{"html": "
18.Šilumos srautų skaičiavimas per grindis virš vėdinamų pogrindžių (2.8 pav.), turi būti atliktas dviem atvejais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.
\n

Atitvaros grindų virš vėdinamų pogrindžių tipui priskiriamos, kai pogrindžio grindų gylis zbf (žr. 2.8 pav.) ne didesnis už 0,5 m. Kai šis gylis didesnis, atitvaros priskiriamos grindų virš vėdinamų rūsių tipui ir jų skaičiavimas turi būti atliktas pagal 19 punkto reikalavimus. Grindų gylis zbf turi būti nustatytas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

\n

2.8 pav. Grindų virš vėdinamo pogrindžio schema 18.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis FN.H.fg4,m (W), atskaitinis FR.H.fg4,m (W) ir skaičiuojamasis FH.fg4,m (W) šilumos srautas per grindis, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.16]: ; (2.60) ; (2.61) ; (2.62) čia: Afg4.sum – grindų virš vėdinamų pogrindžių suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

Afg4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

Hpe4,x - kiekvienų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.65) formulę;

\n

UN.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš 2.5 lentelės ;

\n

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

\n

Ufg4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.64) formulę; β4,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis virš vėdinamų pogrindžių pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai); ; (2.63) čia: dt4,x – apskaičiuojamas pagal (2.68) formulę.

\n

Atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių Ufg4,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip: . (2.64) Atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe4,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę: ; (2.65) čia: P4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių perimetras (m).

\n

Atitinkamų „x“ grindų perdenginio tarp patalpų ir vėdinamo pogrindžio Uf,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip: . (2.66) Atitinkamų „x“ grindų vėdinamo pogrindžio grindų plokštės Ug,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip: ; (2.67) čia: B'4,x - atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių, būdingasis grindų matmuo (m); dt4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių, atstojamasis pogrindžio grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m): ; (2.68) Šilumos perdavimo koeficientas tarp vėdinamo pogrindžio ir išorės Uu,x (W/(m²·K)) apskaičiuojamas taip: ; (2.69) čia: hx - atitinkamų „x“ grindų pogrindžio sienų aukštis virš grunto lygio (m). Jei sienų aukštis pogrindžio perimetru nevienodas, skaičiavimuose turi būti naudojama vidutinė hx vertė;

\n

Uu,x - pogrindžio sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Nesant duomenų, priimama Uu,x= 0,3 W/(m²·K); event,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių vėdinimo angų plotas vienam vėdinamo pogrindžio perimetro metrui (m²/m). Nesant pakankamai duomenų, priimama event,x = 0,002 m²/m; vwind – vidutinis vėjo greitis (m/s). Priimama vwind = 3,5 m/s; fwind – rodiklis, įvertinantis pastato išorėje esančias užtvaras vėjui. Priimama fwind = 0,05.

\n

18.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per virš vėdinamų pogrindžių esančias grindis FC.fg4,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.16]: ; (2.70) 19. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis virš nešildomų vėdinamų rūsių (2.9 pav.), turi būti atliktas dviem atvejais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

\n

2.9 pav. Nešildomo vėdinamo rūsio schema 19.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis FN.H.fg5,m (W), atskaitinis FR.H.fg5,m (W) ir skaičiuojamasis FH.fg5,m (W) šilumos srautas per grindis virš nešildomų vėdinamų rūsių, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.16]: ; (2.71) ; (2.72) ; (2.73) čia: Afg5.sum – grindų virš nešildomų rūsių suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

Abf5,x – atitinkamų „x“ grindų virš nešildomų rūsių plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

Hpe5,x - kiekvienų „x“ grindų virš nešildomų rūsių išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.76) formulę;

\n

Ufg5,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.75) formulę;

\n

UN.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš 2.5 lentelės ;

\n

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

\n

Ubf,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Priklausomai nuo grindų apšiltinimo, apskaičiuojamas pagal (2.77) arba (2.78) formulę;

\n

Ubw,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.80) formulę; zbf,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; β5,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis virš nešildomų rūsių pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai); ; (2.74) čia: dt5,x – apskaičiuojamas pagal (2.79) formulę.

\n

Atitinkamų „x“ grindų virš nešildomo rūsio Ufg5,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip: ; (2.75) čia: nx – oro pasikeitimo dažnis atitinkamame „x“ nešildomame rūsyje (h-1). Nesant duomenų, imama n=0,3 h-1;

\n

V5,x – atitinkamo „x“ nešildomo rūsio patalpų tūris (m³). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

\n

Atitinkamų „x“ grindų virš nešildomo rūsio, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe5,x (W/K), apskaičiuojami pagal formulę: . (2.76) Atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf,x apskaičiuojamas pagal formules:

\n
a)neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (dt5,x + 0,5·zbf,x < B′5,x): ; (2.77)
\n
b)gerai apšiltintų rūsio grindų (dt5,x + 0,5·zbf,x ≥ B′5,x): . (2.78) Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis dt5,x apskaičiuojamas: ; (2.79) čia: Rbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m2·K/W). Apskaičiuojant Rbf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.
\n

Atitinkamų „x“ nešildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas Ubw,x apskaičiuojamas pagal formulę: ; (2.80) (2.80) formulė naudojama, kai dw,x ≥ dt5,x. Jeigu dw,x < dt3,x, tada vietoje dt5,x imama dw,x: ; (2.81) čia: dw,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m);

\n

Rbw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m2·K/W) (žiūr. 2.9 pav.).

\n

19.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per su gruntu besiribojančias nešildomų rūsių atitvaras FC.fg5,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.16]: . (2.82) viii. Mėnesinių Šilumos nuostolių per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras skaičiavimas 20. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.wda,m (kWh/(m2×mėn)), atskaitiniai QR.H.wda,m (kWh/(m2×mėn)) ir skaičiuojamieji QH.wda,m (kWh/(m2×mėn)) šilumos nuostoliai per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules: ; (2.83) ; (2.84) ; (2.85) čia: Awd.sum, Agw.sum, Abw.sum, Aog.sum – atitinkamai langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų suminiai plotai (m2). Nustatomi pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

Awd,x, Agw,x, Abw,x, Aog,x .– atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ir kitos skaidrios atitvaros plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

UN.wda – langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). UN.wda vertė priklauso nuo 2.5 lentelės pastabose nurodytų sąlygų. Atsižvelgiant į jas, UN.wda vertė atitinka 2.5 lentelėje pateiktą UN1.wda arba UN2.wda vertę ;

\n

UR.wda – langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

\n

Uwd,x, Ugw,x, Ubw,x, Uog,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)); Imamas iš gamintojo deklaracijos. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1, 4.3 ir 4.4 lentelėse nurodyti duomenys. kwd,x, kgw,x, kbw,x, kog,x – pataisos koeficientas atitinkamam „x“ langui, stoglangiui, švieslangiui ir kitai skaidriai atitvarai. Imamas iš 2.11 lentelės.

\n

2.11 lentelė Pataisos koeficientų langams kwd , stoglangiams kgw , švieslangiams kbw ir kitoms skaidrioms atitvaroms kog vertės Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų apibūdinimas kwd, kgw, kbw, kog Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir išorės 1 Langai stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan.

\n

0,85 Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų 0,8 21. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras QC.wda,m (kWh/(m2×mėn)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę: . (2.86) ix. Mėnesinių Šilumos nuostolių per pastato išorines duris ir vartus skaičiavimas 22. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.d,m (kWh/(m2×mėn)), atskaitiniai QR.H.d,m (kWh/(m2×mėn)) ir skaičiuojamieji QH.d,m (kWh/(m2×mėn)) šilumos nuostoliai per pastato išorines duris ir vartus, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules: ; (2.87) ; (2.88) ; (2.89) čia: Ad.sum – suminis išorinių durų ir vartų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

Ad,x – atitinkamų „x“ išorinių durų ar vartų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

UN.d – durų ir vartų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš 2.5 lentelės ;

\n

UR.d – durų ir vartų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

\n

Ud,x – atitinkamų „x“ išorinių durų ar vartų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)); kd,x - pataisos koeficientas atitinkamoms „x“ durims ar vartams, imamas iš 2.12 lentelės.

\n

2.12 lentelė Pataisos koeficiento durims ir vartams kd vertės Durų apibūdinimas kd Durys ir vartai tarp patalpų ir išorės 1 Durys ir vartai tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Durys ir vartai tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan.

\n

0,85 Durys ir vartai tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų 0,8 23. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato išorines duris ir vartus QC.d,m (kWh/(m2×mėn)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę: . (2.90) x. Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato ilginius šiluminius tiltelius skaičiavimas 24. Šilumos nuostolių skaičiavimas per pastato ilginius šiluminius tiltelius turi būti atliktas šiems tilteliams:

\n
-tarp pastato pamatų ir išorinių sienų;
\n
-apie langų angas sienose;
\n
-apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
\n
-tarp pastato sienų ir stogo;
\n
-fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose;
\n
-balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis;
\n
-tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų;
\n
-stoglangių ir švieslangių bei kitų skaidrių atitvarų angų perimetru.
\n
25.Šilumos nuostolių skaičiavimas per ilginius šiluminius tiltelius turi būti atliktas dviem atvejais: turi būti apskaičiuoti šilumos nuostoliai, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos nuostoliai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.
\n

25.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.Y,m (kWh/(m2×mėn)), atskaitiniai QR.H.Y,m (kWh/(m2×mėn)) ir skaičiuojamieji QH.Y,m (kWh/(m2×mėn)) šilumos nuostoliai per pastato ilginius šiluminius tiltelius, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules: ; (2.91) ; (2.92) ; (2.93) čia: lY.sum – suminis ilginių šiluminių tiltelių ilgis (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

YN – ilginių šiluminių tiltelių norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Imamas iš 2.5 lentelės ;

\n

YR – ilginių šiluminių tiltelių atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

\n

Ψf-w,x, Ψwdp,x, Ψd,x, Ψw-r,x, Ψc,x, Ψbc-w,x, Ψc-w,x, Ψs,x - atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m×K)), Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardinti 2.44 lentelėje; lΨ.f-w,x, l Ψ.wdp,x, l Ψ.d,x, l Ψ.w-r,x, l Ψ.c,x, l Ψ.bc-w,x, l Ψ.c-w,x, , l Ψ.s,x – atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio ilgis, m. Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardinti 2.44 lentelėje.

\n

25.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato ilginius šiluminius tiltelius QC.Y,m (kWh/(m2×mėn)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę: . (2.94) XI. Mėnesinių Šilumos nuostolių dėl pastato vėdinimo skaičiavimas 26. Vidutinis mėnesio į patalpas per valandą infiltruojamas išorės oro kiekis pastato šildomo ploto vienetui νinf,m (m3/m²·h) apskaičiuojamas taip [3.23]:

\n
-kada pastato sandarumas išmatuotas pagal LST EN 13829 [3.21] reikalavimus: , (2.95)
\n
-kada pastato sandarumas neišmatuotas pagal LST EN 13829 [3.21] reikalavimus vinf,m (m3/h) apskaičiuojamas taip: ; (2.96) čia: 0,25 – koeficientas, įvertinantis, kad oro infiltracija į pastatą vyksta ne visame atitvarų plote; n50 - bandymais pagal LST EN 13829 [3.21] reikalavimus nustatyta oro apykaitos pastate vertė (h-1).
\n

0,75 – pastato aerodinaminis koeficientas [3.23]. rair – oro tankis (kg/m3). r =1,21 kg/m3;

\n

0,9 – koeficientas, įvertinantis vėjo greičio sumažėjimą dėl šalia pastatų esančių įvairių barjerų [3.23]; vwind,m – vidutinis mėnesio vėjo greitis (m/s). Imamas iš 2.14 lentelės;

\n

50 – slėgis, kuriam esant matuojamas pastato sandarumas (Pa);

\n

Vp – pastato šildomų patalpų tūris (m³); n – bandymais pagal LST EN 13829 [3.21] reikalavimus nustatyta laipsnio rodiklio vertė;

\n

Gwd,x, Ggw,x, Gbw,x, Gd1,x, Gd2,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio, išorinių įėjimo durų ir vartų oro skverbties klasę atitinkančios skaičiuojamosios oro skverbties vertės (m3/(m2×h)) esant 100 Pa slėgių skirtumui. Šios vertės nustatomos pagal gamintojo deklaracijoje pateiktą gaminio orinio laidžio klasę ir 2.13 lentelėje pateiktus duomenis;

\n

Gog,x – atitinkamos „x“ kitos skaidrios atitvaros oro skverbties vertės (m3/(m2×h)) esant 100 Pa slėgių skirtumui. Šios vertės imamos iš Reglamento 4 priedo;

\n

1,2 – koeficientas, įvertinantis infiltraciją per atitvaras ir jų sandūras;

\n

Awd,x, Agw,x, Abw,x, Aog,x, Ad1,x, Ad2,x – atitinkamo „x“ “ lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, išorinių įėjimo durų ir vartų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

\n

2.13 lentelė Langų, stoglangių, švieslangių, išorinių įėjimo durų ir vartų skaičiuojamosios oro skverbties Gwd, Ggw, Gbw, Gd1 ir Gd2 (m3/(m2×h)) vertės esant 100 Pa slėgių skirtumui Langų orinio laidžio klasė [3.34] 1 2 3 4 Langų oro skverbtis Gwd, m3/(m2×h) 50 27 10 3 Stoglangių orinio laidžio klasė [3.34] 1 2 3 4 Stoglangių oro skverbtis Ggw, m3/(m2×h) 50 27 10 3 Švieslangių orinio laidžio klasė [3.32] A1 A2 A3 A4 AE Švieslangių oro skverbtis* Gbw,m3/(m2×h) 1,1 0,72 0,55 0,45 Išorinių įėjimo durų orinio laidžio klasė [3.34] 1 2 3 4 Išorinių įėjimo durų oro skverbtis Gd1, m3/(m2×h) 50 27 10 3 Vartų orinio laidžio klasė [3.33] 1 2 3 4 5 Vartų oro skverbtis Gd2, m3/(m2×h) 38 19 9,5 4,8 2,4 * - AE orinio laidžio klasės švieslangių oro skvergtis apskaičiuojama pagal pateiktą lentelėje formulę, kurioje dydis PAE – tai gamintojo deklaracijoje ar švieslangio bandymų protokole nurodytas slėgis (Pa), kuriam esant nustatyta AE orinio laidžio klasė.

