GEN

GEN VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ KONFERENCIJA Briuselis, 2004 m. spalio 13 d. CIG 87/04 ADD 1 REV 1 1 PRIEDAS PRIE DOKUMENTO CIG 87/04 REV 1 Dalykas: Protokolai, pridedami prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai, ir jos I ir II priedai TURINYS A.      Protokolai, pridedami prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai 1.       Protokolas dėl  nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 2.       Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 3.       Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 4.       Protokolas dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 5.       Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto 6.       Protokolas dėl institucijų ir Europos Sąjungos tam tikrų įstaigų, organų, tarnybų ir padalinių būstinių vietos 7.       Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8.       Protokolas dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų 9.       Protokolas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto 10.     Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros 11.     Protokolas dėl konvergencijos kriterijų 12.     Protokolas dėl Euro grupės 13.     Protokolas dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių Ekonominės ir pinigų sąjungos nuostatų 14.     Protokolas dėl tam tikrų su Danija susijusių Ekonominės ir pinigų sąjungos nuostatų 15.     Protokolas dėl tam tikrų Danijos nacionalinio banko uždavinių 16.     Protokolas dėl Ramiojo vandenyno regiono finansinės bendrijos franko sistemos 17.     Protokolas dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 18.     Protokolas dėl tam tikrų Konstitucijos III-130 straipsnio aspektų taikymo Jungtinei Karalystei ir Airijai 19.     Protokolas dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl sienų kontrolės, prieglobsčio bei imigracijos politikos ir teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose bei policijos bendradarbiavimo 20.     Protokolas dėl Danijos pozicijos 21.     Protokolas dėl valstybių narių užsienio ryšių dėl išorės sienų perėjimo 22.     Protokolas dėl valstybių narių piliečių prieglobsčio 23.     Protokolas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Konstitucijos I–41 straipsnio 6 dalyje ir III–312 straipsnyje 24.     Protokolas dėl Konstitucijos I-41 straipsnio 2 dalies 25.     Protokolas dėl Nyderlandų Antilų salose perdirbtų naftos produktų importo į Europos Sąjungą 26.     Protokolas dėl nekilnojamojo turto įsigijimo Danijoje 27.     Protokolas dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos 28.     Protokolas dėl Konstitucijos III-214 straipsnio 29.     Protokolas dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos 30.     Protokolas dėl Grenlandijai skirtų priemonių 31.     Protokolas dėl Airijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio 32.     Protokolas dėl Konstitucijos I–9 straipsnio 2 dalies dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 33.     Protokolas dėl aktų ir sutarčių, kurios papildė ar iš dalies pakeitė Europos bendrijos steigimo sutartį ir Europos Sąjungos sutartį 34.     Protokolas dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos institucijomis ir organais 35.     Protokolas dėl Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo 36.     Protokolas iš dalies keičiantis Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį B.      Sutarties dėl Konstitucijos Europai priedai 1.       I priedas -                Konstitucijos III-226 straipsnyje nurodytas sąrašas 2.       II priedas -               Užjūrio šalys ir teritorijos, kurioms taikomos Konstitucijos III dalies IV antraštinė dalis A. PROTOKOLAI, PRIDEDAMI PRIE SUTARTIES DĖL KONSTITUCIJOS EUROPAI 1. PROTOKOLAS DĖL NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ VAIDMENS EUROPOS SĄJUNGOJE AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, PRISIMINDAMOS, kad nacionalinių parlamentų atliekamas nuodugnus savo vyriausybių veiklos, susijusios su Sąjungos veikla, tikrinimas yra kiekvienos valstybės narės konkrečios konstitucinės struktūros bei praktikos dalykas, NORĖDAMOS skatinti nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos veikloje ir plėsti jų galimybes reikšti savo nuomonę dėl europinių įstatymo galią turinčių aktų projektų ir dėl kitų juos ypač dominančių dalykų, SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties: I ANTRAŠTINĖ DALIS INFORMACIJA NACIONALINIAMS PARLAMENTAMS 1 STRAIPSNIS Savo konsultacinio pobūdžio dokumentus (žaliąją knygą, baltąją knygą ir komunikatus), kai jie paskelbiami, Komisija tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams. Metines teisėkūros programas ir visus kitus teisėkūros planavimo ar politikos strateginius dokumentus ji taip pat perduoda nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai. 2 STRAIPSNIS Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami europinių įstatymo galią turinčių aktų projektai perduodami nacionaliniams parlamentams. Šiame protokole „europinių įstatymo galią turinčių aktų projektai“ — tai Komisijos pasiūlymai, valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai, Europos centrinio banko rekomendacijos arba Europos investicijų banko prašymai dėl europinio įstatymo galią turinčio akto priėmimo. Komisija savo pasiūlytus europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Parlamentas savo pasiūlytus europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams. Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų banko pasiūlytus europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus Taryba perduoda nacionaliniams parlamentams. 3 STRAIPSNIS Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nustatyta tvarka nacionaliniai parlamentai gali pateikti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, ar europinio įstatymo galią turinčio akto projektas atitinka subsidiarumo principą. Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę (nuomones) perduoda tų valstybių narių vyriausybėms. Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę (nuomones) perduoda atitinkamai institucijai ar organui. 4 STRAIPSNIS Nuo momento, kai visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis nacionaliniams parlamentams pateikiamas europinio įstatymo galią turinčio akto projektas, iki jo įtraukimo į laikinąją Tarybos posėdžių darbotvarkę jam priimti arba pozicijai priimti pagal teisėkūros procedūrą, turi praeiti šešios savaitės. Išimtys įmanomos skubos atvejais, kurių motyvai nurodomi Tarybos akte arba pozicijoje. Per tas šešias savaites susitarimas dėl europinio įstatymo galią turinčio akto projekto gali būti priimamas tik deramai pagrįstais skubos atvejais. Išskyrus deramai pagrįstus skubos atvejus, nuo europinio įstatymo galią turinčio akto projekto įtraukimo į laikinąją Tarybos posėdžių darbotvarkę iki pozicijos priėmimo turi praeiti dešimt dienų. 5 STRAIPSNIS Tarybos posėdžių darbotvarkės ir rezultatai, įskaitant posėdžių, kuriuose Taryba svarsto europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus, protokolus, tiesiogiai perduodami nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių vyriausybėms. 6 STRAIPSNIS Kai Europos Vadovų Taryba ketina pasinaudoti Konstitucijos IV-444 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nacionaliniams parlamentams turi būti pranešama apie Europos Vadovų Tarybos iniciatyvą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio europinio sprendimo priėmimo. 