25.2.5. pagrindinius mechanizmus nuotoliniu valdymu vienu metu galima valdyti tik iš vienos vietos; tokiose vietose leidžiama naudoti sujungtus valdymo įrenginius. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje turi būti įrenginiai, užtikrinantys, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų;
\n25.2.6. turi būti numatytas vietinis pagrindinių mechanizmų valdymas, užtikrinantis pagrindinių mechanizmų kontrolę net sugedus kuriai nors nuotolinio valdymo sistemos daliai;
\n25.2.7. nuotolinio valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad, jai sugedus, būtų duodamas signalas. Vietinės valdymo sistemos veikimo metu nekeičiamas nustatytas laivasraigčio greitis ir eigos kryptis;
\n25.2.8. navigaciniame tiltelyje turi būti šie indikatoriai:
\n25.2.8.1. rodantys pastoviojo žingsnio laivasraigčių greitį ir sukimosi kryptį;
\n25.2.8.2. rodantys keičiamojo žingsnio laivasraigčių greitį ir jo žingsnio padėtį;
\n25.2.9. navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje turi būti įrengta signalizacijos įranga, parodanti, kad yra mažas paleidimo slėgis, kuris nustatomas toks, jog būtų galima atlikti kitus pagrindinio variklio paleidimo veiksmus. Kai pagrindinio mechanizmo nuotolinio valdymo sistema yra suprojektuota šį mechanizmą paleisti automatiškai, nepavykusių bandymų įjungti mechanizmą skaičius turi būti ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį, kad mechanizmą būtų galima paleisti vietoje;
\n25.3. jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos tiekimo šaltinį, numatytas skirtingo lygio automatinis ir nuotolinis valdymas ir iš valdymo skyriaus pastoviai stebimi, įrenginiai ir valdymo priemonės turi būti suprojektuoti, įrengiami ir montuojami taip, kad mechanizmo veikimas būtų toks saugus ir veiksmingas, kaip mechanizmams veikiant tiesiogiai prižiūrimiems, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose 3–7 punktų nuostatos. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo;
\n25.4. automatines eksploatavimo, automatinio paleidimo ir valdymo sistemos turi turėti galimybę automatinį valdymą atjungti rankiniu būdu. Kad sugedus kuriai nors šių sistemų daliai, vis tiek būtų galima naudotis rankiniu valdymu;
\n26.1. prie pagrindinių ir pagalbinių laivo eigos, valdymui ir jo saugai svarbių mechanizmų turi būti montuojamos veiksmingos jų veikimo ir valdymo priemonės. Visos laivo eigai, valdymui ir jo saugai svarbios valdymo sistemos turi būti įrengtos atskirai arba suprojektuotos taip, kad vienos sistemos gedimas nepaveiktų kitų sistemų veikimo;
\n26.2. jeigu pagrindinių mechanizmų nuotolinis valdymas turi būti numatytas iš navigacinio tiltelio, o mašinų skyriai turi būti įrengiami taip, kad juose galėtų dirbti žmonės, taikomos šios nuostatos:
\n26.2.1. laivasraigčio greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnis, bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis visiškai turi būti kontroliuojami iš navigacinio tiltelio, įskaitant manevravimą;
\n26.2.2. kiekvienas atskiras laivasraigtis valdomas vienu valdymo įtaisu ir automatiškai veikiant visiems susijusiems mechanizmams, jeigu tai būtina, įskaitant apsaugos nuo mechanizmų perkrovos priemones. Jeigu keletas laivasraigčių suprojektuoti veikti vienu metu, juos galima valdyti vienu valdymo įtaisu;
\n26.2.3. navigaciniame tiltelyje turi būti numatytas avarinis pagrindinių mechanizmų stabdymo įtaisas, kuris nesujungtas su navigacinio tiltelio valdymo sistema;
\n26.2.4. iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos turi būti rodomos pagrindiniame mechanizmų valdymo skyriuje ir laivo jėgainės valdymo punkte;
\n26.2.5. pagrindinius mechanizmus nuotoliniu valdymu vienu kuriuo nors metu galima valdyti tik iš vienos kurios nors vietos; tokiose vietose leidžiama naudoti sujungtus valdymo įrenginius. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje turi būti įrenginiai, užtikrinantys, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, ženkliai nepakistų;
\n26.2.6. turi būti numatyta galimybė pagrindinius mechanizmus valdyti iš jų vietų net sugedus kuriai nors nuotolinio valdymo sistemos daliai. Pagalbinius laivo eigos ir jo saugai svarbius mechanizmus taip pat turi būti galima valdyti iš vietų, įrengtų ant ar prie šių mechanizmų;
\n26.2.7. nuotolinio valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad, jai sugedus, būtų duodamas signalas. Vietinės valdymo sistemos veikimo metu nekeičiamas nustatytas laivasraigčio greitis ir eigos kryptis;
\n26.2.8. navigaciniame tiltelyje, pagrindinio mechanizmo valdymo skyriuje ir laivo jėgainės valdymo punkte turi būti įrengti šie indikatoriai:
\n26.2.8.1. rodantys pastoviojo žingsnio laivasraigčių greitį ir sukimosi kryptį; ir 26.2.8.2. rodantys keičiamojo žingsnio laivasraigčių greitį ir jo žingsnio padėtį;
\n26.2.9. navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje turi būti įrengta signalizacijos įranga, parodanti, kad yra mažas paleidimo slėgis, kuris nustatomas toks, jog būtų galima atlikti kitus pagrindinio variklio paleidimo veiksmus. Kai pagrindinio mechanizmo nuotolinio valdymo sistema yra suprojektuota šį mechanizmą paleisti automatiškai, nepavykusių bandymų įjungti mechanizmą skaičius turi būti ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį, kad mechanizmą būtų galima paleisti vietoje;
\n26.3. jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos tiekimo šaltinį, numatytas skirtingo lygio automatinis ir nuotolinis valdymas ir iš valdymo skyriaus pastoviai stebimi, įrenginiai ir valdymo priemonės turi būti suprojektuoti, įrengiami ir montuojami taip, kad mechanizmo veikimas būtų toks saugus ir veiksmingas, kaip kad mechanizmai veiktų būtų tiesiogiai prižiūrimi; jeigu reikia, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams keleiviniuose laivuose 3–7 punktų nuostatos. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo;
\n26.4. automatines eksploatavimo, automatinio paleidimo ir valdymo sistemos turi turėti valdymo priemones, kad būtų galima automatinį valdymą atjungti rankiniu būdu. Kad sugedus kuriai nors šių sistemų daliai, vis tiek būtų galima naudotis rankiniu valdymu.
\n27.1. visi garo tiekimo vamzdžiai ir prie jų prijungti įtaisai, kuriais gali tekėti garai, turi būti suprojektuoti ir sumontuoti taip, kad išlaikytų galinčią juos veikti didžiausią eksploatavimo apkrovą;
\n27.2. turi būti numatytos priemonės sausinti bet kurį garo tiekimo vamzdį, kuriame priešingu atveju galėtų susiformuoti hidraulinis smūgis;
\n27.3. jeigu garo tiekimo vamzdis ar prie jo prijungtas įtaisas gali gauti iš kurio nors šaltinio didesnio slėgio garus už tą, kuriam jis suprojektuotas, turi būti sumontuotas atitinkamas slėgį mažinantis vožtuvas, apsauginis vožtuvas bei slėgio daviklis.
\n28.1. priemonės, kad nuo pavojingai padidėjusio slėgio susidarymo būtų apsaugotos bet kurios suslėgto oro sistemos dalys ir kad būtų apsaugotos tos vietos, kur oro kompresorių aušinimo ertmes arba jų korpusus ir oro aušintuvus galėtų veikti pavojingai padidėjęs slėgis, kurį sukeltų suslėgto oro nuotėkis į tas vietas iš oro slėgimo veikiamų dalių. Visose sistemose turi būti įrengtos atitinkama slėgį mažinanti įranga;
\n28.2. tinkamai apsaugotas pagrindinių vidaus degimo variklių pagrindinis orinis paleidimo įrenginys nuo atbulinio pliūpsnio ir vidinio sprogimo padarinių variklio paleidimo įjungti būtino oro vamzdžiuose;
\n28.3. tiesiogiai prijungti prie jam įjungti būtino oro rezervuarų visi variklio paleidimo orą tiekiančių kompresorių išleidimo vamzdžiai, o visi variklio vamzdžiai iš pirmiau minėtų oro rezervuarų į pagrindinius ir pagalbinius variklius turi būti visiškai atskirti nuo kompresoriaus išleidimo sistemos vamzdžių;
\n28.4. priemonės, užtikrinančios, kad alyva negalėtų patekti į slėgines oro sistemas ir kad šios sistemos būtų sausinamos.
\n30.1. keleivinių ir krovininių liftų matmenys, išplanavimas, keleivių ir/arba krovinių kiekis turi atitikti Administracijos kiekvienu atskiru atveju ir kiekvienam įrenginio tipui numatytas nuostatas;
\n30.2. montavimo brėžinius ir priežiūros nurodymus, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias periodiškas apžiūras, tvirtina Administracija, kuri, prieš pradedant naudoti liftą, jį apžiūri ir patvirtina jo saugumą;
\n30.3. patvirtinusi lifto saugumą, Administracija išduoda liudijimą, kuris turi būti laikomas laive;
\n30.4. Administracija gali leisti vykdyti periodiškas apžiūras pripažintai organizacijai. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 Reikalavimai keleivinio laivo ELEKTROS ĮRANGAI 1. Šiuose Reikalavimuose naudojamos sąvokos (taikomos naujiems B, C ir D klasės laivams bei eksploatuojamiems B klasės laivams):
\n1.1. vairo pavaros valdymo sistema – tai įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Į vairo pavaros valdymo sistemą įeina siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių kontroliniai davikliai, vamzdynas ir laidai;
\n1.2. pagrindinė vairo pavara – tai mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo plokštės ašiai priemonės (pavyzdžiui, rumpelis arba skritulio formos vairalazdė), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima valdyti laivą;
\n1.3. vairo pavaros galios agregatas – tai:
\n1.4. pagalbinė vairo pavara – tai ne kuri nors pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui valdyti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys;
\n1.5. normalios laivo eksploatavimo ir gyvenimo sąlygos – tai sąlygos, kuriomis pats laivas ir aptarnaujantys mechanizmai, tarnybos turi galimybę valdyti laivą, plaukimas saugus, yra priešgaisrinė sauga ir apsauga nuo užtvindymo, vidinių ir išorinių pranešimų bei signalų perdavimą užtikrinančios priemonės bei įranga, evakavimo priemonės, gelbėjimo valčių keltuvai parengti eksploatuoti ir galintys veikti be sutrikimų, taip pat turi būti galimybė naudotis pagal laivo projektą numatytomis patogiomis gyvenimo jame sąlygomis;
\n1.6. avarinės sąlygos – tai sąlygos, kuriomis kurių nors įprastam laivo eksploatavimui arba normalioms gyvenimo sąlygoms jame užtikrinti būtinų tarnybų veikla sutrinka dėl sugedusio pagrindinio elektros energijos šaltinio;
\n1.7. pagrindinis elektros energijos šaltinis – tai šaltinis, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam paskirstymo skydui, šią energiją skirstančiam visiems naudotojams, būtinoms normalioms laivo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti;
\n1.8. laivas sugedusia jėgaine – tai tokios sąlygos, kai pagrindinė jėgainė, katilai ir pagalbiniai mechanizmai neveikia dėl to, kad netiekiama energija;
\n1.9. pagrindinio generatoriaus skyrius – tai pagrindinio elektros energijos šaltinio vieta;
\n1.10. pagrindinis paskirstymo skydas – tai iš pagrindinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, skirstantis elektros energiją laivo naudotojams;
\n1.11. avarinis paskirstymo skydas – tai iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis naudotojams avarinėse sąlygose;
\n1.12. avarinis elektros energijos šaltinis – tai avariniam paskirstymo skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis tada, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio;
\n1.13. didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios grimzlės;
\n1.14. didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis greitis, kurį paniręs iki didžiausios grimzlės ir plaukdamas jūra maksimalia konstrukcine atbulinės eigos galia gali išvystyti laivas;
\n1.15. mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų skyriai, visos kitos pagrindinių variklių, katilų, skystojo kuro agregato, garo ir vidaus degimo variklių, generatorių ir pagrindinių elektros variklių, degalų pylimo agregatų, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos, oro kondicionavimo mechanizmų ar panašios patalpos ir pirmiau minėtų skyrių ventiliacijos vamzdžiai;
\n1.16. A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai: -su tais vidaus degimo varikliais, kuriais sukami laivo varytuvai; arba -su vidaus degimo varikliais, naudojamais kitais tikslais nei sukti laivo varytuvus, jeigu tų vidaus variklių jungtinė bendra išėjimo galia nėra mažesnė kaip 375 kilovatai; arba -su skystuoju kuru kūrenamu kuriuo nors katilu ar skystojo kuro agregatu;
\n1.17. galios perdavimo sistema – tai iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo plokštės ašį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių (vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys);
\n1.18. valdymo punktai – tai laivo radijo, laivo navigacinės įrangos, avarinio elektros energijos šaltinio arba centralizuotos gaisrą registruojančios ar priešgaisrinės saugos įrangos patalpos.
\n2.1. visiems pagalbiniams elektros įrenginiams, būtiniems įprastoms laivo eksploatavimo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti, elektros energijos tiekimas būtų užtikrintas be avarinio elektros energijos šaltinio;
\n2.2. tų elektros įrenginių, kurie svarbūs saugai, veikimas būtų užtikrinamas bet kokiomis avarinėmis sąlygomis; ir 2.3. keleiviams, įgulos nariams ir laivui būtų užtikrinama sauga nuo elektros srovės keliamų pavojų.