\n

2.14 lentelė Vidutiniai mėnesio vėjo greičiai vwind (m/s) Metų mėnesio numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 vwind 4,1 3,8 3,8 3,5 3,2 3,0 2,9 2,7 3,2 3,6 4,0 3,9 27. Vidutinis mėnesio į patalpas per valandą infiltruojamas išorės oro kiekis dėl išorinių įėjimo durų varstymo pastato šildomo ploto vienetui νdo,m (m3/m²·h) apskaičiuojamas taip: ; (2.97) čia: Vo – atidarant duris į patalpas patenkantis oro kiekis (m³). Priimama Vo =1,5 m³;

\n

Ao – plotas vienam žmogui (m²/žmogui). Imamas iš 2.4 lentelės; kd1 – pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų varstymo dažnumą įvairios paskirties pastatuose, imamas iš 2.15 lentelės. Koeficientas nusako apibūdina durų atidarymų dažnį per parą, susijusį su vienu pastate esančiu žmogumi ((kartai per parą)/žmogui); kd2 – pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų tipą. Koeficiento vertė parenkama iš 2.16 lentelės pagal pastato išorinių įėjimo durų tipą: pagal duris, per kurias dažniausiai vaikštoma, arba pagal duris, kurios apibendrintai atitinka visų pastato išorinių įėjimo durų tipą; h – pastato aukštis (m), t. y. atstumas nuo grunto paviršiaus iki aukščiausiai pastate esančių šildomų patalpų lubų aukščiausio taško.

\n

2.15 lentelė Pataisos koeficiento durims kd1 vertės Pastato paskirtis kd1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 7 Kiti gyvenamieji pastatai (namai) 7 Administracinės paskirties pastatai 10 Mokslo paskirties pastatai 5 Gydymo paskirties pastatai 14 Maitinimo paskirties pastatai 14 Prekybos paskirties pastatai 2 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 9 Baseinai 7 Kultūros paskirties pastatai 3 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 5 Sandėliavimo paskirties pastatai 5 Viešbučių paskirties pastatai 7 Paslaugų paskirties pastatai 18 Transporto paskirties pastatai 50 Poilsio paskirties pastatai 10 Specialiosios paskirties pastatai 5 2.16 lentelė Pataisos koeficiento durims kd2 vertės Išorinių įėjimo durų tipo apibūdinimas kd2 Vienerios durys be tambūro tarp patalpų ir išorės 1 Vienerios durys be tambūro tarp patalpų ir nešildomų koridorių 0,9 Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūro nėra 1,1 Dvejos durys tarp patalpų ir nešildomų koridorių + tambūro nėra 1 Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + durų mechaninių uždarymo įtaisų nėra 0,8 Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + vienų durų mechaninis uždarymo įtaisas 0,65 Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + abiejų durų mechaniniai uždarymo įtaisai 0,5 Dvejos durys tarp patalpų ir nešildomų koridorių + tambūras tarp jų 0,5 Automatinės vienerios durys be tambūro 0,9 Automatinės+mechaniškai varstomos be durų mechaninių uždarymo įtaisų durys + tambūras tarp jų 0,5 Automatinės+mechaniškai varstomos su durų mechaniniais uždarymo įtaisais durys + tambūras tarp jų 0,4 Trejos durys su tambūrais tarp jų 0,4 Dvejos automatinės durys su tambūru tarp jų 0,3 Sukamosios durys 0,75 Durys su oro užuolaida 0,1 28. Šilumos nuostolių dėl pastato vėdinimo, susijusių su energijos poreikiais pastatui šildyti, skaičiavimuose turi būti įvertintos šios pastato vėdinimo sistemos:

\n
-natūralaus vėdinimo sistema;
\n
-mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo;
\n
-mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu;
\n
-mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo;
\n
-mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu.
\n

28.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H.vent,m (kWh/(m2×mėn)) ir atskaitiniai QR.H.vent,m (kWh/(m2×mėn)) šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules: ; (2.98) čia: vo – išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui (m3/(m2×h)). Imamas iš 2.4 lentelės. νN.do,m – norminis (taip pat ir atskaitinis) per atitinkamą „m“ mėnesį į patalpas per valandą infiltruojamas išorės oro kiekis dėl išorinių įėjimo durų varstymo (m3/m²·h). Apskaičiuojamas pagal (2.97) formulę, priimant, kad pastato išorinių įėjimo durų tipas „dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + durų mechaninių uždarymo įtaisų nėra“ (žr. 2.16 lentelę).

\n

28.2. Jei dėl oro infiltracijos ir išorinių įėjimo durų varstymo į pastato vidų patenkantis išorės oro kiekis mažesnis už norminį oro kiekį pastato vėdinimui, t.y. jei νinf,m+νdo,m <vo, kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji QH.vent,m (kWh/(m2×mėn)) šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules [3.22]: ; (2.99) čia: QH.vent.nv,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato natūralaus vėdinimo sistemose (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.100) formulę;

\n

QH.vent.mv,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemose, kuriose nėra oro pašildymo (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.101) formulę;

\n

QH.vent.mvH,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemose, kuriose yra oro pašildymas (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.102) formulę;

\n

QH.vent.re,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato vėdinimo su rekuperacija sistemose, kuriose nėra oro pašildymo (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.103) formulę;

\n

QH.vent.reH,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato vėdinimo su rekuperacija sistemose, kuriose yra oro pašildymas (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.104) formulę. ; (2.100) ; (2.101) ; (2.102) ; (2.103) ; (2.104) čia: vo – išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui (m3/(m2×h)). Imamas iš 2.4 lentelės;

\n

Anv – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos (m2);

\n

Amv – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kuriose nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);

\n

Amv,x –pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);

\n

AmvH – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kuriose yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2);

\n

AmvH,x – pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2);

\n

Are –pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kuriose nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);

\n

Are,x –pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m2);

\n

AreH –pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemosa, kuriose yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2);

\n

AreH,x –pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m2); hre,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, skaičiuojamasis šios sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imama hre,x=0,65; hreH,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, skaičiuojamasis šios sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imama hreH,x=0,65; hmvH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.17 lentelės; hreH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.17 lentelės.

\n

Jei vėdinimo sistemoje įrengti du nuosekliai sujungti rekuperatoriai su šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientais ηr1 ir ηr2, tokios rekuperacinės sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas ηr apskaičiuojamas taip [3.22]: . (2.105) Pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemų, kuriose yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai QH1.vent.mvH,m (kWh/(m²·mėn)), kuriuos turi padengti pastato šildymo sistema, apskaičiuojami taip: . (2.106) Pastato vėdinimo su rekuperacija sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai QH1.vent.reH,m (kWh/(m²·mėn)), kuriuos turi padengti pastato šildymo sistema, apskaičiuojami taip: . (2.107) 28.3. Jei dėl oro infiltracijos ir išorinių įėjimo durų varstymo į pastato vidų patenkantis išorės oro kiekis didesnis arba lygus norminiam oro kiekiui pastato vėdinimui, t.y. jei νinf,m+νdo,m ≥vo, bet kurios vėdinimo sistemos mėnesinis šilumos poreikis toks pat, todėl atskirų vėdinimo sistemų šilumos poreikiai neskaičiuojami. Šiuo atveju, kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji QH.vent,m (kWh/(m2×mėn)) šilumos poreikiai pastato vėdinimui, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami taip: . (2.108) 29. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji QC.vent,m (kWh/(m2×mėn)) šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami taip:

\n
-jei νinf,m+νdo,m <vo, ; (2.109)
\n
-jei νinf,m+νdo,m ³vo, . (2.110) xii. Vėdinimo sistemų su oro pašildymu mėnesinių šiluminės energijos sąnaudų pastatui šildyti skaičiavimas 30. Atitinkamos „x“ pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.mvH,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip: ; (2.111) čia: hmvH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.17 lentelės;
\n

Visų pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.mvH,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip: . (2.112) 31. Atitinkamos „x“ pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.reH,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip: ; (2.113) čia: hreH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.17 lentelės.

\n

Visų pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.reH,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip: . (2.114) 2.17 lentelė Šilumos šaltinių, naudojamų mechaninėse vėdinimo sistemose išorės orui pašildyti, skaičiuojamųjų naudingumo koeficientų hmvH.air ir hreH.air vertės Šilumos šaltinio apibūdinimas hmvH.air , hreH.air Šilumos tinklai 1 Dujinis katilas 0,94 Skysto kuro katilas 0,87 Kieto kuro katilas 0,85 Šildymas elektra 1 Šiluminis siurblys hSPF* * - sezoninis naudingumo koeficientas (SPF) pagal LST EN 15450:2008 [3.35]. Imamas iš šiluminio siurblio techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imamas iš 2.18 lentelės.

\n

2.18 lentelė Šiluminių siurblių skaičiuojamųjų sezoninių naudingumo koeficientų hSPF vertės Šiluminio siurblio apibūdinimas hSPF Šiluminis siurblys, kai energija imama iš oro 3,0 Šiluminis siurblys, kai energija imama iš grunto 4,0 Šiluminis siurblys, kai energija imama iš vandens 4,5 XIII. Pastato savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimas 32. Atitinkamo mėnesio „m“ pastato norminiai HN.H.p,m (W/K), atskaitiniai HR.H.p,m (W/K) ir skaičiuojamieji HH.p,m (W/K) savitieji šilumos nuostoliai, kurie turi būti įvertinti energijos poreikių pastatui šildyti skaičiavimuose, nustatomi taip: , (2.115) , (2.116) , (2.117) , (2.118) , (2.119) ; (2.120) čia: QN.H.w,m, QR.H.w,m, QH.w,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.7), (2.8) ir (2.9) formules (kWh/(m2·mėn));

\n

QN.H.r,m, QR.H.r,m, QH.r,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.11), (2.12) ir (2.13) formules (kWh/(m2·mėn));

\n

QN.H.ce,m, QR.H.ce,m, QH.ce,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.15), (2.16) ir (2.17) formules (kWh/(m2·mėn));

\n

QN.H.fg,m, QR.H.gf,m, QH.fg,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.19), (2.20) ir (2.21) formules (kWh/(m2·mėn));

\n

QN.H.wda,m, QR.H.wda,m, QH.wda,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.83), (2.84) ir (2.85) formules (kWh/(m2·mėn));

\n

QN.H.d,m, QR.H.d,m, QH.d,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.87), (2.88) ir (2.89) formules (kWh/(m2·mėn));

\n

QN.H.Ψ,m, QR.H.Ψ,m, QH.Ψ,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.91), (2.92) ir (2.93) formules (kWh/(m2·mėn)).

\n
33.Atitinkamo mėnesio „m“ pastato norminiai HC.H.p,m (W/K), atskaitiniai HC.H.p,m (W/K) ir skaičiuojamieji HC.p,m (W/K) savitieji šilumos nuostoliai, kurie turi būti įvertinti energijos sąnaudoms pastatui vėsinti skaičiavimuose, nustatomi taip: , (2.121) ; (2.122) čia: QC.w,m – apskaičiuojama pagal (2.10) formulę (kWh/(m2·mėn));
\n

QC.r,m – apskaičiuojama pagal (2.14) formulę (kWh/(m2·mėn));

\n

QC.ce,m – apskaičiuojama pagal (2.18) formulę (kWh/(m2·mėn));

\n

QC.fg,m – apskaičiuojama pagal (2.23) formulę (kWh/(m2·mėn));

\n

QC.wda,m – apskaičiuojama pagal (2.86) formulę (kWh/(m2·mėn));

\n

QC.d,m – apskaičiuojama pagal (2.90) formulę (kWh/(m2·mėn));

\n

QC.Ψ,m – apskaičiuojama pagal (2.94) formulę (kWh/(m2·mėn)).

\n

XIV. Mėnesinių Elektros energijos sąnaudų skaičiavimas 34. Neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai turi būti apskaičiuotos taip:

\n

34.1. skaičiuojant mėnesines pastato elektros energijos sąnaudas, turi būti įvertintos elektrinės įrangos pastato šildomose patalpose energijos sąnaudos, elektros energijos sąnaudos šildomų patalpų apšvietimui, elektros energijos sąnaudos ne šildomame pastato plote kitoms su pastato paskirtimi susijusioms reikmėms, pastato mechaninių vėdinimo sistemų ventiliatorių elektros energijos sąnaudos, elektros energijos sąnaudos pastatui vėsinti ir fotovoltiniuose Saulės kolektoriuose bei vėjo elektrinėse pagaminta ir pastate suvartota elektros energija;

\n

34.2. kiekvieno mėnesio „m“ norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QN.PRn.E,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojamos taip: ; (2.123) čia: 12 – mėnesių kiekis metuose; yE – metinis elektros energijos suvartojimas pastato šildomo ploto vienetui (kWh/(m²×metai)). Imamas iš 2.4 lentelės; fN.PRn.E – norminis neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Faktoriaus vertė imama iš 2.19 lentelės 11 eilutės (elektros įvairių gamybos būdų vidurkis).

