{"html": "<div class=\"lf-doc\"><div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>31996 R 1610: 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 198, 1996 8 8, p. 30) su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų − Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>19a straipsnis papildomas taip: „k) bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Bulgarijoje gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška išduoti liudijimą paduodama per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">l)</span>bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Rumunijoje gali būti išduotas liudijimas. Tais atvejais, kai 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis yra pasibaigęs, galimybe kreiptis dėl liudijimo galima pasinaudoti per šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip įstojimo dieną.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Šis reglamentas taikomas papildomos apsaugos liudijimams, išduotiems pagal Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos nacionalinės teisės aktus iki atitinkamos jų įstojimo dienos.“.</div>\n<p class=\"lf-p\">III. BENDRIJOS DIZAINAS 32002 R 0006: 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002 1 5, p. 1) su pakeitimais, padarytais:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų − Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).</div>\n<p class=\"lf-p\">110a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nuo Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – naujoji (-sios) valstybė (-ės) narė (-ės)) įstojimo dienos Bendrijos dizaino, saugomo arba dėl kurio paraiška buvo paduota pagal šį reglamentą iki atitinkamos įstojimo dienos, galiojimas išplečiamas tų valstybių narių teritorijos atžvilgiu, siekiant užtikrinti vienodą galiojimą visoje Bendrijoje.“.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>ŽEMĖS ŪKIS 1. 31989 R 1576: 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1576/89, nustatantis bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (OL L 160, 1989 6 12, p. 1), su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31992 R 3280: 1992 m. lapkričio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3280/92 (OL L 327, 1992 11 13, p. 3),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31994 R 3378: 1994 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3378/94 (OL L 366, 1994 12 31, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų − Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>1 straipsnio 4 dalies i punktas papildomas taip: „5) Aprašymas „Pălincă“ gali pakeisti pavadinimą „vaisių spirtas“ tik tais atvejais, kai spiritinis gėrimas yra pagamintas Rumunijoje.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>II priedas papildomas šiomis geografinėmis nuorodomis:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>4 punkte: „Vinars Târnave“, „Vinars Vaslui“, „Vinars Murfatlar“, „Vinars Vrancea“, „Vinars Segarcea“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>6 punkte: „Сунгурларска гроздова ракия / Гроздова ракия от Сунгурларе / Sungurlarska grozdova rakiya / Grozdova rakiya iš Sungurlare“, „Сливенска перла (Сливенска гроздова ракия / Гроздова ракия от Сливен) / Slivenska perla (Slivenska grozdova rakiya / Grozdova rakiya iš Sliven)“, „Стралджанска мускатова ракия / Мускатова ракия от Стралджа / Straldjanska muscatova rakiya / Muscatova rakiya iš Straldja“, „Поморийска гроздова ракия / Гроздова ракия от Поморие / Pomoriyska grozdova rakiya / Grozdova rakiya iš Pomorie“, „Русенска бисерна гроздова ракия / Бисерна гроздова ракия от Русе / Rusenska biserna grozdova rakiya / Biserna grozdova rakiya iš Ruse“, „Бургаска мускатова ракия / Мускатова ракия от Бургас / Bourgaska muscatova rakiya / Muscatova rakiya iš Bourgas“, „Добруджанска мускатова ракия / Мускатова ракия от Добруджа / Dobrudjanska muscatova rakiya / Muscatova rakiya iš Dobrudja“, „Сухиндолска гроздова ракия / Гроздова ракия от Сухиндол / Suhindolska grozdova rakiya / Grozdova rakiya iš Suhindol“, „Карловска гроздова ракия / Гроздова pакия от Карлово / Karlovska grozdova rakiya / Grozdova rakiya iš Karlovo“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>7 punkte: „Троянска сливова ракия / Сливова ракия от Троян / Troyanska slivova rakiya / Slivova rakiya iš Troyan“, „Силистренска кайсиева ракия / Кайсиева ракия от Силистра / Silistrenska kaysieva rakiya / Kaysieva rakiya iš Silistra“, „Тервелска кайсиева ракия / Кайсиева ракия от Тервел / Tervelska kaysieva rakiya / Kaysieva rakiya iš Tervel“, „Ловешка сливова ракия / Сливова ракия от Ловеч / Loveshka slivova rakiya / Slivova rakiya iš Lovech“, „Ţuică Zetea de Medieşu Aurit“, „Ţuică de Valea Milcovului“, „Ţuică de Buzău“, „Ţuică de Argeş“, „Ţuică de Zalău“, „Ţuică ardelenească de Bistriţa“, „Horincă de Maramureş“, „Horincă de Cămârzan“, „Horincă de Seini“, „Horincă de Chioar“, „Horincă de Lăpuş“, „Turţ de Oaş“, „Turţ de Maramureş“.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>31991 R 1601: 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91, nustatantis bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1), su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31992 R 3279: 1992 m. lapkričio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3279/92 (OL L 327, 1992 11 13, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų − Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31994 R 3378: 1994 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3378/94 (OL L 366, 1994 12 31, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31996 R 2061: 1996 m. spalio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2061/96 (OL L 277, 1996 10 30, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).</div>\n<p class=\"lf-p\">2 straipsnio 3 dalyje po h punkto įterpiamas šis punktas: „i) Pelin: aromatintas vyno gėrimas, pagamintas iš baltojo ar raudonojo vyno, koncentruotos vynuogių misos, vynuogių sulčių (arba cukrinių runkelių cukraus) ir specifinės žolių tinktūros, kurio alkoholio koncentracija yra ne mažesnė nei 8,5 tūrio proc., cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, sudaro 45–50 g/l, o bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgštimi – ne mažesnis kaip 3 g/l.“ ir i punktas pervadinamas j punktu.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>31992 R 2075: 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo (OL L 215, 1992 7 30, p. 70) su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų − Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31994 R 3290: 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3290/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 105),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31995 R 0711: 1995 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 711/95 (OL L 73, 1995 4 1, p. 13),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31996 R 0415: 1996 m. kovo 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 415/96 (OL L 59, 1996 3 8, p. 3),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31996 R 2444: 1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2444/96 (OL L 333, 1996 12 21, p. 4),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31997 R 2595: 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2595/97 (OL L 351, 1997 12 23, p. 11),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31998 R 1636: 1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1636/98 (OL L 210, 1998 7 28, p. 23),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 0660: 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 660/1999 (OL L 83, 1999 3 27, p. 10),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32000 R 1336: 2000 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1336/2000 (OL L 154, 2000 6 27, p. 2),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32002 R 0546: 2002 m. kovo 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2002 (OL L 84, 2002 3 28, p. 4),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32003 R 0806: 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32003 R 2319: 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2319/2003 (OL L 345, 2003 12 31, p. 17),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>Priedo punktas „V. Vytintas saulėje“ papildomas taip: „Molovata Ghimpaţi Bărăgan“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>Priedo punktas „VI. Basmos“ papildomas taip: „Djebel Nevrokop Dupnitsa Melnik Ustina Harmanli Krumovgrad Iztochen Balkan Topolovgrad Svilengrad Srednogorska yaka“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>Priedo punktas „VIII. Kaba Koulak (klasikinis)“ papildomas taip: „Severna Bulgaria Tekne“.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>31996 R 2201: 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (OL L 297, 1996 11 21, p. 29) su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31997 R 2199: 1997 m. spalio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2199/97 (OL L 303, 1997 11 6, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31999 R 2701: 1999 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2701/1999 (OL L 327, 1999 12 21, p. 5),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32000 R 2699: 2000 m. gruodžio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2699/2000 (OL L 311, 2000 12 12, p. 9),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32001 R 1239: 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1239/2001 (OL L 171, 2001 6 26, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32002 R 0453: 2002 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 453/2002 (OL L 72, 2002 3 14, p. 9),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 R 0386: 2004 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 386/2004 (OL L 64, 2004 3 2, p. 25).</div>\n<p class=\"lf-p\">III priedas pakeičiamas taip: „III PRIEDAS 5 straipsnyje nurodytos perdirbimo garantuojamosios ribos Šviežio produkto grynasis svoris (tonos) Pomidorai Persikai Kriaušės Bendrijos garantuojamosios ribos 8 860 061 560 428 105 659 Nacionalinės garantuojamosios ribos Bulgarija 156 343 17 843 n.</p>\n<p class=\"lf-p\">Čekija 12 000 1 287 11 Graikija 1 211 241 300 000 5 155 Ispanija 1 238 606 180 794 35 199 Prancūzija 401 608 15 685 17 703 Italija 4 350 000 42 309 45 708 Kipras 7 944 6 n.</p>\n<p class=\"lf-p\">Latvija n. n. n.</p>\n<p class=\"lf-p\">Vengrija 130 790 1 616 1 031 Malta 27 000 n. n.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nyderlandai n. n.</p>\n<p class=\"lf-p\">243 Austrija n. n.</p>\n<p class=\"lf-p\">9 Lenkija 194 639 n. n.</p>\n<p class=\"lf-p\">Portugalija 1 050 000 218 600 Rumunija 50 390 523 n.</p>\n<p class=\"lf-p\">Slovakija 29 500 147 n. n. = neaktualu “.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>31998 R 2848: 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2848/98, nustatantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 taikymo taisykles dėl priemokų schemos, auginimo kvotų ir konkrečios pagalbos, suteikiamos augintojų grupėms žaliavinio tabako sektoriuje (OL L 358, 1998 12 31, p. 17), su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 0510: 1999 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/1999 (OL L 60, 1999 3 9, p. 54),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 0731: 1999 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 731/1999 (OL L 93, 1999 4 8, p. 20),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 1373: 1999 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1373/1999 (OL L 162, 1999 6 26, p. 47),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 2162: 1999 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2162/1999 (OL L 265, 1999 10 13, p. 13),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 2637: 1999 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2637/1999 (OL L 323, 1999 12 15, p. 8),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32000 R 0531: 2000 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 531/2000 (OL L 64, 2000 3 11, p. 13),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32000 R 0909: 2000 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 909/2000 (OL L 105, 2000 5 3, p. 18),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32000 R 1249: 2000 m. birželio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1249/2000 (OL L 142, 2000 6 16, p. 3),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32001 R 0385: 2001 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 385/2001 (OL L 57, 2001 2 27, p. 18),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32001 R 1441: 2001 m. liepos 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1441/2001 (OL L 193, 2001 7 17, p. 5),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32002 R 0486: 2002 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 486/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p. 9),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32002 R 1005: 2002 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1005/2002 (OL L 153, 2002 6 13, p. 3),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32002 R 1501: 2002 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1501/2002 (OL L 227, 2002 8 23, p. 16),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32002 R 1983: 2002 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1983/2002 (OL L 306, 2002 11 8, p. 8),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32004 R 1809: 2004 m. spalio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1809/2004 (OL L 318, 2004 10 19, p. 18).</div>\n<p class=\"lf-p\">I priedas pakeičiamas taip: „I PRIEDAS GARANTUOJAMŲJŲ RIBŲ PROCENTINĖS DALYS VALSTYBĖMS NARĖMS IR KONKRETIEMS REGIONAMS, NAUDOJAMOS AUGINTOJŲ GRUPĖMS PRIPAŽINTI Valstybė narė, kurios konkrečiame regione įsteigta augintojų grupė Procentinė dalis Vokietija, Ispanija (išskyrus Kastiliją-Leoną, Navarą ir Campezo sritį Baskijoje), Prancūzija (išskyrus Nord‑Pa de Kalė ir Pikardiją), Italija, Portugalija (išskyrus Azorų salų autonominį regioną), Belgija, Austrija, Rumunija 2 % Graikija (išskyrus Epyrą), Azorų salų autonominis regionas (Portugalija), Nord‑Pa de Kalė ir Pikardija (Prancūzija), Bulgarija (išskyrus Banite, Zlatograd, Madan ir Dospat savivaldybes Djebel srityje ir Veliki Preslav, Varbitsa, Shumen, Smiadovо, Varna, Dalgopol, General Tоshevо, Dobrich, Kavarna, Krushari, Shabla ir Antonovo savivaldybes Šiaurės Bulgarijos srityje) 1 % Kastilija-Leonas (Ispanija), Navara (Ispanija), Campezo sritis Baskijoje (Ispanija), Epyras (Graikija) Banite, Zlatograd, Madan ir Dospat savivaldybės Djebel srityje ir Veliki Preslav, Varbitsa, Shumen, Smiadovо, Varna, Dalgopol, General Tоshevо, Dobrich, Kavarna, Krushari, Shabla ir Antonovo savivaldybės Šiaurės Bulgarijos srityje (Bulgarija) 0,3 % “.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6.</span>31999 R 1493: 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999 7 14, p. 1) su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32000 R 1622: 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1622/2000 (OL L 194, 2000 7 31, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32000 R 2826: 2000 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2826/2000 (OL L 328, 2000 12 23, p. 2),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32001 R 2585: 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2585/2001 (OL L 345, 2001 12 29, p. 10),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32003 R 0806: 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32003 R 1795: 2003 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1795/2003 (OL L 262, 2003 10 14, p. 13).