LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina reikalavimus keleiviniams laivams, siekiant užtikrinti jų saugumą. Jis nustato įvairius techninius ir saugos standartus, susijusius su laivų konstrukcija ir įranga.

Ką jis reguliuoja

Keleivinio laivo stovumą, dalijimą skyriais ir avarinį laivo stovumą.
Keleivinio laivo mechanizmus, elektros įrangą ir neperiodiškai prižiūrimus mašinų skyrius.
Keleivinio laivo apsaugą nuo gaisro, jo gesinimą ir apsaugos nuo gaisro priemones.
Keleivinio laivo gelbėjimosi priemones ir riboto mobilumo asmenų saugos reikalavimus.

Kam jis skirtas

Naujiems B, C ir D klasių keleiviniams laivams.
Esamiems B klasės keleiviniams laivams.

Pagrindiniai punktai

Visi nauji 24 metrų ir ilgesni laivai turi atitikti TJO asamblėjos rezoliucijos A.749 (18) „Nepažeisto laivo stovumo kodekso“ nuostatas.
Esami A ir B klasės laivai turi atitikti nustatytus laivo stovumo kriterijus, įskaitant minimalius ploto po atstatomojo peties kreive (0,055 m×rad iki 30 laipsnių, 0,09 m×rad iki 40 laipsnių) ir atstatomojo peties (0,20 metro esant 30 laipsnių) reikalavimus.
Laivai turi būti skirstomi vandeniui nepralaidžiomis pertvaromis iki pertvarų denio.
Keleiviniuose ro-ro laivuose dalijimo skyriais koeficientas yra 1,0, jei gabenama mažiau nei 400 žmonių, ir 0,5, jei gabenama 400 ar daugiau žmonių.

Įstatymo tekstas

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DirektoriAus Į S A K Y M A S DĖL REIKALAVIMŲ KELEIVINIAMS LAIVAMS PATVIRTINIMO 2004 m. balandžio 15 d. Nr. V-61 Klaipėda Vykdydamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 3-87 „Dėl keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 33-1070) 2.1 punktą:

Tvirtinu pridedamus: 1.
Reikalavimus keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui; 1.
Reikalavimus keleivinio laivo mechanizmams; 1.
Reikalavimus keleivinio laivo elektros įrangai; 1.
Reikalavimus neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose; 1.
Reikalavimus keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui; 1.
Reikalavimus keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms; 1.
Reikalavimus keleivinio laivo gelbėjimosi priemonėms; 1.
Riboto mobilumo asmenų saugos reikalavimus keleiviniams laivams; 1.
Keleivinio laivo saugos liudijimo pavyzdį.
Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2004m. gegužės 1d. DIREKTORIUS EVALDAS ZACHAREVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 REIKALAVIMAI KELEIVINIO LAIVO STOVUMUI, DALIJIMUI SKYRIAIS IR AVARINIAM LAIVO STOVUMUI
Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasės laivams bei esamiems B klasės laivams: 1.
dalijimo skyriais krovininė vaterlinija – tai vaterlinija, taikoma dalijant laivą skyriais; 1.
aukščiausia dalijimo skyriais krovininė vaterlinija – tai vaterlinija, atitinkanti didžiausią leistinąją grimzlę, kurią laivas gali turėti pagal taikomus dalijimo skyriais reikalavimus; 1.
laivo ilgis – tai atstumas, išmatuotas tarp laivo statmenų, išvestų per aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos kraštinius taškus; 1.
laivo plotis – tai didžiausias jo plotis tarp špantų išorinių kraštų aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos lygyje arba žemiau jos; 1.
grimzlė – tai vertikalus atstumas laivo midelyje nuo pagrindinės teorinės plokštumos iki atitinkamos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos; 1.
dedveitas – tai tonomis išreikštas skirtumas tarp laivo vandentalpos 1,025 tankio vandenyje, kai jis paniręs iki atitinkančios jam nustatytą vasaros viršvandeninio borto aukštį krovininės vaterlinijos, ir tuščio laivo vandentalpos; 1.
tuščio laivo vandentalpa – tai laivo vandentalpa tonomis be krovinio, degalų, alyvos, vandens balasto, geriamojo ir technologinio tankuose laikomo vandens, vartojimo atsargų, be keleivių, įgulos ir jų asmeninių daiktų; 1.
pertvarų denis – tai pats aukščiausias denis, kurį siekia skersinės vandeniui nepralaidžios pertvaros; 1.
ribinio panirimo linija – tai mažiausiai 76 mm atstumu žemiau pertvarų denio viršutinio paviršiaus laivo borte nubrėžta linija; 1.
patalpos skvarba – tai procentais išreikšta tapatalpos tūrio dalis, kurią galėtų užtvindyti vanduo. Patalpos, besitęsiančios virš ribinio panirimo linijos, tūris matuojamas tik iki šios linijos; 1.
mašinų patalpa laikoma erdvė nuo pagrindinės teorinės plokštumos iki ribinio panirimo linijos ir tarp kraštutinių pagrindinių vandeniui nepralaidžių skersinių pertvarų, apimanti patalpas, kuriose yra pagrindiniai ir pagalbiniai laivo varomieji mechanizmai ir laivo varymui naudojami garo katilai; 1.
keleivių patalpos – tai keleiviams apgyvendinti ir jų reikmėms skirtos patalpos, išskyrus bagažo, sandėlių, maisto produktų laikymo ir pašto patalpas; 1.
vandeniui nepralaidus (kai kalbama apie konstrukciją) reiškia nepraleidžiantis vandens per konstrukciją jokia kryptimi, kai ši konstrukcija veikiama vandens spaudimo normaliomis arba avarinėmis laivo eksploatavimo sąlygomis; 1.
sandarus – reiškia, kad esant bet kokiomis jūros sąlygomis vanduo neprasiskverbia į laivo vidų; 1.
keleivinis ro-ro laivas – tai keleivinis laivas, turintis krovinių patalpas, pakraunamas ir iškraunamas horizontaliu būdu arba specialios kategorijos patalpas, nurodytas Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 7.4.8 papunktyje.
Visų klasių 24 metrų ir ilgesni nauji laivai turi atitikti 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucija A.749

(18), priimto Nepažeisto laivo stovumo kodekso, su vėlesniais pakeitimais, atitinkamas keleiviniams laivams skirtas nuostatas.

Jeigu Administracija mano, kad Nepažeisto laivo stovumo kodekso oro sąlygų kriterijus visų klasių 24 metrų ir ilgesniems naujiems laivams neturi būti taikomas, tuomet gali būti leidžiama laikytis kitų nuostatų, užtikrinsiančių pakankamą saugos lygį. Tokiu atveju Europos Komisijai turi būti pateikta atitinkamų duomenų, kad pasiektas lygiavertis saugos lygis.
Visi esami A ir B klasės laivai visomis krovinio išdėstymo laive sąlygomis, po tinkamo pataisų dėl skysčių tankuose laisvųjų paviršių poveikio įvertinimo pagal Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 punkto 3 dalies arba lygiavertes prielaidas, turi atitikti sekančius laivo stovumo kriterijus: 4.
plotas po atstatomojo peties kreive (statinio stovumo diagrama) turi būti ne mažesnis kaip: 4.1.
0,055 m×rad esant posvyrio kampui iki 30 laipsnių; 4.1.
0,09 m×rad esant posvyrio kampui iki 40 laipsnių arba iki užliejimo kampo, t. y. iki laivo posvyrio į šoną tokio kampo, kai korpuso, antstatų arba denio kabinų angų, kurių negalima sandariai uždaryti, apatiniai kraštai panyra į vandenį, jeigu tas kampas yra mažesnis kaip 40 laipsnių; 4.1.
0,03 m×rad esant posvyrio kampams tarp 30 laipsnių ir 40 laipsnių arba tarp 30 laipsnių ir užliejimo kampo, jeigu šis kampas mažesnis kaip 40 laipsnių; 4.
atstatomasis petys turi būti mažiausiai 0,20 metro esant 30 laipsnių arba didesniam posvyrio kampui; 4.
atstatomojo peties maksimumas geriau būtų esant posvyrio kampui didesniam kaip 30 laipsnių, bet kokiu atveju ne mažesniam kaip 25 laipsniai; 4.
pradinis skersinis metacentrinis aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,15 metro.
Į tas krovinio išdėstymo laive sąlygas, į kurias atsižvelgiama tikrinant, ar laikomasi pirmiau išdėstytų stovumo reikalavimų, visų esamų A ir B klasės laivų atžvilgiu įtraukiamos Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto 1 papunktyje išvardytos sąlygos.
Visi esami 24 metrų ir ilgesni A bei B klasės laivai taip pat turi atitikti Nepažeisto laivo stovumo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto 6 papunktyje išdėstytus papildomus kriterijus (papildomus keleiviniams laivams taikomus kriterijus) ir 3 straipsnio 2 dalyje pateikto oro sąlygų kriterijų.
Administracija gali nustatyti kitas, nei šių Reikalavimų 5 ir 6 punktuose numatytas nuostatas, užtikrinančias pakankamą saugos lygį. Tokiu atveju Administracija informuoja Europos Komisiją, kad išlaikytas lygiavertis saugos lygis.
Visi nauji B, C ir D klasių laivai bei esami B klasės laivai turi būti skirstomi pertvaromis, kurios turi būti vandeniui nepralaidžios iki pat pertvarų denio, į vandeniui nepralaidžius skyrius, kurių didžiausias ilgis apskaičiuojamas laikantis čia toliau pateikiamų atitinkamų reikalavimų.
Vietoj šių Reikalavimų 8 punkto nuostatų naujiems B, C ir D klasių laivams bei esamiems B klasės laivams galima taikyti keleivinių laivų dalijimo skyriais ir stovumo taisykles, lygiavertes tarptautinės 1960 m. konvencijos dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje II skyriaus B daliai, išdėstytas TJO asamblėjos rezoliucijoje A.265 (VIII), tačiau su sąlyga, kad taikomos visos taisyklės.
Bet kuri kita vidinės konstrukcijos dalis, turinti poveikį laivo dalijimo vandeniui nepralaidžiais skyriais veiksmingumui, naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose turi būti nepralaidi vandeniui.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose leistinas užtvindymo ilgis duotame taške – tai didžiausia laivo ilgio atkarpa, kurios centras yra šiame taške ir kuri, atsižvelgiant į prielaidas dėl patalpų skvarbos, gali būti užtvindyta laivui nenugrimztant žemiau jo ribinio panirimo linijos.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose, kurių pertvarų denis nėra ištisinis, leistinasis užtvindymo ilgis bet kuriame taške gali būti nustatomas pasitelkus menamą ištisinę ribinio panirimo liniją, kuri jokiame taške prie borto negali būti mažiau kaip 76 milimetrai nuo viršutinio paviršiaus to denio, kurį siekia vandeniui nepralaidžios pertvaros ir borto apkala.
Jeigu tam tikra menamos ribinio panirimo linijos dalis naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose praeina pastebimai žemiau to denio, kurį pasiekia pertvaros, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti taikyti tam tikrų nuolaidų pralaidumo vandeniui atžvilgiu dėl tų pertvarų dalių, kurios yra tarp ribinio panirimo linijos ir virš jos esančio denio.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose didžiausias leistinas skyriaus, kurio centras yra kuriame nors laivo ilgio taške, ilgis nustatomas leistinąjį užtvindymo ilgį dauginant iš atitinkamo koeficiento, vadinamo dalijimo skyriais koeficientu.
Šių Reikalavimų 11–13 punktų nuostatos taikomos žemiau ribinio panirimo linijos esančių patalpų skvarbai.
Nustatant leistinąjį užtvindymo ilgį naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose, naudojamas nustatytas žemiau ribinio panirimo linijos esančių patalpų skvarbos vidurkis, nurodytas 1 lentelėje.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės keleiviniuose ro-ro laivuose taikomas toks dalijimo skyriais koeficientas yra 1,0 – jeigu laivu leidžiama gabenti mažiau kaip 400 žmonių, ir 0,5 – jeigu laivu leidžiama gabenti 400 arba daugiau žmonių.
Esami B klasės laivai turi atitikti šią nuostatą ne vėliau kaip nuo šių Reikalavimų 42.2 punkte nustatytos datos.
Jeigu kurioje nors laivo dalyje arba dalyse vandeniui nepralaidžios pertvaros naujuose B, C ir D klasių laivuose bei esamuose B klasės laivuose įrengtos taip, kad jos viršuje pasiekia aukštesnį negu likusioje laivo dalyje denį, ir, apskaičiuojant leistiną užtvindymo ilgį, norima pasinaudoti šiuo aukštesnių pertvarų teikiamu pranašumu, leidžiama kiekvienai iš šių laivo dalių naudoti skirtingas ribinio panirimo linijas, – su sąlyga, kad: 19.
laivo bortai per visą laivo ilgį siektų pačią aukščiausią iš šių ribinio panirimo linijų atitinkantį denį, ir visos angos bortų apkaloje, išdėstytos per visą laivo ilgį žemiau šio denio, taikant šių Reikalavimų 96 – 97 punktų nuostatas, būtų laikomos esančios žemiau ribinio panirimo linijos; ir 19.
kiekvienas iš abipus pertvarų denio „pakopos“ esančių dviejų skyrių, atsižvelgiant į atitinkamas jų ribinio panirimo linijas, yra leistinojo ilgio ir, be to, šių abiejų skyrių bendras ilgis apatine ribinio panirimo linija pagrįstą leistinąjį ilgį viršija ne daugiau kaip du kartus; 19.
pagal šių Reikalavimų 14 punkto nuostatas nustatomas laivo skyriaus ilgis už leistinąjį gali būti didesnis, su sąlyga, kad kiekvienos poros greta jo esančių skyrių, įskaitant ir duotąjį skyrių, bendras ilgis arba neviršija leistinojo užtvindymo ilgio, arba nėra daugiau nei dvigubai didesnis už to skyriaus leistiną ilgį priklausomai nuo to, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis; 19.
pagrindinė skersinė pertvara gali turėti įdubą (nišą), su sąlyga, kad ši įduba visa tilptų tarp dviejų vertikalių plokštumų, nubrėžtų abipus jos išilgai abiejų laivo bortų per vieną penktadalį laivo pločio nuo borto apkalos, ir šis atstumas matuojamas aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos aukštyje statmenai diametralinei laivo plokštumai. Bet kuri įdubos dalis, esanti už šių ribų, laikoma pakopa, kuriai taikomos šių Reikalavimų 20 punkto nuostatos; 19.
jeigu pagrindinė skersinė pertvara yra su įduba arba pakopinė, nustatant laivo dalijimą skyriais naudojama lygiavertė plokščia pertvara; 19.
jeigu pagrindinis skersinis vandeniui nepralaidus skyrius padalytas pertvaromis papildomai ir klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, yra įsitikinusi, jog po tariamo laivo borto ištisinio pažeidimo 3,0 metrus plius 3 proc. laivo ilgio arba 11 metrų, arba 10 proc. laivo ilgio, žiūrint kuris iš šių dydžių yra mažesnis, pagrindinio skyriaus visas tūris nebūtų užtvindytas, tuomet gali būti leista proporcingai padidinti leistinąjį ilgį palyginti su tuo, kuris privalo būti tokiam skyriui, jei jis nebūtų papildomai padalytas. Tokiu atveju plūdrumo atsarga, priskiriama nepažeistam laivo bortui, neturi būti didesnė kaip priskirtoji apgadintam laivo bortui. Leistinojo ilgio padidinimas pagal šį papunktį taikomas tik tada, jeigu taikant jį nebūtų pažeidžiamos šių Reikalavimų 21–40 punktų nuostatos.
Naujuose B, C ir D klasių laivuose pagrindinė skersinė pertvara gali turėti pakopą, jeigu ji atitinka vieną iš šių sąlygų: 20.
nurodytos pertvaros atskirtų dviejų skyrių bendras ilgis leistinojo užtvindymo ilgio neviršija daugiau kaip 90 procentų arba skyrių leistinąjį ilgį viršija ne daugiau kaip du kartus, išskyrus tai, kad laivuose, kurių, dalijimo skyriais koeficientas lygus 1, nurodytų dviejų skyrių bendras ilgis negali būti didesnis už skyrių leistinąjį ilgį; 20.
pakopos vietoje turi būti imamasi papildomų priemonių dalijimo skyriais atžvilgiu, kad būtų išlaikytas toks pat saugos lygis, kurį užtikrintų plokščia pertvara; 20.
skyriaus, virš kurio išsikiša pertvaros pakopa, ilgis nėra didesnis nei tas leistinasis ilgis, kuris matuojamas pagal 76 mm žemiau pertvaros pakopos nubrėžtą ribinio panirimo liniją; 20.
