📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS
LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS
DirektoriAus
Į S A K Y M A S
DĖL REIKALAVIMŲ KELEIVINIAMS LAIVAMS PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 15 d. Nr. V-61
Klaipėda
Vykdydamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 3-87 „Dėl keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 33-1070) 2.1 punktą:
1. Tvirtinu pridedamus:
1.1. Reikalavimus keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui;
1.2. Reikalavimus keleivinio laivo mechanizmams;
1.3. Reikalavimus keleivinio laivo elektros įrangai;
1.4. Reikalavimus neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose;
1.5. Reikalavimus keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui;
1.6. Reikalavimus keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms;
1.7. Reikalavimus keleivinio laivo gelbėjimosi priemonėms;
1.8. Riboto mobilumo asmenų saugos reikalavimus keleiviniams laivams;
1.9. Keleivinio laivo saugos liudijimo pavyzdį.
2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2004m. gegužės 1d.
DIREKTORIUS EVALDAS ZACHAREVIČIUS
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos
administracijos direktoriaus
2004 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V-61
REIKALAVIMAI KELEIVINIO LAIVO STOVUMUI, DALIJIMUI SKYRIAIS IR AVARINIAM LAIVO STOVUMUI
1. Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasės laivams bei esamiems B klasės laivams:
1.1. dalijimo skyriais krovininė vaterlinija – tai vaterlinija, taikoma dalijant laivą skyriais;
1.2. aukščiausia dalijimo skyriais krovininė vaterlinija – tai vaterlinija, atitinkanti didžiausią leistinąją grimzlę, kurią laivas gali turėti pagal taikomus dalijimo skyriais reikalavimus;
1.3. laivo ilgis – tai atstumas, išmatuotas tarp laivo statmenų, išvestų per aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos kraštinius taškus;
1.4. laivo plotis – tai didžiausias jo plotis tarp špantų išorinių kraštų aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos lygyje arba žemiau jos;
1.5. grimzlė – tai vertikalus atstumas laivo midelyje nuo pagrindinės teorinės plokštumos iki atitinkamos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos;
1.6. dedveitas – tai tonomis išreikštas skirtumas tarp laivo vandentalpos 1,025 tankio vandenyje, kai jis paniręs iki atitinkančios jam nustatytą vasaros viršvandeninio borto aukštį krovininės vaterlinijos, ir tuščio laivo vandentalpos;
1.7. tuščio laivo vandentalpa – tai laivo vandentalpa tonomis be krovinio, degalų, alyvos, vandens balasto, geriamojo ir technologinio tankuose laikomo vandens, vartojimo atsargų, be keleivių, įgulos ir jų asmeninių daiktų;
1.8. pertvarų denis – tai pats aukščiausias denis, kurį siekia skersinės vandeniui nepralaidžios pertvaros;
1.9. ribinio panirimo linija – tai mažiausiai 76 mm atstumu žemiau pertvarų denio viršutinio paviršiaus laivo borte nubrėžta linija;
1.10. patalpos skvarba – tai procentais išreikšta tapatalpos tūrio dalis, kurią galėtų užtvindyti vanduo. Patalpos, besitęsiančios virš ribinio panirimo linijos, tūris matuojamas tik iki šios linijos;
1.11. mašinų patalpa laikoma erdvė nuo pagrindinės teorinės plokštumos iki ribinio panirimo linijos ir tarp kraštutinių pagrindinių vandeniui nepralaidžių skersinių pertvarų, apimanti patalpas, kuriose yra pagrindiniai ir pagalbiniai laivo varomieji mechanizmai ir laivo varymui naudojami garo katilai;
1.12. keleivių patalpos – tai keleiviams apgyvendinti ir jų reikmėms skirtos patalpos, išskyrus bagažo, sandėlių, maisto produktų laikymo ir pašto patalpas;
1.13. vandeniui nepralaidus (kai kalbama apie konstrukciją) reiškia nepraleidžiantis vandens per konstrukciją jokia kryptimi, kai ši konstrukcija veikiama vandens spaudimo normaliomis arba avarinėmis laivo eksploatavimo sąlygomis;
1.14. sandarus – reiškia, kad esant bet kokiomis jūros sąlygomis vanduo neprasiskverbia į laivo vidų;
1.15. keleivinis ro-ro laivas – tai keleivinis laivas, turintis krovinių patalpas, pakraunamas ir iškraunamas horizontaliu būdu arba specialios kategorijos patalpas, nurodytas Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 7.4.8 papunktyje.
2. Visų klasių 24 metrų ir ilgesni nauji laivai turi atitikti 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucija A.749 (18), priimto Nepažeisto laivo stovumo kodekso, su vėlesniais pakeitimais, atitinkamas keleiviniams laivams skirtas nuostatas.
3. Jeigu Administracija mano, kad Nepažeisto laivo stovumo kodekso oro sąlygų kriterijus visų klasių 24 metrų ir ilgesniems naujiems laivams neturi būti taikomas, tuomet gali būti leidžiama laikytis kitų nuostatų, užtikrinsiančių pakankamą saugos lygį. Tokiu atveju Europos Komisijai turi būti pateikta atitinkamų duomenų, kad pasiektas lygiavertis saugos lygis.
4. Visi esami A ir B klasės laivai visomis krovinio išdėstymo laive sąlygomis, po tinkamo pataisų dėl skysčių tankuose laisvųjų paviršių poveikio įvertinimo pagal Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 punkto 3 dalies arba lygiavertes prielaidas, turi atitikti sekančius laivo stovumo kriterijus:
4.1. plotas po atstatomojo peties kreive (statinio stovumo diagrama) turi būti ne mažesnis kaip:
4.1.1. 0,055 m×rad esant posvyrio kampui iki 30 laipsnių;
4.1.2. 0,09 m×rad esant posvyrio kampui iki 40 laipsnių arba iki užliejimo kampo, t. y. iki laivo posvyrio į šoną tokio kampo, kai korpuso, antstatų arba denio kabinų angų, kurių negalima sandariai uždaryti, apatiniai kraštai panyra į vandenį, jeigu tas kampas yra mažesnis kaip 40 laipsnių;
4.1.3. 0,03 m×rad esant posvyrio kampams tarp 30 laipsnių ir 40 laipsnių arba tarp 30 laipsnių ir užliejimo kampo, jeigu šis kampas mažesnis kaip 40 laipsnių;
4.2. atstatomasis petys turi būti mažiausiai 0,20 metro esant 30 laipsnių arba didesniam posvyrio kampui;
4.3. atstatomojo peties maksimumas geriau būtų esant posvyrio kampui didesniam kaip 30 laipsnių, bet kokiu atveju ne mažesniam kaip 25 laipsniai;
4.4. pradinis skersinis metacentrinis aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,15 metro.
5. Į tas krovinio išdėstymo laive sąlygas, į kurias atsižvelgiama tikrinant, ar laikomasi pirmiau išdėstytų stovumo reikalavimų, visų esamų A ir B klasės laivų atžvilgiu įtraukiamos Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto 1 papunktyje išvardytos sąlygos.
6. Visi esami 24 metrų ir ilgesni A bei B klasės laivai taip pat turi atitikti Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto 6 papunktyje išdėstytus papildomus kriterijus (papildomus keleiviniams laivams taikomus kriterijus) ir 3 straipsnio 2 dalyje pateikto oro sąlygų kriterijų.
7. Administracija gali nustatyti kitas, nei šių Reikalavimų 5 ir 6 punktuose numatytas nuostatas, užtikrinančias pakankamą saugos lygį. Tokiu atveju Administracija informuoja Europos Komisiją, kad išlaikytas lygiavertis saugos lygis.
8. Visi nauji B, C ir D klasių laivai bei esami B klasės laivai turi būti skirstomi pertvaromis, kurios turi būti vandeniui nepralaidžios iki pat pertvarų denio, į vandeniui nepralaidžius skyrius, kurių didžiausias ilgis apskaičiuojamas laikantis čia toliau pateikiamų atitinkamų reikalavimų.
9. Vietoj šių Reikalavimų 8 punkto nuostatų naujiems B, C ir D klasių laivams bei esamiems B klasės laivams galima taikyti keleivinių laivų dalijimo skyriais ir stovumo taisykles, lygiavertes tarptautinės 1960 m. konvencijos dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje II skyriaus B daliai, išdėstytas TJO asamblėjos rezoliucijoje A.265 (VIII), tačiau su sąlyga, kad taikomos visos taisyklės.
10. Bet kuri kita vidinės konstrukcijos dalis, turinti poveikį laivo dalijimo vandeniui nepralaidžiais skyriais veiksmingumui, naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose turi būti nepralaidi vandeniui.
11. Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose leistinas užtvindymo ilgis duotame taške – tai didžiausia laivo ilgio atkarpa, kurios centras yra šiame taške ir kuri, atsižvelgiant į prielaidas dėl patalpų skvarbos, gali būti užtvindyta laivui nenugrimztant žemiau jo ribinio panirimo linijos.
12. Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose, kurių pertvarų denis nėra ištisinis, leistinasis užtvindymo ilgis bet kuriame taške gali būti nustatomas pasitelkus menamą ištisinę ribinio panirimo liniją, kuri jokiame taške prie borto negali būti mažiau kaip 76 milimetrai nuo viršutinio paviršiaus to denio, kurį siekia vandeniui nepralaidžios pertvaros ir borto apkala.
13. Jeigu tam tikra menamos ribinio panirimo linijos dalis naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose praeina pastebimai žemiau to denio, kurį pasiekia pertvaros, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti taikyti tam tikrų nuolaidų pralaidumo vandeniui atžvilgiu dėl tų pertvarų dalių, kurios yra tarp ribinio panirimo linijos ir virš jos esančio denio.
14. Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose didžiausias leistinas skyriaus, kurio centras yra kuriame nors laivo ilgio taške, ilgis nustatomas leistinąjį užtvindymo ilgį dauginant iš atitinkamo koeficiento, vadinamo dalijimo skyriais koeficientu.
15. Šių Reikalavimų 11–13 punktų nuostatos taikomos žemiau ribinio panirimo linijos esančių patalpų skvarbai.
16. Nustatant leistinąjį užtvindymo ilgį naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose, naudojamas nustatytas žemiau ribinio panirimo linijos esančių patalpų skvarbos vidurkis, nurodytas 1 lentelėje.
17. Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės keleiviniuose ro-ro laivuose taikomas toks dalijimo skyriais koeficientas yra 1,0 – jeigu laivu leidžiama gabenti mažiau kaip 400 žmonių, ir 0,5 – jeigu laivu leidžiama gabenti 400 arba daugiau žmonių.
18. Esami B klasės laivai turi atitikti šią nuostatą ne vėliau kaip nuo šių Reikalavimų 42.2 punkte nustatytos datos.
19. Jeigu kurioje nors laivo dalyje arba dalyse vandeniui nepralaidžios pertvaros naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose įrengtos taip, kad jos viršuje pasiekia aukštesnį negu likusioje laivo dalyje denį, ir, apskaičiuojant leistiną užtvindymo ilgį, norima pasinaudoti šiuo aukštesnių pertvarų teikiamu pranašumu, leidžiama kiekvienai iš šių laivo dalių naudoti skirtingas ribinio panirimo linijas, – su sąlyga, kad:
19.1. laivo bortai per visą laivo ilgį siektų pačią aukščiausią iš šių ribinio panirimo linijų atitinkantį denį, ir visos angos bortų apkaloje, išdėstytos per visą laivo ilgį žemiau šio denio, taikant šių Reikalavimų 96 – 97 punktų nuostatas, būtų laikomos esančios žemiau ribinio panirimo linijos; ir
19.2. kiekvienas iš abipus pertvarų denio „pakopos“ esančių dviejų skyrių, atsižvelgiant į atitinkamas jų ribinio panirimo linijas, yra leistinojo ilgio ir, be to, šių abiejų skyrių bendras ilgis apatine ribinio panirimo linija pagrįstą leistinąjį ilgį viršija ne daugiau kaip du kartus;
19.3. pagal šių Reikalavimų 14 punkto nuostatas nustatomas laivo skyriaus ilgis už leistinąjį gali būti didesnis, su sąlyga, kad kiekvienos poros greta jo esančių skyrių, įskaitant ir duotąjį skyrių, bendras ilgis arba neviršija leistinojo užtvindymo ilgio, arba nėra daugiau nei dvigubai didesnis už to skyriaus leistiną ilgį priklausomai nuo to, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis;
19.4. pagrindinė skersinė pertvara gali turėti įdubą (nišą), su sąlyga, kad ši įduba visa tilptų tarp dviejų vertikalių plokštumų, nubrėžtų abipus jos išilgai abiejų laivo bortų per vieną penktadalį laivo pločio nuo borto apkalos, ir šis atstumas matuojamas aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos aukštyje statmenai diametralinei laivo plokštumai. Bet kuri įdubos dalis, esanti už šių ribų, laikoma pakopa, kuriai taikomos šių Reikalavimų 20 punkto nuostatos;
19.5. jeigu pagrindinė skersinė pertvara yra su įduba arba pakopinė, nustatant laivo dalijimą skyriais naudojama lygiavertė plokščia pertvara;
19.6. jeigu pagrindinis skersinis vandeniui nepralaidus skyrius padalytas pertvaromis papildomai ir klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, yra įsitikinusi, jog po tariamo laivo borto ištisinio pažeidimo 3,0 metrus plius 3 proc. laivo ilgio arba 11 metrų, arba 10 proc. laivo ilgio, žiūrint kuris iš šių dydžių yra mažesnis, pagrindinio skyriaus visas tūris nebūtų užtvindytas, tuomet gali būti leista proporcingai padidinti leistinąjį ilgį palyginti su tuo, kuris privalo būti tokiam skyriui, jei jis nebūtų papildomai padalytas. Tokiu atveju plūdrumo atsarga, priskiriama nepažeistam laivo bortui, neturi būti didesnė kaip priskirtoji apgadintam laivo bortui. Leistinojo ilgio padidinimas pagal šį papunktį taikomas tik tada, jeigu taikant jį nebūtų pažeidžiamos šių Reikalavimų 21–40 punktų nuostatos.
20. Naujuose B, C ir D klasių laivuose pagrindinė skersinė pertvara gali turėti pakopą, jeigu ji atitinka vieną iš šių sąlygų:
20.1. nurodytos pertvaros atskirtų dviejų skyrių bendras ilgis leistinojo užtvindymo ilgio neviršija daugiau kaip 90 procentų arba skyrių leistinąjį ilgį viršija ne daugiau kaip du kartus, išskyrus tai, kad laivuose, kurių, dalijimo skyriais koeficientas lygus 1, nurodytų dviejų skyrių bendras ilgis negali būti didesnis už skyrių leistinąjį ilgį;
20.2. pakopos vietoje turi būti imamasi papildomų priemonių dalijimo skyriais atžvilgiu, kad būtų išlaikytas toks pat saugos lygis, kurį užtikrintų plokščia pertvara;
20.3. skyriaus, virš kurio išsikiša pertvaros pakopa, ilgis nėra didesnis nei tas leistinasis ilgis, kuris matuojamas pagal 76 mm žemiau pertvaros pakopos nubrėžtą ribinio panirimo liniją;
20.4. 100 metrų ilgio ir ilgesniuose laivuose viena iš pagrindinių skersinių pertvarų už forpiko laivagalio link įrengiama ne didesniu atstumu nuo priekinio statmens kaip skyriaus leistinasis ilgis;
20.5. jeigu atstumas tarp gretimų dviejų pagrindinių skersinių pertvarų ar joms lygiaverčių plokščiųjų pertvarų, arba tarp skersinių plokštumų, kertančių pertvarų artimiausias pakopų dalis, yra mažesnis kaip 3,0 metrai plius 3 procentai laivo ilgio, arba 11,0 metrų, arba 10 procentų laivo ilgio, žiūrint kuris iš šių dydžių yra mažesnis, tik viena iš šių pertvarų laikoma dalijančia laivą skyriais pertvara;
20.6. jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, bet kurių dviejų gretimų skyrių bendras ilgis turi neviršyti leistinojo užtvindymo ilgio.
21. Naujuose B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų pakankamas nepažeisto laivo stovumas bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis užtikrinamas taip, kad laivas išsilaikytų vandens paviršiuje tuo atveju, jeigu visiškai užtvindomas bet kuris vienas pagrindinis skyrius, kuris turi būti leistinojo užtvindymo ilgio ribose.
22. Jeigu naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose du pagrindinius gretimus skyrius skiria pertvara su pakopa, nepažeisto laivo stovumas turi būti toks, kad užtvindžius tuos du gretimus pagrindinius skyrius laivas išsilaikytų vandens paviršiuje, kaip tai numatyta šių Reikalavimų 20.1 punkte.
23. Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, nepažeisto laivo stovumas turi būti toks, kad užtvindžius bet kuriuos du gretimus skyrius laivas išsilaikytų vandens paviršiuje.
24. Šių Reikalavimų 21 punkto nuostatos remiasi pagal šių Reikalavimų 30 – 32 ir 34 punktų nuostatas atliktais skaičiavimais, kuriuos atliekant atsižvelgiama į laivo proporcijų ir projekto ypatumus bei apgadintų skyrių išdėstymą ir jų formą. Skaičiuojant daroma prielaida, kad laivas, vertinant stovumo požiūriu, plaukia blogiausiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis.
