezultatai užrašomi mašinų ir laivo žurnaluose, kuriuose taip pat nurodoma, kas atliko angų sandarinimą.
\n
447.Skysto kuro ir tepalo saugyklose būtina tikrinti dujų nutraukimo įtaisus, kad jie nebūtų užsikimšę, o jų tinkleliai – uždažyti arba su mechaniniais defektais.
\n
448.Kuro vamzdynai ir žarnos sujungiamos naudojantis kibirkščių nesukeliančiais įrankiais.
\n
449.Kurą priimti leidžiama, jeigu sertifikate nurodyta jo pliūpsnio temperatūra.
\n
449.1. Priimant kurą draudžiama:
\n
449.1.1. rūkyti, dirbti bet kokius darbus su atvira ugnimi;
\n
449.1.2. priimti kurą, neatitinkantį valstybinių standartų arba išskiriantį sieros vandenilio daugiau, nei leista pagal normas.
\n
449.1.3. naudotis netvarkingomis žarnomis ir sujungimais, dėl kurių atsiranda kuro nutekėjimas.
\n
449.2. Prie priėmimo žarnų nuolat turi budėti specialiai paskirtas asmuo.
\n
450.Kai nedelsiant neįmanoma pašalinti nesandarumo, dėl kurio laša kuras, turi būti pastatyti indai nutekančiam kurui surinkti.
\n
451.Baigus priimti kurą, priėmimo vamzdžių antgaliai nedelsiant turi būti hermetiškai uždaromi aklėmis.
\n
452.Šluostymo medžiagos į laivą priimamos tik sausos; saugoti jas reikia sausose, nuo ugnies apsaugotose patalpose (metalinėse dėžėse).
\n
453.Draudžiama laikyti benziną mašinų skyriuje.
\n
454.Mašinų skyriuje dirbanti įgula turi dėvėti specialius rūbus be raiščių, laisvų galų ir kilpų.
\n
454.1. Draudžiama vilkėti marškinius atraitytomis rankovėmis, ryšėti ant kaklo skareles ir kaklaraiščius. Ilgi, surišti plaukai turi būti slepiami po berete.
\n
454.2. Speciali avalynė turi būti be metalinių pakalų su pirštų apsauga.
\n
455.Draudžiama leisti į mašinų skyrių pašalinius asmenis be budinčiojo arba vyresniojo (vyriausiojo) mechaniko sutikimo.
\n
456.Automatizuotuose laivuose prie įėjimų į mašinų skyrių turi būti perspėjamasis ženklas „Kiti pavojai“ ir užrašas „MECHANIZMAI PALEIDŽIAMI AUTOMATIŠKAI“.
\n
II. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT VIDAUS DEGIMO VARIKLIUS 457. Variklio paleidimo metu draudžiama būti prie resiverio nuleidžiančiojo vožtuvo (kad būtų išvengta nudegimų), tai pat ant viršutinių grotelių (ties cilindrų galvutėmis). Apie paleidimą pranešama sutartiniu garsiniu signalu.
\n
458.Paleidžiant variklį draudžiama būti:
\n
458.1. prie resiverio nuleidžiamųjų vožtuvų;
\n
458.2. prie cilindrų ir karterio apsauginių vožtuvų;
\n
458.3. ant viršutinių grotelių (ties cilindrų galvutėmis);
\n
458.4. arčiau kaip per 1,5 m iki indikatorinių kranų (paleidimo oro tiekimo antgalių ir išmetimo kolektoriaus).
\n
459.Varikliui dirbant draudžiama:
\n
459.1. rankiniu būdu pumpuoti kurą į cilindrus;
\n
459.2. valyti naftos produktus nuo variklio tose vietose, kur yra judančios dalys (indikatorinės pavaros, dujų paskirstymo mechanizmai, išmetimo ir įsiurbimo vožtuvai ir t. t.);
\n
459.3. derinti variklio mazgus ir reguliuoti tarpus.
\n
460.Matomose vietose prie kiekvieno variklio turi būti užrašai, draudžiantys atidaryti karšto karterio liukus tik nustojus dirbti varikliui. Karterį leidžiama atidaryti praėjus 10–20 minučių nuo variklio sustabdymo (tam turi įtakos variklio konstrukcijos ypatumai bei karterio ventiliacijos intensyvumas). Karterius, kurių dangčių masė didesnė nei 20 kg ir neturi mechanizuotos pavaros, turi atidaryti ir uždaryti ne mažiau kaip du žmonės.
\n
461.Kad būtų išvengta pavojingos sprogios kuro garų koncentracijos susikaupimo oro vamzdynuose, jie valomi garais arba specialiomis plovimo priemonėmis, po to prapučiami kelis kartus suspaustu oru eksploatavimo instrukcijoje nustatytais laiko intervalais.
\n
Draudžiama valyti surinktus vamzdynus išdeginimo būdu.
\n
462.Oro balionai turi būti saugomi nuo pažeidimų. Balionų pastatymas, paruošimas eksploatavimui, laikymas, apžiūra ir hidrauliniai bandymai atliekami vadovaujantis laivų klasifikacinės bendrovės taisyklėmis. Darbai oro balionų viduje atliekami prisilaikant 41 punkto reikalavimų.
\n
463.Nedelsiant turi būti šalinami nutekėjimai ir pralaidumai kuro armatūroje, vamzdynuose ir skysto kuro saugyklose. Ieškant purkštukinių vamzdelių įtrūkimų varikliui dirbant, draudžiama liesti vamzdelius rankomis. Prieš demontuojant purkštuvus, reikia atidaryti indikatorinį kraną ir nuleisti slėgį iš cilindro.
\n
Dirbant varikliui draudžiama keisti arba remontuoti purkštuvus.
\n
464.Sustabdžius variklį, prieš leidžiant aptarnaujančiam personalui įeiti ir apžiūrėti arba remontuoti karterį, reikia imtis tokių priemonių, kad būtų išvengta iki darbų pabaigos variklio paties užsivedimo galimybės:
\n
464.1. paleidimo magistralėje uždaryti užsklendžiamąjį vožtuvą ir iš vamzdžių išleisti orą;
\n
464.2. prie kuro siurblių uždaryti kuro vamzdynų vožtuvus;
\n
464.3. pajungti veleno pasukimo įrenginį;
\n
464.4. atidaryti cilindrų galvučių indikatorinius kranus;
\n
464.5. ant variklio valdymo pulto ir veleno pasukimo įrenginio pakabinami perspėjamieji ženklai „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“;
\n
464.6. dviejų velenų įrangą turinčiuose laivuose, prieš paleidžiant vieną iš variklių, būtina užveržti ir užtvirtinti nedirbančio variklio veleno stabdį ir perspėti dirbančius žmones.
\n
465.Dviejų velenų konstrukcijos laive esant būtinybei sustabdyti vieną iš variklių (apžiūrai arba kokio nors gedimo sistemoje pašalinimui), darbai variklio karteryje gali būti pradėti tik užveržus sustabdyto variklio veleno stabdį ir būtinai patikrinus stabdžio patikimumą bei prisilaikant Taisyklių 464 punkto reikalavimų.
\n
Dviem varikliams dirbant bendram velenui per hidromovą, jeigu reikia atlikti anksčiau nurodytus darbus, vienas iš variklių atjungiamas nuo hidromovos, veleno pasukimo įrenginys įjungiamas, o ant variklio įjungimo prietaisų užkabinamas draudžiamasis ženklas „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
\n
466.Darbinių cilindrų indikavimo metu prapučiant indikatorinius kranus, reikia būti nuošalėje nuo dujų srauto ir mūvėti pirštines.
\n
467.Pagrindinių ir pagalbinių variklių purkštuvai išpresuojami tik specialiai tam paruoštose vietose. Draudžiama nuimti apsauginius dangčius arba ekranus nuo šių įtaisų.
\n
468.Prieš įjungiant veleno pasukimo įrenginį pagrindinio variklio prasukimui, būtina įsitikinti, ar karteryje ir arti judančių variklio dalių nėra žmonių.
\n
Prie variklio valdymo įtaisų tvirtinamas užrašas, perspėjantis apie tai, kad veleno pasukimo įrenginys įjungtas arba išjungtas.
\n
469.Lipant į variklio cilindrą matavimams ar kitiems darbams atlikti, būtina naudotis tam tikslui pagamintais trapais. Valant prapūtimo ir išmetimo langus prapūtimo ir išmetimo resiveriuose, draudžiama iškišti rankas per šiuos langus.
\n
Varikliuose su vožtuviniu prapūtimu per variklio galvučių ertmes leidžiama atlikti tik pirminę cilindrų ertmių apžiūrą.
\n
470.Išmontavus cilindrų galvutes, variklio cilindrų ertmės patikimai uždaromos mediniais skydais.
\n
III. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO GARO TURBINAS 471. Ruošiant turbinas darbui būtina įsitikinti, kad veleno pasukimo įrenginys atjungtas, vožtuvai ir sklendės yra reikiamoje padėtyje, turbinos pagalbinių įrenginių dalys patikimai pritvirtintos.
\n
471.1. Draudžiama tiekti garą manevravimo mechanizmui neišjungus veleno pasukimo įrenginio.
\n
471.2. Prieš įjungiant turbiną būtina įsitikinti, kad nuimtas rankinis turbinos rotoriaus pasukimo mechanizmas.
\n
472.Draudžiama esant bandomiesiems turbinos apsisukimams viršyti garo slėgį už manevrinio vožtuvo daugiau, negu taisyklėse numatytas turbinos „išjudinimo“ slėgis. Manevrinis vožtuvas turi būti atidaromas lėtai.
\n
473.Ribinio reguliatoriaus veikimas turi būti tikrinamas rankiniu būdu įjungiant šį reguliatorių kiekvieną kartą ruošiantis turbinos paleidimui. Neleistinas turbinos arba turbogeneratoriaus darbas esant netvarkingam arba išjungtam ribiniam reguliatoriui.
\n
474.Prieš atidarant turbiną ir jos armatūrą, būtina įsitikinti ar nėra juose slėgio ir karšto kondensato. Darbo vietą reikia aptverti lejeriais ir patikrinti krovininių įrenginių bandymų terminus. Viršutinių korpuso dalių ir rotorių pakėlimui naudoti tik stacionarius krovinių kėlimo įrenginius ir įtaisus. Atliekant krovinines operacijas žmonės turi būti saugioje vietoje. Darbai, nesusiję su turbinos atidarymu, laikinai nutraukiami. Žmonės, nedalyvaujantys turbinos atidaryme, privalo pasitraukti į saugią vietą.
\n
475.Atliekant garo turbinų reduktorių vidinę apžiūrą leidžiama naudotis tik nesprogiais akumuliatoriniais žibintais, kurių maitinimo įtampa ne didesnė kaip 12 V.
\n
IV. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO DUJINES TURBINAS 476. Draudžiama paleisti dujų turbininį įrenginį (toliau – DTĮ) neįsitikinus, kad DTĮ korpuse ir degimo kameroje nėra likę kuro, ypač po nepavykusio paleidimo.
\n
477.Kiekvieną kartą, paleidžiant DTĮ, tikrinama ribinių apsisukimų skaičiaus apsauga.
\n
478.Jei turbiną sustabdė vienas iš apsauginių įrenginių, draudžiama ją paleisti neišsiaiškinus sustabdymo priežasties.
\n
479.Dirbant DTĮ draudžiama įeiti į oro priėmimo kameras, taip pat prieiti prie oro tiekimo antvamzdžio arčiau kaip per 1,5 m.
\n
Apžiūrint pratekamąją DTĮ dalį per oro tiekimo šachtą, būtina imtis priemonių, kad turbina neprasisuktų arba nepasileistų savaime.
\n
480.Kilus didelei agregato vibracijai, draudžiama stovėti šalia DTĮ besisukančio rotoriaus. Dujų turbininis įrenginys nedelsiant turi būti sustabdytas.
\n
481.Draudžiama keisti sugedusius purkštuvus dirbančiame DTĮ, jeigu tam nėra numatyti specialūs įrenginiai.
\n
482.Draudžiama ardyti dujų turbininį įrenginį neatjungus kuro sistemos ir turbinos paleidimo elektros variklio maitinimo.
\n
483.Laive esant dviem DTĮ arba esant DTĮ ir garo turbinai, dirbantiems su bendru reduktoriumi, vieno iš jų remontas leidžiamas tik atjungus įrenginį nuo reduktoriaus.
\n
484.Atidarytą turbiną pasukti veleno pasukimo įrenginiu leidžiama tik perspėjus specialiu signalu patalpoje dirbančius žmones ir įvykdžius 31 punkto reikalavimus.
\n
Atliekant DTĮ pratekamosios dalies ir vidinių reduktoriaus ertmių išmontavimo darbus, būtina numatyti priemones, neleidžiant pašaliniams daiktams patekti į šias ertmes.
\n
485.Aptarnaujantis personalas, įeidamas į patalpas, kur dirba DTĮ be triukšmą izoliuojančių gaubtų, privalo naudotis asmeninėmis apsauginėmis nuo triukšmo priemonėmis.
\n
486.Prapūtimo metu pasirodžius tepalui iš karterio arba buferinių ertmių, taip pat jei laisvą stūmoklinį dujų generatorių sustabdė stūmoklių eigos ribotuvas, draudžiama jį paleisti neišsiaiškinus darbo sutrikimo priežasties.
\n
487.Paleidžiant DTĮ su stūmokliniu dujų generatoriumi draudžiama stovėti prieš purkštuvus ir dirbti esant didelei vibracijai.
\n
488.Vadovaujantis esamomis gamyklos gamintojos instrukcijomis turi būti laikomasi saugumo priemonių, neleidžiančių užsiliepsnoti tepalų garams buferiniuose cilindruose, kompresoriuose ir oro prapūtimo resiveriuose dirbant LSDG visais darbo režimais.
\n
Dirbant LSDG, karterio ir buferinių cilindrų prapūtimą galima atlikti tik instrukcijų numatytais laiko intervalais.
\n
489.LSDG sustabdomas po 10–15 minučių darbo į atmosferą ir esant išmetamųjų dujų temperatūrai ne didesnei kaip 250°C.
\n
490.Sustabdžius LSDG, kol resiveryje esantis slėgis nesumažės iki atmosferinio, draudžiama atidaryti resiverio oro prapūtimo liukus.
\n
491.Būtina oro paleidimo magistralės ir oro tiekimo vamzdynus periodiškai prapūsti, siekiant juos išvalyti nuo tepalų bei po kiekvieno oro padavimo į balionus.
\n
492.Aptarnaujant LSDG mechanizmus taikomi atitinkami šių Taisyklių II skyriaus reikalavimai.
\n
V. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO STŪMOKLINES MAŠINAS 493. Draudžiama forsuoti pagrindinės garo mašinos pašildymą nesilaikant taisyklių ir instrukcijų reikalavimų, išskyrus ypatingus atvejus, kai kyla pavojus laivui.
\n
Prieš pradedant pašildymą, budintysis mechanikas privalo įsitikinti, ar išjungtas veleno pasukimo įrenginys.