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>6 straipsnis papildomas taip: „5. Bulgarijoje ir Rumunijoje naujai sukurtos sodinimo teisės paskiriamos rūšiniam vynui pkr gaminti skiriant 1,5 % bendros vynuogynų teritorijos, nuo įstojimo dienos Bulgarijoje jas realizuojant 2302,5 hektaro ir 2830,5 hektaro – Rumunijoje. Šios teisės paskiriamos į nacionalinį rezervą, kuriam taikomas 5 straipsnis.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 2 punktas papildomas taip: „g) Rumunijoje: Podişul Transilvaniei regionas“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 3 punkto paskutinis sakinys pakeičiamas taip: „d) Slovakijoje, Tokay regione</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">e)</span>Rumunijoje, vynuogynais užsodintose vietovėse, nenurodytose 2 punkto g papunktyje arba 5 punkto f papunktyje.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 5 punktas papildomas taip: „e) Bulgarijoje vynuogynais užsodintos vietovės šiuose regionuose: Dunavska Ravnina (Дунавска равнина), Chernomorski Rayon (Черноморски район), Rozova Dolina (Розова долина)</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">f)</span>Rumunijoje vynuogynais užsodintos vietovės šiuose regionuose: Dealurile Buzăului, Dealu Mare, Severinului ir Plaiurile Drâncei, Colinele Dobrogei, Terasele Dunării, pietų vynuogynu regione, įskaitant smėlynus ir kitus tinkamus regionus“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">e)</span>III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 6 punktas papildomas taip: „Bulgarijoje vynuogių auginimo zona C III a apima vynuogynais užsodintas vietoves, nenurodytas 5 punkto e papunktyje“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">f)</span>V priedo D.3 dalis papildoma taip: „ir Rumunijoje“.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7.</span>32000 R 1673: 2000 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo (OL L 193, 2000 7 29, p. 16) su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32002 R 0651: 2002 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 651/2002 (OL L 101, 2002 4 17, p. 3),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32003 R 1782: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 R 0393: 2004 m. vasario 24 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 393/2004 (OL L 65, 2004 3 3, p. 4).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Vieneriems prekybos metams ilgam linų pluoštui nustatomas 80 878 tonų didžiausias garantuojamas kiekis ir jis paskirstomas visoms valstybėms narėms nacionaliniais garantuojamais kiekiais. Tas kiekis paskirstomas taip:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>13 800 tonų Belgijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>13 tonų Bulgarijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>1 923 tonos Čekijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>300 tonų Vokietijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>30 tonų Estijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>50 tonų Ispanijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>55 800 tonų Prancūzijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>360 tonų Latvijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>2 263 tonos Lietuvai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>4 800 tonų Nyderlandams,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>150 tonų Austrijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>924 tonos Lenkijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>50 tonų Portugalijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>42 tonos Rumunijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>73 tonos Slovakijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>200 tonų Suomijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>50 tonų Švedijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>50 tonų Jungtinei Karalystei.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>3 straipsnio 2 dalies įvadinė pastraipos dalis ir a punktas pakeičiami taip: „2. Vieneriems prekybos metams trumpam linų pluoštui ir kanapių pluoštui, kuriam gali būti teikiama pagalba, nustatomas 147 265 tonų didžiausias garantuojamas kiekis. Tas kiekis paskirstomas taip:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>nacionaliniai garantuojami kiekiai šioms valstybėms narėms:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>10 350 tonų Belgijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>48 tonos Bulgarijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>2 866 tonos Čekijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12 800 tonų Vokietijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>42 tonos Estijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>20 000 tonų Ispanijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>61 350 tonų Prancūzijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>1 313 tonų Latvijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>3 463 tonos Lietuvai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>2 061 tona Vengrijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>5 550 tonų Nyderlandams,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>2 500 tonų Austrijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>462 tonos Lenkijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>1 750 tonų Portugalijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>921 tona Rumunijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>189 tonos Slovakijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>2 250 tonų Suomijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>2 250 tonų Švedijai,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12 100 tonų Jungtinei Karalystei.</div>\n<p class=\"lf-p\">Tačiau Vengrijai nacionalinis garantuojamas kiekis nustatomas tik kanapių pluoštui.“ 8. 32003 R 1782: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr.1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1), su pakeitimais, padarytais:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 R 0021: 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 R 0583: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 583/2004 (OL L 91, 2004 3 30, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 D 0281: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimu 2004/281/EB (OL L 93, 2004 3 30, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 R 0864: 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2004 (OL L 161, 2004 3 30 2, p. 48).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>2 straipsnio g punktas pakeičiamas taip: „g) „naujosios valstybės narės“ – tai Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>5 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pabaiga papildoma tokiu sakiniu: „Tačiau Bulgarija ir Rumunija užtikrina, kad žemėje, kurioje yra daugiametė ganykla, 2007 m. sausio 1 d. ir toliau būtų daugiametė ganykla.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>54 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pabaiga papildoma tokiu sakiniu: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai pagalbos už plotą paraiškose nurodoma diena – 2005 m. birželio 30 d.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>71g straipsnis papildomas taip: „9. Bulgarijoje ir Rumunijoje:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>2 dalyje paminėtu trejų metų referenciniu laikotarpiu laikomi 2002–2004 m.;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>3 dalies a punkte paminėtais metais laikomi 2004 m.;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>4 dalies pirmojoje pastraipoje nuoroda į 2004 m. ir (arba) 2005 m. laikoma nuoroda į 2005 m. ir (arba) 2006 m., o nuorodos į 2004 m. – į 2005 m.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">e)</span>71h straipsnis papildomas taip: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai nuoroda į 2003 m. birželio 30 d. laikoma nuoroda į 2005 m. birželio 30 d.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">f)</span>74 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Pagalba skiriama pagal nacionalinius bazinius plotus tradicinėse gamybos zonose, išvardytose X priede.</div>\n<p class=\"lf-p\">Bazinis plotas yra toks:</p>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarija 21 800 ha Graikija 617 000 ha Ispanija 594 000 ha Prancūzija 208 000 ha Italija 1 646 000 ha Kipras 6 183 ha Vengrija 2 500 ha Austrija 7 000 ha Portugalija 118 000 ha “</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">g)</span>78 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nustatomas maksimalus garantuojamas 1 648 000 ha plotas, už kurį gali būti mokama pagalba.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">h)</span>80 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Nustatoma tokia pagalba pagal derlingumą valstybėse narėse:</div>\n<p class=\"lf-p\">2004/2005 prekybos metai ir taikant 71 straipsnį (EUR/ha) 2005/2006 ir vėlesni prekybos metai (EUR/ha) Bulgarija - 345,225 Graikija 1 323,96 561,00 Ispanija 1 123,95 476,25 Prancūzija:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>metropolija</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>Prancūzijos Gajana 971,73 1 329,27 411,75 563,25 Italija 1 069,08 453,00 Vengrija 548,70 232,50 Portugalija 1 070,85 453,75 Rumunija - 126,075 “</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">i)</span>81 straipsnis pakeičiamas taip: „81 straipsnis Plotai Kiekvienai gaminančiai valstybei narei nustatomas nacionalinis bazinis plotas. Tačiau Prancūzijai nustatomi du baziniai plotai. Baziniai plotai yra tokie:</div>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarija 4 166 ha Graikija 20 333 ha Ispanija 104 973 ha Prancūzija:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>metropolija</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>Prancūzijos Gajana 19 050 ha 4 190 ha Italija 219 588 ha Vengrija 3 222 ha Portugalija 24 667 ha Rumunija 500 ha Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali skirstyti savo bazinį plotą į subbazinius plotus.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">j)</span>84 straipsnis pakeičiamas taip: „84 straipsnis Plotai 1. Valstybė narė skiria Bendrijos pagalbą neviršydama viršutinės ribos, apskaičiuotos jos NGP hektarų skaičių, nustatytą 3 dalyje, padauginus iš 120,75 EUR vidurkio.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Nustatomas 829 229 ha maksimalus garantuojamas plotas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>2 dalyje minimas maksimalus garantuojamas plotas padalinamas į šiuos NGP:</div>\n<p class=\"lf-p\">Nacionalinis garantuojamas plotas (NGP) Belgija 100 ha Bulgarija 11 984 ha Vokietija 1 500 ha Graikija 41 100 ha Ispanija 568 200 ha Prancūzija 17 300 ha Italija 130 100 ha Kipras 5 100 ha Liuksemburgas 100 ha Vengrija 2 900 ha Nyderlandai 100 ha Austrija 100 ha Lenkija 4 200 ha Portugalija 41 300 ha Rumunija 1 645 ha Slovėnija 300 ha Slovakija 3 100 ha Jungtinė Karalystė 100 ha 4. Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, pirmiausia regioniniu lygiu arba pagal produkciją, gali padalinti savo NGP į subplotus.“</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">k)</span>95 straipsnio 4 dalis papildoma šiomis pastraipomis: „Bulgarijai ir Rumunijai pirmojoje pastraipoje nurodytas bendrasis kiekis yra išdėstytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 I priedo f lentelėje ir peržiūrimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 6 straipsnio 1 dalies šeštąją pastraipą.</div>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarijai ir Rumunijai pirmojoje pastraipoje nurodytas 12 mėnesių laikotarpis yra 2006/2007 m.“</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">l)</span>103 straipsnio antroji pastraipa papildoma taip: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai ši pastraipa taikoma su sąlyga, kad vienkartinės išmokos už plotus schema būtų taikoma 2007 m. ir kad būtų pasirinkta taikyti 66 straipsnį.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">m)</span>105 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Priedas prie išmokos už plotą, sudarantis:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>291 EUR/ha už 2005/2006 prekybos metus,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>285 EUR/ha už 2006/2007 ir vėlesnius prekybos metus, mokama už kietaisiais kviečiais apsėtą plotą tradicinėse gamybos zonose, išvardytose X priede, neviršijant šių dydžių: (hektarais) Bulgarija 21 800 Graikija 617 000 Ispanija 594 000 Prancūzija 208 000 Italija 1 646 000 Kipras 6 183 Vengrija 2 500 Austrija 7 000 Portugalija 118 000 “</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">n)</span>108 straipsnio antroji pastraipa papildoma taip: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai paraiškų gauti išmokas negalima paduoti už tokią žemę, kuri 2005 m. birželio 30 d. buvo daugiametė ganykla, apsėta daugiametėmis kultūromis arba apsodinta medžiais, arba buvo naudojama ne žemės ūkio tikslais.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">o)</span>110c straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nustatomas nacionalinis bazinis plotas:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>Bulgarija: 10 237 ha</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>Graikija: 370 000 ha</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>Ispanija: 70 000 ha</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>Portugalija: 360 ha.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">p)</span>110c straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Pagalbos dydis už reikalavimus atitinkantį hektarą:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>Bulgarija: 263 EUR</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>Graikija: 594 EUR už 300 000 hektarų ir 342,85 EUR už likusius 70 000 hektarų</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>Ispanija: 1 039 EUR</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>Portugalija: 556 EUR.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">q)</span>116 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Taikomos šios viršutinės ribos:</div>\n<p class=\"lf-p\">Valstybė narė Teisės (x 1000) Belgija 70 Bulgarija 2 058,483 Čekija 66,733 Danija 104 Vokietija 2 432 Estija 48 Graikija 11 023 Ispanija 19 580 Prancūzija 7 842 Airija 4 956 Italija 9 575 Kipras 472,401 Latvija 18,437 Lietuva 17,304 Liuksemburgas 4 Vengrija 1 146 Malta 8,485 Nyderlandai 930 Austrija 206 Lenkija 335,88 Portugalija 2 690 Rumunija 5 880,620 Slovėnija 84,909 Slovakija 305,756 Suomija 80 Švedija 180 Jungtinė Karalystė 19 492 Iš viso 89 607,008 “</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">r)</span>123 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip: „8. Taikomos šios regioninės viršutinės ribos:</div>\n<p class=\"lf-p\">Belgija 235 149 Bulgarija 90 343 Čekija 244 349 Danija 277 110 Vokietija 1 782 700 Estija 18 800 Graikija 143 134 Ispanija 713 999* Prancūzija 1 754 732** Airija 1 077 458 Italija 598 746 Kipras 12 000 Latvija 70 200 Lietuva 150 000 Liuksemburgas 18 962 Vengrija 94 620 Malta 3 201 Nyderlandai 157 932 Austrija 373 400 Lenkija 926 000 Portugalija 175 075*** Rumunija 452 000 Slovėnija 92 276 Slovakija 78 348 Suomija 250 000 Švedija 250 000 Jungtinė Karalystė 1 419 811**** * Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1454/2001. ** Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1452/2001. *** Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1453/2001. **** Ši viršutinė riba laikinai padidinama 100 000 iki 1 519 811, kol bus galima eksportuoti jaunesnius nei šešių mėnesių gyvus gyvūnus.