25.5.3. Mokinių pasiekimai nustatomi pagal mokėjimą identifikuoti ir vertinti vokalinius, chorinius muzikos kūrinius, operas, atliekant apklausas žodžiu ir raštu, kontrolinius rašto darbus. Taikomi visi vertinimo būdai (diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis). Itin svarbus formuojamasis vertinimas, kuris padeda išsaugoti mokymosi motyvaciją, ugdyti pozityvų požiūrį į muzikos istoriją. Vertinimo informacija apie tai, kaip mokiniams sekasi, renkama formaliojo ir neformaliojo stebėjimo būdu, atsižvelgiant į darbo formas, pamokos uždavinius, mokinių galimybes. Vertinant pabrėžiama, kokią individualią pažangą mokinys padarė. Iš vertinimo mokiniui turi būti aiški ugdymo rezultatų perspektyva, kuria linkme mokiniui reikia veikti, kad rezultatai būtų geresni.
\n25.6. Mokinių pasiekimai.
\nEsminis gebėjimas – remiantis sukaupta muzikos istorijos ir kitų mokomųjų dalykų patirtimi atpažinti vokalinės, chorinės ir operinės muzikos kūrinius, juos apibūdinti ir vertinti.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Iš klausos atpažinti ir apibūdinti antikos, viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, XX amžiaus vokalinius, chorinius muzikos kūrinius, operų fragmentus.
\n1.1.1. Nustatyti, kuriam istoriniam periodui priklauso kūrinys.
\n1.1.2. Nurodyti viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, XX amžiaus kūrinio kompozitorių.
\n1.1.3. Identifikuoti klausomų muzikos kūrinių atlikėjų sudėtį, atpažinti dainininkų balsus, vokalinių ansamblių, chorų sudėtis.
\n1.2. Apibūdinti ir vertinti vokalinius bei chorinius muzikos kūrinius, operos fragmentus istoriniu kontekstu nuo viduramžių iki XXI a. laikų.
\n1.2.1. Tikslingai ir taisyklingai vartoti specifinius terminus ir apibūdinimus.
\n1.2.2. Atpažinti nurodytos epochos vokalinės, chorinės ir operinės muzikos žanrus bei formas.
\n1.2.3. Pritaikant kompleksinę medžiagą apie epochą, kompozitorių, paaiškinti vokalinių, chorinių ir operinių kūrinių skirtumus.
\nEsminis gebėjimas – apibūdinti muzikos socialinį kultūrinį kontekstą, stebėti ir vertinti savo aplinkos muzikinius reiškinius, aktyviai juose dalyvauti.
\n2.1. Lankyti ir vertinti vokalinės muzikos koncertus, operų spektaklius.
\n2.1.1. Apibūdinti išgirstų muzikos kūrinių istorinį, kultūrinį kontekstą.
\n2.1.2. Nusakyti nūdienos Lietuvos vokalinės, chorinės, operinės kultūros svarbą visuomenės gyvenime.
\n2.1.3.Nurodyti Lietuvos ir pasaulio žymiausius operos solistus, chorus, dainininkus, operos teatrus ir koncertines sales.
\n2.2. Aktyviai dalyvauti klasės, mokyklos kultūrinėje veikloje, meniniuose projektuose.
\n2.2.1. Apibūdinti meninės veiklos formas ir jų reikšmę savo aplinkos socialiniam kultūriniam gyvenimui.
\n2.2.2. Parengti ir pristatyti pamokose, mokyklos projektuose savo kūrybinius darbus: rašinius apie išklausytus koncertus, pristatymus apie operos solistus, chorus, operos teatrus ir koncertų sales;
\n25.7. Turinio apimtys:
\n25.7.1.1. Vokalinės muzikos bruožai, 7 klasė: žmogaus balsas (diskantas, sopranas, mecosopranas, altas, tenoras, baritonas, bosas), vokaliniai ansambliai (duetas, tercetas, kvartetas ir t. t.), chorų rūšys (lygių balsų, mišrūs); vokalinės muzikos žanrai: daina, himnas, lopšinė, baladė, barkarolė, grigališkasis choralas, organumas, madrigalas, motetas, mišios, requiem, kantata, oratorija, Stabat Mater, Magnificat ir kt.; vokalinės muzikos atlikėjai: dainininkų balsų rūšys – diskantas, sopranas, mecosopranas, altas, tenoras, baritonas, bosas; vokaliniai ansambliai (duetas, tercetas, kvartetas ir t. t.); chorų rūšys (lygių balsų (vyrų, moterų berniukų, mergaičių), mišrūs).
\n25.7.1.2. Vokalinės muzikos istorines epochas reprezentuojantys kompozitoriai ir kūriniai, 7 klasė:
\n25.7.1.2.1. Viduramžiai – grigališkojo choralo pavyzdys, sekvencija „Dies irae“, Leonino, Perotino organumai (pasirinktinai);
\n25.7.1.2.2. Renesansas – G. Palestrinos „Popiežiaus Marcelijaus mišios“, O. di Lasso, C. Janeqiuno, C. Monteverdi motetai, madrigalai ir kitų kompozitorių kūriniai (pasirinktinai);
\n25.7.1.2.3. Barokas – G. B. Pergolesi Stabat Mater: Stabat mater dolorosa, J. S. Bacho Mišių h-moll fragmentai; kantata Nr. 147: „Jesu meine Freude“; G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ choras „Aleliuja“;
\n25.7.1.2.4. Klasicizmas – W. A. Mozarto „Requiem“ fragmentai;
\n25.7.1.2.5. Romantizmas – F. Schuberto daina „Forelė“, baladė „Girių karalius“, dainos iš vokalinių ciklų (pasirinktinai);
\n25.7.1.2.6. XX amžius – C. Orfo choras „O fortuna“ iš sceninės kantatos „Carmina burana“;
\n25.7.1.2.7. XX amžiaus lietuvių muzika: J. Naujalio, Č. Sasnausko, M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, S. Šimkaus solo dainos ir harmonizuotos liaudies dainos (pasirinktinai); E. Balsio oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“ III dalis; B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ ir kitų kompozitorių kūriniai (pasirinktinai).
\n25.7.1.3. Operinės muzikos bruožai, 8 klasė: operos struktūra: soliniai numeriai, ansambliai, chorai, orkestriniai numeriai; operos kilmė ir istorinė raida (barokas, klasicizmas, romantizmas, XX amžius); operos žanrai: opera seria, opera buffa, istorinė opera, lyrinė opera, realistinė opera, opera pagal legendas ir mitus, tautinė opera, XX amžiaus opera, lietuvių opera; operetė, miuziklas, roko opera.
\n25.7.1.4. Nagrinėjami operinės muzikos istorines epochas reprezentuojantys kompozitoriai ir kūriniai, 8 klasė:
\n25.7.1.4.1. Barokas – C. Monteverdi operos „Orfėjas“ fragmentai;
\n25.7.1.4.2. Klasicizmas – Chr. W. Glücko operos „Orfėjas ir Euridikė“, W. A. Mozarto operos „Figaro vedybos“ fragmentai;
\n25.7.1.4.3. Romantizmas – G. Rosini operos „Sevilijos kirpėjas“ fragmentai; G. Verdi operos „Aida“ fragmentai; R. Wagnerio operos „Tanhoizeris“ fragmentai; G. Bizet operos „Karmen“ fragmentai;
\n25.7.1.4.4. XX amžius opera – C. Debussy operos „Pelėjas ir Melizanda“, G. Puccinio operos „Bohema“, A. Bergo operos „Vocekas“, G. Gershwino operos „Porgis ir Besė“ ir kitų XX a. kompozitorių operos ir fragmentai (pasirinktinai);
\n25.7.1.4.5. lietuvių opera – M. Petrausko operos „Birutė“, V. Klovos operos „Pilėnai“ ir kitų lietuvių kompozitorių operų fragmentai (pasirinktinai);
\n25.7.1.4.6. operetė: J. Strausso operetės „Vienos kraujas“, F. Leharo operetės „Linksmoji našlė“, I. Kalmano operetės „Bajaderė“ fragmentai (pasirinktinai);
\n25.7.1.4.7. miuziklas: L. Bernsteino miuziklo „Vestsaido istorija“, R. Rodgerso miuziklo „Muzikos garsai“, G. Kuprevičiaus miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“, V. Ganelino miuziklo „Velnio nuotaka“ ir kitų kompozitorių miuziklų fragmentai (pasirinktinai);
\n25.7.1.4.8. roko opera: A. L. Weberio „Jesus Christ Superstar“ roko operos, lietuviškos roko operos pavyzdžiai.
\n25.8. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos kūrinių klausymas, analizė, apibūdinimas ir vertinimas Klausydamasis vokalinės, chorinės, operinės muzikos kūrinių, mokinys nurodo jų priklausomybę epochai. Nurodo pavienius, žymiausius kompozitorius reprezentuojančius vokalinius kūrinius. Pamini kelias vokalinės muzikos žanrų ir formų savybes.
\nKlausydamasis muzikos kūrinių mokinys identifikuoja programos turinį sudarančių kūrinių epochą ir autorių, nurodo atlikėją, kūrinių sudėtį. Apibūdina žymiausių kompozitorių vokalinius kūrinius, operas. Atpažįsta balsų tembrus. Išvardina vokalinių ansamblių ir chorų atlikėjų sudėtis. Žino vokalinės muzikos žanrų ir formų bruožus, aiškiai reiškia savo mintis.
\nKlausydamasis vokalinės muzikos kūrinių, mokinys tiksliai pasako, kokia epocha, identifikuoja autorių ir kūrinio pavadinimą, nusako vokalinės muzikos žanrų ir formų skiriamuosius bruožus, atlikėjų sudėtį.
\nPalygina skirtingų epochų kūrinius. Aiškiai reiškia savo mintis, tikslingai vartoja muzikos terminiją. Pritaikydamas kompleksinę medžiagą apie epochą, kompozitorių, paaiškina vokalinių, chorinių ir operinių kūrinių skirtumus.
\nMokinys dalyvauja mokyklinėje ir užklasinėje kultūrinėje veikloje. Lanko vokalinės muzikos koncertus, operų spektaklius. Pagal muzikos istorijos dalyko programos kriterijus geba pristatyti išklausytų koncertų repertuarą. Išvardina kelis žymius Lietuvos dainininkus, chorus.
\nMokinys parenka konkrečiai užduočiai atlikti deramus informacijos šaltinius. Naudoja IKT priemones užduotims atlikti, teminiams pristatymams modeliuoti. Dalyvauja mokyklos ar regiono kūrybiniuose projektuose. Noriai lanko vokalinės muzikos koncertus, operos spektaklius. Juos vertina ir apibūdina raštu, pristato klasėje. Diskutuoja, išvardina žymiausius Lietuvos ir pasaulio dainininkus, operos solistus, operos teatrus ir koncertines sales.
\nIV. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES BRANDUOLĮ PAPILDANTYS DALYKAI 7–8 KLASĖJE 26. Bendrasis fortepijonas – atlikėjo raiškos (išskyrus fortepijoną) Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantis dalykas.
\n26.1. Dalyko paskirtis – tobulinti grojimo fortepijonu techniką, suteikti interpretavimo, sceninės patirties, plėtoti asmeninę, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijas.
\n26.2. Dalyko tikslas – tobulinti fortepijono valdymo įgūdžius, praplečiant muzikos pažinimo ir atlikimo galimybes.
\n26.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:
\n26.3.1. plėtotų ir tobulintų skambinimo fortepijonu technikos įgūdžius;
\n26.3.2. panaudotų įgytas teorines žinias ir interpretacines išraiškos priemones analizuodami ir atlikdami kūrinius;
\n26.3.3. ugdytųsi savarankiškumą, kūrybiškumą, meninę vaizduotę ir fantaziją, plėstų savo akiratį;
\n26.3.4. įgytas žinias ir įgūdžius taikytų praktinėje muzikinėje veikloje.
\n26.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:
\n26.4.1. grojimo technikos ugdymas;
\n26.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas;
\n26.4.3. atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.
\n26.5. Didaktinės nuostatos:
\n26.5.1. Per bendrojo fortepijono pamokas individualus repertuaras parenkamas atsižvelgiant į mokinio gebėjimus, daromą pažangą ir darbštumą, emocionalumą, kūrybiškumą, pasiekimus.
\n26.5.2. Lavinami pagrindiniai muzikiniai gebėjimai: frazavimas, pedalizacija, polifoninis mąstymas, artistinė saviraiška, kuri grindžiama fantazija ir emocijomis.
\n26.5.3. Mokinys mokosi pateikti ir įgyvendinti kūrinio interpretacinį planą, pritaikydamas teorines žinias analizuoti muzikos kūrinius.
\n26.5.4. Mokiniai skatinami parengtus kūrinius atlikti per įvairius renginius. Taip jie įgyja sceninės patirties, lavinamas dėmesys, valia, meninė fantazija. Programoms parenkant aukštos meninės vertės kūrinius, diskutuojant su mokiniais apie kūrinių interpretavimo galimybes, kompozitorių ir istorinių stilių kūrybos ypatybes ugdomas kritinis ir kūrybinis mąstymas, meninis skonis.
\n26.5.5. Mokiniai vertinami už darbą pamokoje, savarankišką užduočių atlikimą, dalyvavimą koncertuose, galutinį kūrinių programos atlikimą per apibendrinamuosius atsiskaitymus. Per individualias pamokas mokiniai vertinami laikantis formuojamojo vertinimo normų. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu siekiama: motyvuoti mokinius mokytis ir siekti sėkmės, padėti koreguoti mokymąsi ir numatyti tolesnius tikslus bei siekius, apibendrinti ir nustatyti esminių dalykinių gebėjimų lygį.
\n26.6. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Grojimo technikos ugdymas Nuostata – plėtoti grojimo fortepijonu technikos galimybes ir savarankiško darbo įgūdžius.
\nEsminis gebėjimas – kai atliekamas sudėtingesnis repertuaras, taikyti įgytus technikos įgūdžius ir teorines žinias.
\n1.1. Laisvai skaityti muzikinį tekstą iš natų.
\n1.1.1. Pagroti nežinomą sudėtingesnės faktūros tekstą.
\n1.1.2. Surasti patogią pirštuotę nesudėtingam kūriniui, negrojant ir nežiūrint į klaviatūrą.
\n1.1.3. Įsiminti nedidelę kūrinio atkarpą ir nežiūrint į natas ją pakartoti.
\n1.2. Žinoti ir taikyti garso išgavimo techniką įvairių stilių muzikoje.
\n1.2.1. Pritaikyti įvairaus garso išgavimo būdus.
\n1.2.2. Naudoti rankų judesių derinimą siekiant kantilenos įgūdžių įvaldymo.
\n1.2.3. Tikslingai pritaikyti pedalizaciją.
\n1.3. Pritaikyti pagrindinius muzikinius gebėjimus ir įgūdžius.
\n1.3.1. Groti gamas ir etiudus.
\n1.3.2. Pritaikyti įvairius grojimo technikos lavinimo būdus.
\n1.4. Tikslingai planuoti saviruošos laiką.
\n1.4.1. Suprasti nuolatinio savarankiško darbo reikšmę.
\n1.4.2. Naudoti metodus, kurie lavina atlikimo techniką (motoriką).
\nEsminis gebėjimas – pateikti savo interpretacinį planą ir pagal jį atlikti kūrinį.
\n2.1. Palyginti skirtingų stilių ir žanrų kūrinius.
\n2.1.1. Paaiškinti vienam ar kitam stiliui būdingus bruožus, muzikinės kalbos ypatumus.
\n2.1.2. Apibūdinti struktūrinius muzikos kalbos elementus ir formą.
\n2.2. Interpretuoti skirtingų stilių muziką.
\n2.2.1. Taikyti teorines žinias interpretuojant kūrinius.
\n2.2.2. Atskleisti muzikos emocinį turinį.
\n2.2.3. Pateikti interpretacinį planą.
\nEsminis gebėjimas – kūrybiškai pritaikyti savo muzikinės raiškos patirtį.
\n3.1. Taikyti savikontrolės įgūdžius psichologinei įtampai valdyti.
\n3.1.1. Sukaupti dėmesį ir valią scenoje, kad baimės jausmas būtų nugalėtas.
\n3.1.2. Atlikti pratimus, skirtus įtampai valdyti.
\n3.2. Iniciatyviai ieškoti savo muzikinės raiškos galimybių.
\n3.2.1. Suplanuoti savo veiklą rengiantis pasirodymui.
\n3.2.2. Naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis.
\n3.3. Įvertinti savo ir kitų koncertinius pasirodymus.
\n3.3.1. Nurodyti, kas koncertuojant pasisekė, o ką reikėtų dar tobulinti.
\n3.3.2. Teikti naudingų komentarų apie kitų atlikėjų pasirodymų kokybę.
\n26.7. Turinio apimtys. Minimalūs reikalavimai pusmečiui – ne mažiau 4 kūriniai (polifonija, stambios formos kūrinys, skirtingo charakterio pjesės, etiudas, ansambliai). Į repertuarą įtraukiamas nežinomo teksto skaitymas (3–4 įvairaus žanro kūriniai). Gamos iki 5 ženklų, akordai, jų apvertimai, trumpas ir ilgas arpeggio:
\n26.7.1. grojimo technikos ugdymas: fortepijoninės technikos įgūdžių lavinimas ir tobulinimas; lavinama smulkioji, akordinė grojimo technika; pratimai, skirti pirštų bėglumui, tempui aktyvinti, įvairios faktūros etiudai;
\n26.7.2. muzikos kūrinių interpretavimas: skirtingų stilių ir žanrų muzikos kūrinių analizavimas ir interpretavimas;
\n26.7.3. muzikinė raiška: koncertinės projektinės veiklos planavimas, dalyvavimas mokyklos, miesto, regiono rengiamuose projektuose, kūrybinės iniciatyvos skatinimas, refleksija.
