| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina saugos reikalavimus žvejybos laivams, kurių ilgis yra 24 metrai ir daugiau, siekiant užtikrinti jų konstrukcijos, įrangos ir eksploatacijos saugumą.
Ką jis reguliuoja

Reikalavimus žvejybos laivų konstrukcijai, nelaidumui vandeniui ir įrangai.
Reikalavimus žvejybos laivų stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, priešgaisrinei apsaugai ir gelbėjimo priemonėms.
Reikalavimus įgulos apsaugai, veiksmų tvarkai avarijos atveju, radijo ryšiui ir navigacinei įrangai.
Žvejybos laivo atitikties ir išimties liudijimų pavyzdžius bei įrangos sąrašą atitikties liudijimui.
Kam tai rūpi

Žvejybos laivams, kurių ilgis 24 m ir daugiau.
Lietuvos saugios laivybos administracijai ir pripažintoms organizacijoms (klasifikacinėms bendrovėms).
Pagrindiniai punktai

Reikalavimai taikomi naujiems žvejybos laivams, kurių ilgis 24 metrai ir daugiau, jei nenustatyta kitaip.
Laivų korpuso, antstatų ir įrangos tvirtumas turi atlaikyti numatomas eksploatacijos sąlygas ir atitikti klasifikacinės bendrovės taisykles.
Laivuose, pastatytuose ne iš medžio, turi būti įrengta taraninė pertvara ir vandeniui nepralaidžios pertvaros, supančios bent mašinų patalpas, besitęsiančios iki darbo denio.
Taraninėje pertvaroje, žemiau darbo denio, negali būti jokių durų, landų, ventiliacijos kanalų ar kitokių angų.
75 m ir ilgesniuose laivuose tarp taraninės pertvaros ir achterpiko pertvaros turi būti įrengtas vandeniui nepralaidus dvigubas dugnas.
45 m ir ilgesniuose laivuose vandeniui nepralaidžios durys turi būti slankiojančios, jei jas būtina atidaryti esant jūroje ir jų slenkstis yra žemiau didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DirektoriAus
 Į S A K Y M A S
 DĖL SAUGOS REIKALAVIMŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS, kurių ilgis 24 m ir daugiau, PATVIRTINIMO
m. balandžio 23 d. Nr. V-64
 Klaipėda
 Vykdydamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 3-17 „Dėl žvejybos laivų, kurių ilgis 24 m ir daugiau, saugos ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-563) 2 punktą:
Tvirtinu pridedamus:
1. reikalavimus žvejybos laivų konstrukcijai, nelaidumui vandeniui ir įrangai;
2. reikalavimus žvejybos laivų stovumui ir su tuo susijusioms jūrinėms savybėms;
3. reikalavimus žvejybos laivų mechanizmams, elektros įrangai ir periodiškai be priežiūros paliekamiems jėgainės skyriams;
4. reikalavimus priešgaisrinei apsaugai, gaisro aptikimui ir gesinimui žvejybos laivuose;
5. reikalavimus įgulos apsaugai žvejybos laivuose;
6. reikalavimus gelbėjimo priemonėms ir įrenginiams žvejybos laivuose;
7. reikalavimus veiksmų tvarkai avarijos atveju, mokomiesiems susibūrimams ir mokymams žvejybos laivuose;
8. reikalavimus radijo ryšiui žvejybos laivuose;
9. reikalavimus žvejybos laivo navigacinei įrangai ir įrenginiams;
10. reikalavimus žvejybos laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava ir eksploatuojamiems specifinėse zonose;
11. žvejybos laivo atitikties liudijimo pavyzdį;
12. žvejybos laivo išimties liudijimo pavyzdį;
13. įrangos sąrašą atitikties liudijimui.
Nustatau, kad:
1. šiuo įsakymu patvirtintuose dokumentuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip nurodyta šio įsakymo Priede (pridedama);
2. šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
 DIREKTORIUS                                                                                EVALDAS ZACHAREVIČIUS
 ______________
 Lietuvos saugios laivybos administracijos 
 direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d.
 įsakymo Nr. V-64 priedas
 SĄVOKOS
Administracija – Lietuvos saugios laivybos administracija.
Antstatas – ant darbo denio esanti konstrukcija su deniais, besitęsianti nuo vieno laivo borto iki kito borto arba nesiekianti laivo bortų ne daugiau kaip 0,04B.
Antstato ar kito statinio aukštis – mažiausias vertikalus atstumas, matuojamas prie borto nuo antstato ar statinio denio bimsų viršaus iki darbo denio bimsų viršaus.
Antstato denis – ištisinis ar neištisinis denis, kuris uždengia antstatą, kabiną ar kitą statinį, esantį ne žemesniame kaip 1,8 m aukštyje virš darbo denio. Kai šis aukštis mažesnis nei 1,8 m, tokių kabinų ar kitų statinių viršus turi būti traktuojamas kaip darbo denis.
Borto aukštis (D) – teorinis borto aukštis laivo midelyje.
Darbo denis – pasirinktas apatinis ištisinis denis, esantis virš didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos, nuo kurio vyksta žvejyba. Laivuose, kuriuose įrengti du ar daugiau ištisinių denių, darbo denis yra bet kuris apatinis denis virš didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos.
Didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinija – vaterlinija, atitinkanti didžiausią leistiną laivo eksploatavimo grimzlę.
Esamas žvejybos laivas – nenaujas žvejybos laivas.
Įgula – kapitonas ir kiti asmenys, kurie dirba ar atlieka kokias nors pareigas laive.
Kilio linija – kilio nuolydžiui lygiagreti linija, einanti laivo midelyje per:
 - kilio ar korpuso apkalos vidinio paviršiaus ir kilio susikirtimo liniją ten, kur kilio sija išlenda virš tos linijos (laivuose su metaline korpuso apkala);
 - apatinę špuntuoto kilio liniją (laivuose su medine korpuso apkala ar kompozitinės konstrukcijos laivuose);
 - tolygiai pratęsto išorinės dugno apkalos paviršiaus ir diametralinės plokštumos susikirtimą (laivuose su korpuso apkala iš medžiagos, kuri nėra nei medis, nei metalas).
Konstrukcijos, statybos ir priežiūros standartai – žvejybos laivo korpuso, pagrindinių ir papildomų mechanizmų, elektros ir automatinių įrenginių konstrukcijos, statybos ir priežiūros standartai yra taisyklės, galiojančios laivo statymo metu, kurias kuri nors pripažinta organizacija ar valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kompetentinga institucija yra nustačiusi ar naudoja kaip klasifikacijos pagrindą.
Laivo eksploatacija – tai žuvies ir kitų gyvųjų jūros išteklių gaudymas arba jų gaudymas ir perdirbimas.
Laivo ilgis (L) – jeigu Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtintuose reikalavimuose nenustatyta kitaip – tai 96 proc. visos vaterlinijos ilgio, išmatuoto ne mažesniame kaip 85 proc. borto aukštyje nuo kilio viršaus, arba ilgis išilgai pirmiau minėtos vaterlinijos nuo forštevenio priešakio iki vairo ašigalio, jeigu šis ilgis yra didesnis. Su kilio nuosvyriu laivagalyje suprojektuotuose laivuose matuojant laivo ilgį, vaterlinija yra lygiagreti skaičiuojamai vaterlinijai.
Laivapriekio ir laivagalio statmenys – statmenys, matuojami laivo ilgio (L) priekyje ir gale. Laivapriekio statmuo turi sutapti su priekiniu forštvenio kraštu toje vaterlinijoje, ant kurios matuojamas laivo ilgis.
Liudijimas – Administracijos ar (LR) pripažintų organizacijų (klasifikacinių bendrovių) išduotas dokumentas, liudijantis, kad laivas atitinka Europos Sąjungos direktyvos 97/70/EB galiojančios redakcijos reikalavimus ar Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtintus reikalavimus.
Midelis – laivo ilgio (L) vidurys.
Midelio pjūvis – laivo korpuso pjūvis, kurį apibrėžia teorinio laivo korpuso paviršiaus susikirtimas su vertikalia plokštuma, statmena vaterlinijos ir diametralinei plokštumoms ir einančia per laivo midelį.
Naujas žvejybos laivas – žvejybos laivas (jeigu Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtintuose reikalavimuose nenustatyta kitaip), dėl kurio:
 - 1999 m. sausio 1 d. ar vėliau sudaryta statybos ar esminės rekonstrukcijos sutartis;
 - statybos arba esminės rekonstrukcijos sutartis buvo sudaryta iki 1999 m. sausio 1 d. ir bus įvykdyta po trejų ar daugiau metų nuo šios datos;
 - statybos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau 1999 m. sausio 1 d. ar vėliau:
 - pastatytas kilis;
 - pradėta to laivo statyba arba pradėti surinkimo darbai, kuriems bus sunaudota mažiausiai 50 tonų arba 1 proc. (kuri vertė mažesnė) apytikrės visos statybinės medžiagos masės.
Nepralaidumas vandeniui – tai suprojektuotos konstrukcijos savybė, užtikrinanti vandens nepralaidumą jokia kryptimi, esant vandens srovės slėgio poveikiui.