“</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">s)</span>126 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Taikomos šios nacionalinės viršutinės ribos:</div>\n<p class=\"lf-p\">Belgija 394 253 Bulgarija 16 019 Čekija 90 300 Danija 112 932 Vokietija 639 535 Estija 13 416 Graikija 138 005 Ispanija* 1 441 539 Prancūzija** 3 779 866 Airija 1 102 620 Italija 621 611 Kipras 500 Latvija 19 368 Lietuva 47 232 Liuksemburgas 18 537 Vengrija 117 000 Malta 454 Nyderlandai 63 236 Austrija 375 000 Lenkija 325 581 Portugalija*** 416 539 Rumunija 150 000 Slovėnija 86 384 Slovakija 28 080 Suomija 55 000 Švedija 155 000 Jungtinė Karalystė 1 699 511 * Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1454/2001. ** Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1452/2001. *** Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1453/2001.“</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">t)</span>130 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip: „Naujosioms valstybėms narėms nacionalinės ribos yra pateiktos šioje lentelėje.</div>\n<p class=\"lf-p\">Buliai, jaučiai, karvės ir telyčios Veršeliai, vyresni nei 1, bet jaunesni nei 8 mėnesių, kurių skerdenos svoris mažesnis nei 185 kg Bulgarija 22 191 101 542 Čekija 483 382 27 380 Estija 107 813 30 000 Kipras 21 000 – Latvija 124 320 53 280 Lietuva 367 484 244 200 Vengrija 141 559 94 439 Malta 6 002 17 Lenkija 1 815 430 839 518 Rumunija 1 148 000 85 000 Slovėnija 161 137 35 852 Slovakija 204 062 62 841 “</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">u)</span>143a straipsnis papildomas šia dalimi: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai tiesioginės išmokos pradedamos taikyti pagal toliau nurodytą didinimo, išreikšto procentine išmokų, mokamų 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje, dalimi planą:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>25 % – 2007 m.,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>30 % – 2008 m.,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>35 % – 2009 m.,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>40 % – 2010 m.,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>50 % – 2011 m.,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>60 % – 2012 m.,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>70 % – 2013 m.,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>80 % – 2014 m.,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>90 % – 2015 m.,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>100 % nuo 2016 m.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">v)</span>143b straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai žemės ūkio paskirties žemės plotas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą – tai ta naudojamo žemės ūkio naudmenų ploto dalis, kuri yra geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji minėtą dieną naudojama gamybai, ar ne, ir kuri prireikus patikslinama laikantis objektyvių kriterijų, kuriuos turi nustatyti Bulgarija ar Rumunija, prieš tai gavusi Komisijos pritarimą.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">w)</span>143b straipsnio 9 dalis pakeičiama taip: „9. Bet kuriai naujajai valstybei narei vienkartinės išmokos už plotus schema gali būti taikoma iki 2006 m. pabaigos, esant galimybei jos taikymą naujosios valstybės narės prašymu dukart atnaujinti vienerių metų laikotarpiui. Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai vienkartinės išmokos už plotus schema taikoma iki 2009 m. pabaigos, esant galimybei jos taikymą jų prašymu dukart atnaujinti vienerių metų laikotarpiui. Bet kuri naujoji valstybė narė, laikydamasi 11 dalies nuostatų, gali nuspręsti nutraukti schemos taikymą pirmųjų arba antrųjų jos taikymo laikotarpio metų pabaigoje, siekdama taikyti vienkartinės išmokos schemą. Naujosios valstybės narės apie tokį savo ketinimą praneša Komisijai iki paskutiniųjų taikymo metų rugpjūčio 1 d.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">x)</span>143b straipsnio 11 dalis papildoma šia pastraipa: „Bulgarijai ir Rumunijai iki vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo 5 metų laikotarpio pabaigos (t.y. 2011 m.) taikoma 143a straipsnio antrojoje pastraipoje nurodyta procentinė norma. Jei vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymas po minėtos datos pratęsiamas sprendimu, priimtu pagal b punktą, 143a straipsnio antrojoje dalyje nurodyta 2011 m. procentinė norma taikoma iki paskutiniųjų vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo metų pabaigos.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">y)</span>143c straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Leidus Komisijai, naujosios valstybės narės gali padidinti bet kurias tiesiogines išmokas iki:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>visų tiesioginių išmokų atveju – 55 % tiesioginių išmokų dydžio 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje – 2004 m., 60 % – 2005 m., 65 % – 2006 m., o nuo 2007 m. – iki 30 procentinių punktų virš 143a straipsnyje nurodyto dydžio, taikomo atitinkamais metais. Bulgarijai ir Rumunijai taikomos šios nuostatos: 55 % tiesioginių išmokų dydžio 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje – 2007 m., 60 % – 2008 m., 65 % – 2009 m., o nuo 2010 m. – iki 30 procentinių punktų virš 143a straipsnio antrojoje dalyje nurodyto dydžio, taikomo atitinkamais metais. Tačiau Čekija gali padidinti tiesiogines išmokas bulvių krakmolo sektoriuje iki 100 % 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje taikomo dydžio. Tačiau šio reglamento IV antraštinės dalies 7 skyriuje nurodytoms tiesioginėms išmokoms taikomos šios maksimalios normos: 85 % – 2004 m., 90 % – 2005 m., 95 % – 2006 m. ir 100 % nuo 2007 m. Bulgarijai ir Rumunijai taikomos šios maksimalios normos: 85 % – 2007 m., 90 % – 2008 m., 95 % – 2009 m. ir 100 % nuo 2010 m.; arba b)i) tiesioginių išmokų, išskyrus vienkartinės išmokos schemą, atveju – tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti atskirai pagal kiekvienos rūšies produktus naujojoje valstybėje narėje 2003 kalendoriniais metais pagal BŽŪP analogišką nacionalinę schemą, bendro dydžio, padidinto 10 procentinių punktų. Tačiau Lietuvai referenciniai metai yra 2002 kalendoriniai metai. Bulgarijai ir Rumunijai referenciniai metai yra 2006 kalendoriniai metai. Slovėnijoje 2004 m. didinama 10 procentinių punktų, 2005 m. – 15 procentinių punktų, 2006 m. – 20 procentinių punktų ir nuo 2007 m. – 25 procentiniais punktais;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">ii)</span>vienkartinės išmokos schemos atveju bendras papildomos nacionalinės tiesioginės pagalbos, kurią gali suteikti naujoji valstybė narė atitinkamais metais, dydis apribojamas konkrečiu finansiniu paketu. Šis paketas lygus skirtumui tarp:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>BŽŪP analogiškos nacionalinės tiesioginės paramos, kuri atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje būtų teikiama 2003 kalendoriniais metais, o Lietuvos atveju – 2002 kalendoriniais metais, bendro dydžio, kiekvieną kartą padidinto 10 procentinių punktų. Bulgarijai ir Rumunijai referenciniai metai yra 2006 kalendoriniai metai. Slovėnijoje 2004 m. didinama 10 procentinių punktų, 2005 m. – 15 procentinių punktų, 2006 m. – 20 procentinių punktų ir nuo 2007 m. – 25 procentiniais punktais, ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>tai naujajai valstybei narei taikomos nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos VIIIa priede prireikus patikslintos pagal 64 straipsnio 2 dalį ir 70 straipsnio 2 dalį.</div>\n<p class=\"lf-p\">Apskaičiuojant pirmiau minėtoje pirmojoje įtraukoje nurodytą bendrą dydį, įskaitomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir (arba) jų komponentai, atitinkantys Bendrijos tiesiogines išmokas ir (arba) jų komponentus, į kuriuos buvo atsižvelgta apskaičiuojant atitinkamai naujajai valstybei narei galiojančią viršutinę ribą pagal 64 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 2 dalį ir 71c straipsnį.</p>\n<p class=\"lf-p\">Kiekvienai atitinkamai tiesioginei išmokai naujoji valstybė narė gali taikyti vieną iš pirmiau minėtuose a ar b punktuose nurodytų galimybių.</p>\n<p class=\"lf-p\">Bendra tiesioginė parama, kurią ūkininkas naujosiose valstybėse narėse po įstojimo gali gauti kaip atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, negali viršyti tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, tuo metu taikomą valstybėse narėse 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje, dydžio.“</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">z)</span>154a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. 1 dalyje nurodytų priemonių galima imtis nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.; vėliau šios priemonės netaikomos. Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai šis laikotarpis prasideda 2007 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma šiuos laikotarpius gali pratęsti.“;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">aa)</span>III priede įrašomos šios išnašos:</div>\n<p class=\"lf-p\">A punkto pavadinime: „* Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2005 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į pirmuosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.“ B punkto pavadinime: „* Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2006 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į antruosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.“ ir C punkto pavadinime: „* Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2007 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į trečiuosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.“</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">ab)</span>VIIIA priedas pakeičiamas taip: „VIIIA PRIEDAS 71c straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos Viršutinės ribos apskaičiuotos atsižvelgiant į 143a straipsnyje numatytą didinimo planą, todėl jų mažinti nereikia. (milijonai EUR) Kalendoriniai metai Bulgarija Čekija Estija Kipras Latvija Lietuva Vengrija Malta Lenkija Rumunija Slovėnija Slovakija 2005 - 228,8 23,4 8,9 33,9 92,0 350,8 0,67 724,6 - 35,8 97,7 2006 - 266,7 27,3 12,5 39,6 107,3 420,2 0,83 881,7 - 41,9 115,4 2007 200,3 343,6 40,4 16,3 55,6 146,9 508,3 1,64 1 140,8 440,0 56,1 146,6 2008 240,4 429,2 50,5 20,4 69,5 183,6 634,9 2,05 1 425,9 527,9 70,1 183,2 2009 281,0 514,9 60,5 24,5 83,4 220,3 761,6 2,46 1 711,0 618,1 84,1 219,7 2010 321,2 600,5 70,6 28,6 97,3 257,0 888,2 2,87 1 996,1 706,4 98,1 256,2 2011 401,4 686,2 80,7 32,7 111,2 293,7 1 014,9 3,28 2 281,1 883,0 112,1 292,8 2012 481,7 771,8 90,8 36,8 125,1 330,4 1 141,5 3,69 2 566,2 1 059,6 126,1 329,3 2013 562,0 857,5 100,9 40,9 139,0 367,1 1 268,2 4,10 2 851,3 1 236,2 140,2 365,9 2014 642,3 857,5 100,9 40,9 139,0 367,1 1 268,2 4,10 2 851,3 1 412,8 140,2 365,9 2015 722,6 857,5 100,9 40,9 139,0 367,1 1 268,2 4,10 2 851,3 1 589,4 140,2 365,9 vėlesni metai 802,9 857,5 100,9 40,9 139,0 367,1 1 268,2 4,10 2 851,3 1 766,0 140,2 365,9 “</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">ac)</span>X priedas papildomas taip: „BULGARIJA Starozagorski Haskovski Slivenski Yambolski Burgaski Dobrichki Plovdivski“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">ad)</span>XIB priedas pakeičiamas taip: „XIB PRIEDAS Nacionaliniai lauko kultūrų baziniai plotai ir referencinis derlingumas naujosiose valstybėse narėse, nurodyti 101 ir 103 straipsniuose Bazinis plotas (hektarai) Referencinis derlingumas (t/ha) Bulgarija 2 625 258 2,90 Čekija 2 253 598 4,20 Estija 362 827 2,40 Kipras 79 004 2,30 Latvija 443 580 2,50 Lietuva 1 146 633 2,70 Vengrija 3 487 792 4,73 Malta 4 565 2,02 Lenkija 9 454 671 3,00 Rumunija 7 012 666 2,65 Slovėnija 125 171 5,27 Slovakija 1 003 453 4,06 “.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">9.</span>32003 R 1788: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1788/2003, nustatantis mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 270, 2003 10 21, p. 123), su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 D 0281: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimu 2004/281/EB (OL L 93, 2004 3 30, p. 1).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>1 straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa: „Bulgarijai ir Rumunijai sudaromas specialus restruktūrizavimo rezervas, kaip nustatyta I priedo g lentelėje. Šis rezervas pradedamas naudoti nuo 2009 m. balandžio 1 d. tiek, kiek pieno ir pieno produktų vartojimas ūkyje kiekvienoje iš šių šalių sumažėjo nuo 2002 m. Sprendimą pradėti rezervo naudojimą ir dėl jo paskirstymo supirkimo ir tiesioginio pardavimo kvotoms priima Komisija, vadovaudamasi 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir įvertinusi ataskaitas, kurias Bulgarija ir Rumunija turi pateikti Komisijai iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šiose ataskaitose pateikiami šalies pienininkystės sektoriaus faktinio restruktūrizavimo proceso rezultatai ir kryptys, ypač perėjimas nuo vartojimui ūkyje skirtos gamybos prie rinkai skirtos gamybos.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>1 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai nacionaliniai referenciniai kiekiai apima visą supirkėjui pristatytą arba tiesiogiai vartotojams parduotą karvės pieną ar pieno ekvivalentą, kaip apibrėžta šio reglamento 5 straipsnyje, nepriklausomai nuo to, ar jis pagamintas ar parduotas pagal šiose šalyse taikomą pereinamojo laikotarpio priemonę.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>1 straipsnis papildomas šia dalimi: „6. Bulgarijai ir Rumunijai mokestis taikomas nuo 2007 m. balandžio 1 d.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>6 straipsnio 1 dalies antroji ir trečioji pastraipos pakeičiamos taip: „Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai nurodytų individualių referencinių kiekių pagrindas išdėstytas I priedo f lentelėje.</div>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai dvylikos mėnesių laikotarpis individualiems referenciniams kiekiams nustatyti prasideda: Vengrijai – 2001 m. balandžio 1 d., Maltai ir Lietuvai – 2002 m. balandžio 1 d., Čekijai, Kiprui, Estijai, Latvijai ir Slovakijai – 2003 m. balandžio 1d., Lenkijai ir Slovėnijai – 2004 m. balandžio 1 d. ir Bulgarijai bei Rumunijai –2006 m. balandžio 1 d.“</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">e)</span>6 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Remdamasi faktiniais pristatymo supirkėjui ir tiesioginio pardavimo 2006 m. skaičiais, Komisija peržiūri Bulgarijai ir Rumunijai nustatytą bendro kiekio paskirstymą tarp pristatymo supirkėjui ir tiesioginio pardavimo, kaip išdėstyta I priedo f lentelėje, ir prireikus jį patikslina 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">f)</span>9 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip: „Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai 1 dalyje nurodytas referencinis riebumas yra lygus toliau nurodytomis datomis gamintojams paskirstytų kiekių referenciniam riebumui: Vengrijai – 2002 m. kovo 31 d., Lietuvai – 2003 m. kovo 31 d., Čekijai, Kiprui, Estijai, Latvijai ir Slovakijai – 2004 m. kovo 31 d., Lenkijai ir Slovėnijai – 2005 m. kovo 31 d. ir Bulgarijai bei Rumunijai – 2007 m. kovo 31 d.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">g)</span>9 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa: „Remdamasi faktiniais visų 2004 m. skaičiais, Komisija peržiūri Rumunijai II priede nustatytą referencinį riebumą ir prireikus jį patikslina 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">h)</span>I priede d, e, f ir g lentelės pakeičiamos taip: „d) 2007/2008 m.