6.Išimtiniais atvejais, kai priežiūros institucija mano, kad draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė ir toliau blogės, ji, apie tai pranešusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, turi teisę areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės turtą arba prašyti, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija nustatytų analogiškus apribojimus priežiūros institucijos nurodytam draudimo ar perdraudimo įmonės turtui.
\n
7.Šio straipsnio 6 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teisės įgyvendinimas neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.
\n
46 straipsnisMinimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymas
\n
1.Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo informuoti priežiūros instituciją nedelsdama, kai tik pastebi, kad nevykdo minimalaus kapitalo reikalavimo, arba kyla rizika, kad toks reikalavimas bus nevykdomas per kitus 3 mėnesius.
\n
2.Draudimo ar perdraudimo įmonė, pastebėjusi, kad nevykdo minimalaus kapitalo reikalavimo, privalo per vieną mėnesį pateikti priežiūros institucijos nustatytos formos ir pagal nustatytus reikalavimus parengtą pagrįstą trumpalaikį finansinės būklės atkūrimo planą, kad per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, minimalaus kapitalo reikalavimas būtų padengtas tinkamomis draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavomis lėšomis arba, siekiant užtikrinti minimalaus kapitalo reikalavimo vykdymą, būtų sumažintas draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis. Trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas turi būti suderintas su priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.
\n
3.Gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, priežiūros institucija turi teisę, apie tai pranešusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės turtą arba prašyti, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija nustatytų analogiškus apribojimus priežiūros institucijos nurodytam draudimo ar perdraudimo įmonės turtui.
\n
4.Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teisės įgyvendinimas neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.
\n
47 straipsnisPriežiūros institucijos teisės kitų Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių atžvilgiu
\n
Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymu priežiūros institucija turi teisę areštuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, nurodytą kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos ir esantį Lietuvos Respublikoje.
\n
48 straipsnisPapildomas kapitalas
\n
1.Išimtiniais atvejais priežiūros institucija gali įpareigoti draudimo ar perdraudimo įmonę turėti papildomo kapitalo, t. y. kai priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, nustato, kad:
\n
1)draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas pagal standartinę formulę apskaičiuojamas mokumo kapitalo reikalavimas, ir reikalavimas taikyti vidaus modelį (šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalis) yra netinkamas arba buvo neveiksmingas arba dalinis ar visiškas vidaus modelis dar yra kuriamas;
\n
2)draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas pagal dalinį ar visišką vidaus modelį apskaičiuotas mokumo kapitalo reikalavimas, nes tam tikra kiekybinė rizika nėra tinkamai įvertinta, o modelis per protingą terminą nebuvo patobulintas taip, kad geriau atspindėtų esamą rizikos pobūdį;
\n
3)draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistema reikšmingai nukrypsta nuo teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir dėl to draudimo ar perdraudimo įmonė negali tinkamai nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti kylančios ar galinčios kilti rizikos ir apie ją pranešti ir yra mažai tikėtina, kad taikant kitas priemones įmonei pavyks per protingą laikotarpį reikšmingai sumažinti neatitikimus.
\n
2.Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės, reikalaujamo papildomo kapitalo suma apskaičiuojama taip, kad būtų užtikrinta, kad draudimo ar perdraudimo įmonė vykdytų šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.
\n
3.Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės, reikalaujamo papildomo kapitalo suma privalo būti proporcinga esminei rizikai, kylančiai dėl trūkumų, dėl kurių priežiūros institucija priima sprendimą reikalauti papildomo kapitalo.
\n
4.Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės, priežiūros institucija turi užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi visų priemonių trūkumams, dėl kurių buvo nustatytas papildomas kapitalas, ištaisyti.
\n
5.Priežiūros institucija peržiūri sprendimą dėl papildomo kapitalo ne rečiau kaip kartą per metus ir privalo jį panaikinti, kai draudimo ar perdraudimo įmonė ištaiso veiklos trūkumus, dėl kurių sprendimas buvo priimtas.
\n
6.Mokumo kapitalo reikalavimas, įskaitant nustatytą papildomą kapitalą, pakeičia netinkamą mokumo kapitalo reikalavimą.
\n
7.Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką.
\n
49 straipsnisTeisių ir pareigų pagal draudimo ar perdraudimo sutartis perleidimas
\n
1.Draudimo ar perdraudimo įmonė, remdamasi rašytine sutartimi ir gavusi priežiūros institucijos leidimą, turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis (visas sutartis ar dalį jų) kitai draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Priežiūros institucija, prieš išduodama leidimą, kreipiasi į atitinkamas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijas, kad gautų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją.
\n
2.Draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei tik tuo atveju, kai šios valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad perdavus teises ir pareigas perimančioji įmonė vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.
\n
3.Jeigu ketinama perleisti teises ir pareigas pagal draudimo įmonės filialo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje sutartis, priežiūros institucija privalo gauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos nuomonę dėl teisių ir pareigų perleidimo.
\n
4.Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija.
\n
5.Jeigu šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija nėra gaunama per 3 mėnesius nuo priežiūros institucijos kreipimosi, laikoma, kad Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija neprieštarauja, kad teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis būtų perleistos.
\n
6.Rašytinėje sutartyje dėl teisių ir pareigų perleidimo privalo būti sąlyga, kad teisių ir pareigų perleidimas laikomas įvykusiu ne anksčiau kaip nuo priežiūros institucijos leidimo perleisti teises ir pareigas paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos.
\n
7.Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis perleidžiamos reorganizuojant draudimo įmonę.
\n
8.Perleidžiant teises ir pareigas pagal draudimo sutartis šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, draudėjo sutikimas nėra reikalingas. Toks sutikimas nėra reikalingas ir tais atvejais, kai teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, kurioms taikoma Lietuvos Respublikos teisė, perleidžia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, o Lietuvos Respublika yra Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybė.
\n
9.Šio straipsnio nuostatos nėra taikomos, kai draudimo įmonė perleidžia teises ir pareigas pagal pavienes draudimo sutartis šiose sutartyse nustatyta tvarka ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis dėl skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo.
\n
10.Perleidžiant teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, perdraudikų įsipareigojimai pagal šias draudimo sutartis perleidžiami perdraudimo sutartyse nustatyta tvarka.
\n
11.Privalomasis teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas reglamentuojamas šio įstatymo 152 ir 206 straipsniuose.
\n
50 straipsnisLeidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis išdavimas
\n
1.Draudimo įmonė apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis privalo paskelbti mažiausiai 2 nacionaliniuose laikraščiuose, taip pat įvykdyti paskelbimo reikalavimus, nustatytus Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybėje. Skelbime apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 2 mėnesių terminas, per kurį draudėjas turi teisę raštu pareikšti draudimo įmonei savo prieštaravimą dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir perdraudimo sutartis. Šios dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perleidžia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, o Lietuvos Respublika yra Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybė.
\n
2.Jeigu draudimo įmonė netinkamai įvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, priežiūros institucija savo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti, kad draudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis paskelbtų pakartotinai arba papildomai raštu praneštų kiekvienam draudėjui.
\n
3.Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, draudimo įmonė, ketinanti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.
\n
4.Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis išduodamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos, jeigu:
\n
1)pateikti visi priežiūros institucijos nustatytame leidimų perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis išdavimo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija;
\n
2)perimančioji įmonė prisiima visas teises ir pareigas, atsirandančias iš draudimo ar perdraudimo sutarčių;
\n
3)perdavus teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis, perimančioji įmonė vykdys mokumo kapitalo reikalavimus;
\n
4)teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas neturės neigiamos įtakos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų turtiniams interesams;
\n
5)šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytos kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijos neprieštarauja dėl teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo.
\n
5.Priežiūros institucija, išduodama leidimą perleisti teises ir pareigas, privalo nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje.
\n
6.Jeigu draudėjas nesutinka su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, jis turi teisę šiuo pagrindu nutraukti draudimo sutartį draudimo sutartyje nustatyta dėl draudimo sutarties nutraukimo, jei draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu dėl teisių ir pareigų perleidimo, tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo dienos.
\n
7.Teisės ir pareigos pagal draudimo ar perdraudimo sutartis perleidžiamos kartu su techninius atidėjinius dengiančiu turtu arba esant tokio turto atkūrimo planui, kuriam priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi būti gautas priežiūros institucijos pritarimas.
\n
8.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame viešame skelbime privalo būti nurodytos sąlygos, kurias įvykdžius kitą dieną bus laikoma, kad teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis yra perleistos. Šis skelbimas laikomas tinkamu draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų informavimu apie teisių ir pareigų perleidimą pagal Civilinio kodekso 6.109 straipsnį.
\n
51 straipsnisPerdraudimui taikomos nuostatos
\n
1.Draudimo ar perdraudimo įmonė, siekdama nuostolių dėl prisiimtos draudimo rizikos sumažinimo, kapitalo reikalavimo sumažinimo, efektyvesnio turimo kapitalo naudojimo ar galimybės prisiimti kitas draudimo rizikas išplėtimo, gali perduoti prisiimtą riziką, sudarydama perdraudimo ar pakartotinio perdraudimo sutartis su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnyje.
\n
2.Draudimo ar perdraudimo įmonė gali perduoti prisiimtą riziką specialiajai įmonei. Leidimą steigti specialiąją įmonę Lietuvos Respublikoje išduoda priežiūros institucija.
\n
3.Draudimo ar perdraudimo įmonė, atsižvelgiant į prisiimtą draudimo riziką, kiekvienu momentu privalo būti pakankamai persidraudusi.
\n
4.Vien tik faktas, kad perdraudimo sutartis ar pakartotinio perdraudimo sutartis sudaryta su kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmone, kurios finansinė būklė nėra stabili ir gera, negali būti pagrindas pripažinti tokią perdraudimo ar pakartotinio perdraudimo sutartį netinkama.
\n
5.Draudimo ar perdraudimo įmonė, sudaranti riboto perdraudimo sutartis ar vykdanti riboto perdraudimo veiklą, turi užtikrinti, kad su šiomis sutartimis ar veikla susijusi rizika būtų tinkamai nustatoma, vertinama, stebima, valdoma ir kontroliuojama, būtų užtikrintas tinkamas informavimas apie šią riziką.
\n
6.Perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje, kurios mokumo sistema pripažįstama lygiaverte šiame įstatyme nustatytai mokumo sistemai, vertinamos taip pat, kaip ir perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, gavusiomis licenciją pagal šį įstatymą.