7 STRAIPSNIS Audito Rūmai savo metinę ataskaitą perduoda susipažinti nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai. 8 STRAIPSNIS Kai nacionalinę parlamentinę sistemą sudaro ne vieneri rūmai, 1 – 7 straipsniai taikomi kiekvieniems  rūmams. II ANTRAŠTINĖ DALIS TARPPARLAMENTINIS BENDRADARBIAVIMAS 9 STRAIPSNIS Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai kartu nustato, kaip Sąjungoje veiksmingai ir reguliariai organizuoti bei skatinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą. 10 STRAIPSNIS Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija gali pateikti bet kokį, jos nuomone, tinkamą pasiūlymą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ši konferencija taip pat skatina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą, įskaitant jų specialiuosius komitetus, keistis informacija ir geriausia praktika. Ji taip pat gali organizuoti tarpparlamentines konferencijas konkrečiais klausimais, ypač skirtas bendrai užsienio ir saugumo politikai, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, svarstyti. Konferencijos pasiūlymai nevaržo nacionalinių parlamentų ir iš anksto nenulemia jų pozicijų. 2. PROTOKOLAS DĖL SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPŲ TAIKYMO AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, NORĖDAMOS užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo artimesniu Sąjungos piliečiams lygiu; NUSPRENDUSIOS nustatyti Konstitucijos I-11 straipsnyje numatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo sąlygas bei šių principų taikymo institucijose stebėsenos sistemą, SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai: 1 STRAIPSNIS Kiekviena institucija užtikrina, kad nuolat būtų laikomasi Konstitucijos I-11 straipsnyje nustatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų. 2 STRAIPSNIS Prieš siūlydama europinius įstatymo galią turinčius aktus, Komisija plačiai konsultuojasi. Konsultuojantis prireikus atsižvelgiama į regioninius ir vietinius numatomo veiksmo aspektus. Ypatingos skubos atvejais Komisija tokių konsultacijų nerengia. Savo pasiūlyme ji nurodo tokio sprendimo priežastis. 3 STRAIPSNIS Šiame protokole „europinio įstatymo galią turinčio akto projektas“ — tai Komisijos pasiūlymai, valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos investicijų banko prašymai dėl europinio įstatymo galią turinčio akto priėmimo. 4 STRAIPSNIS Komisija savo europinių įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus perduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Sąjungos įstatymų leidėjui. Europos Parlamentas savo europinių įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus perduoda nacionaliniams parlamentams. Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų banko pasiūlytus europinių įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus Taryba perduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams. Priimtas Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijas ir Tarybos pozicijas pastarieji perduoda nacionaliniams parlamentams. 5 STRAIPSNIS Europinių įstatymo galią turinčių aktų projektai yra pagrindžiami atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus. Bet kuriame europinio įstatymo galią turinčiame akto projekte turėtų būti išsamus paaiškinimas, leidžiantis nustatyti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Šis paaiškinimas turėtų apimti pasiūlymo finansinio poveikio įvertinimą, o jei teikiamas europinis pagrindų įstatymas – jo poveikio reglamentavimui, kuris turi būti įgyvendintas valstybėje narėje, prireikus, įskaitant regionų teisės aktus, įvertinimą. Priežastys, dėl kurių buvo padaryta išvada, kad Sąjungos tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygiu, grindžiamos kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais rodikliais. Europinių įstatymo galią turinčių aktų projektuose atsižvelgiama į būtinybę sumažinti finansinę arba administracinę naštą, tenkančią Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų valdžios arba vietos savivaldos institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams, ir padaryti ją proporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti. 6 STRAIPSNIS Bet kuris nacionalinis parlamentas ar bet kurie  nacionalinio parlamento rūmai per šešias savaites nuo europinio įstatymo galią turinčio akto projekto pateikimo gali pareikšti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, kodėl, jų manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo. Kai reikia konsultuotis su teisėkūros galią turinčiais regionų parlamentais, konsultuotis turi kiekvienas nacionalinis parlamentas arba nacionalinio parlamento rūmai. Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkas nuomonę perduoda tų valstybių narių vyriausybėms. Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę perduoda atitinkamai institucijai ar organui. 7 STRAIPSNIS Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Europos Parlamentas, Ministrų Taryba ir Komisija bei tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas,  jie  atsižvelgia į pagrįstas nacionalinių parlamentų arba nacionalinių parlamentų rūmų nuomones. Kiekvienas nacionalinis Parlamentas turi du balsus, kuriuos pasiskirsto, remdamasis nacionaline parlamentine sistema. Kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vieną balsą. Kai už pagrįstas nuomones, kad europinio įstatymo galią turinčio akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip vienas trečdalis visų nacionaliniams parlamentams  pagal antrąją pastraipą skirtų balsų, projektas turi būti persvarstomas. Tuo atveju, kai europinio įstatymo galią turinčio akto projektas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pateikiamas remiantis Konstitucijos III-264 straipsniu, mažiausias atiduotų balsų skaičius turi sudaryti vieną ketvirtadalį. Persvarsčiusi projektą, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jei jie siūlo europinį įstatymo galią turintį akto projektą, gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Turi būti nurodytos tokio sprendimo priežastys. 8 STRAIPSNIS Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti bylas dėl subsidiarumo principą pažeidžiančio europinio įstatymo galią turinčio akto, iškeltas valstybės narės pagal Konstitucijos III-365 straipsnyje nustatytas taisykles arba apie kurias ji pranešė laikydamasi savo teisinės tvarkos savo nacionalinio parlamento arba jo rūmų vardu. Pagal minėtame straipsnyje nustatytas taisykles Regionų komitetas taip pat gali iškelti tokias bylas dėl europinių įstatymo galią turinčių aktų, kuriuos priimant remiantis Konstitucija su juo turi būti konsultuojamasi. 9 STRAIPSNIS Kiekvienais metais Komisija pateikia Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams ataskaitą dėl Konstitucijos I-11 straipsnio taikymo. Ši metinė ataskaita taip pat perduodama Regionų komitetui bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. 