\n
494.Mašinos paleidimo metu cilindrų prapūtimo sistema turi būti atidaryta iki pašildymo pabaigos.
\n
495.Draudžiama paleisti mašiną jos neapžiūrėjus ir nepatikrinus:
\n
495.1. veržlių, fiksatorių, kaiščių tvirtinimo ir priveržimo;
\n
495.2. visų tepimo įrenginių veikimo ir jų patikimo tvirtinimo;
\n
495.3. vandens aušinimo ir tepalo tiekimo sistemų paruošimo darbui;
\n
495.4. guolių ir traukių dėžučių tepimo;
\n
495.5. dagčių nuvalymo.
\n
Tikrinant mechanizmus, draudžiama daužyti per kotus, dangčius ir movas plaktuku, kūju, raktu ar kitu įrankiu.
\n
Budintysis mechanikas prieš paleidimą patikrina ir apžiūri mašiną.
\n
Jeigu, paleidus mašiną, cilindruose girdimi hidrauliniai smūgiai, būtina pridaryti stabdymo vožtuvą, pašalinus vandenį – vožtuvą lėtai atidaryti.
\n
496.Prieš paleidžiant mašiną, taip pat manevruojant, būtina sutartiniu signalu (balsu arba garsu) perspėti žmones ir įsitikinus, kad šalia judančių dalių nieko nėra, paleisti mechanizmą.
\n
Cilindrų apsauginiai vožtuvai turi būti sureguliuoti ir patikrinti vadovaujantis techninio eksploatavimo taisyklėmis.
\n
497.Laivui plaukiant, kai yra supimas, būtina pridaryti rankiniu būdu garo tiekimo į mašiną štorminį vožtuvą, kad neįvyktų avarija. Net ir esant automatiniam mašinos apsisukimų reguliavimui, budintysis mechanikas privalo būti netoli štorminio vožtuvo.
\n
VI. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO GARO KATILUS 498. Nuo pagrindinio denio valdomi pagrindinių ir pagalbinių išjungiančiųjų, taip pat greitai užsidarančių kuro vožtuvų uždarymo įrenginiai turi būti tvarkingi ir visada paruošti darbui.
\n
Katilų apsauginių vožtuvų avarinio atidarymo pavaros turi būti tvarkingos ir visada paruoštos darbui.
\n
499.Po kiekvieno garo tiekimo tikrinamas apsauginių vožtuvų ir jų rankinio valdymo veikimas. Ugnis pakurose gesinama, jeigu bent vienas iš apsauginių vožtuvų neveikia. Vožtuvo gedimą pašalinus, ugnis vėl užkuriama.
\n
499.1. Katiluose esančio vandens lygis tikrinamas su vandens lygį rodančiais stiklais ir bandomaisiais kraneliais (jeigu vandens lygis matavimo stikluose nekinta).
\n
499.2. Neleidžiama naudotis vandens matavo stiklais be apsauginių gaubtų ir be mažiausią ir didžiausią vandens lygį katiluose nurodančių žymų.
\n
499.3. Sugedus vienam iš vandens matavimo prietaisų, katilas negali dirbti ilgiau kaip 20 minučių. Sugedus dviem vandens matavimo prietaisams, katilo darbas nedelsiant sustabdomas ir pranešama budinčiajam mechanikui.
\n
499.4. Nelikus vandens, katilo darbas nedelsiant nutraukiamas.
\n
500.Prieš uždegant mazutu kūrenamų katilų pakurų purkštuvus, būtina patikrinti, ar pakuroje ir dujotakiuose nėra pašalinių daiktų; taip pat patikrinti purkštukų įrenginį, įsitikinti, ar nėra kuro nutekėjimų ir ar pakuroje nėra mazuto.
\n
Patikrinti arba uždaryti viršutinio ir apatinio prapūtimo vožtuvus, pagrindinio stabdymo vožtuvą, paskirstymo dėžučių vožtuvus, taip pat vandens matavimo stiklų kranus.
\n
501.Prieš uždegant neautomatizuotų katilų purkštukus, būtina gerai išvėdinti (ne trumpiau kaip 3 minutes) pakurą, kad būtų pašalintas galimas susikaupusių sprogių dujų mišinys.
\n
Vėdinant pakurą atidaromas skląstis (esant natūraliai traukai) arba įjungiamas ventiliatorius (esant įpūtimui).
\n
502.Uždegant purkštuvą (kai nėra automatinio uždegimo įrenginio) reikia naudotis fakelu, pritvirtintu ant metalinio, ne trumpesnio kaip 1 m strypo; fakelas gesinamas specialiame prie pakuros esančiame vamzdyje.
\n
503.Purkštuvo uždegimo metu katilinės mašinistas turi stovėti šalia lango, į kurį įstatomas fakelas, žaliais dažais pažymėtoje denio dalyje, ir nežiūrėti į pakurą.
\n
Į pakurą įvedamas fakelas ir, praėjus ne mažiau kaip 10 sekundžių, atidaromas kuro vožtuvas. Katilo su automatiniu degimo valdymu purkštuvui užgesus, jei per 5 sekundes nepavyksta pakartotinai jo uždegti, būtina tuojau pat rankiniu būdu uždaryti kuro padavimą.
\n
Jeigu fakelas užgęsta purkštukui neužsidegus, nedelsiant turi būti uždaromas kuro padavimo vožtuvas. Pakartotinai purkštuvas gali būti uždegamas tik iš pakuros pašalinus išsipylusį kurą ir ne trumpiau kaip 3 minutes vėdinus dūmtraukį ir pakurą. Šios pertraukos metu purkštuvas yra išimamas ir patikrinamas purkštukas ir antgalis.
\n
Draudžiama uždegti purkštuvus nuo įkaitintos pakuros.
\n
Draudžiama tiek padidinti, tiek sumažinti nustatytą darbinį mazuto slėgį magistralėje prieš purkštuvus.
\n
Susidarant garams dar šaltame mazutu kūrenamame katile, reikia atidžiai stebėti, kad mazutas sudegtų visiškai ir nesikauptų pakuroje.
\n
504.Prieš pradedant katilui dirbti, vandens lygis neturi viršyti darbinio lygio, nes vanduo gali patekti į garo vamzdynus.
\n
Jungiant katilą į magistralę, skiriamasis vožtuvas turi būti atidaromas lėtai: pirmiausia atidaromas truputį, kad magistralėje 3–5 minutes garas būtų prapučiamas per nuleidimo vožtuvą; po 5–10 minučių, priklausomai nuo magistralės ilgio, vožtuvas lėtai atidaromas iki visiško slėgių suvienodinimo katile ir magistralėje.
\n
Įjungti katilą bendram darbui su kitais jau veikiančiais katilais leidžiama tik tada, kai garo slėgis įjungiamame katile 50–100 kPa bus didesnis už slėgį magistralėje. Prieš įjungiant pagrindinį garo vamzdyną, neturintį išankstinės pašildymo sistemos, katilo užsklendžiamasis vožtuvas atidaromas lėtai, stebint garo vamzdyno būklę ir įšilimą (greitai atidarant dėl hidraulinių smūgių gali įvykti vamzdynų sprogimas).
\n
505.Stebint katilo pakuroje degimo procesą, reikia užsidėti mėlynus akinius. Nepatariama ilgai laikyti atidarytas pakuros apžiūros angas (esant dideliems temperatūrų pokyčiams, stiklai gali suskilti). Griežtai draudžiama naudotis apžiūros angomis su įskilusiais stiklais.
\n
506.Elektros purkštuvo kuro tiekimo tūtas galima valyti tik visiškai sustabdžius purkštuvą.
\n
507.Budintysis mechanikas nuolat privalo stebėti vandens lygį katile ir neleisti lygiui nukristi iki pavojingos ribos.
\n
Užvirus vandeniui katile, būtina sumažinti mašinos apsisukimų skaičių ir atidaryti prapūtimo vožtuvus. Taip pat būtina imtis reikiamų priemonių virimui sustabdyti.
\n
Jeigu katile vandens lygis sumažėjo tiek, kad lygio nebesimato, o iš apatinio vandens matavimo krano eina sausas garas, nedelsiant būtina nutraukti katilo maitinimą, užgesinti pakurą ir sustabdyti oro tiekimą į ją, atjungti katilą nuo garo magistralės ir leisti katilui atvėsti.
\n
508.Sustabdant katilą apžiūrai arba remonto darbams jo viduje, bet kitiems katilams dirbant, būtina sustabdytą katilą patikimai atskirti nuo veikiančiųjų. Tuo tikslu statomos plieninės aklės tarp flanšų, jungiančių visus katilo garo ir vandens vamzdynus.
\n
Katilai gali būti atidaromi tik vadovaujant atsakingam už jų būklę mechanikui. Landos ir angos atidaromos vadovaujantis 441 punkto nurodymais ir įsitikinus, kad katile nėra slėgio ir karšto vandens (todėl iš anksto atidaromi atitinkami vožtuvai ir kranai).
\n
Reikia įsitikinti, kad iš jo katilo išleidus vandenį nesusidarė vakuumas, net jeigu ir buvo atidaryti oro kranai vakuumui pašalinti. Tuo tikslu iš dalies atsukamos landų dangčių veržlės ir pasiekus atmosferinį slėgį – nuimami viršutiniai landų dangčiai.
\n
509.Prieš leisdamas žmonėms apžiūrėti katilo vidų, vyresnysis mechanikas turi įsitikinti, kad:
\n
509.1. neveikiančio katilo visos garo, vandens ir kuro magistralės patikimai atjungtos nuo veikiančių katilų magistralių;
\n
509.2. katilas gerai išvėdintas, jame nėra kenksmingų dujų, garų ir mazuto sankaupų.
\n
510.Prieš pradedant darbus katilo pakurose, būtina pradžioje uždaryti dūmtraukio skląstį, arba, jei sustabdomi visi katilai, uždėti užvalkalą ant dūmtraukio viršutinės dalies, kad nesusidarytų skersvėjai.
\n
Dirbti leidžiama, jei temperatūra ne aukštesnė kaip 35°C. Esant aukštesnei temperatūrai (bet ne daugiau kaip 50°C), išimtiniais atvejais leidžiama tik apžiūrėti katilą išbūnant jame ne ilgiau kaip 15 minučių. Apžiūrintysis asmuo privalo dėvėti šilumai nelaidžią aprangą, o šalia katilo privalo būti stebėtojas, pasiruošęs suteikti pagalbą dirbančiajam.
\n
Pakartotiniems darbams katile atlikti darbininkas gali dirbti tik pailsėjęs 10 minučių patalpoje su normalia temperatūra.
\n
511.Katilo įrengimams sugedus, budintysis mechanikas privalo iškviesti vyresnįjį mechaniką ir imtis visų priemonių gedimams likviduoti.
\n
Tais atvejais, kai sugedus garo sistemai ar trūkus vamzdžiams į mašinų ir katilų skyrių patenka didelis garo kiekis, būtina nedelsiant atjungti pažeistą garo magistralės dalį arba sustabdyti mechanizmą ir įjungti ventiliaciją, atidaryti kapus ir angas. Apsaugai nuo garo srovės būtina naudotis visomis esamomis priemonėmis (lentomis, asbesto lapais ir kt.).
\n
Kai garo kiekis toks, kad būti patalpoje neįmanoma, reikia pereiti į apatines aikšteles ir išlipti į viršų per avarinę sraigto veleno šachtą arba per kitą avarinį išėjimą.
\n
Jokiu būdu negalima išeiti iš garu užpildytos patalpos per šachtomis neapsaugotus išėjimus, nes galima nusideginti.
\n
VII. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO PAGALBINIUS MECHANIZMUS IR ĮRENGIMUS 512. Prieš paleidžiant garo mechanizmą, būtina atlikti jo paruošimą vadovaujantis atitinkamų instrukcijų reikalavimais ir atkreipiant ypatingą dėmesį į kruopštų mechanizmo prapūtimą.
\n
513.Draudžiama prasukti garo mechanizmo veleną rankiniu įrenginiu, esant atidarytam pavaros mechanizmo stabdymo vožtuvui.
\n
Mechanizmui pradėjus dirbti, prasukimo įtaisas turi automatiškai atsijungti nuo mechanizmo.
\n
514.Prieš stabdant garo mechanizmą, reikia atidaryti prapūtimo vožtuvus.
\n
Prapučiant cilindrus, sklandžių dėžutes, garo vamzdynus, balionus, kondensacinius indus ir t. t., draudžiama stovėti šalia prapūtimo kranų.
\n
Siekiant išvengti nudegimų, ant prapūtimo vožtuvų yra uždedami vamzdeliai, kurie nukreipia karštą kondensatą ir prapūtimo garus į toliau nuo valdymo pultų esančias vietas.
\n
515.Prieš įjungiant stūmoklinius siurblius, būtina patikrinti, ar atidaryti išleidimo ir įsiurbimo vožtuvai. Draudžiama paleisti siurblį, esant uždarytam išleidimo vožtuvui.
\n
516.Visų rūšių siurblių ardymas leidžiamas tik atjungus skyde siurblio maitinimo srovę ir izoliavus siurblius nuo darbinės aplinkos. Valdymo vietose pakabinami perspėjamieji ženklai „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
\n
517.Paleidžiant oro kompresorių, būtina patikrinti ir atidaryti separatorių vožtuvus, patikrinti ir uždaryti įsiurbimo droselį.
\n
Būtina nuolat stebėti oro kompresoriaus aušinimą ir tepimą. Kompresorius nedelsiant stabdomas pasigirdus smūgiams, netikėtai cirkuliacinėje sistemoje krentant tepalo spaudimui, besitrinantiems paviršiams įkaitus daugiau kaip iki 75°C.
\n
Kompresoriui dirbant, kas valandą atliekamas pirmos ir antros suspaudimo pakopos prapūtimas.
\n
Tropikuose prapūtimas atliekamas kas 30 minučių. Jeigu kompresoriuje automatizuotas paleidimas, prapūtimas, stabdymas – aptarnaujantis personalas stebi tik prietaisų parodymus. Draudžiama atlikti bet kokius darbus be budinčiojo mechaniko nurodymų.
\n
Reikia nepamiršti, kad, aptarnaujant aukšto spaudimo kompresorių, būtina griežtai laikytis instrukcijų reikalavimų, nes galimi sprogimai ir avarijos.
\n
518.Surenkant separatorių, būtina atkreipti dėmesį, ar neliko pašalinių daiktų tarp separatoriaus korpuso ir būgno, taip pat ar teisingai surinktos darbinės lėkštelės. Vertikalaus veleno guolyje neturi būti laisvumo. Draudžiama separatoriaus būgno detales kaitinti ir virinti.
\n
519.Paleidžiant separatorių, pirmiausiai atidaromas spaudžiantysis, o po to – siurbiantysis vožtuvas. Draudžiama paleisti separatorių nenuvalius būgno.
\n
Išjungus separatorių, neleidžiama atsukti sujungimo varžtų, kol nesustojo būgnas.
