GEN

GEN VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ KONFERENCIJA Briuselis, 2004 m. spalio 13 d. CIG 87/04 ADD 1 REV 1 1 PRIEDAS PRIE DOKUMENTO CIG 87/04 REV 1 Dalykas: Protokolai, pridedami prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai, ir jos I ir II priedai TURINYS A. Protokolai, pridedami prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai 1. Protokolas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 2. Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 3. Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 4. Protokolas dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 5. Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto 6. Protokolas dėl institucijų ir Europos Sąjungos tam tikrų įstaigų, organų, tarnybų ir padalinių būstinių vietos 7. Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8. Protokolas dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų 9. Protokolas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto 10. Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros 11. Protokolas dėl konvergencijos kriterijų 12. Protokolas dėl Euro grupės 13. Protokolas dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių Ekonominės ir pinigų sąjungos nuostatų 14. Protokolas dėl tam tikrų su Danija susijusių Ekonominės ir pinigų sąjungos nuostatų 15. Protokolas dėl tam tikrų Danijos nacionalinio banko uždavinių 16. Protokolas dėl Ramiojo vandenyno regiono finansinės bendrijos franko sistemos 17. Protokolas dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 18. Protokolas dėl tam tikrų Konstitucijos III-130 straipsnio aspektų taikymo Jungtinei Karalystei ir Airijai 19. Protokolas dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl sienų kontrolės, prieglobsčio bei imigracijos politikos ir teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose bei policijos bendradarbiavimo 20. Protokolas dėl Danijos pozicijos 21. Protokolas dėl valstybių narių užsienio ryšių dėl išorės sienų perėjimo 22. Protokolas dėl valstybių narių piliečių prieglobsčio 23. Protokolas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Konstitucijos I–41 straipsnio 6 dalyje ir III–312 straipsnyje 24. Protokolas dėl Konstitucijos I-41 straipsnio 2 dalies 25. Protokolas dėl Nyderlandų Antilų salose perdirbtų naftos produktų importo į Europos Sąjungą 26. Protokolas dėl nekilnojamojo turto įsigijimo Danijoje 27. Protokolas dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos 28. Protokolas dėl Konstitucijos III-214 straipsnio 29. Protokolas dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos 30. Protokolas dėl Grenlandijai skirtų priemonių 31. Protokolas dėl Airijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio 32. Protokolas dėl Konstitucijos I–9 straipsnio 2 dalies dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 33. Protokolas dėl aktų ir sutarčių, kurios papildė ar iš dalies pakeitė Europos bendrijos steigimo sutartį ir Europos Sąjungos sutartį 34. Protokolas dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos institucijomis ir organais 35. Protokolas dėl Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo 36. Protokolas iš dalies keičiantis Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį B. Sutarties dėl Konstitucijos Europai priedai 1. I priedas - Konstitucijos III-226 straipsnyje nurodytas sąrašas 2. II priedas - Užjūrio šalys ir teritorijos, kurioms taikomos Konstitucijos III dalies IV antraštinė dalis A. PROTOKOLAI, PRIDEDAMI PRIE SUTARTIES DĖL KONSTITUCIJOS EUROPAI 1. PROTOKOLAS DĖL NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ VAIDMENS EUROPOS SĄJUNGOJE AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, PRISIMINDAMOS, kad nacionalinių parlamentų atliekamas nuodugnus savo vyriausybių veiklos, susijusios su Sąjungos veikla, tikrinimas yra kiekvienos valstybės narės konkrečios konstitucinės struktūros bei praktikos dalykas, NORĖDAMOS skatinti nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos veikloje ir plėsti jų galimybes reikšti savo nuomonę dėl europinių įstatymo galią turinčių aktų projektų ir dėl kitų juos ypač dominančių dalykų, SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties: I ANTRAŠTINĖ DALIS INFORMACIJA NACIONALINIAMS PARLAMENTAMS 1 STRAIPSNIS Savo konsultacinio pobūdžio dokumentus (žaliąją knygą, baltąją knygą ir komunikatus), kai jie paskelbiami, Komisija tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams. Metines teisėkūros programas ir visus kitus teisėkūros planavimo ar politikos strateginius dokumentus ji taip pat perduoda nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai. 2 STRAIPSNIS Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami europinių įstatymo galią turinčių aktų projektai perduodami nacionaliniams parlamentams. Šiame protokole „europinių įstatymo galią turinčių aktų projektai“ — tai Komisijos pasiūlymai, valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai, Europos centrinio banko rekomendacijos arba Europos investicijų banko prašymai dėl europinio įstatymo galią turinčio akto priėmimo. Komisija savo pasiūlytus europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Parlamentas savo pasiūlytus europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams. Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų banko pasiūlytus europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus Taryba perduoda nacionaliniams parlamentams. 3 STRAIPSNIS Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nustatyta tvarka nacionaliniai parlamentai gali pateikti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, ar europinio įstatymo galią turinčio akto projektas atitinka subsidiarumo principą. Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę (nuomones) perduoda tų valstybių narių vyriausybėms. Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę (nuomones) perduoda atitinkamai institucijai ar organui. 4 STRAIPSNIS Nuo momento, kai visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis nacionaliniams parlamentams pateikiamas europinio įstatymo galią turinčio akto projektas, iki jo įtraukimo į laikinąją Tarybos posėdžių darbotvarkę jam priimti arba pozicijai priimti pagal teisėkūros procedūrą, turi praeiti šešios savaitės. Išimtys įmanomos skubos atvejais, kurių motyvai nurodomi Tarybos akte arba pozicijoje. Per tas šešias savaites susitarimas dėl europinio įstatymo galią turinčio akto projekto gali būti priimamas tik deramai pagrįstais skubos atvejais. Išskyrus deramai pagrįstus skubos atvejus, nuo europinio įstatymo galią turinčio akto projekto įtraukimo į laikinąją Tarybos posėdžių darbotvarkę iki pozicijos priėmimo turi praeiti dešimt dienų. 5 STRAIPSNIS Tarybos posėdžių darbotvarkės ir rezultatai, įskaitant posėdžių, kuriuose Taryba svarsto europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus, protokolus, tiesiogiai perduodami nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių vyriausybėms. 6 STRAIPSNIS Kai Europos Vadovų Taryba ketina pasinaudoti Konstitucijos IV-444 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nacionaliniams parlamentams turi būti pranešama apie Europos Vadovų Tarybos iniciatyvą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio europinio sprendimo priėmimo. 7 STRAIPSNIS Audito Rūmai savo metinę ataskaitą perduoda susipažinti nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai. 8 STRAIPSNIS Kai nacionalinę parlamentinę sistemą sudaro ne vieneri rūmai, 1 – 7 straipsniai taikomi kiekvieniems rūmams. II ANTRAŠTINĖ DALIS TARPPARLAMENTINIS BENDRADARBIAVIMAS 9 STRAIPSNIS Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai kartu nustato, kaip Sąjungoje veiksmingai ir reguliariai organizuoti bei skatinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą. 10 STRAIPSNIS Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija gali pateikti bet kokį, jos nuomone, tinkamą pasiūlymą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ši konferencija taip pat skatina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą, įskaitant jų specialiuosius komitetus, keistis informacija ir geriausia praktika. Ji taip pat gali organizuoti tarpparlamentines konferencijas konkrečiais klausimais, ypač skirtas bendrai užsienio ir saugumo politikai, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, svarstyti. Konferencijos pasiūlymai nevaržo nacionalinių parlamentų ir iš anksto nenulemia jų pozicijų. 2. PROTOKOLAS DĖL SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPŲ TAIKYMO AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, NORĖDAMOS užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo artimesniu Sąjungos piliečiams lygiu; NUSPRENDUSIOS nustatyti Konstitucijos I-11 straipsnyje numatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo sąlygas bei šių principų taikymo institucijose stebėsenos sistemą, SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai: 1 STRAIPSNIS Kiekviena institucija užtikrina, kad nuolat būtų laikomasi Konstitucijos I-11 straipsnyje nustatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų. 2 STRAIPSNIS Prieš siūlydama europinius įstatymo galią turinčius aktus, Komisija plačiai konsultuojasi. Konsultuojantis prireikus atsižvelgiama į regioninius ir vietinius numatomo veiksmo aspektus. Ypatingos skubos atvejais Komisija tokių konsultacijų nerengia. Savo pasiūlyme ji nurodo tokio sprendimo priežastis. 3 STRAIPSNIS Šiame protokole „europinio įstatymo galią turinčio akto projektas“ — tai Komisijos pasiūlymai, valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos investicijų banko prašymai dėl europinio įstatymo galią turinčio akto priėmimo. 4 STRAIPSNIS Komisija savo europinių įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus perduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Sąjungos įstatymų leidėjui. Europos Parlamentas savo europinių įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus perduoda nacionaliniams parlamentams. Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų banko pasiūlytus europinių įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus Taryba perduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams. Priimtas Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijas ir Tarybos pozicijas pastarieji perduoda nacionaliniams parlamentams. 5 STRAIPSNIS Europinių įstatymo galią turinčių aktų projektai yra pagrindžiami atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus. Bet kuriame europinio įstatymo galią turinčiame akto projekte turėtų būti išsamus paaiškinimas, leidžiantis nustatyti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Šis paaiškinimas turėtų apimti pasiūlymo finansinio poveikio įvertinimą, o jei teikiamas europinis pagrindų įstatymas – jo poveikio reglamentavimui, kuris turi būti įgyvendintas valstybėje narėje, prireikus, įskaitant regionų teisės aktus, įvertinimą. Priežastys, dėl kurių buvo padaryta išvada, kad Sąjungos tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygiu, grindžiamos kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais rodikliais. Europinių įstatymo galią turinčių aktų projektuose atsižvelgiama į būtinybę sumažinti finansinę arba administracinę naštą, tenkančią Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų valdžios arba vietos savivaldos institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams, ir padaryti ją proporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti. 6 STRAIPSNIS Bet kuris nacionalinis parlamentas ar bet kurie nacionalinio parlamento rūmai per šešias savaites nuo europinio įstatymo galią turinčio akto projekto pateikimo gali pareikšti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, kodėl, jų manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo. Kai reikia konsultuotis su teisėkūros galią turinčiais regionų parlamentais, konsultuotis turi kiekvienas nacionalinis parlamentas arba nacionalinio parlamento rūmai. Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkas nuomonę perduoda tų valstybių narių vyriausybėms. Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę perduoda atitinkamai institucijai ar organui. 7 STRAIPSNIS Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Europos Parlamentas, Ministrų Taryba ir Komisija bei tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jie atsižvelgia į pagrįstas nacionalinių parlamentų arba nacionalinių parlamentų rūmų nuomones. Kiekvienas nacionalinis Parlamentas turi du balsus, kuriuos pasiskirsto, remdamasis nacionaline parlamentine sistema. Kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vieną balsą. Kai už pagrįstas nuomones, kad europinio įstatymo galią turinčio akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip vienas trečdalis visų nacionaliniams parlamentams pagal antrąją pastraipą skirtų balsų, projektas turi būti persvarstomas. Tuo atveju, kai europinio įstatymo galią turinčio akto projektas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pateikiamas remiantis Konstitucijos III-264 straipsniu, mažiausias atiduotų balsų skaičius turi sudaryti vieną ketvirtadalį. Persvarsčiusi projektą, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jei jie siūlo europinį įstatymo galią turintį akto projektą, gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Turi būti nurodytos tokio sprendimo priežastys. 8 STRAIPSNIS Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti bylas dėl subsidiarumo principą pažeidžiančio europinio įstatymo galią turinčio akto, iškeltas valstybės narės pagal Konstitucijos III-365 straipsnyje nustatytas taisykles arba apie kurias ji pranešė laikydamasi savo teisinės tvarkos savo nacionalinio parlamento arba jo rūmų vardu. Pagal minėtame straipsnyje nustatytas taisykles Regionų komitetas taip pat gali iškelti tokias bylas dėl europinių įstatymo galią turinčių aktų, kuriuos priimant remiantis Konstitucija su juo turi būti konsultuojamasi. 9 STRAIPSNIS Kiekvienais metais Komisija pateikia Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams ataskaitą dėl Konstitucijos I-11 straipsnio taikymo. Ši metinė ataskaita taip pat perduodama Regionų komitetui bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. 3. PROTOKOLAS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO STATUTO AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, SIEKDAMOS išdėstyti Konstitucijos III -381 straipsnyje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą; SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties: 1 STRAIPSNIS Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sudaromas ir veikia pagal Konstitucijos, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau - EAEB sutartis) ir šio Statuto nuostatas. I ANTRAŠTINĖ DALIS TEISĖJAI IR GENERALINIAI ADVOKATAI 2 STRAIPSNIS Kiekvienas teisėjas, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, viešame Teisingumo Teismo posėdyje prisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai ir saugoti Teismo pasitarimų slaptumą. 