{"html": "
9.Dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Protokole turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagrindiniai jų požymiai. Jei kratos metu jokie daiktai ir dokumentai nebuvo paimti, tai nurodoma protokole. Vienas kratos bei poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis.
\n

150 straipsnisKratos ir poėmio diplomatinių atstovybių patalpose sąlygos

\n
1.Daryti kratas ir poėmius patalpoje, kurioje yra diplomatinė atstovybė arba kurioje gyvena diplomatinės atstovybės nariai ir jų šeimos, galima tik diplomatinių atstovų prašymu ar sutikimu. Diplomatinio atstovo sutikimas kratai ir poėmiui daryti gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.
\n
2.Darant kratas ir poėmius šio straipsnio 1 dalyje nurodytose patalpose, būtinas prokuroro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovo dalyvavimas.
\n

151 straipsnisLaikinas nuosavybės teisės apribojimas

\n
1.Civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata.
\n
2.Juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai:
\n
1)siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytais atvejais;
\n
2)siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.
\n
3.Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turtas aprašomas dalyvaujant šio Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims. Visas aprašomas turtas turi būti parodomas aprašant dalyvaujantiems asmenims. Turto apyraše nurodomas aprašytų daiktų kiekis ir individualūs požymiai. Draudžiama laikinai apriboti nuosavybės teisę į daiktus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini įtariamajam ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims.
\n
4.Turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Prireikus toks turtas gali būti paimamas. Kai laikinai apribota nuosavybės teisė į piniginius indėlius, visos operacijos su jais nutraukiamos, jei nutarime dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nenurodyta kitaip.
\n
5.Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šį skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama aukštesniajam teismui; šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
\n
6.Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atsisakymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skundžiamas šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka.
\n
7.Baudžiamosiose bylose dėl labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
\n
8.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.
\n

152 straipsnisNutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą

\n
1.Nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodoma:
\n
1)nutarimo priėmimo laikas ir vieta;
\n
2)nutarimą priėmęs prokuroras;
\n
3)nutarimo priėmimo motyvai ir laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas;
\n
4)asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);
\n
5)asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), – kai laikinai nuosavybės teisė apribojama siekiant užtikrinti civilinį ieškinį;
\n
6)turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, pavadinimas, kodas (jei turtas registruojamas turto registre), trumpas aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys;
\n
7)turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
\n
8)laikino nuosavybės teisės apribojimo būdai (ar visiškai apribojama nuosavybės teisė, ar atskiros šios teisės sudedamosios dalys) ir mastas;
\n
9)turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);
\n
10)nutarimo vykdymo tvarka;
\n
11)nutarimo apskundimo tvarka.
\n
2.Nutarimas nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną šio Kodekso nustatyta tvarka paskelbiamas asmeniui, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, ir visiems turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkams (bendraturčiams). Nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuorašas įteikiamas turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, savininkui (bendraturčiams). Jeigu nėra galimybės nedelsiant paskelbti nutarimą, laikoma, kad nutarimas paskelbtas, kai jis įregistruojamas turto arešto aktų registre.
\n
3.Nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuorašas nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi būti išsiųstas turto arešto aktų registro tvarkytojui.
\n
4.Jeigu nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą priėmimo metu nežinoma asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėtis, buvimo vieta, šiame nutarime konkretus turtas gali būti nenurodytas. Šiuo atveju nutarimą priėmęs prokuroras privalo imtis priemonių asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėčiai, buvimo vietai nustatyti ir tai padaręs turi priimti papildomą nutarimą.
\n
5.Papildomas nutarimas priimamas, paskelbiamas ir registruojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
\n
6.Panaikinęs laikiną nuosavybės teisės apribojimą, prokuroras ar teismas apie tai nedelsdamas turi pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui ir pateikti nutarimą ar nutartį panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
\n

153 straipsnisDokumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

\n
1.Jeigu baudžiamojoje byloje, užtikrinant civilinį ieškinį, šio Kodekso 151 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai apribota įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nuosavybės teisė, visi su laikinu nuosavybės teisės apribojimu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia visus su apribota nuosavybės teise susijusius klausimus.
\n
2.Baudžiamojoje byloje paskirtam turto saugotojui ar administratoriui išlieka visos teisės ir pareigos, kol laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus panaikintas.
\n

154 straipsnisTelekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas

\n
1.Kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir daryti įrašus, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. Neatidėliotinais atvejais šie ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai gali būti atliekami ir prokuroro nutarimu. Šiuo atveju per tris dienas nuo tokių veiksmų pradžios turi būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas. Jei toks sutikimas negaunamas, pradėti veiksmai turi būti nutraukti, o visi įrašai nedelsiant sunaikinami.
\n
2.Telefoninių pokalbių klausymas ar kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Tiriant sudėtingą ar didelio masto nusikalstamą veiką, šios priemonės taikymas gali būti vieną kartą pratęstas trims mėnesiams.
\n
3.Telekomunikacijų operatoriai privalo sudaryti sąlygas klausytis telefoninių pokalbių ar kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei daryti įrašus. Telekomunikacijų operatoriaus darbuotojai, nevykdantys šios pareigos ar trukdantys atlikti šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, gali būti remiantis šio Kodekso 163 straipsniu nubausti bauda.
\n
4.Pokalbių nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso dalyvių telefonais galima klausytis šių asmenų prašymu arba jų sutikimu, nors ir nėra tuo reikalu priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, jei klausantis nesinaudojama telekomunikacijų operatorių paslaugomis ir įrenginiais.
\n
5.Draudžiama klausytis gynėjo telefoninių pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais tarp jų perduodamą informaciją ir daryti jos įrašus.
\n
6.Dėl telefoninių pokalbių ar kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame protokole išdėstomas tik tyrimui reikšmingas garso įrašo turinys. Tyrimui reikšmės neturintys garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai įrašais, prie bylos nepridedami ir tuoj pat prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą.
\n

155 straipsnisProkuroro teisė susipažinti su informacija

\n
1.Prokuroras, priėmęs nutarimą ir gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, turi teisę atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus bei informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu, jei tai reikalinga tiriant nusikalstamą veiką.
\n
2.Asmenys, atsisakantys pateikti prokurorui reikalaujamą informaciją ar dokumentus, gali būti remiantis šio Kodekso 163 straipsniu nubausti bauda.
\n
3.Prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gautą informaciją gali panaudoti tik nusikalstamai veikai tirti. Nusikalstamos veikos tyrimui nereikalingą informaciją prokuroras privalo nedelsdamas sunaikinti.
\n
4.Prokuroro pavedimu susipažinti su informacija šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
\n
5.Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti prokuroro teisės susipažinti su informacija apribojimus.
\n

156 straipsnisFotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas

\n
1.Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu įtariamasis, o teismo nutartimi kaltinamasis, nors jie tam ir prieštarautų, gali būti fotografuojami, filmuojami, matuojami, gali būti paimami jų rankų atspaudai ir pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai.
\n
2.Kai atsiranda su tyrimu susijusi būtinybė, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai gali būti atliekami ir kitiems asmenims. Jei tokie asmenys nesutinka, kad jiems būtų atliekami tokie veiksmai, šiuos veiksmus galima atlikti priverstiniu būdu, bet tik tuo atveju, kai yra prokuroro nutarimas.
\n

157 straipsnisLaikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas

\n
1.Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti.
\n
2.Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.
\n
3.Nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per penkias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
\n
4.Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
\n
5.Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga.
\n

158 straipsnisSavo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai

\n
1.Tiriant labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje numatytus apysunkius nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Šie pareigūnai šio Kodekso 159 straipsnyje nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
\n
2.Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartį dėl slaptos veiklos priima gavęs prokuroro prašymą, kurio turinys turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą nutarties turinį.
\n
3.Nutartyje leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus turi būti nurodyta:
\n
1)asmenys, atliksiantys slaptus veiksmus;
\n
2)asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti;
\n
3)duomenys apie asmens nusikalstamą veiką;
\n
4)konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti;
\n
5)siekiamas rezultatas;
\n
6)slaptų veiksmų trukmė.
\n
4.Atliekant tyrimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.
\n
5.Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami tyrimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, negali taikyti procesinių prievartos priemonių, jeigu dėl to šio Kodekso III dalyje nustatyta tvarka nepriimtas atskiras nutarimas ar nutartis, išskyrus šiame Kodekse numatytus neatidėliotinus atvejus.
\n
6.Ypatingais atvejais, kai nėra kitų galimybių nustatyti nusikaltimus darančius asmenis, šiame straipsnyje nustatyta tvarka tyrimą gali atlikti ir asmenys, kurie nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
\n
7.Šiame straipsnyje nustatyta tvarka tyrimą atlikę asmenys prireikus gali būti apklausiami kaip liudytojai. Kai yra šio Kodekso XIV skyriaus ketvirtajame skirsnyje numatyti pagrindai, tokiems asmenims gali būti suteiktas anonimiškumas.
\n

159 straipsnisLeidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus

\n
1.Prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Prokuroro prašymo turinys turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nutarties turinį.
\n
2.Leisdamas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi priimti nutartį. Šioje nutartyje turi būti nurodyta:
\n
1)asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;
\n
2)asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti;
\n
3)duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką;
\n
4)konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti;
\n
5)siekiamas rezultatas;
\n
6)veiksmų atlikimo trukmė.
\n
3.Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.
\n
4.Asmuo, šio straipsnio nustatyta tvarka atlikęs nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, laikomas vykdžiusiu teisėsaugos institucijos užduotį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 straipsnį ir negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tų veiksmų atlikimą.
\n