25. Jeigu siekiant gerokai riboti vandens tekėjimą siūloma montuoti pakankamo sandarumo denius, vidinius bortus arba išilgines pertvaras, atliekant skaičiavimus turi būti deramai atsižvelgiama į tokius apribojimus.
26. Stovumas, kurį privaloma turėti galutinėje būklėje po apgadinimo ir, jeigu numatyta, po laivo ištiesinimo naujiems B, C ir D klasių laivams bei esamiems B klasės ro-ro laivams, ir kitiems esamiems B klasės laivams, pastatytiems 1990 m. balandžio 29 d. arba vėliau nustatomas taip:
26.1. statinio stovumo diagramos teigiamo atstatomojo peties kreivė privalo turėti bent 15 laipsnių atkarpą už pusiausvyros kampo ribos. Šią atkarpą galima sumažinti iki 10 laipsnių, jeigu plotas po atstatomojo peties kreive atitinka šių Reikalavimų 26.2 papunktyje apibrėžtą plotą, padaugintą iš santykinio dydžio 15/atkarpa, kur atkarpa išreikšta laipsniais;
26.2. plotas po atstatomojo peties kreive turi būti ne mažesnis kaip 0,015 m×rad, matuojant nuo pusiausvyros kampo iki mažesnio iš šių dydžių:
26.2.1. kampo, nuo kurio prasideda progresuojantis užtvindymas;
26.2.2. 22 laipsnių (kampo, išmatuoto nuo vertikalios laivo padėties), jeigu užtvindomas vienas skyrius, arba 27 laipsnių (kampo, išmatuoto nuo vertikalios laivo padėties), jeigu vienu metu užtvindomi du gretimi skyriai;
26.3. liekamasis atstatomasis petys turi būti teigiamo stovumo ribose, atsižvelgiant į didžiausią iš šių krenuojančių momentų:
26.3.1. nuo visų keleivių susitelkimo prie kurio nors vieno laivo borto;
26.3.2. nuo visų nuo vieno borto keltuvais nuleidžiamų pilnai pakrautų gelbėjimosi valčių ir plaustų;
26.3.3. dėl vėjo slėgio, apskaičiuojamo pagal šią formulę:
GZ (metrais) =
krenuojantis momentas
+ 0,04;
Vandentalpa
26.3.4. atstatomasis petys vis dėlto niekada negali būti mažesnis kaip 0,10 m;
26.4. apskaičiuojant šių Reikalavimų 26.3 papunktyje nurodytus krenuojančius momentus, daromos šios prielaidos:
26.4.1. momentas, atsirandantis dėl keleivių susitelkimo:
26.4.1.1. viename kvadratiniame metre keturi žmonės;
26.4.1.2. kiekvieno keleivio svoris 75 kg;
26.4.1.3. keleiviai paskirstomi laisvuose denių plotuose prie vieno laivo borto tuose deniuose, kuriuose yra keleivių susirinkimo vietos, ir tokiu būdu, kad jie sukurtų patį nepalankiausią krenuojantį momentą;
26.4.2. momentas, atsirandantis nuo vieno laivo borto keltuvais leidžiant visas pilnai pakrautas gelbėjimosi valtis ir plaustus:
26.4.2.1. laikoma, kad visos gelbėjimosi valtys ir gelbėjimo kateriai, įrengti prie to borto, į kurį laivas pasviro po apgadinimo, yra pilnai pakrauti, keltuvais išvesti už borto ir paruošti nuleisti;
26.4.2.2. gelbėjimo valtims, kurios nuleidžiamos pilnai pakrautos iš jų išdėstymo vietų, imamas maksimalus nuleidimo metu atsirandantis krenuojantis momentas;
26.4.2.3. laikoma, kad visi keltuvais nuleidžiami gelbėjimo plaustai pritvirtinti prie keltuvų tame borte, į kurį laivas pasviro po apgadinimo, yra pilnai pakrauti, keltuvais išvesti už borto ir paruošti nuleisti;
26.4.2.4. žmonės, nesantys išvestose už borto gelbėjimo priemonėse, nesukuria papildomo krenuojančio arba atstatomojo momentų;
26.4.2.5. gelbėjimo priemonės, esančios prie borto, priešingo bortui, į kurį pasviro laivas, turi būti laikomos, kaip esančios savo stacionariose vietose;
26.4.3. vėjo sukuriami momentai:
26.4.3.1. B klasės laivams imamas 120 N/m2 vėjo slėgio dydis;
26.4.3.2. C ir D klasės laivams imamas 80 N/m2 vėjo slėgio dydis; imamas laivo šoninio paviršiaus projekcijos plotas virš vaterlinijos, atitinkančios nepažeisto laivo būklę;
26.4.3.3. momento petys – tai vertikalus atstumas nuo taško, žyminčio pusę nepažeisto laivo būklę atitinkančios vidutinės grimzlės, iki viršvandeninio laivo šoninio paviršiaus ploto svorio centro.
27. Prasidėjus sparčiam progresuojančiam užtvindymui, t. y. tuomet, kai atstatomasis petys dėl šio užtvindymo staigiai sumažėja iki 0,04 metro arba daugiau, statinio stovumo diagramoje atstatomojo peties kreivė turi būti laikoma užsibaigianti ties kampu, nuo kurio prasideda progresuojantis užtvindymas, o šių Reikalavimų 26.1 bei 26.2 punktuose nurodyta laipsnių atkarpa ir plotas matuojami iki šio kampo.
28. Jeigu progresuojantis užtvindymas yra riboto pobūdžio, ilgainiui silpsta ir atstatomasis petys priimtinai lėtai mažėja iki ne mažesnio kaip 0,04 metro, likusioji kreivė dalis iš dalies trumpinama laikant, kad progresuojančiai užtvindomas skyrius yra taip užtvindytas nuo pat pradžios.
29. Tarpinėse užtvindymo stadijose maksimalus atstatomasis petys turi būti ne mažesnis kaip 0,05 metro, o teigiamų atstatomųjų pečių atkarpa statinio stovumo diagramoje ne trumpesnė kaip 7 laipsnių. Visais atvejais laikoma, kad laivo korpusas pažeistas tik vienoje vietoje ir įvertinamas tik vienas laisvasis paviršius.
30. Skaičiuojant apgadinto laivo stovumą naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose taikomi 1 lentelėje nurodyti tūrių ir paviršių skvarbos dydžiai.
1 lentelė. Skvarbos dydžiai apgadinto laivo stovumo apskaičiavimui
Patalpos
Skvarba
Skirtos kroviniui arba atsargoms
60 proc.
Gyvenamosios patalpos
95 proc.
Kuriose įrengti mechanizmai
85 proc.
Skirtos skysčiams
0 arba 95 proc.*
* Imamas tas dydis, kurį taikant keliami griežtesni reikalavimai.
31. Didesnė paviršiaus skvarba turi būti taikoma toms greta avarinės vaterlinijos esančioms patalpoms, kuriose nėra įrengta daug gyvenamųjų patalpų arba mechanizmų, o taip pat patalpoms, kuriose paprastai nesukraunama žymaus krovinių arba atsargų kiekio.
32. Laivo stovumo skaičiavimams naudojami šie apgadinimų matmenys:
32.1. išilginis apgadinimo dydis: 3,0 metrai plius 3 proc. laivo ilgio arba 11,0 metrų, arba 10 proc. laivo ilgio, žiūrint kuris iš šių dydžių yra mažesnis;
32.2. skersinis apgadinimo dydis (matuojamas laivo viduje stačiais kampais nuo laivo borto link diametralinės plokštumos aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos lygyje): vienam penktadaliui laivo pločio lygus atstumas; ir
32.3. vertikalusis apgadinimo dydis: nuo pagrindinės teorinės plokštumos į viršų be apribojimų;
32.4. jeigu mažesnis, nei nurodyta šių Reikalavimų 32.1–33.3 papunkčiuose, apgadinimas sukeltų sunkesnes pasekmes posvyrio arba metacentrinio aukščio praradimo atveju, tai toks apgadinimas turi būti įvertintas skaičiavimuose.
33. Nesimetriškas užtvindymas, panaudojus veiksmingas priemones, turi būti sumažintas iki minimumo. Jeigu būtina sumažinti didelius pasvirimo kampus, šios priemonės, jei jos praktiškai įgyvendinamos, turi suveikti automatiškai, tačiau bet kokiu atveju, jeigu yra numatytos perpumpavimo įrenginių valdymo priemonės, jomis turi būti valdoma iš vietų, esančių aukščiau pertvarų denio. Naujų B, C ir D klasės laivų maksimalus pasvirimo kampas po užtvindymo, tačiau laivo dar neišlyginus, neturi viršyti 15 laipsnių. Tais atvejais, kai naudojamasi perpumpavimo įrenginiais, laivo išlyginimo laikas neturi viršyti 15 minučių. Laivo kapitonas turi būti aprūpintas atitinkama perpumpavimo įrenginių naudojimo informacija.