Sandarumas – savybė, užtikrinanti, kad esant bet kokioms sąlygoms jūroje, vanduo neprasiskverbs į laivo vidų.
Pagrindinė linija – horizontali linija, laivo midelyje susikertanti su kilio linija.
Plotis (B) – maksimalus laivo plotis, išmatuotas plačiausioje laivo vietoje midelyje tarp teorinių špantų apvadų laivuose su metaline apkala ir tarp išorinių korpuso paviršių laivuose su bet kokios kitos medžiagos apkala.
Pripažintoji organizacija – LR pripažinta organizacija (klasifikacinė bendrovė), įgaliota atlikti laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą pagal nacionalinių teisės aktų, tarptautinių sutarčių, klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus ir išduoti atitinkamus, tai patvirtinančius liudijimus.
Taraninė pertvara – tai vandeniui nepralaidi pertvara priekinėje laivo dalyje, siekianti darbo denį. Atstumas tarp pertvaros ir laivapriekio statmens (jei kuri nors povandeninė laivo dalis išsikiša už laivapriekio statmens, pvz., gumbinis laivo priekis, atstumą reikia matuoti nuo išsikišimo ilgio vidurio taško arba nuo taško, esančio 0,015 L į priekį nuo laivapriekio statmens, žiūrint, kuris yra mažesnis, o jei pertvara yra su iškilimais ar įdubimais, jie turi būti išdėstyti šiame punkte pateiktų atstumų ribose):
 - ne mažesnis kaip 0,05 L ir ne didesnis kaip 0,08 L – laivuose, kurių ilgis 45 m ir daugiau;
 - ne mažesnis kaip 0,05 L ir ne didesnis kaip 0,05 L plius 1,35 m – laivuose, kurių ilgis iki 45 m;
 - ne mažesnis kaip 2,0 m.
Teorinis borto aukštis – vertikalus atstumas, matuojamas nuo kilio linijos iki darbo denio viršutinio bimso krašto prie laivo borto, tačiau:
 - jeigu laivas yra su užapvalintais borto kraštais, teorinis borto aukštis turi būti matuojamas iki taško, kuriame susikerta teorinės denio linijos ir korpuso borto apkala, tarsi tos linijos su borto apkala kirstųsi kampu;
 - jeigu darbo denis yra laiptuotas ir viršutinė jo dalis eina virš taško, kuriame turi būti nustatomas teorinis borto aukštis, teorinis borto aukštis turi būti matuojamas iki linijos, besitęsiančios nuo apatinės denio dalies palei liniją, lygiagrečią viršutinei daliai.
TJO – Tarptautinė jūrų organizacija.
Torremolino protokolas – 1993 m. Torremolino protokolas, susijęs su 1977 m. Torremolino konvencija dėl žvejybos laivų saugos ir jos pakeitimais.
Uždaras antstatas – antstatas (išskyrus tiltelį ar jutą, nebent įgulos nariams yra numatyti alternatyvūs priėjimai prie laivo jėgainės ir kitų darbo skyrių tų antstatų viduje, kuriais galima naudotis net ir tuomet, kai pertvarų angos yra uždarytos) su:
 - patikimos konstrukcijos išorinėmis pertvaromis;
 - praėjimo angomis, jei tokios yra. Pertvaros su tokiomis angomis, kurios turi būti stacionarios, jūros poveikiui nelaidžios durys, šių durų tvirtumas turi būti lygiavertis antstato konstrukcijai be angų ir jos gali būti atidaromos ir uždaromos iš abiejų pusių;
 - kitomis angomis antstato šoninėse ir galinėse pertvarose, kuriose įrengtos veiksmingos, jūros poveikiui nepralaidžios uždarymo priemonės.
Žvejybos laivas arba laivas – tai laivas, kurio ilgis 24 m ir daugiau, su jame sumontuota komercinės žuvų ar kitų gyvųjų jūros išteklių žvejybos įranga, arba laivas, naudojamas šiai žvejybai.
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos saugios laivybos administracijos 
 direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. 
 įsakymu Nr. V-64
 Reikalavimai žvejybos laivų konstrukcijai, nelaidumui vandeniui ir įrangai
 Jei nenustatyta kitaip, šių Reikalavimų nuostatos taikomos 24 metrų bei ilgesniems naujiems žvejybos laivams:
Korpuso, antstatų, denio kabinų, mašinų skyriaus šachtų, trapų ir kitų statinių bei laivo įrangos tvirtumas ir konstrukcija turi atlaikyti bet kokias numatomas eksploatacijos sąlygas ir atitikti klasifikacinės bendrovės taisykles.
Laivų, skirtų eksploatuoti leduose, korpusas turi būti atitinkamai sutvirtintas, atsižvelgiant į numatomas plaukiojimo sąlygas ir darbo rajoną.
Pertvaros bei jose esantys uždarymo įtaisai ir angų uždengimai, taip pat jų patikrinimo būdai turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Laivuose, pastatytuose iš medžiagos, kuri nėra medis, turi būti įrengta taraninė pertvara ir vandeniui nepralaidžios pertvaros, supančios bent mašinų patalpas. Tokios pertvaros turi tęstis iki darbo denio. Laivuose su mediniu korpusu taip pat turi būti įrengtos tokios pertvaros, kurios, kiek įmanoma, būtų nepralaidžios vandeniui.
Per taraninę pertvarą praeinantys vamzdžiai turi turėti atitinkamus vožtuvus, kuriuos būtų galima valdyti iš vietos, esančios virš darbo denio, o vožtuvo dėžutė turi tvirtintis prie taraninės pertvaros forpiko viduje. Taraninėje pertvaroje, žemiau darbo denio, negali būti jokių durų, landų, ventiliacijos kanalų ar kitokių angų.
Jeigu priekinis antstatas yra ilgas, taraninė pertvara turi būti pratęsta taip, kad būtų sandari iki kito denio, esančio tiesiai virš darbo denio. Pertvaros tęsinys gali tiesiogiai nesutapti su pertvara, esančia žemiau darbo denio su sąlyga, kad ji išdėstyta Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl reikalavimų žvejybos laivams, kurių ilgis 24 m ir daugiau, patvirtinimo“ priedo 24 punkte nurodytose ribose, ir kad ta denio dalis, kuri sudaro pakopą, yra patikimai sandari.
Angų skaičius taraninėje pertvaroje virš darbo denio turi būti sumažintas iki minimumo tiek, kad būtų suderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija. Tokios angos turi turėti sandarias uždarymo priemones.
75 m ir ilgesniuose laivuose tarp taraninės pertvaros ir achterpiko pertvaros, kiek tai praktiškai įmanoma, turi būti įrengtas vandeniui nepralaidus dvigubas dugnas.
Angų skaičius vandeniui nepralaidžiose pertvarose, kaip tai numato šių Reikalavimų 3 punktas, turi būti sumažintas iki minimumo tiek, kiek tai suderinama su bendra įranga ir laivo eksploataciniais poreikiais. Angose turi būti įrengtos vandeniui nepralaidžios uždarymo priemonės, kurios atitiktų klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Vandeniui nepralaidžių durų tvirtumas turi būti lygiavertis šalia esančių konstrukcijų be angų tvirtumui.
Laivuose, trumpesniuose nei 45 m, tokios durys gali būti pakabinamos, jos turi atsidaryti ir užsidaryti vietoje iš abiejų pusių ir esant jūroje paprastai turi būti uždarytos. Abiejų durų pusėse turi būti pritvirtintas užrašas, perspėjantis, kad esant jūroje durys turi būti uždarytos.
45 m ir ilgesniuose laivuose vandeniui nepralaidžios durys turi būti slankiojančios:
1. patalpose, kur būtina jas atidaryti esant jūroje, jeigu jų slenkstis yra žemiau didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos, išskyrus tuos atvejus, kai klasifikacinė bendrovė, atsižvelgdama į laivo tipą ir paskirtį, mano tai esant netikslinga ar nebūtina;
2. apatinėje mašinų patalpų dalyje, iš kurios yra praėjimas prie veleno tunelio.
Kitais atvejais vandeniui nepralaidžios durys gali būti pakabinamos.
Slankiojančios vandeniui nepralaidžios durys turi būti valdomos esant laivo posvyriui iki 15° į bet kurią pusę.
Slankiojančios vandeniui nepralaidžios durys, darinėjamos rankiniu būdu ar kitaip, turi atsidaryti ir užsidaryti vietoje iš abiejų pusių; 45 m ir ilgesniuose laivuose taip pat turi būti numatyta galimybė šias duris valdyti nuotoliniu būdu iš prieinamos vietos virš darbo denio, išskyrus tada, kai tos durys yra įrengtos įgulos gyvenamosiose patalpose.
Distancinio durų valdymo vietose turi būti priemonės, rodančios, ar durys yra atidarytos, ar uždarytos.