\n26.8. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Grojimo technikos ugdymas Išmoksta ir naudoja nesudėtingus grojimo technikos būdus. Lėtai skaito muzikinį tekstą.
\nAktyviai naudojasi įgytomis grojimo technikos žiniomis. Savarankiškai skaito sudėtingesnį muzikinį tekstą. Planuoja saviruošos laiką.
\nTiksliai taiko išmoktus technikos ugdymo įgūdžius. Gerai savarankiškai paruošia muzikinį tekstą.
\nSavarankiškai analizuoja kūrinio formas, suvokia kūrinio esmę. Pritaikydamas menines išraiškos priemones atskleidžia muzikos emocinį turinį.
\nGeba palyginti skirtingų epochų kūrinius, išryškinant esminius panašumus ir skirtumus. Kūrybiškai interpretuoja kūrinius pagal savo interpretacinį sumanymą.
\nMuzikuodamas sukaupia dėmesį, gerai jaučiasi scenoje, įsivertina pasirodymą.
\nScenoje sukaupia dėmesį, pasitiki savo jėgomis, išraiškingai atlieka programą. Analizuoja savo pasirodymų sėkmes ir nesėkmes. Naudojasi informacijos šaltiniais ir taiko praktinėje veikloje.
\n27.1. Dalyko paskirtis – plėtoti kolektyvinio muzikavimo, sceninės kultūros, meno interpretacijos ir meninės saviraiškos įgūdžius.
\n27.2. Dalyko tikslas – ugdyti mokinių ansamblinio muzikavimo gebėjimus.
\n27.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:
\n27.3.1. gilintųsi į ansamblinio muzikavimo specifiką ir ypatumus;
\n27.3.2. pritaikytų įgytus atlikimo technikos gebėjimus ir juos plėtotų muzikuodami kartu.
\n27.3.3. mokytųsi analizuoti, atskleisti ir interpretuoti įvairių epochų, stilių muziką;
\n27.3.4. ugdytųsi pasitikėjimą ir atsakomybę, bendravimo kultūrą ir kauptų sceninę patirtį.
\n27.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:
\n27.4.1. ansamblio pojūčio ugdymas;
\n27.4.2. kūrinių ansambliams interpretavimas;
\n27.4.3. atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.
\n27.5. Didaktinės nuostatos:
\n27.5.1. galimi įvairūs ansamblių variantai: instrumentiniai, vokaliniai ar vokaliniai-instrumentiniai;
\n27.5.2. ansamblio repertuarą sudaro įvairių žanrų, stilių muzika;
\n27.5.3. taikomi įvairūs mokymo(si) metodai: įrašų klausymas, demonstravimas, analizavimas, lyginimas;
\n27.5.4. mokinių mokymosi rezultatai vertinami individualiai. Vertinamas kiekvieno mokinio aktyvumas, pastangos, pasiekimai.
\n27.6. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas Nuostata – atsakingai reaguoti į individualių užduočių įvykdymą. Siekti aktyvaus tarpusavio bendradarbiavimo ir susiklausymo.
\nEsminis gebėjimas – emocionaliai bei tiksliai techniškai atlikti savo partiją ansamblyje.
\n1.1. Organizuotai pradėti ir užbaigti kūrinio struktūrinius elementus.
\n1.1.1. Nurodyti kūrinio formą, apibūdinti sudedamąsias dalis.
\n1.1.2. Nusakyti ir naudoti tikslios pradžios ir pabaigos organizavimo būdus.
\n1.2. Darniai ir tiksliai ansamblyje perteikti muzikos kūrinio metroritminę pulsaciją.
\n1.2.1. Apibūdinti ritmo ypatumus.
\n1.2.2. Laikytis vienodo tempo.
\n1.2.3. Suprasti pauzių reikšmę ir svarbą, jas tiksliai išjausti ir išlaikyti.
\n1.2.4. Aktyviai klausytis kūrinio visumos, girdėti bendrą muzikavimą.
\n1.3. Kokybiškai atlikti savo partiją.
\n1.3.1. Taikyti skaitymo iš lapo įgūdžius mokantis muzikinio teksto.
\n1.3.2. Remtis individualaus savarankiško darbo patirtimi.
\n1.4. Muzikuojant derinti dinaminius niuansus, harmoninius / tembrinius pojūčius, nuotaiką.
\n1.4.1. Apibūdinti kūrinio dinaminę skalę, kulminacines vietas.
\n1.4.2. Girdėti atskirų partijų garsinį balansą ir pritaikyti konkrečiame kūrinyje.
\n1.4.3. Taikyti harmoninio ir tembrinio derinimo principus.
\nEsminis gebėjimas – išraiškingai interpretuoti atliekamą muziką.
\n2.1. Diskutuojant analizuoti ir vertinti atliekamus kūrinius.
\n2.1.1. Apibūdinti kūrinio stilių ir formą.
\n2.1.2. Nusakyti kūrinio muzikos kalbos ypatumus.
\n2.1.Išraiškingai interpretuoti atliekamą muziką.
\n2.2.1. Nusakyti kūrinio tematiką ir turinį.
\n2.2.2. Išmanyti nagrinėjamos muzikos atlikimo ypatumus.
\n2.2.3. Remiantis individualia patirtimi, siūlyti savo interpretacinį sumanymą.
\nEsminis gebėjimas – atlikti kolektyvo koncertinę programą.
\n3.1. Atlikti kolektyvo parengtą muzikos kūrinį ar koncertinę / konkursinę programą.
\n3.1.1. Suprasti bendrų repeticijų svarbą ir jose dalyvauti.
\n3.1.2. Kokybiškai atlikti savo partiją.
\n3.1.3. Išmanyti scenos etiketo normas, jas praktikuoti.
\n3.2. Dalyvauti įvairiuose muzikiniuose renginiuose, konkursuose, projektuose.
\n3.2.1. Išraiškingai atlikti koncertinę programą.
\n3.2.2. Koncertuoti mokykloje, mieste.
\n27.7. Turinio apimtys. Ansambliniam muzikavimui mokiniai parengia du tris kūrinius pusmečiui (skirtingo charakterio pjesės arba stambios formos kūrinys):
\n27.7.1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas: lavinami praktiniai muzikavimo įgūdžiai, tiksli intonacija, akustiniai tembriniai išraiškos būdai.
\n27.7.2. Kūrinių ansambliams interpretavimas: įvairių muzikinių formų interpretavimas. Kūrinių analizavimas, įrašų klausymas, interpretaciniai sprendimai.
\n27.7.3. Atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje: veikla mokykloje, mieste, šalyje. Dalyvavimas įvairiuose renginiuose, konkursuose, projektuose, edukacinėse programose. Kuriamas kolektyvo sceninis įvaizdis.
\n27.8. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas Demonstruoja minimalius muzikavimo ansamblyje gebėjimus.
\nAnsamblyje panaudoja individualaus muzikavimo gebėjimus. Išmano ansamblinio muzikavimo specifiką. Muzikuoja ir kūrybiškai taiko ansamblinio muzikavimo įgūdžius.
\nPuikiai atlieka savo partiją, išmano ansamblinio muzikavimo specifiką, greitai įsimena muzikos tekstą. Geba atlikti kitų atlikėjų partijas.
\nDalyvauja diskusijose. Siūlymus pateikia remdamasis ansamblinio muzikavimo ypatumais.
\nMėgsta kūrybingai eksperimentuoti. Klausosi daug kamerinės muzikos, patirties semiasi iš kitų žinomų ansamblių atlikėjų.
\nSiekia gerai pasirodyti. Scenoje jaučia emocinį pasitenkinimą.
\nPuikiai muzikuoja, žino ir vertina kultūrinėje aplinkoje vykstančius reiškinius. Savarankiškai nagrinėja muzikines formas.
\n28.1. Dalyko paskirtis – plėtoti ir lavinti mokinių balso tikslios intonacijos, muzikinės ir vokalinės klausos, meninės saviraiškos, kūrybiškumo ir emocionalumo įgūdžius.
\n28.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniui įgyti taisyklingus dainavimo įgūdžius, skatinti mokinio saviraišką.
\n28.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per balso ugdymo pamokas mokiniai:
\n28.3.1. įsisavintų ir įtvirtintų pagrindinius garso balsu išgavimo principus, tobulintų vokalinius įgūdžius;
\n28.3.2. plėtotų muzikinius gebėjimus ir muzikinę intuiciją;
\n28.3.3. ugdytų gebėjimą įtaigiai atlikti įvairių žanrų vokalinius kūrinius atsižvelgiant į amžiaus tarpsnius, pagal savo pasirengimo lygį;
\n28.3.4. ugdyti kūrybiškumą ir muzikinės raiškos savarankiškumą.
\n28.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:
\n28.4.1. vokalinės technikos ugdymas;
\n28.4.2. vokalinės muzikos kūrinių interpretavimas;
\n28.4.3. vokalinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.
\n28.5. Didaktinės nuostatos:
\n28.5.1. mokytojas suteikia mokiniui reikalingų teorinių ir praktinių žinių, padedančių perteikti ir atlikti įvairių žanrų vokalinius kūrinius;
\n28.5.2. taikomi įvairūs darbo metodai, balso lavinimo pratimai, vokalizavimas, muzikinio teksto analizavimas, naudojamos įvairios skatinimo formos;
\n28.5.3. repertuaras parenkamas individualiai atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus ir įgūdžius, balso specifiką, daromą pažangą, siekiant įgyvendinti mokymosi tikslus ir uždavinius;
\n28.5.4. pamokoje skiriama laiko mokymosi raidai ir rezultatams aptarti, numatomi tikslai ir uždaviniai pasiekimams planuoti;
\n28.5.5. ugdomi savarankiško darbo įgūdžiai, akcentuojamas motyvuotas paties mokinio įsivertinimas, skatinantis mokinį tobulėti.
\n28.6. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Vokalinės technikos ugdymas Nuostata – stebėti savo vokalinių pasiekimų raidą.
\nEsminis gebėjimas – pažinti ir lavinti savo balsą, vertinti pasiekimus.
\n1.1. Įsisavinti vokalinio garso išgavimo būdus ir juos taikyti atliekamuose kūriniuose.
\n1.1.1. Siekti tikslios intonacijos.
\n1.1.2. Siekti taisyklingos laikysenos dainuojant.
\n1.1.3. Naudoti artikuliaciją ir dikciją lavinančius pratimus.
\n1.1.4. Taikyti minkštą ir elastingą garso išgavimo ataką, vystyti mišrų kvėpavimą ir aukštą balso skambesio poziciją, formuoti garso atramą. Atkreipti dėmesį į balso mutaciją.
\n1.1.5. Vystyti vokalinę techniką, lavinti vokalinę klausą.
\n1.1.6. Žinoti balso aparatui kenksmingus veiksnius ir jų vengti.
\n1.2. Apmąsčius mokymosi procesą, planuoti saviruošos laiką.
\n1.2.1. Tobulinti dainavimo įgūdžius mokytojo nurodytais būdais.
\n1.2.2. Savarankiškai parengti muzikinį tekstą.
\nEsminis gebėjimas – pagal pasirengimo lygį atlikti pasirinkto žanro ir stiliaus vokalinius kūrinius.
\n2.1. Teisingai vartoti atliekamo vokalinio kūrinio išraiškos priemones, muzikos kalbos ir formos elementus.
\n2.1.1. Dainuojant atsižvelgti į pagrindinius muzikos kalbos, artikuliacijos, dinamikos bei tempo nurodymus.
\n2.1.2. Natų tekste atpažinti struktūrinius kūrinio elementus: motyvą, frazę, sakinį, kulminaciją.
\n2.1.3. Įvardyti kūrinio metroritmiką.
\n2.2. Atlikti vokalinius kūrinius, įgyvendinant interpretacinį sumanymą.
\n2.2.1. Pasakyti ir paaiškinti muzikos kūrinio elementus, kuriais remiantis kuriama interpretacija.
\n2.2.2. Sudaryti dainuojamo kūrinio interpretacijos planą.
\nEsminis gebėjimas – puoselėti asmeninius vokalinius estetinius interesus.
\n3.1. Laikantis scenos elgesio taisyklių pasirengti viešam pasirodymui.
\n3.1.1. Kūrinius išmokti atmintinai.
\n3.1.2. Suplanuoti atliekamo repertuaro pristatymą.
\n3.2. Lankyti ir vertinti vokalinės muzikos koncertus, pasirodymus, kultūros renginius.
\n3.2.1. Rasti informacijos apie vokalinės muzikos renginius.
\n3.2.2. Įvardyti stebėtų vokalinės muzikos renginių naudą.
\n3.3. Įgytus gebėjimus panaudoti įvairioje muzikinėje veikloje.
\n3.3.1. Taikyti balso valdymo gebėjimus ansamblyje, chore, solfedžio pamokose.
\n3.3.2. Pagal galimybes dalyvauti koncertinėje veikloje, muzikiniuose projektuose.
\n28.7. Turinio apimtys:
\n28.7.1. Individuali programa sudaroma pusmečiui, kūriniai atliekami atmintinai. Jei mokinio balsas mutuoja, jis gali deklamuoti dainos tekstą mintinai.
\n28.7.2. Repertuarą galėtų sudaryti 4–5 kūriniai pasirinktinai: vokalizės, lietuvių ir kitų pasaulio tautų liaudies autentiškos ir harmonizuotos dainos,lietuvių ir pasaulio kompozitorių originalios dainos, Lietuvos ir pasaulio kompozitorių populiariosios muzikos vokaliniai kūriniai.
\n28.7.3. Vokalinės technikos ugdymas: balso akustika ir fiziologija, taisyklinga laikysena dainuojant, artikuliaciją ir dikciją lavinantys pratimai, minkšta ir elastinga garso išgavimo ataka, mišrus kvėpavimas, aukšta balso skambesio pozicija, garso atramos formavimas, vokalinė klausa, balso higiena ir apsauga.
\n28.7.4. Vokalinių kūrinių interpretavimas, kūrinių analizė: kompozitorius, meninė kūrinio mintis, forma, struktūra, stilius, metroritmika, dermė, melodika, harmonija. Atlikimo planas.
\n28.7.5. Vokalinė raiška sociokultūrinėje aplinkoje: koncertinė veikla pagal galimybes, kūrinių pristatymas.
\n28.8. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Vokalinės technikos ugdymas Žino ir naudoja vokalinio garso išgavimo būdus.
\nMokytojui patariant dirba savarankiškai.
\nNuosekliai naudoja vokalinio garso išgavimo būdus ir taiko juos atliekamuose kūriniuose. Taiko dainavimo įgūdžius mokytojo nurodytais būdais. Geba savarankiškai parengti muzikinį tekstą.
\nTikslingai ir kūrybingai naudoja vokalinio garso išgavimo būdus ir taiko juos atliekamuose kūriniuose.
\nSavarankiškai rengia muzikinį tekstą.
\nPasako muzikos kūrinio elementus, kuriais remiantis kuriama interpretacija.
\nĮvardija ir paaiškina pagrindinius atliekamo vokalinio kūrinio muzikos kalbos, artikuliacijos, dinamikos bei tempo nurodymus, struktūros ir formos elementus. Paaiškina muzikos kūrinio elementus, kuriais remiantis kuriama interpretacija.
\nSudaro vokalinių kūrinių interpretacijos planą.
\nAnalizuoja pagrindinius atliekamo vokalinio kūrinio muzikos kalbos, artikuliacijos, dinamikos bei tempo nurodymus, struktūros ir formos elementus. Supranta ir apibūdina muzikos kūrinio elementus, kuriais remiantis kuriama interpretacija.
\nSudaro ir argumentuoja vokalinių kūrinių interpretacinį planą.
\nFragmentiškai dalyvauja klasės ir mokyklos muzikinėje meninėje veikloje.
\nApibūdina asmeninius muzikinius interesus.
\nMoka kūrinius mintinai.
\nDalyvauja klasės ir mokyklos muzikinėje veikloje. Savo vokalinius gebėjimus naudoja muzikuodamas įvairiuose kolektyvuose. Domisi muzikiniais ir kultūriniais renginiais.
\nKūrinius išmoksta mintinai.
\nKūrybingai naudoja įgytus gebėjimus įvairioje aktyvioje muzikinėje veikloje. Savo gebėjimus produktyviai naudoja muzikuodamas muzikiniuose kolektyvuose. Aktyviai lanko renginius, juos analizuoja ir aptaria.
\nV. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES PRIVALOMOJO BRANDUOLIO DALYKAI 9–10 KLASĖJE 29. Atlikėjo raiška – pasirenkamasis pagrindinis Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies privalomojo branduolio dalykas.
\n29.1. Dalyko paskirtis. Atlikėjo raiškos dalykas skirtas suteikti mokiniams muzikos atlikėjo (instrumentininko, dainininko, choro dirigento) esminės dalykinės ir bendrųjų kompetencijų, kurių reikia sėkmingam mokymuisi, pagrindus.