\n
Prieš sustabdant savaime išsivalantį separatorių, būtina pašalinti šlamą.
\n
Darbo metu pastebėjus vibraciją arba triukšmą, separatorius stabdomas nedelsiant ir šalinamas gedimas.
\n
520.Separatorių ardant, detales reikia dėti ant minkštų medžiaginių arba medinių padėklų. Detalės valomos tik žalvariniais grandikliais arba žalvariniu tinkleliu.
\n
Atidarant separatoriaus būgno dangtelį, reikia patikrinti, ar tvirtai jis laikosi atidarytoje padėtyje.
\n
Vienu metu atliekant kelių separatorių profilaktiką, negalima sumaišyti detalių, nes bus pažeistas separatoriaus būgno balansavimas.
\n
521.Draudžiama veržti čiaupų flanšinių sujungimų varžtus, jei vamzdyne yra slėgis.
\n
522.Jei mechanizmas sustabdytas remontui arba apžiūrai, būtina imtis priemonių, eliminuojančių mechanizmo savaiminio prasisukimo galimybę.
\n
523.Sustojus arba sugedus laivo vairinei mašinai, jūroje esantis laivas stabdomas. Vairinė mašina atjungiama, vairo sektorius užfiksuojamas, uždaromi hidraulinių cilindrų vožtuvai, kad mašina nesuveiktų nuo bangos smūgio į vairo peleką.
\n
Sugedus garinei vairo mašinai, uždaromi šviežio ir atidirbusio garo vamzdynai ir pereinama prie rankinio valdymo.
\n
Esant elektromechaninei pavarai – reikia atjungti reduktoriaus movą ir pereiti prie rankinio valdymo.
\n
524.Šviesos liukas gali būti uždaromas tik budinčiajam mechanikui leidus. Staigiai keičiantis oro sąlygoms (liūtis, štormas) arba kitais ekstremaliais atvejais šviesos liukas uždaromas nedelsiant; vėliau apie tai turi būti pranešta budinčiajam mechanikui.
\n
Jei uždarius šviesos liuką neužtikrinama reikiama oro apykaita mašinų skyriuje, reikia atidaryti išorines koridorių ir mašinų skyriaus duris.
\n
Išėjus iš rikiuotės hidraulinei šviesos liuko pavarai, gedimą galima šalinti tik atjungus hidraulinę pavarą (siekiant išvengti savaiminio šviesos liuko atsidarymo arba užsidarymo).
\n
525.Mašinų skyriaus šviesos liuko valymas ir plovimas (jei šachta aukšta) atliekamas tik laivui stovint. Darbai aukštai esančiose vietose atliekami tik leidus ir dalyvaujant budinčiajam mechanikui, laikantis visų aukštai esančiose vietose atliekamų darbų saugos reikalavimų (III dalies IX skyrius).
\n
Remontui nuėmus šviesos liuko dangtį, anga turi būti aptverta ir ant aptvaro turi būti perspėjamasis ženklas „ATSARGIAI – DANGTIS ATIDARYTAS REMONTUI“.
\n
526.Griežtai draudžiama būti tarp šviesos liuko komingso ir dangčių, jeigu šie dangčiai be fiksatoriaus.
\n
527.Visų paskirčių indai turi būti su aiškiais užrašais, nurodančiais tikslų indo turinio pavadinimą ir galimą pavojų. Apžiūrint indų vidų būtina laikytis šių Taisyklių 41, 969, 973 ir 974 punktų reikalavimų.
\n
Pasiruošimas, organizacija ir darbų atlikimas indų viduje vykdomas vadovaujantis vyriausiojo mechaniko nurodymais ir stebint darbų vadovui.
\n
VIII. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT MAŠINŲ SKYRIUS SU CENTRINIU VALDYMO POSTU IR BUDĖJIMU 528. Automatizuotuose laivuose paleidžiant iš centrinio valdymo posto vieną iš mechanizmų, budintysis mechanikas privalo iš anksto perspėti budintįjį motoristą, jei motoristas budi mašinų skyriuje arba centriniame valdymo poste.
\n
Jei mechanizmą įjungia budintysis motoristas, tuomet motoristas privalo iš anksto informuoti centriniame valdymo poste budintį mechaniką.
\n
529.Tais atvejais, kai pagrindinė energetinė jėgainė valdoma iš tiltelio per centrinį valdymo postą, budintysis mechanikas, laikinai išeidamas iš centrinio valdymo posto, privalo informuoti budintįjį šturmaną.
\n
530.Laivui stovint uoste arba reide bei kitais atvejais, kai nėra nuolatinio budėjimo centriniame valdymo poste, visa signalizacija apie dirbančius mechanizmus turi būti dubliuojama nuolatiniam budėjimui skirtoje patalpoje.
\n
IX. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT MAŠINŲ SKYRIŲ BE NUOLATINIO BUDĖJIMO 531. Ant mašinų skyriaus durų turi būti užrašyta, kad griežtai draudžiama įeiti į šį skyrių be budinčiosios tarnybos arba vyresniojo (vyriausiojo) mechaniko leidimo.
\n
532.Nesant nuolatinio budėjimo mašinų skyriuje, į jį gali įeiti:
\n
532.1. jėgainės tarnybos personalas, gavęs tam išankstinį nurodymą (arba leidimą) iš vyresniojo (vyriausiojo) mechaniko (arba budinčiojo mechaniko) ir perspėjęs apie tai budintįjį kapitono padėjėją;
\n
532.2. budintysis mašinų personalas, gavęs leidimą arba nurodymą iš kapitono budinčiojo padėjėjo.
\n
533.Į mašinų skyrių pasiųstas asmuo dirbantiems įrenginiams patikrinti, pastebėjęs gedimus, turi pranešti jį pasiuntusiam asmeniui.
\n
534.Kokiems nors gedimams likviduoti į mašinų skyrių turi būti siunčiami ne mažiau kaip du žmonės.
\n
Mašinų skyriuje be nuolatinio budėjimo visą laiką turi būti įjungtas normalus apšvietimas.
\n
535.Visas jėgainės tarnybos personalas turi žinoti, kad mechanizmai paleidžiami automatiškai, todėl esant prie mechanizmų ir mašinų būtina elgtis ypač atsargiai.
\n
536.Įeiti į mašinų skyrių ne mašinų komandos asmenims, turintiems vyresniojo mechaniko leidimą patekti į mašinų skyrių, galima tik lydint mašinų skyriaus budinčiosios tarnybos nariams.
\n
537.Išėjus iš mašinų skyriaus, budintysis mechanikas privalo įsitikinti, kad:
\n
537.1. visa avarinė signalizacija veikia;
\n
537.2. patalpoje nėra žmonių;
\n
537.3. visi mechanizmai perjungti į automatinį režimą.
\n
538.Tuo atveju, kai budinčiajam mechanikui vienam reikia įeiti į mašinų skyrių, jis privalo informuoti kapitono budintįjį padėjėją.
\n
X. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LIFTUS 539. Liftą leidžiama panaudoti tik pagal paskirtį ir atsižvelgiant į jo nominalią keliamąją galią arba leistiną žmonių skaičių (keleiviniams liftams).
\n
Keleiviniais liftais leidžiama kelti ir bagažą, o suderinus su laivo vadovybe – ir smulkius daiktus (iki 50 kg).
\n
Ikimokyklinio amžiaus vaikams be suaugusiųjų palydos liftu naudotis draudžiama.
\n
Draudžiama žmonėms keltis liftais, skirtais tik krovinių perkėlimui.
\n
Kiekvieno lifto kabinoje ir prie šachtos durų, kur įlaipinami keleiviai arba pakraunamas krovinys, turi būti iškabintos naudojimosi liftu instrukcijos.
\n
540.Už visų laivo liftų techninę būklę atsako vyresnysis (vyriausiasis) mechanikas.
\n
Liftų apžiūros turi būti atliekamos kiekvieną mėnesį. Apžiūrų metu:
\n
540.1. tikrinama kabinos, šachtos, mašinų skyriaus, aikštelės šalia šachtos durų apšvietimo būklė;
\n
540.2. tikrinama šachtos durų užraktų, durų kontaktų, valdymo ir signalizacijos sistemos būklė, kabinos sustojimo denių lygyje tikslumas.
\n
541.Aptarnaujant liftus ir atliekant jų priežiūrą, reikia griežtai laikytis visų saugumo technikos reikalavimų.
\n
542.Draudžiama:
\n
542.1. paleisti liftą tiesiogiai paveikiant į aparatus, kurie tiekia elektros energiją varikliams;
\n
542.2. atjungti apsauginius ir blokavimo įtaisus;
\n
542.3. naudotis kilnojamais šviestuvais, kurių įtampa didesnė negu 36 V;
\n
542.4. pajungti prie liftų valdymo grandinės elektros įrankius, apšvietimo lempas ir kitokius elektros prietaisus, išskyrus matavimo prietaisus;
\n
542.5. keltis liftu užlipus ant kabinos stogo;
\n
542.6. landžioti po šachtą be pastolių ir kopėčių, taip pat leistis žemyn lynais.
\n
Apžiūros arba darbo metu pastebėjus apsauginių įrenginių, signalizacijos, apšvietimo arba kitus gedimus, kurie gali sukelti pavojų lifto darbo saugumui, liftą reikia sustabdyti, iki bus pašalinti gedimai. Liftą paleisti galima tik leidus asmeniui, remontavusiam liftą.
\n
543.Lifto darbas draudžiamas, jei:
\n
543.1. pažeistas krovininis lynas arba jis nukrito nuo blokų ar būgno;
\n
543.2. sutrikęs normalus stabdžių darbas;
\n
543.3. atsirado neįprastiniai garsai dirbant mechanizmams;
\n
543.4. įrenginio metalinėse konstrukcijose ar jų sujungimuose atsirado deformacijos, įtrūkimai;
\n
543.5. sugedo galiniai jungikliai.
\n
544.Lynų apžiūrą, valymą ir tepimą galima atlikti, tik kai kabina stovi. Šiuos darbus atliekant kabiną perstumti galima tik nurodžius lynų apžiūrą, valymą ir tepimą atliekančiam asmeniui.
\n
Lifto mechanizmo apžiūra, kai išardoma gervė, gali būti atliekama tik pastačius atsvarą ant atramos ir patikimai pritvirtinus kabiną.
\n
545.Nusileisti į apatinę lifto dalį joje esančių įrenginių (buferių, įtempimo įtaisų, greičio reguliavimo įtaiso, kabinos apatinių trinkų) apžiūrai atlikti galima tik įvykdžius šias sąlygas:
\n
545.1. patikrinus šachtos apatinės aikštelės durų kontaktų veikimą;
\n
545.2. atidarius ir užfiksavus tokioje padėtyje šachtos apatinės aikštelės duris, o mašinų skyriaus duris uždarius;
\n
545.3. kabina iš anksto turi būti sustabdyta apytikriai pusantro metro aukštyje virš apatinio denio įlaipinimo aikštelės;
\n
545.4. perstumti kabiną, kai po ja dirba žmonės, draudžiama;
\n
545.5. apžiūrint įrangą lifto mašinų skyriuje ir viršutinių blokų patalpoje, turi būti išjungtas pagrindinis lifto maitinimo jungiklis ir ant jo iškabintas draudžiamasis ženklas „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
\n
546.Valdant liftą iš mašinų skyriaus (kai reguliuojamas lifto ir atskirų jo mechanizmų darbas), perstumiant kabiną į denio aikštelės lygį (kabiną priverstinai sustabdžius arba suveikus galiniam jungikliui), nuimant kabiną arba atsvarą nuo gaudytuvo arba buferio, būtina:
\n
546.1. patikrinti, ar uždarytos šachtos durys;
\n
546.2. išjungti visus kitus valdymo aparatus;
\n
546.3. jei lifto durys valdomos automatiškai, eliminuoti durų atsidarymo galimybę kabinai sustojus denio aikštelės lygyje;
\n
546.4. jei lifto durys atsidaro rankiniu būdu, ant šachtos durų visuose deniuose iškabinti lenteles su užrašu, draudžiančiu atidaryti duris.
\n
547.Sugedus liftui, visos jo šachtos durys turi būti uždarytos ir ant jų turi būti iškabintos lentelės su perspėjamaisiais ženklais ir užrašais „LIFTAS NEVEIKIA“.
\n
VII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI, EKSPLOATUOJANT LAIVO ELEKTROS ĮRANGĄ I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 548. Laivo elektros įrenginių, elektrinių, elektroninių ir puslaidininkinių automatikos priemonių, kontrolės, signalizacijos, matavimo ir apsaugos prietaisų techninis eksploatavimas turi būti atliekamas pagal techninius reikalavimus bei įrangos gamintojų instrukcijas ir rekomendacijas.
\n
549.Laivo elektros įrenginius, atskiras sistemas ir prietaisus aptarnauti gali neelektrotechninio personalo jūrininkai, turintys atitinkamos įrangos, sistemų ar prietaisų savarankiško aptarnavimo patirtį ir kvalifikacinės komisijos suteiktą pradinę arba vidurinę elektrosaugos kvalifikaciją bei išduotą pažymėjimą.
\n
Laivo elektros įrangą prijungti prie kranto elektros tinklų leidžiama laivo įgulos nariams, turintiems ne žemesnę kaip vidurinę elektrosaugos kvalifikaciją.
\n
550.Elektros įrenginių ir automatikos priežiūrą atlieka laivo elektrotechninis personalas, turintis ne žemesnę kaip VK arba AK kvalifikaciją, vadovaujant vyresniajam elektromechanikui – ne žemesnės kaip AK kvalifikacijos.
\n
Tuose laivuose, kur elektrotechninio personalo nėra, elektros įrenginių priežiūra vyriausiojo mechaniko nurodymu gali būti pavesta jėgainės komandos nariams, turintiems VK arba AK kvalifikaciją.
\n
551.Neelektrotechninio ir elektrotechninio personalo nariai, taip pat praktikantai, kurių darbas susietas su elektros įrangos aptarnavimu, turi būti instruktuojami darbų saugos ir sveikatos klausimais. Šis instruktavimas įforminamas darbų saugos darbo vietoje instruktavimų registracijos žurnale.
\n
552.Elektrotechninio personalo asmenys privalo:
\n
552.1. turėti kvalifikacinės komisijos išduotą pažymėjimą apie suteiktą kvalifikaciją;
\n
552.2. išmanyti šias Taisykles, elektros įrenginių ir automatikos sistemų eksploatavimo instrukcijas;
\n
552.3. mokėti išlaisvinti nukentėjusįjį nuo elektros srovės poveikio ir suteikti jam pirmąją pagalbą.
\n
553.Praktikantams, neturintiems 18 metų, leidžiama dirbti elektros įrangos aptarnavimo darbus tik laivo elektromechanikui asmeniškai atsakant ir pastoviai prižiūrint praktikos vadovui.