Būtina numatyti galimybę uždaryti išorines angas taip, kad vanduo nepatektų į laivo vidų. Denio angos, kurios žvejybos metu gali būti atidarytos, paprastai turi būti išdėstytos netoli laivo diametralinės plokštumos. Tačiau klasifikacinė bendrovė gali pritarti ir kitokiam jų išdėstymui, jeigu yra įsitikinusi, kad tai nepakenks laivo saugumui.
Slipo vartai galinio tralavimo traleriuose turi darinėtis automatiškai ir būti valdomi iš tokios vietos, iš kurios jie gerai matomi.
Visose praėjimo angose, esančiose uždarų antstatų ir kitų išorinių konstrukcijų pertvarose, pro kurias gali patekti vanduo ir sukelti pavojų laivo saugumui, turi būti įrengtos durys, patikimai pritvirtintos prie tų pertvarų, įrėmintos ir sutvirtintos, kad visa jų konstrukcija būtų tokia pat tvirta, kaip ir ištisinė konstrukcija, ir būti sandarios, kai durys uždarytos. Šių durų užsandarinimui turi būti naudojamos tarpinės ir užveržimo įtaisai arba kitos lygiavertės priemonės, patikimai pritvirtintos prie pertvaros ar prie pačių durų; šios durys turi būti įdėtos taip, kad jas būtų galima atidaryti ir uždaryti iš abiejų pertvaros pusių. Klasifikacinė bendrovė gali leisti, jei tai nekelia pavojaus įgulos saugumui, kad šaldymo kamerų durys atsidarytų tik iš vienos pusės su sąlyga, kad jose bus įmontuota būtina avarinė signalizacija tam, kad žmonės tose kamerose neužsitrenktų.
Slenksčių aukštis virš denio tose durų angose, kurios tiesiogiai veda į atvirą denį, turi būti ne mažesnis kaip 600 mm darbo denyje ir ne mažesnis kaip 300 mm antstato denyje. Tais atvejais, kai eksploatacijos patirtis tai pateisina ir klasifikacinė bendrovė pritaria, šis aukštis gali būti atitinkamai sumažintas iki 380 mm ir 150 mm, išskyrus tose durų angose, kurios tiesiogiai veda į mašinų patalpas.
Liukų su mediniais uždengimais komingsų aukštis virš denio turi būti ne mažesnis kaip 600 mm atvirose darbo denio dalyse ir ne mažesnis kaip 300 mm antstato denyje.
Apskaičiuojant galutinį medinių liukų dangčių storį, būtina numatyti nusidėvėjimo dėl grubaus naudojimo paklaidą. Bet kuriuo atveju galutinis šių dangčių storis turi sudaryti ne mažiau kaip 4 mm kiekvienam 100 mm atviros liuko angos ilgiui, bet ne mažiau 40 mm, o jų atraminių paviršių plotis turi būti ne mažesnis kaip 65 mm.
Mediniams liukų dangčiams turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios jų sandarumą ir atitinkančios klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Žvejybos laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, medinių liukų dangčių sandarinimo priemonės turi atitikti 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos 1 Priedo 14 ir 15 taisyklėse pateiktus standartus.
Liukų su uždengimais, kurie yra ne iš medžio, komingsų aukštis virš denio turi atitikti šių Reikalavimų 19 punkto reikalavimus. Tais atvejais, kai eksploatacijos patirtis tai pateisina ir klasifikacinė bendrovė pritaria, šių komingsų aukštis gali būti sumažintas arba jie gali būti visiškai panaikinti su sąlyga, kad tai nepakenks laivo saugumui. Tokiu atveju liukų angų dydis turi būti kaip galima mažesnis, o dangčiai turi būti stabiliai pritvirtinti sąvaromis ar kitomis lygiavertėmis priemonėmis ir turi greitai užsidaryti ir užsitvirtinti taip, kad atitiktų klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
Apskaičiuojant liukų tvirtumą reikia daryti prielaidą, kad liukų dangčius veikia arba planuojamo dėti krovinio masė, arba žemiau pateikiamos statinės apkrovos, žiūrint kuris iš tų dydžių didesnis:
1. 10,0 kN/m² 24 m ilgio laivams;
2. 17,0 kN/m² 100 m ir ilgesniems laivams.
Tarpinių ilgių laivams apkrovos dydis turi būti nustatomas linijinės interpoliacijos metodu. Klasifikacinė bendrovė gali leisti sumažinti apkrovas ne mažiau kaip 75 proc. aukščiau nurodytų apkrovų tų liukų dangčiams, kurie išdėstyti antstato denyje, į laivagalį nuo taško, esančio 0,25 L nuo laivapriekio statmens.
Jeigu dangčiai yra pagaminti iš minkšto plieno, tuomet maksimali apkrova skaičiuojama pagal šių Reikalavimų 23 punktą, padauginus iš koeficiento 4,25, ir ji neturi viršyti minimalios medžiagos tvirtumo ribos. Esant tokioms apkrovoms, dangčio išlinkimo dydis negali viršyti 0,0028 liuko angos ilgio.
Dangčiai, pagaminti iš kitų medžiagų, turi būti ne mažiau tvirti negu dangčiai, pagaminti iš minkšto plieno, o jų konstrukcijos stiprumas turi užtikrinti dangčių sandarumą, esant šių Reikalavimų 22 punkte nurodytoms apkrovoms.
Dangčiai turi turėti užtvirtinimo įtaisus ir tarpines, užtikrinančius dangčių sandarumą, arba kitas lygiavertes priemones, atitinkančias klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
Angos, vedančios į mašinų patalpas, turi būti įrėmintos ir apsaugotos šachtomis, kurių tvirtumas būtų toks pats, kaip ir gretimo antstato. Išorinės praėjimo angos tokiose šachtose turi būti su durimis, kurių konstrukcija atitiktų šių Reikalavimų 17 ir 18 punktų reikalavimus.
Kitos angos, išskyrus praėjimo angas, turi turėti dangčius, kurių tvirtumas būtų lygiavertis vientisos konstrukcijos tvirtumui; šie dangčiai turi būti nuolat pritvirtinti prie angos ir būti sandarūs, kai yra uždaryti.
Ten, kur tai būtina žvejybai, galima numatyti denio lygyje įrengti angas, uždaromas varžtais ar kitais panašiais būdais, ir angas žmonėms įlįsti su sąlyga, kad uždarytos jos bus nepralaidžios vandeniui ir jų uždarymo įtaisai bus stabiliai pritvirtinti prie gretutinės konstrukcijos. Atsižvelgiant į angų dydį ir išdėstymą, taip pat į uždarymo įtaisų konstrukciją, galima įrengti „metalas-metalas“ tipo uždarymo įtaisus, jeigu jų nepralaidumas vandeniui atitinka klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
Kitos angos: angos į mašinų patalpas, angos žmonėms įlįsti ir angos denio lygyje darbo ar antstato denyje, turi būti apsaugotos uždaromis konstrukcijomis su sandariomis durimis ar kitomis lygiavertėmis priemonėmis. Įėjimo trapai turi būti kaip galima arčiau laivo diametralinės plokštumos.
45 m ir ilgesniuose laivuose ventiliatorių komingsų, išskyrus mašinų patalpų ventiliatorių komingsus, aukštis virš denio turi būti ne mažesnis nei 900 mm darbo denyje ir ne mažesnis nei 760 mm antstato denyje. Laivuose, trumpesniuose kaip 45 m, tokių komingsų aukštis turi būti atitinkamai 760 mm ir 450 mm. Mašinų patalpų ventiliatorių angų aukštis virš denio turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Žvejybos laivuose, pastatytuose 2003 sausio 1 d. ar vėliau, mašinų patalpų ventiliatorių angų, per kurias į mašinų patalpas nuolat tiekiamas oras, o prireikus oro tiekimas nedelsiant nukreipiamas ir į generatorių patalpas, aukštis virš denio turi atitikti šių Reikalavimų 34 punkto nuostatas. Tačiau, jeigu dėl laivo dydžio ir įrangos tai yra neįmanoma, gali būti priimtini ir mažesni aukščiai, tačiau jokiu būdu ne mažesni kaip 900 mm virš darbo denio ir antstato denio, kartu su šių Reikalavimų 33 punkto nuostatas atitinkančiomis sandariomis uždarymo priemonėmis bei kita tinkama įranga, užtikrinančia nenutrūkstamą ir pakankamą skyrių vėdinimą.
Ventiliatorių komingsų tvirtumas turi būti lygus gretutinės konstrukcijos tvirtumui, o jų uždarymo priemonės turi būti stabiliai pritvirtintos prie ventiliatoriaus ar gretutinės konstrukcijos ir užtikrinti sandarumą. Jeigu kurio nors ventiliatoriaus komingso aukštis viršija 900 mm, jis turi būti specialiai sutvirtintas.
