EUROPOS SUTARTIES DĖL PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIMŲ KELIAIS (ADR) A IR B TECHNINIŲ PRIEDŲ 2009 M

Trumpai

Šis teisės aktas yra Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) A ir B techninių priedų pakeitimai ir papildymai, reguliuojantys pavojingų krovinių vežimą keliais.

Ką jis reguliuoja

Pavojingų krovinių, tokių kaip liepsnūs skysčiai ir dujos, vežimo išimtis ir apribojimus.
Ličio akumuliatorių vežimo išimtis.
Naujas sąvokas ir apibrėžtis, susijusias su pavojingų krovinių vežimu.
Pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl transporto priemonių ir konteinerių ženklinimo bei gyvūninės kilmės medžiagų vežimo.

Kam jis rūpi

Privatiems asmenims, vežantiems liepsnius skysčius.
Įmonėms ir asmenims, vežantiems pavojingus krovinius keliais.
Gamintojams ir operatoriams, susijusiems su pavojingų krovinių tara ir įranga.

Pagrindiniai punktai

Liepsnių skysčių, vežamų daugkartinio naudojimo talpyklose privatiems asmenims, kiekis negali viršyti 60 litrų vienai talpyklai ir 240 litrų vienam transporto vienetui.
Dujoms, priskiriamoms A ir O grupėms, taikomos išimtys, jei slėgis talpykloje neviršija 200 kPa (2 barų) ir tai nėra suskystintos ar atšaldytos suskystintos dujos.
ADR nuostatos netaikomos ličio akumuliatoriams, įmontuotiems transporto priemonėse varomajai jėgai užtikrinti ar įrangai funkcionuoti, bei ličio akumuliatoriams, įmontuotiems vežimo metu naudojamoje įrangoje.
Transporto priemonėms, užregistruotoms iki 2009 m. sausio 1 d., lentelių, skaičių ir raidžių reikalavimai neprivalo būti taikomi iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Įstatymo tekstas

EUROPOS SUTARTIES DĖL PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIMŲ KELIAIS (ADR) A IR B TECHNINIŲ PRIEDŲ 2009 M EUROPOS SUTARTIES DĖL PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIMŲ KELIAIS (ADR) A IR B TECHNINIŲ PRIEDŲ 2009 M. PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI 1 DALIS 1.1 SKYRIUS 1.1.3.1 a papunktį papildyti šiuo nauju antru sakiniu: „Kai šie kroviniai yra liepsnūs skysčiai, vežami daugkartinio naudojimo talpyklose, užpildytose privataus asmens arba privačiam asmeniui, visas tokio krovinio kiekis negali viršyti 60 litrų vienai talpyklai ir 240 litrų vienam transporto vienetui“. Pastaboje vietoj „2.2.7.1.2“ įrašyti „1.7.1.4“. 1.1.3.2c) Pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip: „dujas, priskiriamas A ir O grupėms (pagal 2.2.2.1 poskirsnį), jei dujų slėgis talpykloje ar cisternoje esant 20 °C temperatūrai neviršija 200 kPa (2 barų) ir jei tai yra ne suskystintos arba atšaldytos suskystintos dujos.“. 1.1.3.4 Antraštėje vietoj „ribotais kiekiais“ įrašyti „ribotais arba nekontroliuojamais kiekiais“. Pastaboje po antrašte vietoj „2.2.7.1.2“ įrašyti „1.7.1.4“. 1.1.3.4.2 Išbraukti „supakuotiems ribotais kiekiais“. 1.1.3.4.3 Papildyti šiuo nauju 1.1.3.4.3 punktu: „1.1.3.4.3 Kai kuriems pavojingiems kroviniams gali būti taikomos išimtys, jei laikomasi 3.5 skyriuje nurodytų sąlygų.“ 1.1.3.6.2 Pakeisti pirmą įtrauką ir išdėstyti ją taip: „– 1.10 skyriaus, išskyrus 1 klasės 1.4 poklasės sprogstamąsias medžiagas IT Nr. 0104, 0237, 0255, 0267, 0289, 0361, 0365, 0366, 0440, 0441, 0455, 0456 ir 0500;“ Išbraukti pastabą. 1.1.3.6.2 Lentelėje prie 3 transporto kategorijos 2 skiltyje įterpti tokią naują eilutę: „4.3 klasė: JT Nr. 3476“. Lentelėje prie 3 transporto kategorijos 2 skiltyje prie 8 klasės vietoj „ir 3028“ įrašyti „, 3028 ir 3477“. 1.1.3.6.3 Pakeisti pirmą įtrauką po lentele ir išdėstyti ją taip: „– gaminiams – bruto masę kilogramais (1 klasės gaminiams – sprogstamosios medžiagos neto masę kilogramais); pavojingiems kroviniams, vežamiems mechanizmuose ir įrangoje, nurodytuose šiame priede, – bendrą vežamo pavojingo krovinio kiekį kilogramais arba litrais);“. 1.1.3.7 Papildyti šiuo nauju poskirsniu: „1.1.3.7 Išimtys vežant ličio akumuliatorius ADR nuostatos netaikomos:

a)transporto operaciją vykdančiose transporto priemonėse įmontuotiems ličio akumuliatoriams, skirtiems varomajai jėgai užtikrinti ar transporto priemonėje esančiai įrangai funkcionuoti;
b)ličio akumuliatoriams, įmontuotiems vežimo metu naudojamoje ar skirtoje naudoti įrangoje (pvz., nešiojamajame kompiuteryje) ir skirtiems tos įrangos funkcionavimui.“. 1.1.4.2.3 Pabaigoje vietoj „išskyrus atvejus, kai papildoma informacija reikalaujama pagal ADR, ji turi būti įtraukta ar įrašyta atitinkamoje vietoje“ įrašyti „su sąlyga, kad pateikiama ir visa papildoma informacija, reikalaujama pagal ADR“. 1.2 SKYRIUS 1.2.1 Papildyti šiomis naujomis apibrėžtimis: „„MEMU“ – žr. „Mobilusis sprogmenų gaminimo įrenginys“: „Mobilusis sprogmenų gaminimo įrenginys“ (MEMU) – tai įrenginys, kuris iš pavojingų krovinių, kurie nėra sprogmenys, gamina sprogmenis ir juos aktyvina, arba transporto priemonė su tokiu įrenginiu. Šį įrenginį sudaro įvairios cisternos ir piltiniams / biraliniams kroviniams skirtos talpyklos bei technologinė įranga, taip pat siurbliai ir kiti su tuo susiję įrenginiai. MEMU gali būti specialios sekcijos, skirtos supakuotiems sprogmenims: PASTABA. Nors MEMU apibrėžtyje yra frazė „gamina sprogmenis ir juos aktyvina“, MEMU keliami reikalavimai taikomi vežimui, o ne sprogmenų gamybai ir aktyvinimui.“. Sąvokos „Aerozolis, arba aerozolinis purkštuvas“ apibrėžtyje vietoj „6.2.4“ įrašyti „6.2.6“. Sąvokos „Konteineris“ apibrėžtyje: Įrašyti šią naują penktą įtrauką: „– kurio vidinis tūris ne mažesnis negu 1 m3, išskyrus radioaktyviosioms medžiagoms vežti skirtus konteinerius“. Prieš žodžius „Nuimamas kėbulas“ išbraukti „(taip pat žr. „Uždaras konteineris“, „Didelis konteineris“, „Atviras konteineris“, „Dengtas konteineris“ ir „Mažas konteineris“)“ ir papildyti šiuo nauju punktu „Be to:“, ir po to įrašyti esamas sąvokų „Mažas konteineris“, „Didelis konteineris“, „Uždaras konteineris“, „Atviras konteineris“ ir „Dengtas konteineris“ apibrėžtis. Ten, kur šiuo metu pateikiamos sąvokų „Atviras konteineris“, „Uždaras konteineris“, „Didelis konteineris“, „Dengtas konteineris“ ir „Mažas konteineris“ apibrėžtys, įdėti tokią nuorodą į sąvokos „Konteineris“ apibrėžtį: „Atviras konteineris“ / „Dengtas konteineris“ / „Didelis konteineris“ / „Mažas konteineris“ / „Uždaras konteineris“ – žr. sąvoką „Konteineris“. Pastaboje po apibrėžtimi įrašyti „Nepaisant to, konteineris gali būti naudojamas kaip tara radioaktyviosioms medžiagoms vežti.“ Pakeisti sąvokos „Mažas konteineris“ apibrėžtį ir išdėstyti ją taip: „Mažas konteineris – tai konteineris, kurio bet kuris išorinis matmuo (ilgis, plotis arba aukštis) yra mažesnis negu 1,5 m, arba kurio vidinis tūris yra ne didesnis negu 3 m3.“ ir išbraukti pastabą po apibrėžtimi. Sąvokos „Didelis konteineris“ apibrėžtyje išbraukti pastabą, o a papunktį išdėstyti taip: „
a)konteineris, neatitinkantis mažo konteinerio sąvokos;“. Sąvokos „Sudėtinis VTK su vidine plastikine talpykla“ apibrėžties pastaboje vietoj „plastikas“ įrašyti „plastiko medžiaga“ ir išbraukti „ir kt.“. Pastaboje po sąvokos „Pilnas pakrovimas“ apibrėžtimi išbraukti „žr. 2.2.7.2“. Sąvokos „GHS“ apibrėžtyje vietoj „pirmas“ įrašyti „antras“, o vietoj „ST/SG/AC.10/30/Rev.l“ įrašyti „ST/SG/AC.10/30/Rev.2“. Sąvokos „Bandymų ir kriterijų vadovas“ apibrėžtyje vietoj „ST/SG/AC. 10/1 1/Rev.4/Amend. 1“ įrašyti „ST/SG/AC.10/ll/Rev.4/Amend.l ir ST/SG/AC.10/ll/Rev.4/Amend.2“. Sąvokos „Didžiausias darbinis slėgis“ apibrėžties 2 pastaboje vietoj „6.2.1.3.3.5“ įrašyti „6.2.1.3.6.5“. Sąvokos „Pakuotė“ apibrėžties paskutinio sakinio pradžioje vietoj „Ši“ įrašyti „Išskyrus atvejus, kai vežamos radioaktyviosios medžiagos, ši“. Pastaboje po „2.2.7.2“ įrašyti „,4.1.9.1.1 ir 6.4 skyrių“. Sąvokos „Tara“ apibrėžtyje išbraukti pastabą, o tekstą prieš skliaustelius išdėstyti taip: „Tara“ – tai viena ar daugiau talpyklų ir bet kokie kiti komponentai ar medžiagos, būtini, kad talpyklos atliktų turinio laikymo bei kitas saugos užtikrinimo funkcijas“. Sąvokos „JT Bendrosios nuostatos“ apibrėžtyje vietoj „keturiolikto“ įrašyti „penkiolikto“, o vietoj „(ST/SG/AC.10/l/Rev.l4)“ įrašyti „(ST/SG/AC.10/l/Rev.l5)“. Abėcėlės tvarka įrašyti šias naujas sąvokų apibrėžtis: „ADN – tai Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų vidaus vandens keliais;“. „Gyvūninės kilmės medžiaga – tai gyvūnų skerdena, gyvūnų organai arba gyvūninės kilmės maisto produktai;“ „Pareiškėjas – tai, atitikties vertinimo atveju, gamintojas arba jo įgaliotas atstovas, veikiantis Susitariančiojoje Salyje. Periodinių bandymų ir neplaninių apžiūrų atveju pareiškėjas – tai bandymą atliekanti įstaiga, operatorius arba jų įgaliotas atstovas, veikiantis Susitariančiojoje Salyje. PASTABA. Išimtiniais atvejais dėl atitikties vertinimo gali kreiptis trečioji šalis (pvz., operatorius, atitinkantis 1.2.1 skirsnio apibrėžtį).“ „Patvirtinimas Daugiašalis patvirtinimas – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai konstrukcijos kilmės šalies arba šalies, iš kurios krovinys išvežamas, atitinkamos kompetentingos institucijos ir kiekvienos šalies, per kurią arba į kurią krovinys vežamas, kompetentingos institucijos patvirtinimas. Į sąvoką „per kurią arba į kurią“ neįeina „virš kurios“, t. y. patvirtinimo ir pranešimo reikalavimai netaikomi šaliai, virš kurios radioaktyviosios medžiagos gabenamos orlaiviu, jei toje šalyje neplanuojamas laikinas nusileidimas; Vienašalis patvirtinimas – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai konstrukcijos patvirtinimas, kurį turi būti davusi tik konstrukcijos kilmės šalies kompetentinga institucija. Jei kilmės šalis nėra ADR Susitariančioji Šalis, šį patvirtinimą turi patvirtinti pirmosios ADR Susitariančiosios Šalies, per kurios teritoriją krovinys vežamas, kompetentinga institucija (žr. 6.4.22.6 poskirsnį);“ „Lokalizavimo sistema – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai daliosios medžiagos ir taros komponentų išdėstymo sistema, projektuotojo nustatyta ir kompetentingos institucijos patvirtinta kaip sistema, skirta kritiškumo saugai užtikrinti;“ „Atitikties vertinimas – tai gaminio atitikties įvertinimo procesas pagal 1.8.6 ir 1.8.7 skirsnių nuostatas, susijusias su tipo patvirtinimu, gamybos priežiūra ir pirmine patikra bei bandymais;“ „Apgaubo sistema – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai taros komponentų išdėstymo sistema, nustatyta projektuotojo kaip sistema, skirta neleisti radioaktyviosioms medžiagoms pasklisti iš pakuotės vežimo metu;“ „Kritiškumo saugos indeksas (CSI), priskirtas pakuotei, išorinei transporto tarai ar konteineriui su daliąja medžiaga – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai numeris, pagal kurį vykdoma bendro pakuočių, išorinės transporto taros ar konteinerių su daliąja medžiaga kiekio kontrolė;“ „Konstrukcija – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai specialios formos radioaktyviosios medžiagos, mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos, pakuotės ar taros aprašymas, pagal kurį galima tiksliai identifikuoti gaminį. Šį aprašymą gali sudaryti specifikacija, inžineriniai brėžiniai, ataskaitos, patvirtinančios atitiktį įstatymais reglamentuotiems reikalavimams, ar kiti susiję dokumentai;“ „Išskirtinis naudojimas – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai tik vieno siuntėjo naudojama transporto priemonė ar didelis konteineris, kai pirminės, tarpinės ir galinės pakrovimo ir iškrovimo operacijos atliekamos pagal siuntėjo arba gavėjo nurodymus;“ „Didžiausias normalus darbinis slėgis – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai didžiausias slėgis, viršijantis atmosferinį slėgį jūros lygyje, kuris gali susidaryti apgaubo sistemoje per vienerius metus veikiant temperatūros svyravimams ir saulės radiacijai, kurie atitinka aplinkos sąlygas be ventiliacijos, be išorinio aušinimo naudojant papildomą sistemą arba be eksploatacijos kontrolės vežimo metu;“ „Spinduliuotės lygis – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai atitinkama dozės galia, išreikšta milisivertais per valandą;“ „Radioaktyvusis turinys – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai radioaktyvioji medžiaga kartu su pakuotėje esančia užteršta ar aktyvinta kieta medžiaga, skysčiu ar dujomis;“ „Transporto indeksas (TI), priskirtas pakuotei, išorinei transporto tarai ar konteineriui, arba vežamiems nepakuotiems MSA-I ar DUP-I – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai numeris, pagal kurį vykdoma spinduliuotės kontrolė;“. 1.3 SKYRIUS 1.3.1 Papildyti šiomis naujomis pastabomis: „3 PASTABA. Dėl mokymų susijusių su 7 klase, taip pat žr. 1.7.2.5 poskirsnį. 4 PASTABA. Mokymai turi būti vykdomi prieš imantis pareigų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu.“. 1.3.2.4 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta)“. 1.4 SKYRIUS 1.4.2.2.1
d)Pabaigoje įrašyti šią naują pastabą: „PASTABA. Cisternos, transporto priemonės-baterijos ir DDK gali būti vežami ir šiam terminui pasibaigus, laikantis 4.1.6.10 poskirsnio (transporto priemonėms-baterijoms ir DDK, kurių elementai yra slėginiai indai), 4.2.4.4, 43.2.4.4, 6.7.2.19.6, 6.7.3.15.6 arba 6.7.4.14.6 punktų sąlygų“. 1.6 SKYRIUS 1.6.1.1 Vietoj „2007“ įrašyti „2009“, o vietoj „2006“ įrašyti „2008“. 1.6.1.9 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta)“. 1.6.1.12 Išbraukti pirmą sakinį. 1.6.1 Papildyti šiomis naujomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis: „1.6.1.13 Transporto priemonėms, pirmą kartą užregistruotoms arba pradėtoms eksploatuoti iki 2009 m. sausio 1 d., 5.3.2.2.1 ir 5.3.2.2.2 punktų reikalavimai, kad lentelė, skaičiai ir raidės turi likti vietoje nepriklausomai nuo transporto priemonės padėties, neprivalo būti taikomi iki 2009 m. gruodžio 31 d. 1.6.1.14 VTK, pagaminti iki 2011 m. sausio 1 d. pagal iki 2010 m. gruodžio 31 d. galiojusius reikalavimus ir atitinkantys konstrukcijos tipą, su kuriuo nebuvo atliktas vibracijos bandymas 6.5.6.13 poskirsnį, gali būti toliau naudojami. 1.6.1.15 Ant VTK, pagamintų, atnaujintų arba suremontuotų iki 2011 m. sausio 1 d., neprivalo būti pažymėta didžiausia leistina apkrova kraunant rietuvėmis pagal 6.5.2.2.2 punktą. Tokie pagal 6.5.2.2.2 punktą nepažymėti VTK gali būti naudojami ir po 2010 gruodžio 31 d., tačiau jie turi būti pažymėti pagal 6.5.2.2.2 punktą, jei jie perdaryti arba suremontuoti po šios dienos. 1.6.1.16 Gyvūninės kilmės medžiagos, užterštos B kategorijos patogeniniais organizmais, išskyrus tuos, kurie būtų priskirti A kategorijai, jei jie būtų kultūros (žr. 2.2.62.1.12.2 papunktį), gali būti vežami pagal kompetentingos institucijos nustatytus reikalavimus iki 2014 m. gruodžio 31 d. 1.6.1.17 1–9 klasių medžiagos, išskyrus tas, kurios priskirtos pozicijoms JT Nr. 3077 arba 3082, kurioms nebuvo pritaikyti 2.2.9.1.10 punkte nustatyti klasifikavimo kriterijai ir kurios nepažymėtos pagal 5.2.1.8 poskirsnio ir 5.3.6 skirsnio nuostatas, gali būti vežamos iki 2010 m. gruodžio 31 d. netaikant nuostatų dėl aplinkai pavojingų medžiagų. 1.6.1.18 3.4.9–3.4.13 skirsnių nuostatos privalo būti taikomos tik nuo 2011 m. sausio 1 d.“. 1.6.2 Pakeisti antraštę ir išdėstyti ją taip: „Slėginiai indai ir 2 klasės indai“ 1.6.2.4 Vietoj „6.2.3“ įrašyti „6.2.5“. 1.6.2.5 Vietoj „ir po to nenurodytus 6.2.2 arba 6.2.5“ įrašyti „(žr. 6.2.4) pagal tuo metu galiojusias ADR nuostatas“. 1.6.2.6 Papildyti šia nauja pereinamojo laikotarpio nuostata: „1.6.2.6 Slėginiai indai, skirti kitoms nei 2 klasės medžiagoms, pagaminti iki 2009 m. liepos 1 d. pagal 4.1.4.4 poskirsnio reikalavimus, galiojusius iki 2008 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 4.1.3.6 poskirsnio reikalavimų, galiojančių nuo 2009 m. sausio 1 d., gali būti toliau naudojami, jei atitinka 4.1.4.4 poskirsnio reikalavimus, galiojusius iki 2008 m. gruodžio 31 d.“. Papildyti šia nauja pereinamojo laikotarpio nuostata: „1.6.2.7 Susitariančiosios Šalys vietoj 1.8.6, 1.8.7, 6.2.2.9, 6.2.3.6–6.2.3.8 poskirsnių reikalavimų gali toliau – iki 2011 m. birželio 30 d. – taikyti 6.2.1.4.1–6.2.1.4.4 punktų reikalavimus, kurie buvo taikomi iki 2008 m. gruodžio 31 d.“. __________________ * Taisyklės dėl kritusių užsikrėtusių gyvūnų pateikiamos 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiame sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (Europos bendrijų Oficialusis leidinys Nr. L 273, 2002 10 10, p. 1). 1.6.3.18 Išbraukti paskutinį sakinį. 1.6.3.20 Vietoj „ir 6.8.4 b skirsnio specialiosios nuostatos TE15, taikomų nuo 2003 metų sausio 1 dienos“ įrašyti „taikomų nuo 2003 metų sausio 1 d., ir 6.8.4 b papunkčio specialiosios nuostatos TE15, taikomos nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.“. 1.6.3.21 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta)“. 1.6.3.25 Išbraukti pirmą sakinį. 1.6.3.31 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „1.6.3.31 Stacionarios cisternos (autocisternos), nuimamos cisternos ir cisternos, kurios yra transporto priemonės-baterijos elementai, suprojektuotos ir pagamintos pagal techninį reglamentą, kuris jų pagaminimo metu buvo pripažįstamas pagal tuo metu galiojusias 6.8.2.7 poskirsnio nuostatas, gali būti toliau naudojamos.“. 1.6.3 Papildyti šiomis naujomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis 1.6.3.32–1.6.3.34: „1.6.3.32 Stacionarios cisternos (autocisternos) ir nuimamos cisternos, pagamintos iki 2007 m. liepos 1 d. pagal reikalavimus, galiojusius iki 2006 m. gruodžio 31 d., su liukų dangčių agregatais, atitinkančiais 6.8.2.6 poskirsnio lentelėje minimo standarto EN 13317:2002 reikalavimus, galiojusius iki 2006 m. gruodžio 31 d., įskaitant reikalavimus, pateiktus minėto standarto B priedo paveiksle ir lentelėje B.2, kurios nuo 2007 m. sausio 1 d. nebepripažįstamos arba kurių medžiagos neatitinka standarto EN 13094:2004 5.2 punkto reikalavimų, gali būti toliau naudojamos. 1.6.3.33 Kai stacionarios cisternos (autocisternos) ir nuimamos cisternos korpusas dar iki 2009 m. sausio 1 d. buvo pertvaromis ir bangavimo slopintuvais padalytas į ne didesnes negu 7 500 litrų talpos sekcijas, pagal 6.8.2.5.1 punktą privalomuose nurodyti duomenyse prie korpuso talpos neprivaloma nurodyti simbolio „S“ iki kitos periodinės patikros pagal 6.8.2.4.2 punktą. 1.6.3.34 Nepaisant 4.3.2.2.4 punkto nuostatų, stacionarios cisternos (autocisternos) ir nuimamos cisternos, skirtos suskystintoms dujoms arba atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti ir atitinkančios taikomus ADR reikalavimus dėl konstrukcijos, bet iki 2009 m. liepos 1 d. pertvaromis ir bangavimo slopintuvais padalytos į didesnes negu 7 500 litrų talpos sekcijas, gali būti toliau pildomos daugiau negu 20 proc. ir mažiau negu 80 proc. jų talpos.“. Papildyti šia nauja pereinamojo laikotarpio nuostata: „1.6.3.35 Susitariančios Šalys gali netaikyti 1.8.6 ir 1.8.7 skirsnių bei 6.8.4 skirsnio TA4 ir TT9 nuostatų reikalavimų iki 2011 m. liepos 1 d.“. 1.6.4.5 Išbraukti pirmą sakinį. 1.6.4.9 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „1.6.4.9 Konteinerinės cisternos ir DDK, suprojektuoti ir pagaminti pagal techninį reglamentą, kuris jų pagaminimo metu buvo pripažįstamas pagal tuo metu galiojusias 6.8.2.7 poskirsnio nuostatas, gali būti toliau naudojami.“. 1.6.4.12 Išbraukti antrą, trečią ir paskutinį sakinius. 1.6.4.13 Vietoj „ir 6.8.4 b skirsnio specialiosios nuostatos TE15, taikomų nuo 2003 metų sausio 1 d.,“ įrašyti „taikomų nuo 2003 metų sausio 1 d., ir 6.8.4 b skirsnio specialiosios nuostatos TE15, taikomos nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.“. 1.6.4.15 Išbraukti pirmą sakinį. 1.6.4.16 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta)“. 1.6.4.18 Pakeisti pradžią ir išdėstyti ją taip: „Konteinerinėms cisternoms ir DDK, pagamintiems iki 2007 m. sausio 1 d. ir neatitinkantiems 1.6.4.30 Išbraukti pirmą sakinį. 1.6.4 Papildyti šiomis naujomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis: „1.6.4.31 Medžiagoms, kurioms 3.2 skyriaus A lentelės 11 stulpelyje nurodyta specialioji nuostata TP35, ADR kilnojamųjų cisternų instrukcija T14, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d. 1.6.4.32 Kai konteinerinės cisternos korpusas dar iki 2009 m. sausio 1 d. buvo pertvaromis ir bangavimo slopintuvais padalytas į ne didesnes negu 7 500 litrų talpos sekcijas, pagal 6.8.2.5.1 punktą privalomuose nurodyti duomenyse prie korpuso talpos neprivaloma nurodyti simbolio „S“ iki kitos periodinės patikros pagal 6.8.2.4.2 punktą. 1.6.4.33 Nepaisant 4.3.2.2.4 punkto nuostatų, konteinerinės cisternos, skirtos suskystintoms dujoms arba atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti ir atitinkančios taikomus ADR reikalavimus dėl konstrukcijos, bet iki 2009 m. liepos 1 d. pertvaromis ir bangavimo slopintuvais padalytos į didesnes negu 7 500 litrų talpos sekcijas, gali būti toliau pildomos daugiau negu 20 proc. ir mažiau negu 80 proc. jų talpos.“. Papildyti šia nauja pereinamojo laikotarpio nuostata: „1.6.4.34 Susitariančios Šalys gali netaikyti 1.8.6 ir 1.8.7 skirsnių bei 6.8.4 skirsnio TA4 ir TT9 nuostatų reikalavimų iki 2011 m. liepos 1 d.“. 1.6.5.4 Vietoj „2006“ įrašyti „2008“, o vietoj „2008 m. kovo 31 d.“ įrašyti „2010 m. kovo 31 d.“. 1.6.5.6 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta) „. 1.6.5.9 Po „pirmą kartą užregistruoti“ įrašyti „(arba pradėti eksploatuoti, jei registracija nėra privaloma)“. 1.6.5.10 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „1.6.5.10 Tinkamumo patvirtinimo sertifikatai, atitinkantys 9.1.3.5 poskirsnyje pateiktą pavyzdį, galioję iki 2006 m. gruodžio 31 d., ir patvirtinimo sertifikatai, atitinkantys 9.1.3.5 poskirsnyje pateiktą pavyzdį, galioję nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau naudojami.“. 1.6.5 Papildyti šia nauja pereinamojo laikotarpio nuostata: „1.6.5.11 MEMU, pagaminti ir pagal nacionalinės teisės nuostatas gavę tinkamumo patvirtinimo sertifikatą iki 2009 m. sausio 1 d., bet neatitinkantys nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojančių gamybos ir tinkamumo patvirtinimo reikalavimų, gali būti naudojami, jei juos patvirtino šalies, kurioje jie naudojami, kompetentingos institucijos.“. 1.6.6.1 Vietoj „2.2.7.7“ įrašyti „2.2.7.2.2, 2.2.7.2.4.1, 2.2.7.2.4.4, 2.2.7.2.4.5, 2.2.7.2.4.6, 3.3 skyriaus 336 specialioji nuostata ir 4.1.9.3“. 1.6.6.2.1 ir 1.6.6.2.2 Vietoj „2.2.7.7“ įrašyti „2.2.7.2.2, 2.2.7.2.4.1, 2.2.7.2.4.4, 2.2.7.2.4.5, 2.2.7.2.4.6, 3.3 skyriaus 337 specialioji nuostata ir 4.1.9.3“. 1.7 SKYRIUS Skyriaus antraštėje vietoj „Bendrieji reikalavimai“ įrašyti „Bendrosios nuostatos, taikomos“. Pakeisti 1.7.1 skirsnio antraštę ir išdėstyti ją taip: „Taikymo sritis ir taikymas“. 1.7.1 Po antrašte įrašyti šias naujas pastabas: „1 PASTABA. Įvykus avarijai ar Įvykiui vežant radioaktyviąsias medžiagas, turi būti taikomos atitinkamų nacionalinių ir (arba) tarptautinių organizacijų nustatytos avariniu atveju taikytinos nuostatos, skirtos žmonėms, turtui ir aplinkai apsaugoti. Gairės dėl šių nuostatų pateikiamos „Avarinių priemonių įvykus eismo nelaimei vežant radioaktyviąsias medžiagas planavimas ir pasirengimas joms“, Saugos normų serija Nr. TS-G-1.2 (ST-3), TATENA, Viena