\n29.2. Dalyko tikslas – sudaryti palankias sąlygas muzikai itin gabiems mokiniams ugdytis estetinę nuovoką, plėtoti muzikos kūrinių interpretavimo patirtį ir tobulinti atlikimo technikos įgūdžius, reikalingus interpretaciniams sumanymams įgyvendinti.
\n29.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per atlikėjo raiškos pamokas mokiniai:
\n29.3.1. perpratę naujus muzikos kalbos elementus, ugdytųsi atlikimo techniką;
\n29.3.2. analizuotų atliekamų kūrinių istorinį, socialinį, kultūrinį kontekstą;
\n29.3.3. panaudotų vaizduotę ir emocinį intelektą kurdami interpretacinius sumanymus;
\n29.3.4. ugdytųsi dalykinius ir bendruosius gebėjimus planuodami savo mokymąsi bei aktyviai dalyvaudami koncertinėje ir konkursinėje veikloje;
\n29.3.5. sąmoningai ir kryptingai skirtų laiko savarankiškam darbui, kūrybiniams ieškojimams;
\n29.3.6. aktyviai domėtųsi šiuolaikiniu muzikiniu ir kultūriniu gyvenimu, būtų tolerantiški įvairių stilių muzikai.
\n29.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:
\n29.4.1. muzikos atlikimo technikos įvaldymas;
\n29.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas;
\n29.4.3. muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.
\n29.5. Didaktinės nuostatos:
\n29.5.1. Dalyko pamokose mokytojas siekia perprasti mokinio individualybę ir įvertinti jo mokymosi sąlygas bei aplinką. Atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimų ir pasiekimų lygį, individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes, konkrečiam mokiniui parenkamas optimalus programinis repertuaras.
\n29.5.2. Mokymosi motyvacijos skatinimui mokinys įtraukiamas į programos parinkimą aptariant ir išsiaiškinant ugdymo(si) tikslus. Siekdami mokymosi pažangos, mokiniai groja ne tik pagrindinį programinį repertuarą, bet ir keletą papildomų kūrinių, skirtų muzikos kūrinių pažinimo ir skaitymo iš natų gebėjimams ugdyti. Pamokų metu skiriama laiko mokinio mokymosi raidai ir rezultatams aptarti, tikslams numatyti ir pasiekimams planuoti, karjeros galimybėms pristatyti. Skatinamas mokinių sąmoningumas saviugdai, aktyviam savarankiškam darbui visose veiklos srityse. Į mokinio savarankiško darbo kryptingumą atsižvelgiama vertinant pasiekimus.
\n29.5.3. Mokymosi metu siejamos teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai, padedantys įtaigiai atlikti įvairių epochų, skirtingų stilių, žanrų, charakterio muzikos kūrinius. Muzikos interpretavimo patirtis plėtojama atliekant įvairaus pobūdžio – skirtingo charakterio, stiliaus, žanro muzikos kūrinius. Kūrinių įvairovės pažinimo tikslui kiekvieną pusmetį mokiniai skatinami iš natų pagroti keletą nežinomų kūrinių.
\n29.5.4. Plėtojant mokinio muzikos atlikimo patirtį svarbu nuolat tobulinti technines galimybes, ugdyti muzikalumą naudojant lavinančius pratimus, vokalizes, gamas, etiudus ir kt. Techninius įgūdžius geriausia ugdyti kryptingai, parenkant įvairios technikos etiudus, virtuozines pjeses, skirtingus gamų, akordų atlikimo būdus. Mokiniai, tobulindami techniką, neretai patiria tam tikrų kūno dalių įveržimą. Mokytojo padedami atlieka specialius kūno įvaržą atpalaiduojančius grojimo / skambinimo, kvėpavimo, manualinės dirigavimo technikos pratimus.
\n29.5.5. Atlikėjo raiškos pamokose taikomi įvairūs mokymo(si) metodai: stebėjimas; klausymasis; demonstravimas; analizavimas; lyginimas; vaizdinių metodas; interpretacinių sumanymų kūrimas; emocinio imitavimo metodas; natų skaitymo pratybos; sceninės išraiškos pratybos.
\n29.5.6. Vertinimas turi atspindėti realius mokinio pasiekimus ir motyvuoti mokinį nuosekliai siekti aukštesnių tikslų. Svarbus yra paties mokinio įsivertinimas, kuris padeda suprasti savo darbą ir pasiektus rezultatus, numatyti veiklos prioritetus ir juos įgyvendinti. Savęs pažinimas, individualių savybių ir pasiekimų įsivertinimas bei mokytojo patarimai ypač padeda pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokiniams modeliuoti pasirinkimus pagal gebėjimus ir kompetencijas planuojant karjerą ir susidarant individualų mokymosi planą vidurinio ugdymo programos pakopoje.
\n29.6. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas Nuostatos. Sąmoningai, kantriai ir kūrybiškai ugdytis muzikos atlikimo techninius įgūdžius. Suprasti savarankiško darbo naudą asmens pasiekimų raidai.
\nEsminis gebėjimas. Išmokti specifinius garso išgavimo būdus, grojimo instrumentu / dainavimo / dirigavimo technikos elementus; panaudoti išmoktus technikos elementus programinio repertuaro interpretacijoms.
\n1.1. Muzikos teorinių dalykų pamokose įgytą patirtį taisyklingai panaudoti atliekant muzikos kalbos elementus.
\n1.1.1. Skaityti ir paaiškinti muzikinės kalbos terminus, trumpinimus, sužinoti ir suvokti naujas sąvokas.
\n1.1.2. Apibūdinti kūrinių struktūrinius ir stilistinius elementus, juos reikiamai atlikti.
\n1.1.3. Taisyklingai vartoti muzikos terminiją ir sąvokas.
\n1.2. Įvairiomis pratybomis, technikai lavinti skirtais etiudais, gamomis sąmoningai plėtoti ir tobulinti manualinę / pirštuotės / kvėpavimo / pedalizacijos / dumplių valdymo / artikuliacijos techniką.
\n1.2.1. Išmanyti muzikos instrumento sandarą, specifiką, derinimą, pirštuotės principus ir žmogaus kūno konstrukciją, turimą suvokimą panaudoti kokybiškam muzikiniam garsui formuoti.
\n1.2.2. Koordinuoti raumenų ir judesių darbą naudojant lanksčius ir racionalius, ekonomiškus judesius, laisvus raumenis.
\n1.2.3. Suprasti ir paaiškinti technikos lavinimo užduočių paskirtį.
\n1.2.4. Naudoti specialius kūno įvaržą atpalaiduojančius grojimo / skambinimo, kvėpavimo, manualinės dirigavimo technikos pratimus.
\n1.3. Kokybiškai intonuoti, artikuliuoti muzikinio teksto melodines linijas ir atlikti visą kūrinio muzikinį audinį. Išlavintus techninius įgūdžius pajungti muzikinei raiškai, muzikos kūrinio emocijoms atskleisti.
\n1.3.1. Išmanyti ir taikyti technines priemones, padedančias siekti tikslios intonacijos.
\n1.3.2. Apibūdinti ir derinti metroritminį artikuliavimą su meninės raiškos priemonėmis – štrichais, dinaminiais niuansais bei tempiniais pokyčiais.
\n1.4. Veiksmingai valdyti saviruošos laiką.
\n1.4.1. Paaiškinti nuolatinio savarankiško darbo reikšmę ir naudą atlikimo technikos ir kūrybingo atlikėjo asmenybės savybių ugdymui.
\n1.4.2. Skaityti muzikinius tekstus iš natų, atpažinti štrichus, juos apibūdinti.
\n1.4.3. Savarankiškai parengti muzikinį tekstą, taisyklingai jį atlikti.
\nEsminis gebėjimas. Įtaigiai ir techniškai interpretuoti skirtingo stiliaus, žanro ir charakterio kūrinius.
\n2.1. Analizuoti ir apibūdinti kūrinio muzikos kalbos elementus, jais grįsti interpretacinius sumanymus.
\n2.1.1. Savais žodžiais nusakyti kūrinio tematiką ir turinį.
\n2.1.2. Apibūdinti atliekamo kūrinio žanrą, stilių ir formą, muzikos kalbos ypatybes.
\n2.1.3. Nusakyti kompozitoriaus gyvenamo laikotarpio esminius stiliaus bruožus, įvardyti kitus kūrinius.
\n2.1.4. Interpretacinius sumanymus pagrįsti kūrinio muzikiniu tekstu.
\n2.1.5. Tikslingai vartoti žinomus terminus ir sąvokas.
\n2.2. Apgalvoti kelis konkretaus kūrinio interpretavimo variantus ir kritiškai vertinant atsirinkti geriausiąjį.
\n2.2.1. Paaiškinti kūrinio dramaturgijos plėtojimo principus, pastebėti ir apibrėžti atskiras muzikos detales.
\n2.2.2. Vartoti konkrečius žinomus išraiškos priemonių apibūdinimus.
\n2.2.3. Pagrįsti savo meninius sumanymus remiantis kūrinio kontekstu, stiliumi, žanru.
\n2.2.4. Ieškant interpretacinių sprendimų, klausytis kitų atlikėjų įrašų.
\n2.3. Atskleisti atliekamų muzikos kūrinių stiliaus, žanro, charakterio ypatumus.
\n2.3.1. Nusakyti atliekamo kūrinio stiliaus, žanro ir charakterio ypatumus.
\n2.3.2. Pagrįsti samprotavimus konkrečios stilistinės epochos tradicijomis.
\n2.3.3. Aiškiai ir įtikinamai frazuoti, pritaikyti štrichus, artikuliacijos elementus, dinamikos, tempo nurodymus.
\n2.4. Plėtojant interpretacinę nuovoką, pasinaudoti muzikos klausymosi patirtimi.
\n2.4.1. Paaiškinti, kodėl verta klausytis iškilių muzikos interpretatorių.
\n2.4.2. Saviugdos tikslui kaupti garso ir vaizdo įrašus.
\n2.4.3. Įvardyti žymiausius savo specializacijos muzikos interpretatorius.
\nEsminis gebėjimas. Parengti koncertines programas įvairiems tikslams.
\n3.1. Viešai pristatyti koncertinę programą.
\n3.1.1. Korektiškai prisistatyti.
\n3.1.2. Parengti informatyvų kiekvieno kūrinio pristatymą, atsižvelgiant į auditoriją.
\n3.1.3. Argumentuotai įvertinti savo pasirodymą.
\n3.2. Dalyvauti šalies ir tarptautiniuose muzikiniuose renginiuose: muzikaliai ir įtikinamai atlikti programą, gauti grįžtamąjį ryšį iš klausytojų.
\n3.2.1. Suprasti ir paaiškinti muzikos atlikėjo savirealizacijos praktinėje kūrybinėje veikloje naudą.
\n3.2.2. Suprasti bendravimo su publika svarbą, kūrinio pateikimo klausytojams reikšmingumą.
\n3.2.3.Vertinti įvairią muziką, daug muzikos klausytis, lankyti įvairius kultūrinius renginius.
\n3.3. Pasirodymo metu taikyti savikontrolės įgūdžius psichologinei įtampai valdyti.
\n3.3.1. Tikslingai paskirstyti dėmesį scenoje.
\n3.3.2. Sutelkti valią baimės jausmui nugalėti ir sunkumams įveikti.
\n3.3.3. Naudoti nusiraminimo ir susikaupimo pratimus.
\n29.7. Turinio apimtys:
\n29.7.1. Muzikos atlikimo technikos įvaldymas:
\n29.7.1.1. Instrumentininkai. Instrumento sandara ir galimybės. Kūno laikysena, kvėpavimas. Garso formavimas, tembro niuansai. Smulkioji, stambioji (akordinė) technika. Pirštuotė. Rankų funkcijų koordinavimas. Artikuliaciniai štrichai. Pedalizacija, registrai, dumplių valdymas. Mažorinės, minorinės gamos (pagal metodinės grupės reikalavimus (minimaliai iki 4 ženklų)), įvairia grojimo technika atliekamos sekvencijos; grojimo būdai gitara: tremolo, portamento, rasgueado, pizzicato.
\n29.7.1.2. Dainininkai. Žmogaus kūno konstrukcija, laikysena. Pratimai teisingam kvėpavimui ugdyti, balso registrams lyginti, diapazonui plėsti, dikcijai ir artikuliacijai aktyvinti; garso formavimo technikos elementai. Vokalizės, etiudai. Bel canto, rečitatyvas, portamento.
\n29.7.1.3. Choro dirigavimas. Dirigavimas: rankų pozicijos, funkcijos, auftaktai, dinamikos amplitudės, ritminio pulsavimo įvairovė (duolės, triolės, taškuotas ritmas, sinkopės, pauzės); pratimai judesių laisvumui, plastiškumui, intensyvumui įvaldyti; paprastų, sudėtinių metrų schemos, alla breve; įstojimai / užbaigimai, fermatos įvairiose takto vietose; štrichai – legato, non legato, staccato; agogika; polifonijos elementai. Kūrinių grojimas a cappella, kūrinių iš atminties grojimas ir partijų dainavimas bei kūrinių su akompanimentu grojimas ir partijų dainavimas. Kūrinių analizė.
\n29.7.1.4. Fortepijono, vargonų programinį repertuarą pusmečiui sudaro: polifoninis kūrinys (J. S. Bacho preliudas ir fuga arba tribalsė invencija), stambios formos klasikinis kūrinys (sonata / variacijos / fantazija arba koncerto 1 dalis / 2 ir 3 dalys), du etiudai (smulkioji technika, dvigubų natų ar oktavų grojimo technika) arba vienas etiudas ir vienas virtuozinis kūrinys, vienas lyrinis kūrinys.
\n29.7.1.5. Styginių instrumentų programinį repertuarą pusmečiui sudaro: du etiudai (įvairi technika, vienas iš jų su dvigubomis natomis), stambios formos kūrinys (sonata / variacijos / fantazija, arba koncerto 1 dalis / 2 ir 3 dalys), dvi skirtingo charakterio pjesės, mažorinės, minorinės gamos (detache, legato), akordai, jų apvertimai arpeggio, legato po 3, 9, 14 garsų (T, VII7, D7), dvigubos natos – tercijos, sekstos, oktavos detache.
\n29.7.1.6. Gitaros programinį repertuarą pusmečiui sudaro: gamos Andres Segoria pirštuotė, akordų kandencijos, Matteo Carcassi mokykla. Etiudas, polifoninis kūrinys, stambios formos kūrinys, paprastos formos kūrinys (originalus kūrinys arba lietuvių / kitų tautų liaudies dainos išdaila).
\n29.7.1.7. Lietuvių liaudies instrumentų programinį repertuarą pusmečiui sudaro: stambios formos kūrinys (siuita / variacijos / fantazija / koncerto ar sonatos dalis), harmonizuota lietuvių liaudies melodija, virtuozinis kūrinys ar etiudas, lyrinis kūrinys. Įvairaus pobūdžio, stiliaus ir grojimo technikos (plektras, pirštų ir mišri technika) kūriniai.
\n29.7.1.8. Akordeono programinį repertuarą pusmečiui sudaro: polifoninis kūrinys, stambios formos kūrinys (sonatos dalis / variacijos / fantazija arba koncerto 1 dalis / 2 ir 3 dalys); etiudas arba virtuozinis kūrinys; lyrinis kūrinys.
\n29.7.1.9. Pučiamųjų, mušamųjų instrumentų programinį repertuarą pusmečiui sudaro techninis etiudas, stambios formos kūrinys arba du skirtingo charakterio kūriniai.
\n29.7.1.10. Dainavimo programinį repertuarą pusmečiui sudaro dvi vokalizės, arijetė / arija (XVII–XVIII a.), autentiška lietuvių liaudies daina, harmonizuota lietuvių liaudies / kitų tautų daina, originali daina / romansas (iš viso 6 kūriniai). Tekstai originalo kalba.
\n29.7.1.11. Choro dirigavimo programinį repertuarą pusmečiui sudaro ne mažiau kaip du kūriniai chorui a cappella (vieno kūrinio balsų partijos dainuojamos atmintinai) ir du kūriniai su akompanimentu (apibendrinamojo atsiskaitymo metu vieno kūrinio choro partitūra grojama atmintinai ansamblyje, koncertmeisteriui pritariant). Visi 4 kūriniai diriguojami ir choro partitūros grojamos atmintinai. Kūrinių forma nuo periodo iki paprastos 2–3 dalių. Žodinė kūrinių analizė.
\n29.7.1.12. Programos vykdymo procese svarbus aspektas – naujo nežinomo teksto skaitymas. Pusmečio programą papildo 2–3 iš natų grojami kūriniai pažinimo, repertuaro kaupimo, bendro muzikinio išprusimo tikslais. Per pusmetį sistemingai plėtojami natų skaitymo įgūdžiai.
\n29.7.2. Muzikos kūrinių interpretavimas:
\n29.7.2.1. Kūrinių analizė – epochos ir kompozitoriaus esminiai ypatumai; meninė kūrinio mintis; forma, struktūrinės dalys, stilius, faktūra, agogika, metroritminiai ypatumai, derminis-tonacinis planas, melodikos, harmonijos, dramaturgijos ypatumai.
\n29.7.2.2. Kūrinių klausymas, vertinimas, lyginimas.
\n29.7.2.3. Interpretaciniai ieškojimai, demonstravimas, įgyvendinimas.
\n29.7.3. Muzikos atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Prisistatymas, kūrinių pristatymas, pateikimas. Bendravimo atmosferos svarba, jos sukūrimas. Atlikėjo savybės. Savireguliacija. Kritika ir savikritika. Susikaupimo ir nusiraminimo būdai, pratybos.