</div>\n<p class=\"lf-p\">Valstybė narė Kiekiai, tonomis Belgija Bulgarija Čekija Danija Vokietija Estija Graikija Ispanija Prancūzija Airija Italija Kipras Latvija Lietuva Liuksemburgas Vengrija Malta Nyderlandai Austrija Lenkija Portugalija Rumunija Slovėnija Slovakija Suomija Švedija Jungtinė Karalystė 3 343 535,000 979 000,000 2 682 143,000 4 499 900,000 28 143 464,000 624 483,000 820 513,000 6 116 950,000 24 478 156,000 5 395 764,000 10 530 060,000 145 200,000 695 395,000 1 646 939,000 271 739,000 1 947 280,000 48 698,000 11 185 440,000 2 776 895,000 8 964 017,000 1 939 187,000 3 057 000,000 560 424,000 1 013 316,000 2 431 047,324 3 336 030,000 14 755 647,000</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">e)</span>2008/2009 – 2014/2015 m.</div>\n<p class=\"lf-p\">Valstybė narė Kiekiai, tonomis Belgija Bulgarija Čekija Danija Vokietija Estija Graikija Ispanija Prancūzija Airija Italija Kipras Latvija Lietuva Liuksemburgas Vengrija Malta Nyderlandai Austrija Lenkija Portugalija Rumunija Slovėnija Slovakija Suomija Švedija Jungtinė Karalystė 3 360 087,000 979 000,000 2 682 143,000 4 522 176,000 28 282 788,000 624 483,000 820 513,000 6 116 950,000 24 599 335,000 5 395 764,000 10 530 060,000 145 200,000 695 395,000 1 646 939,000 273 084,000 1 947 280,000 48 698,000 11 240 814,000 2 790 642,000 8 964 017,000 1 948 550,000 3 057 000,000 560 424,000 1 013 316,000 2 443 069,324 3 352 545,000 14 828 597,000</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">f)</span>6 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodyti supirkimo ir tiesioginio pardavimo referenciniai kiekiai Valstybė narė Supirkimo referenciniai kiekiai, tonomis Tiesioginio pardavimo referenciniai kiekiai, tonomis Bulgarija Čekija Estija Kipras Latvija Lietuva Vengrija Malta Lenkija Rumunija Slovėnija Slovakija 722 000 2 613 239 537 188 141 337 468 943 1 256 440 1 782 650 48 698 8 500 000 1 093 000 467 063 990 810 257 000 68 904 87 365 3 863 226 452 390 499 164 630 – 464 017 1 964 000 93 361 22 506</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">g)</span>1 straipsnio 4 dalyje minėto specialaus restruktūrizavimo rezervo kiekiai Valstybė narė Specialaus restruktūrizavimo rezervo kiekiai, tonomis Bulgarija Čekija Estija Latvija Lietuva Vengrija Lenkija Rumunija Slovėnija Slovakija 39 180 55 788 21 885 33 253 57 900 42 780 416 126 188 400 16 214 27 472 “</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">i)</span>II priedo lentelė pakeičiama taip: „REFERENCINIS RIEBUMAS Valstybė narė Referencinis riebalų kiekis (g/kg) Belgija Bulgarija Čekija Danija Vokietija Estija Graikija Ispanija Prancūzija Airija Italija Kipras Latvija Lietuva Liuksemburgas Vengrija Nyderlandai Austrija Lenkija Portugalija Rumunija Slovėnija Slovakija Suomija Švedija Jungtinė Karalystė 36,91 39,10 42,10 43,68 40,11 43,10 36,10 36,37 39,48 35,81 36,88 34,60 40,70 39,90 39,17 38,50 42,36 40,30 39,00 37,30 35,93 41,30 37,10 43,40 43,40 39,70 “.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>TRANSPORTO POLITIKA 31996 L 0026: 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (OL L 124, 1996 5 23, p. 1), su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31998 L 0076: 1998 spalio 1 d. Tarybos direktyva 98/76/EB (OL L 277, 1998 10 14, p. 17),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 L 0066: 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>10 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „11. Nukrypstant nuo 3 dalies, pažymėjimai, išduoti vežėjams kelių transportu iki Bulgarijos įstojimo dienos, prilyginami pagal šios direktyvos nuostatas išduotiems pažymėjimams tik tuo atveju, jei jie buvo išduoti:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>tarptautiniams krovinių ir keleivių vežėjams kelių transportu pagal 2002 m. spalio 31 d. Potvarkį Nr. 11 dėl tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu (2002 m. lapkričio 19 d. Oficialusis leidinys Nr. 108) nuo 2002 lapkričio 19 d.;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>vietiniams krovinių ir keleivių vežėjams kelių transportu pagal 1999 m. lapkričio 3 d. Potvarkį Nr. 11 dėl viešojo keleivių ir krovinių vežimo Bulgarijos teritorijoje su pakeitimais, padarytais 2002 m. spalio 30 d. (2002 m. lapkričio 19 d. Oficialusis leidinys Nr. 108), nuo 2002 lapkričio 19 d.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">12.</span>Nukrypstant nuo 3 dalies, pažymėjimai, išduoti vežėjams kelių transportu iki Rumunijos įstojimo dienos, prilyginami pagal šios direktyvos nuostatas išduotiems pažymėjimams tik tuo atveju, jei jie buvo išduoti tarptautiniams ir vidaus krovinių ir keleivių vežėjams pagal 1999 m. gruodžio 21 d. Transporto ministro įsakymą Nr. 761 dėl asmenų, nuolat ir efektyviai koordinuojančių kelių transporto veiklą, skyrimo, mokymo ir pažymėjimų jiems išdavimo, nuo 2000 m. sausio 28 d.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>10b straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip: „Atitinkamos valstybės narės gali pakartotinai išduoti 10 straipsnio 4–12 dalyse nurodytus profesinės kvalifikacijos pažymėjimus pagal Ia priede pateiktą pažymėjimo formą.“.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>MOKESČIAI 1. 31977 L 0388: 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo − Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977 6 13, p. 1) su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>11979 H: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų − Graikijos Respublikos stojimas (OL L 291, 1979 11 19, p. 95),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31980 L 0368: 1980 m. kovo 26 d. Tarybos direktyva 80/368/EEB (OL L 90, 1980 4 3, p. 41),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31984 L 0386: 1984 m. liepos 31 d. Tarybos direktyva 84/386/EEB (OL L 208, 1984 8 3, p. 58),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>11985 I: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimas (OL L 302, 1985 11 15, p. 167),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31989 L 0465: 1989 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 89/465/EEB (OL L 226, 1989 8 3, p. 21),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31991 L 0680: 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/680/EEB (OL L 376, 1991 12 31, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31992 L 0077: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/77/EEB (OL L 316, 1992 10 31, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31992 L 0111: 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/111/EEB (OL L 384, 1992 m. gruodžio 30 d., p. 47),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31994 L 0004: 1994 m. vasario 14 d. Tarybos direktyva 94/4/EB (OL L 60, 1994 3 3, p. 14),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31994 L 0005: 1994 m. vasario 14 d. Tarybos direktyva 94/5/EB (OL L 60, 1994 3 3, p. 16),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31994 L 0076: 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/76/EB (OL L 365, 1994 12 31, p. 53),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31995 L 0007: 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva 95/7/EB (OL L 102, 1995 5 5, p. 18),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31996 L 0042: 1996 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 96/42/EB (OL L 170, 1996 7 9, p. 34),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31996 L 0095: 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/95/EB (OL L 338, 1996 12 28, p. 89),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31998 L 0080: 1998 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 98/80/EB (OL L 281, 1998 10 17, p. 31),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31999 L 0049: 1999 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 1999/49/EB (OL L 139, 1999 6 2, p. 27),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31999 L 0059: 1999 m. birželio 17 d. Tarybos direktyva 1999/59/EB (OL L 162, 1999 6 26, p. 63),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31999 L 0085: 1999 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 1999/85/EB (OL L 277, 1999 10 28, p. 34),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32000 L 0017: 2000 m. kovo 30 d. Tarybos direktyva 2000/17/EB (OL L 84, 2000 4 5, p. 24),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32000 L 0065: 2000 m. spalio 17 d. Tarybos direktyva 2000/65/EB (OL L 269, 2000 10 21, p. 44),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32001 L 0004: 2001 m. sausio 19 d. Tarybos direktyva 2001/4/EB (OL L 22, 2001 1 24, p. 17),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32001 L 0115: 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/115/EB (OL L 15, 2002 1 17, p. 24),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32002 L 0038: 2002 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva 2002/38/EB (OL L 128, 2002 5 15, p. 41),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32002 L 0093: 2002 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 2002/93/EB (OL L 331, 2002 12 7, p. 27),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32003 L 0092: 2003 m. spalio 7 d. Tarybos direktyva 2003/92/EB (OL L 260, 2003 10 11, p. 8),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 L 0007: 2004 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 2004/7/EB (OL L 27, 2004 1 30, p. 44),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 L 0015: 2004 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 2004/15/EB (OL L 52, 2004 2 21, p. 61),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 L 0066: 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).</div>\n<p class=\"lf-p\">24a straipsnyje prieš įtrauką „− Čekijoje: 35 000 eurų“ įterpiamas toks tekstas: „– Bulgarijoje: 25 600 eurų;“. ir po įtraukos „− Lenkijoje: 10 000 eurų“ įterpiamas toks tekstas: „− Rumunijoje: 35 000 eurų;“.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>31992 L 0083: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21) su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų − Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>22 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Bulgarija ir Čekija etilo alkoholiui, pagamintam vaisių augintojų spirito varyklose, kurios kasmet pagamina daugiau nei 10 hektolitrų etilo alkoholio iš vaisių, kuriuos joms tiekia vaisių augintojų ūkiai, gali taikyti sumažintą akcizo tarifą, bet ne mažesnį kaip 50 % etilo alkoholiui taikomo standartinio nacionalinio akcizo tarifo. Sumažintas tarifas taikomas ne daugiau kaip 30 litrų vaisių spirito, skirto tik asmeniniam vartojimui, kiekviename etilo alkoholį gaminančiame vaisių augintojų ūkyje per metus.“</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>22 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip: „7. Vengrija, Rumunija ir Slovakija etilo alkoholiui, pagamintam vaisių augintojų spirito varyklose, kurios kasmet pagamina daugiau nei 10 hektolitrų etilo alkoholio iš vaisių, kuriuos joms tiekia vaisių augintojų ūkiai, gali taikyti sumažintą akcizo tarifą, bet ne mažesnį kaip 50 % etilo alkoholiui taikomo standartinio nacionalinio akcizo tarifo. Sumažintas tarifas taikomas ne daugiau kaip 50 litrų vaisių spirito, skirto tik asmeniniam vartojimui, kiekviename etilo alkoholį gaminančiame vaisių augintojų ūkyje per metus. Komisija peržiūrės šią nuostatą 2015 m. ir praneš Tarybai apie galimus pakeitimus.“. _____________________ IV PRIEDAS Protokolo 17 straipsnyje nurodytas sąrašas: institucijų priimtų aktų papildomos adaptacijos 1. ŽEMĖS ŪKIS A. ŽEMĖS ŪKIO TEISĖS AKTAI 1. Sutarties dėl Konstitucijos Europai III dalies III antraštinės dalies III skyriaus 4 skirsnis „Žemės ūkis ir žuvininkystė“ Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma iš dalies pakeičia reglamentą, reglamentuojantį bendrą cukraus sektoriaus rinkų organizavimą, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą, pritaikant cukraus ir izogliukozės kvotas bei žaliavinio cukraus importo didžiausius atsargų poreikius, kaip nustatyta toliau pateikiamoje lentelėje, kuri gali būti pritaikoma tokiu pačiu būdu, kaip kvotos esamoms valstybėms narėms, siekiant užtikrinti tuo metu galiojančių bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo principų ir tikslų laikymąsi.</div>\n<p class=\"lf-p\">Sutarti kiekiai (tonos) Bulgarija Rumunija Pagrindinis cukraus kiekis 1 4 752 109 164 iš jo: A 4 320 99 240 B 432 9 924 Žaliavinio cukraus importo didžiausių atsargų poreikis (išreikšta baltojo cukraus kiekiu) 198 748 329 636 Pagrindinis izogliukozės kiekis 2 56 063 9 981 iš jo: A 56 063 9 790 B 0 191 [1]Baltojo cukraus tonos.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 Sausosios medžiagos tonos.</p>\n<p class=\"lf-p\">2006 m. Bulgarijai paprašius, pirmiau nurodyti A ir B pagrindiniai cukraus kiekiai pakeičiami atitinkamais Bulgarijos A ir B pagrindiniais izogliukozės kiekiais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>31998 R 2848: 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2848/98, nustatantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 taikymo taisykles dėl priemokų schemos, auginimo kvotų ir konkrečios pagalbos, suteikiamos augintojų grupėms žaliavinio tabako sektoriuje (OL L 358, 1998 12 31, p. 17), su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 0510: 1999 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/1999 (OL L 60, 1999 3 9, p. 54),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 0731: 1999 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 731/1999 (OL L 93, 1999 4 8, p. 20),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 1373: 1999 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1373/1999 (OL L 162, 1999 6 26, p. 47),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 2162: 1999 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2162/1999 (OL L 265, 1999 10 13, p. 13),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>31999 R 2637: 1999 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2637/1999 (OL L 323, 1999 12 15, p. 8),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32000 R 0531: 2000 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 531/2000 (OL L 64, 2000 3 11, p. 13),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32000 R 0909: 2000 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 909/2000 (OL L 105, 2000 5 3, p. 18),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32000 R 1249: 2000 m. birželio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1249/2000 (OL L 142, 2000 6 16, p. 3),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32001 R 0385: 2001 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 385/2001 (OL L 57, 2001 2 27, p. 18),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32001 R 1441: 2001 m. liepos 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1441/2001 (OL L 193, 2001 7 17, p. 5),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32002 R 0486: 2002 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 486/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p. 9),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32002 R 1005: 2002 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1005/2002 (OL L 153, 2002 6 13, p. 3),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32002 R 1501: 2002 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1501/2002 (OL L 227, 2002 8 23, p. 16),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32002 R 1983: 2002 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1983/2002 (OL L 306, 2002 11 8, p. 8),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>32004 R 1809: 2004 m. spalio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1809/2004 (OL L 318, 2004 10 19, p. 18).