45 m ir ilgesniuose laivuose nebūtina turėti ventiliatorių uždarymo priemonių, jeigu tų ventiliatorių komingsų aukštis siekia daugiau nei 4,5 m virš darbo denio arba daugiau nei 2,3 m virš antstato denio, išskyrus tuos atvejus, kai klasifikacinė bendrovė reikalauja, kad tokios uždarymo priemonės būtų. Trumpesniuose nei 45 m ilgio laivuose nėra reikalo turėti ventiliatorių uždarymo priemonių, jeigu tų ventiliatorių komingsų aukštis siekia daugiau nei 3,4 m virš darbo denio arba daugiau nei 1,7 m virš antstato denio. Jeigu klasifikacinė bendrovė įsitikina, kad vandens patekimas į laivą per mašinų patalpų ventiliatorius mažai tikėtinas, tai uždarymo priemonės tokiems ventiliatoriams nėra būtinos.
Jeigu tankų ir žemiau denio esančių tuščių erdvių oro vamzdžiai išsikiša virš darbo ar antstato denių, atviros šių vamzdžių dalys turi būti tokio paties tvirtumo, kaip ir gretutinės konstrukcijos, ir jie turi turėti atitinkamą apsaugą. Oro vamzdžių angos turi turėti uždarymo priemones, stabiliai pritvirtintas prie vamzdžio ar gretutinės konstrukcijos.
Oro vamzdžių aukštis virš denio iki taško, nuo kurio vanduo gali patekti į vidų, turi būti ne mažesnis kaip 760 mm darbo denyje ir ne mažesnis kaip 450 mm antstato denyje. Klasifikacinė bendrovė gali leisti sumažinti oro vamzdžio aukštį, jeigu tai trukdo žvejybos operacijoms.
Klasifikacinės bendrovės patvirtinti matavimo vamzdeliai turi būti įrengti:
1. tų skyrių šuliniuose, prie kurių reiso metu nėra lengva prieiti;
2. visuose tankuose ir koferdamuose.
Tais atvejais, kai matavimo vamzdeliai yra įrengti, jų viršutiniai galai turi būti pratęsti iki lengvai prieinamų vietų ir, jeigu tai praktiškai įmanoma, virš darbo denio. Jų angos turi turėti stabiliai pritvirtintas uždarymo priemones. Matavimo vamzdeliai, kurie nesibaigia virš darbo denio, turi turėti automatinius, savaime užsidarančius įtaisus.
Borto iliuminatoriai patalpose, esančiose žemiau darbo denio, ir patalpose, esančiose uždarose konstrukcijose ant to denio, turi turėti varstomus dangčius, kurie būtų nepralaidūs vandeniui, kai yra uždaryti.
Negalima borto iliuminatoriaus įrengti taip, kad jo apatinis kraštas būtų žemiau nei 500 mm virš didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos.
Borto iliuminatoriai, esantys žemiau nei 1,000 mm virš didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos, neturi būti darinėjami.
Borto iliuminatoriai, kartu su stiklais ir dangčiais, turi būti aprobuotos konstrukcijos. Tie borto iliuminatoriai ir langai, kuriuos gali sugadinti žvejybos įranga, turi būti atitinkamai apsaugoti.
Vairinės langams turi būti naudojamas sustiprintas beskeveldris stiklas ar lygiavertė medžiaga.
Klasifikacinė bendrovė gali leisti, kad iliuminatoriai ir langai būtų be dangčių kabinų, esančių ant darbo denio ar aukščiau, bortų ir laivagalio pertvarose, jeigu ji įsitikina, kad tai nepakenks laivo saugumui. Žvejybos laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, tokie iliuminatoriai ir langai turi atitikti nustatytas taisykles, pagrįstas atitinkamais ISO standartais.
Išleidimo angos, einančios per laivo korpuso apkalą iš patalpų, esančių žemiau darbo denio, arba iš ant darbo denio uždarų antstatų ar kabinų su durimis, įrengtomis pagal šių Reikalavimų 17 ir 18 punktų nuostatas, turi turėti lengvai prieinamas priemones, kurios neleistų vandeniui patekti į laivo vidų. Kiekviena atskira išleidimo anga paprastai turi turėti automatinį vienpusio pralaidumo vožtuvą su tiesioginio uždarymo įtaisu, valdomu iš lengvai prieinamos vietos. Jeigu klasifikacinė bendrovė mano, kad vandens patekimas į laivą pro tokią angą neturėtų jo pavojingai užtvindyti ir kad vamzdyno sienelių storis yra pakankamas, tokio vožtuvo įrengti nebūtina. Vožtuvo su tiesioginio uždarymo įtaisu valdymo priemonės turi turėti indikatorių, parodantį, ar tas vožtuvas atidarytas ar uždarytas.
Mašinų patalpose, kuriose nuolat budi įgulos nariai, užbortinio vandens priėmimo ir išleidimo angų, susijusių su pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų veikimu, vožtuvai gali turėti vietinį valdymą. Šios valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos ir turėti indikatorius, parodančius, ar vožtuvai atidaryti ar uždaryti.
Visos detalės korpuso apkaloje ir vožtuvai, kurių reikalauja šių Reikalavimų 45 ir 46 punktai, turi būti iš plieno, bronzos ar kitos aprobuotos kalios medžiagos. Visi vamzdžiai tarp išorinės laivo korpuso apkalos ir vožtuvų turi būti iš plieno, tačiau laivuose, pastatytuose ne iš plieno, klasifikacinė bendrovė ne mašinų patalpose gali leisti naudoti kitas medžiagas.
Jeigu falšbortai suformuoja šulinius ant atvirų darbo denio dalių, minimalus vandens nutekėjimo portiko plotas (A) kvadratiniais metrais kiekviename laivo borte kiekvienam šuliniui, esančiam ant darbo denio, turi būti nustatomas priklausomai nuo falšborto ilgio (l) ir aukščio (h) šulinio rajone tokiu būdu:
1. A = 0,07 l;
2. (nėra reikalo l imti didesnį nei 0,7 L);
3. jeigu vidutinis falšborto aukštis viršija 1,200 mm, reikalingą plotą reikia padidinti 0,004 m² kiekvienam šulinio ilgio metrui dėl kiekvieno 100 mm aukščio padidėjimo. Jeigu vidutinis falšborto aukštis yra mažesnis nei 900 mm, reikalingą plotą galima sumažinti 0,004 m² kiekvienam šulinio ilgio metrui dėl kiekvieno 100 mm aukščio sumažėjimo.
Vandens nutekėjimo portikų plotas, apskaičiuotas pagal šių Reikalavimų 48 punktą, turi būti padidintas, jeigu klasifikacinė bendrovė nusprendžia, jog laivo balniškumas nėra pakankamas, kad vanduo greitai ir efektyviai nutekėtų nuo denio.
Su sąlyga, kad klasifikacinė bendrovė tai aprobuoja, minimalus vandens nutekėjimo portikų plotas kiekvienam šuliniui, esančiam ant antstato denio, turi sudaryti ne mažiau kaip pusę ploto (A), nurodyto šių Reikalavimų 48 punkte.
Vandens nutekėjimo portikai turi būti išdėstyti palei falšborto ilgį taip, kad užtikrintų kuo greitesnį ir efektyvesnį vandens nutekėjimą nuo denio. Apatiniai nutekėjimo portikų kraštai turi būti kaip galima arčiau denio.
Įstatomos lentos ir žvejybos įranga ant denio turi būti sudėta taip, kad nesumažintų vandens nutekėjimo portikų efektyvumo. Įstatomos lentos turi būti tokios konstrukcijos, kad jas galima būtų pritvirtinti darbo vietoje ir kad jos netrukdytų vandeniui nutekėti nuo denio.
Vandens nutekėjimo portikai, kurių aukštis daugiau nei 300 mm, turi būti pridengti metaliniais strypais, išdėstytais ne didesniu kaip 230 mm ir ne mažesniu kaip 150 mm atstumu vienas nuo kito, arba turėti kitas tinkamas apsaugos priemones. Vandens nutekėjimo portikų skydeliai, jeigu jie įrengti, turi būti aprobuotos konstrukcijos. Jeigu manoma, kad žvejybos metu vandens nutekėjimo portikų skydeliams reikalingi užtvirtinimo įtaisai, tai jie turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus ir būti lengvai valdomi iš laisvai prieinamos vietos.
Laivuose, skirtuose eksploatacijai rajonuose, kurie gali būti padengti ledu, vandens nutekėjimo portikų skydeliai ir apsauginės priemonės turi lengvai nusiimti, kad sumažintų ledo priaugimą. Angų dydžiai ir šių apsauginių priemonių nuėmimo būdai turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
Turi būti įrengta inkaravimosi įranga, pritaikyta greitam ir saugiam darbui, susidedanti iš inkaro, inkaro grandinių ar plieninių lynų, fiksatorių ir brašpilio ar kitų priemonių inkarui nuleisti ir pakelti bei laivui su nuleistu inkaru išlaikyti visomis numatomomis eksploatacijos sąlygomis. Laivuose taip pat turi būti atitinkama švartavimosi įranga, leidžianti saugiai prisišvartuoti visomis eksploatacijos sąlygomis. Inkaravimosi ir švartavimosi įranga turi atitikti klasifikacinės bendrovės nustatytų taisyklių reikalavimus.
Darbo deniuose uždarų antstatų viduje turi būti įrengta efektyvi drenažo sistema, pajėgi šalinti plaunamąjį vandenį ir žuvų vidurius.