\n
52 straipsnisApskaita ir finansinė atskaitomybė
\n
1.Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį vadovaudamasi įstatymais, priežiūros institucijos sprendimais ir kitais teisės aktais, taip pat draudimo ar perdraudimo įmonės pasirinkta apskaitos politika.
\n
2.Draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:
\n
1)finansinės ataskaitos rodytų tikrą draudimo įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus;
\n
2)sudarytų sąlygas įmonei saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti įmonės turtą ir juo disponuoti;
\n
3)sudarytų sąlygas audito įmonei, asmeniui, atliekančiam vidaus audito funkciją, ar įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir vertinti įmonės, jos priežiūros, valdymo organų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda įmonės įsipareigojimai kitiems asmenims, veiklą ir įmonės finansinę būklę.
\n
3.Per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimą dėl pelno paskirstymo ir auditoriaus išvadą.
\n
4.Draudimo ar perdraudimo įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas.
\n
5.Už metinių finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktos informacijos teisingumą atsako draudimo ar perdraudimo įmonės vadovas, valdybos ar stebėtojų tarybos nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų vadovui, valdybai ar stebėtojų tarybai priskirtą kompetenciją.
\n
6.Draudimo ar perdraudimo įmonės finansinių ir kitų ataskaitų formas, jų sudarymo, pateikimo ir skelbimo tvarką nustato priežiūros institucija.
\n
53 straipsnisAuditas
\n
1.Draudimo ar perdraudimo įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi audituoti audito įmonė, kurios auditoriai turi draudimo įmonių, perdraudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties.
\n
2.Draudimo ar perdraudimo įmonė per 10 dienų nuo audito įmonės pasirinkimo privalo pranešti priežiūros institucijai apie pasirinktą audito įmonę ir jos paskirtus auditorius. Jeigu audito įmonės auditoriai neturi draudimo įmonių, perdraudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties ar yra pagrindas abejoti audito įmonės nepriklausomumu nuo audituojamos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pakeisti audito įmonę ar paskirtus auditorius. Tas pats auditorius (auditorius, dalyvavęs atliekant draudimo ar perdraudimo įmonės auditą ar pasirašęs auditoriaus išvadą) negali atlikti tos pačios draudimo ar perdraudimo įmonės audito ilgiau kaip 5 metus iš eilės. Pasibaigus šiam laikotarpiui, auditorius 2 metus negali atlikti šios draudimo ar perdraudimo įmonės audito.
\n
3.Audito įmonės pareigos atliekant draudimo ar perdraudimo įmonės finansinių ataskaitų rinkinio auditą:
\n
1)audito įmonė privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie reikšmingus šio įstatymo ir kitų draudimo ir perdraudimo įmonių finansinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, apie mokumo kapitalo ar minimalaus kapitalo reikalavimų nesilaikymą, taip pat apie aplinkybes, rodančias, kad draudimo ar perdraudimo įmonė nebeatitinka reikalavimų, pagal kuriuos išduodama veiklos licencija, taip pat apie aplinkybes, kurios kelia ar gali kelti grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonės mokumui, finansiniam stabilumui ir veiklos tęstinumui arba draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams;
\n
2)audito įmonė privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių atsisakoma pareikšti auditoriaus nuomonę auditoriaus išvadoje, pareiškiama neigiama ar sąlyginė nuomonė.
\n
4.Priežiūros institucijos reikalavimu audito įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl savo nuomonės apie finansines ataskaitas ir dėl kitos auditoriaus išvadoje nurodytos informacijos.
\n
5.Audito įmonė, atliekanti auditą draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojančioje ar draudimo ar perdraudimo įmonės kontroliuojamoje įmonėje, nedelsdama privalo pranešti priežiūros institucijai apie bet kokias šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, paaiškėjusias atliekant auditą.
\n
6.Audito įmonės sąžiningas informacijos pateikimas priežiūros institucijai apie bet kurias šiame straipsnyje nurodytas aplinkybes nėra ir negali būti pareigos, nustatytos teisės aktuose ar sutartyje, neatskleisti informacijos pažeidimas ir neužtraukia bei negali užtraukti jokios atsakomybės.
\n
54 straipsnisInformacijos atskleidimas visuomenei ir priežiūros institucijai
\n
1.Draudimo ar perdraudimo įmonė, vykdydama informacijos atskleidimo visuomenei reikalavimus, parengia mokumo ir finansinės būklės ataskaitą ir ją paskelbia, atsižvelgdama į priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus.
\n
2.Priežiūros institucija nustato reikalavimus dėl informacijos, kurią reikia pateikti priežiūros funkcijoms atlikti, pobūdžio, apimties, formos ir pateikimo laikotarpio.
\n
KETVIRTASIS SKIRSNIS Draudimo ir (AR) perdraudimo įmonių grupės priežiūra
\n
55 straipsnisGrupės priežiūros taikymo atvejai
\n
1.Šio skirsnio nuostatos taikomos šiame skirsnyje nurodytoms draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms ir kitoms įmonėms. Įmonėms, kurioms taikomi grupės priežiūros reikalavimai, taip pat taikomi ir kiti draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių veiklos ir jos priežiūros reikalavimai, išskyrus šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytas išimtis.
\n
2.Priežiūros institucijai nuostatos dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucijos (toliau – grupės priežiūros institucija) taikomos tada, kai priežiūros institucija šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka paskiriama grupės priežiūros institucija. Jeigu priežiūros institucija nėra paskiriama grupės priežiūros institucija, jai grupės priežiūros reikalavimai taikomi kaip atitinkamai draudimo priežiūros institucijų kolegijos (toliau – priežiūros institucijų kolegija) veikloje dalyvaujančiai priežiūros institucijai.
\n
3.Grupės lygiu prižiūrimos šios įmonės:
\n
1)draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios yra ne mažiau kaip vienos draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės ar trečiosios valstybės perdraudimo įmonės dalyvaujančios įmonės;
\n
2)draudimo ar perdraudimo įmonės, kurių patronuojančioji įmonė yra draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, turinti pagrindinę buveinę Europos ekonominės erdvės valstybėje;
\n
3)atsižvelgiant į šio įstatymo 56 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas – draudimo ar perdraudimo įmonės, kurių patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, turinti pagrindinę buveinę ne Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė.
\n
4.Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra Europos ekonominės erdvės valstybėje, yra su prižiūrima įmone arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja įmone, kuriai taikoma papildoma priežiūra pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą, susijusi įmonė, grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės arba tos draudimo kontroliuojančiosios įmonės lygiu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros ir (arba) draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės įmonių tarpusavio sandorių (toliau – grupės įmonių tarpusavio sandoris) priežiūros, nurodytos šio įstatymo 61 straipsnyje.
\n
5.Jeigu mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei pagal šį įstatymą ir pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą taikomos lygiavertės nuostatos, grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti šiai mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei taikyti tik atitinkamas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo nuostatas.
\n
6.Jeigu mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei pagal šį įstatymą ir pagal kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius finansų įstaigų veiklą, taikomos lygiavertės nuostatos, grupės priežiūros institucija, suderinusi su atitinkama konsoliduotos priežiūros institucija, šiai mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei gali taikyti tik tas nuostatas, kurios yra taikomos pagrindiniam finansų sektoriui, nustatytam pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą.
\n
7.Grupės priežiūros institucija apie sprendimus, priimtus pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis, informuoja Europos bankininkystės instituciją ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją.
\n
56 straipsnisGrupės priežiūros taikymo sritis
\n
1.Priežiūros institucijų pagal šio įstatymo 55 straipsnį atliekamos priežiūros funkcijos nereiškia, kad trečiųjų valstybių draudimo įmonė, trečiųjų valstybių perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė tampa individualiai prižiūrimu subjektu, tačiau dėl jų priežiūros institucijos turi šiame skirsnyje nustatytas teises ir pareigas. Ši nuostata neatima priežiūros institucijos teisės reikalauti, kad draudimo kontroliuojančiųjų įmonių ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių valdymo ir priežiūros organų narių ir kitų vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų reputacija būtų nepriekaištinga, o kvalifikacija būtų tinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti.
\n
2.Grupės priežiūros institucija gali nuspręsti netaikyti šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos grupės priežiūros įmonei, kai:
\n
1)yra informacijos gavimo iš trečiojoje valstybėje esančios įmonės teisinių kliūčių;
\n
2)įmonė yra nereikšminga grupės priežiūros tikslams;
\n
3)priežiūros šiai įmonei taikymas turėtų netinkamą ar klaidinamą poveikį grupės priežiūros tikslams.
\n
3.Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas netaikomas tuo atveju, jei tos pačios grupės įmonės atskirai yra nereikšmingos grupei, tačiau visos kartu yra reikšmingos.
\n
4.Jeigu grupės priežiūros institucija nustatė, kad draudimo ar perdraudimo įmonei neturėtų būti taikoma grupės priežiūra pagal šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, ji, prieš priimdama sprendimą, konsultuojasi su kitomis priežiūros institucijomis.
\n
5.Jeigu grupės priežiūros institucija netaiko draudimo ar perdraudimo įmonei grupės priežiūros šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punkte numatytais atvejais, Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo ar perdraudimo įmonė, priežiūros institucija gali paprašyti, kad grupei vadovaujanti įmonė pateiktų bet kokią informaciją, kuri gali padėti prižiūrėti atitinkamą draudimo ar perdraudimo įmonę.
\n
6.Šio skirsnio reikalavimų taikymo ypatumus toliau nurodytais atvejais nustato priežiūros institucijos teisės aktai, kai:
\n
1)šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė yra patronuojamoji Europos ekonominės erdvės valstybėje pagrindinę buveinę turinčios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės įmonė;
\n
2)šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė ar pagrindinę buveinę Europos ekonominės erdvės valstybėje turinti draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė neturi pagrindinės buveinės toje pačioje Europos ekonominės erdvės valstybėje kaip šios dalies 1 punkte nurodyta patronuojančioji įmonė;
\n
3)jei draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančioji įmonė yra ne Europos ekonominės erdvės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba jei patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji įmonė.
\n
57 straipsnisGrupės mokumo priežiūra
\n
1.Šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės privalo užtikrinti, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas būtų skaičiuojamas ir padengtas tinkamomis grupės nuosavomis lėšomis laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų.
\n
2.Šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos draudimo ir perdraudimo įmonės privalo užtikrinti, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas būtų skaičiuojamas ir padengtas tinkamomis grupės nuosavomis lėšomis laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų.