100 metrų ilgio ir ilgesniuose laivuose viena iš pagrindinių skersinių pertvarų už forpiko laivagalio link įrengiama ne didesniu atstumu nuo priekinio statmens kaip skyriaus leistinasis ilgis; 20.
jeigu atstumas tarp gretimų dviejų pagrindinių skersinių pertvarų ar joms lygiaverčių plokščiųjų pertvarų, arba tarp skersinių plokštumų, kertančių pertvarų artimiausias pakopų dalis, yra mažesnis kaip 3,0 metrai plius 3 procentai laivo ilgio, arba 11,0 metrų, arba 10 procentų laivo ilgio, žiūrint kuris iš šių dydžių yra mažesnis, tik viena iš šių pertvarų laikoma dalijančia laivą skyriais pertvara; 20.
jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, bet kurių dviejų gretimų skyrių bendras ilgis turi neviršyti leistinojo užtvindymo ilgio.
Naujuose B, C ir D klasių bei esamų B klasės laivų pakankamas nepažeisto laivo stovumas bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis užtikrinamas taip, kad laivas išsilaikytų vandens paviršiuje tuo atveju, jeigu visiškai užtvindomas bet kuris vienas pagrindinis skyrius, kuris turi būti leistinojo užtvindymo ilgio ribose.
Jeigu naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose du pagrindinius gretimus skyrius skiria pertvara su pakopa, nepažeisto laivo stovumas turi būti toks, kad užtvindžius tuos du gretimus pagrindinius skyrius laivas išsilaikytų vandens paviršiuje, kaip tai numatyta šių Reikalavimų 20.1 punkte.
Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, nepažeisto laivo stovumas turi būti toks, kad užtvindžius bet kuriuos du gretimus skyrius laivas išsilaikytų vandens paviršiuje.
Šių Reikalavimų 21 punkto nuostatos remiasi pagal šių Reikalavimų 30 – 32 ir 34 punktų nuostatas atliktais skaičiavimais, kuriuos atliekant atsižvelgiama į laivo proporcijų ir projekto ypatumus bei apgadintų skyrių išdėstymą ir jų formą. Skaičiuojant daroma prielaida, kad laivas, vertinant stovumo požiūriu, plaukia blogiausiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis.
Jeigu siekiant gerokai riboti vandens tekėjimą siūloma montuoti pakankamo sandarumo denius, vidinius bortus arba išilgines pertvaras, atliekant skaičiavimus turi būti deramai atsižvelgiama į tokius apribojimus.
Stovumas, kurį privaloma turėti galutinėje būklėje po apgadinimo ir, jeigu numatyta, po laivo ištiesinimo naujiems B, C ir D klasių laivams bei esamiems B klasės ro-ro laivams, ir kitiems esamiems B klasės laivams, pastatytiems 1990 m. balandžio 29 d. arba vėliau nustatomas taip: 26.
statinio stovumo diagramos teigiamo atstatomojo peties kreivė privalo turėti bent 15 laipsnių atkarpą už pusiausvyros kampo ribos. Šią atkarpą galima sumažinti iki 10 laipsnių, jeigu plotas po atstatomojo peties kreive atitinka šių Reikalavimų 26.2 papunktyje apibrėžtą plotą, padaugintą iš santykinio dydžio 15/atkarpa, kur atkarpa išreikšta laipsniais; 26.
plotas po atstatomojo peties kreive turi būti ne mažesnis kaip 0,015 m×rad, matuojant nuo pusiausvyros kampo iki mažesnio iš šių dydžių: 26.2.
kampo, nuo kurio prasideda progresuojantis užtvindymas; 26.2.
22 laipsnių (kampo, išmatuoto nuo vertikalios laivo padėties), jeigu užtvindomas vienas skyrius, arba 27 laipsnių (kampo, išmatuoto nuo vertikalios laivo padėties), jeigu vienu metu užtvindomi du gretimi skyriai; 26.
liekamasis atstatomasis petys turi būti teigiamo stovumo ribose, atsižvelgiant į didžiausią iš šių krenuojančių momentų: 26.3.
nuo visų keleivių susitelkimo prie kurio nors vieno laivo borto; 26.3.
nuo visų nuo vieno borto keltuvais nuleidžiamų pilnai pakrautų gelbėjimosi valčių ir plaustų; 26.3.
dėl vėjo slėgio, apskaičiuojamo pagal šią formulę: GZ (metrais) = krenuojantis momentas + 0,04; Vandentalpa 26.3.
atstatomasis petys vis dėlto niekada negali būti mažesnis kaip 0,10 m; 26.
apskaičiuojant šių Reikalavimų 26.3 papunktyje nurodytus krenuojančius momentus, daromos šios prielaidos: 26.4.
momentas, atsirandantis dėl keleivių susitelkimo: 26.4.1.
viename kvadratiniame metre keturi žmonės; 26.4.1.
kiekvieno keleivio svoris 75 kg; 26.4.1.
keleiviai paskirstomi laisvuose denių plotuose prie vieno laivo borto tuose deniuose, kuriuose yra keleivių susirinkimo vietos, ir tokiu būdu, kad jie sukurtų patį nepalankiausią krenuojantį momentą; 26.4.
momentas, atsirandantis nuo vieno laivo borto keltuvais leidžiant visas pilnai pakrautas gelbėjimosi valtis ir plaustus: 26.4.2.
laikoma, kad visos gelbėjimosi valtys ir gelbėjimo kateriai, įrengti prie to borto, į kurį laivas pasviro po apgadinimo, yra pilnai pakrauti, keltuvais išvesti už borto ir paruošti nuleisti; 26.4.2.
gelbėjimo valtims, kurios nuleidžiamos pilnai pakrautos iš jų išdėstymo vietų, imamas maksimalus nuleidimo metu atsirandantis krenuojantis momentas; 26.4.2.
laikoma, kad visi keltuvais nuleidžiami gelbėjimo plaustai pritvirtinti prie keltuvų tame borte, į kurį laivas pasviro po apgadinimo, yra pilnai pakrauti, keltuvais išvesti už borto ir paruošti nuleisti; 26.4.2.
žmonės, nesantys išvestose už borto gelbėjimo priemonėse, nesukuria papildomo krenuojančio arba atstatomojo momentų; 26.4.2.
gelbėjimo priemonės, esančios prie borto, priešingo bortui, į kurį pasviro laivas, turi būti laikomos, kaip esančios savo stacionariose vietose; 26.4.
vėjo sukuriami momentai: 26.4.3.
B klasės laivams imamas 120 N/m2 vėjo slėgio dydis; 26.4.3.
C ir D klasės laivams imamas 80 N/m2 vėjo slėgio dydis; imamas laivo šoninio paviršiaus projekcijos plotas virš vaterlinijos, atitinkančios nepažeisto laivo būklę; 26.4.3.
momento petys – tai vertikalus atstumas nuo taško, žyminčio pusę nepažeisto laivo būklę atitinkančios vidutinės grimzlės, iki viršvandeninio laivo šoninio paviršiaus ploto svorio centro.
Prasidėjus sparčiam progresuojančiam užtvindymui, t. y. tuomet, kai atstatomasis petys dėl šio užtvindymo staigiai sumažėja iki 0,04 metro arba daugiau, statinio stovumo diagramoje atstatomojo peties kreivė turi būti laikoma užsibaigianti ties kampu, nuo kurio prasideda progresuojantis užtvindymas, o šių Reikalavimų 26.1 bei 26.2 punktuose nurodyta laipsnių atkarpa ir plotas matuojami iki šio kampo.
Jeigu progresuojantis užtvindymas yra riboto pobūdžio, ilgainiui silpsta ir atstatomasis petys priimtinai lėtai mažėja iki ne mažesnio kaip 0,04 metro, likusioji kreivė dalis iš dalies trumpinama laikant, kad progresuojančiai užtvindomas skyrius yra taip užtvindytas nuo pat pradžios.
Tarpinėse užtvindymo stadijose maksimalus atstatomasis petys turi būti ne mažesnis kaip 0,05 metro, o teigiamų atstatomųjų pečių atkarpa statinio stovumo diagramoje ne trumpesnė kaip 7 laipsnių. Visais atvejais laikoma, kad laivo korpusas pažeistas tik vienoje vietoje ir įvertinamas tik vienas laisvasis paviršius.
Skaičiuojant apgadinto laivo stovumą naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose taikomi 1 lentelėje nurodyti tūrių ir paviršių skvarbos dydžiai. 1 lentelė. Skvarbos dydžiai apgadinto laivo stovumo apskaičiavimui Patalpos Skvarba Skirtos kroviniui arba atsargoms 60 proc. Gyvenamosios patalpos 95 proc. Kuriose įrengti mechanizmai 85 proc. Skirtos skysčiams 0 arba 95 proc.* * Imamas tas dydis, kurį taikant keliami griežtesni reikalavimai.
Didesnė paviršiaus skvarba turi būti taikoma toms greta avarinės vaterlinijos esančioms patalpoms, kuriose nėra įrengta daug gyvenamųjų patalpų arba mechanizmų, o taip pat patalpoms, kuriose paprastai nesukraunama žymaus krovinių arba atsargų kiekio.
Laivo stovumo skaičiavimams naudojami šie apgadinimų matmenys: 32.
išilginis apgadinimo dydis: 3,0 metrai plius 3 proc. laivo ilgio arba 11,0 metrų, arba 10 proc. laivo ilgio, žiūrint kuris iš šių dydžių yra mažesnis; 32.
skersinis apgadinimo dydis (matuojamas laivo viduje stačiais kampais nuo laivo borto link diametralinės plokštumos aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos lygyje): vienam penktadaliui laivo pločio lygus atstumas; ir 32.
vertikalusis apgadinimo dydis: nuo pagrindinės teorinės plokštumos į viršų be apribojimų; 32.
jeigu mažesnis, nei nurodyta šių Reikalavimų 32.1–33.3 papunkčiuose, apgadinimas sukeltų sunkesnes pasekmes posvyrio arba metacentrinio aukščio praradimo atveju, tai toks apgadinimas turi būti įvertintas skaičiavimuose.
Nesimetriškas užtvindymas, panaudojus veiksmingas priemones, turi būti sumažintas iki minimumo. Jeigu būtina sumažinti didelius pasvirimo kampus, šios priemonės, jei jos praktiškai įgyvendinamos, turi suveikti automatiškai, tačiau bet kokiu atveju, jeigu yra numatytos perpumpavimo įrenginių valdymo priemonės, jomis turi būti valdoma iš vietų, esančių aukščiau pertvarų denio. Naujų B, C ir D klasės laivų maksimalus pasvirimo kampas po užtvindymo, tačiau laivo dar neišlyginus, neturi viršyti 15 laipsnių. Tais atvejais, kai naudojamasi perpumpavimo įrenginiais, laivo išlyginimo laikas neturi viršyti 15 minučių. Laivo kapitonas turi būti aprūpintas atitinkama perpumpavimo įrenginių naudojimo informacija.
Galutinė laivo būklė apgadinimo ir užtvindymo atveju, po laivo išlyginimo panaudojus priemones, turi būti: 34.
simetriško užtvindymo atveju laivo liekamasis metacentrinis aukštis, apskaičiuotas pastovios vandentalpos metodu, turi būti teigiamas ir sudaryti ne mažiau kaip 50 mm; 34.
jeigu kitaip nenumatyta šių Reikalavimų 34.4 punkte, nesimetriško užtvindymo atveju, kai užtvindytas vienas skyrius, posvyrio kampas B klasės laivams (naujiems ir esamiems) neturi viršyti 7 laipsnių, o C bei D klasės laivams (naujiems) – 12 laipsnių; 34.
vienu metu užtvindžius du gretimus skyrius, esamiems ir naujiems B klasės laivams leidžiamas 12 laipsnių posvyris, su sąlyga, kad dalijimo skyriais koeficientas nė vienoje iš užtvindyto laivo dalių nėra didesnis kaip 0,50; 34.
esamiems ne ro-ro tipo B klasės keleiviniams laivams, pastatytiems iki 1990 m. balandžio 29 d., nesimetriško užtvindymo atveju posvyrio kampas neturi viršyti 7 laipsnių; 34.
užtvindymo galutinėje stadijoje ribinio panirimo linija jokiu būdu negali panirti į vandenį. Jeigu manoma, kad ribinio panirimo linija gali panirti tarpinėje užtvindymo stadijoje, Administracija gali reikalauti atlikti tokius tyrimus ir imtis tokių priemonių, kuriuos ji laiko būtinais, kad būtų užtikrinta laivo sauga.
Laivo kapitonas turi būti aprūpintas duomenimis, reikalingais normaliomis eksploatacijos sąlygomis palaikyti nepažeisto laivo stovumą, pakankamą, kad laivas galėtų atlaikyti kritinį pavojingą apgadinimą. Laivų, kuriuose yra perpumpavimo įrenginiai, kapitonai turi būti informuoti apie laivo stovumo sąlygas, kuriomis buvo grindžiami posvyrio kampų skaičiavimai, ir įspėjami, kad, laivo apgadinimo atveju mažiau palankiomis sąlygomis, posvyrio kampai gali viršyti apskaičiuotuosius.
Į šių Reikalavimų 35 punkte nurodytus duomenis, leidžiančius kapitonui išlaikyti pakankamą nepažeisto laivo stovumą, turi būti įtraukta informacija, kurioje nurodytas maksimalus leistinas laivo svorio centro aukštis virš kilio (KG) arba, kaip alternatyva, minimalus leistinas metacentrinis aukštis (GM) tokiam grimzlių arba vandentalpų diapazonui, kuris apima visas laivo eksploatavimo sąlygas. Ši informacija turi atspindėti skirtingų laivo diferentų įtaką, atsižvelgiant į eksploatacinius apribojimus.
Kiekvienas laivas laivapriekyje ir laivagalyje turi turėti aiškiai pažymėtas krovos žymes. Tuo atveju, kai krovos žymės yra tokiose vietose, kur jos sunkiai įžiūrimos, arba kai jas perskaityti trukdo su konkrečiu darbo pobūdžiu susiję eksploataciniai apribojimai, tai tokiame laive taip pat įrengiama patikima grimzlių parodymo sistema, leidžianti nustatyti laivapriekio ir laivagalio grimzles.
Pakrovus laivą ir iki jo išplaukimo kapitonas turi nustatyti laivo diferentą ir stovumą bei įsitikinti ir užrašyti, kad laivas tenkina atitinkamose taisyklėse pateiktus stovumo kriterijus. Laivo stovumas visada nustatomas skaičiavimais. Laivo stovumui nustatyti galima naudoti laivo pakrovimo ir stabilumo kompiuterinę programą arba jai lygiavertes priemones.
Klasifikacinė bendrovė, nesuderinusi Administracija, negali leisti jokių apgadinto laivo stovumui nustatytų kriterijų sušvelninimo. Jei būtų įrodyta, jog nepažeisto laivo metacentrinis aukštis, būtinas atitikti šiuos reikalavimus bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis, yra pernelyg didelis numatomoms eksploatavimo sąlygoms, reikalavimus, suderinus su Administracija, galima švelninti.
Apgadinto laivo stovumo reikalavimus išskirtiniais atvejais gali švelninti Administracija, jei nustatoma, jog laivo proporcijos, įranga ir kitos laivo charakteristikos, kurias konkrečiomis aplinkybėmis praktiškai įmanoma ir tikslinga priimti, yra palankios laivo stovumui po jo apgadinimo.
Esami B klasės ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti šių Reikalavimų 21 – 40 punktų nuostatas ne vėliau kaip po pirmosios periodinės apžiūros datos, atliekamos po vienos iš žemiau nurodytų atitikties datų, priklausomai nuo A/Amax dydžio, apibrėžto apskaičiavimo tvarkos esamų keleivinių ro-ro tipo laivų gyvybingumo charakteristikoms įvertinti, naudojant supaprastintą metodą, grindžiamą TJO asamblėjos rezoliucija A.265 (VIII), parengtą Jūrų saugumo komiteto jo 59 sesijoje (1991 m. birželio mėn. Jūrų saugumo komiteto aplinkraščio Nr. 574 priede): A/Amax dydis Atitikties data 90 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 95 proc. 2004 m. gegužės 1 d. 95 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 97,5 proc. 2004 m. spalio 1 d. 97,5 proc. arba daugiau 2005 m. spalio 1 d.
Nepaisant šių Reikalavimų 21 – 41 punktų nuostatų: 42.
nauji B, C ir D klasių ro-ro keleiviniai laivai, kuriems leidžiama plukdyti 400 ir daugiau žmonių, turi atitikti šių Reikalavimų 26 – 26.4.3.3 punktų nuostatas, darant prielaidą, kad laivas apgadintas bet kurioje jo ilgio L vietoje; ir 42.
esami B klasės ro-ro keleiviniai laivai, sertifikuoti plukdyti 400 arba daugiau žmonių, turi atitikti 42.1 papunkčio reikalavimus ne vėliau kaip po pirmosios periodinės apžiūros datos, atliekamos po vienos iš žemiau nurodytų atitikties datų, priklausomai nuo to, kuri iš datų bus vėlesnė: A/Amax dydis Atitikties data 90 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 95 proc. 2004 m. gegužės 1 d. 95 proc. arba daugiau, tačiau mažiau kaip 97,5 proc. 2004 m. spalio 1 d. 97,5 proc. arba daugiau 2010 m. spalio 1 d. Leidžiamų pervežti žmonių skaičius 1500 arba daugiau 2004 m. gegužės 1 d. 1000 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 1500 2006 m. spalio 1 d. 600 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 1000 2008 m. spalio 1 d. 400 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 600 2010 m. spalio 1 d. 42.
bet kokiu atveju 42.2 papunktyje nurodyti laivai turi atitikti 42.1 papunkčio reikalavimus laivo amžiui pasiekus 20 metų arba daugiau, kuris skaičiuojamas nuo kylio pastatymo pradžios arba nuo tos dienos, kada jo statyba buvo pasiekusi atitinkamą panašų etapą, arba nuo laivo pertvarkymo į keleivinį ro-ro laivą, dienos.