3 STRAIPSNIS Teisėjams suteikiamas imunitetas nuo teisminio proceso. Baigę eiti savo pareigas, jie ir toliau naudojasi imunitetu savo veiksmų, atliktų einant teisėjo pareigas, įskaitant pasisakymus žodžiu ir raštu, atžvilgiu. Teisingumo Teismas, posėdžiaudamas visos sudėties, gali atšaukti tokį imunitetą. Jeigu sprendimas susijęs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu. Jei, Teismui atšaukus imunitetą, vienam iš jo teisėjų iškeliama baudžiamoji byla, bet kurioje iš valstybių narių jis gali būti teisiamas tik tokio teismo, kurio jurisdikcijai priklauso teisti aukščiausių valstybės teismų teisėjus. Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 11–14 ir 17 straipsniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjams, generaliniams advokatams, teismo sekretoriams ir pranešėjų padėjėjams taikomi nepažeidžiant šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje pastraipose nustatytų nuostatų dėl teisėjų imuniteto nuo teisminio proceso. 4 STRAIPSNIS Teisėjai negali eiti jokių politinių ar administracinių pareigų. Jie negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo, išskyrus ypatingus atvejus, kai Taryba spręsdama paprasta balsų dauguma europiniu sprendimu padaro išimtį tuo klausimu. Pradėdami eiti savo pareigas, jie iškilmingai pasižada per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą. Bet kokios su šiomis nuostatomis susijusios abejonės sprendžiamos Teisingumo Teismo sprendimu. Jeigu sprendimas susijęs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu. 5 STRAIPSNIS Išskyrus įprasto pakeitimo ar mirties atvejį, teisėjas savo pareigas nustoja eiti, kai atsistatydina. Atsistatydindamas teisėjas savo atsistatydinimo pareiškimą adresuoja Teisingumo Teismo pirmininkui, kuris jį persiunčia Tarybos pirmininkui. Tokiu būdu pranešus apie atsistatydinimą, teisėjo vieta tampa laisva. Išskyrus tuos atvejus, kai taikomos 6 straipsnio nuostatos, teisėjas lieka eiti savo pareigas tol, kol jas perima jį keičiantis teisėjas. 6 STRAIPSNIS Teisėjas gali būti atleistas iš pareigų arba netekti teisės į pensiją ar kitas vietoj jos mokamas išmokas tiktai tuo atveju, jei Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų vieninga nuomone jis nebeatitinka keliamų reikalavimų ar nevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų. Pats teisėjas tokiuose svarstymuose nedalyvauja. Jeigu atitinkamas asmuo yra Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo narys, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu. Teisingumo Teismo sekretorius perduoda Teisingumo Teismo sprendimą Europos Parlamento pirmininkui bei Komisijos pirmininkui ir praneša apie jį Tarybos pirmininkui. Priėmus sprendimą atleisti teisėją iš pareigų, teisėjo vieta tampa laisva pranešus apie šį sprendimą Tarybos pirmininkui. 7 STRAIPSNIS Teisėjas, turintis užimti Teisingumo Teismo nario, kurio kadencija dar nepasibaigė, vietą, skiriamas likusiam to nario kadencijos laikui. 8 STRAIPSNIS 2 – 7 straipsnių nuostatos taikomos generaliniams advokatams. II ANTRAŠTINĖ DALIS TEISINGUMO TEISMO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA 9 STRAIPSNIS Kas treji metai yra keičiama dalis teisėjų, pakaitomis keičiami trylika ir dvylika teisėjų. Kas treji metai yra keičiama dalis generalinių advokatų; kiekvieną kartą keičiami keturi generaliniai advokatai. 10 STRAIPSNIS Teismo sekretorius Teisingumo Teismui prisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai bei saugoti Teisingumo Teismo pasitarimų slaptumą. 11 STRAIPSNIS Tais atvejais, kai Teismo sekretorius negali dalyvauti Teisingumo Teismo posėdžiuose, Teisingumo Teismas pasirūpina, kad sekretorių pakeistų kitas asmuo. 12 STRAIPSNIS Kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti savo funkcijas, jame dirbti paskiriami pareigūnai ir kiti tarnautojai. Jie yra atskaitingi Teismo sekretoriui, kuris yra pavaldus pirmininkui. 13 STRAIPSNIS Europiniame įstatyme gali būti numatytas pranešėjų padėjėjų paskyrimas ir nustatomos jų tarnybos taisyklės. Jis priimamas Teisingumo Teismo prašymu. Laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų, iš pranešėjo padėjėjų gali būti reikalaujama, dalyvauti Teisingumo Teismo atliekamame parengtiniame tyrime ir bendradarbiauti su teisėju pranešėju. Pranešėjo padėjėjai renkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie turi reikalingą teisinę kvalifikaciją; jie skiriami Tarybos paprasta dauguma priimtu europiniu sprendimu. Jie Teisingumo Teismui prisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai bei saugoti Teisingumo Teismo pasitarimų slaptumą. 14 STRAIPSNIS Reikalaujama, kad teisėjai, generaliniai advokatai ir Teismo sekretorius gyventų ten, kur yra Teisingumo Teismo būstinė. 15 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo posėdžiai vyksta nuolat. Teisėjų atostogų trukmę Teisingumo Teismas nustato atsižvelgdamas į veiklos reikmes. 16 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas sudaro iš trijų ir penkių teisėjų susidedančias kolegijas. Teisėjai iš savo tarpo išsirenka kolegijų pirmininkus. Iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai renkami trejiems metams. Jie gali būti perrenkami dar vienai kadencijai. Didžioji kolegija susideda iš trylikos teisėjų. Jai pirmininkauja Teisingumo Teismo pirmininkas. Didžiosios kolegijos nariai taip pat yra iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai ir kiti pagal Darbo reglamentą paskirti teisėjai. Teisingumo Teismas posėdžiauja Didžiosios kolegijos sudėties, kai to reikalauja bylos šalimi esanti valstybė narė ar Sąjungos institucija. Teisingumo Teismas posėdžiauja visos sudėties, kai jame yra iškeliamos bylos pagal Konstitucijos III-335 straipsnio 2 dalį, III-347 straipsnio antrąją pastraipą, III-349 straipsnį ar III-385 straipsnio 6 dalį. Be to, tais atvejais, kai byla yra ypač svarbi, Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali nuspręsti perduoti bylą visos sudėties Teismui. 17 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo sprendimai galioja tik tada, kai bylą svarstant dalyvauja nelyginis jo narių skaičius. Kolegijų, susidedančių iš trijų ar penkių teisėjų, sprendimai galioja tik tada, kai juos priima trys teisėjai. Didžiosios kolegijos sprendimai galioja tik tada, jei posėdyje dalyvauja devyni teisėjai. Visos sudėties Teismo sprendimai galioja, jei posėdyje dalyvauja penkiolika teisėjų. Jei vienas iš kolegijos teisėjų posėdyje dalyvauti negali, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų, jame dalyvauti gali būti paprašyta kitos kolegijos teisėjo. 18 STRAIPSNIS Nė vienam iš teisėjų ar generalinių advokatų neleidžiama dalyvauti nagrinėjant bylas, kuriose jie anksčiau yra dalyvavę kaip atstovai ar patarėjai, ar vienos iš šalių advokatai arba į kurias jie buvo pakviesti pasisakyti kaip teismo ar tyrimo komisijos nariai ar kitas pareigas einantys asmenys. Jei dėl kokių nors ypatingų priežasčių teisėjas ar generalinis advokatas mano, kad jam nederėtų dalyvauti sprendžiant ar nagrinėjant tam tikrą bylą, jis apie tai praneša pirmininkui. Jei dėl kokių nors ypatingų priežasčių pirmininkas mano, kad teisėjas ar generalinis advokatas neturėtų dalyvauti nagrinėjant tam tikrą bylą ar teikti paaiškinimus joje, jis apie tai praneša tokiam teisėjui ar generaliniam advokatui. Bet kokios kliūtys, iškylančios taikant šio straipsnio nuostatas, šalinamos Teisingumo Teismo sprendimu. Nė viena iš bylos šalių negali prašyti, kad būtų pakeista Teisingumo Teismo ar vienos iš jo kolegijų sudėtis dėl kurio nors teisėjo pilietybės ar dėl to, kad Teisme ar kolegijose nėra tos bylos šalies pilietybės teisėjo. III ANTRAŠTINĖ DALIS TEISINGUMO TEISMO PROCESAS 19 STRAIPSNIS Valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms Teisingumo Teisme atstovauja kiekvienai bylai skiriamas atstovas. Atstovui gali padėti patarėjas arba advokatas. Lygiai taip pat yra atstovaujama valstybėms, kurios nėra narės, tačiau yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, ir tame susitarime nurodytai Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucijai. Kitoms bylų šalims turi atstovauti advokatas. Bylos šaliai Teisingumo Teisme gali atstovauti tik advokatas, turintis leidimą verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, teisme. Tokie atstovai, patarėjai ir advokatai, dalyvaujantys bylas nagrinėjant Teisingumo Teisme, naudojasi būtinomis teisėmis ir imunitetais, įgalinančiais juos nepriklausomai vykdyti savo pareigas, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų. Bylas nagrinėjant dalyvaujančių patarėjų ir advokatų atžvilgiu Teisingumo Teismas, laikydamasis Darbo reglamente nustatytų sąlygų, naudojasi teismams bendrai suteikiamais įgaliojimais. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, kurie yra vienos iš valstybių narių piliečiai ir kuriems jų teisės aktai suteikia atstovavimo teisę teisme, Teisingumo Teisme naudojasi tokiomis pat teisėmis, kurias šis straipsnis suteikia advokatams. 20 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo procesą sudaro dvi dalys: rašytinė ir žodinė. Rašytinę proceso dalį sudaro pareiškimai, faktų išdėstymas, gynybos argumentai bei samprotavimai, perduodami bylos šalims ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar organams, kurių aktai yra ginčijami, taip pat atsakymai į juos, jei tokių esama, bei visi patvirtinamieji raštai ir dokumentai arba jų patvirtinti nuorašai. Visus šiuos pranešimus Darbo reglamente nustatyta tvarka ir laiku perduoda Teismo sekretorius. Žodinę proceso dalį sudaro pranešimas, kurį perskaito teisėjas pranešėjas, atstovų, patarėjų ir advokatų išklausymas Teisingumo Teisme, generalinio advokato motyvai, taip pat liudytojų ir ekspertų, jei tokių esama, išklausymas. Tais atvejais, kai Teisingumo Teismas mano, kad byla neiškelia naujo teisės klausimo, jis gali, išklausęs generalinį advokatą, nuspręsti, jog byla turi būti sprendžiama be generalinio advokato pateiktų motyvų. 21 STRAIPSNIS Bylos Teisingumo Teismui pateikiamos raštišku pareiškimu, adresuojamu Teismo sekretoriui. Pareiškime nurodoma ieškovo vardas, pavardė ar pavadinimas ir nuolatinis adresas, bei pareiškimą pasirašiusiojo apibūdinimas, taip pat atsakovo ar atsakovų vardas, pavardė ar pavadinimas, ginčo dalykas, reikalavimai bei teisinių argumentų santrauka, kuria pareiškimas yra grindžiamas. Jei reikia, prie pareiškimo pridedamas aktas, kurį prašoma paskelbti negaliojančiu, o Konstitucijos III-367 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis – dokumentai, patvirtinantys datą, kada, laikantis minėto straipsnio, atitinkama institucija buvo paraginta imtis veiksmų. Jei prie pareiškimo dokumentai nėra pridėti, Teismo sekretorius paprašo suinteresuotos šalies pateikti juos per protingą terminą, tačiau tokiu atveju šaliai tuos dokumentus pateikus nustatytam terminui jau pasibaigus, jos teisės iškelti bylą nenustoja galiojusios. 22 STRAIPSNIS Byla, kuriai taikomas EAEB sutarties 18 straipsnis, Teisingumo Teismui pateikiama adresuojant apeliacinį skundą Teismo sekretoriui. Apeliaciniame skunde nurodoma pareiškėjo vardas, pavardė ar pavadinimas, nuolatinis adresas ir skundą pasirašiusiojo apibūdinimas, taip pat apskundžiamas sprendimas, šalių, prieš kurias paduodamas apeliacinis skundas, vardai, pavardės ar pavadinimai, ginčo dalykas, paaiškinimai bei trumpas apibūdinimas priežasčių, kuriomis apeliacinis skundas yra grindžiamas. Prie apeliacinio skundo pridedama patvirtinta ginčijamo Arbitražo komiteto sprendimo kopija. Teismui atmetus apeliacinį skundą, Arbitražo komiteto sprendimas tampa galutinis. Teismui panaikinus Arbitražo komiteto sprendimą, vienos iš bylos šalių iniciatyva byla prireikus gali būti atnaujinta Arbitražo komitete. Jis teisės klausimais laikosi Teismo priimtų sprendimų. 23 STRAIPSNIS Bylose, kurioms taikomas Konstitucijos III-369 straipsnis, valstybės narės teismas Teisingumo Teismui praneša apie sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas sustabdomas, o byla perduodama Teisingumo Teismui. Po to Teisingumo Teismo sekretorius apie tokį sprendimą praneša bylos šalims, valstybėms narėms ir Komisijai bei institucijai, įstaigai ar organui, priėmusiam teisės aktą, kurio teisėtumas ar išaiškinimas yra ginčijami. Bylos šalys, valstybės narės, Komisija ir tam tikrais atvejais institucija, įstaiga ar organas, priėmęs teisės aktą, kurio teisėtumas ar išaiškinimas yra ginčijami, turi teisę per du mėnesius nuo tokio pranešimo pateikimo pateikti Teisingumo Teismui faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus. Teisingumo Teismo sekretorius apie nacionalinio teismo sprendimą taip pat praneša valstybėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo ir tame susitarime nurodytos ELPA priežiūros institucijos šalys, išskyrus valstybes nares, kurios gali per du mėnesius nuo tokio pranešimo, kai byla yra susijusi su viena iš to susitarimo taikymo sričių, pateikti Teisingumo Teismui faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus. Ši pastraipa netaikoma klausimams, patenkantiems į EAEB sutarties taikymo sritį. Kai Tarybos ir vienos ar daugiau ne valstybių narių sudarytas susitarimas, susijęs su specifiniu dalyku, numato, kad tais atvejais, kai valstybės narės teismas klausimą, patenkantį į susitarimo taikymo sritį, perduoda Teisingumo Teismui dėl preliminaraus nutarimo, tos valstybės gali pateikti faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus, tada nacionalinio teismo sprendimas šiuo klausimu taip pat pranešamas atitinkamoms ne valstybėms narėms. Per du mėnesius nuo tokio pranešimo pateikimo šios valstybės gali įteikti Teisingumo Teismui faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus. 24 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas gali reikalauti, kad bylos šalys pateiktų visus Teisingumo Teismo pageidaujamus dokumentus ir informaciją. Atsisakymas tai daryti yra oficialiai užregistruojamas. Teisingumo Teismas taip pat gali reikalauti, kad valstybės narės ir Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, kurie nėra bylos šalys, pateiktų visą informaciją, Teisingumo Teismo manymu, būtiną nagrinėjant tą bylą. 25 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas gali bet kuriuo metu patikėti bet kuriam asmeniui, organui, valdžios institucijai, komitetui ar kitai jo pasirinktai organizacijai pateikti eksperto išvadas. 