Darbo deniuose uždarų antstatų viduje visos žvejybos operacijoms atlikti reikalingos angos turi turėti greito ir efektyvaus uždarymo priemones, kad jas galėtų uždaryti vienas žmogus.
 Apdorojimui ir perdirbimui į tokius denius atgabentas laimikis turi būti sukrautas į aptvarą. Tokie aptvarai turi atitikti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų žvejybos laivų stovumui ir su tuo susijusioms jūrinėms savybėms 22 punkto nuostatas. Turi būti įrengta efektyvi drenažo sistema. Turi būti numatyta atitinkama apsauga nuo netikėto vandens užplūdimo ant darbo denio.
Turi būti įrengti mažesni du išėjimai iš šių denių.
Lubų aukštis visuose darbo patalpos taškuose turi būti ne mažiau kaip 2 metrai.
Turi būti įrengta stacionari vėdinimo sistema, užtikrinanti, kad oras pasikeis mažiausiai šešis kartus per valandą.
Visi laivai ant forštevenio ir laivagalio iš abiejų bortų turi turėti grimzlių žymes decimetrais.
Šios grimzlių žymės turi būti žymimos kiek įmanoma arčiau statmenų.
Jei laimikiui laikyti naudojamos atšaldyto ar atvėsinto jūros vandens talpyklos ar panašios talpyklų sistemos, tokiose talpyklose turi būti įrengti atskiri stacionarūs mechanizmai, skirti pripildyti talpyklas jūros vandens ir jas ištuštinti.
Jei tokios atšaldyto ar atvėsinto vandens talpyklos naudojamos ir sausiems kroviniams vežti, jose privalo būti įrengta nusausinimo sistema ir priemonės, padedančios išvengti vandens patekimo iš nusausinimo sistemos į talpyklas.
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos saugios laivybos administracijos 
 direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d.
 įsakymu Nr. V-64
 Reikalavimai žvejybos laivų stovumui ir su tuo susijusioms jūrinėms savybėms
 Jei nenustatyta kitaip, šių Reikalavimų nuostatos taikomos 24 metrų bei ilgesniems naujiems žvejybos laivams:
Laivai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad atitiktų šių Reikalavimų nuostatas, 10–12 punktuose nurodytomis eksploatacijos sąlygomis. Atstatomojo peties kreivių skaičiavimai atliekami pagal TJO nepažeisto laivo stovumo kodeksą visų tipų laivams, išdėstytą 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucijoje A.749(18), su vėlesniais pakeitimais.
Visi laivai turi atitikti žemiau išvardytus minimalius stovumo kriterijus, išskyrus atvejus, kai klasifikacinė bendrovė yra įsitikinusi, kad nukrypimai nuo jų pateisinami eksploatacijos metu sukaupta patirtimi. Administracija privalo informuoti Europos Komisiją apie leistinus nukrypimus nuo minimalių stovumo kriterijų naujiems žvejybos laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau bei turi pateikti duomenis apie padarytas išimtis, kurių pakaktų patvirtinti, kad saugumo lygis yra adekvačiai išlaikytas:
 yra posvyrio kampas, kai korpuso, antstato arba denio kabinų angos, kurių negalima greitai sandariai uždaryti, pradeda panirti į vandenį. Taikant šį kriterijų, nedidelės angos, pro kurias negalimas progresuojantis laivo užtvindymas, neturi būti vertinamos kaip atviros;θƒ, jei šis kampas mažesnis kaip 40°, turi būti ne mažesnis kaip 0,030 m-rad. θƒ, jei šis kampas yra mažesnis kaip 40°. Be to, plotas po atstatomojo peties kreive (GZ diagrama) tarp 30° ir 40° posvyrio kampų arba tarp 30° ir θƒ
1. plotas po atstatomojo peties kreive (GZ diagrama) turi būti ne mažesnis kaip 0,055 m-rad kai posvyrio kampas iki 30°, ir ne mažesnis kaip 0,090 m-rad, kai posvyrio kampas iki 40° arba iki užliejimo kampo 
2. atstatomasis petys GZ turi būti mažiausiai 200 mm, esant posvyrio kampui 30° arba didesniam;
3. atstatomojo peties maksimumas Gz max geriau būtų, kai posvyrio kampas didesnis kaip 30°, bet ne mažesnis kaip 25°;
4. pradinis metacentrinis aukštis GM vieno denio laivuose turi būti ne mažesnis kaip 350 mm. Laivuose, turinčiuose ištisinį antstatą, metacentrinis aukštis gali būti sumažintas tiek, kiek leidžia klasifikacinė bendrovė, tačiau jokiu būdu jis neturi būti mažesnis negu 150 mm. Administracija gali leisti sumažinti reikalaujamą metacentrinį aukštį šios direktyvos nustatyta tvarka, tačiau privalo informuoti Europos Komisiją apie leistinus nukrypimus bei turi pateikti duomenis apie padarytas išimtis, kurių pakaktų patvirtinti, kad saugumo lygis yra adekvačiai išlaikytas.
Tais atvejais, kai laivuose yra numatyti bortinį supimąsi mažinantys įrenginiai, kurie nėra bortiniai kiliai, klasifikacinė bendrovė turi įsitikinti, kad laivas atitinka 2 punkte nurodytus stovumo kriterijus visomis eksploatavimo sąlygomis.
Tam, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 2 punkto nuostatų, numatytas balastas, jo pobūdis ir išdėstymas turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Trumpesniuose kaip 45 m ilgio laivuose toks balastas turi būti nuolatinis. Jeigu balastas yra nuolatinis, jis turi būti kietas ir saugiai įtvirtintas laivo viduje. Klasifikacinei bendrovei gali būti priimtinas ir skystasis balastas, laikomas visiškai užpildytuose tankuose, nesujungtuose su jokia laivo siurblių sistema. Jeigu skystasis balastas naudojamas kaip nuolatinis balastas tam, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 1 punkto nuostatų, atitikties liudijime ir informacijoje apie laivo stovumą turi būti pateikti išsamūs balasto duomenys. Nuolatinio balasto negalima iškrauti iš laivo ar perkelti į kitą vietą be klasifikacinės bendrovės leidimo.
Posvyrio kampas, kada gali prasidėti progresuojantis žuvies triumų užtvindymas pro liukus, kurie žvejybos metu lieka atviri ir kurių negalima greitai uždaryti, turi būti ne mažesnis kaip 20°, jeigu šių Reikalavimų 2 punkte nurodyti stovumo kriterijai negali būti tenkinami tuomet, kai šie žuvies triumai yra užtvindyti arba visiškai, arba iš dalies.
Laivai, naudojantys ypatinguosius žvejybos būdus, dėl kurių žvejybos metu laivą veikia papildomos išorinės jėgos, turi atitikti šių Reikalavimų 2 punkte nurodytus stovumo kriterijus ir, jeigu būtina, padidintus klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Žvejyboje bortinį tralavimą naudojantys laivai turi atitikti tokius padidintus stovumo kriterijus:
1. šių Reikalavimų 2.1 ir 2.2 punktuose pateikti ploto po atstatomuoju petimi ir atstatomųjų pečių kriterijai didinami 20 proc.;
2. metacentrinis aukštis turi būti ne mažesnis kaip 500 mm;
3. šių Reikalavimų 6.1 punkte pateikti kriterijai taikomi tik tiems laivams, kuriuose sumontuoto varytuvo galia kilovatais neviršija dydžių, nustatomų pagal tokias formules:
3.1. N = 0,6 Ls2 laivams, kurių ilgis yra 35 m arba mažesnis;
3.2. N = 0,7 Ls2 laivams, kurių ilgis yra 37 m ir didesnis;
3.3. kai laivo ilgis yra tarp pirma nurodytų dydžių, koeficientas prieš Ls turi būti nustatomas interpoliuojant tarp 0,6 ir 0,7;
3.4. Ls yra visas ilgis, nurodytas tonažo liudijime;
4. jeigu sumontuoto varytuvo galia didesnė nei standartiniai varomosios galios dydžiai, nurodyti pirmiau pateiktose formulėse, šių Reikalavimų 6.1 punkte minimi kriterijai turi būti padidinti tiesiogiai proporcingai didesnei varomajai galiai.
Klasifikacinė bendrovė turi įsitikinti, kad minėtieji padidinti bortinių tralerių stovumo kriterijai yra tenkinami šių Reikalavimų 10 punkte minimomis eksploatacijos sąlygomis. Apskaičiuojant stovumą daroma prielaida, kad sijos yra pakeltos ir su horizontalia plokštuma sudaro 45° kampą.
Laivai turi būti atsparūs smarkiam vėjui ir bortiniam supimui, esant atitinkamoms oro sąlygoms jūroje. Turi būti atsižvelgta į sezonines oro sąlygas, jūros, kur laivas bus eksploatuojamas, būklę, laivo tipą ir jo darbo pobūdį. Žvejybos laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, atitinkami skaičiavimai atliekami pagal TJO nepažeisto laivo stovumo kodeksą visų tipų laivams.