\n

34.3. Kiekvieno mėnesio „m“ atskaitinės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QR.PRn.E,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojamos taip: ; (2.124) čia: fR.PRn.E – atskaitinis neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Imama fR.PRn.E =2,8.

\n

34.4. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QPRn.E,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojamos taip:

\n
-jeigu pastate naudojama iš bendrų elektros tinklų tiekiama elektros energija arba elektros energija iš Saulės kolektorių ir vėjo elektrinių tiekiama viso pastato elektros sistemai, ; (2.125)
\n
-jeigu atskirose pastato zonose įrengtos autonominės (viena nuo kitos atskirtos) elektros sistemos, (2.125) formulės dešinėje pusėje esančių dedamųjų skaičiavimai turi būti atlikti ne pastato šildomo ploto Ap (m²) vienetui, bet kiekvienos zonos „z“ ploto AE,z (m²) vienetui. Kiekvienoje pastato zonoje „z“ turi būti apskaičiuotos kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QPRn.E,m,z (kWh/(m²·mėn)), o viso pastato skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QPRn.E,m (kWh/(m²·mėn)) turi būti apskaičiuotos taip: ; (2.126) čia: fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Imama iš 2.19 lentelės;
\n

QE.Eq,m – apskaičiuojama pagal 35 punkto reikalavimus;

\n

QE.lg,m – apskaičiuojama pagal 36 punkto reikalavimus;

\n

QE.e,m – apskaičiuojama pagal 37 punkto reikalavimus;

\n

QE.vent,m – apskaičiuojama pagal 38 punkto reikalavimus;

\n

QC.E,m – apskaičiuojama pagal (2.417) formulę;

\n

QE.SK+WE+HE.m – vėjo elektrinėse, hidroelektrinėse ir Saulės kolektoriuose pagamintos elektros energijos sąnaudos pastate (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.413) formulę;

\n

QE.PRn.SK+WE+HE.m – vėjo elektrinių, hidroelektrinių ir Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijos gamybai (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojamos pagal (2.414) formulę.

\n

2.19 lentelė Energijos gamybai naudojamų energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPRn (vnt), atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPR,r (vnt) ir CO2 emisijų faktoriaus MCO2 (kgCO2/kWh) vertės Eil.

\n

Nr.

\n

Energijos šaltinis fPRn, vnt fPRr, vnt MCO2, kgCO2/kWh 1 Mazutas 1,1 0 0,28 2 Orimulsija 1,1 0 0,29 3 Dyzelinas, krosninis skystas kuras, skalūnų alyva 1,1 0 0,27 4 Suskystintos dujos 1,1 0 0,23 5 Tepalai 1,1 0 0,34 6 Durpės 1,1 0 0,37 7 Akmens anglis 1,2 0 0,34 8 Biokuras (mediena, šiaudai, biodujos, bioalyva ir kt.) 0,1 1 0 9 Gamtinės dujos 1,1 0 0,2 10 Elektra, gaminama hidroelektrinėse 0,5 1 0,007 11 Elektros įvairių gamybos būdų vidurkis 2,8 0 0,6 12 Fotovoltiniai Saulės kolektoriai 0,7 1 0 13 Vandenį šildantys Saulės kolektoriai 0,2 1 0 14 Vėjo elektrinės 0,3 1 0 15 Šiluma iš šilumos tinklų (Lietuvos vidurkis) 1,3 0,26 0,29 16 Šiluma iš UAB „Birštono šiluma“ šilumos tinklų 0,52 1,19 0,097 17 Šiluma iš UAB „Fortum Švenčionių energija“ šilumos tinklų 0,43 1,01 0,070 18 Šiluma iš UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ šilumos tinklų 0,23 1,60 0,017 19 Šiluma iš UAB „Lazdijų šiluma“ šilumos tinklų 0,19 1,37 0,014 20 Šiluma iš UAB „Molėtų šiluma“ šilumos tinklų 0,22 1,42 0,020 21 Šiluma iš UAB „Raseinių šilumos tinklai“ šilumos tinklų 0,48 1,33 0,104 22 Šiluma iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ šilumos tinklų 0,24 1,71 0,022 23 Šiluma iš UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos tinklų 0,51 1,20 0,122 24 Šiluma iš UAB „Širvintų šiluma“ šilumos tinklų 0,21 1,13 0,019 25 Šiluma iš UAB „Tauragės šilumos tinklai“ šilumos tinklų 0,40 1,18 0,082 26 Šiluma iš UAB „Varėnos šiluma“ šilumos tinklų 0,33 1,41 0,058 35. Kiekvieno mėnesio „m“ pastato šildomose patalpose esančios įrangos norminės QN.E.eq,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitinės QR.E.eq,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos QE.eq,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojamos taip: ; (2.127) čia: 12 – mėnesių kiekis metuose;

\n

0,5 – elektros energijos dalis nuo bendro elektros suvartojimo pastato šildomose patalpose, prietaisams; fE – elektros energijos dalis, sunaudojama pastato šildomose patalpose. Imama iš 2.4 lentelės; yE – metinis elektros energijos suvartojimas pastato šildomo ploto vienetui (kWh/(m²×metai)). Imamas iš 2.4 lentelės.

\n
36.Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios QE.lg,m (kWh/(m²×mėn)) elektros energijos sąnaudos šildomų patalpų apšvietimui [3.29] apskaičiuojamos taip: ; (2.128) čia: 0,5 – elektros energijos dalis nuo bendro elektros suvartojimo pastato šildomose patalpose, naudojama apšvietimui; km – koeficientas, apibūdinantis elektros energijos patalpų apšvietimui naudojimą atitinkamą metų mėnesį. Imamas iš 2.20 lentelės;
\n

25,89 – mėnesinių koeficientų km suma; fE – elektros energijos dalis, naudojama pastato šildomose patalpose. Imama iš 2.4 lentelės; yE – metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui (kWh/(m²×metai)). Imamas iš 2.4 lentelės;

\n

Ap,x – pastato patalpų plotas, kuriose įrengta atitinkama „x“ patalpų apšvietimo įranga (m²); ηE,x – atitinkamos „x“ patalpų apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklis (lm/W). Imama iš apšvietimo įrangos techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imama iš 2.21 lentelės.

\n

Kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.E.lg,m (kWh/(m²×mėn)) ir atskaitinės QR.E.lg,m (kWh/(m²×mėn)) elektros energijos sąnaudos šildomų patalpų apšvietimui apskaičiuojamos pagal (2.128) formulę, imant ηE=15.

\n

2.20 lentelė Koeficientų km vertės skirtingais metų mėnesiais Metų mėnesio numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 km 3,1 2,52 2,06 1,73 1,51 1,41 1,45 1,63 1,92 2,33 2,9 3,33 2.21 lentelė Rodiklio ηE vertės Patalpų apšvietimo įrangos apibūdinimas ηE, lm/W Šviestuvai su kaitrinėmis lempomis 15 Šviestuvai su halogeninėmis ar liuminescencinėmis (tame tarpe „taupiomis“) lempomis 50 Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis 150 37. Kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.E.e,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitinės QR.E.e,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamosios QE.e,m (kWh/(m²×mėn)) elektros energijos sąnaudos ne šildomame pastato plote kitoms su pastato paskirtimi susijusioms reikmėms apskaičiuojamos taip: . (2.129) 38. Kiekvieno mėnesio „m“ pastato mechaninių vėdinimo sistemų ventiliatorių mėnesinės skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui QE.vent,m, (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojamos taip:

\n
-jei (νo – νinf,m – νdo,m)>0, ,
\n
-kitu atveju QE.vent,m=0; (2.130) čia: Gmv,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei šis elektros energijos kiekis nežinomas, imama Gmv,x =2 Wh/m³ ;
\n

GmvH,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei šis elektros energijos kiekis nežinomas, imama GmvH,x =2 Wh/m³;

\n

Gre,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei šis elektros energijos kiekis nežinomas, imama Gre,x =2 Wh/m³;

\n

GreH,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei šis elektros energijos kiekis nežinomas, imama GreH,x =2 Wh/m³.

\n

XV. Mėnesinių energijos sąnaudų karštam vandeniui ruošti skaičiavimas 39. Karšto vandens ruošimo sistemų neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos turi būti apskaičiuotos taip:

\n

39.1. norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti turi būti įvertintos pagal karšto vandens ruošimo sistemos pastato šilumos punkte su automatiniu vandens temperatūros palaikymu energijos sąnaudas, kuriose taip pat turi būti įvertinti šilumos nuostoliai karšto vandens sistemos vamzdynuose;

\n

39.2. kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.PRn.hw,m (kWh/(m2×mėn)) ir atskaitinės QR.PRn.hw,m (kWh/(m2×mėn)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamos taip [3.24], [3.25]: ; (2.131) ; (2.132) čia: QN.hw.Lv,m – apskaičiuojamas pagal (2.142) formulę, joje vietoje U‘hw.avg.Lv skaičiavimuose naudojant U‘N.hw.Lv vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio LV skaičiavimams naudojant (2.143) formulę;

\n

QN.hw.Ls,m – apskaičiuojamas pagal (2.144) formulę, joje vietoje U‘hw.avg.Ls skaičiavimuose naudojant U‘N.hw.Ls vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio Ls skaičiavimams naudojant (2.145) formulę;

\n

QN.hw.LSL – apskaičiuojamas pagal (2.146) formulę, joje vietoje U‘hw.avg.LSL skaičiavimuose naudojant U‘N.hw.LSL vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio LSL skaičiavimams naudojant (2.147) formulę;

\n

QR.hw.Lv,m – apskaičiuojamas pagal (2.142) formulę, joje vietoje U‘hw.avg.Lv skaičiavimuose naudojant U‘R.hw.Lv vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio LV skaičiavimams naudojant (2.143) formulę;

\n

QR.hw.Ls,m – apskaičiuojamas pagal (2.144) formulę, joje vietoje U‘hw.avg.Ls skaičiavimuose naudojant U‘R.hw.Ls vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio Ls skaičiavimams naudojant (2.145) formulę;

\n

QR.hw.LSL – apskaičiuojamas pagal (2.146) formulę, joje vietoje U‘hw.avg.LSL skaičiavimuose naudojant U‘R.hw.LSL vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio LSL skaičiavimams naudojant (2.147) formulę; ηN.hw.eq, ηR.hw.eq – imama iš 2.22 lentelės; fN.PRn - energijos šaltinio, naudojamo karštam vandeniui ruošti, norminis pirminės energijos faktorius. Faktoriaus vertė imama iš 2.19 lentelės 15 eilutės (šiluma iš šilumos tinklų); fR.PRn - energijos šaltinio, naudojamo karštam vandeniui ruošti, atskaitinis pirminės energijos faktorius. Faktoriaus vertė imama iš 2.22 lentelės;

\n

39.3. pastato karšto vandens ruošimo sistemų mėnesinės skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRn.hw,m (kWh/(m2×mėn)) apskaičiuojamos taip: [3.24], [3.25]:

\n
-jeigu visame pastate naudojama ta pati karšto vandens ruošimo sistema, ; (2.133)
\n
-jeigu atskirose pastato zonose naudojamos skirtingos karšto vandens ruošimo sistemos arba atskirose pastato zonose karštam vandeniui ruošti naudojama skirtinga karšto vandens ruošimo įranga arba pastato atskirose zonose karštam vandeniui ruošti naudojami skirtingi energijos kiekiai iš Saulės kolektorių ir vėjo elektrinių, (2.133) formulės dešinėje pusėje esančių dedamųjų skaičiavimai turi būti atlikti ne pastato šildomo ploto Ap (m²) vienetui, bet kiekvienos zonos „z“ ploto Ahw,z (m²) vienetui. Kiekvienoje pastato zonoje „z“ turi būti apskaičiuotos kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRn.hw,m,z (kWh/(m²·mėn)), o viso pastato skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRn.hw,m (kWh/(m²·mėn)) turi būti apskaičiuotos taip: ; (2.134) čia: - karšto buitinio vandens ruošimo sistemos mėnesinis šiluminės energijos poreikis karštam vandeniui ruošti (kWh/(m2×mėn));
\n

Qhw.eq,m – karšto vandens ruošimo sistemos įrangos mėnesinės skaičiuojamosios energijos sąnaudos (kWh/(m2×mėn)). Nustatomos pagal 40 punkto reikalavimus;

\n

Qhw.dis,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose (kWh/(m2×mėn)). Nustatomi pagal 41 punkto reikalavimus;

\n

QhwSW,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, esančiose karšto vandens ruošimo sistemoje (kWh/(m2×mėn)). Nustatomi pagal 42 punkto reikalavimus;

\n

Qhw.SK+WE+HE,m – vėjo elektrinėse, hidroelektrinėse ir Saulės kolektoriuose pagamintas suminis energijos kiekis karštam vandeniui ruošti pastato ploto vienetui (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.409) formulę;

\n

Qhw.PRn.SK+WE+HE,m – vėjo elektrinių, hidroelektrinių ir Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojamos pagal (2.410) formulę; fPRn,hw - energijos šaltinio, naudojamo karštam vandeniui ruošti, neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (žr. 2.19 lentelę). Šio faktoriaus vertė nustatoma taip:

\n
-jei naudojami keli energijos šaltiniai karštam vandeniui ruošti (dujos ir kietas kuras, dujos ir elektra, elektra ir kietas kuras bei panašiai), skaičiavimuose turi būti naudojama šių energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktorių vidutinė vertė;
\n
-jei karšto vandens ruošimo sistemoje, kurioje panaudota įranga, nurodyta 2.23 lentelės 1, 2 ar 4-7 eilutėse, įrengtas ir kombinuotas tūrinis šildytuvas, 1-3 ir 9-12 metų mėnesiais tūrinis šildytuvo energijos sąnaudos turi būti neskaičiuojamos, o 4-8 metų mėnesiais karštas vanduo ruošiamas tik tūriniuose šildytuvuose, t.y. šiais mėnesiais karštam vandeniui ruošti naudojama elektros energija;
\n

Ahw,z – pastato plotas, kuriame naudojama atitinkama karšto vandens ruošimo sistema (m2). Jei skirtingose pastato dalyse įrengtos skirtingos karšto vandens ruošimo sistemos, šių pastato dalių plotai turi būti įvertinti taip, kad jų suma atitiktų pastato naudingąjį plotą, t.y. turi būti: ; (2.135) 39.4. jeigu atitinkamai karšto vandens ruošimo sistemai priskiriamas plotas Ahw,z nežinomas arba jo nustatyti nėra kaip, šis plotas apskaičiuojamas proporcingai prie šios įrangos prijungtų karšto vandens tiekimo taškų kiekiui pagal (2.1a) formulę: ; (2.136) čia: khw.out,z – prie atitinkamos karšto vandens ruošimo sistemos prijungtų karšto vandens tiekimo taškų kiekis (vnt.); khw.out.sum – suminis karšto vandens tiekimo taškų kiekis pastate (vnt.).