\n
554.Vyresnysis elektromechanikas (elektromechanikas) arba jį pakeičiantis asmuo privalo:
\n
554.1. sistemingai kontroliuoti laivo elektros įrangos aptarnavimo teisingumą bei elektrosaugos taisyklių laikymąsi;
\n
554.2. pravesti užsiėmimus su neelektrotechniniu personalu (laivavedžiais, mechanikais, denio komanda, maisto bloko darbuotojais ir kt.) dėl šių asmenų aptarnaujamos įrangos, kad galėtų kvalifikuotai ir saugiai su šia įranga dirbti. Užsiėmimai vyksta kartą per 3 mėnesius, taip pat personaliai – atėjus naujam įgulos nariui į laivą. Apie pravestus užsiėmimus įrašoma darbų saugos darbo vietoje instruktavimų registracijos žurnale;
\n
554.3. kontroliuoti, kaip elektrosaugos taisyklių laikosi visi įgulos nariai, ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Jei pats elektromechanikas tokių priemonių priimti negali, jis privalo skubiai pranešti vyriausiajam mechanikui, o jei jo nėra – laivo kapitonui;
\n
554.4. elektrosaugai užtikrinti – taikyti papildomas priemones, įvertinant laivo elektros įrangos ypatumus.
\n
555.Kiekviename laive turi būti sukomplektuotas reikiamas kiekis apsaugos priemonių.
\n
556.Darbams naudojamos apsauginės priemonės, įranga ir įrankiai turi būti išbandyti pagal nustatytus terminus ir įforminta aktais bei žymomis.
\n
557.Atliekant profilaktinius, elektros įrangos izoliacijos varžos atstatymo darbus, kai naudojami plovimo skysčiai, tirpikliai, lakai ir dažai, būtina vadovautis atitinkamomis instrukcijomis. Nesant instrukcijų, darbus atlikti draudžiama.
\n
II. DARBŲ SAUGA VYKDANT OPERATYVINĮ ELEKTROS ĮRANGOS APTARNAVIMĄ 558. Paskirstymo skydų, stočių, pultų, paleidimo ir komutacinės aparatūros, automatikos spintų ir blokų išorinį apžiūrėjimą gali atlikti elektrotechninio arba neelektrotechninio personalo asmuo, jeigu į jo pareigas įeina tokios įrangos apžiūra ir darbas (pagal šių Taisyklių 561 punktą).
\n
Išorinis apžiūrėjimas atliekamas norint patikrinti, ar yra reikiami aptvarai ir gaubtai, kontrolinės ir signalinės pultų ir skydų lemputės, ar nėra atidarytų dangčių, liukų, neuždengtų srovinių dalių ir t. t.
\n
Atliekant išorinį apžiūrėjimą draudžiama nuimti įspėjančiuosius plakatus, įlįsti už apsauginių aptvarų ir gaubtų, liesti srovines dalis ir jas valyti, šalinti pastebėtus defektus.
\n
559.Draudžiama eksploatuoti elektros įrangą ir automatikos sistemas, jei yra atviros srovinės ar besisukančios dalys, prie kurių gali prisiliesti dirbantys žmonės. Šios dalys turi būti su apsauginiais gaubtais arba aptvertos.
\n
560.Paskirstymo skydus, stotis, pultus, paleidimo ir komutacinę aparatūrą, automatikos spintas ir blokus apžiūrėti atidarant dureles gali vienas asmuo, bet tik iš elektrotechninio personalo.
\n
Atliekant tokią apžiūrą reikia elgtis atsargiai, neprisiliesti prie srovinių dalių ir atidarytos aparatūros. Draudžiama atlikti bet kokius darbus, išskyrus tuos, kurie numatyti kaip eiliniai eksploatavimo darbai.
\n
561.Laivo elektrotechniniam personalui numatyti tokie eiliniai eksploatavimo darbai:
\n
561.1. neišjungus įtampos – valymo darbai uždaruose paskirstymo įrenginiuose, skydų patalpose, valdymo postuose (iki aptvarų), įrangos korpusų ir gaubtų valymas ir šluostymas, guolių tepimas, elektros mašinų žiedų ir kolektorių priežiūra, uždarų saugiklių pakeitimas, apšvietimo armatūros remontas ir išorinio bei vidinio (išskyrus labai drėgnas patalpas) apšvietimo lempų keitimas (jei negalima išjungti apšvietimo), išskyrus lempas stiebuose, kolonėlėse ir kitose aukštai esančiose vietose; telefoninio ryšio ir buitinės signalizacijos aparatūros remontas; užrašų ant gaubtų, įrangos korpusų ir aptvarų atnaujinimas;
\n
561.2. išjungus įtampą – magnetinių paleidiklių, mygtukų, kirtiklių, kontaktų ir panašios paleidimo ir komutacinės aparatūros remontas ir tikrinimas (jei ši aparatūra yra ne skyduose ir pultuose); atskirų elektros vartotojų (elektros varikliai, keitikliai, transformatoriai, šildymo prietaisai ir kt.), atskirai esančių magnetinių stočių, valdymo blokų remontas į lydžių atviro tipo saugiklių keitimas; vidinio ir išorinio apšvietimo instaliacijos remontas ir lempų keitimas ypač drėgnose patalpose; izoliacijos varžos matavimas ir kt.
\n
Konkrečių darbų, atliekamų eilinio eksploatavimo metu, sąrašą sudaro laivo vyresnysis elektromechanikas (elektromechanikas).
\n
562.Elektrotechninio personalo atliekami eilinio eksploatavimo darbai įforminami elektrotechniniame formuliare, nurodant laiką, vietą, darbų pobūdį ir atlikėjo pavardę. Formuliarą kasdien turi tikrinti laivo elektromechanikas arba jį pakeičiantis asmuo.
\n
563.Esant avariniam įrengimų išjungimui, aptarnaujantis personalas privalo žinoti, kad dingus įtampai ji vėl gali atsirasti be atskiro įspėjimo.
\n
564.Elektrotechniniam personalui apžiūrint elektros įrangą, reikia nuolat sekti, ar tvarkingi metalinių korpusų ir mechaninių prietaisų komutacinės aparatūros įžeminimai.
\n
565.Draudžiama:
\n
565.1. eksploatuoti laivinius stacionarius ir kilnojamus šviestuvus su nuimtais gaubtais ir be apsauginių tinklelių;
\n
565.2. laikinai prisijungti prie bet kokios apšvietimo armatūros tarnybinėse patalpose, koridoriuose, praėjimuose, kajutėse.
\n
566.Saugikliai įdedami ir išimami būtinai tik išjungus įtampą ir atjungus apkrovimą. Jei nėra galimybės išjungti įtampos, leidžiama keisti uždarus saugiklius, esant iki 400 V įtampai ir apkrovai ir esant didesnei kaip 400 V įtampai, bet atjungtai apkrovai.
\n
Dirbti reikia su dielektrinėmis pirštinėmis, užsidėjus apsauginius akinius ir naudojantis izoliuotomis replėmis (jei saugiklio konstrukcija tai leidžia).
\n
567.Apžiūros metu pastebėjus gedimus, kurių negalima pašalinti 561 punkte numatyta tvarka, apie tai reikia nedelsiant pranešti elektromechanikui arba jį pakeičiančiam asmeniui.
\n
Pastebėjus gedimus, kurie gali sukelti nelaimingą atsitikimą, gaisrą, sprogimą arba avariją, leidžiama budinčiajam elektrikui arba mechanikui atlikti reikiamus išjungimus ir įjungimus be išankstinio vyresniojo (vyriausiojo) mechaniko arba elektromechaniko leidimo, o po to informuoti. Išlaisvinant nukentėjusįjį nuo elektros srovės, srovinių dalių, įtampą išjungti reikia nedelsiant (nelaukiant leidimo), o po to informuoti vyresnįjį mechaniką ir elektromechaniką.
\n
568.Vartotojų įjungimą ir išjungimą apšvietimo jėgos paskirstymo skyduose, pultuose, elektros variklių paleidimą ir sustabdymą, automatikos sistemų įjungimą gali atlikti elektrotechninis arba mechaninės tarnybos personalas. Tai atliekant būtina laikytis 32 punkto reikalavimų.
\n
569.Visus įjungimus ir išjungimus pagrindiniame paskirstymo skyde, centriniame jėgainės valdymo poste gali atlikti tik budintysis mechanikas arba elektromechanikas. Elektros valdymo skyde įjungimus gali atlikti budintysis elektromechanikas.
\n
Brašpilį, špilį, švartavimosi, krovinines ir buksyravimo gerves įjungti išbandymui gali elektrotechninis personalas.
\n
Vairinį įrenginį, pagrindinio variklio distancinio valdymo sistemą, supimosi slopintuvus, skersinius vairus išbandymui turi įjungti elektrotechninis personalas kartu su antruoju mechaniku.
\n
570.Pagrindinio paskirstymo skydo ir avarinio paskirstymo skydo durys turi būti su tvarkingais savaime užsidarančiais užraktais, su rankenomis, kuriomis iš vidaus duris galima atidaryti be raktų. Šios durys turi būti visada uždarytos. Raktai nuo pagrindinio paskirstymo skydo ir avarinio paskirstymo skydo turi būti pas elektromechaniką ir prie pagrindinio variklio valdymo posto arba centriniame valdymo poste.
\n
III. DARBŲ SAUGA ATLIEKANT PROFILAKTINIUS IR REMONTO DARBUS 571. Darbai, atliekami su veikiančiais laivo elektros įrenginiais, saugumo atžvilgiu skirstomi į tris kategorijas:
\n
571.1. darbai, atliekami visiškai išjungus įtampą;
\n
571.2. darbai, atliekami iš dalies išjungus įtampą;
\n
571.3. darbai, atliekami neišjungus įtampos.
\n
571.4. Taip pat gali būti:
\n
571.4.1. darbai, kurie atliekami arti srovinių dalių arba su šiomis dalimis, turinčiomis įtampą;
\n
571.4.2. darbai, kurie atliekami toli nuo srovinių dalių ir šios dalys neturi įtampos.
\n
572.Darbai su visišku įtampos išjungimu yra tokie, kurie atliekami su elektros įrenginiais, mechanizmais arba tam tikrame bare, kur nuo visų srovinių dalių (taip pat ir nuo linijinių bei kabelinių įvadų) atjungta įtampa. Eliminuota įtampos padavimo iš kitų vietų galimybė, nėra priėjimo prie gretimų įtampą turinčių elektros įrenginių, sekcijų, skydų.
\n
573.Darbai su nevisišku įtampos išjungimu yra tokie, kai įtampa išjungta tik darbų atlikimo vietoje, bet greta esančiuose baruose įtampa yra, arba darbo vietoje ir aplink ją įtampa visiškai išjungta, bet yra atviri priėjimai prie gretimų elektros įrenginių, sekcijų su neišjungta įtampa. Šiuo atveju reikia imtis techninių ir organizacinių priemonių, kad dirbantys žmonės, taip pat jų naudojama remontinė įranga ir įrankiai, negalėtų prisiliesti prie srovinių dalių, turinčių įtampą.
\n
574.Darbai su srovinėmis dalimis ir arti jų, esant neišjungtai įtampai, yra tokie:
\n
574.1. kuriuos atliekant būtinos techninės arba organizacinės priemonės (nepertraukiama priežiūra ir kita), kurios eliminuoja dirbančių žmonių arba jų naudojamos remontinės įrangos ir įrankių prisiartinimą prie srovinių dalių;
\n
574.2. kurie atliekami su srovinėmis dalimis naudojant izoliuojančias apsaugines priemones.
\n
Darbai, kurie atliekami neišjungus įtampos, bet toli nuo srovinių dalių su įtampa, yra tokie, kai nėra atsitiktinės galimybės dirbantiems žmonėms ar jų naudojamai remontinei įrangai ar įrankiams prisiartinti pavojingu atstumu prie srovinių dalių su įtampa. Šiuo atveju nėra būtinybės imtis techninių ar organizacinių priemonių, apsaugančių nuo pavojingo prisiartinimo prie srovinių dalių su įtampa.
\n
575.Darbo vietos paruošimas visiškai arba iš dalies išjungus įtampą:
\n
575.1. atliekami būtini įtampos išjungimai ir imamasi priemonių, eliminuojančių įtampos padavimo galimybes į darbų vietą per klaidą ar esant savaiminiam komutacinės aparatūros įsijungimui; taip pat pajungiami kilnojamieji įžeminimai;
\n
575.2. iškabinami perspėjamieji ženklai ir, esant būtinybei, pastatomi aptvarai;
\n
575.3. patikrinama, ar nėra įtampos tose įrengimų dalyse, kur bus atliekami darbai;
\n
575.4. įsitikinus, kad įtampos nėra, jei reikia, statomas kilnojamas įžeminimas ir pakabinamas nurodomasis ženklas „DIRBTI ČIA“.
\n
576.Tose vietose, kur atliekami darbai esant visiškai išjungtai įtampai, prieš darbų pradžią atjungiama:
\n
576.1. srovinės dalys, su kuriomis bus dirbama;
\n
576.2. srovinės dalys, prie kurių galima atsitiktinai prisiliesti darbo metu (šių dalių galima neatjungti, jei jos bus apsaugotos izoliuojančiais antdėklais, užtikrinančiais saugumą).
\n
Atjungimą reikia atlikti taip, kad darbams skirta elektros įranga arba atskiras baras būtų iš visų pusių patikimai atskirti nuo įtampą turinčių srovinių dalių. Atjungiama komutacine aparatūra (jungikliai, automatai, kontaktoriai, skyrikliai, kirtikliai ir kt.) arba išimant saugiklius.
\n
Kai yra kontaktoriai ir kita komutacinė aparatūra su automatiniu arba distanciniu valdymu, reikia įsitikinti, ar tikrai nėra įtampos atjungtose vietose. Tai daroma apžiūrint kontaktų padėtį, o taip tikrinant – ar nėra įtampos komutaciniuose aparatuose, t. y. ar rankenėlės ar rodyklės padėtis atitinka kontakto padėtį.
\n
577.Kad į paruoštą darbo vietą nebūtų paduota įtampa iš transformatorių, būtina atjungti nuo ruošiamos remontui elektros įrangos visus jėgos, matavimo, specialios paskirties transformatorius ir iš aukštos, ir iš žemos įtampos pusės.
\n
578.Tais atvejais, kai darbai atliekami be kilnojamo įžeminimo, reikia imtis papildomų priemonių, apsaugančių nuo atsitiktinio įtampos padavimo į darbo vietą:
\n
578.1. išjungtų aparatų įjungimo įtaisų mechaninis užrakinimas;
\n
578.2. automatų išjungimas;
\n
578.3. izoliuojančių antdėklų panaudojimas kirtikliuose, kontaktoriuose, automatuose ir t. t.
\n
Jei nėra galimybės taikyti šias priemones, būtina atjungti maitinimo linijos laidus.
\n
579.Ant automatų rankenėlių, jungiklių, skyriklių, kirtiklių, ant valdymo raktų ir mygtukų, ant saugiklių lizdų, t. y. ant tų įtaisų, kurių pagalba gali būti paduota įtampa į darbo vietą, yra iškabinamas draudžiamasis ženklas „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“. Šį ženklą iškabina įtampą išjungęs asmuo.