(2002). 2 PASTABA. Vykdant avarines procedūras atsižvelgiama Į tai, kad Įvykus avarijai dėl krovinio turinio ir aplinkos reakcijos gali susidaryti kitos pavojingos medžiagos.“. 1.7.1.1 Paskutiniame sakinyje po žodžių „Aiškinamąją medžiagą“ įterpti „apie TS-R-l 1996 m. leidimą“. 1.7.1.4 Papildyti šiuo nauju 1.7.1.4 poskirsniu: „1.7.1.4 ADR nuostatos netaikomos vežant:

a)radioaktyviąsias medžiagas, kurios yra neatskiriama transporto priemonių dalis;
b)kokios nors įstaigos ribose radioaktyviąsias medžiagas, kurioms taikomos šioje įstaigoje galiojančios atitinkamos saugos taisyklės, ir kai gabenama ne bendrosios paskirties automobilių keliais arba geležinkeliais;
c)radioaktyviąsias medžiagas, implantuotas arba kitaip patekusias į žmogaus ar gyvo gyvūno organizmą diagnozavimo arba gydymo sumetimais;
d)radioaktyviąsias medžiagas, pagal įstatymus leistas naudoti plataus vartojimo produktuose, po jų pardavimo galutiniam naudotojui;
e)gamtines medžiagas ir rūdas, kurių sudėtyje yra gamtinių radionuklidų, kurios yra arba jų natūraliame būvyje arba buvo perdirbtos tik kitu tikslu nei radionuklidų išskyrimas, ir kurios nėra skirtos būti perdirbtos siekiant šiuos radionuklidus panaudoti, tačiau su sąlyga, kad šių medžiagų savitasis aktyvumas 2.2.7.7.2.1 b papunktyje nurodytų reikšmių ar pagal 2.2.7.7.2.2–2.2.7.7.2.6 papunkčius apskaičiuotų reikšmių neviršija daugiau kaip 10 kartų;
f)neradioaktyvius kietus daiktus, ant kurių kokio nors paviršiaus yra radioaktyviųjų medžiagų, kurių kiekis neviršija 2.2.7.2 poskirsnyje pateiktos sąvokos „Tarša“ apibrėžtyje nurodytos ribinės reikšmės.“. Papildyti šiuo nauju 1.7.1.5 poskirsniu: „1.7.1.5 Specialiosios nuostatos dėl nekontroliuojamų pakuočių vežimo 2.2.7.2.4.1 papunktyje nurodytoms nekontroliuojamoms pakuotėms taikomos tik šios 5–7 dalių nuostatos:
a)taikomi 5.1.2, 5.1.3.2, 5.1.4, 5.2.1.2, 5.2.1.7.1–5.2.1.7.3,5.2.1.9, 5.4.1.1.1 a),
g)ir
h)bei 7.5.11 CV33 (5.2) reikalavimai;
b)6.4.4 skirsnyje nurodyti nekontroliuojamoms pakuotėms taikomi reikalavimai, ir
c)jei nekontroliuojamoje pakuotėje yra daliųjų medžiagų, taikoma viena iš daliųjų medžiagų išimčių, numatytų 2.2.7.2.3.5 papunktyje, ir vykdomas 6.4.7.2 poskirsnyje nustatytas reikalavimas. Nekontroliuojamoms pakuotėms taikomos atitinkamos visų kitų ADR dalių nuostatos“. 1.7.2.2 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „1.7.2.2 Individualios apšvitos dozės neturi viršyti nustatytų atitinkamos dozės ribų. Apsauga ir saugumas turi būti taip optimizuoti, kad individualios apšvitos dozė, asmenų, galinčių būti apšvitintais, skaičius ir apšvitos tikimybė būtų kuo mažesni, atsižvelgiant į ekonomines ir socialines sąlygas, griežtai nustatant, kad individualios dozės yra apribotos. Padėtis turi būti vertinama struktūriškai ir sistemingai bei įvertinant vežimo sąsają su kitomis veiklos sritimis.“. 1.7.2.3 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „1.7.2.3 Programoje numatomų priemonių pobūdis ir apimtis priklauso nuo galimos apšvitos dydžio ir tikimybės. Į programą turi būti įtraukti 1.7.2.2, 1.7.2.4 ir 1.7.2.5 poskirsnių reikalavimai. Pareikalavus programos dokumentacija turi būti pateikta atitinkamai kompetentingai institucijai patikrinti.“. 1.7.2.4 Pabaigoje įrašyti šią naują pastabą (likusi dalis nesikeičia): „PASTABA. Profesinės apšvitos, atliekant su vežimu susijusius darbus, atveju, kai įvertinta, kad efektyvioji dozė greičiausiai neviršys 1 mSv per metus, nustatyti specialius darbo grafikus, vykdyti išsamią dozimetrinę stebėseną, dozių įvertinimo programas ar individualios dozimetrinės kontrolės apskaitą nereikalaujama.“. 1.7.2.5 Papildyti šiuo nauju poskirsniu: „1.7.2.5 Darbuotojai (žr. 7.5.11, CV33 3 pastabą) turi būti atitinkamai mokomi radiacinės saugos, įskaitant atsargumo priemones, kurių reikia laikytis, siekiant sumažinti jų profesinę apšvitą bei apšvitą kitų asmenų, galinčių nukentėti dėl jų veiksmų.“. 1.7.4.1 Išbraukti „radioaktyviųjų medžiagų“ prieš „krovinių“, o vietoj „taikomus ADR reikalavimus“ įrašyti „ADR reikalavimus, taikomus radioaktyviosioms medžiagoms“. 1.8 SKYRIUS 1.8.3.2
a)Vietoj „2.2.7.1.2 ir skyriuose 3.3 ir 3.4“ įrašyti „1.7.1.4 poskirsnyje ir 3.3, 3.4 ir 3.5 skyriuose“. 1.8.3.13 Penktoje įtraukoje vietoj „ir 1223“ įrašyti „1223, 3475 ir aviacinis kuras, priskiriamas prie JT Nr. 1268 ir 1863 medžiagų“. Pabaigoje įterpti šią naują pastraipą: „Saugos konsultanto pasirengimo pažymėjimas, išduotas iki 2009 m. sausio 1 d. medžiagoms JT Nr. 1202, 1203 ir 1223, galioja ir JT Nr. 3475 bei aviaciniam kurui, priskiriamam pozicijai JT Nr. 1268 arba 1863.“. Papildyti šiais naujais 1.8.6 ir 1.8.7 skirsniais: „1.8.6 Administracinė kontrolė, taikoma atliekant 1.8.7 skirsnyje aprašytus atitikties vertinimus, periodines patikras ir neplaninius tikrinimus 1.8.6.1 Kompetentinga institucija gali tvirtinti tikrinančiąsias įstaigas atitikties vertinimams, periodinėms patikroms ir neplaniniams tikrinimams atlikti bei įmonių vidinių patikros padalinių priežiūrai vykdyti, kaip nustatyta 1.8.7 skirsnyje. 1.8.6.2 Kompetentinga institucija turi užtikrinti tikrinančiųjų įstaigų priežiūrą ir atšaukti arba apriboti suteiktą patvirtinimą, jei nustato, kad patvirtinta įstaiga nebeatitinka patvirtinimo ir 1.8.6.4 poskirsnio reikalavimų arba nebesilaiko ADR nustatytų procedūrų. 1.8.6.3 Jei patvirtinimas atšaukiamas arba apribojamas arba kai tikrinančioji įstaiga nutraukia veiklą, kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog bylas perimtų tvarkyti kita tikrinančioji įstaiga arba kad bylos būtų prieinamos naudotis. 1.8.6.4 Tikrinančioji įstaiga privalo:
a)turėti organizuotą gabaus, kvalifikuoto, kompetentingo, įgudusio personalo, gebančio pakankamai gerai atlikti savo technines funkcijas, struktūrą;
b)turėti galimybę naudotis tinkama ir pakankama infrastruktūra bei įranga;
c)veikti nešališkai ir būti nepriklausoma nuo bet kokios įtakos, galinčios sutrukdyti jai tai atlikti;
d)užtikrinti komercinės ir privačios gamintojo ir kitų asmenų veiklos konfidencialumą;
e)išlaikyti aiškią ribą tarp faktinių tikrinančiosios įstaigos funkcijų ir su tuo nesusijusių funkcijų;
f)turėti dokumentais pagrįstą kokybės kontrolės sistemą;
g)užtikrinti, kad būtų atliekami atitinkame standarte ir ADR nurodyti bandymai ir patikros;
h)taikyti efektyvią ir tinkamą protokolų ir registracijos duomenų sistemą pagal 1.8.7 skirsnį. Tikrinančioji įstaiga turi būti papildomai akredituota pagal standartą EN ISO/IEC 17020:2004, kaip nurodyta 6.2.3.6 poskirsnyje ir 6.8.4. skirsnio TA4 bei TT9 specialiosiose nuostatose. Veiklą pradedanti tikrinančioji įstaiga gali būti patvirtinta laikinai. Prieš patvirtindama tikrinančiąją įstaigą laikinai, kompetentinga institucija įsitikina, kad tikrinančioji įstaiga atitinka standarto EN ISO/IEC 17020:2004 reikalavimus. Kad galėtų toliau tęsti naują veiklą, tikrinančioji įstaiga turi būti akredituota per pirmuosius jos veiklos metus. 1.8.7 Atitikties vertinimo ir periodinių patikrų procedūros PASTABA. Šiame skirsnyje „atitinkama įstaiga“ reiškia įstaigą, nurodytą 6.2.2.9 poskirsnyje, kai sertifikuojami JT slėgimai indai, 6.2.3.6 poskirsnyje, jei atliekamas ne JT slėginių indų patvirtinimas, ir 6.8.4 skirsnio TA4 ir TT9 specialiosiose nuostatose. 1.8.7.1 Bendrosios nuostatos 1.8.7.1.1 1.8.7 skirsnio procedūros taikomos pagal 6.2.3.6 poskirsnyje pateiktą lentelę tvirtinant ne JT slėgimus indus ir pagal 6.8.4 skirsnio TA4 ir TT9 specialiąsias nuostatas atliekant cisternų, transporto priemonių-baterijų ir DDK patvirtinimą. 1.8.7 skirsnio procedūros gali būti taikomos pagal 6.2.2.9 poskirsnyje pateiktą lentelę sertifikuojant JT slėginius indus. 1.8.7.1.2 Kiekvieną atskirą prašymą dėl
a)tipo patvirtinimo pagal 1.8.7.2, arba
b)gamybos priežiūros pagal 1.8.7.3 poskirsnį ir pirminės patikros bei bandymų pagal 1.8.7.4 poskirsnį, arba
c)periodinės patikros ir neplaninių tikrinimų pagal 1.8.7.5 poskirsnį pareiškėjas pateikia vienai kompetentingai institucijai, jos atstovui arba jo paties pasirinktai patvirtintai tikrinančiąjai įstaigai. 1.8.7.1.3 Prašyme nurodoma (arba pridedama):
a)pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;
b)kai teikiamas prašymas dėl atitikties vertinimo, o pareiškėjas nėra gamintojas – gamintojo pavadinimas ir adresas;
c)rašytinis patvirtinimas, kad šis prašymas nepateiktas kitai kompetentingai institucijai, jos atstovui ar tikrinančiajai įstaigai;
d)atitinkama techninė dokumentacija, nurodyta 1.8.7.7 poskirsnyje;
e)pažyma, suteikianti teisę kompetentingai institucijai, jos atstovui ar tikrinančiajai įstaigai patikrinimo tikslais patekti į gamybos, patikros, bandymų vietas ir saugyklas, kurioje yra visa reikalinga informacija. 1.8.7.1.4 Jei pareiškėjas gali kompetentingai institucijai, jos atstovui ar tikrinančiajai įstaigai priimtinu būdu įrodyti, kad atitinka 1.8.7.6 poskirsnio reikalavimus, pareiškėjas gali įkurti savo vidinį patikros padalinį, kuris gali atlikti kai kurias arba visas patikras ir bandymus, kaip nurodyta 6.2.2.9 arba 6.2.3.6 poskirsniuose. 1.8.7.2 Tipo patvirtinimas 1.8.7.2.1 Pareiškėjas privalo:
a)slėginių indų atveju – pateikti atitinkamai įstaigai numatomų gaminti gaminių reprezentacinius pavyzdžius. Jei to reikia bandymų programai, atitinkama įstaiga gali paprašyti pateikti daugiau pavyzdžių;
b)cisternų, transporto priemonių-baterijų ir DDK atveju – suteikti prieigą prie bandomojo pavyzdžio tipo bandymams atlikti. 1.8.7.2.2 Atitinkama įstaiga privalo:
a)išnagrinėti 1.8.7.7.1 punkte nurodytą techninę dokumentaciją, kad būtų patikrinta, ar konstrukcija atitinka taikytinas ADR nuostatas ir ar bandomasis pavyzdys arba bandomųjų pavyzdžių partija yra pagaminti pagal techninę dokumentaciją ir yra tipiški konstrukcijai;
b)atlikti patikrinimus ir stebėti bandymus, nurodytus ADR, kad būtų nustatyta, ar buvo laikomasi nuostatų ir jos įvykdytos ir ar gamintojo pasirinktos procedūros atitinka reikalavimus;
c)patikrinti medžiagų gamintojo (-ų) išduotą sertifikatą (-
us)dėl atitikties ADR nuostatoms;
d)atsižvelgdama į tai, kas reikalinga, patvirtinti stacionaraus dalių jungimo procedūras arba patikrinti, ar jos jau buvo patvirtintos anksčiau, ir įsitikinti, ar darbuotojai, atliekantys stacionarų dalių jungimą ir neardomuosius bandymus, yra kvalifikuoti ir patvirtinti;
e)suderinti su pareiškėju patikrinimų ir reikalingų bandymų atlikimo vietą ir bandymų įrangą. Atitinkama įstaiga pareiškėjui išrašo tipo patikrinimo protokolą. 1.8.7.2.3 Kai tipas atitinka visas jam taikomas nuostatas, kompetentinga institucija, jos atstovas arba tikrinančioji įstaiga išduoda tipo patvirtinimo sertifikatą. Šiame sertifikate pateikiama tokia informacija:
a)jį išdavusios įstaigos pavadinimas ir adresas;
b)gamintojo pavadinimas ir adresas;
c)nuoroda į atitinkamą ADR redakciją ir tipo patikrinimui taikytus standartus;
d)visi reikalavimai, kylantys iš atlikto patikrinimo;
e)duomenys, reikalingi tipui ir jo variantams identifikuoti, kaip nurodyta atitinkamame standarte, ir
f)nuoroda į tipo patikrinimo protokolą (-us). Prie sertifikato pridedamas visų atitinkamų techninės dokumentacijos dalių sąrašas (žr. 1.8.7.7.1 punktą). 1.8.7.3 Gamybos priežiūra 1.8.7.3.1 Atitinkama įstaiga tikrina gamybos procesą, kad būtų užtikrinama, jog gaminys gaminamas laikantis tipo patvirtinimo nuostatų. 1.8.7.3.2 Pareiškėjas imasi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog gamybos procesas atitinka jam taikomas ADR nuostatas ir tipo patvirtinimo sertifikato bei jo priedų nuostatas. 1.8.7.3.3 Atitinkama įstaiga:
a)tikrina atitiktį 1.8.7.7.2 punkte nurodytai techninei dokumentacijai;
b)tikrina, ar produkto gamybos procesas atitinka taikomus reikalavimus ir su tuo susijusią dokumentaciją;
c)tikrina, ar galima atsekti medžiagų kelią; taip pat tikrina, ar medžiagų techninės charakteristikos atitinka jų sertifikatą (-us);
d)jei reikia, tikrina, ar stacionarų dalių jungimą ir neardomuosius bandymus atliekantys darbuotojai yra kvalifikuoti arba patvirtinti;
e)suderina su pareiškėju patikrinimų ir reikalingų bandymų atlikimo vietą ir
f)registruoja patikrinimo rezultatus. 1.8.7.4 Pirminė patikra ir bandymai 1.8.7.4.1 Pareiškėjas:
a)žymi ADR nustatytais ženklais, ir
b)pateikia atitinkamai įstaigai 1.8.7.7 poskirsnyje nurodytą techninę dokumentaciją. 1.8.7.4.2 Atitinkama įstaiga:
a)atlieka reikiamus patikrinimus ir bandymus, kad nustatytų, ar gaminys pagamintas laikantis tipo patvirtinimo ir kitų atitinkamų nuostatų;
b)tikrina, ar aptarnavimo įranga atitinka jos gamintojų pateiktus sertifikatus;
c)išduoda pareiškėjui pirminės patikros ir bandymų protokolą, apimantį išsamų atliktų bandymų ir patikrinimų aprašymą bei patikrintą techninę dokumentaciją, ir
d)jei gamyba atitinka nuostatas, parengia rašytinį gamybos atitikties sertifikatą ir patvirtina jį savo registruotu ženklu. Sertifikatas ir protokolas gali būti išduoti kelioms to paties tipo gaminių pozicijoms (grupės sertifikatas arba protokolas). 1.8.7.4.3 Sertifikate turi būti pateikta bent ši informacija:
a)atitinkamos įstaigos pavadinimas ir adresas;
b)gamintojo pavadinimas ir adresas ir pareiškėjo, jei jis nėra gamintojas, pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;
c)nuoroda į atitinkamą ADR redakciją ir atliekant pirmines patikras bei bandymus taikytus standartus;
d)patikrų ir bandymų rezultatai;
e)duomenys, būtini patikrintam (-iems) gaminiui (-iams) identifikuoti: bent jau serijos numeris ar, jei tai vienkartiniai balionai, partijos numeris, ir
f)tipo patvirtinimo numeris. 1.8.7.5 Periodinės patikros ir neplaniniai tikrinimai Atitinkama įstaiga:
a)atlieka identifikavimą ir tikrina atitiktį dokumentacijai;
b)atlieka patikras ir stebi bandymus, kad nustatytų, ar laikomasi reikalavimų;
c)išduoda patikrų ir bandymų rezultatų protokolus, kurie gali būti išrašomi kelioms gaminių pozicijoms, ir
d)užtikrina, kad būtų atliktas žymėjimas reikalingomis žymomis. 1.8.7.6 Pareiškėjo vidinių patikros padalinių priežiūra 1.8.7.6.1 Pareiškėjas:
a)įkuria vidinį patikros padalinį su kokybės sistema 1.8.7.7.5 punkte nurodytoms patikroms ir bandymams atlikti, kuris turi būti prižiūrimas;
b)vykdo prievoles, kylančias iš patvirtintos kokybės sistemos, ir užtikrina, kad ji nuolat būtų tinkama ir veiksminga;
c)dirbti vidiniame patikros padalinyje skiria kvalifikuotus ir kompetentingus darbuotojus, ir
d)prireikus atlieka žymėjimą registruotu tikrinančiosios įstaigos ženklu. 1.8.7.6.2 Tikrinančioji įstaiga atlieka pirminį auditą. Jei jo rezultatai priimtini, tikrinančioji įstaiga išduoda leidimą ne ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui. Turi būti laikomasi šių sąlygų:
a)audito rezultatai turi patvirtinti, kad atliekamos gaminio patikros ir bandymai atitinka ADR reikalavimus;
b)tikrinančioji įstaiga gali suteikti leidimą pareiškėjo vidiniam patikros padaliniui atlikti kiekvieno patvirtinto gaminio žymėjimą registruotu tikrinančiosios įstaigos ženklu;
c)šis leidimas gali būti pratęstas paskutiniais jo galiojimo metais atlikus auditą, kurio rezultatai priimtini. Naujas galiojimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo leidimo ankstesnio galiojimo laikotarpio pabaigos, ir
d)tikrinančiosios įstaigos auditoriai turi būti kompetentingi gaminio, kurio atžvilgiu taikyta kokybės sistema, atitikties vertinimui atlikti. 1.8.7.6.3 Tikrinančioji įstaiga leidimo galiojimo metu atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog pareiškėjas yra išlaikęs ir taiko kokybės sistemą. Turi būti laikomasi šių sąlygų:
a)per 12 mėnesių laikotarpį auditas atliekamas bent du kartus;
b)tikrinančioji įstaiga gali reikalauti papildomų apsilankymų, personalo mokymų, techninių pakeitimų, kokybės sistemos koregavimo, taip pat apriboti arba uždrausti pareiškėjui atlikti patikras ir bandymus:
c)tikrinančioji įstaiga vertina bet kokius kokybės sistemos pakeitimus ir sprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks pirminio audito reikalavimus ir ar nereikėtų iš naujo atlikti išsamaus vertinimo;
d)tikrinančiosios įstaigos auditoriai turi būti kompetentingi gaminio, kurio atžvilgiu taikyta kokybės sistema, atitikties vertinimui atlikti, ir
e)tikrinančioji įstaiga pateikia pareiškėjui apsilankymo arba audito ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo protokolą. 1.8.7.6.4 Jei nustatoma, kad atitinkami reikalavimai nesilaikoma, tikrinančioji įstaiga užtikrina, kad būtų imtasi priemonių trūkumams pašalinti. Jei priemonių trūkumams pašalinti nesiimama laiku, tikrinančioji įstaiga gali sustabdyti vidiniam patikros padaliniui išduoto leidimo vykdyti veiklą galiojimą arba jį atšaukti. Kompetentingai institucijai siunčiamas pranešimas apie sustabdymą arba atšaukimą. Pareiškėjui pateikiamas protokolas su išsamiu tikrinančiosios įstaigos priimtų sprendimų motyvų aprašymu. 1.8.7.7 Dokumentai Techninė dokumentacija turi būti tokia, kad pagal ją būtų galima įvertinti atitiktį atitinkamiems reikalavimams. 1.8.7.7.1 Dokumentai tipo patvirtinimui Pareiškėjas pateikia šiuos dokumentus:
a)projektavimo ir gamybos procese taikytų standartų sąrašą;
b)tipo ir visų jo variantų aprašymą;
c)instrukcijas pagal atitinkamą 3.2 skyriaus A lentelės stulpelį arba pavojingų krovinių, kuriems vežti skirti atitinkami gaminiai, sąrašą;
d)bendro surinkimo brėžinį arba brėžinius;
e)išsamius gaminio, aptarnavimo įrangos, konstrukcinės įrangos, žymėjimo ir (arba) ženklinimo brėžinius su skaičiavimuose naudotais matmenimis, būtinus atitikčiai patvirtinti;
f)dokumentus apie skaičiavimus bei gautus rezultatus ir išvadas;
g)aptarnavimo įrangos sąrašą su atitinkamais techniniais duomenimis ir informacija apie apsauginius įtaisus, įskaitant pralaidumo gebos skaičiavimus, jei reikia;
h)medžiagų, reikalaujamų pagal kiekvienai detalei, kiekvienai detalės daliai, aptaisui, aptarnavimo ir konstrukcinės įrangai taikomą gamybos standartą, sąrašą ir tų medžiagų technines charakteristikas arba atitinkamą atitikties ADR reikalavimams deklaraciją;
i)patvirtintą stacionaraus dalių jungimo metodo kokybės įvertinimą;
j)terminio apdorojimo proceso (-ų) aprašymą, ir
k)visų dėl tipo patvirtinimo ir dėl gamybos atliktų atitinkamų bandymų, išvardytų standartuose arba ADR, procedūrų dokumentaciją, aprašymus ir protokolus. 1.8.7.7.2 Dokumentai gamybos priežiūrai atlikti Pareiškėjas, jei būtina, pateikia šiuos dokumentus:
a)1.8.7.7.1 punkte išvardytus dokumentus;
b)technologinių procedūrų, įskaitant bandymų procedūras, dokumentaciją;
c)gamybos dokumentaciją;
d)patvirtintą stacionarų dalių jungimą atliekančių darbuotojų kvalifikacinį įvertinimą;
e)patvirtintą neardomuosius bandymus atliekančių darbuotojų kvalifikacinį įvertinimą;
f)ardomųjų ir neardomųjų bandymų protokolus;
g)terminio apdorojimo dokumentaciją, ir
h)kalibravimo dokumentaciją. 1.8.7.7.3 Dokumentai pirminei patikrai ir bandymams atlikti Pareiškėjas, jei būtina, pateikia šiuos dokumentus:
a)1.8.7.7.1 ir 1.8.7.7.2 punktuose išvardytus dokumentus;
b)gaminio ir visų jo detalių medžiagų sertifikatus;
c)aptarnavimo įrangos atitikties deklaracijas ir medžiagų sertifikatus, ir
d)atitikties deklaraciją, įskaitant gaminio ir visų jo variantų, įtrauktų į tipo patvirtinimą, aprašymą. 1.8.7.7.4 Dokumentai periodinėms patikroms ir neplaniniams tikrinimams atlikti Pareiškėjas, jei būtina, pateikia šiuos dokumentus:
a)slėginių indų atveju: dokumentus, kuriuose nurodyti specialieji reikalavimai, kai gamybos ir periodinių patikrų bei bandymų standartai tai numato;
b)cisternų atveju:
i)cisternos bylą, ir
ii)vieną arba daugiau dokumentų iš tų, kurie paminėti 1.8.7.7.1–1.8.7.7.3 punktuose. 1.8.7.7.5 Dokumentai vidinio patikros padalinio vertinimui atlikti Vidinio patikros padalinio vertinimo atveju pareiškėjas pateikia kokybės sistemos dokumentus, kuriuose nurodoma:
a)organizacinė struktūra ir pareigos;
b)atitinkamos patikrų ir bandymų, kokybės kontrolės, kokybės užtikrinimo ir technologinių procesų vykdymo instrukcijos bei sisteminės operacijos, kurios bus taikomos;
c)kokybės registravimo duomenys, pvz., patikrų protokolai, bandymų duomenys, kalibravimo duomenys ir sertifikatai;
d)vadovaujančiosios grandies apžvalgos, užtikrinančios veiksmingą kokybės sistemos funkcionavimą, įvertinant audito, atlikto pagal 1.8.7.6 poskirsnį, rezultatus;
e)kaip tenkinami klientų pageidavimai ir taisyklių reikalavimai;
f)kaip vyksta dokumentų kontrolės ir jų peržiūros procesas;
g)reikalavimų neatitinkančių gaminių atžvilgiu taikomos procedūros;
h)atitinkamo personalo mokymo programos ir kvalifikacijos suteikimo procedūros. 1.8.7.8 Pagal standartus pagaminti, patvirtinti, patikrinti ir išbandyti gaminiai Laikoma, kad 1.8.7.7 poskirsnio reikalavimai įvykdyti, jei atitinkamais atvejais buvo taikyti šie standartai: Atitinkami poskirsniai ir punktai Dokumento numeris Dokumento pavadinimas 1.8.7.7.1–1.8.7.7.4 EN 12972:2007 Cisternos pavojingiems kroviniams vežti. Metalinių cisternų bandymas, patikra ir žymėjimas 1.9 SKYRIUS 1.9.5.2.2 „Tunelio kategorija C“ lentelėje po žodžiais „Vežant cisternose“: – pakeisti 2 klasės klasifikacinius kodus taip: „2 klasė: Klasifikaciniai kodai 2A, 20, 3A ir 30 ir klasifikaciniai kodai tik su T raide arba su raidžių grupėmis TC, TO ir TOC“; – prie 6.1 klasės išbraukti „klasifikaciniai kodai TF1 ir TFC; ir Medžiagos, toksiškos įkvėpus (JT Nr. 3381-3390)“; – prie 8 klasės vietoj „klasifikacinis kodas CT1“ įrašyti „klasifikaciniai kodai CT1, CFT ir COT“. „Tunelio kategorija D“ lentelėje pirmoje eilutėje prie 8 klasės vietoj „klasifikacinis kodas CT1“ įrašyti „klasifikaciniai kodai CT1, CFT ir COT“. „Tunelio kategorija D“ lentelėje po žodžiais „Vežant palaidai / suverstinai ar cisternose“: – prie 3 klasės išbraukti „:Pakavimo grupės I ir II; ir Klasifikacinis kodas F2“; – pakeisti įrašą apie 6.1 klasę ir išdėstyti jį taip: „6.1 klasė: Pakavimo grupė II; ir Pakavimo grupė III, klasifikacinis kodas TF2“; – pakeisti įrašą apie 8 klasę ir išdėstyti jį taip: „8 klasė: Pakavimo grupė I, klasifikaciniai kodai CF1, CFT ir CW1; ir Pakavimo grupė II, klasifikaciniai kodai CF1 ir CFT;“ 1.9.5.3.7 Papildyti šiuo nauju antru sakiniu: „Susitariančiosios Šalys apie šiuos apribojimus praneša JT EEK sekretoriatui, kad šis šią informaciją paskelbtų savo interneto svetainėje viešam naudojimui.“. 1.10 SKYRIUS 1.10.4 Pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip: „Pagal 1.1.3.6 poskirsnio nuostatas 1.10.1, 1.10.2, 1.10.3 ir 8.1.2.1 d punktų reikalavimai netaikomi, jei viena transporto priemone pakuotėse vežami kiekiai ne didesni negu nurodyta 1.1.3.6.3 punkte, išskyrus JT Nr. 0104, 0237, 0255, 0267, 0289, 0361, 0365, 0366, 0440, 0441, 0455, 0456 ir 0500 medžiagas (žr. 1.1.3.6.2 punkto pirmą įtrauką).“. 1.10.5 lentelė Antraštinėje eilutėje po „Cisterna