Nepaisant šių Reikalavimų 21 – 40 punktų nuostatų, B, C ir D klasių keleiviniai laivai, pastatyti 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, išskyrus ro-ro keleivinius laivus, kuriems leidžiama plukdyti daugiau kaip 400 žmonių, turi atitikti šių Reikalavimų 26 – 26.4.3.3 ir 29 punktų nuostatas, darant prielaidą, kad laivas yra apgadintas bet kurioje jo ilgio L vietoje.
Naujuose B, C ir D klasių bei esamuose B klasės laivuose turi būti įrengiama forpiko arba taraninė pertvara, kuri turi būti vandeniui nepralaidi iki pertvarų denio. Ši pertvara nuo laivapriekio statmens statoma ne mažesniu kaip 5 proc. laivo ilgio atstumu ir ne didesniu kaip 3 metrai plius 5 proc. laivo ilgio.
Jeigu kuri nors laivo dalis žemiau vaterlinijos išsikiša už priekinio statmens, pavyzdžiui, gumbinis laivo priekis, šių Reikalavimų 44 punkte nustatyti atstumai matuojami: 45.
nuo šio išsikišimo vidurio; arba 45.
nuo taško, esančio 1,5 proc. laivo ilgio atstumu į priekį nuo laivapriekio statmens; arba 45.
nuo taško, esančio 3 metrų atstumu į priekį nuo laivapriekio statmens, priklausomai nuo to kuris iš šių matavimų yra mažiausias.
Jeigu yra ilgas priekinis antstatas, forpiko arba taraninė pertvara turi būti pratęsta taip, kad būtų sandari iki kito ištisinio denio, esančio virš pertvarų denio. Pertvaros tęsinys turi būti įrengtas taip, kad būtų išvengta galimybės laivo priekio durims jį pažeist, laivo priekio durų apgadinimo arba jų atsiskyrimo atveju.
Pagal šių Reikalavimų 46 punkto nuostatas privalomas pertvaros tęsinys gali nesutapti su pertvara, esančia žemiau pertvarų denio, su sąlyga, kad visos pertvaros tęsinio dalys nėra išdėstytos į priekį nuo šių Reikalavimų 44 – 45 punktuose nurodytos priekinės ribos.
Neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 44–47 punktų nuostatas, esami B klasės laivai turi atitikti šias nuostatas: 48.
jeigu atsiverčianti aparelė sudaro taraninės pertvaros tęsinį, ta jo dalis, kuri tęsiasi daugiau kaip 2,3 metro virš pertvarų denio, gali būti išsikišusi už šių Reikalavimų 44–45 punktuose nurodytų ribų ne daugiau kaip 1 metrą; 48.
tais atvejais, jeigu esama aparelė neatitinka nuostatų, pagal kuriuos būtų laikomas taraninės pertvaros tęsiniu, o aparelės padėtis neatitinka šių Reikalavimų 44–45 punktuose apibrėžtų apribojimų, toks tęsinys gali būti išdėstytas ribotu atstumu laivagalio link už šių Reikalavimų 44–45 punktuose nustatytų apribojimų. Ribotas atstumas laivagalio link neturėtų būti didesnis už būtiną tam, kad aparelė neturėtų kliūčių. Taraninės pertvaros tęsinys, turi atsidaryti į priekį ir atitikti šių Reikalavimų 46 punkto nuostatas ir turi būti įrengtas taip, kad būtų išvengta galimybės aparelei jį pažeisti, aparelės apgadinimo arba atsiskyrimo atveju.
Aparelės, neatitinkančios 44–48 punktų reikalavimų, nelaikomos taraninės pertvaros tęsiniu.
Esamuose B klasės laivuose šių Reikalavimų 46–48 punktų nuostatos taikomos ne vėliau kaip po pirmos periodinės apžiūros datos, atliekamos po 2004 metų gegužės 1 dienos.
Achterpiko pertvara ir pertvaros, mašinų skyrių nuo krovinio ir keleivių skyrių skiriančios iš priekio ir iš galo, turi būti vandeniui nepralaidžios ir įrengiamos iki pertvarų denio. Achterpiko pertvara po pertvarų deniu gali būti pakopinė, su sąlyga, kad dėl to nesumažėja laivo saugos laipsnis dalijimo skyriais atžvilgiu.
Visais atvejais deidvudo vamzdžiai turi būti vandeniui nepralaidžiose patalpose. Laivagalio riebokšlis statomas vandeniui nepralaidžiame veleno tunelyje arba kitame nuo deidvudo vamzdžio patalpos atskirtame vandeniui nepralaidžiame tokio tūrio skyriuje, kurį užtvindžius per nesandarų laivagalio riebokšlį ribinio panirimo linija nepanirtų į vandenį.
Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose, esamuose B klasės laivuose ir naujuose 24 metrų arba ilgesniuose laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi būti įrengtas dvigubas dugnas nuo forpiko pertvaros iki achterpiko pertvaros kiek tai praktiškai įmanoma ir suderinama su laivo konstrukcija ir normaliomis eksploatavimo sąlygomis. 53.
50 metrų arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 61 metras laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas bent jau nuo mašinų patalpų iki forpiko pertvaros arba kaip galima arčiau jos; 53.
61 metro arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 76 metrai laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas bent jau už mašinų patalpų iki forpiko ir achterpiko pertvarų arba kaip galima arčiau jų; 53.
76 metrų arba ilgesniuose laivuose dvigubas dugnas turi būti įrengtas nuo laivo midelio iki forpiko ir achterpiko pertvarų arba kaip galima arčiau jų.
Jeigu naujuose B, C ir D klasės laivuose, esamuose B klasės laivuose ir naujuose 24 metrų arba ilgesniuose laivuose reikalaujama įrengti dvigubą dugną, jo aukštis turi atitikti klasifikacinės bendrovės standartus, o vidinis dugnas turi tęstis nuo vieno laivo borto iki kito taip, kad dugnas būtų apsaugotas iki apvalios korpuso briaunos. Tokia apsauga laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu dvigubo dugno viršutinės apkalos kraštinio lakšto išorinio krašto ir išorinės korpuso briaunos apkalos kirtimosi linija niekur nėra žemiau kaip horizontali plokštuma, einanti per midelšpanto linijos susikirtimą su skersine įstriža tiese, pasvirusia 25 laipsnių kampu pagrindinės teorinės plokštumos atžvilgiu ir kertančia šią plokštumą laivo teorinio pločio, matuojamo nuo vidurinės laivo plokštumos, vidurio taške.
Dvigubame dugne įrengti maži šuliniai, skirt triumų nusausinimui ir pan., neturi būti gilesni nei būtinai reikalinga. Šulinio gylis jokiu būdu negali būti didesnis už dvigubo dugno aukštį ties diametraline plokštuma minus 460 mm, ir šulinys negali būti žemiau už šių Reikalavimų 54 punkte nurodytą horizontalią plokštumą. Išorinį dugną siekiantį šulinį galima įrengti veleno tunelio gale. Įrengti kitus šulinius (pavyzdžiui, alyvai po pagrindiniais varikliais) gali leisti klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, jeigu ji įsitikina, kad priemonės užtikrina lygiavertę saugą, kurią suteikia pagal šios direktyvos nuostatas įrengtas dvigubas dugnas.
Dvigubas dugnas nebūtinas tose laivo vietose, kur įrengti vandeniui nepralaidūs palyginti nedidelio dydžio vien tik skysčiams gabenti naudojami skyriai, su sąlyga, kad apgadinus laivo dugną arba bortą laivo sauga, Administracijos nuomone, dėl to nesumažėja.
Nepaisant šių Reikalavimų 53 punkto nuostatų, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti to laivo, kurio dalijimo skyriais koeficientas ne didesnis kaip 0,5, kurioje nors dalyje neįrengti dvigubo dugno, jeigu ji įsitikina, kad dvigubo dugno įrengimas toje laivo dalyje būtų nesuderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija.
Tam, kad naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose būtų išlaikytas privalomas dalijimo skyriais laipsnis, laivui nustatoma patvirtintą dalijimo skyriais grimzlę atitinkanti krovininė vaterlinija, kuri žymima ant abiejų laivo bortų per vidurį. Laivas su specialiai pritaikytomis patalpomis arba keleiviams, arba kroviniui gabenti, jeigu pageidauja jo savininkas, gali būti su viena ar keliomis papildomai nustatytomis ir pažymėtomis krovininėmis vaterlinijomis, atitinkančiomis dalijimo skyriais grimzlės, kurias klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali patvirtinti alternatyvioms eksploatavimo sąlygoms.
Apie nustatytas ir pažymėtas dalijimo skyriais krovinines vaterlinijas daromas įrašas Keleivinio laivo saugos liudijime, o jeigu yra tik viena dalijimo skyriais krovininė vaterlinija, ji identifikuojama pagal ženklą C.
Jeigu yra daugiau kaip viena dalijimo skyriais krovininė vaterlinija, alternatyvios laivo eksploatavimo sąlygos identifikuojamos ženklais C.2, C.3, C.4 ir t. t. Po krovininės vaterlinijos ženklinimo raidės „C“ einantį arabišką skaičių, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti pakeisti romėnišku skaičiumi arba raidėmis, siekiant atskirti tokį ženklinimą nuo tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos ženklų.
Kiekvieną iš šių krovininių vaterlinijų atitinkantis viršvandeninio borto aukštis matuojamas toje pat vietoje ir nuo tos pat denio linijos, kaip ir pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nuostatas nustatytas viršvandeninio borto aukštis.
Kiekvieną iš patvirtintųjų dalijimo skyriais krovininių vaterlinijų atitinkantis viršvandeninio borto aukštis ir tos eksploatavimo sąlygos, kurioms jis patvirtintas, aiškiai nurodomi Keleivinio laivo saugos liudijime.
Jokiu būdu jokia dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos linija negali būti žymima virš aukščiausios krovininės vaterlinijos jūros vandenyje, nustatytos pagal laivo korpuso tvirtumą arba pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nuostatas.
Kad ir kur būtų pažymėtos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, laivo jokiu būdu negalima krauti taip, kad panirtų atitinkama metų laikui ir plaukiojimo rajonui pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nuostatas nustatyta krovininės vaterlinijos žymė.
Laivai jokiu būdu negali būti kraunami taip, kad panirtų atitinkamam reisui ir eksploatavimo sąlygoms nustatyta dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos žymė.
Visos skersinės arba išilginės vandeniui nepralaidžios pagrindinės pertvaros naujuose B, C, ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose statomos taip, kad su pakankama atsparumo atsarga atlaikytų tokį didžiausią vandens slėgį, kurį pertvara turėtų išlaikyti apgadinus laivą, bent jau mažiausiai iki ribinio panirimo linijos pakilusio vandens slėgį. Šių pertvarų konstrukcija turi atitikti klasifikacinių bendrovių standartus.
Pertvarų įdubos (nišos) ir pakopos turi būti vandeniui nepralaidžios ir tokios pat stiprios, kaip ir šalia jų esančios pertvarų vietos.
Jeigu per vandeniui nepralaidų denį arba pertvarą praeina špantai ar bimsai, toks denis ar pertvara turi būti vandeniui nepralaidūs konstruktyviai, nenaudojant medinių detalių ar cemento.
Norint išbandyti pagrindinius skyrius, nebūtina užtvindyti juos vandeniu. Jeigu neatliekamas užtvindymo bandymas ir jeigu tai įmanoma, turi būti atliktas nepralaidumo vandeniui bandymas, liejant vandenį žarna; šis bandymas atliekamas beveik užbaigus įrengti laivą. Jeigu nelaidumo vandeniui bandymo atlikti neįmanoma todėl, kad gali būti apgadinti mechanizmai, elektros energijos įrenginių izoliacija arba atskiros įrengimų dalys, vietoj šio bandymo galima atlikti atidžią vizualinę suvirintų sujungimų apžiūrą ir, jeigu tai manoma esant reikalinga, taip pat atlikti dažų prasiskverbimo, ultragarsinį tyrimą ar lygiavertį bandymą. Bet kuriuo atveju atidžiai apžiūrimos visos vandeniui nepralaidžios pertvaros.
Forpikas, dvigubi dugnai (įskaitant tuščiavidurį kilį) ir vidaus apkala bandomi vandens slėgiu pagal šių Reikalavimų 66 punkto nuostatas.
Tų skysčiams laikyti skirtų tankų, kurie naudojami laivą dalijant skyriais, sandarumas bandomas vandens slėgiu, atitinkančiu iki aukščiausios krovininės vaterlinijos pakilusio arba du trečdalius aukščio nuo kilio viršaus iki panirimo linijos užtvindyto vandens, žiūrint kuris vandens slėgis yra didesnis, su sąlyga, kad bandymo metu vandens spaudimas tankų viršų apsemia ne mažiau kaip 0,9 m virš tanko viršaus; jeigu atlikti bandymo naudojant vandenį negalima, leidžiama atlikti sandarumo bandymą naudojant suslėgtą orą, kurio metu tankai veikiami ne didesniu kaip 0,14 baro oro slėgiu.
Šių Reikalavimų 70 ir 71 punktuose nurodytais bandymais patikrinimas laivo dalijimo skyriais konstrukcijų nepralaidumas vandeniui, tačiau jie nelaikytini bandymais, patvirtinančiais kurio nors skyriaus tinkamumą laikyti skystąjį kurą arba naudoti kuriais nors tokiais kitais tikslais, kuriems patvirtinti patalpos tinkamumą, atsižvelgiant į tankų ar jų jungčių užtvindymo skysčiu aukštį, gali būti reikalingi sudėtingesni bandymai.
Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose vandeniui nepralaidžiose pertvarose angų skaičius turi būti sumažintas tiek, kad būtų suderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija; turi būti numatytos patikimos šių angų uždarymo priemonės.
Jeigu per vandeniui nepralaidžias skyrių pertvaras vedami kokie nors vamzdžiai, drenažo vamzdžiai, elektros laidai ir kt., imamasi priemonių užtikrinti pertvarų sandarumą.
Vandeniui nepralaidžiose skyrių pertvarose neleidžiama montuoti vožtuvų neįeinančių į vamzdynų sistemos sudedamąsias dalis.
Per vandeniui nepralaidžias skyrių pertvaras vedamose sistemose negalima naudoti švino arba kitų žemos lydymosi temperatūros medžiagų, nes kilus gaisrui šios sistemos būtų sugadintos ir dėl to būtų pažeistas pertvarų sandarumas.
Durų, landų arba įėjimo angų negalima įrengti: 77.
taraninėje pertvaroje žemiau ribinio panirimo linijos; 77.
vandeniui nepralaidžiose skersinėse pertvarose, krovinių skyrių skiriančiose nuo gretimo krovinių skyriaus, išskyrus šių Reikalavimų 94 – 94.2 ir 95 punktuose numatytais atvejais.
Išskyrus šių Reikalavimų 79 punkte numatytą atvejį, per taraninę pertvarą žemiau ribinio panirimo linijos galima tiesti ne daugiau kaip vieną vamzdį laivapriekio tanko skysčiui, jeigu tame vamzdyje sumontuotas nuo pertvarų denio valdomas sraigtinis vožtuvas, jo korpusas tvirtinamas forpiko viduje prie taraninės pertvaros. Šį vožtuvą galima tvirtinti prie taraninės pertvaros išorinės pusės, su sąlyga, kad vožtuvas bet kokiomis eksploatavimo sąlygomis lengvai pasiekiamas ir jeigu jis pritvirtintas ne krovinių skyriuje.
Jeigu forpikas padalytas dviejų skirtingų rūšių skysčiams laikyti, per taraninę pertvarą žemiau ribinio panirimo linijos galima vesti pagal šių Reikalavimų 77 punkto nuostatas sumontuotus du vamzdžius tada, jeigu antrojo vamzdžio neįmanoma sumontuoti kitoje vietoje ir jeigu, atsižvelgiant į papildomus forpike numatytus skyrius, laivo sauga nemažėja.
Pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų patalpose, įskaitant eigos poreikiams naudojamus katilus, visose pagrindinėse skersinėse pertvarose, be durų į veleno tunelį, galima įrengti ne daugiau kaip vienerias duris. Jeigu sumontuoti du arba keletas velenų, tarp tunelių turi būti įrengiami juos jungiantys praėjimai. Kai yra du velenai, tarp mašinų skyriaus ir tunelių turi būti įrengtos vienerios durys, o kai yra daugiau kaip du velenai – tik dvejos durys. Visos šios durys turi būti slankiojančio tipo, ir taip įrengtos, kad durų slenksčiai būtų kai galima aukštesni. Šių durų valdymo rankinė pavara, esanti virš pertvarų denio, turi būti įrengta tokiose patalpose, kuriuose nėra mechanizmų.