\n
Ant oro tiekimą į tokių aparatų pavaras uždarančių čiaupų iškabinamas draudžiamasis ženklas „NEATIDARYTI – DIRBA ŽMONĖS“.
\n
Baigus darbus šiuos ženklus nuima asmuo, iškabinęs ženklus (arba jį pakeitęs asmuo).
\n
580.Dirbant su iš dalies išjungta įtampa, srovinės dalys su neišjungta įtampa, prie kurių atsitiktinai galima prisiliesti, turi būti apšviestos laikinais aptvarais (sausi, gerai sutvirtinti mediniai skydai, getinaksas, tekstolitas, guma ir kt.) Ant laikinųjų aptvėrimų turi būti iškabinti perspėjamieji ženklai „STOK – PAVOJINGA GYVYBEI“ (iki 1000 V įtampos elektros įrenginiai) arba „STOK – AUKŠTA ĮTAMPA“ (1000 V ir daugiau įtampos elektros įrenginiai).
\n
Dirbant remonto personalui, draudžiama perstatinėti arba nuimti saugos ženklus, laikinus aptvarus, kilnojamą įžeminimą bei įeiti į apsaugotą vietą.
\n
581.Iškabinus saugos ženklus ir pastačius laikinuosius aptvarus, taip pat prieš darbų, atliekamų išjungus įtampą, pradžią reikia patikrinti, ar nėra įtampos darbo vietoje. Įtampos nebuvimą reikia tikrinti tarp visų fazių, tarp kiekvienos fazės ir laivo korpuso bei nulinio laido (jei toks yra).
\n
Įtampos nebuvimą įrenginiuose iki 1000 V tikrina įtampos rodikliu arba nešiojamu voltmetru; naudotis kontrolinėmis lemputėmis leidžiama esant linijinei įtampai iki 200 V.
\n
Prieš tikrinant reikia įsitikinti, ar tvarkingas naudojamas rodiklis arba prietaisas. Tai atliekama juos išbandant ant srovinių dalių, kur žinoma, kad yra įtampa, arba tikrinama su specialiu prietaisu. Jei patikrintas prietaisas iškrito arba buvo sutrenktas, jį reikia pakartotinai patikrinti.
\n
Įtampos rodiklis arba kitas prietaisas (voltmetras ar kontrolinė lempa), skirtas įtampai tikrinti, turi būti apskaičiuotas nominaliai linijinei elektros įrenginio įtampai.
\n
Stacionarūs matavimo prietaisai ir lemputės, signalizuojančios apie įrenginio būklę, yra tik pagalbinės priemonės, kurių parodymai nėra pagrindas spręsti apie įtampos nebuvimą.
\n
582.Kilnojamo įžeminimo įrengimas yra dirbančiųjų apsaugos priemonė nuo atsitiktinio maitinimo ar indukuotos įtampos atsiradimo. Kilnojamas įžeminimas naudojamas atliekant darbus paskirstymo skyduose, spintose ir paleidimo stotyse su visiškai išjungta įtampa bei kabelių magistralėse ir tais atvejais, kai darbų vieta susijusi su išsišakojusia grandine.
\n
Apie būtinybę įrengti kilnojamą įžeminimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia laivo mechanikas.
\n
Įžeminimai turi būti uždėti ant visų fazių srovinių dalių, kurios yra atjungtos darbams atlikti. Įžeminama iš visų pusių, iš kur gali būti paduodama įtampa (taip pat ir dėl antrinės transformacijos). Įžeminimai gali būti uždedami specialiais įtaisais (jungikliais, strypais ir kt.) ir turi būti atskirti nuo tų srovinių dalių ir įrangos, kur tiesiogiai atliekami darbai. Atskiriama automatais, skyrikliais, jungikliais, kirtikliais bei išmontuojant atskiras dalis. Ant paminėtos komutacinės aparatūros rankenėlių ir saugiklių turi būti užkabinti perspėjamieji ženklai „ĮŽEMINTA“ (šių ženklų turi būti tiek, kiek uždėta įžeminimų).
\n
Įžeminimą atlieka tik elektrotechninis personalas, patikrinęs, ar nėra įtampos.
\n
Kilnojamas įžeminimas pradžioje prijungiamas prie laivo korpuso, po to (patikrinus, ar nėra įtampos įžeminimui skirtose dalyse) uždedamas ant srovinių dalių ir patikimai prie jų pritvirtinamas veržtuvais, gnybtais ir kitais įtaisais.
\n
Nuimti įžeminimą reikia priešinga tvarka, t. y. pradžioje nuimama nuo srovinių dalių, po to atjungiama nuo korpuso.
\n
Draudžiama įžeminimui naudoti ne tam skirtus laidus, daryti įžeminimo sujungimus susukant laidus.
\n
583.Įžeminimas nereikalingas dirbant su įrenginiais:
\n
583.1. nuo kurių atjungtos visos šynos, laidai, kabeliai, kuriais gali būti paduota įtampa;
\n
583.2. jei į įrengimus negali būti paduota antrinės transformacijos įtampa nuo pašalinių šaltinių;
\n
583.3. jei šiuose įrenginiuose nesiindukuoja įtampa. Atjungto kabelio galai turi būti užtrumpinti ir įžeminti.
\n
584.Dirbant su nevisiškai išjungta įtampa, turi būti imtasi priemonių, apsaugojančių dirbančiuosius nuo prisilietimo prie turinčių įtampą dalių. Tokioms priemonėms priklauso:
\n
584.1. saugus dirbančiųjų paskirstymas srovinių dalių su įtampa atžvilgiu (585 punktas);
\n
584.2. pagrindinių ir papildomų izoliuojančių apsaugos priemonių panaudojimas.
\n
Be to, turi būti užtikrintas nuolatinis dirbančiųjų stebėjimas.
\n
585.Arti srovinių dalių su įtampa dirbantis asmuo turi stovėti taip, kad srovinės dalys būtų prieš jį arba tik iš vieno šono.
\n
Draudžiama dirbti, jei srovinės dalys su įtampa yra už dirbančiojo nugaros arba iš abiejų jo šonų. Draudžiama dirbti susilenkus, jei išsitiesiant galima prisiliesti prie srovinių dalių su įtampa.
\n
586.Jei nėra galimybės atjungti įtampą, išimties tvarka leidžiama atlikti avarinius darbus esant įtampai. Tokiems darbams priskiriami:
\n
586.1. sugedusių aparatų ir prietaisų komutacinės įrangos ir t. t. pakeitimas;
\n
586.2. įvairios paskirties jungčių įrengimas;
\n
586.3. kaistančių kontaktų valymas ir priveržimas;
\n
586.4. atskiro kabelio prijungimas prie paskirstymo įrenginio ir atjungimas;
\n
586.5. apsaugos priemonių tikrinimas ir reguliavimas;
\n
586.6. komutacinės aparatūros pavarų remontas.
\n
Dirbti su srovinėmis dalimis, turinčiomis įtampą, galima tik leidus laivo elektromechanikui arba vyriausiajam (vyresniajam) mechanikui. Atliekant šiuos darbus reikia laikytis būtinų darbų saugos reikalavimų, naudotis pagrindinėmis ir papildomomis apsauginėmis izoliuojančiomis priemonėmis.
\n
587.Darbus tose vietose, kur yra įtampa, turi atlikti tik kvalifikuoti ir patyrę elektrotechninio personalo asmenys tiesiogiai prižiūrint elektromechanikui. Atliekant šiuos darbus būtina:
\n
587.1. dirbti su dielektrinėmis pirštinėmis ir kaliošais arba stovėti ant dielektrinio kilimėlio;
\n
587.2. naudotis elektromontavimo įrankiais su izoliuotomis rankenomis;
\n
587.3. izoliuotus įrankius laikyti tik už rankenų iki apsauginio žiedo;
\n
587.4. dirbant su srovinėmis vienos fazės dalimis, kitų fazių srovines dalis atskirti guminiais dembliais, mikanitu ir t. t.;
\n
587.5. prisilietus izoliuojančiu įrankiu prie srovinių dalių, nepaliesti aplinkinių daiktų: bortų, pertvarų, laivo korpuso rinkinio detalių, mechanizmų ir įrenginių korpusų ir t. t., neprisiliesti prie greta stovinčių asmenų;
\n
587.6. dirbti apsivilkus kombinezonu su užsegtais rankogaliais ir užsidėjus galvos apdangalą.
\n
Draudžiama naudotis metalo pjūkliukais, dildėmis, metalinėmis ruletėmis ir liniuotėmis bei kitais neizoliuotais įrankiais.
\n
588.Pavojingose patalpose („Saugos taisyklės, eksploatuojant elektros įrenginius“) esant būtinybei galima atlikti darbus neišjungus srovinių dalių įtampos, bet taikant papildomas apsaugos priemones, kurias numato darbus atlikti pavedę asmenys.
\n
Labai pavojingose elektrosaugos atžvilgiu patalpose, taip pat gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dirbti su neatjungtomis srovinėmis dalimis draudžiama.
\n
Elektros darbai stiebuose ir kolonose turi būti atliekami tik išjungus įtampą ir išėmus saugiklius. Netoli stiebo turi būti stebėtojas.
\n
589.Prieš naudojantis apsauginėmis priemonėmis (dielektrinėmis pirštinėmis, kaliošais ir kt.) būtina jas apžiūrėti ir išsiaiškinti, ar nėra pažeidimų, nuvalyti ir nušluostyti dulkes, patikrinti, kokiai įtampai jos skirtos, ir patikrinti, ar nepasibaigęs periodinio patikrinimo terminas. Naudotis netvarkingomis apsaugos priemonėmis arba su pasibaigusiu bandymo terminu draudžiama; tokios priemonės turi būti išbrokuotos.
\n
590.Žodinius ir telefoninius nurodymus remontuoti elektrotechninius įrenginius su įtampa arba esant nevisiškam įtampos atjungimui turi teisę duoti tik vyriausiasis (vyresnysis) mechanikas, vyresnysis elektromechanikas (elektromechanikas).
\n
591.Žodiniai ir telefoniniai nurodymai, atlikus darbus, užrašomi į mašinų budėjimo žurnalą. Užrašo asmuo, gavęs tokį nurodymą. Užrašoma, kas davė tokį nurodymą, darbų turinys ir darbų vieta.
\n
592.Asmuo, žodžiu nurodęs atlikti darbus su elektrotechniniais įrenginiais, atsako už šių darbų atlikimą, darbų saugos užtikrinimą, darbams paskirto personalo kvalifikacinį tinkamumą.
\n
IV. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT didesnės kaip 1000 V ĮTAMPOS LAIVO ĮRENGINIUS 593. Esant 1000 V ir aukštesnei įtampai arba tokios įtampos generatorių sužadinimui, žmonėms negalima būti prie paskirstymo įrenginio.
\n
Draudžiama išjungti laivo eigos jėgainės pultų ir skydų durų blokuotes.
\n
594.Esant būtinybei atlikti remontą ar kitus darbus 1000 V ir didesnės įtampos įrenginiuose, būtina išjungti viso įrenginio arba jo dalies (jei tai įmanoma pagal konstrukcinius ypatumus) įtampą. Taip pat būtina imtis priemonių, neleidžiančių įtampai atsirasti atjungtoje įrenginio dalyje (atjungti nuo tų vietų, iš kur įtampa gali būti paduota, uždėti įžeminimus, iškabinti saugos ženklus). Taip pat turi būti laikomasi šių taisyklių 575 punkto reikalavimų. Už šių reikalavimų vykdymą atsako laivo elektromechanikas.
\n
V. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT ELEKTROS MAŠINAS IR KEITIKLIUS 595. Veikiančias elektros mašinas ir mašininius kirtiklius aptarnauja budintysis mechanikas arba budintysis elektromechanikas.
\n
596.Dirbančios mašinos kolektorių prižiūrėti leidžiama vienam elektrotechninio personalo nariui laikantis atsargumo priemonių:
\n
596.1. reikia saugotis, kad besisukančios mašinų dalys neįtrauktų drabužių ar valymo medžiagų. Dirbti reikia užsidėjus antrankovius, su užsegtais rankogaliais arba su ant riešo užsegtomis pirštinėmis;
\n
596.2. iš kolektorių pusės ir prie rotoriaus žiedų turi būti uždėti guminiai dielektriniai dembliai arba dirbti reikia apsiavus dielektrinius kaliošus;
\n
596.3. draudžiama vienu metu prisiliesti prie skirtingo poliariškumo srovinių dalių arba prie srovinių dalių ir įžemintų mašinos dalių.
\n
Reikia naudotis įrankiais su izoliuotomis rankenomis.
\n
597.Veikiančio dviejų greičių elektros variklio naudojama apvija ir jos maitinimo kabelis turi būti laikomi įtampą turinčiomis dalimis.
\n
598.Darbas besisukančio elektros variklio reguliuojančiojo reostato grandinėse turi būti prilyginamas darbui iki 1000 V įtampos elektros grandinėse, ir reikia laikytis visų atsargumo priemonių.
\n
Šlifuoti besisukančios mašinos kolektorių ir kontaktinius žiedus leidžiama tik su izoliacinės medžiagos trinkelėmis, užsimovus dielektrines pirštines ir atsistojus ant dielektrinio kilimėlio.
\n
Draudžiama šluostyti benzinu ar kitais lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais kolektorių ir kitas įtampą turinčias elektros įrenginio dalis.
\n
599.Atliekant kokius nors elektrinės pavaros arba mechanizmo remonto darbus neardant mazgų, jei šią pavarą arba mechanizmą suka elektros variklis, ant pavaros valdymo rakto arba jungiklio turi būti pakabintas draudžiamasis ženklas „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“. Nuimti ženklą ir įjungti elektros variklį galima tik užbaigus darbus ir elektromechanikui juos patikrinus.
\n
600.Prieš remontuojant elektros variklius, kurie suka siurblius arba ventiliatorius, reikia imtis apsaugos priemonių, kad elektros variklio nepradėtų sukti jo aptarnaujamas mechanizmas (siurblys gali pradėti dirbti kaip turbina, ventiliatorių gali pradėti sukti oro srautas). Tokios apsaugos priemonės yra atitinkamų vožtuvų ir sklendžių uždarymas, besisukančių dalių užfiksavimas arba šių dalių tvirtinimas grandinėmis (užrakinant jas spynomis), ženklų „NEATIDARYTI – DIRBA ŽMONĖS“ pastatymas.
\n
601.Atjungus elektros variklį nuo maitinančiojo kabelio, visos trys kabelio fazės turi būti užtrumpintos ir įžemintos. Kabelio galus įžeminti reikia specialiu tam skirtu kilnojamu įžeminimu, paruoštu laikantis bendrų tokiems įžeminimams keliamų reikalavimų.
\n
602.Darbai su elektros varikliu, kurio maitinimo kabelis atjungtas, jo galai užtrumpinti ir įžeminti, priskiriami darbams su išjungta įtampa.
\n
603.Draudžiama laivo elektros įrangos plovimui naudoti tetrachlormetaną (anglies tetrachloridą), trivalentį chloretileną.