(1)“ įterpti nuorodą į išnašą „c“. Išnašą išdėstyti taip: „Siame stulpelyje nurodyta vertė taikoma tik tada, kai leidžiama vežti cisternose pagal 3.2 skyriaus A lentelės 10 arba 12 stulpelių nuostatas. Medžiagoms, kurių neleidžiama vežti cisternose, šiame stulpelyje pateiktos instrukcijos netaikomos.“. Antraštinėje eilutėje po „Palaidai / suverstinai (kg)“ įterpti nuorodą į išnašą „d“. Išnašą išdėstyti taip: „Siame stulpelyje nurodyta vertė taikoma tik tada, kai medžiagas leidžiama vežti palaidai / suverstinai pagal 3.2 skyriaus A lentelės 10 arba 17 stulpelių nuostatas. Medžiagoms, kurių neleidžiama vežti palaidai / suverstinai, šiame stulpelyje pateiktos instrukcijos netaikomos.“. Lentelėje, prie 3 klasės, eilutėje „Desensibilizuotos sprogstamosios medžiagos“, ketvirtame stulpelyje (Cisterna

(1)), vietoj „a“ įrašyti „0“. Lentelėje, prie 5.1 klasės, pakeisti įrašą antros eilutės trečiame stulpelyje ir išdėstyti jį taip: „Perchloratai, amonio nitratas, trąšos amonio nitrato pagrindu ir amonio nitrato emulsijos arba suspensijos ar geliai“. Prie 1 klasės, 1.4 poklasės, įterpti šią naują ketvirtą eilutę apie: Klasė Poklasė Medžiaga ar gaminys Kiekis Cisterna (l)c Palaidai / suverstinai (kg)d Pakuotės (

kg)1 1.4 Sprogmenys, priskirti JT Nr. 0104, 0237, 0255, 0267, 0289, 0361, 0365, 0366, 0440, 0441, 0455, 0456 ir 0500 a a 0 2 DALIS 2.1 SKYRIUS 2.1.3.5.5 Papildyti šiuo nauju 2.1.3.5.5 punktu: „2.1.3.5.5 Jeigu vežama medžiaga yra atliekos, kurių sudėtis nėra tiksliai žinoma, ji JT numeriui ir pakavimo grupei, kaip reikalaujama pagal 2.1.3.5.2 punkto nuostatas, gali būti priskiriama remiantis siuntėjo turimomis žiniomis apie šias atliekas, įskaitant visus turimus techninius ir saugos duomenis, kurių reikia pagal galiojančius saugos ir aplinkosaugos teisės aktus.2 Jei abejojama, priskiriama didžiausiam pavojaus lygiui. Tačiau jei, remiantis žiniomis apie atliekų sudėtį ir nustatytų komponentų fizines ir chemines savybes, galima įrodyti, kad atliekų savybės neatitinka I pakavimo grupės lygio savybių, atliekos gali būti priskiriamos tinkamiausiai II pakavimo grupės K.N. pozicijai. Ši procedūra negali būti taikoma toms atliekoms, kurių sudėtyje yra 2.1.3.5.3 punkte minimų medžiagų, 4.3 klasės medžiagų, 2.1.3.7 poskirsnyje minimo atvejo medžiagų arba medžiagų, kurias draudžiama vežti pagal 2.2.X.2 poskirsnį.“. 2.1.3.8 Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „1–9 klasių medžiagos, išskyrus priskirtąsias JT Nr. 3077 arba 3082, atitinkančios 2.2.9.1.10 punkto kriterijus, be to pavojaus, kurį jos kelia kaip 1–9 klasių medžiagos, laikomos aplinkai pavojingomis medžiagomis. Kitos medžiagos, atitinkančios 2.2.9.1.10 punkto kriterijus, priskiriamos atitinkamai JT Nr. 3077 arba 3082.“. _________________ 2 Tokiu teisės aktu laikytinas, pavyzdžiui, 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB (Europos bendrijų Oficialusis leidinys Nr. L 114, 2006 m. balandžio 27, p. 9)) 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (Europos bendrijų Oficialusis leidinys Nr. L 226, 2000 m. rugsėjo 6 d., p. 3). 2.2 SKYRIUS 2.2.1.1.7.5 Lentelėje prie „Sviedinys, rutulio ar cilindro formos / Užtaisyta mortyra, sviedinys mortyroje“ įterpti tokį naują trečią įrašą: Specifikacija Klasifikacija Spalvotas sviedinys: > 25 % blyksnio mišinys palaido parako pavidalo, taip pat sukeliantis ir garsinio sprogimo efektą, arba tik pastarąjį 1.1G Pakeisti 2 pastabą ir išdėstyti ją taip: „2 PASTABA. Šioje lentelėje „Blyksnio mišinys“ priskiriamas pirotechniniams mišiniams parako pavidalu arba pirotechninių komponentų pavidalu, tokiu, kokiu jie yra fejerverkuose, naudojamuose garsiniam sprogimo efektui išgauti arba naudojamuose kaip sprogstamasis ar išmetamasis užtaisas, išskyrus atvejus, kai atliekant 2
c)
i)bandymų serijos „laiko / slėgio bandymą“, aprašytą Bandymų ir kriterijų vadove, įrodoma, kad 0,5 g pirotechninio mišinio slėgio didėjimo laikas ilgesnis negu 8 ms.. 2.2.1.1.8 Prie „SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, DŪMINIAI“ pabaigoje įrašyti, „0507“. Prie „SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, skirti laivams, signalizuoti apie nelaimę“ pabaigoje įrašyti, „0505, 0506“. 2.2.2.3 Lentelėje prie „Kiti gaminiai, turintys suslėgtų dujų“, prie Klasifikacinio kodo 6F, įrašyti šiuos naujus įrašus: „3478 KURO ELEMENTŲ KASETĖS, kuriose yra suskystintų liepsniųjų dujų arba 3478 KURO ELEMENTŲ KASETĖS ĮRANGOJE, kuriose yra suskystintų liepsniųjų dujų arba 3478 KURO ELEMENTŲ KASETĖS, SUPAKUOTOS SU ĮRANGA, kuriose yra suskystintų liepsniųjų dujų arba 3479 KURO ELEMENTŲ KASETĖS, kurių sudėtyje yra vandenilio metalhidriduose arba 3479 KURO ELEMENTŲ KASETĖS ĮRANGOJE, kuriose yra vandenilio metalhidride arba 3479 KURO ELEMENTŲ KASETĖS, SUPAKUOTOS SU ĮRANGA, kuriose yra vandenilio metalhidride“. 2.2.3.1.5 Pradžioje vietoj „ir neėdiems“ įrašyti „neėdiems ir aplinkai nepavojingiems“. 2.2.41.1.18 Vietoj „ir 3380“ įrašyti „, 3380 ir 3474“. 2.2.41.3 Pozicijoje „Kietos desensibilizuotos sprogstamosios medžiagos“, klasifikacinis kodas D, prie JT Nr. 3344, po „PENTAERITRITETRANITRATO“ įrašyti „(PENTAERITRITOLTETRANITRATO)“. 2.2.42.1.5 3 pastaboje vietoj „2.3.6“ įrašyti „2.3.5“. 2.2.43.1.5 Pastaboje vietoj „2.3.6“ įrašyti „2.3.5“. 2.2.43.2 Išbraukti „Degias, kietas, su vandeniu reaguojančias medžiagas, priskirtas JT Nr. 3132“ ir „ir kietas, savaime įkaistančias, su vandeniu reaguojančias medžiagas, priskirtas JT Nr. 3135“. 2.2.43.3 WF2 JT Nr. 3132 išbraukti „(vežti draudžiama, žr. 2.2.43.2)“. WS JT Nr. 3135 išbraukti „(vežti draudžiama, žr. 2.2.43.2)“. 2.2.52.4 Lentelėje pakeisti toliau pateiktus įrašus ir išdėstyti juos taip: Organinis peroksidas Stulpelis Pakeitimas tret-AMILPEROKSI-3,5,5-TRIMETILHEKSANOATAS Pakavimo būdas Vietoj „OP5“ įrašyti „OP7“. Bendras pozicijos numeris Vietoj „3101“ įrašyti „3105“. DIKUMILPEROKSIDAS (Koncentracija > 52-100) (1-a eilutė) Inertiška kieta medžiaga Išbraukti „?<= 57“ DI-(2-ETILHEKSIL) PEROKSIDIKARBONATAS (Koncentracija: ?<= 62 stabili dispersija vandenyje) (3-ia eilutė) Bendras pozicijos numeris Vietoj „3117“ įrašyti „3119“. DI-(2-ETILHEKSIL) PEROKSIDIKARBONATAS (Koncentracija: ?<= 52 stabili dispersija vandenyje) (4-a eilutė) Išbraukti Papildyti šiomis naujomis pozicijomis: Organinis peroksidas

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

(11)tert-AMILPEROKSINEODEKANOA-TAS <=?47 >=?53 OP8 0 + 10 3119 tret-BUTILPEROKSI-3,5,5-TRIMETILHEKSANOATAS <=?42 >=?58 OP7 3106 KUMILPEROKSINEODEKANOATAS <=?87 >=?13 OP7 – 10 0 3115 2,2-DI-(tret-AMILPEROKSI)-BUTANAS <=?57 >43 OP7 3105 l,l-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-CIKLOHEKSANAS <=?72 >=?28 OP5 3103 30) l,l-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-CIKLOHEKSANAS + tret-BUTILPEROKSI-2-ETILHEKSANOATAS <=? 43 + <=?16 >=? 41 OP 7 3105 l,l-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-3,3,5-TRIMETILCIKLOHEKSANAS <=?90 >=?10 OP5 3103 30) DI-2,4-DICHLORBENZOILPEROKSIDAS <=?52 pasta OP8 + 20 + 25 3118 3-HIDROKSI-U-DIMETILBUTILPEROKSINEODE-KANOATAS <=?77 >=?23 OP 7 –5 + 5 3115 3-HIDROKSI-l.l-DIMETILBUTILPEROKSINEODE-KANOATAS <=? 52 stabili dispersija vandenyje OP 8 –5 + 5 3119 3-HIDROKSI-U-DIMETILBUTILPEROKSINEODE-KANOATAS <=?52 >=? 48 OP 8 –5 + 5 3117 METILIZOPROPILKETONO PEROKSIDAS (-AI) Žr. 31 pastabą >=?70 OP8 3109 31) 3,3,5,7,7-PENTAMETIL-l,2,4-TRIOKSEPANAS <=? 100 OP8 3107 Po lentele įrašyti šias naujas Pastabas: „30) B tipo skiediklis, kurio virimo temperatūra > 130 C. 31) aktyvusis deguonis <=? 6,7 %.“. 2.2.62.1.5.6 Esamą pastabą pervadinti į 1 pastabą. 1 pastaboje (esamoje) po žodžių „žmonių ir gyvūnų antikūnams nustatyti“ įrašyti ,jei nėra jokio pavojaus infekcijai paplisti (pvz., įvertinus vakcinų sukurtą imunitetą diagnozavus autoimuninę ligą ir t. t.)“. Papildyti šia nauja 2 pastaba: „2 PASTABA. Oro transportu gabenamos nuo šio punkto reikalavimų atleidžiamų bandinių pakuotės turi atitikti a—c papunkčių reikalavimus. „. 2.2.62.1.11.2 Pabaigoje prieš pastabas įrašyti „Priskiriant šį numerį gali būti vadovaujamasi tarptautiniais, regioniniais arba nacionaliniais atliekų katalogais.“. 2.2.62.1.12.2 Pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip: „Gyvūninės kilmės medžiagos, paveiktos A kategorijos patogeninių organizmų arba patogeninių organizmų, kurie būtų priskirti A kategorijai (tik kultūros), turi būti priskirtos JT Nr. 2814 arba JT Nr. 2900 priklausomai nuo konkretaus atvejo. Gyvūninės kilmės medžiagos, paveiktos B kategorijos patogeninių organizmų, išskyrus tuos, kurie gali būti priskirti A kategorijai, jei būtų kultūros, turi būti priskirtos JT Nr. 3373.“. Išbraukti antrą sakinį. Pakeisti 2.2.7 skirsnį ir išdėstyti jį taip: „2.2.7 7 klasė. Radioaktyviosios medžiagos 2.2.7.1 Apibrėžtys 2.2.7.1.1 Radioaktyvioji medžiaga – tai bet kokia medžiaga, kurioje esama radionuklidų ir kurios savitasis aktyvumas bei bendrasis krovinio aktyvumas viršija 2.2.7.7.2.1–2.2.7.7.2.6 papunkčiuose nurodytas reikšmes. 2.2.7.1.2 Tarša Tarša – radioaktyviosios medžiagos buvimas ant paviršių tokiais kiekiais, kai viršijama 0,4 Bq/cm2 beta arba gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 0,04 Bq/cm2 visiems kitiems alfa spinduoliams. Nefiksuota tarša – tarša, kuri įprastomis vežimo sąlygomis nuo paviršių gali būti pašalinta. Fiksuota tarša – tarša, kuri nėra nefiksuota tarša. 2.2.7.1.3 Specifinių sąvokų apibrėžtys A ir A2 A1 – specialios formos radioaktyviosios medžiagos aktyvumo reikšmė, kuri nurodyta 2.2.7.2.2.1 lentelėje arba nustatyta pagal 2.2.7.2.2.2 papunktį ir naudojama nustatant aktyvumo ribas (ADR reikalavimų taikymui). A2 – radioaktyviosios medžiagos, kitos nei specialios formos radioaktyvioji medžiaga, aktyvumo reikšmė, kuri nurodyta 2.2.7.2.2.1 lentelėje arba nustatyta pagal 2.2.7.2.2.2 papunktį ir naudojama nustatant aktyvumo ribas (ADR reikalavimų taikymui). Dalioji medžiaga – uranas-233, uranas-235, plutonis-239, plutonis-241 arba bet kokia šių radionuklidų kombinacija. Ši sąvoka neapima:

a)neapšvitintų gamtinio urano arba nuskurdinto urano, ir
b)gamtinio urano arba nuskurdinto urano, apšvitintų tik šiluminių neutronų reaktoriuose. Mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga – kieta radioaktyvioji medžiaga arba kieta radioaktyvioji medžiaga sandarioje kapsulėje, kurios dispersiškumas yra ribotas ir kuri nėra miltelių pavidalo. Mažo savitojo aktyvumo (MSA) medžiaga – tai radioaktyvioji medžiaga, kurios ribotą savitąjį aktyvumą nulemia jos prigimtis, arba radioaktyvioji medžiaga, kuriai taikomos ribinės nustatyto vidutinio savitojo aktyvumo reikšmės. Apskaičiuojant vidutinį savitąjį aktyvumą, neatsižvelgiama į išorinę apsaugos medžiagą, gaubiančią MSA medžiagą. Mažo kenksmingumo alfa-spinduolis – gamtinis uranas, nuskurdintas uranas, gamtinis toris, uranas-235 arba uranas-238, toris-232, toris-228 ir toris-230, esantys rūdose arba fizinių ir cheminių koncentratų forma; arba alfa-spinduolis, kurio pusėjimo trukmė trumpesnė kaip 10 parų. Radionuklido savitasis aktyvumas – radionuklido masės vieneto aktyvumas. Savitasis medžiagos aktyvumas – tai medžiagos, kurioje radionuklidai pasiskirstę maždaug tolygiai, masės vieneto aktyvumas. Specialios formos radioaktyvioji medžiaga – tai:
a)nedispersiška kieta radioaktyvioji medžiaga, arba
b)sandari kapsulė su radioaktyviąja medžiaga. Daiktas užterštu paviršiumi (DUP) – kietas kūnas, kuris pats nėra radioaktyvus, bet ant kurio paviršiaus yra pasiskirsčiusios radioaktyviosios medžiagos. Neapšvitintas toris – toris, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 10-7 g urano-233 vienam gramui torio-232. Neapšvitintas uranas – uranas, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 2 x 103 Bq plutonio vienam gramui urano-235, ne daugiau kaip 9 x 106 Bq skilimo produktų vienam gramui urano-235 ir ne daugiau kaip 5 x 10-3 g urano-236 vienam gramui urano-235. Uranas (gamtinis, nuskurdintas, įsodrintas) – tai: Gamtinis uranas – uranas (kuris gali būti išskirtas cheminiu būdu), kurio sudėtyje yra gamtoje esančio urano izotopų mišinio (apie 99,28 % urano-238 ir 0,72 urano-235 pagal masę). Nuskurdintas uranas – uranas, kurio sudėtyje esančio urano-235 procentinė dalis pagal masę yra mažesnė negu gamtiniame urane. Įsodrintas uranas – uranas, kurio sudėtyje esančio urano-235 procentinė dalis pagal masę yra didesnė negu 0,72 %. Visais atvejais urano sudėtyje yra ir labai maža urano-234 dalis (procentais). 2.2.7.2 Klasifikacija 2.2.7.2.1 Bendrosios nuostatos 2.2.7.2.1.1 Radioaktyviosios medžiagos priskiriamos kuriam nors iš JT numerių, nurodytų 2.2.7.2.1.1 lentelėje, priklausomai nuo pakuotėje esančių radionuklidų aktyvumo lygio, nuo šių radionuklidų polinkio į dalumą (dalieji ar nedalieji), pateikiamos vežti pakuotės, tipo ir pakuotės turinio pobūdžio arba formos, arba specialiųjų vežimą reguliuojančių sąlygų pagal2.2.7.2.2–2.2.7.2.5 punktų nuostatas. 2.2.7.2.1.1 lentelė. JT numerių priskyrimas Nekontroliuojamos pakuotės (1.7.1.5) JT 2908 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – TUŠČIA PAKUOTĖ JT 2909 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – GAMINIAI, PAGAMINTI IŠ GAMTINIO URANO arba NUSKURDINTO URANO arba GAMTINIO TORIO JT 2910 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – RIBOTAS MEDŽIAGOS KIEKIS JT 2911 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – PRIETAISAI arba GAMINIAI Mažo savitojo aktyvumo radioaktyviosios medžiagos (2.2.7.2.3.1) JT 2912 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, MAŽAS SAVITASIS AKTYVUMAS (MSA-I), nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama JT 3321 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, MAŽAS SAVITASIS AKTYVUMAS (MSA-II), nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama JT 3322 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, MAŽAS SAVITASIS AKTYVUMAS (MSA-III), nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama JT 3324 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, MAŽAS SAVITASIS AKTYVUMAS (MSA-II), DALIOJI JT 3325 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, MAŽAS SAVITASIS AKTYVUMAS (MSA-II), DALIOJI Daiktai užterštu paviršiumi (2.2.7.2.3.2) JT 2913 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, DAIKTAS UŽTERŠTU PAVIRŠIUMI(DUP-I arba DUP-II), nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama JT 3326 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, DAIKTAS UŽTERŠTU PAVIRŠIUMI (DUP-I arba DUP-II), DALIOJI A tipo pakuotės (2.2.7.2.4.4) JT 2915 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, A TIPO PAKUOTĖ, ne specialaus tipo, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama JT 3327 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, A TIPO PAKUOTĖ, DALIOJI, ne specialaus tipo, JT 3332 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, A TIPO PAKUOTĖ, SPECIALAUS TIPO, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama JT 3333 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, A TIPO PAKUOTĖ, SPECIALAUS TIPO, DALIOJI B(U) tipo pakuotės (2.2.7.2.4.6) JT 2916 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, B(U) TIPO PAKUOTĖ, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama JT 3328 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, B(U) TIPO PAKUOTĖ, DALIOJI B(M) tipo pakuotės (2.2.7.2.4.6) JT 2917 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, B(M) TIPO PAKUOTĖ, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama JT 3329 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, B(M) TIPO PAKUOTĖ, DALIOJI C tipo pakuotės (2.2.7.2.4.6) JT 3323 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, C TIPO PAKUOTĖ, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama JT 3330 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, C TIPO PAKUOTĖ, DALIOJI Specialiosios sąlygos (2.2.7.2.5) JT 2919 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, VEŽAMA SPECIALIOMIS SĄLYGOMIS, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama JT 3331 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, VEŽAMA SPECIALIOMIS SĄLYGOMIS, DALIOJI Urano heksafluoridas (2.2.7.2.4.5) JT 2977 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, URANO HEKSAFLUORIDAS, DALUSIS JT 2978 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, URANO HEKSAFLUORIDAS, nedalusis arba dalusis-nekontroliuojamas 2.2.7.2.2 Aktyvumo lygio nustatymas 2.2.7.2.2.1 2.2.7.2.2.1 lentelėje pateikiamos šios pagrindinės atskiriems radionuklidams taikomos reikšmės:
a)A1 ir A2, išreikšti TBq;
b)medžiagos aktyvumo koncentracijos nekontroliuojamasis lygis, išreikštas Bq/g, ir
c)krovinio ribinio aktyvumo nekontroliuojamasis lygis, išreikštas Bq. 2.2.7.2.2.1 lentelė: Pagrindinės atskiriems radionuklidams taikomos reikšmės Šioje vietoje Įterpti lentelę iš esamo 2.2.7.7.2.1 papunkčio sujos a–g išnašomis. 2.2.7.2.2.2 Pagrindinių reikšmių, nurodytų 2.2.7.2.2.1 papunktyje, nustatymas atskiriems, 2.2.7.2.2.1 lentelėje neišvardytiems radionuklidams, turi būti patvirtintas daugiašaliu patvirtinimu. Galima taikyti A2 reikšmes, apskaičiuotas pagal dozės koeficientą, taikomą atitinkamam absorbcijos per plaučius tipui remiantis Tarptautinės radiologinės saugos komisijos rekomendacijomis, jei atsižvelgiama į kiekvieno radionuklido chemines formas tiek įprastomis, tiek avarinėmis vežimo sąlygomis. Kaip alternatyva be kompetentingos institucijos patvirtinimo gali būti naudojamos 2.2.7.2.2.2 lentelėje nurodytos radionuklidams taikomos reikšmės. 2.2.7.2.2.2 lentelė: Pagrindinės nežinomiems radionuklidams ar mišiniams taikomos reikšmės Radioaktyvus turinys A1 A2 Medžiagos aktyvumo koncentracijos nekontroliuojamasis lygis Krovinio ribinio aktyvumo nekontroliuojamasis lygis (TBq) (TBq) (Bq/
g)(Bq) Žinoma, kad yra tik beta arba gama spindulius spinduliuojantys nuklidai 0,1 0,02 1 x 10-1 1x104 Žinoma, kad yra tik alfa spindulius spinduliuojantys nuklidai, bet nėra neutronų spinduolių 0,2 9 x 10-5 1 x 10-1 1 x 103 Žinoma, kad yra neutronus spinduliuojantys nuklidai arba reikalingų duomenų nėra 0,001 9 x 10-5 1 x 10-1 1 x 103 2.2.7.2.2.3 2.2.7.2.2.1 lentelėje nenurodytam radionuklidui skaičiuojant A1 ir A2 reikšmes, viena radioaktyvaus skilimo grandinė, kurioje radionuklidai dalyvauja gamtoje egzistuojančiomis proporcijomis ir nėra dukterinio nuklido, kurio pusėjimo periodas arba ilgesnis negu 10 parų, arba ilgesnis už motininio nuklido pusėjimo periodą, turi būti laikoma vienu radionuklidų; aktyvumas, kuris turi būti įvertinamas ir taikoma A1 arba A2 reikšmė, turi atitikti tos grandinės motininio nuklido vertes. Radioaktyvaus skilimo grandinių, kuriose kurio nors dukterinio nuklido pusėjimo periodas ilgesnis negu 10 parų arba ilgesnis už motininio nuklido pusėjimo periodą, motininis nuklidas ir tokie dukteriniai nuklidai turi būti vertinami kaip skirtingų nuklidų mišiniai. 2.2.7.2.2.4 Radionuklidų mišinių pagrindinės reikšmės, nurodytos 2.2.7.2.2.1, gali būti nustatomos taip: xm = 1 / (SUMA(i)(f(i)/X(i))) čia: f(
i)mišinio i-tojo radionuklido aktyvumo dalis arba aktyvumo koncentracija; X(
i)atitinkamos A1 ar A2 reikšmės arba atitinkamas medžiagos aktyvumo koncentracijos nekontroliuojamasis lygis arba krovinio ribinio aktyvumo nekontroliuojamasis lygis, priklausomai, kuris dydis taikomas i-tajam radionuklidui, ir Xm išvesta A1 ar A reikšmė arba atitinkamas medžiagos aktyvumo koncentracijos nekontroliuojamasis lygis arba krovinio ribinio aktyvumo nekontroliuojamasis lygis, jei tai mišinys. 2.2.7.2.2.5 Kai kiekvienas radionuklidas yra žinomas, tačiau nežinomos kai kurių iš jų aktyvumo reikšmės, šiuos radionuklidus galima sujungti į grupes, ir 2.2.7.2.2.4 ir 2.2.7.2.4.4 papunkčiuose nurodytose formulėse galima naudoti mažiausią radionuklidams taikomą reikšmę kiekvienoje grupėje. Grupės gali būti sudaromos pagal bendrą (suminį) alfa aktyvumą ir bendrą (suminį) beta / gama aktyvumą, jei jie žinomi, taikant mažiausias reikšmes atitinkamai alfa spinduoliams arba beta / gama spinduoliams. 2.2.7.2.2.6 Atskiriems radionuklidams arba radionuklidų mišiniams, apie kuriuos atitinkamų duomenų nėra, naudojamos 2.2.7.2.2.2 lentelėje nurodytos reikšmės. 2.2.7.2.3 Kitų medžiagų savybių nustatymas 2.2.7.2.3.1 Mažo savitojo aktyvumo (MSA) medžiagos 2.2.7.2.3.1.1 (Rezervuota). 2.2.7.2.3.1.2 MSA medžiagos priskiriamos vienai iš šių trijų grupių:
a)MSA-I
i)urano ir torio rūdos ir šių rūdų koncentratai, ir kitos rūdos, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radionuklidų ir kurios yra skirtos perdirbti ketinant panaudoti šiuos radionuklidus;
ii)gamtinis uranas, nuskurdintas uranas, gamtinis toris arba jų junginiai ar mišiniai, jei jie yra neapšvitinti ir yra kieto arba skysto būvio; iii) radioaktyviosios medžiagos, kurioms A2 reikšmė nėra ribojama, išskyrus medžiagas, kurios pagal 2.2.7.2.3.5 papunktį priskiriamos prie daliųjų medžiagų, arba
iv)kitos radioaktyviosios medžiagos, kuriose aktyvumas pasiskirstęs visame jų tūryje ir apskaičiuotasis vidutinis savitasis aktyvumas ne daugiau kaip 30 kartų viršija 2.2.7.2.2.1–2.2.7.2.2.6 papunkčiuose nurodytas aktyvumo koncentracijos reikšmes, išskyrus medžiagas, kurios pagal 2.2.7.2.3.5 papunktį priskiriamos prie daliųjų medžiagų.
b)MSA-II
i)vanduo, kuriame tričio koncentracija ne didesnė kaip 0,8 TBq/l, arba
ii)kitos medžiagos, kuriose aktyvumas pasiskirstęs visame jų tūryje ir apskaičiuotasis vidutinis savitasis aktyvumas ne didesnis kaip 10-4 A2/g, jei tai kietosios ar dujinės medžiagos, arba 10-5 A2/g, jei tai skysčiai;
c)MSA-III – kietosios medžiagos (pvz., sukietintos atliekos, aktyvintos medžiagos), išskyrus miltelius, kuriose:
i)radioaktyvioji medžiaga vienodai pasiskirsčiusi visame kietosios medžiagos arba kietų kūnų sankaupos tūryje arba maždaug tolygiai pasiskirsčiusi kietoje vientisoje rišančioje medžiagoje (pvz., betone, bitume, keramikoje ir t. t.);
ii)radioaktyvioji medžiaga yra santykinai netirpi arba struktūriškai yra santykinai netirpioje matricoje, ir todėl, net pažeidus tarą, radioaktyviosios medžiagos nuotėkis, paskaičiuotas vienai pakuotei, dėl išplovimo vandenyje septynias paras neviršija 0,1 A2; ir iii) kietosios medžiagos apskaičiuotasis vidutinis savitasis aktyvumas, neatsižvelgiant į apsauginę medžiagą, neviršija 2x10-3A2/g. 2.2.7.2.3.1.3 MSA-III medžiaga turi būti tokia kieta, kad, atliekant viso pakuotės turinio bandymus pagal 2.2.7.2.3.1.4 papunktį, vandens aktyvumas neviršytų 0,1 A2. 2.2.7.2.3.1.4 MSA-III išbandoma taip: Kietosios medžiagos bandinys, atitinkantis visą pakuotės turinį, 7 paroms panardinamas į vandenį esant normaliai aplinkos temperatūrai. Vandens tūris bandymui turi būti pakankamas, kad septynių parų bandymo pabaigoje likęs laisvas nesugerto ir nesureagavusio vandens tūris sudarytų ne mažiau kaip 10 % paties kieto bandinio tūrio. Pradinis vandens pH turi būti 6–8, o didžiausias laidumas 20 °C temperatūroje – 1 mS/m. Bendras laisvo vandens tūrio aktyvumas matuojamas praėjus 7 paroms nuo bandinio panardinimo į jį. 2.2.7.2.3.1.5 Atitinkamų darbinių charakteristikų atitikties 2.2.7.2.3.1.4 papunktyje nurodytiems reikalavimams patvirtinimas atliekamas pagal 6.4.12.1 ir 6.4.12.2 poskirsnių nuostatas. 2.2.7.2.3.2 Daiktas užterštu paviršiumi (DUP) DUP priskiriamas vienai iš dviejų grupių:
a)DUP-I: kietas objektas, kurio paviršiuje:
i)nefiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm2 (arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm2), neviršija 4 Bq/cm2 beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 0,4 Bq/cm2 kitiems alfa spinduoliams, ir
ii)fiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm2 (arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm2), neviršija 4 x 104 Bq/cm2 beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 4 x 103 Bq/cm2 kitiems alfa spinduoliams, ir iii) nefiksuota tarša plius fiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm2 (arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm2), neviršija 4 x 104 Bq/cm2 beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 4 x 103 Bq/cm2 kitiems alfa spinduoliams;
b)DUP-II: kietas objektas, kurio paviršiuje fiksuota arba nefiksuota tarša viršija a papunktyje DUP-I nustatytas ribas ir kurio paviršiuje:
i)nefiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm2 (arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm2), neviršija 400 Bq/cm2 beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 40 Bq/cm2 kitiems alfa spinduoliams, ir
ii)fiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm2 (arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm2), neviršija 8 x 105 Bq/cm beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 8 x 104 Bq/cm2 kitiems alfa spinduoliams, ir iii) nefiksuota tarša plius fiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm2 (arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm2), neviršija 8 x 105 Bq/cm2 beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 8 x 104 Bq/cm2 kitiems alfa spinduoliams. 2.2.7.2.3.3 Specialios formos radioaktyvioji medžiaga 2.2.7.2.3.3.1 Bent vienas specialios formos radioaktyviosios medžiagos matmuo turi būti ne mažesnis negu 5 mm. Jei specialios formos radioaktyviosios medžiagos sudėtinė dalis yra sandari kapsulė, ši kapsulė turi būti taip pagaminta, kad ją galima būtų atidaryti tik suardant. Specialios formos radioaktyviosios medžiagos konstrukcijai būtinas vienašalis patvirtinimas. 2.2.7.2.3.3.2 Specialios formos radioaktyvioji medžiaga turi būti tokia ar turi būti taip pagaminta, kad su ja atliekant 2.2.7.2.3.3.4–2.2.7.2.3.3.8 papunkčiuose nurodytus bandymus ji atitiktų šiuos reikalavimus:
a)nebūtų sulaužyta ir nesuirtų atliekant atitinkamus 2.2.7.2.3.3.5 a, b, c ir 2.2.7.2.3.3.6 a papunkčiuose aprašytus atsitrenkimo (kritimo), smūgio ir lenkimo bandymus;
b)nesilydytų ir nesklistų atliekant atitinkamą atsparumo šilumai bandymą, aprašytą atitinkamai 2.2.7.2.3.3.5 d arba 2.2.7.2.3.3.6 b papunktyje, žiūrint, kuris tinka, ir
c)vandens aktyvumas, atlikus išplovimo bandymus pagal 2.2.7.2.3.3.7 ir 2.2.7.2.3.3.8 papunkčius, neturi viršyti 2 kBq; arba uždariesiems šaltiniams, nuotėkio laipsnis po atitinkamų tūrinio nuotėkio nustatymo bandymų, nurodytų ISO 9978:1992 „Radiacinė sauga. Uždarieji radioaktyvūs šaltiniai. Tūrinio nuotėkio bandymų metodai“, neturi viršyti didžiausių kompetentingos institucijos patvirtintų leistinų dydžių. 2.2.7.2.3.3.3 Atitinkamų darbinių charakteristikų atitikties 2.2.7.2.3.3.2 nurodytiems reikalavimams patvirtinimas atliekamas pagal 6.4.12.1 ir 6.4.12.2 poskirsnių nuostatas. 2.2.7.2.3.3.4 Specialios formos radioaktyviosioms medžiagoms ar jas atitinkantiems bandiniams atliekami atsitrenkimo (kritimo), smūgio, lenkimo ir atsparumo šilumai bandymai, kurie aprašyti 2.2.7.2.3.3.5 papunktyje, arba atliekami alternatyvūs bandymai, aprašyti 2.2.7.2.3.3.6 papunktyje. Kiekvienam bandymui galima naudoti atskirą bandinį. Po kiekvieno bandymo turi būti atliekami išplovimo ar tūrinio nuotėkio bandymai naudojant ne mažiau jautrų metodą, nei nurodyta 2.2.7.2.3.3.7 papunktyje nedispersiškai kietai medžiagai arba 2.2.7.2.3.3.8 papunktyje medžiagai kapsulėje. 2.2.7.2.3.3.5 Atitinkami bandymų metodai:
a)atsitrenkimo (kritimo) bandymas: bandinys iš 9 m aukščio numetamas ant taikinio. Taikinys turi atitikti 6.4.14 skirsnio reikalavimus;
b)smūgio bandymas: bandinys dedamas ant švininės plokštės, gulinčios ant lygaus paviršiaus, ir į jį smūgiuojama plokščiu strypu, pagamintu iš minkšto plieno, tokia jėga, kuri lygi 1,4 kg sveriančio kūno, laisvai krintančio iš 1 m aukščio, smūgiui. Apatinės strypo dalies skersmuo turi būti 25 mm, o kraštai suapvalinti (3,0 ± 0,3) mm spinduliu. Švininė plokštė, kurios kietumas pagal Vikerso skalę yra 3,5–4,5, o storis ne didesnis kaip 25 mm, turi būti šiek tiek didesnė už bandinio paviršių. Kiekvienam bandymui turi būti naudojama nauja švininė plokštė. Bandinys turi būti taip smūgiuojamas strypu, kad būtų pažeistas labiausiai;
c)lenkimo bandymas: šis bandymas atliekamas tik su pailgais ir plonais šaltiniais, kurių ilgis ne mažesnis kaip 10 cm, o ilgio bei mažiausio pločio santykis ne mažesnis kaip 10. Bandinys turi būti stipriai pritvirtinamas horizontaliai taip, kad pusė jo ilgio būtų už tvirtinimo vietos. Bandinio padėtis turi būti tokia, kad į jį smūgiuojant plokščiu plieniniu strypu per laisvą bandinio galą, bandinys būtų pažeistas labiausiai. Strypo smūgio į bandinį jėga turi būti lygi 1,4 kg sveriančio kūno, laisvai krintančio iš 1 m aukščio, smūgiui. Apatinės strypo dalies skersmuo turi būti 25 mm, o kraštai suapvalinti (3,0 ± 0,3) mm spinduliu;
d)atsparumo šilumai bandymas: bandinys turi būti kaitinamas ore iki 800 °C temperatūros, šioje temperatūroje laikomas 10 min., o po to paliekamas ataušti. 2.2.7.2.3.3.6 Radioaktyviųjų medžiagų ar jas atitinkančių bandinių, kurie įdėti į sandarią kapsulę, galima nebandyti:
a)pagal 2.2.7.2.3.3.5 a ir b papunkčių nuostatas su sąlyga, kad specialios formos radioaktyviosios medžiagos masė:
i)yra mažesnė negu 200 g ir jie vietoj šio bandymo bandomi 4 klasės atsitrenkimo (kritimo) bandymu, aprašytu ISO 2919:1999 „Radiacinė sauga. Uždarieji radioaktyvūs šaltiniai. Bendrieji reikalavimai ir klasifikacija“, arba
ii)yra mažesnė negu 500 g ir jie vietoj šio bandymo bandomi 5 klasės atsitrenkimo (kritimo) bandymu, aprašytu ISO 2919:1999 „Radiacinė sauga. Uždarieji radioaktyvūs šaltiniai. Bendrieji reikalavimai ir klasifikacija“, ir
b)pagal 2.2.7.2.3.3.5 d papunkčio nuostatas su sąlyga, kad vietoj to bandomi 6 klasės atsparumo šilumai bandymu, aprašytu ISO 2919:1999 „Radiacinė sauga. Uždarieji radioaktyvūs šaltiniai. Bendrieji reikalavimai ir klasifikacija“. 2.2.7.2.3.3.7 Su nedispersiškomis kietomis medžiagomis arba jas atitinkančiais bandiniais atliekamas toks išplovimo įvertinimas:
a)bandinys 7 paroms panardinamas į vandenį esant normaliai aplinkos temperatūrai. Vandens tūris bandymui turi būti pakankamas, kad septynių parų bandymo pabaigoje likęs laisvas nesugerto ir nesureagavusio vandens tūris sudarytų ne mažiau kaip 10 % paties kieto bandinio tūrio. Pradinis vandens pH turi būti 6–8, o didžiausias laidumas 20 °C temperatūroje – 1 mS/m;
b)vanduo su bandiniu pakaitinamas iki (50 ± 5) °C, ir ši temperatūra išlaikoma 4 valandas;
c)tuomet nustatomas vandens aktyvumas;
d)bandinys laikomas ne trumpiau kaip 7 paras ore (užtikrinant, kad nėra oro srovių), ne žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje, kai santykinė drėgmė ne mažesnė negu 90 %;
e)bandinys panardinamas į vandenį a papunktyje nurodytomis sąlygomis; vanduo su bandiniu pakaitinamas iki (50 ± 5) °C, ir ši temperatūra išlaikoma 4 valandas;
f)tuomet nustatomas vandens aktyvumas. 2.2.7.2.3.3.8 Su sandarioje kapsulėje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis ar jas atitinkančiais bandiniais turi būti atliekamas arba išplovimo įvertinimas, arba tūrinio nuotėkio įvertinimas tokia tvarka:
a)išplovimo bandymas atliekamas tokia tvarka:
i)bandinys panardinamas į aplinkos temperatūros vandenį. Pradinis vandens pH turi būti 6–8, o didžiausias laidumas 20 °C temperatūroje – 1 mS/m;
ii)vanduo su bandiniu pakaitinamas iki (50 ± 5) °C, ir ši temperatūra išlaikoma 4 valandas; iii) tuomet nustatomas vandens aktyvumas;
iv)bandinys laikomas ne trumpiau kaip 7 paras ore (užtikrinant, kad nėra oro srovių), ne žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje, kai santykinė drėgmė ne mažesnė negu 90 %;
v)pakartojami i, ii ir iii papunkčiuose nurodyti veiksmai;
b)alternatyvus tūrinio nuotėkio įvertinimas atliekamas vienu iš kompetentingos institucijos reikalavimus atitinkančių bandymų metodų, aprašytų ISO 9978:1992 „Radiacinė sauga. Uždarieji radioaktyvūs šaltiniai. Tūrinio nuotėkio bandymų metodai“. 2.2.7.2.3.4 Mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos 2.2.7.2.3.4.1 Mažo dispersiškumo radioaktyviajai medžiagai skirtai konstrukcijai būtinas daugiašalis patvirtinimas. Mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga turi būti tokia, kad visas šios radioaktyviosios medžiagos kiekis pakuotėje atitiktų šiuos reikalavimus:
a)spinduliuotės lygis 3 m atstumu nuo neapsaugotos radioaktyviosios medžiagos turi neviršyti 10 mSv/h;
b)jei atliekami 6.4.20.3 ir 6.4.20.4 poskirsniuose nurodyti bandymai, dalelių, kurių aerodinaminis ekvivalentinis skersmuo yra iki 100 µm, išskyrimas į orą dujiniu ir aerozoliniu pavidalu turi neviršyti 100 A2. Kiekvienam bandymui gali būti naudojamas vis kitas bandinys, ir
c)jei atliekamas 2.2.7.2.3.1.4 papunktyje nurodytas bandymas, aktyvumas vandenyje turi neviršyti 100 A2. Atliekant šį bandymą atsižvelgiama į šio punkto b papunktyje nurodyto bandymo ardomąjį poveikį. 2.2.7.2.3.4.2 Mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga išbandoma taip: Mažo dispersiškumo radioaktyviosioms medžiagoms ar jas atitinkantiems bandiniams atliekamas 6.4.20.3 poskirsnyje nurodytas sustiprintas terminis bandymas ir 6.4.20.4 poskirsnyje nurodytas susidūrimo bandymas. Kiekvienam bandymui gali būti naudojamas vis kitas bandinys. Po kiekvieno bandymo su bandiniu atliekamas 2.2.7.2.3.1.4 papunktyje nurodytas išplovimo bandymas. Po kiekvieno bandymo nustatoma, ar laikomasi atitinkamų 2.2.7.2.3.4.1 papunkčio reikalavimų. 2.2.7.2.3.4.3 Atitinkamų darbinių charakteristikų atitikties 2.2.7.2.3.4.1 ir 2.2.7.2.3.4.2 papunkčiuose nurodytiems reikalavimams patvirtinimas atliekamas pagal 6.4.12.1 ir 6.4.12.2 poskirsnių nuostatas. 2.2.7.2.3.5 Daliosios medžiagos Pakuotės su daliaisiais radionuklidais priskiriamos atitinkamai 2.2.7.2.1.1 lentelėje nurodytai daliųjų medžiagų pozicijai, išskyrus atvejus, kai laikomasi kurios nors ir šio punkto a–d papunkčiuose nurodytų sąlygų. Vienam kroviniui taikoma tik vienokia išimtis.
a)krovinio masės riba, kuri nustatoma pagal formulę: urano-235 masė (
g)+ kitos daliosios medžiagos masė (
g)<1 X Y čia: X ir Y yra masės ribos, nustatytos 2.2.7.2.3.5 lentelėje, su sąlyga, kad mažiausias išorinis kiekvienos pakuotės matmuo yra ne mažesnis negu 10 cm ir kad:
i)kiekvienoje atskiroje pakuotėje yra ne daugiau kaip 15 g daliosios medžiagos; jei medžiaga nesupakuota, šis kiekio apribojimas yra taikomas kroviniui, vežamam transporto priemonės viduje ar ant jos; arba
ii)dalioji medžiaga yra homogeniškas vandenilio turintis tirpalas ar mišinys, kur daliųjų nuklidų ir vandenilio santykis yra mažesnis kaip 5 % masės, arba iii) kiekvienam 10 litrų medžiagos tūrio tenka ne daugiau kaip 5 g daliosios medžiagos. Nei berilio, nei deuterio negali būti daugiau negu 1 % taikomų krovinio masės ribų, nurodytų 2.2.7.2.3.5 lentelėje, išskyrus natūralią deuterio koncentraciją vandenilyje.
b)uranas, prisotintas pagal uraną-235 maksimaliai iki 1 % masės, kai bendras plutonio ir urano-233 kiekis neviršija 1 % urano-235 masės, su sąlyga, kad dalioji medžiaga pasiskirsčiusi beveik tolygiai visoje medžiagoje. Be to, jei uranas-235 yra kaip metalas, oksidas ar karbidas, jis neturi skaidytis kaip tvarkinga kristalo gardelė;
c)skysti uranilnitrato, prisotinto pagal uraną-235 maksimaliai iki 2 % masės, tirpalai, kai bendras plutonio ir urano-233 kiekis, neviršija 0,002 % urano masės, ir mažiausiu atominiu azoto ir urano santykiu (N/U), lygiu 2;
d)pakuotės, kai kiekvienoje iš jų atskirai yra ne daugiau kaip 1 kg bendrosios plutonio masės, kurioje ne daugiau kaip 20 % gali sudaryti plutonis-239, plutonis-241 arba bet koks šių radionuklidų santykis. 2.2.7.2.3.5 lentelė: Krovinio masės ribos, kad būtų galima taikyti pakuotėms su daliosiomis medžiagomis taikomų reikalavimų išimtis Dalioji medžiaga Daliosios medžiagos, sumaišytos su medžiagomis, kurių vidutinis vandenilio tankis mažesnis arba lygus vandens tankiui, masė (
g)Daliosios medžiagos, sumaišytos su medžiagomis, kurių vidutinis vandenilio tankis didesnis už vandens tankį, masė (
g)Uranas-235 (X) 400 290 Kita dalioji medžiaga (Y) 250 180 2.2.7.2.4 Pakuočių arba nesupakuotų medžiagų klasifikavimas Radioaktyviosios medžiagos kiekis pakuotėje neturi viršyti toliau nurodytų atitinkamam pakuotės tipui taikomų ribų. 2.2.7.2.4.1 Priskyrimas nekontroliuojamoms pakuotėms 2.2.7.2.4.1.1 Pakuotės gali būti priskiriamos nekontroliuojamoms pakuotėms, jei:
a)jos yra tuščios pakuotės, kuriose yra buvę radioaktyviųjų medžiagų;
b)jose yra prietaisų arba gaminių ribotais kiekiais;
c)jose yra gaminių iš gamtinio urano, nuskurdinto urano arba gamtinio torio, arba
d)jose yra radioaktyviųjų medžiagų ribotais kiekiais. 2.2.7.2.4.1.2 Pakuotė su radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti priskiriama nekontroliuojamai pakuotei, jei spinduliuotės lygis bet kuriame jos išorinio paviršiaus taške neviršija uSv/h. 2.2.7.2.4.1.2 lentelė: Aktyvumo ribos, taikomos nekontroliuojamoms pakuotėms Fizinis turinio būvis Prietaisas arba gaminys Medžiagos Ribos pakuotėmsa Ribos vienetuia Ribos pakuoteia