3. PROTOKOLAS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO STATUTO AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, SIEKDAMOS išdėstyti Konstitucijos III -381 straipsnyje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą; SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties: 1 STRAIPSNIS Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sudaromas ir veikia pagal Konstitucijos, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau - EAEB sutartis) ir šio Statuto nuostatas. I ANTRAŠTINĖ DALIS TEISĖJAI IR GENERALINIAI ADVOKATAI 2 STRAIPSNIS Kiekvienas teisėjas, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, viešame Teisingumo Teismo posėdyje prisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai ir saugoti Teismo pasitarimų slaptumą. 3 STRAIPSNIS Teisėjams suteikiamas imunitetas nuo teisminio proceso. Baigę eiti savo pareigas, jie ir toliau naudojasi imunitetu savo veiksmų, atliktų einant teisėjo pareigas, įskaitant pasisakymus žodžiu ir raštu, atžvilgiu. Teisingumo Teismas, posėdžiaudamas visos sudėties, gali atšaukti tokį imunitetą. Jeigu sprendimas susijęs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu. Jei, Teismui atšaukus imunitetą, vienam iš jo teisėjų iškeliama baudžiamoji byla, bet kurioje iš valstybių narių jis gali būti teisiamas tik tokio teismo, kurio jurisdikcijai priklauso teisti aukščiausių valstybės teismų teisėjus. Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 11–14 ir 17 straipsniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjams, generaliniams advokatams, teismo sekretoriams ir pranešėjų padėjėjams taikomi nepažeidžiant šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje pastraipose nustatytų nuostatų dėl teisėjų imuniteto nuo teisminio proceso. 4 STRAIPSNIS Teisėjai negali eiti jokių politinių ar administracinių pareigų. Jie negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo, išskyrus ypatingus atvejus, kai Taryba spręsdama paprasta balsų dauguma europiniu sprendimu padaro išimtį tuo klausimu. Pradėdami eiti savo pareigas, jie iškilmingai pasižada per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą. Bet kokios su šiomis nuostatomis susijusios abejonės sprendžiamos Teisingumo Teismo sprendimu. Jeigu sprendimas susijęs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu. 5 STRAIPSNIS Išskyrus įprasto pakeitimo ar mirties atvejį, teisėjas savo pareigas nustoja eiti, kai atsistatydina. Atsistatydindamas teisėjas savo atsistatydinimo pareiškimą adresuoja Teisingumo Teismo pirmininkui, kuris jį persiunčia Tarybos pirmininkui. Tokiu būdu pranešus apie atsistatydinimą, teisėjo vieta tampa laisva. Išskyrus tuos atvejus, kai taikomos 6 straipsnio nuostatos, teisėjas lieka eiti savo pareigas tol, kol jas perima jį keičiantis teisėjas. 6 STRAIPSNIS Teisėjas gali būti atleistas iš pareigų arba netekti teisės į pensiją ar kitas vietoj jos mokamas išmokas tiktai tuo atveju, jei Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų vieninga nuomone jis nebeatitinka keliamų reikalavimų ar nevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų. Pats teisėjas tokiuose svarstymuose nedalyvauja. Jeigu atitinkamas asmuo yra Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo narys, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu. Teisingumo Teismo sekretorius perduoda Teisingumo Teismo sprendimą Europos Parlamento pirmininkui bei Komisijos pirmininkui ir praneša apie jį Tarybos pirmininkui. Priėmus sprendimą atleisti teisėją iš pareigų, teisėjo vieta tampa laisva pranešus apie šį sprendimą Tarybos pirmininkui. 7 STRAIPSNIS Teisėjas, turintis užimti Teisingumo Teismo nario, kurio kadencija dar nepasibaigė, vietą, skiriamas likusiam to nario kadencijos laikui. 8 STRAIPSNIS 2 – 7 straipsnių nuostatos taikomos generaliniams advokatams. II ANTRAŠTINĖ DALIS TEISINGUMO TEISMO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA 9 STRAIPSNIS Kas treji metai yra keičiama dalis teisėjų, pakaitomis keičiami trylika ir dvylika teisėjų. Kas treji metai yra keičiama dalis generalinių advokatų; kiekvieną kartą keičiami keturi generaliniai advokatai. 10 STRAIPSNIS Teismo sekretorius Teisingumo Teismui prisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai bei saugoti Teisingumo Teismo pasitarimų slaptumą. 11 STRAIPSNIS Tais atvejais, kai Teismo sekretorius negali dalyvauti Teisingumo Teismo posėdžiuose, Teisingumo Teismas pasirūpina, kad sekretorių pakeistų kitas asmuo. 12 STRAIPSNIS Kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti savo funkcijas, jame dirbti paskiriami pareigūnai ir kiti tarnautojai. Jie yra atskaitingi Teismo sekretoriui, kuris yra pavaldus pirmininkui. 13 STRAIPSNIS Europiniame įstatyme gali būti numatytas pranešėjų padėjėjų paskyrimas ir nustatomos jų tarnybos taisyklės. Jis priimamas Teisingumo Teismo prašymu. Laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų, iš pranešėjo padėjėjų gali būti reikalaujama, dalyvauti Teisingumo Teismo atliekamame parengtiniame tyrime ir bendradarbiauti su teisėju pranešėju. Pranešėjo padėjėjai renkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie turi reikalingą teisinę kvalifikaciją; jie skiriami Tarybos paprasta dauguma priimtu europiniu sprendimu. Jie Teisingumo Teismui prisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai bei saugoti Teisingumo Teismo pasitarimų slaptumą. 14 STRAIPSNIS Reikalaujama, kad teisėjai, generaliniai advokatai ir Teismo sekretorius gyventų ten, kur yra Teisingumo Teismo būstinė. 15 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo posėdžiai vyksta nuolat. Teisėjų atostogų trukmę Teisingumo Teismas nustato atsižvelgdamas į veiklos reikmes. 16 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas sudaro iš trijų ir penkių teisėjų susidedančias kolegijas. Teisėjai iš savo tarpo išsirenka kolegijų pirmininkus. Iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai renkami trejiems metams. Jie gali būti perrenkami dar vienai kadencijai. Didžioji kolegija susideda iš trylikos teisėjų. Jai pirmininkauja Teisingumo Teismo pirmininkas. Didžiosios kolegijos nariai taip pat yra iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai ir kiti pagal Darbo reglamentą paskirti teisėjai. Teisingumo Teismas posėdžiauja Didžiosios kolegijos sudėties, kai to reikalauja bylos šalimi esanti valstybė narė ar Sąjungos institucija. Teisingumo Teismas posėdžiauja visos sudėties, kai jame yra iškeliamos bylos pagal Konstitucijos III-335 straipsnio 2 dalį, III-347 straipsnio antrąją pastraipą, III-349 straipsnį ar III-385 straipsnio 6 dalį. Be to, tais atvejais, kai byla yra ypač svarbi, Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali nuspręsti perduoti bylą visos sudėties Teismui. 17 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo sprendimai galioja tik tada, kai bylą svarstant dalyvauja nelyginis jo narių skaičius. Kolegijų, susidedančių iš trijų ar penkių teisėjų, sprendimai galioja tik tada, kai juos priima trys teisėjai. Didžiosios kolegijos sprendimai galioja tik tada, jei posėdyje dalyvauja devyni teisėjai. Visos sudėties Teismo sprendimai galioja, jei posėdyje dalyvauja penkiolika teisėjų. Jei vienas iš kolegijos teisėjų posėdyje dalyvauti negali, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų, jame dalyvauti gali būti  paprašyta kitos kolegijos teisėjo. 