1.Visa veikla Rajone, susijusi su Rajone esančiais išteklių telkiniais, kurių dalis priklauso valstybių jurisdikcijai, turi būti vykdoma deramai atsižvelgiant į teises ir teisėtus tų pakrantės valstybių, kurių jurisdikcijai priklauso šie išteklių telkiniai, interesus.
\n
2.Siekiant išvengti minėtų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, su suinteresuota valstybe yra konsultuojamasi bei taikoma išankstinio informavimo sistema. Tais atvejais, kai šiame Rajone vykdoma veikla gali baigtis nacionalinei jurisdikcijai priklausančių išteklių eksploatavimu, yra būtinas suinteresuotų pakrantės valstybių sutikimas.
\n
3.Nei ši XI dalis, nei pagal ją suteiktos ar naudojamos teisės nekeičia pakrantės valstybės teisės imtis priemonių pagal XII dalies atitinkamas nuostatas, jei tai būtina užkirsti kelią, sušvelninti ar pašalinti rimtą ir neišvengiamą pavojų jų pakrantei ar su ja susijusiems interesams dėl užteršimo arba jo grėsmės ar kitų pavojingų reiškinių, kuriuos sukelia ar jiems daro įtaką veikla Rajone.
\n
143 straipsnisMoksliniai jūros tyrinėjimai
\n
1.Moksliniai jūros tyrinėjimai Rajone yra vykdomi tik taikiais tikslais ir visos žmonijos labui pagal XIII dalį.
\n
2.Institucija gali atlikti mokslinius jūros tyrinėjimus, susijusius su Rajonu ar jame esančiais ištekliais, ir gali šiais tikslais sudaryti sutartis. Institucija remia ir skatina Rajone vykdomus mokslinius jūros tyrinėjimus bei koordinuoja ir platina tokių tyrinėjimų ir analizių rezultatus, kai jie tampa prieinami.
\n
3.Valstybės Šalys gali vykdyti mokslinius jūros tyrinėjimus Rajone. Valstybės Šalys skatina tarptautinį bendradarbiavimą Rajono mokslinių jūros tyrinėjimų srityje:
\n
a)dalyvaudamos per tarptautines programas ir skatindamos įvairių valstybių specialistų ir Institucijos bendradarbiavimą mokslinių jūros tyrinėjimų srityje;
\n
b)užtikrindamos, kad Institucijos ar kitų tarptautinių organizacijų pastangomis būtų kuriamos programos besivystančių valstybių ar technologiškai mažiau išsivysčiusių valstybių labui, siekiant:
\n
i)stiprinti jų tyrinėjimų galimybes;
\n
ii)rengti jų ir Institucijos specialistus taikyti tyrinėjimų metodus ir rezultatus; iii) remti jų kvalifikuotų specialistų įdarbinimą vykdyti tyrinėjimus Rajone;
\n
c)veiksmingai platindamos turimus tyrimų ir analizių rezultatus per Instituciją ar kitais tinkamais tarptautiniais kanalais.
\n
144 straipsnisTechnologijų perdavimas
\n
1.Vadovaudamasi šia Konvencija, Institucija imasi priemonių:
\n
a)įgyti technologijų ir mokslo žinių, susijusių su veikla šiame Rajone, ir
\n
b)remti ir skatinti tokių technologijų ir mokslo žinių perdavimą besivystančioms valstybėms, kad visos Valstybės Šalys iš to turėtų naudos.
\n
2.Šiuo tikslu Institucija ir Valstybės Šalys bendradarbiauja skatindamos su veikla šiame Rajone susijusių technologijų ir mokslo žinių perdavimą, kad Įmonė ir visos Valstybės Šalys turėtų naudos. Visų pirma jos inicijuoja ir remia:
\n
a)su veikla Rajone susijusių technologijų perdavimo Įmonei ir besivystančioms valstybėms programas, sudarant inter alia galimybes Įmonei ir besivystančioms valstybėms naudotis atitinkama technologija lygiomis ir priimtinomis sąlygomis;
\n
b)priemones, skirtas Įmonės technologijų ir besivystančių valstybių technologijų tobulinimui, visų pirma sudarant galimybes Įmonės ir besivystančių valstybių specialistams mokytis jūros mokslų ir technologijų srityje bei jų visateisiam dalyvavimui veikloje Rajone.
\n
145 straipsnisJūros aplinkos apsauga
\n
Vadovaujantis šia Konvencija, turi būti imamasi būtinų priemonių dėl veiklos Rajone, siekiant užtikrinti veiksmingą jūros aplinkos apsaugą nuo žalingų pasekmių, kurios gali atsirasti dėl tokios veiklos. Šiuo tikslu Institucija priima reikiamas normas, taisykles ir procedūras, siekdama inter alia:
\n
a)užkirsti kelią, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos ir pakrantės teršimą ir kitus pavojus, taip pat jūros aplinkos ekologinio balanso pažeidimo grėsmę, ypač didelį dėmesį skiriant apsaugai nuo žalingų pasekmių, kylančių dėl gręžimo, dugno valymo, žemės siurbimo, atliekų išmetimo bei su šia veikla susijusių įrenginių, vamzdynų ar kitų įrengimų statybos ir eksploatavimo;
\n
b)apsaugoti ir išlaikyti gamtos turtus Rajone ir užkirsti kelią žalai tos jūros aplinkos florai ir faunai.
\n
146 straipsnisŽmonių gyvybių apsauga
\n
Kalbant apie veiklą Rajone, turi būti imamasi reikiamų priemonių, kurios užtikrintų žmonių gyvybių veiksmingą apsaugą. Šiuo tikslu Institucija priima atitinkamas normas, taisykles ir procedūras, kurios papildo galiojančias tarptautinės teisės normas, įtvirtintas atitinkamose sutartyse.
\n
147 straipsnisVeiklos Rajone ir jūros aplinkoje suderinimas
\n
1.Veikla Rajone vykdoma deramai atsižvelgiant į kitą veiklą jūros aplinkoje.
\n
2.Veiklai Rajone vykdyti naudojami įrenginiai turi atitikti šias sąlygas:
\n
a)tokie įrenginiai yra surenkami, statomi ir išmontuojami tik vadovaujantis šia XI dalimi ir pagal Institucijos nustatytas normas, taisykles ir procedūras. Apie tokių įrenginių surinkimą, statymą ir išmontavimą turi būti tinkamai pranešta, taip pat turi būti taikomos nuolatinės priemonės, įspėjančios apie jų buvimą;
\n
b)tokie įrenginiai negali būti statomi vietose, kuriose jie trukdytų naudotis pripažintais tarptautinei laivybai svarbiais jūrų koridoriais, taip pat intensyvios žvejybos plotuose;
\n
c)aplink tokius įrenginius yra nustatomos tinkamai pažymėtos apsaugos zonos, užtikrinančios laivybos bei įrenginių saugumą. Tokių apsaugos zonų forma ir padėtis negali sudaryti juostos, kuri trukdytų laivams teisėtai patekti į konkrečias jūros zonas ar laivybai tarptautiniais jūrų koridoriais;
\n
d)tokie įrenginiai yra naudojami tik taikiais tikslais;
\n
e)tokie įrenginiai neturi salų statuso. Jie neturi savo teritorinės jūros ir jų buvimas neturi įtakos teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ar kontinentinio šelfo ribų nustatymui.
\n
3.Kita veikla jūros aplinkoje vykdoma deramai atsižvelgiant į veiklą Rajone.
\n
148 straipsnisBesivystančių valstybių dalyvavimas Rajone vykdomoje veikloje
\n
Kaip numatyta šioje XI dalyje, turi būti remiamas besivystančių valstybių veiksmingas dalyvavimas Rajone vykdomoje veikloje, deramai atsižvelgiant į jų ypatingus interesus ir poreikius, ypač atsižvelgiant į valstybių, neturinčių priėjimo prie jūros ar kurių nepalanki geografinė padėtis, ypatingą poreikį nugalėti kliūtis, kylančias dėl jų nepalankios padėties ir dėl didelio atstumo nuo Rajono bei sudėtingo patekimo į jį ir iš jo.
\n
149 straipsnisArcheologiniai ir istoriniai objektai
\n
Visi Rajone rasti archeologinio ir istorinio pobūdžio objektai yra saugomi arba panaudojami visos žmonijos labui, didelį dėmesį skiriant į kilmės valstybės arba kilmės krašto, arba kultūrinės kilmės valstybės, arba istorinės ar archeologinės kilmės valstybės pirmenybės teises.
\n
3 skyrius. Rajono išteklių PANAUDOJIMAS
\n
150 straipsnisRajone vykdomos veiklos politikos kryptys
\n
Veikla Rajone, kaip nurodyta šioje XI dalyje, yra vykdoma taip, kad būtų prisidedama prie pasaulio ekonomikos palankios plėtros bei tarptautinės prekybos subalansuoto augimo ir būtų skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, užtikrinant visų valstybių, ypač besivystančių valstybių, visapusišką vystymąsi, kartu siekiant užtikrinti:
\n
a)Rajono išteklių panaudojimą;
\n
b)tvarkingą, saugų ir racionalų Rajono išteklių valdymą, įskaitant efektyvią veiklą Rajone, taip pat, laikantis protingų išsaugojimo principų, tai, kad būtų išvengta nereikalingų sąnaudų;
\n
c)galimybių dalyvauti tokioje veikloje plėtojimą, visų pirma pagal 144 ir 148 straipsnius;
\n
d)Institucijos dalyvavimą paskirstant pajamas ir technologijų perdavimą Įmonei ir besivystančioms valstybėms, kaip numatyta šioje Konvencijoje;
\n
e)didesnę tokių mineralų, kurių kartu su mineralais iš kitų šaltinių tiekimą reikia užtikrinti vartotojams, gavybą Rajone;
\n
f)skatinimą teisingų ir stabilių, pelningų gamintojams ir sąžiningų vartotojams Rajone ar iš kitų šaltinių išgautų mineralų kainų bei ilgalaikės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros išlaikymą;
\n
g)visų Valstybių Šalių, nesvarbu, kokia jų socialinė ar ekonominė santvarka ir geografinė padėtis, galimybių dalyvauti panaudojant Rajono išteklius didinimą bei veiklos šiame Rajone monopolizavimo prevenciją;
\n
h)besivystančių valstybių apsaugą nuo neigiamo poveikio jų ekonomikai ar jų eksporto pajamoms dėl konkretaus mineralo kainos ar to mineralo eksporto mažėjimo, jei tokį mažėjimą sukėlė 151 straipsnyje numatyta veikla Rajone;
\n
i)bendro paveldo naudojimą visos žmonijos labui, ir
\n
j)kad sąlygos Rajone išgautų mineralų ir iš tokių mineralų pagamintų prekių importui į rinką nebūtų labiau palankios negu pačios palankiausios sąlygos, taikomos importui iš kitų šaltinių.
\n
151 straipsnisGavybos politikos kryptys
\n
1.a) Nepažeisdama 150 straipsnyje nurodytų tikslų ir siekdama įgyvendinti to straipsnio h punktą, Institucija veikiančiuose forumuose arba naujų susitarimų ar sutarčių pagrindu, kuriuose dalyvauja visos suinteresuotos šalys ir gamintojai bei vartotojai, imasi visų būtinų priemonių tam, kad paremtų prekių, pagamintų iš Rajone išgautų mineralų, rinkų plėtotę, veiksmingumą ir stabilumą gamintojams pelningomis ir vartotojams sąžiningomis kainomis. Visos Valstybės Šalys bendradarbiauja siekdamos šio tikslo.
\n
b)Institucija turi teisę dalyvauti bet kokioje konferencijoje, kurioje dalyvautų visos suinteresuotos šalys, taip pat gamintojai bei vartotojai tokių prekių klausimais. Institucija turi teisę tapti tokiose konferencijose pasiektų susitarimų ar sutarčių šalimi. Institucijos dalyvavimas bet kokiuose šiais susitarimais ar sutartimis įkurtuose organuose siejamas su gavybos Rajone klausimais ir yra reglamentuojamas šių organų atitinkamų taisyklių.
\n
c)Institucija vykdo savo įsipareigojimus pagal šioje dalyje nurodytus susitarimus ar sutartis tokiu būdu, kad būtų užtikrintas vienodas ir nediskriminuojantis jų įgyvendinimas dėl visų atitinkamų mineralų gavybos Rajone. Kartu Institucija laikosi sudarytų sutarčių sąlygų ir patvirtintų Įmonės darbų planų.
\n
2.a) Šio straipsnio 3 dalyje numatytu pereinamuoju laikotarpiu komercinė gavyba pagal patvirtintą darbų planą nevykdoma tol, kol operatorius nepateikia Institucijai prašymo ir negauna leidimo gavybai. Tokių leidimų gavybai negali būti prašoma ir jie negali būti išduodami anksčiau kaip penkeri metai iki planuojamos komercinės gavybos pagal darbų planą pradžios, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į projekto vykdymo pobūdį ir tvarkaraštį, Institucijos normos, taisyklės ir procedūros numato kitą laikotarpį.
\n
b)Prašydamas leidimo gavybai, operatorius nurodo metinį nikelio kiekį, kurį numatoma išgauti pagal patvirtintą darbų planą. Prašyme pateikiama išlaidų, kurias darbų vykdytojas turės gavęs leidimą ir kurios yra deramai apskaičiuotos, kad jis galėtų pradėti komercinę gavybą planuojamu metu, sąmata.
\n
c)Įgyvendindama a ir b punktus, Institucija nustato reikiamus darbų vykdymo reikalavimus pagal III priedo 17 straipsnį.
\n
d)Institucija išduoda gavybos leidimą dėl prašomo gavybos masto, išskyrus atvejį, jei prašomo masto ir jau leisto gavybos masto bendra suma viršija nikelio gavybos maksimalią normą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 4 dalį leidimo išdavimo metais, bet kuriais planuotos gavybos metais pereinamojo laikotarpio metu.
\n
e)Išduotas leidimas gavybai ir patvirtintas prašymas tampa patvirtinto darbų plano dalimi.
\n
f)Jei operatoriaus prašymas suteikti gavybos leidimą yra atmetamas pagal d punktą, operatorius gali bet kuriuo metu pakartotinai pateikti prašymą Institucijai.
\n
3.Pereinamasis laikotarpis prasideda likus penkeriems metams iki sausio 1 dienos tų metų, kuriais pagal patvirtintą darbų planą turėtų prasidėti pirma komercinė gavyba. Jei pirma komercinė gavyba uždelsiama ir nepradedama planuotais metais, pereinamojo laikotarpio pradžia ir apskaičiuota maksimali gavybos norma yra reikiamai koreguojamos. Minėtas pereinamasis laikotarpis trunka 25 metus ar baigiasi iki 155 straipsnyje nurodytos Įvertinimo konferencijos pradžios arba iki dienos, kurią įsigalioja šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nauji susitarimai ar sutartys, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau. Institucija atgauna šiame straipsnyje nurodytus įgaliojimus dėl likusios pereinamojo laikotarpio dalies, jei minėtų susitarimų ar sutarčių galiojimas baigiasi arba jei jie tampa negaliojantys dėl bet kokios priežasties.
\n
4.a) Maksimali gavybos norma bet kuriais pereinamojo laikotarpio metais yra šių dydžių suma:
\n
i)nikelio suvartojimo tendencijos kreivės verčių, apskaičiuojamų pagal b punktą, skaičiavimui imant paskutinius metus prieš pirmuosius komercinės gavybos metus ir paskutinius metus prieš pereinamojo laikotarpio pradžią, skirtumo, ir
\n
ii)šešiasdešimties procentų nuo nikelio suvartojimo tendencijos kreivės verčių, apskaičiuojamų pagal b punktą, skaičiavimui imant tuos metus, kuriems prašoma leidimo gavybai, ir paskutinius metus prieš pirmuosius komercinės gavybos metus, skirtumo.
\n
b)a punkte:
\n
i)tendencijos kreivės vertės, naudojamos apskaičiuoti maksimalų nikelio gavybos lygį, yra metinės nikelio suvartojimo vertės tendencijos kreivėje, apskaičiuotos tais metais, kuriais išduotas leidimas gavybai. Tendencijos kreivė išvedama pagal paskutinio 15 metų laikotarpio, iš kurio turimi tokie duomenys, faktinio nikelio suvartojimo logaritmų tiesinę regresiją; laikas čia – nepriklausomas kintamasis. Tokia tendencijos kreivė vadinama pirmine tendencijos kreive;
\n
ii)jei pirminės tendencijos kreivės augimo metinis koeficientas yra mažesnis negu 3 procentai, tuomet tendencijos kreive, naudojama nustatyti a punkte nurodytus kiekius, laikoma kreivė, kuri kerta pirminę tendencijos kreivę ties minėto 15 metų laikotarpio pirmųjų metų verte, ir kasmet didėja 3 procentais; tačiau tik tuo atveju, jei bet kuriems pereinamojo laikotarpio metams nustatyta maksimali gavybos norma jokiu būdu neviršija pirminės tendencijos kreivės vertės tais metais ir pirminės tendencijos kreivės vertės paskutiniais metais prieš pereinamojo laikotarpio pradžią skirtumo.
\n
5.Institucija palieka Įmonės pradinei gavybai 38 000 tonų nikelio iš turimos maksimalios gavybos normos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 4 dalį.
\n
6.a) Operatorius gali bet kuriais metais išgauti mažiau arba iki 8 procentų daugiau, negu leidime nurodytas metinis mineralų gavybos iš polimetalų junginių lygis, jei tik bendra gavyba neviršija leidime nurodyto kiekio. Bet koks viršijimas nuo 8 procentų iki 20 procentų bet kuriais metais arba bet koks viršijimas pirmais ir tolesniais metais, jei viršijama dvejus metus iš eilės, turi būti suderintas su Institucija, kuri gali pareikalauti, kad operatorius gautų papildomą gavybos leidimą papildomai vykdomai gavybai.