</div>\n<p class=\"lf-p\">Prireikus 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo [26] 23 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija iki įstojimo priima būtinus Bendrijos pripažintų auginimo vietovių sąrašo, pateikiamo Reglamento (EB) Nr. 2848/98 II priede, pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą, pirmiausia, kad į tą sąrašą būtų įtrauktos nurodytos Bulgarijos ir Rumunijos tabako auginimo vietovės.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>32003 R 1782: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001(OL L 270, 2003 10 21, p. 1), su pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 R 0021: 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 R 0583: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 583/2004 (OL L 91, 2004 3 30, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 D 0281: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimu 2004/281/EB (OL L 93, 2004 3 30, p. 1),</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 R 0864: 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 48).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima būtinas nuostatas Bulgarijai ir Rumunijai, siekiant įtraukti pagalbą už sėklą į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 6 skyriuje ir IV A antraštinėje dalyje nustatytas paramos schemas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">i)</span>Į šias nuostatas įtraukiamas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 583/2004, XIA priedo „99 straipsnio 3 dalyje nurodytos pagalbos už sėklą viršutinės ribos naujosiose valstybėse narėse“ pakeitimas: „XIA PRIEDAS 99 straipsnio 3 dalyje nurodytos pagalbos už sėklą viršutinės ribos naujosiose valstybėse narėse (milijonai eurų) Kalendoriniai metai Bulgarija Čekija Estija Kipras Latvija Lietuva Vengrija Malta Lenkija Rumunija Slovėnija Slovakija 2005 - 0,87 0,04 0,03 0,10 0,10 0,78 0,03 0,56 - 0,08 0,04 2006 - 1,02 0,04 0,03 0,12 0,12 0,90 0,03 0,65 - 0,10 0,04 2007 0,11 1,17 0,05 0,04 0,14 0,14 1,03 0,04 0,74 0,19 0,11 0,05 2008 0,13 1,46 0,06 0,05 0,17 0,17 1,29 0,05 0,93 0,23 0,14 0,06 2009 0,15 1,75 0,07 0,06 0,21 0,21 1,55 0,06 1,11 0,26 0,17 0,07 2010 0,17 2,04 0,08 0,07 0,24 0,24 1,81 0,07 1,30 0,30 0,19 0,08 2011 0,22 2,33 0,10 0,08 0,28 0,28 2,07 0,08 1,48 0,38 0,22 0,09 2012 0,26 2,62 0,11 0,09 0,31 0,31 2,33 0,09 1,67 0,45 0,25 0,11 2013 0,30 2,91 0,12 0,10 0,35 0,35 2,59 0,10 1,85 0,53 0,28 0,12 2014 0,34 2,91 0,12 0,10 0,35 0,35 2,59 0,10 1,85 0,60 0,28 0,12 2015 0,39 2,91 0,12 0,10 0,35 0,35 2,59 0,10 1,85 0,68 0,28 0,12 2016 0,43 2,91 0,12 0,10 0,35 0,35 2,59 0,10 1,85 0,75 0,28 0,12 vėlesni metai 0,43 2,91 0,12 0,10 0,35 0,35 2,59 0,10 1,85 0,75 0,28 0,12 “</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">ii)</span>Nacionaliniai didžiausi sėklos kiekiai, už kuriuos mokama pagalba, paskirstomi taip:</div>\n<p class=\"lf-p\">Nustatytas nacionalinių didžiausių sėklos kiekių, už kuriuos mokama pagalba, paskirstymas (tonomis) Bulgarija Rumunija Ryžių sėkla (Oryza sativa L.) 883,2 100 Kita sėkla, išskyrus ryžių sėklą 936 2 294</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima būtinas nuostatas Bulgarijai ir Rumunijai, siekiant įtraukti pagalbą už tabaką į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 6 skyriuje ir IV A antraštinėje dalyje nustatytas paramos schemas.</div>\n<p class=\"lf-p\">Sutartas tabako nacionalinių garantuojamųjų ribų paskirstymas:</p>\n<p class=\"lf-p\">Sutartas tabako nacionalinių garantuojamųjų ribų paskirstymas (tonomis) Bulgarija Rumunija Visas kiekis, iš kurio:</p>\n<p class=\"lf-p\">47 137 12 312 I Vytintas dūmuose 9 023 4 647 II Šviesusis vytintas ore 3 208 2 370 V Vytintas saulėje 5 295 VI Basma 31 106 VIII Kaba-koulak 3 800 B. VETERINARIJOS IR FITOSANITARIJOS TEISĖS AKTAI 31999 L 0105: 1999 gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (OL L 11, 2000 1 15, p. 17).</p>\n<p class=\"lf-p\">Tam tikrais atvejais ir Direktyvos 1999/105/EB 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija, pritaiko tos direktyvos I priedą dėl Pinus peuce Griseb., Fagus orientalis Lipsky, Quercus frainetto Ten. ir Tilia tomentosa Moench miško rūšių. ___________________ V PRIEDAS Protokolo 18 straipsnyje nurodytas sąrašas: kitos nuolatinės nuostatos 1. BENDROVIŲ TEISĖ Sutarties dėl Konstitucijos Europai III dalies III antraštinės dalies I skyriaus 3 skirsnis „Laisvas prekių judėjimas“ KONKRETUS MECHANIZMAS Bulgarijos arba Rumunijos atžvilgiu farmacijos produkto patento ar papildomos apsaugos liudijimo, kuriems gauti paraiška paduota valstybėje narėje tuo metu, kai tokia apsauga minėtam produktui vienoje iš pirmiau minėtų naujųjų valstybių narių negalėjo būti suteikta, turėtojas ar naudos gavėjas gali remtis to patento ar papildomos apsaugos liudijimo suteikiamomis teisėmis tam, kad užkirstų kelią prekybai minėtu produktu ir jo importui į tą valstybę narę ar nares, kuriose minėtam produktui taikoma patentinė arba papildoma apsauga, net tuo atveju, jei produktą į rinką toje naujojoje valstybėje narėje pirmą kartą pateikė turėtojas arba tai buvo padaryta gavus jo sutikimą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Asmuo, kuris farmacijos produktą, kuriam taikoma pirmesnė pastraipa, ketina importuoti į valstybę narę ar juo prekiauti valstybėje narėje, kurioje šiam produktui taikoma patentinė ar papildoma apsauga, kompetentingoms institucijoms pateikia prašymą dėl importo, kuriame įrodo, kad apie tokią apsaugą turėtojui ar naudos gavėjui buvo pranešta prieš vieną mėnesį.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>KONKURENCIJOS POLITIKA Sutarties dėl Konstitucijos Europai III dalies III antraštinės dalies I skyriaus 5 skirsnis „Konkurencijos taisyklės“.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Šios pagalbos schemos ir individuali pagalba, taikyta naujosiose valstybėse narėse iki įstojimo dienos ir toliau taikoma po tos dienos, nuo įstojimo dienos laikoma esama pagalba pagal Konstitucijos III-168 straipsnio 1 dalį:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>pagalbos priemonės, taikytos iki 1994 m. gruodžio 10 d.;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>pagalbos priemonės, išvardytos šio priedo priedėlyje;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>pagalbos priemonės, kurias naujosios valstybės narės valstybės pagalbos kontrolės institucija įvertino ir pripažino atitinkančiomis acquis iki įstojimo dienos, ir dėl kurių Komisija pagal 2 punkte nustatytą procedūrą nepareiškė prieštaravimo rimtai abejodama priemonės suderinamumu su bendrąja rinka.</div>\n<p class=\"lf-p\">Visos po įstojimo dienos toliau taikomos priemonės, kurios yra valstybės pagalba ir kurios neatitinka pirmiau išdėstytų sąlygų, taikant Konstitucijos III-168 straipsnio 3 dalį nuo įstojimo dienos laikomos nauja pagalba.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pirmiau išdėstytos nuostatos netaikomos pagalbai transporto sektoriuje, taip pat veiklai, susijusiai Konstitucijos I priede išvardytų produktų gamyba, perdirbimu ar prekyba, išskyrus žuvininkystės produktus ir iš jų gaunamus produktus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pirmiau išdėstytos nuostatos taip pat nepažeidžia Protokole išdėstytų pereinamojo laikotarpio priemonių dėl konkurencijos politikos ir priemonių, nustatytų Protokolo VII priedo 4 skyriaus B skirsnyje.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Jei naujoji valstybė narė nori, kad Komisija išanalizuotų pagalbos priemonę pagal 1 punkto c papunktyje apibūdintą procedūrą, ji Komisijai reguliariai pateikia:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>esamos pagalbos priemonių, kurias nacionalinė valstybės pagalbos kontrolės institucija įvertino ir pripažino atitinkančiomis acquis, sąrašą; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>bet kokią kitą informaciją, kuri yra svarbi analizuojamos pagalbos priemonės suderinamumui įvertinti, pagal konkrečią Komisijos pateiktą ataskaitų formą.</div>\n<p class=\"lf-p\">Jei Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl esamos pagalbos priemonės, rimtai abejodama priemonės suderinamumu su bendrąja rinka, per tris mėnesius nuo tos dienos, kai gaunama išsami informacija apie tą priemonę arba naujosios valstybės narės pareiškimas, kuriuo ji informuoja Komisiją, kad, jos manymu, pateikta informacija yra išsami, nes prašomos papildomos informacijos neturima arba ji jau buvo pateikta, laikoma, kad Komisija nepateikė prieštaravimo.</p>\n<p class=\"lf-p\">Visoms pagalbos priemonėms, pateiktoms Komisijai pagal 1 punkto c papunktyje numatytą procedūrą iki įstojimo dienos, pirmiau minėta procedūra taikoma neatsižvelgiant į tai, kad priemonės analizavimo laikotarpiu atitinkama naujoji valstybė narė tapo Sąjungos nare.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Komisijos sprendimas pareikšti prieštaravimą dėl priemonės, kaip numatyta 1 punkto c papunktyje, laikomas sprendimu pradėti formalaus tyrimo procesą, kaip numatyta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. (EB) Nr. 659/1999 [27], nustatančiame išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles.</div>\n<p class=\"lf-p\">Jei toks sprendimas priimamas iki įstojimo dienos, jis įsigalioja tik įstojimo dieną.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Nepažeidžiant procedūrų, taikomų Konstitucijos III-168 straipsnyje numatytai esamai pagalbai, pagalbos schemos ir individuali pagalba, suteikta transporto sektoriuje, kuri buvo taikyta naujoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos ir toliau taikoma po tos dienos, laikoma esama pagalba pagal Konstitucijos III-168 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į šią sąlygą:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>Komisijai apie pagalbos priemones pranešama per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos. Šiame pranešime nurodomas kiekvienos priemonės teisinis pagrindas. Laikoma, kad apie esamas pagalbos priemones ir ketinimus teikti ar keisti pagalbą, apie kuriuos Komisijai buvo pranešta iki įstojimo dienos, buvo pranešta įstojimo dieną.</div>\n<p class=\"lf-p\">Tokios pagalbos priemonės laikomos „esama“ pagalba, kaip numatyta Konstitucijos III-168 straipsnio 1 dalyje, iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Prireikus naujos valstybės narės ne vėliau kaip iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos keičia šias pagalbos priemones, kad jos atitiktų Komisijos taikomas gaires. Po šios dienos bet kokia su šiomis gairėmis nesuderinama pagalba laikoma nauja pagalba.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Rumunijos atžvilgiu 1 dalies c punktas pagalbos priemonėms, kurias Rumunijos valstybės pagalbos kontrolės institucija įvertino po šios dienos, taikomas tik tada, kai Komisija, remdamasi nuolatine Rumunijos per stojimo derybas prisiimtų įsipareigojimų kontrole, nustato, kad Rumunijos valstybės pagalbos vykdymas iki įstojimo pasiekė patenkinamą lygį. Laikoma, kad patenkinamas lygis pasiektas tik tada, kai Rumunija įrodo, kad visoms Rumunijoje suteiktoms pagalbos priemonėms buvo nuosekliai taikoma visapusiška ir tinkama valstybės pagalbos kontrolė, įskaitant visapusiškai ir teisingai pagrįstų Rumunijos valstybės pagalbos kontrolės institucijos sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, tiksliai įvertinus kiekvienos priemonės valstybės pagalbos pobūdį ir teisingai taikant suderinamumo kriterijus.</div>\n<p class=\"lf-p\">Rimtai abejodama priemonės suderinamumu su bendrąja rinka, Komisija gali pareikšti prieštaravimą dėl bet kokios pagalbos priemonės, suteiktos iki įstojimo – nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki dienos, nurodytos pirmiau minėtame Komisijos sprendime, kuriuo nustatoma, kad vykdymas pasiekė patenkinamą lygį. Toks Komisijos sprendimas pareikšti prieštaravimą dėl priemonės laikomas sprendimu pradėti formalaus tyrimo procesą, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 659/1999. Jei toks sprendimas priimamas iki įstojimo dienos, jis įsigalioja tik įstojimo dieną.</p>\n<p class=\"lf-p\">Jei pradėjus formalaus tyrimo procesą Komisija priima neigiamą sprendimą, ji nusprendžia, kad Rumunija turi imtis visų reikiamų priemonių veiksmingai susigrąžinti pagalbą iš jos gavėjo. Susigrąžintina pagalba apima palūkanas taikant tinkamą normą, nustatytą pagal Reglamentą (EB) Nr. 794/2004 [28], mokėtinas nuo tos pačios dienos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>ŽEMĖS ŪKIS</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>Sutarties dėl Konstitucijos Europai III dalies III antraštinės dalies III skyriaus 4 skirsnis „Žemės ūkis ir žuvininkystė“ 1. Bendrija perima įstojimo dieną naujųjų valstybių narių turimas valstybės atsargas, sukauptas dėl jų rinkos rėmimo politikos, ta verte, kuri susidaro taikant 1978 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1883/78, išdėstančio bendrąsias taisykles dėl intervencijoms skirto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo [29], 8 straipsnį. Minėtos atsargos perimamos tik tada, jei su minėtais produktais susijusi valstybės intervencija vykdoma Bendrijoje ir jei šios atsargos atitinka Bendrijos intervencijos reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Tiek privačios, tiek valstybinės produkto atsargos, įstojimo dieną esančios laisvoje apyvartoje naujųjų valstybių narių teritorijoje ir viršijančios kiekį, kurį būtų galima laikyti įprastinėmis perkeliamosiomis atsargomis, turi būti pašalintos naujųjų valstybių narių sąskaita. „Įprastinių perkeliamųjų atsargų“ sąvoka apibrėžiama kiekvienam produktui, remiantis konkrečiais kiekvieno bendro rinkos organizavimo kriterijais ir tikslais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>1 dalyje nurodytos atsargos išskaičiuojamos iš kiekio, viršijančio įprastines perkeliamąsias atsargas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Komisija įgyvendina ir taiko pirmiau išdėstytas priemones laikydamasi 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [30] 13 straipsnyje nustatytos tvarkos arba atitinkamais atvejais 2001 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo [31] 42 straipsnio 2 dalyje ar atitinkamuose kitų reglamentų dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo straipsniuose nustatytos tvarkos, arba pagal atitinkamą komiteto procedūrą, nustatytą taikytinuose teisės aktuose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>Sutarties dėl Konstitucijos Europai III dalies III antraštinės dalies I skyriaus 5 skirsnis „Konkurencijos taisyklės“ Nepažeidžiant procedūrų dėl esamos pagalbos, numatytos Konstitucijos III-168 straipsnyje, naujoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos pradėtos taikyti ir po nurodytos dienos vis dar taikomos pagalbos schemos ir individuali pagalba, skirta veiklos rūšims, susijusioms su Konstitucijos I priede išvardytų produktų, išskyrus žuvininkystės produktus ir jų antrinius produktus, gamyba, perdirbimu ir prekyba, laikomos esama pagalba, kaip apibrėžta Konstitucijos III-168 straipsnio 1 dalyje, jei laikomasi šių sąlygų:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>Komisijai apie pagalbos priemones pranešama per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos. Šiame pranešime nurodomas kiekvienos priemonės teisinis pagrindas. Laikoma, kad apie esamas pagalbos priemones ir ketinimus teikti ar keisti pagalbą, apie kuriuos Komisijai buvo pranešta iki įstojimo dienos, buvo pranešta įstojimo dieną. Komisija paskelbia tokių pagalbos rūšių sąrašą.