Trumpesniuose kaip 24 metrai esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasės laivuose vandeniui nepralaidžios durys turi būti slankiojančio tipo arba pakabinamos, arba lygiaverčio tipo. Negalima įrengti durų, užtvirtinamų tiktai jas užveržiant, ir durų, kurios uždaromos jas nuleidžiant arba panaudojant svorį.
24 metrų ir ilgesniuose B, C ir D klasės laivuose, išskyrus šių Reikalavimų 94 – 94.2 ir 95 punktuose numatytus atvejus, turi būti montuojamos šių Reikalavimų 90 – 92.4 punktų nuostatas atitinkančios nuo energijos šaltinio veikiančios vandeniui nepralaidžios slankiojančios durys, kurias iš navigacinio tiltelio pagrindinio valdymo pulto vienu metu galima uždaryti ne daugiau kaip per 60 sekundžių laivui esant tiesioje padėtyje.
Trumpesniuose kaip 24 metrų esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasės laivuose slankiojančios durys gali būti: 83.
uždaromos tik rankiniu būdu, arba 83.
uždaromos pavara nuo energijos šaltinio ir rankiniu būdu.
Jeigu 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose yra ne daugiau kaip dvejos vandeniui nepralaidžios durys ir jos yra mašinų patalpose arba šias patalpas supančiose pertvarose, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti, kad šios dvejos durys būtų uždaromos tik rankiniu būdu. Jeigu sumontuotos rankiniu būdu uždaromos slankiojančios durys, jos uždaromos prieš laivui išplaukiant nuo prieplaukos į keleivinį reisą ir neatidaromos per visą reisą.
Visuose naujuose B, C ir D klasės ir esamuose B klasės laivuose vandeniui nepralaidžios slankiojančios durys, uždaromos nuo energijos šaltinio ar rankiniu būdu, turi užsidaryti esant laivo posvyriui iki 15 laipsnių į bet kurią pusę nepriklausomai nuo to, ar jos uždaromos energijos šaltinio pagalba ar rankiniu būdu. Turi būti atsižvelgiama į jėgas, galinčias iš kurios nors pusės spausti duris, jeigu per angą plūstantis vanduo veiktų duris statiniu slėgiu, kurį sukuria mažiausiai 1 metro aukščio vandens sluoksnis virš slenksčio prie ašinės durų linijos.
Visuose 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose vandeniui nepralaidžių durų valdymo įtaisai, įskaitant hidraulinį vamzdyną ir elektros laidus, turi būti kaip įmanoma arčiau tų pertvarų, kuriose įrengtos durys, siekiant kuo labiau sumažinti tikimybę, kad įtaisai kaip nors nukentėtų, jeigu laivas būtų apgadintas: 86.
vandeniui nepralaidžios durys ir jų valdymo įtaisai išdėstomi taip, kad apgadinus vieną penktąją laivo pločio dalį, matuojamą aukščiausios krovininės vaterlinijos aukštyje stačiu kampu į laivo diametralinę plokštumą, nepažeistos laivo dalies vandeniui nepralaidžių durų valdymas nesutriktų; 86.
visos nuo energijos šaltinio arba rankiniu būdu uždaromos vandeniui nepralaidžios slankiojančios durys turi turėti indikacijos priemones, kurios iš visų nuotolinio valdymo postų leistų nustatyti, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Nuotolinio valdymo postai turi būti tik navigaciniame tiltelyje pagal 90.5 punkto reikalavimus ir toje vietoje, kurioje pagal 90.4 punkto reikalavimus turi būti virš pertvarų denio įrengtas rankinis valdymas.
Trumpesniuose kaip 24 metrai esamuose B klasės ir naujuose B, C ir D klasės laivuose šių Reikalavimų 81 – 86 punktų nuostatų neatitinkančios vandeniui nepralaidžios durys turi būti uždaromos prieš išplaukiant į reisą ir neatidaromos iki jo pabaigos; tokių durų atidarymo uoste ir jų uždarymo prieš laivui išplaukiant iš uosto laikas įrašomas į laivo žurnalą.
Trumpesniuose kaip 24 metrai naujuose B, C ir D klasės ir esamuose B klasės laivuose rakiniu būdu uždaromos slankiojančios durys gali slankioti horizontaliai arba vertikaliai. Turi būti numatyta galimybė valdyti durų mechanizmą nuo pačių durų iš abiejų jos pusių, ir iš prieinamos vietos virš pertvarų denio, naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, užtikrinančiu tokį pat saugos lygį, ir šis būdas turi būti patvirtintas. Kai laivas yra tiesioje padėtyje, durims uždaryti rankine pavara turi būti sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių.
Esamuose B klasės laivuose nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios durys gali slankioti vertikaliai arba horizontaliai. Jeigu durys valdomos iš pagrindinio valdymo posto, pavara turi būti įrengta taip, kad duris būtų galima atidaryti ir uždaryti nuo energijos šaltinio nuo pačių durų iš abiejų jos pusių. Iš abiejų pertvaros pusių turi būti įrengtos vietinio valdymo nuo energijos šaltinio rankenos, išdėstytos taip, kad per duris einantys žmonės galėtų jas laikyti padėtyje „atidaryta“ negalėdami atsitiktinai įjungti uždarymo mechanizmo. Nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios durys turi būti valdomos rankiniu būdu nuo pačių durų iš abiejų jos pusių, ir iš prieinamos vietos virš pertvarų denio, naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, užtikrinančiu tokį pat saugos lygį, ir šis būdas turi būti patvirtintas. Turi būti numatyta nuostata, kad, pradėjus uždarinėti duris, būtų duodamas garsinis signalas, girdimas tol, kol jos uždaromos visiškai. Be to, didelio aplinkos triukšmo vietose, prie durų, papildomai prie garsinio signalo, reikalaujama duoti mirksintį vizualinį signalą.
24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose visos nuo energijos šaltinio veikiančios vandeniui nepralaidžios durys, turi atitikti šiuos reikalavimus: 90.
turi judėti vertikaliai arba horizontaliai; 90.
laikantis šių Reikalavimų 94.6 punkto nuostatų, maksimalus plotis turi būti apribotas iki 1,2 metro. Klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti įrengti didesnes duris, tačiau tiktai tiek, kiek tai būtina efektyviai laivo eksploatacijai ir su sąlyga, kad atsižvelgta į kitas saugos priemones, įskaitant ir pateiktas žemiau: 90.2.
turi būti atkreipiamas ypatingas dėmesys į durų ir jų uždarymo įtaisų tvirtumą, siekiant išvengti pratekėjimų; 90.2.
durys negali būti įrengiamos laivo apgadinimo zonoje B/5; 90.2.
laivui išplaukus į jūrą, durys visą laiką laikomos uždarytos, išskyrus trumpus laikotarpius, kai jas atidaryti yra būtina tokiomis aplinkybėmis, kaip yra nustačiusi Administracija; 90.
turi būti įrengtos su joms atidaryti ir uždaryti būtina įranga, naudojanti elektros, hidraulinę arba kokią nors kitą energiją, priimtiną Administracijai; 90.
turi turėti atskirą rankinio valdymo mechanizmą. Turi būti numatyta galimybė duris atidaryti ir uždaryti ranka iš abiejų pusių ir, papildomai, uždaryti iš prieinamos vietos virš pertvarų denio naudojant besisukančią alkūninę svirtį arba kitu būdu, priimtinu Administracijai ir užtikrinančiu tokį pat saugos lygį. Sukamojo ar kitokio judesio kryptis turi būti aiškiai pažymėta visose valdymo vietose. Kai laivas yra tiesioje padėtyje, durims uždaryti rankine pavara turi būti sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių; 90.
turi turėti valdymo priemones iš abiejų durų pusių jų uždarymui ir atidarymui naudojant energijos šaltinį, o taip pat durų uždarymui naudojant energijos šaltinį iš pagrindinio valdymo pulto, esančio navigaciniame tiltelyje; 90.
turi turėti garsinę signalizaciją, besiskiriančią nuo kitų tos vietos kokių nors signalų, kuri skambės kiekvieną kartą, kai durys uždaromos nuotoliniu valdymu naudojant energijos šaltinį, ir kuri pradėtų skambėti bent jau 5 sekundes, tačiau ne daugiau kaip 10 sekundžių, prieš pradedant judėti durims ir tęsis tol, kol jos visiškai užsidarys. Jeigu durys atidaromos ir uždaromos nuotoliniu rankiniu būdu, užtenka, kad garsinis signalas skambėtų tik joms judant. Papildomai, keleivių patalpose ir didelio aplinkos triukšmo vietose, Administracija gali reikalauti, kad garsinis signalas būtų lydimas prie durų mirksinčio vizualinio signalo; ir 90.
turi turėti beveik vienodą uždarymo trukmę kai naudojamas energijos šaltinis. Uždarymo trukmė nuo durų judėjimo pradžios iki visiško jų uždarymo jokiu būdu negali būti trumpesnė kaip 20 ir ne ilgesnė kaip 40 sekundžių laivui esant tiesioje padėtyje; 90.
elektros energija, reikalinga nuo energijos šaltinio veikiančioms slankiojančioms vandeniui nepralaidžioms durims, turi būti tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba per specialų, aukščiau pertvarų denio įrengtą skirstomąjį skydą; atitinkamoms valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinėms elektros energija turi būti tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba per specialų, aukščiau pertvarų denio įrengtą skirstomąjį skydą, o, sugedus pagrindiniam arba avariniam elektros energijos šaltiniui, automatiškai būtų tiekiama iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio; 90.
nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios vandeniui nepralaidžios durys turi turėti: 90.9.
centralizuotą hidraulinę sistemą su dviem atskirais galios šaltiniais, kiekvienas iš kurių sudarytas iš variklio ir siurblio, pajėgiančių vienu metu uždaryti visas duris. Be to, visai įrangai turi būti numatyti tokie hidrauliniai akumuliatoriai, kurių galios užtektų, kad visos laivo durys būtų panaudotos tris kartus, t. y. uždarytos – atidarytos – uždarytos, esant nepalankiam 15 laipsnių laivo posvyriui. Šį darbo ciklą turi atlikti akumuliatorius nesant slėgio siurblyje. Hidraulinėje sistemoje naudojamas skystis pasirenkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kurioje eksploatuojama įranga. Nuo energijos šaltinio veikiančios sistemos konstrukcija turi kiek įmanoma mažinti galimybę, kad hidraulinio vamzdyno vienas gedimas kliudytų tinkamai veikti daugiau kaip vienerioms durims. Hidraulinė sistema turi turėti signalizaciją, įspėjančią apie per žemą skysčio lygį nuo energijos šaltinio veikiančios sistemos hidraulinio skysčio rezervuaruose ir signalizaciją, įspėjančią apie per mažą dujų slėgį hidrauliniuose akumuliatoriuose, arba turėti kitokias priemones sukauptos energijos mažėjimui kontroliuoti. Šie signalizacija turi būti garsinė ir vizualinė, ir ji įrengiama navigaciniame tiltelyje, pagrindiniame valdymo pulte; arba 90.9.
nepriklausomą hidraulinę sistemą visoms durims su nepriklausomu energijos šaltiniu, sudarytu iš variklio ir siurblio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Be to, turi būti numatytas toks hidraulinis akumuliatorius, kurio galios užtektų, kad durys būtų panaudoti tris kartus, t. y. uždarytos – atidarytos – uždarytos, esant nepalankiam 15 laipsnių laivo posvyriui. Šį darbo ciklą turi atlikti akumuliatorius nesant slėgio siurblyje. Hidraulinėje sistemoje naudojamas skystis pasirenkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kurioje eksploatuojama įranga. Navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte įrengiama grupinė signalizacija, įspėjanti apie per mažą dujų slėgį akumuliatoriuose, arba kitokios priemonės juose sukauptos energijos mažėjimui kontroliuoti. Sukauptos energijos mažėjimo indikacija turi būti numatyta kiekviename vietinio valdymo poste; arba 90.9.
nepriklausomą elektros sistemą ir variklį visoms durims su nepriklausomu energijos šaltiniu, sudarytu iš variklio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Energijos šaltinis turi būti automatiškai aprūpinamas elektros energija iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio, jeigu sugenda pagrindinis arba avarinis elektros energijos šaltinis, o jo galios užtenka, kad durys būtų panaudotos tris kartus, t. y. uždarytos – atidarytos – uždarytos, esant nepalankiam 15 laipsnių laivo posvyriui; 90.
šių Reikalavimų 90.9.1, 90.9.2 ir 90.9.3 papunkčiuose nurodytoms sistemoms turi atitikti šias nuostatas: 90.10.
nuo energijos šaltinio veikiančių slankiojančių vandeniui nepralaidžių durų energijos sistemos turi būti atskirtos nuo visų kitų energijos sistemų. Pavienis nuo elektros arba hidraulinės energijos veikiančių sistemų, išskyrus hidraulinę pavarą, gedimas neturi sutrukdyti valdyti bet kurias duris rankiniu būdu; 90.10.
iš abiejų pertvaros pusių ne mažesniame kaip 1,6 metro aukštyje nuo grindų turi būti įrengtos durų valdymo rankenos, išdėstytos taip, kad per duris einantys žmonės galėtų abi rankenas laikyti padėtyje „atidaryta“ negalėdami atsitiktinai įjungti uždarymo mechanizmo. Rankenų judėjimo kryptis atidarant ir uždarant duris turi būti aiškiai nurodyta ir turi sutapti su durų slinkimo kryptimi. Hidraulinės vandeniui nepralaidžių durų valdymo rankenos gyvenamosiose patalpose, jeigu uždaryti durims pakanka vieno veiksmo, išdėstomos taip, kad vaikai šių rankenų negalėtų valdyti, pavyzdžiui, prietaisų skydeliuose, kurių varžtai yra mažiausiai 1,70 metro aukštyje virš denio lygio;
24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose iš abiejų durų pusių turi būti tvirtinta plokštelė su nurodymais, kaip veikia durų atidarymo ir uždarymo sistema. Prie visų durų iš abiejų pusių taip pat turi būti tvirtinta plokštelė su tekstu arba piešiniais, įspėjančiais apie pavojų likti durų angoje, kai durys pradeda užsidarinėti. Šios plokštelės gaminamos iš patvarios medžiagos ir patikimai pritvirtinamos. Plokštelėje su nurodymais arba įspėjimu pateikiama informacija apie durų užsidarymo trukmę;
Visose 24 metrų ir ilgesniuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų: 92.
kiek tai praktiškai įmanoma, vandeniui nepralaidžių durų elektros įranga ir su ja susijusios sudedamosios dalys turi būti išdėstytos virš pertvarų denio ir nepavojingose vietose bei patalpose; 92.
elektrinių sudedamųjų dalių, kurias būtina išdėstyti žemiau pertvarų denio, gaubtai turi būti tinkamai apsaugoti, kad į jas nepatektų vanduo; 92.
elektros energijos, valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinės nuo gedimo turi būti apsaugotos taip, kad, sugedus vienų durų grandinei, nebūtų sugadinta kurių nors kitų durų grandinė. Durų signalizacijos arba indikatoriaus grandinių trumpasis jungimas arba kiti gedimai neturi sukelti energijos praradimo tų durų valdymo sistemai. Konstrukcija turi būti tokia, kad vandens patekimas į elektros įrangą, sumontuotą žemiau pertvarų denio, nesukeltų durų atsidarymo; 92.
pavienis nuo energijos šaltinio veikiančių slankiojančių vandeniui nepralaidžių durų elektros gedimas energijos šaltinio arba valdymo sistemose negali sukelti uždarytų durų atsidarymo. Elektros energijos tiekimas turi būti nuolat kontroliuojamas elektros grandinės taške, kiek tai praktiškai įmanoma arčiau kiekvieno elektros variklio, reikalaujamo pagal šių Reikalavimų 90.9 punkto nuostatas. Nustojus tiekti elektros energiją tokiai grandinei, pagrindiniame valdymo pulte navigaciniame tiltelyje turi įsijungti garsinis ir vizualinis signalai; 92.
pagrindiniame valdymo pulte navigaciniame tiltelyje turi būti „pagrindinio režimo“ jungiklis su dviem valdymo režimais: režimas „vietinis valdymas“, kurį įjungus, visas duris galima atidaryti ir uždaryti stovint prie jų, nenaudojant automatinio durų uždarymo, ir režimas „durys uždarytos“, kurį įjungus, visos atidarytos durys uždaromos automatiškai. „Uždarytų durų“ režimas turi užtikrinti, kad duris galima būtų atidaryti iš vietos, ir jos vėl būtų automatiškai uždaromos atleidus vietinio durų valdymo mechanizmą. Įprasta „pagrindinio režimo“ jungiklio padėtis – perjungtas į „vietinį valdymą“. „Uždarytų durų“ režimu naudojamasi tik iškilus pavojui arba patikrinimo tikslais; 92.
navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte turi būti įrengta schema, kurioje parodytos visų durų vietos, o jų vizualieji indikatoriai signalizuoja, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Raudona lemputė signalizuoja, kad durys pilnai atidarytos, o žalia – durys uždarytos. Kai durys uždaromos nuotoliniu valdymu, raudona mirksinti lemputė signalizuoja apie tarpinę durų padėtį. Indikacinė grandinė neturi priklausyti nuo bet kurių durų valdymo grandinės; 92.
iš pagrindinio valdymo pulto jokių durų neturi būti galima atidaryti nuotoliniu valdymu.