26 STRAIPSNIS Liudytojai gali būti apklausiami laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų. 27 STRAIPSNIS Neatvykusių liudytojų atžvilgiu Teisingumo Teismas naudojasi įgaliojimais, paprastai suteikiamiems teismams, ir tokiems liudytojams gali skirti pinigines baudas laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų. 28 STRAIPSNIS Liudytojai ir ekspertai parodymus gali duoti davę priesaiką, kurios turinį nustato Darbo reglamentas arba liudytojo ar eksperto šalies teisės aktai. 29 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas gali nurodyti, kad liudytojai ar ekspertai parodymus teisminei institucijai duotų savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Toks nurodymas siunčiamas vykdyti kompetentingai teismo institucijai laikantis Darbo reglamente nurodytų sąlygų. Dokumentai, parengti vykdant teisinės pagalbos prašymą, Teisingumo Teismui grąžinami tomis pačiomis sąlygomis. Teisingumo Teismas padengia su tuo susijusias išlaidas, tačiau tai neapriboja jo teisės prireikus paskirti tas išlaidas bylos šalims. 30 STRAIPSNIS Valstybė narė bet kokį liudytojo ar eksperto priesaikos pažeidimą vertina taip, lyg jis būtų padarytas liudijant tos valstybės teisme, kurio jurisdikcijai priklauso civilinių bylų nagrinėjimas. Teisingumo Teismo prašymu atitinkama valstybė narė iškelia pažeidėjui bylą savo kompetentingame teisme. 31 STRAIPSNIS Teismo posėdžiai yra vieši, nebent Teisingumo Teismas dėl svarbių priežasčių savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu priima kitokį sprendimą. 32 STRAIPSNIS Posėdžio metu Teisingumo Tesimas gali apklausti ekspertus, liudytojus ir pačias bylos šalis. Tačiau pastarosios kreiptis į Teisingumo Teismą gali tik per savo atstovus. 33 STRAIPSNIS Vis posėdžiai protokoluojami, protokolus pasirašo pirmininkas ir Teismo sekretorius. 34 STRAIPSNIS Pirmininkas sudaro bylų sąrašą. 35 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo pasitarimai yra ir išlieka slapti. 36 STRAIPSNIS Sprendimuose nurodomos priežastys, kuriomis jie yra grindžiami. Juose nurodomos pasitarimuose dalyvavusių teisėjų pavardės. 37 STRAIPSNIS Sprendimus pasirašo pirmininkas ir Teismo sekretorius. Jie perskaitomi viešame Teismo posėdyje. 38 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. 39 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo pirmininkas, pasinaudodamas sumarine bylos nagrinėjimo tvarka, kuri nustatoma Darbo reglamentu ir kuri tiek, kiek būtina, gali skirtis nuo kai kurių šio Statuto taisyklių, pateiktų pareiškimų atžvilgiu gali priimti nutartį sustabdyti akto vykdymą, kaip numatyta Konstitucijos III-379 straipsnio 1 dalyje ir EAEB sutarties 157 straipsnyje, arba paskirti laikinąsias apsaugos priemones pagal Konstitucijos III-379 straipsnio 2 dalį arba sustabdyti priverstinį sprendimo vykdymą laikantis Konstitucijos III-401 straipsnio ketvirtosios pastraipos ar EAEB sutarties 164 straipsnio trečiosios pastraipos. Tais atvejais, kai pirmininkas negali dalyvauti posėdyje, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų jį pakeičia kitas teisėjas. Pirmininko arba jį pakeitusio teisėjo nutarimas yra negalutinis ir jokiu būdu nekliudo Teisingumo Teismo bylos nagrinėjimui iš esmės. 40 STRAIPSNIS Valstybės narės ir Sąjungos institucijos gali įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas. Tokia pat teise gali pasinaudoti ir Sąjungos įstaigos ir organai bei kiti asmenys, galintys įrodyti suinteresuotumą Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi. Fiziniai ar juridiniais asmenys negali įstoti į bylas tarp valstybių narių, Sąjungos institucijų arba valstybių narių ir Sąjungos institucijų. Nepažeisdamos antrosios pastraipos valstybės, kurios nėra narės ir kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, ir tame susitarime nurodyta Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucija gali įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas, kai jos yra susijusios su viena iš to susitarimo taikymo sričių. Prašyme įstoti į bylą nurodomi paaiškinimai gali būti pateikiami tik vienos iš šalių reikalavimams paremti. 41 STRAIPSNIS Tais atvejais, kai atsakovas nepateikia rašytinių gynybos argumentų po to, kai nustatyta tvarka to buvo pareikalauta, Teismo sprendimas tos bylos šalies nenaudai priimamas už akių. Protestą dėl tokio sprendimo galima paduoti per vieną mėnesį nuo jo pranešimo dienos. Protestas negali sustabdyti atsakovui jo nenaudai už akių priimto sprendimo vykdymo, išskyrus tuos atvejus, kai Teisingumo Teismas priima kitokį sprendimą. 42 STRAIPSNIS Valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai bei visi kiti fiziniai ar juridiniai asmenys gali Darbo reglamente nustatytais atvejais ir sąlygomis iškelti trečiojo asmens bylą, kad užginčytų sprendimą, priimtą jiems nedalyvaujant, jei toks sprendimas pažeidžia jų teises. 43 STRAIPSNIS Iškilus abejonių dėl sprendimo esmės ar apimties, Teisingumo Teismas bet kurios iš bylos šalių ar suinteresuotos Sąjungos institucijos prašymu pateikia reikiamus paaiškinimus. 44 STRAIPSNIS Prašymas peržiūrėti priimtą sprendimą gali būti pateiktas Teisingumo Teismui tik nustačius tokio pobūdžio faktą, kuris gali būti laikomas lemiamu veiksniu ir kuris priimant sprendimą nebuvo žinomas nei Teisingumo Teismui, nei bylos šaliai, reikalaujančiai sprendimą peržiūrėti. Bylos peržiūrėjimas pradedamas Teisingumo Teismo sprendimu, kuriuo aiškiai nurodomas naujo fakto buvimas, pripažįstama, jog tas faktas yra tokio pobūdžio, kad bylą būtų galima nagrinėti iš naujo, bei paskelbiama, jog tuo pagrindu prašymas yra priimtinas. Prašyti peržiūrėti bylą nebegalima praėjus 10 metų nuo sprendimo priėmimo. 45 STRAIPSNIS Terminų pratęsimas dėl nuotolių nustatomas Darbo reglamentu. Vienai iš šalių praleidus nustatytą terminą, jos teisių tai neapriboja, jei tik ji įrodo, kad taip atsitiko dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ar dėl force majeure. 46 STRAIPSNIS Bylos prieš Sąjungą su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti. Ieškinio senaties terminas nutraukiamas, jei byla pradedama nagrinėti Teisingumo Teisme arba jei prieš iškeliant tokią bylą nukentėjusioji šalis paduoda prašymą atitinkamai Sąjungos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi būti iškelta per Konstitucijos III-365 straipsnyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Taikoma Konstitucijos III-367 straipsnio antroji pastraipa. Šis straipsnis taip pat taikomas ieškiniams prieš Europos centrinį banką dėl deliktinės atsakomybės. IV ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRASIS TEISMAS 47 STRAIPSNIS 9 straipsnio pirmoji pastraipa, 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio pirmoji, antroji, ketvirtoji ir penktoji pastraipos ir 18 straipsnis taikomi Bendrajam Teismui ir jo nariams. 10, 11 ir 14 straipsniai taikomi mutatis mutandis Bendrojo Teismo sekretoriui. 48 STRAIPSNIS Bendrąjį Teismą sudaro dvidešimt penki teisėjai. 49 STRAIPSNIS Bendrojo Teismo nariai gali būti kviečiami atlikti generalinio advokato užduotį. Generalinis advokatas viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikia motyvuotą išvadą dėl tam tikrų Bendrajam teismui pateiktų bylų tam, kad padėtų Bendrajam teismui atlikti savo uždavinį. Tokių bylų parinkimo kriterijai, taip pat generalinių advokatų skyrimo tvarka nustatoma Bendrojo Teismo darbo reglamentu. Teismo narys, pakviestas byloje atlikti generalinio advokato užduotį, negali dalyvauti priimant tos bylos sprendimą. 50 STRAIPSNIS Bendrasis Teismas posėdžiauja iš trijų ar penkių teisėjų susidedančiose kolegijose. Teisėjai iš savo tarpo išsirenka kolegijų pirmininkus. Iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai renkami trejiems metams. Jie gali būti perrenkami dar vienai kadencijai. Kolegijų sudėtį ir bylų paskirstymą joms reglamentuoja Darbo reglamentas. Tam tikrais Darbo reglamente nustatytais atvejais Bendrasis Teismas gali posėdžiauti visos sudėties arba jį gali sudaryti vienas teisėjas. Darbo reglamente taip pat gali būti nustatyta, kad Bendrasis Teismas jame nurodytais atvejais ir sąlygomis gali posėdžiauti Didžiosios kolegijos sudėties. 51 STRAIPSNIS Nukrypstant nuo Konstitucijos III-358 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, Teisingumo Teismui priskiriami pagal Konstitucijos III-365 ir III-367 straipsnius valstybės narės pateikti ieškiniai dėl:

1. a)Europos Parlamento arba Tarybos, arba šioms institucijoms veikiant kartu, akto ar neveikimo, išskyrus: - Tarybos priimtus europinius sprendimus pagal Konstitucijos III-168 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą; - Tarybos aktus priimtus pagal Tarybos aktą, susijusį su prekybos apsaugos priemonėmis pagal Konstitucijos III-315 straipsnį; - Tarybos aktus, kuriais pastaroji naudojasi įgyvendinimo įgaliojimais pagal Konstitucijos I-37 straipsnio 2 dalį.
2. b)Komisijos akto ar neveikimo pagal Konstitucijos III-420 straipsnio 1 dalį. Teisingumo Teismui taip pat priskiriami ieškiniai, numatyti tuose pačiuose straipsniuose, kuriuos pateikia Sąjungos institucija prieš Europos Parlamento, Tarybos ar bendrą šių institucijų arba Komisijos aktą ar neveikimą, taip pat institucijos ieškinys prieš Europos centrinio banko aktą ar neveikimą. 52 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo pirmininkas ir Bendrojo Teismo pirmininkas bendru sutarimu nustato sąlygas, kuriomis Teisingumo Teismui priskirti pareigūnai ir kiti tarnautojai teikia savo paslaugas Bendrajam Teismui, kad šis galėtų veikti. Tam tikri pareigūnai ar kiti tarnautojai yra atskaitingi Bendrojo Teismo sekretoriui, kuris yra pavaldus Bendrojo Teismo pirmininkui. 53 STRAIPSNIS Bendrojo Teismo procesą reglamentuoja III antraštinė dalis. Papildomos ir išsamesnės nuostatos, kurių gali prireikti, nustatomos Darbo reglamente. Kad būtų atsižvelgta į bylinėjimosi intelektinės nuosavybės srityje ypatybes, Darbo reglamente gali būti nukrypstama nuo 40 straipsnio ketvirtosios pastraipos ir 41 straipsnio. Nukrypstant nuo 20 straipsnio ketvirtosios pastraipos, generalinis advokatas gali teikti motyvuotą išvadą raštu. 54 STRAIPSNIS Tais atvejais, kai pareiškimas ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Bendrajam Teismui, per klaidą pateikiami Teisingumo Teismo sekretoriui, tas sekretorius juos nedelsdamas perduoda Bendrojo teismo sekretoriui. Taip pat tais atvejais, kai pareiškimas ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Teisingumo Teismui, per klaidą pateikiami Bendrojo Teismo sekretoriui, tas sekretorius juos nedelsdamas perduoda Teisingumo Teismo sekretoriui. Tais atvejais, kai Bendrasis Teismas nustato, kad bylos nagrinėjimas ir sprendimas priklauso ne jo, o Teisingumo Teismo jurisdikcijai, tą bylą jis perduoda Teisingumo Teismui. Panašiai, kai Teisingumo Teismas nustato, kad byla priklauso ne jo, o Bendrojo Teismo jurisdikcijai, tą bylą jis perduoda Bendrajam Teismui, o tas teismas negali atsisakyti savo jurisdikcijos. Tais atvejais, kai Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo žinion patenka bylos, kuriose siekiama to paties reikalavimo patenkinimo, keliamas tas pats išaiškinimo klausimas arba ginčijamas to paties akto galiojimas, Bendrasis Teismas, išklausęs bylos šalis, gali sustabdyti jam pateiktą bylą iki tol, kol Teisingumo Teismas paskelbs sprendimą, arba tais atvejais, kai ieškiniai yra pateikiami pagal Konstitucijos III-365 straipsnį arba EAEB 146 straipsnį, Teisingumo Teismas priima sprendimą dėl šių ieškinių. Tomis pačiomis sąlygomis Teisingumo Teismas taip pat gali nuspręsti sustabdyti jam pateiktą bylą. Tuo atveju Bendrajam Teismui pateikta byla tęsiama. Jeigu valstybė narė ir institucija pateikia ieškinį dėl to paties akto, Bendrasis Teismas nesprendžia, o sprendimus dėl tokių ieškinių priima Teisingumo Teismas. 55 STRAIPSNIS Galutinius Bendrojo Teismo sprendimus, tik iš dalies išsprendžiančius esminius klausimus arba išsprendžiančius procesinius klausimus, susijusius su kompetencijos trūkumu ar prieštaravimu dėl priimtinumo, Bendrojo Teismo sekretorius praneša visoms bylos šalims, taip pat valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, net jeigu jos ir neįstojo į Bendrajame Teisme nagrinėjamą bylą. 56 STRAIPSNIS Apeliacinį skundą Teisingumo Teismui galima paduoti per du mėnesius nuo apskundžiamo sprendimo pranešimo dėl Bendrojo Teismo galutinių sprendimų ir to Teismo sprendimų, tik iš dalies išsprendžiančių esminius klausimus arba išsprendžiančių procesinius klausimus, susijusius su kompetencijos trūkumu ar prieštaravimu dėl priimtinumo. Tokį apeliacinį skundą gali paduoti bet kuri pagal visus savo pareiškimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis. Tačiau įstojusios į bylą šalys, išskyrus valstybes nares ir Sąjungos institucijas, apeliacinį skundą gali paduoti tik tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimas joms turi tiesioginės įtakos. Išskyrus bylas, susijusias su Sąjungos ir jos tarnautojų ginčais, apeliacinį skundą taip pat gali paduoti valstybės narės ir Sąjungos institucijos, neįstojusios į Bendrojo Teismo nagrinėjamą bylą. Tokių valstybių narių ir institucijų padėtis yra tokia pat, kaip ir pirmoje instancijoje į bylą įstojusių valstybių narių ar institucijų. 57 STRAIPSNIS Kiekvienas asmuo, kurio pareiškimą įstoti į bylą Bendrasis Teismas atmetė, per dvi savaites nuo pranešimo apie pareiškimą atmetantį sprendimą gali paduoti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui. Bylos šalys bet kurį Bendrojo Teismo sprendimą, priimtą vadovaujantis Konstitucijos III-379 straipsnio 1 ir 2 dalimis ar III-401 straipsnio ketvirtąja pastraipa arba EAEB sutarties 157 straipsniu, arba 164 straipsnio trečiąja pastraipa, Teisingumo Teismui gali apskųsti per du mėnesius nuo pranešimo apie juos dienos. Pirmojoje ir antrojoje pastraipose minėtas apeliacinis skundas nagrinėjamas ir sprendžiamas 39 straipsnyje nustatyta tvarka. 58 STRAIPSNIS Apeliacinis skundas Teisingumo Teismui paduodamas tik teisės klausimais. Jis gali būti paduodamas dėl Bendrojo Teismo kompetencijos trūkumo, dėl jo padaryto teismo proceso tvarkos pažeidimo, neigiamai paveikusio apelianto interesus, taip pat dėl Bendrojo Teismo padaryto Sąjungos teisės pažeidimo. Apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl teismo išlaidų dydžio ar šalies, kuriai buvo priteista jas atlyginti. 59 STRAIPSNIS Tais atvejais, kai paduodamas apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, procesas Teisingumo Teisme susideda iš rašytinės ir žodinės dalių. Darbo reglamente nustatytomis sąlygomis Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą ir bylos šalis, gali spręsti be žodinės proceso dalies. 