\n
3.Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi prižiūri grupės priežiūros institucija pagal šio įstatymo 63 straipsnio nuostatas. Grupės mokumo priežiūrai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 43 straipsnio ir 45 straipsnio 1–5 dalių nuostatos.
\n
4.Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ar grupės įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe, privalo apskaičiuoti grupės mokumo kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kartą per metus, nuolat stebėti ir užtikrinti grupės mokumo kapitalo reikalavimo padengimą tinkamomis nuosavomis lėšomis ir informuoti priežiūros instituciją apie apskaičiuotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą ir jo padengimą.
\n
5.Grupės priežiūros institucija, gavusi informaciją, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas nėra vykdomas ar yra rizika, kad nebus vykdomas per kitus 3 mėnesius, privalo apie tai informuoti kitas priežiūros institucijų kolegijos priežiūros institucijas, kurios privalo išanalizuoti grupės finansinę būklę.
\n
58 straipsnisGrupės vidaus modelis
\n
1.Draudimo ar perdraudimo įmonė ir su ja susijusios įmonės arba su draudimo kontroliuojančiąja įmone ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja įmone susijusios įmonės gali pateikti grupės priežiūros institucijai bendrą prašymą leisti skaičiuoti konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį.
\n
2.Priežiūros institucija, nustačiusi, kad draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, nustatytų grupės vidaus modelyje, turi teisę pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą ištaisytų susidariusią padėtį. Jeigu priežiūros institucijos reikalavimas nėra įvykdytas ar įvykdytas netinkamai, priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 48 straipsniu, gali nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas pagal vidaus modelį apskaičiuotas draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas. Išimtiniais atvejais, kai papildomo kapitalo nustatymas būtų netinkamas, priežiūros institucija gali reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė apskaičiuotų mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę. Pagal standartinę formulę apskaičiuotas mokumo kapitalo reikalavimas gali būti padidintas papildomo kapitalo, nustatyto pagal šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, dydžiu. Priežiūros institucija apie šioje dalyje nustatytus sprendimus ir jų motyvus privalo pranešti draudimo ar perdraudimo įmonei ir grupės priežiūros institucijai.
\n
3.Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus reikalavimus dėl grupės vidaus modelio taikymo.
\n
59 straipsnisGrupės papildomas kapitalas
\n
1.Spręsdama, ar konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimai tinkamai atspindi grupės rizikos pobūdį, grupės priežiūros institucija privalo atsižvelgti į tai, ar:
\n
1)grupės lygiu nėra šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių;
\n
2)naudojant standartinę formulę ar vidaus modelį nėra pakankamai atsižvelgta į specifinę grupės lygiu esamą riziką, nes šią riziką sudėtinga kiekybiškai įvertinti;
\n
3)atitinkamos priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 48 straipsnio ir 58 straipsnio 2 dalies nuostatas yra nustačiusios papildomą kapitalą, kuriuo didinamas susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.
\n
2.Grupės priežiūros institucija turi teisę nustatyti papildomą grupės kapitalą, kuriuo didinamas konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas, kai nėra tinkamai atsižvelgiama į grupės rizikos pobūdį.
\n
3.Šio įstatymo 48 straipsnis mutatis mutandis taikomas nustatant papildomą grupės kapitalą.
\n
60 straipsnisGrupių, kurios taiko centralizuotą rizikos valdymą, mokumo priežiūra
\n
1.Centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūra taikoma draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios yra patronuojamosios draudimo ir perdraudimo įmonių įmonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
\n
1)patronuojamosios įmonės grupės priežiūros institucija nepriskyrė prie įmonių, kurioms nėra taikomi grupės priežiūros reikalavimai pagal šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau priskyrė prie įmonių, kurioms patronuojančiosios įmonės lygiu taikomi grupės priežiūros reikalavimai;
\n
2)patronuojančiosios įmonės rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procesai apima ir patronuojamąją įmonę ir, priežiūros institucijų vertinimu, yra pakankami patikimam ir riziką ribojančiam patronuojamosios įmonės valdymui užtikrinti;
\n
3)patronuojančiajai įmonei buvo suteiktas leidimas, numatytas šio įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje;
\n
4)patronuojančiajai įmonei buvo suteiktas grupės priežiūros institucijos leidimas skelbti tik bendrą grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitą;
\n
5)patronuojančioji įmonė kreipėsi į priežiūros instituciją ir teisės aktų nustatyta tvarka gavo leidimą taikyti centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūrą patronuojamajai draudimo ar perdraudimo įmonei.
\n
2.Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūros reikalavimus.
\n
61 straipsnisRizikos koncentracijos ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūra
\n
1.Rizikos koncentracijos grupės lygiu ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūrą vykdo grupės priežiūros institucija. Rizikos koncentracijos grupės lygiu ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūra vykdoma pagal šio straipsnio ir šio įstatymo 62–67 straipsnių nuostatas.
\n
2.Draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės ar grupės įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe, praneša grupės priežiūros institucijai apie bet kokią reikšmingą rizikos koncentraciją grupės lygiu ir apie grupės priežiūros institucijos nurodytus grupės įmonių tarpusavio sandorius.
\n
3.Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus rizikos koncentracijos ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūros reikalavimus.
\n
62 straipsnisValdymo sistemos priežiūra
\n
1.Šio skyriaus antrajame skirsnyje nustatyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi grupės lygiu.
\n
2.Nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies taikymui, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos turi būti įdiegtos ir ataskaitų teikimo tvarka taikoma nuosekliai visose įmonėse, kurioms taikoma grupės priežiūra pagal šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, siekiant užtikrinti, kad šių sistemų naudojimas ir ataskaitų teikimas būtų kontroliuojamas grupės lygiu.
\n
3.Grupės priežiūros institucija turi teisę leisti, kad dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, atlikdama savos rizikos ir mokumo vertinimą grupės lygiu, apimtų ir patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės savos rizikos ir mokumo vertinimą ir parengtų vieną bendrą dokumentą.
\n
4.Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus valdymo sistemos priežiūros reikalavimus.
\n
63 straipsnisGrupės priežiūros institucija
\n
1.Grupės priežiūros institucija, atsakinga už grupės priežiūrą ir priežiūros institucijų veiklos koordinavimą, paskiriama iš atitinkamų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų.
\n
2.Jeigu priežiūros institucija prižiūri visas grupės draudimo ir perdraudimo įmones, grupės priežiūros funkcijas atlieka ta pati priežiūros institucija.
\n
3.Visais kitais atvejais (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį) grupės priežiūros funkcijas atlieka priežiūros institucija, išdavusi veiklos licenciją grupei vadovaujančiai draudimo ar perdraudimo įmonei, arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, – priežiūros institucija:
\n
1)išdavusi veiklos licenciją draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojančioji įmonė yra draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
\n
2)išdavusi veiklos licenciją draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojančioji įmonė yra draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir kuri yra toje pačioje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje yra pagrindinė draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, turinčios patronuojamųjų draudimo ar perdraudimo įmonių daugiau negu vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, buveinė;
\n
3)vykdanti draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios balansinis turtas yra didžiausias, priežiūrą, jei grupei vadovauja keletas draudimo kontroliuojančiųjų įmonių arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių, turinčių pagrindines buveines ir patronuojamąsias draudimo ar perdraudimo įmones Europos ekonominės erdvės valstybėse;
\n
4)išdavusi veiklos licenciją didžiausią balansinį turtą turinčiai draudimo ar perdraudimo įmonei, jei keletas Europos ekonominės erdvės valstybėse pagrindines buveines turinčių draudimo ar perdraudimo įmonių turi tą pačią patronuojančiąją draudimo kontroliuojančiąją įmonę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę ir nė viena iš draudimo ar perdraudimo įmonių neturi pagrindinės buveinės toje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje yra pagrindinė patronuojančiosios draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės buveinė;
\n
5)išdavusi veiklos licenciją didžiausią balansinį turtą turinčiai draudimo ar perdraudimo įmonei, kai grupė neturi patronuojančiosios įmonės, ar kitais šios dalies 1–4 punktuose nenumatytais atvejais.
\n
4.Priežiūros institucijų bendru susitarimu, priimtu ne vėliau kaip per 3 mėnesius po priežiūros institucijų inicijuotos diskusijos ir atsiklausus grupės nuomonės, gali būti paskirta ir kita, negu numatyta šio straipsnio 3 dalyje, priežiūros institucija, jei šio straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas būtų netinkamas atsižvelgiant į grupės struktūrą ir draudimo ar perdraudimo įmonių veiklos atskirose valstybėse mastą.
\n
5.Diskusijos metu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę, kurią privaloma įvertinti. Tokiu atveju šio straipsnio 4 dalyje numatytas terminas pratęsiamas dar 2 mėnesiams.
\n
6.Priežiūros institucijų sprendimas privalo būti motyvuotas (kartu nurodant, kodėl nukrypstama nuo Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nuomonės). Jeigu bendras susitarimas nėra pasiekiamas, grupės priežiūros funkcijas atlieka institucija, nustatoma pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus.
\n
7.Grupės priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
\n
1)koordinuoja būtinos ar esminės informacijos apie grupės veiklą ir ypatingąsias padėtis surinkimą ir paskirstymą, įskaitant informaciją, reikšmingą priežiūros institucijos vykdomai priežiūrai;
\n
2)prižiūri ir vertina grupės finansinę būklę;
\n
3)vertina grupės mokumo, rizikos koncentracijos ir grupės įmonių tarpusavio sandorių reikalavimų vykdymą;
\n
4)vertina grupės valdymo sistemos atitiktį šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir grupės valdymo ir priežiūros organų narių ir kitas vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų atitiktį šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams;
\n
5)planuoja ir koordinuoja priežiūros institucijų vykdomą grupės veiklos nuolatinę priežiūrą ar priežiūrą, taikomą esant ypatingajai padėčiai, kasmet organizuodama susitikimus ar kitaip bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis ir atsižvelgdama į rizikų, būdingų visoms grupės įmonėms, pobūdį, dydį ir sudėtingumą;
\n
6)atlieka kitas teisės aktais grupės priežiūros institucijai priskirtas funkcijas.
\n
8.Priežiūros institucija dalyvauja priežiūros institucijų kolegijoje, kuriai pirmininkauja grupės priežiūros institucija.