18 STRAIPSNIS Nė vienam iš teisėjų ar generalinių advokatų neleidžiama dalyvauti nagrinėjant bylas, kuriose jie anksčiau yra dalyvavę kaip atstovai ar patarėjai, ar vienos iš šalių advokatai arba į kurias jie buvo pakviesti pasisakyti kaip teismo ar tyrimo komisijos nariai ar kitas pareigas einantys asmenys. Jei dėl kokių nors ypatingų priežasčių teisėjas ar generalinis advokatas mano, kad jam nederėtų dalyvauti sprendžiant ar nagrinėjant tam tikrą bylą, jis apie tai praneša pirmininkui. Jei dėl kokių nors ypatingų priežasčių pirmininkas mano, kad teisėjas ar generalinis advokatas neturėtų dalyvauti nagrinėjant tam tikrą bylą ar teikti paaiškinimus joje, jis apie tai praneša tokiam teisėjui ar generaliniam advokatui. Bet kokios kliūtys, iškylančios taikant šio straipsnio nuostatas, šalinamos Teisingumo Teismo sprendimu. Nė viena iš bylos šalių negali prašyti, kad būtų pakeista Teisingumo Teismo ar vienos iš jo kolegijų sudėtis dėl kurio nors teisėjo pilietybės ar dėl to, kad Teisme ar kolegijose nėra tos bylos šalies pilietybės teisėjo. III ANTRAŠTINĖ DALIS TEISINGUMO TEISMO PROCESAS 19 STRAIPSNIS Valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms Teisingumo Teisme atstovauja kiekvienai bylai skiriamas atstovas. Atstovui gali padėti patarėjas arba advokatas. Lygiai taip pat yra atstovaujama valstybėms, kurios nėra narės, tačiau yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, ir tame susitarime nurodytai Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucijai. Kitoms bylų šalims turi atstovauti advokatas. Bylos šaliai Teisingumo Teisme gali atstovauti tik advokatas, turintis leidimą verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, teisme. Tokie atstovai, patarėjai ir advokatai, dalyvaujantys bylas nagrinėjant Teisingumo Teisme, naudojasi būtinomis teisėmis ir imunitetais, įgalinančiais juos nepriklausomai vykdyti savo pareigas, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų. Bylas nagrinėjant dalyvaujančių patarėjų ir advokatų atžvilgiu Teisingumo Teismas, laikydamasis Darbo reglamente nustatytų sąlygų, naudojasi teismams bendrai suteikiamais įgaliojimais. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, kurie yra vienos iš valstybių narių piliečiai ir kuriems jų teisės aktai suteikia atstovavimo teisę teisme, Teisingumo Teisme naudojasi tokiomis pat teisėmis, kurias šis straipsnis suteikia advokatams. 20 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo procesą sudaro dvi dalys: rašytinė ir žodinė. Rašytinę proceso dalį sudaro pareiškimai, faktų išdėstymas, gynybos argumentai bei samprotavimai, perduodami bylos šalims ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar organams, kurių aktai yra ginčijami, taip pat atsakymai į juos, jei tokių esama, bei visi patvirtinamieji raštai ir dokumentai arba jų patvirtinti nuorašai. Visus šiuos pranešimus Darbo reglamente nustatyta tvarka ir laiku perduoda Teismo sekretorius. Žodinę proceso dalį sudaro pranešimas, kurį perskaito teisėjas pranešėjas, atstovų, patarėjų ir advokatų išklausymas Teisingumo Teisme, generalinio advokato motyvai, taip pat liudytojų ir ekspertų, jei tokių esama, išklausymas. Tais atvejais, kai Teisingumo Teismas mano, kad byla neiškelia naujo teisės klausimo, jis gali, išklausęs generalinį advokatą, nuspręsti, jog byla turi būti sprendžiama be generalinio advokato pateiktų motyvų. 21 STRAIPSNIS Bylos Teisingumo Teismui pateikiamos raštišku pareiškimu, adresuojamu Teismo sekretoriui. Pareiškime nurodoma ieškovo vardas, pavardė ar pavadinimas ir nuolatinis adresas, bei pareiškimą pasirašiusiojo apibūdinimas, taip pat atsakovo ar atsakovų vardas, pavardė ar pavadinimas, ginčo dalykas, reikalavimai bei teisinių argumentų santrauka, kuria pareiškimas yra grindžiamas. Jei reikia, prie pareiškimo pridedamas aktas, kurį prašoma paskelbti negaliojančiu, o Konstitucijos III-367 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis – dokumentai, patvirtinantys datą, kada, laikantis minėto straipsnio, atitinkama institucija buvo paraginta imtis veiksmų. Jei prie pareiškimo dokumentai nėra pridėti, Teismo sekretorius paprašo suinteresuotos šalies pateikti juos per protingą terminą, tačiau tokiu atveju šaliai tuos dokumentus pateikus nustatytam terminui jau pasibaigus, jos teisės iškelti bylą nenustoja galiojusios. 22 STRAIPSNIS Byla, kuriai taikomas EAEB sutarties 18 straipsnis, Teisingumo Teismui pateikiama adresuojant apeliacinį skundą Teismo sekretoriui. Apeliaciniame skunde nurodoma pareiškėjo vardas, pavardė ar pavadinimas, nuolatinis adresas ir skundą pasirašiusiojo apibūdinimas, taip pat apskundžiamas sprendimas, šalių, prieš kurias paduodamas apeliacinis skundas, vardai, pavardės ar pavadinimai, ginčo dalykas, paaiškinimai bei trumpas apibūdinimas priežasčių, kuriomis apeliacinis skundas yra grindžiamas. Prie apeliacinio skundo pridedama patvirtinta ginčijamo Arbitražo komiteto sprendimo kopija. Teismui atmetus apeliacinį skundą, Arbitražo komiteto sprendimas tampa galutinis. Teismui panaikinus Arbitražo komiteto sprendimą, vienos iš bylos šalių iniciatyva byla prireikus gali būti atnaujinta Arbitražo komitete. Jis teisės klausimais laikosi Teismo priimtų sprendimų. 23 STRAIPSNIS Bylose, kurioms taikomas Konstitucijos III-369 straipsnis, valstybės narės teismas Teisingumo Teismui praneša apie sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas sustabdomas, o byla perduodama Teisingumo Teismui. Po to Teisingumo Teismo sekretorius apie tokį sprendimą praneša bylos šalims, valstybėms narėms ir Komisijai bei institucijai, įstaigai ar organui, priėmusiam teisės aktą, kurio teisėtumas ar išaiškinimas yra ginčijami. Bylos šalys, valstybės narės, Komisija ir tam tikrais atvejais institucija, įstaiga ar organas, priėmęs teisės aktą, kurio teisėtumas ar išaiškinimas yra ginčijami, turi teisę per du mėnesius nuo tokio pranešimo pateikimo pateikti Teisingumo Teismui faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus. Teisingumo Teismo sekretorius apie nacionalinio teismo sprendimą taip pat praneša valstybėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo ir tame susitarime nurodytos ELPA priežiūros institucijos šalys, išskyrus valstybes nares, kurios gali per du mėnesius nuo tokio pranešimo, kai byla yra susijusi su viena iš to susitarimo taikymo sričių, pateikti Teisingumo Teismui faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus. Ši pastraipa netaikoma klausimams, patenkantiems į EAEB sutarties taikymo sritį. Kai Tarybos ir vienos ar daugiau ne valstybių narių sudarytas susitarimas, susijęs su specifiniu dalyku, numato, kad tais atvejais, kai valstybės narės teismas klausimą, patenkantį į susitarimo taikymo sritį, perduoda Teisingumo Teismui dėl preliminaraus nutarimo, tos valstybės gali pateikti faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus, tada nacionalinio teismo sprendimas šiuo klausimu taip pat pranešamas atitinkamoms ne valstybėms narėms. Per du mėnesius nuo tokio pranešimo pateikimo šios valstybės gali įteikti Teisingumo Teismui faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus. 24 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas gali reikalauti, kad bylos šalys pateiktų visus Teisingumo Teismo pageidaujamus dokumentus ir informaciją. Atsisakymas tai daryti yra oficialiai užregistruojamas. Teisingumo Teismas taip pat gali reikalauti, kad valstybės narės ir Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, kurie nėra bylos šalys, pateiktų visą informaciją, Teisingumo Teismo manymu, būtiną nagrinėjant tą bylą. 25 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas gali bet kuriuo metu patikėti bet kuriam asmeniui, organui, valdžios institucijai, komitetui ar kitai jo pasirinktai organizacijai pateikti eksperto išvadas. 