\n
b)Prašymus papildomiems gavybos leidimams Institucija svarsto tik priėmusi sprendimus dėl visų dar nenagrinėtų prašymų, kuriuos pateikė gavybos leidimų dar negavę operatoriai, bei deramai atsižvelgusi į kitus potencialius pareiškėjus. Institucija laikosi principo neviršyti bendro gavybos masto, leidžiamo pagal maksimalią gavybos normą bet kuriais pereinamojo laikotarpio metais. Institucija neišduoda leidimo gavybai pagal darbų planą, kurio kiekis viršytų 46 500 tonų nikelio per metus.
\n
7.Kitų metalų, tokių kaip: varis, kobaltas ar manganas, gaunamų iš polimetalų junginių, kurie išgaunami pagal leidimą gavybai, kiekis neturi viršyti to lygio, kuris būtų pasiektas, jei operatorius gautų maksimalų kiekį nikelio iš tų junginių pagal šio straipsnio nuostatas. Šiam punktui įgyvendinti Institucija nustato normas, taisykles ir procedūras pagal III dalies 17 straipsnį.
\n
8.Teisės ir įsipareigojimai dėl nesąžiningos ekonominės praktikos, nustatyti atitinkamais daugiašaliais prekybos susitarimais, taikomi ir mineralų tyrimams bei eksploatavimui Rajone. Spręsdamos ginčus, susijusius su šia nuostata, Valstybės Šalys, kurios yra tokių daugiašalių prekybos susitarimų šalys, taiko tokių susitarimų numatomus ginčų sprendimo būdus.
\n
9.Institucija yra įgaliota riboti mineralų, išgaunamų ne iš polimetalų junginių, gavybos Rajone mastą, nustatydama tokias sąlygas ir taikydama tokius metodus, kurių reikia priimant taisykles pagal 161 straipsnio 8 dalį.
\n
10.Tarybai rekomendavus, Ekonominio planavimo komisijos patarimo pagrindu Asamblėja nustato kompensavimo sistemą arba imasi kitokių ekonominio reguliavimo paramos priemonių, taip pat bendradarbiauja su specializuotomis agentūromis ar kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekdama padėti toms besivystančioms valstybėms, kurių eksporto pajamos ar ekonomika patiria didelį neigiamą poveikį dėl atitinkamo mineralo kainos sumažėjimo arba to mineralo eksporto masto sumažėjimo, jei tokį sumažėjimą lėmė Rajone vykdoma veikla. Gavusi prašymą Institucija inicijuoja valstybių, kurios gali labiausiai nukentėti, problemų tyrimą siekdama sumažinti jų sunkumus ir padėti joms pertvarkyti ekonomiką.
\n
152 straipsnisInstitucijos įgaliojimų ir funkcijų vykdymas
\n
1.Vykdydama savo įgaliojimus ir funkcijas, įskaitant galimybių vykdyti veiklą Rajone suteikimą, Institucija vengia diskriminacijos.
\n
2.Tačiau leidžiama skirti ypatingą dėmesį besivystančių valstybių, ypač valstybių, kurios neturi priėjimo prie jūros ir kurių nepalanki geografinė padėtis, reikmėms, kaip tai konkrečiai nurodyta šioje XI dalyje.
\n
153 straipsnisTyrimų ir eksploatavimo sistema
\n
1.Veiklą Rajone visos žmonijos vardu organizuoja, vykdo ir kontroliuoja Institucija pagal šį straipsnį, taip pat kitas taikytinas šios XI dalies, atitinkamų priedų nuostatas ir Institucijos normas, taisykles ir procedūras.
\n
2.Veiklą Rajone remdamosi šio straipsnio 3 dalimi vykdo:
\n
a)Įmonė ir
\n
b)kartu su Institucija – Valstybės Šalys arba valstybės įmonės, arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie yra tų Valstybių Šalių nacionaliniai subjektai arba kurie tokių Valstybių Šalių ar jų nacionalinių subjektų yra veiksmingai kontroliuojami, jei juos remia šios valstybės, arba bet kokių minėtų subjektų grupė, kuri atitinka šioje XI dalyje ir III priede nustatytus reikalavimus.
\n
3.Veikla Rajone vykdoma pagal oficialų rašytinį darbų planą, sudarytą remiantis III priedu ir patvirtintą Tarybos po to, kai šį planą peržiūrėjo Teisės ir technikos komisija. Jei veiklą Rajone Institucijai leidus vykdo šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti subjektai, darbų planas yra sudaromas sutarties formos pagal III priedo 3 straipsnį. Tokiose sutartyse gali būti numatyta bendra veikla pagal III priedo 11 straipsnį.
\n
4.Institucija kontroliuoja veiklą Rajone, kiek tai būtina užtikrinti atitinkamų šios XI dalies ir priedų nuostatų laikymąsi, taip pat Institucijos normų, taisyklių ir procedūrų bei pagal šio straipsnio 3 dalį patvirtintų darbo planų laikymąsi. Valstybės Šalys padeda Institucijai imdamosi visų priemonių, būtinų užtikrinti tokių nuostatų laikymąsi pagal 139 straipsnį.
\n
5.Užtikrindama nuostatų laikymąsi, Institucija turi teisę bet kuriuo metu imtis šioje XI dalyje numatytų priemonių, taip pat įgyvendinti kontrolės ir reguliavimo funkcijas, priskirtas Institucijai pagal šią XI dalį ar pagal kokias nors sutartis. Institucija turi teisę tikrinti visus įrenginius Rajone, naudojamus vykdant veiklą Rajone.
\n
6.Pagal šio straipsnio 3 dalį sudarytoje sutartyje turi būti numatytas teisės valdyti turtą užtikrinimas. Sutartis negali būti pakeista, sustabdyta ar nutraukta kitaip, negu numatyta III priedo 18 ir 19 straipsniuose.
\n
154 straipsnisPeriodiškas įvertinimas
\n
Po šios Konvencijos įsigaliojimo kas penkeri metai Asamblėja parengia bendrą ir sisteminį įvertinimą, kaip praktiškai buvo taikomas Rajono tarptautinis režimas, nustatytas pagal šią Konvenciją. Atsižvelgdama į šį įvertinimą, Asamblėja gali imtis ar rekomenduoti kitiems organams imtis priemonių pagal šios XI dalies ir susijusių priedų nuostatas ir procedūras, siekiant veiksmingesnio šio režimo taikymo.
\n
155 straipsnisĮvertinimo konferencija
\n
1.Praėjus penkiolikai metų nuo sausio 1 dienos tų metų, kuriais pagal patvirtintą darbų planą prasidėjo pirmoji komercinė gamyba, Asamblėja sušaukia konferenciją, skirtą įvertinti tas šios XI dalies ir atitinkamų priedų nuostatas, kurios reglamentuoja Rajono išteklių tyrimą ir eksploatavimą. Atsižvelgusi į per šį laikotarpį sukauptą patirtį, Įvertinimo konferencija detaliai svarsto šiuos klausimus, ar:
\n
a)šios XI dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis Rajono išteklių tyrimą ir eksploatavimą, buvo pasiekti visi numatyti tikslai ir ar jos buvo naudingos visai žmonijai;
\n
b)per tą 15 metų laikotarpį rezervuotos zonos buvo eksploatuojamos veiksmingai ir subalansuotai, palyginti su nerezervuotomis zonomis;
\n
c)Rajonas ir jo ištekliai buvo naudojami tokiu būdu, kad būtų skatinama pasaulio ekonomikos palanki plėtra ir tarptautinės prekybos subalansuotas augimas;
\n
d)buvo užkirstas kelias veiklai Rajone monopolizuoti;
\n
e)buvo įgyvendintos 150 ir 151 straipsniuose nurodytos politikos kryptys ir
\n
f)tokia sistema leido teisingai paskirstyti iš veiklos Rajone gautą naudą, ypač atsižvelgiant į besivystančių valstybių interesus ir poreikius.
\n
2.Įvertinimo konferencija turi užtikrinti, kad būtų išsaugotas bendro žmonijos paveldo principas ir kad galiotų tarptautinis režimas, skirtas užtikrinti Rajono išteklių teisingą eksploatavimą visų valstybių, ypač besivystančių valstybių, labui, ir kad veiktų Institucija, kuri organizuotų veiklą Rajone, ją vykdytų ir kontroliuotų. Konferencija taip pat turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje XI dalyje išdėstytų principų, draudžiančių reikšti pretenzijas į suverenitetą ar naudotis suverenitetu bet kurioje Rajono dalyje, taip pat principų, susijusių su valstybių teisėmis ir jų elgesiu Rajone, jų dalyvavimu veikloje Rajone vadovaujantis šia Konvencija, kelio užkirtimu veiklai Rajone monopolizuoti, Rajono naudojimu tik taikiais tikslais, veiklos Rajone ekonominiais aspektais, moksliniais jūros tyrinėjimais, technologijų perdavimu, jūros aplinkos apsauga, žmonių gyvybių apsauga, pakrantės valstybių teisėmis, vandenų, dengiančių Rajoną, teisiniu statusu bei oro erdvės virš šių vandenų teisiniu statusu, taip pat veiklos Rajone ir kitokios veiklos jūros aplinkoje derinimu.
\n
3.Sprendimų priėmimo procedūra, taikoma Įvertinimo konferencijoje, yra tokia pat, kokią taikė Jungtinių Tautų Trečioji jūrų teisės konferencija. Konferencija visais būdais stengiasi pasiekti bendru sutarimu grindžiamą susitarimą dėl visų pakeitimų, ir dėl šių klausimų balsuojama tik tada, kai visos pastangos pasiekti bendrą sutarimą yra panaudotos.
\n
4.Jei, praėjus penkeriems metams nuo darbo pradžios, Įvertinimo konferencija nepasiekia susitarimo dėl Rajono išteklių tyrimo ir eksploatavimo sistemos, ji gali per 12 mėnesių trijų ketvirtadalių Valstybių Šalių dauguma nuspręsti priimti ir pateikti Valstybėms Šalims ratifikuoti ar prie jų prisijungti tokias minėtą sistemą pakeičiančias ar modifikuojančias pataisas, kokios, Konferencijos nuomone, yra reikalingos. Tokios pataisos visoms Valstybėms Šalims įsigalioja praėjus 12 mėnesių po to, kai trys ketvirtadaliai Valstybių Šalių deponuoja ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus.
\n
5.Įvertinimo konferencijos pagal šį straipsnį priimtos pataisos nekeičia teisių, įgytų pagal galiojančias sutartis.
\n
4 skyrius. Institucija
\n
A poskyris. Bendrosios nuostatos
\n
156 straipsnisInstitucijos įkūrimas
\n
1.Šiuo dokumentu yra įsteigiama Tarptautinė jūros dugno institucija, kuri veikia vadovaudamasi šia XI dalimi.
\n
2.Visos Valstybės Šalys ipso facto yra šios Institucijos narės.
\n
3.Jungtinių Tautų Trečiosios jūrų teisės konferencijos stebėtojai, kurie pasirašė Baigiamąjį aktą ir kurie nėra išvardyti 305 straipsnio 1 dalies c, d, e ar f punkte, turi teisę dalyvauti Institucijos veikloje kaip stebėtojai vadovaudamiesi jo normomis, taisyklėmis ir procedūromis.
\n
4.Institucijos būstinė yra Jamaikoje.
\n
5.Institucija gali steigti regioninius centrus ar atstovybes, reikalingus jos funkcijoms vykdyti.
\n
157 straipsnisInstitucijos pobūdis ir pagrindiniai veiklos principai
\n
1.Institucija yra organizacija, kuri padeda Valstybėms Šalims pagal šios XI dalies nuostatas organizuoti ir kontroliuoti veiklą Rajone, visų pirma Rajono išteklių administravimo tikslais.
\n
2.Institucija turi įgaliojimų ir funkcijų, kuriuos aiškiai jai suteikia ši Konvencija. Institucija naudojasi tokiais papildomais įgaliojimais, atitinkančiais šią Konvenciją, kurie yra numanomi bei būtini minėtiems įgaliojimams ir funkcijoms, susijusiems su veikla Rajone, vykdyti.
\n
3.Institucija vadovaujasi visų savo narių suverenios lygybės principu.
\n
4.Visi Institucijos nariai sąžiningai vykdo visus įsipareigojimus, kuriuos jie prisiėmė pagal šios XI dalies nuostatas, tam, kad visiems jiems būtų užtikrintos narystės teikiamos teisės ir nauda.
\n
158 straipsnisInstitucijos organai
\n
1.Šiuo dokumentu yra įsteigiami pagrindiniai Institucijos organai – Asamblėja, Taryba ir Sekretoriatas.
\n
2.Šiuo dokumentu yra įsteigiama Įmonė – organas, kuris padeda Institucijai vykdyti 170 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas.
\n
3.Prireikus pagal šios XI dalies nuostatas gali būti steigiami pavaldūs organai.
\n
4.Kiekvienas pagrindinis Institucijos organas ir Įmonė atsako už jiems suteiktų įgaliojimų ir pavestų funkcijų vykdymą. Vykdydamas tokius įgaliojimus ir funkcijas, kiekvienas organas vengia bet kokių veiksmų, kurie gali apsunkinti ar sutrukdyti kitam organui suteiktų ypatingų įgaliojimų ar funkcijų vykdymą.
\n
B poskyris. Asamblėja
\n
159 straipsnisSudėtis, procedūra ir balsavimas
\n
1.Asamblėją sudaro visi Institucijos nariai. Kiekvienas narys Asamblėjoje turi po vieną atstovą, o šis – pavaduotojų ir patarėjų.
\n
2.Asamblėja renkasi į eilines metines sesijas bei į specialiąsias sesijas, jei Asamblėja mano, kad jos būtinos, arba jei jas sušaukia generalinis sekretorius Tarybos arba Institucijos narių daugumos prašymu.
\n
3.Jei Asamblėja nenusprendžia kitaip, sesijos vyksta Institucijos būstinėje.
\n
4.Asamblėja priima savo darbo reglamentą. Kiekvienos eilinės sesijos pradžioje Asamblėja renka Prezidentą ir kitus reikalingus pareigūnus. Jie pareigas eina tol, kol kitos eilinės sesijos metu išrenkami naujas Prezidentas ir kiti pareigūnai.
\n
5.Asamblėjos narių dauguma sudaro kvorumą.
\n
6.Kiekvienas Asamblėjos narys turi po vieną balsą.
\n
7.Sprendimai dėl procedūrinių klausimų, taip pat dėl sprendimų sušaukti specialiąsias Asamblėjos sesijas, priimami dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma.
\n
8.Sprendimai dėl esmės klausimų priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma, jei tik tokia dauguma sudaro sesijoje dalyvaujančių narių daugumą. Kai kyla diskusijos, ar klausimas yra esmės klausimas, ar ne, klausimas yra laikomas esmės klausimu, jei Asamblėja balsų dauguma, kuri būtina priimant sprendimus dėl esmės klausimų, nenusprendžia kitaip.
\n
9.Kai dėl esmės klausimo balsuojama pirmą kartą, Prezidentas gali, o ne mažiau kaip penktadalio Asamblėjos narių reikalavimu – turi atidėti balsavimą šiuo klausimu ne ilgiau kaip penkioms kalendorinėms dienoms. Ši taisyklė gali būti pritaikyta tik vieną kartą kiekvienam klausimui ir negali būti taikoma, jei dėl to klausimo svarstymas būtų atidėtas po sesijos pabaigos.
\n
10.Gavusi Prezidentui adresuotą rašytinį prašymą, kurį remia ne mažiau kaip ketvirtadalis Institucijos narių, gauti patariamąją išvadą dėl to, ar Asamblėjos svarstomas pasiūlymas bet kokia tema atitinka šią Konvenciją, Asamblėja paprašo Tarptautinio jūrų teisės tribunolo Ginčų dėl jūros dugno kolegijos pateikti patariamąją išvadą šiuo klausimu ir atideda balsavimą dėl tokio pasiūlymo, iki bus gauta minėtos kolegijos patariamoji išvada. Jei patariamoji išvada nepateikiama iki sesijos, kurioje jos buvo paprašyta, paskutinės savaitės, Asamblėja nutaria, kada ji susirinks balsuoti dėl atidėto pasiūlymo.
\n
160 straipsnisĮgaliojimai ir funkcijos
\n
1.Asamblėja, kaip vienintelis Institucijos organas, sudarytas iš visų jos narių, laikomas aukščiausiuoju Institucijos organu, kuriam yra atskaitingi kiti pagrindiniai organai, kaip nurodyta šioje Konvencijoje. Asamblėja yra įgaliota nustatyti bendras politikos kryptis pagal atitinkamas šios Konvencijos nuostatas bet kokiu klausimu ar tema remiantis Institucijos kompetencija.