60 STRAIPSNIS Nepažeidžiant Konstitucijos III-379 straipsnio 1 ir 2 dalių ir EAEB sutarties 157 straipsnio, sprendimo vykdymas dėl apeliacinio skundo nesustabdomas. Nukrypstant nuo Konstitucijos III-380 straipsnio, europinį įstatymą ar europinį reglamentą, kuris yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, negaliojančiu skelbiantys Bendrojo Teismo sprendimai įsigalioja tik pasibaigus šio Statuto 56 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos, tačiau nepažeidžiant bylos šalies teisės, vadovaujantis Konstitucijos III-379 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei EAEB sutarties 157 straipsniu, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl negaliojančiu paskelbto europinio įstatymo ar europinio reglamento padarinių sustabdymo ar dėl kitos laikinosios apsaugos priemonės nustatymo. 61 STRAIPSNIS Jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui. Grąžinus bylą Bendrajam Teismui, Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais tam teismui yra privalomas. Kai valstybės narės ar Sąjungos institucijos, neįstojusios į Bendrojo Teismo nagrinėjamą bylą, apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas, jei mano, kad tai būtina, gali nurodyti, kurie panaikinto Bendrojo Teismo sprendimo padariniai bylos šalims yra laikomi galutiniais. 62 STRAIPSNIS Konstitucijos III -358 straipsnio 2 bei 3 dalyse nustatytais atvejais, kai pirmasis generalinis advokatas mano, jog gresia didelis pavojus Sąjungos teisės vienovei ar darnai, jis gali pasiūlyti Teisingumo Teismui peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą. Pasiūlymas turi būti pateiktas per mėnesį nuo Bendrojo Teismo sprendimo priėmimo. Per mėnesį nuo pirmojo generalinio advokato pateikto pasiūlymo gavimo Teisingumo Teismas nusprendžia, ar sprendimas turėtų būti peržiūrėtas. V ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 63 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo darbo reglamentuose pateikiamos visos šiam Statutui taikyti ir, prireikus, jam papildyti būtinos nuostatos. 64 STRAIPSNIS Taryba vieningai priimtu europiniu reglamentu nustato kalbų vartojimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme reglamentuojančias taisykles. Šis reglamentas priimamas Teisingumo Teismo prašymu ir pasikonsultavus su Komisija ir Europos Parlamentu, arba Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavus su Teisingumo Teismu ir Europos Parlamentu. Kol bus priimtos tos taisyklės, toliau taikomos kalbų vartojimą reglamentuojančios Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo darbo reglamentų nuostatos. Nukrypstant nuo Konstitucijos III-355 ir III-356 straipsnių, tos nuostatos gali būti keičiamos ar panaikinamos tik Tarybai vieningai patvirtinus. 65 STRAIPSNIS 1. Nukrypstant nuo Konstitucijos IV-437 straipsnio, Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir EAEB sutarties bet kokie pakeitimai, priimti laikotarpiu tarp Sutarties dėl Konstitucijos Europai pasirašymo ir jos įsigaliojimo, lieka galioti. 2. Siekiant 1 dalyje nurodytus pakeitimus įtraukti į šiame Statute nustatytas nuostatas, jie Teisingumo Teismo prašymu oficialiai kodifikuojami Tarybos priimtu europiniu įstatymu. Įsigaliojus šiam kodifikuojančiam europiniam įstatymui, šis straipsnis panaikinamas. 4. PROTOKOLAS DĖL EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS IR EUROPOS CENTRINIO BANKO STATUTO AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, NORĖDAMOS išdėstyti Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, numatytą Konstitucijos I-30 straipsnyje ir III-187 straipsnio 2 dalyje, SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai: I SKYRIUS Europos centrinių bankų sistema 1 STRAIPSNIS Europos centrinių bankų sistema 1. Vadovaujantis Konstitucijos I-30 straipsnio 1 dalimi, Europos centrinis bankas kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą. Europos centrinis bankas kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais sudaro Eurosistemą. 2. Europos centrinių bankų sistema ir Europos centrinis bankas atlieka savo uždavinius ir vykdo savo veiklą pagal Konstituciją ir šį Statutą. II SKYRIUS EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2 STRAIPSNIS Tikslai Vadovaujantis Konstitucijos I-30 straipsnio 2 dalimi ir III-185 straipsnio 1 dalimi, pagrindinis Europos centrinių bankų sistemos tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama šio tikslo, ji remia Sąjungos bendrą ekonominę politiką, kad padėtų siekti Konstitucijos I-3 straipsnyje nustatytų Sąjungos tikslų. Europos centrinių bankų sistema veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui, ir laikydamasi Konstitucijos III-177 straipsnyje išdėstytų principų. 3 STRAIPSNIS Uždaviniai 1. Vadovaujantis Konstitucijos III-185 straipsnio 2 dalimi, pagrindiniai uždaviniai, kurie turi būti vykdomi per Europos centrinių bankų sistemą, yra:
3. a)nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką;
4. b)atlikti užsienio valiutų operacijas, atitinkančias Konstitucijos III-326 straipsnį;
5. c)laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas;
6. d)skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. 2. Vadovaujantis Konstitucijos III-185 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalies c punktas nepažeidžia valstybių narių vyriausybių teisės laikyti ir valdyti apyvartines užsienio valiutos lėšas. 3. Vadovaudamasi Konstitucijos III-185 straipsnio 5 dalimi, Europos centrinių bankų sistema prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu. 4 STRAIPSNIS Patariamosios funkcijos Vadovaujantis Konstitucijos III-185 straipsnio 4 dalimi, su Europos centriniu banku:
7. a)konsultuojamasi dėl bet kurio siūlomo Sąjungos akto, patenkančio į jo įgaliojimų sritį;
8. b)konsultuojasi nacionalinės institucijos dėl bet kurios teisinės nuostatos, priklausančios jo kompetencijai, projekto, tačiau laikantis 41 straipsnyje numatyta tvarka Tarybos nustatytų apribojimų ir sąlygų. Europos centrinis bankas gali Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams arba nacionalinėms institucijoms teikti nuomones klausimais, patenkančiais į jo įgaliojimų sritį. 5 STRAIPSNIS Statistinės informacijos rinkimas 1. Kad galėtų vykdyti Europos centrinių bankų sistemos uždavinius, Europos centrinis bankas, padedamas nacionalinių centrinių bankų, renka reikiamą statistinę informaciją arba iš kompetentingų nacionalinių institucijų, arba tiesiogiai iš ūkio subjektų. Šiais tikslais jis bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, įstaigomis ar organais ir su valstybių narių ar trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis. 2. Nacionaliniai centriniai bankai, kiek tai įmanoma, vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius. 3. Europos centrinis bankas, kur reikia, skatina derinti taisykles ir praktiką, kuria vadovaujamasi renkant, kaupiant ir platinant statistinę informaciją, patenkančią į jo įgaliojimų sritį. 4. Vadovaudamasi 41 straipsnyje išdėstyta tvarka, Taryba nustato fizinius ir juridinius asmenis, kuriems taikomi atskaitomybės reikalavimai, konfidencialumo režimą ir atitinkamas vykdymo užtikrinimo nuostatas. 6 STRAIPSNIS Tarptautinis bendradarbiavimas 1. Europos centrinis bankas nusprendžia, kaip atstovaujama Europos centrinių bankų sistemai tarptautinio bendradarbiavimo, susijusio su Europos centrinių bankų sistemai patikėtais uždaviniais, srityje. 2. Europos centrinis bankas ir, jam pritarus, nacionaliniai centriniai bankai gali dalyvauti tarptautinėse finansų institucijose. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys nepažeidžia Konstitucijos III-196 straipsnio. III SKYRIUS EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA 7 STRAIPSNIS Nepriklausomumas Pagal Konstitucijos III-188 straipsnį, naudodamiesi Konstitucijos ir šio Statuto jiems suteiktais įgaliojimais ir vykdydami juose nustatytas užduotis bei pareigas, nei Europos centrinis bankas, nei nacionalinis centrinis bankas, nei bet kuris jų sprendimus priimančių organų narys nesiekia gauti ar nepriima jokių Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitos organizacijos nurodymų. Sąjungos institucijos, įstaigos ar organai ir valstybių narių vyriausybės įsipareigoja gerbti šį principą ir nesiekti paveikti Europos centrinio banko ar nacionalinių centrinių bankų sprendimus priimančių organų narių, jiems atliekant savo užduotis. 8 STRAIPSNIS Bendrasis principas Europos centrinių bankų sistemai vadovauja Europos centrinio banko sprendimus priimantys organai. 9 STRAIPSNIS Europos centrinis bankas 1. Europos centrinis bankas, kuris pagal Konstitucijos I-30 straipsnio 3 dalį yra juridinis asmuo, kiekvienoje valstybėje narėje naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jos teisę, Europos centrinis bankas gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. 2. Europos centrinis bankas užtikrina, kad pagal Konstitucijos III-185 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis numatyti Europos centrinių bankų sistemos uždaviniai yra įgyvendinami jam pačiam veikiant vadovaujantis šiuo Statutu arba per nacionalinius centrinius bankus vadovaujantis 12 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsniu. 3. Pagal Konstitucijos III-187 straipsnio 3 dalį Europos centrinio banko sprendimus priimantys organai yra Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba. 10 STRAIPSNIS Valdančioji taryba 1. Vadovaujantis Konstitucijos III-382 straipsnio 1 dalimi, Europos centrinio banko Valdančiąją tarybą sudaro Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nariai ir Konstitucijos III-197 straipsnyje nurodytų valstybių narių, kurioms netaikomos išimtys, nacionalinių centrinių bankų valdytojai. 2. Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys turi vieną balsą. Nuo tos dienos, kai Valdančiosios tarybos narių skaičius viršija 21, kiekvienas Vykdomosios valdybos narys turi vieną balsą, o balsavimo teisę turinčių valdytojų yra 15. Pastariesiems balsavimo teisės suteikiamos ir keičiamos tokiu būdu:
9. a)valdytojų skaičiui viršijus penkiolika ir kol pasieks dvidešimt du, valdytojai suskirstomi į dvi grupes, pagal nacionalinio centrinio banko pateikiamą atitinkamos valstybės narės suvestinio bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ir bendro valstybių narių, kurių valiuta yra euro, pinigų finansinių institucijų suvestinio balanso dalies dydį. Suvestinio bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis daliai skiriamas 5/6 svoris, o bendro pinigų finansinių institucijų suvestinio balanso daliai skiriamas 1/6 svoris. Pirmą grupę sudaro penki valdytojai, o antrą grupę - likę valdytojai. Pirmai grupei paskirtų valdytojų naudojimosi balsavimo teisėmis dažnumas turi būti ne mažesnis kaip antros grupės valdytojų. Atsižvelgiant į ankstesnį sakinį, pirmai grupei skiriamos keturios balsavimo teisės, o antrai grupei — vienuolika;
10. b)valdytojų skaičiui pasiekus dvidešimt du, valdytojai suskirstomi į tris grupes pagal svarbą, nustatytą remiantis pirmiau išdėstytais kriterijais. Pirmą grupę sudaro penki valdytojai ir jiems skiriamos keturios balsavimo teisės. Antrą grupę sudaro pusė visų valdytojų, trupmeną bet kuriuo atveju suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus, jiems skiriamos aštuonios balsavimo teisės. Trečią grupę sudaro likę valdytojai ir jiems skiriamos trys balsavimo teisės;
11. c)kiekvienoje grupėje valdytojai savo balsavimo teisėmis naudojasi vienodą laiką;
12. d)skaičiuojant dalis suvestiniame bendrajame vidaus produkte rinkos kainomis, taikoma 29 straipsnio 2 dalis. Bendras valstybių narių pinigų finansinių institucijų suvestinis balansas skaičiuojamas pagal skaičiavimo metu Sąjungoje taikomą statistikos sistemą;
13. e)suvestinį bendrąjį vidaus produktą rinkos kainomis pakoregavus pagal 29 straipsnio 3 dalį ar padidėjus valdytojų skaičiui, grupių dydis ir (
14. ar)sudėtis pakoreguojami vadovaujantis šioje pastraipoje išdėstytais principais;
15. f)visas priemones, kurios yra būtinos šioje pastraipoje išdėstytiems principams įgyvendinti, Valdančioji taryba patvirtina dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių ir jos neturinčių narių balsų dauguma ir gali nuspręsti atidėti rotacinės sistemos naudojimo pradžią, kol valdytojų skaičius neviršija 18. Balsavimo teise naudojamasi asmeniškai. Nukrypstant nuo šios taisyklės, 12 straipsnio 3 dalyje nurodytame Darbo reglamente gali būti nustatyta, kad Valdančiosios tarybos nariai gali balsuoti telekonferencijos būdu. Šiame reglamente taip pat numatoma, kad Valdančiosios tarybos narys, kuris negali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose ilgesnį laiką, gali paskirti pakaitinį Valdančiosios tarybos narį. Šio straipsnio pirmoji ir antroji pastraipos nepažeidžia Valdančiosios tarybos balsavimo teisę turinčių ar jos neturinčių narių balsavimo teisių pagal šio straipsnio 3 dalį ir 40 straipsnio 2 ir 3 dalį. Jeigu šiame Statute nenumatyta kitaip, Valdančioji taryba sprendimus priima paprasta balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Kad Valdančioji taryba galėtų balsuoti, turi būti dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių kvorumas. Jeigu kvorumo nėra, pirmininkas gali kviesti neeilinį posėdį, kuriame sprendimai gali būti priimami nesant kvorumo. 3. Priimant bet kokius sprendimus pagal 28, 29, 30, 32, 33 ir 51 straipsnius, balsai Valdančiojoje taryboje paskirstomi pagal nacionalinių centrinių bankų dalį pasirašytame Europos centrinio banko kapitale. Vykdomosios valdybos narių balsų indeksai lygūs nuliui. Kvalifikuotos daugumos reikalaujantis sprendimas priimamas, jeigu atiduoti balsai „už“ atstovauja mažiausiai dviem trečdaliams pasirašyto Europos centrinio banko kapitalo ir ne mažiau kaip pusei dalininkų. Jeigu valdytojas negali dalyvauti, jis gali paskirti pakaitinį asmenį balsuoti jam skirtu indeksuotu balsu. 4. Posėdžiai yra konfidencialūs. Valdančioji taryba gali nuspręsti viešai paskelbti savo svarstymų rezultatus. 5. Valdančioji taryba posėdžiauja mažiausiai 10 kartų per metus. 11 STRAIPSNIS Vykdomoji valdyba 1. Pagal Konstitucijos III-382 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą Vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi kiti nariai. Nariai atlieka savo pareigas dirbdami visu etatu. Nė vienas narys negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo, išskyrus ypatingus atvejus, kai Valdančioji taryba padaro išimtį tuo klausimu. 