</div>\n<p class=\"lf-p\">Tokios pagalbos priemonės laikomos „esama“ pagalba, kaip apibrėžta Konstitucijos III-168 straipsnio 1 dalyje, iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Prireikus naujos valstybės narės ne vėliau kaip iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos keičia šias pagalbos priemones, kad jos atitiktų Komisijos taikomas gaires. Po šios dienos bet kokia su šiomis gairėmis nesuderinama pagalba laikoma nauja pagalba.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>MUITŲ SĄJUNGA Sutarties dėl Konstitucijos Europai III dalies III antraštinės dalies I skyriaus 3 skirsnio „Laisvas prekių judėjimas“ 1 poskirsnis „Muitų sąjunga“ 31992 R 2913: 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33);</div>\n<p class=\"lf-p\">31993 R 2454: 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32003 R 2286: 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).</div>\n<p class=\"lf-p\">Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 ir Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 naujosioms valstybėms narėms taikomi atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:</p>\n<p class=\"lf-p\">BENDRIJOS PREKIŲ STATUSO ĮRODYMAS (PREKYBA IŠPLĖSTOJE BENDRIJOJE) 1. Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio, prekės, kurios įstojimo dieną yra laikinai saugomos arba kurioms yra įformintas vienas iš to reglamento 4 straipsnio 15 dalies b punkte ir 16 dalies b–g punktuose nurodytų muitinės sankcionuotų veiksmų ar muitinės procedūrų išplėstoje Bendrijoje, arba kurios yra gabenamos išplėstoje Bendrijoje, atlikus jų eksporto formalumus, neapmokestinamos muitais ir joms netaikomos kitos muitinės priežiūros priemonės, kai tos prekės deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą išplėstoje Bendrijoje ir pateikiamas vienas iš toliau nurodytų dokumentų:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>dokumentas, įrodantis lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę, tinkamai išduotas ar surašytas iki įstojimo dienos pagal vieną iš toliau išvardytų Europos sutarčių ar pagal lygiaverčius naujųjų valstybių narių tarpusavio preferencinius susitarimus, kuriuose nustatytas draudimas taikyti drobeką arba atleidimą nuo muitų kilmės statuso neturinčioms medžiagoms, naudojamoms produktų, kuriems išduotas ar surašytas prekių kilmę įrodantis dokumentas, gamybai („drobeko uždraudimo“ taisyklė);</div>\n<p class=\"lf-p\">Europos sutartys:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>1994 A 1231 (24) Bulgarija: Europos sutartis, steigianti Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos asociaciją – 4 protokolas dėl „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų [32];</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>21994 A 1231 (20) Rumunija: Europos sutartis, steigianti Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rumunijos asociaciją – 4 protokolas dėl „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų [33].</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>bet koks Bendrijos prekių statusą įrodantis dokumentas, nurodytas Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 314c straipsnyje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>ATA knygelė, išduota iki įstojimo dienos esamoje valstybėje narėje arba naujojoje valstybėje narėje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Išduodant prekių statusą įrodančius dokumentus, nurodytus 1 dalies b punkte, dėl įstojimo dieną susidariusios situacijos be Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 7 dalies nuostatose nurodytų prekių, „Bendrijos prekėmis“ taip pat laikomos prekės, kurios:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>išgautos tik kurios nors iš naujųjų valstybių narių teritorijoje, laikantis sąlygų, tapačių Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 23 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, ir tik tokios, kurių sudėtyje nėra iš kitų šalių ar teritorijų importuotų prekių; arba</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>importuotos į atitinkamą šalį iš kitų šalių ar teritorijų ir toje šalyje išleistos į laisvą apyvartą; arba</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>išgautos ar pagamintos atitinkamoje šalyje iš prekių, nurodytų tik šios dalies antroje įtraukoje, arba iš prekių, nurodytų šios dalies pirmoje ir antroje įtraukose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Tikrinant 1 dalies a punkte nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų Europos sutarčių ar lygiaverčių naujųjų valstybių narių tarpusavio preferencinių susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.</div>\n<p class=\"lf-p\">LENGVATINĖS (PREFERENCINĖS) PREKIŲ KILMĖS ĮRODYMAS (PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS, ĮSKAITANT TURKIJĄ, PAGAL PREFERENCINIUS SUSITARIMUS DĖL ŽEMĖS ŪKIO, ANGLIES IR PLIENO PRODUKTŲ) 4. Nepažeidžiant jokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymo, atitinkamos naujosios valstybės narės priima pagal naujųjų valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytus preferencinius susitarimus arba pagal naujųjų valstybių narių vienašalius teisės aktus trečiųjų šalių tinkamai išduotus ar surašytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, jei:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>tokios kilmės įgijimas suteikia teisę naudotis preferenciniu muitų tarifų režimu remiantis preferencinių muitų tarifų priemonėmis, numatytomis sutartyse ar susitarimuose, kuriuos Bendrija sudarė su trečiosiomis šalimis ar šalių grupėmis, arba priimtomis dėl tų trečiųjų šalių, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>prekių kilmę įrodantis dokumentas ir transporto dokumentai buvo išduoti arba surašyti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.</div>\n<p class=\"lf-p\">Jei prekės iki įstojimo dienos buvo deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą naujojoje valstybėje narėje, prekių kilmę įrodantis dokumentas, išduotas arba surašytas atgaline data pagal toje naujojoje valstybėje narėje išleidimo į laisvą apyvartą dieną galiojančias preferencines sutartis ar susitarimus, taip pat gali būti priimamas atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje, jei jis pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Bulgarija ir Rumunija turi teisę neatšaukti leidimų, kuriuos išdavus pagal su trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus asmenims buvo suteiktas „patikimo eksportuotojo“ statusas, jei:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>tokia nuostata taip pat yra numatyta Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimuose, sudarytuose iki įstojimo dienos; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>patikimi eksportuotojai taiko tuose susitarimuose nustatytas prekių kilmės taisykles.</div>\n<p class=\"lf-p\">Ne vėliau kaip per vienerius metus nuo įstojimo dienos naujosios valstybės narės pakeičia šiuos leidimus naujais leidimais, išduotais Bendrijos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6.</span>Tikrinant 4 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų sutarčių ar susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7.</span>Nepažeidžiant jokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymo, naujosios valstybės narės priima pagal Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytus preferencinius susitarimus tų šalių atgaline data išduotus prekių kilmę įrodančius dokumentus, pateikiamus išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios įstojimo dieną yra gabenamos į paskirties vietą, laikinai saugomos, laikomos muitinės sandėlyje ar laisvojoje zonoje vienoje iš tų trečiųjų šalių ar toje naujojoje valstybėje narėje, jei ta naujoji valstybė narė, kurioje prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, nebuvo sudariusi laisvosios prekybos sutarties su ta trečiąja šalimi dėl prekybos atitinkamais produktais, galiojusios tuo metu, kai buvo išduoti transporto dokumentai, ir jei:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>tokios kilmės įgijimas suteikia teisę naudotis preferenciniu muitų tarifų režimu remiantis preferencinių muitų tarifų priemonėmis, numatytomis sutartyse ar susitarimuose, kuriuos Bendrija sudarė su trečiosiomis šalimis ar šalių grupėmis, arba priimtomis dėl tų trečiųjų šalių, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">8.</span>Tikrinant 7 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų sutarčių ar susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais.</div>\n<p class=\"lf-p\">PREKIŲ STATUSO ĮRODYMAS PAGAL NUOSTATAS, REGLAMENTUOJANČIAS PRAMONĖS PRODUKTŲ LAISVĄ APYVARTĄ EB IR TURKIJOS MUITŲ SĄJUNGOJE 9. Prekių kilmę įrodantys dokumentai, tinkamai išduoti Turkijoje arba vienoje iš naujųjų valstybių narių pagal jų tarpusavyje taikomus preferencinės prekybos susitarimus, leidžiančius taikyti prekių kilmės kumuliaciją su Bendrija, numatančius, kad prekių kilmė nustatoma remiantis tapačiomis prekių kilmės taisyklėmis, ir uždraudžiančius bet kokį drobeką ar sąlyginį atitinkamų prekių neapmokestinimą muitais, atitinkamose šalyse priimami kaip prekių statusą įrodantys dokumentai, vadovaujantis pramonės produktų laisvą apyvartą reglamentuojančiomis nuostatomis, išdėstytomis EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendime Nr. 1/95 [34], jei:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>prekių kilmę įrodantis dokumentas ir transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.</div>\n<p class=\"lf-p\">Jei prekės iki įstojimo dienos buvo deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą Turkijoje arba naujojoje valstybėje narėje, prekių kilmę įrodantis dokumentas, išduotas atgaline data pagal pirmiau minėtus preferencinės prekybos susitarimus, taip pat gali būti priimamas, jei jis pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">10.</span>Tikrinant 9 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų preferencinių susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">11.</span>Nepažeidžiant jokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymo, naujosios valstybės narės priima A.TR judėjimo sertifikatus, išduotus vadovaujantis EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 nuostatomis, reglamentuojančiomis pramonės produktų laisvą apyvartą, pateikiamus išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios įstojimo dieną yra gabenamos Bendrijoje arba Turkijoje, atlikus jų eksporto formalumus, laikinai saugomos arba kurioms Turkijoje arba toje naujojoje valstybėje narėje yra įforminta kuri nors muitinės procedūra, nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies b–h punktuose, jei:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>nepateiktas atitinkamų prekių kilmę įrodantis dokumentas, nurodytas 9 dalyje; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>prekės atitinka pramonės produktų laisvą apyvartą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimo sąlygas; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>A.TR judėjimo sertifikatas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">12.</span>Tikrinant 11 dalyje nurodytus A.TR judėjimo sertifikatus, taikomos EB ir Turkijos muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimo Nr. 1/2001 nuostatos, susijusios su A.TR judėjimo sertifikatų išdavimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais [35].</div>\n<p class=\"lf-p\">MUITINĖS PROCEDŪROS 13. Iki įstojimo pradėtas laikinasis saugojimas arba Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies b–h punktuose nurodytos muitinės procedūros, užbaigiami laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų.</p>\n<p class=\"lf-p\">Jei užbaigus laikinąjį saugojimą ar muitinės procedūrą atsiranda skola muitinei, mokėtinas importo muitas yra toks, koks pagal Bendrąjį muitų tarifą galioja tuo metu, kai atsiranda skola muitinei, o mokėtina suma laikoma Bendrijos nuosavais ištekliais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">14.</span>Muitinio sandėliavimo procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 98–113 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–535 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse, atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>jei skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importuotų prekių rūšimi, muitine verte ir kiekiu jų pateikimo muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti deklaracijos priėmimo metu, ir jei ta deklaracija buvo priimta iki įstojimo dienos, šie veiksniai nustatomi pagal teisės aktus, taikytus atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">15.</span>Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 114–129 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 536–550 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>jei skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importuotų prekių rūšimi, tarifiniu klasifikavimu, kiekiu, muitine verte ir kilme jų pateikimo šiai procedūrai įforminti metu, ir jei jų pateikimo šiai procedūrai įforminti deklaracija buvo priimta iki įstojimo dienos, šie veiksniai nustatomi pagal teisės aktus, taikytus atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>jei užbaigus procedūrą, atsiranda skola muitinei, siekiant sudaryti vienodas galimybes esamose valstybėse narėse ir naujosiose valstybėse narėse įsteigtiems leidimų turėtojams, nuo įstojimo dienos kompensacinės palūkanos už nesumokėtus importo muitus mokamos laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>jei deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti buvo priimta pritaikius drobeko sistemą ir jei skola muitinei, su kuria susijusius muitus prašoma grąžinti, atsirado iki įstojimo dienos, muitus savo lėšomis grąžina atitinkamai naujoji valstybė narė laikydamasi Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">16.</span>Laikinojo įvežimo procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 137–144 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 553–584 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>jei skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importuotų prekių rūšimi, tarifiniu klasifikavimu, kiekiu, muitine verte ir kilme jų pateikimo šiai procedūrai įforminti metu, ir jei jų pateikimo šiai procedūrai įforminti deklaracija buvo priimta iki įstojimo dienos, šie veiksniai nustatomi pagal teisės aktus, taikytus atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>jei užbaigus procedūrą, atsiranda skola muitinei, siekiant sudaryti vienodas galimybes esamose valstybėse narėse ir naujosiose valstybėse narėse įsteigtiems leidimų turėtojams, nuo įstojimo dienos kompensacinės palūkanos už nesumokėtus importo muitus mokamos laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">17.</span>Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 145–160 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 585–592 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 591 straipsnio antroji pastraipa mutatis mutandis taikoma laikinai išvežtoms prekėms, kurios buvo laikinai išvežtos iš naujųjų valstybių narių iki įstojimo dienos.</div>\n<p class=\"lf-p\">KITOS NUOSTATOS 18. Leidimai taikyti muitinės procedūras, nurodytas Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies d, e ir g punktuose, galioja iki jų galiojimo termino pabaigos arba vienerius metus nuo įstojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">19.</span>Skolos muitinei atsiradimo, įtraukimo į apskaitą ir išieškojimo išleidus prekes procedūros, nustatytos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 201–232 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 859–876a straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>išieškojimas vykdomas laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų. Tačiau jei skola muitinei atsirado iki įstojimo dienos, išieškojimą savo naudai vykdo atitinkama naujoji valstybė narė, laikydamasi joje iki įstojimo galiojusių sąlygų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">20.