\n
2.Be to, Asamblėja turi šiuos įgaliojimus ir vykdo šias funkcijas:
\n
a)renka Tarybos narius pagal 161 straipsnį;
\n
b)renka generalinį sekretorių iš Tarybos pasiūlytų kandidatų;
\n
c)jei Taryba rekomenduoja, renka Įmonės valdybos narius ir Įmonės generalinį direktorių;
\n
d)steigia pavaldžius organus, kurių gali prireikti vykdant funkcijas pagal šios XI dalies nuostatas. Steigiant tokius pavaldžius organus, deramai atsižvelgiama į teisingo geografinio pasiskirstymo organuose principą ir ypatingus interesus bei kvalifikuotų ir kompetentingų specialistų, tvarkančių techninius klausimus, kuriuos sprendžia tokie organai, poreikį;
\n
e)nustato narių įmokų į Institucijos administracinį biudžetą dydį pagal sutartą vertinimų skalę, paremtą įprastine skale Jungtinių Tautų biudžetui skaičiuoti, tol, kol Institucija neturės pakankamai pajamų iš kitų šaltinių savo administracinėms išlaidoms padengti;
\n
f)i) jei Taryba rekomenduoja, svarsto ir tvirtina normas, taisykles ir procedūras dėl teisingo finansinės ir ekonominės naudos, gaunamos iš veiklos Rajone, paskirstymo, taip pat įmokų ir įnašų, mokamų pagal 82 straipsnį, lygaus padalijimo, ypač atsižvelgiant į besivystančių valstybių ir visiškos nepriklausomybės ar kito savivaldos statuso neįgijusių tautų interesus ir poreikius. Jei Asamblėja nepatvirtina Tarybos rekomendacijų, Asamblėja grąžina jas Tarybai pakartotinai svarstyti, atsižvelgiant į Asamblėjos pareikštą nuomonę;
\n
ii)svarsto ir tvirtina Institucijos normas, taisykles ir procedūras, taip pat bet kokius jų pakeitimus, kuriuos laikinai priima Taryba pagal 162 straipsnio 2 dalies o punkto ii papunktį. Šios normos, taisyklės ir procedūros reglamentuoja žvalgymą, tyrinėjimą ir eksploatavimą Rajone, Institucijos finansų valdymą ir vidaus administravimą bei, Įmonės Valdybai rekomendavus, lėšų perdavimą iš Įmonės Institucijai;
\n
g)sprendžia dėl iš veiklos Rajone gautos finansinės ir kitokios ekonominės naudos teisingo paskirstymo pagal šią Konvenciją bei pagal Institucijos normas, taisykles ir procedūras;
\n
h)svarsto ir tvirtina Tarybos pateiktą siūlomą Institucijos metinį biudžetą;
\n
i)svarsto periodines Tarybos ir Įmonės ataskaitas bei iš Tarybos arba kito Institucijos organo paprašytas specialias ataskaitas;
\n
j)rengia tyrimus ir teikia rekomendacijas, siekdama paremti tarptautinį bendradarbiavimą dėl veiklos Rajone bei skatinti šios srities tarptautinės teisės pažangų plėtojimąsi bei jos kodifikavimą;
\n
k)svarsto bendro pobūdžio veiklos Rajone problemas, ypač kylančias besivystančioms valstybėms, taip pat veiklos Rajone problemas, kylančias valstybėms dėl jų geografinės padėties, ypač valstybėms, kurios neturi priėjimo prie jūros ar kurių geografinė padėtis nepalanki;
\n
l)jei Taryba rekomenduoja, Ekonominio planavimo komisijos pasiūlymo pagrindu kuria kompensavimo sistemą ar kitokias ekonominio reguliavimo paramos priemones, nurodytas 151 straipsnio 10 dalyje;
\n
m)sustabdo naudojimąsi narystės teisėmis ir privilegijomis pagal 185 straipsnį;
\n
n)aptaria bet kokį klausimą ar problemą, priklausančius Institucijos kompetencijai, ir sprendžia, kuris Institucijos organas tvarkys klausimą ar problemą, kurie nėra aiškiai priskirti konkrečiam organui pagal Institucijos organų įgaliojimų ir funkcijų pasiskirstymą.
\n
C poskyris. Taryba
\n
161 straipsnisSudėtis, procedūra ir balsavimas
\n
1.Tarybą sudaro 36 Institucijos nariai, kuriuos Asamblėja renka šia tvarka:
\n
a)keturi nariai iš tų Valstybių Šalių, kurios per paskutinius penkerius metus, kurių statistiniai duomenys žinomi, suvartojo daugiau kaip 2 procentus viso pasaulyje suvartojamo kiekio arba importavo daugiau kaip 2 procentus viso pasaulinio grynojo importo prekių, pagamintų iš mineralų kategorijų, kurios bus išgaunamos Rajone, tačiau bet kokiu atveju įtraukiama viena valstybė iš Rytų Europos (socialistinio) regiono ir stambiausias vartotojas;
\n
b)keturi nariai iš tų aštuonių Valstybių Šalių, kurių investicijos į veiklos Rajone paruošimą ir vykdymą tiesiogiai ar per jų nacionalinius subjektus yra didžiausios, tarp jų bent viena valstybė iš Rytų Europos (socialistinio) regiono;
\n
c)keturi nariai iš Valstybių Šalių, kurios pagal gavybą iš jų jurisdikcijai priklausančių rajonų yra didžiausi eksportuotojai mineralų kategorijų, kurios bus išgaunamos Rajone, tarp jų bent dvi besivystančios valstybės, kurių ekonomikai tokių mineralų eksportas turi esmines reikšmes;
\n
d)šeši nariai iš besivystančių Valstybių Šalių, atstovaujančių ypatingiems interesams. Ypatingi interesai, kuriems turi būti atstovaujama, apima interesus valstybių, turinčių didžiausią gyventojų skaičių, valstybių, neturinčių priėjimo prie jūros, ar valstybių, kurių nepalanki geografinė padėtis, valstybių, kurios yra stambiausi importuotojai mineralų, kurie bus išgaunami Rajone, valstybių, kurios yra potencialūs tokių mineralų gamintojai, taip pat mažiausiai išsivysčiusių valstybių interesus;
\n
e)aštuoniolika narių renkami pagal vietų Taryboje teisingo geografinio pasiskirstymo principą su sąlyga, kad pagal šį punktą iš kiekvieno geografinio regiono bus išrinktas bent vienas narys. Geografiniais regionais yra laikomi: Afrika, Azija, Lotynų Amerika, Rytų Europa (socialistinis regionas), Vakarų Europa ir kiti.
\n
2.Rinkdama Tarybos narius pagal 1 dalį, Asamblėja užtikrina, kad:
\n
a)valstybėms, neturinčioms priėjimo prie jūros, ir valstybėms, kurių geografinė padėtis nepalanki, būtų atstovaujama tokiu mastu, koks yra pagrįstai proporcingas jų atstovavimui Asamblėjoje;
\n
b)pakrantės valstybėms, ypač besivystančioms valstybėms, kurios neįeina į 1 dalies a, b, c ar d punktų kategorijas, būtų atstovaujama tokiu mastu, koks yra pagrįstai proporcingas jų atstovavimui Asamblėjoje;
\n
c)kiekvienai Taryboje atstovautinai Valstybių Šalių grupei atstovautų tos grupės paskirti nariai, jei tokių narių yra.
\n
3.Rinkimai vyksta eilinėse Asamblėjos sesijose. Kiekvienas Tarybos narys renkamas ketveriems metams. Tačiau per pirmuosius rinkimus pusės kiekvienos 1 dalyje nurodytos grupės narių kadencija yra dveji metai.
\n
4.Tarybos nariai gali būti perrenkami kitai kadencijai, tačiau turi būti deramai atsižvelgta į tai, kad narių rotacija yra pageidautina.
\n
5.Taryba dirba Institucijos būstinėje ir renkasi taip dažnai, kaip tai yra reikalinga Institucijos vykdomai veiklai, bet ne rečiau kaip tris kartus per metus.
\n
6.Tarybos narių dauguma sudaro kvorumą.
\n
7.Kiekvienas Tarybos narys turi po vieną balsą.
\n
8.a) sprendimai procedūriniais klausimais priimami dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma;
\n
b)sprendimai dėl esmės klausimų, kylančių dėl 162 straipsnio 2 dalies f, g, h, i, n, p, v punktų ir 191 straipsnio nuostatų, priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma su sąlyga, kad tokia dauguma sudaro Tarybos narių daugumą;
\n
c)sprendimai dėl esmės klausimų, kylančių dėl toliau išvardytų nuostatų, priimami trijų ketvirtadalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma su sąlyga, kad tokią daugumą sudaro Tarybos narių dauguma: dėl 162 straipsnio 1 dalies; dėl 162 straipsnio 2 dalies a, b, c, d, e, l, q, r, s, t, u punktų (u punkto atveju – kai sutarties šalis ar remianti valstybė nesilaiko sąlygų); dėl w punkto su sąlyga, kad pagal jį duoti nurodymai privalomi ne ilgiau kaip 30 dienų, jei nėra patvirtinami sprendimu, priimtu pagal d punktą; dėl 162 straipsnio 2 dalies x, y, z punktų; dėl 163 straipsnio 2 dalies; dėl 174 straipsnio 3 dalies bei dėl IV priedo 11 straipsnio nuostatų;
\n
d)sprendimai dėl esmės klausimų, kylančių dėl 162 straipsnio 2 dalies m ir o punktų bei XI dalies pataisų, priimami bendru sutarimu;
\n
e)d, f ir g punktuose „bendras sutarimas“ reiškia jokio oficialaus prieštaravimo nebuvimą. Per 14 dienų po pasiūlymo pateikimo Tarybai Tarybos Prezidentas nustato, ar yra oficialių prieštaravimų dėl pasiūlymo priėmimo. Jei Prezidentas nustato, kad tokių prieštaravimų yra, per tris dienas tai nustatęs jis sušaukia iš ne daugiau kaip devynių Tarybos narių taikinamąjį komitetą, kuriame Prezidentas atlieka pirmininko funkcijas, tam, kad suderintų skirtumus ir parengtų pasiūlymą, kurį būtų galima priimti bendru sutarimu. Komitetas priima spendimus skubos tvarka ir pateikia ataskaitą Tarybai per 14 dienų po jo įkūrimo. Jei komitetas negali pasiūlyti sprendimo, kuris būtų priimtas bendru sutarimu, jis ataskaitoje nurodo priežastis, dėl kurių yra prieštaraujama tokiam pasiūlymui;
\n
f)sprendimai kitais negu anksčiau išvardyti klausimais, kuriuos Taryba yra įgaliota priimti pagal Institucijos normas, taisykles ir procedūras arba kitu būdu, priimami vadovaujantis šios straipsnio dalies punktais, konkrečiai nurodytais tokiose normose, taisyklėse ir procedūrose, arba, jei konkrečiai nenurodyta, vadovaujantis Tarybos bendru sutarimu, jei įmanoma, iš anksto nustatytu punktu;
\n
g)jei kyla diskusijos, ar kuris nors klausimas yra reglamentuojamas a, b, c arba d punkto, laikoma, kad tokį klausimą reglamentuoja didesnės ar didžiausios balsų daugumos arba bendro sutarimo reikalaujantis punktas, jei Taryba nenusprendžia kitaip, minėta balsų dauguma ar bendru sutarimu.
\n
9.Taryba nustato tvarką, pagal kurią Taryboje neatstovaujamas Institucijos narys gali atsiųsti savo atstovą į Tarybos posėdį, kai jis to pageidauja arba kai svarstomas šiam nariui ypač svarbus klausimas. Toks atstovas turi teisę dalyvauti svarstymuose, tačiau balsuoti neturi teisės.
\n
162 straipsnisĮgaliojimai ir funkcijos
\n
1.Taryba yra Institucijos vykdomasis organas. Taryba yra įgaliota, vadovaujantis šia Konvencija bei Asamblėjos nustatytomis bendromis politikos kryptimis, nustatyti konkrečias veiklos kryptis, kurių Institucija turi laikytis spręsdama jos kompetencijai priklausantį klausimą ar problemą.
\n
2.Be to, Taryba:
\n
a)prižiūri ir koordinuoja šios XI dalies nuostatų įgyvendinimą visais Institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais ar problemomis bei atkreipia Asamblėjos dėmesį į pažeidimus;
\n
b)pateikia Asamblėjai kandidatų į generalinio sekretoriaus pareigas sąrašą;
\n
c)rekomenduoja Asamblėjai kandidatus į Įmonės valdybos narius bei į Įmonės generalinio direktoriaus pareigas;
\n
d)steigia, ir prireikus deramai atsižvelgusi į ekonomiškumą ir veiksmingumą, pavaldžius organus, kurie vykdytų jos funkcijas pagal šios XI dalies nuostatas. Steigiant pavaldžius organus, ypatingas dėmesys yra kreipiamas į kvalifikuotų ir kompetentingų specialistų, tvarkančių techninius klausimus, kuriuos sprendžia tokie organai, poreikį su sąlyga, kad bus deramai atsižvelgiama į teisingo geografinio pasiskirstymo principą ir ypatingus interesus;
\n
e)priima savo darbo reglamentą, taip pat nustato Prezidento rinkimo tvarką;
\n
f)Institucijos vardu ir vadovaudamasi savo kompetencija sudaro su Jungtinėmis Tautomis ar kitomis tarptautinėmis organizacijomis sutartis, kurias turi patvirtinti Asamblėja;
\n
g)svarsto Įmonės ataskaitas ir perduoda jas Asamblėjai, pateikdama savo rekomendacijas;
\n
h)teikia Asamblėjai metinę atskaitomybę ir specialias ataskaitas, kurių prašo Asamblėja;
\n
i)teikia direktyvas Įmonei pagal 170 straipsnį;
\n
j)tvirtina darbų planus pagal III priedo 6 straipsnį. Taryba dėl kiekvieno darbų plano nusprendžia per 60 dienų, per kurias Teisės ir technikos komisija jį pateikia Tarybos sesijoje, šia tvarka:
\n
i)Komisijai rekomendavus patvirtinti darbų planą, jis laikomas Tarybos patvirtintu, jei nė vienas Tarybos narys per 14 dienų nepateikia Prezidentui konkretaus prieštaravimo raštu dėl III priedo 6 straipsnio reikalavimų nevykdymo. Jei yra toks prieštaravimas, taikoma 161 straipsnio 8 dalies e punkte numatyta taikinimo procedūra. Jei po taikinimo procedūros prieštaravimo neatsiimama, darbų planas laikomas Tarybos patvirtintu, nebent Taryba atmestų jį visų savo narių, neskaičiuojant prašymą pateikusios ar pareiškėją remiančios valstybės ar valstybių, bendru sutarimu;
\n
ii)Komisijai rekomendavus nepatvirtinti darbų plano arba nepateikus rekomendacijos, Taryba gali patvirtinti tokį darbų planą trijų ketvirtadalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma su sąlyga, kad tokia dauguma sudaro sesijoje dalyvaujančių narių daugumą;
\n
k)tvirtina darbų planus, kuriuos Įmonė pateikia pagal IV Priedo 12 straipsnį, mutatis mutandis taikant j punkte nustatytas procedūras;
\n
l)kontroliuoja veiklą Rajone pagal 153 straipsnio 4 dalį ir Institucijos normas, taisykles ir procedūras;
\n
m)Ekonominio planavimo komisijai rekomendavus, imasi būtinų ir tinkamų priemonių pagal 150 straipsnio h punktą, siekdama apsaugoti nuo tame punkte nurodyto neigiamo ekonominio poveikio;
\n
n)Ekonominio planavimo komisijos patarimu rekomenduoja Asamblėjai kompensavimo sistemą ar kitokias ekonominio sureguliavimo paramos priemones, kaip nurodyta 151 straipsnio 10 dalyje;
\n
o)i) rekomenduoja Asamblėjai normas, taisykles ir procedūras finansinės ir kitokios ekonominės naudos, gautos iš veiklos Rajone, bei pagal 82 straipsnį atliekamų įmokų ir įnašų teisingam paskirstymui, visų pirma atsižvelgdama į besivystančių valstybių ir visiškos nepriklausomybės ar savivaldos statuso nepasiekusių tautų interesus ir poreikius;
\n
ii)priima ir iki Asamblėjos patvirtinimo laikinai taiko Institucijos normas, taisykles ir procedūras bei bet kokias jų pataisas, atsižvelgdama į Teisės ir technikos komisijos ar kitos suinteresuotos jai pavaldžios institucijos rekomendacijas. Tokios normos, taisyklės ir procedūros reglamentuoja žvalgymą, tyrinėjimą ir eksploatavimą Rajone bei Institucijos finansų valdymą ir vidaus administravimą. Prioritetas teikiamas priimamoms normoms, taisyklėms ir procedūroms dėl polimetalų junginių tyrimo ir eksploatavimo. Normas, taisykles ir procedūras dėl kitų išteklių, išskyrus polimetalų junginius, tyrimo ir eksploatavimo Taryba priima per trejus metus nuo tos dienos, kurią Institucija gauna bet kurio savo nario prašymą dėl tokių normų, taisyklių ir procedūrų dėl minėtų išteklių priėmimo. Visos normos, taisyklės ir procedūros galioja laikinai, iki jas patvirtina Asamblėja arba pataiso Taryba, atsižvelgusi į Asamblėjos pareikštą nuomonę;
\n
p)tikrina, kaip surenkami visi Institucijos įnašai ir įmokos, susiję su veikla pagal šią XI dalį;
\n
q)atlieka pareiškėjų atranką dėl prašymų gavybos leidimams gauti pagal III priedo 7 straipsnį, kai tokios atrankos reikalauja minėtos nuostatos;
\n
r)teikia Asamblėjai tvirtinti siūlomą Institucijos metinį biudžetą;
\n
s)teikia Asamblėjai rekomendacijas dėl veiklos krypčių dėl bet kokio Institucijos kompetencijai priklausančio klausimo ar problemos;
\n
t)teikia Asamblėjai rekomendacijas dėl naudojimosi narystės teisėmis ir privilegijomis sustabdymo pagal 185 straipsnį;
\n
u)pažeidimų atvejais Institucijos vardu kelia bylas Ginčų dėl jūros dugno kolegijoje;
\n
v)informuoja Asamblėją apie Ginčų dėl jūros dugno kolegijos sprendimus pagal u punktą iškeltose bylose ir teikia tikslingas, jos manymu, rekomendacijas dėl priemonių, kurių reikia imtis;
\n
w)nepaprastais atvejais skelbia nurodymus, įskaitant nurodymus sustabdyti ar pakeisti veiklą, kurių tikslas – užkirsti kelią rimtai žalai, kurią jūros aplinkai daro veikla Rajone;
\n
x)atsisako patvirtinti rajonus, kuriuose sutarties šalis ar Įmonė užsiimtų eksploatavimu, jei svarūs įrodymai patvirtina rimtos žalos jūros aplinkai pavojų;
\n
y)įsteigia pavaldų organą, kuris parengia finansinių taisyklių, normų ir procedūrų, projektus, susijusių su:
\n
i)finansų tvarkymu pagal 171–175 straipsnius ir
\n
ii)finansinėmis sutartimis pagal III priedo 13 straipsnį ir to priedo 17 straipsnio 1 dalies c punktą;
\n
z)sukuria tinkamus mechanizmus vadovauti ir prižiūrėti inspektorių grupei, kuri tikrina veiklą Rajone, siekdama nustatyti, ar laikomasi šios XI dalies nuostatų, Institucijos normų, taisyklių ir procedūrų bei bet kokios su Institucija sudarytos sutarties nuostatų ir sąlygų.