\n29.8. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos atlikėjo technikos įvaldymas Išmokęs naujus nesudėtingus muzikos kalbos techninius elementus, taiko kūrinių atlikimo praktikoje.
\nProduktyviai naudojasi įgytais techniniais įgūdžiais ir juos pritaiko atlikdamas programinį repertuarą.
\nAktyviu, nuosekliu savarankišku darbu pasiekia aukštų technikos įvaldymo rezultatų, kurie padeda atlikti sudėtingesnį repertuarą, kurti įtaigias interpretacijas.
\nSavarankiškai išsamiai analizuoja muzikos kūrinius, supranta, apibūdina ir vertina kompozitorių individualų stilių istorinio laikotarpio kontekste. Pasako savo nuomonę, nurodo kūrinio vertinimo kriterijus. Pateikia mokytojui du tris galimus kūrinio interpretavimo variantus, pagrindžia juos muzikos išraiškos priemonėmis, konkretaus stiliaus ypatumais. Savarankiškai nustato, parenka ir pritaiko meninės išraiškos priemones paveikiam kūrinių atlikimui. Domisi atliekamų kūrinių istoriniu kontekstu, pagal savo specializaciją įvardija praeities ir dabarties ryškiausius interpretatorius. Klausosi žymių atlikėjų interpretacijų įrašų, paaiškina, kuo jų naudą sau kaip būsimam atlikėjui.
\nVaizdinga kalba, tikslingai vartodamas muzikinius terminus analizuoja sudėtingesnės dramaturgijos kūrinius. Pritaiko kitų dalykų metu įgytas žinias, atranda ir nusako atlikimo problematiką, numato būdus spręsti problemas. Suvokia kūrinių meninę vertę, geba puikiai perteikti meninę idėją, stilingai interpretuoja įvairių epochų kūrinius. Argumentuotai pagrindžia savo nuomonę dėl interpretacinio plano įgyvendinimo. Kuria savitą individualų atlikimo braižą.
\nAktyviai savo kūrybinius pasiekimus demonstruoja viešoje aplinkoje, siekdamas kokybiško atlikimo rezultato. Iniciatyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose, festivaliuose, projektinėse / edukacinėse programose. Vertina savo galimybes, planuoja tolesnius veiksmus, mąsto apie karjerą. Lankosi įvairiuose kultūriniuose renginiuose, juos komentuoja.
\nRezultatyviai panaudoja įgytas dalykines ir bendrąsias kompetencijas nuolat dalyvaudamas tarptautiniuose ir šalies konkursuose, meistriškumo kursuose, edukacinėse programose. Kaupia koncertinį repertuarą, pritaikomą įvairiai publikai. Nuolat lankosi meniniuose renginiuose, juos aptaria, reiškia savo nuomonę. Siekia pats tapti aktyviu muzikinio gyvenimo dalyviu, tikslingai planuoja muzikos atlikėjo karjerą.
\n30.1. Dalyko paskirtis. Dalykas skirtas garso režisieriaus ir muzikos programuotojo dalykinei kompetencijai ugdyti ir suteikti bendrųjų kompetencijų, kurių reikia sėkmingam mokymuisi ir tobulėjimui, pagrindus.
\n30.2. Dalyko tikslas – sudaryti muzikai ir technologinių įrenginių valdymui palankias sąlygas, lavintis garso režisieriui ir muzikos programuotojui reikalingus technikos valdymo įgūdžius ir gebėjimus, ugdytis garso esteto, muzikos kūrėjo nuovoką.
\n30.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:
\n30.3.1. pažindami garso savybes, perprasdami muzikos kalbos elementus ir technologinius įrenginius, įvaldytų garso režisavimo ir muzikos programavimo techniką;
\n30.3.2. analizuotų aktualių kūrinių istorinį, socialinį, kultūrinį kontekstą;
\n30.3.3. estetiškai ir paveikiai programuotų muzikines idėjas pasinaudodami menine vaizduote ir pojūčių įvairove;
\n30.3.4. ugdytųsi dalykinius ir bendruosius gebėjimus aktyviai dalyvaudami bendruomenių meninėje veikloje;
\n30.3.5. ugdytųsi tvarų poreikį savarankiškam darbui, kūrybiniams ieškojimams ir suprastų jų svarbą;
\n30.3.6. aktyviai domėtųsi šiuolaikiniu muzikiniu ir kultūriniu gyvenimu.
\n30.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:
\n30.4.1. garso savybių pažinimas ir technologinių įrenginių valdymas;
\n30.4.2. muzikos savybių analizė;
\n30.4.3. patirties sklaida socialinėje kultūrinėje aplinkoje.
\n30.5. Didaktinės nuostatos:
\n30.5.1. Dalykui mokyti teorinės žinios siejamos su praktiniais įgūdžiais, skiriama laiko aptarti mokinio mokymosi raidą ir rezultatus, pristatyti karjeros galimybes, tikslų numatyti ir planuoti pasiekimus.
\n30.5.2. Kiekvienam mokiniui individualiai parenkamos per pusmetį būtinos atlikti užduotys, atsižvelgiant į jo asmeninį gebėjimų ir pasiekimų lygį, individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes. Užduočių planą sudaro: teorinė medžiaga, technologinių įrenginių valdymo pratimai, pasirinkto žanro programuojamas muzikos kūrinys.
\n30.5.3. Per kiekvieno pusmečio viduryje ir pabaigoje vykdomus įgytų žinių ir įgūdžių patikrinimus kiekvienas mokinys mokytojams ir kolegoms pristato suprogramuotą muzikinį kūrinį ar jo elementus, dalyvauja teorinių žinių patikroje žodžiu arba raštu. Rezultatai įvertinami pažymiu.
\n30.5.4. Taikomi įvairūs mokymo(si) metodai – pasakojimas, demonstravimas, analizavimas, lyginimas, stebėjimas, klausymas.
\n30.5.5. Vertinimas turi atspindėti realius mokinio pasiekimus bei motyvuoti mokinį nuosekliai siekti aukštesnių tikslų. Pažymiu vertinami: tarpinis ir baigiamasis pusmečio atsiskaitymai, per pusmetį atliekami teorinių žinių tikrinimo testai, kai kurios savarankiško darbo užduotys. Svarbus yra ir paties mokinio įsivertinimas, kuriuo jis gali analizuoti savo darbą ir pasiektus rezultatus, numatyti veiklos prioritetus ir juos įgyvendinti.
\n30.5.6. Skatinamas mokinių sąmoningumas saviugdai, aktyviam savarankiškam darbui visose veiklos srityse. Mokinys įtraukiamas į užduočių parinkimą aptariant ir paaiškinant ugdymo(si) tikslus.
\n30.5.7. Mokiniai skatinami dirbti kūrybiškai, kurti tikslingai, derinti įgytas žinias su kūrybine menine raiška, ugdytis vertybines nuostatas – populiarinti lietuvių kompozitorių kūrybą, gerbti ir toleruoti kitų tautų muzikines tradicijas, kitų sričių muzikus, menininkus, ugdyti gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, puoselėti kalbą, tobulinti garso režisieriui būtinas savybes.
\n30.6. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Garso savybių pažinimas ir technologinių įrenginių valdymas Nuostatos. Sąmoningai, kantriai ir kūrybiškai ugdytis technologinių įrenginių valdymo bei muzikos programavimo techninius įgūdžius. Nuolat ir sistemingai dirbti savarankiškai.
\nEsminis gebėjimas – įgarsinti muzikos instrumentus, programuoti muzikos kūrinius.
\n1.1. Taisyklingai paruošti ir naudoti technologijos įrenginius.
\n1.1.1. Paaiškinti atskirų dalių techninius parametrus, jų naudojimą, teisingos priežiūros specifiką.
\n1.1.2. Analizuoti erdvių akustikos specifiką.
\n1.1.3. Parinkti skirtingiems muzikos instrumentams įgarsinti reikalingas technologinių įrenginių dalis.
\n1.1.4. Kontroliuoti įrenginius proceso metu.
\n1.2. Įgarsinant muzikos instrumentus tikslingai ir veiksmingai naudoti technologinius įrenginius.
\n1.2.1. Išmanyti įvairių muzikos instrumentų / balso specifiką, garso savybes, garso išgavimo principą.
\n1.2.2. Racionaliai ir patogiai sutvarkyti darbo vietą.
\n1.2.3. Pritaikyti muzikos teorinių dalykų pamokose įgytą patirtį.
\n1.3. Programuojant muzikos kūrinius, kūrybingai ir įtaigiai naudoti turimas idėjas, perteikti stilistiką. Savarankiškai suprogramuoti parinktą muzikinę medžiagą.
\n1.3.1. Išmanyti specialias kompiuterines muzikines programas.
\n1.3.2. Tikslingai ir įtikinamai parinkti muzikinius tembrus, garso efektus.
\n1.3.3. Ieškoti skirtingų kūrybinių idėjų, pademonstruoti jas ir pasirinkti įtaigiausią variantą.
\n1.3.4. Taikyti žinomus komponavimo principus.
\n1.4. Racionaliai valdyti saviruošos laiką.
\n1.4.1. Įvertinti užduočių sudėtingumą ir laiko sąnaudas joms atlikti.
\n1.4.2. Užduotis atlikti nuosekliai.
\nEsminis gebėjimas – analizuoti instrumentu / balsu išgaunamų garsų savybes, kūrinių muzikos kalbą, stilistinį kontekstą siekiant kokybiškiau ir skoningiau programuoti muzikos kūrinius.
\n2.1. Analizuoti įgarsinamų kūrinių ir muzikai programuoti parinktų žanrų savybes.
\n2.1.1. Apibūdinti atliekamo kūrinio žanrą, stilių ir formą, muzikos kalbos ypatybes.
\n2.1.2. Nusakyti kompozitoriaus gyvenimo laikotarpio esminius stiliaus bruožus, įvardyti kitus kūrinius.
\n2.1.3. Įvardyti instrumentus / balso tipus, kuriais atliekamas kūrinys, ir jų savybes.
\n2.1.4. Tikslingai vartoti išmoktus terminus ir sąvokas.
\n2.2. Interpretacinę nuovoką plėtoti remiantis muzikos klausymosi patirtimi.
\n2.2.1. Klausytis įvairių stilių ir žanrų kūrinių.
\n2.2.2. Kaupti savo audio- / videobazę.
\n2.2.3. Fiksuoti ir kaupti išgirstas patinkamas muzikines idėjas.
\nEsminis gebėjimas – įgarsinti skirtingo pobūdžio renginius, programuoti muziką įvairiems tikslams.
\n3.1. Įgarsinti moksleivių koncertą / egzaminą, kai vienu metu groja iki dviejų muzikos instrumentų.
\n3.1.1. Gauti informacijos apie koncerto / egzamino programą.
\n3.1.2. Iniciatyviai ir lanksčiai veikti nenumatytose situacijose renginio metu.
\n3.1.3. Įsiklausyti į atlikėjų poreikius, bendradarbiauti su jais.
\n3.1.4. Argumentuotai įvertinti savo atliktą darbą.
\n3.2. Suprogramuotus muzikos kūrinius pristatyti mokykloje organizuojamuose ir šalies mastu vykstančiuose renginiuose.
\n3.2.1. Gauti reikalingos informacijos apie renginį, kuriame ketinama dalyvauti.
\n3.2.2. Pateikti reikalingos informacijos apie save ir pristatomą muzikos kūrinį.
\n3.2.3. Muzikos kūrinį pateikti reikalingu formatu.
\n3.2.3. Gauti grįžtamąjį klausytojų ryšį.
\n3.3. Kaupti atliktus darbus savo aplanke.
\n3.3.1. Pasirinkti tinkamą laikmeną visai medžiagai saugoti.
\n3.3.2. Pasirūpinti kopijomis.
\n30.7. Turinio apimtys:
\n30.7.1. Garso savybių pažinimas ir technologinių įrenginių valdymas. Technologiniai įrenginiai: mikrofonai, mikšerinis pultas, stiprintuvai, kolonėlės, laidai, midi klaviatūra; jų sandara ir galimybės. Garsinės sistemos, techniniai parametrai. Garso prigimtis. Klausos dažninis diapazonas. Garso stiprumas, slėgis, klausos dinaminis diapazonas. Akustika. Muzikos instrumentų, balso tipų savybės, diapazonai. Kompiuterinės muzikinės programos (rekomenduojama ne ankstesnė kaip Cubase 5 versija), muzikos programavimas. Kūrybiniai ieškojimai, įgyvendinimas.
\n30.7.2. Muzikos savybių analizė. Kūrinių analizė – stiliaus, žanro esminiai ypatumai, forma, struktūrinės dalys, faktūra, ritmikos, melodikos, harmonijos, dramaturgijos ypatumai. Kūrinių klausymas, vertinimas, lyginimas. Asmeninė audio- ar videobazė, jos pažinimas.
\n30.7.3. Patirties sklaida socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Reikalingos informacijos rinkimas, tikslingas naudojimas, pateikimas, prisistatymas. Atliktų darbų aplankas. Bendravimo atmosfera su kolegomis, lankstus mąstymas. Kritika ir savikritika.
\n30.8. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Garso savybių pažinimas ir technologinių įrenginių valdymas Mokytojo padedamas įgarsina solo grojantį muzikos instrumentą. Suprogramuoja pageidaujamo muzikos žanro bazinius elementus. Argumentuotai paaiškina padarytus technologinius sprendimus.
\nSavarankiškai parengia darbo vietą ir įgarsina solo grojantį muzikos instrumentą. Suprogramuoja pageidaujamo muzikos žanro kūrinį, argumentuotai paaiškina padarytus technologinius ir meninius sprendimus.
\nĮgarsina koncertą / egzaminą, kuriame muziką atlieka keletas skirtingų muzikos instrumentų ar balsų. Suprogramuoja du ar daugiau muzikos kūrinių, juose panaudoja skirtingas išraiškos priemones, komponavimo principus.
\nSavarankiškai analizuoja pateiktą muzikos kūrinį. Pasako savo nuomonę, nurodo kūrinio vertinimo kriterijus. Pateikia daugiau to paties žanro muzikos pavyzdžių.
\nTikslingai naudodamas muzikinius ir technologinius terminus, analizuoja ir lygina kelis kūrinius, programuotas kompozicijas. Atranda ir nusako konkrečioje situacijoje grojančių instrumentų / balsų įgarsinimo problematiką, numato būdus joms spręsti.
\nSavarankiškai įgarsina mokykloje ar vietos bendruomenės aplinkoje vykstantį renginį. Suprogramuotą kompoziciją pristato mokyklos ar miesto mastu rengiamame renginyje, edukacinėje programoje. Savo aplanką papildo dviem naujais darbais.
\nĮgarsina keletą renginių skirtingose erdvėse miesto mastu. Savo muzikines kompozicijas pateikia miesto, šalies renginiuose ir konkursuose. Dalyvauja meistriškumo kursuose, kūrybinėje stovykloje ar edukacinėje programoje.
\nSavo aplanką papildo trimis ar daugiau naujų darbų.
\n31.1. Dalyko paskirtis. Dalykas skirtas analitinių polinkių mokiniams sistemingai ir kryptingai suteikti dalykinės ir bendrųjų kompetencijų, kurių reikia sėkmingam mokymuisi ir gyvenimui, pagrindus.
\n31.2. Tikslas – ugdyti kultūros reiškinių įvairovei atvirą, jautrią ir kūrybingą asmenybę, gebančią stebėti, analizuoti ir vertinti muziką.
\n31.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:
\n31.3.1. žinotų praeities epochų muzikos vertybes, susipažintų su dabarties meninėmis praktikomis, siektų naujų meninių patirčių;
\n31.3.2. plėtotų muzikos kūrinių supratimo ir vertinimo gebėjimus, įgytų reikalingų žinių;
\n31.3.3. išmoktų taikyti sukauptą patirtį edukacinėje ir tiriamojoje veikloje.
\n31.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:
\n31.4.1. smulkių žanrų muzikologinių tekstų analizavimas, vertinimas ir kūrimas;
\n31.4.2. muzikologinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.
\n31.5. Didaktinės nuostatos:
\n31.5.1. Programoje numatomi mokinių pasiekimai, turinio apimtys, vertinimas. Ugdymo turinys individualizuojamas pagal kiekvieno mokinio mokymosi poreikius ir pasiekimus. Numatomi kelių muzikologijos dalykų (muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės, polifonijos) turinio integravimo aspektai. Integravimu sudaroma galimybė žinias ir gebėjimus pritaikyti socialiniame kultūriniame kontekste. Pasirenkamos muzikai tinkamos mokymosi taktikos: kūrinių muzikinės kalbos ir muzikinės raiškos identifikavimas, suvokimas ir analizavimas, meninės veiklos sociokultūrinėje aplinkoje pažinimas ir vertinimas.