\n

2.22 lentelė Įvairios paskirties pastatų karšto vandens ruošimo sistemų dedamųjų norminės ir atskaitinės rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams Eil. Nr.

\n

Pastato paskirtis [3.5] hN.hw.eq, vnt. hR.hw.eq, vnt. fR.PRn, vnt.

\n

U‘N.hw.Lv, W/(m·K) U‘R.hw.Lv, W/(m·K) U‘N.hw.Ls, W/(m·K) U‘R.hw.Ls, W/(m·K) U‘N.hw.LSL, W/(m·K) U‘R.hw.LSL, W/(m·K) 1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 0,90 0,77 1,530 0,17 0,23 0,2 0,50 0,2 0,47 2 Kiti gyvenamieji pastatai (namai) 0,93 0,82 1,54 0,17 0,25 0,2 0,59 0,2 0,55 3 Administracinės paskirties pastatai 0,93 0,81 1,54 0,17 0,25 0,2 0,59 0,2 0,56 4 Mokslo paskirties pastatai 0,93 0,82 1,54 0,17 0,25 0,2 0,55 0,2 0,52 5 Gydymo paskirties pastatai 0,93 0,82 1,55 0,17 0,26 0,2 0,59 0,2 0,56 6 Maitinimo paskirties pastatai 0,93 0,88 1,51 0,17 0,20 0,2 0,34 0,2 0,33 7 Prekybos paskirties pastatai 0,90 0,88 1,51 0,17 0,20 0,2 0,34 0,2 0,33 8 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 0,93 0,82 1,54 0,17 0,25 0,2 0,55 0,2 0,52 9 Baseinai 0,93 0,83 1,54 0,17 0,25 0,2 0,55 0,2 0,52 10 Kultūros paskirties pastatai 0,90 0,82 1,54 0,17 0,25 0,2 0,55 0,2 0,52 11 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 0,95 0,82 1,54 0,17 0,24 0,2 0,52 0,2 0,50 12 Sandėliavimo paskirties pastatai 0,95 0,82 1,54 0,17 0,24 0,2 0,52 0,2 0,50 13 Viešbučių paskirties pastatai 0,93 0,88 1,51 0,17 0,20 0,2 0,34 0,2 0,33 14 Paslaugų paskirties pastatai 0,93 0,88 1,51 0,17 0,20 0,2 0,34 0,2 0,33 15 Transporto paskirties pastatai 0,95 0,82 1,54 0,17 0,24 0,2 0,52 0,2 0,50 16 Poilsio paskirties pastatai 0,95 0,88 1,51 0,17 0,20 0,2 0,34 0,2 0,34 17 Specialiosios paskirties pastatai 0,93 0,80 1,56 0,17 0,27 0,2 0,68 0,2 0,64 40. Kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.hw,m (kWh/(m2×mėn)) ir atskaitinės QR.hw,m (kWh/(m2×mėn)) energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamos taip [3.24], [3.25]: ; (2.137) ; (2.138) čia: hN.hw, hR.hw - karšto vandens ruošimo sistemos įrangos norminis ir atskaitinis naudingumo koeficientai. Imami iš 2.22 lentelės;

\n

Nustatant karšto vandens ruošimo įrangos skaičiuojamąsias mėnesines energijos sąnaudas Qhw.eq,m (kWh/(m2×mėn)) turi būti įvertinta, kad karšto vandens ruošimo sistemoje gali būti panaudotos kelių tipų įrangos:

\n
-jeigu karšto vandens ruošimo sistemoje panaudota vieno tipo įranga, išvardinta 2.23 lentelės 1-11 eilutėse, ; (2.139)
\n
-jeigu karšto vandens ruošimo sistemoje panaudota kelių tipų įranga, išvardinta 2.23 lentelės 1-11 eilutėse, ; (2.140)
\n
-jei karšto vandens ruošimo sistemoje, kurioje panaudota įranga, nurodyta 2.23 lentelės 1-3 ar 5-8 eilutėse, įrengtas ir kombinuotas tūrinis šildytuvas, tada 1-3 ir 9-12 metų mėnesiais tūrinio šildytuvo energijos sąnaudas turi būti neskaičiuojamos, o 4-8 metų mėnesiais turi būti skaičiuojamos tik tūrinio šildytuvo energijos sąnaudos, t.y. šiais mėnesiais skaičiavimams turi būti naudojami tik kombinuoto tūrinio šildytuvo duomenys; čia: yhw – metinis energijos poreikis karštam vandeniui pastato ploto vienetui (kWh/(m2×metai)). Imamas iš 2.4 lentelės. hhw.eq –karšto vandens ruošimo sistemos įrangos naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.23 lentelės 1-12 eilutės; hhw.eq,x – atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos įrangos naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.23 lentelės 6-8 eilutės.
\n

2.23 lentelė Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos naudingumo koeficientas h hw.eq Eil.

\n

Nr.

\n

Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos tipo apibūdinimas Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos reguliavimo apibūdinimas hw.eq 1 Šilumos tinklai + centrinis šilumos punktas Rankinis 0,77 Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu 0,81 2 Šilumos tinklai + pastato šilumos punktas Rankinis 0,88 Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu 0,93 3 Šilumos tinklai + autonominis greitaeigis šildytuvas - 0,95 4 Dujinis greitaeigis šildytuvas - 0,90 5 Dujinis katilas su greitaeigiu vandens šildymu - 0,90 6 Dujinis katilas be greitaeigio vandens šildymo Rankinis 0,81 Automatinis, su pastovios temperatūros karšto vandens talpose palaikymu 0,95 Automatinis, su temperatūros pagal užduotą režimą karšto vandens talpose reguliavimu 1,03 Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną 1,08 7 Skysto kuro katilas Rankinis 0,72 Automatinis, su pastovios temperatūros karšto vandens talpose palaikymu 0,76 Automatinis, su temperatūros pagal užduotą režimą karšto vandens talpose reguliavimu 0,92 Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną 0,96 8 Kieto kuro katilas - 0,68 9 Elektrinis tūrinis šildytuvas Automatinis, su pastovios temperatūros karšto vandens talpose palaikymu 0,95 Automatinis, su temperatūros pagal užduotą režimą karšto vandens talpose reguliavimu 1,15 Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną 1,20 10 Elektrinis greitaeigis šildytuvas - 1 11 Šiluminis siurblys + akumuliacinė talpa Automatinis, su pastovios temperatūros karšto vandens talpose palaikymu 0,66·hSPF * Automatinis, su temperatūros pagal užduotą režimą karšto vandens talpose reguliavimu 0,8·hSPF * Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną 0,84·hSPF* 12 Kombinuoto tūrinio šildytuvo duomenys Automatinis, su pastovios temperatūros karšto vandens talpose palaikymu 0,95 Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal užduotą režimą reguliavimu 1,15 Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną 1,20 * - sezoninis naudingumo koeficientas ηSF (SPF) pagal LST EN 15450:2008 [3.35]. Imamas iš šiluminio siurblio techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imamas iš 2.18 lentelės.

\n
41.Šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose turi būti apskaičiuoti taip:
\n

41.1. mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose QPR.hw.dis,m (kWh/(m2×mėn)), apskaičiuojami taip [3.24], [3.25]: ; (2.141) čia: Qhw.Lv,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai vamzdynuose, esančiuose tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų (kWh/(m2×mėn)). Karšto vandens ruošimo sistemose, kuriose nėra cirkuliacinio kontūro, Qhw.Lv,m=0. Karšto vandens ruošimo sistemų su cirkuliaciniu kontūru Qhw.Lv,m vertė nustatoma pagal 41.2 punkto reikalavimus;

\n

Qhw.Ls,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose (kWh/(m2×mėn)). Karšto vandens ruošimo sistemose, kuriose nėra cirkuliacinio kontūro, Qhw.Ls,m=0. Karšto vandens ruošimo sistemų su cirkuliaciniu kontūru Qhw.Ls,m vertė nustatoma pagal 41.3 punkto reikalavimus;

\n

Qhw.LSL,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose (kWh/(m2×mėn)). Qhw.LSL,m vertė nustatoma pagal 41.4 punkto reikalavimus;

\n

41.2. mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose tarp vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų Qhw.Lv,m (kWh/(m2×mėn)), apskaičiuojami taip [3.24], [3.25]: , (2.142) čia: 24 – karšto vandens cirkuliacijos vamzdynuose trukmė per parą (h);

\n

50 – vidutinė paros karšto vandens temperatūra vamzdynuose (ºC); θLv – vidutinė paros temperatūra patalpose, kuriose įrengti vamzdynai (ºC). Jei vamzdynai įrengti šildomose patalpose θLv= θiH, jei nešildomose patalpose - θLv=13 ºC [3.25];

\n

LV – viso pastato vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų ilgis (m). Jei šis ilgis nežinomas, jis apskaičiuojamas pagal formulę [3.25]: ; (2.143) čia: LB – didžiausias pastato ilgis pagal pastato išorinius matmenis (m);

\n

BB – didžiausias pastato plotis pagal pastato išorinius matmenis (m);

\n

U‘hw.avg.Lv –vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal Reglamento 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų, imama iš 2.24 lentelės.

\n

2.24 lentelė Vamzdynų, esančių tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų, ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘hw.avg.Lv (W/(mK)) vertės Vamzdynų apibūdinimas U‘hw.avg.Lv , W/(m·K) Neapšiltinti vamzdynai 2,2 Iki 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,28 Iki 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,23 Po 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,17 Po 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,13 41.3. Mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai prie karšto vandens ruošimo sistemos įrangos prijungtuose karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose Qhw.Ls,m (kWh/(m2×mėn)) apskaičiuojami taip [3.24], [3.25]: , (2.144) čia: Ls –viso pastato karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynų ilgis (m). Jei šis ilgis nežinomas, jis apskaičiuojamas taip [3,22]: ; (2.145) čia: LB – didžiausias pastato ilgis pagal pastato išorinius matmenis (m);

\n

BB – didžiausias pastato plotis pagal pastato išorinius matmenis (m); h – pastato aukštis (m), t. y. atstumas nuo grunto paviršiaus iki aukščiausiai pastate esančių šildomų patalpų lubų aukščiausio taško;

\n

U‘hw.avg.Ls –paskirstymo stovų vamzdynų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų, imama iš 2.25 lentelės.

\n

2.25 lentelė Karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘hw.avg.Ls (W/(mK)) vertės Vamzdynų apibūdinimas U‘hw.avg.Ls , W/(m·K) Neapšiltinti vamzdynai patalpose 1,4 Neapšiltinti vamzdynai kanaluose sienose 0,7 Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,25 Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,21 Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,16 Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,13 Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,26 Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,22 Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,16 Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,13 Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,33 Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,25 Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,19 Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,14 41.4. Mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose Qhw.LSL,m (kWh/(m2×mėn)) apskaičiuojami taip [3.24], [3.25]: ; (2.146) čia: 6 – priimta, kad šilumos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose atitinka nuostoliams, kurie susidarytų šiuose vamzdynuose išbūnant 50 °C temperatūrai 6 valandas per parą (h);

\n

LSL – skaičiuojamasis viso pastato patalpų skirstomųjų vamzdynų ilgis (m). Apskaičiuojamas taip [3.25]: ; (2.147) čia: nf – pastato šildomų aukštų kiekis (vnt);

\n

U‘hw.avg.LSL – patalpų skirstomųjų vamzdynų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų, imama iš 2.26 lentelės.