160 straipsnisSlaptas sekimas

\n
1.Ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą turi būti nurodyta:
\n
1)asmuo ar transporto priemonė arba objektas, kuris bus sekamas;
\n
2)duomenys, pagrindžiantys būtinybę taikyti šią priemonę;
\n
3)slapto sekimo trukmė.
\n
2.Jei slapto sekimo metu norima daryti vaizdo ar garso įrašą arba filmuoti, tai taip pat turi būti numatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje.
\n
3.Objekto sekimas, nesusijęs su informacijos apie konkrečius asmenis rinkimu, galimas be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties.
\n
4.Slapto sekimo protokolas ir kiti su slaptu sekimu susiję bylos dokumentai surašomi vadovaujantis šio Kodekso 201 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
\n
5.Slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Apklausa gali būti atliekama vadovaujantis šio Kodekso 203 ir 282 straipsniuose, o parodymas atpažinti ir akistata – šio Kodekso 204 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
\n

161 straipsnisPranešimas asmeniui apie jam taikytas priemones

\n
1.Asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena šiame skirsnyje numatyta priemonė jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei.
\n
2.Jei baudžiamasis procesas nutraukiamas, visa apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija turi būti nedelsiant sunaikinta. Sprendimą dėl tokios informacijos sunaikinimo priima vyriausiasis apygardos prokuroras.
\n
3.Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi būti sunaikinama ir tam tikra informacija, kai nusprendžiama, kad ji ar jos dalis baudžiamajame procese nebus naudojama kaip neturinti su juo ryšio, nors baudžiamasis procesas ir nenutraukiamas.
\n

162 straipsnisInformacijos panaudojimas kitose baudžiamosiose bylose

\n

Vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesinės prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu.

\n

163 straipsnisTeisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės

\n
1.Liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.
\n
2.Prokuroras skiria baudą nutarimu savo iniciatyva arba remdamasis ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiškimu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi skiria baudą ar areštą savo iniciatyva arba gavęs prokuroro prašymą.
\n
3.Prokuroro nutarimas skirti baudą gali būti skundžiamas šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis skirti baudą ar areštą – šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
\n

IV dalis Ikiteisminis tyrimas

\n

XIII skyrius

\n

Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos

\n

164 straipsnisIkiteisminio tyrimo subjektai

\n
1.Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį.
\n
2.Šiame Kodekse numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas.
\n

165 straipsnisIkiteisminio tyrimo įstaigos

\n
1.Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Valstybės saugumo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
\n
2.Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, bei pataisos įstaigų direktoriai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.
\n

166 straipsnisIkiteisminio tyrimo pradžia

\n
1.Ikiteisminis tyrimas pradedamas:
\n
1)gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;
\n
2)jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą.
\n
2.Šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas.
\n
3.Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šio įgaliotas asmuo ant pareiškimo, pranešimo ar skundo apie nusikalstamą veiką užrašydami rezoliuciją. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas nustatyta tvarka.
\n
4.Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui.
\n

167 straipsnisIkiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą

\n
1.Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas prokuroro reikalavimu.
\n
3.Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.
\n

168 straipsnisAtsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą

\n
1.Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.
\n
2.Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo sutikimu.
\n
3.Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.
\n
4.Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
\n

169 straipsnisProkuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą

\n
1.Gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą.
\n
2.Pradėjęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai.
\n

170 straipsnisProkuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą

\n
1.Prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
\n
2.Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas.
\n
3.Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus.
\n
4.Tik prokuroras priima sprendimus:
\n
1)dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo;
\n
2)dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
\n
3)dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;
\n
4)dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.
\n
5.Tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo. Šio Kodekso 214 ir 217 straipsniuose numatytais atvejais prokuroro nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas.
\n

171 straipsnisIkiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą

\n
1.Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui.
\n
2.Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Prokuroras gali nuspręsti:
\n
1)pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus;
\n
2)pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą;
\n
3)pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.
\n
3.Prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių vienos ar skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.
\n

172 straipsnisIkiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų teisės ir pareigos

\n
1.Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame Kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas.
\n
2.Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo:
\n
1)vykdyti visus prokuroro nurodymus;
\n
2)prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą.
\n

173 straipsnisIkiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai

\n
1.Ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso nustatyta tvarka:
\n
1)skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą;
\n
2)prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius;
\n
3)apklausia įtariamuosius;
\n
4)tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą šio Kodekso 214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;
\n
5)tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą šio Kodekso numatytais atvejais;
\n
6)nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų;
\n
7)atlieka kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Šį prašymą prokuroras pateikia savo ar proceso dalyvio iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro prašymą. Atsisakęs įvykdyti prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to priima motyvuotą nutartį. Šią nutartį prokuroras gali skųsti šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka.
\n
3.Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka proceso veiksmus teismo, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, pavedimu.
\n
4.Savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių veiksmų neatlieka.
\n

174 straipsnisIkiteisminio tyrimo vieta

\n
1.Ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas.
\n
2.Siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai.
\n
3.Kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda aukštesnysis prokuroras.
\n

175 straipsnisAtskirieji pavedimai

\n
1.Prireikus tyrimo veiksmus atlikti kitoje vietovėje, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas gali patys juos atlikti arba pavesti tai padaryti atitinkamam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai.
\n
2.Prokuroras turi teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti kitos vietovės prokurorui arba bet kokiai ikiteisminio tyrimo įstaigai.
\n
3.Ikiteisminio tyrimo įstaiga turi teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti tik tokiai pat kitos vietovės ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jeigu atlikti atskirus veiksmus reikia pavesti kitos vietovės kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, su atitinkamu prašymu kreipiamasi į prokurorą.
\n
4.Šiame straipsnyje nustatyta tvarka duotus pavedimus privaloma vykdyti per kuo trumpiausius terminus.
\n

176 straipsnisIkiteisminio tyrimo terminai

\n
1.Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.
\n
2.Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.
\n
3.Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus.
\n

177 straipsnisIkiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas

\n
1.Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.
\n
2.Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį.
\n

XIV skyrius

\n

Ikiteisminio tyrimo veiksmai PIRMASIS SKIRSNIS Ikiteisminio tyrimo veiksmų bendrosios nuostatos

\n

178 straipsnisProkuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai

\n
1.Laikydamiesi šiame Kodekse nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus.
\n
2.Įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti šiame Kodekse numatytus veiksmus. Gavęs tokį prašymą, prokuroras gali:
\n
1)pats atlikti prašomus veiksmus;
\n
2)įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus;
\n
3)atsisakyti atlikti prašomus veiksmus.
\n
3.Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šį nutarimą per septynias dienas nuo jo gavimo prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis. Jeigu teisėjas nusprendžia, kad veiksmai, kurių prašo įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis, turi būti atlikti, prokuroras privalo per kuo trumpiausią laiką juos atlikti ar įpareigoti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigą.
\n
4.Jeigu įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis prašo atlikti veiksmą, kurį atlikti turi teisę tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teisėją dėl šio veiksmo, gali pavesti prokurorui organizuoti tokio veiksmo atlikimą.
\n
5.Vadovaudamasis šiuo straipsniu, nukentėjusysis negali skųsti prokuroro nutarimo atsisakyti skirti įtariamajam nukentėjusiojo prašomą kardomąją priemonę.
\n
6.Įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis bei jo atstovas turi teisę dalyvauti jų prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklausų metu užduoti klausimus, susipažinti su jų prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, teikti pastabas dėl šių protokolų turinio.
\n

179 straipsnisTyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas

\n
1.Atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai.
\n
2.Protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka.
\n
3.Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu.
\n
4.Protokole daromi pakeitimai, pataisymai ir papildymai turi būti aptariami.
\n
5.Nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai.
\n

180 straipsnisSpecialisto dalyvavimas atliekant tyrimo veiksmus

\n
1.Dalyvauti atliekant tyrimo veiksmus gali būti pasitelkiami specialistai.
\n
2.Jeigu dalyvauti atliekant tyrimo veiksmą pasitelkiamas specialistas, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, prieš tyrimo veiksmo pradžią įsitikinama jo asmens tapatybe ir kompetentingumu, išsiaiškinami jo santykiai su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju, patikrinama, ar nėra pagrindo specialistą nušalinti. Prieš pradėdamas vykdyti savo pareigas, toks specialistas pasirašo rašytinį pasižadėjimą sąžiningai atlikti jam pavedamas užduotis; be to, jis įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.
\n

181 straipsnisĮtariamojo ir jo gynėjo, nukentėjusiojo ir jo atstovo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis

\n
1.Įtariamasis ir jo gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikiamas prokurorui. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šis nutarimas per septynias dienas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per tris dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama.
\n
2.Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas.
\n
3.Jeigu įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi jo gynėjas.
\n

ANTRASIS SKIRSNIS Apklausa ikiteisminio tyrimo metu

\n

182 straipsnisŠaukimas į apklausą

\n
1.Asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu. Jame nurodoma: kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda, šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos neatvykimo pasekmės.
\n
2.Asmuo į apklausą taip pat gali būti šaukiamas telefonu ar kitais būdais. Šiais atvejais už neatvykimą negali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.
\n

183 straipsnisLiudytojo apklausa

\n
1.Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas ir įspėja dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Visa tai pažymima protokole ir patvirtina liudytojas savo parašu.
\n
2.Apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to liudytojui gali būti užduodami klausimai. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus.
\n
3.Liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai.
\n
4.Liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
\n

184 straipsnisIkiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo apklausa

\n
1.Prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos manydamas, kad:
\n
1)liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu;
\n
2)liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus;
\n
3)liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui duos išsamesnius parodymus.
\n
2.Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo jį prisaikdinti. Apklausiamas asmuo neprisaikdinamas šio Kodekso 278 straipsnyje numatytais atvejais.
\n
3.Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje privalo dalyvauti prokuroras. Apklausos metu prokuroras turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui papildomų klausimų. Kai apklausa baigta, prokuroras turi teisę susipažinti su apklausos protokolu ir prašyti jį papildyti.
\n
4.Apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką, kai ji atliekama šio straipsnio 1 dalies numatytais atvejais, prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui. Suimtas įtariamasis pristatomas į apklausos vietą. Įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas.
\n
5.Laisvėje esančio įtariamojo ar jo gynėjo neatvykimas į liudytojo apklausą netrukdo apklausą atlikti.
\n

185 straipsnisNukentėjusiojo apklausa

\n

Nukentėjusysis šaukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas.