Pagal klasifikacinės bendrovės reikalavimus, laivai turi atlaikyti denio užliejimą, atsižvelgiant į sezonines oro sąlygas, jūros, kur laivas bus eksploatuojamas, būklę, laivo tipą ir jo darbo pobūdį.
Eksploatacijos sąlygų, kurios privalo būti įvertintos, skaičius ir pobūdis turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus, įskaitant žemiau pateiktus:
1. išvykimas į žvejybos rajoną su pilnu kuro kiekiu, ledu, žvejybos įranga ir t. t.;
2. išvykimas iš žvejybos rajono su laimikiu;
3. atvykimas į registracijos uostą su laimikiu ir 10 proc. atsargų ir kuro ir t. t.;
4. atvykimas į registracijos uostą su 10 proc. atsargų, kuro ir t. t., taip pat su minimaliu laimikiu, kuris paprastai turėtų sudaryti 20 proc. laimikio, bet gali siekti 40 proc., jeigu klasifikacinė bendrovė įsitikina, kad eksploatacijos sąlygos pateisina tokį dydį.
Papildomai prie konkrečių eksploatacijos sąlygų, išvardytų šių Reikalavimų 10 punkte, klasifikacinė bendrovė taip pat turi įsitikinti, kad minimalūs stovumo kriterijai, pateikti šių Reikalavimų 2–4 punktuose, yra išlaikomi, esant visoms kitoms realiai egzistuojančioms eksploatacijos sąlygoms, taip pat toms, kurios sukelia pačius žemiausius stovumo kriterijų parametrus. Klasifikacinė bendrovė taip pat turi įsitikinti, kad yra atsižvelgta į tas ypatingas sąlygas, kurios susijusios su laivo paskirties ar jo eksploatacijos rajonų pakeitimu ir turi įtakos šiame skyriuje aptariamam laivo stovumui.
Apskaičiavimuose, atliktuose atsižvelgiant į šių Reikalavimų 10 punkte nurodytas sąlygas, turi būti numatyta:
1. šlapių žvejybos tinklų, įrangos ir kt. svoris ant denio;
2. apledėjimas, jeigu jo galima tikėtis, pagal šių Reikalavimų 13 bei 14 punktų nuostatas;
3. tolygus laimikio pasiskirstymas, jeigu tai neprieštarauja praktikai;
4. laimikis denyje, jeigu jo galima tikėtis, esant šių Reikalavimų 10.2, 10.3 ir 11 punktuose išdėstytoms eksploatavimo sąlygoms;
5. vandens balastas, jeigu jis yra specialiai tam skirtuose tankuose arba kitose talpose, taip pat pritaikytose vandens balastui vežti;
6. skysčių laisvųjų paviršių ir, jei būtina, gabenamo laimikio poveikis.
Laivams, eksploatuojamiems rajonuose, kur yra apledėjimo tikimybė, stovumo apskaičiavimus reikia atlikti, atsižvelgiant į žemiau pateiktus apledėjimo faktorius. Nustatydama jūrų rajonus, kuriuose galimas apledėjimas, klasifikacinė bendrovė vadovaujasi apledėjimo įvertinimo vadovu, esančiu baigiamojo Torremolino konferencijos akto 3 priedo 2 rekomendacijoje, tačiau žvejybos laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, ši nuostata netaikoma tik tada, kai Torremolino konferencijos baigiamojo akto 3 priedo 2 rekomendacija draudžia atlikti leistino apledėjimo dydžių pakeitimus, paliktus Administracijos nuožiūrai:
1. 31 kg/m² atviruose deniuose ir trapuose;
2. 7,5 kg/m² šoninės kiekvieno borto projekcijos plote virš vaterlinijos;
3. neištisinių turėklų, šoninės projekcijos paviršių plotas be burių rangauto (išskyrus stiebus), takelažo ir kitų nedidelių objektų šoninės projekcijos plotas turi būti apskaičiuojamas, padidinant bendrą ištisinių paviršių projekcijos plotą 5 proc., o statinį šio ploto momentą 10 proc.
Laivai, eksploatuojami rajonuose, kuriuose vyksta apledėjimas, turi būti:
1. suprojektuoti taip, kad maksimaliai sumažintų apledėjimą;
2. aprūpinti ledo nuėmimo priemonėmis, atitinkančiomis klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
Užbaigus laivo statybą, kiekvienam laivui turi būti atliktas pasvirimo bandymas ir nustatyta tuščio laivo faktinė vandentalpa ir svorio centro padėtis.
Jeigu laive atliekami pakeitimai, veikiantys tuščio laivo vandentalpą ir/arba svorio centro padėtį, reikia dar kartą atlikti laivo pasvirimo bandymą ir peržiūrėti informaciją apie laivo stovumą, jei klasifikacinė bendrovė mano, kad tai daryti būtina. Laivų, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, laivo pasvirimo bandymai turi būti atlikti iš naujo, jeigu tuščio laivo vandentalpa skiriasi nuo pradinės tuščio laivo vandentalpos daugiau kaip 2 proc. ir apskaičiavimais negalima parodyti, kad laivas ir toliau atitinka stovumo kriterijus.
Klasifikacinė bendrovė gali leisti neatlikti pasvirimo bandymo atskiram laivui, jeigu stovumo duomenys gaunami, atlikus kito to paties tipo laivo pasvirimo bandymą, ir jeigu klasifikacinei bendrovei bus pateikti įrodymai, kad, remiantis tokiais duomenimis, galima gauti patikimą informaciją apie laivo, kuriam padaryta išimtis, stovumą.
Pasvirimo bandymas ir šių Reikalavimų 15 punkte nurodytų sąlygų nustatymas atliekamas mažiausiai kartą per 10 metų.
Kapitonas turi turėti informaciją apie laivo stovumą, kuria remdamasis galėtų nesunkiai ir patikimai įvertinti laivo stovumą įvairiomis eksploatacijos sąlygomis. Tokią informaciją kapitonui turi sudaryti konkrečios instrukcijos, perspėjančios jį apie tas eksploatacines sąlygas, kurios gali neigiamai veikti stovumą ar laivo diferentą. Informacijos apie stovumą kopiją, suderinus su Administracija, reikia pateikti aprobuoti klasifikacinei bendrovei.
Aprobuota informacija apie stovumą turi būti laive, bet kuriuo metu lengvai prieinama, o periodinių laivo apžiūrų metu tikrinama, kad būtų galima įsitikinti, jog ji buvo aprobuota atsižvelgiant į realias eksploatavimo sąlygas.
Jeigu laive daromi pakeitimai, veikiantys jo stovumą, reikia atlikti ir klasifikacinei bendrovei pateikti aprobuoti naujus laivo stovumo skaičiavimus. Jeigu klasifikacinė bendrovė nuspręs, kad informaciją apie stovumą reikia peržiūrėti, kapitonui turi būti įteikta nauja informacija, o anksčiau buvusi – išimta.
Sugautas laimikis turi būti tinkamai pritvirtintas, kad neslankiotų ir nesukeltų pavojingo laivo diferento ar posvyrio. Nuimamų žuvies triumų pertvarų, jei jos yra, matmenys turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus, kurie nustatomi vadovaujantis nepažeisto laivų stovumo žvejybos laivams rekomendacijų V priedu priimtų TJO asamblėjos rezoliucija A.168(ES. IV) su pataisomis, priimtomis rezoliucija A.268(VIII).
Laivapriekio aukštis, pagal klasifikacinės bendrovės reikalavimus, turi būti pakankamas, kad ant denio nepatektų per daug vandens, ir turi būti nustatomas, atsižvelgiant į sezonines oro sąlygas, jūros, kur laivas bus eksploatuojamas, būklę, laivo tipą ir jo darbo pobūdį. Klasifikacinė bendrovė, nustatydama reikalavimus laivapriekio aukščiui, vadovaujasi laivapriekio aukščio apskaičiavimo metodo vadovu, išdėstytu baigiamojo Torremolino konferencijos akto 3 priedo 4 rekomendacijoje. Žvejybos laivų, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, laivapriekio aukštis turi būti pakankamas, kad į laivą nepatektų pernelyg didelis kiekis vandens.
Laivų, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau ir eksploatuojamų zonose, esančiose ne toliau kaip 10 mylių nuo kranto, mažiausias laivapriekio aukštis turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus ir turi būti nustatytas, atsižvelgiant į sezonines oro sąlygas, jūros, kur laivas bus eksploatuojamas, būklę, laivo tipą ir jo darbo pobūdį.