\n4.1. naujuose C ir D klasės laivuose, kuriuose elektros energija yra vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių, laivo saugai svarbių įrenginių veikimą, ir tuose naujuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, kuriuose elektros energija yra vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių, laivo saugai ir jo eigai svarbių įrenginių veikimą, turi būti montuojami du arba daugiau tokio galingumo pagrindinių generatorių, kad minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti ir sugedus vienam iš generatorių;
\n4.2. trumpesniuose kaip 24 metrų ilgio naujuose C ir D klasės laivuose vienas generatorius gali būti varomas pagrindiniu varikliu, jeigu jo galia yra pakankama, kad pirmiau minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti, kai vienas iš generatorių neveikia;
\n4.3. pagrindinei elektros apšvietimo sistemai, numatytai apšviesti keleiviams arba įgulos nariams paprastai prieinamas ir jų naudojamas laivo dalis, elektros energija turi būti tiekiama iš pagrindinio elektros energijos šaltinio;
\n4.4. pagrindinė elektros apšvietimo sistema turi būti išdėstoma taip, kad tuose skyriuose, kuriuose yra pagrindinis elektros energijos šaltinis, transformatoriai, jeigu jie yra, pagrindinis paskirstymo skydas ir pagrindinis skirstomasis apšvietimo skydas, kilus gaisrui arba įvykus kitokiai avarijai, pagal šių Reikalavimų 5 punkto nuostatas avarinio apšvietimo sistema nebūtų sugadinta;
\n4.5. avarinio elektros apšvietimo sistema turi būti išdėstoma taip, kad tuose skyriuose, kuriuose yra avarinis elektros energijos šaltinis, susijusi transformuojanti įranga, jeigu ji yra, avarinis skirstomasis skydas ir avarinio apšvietimo skirstomasis skydas, kilus gaisrui arba įvykus kitokiai avarijai, pagal šio punkto nuostatas būtina pagrindinė apšvietimo sistema nebūtų sugadinta;
\n4.6. pagrindinis paskirstymo skydas pagal vieno iš pagrindinių generatorių padėtį turi būti išdėstomas taip, jeigu tai padaryti įmanoma, kad elektros energijos tiekimo nepertraukiamumui įtaką darytų tik tame skyriuje, kuriame įrengtas generatorius ir skirstomoji lenta, kilęs gaisras arba kitas avarinis atvejis.
\n5.1. turi būti įrengti autonomiški avariniai elektros šaltiniai, o jų avariniai skirstomieji skydai išdėstomi virš pertvarų denio, lengvai prieinamame skyriuje, kuris neturi būti greta A kategorijos mašinų skyrių arba greta skyrių su pagrindiniu elektros šaltiniu arba su pagrindiniu paskirstymo skydu;
\n5.2. avariniu elektros energijos šaltiniu gali būti akumuliatorių baterija, kuri be pakrovimo, gali atitikti šių Reikalavimų 5.5.1 papunkčio nuostatas ir jos įtampa maitinant 5.5.2 papunktyje nurodytus vartotojus pernelyg nemažėja, arba papunkčio reikalavimus galintis atitikti generatorius, sukamas vidaus degimo variklio su naujuose laivuose įrengtais automatiniais paleidimo ir įjungimo, o eksploatuojamuose laivuose – klasifikacinės bendrovės patvirtintais paleidimo ir įjungimo įrenginiais. Varikliui naudojamas kuras turi būti ne mažesnės kaip 43°C pliūpsnio temperatūros. Pagal 6 punkto nuostatas turi būti įrengtas laikinasis avarinis elektros energijos šaltinis. Naujuose C ir D klasės laivuose, kurių ilgis mažesnis kaip 24 metrai šių vartotojų maitinimas gali būti nuo atskiras baterijos, kuri gali veikti šiame punkte numatytą laikotarpį;
\n5.3. avarinis elektros energijos šaltinis turi veikti laivui pasvirus į bet kurią pusę ne didesniu kaip 22,5 laipsnių kampu ir esant laivo diferentui iki 10 laipsnių. Avarinis generatorius turi lengvai pasileisti bet kokiomis šalto oro paleidimo sąlygomis, o naujuose laivuose pasileisti ir įsijungti automatiškai;
\n5.4. avarinis paskirstymo skydas, turi būti įrengtas kuo arčiau avarinio elektros šaltinio;
\n5.5. avarinis elektros energijos šaltinis, reikalaujamas 5.1 papunkčio turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n5.5.1. turi veikti ne trumpiau kaip:
\n5.5.1.1. B klasės laivuose (naujuose ir eksploatuojamuose) – 12 valandų;
\n5.5.1.2. C klasės laivuose (naujuose) – 6 valandas;
\n5.5.1.3. D klasės laivuose (naujuose) – 3 valandas;
\n5.5.2. nurodytam laikui vienu metu turi tiekti elektros energiją vartotojams, kurie numatyti atitinkamos klasės laivams:
\n5.5.2.1. avariniam ljalų nusausinimo siurbliui ir vienam iš gaisro gesinimo siurblių;
\n5.5.2.2. avariniam apšvietimui:
\n5.5.2.2.1. visose žmonių susirinkimo, keleivių įlaipinimo vietose ir už laivo bortų;
\n5.5.2.2.2. visuose koridoriuose, trapuose ir išėjimuose, kuriais patenkama į žmonių, esančių laive, susirinkimo arba keleivių įlaipinimo vietas;
\n5.5.2.2.3. mašinų skyriuose ir avarinio generatoriaus skyriuje;
\n5.5.2.2.4. tuose valdymo punktuose, kuriuose yra radijo ir pagrindinė navigacinė įranga;
\n5.5.2.2.5. kaip reikalaujama Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 19.1 ir 61.6.5 papunkčiuose;
\n5.5.2.2.6. visose gaisrininkų įrangos laikymo vietose;
\n5.5.2.2.7. prie avarinio ljalų nusausinimo siurblio ir prie vieno iš gaisrinių siurblių, nurodytų šių Reikalavimų 5.5.2.1. papunktyje, ir šių siurblių variklių įjungimo vietose;
\n5.5.2.3. laivo navigaciniams žibintams;
\n5.5.2.4. visoms ryšio priemonėms;
\n5.5.2.5. bendro pavojaus signalizacijos sistemai;
\n5.5.2.6. gaisro aptikimo sistemai ir 5.5.2.7. visiems signalams, būtiniems iškilus pavojui, jeigu šie signalai maitinami laivo pagrindinių generatorių tiekiama elektros srove;
\n5.5.2.8. prie sprinklerinės gaisro gesinimo sistemos, jeigu ji įrengta, siurblio ir jeigu jis sukamas elektros variklio; ir 5.5.2.9. signaliniam prožektoriui, jeigu elektros energiją jam tiekia pagrindinis elektros energijos šaltinis;
\n5.5.2.10. pusę valandos tiekti elektros energiją šia energijos rūšimi valdomoms vandeniui nelaidžioms durims bei su jomis susijusioms valdymo, indikacijos ir signalizacijos grandinėms.
\n5.6. Pagal šių Reikalavimų 5 punkto nuostatas privalomas laikinasis avarinis elektros energijos šaltinis – tai akumuliatorių baterija, kuri nepakraunant gali pusę valandos tiekti elektros energiją, jos įtampai pernelyg nemažėjant:
\n5.6.1. pagal šių Reikalavimų 5.5.2.2.1 papunkčio nuostatas privalomam apšvietimui;
\n5.6.2. vandeniui nelaidžioms durims, kaip reikalaujama Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui 90.8 ir 90.9 papunkčiuose, tačiau nebūtinai visoms kartu, jeigu neįrengtas atskiras laikinasis sukauptos elektros energijos šaltinis, ir 5.6.3. valdymo, parodymų ir signalizacijos grandinėms, kaip numatyta pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo stovumui, dalijimui skyriais ir avariniam laivo stovumui 90.8 papunktyje;
\n5.7. B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau jeigu elektros energija reikalinga tam, kad būtų atstatyta laivo eiga, galia turi būti pakankama, kad nutrūkus pagrindiniam elektros srovės tiekimui kartu su kitais atitinkamais mechanizmais laivo eiga būtų atstatyta per 30 minučių.
\n6.1. įrengtas visose viešosiose keleiviams skirtose patalpose ir koridoriuose papildomas elektros apšvietimas, veikiantis bent tris valandas, bet kokiomis laivo posvyrio sąlygomis ir sugedus visiems kitiems elektros energijos šaltiniams. Šis apšvietimas turi būti toks, kad lengvai būtų galima matyti evakavimo priemones. Papildomo apšvietimo elektros energijos šaltinis – tai apšvietimo įrenginiuose įmontuotos ir iš avarinio paskirstymo skydo nuolatos įkraunamos akumuliatorių baterijos arba su klasifikacine bendrove suderintos kitos, tokio pat veiksmingumo apšvietimo priemonės. Papildomas apšvietimas turi būti toks, kad, sugedus bet kuriam šviestuvui, šį gedimą būtų galima iš karto aptikti. Visos įrengtos akumuliatorių baterijos turi būti keičiamos atsižvelgiant į gamintojo nurodytą eksploatavimo laiko trukmę; ir 6.2. visuose įgulos skyriaus koridoriuose, poilsio kambaryje ir tose tarnybinėse patalpose, kuriose paprastai būna žmonių, tais atvejais, jeigu šių Reikalavimų 6.1 papunktyje nenumatytas papildomas avarinis apšvietimas, turi būti laikomas nešiojamas akumuliatorinis žibintas.
\n7.1. tos elektros mašinų arba įrangos atviros metalinės dalys, kuriose nėra po įtampa, tačiau galėtų būti, tais atvejais, kai elektros mašina sugenda, turi būti įžemintos, jeigu elektros mašina arba įranga:
\n7.1.1. maitinama didesnės kaip 50 voltų įtampos nuolatine srove arba kintamos srovės 50 voltų vidutinės kvadratinės šaknies vertės tarp laidininkų; šiai įtampai sukurti negalima naudoti autotransformatorių; arba 7.1.2. maitinama ne didesne kaip 250 voltų įtampa iš skiriamojo saugos transformatoriaus, tiekiančiam elektros srovę tik vienam įtaisui; arba 7.1.3. pagaminta dvigubos izoliacijos principu;
\n7.2 visa elektros aparatūra turi būti taip sukonstruota ir sumontuota, kad nekeltų pavojaus aptarnaujančiam personalui vykdant jos priežiūrą. skirstomųjų skydų šonai, galinė siena ir priekinė pusė, turi būti apsaugoti užtvaromis. Atviros įrangos dalys, kurių įtampa viršija šių Reikalavimų 7.1.1 papunktyje nurodytą įtampą laivo korpuso atžvilgiu, skirstomųjų skydų priešakyje neturi būti montuojamos. Jeigu būtina, priešais skirstomuosius skydus ir už jų turi būti paklojami izoliaciniai kilimėliai arba gardelės;
\n7.3. neįžemintose skirstymo sistemose turi būti įrengtas įtaisas, galintis kontroliuoti izoliacijos varžos dydį; turi būti įrengta vizualinė ir garso signalizacija, jeigu izoliacijos varža sumažėja iki pavojingo. Kabelių apsauginiai šarvai turi būti ištisai viso kabelio nepažeisti ir įžeminti;
\n7.4. visi įrangos pajungimo kabeliai ir laidai turi būti savaime gęstančių arba ugniai atsparių kategorijų ir taip sumontuoti, kad nebūtų mažinamos šios jų savybės. Klasifikacinė bendrovė gali leisti naudoti specialaus tipo kabelius, pavyzdžiui, aukštadažnius kabelius, nors ir neatitinkančius pirmiau minėtų reikalavimų.
\n8.1. pagrindinio arba avarinio maitinimo kabeliai ir laidai apšvietimo, vidinių ryšio priemonių arba signalizacijos schemose, kiek tai įmanoma, turi būti tiesiami atokiau nuo laivo virtuvių, skalbyklų, A kategorijos mašinų skyrių ir jų korpusų bei kitų dėl gaisro grėsmės pavojingų vietų. Naujuose ir eksploatuojamuose ro-ro keleiviniuose laivuose pavojaus signalizacijos ir masinio informavimo sistemų laidus, atsižvelgdama į TJO parengtas rekomendacijas, tvirtina Administracija. Kabeliai, jungiantys gaisro gesinimo siurblius su avariniu skirstomuoju skydu, jeigu jie tiesiami per dėl gaisro grėsmės pavojingas vietas, turi būti nedegūs. Jeigu įmanoma, visus šiuos kabelius reikėtų tiesti taip, kad jų nesugadintų dėl gretimame skyriuje kilusio gaisro įkaitusios pertvaros;
\n8.2. kabeliai ir laidai turi būti išvedžiojami ir tvirtinami taip, kad jie nebūtų pažeidžiami nuo trynimosi arba nebūtų kitaip apgadinti. Visi laidininkų sujungimai neturi sumažinti elektrinių, mechaninių, ir priešgaisrinių savybių.
\n10.1. apšvietimo armatūra turi būti montuojama taip, kad ji neįkaistų iki temperatūros, galinčios apgadinti kabelius ir laidus, ir aplinkines medžiagas nuo perkaitimo;
\n10.2. akumuliatorių baterijos turi būti įstatytos į atitinkamą apsauginį korpusą, o akumuliatorių baterijų patalpos, turi būti atitinkamai sukonstruotos ir veiksmingai ventiliuojamos;
\n10.3. akumuliatorių baterijų patalpose neleidžiama montuoti elektros arba kitokios įrangos, nuo kurios gali užsidegti degieji garai;
\n10.4. kabelių skirstymo trasos turi būti išdėstytos taip, kad kurioje nors vertikaliojoje zonoje, apibrėžtoje Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugai nuo gaisro, jo gesinimui 7.4.2 punkte, kilus gaisrui, nebūtų nutrauktas maitinimas įrangai, svarbiai užtikrinant saugą kitoje tokioje zonoje. Šis reikalavimas vykdomas, jeigu pagrindinio ir avarinio maitinimo laidai, kertantys kurią nors tokią zoną, vienas nuo kito tiesiami kuo didesniu horizontaliu ir vertikaliu atstumu. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 REIKALAVIMAI NEPERIODIŠKAI PRIŽIŪRIMiems MAŠINŲ SKYRIams keleiviniuose laivuose 1. Šiuose Reikalavimuose naudojamos sąvokos, taikomos naujiems B, C ir D klasės laivams bei eksploatuojamiems B klasės laivams:
\n1.1. vairo pavaros valdymo sistema – tai įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Į vairo pavaros valdymo sistemą įeina siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių kontroliniai davikliai, vamzdynas ir laidai;
\n1.2. pagrindinė vairo pavara – tai mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo ašigaliui priemonės (pavyzdžiui, rumpelis arba skritulio formos vairalazdė), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima valdyti laivą;
\n1.3. vairo pavaros galios agregatas – tai:
\n1.4. pagalbinė vairo pavara – tai ne pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui valdyti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys;
\n1.5. normali laivo eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būsena – tai būsena, kai pats laivas ir visi jo varymo, vairavimą, saugų vedimą, apsaugą, nuo gaisrų ir patalpų užtvindymo, vidaus bei išorės ryšius ir signalizaciją, žmonių evakuaciją, skubų valčių nuleidimą bei tam laivui numatytus žmonių gyvenimo patogumus užtikrinantys mechanizmai, aptarnavimo sistemos, priemonės ir įrenginiai tinka naudoti ir normaliai veikia;
\n1.6. avarinė būsena – tai būsena, kai, sugedus laivo pagrindiniam elektros energijos šaltiniui, nebeveikia bet kurios iš laivo aptarnavimo sistemų, reikalingų normaliai eksploatavimo ir tinkamumo gyventi būsenai palaikyti;
\n1.7. pagrindinis elektros energijos šaltinis – tai šaltinis, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam skirstymo skydui, šią energiją skirstančiam visoms tarnyboms, būtinoms normalioms laivo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti;
\n1.8. sugedęs laivas – tai laivo būsena, kai, nutrūkus energijos tiekimui, nebeveikia pagrindinė laivo varymo įranga, jo garo katilai ir pagalbiniai mechanizmai;
\n1.9. pagrindinio generatoriaus skyrius – tai pagrindinio elektros energijos šaltinio vieta;
\n1.10. pagrindinis skirstomasis skydas – tai skirstomasis skydas, į kurį betarpiškai tiekiama pagrindinio elektros energijos šaltinio gaminama elektros energija tam, kad per jį ji būtų paskirstyta laivo aptarnavimo sistemoms;
\n1.11. avarinis paskirstymo skydas – tai iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis paskirstymo skydas, elektros energiją skirstantis avarinėms tarnyboms;
\n1.12. avarinis elektros energijos šaltinis – tai avariniam skirstomajam skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis tada, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio;
\n1.13. didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios leistinos grimzlės;
\n1.14. didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis greitis, kurį paniręs iki didžiausios leistinos grimzlės ir plaukdamas jūra maksimalia konstrukcine atbulinės eigos galia gali išvystyti laivas;
\n1.15. mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų skyriai, visos kitos pagrindinių variklių, katilų, skystojo kuro agregato, garo ir vidaus degimo variklių, generatorių ir pagrindinių elektros variklių, degalų pylimo agregatų, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos, oro kondicionavimo mechanizmų ar panašios patalpos ir pirmiau minėtų skyrių ventiliacijos vamzdžiai;
\n1.16. A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai:
\n1.16.1. su vidaus degimo varikliais, kuriais sukami laivo sraigtai; arba 1.16.2. su vidaus degimo varikliais, naudojamais kitais tikslais nei sukti laivo sraigtus, jeigu tų vidaus variklių jungtinė bendra išėjimo galia nėra mažesnė kaip 375 kilovatai; arba 1.16.3. su skystuoju kuru kūrenamu kuriuo nors katilu ar skystojo kuro agregatu;
\n1.17. galios perdavimo sistema – tai iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo ašigalį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių, kaip antai: vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys;
\n1.18. valdymo punktai – tai laivo radijo, laivo navigacinės įrangos, avarinio elektros energijos šaltinio arba centralizuotos gaisrą registruojančios ar priešgaisrinės saugos įrangos patalpos.