Visuose naujose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių reikalavimų: 93.
visos vandeniui nepralaidžios durys laivo plaukiojimo metu turi būti uždarytos, išskyrus tuos šių Reikalavimų 93.3 – 93.5 papunkčiuose nurodytus atvejus, kai jas galima atidaryti laivo plaukiojimo metu; 93.
vandeniui nepralaidžias duris, platesnes kaip 1,2 metro, kurias leidžiama įrengti pagal šių Reikalavimų 94.6 punkto nuostatas, galima atidaryti tik minėtame punkte išsamiau nurodytomis aplinkybėmis. Bet kurios, pagal šios dalies nuostatas atidarytos durys turi būti parengtos nedelsiant uždaryti; 93.
laivo plaukiojimo metu vandeniui nepralaidžias durys gali būti atidaromos tada, kai reikia užtikrinti keleivių ar įgulos narių praėjimą arba kai jas atidaryti būtina dėl greta durų atliekamo darbo. Durys turi būti nedelsiant uždarytos, kai žmonės pro jas praėjo arba užbaigus veiklą, dėl kurios duris reikėjo atidaryti; 93.
tam tikros vandeniui nepralaidžios durys laivo plaukiojimo metu gali būti paliktos atidarytos, jeigu tai laikoma absoliučiai būtina; t. y. jų atidarymas laikomas būtinu saugiam ir efektyviam laivo mechanizmų veikimui arba užtikrinant normalų neapribotą praėjimą keleiviams per keleivių patalpas. Tokias duris nustato klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, tik kruopščiai apsvarsčiusi atidarytų durų įtaką laivo eksploatavimui ir saugumui; 93.
vandeniui nepralaidžios durys, kurias vis dėlto leidžiama palikti neuždarytas, aiškiai nurodomos laivo stovumo informacijoje ir jos visada turi būti parengtos nedelsiant uždaryti.
Klasifikacine bendrovei nustačius, kad naujuose B, C ir D klasės laivuose tokios durys būtinos, tuomet patikimos konstrukcijos vandeniui nepralaidžios durys gali būti įrengtos vandeniui nepralaidžiose pertvarose, dalijančiose tarp denių esančias krovinių patalpas: 94.
tokios durys gali būti pakabinamosios, judančios ant ratukų arba slankiojančios, tačiau jos negali būti valdomos nuotoliniu būdu; 94.
jos turi būti įrengtos kaip įmanoma aukščiau ir toliau nuo laivo korpuso apkalos, tačiau jokiu būdu išorinės vertikaliosios durų briaunos nuo korpuso apkalos negali būti mažesniu atstumu kaip viena penktoji laivo pločio dalis, o šis atstumas matuojamas aukščiausios krovininės vaterlinijos lygyje stačiu kampu į laivo diametralinę plokštumą; 94.
šios durys turi būti uždaromos prieš reiso pradžią ir laivo plaukiojimo metu neatidaromos; jų atidarymo uoste ir uždarymo prieš laivui išplaukiant iš uosto laikas įrašomas laivo žurnale; 94.
jeigu reiso metu kurios nors iš šių durų prieinamos, jose turi būti įrengtas įtaisas, užtikrinantis, kad durys nebūtų atidarytos be leidimo. Kuomet siūloma įrengti tokias duris, šių durų skaičių ir jų išdėstymą specialiai svarsto Administracija; 94.
pertvarose neleidžiama įrengti nuimamųjų apkalos plokščių, išskyrus mašinų patalpas. Šios plokštės visada turi būti savo vietose prieš laivui išplaukiant iš uosto ir laivo plaukiojimo metu nenuimamos, išskyrus atvejus, kai, kapitono nuožiūra, atsiranda neatidėliotinas reikalas; 94.
Administracija gali leisti, kad kiekvienoje skersinėje vandeniui nepralaidžioje pertvaroje ne daugiau kaip vienerios nuo energijos šaltinio veikiančios slankiojančios vandeniui nepralaidžios durys, didesnės už nurodytas 90.2 punkte, gali pakeisti tokias nuimamas plokštes, su sąlyga, kad šios durys uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto ir neatidaromos laivo plaukiojimo metu, išskyrus atvejus, kai, kapitono nuožiūra, atsiranda neatidėliotinas reikalas. Šioms durims netaikomi šių Reikalavimų 90.4 punkto nuostatos dėl visiško jų uždarymo rankine pavara per 90 sekundžių. Jų atidarymo ir uždarymo laikas, ar laivui esant jūroje, ar uoste, įrašomas laivo žurnale.
Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose bei esamuose B klasės laivuose, skirtuose arba pritaikytuose krovininėms transporto priemonėms ir jas lydintiems asmenims gabenti turi būti laikomasi šių reikalavimų: 95.
jeigu keleivių, įskaitant transporto priemones lydinčiuosius asmenis, skaičius tokiame laive ne didesnis kaip N = 12 + A/25, čia A = bendras krovininėms transporto priemonėms išdėstyti skirtų patalpų denio plotas kvadratiniais metrais, kai naudingas šių patalpų aukštis transporto priemonių išdėstymo vietoje bei įvažiavimo į jas aukštis ne mažesnis kaip 4 metrai, taikomos šių Reikalavimų 94 – 94.4 punktų nuostatos dėl vandeniui nepralaidžių durų, išskyrus tai, kad krovinių patalpas dalijančiose vandeniui nepralaidžiose pertvarose durys gali būti įrengtos bet kokiame aukštyje; 95.
be to, navigaciniame tiltelyje turi būti įrengti indikatoriai, automatiškai parodantys, kad kiekvienos durys uždarytos ir visi jų skląsčiai užstumti; 95.
kai šių Reikalavimų taikomos šio punkto nuostatos, N priimamas lygiu maksimaliam leistinam keleivių skaičiui, kurį galima gabenti laivui pagal šio punkto reikalavimus.
Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų: 96.
laivo korpuso apkaloje angų skaičius turi būti kuo mažesnis, kiek tai suderinama su konstrukcija ir tinkama laivo eksploatavimą; 96.
visų laivo korpuso apkalos angų uždarymo priemonių konstrukcija ir patikimumas turi atitikti angos paskirtį ir tą vietą, kurioje ši anga įrengta; 96.
remiantis galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos reikalavimais, borto iliuminatorių apatinis kraštas neturi būti žemiau linijos, brėžiamos laivo borte lygiagrečiai pertvarų deniui taip, kad atstumas tarp šios linijos žemiausio taško ir aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos būtų 2,5 proc. laivo pločio arba 500 mm priklausomai nuo to, kuris iš šių dydžių yra didesnis; 96.
visi borto iliuminatorių, kurių apatinis kraštas yra žemiau ribinio panirimo linijos, turi būti tokios konstrukcijos, kuri veiksmingai užtikrintų, kad joks asmuo šių iliuminatorių negalėtų atidaryti be laivo kapitono leidimo; 96.
jeigu tarp denių įrengtų šių Reikalavimų 96.4 punkte nurodytų borto iliuminatorių apatinis kraštas laivui išplaukiant iš bet kurio uosto yra žemiau linijos, nubrėžtos laivo borte lygiagrečiai pertvarų deniui, kad atstumas nuo šios linijos žemiausio taško iki vandens yra 1,4 metro plius 2,5 proc. laivo pločio, visi šie tarp denių esantys iliuminatoriai prieš laivui išplaukiant iš uosto turi būti uždaromi taip, kad nepraleistų vandens, ir užrakinami, ir jų negalima atidaryti iki laivo atplaukimo į kitą uostą. Taikant šio punkto nuostatas, galima padaryti atitinkamas pataisas dėl gėlo vandens, kur tai pritaikoma; 96.
laivo plaukiojimo metu neprieinami borto iliuminatoriai ir jų dangčiai prieš laivui išplaukiant iš uosto turi būti uždaromi ir užrakinami; 96.
špigatų, sanitarinių nuotekų ir kitų panašių angų korpuso apkaloje skaičius turi būti sumažintas iki minimalaus, kiekvieną angą sujungiant su kuo daugiau sanitarinių nuotekų ir kitokiais vamzdžiais arba kitu reikalavimus atitinkančiu būdu; 96.
visos laivo korpuso apkalos išleidimo ir įleidimo angos turi turėti patikimus ir prieinamus įrenginius, apsaugančius, kad į laivą atsitiktinai nepatektų vanduo; 96.
remiantis galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos reikalavimais, išskyrus šių Reikalavimų 96.12 punkte numatytus atvejus, kiekviena atskira išleidimo anga, praeinanti per laivo korpuso apkalą iš patalpų, esančių žemiau ribinio panirimo linijos, turi turėti vieną automatinį vienpusio pralaidumo vožtuvą su tiesioginio jo uždarymo įtaisu, valdomu iš vietos, esančios virš pertvarų denio, arba du automatinius vienpusio pralaidumo vožtuvus be tiesioginio uždarymo priemonių, su sąlyga, kad tas vožtuvas, kuris įrengtas arčiau diametralinės laivo plokštumos, yra išdėstytas virš aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos ir laivo eksploatavimo metu visada prieinamas patikrinimui; 96.
jeigu yra įrengtas vožtuvas su tiesioginio uždarymo įtaisu, jo valdymo vieta, esanti aukščiau pertvarų denio, turi būti visada lengvai prieinama ir turi turėti priemonės, parodančias, ar tas vožtuvas atidarytas, ar uždarytas; 96.
išleidimo angoms, praeinančioms per laivo korpuso apkalą iš patalpų, esančių virš ribinio panirimo linijos, taikomos galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos reikalavimai; 96.
mašinų patalpoje esančios užbortinio vandens priėmimo ir išleidimo angos, susijusios su pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų veikimu, turi turėti lengvai prieinamus vožtuvus, įtaisytus tarp vamzdžių ir korpuso apkalos arba tarp vamzdžių ir su korpuso apkala sujungtų kingstonų dėžių. Vožtuvai gali būti valdomi iš jų įrengimo vietos ir privalo turėti indikatorius, parodančius, ar šie vožtuvai uždaryti, ar atidaryti.
Visuose B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi šių taisyklių: 97.
užtikrinamas patogus priėjimas prie kingstonų valdymo vairaračių arba rankenų. Visi vožtuvai, naudojami kaip kingstonai, turi užsidaryti jų rankenas sukant pagal laikrodžio rodyklę; 97.
laivo borte įrengti tie išleidimo čiaupai arba vožtuvai, kuriais iš katilų išleidžiamas vanduo, išdėstomi lengvai prieinamose vietose, ir ne po laivo korpuso apkala. Čiaupai arba vožtuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad būtų lengva pamatyti, ar jie atidaryti, ar uždaryti. Prie čiaupų turi būti saugos skydeliai, kurie suprojektuoti taip, kad jeigu čiaupas atsuktas, jų negalima būtų nuimti; 97.
visi vožtuvai ir čiaupai vamzdynų sistemose, tokiose kaip nusausinimo ir balasto, skystojo kuro ir alyvos, gaisro gesinimo ir pralaidos, vandens aušinimo bei sanitarinės ir kt. turi būti aiškiai pažymimi atsižvelgiant į jų paskirtį; 97.
kiti išleidimo vamzdžiai, jeigu jie išvesti į išorę žemiau aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, laivo viduje privalo turėti atitinkamas uždarymo priemones; jeigu šie vamzdžiai į išorę išvesti virš aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, jie turi turėti paprastą uždaromąjį vožtuvą. Abiem atvejais vožtuvų gali nebūti, jeigu naudojami tokio pat storio vamzdžiai, kaip ir netiesioginio išleidimo angos iš tualetų, kriauklių bei ištekėjimo angų iš dušų ir kt., su sąlyga, kad yra įrengti dangčiai arba angos kitaip apsaugotos nuo vandens smūginio užliejimo. Tokių vamzdžių sienelės gali būti ne storesnės kaip 14 mm; 97.
jeigu įrengtas vožtuvas su tiesioginiu uždarymo mechanizmu, vieta, iš kurios šį vožtuvą galima valdyti, turi būti visada lengvai prieinama ir turi turėti priemones, rodančias, ar vožtuvas atidarytas, ar uždarytas; 97.
kuomet vožtuvai su tiesioginiu uždarymo mechanizmu išdėstyti mašinų patalpose, pakanka, kad šiuos vožtuvus galima būtų valdyti iš jų išdėstymo vietų, su sąlyga, kad tokia vieta bet kokiomis sąlygomis yra lengvai prieinama; 97.
visos detalės korpuso apkaloje ir vožtuvai, būtini pagal šio punkto nuostatas, turi būti iš plieno, bronzos arba iš kitos aprobuotos kalios medžiagos. Neleidžiama naudoti paprastojo ketaus ar panašios medžiagos vožtuvų. Visi šiame punkte nurodyti vamzdžiai turi būti plieniniai arba iš kitos lygiavertės medžiagos, priimtinos Administracijai; 97.
žemiau ribinio panirimo linijos įrengtos žmonių praėjimo angos ir krovininiai lacportai turi būti pakankamai tvirtos konstrukcijos. Prieš laivui išplaukiant iš uosto, šios praėjimo angos ir krovininiai lacportai turi būti patikimai uždaromi ir užtvirtinami, kad nepraleistų vandens, ir lieka uždaryti laivo plaukiojimo metu; 97.
šie lacportai jokiu būdu negali būti įrengti taip, kad pats žemiausias jų taškas būtų žemiau už aukščiausią dalijamos skyriais krovininę vaterliniją.
Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių keleivinių laivų nepralaidumo vandeniui aukščiau ribinio panirimo linijos nuostatų: 98.
imamasi visų pagrįstų ir įmanomų taikyti priemonių, kad būtų apribotas vandens patekimas į laivą virš pertvarų denio ir jo sklidimas šiuo deniu. Šiomis priemonėmis gali būti dalinės pertvaras arba rėminės užtvaros. Kai dalinės vandeniui nepralaidžios pertvaros ir rėminės užtvaros montuojamos pertvarų denyje, virš arba greta pagrindinių dalijimo skyriais pertvarų, tai jų sujungimai su korpuso apkala ir pertvarų deniu turi būti vandeniui nepralaidūs, kad apribotų vandens tekėjimą išilgai denio, kai apgadintas laivas yra pasviręs į šoną. Jeigu dalinė vandeniui nepralaidi pertvara nesutampa su žemiau esančia apatinės pertvaros padėtimi, pertvarų denis tarp jų turi būti nepralaidus vandeniui; 98.
pertvarų denis arba denis virš jo turi būti sandarūs. Prie visų atvirojo denio angų turi būti įrengiami pakankamo aukščio ir tvirtumo komingsai, o pačios angos turi būti aprūpintos patikimomis priemonėmis greitai ir sandariai jas uždaryti. Siekiant, kad bet kokiomis oro sąlygomis nuo denio greitai nutekėtų vanduo, būtina įrengti angas falšbortuose, atvirus turėklus ir kitus špigatus; 98.
esamuose B klasės laivuose antstate pasibaigiančių ortakių atvirasis galas turi būti mažiausiai 1 metrą virš vaterlinijos kai laivas pasvyra iki 15 laipsnių kampu arba iki maksimalaus kampo tarpinėse užtvindymo stadijose, kaip nustatyta tiesioginio skaičiavimo būdu, žiūrint kuris iš šių kampų yra didesnis. Kaip alternatyva, tankų ventiliacijos vamzdžiai, išskyrus naftos produktų tankus, gali praeiti per antstato šoną. Šios dalies nuostatos nepažeidžia galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos reikalavimų; 98.
borto iliuminatoriai, žmonių praėjimo angos, krovininiai lacportai ir kitos laivo korpuso angų, įrengtų aukščiau ribinio panirimo linijos, uždarymo priemonės turi būti patikimos konstrukcijos, patikimai pagamintos ir pakankamai tvirtos, atsižvelgiant į tas patalpas, kuriose jos įrengtos, ir į šių priemonių įrengimo vietą aukščiausios dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos atžvilgiu; 98.
visi borto iliuminatoriai patalpose, įrengtose žemiau pirmojo virš pertvarų denio esančio denio, turi turėti patikimus vidinius dangčiai, įrengtus taip, kad juos būtų galima lengvai ir sandariai uždaryti ir užtvirtinti, kad nepraleistų vandens.
Visuose naujose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių durų kroviniams pakrauti uždarymo nuostatų: 99.