\n

2.26 lentelė Patalpų skirstomųjų vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘hw.avg.LSL (W/(mK)) vertės Vamzdynų apibūdinimas U‘hw.avg.LSL , W/(m·K) Neapšiltinti vamzdynai patalpose 0,66 Neapšiltinti vamzdynai kanaluose sienose 0,33 Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,15 Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,15 Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,11 Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,10 Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,21 Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,19 Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,14 Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,12 Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,32 Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,24 Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens 0,18 Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui 0,14 42. Šilumos nuostoliai karšto vandens talpose turi būti apskaičiuoti taip:

\n

42.1. mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai prie atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo įrangos prijungtose atitinkamose „y“ karšto vandens talpose (tūriniuose vandens šildytuvuose ir akumuliacinėse talpose) QhwSW,m (kWh/(m2×mėn)) apskaičiuojami taip [3.25], [3.26]: ; (2.148) čia: θi,x - patalpų temperatūra (°C), kuriose įrengta karšto vandens ruošimo įrangos prijungta atitinkama „x“ karšto vandens talpa. Jei „x“ talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x = θiH, jei nešildomose patalpose - θi,x =13 °C [3.25];

\n

KSW50,x – šilumos nuostoliai per parą prie karšto vandens ruošimo įrangos prijungtose atitinkamose „x“ karšto vandens talpose, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

\n

30 – temperatūrų skirtumas tarp 50 °C karšto vandens temperatūros ir 20 °C aplinkos;

\n

42.2. kada karšto vandens talpos gamintojas techninėje dokumentacijoje deklaruoja duomenis apie KSW (kWh/para) vertes ir temperatūras, kurioms esant šios vertės nustatytos, KSW50,x (kWh/para) vertė apskaičiuojama taip: ; (2.149) čia: KSW – karšto vandens talpos gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta KSW vertė (kWh/para); θhwSW – karšto vandens talpos gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta karšto vandens temperatūra, kuriai esant nustatyta KSW vertė (°C); θi.SW – karšto vandens talpos gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta aplinkos temperatūra, kuriai esant nustatyta KSW vertė (°C);

\n

42.3. kada karšto vandens talpa apšiltinta, tačiau duomenų apie KSW (kWh/para) vertes nėra, KSW50,x vertė apskaičiuojama taip: ; (2.150) čia: VhwSW,x – prie karšto vandens ruošimo sistemos įrangos, prijungtos atitinkamos „x“ karšto vandens talpos, tūris (litrai);

\n

42.4. kada atitinkama „x“ karšto vandens talpa neapšiltinta, KSW50,x (kWh/para) vertė apskaičiuojama taip: . (2.151) 43. Kai karšto vandens ruošimo sistemos pastate nėra, priimama, kad skaičiuojamosios mėnesinės pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti 1,2 karto didesnės už normines. Tame tarpe šilumos nuostoliai 1,2 karto didesni už norminius visuose vamzdynuose.

\n

XVI. Mėnesinių Šilumos pritekėjimų iš išorės skaičiavimas 44. Skaičiuojant šilumos pritekėjimus iš išorės, turi būti įvertinta Saulės spinduliuotė ir dangaus skliauto ilgabangė spinduliuotė, patenkančios į pastatą per skaidrias ir nepermatomas atitvaras [3.22].

\n

Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės Qe,m (kWh/(m2×mėn)) apskaičiuojami pagal formulę: (2.152) čia:

\n

Qe.wda,m – mėnesiniai šilumos pritekėjimai į patalpas per skaidrias atitvaras (kWh/(m2×mėn)). Apskaičiuojami pagal 45 punkto reikalavimus;

\n

Qe.op,m – mėnesiniai šilumos pritekėjimai į patalpas per nepermatomas atitvaras (kWh/(m2×mėn)). Apskaičiuojami pagal 47 punkto reikalavimus.

\n

Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės QN.e,m (kWh/(m2×mėn)) turi būti skaičiuojami pagal (2.152) formulę taip: norminiai šilumos pritekėjimai iš išorės per skaidrias atitvaras QN.e.wda,m turi būti apskaičiuoti pagal (2.153) formulę, kurioje turi būti priimta gwd,x = ggw,x = gbw,x = gog,x = 0,67 ir turi būti naudojamos langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficientų vertės iš 2.5 lentelės; norminiai pritekėjimai per neskaidrias atitvaras QN.e,m (kWh/(m2×mėn)) turi būti apskaičiuoti pagal (2.159) formulę, skaičiavimams naudojant langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų normines šilumos perdavimo koeficientų vertes iš 2.5 lentelės.

\n

Kiekvieno mėnesio „m“ atskaitiniai šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės QR.e,m (kWh/(m2×mėn)) turi būti skaičiuojami pagal (2.152) formulę taip: atskaitiniai šilumos pritekėjimai iš išorės per skaidrias atitvaras QR.e.wda,m turi būti apskaičiuoti pagal (2.153) formulę, kurioje turi būti priimta gwd,x = ggw,x = gbw,x = gog,x = 0,67 ir turi būti naudojamos langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų atskaitinės šilumos perdavimo koeficientų vertės iš 2.6 lentelės; atskaitiniai pritekėjimai per neskaidrias atitvaras QR.e,m (kWh/(m2×mėn)) turi būti apskaičiuoti pagal (2.159) formulę, skaičiavimams naudojant langų, stoglangių, švieslangių ar kitų skaidrių atitvarų atskaitines šilumos perdavimo koeficientų vertes iš 2.6 lentelės.

\n
45.Kiekvieno mėnesinio „m“ šilumos pritekėjimai į patalpas per skaidrias atitvaras Qe.wda,m (kWh/(m2×mėn)) apskaičiuojami taip: ; (2.153) čia:
\n

Fsh.e – koeficientas, įvertinantis pastato išorėje esančias kliūtis Saulės spinduliuotės patekimui į pastatą (šalia esantys pastatai, medžiai, atitvarų angokraščiai ir pan.). Imama Fsh.e =0,9;

\n

Fsh.wd,m,x , Fsh.gw,m,x, Fsh.bw,m,x, Fsh.og,m,x – koeficientai, įvertinantys kiekvieną metų mėnesį „m“ Saulės spinduliuotės sumažėjimą per atitinkamą „x“ langą, stoglangį, švieslangį ar kitą skaidrią atitvarą dėl šešėlių nuo pastato elementų arba specialiai šios spinduliuotės sumažinimui pastate įrengtų priemonių. Nustatomi pagal 46 punkto reikalavimus;

\n

Fe.g,x – koeficientas, įvertinantis Saulės spinduliuotės sumažėjimą per atitinkamą „x“ langą, stoglangį, švieslangį ar kitą skaidrią atitvarą dėl tarp šios atitvaros ir išorės esančių kitų pastato elementų. Imamas iš 2.27 lentelės. tm – atitinkamo metų mėnesio trukmė (paros).

\n

Isol.wd,m,x, Isol.gw,m,x, Isol.bw,m,x, Isol.og,m,x – vidutinis kiekvieno metų mėnesio „m“ Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros paviršių (W/m²). Imama iš 2.33 – 2.35 lentelių; gwd,x, ggw,x, gbw,x, gog,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas. Kada balkonas įstiklintas, turi būti imama lango, stoglangio ar švieslangio tarp balkono ir patalpų gwd vertė. Imamas iš gamintojo deklaracijos, o nesant duomenų, imama iš Reglamento 4 priedo. hse.r – išorinio paviršiaus spindulinis šilumos perdavimo koeficientas (W/m²·K). Imama hse.r=5·ε , o atitvaros išorinio paviršiaus emisija ε imama ε=0,9;

\n

Δθer – vidutinis temperatūrų skirtumas tarp išorės oro ir dangaus skliauto. Imama Δθer=11 °C;

\n

Fr.wd,x , Fr.gw,x, Fr.bw,x, Fr.og,x – koeficientai, įvertinantys kliūtis spinduliniams mainams tarp dangaus skliauto ir atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros paviršiaus. Imama iš 2.27 lentelės;

\n

Awd,x , Agw,x, Abw,x, Aog,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ir kitos skaidrios atitvaros plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

Awd-g,x , Agw-g,x, Abw-g,x, Aog-g,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros įstiklintos dalies plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

\n

2.27 lentelė Fe.g, Fr.wd, Fr.gw, Fr.bw ir Fr.og koeficientų vertės Skaidrių atitvarų apibūdinimas, kai tarp šių atitvarų ir išorės įrengti/neįrengti skaidrūs elementai Fe.g Fr.wd , Fr.gw, Fr.bw, Fr.og Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir išorės 1 * Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir šiltnamio 0,9 0 Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir skaidraus vėdinamo ekrano ar įstiklinto balkono su vienstikliais langais 0,9 0 Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, kai balkono langai dvistikliai 0,8 0 Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, kai balkono langai tristikliai 0,7 0 Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklintų galerijų ir pan.

\n

0,6 0 Skaidrios atitvaros tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų 0 0 * γwda – skaidrios atitvaros išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos (žr. pav.2.10 - 2.12). Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu.

\n
46.Kiekvienai skaidriai atitvarai kiekvienam metų mėnesiui „m“, priklausomai nuo šios atitvaros išorėje įrengtų apsaugos priemonių nuo Saulės spinduliuotės, koeficientų Fsh,m (t.y. koeficientų langams Fsh.wd,m,x, stoglangiams Fsh.gw,m,x ir švieslangiams bei kitoms skaidrioms atitvaroms Fsh.bw,m,x) vertės apskaičiuojamos taip: ; (2.154) čia:
\n

Fov,m – koeficientas, įvertinantis stogelių virš skaidrių atitvarų (žr. pav.2.10 ir pav.2.12) ir šių atitvarų išorėje įrengtų vertikalių žaliuzių nuo Saulės spinduliuotės (žr. pav. 2.11) efektyvumą kiekvieną metų mėnesį „m“. Jei stogelių ir žaliuzių nėra, Fov,m =1, kitu atveju Fov,m vertė nustatoma pagal 46.1 punkto reikalavimus;

\n

Ffin,m – koeficientas, įvertinantis skaidrių atitvarų šonuose įrengtų apsaugos priemonių nuo Saulės spinduliuotės (žr. pav.2.13) efektyvumą kiekvieną metų mėnesį „m“. Jei skaidrių atitvarų šonuose apsaugos priemonių nėra, Ffin,m =1, kitu atveju Ffin,m vertė nustatoma pagal 46.2 punkto reikalavimus; gov, gfin – atitinkamų apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonių visuminės Saulės energijos praleisties koeficientai [3.30], [3.31]. Kai šios priemonės nepermatomos arba priemonių nėra, koeficientų vertė imama 0. Jei šios priemonės permatomos – koeficientų vertė imama iš gamintojo deklaracijos, o nesant duomenų imama 0,8.

\n

Jei stogelių ar žaliuzių plotis mažesnis už skaidrios atitvaros įstiklintą plotį, koeficientas Fov,m turi būti priskirtas tik per stogelio plotį esančiam skaidrios atitvaros įstiklintam plotui.

\n

Jei skaidrių atitvarų šonuose įrengtų apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonių aukštis mažesnis už skaidrios atitvaros įstiklinimo aukštį, koeficientas Ffin,m turi būti priskirtas tik per šių priemonių aukštį esančiam skaidrios atitvaros įstiklintam plotui.

\n

46.1. Atitvarų išorėje įrengtų stogelių ir vertikalių žaliuzių nuo Saulės spinduliuotės efektyvumo koeficiento Fov,m vertė kiekvieną metų mėnesį „m“ apskaičiuojama taip: (2.155) čia: kov,m – koeficientas, kurio vertė atitinkamam metų mėnesiui „m“ imama iš 2.28 lentelės; α – kampas (°), kaip tai parodyta pav.2.10 – pav.2.12. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu. Jei pastato išorėje įrengtos judriosios žaliuzės, imama α =50°.

\n

2.10 pav. Vertikalių skaidrių atitvarų viršuje įrengtų apsaugos priemonių (stogelių) nuo Saulės spinduliuotės schema 2.11 pav. Vertikalių skaidrių atitvarų išorėje įrengtų žaliuzių nuo Saulės spinduliuotės schema 2.12 pav. Pasvirusių skaidrių atitvarų (stoglangių ir švieslangių) viršuje įrengtų apsaugos priemonių (stogelių) nuo Saulės spinduliuotės schema 2.13 pav. Skaidrių atitvarų šonuose įrengtų apsaugos priemonių nuo Saulės spinduliuotės schema 46.2. Kiekvienai skaidriai atitvarai, kurios šonuose įrengtos apsaugos priemonės nuo Saulės spinduliuotės, Ffin,m vertė kiekvienam metų mėnesiui „m“ nustatoma taip:

\n
-į Š, P, PR ir PV orientuotoms atitvaroms, kai apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės įrengtos viename skaidrios atitvaros šone, apskaičiuojama: ; (2.156) čia: kfin,m – koeficientas, kurio vertė atitinkamam metų mėnesiui „m“ imama iš 2.29 lentelės; β – kampas (°), kaip tai parodyta pav.2.13. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu;
\n
-į Š ir P orientuotoms atitvaroms, kai apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės įrengtos abiejuose skaidrios atitvaros šonuose, apskaičiuojama: ; (2.157) čia: βR – Rytiniame skaidrios atitvaros šone esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės kampas (°), kaip tai parodyta pav.2.13. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu; βV – Vakariniame skaidrios atitvaros šone esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės kampas (°), kaip tai parodyta pav.2.13. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu;
\n
-į ŠR, R, PR, PV, V ir ŠV orientuotoms atitvaroms apskaičiuojama: ; (2.158) čia: βP – Pietiniame skaidrios atitvaros šone esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės kampas (°), kaip tai parodyta pav.2.13. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu. Šiauriniuose skaidrių atitvarų šonuose esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės turi būti nevertinamos.
\n
47.Kiekvieno mėnesio „m“ šilumos pritekėjimai į pastatą per nepermatomas atitvaras Qe.op,m (kWh/(m2×mėn)) apskaičiuojami taip: (2.159) čia: Fsh.e.op – koeficientas, įvertinantis pastato išorėje esančias kliūtis Saulės spinduliuotei į nepermatomas atitvaras (šalia esantys pastatai, medžiai, pastato konfigūracija ir pan.). Imama Fsh.e.op =0,9; αsol – paviršių Saulės spinduliuotės sugerties koeficientas. Imama αsol =0,65;
\n

Fe.w,x, Fe.r,x, Fe.d,x – koeficientas, įvertinantis kliūtis Saulės spinduliuotei per atitinkamą „x“ sieną, stogą ar išorines įėjimo duris dėl tarp šių atitvarų ir išorės esančių kitų pastato elementų. Fe.w,x imamas iš 2.30 lentelės, Fe.r,x imamas iš 2.31 lentelės, Fe.d,x imamas iš 2.32 lentelės;

\n

Isol.w,m,x, Isol.r,m,x, Isol.d,m,x – vidutinis kiekvieno metų mėnesio „m“ Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamos „x“ sienos, stogo ar išorinių įėjimo durų paviršių (W/m²). Imamas iš 2.33-2.35 lentelių;

\n

Fr.w,x , Fr.r,x, Fr.d,x – koeficientai, įvertinantys kliūtis spinduliniams mainams tarp dangaus skliauto ir atitinkamo „x“ sienos, stogo ar išorinių iėjimo durų paviršių. Fr.w,x imamas iš 2.30 lentelės, Fr.r,x imamas iš 2.31 lentelės, Fr.d,x imamas iš 2.32 lentelės;

\n

Aw,x , Ar,x, Ad,x – atitinkamos „x“ sienos, stogo ir išorinių durų bei vartų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

\n

Kiti paaiškinimai pateikti prie (2.153) formulės.