2. Pagal Konstitucijos III-382 straipsnio 2 dalį Vykdomosios valdybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir kitus narius kvalifikuota balsų dauguma skiria Europos Vadovų Taryba iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų pagal Tarybos rekomendaciją bei pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Valdančiąja taryba. Jų kadencija yra aštuoneri metai, ir ji nėra atnaujinama. Vykdomosios valdybos nariais gali būti tik valstybių narių piliečiai. 3. Vykdomosios valdybos narių įdarbinimo sąlygos, ypač jų atlyginimai, pensijos ir kitos socialinio draudimo išmokos, yra sutarčių su Europos centriniu banku dalykas ir yra nustatomos Valdančiosios tarybos, kuri remiasi komiteto, sudaryto iš trijų Valdančiosios tarybos ir trijų Tarybos paskirtų narių, pasiūlymu. Vykdomosios valdybos nariai neturi teisės balsuoti dėl šioje dalyje nurodytų klausimų. 4. Jeigu Vykdomosios valdybos narys nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą, Teisingumo Teismas Valdančiosios tarybos arba Vykdomosios valdybos prašymu gali jį atstatydinti. 5. Kiekvienas asmeniškai dalyvaujantis Vykdomosios valdybos narys turi teisę balsuoti ir šiam tikslui turi vieną balsą. Jeigu nenustatyta kitaip, Vykdomoji valdyba sprendimus priima paprasta atiduotų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Balsavimo tvarka nustatoma 12 straipsnio 3 dalyje nurodytame Darbo reglamente. 6. Vykdomoji valdyba yra atsakinga už Europos centrinio banko einamąją veiklą. 7. Kiekviena laisva vieta Vykdomojoje valdyboje užimama paskiriant naują narį pagal šio straipsnio 2 dalį. 12 STRAIPSNIS Sprendimus priimančių organų pareigos 1. Valdančioji taryba nustato gaires ir priima sprendimus, kurie būtini užtikrinant uždavinių, patikėtų Europos centrinių bankų sistemai pagal Konstituciją ir šį Statutą, atlikimą. Valdančioji taryba nustato Sąjungos pinigų politiką, o prireikus priima sprendimus, susijusius su tarpiniais pinigų politikos tikslais, pagrindinėmis palūkanų normomis ir atsargų pasiūla Europos centrinių bankų sistemoje, bei nustato jiems įgyvendinti būtinas gaires. Vykdomoji valdyba įgyvendina pinigų politiką pagal Valdančiosios tarybos nustatytas gaires ir priimtus sprendimus. Tai atlikdama, Vykdomoji valdyba duoda reikiamus nurodymus nacionaliniams centriniams bankams. Be to, Vykdomoji valdyba gali turėti kai kurių jai perduotų įgaliojimų, jeigu taip nusprendžia Valdančioji taryba. Tokiu mastu, kuris laikomas galimu ir tinkamu, ir nepažeisdamas šio straipsnio nuostatų, Europos centrinis bankas kreipiasi į nacionalinius centrinius bankus dėl operacijų, kurios sudaro Europos centrinių bankų sistemos uždavinių dalį, atlikimo. 2. Vykdomoji valdyba yra atsakinga už Valdančiosios tarybos posėdžių rengimą. 3. Valdančioji taryba priima Darbo reglamentą, kuriame nustato Europos centrinio banko ir jo sprendimus priimančių organų vidaus struktūrą. 4. Valdančioji taryba atlieka 4 straipsnyje nurodytas patariamąsias funkcijas. 5. Valdančioji taryba priima 6 straipsnyje nurodytus sprendimus. 13 STRAIPSNIS Pirmininkas 1. Pirmininkas arba, jeigu jis nedalyvauja, pirmininko pavaduotojas vadovauja Europos centrinio banko valdančiajai tarybai ir Europos centrinio banko vykdomajai valdybai. 2. Nepažeisdamas 38 straipsnio, pirmininkas arba jo atstovas atstovauja Europos centriniam bankui už jo ribų. 14 STRAIPSNIS Nacionaliniai centriniai bankai 1. Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi Konstitucijos III-189 straipsniu, užtikrina, kad jos nacionalinės teisės aktai, įskaitant jos nacionalinio centrinio banko statutą, būtų suderinti su Konstitucija ir šiuo Statutu. 2. Nacionalinių centrinių bankų statutuose, be kita ko, turi būti numatyta, kad nacionalinio centrinio banko valdytojo kadencija bus ne trumpesnė kaip penkeri metai. Valdytoją galima atleisti iš pareigų tik tuomet, jeigu jis nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą. Suinteresuotas valdytojas arba Valdančioji taryba dėl tokio sprendimo gali kreiptis į Teisingumo Teismą motyvuodami Konstitucijos ar kokios nors kitos teisės normos, susijusios su jos taikymu, pažeidimu. Šie ieškiniai pateikiami per du mėnesius atitinkamai nuo sprendimo paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo. 3. Nacionaliniai centriniai bankai yra sudedamoji Europos centrinių bankų sistemos dalis ir veikia pagal Europos centrinio banko gaires bei nurodymus. Valdančioji taryba imasi reikiamų veiksmų, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi Europos centrinio banko gairių ir nurodymų, ir reikalauja, kad jai būtų pateikiama visa reikalinga informacija. 4. Nacionaliniai centriniai bankai gali atlikti ir kitas, šiame Statute nenumatytas, funkcijas, nebent Valdančioji taryba dviejų trečdalių atiduotų balsų dauguma nustato, kad jos trukdo Europos centrinių bankų sistemos tikslams ir uždaviniams. Tokios funkcijos atliekamos nacionaliniams centriniams bankams prisiimant atsakomybę bei įsipareigojimus, ir jos nelaikomos Europos centrinių bankų sistemos funkcijų dalimi. 15 STRAIPSNIS Įsipareigojimai dėl atskaitomybės 1. Europos centrinis bankas rengia ir skelbia pranešimus apie Europos centrinių bankų sistemos veiklą mažiausiai kartą per ketvirtį. 2. Europos centrinių bankų sistemos konsoliduota finansinė ataskaita skelbiama kiekvieną savaitę. 3. Pagal Konstitucijos III-383 straipsnio 3 dalį Europos centrinis bankas parengia Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Komisijai metų pranešimą apie Europos centrinių bankų sistemos veiklą ir apie pinigų politiką praėjusiais bei einamaisiais metais. 4. Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai ir ataskaitos suinteresuotoms šalims teikiami nemokamai. 16 STRAIPSNIS Banknotai Vadovaudamasi Konstitucijos III-186 straipsnio 1 dalimi, Valdančioji taryba turi išimtinę teisę duoti leidimą Sąjungoje leisti euro banknotus. Tokius banknotus gali išleisti Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai. Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų išleisti banknotai yra vieninteliai tokie banknotai, kurie Sąjungoje turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą. Europos centrinis bankas, kiek tai yra įmanoma, atsižvelgia į esamą banknotų išleidimo ir kūrimo praktiką. IV SKYRIUS Europos centrinių bankų sistemOS PINIGŲ POLITIKOS FUNKCIJOS IR OPERACIJOS 17 STRAIPSNIS Sąskaitos Europos centriniame banke ir nacionaliniuose centriniuose bankuose Savo operacijoms vykdyti Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali atidaryti sąskaitas kredito įstaigoms, viešiesiems subjektams ir kitiems rinkos dalyviams ir priimti turtą, įskaitant nematerialius vertybinius popierius, kaip įkeitimo objektą. 18 STRAIPSNIS Atviros rinkos ir kredito operacijos 1. Kad pasiektų Europos centrinių bankų sistemos tikslus ir įvykdytų jos uždavinius, Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali:
16. a)veikti finansų rinkose pirkdami ir parduodami (sudarydami neatidėliotinus ir išankstinius sandorius), įskaitant pirkimą ir pardavimą pagal atpirkimo sutartis, ir skolindami arba skolindamiesi skolos įsipareigojimus ir likvidžias rinkos priemones eurais arba kitomis valiutomis, taip pat tauriuosius metalus;
17. b)atlikti kredito operacijas su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais skolinant lėšas užtikrinus pakankamu įkeitimu. 2. Europos centrinis bankas nustato jo paties ar nacionalinių centrinių bankų atliekamų atviros rinkos ir kredito operacijų bendrus principus, įskaitant sąlygų, kuriomis jie pasirengę atlikti tokius sandorius, paskelbimą. 19 STRAIPSNIS Privalomosios atsargos 1. Pagal 2 straipsnį Europos centrinis bankas siekdamas pinigų politikos tikslų, turi teisę reikalauti, kad valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos privalomąsias atsargas laikytų Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų sąskaitose. Privalomųjų atsargų skaičiavimo ir nustatymo taisykles gali patvirtinti Valdančioji taryba. Jeigu reikalavimai nevykdomi, Europos centrinis bankas turi teisę imti baudos palūkanas ir taikyti kitas panašaus poveikio sankcijas. 2. Taikydama šį straipsnį ir vadovaudamasi 41 straipsnyje išdėstyta tvarka, Taryba apibrėžia privalomųjų atsargų bazę ir maksimalius leistinus tų atsargų bei jų bazės santykius, taip pat atitinkamas sankcijas reikalavimų nevykdymo atveju. 20 STRAIPSNIS Pinigų politikos kitos priemonės Valdančioji taryba dviejų trečdalių atiduotų balsų dauguma gali nuspręsti naudoti pinigų politikos tokius kitus operacinius metodus, kuriuos ji, laikydamasi 2 straipsnio, mano esant tinkamais. 41 straipsnyje išdėstyta tvarka Taryba apibrėžia tokių metodų taikymo sritį, jeigu jais nustatomos prievolės trečiosioms šalims. 21 STRAIPSNIS Operacijos su viešaisiais subjektais 1. Pagal Konstitucijos III-181 straipsnį lėšų pereikvojimas sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybės Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar organams, valstybių narių centrinėms vyriausybėms, regioninėms, vietos ar kitoms valdžios institucijoms, kitoms viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms arba valstybės įmonėms Europos centriniame banke ar nacionaliniuose centriniuose bankuose yra draudžiami. Taip pat draudžiama Europos centriniam bankui ar nacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones. 2. Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali veikti kaip šio straipsnio 1 dalyje išvardytų subjektų fiskaliniai agentai. 3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos valstybei nuosavybės teise priklausančioms kredito įstaigoms, kurioms nacionaliniai centriniai bankai ir Europos centrinis bankas centrinių bankų atsargų pasiūlos atžvilgiu taiko tokį patį statusą kaip privačioms kredito įstaigoms. 22 STRAIPSNIS Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti sąlygas, o Europos centrinis bankas gali priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas tarpuskaitos ir mokėjimo sistemų veiksmingumas ir patikimumas Sąjungoje ir su kitomis šalimis. 23 STRAIPSNIS Išorės operacijos Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali:
18. a)užmegzti ryšius su centriniais bankais ir finansų įstaigomis kitose šalyse ir prireikus su tarptautinėmis organizacijomis;
19. b)sudarydami neatidėliotinus ir išankstinius sandorius, įsigyti ir parduoti visų rūšių turtą užsienio valiuta ir tauriuosius metalus; sąvoka „turtas užsienio valiuta“ apima vertybinius popierius ir visą kitą turtą bet kurios šalies valiuta ar apskaitos vienetais ir laikomą bet kokia forma;
20. c)laikyti ir valdyti šiame straipsnyje nurodytą turtą;
21. d)atlikti visų tipų banko sandorius su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant skolinimosi ir skolinimo operacijas. 24 STRAIPSNIS Kitos operacijos Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, be operacijų, susijusių su jų uždaviniais, gali atlikti operacijas, skirtas jų administraciniams tikslams ar jų personalui. V SKYRIUS Rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra 25 STRAIPSNIS Rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra 1. Europos centrinis bankas gali patarti Tarybai, Komisijai ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, o šios gali konsultuotis su Europos centriniu banku dėl Sąjungos teisiškai privalomų aktų, susijusių su kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra ir finansų sistemos stabilumu, taikymo srities ir įgyvendinimo. 2. Europos centrinis bankas, remdamasis kiekvienu pagal Konstitucijos III-185 straipsnio 6 dalį priimtu europiniu įstatymu, gali atlikti specialius uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūros politika. VI SKYRIUS Europos centrinių bankų sistemOS FINANSINĖS NUOSTATOS 26 STRAIPSNIS Finansinės ataskaitos 1. Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų finansiniai metai prasideda sausio pirmą dieną ir baigiasi gruodžio paskutinę dieną. 2. Europos centrinio banko metų ataskaitas rengia Vykdomoji valdyba pagal Valdančiosios tarybos nustatytus principus. Ataskaitas tvirtina Valdančioji taryba, ir tada jos paskelbiamos. 3. Analizės ir veiklos tikslais Vykdomoji valdyba sudaro Europos centrinių bankų sistemos konsoliduotą balansą, apimantį Europos centrinių bankų sistemai priskiriamą nacionalinių centrinių bankų turtą ir įsipareigojimus. 4. Šiam straipsniui taikyti Valdančioji taryba nustato reikiamas nacionalinių centrinių bankų vykdomų operacijų apskaitos ir atskaitomybės standartizavimo taisykles. 27 STRAIPSNIS Auditas 1. Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja Valdančioji taryba ir tvirtina Taryba. Auditoriai turi visus įgaliojimus tikrinti visas Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų buhalterines knygas bei sąskaitas ir gauti visą informaciją apie jų sandorius. 2. Konstitucijos III-384 straipsnis taikomas tik Europos centrinio banko vadovybės veiklos efektyvumui tirti. 28 STRAIPSNIS Europos centrinio banko kapitalas 1. Europos centrinio banko kapitalas yra 5 000 milijonų eurų. Kapitalą galima didinti tokiomis sumomis, kokios numatytos europiniame sprendime, kurį priima Valdančioji taryba veikdama kvalifikuota balsų dauguma, numatyta 10 straipsnio 3 dalyje, neperžengdama tokių ribų ir tokiomis sąlygomis, kokias nustato Taryba 41 straipsnyje nurodyta tvarka. 2. Nacionaliniai centriniai bankai yra vieninteliai subjektai, turintys teisę pasirašyti ir turėti Europos centrinio banko kapitalą. Kapitalas pasirašomas pagal raktą, nustatytą vadovaujantis 29 straipsniu. 3. Valdančioji taryba, veikdama kvalifikuota balsų dauguma, kaip nurodyta 10 straipsnio 3 dalyje, apibrėžia kapitalo apmokėjimo apimtį ir formą. 4. Laikantis 5 dalies, nacionalinių centrinių bankų dalys pasirašytame Europos centrinio banko kapitale negali būti perduodamos, įkeičiamos ar areštuojamos. 5. Jeigu 29 straipsnyje nurodytas raktas yra koreguojamas, nacionaliniai centriniai bankai perveda tarpusavyje tokio dydžio kapitalo dalis, kokios reikalingos užtikrinti, kad kapitalo dalių paskirstymas atitiktų pakoreguotą raktą. Valdančioji taryba nustato tokių pervedimų sąlygas. 29 STRAIPSNIS Kapitalo pasirašymo raktas 1. Europos centrinio banko kapitalo pasirašymo raktas, pirmą kartą nustatytas 1998 metais, kai buvo įsteigta Europos centrinių bankų sistema, nustatomas kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui priskiriant svorį šiame rakte lygų sumai: – atitinkamos valstybės narės 50 % gyventojų skaičiaus dalies Sąjungoje priešpaskutiniais metais iki Europos centrinių bankų sistemos įkūrimo; – atitinkamos valstybės narės 50 % bendrojo vidaus produkto dalies Sąjungoje rinkos kainomis per paskutinius penkerius metus iki priešpaskutinių metų prieš Europos centrinių bankų sistemos įkūrimą. Procentai suapvalinami iki artimiausio 0,000 1 % punkto kartotinio. 