šios durys, įrengtos virš ribinio panirimo linijos, prieš laivui išplaukiant į bet kokį reisą, turi būti uždarytos ir užrakintos, ir lieka uždarytos ir užrakintos laivo plaukiojimo metu iki prisišvartavimo prie kitos prieplaukos: 99.1.
krovinio krovimo durys laivo korpuso apkaloje arba uždarųjų antstatų sienose; 99.1.
laivapriekio durų snapeliai 99.1.1 papunktyje nurodytose vietose; 99.1.
krovinių krovimo durys taraninėje pertvaroje; 99.1.
sandarios aparelės, naudojamos kaip alternatyva šių Reikalavimų 99.1 punkte apibrėžtoms uždarymo priemonėms; 99.
jeigu, laivui stovint prie prieplaukos, durų atidaryti arba uždaryti negalima, tokias duris leidžiama atidaryti arba jų neuždaryti tol, kol laivas plaukia prieplaukos link arba tolsta nuo jos, tačiau durys tokioje padėtyje laikomos tik tol, kol jas vėl galima valdyti. Bet kokiu atveju vidinės laivapriekio durys turi būti laikomos uždarytos; 99.
nepaisant šių Reikalavimų 99.1.1 – 99.1.4 papunkčių nuostatų, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti atskiras duris atidaryti kapitono nuožiūra, jeigu tai būtina eksploatuojant laivą arba keleiviams įlaipinti ar jiems išlaipinti tada, kai laivas saugiai stovi išmetęs inkarą, su sąlyga, kad dėl to laivo sauga nesumažėja; 99.
laivo kapitonas turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinta veiksminga šių Reikalavimų 99.1 papunktyje nurodytų durų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema; 99.
prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas turi užtikrinti, kad laivo žurnale būtų įrašytas šių Reikalavimų 99.1 punkte nurodytų durų paskutinio uždarymo laikas ir atskirų durų kiekvieno atidarymo, laikantis šių Reikalavimų 99.3 punkto nuostatų, laikas.
Visuose naujuose B, C ir D klasės keleiviniuose ro-ro tipo laivuose turi būti laikomasi pertvarų denio ir po juo esančių patalpų nepralaidumo vandeniui nuostatų: 100.
laikantis šių Reikalavimų 100.2 ir 100.3 papunkčių nuostatų, visų įėjimų, per kuriuos patenkama į patalpas, esančias žemiau pertvarų denio, apatinis taškas turi būti ne žemiau kaip 2,5 metro virš pertvarų denio; 100.
jeigu įrengiamos transporto priemonių aparelės, per kurias patenkama į patalpas, esančias žemiau pertvarų denio, šių aparelių angos turi būti uždaromos sandariai taip, kad per jas nepatektų vanduo į žemiau esančias patalpas, ir jose turi būti įrengta signalizacija, perduodanti garsinius ir vizualinius signalus į navigacinį tiltelį; 100.
Klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti įrengti atskiras praėjimus, vedančius į patalpas po pertvarų deniu, su sąlyga, kad jie būtini atliekant laive svarbiausius darbus, pavyzdžiui, perkelti mechanizmus ir atsargines dalis, ir jeigu tokie praėjimai yra uždaromi vandeniui nepralaidžiai, o juose turi būti įrengta signalizacija, perduodanti garsinius ir vizualinius signalus į navigacinį tiltelį; 100.
šių Reikalavimų 100.2 ir 100.3 punktuose nurodyti praėjimai turi būti uždaromi prieš laivui nuplaukiant nuo prieplaukos ir lieka uždaryti tol, kol laivas neatplaukia į kitą prieplauką; 100.
laivo kapitonas turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinta veiksminga šių Reikalavimų 100.2 ir 100.3 punktuose nurodytų praėjimų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema; ir 100.
prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas turi užtikrinti, kad laivo žurnale, būtų įrašytas šių Reikalavimų 100.2 ir 100.3 punktuose nurodytų praėjimų paskutinio uždarymo laikas; 100.
nauji trumpesni kaip 40 metrų ilgio C klasės ro-ro laivai, ir nauji D klasės ro-ro laivai, gali atitikti ne šių Reikalavimų 100.1 – 100.6 punktų nuostatas, o šių Reikalavimų 101.1 – 101.4 punktų nuostatas, jeigu atvirųjų ro-ro denių komingsai ir slenksčiai ne žemesni kaip 600 mm, o uždarųjų ro-ro denių – ne žemesni kaip 380 mm.
Visuose esamuose B klasės keleiviniuose ro-ro laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų: 101.
visi praėjimai, vedantys iš ro-ro denio į patalpas, esančias žemiau pertvarų denio, turi būti sandariai uždaromi, o juose turi būti įrengta signalizacija, perduodanti garsinius ir vizualinius signalus į navigacinį tiltelį; 101.
visi šie praėjimai turi būti uždaromi prieš laivui nuplaukiant nuo prieplaukos į bet kokį reisą ir lieka uždaryti tol, kol laivas neatplaukia į kitą prieplauką; 101.
nepaisant šių Reikalavimų 101.2 punkto nuostatų, Administracija gali leisti kai kuriuos praėjimus atidaryti reiso metu, tačiau tik tokiam laiko tarpui, kuris sugaištamas pereiti šį praėjimą ir, jeigu reikia, būtiniausių laivo darbų atlikimui; ir 101.
šių Reikalavimų 101.1 punkto nuostatos taikomos ne vėliau kaip po pirmosios periodinės apžiūros datos, atliekamos po 2004 metų gegužės 1 dienos.
Visuose keleiviniuose ro-ro tipo laivuose laivo kapitonas arba jo paskirtas pareigūnas turi užtikrinti, kad be kapitono arba paskirto pareigūno aiškaus leidimo jokiam keleiviui nebūtų leista laivo plaukimo metu patekti į uždarąjį ro-ro denį.
Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės ro-ro keleiviniuose laivuose visos skersinės ir išilginės pertvaros, kurios laikomos kaip efektyvios apriboti jūros vandens, susikaupusio ant ro-ro denio, sklidimą, turi būti uždarytos ir užtvirtintos prieš laivui nuplaukiant nuo prieplaukos ir lieka uždarytos ir užtvirtintos tol, kol laivas atplaukia į kitą prieplauką.
Nepaisant šių Reikalavimų 103 punkto nuostatų, Administracija gali leisti kai kuriuos tokių pertvarų praėjimus atidaryti laivo plaukiojimo metu, tačiau tik tokiam laiko tarpui, kuris sugaištamas pereiti šį praėjimą ir, jeigu reikia, būtiniausių laivo darbų atlikimui.
Užbaigus statyti bet kurį naujos B, C ir D klasės keleivinį laivą bei jau esamuose B klasės laivuose turi būti atliktas laivo stovumo nustatymo bandymas ir nustatyti jo stovumo elementai: 105.
laivo kapitonas turi būti aprūpintas tokia Administracijos aprobuota būtina informacija, kad jis įvairiomis laivo eksploatavimo sąlygomis greitais ir paprastais būdais galėtų gauti tikslius duomenis apie laivo stovumą; 105.
kai laive padaryti kokie nors pakeitimai, galintys žymiai paveikti tą laivo stovumo informaciją, kuria yra aprūpintas kapitonas, jam turi būti suteikta pakeista stovumo informacija. Jeigu reikia, laivo stovumo bandymas turi būti atliekamas dar kartą; 105.
periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, atliekamas tyrimas, kurio metu tikrinama, ar nepasikeitė tuščio laivo vandentalpa ir laivo išilginis svorio centras. Laivo stovumo bandymas turi būti atliktas iš naujo kiekvienu atveju, kai tuščio laivo vandentalpos nukrypimas palyginti su aprobuota laivo stovumo informacija yra didesnė kaip 2 proc. arba kai nustatoma arba nujaučiama, kad laivo išilginio svorio centro nukrypimas viršija 1 proc. laivo ilgio; 105.
Administracija gali leisti atskiro laivo stovumo nustatymo bandymo neatlikti, jeigu pagrindinius stovumo duomenis galima gauti iš stovumo nustatymo bandymo, atlikto su vienodo tipo laivu, ir Administracija sutinka, kad laivo, kuriam padaryta išimtis, patikimą stovumo informaciją galima gauti iš tokių pagrindinių duomenų.
Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose brėžiniai ir schemos, aiškiai rodantys kiekvieno denio ir triumo vandeniui nepralaidžių patalpų ribas, jose įrengtas angas, jų uždarymo priemones ir visas šių priemonių valdymo įtaisų įrengimo vietas bei tuos įrenginius, kuriais koreguojamas bet koks užtvindyto laivo posvyris, turi būti visą laiką iškabinti matomose vietose, kad jais galėtų vadovautis budintis laivo pareigūnas. Be to, laivo pareigūnai turi turėti lankstinukus su pirmiau minėta informacija.
Visuose ro-ro keleiviniuose laivuose, išskyrus tuos esamus laivus, kuriems šių Reikalavimų 107.2 punkto nuostatos taikomos ne vėliau kaip po pirmosios periodinės apžiūros datos, atliekamos po 2004 metų gegužės 1 dienos, turi būti laikomasi šių nuostatų: 107.
visų korpuso apkaloje esančių durų, krovimo durų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie būtų palikti neuždaryti arba jeigu netinkamai užtvirtinti, gali būti užtvindytos specialiosios kategorijos patalpos arba ro-ro krovininės patalpos, indikatoriai turi būti įrengti navigaciniame tiltelyje. Indikatorių sistema turi būti suprojektuota remiantis patikimumo sugedus atskiroms sudedamosioms dalims principu ir turi duoti vizualinį signalą, jeigu durys ne visiškai uždarytos arba jeigu kuris nors užtvirtinimo įrenginys yra ne savo vietoje ir ne iki galo prispaustas bei duoti garsinį signalą tada, kai tokios durys ar uždarymo įrenginys atsidaro arba kai užtvirtinimo įrenginiai atsilaisvina. Indikatorių pulte navigaciniame tiltelyje turi būti įrengta režimo „uostas/plaukimas jūra“ pasirinkimo funkcija, kuri turi būti sureguliuota taip, kad navigaciniame tiltelyje pasigirstų garsinis signalas, jeigu laivas iš uosto išplaukia neuždarytomis laivapriekio durimis, vidinėmis durimis, laivagalio aparele arba kuriomis nors kitomis korpuso apkaloje esančiomis durimis, arba jeigu kuris nors užtvirtinimo įrenginys yra ne savo vietoje. Elektros energija indikatorių sistemai turi būti atskirai tiekiama iš kito, o ne iš to paties šaltinio, kuris elektros energiją tiekia durims atidaryti ir uždaryti bei joms sandariai užtvirtinti. Administracijos aprobuotų indikatorių sistemų, įrengtų esamuose laivuose, keisti nebūtina; 107.
turi būti įrengtos televizijos stebėjimo kameros ir vandens pratekėjimą aptinkančios sistemos, į navigacinį tiltelį ir jėgainės valdymo postą perduodančios informaciją apie bet kokį vandens pratekėjimą per vidines ir išorines laivapriekio duris, laivagalio duris arba per bet kurias kitas korpuso apkaloje esančias duris, per kurias gali būti užtvindytos specialiosios kategorijos patalpos arba ro-ro krovininės patalpos; 107.
specialiosios kategorijos patalpos ir ro-ro krovininės patalpos turi būti nuolatos patruliuojamos arba jos stebimos veiksmingomis priemonėmis, pavyzdžiui, televizijos kameromis taip, kad būtų galima aptikti bet kokį transporto priemonių judėjimą nepalankiomis meteorologinėmis oro sąlygomis ir keleivius, laivo plaukimo metu be leidimo įėjusius į minėtas patalpas; 107.
visų korpuso apkaloje esančių durų, krovimo durų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie būtų palikti neuždaryti arba netinkamai užtvirtinti, gali būti užtvindytos specialiosios kategorijos patalpos arba ro-ro krovininės patalpos, eksploatacinių uždarymo ir užtvirtinimo procedūrų dokumentacija turi būti laikoma laive ir iškabinta atitinkamose vietose.
Visuose naujuose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi tokių reikalavimų dėl vandeniui nepralaidžių durų ženklinimo, periodinio jų veikimo tikrinimo, apžiūros ir kt.: 108.
mokymai, per kuriuos mokomasi naudotis vandeniui nepralaidžiomis durimis, borto iliuminatoriais, vožtuvais ir špigatų uždarymo mechanizmais, turi vykti kartą per savaitę; 108.
pagrindinių skersinių pertvarų visų vandeniui nelaidžių durų, naudojamų jūroje, veikimas patikrinamas kasdien; 108.
vandeniui nepralaidžios durys, visi jų mechanizmai ir su jais sujungti indikatoriai, visi tie vožtuvai, kuriuos būtina uždaryti, kad patalpa taptų nepralaidi vandeniui, ir visi tie vožtuvai, kurie užtikrina vandens perpumpavimo valdymą apgadinimo metu siekiant ištiesinti laivą, periodiškai tikrinami jūroje bent kartą per savaitę; 108.
tokie vožtuvai, durys ir mechanizmai turi būti atitinkamai pažymėti tam, jie būtų tinkamai naudojami, siekiant užtikrinti didžiausią saugą.
Visuose naujose B, C ir D klasės bei esamuose B klasės laivuose turi būti vykdomi tokie įrašai laivo žurnale: 109.
pakabinamosios durys, nuimamosios plokštės, borto iliuminatoriai, praėjimo angų ir krovininiai lacportai ir kitos angos, kurių, laikantis šių reikalavimų, laivo plaukiojimo metu atidaryti negalima, turi būti uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto. Uždarymo ir atidarymo (jeigu tai padaryti leidžiama pagal šiuos reikalavimus) laikas įrašomas laivo žurnale; 109.
visų mokymų ir tikrinimų, privalomų pagal 108 punkto nuostatas, duomenys turi būti įrašomi laivo žurnale, išsamiai nurodant bet kokius paaiškėjusius trūkumus.
Visuose naujuose A, B, C ir D klasės ir esamuose B klasės laivuose su laikinaisiais deniais, skirtais keleiviniams automobiliams gabenti, šių denių konstrukcija, montavimas ir eksploatavimas turi būti atliekamas laikantis klasifikacinės bendrovės nustatytų priemonių, suderintų su Administracija. Konstrukcijos atžvilgiu turi būti laikomasi klasifikacinių bendrovių atitinkamų taisyklių.
Visuose naujuose A, B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, jų išoriniuose deniuose, į kuriuos leidžiama patekti keleiviams ir kuriuose nėra sumontuota atitinkamo aukščio apsauginių bortų, turi būti įrengti ne žemesni kaip 1100 milimetrų aukščio nuo denio apačios turėklai, suprojektuoti ir pastatyti taip, kad keleiviai negalėtų ant jų užlipti ir netyčia nukristi nuo minėtų denių. Išoriniuose deniuose esantys laiptai ir laiptų aikštelė turi būti įrengtos su lygiavertės konstrukcijos turėklais. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V -61 REIKALAVIMAI KELEIVINIO LAIVO MECHANIZMAMS
Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasės laivams bei eksploatuojamiems B klasės laivams: 1.
vairo pavaros valdymo sistema – tai įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Į vairo pavaros valdymo sistemą įeina siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių kontroliniai davikliai, vamzdynas ir laidai; 1.
pagrindinė vairo pavara – tai mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo ašigaliui priemonės (pavyzdžiui, rumpelis arba skritulio formos vairalazdė), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima valdyti laivą; 1.
vairo pavaros galios agregatas – tai: - elektrinės vairo pavaros dalys – elektros variklis ir jo elektrinė įranga; - elektrinės hidraulinės vairo pavaros dalys – elektros variklis, jo elektros įranga ir prijungtas siurblys; - kitokios hidraulinės vairo pavaros dalys – variklis ir prijungtas siurblys; 1.
pagalbinė vairo pavara – tai ne kuri nors pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui valdyti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys; 1.
normali laivo eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būsena – tai būsena, kai pats laivas ir visi jo varymo, vairavimą, saugų vedimą, apsaugą, nuo gaisrų ir patalpų užtvindymo, vidaus bei išorės ryšius ir signalizaciją, žmonių evakuaciją, skubų valčių nuleidimą bei tam laivui numatytus žmonių gyvenimo patogumus užtikrinantys mechanizmai, aptarnavimo sistemos, priemonės ir įrenginiai tinka naudoti ir normaliai veikia; 1.
normalios laivo eksploatavimo ir gyvenimo sąlygos – tai sąlygos, kuriomis pats laivas ir aptarnaujantys mechanizmai, tarnybos turi galimybę valdyti laivą, plaukimas saugus, yra priešgaisrinė sauga ir apsauga nuo užtvindymo, vidinių ir išorinių pranešimų bei signalų perdavimą užtikrinančios priemonės bei įranga, evakavimo priemonės, gelbėjimo valčių keltuvai parengti eksploatuoti ir galintys veikti be sutrikimų, taip pat turi būti galimybė naudotis pagal laivo projektą numatytomis patogiomis gyvenimo jame sąlygomis; 1.
avarinė būsena – tai būsena, kai, sugedus laivo pagrindiniam elektros energijos šaltiniui, nebeveikia bet kurios iš laivo aptarnavimo sistemų, reikalingų normaliai eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būsenai palaikyti; 1.
avarinės sąlygos – tai sąlygos, kurioms esant sutrinka įprastam laivo eksploatavimui ar normalioms gyvenimo sąlygoms jame užtikrinti būtinų tarnybų veikla dėl sugedusio pagrindinio elektros energijos šaltinio; 1.
pagrindinis elektros energijos įrenginys – tai įrenginys, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam skirstymo skydui, šią energiją skirstančiam visoms tarnyboms, būtinoms normalioms laivo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti; 1.
sugedęs laivas – tai laivo būsena, kai, nutrūkus energijos tiekimui, nebeveikia pagrindinė laivo varymo įranga, jo garo katilai ir pagalbiniai mechanizmai; 1.
pagrindinio generatoriaus skyrius – tai pagrindinio elektros energijos šaltinio vieta; 1.
pagrindinis skirstomasis skydas – tai skirstomasis skydas, į kurį, betarpiškai tiekiama pagrindinio elektros energijos šaltinio gaminama elektros energija tam, kad per jį ji būtų paskirstyta laivo aptarnavimo sistemoms; 1.
avarinis skirstomasis skydas – tai iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis avarinėms tarnyboms avarinėms laivo aptarnavimo sistemoms; 1.
avarinis elektros energijos šaltinis – tai avariniam skirstomajam skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis tada, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio; 1.
didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios leistinos grimzlės; 1.
didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis greitis, kurį paniręs iki didžiausios leistinos grimzlės ir plaukdamas jūra pasinaudodamas maksimalia konstrukcine atbulinės eigos galia gali išvystyti laivas; 1.
mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų skyriai, visos kitos pagrindinių variklių, katilų, skystojo kuro agregato, garo ir vidaus degimo variklių, generatorių ir pagrindinių elektros variklių, degalų pylimo agregatų, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos, oro kondicionavimo mechanizmų ar panašios patalpos ir pirmiau minėtų skyrių ventiliacijos vamzdžiai; 1.