\n
9.Priežiūros institucija, vykdydama grupės priežiūrą, bendradarbiauja, konsultuojasi ir keičiasi priežiūros funkcijoms atlikti būtina informacija su kitomis priežiūros institucijų kolegijos narėmis ir su kredito įstaigų bei finansų maklerio įmonių priežiūrą vykdančiomis institucijomis.
\n
10.Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus reikalavimus dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija.
\n
64 straipsnisInformacijos prieinamumas
\n
1.Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikoma grupės priežiūra, ir su jais susijusios įmonės bei dalyvaujančios įmonės turi teisę keistis bet kokia informacija, reikšminga grupės priežiūros tikslais. Šios teisės įgyvendinimas nelaikomas konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų sandoriuose, teisės aktuose ir įmonių vidaus dokumentuose, pažeidimu.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo pateiktų grupės priežiūros tikslais reikšmingą informaciją.
\n
3.Priežiūros institucija, norėdama gauti grupės priežiūros tikslais reikšmingą informaciją, gali kreiptis tiesiogiai į grupės įmones tik tuo atveju, kai tokios informacijos per protingą laikotarpį nesuteikė draudimo ar perdraudimo įmonė, kuriai taikomi grupės priežiūros reikalavimai.
\n
65 straipsnisInformacijos patikrinimas
\n
1.Priežiūros institucija tiesiogiai ar per tam tikslui pasitelktus asmenis turi teisę atlikti šio įstatymo 64 straipsnyje nurodytos informacijos patikrinimą:
\n
1)draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikomi grupės priežiūros reikalavimai, patalpose;
\n
2)draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri yra šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės susijusi įmonė, patalpose;
\n
3)šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės patronuojančiosios įmonės patalpose;
\n
4)kitos įmonės, kuri yra šios dalies 3 punkte nurodytos įmonės susijusi įmonė, patalpose.
\n
2.Jeigu priežiūros institucijai būtina informacija, kuria disponuoja prižiūrima ar neprižiūrima kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esanti įmonė, priežiūros institucija turi teisę paprašyti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atlikti patikrinimą. Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant šį patikrinimą arba, jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija sutinka, pati atlikti tokį patikrinimą.
\n
3.Priežiūros institucija, gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymą patikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įmones, informavusi grupės priežiūros instituciją, pati atlieka patikrinimą, suteikia teisę patikrinimą atlikti audito įmonėms ar ekspertams arba leidžia prašymą pateikusiai institucijai pačiai atlikti patikrinimą ar dalyvauti priežiūros institucijai atliekant patikrinimą.
\n
66 straipsnisGrupės mokumo ir finansinės būklės ataskaita
\n
1.Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė kasmet, atsižvelgdama į priežiūros institucijos teisės aktus, viešai paskelbia grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitą.
\n
2.Gavusi grupės priežiūros institucijos leidimą, dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė kasmet viešai skelbia vieną bendrą grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitą, kurią sudaro grupės lygio informacija ir kiekvienos grupės draudimo ar perdraudimo įmonės informacija, kurią būtina atskleisti pagal priežiūros institucijos teisės aktus. Grupės priežiūros institucija, prieš suteikdama leidimą, konsultuojasi ir tinkamai atsižvelgia į visų priežiūros institucijų kolegijos narių nuomonę ir išsakytas abejones.
\n
3.Priežiūros institucija nustato grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitos reikalavimus.
\n
67 straipsnisPoveikio priemonės
\n
1.Kai grupės draudimo ar perdraudimo įmonės nesilaiko šio skirsnio reikalavimų arba iškyla grėsmė jų mokumui, arba grupės įmonių tarpusavio sandoriai arba rizikos koncentracija kelia grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonės finansinei būklei:
\n
1)draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės priemones, skirtas padėčiai kuo greičiau ištaisyti, tvirtina grupės priežiūros institucija;
\n
2)draudimo ar perdraudimo įmonės priemones, skirtas padėčiai kuo greičiau ištaisyti, tvirtina priežiūros institucija.
\n
2.Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais grupės priežiūros institucija nėra Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės ar draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija, grupės priežiūros institucija informuoja apie nustatytus pažeidimus Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės ar draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros instituciją, kad ji galėtų imtis būtinų priemonių. Priežiūros institucija, taip pat grupės priežiūros institucija esant būtinybei koordinuoja skiriamas poveikio priemones su atitinkamomis priežiūros institucijomis.
\n
3.Priežiūros institucija šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę taikyti poveikio priemones draudimo kontroliuojančiosioms įmonėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms ir šias įmones valdantiems asmenims. Priežiūros institucija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis priežiūros institucijomis, siekdama užtikrinti poveikio priemonių veiksmingumą, ypač jei draudimo kontroliuojančiosios įmonės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės administracija ar pagrindinis padalinys nėra jos pagrindinėje buveinėje.
\n
PENKTASIS SKIRSNIS DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ VEIKLA kitose EUROPOS Ekonominės erdvės VALSTYBĖSE IR TREČIOSIOSE VALSTYBĖSE
\n
68 straipsnisDraudimo įmonių teisė teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje
\n
1.Draudimo įmonė, ketinanti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, kartu nurodydama rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis, ir tuo atveju, kai draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, pateikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir anglų kalbomis bei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, kai pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai visi dokumentai privalo būti pateikiami tos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.
\n
2.Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo išsiųsti, kartu apie išsiuntimą tą pačią dieną raštu informuodama draudimo įmonę, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje draudimo įmonė ketina teikti paslaugas, priežiūros institucijai šią informaciją:
\n
1)patvirtinimą, kad draudimo įmonė vykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimus;
\n
2)draudimo grupių, kurių veiklą draudimo įmonė turi teisę vykdyti, sąrašą;
\n
3)draudimo įmonės pateiktą informaciją apie draudimo rizikas, kurias ketinama drausti, ar kitų ketinamų prisiimti įsipareigojimų pobūdį;
\n
4)jei draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą – dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė yra šios Europos ekonominės erdvės valstybės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio iždo narė ir kad pretenzijoms nagrinėti yra paskyrusi atstovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, šio atstovo vardą, pavardę ir adresą.
\n
3.Priežiūros institucija per vieną mėnesį nuo visos šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu informuodama draudimo įmonę, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją tik tuo atveju, kai draudimo įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) draudimo įmonės finansinė būklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra stabili ir gera.
\n
4.Draudimo įmonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą priežiūros institucijos informaciją ir įvykdžiusi kitas sąlygas, nustatytas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose, turi teisę pradėti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.
\n
5.Draudimo įmonė privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį pranešti apie bet kokius planuojamus informacijos, pateiktos vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, pasikeitimus. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir atsisakymui išsiųsti informaciją taikomos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.
\n
69 straipsnisDraudimo įmonės filialo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje steigimas
\n
1.Draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo pateikti priežiūros institucijai šią informaciją ir dokumentus:
\n
1)kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje draudimo įmonė ketina steigti filialą, pavadinimą;
\n
2)priežiūros institucijos nustatytos formos ir turinio verslo planą;
\n
3)filialo buveinės adresą, kuriuo gali būti siunčiama ir gaunama korespondencija, ir patvirtinimą, kad nurodytu adresu gali būti siunčiama visa korespondencija draudimo įmonės filialo vadovui;
\n
4)dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir draudimo srityje patyrusį filialo vadovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų sukurti teises ir pareigas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigusiai filialą draudimo įmonei trečiųjų asmenų atžvilgiu, atstovauti draudimo įmonei teisme ir kitose šios Europos ekonominės erdvės valstybės valdžios ir valdymo institucijose;
\n
5)jei draudimo įmonė per kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtą filialą ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), – dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė yra šios Europos ekonominės erdvės valstybės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio iždo narė.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir anglų kalbomis arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba, arba viena iš valstybinių kalbų, jei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pagal šios valstybės teisės aktus visi dokumentai privalo būti pateikiami šios Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.
\n
3.Per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo nusiųsti, apie nusiuntimą tą pačią dieną raštu pranešdama draudimo įmonei, gautus dokumentus ir informaciją kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje ketinama steigti filialą, priežiūros institucijai kartu su patvirtinimu, kad draudimo įmonė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimus.
\n
4.Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu pranešdama draudimo įmonei ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją tik tuo atveju, kai:
\n
1)draudimo įmonės organų struktūra ir valdymo sistema neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) nėra pakankamai efektyvi valdant draudimo įmonę;
\n
2)draudimo įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) draudimo įmonės finansinė būklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra stabili ir gera;
\n
3)draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai, kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys ir asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar paskirtasis steigiamo filialo vadovas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų;
\n
4)pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nėra tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad draudimo įmonės įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat.
\n
5.Priežiūros institucija pateikia draudimo įmonei iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos gautą informaciją apie sąlygas, taikomas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų veiklai nepažeidžiant viešosios tvarkos. Draudimo įmonė gali steigti filialą ir pradėti veiklą gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie veiklos sąlygas nepažeidžiant viešosios tvarkos, o jei ši informacija nėra gaunama per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo iš priežiūros institucijos, – pasibaigus šiam 2 mėnesių terminui.
\n
6.Apie bet kokį planuojamą šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų informacijos ir dokumentų pasikeitimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį turi būti pranešta priežiūros institucijai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje įsteigtas filialas, priežiūros institucijai. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir atsisakymui išsiųsti informaciją taikomos šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos, tačiau vietoj šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto 3 mėnesių termino taikomas vieno mėnesio terminas. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.
\n
70 straipsnisDraudimo ar perdraudimo įmonių filialai trečiosiose valstybėse
\n
1.Draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialai Šveicarijos Konfederacijoje steigiami ir veikia pagal taisykles, taikomas draudimo įmonių filialų steigimui ir veiklai kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, kiek Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, nenustatyta kitaip.
\n
2.Draudimo ar perdraudimo įmonės filialai trečiosiose valstybėse steigiami priežiūros institucijos nustatyta tvarka gavus leidimą steigti filialą.
\n
71 straipsnisPerdraudimo įmonių veikla kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse
\n
Perdraudimo įmonės, pateikusios priežiūros institucijos reikalaujamą informaciją, turi teisę teikti paslaugas ir steigti filialus kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.
\n
III SKYRIUS
\n
Kitų EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBIŲ DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
\n
72 straipsnisTeisė vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje
\n
Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės Lietuvos Respublikoje turi teisę steigti patronuojamąsias draudimo įmones, teikti paslaugas arba steigti filialą.
\n
73 straipsnisKitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
\n
1.Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė turi teisę pradėti teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik priežiūros institucijai gavus šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus, ir įvykdžiusi kitas šiame straipsnyje numatytas sąlygas.