\n

186 straipsnisNepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

\n
1.Jaunesnius kaip aštuoniolikos metų liudytoją ar nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka.
\n
2.Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. Jų apklausos metu gali būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais.
\n
3.Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.
\n

187 straipsnisPranešimas apie įtarimą

\n
1.Prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą. Šiame pranešime turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės.
\n
2.Prieš kitas apklausas naujas pranešimas apie įtarimą turi būti įteiktas tik tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys.
\n

188 straipsnisĮtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu

\n
1.Ikiteisminio tyrimo metu, iki kaltinamojo akto surašymo, įtariamasis turi būti apklaustas.
\n
2.Įtariamasis visada apklausiamas prieš jam skiriant kardomąją priemonę.
\n
3.Apklausos pradžioje įtariamojo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Po to pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę. Vėliau įtariamajam gali būti užduodami klausimai.
\n
4.Įtariamojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įtariamojo parodymai protokole užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi įtariamajam užduoti klausimai ir jo atsakymai.
\n
5.Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų įtariamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.
\n

189 straipsnisIkiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa

\n
1.Gavęs prokuroro prašymą, kurį prokuroras gali pateikti įtariamojo, jo gynėjo ar savo iniciatyva, ikiteisminio tyrimo metu įtariamąjį gali apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjas.
\n
2.Įtariamojo prašymu prokuroras privalo per kiek įmanoma trumpesnį laiką po tokio prašymo pateikimo pristatyti suimtą įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir dalyvauti jo apklausoje.
\n
3.Prokuroro iniciatyva įtariamąjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus.
\n
4.Prokuroro iniciatyva atliekamos įtariamojo apklausos metu taikomos šio Kodekso 188 straipsnio 4 dalies nuostatos.
\n
5.Įtariamojo prašymu atliekamos apklausos metu turi dalyvauti jo gynėjas. Įtariamojo apklausa pradedama pasiūlymu įtariamajam papasakoti apie aplinkybes, dėl kurių jis norėjo būti apklaustas teisėjo. Po to įtariamajam klausimus gali užduoti gynėjas bei prokuroras.
\n

190 straipsnisAkistata

\n
1.Į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti.
\n
2.Apklausiant į akistatą suvestus asmenis, turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių.
\n
3.Suvestų į akistatą asmenų apklausos pradžioje paklausiama, ar jie pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai. Po to šiems asmenims iš eilės pasiūloma duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms nustatyti jie suvesti į akistatą. Kai kiekvienas iš apklaustųjų davė parodymus, jiems gali būti užduodami klausimai. Jeigu apklausiamas akistatos metu asmuo pakeičia savo ankstesnius parodymus, reikia jo paklausti apie parodymų pakeitimo priežastis.
\n
4.Suvesti į akistatą asmenys gali užduoti vienas kitam klausimų. Suvestiems į akistatą asmenims klausimų gali užduoti ir kiti dalyvaujantys akistatoje asmenys.
\n
5.Paskelbti akistatos dalyvių parodymus, užfiksuotus pirmesnių apklausų protokoluose, taip pat perklausyti ir peržiūrėti tų apklausų garso ir vaizdo įrašus leidžiama tik po to, kai akistatos dalyviai davė parodymus akistatos metu ir jie surašyti į protokolą.
\n

TREČIASIS SKIRSNIS Parodymų patikrinimo veiksmai

\n

191 straipsnisParodymas atpažinti

\n
1.Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti.
\n
2.Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą.
\n

192 straipsnisAsmens parodymo atpažinti tvarka

\n
1.Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę.
\n
2.Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys. Ši taisyklė netaikoma lavono atpažinimo atvejais.
\n
3.Parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų. Tai pažymima protokole.
\n
4.Parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama.
\n
5.Jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti.
\n
6.Asmuo gali būti parodomas atpažinti ir iš vaizdo įrašo, padaryto laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų taisyklių.
\n
7.Asmenį šiame straipsnyje nustatyta tvarka taip pat gali būti pasiūloma atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius.
\n

193 straipsnisDaiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarka

\n
1.Daiktai ir kiti objektai parodomi atpažinti tarp kitų tos rūšies daiktų ar kitų objektų. Parodomų atpažinti daiktų ar kitų objektų turi būti ne mažiau kaip trys. Ši taisyklė netaikoma unikalių daiktų bei objektų atpažinimo atvejais.
\n
2.Parodomų atpažinti daiktų bei objektų požymiai aprašomi parodymo atpažinti protokole. Parodomų atpažinti daiktų bei objektų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama.
\n
3.Daiktai bei kiti objektai gali būti pateikiami atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius.
\n

194 straipsnisParodymas atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų

\n
1.Siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, daiktą ar kitą objektą, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būti parodomos ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos, daiktų ar kitų objektų kolekcijos.
\n
2.Parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų pradžioje atpažįstantis asmuo turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitą objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitą objektą.
\n
3.Parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama.
\n
4.Jeigu atpažįstantis asmuo parodo vieną iš kartotekoje užfiksuotų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis pažino tą asmenį, daiktą ar kitą objektą.
\n

195 straipsnisApklausa parodymo atpažinti metu

\n
1.Apklausiant parodymo atpažinti metu, turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių.
\n
2.Parodžius atpažįstančiam asmeniui parinktą asmenų, daiktų ar kitų objektų grupę, pasiūloma nurodyti asmenį, daiktą ar kitą objektą, apie kurį jis davė parodymus.
\n
3.Jeigu atpažįstantis asmuo nurodo vieną iš parodytų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis tą asmenį, daiktą ar kitą objektą pažino.
\n
4.Jeigu atpažįstantis asmuo pareiškia, kad pateiktoje atpažinti grupėje nėra to asmens, daikto ar kito objekto, apie kurį jis davė parodymus, jam pasiūloma paaiškinti, kuo skiriasi jo parodymuose minėtas asmuo, daiktas ar kitas objektas nuo parodytųjų atpažinti.
\n

196 straipsnisParodymų patikrinimas vietoje

\n
1.Siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje.
\n
2.Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduodamus klausimus. Parodymų tikrinimo vietoje metu turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių.
\n
3.Pagal apklausiamo asmens parodymus gali būti atkuriama įvykio situacija ir šis asmuo gali pademonstruoti parodymuose minimus veiksmus.
\n
4.Jeigu tikrinant parodymus vietoje randama kokių nors objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, jie turi būti paimami ir šis faktas nurodomas parodymų patikrinimo vietoje protokole.
\n

197 straipsnisEksperimentas

\n

Liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus.

\n

KETVIRTASIS SKIRSNIS Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai

\n

198 straipsnisNukentėjusiojo ar liudytojo teisė prašyti taikyti anonimiškumą

\n
1.Nukentėjusysis ar liudytojas šio Kodekso nustatyta tvarka gali prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti jam anonimiškumą.
\n
2.Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kai tam yra pagrindas, taiko nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumą, taip pat imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę nurodančių duomenų slaptumui užtikrinti.
\n

199 straipsnisAnonimiškumo taikymo nukentėjusiajam ir liudytojui pagrindai

\n
1.Nukentėjusiajam ir liudytojui anonimiškumas gali būti taikomas, jeigu:
\n
1)gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui;
\n
2)nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajai bylai;
\n
3)nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo.
\n
2.Nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumas taikomas, jeigu yra visi šiame straipsnyje išvardyti pagrindai.
\n

200 straipsnisNukentėjusiojo ar liudytojo anonimiškumo nustatymo tvarka

\n
1.Nukentėjusysis ar liudytojas prieš apklausą gali prašyti taikyti anonimiškumą.
\n
2.Nustatęs, kad yra pagrindas taikyti anonimiškumą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar turi patikrinti, ar nukentėjusysis bei liudytojas:
\n
1)neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų;
\n
2)nebuvo anksčiau teisti už melagingų parodymų davimą;
\n
3)dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį.
\n
3.Jeigu yra pagrindas taikyti anonimiškumą ir nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima motyvuotą nutarimą taikyti anonimiškumą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą turi patvirtinti prokuroras.
\n
4.Nutarimas taikyti anonimiškumą laikomas atskirai nuo bylos ir saugomas šio Kodekso 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
\n