34. Galutinė laivo būklė apgadinimo ir užtvindymo atveju, po laivo išlyginimo panaudojus priemones, turi būti:
34.1. simetriško užtvindymo atveju laivo liekamasis metacentrinis aukštis, apskaičiuotas pastovios vandentalpos metodu, turi būti teigiamas ir sudaryti ne mažiau kaip 50 mm;
34.2. jeigu kitaip nenumatyta šių Reikalavimų 34.4 punkte, nesimetriško užtvindymo atveju, kai užtvindytas vienas skyrius, posvyrio kampas B klasės laivams (naujiems ir esamiems) neturi viršyti 7 laipsnių, o C bei D klasės laivams (naujiems) – 12 laipsnių;
34.3. vienu metu užtvindžius du gretimus skyrius, esamiems ir naujiems B klasės laivams leidžiamas 12 laipsnių posvyris, su sąlyga, kad dalijimo skyriais koeficientas nė vienoje iš užtvindyto laivo dalių nėra didesnis kaip 0,50;
34.4. esamiems ne ro-ro tipo B klasės keleiviniams laivams, pastatytiems iki 1990 m. balandžio 29 d., nesimetriško užtvindymo atveju posvyrio kampas neturi viršyti 7 laipsnių;
34.5. užtvindymo galutinėje stadijoje ribinio panirimo linija jokiu būdu negali panirti į vandenį. Jeigu manoma, kad ribinio panirimo linija gali panirti tarpinėje užtvindymo stadijoje, Administracija gali reikalauti atlikti tokius tyrimus ir imtis tokių priemonių, kuriuos ji laiko būtinais, kad būtų užtikrinta laivo sauga.
35. Laivo kapitonas turi būti aprūpintas duomenimis, reikalingais normaliomis eksploatacijos sąlygomis palaikyti nepažeisto laivo stovumą, pakankamą, kad laivas galėtų atlaikyti kritinį pavojingą apgadinimą. Laivų, kuriuose yra perpumpavimo įrenginiai, kapitonai turi būti informuoti apie laivo stovumo sąlygas, kuriomis buvo grindžiami posvyrio kampų skaičiavimai, ir įspėjami, kad, laivo apgadinimo atveju mažiau palankiomis sąlygomis, posvyrio kampai gali viršyti apskaičiuotuosius.
36. Į šių Reikalavimų 35 punkte nurodytus duomenis, leidžiančius kapitonui išlaikyti pakankamą nepažeisto laivo stovumą, turi būti įtraukta informacija, kurioje nurodytas maksimalus leistinas laivo svorio centro aukštis virš kilio (KG) arba, kaip alternatyva, minimalus leistinas metacentrinis aukštis (GM) tokiam grimzlių arba vandentalpų diapazonui, kuris apima visas laivo eksploatavimo sąlygas. Ši informacija turi atspindėti skirtingų laivo diferentų įtaką, atsižvelgiant į eksploatacinius apribojimus.
37. Kiekvienas laivas laivapriekyje ir laivagalyje turi turėti aiškiai pažymėtas krovos žymes. Tuo atveju, kai krovos žymės yra tokiose vietose, kur jos sunkiai įžiūrimos, arba kai jas perskaityti trukdo su konkrečiu darbo pobūdžiu susiję eksploataciniai apribojimai, tai tokiame laive taip pat įrengiama patikima grimzlių parodymo sistema, leidžianti nustatyti laivapriekio ir laivagalio grimzles.
38. Pakrovus laivą ir iki jo išplaukimo kapitonas turi nustatyti laivo diferentą ir stovumą bei įsitikinti ir užrašyti, kad laivas tenkina atitinkamose taisyklėse pateiktus stovumo kriterijus. Laivo stovumas visada nustatomas skaičiavimais. Laivo stovumui nustatyti galima naudoti laivo pakrovimo ir stabilumo kompiuterinę programą arba jai lygiavertes priemones.
39. Klasifikacinė bendrovė, nesuderinusi Administracija, negali leisti jokių apgadinto laivo stovumui nustatytų kriterijų sušvelninimo. Jei būtų įrodyta, jog nepažeisto laivo metacentrinis aukštis, būtinas atitikti šiuos reikalavimus bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis, yra pernelyg didelis numatomoms eksploatavimo sąlygoms, reikalavimus, suderinus su Administracija, galima švelninti.
40. Apgadinto laivo stovumo reikalavimus išskirtiniais atvejais gali švelninti Administracija, jei nustatoma, jog laivo proporcijos, įranga ir kitos laivo charakteristikos, kurias konkrečiomis aplinkybėmis praktiškai įmanoma ir tikslinga priimti, yra palankios laivo stovumui po jo apgadinimo.
41. Esami B klasės ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti šių Reikalavimų 21 – 40 punktų nuostatas ne vėliau kaip po pirmosios periodinės apžiūros datos, atliekamos po vienos iš žemiau nurodytų atitikties datų, priklausomai nuo A/Amax dydžio, apibrėžto apskaičiavimo tvarkos esamų keleivinių ro-ro tipo laivų gyvybingumo charakteristikoms įvertinti, naudojant supaprastintą metodą, grindžiamą TJO asamblėjos rezoliucija A.265 (VIII), parengtą Jūrų saugumo komiteto jo 59 sesijoje (1991 m. birželio mėn. Jūrų saugumo komiteto aplinkraščio Nr. 574 priede):
A/Amax dydis
Atitikties data
90 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 95 proc.
2004 m. gegužės 1 d.
95 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 97,5 proc.
2004 m. spalio 1 d.
97,5 proc. arba daugiau
2005 m. spalio 1 d.
42. Nepaisant šių Reikalavimų 21 – 41 punktų nuostatų:
42.1. nauji B, C ir D klasių ro-ro keleiviniai laivai, kuriems leidžiama plukdyti 400 ir daugiau žmonių, turi atitikti šių Reikalavimų 26 – 26.4.3.3 punktų nuostatas, darant prielaidą, kad laivas apgadintas bet kurioje jo ilgio L vietoje; ir
42.2. esami B klasės ro-ro keleiviniai laivai, sertifikuoti plukdyti 400 arba daugiau žmonių, turi atitikti 42.1 papunkčio reikalavimus ne vėliau kaip po pirmosios periodinės apžiūros datos, atliekamos po vienos iš žemiau nurodytų atitikties datų, priklausomai nuo to, kuri iš datų bus vėlesnė:
A/Amax dydis
Atitikties data
90 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 95 proc.
2004 m. gegužės 1 d.
95 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 97,5 proc.
2004 m. spalio 1 d.
97,5 proc. arba daugiau
2010 m. spalio 1 d.
Leidžiamų pervežti žmonių skaičius
1500 arba daugiau
2004 m. gegužės 1 d.
1000 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 1500
2006 m. spalio 1 d.
600 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 1000
2008 m. spalio 1 d.
400 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 600
2010 m. spalio 1 d.
42.3. bet kokiu atveju 42.2 papunktyje nurodyti laivai turi atitikti 42.1 papunkčio reikalavimus laivo amžiui pasiekus 20 metų arba daugiau, kuris skaičiuojamas nuo kylio pastatymo pradžios arba nuo tos dienos, kada jo statyba buvo pasiekusi atitinkamą panašų etapą, arba nuo laivo pertvarkymo į keleivinį ro-ro laivą, dienos.
43. Nepaisant šių Reikalavimų 21 – 40 punktų nuostatų, B, C ir D klasių keleiviniai laivai, pastatyti 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, išskyrus ro-ro keleivinius laivus, kuriems leidžiama plukdyti daugiau kaip 400 žmonių, turi atitikti šių Reikalavimų 26 – 26.4.3.3 ir 29 punktų nuostatas, darant prielaidą, kad laivas yra apgadintas bet kurioje jo ilgio L vietoje.
44. Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti įrengiama forpiko arba taraninė pertvara, kuri turi būti vandeniui nepralaidi iki pertvarų denio. Ši pertvara nuo laivapriekio statmens statoma ne mažesniu kaip 5 proc. laivo ilgio atstumu ir ne didesniu kaip 3 metrai plius 5 proc. laivo ilgio.