\n
604.Arti veikiančių elektros mašinų draudžiama atlikti darbus, kurių metu susidaro dulkės, taškomas skystis ar ore sklinda metalo dulkės.
\n
605.Paleidžiant ir stabdant elektros mašinas, paleidimo reostatai turi pasiekti kraštutines padėtis. Šios padėtys turi būti pažymėtos ant reostatų gaubtų ir kontrolerių.
\n
606.Izoliuojanti varža turi būti periodiškai matuojama megometru, kaip to reikalauja laivo elektros įrangos techninio eksploatavimo taisyklės.
\n
Sumažėjus izoliacijos varžai žemiau leistinos normos, būtina uždrausti elektros įrangos darbus ir imtis izoliacijos atstatymo priemonių. Matavimų duomenys įrašomi į laivo elektros įrangos techninio eksploatavimo žurnalą.
\n
VI. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT PASKIRSTYMO ĮRENGINIUS, PULTUS IR KOMUTACINĘ APARATŪRĄ 607. Prie pagrindinio ir avarinio paskirstymo skydų, laivo eigos skydo, grupinių paskirstymo skydų, valdymo stočių ir pultų turi būti:
\n
607.1. elektros energijos generavimo ir paskirstymo schemos arba mnemoschemos (prie pultų) su ryškia spalva išskirtomis aukštos įtampos grandinėmis;
\n
607.2. valdymo, blokavimo ir signalizacijos schemos;
\n
607.3. būtini įrankiai.
\n
608.Ant visų automatų, jungiklių, valdymo mygtukų, signalizacijos lempučių ir kitos komutacinės ir signalinės aparatūros turi būti aiškūs užrašai, nurodantys jų paskirtį. Matavimo prietaisų perjungikliai turi būti su užrašais, nurodančiais prie prietaisų prijungiamą imtuvą.
\n
609.Prie ant denio esančių daugiau kaip 36 V įtampos skydų ir pultų denis turi būti padengtas rievėtu, atspariu tepalui, dielektriniu gumos kilimėliu.
\n
610.Draudžiama naudoti lydžius nekalibruotus saugiklių įdėklus, taip pat didesnei negu nominali srovei skirtus įdėklus.
\n
611.Draudžiama eksploatuoti paskirstymo įrenginius ir pultus su nuimtais izoliuojančiais laikikliais arba nuimtais gaubtais, durelėmis, dangčiais, sienelėmis.
\n
612.Draudžiama panaudoti jungiklius ir kitą komutacinę aparatūrą, kurios konstrukcija neapsaugo nuo prisilietimo prie srovinių dalių galimybės.
\n
613.Prieš pradedant komutacinių aparatų su automatiniu ar distanciniu valdymu techninio aptarnavimo darbus, kad šie aparatai klaidingai arba atsitiktinai nebūtų įjungti, būtina:
\n
613.1. išimti visų fazių ar polių valdymo ir jėgos grandinių saugiklius;
\n
613.2. patikrinti uždarytų oro vožtuvų fiksavimą;
\n
613.3. ant distancinio valdymo raktų ir mygtukų iškabinti draudžiamuosius ženklus „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“, ant uždarytų vožtuvų – „NEATIDARYTI – DIRBA ŽMONĖS“.
\n
614.Šalia pagrindinio paskirstymo skydo arba centriniame valdymo poste specialiai įrengtose vietose turi būti laikomos būtinos apsauginės priemonės (dielektrinės pirštinės, botai arba kaliošai, įtampos rodikliai ir kt.) ir saugos ženklai.
\n
615.Elektros matavimo prietaisai, esantys paskirstymo skyduose ir kitose vietose, turi būti patikrinti ir užplombuoti. Prietaisų skalės turi būti su specialiomis žymomis, nurodančiomis nominalią ir ribinę matuojamo dydžio reikšmę. Sugedusius elektros prietaisus būtina tuojau pašalinti.
\n
616.Draudžiama nuimti nuo kontaktorių ir aparatų kibirkščių gesinimo kameras, kai yra įjungtas maitinimas išjungimo arba laikančiojoje ritėje.
\n
617.Atlikti valymo darbus uždaruose paskirstymo įrenginiuose jų neišjungus leidžiama, jei praėjimai pakankamai platūs (ne mažiau kaip 600 mm), kad būtų galima naudotis dulkių siurbliais ar kita įranga. Valyti reikia stovint ant grindų arba stabilių paaukštinimų.
\n
618.Valymo darbai paskirstymo įrenginiuose neišjungus įtampos gali būti atliekami su specialiais šepečiais ir dulkių siurbliais, turinčiais izoliuotus laikiklius.
\n
619.Dulkių siurbliai turi būti su izoliuojančiais tuščiaviduriais kotais, ant kurių uždedamos valymo galvutės. Kotai turi būti apskaičiuoti elektros įrenginio įtampai. Šie kotai turi būti išvalomi prieš pradedant darbą ir periodiškai valomi darbo metu.
\n
620.Galvutės, kurios uždedamos ant tuščiavidurių izoliuojančių kotų, turi būti taip izoliuotos, kad būtų eliminuota gretimų fazių užtrumpinimo galimybė valant izoliaciją.
\n
621.Bet kokius izoliacijos valymo darbus neišjungiant įtampos turi atlikti ne mažiau kaip du elektrotechninio personalo asmenys. Jiems turi būti pravestas specialusis instruktavimas ir įforminta leidime „NURODYMAS“ bei specialiame žurnale.
\n
VII. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS SU KILNOJAMA ELEKTROS ĮRANGA 622. Naudotis kilnojama nuo 50 V iki 220 V įtampos elektros įranga (rankiniai elektros įrankiai, mažosios mechanizacijos priemonės, elektriniai lituokliai, triumų šviestuvai, specializuoti automatikos priemonių tikrinimo įtaisai, buitiniai ir kitokie nešiojami elektriniai prietaisai) leidžiama, jei laive yra specialios konstrukcinės apsaugos priemonės.
\n
623.Dirbant su rankiniais elektros įrankiais būtina naudotis dielektrinėmis pirštinėmis.
\n
624.Dirbant katiluose, pakurose, variklių karteriuose ir kitose ankštose vietose su elektrai laidžiomis sienelėmis, rankinių šviestuvų įtampa neturi viršyti 12 V.
\n
625.Kilnojama elektros įranga turi būti laikoma sausose patalpose. Buitinius elektros prietaisus, triumų šviestuvus ir nešiojamus žibintuvėlius saugo juos naudojantys asmenys. Elektrinių įrankių laikymu rūpinasi elektromechanikas.
\n
626.Laive turi būti vedamas kilnojamos elektros įrangos (elektrinių įrankių, laivinių buitinių elektros prietaisų, triuminių šviestuvų, daugiau kaip 12 V įtampos šviestuvų, keitiklių ir transformatorių ir kt.) apžiūrų žurnalas.
\n
627.Pastebėti kilnojamų elektros įrenginių trūkumai turi būti tuojau pat pašalinami arba šiuos įrenginius elektromechanikas turi paimti iš įrenginius naudojančių asmenų.
\n
628.Už kilnojamų elektros įrenginių techninę būklę atsako vyresnysis elektromechanikas (elektromechanikas).
\n
Sugedę kilnojami elektros įrenginiai turi būti elektromechaniko žinioje ir laikomi atskirai nuo tvarkingų, jie privalo turėti aiškų žymėjimą su užrašu „sugedęs“.
\n
629.Kilnojamos elektros įrangos įjungimui į tinklą reikia naudoti lankstų, guminį, tepalo poveikiui atsparų laidą su izoliacija, apskaičiuota ne mažesnei kaip 500 V įtampai (jei tinklo įtampa 220 V) arba ne mažesnei kaip 750 V įtampai (jei tinklo įtampa 380 V).
\n
630.Kilnojamos elektros įrangos maitinimo kabelį reikia pakabinti arba kitaip patikimai apsaugoti nuo galimų mechaninių pažeidimų. Neleidžiama, kad kabelis tiesiogiai liestųsi su karštais arba tepaluotais paviršiais ir daiktais.
\n
631.Pastebėjus kokius nors elektros įrankio gedimus, darbą reikia tuojau pat nutraukti.
\n
632.Kabelių ir laidų apvalkalus reikia įtraukti į įrankio riebokšlinį įvadą ir patikimai įtvirtinti, kad laidas arba kabelis nelūžinėtų ir nesitrintų.
\n
633.Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kilnojami elektros įrenginiai, turintys specialų gnybtą įžeminimo laidui pajungti, būtų su žyme „žemė“.
\n
634.Iki 50 V įtampos šakutės ir rozetės turi būti žalios spalvos, kad jas būtų galima atskirti nuo 127 V ir 220 V įtampos šakučių ir rozečių.
\n
Visos rozetės privalo turėti žymėjimus, nurodančius, kokiai įtampai ir leistinai apkrovai skirtos arba kokia rozetės paskirtis.
\n
635.Organizuojant darbus ir parenkant įrangą būtina užtikrinti, kad kilnojamos elektros įrangos atlikimas pagal apsaugos lygį atitiktų atliekamų darbų sąlygas.
\n
636.Draudžiama įsinešti transformatorius, keitiklius ir kitą elektros įrangą, kurios maitinimo įtampa didesnė kaip 12 V, į katilus, tankus, variklių karterius ir kitas ankštas vietas su elektrai laidžiomis sienelėmis.
\n
637.Kilnojamus elektrinius šviestuvus pajungti prie transformatorių galima arba aklinai, arba su šakute į rozetę. Šiuo atveju transformatoriaus gaubte turi būti atitinkama rozetė. Elektrinius įrankius, kilnojamus šviestuvus ir triumų šviestuvus maitinti iš autotransformatorių draudžiama.
\n
638.Rankinius elektros įrankius darbui išduoda elektromechanikas ar jo įgaliotas elektrikas.
\n
Konkrečias techninės apsaugos priemones numato elektromechanikas. Ar teisingai taikomos saugos techninės priemonės, kontroliuoja darbų vadovas.
\n
639.Draudžiama dirbti su elektriniu grąžtu arti kabelių trasų arba gręžti pertvarą, kurios kitoje pusėje nutiesti kabeliai.
\n
640.Su elektros įrankiais dirbantiems asmenims draudžiama:
\n
640.1. perduoti elektros įrankį nors ir trumpam laikui kitam asmeniui;
\n
640.2. ardyti elektros įrankį ir patiems atlikti bet kokį remontą paties įrankio bei laidų, rozečių, šakučių ir t. t. (išskyrus elektromechanikų personalą);
\n
640.3. laikyti elektros įrankį už laidų;
\n
640.4. dirbti nesilaikant darbų saugos reikalavimų, elektromechanikų nurodytų išduodant darbui elektros įrankį;
\n
640.5. rankomis šalinti drožles, pjuvenas nesustojus įrankiui veikti.
\n
Dirbant su elektros įrankiais aukštai esančiose vietose reikia laikytis Taisyklių III dalies IV skyriaus reikalavimų.
\n
641.Nutrūkus elektros energijos tiekimui darbo metu, darant pertrauką elektros įrankį reikia išjungti iš tinklo.
\n
642.Triumo šviestuvų maitinimo kabelis turi būti ištisinis su įžeminimo gysla, kurios skerspjūvis ne mažesnis už maitinimo gyslų. Draudžiama kabelį remontuoti, jei nebus užtikrintos pažeistos vietos visiškas hermetiškumas arba bus sudurta įžeminimo gysla.
\n
643.Jei rozetės yra atvirame denyje arba drėgnoje patalpoje, triumų šviestuvus galima įjungti ir išjungti, tik kai rozetėje nėra įtampos. Šviestuvai įjungiami ir išjungiami stacionariu rozetės jungikliu.
\n
644.Lietuje arba kai vanduo ar vandens purslai gali patekti ant elektros įrankio, draudžiama dirbti su elektros įrankiais, kurių maitinimo įtampa didesnė kaip 12 V.
\n
645.Naudotis kilnojamais buitiniais elektriniais šildymo prietaisais galima tik specialiai tam įrengtose vietose.
\n
646.Kilnojami elektriniai mechanizmai (siurbliai, ventiliatoriai, kompresoriai, suvirinimo agregatai ir kt.) turi būti patikimai pritvirtinti jų pastatymo vietose.
\n
Kilnojamų mechanizmų pastatymo vieta turi būti parinkta taip, kad nebūtų užgriozdinti priešgaisriniai ir avariniai išėjimai, praėjimai, trapai, kad ant šių prietaisų nepatektų tepalas, kuras.
\n
647.Prieš įjungiant kilnojamą panardinamą siurblį reikia pastatyti perspėjamąjį ženklą „ATSARGIAI – ELEKTROS ĮTAMPA“. Draudžiama prisiliesti prie atotampų, kabelių ir kitų su siurbliais sujungtų elementų, kai siurblys įjungtas į elektros tinklą.
\n
648.Leidžiama naudotis tik gamykliniais kilnojamais šviestuvais.
\n
VIII. DARBŲ SAUGA REMONTUOJANT KABELIUS 649. Prieš ardant kabelio izoliaciją ar prieš pjaunant kabelį būtina įsitikinti, kad tai būtent reikiamas kabelis, kad jis atjungtas ir imtasi kitų techninių priemonių, leidžiančių dirbti su kabeliu.
\n
650.Remontui skirto kabelio suradimas trasoje atliekamas kruopščiai patikrinant (sekant) kabelius, palyginant jo vietą pagal brėžinius ir kabelių paklojimo schemas, tikrinant ant kabelio esančias žymėjimo lenteles ir markiravimą.
\n
651.Tais atvejais, kai abejojama, ar teisingai nustatytas remontui skirtas kabelis, reikia pasinaudoti indukciniu kabelių paieškos aparatu. Be to, reikia patikrinti, ar nėra įtampos kabelyje. Tikrinama įtampos rodikliu, kuris veikia aktyvios srovės principu.
\n
652.Kabelio movoms užpilti skirta masė šildoma specialiame metaliniame inde su dangteliu ir snapeliu. Iš atidarytos skardinės kabelinė masė šiltu metų laiku išimama karštu peiliu, o šaltu metų laiku – atkertami masės gabaliukai.
\n
Draudžiama šildyti neatidarytas kabelinės masės skardines.
\n
653.Užpilant antikorozinę masę, reikia užsimauti brezentines pirštines ir užsidėti apsauginius akinius.
\n
654.Kabelinė masė kaitinama, indas su mase nukeliamas ir pernešamas užsimovus pailgintas brezentines pirštines ir užsidėjus apsauginius akinius. Draudžiama indą su mase perduoti iš rankų į rankas; perduodant indą reikia jį padėti ant žemės.
\n
Ištirpusi masė maišoma metaline maišykle.
\n
IX. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT AUTOMATIKOS KONTROLĖS, SIGNALIZACIJOS, MATAVIMŲ IR APSAUGOS SISTEMAS 655. Dirbant matavimo prietaisų ir apsaugos priemonių grandinėse, visos antrinės matavimo transformatorių ir įtampos transformatorių apvijos visada turi būti įžemintos. Sudėtingose relinėse apsaugos schemose srovės transformatorių grupė elektra sujungtų antrinių apvijų gali būti įžeminta viename taške.