A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai: - su vidaus degimo varikliais, kuriais sukami laivo varytuvai; arba - su vidaus degimo varikliais, naudojamais kitais tikslais nei sukti laivo varytuvus, jeigu tų vidaus variklių jungtinė bendra išėjimo galia nėra mažesnė kaip 375 kilovatai; arba - su skystuoju kuru kūrenamu kuriuo nors katilu ar skystojo kuro agregatu; 1.
galios perdavimo sistema – tai iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo ašigalį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių, kaip antai: vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys; 1.
valdymo punktai – tai laivo radijo, laivo navigacinės įrangos, avarinio elektros energijos šaltinio arba centralizuotos gaisrą registruojančios ar priešgaisrinės saugos įrangos patalpos.
Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų: 2.
mechanizmai, katilai ir kiti slėginiai indai, su jais sujungtos vamzdynų sistemos ir įranga turi būti montuojami ir apsaugomi taip, kad, reikiamą dėmesį kreipiant į judančias dalis, karštus paviršius ir kitas pavojingas vietas, kuo labiau būtų sumažintas pavojus, keliamas laive esantiems žmonėms; 2.
turi būti numatytos priemonės, kuriomis galima užtikrinti arba atkurti normalų pagrindinio variklio veikimą net tada, jeigu sugenda vienas iš pagrindinių pagalbinių įrenginių; 2.
turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad, laive dingus elektros energijai, mechanizmus būtų galima įjungti be pašalinės pagalbos.
Visuose naujuose B ir C klasės laivuose pagrindiniai ir visi pagalbiniai mechanizmai, svarbūs laivo eigai ir saugai palaikyti, sumontavus juos laive, turi būti suprojektuoti veikti tada, kai laivas plaukia be jokio posvyrio ir kai stovintis laivas pasvyra bet kokiu kampu, ne didesniu kaip 15 laipsnių, įskaitant ir šį kampą, o plaukiantis (supamas) laivas kuriuo nors būdu svyra 22 laipsnių kampu ir kartu kai jo laivagalis arba laivapriekis dinamiškai pasvyra (kilinis supimas) 7,5 laipsnių kampu.
Visuose naujuose A, B, C klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti numatytos priemonės, kad iškilus pavojui pagrindinį variklį ir sraigtą būtų galima sustabdyti iš atitinkamų kitų vietų, o ne iš variklių skyriaus ar variklių valdymo posto, pavyzdžiui, iš viršutinio denio arba vairinės.
Visuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, skystojo kuro tiekimo ir nusėdimo cisternų bei alyvos cisternų ventiliaciniai vamzdžiai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad, trūkus ventiliaciniam vamzdžiui, nebūtų sukeliamas tiesioginis jūros ar lietaus vandens patekimo pavojus. Visuose laivuose turi būti įrengta po dvi skystojo kuro tiekimo cisternos, po vieną cisterną kiekvienam laive naudojamam kuro tipui, kuris reikalingas pagrindiniams laivo eigos mechanizmams ir gyvybiškai svarbioms sistemoms, arba turi būti įrengti lygiaverčiai mechanizmai. B klasės laivuose šios cisternos ar lygiaverčiai mechanizmai turi būti pajėgūs veikti ne mažiau kaip 8 valandas, o C ir D klasės laivuose – ne mažiau kaip 4 valandas tada, kai pagrindinis variklis nuolat veikia didžiausiu galimu pajėgumu, o generatorius veikia įprastiniu apkrovimu laivui plaukiant jūra.
Visų naujų B, C ir D klasės bei eksploatuojamų B klasės laivų vidaus degimo varikliuose, kurių cilindro skersmuo 200 mm, o karterio tūris 0,6 m3 ir didesnis, turi būti montuojami karteryje atitinkamo tipo apsauginiai vožtuvai atitinkamo tipo išleidimo vožtuvai su pakankamu išleidžiamosios angos plotu, apsaugojantys nuo sprogimo. Apsaugos vožtuvai išdėstomi taip arba juose montuojami įtaisai, užtikrinantys, kad vožtuvų išmetamos medžiagos būtų nukreipiamos taip, jog pavojus sužeisti darbuotojus būtų minimalus.
Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose ljalų sausinimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus: 7.
ljalų sausinimo sistema turi būti veiksminga, galinti išpumpuoti vandenį iš bet kurio vandeniui nelaidaus skyriaus arba jį nusausinti, jeigu tai ne gėlam vandeniui, vandens balastui, skystajam kurui arba skystam kroviniui gabenti skirtas skyrius, kuriam, bet kokiomis potencialiomis eksploatavimo sąlygomis, ištuštinti turi būti numatytos kitos veiksmingos priemonės. Be to, turi būti sumontuoti veiksmingi triumų su izoliacija sausinimo įrenginiai; 7.
sanitariniai, balasto sistemų ir bendrosios paskirties siurbliai gali būti laikomi kaip nepriklausomi sausinimo siurbliai turintys savo energijos šaltinį, jeigu būtinomis detalėmis jie sujungti su ljalų sausinimo sistema; 7.
visi sausinimo vamzdžiai, naudojami degalų tankų skyriuose arba po jais ar katilų arba mašinų skyriuose, įskaitant alyvos nusodinimo tankų arba skystojo kuro pumpavimo įrenginių skyrius, turi būti plieniniai arba iš kitos atitinkamos medžiagos; 7.
ljalų sausinimo ir balasto sistemos turi būti įrengtos taip, kad jūros ir balasto skyrių vanduo nepatektų į krovinių ir mašinų skyrių arba iš vienos patalpos į kitą. Turi būti priimtos priemonės, kad joks su triumo sausinimo ir balasto sistemomis sujungtas diptankas tada, kai jis pakrautas, netyčia nebūtų užtvindytas jūros vandeniu arba kad jame supiltas vandens balastas nebūtų išleistas triumo sausinimo siurbliu; 7.
visos skirstomosios dėžės ir rankomis valdomi vožtuvai, sujungti su ljalų sausinimo sistema, turi būti išdėstytos tose vietose, kurios prieinamos įprastomis aplinkybėmis.
Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose ljalų sausinimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus: 8.
turi būti numatytos priemonės, kad pertvarų denyje įrengti uždarieji krovinių skyriai būtų sausinami; 8.
jeigu pertvarų denio antvandeninis bortas toks, kad, laivui pasvirus daugiau kaip 5 laipsnius, denio kraštas panyra, turi būti sausinama pagal šių Reikalavimų 29 punkto nuostatas sumontuotu pakankamu skaičiumi atitinkamo dydžio špigatų, vandenį pilančių tiesiai už borto; 8.
jeigu antvandeninis bortas yra toks, kad laivui pasvirus 5 laipsnius arba mažiau, pertvarų denio kraštas panyra, pertvarų denio krovinio uždarųjų skyrių vanduo nuvedamas į pakankamos talpos atitinkamą skyrių ar skyrius, su įrengta didelio vandens lygio signalizacija ir atitinkamais įrenginiais vandeniui už borto išleisti. Be to, turi būti užtikrinama, kad: 8.3.
špigatų skaičius, dydis ir išdėstymas apsaugotų, kad skyriuje be reikalo nesikauptų laisvai plūstantis vanduo; 8.3.
montuojant sausinimo sistemą, privalomą pagal šio punkto nuostatas, būtų atsižvelgta į bet kurios stacionariosios slėginės sprinklerinės gaisro gesinimo sistemos reikalavimus; 8.3.
benzinu arba kitomis pavojingomis medžiagomis užterštas vanduo nebūtų nuvedamas į mašinų ar kitus skyrius, kuriuose gali būti ugnies šaltinis; ir 8.3.
jeigu uždaruosiuose krovinių skyriuose įrengtos gaisro gesinimo anglies dioksidu sistemos, denio špigatuose būtų sumontuoti įtaisai, apsaugantys, kad nepasklistų troškiosios dujos.
Visuose naujuose A, B, C ir D klasės laivuose ljalų sausinimo sistema turi atitikti šiuos nuostatus: 9.
ro-ro krovinių denių ir automobilių denių sausinimo sistema turi būti pakankamai veiksminga, kad dešiniojo ir kairiojo bortų špigatai bei štorminiai špigatai, atsižvelgiant į laivo posvyrį ir diferentą, galėtų šalinti purkštuvų galvučių ir gaisrinių siurblių tiekiamą vandenį; 9.
jeigu keleivių ir įgulos kambariuose sumontuota sprinklerinė gaisro gesinimo sistema ir hidrantai, šiose patalpose turi būti atitinkamas skaičius špigatų, galinčių šalinti gaisro gesinimo sistemos purkštukų kambariuose purškiamą ir dviem gaisrinėmis žarnomis su antgaliais liejamą vandenį. Špigatai turi būti įrengiami pačiose tinkamiausiose vietose, pavyzdžiui, kiekviename kampe.
Visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose įrengiant ljalų sausinimo sistemas turi būti laikomasi šių nuostatų: 10.
ljalų sausinimo sistema, kurią privalu įrengti pagal šių Reikalavimų 7.1 papunkčio nuostatas, turi būti tinkama naudoti bet kokiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis, atsirandančiomis po avarijos, kai laivas tiesus arba pasviręs. Šiuo tikslu paprastai turi būti įrengtos šoninės siurbimo angos, išskyrus siauras patalpas laivagalyje, kuriose gali užtekti vieno siurbimo vamzdžio. Sudėtingos formos patalpose gali būti reikalingi papildomi siurbimo vamzdžiai. Patalpoje turi būti įrengti įtaisai, kurie vandenį kreiptų į siurbimo vamzdžius; 10.
jeigu įmanoma, ljalų sausinimo siurbliai su energijos šaltinio įranga statomi atskirose vandeniui nelaidžiose patalpose, kurios turi būti įrengtos arba išdėstomos taip, kad jos nebūtų užtvindytos apgadinus vieną kurią nors laivo dalį. Jeigu pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai bei katilai yra dviejose arba keliose vandeniui nelaidžiose patalpose, siurbliai, kuriuos galima naudoti ljalams sausinti, turi būti pagal galimybes išdėstyti šiose patalpose; 10.
visi būtini triumo sausinimo siurbliai, išskyrus tuos papildomus siurblius, kurie gali būti numatyti tik laivapriekio patalpoms, išdėstomi taip, kad siurbtų vandenį iš bet kurio to skyriaus, kurį reikia nusausinti pagal šių Reikalavimų 7.1 punkto nuostatas; 10.
visi ljalų sausinimo siurbliai su energijos šaltinio įranga turi būti tinkama vandeniui pumpuoti nustatytu pagrindiniu sausinimo vamzdžiu ne mažesniu kaip 2 m/s greičiu. Atskiriems mašinų skyriuose pastatytiems ljalų sausinimo siurbliams su energijos šaltinio įranga šiuose pačiuose skyriuose turi būti įrengtos tiesioginio siurbimo angos, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriame skyriuje reikia įrengti ne daugiau kaip dvi siurbimo angas. Jeigu įrengiamos dvi arba keletas tokių siurbimo angų, jos išdėstomos bent jau po vieną abiejuose laivo šonuose. Tiesioginio siurbimo angos atitinkamai išdėstomos, o mašinų skyriaus angų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip nustatytasis pagrindiniam sausinimo vamzdynui; 10.
be ljalų siurblio tiesioginio siurbimo vamzdžio arba tų siurbimo vamzdžių, kuriuos reikia įrengti pagal šių Reikalavimų 10.4 punkto nuostatas, iš didžiausio sumontuoto atskiro siurblio su mechanine pavara iki mašinų skyriaus sausinimo lygio vedamas tiesioginis avarinis ljalų siurblio siurbiamasis vamzdis, kuriame įrengtas atbulinis negrįžtamasis vožtuvas; siurbiamojo vamzdžio skersmuo yra toks pat, kaip ir pagrindinė naudojamų siurblių įėjimo anga; 10.
kingstono ir tiesioginio siurbimo vožtuvų turi būti įrengti gerokai virš mašinų skyriaus platformos; 10.
visi ljalų siurblio sausinimo vamzdžiai iki jų jungčių su siurbliais turi būti nejungiami su kitais vamzdžiais; 10.
ljalų siurblio pagrindinio sausinimo vamzdžio ir atšakų vamzdžių skersmuo „d“ turi būti skaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę. Tačiau tikrąjį vidinį skersmenį galima apvalinti iki Administracijai priimtino artimiausio standartinio dydžio: pagrindinis triumo siurblio siurbiamasis vamzdis: Atšakinio triumo siurblio sausinimo vamzdžių atvamzdžiai tarp kaupiamųjų talpyklų ir siurbimo vamzdžių: čia: d – pagrindinio sausinimo vamzdyno vidinis skersmuo (milimetrais), L ir B – laivo ilgis ir plotis (metrais), L1 – patalpos ilgis, ir D – laivo borto aukštis (metrais) iki pertvarų denio, jeigu laivuose su pagrindiniame denyje įrengtu uždaruoju krovinių skyriumi, kuriame yra vidinė sausinimo sistema, įrengta pagal šių Reikalavimų 8.2 punkto nuostatas ir besitęsianti per visą laivo ilgį, D matuojamas iki kito, esančio virš pertvarų, denio. Jeigu uždarieji krovinio skyriai įrengti ne per visą laivo ilgį, dydis D gaunamas prie borto aukščio iki pertvarų denio pridedant 1h/L, kur l ir h yra uždarųjų krovinio skyrių bendras ilgis ir aukštis; 10.
turi būti priimtos priemonės, kad ta patalpa, kurioje įrengtas kuris nors sausinimo sistemos siurbiamasis vamzdis, nebūtų užtvindyta tada, kai kurioje nors kitoje patalpoje esantis vamzdis nutraukiamas ar kitaip apgadinamas laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos. Kad šios nuostatos būtų laikomasi tada, kai vamzdis įrengtas kurioje nors dalyje mažesniu kaip viena penktoji laivo pločio atstumu nuo laivo borto (šis atstumas matuojamas krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į ašinę laivo liniją) arba dėžiniame kilyje, tada vamzdyje, kurio neužkištas galas yra patalpoje, turi būti įrengtas atbulinis negrįžtamasis vožtuvas; 10.
su ljalų sausinimo sistema sujungtos skirstomosios dėžės, čiaupai ir vožtuvai išdėstomi taip, kad, prasidėjus užtvindymui, bet kuriai patalpai sausinti būtų galima naudoti vieną iš ljalų sausinimo sistemos siurblių; be to, už linijos, nubrėžtos vienos penktosios laivo pločio atstumu nuo borto, apgadinus siurblį arba jo vamzdį, jungiantį siurblį su pagrindiniu ljalų sausinimo vamzdynu, ljalų sausinimo sistema nesugenda. Kai įrengta tik viena visiems siurbliams bendra vamzdynų sistema, turi būti galimybė vožtuvus, reguliuojančius ljalų siurblių siurbiamuosius vamzdžius, valdyti iš pertvarų denio. Jeigu be pagrindinės ljalų sausinimo sistemos įrengta ir avarinė, su pagrindine ji nesujungiama ir turi būti įrengta taip, kad siurblys galėtų sausinti bet kurią užtvindytą patalpą taip, kaip apibrėžta šių Reikalavimų 10.1 punkte; vožtuvus, būtinus reguliuoti avarinę sistemą, turi būti galimybė valdyti iš pertvarų denio; 10.
visų tų čiaupų ir vožtuvų, nurodytų šių Reikalavimų 10.10 punkte, kuriuos galima valdyti virš pertvarų denio, eksploatavimo vietose įrengtos aiškiai pažymėtos jų valdymo priemonės ir indikatoriai, signalizuojantys, ar čiaupai ir vožtuvai atidaryti, ar uždaryti.