45. Jeigu kuri nors laivo dalis žemiau vaterlinijos išsikiša už priekinio statmens, pavyzdžiui, gumbinis laivo priekis, šių Reikalavimų 44 punkte nustatyti atstumai matuojami:
45.1. nuo šio išsikišimo vidurio; arba
45.2. nuo taško, esančio 1,5 proc. laivo ilgio atstumu į priekį nuo laivapriekio statmens; arba
45.3. nuo taško, esančio 3 metrų atstumu į priekį nuo laivapriekio statmens, priklausomai nuo to kuris iš šių matavimų yra mažiausias.
46. Jeigu yra ilgas priekinis antstatas, forpiko arba taraninė pertvara turi būti pratęsta taip, kad būtų sandari iki kito ištisinio denio, esančio virš pertvarų denio. Pertvaros tęsinys turi būti įrengtas taip, kad būtų išvengta galimybės laivo priekio durims jį pažeist, laivo priekio durų apgadinimo arba jų atsiskyrimo atveju.
47. Pagal šių Reikalavimų 46 punkto nuostatas privalomas pertvaros tęsinys gali nesutapti su pertvara, esančia žemiau pertvarų denio, su sąlyga, kad visos pertvaros tęsinio dalys nėra išdėstytos į priekį nuo šių Reikalavimų 44 – 45 punktuose nurodytos priekinės ribos.
48. Neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 44–47 punktų nuostatas, esami B klasės laivai turi atitikti šias nuostatas:
48.1. jeigu atsiverčianti aparelė sudaro taraninės pertvaros tęsinį, ta jo dalis, kuri tęsiasi daugiau kaip 2,3 metro virš pertvarų denio, gali būti išsikišusi už šių Reikalavimų 44–45 punktuose nurodytų ribų ne daugiau kaip 1 metrą;
48.2. tais atvejais, jeigu esama aparelė neatitinka nuostatų, pagal kuriuos būtų laikomas taraninės pertvaros tęsiniu, o aparelės padėtis neatitinka šių Reikalavimų 44–45 punktuose apibrėžtų apribojimų, toks tęsinys gali būti išdėstytas ribotu atstumu laivagalio link už šių Reikalavimų 44–45 punktuose nustatytų apribojimų. Ribotas atstumas laivagalio link neturėtų būti didesnis už būtiną tam, kad aparelė neturėtų kliūčių. Taraninės pertvaros tęsinys, turi atsidaryti į priekį ir atitikti šių Reikalavimų 46 punkto nuostatas ir turi būti įrengtas taip, kad būtų išvengta galimybės aparelei jį pažeisti, aparelės apgadinimo arba atsiskyrimo atveju.
49. Aparelės, neatitinkančios 44–48 punktų reikalavimų, nelaikomos taraninės pertvaros tęsiniu.
50. Esamuose B klasės laivuose šių Reikalavimų 46–48 punktų nuostatos taikomos ne vėliau kaip po pirmos periodinės apžiūros datos, atliekamos po 2004 metų gegužės 1 dienos.
51. Achterpiko pertvara ir pertvaros, mašinų skyrių nuo krovinio ir keleivių skyrių skiriančios iš priekio ir iš galo, turi būti vandeniui nepralaidžios ir įrengiamos iki pertvarų denio. Achterpiko pertvara po pertvarų deniu gali būti pakopinė, su sąlyga, kad dėl to nesumažėja laivo saugos laipsnis dalijimo skyriais atžvilgiu.
52. Visais atvejais deidvudo vamzdžiai turi būti vandeniui nepralaidžiose patalpose. Laivagalio riebokšlis statomas vandeniui nepralaidžiame veleno tunelyje arba kitame nuo deidvudo vamzdžio patalpos atskirtame vandeniui nepralaidžiame tokio tūrio skyriuje, kurį užtvindžius per nesandarų laivagalio riebokšlį ribinio panirimo linija nepanirtų į vandenį.
53. Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, esamuose B klasės laivuose ir naujuose 24 metrų arba ilgesniuose laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi būti įrengtas dvigubas dugnas nuo forpiko pertvaros iki achterpiko pertvaros kiek tai praktiškai įmanoma ir suderinama su laivo konstrukcija ir normaliomis eksploatavimo sąlygomis.
53.1. 50 metrų arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 61 metras laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas bent jau nuo mašinų patalpų iki forpiko pertvaros arba kaip galima arčiau jos;
53.2. 61 metro arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 76 metrai laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas bent jau už mašinų patalpų iki forpiko ir achterpiko pertvarų arba kaip galima arčiau jų;
53.3. 76 metrų arba ilgesniuose laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas nuo laivo midelio iki forpiko ir achterpiko pertvarų arba kaip galima arčiau jų.
54. Jeigu naujuose B, C ir D klasės laivuose, esamuose B klasės laivuose ir naujuose 24 metrų arba ilgesniuose laivuose reikalaujama įrengti dvigubą dugną, jo aukštis turi atitikti klasifikacinės bendrovės standartus, o vidinis dugnas turi tęstis nuo vieno laivo borto iki kito taip, kad dugnas būtų apsaugotas iki apvalios korpuso briaunos. Tokia apsauga laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu dvigubo dugno viršutinės apkalos kraštinio lakšto išorinio krašto ir išorinės korpuso briaunos apkalos kirtimosi linija niekur nėra žemiau kaip horizontali plokštuma, einanti per midelšpanto linijos susikirtimą su skersine įstriža tiese, pasvirusia 25 laipsnių kampu pagrindinės teorinės plokštumos atžvilgiu ir kertančia šią plokštumą laivo teorinio pločio, matuojamo nuo vidurinės laivo plokštumos, vidurio taške.
55. Dvigubame dugne įrengti maži šuliniai, skirt triumų nusausinimui ir pan., neturi būti gilesni nei būtinai reikalinga. Šulinio gylis jokiu būdu negali būti didesnis už dvigubo dugno aukštį ties diametraline plokštuma minus 460 mm, ir šulinys negali būti žemiau už šių Reikalavimų 54 punkte nurodytą horizontalią plokštumą. Išorinį dugną siekiantį šulinį galima įrengti veleno tunelio gale. Įrengti kitus šulinius (pavyzdžiui, alyvai po pagrindiniais varikliais) gali leisti klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, jeigu ji įsitikina, kad priemonės užtikrina lygiavertę saugą, kurią suteikia pagal šios direktyvos nuostatas įrengtas dvigubas dugnas.
56. Dvigubas dugnas nebūtinas tose laivo vietose, kur įrengti vandeniui nepralaidūs palyginti nedidelio dydžio vien tik skysčiams gabenti naudojami skyriai, su sąlyga, kad apgadinus laivo dugną arba bortą laivo sauga, Administracijos nuomone, dėl to nesumažėja.
57. Nepaisant šių Reikalavimų 53 punkto nuostatų, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti to laivo, kurio dalijimo skyriais koeficientas ne didesnis kaip 0,5, kurioje nors dalyje neįrengti dvigubo dugno, jeigu ji įsitikina, kad dvigubo dugno įrengimas toje laivo dalyje būtų nesuderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija.
58. Tam, kad naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose būtų išlaikytas privalomas dalijimo skyriais laipsnis, laivui nustatoma patvirtintą dalijimo skyriais grimzlę atitinkanti krovininė vaterlinija, kuri žymima ant abiejų laivo bortų per vidurį. Laivas su specialiai pritaikytomis patalpomis arba keleiviams, arba kroviniui gabenti, jeigu pageidauja jo savininkas, gali būti su viena ar keliomis papildomai nustatytomis ir pažymėtomis krovininėmis vaterlinijomis, atitinkančiomis dalijimo skyriais grimzlės, kurias klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali patvirtinti alternatyvioms eksploatavimo sąlygoms.
59. Apie nustatytas ir pažymėtas dalijimo skyriais krovinines vaterlinijas daromas įrašas Keleivinio laivo saugos liudijime, o jeigu yra tik viena dalijimo skyriais krovininė vaterlinija, ji identifikuojama pagal ženklą C.1.
60. Jeigu yra daugiau kaip viena dalijimo skyriais krovininė vaterlinija, alternatyvios laivo eksploatavimo sąlygos identifikuojamos ženklais C.2, C.3, C.4 ir t. t. Po krovininės vaterlinijos ženklinimo raidės „C“ einantį arabišką skaičių, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti pakeisti romėnišku skaičiumi arba raidėmis, siekiant atskirti tokį ženklinimą nuo tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos ženklų.
61. Kiekvieną iš šių krovininių vaterlinijų atitinkantis viršvandeninio borto aukštis matuojamas toje pat vietoje ir nuo tos pat denio linijos, kaip ir pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nuostatas nustatytas viršvandeninio borto aukštis.
62. Kiekvieną iš patvirtintųjų dalijimo skyriais krovininių vaterlinijų atitinkantis viršvandeninio borto aukštis ir tos eksploatavimo sąlygos, kurioms jis patvirtintas, aiškiai nurodomi Keleivinio laivo saugos liudijime.