\n

2.28 lentelė Koeficientų kov vertės skirtingais metų mėnesiais Metų mėnuo Atitvarų (pav.2.10-2.13) apibūdinimas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Į Š orientuotos skaidrios ativaros 0 0 0 0 0 0,0010 0,0008 0 0 0 0 0 Į ŠR orientuotos skaidrios ativaros 0 0 0 0,0014 0,0022 0,0026 0,0024 0,0020 0,0010 0 0 0 Į R orientuotos skaidrios ativaros 0,0014 0,0015 0,0024 0,0035 0,0042 0,0045 0,0043 0,0041 0,0032 0,0025 0,0017 0,0016 Į PR orientuotos skaidrios ativaros 0,0033 0,0034 0,0041 0,0051 0,0055 0,0056 0,0054 0,0056 0,0049 0,0044 0,0038 0,0036 Į P orientuotos skaidrios ativaros 0,0037 0,0040 0,0047 0,0056 0,0059 0,0059 0,0055 0,0059 0,0055 0,0050 0,0043 0,0041 Į PV orientuotos skaidrios ativaros 0,0031 0,0034 0,0041 0,0049 0,0053 0,0054 0,0050 0,0052 0,0049 0,0046 0,0038 0,0036 Į V orientuotos skaidrios ativaros 0,0010 0,0017 0,0024 0,0033 0,0039 0,0043 0,0038 0,0036 0,0032 0,0028 0,0017 0,0014 Į ŠV orientuotos skaidrios ativaros 0 0 0 0,0012 0,0019 0,0024 0,0020 0,0016 0,0009 0 0 0 2.29 lentelė Koeficientų kfin vertės skirtingais metų mėnesiais Metų mėnuo Atitvarų (pav.2.13) apibūdinimas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Į Š orientuotos skaidrios ativaros 0 0 0 0 0,0029 0,0042 0,0036 0,0024 0 0 0 0 Į ŠR orientuotos skaidrios ativaros 0 0 0,0021 0,0033 0,0038 0,0039 0,0038 0,0042 0,0031 0,0017 0 0 Į R orientuotos skaidrios ativaros 0,0039 0,0032 0,0038 0,0023 0,0024 0,0025 0,0024 0,0025 0,0023 0,0046 0,0044 0,0048 Į PR orientuotos skaidrios ativaros 0,0197 0,0089 0,0058 0,0028 0,0026 0,0024 0,0024 0,0029 0,0031 0,0090 0,0163 0,0316 Į P orientuotos skaidrios ativaros 0,0047 0,0051 0,0060 0,0029 0,0024 0,0021 0,0021 0,0028 0,0033 0,0065 0,0054 0,0051 Į PV orientuotos skaidrios ativaros 0,0183 0,0091 0,0058 0,0027 0,0025 0,0024 0,0023 0,0027 0,0030 0,0094 0,0163 0,0308 Į V orientuotos skaidrios ativaros 0,0028 0,0035 0,0036 0,0021 0,0022 0,0023 0,0021 0,0022 0,0022 0,0053 0,0044 0,0043 Į ŠV orientuotos skaidrios ativaros 0 0 0,0018 0,0030 0,0033 0,0036 0,0033 0,0032 0,0029 0,0025 0 0 2.30 lentelė Fe.w ir Fr.w koeficientų vertės sienoms Sienų apibūdinimas Fe.w Fr.w Nevėdinamos sienos tarp patalpų ir išorės 1 * Vėdinamos sienos tarp patalpų ir išorės 0,5 * Kitais atvejais 0 0 * γw – sienos išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos (žr. pav.2.10, pav.2.11). Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu.

\n

2.31 lentelė Fe.r ir Fr.r koeficientų vertės stogams Stogų apibūdinimas Fe.r Fr.r Nevėdinami stogai tarp patalpų ir išorės ` 1 * Vėdinami stogai tarp patalpų ir išorės 0,5 * Kitais atvejais 0 0 * γr – stogo išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos (žr. pav.2.12). Plokštiesiems stogams, t.y. stogams, kurių nuolydis ne didesnis kaip 7 °, priimama γr=0. Kitais atvejais šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu.

\n

2.32 lentelė Fe.d ir Fr.d koeficientų vertės išorinėms durims ir vartams Durų ir vartų apibūdinimas Fe.d Fr.d Durys ir vartai be tambūro tarp patalpų ir išorės 1 1 Kitais atvejais 0 0 2.33 lentelė Bendrosios Saulės spinduliuotės duomenys sausio-balandžio mėnesiais Vidutiniai per parą bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol.wd, Isol.gw, Isol.bw, Isol.og, Isol.w, Isol.r ir Isol.d (W/m²) į įvairios orientacijos atitvaras sausio-balandžio mėnesiais priklausomai nuo atitvaros pasvyrimo kampo nuo horizontaliosios plokštumos γ (°) Atitvarų apibūdinimas sausis vasaris kovas balandis Į Š orientuotos ativaros 0,001·γ² - 0,163·γ + 22,3 0,0037·γ² - 0,533·γ + 51,4 0,0094·γ² - 1,36·γ + 98,1 0,0101·γ² - 1,95·γ + 149 Į ŠR orientuotos ativaros 0,001·γ² - 0,162·γ + 22,3 0,0032·γ² - 0,487·γ + 51,4 0,0057·γ² - 0,994·γ + 98,6 0,0032·γ² - 1,19·γ + 149 Į R orientuotos ativaros -0,0004·γ² + 0,013·γ + 22,4 -0,0003·γ² - 0,076·γ + 51,6 -0,0013·γ² - 0,162·γ + 98,8 -0,0052·γ² - 0,163·γ + 149 Į PR orientuotos ativaros -0,0022·γ² + 0,299·γ + 22,4 -0,0039·γ² + 0,461·γ + 51,6 -0,0075·γ² + 0,655·γ + 98,9 -0,0118·γ² + 0,627·γ + 149 Į P orientuotos ativaros -0,0027·γ² + 0,406·γ + 22,4 -0,0053·γ² + 0,716·γ + 51,6 -0,0096·γ² + 0,996·γ + 98,8 -0,0145·γ² + 0,907·γ + 149 Į PV orientuotos ativaros -0,002·γ² + 0,256·γ + 22,4 -0,0041·γ² + 0,488·γ + 51,6 -0,0073·γ² + 0,631·γ + 98,9 -0,011·γ² + 0,504·γ + 149 Į V orientuotos ativaros -0,0002·γ² - 0,028·γ + 22,4 -0,0005·γ² - 0,005·γ + 51,6 -0,0012·γ² - 0,185·γ + 98,8 -0,0039·γ² - 0,325·γ + 149 Į ŠV orientuotos ativaros 0,001·γ² - 0,163·γ + 22,3 0,0031·γ² - 0,479·γ + 51,4 0,0058·γ² - 1,01·γ + 98,6 0,0042·γ² - 1,3·γ + 149 Į horizontalų paviršių 22 52 99 149 2.34 lentelė Bendrosios Saulės spinduliuotės duomenys gegužės-rugpjūčio mėnesiais Vidutiniai per parą bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol.wd, Isol.gw, Isol.bw, Isol.og, Isol.w, Isol.r ir Isol.d (W/m²) į įvairios orientacijos atitvaras gegužės-rugpjūčio mėnesiais priklausomai nuo atitvaros pasvyrimo kampo nuo horizontaliosios plokštumos γ (°) Atitvarų apibūdinimas gegužė birželis liepa rugpjūtis Į Š orientuotos ativaros 0,0085·γ² - 2,26·γ + 213 0,003·γ² - 1,82·γ + 230 0,0047·γ² - 1,87·γ + 213 0,0107·γ² - 2,23·γ + 178 Į ŠR orientuotos ativaros 0,0023·γ² - 1,43·γ + 212

\n
-1,25·γ + 228 0,0006·γ² - 1,22·γ + 211 0,0029·γ² - 1,28·γ + 177 Į R orientuotos ativaros -0,0068·γ² - 0,301·γ + 212 -0,008·γ² - 0,251·γ + 228 -0,0069·γ² - 0,271·γ + 211 -0,0067·γ² - 0,097·γ + 177 Į PR orientuotos ativaros -0,0137·γ² + 0,407·γ + 212 -0,0139·γ² + 0,271·γ + 228 -0,0124·γ² + 0,241·γ + 211 -0,0138·γ² + 0,691·γ + 177 Į P orientuotos ativaros -0,0167·γ² + 0,594·γ + 212 -0,0164·γ² + 0,356·γ + 228 -0,0145·γ² + 0,306·γ + 211 -0,0165·γ² + 0,889·γ + 177 Į PV orientuotos ativaros -0,0123·γ² + 0,222·γ + 212 -0,0127·γ² + 0,12·γ + 228 -0,0107·γ² + 0,013·γ + 211 -0,0118·γ² + 0,407·γ + 177 Į V orientuotos ativaros -0,0048·γ² - 0,56·γ + 212 -0,0062·γ² - 0,481·γ + 228 -0,0043·γ² - 0,603·γ + 211 -0,0038·γ² - 0,483·γ + 177 Į ŠV orientuotos ativaros 0,0041·γ² - 1,64·γ + 212 0,0016·γ² - 1,45·γ + 228 0,003·γ² - 1,49·γ + 211 0,0054·γ² - 1,58·γ + 177 Į horizontalų paviršių 212 228 211 177 2.35 lentelė Bendrosios Saulės spinduliuotės duomenys rugsėjo-gruodžio mėnesiais Vidutiniai per parą bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol.wd, Isol.gw, Isol.bw, Isol.og, Isol.w, Isol.r ir Isol.d (W/m²) į įvairios orientacijos atitvaras rugsėjo-gruodžio mėnesiais priklausomai nuo atitvaros pasvyrimo kampo nuo horizontaliosios plokštumos γ (°) Atitvarų apibūdinimas rugsėjis spalis lapkritis gruodis Į Š orientuotos ativaros 0,0106·γ² - 1,7·γ + 112 0,0044·γ² - 0,75·γ + 56,3 0,0011·γ² - 0,218·γ + 22,6 0,0005·γ² - 0,101·γ + 14,1 Į ŠR orientuotos ativaros 0,0042·γ² - 1,08·γ + 113 0,0032·γ² - 0,64·γ + 56,5 0,001·γ² - 0,211·γ + 22,7 0,0005·γ² - 0,101·γ + 14,1 Į R orientuotos ativaros -0,0036·γ² - 0,126·γ + 113 -0,0013·γ² - 0,115·γ + 56,7 -0,0005·γ² - 0,035·γ + 22,7 -0,0004·γ² + 0,017·γ + 14,2 Į PR orientuotos ativaros -0,0105·γ² + 0,736·γ + 113 -0,0057·γ² + 0,493·γ + 56,7 -0,0022·γ² + 0,235·γ + 22,7 -0,0017·γ² + 0,242·γ + 14,2 Į P orientuotos ativaros -0,013·γ² + 1,08·γ + 113 -0,0075·γ² + 0,811·γ + 56,7 -0,0028·γ² + 0,358·γ + 22,7 -0,0022·γ² + 0,339·γ + 14,1 Į PV orientuotos ativaros -0,0103·γ² + 0,698·γ + 113 -0,0062·γ² + 0,586·γ + 56,7 -0,0022·γ² + 0,235·γ + 22,7 -0,0017·γ² + 0,229·γ + 14,2 Į V orientuotos ativaros -0,0033·γ² - 0,173·γ + 113 -0,002·γ² - 0,014·γ + 56,7 -0,0005·γ² - 0,034·γ + 22,7 -0,0003·γ² + 0,007·γ + 14,2 Į ŠV orientuotos ativaros 0,0045·γ² - 1,11·γ + 113 0,0028·γ² - 0,6·γ + 56,5 0,001·γ² - 0,212·γ + 22,7 0,0005·γ² - 0,101·γ + 14,1 Į horizontalų paviršių 113 57 23 14 XVII. Vidinių šilumos išsiskyrimų skaičiavimas 48. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.i„m (kWh/(m2×mėn)), atskaitiniai QR.i,m (kWh/(m2×mėn)) ir skaičiuojamieji vidiniai šilumos išsiskyrimai Qi,m (kWh/(m2×mėn)), apskaičiuojami taip [3.21]:
\n

, (2.160) , (2.161) ; (2.162) čia: QN.E.eq,m, QR.E.eq,m, QE.eq,m – apskaičiuojama pagal (2.127) formulę (kWh/(m2×mėn));

\n

QN.E.lg,m, QR.E.lg,m, QE.lg,m – apskaičiuojama pagal 36 punkto reikalavimus (kWh/(m2×mėn));

\n

QN.hw.Ls,m, QR.hw.Ls,m – apskaičiuojama pagal 39 punkto reikalavimus (kWh/(m2×mėn));

\n

Qhw.Ls,m – apskaičiuojama pagal (2.144) formulę (kWh/(m2×mėn));

\n

0,5 – vidiniams šilumos išsiskyrimams priskirta pusė šilumos nuostolių karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose;

\n

QN.hw.LSL,m, QR.hw.LSL,m – apskaičiuojama pagal 39 punkto reikalavimus (kWh/(m2×mėn));

\n

Qhw.LSL,m – apskaičiuojama pagal (2.146) formulę (kWh/(m2×mėn)); go – žmogaus išskiriama šiluma (W). Imama iš 2.4 lentelės; t – žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (h). Imamas iš 2.4 lentelės;

\n

Ao – plotas vienam žmogui (m2). Imamas iš 2.4 lentelės.