\n3.1. montuojami įrenginiai bet kokiomis plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, turi užtikrinti laivo saugą, lygiavertę laivo, kurio mašinų skyriuose budi žmonės, saugai;
\n3.2. turi būti imamasi priemonių užtikrinant, kad įranga veiktų patikimai ir kad būtų parengti reikalavimus atitinkantys planai reguliarioms apžiūroms ir įprastiems bandymams, užtikrinantiems nuolatinį patikimą veikimą, atlikti;
\n3.3. kiekvienas laivas turi turėti dokumentus, įrodančius, kad jis tinkamas plaukioti, kai jo mašinų skyriai nėra periodiškai prižiūrimi.
\n4.1. turi būti numatytos priemonės tik prasidėjusiam gaisrui aptikti ir duoti pavojaus signalams apie gaisrą, kilusį:
\n4.1.1. katilų oro tiekimo ir išmetimo vamzdžiuose (dūmtakiuose); ir 4.1.2. pagrindinio mechanizmo prapūtimo oro ertmėse, jeigu konkrečiu atveju nemanoma, kad tai nebūtina;
\n4.2. 2250 kW ir galingesniuose vidaus degimo arba didesnį kaip 300 mm skersmens cilindrą turinčiuose varikliuose montuojami alyvos rūko detektoriai variklio karteryje arba variklio guolių temperatūros davikliai ar lygiaverčiai įtaisai.
\n5.1. periodiškai prižiūrimuose mašinų skyriuose surenkamieji ljaliniai šuliniai turi būti išdėstomi ir kontroliuojami taip, kad susikaupę skysčiai tada, kai laivo diferentas ir posvyris normalus, būtų aptikti, o patys šuliniai būtų pakankami dideli, kad galėtų lengvai ir įprastu būdu sausinti skysčius tuo laiku, kai skyrius neprižiūrimas;
\n5.2. jeigu ljalų sausinimo siurbliai gali įsijungti automatiškai, turi būti numatytos priemonės signalui duoti tada, kai plūstančio skysčio kiekis viršija siurblio galingumą arba kai siurblys veikia dažniau negu paprastai būtų galima tikėtis. Tokiais atvejais galima leisti naudoti atitinkamą laiko tarpą veikiančius mažesnius surenkamuosius ljalinius šulinius. Kai įrengiami automatiškai valdomi ljaliniai sausinimo siurbliai, ypatingas dėmesys kreipiamas į apsaugos nuo teršimo nafta reikalavimus;
\n5.3. su kingstonu, su išmetimo vamzdžiu, įrengtu žemiau vaterlinijos, arba su sausinimo vamzdžiu, cirkuliacinį siurblį jungiančiu su vandens šalinimo sistema, sujungto bet kurio vožtuvo valdymo priemonės turi būti išdėstytos taip, kad būtų pakankamai laiko jas įjungti, jeigu į skyrių plūstų vanduo, atsižvelgiant į tą laiką, kurio reikėtų, norint šias valdymo priemones pasiekti ir jomis manipuliuoti. Jeigu tam lygiui, kai laivas yra visiškai pakrautas, ir iki kurio skyrius galėtų būti užtvindytas, privaloma, turi būti numatyti būdai manipuliuoti valdymo priemonėmis iš vietos, esančios virš pirmiau minėto lygio.
\n6.1. bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, laivasraigčio greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnis turi būti visiškai reguliuojami iš navigacinio tiltelio;
\n6.1.1. kiekvienas autonomiškas laivasraigtis turi būti valdomas atskiru nuotolinio valdymo įtaisu tais atvejais, kai automatiškai atliekami visi susiję valdymo veiksmai, įskaitant, jeigu būtina, pagrindinio mechanizmo apsaugą nuo perkrovos;
\n6.1.2. navigaciniame tiltelyje turi būti įrengtas avarinis pagrindinio mechanizmo stabdymo įtaisas, kuris nesujungiamas su navigacinio tiltelio valdymo sistema;
\n6.2. iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos turi būti rodomos centriniame valdymo skyriuje arba, jeigu reikia, laivo jėgainės valdymo punkte;
\n6.3. pagrindinį mechanizmą nuotoliniu valdymu vienu metu galima valdyti tik iš vienos kurios nors vietos; tokiose vietose leidžiama įrengti sujungtus valdymo postus. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje turi būti numatyti tokie įrenginiai, kurie užtikrintų, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų;
\n6.4. turi būti numatyta galimybė visus saugiam laivo eksploatavimui svarbius mechanizmus valdyti iš vietos net sugedus kuriai nors automatinio ar nuotolinio valdymo sistemos daliai;
\n6.5. nuotolinio valdymo sistema turi būti projektuota taip, kad, jai sugedus, būtų duodamas perspėjamasis signalas. Jeigu tai įmanoma, nustatytas laivasraigčio greitis ir traukos kryptis vietinės valdymo sistemos veikimo metu turi nesikeisti;
\n6.6. navigaciniame tiltelyje turi būti sumontuoti šie indikatoriai:
\n6.6.1. rodantys pastoviojo žingsnio laivasraigčių greitį ir sukimosi kryptį;
\n6.6.2. rodantys keičiamojo žingsnio laivasraigčių greitį ir jo žingsnio padėtį;
\n6.7. iš eilės einančių nepavykusių bandymų automatiškai įjungti mechanizmą skaičius turi būti ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį. Turi būti įrengiamas signalinis įtaisas, duodantis signalą, kad įjungimo oro slėgis mažas, tačiau nustatytas jo lygis yra toks, jog pagrindinį mechanizmą dar galima įjungti.
\n8.1. turi būti įrengta signalizacija, duodanti signalą apie kiekvieną dėmesio reikalingą gedimą ir:
\n8.1.1. galinti pagrindinių mechanizmų centriniame valdymo skyriuje arba vietiniame valdymo punkte duoti garsinį signalą ir atitinkamoje vietoje vizualiai rodyti kiekvieno atskiro signalinio įtaiso veikimą;
\n8.1.2. atrankiniu skirstikliu sujungta su laivo mechanikų poilsiui skirtomis patalpomis ir su kiekvieno iš jų kajute, kad būtų užtikrintas ryšys bent su viena iš šių kajučių. Galima montuoti ir kitokius įrenginius, jeigu jie laikomi lygiaverčiais;
\n8.1.3. galinti navigaciniame tiltelyje įjungti garsinį ir vizualų signalą, kai susiklosto tokia padėtis, į kurią budintis pareigūnas privalo atkreipti dėmesį arba dėl jos imtis veiksmų;
\n8.1.4. suprojektuota kaip laikantis sistemos patikimumo principo, taikomo sugedus atskiroms jos sudedamosioms dalims; ir 8.1.5. galinti įjungti laivo mechaniko iškvietimo signalizaciniam ryšiui, būtinam pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo mechanizmams 23 punkto nuostatas, signalą, jeigu įsijungus signaliniam įtaisui per nustatytą laiką tam tikroje vietoje į jį nebuvo atkreiptas dėmesys;
\n8.2. signalizacijos sistemai visą laiką turi būti tiekiama elektros energija, ir ši sistema tada, kai įprastas elektros energijos tiekimas nutrūksta, automatiškai perjungiama, kad energija jai būtų tiekiama iš avarinio šaltinio;
\n8.3. kai signalizacijos sistemai nustojama įprastu būdu tiekti elektros energiją, turi būti duodamas signalas;
\n8.4. signalizacijos sistema turi būti tinkama vienu metu signalizuoti apie daugiau kaip vieną gedimą, o priimdama vieną signalą nesudarytų kliūčių ir kitam signalui;
\n8.5. tai, kad kuris nors signalas buvo priimtas šių Reikalavimų 8.1 punkte nurodytose vietose, turi būti parodoma ir tose vietose, iš kur jis buvo perduotas. Signalas turi būti perduodamas tol, kol į jį atsiliepiama, o vaizdinis atskirų signalų perdavimas nenutrūksta tol, kol gedimas nepašalinamas ir kol signalizacijos sistema automatiškai nepradeda veikti įprastu režimu.
\n9.1. turi būti įrengta saugos sistema, užtikrinanti, kad kai mechanizmo arba katilo veikimas sutrinka dėl rimto gedimo ir kai dėl to kyla tiesioginis pavojus, sugedusi įrenginio dalis būtų automatiškai išjungta ir būtų duotas signalas. Pagrindinė laivo jėgainė neturi būti automatiškai išjungiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji gali būti nepataisomai apgadinta, visiškai sugesti arba sprogti. Jeigu montuojami tokie įrenginiai, kad automatinį pagrindinių laivo variklių išjungimą būtų galima pakeisti rankiniu, pastarieji apsaugomi, kad neįsijungtų savaime. Turi būti įrengti vaizdinius signalus siunčiantys įtaisai, rodantys, kad įjungtas rankinis valdymas;
\n9.2. laivo variklių automatinio avarinio išjungimo ir jų apsisukimų skaičiaus mažinimo valdymo įtaisai neturėtų būti sujungti su signalizacijos sistema.
\n10.1. kai elektros energiją gali tiekti vienas generatorius, turi būti montuojami atitinkami apkrovą išjungiantys įrenginiai, užtikrinantys elektros energijos tiekimo nepertraukiamumą įrenginiams, būtiniems palaikyti laivo eigumą, valdymą ir saugą. Sugedus veikiančiam generatoriui, turi būti numatytos atitinkamos priemonės, kad automatiškai įsijungtų pakankamo galingumo ir automatiškai su pagrindiniu skirstomuoju skydu sujungtas atsarginis generatorius, kurio tiekiamos elektros srovės užtektų užtikrinti laivo eigumą, valdymą ir saugą, ir kad automatiškai būtų iš naujo įjungti pagrindiniai pagalbiniai mechanizmai, įskaitant, jeigu reikia, nuoseklius veiksmus;
\n10.2. jeigu elektros energiją paprastai tiekia ne vienas, o daugiau lygiagrečiai sujungtų generatorių, turi būti numatyta nuostata, reikalaujanti, kad, vienam iš generatorių sugedus, pavyzdžiui, išjungiant apkrovą, būtų užtikrinta, jog kiti generatoriai veiktų be perkrovos ir tiektų elektros srovę laivo eigą, valdymą ir jo saugą užtikrinantiems įrenginiams;
\n10.3. jeigu kitiems pagalbiniams mechanizmams, svarbiems laivo eigai užtikrinti, būtinos atsarginės mašinos, jose montuojami automatiniai perjungimo įtaisai.
\n11.1. valdymo sistema turi būti tokia, kad laivo pagrindinių variklių ir jų pagalbinių mechanizmų veikimui būtinų įrenginių eksploatavimas užtikrinamas atitinkamais automatiniais įtaisais;
\n11.2. signalas turi būti duodamas, kai automatiškai suveikia perjungimo įrenginys;
\n11.3. visiems svarbiems slėgių, temperatūrų, skysčių lygiams ir kitiems pagrindiniams parametrams turi būti įrengta šių Reikalavimų 8 punkto nuostatas atitinkanti signalizacijos sistema;
\n11.4. turi būti įrengtas pagrindinis valdymo postas su būtinais signalizacijos pultais ir įtaisais, duodančiais atitinkamą signalą;
\n11.5. turi būti montuojami įrenginiai, išlaikantys nustatytą oro slėgį, būtiną varikliui paleisti, jeigu laivo eigai naudojami vidaus degimo varikliai, paleidžiami suslėgtu oru. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 Reikalavimai keleivinio laivo APSAUGAi NUO GAISRO, JO GESINIMui 1. Šiuose Reikalavimuose numatytais reikalavimais visuose naujuose B, C ir D klasės bei eksploatuojamuose B klasės laivuose siekiama:
\n1.1. neleisti kilti gaisrui ar įvykti sprogimui;
\n1.2. sumažinti gaisro keliamą pavojų žmonių gyvybei;
\n1.3. sumažinti gaisro padarytos žalos laivui, juo gabenamiems kroviniams ir aplinkai pavojų;
\n1.4. išlaikyti, valdyti ir užgesinti gaisrą ar sprogimą tam skyriuje, kuriame jie kilo; ir 1.5. suteikti tinkamas ir lengvai prieinamas evakavimo priemonės keleiviams ir laivo įgulai.