Reikalavimai ljalų siurblių skaičiui ir tipui naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose: 11.
turi būti vienas pagrindinis siurblys, sujungtas pavara su varikliu ir vienas atskiras siurblys su nepriklausomu energijos šaltiniu, pastatytas ne mašinų skyriuje ir pajungtas ne iš šio skyriaus gabenantiems ne daugiau kaip 250 keleivių; 11.
turi būti vienas pagrindinis siurblys, sujungtas pavara su varikliu ir du atskiri siurbliai su nepriklausomais energijos šaltiniais, iš kurių vienas turi būti pastatytas ne mašinų skyriuje ir pajungtas ne iš šio skyriaus gabenantiems daugiau kaip 250 keleivių; 11.
pagrindinį siurblį, sujungtą pavara su varikliu, galima keisti vienu siurbliu su atskiru energijos šaltiniu; 11.
labai mažas patalpas galima sausinti nešiojamaisiais rankiniais siurbliais.
Reikalavimai naujų B, C ir D bei eksploatuojamų B klasės laivų atbulinės eigos priemonėms: 12.
turi būti įrengtos pakankamą atbulinės eigos galią sukuriančios priemonės, užtikrinančios reikiamą laivo valdymą normaliomis aplinkybėmis; 12.
turi būti pademonstruotas ir užfiksuotas pagrindinio mechanizmo tinkamumas per pakankamą laiką keisti laivasraigčio traukos kryptį ir šiuo veiksmu sustabdyti, nuplaukiant pagrįstą atstumą, eksploataciniu greičiu į priekį; 12.
bandymų metu užregistruotos laivo sustojimo trukmės, laivo kursai ir nuplaukti atstumai bei tų bandymų, kuriais nustatomas laivo su keletu laivasraigčių eiklumas ir manevringumas sugedus vienam arba keletui laivasraigčių, rezultatai turi būti prieinami naudotis kapitonui arba paskirtiems pareigūnams.
Reikalavimai naujų B, C ir D bei eksploatuojamų B klasės laivų vairo pavarai: 13.
visuose laivuose turi būti įrengtos veiksmingos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros. Jos turi būti įrengtos taip, kad, sugedus vienai iš jų, nebūtų sugadintos kitos pavaros; 13.
pagrindinė vairo pavara ir, jeigu įrengtas, vairo ašigalis turi būti: 13.2.
pakankamai patvarūs ir tinkami valdyti didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį plaukiančiam laivui ir taip suprojektuoti, kad nebūtų apgadinti laivui plaukiant didžiausiu atbulinės eigos greičiu; 13.2.
kai laivas plaukia didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, tinkami vairą iš 35 laipsnių kampo nuo vieno borto pasukti į 35 laipsnių kampą kito borto ir pirmiau minėtomis sąlygomis per 28 sekundes vairą iš 35 laipsnių kampo bet kurio borto pasukti į 30 laipsnių kampą kito borto; 13.2.
varomi galios, jeigu reikia, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 13.2.2 papunkčio nuostatų, ir bet kokiu atveju, kai vairo ašigalio skersmuo didesnis kaip 120 mm, o jis įrengtas kaip rumpelis, išskyrus atvejus, kai jis sustiprinamas plaukiojimui tarp ledų, kaip to reikalaujama šių Reikalavimų 13.2.1 papunktyje; 13.
jeigu įrengta, pagalbinė vairo pavara turi būti: 13.3.
pakankamai patvari ir tinkama valdyti laivą, plaukiantį valdomumo greičiu, ir ją įmanoma greitai įjungti, kai susiklosto pavojinga padėtis; 13.3.
tinkama vairą greičiau kaip per 60 sekundžių iš 15 laipsnių kampo nuo vieno borto pasukti į 15 laipsnių kampą kito borto, kai laivas, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, plaukia į priekį puse didžiausio eksploatacinio greičio arba 7 mazgų greičiu (naudojamas didesnis dydis); ir 13.3.
varoma galios, o jeigu reikia, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 13.3.2 papunkčio nuostatų, ir bet kokiu atveju, kai vairo ašigalio skersmuo didesnis kaip 320 mm, įrengta kaip rumpelis, išskyrus atvejus, kai jis sustiprinamas plaukiojimui tarp ledų.
Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose vairo pavaros galios agregatai turi būti: 14.
įrengiami taip, kad vėl pradėjus tiekti energiją, kurios tiekimas buvo nutrauktas, įsijungtų automatiškai; ir 14.
įrengiami taip, kad juos įjungti būtų galima iš navigacinio tiltelio. Jeigu kuriam nors vairo pavaros galios agregatui nustojama tiekti energiją, navigaciniame tiltelyje duodamas garsinis ir vaizdinis signalas.
Visuose naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose pagrindinei vairo pavarai esant sudarytai iš dviejų arba keleto vienodos galios agregatų, pagalbinės vairo pavaros galima neįrengti, jeigu: 15.
pagrindinė vairo pavara gali valdyti vairą taip, kaip nurodyta šių Reikalavimų 13.2.2 papunktyje, kai vienas iš dviejų galios agregatų neveikia; 15.
pagrindinė vairo pavara įrengta taip, kad, kai kurioje nors vietoje sugenda jos vamzdynas arba vienas iš galios agregatų, gedimas izoliuojamas tokiu būdu, jog laivą vis tiek galima būtų valdyti arba tokia vairavimo galimybė būtų greitai atgaunama.
Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose vairo pavaros valdymas turi būti užtikrinamas: 16.
pagrindinė vairo pavara valdoma iš navigacinio tiltelio ir iš vairo mašinos skyriaus; 16.
jeigu pagrindinė vairo pavara įrengta pagal šių Reikalavimų 11 punkto nuostatas, vairo pavara valdoma dviem atskiromis sistemomis, kurios savo ruožtu valdomos iš navigacinio tiltelio. Šiuo atveju atsarginio vairaračio arba atsarginės valdymo svirties įrengti nebūtina. Jeigu valdymo sistemos pagrindas yra hidraulinio nuotolinio valdymo variklis, antros atskiros sistemos įrengti nereikia; 16.
pagalbinė vairo pavara valdoma iš vairo mašinos skyriaus ir, jeigu pavara veikia nuo energijos šaltinio – iš navigacinio tiltelio, ir valdymas turi būti nepriklausomas nuo pagrindinės vairo pavaros valdymo sistemos; 16.
visos tos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros valdymo sistemos, kurios valdomos iš navigacinio tiltelio, turi atitikti šiuos reikalavimus: 16.4.
elektrinei pavarai naudojama atskira jos grandinė, kuriai elektros energija vairo pavaros stipriųjų srovių grandine turi būti tiekiama iš vairo mašinos skyriaus pulto arba tiesiogiai skirstomojo skydo šynomis, tiekiančiomis elektros energiją pirmiau minėtai vairo pavaros stipriųjų srovių grandinei, iš taško, esančio skirstomajame skyde greta skirstomojo skydo pulto; 16.4.
vairo mašinos skyriuje turi būti numatytos atskiros priemonės kiekvienai valdymo sistemai, valdomai iš navigacinio tiltelio, atjungti nuo vairo pavaros, su kuria ji naudojama; 16.4.
sistema sumontuojama taip, kad ją būtų galima įjungti iš navigacinio tiltelio; 16.4.
nustojus tiekti elektros energiją valdymo sistemai, navigaciniame tiltelyje duodamas garsinis ir vaizdinis signalas; ir 16.4.
apsauga nuo trumpojo sujungimo užtikrinama tik vairo pavaros valdymo sistemai elektros energiją tiekiančioms grandinėms; 16.
stipriųjų srovių elektros grandinės ir vairo pavaros valdymo sistemos bei jų sudedamosios dalys, t. y. laidai ir vamzdžiai, būtini pagal šios ir pagal šių Reikalavimų 17 punkto nuostatas, turi būti montuojami juos vienus nuo kitų per visą jų ilgį pagal galimybes atskiriant; 16.
tarp navigacinio tiltelio ir vairo mašinos skyriaus arba alternatyvios vairavimo vietos turi būti įrengtos ryšio priemonės; 16.
vairo (-ų) pasukimo kampas turi būti: 16.7.
jeigu pagrindinė vairo pavara veikia nuo energijos šaltinio, jis rodomas navigaciniame tiltelyje. Vairo pasukimo kampą rodanti įranga turi būti nesujungta su vairo pavaros valdymo sistema; 16.7.
jį galima nustatyti vairo mašinos skyriuje; 16.
hidraulinėje vairo pavaroje veikiančioje nuo energijos šaltinio montuojami: 16.8.
hidraulinio skysčio valymo įrenginiai, atsižvelgiant į hidraulinės sistemos tipą ir projektą; 16.8.
hidraulinio skysčio avarinio žemo lygio signaliniai įtaisai šio skysčio rezervuare, kad pagal galimybes kuo anksčiau būtų pranešta apie hidraulinio skysčio nuotekį. Navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje turi būti duodamas garsinis ir vaizdinis signalas, kur jie lengvai išgirstami ir pastebimi; ir 16.8.
stacionarusis pakankamos talpos kaupimo bakas, iš kurio galima iš naujo pripildyti skysčiu bent vieną galios perdavimo sistemą, įskaitant rezervuarą, jeigu pagrindinę vairo pavarą veikia nuo energijos šaltinio. Kaupimo bakas turi būti stacionariai vamzdžiais sujungiamas taip, kad hidraulines sistemas skysčiu lengvai būtų galima iš naujo pripildyti iš vairo mašinos skyriaus, ir bake turi būti pastatytas lygio daviklis; 16.
vairo mašinos skyriai turi būti: 16.9.
lengvai prieinami ir, jeigu įmanoma, atskirti nuo mašinų skyrių; ir 16.9.
su juose sumontuotais įrenginiais, užtikrinančiais galimybę eksploatuoti vairo pavaros mechanizmus ir prieiti prie jų valdymo priemonių. Šiuose įrenginiuose turi būti įrengiami turėklai ir grotelinis klojinys arba kitoks neslidus paviršius, užtikrinantis tinkamas darbo sąlygas tada, jeigu nutekėtų hidraulinis skystis.
Naujų B, C ir D bei eksploatuojamų B klasės laivų navigaciniame tiltelyje ir atitinkamame pagrindinių mechanizmų valdymo punkte turi būti įrengti signalizacijos įtaisai, rodantys, kad veikia elektrinės ir elektrohidraulinės vairo pavarų varikliai.
Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti iš vieno arba keleto galios agregatų sudarytuose visuose vairo įrenginiuose su elektrine arba elektrohidrauline pavara naudojamos mažiausiai dvi atskiros grandinės, kurioms elektros energija turi būti tiekiama tiesiogiai iš pagrindinio skirstomojo skydo; tačiau vienai iš grandinių elektros energiją galima tiekti iš avarinio skirstomojo skydo. Su pagrindiniu vairo įrenginiu, kuriame įrengta elektrinė arba elektrohidraulinė pavara, sujungtą pagalbinį vairo įrenginį su elektrine arba elektrohidrauline pavara galima prijungti prie vienos iš grandinių, tiekiančių elektros energiją pagrindiniam vairo įrenginiui. Grandinės, elektros energiją tiekiančios vairo įrenginiui su elektrine ar elektrohidrauline pavara, turi atitikti apkrovai, kad grandinės galėtų tiekti elektros energiją visiems varikliams, kuriuos prie jų gali prijungti vienu metu ir kurie veiktų visi iš karto.
Visuose naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose vairo įrenginio elektros ir elektrohidraulinės grandinės bei varikliai turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo ir jose turi būti įrengta perkrovos signalizacija. Apsauga nuo perteklinės srovės, įskaitant ir paleidimo srovę, jeigu numatyta, turi būti už visą apsaugoto variklio ar grandinės srovę ne mažesnė kaip du kartus ir turi būti įrengta taip, kad leistų tekėti atitinkamai paleidimo srovei.
Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose būtinos signalizacijos turi būti garsinės ir vaizdinės, išdėstomos gerai pastebimose pagrindinių mechanizmų arba valdymo skyriaus vietose, iš kur paprastai valdomi pagrindiniai mechanizmai, taip, kaip gali būti reikalaujama pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose 8 punktą. Kai pagalbinė vairo pavara, kuri pagal šių Reikalavimų 13.3.3 punktą, turi būti varoma elektros energija, varoma ne elektros energija, o elektros varikliu, kuris iš pradžių buvo skirtas kitiems tikslams, pagrindinei vairo pavarai viena grandine elektros energiją galima tiekti iš pagrindinio skirstomojo skydo. Jeigu iš pradžių kitiems tikslams buvęs skirtas variklis pertvarkomas varyti pagalbinio vairo įrenginio pavarą, Administracija gali netaikyti šių Reikalavimų 7 – 10 punktų nuostatų, jeigu jai priimtinos tokios saugos priemonės ir pagalbiniam vairo įrenginiui taikomos šių Reikalavimų 14.1 ir 14.2 punktų nuostatos.
Naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose A kategorijos mašinų skyriai turi būti tinkamai vėdinami, siekiant užtikrinti, kad juose stovintiems mechanizmams arba katilams bet kokiomis oro sąlygomis, įskaitant štormą, veikiant visa galia, į šiuos skyrius būtų tiekiamas pakankamas oro kiekis, būtinas darbuotojų saugai ir patogumui bei mechanizmų veikimui.
Naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose įsakymams perduoti iš navigacinio tiltelio į mašinų arba į valdymo skyrius, iš kurių paprastai reguliuojamas laivasraigčių greitis ir traukos kryptis, turi būti numatytos mažiausiai dvi atskiros ryšio priemonės: viena iš jų – tai mašininis telegrafas, kuris įsakymus bei atsakymus vizualiai rodo ir mašinų skyriuje, ir navigaciniame tiltelyje. Atitinkamos ryšio priemonės turi būti įrengtos bet kurioje kitoje vietoje, iš kurios galima reguliuoti laivasraigčių greitį ir traukos kryptį.
Naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose turi būti numatyta, kad laivo mechaniko iškvietimo signalizaciją galima įjungti iš centrinio variklio valdymo posto ar iš valdymo punkto ir kad šis iškvietimo signalas būtų aiškiai girdimas mechaniko kajutėje ir, jeigu reikia, navigaciniame tiltelyje.
Naujuose B, C ir D bei eksploatuojamuose B klasės laivuose avarinių elektros energijos šaltinių, gaisrinių bei ljalų sausinimo siurblių, išskyrus tuos, kuriais vanduo siurbiamas iš skyrių, esančių prieš taraninę pertvarą, ir pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui ir Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms nuostatas būtinų gaisro gesinimo stacionariųjų sistemų, kitų laivo saugai svarbių avarinių įrenginių, išskyrus inkaro keltuvą, negalima įrengti prieš taraninę pertvarą.
Visuose naujuose B, C ir D klasės laivuose turi būti laikomasi šių nuostatų: 25.
prie pagrindinių ir pagalbinių laivo eigos ir jo saugai svarbių mechanizmų montuojamos veiksmingos jų veikimo ir valdymo priemonės; 25.
jeigu pagrindinių mechanizmų nuotolinis valdymas turi būti numatytas iš navigacinio tiltelio, o mašinų skyriai turi būti įrengiami taip, kad juose galėtų dirbti žmonės, taikomos šios nuostatos: 25.2.
laivasraigčio greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnis, bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis kontroliuojami iš navigacinio tiltelio, įskaitant manevravimą; 25.2.
kiekvienas atskiras laivasraigtis turi būti valdomas taip suprojektuotu ir pagamintu valdymo įtaisu, kad juo naudojantis ypatingo dėmesio nereikėtų kreipti į mechanizmų veikimo detales. Jeigu keletas laivasraigčių suprojektuoti veikti vienu metu, juos galima valdyti vienu valdymo įtaisu; 25.2.
navigaciniame tiltelyje turi būti numatomas avarinis pagrindinių mechanizmų stabdymo įtaisas, kuris nesujungtas su navigacinio tiltelio valdymo sistema; 25.2.
iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos turi būti rodomos pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje arba, jeigu reikia, vietiniame laivo jėgainės valdymo punkte; 25.2.
pagrindinius mechanizmus nuotoliniu valdymu vienu metu galima valdyti tik iš vienos vietos; tokiose vietose leidžiama naudoti sujungtus valdymo įrenginius. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje turi būti įrenginiai, užtikrinantys, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vieto

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.