LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL NORMINIO DOKUMENTO „ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMO NORMOS IR APIMTYS“ PATVIRTINIMO 2001 m. balandžio 24 d. Nr. 141 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos energetikos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 32-743)5 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1957) patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų 6.2.14 punktu: 1. Tvirtinu norminį dokumentą „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“ (pridedama). 2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte patvirtintas norminis dokumentas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d. 3. Laikau norminius dokumentus „Elektros įrenginių bandymo normos“ (1978 m., rusų k.) ir „Vartotojų elektros įrenginių ir aparatų bandymo normos“ (1982 m., rusų k.) netekusiais galios nuo šio įsakymo 1 punkte patvirtinto norminio dokumento įsigaliojimo datos. ŪKIO MINISTRAS                                                                                 EUGENIJUS GENTVILAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 141 ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMŲ NORMOS IR APIMTYS 1. BENDRIEJI NURODYMAI 1.1. Šios normos ir apimtys turi būti taikomos elektrinėms, elektros tinklams ir elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formų, tačiau jos neprivalomos buitiniams elektros energijos vartotojams, eksploatuojant elektros įrenginius. Šios normos turi būti taikomos pradedant naudoti elektros įrenginius ir juos eksploatuojant. Taip pat, turi būti taikomos ir tos gamintojo nurodytos elektros įrenginių naudojimo instrukcijos, kurių nėra šiose normose. Eksploatuojant elektros įrenginius, įmonių techniniai vadovai, atsižvelgiant į vietos sąlygas gali keisti bandymo normas ir metodus, jei tai nepablogina dirbančiųjų ar aplinkinių saugumo, nesumažina įrenginių patikimumo bei neprieštarauja gamintojų naudojimo dokumentuose pateiktiems reikalavimams. 1.2. Šios normos numato tradicinius bandymo metodus, kurie taikomi daugelį metų ir yra efektyvūs, taip pat naujus bandymo metodus (įšilimo kontrolė, ištirpusių alyvoje dujų chromatografinė analizė ir kt.), kurie dažniausiai naudojami neišjungus elektros įrenginio ir išaiškina jų defektus. 1.3. Normose įrenginių bandymų ir matavimų kategorijos žymimos taip: P – pirminė elektros įrenginio kontrolė prieš eksploatavimą bei po rekonstravimo; R – įrenginio remontas; T – techninė priežiūra; A – apžiūra; M – bandymai ir matavimai tarp remontų. 1.4. Šiose normose yra nurodyta bandymų specifika ir kontroliuojamųjų parametrų ribinės vertės. Elektros įrenginio techninė būklė yra įvertinama, palyginus bandymų rezultatus ne tik su normuotomis vertėmis, bet ir su ankstesnių bandymų bei apžiūrų rezultatais. Bandymų rezultatai turi būti palyginti su kitų fazių bei to paties tipo kitų įrenginių analogiškų bandymų parametrais. Matavimų rezultatų palyginimas su pradinių parametrų vertėmis bei nurodytomis leistinosiomis normomis ir akivaizdus parametrų pokytis įrenginyje rodo, kad įrenginyje yra defektas, kurį būtina pašalinti, siekiant išvengti pavojingų avarinių situacijų. 1.5. Pradedamo eksploatuoti elektros įrenginio pradinės kontroliuojamųjų duomenų vertės yra nurodytos gaminio pase ar gamykloje atliktų bandymų protokoluose. Eksploatavimo bei atestavimo bandymams įvertinti naudojami duomenys, gauti pradedant eksploatuoti naują įrenginį ar jį suremontavus. Įrenginį suremontavus ar rekonstravus, matavimų rezultatai yra pradiniai duomenys, reikalingi būklei įvertinti jį eksploatuojant. 1.6. Įrenginiai, pagaminti užsienio šalyse, sertifikuoti pagal Lietuvoje galiojančius standartus bei darbų saugos reikalavimus, turi būti kontroliuojami remiantis šiomis normomis ir gamintojų naudojimo dokumentuose pateiktais reikalavimais. 1.7. Įrenginiai, be bandymų, numatytų šiose normose, turi būti apžiūrimi, patikrinama mechaninių dalių būklė bei atliekami papildomi bandymai, numatyti įrenginio techninės priežiūros ir remonto instrukcijose. 1.8. Įšilimo kontrolę (termovizoriumi ar kt. priemonėmis) rekomenduojama atlikti visam įrenginių komplektui (pvz., skirstyklai). 1.9. Rezervinių įrenginių ar jų dalies ir detalių būklė įvertinama remiantis šiose normose numatytomis apimtimis. Jų kontrolės periodiškumas nustatomas įmonės techninio vadovo nurodymu, atsižvelgiant į saugojimo sąlygas, bet ne rečiau kaip veikiančių elektros įrenginių. 