\n

XVIII. Mėnesinių šilumos poreikių pastatui šildyti skaičiavimas 49. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.H,m (kWh/(m2×mėn)), atskaitiniai QR.H,m (kWh/(m2×mėn)) ir skaičiuojamieji QH,m (kWh/(m2×mėn)) šilumos poreikiai pastatui šildyti apskaičiuojami taip [3.22]: ir jeigu QN.H,m≤0,1 , tada QN.H,m =0; (2.163) ir jeigu QR.H,m≤0,1 , tada QR.H,m =0; (2.164) ir jeigu QH,m≤0,1 , tada QH,m =0; (2.165) čia: QN.H.env,m, QR.H.env,m, QH.env,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.118), (2.119) ir (2.120) formules;

\n

QN.H.vent,m, QR.H.vent,m – apskaičiuojama pagal (2.98) formulę;

\n

QN.e,m, QR.e,m – apskaičiuojama pagal XVI skyriaus reikalavimus;

\n

QN.i,m – apskaičiuojama pagal (2.160) formulę;

\n

QH.vent,m – apskaičiuojama vadovaujantis 28.2 ir 28.3 punktų reikalavimais pagal (2.99) arba (2.108) formules; ηN.H.gn,m, ηR.H.gn,m,ηH.gn,m – atitinkamo mėnesio „m“ šilumos pritekėjimų suvartojimo pastate norminis, atskaitinis ir skaičiuojamasis faktorius, susijęs su energijos poreikių pastatui šildyti skaičiavimu (vnt.d.).

\n

Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamojo faktoriaus ηH.gn,m vertė apskaičiuojama taip [3.22]: jei γH,m>0 arba γH,m≠1, , (2.166) jei γH,m=1, , (2.167) jei γH,m<0, ; (2.168) (2.169) ; (2.170) čia: Cp – pastato vidaus šiluminė talpa, J/K [3.22]. Nustatoma pagal 2.36 ir 2.37 lentelėse pateiktus duomenis;

\n

HH.p,m – atitinkamo mėnesio „m“ pastato savitieji šilumos nuostoliai (W/K), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti. Apskaičiuojami pagal (2.117) formulę.

\n

2.36 lentelė Pastatų vidaus šiluminė talpa Cp ( J/K) [3.22] Pastatų klasifikavimas pagal jų vidaus šiluminę talpą Pastato vidaus šiluminė talpa Cp, J/K Labai lengvas pastatas 80000·Ap Lengvas pastatas 110000·Ap Vidutinio masyvumo pastatas 165000·Ap Masyvus pastatas 260000·Ap Labai masyvus pastatas 370000·Ap Kiekvieno mėnesio „m“ norminio ηN.H.gn,m faktoriaus vertė apskaičiuojama pagal (2.166)-(2.170) formules taip: (2.169) formulėje vietoje HH.p,m naudojant HN.H.p,m, apskaičiuotą pagal (2.115) formulę, (2.169) formulėje naudojant Cp =80000 J/K, formulėje (2.170) vietoje Qi,m, QH.env,m ir QH.vent,m naudojant QN.i,m, QN.H.env,m ir QN.H.vent,m, apskaičiuotus atitinkamai pagal (2.160), (2.118) ir (2.98) formules.

\n

Kiekvieno mėnesio „m“ atskaitinio ηR.H.gn,m faktoriaus vertė apskaičiuojama pagal (2.166)-(2.170) formules taip: (2.169) formulėje vietoje HH.p,m naudojant HR.H.p,m, apskaičiuotą pagal (2.116) formulę, (2.169) formulėje naudojant Cp =165000 J/K, formulėje (2.170) vietoje Qi,m, QH.env,m ir QH.vent,m naudojant QR.i,m, QR.H.env,m ir QR.H.vent,m, apskaičiuotus atitinkamai pagal (2.161), (2.119) ir (2.98) formules.

\n

2.37 lentelė Įvairios vidaus šiluminės talpos pastatų lauko sienų, pertvarų, perdenginių ir grindų konstrukcijų apibūdinimas Karkasinės arba iš vidaus apšiltintos lauko sienos Mūrinės arba betoninės lauko sienos Karkasinės pertvaros Betoninės ir/arba mūrinės pertvaros Įvairios (betoninės, mūrinės ir karkasinės) pertvaros Visi arba daugiau kaip pusė perdenginių mediniai Visi arba daugiau kaip pusė perdenginių betoniniai Visos arba daugiau kaip pusė grindų medinės, laminuotos ir pan.

\n

Visos arba daugiau kaip pusė grindų betoninės, keraminių plytelių, linoleumo ant betono ir pan.

\n

Pastato klasifikavimas pagal jo vidaus šiluminę talpą 1 + + + + Labai lengvas pastatas 2 + + + + Labai lengvas pastatas 3 + + + + Labai lengvas pastatas 4 + + + + Lengvas pastatas 5 + + + + Vidutinio masyvumo pastatas 6 + + + + Masyvus pastatas 7 + + + + Masyvus pastatas 8 + + + + Labai masyvus pastatas 9 + + + + Lengvas pastatas 10 + + + + Vidutinio masyvumo pastatas 11 + + + + Vidutinio masyvumo pastatas 12 + + + + Masyvus pastatas 13 + + + + Labai lengvas pastatas 14 + + + + Lengvas pastatas 15 + + + + Lengvas pastatas 16 + + + + Lengvas pastatas 17 + + + + Masyvus pastatas 18 + + + + Labai masyvus pastatas 19 + + + + Labai masyvus pastatas 20 + + + + Labai masyvus pastatas 21 + + + + Vidutinio masyvumo pastatas 22 + + + + Vidutinio masyvumo pastatas 23 + + + + Vidutinio masyvumo pastatas 24 + + + + Masyvus pastatas XIX. Mėnesinių šiluminės energijos poreikių pastatui vėsinti skaičiavimas 50. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai QN.C,m (kWh/(m2×mėn))ir atskaitiniai QR.C,m (kWh/(m2×mėn)) šiluminės energijos poreikiai pastatui vėsinti lygūs nuliui: . (2.171) Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šiluminės energijos poreikiai pastatui vėsinti QC,m (kWh/(m2×mėn)) apskaičiuojami taip [3.22]:

\n
-jeigu QH,m≥0, QC,m=0;
\n
-jeigu QC,m, apskaičiuoto pagal žemiau pateiktą (2.172) formulę, vertė neigiama, QC,m=0;
\n
-kitais atvejais: ; (2.172) čia: ηC.ls,m – atitinkamo mėnesio „m“ pastato šilumos nuostolių skaičiuojamasis faktorius, susijęs su šiluminės energijos poreikių pastatui vėsinti skaičiavimu (vnt.d.).
\n

QH,m - apskaičiuojamas pagal (2.165) formulę;

\n

2 – šiame reglamente nustatytos leistinos energijos sąnaudos pastatui vėsinti (kWh/(m2×mėn)), kai skaičiavimams naudojama [3.22] pateikta metodika.

\n

Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamojo faktoriaus ηC.ls,m vertė apskaičiuojama taip [3.22]: jei γC,m>0 arba γC,m≠1, , (2.173) jei γC,m=1, , (2.174) jei γC,m<0, ; (2.175) (2.176) ; (2.177) čia: Cp – pastato vidaus šiluminė talpa, J/K [3.22]. Nustatoma pagal 2.36 ir 2.37 lentelėse pateiktus duomenis;

\n

QC.env,m – apskaičiuojama pagal (2.122) formulę (kWh/(m2·mėn));

\n

QC.vent,m – apskaičiuojama pagal 29 punkto reikalavimus pagal (2.109) arba (2.110) formules (kWh/(m2·mėn));

\n

HC.p,m – atitinkamo mėnesio „m“ pastato savitieji šilumos nuostoliai (W/K), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti. Apskaičiuojami pagal (2.121) formulę;

\n
-kiti paaiškinimai pateikti prie (2.162) formulės.
\n

Sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams, kuriuose nėra vėsinimo įrenginių ir kurių projekte nenustatyta leistina patalpų temperatūra vasaros laikotarpiu, energijos sąnaudos patalpų vėsinimui neturi būti skaičiuojamos.

\n

XX. Neatsinaujinanačios pirminės ENERGIJOS SĄNAUDŲ pastate, susijusių su energijos gamyba saulės kolektoriuose ir vėjo elektrinėse, skaičiavimas 51. Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

\n

51.1. Kiekvieną mėnesį „m“ visų karšto vandens ruošimo sistemų su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos buitiniam karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.hw.hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip: ; (2.178) čia:

\n

Qhw.hwSK,m –karšto vandens ruošimo sistemose su Saulės kolektoriais Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.179) formulę;

\n

QE.hw.hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos atitinkamoje karšto vandens ruošimo sistemose su Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)); fPRn.hwSK - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius kai energijai gaminti naudojami vandenį šildantys Saulės kolektoriai (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės; fPRn.E - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės.

\n

51.2. Kiekvieną mėnesį „m“ karšto vandens ruošimo sistemose su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudoms karštam vandeniui ruošti Qhw.hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) skaičiuoti naudojama žemiau pateikta formulė ir jos taikymo sąlygos [3.27]: ; (2.179) čia: Qhw.hwSK.out,m,x - kiekvieno mėnesio „m“ šiluminės energijos kiekis, kurį pagamina atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje įrengti vandenį šildantys Saulės kolektoriai (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.182) formulę;

\n

Qhw.hwSK.dis,m,x - kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos šilumos nuostoliai vamzdynuose nuo Saulės kolektoriaus ir karšto vandens talpos (kWh/(m²·mėn)). Jei vamzdynai apšiltinti Qhw.hwSK.dis,m,x=0,02·Qhw.hwSK.out,m,x, jei neapšiltinti – Qhw.hwSK.dis,m,x= 0,05·Qhw.hwSK.out,m,x [3.27];

\n

QhwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.185) formulę; (2.179) formulės taikymo sąlygos tokios:

\n
-jeigu Qhw.hwSK,m <0, tada Qhw.hwSK,m =0;
\n
-jeigu ; (2.180)
\n
-tada ; (2.181)
\n
-kitu atveju Qhw.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.179) formulę; čia: Qhw,m – apskaičiuojama pagal XV skyriuje nurodytą tvarką.
\n

51.3. Kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje įrengtų vandenį šildančių Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis Qhw.hwSK.out,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip [3.27]: ; (2.182) čia: Xm,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.183) formulę (vnt.dalys);

\n

Ym,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.184) formulę (vnt.dalys);

\n

1,029; 0,065; 0,245; 0,0018; 0,0215 – Saulės kolektorių koreliacijos faktoriai [3.27];

\n

51.4. Atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip: ; (2.183) čia: AhwSK,x – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančių vandenį šildančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.36];

\n

AhwSK,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.36];

\n

75 – projektinis karšto vandens talpos tūris vienam m² Saulės kolektoriaus ploto (ltr) [3.27];

\n

VhwSW,x – suminis karšto vandens talpų tūris, prie kurių prijungti visi atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos vandenį šildantys Saulės kolektoriai (ltr); a1,x,y - atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.

\n

2.38 lentelė Atitinkamos rūšies Saulės kolektorių šilumos nuostolių koeficientų a1 (W/(m²·K)) vertės Saulės kolektoriaus apibūdinimas Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas a1, W/(m²·K) Vamzdinis vakuuminis kolektorius 1,8 Stiklu dengtas plokščiasis kolektorius 3,5 Stiklu nedengtas plokščiasis kolektorius 15 51.5. Atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip: ; (2.184) čia: IAMx,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.27].

\n

Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvyrimo kampą pagal 2.33 – 2.35 lentelėse pateiktus duomenis.

\n

2.39 lentelė Atitinkamos rūšies Saulės kolektorių Saulės kritimo kampo pataisos koeficiento IAM (vnt.dalys) vertės Saulės kolektoriaus apibūdinimas Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas, vnt.dalys Vamzdinis vakuuminis kolektorius su plokščiu šilumos sugėrikliu 0,97 Vamzdinis vakuuminis kolektorius su žiediniu šilumos sugėrikliu 1 Stiklu dengtas plokščiasis kolektorius 0,94 Stiklu nedengtas plokščiasis kolektorius 1 51.6. Kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose QhwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip: ; (2.185) čia: θi,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose - θi,x,y =13 °C [3.25];

\n

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θi,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus.