\n31.5.2. Mokiniai supažindinami su mokymosi būdais, kurie skatintų imtis atsakomybės už sėkmingą savo pačių mokymą(si) ir gebėjimą integruoti įgytą patirtį į muzikinio ugdymo procesą. Siekiant integralaus mokymosi mokiniams skiriamas praktinis darbas, kurį atlikdami jie perpranta smulkesnius dalyko turinio elementus. Ugdymo procese vyrauja analitinį ir kritinį mąstymą, mokėjimą mokytis, pastabumą ir jautrumą garsinei aplinkai ugdantys aktyvaus mokymosi metodai. Reikšmingas yra tyrimo metodas, naudojamas renkant, kaupiant ir sisteminant mokomąją medžiagą; projekto mokymo metodas padeda ugdytiniams išmokti savarankiškai atlikti kūrybines užduotis. Pusmečių pabaigoje mokiniai savo kūrybinius ir praktinius darbus pristato mokyklos renginiuose, o straipsnius, recenzijas – rašinio konkursuose. Mokymas vyksta įvairiomis darbo formomis – be įprastų pamokų, mokiniai lankosi koncertuose, festivaliuose, dramos bei muzikos spektakliuose, muziejuose, susitikimuose su kompozitoriais, atlikėjais, muzikologais. Sukuriamos palankios sąlygos mokinių saviraiškai ugdymo procese, puoselėjama motyvacija dalyvauti mokyklos ir miesto kultūrinėje veikloje.
\n31.5.3. Vertinami visų veiklos sričių pasiekimai: muzikologinių tekstų analizavimas, vertinimas ir kūrimas, muzikologinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Vertinimu siekiama kelti mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, ugdyti atsakomybę už mokymosi rezultatus, nusistatyti ateities tikslus. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma individuali pažanga, rodomos pastangos. Pagal mokymo tikslus taikomi skirtingi vertinimo būdai – diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis.
\n31.6. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Muzikologinių tekstų analizavimas, vertinimas ir kūrimas Nuostatos. Plėtoti muzikologinio teksto suvokimo gebėjimus. Aiškintis muzikos poveikį, suprasti, kad muzika turi savitas suvokimo bei vertinimo taisykles ir iš suvokėjų reikalaujama pasirengimo bei žinių.
\nEsminiai gebėjimai. Skaityti, rašyti, analizuoti tekstus apie muziką, stebėti ir tikslinti savo mokymosi pasiekimusi. Stebėti, fiksuoti ir apibūdinti įvairius kūrinių aspektus (muzikos forma, instrumentai, muzikinės kalbos ypatumas) klausant muzikos.
\n1.1. Tikslingai skaityti ir rašyti smulkių žanrų muzikologinius tekstus: apmąstyti savo skaitymo ir rašymo veiklą, planuoti mokymąsi, taikyti mokytojo nurodytas mokymosi strategijas.
\n1.1.1. Referuoti svarbiausias perskaityto muzikologinio teksto idėjas.
\n1.1.2. Paaiškinti tekste paminėtų kūrinių ar muzikos istorijos epochos ryškiausius bruožus.
\n1.1.3. Taisyklingai vartoti muzikos terminiją ir sąvokas.
\n1.1.4. Taisyklingai vartoti žodžių formas, sudaryti sakinius laikantis dabartinės rašybos ir skyrybos normų.
\n1.1.5. Pritaikyti lietuvių ir užsienio kalbų, visuotinės ir meno istorijos dalykų patirtį, skaitmeninių technologijų galimybes.
\n1.2. Apibūdinti kūrinio raiškos priemones ir įvertinti jų meninę visumą.
\n1.2.1. Įvardyti muzikos raiškos priemones, stiliaus ir žanro savybes.
\n1.2.2. Apibūdinti kūrinio ypatumus ir susieti juos su kūrinio menine visuma 2. Muzikologinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostatos. Siekti geriau pažinti dabarties Lietuvos muzikinę kultūrą pasaulio muzikinės kultūros kontekste.
\nEsminiai gebėjimai. Pateikti asmeninį lankytų muzikinių ir kultūrinių renginių įvertinimą, samprotavimus apie muzikinės kultūros raidą.
\n2.1. Įvertinti muzikinius kultūrinius reiškinius savo aplinkoje.
\n2.1.1. Atskirti profesionalią ir taikomąją muzikos kūrybą, įvardyti meno poveikį sociokultūrinei aplinkai.
\n2.1.2. Nurodyti žymiausius lietuvių ir užsienio muzikos kūrėjus bei atlikėjus, jų svarbą muzikos istorijos raidai.
\n2.2. Parašyti argumentuotą ir asmeniniais pastebėjimais grįstą koncerto ar muzikos spektaklio recenziją.
\n2.2.1. Apibūdinti recenzijos rašymo procesą, pasirinkti reikiamą analizės metodą.
\n2.2.2. Atsirinkti ir susisteminti reikalingą informaciją apie matytą renginį.
\n2.2.3. Savo nuomonę susieti su girdėtos muzikos stilistika ar interpretacija.
\n2.3. Aktyviai dalyvauti mokyklos ir miesto kultūrinio gyvenimo veikloje – vesti koncertus, komentuoti programas, rengti ir eksponuoti parodas, skelbti parengtas recenzijas ir esė, dalyvauti autorinių darbų aptarimuose-diskusijose, perklausose, koncertuose, meninės integracijos projektuose.
\n2.3.1. Apibūdinti pažįstamas muzikologinės veiklos formas ir jų reikšmę bendruomenės gyvenimui.
\n2.3.2. Apibūdinti kultūros žiniasklaidos svarbą visuomenės gyvenimui.
\n31.7. Turinio apimtys:
\n31.7.1. Muzikologinių tekstų analizavimas, vertinimas ir kūrimas. Skaitant, rašant, analizuojant muzikologinius tekstus ir muzikos kūrinius susipažįstama su stilistinėmis epochomis, būdingais epochų muzikos žanrais, formomis, išraiškos priemonėmis, nagrinėjamas lietuvių folkloras bei bei lietuvių profesionalioji muzika. Ugdomi individualaus vertinimo, muzikologijos reiškinių ir įvykių interpretacijos gebėjimai. Mokiniai mokosi rašyti smulkių formų tiriamuosius darbus. Atliekami du trys rašto darbai (recenzijos, kompozitoriaus kūrybinio portreto ar istorinės apybraižos žanro).
\n31.7.2. Muzikologinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Mokyklos ar miesto kultūrinio gyvenimo kontekste atliekama muzikologinė praktika: koncertų vedimas, programų komentavimas, parodų rengimas ir eksponavimas, teminiai pristatymai. Organizuojami autorinių darbų aptarimai-diskusijos, perklausos, koncertai. Puoselėjama komunikavimo kompetencija kaip menų, kalbų, technologinių ir socialinių gebėjimų visuma.
\n31.8. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikologinių tekstų analizavimas, vertinimas ir kūrimas Klausydamasis muzikos, atpažįsta ir įvardija muzikos istorijos periodus. Analizuodamas kūrinį, įvardija jo žanrą, raiškos priemones. Yra susipažinęs su vienu dviem muzikologiniais tekstais.
\nGali rašyti informacinius pranešimus, kūrybinius portretus, asmeninio pobūdžio tekstus, mėgina rašyti istorinę apybraižą.
\nŽino ir tiksliai įvardija muzikos istorijos periodus. Analizuodamas kūrinį, apibūdina jo žanrą, stilių, raiškos priemones. Susipažinęs su trimis keturiais muzikologiniais tekstais, geba paaiškinti pagrindinę teksto mintį.
\nSklandžiai rašo tiriamojo pobūdžio darbą, istorines apybraižas, gali parengti interviu. Tikslingai vartoja muzikinius terminus, geba reikšti nuomonę, požiūrį ir apsvarstyti muzikologinę problemą.
\nSkiria muzikos istorijos periodus, nurodo žymiausius kūrėjus. Apibūdina analizuojamo kūrinio formą, instrumentuotę, muzikos kalbos ypatumus, įvertina jo meninę visumą. Susipažinęs su penkiais šešiais muzikologiniais tekstais, paaiškina pagrindinę mintį ir išvadas.
\nRašo klausytų koncertų ir refleksijos praktikos dienoraštį atskleidžia, kaip estetiniai istorinio laikotarpio idealai, kūrėjo individualybė paveikė analizuojamo kūrinio meninį kontekstą.
\nPastebi ir apibūdina muzikinius reiškinius kasdienėje aplinkoje. Apibūdina ryškiausių Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūrybos ypatumus. Rašo argumentuotą, faktais ir asmeniniais potyriais grindžiamą kūrinio analizę ar recenziją. Kelis kartus per mėnesį lankosi koncertuose ar spektakliuose. Naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, skaitmeninėmis priemonėmis. Geba pristatyti savo darbus mokyklos projektinėje veikloje, muzikologijos rašinio konkursuose.
\nApibūdina ir argumentuotai įvertina muzikinės veiklos reiškinius kasdienėje veikloje. Apibūdina žymiausių Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūrybos ypatumus pasaulio meno tendencijų kontekste. Rašo faktais, socialiniu ir kultūriniu kontekstu bei asmeniniais potyriais grįstą kūrinio analizę ar recenziją. Dažnai lankosi koncertuose ar spektakliuose. Naudodamasis skaitmeninėmis technologijomis, pristato savo darbus, tyrimo rezultatus, inicijuoja diskusijas. Dalyvauja muzikologinio rašinio konkursuose.
\n32.1. Dalyko paskirtis – nuosekliai ir sistemingai ugdyti esminius mokinio muzikinius gebėjimus – vokalinę, melodinę ir ritminę, derminę, harmoninę klausą, muzikinę atmintį, intonavimo, ritmavimo įgūdžius ir muzikinį raštingumą.
\n32.2. Dalyko tikslas – kryptingai ugdyti mokinio muzikos garsų aukščio pojūtį, dermės laipsnių ir trukmės santykių suvokimą, plėtoti muzikinę klausą derminiu bei harmoniniu aspektais; padėti mokiniams suprasti solfedžio dalyko prasmę.
\n32.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad solfedžio pamokose solfedžiuodami, klausydami ir užrašydami muzikinius tekstus, mokiniai:
\n32.3.1. suvoktų metro ir ritmo dėsningumus ir lavintų ritmo pojūtį, koordinaciją;
\n32.3.2. plėtotų vokalinę klausą, intonacijų žodyną, suprastų muzikos garsų derminius ryšius, pažintų atonalumą, tikslintų intonaciją;
\n32.3.3. suprastų ir analizuotų girdimą muzikos tekstą, jį užrašytų – lavintų muzikinę atmintį, vidinę klausą;
\n32.3.4. mokytųsi pasirinkti veiksmingas mokymosi strategijas.
\n32.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:
\n32.4.1. ritmavimas;
\n32.4.2. intonavimas;
\n32.4.3. muzikos klausymasis, atpažinimas ir užrašymas.
\n32.5. Didaktinės nuostatos:
\n32.5.1. Solfedžio pamokose mokoma(si) skaityti ir užrašyti muzikos tekstą, praktiškai pritaikyti muzikos teorijos, harmonijos ir muzikos istorijos dalykų metu įgytas žinias, lavinti intonavimo, vokalizavimo, skirtingų veiklų koordinavimo (solfedžiavimo, grojimo ir dirigavimo / taktavimo vienu metu) įgūdžius, ugdyti ritminį jautrumą, atonalios muzikos suvokimą ir kūrybinius bei improvizavimo gebėjimus.
\n32.5.2. Pradėjus naują ugdymo pakopą, mokiniams sudaroma galimybė likviduoti mokymosi spragas, lavinti ir plėtoti savo gebėjimus – parengiami išlyginamieji moduliai. Išlyginamųjų modulių tikslas – išsiaiškinti gebėjimų ir žinių trūkumus bei šalinti juos ir ugdyti pagarbą solfedžio dalykui.
\n32.5.3. Naudojami įvairūs mokymo(si) metodai. Jie parenkami atsižvelgiant į pamokos turinį, mokinių gebėjimus bei poreikius. Mokoma(si) klausyti ir girdėti. Įvairių melodijos ir ritmo suvokimo ir įsiminimo užduočių kontekste aktyviai lavinama muzikinė atmintis, turtinamas intonacijų žodynas. Solfedžiuojami tonalūs nežinomi muzikiniai tekstai. Mokiniai pratinami skaityti ir intonuoti atonalios muzikos fragmentus, su tonacija nesusijusias intervalų ir akordų sekas. Supažindinami su solfedžiavimo, ritmavimo, diktantų rašymo mokymosi strategijomis.
\n32.5.4. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į visų ugdymo sričių pasiekimus: solfedžiavimą, ritmavimą, muzikinio teksto intonavimą, suvokimą, analizavimą bei užrašymą. Vertinimu siekiama kelti mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, ugdyti atsakomybę už mokymosi rezultatus. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma pažanga, rodomos pastangos.
\n32.6. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Ritmavimas Nuostata – stengtis muzikuoti ritmiškai tiksliai.
\nEsminis gebėjimas – tiksliai atlikti įvairius ritminius darinius, kūrinio metroritminę visumą.
\n1.1. Tiksliai atlikti metroritminius darinius, klausa identifikuoti muzikos garsų trukmės santykius, juos užrašyti.
\n1.1.1. Paaiškinti įvairius metroritminius elementus ir natų grupavimo principus.
\n1.1.2. Paaiškinti vartojamas muzikines sąvokas.
\nEsminis gebėjimas. Tiksliai ir raiškiai intonuoti muzikinį tekstą. Girdėti vidine klausa tikslų garso aukštį, perteikti jį balsu.
\n2.1. Intonuoti įvairius muzikos kalbos struktūrinius elementus.
\n2.1.1. Išmanyti muzikinių struktūrinių darinių derminę sandarą, specifinius atspalvius.
\n2.1.2. Sudaryti ir solfedžiuoti intervalus, pagrindinių funkcijų akordus, jų apvertimus.
\n2.1.3. Nusakyti muzikos garsų aukščio santykius dermėje.
\n2.1.4. Intonuoti su tonacija nesusijusius intervalus ir akordus.
\n2.2. Išraiškingai ir tiksliai solfedžiuoti muzikos tekstus; daugiabalsiame dainavime siekti ansambliškumo.
\n2.2.1. Įvardyti ir apibūdinti solfedžiuojamo muzikos fragmento tempą, tonaciją, metrą, dinamiką.
\n2.2.2. Apibrėžti kitas su meniniu atlikimu susijusias sąvokas ir terminus.
\n2.2.3. Pasirinkti konkrečiam muzikos tekstui tinkamą mokymosi strategiją.
\n2.2.4. Dainuojant ansamblyje sąmoningai atlikti savo partiją.
\nEsminis gebėjimas – klausa identifikuoti, įsiminti ir užrašyti skambantį muzikos tekstą.
\n3.1. Klausa skirti įvairius melodinius darinius.
\n3.1.1. Atpažinti žinomus muzikos kalbos elementus, taikyti taisyklingus užrašymo simbolius bei įvardyti sąvokų reikšmę.
\n3.1.2. Klausa identifikuoti, suvokti ir užrašyti dermės laipsnius, intervalus, akordus bei jų junginius.
\n3.1.3. Klausa identifikuoti, suvokti izoliuotai skambančius (su tonacija nesusijusius) intervalus, akordus.
\n3.2. Užrašyti natomis girdimą muziką horizontalėje ir vertikalėje.
\n3.2.1. Apibūdinti vienbalsių ir dvibalsių diktantų rašymo būdus, totalaus ir atonalaus diktanto rašymo strategijas.
\n3.2.2. Įvardyti prieraktinius tonacijų ženklus bei nustatyti metrą, atpažinti atonalius fragmentus.
\n3.2.3. Atpažinti melodikoje laipsniškas slinktis, intervalų šuolius.
\n3.2.4. Nustatyti, analizuoti ir paaiškinti kūrinio struktūrą.
\n3.3. Įsiminti, išlaikyti atmintyje ir girdėti vidine klausa išmoktus muzikos kalbos elementus.
\n3.3.1. Išmanyti ir nuolat taikyti muzikinės atminties lavinimo būdus.
\n3.3.2. Savarankiškai pakartoti išmoktus muzikos kalbos elementus.
\n32.7. Turinio apimtys:
\n32.7.1. Ritmavimas. Paprastoji ir ypatingoji ritminė dalyba; punktyrinis ritmas, ritmo dariniai su sinkopėmis.
\n32.7.2. Intonavimas. Muzikos pavyzdžių solfedžiavimas solo ar duetu a cappella, dvibalsiai pratimai vienam balsui pritariant instrumentu; nežinomo teksto intonavimas; pilnasis mažoras ir minoras; senovinės dermės; alteruotosios dermės; paprastieji intervalai su sprendimu ir be jo. Aukštesniųjų pasiekimų mokiniams – transponuojamos siauro ir plataus išdėstymo sekvencijos.
\n32.7.3. Muzikos tekstų klausymasis, atpažinimas ir užrašymas. Paprastieji intervalai, akordai-kvintakordai, dominantės septakordas, jų apvertimai ir sprendimas. Aukštesnių pasiekimų mokiniams – siauro ir plataus harmoninio išdėstymo akordų sekos. Vienbalsiai, dvibalsiai diktantai su išmoktais muzikos kalbos elementais.
\n32.8. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Ritmavimas Pakankamai tiksliai atlieka nesudėtingus ritminius darinius.
\nIšraiškingai ir tiksliai atlieka išmoktus įvairius metroritminius elementus. Sudėtingesnių užduočių sprendimuose pasitaiko atsitiktinių klaidų.
\nĮsivertina, analizuoja savo darbą.
\nTaisyklingai grupuoja natas, tiksliai ir išraiškingai atlieka visus muzikos kūrinio metroritminius darinius.
\nLaisvai atlieka koordinacijos užduotis.
\nĮsivertina ir analizuoja savo darbą.
\nTeikia konkrečių vertinamųjų pastabų kitiems.