201 straipsnisTyrimo veiksmų ir kitų bylos dokumentų turinio ypatumai, kai nukentėjusiajam ir liudytojui taikomas anonimiškumas

\n
1.Nukentėjusysis ir liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas, tyrimo veiksmų ir kituose bylos dokumentuose įvardijamas numeriu.
\n
2.Tikrieji asmens tapatybės duomenys surašomi specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede. Šis priedas laikomas voke. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas voką užantspauduoja, pasirašo ir saugo atskirai nuo baudžiamosios bylos. Su voke esančiu specialiu tyrimo veiksmo protokolo priedu gali susipažinti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Susipažinę su dokumentu, šie asmenys voką vėl užantspauduoja ir pasirašo.
\n
3.Vokas saugomas pas prokurorą ar bylą tiriančioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Teismui pareikalavus, vokas perduodamas tiesiogiai teisėjui.
\n
4.Anonimiškumo taikymo atvejais tyrimo veiksmo protokolą, nutarimą ar kitokį bylos dokumentą surašo ir jį pasirašo tą veiksmą atlikęs, nutarimą ar kitokį bylos dokumentą surašęs prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Po kiekvieno tyrimo veiksmo atlikimo ar nutarimo priėmimo šio straipsnio 2 dalyje nurodytame specialiame protokolo priede pažymima, kad nukentėjusysis ar liudytojas susipažino su tyrimo veiksmo protokolu ir nutarimu. Tai jie patvirtina savo parašais.
\n
5.Tyrimo veiksmų protokoluose, nutarimuose, nutartyse bei kituose bylos dokumentuose nerašoma informacija, iš kurios būtų galima nustatyti tyrimo veiksme dalyvavusio ar kitame dokumente paminėto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę.
\n

202 straipsnisAtsakomybė už nukentėjusiajam ar liudytojui taikomo anonimiškumo atskleidimą

\n

Nukentėjusiojo ir liudytojo asmens tapatybę nurodantys duomenys, įforminti ir įslaptinti šio Kodekso 201 straipsnyje nustatyta tvarka, sudaro valstybės paslaptį. Susipažinti su tapatybę nurodančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teisėjas. Už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnį.

\n

203 straipsnisIkiteisminio tyrimo teisėjo atliekama nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausa

\n
1.Ikiteisminio tyrimo teisėjas nukentėjusįjį ar liudytoją, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausia vadovaudamasis šio Kodekso 183 ir 184 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis su išimtimis, kurias nustato šis straipsnis.
\n
2.Nukentėjusysis ar liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausiami sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti apklausiamo asmens tapatybę, arba šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
\n
3.Ikiteisminio tyrimo teisėjas gali pripažinti, kad apklausa turi būti atliekama gynėjui ir įtariamajam nedalyvaujant apklausos vietoje. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas, apklausęs asmenį, su gautais parodymais supažindina gynėją ir įtariamąjį. Po to gynėjas ir įtariamasis turi teisę per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti klausimus nukentėjusiajam ar liudytojui. Jeigu iš užduotų klausimų būtų galima atskleisti apklausiamo asmens anonimiškumą, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę klausimų nepateikti arba juos performuluoti. Atsakymai į gynėjo ir įtariamojo klausimus įrašomi į apklausos protokolą. Su juo po apklausos gynėjas turi teisę susipažinti.
\n
4.Nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausoje gali dalyvauti prokuroras.
\n

204 straipsnisNukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymo atpažinti ir akistatos ypatumai

\n
1.Jeigu atpažįstantysis yra asmuo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymas atpažinti atliekamas sudarant akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti atpažįstančio asmens tapatybę.
\n
2.Jeigu suvedamam į akistatą asmeniui taikomas anonimiškumas, akistata daroma naudojant šio straipsnio 1 dalyje numatytas priemones.
\n

PENKTASIS SKIRSNIS Objektų tyrimas IR APŽIŪRA

\n

205 straipsnisObjektų tyrimo tvarka

\n
1.Siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas.
\n
2.Daiktai, dokumentai ir kitokie objektai tiriami jų radimo vietoje. Daiktai, dokumentai ar kitokie objektai, kuriems ištirti reikia daug laiko arba kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, gali būti tiriami laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos.
\n
3.Objektų tyrimą atlieka specialistai. Specialistui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, užduotis atlikti objektų tyrimą duodama raštu.
\n

206 straipsnisTam tikrų objektų tyrimo ypatumai

\n
1.Žmogaus kūno ir lavono tyrimą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas.
\n
2.Asmens psichinės būklės tyrimą atlieka teismo psichiatras, teismo psichologas.
\n
3.Oficialiai palaidotas lavonas gali būti iškastas (ekshumuotas) tik tuo atveju, kai yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Ekshumuotą lavoną turi atpažinti jį pažinoję asmenys arba kitaip nustatoma jo tapatybė. Ekshumacijoje turi teisę dalyvauti mirusiojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.
\n
4.Asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tokiame tyrime turi teisę dalyvauti būsto savininkas ar pilnametis jo šeimos narys arba įmonės, įstaigos, organizacijos atstovas.
\n

207 straipsnisApžiūra

\n
1.Turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti šio Kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas.
\n
2.Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami.
\n

ŠEŠTASIS SKIRSNIS Ekspertizė

\n

208 straipsnisEkspertizės skyrimo pagrindai

\n

Ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios.

\n

209 straipsnisEkspertizės skyrimo tvarka

\n
1.Prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Po to prokuroras su pareiškimu dėl ekspertizės kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prie pareiškimo pridedami proceso dalyvių prašymai arba jame nurodoma, kad prašymų negauta.
\n
2.Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nusprendęs, jog būtina skirti ekspertizę, priima nutartį skirti ekspertizę, o nusprendęs, jog ekspertizės skirti nebūtina, – nutartį atsisakyti skirti ekspertizę.
\n
3.Nutartyje skirti ekspertizę nurodoma: nusikalstamos veikos aplinkybės; pagrindas ekspertizei skirti; atlikti ekspertizę paskiriama ekspertizės įstaiga arba ekspertas; klausimai ekspertui; ekspertui pateikiama medžiaga.
\n
4.Nutartis skirti ekspertizę nusiunčiama į ekspertizės įstaigą arba įteikiama ekspertui. Ekspertizės įstaigose ekspertizės atliekamos laikantis šių įstaigų nuostatuose nustatytos tvarkos.
\n

210 straipsnisPavedimas asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, atlikti ekspertizę

\n
1.Jeigu ekspertizė pavedama atlikti asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, ikiteisminio tyrimo teisėjas pakviečia prokuroro pasiūlytą asmenį, įsitikina jo asmens tapatybe, specialybe ir kompetentingumu, išsiaiškina jo santykius su įtariamuoju ir kitais proceso dalyviais, taip pat patikrina, ar nėra pagrindo ekspertą nušalinti.
\n
2.Į ekspertų sąrašą neįtraukti asmenys šaukiami ekspertais tik savanoriško susitarimo pagrindu.
\n
3.Prieš skirdamas ekspertizę, ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, eksperto teises ir pareigas, priima jo priesaiką ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Asmuo, skiriamas ekspertu, prisiekia šiais žodžiais: “Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas”. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
\n

211 straipsnisProceso dalyvių supažindinimas su ekspertizės aktu

\n
1.Ekspertizės aktas pateikiamas prokurorui, kurio prašymu buvo atlikta ekspertizė.
\n
2.Gavęs ekspertizės aktą, prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams, kurių prašymu buvo skirta ekspertizė arba kurie buvo pateikę prašymų skiriant ekspertizę, ir nurodo, kur ir kada galima susipažinti su ekspertizės aktu. Dėl susipažinimo su ekspertizės aktu surašomas protokolas.
\n

XV skyrius

\n

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas

\n

212 straipsnisIkiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai

\n

Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas:

\n
1)kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 straipsnyje numatytų aplinkybių;
\n
2)kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo;
\n
3)kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu pripažįstama, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi;
\n
4)kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu pripažįstama, kad nusikalstama veika dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga;
\n
5)kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais;
\n
6)kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais atvejais;
\n
7)kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti nusikalstamo susivienijimo veiklą;
\n
8)kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai;
\n
9)dėl atskirų veikų, kelių nusikalstamų veikų padarymo, kai yra šio Kodekso 213 straipsnyje numatytos sąlygos;
\n
10)šio Kodekso 215 straipsnyje numatytu atveju dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
\n

213 straipsnisIkiteisminio tyrimo nutraukimas kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju

\n

Kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamieji nusižengimai ar nesunkūs nusikaltimai, o kita ar kitos – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų. Šį sprendimą prokuroras gali priimti, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų galės vykti sparčiau. Ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų negali būti nutrauktas, jei šiomis veikomis yra padaryta žalos ir dėl jos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys.