\n
163 straipsnisTarybos organai
\n
1.Šiuo dokumentu įsteigiami šie Tarybos organai:
\n
a)Ekonominio planavimo komisija;
\n
b)Teisės ir technikos komisija.
\n
2.Kiekvieną Komisiją sudaro 15 narių, kuriuos renka Taryba iš Valstybių Šalių pasiūlytų kandidatų. Tačiau, jei būtina, Taryba gali padidinti bet kurios Komisijos narių skaičių, deramai atsižvelgusi į ekonomiškumą ir efektyvumą.
\n
3.Kiekvienos Komisijos nariai turi būti tinkamos kvalifikacijos tos Komisijos kompetencijai priskirtoje srityje. Valstybės Šalys siūlo kandidatus, kurių kompetencija bei kvalifikacija atitinkamose srityse yra aukščiausio lygio, taip užtikrindamos veiksmingą Komisijų funkcijų vykdymą.
\n
4.Renkant Komisijų narius, deramai atsižvelgiama į teisingo geografinio pasiskirstymo principą ir ypatingų interesų atstovavimą.
\n
5.Jokia Valstybė Šalis negali pasiūlyti daugiau kaip po vieną kandidatą į tą pačią Komisiją. Joks asmuo negali būti išrinktas darbui daugiau kaip vienoje Komisijoje.
\n
6.Komisijų nariai pareigas eina penkerius metus. Jie gali būti renkami naujai kadencijai.
\n
7.Jei bet kurios Komisijos narys miršta, tampa neveiksnus ar atsistatydina jo kadencijai dar nepasibaigus, Taryba likusiam kadencijos laikui renka naują narį iš to paties geografinio regiono arba tos pačios interesų srities.
\n
8.Komisijų nariai negali turėti jokių finansinių interesų bet kokioje veikloje, susijusioje su tyrimais ir eksploatavimu Rajone. Atsižvelgiant į jų pareigas Komisijoje, kurioje jie dirba, jie negali atskleisti, net ir jų funkcijoms pasibaigus, jokios pramoninės paslapties, pramoninės nuosavybės duomenų, perduodamų Institucijai pagal III priedo 14 straipsnį, bei jokios kitos konfidencialios informacijos, kurią jie sužinojo eidami pareigas Institucijoje.
\n
9.Kiekviena Komisija savo funkcijas atlieka pagal tokias gaires ir direktyvas, kurias patvirtina Taryba.
\n
10.Kiekviena Komisija parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti normas ir taisykles, kurių reikia veiksmingam Komisijos funkcijų vykdymui.
\n
11.Komisijos sprendimų priėmimo procedūrą nustato Institucijos normos, taisyklės ir procedūros. Jei tai būtina, kartu su rekomendacijomis Tarybai pateikiama ir Komisijos narių atskirųjų nuomonių apžvalga.
\n
12.Kiekviena Komisija paprastai dirba Institucijos būstinėje ir renkasi taip dažnai, kad užtikrintų veiksmingą Komisijos funkcijų vykdymą.
\n
13.Vykdydama savo funkcijas, kiekviena Komisija prireikus gali konsultuotis su kita Komisija, bet kuriuo kompetentingu Jungtinių Tautų organu ar specializuota agentūra arba su bet kokia tarptautine organizacija, turinčia kompetencijos svarstomoje srityje.
\n
164 straipsnisEkonominio planavimo komisija
\n
1.Ekonominio planavimo komisijos nariai turi turėti tinkamą kvalifikaciją mineralinių išteklių gavybos ir valdymo veikloje bei tarptautinės prekybos arba tarptautinės ekonomikos srityse. Taryba stengiasi užtikrinti, kad tarp Komisijos narių būtų visų reikiamų kvalifikacijų. Komisijoje turi būti bent du nariai iš besivystančių valstybių, kurių mineralų kategorijų, kurios bus išgaunamos Rajone, eksportas sudaro didelę jų ekonomikos dalį.
\n
2.Komisija:
\n
a)Tarybai paprašius, siūlo priemones, kaip įgyvendinti pagal šią Konvenciją priimtus sprendimus dėl veiklos Rajone;
\n
b)nagrinėja tendencijas ir veiksnius, kurie veikia mineralų, kurie gali būti išgauti Rajone, pasiūlą, paklausą ir kainas, atsižvelgdama į importuojančių ir eksportuojančių valstybių interesus, ypač į besivystančių valstybių interesus;
\n
c)tiria bet kokią situaciją, kuri gali sukelti neigiamą 150 straipsnio h punkte nurodytą poveikį, kai Valstybė Šalis arba suinteresuotos Valstybės Šalys atkreipia į tai jos dėmesį, bei teikia Tarybai atitinkamas rekomendacijas;
\n
d)siūlo Tarybai teikti Asamblėjai, kaip nurodyta 151 straipsnio 10 dalyje, kompensavimo sistemą arba kitokias ekonominio reguliavimo paramos priemones besivystančioms valstybėms, kurioms veikla Rajone daro neigiamą poveikį. Komisija teikia Tarybai rekomendacijas, kurios yra būtinos taikant minėtą sistemą ar kitokias Asamblėjos priimtas priemones.
\n
165 straipsnisTeisės ir technikos komisija
\n
1.Teisės ir technikos komisijos nariai turi turėti reikiamą kvalifikaciją mineralinių išteklių tyrinėjimo, eksploatavimo ir perdirbimo, okeanologijos, jūros aplinkos apsaugos srityse arba ekonomikos ar teisės klausimais, susijusiais su vandenynų išteklių gavyba ar kitomis giminingomis sritimis. Taryba stengiasi užtikrinti, kad į Komisijos sudėtį būtų įtraukta visų reikiamų kvalifikacijų specialistų.
\n
2.Komisija:
\n
a)Tarybai paprašius, teikia rekomendacijas dėl Institucijos funkcijų vykdymo;
\n
b)nagrinėja oficialius rašytinius darbų planus dėl veiklos Rajone pagal 153 straipsnio 3 dalį bei teikia atitinkamas rekomendacijas Tarybai. Komisija rengia rekomendacijas tik dėl III priede pateiktų reikalavimų ir teikia Tarybai išsamią ataskaitą šiuo klausimu;
\n
c)Tarybai paprašius, prižiūri veiklą Rajone, prireikus konsultuodamasi ir bendradarbiaudama su bet kokiu tokią veiklą vykdančiu subjektu arba suinteresuota valstybe ar valstybėmis, ir atsiskaito Tarybai;
\n
d)rengia galimų veiklos Rajone ekologinių padarinių įvertinimus;
\n
e)teikia Tarybai rekomendacijas dėl jūros aplinkos apsaugos, atsižvelgdama į šioje srityje pripažintų ekspertų nuomonę;
\n
f)parengia ir teikia Tarybai 162 straipsnio 2 dalies o punkte nurodytas normas, taisykles ir procedūras, atsižvelgdama į visus svarbius veiksnius, įskaitant veiklos Rajone galimų ekologinių padarinių įvertinimą;
\n
g)nuolat peržiūri minėtas normas, taisykles ir procedūras bei kartkartėmis rekomenduoja Tarybai tokias jų pataisas, kokias mano esant būtinas ar tikslingas;
\n
h)teikia Tarybai rekomendacijas dėl stebėjimo programų sukūrimo, siekiant pripažintais moksliniais metodais reguliariai stebėti, nustatyti, įvertinti ir analizuoti jūros aplinkos teršimo dėl veiklos Rajone pavojų ar poveikį, užtikrinti, kad egzistuojančios taisyklės yra adekvačios ir jų yra laikomasi, taip pat koordinuoja Tarybos patvirtintų stebėjimo programų įgyvendinimą;
\n
i)rekomenduoja Tarybai Institucijos vardu kelti bylas Ginčų dėl jūros dugno kolegijoje pagal šios XI dalies nuostatas bei atitinkamus priedus, ypatingai atsižvelgiant į 187 straipsnį;
\n
j)teikia Tarybai rekomendacijas dėl taikytinų priemonių, kurių reikia imtis dėl sprendimų, kuriuos Ginčų dėl jūros dugno kolegija priima pagal i punktą iškeltose bylose;
\n
k)teikia Tarybai rekomendacijas nepaprastais atvejais paskelbti nurodymus, įskaitant nurodymus sustabdyti ar pakeisti veiklą, kurių tikslas – užkirsti kelią rimtai žalai, kurią jūros aplinkai daro veikla Rajone. Tokias rekomendacijas Taryba priima pirmumo tvarka;
\n
l)teikia Tarybai rekomendacijas atsisakyti patvirtinti rajonus, kuriuose sutarties šalys ar Įmonė užsiimtų eksploatavimu, jei svarūs įrodymai patvirtina rimtos žalos jūros aplinkai pavojų;
\n
m)teikia Tarybai rekomendacijas dėl vadovavimo ir dėl priežiūros inspektorių grupės, kuri tikrina veiklą Rajone, siekdama nustatyti, ar laikomasi šios XI dalies nuostatų, Institucijos normų, taisyklių ir procedūrų bei bet kokios su Institucija sudarytos sutarties nuostatų ir sąlygų;
\n
n)skaičiuoja produkciją bei Institucijos vardu išduoda leidimus gavybai pagal 151 straipsnio 2–7 dalis po to, kai Taryba atlieka visą reikiamą leidimų gavybai prašančiųjų atranką pagal III priedo 7 straipsnį.
\n
3.Bet kuriai Valstybės Šalies ar bet kurios kitos suinteresuotos šalies prašymu Komisijos narius, kai jie atlieka priežiūros ir tikrinimo funkcijas, lydi tos valstybės ar kitos suinteresuotos šalies atstovas.
\n
D poskyris. Sekretoriatas
\n
166 straipsnisSekretoriatas
\n
1.Institucijos Sekretoriatą sudaro generalinis sekretorius ir kitas Institucijai reikalingas personalas.
\n
2.Generalinį sekretorių renka Asamblėja iš Tarybos pasiūlytų kandidatų ketverių metų kadencijai. Jis gali būti renkamas ir kitai kadencijai.
\n
3.Generalinis sekretorius yra Institucijos administracijos vyriausiasis pareigūnas ir tokias pareigas eina visuose Asamblėjos, Tarybos bei bet kurio pavaldaus organo posėdžiuose bei atlieka visas kitas administravimo funkcijas, kurios yra šių institucijų priskiriamos generaliniam sekretoriui.
\n
4.Generalinis sekretorius teikia Asamblėjai metinę ataskaitą apie Institucijos veiklą.
\n
167 straipsnisInstitucijos personalas
\n
1.Institucijos personalą sudaro kvalifikuoti moksliniai, techniniai ar kiti darbuotojai, kurių reikia Institucijos administracinėms funkcijoms vykdyti.
\n
2.Parenkant ir įdarbinant personalą bei nustatant jų darbo sąlygas, pagrindinis dėmesys skiriamas į būtinybę užtikrinti aukščiausią produktyvumo, kompetencijos bei kvalifikacijos lygį. Laikantis šio reikalavimo, taip pat deramai atsižvelgiama į tai, kad svarbu parinkti personalą kuo platesnio geografinio atstovavimo pagrindu.
\n
3.Darbuotojus skiria generalinis sekretorius. Jų skyrimo, darbo užmokesčio bei atleidimo tvarka ir sąlygos nustatomos pagal Institucijos normas, taisykles ir procedūras.
\n
168 straipsnisSekretoriato tarptautinis pobūdis
\n
1.Generalinis sekretorius ir personalas, eidami savo pareigas, neturi prašyti ir neturi gauti nurodymų iš jokios vyriausybės, taip pat iš jokio Institucijai nepriklausančio šaltinio. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie gali turėti įtakos jų, kaip tarptautinių pareigūnų, atsakingų tik Institucijai, padėčiai. Kiekviena Valstybė Šalis įsipareigoja gerbti generalinio sekretoriaus ir personalo pareigų išskirtinai tarptautinį pobūdį ir nesiekia daryti jiems jokios įtakos jiems einant savo pareigas. Bet koks personalo nario pareigų pažeidimas perduodamas nagrinėto atitinkamam administraciniam teismui, kaip numatyta Institucijos normose, taisyklėse ir procedūrose.
\n
2.Generalinis sekretorius ir visas personalas negali turėti jokių finansinių interesų bet kokioje veikloje, susijusioje su tyrimais ir eksploatavimu Rajone. Atsižvelgiant į jų pareigas Institucijoje, jie negali atskleisti, net ir jų funkcijoms pasibaigus, jokios pramoninės paslapties, pramoninės nuosavybės duomenų, perduodamų Institucijai pagal III priedo 14 straipsnį, bei jokios kitos konfidencialios informacijos, kurią jie sužinojo eidami pareigas Institucijoje.
\n
3.Bet kokie Institucijos personalo nario pareigų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, pažeidimai dėl tokio pažeidimo nukentėjusios Valstybės Šalies ar bet kokio nuo tokio pažeidimo nukentėjusio fizinio ar juridinio asmens, kurį remia Valstybė Šalis, kaip nurodyta 153 straipsnio 2 dalies b punkte, prašymu Institucijos turi būti perduodami nagrinėti teismui, paskirtam pagal Institucijos normas, taisykles ir procedūras. Nuo pažeidimo nukentėjusi šalis turi teisę dalyvauti pažeidimo nagrinėjimo metu. Teismo rekomendavimu generalinis sekretorius tokį personalo narį atleidžia iš pareigų.
\n
4.Į Institucijos normas, taisykles ir procedūras įtraukiamos nuostatos, kurių reikia šiam straipsniui įgyvendinti.
\n
169 straipsnisKonsultacijos ir bendradarbiavimas su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis
\n
1.Institucijos kompetencijai priskirtais klausimais generalinis sekretorius, Tarybai pritarus, parengia atitinkamus susitarimus dėl konsultacijų ir bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos pripažintomis tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
\n
2.Bet kokia organizacija, su kuria generalinis sekretorius susitarė pagal šio straipsnio 1 dalį, gali paskirti atstovus dalyvauti Institucijos organų posėdžiuose stebėtojų teisėmis pagal šių organų darbo tvarkos taisykles. Nustatomos procedūros tokių organizacijų nuomonei reikiamais atvejais gauti.
\n
3.Generalinis sekretorius gali išplatinti Valstybėms Šalims šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nevyriausybinių organizacijų pateiktus rašytinius pranešimus dėl klausimų, kurie priklauso jų specialiai kompetencijai ir kurie yra susiję su Institucijos veikla.
\n
E poskyris. Įmonė
\n
170 straipsnisĮmonė
\n
1.Įmonė yra Institucijos organas, tiesiogiai vykdantis veiklą Rajone pagal 153 straipsnio 2 dalies a punktą bei transportuojantis, perdirbantis ir realizuojantis Rajone išgaunamus mineralus.
\n
2.Įmonės teisinis subjektiškumas Institucijos, kaip tarptautinės teisės subjekto, struktūroje yra toks, koks nurodytas IV priede išdėstytuose Įstatuose. Įmonė veikia pagal šią Konvenciją ir Institucijos normas, taisykles ir procedūras bei pagal Asamblėjos nustatytas bendras politikos kryptis ir paklūsta Tarybos direktyvoms bei kontrolei.
\n
3.Įmonės pagrindinė buveinė yra Institucijos būstinėje.
\n
4.Pagal 173 straipsnio 2 dalį ir IV priedo 11 straipsnį Įmonei yra skiriama lėšų, kurių jai reikia funkcijoms vykdyti, bei perduodama technologija, kaip tai numatyta 144 straipsnyje bei kitose atitinkamose šios Konvencijos dalyse.
\n
F poskyris. Institucijos finansai
\n
171 straipsnisInstitucijos lėšos
\n
Institucijos lėšas sudaro:
\n
a)pagal 160 straipsnio 2 dalies e punktą mokamos nustatytos Institucijos narių įmokos;
\n
b)pagal III priedo 13 straipsnį iš veiklos Rajone gautos Institucijos pajamos;
\n
c)pagal IV priedo 10 straipsnį Įmonės pervestos lėšos;
\n
d)pagal 174 straipsnį skolintos sumos;
\n
e)narių ar kitų subjektų savanoriški įnašai ir
\n
f)pagal 151 straipsnio 10 dalį mokamos įmokos į kompensacijos fondą, kurių šaltinius rekomenduoja Ekonominio planavimo komisija.
\n
172 straipsnisInstitucijos metinis biudžetas
\n
Generalinis sekretorius parengia Institucijos metinio biudžeto projektą ir pateikia jį Tarybai. Taryba svarsto pasiūlytą metinį biudžeto projektą ir pateikia jį Asamblėjai kartu su savo rekomendacijomis. Asamblėja apsvarsto ir patvirtina pasiūlytą metinį biudžetą pagal 160 straipsnio 2 dalies h punktą.
\n
173 straipsnisInstitucijos išlaidos
\n
1.171 straipsnio a punkte nurodytos įmokos mokamos į specialiąją sąskaitą Institucijos administracinėms išlaidoms padengti tol, kol Institucija turės pakankamai lėšų šioms išlaidoms padengti iš kitų šaltinių.