\n
Esant būtinybei nutraukti matavimo prietaisų ir relių srovės grandinę, srovės transformatoriaus antrinės apvijos grandinė turi būti užtrumpinta specialiai tam skirtu gnybtu.
\n
656.Draudžiama atlikti darbus grandinėse tarp srovės transformatoriaus ir gnybtų, kur yra trumpinimo jungė, nes gali būti pažeistas trumpinimas.
\n
657.Dirbant su srovės transformatoriais arba šių transformatorių antrinėse grandinėse, reikia laikytis tokių reikalavimų:
\n
657.1. pirminių grandinių žymos negali būti naudojamos kaip pagalbiniai srovės laidininkai atliekant matavimo ir kitus darbus;
\n
657.2. matavimo ir apsaugos grandines prijungti prie transformatorių gnybtų tik visiškai sumontavus antrines schemas;
\n
657.3. prietaisai, kuriais tikrinamas poliariškumas, turi būti patikimai prijungti prie antrinės apvijos gnybtų prieš duodant srovės impulsą į pirminę apviją.
\n
658.Dirbti automatikos įrenginių grandinėse galima tik naudojantis darbinėmis schemomis; dirbti be schemų (iš atminties) draudžiama.
\n
659.Dirbant su automatikos įrenginiais būtina naudoti specialius elektrotechninius įrankius su izoliuotomis rankenomis ir kotais; atsuktuvo strypo metalinė dalis turi būti izoliuota nuo koto iki atsuktuvo darbinės dalies.
\n
660.Matavimo, valdymo signalizacijos ir apsaugos grandinių tikrinimą leidžiama atlikti tik elektrotechninės dalies asmeniui.
\n
661.Dirbant įtampos transformatorių grandinėse, kai maitinimas yra iš pašalinio šaltinio, būtina išimti aukštesnės ir žemesnės įtampos saugiklius ir atjungti antrinių apvijų automatus.
\n
662.Esant būtinybei atlikti kokius nors darbus su kontrolės ir apsaugos automatine aparatūra arba jos grandinėse, esant įjungtai pagrindinei įrangai, būtina imtis papildomų priemonių, kad ši įranga atsitiktinai nebūtų išjungta.
\n
663.Draudžiama ant automatikos skydų arba arti šios aparatūros atlikti vibraciją ir sutrenkimus sukeliančius darbus, nes gali klaidingai suveikti relės.
\n
664.Komutacinius perjungimus, jungiklių, skyrinklių ir kitos aparatūros įjungimą ir išjungimą, agregatų paleidimą ir sustabdymą, jų darbo režimų reguliavimą ir kitus automatikos derinimo ir tikrinimo darbus galima atlikti tik leidus vyresniajam mechanikui arba elektromechanikui.
\n
X. DARBŲ SAUGA ATLIEKANT ĮRANGOS BANDYMUS IR MATAVIMUS 665. Elektros įrangos ir automatikos sistemų bandymus laive galima atlikti tik leidus elektromechanikui ir jam stebint.
\n
Bandymus atlikti gali būti pavesta tik asmenims, kurie:
\n
-yra specialiai pasirengę ir patikrintas jų bandymų schemų ir šio skyriaus taisyklių išmanymas;
\n
-turi praktinę veikiančių elektros įrenginių bandymų patirtį.
\n
Nurodytas žinių patikrinimas atliekamas kartu su darbų saugos taisyklių žinių patikrinimu. Žinių (atestavimų) patikrinimo komisijos sudėtį papildyti turėtų įrangos bandymų specialistas, turintis atitinkamą kvalifikaciją.
\n
666.Darbo apiforminimą, įtampos išjungimą, plakatų iškabinimą, aptvarų pastatymą, patikrinimą, ar nėra įtampos, įžeminimų įrengimą, leidimą atlikti darbus ir t. t. atlieka elektrotechninis personalas, vadovaudamasis bendromis Taisyklėmis.
\n
667.Neleidžiama skirtingoms brigadoms vienu metu atlikti bandymus ir remonto darbus viename objekte.
\n
668.Prieš bandymų pradžią reikia patikrinti, ar yra stacionarus bandomos įrangos gaubtų įžeminimas.
\n
Pastaba. Bandymų įrangos gaubtą ir valdymo pulto karkasą įžemina bandymus atliekantis personalas.
\n
669.Įrangos bandymo schemas surenka bandymus atliekantis personalas.
\n
670.Bandymų vieta, taip pat sujungimų laidai, kurie bandymo metu turi įtampą, turi būti aptverti arba šalia bandymų vietos turi būti stebėtojas. Aptvarai gali būti iš skydų, lejerių ir kt. Ant visų aptvarų turi būti iškabinti perspėjamieji ženklai „STOK – AUKŠTA ĮTAMPA“.
\n
Be to, jei bandymui skirti laidai turi 1000 V ir didesnę įtampą ir yra už elektros įrenginio patalpos ribų, tai praėjimuose arba ant trapų be aptvarų būtinai turi būti vienas ar keli instruktuoti asmenys (stebėtojai). Jie perspėja apie gręsiantį pavojų prisiartinus prie šių laidų arba užėjus už aptvaro.
\n
671.Bandomą įrenginį saugantiems žmonėms darbų vykdytojas turi nurodyti, kokiu laiku ši įranga turi būti laikoma turinčia įtampą.
\n
Visais atvejais darbų vadovas turi gauti patvirtinimą iš apsaugai paskirtų žmonių, kad jie žino bandymų pradžios laiką ir kad jie yra savo poste.
\n
Paskirti stebėtojais žmonės savo postą gali palikti tik darbų vadovui nurodžius.
\n
672.Bandant kabelį, kurio priešingas galas yra uždaroje patalpoje arba paskirstymo įrenginio narvelyje, ant durų arba aptvaro iškabinamas draudžiamasis ženklas „STOK – AUKŠTA ĮTAMPA“, o ant atjungtų skyriklių laidų – „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
\n
Jei šių patalpų arba narvelių durys neužrakintos arba bandomas remontuojamas kabelis trasoje suskaidytas į atskiras dalis, tai prie patalpos arba narvelio durų, kur yra suskaidyto kabelio galai, be ženklo „STOK – AUKŠTA ĮTAMPA“, dar turi būti pastatyta ir apsauga, kuri neprileistų žmonių prie kabelio.
\n
673.Bandymo įtaisą prijungti prie 380/220 V įtampos tinklo reikia per kirtiklį arba kitą komutacinį aparatą su vizualiai matoma peilių ar kontaktų padėtimi.
\n
Leidžiama naudoti kirtiklius, kurių peiliai yra už skydo, su sąlyga, kad yra labai patikimai sujungta valdymo rankenėlė su judančiais kontaktais ir be vargo galima įsitikinti, kokia peilių padėtis.
\n
Pastaba. Esant 220 V įtampai galima naudotis rozetine šakute.
\n
674.Laidas, kuriuo tiekiama aukštesnė įtampa nuo bandymo įtaiso bandomajam įrenginiui, turi būti patikimai pritvirtintas tarpiniais izoliatoriais, izoliuojančiomis pakabomis ir t. t., kad šis laidas atsitiktinai neprisiliestų prie įtampą turinčių srovinių dalių.
\n
Atstumas tarp sujungimo laidų su bandomąja įtampa ir srovinių dalių su darbine įtampa turi būti ne mažesnis kaip 15 cm.
\n
675.Prieš paduodant bandomąją įtampą į bandymo įtaisą, būtina:
\n
675.1. patikrinti, ar visi bandyme dalyvaujantys žmonės yra darbo vietose, ar nėra pašalinių žmonių ir ar įjungti šviesos tablo „ĮJUNGTA ĮTAMPA“;
\n
675.2. perspėti bandymų brigadą žodžiais „JUNGIU ĮTAMPĄ“, nuo bandymo įtaiso išėjimo nuimti įžeminimą, įjungti kirtiklį 380/220 V įtampos tiekimui.
\n
Nuo įžeminimo strypų nuėmimo momento visas bandymo įtaisas kartu su sujungimo laidais turi būti laikomas įrenginiu, turinčiu įtampą. Atlikti bet kokius perjungimus bandymo schemoje ir bandomajame įrenginyje draudžiama.
\n
676.Baigus bandymą, darbų vadovas:
\n
676.1. mažina bandymo įtaiso įtampą iki nulio;
\n
676.2. išjungia kirtiklį, tiekiantį 380/220 V įtampą;
\n
676.3. įžemina bandymo išėjimą;
\n
676.4. praneša apie darbų pabaigą brigados nariams „ĮTAMPA IŠJUNGTA“;
\n
676.5. išjungia tablo.
\n
Tik po to galima perjungti laidus bandymo įtaise arba, jei bandymas baigtas, laidus atjungti ir nuimti aptvarus.
\n
Kabelių linijos izoliacijos bandymui, taip pat po bandymo kabelį reikia iškrauti į korpusą ir įsitikinti, kad jame visiškai nėra krūvio. Tik tuomet leidžiama nuimti saugos ženklus.
\n
677.Naudojantis kilnojamu arba stacionariu bandymo įrengimu, turi būti išlaikytos tokios sąlygos:
\n
677.1. bandymo įrenginys turi būti suskirstytas į dvi dalis; vienoje dalyje yra operatorius ir aparatūra, kurios įtampa iki 1000 V, antrojoje dalyje – daugiau kaip 1000 V įtampos aparatūra ir srovinės dalys;
\n
677.2. 1000 V ir didesnės įtampos dalys turi būti visiškai aptvertos ir eliminuota prisilietimo prie jų galimybė;
\n
677.3. mažesnės kaip 1000 V įtampos aparatūra (kirtikliai, saugikliai ir kt.) turi būti išdėstyti taip, kad būtų užtikrintas saugus ir patogus stebėjimas ir aptarnavimas.
\n
678.Matavimus kilnojamais prietaisais ir srovės matavimo replėmis turi atlikti du asmenys.
\n
679.Matavimams reikia naudoti reples su ampermetru, įtaisytu jų darbinėje dalyje. Neleidžiama naudoti replių su iškeltu ampermetru.
\n
Matavimus reikia atlikti apsimovus dielektrines pirštines, užsidėjus akinius, kaliošus (arba stovėti ant izoliuojančio pagrindo), reples laikyti nusvirusias. Draudžiama, žiūrint į parodymus, lenktis prie ampermetro.
\n
Matavimų metu draudžiama prisikišti prie prietaisų, rezistorių, laidų, matavimo transformatorių.
\n
680.Matavimus galima atlikti tik tose šynų vietose, kur atstumas tarp skirtingų fazių srovinių dalių bei tarp srovinių dalių ir įžeminimo detalių yra pakankamas, kad būtų galima išvengti oro izoliacinio tarpo pramušimo (oro izoliacinį tarpą sumažina replių darbinės dalys).
\n
681.Naudotis srovės matavimo replėmis, kai kabeliuose įtampa didesnė kaip 1000 V, galima tik tais atvejais, jei kabelio gyslos izoliuotos ir atstumas tarp jų nemažesnis kaip 250 mm.
\n
682.1000 V ir didesnės įtampos įrenginiuose kilnojamais matavimo prietaisais matavimus atlikti galima tik būtinai naudojant stacionarius transformatorius. Tiesioginiai matavimai tokiuose įrenginiuose galimi tik specialiai tam skirtais prietaisais.
\n
683.Kilnojamų prietaisų prijungimas ir atjungimas 1000 V ir didesnės įtampos elektros grandinėse, kai yra būtinybė nutraukti grandinę, galimas tik visiškai išjungus įtampą.
\n
684.Esant iki 1000 V įtampai šynose, matavimus srovės matavimo replėmis galima atlikti tik stovint ant denio arba ant specialios pakylos.
\n
685.Matuojant replėmis kiekvienos fazės srovę iki 1000 V įtampos įrenginiuose, jei fazės išdėstytos horizontaliai, būtina vieną fazę nuo kitos atskirti izoliuojančiais tarpikliais. Tai daroma apsimovus dielektrines pirštines.
\n
686.Esant įtampai iki 2,5 kV, matuoti megometru leidžiama tik elektrotechninio personalo specialiai apmokytiems asmenims.
\n
687.Elektros įrenginio kokios nors dalies izoliacijos varžą galima matuoti tik tuomet, kai ši dalis iš visų pusių atjungta. Megometru matuojantis asmuo turi pats asmeniškai įsitikinti, kad šis reikalavimas įvykdytas ir kad darbo vieta paruošta.
\n
688.Linijos, galinčios įtampą gauti iš kitos pusės, izoliaciją leidžiama bandyti tik tuo atveju, jei iš elektros įrenginių aptarnaujančio atsakingo asmens gautas pranešimas telefonu (arba kitokiu būdu taip, kad šį pranešimą būtų galima patikrinti) apie tai, kad linijiniai skyrikliai ir jungikliai išjungti ir pakabinti draudžiamieji ženklai „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
\n
689.Elektros variklių izoliacijos būklei kontroliuoti pagal eksploatavimo instrukcijų reikalavimus magometru matuoti galima varikliui sustojus arba jam sukantis, bet esant nesužadintam. Matavimus gali atlikti elektrotechninis personalas arba remontininkai stebint elektrotechninio personalo atstovui.
\n
Rotorių inkarų ir sužadinimo grandinių izoliacijos bandymus gali atlikti vienas elektrotechninio personalo asmuo; statorių izoliacijos bandymus – ne mažiau kaip du žmonės.
\n
XI. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT AKUMULIATORINES BATERIJAS IR PATALPAS 690. Akumuliatorinės patalpos raktas turi būti pas elektromechaniką arba pas atsakingą už elektros įrangos būklę laive asmenį. Asmenims, kuriems leista aptarnauti akumuliatorių baterijas, raktas išduodamas bendrais pagrindais baterijų apžiūrėjimo ir darbo laikui.
\n
691.Akumuliatorių patalpoje draudžiama rūkyti, įeiti su ugnimi, naudotis elektriniais šildymo prietaisais ir aparatais, galinčiais sukelti kibirkštis.
\n
Ant akumuliatorių patalpos durų iš išorės turi būti ženklas „ATSARGIAI – SPROGIMO PAVOJUS“. Ant akumuliatorių spintų ir dėžių taip pat turi būti užrašas „AKUMULIATORIAI“ ir perspėjamasis ženklas „ATSARGIAI – SPROGIMO PAVOJUS“. Akumuliatorių patalpoje, dėžėse ir spintose turi būti akumuliatorinių įrenginių eksploatavimo instrukcijos.
\n
692.Aptarnauti akumuliatorių baterijas leidžiama elektrotechninio personalo asmenims, turintiems specialų parengimą iš akumuliatorinių įrenginių konstrukcijos ir eksploatavimo, mokantiems teikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjus nuo rūgščių, šarmų, švino, elektros srovės poveikio.