\n

214 straipsnisIkiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka

\n
1.Šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu.
\n
2.Šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
\n
3.Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ar jo nenutraukti. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka.
\n

215 straipsnisIkiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės

\n
1.Jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
\n
2.Skundui nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjas surengia posėdį, į kurį kviečiami įtariamasis ar jo gynėjas ir prokuroras.
\n
3.Išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima vieną iš šių nutarčių:
\n
1)skundą atmesti;
\n
2)įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą;
\n
3)ikiteisminį tyrimą nutraukti.
\n
4.Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis gali būti apskųsta šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei skundas atmetamas, pakartotinį skundą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali paduoti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po ankstesnio skundo išnagrinėjimo.
\n
5.Per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Termino pratęsimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai.
\n

216 straipsnisNutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys

\n
1.Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai.
\n
2.Nutarime turi būti šio Kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, klausimas. Be to, nutarime nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė, taip pat civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės.
\n

217 straipsnisNutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka

\n
1.Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.
\n
2.Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.
\n
3.Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 6 punkte numatytu atveju, kol nesibaigė laidavimo terminas, padaro naują nusikalstamą veiką arba jei laiduotojas atsisako laidavimo, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.
\n
4.Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 7 punkte numatytu atveju, tolesnio proceso metu vengia duoti parodymus apie nusikalstamo susivienijimo, kurio nariu jis buvo, veiklą, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.
\n
5.Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka.
\n

XVI skyrius

\n

Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu

\n

218 straipsnisIkiteisminio tyrimo pabaiga

\n
1.Prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, praneša įtariamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, ir surašo kaltinamąjį aktą.
\n
2.Tuo atveju, kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras gali pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateiktų trumpą rašytinę ataskaitą apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
\n

219 straipsnisKaltinamojo akto turinys

\n

Kaltinamajame akte nurodoma:

\n
1)teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;
\n
2)įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys;
\n
3)nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;
\n
4)pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;
\n
5)Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką;
\n
6)įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją;
\n
7)įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.
\n

220 straipsnisKaltinamojo akto perdavimas teismui

\n
1.Kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga.
\n
2.Prokuroras teismui perduoda tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. Jei kaltinamasis yra nepilnametis, prokuroras teismui turi perduoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių tyrimo medžiagą. Prokuroras neturi teisės neperduoti teismui tos bylos medžiagos, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo arba jo atstovo prašymu.
\n
3.Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą.
\n
4.Kaltinamojo akto nuorašą prokuroras taip pat įteikia ar išsiunčia kaltinamajam.
\n
5.Kaltinamajam, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui bei jų atstovams pranešama apie galimybę teisme susipažinti su byla ir pateikti teismui prašymus.
\n
6.Jeigu byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie galimybę susipažinti su byla bei pateikti teismui prašymus jiems gali būti pranešama per spaudą.
\n
7.Jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos.
\n

V dalis Bylų procesas pirmosios instancijos teisme

\n

XVII skyrius

\n

Teismo sudėtis ir teismingumas

\n

221 straipsnisTeismo sudėtis

\n
1.Apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją.
\n
2.Apygardų teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja šio Kodekso 225 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties teismas.
\n

222 straipsnisAtsarginis teisėjas

\n
1.Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, kai procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, šį pakeičia.
\n
2.Jeigu atsarginis teisėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą trijų teisėjų kolegijoje, nereikalauja kartoti teismo veiksmų arba vieno teisėjo nagrinėjamoje byloje to nenusprendžia pats, byla nagrinėjama toliau.
\n

223 straipsnisTeismo sudėties nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą

\n

Kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus šio Kodekso 222 straipsnyje numatytus atvejus.

\n

224 straipsnisApylinkės teismui teismingos baudžiamosios bylos

\n

Apylinkės teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui.

\n

225 straipsnisApygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos

\n
1.Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.
\n
2.Baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, taip pat bylas, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais, nagrinėja apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Kitas baudžiamąsias bylas apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas.
\n
3.Apygardos teismas turi teisę priimti savo žinion kiekvieną baudžiamąją bylą, kuri teisminga tos apygardos apylinkės teismui.
\n
4.Apygardos teismas priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, numatyto šio Kodekso XXIX skyriuje, bylas nagrinėja pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teismingumo taisykles.
\n

226 straipsnisTeritorinis baudžiamųjų bylų teismingumas

\n
1.Baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika.
\n
2.Jeigu nusikalstama veika padaryta Lietuvos Respublikos jūrų laive ar orlaivyje ir šio straipsnio 1 dalies taisyklės negalima pritaikyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra laivo ar orlaivio registravimo uostas.
\n
3.Kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti arba nusikalstama veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, – teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas bylos ikiteisminis tyrimas.
\n

227 straipsnisTeismingumo nustatymas kelių nusikalstamų veikų atvejais

\n
1.Jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas.
\n
2.Kai byla, kurioje vienas ar keli asmenys kaltinami padarę kelias nusikalstamas veikas, yra teisminga apygardos teismui dėl bent vienos nusikalstamos veikos ar įtariamojo, ji nagrinėjama apygardos teisme.
\n

228 straipsnisBaudžiamosios bylos perdavimas pagal teismingumą

\n
1.Teismas, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta baudžiamoji byla jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą.
\n
2.Teismas, teisiamajame posėdyje nustatęs, kad nagrinėjama byla teisminga kitam tos pačios pakopos teismui, ją išnagrinėja neperduodamas kitam teismui.
\n
3.Apygardos teismo teisiamajame posėdyje pradėta nagrinėti byla negali būti perduota apylinkės teismui. Apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje nustatęs, kad byla teisminga apygardos teismui, visais atvejais ją perduoda pagal teismingumą.
\n

229 straipsnisBaudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui

\n
1.Siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje.
\n
2.Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui išsprendžia:
\n
1)apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie teismai, pirmininkas ar šio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, – kai byla perduodama iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui;
\n
2)Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, – kai byla perduodama iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui.
\n

230 straipsnisTeismų ginčų dėl bylų teismingumo sprendimas

\n

Teismų ginčą dėl bylų teismingumo išsprendžia aukštesniojo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

\n

XVIII skyrius

\n

Bylos parengimas nagrinėti teisme

\n

231 straipsnisTeisėjų paskyrimas nagrinėti bylą

\n
1.Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas per dvi dienas nuo bylos gavimo teisme paskiria teisėją, kuris rengs bylą nagrinėti teisme ir po jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nagrinės šią bylą. Paskirtas teisėjas, susipažinęs su byla, priima vieną iš šio Kodekso 232 straipsnyje numatytų nutarčių, išskyrus šio Kodekso 235 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.
\n
2.Jeigu bylą teisiamajame posėdyje turi nagrinėti trijų teisėjų kolegija, tai kiti teisėjai, taip pat ir atsarginis, gali būti paskiriami ir po šio straipsnio 1 dalyje numatyto termino, tačiau ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki teisiamojo posėdžio pradžios.
\n

232 straipsnisBylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamos nutartys

\n

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamos šios nutartys:

\n
1)perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje;
\n
2)perduoti bylą pagal teismingumą;
\n
3)išskirti bylą į kelias;
\n
4)atidėti bylos nagrinėjimą;
\n
5)nutraukti bylą.
\n

233 straipsnisBylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje

\n
1.Teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje.
\n
2.Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali būti išspręstas bylos išskyrimo klausimas.
\n
3.Teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje suformuluoja sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti į teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus.
\n
4.Be to, teisėjas ta pačia nutartimi išsprendžia gautus prašymus, taip pat nusprendžia dėl gynėjo paskyrimo, vertėjo iškvietimo, kardomosios priemonės, išskyrus suėmimą, ir kitų procesinių prievartos priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo, neviešo bylos nagrinėjimo.
\n
5.Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį.
\n

234 straipsnisBylos perdavimas pagal teismingumą, bylos išskyrimas, bylos nagrinėjimo atidėjimas

\n
1.Byla perduodama pagal teismingumą laikantis šio Kodekso 224–229 straipsniuose nustatytų taisyklių.
\n
2.Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas.
\n
3.Bylos nagrinėjimas atidedamas, kai:
\n
1)kaltinamasis sužalotas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, – kol jis pasveiks;
\n
2)kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, – kol ji taps žinoma, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka;
\n
3)įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, – kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.
\n

235 straipsnisBylos nutraukimas

\n
1.Byla nutraukiama, kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas, suimtas kaltinamasis nedelsiant paleidžiamas iš kardomojo kalinimo vietos, taip pat nusprendžiama dėl daiktinių įrodymų.
\n
2.Bylos nutraukimo klausimai nagrinėjami teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas. Jeigu kaltinamasis neturi pasirinkęs gynėjo, jį paskiria teisėjas. Jeigu bylą teisiamajame posėdyje turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegija, bylos nutraukimo klausimą turi spręsti ši kolegija.
\n
3.Teismo posėdyje teisėjas padaro pranešimą svarstomu klausimu. Po to kalba prokuroras ir gynėjas. Teisę kalbėti šiame posėdyje taip pat turi kiti jame dalyvaujantys asmenys. Teisėjas ar teisėjų kolegija nutartį nutraukti bylą priima pasitarimų kambaryje. Posėdžio metu teismo posėdžio sekretorius rašo protokolą.
\n

236 straipsnisŠaukimai į teisiamąjį posėdį

\n
1.Nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į teisiamąjį posėdį iškviečiami šaukimu. Šaukimo į teisiamąjį posėdį turinį nustato šio Kodekso 182 straipsnis.
\n
2.Jeigu byloje daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie bylos nagrinėjimo teisme laiką jiems gali būti pranešama per spaudą.
\n
3.Jeigu numatoma, kad bylos nagrinėjimas teisme tęsis ilgai, teisėjas gali duoti patvarkymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytus proceso dalyvius šaukti ne į posėdžio pradžią, o vėlesniam laikui.
\n