\n
2.Iš Institucijos lėšų visų pirma padengiamos Institucijos administracinės išlaidos. Išskyrus 171 straipsnio a punkte nurodytas įmokas, po administracinių išlaidų apmokėjimo likusios lėšos gali būti inter alia:
\n
a)paskirstytos pagal 140 straipsnį ir 160 straipsnio 2 dalies g punktą;
\n
b)naudojamos suteikiant Įmonei lėšas pagal 170 straipsnio 4 dalį;
\n
c)naudojamos kompensacijoms besivystančioms valstybėms pagal 151 straipsnio 10 dalį ir 160 straipsnio 2 dalies l punktą.
\n
174 straipsnisInstitucijos teisė skolintis
\n
1.Institucija turi teisę skolintis lėšų.
\n
2.Asamblėja nustato Institucijos teisės skolintis ribas finansinėse taisyklėse, priimtose pagal 160 straipsnio 2 dalies f punktą.
\n
3.Taryba įgyvendina Institucijos teisę skolintis.
\n
4.Valstybės Šalys nėra atsakingos už Institucijos skolas.
\n
175 straipsnisMetinis auditas
\n
Kasmet Asamblėjos paskirtas nepriklausomas auditorius atlieka Institucijos dokumentų, apskaitos registrų ir sąskaitų, įskaitant ir metinę finansinę atskaitomybę, auditą.
\n
G poskyris. Teisinis statusas, privilegijos ir imunitetai
\n
176 straipsnisTeisinis statusas
\n
Institucija yra tarptautinės teisės subjektas ir turi tokį teisinį subjektiškumą, koks yra reikalingas jos funkcijoms vykdyti ir tikslams pasiekti.
\n
177 straipsnisPrivilegijos ir imunitetai
\n
Tam, kad būtų užtikrintas Institucijos funkcijų vykdymas, ji kiekvienos Valstybės Šalies teritorijoje naudojasi šiame poskyryje nustatytomis privilegijomis ir imunitetais. Įmonės privilegijos ir imunitetai nustatyti IV priedo 13 straipsnyje.
\n
178 straipsnisImunitetas nuo jurisdikcijos
\n
Institucija, jos nuosavybė ir turtas naudojasi imunitetu nuo jurisdikcijos, išskyrus konkrečius atvejus, kai Institucija aiškiai atsisako tokio imuniteto.
\n
179 straipsnisImunitetas nuo apieškojimo ir bet kokios formos suvaržymo
\n
Institucijos nuosavybė ir turtas, nesvarbu, kur jie būtų ir kieno būtų valdomi, negali būti apieškomi, rekvizuojami, konfiskuojami, nusavinami ar kokia nors kita forma suvaržomi vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios veiksmais.
\n
180 straipsnisApribojimų, nurodymų, kontrolės ir moratoriumų netaikymas
\n
Institucijos nuosavybės ir turto nevaržo jokie apribojimai, nurodymai, kontrolė ir moratoriumai.
\n
181 straipsnisInstitucijos archyvai ir oficialus susižinojimas
\n
1.Institucijos archyvai yra neliečiami, kur jie bebūtų.
\n
2.Pramoninės nuosavybės duomenys, pramoninės paslaptys ar panaši informacija ir asmenų bylos negali būti saugomi viešuose archyvuose.
\n
3.Institucijos oficialiam susižinojimui kiekviena Valstybė Šalis suteikia ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ta valstybė suteikia bet kuriai kitai tarptautinei organizacijai.
\n
182 straipsnisTam tikrų su Institucija susijusių asmenų privilegijos ir imunitetai
\n
Kiekvienos Valstybės Šalies teritorijoje Asamblėjos, Tarybos arba Asamblėjos ar Tarybos organų posėdžiuose dalyvaujantys Valstybių Šalių atstovai, taip pat generalinis sekretorius ir Institucijos personalas naudojasi:
\n
a)imunitetu nuo jurisdikcijos dėl veiksmų, padarytų vykdant savo funkcijas, išskyrus konkrečius atvejus, kai valstybė, kuriai jie atstovauja, ar Institucija tokio imuniteto aiškiai atsisako;
\n
b)jei jie nėra tos Valstybės Šalies piliečiai, – tokiu atleidimu nuo imigracijos apribojimų, užsieniečių registracijos reikalavimų ar valstybės tarnybos prievolių, taip pat tokiomis pat valiutos keitimo lengvatomis bei tokiomis pat judėjimo sąlygomis, kokius minėta valstybė suteikia kitų Valstybių Šalių atitinkamo rango atstovams, pareigūnams bei tarnautojams.
\n
183 straipsnisAtleidimas nuo mokesčių ir muitų
\n
1.Kai Institucija vykdo savo oficialią veiklą, jos turtas ir nuosavybė, pajamos, operacijos ir sandoriai, leidžiami pagal šią Konvenciją, atleidžiami nuo bet kokių tiesioginių mokesčių, o oficialiam naudojimui importuojamos ar eksportuojamos prekės atleidžiamos nuo visų muitų. Institucija nereikalauja atleisti nuo mokesčių, kurie tėra užmokestis už suteiktas paslaugas.
\n
2.Kai pati Institucija perka arba kai jos vardu yra perkamos didelės vertės prekės ar paslaugos, būtinos Institucijos oficialiai veiklai vykdyti, ir kai tokių prekių ar paslaugų kainos dalį sudaro mokesčiai ar muitai, Valstybės Šalys imasi visų reikiamų ir įgyvendinamų priemonių atleisti Instituciją nuo tokių mokesčių ar muitų arba juos kompensuoti. Prekės, pirktos ar importuotos naudojantis šiame straipsnyje numatytomis lengvatomis, negali būti parduotos ar kitaip realizuotos lengvatas suteikusios Valstybės Šalies teritorijoje, nebent tik pagal su šia Valstybe Šalimi sutartas sąlygas.
\n
3.Valstybės Šalys neapmokestina atlyginimo, darbo užmokesčio ar kitų išmokų, kuriuos Institucija moka Institucijos generaliniam sekretoriui ir personalui bei Institucijos užduotis atliekantiems ekspertams, kurie nėra tų valstybių piliečiai.
\n
H poskyris. Narių naudojimosi teisėmis ir privilegijomis sustabdymas
\n
184 straipsnisNaudojimosi balsavimo teise sustabdymas
\n
Bet kuri Valstybė Šalis, kuri yra įsiskolinusi Institucijai dėl nesumokėtų piniginių įmokų, netenka balsavimo teisės, jei jos įsiskolinimas už paskutinius dvejus metus yra lygus mokėtinų įmokų sumai arba ją viršija. Tačiau Asamblėja gali leisti tokiai Institucijos narei balsuoti, jei Asamblėja įsitikina, kad valstybė nesumokėjo dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.
\n
185 straipsnisNarystės teikiamų teisių ir privilegijų sustabdymas
\n
1.Tarybos rekomendavimu Asamblėja gali sustabdyti Valstybės Šalies, kuri šiurkščiai ir nuolat pažeidinėja šios XI dalies nuostatas, naudojimąsi narystės teikiamomis teisėmis ir privilegijomis.
\n
2.Negalima imtis jokių veiksmų pagal šio straipsnio 1 dalį tol, kol Ginčų dėl jūros dugno kolegija nenusprendė, kad Valstybė Šalis šiurkščiai ir nuolat pažeidinėja šios XI dalies nuostatas.
\n
5 skyrius. Ginčų sprendimas ir konsultacinės išvados
\n
186 straipsnisTarptautinio jūrų teisės tribunolo Ginčų dėl jūros dugno kolegija
\n
Ginčų dėl jūros dugno kolegijos įkūrimo ir jos jurisdikcijos įgyvendinimo tvarką nustato šio skyriaus, XV dalies ir VI priedo nuostatos.
\n
187 straipsnisGinčų dėl jūros dugno kolegijos jurisdikcija
\n
Ginčų dėl jūros dugno kolegijos jurisdikcijai, vadovaujantis šios XI dalies ir su ja susijusių priedų nuostatomis, priskiriami šių kategorijų ginčai dėl veiklos Rajone:
\n
a)Valstybių Šalių ginčai dėl šios XI dalies ir su ja susijusių priedų nuostatų aiškinimo ir taikymo;
\n
b)Valstybės Šalies ir Institucijos ginčai dėl:
\n
i)Institucijos ar Valstybės Šalies veiksmų arba neveikimo, kurie, kaip manoma, pažeidžia šios XI dalies ar su ja susijusių priedų nuostatas arba pagal juos priimtas Institucijos normas, taisykles ir procedūras, arba
\n
ii)Institucijos veiksmų, kurie, kaip teigiama, viršija jos kompetenciją arba buvo padaryti piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais;
\n
c)sutarties šalių, kuriomis gali būti Valstybės Šalys, Institucija arba Įmonė, 153 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos valstybės įmonės arba fiziniai ar juridiniai asmenys, ginčai dėl:
\n
i)atitinkamos sutarties arba darbų plano aiškinimo ar taikymo arba
\n
ii)sutarties šalies veiksmų arba neveikimo, susijusių su veikla Rajone ir nukreiptų prieš kitą šalį arba tiesiogiai darančių įtaką pastarosios teisėtiems interesams;
\n
d)Institucijos ir būsimos sutarties šalies, kurią remia kokia nors valstybė, kaip nurodyta 153 straipsnio 2 dalies b punkte, ir kuri tinkamai įvykdė sąlygas, nurodytas III priedo 4 straipsnio 6 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje, ginčai dėl atsisakymo sudaryti sutartį arba dėl teisės klausimų, iškilusių derybų dėl sutarties metu;
\n
e)Institucijos ir bet kurios Valstybės Šalies, valstybės įmonės arba fizinio ar juridinio asmens, remiamo Valstybės Šalies, kaip nurodyta 153 straipsnio 2 dalies b punkte, ginčai, kai teigiama, kad Institucijai atsirado atsakomybė pagal III priedo 22 straipsnį;
\n
f)kiti ginčai, dėl kurių Kolegijos jurisdikciją ši Konvencija numato atskirai.
\n
188 straipsnis
\n
Ginčų pateikimas Tarptautinio jūrų teisės tribunolo specialiajai kolegijai arba Ginčų dėl jūros dugno kolegijos ad hoc kolegijai arba privalomą sprendimą priimančiam komerciniam arbitražui 1. Valstybių Šalių ginčai, nurodyti 187 straipsnio a punkte, gali būti pateikiami spręsti:
\n
a)visų ginčo šalių prašymu – Tarptautinio jūrų teisės tribunolo specialiajai kolegijai, sudaromai pagal VI priedo 15 ir 17 straipsnius, arba
\n
b)bet kurios ginčo šalies prašymu – Ginčų dėl jūros dugno kolegijos ad hoc kolegijai, sudaromai pagal VI priedo 36 straipsnį.
\n
2.a) ginčai dėl bet kokios 187 straipsnio c punkto i papunktyje nurodytos sutarties aiškinimo ar taikymo bet kurios ginčo šalies prašymu perduodami spręsti komerciniam arbitražui, kurio sprendimas yra privalomas, jei šalys nesusitaria kitaip. Komercinis arbitražas, kuriam perduodamas minėtas ginčas, neturi jurisdikcijos spręsti šios Konvencijos aiškinimo klausimų. Jei ginčas apima XI dalies ir su ja susijusių priedų nuostatų aiškinimą dėl veiklos Rajone, toks klausimas pateikiamas Ginčų dėl jūros dugno kolegijai, kad ši priimtų sprendimą;
\n
b)jei tokio arbitražo proceso pradžioje arba jo metu arbitražas bet kurios ginčo šalies prašymu arba proprio motu nusprendžia, kad jo sprendimas priklauso nuo Ginčų dėl jūros dugno kolegijos sprendimo, tai arbitražas pateikia tokį klausimą Ginčų dėl jūros dugno kolegijai. Po to arbitražas priima savo sprendimą atsižvelgdamas į Ginčų dėl jūros dugno kolegijos sprendimą;
\n
c)jei sutartyje nėra nuostatų dėl ginčo atveju taikytinų arbitražo procedūrų, arbitražas vyksta pagal UNCITRAL arbitražo taisykles arba kitas arbitražo taisykles, numatytas Institucijos normose, taisyklėse ir procedūrose, jei ginčo šalys nesusitaria kitaip.
\n
189 straipsnisKompetencijos dėl Institucijos sprendimų apribojimas
\n
Ginčų dėl jūros dugno kolegija neturi kompetencijos dėl Institucijos savo nuožiūra vykdomų įgaliojimų, suteiktų pagal šios XI dalies nuostatas; jokiu atveju Kolegija negali pakeisti Institucijos įgaliojimų veikti savo nuožiūra savo pačios tokiais įgaliojimais. Ginčų dėl jūros dugno kolegija, nepažeisdama 191 straipsnio ir naudodamasi savo kompetencija pagal 187 straipsnį, neskelbia savo nuomonės, ar Institucijos normos, taisyklės ir procedūros atitinka šią Konvenciją, taip pat negali paskelbti tų normų, taisyklių ir procedūrų negaliojančiomis. Šiuo požiūriu Kolegija yra įgaliota nagrinėti tik: ieškinius dėl to, kad Institucijos normų, taisyklių ir procedūrų taikymas konkrečiais atvejais prieštarautų ginčo šalių sutartiniams įsipareigojimams arba jų pareigoms pagal šią Konvenciją, taip pat ieškinius dėl kompetencijos viršijimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais ir ieškinius dėl nuostolių atlyginimo arba kitos kompensacijos suinteresuotajai šaliai, kai kita šalis nesilaiko savo sutartinių įsipareigojimų arba pareigų pagal šią Konvenciją.
\n
190 straipsnisRemiančių Valstybių Šalių dalyvavimas nagrinėjant ginčus
\n
1.Jei fizinis ar juridinis asmuo tampa 187 straipsnyje nurodyto ginčo šalimi, jį remianti Valstybė Šalis apie tai informuojama ir turi teisę dalyvauti ginčo nagrinėjimo metu ir pateikti pareiškimus raštu ar žodžiu.
\n
2.Jei fizinis ar juridinis asmuo, remiamas Valstybės Šalies, pareiškia ieškinį kitai Valstybei Šaliai dėl 187 straipsnio c punkte nurodyto ginčo, valstybė, kuriai yra pareikštas ieškinys, gali prašyti tą asmenį remiančios valstybės dalyvauti ginčo nagrinėjimo metu to asmens vardu. Jei tokiu būdu nedalyvaujama, valstybė, kuriai yra pareikštas ieškinys, gali pasirūpinti, kad jai atstovautų juridinis asmuo, kuris yra jos nacionalinis subjektas.
\n
191 straipsnisKonsultacinės išvados
\n
Asamblėjos arba Tarybos prašymu Ginčų dėl jūros dugno kolegija pateikia konsultacines išvadas teisiniais klausimais, kurie kyla Asamblėjos ar Tarybos veiklos srityse. Tokios išvados pateikiamos ypatingos skubos tvarka.
\n
XII Dalis Jūros aplinkos apsauga ir išsaugojimas
\n
1 skyrius. BendrOSIOS nuostatOS
\n
192 straipsnisVisuotinė pareiga
\n
Valstybių pareiga – saugoti ir išsaugoti jūros aplinką.
\n
193 straipsnisValstybių suvereni teisė eksploatuoti savo gamtos turtus
\n
Valstybės turi suverenią teisę eksploatuoti savo gamtos turtus vadovaudamosi savo aplinkos apsaugos politika ir pareiga saugoti ir išsaugoti jūros aplinką.
\n
194 straipsnisPriemonės, skirtos išvengti jūros aplinkos teršimo, jį sumažinti ir kontroliuoti
\n
1.Kartu arba pavieniui valstybės pagal galimybes imasi visų būtinų šiai Konvencijai neprieštaraujančių priemonių, kad būtų išvengta jūros aplinkos teršimo iš bet kokio šaltinio, jis būtų sumažintas ir kontroliuojamas, tuo tikslu naudodamos veiksmingiausias priemones, kuriomis valstybės disponuoja ir kurios atitinka jų galimybes, taip pat siekia suderinti savo politiką šiuo klausimu su kitomis valstybėmis.
\n
2.Valstybės imasi visų būtinų priemonių, kad pagal jų jurisdikciją vykdoma ar jų kontroliuojama veikla būtų vykdoma tokiu būdu, kad dėl teršimo nebūtų padaryta žalos kitoms valstybėms ar jų aplinkai, taip pat kad teršimas, įvykęs dėl nelaimingų atsitikimų ar dėl veiklos pagal jų jurisdikciją ar joms kontroliuojant, neišsiplėstų už rajonų, kuriuose pagal šią Konvenciją jos naudojasi suvereniomis teisėmis.
\n
3.Pagal šią XII dalį taikomos priemonės apima visus jūros aplinkos teršimo šaltinius. Tokiomis priemonėmis inter alia siekiama sumažinti iki įmanomai mažiausio lygio:
\n
a)toksinių, kenksmingų ar nuodingųjų medžiagų, ypač patvarių, išmetimą iš sausumoje esančių šaltinių, iš arba per atmosferą, arba laidojant;
\n
b)teršimą iš laivų, visų pirma priemonėmis, kurios užkerta kelią avarijoms ir yra taikomos avariniais atvejais, užtikrina jūroje atliekamų darbų saugą, užkerta kelią tyčiniam ir netyčiniam teršalų išmetimui bei reglamentuoja laivų projektavimą, statybą, įrengimą, eksploatavimą ir įgulos komplektavimą;
\n
c)teršimą iš įrenginių ar įrengimų, kurie yra naudojami jūros dugno arba jo gelmių gamtos turtų tyrimui bei eksploatavimui, visų pirma priemonėmis, kurios užkerta kelią avarijoms ir yra taikomos avariniais atvejais, užtikrina jūroje atliekamų darbų saugą bei reglamentuoja tokių įrenginių ar įrengimų projektavimą, statybą, įrengimą, eksploatavimą ir darbuotojų komplektavimą;
\n
d)teršimą iš kitų įrenginių ar įrengimų, eksploatuojamų jūros aplinkoje, visų pirma priemonėmis, kurios užkerta kelią avarijoms ir yra taikomos avariniais atvejais, užtikrina jūroje atliekamų darbų saugą bei reglamentuoja tokių įrenginių ar įrengimų projektavimą, statybą, įrengimą, eksploatavimą ir darbuotojų komplektavimą.