\n
2.Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ketinanti vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), priežiūros institucijai taip pat privalo pateikti:
\n
1)dokumentus, kuriais įrodoma, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė ir dalyvauja šio biuro ižde;
\n
2)dokumentus, kuriais įrodoma, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra paskyrusi atstovą, kuriam yra suteikti pakankami įgaliojimai atstovauti šiai įmonei teisme bei kitose Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijose bei santykiuose su fiziniais ar juridiniais asmenimis, taip pat nurodyti šio atstovo vardą, pavardę ir adresą;
\n
3)dokumentus, kuriais įrodoma, kad paskirtas atstovas turi teisę administruoti draudžiamuosius įvykius, mokėti draudimo išmokas ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės vardu patvirtinti privalomojo draudimo sutarties sudarymo ir galiojimo faktą;
\n
4)šios dalies 3 punkte nurodyto atstovo adresą Lietuvos Respublikoje.
\n
3.Šiame straipsnyje numatytas atstovo paskyrimas ir atstovo Lietuvos Respublikoje buvimas nelaikomas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės filialo, atstovybės ar biuro Lietuvos Respublikoje įsteigimu šio įstatymo 6 straipsnio prasme, tačiau atstovu gali būti paskirtas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės (tos pačios ar kitos negu atstovaujamoji įmonė) filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.
\n
4.Visais kitais šiame straipsnyje nenumatytais atvejais galimybė kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei paskirti pavaldų šios atstovaujamos įmonės nurodymams ir kontrolei bei nuolat ar ilgą laiką Lietuvos Respublikoje reziduosiantį asmenį, kuriam suteikti įgaliojimai sukurti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei teises ir pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu.
\n
74 straipsnisKitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialai
\n
1.Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pranešus apie tai, kad Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė ketina steigti filialą Lietuvos Respublikoje, ir pateikus informaciją ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus, priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šios informacijos gavimo privalo pranešti šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai apie sąlygas, taikomas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų veiklai Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant viešosios tvarkos. Jeigu priežiūros institucija nepateikia tokios informacijos per šį terminą, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė turi teisę įsteigti filialą ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje.
\n
2.Apie bet kokį planuojamą informacijos ir dokumentų, kuriuos kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ketindama steigti filialą Lietuvos Respublikoje, pagal šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus pateikė šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, pasikeitimą kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, privalo pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.
\n
3.Tik tapusi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare ir dalyvaudama šio biuro ižde, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą turi teisę vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą).
\n
4.„Lloyd’s“ draudikų asociacijos įgaliotasis atstovas privalo turėti įgaliojimus atstovauti atitinkamiems šios asociacijos nariams teisminiuose ir kitokiuose ginčuose, kylančiuose iš draudimo sutarties ar susijusiuose su ja, ir valstybės institucijose bei savo veiksmais lemti teisių ir pareigų atsiradimą atitinkamiems šios asociacijos nariams. Draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai ir nukentėję tretieji asmenys šio atstovo atžvilgiu turi tokias pačias teises kaip ir ginčuose su įprasta draudimo įmone.
\n
75 straipsnisŠveicarijos Konfederacijos draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialai
\n
Jeigu priežiūros institucijos nenustatyta kitaip, Šveicarijos Konfederacijos draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialų Lietuvos Respublikoje steigimui ir veiklai taikomos tos pačios nuostatos kaip ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų steigimui ir veiklai.
\n
76 straipsnisKalba
\n
Visi dokumentai priežiūros institucijai pateikiami lietuvių, o jei dokumentus teikia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija ar draudimo įmonė, – ir (ar) anglų kalba.
\n
IV SKYRIUS
\n
TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ draudimo ir PERDRAUDIMO įmonių veikla LIETUVOS RESPUBLIKOJE
\n
77 straipsnisTeisė vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą
\n
1.Trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės turi teisę vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus atvejus.
\n
2.Trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų draudimo veiklai ir jų priežiūrai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms, atsižvelgiant į šiame skyriuje ir priežiūros institucijos sprendimuose nurodytas išimtis ir filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus.
\n
78 straipsnisLeidimas filialo draudimo ar perdraudimo veiklai
\n
1.Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą filialo draudimo ar perdraudimo veiklai (toliau – leidimas filialo veiklai) ir po to įregistravus filialą Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.
\n
2.Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės draudimo arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklai vykdyti, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą.
\n
3.Leidimas filialo perdraudimo veiklai išduodamas vykdyti gyvybės ir (ar) ne gyvybės draudimo šakoms priklausančių draudimo grupių draudimo sutarčių perdraudimo veiklą.
\n
4.Leidimas filialo veiklai išduodamas neribotam laikui ir galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.
\n
5.Leidimas filialo veiklai išduodamas tik konkrečiai trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, jis negali būti perleidžiamas ar pereiti kitam asmeniui.
\n
6.Leidimas išduodamas tik vieno filialo draudimo ar perdraudimo veiklai. Filialo struktūriniai padaliniai Lietuvos Respublikoje steigiami ir veikia priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
\n
7.Priežiūros institucija nustato leidimų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veikai išdavimo taisykles ir leidimo filialo veiklai formą.
\n
79 straipsnisPrašymas išduoti leidimą filialo veiklai
\n
1.Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo priežiūros institucijai pateikti prašymą išduoti leidimą filialo veiklai Lietuvos Respublikoje.
\n
2.Kartu su prašymu išduoti leidimą filialo veiklai Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti šiuos dokumentus:
\n
1)trečiosios valstybės priežiūros institucijos rašytinį patvirtinimą, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą valstybėje, kurioje ji įregistruota;
\n
2)trečiosios valstybės priežiūros institucijos leidimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje ar informaciją, kad trečiosios valstybės priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje;
\n
3)trečiosios valstybės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė pastaruosius 3 metus vykdė trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytus draudimo ar perdraudimo įmonių veiklos reikalavimus, ir informaciją apie draudimo grupes, kurių veiklą turi teisę vykdyti trečiosios valstybės draudimo įmonė, ar draudimo šakas, kurių perdraudimo veiklą turi teisę vykdyti trečiosios valstybės perdraudimo įmonė. Jeigu trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė veikia trumpiau kaip 3 metus, trečiosios valstybės priežiūros institucija turi pateikti patvirtinimą dėl viso trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos laikotarpio;
\n
4)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės rašytinį įsipareigojimą tenkinti filialui keliamus mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimus;
\n
5)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje, patvirtinti filialo nuostatus ir paskirti filialo vadovą, taip pat šio organo rašytinį įsipareigojimą, kad įsteigtas filialas buhalterinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus tvarkys ir laikys filialo buveinėje;
\n
6)dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir patyrusį filialo vadovą ir jam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų sukurti teises ir pareigas trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, atstovauti šiai draudimo ar perdraudimo įmonei Lietuvos Respublikos teisme bei kitose valstybės valdžios ir valdymo institucijose;
\n
7)dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotus ir patyrusius filialo asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas;
\n
8)dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo valdymo sistema atitinka šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
\n
9)filialo nuostatus;
\n
10)veiklos rangos sutartis, jei tokios yra sudarytos;
\n
11)priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkus, kitus kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ar asmenis, priežiūros ir valdymo organų narius;
\n
12)priežiūros institucijos nustatytos formos verslo planą kartu su pastarųjų 3 metų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinėmis ataskaitomis, patikrintomis audito įmonės. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri veikia trumpiau kaip 3 metus, pateikia šio veiklos laikotarpio kiekvienų pasibaigusių finansinių metų finansines ataskaitas, patikrintas audito įmonės;
\n
13)dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė yra sudariusi banko indėlio, numatyto šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, sutartį, taip pat dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio dydis yra ne mažesnis negu pusė minimalaus kapitalo, nurodyto šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti veiklą. Be to, privaloma pateikti informaciją apie visų šių lėšų gavimo šaltinius;
\n
14)jei ketinama vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, – dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje pretenzijoms nagrinėti yra paskyrusi atstovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, šio atstovo vardą, pavardę (pavadinimą) ir adresą.
\n
80 straipsnisLeidimo filialo veiklai išdavimas
\n
1.Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą filialo veiklai pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
\n
2.Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą filialo draudimo ar perdraudimo veiklai, jeigu:
\n
1)nepateikti šiame įstatyme nustatyti ar šio įstatymo nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
\n
2)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise neturi turto, kurio ekvivalentas eurais būtų ne mažesnis kaip 1/2 šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodytos sumos, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti veiklą;
\n
3)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai (ar šiuos organus atitinkančių organų nariai), vadovas ir steigiamo filialo vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę;
\n
4)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai (pajininkai ir pan.) ir kontroliuojantys asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos, jų ir (ar) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė nėra stabili ir gera;
\n
5)pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad trečiosios valstybės draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo įsipareigojimai, kylantys iš draudimo ar perdraudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat;
\n
6)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlio ir jos filialo minimalaus kapitalo pinigų gavimo šaltiniai yra neteisėti;
\n
7)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovas taip pat eina pareigas, galinčias sukelti interesų konfliktą;
\n
8)priežiūros institucija nėra pasirašiusi bendradarbiavimo sutarties su trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo priežiūros institucija dėl keitimosi informacija arba trečiosios valstybės priežiūros institucija pagal priežiūros institucijos nustatytą įsipareigojimo formą nėra vienašališkai įsipareigojusi teikti informaciją priežiūros institucijai;
\n
9)trečiosios valstybės teisės aktai nesudaro sąlygų nuolatinei ir veiksmingai šios trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūrai, trečiosios valstybės draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugai ar trečiosios valstybės priežiūros institucija nevykdo šios trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės veiksmingos priežiūros ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos.
\n
3.Priežiūros institucija, išduodama leidimą trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai, turi teisę jame nustatyti sąlygas, kurias prieš pradėdamas veiklą trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo įvykdyti, ir (ar) sąlygas arba tam tikrų draudimo grupės draudimo rizikų draudimo ar perdraudimo veiklos apribojimus, kurių trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo laikytis vykdydamas veiklą.
\n
4.Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas Lietuvos Respublikoje gali vykdyti tik tą draudimo grupių draudimo ar perdraudimo veiklą, kurią turi teisę vykdyti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė pagal turimą draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją (leidimą ar pan.) draudimo ar perdraudimo veiklai ir (ar) tos trečiosios valstybės teisės aktus. Jeigu trečiosios valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų draudimo veiklą kartu, Lietuvos Respublikoje įsteigtas trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą.