\n2.1. laivo dalijimas į pagrindines vertikaliąsias zonas pagal termoizoliacines ir konstrukcines ribas;
\n2.2. gyvenamųjų patalpų atskyrimas nuo likusios laivo dalies termoizoliacinėmis ir konstrukcinėmis ribomis;
\n2.3. apribotas degiųjų medžiagų naudojimas;
\n2.4. bet kokio gaisro aptikimas toje zonoje, kurioje jis kilo;
\n2.5. bet kokio gaisro plitimo išlaikymas ir gesinimas tame skyriuje, kuriame jis kilo;
\n2.6. evakavimo priemonių arba priėjimo prie gaisro gesinimo apsauga;
\n2.7. lengvai prieinamos gaisro gesinimo priemonės;
\n2.8. kuo geresnė apsauga, kad neužsidegtų degieji krovinio garai.
\n3.1. visi laivo projektai ir planai atitinka šiame skyriuje numatytus atitinkamus reikalavimus; arba 3.2. visi laivo projektai ir planai buvo patikrinti ir patvirtinti pagal 1974 m. SOLAS konvencijos pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau; arba 3.3. dalis laivo projektų ir planų buvo patikrinti ir patvirtinti pagal 1974 m. SOLAS konvencijos pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, o likusiosios laivo dalys atitinka šiame skyriuje numatytus atitinkamus būtinuosius reikalavimus.
\n6.1. visos šiuose laivuose montuojamos medžiagos turi atitikti naujuose B klasės laivuose naudojamų medžiagų reikalavimus; ir 6.2. atliekant visus remontus, rekonstrukcijas, modifikavimus ir su šiais darbais susijusius laivo įrengimo darbus, kuriems naudojama 50 ar daugiau tonų, kitų nei Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 61.7 papunktyje nustatytų medžiagų, turi būti laikomasi naujiems B klasės laivams taikomų reikalavimų.
\n7.1. nedegioji medžiaga – tai medžiaga, nedeganti ir neišskirianti pakankamo kiekio tokių degiųjų garų, kurie, įkaitinti maždaug iki 750°C, savaime įsiliepsnotų, o šios jos savybės nustatytos įsiliepsnojimo temperatūros bandymu, atliktu laikantis TJO Asamblėjos A.799 (19) rezoliucijos „Pataisytos rekomendacijos laivų statybines medžiagas skiriant nedegiųjų kategorijai“ nuostatų. Bet kuri kita medžiaga laikoma degiąja;
\n7.2. visiems B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau taikomi šie apibrėžimai:
\n7.2.1. nedegioji medžiaga – tai medžiaga, nedeganti ir neišskirianti pakankamo kiekio tokių degiųjų garų, kurie, įkaitinti maždaug iki 750°C, savaime įsiliepsnotų, o šios jos savybės nustatytos pagal Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatas. Bet kuri kita medžiaga laikoma degiąja;
\n7.2.2. standartinis įsiliepsnojimo temperatūros bandymas – tai toks bandymas, kai bandymo krosnyje atitinkamų pertvarų ir denių pavyzdžiai veikiami temperatūra, beveik atitinkančia standartinę laiko ir temperatūros kreivę. Numatomą konstrukciją kuo labiau atitinkančio, įskaitant, jeigu reikia, bent vieną jungtį, temperatūra veikiamo pavyzdžio paviršius yra ne mažesnis kaip 4,65 m2, o jo aukštis (arba denio ilgis) – 2,44 metro. Standartinė laiko ir temperatūros kreivė – tai glodžioji kreivė, temperatūros krosnies viduje nubrėžta per šiuos taškus: pradinė temperatūra krosnies viduje:
\n20°C po pirmų 5 minučių:
\n576°C po 10 minučių:
\n679°C po 15 minučių:
\n38°C po 30 minučių:
\n841°C po 60 minučių:
\n945°C 7.3. Visiems naujiems B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau taikomi šie apibrėžimai:
\n7.3.1. standartinis įsiliepsnojimo temperatūros bandymas – tai bandymas, kai bandymo krosnyje atitinkamų pertvarų ir denių pavyzdžiai veikiami temperatūra, beveik atitinkančia standartinę laiko ir temperatūros kreivę. Bandymo metodai turi atitikti Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatas;
\n7.3.2. „A“ klasės perdangos – tai pertvaromis ir deniais sukurtos perdangos, atitinkančios šiuos reikalavimus:
\n7.3.2.1. perdangos įrengiamos iš plieno arba lygiaverčių medžiagų;
\n7.3.2.2. perdangos tinkamai sutvirtinamos;
\n7.3.2.3. perdangos įrengtos taip, kad atliekant vienos valandos įsiliepsnojimo temperatūros standartinį bandymą, jo pabaigoje per šias perdangas neprasiskverbtų dūmai ir ugnis;
\n7.3.2.4. patvirtintomis nedegiomis medžiagomis šios perdangos izoliuojamos taip, kad temperatūros neveikiama perdangos pusė palyginti su pradine temperatūra vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 140°C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 180°C per toliau nurodytą laiką: „A-60“ klasė:
\n60 minučių „A-30“ klasė:
\n30 minučių „A-15“ klasė:
\n15 minučių „A-0“ klasė:
\n0 minučių.
\n7.3.2.5. Administracija reikalauja atlikti bandymą, laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.754 (18) nuostatų, eksperimentiniu pertvaros arba denio pavyzdžiu siekdama užtikrinti, kad jis turi atitikti pirmiau nurodytus sandarumo ir temperatūros didėjimo reikalavimus.
\n7.3.2.6. B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žodžiai „TJO asamblėjos rezoliucijos A.754 (18) keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“.
\n7.3.3. „B“ klasės perdangos – tai pertvaromis, deniais, klojiniais arba apkalomis sukurti skyriai, atitinkantys šiuos reikalavimus:
\n7.3.3.1. skyriai turi būti įrengti taip, kad atliekant pusės valandos įsiliepsnojimo temperatūros standartinį bandymą, jo pabaigoje per šiuos skyrius neprasiskverbtų /dūmai ir/ ugnis;
\n7.3.3.2. šių skyrių izoliacinės savybės turi būti tokios, kad temperatūros neveikiama pusė palyginti su pradine temperatūra vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 140°C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 225°C per toliau nurodytą laiką: „B-15“ klasė:
\n15 minučių „B-0“ klasė:
\n0 minučių.
\n7.3.3.3. šie skyriai turi būti įrengti iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų ir jiems montuoti bei įrengti naudojamos tik nedegiosios medžiagos, išskyrus degiąsias faneras, kurias galima leisti naudoti, jeigu jos atitinka kitus šio skyriaus reikalavimus;
\n7.3.3.4. turi būti atliekamas bandymas, laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.754 (18) nuostatų, eksperimentiniu skyriaus pavyzdžiu siekiant užtikrinti, kad jis atitinka pirmiau nurodytus sandarumo ir temperatūros didėjimo reikalavimus;
\n7.3.3.5. B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žodžiai „TJO asamblėjos rezoliucijos A.754 (18)“ keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“;
\n7.3.4. „C“ klasės skyriai – tai iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų įrengti skyriai. Jie neatitinka nei dūmų ir ugnies skverbimosi, nei su temperatūros didėjimu susijusių reikalavimų. Leidžiama naudoti degiąsias faneras, jeigu jos atitinka kitas šiuose Reikalavimuose pateikiamas nuostatas;
\n7.3.5. ištisiniai vidiniai „B“ klasės klojiniai arba apkalos – tai tik „A“ ir „B“ klasės skyriuose pasibaigiančios perdangos ir apkalos;
\n7.3.6. plienas arba kita lygiavertė medžiaga. Kai vartojami žodžiai „plienas arba kita lygiavertė medžiaga“, „lygiavertė medžiaga“ reiškia, kad tai – bet kuri nedegioji medžiaga, kurios struktūrinės ir sandarumo savybės (jas galima užtikrinti ir numatyta izoliacija) įsiliepsnojimo temperatūros standartinio bandymo pabaigoje turi atitikti plieno struktūrines ir sandarumo savybes (pavyzdžiui, aliuminio lydinys su atitinkama izoliacija);
\n7.3.7. lėtas ugnies plitimas reiškia, kad paviršius atitinkamai riboja ugnies plitimą, ši paviršiaus savybė nustatoma pertvarų, perdangų ir denio apdailos medžiagų įsiliepsnojimo temperatūros bandymu, atliekamu laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.653 (16) nuostatų;
\n7.4. visiems B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau taikomi šie apibrėžimai:
\n7.4.1. lėtas ugnies plitimas reiškia, kad paviršius atitinkamai riboja ugnies plitimą, ši paviršiaus savybė nustatoma pagal Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo kodekso nuostatas.
\n7.4.2. pagrindinės vertikaliosios zonos – tai dalys, į kurias „A“ klasės skyriai dalija laivo korpusą, antstatą bei kabinas ir kurių vidutinis ilgis bei plotis bet kuriame denyje yra ne didesnis kaip 40 metrų;
\n7.4.3. gyvenamosios patalpos – tai viešosios paskirties koridoriai, tualetai, kajutės, darbo kambariai, ligoninės, kino teatrai, poilsio ir pomėgių kambariai, kirpyklos, užkandinės be maisto ruošimo įrangos ir panašios patalpos;
\n7.4.4. viešosios paskirties patalpos – tai salėms, valgomiesiems, salonams ir panašiems nuolatos uždariems skyriams naudojamos patalpos;
\n7.4.5. tarnybinės patalpos – tai laivo virtuvės, užkandinės su maisto ruošimo įranga, sandėliukai, pašto ir vertybių bei pinigų laikymo kambariai, sandėliai, dirbtuvės (jos negali būti mašinų skyrių dalis) ir panašios patalpos bei jų ventiliacijos vamzdžiai;
\n7.4.6. krovinių skyriai – tai visi kroviniams naudojami skyriai (įskaitant krovininius tankus) ir šių skyrių ventiliacijos vamzdžiai;
\n7.4.7. transporto priemonių skyriai – tai visi krovinių skyriai, skirti autotransporto priemonėms ir jų bakuose esantiems degalams, naudojamiems šių priemonių varikliams, gabenti;
\n7.4.8. krovinių su riedmenimis skyriai – tai paprastai niekaip neturi būti dalijami, beveik arba per visą laivo ilgį įrengti skyriai, į kuriuos horizontaliai galima krauti ir iškrauti automobilius su jų bakuose esančiais ir jų varikliams naudojamais degalais ir/arba supakuotus arba birius krovinius (geležinkelio vagonuose arba kelių transporto priemonėse, automobiliuose (įskaitant automobilinės ir geležinkelio cisternas), priekabose, konteineriuose, padėkluose, nestacionariuosiuose bakuose arba panašiose laikymo priemonėse ar ant jų arba kitose talpyklose);
\n7.4.9. atvirieji krovinių su riedmenimis skyriai – tai abiem arba vienu atviru galu skyriai su atitinkama per visą tokio skyriaus ilgį veiksminga natūralia ventiliacija per borto apkaloje arba denio dugne įrengtas stacionariąsias angas, o laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau – tai skyriai, kurių bendrasis plotas yra ne mažesnis kaip 10 procentų bendro skyriaus šonų ploto;
\n7.4.10. atvirieji transporto priemonių skyriai – tai abiem arba vienu atviru galu skyriai su atitinkama per visą tokio skyriaus ilgį veiksminga natūralia ventiliacija, išdėstyta per borto apkaloje arba denio dugne įrengtas stacionariąsias angas, o laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau – tai skyriai, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 10 procentų bendro skyriaus šonų ploto;
\n7.4.11. uždarieji krovinių su riedmenimis skyriai – tai krovinių su riedmenimis skyriai, nelaikytini nei atviraisiais krovinių su riedmenimis skyriais, nei atviraisiais deniais;
\n7.4.12. uždarieji transporto priemonių skyriai – tai transporto priemonių skyriai, nelaikytini nei atviraisiais transporto priemonių skyriais, nei atviraisiais deniais;
\n7.4.13. atvirasis denis – tai nuo oro sąlygų iš viršaus ir bent iš dviejų šonų visiškai neapsaugotas denis;
\n7.4.14. specialiosios kategorijos skyriai – tai tie uždarieji transporto priemonių skyriai po pertvarų deniu ar virš jo, iš kurių šios transporto priemonės gali būti išvaromos ir į kuriuos gali įeiti keleiviai. Specialiosios kategorijos skyriai gali būti įrengti daugiau nei viename denyje, jeigu bendras transporto priemonių aukštis neviršija 10 metrų;
\n7.4.15. A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai ir jų ventiliacijos vamzdžiai, kuriuose:
\n7.4.16. mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų ir visi kiti skyriai, kuriuose stovi pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatas, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindinės elektros mašinos, degalų pylimo/pripylimo/perpumpavimo/ įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo agregatai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai;
\n7.4.17. skystojo kuro agregatas – tai įranga, paruošianti skystąjį kurą tiekti tokiu kuru kūrenamam katilui, arba įranga, pašildytą skystąjį kurą paruošianti tiekti vidaus degimo varikliui; jai priskiriami visi tie alyvos slėgio siurbliai, filtrai ir šildytuvai, kuriuose naudojama didesnio kaip 0,18 N/mm2 slėgio skystasis kuras;
\n7.4.18. valdymo punktai – tai laivo radijo, pagrindinės navigacinės įrangos ir avarinio galios šaltinio skyriai arba vieta, kurioje centralizuotai sumontuota gaisrą registruojanti ar priešgaisrinės saugos įranga;
\n7.4.19. pagrindinis valdymo punktas – tai punktas, kuriame sutelktos šios valdymo ir signalizacijos priemonės:
\n7.4.20. pagrindinis nuolatinio budėjimo valdymo punktas – tai pagrindinis valdymo punktas, kuriame visą laiką budi atsakingas įgulos narys;
\n7.4.21. kambariai, apstatyti dėl gaisro grėsmės mažiau pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais – pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 10 punkto nuostatas, tai kambariai su dėl gaisro grėsmės mažiau pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktas (kajutėse, viešosios paskirties patalpose, darbo kambariuose ir panašaus tipo patalpose), kuriuose:
\n7.4.21.1. visi baldai, kurių korpusas yra dėžės pavidalo, (drabužių spintos, tualetiniai staliukai, rašomieji stalai, bufetai ir pan.), turi būti pagaminti tik iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų, išskyrus ne storesnę kaip 2 mm degiąją fanerą, kuria galima aptaisyti šių baldų išorę ar kurį nors išorinį paviršių;
\n7.4.21.2. visi lengvai stumdomi baldai, pavyzdžiui, kėdės, sofos, stalai, turi būti pagaminti su nedegiųjų medžiagų rėmais;
\n7.4.21.3. visos portjeros, užuolaidos ir kitos kabinamos austinės medžiagos turi pasižymėti savybėmis, kliudančiomis ugniai plisti ir ne prastesnėmis kaip vilnos, kurios masė 0,8 kg/m2, atsižvelgiant į TJO asamblėjos rezoliuciją A.471 (XII) su pakeitimais, priimtais rezoliucija A.563 (14);
\n7.4.21.4. B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau žodžiai „TJO asamblėjos rezoliucijos A.471 (XII) ir jos pakeitimų, priimtų asamblėjos rezoliucija A.563 (14)“ keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“;
\n7.4.21.5. visos grindų dangos turi pasižymėti savybėmis, kliudančiomis ugniai plisti kurios turi būti ne blogesnės nei tokiam tikslui naudojamos vilnonės medžiagos;
\n7.4.21.6. B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, šis punktas rašomas taip: „visos grindų dangos turi pasižymėti savybėmis, trukdančios staigiai plisti liepsnai;“ 7.4.21.7. pertvarų, apkalų ir perdangų paviršiams būdingos savybės, trukdančios staigiai plisti liepsnai; ir 7.4.21.8. visi baldai, apkalti apmušalais, atspariais įsiliepsnojimui ir ugnies plitimui, kai šios jų ypatybės nustatytos laikantis TJO asamblėjos rezoliucijos A.652 (16) „Apmušalais apkaltų baldų įsiliepsnojimo bandymo tvarka“ nuostatų;
\n7.4.21.9. B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žodžiai „TJO asamblėjos A.652 rezoliucijos (16)“ keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“;
\n7.5. visuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:
\n7.5.1. visos patalynės sudedamosios dalys atsparios įsiliepsnojimui ir ugnies plitimui, o šios jų ypatybės nustatytos laikantis Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatų;
\n7.5.2. ro-ro keleivinis laivas, gabenantis krovinius su riedmenimis – tai keleivinis laivas, kuriame įrengti krovinių su riedmenimis arba specialiosios kategorijos skyriai, apibrėžti šioje direktyvoje;
\n7.5.3. įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodeksas – tai Tarptautinis kodeksas dėl įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos, kurį rezoliucija MSC 61(67) priėmė TJO Saugios laivybos komitetas, su vėlesniais pakeitimais;
\n7.5.4. Apsaugos nuo gaisro sistemų kodeksas – tai Tarptautinis kodeksas dėl apsaugos nuo gaisro sistemų, priimtas TJO Saugios laivybos komiteto rezoliucija MSC.98 (73), su pakeitimais, kuriuos gali padaryti TJO, su sąlyga, kad tokie pakeitimai priimami, įsigalioja ir pradedami taikyti laikantis šiuo metu galiojančios Solas konvencijos VIII straipsnio nuostatų dėl pakeitimo taisyklių, taikomų priedams, išskyrus konvencijos I priedą;
\n7.5.5. pliūpsnio temperatūra – tai temperatūra, nurodoma Celsijaus laipsniais (uždaro indo bandymas), kurią pasiekus produktas išskirs pakankamai degių garų, kad įsiliepsnotų, ir kuri nustatoma patvirtintu pliūpsnio temperatūros nustatymo aparatu;
\n7.5.6. būtinieji reikalavimai – tai šiame skyriuje numatytos konstrukcijos ypatybės, ribojantieji dydžiai arba apsaugos nuo gaisro sistemos.