26 STRAIPSNIS Liudytojai gali būti apklausiami laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų. 27 STRAIPSNIS Neatvykusių liudytojų atžvilgiu Teisingumo Teismas naudojasi įgaliojimais, paprastai suteikiamiems teismams, ir tokiems liudytojams gali skirti pinigines baudas laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų. 28 STRAIPSNIS Liudytojai ir ekspertai parodymus gali duoti davę priesaiką, kurios turinį nustato Darbo reglamentas arba liudytojo ar eksperto šalies teisės aktai. 29 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas gali nurodyti, kad liudytojai ar ekspertai parodymus teisminei institucijai duotų savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Toks nurodymas siunčiamas vykdyti kompetentingai teismo institucijai laikantis Darbo reglamente nurodytų sąlygų. Dokumentai, parengti vykdant teisinės pagalbos prašymą, Teisingumo Teismui grąžinami tomis pačiomis sąlygomis. Teisingumo Teismas padengia su tuo susijusias išlaidas, tačiau tai neapriboja jo teisės prireikus paskirti tas išlaidas bylos šalims. 30 STRAIPSNIS Valstybė narė bet kokį liudytojo ar eksperto priesaikos pažeidimą vertina taip, lyg jis būtų padarytas liudijant tos valstybės teisme, kurio jurisdikcijai priklauso civilinių bylų nagrinėjimas. Teisingumo Teismo prašymu atitinkama valstybė narė iškelia pažeidėjui bylą savo kompetentingame teisme. 31 STRAIPSNIS Teismo posėdžiai yra vieši, nebent Teisingumo Teismas dėl svarbių priežasčių savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu priima kitokį sprendimą. 32 STRAIPSNIS Posėdžio metu Teisingumo Tesimas gali apklausti ekspertus, liudytojus ir pačias bylos šalis. Tačiau pastarosios kreiptis į Teisingumo Teismą gali tik per savo atstovus. 33 STRAIPSNIS Vis posėdžiai protokoluojami, protokolus pasirašo pirmininkas ir Teismo sekretorius. 34 STRAIPSNIS Pirmininkas sudaro bylų sąrašą. 35 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo pasitarimai yra ir išlieka slapti. 36 STRAIPSNIS Sprendimuose nurodomos priežastys, kuriomis jie yra grindžiami. Juose nurodomos pasitarimuose dalyvavusių teisėjų pavardės. 37 STRAIPSNIS Sprendimus pasirašo pirmininkas ir Teismo sekretorius. Jie perskaitomi viešame Teismo posėdyje. 38 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. 39 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo pirmininkas, pasinaudodamas sumarine bylos nagrinėjimo tvarka, kuri nustatoma Darbo reglamentu ir kuri tiek, kiek būtina, gali skirtis nuo kai kurių šio Statuto taisyklių, pateiktų pareiškimų atžvilgiu gali priimti nutartį sustabdyti akto vykdymą, kaip numatyta Konstitucijos III-379 straipsnio 1 dalyje  ir EAEB sutarties 157 straipsnyje, arba paskirti laikinąsias apsaugos priemones pagal Konstitucijos III-379 straipsnio 2 dalį arba sustabdyti priverstinį sprendimo vykdymą laikantis Konstitucijos III-401 straipsnio ketvirtosios pastraipos ar EAEB sutarties 164 straipsnio trečiosios pastraipos. Tais atvejais, kai pirmininkas negali dalyvauti posėdyje, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų jį pakeičia kitas teisėjas. Pirmininko arba jį pakeitusio teisėjo nutarimas yra negalutinis ir jokiu būdu nekliudo Teisingumo Teismo bylos nagrinėjimui iš esmės. 40 STRAIPSNIS Valstybės narės ir Sąjungos institucijos gali įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas. Tokia pat teise gali pasinaudoti ir Sąjungos įstaigos ir organai bei kiti asmenys, galintys įrodyti suinteresuotumą Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi. Fiziniai ar juridiniais asmenys negali įstoti į bylas tarp valstybių narių, Sąjungos institucijų arba valstybių narių ir Sąjungos institucijų. Nepažeisdamos antrosios pastraipos valstybės, kurios nėra narės ir kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, ir tame susitarime nurodyta Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucija gali įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas, kai jos yra susijusios su viena iš to susitarimo taikymo sričių. Prašyme įstoti į bylą nurodomi paaiškinimai gali būti pateikiami tik vienos iš šalių reikalavimams paremti. 41 STRAIPSNIS Tais atvejais, kai atsakovas nepateikia rašytinių gynybos argumentų po to, kai nustatyta tvarka to buvo pareikalauta, Teismo sprendimas tos bylos šalies nenaudai priimamas už akių. Protestą dėl tokio sprendimo galima paduoti per vieną mėnesį nuo jo pranešimo dienos. Protestas negali sustabdyti atsakovui jo nenaudai už akių priimto sprendimo vykdymo, išskyrus tuos atvejus, kai Teisingumo Teismas priima kitokį sprendimą. 42 STRAIPSNIS Valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai bei visi kiti fiziniai ar juridiniai asmenys gali Darbo reglamente nustatytais atvejais ir sąlygomis iškelti trečiojo asmens bylą, kad užginčytų sprendimą, priimtą jiems nedalyvaujant, jei toks sprendimas pažeidžia jų teises. 43 STRAIPSNIS Iškilus abejonių dėl sprendimo esmės ar apimties, Teisingumo Teismas bet kurios iš bylos šalių ar suinteresuotos Sąjungos institucijos prašymu pateikia reikiamus paaiškinimus. 44 STRAIPSNIS Prašymas peržiūrėti priimtą sprendimą gali būti pateiktas Teisingumo Teismui tik nustačius tokio pobūdžio faktą, kuris gali būti laikomas lemiamu veiksniu ir kuris priimant sprendimą nebuvo žinomas nei Teisingumo Teismui, nei bylos šaliai, reikalaujančiai sprendimą peržiūrėti. Bylos peržiūrėjimas pradedamas Teisingumo Teismo sprendimu, kuriuo aiškiai nurodomas naujo fakto buvimas, pripažįstama, jog tas faktas yra tokio pobūdžio, kad bylą būtų galima nagrinėti iš naujo, bei paskelbiama, jog tuo pagrindu prašymas yra priimtinas. Prašyti peržiūrėti bylą nebegalima praėjus 10 metų nuo sprendimo priėmimo. 45 STRAIPSNIS Terminų pratęsimas dėl nuotolių nustatomas Darbo reglamentu. Vienai iš šalių praleidus nustatytą terminą, jos teisių tai neapriboja, jei tik ji įrodo, kad taip atsitiko dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ar dėl force majeure. 46 STRAIPSNIS Bylos prieš Sąjungą su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti. Ieškinio senaties terminas nutraukiamas, jei byla pradedama nagrinėti Teisingumo Teisme arba jei prieš iškeliant tokią bylą nukentėjusioji šalis paduoda prašymą atitinkamai Sąjungos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi būti iškelta per Konstitucijos III-365 straipsnyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Taikoma Konstitucijos III-367 straipsnio antroji pastraipa. Šis straipsnis taip pat taikomas ieškiniams prieš Europos centrinį banką dėl deliktinės atsakomybės. IV ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRASIS TEISMAS 47 STRAIPSNIS 9 straipsnio pirmoji pastraipa, 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio pirmoji, antroji, ketvirtoji ir penktoji pastraipos ir 18 straipsnis taikomi Bendrajam Teismui ir jo nariams. 10, 11 ir 14 straipsniai taikomi mutatis mutandis Bendrojo Teismo sekretoriui. 48 STRAIPSNIS Bendrąjį Teismą sudaro dvidešimt penki teisėjai. 49 STRAIPSNIS Bendrojo Teismo nariai gali būti kviečiami atlikti generalinio advokato užduotį. Generalinis advokatas viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikia motyvuotą išvadą dėl tam tikrų Bendrajam teismui pateiktų bylų tam, kad padėtų Bendrajam teismui atlikti savo uždavinį. Tokių bylų parinkimo kriterijai, taip pat generalinių advokatų skyrimo tvarka nustatoma Bendrojo Teismo darbo reglamentu. Teismo narys, pakviestas byloje atlikti generalinio advokato užduotį, negali dalyvauti priimant tos bylos sprendimą. 