\n
5.Jeigu kyla įtarimas, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlis ar minimalus kapitalas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ar kitas priežiūros institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju termino, nustatyto šio straipsnio 1 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento ar kitų kompetentingų institucijų išvadą.
\n
81 straipsnisInformacija apie pasikeitimus
\n
Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl leidimo filialo veiklai išdavimo, pasikeitimus Lietuvos Respublikoje įsteigtas trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai.
\n
82 straipsnisLeidimo filialo veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
\n
1.Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti leidimo filialo veiklai galiojimą.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą, kai:
\n
1)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar jos filialas Lietuvos Respublikoje pažeidė draudimo ar perdraudimo veiklos sąlygas;
\n
2)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
\n
3)to prašo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė;
\n
4)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nepradeda vykdyti draudimo ar perdraudimo arba su tuo susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo filialo veiklai išdavimo;
\n
5)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nebevykdo draudimo ar perdraudimo arba su tuo susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius;
\n
6)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė yra likviduojama arba jai yra iškelta bankroto byla;
\n
7)pasibaigia filialo nuostatuose nustatytas filialo veiklos terminas;
\n
8)trečiosios valstybės priežiūros institucija uždraudžia trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje;
\n
9)yra šio įstatymo 89 straipsnio 9 dalyje nustatytas atvejis;
\n
10)teismas priima sprendimą nutraukti filialo veiklą už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus.
\n
3.Priežiūros institucija taip pat panaikina leidimo filialo veiklai galiojimą, jei trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nesilaiko minimalaus kapitalo reikalavimo ir priežiūros institucija mano, kad pagal šio įstatymo 46 straipsnį pateiktas trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas yra netinkamas, arba jei trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, neįvykdo patvirtinto trumpalaikio finansinės būklės atkūrimo plano.
\n
4.Apie sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą priežiūros institucija praneša trečiosios valstybės priežiūros institucijai.
\n
5.Sprendimas panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie šį sprendimą ir jo motyvus privalo pranešti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei.
\n
6.Priežiūros institucija, panaikinusi leidimo filialo veiklai galiojimą, imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai, ir turi teisę areštuoti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, priskirtą filialui.
\n
7.Priežiūros institucija bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose įsteigti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialai, institucijomis.
\n
83 straipsnisFilialo valdymo ypatumai
\n
1.Kol bus paskirtas filialo vadovas, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos informaciją ir gauti priežiūros institucijos pritarimą asmens, pretenduojančio eiti filialo vadovo pareigas, kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo nustatytos formos informacijos gavimo dienos.
\n
2.Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovas negali eiti kitų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo organų nario pareigų, kitų vadovaujamųjų pareigų ar asmens, atsakingo už rizikos valdymo, aktuarinės, vidaus audito ir atitikties vertinimo funkcijas filiale, pareigų, būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu, vadovu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje.
\n
84 straipsnisVerslo planas
\n
Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo savo veiklą grįsti verslo planu.
\n
85 straipsnisFilialo perdraudimo veiklos ypatumai
\n
Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, turi teisę vykdyti rizikų perdraudimą tos draudimo grupės, kurios veiklą filialas vykdo Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, kai trečiosios valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti analogiškos draudimo grupės rizikų perdraudimą.
\n
86 straipsnisFilialo finansai
\n
1.Skaičiuojant trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo techninius atidėjinius, atsižvelgiama tik į filialo vykdomą veiklą.
\n
2.Skaičiuojant trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, teikiant gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo paslaugas, atsižvelgiama tik į filialo vykdomą veiklą.
\n
3.Ne mažiau kaip pusė šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti ar vykdomą veiklą, privalo būti padengta tinkamomis trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtomis nuosavomis lėšomis laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų. Į priskirtas nuosavas lėšas šios dalies tikslais yra įskaičiuojamos šio įstatymo 87 straipsnyje nurodyto indėlio lėšos.
\n
4.Mokumo kapitalo reikalavimą dengiančios minimalaus kapitalo reikalavimą atitinkančios nuosavos lėšos privalo būti laikomos ar investuotos Lietuvos Respublikoje, o skirtumas – kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.
\n
87 straipsnisIndėlis
\n
1.Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, per visą filialo veiklos laikotarpį privalo būti sudariusi su Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga ar kredito įstaigos filialu banko indėlio iki pareikalavimo sutartį dėl pinigų sumos, ne mažesnės kaip 1/4 šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio, atsižvelgiant į veiklą, kurią įsteigtas filialas ketina vykdyti.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje numatytos lėšos gali būti naudojamos tik priežiūros institucijos nustatyta tvarka vykdyti filialo prievolėms, kylančioms iš draudimo ar perdraudimo sutarčių.
\n
3.Banko indėlio sutartyje, numatytoje šio straipsnio 1 dalyje, privalo būti sąlygos, nustatančios, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar jos filialas turi teisę disponuoti indėlio lėšomis tik pateikę rašytinį priežiūros institucijos leidimą.
\n
88 straipsnisTeisių ir pareigų pagal filialo draudimo ar perdraudimo sutartis perleidimas
\n
1.Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį draudimo ar perdraudimo įmonei ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje, jei iš priežiūros institucijos turimų duomenų ar iš šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka nurodytos pasirinktos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos turimos informacijos galima teigti, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.
\n
2.Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, jei šios valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.
\n
3.Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtam trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, jei šios valstybės šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka nurodyta pasirinktoji Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus, šios valstybės teisės aktai leidžia tokį teisių ir pareigų perleidimą ir jei ši valstybė neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.
\n
4.Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais priežiūros institucija išduoda leidimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis tik tuo atveju, kai yra šio įstatymo 50 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos ir yra gautas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba kitos įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos sutikimas.
\n
5.Jeigu per 3 mėnesius nuo informacijos pateikimo kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šiame straipsnyje numatyti sutikimai ar pritarimai negaunami, laikoma, kad šios valstybės priežiūros institucija neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.
\n
6.Teisių ir pareigų perleidimui taikomi ir kiti šio įstatymo 49 ir 50 straipsniuose nustatyti reikalavimai, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
\n
7.Privalomasis teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas reglamentuojamas šio įstatymo 153 ir 206 straipsniuose.
\n
89 straipsnisLengvatos steigiant ar įsteigus filialus keliose Europos ekonominės erdvės valstybėse
\n
1.Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, ketinanti gauti ar jau gavusi leidimus veiklai daugiau kaip vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu dėl visų šių lengvatų bendro taikymo:
\n
1)mokumo kapitalo reikalavimas gali būti skaičiuojamas atsižvelgiant į šios trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialų veiklą, vykdomą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse (atsižvelgiama tik į tą veiklą, kurią vykdo visi trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Europos ekonominės erdvės valstybėse);
\n
2)trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlis gali būti laikomas tik vienoje iš Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose vykdoma veikla;
\n
3)mokumo kapitalo reikalavimą dengiantis minimalaus kapitalo reikalavimą atitinkantis turtas gali būti vienoje iš Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose vykdoma veikla.
\n
2.Kartu su prašymu taikyti lengvatas pateikiami dokumentai, kuriais įrodoma, kad analogiškas prašymas pateiktas ar pateikiamas ir visoms kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo ar ketina vykdyti veiklą per įsteigtus filialus, priežiūros institucijoms. Prašyme turi būti nurodyta pasirinkta Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, kuri ateityje prižiūrės mokumą, kurį lemia Europos ekonominės erdvės valstybėse vykdoma veikla. Kartu nurodomos priežastys, kodėl pasirinkta būtent ši priežiūros institucija. Šio įstatymo 87 straipsnyje nurodytas indėlis turi būti laikomas šioje pasirinktoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.
\n
3.Lengvatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai visos Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijos, kurioms privalo būti pateikiamas prašymas taikyti lengvatas, sutinka dėl lengvatų taikymo.
\n
4.Lengvatos įsigalioja, kai pasirinktoji priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms, kad ji prižiūrės mokumą, nulemtą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse vykdomos filialų veiklos, o kai pasirinktoji priežiūros institucija yra priežiūros institucija, – kai ji praneša atitinkamoms kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms.
\n
5.Priežiūros institucija privalo teikti informaciją, reikalingą mokumo priežiūrai, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės pasirinktajai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai.
\n
6.Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kitų priežiūros institucijų naikinamas lengvatas, panaikina lengvatų taikymą, jei to prašo bent viena priežiūros institucija.
\n
7.Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialų finansinių ataskaitų rinkiniai ir kitos ataskaitos teikiami pasirinktosios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.
\n
8.Priežiūros institucija, kai ji yra pasirinktoji priežiūros institucija, panaikinusi lengvata besinaudojančio trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo leidimo veiklai galiojimą, privalo apie tai pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose yra trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialai, priežiūros institucijoms.
\n
9.Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimo veiklai, išduoto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, kuris naudojasi lengvata, galiojimą, turi teisę taikyti poveikio priemones ir šios trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Jeigu pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą dėl to, kad nevykdomi mokumo reikalavimai, apskaičiuoti įtraukiant visus trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialus Europos ekonominės erdvės valstybėse, priežiūros institucija panaikina leidimo filialo veiklai galiojimą.
\n
10.Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, vykdydama trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo Lietuvos Respublikoje mokumo priežiūrą, turi tokias pačias teises kaip ir priežiūros institucija.
\n
V SKYRIUS
\n
DRAUDIMO SUTARTIS IR BENDRASIS DRAUDIMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS
\n
90 straipsnisŠio skyriaus nuostatų taikymas
\n
1.Draudimo sutarties šalių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilinio kodekso ir šio skyriaus nuostatos.
\n
2.Šio skyriaus nuostatos perdraudimui taikomos tik tuo atveju, kai tai įsakmiai numatyta šiame skyriuje.
\n
3.Šio skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos taikomos visoms draudimo sutartims, jei kituose šio įstatymo skirsniuose ar šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.
\n
4.Šio skyriaus pirmojo, antrojo ir trečiojo skirsnių nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, išskyrus šio įstatymo 111 straipsnio nuostatą, dėl kurios netaikymo negalima susitarti, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip.
\n
91 straipsnisDraudimo sutarčių skirstymas
\n
1.Atsižvelgiant į draudimo šakas, draudimo sutartys gali būti skirstomos į gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo sutartis. Ne gyvybės draudimo sutartims priskiriamos turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo ir sveikatos draudimo sutartys.