237 straipsnisSusipažinimas su baudžiamąja byla

\n
1.Prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti jos išrašus. Susipažinimo su bylos medžiaga metu draudžiama daryti byloje esančių laikmenų kopijas.
\n
2.Jeigu kaltinamasis suimtas, su byla susipažįsta jo gynėjas. Neturinčiam gynėjo kaltinamajam gynėją paskiria teismas. Susipažinęs su byla, gynėjas apie bylos medžiagą informuoja kaltinamąjį ir apie tai praneša teismui.
\n

238 straipsnisPrašymų nagrinėjimas

\n
1.Teisėjas gautus proceso dalyvių ir kitų asmenų prašymus dėl leidimo dalyvauti nagrinėjant bylą, dėl civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo priemonių, dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir kitus išnagrinėja spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, o vėliau gautus prašymus – kai jie gaunami. Jeigu prašymai atmetami, dėl to priimama motyvuota nutartis. Šios nutarties nuorašai nedelsiant išsiunčiami prokurorui ir gynėjui.
\n
2.Prašymai, kurie buvo atmesti, palikti nenagrinėti dėl motyvų nebuvimo ar gauti pavėluotai, gali būti pakartoti teisiamajame posėdyje.
\n
3.Jeigu bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ar pasirengimo nagrinėti teisme metu patenkinamas prašymas apklausti liudytoją, kuriam reikėtų taikyti anonimiškumą, tai šiam liudytojui taikomas anonimiškumas ir jį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas, laikydamasis šio Kodekso 201–204 straipsniuose nustatytų taisyklių. Dėl šių liudytojų šaukimo į teisiamąjį posėdį nusprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas.
\n

239 straipsnisIkiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai

\n
1.Rengiančio bylą nagrinėti teisme teisėjo prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjas po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje atlieka šiuos veiksmus:
\n
1)apklausia asmenį, kuris turi duoti parodymus teisme, jeigu yra duomenų, kad jis dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių negalės dalyvauti teisiamajame posėdyje;
\n
2)apklausia jaunesnį kaip aštuoniolikos metų liudytoją ar nukentėjusįjį, jeigu dėl apklausos teisiamajame posėdyje jam gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos apklausos atliekamos pagal šio Kodekso 184 ir 186 straipsniuose nustatytas taisykles.
\n

240 straipsnisBylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai

\n
1.Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje.
\n
2.Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.
\n
3.Teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos didelę apimtį ir sudėtingumą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus gali pratęsti, tačiau ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
\n
4.Kai nagrinėjimo teisme dalyviai nespėja susipažinti su bylos medžiaga per šiame straipsnyje nustatytus terminus, teismo pirmininko arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sprendimu bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžia atidedama iki tol, kol nagrinėjimo teisme dalyviams bus sudarytos galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas privalo užtikrinti, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme būtų organizuotas taip, jog nebūtų galimybių dėl to vilkinti procesą.
\n

XIX skyrius

\n

Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos

\n

241 straipsnisVadovavimas nagrinėjimui teisme

\n
1.Bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas. Jį kolegialiai nagrinėjamoms byloms skiria teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Teisėjas, kuris bylą nagrinėja vienas, turi visas teisiamojo posėdžio pirmininko teises ir pareigas.
\n
2.Teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą.
\n
3.Jeigu kas nors iš dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų prieštarauja teisiamojo posėdžio pirmininko veiksmams, šie prieštaravimai įrašomi į teisiamojo posėdžio protokolą.
\n

242 straipsnisTiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme

\n
1.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.
\n
2.Teisiamajame posėdyje apklausiami asmenys parodymus ir paaiškinimus duoda žodžiu.
\n
3.Laikytis kitokios įrodymų tyrimo tvarkos, negu numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais.
\n

243 straipsnisNagrinėjimo teisme pertraukos

\n

Teisiamasis posėdis iki bylos išnagrinėjimo negali būti pertrauktas, išskyrus poilsiui, neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui, naujų įrodymų išreikalavimui arba dėl kitų svarbių priežasčių daromas pertraukas.

\n

244 straipsnisBylos nagrinėjimo atidėjimas

\n
1.Kai bylos negalima nagrinėti tame teisiamajame posėdyje dėl to, kad kas nors iš šauktų asmenų neatvyko, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas.
\n
2.Bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas šio Kodekso 234 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 254 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
\n
3.Jei bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nagrinėjimas teisme pradedamas iš pradžių.
\n

245 straipsnisAsmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme

\n
1.Bylos nagrinėjimas teisme vyksta posėdyje dalyvaujant teismo iškviestiems prokurorui, nukentėjusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą ir gynėjui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui bei jų atstovams.
\n
2.Nagrinėjant bylą teisme, gali dalyvauti keli prokurorai, vieną kaltinamąjį gali ginti keli gynėjai.
\n

246 straipsnisKaltinamojo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme

\n
1.Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.
\n
2.Kai kaltinamasis šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju nedalyvauja teismo posėdyje, bylos nagrinėjimas vyksta bendra tvarka, išskyrus šio Kodekso XXXII skyriuje nustatytas išimtis.
\n

247 straipsnisKaltinamojo neatvykimo pasekmės

\n

Jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne.

\n

248 straipsnisKaltinamojo dalyvavimo teisiamajame posėdyje tvarka

\n
1.Atvykęs į teisiamąjį posėdį kaltinamasis negali išeiti iš posėdžių salės, išskyrus pertraukoms skirtą laiką.
\n
2.Kai byloje yra keli kaltinamieji, teismas gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltinamiesiems, jų atstovams pagal įstatymą ir gynėjams nedalyvauti tiriant įrodymus, kurie nesusiję su šiais kaltinamaisiais. Be to, tiriant įrodymus, gali būti leista nedalyvauti nukentėjusiesiems, jų atstovams, civiliniams ieškovams bei civiliniams atsakovams, jų atstovams, ekspertams, specialistams.
\n
3.Jeigu kaltinamasis, jau davęs parodymus, be teisiamojo posėdžio pirmininko leidimo išeina iš posėdžių salės, teismas turi teisę baigti bylos nagrinėjimą teisme jam nedalyvaujant. Tačiau teismas gali pripažinti, kad kaltinamasis privalo toliau dalyvauti posėdyje. Šiuo atveju daroma teisiamojo posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas.
\n
4.Jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties išeina iš posėdžių salės arba kviečiamas vėliau neatvyksta į teisiamąjį posėdį, teismas turi teisę taikyti šio Kodekso 247 straipsnyje numatytas priemones.
\n

249 straipsnisNepilnamečio kaltinamojo atstovo pagal įstatymą neatvykimo pasekmės

\n

Nepilnamečio kaltinamojo atstovo pagal įstatymą neatvykimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jo dalyvavimas būtinas.

\n

250 straipsnisProkuroro ar gynėjo neatvykimo pasekmės

\n
1.Jei neatvyko prokuroras ar gynėjas ir nėra galimybės tame posėdyje juos pakeisti, daroma teisiamojo posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeisti į teisiamąjį posėdį neatvykusį gynėją leidžiama laikantis šio Kodekso 50 straipsnio reikalavimų.
\n
2.Naujai įstojusiam į bylą prokurorui ar gynėjui turi būti duodama laiko pasirengti dalyvauti nagrinėjant bylą teisme.
\n

251 straipsnisNukentėjusiojo ar jo atstovo neatvykimo pasekmės

\n

Jei neatvyko nukentėjusysis ar jo atstovas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką, ar bylos nagrinėjimą atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be nukentėjusiojo ar jo atstovo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus.

\n

252 straipsnisCivilinio ieškovo, civilinio atsakovo ar jų atstovo neatvykimo pasekmės

\n
1.Jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
\n
2.Teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.
\n
3.Civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo.
\n

253 straipsnisTeismo nutartys

\n
1.Nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones.
\n
2.Teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą.
\n
3.Bylos nagrinėjimo teisme metu priimamos nutartys turi būti paskelbtos balsu.
\n

254 straipsnisBylos išskyrimas ir nutraukimas

\n
1.Teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali šio Kodekso 234 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias.
\n
2.Kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas.
\n
3.Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi.
\n
4.Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukiama nuosprendžiu.
\n

255 straipsnisNagrinėjimo teisme ribos

\n
1.Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
\n
2.Kaltinamasis negali būti pripažintas kaltu pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar dėl kitos nusikalstamos veikos, jei apie tokią galimybę nagrinėjimo teisme metu jam iš anksto nebuvo pranešta.
\n

256 straipsnisKaltinimo pakeitimas teisme

\n
1.Teismas, bylos nagrinėjimo metu gavęs prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymą arba pats manydamas, kad veika, dėl kurios byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, gali būti kvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, privalo apie tai pranešti kaltinamajam. Be to, teismas privalo pranešti kaltinamajam apie jo teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo naujo kaltinimo. Tokiu atveju kaltinamojo ar jo gynėjo prašymu turi būti daroma bylos nagrinėjimo pertrauka. Kaltinamojo ar jo gynėjo prašymas padaryti pertrauką gali būti motyvuojamas tik tuo, kad reikia papildomai laiko pasirengti gynybai.
\n
2.Apie prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymą pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą, taip pat kaltinamajam teismo pranešta informacija šiuo reikalu nurodoma teisiamojo posėdžio protokole.
\n
3.Šio straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai teismas nustato, jog pasikeitė kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos esminės aplinkybės.
\n

257 straipsnisTeismo veiksmai, kai paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką ar kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo

\n

Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.