2. Šiam straipsniui taikyti reikalingus statistinius duomenis pateikia Komisija vadovaudamasi taisyklėmis, kurias Taryba priima 41 straipsnyje nurodyta tvarka. 3. Nacionaliniams centriniams bankams skiriami svoriai koreguojami kas penkeri metai po Europos centrinių bankų sistemos įsteigimo analogiškai vadovaujantis nuostatomis, išdėstytoms šio straipsnio 1 dalyje. Pakoreguotas raktas pradedamas taikyti nuo pirmos kitų metų dienos. 4. Valdančioji taryba imasi visų kitų šiam straipsniui taikyti reikalingų priemonių. 30 STRAIPSNIS Užsienio atsargų pervedimas į Europos centrinį banką 1. Nepažeisdami 28 straipsnio, nacionaliniai centriniai bankai suteikia Europos centriniam bankui užsienio atsargas, išskyrus valstybių narių valiutomis, eurais, Tarptautinio valiutos fondo rezervinėmis pozicijomis ir specialiosiomis skolinimosi teisėmis iki sumos, lygios 50 000 milijonų eurų. Valdančioji taryba sprendžia, kokią dalį Europos centrinis bankas reikalauja pervesti. Europos centrinis bankas turi visišką teisę laikyti ir valdyti jam pervestas užsienio atsargas bei naudoti jas šiame Statute nurodytais tikslais. 2. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko įnašai nustatomi proporcingai jo daliai pasirašytame Europos centrinio banko kapitale. 3. Europos centrinis bankas kiekvieną nacionalinį centrinį banką kredituoja jo įnašo dydžio reikalavimu. Valdančioji taryba nustato tokių reikalavimų nominalią išraišką ir atlyginimo už juos tvarką. 4. Taikydamas šio straipsnio 2 dalį ir neperžengdamas tokių ribų bei vadovaudamasis tokiomis sąlygomis, kokias nustato Taryba 41 straipsnyje išdėstyta tvarka, Europos centrinis bankas gali toliau papildomai reikalauti užsienio atsargų, viršijančių šio straipsnio 1 dalį nustatytą ribą. 5. Europos centrinis bankas gali laikyti ir valdyti Tarptautinio valiutos fondo rezervines pozicijas ir specialiąsias skolinimosi teises bei numatyti tokių lėšų sutelkimą. 6. Valdančioji taryba imasi visų kitų šiam straipsniui taikyti reikalingų priemonių. 31 STRAIPSNIS Nacionalinių centrinių bankų turimos užsienio atsargos 1. Nacionaliniams centriniams bankams leidžiama atlikti sandorius vykdant savo įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms pagal 23 straipsnį. 2. Jei visos kitos operacijos užsienio atsargomis, likusiomis nacionaliniams centriniams bankams po 30 straipsnyje nurodytų pervedimų, ir valstybių narių sandoriai užsienio valiutos apyvartinėmis lėšomis viršija tam tikrą ribą, kuri nustatoma pagal šio straipsnio 3 dalį, joms turi pritarti Europos centrinis bankas, kad būtų užtikrintas jų suderinamumas su Sąjungos valiutos kurso ir pinigų politika. 3. Valdančioji taryba nustato gaires šioms operacijoms palengvinti. 32 STRAIPSNIS Nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymas 1. Pajamos, susikaupusios nacionaliniams centriniams bankams atliekant Europos centrinių bankų sistemos pinigų politikos funkcijas (toliau – pinigų politikos pajamos), paskirstomos kiekvienų finansinių metų gale pagal šio straipsnio nuostatas. 2. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko pinigų politikos pajamų suma yra lygi jo metų pajamoms, kurios gaunamos iš jo turto, laikomo apyvartoje esantiems banknotams ir kredito įstaigų indėlių įsipareigojimams padengti. Šį turtą nustato nacionaliniai centriniai bankai pagal gaires, kurias nustato Valdančioji taryba. 3. Jeigu prasidėjus trečiajam etapui nacionalinių centrinių bankų balansų struktūros, Valdančiosios tarybos nuomone, neleidžia taikyti šio straipsnio 2 dalies, Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti, nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, kad pinigų politikos pajamos būtų skaičiuojamos pagal kitą metodą ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį. 4. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko pinigų politikos pajamų suma mažinama dydžiu, lygiu visoms palūkanoms, kurias tas centrinis bankas sumokėjo pagal indėlių įsipareigojimus kredito įstaigoms pagal 19 straipsnį. Valdančioji taryba gali nuspręsti, kad nacionaliniams centriniams bankams būtų atlyginamos išlaidos, susijusios su banknotų išleidimu, arba išimtinėmis aplinkybėmis ypatingas nuostolis, atsirandantis dėl pinigų politikos operacijų, kurių jis imasi Europos centrinių bankų sistemos vardu. Atlyginama tokia forma, kuri, Valdančiosios tarybos nuomone, yra tinkama. Šios sumos gali būti kompensuojamos iš nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų. 5. Nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų suma paskirstoma nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtai Europos centrinio banko kapitalo daliai atsižvelgiant į bet kurį sprendimą, kurį priima Valdančioji taryba vadovaudamasi 33 straipsnio 2 dalimi. 6. Likučių, atsirandančių iš pinigų politikos pajamų paskirstymo, tarpuskaitą ir mokėjimą vykdo Europos centrinis bankas pagal Valdančiosios tarybos nustatytas gaires. 7. Valdančioji taryba imasi visų kitų šiam straipsniui taikyti reikalingų priemonių. 33 STRAIPSNIS Europos centrinio banko grynojo pelno ir nuostolio paskirstymas 1. Europos centrinio banko grynasis pelnas pervedamas tokia tvarka:
22. a)suma, kurią turi nustatyti Valdančioji taryba ir kuri negali viršyti 20 % grynojo pelno, pervedama į bendrą atsargų fondą, kuriam taikoma riba, lygi 100 % kapitalo;
23. b)likęs grynasis pelnas paskirstomas Europos centrinio banko dalininkams proporcingai jų apmokėtoms dalims. 2. Jeigu Europos centrinis bankas patiria nuostolį, trūkumą galima kompensuoti iš Europos centrinio banko bendrojo atsargų fondo ir prireikus Valdančiosios tarybos sprendimu — iš atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamų proporcingai ir neviršijant sumų, kokios paskirstytos nacionaliniams centriniams bankams pagal 32 straipsnio 5 dalį. VII SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 34 STRAIPSNIS Teisės aktai 1. Vadovaujantis Konstitucijos III-190 straipsniu, Europos centrinis bankas:
24. a)priima europinius reglamentus, reikalingus šio Statuto 3 straipsnio 1 dalies a punkte, 19 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnyje ir 25 straipsnio 2 dalyje nurodytiems uždaviniams atlikti, ir tais atvejais, kurie numatomi 41 straipsnyje nurodytuose europiniuose reglamentuose ir sprendimuose;
25. b)priima europinius sprendimus, reikalingus pagal Konstituciją ir šį Statutą Europos centrinių bankų sistemai patikėtiems uždaviniams vykdyti;
26. c)teikia rekomendacijas ir nuomones. 2. Europos centrinis bankas gali nutarti paskelbti savo europinius sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. 3. Laikydamasis 41 straipsnyje numatyta tvarka Tarybos nustatytų apribojimų ir sąlygų, Europos centrinis bankas turi teisę įmonėms, nesilaikančioms jo europiniuose reglamentuose ir sprendimuose nustatytų įpareigojimų, skirti vienkartines ir periodiškai mokamas baudas. 35 STRAIPSNIS Teisminė priežiūra ir susiję klausimai 1. Konstitucijos numatytais atvejais ir sąlygomis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali peržiūrėti ar aiškinti Europos centrinio banko veiksmus ar neveikimą. Konstitucijoje numatytais atvejais ir sąlygomis Europos centrinis bankas gali pateikti ieškinį. 2. Ginčus tarp Europos centrinio banko ir jo kreditorių, skolininkų arba bet kurio kito asmens sprendžia kompetentingi nacionaliniai teismai, išskyrus atvejus, kai jurisdikcija priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. 3. Europos centriniam bankui taikomas Konstitucijos III-431 straipsnyje numatytas atsakomybės režimas. Nacionaliniai centriniai bankai yra atsakingi pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus. 4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Europos centrinio banko ar jo vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją ar pagal privatinę teisę. 5. Europos centrinio banko sprendimą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl bylos iškėlimo priima Valdančioji taryba. 6. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl nacionalinio centrinio banko įpareigojimų pagal Konstituciją ir šį Statutą vykdymo. Jeigu Europos centrinis bankas mano, kad kuris nors nacionalinis centrinis bankas neįvykdė kokios nors pareigos pagal Konstituciją ir šį Statutą, jis šiuo reikalu pareiškia pagrįstą savo nuomonę pirma suteikęs atitinkamam nacionaliniam centriniam bankui galimybę išdėstyti savo samprotavimus. Jei atitinkamas nacionalinis centrinis bankas per Europos centrinio banko nustatytą laiką neatsižvelgia į tą nuomonę, Europos centrinis bankas gali perduoti šį reikalą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. 36 STRAIPSNIS Personalas 1. Vykdomosios valdybos siūlymu Valdančioji taryba nustato Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygas. 2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti Europos centrinio banko ir jo tarnautojų ginčus neviršijant įdarbinimo sąlygose nustatytų ribų ir laikantis jose numatytų sąlygų. 37 STRAIPSNIS Profesinė paslaptis 1. Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų sprendimus priimančių organų nariai ir personalas, netgi nustoję eiti savo pareigas, privalo neatskleisti informacijos, kuriai taikomi profesinės paslapties reikalavimai. 2. Asmenims, turintiems galimybę naudotis teisiškai įpareigojančių Sąjungos aktų, kuriems taikomi reikalavimai saugoti profesinę paslaptį, duomenimis, turi tų reikalavimų laikytis. 38 STRAIPSNIS Pasirašantieji asmenys Europos centrinio banko teisiniai įsipareigojimai trečiųjų šalių atžvilgiu prisiimami jo pirmininko arba dviejų Vykdomosios valdybos narių, arba dviejų Europos centrinio banko personalo narių, kuriuos pirmininkas tinkamai įpareigojo pasirašyti Europos centrinio banko vardu, parašais. 39 STRAIPSNIS Privilegijos ir imunitetai Valstybių narių teritorijoje Europos centrinis bankas naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kurie yra būtini jo uždaviniams atlikti, laikantis Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų nustatytų sąlygų. VIII SKYRIUS STATUTO PAKEITIMAS IR PAPILDOMOS TAISYKLĖS 40 STRAIPSNIS Supaprastinta pakeitimo tvarka 1. Vadovaujantis Konstitucijos III-187 straipsnio 5 dalimi, europiniais įstatymais galima iš dalies keisti šio Statuto 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 17 ir 18 straipsnius, 19 straipsnio 1 dalį, 22, 23, 24 ir 26 straipsnius, 32 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalis, 33 straipsnio 1 dalies a punktą ir 36 straipsnį:
27. a)remiantis Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavus su Europos centriniu banku;
28. b)remiantis Europos centrinio banko rekomendacija ir pasikonsultavus su Komisija. 2. Europos Vadovų Taryba, Europos centriniam bankui rekomendavus ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija arba Komisijai rekomendavus ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, vieningai priimtu europiniu sprendimu gali pakeisti 10 straipsnio 2 dalį. Šie pakeitimai įsigalioja tik po to, kai pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus juos patvirtina valstybės narės. 3. Pagal šį straipsnį teikiamą Europos centrinio banko rekomendaciją turi vieningai patvirtinti Valdančioji taryba. 41 STRAIPSNIS Papildomos taisyklės Vadovaudamasi Konstitucijos III-187 straipsnio 6 dalimi, Taryba priima europinius reglamentus ir sprendimus, nustatančius šio Statuto 4 straipsnyje, 5 straipsnio 4 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir:
29. a)remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, arba
30. b)remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija ir pasikonsultavusi su Komisija. IX SKYRIUS Europos centrinių bankų sistemAI TAIKOMOS PEREINAMOSIOS IR KITOS NUOSTATOS 42 STRAIPSNIS Bendrosios nuostatos 1. Konstitucijos III-197 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimtys lemia, kad suinteresuotoms valstybėms narėms nesuteikiamos jokios teisės ir nenumatomi jokie įpareigojimai, išdėstyti šio Statuto 3 ir 6 straipsniuose, 9 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje, 16, 18, 19, 20, 22 ir 23 straipsniuose, 26 straipsnio 2 dalyje, 27, 30, 31, 32, 33, 34 ir 50 straipsniuose. 2. Valstybių narių, kurioms taikoma Konstitucijos III-197 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimtys, centriniai bankai išlaiko savo įgaliojimus pinigų politikos srityje pagal nacionalinę teisę. 3. Pagal Konstitucijos III-197 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą šio Statuto 3 straipsnyje, 11 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnyje „valstybės narės“ suprantamos kaip „valstybės narės, kurių valiuta yra euro“. 4. Šio Statuto 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 12 straipsnio 1 dalyje, 16, 17, 18, 22, 23, 27, 30, 31 ir 32 straipsniuose, 33 straipsnio 2 dalyje ir 50 straipsnyje „nacionaliniai centriniai bankai“ suprantami kaip „valstybių narių, kurių valiuta yra euro, centriniai bankai“. 5. 10 straipsnio 3 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje „dalininkai“ suprantami kaip „valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai“. 6. 10 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje „pasirašytas Europos centrinio banko kapitalas“ suprantamas kaip „Europos centrinio banko kapitalas, kurį pasirašo valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai“. 43 STRAIPSNIS Europos centrinio banko pereinamojo laikotarpio uždaviniai Europos centrinis bankas perima buvusias Konstitucijos III-199 straipsnio 2 dalyje nurodytas Europos pinigų instituto funkcijas, kurias dėl vienai ar daugiau valstybių narių taikomų išimčių reikia vykdyti ir įvedus eurą. Europos centrinis bankas teikia patarimus rengiantis panaikinti Konstitucijos III-198 straipsnyje nurodytas išimtis. 44 STRAIPSNIS Europos centrinio banko bendroji taryba 1. Nepažeidžiant Konstitucijos III-187 straipsnio 3 dalies, Bendroji taryba įsteigiama kaip Europos centrinio banko sprendimus priimantis trečias organas. 2. Bendrąją tarybą sudaro Europos centrinio banko pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas bei nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Kiti Vykdomosios valdybos nariai gali dalyvauti Bendrosios tarybos posėdžiuose be balsavimo teisės. 3. Bendrosios tarybos visos pareigos išvardytos 46 straipsnyje. 45 STRAIPSNIS Bendrosios tarybos veikimas 1. Europos centrinio banko bendrajai tarybai pirmininkauja Europos centrinio banko pirmininkas arba, jeigu jis nedalyvauja, pirmininko pavaduotojas. 2. Tarybos pirmininkas ir Komisijos narys gali dalyvauti Bendrosios tarybos posėdžiuose be teisės balsuoti. 3. Bendrosios tarybos posėdžius rengia jos pirmininkas. 4. Nukrypdama nuo 12 straipsnio 3 dalies, Bendroji taryba priima savo Darbo reglamentą. 5. Sekretoriato paslaugas Bendrajai tarybai teikia Europos centrinis bankas. 46 STRAIPSNIS Bendrosios tarybos pareigos 1. Bendroji taryba:
31. a)atlieka 43 straipsnyje nurodytus uždavinius;
32. b)prisideda prie 4 straipsnyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų patariamųjų funkcijų atlikimo. 2. Bendroji taryba prisideda:
33. a)renkant 5 straipsnyje nurodytą statistinę informaciją;
34. b)rengiant 15 straipsnyje nurodytas Europos centrinio banko ataskaitas;
35. c)nustatant 26 straipsnio 4 dalyje nurodytas taisykles, reikalingas 26 straipsniui taikyti;
36. d)imantis visų kitų priemonių, kurios nurodytos 29 straipsnio 4 dalyje, reikalingų 29 straipsniui taikyti;
37. e)nustatant 36 straipsnyje nurodytas Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygas. 3. Bendroji taryba prisideda atliekant būtiną pasirengimą neatšaukiamai nustatyti valstybių narių, kurioms taikomos išimtys, valiutų kursus valstybių narių, kurioms netaikomos išimtys, euro atžvilgiu, kaip nurodyta Konstitucijos III-198 straipsnio 3 dalyje. 4. Europos centrinio banko pirmininkas praneša Bendrajai tarybai apie Valdančiosios tarybos sprendimus. 47 STRAIPSNIS Europos centrinio banko kapitalui taikomos pereinamosios nuostatos Vadovaujantis 29 straipsniu, kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui skiriamas svoris Europos centrinio banko kapitalo pasirašymo rakte. Nukrypstant nuo 28 straipsnio 3 dalies nuostatų, valstybių narių, kurioms taikomos išimtys, centriniai bankai neapmoka jų pasirašyto kapitalo, nebent Bendroji taryba, veikdama dauguma, kuri atstovauja mažiausiai dviem trečdaliams pasirašyto Europos centrinio banko kapitalo ir mažiausiai pusei dalininkų, nusprendžia, kad reikia sumokėti minimalų procentą, kaip įnašą, skirtą Europos centrinio banko veiklos išlaidoms padengti. 48 STRAIPSNIS Atidėtas Europos centrinio banko kapitalo, atsargų ir atidėjinių mokėjimas 1. Valstybės narės, kuriai išimtys panaikinamos, centrinis bankas apmoka savo pasirašytą Europos centrinio banko kapitalo dalį taip pat, kaip ir kitų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, centriniai bankai, o reikiamą užsienio atsargų sumą perveda Europos centriniam bankui pagal 30 straipsnio 1 dalį. Pervedama suma nustatoma padauginus pagal dabartinį valiutos kursą eurais išreikštas užsienio atsargas, kurios jau buvo pervestos į Europos centrinį banką pagal 30 straipsnio 1 dalį, iš atitinkamo nacionalinio centrinio banko pasirašytos dalies ir dalių, kurias jau apmokėjo kiti nacionaliniai centriniai bankai, santykio. 2. Be mokėjimo, kurį reikia atlikti pagal 1 dalį, atitinkamas centrinis nacionalinis bankas įneša savo dalį į Europos centrinio banko atsargas, taip pat į tuos atidėjinius, kurie prilyginami atsargoms, bei į sumą, kurią dar reikės priskirti atsargoms ir atidėjiniams, atitinkančią pelno ir nuostolio ataskaitos likutį, buvusį metų, po kurių panaikintos išimtys , gruodžio 31 dieną. Suma, kurią reikia įnešti, nustatoma dauginant atsargų, apibrėžtų pirmiau ir nurodytų patvirtintame Europos centrinio banko balanse, sumą iš atitinkamo centrinio banko pasirašytos dalies ir dalių, kurias jau apmokėjo kiti nacionaliniai centriniai bankai, santykio. 3. Vienai ar daugiau šalių tapus valstybėmis narėmis ir jų atitinkamiems nacionaliniams centriniams bankams tapus Europos centrinių bankų sistemos dalimi, automatiškai padidėja pasirašytas Europos centrinio banko kapitalas ir maksimalus užsienio atsargų, kurias būtų galima pervesti į Europos centrinį banką, dydis. Padidėjimas nustatomas padauginus tuo metu esančias atitinkamas sumas iš santykio, apskaičiuoto pagal išplėstą kapitalo raktą, tarp nacionalinių centrinių bankų, ketinančių įsijungti į Europos centrinių bankų sistemą, ir nacionalinių centrinių bankų, jau esančių Europos centrinių bankų sistemoje, svorių. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko svoris kapitalo rakte yra apskaičiuojamas pagal analogiją su 29 straipsnio 1 dalimi ir laikantis 29 straipsnio 2 dalies. Ataskaitiniai statistinių duomenų laikotarpiai turi būti tokie patys, kokie buvo naudojami per paskutinį kas penkerius metus atliekamą svorių pakoregavimą vadovaujantis 29 straipsnio 3 dalimi. 49 STRAIPSNIS 32 straipsniui taikoma išimtis 1. Jeigu Valdančioji taryba prasidėjus trečiajam etapui nusprendžia, kad 32 straipsnio taikymas sukelia nacionalinių centrinių bankų pajamų santykinių pozicijų didelius pokyčius, pajamų suma, kuri turi būti paskirstoma pagal 32 straipsnį, mažinama vienodu procentu, kuris neturi viršyti 60 %pirmais finansiniais metais po trečiojo etapo pradžios ir kuris turi mažėti bent po 12 procentinių punktų kiekvienais vėlesniais finansiniais metais. 2. 1 dalis taikoma ne ilgiau kaip penkerius finansinius metus nuo trečiojo etapo pradžios. 50 STRAIPSNIS Banknotų valstybių narių valiutomis keitimas Po to, kai vadovaujantis Konstitucijos III-198 straipsnio 3 dalimi neatšaukiamai nustatomi valiutų kursai, Valdančioji taryba imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog valstybių narių, kurių valiutų kursai yra neatšaukiamai nustatyti, nacionaliniai centriniai bankai banknotus keistų pagal jų atitinkamas nominalias vertes. 51 STRAIPSNIS Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas 42–47 straipsniai taikomi, jeigu yra valstybių narių, kurioms taikomos išimtys, ir tol kol toms valstybėms narėms taikomos išimtys 5. PROTOKOLAS DĖL EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO STATUTO AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, NORĖDAMOS nustatyti Konstitucijos III -299 straipsnyje nurodytą Europos investicijų banko statutą, SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai: 1 STRAIPSNIS Konstitucijos III-393 straipsnyje minimas Europos investicijų bankas (toliau – Bankas), įkuriamas šiuo protokolu; jis atlieka savo funkcijas ir vykdo savo veiklą pagal Konstituciją ir šį Statutą. 2 STRAIPSNIS Banko uždavinys apibrėžtas Konstitucijos III-394 straipsnyje. 3 STRAIPSNIS Pagal Konstitucijos III-393 straipsnį Banko nariai yra valstybės narės. 4 STRAIPSNIS 1. Banko kapitalą sudaro 163 653 737 000 eurų, kuriuos valstybės narės įsigyja pasirašymo būdu taip: Vokietija 26 649 532 500 Prancūzija 26 649 532 500 Italija 26 649 532 500 Jungtinė Karalystė 26 649 532 500 Ispanija 15 989 719 500 Belgija 7 387 065 000 Nyderlandai 7 387 065 000 Švedija 4 900 585 500 Danija 3 740 283 000 Austrija 3 666 973 500 Lenkija 3 411 263 500 Suomija 2 106 816 000 Graikija 2 003 725 500 Portugalija 1 291 287 000 Čekija 1 258 785 500 Vengrija 1 190 868 500 Airija 935 070 000 Slovakija 428 490 500 Slovėnija 397 815 000 Lietuva 249 617 500 Liuksemburgas 187 015 500 Kipras 183 382 000 Latvija 152 335 000 Estija 117 640 000 Malta 69 804 000 Valstybės narės atsako tik pasirašyto, bet neapmokėto kapitalo dalimi. 2. Priėmus naują narę, pasirašytas kapitalas padidėja jos įnešto kapitalo suma. 3. Valdytojų taryba gali vieningai nuspręsti padidinti pasirašytą kapitalą. 4. Narės dalis pasirašytame kapitale negali būti perleista, įkeista ar areštuota. 5 STRAIPSNIS 1. Valstybės narės apmoka iki 5 % pasirašytą kapitalą sudarančių 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų sumų. 2. Tuo atveju, jei pasirašytasis kapitalas padidinamas, Valdytojų taryba vieningai nustato apmokėtiną procentinę dalį ir sumokėjimo tvarką. Mokėjimas grynais vykdomas tik eurais. 3. Direktorių valdyba gali reikalauti apmokėti pasirašyto kapitalo likučio dalį, kokios reikia Bankui vykdyti savo įsipareigojimus. Kiekviena valstybė narė moka proporcingai jos pasirašyto kapitalo daliai. 6 STRAIPSNIS Bankui vadovauja ir jį valdo Valdytojų taryba, Direktorių valdyba ir Valdymo komitetas. 7 STRAIPSNIS 1. Valdytojų tarybą sudaro valstybių narių paskirti ministrai. 2. Atsižvelgdama į Sąjungos tikslus, Valdytojų taryba nustato Banko kreditavimo politikos bendrąsias nuorodas. Valdytojų taryba užtikrina, kad minėtos nuorodos būtų įgyvendintos. 3. Be to, Valdytojų taryba :
38. a)nusprendžia, ar didinti pasirašytą kapitalą pagal 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį;
39. b)taikydama 9 straipsnio 1 dalį, nustato principus taikomus finansavimo operacijoms, kurių imamasi vykdant banko uždavinius;
40. c)vykdo 9 ir 11 straipsniuose numatytus įgaliojimus, susijusius su Direktorių valdybos ir Valdymo komiteto narių paskyrimu ir atstatydinimu, ir 11 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje numatytus įgaliojimus;
41. d)vadovaudamasi 16 straipsnio 1 dalimi priima sprendimus dėl ne valstybių narių teritorijose vykdytinų investicijų operacijų visiško ar dalinio finansavimo suteikimo;
42. e)tvirtina Direktorių valdybos metų pranešimą;
43. f)tvirtina metų balansą bei pelno ir nuostolio ataskaitą;
44. g)tvirtina Banko darbo tvarkos taisykles;
45. h)vykdo kitus šiuo Statutu suteiktus įgaliojimus. 4. Pagal Konstituciją ir šį Statutą Valdytojų taryba gali vieningai nuspręsti dėl Banko operacijų sustabdymo, o prireikus, dėl jo likvidavimo. 8 STRAIPSNIS 1. Išskyrus atvejus, kai šiame Statute yra nustatyta kitaip, Valdytojų taryba sprendimus priima savo narių balsų dauguma. Ši dauguma privalo atstovauti ne mažiau kaip 50 % pasirašyto kapitalo. Kad susidarytų kvalifikuota balsų dauguma, reikia, kad aštuoniolika narių balsuotų „už“ ir sudarytų 68 % pasirašyto kapitalo. 2. Dalyvaujančių narių ar jų atstovų susilaikymas balsuojant neužkerta kelio priimti sprendimus, kurie turi būti priimti vieningai. 9 STRAIPSNIS 1. Direktorių valdyba priima sprendimus dėl finansavimo, ypač paskolų ir garantijų forma, suteikimo bei paskolų ėmimo; ji nustato teikiamų paskolų palūkanų normas ir komisinius bei kitus mokėjimus. Remdamasi kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu, ji gali kai kurias savo funkcijas perduoti Valdymo komitetui. Ji nustato tokio perdavimo sąlygas bei prižiūri jo vykdymą. Direktorių valdyba rūpinasi tinkamu vadovavimu Bankui; ji užtikrina, kad Bankas būtų valdomas vadovaujantis Konstitucija ir šiuo Statutu bei Valdytojų tarybos nustatytomis bendrosiomis nuorodomis. Finansinių metų pabaigoje Direktorių valdyba pateikia pranešimą Valdytojų tarybai , ir, pranešimą patvirtinus, jį paskelbia. 2. Direktorių valdybą sudaro 26 direktoriai ir 16 pakaitinių direktorių. Direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba ; po vieną direktorių pasiūlo kiekviena valstybė narė ir vieną pasiūlo Komisija. Pakaitinius direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba tokiu būdu: − du pakaitinius direktorius pasiūlo Vokietijos Federacinė Respublika; − du pakaitinius direktorius pasiūlo Prancūzijos Respublika; − du pakaitinius direktorius pasiūlo Italijos Respublika; − du pakaitinius direktorius pasiūlo Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė; − vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika; − vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Belgijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Nyderlandų Karalystė; – vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Danijos Karalystė, Graikijos Respublika ir Airija; – vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Austrijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė; – tris pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika; – vieną pakaitinį direktorių pasiūlo Komisija. Direktorių valdyba papildomai įtraukia šešis balsavimo teisės neturinčius ekspertus: tris narius ir tris pakaitinius narius. Direktoriai ir pakaitiniai direktoriai gali būti paskirti kitai kadencijai. Darbo tvarkos taisyklėse išdėstoma dalyvavimo Direktorių valdybos susitikimuose tvarka ir nuostatos taikomos pakaitiniams direktoriams bei papildomai įtrauktiems ekspertams. Valdymo komiteto pirmininkas arba, jeigu jis nedalyvauja, vienas iš pirmininko pavaduotojų pirmininkauja Direktorių valdybos susirinkimams, tačiau nebalsuoja. Direktorių valdybos nariai renkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas ir kompetencija nekelia abejonių. Jie atsakingi tik Bankui. 3. Direktorių atstatydinti Valdytojų taryba gali tik tada, jei jis nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų; ji privalo spręsti kvalifikuota balsų dauguma. Jei metų pranešimas nepatvirtinamas, Direktorių valdyba atsistatydina. 4. Į laisvą vietą, atsiradusią dėl mirties, atsistatydinimo, atstatydinimo arba visos Valdybos atsistatydinimo, skiriama 2 dalyje nustatyta tvarka. Narys pakeičiamas likusiam jo kadencijos laikui, išskyrus tuos atvejus, kai keičiama visa Direktorių valdyba. 5. Valdytojų vadyba nustato Direktorių valdybos narių atlyginimą. Valdytojų taryba nusprendžia, kokia veikla nesiderina su direktoriaus ar pakaitinio direktoriaus pareigomis. 10 STRAIPSNIS 1. Kiekvienas direktorius Direktorių valdyboje turi vieną balsą. Jis gali perduoti savo balsą visais atvejais, laikydamasis tvarkos, kuri turi būti nustatyta Banko darbo tvarkos taisyklėse. 2. Išskyrus atvejus, kai šiame Statute yra nustatyta kitaip, Direktorių valdybos sprendimai priimami bent trečdalio balsavimo teisę turinčių narių, atstovaujančių bent 50 % pasirašyto kapitalo, balsų dauguma. Kad susidarytų kvalifikuota balsų dauguma, reikia, kad aštuoniolika narių balsuotų „už“ ir sudarytų 68 % pasirašyto kapitalo. Banko darbo tvarkos taisyklėse nustatoma, kiek Direktorių valdybos narių sudaro sprendimams priimti būtiną kvorumą. 11 STRAIPSNIS 1. Valdymo komitetą sudaro pirmininkas ir aštuoni pirmininko pavaduotojai, kuriuos šešeriems metams skiria Valdytojų taryba Direktorių valdybos siūlymu. Jie gali būti paskiriami kitai kadencijai. Valdytojų taryba gali vieningai keisti Valdymo komiteto narių skaičių. 2. Direktorių valdybos siūlymu, priimtu kvalifikuota balsų dauguma, Valdytojų taryba gali kvalifikuota balsų dauguma atstatydinti Valdymo komiteto narį. 3. Valdymo komitetas, pavaldus pirmininkui ir prižiūrimas Direktorių valdybos, yra atsakingas už Banko einamąją veiklą. Jis rengia Direktorių valdybos sprendimus, įskaitant sprendimus, susijusius su paskolų gavimu bei finansavimo, ypač paskolų ir garantijų forma, teikimu. Jis užtikrina šių sprendimų įgyvendinimą. 4. Valdymo komitetas, balsų dauguma priima nuomones dėl pasiūlymų, susijusių su paskolų gavimu arba finansavimo, ypač paskolų ir garantijų forma, teikimu. 5. Valdytojų taryba nustato Valdymo komiteto narių atlyginimą bei kokia veikla yra nesuderinama su jų pareigomis. 6. Pirmininkas arba, jeigu jis negali, pirmininko pavaduotojas, atstovauja Bankui teismuose ir tvarkant kitus reikalus. 