\n11.1. laivuose, kuriems išduotas leidimas gabenti daugiau kaip 500 keleivių: bent trys siurbliai, iš kurių vienas turi būti pagrindinio variklio pavara sukamas siurblys;
\n11.2. laivuose, kuriems išduotas leidimas gabenti 500 arba mažiau keleivių: bent du siurbliai, iš kurių vienas turi būti pagrindinio variklio pavara sukamas siurblys;
\n11.3. sanitarinės sistemos, balasto, triumo arba bendros paskirties siurblius galima laikyti gaisriniais siurbliais, jeigu jie paprastai nenaudojami alyvai ar skystam kurui pumpuoti, jeigu šiais siurbliais kartais pumpuojamas skystasis kuras ar alyva, juose turi būti sumontuoti atitinkami perjungimo įrenginiai;
\n11.4. užbortinės angos, kingstonai ir gaisriniai siurbliai bei jų galios šaltiniai turi būti išdėstyti taip, kad būtų užtikrinta, jog kilus gaisrui kuriame nors skyriuje to laivo, kuriam išduotas leidimas gabenti daugiau kaip 250 keleivių, nenustotų veikti visi gaisriniai siurbliai;
\n11.5. naujuose B klasės laivuose, kuriems išduotas leidimas gabenti 250 arba mažiau keleivių, tais atvejais, jeigu kuriame nors jo skyriuje kilus gaisrui galėtų nustoti veikti visi siurbliai, kita vandens tiekimo gaisrui gesinti priemonė būtų iš atskiro galios šaltinio sukamas avarinis gaisrinis siurblys su mechanine pavara, kurio galios šaltinis ir užbortinės angos turi būti įrengti ne mašinų skyriuje. Toks iš atskiro galios šaltinio sukamas avarinis gaisrinis siurblys turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau;
\n11.6. tuose naujuose B klasės laivuose, kuriems išduotas leidimas gabenti daugiau kaip 250 keleivių, priemonės, užtikrinančios vandens tiekimą, turi būti tokios, kad bent viena pakankama vandens srovė turi būti nedelsiant būtų prieinama iš bet kurio hidranto, esančio vidiniame skyriuje, ir kad nuolatinį vandens tiekimą užtikrintų automatiškai įsijungęs atitinkamas gaisrinis siurblys;
\n11.7. laivuose su neperiodiškai prižiūrimu mašinų skyriumi arba tada, kai juose reikia tik vieno budinčio žmogaus, nuotoliniu valdymu iš navigacinio tiltelio ir iš priešgaisrinės saugos posto, jeigu toks įrengtas, įjungus vieną iš pagrindinių gaisrinių siurblių, visu gaisriniu vamzdynu arba ta gaisrinio vamzdyno dalimi, kurioje vienas iš pagrindinių gaisrinių siurblių visą laiką išlaiko tam tikrą slėgį, nedelsiant atitinkamu slėgiu imamas tiekti vanduo;
\n11.8. prie kiekvieno gaisrinio siurblio slėgio vožtuvo turi būti įmontuotas negrįžtamas vožtuvas;
\n11.9. privalomi gaisriniai siurbliai, tinkantys šių Reikalavimų 1 lentelėje nurodytu slėgiu tiekti gaisrui gesinti ne mažesnį vandens kiekį kaip du trečdaliai to kiekio, kurį turi išsiurbti triumo siurbliai tada, kai jie įjungiami triumui sausinti;
\n11.10. visų laivų, kuriuose pagal šių Reikalavimų nuostatas turi būti įrengtas daugiau kaip vienas gaisrinis siurblys su mechanine pavara, bet kurio privalomo gaisrinio siurblio našumas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. bendro nustatyto našumo, kuris dalijamas iš mažiausio privalomų siurblių skaičiaus, tačiau jokiu būdu nelieka mažesnis kaip 25 m3/h, o kiekvienas toks siurblys bet kokiu atveju turi būti tinkamas tiekti mažiausiai dvi nustatytas vandens sroves. Šie gaisriniai siurbliai turi būti tinkami nustatytomis sąlygomis tiekti vandenį gaisriniam vamzdynui;
\n11.11. gaisrinio ir vandentiekio vamzdynų skersmuo turi būti pakankamas veiksmingai tiekti didžiausią nustatytą vandens kiekį, kurį išleidžia du kartu veikiantys gaisriniai siurbliai;
\n11.12. kai du siurbliai šių Reikalavimų 11.22–11.25 punktuose apibrėžtais antgaliais vienu metu tiekia vandenį ir veikia pakankamas skaičius hidrantų, kad būtų tiekiamas šių Reikalavimų 11.11 punkto nurodytas vandens kiekis, visuose hidrantuose turi būti išlaikomas toks mažiausias slėgis:
\n1 lentelė. Mažiausias slėgis hidrantuose B klasės laivai, kuriems išduotas leidimas gabenti Naujiems Eksploatuojamiems daugiau kaip 500 keleivių 0,4 N/mm2 0,3 N/mm2 iki 500 keleivių 0,3 N/mm2 0,2 N/mm2 11.13. jokio hidranto didžiausias slėgis neturi viršyti tokio slėgio, kuris kliudytų veiksmingai naudotis gaisrinėmis žarnomis;
\n11.14. hidrantų turi būti įrengta tiek ir jie išdėstomi taip, kad bent du vandens srautai, sklindantys iš skirtingų hidrantų, vienam srautui sklindant iš ištisinės žarnos, pasiektų bet kurią keleiviams arba įgulai laivo plaukimo metu prieinamą vietą, bet kurią kiekvieno tuščio krovinių skyriaus vietą, kiekvieną ro-ro krovinio arba specialiosios kategorijos skyrių, nors pastarojo skyriaus bet kurią vietą turėtų pasiekti du iš ištisinių žarnų sklindantys vandens srautai. Be to, tokie hidrantai turi būti įrengiami greta įėjimų į apsaugotus skyrius;
\n11.15. gyvenamosiose bei tarnybinėse patalpose ir mašinų skyriuose turi būti įrengiama tiek hidrantų ir jie išdėstomi taip, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 11.14 punkto nuostatų kai visos vandeniui nelaidžios ir visos pagrindinės vertikaliosios zonos pertvarų durys yra uždarytos;
\n11.16. kai iš gretimo veleno tunelio žemutiniame lygyje įrengtas praėjimas į mašinų skyrių, netoli įėjimo į mašinų skyrių turi būti įmontuoti du hidrantai. Jeigu įėjimas į mašinų skyrių įrengiamas iš kitų skyrių, viename iš šių skyrių, netoli įėjimo į mašinų skyrių, turi būt įmontuoti du hidrantai. Ši nuostata netaikoma kai tunelis arba gretimi skyriai nėra įtraukti į evakavimo maršrutą;
\n11.17. medžiagos, kurias karštis lengvai paverčia netinkamomis, negali būti naudojamos gaisriniam vamzdynui arba hidrantams, jeigu jos nėra tinkamai apsaugotos. Vamzdžiai ir hidrantai turi būti įrengiami taip, kad jais būtų galima lengvai sujungti gaisrines žarnas. Vamzdžiai ir hidrantai montuojami taip, kad jie neužšaltų. Laivuose, kuriais galima gabenti denio krovinį, hidrantai turi būti išdėstomi taip, kad visada būtų lengvai prieinami, o vamzdžiai pagal galimybes montuojami taip, kad denio krovinys jų neapgadintų;
\n11.18. prie kiekvienos gaisrinės žarnos turi būti montuojamas vožtuvas, kad bet kurią gaisrinę žarną būtų galima atjungti veikiant gaisriniams siurbliams;
\n11.19. laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, uždarymo vožtuvai turi būti įrengiami visuose atvirojo denio gaisrinio vamzdyno atvamzdžiuose, naudojamuose kitais nei gaisro gesinimo tikslais;
\n11.20. gaisrinės žarnos turi būti iš patvarios, Administracijos patvirtintos, medžiagos, ir pakankamo ilgio, kad vandens srautu būtų galima pasiekti visus skyrius, kuriuose jas gali prireikti naudoti. Kiekvienai žarnai turi būti skirtas antgalis ir būtinosios jungės. Vienų žarnų antgaliai ir jungės turi tikti ir kitoms žarnoms. Žarnos, šiame skyriuje vadinamos „gaisrinėmis žarnomis“, ir bet kurios būtinos jų detalės bei parengti įrankiai turi būti laikomi gerai matomoje vietoje prie vandenį tiekiančių hidrantų arba prijungimo taškų. Laivų, gabenančių daugiau kaip 36 keleivius, vidiniuose skyriuose gaisrinės žarnos laikomos visą laiką sujungtos su hidrantais;
\n11.21. prie visų hidrantų, būtinų pagal šių Reikalavimų 11.14–11.16 papunkčius, turi būti jungiama bent viena gaisrinė žarna. Gaisrinės žarnos ant denio ir antstate neturėtų būti ilgesnės kaip 20 metrų, o mašinų skyriuose – ne ilgesnės kaip 15 metrų; mažuose laivuose – atitinkamai 15 ir 10 metrų;
\n11.22. šiame punkte nurodyti antgaliai turi būti standartinių dydžių – 12 mm, 16 mm ir 19 mm arba pagal galimybes kuo labiau juos atitinkantys dydžiai. Jeigu naudojamos kitokios sistemos, pavyzdžiui, priešgaisrinė vandens purškimo sistema, leidžiama naudoti kitokio skersmens antgalius.
\n11.23. visi antgaliai – tai patvirtinti dvejopos paskirties (t. y. pritaikyti purkšti vandenį ir lieti jį srove) antgaliai, kuriuose įrengti jų išjungimo įtaisai;
\n11.24. gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose nenaudotini didesni kaip 12 mm antgaliai;
\n11.25. mašinų skyriuose ir išoriniuose laivo skyriuose turi būti naudojami tokio dydžio antgaliai, kad šių Reikalavimų 11.11–11.13 punktų minėtu slėgiu iš dviejų srautų būtų gaunamas didžiausias įmanomas vandens, kurį tiekia mažiausio našumo siurblys, kiekis, jeigu nebūtina naudoti didesnių kaip 19 mm antgalių.
\n12.1. privalomas vienas atskiras gaisrinis siurblys, galintis iš bet kurio gaisrinio hidranto toliau nurodytu slėgiu tiekti bent vieną vandens srovę gaisrui gesinti. Šitokiu būdu tiekiamo vandens kiekis neturi būti mažesnis kaip du trečdaliai to kiekio, kurį išsiurbia veikiantys triumo sausinimo siurbliai. Šio gaisrinio siurblio našumo turi pakakti, kad per gaisrinius hidrantus su 12, 16 arba 19 mm antgaliais tiekdamas didžiausią pirmiau nurodyto vandens kiekį, jis kiekviename hidrante palaikytų mažiausią slėgį, kuris būtinas B klasės laivuose;
\n12.2. visuose daugiau kaip 250 keleivių gabenančiuose laivuose turi būti įrengtas papildomas visą laiką su gaisriniu vamzdynu sujungtas gaisrinis siurblys. Jis turi būti varomas nuo atskiro galios šaltinio. Šis siurblys ir jo galios šaltinis nestatomi viename skyriuje su siurbliu, būtinu pagal šių Reikalavimų 12.1 papunkčio nuostatas, ir jam turi būti įrengta stacionarioji užbortinė anga, bet ne mašinų skyriuje. Šio siurblio galios, išlaikant ne mažesnį kaip 0,3 N/mm2 slėgį, pakanka iš laive įrengto bet kurio gaisrinio hidranto tiekti bent vieną vandens srovę;
\n12.3. sanitarinės sistemos, balasto, triumo arba bendros paskirties siurblius galima laikyti gaisriniais siurbliais;
\n12.4. visuose laivuose turi būti įrengtas pakankamo skersmens gaisrinis vamzdynas, galintis veiksmingai tiekti pirmiau nurodytą didžiausią vandens kiekį. Turi būti įrengta tiek hidrantų ir jų vietos parenkamos taip, kad viena vandens srove, liejama iš ilgiausios ištisinės žarnos taip, kaip B klasės laivams pirmiau nustatyta šių Reikalavimų 11.21 punkto, būtų galima pasiekti bet kurią laivo dalį;
\n12.5. visuose laivuose prie visų hidrantų turi būti pritaisyta bent viena gaisrinė žarna;
\n12.6. laivuose su neperiodiškai prižiūrimu mašinų skyriumi arba tada, kai juose reikia tik vieno budinčio žmogaus, nuotoliniu valdymu iš navigacinio tiltelio ir iš priešgaisrinės saugos posto, jeigu toks įrengtas, įjungus vieną iš pagrindinių gaisrinių siurblių, iš gaisrinio vamzdyno arba iš gaisrinio vamzdyno, kuriame vienas iš pagrindinių gaisrinių siurblių visą laiką išlaiko tam tikrą slėgį, atitinkamu slėgiu turi būti nedelsiant tiekiamas vanduo;
\n12.7. prie kiekvieno gaisrinio siurblio slėgio vožtuvo turi būti montuojamas negrįžtamasis vožtuvas.