Reikalavimai visuose kituose rajonuose plaukiojantiems laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau:
1. jeigu žvejojant sugautos žuvys į tam skirtus triumus turi būti sukraunamos pro liukus, esančius atvirame darbo denyje į priekį nuo antstato ar denio kabinos, mažiausias laivapriekio aukštis turi būti apskaičiuotas naudojant skaičiavimo metodą, išdėstytą baigiamojo Torremolino konferencijos akto 3 priedo 4 rekomendacijoje;
2. jeigu sugautos žuvys į tam skirtus triumus turi būti sukraunamos pro liuką, esantį atvirame darbo denyje, kuris yra apsaugotas denio kabinos ar antstato, mažiausias laivapriekio aukštis turi atitikti 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymių 1 priedo 39 taisyklę, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 2000 mm. Šiuo atžvilgiu didžiausia leistina eksploatacine grimzle laikoma vaterlinija, atitinkanti nustatytą vasaros viršvandeninį borto aukštį. Didžiausią leistiną eksploatacinę grimzlę turi aprobuoti klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija; ji turi būti tokia, kad būtų užtikrinti šiuose Reikalavimuose pateikti stovumo kriterijai, ir vykdomos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų žvejybos laivų konstrukcijai, nelaidumui vandeniui ir įrangai bei Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų įgulos apsaugai žvejybos laivuose nuostatos atitinkamomis eksploatacinėmis sąlygomis.
100 m ilgio ir ilgesni laivai, kuriais plaukioja 100 ir daugiau žmonių, turi išlikti vandens paviršiuje su teigiamu stovumu, esant užtvindytam bet kuriam vienam tariamai apgadintam skyriui, atsižvelgiant į laivo tipą, jo paskirtį ir plaukiojimo rajoną. Apskaičiavimai turi būti atlikti, vadovaujantis galutinio Torremolino konferencijos akto 3 priedo 5 rekomendacijos dėl laivo dalijimo skyriais ir apgadinto laivo stovumo skaičiavimo nuorodomis.
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos saugios laivybos administracijos 
 direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d.
 įsakymu Nr. V-64
 Reikalavimai žvejybos laivų mechanizmams, elektros įrangai ir periodiškai be priežiūros paliekamiems jėgainės skyriams
Jei nenustatyta kitaip, šių Reikalavimų nuostatos taikomos naujiems 24 metrų bei ilgesniems žvejybos laivams. Šių Reikalavimų 117–139 punktai taikomi ir laivams su periodiškai aptarnaujamomis jėgainėmis.
Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
1. pagrindinė vairo pavara – tai mechaninė vairo pavara su jėgos agregatais, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima valdyti laivą;
2. pagalbinė vairo pavara – tai ne pagrindinė vairo pavara, o kita įranga, reikalinga laivo valdymui pagrindinės vairo pavaros gedimo atveju;
3. vairo pavaros jėgos agregatas – tai:
 - elektrinės vairo pavaros dalys – elektros variklis ir jo valdymo įranga;
 - elektrohidraulinės vairo pavaros dalys – elektros variklis, jo valdymo įranga ir prijungtas siurblys;
 - kitokios hidraulinės vairo pavaros dalys – variklis ir prijungtas siurblys;
4. didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kuriuo gali plaukti jūra suprojektuotas laivas, pakrautas iki maksimaliai leistinos grimzlės;
5. didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis maksimalus greitis, kokį gali išvystyti laivas, pakrautas iki maksimaliai leistinos grimzlės ir plaukdamas jūra atbuline eiga;
6. kuro sistemos agregatai – įranga, naudojama skysto kuro paruošimui, prieš paduodant jį į katilą, arba įranga, naudojama kuro paruošimui, prieš paduodant jį į vidaus degimo variklį. Ją sudaro vamzdynai, kuro siurbliai, filtrai ir šildytuvai, ruošiantys kurą sistemose, esant didesniam nei 0,18 N/mm² slėgiui;
7. įprastinės laivo eksploatavimo ir gyvenimo sąlygos – tai sąlygos, kurios leidžia saugiai valdyti laivą, saugiai aptarnauti pagrindinius ir pagalbinius mechanizmus, priešgaisrines sistemas ir įrangą, bet kada panaudoti gelbėjimosi priemones, neteršti aplinkos ir vykdyti pagal projektinę dokumentaciją numatytą veiklą;
8. laivo avarinė būklė – tai tokios sąlygos, kai pagrindinė jėgainė, katilai ir pagalbiniai mechanizmai neveikia dėl to, kad netiekiama energija;
9. pagrindinis paskirstymo skydas – tai iš pagrindinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis paskirstymo skydas, elektros energiją skirstantis laivo naudotojams;
10. periodiškai be priežiūros paliekamos jėgainės patalpos – patalpos, kuriose yra pagrindiniai varikliai, pagalbiniai mechanizmai, taip pat visi pagrindinio elektros tiekimo šaltiniai. Jos visomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant manevravimą, laivo dokumentacijoje nustatytą laiką gali būti paliekamos be žmogaus priežiūros.
Pagrindiniai varikliai, kontrolės įranga, garo vamzdynai, mazuto, suspausto oro, elektros ir šaldymo sistemos, pagalbiniai įrengimai, garo katilai ir kiti slėginiai indai, siurbliai, valdymo įranga ir jėgos reduktoriai turi būti projektuojami, gaminami, išbandomi, sumontuojami ir prižiūrimi pagal pripažintos organizacijos taisyklių reikalavimus. Šie mechanizmai ir įranga, taip pat krovininiai kranai, gervės, žuvies tvarkymo ir apdorojimo įranga turi būti pagaminti taip, kad keltų kuo mažesnį pavojų laive esantiems žmonėms. Ypač kruopščiai turi būti apsaugotos judančios dalys, įkaitę paviršiai ir kiti žmogaus gyvybei pavojingi įrenginiai.
Jėgainės patalpos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų galima laisvai ir saugiai prieiti prie visų mechanizmų ir jų valdymo prietaisų, kuriems būtina apžiūra ir techninis aptarnavimas. Šios patalpos turi būti pakankamai ventiliuojamos.
Turi būti numatytos priemonės, kuriomis galima palaikyti ar atnaujinti pagrindinės jėgainės darbą net tuomet, kai sugenda vienas iš pagrindinių aptarnaujančių mechanizmų. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į šių mechanizmų darbą:
1. įrenginių, tiekiančių pagrindinei jėgainei kurą;
2. įrenginių, tiekiančių pagrindinei jėgainei tepalą;
3. hidraulinių, pneumatinių ir elektrinių įrenginių, skirtų pagrindinės jėgainės valdymui, įskaitant reguliuojamo žingsnio sraigtus;
4. įrenginių, skirtų vandens padavimui į pagrindinės jėgainės aušinimo sistemas;
5. oro kompresorių ir oro balionų, naudojamų pagrindinės jėgainės paleidimui arba valdymui.
Turi būti numatytos priemonės, kurios leistų atnaujinti mechanizmų darbą be išorinių pagalbos priemonių, kai laivas yra avarinėje būklėje. Administracija gali, atsižvelgdama į bendrą saugumo užtikrinimą, leisti iš dalies sumažinti pagrindinės jėgainės apkrovimo charakteristikas.
Pagrindinė jėgainė ir visi pagalbiniai mechanizmai, kurie yra ypač svarbūs laivo judėjimui ir jo saugumui, turi normaliai veikti laivui esant vertikalioje padėtyje arba pastoviai pasvirus 15° kampu į bet kurią pusę, arba supant laivą su pasvirimo kampu iki 22,5° į bet kurio laivo borto pusę ir su posvyriu į laivapriekį arba laivagalį iki 7,5°. Administracija gali leisti nukrypimus nuo šių kampų, atsižvelgdama į laivo tipą, dydį ir jo eksploatacijos sąlygas.
Pastačius pirmą serijos laivą būtina patikrinti, ar laivo sraigto, korpuso ir pagrindinio variklio sąveika nesukelia pavojingų mechanizmų vibracijų. Vibracijų matavimai turi būti atliekami pagal klasifikacinės bendrovės, vykdančios techninę priežiūrą statant laivą, taisyklių reikalavimus.
Elektros įranga turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad užtikrintų:
1. patikimą sistemų, kurios palaiko įprastinę laivo eksploatacijos būklę ir įprastines gyvenimo sąlygas, darbą, nenaudojant avarinių elektros energijos šaltinių;
2. patikimą sistemų, kurios užtikrina laivo saugumą, darbą tais atvejais, kai sugenda pagrindinis elektros energijos šaltinis;
3. įgulos ir laivo apsaugą nuo elektros srovės keliamų pavojų.
Administracija turi įsitikinti, kad šių Reikalavimų 76–116 punktų nuostatos nuosekliai įgyvendintos ir taikomos pagal pripažintos organizacijos nustatytas taisykles.
Laivams, kuriuose yra periodiškai be priežiūros paliekamos jėgainės patalpos, be šių Reikalavimų 3–116 punktų ir Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų priešgaisrinei apsaugai, gaisro aptikimui ir gesinimui žvejybos laivuose nuostatų, papildomai turi būti taikomos šių Reikalavimų 117–139 punktų nuostatos.
Laivo mechanizmai ir įrenginiai visomis eksploatacinėmis sąlygomis, įskaitant manevravimą, turi veikti patikimai. Laive, vadovaujantis klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimais ir mechanizmų gamintojo instrukcijomis, turi būti nustatytas mechanizmų apžiūrų ir bandymų periodiškumas, garantuojantis jų patikimą darbą. Laive turi būti Administracijos arba pripažintosios organizacijos išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas gali būti eksploatuojamas su periodiškai be priežiūros paliekamomis pagrindinės jėgainės patalpomis. Pagrindiniai varikliai ir su jais susiję pagalbiniai mechanizmai privalo turėti efektyvias valdymo priemones.