\n
4.Valstybės, imdamosi priemonių jūros aplinkos teršimui išvengti, sumažinti arba kontroliuoti, susilaiko nuo nepateisinamo kišimosi į kitų valstybių veiklą, kai šios naudojasi savo teisėmis ir vykdo savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją.
\n
5.Vadovaujantis šia XII dalimi, taikomos priemonės apima priemones, būtinas saugoti ir išsaugoti retas ar pažeidžiamas ekosistemas, taip pat natūralią terpę nykstančioms ar pavojuje atsidūrusioms rūšims bei kitoms jūros gyvybės formoms, taip pat toms, kurioms gresia išnykimas.
\n
195 straipsnis
\n
Pareiga neperkelti žalos, atsiradusios dėl teršimo, ar jo pavojaus, ir nekeisti vienos teršimo formos kita Taikydamos priemones jūros aplinkos teršimui išvengti, sumažinti arba kontroliuoti, valstybės veikia taip, kad žala, atsiradusi dėl teršimo, ar jo pavojus nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai perkeliami iš vieno rajono į kitą arba viena teršimo forma pakeičiama kita.
\n
196 straipsnisTechnologijų naudojimas ir svetimų ar naujų rūšių paskleidimas
\n
1.Valstybės imasi visų būtinų priemonių, skirtų išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą, atsiradusį dėl jų jurisdikcijai priklausančių ar kontroliuojamų technologijų naudojimo arba numatyto ar atsitiktinio svetimų ar naujų rūšių paskleidimo konkrečioje jūros aplinkos srityje, kas gali sukelti didelių ar kenksmingų šios aplinkos pokyčių.
\n
2.Šis straipsnis nedaro įtakos šios Konvencijos taikymui siekiant išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą.
\n
2 skyrius. Pasaulinis ir regioninis bendradarbiavimas
\n
197 straipsnisPasaulinis ir regioninis bendradarbiavimas
\n
Valstybės bendradarbiauja pasauliniu mastu, o jei reikalinga, – ir regioniniu mastu, tiesiogiai arba per kompetentingas tarptautines organizacijas rengdamos ir kurdamos tarptautines normas, standartus bei rekomenduojamą praktiką ir procedūras, atitinkančias šią Konvenciją, siekdamos apsaugoti ir išsaugoti jūros aplinką, kartu atsižvelgdamos į regionui būdingus bruožus.
\n
198 straipsnisPranešimas apie gresiančią arba padarytą žalą
\n
Kai kokia nors valstybė sužino apie jūros aplinkai gresiantį teršimo žalos pavojų arba padarytą žalą, ji turi nedelsdama pranešti kitoms valstybėms, kurias, jos manymu, gali paveikti tokia žala, taip pat kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms.
\n
199 straipsnisNepaprastosios padėties planai teršimo atvejams
\n
198 straipsnyje nurodytais atvejais teršimo paveikto rajono valstybės pagal savo galimybes ir kompetentingos tarptautinės organizacijos bendradarbiauja, kiek įmanoma, šalindamos teršimo padarinius ir užkirsdamos kelią žalai ar mažindamos ją. Šiuo tikslu valstybės bendradarbiauja kurdamos ir įgyvendindamos nepaprastosios padėties planus jūros aplinkos teršimo padariniams likviduoti.
\n
200 straipsnisMoksliniai tyrimai, tyrinėjimų programos ir pasikeitimas informacija bei duomenimis
\n
Valstybės bendradarbiauja tiesiogiai arba per kompetentingas tarptautines organizacijas siekdamos paremti mokslinius tyrimus, imtis tyrinėjimų programų ir skatinti pasikeitimą informacija ir duomenimis apie jūros aplinkos teršimą. Jos siekia aktyviai dalyvauti per regionines ar pasaulines programas, kad įgytų žinių, reikalingų įvertinant teršimo pobūdį ir mastą, galimą grėsmę, plitimo kelius, riziką ir kovos priemones.
\n
201 straipsnisMoksliniai reguliavimo kriterijai
\n
Atsižvelgdamos į pagal 200 straipsnį gautą informaciją ir duomenis, valstybės tiesiogiai ar per kompetentingas tarptautines organizacijas bendradarbiauja nustatydamos tinkamus mokslinius kriterijus, naudojamus rengiant ir kuriant normas, standartus ir rekomenduojamą praktiką ar procedūras, skirtus išvengti jūros aplinkos teršimo, jį sumažinti ir kontroliuoti.
\n
3 skyrius. Techninė pagalba
\n
202 straipsnisMokslinė ir techninė pagalba besivystančioms valstybėms
\n
Tiesiogiai arba per kompetentingas tarptautines organizacijas valstybės:
\n
a)skatina mokslo, švietimo, techninės ir kitokios paramos besivystančioms valstybėms programas, skirtas apsaugoti ir išsaugoti jūros aplinką bei išvengti jūros teršimo, jį sumažinti ir kontroliuoti. Tokia parama inter alia apima:
\n
i)šių valstybių mokslo ir techninių darbuotojų mokymą;
\n
ii)paramą, skirtą šioms valstybėms dalyvauti atitinkamose tarptautinėse programose; iii) joms reikalingos įrangos ir aptarnavimo priemonių teikimą;
\n
iv)jų galimybių gaminti tokią įrangą plėtimą;
\n
v)konsultacijas ir priemonių vykdyti tyrimo, stebėjimo, švietimo ir kitokias programas kūrimą;
\n
b)suteikia reikiamą paramą, ypač besivystančioms valstybėms, skirtą mažinti stambių incidentų, kurie gali sukelti rimtą jūros aplinkos teršimą, pasekmes;
\n
c)suteikia reikiamą paramą, ypač besivystančioms valstybėms, skirtą pasirengti aplinkos būklės vertinimui.
\n
203 straipsnisPirmenybė besivystančioms valstybėms
\n
Siekdamos išvengti jūros aplinkos teršimo, jį sumažinti ir kontroliuoti bei sumažinti jo poveikį, tarptautinės organizacijos teikia pirmenybę besivystančioms valstybėms:
\n
a)skirdamos reikalingų lėšų ir techninę pagalbą bei
\n
b)naudodamosi organizacijų specializuotomis paslaugomis.
\n
4 skyrius. STEBĖJIMAS ir aplinkos būklės vertinimas
\n
204 straipsnisTeršimo rizikos ir teršimo poveikio stebėjimas
\n
1.Atsižvelgdamos į kitų valstybių teises, valstybės stengiasi, kiek įmanoma, tiesiogiai arba per kompetentingas tarptautines organizacijas pripažintais moksliniais metodais stebėti, matuoti, vertinti ir analizuoti jūros aplinkos teršimo riziką arba poveikį.
\n
2.Valstybės ypač stengiasi nuolat stebėti visos veiklos, kurią jos leidžia arba kurią jos vykdo, poveikį siekdamos nustatyti, ar tokia veikla neteršia jūros aplinkos.
\n
205 straipsnisAtaskaitų skelbimas
\n
Valstybės skelbia gautų rezultatų vykdant 204 straipsnio nuostatas ataskaitas arba nustatytais terminais tokias ataskaitas pateikia kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms, kurios šias ataskaitas pateikia visoms valstybėms susipažinti.
\n
206 straipsnisGalimo veiklos poveikio įvertinimas
\n
Kai valstybės turi pakankamai svarių priežasčių manyti, kad pagal jų jurisdikciją planuojama ar kontroliuojama veikla gali sukelti rimtą jūros aplinkos teršimą arba didelius ar žalingus jos pokyčius, jos, kiek įmanoma, įvertina tokios veiklos galimą poveikį jūros aplinkai ir pateikia tokių įvertinimų rezultatų ataskaitas 205 straipsnyje nurodyta tvarka.
\n
5 skyrius. Tarptautinės normos ir nacionalinės teisės aktai, skirti išvengti jūros aplinkos teršimo, jį sumažinti ir kontroliuoti
\n
207 straipsnisTeršimas iš sausumos šaltinių
\n
1.Valstybės priima įstatymus bei kitus teisės aktus, skirtus išvengti jūros aplinkos teršimo iš sausumos šaltinių, jį sumažinti ir kontroliuoti, įskaitant upes, upių žiotis, vamzdynus bei vandens nuotėkų įrenginius, atsižvelgdamos į pripažintas tarptautines normas ir standartus bei rekomenduojamą praktiką ir procedūras.
\n
2.Valstybės, siekdamos išvengti tokio teršimo, jį sumažinti ir kontroliuoti, imasi kitų reikalingų priemonių.
\n
3.Valstybės tinkamu regioniniu mastu stengiasi suderinti savo politiką šiais klausimais.
\n
4.Valstybės, veikdamos pirmiausia per kompetentingas tarptautines organizacijas arba diplomatinių konferencijų metu, stengiasi nustatyti pasaulines bei regionines normas ir standartus bei rekomenduojamą praktiką ir procedūras, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš sausumos šaltinių, atsižvelgiant į tam regionui būdingus bruožus, besivystančių valstybių ekonominius pajėgumus bei jų ekonominės plėtros poreikį. Minėtos normos ir standartai bei rekomenduojama praktika ir procedūros prireikus peržiūrimi.
\n
5.Įstatymai, kiti teisės aktai, priemonės, normos, standartai bei rekomenduojama praktika ir procedūros, nurodyti šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, skirti, kiek įmanoma, sumažinti toksinių, kenksmingų ar nuodingųjų medžiagų, ypač patvarių, išmetimą į jūros aplinką.
\n
208 straipsnisTeršimas dėl nacionalinei jurisdikcijai priklausančios veiklos jūros dugne
\n
1.Pakrantės valstybės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą, kuris atsiranda dėl jų jurisdikcijai priskirtos vykdomos veiklos jūros dugne, taip pat iš jų jurisdikcijai priskirtų pagal šios Konvencijos 60 ir 80 straipsnius dirbtinių salų, įrenginių ar statinių.
\n
2.Valstybės, siekdamos išvengti tokio teršimo, jį sumažinti ir kontroliuoti, imasi kitų reikalingų priemonių.
\n
3.Minėti įstatymai, kiti teisės aktai ir priemonės turi būti ne mažiau veiksmingi negu tarptautinės normos, standartai bei rekomenduojama praktika ir procedūros.
\n
4.Valstybės tinkamu regioniniu mastu stengiasi suderinti savo politiką šiais klausimais.
\n
5.Valstybės, veikdamos pirmiausia per kompetentingas tarptautines organizacijas arba diplomatinių konferencijų metu, stengiasi nustatyti pasaulines ir regionines normas ir standartus bei rekomenduojamą praktiką ir procedūras, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje. Minėtos normos ir standartai bei rekomenduojama praktika ir procedūros prireikus peržiūrimi.
\n
209 straipsnisTeršimas dėl veiklos Rajone
\n
1.Pagal XI dalies nuostatas yra nustatomos tarptautinės normos, taisyklės ir procedūros siekiant išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą dėl veiklos Rajone. Tokios normos, taisyklės ir procedūros prireikus peržiūrimos.
\n
2.Atsižvelgdamos į taikytinas šio skyriaus nuostatas, valstybės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą, atsirandantį dėl laivų, įrenginių, statinių ar kitų priemonių, plaukiojančių su jų vėliava arba jose registruotų, arba veikiančių su jų leidimu, veiklos Rajone. Tokių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai turi būti ne mažiau veiksmingi, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės normos, taisyklės ir procedūros.
\n
210 straipsnisTeršimas dėl laidojimo
\n
1.Valstybės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, skirtus išvengti jūros aplinkos teršimo dėl laidojimo, jį sumažinti ir kontroliuoti.
\n
2.Valstybės imasi kitų reikalingų priemonių, siekdamos išvengti tokio teršimo, jį sumažinti ir kontroliuoti.
\n
3.Tokie įstatymai, kiti teisės aktai ir priemonės užtikrina, kad nebus laidojama be valstybių kompetentingų valdžios institucijų leidimo.
\n
4.Valstybės, veikdamos pirmiausia per kompetentingas tarptautines organizacijas arba diplomatinių konferencijų metu, stengiasi nustatyti pasaulines ar regionines normas, standartus bei rekomenduojamą praktiką ir procedūras, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti tokį jūros aplinkos teršimą. Minėtos normos ir standartai bei rekomenduojama praktika ir procedūros prireikus peržiūrimi.
\n
5.Nelaidojama teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje ar kontinentiniame šelfe be aiškaus išankstinio pakrantės valstybės, kuri turi teisę duoti leidimus ir reglamentuoti bei kontroliuoti tokį laidojimą, sutikimo. Leidimas duodamas deramai apsvarsčius šį klausimą su kitomis valstybėmis, kurioms toks laidojimas gali daryti neigiamą poveikį dėl jų geografinės padėties.
\n
6.Nacionaliniai įstatymai, kiti teisės aktai ir priemonės turi būti ne mažiau veiksmingi užkertant kelią tokiam teršimui, jį mažinant ir kontroliuojant negu pasaulinės normos ir standartai.
\n
211 straipsnisTeršimas iš laivų
\n
1.Valstybės, veikdamos per kompetentingas tarptautines organizacijas ir visuotinių diplomatinių konferencijų metu, nustato tarptautines normas ir standartus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš laivų, taip pat panašia tvarka skatina, kai tai įmanoma, jūrų kelių nustatymo sistemų kūrimą, siekiant sumažinti avarijų, galinčių užteršti jūros aplinką ir pakrantes, grėsmę bei su jomis susijusiems pakrantės valstybių interesams tokio teršimo daromą žalą. Tokios normos ir standartai tokia pačia tvarka prireikus peržiūrimi.
\n
2.Valstybės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš laivų, plaukiojančių su jų vėliava ar registruotų jose. Tokie įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti tiek pat veiksmingi, kaip ir visuotinai pripažįstamos tarptautinės normos bei standartai, nustatyti kompetentingų tarptautinių organizacijų arba visuotinių diplomatinių konferencijų metu.
\n
3.Valstybės, kurios nustato ypatingus reikalavimus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą, kaip sąlygą užsienio laivams įplaukti į jų uostus, vidaus vandenis ar sustoti jūros terminaluose, turi deramai paskelbti tokius reikalavimus ir pranešti apie juos kompetentingai tarptautinei organizacijai. Kai siekdamos suderinti savo veiksmus tokius reikalavimus identiška forma nustato dvi ar daugiau pakrantės valstybių, minėtuose pranešimuose turi būti nurodoma, kokios valstybės yra tokių bendrų susitarimų dalyvės. Kiekviena valstybė turi reikalauti, kad su jos vėliava plaukiančio ar joje registruoto laivo kapitonas, plaukdamas tokio bendro susitarimo valstybės dalyvės teritorine jūra, tokiai valstybei paprašius, pateiktų informaciją, ar jis plaukia į to paties regiono valstybę, tokio bendro susitarimo dalyvę, ir jei taip, nurodytų, ar jis laikosi tos valstybės nustatytų reikalavimų dėl įplaukimo į uostą. Šis straipsnis neriboja laivo nepertraukiamai įgyvendinamos taikaus plaukimo teisės ar 25 straipsnio 2 dalies taikymo.
\n
4.Pakrantės valstybės, įgyvendindamos suverenitetą savo teritorinėje jūroje, gali priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš užsienio laivų, taip pat ir jų taikaus plaukimo metu. Tokie įstatymai ir kiti teisės aktai negali trukdyti užsienio laivams taikiai plaukti pagal II dalies 3 skyrių.
\n
5.Vykdymo užtikrinimo, numatyto 6 skyriuje, tikslais pakrantės valstybės gali priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus jų išskirtinėse ekonominėse zonose ir skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš laivų, neprieštaraujančius ir įgyvendinančius visuotinai pripažintas tarptautines normas ir standartus, nustatytus kompetentingų tarptautinių organizacijų arba visuotinių diplomatinių konferencijų metu.
\n
6.a) kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės normos ir standartai neatitinka ypatingų aplinkybių ir pakrantės valstybės turi svarių priežasčių manyti, kad konkrečiame ir aiškiai apibrėžtame jų išskirtinės ekonominės zonos rajone dėl pripažintų techninių priežasčių, susijusių su šių valstybių okeonografine ir ekologine padėtimi, taip pat jų išteklių panaudojimo ar apsaugos bei ypatingo laivų judėjimo pobūdžio būtina imtis specialių privalomų priemonių, skirtų teršimui iš laivų išvengti, minėtos pakrantės valstybės, deramai pasitarusios per kompetentingą tarptautinę organizaciją su kitomis suinteresuotomis valstybėmis, gali dėl minėto rajono tokiai organizacijai pateikti pranešimą kartu su tai patvirtinančiais moksliniais ir techniniais įrodymais bei informacija apie būtinas priemones. Per 12 mėnesių po tokio pranešimo gavimo minėta organizacija nusprendžia, ar sąlygos tame rajone atitinka anksčiau išvardytus reikalavimus. Jei ši organizacija taip nusprendžia, minėtos pakrantės valstybės gali priimti šiam rajonui taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš laivų, įgyvendinančius tarptautines normas ir standartus arba laivybos praktiką, kuriuos tokia tarptautinė organizacija pripažįsta kaip taikytinus ypatingiems rajonams. Tokie įstatymai ir kiti teisės aktai netaikomi užsienio laivams anksčiau kaip po 15 mėnesių nuo minėto pranešimo pateikimo šiai organizacijai;
\n
b)pakrantės valstybės paskelbia tokio konkretaus ir aiškiai apibrėžto rajono ribas;
\n
c)jei pakrantės valstybės ketina priimti papildomus įstatymus ir kitus teisės aktus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš laivų tame pačiame rajone, pateikdamos anksčiau minėtą pranešimą, jos taip pat praneša minėtai organizacijai apie tokius savo ketinimus. Tokie papildomi įstatymai ir kiti teisės aktai gali būti susiję su atliekų išmetimu ar laivybos praktika, tačiau negali reikalauti laikytis kitokių užsienio laivų projektavimo, statybos, įgulos komplektavimo ar įrengimo standartų, negu nustato visuotinai pripažintos tarptautinės normos ir standartai; tokie papildomi įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi užsienio laivams praėjus 15 mėnesių po tokio pranešimo pateikimo šiai organizacijai su sąlyga, kad ši organizacija su tuo sutinka per 12 mėnesių po tokio pranešimo pateikimo.