63. Jokiu būdu jokia dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos linija negali būti žymima virš aukščiausios krovininės vaterlinijos jūros vandenyje, nustatytos pagal laivo korpuso tvirtumą arba pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nuostatas.
64. Kad ir kur būtų pažymėtos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, laivo jokiu būdu negalima krauti taip, kad panirtų atitinkama metų laikui ir plaukiojimo rajonui pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nuostatas nustatyta krovininės vaterlinijos žymė.
65. Laivai jokiu būdu negali būti kraunami taip, kad panirtų atitinkamam reisui ir eksploatavimo sąlygoms nustatyta dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos žymė.
66. Visos skersinės arba išilginės vandeniui nepralaidžios pagrindinės pertvaros naujuose B, C, ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose statomos taip, kad su pakankama atsparumo atsarga atlaikytų tokį didžiausią vandens slėgį, kurį pertvara turėtų išlaikyti apgadinus laivą, bent jau mažiausiai iki ribinio panirimo linijos pakilusio vandens slėgį. Šių pertvarų konstrukcija turi atitikti klasifikacinių bendrovių standartus.
67. Pertvarų įdubos (nišos) ir pakopos turi būti vandeniui nepralaidžios ir tokios pat stiprios, kaip ir šalia jų esančios pertvarų vietos.
68. Jeigu per vandeniui nepralaidų denį arba pertvarą praeina špantai ar bimsai, toks denis ar pertvara turi būti vandeniui nepralaidūs konstruktyviai, nenaudojant medinių detalių ar cemento.
69. Norint išbandyti pagrindinius skyrius, nebūtina užtvindyti juos vandeniu. Jeigu neatliekamas užtvindymo bandymas ir jeigu tai įmanoma, turi būti atliktas nepralaidumo vandeniui bandymas, liejant vandenį žarna; šis bandymas atliekamas beveik užbaigus įrengti laivą. Jeigu nelaidumo vandeniui bandymo atlikti neįmanoma todėl, kad gali būti apgadinti mechanizmai, elektros energijos įrenginių izoliacija arba atskiros įrengimų dalys, vietoj šio bandymo galima atlikti atidžią vizualinę suvirintų sujungimų apžiūrą ir, jeigu tai manoma esant reikalinga, taip pat atlikti dažų prasiskverbimo, ultragarsinį tyrimą ar lygiavertį bandymą. Bet kuriuo atveju atidžiai apžiūrimos visos vandeniui nepralaidžios pertvaros.
70. Forpikas, dvigubi dugnai (įskaitant tuščiavidurį kilį) ir vidaus apkala bandomi vandens slėgiu pagal šių Reikalavimų 66 punkto nuostatas.
71. Tų skysčiams laikyti skirtų tankų, kurie naudojami laivą dalijant skyriais, sandarumas bandomas vandens slėgiu, atitinkančiu iki aukščiausios krovininės vaterlinijos pakilusio arba du trečdalius aukščio nuo kilio viršaus iki panirimo linijos užtvindyto vandens, žiūrint kuris vandens slėgis yra didesnis, su sąlyga, kad bandymo metu vandens spaudimas tankų viršų apsemia ne mažiau kaip 0,9 m virš tanko viršaus; jeigu atlikti bandymo naudojant vandenį negalima, leidžiama atlikti sandarumo bandymą naudojant suslėgtą orą, kurio metu tankai veikiami ne didesniu kaip 0,14 baro oro slėgiu.
72. Šių Reikalavimų 70 ir 71 punktuose nurodytais bandymais patikrinimas laivo dalijimo skyriais konstrukcijų nepralaidumas vandeniui, tačiau jie nelaikytini bandymais, patvirtinančiais kurio nors skyriaus tinkamumą laikyti skystąjį kurą arba naudoti kuriais nors tokiais kitais tikslais, kuriems patvirtinti patalpos tinkamumą, atsižvelgiant į tankų ar jų jungčių užtvindymo skysčiu aukštį, gali būti reikalingi sudėtingesni bandymai.
73. Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose vandeniui nepralaidžiose pertvarose angų skaičius turi būti sumažintas tiek, kad būtų suderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija; turi būti numatytos patikimos šių angų uždarymo priemonės.
74. Jeigu per vandeniui nepralaidžias skyrių pertvaras vedami kokie nors vamzdžiai, drenažo vamzdžiai, elektros laidai ir kt., imamasi priemonių užtikrinti pertvarų sandarumą.
75. Vandeniui nepralaidžiose skyrių pertvarose neleidžiama montuoti vožtuvų neįeinančių į vamzdynų sistemos sudedamąsias dalis.
76. Per vandeniui nepralaidžias skyrių pertvaras vedamose sistemose negalima naudoti švino arba kitų žemos lydymosi temperatūros medžiagų, nes kilus gaisrui šios sistemos būtų sugadintos ir dėl to būtų pažeistas pertvarų sandarumas.
77. Durų, landų arba įėjimo angų negalima įrengti:
77.1. taraninėje pertvaroje žemiau ribinio panirimo linijos;
77.2. vandeniui nepralaidžiose skersinėse pertvarose, krovinių skyrių skiriančiose nuo gretimo krovinių skyriaus, išskyrus šių Reikalavimų 94 – 94.2 ir 95 punktuose numatytais atvejais.
78. Išskyrus šių Reikalavimų 79 punkte numatytą atvejį, per taraninę pertvarą žemiau ribinio panirimo linijos galima tiesti ne daugiau kaip vieną vamzdį laivapriekio tanko skysčiui, jeigu tame vamzdyje sumontuotas nuo pertvarų denio valdomas sraigtinis vožtuvas, jo korpusas tvirtinamas forpiko viduje prie taraninės pertvaros. Šį vožtuvą galima tvirtinti prie taraninės pertvaros išorinės pusės, su sąlyga, kad vožtuvas bet kokiomis eksploatavimo sąlygomis lengvai pasiekiamas ir jeigu jis pritvirtintas ne krovinių skyriuje.
79. Jeigu forpikas padalytas dviejų skirtingų rūšių skysčiams laikyti, per taraninę pertvarą žemiau ribinio panirimo linijos galima vesti pagal šių Reikalavimų 77 punkto nuostatas sumontuotus du vamzdžius tada, jeigu antrojo vamzdžio neįmanoma sumontuoti kitoje vietoje ir jeigu, atsižvelgiant į papildomus forpike numatytus skyrius, laivo sauga nemažėja.
80. Pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų patalpose, įskaitant eigos poreikiams naudojamus katilus, visose pagrindinėse skersinėse pertvarose, be durų į veleno tunelį, galima įrengti ne daugiau kaip vienerias duris. Jeigu sumontuoti du arba keletas velenų, tarp tunelių turi būti įrengiami juos jungiantys praėjimai. Kai yra du velenai, tarp mašinų skyriaus ir tunelių turi būti įrengtos vienerios durys, o kai yra daugiau kaip du velenai – tik dvejos durys. Visos šios durys turi būti slankiojančio tipo, ir taip įrengtos, kad durų slenksčiai būtų kai galima aukštesni. Šių durų valdymo rankinė pavara, esanti virš pertvarų denio, turi būti įrengta tokiose patalpose, kuriuose nėra mechanizmų.
81. Trumpesniuose kaip 24 metrai esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasės laivuose vandeniui nepralaidžios durys turi būti slankiojančio tipo arba pakabinamos, arba lygiaverčio tipo. Negalima įrengti durų, užtvirtinamų tiktai jas užveržiant, ir durų, kurios uždaromos jas nuleidžiant arba panaudojant svorį.
82. 24 metrų ir ilgesniuose B, C ir D klasės laivuose, išskyrus šių Reikalavimų 94 – 94.2 ir 95 punktuose numatytus atvejus, turi būti montuojamos šių Reikalavimų 90 – 92.4 punktų nuostatas atitinkančios nuo energijos šaltinio veikiančios vandeniui nepralaidžios slankiojančios durys, kurias iš navigacinio tiltelio pagrindinio valdymo pulto vienu metu galima uždaryti ne daugiau kaip per 60 sekundžių laivui esant tiesioje padėtyje.
83. Trumpesniuose kaip 24 metrų esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasės laivuose slankiojančios durys gali būti:
83.1. uždaromos tik rankiniu būdu, arba
83.2. uždaromos pavara nuo energijos šaltinio ir rankiniu būdu.
84. Jeigu 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose yra ne daugiau kaip dvejos vandeniui nepralaidžios durys ir jos yra mašinų patalpose arba šias patalpas supančiose pertvarose, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti, kad šios dvejos durys būtų uždaromos tik rankiniu būdu. Jeigu sumontuotos rankiniu būdu uždaromos slankiojančios durys, jos uždaromos prieš laivui išplaukiant nuo prieplaukos į keleivinį reisą ir neatidaromos per visą reisą.