\n
2.Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis.
\n
3.Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.
\n
4.Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams.
\n
92 straipsnisDraudimo taisyklių sąlygos
\n
1.Draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta:
\n
1)atvejai, kuriais draudimo sutartys sudaromos pagal pateiktą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį;
\n
2)draudžiamieji įvykiai;
\n
3)nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų;
\n
4)draudimo objektas;
\n
5)draudimo sumų (jei draudimo sumos nustatomos), draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka, draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir jos nesilaikymo pasekmės;
\n
6)dvigubo draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos, jei draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis;
\n
7)draudiko, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens teisės ir pareigos;
\n
8)žalos nustatymo tvarka;
\n
9)draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir terminai;
\n
10)draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, tarp jų ir draudimo sutarties nutraukimo tvarka tuo atveju, kai draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams;
\n
11)šalių tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka, apimanti ir atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarką;
\n
12)draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam draudikui tvarka;
\n
13)ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka;
\n
14)informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka.
\n
2.Draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje.
\n
3.Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo pakeisti draudimo taisyklių sąlygas, prieštaraujančias teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančias vartotojų teises ir interesus. Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo ateityje sudaryti draudimo sutartis pagal pakeistas draudimo taisykles.
\n
4.Prieš pradėdamas vykdyti privalomąjį draudimą, priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo pateikti priežiūros institucijai privalomojo draudimo taisykles, išskyrus atvejus, kai privalomojo draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos teisės aktuose. Priežiūros institucija tikrina, ar pateiktos privalomojo draudimo taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų, tarp jų ir vartotojų, interesų.
\n
93 straipsnisInformacija draudėjui
\n
1.Draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali reklamuoti savo paslaugas visomis prieinamomis ryšio priemonėmis, laikydamiesi priežiūros institucijos patvirtintų reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus.
\n
2.Prieš ne gyvybės draudimo sutarties sudarymą draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo suteikti draudėjui – fiziniam asmeniui:
\n
1)Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;
\n
2)informaciją apie draudimo sutarčiai taikomą teisę. Jeigu draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, – teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas.
\n
3.Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui – fiziniam asmeniui apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimą.
\n
4.Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius.
\n
5.Jeigu po draudimo sutarties sudarymo draudėjas kreipiasi į draudiką su prašymu išduoti draudimo taisyklių ar individualios draudimo sutarties, draudimo liudijimo, draudėjo rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį ir kitų dokumentų, kuriais patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, nuorašus, draudikas privalo, kai draudėjas sumoka sutartą atlyginimą, neviršijantį dokumentų nuorašų išdavimo sąnaudų (jei atlyginimas numatytas draudimo sutartyje), išduoti draudėjui reikalaujamų dokumentų nuorašus.
\n
6.Tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis.
\n
7.Tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas rašytinis informacijos pateikimas, laikoma, kad šis reikalavimas yra išlaikytas, jei, iš anksto suderinus ir aptarus individualiai, informacija pateikiama elektroniniu paštu, faksu ir kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, suteikiančiais galimybę įrodyti informacijos pateikimo faktą.
\n
94 straipsnisDraudimo interesas
\n
Būtina nuostolių draudimo sutarties sąlyga yra teisėtas draudėjo ar apdraustojo draudimo interesas, kurį galima įvertinti pinigais.
\n
95 straipsnisDraudimo rizika ir asmens duomenų tvarkymas
\n
1.Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę įvertinti draudimo riziką Civilinio kodekso 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka.
\n
2.Draudikas, vertindamas draudimo riziką, neturi teisės atsižvelgti į apdraustojo lytį kaip į veiksnį apskaičiuojant draudimo įmokas ir draudimo išmokas.
\n
3.Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokas ir draudimo išmokas, neturi teisės atsižvelgti į veiksnius, susijusius su nėštumu ir motinyste, kaip į turinčius reikšmės draudimo rizikai.
\n
4.Draudikas ir draudimo tarpininkas, sudarydami ir vykdydami draudimo sutartį, turi teisę tvarkyti apdraustojo, naudos gavėjo ir draudimo įmokų mokėtojo asmens duomenis be jų sutikimo, išskyrus ypatingus asmens duomenis.
\n
96 straipsnisDraudimo įmokos nesumokėjimas
\n
1.Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, o ne gyvybės draudimo sutartis pasibaigs (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta dėl draudimo apsaugos sustabdymo). Draudimo sutartyje gali būti numatytas terminas, ilgesnis už šioje dalyje nurodytą terminą.
\n
2.Jeigu draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jeigu teikiant civilinės atsakomybės draudimo paslaugas draudimo sutartyje nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nors reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui.
\n
3.Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas pagal gyvybės draudimo sutartį dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
\n
97 straipsnisTeisė į draudimo išmoką
\n
Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Kai išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus.
\n
98 straipsnisDraudimo išmokos mokėjimas
\n
1.Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.
\n
2.Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies nuostata, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa reikšminga informacija, taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes.
\n
Teikiant gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, paslaugas, kai draudimo išmoka išmokama suėjus draudimo sutartyje nustatytam terminui, draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio termino pabaigos arba, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad draudimo išmokai išmokėti privalo būti pateiktas draudėjo ar naudos gavėjo rašytinis prašymas ar įvykdytos kitos draudimo sutarties sąlygos, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po šio prašymo pateikimo ar kitų draudimo sutartyje nustatytų sąlygų įvykdymo. Tuo atveju, kai prašymas pateikiamas nesuėjus draudimo sutartyje nustatytam terminui, draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo draudimo sutartyje nustatyto termino pabaigos.
\n
3.Draudikas neturi teisės:
\n
1)išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;
\n
2)atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
\n
4.Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.
\n
5.Draudikas, tirdamas draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes pagal gyvybės draudimo, sveikatos draudimo ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi teisę gauti ir toliau tvarkyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų turimus, taip pat registruose, informacinėse sistemose ar kitose duomenų rinkmenose tvarkomus duomenis apie apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens sveikatos būklę, suteiktas gydymo paslaugas, nustatytus susirgimus, patirtas traumas ir mirties priežastis.
\n
6.Kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
\n
7.Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
\n
8.Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.
\n
9.Jeigu draudimo išmoka neišmokėta, kas 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį dienos draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją ar nukentėjusį trečiąjį asmenį) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą, išskyrus atvejus, kai trūksta dokumentų ar informacijos tik iš draudėjo (naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens) ir draudėjas (naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo) jau yra informuotas apie dokumentus ar informaciją, kuriuos šis asmuo privalo pateikti draudžiamojo įvykio tyrimui.
\n
10.Išmokėdamas draudimo išmoką, draudikas, laikydamasis asmens duomenų apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimų, privalo apie tai raštu informuoti draudimo išmokos gavėją ir draudėjo prašymu – draudėją.
\n
99 straipsnisAutomatinis draudimo sutarties termino pratęsimas
\n
1.Suėjus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo sutarties terminas gali būti automatiškai pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jei draudimo sutarties šalis nepareiškia nesutikimo pratęsti sutartį.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju nesutikimas turi būti pareiškiamas vienos iš šalių raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki draudimo sutarties termino pabaigos, o kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai, – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą protingą terminą.
\n
3.Automatinių draudimo sutarties termino pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Automatinio draudimo sutarties termino pratęsimo sąlygos privalo būti individualiai aptartos sudarant draudimo sutartį.
\n
100 straipsnisDraudiko atsiskaitymas su draudėju nutraukus draudimo sutartį
\n
Nustatant draudiko atsiskaitymo su draudėju nutraukus draudimo sutartį sąlygas, privaloma atsižvelgti į draudimo sutarties šalies kaltę dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, draudiko administracines išlaidas, susijusias su draudimo sutarties sudarymu ir vykdymu, į draudimo įmokos dalis, sumokėtas už laikotarpį, už kurį draudimo apsauga suteikta nebuvo, nesumokėtas draudimo įmokos dalis už suteiktą draudimo apsaugą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
\n
101 straipsnisNaudos gavėjo, apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigos
\n
1.Draudimo sutartyje galima nustatyti naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigas, kurias jie privalo vykdyti įgyvendindami savo teisę į draudimo išmoką, taip pat apdraustojo pareigas.
\n
2.Įgyvendindamas savo teises, draudikas neturi teisės remtis naudos gavėjo, apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigų pagal draudimo sutartį nevykdymu, jeigu jie nežino apie sutarties sudarymą ir savo pareigų pagal draudimo sutartį arba jeigu jie neturi galimybės įvykdyti tokių pareigų.
\n
3.Įgyvendindamas savo teises, draudikas turi teisę remtis tuo, kad draudėjas neįvykdė draudimo sutartyje numatytos pareigos tinkamai pranešti naudos gavėjui, apdraustajam ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui apie sudarytą sutartį ir šių asmenų pareigas.
\n
102 straipsnisVartotojų ginčų su draudiku nagrinėjimas
\n
Vartotojų ginčai su draudiku nagrinėjami Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.
\n
ANTRASIS SKIRSNIS TURTO DRAUDIMO YPATUMAI
\n
103 straipsnisDraudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjas
\n
Draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti.
\n
104 straipsnisTurto vertė teikiant turto draudimo paslaugas
\n
Jeigu turto vertė draudimo sutartyje nenurodyta, laikoma, kad turto vertė yra jo rinkos kaina turto draudimo sutarties sudarymo metu.
\n
105 straipsnisDraudimo išmoka
\n
Draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
\n
106 straipsnisDidelis neatsargumas
\n
Turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai.
\n
TREČIASIS SKIRSNIS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI
\n
107 straipsnisApdraustasis
\n
Draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe.
\n
108 straipsnisDraudžiamasis įvykis
\n
Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.
\n
109 straipsnisDraudiko atlyginamos išlaidos
\n
1.Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, turėtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Išlaidos atlyginamos, nors vėliau ir paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nepagrįstas.
\n
2.Draudikas neprivalo atlyginti šio straipsnio 1 dalyje numatytų išlaidų ir turi teisę reikalauti grąžinti atlygintas išlaidas, jei draudėjas ar apdraustasis žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarė tyčia.
\n
110 straipsnisDraudimo išmokos mokėjimas
\n
1.Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam.
\n
2.Jeigu draudimo suma yra mažesnė už bendrą visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytą žalą, draudimo išmoka paskirstoma nukentėjusiems tretiesiems asmenims proporcingai pagal jiems padarytos žalos dydį.