</span>Muitų grąžinimo ir atsisakymo juos išieškoti procedūros, nustatytos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 235–242 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 877–912 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>muitai grąžinami ir atsisakoma juos išieškoti laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų. Tačiau, jei muitai, kuriuos prašoma grąžinti ar neišieškoti, yra susiję su skola muitinei, kuri atsirado iki įstojimo dienos, tokius muitus savo lėšomis grąžina ir atsisako išieškoti atitinkama naujoji valstybė narė, laikydamasi joje iki įstojimo galiojusių sąlygų.</div>\n<p class=\"lf-p\">V PRIEDO priedėlis V priedo 2 skyriuje numatyto esamos pagalbos mechanizmo 1 punkto b papunktyje minėtų esamos pagalbos priemonių sąrašas Pastaba: Pagal V Priedo 2 skyriaus numatytą esamos pagalbos mechanizmą šiame Priedėlyje išvardytos pagalbos priemonės turi būti laikomos esama pagalba tiek, kiek jos patenka į jo pirmosios pastraipos taikymo sritį.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nr.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pavadinimas (originalus) Nacionalinės valstybės pagalbos monitoringo institucijos patvirtinimo data Trukmė VN Eil.Nr.</p>\n<p class=\"lf-p\">Metai BG 1 2004 Предоговаряне на задълженията към държавата, възникнали по реда на Закона за уреждане на необслужваните кредити, договорени до 31.12.1990 г. със \"Силома\" АД, гр.Силистра, чрез удължаване на срока на изплащане на главницата за срок от 15 години 2004 7 29 2004–2018 BG 2 2004 Средства за компенсиране от държавния бюджет на доказания от \"Български пощи\" ЕАД дефицит от изпълнението на универсалната пощенска услуга 2004 11 18 2010 12 31 BG 3 2004 Целево финансиране на дейността на Българската телеграфна агенция- направление \"Информационно обслужване\"</p>\n<p class=\"lf-p\">2003 12 16 2010 12 31 ___________________ VI PRIEDAS Protokolo 20 straipsnyje nurodytas sąrašas: pereinamojo laikotarpio priemonės – Bulgarija 1. LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS Sutartis dėl Konstitucijos Europai 31968 R 1612: 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, 1968 10 19, p. 2) su paskutiniais pakeitimais, padarytais:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 L 0038: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77);</div>\n<p class=\"lf-p\">31996 L 0071: 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1);</p>\n<p class=\"lf-p\">32004 L 0038: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Konstitucijos III-133 straipsnis ir III-144 straipsnio pirmoji pastraipa visiškai taikomi laisvam darbuotojų judėjimui ir laisvei teikti paslaugas, apimančiai Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnyje apibrėžtą laikiną darbuotojų judėjimą, tarp Bulgarijos ir kiekvienos iš esamų valstybių narių, tik laikantis 2–14 dalyse išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių ir iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos, esamos valstybės narės taikys nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, reglamentuojančias Bulgarijos piliečių patekimą į jų darbo rinkas. Esamos valstybės narės toliau taikyti tokias priemones gali ne ilgiau kaip penkerius metus nuo įstojimo dienos.</div>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarijos piliečiai, įstojimo dieną teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje ir teisėtai priimti į tos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, galės patekti į tos valstybės narės darbo rinką, tačiau ne į kitų valstybių narių, taikančių nacionalines priemones, darbo rinkas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarijos piliečiai, po įstojimo priimti į esamos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, taip pat naudojasi tomis pačiomis teisėmis.</p>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarijos piliečiai, nurodyti pirmiau pateiktose antrojoje ir trečiojoje pastraipose, netenka tose pastraipose nurodytų teisių, jei jie savanoriškai palieka aptariamos valstybės narės darbo rinką.</p>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarijos piliečiai, teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje įstojimo dieną ar nacionalinių priemonių taikymo laikotarpiu ir priimti į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šių teisių neturi.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos Taryba, remdamasi Komisijos pranešimu, peržiūri pereinamojo laikotarpio nuostatų, išdėstytų 2 dalyje, veikimą.</div>\n<p class=\"lf-p\">Užbaigus šią peržiūrą ir ne vėliau kaip pasibaigus dvejų metų laikotarpiui nuo įstojimo dienos, esamos valstybės narės praneša Komisijai, ar toliau taikys nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, ar nuo šiol taikys Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnius. Nepranešus taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Bulgarijos prašymu gali būti atlikta dar viena peržiūra. 3 dalyje nurodyta procedūra taikoma ir baigiama per šešis mėnesius nuo Bulgarijos prašymo gavimo dienos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Valstybė narė, toliau taikanti nacionalines ar pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, pasibaigus 2 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui, jei atsiranda didelių jos darbo rinkos trikdymų ar kyla tokia grėsmė, pranešusi Komisijai, gali toliau taikyti šias priemones iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos. Nepranešus taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6.</span>Per septynerių metų laikotarpį nuo įstojimo dienos tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Bulgarijos piliečiams taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai ir kurios tuo laikotarpiu Bulgarijos piliečiams išduoda leidimus dirbti stebėsenos tikslais, tai darys automatiškai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7.</span>Tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Bulgarijos piliečiams taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai, gali naudotis procedūromis, išdėstytomis toliau pateiktose pastraipose iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos.</div>\n<p class=\"lf-p\">Jei pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė narė patiria arba numato trikdymų savo darbo rinkoje ir jei dėl to gali pablogėti konkrečiame regione ar konkrečia veikla užsiimančių darbuotojų gyvenimo ar užimtumo lygis, valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia išsamią informaciją apie tokią padėtį. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisijos nurodyti, kad Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymas būtų visiškai ar iš dalies sustabdytas, siekiant normalizuoti padėtį tokiame regione arba tokios veiklos srityje. Komisija priima sprendimą dėl sustabdymo ir jo trukmės bei masto ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tokio prašymo gavimo ir apie savo sprendimą praneša Tarybai. Kiekviena valstybė narė per dvi savaites nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali paprašyti Tarybos panaikinti ar pakeisti sprendimą. Taryba, gavusi tokį prašymą, sprendimą priima per dvi savaites kvalifikuota balsų dauguma.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė narė skubiais ir išimtiniais atvejais gali sustabdyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymą ir pateikti Komisijai pagrįstą ex post pranešimą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">8.</span>Kol Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymas yra sustabdytas, remiantis pirmiau pateiktomis 2–5 ir 7 dalimis, Bulgarijoje esamų valstybių narių piliečiams, o esamose valstybėse narėse – Bulgarijos piliečiams taikomas Direktyvos 2004/38/EB 23 straipsnis, laikantis šių sąlygų, jeigu tai susiję su darbuotojų šeimos narių teise įsidarbinti:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>darbuotojo sutuoktinis, taip pat jų palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metų arba išlaikytiniai, įstojimo dieną teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje, nuo įstojimo dienos turi galimybę iškart patekti į tos valstybės narės darbo rinką. Tai netaikoma darbuotojo, teisėtai priimto į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šeimos nariams;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>darbuotojo sutuoktinis, taip pat jų palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metų arba išlaikytiniai, teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje nuo vėlesnės nei įstojimo dienos, tačiau pirmiau nurodytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo metu, turi teisę patekti į atitinkamos valstybės narės darbo rinką, kai pragyvena atitinkamoje valstybėje narėje bent aštuoniolika mėnesių arba trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.</div>\n<p class=\"lf-p\">Šios nuostatos nepažeidžia nacionalinių ar pagal dvišalius susitarimus priimtų palankesnių priemonių.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">9.</span>Tiek, kiek Direktyvos 2004/38/EB nuostatos, kurios pakeičia Direktyvos 68/360/EEB [36] nuostatas, negali būti atsietos nuo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 nuostatų, kurių taikymas atidėtas pagal 2–5 ir 7 bei 8 dalis, Bulgarija ir esamos valstybės narės nuo šių nuostatų gali nukrypti tiek, kiek būtina taikant 2–5 ir 7 bei 8 dalis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">10.</span>Kai esamos valstybės narės pagal pirmiau nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taiko nacionalines ar pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, Bulgarija gali toliau palikti galioti atitinkamas priemones valstybių narių ar aptariamų valstybių piliečiams.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">11.</span>Jei kuri nors esama valstybė narė sustabdo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymą, Bulgarija gali Rumunijai taikyti 7 dalyje nustatytas procedūras. Tokiais laikotarpiais leidimai dirbti, Bulgarijos išduodami Rumunijos piliečiams stebėsenos tikslais, išduodami automatiškai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">12.</span>Kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones pagal 2–5 dalis ir 7–9 dalis, pagal nacionalinius įstatymus gali numatyti didesnę judėjimo laisvę nei ta, kuri galioja įstojimo dieną, įskaitant visiškai laisvą patekimą į darbo rinką. Trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones, gali bet kuriuo metu nuspręsti vietoj jų pradėti taikyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnius. Apie tokį sprendimą pranešama Komisijai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">13.</span>Vokietija ir Austrija, siekdamos panaikinti rimtus tam tikruose jautriuose jų darbo rinkos paslaugų sektoriuose kilusius trikdymus arba atsiradus tokių trikdymų grėsmei, kurie tam tikruose regionuose gali kilti dėl transnacionalinio paslaugų teikimo, kaip apibrėžta Direktyvos 96/71/EEB 1 straipsnyje, ir kol jos pagal pirmiau nurodytas pereinamojo laikotarpio nuostatas laisvam Bulgarijos darbuotojų judėjimui taiko nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, pranešusios Komisijai gali nukrypti nuo Konstitucijos III-144 straipsnio pirmosios pastraipos, siekdamos apriboti laikiną darbuotojų, kurių teisei dirbti Vokietijoje ir Austrijoje taikomos nacionalinės priemonės, judėjimą, susijusį su Bulgarijoje įsteigtų bendrovių teikiamomis paslaugomis.</div>\n<p class=\"lf-p\">Paslaugų sektorių, kuriems gali būti taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, sąrašas:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>Vokietijoje:</div>\n<p class=\"lf-p\">Sektorius NACE * kodas, jei nenurodyta kitaip Statyba, įskaitant susijusias šakas 45.1–4;</p>\n<p class=\"lf-p\">Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede Pramoninis valymas 74.70 Pramoninis valymas Kitos paslaugos 74.87 Tik interjero dekoratorių veikla</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>Austrijoje:</div>\n<p class=\"lf-p\">Sektorius NACE * kodas, jei nenurodyta kitaip Sodininkystės paslaugų veikla 01.41 Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 26.7 Statybinių metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba 28.11 Statyba, įskaitant susijusias šakas 45.1–4;</p>\n<p class=\"lf-p\">Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede Apsaugos veikla 74.60 Pramoninis valymas 74.70 Slauga namuose 85.14 Socialinis darbas ir veikla, nesusijusi su apgyvendinimu 85.32 Tiek, kiek Vokietija ar Austrija nukrypsta nuo Konstitucijos III-144 straipsnio pirmosios pastraipos pagal pirmiau išdėstytas pastraipas, Bulgarija, pranešusi Komisijai, gali imtis lygiaverčių priemonių.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl šios dalies taikymo laikino darbuotojų judėjimo, susijusio su transnacionalinių paslaugų teikimu tarp Vokietijos ir Bulgarijos arba Austrijos ir Bulgarijos, sąlygos negali tapti labiau ribojančios nei tos, kurios galioja Stojimo sutarties pasirašymo dieną.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">14.</span>Dėl 2–5 ir 7–12 dalių taikymo Bulgarijos piliečių patekimo į esamų valstybių narių darbo rinkas sąlygos negali tapti labiau ribojančios nei tos, kurios galioja Stojimo sutarties pasirašymo dieną.</div>\n<p class=\"lf-p\">Nepaisant 1–13 dalyse išdėstytų nuostatų, esamos valstybės narės bet kuriuo laikotarpiu, kai taikomos nacionalinės arba pagal dvišalius susitarimus priimtos priemonės, pirmenybę patekti į jų darbo rinką teikia valstybių narių, o ne trečiųjų šalių piliečiams.</p>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarijos migruojantiems darbuotojams ir jų šeimoms, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems kitoje valstybėje narėje, ar kitų valstybių narių migruojantiems darbuotojams ir jų šeimoms, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems Bulgarijoje, netaikomas labiau ribojantis režimas nei darbuotojams ir jų šeimoms iš trečiųjų šalių, gyvenantiems ir dirbantiems atitinkamai toje valstybėje narėje ar Bulgarijoje. Be to, taikant Bendrijos pirmenybės principą, migruojantiems darbuotojams iš trečiųjų šalių, gyvenantiems ir dirbantiems Bulgarijoje, netaikomas palankesnis režimas nei Bulgarijos piliečiams.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS 31997 L 0009: 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).</div>\n<p class=\"lf-p\">Nukrypstant nuo Direktyvos 97/9/EB 4 straipsnio 1 dalies, minimalus kompensacijos dydis Bulgarijoje netaikomas iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Bulgarija užtikrina, kad pagal jos investuotojų kompensavimo sistemą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. būtų kompensuojama ne mažesnė kaip 12 000 EUR suma, o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – ne mažesnė kaip 15 000 EUR suma.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamuoju laikotarpiu kitos valstybės narės išlaiko teisę neleisti jų teritorijoje įsteigtam Bulgarijos investicinės įmonės filialui vykdyti veiklos, jeigu ir kol šis filialas nedalyvauja atitinkamos valstybės narės teritorijoje oficialiai pripažintoje investuotojų kompensavimo sistemoje, siekiant padengti skirtumą tarp Bulgarijos kompensacijų dydžio ir Direktyvos 97/9/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto minimalaus dydžio.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>LAISVAS KAPITALO JUDĖJIMAS Sutartis dėl Konstitucijos Europai 1. Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartį dėl Konstitucijos Europai, penkerius metus nuo įstojimo dienos Bulgarija gali toliau taikyti šios Stojimo sutarties pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose dėl valstybių narių arba valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, piliečių, negyvenančių Bulgarijoje, ir juridinių asmenų, įkurtų pagal kitos valstybės narės arba valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, įstatymus, nuosavybės teisių į žemę nepagrindiniam būstui įsigijimo nustatytus apribojimus.</div>\n<p class=\"lf-p\">Valstybių narių ir valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, piliečiams, kurie teisėtai gyvena Bulgarijoje, netaikomos pirmesnės pastraipos nuostatos ar kitos taisyklės bei kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Bulgarijos piliečiams.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartį dėl Konstitucijos Europai, septynerius metus nuo įstojimo dienos Bulgarija gali toliau taikyti Stojimo sutarties pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose dėl kitų valstybių narių arba valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, piliečių ir juridinių asmenų, įkurtų pagal kitos valstybės narės arba valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, įstatymus, žemės ūkio paskirties žemės, miškų ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo nustatytus apribojimus. Valstybės narės piliečiui įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, miškus ir miškų ūkio paskirties žemę nė vienu atveju negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei tos, kurios buvo taikomos Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies piliečiui.</div>\n<p class=\"lf-p\">Savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie yra kitos valstybės narės piliečiai, norintiems įsisteigti ir teisėtai apsigyventi Bulgarijoje, netaikomos pirmesnės pastraipos nuostatos ar kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Bulgarijos piliečiams.</p>\n<p class=\"lf-p\">Bendra šių pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūra atliekama trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos. Šiuo tikslu Komisija pateikia pranešimą Tarybai. Komisijos pasiūlymu Taryba gali vieningai nuspręsti sutrumpinti ar nutraukti pirmojoje pastraipoje nurodytą pereinamąjį laikotarpį.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>ŽEMĖS ŪKIS A. ŽEMĖS ŪKIO TEISĖS AKTAI 31997 R 2597: 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2597/97, nustatantis papildomas taisykles dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (OL L 351, 1997 12 23, p. 13), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>31999 R 1602: 1999 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1602/1999 (OL L 189, 1999 7 22, p. 43).</div>\n<p class=\"lf-p\">Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2597/97 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktų, riebumo reikalavimai Bulgarijoje pagamintam geriamam pienui netaikomi iki 2009 m. balandžio 30 d., t. y. pienu, kurio riebumas yra 3 % (m/m), galima prekiauti kaip nenugriebtu pienu, o 2 % (m/m) riebumo pienu – kaip pusiau nugriebtu pienu. Geriamas pienas, kuris neatitinka riebumo reikalavimų, gali būti parduodamas tik Bulgarijoje arba eksportuojamas į trečiąsias šalis.</p>\n<p class=\"lf-p\">B. VETERINARIJOS IR FITOSANITARIJOS TEISĖS AKTAI 32004 R 0853: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius higienos reikalavimus gyvūninės kilmės maisto produktams (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>Šio priedo priedėlio I ir II skyriuose išvardytos pieno perdirbimo įmonės gali priimti žalią pieną, kuris neatitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus II ir III poskyriuose išdėstytų reikalavimų ar nebuvo pagal juos apdorotas, iki 2009 m. gruodžio 31 d., jei pieną pristatantys ūkiai yra įtraukti į sąrašą, kurį šiuo tikslu tvarko Bulgarijos valdžios institucijos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>Kol a punkte nurodytos įmonėms taikomos to punkto nuostatos, tose įmonėse pagaminti produktai gali būti pateikiami tik į vietinę rinką arba naudojami tolesniam perdirbimui Bulgarijos įmonėse, kurioms taip pat taikomos a punkto nuostatos, neatsižvelgiant į pateikimo į rinką dieną. Šie produktai turi būti paženklinti kitokiu identifikavimo ženklu nei numatytasis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnyje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>Šio priedo priedėlio II skyriuje išvardytos įmonės iki 2009 m. gruodžio 31 d. gali perdirbti ES reikalavimus atitinkantį ir neatitinkantį pieną atskirose gamybos linijose. Šiame kontekste ES reikalavimų neatitinkantis pienas yra a punkte nurodytas pienas. Šios įmonės turi visiškai laikytis įmonėms taikomų ES reikalavimų, įskaitant Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų nustatymo (RVASVT) sistemos principų (nurodytų Reglamento (EB) Nr. 852/2004 [37] 5 straipsnyje) įgyvendinimą, ir privalo įrodyti savo pajėgumą visiškai laikytis toliau nurodytų sąlygų, įskaitant atitinkamų savo gamybos linijų paskyrimą:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų tinkamai laikomasi vidinių pieno atskyrimo procedūrų, pradedant surinkimu ir baigiant galutiniu gamybos etapu, įskaitant pieno surinkimo maršrutus, atskirą ES reikalavimus atitinkančio ir neatitinkančio pieno laikymą ir apdorojimą, specialų ES reikalavimų neatitinkančio pieno pagrindo produktų pakavimą ir ženklinimą, taip pat atskirą tokių produktų laikymą,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>nustatyti tvarką, užtikrinančią galimybę kontroliuoti žaliavą, įskaitant reikiamą dokumentais pagrįstą produktų judėjimo patvirtinimą, produktų apskaitą, ES reikalavimus atitinkančios ir neatitinkančios žaliavos suderinimą su gaminamų produktų kategorijomis,</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>visą žalią pieną termiškai apdoroti ne žemesnėje kaip 71,7°C temperatūroje 15 sekundžių, ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad identifikavimo ženklai nebūtų naudojami nesąžiningai.</div>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarijos valdžios institucijos:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>užtikrina, kad kiekvienos atitinkamos įmonės operatorius arba valdytojas imtųsi visų reikiamų priemonių tam, kad būtų tinkamai laikomasi vidinių pieno atskyrimo procedūrų;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>atlieka tyrimus ir iš anksto nepaskelbtus tikrinimus, susijusius su pieno atskyrimo reikalavimo vykdymu; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>patvirtintose laboratorijose atlieka visos žaliavos ir visų gatavų produktų tyrimus, siekiant patikrinti, ar jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus reikalavimus, įskaitant mikrobiologinius pieno pagrindo produktų kriterijus.</div>\n<p class=\"lf-p\">Pienas ir (arba) pieno pagrindo produktai, pagaminti atskirose ES patvirtintų pieno perdirbimo įmonių gamybos linijose, kuriose apdorojamas ES reikalavimų neatitinkantis žalias pienas, gali būti pateikiami tik į vidaus rinką, atsižvelgiant į b punkte išdėstytas sąlygas. ES reikalavimus atitinkančio pieno pagrindo produktai, apdorojami į šio priedo priedėlio II skyriuje esantį sąrašą įtrauktos įmonės atskiroje gamybos linijoje, gali būti pateikiami į rinką kaip reikalavimus atitinkantys produktai, jei laikomasi gamybos linijų atskyrimo sąlygų.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>Pienas ir pieno produktai, pagaminti laikantis c punkte nurodytų nuostatų, remiami tik pagal Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 [38] I antraštinės dalies II ir III skyrių, išskyrus 11 straipsnį, ir II antraštinės dalies nuostatas, jei jie paženklinti ovalo formos identifikaciniu ženklu, nurodytu Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skyriuje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">e)</span>Bulgarija užtikrina, kad palaipsniui bus pradėta laikytis a punkte nurodytų reikalavimų, ir teikia Komisijai pažangos, pasiektos modernizuojant pieno ūkius ir pieno surinkimo sistemą, metines ataskaitas. Bulgarija užtikrina, kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. šių reikalavimų bus visiškai laikomasi.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">f)</span>Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 [39] 58 straipsnyje nurodytos tvarkos, gali atnaujinti šio priedo priedėlį prieš įstojimą iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir įtraukti ar išbraukti atskiras įmones, atsižvelgdama į pažangą, pasiektą šalinant esamus trūkumus, bei stebėsenos proceso rezultatus.</div>\n<p class=\"lf-p\">Kad būtų užtikrintas sklandus pirmiau minėto pereinamojo laikotarpio režimo veikimas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti patvirtinamos išsamios įgyvendinimo taisyklės.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>TRANSPORTO POLITIKA 1. 31993 R 3118: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3118/93, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje (OL L 279, 1993 11 12, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32002 R 0484: 2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 484/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p. 1).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 3118/93 1 straipsnio ir iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos, Bulgarijoje įsisteigę vežėjai nedalyvauja teikiant krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas kitose valstybėse narėse, o kitose valstybėse narėse įsisteigę vežėjai nedalyvauja teikiant krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas Bulgarijoje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>Iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos valstybės narės praneša Komisijai, ar jos pratęs šį laikotarpį ne ilgiau kaip dvejiems metams, ar nuo šiol jos visiškai taikys šio reglamento 1 straipsnį. Nepranešus taikomas šio reglamento 1 straipsnis. Tik tie vežėjai, kurie yra įsisteigę tose valstybėse narėse, kuriose taikomas reglamento 1 straipsnis, gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas tose valstybėse narėse, kuriose 1 straipsnis taip pat yra taikomas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>Tos valstybės narės, kuriose pagal b punktą taikomas reglamento 1 straipsnis, gali taikyti toliau išdėstytą procedūrą iki penktųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos.</div>\n<p class=\"lf-p\">Jei pirmesnėje pastraipoje nurodytos valstybės narės nacionalinėje rinkoje ar jos dalyse atsiranda didelių trikdymų dėl kabotažo ar dėl kabotažo ji yra apsunkinama, pavyzdžiui, dėl per didelės pasiūlos palyginti su paklausa ar dėl grėsmės didelės dalies įmonių, vežančių krovinius, finansiniam stabilumui ar išlikimui, ta valstybė narė apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir pateikia joms visą susijusią informaciją. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisiją visiškai ar iš dalies sustabdyti reglamento 1 straipsnio taikymą, kad būtų atkurta normali padėtis.</p>\n<p class=\"lf-p\">Komisija, remdamasi atitinkamos valstybės narės pateikta informacija, išanalizuoja padėtį ir per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos nusprendžia, ar reikia imtis apsaugos priemonių. Taikoma 7 straipsnio 3 dalies antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose bei 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta procedūra.</p>\n<p class=\"lf-p\">Skubiais ir išimtiniais atvejais pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė gali sustabdyti reglamento 1 straipsnio taikymą ir iškart po to pateikti pagrįstą pranešimą Komisijai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>Kol pagal a ir b punktus reglamento 1 straipsnis netaikomas, valstybės narės gali reguliuoti galimybę teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas, palaipsniui keisdamosi kabotažo leidimais dvišalių susitarimų pagrindu. Tai gali apimti visiško liberalizavimo galimybę.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">e)</span>a–c punktų taikymas neturi lemti griežtesnio galimybių teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas apribojimo palyginti su tomis, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>31996 L 0026: 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (OL L 124, 1996 5 23, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32004 L 0066: 1998 m. spalio 1 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).</div>\n<p class=\"lf-p\">Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Direktyvos 96/26/EB 3 straipsnio 3 dalies c punktas Bulgarijoje netaikomas transporto įmonėms, dalyvaujančioms išimtinai vietinėse krovinių ir keleivių vežimo operacijose.</p>\n<p class=\"lf-p\">Tų įmonių likvidus kapitalas ir atsargos palaipsniui pasiekia minimalų dydį, nustatytą tame straipsnyje, laikantis šio tvarkaraščio:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>iki 2007 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 5 850 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 3 250 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>iki 2008 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 6 750 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 3 750 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>iki 2009 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 7 650 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 4 250 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>iki 2010 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 8 550 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 4 750 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>31996 L 0053: 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>32002 L 0007: 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/7/EB (OL L 67, 2002 3 9, p. 47).</div>\n<p class=\"lf-p\">Nukrypstant nuo Direktyvos 96/53/EB 3 straipsnio 1 dalies, transporto priemonės, atitinkančios tos direktyvos I priede išdėstytus 3.2.1, 3.4.1, 3.4.2 ir 3.5.1 kategorijų ribinius dydžius, iki 2013 m. gruodžio 31 d. gali naudotis nemodernizuotomis Bulgarijos kelių tinklo dalimis tik jei jos atitinka Bulgarijos nustatytus ašių apkrovos reikalavimus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nuo įstojimo dienos negali būti nustatyta jokių apribojimų transporto priemonėms, atitinkančioms Direktyvos 96/53/EB reikalavimus, naudotis pagrindiniais tranzito maršrutais, nurodytais 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1692/96/EB, pateikiančio Bendrijos rekomendacijas dėl transeuropinio tinklo plėtros, I priede [40].</p>\n<p class=\"lf-p\">Bulgarija laikosi toliau pateikiamose lentelėse nurodyto jos pagrindinių kelių tinklo modernizavimo tvarkaraščio. Vykdant investicijas į infrastruktūrą, kurioms naudojamos Bendrijos biudžeto lėšos, turi būti užtikrinama, kad keliai būtų tiesiami ar modernizuojami taip, kad juose leistinoji apkrova būtų 11,5 tonos vienai ašiai.</p>\n<p class=\"lf-p\">Vykdant modernizavimą, palaipsniui Bulgarijos kelių tinklu, įskaitant Sprendimo Nr. 1692/96/EB I priede nurodytą tinklą, gali naudotis tarptautiniuose vežimuose dalyvaujančios transporto priemonės, atitinkančios šioje direktyvoje nustatytus ribinius dydžius. Jei techniškai įmanoma, pakrovimo ir iškrovimo tikslais nemodernizuotomis antrinės svarbos kelių tinklo dalimis leidžiama naudotis visu pereinamuoju laikotarpiu.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nuo įstojimo dienos visos tarptautinio transporto priemonės, turinčios pneumatinę pakabą ir atitinkančios ribinius dydžius, nustatytus Direktyvoje 96/53/EB, visame Bulgarijos kelių transporto tinkle nebus apmokestinamos jokiais laikinais papildomais mokesčiais.</p></div>", "next": 239369}