\n13.1. prie vamzdžių, būtinų gesinimo medžiagai pristatyti į saugomus skyrius, turi būti įrengti valdymo vožtuvai, paženklinti taip, kad būtų aiškiai nurodyti tie skyriai, į kuriuos nutiesti vamzdžiai. Turi būti numatyta atitinkama nuostata, reikalaujanti, kad gesinimo medžiaga į jokį skyrių nepatektų per neapsižiūrėjimą;
\n13.2. gesinimo medžiagos skirstymo vamzdžiai išdėstomi taip, o išleidimo antgaliams išrenkamos tokios vietos, kad gesinimo medžiaga būtų skirstoma tolygiai;
\n13.3. turi būti numatytos priemonės, leidžiančios būnant ne saugomuose skyriuose uždaryti visas angas, per kurias į saugomą skyrių gali patekti oras arba iš tokio skyriaus ištekėti dujos;
\n13.4. turi būti numatytos priemonės automatiškai duoti garsinį įspėjimą apie gesinimo medžiagos išleidimą bet kuriame tokiame skyriuje, kuriame paprastai dirba žmonės arba į kurį jie gali įeiti. Prieš leidžiant gesinimo medžiagą, reikiamą laiko tarpą turi būti duodamas pavojaus signalas;
\n13.5. visų dujinių stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, nesudėtingos ir sugrupuotos keliuose punktuose ir, jeigu įmanoma, tokiose vietose, kad jų neatkirstų saugomuose skyriuose kilęs gaisras. Visose šių priemonių laikymo vietose turi būti aiškūs sistemos valdymo nurodymai, kuriuose atsižvelgta į darbuotojų saugą;
\n13.6. automatiškai išleisti gesinimo medžiagos neturi būti galima, išskyrus atvejus, kai tai daroma iš tam tikros vietos automatiškai valdomais įrenginiais, sumontuotais papildomai prie bet kurios privalomos stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, tačiau su ja nesusijusiais, arba tokios medžiagos mašinų skyriuose leidžiamos virš gaisro atžvilgiu pavojingos įrangos arba į mašinų skyrių gaisro atžvilgiu pavojingas uždarąsias patalpas;
\n13.7. kai gesinimo medžiagos reikia apsaugoti ne vienam skyriui, prieinama gesinimo medžiaga gali neviršyti didžiausio kiekio, būtino bet kuriam vienam taip apsaugotam skyriui;
\n13.8. jeigu nenurodyta kitaip, slėginiai rezervuarai gesinimo medžiagai laikyti turi būti įrengti ne saugomuose skyriuose pagal toliau pateikto šių Reikalavimų 11.11 punkto nuostatas;
\n13.9. turi būti numatytos priemonės, kad įgulos nariai arba darbuotojai, dirbantys krante, galėtų saugiai patikrinti gesinimo medžiagos, esančios rezervuaruose, kiekį;
\n13.10. rezervuarai gesinimo medžiagai laikyti ir su jais susijusios slėginės sudedamosios dalys turi būti projektuojami laikantis atitinkamų statybos normų ir taisyklių, atsižvelgiant į jų išdėstymo vietas ir didžiausią aplinkos temperatūrą, galinčią pasitaikyti eksploatuojant rezervuarus ir su jais susijusias slėgines dalis;
\n13.11. kai gesinimo medžiaga laikoma ne saugomame skyriuje, ji turi būti laikoma veiksmingai ventiliuojamoje patalpoje, esančioje saugioje ir lengvai prieinamoje vietoje. Atskirą įėjimą iš saugomo skyriaus į šią laikymo patalpą bet kokiu atveju geriausia įrengti iš viršutinio denio;
\n13.12. angų dangčiai atidaromi į išorę, gesinimo medžiagos laikymo patalpas nuo gretimų uždarųjų skyrių skiriančios pertvaros, deniai, įskaitant jų duris ir kitas pertvarose, deniuose įrengtų angų uždarymo priemones, turi būti nelaidūs dujoms. Kad būtų taikomos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 10–13 punktuose numatytos pertvarų ir denių atsparumo ugniai lentelės, jeigu reikia, šios laikymo patalpos pripažįstamos valdymo postais;
\n13.13. naujų laivų gaisro gesinimo sistemose ir eksploatuojamų laivų naujai sumontuotose tokiose sistemose neleidžiama naudoti tokios gesinimo medžiagos, kuri pati arba numatomomis jos naudojimo sąlygomis išskiria žmonėms pavojingą nuodingųjų dujų kiekį arba skleidžia aplinkai žalingas dujas.
\n14.1. stacionariosios dujinės gaisro gesinimo sistemos turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas;
\n14.2. turi būti numatytos priemonės, leidžiančios būnant ne saugomuose skyriuose uždaryti visas tas angas, per kurias į saugomą skyrių gali patekti oras arba iš tokio skyriaus ištekėti dujos;
\n14.3. kai gaisro gesinimo medžiaga laikoma ne saugomame skyriuje, ji turi būti laikoma patalpoje, esančioje už laivapriekio taraninės pertvaros ir nenaudojamoje jokiais kitais tikslais. Atskirą įėjimą iš saugomo skyriaus į šią laikymo patalpą geriausia įrengti iš viršutinio denio. Jeigu laikymo patalpa yra žemiau denio, ji turi būti įrengta ne žemiau kaip po viršutiniu deniu ir į ją turi būti įmanoma patekti tiesiogiai iš viršutinio denio laiptais ar kopėčiomis;
\n14.4. skyriuose, esančiuose žemiau denio, arba tuose skyriuose, į kuriuos negalima patekti iš viršutinio denio, turi būti įrengta mechaninė ventiliacijos sistema, pašalinanti išmetamą orą iš skyriaus dugno, ir turi būti tokio dydžio, kad per valandą būtų atliekami bent 6 oro pakeitimai. Angų dangčiai turi būti atidaromi į išorę, gesinimo medžiagos laikymo patalpas nuo gretimų uždarųjų skyrių skiriančios pertvaros, deniai, įskaitant jų duris ir kitas pertvarose ir deniuose įrengtų angų uždarymo priemones, turi būti nelaidūs dujoms. Kad būtų taikomos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų keleivinio laivo apsaugos nuo gaisro priemonėms 1–4 lentelės, šios laikymo patalpos pripažįstamos valdymo postais.
\n15.1. turi būti numatyta papildomo gesinimo medžiagos kiekio naudojimas, jeigu nesuslėgto oro, sukaupto kiekvieno skyriaus oro rinktuvuose, tūris yra toks, kad jeigu kilus gaisrui šis oras būtų išleistas tame skyriuje, tai jis padarytų didelę įtaką stacionariajai gaisro gesinimo sistemai;
\n15.2. turi būti stacionariosios gaisro gesinimo įrangos, įskaitant jos priežiūros atlikimo tvarką aprašymas, valstybine ir anglų kalbomis;
\n15.3. ne rečiau kaip kartą per metus gesinimo medžiagos kiekį turi tikrinti Administracijos įgaliotasis ekspertas, įrangos tiekėjas arba pripažintoji organizacija;
\n15.4. apie laivo vyriausiojo mechaniko periodiškai atliekamą arba tos organizacijos, kuriai priklauso laivas, vadovybės organizuojamą tikrinimą laivo žurnale turi būti daromi įrašai, kuriuose nurodoma tokio tikrinimo apimtys ir laikas;
\n15.5. neprivaloma gaisro gesinimo įranga, montuojama, pavyzdžiui, sandėliuose, savo konstrukcija ir matmenimis turi atitikti šių Reikalavimų nuostatas, taikomas aptariamo tipo įrangai;
\n15.6. ant skyrių, kuriuose sumontuota CO2/halono įranga, durų rašomas įrašas „Šis skyrius saugomas CO2/halono įranga ir evakuojamas įsijungus avarinei įrangai“.
\n16.1. krovinių skyriuose tas CO2 kiekis, kurį juose galima išleisti, jeigu nenumatyta kitaip, turi būti toks, kad pasklidusios dujos užimtų ne mažiau kaip 30 proc. to didžiausio laivo krovinių skyriaus, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, bendro tūrio;
\n16.2. du arba keletas krovinių skyrių, sujungtų ventiliacijos vamzdžiais, laikomi vienu skyriumi. Laivuose, gabenančiuose transporto priemones, būtinasis CO2 kiekis prilyginamas 45 proc. didžiausio laivo krovinių skyriaus bendro tūrio;
\n16.3. mašinų skyriuose laikomo anglies dvideginio turi būti tiek, kad išleistos dujos užimtų ne mažesnį tūrį, atitinkantį didesnįjį iš šių tūrių:
\n16.3.1. 40 proc. to didžiausio mašinų skyriaus, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, bendro tūrio, išskyrus apkalos dalį, esančią virš to lygio, kuriame horizontalusis apkalos plotas sudaro 40 proc. arba mažiau aptariamojo skyriaus horizontaliojo ploto, išmatuoto viduryje tarp rezervuaro viršaus ir apkalos žemiausios dalies; arba;
\n16.3.2. 35 proc. to didžiausio mašinų skyriaus bendro tūrio, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, įskaitant apkalą; tais atvejais, kai du arba keletas mašinų skyrių ne visiškai atskirti, jie laikomi vienu skyriumi;
\n16.4. šiame punkte laikoma, kad išleistas iš rezervuaro anglies dvideginis užima 0,56 m3/kg tūrį;
\n16.5. stacionariuoju vamzdynu 85 proc. dujų į skyrių perduodama per 2 minutes;
\n16.6. anglies dvideginio išleidimo mechanizmas:
\n16.6.1. anglies dvideginiui išleisti į tą skyrių, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, ir pavojaus signalui įjungti turi būti numatytos dvi atskiros valdymo priemonės. Viena tokia priemone dujos išleidžiamos iš jų laikymo rezervuaro, o kita – atidaromas vamzdžio, kuriuo dujos teka į skyrių su anglies dvideginio sistema, vožtuvas;
\n16.6.2. abi valdymo priemonės turi būti įrengtos toje dėžėje, iš kurios įjungiamas dujų išleidimas ir kuri aiškiai priskirta atitinkamam skyriui. Kai valdymo priemonių dėžę reikia rakinti, jos raktas laikomas šalia dėžės įrengtoje stacionariojoje dėžutėje stikliniu sudaužomu dangteliu;
\n16.7. Skyriuose, kuriuose stovi CO2 rezervuarai, turi būti tinkamai įrengtos durys, ventiliacija ir ryšio priemonės. Klasifikacinė bendrovė užtikrina, jog laikomasi CO2 balionų, vamzdžių, detalių ir šios įrangos valdymo ir signalizacijos gaminimo, montavimo, ženklinimo, pildymo ir bandymo būtinų saugos priemonių.
\n17.1. atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas;
\n17.2. tuose skyriuose, kuriuose stovi CO2 rezervuarai, turi būti tinkamai įrengtos durys, ventiliacija ir ryšio priemonės. Turi būti užtikrinamos CO2 balionų, vamzdžių, detalių ir šios įrangos valdymo bei signalizacijos gaminimo, montavimo, ženklinimo, pildymo ir bandymo būtinos saugos priemonės.
\n18.1. kai, laikantis šių Reikalavimų 27–31 punktų nuostatų, kuriame nors mašinų skyriuje sumontuojama stacionarioji gesinimo lėto plėtimosi putomis sistema, ji per stacionariąsias išleidimo angas ne lėčiau kaip per penkias minutes turi paskleisti putų kiekį, kurio užtektų 150 mm sluoksniu užkloti didžiausią vientisą plotą, kuriame galėtų pasklisti skystasis kuras. Sistema turi būti pritaikyta švirkšti putas, galinčias gesinti degančią alyvą. Turi būti numatytos priemonės putoms veiksmingai perduoti stacionariąja vamzdžių sistema, valdymo vožtuvais arba čiaupais į atitinkamas išleidimo angas taip, kad putos stacionariaisiais purkštuvais patikimai būtų kreipiamos į to skyriaus, kuriame įrengta tokia sistema, pagrindinius ugnies židinius. Putų tūrio didėjimo santykis turi būti ne didesnis kaip 12: 1;
\n18.2. tokios sistemos valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, jomis neturėtų būti sunku naudotis, o tų jų grupavimo vietų, kurių neatkirstų skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilęs gaisras, skaičius pagal galimybes būtų kuo mažesnis.
\n20.1. kiekviena tokia stacionarioji gesinimo greito plėtimosi putomis sistema, kurią privaloma įrengti mašinų skyriuje, turi per stacionariąsias išleidimo angas staigiai iššvirkšti tokį putų kiekį, kad didžiausio gesintino ploto dengimo putomis greitis būtų mažiausiai 1 m per minutę. Laikomas toks putų skysčio kiekis, kad jo užtektų gauti tokį putų tūrį, kad didžiausio skyriaus, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, tūris būtų viršytas penkis kartus. Putų tūrio didėjimo santykis turi būti ne didesnis kaip 1000: 1;
\n20.2. turi būti įrengti putų pristatymo vamzdžiai bei oro įleidimo angos, putų generatoriui tiekiančios orą, o agregatų, gaminančių putas kiekis turi užtikrinti veiksmingą putų gaminimą ir skirstymą;
\n20.3. putų generatoriaus slėgio vamzdžiai turi būti išdėstomi taip, kad skyriuje, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, kilus gaisrui nebūtų daroma įtaka putas gaminančiai įrangai;
\n20.4. putų generatorius, jam energiją tiekiantys šaltiniai, putų gaminimo skystis ir sistemos valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, jomis neturėtų būti sunku naudotis, o jų grupavimo vietų, kurių neatkirstų skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilęs gaisras, skaičius pagal galimybes būtų kuo mažesnis;
\n20.5. neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 20.1–20.4 papunkčių nuostatas naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau stacionariosios mašinų skyrių gesinimo greito plėtimosi s putomis sistemos turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.