50 STRAIPSNIS Bendrasis Teismas posėdžiauja iš trijų ar penkių teisėjų susidedančiose kolegijose. Teisėjai iš savo tarpo išsirenka kolegijų pirmininkus. Iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai renkami trejiems metams. Jie gali būti perrenkami dar vienai kadencijai. Kolegijų sudėtį ir bylų paskirstymą joms reglamentuoja Darbo reglamentas. Tam tikrais Darbo reglamente nustatytais atvejais Bendrasis Teismas gali posėdžiauti visos sudėties arba jį gali sudaryti vienas teisėjas. Darbo reglamente taip pat gali būti nustatyta, kad Bendrasis Teismas jame nurodytais atvejais ir sąlygomis gali posėdžiauti Didžiosios kolegijos sudėties. 51 STRAIPSNIS Nukrypstant nuo Konstitucijos III-358 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, Teisingumo Teismui priskiriami  pagal Konstitucijos III-365 ir III-367 straipsnius valstybės narės pateikti ieškiniai dėl:  a)       Europos Parlamento arba Tarybos, arba šioms institucijoms veikiant kartu, akto ar neveikimo, išskyrus: -      Tarybos priimtus europinius sprendimus pagal Konstitucijos III-168 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą; -      Tarybos aktus priimtus pagal Tarybos aktą, susijusį su prekybos apsaugos priemonėmis pagal Konstitucijos III-315 straipsnį; -      Tarybos aktus, kuriais pastaroji naudojasi įgyvendinimo įgaliojimais pagal Konstitucijos I-37 straipsnio 2 dalį. b)      Komisijos akto ar neveikimo pagal Konstitucijos III-420 straipsnio 1 dalį. Teisingumo Teismui taip pat priskiriami ieškiniai, numatyti tuose pačiuose straipsniuose, kuriuos pateikia Sąjungos institucija prieš Europos Parlamento, Tarybos ar bendrą šių institucijų arba Komisijos aktą ar neveikimą, taip pat institucijos ieškinys prieš Europos centrinio banko aktą ar neveikimą. 52 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo pirmininkas ir Bendrojo Teismo pirmininkas bendru sutarimu nustato sąlygas, kuriomis Teisingumo Teismui priskirti pareigūnai ir kiti tarnautojai teikia savo paslaugas Bendrajam Teismui, kad šis galėtų veikti. Tam tikri pareigūnai ar kiti tarnautojai yra atskaitingi Bendrojo Teismo sekretoriui, kuris yra pavaldus Bendrojo Teismo pirmininkui. 53 STRAIPSNIS Bendrojo Teismo procesą reglamentuoja III antraštinė dalis. Papildomos ir išsamesnės nuostatos, kurių gali prireikti, nustatomos Darbo reglamente. Kad būtų atsižvelgta į bylinėjimosi intelektinės nuosavybės srityje ypatybes, Darbo reglamente gali būti nukrypstama nuo 40 straipsnio ketvirtosios pastraipos ir 41 straipsnio. Nukrypstant nuo 20 straipsnio ketvirtosios pastraipos, generalinis advokatas gali teikti motyvuotą išvadą raštu. 54 STRAIPSNIS Tais atvejais, kai pareiškimas ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Bendrajam Teismui, per klaidą pateikiami Teisingumo Teismo sekretoriui, tas sekretorius juos nedelsdamas perduoda Bendrojo teismo sekretoriui. Taip pat tais atvejais, kai pareiškimas ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Teisingumo Teismui, per klaidą pateikiami Bendrojo Teismo sekretoriui, tas sekretorius juos nedelsdamas perduoda Teisingumo Teismo sekretoriui. Tais atvejais, kai Bendrasis Teismas nustato, kad bylos nagrinėjimas ir sprendimas priklauso ne jo, o Teisingumo Teismo jurisdikcijai, tą bylą jis perduoda Teisingumo Teismui. Panašiai, kai Teisingumo Teismas nustato, kad byla priklauso ne jo, o Bendrojo Teismo jurisdikcijai, tą bylą jis perduoda Bendrajam Teismui, o tas teismas negali atsisakyti savo jurisdikcijos. Tais atvejais, kai Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo žinion patenka bylos, kuriose siekiama to paties reikalavimo patenkinimo, keliamas tas pats išaiškinimo klausimas arba ginčijamas to paties akto galiojimas, Bendrasis Teismas, išklausęs bylos šalis, gali sustabdyti jam pateiktą bylą iki tol, kol Teisingumo Teismas paskelbs sprendimą, arba tais atvejais, kai ieškiniai yra pateikiami pagal Konstitucijos III-365 straipsnį arba EAEB 146 straipsnį, Teisingumo Teismas priima sprendimą dėl šių ieškinių. Tomis pačiomis sąlygomis Teisingumo Teismas taip pat gali nuspręsti sustabdyti jam pateiktą bylą. Tuo atveju Bendrajam Teismui pateikta byla tęsiama. Jeigu valstybė narė ir institucija pateikia ieškinį dėl to paties akto, Bendrasis Teismas nesprendžia, o sprendimus dėl tokių ieškinių priima Teisingumo Teismas. 55 STRAIPSNIS Galutinius Bendrojo Teismo sprendimus, tik iš dalies išsprendžiančius esminius klausimus arba išsprendžiančius procesinius klausimus, susijusius su kompetencijos trūkumu ar prieštaravimu dėl priimtinumo, Bendrojo Teismo sekretorius praneša visoms bylos šalims, taip pat valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, net jeigu jos ir neįstojo į Bendrajame Teisme nagrinėjamą bylą. 56 STRAIPSNIS Apeliacinį skundą Teisingumo Teismui galima paduoti per du mėnesius nuo apskundžiamo sprendimo pranešimo dėl Bendrojo  Teismo galutinių sprendimų ir to Teismo sprendimų, tik iš dalies išsprendžiančių esminius klausimus arba išsprendžiančių procesinius klausimus, susijusius su kompetencijos trūkumu ar prieštaravimu dėl priimtinumo. Tokį apeliacinį skundą gali paduoti bet kuri pagal visus savo pareiškimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis. Tačiau įstojusios į bylą šalys, išskyrus valstybes nares ir Sąjungos institucijas, apeliacinį skundą gali paduoti tik tais atvejais, kai Bendrojo  Teismo sprendimas joms turi tiesioginės įtakos. Išskyrus bylas, susijusias su Sąjungos ir jos tarnautojų ginčais, apeliacinį skundą taip pat gali paduoti valstybės narės ir Sąjungos institucijos, neįstojusios į Bendrojo  Teismo nagrinėjamą bylą. Tokių valstybių narių ir institucijų padėtis yra tokia pat, kaip ir pirmoje instancijoje į bylą įstojusių valstybių narių ar institucijų. 57 STRAIPSNIS Kiekvienas asmuo, kurio pareiškimą įstoti į bylą Bendrasis Teismas atmetė, per dvi savaites nuo pranešimo apie pareiškimą atmetantį sprendimą gali paduoti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui. Bylos šalys bet kurį Bendrojo  Teismo sprendimą, priimtą vadovaujantis Konstitucijos III-379 straipsnio 1 ir 2 dalimis ar III-401 straipsnio ketvirtąja pastraipa arba EAEB sutarties 157 straipsniu, arba 164 straipsnio trečiąja pastraipa, Teisingumo Teismui gali apskųsti per du mėnesius nuo pranešimo apie juos dienos. Pirmojoje ir antrojoje pastraipose minėtas apeliacinis skundas nagrinėjamas ir sprendžiamas 39 straipsnyje nustatyta tvarka. 58 STRAIPSNIS Apeliacinis skundas Teisingumo Teismui paduodamas tik teisės klausimais. Jis gali būti paduodamas dėl Bendrojo  Teismo kompetencijos trūkumo, dėl jo padaryto teismo proceso tvarkos pažeidimo, neigiamai paveikusio apelianto interesus, taip pat dėl Bendrojo  Teismo padaryto Sąjungos teisės pažeidimo. Apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl teismo išlaidų dydžio ar šalies, kuriai buvo priteista jas atlyginti. 59 STRAIPSNIS Tais atvejais, kai paduodamas apeliacinis skundas dėl Bendrojo  Teismo sprendimo, procesas Teisingumo Teisme susideda iš rašytinės ir žodinės dalių. Darbo reglamente nustatytomis sąlygomis Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą ir bylos šalis, gali spręsti be žodinės proceso dalies. 