\n
7.Šiame straipsnyje nurodytos tarptautinės normos ir standartai inter alia turėtų numatyti skubų informacijos pateikimą pakrantės valstybėms, kurių pakrantė ar susiję interesai gali nukentėti nuo avarijų, kurių metu išmetamos ar gali būti išmetamos įvairios medžiagos, tarp jų ir nuo jūrų avarijų.
\n
212 straipsnisTeršimas iš atmosferos arba per atmosferą
\n
1.Valstybės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš atmosferos arba per atmosferą, taikytinus jų suvereniai oro erdvei ir su jų vėliava plaukiojantiems laivams arba jose registruotiems laivams arba orlaiviams, atsižvelgdamos į tarptautiniu mastu priimtas normas, standartus bei rekomenduojamą praktiką ir procedūras, taip pat oro navigacijos saugumą.
\n
2.Valstybės, siekdamos išvengti tokio teršimo, jį sumažinti ir kontroliuoti, imasi kitų reikalingų priemonių.
\n
3.Valstybės, veikdamos pirmiausia per kompetentingas tarptautines organizacijas arba diplomatinių konferencijų metu, stengiasi nustatyti pasaulines ar regionines normas, standartus bei rekomenduojamą praktiką ir procedūras, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti tokį jūros aplinkos teršimą.
\n
6 skyrius. Vykdymo užtikrinimas
\n
213 straipsnisNuostatų dėl teršimo iš šaltinių sausumoje vykdymo užtikrinimas
\n
Valstybės užtikrina pagal 207 straipsnį priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, priima įstatymus bei kitus teisės aktus ir imasi kitų priemonių, būtinų įgyvendinti taikytinas tarptautines normas ir standartus, priimtus kompetentingų tarptautinių organizacijų ar diplomatinių konferencijų metu ir skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš sausumos šaltinių.
\n
214 straipsnisNuostatų dėl teršimo, atsirandančio dėl veiklos jūros dugne, vykdymo užtikrinimas
\n
Valstybės užtikrina pagal 208 straipsnį priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, priima įstatymus bei kitus teisės aktus ir imasi kitų priemonių, būtinų įgyvendinti taikytinas tarptautines normas ir standartus, priimtus kompetentingų tarptautinių organizacijų ar diplomatinių konferencijų metu ir skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą, kuris atsiranda dėl pagal jų jurisdikciją vykdomos veiklos jūros dugne, taip pat iš jų jurisdikcijai priklausančių pagal šios Konvencijos 60 ir 80 straipsnius dirbtinių salų, įrenginių ar statinių.
\n
215 straipsnisNuostatų dėl teršimo, atsirandančio dėl veiklos Rajone, vykdymo užtikrinimas
\n
Pagal XI dalį priimtų tarptautinių normų, taisyklių ir procedūrų, skirtų išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą, atsirandantį dėl veiklos Rajone, vykdymo užtikrinimą reglamentuoja XI dalis.
\n
216 straipsnisNuostatų dėl teršimo laidojant vykdymo užtikrinimas
\n
1.Įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų pagal šią Konvenciją, ir taikytinų tarptautinių normų ir standartų, priimtų kompetentingų tarptautinių organizacijų ar diplomatinių konferencijų metu ir skirtų išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą dėl laidojimo, vykdymą užtikrina:
\n
a)pakrantės valstybė, jei laidojama jos teritorinėje jūroje ar jos išskirtinėje ekonominėje zonoje, ar jos kontinentiniame šelfe;
\n
b)valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, jei laidojama iš su jos vėliava plaukiančių laivų ar joje registruotų laivų ar orlaivių;
\n
c)bet kokia valstybė, jei jos teritorijoje ar jūros terminaluose pakraunamos atliekos arba kitokios medžiagos.
\n
2.Šis straipsnis neįpareigoja jokios valstybės iškelti bylą, jei kita valstybė jau iškėlė bylą pagal šį straipsnį.
\n
217 straipsnisNuostatų vykdymo užtikrinimas valstybėse, su kurių vėliavomis plaukioja laivai
\n
1.Valstybės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai ar jose registruoti laivai laikytųsi taikytinų tarptautinių normų ir standartų, priimtų kompetentingų tarptautinių organizacijų ar visuotinių diplomatinių konferencijų metu, bei pagal šią Konvenciją priimtų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, skirtų išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš laivų, taip pat atitinkamai priima įstatymus bei kitus teisės aktus ir imasi kitų priemonių, būtinų jų vykdymui užtikrinti. Valstybės, su kurių vėliavomis plaukioja laivai, užtikrina tokių normų, standartų, įstatymų ir kitų teisės aktų veiksmingą vykdymą, nesvarbu, kur padarytas pažeidimas.
\n
2.Valstybės imasi atitinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad su jų vėliava plaukiojantiems ar jose registruotiems laivams būtų draudžiama plaukioti tol, kol jie negali išplaukti į jūrą taip, kad atitiktų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių normų ir standartų reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl laivų projektavimo, statybos, įrengimo ir įgulos komplektavimo.
\n
3.Valstybės užtikrina, kad laive, plaukiojančiame su jų vėliava ar jose registruotame, būtų pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautines normas ir standartus reikalaujami ir pagal juos išduoti sertifikatai. Valstybės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai būtų reguliariai tikrinami, siekiant nustatyti, ar minėti sertifikatai atitinka faktinę laivo būklę. Tokius sertifikatus kitos valstybės pripažįsta kaip įrodymus, patvirtinančius laivų būklę, ir jie pripažįstami kaip turintys tokią pačią galią kaip ir tų valstybių išduodami sertifikatai, išskyrus atvejus, kai yra aiškių priežasčių manyti, kad laivų būklė labai neatitinka tokių sertifikatų duomenų.
\n
4.Jei laivas pažeidžia kompetentingų tarptautinių organizacijų ar visuotinių diplomatinių konferencijų metu nustatytas normas ir standartus, valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, nepažeisdama 218, 220 ir 228 straipsnių, nedelsdama pradeda tyrimą, o jei reikia, iškelia bylą dėl įtariamo pažeidimo, neatsižvelgiant į tai, kur toks pažeidimas buvo padarytas arba kur dėl tokio pažeidimo įvyko ar buvo pastebėtas teršimas.
\n
5.Valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, vykdydama pažeidimo tyrimą, gali prašyti kitų valstybių paramos, jei toks bendradarbiavimas padėtų nustatyti to įvykio aplinkybes. Kitos valstybės stengiasi patenkinti tokius valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, prašymus.
\n
6.Bet kokiai valstybei raštu paprašius, valstybės tiria bet kokį įtariamą pažeidimą, kurį galėjo įvykdyti su jų vėliava plaukiojantys laivai. Jei valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, turi pakankamų įrodymų dėl įtariamo pažeidimo, kad iškeltų bylą, byla yra nedelsiant iškeliama pagal jos įstatymus.
\n
7.Valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, nedelsdama praneša prašančiai valstybei ir kompetentingai tarptautinei organizacijai apie savo veiksmus ir jų rezultatus. Tokia informacija turi būti prieinama visoms valstybėms.
\n
8.Bausmės, kurias valstybių įstatymai ir kiti teisės aktai numato su jų vėliava plaukiojantiems laivams, turi būti pakankamai griežtos, kad užkirstų kelią pažeidimams neatsižvelgiant į tai, kur jie buvo padaryti.
\n
218 straipsnisNuostatų vykdymo užtikrinimas uosto valstybėse
\n
1.Kai laivas savanoriškai yra kokios nors valstybės uoste arba jūros terminale, ši valstybė gali imtis tyrimo, o jei pakanka įrodymų, iškelti bylą dėl medžiagų išmetimo iš tokio laivo už šios valstybės vidaus vandenų, teritorinės jūros ar išskirtinės ekonominės zonos pažeidžiant kompetentingų tarptautinių organizacijų ar visuotinių diplomatinių konferencijų metu nustatytas taikytinas tarptautines normas ir standartus.
\n
2.Jokia byla pagal šio straipsnio 1 dalį negali būti keliama dėl atliekų išmetimo kitos valstybės vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, jei to nereikalauja minėta valstybė, valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, arba minėto išmetimo pavojuje atsidūrusi ar dėl jo žalą patyrusi valstybė arba jei minėtas pažeidimas nesukėlė ir nesukels tyrimą pradedančios valstybės vidaus vandenų, teritorinės jūros ar išskirtinės ekonominės zonos teršimo.
\n
3.Kai laivas savanoriškai yra kokios nors valstybės uoste arba jūros terminale, ši valstybė, kiek įmanoma, vykdo bet kurios valstybės prašymą pradėti tyrimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atliekų išmetimo sukelto pažeidimo, kai manoma, kad toks pažeidimas įvyko prašančios valstybės vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba sukėlė ar grėsė padaryti žalos šiuose rajonuose. Minėta valstybė, kiek įmanoma, vykdo valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, prašymus tirti tokį pažeidimą neatsižvelgiant į tai, kur jis buvo padarytas.
\n
4.Pagal šį straipsnį uosto valstybės vykdomo tyrimo medžiaga perduodama valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas, arba pakrantės valstybei jų prašymu. Atsižvelgiant į 7 skyrių, tokių tyrimų pagrindu uosto valstybės iškelta byla gali būti sustabdoma pakrantės valstybės prašymu, jei toks pažeidimas įvyko jos vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tokiu atveju visi bylos įrodymai ir medžiaga, taip pat ir bet koks užstatas ar kitas finansinis prievolės įvykdymo užtikrinimas uosto valstybei perduodami minėtai pakrantės valstybei. Perdavus visą medžiagą, bylos tyrimas nebegali būti tęsiamas uosto valstybėje.
\n
219 straipsnisPriemonės, susijusios su laivų tinkamumu plaukioti ir skirtos išvengti teršimo
\n
Atsižvelgiant į 7 skyriaus nuostatas, valstybės, kurios kitų valstybių prašymu ar savo iniciatyva nustatė, kad viename iš jų uostų ar viename iš jų jūros terminalų esantis laivas pažeidžia taikytinas tarptautines normas ir standartus dėl laivų tinkamumo plaukioti ir kartu kelia grėsmę jūros aplinkai, imasi visų tinkamų administracinių priemonių, užkertančių kelią tokiam laivui plaukioti. Tokios valstybės leidžia laivui plaukti į artimiausias tinkamas remonto dirbtuves ir pašalinus pažeidimo priežastis nedelsdamos leidžia laivui tęsti plaukiojimą.
\n
220 straipsnisNuostatų vykdymo užtikrinimas pakrantės valstybėse
\n
1.Kai laivas savanoriškai yra kokios nors valstybės uoste ar jūros terminale, ši valstybė gali, atsižvelgiant į 7 skyriaus nuostatas, iškelti bylą dėl bet kokių jos įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų pagal šią Konvenciją, ar taikytinų tarptautinių normų ir standartų, skirtų išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš laivų, pažeidimų, jei tokie pažeidimai įvykdomi tos valstybės teritorinėje jūroje arba išskirtinėje ekonominėje zonoje.
\n
2.Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad laivas, plaukdamas valstybės teritorine jūra, pažeidė tos valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal šią Konvenciją, ar taikytinas tarptautines normas ir standartus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš laivų, minėta valstybė, nepažeisdama atitinkamų II dalies 3 skyriaus nuostatų taikymo, gali atlikti su pažeidimu susijusio laivo fizinę apžiūrą ir, jei pakanka įrodymų, iškelti bylą, įskaitant ir laivo sulaikymą, pagal savo įstatymus ir atsižvelgiant į 7 skyriaus nuostatas.
\n
3.Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad laivas, plaukiantis valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje ar teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje pažeidė taikytinas tarptautines normas ir standartus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš laivų, arba tos valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, atitinkančius tarptautines normas ir standartus ir skirtus jiems įgyvendinti, minėta valstybė gali pareikalauti, kad šis laivas praneštų savo pavadinimą ir registracijos uostą, paskutinį ir būsimą sustojimo uostą bei kitą svarbią informaciją, kurios reikia siekiant nustatyti, ar buvo įvykdytas pažeidimas.
\n
4.Valstybės priima įstatymus bei kitus teisės aktus ir imasi kitų priemonių, užtikrinančių, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi reikalavimų pateikti informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį.
\n
5.Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad laivas, plaukiantis valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje ar teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje įvykdė šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą, kurio metu buvo išmestas didelis kiekis teršalų, dėl to buvo labai užteršta jūros aplinka ar kilo to grėsmė, minėta valstybė gali atlikti to laivo fizinę apžiūrą su pažeidimu susijusiems klausimams tirti, jei laivas atsisakė pateikti reikalaujamą informaciją arba jei laivo pateikta informacija aiškiai neatitinka tikrovės, o aplinkybės pateisina tokią apžiūrą.
\n
6.Kai yra pakankamai objektyvių įrodymų, kad laivas, plaukiantis valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje ar teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje įvykdė šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą išmesdamas medžiagas, tuo padarydamas didelės žalos ar sukeldamas pavojų padaryti didelės žalos valstybės pakrantei ar su ja susijusiems interesams arba bet kokiems jos teritorinės jūros ar išskirtinės ekonominės zonos ištekliams, minėta valstybė gali, laikydamasi 7 skyriaus nuostatų, jei tik pakanka įrodymų, pagal savo įstatymus iškelti bylą, įskaitant laivo sulaikymą.
\n
7.Nepaisant šio straipsnio 6 dalies nuostatų, tais atvejais, kai per kompetentingas tarptautines organizacijas ar kitais būdais susitarta dėl procedūrų, kurios užtikrina reikalavimų įvykdymą pateikiant užstatą ar kitas atitinkamas finansines užtikrinimo priemones, pakrantės valstybė leidžia laivui toliau plaukti, jei ji įsipareigojusi laikytis tokių procedūrų.
\n
8.Šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos taip pat taikomos nacionaliniams įstatymams ir kitiems teisės aktams, priimtiems pagal 211 straipsnio 6 dalį.
\n
221 straipsnisPriemonės, skirtos išvengti jūros teršimo jūrų avarijų atvejais
\n
1.Nė viena šios XII dalies nuostata neriboja valstybių teisės pagal paprotinę ar sutartinę tarptautinę teisę imtis tokių priemonių, kurios atitinka faktinę ar gresiančią žalą, ir užtikrinti jų vykdymą už jų teritorinės jūros ribų, siekiant apsaugoti savo pakrantę ar susijusius su ja interesus, taip pat žvejybą, nuo teršimo arba teršimo grėsmės, kilusios dėl jūrų avarijos ar dėl su jūros avarija susijusių veiksmų, kurie, kaip pagrįstai galima tikėtis, gali sukelti rimtų kenksmingų padarinių.
\n
2.Šiame straipsnyje „jūrų avarija“ reiškia laivų susidūrimą, užplaukimą ant seklumos ar kitus laivybos incidentus, taip pat kitus atsitikimus laive ar už jo ribų, kurie sukelia materialinės žalos ar tiesioginį materialinės žalos pavojų laivui ar kroviniui.
\n
222 straipsnisNuostatų dėl teršimo iš atmosferos arba per atmosferą vykdymo užtikrinimas
\n
Valstybės užtikrina, kad vadovaujantis 212 straipsnio 1 dalimi priimti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kitos šios Konvencijos nuostatos būtų vykdomi jų suverenioje oro erdvėje arba su jų vėliava plaukiojančių laivų ar jose registruotų laivų ar orlaivių, taip pat priima įstatymus ir kitus teisės aktus bei imasi kitų priemonių, būtinų įgyvendinti kompetentingų tarptautinių organizacijų ar visuotinių diplomatinių konferencijų metu nustatytas taikytinas tarptautines normas ir standartus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą iš atmosferos arba per atmosferą, atsižvelgiant į visas atitinkamas tarptautines normas ir standartus dėl oro navigacijos saugumo.
\n
7 skyrius. Garantijos
\n
223 straipsnisPriemonės, skirtos palengvinti bylų nagrinėjimą
\n
Nagrinėdamos pagal šios XII dalies nuostatas iškeltas bylas, valstybės imasi priemonių palengvinti liudininkų apklausą bei įrodymų, kuriuos pateikia kitos valstybės valdžios institucijos ar kompetentingos tarptautinės organizacijos, priimtinumą, taip pat sudaro sąlygas tokiose bylose dalyvauti kompetentingų tarptautinių organizacijų, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir bet kurios tokio pažeidimo sukelto teršimo paveiktos valstybės atstovams. Tokiose bylose dalyvaujantys oficialūs atstovai turi tokias teises ir pareigas, kokias jiems suteikia nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai ar tarptautinė teisė.
\n
224 straipsnisPriverstinio vykdymo teisės įgyvendinimas
\n
Teise pagal šios XII dalies nuostatas imtis priverstinio vykdymo užsienio laivams gali naudotis tik pareigūnai ar karo laivai, kariniai orlaiviai arba kiti laivai ar orlaiviai, kurie turi aiškius skiriamuosius ženklus, leidžiančius nustatyti, kad jie atlieka valstybės tarnybą ir yra įgalioti atlikti tokius veiksmus.
\n
225 straipsnisPareiga vengti neigiamų pasekmių imantis priverstinio vykdymo
\n
Valstybės, naudodamosi teise imtis priverstinio vykdymo užsienio laivams pagal šią Konvenciją, turi nekelti pavojaus laivybos saugumui ar kitokio pavojaus laivui, neturi nukreipti laivo į nesaugų uostą ar nesaugią stovėjimo vietą, taip pat turi nekelti nepagrįsto pavojaus jūros aplinkai.