\nGerai suvokia garsų derminius ryšius. Su išraiška intonuoja išmoktus mažoro ir minoro struktūrinius elementus. Gerai iš natų skaito nesudėtingus nežinomus muzikos tekstus. Muzikinius kūrinius atlieka atsižvelgdamas į kompozitorių nuorodas. Pastebi, užfiksuoja ir ištaiso intonavimo klaidas.
\nLaisvai, meniškai ir stilingai solfedžiuoja vienbalsius ir dvibalsius pratimus su chromatizmais, šuoliais, sudėtingesniais melodiniais vingiais.
\nLaisvai nurodytu tempu skaito iš lapo įvairaus sudėtingumo muzikos tekstus. Muzikines frazes gerai ir greitai įsimena, dainuoja atmintinai.
\nMokytojo padedamas rašo sudėtingesnius dvibalsius muzikinius diktantus.
\nIšsamiai paaiškina ir apibūdina svarbiausias muzikos kalbos sąvokas, supranta jų reikšmę, pritaiko veikloje.
\nIš klausos nustato ir analizuoja intervalus, akordus, jų apvertimus.
\nTeorines žinias sėkmingai derina su praktika, pasiekdamas norimą rezultatą.
\nSavarankiškai užrašo vienbalsę ir dvibalsę skambančią muziką.
\nIšmano sudėtingesnius muzikos kalbos elementus.
\nTikslingai vartodamas muzikos terminiją, įgytą supratimą, analizuodamas pritaiko muzikos kūrinio struktūrinius elementus, integruoja žinias į kitus dalykus. Rašo be klaidų sudėtingesnės melodikos diktantus.
\nSavarankiškai ir sąmoningai turtina intonacinį žodyną. Rezultatai parodo, kad mokinys sistemingai ir aktyviai ruošiasi pamokoms.
\n33.1. Dalykų paskirtis – sistemingai ir nuosekliai plėtoti mokiniui reikalingą muzikos kalbos pažinimo, suvokimo ir analizės patirtį, ugdyti praktinius ir kūrybinius gebėjimus, suteikti reikalingų žinių.
\n33.2. Žemesnėse ugdymo pakopose muzikos kalbos pažinimas integruojamas į solfedžio, pagrindinį branduolio dalyką, bendrojo fortepijono, muzikos literatūros dalykus. Vėliasniame etape pradedamas nuoseklus ir sistemingas muzikos teorinių dalykų mokymasis. Pirmieji metai (9, I gimnazijos klasė) skiriami muzikos kalbos elementams pažinti, esminėms muzikos teorijos žinioms ir terminijai suvokti, jų taikymo gebėjimams ugdyti. Antrieji metai (10, II gimnazijos klasė) skirti funkcinės harmonijos sistemos pradmenims įgyti.
\n33.3. Dalykų tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas pažinti muzikos kalbą, suvokti bendruosius muzikinės medžiagos organizavimo principus, žinoti funkcinės harmonijos sistemos pagrindus bei taikyti įgytas žinias praktinėje veikloje.
\n33.4. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:
\n33.4.1. išmanytų muzikos raštą, gebėtų skaityti ir rašyti įprasta notacija;
\n33.4.2. suprastų muzikos kalbos elementus, jų semantinius ryšius bei raiškos galimybes muzikos kūriniuose;
\n33.4.3. pažintų bendrąsias funkcinės harmonijos taisykles;
\n33.4.4. įgytų praktinius akordikos panaudojimo ir muzikos kūrinių analizavimo gebėjimų pradmenis;
\n33.4.5. sietų muzikos teorijos ir harmonijos žinias bei gebėjimus su kitų muzikos dalykų mokymusi, praktine ir kūrybine veikla.
\n33.5. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:
\n33.5.1. muzikos kalbos pažinimas ir praktika;
\n33.5.2. funkcinės harmonijos teorinės sistemos pažinimas;
\n33.5.3. harmoninės logikos ir taisyklių taikymas praktinėje veikloje.
\n33.6. Didaktinės nuostatos:
\n33.6.1. Muzikos teorijos ir harmonijos dalykų komplekse laikomasi tęstinumo principo. Muzikos teorija suteikia žinių ir įgūdžių, būtinų harmonijai ir kitiems muzikos dalykams mokytis.
\n33.6.2. Taikomos veiksenos:
\n33.6.2.1. muzikos teorijos pamokose – muzikos kalbos struktūrinių elementų sudarymas ir sprendimas raštu bei instrumentu, analizavimas, muzikos klausymas;
\n33.6.2.2. harmonijos pamokose – akordų, kadencijų, junginių sudarymas raštu ir instrumentu, muzikos teksto analizavimas, klausymas, melodijos ar boso harmonizavimas.
\n33.6.3. Ugdymo procese gali būti taikomos informacinės technologijos, naudojant įvairias muzikines ugdomąsias programas (pvz., „Musictheory“, „Musition“ ir kt.).
\n33.6.4. Mokinių pasiekimai nustatomi įvertinus individualių užduočių atlikimą raštu ir instrumentu, muzikos teksto analizavimą.
\n33.7. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Muzikos kalbos pažinimas ir praktika Nuostatos – domėtis muzikos kalbos sandara, siekti suprasti muzikos raiškos priemonių įvairovę ir galimybes.
\nEsminis gebėjimas –mokėti sudaryti ir atpažinti muzikos kalbos elementus, apibūdinti jų ypatybes ir raiškos galimybes.
\n1.1. Pažinti ir mokėti naudotis muzikos rašto simboliais.
\n1.1.1. Taikyti muzikos teksto užrašymo ženklus ir taisykles.
\n1.2. Gebėti tinkamai naudotis muzikos kalbos elementais.
\n1.2.1. Sudaryti ir atpažinti intervalus, akordus, dermių garsaeilius.
\n1.2.2. Taikyti nepastoviųjų ir disonansinių intervalų bei akordų sprendimo taisykles.
\n1.2.3. Paaiškinti mažorinių ir minorinių tonacijų bei diatonikos ir chromatikos sistemų sandarą, jų skirtumus.
\n1.2.4. Apibūdinti muzikinės medžiagos organizavimo ypatybes metroritminiu, intonaciniu ir sintaksiniu požiūriu.
\n1.3. Analizuoti muzikinį tekstą ir kalbėti apie muziką vartojant tinkamą terminiją.
\n1.3.1. Paaiškinti svarbiausių muzikos teorijos terminų reikšmes.
\n1.3.2. Nurodyti analizuojamo muzikos teksto raiškos priemones.
\nEsminis gebėjimas – žinoti esmininius funkcinės harmonijos sistemos principus remiantis pagrindiniais akordais.
\n2.1. Tinkamai vartoti harmonijos terminiją.
\n2.1.1. Paaiškinti pagrindines harmonijos mokslo sąvokas ir terminus.
\n2.2. Žinoti ir taikyti akordų taikymo ir jungimo taisykles.
\n2.2.1. Sudaryti pagrindinius akordus keturbalse faktūra, išdėstant siaurai, plačiai ir mišriai.
\n2.2.2. Apibūdinti nuoseklaus ir šuoliško balsų vedimo ypatumus.
\n2.2.3. Paaiškinti disonansinių akordų paruošimo ir sprendimo logiką.
\n2.2.4. Nusakyti funkcinės sistemos ypatumus, išmanyti akordų sekos taisykles.
\nEsminis gebėjimas – mokėti įgyvendinti nesudėtingų muzikinių darinių harmonizavimo idėjas pritaikant harmoninę logiką atliekamoms užduotims.
\n3.1. Kurti ir harmonizuoti muzikinius darinius raštu ir fortepijonu, vartojant pagrindinius akordus.
\n3.1.1. Paaiškinti funkcijų pasirinkimo galimybes harmonizuojant melodiją.
\n3.1.2. Taikyti pagrindinių akordų funkcinės sekos logiką.
\n3.1.3. Nusakyti kadencinei harmonijai būdingą akordiką, kadencijų tipus.
\n3.1.4. Pasirinkti akordų jungimo ir vietokaitos būdus.
\n3.2. Analizuoti ir suvokti nesudėtingų muzikos kūrinių harmoninę kalbą.
\n3.2.1. Nustatyti pagrindinių laipsnių akordus muzikiniame tekste.
\n3.2.2. Nusakyti faktūrines akordų išdėstymo galimybes.
\n3.2.3. Nustatyti ir paaiškinti muzikos tekstų sintaksės darinius.
\n33.8. Turinio apimtys:
\n33.8.1. Muzikos kalbos pažinimas ir praktika. Muzikos garsynas. Muzikos garso trukmės ir aukščio žymėjimas. Alteracijos ženklai. Enharmonija. Melizmos. Natų rašybos trumpinimo ženklai. Kiti muzikos rašto ženklai. Ritmas. Metras. Natų grupavimas. Sinkopė. Tempas. Melodiniai ir harmoniniai intervalai. Paprastieji ir sudėtiniai intervalai. Intervalų apvertimas. Konsonansai ir disonansai. Intervalų sprendimas. Akordas. Trigarsiai. Trigarsių apvertimai. Septakordai. Septakordų apvertimai. Akordų sprendimas. Dermė. Mažoras. Minoras. Tonacija. Lygiagrečiosios, bendravardės, enharmoninės tonacijos. Diatonika. Alteracija. Chromatiniai garsai. Chromatinė gama. Pentatonika. Septynialaipsnės diatoninės dermės. Muzikos sintaksė. Melodija. Melodinė linija. Kulminacija. Tembrinė raiška.
\n33.8.2. Funkcinės harmonijos teorinės sistemos pažinimas. Harmonija. Akordai. Jų raiška kūryboje. Keturbalsis akordų išdėstymas. Pagrindinių trigarsių funkcinė sistema. Balsavada. Pagrindinių kvintakordų jungimas. Akordų vietokaita. Kadencijos. Kadencinis kvartsekstakordas. Pagrindinių laipsnių sekstakordai. Kvintakordo ir sekstakordo bei dviejų sekstakordų jungimas. Pereinamieji ir pagalbiniai kvartsekstakordai. Dominantės septakordas ir jo apvertimai.
\n33.8.3. Harmoninės logikos ir taisyklių taikymas praktinėje veikloje. Melodijos harmonizavimas pagrindiniais kvintakordais. Boso harmonizavimas. Išraiškingos melodijos kūrimas. Melodijos harmonizavimas panaudojant pagrindinių kvintakordų ir dominantės septakordo apvertimus. Išraiškingo boso, nuoseklių viduriniųjų balsų kūrimas. Melodijos harmonizavimas keliais variantais. Nedidelių harmoninių darinių kūrimas raštu (užbaigti periodą; sukurti antrąjį sakinį; sukurti periodą panaudojant nurodytą akordiką). Akordų junginių ir sekvencijų skambinimas fortepijonu. Akordų išdėstymo faktūros galimybės kūryboje. Akordų funkcijos ir pavidalo nustatymas. Muzikos kūrinio sintaksinių darinių (periodo, sakinio) analizė. Kadencijų radimas, jų tipų nustatymas.
\n33.9. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos kalbos pažinimas ir praktika Išmano pagrindinius rašto ženklus. Gali sudaryti ir atpažinti dalį muzikos kalbos elementų. Nusako kai kurių muzikos raiškos priemonių ypatybes. Paaiškina svarbiausias muzikos teorijos sąvokas ir terminus.
\nGeba užrašyti ir perskaityti didžiąją dalį natų rašto ženklų. Žinios apie muzikos kalbos elementus gana išsamios. Geba sudaryti, atpažinti ar apibūdinti intervalus, akordus, dermių garsaeilius. Žino muzikos elementų struktūrą ir sprendimo galimybes. Analizuoja melodiją, apibūdina melodinę liniją. Supranta ir gali atlikti įvairias ritmo struktūras. Tinkamai vartoja muzikos teorijos terminus.
\nPažįsta ir moka naudotis visais natų rašto simboliais. Žino, gali sudaryti ir atpažinti bei apibūdinti intervalus, akordus, dermių garsaeilius. Geba nusakyti muzikos kalbos elementų struktūrą, intervalų ir akordų sprendimo galimybes. Gali apibūdinti įvairių dermių ypatybes. Analizuoja melodiją nurodydamas jos intonacinio plėtojimo būdus; apibūdina melodinę liniją, struktūrą. Supranta ir gali atlikti sudėtingas ritmo struktūras. Kalbėdamas apie muziką, tinkamai vartoja muzikos teorijos terminus.
\nTinkamai vartoja harmonijos terminus. Žino ir paaiškina daugelį su tema susijusių sąvokų ir taisyklių. Akordus išdėsto ir jungia gana taisyklingai. Remdamasis įgytomis žiniomis ir gebėjimais, susiformuoja pagrindinių akordų funkcinės sistemos sampratą.
\nTinkamai vartoja harmonijos terminus. Supranta ir gali paaiškinti visas teorinės sistemos sąvokas ir taisykles. Akordus išdėsto ir jungia logiškai ir taisyklingai, moka balsų vedimo taisykles. Remdamasis įgytomis žiniomis ir gebėjimais, susiformuoja išsamią pagrindinių akordų funkcinės sistemos sampratą.
\nHarmonizuodamas melodiją bei atlikdamas kitas kūrybines užduotis, remiasi funkcinėmis sistemos taisyklėmis. Užduotims atlikti renkasi sudėtingesnę akordiką. Siekia balsavados nuoseklumo. Sudaro akordus instrumentu. Muzikiniame tekste nustato beveik visus akordus, įvardija jų pavidalą. Nurodo sakinių ir periodo apimtis, randa cezūras.
\nMelodiją harmonizuoja kūrybiškai. Laikosi akordų jungimo ir sekos logikos taisyklių. Balsai vedami nuosekliai, soprano ir boso melodinės linijos išraiškingos. Sparčiai sudaro žinomus akordus instrumentu, gali paskambinti nurodytus akordų junginius. Atpažįsta visas harmonijos struktūras muzikos kūriniuose. Nusako sakinių ir periodo apimtis, kadencijų tipus. Žino ir taiko faktūrines akordų išdėstymo galimybes.
\n34.1. Dalyko paskirtis. Dalykas esmingai prisideda ugdant mokinių muzikinę ir bendrąsias kompetencijas. Muzikos istorijos mokymasis padės mokiniams pažinti ir suprasti muzikinės kultūros raidą, kompozitorių gyvenimą ir kūrybą. Pagrindinio ugdymo antros dalies pakopoje mokiniai kryptingai ugdosi muzikos klausymosi ir identifikavimo, analizės ir vertinimo gebėjimus, plėtoja muzikinį raštingumą pažindami antikos, viduramžių, baroko, klasicizmo epochų muziką ir istorinį kultūrinį kontekstą.
\n34.2. Dalyko tikslas – sudaryti muzikai gabiems mokiniams palankias sąlygas kryptingai ugdytis istorinį mąstymą, muzikos stiliaus sampratą, kritinį požiūrį į muzikos reiškinių įvairovę suteikiant reikalingų muzikos kalbos žinių ir gebėjimų pagrindus. Kartu ugdomos bendrosios kompetencijos užtikrina sėkmingą mokymąsi.
\n34.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokydamiesi muzikos istorijos mokiniai:
\n34.3.1. mokytųsi klausa identifikuoti, pagrįstai analizuoti ir vertinti antikos, viduramžių, baroko, klasicizmo epochų muzikos kūrinius;
\n34.3.2. atpažintų ir apibūdintų nagrinėjamų stilistinių muzikos istorijos epochų ypatumus, suprastų ir paaiškintų muzikinės kultūros raidos dėsningumus, tradicijų ir vertybių kaitą, priežastis;
\n34.3.3. gebėtų pasinaudoti įgytomis muzikos istorijos žiniomis atlikdami muzikos kūrinius, analizuotų atliekamų muzikos kūrinių istorinį ir stilistinį kontekstą;
\n34.3.4. mokydamiesi muzikos istorijos naudotų informacinės komunikacijos technologijas (toliau – IKT), analizuotų ir vertintų savo mokymosi pasiekimus, planuotų karjerą;
\n34.3.5. įgytus gebėjimus įprasmintų dalyvaudami kultūriniuose muzikiniuose renginiuose.
\n34.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:
\n34.4.1. Muzikos kūrinių klausymasis, analizė, apibūdinimas ir vertinimas. Mokiniai pamokų metu klausosi ir analizuoja įvairių stilistinių epochų kompozitorių kūrinius, nagrinėja stiliaus ypatumus. Ši detalizuota medžiaga padeda geriau suprasti kompozitoriaus individualumą, kiekvienos stilistinės epochos savitumą.
\n34.4.2. Muzikos sociokultūrinio konteksto supratimas ir vertinimas. Šia veikla mokiniai skatinami suprasti muzikos reiškinių neatsiejamumą nuo socialinio kultūrinio konteksto. Informaciniais šaltiniais ir IKT priemonėmis, tiramaisiais darbais ir jų pristatymais savo aplinkoje (klasės ir mokyklos kūrybiniuose projektuose) ugdomas mokinių pastabumas ir jautrumas, kritinis mąstymas ir savarankiškumas.
\n34.5. Didaktinės nuostatos:
\n34.5.1. Muzikos istorija – integralus dalykas. Todėl mokymasis siejamas su kitų muzikinio ugdymo dalykų (elementariosios muzikos teorijos, harmonijos), bendrojo ugdymo dalykų (literatūros, istorijos, geografijos, užsienio kalbų, dailės istorijos) turiniu, informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.