Laive turi būti Administracijos arba klasifikacinės bendrovės išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas gali būti eksploatuojamas su periodiškai be priežiūros paliekamomis pagrindinės jėgainės patalpomis.
Pagrindiniai varikliai ir su jais susiję pagalbiniai mechanizmai privalo turėti efektyvias valdymo priemones.
Vidaus degimo varikliuose, kurių cilindrų diametras didesnis nei 200 mm arba kurių karterių tūris daugiau nei 0,6 m³, turi būti įrengti apsauginiai karterio slėgio vožtuvai, apsaugantys juos nuo sprogimų ir turintys pakankamą dujų išleidimo ertmės skerspjūvį, padidėjus slėgiui daugiau leistinų ribų.
Jeigu pagrindiniai varikliai arba pagalbiniai mechanizmai, arba jų atskiros dalys, įskaitant slėginius indus, gali būti paveikti pavojingo konstrukcijai vidinio slėgio, juose turi būti sumontuota apsauginė įranga nuo padidinto slėgio poveikio.
Svarbių mechanizmų, užtikrinančių laivo judėjimą ir laivo arba jame esančių žmonių saugumą, detalės turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad galėtų atlaikyti maksimalias darbines apkrovas visomis eksploatacijos sąlygomis nepriklausomai nuo pavaros tipo.
Pagrindinės jėgainės mechanizmuose ir susijusiuose su ja pagalbiniuose mechanizmuose turi būti apsauga, automatiniu būdu išjungianti įrenginius, jei įvyksta gedimai tepalo sistemose, dėl kurių gali sugesti mechanizmai arba įvykti avarija. Prieš suveikiant apsaugai, turi būti numatyta signalizacija, įspėjanti apie avarinę sistemos būklę. Gali būti numatytas priverstinis apsaugos išjungimas iš vairinės arba iš pagrindinio jėgainės valdymo pulto, jeigu iškyla reali grėsmė žmogaus gyvybei arba laivui.
Laivo jėgainės galingumas atbuline eiga turi būti pakankamas, kad užtikrintų laivo valdymą plaukiant atbuline eiga visose eksploatacijos sąlygose.
Pakrautam iki maksimalios grimzlės laivui plaukiant maksimaliu greičiu pirmyn, pakeitus sraigto sukimo krytį į priešingą pusę, būtina nustatyti atstumą, kurį praplauks laivas jūroje iki visiško sustojimo. Šių bandymų diagrama turi būti iškabinta vairinėje laivavedžių informacijai.
Kiekviename garo katile ir kiekviename garų generatoriuje, kuris veikia naudodamas pagrindinės jėgainės išmetamųjų dujų temperatūrą, turi būti ne mažiau kaip du atitinkamo pralaidumo apsauginiai vožtuvai. Atsižvelgiant į garo katilo ar garų generatoriaus pajėgumą ir kitas charakteristikas, klasifikacinė bendrovė gali leisti sumontuoti tik vieną apsauginį vožtuvą, jeigu įsitikina, kad taip užtikrinama pakankama apsauga nuo perteklinio slėgio, kaip to reikalaujama klasifikacinės bendrovės taisyklėse.
Kiekviename garo katile, kuriame naudojamas skystas kuras, eksploatuojamame be nuolatinės žmogaus priežiūros, turi veikti apsaugos sistema, nutraukianti kuro padavimą ir įjungianti avarinę signalizaciją šiais atvejais: maitinamo vandens lygis sumažėja iki pavojingos tolesnei eksploatacijai ribos, nutrūksta oro padavimas, užgęsta fakelas, slėgis katile viršija nustatytą maksimalią ribą.
Garo katilų, maitinimo vandens sistemos, apsaugos, kontrolės, reguliavimo ir signalizacijos aparatūra turi užtikrinti garo katilų, garo slėgio indų ir garo vamzdynų saugumą.
Tarp vairinės ir pagrindinės jėgainės patalpose esančio valdymo pulto turi būti dvi atskiros ryšio sistemos, viena iš jų turi būti telegrafas. Laivuose, kurių ilgis mažesnis nei 45 metrai, o pagrindinė jėgainė valdoma tiesiogiai iš vairinės, vietoj telegrafo gali būti naudojamos kitos patikimos ryšių priemonės.
Jeigu pagrindinės jėgainės mechanizmai valdomi iš vairinės, turi būti vykdomi šie reikalavimai:
1. iš vairinės turi būti reguliuojamas sraigto apsisukimą skaičius, sraigto sukimosi kryptis ir sraigto žingsnio keitimas visomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant manevravimą;
2. nuotolinio valdymo iš vairinės įrangoje, kaip nurodyta 25.1 punkte, turi būti numatytos priemonės, kad būtų išvengta pavojingų pagrindinės jėgainės perkrovimų;
3. vairinėje turi būti pagrindinės jėgainės avarinio išjungimo įranga, veikianti nepriklausomai nuo vairinėje esančios valdymo sistemos, nurodytos šių Reikalavimų 25.1 papunktyje;
4. nuotolinis pagrindinės jėgainės valdymas vienu metu turi būti vykdomas tik iš vieno posto; bet kuriame valdymo poste turi būti naudojama valdymo aparatūra su abipusiu blokavimu. Kiekviename poste turi būti indikatorius, rodantis, iš kurio posto tuo metu yra valdoma pagrindinė jėgainė. Galimybė perjungti pagrindinės jėgainės valdymą į nuotolinį turi būti tik iš pagrindinės jėgainės arba jos valdymo posto patalpų. Laivuose, kurių ilgis mažiau nei 45 metrai, vietoj pagrindinės jėgainės valdymo posto patalpos gali būti tik avarinis postas su sąlyga, kad vairinėje pagrindinė jėgainė visiškai kontroliuojama ir valdoma;
5. vairinėje turi būti indikatoriai, rodantys:
5.1. sraigto apsisukimų skaičių ir kryptį, jei sraigtas yra fiksuoto žingsnio;
5.2. sraigto apsisukimų skaičių ir sraigto menčių pasisukimo padėtį, jei sraigto žingsnis yra reguliuojamas;
5.3. avarinę signalizaciją pagal šių Reikalavimų 18 punkto nuostatas;
6. pagrindinės jėgainės valdymas turi būti galimas iš vietinio valdymo posto ir tais atvejais, kai sugenda bet kuri nuotolinio valdymo sistemos dalis;
7. sugedus nuotolinio valdymo sistemai turi suveikti signalizacija ir turi būti išsaugomi anksčiau nustatyti apsisukimai ir sraigto sukimosi kryptis tol, kol bus įjungta vietinė valdymo sistema;
8. jeigu variklio paleidimą suslėgtu oru vykdo automatinė valdymo sistema, turi būti apsauga nuo visiško suslėgto oro išeikvojimo. Automatinio paleidimo sistema turi išsijungti, o avarinė signalizacija suveikti, kai paleidimo sistemoje dar lieka suslėgto oro, užtikrinančio variklio paleidimą.
Jeigu pagrindinė jėgainė ir su ja susiję pagalbiniai mechanizmai, įskaitant pagrindinius elektros energijos šaltinius, turi įvairaus lygio automatines ar nuotolinio valdymo sistemas ir yra kontroliuojami iš nuotolinio valdymo pulto, šis valdymo pultas turi būti taip suprojektuotas, įrengtas ir aprūpintas, kad mechanizmų darbas būtų toks pat saugus ir efektyvus, kaip ir kontroliuojant juos vietoje. Automatinio paleidimo, veikimo ir valdymo sistemose turi būti galimybė perjungti į rankinį valdymą ir tuo atveju, kai įvyksta kurios nors automatinės ar nuotolinės sistemos dalies gedimas.
Suslėgto oro sistemose, kompresoriuose, kompresorių vandens aušintuvuose ir kt., kur gali pavojingai padidėti vidinis slėgis, turi būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės sumažinti slėgiui.
Pagrindinių variklių paleidimo sistemos ir įranga turi būti patikimai apsaugotos nuo galimo sprogimo arba liepsnos išmetimo iš variklio cilindrų į paleidimo sistemą.
Oro padavimo vamzdžiai nuo suslėgto oro kompresorių turi būti tiesiogiai prijungti prie suslėgto oro rezervuarų (balionų), o vamzdžiai, einantys nuo suslėgto oro rezervuarų į pagrindinių arba pagalbinių variklių paleidimo įrangą, neturi būti susiję su vamzdžiais kurie prijungti prie kompresorių.
Suslėgto oro sistemose turi būti apsauga nuo tepalo patekimo į sistemos vidų. Turi būti įrengta suslėgto oro nusausinimo sistema.
Leidžiama naudoti skystą kurą, kurio užsiliepsnojimo temperatūra yra ne žemesnė kaip +60°C (uždaro tiglio bandymu); avariniams dyzeliniams generatoriams gali būti naudojamas kuras, kurio užsiliepsnoji …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.