\n
226 straipsnisTyrimas užsienio laivuose
\n
1.a) valstybės užsienio laivo nesulaiko ilgiau, negu tai yra būtina, siekiant atlikti 216, 218 ir 220 straipsniuose numatytą tyrimą. Bet kokia užsienio laivo fizinė apžiūra yra ribota – tikrinti galima tik tokius sertifikatus, įrašus ir kitus dokumentus, kurie turi būti laive pagal visuotinai pripažintas tarptautines normas ir standartus, arba analogiškus dokumentus, kurie yra laive; bet kokia išsamesnė laivo fizinė apžiūra gali būti vykdoma tik atlikus jau minėtą patikrinimą ir kai:
\n
i)yra aiškus pagrindas manyti, kad laivo ar jo įrengimų būklė akivaizdžiai neatitinka tų dokumentų duomenų;
\n
ii)tokių dokumento turinio nepakanka įtariamam pažeidimui patvirtinti ar patikrinti; iii) laive nėra galiojančių sertifikatų ir dokumentų;
\n
b)jei tyrimo metu nustatomas taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų ar tarptautinių normų ir standartų, skirtų apsaugoti ir išsaugoti jūros aplinką, pažeidimas, laivas nedelsiant paleidžiamas, jei atliekamos pagrįstos procedūros, tokios kaip užstato ar kitų atitinkamų finansinių užtikrinimo priemonių pateikimas;
\n
c)nepažeidžiant taikytinų tarptautinių normų ir standartų dėl laivų tinkamumo plaukioti, laivui, kuris kelia padidėjusią grėsmę jūros aplinkai, gali būti neleidžiama išplaukti arba jam gali būti iškelta sąlyga plaukti į artimiausias tinkamas remonto dirbtuves. Jei laivui neleista išplaukti arba jam iškeltos sąlygos, to laivo vėliavos valstybei turi būti nedelsiant pranešta, ir pastaroji gali siekti, kad jos laivas būtų paleistas pagal XV dalies nuostatas.
\n
2.Valstybės bendradarbiauja kuriant procedūras, skirtas išvengti nereikalingų laivo apžiūrų jūroje.
\n
227 straipsnisUžsienio laivų nediskriminavimas
\n
Naudodamosi savo teisėmis ir vykdydamos savo pareigas pagal šios XII dalies nuostatas, valstybės formaliai ar faktiškai nediskriminuoja nė vienos kitos valstybės laivų.
\n
228 straipsnisBylų iškėlimo apribojimai ir bylos nagrinėjimo sustabdymas
\n
1.Valstybė, iškėlusi bylą dėl nuobaudų skyrimo už taikytinų įstatymų ar tarptautinių normų ir standartų, skirtų išvengti, sumažinti ir kontroliuoti iš laivų keliamą teršimą, pažeidimus, kuriuos padaro užsienio laivai už bylą iškėlusios valstybės teritorinės jūros ribų, jos nagrinėjimą sustabdo, jei valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, iškelia bylą dėl pateikto kaltinimo per šešis mėnesius nuo pirminės bylos iškėlimo, išskyrus atvejus, kai byla susijusi su didelio masto žala, padaryta pakrantės valstybei, arba jei minėta valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, pakartotinai nevykdo savo pareigos veiksmingai įgyvendinti taikytinas tarptautines normas ir standartus pažeidimus padariusiems jos laivams. Valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, paprašiusi sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal šį straipsnį, laiku pateikia pirminį bylos nagrinėjimą pradėjusiai valstybei visą bylos medžiagą ir bylos protokolus. Kai valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, pradėtas bylos nagrinėjimas baigiamas, minėta sustabdyta byla nutraukiama. Apmokėjus visas su tokios bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, minėta pakrantės valstybė grąžina su sustabdytos bylos nagrinėjimu susijusius užstatus ar kitas atitinkamas finansines užtikrinimo priemones.
\n
2.Byla dėl nuobaudų skyrimo užsienio laivams nekeliama, jei po pažeidimo padarymo dienos praėjo treji metai, taip pat jokia valstybė, laikantis šio straipsnio 1 dalies nuostatų, nekelia bylos, jei bylą jau iškėlė kita valstybė.
\n
3.Šio straipsnio nuostatos neatima vėliavos valstybės teisės imtis bet kokių priemonių, taip pat ir iškelti bylas dėl nuobaudų skyrimo pagal tos valstybės įstatymus, nepaisant kitų valstybių anksčiau iškeltų bylų.
\n
229 straipsnisCivilinės bylos iškėlimas
\n
Jokios šios Konvencijos nuostatos neturi įtakos teisei iškelti civilinę bylą dėl bet kokių reikalavimų atlyginti nuostolius ar žalą, atsiradusius dėl jūros aplinkos teršimo.
\n
230 straipsnisPiniginės baudos ir pripažintų kaltinamojo teisių laikymasis
\n
1.Už nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų arba tarptautinių normų ir standartų, skirtų išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą, pažeidimus, kuriuos už teritorinės jūros ribų padaro užsienio laivai, gali būti skiriamos tik piniginės baudos.
\n
2.Už nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų arba tarptautinių normų ir standartų, skirtų išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros aplinkos teršimą, pažeidimus, kuriuos teritorinėje jūroje padaro užsienio laivai, išskyrus atvejus, kai įvykdomas tyčinis ar ypatingai sunkus teritorinės jūros teršimas, gali būti skiriamos tik piniginės baudos.
\n
3.Nagrinėjant bylą dėl tokių užsienio laivų padarytų pažeidimų, kurioje gali būti paskirta bauda, turi būti laikomasi pripažintų kaltinamojo teisių.
\n
231 straipsnisValstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir kitų suinteresuotų valstybių informavimas
\n
Valstybės nedelsdamos praneša valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir kitoms suinteresuotoms valstybėms apie bet kokias priemones, kurios taikytos pagal 6 skyrių užsienio laivams, ir pateikia valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas, visas oficialias ataskaitas dėl tokių priemonių taikymo. Tačiau teritorinėje jūroje padarytų pažeidimų atveju šis pakrantės valstybių įsipareigojimas apima tik priemones, kurios taikomos nagrinėjant bylą. Diplomatiniai agentai ar konsuliniai pareigūnai, o kai įmanoma ir valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, jūros valdžios institucijos, nedelsiant informuojami apie priemones, taikomas užsienio laivams pagal 6 skyrių.
\n
232 straipsnisValstybės atsakomybė už vykdymo priemones
\n
Valstybės atsako už žalą ar nuostolius, atsiradusius dėl jų pagal 6 skyrių taikomų priemonių, jei tokios priemonės yra neteisėtos arba viršija tas priemones, kurių pagrįstai reikėtų pagal turimą informaciją. Valstybės užtikrina galimybę kreiptis į jų teismus dėl tokios žalos ar nuostolių atlyginimo.
\n
233 straipsnisGarantijos, susijusios su tarptautinei laivybai naudojamais sąsiauriais
\n
5, 6 ar 7 skyriaus nuostatos nepakeičia tarptautinei laivybai naudojamų sąsiaurių teisinio režimo. Tačiau jei užsienio laivas, išskyrus 10 skyriuje nurodytus laivus, pažeidžia 42 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus, tuo padarydamas didelio masto žalą ar sukeldamas grėsmę, kad tokia žala bus padaryta jūros aplinkai sąsiauryje, šių sąsiaurių pakrantės valstybės gali imtis atitinkamų priemonių, kartu laikydamosi mutatis mutandis šio skyriaus nuostatų.
\n
8 skyrius. Ledu padengti rajonai
\n
234 straipsnisLedu padengti rajonai
\n
Pakrantės valstybės turi teisę priimti ir taikyti nediskriminuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, skirtus išvengti, sumažinti ir kontroliuoti jūros teršimą iš laivų ledu padengtuose rajonuose, esančiuose išskirtinių ekonominių zonų ribose, kur labai atšiaurios klimato sąlygos ir ledo danga tokiuose rajonuose beveik ištisus metus sudaro kliūtis ar ypatingą pavojų navigacijai, o tokios jūros aplinkos teršimas padarytų didelio masto žalą ekologiniam balansui ar nepataisomai jį pažeistų. Tokie įstatymai ir kiti teisės aktai deramai atsižvelgia į laivybos reikalavimus bei poreikį apsaugoti ir išsaugoti jūros aplinką remiantis patikimiausiomis mokslo žiniomis.
\n
9 skyrius. Atsakomybė
\n
235 straipsnisAtsakomybė
\n
1.Valstybės atsako už tarptautinių įsipareigojimų dėl jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo vykdymą. Jos atsako pagal tarptautinę teisę.
\n
2.Valstybės užtikrina, kad pagal jų teisines sistemas būtų galimybė kreiptis dėl greitos ir adekvačios kompensacijos ar kitokio atlygimo dėl jų jurisdikcijai priklausančių fizinių ar juridinių asmenų teršimo jūros aplinkai padarytos žalos.
\n
3.Siekiant užtikrinti greitą ir adekvatų kompensavimą dėl visos jūros aplinkai padarytos žalos, valstybės bendradarbiauja įgyvendindamos galiojančias tarptautinės teisės normas ir toliau plėtodamos tarptautinę teisę, reglamentuojančią atsakomybę, taip pat klausimais, susijusiais su žalos įvertinimu ir atlyginimu, bei kilusių ginčų sprendimu, o prireikus nustatant adekvataus žalos atlyginimo kriterijus ir procedūras, tokias kaip privalomasis draudimas ar kompensavimo fondai.
\n
10 skyrius. Suverenus imunitetas
\n
236 straipsnisSuverenus imunitetas
\n
Šios Konvencijos nuostatos dėl jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo netaikomos jokiems karo laivams, karo pagalbiniams laivams, kitiems laivams ar orlaiviams, kurie priklauso valstybei ar yra jos naudojami, ir kurie tuo metu yra naudojami tik valstybės nekomerciniais tikslais. Tačiau kiekviena valstybė, nemažindama tokių laivų ir orlaivių panaudojimo ar panaudojimo galimybių, imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad laivai ar orlaiviai, kiek tai praktiškai įmanoma ir tikslinga, laikysis šios Konvencijos reikalavimų.
\n
11 skyrius. Įsipareigojimai pagal kitas konvencijas dėl jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo
\n
237 straipsnisĮsipareigojimai pagal kitas konvencijas dėl jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo
\n
1.Šios XII dalies nuostatos nepažeidžia konkrečių valstybių įsipareigojimų, prisiimtų pagal specialiąsias anksčiau sudarytas konvencijas ir susitarimus dėl jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo bei pagal susitarimus, kurie gali būti sudaryti plėtojant bendrus šioje Konvencijoje išdėstytus principus.
\n
2.Konkretūs valstybių įsipareigojimai, prisiimti pagal specialiąsias konvencijas dėl jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo, vykdomi atsižvelgiant į šios Konvencijos bendrus principus ir tikslus.
\n
XIII Dalis Moksliniai jūros tyrinėjimai
\n
1 skyrius. Bendrosios nuostatos
\n
238 straipsnisTeisė vykdyti mokslinius jūros tyrinėjimus
\n
Visos valstybės, nesvarbu, kokia jų geografinė padėtis, taip pat kompetentingos tarptautinės organizacijos turi teisę vykdyti mokslinius jūros tyrinėjimus atsižvelgdamos į kitų valstybių teises ir pareigas, numatytas šioje Konvencijoje.
\n
239 straipsnisMokslinių jūros tyrinėjimų skatinimas
\n
Valstybės ir kompetentingos tarptautinės organizacijos skatina ir remia mokslinių jūros tyrinėjimų plėtojimą ir vykdymą pagal šią Konvenciją.
\n
240 straipsnisMokslinių jūros tyrinėjimų vykdymo bendrieji principai
\n
Vykdant mokslinius jūros tyrinėjimus, vadovaujamasi šiais principais:
\n
a)moksliniai jūros tyrinėjimai vykdomi tik taikiais tikslais;
\n
b)moksliniai jūros tyrinėjimai vykdomi tinkamais moksliniais metodais ir priemonėmis, suderintais su šios Konvencijos nuostatomis;
\n
c)moksliniai jūros tyrinėjimai negali nepateisinamai trukdyti kitokio teisėto jūros naudojimo, suderinamo su šios Konvencijos nuostatomis; taip pat į tokius tyrinėjimus turi būti deramai atsižvelgiama tokio jūros naudojimo metu;
\n
d)moksliniai jūros tyrinėjimai vykdomi pagal visus atitinkamus teisės aktus, priimtus pagal šią Konvenciją, įskaitant teisės aktus dėl jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo.
\n
241 straipsnisMokslinių jūros tyrinėjimų kaip teisinio pagrindo pretenzijoms nepripažinimas
\n
Moksliniai jūros tyrinėjimai nesukuria teisinio pagrindo pretenzijoms į jokią jūros aplinkos dalį ar jos išteklius.
\n
2 skyrius. Tarptautinis bendradarbiavimas
\n
242 straipsnisTarptautinio bendradarbiavimo skatinimas
\n
1.Valstybės ir kompetentingos tarptautinės organizacijos, vadovaudamosi pagarbos valstybių suverenitetui ir jurisdikcijai principu bei abipusės naudos pagrindu, skatina tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių jūros tyrinėjimų taikiais tikslais srityje.
\n
2.Šiame kontekste, nepažeisdama valstybių teisių ir pareigų, suteiktų šia Konvencija, valstybė, taikydama šios XIII dalies nuostatas, prireikus suteikia kitoms valstybėms pakankamai galimybių gauti iš jos arba bendradarbiaujant su ja informaciją, kuri būtina siekiant išvengti žmonių sveikatai ir saugumui bei jūros aplinkai daromos žalos ar ją kontroliuoti.
\n
243 straipsnisPalankių sąlygų sudarymas
\n
Valstybės ir kompetentingos tarptautinės organizacijos bendradarbiauja sudarydamos dvišalius ar daugiašalius susitarimus, siekdamos sukurti palankias sąlygas moksliniams jūros tyrinėjimams jūros aplinkoje ir suvienyti mokslininkų pastangas tirti jūros aplinkoje susidarančių reiškinių esmę ir procesus bei jų tarpusavio sąveiką.
\n
244 straipsnisInformacijos ir duomenų skelbimas bei skleidimas
\n
1.Valstybės ir kompetentingos tarptautinės organizacijos, remdamosi šia Konvencija, tinkamais kanalais skelbia ir skleidžia informaciją apie siūlomas stambaus masto programas ir jų tikslus, taip pat mokslinių jūros tyrinėjimų metu gautus duomenis.
\n
2.Šiuo tikslu valstybės pavieniui ir bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis bei kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis aktyviai skatina keitimąsi moksliniais duomenimis ir informacija bei mokslinių jūros tyrinėjimų metu gautų duomenų perdavimą, ypač besivystančioms valstybėms, taip pat stiprina besivystančių valstybių gebėjimą savarankiškai vykdyti mokslinius jūros tyrinėjimus inter alia per programas padėdamos mokyti ir rengti jų techninius ir mokslinius specialistus.
\n
3 skyrius. Mokslinių jūros tyrinėjimų vykdymas ir skatinimas
\n
245 straipsnisMoksliniai jūros tyrinėjimai teritorinėje jūroje
\n
Įgyvendindamos savo suverenitetą, pakrantės valstybės turi išimtinę teisę savo teritorinėje jūroje reglamentuoti mokslinius jūros tyrinėjimus, duoti jiems leidimą ir juos vykdyti. Moksliniai jūros tyrinėjimai teritorinėje jūroje vykdomi tiktai gavus aiškų tos pakrantės valstybės sutikimą ir jos nustatytomis sąlygomis.
\n
246 straipsnisMoksliniai jūros tyrinėjimai išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe
\n
1.Įgyvendindamos savo jurisdikciją, pakrantės valstybės turi teisę savo išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe reglamentuoti mokslinius jūros tyrinėjimus, duoti jiems leidimą ir juos vykdyti vadovaudamosi atitinkamomis šios Konvencijos nuostatomis.
\n
2.Moksliniai jūros tyrinėjimai išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe vykdomi gavus pakrantės valstybės sutikimą.
\n
3.Pakrantės valstybės įprastomis aplinkybėmis duoda sutikimą kitoms valstybėms arba kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms vykdyti jų ekonominėje zonoje arba kontinentiniame šelfe mokslinių jūros tyrinėjimų projektus, atliekamus pagal šią Konvenciją išskirtinai taikiems tikslams ir siekiant visos žmonijos labui padidinti mokslo žinias apie jūros aplinką. Tuo tikslu pakrantės valstybės nustato taisykles ir tvarką, užtikrinančias, kad sutikimas nebus vilkinamas arba kad nebus nepagrįstai atsisakyta jį išduoti.
\n
4.Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įprastos aplinkybės gali būti net ir tuo atveju, kai pakrantės valstybė ir tyrinėjimus vykdanti valstybė nėra užmezgusios tarpusavio diplomatinių santykių.
\n
5.Pakrantės valstybės gali savo nuožiūra neduoti kitoms valstybėms arba kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms sutikimo įgyvendinti mokslinių jūros tyrinėjimų projektų joms priklausančioje ekonominėje zonoje arba kontinentiniame šelfe tuo atveju, jei projektas:
\n
a)turi tiesioginės svarbos tiriant ir eksploatuojant tiek gyvuosius, tiek negyvuosius gamtos turtus;
\n
b)apima kontinentinio šelfo gręžimą, sprogstamųjų medžiagų panaudojimą arba kenksmingų medžiagų išmetimą į jūros aplinką;
\n
c)apima 60 ir 80 straipsniuose nurodytų dirbtinių salų, įrenginių ir statinių statybą, eksploatavimą bei naudojimą ir