7. Banko darbuotojai yra pavaldūs pirmininkui. Juos priima į darbą ir atleidžia pirmininkas. Atrenkant personalą atsižvelgiama ne tik į asmeninius sugebėjimus bei kvalifikaciją, bet ir į teisingą valstybių narių piliečių atstovavimą. Banko tvarkos taisyklėse nustatoma, kuris organas yra kompetentingas priimti personalui taikomas nuostatas. 8. Valdymo komitetas ir Banko personalas atsakingi tik Bankui ir eidami savo pareigas yra visiškai nepriklausomi. 12 STRAIPSNIS 1. Komitetas, kurį sudaro šeši nariai, Valdytojų tarybos paskirti pagal jų kompetenciją, patikrina, ar Banko veikla atitinka geriausią bankininkystės praktiką, ir atsako už jo sąskaitų auditą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Komitetas kasmet nustato, ar Banko operacijos buvo tinkamai vykdomos ir ar deramai tvarkomos finansinės apskaitos knygos. Šiuo tikslu, jis patikrina, ar Banko operacijos buvo vykdomos laikantis šiame Statute ir darbo tvarkos taisyklėse nustatytų formalumų ir procedūrų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Komitetas patvirtina, kad finansinės ataskaitos ir kita finansinė informacija išdėstyta Direktorių valdybos parengtose metų ataskaitose, pateikia tikrą ir teisingą vaizdą apie Banko turto ir įsipareigojimų finansinę padėtį bei jo operacijų rezultatus ir nagrinėjamų finansinių metų pinigų srautus. 4. Darbo tvarkos taisyklėse apibrėžiama, kokios kvalifikacijos reikalaujama iš Komiteto narių ir nustatomos Komiteto veiklos sąlygos. 13 STRAIPSNIS Ryšius su kiekviena valstybe nare Bankas palaiko per atitinkamos valstybės paskirtą instituciją. Atlikdamas finansines operacijas, Bankas naudojasi atitinkamos valstybės narės nacionalinio centrinio banko arba kurios nors kitos tos valstybės narės patvirtintos finansų institucijos paslaugomis. 14 STRAIPSNIS 1. Bankas bendradarbiauja su visomis tarptautinėmis organizacijomis, kurios veikia panašiose srityse. 2. Bankas siekia užmegzti atitinkamus bendradarbiavimo ryšius su bankais ir finansų institucijomis tose šalyse, su kuriomis siejasi jo operacijos. 15 STRAIPSNIS Valstybės narės ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Valdytojų taryba aiškina ir papildo 7 straipsnyje nurodytas nuorodas, vadovaudamasi tomis pačiomis nuostatomis, kokios buvo taikomos jas priimant. 16 STRAIPSNIS 1. Įgyvendindamas Konstitucijos III-394 straipsnyje nurodytą uždavinį, Bankas teikia savo narių arba privačių ir valstybinių įmonių investicijoms, kurios būtų vykdomos valstybių narių teritorijose, tokio dydžio finansavimą, ypač paskolų ir garantijų forma, kuris padengtų trūkstamas lėšas, kurių negalima gauti iš kitų šaltinių priimtinomis sąlygomis. Tačiau, remiantis Direktorių valdybos pasiūlymu Valdytojų tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu bankas gali finansuoti investicijas, kurios visos ar iš dalies panaudojamos už valstybių narių teritorijų ribų. 2. Kiek įmanoma, paskolos teikiamos tik su sąlyga, kad yra naudojami ir kiti finansavimo šaltiniai. 3. Teikdamas paskolą įmonei ar kitam subjektui, išskyrus valstybę narę, Bankas paskolą suteikia su sąlyga, kad valstybė narė, kurios teritorijoje bus vykdoma investicija, suteiks garantiją, arba bus suteiktos kitos atitinkamos garantijos, arba Bankas remiasi skolininko finansinės padėties tvirtumu. Be to, remdamasis Valdytojų tarybos pagal 7 straipsnio 3 dalies b punktą nustatytais principais ir kai to reikia vykdant Konstitucijos III-394 straipsnyje numatytas operacijas, Direktorių valdyba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, nustato finansinių operacijų, kurios gali būti ypač rizikingos ir todėl laikomos ypatinga veikla, sąlygas. 4. Bankas gali teikti paskolų, kurias valstybinės ar privačios įmonės arba kiti subjektai ima Konstitucijos III-394 straipsnyje numatytiems projektams vykdyti, garantijas. 5. Bendra Banko suteiktų paskolų ir garantijų suma bet kuriuo metu neturi viršyti 250% jo pasirašyto kapitalo, atsargų, nepadarytų atidėjinių ir pelno (nuostolio) sąskaitos perviršio. Pastaroji bendra suma sumažinama tokia suma, kokia buvo pasirašyta (nebūtinai apmokėta) Bankui dalyvaujant kitų įmonių kapitale. Banko išmokėta suma už dalyvavimą kitų įmonių kapitale niekada neviršija bendros jo pasirašyto kapitalo, atsargų, nepadarytų atidėjinių ir pelno (nuostolio) sąskaitos perviršio sumos. Išimties atveju, Valdytojų tarybai ir Direktorių valdybai nusprendus pagal 18 straipsnio 3 dalį, ypatingai Banko veiklai bus specialiai paskirstomos atsargos. Ši dalis taip pat taikoma sudarant Banko konsoliduotą finansinę atskaitomybę. 6. Bankas apsisaugo nuo rizikos, susijusios su valiutų kursu, paskolų ir garantijų sutartyse numatydamas jo manymu tinkamas sąlygas. 17 STRAIPSNIS 1. Paskolų, kurias suteikia Bankas, palūkanų normos, komisiniai ir kiti mokėjimai koreguojami, atsižvelgiant į kapitalo rinkoje vyraujančias sąlygas, ir apskaičiuojami taip, kad iš jų gaunamos pajamos leistų Bankui vykdyti savo įsipareigojimus, padengti jo išlaidas ir riziką bei suformuoti rezervinį fondą, kaip numatyta 22 straipsnyje. 2. Bankas palūkanų normų nemažina. Jei dėl investicijos, kuri bus finansuojama, pobūdžio palūkanų normų mažinimas būtų pageidaujamas, atitinkama valstybė narė ar kuri kita organizacija gali suteikti tokio dydžio pagalbą palūkanoms mokėti, kuri nepažeistų Konstitucijos III-167 straipsnio. 18 STRAIPSNIS Atlikdamas finansavimo operacijas, Bankas laikosi šių principų: 1. Užtikrina, kad Sąjungos labui jo lėšos būtų naudojamos kuo racionaliau. Bankas gali suteikti paskolas arba garantijas tik:
46. a)tuo atveju, kai investuojant gamybos sektoriaus įmonėms, palūkanos ir amortizaciniai mokėjimai padengiami iš įmonės gamybos pelno arba, kitais atvejais, kai valstybė, kurioje investuojama, yra įsipareigojusi juos padengti, arba jie padengiami kitais būdais; ir kitų investicijų atveju,
47. b)jei šis investavimas padeda didinti ekonomikos produktyvumą apskritai ir skatina vidaus rinkos sukūrimą ar veikimą. 2. Bankas neįgyja jokio intereso įmonėje ir neprisiima atsakomybės už jos valdymą, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti Banko teises susigrąžinti paskolintas lėšas. Tačiau, remdamasi Valdytojų tarybos pagal 7 straipsnio 3 dalies b punktą nustatytais principais ir kai reikia Konstitucijos III-394 straipsnyje numatytoms operacijoms vykdyti, Direktorių valdyba spręsdama kvalifikuota balsų dauguma nustato sąlygas dėl dalyvavimo komercinių įmonių kapitale, kiek to reikia finansuojant investiciją ar programą, paprastai papildant paskolą ar garantiją. 3. Savo reikalavimus Bankas gali realizuoti kapitalo rinkoje ir, siekdamas šio tikslo, gali pareikalauti, kad skolininkai išleistų obligacijas arba kitus vertybinius popierius. 4. Nei Bankas, nei valstybės narės nenustato sąlygos, kad Banko paskolintos lėšos būtų išleistos tam tikroje konkrečioje valstybėje narėje. 5. Bankas gali teikti paskolas su sąlyga, kad bus skelbiamas tarptautinis konkursas. 6. Bankas nefinansuoja, iš dalies ar visiškai, jokios investicijos, kuriai prieštarauja valstybė narė, kurios teritorijoje būtų investuojama. 7. Be skolinimo veiklos Bankas gali teikti techninę pagalbą pagal Valdytojų tarybos kvalifikuota balsų dauguma nustatytas sąlygas bei vadovaujantis šiuo Statutu. 19 STRAIPSNIS 1. Kiekviena įmonė arba valstybinis ar privatus subjektas dėl finansavimo gali tiesiogiai kreiptis į Banką. Paraiškos Bankui gali būti pateiktos ir per Komisiją arba per valstybę narę, kurios teritorijoje bus investuojama. 2. Paraiškos, pateiktos per Komisiją, perduodamos valstybei narei, kurios teritorijoje bus investuojama, kad ši pareikštų savo nuomonę. Paraiškos, pateiktos per valstybę narę, perduodamos Komisijai, kad ši pareikštų savo nuomonę. Paraiškos, pateiktos Bankui tiesiogiai, perduodamos atitinkamai valstybei narei bei Komisijai. Atitinkamos valstybės narės ir Komisija pareiškia savo nuomonę per du mėnesius. Jei per šį laikotarpį atsakymas nepateikiamas, Bankas gali daryti prielaidą, kad tai investicijai neprieštaraujama. 3. Direktorių valdyba priima sprendimą dėl finansavimo operacijų paraiškų, kurias jai pateikia Valdymo komitetas. 4. Valdymo komitetas išnagrinėja, ar jam pateiktos finansavimo operacijų paraiškos neprieštarauja šiam Statutui, ypač jo 16 ir 18 straipsniams. Jei Valdymo komitetas pritaria finansavimo operacijos suteikimui, jis Direktorių valdybai pateikia atitinkamą pasiūlymą. Komitetas gali nustatyti, jo manymu, esmines sąlygas, kurias tenkinant jo nuomonė būtų palanki. Jei Valdymo komitetas prieštarauja finansavimo suteikimui, jis Direktorių valdybai pateikia atitinkamus dokumentus bei savo nuomonę. 5. Jei Valdymo komitetas pareiškia nepalankią nuomonę, Direktorių valdyba gali nesuteikti finansavimo, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia vieningai. 6. Jei Komisija pareiškia nepalankią nuomonę, Direktorių valdyba gali nesuteikti finansavimo, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia vieningai, o Komisijos paskirtas direktorius susilaiko. 7. Jeigu ir Valdymo komitetas, ir Komisija pareiškia nepalankią nuomonę, finansavimo Direktorių valdyba suteikti negali. 8. Jei finansavimo operacija, susijusi su patvirtinta investicija, turi būti restruktūrizuota, kad apsaugotų Banko teises ir interesus, Valdymo komitetas nedelsdamas imasi skubių priemonių, kurios, jo manymu, yra reikalingos, ir tuoj pat apie jas praneša Direktorių valdybai. 20 STRAIPSNIS 1. Savo užduočių vykdymui reikalingas lėšas Bankas skolinasi kapitalo rinkose. 2. Bankas gali skolintis valstybių narių kapitalo rinkose pagal šioms rinkoms taikomas teisines nuostatas. Nukrypdamos nuo Konstitucijos III-197 straipsnio 1 dalies, valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos gali atsisakyti duoti sutikimą tik tada, jei būtų priežasčių manyti, kad tai gali žymiai sutrikdyti tos valstybės kapitalo rinką. 21 STRAIPSNIS 1. Turimas lėšas, kurių Bankui nereikia nedelsiant panaudoti savo įsipareigojimams vykdyti, Bankas gali naudoti šiems tikslams:
48. a)investuoti pinigų rinkose;
49. b)pagal 18 straipsnio 2 dalies nuostatas gali pirkti ir parduoti vertybinius popierius;
50. c)gali vykdyti bet kurią kitą finansinę operaciją, susijusią su jo tikslais. 2. Nepažeisdamas 23 straipsnio nuostatų, Bankas, valdydamas savo investicijas, nedalyvauja jokiame valiutų arbitraže, jei to tiesiogiai nereikia jo skolinimo operacijoms arba įsipareigojimams, susijusiems su gautomis paskolomis arba jo suteiktomis garantijomis, vykdyti. 3. Šio straipsnio taikymo srityse Bankas savo veiksmus derina su atitinkamos valstybės narės kompetentingomis institucijomis ar nacionaliniu centriniu banku. 22 STRAIPSNIS 1. Rezervinis fondas, siekiantis iki 10 procentų pasirašyto kapitalo, suformuojamas palaipsniui. Jei banko įsipareigojimų padėtis tai pateisintų, Direktorių valdyba gali nuspręsti atidėti papildomas atsargas. Rezervinis fondas kaupiamas, kol bus visiškai suformuotas iš:
51. a)palūkanų, gaunamų už paskolas, kurias Bankas yra suteikęs iš valstybių narių įmokėtų sumų pagal 5 straipsnį;
52. b)palūkanų, gaunamų už paskolas, kurias Bankas yra suteikęs iš lėšų, gautų už grąžintas paskolas, nurodytas a punkte; panaudojant šių pajamų tokią dalį, kurios nereikia Banko įsipareigojimams vykdyti arba jo išlaidoms padengti. 2. Rezervinio fondo lėšos investuojamos taip, kad bet kuriuo metu jas galima būtų panaudoti tikslui, kuriam skirtas fondas. 23 STRAIPSNIS 1. Bankas visada gali savo turtą keisti į valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, valiutą, kad galėtų vykdyti finansines operacijas, atitinkančias Konstitucijos III-394 straipsnyje išdėstytą uždavinį, atsižvelgdamas į šio Statuto 21 straipsnio nuostatas.Bankas kiek įmanoma stengiasi tokių keitimų nedaryti, jei jis turi grynųjų pinigų ar likvidžiojo turto jam reikalinga valiuta. 2. Bankas negali savo turto valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, valiuta iškeisti į trečiosios šalies valiutą be atitinkamos valstybės narės sutikimo. 3. Bankas gali laisvai disponuoti ta savo kapitalo dalimi, kuri yra apmokėta arba bet kuria valiuta, pasiskolinta rinkose, esančiose trečiųjų šalių rinkose. 4. Valstybės narės įsipareigoja sudaryti galimybes Banko skolininkams disponuoti valiuta, reikalinga kapitalui grąžinti ir mokėti palūkanas už paskolas ar komisinius už garantijas, suteiktas Banko jų teritorijoje vykdomoms investicijoms. 24 STRAIPSNIS Jei valstybė narė nevykdo narystės įsipareigojimų, numatytų šiame Statute, ypač įsipareigojimo apmokėti savo dalį pasirašytame kapitale arba grąžinti pasiskolintą sumą, paskolų arba garantijų teikimas tai valstybei narei ar jos piliečiams Valdytojų tarybos sprendimu, priimtu kvalifikuota balsų dauguma, gali būti sustabdytas. Toks sprendimas neatleidžia nei valstybės narės, nei jos piliečių nuo jų įsipareigojimų Bankui. 25 STRAIPSNIS 1. Jei Valdytojų taryba nusprendžia sustabdyti Banko operacijas, visa jo veikla nedelsiant nutraukiama, išskyrus tą, kuri užtikrina tinkamą jo turto realizavimą, apsaugą ir išsaugojimą bei jo įsipareigojimų vykdymą. 2. Likviduojant Banką, Valdytojų taryba paskiria likvidatorius ir teikia jiems nurodymus dėl likvidavimo vykdymo. Ji užtikrina, kad personalo teisės būtų apsaugotos. 26 STRAIPSNIS 1. Kiekvienoje valstybėje narėje Bankas naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus. Jis gali įsigyti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. 2. Banko nuosavybei netaikomos jokios turto rekvizavimo ar eksproprijavimo formos. 27 STRAIPSNIS 1. Ginčus tarp Banko ir jo kreditorių, skolininkų arba bet kurio kito asmens sprendžia kompetentingi nacionaliniai teismai, išskyrus atvejus, kai jurisdikcija priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Kiekvienoje sutartyje Bankas gali numatyti, kad ginčai būtų nagrinėjami arbitražo tvarka. 2. Kiekvienoje valstybėje narėje Bankas turi adresą, kuriuo teikia savo paslaugas. Tačiau bet kokioje sutartyje jis gali nurodyti konkretų adresą, kuriuo teikia paslaugas. 3. Banko turtas ir nuosavybė negali būti areštuoti ar konfiskuoti, išskyrus teismo sprendimu. 28 STRAIPSNIS 1. Valdytojų taryba vieningai gali nuspręsti įsteigti dukterines bendroves ar kitus subjektus, kurie turėtų juridinio asmens statusą ir būtų finansiškai nepriklausomi. 2. Valdytojų taryba vieningai priimtu sprendimu patvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų statutus, visų pirma nustatančius jų tikslus, struktūrą, kapitalą, narystę, būstinės vietą, finansines lėšas, intervencines priemones ir audito susitarimus bei jų ir Banko organų tarpusavio santykius. 3. Bankas gali dalyvauti valdant šias įstaigas ir prisidėti prie jų pasirašyto kapitalo, apmokant Valdytojų tarybos vieningai nustaty