\n
111 straipsnisTiesioginio reikalavimo teisė
\n
Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.
\n
112 straipsnisDraudimo išmokos išmokėjimo pasekmės
\n
Kai draudikas išmoka draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos visai draudimo sumai, neatskaičiuojant iš jos sumokėtų draudimo išmokų, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad draudiko prievolė lieka galioti tik likusiai draudimo sumos daliai.
\n
113 straipsnisDraudiko teisė išreikalauti sumokėtas sumas iš draudėjo ar apdraustojo
\n
1.Jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju dėl draudėjo (ar apdraustojo) tyčios, tai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš draudėjo ar apdraustojo.
\n
2.Civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo ar apdraustojo. Ši draudimo sutarties sąlyga privalo būti aptarta individualiai.
\n
114 straipsnisDaikto perleidimas
\n
1.Sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis dėl civilinės atsakomybės, galinčios atsirasti valdant, naudojant individualiais požymiais apibrėžtą daiktą ar juo disponuojant, jei joje nenustatyta kitaip, pasibaigia pasikeitus daikto savininkui.
\n
2.Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje yra nurodyti keli individualiais požymiais apibrėžti daiktai, pasikeitus vieno iš draudimo sutartyje nurodytų daiktų savininkui pasibaigia su šiuo daiktu susijusių turtinių interesų draudimo apsauga.
\n
KETVIRTASIS SKIRSNIS GYVYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI
\n
115 straipsnisDraudimo sutarties sudarymas
\n
1.Draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų.
\n
2.Gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nenurodytas kitas naudos gavėjas.
\n
3.Gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo rašytinį sutikimą. Jeigu apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas yra apribotas, draudimo sutartis gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:
\n
1)apdraustajam nėra suėję 18 metų;
\n
2)skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;
\n
3)naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atveju.
\n
4.Civilinio kodekso 6.448 straipsnio 1 dalyje nustatytas rentos mokėtojo pareigos perdavimas galimas rentos mokėtojui sudarant draudimo sutartį su draudiku ir sumokant draudimo įmoką, lygią rentos vertei.
\n
5.Sudarant Civilinio kodekso 6.289 straipsnio 2 dalyje nurodytą draudimo sutartį, likviduojamas juridinis asmuo draudikui sumoka sutartą draudimo įmoką, o draudikas įsipareigoja mokėti periodines draudimo išmokas naudos gavėjui – asmeniui, kuriam likviduojamas juridinis asmuo įpareigotas atlyginti dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.
\n
116 straipsnisInformacija gyvybės draudimo sutarties draudėjui
\n
1.Prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo pateikti draudėjui raštu šio įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir raštu pranešti draudėjui apie:
\n
1)galimas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;
\n
2)galimus draudimo sutarties terminus;
\n
3)draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus, iš jų ir apie draudėjo teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio įstatymo 124 straipsnyje nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis;
\n
4)draudimo įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;
\n
5)draudimo išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdus;
\n
6)palūkanų normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;
\n
7)jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui, – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus;
\n
8)esminę informaciją apie draudimo sutartims taikomą apmokestinimo tvarką;
\n
9)nuorodą į draudiko mokumo ir finansinės būklės ataskaitą, sudarydamas sąlygas draudėjui be kliūčių gauti šią informaciją.
\n
2.Gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo raštu pranešti gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie:
\n
1)bet kokį draudiko pavadinimo, teisinės formos ar buveinės adreso pasikeitimą ir, jei draudimo sutartis sudaryta draudiko filialo, apie atitinkamų duomenų, susijusių su draudiko filialu, pasikeitimus;
\n
2)šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimą, jei keičiasi draudimo taisyklės ar teisė, taikoma draudimo sutarčiai.
\n
3.Kiekvienais metais draudikas draudimo sutartyje nustatytais terminais privalo raštu pranešti draudėjui apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, jei sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.
\n
4.Teikiama informacija privalo būti aiški ir suprantama.
\n
5.Informacija teikiama lietuvių kalba arba draudėjo prašymu ir susitarus su draudiku – kita kalba.
\n
6.Priežiūros institucija nustato kitus informacijos teikimo gyvybės draudimo sutarties draudėjams reikalavimus.
\n
117 straipsnisDraudimo rizika
\n
1.Draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos.
\n
2.Draudikui draudžiama bet kokia forma reikalauti, kad draudėjas, apdraustasis ir kiti asmenys pateiktų genetinių tyrimų duomenis.
\n
3.Draudikas, įgyvendindamas įstatymų ar gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, negali remtis tuo, kad:
\n
1)draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.993 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo gyvybės draudimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 10 metų;
\n
2)draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.1010 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo draudimo rizikos padidėjimo praėjo daugiau kaip 10 metų.
\n
4.Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai taikomi ir tuo atveju, kai į gyvybės draudimo sutartį yra įtraukta papildoma sveikatos draudimo rizika.
\n
5.Draudikas, įgyvendindamas gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, draudimo sutarties galiojimo metu neturi teisės vienašališkai didinti draudimo įmokos, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo amžiaus ir (ar) ligos, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar apdraustasis tyčia sukelia sau ligą.
\n
6.Draudimo sutartyse nustatytais atvejais, kurie privalo būti aptarti individualiai, draudikas turi teisę vienašališkai keisti nustatytos draudimo įmokos dydį tik tuo atveju, kai šis keitimas yra susijęs su:
\n
1)palūkanų normos kitimu vidaus ir tarptautinėse rinkose;
\n
2)pakitusiais statistiniais duomenimis apie draudžiamuosius įvykius ir draudimo išmokas.
\n
7.Vienašališkai keisti draudimo įmokos dydį šio straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai šis keitimas nėra esminis. Nustatant, ar keitimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar draudėjas (naudos gavėjas) dėl keitimo iš esmės negauna ar netenka galimybės gauti to, ko tikėjosi iš draudimo sutarties.
\n
8.Iki draudimo įmokos pakeitimo draudėjas privalo būti išsamiai informuotas apie įmokos pakeitimą raštu, turi būti nurodytos draudimo įmokos keitimo priežastys ir sudarytos sąlygos nutraukti draudimo sutartį.
\n
118 straipsnisDraudimo išmoka dėl apdraustojo mirties
\n
Jeigu draudėjas ar gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis nepaskyrė naudos gavėjo, dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka.
\n
119 straipsnisNaudos gavėjo paskyrimas ir pakeitimas
\n
1.Draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Apie paskirtą naudos gavėją draudėjas raštu privalo pranešti draudikui.
\n
2.Draudėjas turi teisę paskirti neatšaukiamą naudos gavėją. Draudėjas privalo raštu pranešti asmeniui apie jo paskyrimą neatšaukiamu naudos gavėju.
\n
3.Jeigu draudėjas paskyrė keletą naudos gavėjų, nenurodydamas, kokią draudimo išmokos dalį turi teisę gauti kiekvienas iš jų, įvykus draudžiamajam įvykiui naudos gavėjai turi lygias teises į draudimo išmoką.
\n
4.Draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui.
\n
5.Skiriant arba pakeičiant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:
\n
1)apdraustajam nėra suėję 18 metų;
\n
2)skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;
\n
3)naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.
\n
6.Neatšaukiamas naudos gavėjas gali būti pakeistas ar atšauktas tik jo rašytiniu sutikimu.
\n
7.Laikoma, kad naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas, jeigu draudikas iki draudžiamojo įvykio gavo draudėjo rašytinį pranešimą apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą ir įvykdytos šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytos sąlygos.
\n
8.Draudėjas gali paskirti, pakeisti ar atšaukti naudos gavėją testamentu. Toks naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas laikomas tinkamu, jeigu apie tai draudikui yra raštu pranešęs draudėjas ar po draudėjo mirties jo įpėdiniai ir (iki draudėjo mirties ar po jos) yra gauti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti sutikimai, kai juos būtina gauti.
\n
9.Gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją turi ir apdraustasis. Šiuo atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atšaukimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.
\n
10.Jeigu naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas nesilaikant šio straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas negalioja, išskyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatšaukiamas naudos gavėjas, atšaukimo atvejį, nurodytą Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje.
\n
11.Įvykus draudžiamajam įvykiui, teisę į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, paskirtas tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
\n
120 straipsnisCivilinio kodekso nuostatų taikymo išimtys
\n
Gyvybės draudimo sutarčiai netaikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl draudimo, viršijančio draudimo vertę (6.1001 straipsnis), draudimo nuo skirtingų rizikų (6.1002 straipsnis) ir draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui (6.1015 straipsnis).
\n
121 straipsnisDraudimo išmoka
\n
1.Draudimo išmoka pagal draudimo sutartį mokama nepaisant draudėjo ar naudos gavėjo gaunamų pajamų iš kitų šaltinių.
\n
2.Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką draudimo įmokų, nesumokėtų už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį, ir pajamų, kurios būtų gautos šias įmokas investavus, suma.
\n
122 straipsnisDraudėjo teisė atsisakyti mokėti draudimo įmokas
\n
1.Jeigu su kapitalo kaupimu susijusios gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu sukaupiama minimali suma, kai tokia yra nustatyta draudimo sutartyje, draudėjas turi teisę nebemokėti draudimo įmokos. Šiuo atveju gyvybės draudimo sutartis lieka galioti likusiam draudimo sutarties terminui ir išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį perskaičiuojamos gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į sukauptą minimalią sumą.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo teisė įgyvendinama gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
\n
123 straipsnisDraudiko teisė nutraukti draudimo sutartį
\n
Draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį tik tuo atveju, kai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju.
\n
124 straipsnisDraudimo sutarties nutraukimas lengvatinėmis sąlygomis
\n
1.Draudėjas – fizinis asmuo turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį, kurios terminas yra ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, apie tai raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kai jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nutraukus gyvybės draudimo sutartį, draudikas privalo grąžinti draudėjui visą sumokėtą draudimo įmoką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį.
\n
3.Draudėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nutraukus gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutartį, draudikas turi teisę grąžinti draudėjui per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį jo sumokėtų draudimo įmokų sumą, perskaičiuotą pagal investavimo rezultatą. Ši draudimo sutarties sąlyga privalo būti aptarta individualiai.
\n
4.Šiame straipsnyje nustatytais atvejais draudėjui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, draudėjui ir draudikui negali atsirasti jokių pareigų, susijusių su draudimo sutartimi.
\n
125 straipsnisDraudimo įmokos sumokėjimas nutraukus draudimo sutartį