(1)

(2)

(3)

(4)Kietosios medžiagos: specialios formos 10-2A1 A1 10-3 A1 kitų formų 10-2A2 A2 10-3A2 Skysčiai 10-3A2 10-1 A2 10-4 A2 Dujos: tritis 2 x 10-2A2 2 x 10-1 A2 2 x 10-2A2 specialios formos 10-3 A1 10-2A1 10-3 A1 kitų formų 10-3A2 10-2A2 10-3A2 a Dėl radionuklidų mišinių žr. 2.2.7.2.2.4–2.2.7.2.2.6 papunkčius. 2.2.7.2.4.1.3 Radioaktyvioji medžiaga, esanti įrenginyje ar kitame pramonės gaminyje arba esanti neatskiriama jų dalis, gali būti priskiriama JT Nr. 2911 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – PRIETAISAI arba GAMINIAI su sąlyga, kad:

a)spinduliuotės lygis 10 cm atstumu nuo bet kurio išorinio nesupakuoto prietaiso ar gaminio paviršiaus taško ne didesnis kaip 0,1 mSv/h, ir
b)kiekvienas prietaisas ar gaminys turi žymą „RADIOAKTYVU“ (RADIOACTIVE), išskyrus
i)laikrodžius ar įtaisus su radioliuminescensine danga;
ii)plataus vartojimo prekes, kurios patvirtintos reguliuojančios institucijos pagal 1.7.1.4 d poskirsnį arba kurių kiekviena neviršija aktyvumo ribų, nurodytų 2.2.7.2.2.1 lentelės 5 stulpelyje, kroviniui, kuriam taikoma išimtis, su sąlyga, kad tokios prekės vežamos pakuotėje, kuri vidiniame paviršiuje pažymėta „RADIOAKTYVU“ taip, kad atidarius pakuotę matytųsi įspėjimas apie tai, kad joje yra radioaktyviosios medžiagos, ir
c)aktyvi medžiaga visiškai uždengta neaktyvia medžiaga (prietaisas, kurio vienintelė paskirtis ta, kad į jį įdedama radioaktyvioji medžiaga, nelaikomas įrenginiu ar pramoniniu gaminiu);
d)2.2.7.2.4.1.2 lentelės 2 ir 3 stulpeliuose kiekvienam atskiram vienetui ir kiekvienai pakuotei nustatytos ribos neviršytos. 2.2.7.2.4.1.4 Radioaktyvioji medžiaga, kurios aktyvumas neviršija 2.2.7.2.4.1.2 lentelės 4 stulpelyje nurodytos ribos, gali būti priskirta JT Nr. 2910 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – RIBOTAS MEDŽIAGOS KIEKIS, jei:
a)pakuotė įprastomis vežimo sąlygomis išsaugo radioaktyvųjį turinį, ir
b)pakuotė viduje pažymėta „RADIOAKTYVU“ (RADIOACTIVE) taip, kad atidarius pakuotę matytųsi įspėjimas apie tai, kad joje yra radioaktyviosios medžiagos. 2.2.7.2.4.1.5 Tuščia pakuotė, kurioje anksčiau buvo radioaktyviosios medžiagos, kurios aktyvumas neviršija 2.2.7.2.4.1.2 lentelės 4 stulpelyje nurodytos ribos, gali būti priskirta JT Nr. 2910 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – TUŠČIA PAKUOTĖ su sąlyga, kad:
a)yra geros būklės ir patikimai uždaryta;
b)bet kurios detalės su uranu ar toriu išorinis paviršius padengtas neaktyvia danga, pagaminta iš metalo ar kitos tvirtos medžiagos;
c)vidinės nefiksuotos radioaktyviosios taršos lygis, apskaičiuotas kaip viso ploto vidurkis, 300 cm2, yra ne didesnis negu:
i)400 Bq/cm2 beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams, ir
ii)40 Bq/cm2 visiems kitiems alfa spinduoliams, ir
d)nebesimato jokių pavojaus ženklų, kuriais ji galėjo būti paženklinta pagal 5.2.2.1.11.1 nuostatas. 2.2.7.2.4.1.6 Gaminiai iš gamtinio urano, nuskurdinto urano arba gamtinio torio ir gaminiai, kuriuose vienintelė radioaktyvioji medžiaga yra neapšvitintas gamtinis uranas, neapšvitintas nuskurdintas uranas arba neapšvitintas gamtinis toris, gali būti priskiriami JT Nr. 2909 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – GAMINIAI, PAGAMINTI IŠ GAMTINIO URANO arba NUSKURDINTO URANO arba GAMTINIO TORIO, su sąlyga, kad išorinis urano arba torio paviršius padengtas neaktyvia danga, pagaminta iš metalo ar kitos tvirtos medžiagos. 2.2.7.2.4.2 Priskyrimas mažo savitojo aktyvumo (MSA) medžiagoms Radioaktyviosios medžiagos gali būti priskiriamos MSA medžiagoms tik tuo atveju, jei laikomasi 2.2.7.2.3.1 papunkčio ir 4.1.9.2 poskirsnio sąlygų. 2.2.7.2.4.3 Priskyrimas daiktams užterštu paviršiumi (DUP) Radioaktyviosios medžiagos gali būti priskiriamos DUP tik tuo atveju, jei laikomasi2.2.7.2.3.2 papunkčio ir 4.1.9.2 poskirsnio sąlygų. 2.2.7.2.4.4 Priskyrimas A tipo pakuotėms Pakuotės su radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti priskiriamos A tipo pakuotėms jei laikomasi šių sąlygų: A tipo pakuotės aktyvumas negali viršyti šių verčių:
a)specialios formos radioaktyviosioms medžiagoms – A1; arba
b)visoms kitoms radioaktyviosioms medžiagoms – A2. Radionuklidų mišiniams, kurių sudėtis ir atitinkamas aktyvumas žinomi, radioaktyviam A tipo pakuotės turiniui taikoma ši sąlyga: SUMA(i)(B(
i)/ A1(i)) + SUMA(j)(C(
j)/ A2(j)) <= 1 čia: B(
i)– i-tojo radionuklido, kuris yra specialios formos radioaktyvioji medžiaga, aktyvumas, A1 (
i)– i-tojo radionuklido A1 vertė, C(
j)– j-tojo radionuklido, kuris nėra specialios formos radioaktyvioji medžiaga, aktyvumas, A2(
j)– j-tojo radionuklido A2 vertė. 2.2.7.2.4.5 Urano heksafluorido klasifikavimas Urano heksafluoridas priskiriamas tik JT Nr. 2977 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, URANO HEKSAFLUORIDAS, DALUSIS arba JT Nr. 2978 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, URANO HEKSAFLUORIDAS, nedalusis arba dalusis-nekontroliuojamas. 2.2.7.2.4.5.1 Pakuotėms su urano heksafluoridu taikomi šie reikalavimai:
a)urano heksafluorido masė negali būti kitokia negu leidžiama pagal pakuotės konstrukciją;
b)urano heksafluorido masė pakuotėje negali viršyti gamyklinėms sistemoms, kuriose bus naudojama ši pakuotė, nurodyto dydžio, dėl kurio neužpildytas tūris pakuotėje esant didžiausiai pakuotės temperatūrai gali tapti mažesnis negu 5 %;
c)urano heksafluoridas turi būti kietas, o vidinis slėgis pakuotėje negali viršyti atmosferos slėgio, kai ji pateikiama vežti. 2.2.7.2.4.6 Priskyrimas B(U) tipo, B(M) tipo arba C tipo pakuotėms 2.2.7.2.4.6.1 Pagal 2.2.7.2.4 punktą (2.2.7.2.4.1–2.2.7.2.4.5 papunkčius) neklasifikuotos pakuotės turi būti klasifikuojamos pagal pakuotės konstrukcijos kilmės šalies kompetentingos institucijos išduotą pakuotės patvirtinimo sertifikatą. 2.2.7.2.4.6.2 Pakuotė gali būti priskirta B(U) tipo pakuotei tik tuo atveju, jei joje:
a)aktyvumas nėra didesnis negu leidžiama pagal šios pakuotės konstrukciją;
b)nėra kitų radionuklidų, išskyrus tuos, kurie leidžiami pagal pakuotės konstrukciją, arba
c)esančio turinio forma arba fizinis ar cheminis būvis yra kitoks, nei leidžiama pagal pakuotės konstrukciją, kaip nurodyta patvirtinimo sertifikate. 2.2.7.2.4.6.3 Pakuotė gali būti priskirta B(M) tipo pakuotei tik tuo atveju, jei joje:
a)aktyvumas nėra didesnis negu leidžiama pagal pakuotės konstrukciją;
b)nėra radionuklidų, kurie neleidžiami pagal pakuotės konstrukciją, arba
c)esančio turinio forma arba fizinis ar cheminis būvis yra kitoks, nei leidžiama pagal pakuotės konstrukciją, kaip nurodyta patvirtinimo sertifikate. 2.2.7.2.4.6.4 Pakuotė gali būti priskirta C tipo pakuotei tik tuo atveju, jei joje:
a)aktyvumas nėra didesnis negu leidžiama pagal pakuotės konstrukciją;
b)nėra kitų radionuklidų, išskyrus tuos, kurie leidžiami pagal pakuotės konstrukciją, arba
c)esančio turinio forma arba fizinis ar cheminis būvis yra kitoks, nei leidžiama pagal pakuotės konstrukciją, kaip nurodyta patvirtinimo sertifikate. 2.2.7.2.5 Specialios sąlygos Radioaktyviosios medžiagos priskiriamos prie medžiagų, vežamų specialiomis sąlygomis, jei jos skirtos vežti pagal 1.7.4 skirsnio nuostatas.“. 2.2.8.1.6
c)Antrosios įtraukos pirmame sakinyje vietoj „plieninių ar aliuminio paviršių irimą“ įrašyti „arba plieninių, arba aliuminio paviršių irimą“ ir pabaigoje įrašyti „kai bandymas atliekamas su abiem medžiagomis“. Pabaigoje įrašyti šią naują pastabą: „PASTABA. Kai pirmas bandymas arba su plienu, arba su aliuminiu rodo, kad bandomoji medžiaga yra ėdžioji, papildomo bandymo su kitu iš šių dviejų metalų atlikti nebereikia.“. 2.2.9.1.7 Papildyti šiuo nauju pirmu sakiniu: „Sąvoka „ličio akumuliatorius“ apima visus elementus ir akumuliatorius, kurių sudėtyje yra ličio bet kokiu pavidalu“. Pirmo sakinio (naujo antro sakinio) pradžioje vietoj „Ličio elementai ir akumuliatoriai“ įrašyti „Jie“. 2.2.9.1.9 Pakeisti šį punktą ir išdėstyti jį taip: „2.2.9.1.9 (Išbraukta)“. 2.2.9.1.10 Pakeisti šį punktą ir išdėstyti jį taip: „2.2.9.1.10 Aplinkai (vandens) pavojingos medžiagos 2.2.9.1.10.1 Bendro pobūdžio sąvokų apibrėžtys 2.2.9.1.10.1.1 Aplinkai pavojingos medžiagos – tai, be visų kitų, skystos arba kietos medžiagos – vandens teršalai, ir tokių medžiagų tirpalai bei mišiniai (pvz., preparatai ir atliekos). Šiame 2.2.9.1.10 punkte „medžiaga“ – tai cheminiai elementai ir jų junginiai, kurie yra natūralaus būvio arba kokio nors gamybos proceso rezultatas, įskaitant visus priedus, reikalingus produkto stabilumui užtikrinti, ir visas priemaišas, susidariusias dėl gamybos proceso, tačiau išskyrus visus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nesumažinant medžiagos stabilumo ir nepakeičiant jos sudėties. 2.2.9.1.10.1.2 Gali būti laikoma, kad vandens aplinka – tai vandenyje gyvenantys vandens organizmai ir vandens ekosistema, kurios dalis jie yra9. Todėl pavojus nustatomas pagal konkrečios medžiagos arba mišinio toksinį poveikį vandens aplinkai, nors šis vertinimas gali būti keičiamas įvertinus papildomą informaciją apie biologinį skaidumą ir biologinę akumuliaciją. ______________ 9 Čia nekalbama apie vandens teršalus, į kuriuos gali reikėti atsižvelgti dėl jų poveikio ne vandens aplinkai, o pvz., žmonių sveikatai ir t. t. 2.2.9.1.10.1.3 Nors toliau pateikta klasifikavimo procedūra skirta taikyti visoms medžiagoms ir mišiniams, pripažįstama, kad kai kuriais atvejais, pvz., metalų arba sunkiai tirpstančių neorganinių junginių atvejais, gali prireikti specialių nurodymų10. ______________ 10 Jas galima rasti GHS 10 priede. 2.2.9.1.10.1.4 Šioje dalyje vartojamos santrumpos ir sąvokos reiškia: – BCF: biokoncentracijos koeficientas, – BOD: biocheminis deguonies poreikis, – COD: cheminis deguonies poreikis, – GLP: gera laboratorinė praktika, – EC50: medžiagos efektyvioji koncentracija, kurios poveikis atitinka 50 % maksimalios reakcijos, – ErC50: EC50 augimo lėtėjimo požiūriu, – Kow: oktanolio / vandens pasiskirstymo koeficientas, – LC50 (50 % mirtina koncentracija): medžiagos koncentracija vandenyje, sąlygojanti 50 % (pusės) bandomosios gyvūnų grupės mirtį; – L(E)C50:LC50 arba EC50; – NOEC: pastebimo poveikio nedaranti koncentracija; – EBPO tyrimo gairės (angl. Test Guidelines): Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtos tyrimo gairės. 2.2.9.1.10.2 Sąvokų apibrėžtys ir duomenims keliami reikalavimai 2.2.9.1.10.2.1 Pagrindiniai aplinkai (vandens) pavojingų medžiagų klasifikavimo elementai, yra šie: – ūminis toksinis poveikis vandens aplinkai, – potenciali arba faktinė biologinė akumuliacija, – organinių cheminių medžiagų skaidymasis (biotinis arba abiotinis), ir – lėtinis toksinis poveikis vandens aplinkai. 2.2.9.1.10.2.2 Nors pirmenybė teikiama duomenims, gautiems taikant tarptautiniu mastu suderintus bandymų metodus, praktikoje gali būti naudojami ir duomenys, gauti taikant nacionalinius bandymų metodus, jei jie laikomi lygiaverčiais. Apskritai visuotinai susitarta, kad duomenys apie toksinį poveikį gėlavandenėms ir jūrinėms rūšims gali būti laikomi lygiaverčiais ir pageidautina, kad jie būtų gaunami taikant EBPO tyrimo gaires arba kitą lygiavertę metodiką ir laikantis geros laboratorinės praktikos (GLP) principų. Kai tokių duomenų nėra, klasifikavimas turi būti paremtas tiksliausiais turimais duomenimis. 2.2.9.1.10.2.3 Ūminis toksinis poveikis vandens aplinkai paprastai nustatomas taikant tokius kriterijus, kaip LC50 žuvims, esant 96 valandų poveikiui (EBPO tyrimo gairė Nr. 203 arba kitas lygiavertis metodas), EC50 vėžiagyviams, esant 48 valandų poveikiui (EBPO tyrimo gairė Nr. 202 arba kitas lygiavertis metodas) ir (arba) EC50 dumbliams, esant 72 arba 96 valandų poveikiui (EBPO tyrimo gairė Nr. 201 arba kitas lygiavertis metodas). Šios rūšys laikomos visų vandens organizmų surogatais, bet gali būti naudojami ir duomenys apie kitas rūšis, pvz., plūdenas, jei tik bandymo metodika yra tinkama. 2.2.9.1.10.2.4 Biologinė akumuliacija – tai grynasis medžiagos įsisavinimo, transformavimosi ir pasišalinimo iš organizmo visais kanalais (t. y. per orą, vandenį, nuosėdas / gruntą ir maistą) rezultatas. Biologinės akumuliacijos potencialas paprastai nustatomas taikant oktanolio / vandens pasiskirstymo koeficientą, kuris paprastai išreiškiamas Kow logaritmu, apskaičiuojamu pagal EBPO tyrimo gairę Nr. 107 arba Nr. 117. Nors šis koeficientas atspindi biologinės akumuliacijos potencialą, tikslesnis matas yra eksperimentais nustatytas biologinės koncentracijos koeficientas (BCF). BCF nustatomas pagal EBPO tyrimo gairę Nr. 305, jam ir teikiama pirmenybė, jei jis žinomas. 2.2.9.1.10.2.5 „Skaidymasis aplinkoje gali būti biotinis arba abiotinis (pvz., hidrolizė), o taikomi kriterijai tai parodo. Greitą biologinį skaidumą lengviausia apibrėžti atliekant EBPO biologinio skaidumo bandymus (EBPO tyrimo gairė Nr. 301 (A–F)). Šių bandymų rezultatai gali būti laikomi greito skaidymosi indikatoriumi daugelyje vandens aplinkos tipų. Tai yra bandymai su gėlavandenėmis rūšimis, todėl įtraukiami ir bandymo pagal EBPO tyrimo gairę Nr. 306, kuris labiau tinkamas jūrinei aplinkai, rezultatai. Kai tokių duomenų nėra, laikoma, kad greitą skaidumą rodo BOD (5 dienų) / COD santykis >=? 0,5. Nustatant greitą skaidumą gali būti atsižvelgiama į abiotinį skaidymąsi, pvz., hidrolizę, pirminį skaidymąsi – ir biotinį, ir abiotinį, skaidymąsi kitoje nei vandens aplinkoje ir įrodytą greitą skaidymąsi aplinkoje11.“. Laikoma, kad medžiagos yra greitai skaidžios aplinkoje, jei jos atitinka šiuos kriterijus:
a)per 28 dienų greito skaidumo tyrimą pasiekiami šie susiskaidymo lygiai:
i)atliekant bandymus, paremtus ištirpusia organine anglimi: 70 %;
ii)atliekant bandymus, paremtus deguonies išeikvojimu ir anglies dvideginio išsiskyrimu: 60 % didžiausių teorinių reikšmių; šie biologinio skaidumo lygiai turi būti pasiekti per 10 dienų nuo skaidymosi pradžios, kuria laikomas momentas, kai susiskaidė 10 % medžiagos, arba
b)tais atvejais, kai turimi tik BOD ir COD duomenys, – kai BOD5 / COD santykis >=? 0,5, arba
c)jei yra kitų įtikinamų mokslinių duomenų, rodančių, kad medžiaga arba mišinys gali būti suskaidytas (biotiškai ir (arba) abiotiškai) vandens aplinkoje, – iki 70 % lygio per 28 dienas. 2.2.9.1.10.2.6 Duomenų apie lėtinį toksinį poveikį yra mažiau negu apie ūminį ir bandymų procedūros mažiau standartizuotos. Gali būti priimtini duomenys, gauti pagal EBPO tyrimo gairę Nr. 210 (ankstyvasis žuvų gyvenimo etapas) arba Nr. 211 (dafnijų dauginimasis) ir Nr. 201 (dumblių augimo slopinimas). Gali būti atliekami ir kiti patvirtinti ir tarptautiniu mastu pripažinti bandymai. Taikomi „stebimo poveikio nedarančios koncentracijos“ (NOEC) arba kiti lygiaverčiai L(E)Cx rodikliai. 2.2.9.1.10.3 Medžiagų klasifikavimo kategorijos ir kriterijai Medžiagos turi būti klasifikuojamos kaip „aplinkai (vandens) pavojingos medžiagos“, jei jos atitinka 1 ūminės, 1 lėtinės arba 2 lėtinės kategorijos kriterijus pagal šias lenteles: Ūminis toksinis poveikis Kategorija: 1 ūminė Ūminis toksinis poveikis: LC50 (žuvims), esant 96 val. poveikiui <=? 1 mg/l ir (arba) EC50 (vėžiagyviams), esant 48 val. poveikiui <=? 1 mg/l ir (arba) ErC50 (dumbliams ar kitiems vandens augalams), esant 72 arba 96 val. poveikiui <=?1 mg/l Lėtinis toksinis poveikis Kategorija: 1 lėtinė Ūminis toksinis poveikis: LC50 (žuvims), esant 96 val. poveikiui <=? 1 mg/l ir (arba) EC50 (vėžiagyviams), esant 48 val. poveikiui <=? 1 mg/l ir (arba) ErC50 (dumbliams ar kitiems vandens augalams), esant 72 arba 96 val. poveikiui <=? 1 mg/l ir medžiaga nėra greitai skaidi ir (arba) log Kow >=? 4 (išskyrus atvejus, kai eksperimentais nustatytas BCF < 500) Kategorija: 2 lėtinė Ūminis toksinis poveikis: LC50 (žuvims), esant 96 val. poveikiui > 1 iki <=? 10mg/l ir (arba) EC50 (vėžiagyviams), esant 48 val. poveikiui >1 iki <=? 10 mg/l ir (arba) ErC50 (dumbliams ar kitiems vandens augalams), esant > 1 iki <=? 10 mg/l 72 arba 96 val. poveikiui ir medžiaga nėra greitai skaidi ir (arba) log Kow >=? 4 (išskyrus atvejus, kai eksperimentais nustatytas BCF < 500), išskyrus atvejus, kai lėtinio toksinio poveikio NOEC > 1 mg/l. Šioje klasifikacijos schemoje parodyta proceso eiga: Taip L(E)C50* <=? 1 mg/l Ne NOEC > 1 mg/l Taip Ne arba nežinoma L(E)C50*<=?10 mg/l Ne Taip Greitai skaidi Ne Greitai skaidi Ne Ne Taip Biologinė akumuliacija Taip Biologinė akumuliacija Ne Ne Taip Aplinkai pavojinga medžiaga 1 ūminio toksinio poveikio kategorija Aplinkai pavojinga medžiaga 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija Aplinkai pavojinga medžiaga 2 lėtinio toksinio poveikio kategorija Aplinkai nepavojinga medžiaga * Mažiausia vertė iš šių: LC50, esant 96 val. poveikiui, EC50, esant 48 val. poveikiui, arba 72 val. ar ErC50, esant 96 val. poveikiui, kuri tinka. 2.2.9.1.10.4 Mišinių klasifikavimo kategorijos ir kriterijai 2.2.9.1.10.4.1 Mišinių klasifikavimo sistemoje taikomos klasifikavimo kategorijos, kurios taikomos 1 ūminio toksinio poveikio kategorijos ir 1 bei 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijų medžiagų klasifikavimui. Kad mišinių keliamų pavojų vandens aplinkai klasifikavimui būtų galima panaudoti visus turimus duomenis daroma ir, kai tinka, taikoma tokia prielaida: Mišinio „atitinkami komponentai“ yra tos dalys, kurių koncentracija yra 1 % (pagal masę) arba didesnė, nebent galima spėti, kad komponentas, kurio koncentracija yra mažesnė negu 1 %, vis tiek gali turėti įtakos (pvz., jei jis toksiškas) priskiriant mišinį vienai ar kitai pavojaus aplinkai kategorijai. 2.2.9.1.10.4.2 Pavojų aplinkai (vandens) klasifikavimas yra keliasluoksnis procesas, kuris priklauso nuo turimos informacijos apie patį mišinį ir jo komponentus. Šio keliasluoksnio klasifikavimo dalys yra tokios:
a)klasifikavimas paremtas išbandytais mišiniais,
b)klasifikavimas, paremtas ekstrapoliavimo principais,
c)„klasifikuotų komponentų sumavimo“ ir (arba) „adityvumo formulės“ naudojimas. 2.2.9.1.10.4.2 paveiksle parodyta šio proceso eiga. 2.2.9.1.10.4.2 paveikslas: Keliasluoksnis mišinių klasifikavimo principas pagal ūminį ir lėtinį pavojų vandens aplinkai Turimi mišinio toksinio poveikio vandens aplinkai bandymų duomenys Ne Taip PRISKIRTI dėl ūminio / lėtinio toksinio poveikio pavojaus (2.2.9.1.10.4.3) Turima pakankamai duomenų apie panašius mišinius, kad būtų galima įvertinti pavojų Taip Taikyti ekstrapoliavimo principus (2.2.9.1.10.4.4) PRISKIRTI dėl ūminio / lėtinio toksinio poveikio pavojaus Ne Turima duomenų apie atitinkamų komponentų toksinį poveikį vandens aplinkai arba apie jų klasifikavimą Taikyti sumavimo metodą (2.2.9.1.10.4.6.1–2.2.9.1.10.4.6.4) panaudojant: • visų komponentų, priskirtų lėtinio toksinio poveikio kategorijai, procentinę dalį; PRISKIRTI dėl ūminio / lėtinio toksinio poveikio pavojaus Ne • visų komponentų, priskirtų ūminio toksinio poveikio kategorijai, procentinę dalį; • visų komponentų, apie kuriuos turima duomenų apie jų ūminį toksinį poveikį, procentinę dalį: taikyti adityvumo formulę (2.2.9.1.10.4.5.2), o gautą L(E)C50 reikšmę konvertuoti į atitinkamą ūminio toksinio pavojaus kategoriją Panaudoti turimus duomenis apie žinomų komponentų pavojų Taikyti sumavimo metodą ir adityvumo formulę (2.2.9.1.10.4.6.1–2.2.9.1.10.4.6.4) ir taikyti 2.2.9.1.10.4.6.5 PRISKIRTI dėl ūminio / lėtinio toksinio poveikio pavojaus 2.2.9.1.10.4.3 Mišinių klasifikavimas, kai yra duomenų apie visą mišinį 2.2.9.1.10.4.3.1 Kai mišinys kaip vienetas išbandytas jo toksiniam poveikiui vandens aplinkai nustatyti, jis klasifikuojamas pagal kriterijus, kuriuos susitarta taikyti medžiagoms, bet tik dėl jų ūminio toksinio poveikio. Klasifikavimas grindžiamas duomenimis apie žuvis, vėžiagyvius ir dumblius / augalus. Klasifikuoti mišinius į lėtinio toksinio poveikio kategorijas naudojant LC50 arba EC50 duomenis apie mišinį kaip vienetą negalima, nes tam reikia duomenų ir apie toksinį poveikį, ir apie padarinius aplinkai, o duomenų apie mišinių kaip vienetų skaidumą ir biologinę akumuliaciją iš viso nėra. Taikyti priskyrimo lėtinio toksinio poveikio kategorijoms kriterijaus negalima, nes duomenų, gautų atlikus mišinių skaidumo ir biologinės akumuliacijos bandymus, negalima interpretuoti; jie naudingi tik klasifikuojant atskiras medžiagas. 2.2.9.1.10.4.3.2 Kai yra eksperimentinių duomenų apie mišinio, kaip vieneto, ūminį toksinį poveikį (LC50 arba EC50), šie duomenys, taip pat informacija apie mišinio komponentų priskyrimą lėtinio toksinio poveikio kategorijai, naudojami išbandytų mišinių galutiniam klasifikavimui toliau aprašyta tvarka. Jei yra duomenų apie lėtinį (ilgalaikį) toksinį poveikį (NOEC), šie duomenys naudojami kaip papildomi.