\n

258 straipsnisTeisiamojo posėdžio tvarka

\n
1.Teismui įeinant į posėdžių salę, taip pat išeinant iš jos, visi teismo posėdžių salėje esantys asmenys atsistoja.
\n
2.Proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kas nors iš proceso dalyvių yra ligotas, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali leisti jam kreiptis į teismą, duoti parodymus ar paaiškinimus sėdint.
\n
3.Posėdžio tvarką teismo posėdžių salėje užtikrina teisiamojo posėdžio pirmininkas.
\n

259 straipsnisTeisiamojo posėdžio tvarką pažeidusiems asmenims taikomos priemonės

\n
1.Kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Kai kaltinamajam įrodymų tyrimo metu leista grįžti į posėdžių salę, teisiamojo posėdžio pirmininkas praneša apie jo nedalyvavimo metu tirtus įrodymus ir suteikia teisę duoti paaiškinimus dėl jų. Nuosprendis kaltinamajam paskelbiamas jo akivaizdoje arba perskaitomas tuoj po jo paskelbimo.
\n
2.Prokuroras ar gynėjas, kurie po teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti nušalinti nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas atidedamas arba daroma pertrauka tol, kol nušalintas prokuroras ar gynėjas bus pakeisti kitais.
\n
3.Kiti nagrinėjimo teisme dalyviai, po teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo pakartotinai pažeidę posėdžio tvarką ar parodę nepagarbą teismui, gali būti pašalinti iš posėdžių salės teismo nutartimi, o byloje nedalyvaujantys asmenys – teisiamojo posėdžio pirmininko patvarkymu.
\n
4.Nagrinėjimo teisme dalyviai ar nedalyvaujantys byloje asmenys, kurie nepaklūsta teismui arba teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui juos nušalinti nuo bylos nagrinėjimo arba pašalinti iš posėdžių salės arba nors ir paklūsta, tačiau tai daro triukšmaudami ar rodydami kitokią nepagarbą teismui, gali būti tuoj pat nubausti bauda arba areštu remiantis šio Kodekso 163 straipsniu. Areštas negali būti paskirtas prokurorui ir gynėjui.
\n

260 straipsnisGarso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka

\n
1.Teisiamojo posėdžio metu naudoti kino ar televizijos kameras, fotoaparatus, taip pat kitas garso ir vaizdo įrašymo priemones neleidžiama.
\n
2.Šias priemones proceso metu gali naudoti teismas posėdžiui užfiksuoti.
\n
3.Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui.
\n
4.Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos.
\n

261 straipsnisTeisiamojo posėdžio protokolas

\n
1.Teisiamojo posėdžio protokole turi būti nurodoma: posėdžio vieta ir laikas (kada jis buvo pradėtas ir baigtas); teismo pavadinimas ir sudėtis, sekretorius, vertėjas, nagrinėjimo teisme dalyviai ir kiti teismo pašaukti asmenys; nagrinėjama byla; kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė; kaltinamojo asmens duomenys; teismo veiksmai iš eilės, kaip jie buvo atliekami; nagrinėjimo teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų ir kitų asmenų pareiškimai bei prašymai; nutartys, teismo priimtos pačioje posėdžių salėje; nuoroda apie nutarčių priėmimą pasitarimų kambaryje; kad kaltinamajam ir kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintos jų teisės ir pareigos; kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys, šių asmenų pavardės, vardai ir gimimo metai, taip pat ekspertų ir specialistų išvadų turinys; teisiamajame posėdyje atliktų apžiūrų ir kitų įrodymų rinkimo bei tyrimo veiksmų rezultatai; turinys viso to, ką nagrinėjimo teisme dalyviai prašė įrašyti į protokolą; buvę teisiamojo posėdžio salėje tvarkos pažeidimo faktai ir pažeidėjai, taip pat teisiamojo posėdžio pirmininko patvarkymai pagal šio Kodekso 259 straipsnio 3 dalį; trumpas nagrinėjimo teisme dalyvių baigiamųjų kalbų turinys; trumpas kaltinamojo paskutinio žodžio turinys; nuoroda apie nuosprendžio paskelbimą ir nuosprendžio apskundimo tvarkos bei termino išaiškinimą.
\n
2.Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu asmenų parodymai, paaiškinimai arba pareiškimai ištisai arba atskiros jų dalys posėdžio pirmininko patvarkymu į teisiamojo posėdžio protokolą įrašomi pažodžiui. Šiuo atveju asmenys, kurie nagrinėjant bylą teisme davė parodymus arba paaiškinimus, padarė pareiškimus arba pateikė prašymus, turi teisę perskaityti teisiamojo posėdžio protokole savo parodymų, paaiškinimų, pareiškimų arba prašymų įrašus, prašyti papildyti protokolą, padaryti jame pataisas ir patvirtinti parašu protokolo įrašų tikrumą.
\n
3.Teisiamasis posėdis gali būti stenografuojamas. Šiuo atveju iššifruota stenograma prilygsta teisiamojo posėdžio protokolui.
\n
4.Teisiamojo posėdžio protokolas turi būti pasirašomas tuojau pat ir ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, o didelės apimties bylose – per septynias dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis.
\n
5.Protokolą pasirašo teisiamojo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
\n
6.Per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo.
\n
7.Jeigu teisiamojo posėdžio pirmininkas nesutinka su pastabomis, jos pateikiamos nagrinėti teismo posėdyje, pastabos dėl trijų teisėjų kolegijos išnagrinėtų bylų – tiems patiems teisėjams, kurie nagrinėjo bylą. Jeigu ta pati teismo sudėtis negalima, du teisėjai privalo būti iš bylą nagrinėjusiųjų. Į šį teismo posėdį kviečiami pastabas pateikę nagrinėjimo teisme dalyviai.
\n
8.Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima motyvuotą nutartį patvirtinti jų teisingumą arba jas atmesti. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir teismo priimta nutartis pridedamos prie protokolo.
\n

XX skyrius

\n

Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis

\n

262 straipsnisTeisiamojo posėdžio pradžia

\n
1.Paskirtu baudžiamajai bylai nagrinėti laiku teisiamojo posėdžio pirmininkas pradeda teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama.
\n
2.Posėdžio sekretorius, teisiamojo posėdžio pirmininkui suteikus žodį, praneša teismui, kas iš nagrinėjimo teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų bei vertėjų atvyko, taip pat nesančiųjų neatvykimo priežastis.
\n

263 straipsnisPareigų išaiškinimas vertėjui

\n
1.Teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina vertėjui pareigą išversti lietuvių kalbos nemokantiems proceso dalyviams parodymų, pareiškimų, teisme skaitomų dokumentų, taip pat pirmininko patvarkymų ir teismo sprendimų turinį. Be to, teisiamojo posėdžio pirmininkas įspėja vertėją dėl šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą.
\n
2.Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia tokiais žodžiais: “Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigą. Tepadeda man Dievas”. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
\n

264 straipsnisLiudytojų pašalinimas iš teismo posėdžių salės

\n

Atvykę liudytojai pašalinami iš teismo posėdžių salės. Teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusižinotų su neapklaustais liudytojais.

\n

265 straipsnisKaltinamojo asmenybės nustatymas

\n

Teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato kaltinamojo asmenybę paklausdamas, koks jo vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, teistumas, taip pat kitų duomenų, apibūdinančių kaltinamąjį asmenį.

\n

266 straipsnisKlausimo, ar galima nagrinėti bylą, kai į posėdį neatvyko kas nors iš šauktų asmenų, išsprendimas

\n
1.Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą, prokuroras ar gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovas, teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 246–252 straipsnių nuostatomis, nusprendžia, ar nagrinėti bylą toliau, ar jos nagrinėjimą atidėti.
\n
2.Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar ją atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be šių asmenų išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauką šiems asmenims iškviesti.
\n
3.Tuo atveju, kai teismas priėmė nutartį atidėti bylos nagrinėjimą ar padarė pertrauką, jis gali apklausti atvykusius liudytojus ir ekspertus. Vėliau į teisiamąjį posėdį jie šaukiami tik būtinais atvejais.
\n

267 straipsnisTeismo sudėties paskelbimas

\n
1.Teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia nagrinėjančių bylą teisėjų, ją nagrinėjant teisme dalyvaujančių prokurorų, gynėjų, atstovų, ekspertų, specialistų, vertėjų bei posėdžio sekretoriaus pavardes ir paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar jie pareiškia šiems asmenims nušalinimą.
\n
2.Nušalinama pagal šio Kodekso 58, 59 ir 61 straipsniuose nustatytas taisykles.
\n

268 straipsnisTeisių ir pareigų išaiškinimas

\n

Teisiamojo posėdžio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams išaiškina šiame Kodekse nustatytas jų teises bei pareigas.