60 STRAIPSNIS Nepažeidžiant Konstitucijos III-379 straipsnio 1 ir 2 dalių ir EAEB sutarties 157 straipsnio, sprendimo vykdymas dėl apeliacinio skundo nesustabdomas. Nukrypstant nuo Konstitucijos III-380 straipsnio, europinį įstatymą ar europinį reglamentą, kuris yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, negaliojančiu skelbiantys Bendrojo  Teismo sprendimai įsigalioja tik pasibaigus šio Statuto 56 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos, tačiau nepažeidžiant bylos šalies teisės, vadovaujantis Konstitucijos III-379 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei EAEB sutarties 157 straipsniu, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl negaliojančiu paskelbto europinio įstatymo ar europinio reglamento padarinių sustabdymo ar dėl kitos laikinosios apsaugos priemonės nustatymo. 61 STRAIPSNIS Jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo  Teismo sprendimą panaikina. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui. Grąžinus bylą Bendrajam Teismui, Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais tam teismui yra privalomas. Kai valstybės narės ar Sąjungos institucijos, neįstojusios į Bendrojo  Teismo nagrinėjamą bylą, apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas, jei mano, kad tai būtina, gali nurodyti, kurie panaikinto Bendrojo  Teismo sprendimo padariniai bylos šalims yra laikomi galutiniais. 62 STRAIPSNIS Konstitucijos III -358 straipsnio 2 bei 3 dalyse nustatytais atvejais, kai pirmasis generalinis advokatas mano, jog gresia didelis pavojus Sąjungos teisės vienovei ar darnai, jis gali pasiūlyti Teisingumo Teismui peržiūrėti Bendrojo  Teismo sprendimą. Pasiūlymas turi būti pateiktas per mėnesį nuo Bendrojo  Teismo sprendimo priėmimo. Per mėnesį nuo pirmojo generalinio advokato pateikto pasiūlymo gavimo Teisingumo Teismas nusprendžia, ar sprendimas turėtų būti peržiūrėtas. V ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 63 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo darbo reglamentuose pateikiamos visos šiam Statutui taikyti ir, prireikus, jam papildyti būtinos nuostatos. 64 STRAIPSNIS Taryba vieningai priimtu europiniu reglamentu nustato kalbų vartojimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme reglamentuojančias taisykles. Šis reglamentas priimamas Teisingumo Teismo prašymu ir pasikonsultavus su Komisija ir Europos Parlamentu, arba Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavus su Teisingumo Teismu ir Europos Parlamentu. Kol bus priimtos tos taisyklės, toliau taikomos kalbų vartojimą reglamentuojančios Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo darbo reglamentų nuostatos. Nukrypstant nuo Konstitucijos III-355 ir III-356 straipsnių, tos nuostatos gali būti keičiamos ar panaikinamos tik Tarybai vieningai patvirtinus. 65 STRAIPSNIS 1.       Nukrypstant nuo Konstitucijos IV-437 straipsnio, Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir EAEB  sutarties bet kokie pakeitimai, priimti laikotarpiu tarp Sutarties dėl Konstitucijos Europai pasirašymo ir jos įsigaliojimo, lieka galioti. 2.       Siekiant 1 dalyje nurodytus pakeitimus įtraukti į šiame Statute nustatytas nuostatas, jie Teisingumo Teismo prašymu oficialiai kodifikuojami Tarybos priimtu europiniu įstatymu. Įsigaliojus šiam kodifikuojančiam europiniam įstatymui, šis straipsnis panaikinamas. 4. PROTOKOLAS DĖL EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS IR EUROPOS CENTRINIO BANKO STATUTO AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, NORĖDAMOS išdėstyti Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, numatytą Konstitucijos I-30 straipsnyje ir III-187 straipsnio 2 dalyje, SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai: I SKYRIUS Europos centrinių bankų sistema 1 STRAIPSNIS Europos centrinių bankų sistema 1.       Vadovaujantis Konstitucijos I-30 straipsnio 1 dalimi, Europos centrinis bankas kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą. Europos centrinis bankas kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais sudaro Eurosistemą. 2.       Europos centrinių bankų sistema ir Europos centrinis bankas atlieka savo uždavinius ir vykdo savo veiklą pagal Konstituciją ir šį Statutą. II SKYRIUS EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2 STRAIPSNIS Tikslai Vadovaujantis Konstitucijos I-30 straipsnio 2 dalimi ir III-185 straipsnio 1 dalimi, pagrindinis Europos centrinių bankų sistemos tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama šio tikslo, ji remia Sąjungos bendrą ekonominę politiką, kad padėtų siekti Konstitucijos I-3 straipsnyje nustatytų Sąjungos tikslų. Europos centrinių bankų sistema veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui, ir laikydamasi Konstitucijos III-177 straipsnyje išdėstytų principų. 3 STRAIPSNIS Uždaviniai 1.       Vadovaujantis Konstitucijos III-185 straipsnio 2 dalimi, pagrindiniai uždaviniai, kurie turi būti vykdomi per Europos centrinių bankų sistemą, yra: a)       nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką; b)      atlikti užsienio valiutų operacijas, atitinkančias Konstitucijos III-326 straipsnį; c)       laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas; d)      skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. 2.       Vadovaujantis Konstitucijos III-185 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalies c punktas nepažeidžia valstybių narių vyriausybių teisės laikyti ir valdyti apyvartines užsienio valiutos lėšas. 3.       Vadovaudamasi Konstitucijos III-185 straipsnio 5 dalimi, Europos centrinių bankų sistema prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu. 4 STRAIPSNIS Patariamosios funkcijos Vadovaujantis  Konstitucijos III-185 straipsnio 4 dalimi, su Europos centriniu banku: a)       konsultuojamasi dėl bet kurio siūlomo Sąjungos akto, patenkančio į jo įgaliojimų sritį; b)      konsultuojasi nacionalinės institucijos dėl bet kurios teisinės nuostatos, priklausančios jo kompetencijai, projekto, tačiau laikantis 41 straipsnyje numatyta tvarka Tarybos nustatytų apribojimų ir sąlygų. Europos centrinis bankas gali Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams arba nacionalinėms institucijoms teikti nuomones klausimais, patenkančiais į jo įgaliojimų sritį. 5 STRAIPSNIS Statistinės informacijos rinkimas 1.       Kad galėtų vykdyti Europos centrinių bankų sistemos uždavinius, Europos centrinis bankas, padedamas nacionalinių centrinių bankų, renka reikiamą statistinę informaciją arba iš kompetentingų nacionalinių institucijų, arba tiesiogiai iš ūkio subjektų. Šiais tikslais jis bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, įstaigomis ar organais ir su valstybių narių ar trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis. 2.       Nacionaliniai centriniai bankai, kiek tai įmanoma, vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius. 3.       Europos centrinis bankas, kur reikia, skatina derinti taisykles ir praktiką, kuria vadovaujamasi renkant, kaupiant ir platinant statistinę informaciją, patenkančią į jo įgaliojimų sritį. 4.       Vadovaudamasi 41 straipsnyje išdėstyta tvarka, Taryba nustato fizinius ir juridinius asmenis, kuriems taikomi atskaitomybės reikalavimai, konfidencialumo režimą ir atitinkamas vykdymo užtikrinimo nuostatas. 