85. Visuose naujuose B, C ir D klasės ir esamuose B klasės laivuose vandeniui nepralaidžios slankiojančios durys, uždaromos nuo energijos šaltinio ar rankiniu būdu, turi užsidaryti esant laivo posvyriui iki 15 laipsnių į bet kurią pusę nepriklausomai nuo to, ar jos uždaromos energijos šaltinio pagalba ar rankiniu būdu. Turi būti atsižvelgiama į jėgas, galinčias iš kurios nors pusės spausti duris, jeigu per angą plūstantis vanduo veiktų duris statiniu slėgiu, kurį sukuria mažiausiai 1 metro aukščio vandens sluoksnis virš slenksčio prie ašinės durų linijos.
86. Visuose 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose vandeniui nepralaidžių durų valdymo įtaisai, įskaitant hidraulinį vamzdyną ir elektros laidus, turi būti kaip įmanoma arčiau tų pertvarų, kuriose įrengtos durys, siekiant kuo labiau sumažinti tikimybę, kad įtaisai kaip nors nukentėtų, jeigu laivas būtų apgadintas:
86.1. vandeniui nepralaidžios durys ir jų valdymo įtaisai išdėstomi taip, kad apgadinus vieną penktąją laivo pločio dalį, matuojamą aukščiausios krovininės vaterlinijos aukštyje stačiu kampu į laivo diametralinę plokštumą, nepažeistos laivo dalies vandeniui nepralaidžių durų valdymas nesutriktų;
86.2. visos nuo energijos šaltinio arba rankiniu būdu uždaromos vandeniui nepralaidžios slankiojančios durys turi turėti indikacijos priemones, kurios iš visų nuotolinio valdymo postų leistų nustatyti, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Nuotolinio valdymo postai turi būti tik navigaciniame tiltelyje pagal 90.5 punkto reikalavimus ir toje vietoje, kurioje pagal 90.4 punkto reikalavimus turi būti virš pertvarų denio įrengtas rankinis valdymas.
87. Trumpesniuose kaip 24 metrai esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasės laivuose šių Reikalavimų 81 – 86 punktų nuostatų neatitinkančios vandeniui nepralaidžios durys turi būti uždaromos prieš išplaukiant į reisą ir neatidaromos iki jo pabaigos; tokių durų atidarymo uoste ir jų uždarymo prieš laivui išplaukiant iš uosto laikas įrašomas į laivo žurnalą.
88. Trumpesniuose kaip 24 metrai naujuose B, C ir D klasės ir esamuose B klasės laivuose rakiniu būdu uždaromos slankiojančios durys gali slankioti horizontaliai arba vertikaliai. Turi būti numatyta galimybė valdyti durų mechanizmą nuo pačių durų iš abiejų jos pusių, ir iš prieinamos vietos virš pertvarų denio, naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, užtikrinančiu tokį pat saugos lygį, ir šis būdas turi būti patvirtintas. Kai laivas yra tiesioje padėtyje, durims uždaryti rankine pavara turi būti sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių.
89. Esamuose B klasės laivuose nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios durys gali slankioti vertikaliai arba horizontaliai. Jeigu durys valdomos iš pagrindinio valdymo posto, pavara turi būti įrengta taip, kad duris būtų galima atidaryti ir uždaryti nuo energijos šaltinio nuo pačių durų iš abiejų jos pusių. Iš abiejų pertvaros pusių turi būti įrengtos vietinio valdymo nuo energijos šaltinio rankenos, išdėstytos taip, kad per duris einantys žmonės galėtų jas laikyti padėtyje „atidaryta“ negalėdami atsitiktinai įjungti uždarymo mechanizmo. Nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios durys turi būti valdomos rankiniu būdu nuo pačių durų iš abiejų jos pusių, ir iš prieinamos vietos virš pertvarų denio, naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, užtikrinančiu tokį pat saugos lygį, ir šis būdas turi būti patvirtintas. Turi būti numatyta nuostata, kad, pradėjus uždarinėti duris, būtų duodamas garsinis signalas, girdimas tol, kol jos uždaromos visiškai. Be to, didelio aplinkos triukšmo vietose, prie durų, papildomai prie garsinio signalo, reikalaujama duoti mirksintį vizualinį signalą.
90. 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose visos nuo energijos šaltinio veikiančios vandeniui nepralaidžios durys, turi atitikti šiuos reikalavimus:
90.1. turi judėti vertikaliai arba horizontaliai;
90.2. laikantis šių Reikalavimų 94.6 punkto nuostatų, maksimalus plotis turi būti apribotas iki 1,2 metro. Klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti įrengti didesnes duris, tačiau tiktai tiek, kiek tai būtina efektyviai laivo eksploatacijai ir su sąlyga, kad atsižvelgta į kitas saugos priemones, įskaitant ir pateiktas žemiau:
90.2.1. turi būti atkreipiamas ypatingas dėmesys į durų ir jų uždarymo įtaisų tvirtumą, siekiant išvengti pratekėjimų;
90.2.2. durys negali būti įrengiamos laivo apgadinimo zonoje B/5;
90.2.3. laivui išplaukus į jūrą, durys visą laiką laikomos uždarytos, išskyrus trumpus laikotarpius, kai jas atidaryti yra būtina tokiomis aplinkybėmis, kaip yra nustačiusi Administracija;
90.3. turi būti įrengtos su joms atidaryti ir uždaryti būtina įranga, naudojanti elektros, hidraulinę arba kokią nors kitą energiją, priimtiną Administracijai;
90.4. turi turėti atskirą rankinio valdymo mechanizmą. Turi būti numatyta galimybė duris atidaryti ir uždaryti ranka iš abiejų pusių ir, papildomai, uždaryti iš prieinamos vietos virš pertvarų denio naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, priimtinu Administracijai ir užtikrinančiu tokį pat saugos lygį. Sukamojo ar kitokio judesio kryptis turi būti aiškiai pažymėta visose valdymo vietose. Kai laivas yra tiesioje padėtyje, durims uždaryti rankine pavara turi būti sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių;
90.5. turi turėti valdymo priemones iš abiejų durų pusių jų uždarymui ir atidarymui naudojant energijos šaltinį, o taip pat durų uždarymui naudojant energijos šaltinį iš pagrindinio valdymo pulto, esančio navigaciniame tiltelyje;
90.6. turi turėti garsinę signalizaciją, besiskiriančią nuo kitų tos vietos kokių nors signalų, kuri skambės kiekvieną kartą, kai durys uždaromos nuotoliniu valdymu naudojant energijos šaltinį, ir kuri pradėtų skambėti bent jau 5 sekundes, tačiau ne daugiau kaip 10 sekundžių, prieš pradedant judėti durims ir tęsis tol, kol jos visiškai užsidarys. Jeigu durys atidaromos ir uždaromos nuotoliniu rankiniu būdu, užtenka, kad garsinis signalas skambėtų tik joms judant. Papildomai, keleivių patalpose ir didelio aplinkos triukšmo vietose, Administracija gali reikalauti, kad garsinis signalas būtų lydimas prie durų mirksinčio vizualinio signalo; ir
90.7. turi turėti beveik vienodą uždarymo trukmę kai naudojamas energijos šaltinis. Uždarymo trukmė nuo durų judėjimo pradžios iki visiško jų uždarymo jokiu būdu negali būti trumpesnė kaip 20 ir ne ilgesnė kaip 40 sekundžių laivui esant tiesioje padėtyje;
90.8. elektros energija, reikalinga nuo energijos šaltinio veikiančioms slankiojančioms vandeniui nepralaidžioms durims, turi būti tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba per specialų, aukščiau pertvarų denio įrengtą skirstomąjį skydą; atitinkamoms valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinėms elektros energija turi būti tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba per specialų, aukščiau pertvarų denio įrengtą skirstomąjį skydą, o, sugedus pagrindiniam arba avariniam elektros energijos šaltiniui, automatiškai būtų tiekiama iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio;
90.9. nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios vandeniui nepralaidžios durys turi turėti:
90.9.1. centralizuotą hidraulinę sistemą su dviem atskirais galios šaltiniais, kiekvienas iš kurių sudarytas iš variklio ir siurblio, pajėgiančių vienu metu uždaryti visas duris. Be to, visai įrangai turi būti numatyti tokie hidrauliniai akumuliatoriai, kurių galios užtektų, kad visos laivo durys būtų panaudotos tris kartus, t. y. uždarytos – atidarytos – uždarytos, esant nepalankiam 15 laipsnių laivo posvyriui. Šį darbo ciklą turi atlikti akumuliatorius nesant slėgio siurblyje. Hidraulinėje sistemoje naudojamas skystis pasirenkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kurioje eksploatuojama įranga. Nuo energijos šaltinio veikiančios sistemos konstrukcija turi kiek įmanoma mažinti galimybę, kad hidraulinio vamzdyno vienas gedimas kliudytų tinkamai veikti daugiau kaip vienerioms durims. Hidraulinė sistema turi turėti signalizaciją, įspėjančią apie per žemą skysčio lygį nuo energijos šaltinio veikiančios sistemos hidraulinio skysčio rezervuaruose ir signalizaciją, įspėjančią apie per mažą dujų slėgį hidrauliniuose akumuliatoriuose, arba turėti kitokias priemones sukauptos energijos mažėjimui kontroliuoti. Šie signalizacija turi būti garsinė ir vizualinė, ir ji įrengiama navigaciniame tiltelyje, pagrindiniame valdymo pulte; arba
90.9.2. nepriklausomą hidraulinę sistemą visoms durims su nepriklausomu energijos šaltiniu, sudarytu iš variklio ir siurblio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Be to, turi būti numatytas toks hidraulinis akumuliatorius, kurio galios užtektų, kad durys būtų panaudoti tris kartus, t. y. uždarytos – atidarytos – uždarytos, esant nepalankiam 15 laipsnių laivo posvyriui. Šį darbo ciklą turi atlikti akumuliatorius nesant slėgio siurblyje. Hidraulinėje sistemoje naudojamas skystis pasirenkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kurioje eksploatuojama įranga. Navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte įrengiama grupinė signalizacija, įspėjanti apie per mažą dujų slėgį akumuliatoriuose, arba kitokios priemonės juose sukauptos energijos mažėjimui kontroliuoti. Sukauptos energijos mažėjimo indikacija turi būti numatyta kiekviename vietinio valdymo poste; arba
90.9.3. nepriklausomą elektros sistemą ir variklį visoms durims su nepriklausomu energijos šaltiniu, sudarytu iš variklio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Energijos šaltinis turi būti automatiškai aprūpinamas elektros energija iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio, jeigu sugenda pagrindinis arba avarinis elektros energijos šaltinis, o jo galios užtenka, kad durys būtų panaudotos tris kartus, t. y. uždarytos – atidarytos – uždarytos, esant nepalankiam 15 laipsnių laivo posvyriui;
90.10. šių Reikalavimų 90.9.1, 90.9.2 ir 90.9.3 papunkčiuose nurodytoms sistemoms turi atitikti šias nuostatas:
90.10.1. nuo energijos šaltinio veikiančių slankiojančių vandeniui nepralaidžių durų energijos sistemos turi būti atskirtos nuo visų kitų energijos sistemų. Pavienis nuo elektros arba hidraulinės energijos veikiančių sistemų, išskyrus hidraulinę pavarą, gedimas neturi sutrukdyti valdyti bet kurias duris rankiniu būdu;
90.10.2. iš abiejų pertvaros pusių ne mažesniame kaip 1,6 metro aukštyje nuo grindų turi būti įrengtos durų valdymo rankenos, išdėstytos taip, kad per duris einantys žmonės galėtų abi rankenas laikyti padėtyje „atidaryta“ negalėdami atsitiktinai įjungti uždarymo mechanizmo. Rankenų judėjimo kryptis atidarant ir uždarant duris turi būti aiškiai nurodyta ir turi sutapti su durų slinkimo kryptimi. Hidraulinės vandeniui nepralaidžių durų valdymo rankenos gyvenamosiose patalpose, jeigu uždaryti durims pakanka vieno veiksmo, išdėstomos taip, kad vaikai šių rankenų negalėtų valdyti, pavyzdžiui, prietaisų skydeliuose, kurių varžtai yra mažiausiai 1,70 metro aukštyje virš denio lygio;
91. 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose iš abiejų durų pusių turi būti tvirtinta plokštelė su nurodymais, kaip veikia durų atidarymo ir uždarymo sistema. Prie visų durų iš abiejų pusių taip pat turi būti tvirtinta plokštelė su tekstu arba piešiniais, įspėjančiais apie pavojų likti durų angoje, kai durys pradeda užsidarinėti. Šios plokštelės gaminamos iš patvarios medžiagos ir patikimai pritvirtinamos. Plokštelėje su nurodymais arba įspėjimu pateikiama informacija apie durų užsidarymo trukmę;
92. Visose 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų:
92.1. kiek tai praktiškai įmanoma, vandeniui nepralaidžių durų elektros įranga ir su ja susijusios sudedamosios dalys turi būti išdėstytos virš pertvarų denio ir nepavojingose vietose bei patalpose;
92.2. elektrinių sudedamųjų dalių, kurias būtina išdėstyti žemiau pertvarų denio, gaubtai turi būti tinkamai apsaugoti, kad į jas nepatektų vanduo;
92.3. elektros energijos, valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinės nuo gedimo turi būti apsaugotos taip, kad, sugedus vienų durų grandinei, nebūtų sugadinta kurių nors kitų durų grandinė. Durų signalizacijos arba indikatoriaus grandinių trumpasis jungimas arba kiti gedimai neturi sukelti energijos praradimo tų durų valdymo sistemai. Konstrukcija turi būti tokia, kad vandens patekimas į elektros įrangą, sumontuotą žemiau pertvarų denio, nesukeltų durų atsidarymo;
92.4. pavienis nuo energijos šaltinio veikiančių slankiojančių vandeniui nepralaidžių durų elektros gedimas energijos šaltinio arba valdymo sistemose negali sukelti uždarytų durų atsidarymo. Elektros energijos tiekimas turi būti nuolat kontroliuojamas elektros grandinės taške, kiek tai praktiškai įmanoma arčiau kiekvieno elektros variklio, reikalaujamo pagal šių Reikalavimų 90.9 punkto nuostatas. Nustojus tiekti elektros energiją tokiai grandinei, pagrindiniame valdymo pulte navigaciniame tiltelyje turi įsijungti garsinis ir vizualinis signalai;
92.5. pagrindiniame valdymo pulte navigaciniame tiltelyje turi būti „pagrindinio režimo“ jungiklis su dviem valdymo režimais: režimas „vietinis valdymas“, kurį įjungus, visas duris galima atidaryti ir uždaryti stovint prie jų, nenaudojant automatinio durų uždarymo, ir režimas „durys uždarytos“, kurį įjungus, visos atidarytos durys uždaromos automatiškai. „Uždarytų durų“ režimas turi užtikrinti, kad duris galima būtų atidaryti iš vietos, ir jos vėl būtų automatiškai uždaromos atleidus vietinio durų valdymo mechanizmą. Įprasta „pagrindinio režimo“ jungiklio padėtis – perjungtas į „vietinį valdymą“. „Uždarytų durų“ režimu naudojamasi tik iškilus pavojui arba patikrinimo tikslais;
92.6. navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte turi būti įrengta schema, kurioje parodytos visų durų vietos, o jų vizualieji indikatoriai signalizuoja, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Raudona lemputė signalizuoja, kad durys pilnai atidarytos, o žalia – durys uždarytos. Kai durys uždaromos nuotoliniu valdymu, raudona mirksinti lemputė signalizuoja apie tarpinę durų padėtį. Indikacinė grandinė neturi priklausyti nuo bet kurių durų valdymo grandinės;
92.7. iš pagrindinio valdymo pulto jokių durų neturi būti galima atidaryti nuotoliniu valdymu.
93. Visuose naujose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių reikalavimų:
93.1. visos vandeniui nepralaidžios durys laivo plaukiojimo metu turi būti uždarytos, išskyrus tuos šių Reikalavimų 93.3 – 93.5 papunkčiuose nurodytus atvejus, kai jas galima atidaryti laivo plaukiojimo metu;
93.2. vandeniui nepralaidžias duris, platesnes kaip 1,2 metro, kurias leidžiama įrengti pagal šių Reikalavimų 94.6 punkto nuostatas, galima atidaryti tik minėtame punkte išsamiau nurodytomis aplinkybėmis. Bet kurios, pagal šios dalies nuostatas atidarytos durys turi būti parengtos nedelsiant uždaryti;
93.3. laivo plaukiojimo metu vandeniui nepralaidžias durys gali būti atidaromos tada, kai reikia užtikrinti keleivių ar įgulos narių praėjimą arba kai jas atidaryti būtina dėl greta durų atliekamo darbo. Durys turi būti nedelsiant uždarytos, kai žmonės pro jas praėjo arba užbaigus veiklą, dėl kurios duris reikėjo atidaryti;
93.4. tam tikros vandeniui nepralaidžios durys laivo plaukiojimo met …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.