\n

269 straipsnisPareigų ir teisių išaiškinimas ekspertui ir specialistui

\n
1.Teisiamojo posėdžio pirmininkas ekspertui ir specialistui išaiškina jų pareigas ir teises, taip pat juos įspėja dėl šio Kodekso 163 straipsnyje nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą.
\n
2.Po to anksčiau neprisiekęs ekspertas prisiekia tokiais žodžiais: “Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigą. Tepadeda man Dievas.” Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
\n
3.Specialistas prisiekia tokiais žodžiais: “Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigą. Tepadeda man Dievas”. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
\n

270 straipsnisPrašymų pateikimas ir išsprendimas

\n
1.Baigdamas parengiamąją teisiamojo posėdžio dalį, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus įrodymus. Nagrinėjimo teisme dalyvis, pateikęs prašymą, privalo nurodyti, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai.
\n
2.Teismas dėl kiekvieno prašymo priima nutartį. Prašymo atmetimas neatima iš asmens, kurio prašymas atmestas, teisės pateikti jį vėliau įrodymų tyrimo eigoje.
\n
3.Teismas turi teisę savo iniciatyva nutarti iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.
\n

XXI skyrius

\n

ĮRODYMŲ tyrimas

\n

271 straipsnisĮrodymų tyrimo pradžia

\n
1.Įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. Jį balsu perskaito prokuroras. Jeigu kaltinamasis aktas yra didelis, jo turinį prokuroras gali išdėstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo esmę.
\n
2.Po to teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia kaltinamąjį, ar šis supranta kaltinimą, reikiamais atvejais išaiškina kaltinamajam to kaltinimo esmę ir paklausia, ar jis prisipažįsta kaltas. Kaltinamasis turi teisę motyvuoti savo atsakymą.
\n

272 straipsnisKaltinamojo apklausa

\n
1.Po kaltinamojo atsakymų dėl kaltinimo teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina jam teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti. Be to, pirmininkas paaiškina, kad kaltinamasis posėdyje turi teisę užduoti klausimų apklausiamiems asmenims ir duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų.
\n
2.Jeigu nagrinėjant bylą teisme dalyvauja keli kaltinamieji ir jie pageidauja duoti parodymus, parodymų davimo eilę nustato teismas, atsiklausęs kaltinamųjų ir jų gynėjų nuomonės.
\n
3.Kaltinamojo apklausa pradedama teisiamojo posėdžio pirmininko pasiūlymu duoti parodymus apie kaltinimą ir kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes.
\n
4.Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų kaltinamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.
\n

273 straipsnisSutrumpintas įrodymų tyrimas

\n
1.Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.
\n
2.Kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.
\n

274 straipsnisLaikinas kaltinamojo pašalinimas iš posėdžio salės

\n

Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo dalyvavimas kliudys kitam kaltinamajam, nukentėjusiajam ar liudytojui duoti teisingus parodymus, teismo nutartimi šis kaltinamasis gali būti laikinai pašalintas iš posėdžio salės. Šiuo atveju, kai kaltinamasis grįžta į teisiamojo posėdžio salę, teisiamojo posėdžio pirmininkas jam praneša duotų parodymų turinį ir suteikia galimybę užduoti klausimus apklaustiems asmenims, taip pat dėl parodymų duoti savo paaiškinimus.

\n

275 straipsnisKlausimų uždavimas teisiamajame posėdyje

\n
1.Užduoti klausimus teisme apklausiamiems kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, gynėjas, kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir kaltinamasis. Teismo leidimu kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams klausimus gali užduoti ir ekspertas bei specialistas. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus.
\n
2.Jeigu liudytojas yra pašauktas į teisiamąjį posėdį vieno iš nagrinėjimo teisme dalyvio prašymu, šis dalyvis tam liudytojui klausimus užduoda pirmas.
\n
3.Teisėjai apklausiamiems asmenims turi teisę užduoti klausimus bet kuriuo įrodymų tyrimo metu.
\n
4.Teisėjai ir teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus apklausiamiems asmenims užduoda tiesiogiai. Nagrinėjimo teisme dalyviams, kurie piktnaudžiauja šia teise, pirmininkas gali ją atimti ir leisti užduoti klausimus tik per jį.
\n
5.Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiesiems ir liudytojams klausimai užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką, o prireikus – per atstovą.
\n
6.Teisiamojo posėdžio pirmininkas atmeta klausimus, kurie nesusiję su byla.
\n

276 straipsnisKaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas

\n
1.Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas:
\n
1)yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra – dar ir šio Kodekso 246 straipsnyje numatytais atvejais;
\n
2)atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus;
\n
3)duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme.
\n
2.Be to, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti liudytojo ar nukentėjusiojo, apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką šio Kodekso 243 ir 244 straipsniuose nustatyta tvarka, parodymai, taip pat liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie neturi aštuoniolikos metų, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
\n
3.Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ir vaizdo įrašai. Prieš perklausant ir peržiūrint garso ir vaizdo įrašus, gali būti balsu perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, esantys atitinkamame ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos ar teisiamojo posėdžio protokole.
\n
4.Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas.
\n

277 straipsnisLiudytojo priesaika

\n
1.Prieš liudytojui duodant parodymus, teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę, ar nėra aplinkybių, kliudančių duoti priesaiką, po to liudytojui išaiškina pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, ir įspėja dėl atsakomybės pagal šio Kodekso 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingus parodymus.
\n
2.Liudytojas prisiekia teismui tokiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Tepadeda man Dievas“. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
\n
3.Jeigu davęs priesaiką liudytojas antrą kartą apklausiamas nagrinėjant tą pačią bylą, jam prisiekti nebereikia. Teisiamojo posėdžio pirmininkas jam primena apie anksčiau duotą priesaiką.
\n

278 straipsnisNeprisaikdinami asmenys

\n
1.Teisme neprisaikdinami:
\n
1)jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys;
\n
2)kaltinamojo artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.
\n
2.Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti asmenys sutinka duoti parodymus, jie turi būti įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingus parodymus ir prisaikdinti.
\n

279 straipsnisLiudytojo apklausos tvarka

\n
1.Liudytojai apklausiami po vieną; dar neapklausti liudytojai tuo metu nedalyvauja.
\n
2.Teisiamojo posėdžio pirmininkas išsiaiškina liudytojo santykius su kaltinamuoju bei nukentėjusiuoju ir pasiūlo liudytojui, kad šis praneštų teismui visa, kas jam žinoma dėl bylos aplinkybių, vengdamas dėstyti žinių, kurių šaltinio negali nurodyti.
\n
3.Po to šio Kodekso 275 straipsnyje nustatyta tvarka liudytojui užduodami klausimai.
\n
4.Apklausti liudytojai teismo posėdžių salėje lieka iki įrodymų tyrimo pabaigos. Teismas, išklausęs nagrinėjimo teisme dalyvių nuomones, apklaustam liudytojui gali leisti išeiti iš teismo posėdžių salės ir nesibaigus įrodymų tyrimui.
\n
5.Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva apklaustas liudytojas gali būti papildomai apklaustas.
\n
6.Liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
\n

280 straipsnisNepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai

\n
1.Apklausiant jaunesnį kaip aštuoniolikos metų liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų.
\n
2.Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina.
\n
3.Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų liudytojui dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį šis liudytojas nešaukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
\n

281 straipsnisLiudytojo naudojimasis užrašais ir dokumentais

\n
1.Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais tais atvejais, kai parodymai susiję su kokiais nors skaičiais ir kitokiais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Šiuos užrašus teisiamojo posėdžio pirmininko ar nagrinėjimo teisme dalyvių reikalavimu liudytojas turi pateikti jiems susipažinti.
\n
2.Liudytojui leidžiama perskaityti turimus dokumentus, susijusius su duotais parodymais. Šie dokumentai pateikiami teismui bei nagrinėjimo teisme dalyviams ir teismo nutartimi gali būti pridėti prie bylos.
\n

282 straipsnisLiudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos ypatumai

\n
1.Teismas paveda prokurorui taip organizuoti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo anonimiškumas.
\n
2.Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas neviešame teismo posėdyje sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nustatyti apklausiamo asmens tapatybę.
\n
3.Jeigu teismo posėdžių salėje nėra galimybių sudaryti šio straipsnio 2 dalyje numatytas akustines ir vizualines kliūtis, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, o kitoje vietoje kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nedalyvaujant. Prieš tokio asmens apklausą kiti nagrinėjimo teisme dalyviai teisiamojo posėdžio pirmininkui raštu pateikia klausimus, kuriuos jie nori užduoti tam liudytojui. Taip apklausto liudytojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų. Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų balsu perskaito teisiamajame posėdyje. Kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pakartotiniai ir papildomi klausimai, kuriuos šie nori užduoti po to, kai apklausto liudytojo parodymus teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų balsu perskaitė teisiamajame posėdyje, užduodami ir į juos atsakoma šioje dalyje nustatyta tvarka.
\n
4.Atskirais atvejais, kai liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimas į teismą keltų didelį pavojų jo, jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai ar laisvei, jis į teisiamąjį posėdį gali būti nekviečiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti šio Kodekso 203 straipsnyje nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kai yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis.
\n

283 straipsnisNukentėjusiojo apklausos tvarka

\n
1.Kai reikia apklausti kelis nukentėjusiuosius, teismas nustato jų apklausų eilę.
\n
2.Nukentėjusysis apklausiamas ir jo parodymai perskaitomi laikantis visų taisyklių, reglamentuojančių liudytojo apklausą ir liudytojo parodymų perskaitymą.
\n
3.Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Tokio amžiaus nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiajam dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
\n
4.Nukentėjusysis, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas laikantis šio Kodekso 282 straipsnyje nustatytų taisyklių.
\n

284 straipsnisSpecialisto dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme ir specialisto apklausa

\n
1.Jeigu ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada yra pakankamai aiški ir išsami, ji teismo posėdyje paskelbiama specialistui nedalyvaujant.
\n
2.Specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti.
\n
3.Į teismo posėdį gali būti šaukiamas ir specialistas, nepateikęs išvados ikiteisminio tyrimo metu.
\n
4.Specialistas apklausiamas laikantis liudytojų apklausos taisyklių.
\n

285 straipsnisEksperto dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme, jeigu ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu

", "next": 239524}