\n34.5.2. Planavimas. Muzikos istorijos bendroji programa nužymi gaires planuojamam mokinių mokymui(si): aprašomi mokinių pasiekimai, turinio apimtys ir vertinimas. Programoje apibrėžtų mokinių pasiekimų siekiama individualizuojant užduotis pagal mokinių galimybes, mokymosi poreikius ir muzikos atlikėjo dalykinę kompetenciją. Numatomi kelių muzikologijos dalykų bei bendrųjų mokymo programų turinio integravimo aspektai. Sudaroma galimybė žinias ir gebėjimus pritaikyti sociokultūriniame kontekste.
\n34.5.3. Organizavimas:
\n34.5.3.1. Mokiniai supažindinami su mokymosi būdais, kurie skatintų mokinius imtis atsakomybės už sėkmingą savo pačių mokymąsi ir integruoti įgytas muzikos istorijos žinias mokantis kitų dalykų ir kitų dalykų žinias pritaikant mokantis muzikos istorijos.
\n34.5.3.2. Mokiniai skatinami šalia pagrindinių mokymo priemonių naudotis įvairiais informacijos šaltiniais (knygomis, enciklopedijomis, periodiniais leidiniais), IKT priemonėmis. Atsiranda galimybė individualiai kelti klausimus ir gauti atsakymus. Taikomi grupinio darbo, projektų metodai skatina aktyvų mokinių įsitraukimą į mokymąsi.
\n34.5.3.3. Pagrindinė veikla muzikos istorijos pamokose – muzikos klausymasis, analizavimas, vertinimas, teorinių žinių apie muzikos istoriją kaupimas. Taikomos teorinės ir praktinės užduotys (testai, tiriamieji darbai) – mokinių darbo formos, atitinkančios muzikos istorijos mokymo tikslus, padadančios vertinti ir siekti numatytų rezultatų. Žodinė / informacinė apklausa – vertinimo forma, padedanti išmokti taisyklingai vartoti muzikos terminiją ir sąvokas, žodžių formas, sudaryti sakinius laikantis lingvistikos pradmenų. Pamokose, naudojantis internetu, vyksta koncertų, operos spektaklių ilgalaikės peržiūros arba trumpalaikiai atlikėjų pristatymai.
\n34.5.4. Vertinimas. Mokinių pasiekimai nustatomi įvertinant jų mokėjimą identifikuoti, analizuoti ir vertinti muzikos kūrinius, atliekant žodinę / informacinę apklausą bei tiriamuosius rašto darbus. Ugdymo procese taikomas formuojamasis vertinimas. Vertinant atsižvelgiama į mokinio aktyvumą pamokose, daromą asmeninę pažangą, gebėjimą kontekstualizuoti mokymosi patirtį.
\n34.6. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Muzikos kūrinių klausymasis, analizė, apibūdinimas ir vertinimas Nuostata. Pažinti, suprasti muzikos istoriją, jausti atsakomybę už išsakomą nuomonę. Gerbti ir puoselėti muzikos istorijos tradicijas.
\nEsminis gebėjimas – remiantis sukaupta muzikos istorijos ir kitų mokomųjų dalykų patirtimi identifikuoti muzikos kūrinių fragmentus, juos apibūdinti, analizuoti ir vertinti.
\n1.1. Iš klausos identifikuoti ir apibūdinti antikos, viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo muzikos kūrinius, jų kilmę ir ypatumus.
\n1.1.1. Įvardyti kūrinio priklausomybę istoriniam periodui, stiliui, žanrui.
\n1.1.2. Nurodyti renesanso, baroko, klasicizmo kūrinio kompozitorių.
\n1.1.3. Identifikuoti klausomų muzikos kūrinių atlikėjų sudėtį, atpažinti dainininkų balsus ir muzikos instrumentus solo, ansamblyje ir orkestre.
\n1.1.4. Paaiškinti muzikos kūrinio struktūrą ir išraiškos priemones.
\n1.2. Analizuoti ir vertinti muzikos kūrinį istoriniu ir stiliaus aspektais (viduramžiai, renesansas, barokas, klasicizmas).
\n1.2.1. Nurodyti muzikos istorijos raidos etapus, mokėti juos skirti ir atpažinti, suprasti kaitos dėsningumus, pritaikyti teisingą viduramžių, renesanso, baroko ir klasicizmo stilistinių epochų terminiją.
\n1.2.2. Apibūdinti konkrečios epochos (antika, viduramžiai, renesansas, barokas, klasicizmas) estetinius idealus.
\n1.2.3. Nusakyti antikos, viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo muzikos stiliaus ypatumus.
\n1.2.4. Išvardyti būdingus antikos, viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo muzikos žanrus.
\n1.2.5. Atpažinti ir apibūdinti svarbiausius viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo stilistinės epochos muzikinės kalbos elementus.
\n1.2.6. Pritaikant kompleksinę medžiagą apie epochą, kompozitorių ir kūrybą, paaiškinti individualų kompozitoriaus stilių.
\nEsminis gebėjimas – analizuoti muzikos socialinį kultūrinį kontekstą, stebėti ir vertinti savo aplinkos muzikinius reiškinius, aktyviai juose dalyvauti.
\n2.1. Analizuoti ir vertinti muzikos reiškinių socialinį kultūrinį kontekstą.
\n2.1.1. Vartojant tinkamą muzikos istorijos terminiją, įvardyti muzikos poveikį socialinei kultūrinei aplinkai, 2.1.2. Įvairiais būdais – žodžiu, raštu, vaizdu – perteikti savo supratimą apie savo aplinkos muzikinės kultūros tradicijas.
\n2.1.3. Paaiškinti muzikos vaidmenį konkrečioje epochoje.
\n2.1.4. Nusakyti stiliaus susiklostymo priežastis, ryšius su istorinėmis aplinkybėmis.
\n2.1.5. Nurodyti žymiausius renesanso, baroko ir klasicizmo kompozitorius, išskirti jų svarbą muzikos istorijos raidai.
\n2.2. Nuolat lankyti, analizuoti ir vertinti koncertus, operos spektaklius, kitus meno renginius, kultūros reiškinius istoriniame socialiniame kontekste.
\n2.2.1. Apibūdinti išgirstų muzikos kūrinių stilistinį, istorinį, kultūrinį kontekstą.
\n2.2.2. Nusakyti nūdienos Lietuvos muzikinės kultūros svarbą visuomenės gyvenime.
\n2.2.3. Atskirti profesionalią ir taikomąją muzikos kūrybą, paaiškinti jų funkcijas.
\n2.3. Aktyviai dalyvauti klasės, mokyklos kultūrinėje veikloje, savo kūrybinius darbus pristatyti meniniuose projektuose.
\n2.3.1. Apibūdinti meninės veiklos formas ir jų reikšmę savo aplinkos socialiniame kultūriniame gyvenime.
\n2.3.2. Parengti ir pristatyti mokyklos rašinio konkursui straipsnius, recenzijas.
\n2.3.3. Apibūdinti muzikos įrašų formatų ir interneto prieigų privalumus ir trūkumus.
\n34.7. Turinio apimtys:
\n34.7.1. Istorinės epochos, stiliaus kontekstas ir bruožai. Antikos, viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo estetiniai idealai (konkrečios epochos muzikos grožio dėsniai, generuojančios idėjos). Viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo stiliaus bruožai (konkrečios epochos muzikos kūrinių visumos jutiminės išraiškos savitumai). Viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo muzikos kalba (melodijos, ritmo, harmonijos, faktūros, formos charakteristika). Antikos, viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo muzikos žanrai (konkrečios epochos istoriškai susiklosčiusių muzikos kūrinių klasifikacija pagal stuktūrinius požymius).
\n34.7.2. Nagrinėjamą istorinę epochą reprezentuojantys kompozitoriai ir kūriniai:
\n34.7.2.1. Viduramžiai: grigališkojo choralo pavyzdys Salve Regina, sekvencija Dies irae, Leonino, Perotino organumai, G. Machaut Notre Dame mišios.
\n34.7.2.2. Renesansas: G. Palestrinos „Popiežiaus Marcelijaus mišios“, O. di Lasso „Aidas“, C. Janeqiuno „Paukščių balsai“, C. Monteverdi Ariadnės rauda; M. Mažvydo giesmė „Gyvenimą tas turės pašlovintą“.
\n34.7.2.3. Barokas: žymiausi J. S. Bacho klavyriniai ir vargoniniai kūriniai (pasirinktinai); G. F. Händelio opera „Kserksas“ Kserkso arija, oratorijos „Mesijas“ choras „Aleliuja“, instrumentiniai kūriniai (pasirinktinai); A. Vivaldi koncertas „Pavasaris“ iš ciklo „Metų laikai“; J. P. Rameau „Višta“ ir kiti šių kompozitorių kūriniai (pasirinktinai).
\n34.7.2.4. Klasicizmas: Chr. W. Glücko iš operos „Orfėjas ir Euridikė“ fragmentai; J. Haydno simfonija Nr. 103 Es-dur „su timpanų tremolo“, oratorijos „Metų laikai“ fragmentai; W. A. Mozarto operų „Figaro vedybos“, „Don Žuanas“ fragmentai; sonata fortepijonui A-dur, simfonija Nr. 40 g-moll, koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 23 A-dur, Requiem fragmentai; L. van Beethoveno sonatos fortepijonui, „Likimo simfonija“ Nr. 5 c-moll, simfonijos Nr. 9 d-moll finalas, uvertiūra „Egmontas“ ir kiti šių kompozitorių kūriniai (pasirinktinai).
\n34.8. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Muzikos kūrinių klausymas, analizė, apibūdinimas ir vertinimas Klausydamasis muzikos kūrinių mokinys nurodo jų priklausomybę epochai, įvardija kelis būdingus muzikos kalbos elementus.
\nAnalizuodamas apibrėžia stilistinių epochų chronologines ribas, nurodo vieną ar du reprezentuojančius kūrinius. Prisimenami nereikšmingi istoriniai, biografiniai, kultūriniai faktai nesusiejami su epochos ar kompozitoriaus stiliaus ypatumais.
\nKlausydamasis muzikos kūrinių mokinys identifikuoja epochą, autorių ir kūrinį. Apibūdina esminius stiliaus bruožus, muzikos kalbos elementų reikšmę, atlikėjų sudėtį. Atpažįsta ir apibūdina individualų kompozitoriaus stilių, nurodo muzikos kalbos priemones, pagal kurias nustatė. Minimi istorijos, biografiniai, kultūriniai faktai tikslūs, tačiau pateikti be konteksto.
\nKlausydamasis muzikos kūrinių mokinys tiksliai įvardija jų epochą, stiliaus bruožus, identifikuoja autorių ir kūrinio pavadinimą, nusako muzikos kalbos skiriamuosius bruožus, atlikėjų sudėtį, apibūdina muzikos išraiškos priemones.
\nPalygina skirtingų epochų kūrinius stiliaus bruožų aspektu. Susieja ir palygina kelių kompozitorių stilių, žanrus ir formas. Paaiškina istorinio laikotarpio kultūrinių idėjų, kūrėjo individualybės poveikį analizuojamojo kūrinio meniniam kontekstui. Minimi istorijos faktai tikslūs, pateikta daug pavyzdžių.
\nMokinys inicijuoja muzikinius projektus, dalyvauja mokyklinėje ir užklasinėje kultūrinėje veikloje. Veikia savarankiškai, planuoja ir pristato savo veiklą. Muzikos istorijos pamokose pristato ir atlieka nagrinėjamos epochos kūrinius iš savo repertuaro. Lanko įvairius meno renginius, suvokia muzikos vaidmenį konkrečioje epochoje. Nusako nūdienos Lietuvos muzikinės kultūros svarbą visuomenės gyvenime.
\nMokinys parenka konkrečiai užduočiai atlikti deramus informacijos šaltinius. Naudoja IKT priemones užduotims atlikti, teminiams pristatymams modeliuoti. Nuolat dalyvauja mokyklos ar regiono muzikologinio rašinio konkursuose, veda koncertus, rengia kūrinių anotacijas, atlikėjų pristatymus. Noriai lanko koncertus, meninius renginius, juos recenzuoja, pristato klasėje. Vertina ir prognozuoja Lietuvos muzikinės kultūros raidą.
\nVI. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MUZIKOS UGDYMU PROGRAMOS MUZIKOS DALIES BRANDUOLĮ PAPILDANTYS DALYKAI 9–10 (I–II GIMNAZIJOS) KLASĖJE 35. Bendrasis fortepijonas – atlikėjo raiškos (išskyrus fortepijoną), garso režisūros ir muzikos teorijos Pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos muzikos dalies branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantis dalykas.
\n35.1. Dalyko paskirtis. Bendrojo fortepijono dalykas yra jungiamoji grandis tarp atlikėjo raiškos ir teorinių dalykų, praplečiantis mokinio dalykinę kompetenciją teoriniu, istoriniu ir praktiniu aspektais, kompleksiškai tobulinami mokinių grojimo fortepijonu techniniai, kūrinių interpretavimo gebėjimai, praplečiamos galimybės bendrai muzikinei raiškai. Bendrojo fortepijono dalykas turi integralumo požymių – čia įgyta patirtis padės mokiniams mokantis branduolio dalykų, gerins saviruošą. Fortepijonas dėl jam būdingo universalumo padeda kompensuoti tam tikrą vienpusiškumą, atsirandantį mokantis groti pasirinktu instrumentu.
\n35.2. Dalyko tikslas – suteikti mokiniams pianistinių gebėjimų pagrindus, tikslingai taikomus dalykinės muzikinės kompetencijos plėtotei.
\n35.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:
\n35.3.1. plėtotų skambinimo fortepijonu technikos įgūdžius;
\n35.3.2. mokytųsi analizuoti ir muzikaliai atlikti skirtingo stiliaus, žanro, formos ir faktūros kūrinius;
\n35.3.3. suprastų savarankiško darbo svarbą;
\n35.3.4. įgytas žinias ir gebėjimus savarankiškai taikytų mokydamiesi ir muzikuodami;
\n35.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:
\n35.4.1. skambinimo fortepijonu technikos ugdymas;
\n35.4.2. muzikos kūrinių interpretavimas;
\n35.4.3. muzikinė raiška socialinėje aplinkoje.
\n35.5. Didaktinės nuostatos:
\n35.5.1. Skambinimas fortepijonu bet kurio pagrindinio dalyko besimokantiems mokiniams teikia įvairiapusę naudą – mokiniai įgyja skambinimo fortepijonu techninių įgūdžių, plėtoja interpretacijos, muzikos kūrinio supratimo, analizės ir vertinimo gebėjimus, estetinę nuovoką. Skambinant fortepijonu ugdoma judesių koordinacija, atmintis, vaizduotė, kūrinio faktūros girdėjimas ir perteikimas, polifoninis ir harmoninis mąstymas. Kartu ugdomi skaitymo iš lapo gebėjimai.
\n35.5.2. Bendrojo fortepijono dalykas padeda mokiniams susipažinti su plačiu repertuaru, aprėpiančiu įvairių epochų bei žanrų instrumentinę, chorinę, vokalinę literatūrą. Fortepijono valdymo įgūdžiai labai naudingi mokantis kitų dalykų (solfedžio, harmonijos, muzikos teorijos, aranžuotės, partitūrų skaitymo, muzikos istorijos, akompanavimo).
\n35.5.3. Dalyko pamokose naudojami įvairūs mokymo(si) metodai. Kūriniai parenkami individualiai kiekvienam mokiniui pagal atlikėjo raiškos kryptį, sudėtingumo laipsnį pritaikant pasiekimų, gebėjimų ir daromos pažangos lygiui. Be to, jie mokiniui turi būti aktualūs, teikti emocinį ir dvasinį pasitenkinimą. Programos repertuarą sudaro skirtingo žanro, charakterio, formos, stiliaus, muzikinės nuotaikos kūriniai. Programa parenkama taip, kad padėtų mokiniui atskleisti savo individualų kūrybinį mąstymą. Parengti kūriniai viešai pristatomi koncertų ar apibendrinamųjų atsiskaitymų metu. Skambinama atmintinai arba iš natų techniškai tvarkingai, ugdantis atlikėjo kultūrą ir nuovoką, siekiama įtikinamai atskleisti ir išreikšti atliekamo kūrinio idėją.
\n35.5.4. Ugdomi skaitymo iš natų gebėjimai. Motyvacijos skatinimo tikslais skambinamos nesudėtingos pjesės, ansambliai su mokytoju. Skaitydamas iš natų mokinys susipažįsta su muzikos kūrinių žanrų, stilių įvairove, turtina bendrą erudiciją ir patirtį. Lavinamas dėmesys, valia, atmintis, intuicija ir kūrybiškumas.
\n35.5.5. Atveriant instrumento pritaikymo galimybių pažinimą, mokomasi akompanuoti ir pritarti kitam atlikėjui ar sau.
\n35.5.6. Mokiniai vertinami už darbą pamokoje, savarankišką užduočių atlikimą, dalyvavimą koncertuose, galutinį kūrinių programos atlikimą apibendrinamųjų atsiskaitymų metu. Individualių pamokų metu mokiniams nuolat teikiamas grįžtamasis ryšys laikantis formuojamojo vertinimo normų. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu siekiama motyvuoti mokinius mokytis ir siekti sėkmės; padėti koreguoti mokymąsi ir numatyti tolesnius tikslus bei siekius; apibendrinti ir nustatyti esminių dalykinių gebėjimų lygmenį.
\n35.6. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Skambinimo fortepijonu technikos ugdymas Nuostatos. Domėtis skambinimo technikos galimybėmis, tobulinti individualius gebėjimus. Suprasti savarankiško darbo reikšmę ir svarbą.