\n21.1. visose stacionariosiose slėginėse gesinimo purškiamu vandeniu sistemose, sumontuotose mašinų skyriuose, turi būti įtaisyti patvirtinto tipo purškiamieji antgaliai;
\n21.2. antgalių turi būti sumontuota tiek ir jie išdėstomi taip, kad tuose skyriuose, kuriuose įrengta ši gesinimo sistema, būtų užtikrintas veiksmingas vidutiškai mažiausiai 5 l/m2 per minutę vandens purškimas. Prireikus galima atsižvelgti, ar nereikėtų ypač pavojingose vietose nustatyti didesnio purškiamo vandens greičio. Antgaliai turi būti įrengti virš triumų, viršutinės tankų dalies ir tų kitų vietų, virš kurių gali pasklisti skystasis kuras, taip pat virš kitų galimų gaisro židinių mašinų skyriuose;
\n21.3. sistemą galima padalyti į tokias sekcijas, kurių skirstomieji vožtuvai būtų valdomi iš lengvai prieinamų vietų, įrengtų ne skyriuose su gaisro gesinimo sistema ir kurių lengvai neatkirstų gaisras, kilęs pirmiau minėtuose skyriuose;
\n21.4. sistemoje turi būti išlaikomas būtinas vandens slėgis, o siurblys, vandenį tiekiantis sistemai, turi įsijungti automatiškai tada, kai joje sumažėja slėgis;
\n21.5. siurblio našumo turi užtekti, kad siurblys vienu metu būtinu slėgiu galėtų tiekti vandenį visoms sistemos sekcijoms, įrengtomis bet kuriame skyriuje, kuriame sumontuota ši gaisro gesinimo sistema. Skyriuje arba skyriuose, kuriuose sumontuota vandens purškimo sistema, kilęs gaisras neturi sistemos išvesti iš rikiuotės;
\n21.6. turi būti laikomasi priemonių, kad vandens nešvarumai neužkimštų antgalių ir nerūdytų vamzdžiai, antgaliai, vožtuvai ir siurblys.
\n24.1. visi gesintuvai turi būti patvirtintų tipų ir projektų;
\n24.2. būtini nešiojamieji skysčių gesintuvai turi būti ne didesnės kaip 13,5 ir ne mažesnės kaip 9 litrų talpos. Reikalavimai kitiems gesintuvams – nešiojamieji bent tokie, kaip ir 13,5 litrų skysčių gesintuvai, o jų talpa gesinimo medžiagoms laikyti bent ne mažesnė kaip 9 litrų skysčių gesintuvų talpa;
\n24.3. be visų būtinų reikalaujamų tipų gesintuvų, laive dar laikoma 50 proc. atsarginių gesintuvų. Kitas tokio pat tipo gesintuvas – tai atsarginė gesintuvo talpa vietoj to gesintuvo, kurio negalima laive iš naujo lengvai parengti naudoti;
\n24.4. gyvenamosiose patalpose negalima laikyti nešiojamųjų CO2 gesintuvų. Kai šie gesintuvai būna numatyti radijo kabinose, skirstomuosiuose skyduose ir kitose panašiose vietose, tada kiekvieno skyriaus, kuriame laikomas vienas arba daugiau gesintuvų, tūris turi būti toks, kad garų, galinčių išsiskirti, koncentracija neviršytų 5 proc. skyriaus bendro tūrio. Laikoma, kad išleistas iš rezervuaro anglies dioksidas užima 0,56 m3/kg tūrį.
\n25.1. gesintuvai turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas;
\n25.2. gyvenamosiose patalpose anglies dvideginio gesintuvų laikyti negalima. Valdymo punktuose ir kituose skyriuose, kuriuose įrengti elektros ar elektroninė įranga arba prietaisai, būtini laivo saugai, laikomi tokie gesintuvai, kurių gesinimo priemonės nelaidžios elektrai arba nekenkia įrangai ir prietaisams;
\n25.3. parengti naudojimui gesintuvai turi būti laikomi aiškiai matomose vietose, į kurias bet kuriuo metu galima greitai ir lengvai patekti kilus gaisrui, ir laikomi taip, kad jų tinkamumui nepakenktų oro sąlygos, vibracija ar kiti išoriniai veiksniai. Gesintuvuose turi būti įrengiami įtaisai, parodantys, ar gesintuvas buvo naudojamas;
\n25.4. pirmiems 10 gesintuvų laive turi būti laikoma dar 100 proc. atsarginių gesintuvų talpų, o likusiems gesintuvams – 50 proc. tokių atsarginių gesintuvų talpų, kurios iš naujo gali būti laive užpildomos;
\n25.5. gesintuvams, kurie negali būti laive iš naujo užpildyti, laikymo vietoje saugomas papildomas kiekis tos pačios talpos, tipo, pajėgumo gesintuvų, kaip numatyta toliau esančioje 13 dalyje.
\n26.1. negalima naudoti gesintuvų, pripildytų tokios gesinimo medžiagos, kuri pati arba ją panaudojus numatomomis sąlygomis skleidžia tokį nuodingų medžiagų kiekį, kad kiltų pavojus žmonėms arba aplinkai;
\n26.2. gesintuvai turi būti tinkami gesinti gaisrus, galinčius kilti netoli gesintuvų laikymo vietos;
\n26.3. vienas iš nešiojamųjų gesintuvų, skirtų naudoti tam tikrame skyriuje, laikomas prie įėjimo į tą skyrių;
\n26.4. reikalavimai gesintuvų skaičiui gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose:
\n26.4.1. gesintuvas laikomas tokioje vietoje, kad iš bet kurios vietos iki jo reikėtų eiti ne daugiau kaip 10 metrų;
\n26.4.2. gesintuvas, kurį galima naudoti aukštos įtampos skyriuose, turi būti laikomas prie kiekvieno 20 kW arba didesnės galios pagrindinio ar pagalbinio skydo;
\n26.4.3. laivo virtuvėse gesintuvai turi būti išdėstyti taip, kad iš bet kurios vietos iki jų reikėtų eiti ne daugiau kaip 10 metrų;
\n26.4.4. gesintuvas turi būti laikomas prie dažų sandėlių ir prie tų sandėlių, kuriuose saugomi lengvai įsiliepsnojantys produktai;
\n26.4.5. bent po vieną gesintuvą laikoma navigaciniame tiltelyje ir kiekviename valdymo poste;
\n26.5. naudojimosi nešiojamaisiais gesintuvais, skirtais gyvenamosioms ir tarnybinėms patalpoms, būdai pagal galimybes turi būti vienodi;
\n26.6. nešiojamieji gesintuvai turi būti periodiškai tikrinami, išbandomas jų veikimas ir slėgis.
\n27.1. šių Reikalavimų 13–17 punktų nuostatas atitinkanti dujų sistema arba lygiavertė gesinimo vandeniu sistema, įrengta vietoje halonų sistemos ir atitinkanti 1994 m. gruodžio 30 d. TJO saugios laivybos komiteto aplinkraščio Nr. 668 nuostatas bei 1996 m. birželio mėn. TJO saugios laivybos komiteto aplinkraščio Nr. 728 nuostatas, atsižvelgiant į laivo pastatymo datą;
\n27.2. greito plėtimosi putų sistema, atitinkanti šių Reikalavimų 20 punkto nuostatas, atsižvelgiant į laivo pastatymo datą;
\n27.3. slėginė vandens purškimo sistema, atitinkanti šių Reikalavimų 21–23 punktų nuostatas, atsižvelgiant į laivo pastatymo datą;
\n27.4. bent vienas oro ir putų įrangos rinkinys, sudarytas iš įleidžiamojo oro ir putų antgalio, tinkančio gaisrine žarna jungti su gaisriniu vamzdynu, nešiojamosios cisternos su bent 20 litrų putų skysčio ir vienos atsarginės cisternos. Antgalis, turi būti pritaikytas bent 1,5 m3 per minutę greičiu gaminti putas, tinkamas degančiai alyvai gesinti;
\n27.5. kiekviename tokiame skyriuje turi būti mažiausiai 45 litrų talpos patvirtinto tipo gesinimo putomis gesintuvai arba jiems lygiaverčiai įtaisai, kurių turi būti tiek, kad putas arba jų pakaitalus būtų galima kreipti į bet kurią degalų ar alyvos slėginės sistemos dalį, krumplinę pavarą arba kitokį gaisro šaltinį. Be to, turi būti numatytas pakankamas skaičius nešiojamųjų putų gesintuvų arba jiems lygiaverčių įtaisų, kurie išdėstomi taip, kad iš bet kurios skyriaus vietos iki gesintuvo nereikėtų eiti daugiau kaip 10 metrų ir, kad kiekviename tokiame skyriuje būtų bent po du putų gesintuvus.
\n28.1. turi būti numatyta viena iš šių Reikalavimų 27.1 papunktyje nurodytų stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų ir, be to, kiekviename tokiame skyriuje, kuriame stovi vidaus degimo varikliai, skystojo kuro nusodinimo tankai arba skystojo kuro agregatai, mažiausiai 45 litrų talpos putų arba mažiausiai 16 kg anglies dvideginio gesintuvas, ir 28.2. kiekvienam 736 kW varikliui arba jo daliai turi būti numatytas nešiojamasis gesintuvas, tinkamas degančiai alyvai ir skystam kurui gesinti; tokiame skyriuje būtini ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip šeši gesintuvai;
\n28.3. vietoje šešių nešiojamųjų gesintuvų, būtinų pagal šio punkto nuostatas, galima naudoti stacionariąją gesinimo lėto plėtimosi putomis sistemą.
\n31.1. A kategorijos mašinų skyrius, viršijančius 500 m3 talpą, be stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, turi saugoti patvirtinto tipo stacionarioji gesinimo vandeniu ar lygiavertė vietinio taikymo gesinimo sistema, įrengta vadovaujantis TJO parengtomis gairėmis, išdėstytomis TJO saugios laivybos komiteto aplinkraštyje Nr. 913 „Stacionariųjų vietinio taikymo gesinimo vandeniu sistemų, skirtų naudoti A kategorijos mašinų skyriuose, tvirtinimo gairės“;
\n31.2. jeigu mašinų skyriai neperiodiškai prižiūrimi, gaisro gesinimo sistemos turi būti paleidžiamos tiek automatiniu, tiek rankiniu būdu. Jeigu mašinų skyriuose nuolat dirba žmonės, gaisro gesinimo sistema gali būti paleidžiama tik rankiniu būdu;
\n31.3. stacionariosios vietinio taikymo gaisro gesinimo sistemos turi galėti apsaugoti šias laivo vietas neišjungiant variklio, neevakuojant laivo personalo ar neizoliuojant skyrių:
\n31.3.1. vidaus degimo mechanizmų, naudojamų laivo eiklumui ir galios generavimui, dalis, neatsparias ugniai;
\n31.3.2. katilų priekius;
\n31.3.3. šiukšlių deginimo krosnių dalis, neatsparias ugniai;
\n31.3.4. pašildyto skysto kuro ar karštos alyvos valytuvus;
\n31.4. apie vietinio taikymo sistemos aktyvavimą turi būti pranešama vaizdiniu ir aiškiu garsiniu signalais saugomame skyriuje ir tuose punktuose, kuriuose nuolat dirba žmonės. Signalas turi pranešti, kad aktyvuota atitinkama sistema. Šiame punkte numatyti sistemos signalizacijos reikalavimai papildo, o ne pakeičia gaisro aptikimo ir gaisro signalizacijos sistemas, būtinas pagal kitas šių Reikalavimų nuostatas.
\n33.1. apšvietimo liukų, durų, ventiliacijos angų, ventiliacijos vamzdžių angų, užtikrinančių ištraukiamąją ventiliaciją, ir mašinų skyrių kitų angų skaičius turi būti sumažintas tiek, kad laivas būtų vėdinamas ir kad jis veiktų tinkamai ir saugiai;
\n33.2. turi būti įrengti plieniniai apšvietimo liukai be stiklo. Turi būti numatytos atitinkamos priemonės, kad iš to skyriaus, kuriame turi būti sumontuota gaisro gesinimo sistema, kilus gaisrui, būtų šalinami dūmai.
\n35.1. neturi būti įrengta langų mašinų skyriaus pertvarose. Mašinų skyriuose esančiose valdymo patalpose stiklą leidžiama naudoti;
\n35.2. turi būti numatytos šios valdymo priemonės:
\n35.2.1. apšvietimo liukams atidaryti ir uždaryti, ventiliacijos vamzdžio angoms, kurios paprastai naudojamos ištraukiamajai ventiliacijai, uždaryti ir ventiliacijos sklendėms uždaryti;
\n35.2.2. dūmams išleisti;
\n35.2.3. durims su mechanine pavara uždaryti arba kitų nei vandeniui nelaidžių su mechanine pavara durų atidarymo mechanizmams įjungti;
\n35.2.4. ventiliatoriams išjungti; ir 35.2.5. pučiamiesiems ir ištraukiamiesiems ventiliatoriams, skystojo kuro pumpavimo siurbliams, skystojo kuro agregatų siurbliams ir kitiems panašiems kuro siurbliams išjungti. Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kitiems panašiems kuro siurbliams (tepalinės alyvos tiekimo siurbliai, šiluminės alyvos skirstymo siurbliai ir alyvos separatoriai):
\n35.3. šių Reikalavimų 28 ir 41.11 punktuose nurodytos būtinos valdymo priemonės išdėstomos taip, kad jų neatkirstų skyriuje, kurio reikmėms jos naudojamos, kilęs gaisras. Šios ir bet kurios kitos būtinos gaisro gesinimo sistemos valdymo priemonės turi būti išdėstytos viename valdymo poste arba grupuojamos taip, kad jų išdėstymo vietų skaičius pagal galimybes būtų kuo mažesnis. Iš viršutinio denio į šiuos valdymo postus turi būti įrengtas saugus įėjimas;
\n35.4. kai įėjimas į kurį nors A kategorijos mašinų skyrių iš gretimo veleno tunelio įrengiamas žemame lygyje, veleno tunelyje, prie vandeniui nelaidžių durų, turi būti numatytos iš abiejų pusių atidaromos plonos plieninės, ugniai atsparios durys.