6 STRAIPSNIS Tarptautinis bendradarbiavimas 1.       Europos centrinis bankas nusprendžia, kaip atstovaujama Europos centrinių bankų sistemai tarptautinio bendradarbiavimo, susijusio su Europos centrinių bankų sistemai patikėtais uždaviniais, srityje. 2.       Europos centrinis bankas ir, jam pritarus, nacionaliniai centriniai bankai gali dalyvauti tarptautinėse finansų institucijose. 3.       Šio straipsnio 1 ir 2 dalys nepažeidžia Konstitucijos III-196 straipsnio. III SKYRIUS EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA 7 STRAIPSNIS Nepriklausomumas Pagal Konstitucijos III-188 straipsnį, naudodamiesi Konstitucijos ir šio Statuto jiems suteiktais įgaliojimais ir vykdydami juose nustatytas užduotis bei pareigas, nei Europos centrinis bankas, nei nacionalinis centrinis bankas, nei bet kuris jų sprendimus priimančių organų narys nesiekia gauti ar nepriima jokių Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitos organizacijos nurodymų. Sąjungos institucijos, įstaigos ar organai ir valstybių narių vyriausybės įsipareigoja gerbti šį principą ir nesiekti paveikti Europos centrinio banko ar nacionalinių centrinių bankų sprendimus priimančių organų narių, jiems atliekant savo užduotis. 8 STRAIPSNIS Bendrasis principas Europos centrinių bankų sistemai vadovauja Europos centrinio banko sprendimus priimantys organai. 9 STRAIPSNIS Europos centrinis bankas 1.       Europos centrinis bankas, kuris pagal Konstitucijos I-30 straipsnio 3 dalį yra juridinis asmuo, kiekvienoje valstybėje narėje naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jos teisę, Europos centrinis bankas gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. 2.       Europos centrinis bankas užtikrina, kad pagal Konstitucijos III-185 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis numatyti Europos centrinių bankų sistemos uždaviniai yra įgyvendinami jam pačiam veikiant vadovaujantis šiuo Statutu arba per nacionalinius centrinius bankus vadovaujantis 12 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsniu. 3.       Pagal Konstitucijos III-187 straipsnio 3 dalį Europos centrinio banko sprendimus priimantys organai yra Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba. 10 STRAIPSNIS Valdančioji taryba 1.       Vadovaujantis Konstitucijos III-382 straipsnio 1 dalimi, Europos centrinio banko Valdančiąją tarybą sudaro Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nariai ir Konstitucijos III-197 straipsnyje nurodytų valstybių narių, kurioms netaikomos išimtys, nacionalinių centrinių bankų valdytojai. 2.       Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys turi vieną balsą. Nuo tos dienos, kai Valdančiosios tarybos narių skaičius viršija 21, kiekvienas Vykdomosios valdybos narys turi vieną balsą, o balsavimo teisę turinčių valdytojų yra 15. Pastariesiems balsavimo teisės suteikiamos ir keičiamos tokiu būdu: a)       valdytojų skaičiui viršijus penkiolika ir kol pasieks dvidešimt du, valdytojai suskirstomi į dvi grupes, pagal nacionalinio centrinio banko pateikiamą atitinkamos valstybės narės suvestinio bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ir bendro valstybių narių, kurių valiuta yra euro, pinigų finansinių institucijų suvestinio balanso dalies dydį.  Suvestinio bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis daliai skiriamas 5/6 svoris, o bendro pinigų finansinių institucijų suvestinio balanso daliai skiriamas 1/6 svoris. Pirmą grupę sudaro penki valdytojai, o antrą grupę - likę valdytojai. Pirmai grupei paskirtų valdytojų naudojimosi balsavimo teisėmis dažnumas turi būti ne mažesnis kaip antros grupės valdytojų. Atsižvelgiant į ankstesnį sakinį, pirmai grupei skiriamos keturios balsavimo teisės, o antrai grupei — vienuolika; b)      valdytojų skaičiui pasiekus dvidešimt du, valdytojai suskirstomi į tris grupes pagal svarbą, nustatytą remiantis pirmiau išdėstytais kriterijais. Pirmą grupę sudaro penki valdytojai ir jiems skiriamos keturios balsavimo teisės. Antrą grupę sudaro pusė visų valdytojų, trupmeną bet kuriuo atveju suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus, jiems skiriamos aštuonios balsavimo teisės. Trečią grupę sudaro likę valdytojai ir jiems skiriamos trys balsavimo teisės; c)       kiekvienoje grupėje valdytojai savo balsavimo teisėmis naudojasi vienodą laiką; d)      skaičiuojant dalis suvestiniame bendrajame vidaus produkte rinkos kainomis, taikoma 29 straipsnio 2 dalis. Bendras valstybių narių pinigų finansinių institucijų suvestinis balansas skaičiuojamas pagal skaičiavimo metu Sąjungoje taikomą statistikos sistemą; e)       suvestinį bendrąjį vidaus produktą rinkos kainomis pakoregavus pagal 29 straipsnio 3 dalį ar padidėjus valdytojų skaičiui, grupių dydis ir (ar) sudėtis pakoreguojami vadovaujantis šioje pastraipoje išdėstytais principais; f)       visas priemones, kurios yra būtinos šioje pastraipoje išdėstytiems principams įgyvendinti, Valdančioji taryba patvirtina dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių ir jos neturinčių narių balsų dauguma ir gali nuspręsti atidėti rotacinės sistemos naudojimo pradžią, kol valdytojų skaičius neviršija 18. Balsavimo teise naudojamasi asmeniškai. Nukrypstant nuo šios taisyklės, 12 straipsnio 3 dalyje nurodytame Darbo reglamente gali būti nustatyta, kad Valdančiosios tarybos nariai gali balsuoti telekonferencijos būdu. Šiame reglamente taip pat numatoma, kad Valdančiosios tarybos narys, kuris negali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose ilgesnį laiką, gali paskirti pakaitinį Valdančiosios tarybos narį. Šio straipsnio pirmoji ir antroji pastraipos nepažeidžia Valdančiosios tarybos balsavimo teisę turinčių ar jos neturinčių narių balsavimo teisių pagal šio straipsnio 3 dalį ir 40 straipsnio 2 ir 3 dalį. Jeigu šiame Statute nenumatyta kitaip, Valdančioji taryba sprendimus priima paprasta balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Kad Valdančioji taryba galėtų balsuoti, turi būti dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių kvorumas. Jeigu kvorumo nėra, pirmininkas gali kviesti neeilinį posėdį, kuriame sprendimai gali būti priimami nesant kvorumo. 3.       Priimant bet kokius sprendimus pagal 28, 29, 30, 32, 33 ir 51 straipsnius, balsai Valdančiojoje taryboje paskirstomi pagal nacionalinių centrinių bankų dalį pasirašytame Europos centrinio banko kapitale. Vykdomosios valdybos narių balsų indeksai lygūs nuliui. Kvalifikuotos daugumos reikalaujantis sprendimas priimamas, jeigu atiduoti balsai „už“ atstovauja mažiausiai dviem trečdaliams pasirašyto Europos centrinio banko kapitalo ir ne mažiau kaip pusei dalininkų. Jeigu valdytojas negali dalyvauti, jis gali paskirti pakaitinį asmenį balsuoti jam skirtu indeksuotu balsu. 4.       Posėdžiai yra konfidencialūs. Valdančioji taryba gali nuspręsti viešai paskelbti savo svarstymų rezultatus. 5.       Valdančioji taryba posėdžiauja mažiausiai 10 kartų per metus. 11 STRAIPSNIS Vykdomoji valdyba 1.       Pagal Konstitucijos III-382 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą Vykdomąją valdybą sudaro  pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi kiti nariai. Nariai atlieka savo pareigas dirbdami visu etatu. Nė vienas narys negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo, išskyrus ypatingus atvejus, kai Val …