\n

51.7. Mėnesinės elektros energijos sąnaudos atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais QE.hw.hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip [3.27]: ; (2.186) čia: tcp.hw.hwSK,m,x - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (h). Apskaičiuojamas pagal (2.187) formulę [3.27]: ; (2.187) čia: tcp.hw.hwSK.an - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus karšto vandens ruošimo sistemose su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami tik karštam vandeniui ruošti (h). Imama tcp.hw.hwSK.an =2000 h [3.27].

\n
52.Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
\n

52.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.H.hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip: ; (2.188) čia: QH.hwSK,m – pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.189) formulę;

\n

QE.H.hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos pastato šildymo sistemose su Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)); fPRn.hwSK - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius kai energijai gaminti naudojami karšto vandens ruošimo Saulės kolektoriai (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės; fPRn.E - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

\n

52.2. kiekvieną mėnesį „m“ pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudoms pastatui šildyti QH.hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) skaičiuoti naudojama žemiau pateikta formulė ir jos taikymo sąlygos [3.27]: ; (2.189) čia: QH.hwSK.out,m,x - kiekvieno mėnesio „m“ šiluminės energijos kiekis, kurį pagamina atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje įrengti Saulės kolektoriai (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.192) formulę;

\n

QHSW,m,x –kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo tikslams naudojamose karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.195) formulę; (2.189) formulės taikymo sąlygos tokios:

\n
-jeigu QH.hwSK,m <0 arba QH,m =0, tada QH.hwSK,m =0,
\n
-jeigu QH.hwSK,m≥QH,m, (2.190)
\n
-tada QH.hwSK,m=QH,m, (2.191)
\n
-kitu atveju QH.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.189) formulę.
\n

QH,m - apskaičiuojamas pagal (2.165) formulę);

\n

52.3. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje įrengtų Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis QH.hwSK.out,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip [3.27]: ; (2.192) čia: QH,m - šilumos poreikiai pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m2×mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.165) formulę;

\n

Xm,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.193)formulę (vnt.dalys);

\n

Ym,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.194) formulę (vnt.dalys);

\n

52.4. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip: ; (2.193) čia: AhwSK,x – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.36];

\n

AhwSK,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.36];

\n

100 – projektinė temperatūra cirkuliaciniame kontūre tarp Saulės kolektoriaus ir akumuliacinės talpos (°C) [3.27];

\n

VHSW,x – suminis pastato šildymo reikmėms naudojamų karšto vandens talpų tūris, prie kurių prijungti visi atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos vandenį šildantys Saulės kolektoriai (ltr); a1,x,y - atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės;

\n

52.5. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip: ; (2.194) čia: IAMx,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.27].

\n

Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvyrimo kampą pagal 2.33 – 2.35 lentelėse pateiktus duomenis;

\n

52.6. kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos su Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai QHSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) pastato šildymo reikmėms naudojamose akumuliacinėse vandens talpose apskaičiuojami taip: ; (2.195) čia: θi,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens akumuliacinė talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose - θi,x,y =13 °C [3.25];

\n

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

\n

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

\n

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C);

\n

52.7. mėnesinės elektros energijos sąnaudos QE.H.hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn)) atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su Saulės kolektoriais apskaičiuojamos taip [3.27]: ; (2.196) čia: tcp.H.hwSK,m,x - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su Saulės kolektoriais (h). Apskaičiuojamas pagal (2.197) formulę; ; (2.197) čia: tcp.H.hwSK.an - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus pastato šildymo sistemose su Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami tik pastatui šildyti (h). Imama tcp.H.hwSK.an =2000 h [3.27].

\n
53.Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:
\n

53.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų Saulės kolektorių sistemų su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(hw+H).hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip: ; (2.198) čia: Q(hw+H).hwSK,m –Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.201) formulę;

\n

QE.(hw+H).hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos sistemose su Saulės kolektoriais, kurios naudojamos karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamos pagal (2.214) formulę; fPRn.hwSK - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius kai energijai gaminti naudojami vandenį šildantys Saulės kolektoriai (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės; fPRn.E - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

\n

53.2. karštą vandenį ruošiančių Saulės kolektorių sistemų, naudojamų pastatui šildyti ir karštam buitiniam vandeniui ruošti, per atitinkamą mėnesį „m“ pagamintos šiluminės energijos dalys, tenkančios karštam vandeniui ruošti fhw.hwSK,m (vnt.dalis) ir pastatui šildyti fH.hwSK,m (vnt.dalis) apskaičiuojamos taip: ; (2.199) ; (2.200) 53.3. kiekvieną mėnesį „m“ sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti Q(hw+H).hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip [3.27]: ; (2.201) 53.4. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QIhw.hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip: , (2.202) čia: QIhw.hwSK.out,m,x - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.206) formulę;

\n

QIhw.hwSK.dis,m,x - kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ sistemos su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai vamzdynuose tarp Saulės kolektoriaus ir karšto vandens talpos (kWh/(m²·mėn)). Jei vamzdynai apšiltinti QIhw.hwSK.dis,m,x=0,02·QIhw.hwSK.out,m,x, jei neapšiltinti - QIhw.hwSK.dis,m,x= 0,05·QIhw.hwSK.out,m,x [3.27];

\n

QIhwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.209) formulę; (2.202) formulės taikymo sąlygos tokios:

\n
-jeigu QIhw.hwSK,m <0, tada QIhw.hwSK,m =0;
\n
-jeigu , (2.203)
\n
-tada , (2.204)
\n
-kitu atveju Qhw.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.202) formulę;
\n

Qhw.hwSK,m,x – atitinkamos „x“ vandenį šildančių Saulės kolektorių sistemos pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.179) formulę;

\n

53.5. kiekvieną mėnesį „m“ sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti QIH.hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip: ; (2.205) čia: QIH.hwSK.out,m,x - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.210) formulę;

\n

QIHSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai buitinio karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.213) formulę; (2.205) formulės taikymo sąlygos tokios:

\n
-jeigu QIH.hwSK,m <0 arba QH,m =0, tada QIH.hwSK,m =0,
\n
-jeigu QIH.hwSK,m≥QH,m, tada QIH.hwSK,m=QH,m (QH,m apskaičiuojamas pagal (2.165) formulę),
\n
-kitu atveju QIH.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.205) formulę;
\n

53.6. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos su Saulės kolektoriais pagamintas šiluminės energijos kiekis karštam vandeniui ruošti QIhw.hwSK.out,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip [3.27]: ; (2.206) čia: Xm,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.207) formulę (vnt.dalys);

\n

Ym,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.208) formulę (vnt.dalys);

\n

53.7. atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip: ; (2.207) čia: AhwSK,x – atitinkamoje „x“ sistemoje esančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.36];

\n

AhwSK,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.36]; fhw.hwSK,m,x – atitinkamą mėnesį „m“ Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos dalis, tenkanti karštam vandeniui ruošti (vnt. dalys). Apskaičiuojama pagal (2.199) formulę; a1,x,y - atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.

\n

VIhwSW,x – prie atitinkamos „x“ Saulės kolektorių sistemos prijungtų vandens talpų karštam vandeniui ruošti suminis tūris, kuriose ruošiamas karštas vanduo (ltr). Nustatomas taip:

\n
-jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, kurių suminis tūris VISW,x (ltr), tada VIhwSW,x=0,5· VISW,x (ltr);
\n
-jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos atskiros talpos, skaičiavimuose turi būti naudojamas talpų karštam vandeniui ruošti suminis tūris (ltr);
\n

53.8. atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip: ; (2.208) čia: IAMx,y – atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.27].

\n

Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvyrimo kampą pagal 2.33 – 2.35 lentelėse pateiktus duomenis;

\n

53.9. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto buitinio vandens talpose QIhwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip: ; (2.209) čia: KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto buitinio vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θi,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

\n

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C); θi,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto buitinio vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose - θi,x,y =13 °C [3.25]; θIhwSWm,x,y - atitinkamos „y“ karšto buitinio vandens talpos vidaus temperatūra atitinkamą „m“ mėnesį (°C). Nustatoma taip:

\n
-jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, priimama, kad 1-4 ir 10-12 metų mėnesiais θhwSW,m,x,y =70 °C, o 5-9 metų mėnesiais θhwSW,m,x,y =50 °C;
\n
-jeigu karštam vandeniui ruošti naudojamos atskiros talpos, bet kurį metų mėnesį θhwSW,m,x,y =50 (°C);
\n

53.10. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ sistemoje įrengtų Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis pastatui šildyti QIH.hwSK.out,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip [3.27]: ; (2.210) čia: QH,m - šilumos poreikiai pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m2×mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.165) formulę;

\n

Xm,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.211)formulę (vnt.dalys);

\n

Ym,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.212) formulę (vnt.dalys);

\n

53.11. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip: ; (2.211) čia: AhwSK,x – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.36];

\n

AhwSK,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.36];

\n

100 – projektinė temperatūra cirkuliaciniame kontūre tarp Saulės kolektoriaus ir akumuliacinės talpos (°C) [3.27]; a1,x,y - atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.

\n

VIhwSW,x – prie atitinkamos „x“ Saulės kolektorių sistemos prijungtų vandens talpų pastatui šildyti suminis tūris (ltr). Nustatomas taip:

\n
-jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, kurių suminis tūris VISW,x (ltr), tada VIHSW,x=0,5· VISW,x (ltr);
\n
-jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos atskiros talpos, skaičiavimuose turi būti naudojamas talpų pastatui šildyti suminis tūris (ltr);
\n

53.12. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip: ; (2.212) čia: IAMx,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.27].

\n

Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvyrimo kampą pagal 2.33 – 2.35 lentelėse pateiktus duomenis;

\n

53.13. kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos su Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai QIHSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) pastato šildymo reikmėms naudojamose akumuliacinėse vandens talpose apskaičiuojami taip: ; (2.213) čia: θi,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose - θi,x,y =13 °C [3.25];

\n

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

\n

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo ezono metu (°C);

\n

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C);

\n

53.14. mėnesinės elektros energijos sąnaudos atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais QE.(hw+H).hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip [3.27]: ; (2.214) čia: tcp.(hw+H).hwSK,m,x - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, kai kolektoriai naudojami karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (h). Apskaičiuojamas pagal (2.215) formulę; ; (2.215) čia: tcp.(hw+H).hwSK.an - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus sistemose su Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (h). Imama tcp.(hw+H).hwSK.an =2000 h [3.27].

\n
54.Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienete QPRn.E.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)), kai ši energija naudojama tik elektros prietaisams, apskaičiuojamos taip [3.28]: ; (2.216) čia: (2.216) formulės taikymo sąlygos tokios:
\n
-jei fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastate, t.y. jeigu (2.217)
\n
-tada (2.218)
\n
-kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.216) formulę;
\n

QE.eq,m, QE.lg,m, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.127), (2.128), (2.129), (2.130), (2.186), (2.196) ir (2.214) formules; fPRn.fvSK - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojami fotovoltiniai Saulės kolektoriai (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

\n

QE.fvSK,m –Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintas elektros energijos kiekis (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas taip: ; (2.219) čia: Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvyrimo kampą pagal 2.33 – 2.35 lentelėse pateiktus duomenis.

\n

KfvSK,x,y – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus pikinė galia (kW/m²). Imama iš kolektoriaus gamintojo techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imama iš (2.36) lentelės; ffvSK,x,y – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus efektyvumo faktorius (vnt.dalys). Imama iš (2.37) lentelės;

\n

AfvSK,x – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus plotas neįskaitant rėmo užimamo ploto (m²);

\n

IfvSK.ref – bazinė bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankio vertė lygi 1 kW/m²;

\n

2.40 lentelė Įvairių fotovoltinių Saulės kolektorių pikinės galios KfvSK (kW/m²) vertės [3.28] Fotovoltinio kolektoriaus tipas KfvSK, kW/m² Monokristalinio silicio kolektorius 0,15 Polikristalinio silicio kolektorius 0,13 Plonasluoksnis (plėvelės tipo) amorfinio silicio kolektorius 0,06 Plonasluoksnis (plėvelės tipo) vario-indžio-galio diselenidų kolektorius 0,105 Plonasluoksnis (plėvelės tipo) kadmio telūrido kolektorius 0,095 Kiti plonasluoksniai (plėvelės tipo) kolektoriai 0,035 2.41 lentelė Fotovoltinių Saulės kolektorių efektyvumo faktorių ffvSK (vnt.dalys) vertės [3.28] Fotovoltinio kolektoriaus tipas ffvSK, vnt.dalys Nevėdinamas 0,70 Vidutiniškai vėdinamas 0,75 Intensyviai vėdinamas 0,80 55. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

\n

55.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienete QPRn.hw.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip [3.28]: ; (2.220) čia: (2.220) formulės taikymo sąlygos tokios:

\n
-jeigu fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t.y. jeigu, ; (2.221)
\n
-tada, ; (2.222)
\n
-kitais atvejais Qhw.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.220) formulę;
\n

Qhw.fvSK,m –fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas taip: ; (2.223) čia: jeigu Qhw.fvSK,m <0, tada Qhw.fvSK,m =0;

\n

Qhw.fvSK.out,m,x - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.224) formulę;

\n

QhwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.225) formulę;

\n

Qhw.hwSK,m,x, QIhw.hwSK,m,x – atitinkamos „x“ Saulės kolektorių sistemos pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamos atitinkamai pagal (2.179) ir (2.202) formules. ; (2.224) čia: paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

\n

55.2. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose QhwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip: ; (2.225) čia: θi,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto buitinio vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose - θi,x,y =13 °C [3.25];

\n

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto buitinio vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θi,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

\n

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y vertė (°C).

\n
56.Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:
", "next": 239819}