\n36.1. kiekvienas būtinas automatinis purkštuvas, gaisro aptikimo ir gaisrinės signalizacijos sistema turi nedelsdami suveikti, net įgulos nariams nesiėmus jokių veiksmų jiems įjungti. Į jos vamzdžius visą laiką turi būti prileista vandens, tačiau trumpose tokių vamzdžių atkarpose vandens gali ir nebūti, jeigu tai yra būtina atsargumo priemonė. Visos sistemos dalys, kurias eksploatuojant gali veikti tokia temperatūra, kad ši jų dalis galėtų užšalti, turi būti tinkamai apsaugomos nuo užšalimo. Sistemoje išlaikomas būtinas vandens slėgis ir turi būti numatyta nuostata, kad jai nuolatos būtų tiekiamas vanduo;
\n36.2. visose purkštuvų dalyse turi būti įrengtos tokios priemonės, kad viename arba keliuose rodmenų prietaisuose automatiškai būtų duodamas vizualus ir garsinis pavojaus signalas kiekvieną kartą, kai įsijungia purkštuvas. Šie rodmenų prietaisai, centralizuotai sumontuoti navigaciniame tiltelyje, turi rodyti, kurioje dalyje ir kur įrengta gaisro gesinimo sistema, kur kilo gaisras ir, be to, vizualūs ir garsiniai pavojaus signalai iš rodmenų prietaisų perduodami į kitą postą, o ne į navigacinį tiltelį, siekiant užtikrinti, kad gaisro signalą nedelsdami priimtų įgulos nariai. Turi būti numatyta, kad pavojaus signalizacijos sistema duotų signalą, jeigu kuri nors jos dalis sugestų;
\n36.3. purkštuvai turi būti jungiami atskiromis grupėmis, kiekviena iš kurių sudaryta ne daugiau kaip iš 200 purkštuvų. Viena purkštuvų grupė turi būti skirta ne daugiau kaip dviem deniams ir išdėstoma tik vienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje, jeigu neįrodoma, kad purkštuvų grupę skyrus daugiau kaip dviem deniams arba išdėsčius keliose pagrindinėse vertikaliosiose zonose, laivo priešgaisrinė sauga nesumažės;
\n36.4. kiekviena purkštuvų grupė turi būti izoliuota uždarymo vožtuvu. Šis vožtuvas visose grupėse turi būti lengvai prieinamas, o jo vieta aiškiai paženklinama. Turi būti numatytos priemonės, kad uždarymo vožtuvo negalėtų junginėti tam leidimo neturintis asmuo;
\n36.5. kiekvienos purkštuvų grupės uždarymo vožtuve ir pagrindiniame poste turi būti įrengtas daviklis, rodantis sistemos slėgį;
\n36.6. purkštuvai turi būti atsparūs korozijai, kurią sukelia jūrinės oro sąlygos. Gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose purkštuvai turi įsijungti tada, kai temperatūra jose padidėja iki 68° – 79°C, išskyrus tas patalpas, pavyzdžiui, džiovyklas, kuriose galima tikėtis didelės aplinkos oro temperatūros, o purkštuvų įsijungimo temperatūrą palyginti su didžiausia denio dugno temperatūra galima didinti ne daugiau kaip 30°C;
\n36.7. kiekviename rodmenų įtaise turi būti pateiktas sąrašas arba planas, rodantis tuos skyrius, su kuriais rodmenų įtaisas sujungtas, ir zonos padėtį pagal kiekvieną purkštuvų grupę. Turi būti pateikiami atitinkami bandymo ir priežiūros nurodymai. Turi būti iškabintos bandymo ir priežiūros atitinkamos instrukcijos;
\n36.8. purkštuvai turi būti įrengti viršutinėje dalyje ir išdėstomi tokia tvarka, kad vandens purškimas virš to nominalaus ploto, virš kurio išdėstyti purkštuvai, būtų užtikrintas vidutiniškai ne mažesniu kaip 5 l/m2 per minutę greičiu;
\n36.9. purkštuvai pagal galimybes turi būti išdėstomi kuo atokiau nuo sijų ar kitų konstrukcijos detalių, galinčių kliudyti vandeniui tikšti, taip, kad skyriaus degiosios medžiagos būtų pakankamai apipurškiamos;
\n36.10. turi būti įrengtas slėginis tankas, kurio tūris mažiausiai du kartus didesnis už šiame papunktyje nurodytą vandens kiekį. Jame nuolatos turi būti laikomas gėlo vandens kiekis, ne mažesnis už tą, kokį per minutę patiektų šių Reikalavimų 36.13 punkte nurodytas siurblys, bei turi būti numatytos priemonės tanke išlaikyti tokį slėgį, kad tada, kai naudojamas jame nuolatos laikomas vanduo, būtų užtikrinta, jog slėgis nesumažės labiau už slėgį, apskaičiuojamą purkštuvo darbinį slėgį sudedant su vandens, išmatuoto nuo tanko dugno iki didžiausiame aukštyje sumontuoto sistemos purkštuvo, slėgiu. Turi būti numatytos atitinkamos priemonės papildyti cisternos suslėgto oro ir gėlo vandens atsargas. Turi būti įmontuotas stiklinis daviklis, rodantis vandens lygį tanke;
\n36.11. turi būti numatytos priemonės, kad į tanką nepatektų jūros vanduo. Slėginiame tanke turi būti įmontuotas apsauginis vožtuvas ir slėgio daviklis. Prie kiekvienos daviklio jungės turi būti įrengti uždarymo vožtuvai arba čiaupai;
\n36.12. turi būti numatytas atskiras siurblys su galios pavara, skirtas vien nuolatiniam automatiniam vandens išleidimui purkštuvu. Siurblys įsijungia automatiškai, kai sistemoje sumažėja slėgis, tačiau iki tol, kol nuolatinis vandens kiekis slėginiame tanke nėra visiškai išsibaigęs;
\n36.13. siurblys ir vamzdynas turi išlaikyti aukščiausiai įrengtam purkštuvui būtiną slėgį, siekiant užtikrinti nuolatinį vandens, kurio šių Reikalavimų 36.8–36.9 punktų nurodytu purškimo greičiu užtektų tuo pat metu gesinti ne mažesniam kaip 280 m2 plotui, tiekimą. Trumpesniems kaip 40 metrų ilgio naujiems C ir D klasės laivams, kuriuose bendras saugomas plotas yra mažesnis kaip 280 m2, Administracija gali numatyti kitą atitinkamą plotą, kurį turėtų gesinti siurbliai ir kitos vandens tiekimo dalys;
\n36.14. siurblio slėginėje pusėje turi būti įmontuotas bandomasis vožtuvas su išleidimo vamzdžio trumpuoju atviru galu. Vožtuvo ir vamzdžio veiksmingasis plotas turi būti toks, kad, išlaikydamas reikalingą slėgį sistemoje, siurblys galėtų tiekti būtiną vandens kiekį;
\n36.15. siurblio kingstonas, kur įmanoma, siurblio stovėjimo skyriuje turi būti įrengtas taip, kad laivo plaukiojimo metu jūros vandens tiekimą reikėtų išjungti tik tikrinant ir taisant siurblį;
\n36.16. purškiamosios gaisro gesinimo sistemos siurblys ir jos tankas nuo mašinų skyriaus turi būti statomi pakankamu atstumu ir jų negalima statyti jokiame skyriuje, kuriame būtina įrengti pirmiau minėtą gesinimo sistemą;
\n36.17. užbortinio vandens siurbliui, automatinei pavojaus ir aptikimo sistemai energija turi būti tiekiama ne mažiau kaip iš dviejų šaltinių. Kai siurbliui energija turi būti tiekiama iš elektros energijos šaltinių, siurblys jungiamas su pagrindiniu generatoriumi arba su elektros energijos avariniu šaltiniu. Viena grandinė, elektros energiją tiekianti siurbliui, jungiama su pagrindiniu skirstomuoju skydu, o kita – atskirais laidais, skirtais tik šiam tikslui – su avariniu skirstomuoju skydu. Šie laidai netiesiami koridoriuose, mašinų ir kituose uždaruosiuose dėl galimo gaisro pavojinguose skyriuose, išskyrus tais atvejais, kai laidus būtina jungti su atitinkamais skirstymo skydais, šie laidai jungiami su automatiniais perjungiamaisiais kirtikliais, įrengtais prie purškiamosios gaisro gesinimo sistemos siurblio.
\nIš pagrindinio skirstomojo skydo elektros energija perjungiamuoju kirtikliu turi būti tiekiama tol, kol jos tiekimas iš šio šaltinio nenutrūksta, o minėtas kirtiklis turi būti suprojektuotas taip, kad elektros energijos tiekimui nutrūkus, jis automatiškai persijungtų ir energija juo būtų turi būti tiekiama iš avarinio skirstomojo skydo. Pagrindinio ir avarinio skirstomųjų skydų jungikliai aiškiai pažymimi ir paprastai laikomi išjungti. Pirmiau minėti laidai nejungiami su jokiu kitu jungikliu. Pavojaus signalizacijos ir aptikimo sistemoms elektros energija, be kitų šaltinių, turi būti tiekiama ir iš avarinio energijos šaltinio. Kai vidaus degimo variklis yra vienas iš siurbliui energiją tiekiančių šaltinių, jis turi ne tik atitikti šių Reikalavimų 36.16 punkto nuostatas, bet ir būti statomas tokioje vietoje, kad bet kuriame skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilus gaisrui, nebūtų daroma įtaka tai įrangai, kuri tiekia šiam varikliui orą;
\n36.18. purkštuvų sistema su laivo gaisriniu vamzdynu turi būti jungiama blokuojamuoju spaudimo vožtuvu, kuris jungimo vietoje užtikrina, kad skystis iš purkštuvų sistemos netekėtų atgal į gaisrinį vamzdyną;
\n36.19. turi būti numatytas bandomasis vožtuvas, kad išleidžiant tą vandens kiekį, kurį išpurškia veikiantis purkštuvas, būtų galima išbandyti visų purkštuvų grupių automatinę signalizaciją.
\n36.20. turi būti numatytos priemonės išbandyti, ar siurblys automatiškai įsijungia, kai sistemoje sumažėja slėgis;
\n36.21. vienoje iš tų vietų, kuriose įrengti šių Reikalavimų 36.2 punkto nurodyti rodmenų įtaisai, turi būti numatyti jungikliai kiekvienos purkštuvų grupės signalizatoriams ir indikatoriams išbandyti;
\n36.22. kiekvienoje grupėje turi būti numatytos bent šešios atsarginės purkštuvų galvutės.
\n37.1. automatinis purkštuvas, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistema turi būti patvirtintų tipų, atitinkančių Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas;
\n37.2. trumpesniems kaip 40 metrų ilgio naujiems C ir D klasės laivams, kuriuose bendras saugomas plotas yra mažesnis kaip 280 m2, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali numatyti kitą atitinkamą plotą, kurį turėtų gesinti siurbliai ir kitos vandens tiekimo dalys.
\n38.1. visos būtinos stacionariosios gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos su jų rankinio įjungimo taškais turi būti pasirengusios bet kada pradėti veikti;
\n38.2. jeigu reikia, sistemai energiją tiekiantys šaltiniai ir jos veikimui būtinos elektros grandinės turi būti kontroliuojami, ar nenustota tiekti energiją ir ar jos nesugedo. Sugedus energijos šaltiniams arba minėtoms elektros grandinėms, valdymo pulte turi būti duodamas vaizdinis ir garsinis gedimo signalas, kuris skiriasi nuo signalo, duodamo kilus gaisrui;
\n38.3. elektros įrangai, naudojamai gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos veikimui užtikrinti, elektros energija turi būti tiekiama iš ne mažiau kaip dviejų šaltinių, o vienas iš jų – avarinis energijos šaltinis. Elektros energija turi būti tiekiama atskirais laidais, skirtais tik šiam tikslui. Jie turi būti jungiami automatiniu perjungiamuoju kirtikliu, įrengtu greta gaisro aptikimo sistemos valdymo pulto arba šiame pulte;
\n38.4. indikatoriai ir sistemos rankinio įjungimo taškai turi būti jungiami į grupes. Įsijungus kuriam nors indikatoriui arba rankinio įjungimo taškui, valdymo pulte ir rodmenų įtaisuose turi būti duodami vaizdinis ir garsinis gaisro signalai. Jeigu per dvi minutes į šiuos signalus nebuvo atkreiptas dėmesys, garsinis signalas turi būti automatiškai duodamas įgulos bei tarnybinėse patalpose, valdymo postuose ir mašinų skyriuose. Ši signalą duodanti sistema neturi būti sudedamoji gaisro aptikimo sistemos dalis;
\n38.5. valdymo pultas turi būti įrengtas navigaciniame tiltelyje arba pagrindiniame priešgaisrinės saugos poste;
\n38.6. rodmenų įtaisai turi rodyti bent sekciją, kurioje įsijungia indikatorius arba rankinio įjungimo taškas. Bent vienas įtaisas turi būti įrengtas atsakingiesiems įgulos nariams bet kada lengvai prieinamoje vietoje, kai laivas plaukia jūra arba stovi uoste, išskyrus tuomet, kai laivas neeksploatuojamas. Jeigu valdymo pultas yra pagrindiniame priešgaisrinės saugos poste, vienas rodmenų įtaisas statomas navigaciniame tiltelyje;
\n38.7. tokiuose rodmenų įtaisuose arba šalia jų turi būti pateikta aiški informacija apie tuos skyrius, iš kurių rodmenų įtaisas gauna signalus, taip pat apie sekcijų išsidėstymą;
\n38.8. kai gaisro aptikimo sistemoje nenumatytos nuotolinės priemonės kiekvienam indikatoriui atskirai identifikuoti, gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose ir valdymo postuose neleidžiama įrengti sekcijų per du denius, išskyrus trapo šachtą apimančią sekciją. Kad nebūtų gaištama identifikuojant ugnies šaltinį, kiekvienai sekcijai skiriamų uždarųjų skyrių skaičius ribojamas, laikantis klasifikacinės bendrovės nurodymų. Į vieną sekciją jokiu būdu neleidžiama jungti daugiau kaip 50 uždarųjų skyrių. Kai aptikimo sistemoje sumontuoti nuotoliniu būdu ir atskirai identifikuojami gaisro indikatoriai, sekcijos gali apimti kelis denius ir būti pritaikytos saugoti bet kokį uždarųjų skyrių skaičių;
\n38.9. jeigu neįrengta gaisro aptikimo sistema, galinti nuotoliniu būdu ir atskirai identifikuoti kiekvieną indikatorių, indikatorių sekcija nejungiama nei su laivo abiejų bortų, nei su daugiau kaip vieno denio skyriais, taip pat ji neišdėstoma daugiau kaip vienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje, išskyrus atvejus, kai klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, leidžia tokią indikatorių sekciją naudoti abiem laivo bortams ir daugiau kaip vienam deniui. Tuose laivuose, kuriuose sumontuoti atskirai identifikuojami gaisro indikatoriai, su sekcija galima jungti abiejų laivo bortų ir kelių denių skyrius, tačiau jos neleidžiama išdėstyti daugiau kaip vienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje;
\n38.10. prie tos gaisro indikatorių sekcijos, į kurią įtrauktas valdymo postas, tarnybinės arba gyvenamosios patalpos, neturi būti jungiamas mašinų skyrius;