\nEsminis gebėjimas. Įgyti skambinimo technikos įgūdžių ir juos taikyti atliekant kūrinius.
\n1.1. Kompleksiškai susieti regėjimo, klausos ir motorikos komponentus skaitant muzikinį tekstą iš natų.
\n1.1.1. Paaiškinti ir panaudoti skaitymo iš natų principus.
\n1.1.2. Apibūdinti ir įvertinti muzikinio teksto techninius ypatumus.
\n1.1.3. Išnagrinėti ir pagroti nežinomą tekstą (atskiromis rankomis, kartu su mokytoju).
\n1.2. Skambinti kūrinius ritmiškai tiksliai.
\n1.2.1. Įvardyti ir perskaityti muzikos kalbos elementus.
\n1.2.2. Suprasti ir paaiškinti garsų metroritminius santykius.
\n1.2.3. Parinkti ir naudoti teisingą pirštuotę.
\n1.3.. Įvaldyti pagrindinius pedalizacijos principus.
\n1.3.1. Išmanyti ir paaiškinti pedalo naudojimo principus ir pritaikymo galimybes.
\n1.3.2. Paaiškinti ir įsisavinti tiesioginę ir vėluojančią pedalizaciją.
\n1.4. Pritaikyti skambinimo technikos įgūdžius atliekant įvairius muzikos kūrinius.
\n1.4.1. Skambinti gamas ir etiudus.
\n1.4.2. Paaiškinti gamų ir etiudų poveikį ugdant pianistinę techniką.
\n1.4.3. Įvaldyti ir pritaikyti įvairius skambinimo technikos lavinimo būdus.
\n1.5. Veiksmingai planuoti saviruošos laiką, nuolat ir sistemingai dirbti savarankiškai.
\n1.5.1. Racionaliai planuoti, kiek laiko per dieną skiria groti fortepijonu.
\n1.5.2. Paaiškinti saviruošai skirto laiko tikslus, išsikeltus uždavinius.
\nEsminis gebėjimas. Išraiškingai interpretuojant atlikti įvairios stilistikos ir paskirties kūrinius.
\n2.1. Analizuoti atliekamą kūrinį istoriniu, teoriniu, atlikimo aspektais.
\n2.1.1. Pateikti informaciją apie žymiausių kompozitorių gyvenimo, istorinio laikotarpio bruožus.
\n2.1.2. Išvardyti kitus kompozitoriaus kūrinius.
\n2.1.3. Išvardyti naudotas meninės išraiškos priemones.
\n2.1.4. Nusakyti dramaturgijos plėtojimo principus.
\n2.1.5. Apibūdinti stiliaus, formos, faktūros ir kitų muzikos kalbos elementų ypatumus.
\n2.2. Perteikti pagrindinę kūrinio idėją įgyvendinant interpretacinį sumanymą.
\n2.2.1. Paaiškinti kompozitoriaus sumanymą.
\n2.2.2. Apibūdinti muzikinį tekstą vaizdiniais ir emocijomis.
\n2.2.3. Nurodyti kulminacines vietas, dinamikos niuansus, agogiką.
\n2.2.4. Įtaigiai pritaikyti muzikos išraiškos elementus.
\n2.2.5. Pateikti pagrįstą interpretacinį kūrinio planą.
\n2.3. Skaityti nesudėtingą nežinomą tekstą iš natų.
\n2.3.1. Apibūdinti kūrinio žanrą, charakterį ir nuotaiką.
\n2.3.2. Peržiūrėjus nežinomą natų tekstą, išskirti komplikuotas techniniu požiūriu vietas.
\n2.3.3. Pasirinkti tinkamą skaitymo iš lapo tempą.
\nEsminis gebėjimas. Įgytą skambinimo fortepijonu patirtį naudoti koncertinėje veikloje ir pritaikyti mokantis.
\n3.1. Demonstruoti klausytojams skambinimo fortepijonu pasiekimus.
\n3.1.1. Paaiškinti atliekamų kūrinių vertę ir poveikį klausytojams.
\n3.1.2. Paaiškinti savisklaidos patirties naudą.
\n3.2. Pagroti pateiktus muzikos pavyzdžius / fragmentus kitų dalykų pamokose.
\n3.2.1. Pritaikyti skaitymo iš natų supratimą ir įgūdžius muzikos istorijos pamokose.
\n3.2.2. Panaudoti gebėjimus grojant harmonijos akordų junginius, solfedžio pratimus, darbo su choru metu ir pan.
\n3.3. Akompanuoti fortepijonu kitų atlikėjų atliekamiems kūriniams solo.
\n3.3.1. Suprasti ir apibūdinti akompaniatoriaus funkciją.
\n3.3.2. Klausytis ir reaguoti į atlikėjų garsinį santykį.
\n3.3.3. Paaiškinti ritmo pojūčio svarbą grojant ansamblyje.
\n35.7. Turinio apimtys:
\n35.7.1. Programos apimtis nustatoma pusmečio laikotarpiui. Minimalūs reikalavimai: atlikti tris ar keturis kūrinius atmintinai – etiudą (-us), stambios formos kūrinį ar polifoninį kūrinį, pjesę (-es); groti mažorines ir minorines gamas iki 3 ženklų, akordus, jų apvertimus, trumpus ir ilgus arpeggio.
\n35.7.2. Skambinimo fortepijonu technikos ugdymas. Tobulinama smulkioji akordinė technika, garso artikuliacija (pagrindiniai štrichai, pedalizacija). Faktūriniai sprendimai. Etiudų mokymosi būdai. Pirštų bėglumui / tempui aktyvinti skirti metodai.
\n35.7.3. Muzikos kūrinių interpretavimas. Kūrinio analizė (žinios apie žymiausius kompozitorius, laikotarpį, kūrinio formą, metroritmiką, dinamiką, teminį plėtojimą, daugiaplaniškumą ir kt.), interpretacinio plano pateikimas ir įgyvendinimas. Senovinė sonatina, sonatinis allegro, polifonija – kanonas, imitacija, preliudas, invencija, fuga. Skirtingo charakterio pjesės. Ritmo, tempo stabilumas, įvairumas. Norint praplėsti repertuarą – nežinomo teksto skaitymas iš lapo (3–5 nesudėtingi kūriniai per pusmetį), galima ir atskiromis rankomis, kartu su mokytoju.
\n35.7.4. Atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Koncertinė veikla, kūrinių pristatymas, dalyvavimas klasės, mokyklos, regiono renginiuose. Akompanavimas, muzikavimas ansamblyje. Melodijos rinkimas iš klausos, akompanimento pritaikymas nurodytai melodijai. Žinių ir gebėjimų pritaikymas mokymuisi ugdymo procese.
\n35.8. Vertinimas.
\nPasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Skambinimo fortepijonu technikos ugdymas Išmoksta ir naudoja nesudėtingus skambinimo technikos tobulinimo būdus. Mokytojo padedamas iššifruoja ir įvaldo sudėtingesnio muzikinio audinio medžiagą.
\nAktyviai naudojasi įgytomis skambinimo technikos tobulinimo žiniomis, supratimu ir įgūdžiais, įgytą patirtį pritaiko bendroje muzikos kūrybinėje veikloje. Savarankiškai parengia muzikinį tekstą, įvaldyta atlikimo technika pasiekia pageidaujamą meninį rezultatą. Tikslingai ir kryptingai siekia asmeninės pažangos.
\nKruopščiu ir nuosekliu darbu puikiai įvaldo techniškai sudėtingesnius kūrinius, domisi ir tikslingai ugdosi techninius gebėjimus bei juos pritaiko muzikuodamas instrumentu. Savarankiškai parengia sudėtingesnį muzikinį tekstą naudodamasis įgytomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.
\nVaizdinga kalba, vartodamas muzikinę terminiją išsamiai analizuoja kūrinius, pristato kūrinių autorius, apibūdina jų kūrybos bruožus. Savarankiškai sudaro kūrinio interpretacinį planą, parenka ir pritaiko meninės išraiškos priemones paveikiai atlikti. Gerai išmano muzikinio teksto skaitymo iš natų principus ir juos taiko praktiškai. Muzikaliai interpretuoja atliekamus kūrinius.
\nArgumentuodamas savo nuomonę bei pateikdamas pavyzdžių, analizuoja, lygina ir vertina atliekamus kūrinius įvairiais aspektais. Papildomai klausosi muzikos įrašų fortepijonui, domisi žymiais atlikėjais pianistais, semiasi iš jų patirties. Demonstruoja gerus skaitymo iš lapo įgūdžius. Kūrybiškai ir savitai įtaigiai interpretuoja įvairaus pobūdžio atliekamus kūrinius.
\nAktyviai dalyvauja muzikinėje veikloje: įvairiuose konkursuose, festivaliuose, projektinėse / edukacinėse programose. Turtina meninę patirtį grodamas solo, muzikuodamas ansamblyje ir akompanuodamas. Domisi kultūriniais renginiais.
\nKūrybingai ir prasmingai panaudoja gebėjimus aktyvioje veikloje. Dalyvauja konkursuose, nuolat siekia pažangos. Pritaiko grojimo įgūdžius akompanuodamas sau ir kitiems. Kaupia koncertinį repertuarą. Aktyviai lankosi meniniuose renginiuose, juos aptaria.
\n36.1. Dalyko paskirtis:
\n36.1.1. Dalyko programa skirta muzikos atlikėjo dalykinėms ir bendrosioms kompetencijoms ugdyti muzikuojant ansamblyje. Ansamblis programos kontekste suprantamas kaip nedidelės sudėties (2–8 dalyviai) atlikėjų grupė, atliekanti kamerinę ir kitokio žanro muziką.
\n36.1.2. Pagal atlikėjo raiškos dalyką mokiniai renkasi instrumentinį, vokalinį, vokalinį-instrumentinį ansamblį. Kiekvienam ansamblio dalyviui sudaromos galimybės pritaikyti įgytą patirtį ir plėtoti dalykinę specializacijos kompetenciją.
\n36.2. Dalyko tikslas – suteikti ansamblinio muzikavimo pagrindus, plėtoti asmeninę ir socialinę mokinių kompetenciją.
\n36.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:
\n36.3.1. gilintųsi į ansamblinio muzikavimo specifiką ir ypatumus;
\n36.3.2. pritaikytų įgytus atlikimo technikos gebėjimus ir plėtotų juos kolektyviai muzikuodami;
\n36.3.3. mokytųsi analizuoti, atskleisti ir interpretuoti įvairių epochų kamerinę muziką;
\n36.3.4. ugdytųsi pasitikėjimą ir atsakomybę, bendravimo kultūrą ir kauptų sceninę patirtį.
\n36.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:
\n36.4.1. ansamblio pojūčio ugdymas;
\n36.4.2. kūrinių ansambliams interpretavimas;
\n36.4.3. atlikėjo raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje.
\n36.5. Didaktinės nuostatos:
\n36.5.1. Muzikavimas ansamblyje tiek mokiniams, tiek klausytojų auditorijai pristatant kūrybinio darbo rezultatą teikia džiaugsmo ir pasitenkinimo. Ypač didelė paskata mokytis ir stengtis puikiai parengti programą atsiranda planuojant konkrečius koncertus, dalyvaujant įvairiuose renginiuose. Todėl koncertinė veikla yra viena iš svarbesnių programos įgyvendinimo sudedamųjų dalių.
\n36.5.2. Vidurinės paauglystės metu, kuri sutampa su šios ugdymo pakopos laikotarpiu, asmens pokyčių raidai teigiamą įtaką daro teisingai orientuota veikla. Asmenybės, ypač berniukų, tapatumo formavimui didelę įtaką daro išorinė socialinė aplinka. Todėl muzikavimas ansamblyje, suteikiantis mokiniams galimybę visapusiškai bendrauti ir bendradarbiauti kūrybinėje veikloje, ugdo bendruosius gebėjimus, veikia charakterį, atsakomybę, organizuotumą, drausmę ir kitas savybes.
\n36.5.3. Programa parenkama atsižvelgiant į kiekvieno ansamblio nario gebėjimų ir pasiekimų lygį, individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes. Per pamokas siejamos įgytos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai padeda perteikti ir atlikti įvairių epochų, skirtingos stilistikos ir nuotaikos kamerinės muzikos kūrinius, ugdomi interpretaciniai gebėjimai. Geriausias rezultatas pasiekiamas sudarius optimalią ansamblio sudėtį pagal suderintą visų dalyvių pajėgumo santykį ir atliekamų funkcijų paskirstymą. Repertuaro sudėtingumo lygis neturi viršyti visų atlikėjų bendro pajėgumo. Šiuo atžvilgiu didelė atsakomybė už rezultatą tenka dalyko mokytojui.
\n36.5.4. Taikant įvairius mokymo(si) metodus – individualų ir grupinį darbą, diskusijas, bendrus kūrybinius ieškojimus, atlikto kūrinio ar koncertinės programos aptarimą, koncertų lankymą, įrašų klausymą – mokiniai skatinami dirbti kūrybiškai, ieškoti visiems priimtino interpretacinio sprendimo ir darnaus muzikavimo.
\n36.5.5. Per pamokas tobulinami skaitymo iš natų gebėjimai, ugdomas poreikis aktyviam savarankiškam individualiam darbui ir repetavimui grupėje.
\n36.5.6. Nors veikla ansamblyje daugeliu atžvilgių organizuojama bendravimo ir bendradarbiavimo principu, vertinamas kiekvieno mokinio individualus darbas, įnašas į bendrą veiklos produktą ir pasiekimai. Mokytojas mokinių mokymosi rezultatus korektiškai aptaria bendrai ir individualiai su kiekvienu ansamblio dalyviu. Aptarime dalyvauja visi mokiniai, jiems svarbus grįžtamasis ryšys, padedantis įvertinti daromą pažangą ar priešingai. Atsiskaitymai organizuojami viešo koncerto forma.
\n36.6. Mokinių pasiekimai.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1. Ansambliškumo pojūčio ugdymas Nuostatos. Ugdytis atlikėjo muzikinę reakciją ir organizuotumą. Atsakingai reaguoti į individualių užduočių įvykdymą. Siekti aktyvaus tarpusavio bendradarbiavimo ir susiklausymo.
\nEsminis gebėjimas. Intuityviai emocionaliai jausti, girdėti ir tiksliai techniškai atlikti savo partiją ansamblyje.
\n1.1. Organizuotai pradėti ir užbaigti kūrinio struktūrinius elementus.
\n1.1.1. Nurodyti kūrinio formą, apibūdinti sudedamąsias dalis.
\n1.1.2. Įvardyti ir naudoti tikslios pradžios ir pabaigos organizavimo būdus.
\n1.1.3. Atidžiai sekti kolegas akimis ir reaguoti į sutartus lyderio auftaktus.
\n1.2. Darniai ir preciziškai ansamblyje perteikti muzikos kūrinio metroritminę pulsaciją.
\n1.2.1. Įvardyti kūrinio metrą, tempą, apibūdinti ritmo ypatumus.
\n1.2.2. Naudoti pratimus, tobulinančius ritminio pulsavimo pojūtį ansamblyje.
\n1.2.3. Laikytis vienodo tempo.
\n1.2.4. Suprasti pauzių reikšmę ir svarbą, jas tiksliai išjausti ir išlaikyti.
\n1.2.5. Aktyviai klausytis kūrinio visumos, girdėti bendrą muzikavimą.
\n1.3. Kokybiškai pademonstruoti savo atliekamą partiją.
\n1.3.1. Taikyti skaitymo iš natų įgūdžius suvokiant muzikos tekstą.
\n1.3.2. Naudoti individualaus savarankiško darbo patirtį mokantis savo partijos.
\n1.3.3. Praplėsti muzikinės atminties potencialą.
\n1.4. Muzikuojant derinti dinaminius niuansus, harmoninius / tembrinius pojūčius, nuotaiką.
\n1.4.1. Apibūdinti kūrinio dinaminę skalę, kulminacines vietas.
\n1.4.2. Suprasti atskirų partijų garsinį balansą ir pritaikyti konkrečiame kūrinyje.
\n1.4.3. Išmanyti harmoninio ir tembrinio derinimo principus, ieškoti garso skambėjimo grožio.
\nEsminis gebėjimas. Pasitelkus bendrąjį muzikinį mąstymą suvokti, išgyventi ir paveikiai interpretuoti atliekamą kamerinę muziką.
\n2.1. Diskutuojant analizuoti ir vertinti atliekamus kūrinius.
\n2.1.1. Pasiskirsčius funkcijomis, informacijos apie kūrinius ir jų autorius paieškai naudoti įvairius šaltinius, informaciją perteikti atlikėjų grupėje.
\n2.1.2. Detaliai apibūdinti kūrinio muzikos kalbos ypatumus, trūkstamą informaciją kolektyviai papildyti.
\n2.1.3. Pasakyti savo nuomonę apie kūrinio poveikį atlikėjui, klausytojui ir išklausyti kitų nuomonę.
\n2.2. Bendradarbiaujant suderinti kūrinio interpretacinį sumanymą.
\n2.2.1. Savais žodžiais nusakyti kūrinio tematiką ir turinį.
\n2.2.2. Išmanyti nagrinėjamos muzikos specifiškumą ir atlikimo ypatumus.
\n2.2.3. Pritaikant individualią patirtį siūlyti savo interpretacinius sumanymus, nebijant suklysti eksperimentuoti pasitelkiant fantaziją ir vaizdinius.