\n
693.Kiekviename akumuliatoriniame skyriuje turi būti:
\n
693.1. apsauginiai akiniai;
\n
693.2. stiklinis arba porcelianinis 1,5–2 litrų talpos indas su snapeliu (ąsotis) elektrolito paruošimui arba papildymui destiliuotu vandeniu;
\n
693.3. neutralizuojantis 5% druskos tirpalas vandenyje;
\n
693.4. 0,5 litro 10% amoniako tirpalas rūgštiniams akumuliatoriams ir 10–12% boro rūgšties (acto esencijos – viena esencijos dalis ir aštuonios vandens dalys) šarminiams akumuliatoriams.
\n
694.Ant visų elektrolito, distiliuoto vandens, neutralizuojančių tirpalų indų turi būti aiškūs užrašai, nurodantys šių indų turinį.
\n
695.Akumuliatorių rūgštis turi būti laikoma atskiroje patalpoje, stikliniuose sandariai uždarytuose induose, sudėtuose į pintus krepšius. Krepšiai sustatomi ant denio ir patikimai pritvirtinami. Kiekvienas indas turi būti su žymėjimo lentele, kurioje nurodytas rūgšties pavadinimas, standartas ar techninės sąlygos, masė, pagaminimo data. Tušti rūgšties indai turi būti laikomi analogiškai.
\n
696.Visus darbus su rūgštimis ir šarmais gali atlikti tik specialiai apmokyti žmonės.
\n
697.Indus pernešti gali tik du žmonės su specialiais neštuvais ar kita įranga, kuri užtikrina indų saugumą juos pernešant. Indas ant neštuvų patikimai tvirtinamas indo dviejų trečdalių aukštyje.
\n
Pilstyti rūgštį iš indų galima tik pakreipus indą specialiu įtaisu, kuris indą palaiko ir įtvirtina pakreiptoje padėtyje.
\n
698.Ruošiant elektrolitą, rūgštį reikia lėtai su pertraukomis (kad tirpalas per daug neįkaistų) plona čiurkšle pilti iš indo, kurio talpa ne didesnė kaip 1–2 litrai, į indą su destiliuotu vandeniu.
\n
Tirpalą reikia visą laiką maišyti stikline arba ebonitine lazdele.
\n
Draudžiama ruošiant elektrolitą pilti vandenį į rūgštį, nes susidaro purslai. Elektrolitą ruošti reikia atspariame rūgšties ir temperatūros poveikiui inde (keramikiniame, ebonitiniame). Draudžiama naudotis plieniniais ir variniais indais.
\n
Ruošiant elektrolitą specialiuose stikliniuose induose, reikia imtis atsargumo priemonių, nes pakilus tirpalo temperatūrai stiklas gali skilti.
\n
699.Dirbant su rūgštimis ir šarmais, reikia apsirengti specialius rūgščių poveikiui atsparius drabužius (vilnonius arba medvilninius, su rūgštims atspariu impregnavimu), užsidėti guminę prijuostę, apsauginius akinius, apsiauti guminius batus ir apsimauti pirštines. Kelnės turi būti užleistos ant batų. Reikia nepamiršti, kad ant odos patekusios mikroskopinės švino oksido dalelės gali sukelti uždegimą. Ant odos patekusi sieros rūgštis nudegina, o jos garai, patekę į kvėpavimo takus, degina gleivinę. Ant odos ir drabužių patekusi sieros rūgštis ir elektrolitas neutralizuojami 5% vandeniniu sodos tirpalu, o neturint šio tirpalo – vandens srove.
\n
Pastaba. Laive turi būti sukomplektuoti visi šiame paragrafe paminėti specialūs drabužiai.
\n
700.Šarmus tirpinti reikia plieniniame arba ketaus inde. Stikliniame inde šarmą tirpinti nerekomenduojama, nes stipriai tirpalui įkaitus stiklas gali suskilti. Draudžiama naudotis cinkuotais, alavuotais, aliumininiais, variniais, keramikiniais, emaliuotais ir švininiais indais, taip pat rūgšties elektrolitui ruošti skirtais indais.
\n
701.Natrio šarmas sugeria iš oro anglies dioksidą, todėl jį reikia laikyti hermetiškai uždarytame inde. Sausas natrio šarmas laikomas plieninėse hermetiškai uždarytose dėžutėse, o skystas – stikliniuose induose, įdėtuose į medines dėžes.
\n
702.Atidarant šarmo įpakavimą, reikia laikytis atsargumo priemonių. Smulkinti natrio šarmo gabalus galima specialiomis bertuvėmis, uždengus maišo audiniu arba švariu skuduru, kad neišsibarstytų ir nepatektų ant veido. Draudžiama natrio šarmą imti rankomis (net ir su pirštinėmis). Tam reikia naudotis specialiomis žnyplėmis arba šaukštu.
\n
703.Visi darbai su sausu natrio šarmu ir su jo koncentruotu tirpalu turi būti atliekami užsidėjus apsauginius akinius, guminę prijuostę ir apsimovus gumines pirštines.
\n
704.Ant odos arba akių gleivinės patekęs šarmas ardo audinius (atsiranda opos). Ypač pavojingas net ir nedidelio šarmo kiekio patekimas į akis. Patekus šarmui ant odos arba į akis, būtina tuojau pat pažeistą vietą nuplauti boro rūgšties tirpalu (10% vandens tirpalas odai, 2% tirpalas akims) ir gausiai – vandeniu. Po to reikia kreiptis į gydytoją.
\n
705.Aptarnaujantis personalas, dirbdamas akumuliatorių patalpoje, neturi liesti plikomis rankomis (kai yra sumušimų arba įbrėžimų) akumuliatorių, rūgščių ir šarmų indų. Baigus darbą akumuliatorių patalpoje, reikia kruopščiai nusiplauti rankas ir veidą muilu, paskalauti burną.
\n
706.Esant nudegimams nuo rūgšties arba šarmo, reikia kreiptis į gydytoją.
\n
707.Išpiltą rūgštį reikia surinkti gumine kriauše, o išpylus didelį kiekį – apipilti pjuvenomis ir sušluoti šepečiu. Negalima naudoti pakulų arba skudurų. Vieta, kur buvo išpilta rūgštis arba elektrolitas, surinkus skystį, neutralizuojama šluostant skuduru, suvilgytu 10% amoniako tirpale arba kalcinuotosios sodos vandens tirpale.
\n
708.Rūdis nuo akumuliatorių metalinių paviršių reikia valyti žibale suvilgytu skuduru. Draudžiama šiam tikslui naudoti metalinius įrankius, švitrinį popierių.
\n
709.Esant būtinybei akumuliatorių patalpoje atlikti remonto darbus, susijusius su litavimu, alavavimu, arba kai naudojami lituokliai, dujiniai degikliai, litavimo lempos, elektriniai tigliai, reikia laikytis tokių reikalavimų:
\n
709.1. darbus pradėti galima ne anksčiau kaip po 2 valandų pabaigus akumuliatorių pakrovimą. Nuolatinio įkrovimo principu veikiančias baterijas prieš 2 valandas iki darbų pradžios reikia pervesti į išsikrovimo režimą; iki darbų pradžios (ne mažiau kaip prieš 20 minučių) turi būti įjungta ventiliacija, kad visiškai pašalintų sprogias dujas iš patalpos;
\n
709.2. darbo metu turi nesustojamai veikti ventiliacija;
\n
709.3. darbų vieta nuo baterijų turi būti atskirta ugniai atspariais skydais (asbestiniais ar kt.).
\n
710.Visus su montažu ir demontažu susietus darbus galima atlikti tik atjungus baterijas. Veržlių raktas ir kiti metaliniai daiktai gali užtrumpinti akumuliatorius ir susidarys kibirkštys. Tai gali sukelti sprogimo pavojų, todėl naudotis metaliniais įrankiais reikia labai atsargiai. Nedarbinės metalinių įrankių dalys turi būti izoliuotos.
\n
711.Akumuliatorinių patalpų ventiliacija turi būti įjungiama prieš pradedant akumuliatorių įkrovimą ir išjungiama ne anksčiau kaip praėjus 1,5 valandos po įkrovimo pabaigos.
\n
712.Prieš pradedant įkrovimą, būtina patikrinti (apžiūrint iš išorės) nesprogaus šviestuvo būklę; oro ištraukimo ir įpūtimo kanalų būklę; laidų antgalių tvirtinimą gnybtuose; tarpelementinių jungčių kontaktus; ventiliacinių kamščių būklę.
\n
713.Neleistinas rūgštinių ir šarminių akumuliatorių laikymas vienoje patalpoje. Šarminių akumuliatorių patalpose neturi būti rūgštinių akumuliatorių įrangos ir detalių, nes ir labai mažas rūgšties (arba jos garų) kiekis suardo šarminius akumuliatorius.
\n
VIII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI EKSPLOATUOJANT LAIVO ŠALDYMO ĮRENGINIUS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 714. Šaldymo įrenginių patalpose vėdinimas turi veikti ir dirbant refrižeratoriniam įrenginiui, ir jį remontuojant. Jei remonto metu įtariama, kad vėdinimo sistema dirba blogai, reikia pasinaudoti kilnojamu ventiliatoriumi arba imtis kitų priemonių kenksmingoms dujoms pašalinti. Darbus galima tęsti tik atliktus oro aplinkos kontrolinį patikrinimą.
\n
715.Dirbant su amoniakiniais šaldymo įrenginiais, jei ore pajuntamas šaltnešio agento kvapas, būtina:
\n
715.1. išeiti iš patalpos ir uždaryti duris;
\n
715.2. įjungti avarinę ištraukiamąją ventiliaciją ir pranešti budinčiajam mechanikui;
\n
715.3. užsidėti dujokaukę ir įeiti į patalpą; prie įėjimo į patalpą palikti stebėtoją, duris į patalpą palikti atviras;
\n
715.4. sustabdyti kompresorius;
\n
715.5. uždaryti šaltnešio tiekimo vožtuvus iš kondensatoriaus ir resiverio;
\n
715.6. išsiaiškinti garų nutekėjimo priežastį ir imtis visų priemonių jiems pašalinti;
\n
715.7. jei neimanoma likviduoti šaltnešio nutekėjimo, reikia pasinaudoti šaltnešio avariniu išpylimu už borto.
\n
716.Dirbant su freoniniais šaldymo įrenginiais, šaltnešio garus refrižeratoriniame mašinų skyriuje galima nustatyti su haloidine lempa (freonas neturi kvapo). Jei patalpos ore yra šaldiklio garų, būtina:
\n
716.1. įjungti avarinę ištraukiamąją ventiliaciją ir pranešti budinčiajam mechanikui apie freono nutekėjimą;
\n
716.2. užsidėti izoliuojančią dujokaukę ir įeiti į patalpą prie durų paliekant stebėtoją, durys į patalpą paliekamos atviros;
\n
716.3. sustabdyti kompresorius;
\n
716.4. uždaryti šaltnešio sistemos vožtuvus;
\n
716.5. išsiaiškinti freono nutekėjimo priežastį ir imtis visų būtinų priemonių nutekėjimui likviduoti.
\n
Pastaba. Refrižeratorinio mašinų skyriaus ore esant freono garams, negalima naudotis atvira ugnimi, taip pat daiktais, kurių temperatūra per 200°C, nes freonui užsidegus susidaro fosgenas (nuodinga medžiaga).
\n
717.Kilus gaisrui, esant dideliems šaltnešio nutekėjimams arba esant kitai avarinei situacijai, būtina:
\n
717.1. uždaryti ortakių sklendes – jei triumas aušinamas oru;
\n
717.2. sustabdyti avariniu jungikliu (esančiu ne refrižeratoriniame mašinų skyriuje) kompresoriaus elektros variklį ir paleisti drėkinimo sistemą, kad vanduo sugertų amoniaką (jei susidarė daug amoniako garų);
\n
717.3. atidaryti šaltnešio avarinio išleidimo sistemos vožtuvą ir išleisti šaltnešį iš sistemos.
\n
718.Jei laive yra šaldymo įrenginys, turi būti tiek atitinkamų dujokaukių, kad užtektų visiems aptarnaujantiems šaldymo įrenginį (bet ne mažiau kaip 2 dujokaukės). Taip pat turi būti dujokaukėms skirtų filtrų atsarga.
\n
Prie amoniakinių šaldymo įrenginių turi būti specialios filtruojančios pramoninės dujokaukės ir dujoms nelaidūs kostiumai. Jų turi būti tiek, kiek yra dirbančiųjų. Prie freoninių šaldymo įrenginių turi būti šlanginės izoliuojančios dujokaukės su priverstiniu oro tiekimu.
\n
Pastaba. Jei freoniniai šaldymo įrenginiai yra bendrame mašinų ir katilų skyriuje, izoliuojančių dujokaukių turi būti tiek, kiek vienu metu dirba žmonių mašinų skyriuje.
\n
719.Dujokaukės ir kostiumai laikomi užplombuotose spintose:
\n
719.1. jei yra atskiras refrižeratorinis mašinų skyrius – prie įėjimo į šį skyrių;
\n
719.2. jei freoniniai šaldymo įrenginiai yra bendrame mašinų ir katilų skyriuje – prie kompresoriaus.
\n
Šiose spintose taip pat turi būti guminės pirštinės, šiltos pirštinės, apsauginiai akiniai, batai (pagal dirbančiųjų skaičių) ir du izoliuojantys kvėpavimo aparatai.
\n
Pastaba. Esant freoniniams šaldymo įrenginiams, apsauginiai kostiumai nereikalingi.
\n
720.Apsauginiai specialūs drabužiai ir inventorius turi būti tvarkingi ir jų nelaidumas dujoms turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius.
\n
721.Triumus šaldančių baterijų apsaugai nuo pažeidimų būtina laikytis tokių atsargumo priemonių:
\n
721.1. šaldančių baterijų aptvarai turi būti tvarkingi;
\n
721.2. vamzdžius reikia saugoti nuo smūgių, negalima lipti ant vamzdžių.
\n
722.Dirbant atšaldytose patalpose, reikia šiltai apsirengti.
\n
723.Jei laivuose yra šaldymo įrenginiai su tiesioginiu išgarinimu, galimas šaltnešio nutekėjimas toje patalpoje, kur yra garintuvas. Todėl įeiti į šaldymo kameras ir refrižeratorinius triumus galima tik dviese: vienas asmuo lieka išorėje prie įėjimo ir stebi dirbantįjį patalpoje. Stebėtojas privalo turėti apsauginį kvėpavimo aparatą, kad galėtų suteikti reikiamą pagalbą.
\n
Prie įėjimo į tokias patalpas turi būti užrašas „ATSARGIAI – GALIMAS FREONO NUTEKĖJIMAS!“.
\n
Šaldymo kameros turi būti su signalizacija, informuojančia apie žmonių buvimą joje.
\n
II. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO ŠALDYMO ĮRENGINIUS 724. Laivo šaldymo įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal įrenginius pagaminusios gamyklos nuorodas ir pagal laivo techninių įrenginių eksploatavimo taisykles.