a)kai išbandyto mišinio L(E)C50 (LC50 ar EC50) <=? 1 mg/l, o išbandyto mišinio NOEC <=? 1,0 mg/l arba nežinomas: – priskirti mišinį 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai; – taikyti klasifikuotiems komponentams sumavimo metodą (žr. 2.2.9.1.10.4.6.3 ir 2.2.9.1.10.4.6.4 papunkčius) dėl priskyrimo lėtinio toksinio poveikio kategorijoms (priskiriama 1 arba 2 lėtinio toksinio kategorijai arba nebūtina priskirti jokiai lėtinei kategorijai);
b)kai išbandyto mišinio L(E)C50 <= 1 mg/l, o išbandyto mišinio NOEC > 1,0 mg/l: – priskirti mišinį 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai; – taikyti klasifikuotiems komponentams sumavimo metodą (žr. 2.2.9.1.10.4.6.3 ir 2.2.9.1.10.4.6.4 papunkčius) dėl priskyrimo 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai. Jei mišinys į 1 lėtinio toksinio poveikio kategoriją nepatenka, nėra būtinybės jį klasifikuoti kaip lėtinio toksinio poveikio; (
c)kai išbandyto mišinio L(E)C50 > 1 mg/l arba didesnis negu tirpumo vandenyje rodiklis, o išbandyto mišinio NOEC <=? 1,0 mg/l arba nežinomas: – nebūtina priskirti ūminio toksinio poveikio kategorijai; – taikyti klasifikuotiems komponentams sumavimo metodą (žr. 2.2.9.1.10.4.6.3 ir 2.2.9.1.10.4.6.4 papunkčius) dėl priskyrimo lėtinėms kategorijoms arba nebūtina priskirti jokiai lėtinei kategorijai;
d)kai išbandyto mišinio L(E)C50 > 1 mg/l arba didesnis negu tirpumo vandenyje rodiklis, o išbandyto mišinio NOEC > 1,0 mg/l: – nebūtina priskirti jokiai ūminio arba lėtinio toksinio poveikio kategorijai. 2.2.9.1.10.4.4 Ekstrapoliavimo principai 2.2.9.1.10.4.4.1 Kai pats mišinys nebuvo išbandytas siekiant nustatyti jo keliamą pavojų vandens aplinkai, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskirus jo komponentus ir apie išbandytus panašius mišinius, kurie pakankamai gerai apibūdina šio mišinio keliamus pavojus, šie duomenys naudojami pagal toliau nustatytas suderintas ekstrapoliavimo taisykles. Taip užtikrinama, kad mišinių klasifikavimo pagal pavojingumą procese būtų kuo geriau panaudojami turimi duomenys ir nebereikėtų atlikti naujų bandymų su gyvūnais. 2.2.9.1.10.4.4.2 Skiedimas 2.2.9.1.10.4.4.2.1 Jei mišinys gaunamas atskiedžiant kitą klasifikuotą mišinį arba medžiagą skiedikliu, kuris pagal jo keliamą pavojų vandens aplinkai priskirtas to paties arba mažesnio pavojaus kategorijai, kokiai yra priskirtas mažiausią toksinį poveikį darantis pradinis komponentas, ir kuris, kaip manoma, neveikia kitų komponentų keliamo pavojaus vandens aplinkai, šis mišinys priskiriamas tokiai pačiai kategorijai, kokiai būtų priskirtas pirminis mišinys arba medžiaga. 2.2.9.1.10.4.4.2.2 Jei mišinys gaunamas atskiedžiant kitą klasifikuotą mišinį arba medžiagą vandeniu arba kita visiškai netoksiška medžiaga, mišinio toksinis poveikis apskaičiuojamas pagal pirminio mišinio arba medžiagos toksinį poveikį. 2.2.9.1.10.4.4.3 Produktų partijos Klasifikuojant sudėtinius mišinius pagal jų pavojų vandens aplinkai daroma prielaida, kad sudėtinis mišinys iš vienos produktų partijos yra iš esmės lygiavertis tam pačiam komerciniam produktui iš kitos produktų partijos, pagamintos to paties gamintojo arba jam prižiūrint, išskyrus atvejus, kai yra pagrindo manyti, kad tarp partijų yra dideli skirtumai, dėl kurių gali pasikeisti partijos toksinis poveikis vandens aplinkai. Pastaruoju atveju būtina klasifikuoti naujai. 2.2.9.1.10.4.4.4 Mišinių, priskirtų toksiškiausioms kategorijoms (1 lėtinio toksinio poveikio ir 1 ūminio toksinio poveikio), koncentracija Jei mišinys priskirtas 1 lėtinio toksinio poveikio ir (arba) 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai, o mišinio komponentų, priskirtų 1 lėtinio toksinio poveikio ir (arba) 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai, koncentracija toliau didėja, toks didesnės koncentracijos mišinys priskiriamas tai pačiai kategorijai, kuriai priskiriamas pirminis mišinys, neatliekant jokių kitų bandymų. 2.2.9.1.10.4.4.5 Interpoliavimas, neperžengiant vienos toksinio poveikio kategorijos ribų Jei mišinys A ir mišinys B priskirti tai pačiai kategorijai, o mišinys C gautas iš toksikologiškai veiklių komponentų, kurių koncentracija yra tarpinė mišinio A komponentų koncentracijos ir mišinio B komponentų koncentracijos vertė, mišinys C priskiriamas tai pačiai kategorijai, kaip mišinys A ir mišinys B. Būtina atkreipti dėmesį, kad visų trijų mišinių komponentai yra identiški. 2.2.9.1.10.4.4.6 Iš esmės panašūs mišiniai Jei yra:
a)du mišiniai:
i)A + B,
ii)C + B,
b)B komponento koncentracija abiejuose mišiniuose vienoda,
c)A komponento koncentracija i mišinyje yra lygi C komponento koncentracijai ii mišinyje,
d)A ir C komponentai yra klasifikuoti ir ši klasifikacija yra vienoda, t. y. jie priskirti tai pačiai pavojaus kategorijai ir, kaip manoma, neturi įtakos B komponento toksiniam poveikiui vandens aplinkai, tai nebūtina bandyti ii mišinio, jei i mišinio savybės jau nustatytos jį bandant, o abu mišiniai turi būti priskirti tai pačiai kategorijai. 2.2.9.1.10.4.5 Mišinių klasifikavimas, kai yra duomenų apie visus arba tik kai kuriuos mišinio komponentus 2.2.9.1.10.4.5.1 Mišinys klasifikuojamas jo komponentų, kurie priskirti kuriai nors kategorijai, koncentracijų sumavimo būdu. Taikant sumavimo metodą, komponentų, priskirtų ūminio toksinio poveikio arba lėtinio toksinio poveikio kategorijai, procentinės dalys sumuojamos tiesiogiai. Išsamiau sumavimo metodas aprašytas 2.2.9.1.10.4.6.1–2.2.9.1.10.4.6.4 papunkčiuose. 2.2.9.1.10.4.5.2 Mišiniai gali būti sudaryti ir iš klasifikuotų komponentų, (1 ūminio toksinio poveikio kategorija ir (arba) 1 ar 2 lėtinio toksinio poveikio kategorija), ir iš komponentų, apie kuriuos yra pakankamai bandymų duomenų. Kai yra pakankamai duomenų apie daugiau negu vieno mišinio komponento toksinį poveikį, bendras šių komponentų toksinis poveikis apskaičiuojamas pagal toliau pateiktą adityvumo formulę, o gauta toksinio poveikio vertė naudojama tos mišinio dalies priskyrimui ūminio toksinio poveikio kategorijai, kuri toliau naudojama taikant sumavimo metodą. SUMA(Ci) / L(E)C50m = SUMA(i)(C(
i)/ L(E)C50i) čia: Ci = i komponento koncentracija (procentinė masės dalis), L(E)C50i = i komponento LC50 arba EC50 (mg/l), n = komponentų skaičius nuo 1 iki n, L(E)C50m = mišinio dalies, apie kurią yra bandymų duomenų, L(E)C50. 2.2.9.1.10.4.5.3 Mišinio daliai taikant adityvumo formulę, pageidautina šios mišinio dalies toksinį poveikį skaičiuoti, naudojant kiekvienos medžiagos toksinio poveikio vertes, susietas su ta pačia rūšimi (t. y. žuvys, dafnijos arba dumbliai), o tuomet naudoti gautą didžiausią toksinį poveikį (mažiausią vertę) (t. y. naudoti tą rūšį iš trijų, kuriai daromas didžiausias poveikis). Tačiau, kai nėra duomenų apie kiekvieno komponento toksinį poveikį toms pačioms rūšims, kiekvieno komponento toksinio poveikio vertė parenkama tokia pačia tvarka, kokia toksinio poveikio vertės parenkamos medžiagų klasifikavimo tikslais, t. y. naudojamas didžiausias toksinis poveikis (jautriausiam organizmui, su kuriuo atlikti bandymai). Tokiu būdu apskaičiuotas ūminis toksinis poveikis naudojamas priskiriant šią mišinio dalį 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai, taikant tokius pačius kriterijus, kurie taikomi medžiagoms. 2.2.9.1.10.4.5.4 Jei mišinys gali būti klasifikuojamas keliais būdais, taikomas tas metodas, kurio rezultatas yra konservatyvesnis. 2.2.9.1.10.4.6 Sumavimo metodas 2.2.9.1.10.4.6.1 Klasifikavimo procedūra Paprastai griežtesnė mišinio klasifikacija panaikina švelnesnę, t. y. 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija yra viršesnė už 2 lėtinio toksinio poveikio kategoriją. Todėl jei rezultatas, gautas atlikus klasifikavimo procedūrą, yra 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija, klasifikavimo procedūra laikoma baigta. Griežtesnės klasifikacijos negu 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija nėra, todėl tęsti klasifikavimo procedūrą nebūtina. 2.2.9.1.10.4.6.2 Priskyrimas 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai 2.2.9.1.10.4.6.2.1 Įskaičiuojami visi komponentai, kurie priskirti 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai. Jei šių komponentų suma didesnė arba lygi 25 %, visas mišinys priskiriamas 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai. Jei gautas skaičiavimo rezultatas leidžia priskirti mišinį 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai, klasifikavimo procedūra laikoma baigta. 2.2.9.1.10.4.6.2.2 Mišinių klasifikavimas pagal ūminį pavojų šiuo klasifikuotų komponentų sumavimo metodu parodytas 2.2.9.1.10.4.6.2.2 lentelėje. 2.2.9.1.10.4.6.2.2 lentelė: Mišinio klasifikavimas pagal ūminį pavojų klasifikuotų komponentų sumavimo metodu Suma komponentų, klasifikuotų kaip: Mišinys priskiriamas: 1 ūminio toksinio poveikio kategorija x Ma ?>= 25 % 1 ūminio toksinio poveikio kategorija a Koeficientas M paaiškintas 2.2.9.1.10.4.6.4. 2.2.9.1.10.4.6.3 Priskyrimas 1 arba 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijai 2.2.9.1.10.4.6.3.1 Pirmiausia įskaičiuojami visi komponentai, priskirti 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai. Jei šių komponentų suma didesnė arba lygi 25 %, visas mišinys priskiriamas 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai. Jei gautas skaičiavimo rezultatas leidžia priskirti mišinį 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, klasifikavimo procedūra laikoma baigta. 2.2.9.1.10.4.6.3.2 Jei mišinys nepriskiriamas 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, vertinama, ar mišinys priskirtinas 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijai. Mišinys priskiriamas 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, jei visų komponentų, priskirtų 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, suma, padauginta iš 10, plius visų komponentų, priskirtų 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, suma yra didesnė arba lygi 25 %. Jei gautas skaičiavimo rezultatas leidžia priskirti mišinį 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, klasifikavimo procedūra laikoma baigta. 2.2.9.1.10.4.6.3.3 Mišinių klasifikavimas pagal lėtinio toksinio poveikio pavojų šiuo komponentų sumavimo metodu parodytas 2.2.9.1.10.4.6.3.3 lentelėje. 2.2.9.1.10.4.6.3.3 lentelė: Mišinio klasifikavimas pagal lėtinio toksinio poveikio pavojų komponentų sumavimo metodu Suma komponentų, klasifikuotų kaip: Mišinys priskiriamas: 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija x Ma ?>= 25 % 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija (M x 10 x 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija)+2 lėtinio toksinio poveikio kategorija ?>= 25 % 2 lėtinio toksinio poveikio kategorija a Koeficientas M paaiškintas 2.2.9.1.10.4.6.4. 2.2.9.1.10.4.6.4 Mišiniai su didelio toksinio poveikio komponentais 1 ūminio toksinio poveikio kategorijos komponentai, kurių toksinis poveikis pasireiškia esant daug mažesnei negu 1 mg/l koncentracijai, gali paveikti mišinio toksiškumą, todėl, taikant sumavimo metodą, jiems skiriama didesnė svarba. Kai mišinyje yra komponentų, kurie priskiriami 1 ūminio toksinio poveikio arba 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, taikomas 2.2.9.1.10.4.6.2 ir 2.2.9.1.10.4.6.3 papunkčiuose aprašytas keliasluoksnis metodas, tačiau užuot paprasčiausiai sudėjus jų procentines dalis, naudojama svorinė suma, gauta 1 ūminio toksinio poveikio kategorijos komponentų koncentracijas padauginus iš koeficiento. Tai reiškia, kad 2.2.9.1.10.4.6.2.2 lentelės kairiajame stulpelyje nurodyta 1 ūminio toksinio poveikio kategorijos komponentų koncentracija ir 2.2.9.1.10.4.6.3.3 lentelės kairiajame stulpelyje nurodyta 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijos komponentų koncentracija yra dauginamos iš tam tikro koeficiento. Kokius koeficientus taikyti šiems komponentams nustatoma pagal jų toksinio poveikio vertes, kaip parodyta 2.2.9.1.10.4.6.4 lentelėje. Todėl, klasifikuodamas mišinį, kurio sudėtyje yra 1 ūminio toksinio poveikio ir (arba) 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijos komponentų, klasifikuotoj as turi žinoti M koeficiento reikšmę, kad galėtų taikyti sumavimo metodą. Kaip alternatyva gali būti naudojama adityvumo formulė (žr. 2.2.9.1.10.4.5.2 papunktį), tačiau tik tuomet, kai yra duomenų apie visų mišinyje esančių didelio toksinio poveikio komponentų toksiškumą ir kai yra patikimų duomenų, kad visi kiti komponentai, įskaitant tuos, apie kurių ypatingą ūminį toksinį poveikį duomenų nėra, yra mažo toksinio poveikio arba visai jo neturi ir todėl neturi didelės įtakos šio mišinio pavojingumui aplinkai. 2.2.9.1.10.4.6.4 lentelė: Mišinių didelio toksinio poveikio komponentams taikomi koeficientai L(E)C50 vertė Koeficientas (M) 0,1<L(E)C50<=?1 1 0,01<L(E)C50<=?0,1 10 0,0001<L(E)C50<=?0,01 100 0,0001<L(E)C50<=?0,001 1000 0,00001<L(E)C50<=?0,0001 10000 (ir taip toliau 10 intervalais) 2.2.9.1.10.4.6.5 Mišinių, turinčių komponentų, apie kuriuos nėra jokios naudingos informacijos, klasifikavimas Jei apie vieno ar kelių atitinkamų komponentų ūminio ir (arba) lėtinio toksinio poveikio pavojų vandens aplinkai nėra jokios naudingos informacijos, daroma išvada, kad šis mišinys negali būti priskirtas jokiai (-ioms) konkrečiai (-ioms) pavojaus kategorijai (-oms). Tokiu atveju mišinys klasifikuojamas atsižvelgiant tik į žinomus komponentus, o atitinkamuose dokumentuose (ataskaitose) papildomai konstatuojama, kad: „x procentų šio mišinio sudaro komponentas (-ai), kurio (-ų) pavojus vandens aplinkai nežinomas.“. 2.2.9.1.10.5 Vandens aplinkai pavojingos medžiagos arba mišiniai, nepriskirti jokiai kategorijai pagal ADR 2.2.9.1.10.5.1 Vandens aplinkai pavojingos medžiagos arba mišiniai, nepriskirti jokiai kategorijai pagal ADR, įvardijami taip: JT Nr. 3077, APLINKAI PAVOJINGA MEDŽIAGA, KIETA, K.N, arba JT Nr. 3082, APLINKAI PAVOJINGA MEDŽIAGA, SKYSTA, K.N. Jie priskiriami III pakavimo grupei. 2.2.9.1.10.5.2 Nepaisant 2.2.9.1.10 punkto nuostatų,
a)medžiagos, kurios negali būti priskirtos kitoms 9 klasės pozicijoms nei JT Nr. 3077 ir JT Nr. 3082, arba kitoms 1–8 klasių pozicijoms, bet kurios 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 67/458/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą, suderinimo12, su visais pakeitimais, yra įvardytos kaip medžiagos, prie kurių rašoma raidė N „Pavojinga aplinkai“ (R50; R50/53; R51/53), ir
b)tirpalai ir mišiniai (pvz. preparatai ir atliekos) iš medžiagų, prie kurių pagal Direktyvą 67/48/EEB, su visais pakeitimais, rašoma raidė N „Pavojinga aplinkai“ (R50; R50/53; R51/53) ir prie kurių raidė N „Pavojinga aplinkai“ (R50; R50/53; R51/53) rašoma ir pagal 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo13, su visais pakeitimais, ir kurios negali būti priskirtos kitoms 9 klasės pozicijoms nei JT Nr. 3077 ir JT Nr. 3082, arba kitoms 1–8 klasių pozicijoms, priskiriamos 9 klasės JT Nr. 3077 arba JT Nr. 3082 pozicijai, priklausomai nuo konkretaus atvejo.“. 2.2.9.1.15 Pakeisti šį punktą ir išdėstyti jį taip: „2.2.9.1.15 Jei 3.2 skyriaus A lentelės 4 stulpelyje yra atitinkama nuoroda, 9 klasės medžiagos ir gaminiai, priskiriami kuriai nors vienai iš šių pakavimo grupių pagal jų keliamo pavojaus laipsnį: II pakavimo grupė: medžiagos, keliančios vidutinį pavojų, III pakavimo grupė: medžiagos, keliančios mažą pavojų.“. _________________ 12 Europos bendrijų Oficialusis leidinys Nr. 196, 1967 m. rugpjūčio 16 d., p. 1–5. 13 Europos bendrijų Oficialusis leidinys Nr. L 200, 1999 m. liepos 30 d., p. 1–168. 2.2.9.3 Prie „Ličio akumuliatoriai“, klasifikacinis kodas M4: Pakeisti pirmus tris įrašus iš išdėstyti juos taip: 3090 LIČIO METALO AKUMULIATORIAI 3091 ĮRANGOJE ĮMONTUOTI LIČIO METALO AKUMULIATORIAI 3091 SU ĮRANGA SUPAKUOTI LIČIO METALO AKUMULIATORIAI Papildyti šiais naujais įrašais: „3480 LIČIO JONŲ AKUMULIATORIAI (įskaitant ličio jonų polimerų akumuliatorius) 3481 ĮRANGOJE ĮMONTUOTI LIČIO JONŲ AKUMULIATORIAI (įskaitant ličio jonų polimerų akumuliatorius) arba 3481 SU ĮRANGA SUPAKUOTI LIČIO JONŲ AKUMULIATORIAI (įskaitant ličio jonų polimerų akumuliatorius)“. 2.3 SKYRIUS 2.3.5 Išbraukti. 2.3.6 Pakeisti numeraciją: vietoj „2.3.6“ įrašyti „2.3.5“, o vietoj „2.3.6 paveikslėlis“ įrašyti „2.3.5 paveikslas“ (du kartus). 3 DALIS Pakeisti antraštę ir išdėstyti ją taip: „3 DALIS. PAVOJINGŲ KROVINIŲ SĄRAŠAS, SPECIALIOSIOS NUOSTATOS IR IŠIMTYS, TAIKOMOS RIBOTIEMS ARBA NEKONTROLIUOJAMIEMS KIEKIAMS“ 3.1 SKYRIUS 3.1.2.2 Po a ir b pavyzdžių išbraukti „kiekvienas papildomas techniniu krovinio pavadinimu (žr. 3.1.2.8.1 punktą)“. 3.2 SKYRIUS 3.2.1 5 stulpelio paaiškinime vietoj „2.2.7.8.4“ įrašyti „5.1.5.3.4“. 3.2.1 Pakeisti 7 stulpelio paaiškinimą ir išdėstyti jį taip: „7a stulpelis „Riboti kiekiai“ Šiame stulpelyje nurodytas raidžių ir skaičių kodas, kuris reiškia: – „LQ 0“ reiškia, kad pavojingam kroviniui, supakuotam ribotais kiekiais, ADR išimtys netaikomos; – visi kiti raidžių ir skaičių kodai, prasidedantys raidėmis „LQ“, reiškia, kad ADR nuostatos netaikomos, jei įvykdyti 3.4 skyriuje nurodyti reikalavimai. „7b stulpelis „Nekontroliuojami kiekiai“ Šiame stulpelyje nurodytas raidžių ir skaičių kodas, kuris reiškia: – „E 0“ reiškia, kad pavojingam kroviniui, supakuotam ribotais kiekiais, ADR išimtys netaikomos; – visi kiti raidžių ir skaičių kodai, prasidedantys raide „E“, reiškia, kad ADR nuostatos netaikomos, jei įvykdyti 3.5 skyriuje nurodyti reikalavimai.“. 3.2.1 8 stulpelio paaiškinime išbraukti paskutinę įtrauką. 3.2.1 14 stulpelio paaiškinime pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip: „Šiame stulpelyje nurodytas kodas nurodo transporto priemonę (įskaitant priekaboms arba puspriekabėms skirtą vilkiką) (žr. 9.1.1 skirsnį), naudojamą kroviniams cisternoje vežti pagal 7.4.2 skirsnio nuostatas.“. A lentelė Pakeisti stulpelių numeraciją: vietoj „7“ įrašyti „7a“ ir įterpti naują stulpelį „7b“. Abiem stulpeliams, 7a ir 7b, įtepti vieną bendrą antraštę: Riboti ir nekontroliuojami kiekiai 3.4.6/3.5.1.2

(7a)

(7b)7b stulpelyje kroviniams priskirti toliau nurodytus kodus nuo E0 iki E5, išskyrus tuos krovinius, kuriems netaikomos ADR nuostatos arba kuriuos pagal ADR nuostatas iš viso draudžiama vežti. 7b stulpelyje įrašyti kodą E0 prie: – visų 1, 5.2, 6.2 ir 7 klasių krovinių, – visų 2 klasės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirtas tik 2.1 ženklas, – visų 2 klasės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirtas 2.3 ženklas (vienas arba kartu su kitais ženklais), – visų 2 klasės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirti 2.2+5.1 ženklai ir prie JT Nr. 1044, 1950, 2037, 2857 ir 3164, – 3 klasės krovinių su JT Nr. 1204, 2059, 3064, 3256, 3269, 3343, 3357, 3379 ir 3473, visų 3 klasės I pakavimo grupės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirti 3+6.1, 3+8 arba 3+6.1+8 ženklai, – visų 4.1 klasės I pakavimo grupės krovinių ir krovinių su JT Nr. 2304, 2448, 2555, 2556, 2557, 2907, 3176 (II ir III pakavimo grupės), 3221–3240, 3319 ir 3344, – visų 4.2 klasės I pakavimo grupės krovinių, – visų 4.3 klasės I pakavimo grupės krovinių ir krovinių su JT Nr. 3292, – visų 5.1 klasės I pakavimo grupės krovinių ir krovinių su JT Nr. 2426, – 6.1 klasės krovinių su JT Nr. 1600, 1700, 2016, 2017, 2312 ir 3250, – visų 8 klasės I pakavimo grupės krovinių ir krovinių su JT Nr. 1774, 2028, 2215 (IŠLYDYTAS), 2576, 2794, 2795, 2800, 2803, 2809 ir 3028, – 9 klasės krovinių su JT Nr. 2990, 3072, 3090, 3091, 3245, 3257, 3258, 3268 ir 3316. 7b stulpelyje įrašyti kodą E1 p

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.