1.10. Normose nurodytiems elektros įrenginiams iki 35 kV imtinai (toliau tekste iki 35 kV) bandymas 50 Hz dažnio įtampa yra būtinas, išskyrus skirstyklų elektros įrenginius iki 20 kV imtinai (toliau tekste iki 20 kV), kurie gali būti bandomi išlygintąja įtampa, 1,5 karto aukštesne, negu numatyta normose bandymui kintamąja 50 Hz dažnio įtampa. 1.11. Elektros aparatai ir izoliatoriai, kurių vardinė įtampa yra aukštesnė negu eksploatuojamojo elektros įrenginio vardinė įtampa, gali būti bandomi remiantis normomis, skirtomis elektros įrenginiui. Bandant neatjungtus nuo šynų elektros įrenginius, išlygintoji ar kintamoji 50 Hz dažnio bandomoji įtampa turi atitikti pačią mažiausią prijungtų įrenginių bandymo normą. Izoliatoriai ir srovės transformatoriai, prijungti prie 6–10 kV kabelių gali būti bandomi kartu su kabeliais. Būklė įvertinama, remiantis galios kabelių bandymo normomis. 1.12. Pakeitus alyvą, elektros įrenginių (išskyrus alyvinius jungtuvus) izoliacija turi būti išbandyta remiantis šiomis normomis. 1.13. Bandant elektros įrenginį, jeigu parametrų vertė viršija nustatytąsias ribas, priežastims išaiškinti ar tiksliau įvertinti jo ir (arba) atskirų dalių būklę, rekomenduojama bandyti ir matuoti papildomai pagal šias normas. Gali būti atliekami ir kiti bandymai bei matavimai, nenumatyti šiose normose, tačiau bandymo parametrų poveikis negali būti didesnis už numatytuos šiose normose. 1.14. Relinės apsaugos, automatikos ir telemechanikos įranga turi būti tikrinama, remiantis normų ir apimčių rekomendacijomis, numatytomis šių įrenginių techniniuose-normatyviniuose dokumentuose. 1.15. Normose vartojami apibrėžimai: Apžiūra (A) – periodinė įrenginio būklės apžiūra, kai įvairūs matavimo prietaisai kontroliuojami (nedemontuoti), paremontuojami bei matuojami neatjungus darbo įtampos (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką „einamasis remontas“). Jeigu reikia, gali būti atjungiama elektros variklių, generatorių ir kitų įrenginių įtampa, bei pakeičiami jutikliai, matavimo prietaisai ir pan. Atliekamas dalinis remontas, kai specialūs demontavimo darbai nereikalingi. Bandymas – tam tikra tvarka atliekamas techninis veiksmas, nustatant vieną ar kelias produkto, proceso ar paslaugos charakteristikas. Bandymai ir matavimai tarp remontų (M) – tai kompleksas elektros įrenginių bandymų ir įvairių parametrų matavimo darbų, reikalingų nustatyti eksploatavimo charakteristikas (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką „kontrolė tarp remontų“). Elektros aparatai – jungtuvai, galios skyrikliai, skyrikliai, skirtuvai, trumpikliai, įžemikliai, saugikliai, saugikliai-skyrikliai, ventiliniai iškrovikliai, viršįtampių ribotuvai, ekranuotieji srovėlaidžiai, kondensatoriai ir kt. Elektros energijos buitinis vartotojas – individualaus gyvenamo namo, ūkinio pastato, buto, kambario bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, vasarnamio, sodo namelio, automobilio garažo savininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio elektros įrenginiai prijungti prie elektros tinklo ir vartoja elektros energiją, turintys sudarytą su tiekėju elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį ir nustatytą elektros tinklo nuosavybių ribą. Elektros įrenginys normalia izoliacija – elektros įrenginys, kurio srovinių dalių izoliacija skirta pagrindinei apsaugai nuo elektros smūgio ir kurį gali veikti atmosferiniai viršįtampiai; skirtas eksploatuoti aplinkoje, kurioje galimas atmosferinių viršįtampių poveikis ir kuris apsaugotas nuo jų poveikio. Elektros įrenginys susilpninta izoliacija – elektros įrenginys, kurio srovinių dalių izoliacija apsaugo nuo elektros smūgio, ir kurio apsaugai nuo atmosferinių viršįtampių turi būti naudojamos specialios priemonės ribojančios jų amplitudę iki 50 Hz dažnio bandomosios įtampos amplitudės vertės. Elektros įrenginio patikimo darbo būklė – elektros įrenginio būklė, kai jis gali atlikti visas savo paskirties funkcijas, išlaikydamas norminiuose arba konstravimo dokumentuose nurodytus naudojimo parametrus. Įrenginio remontas (R) – tai remonto darbai, kurių metu iš dalies ar visiškai keičiamos atskiros įrenginio dalys ir iš dalies arba visiškai grąžinamas įrenginio pradinis resursas (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką „kapitalinis remontas“). Išlygintoji bandymų įtampa – išlygintosios įtampos amplitudinė vertė, kurią turi išlaikyti nustatytosiomis sąlygomis ir nustatytąjį laiką bandoma elektros įrenginio vidinė ir išorinė izoliacija. Kompleksiniai bandymai – elektros įrenginio bandymų ir matavimų apimtis nustatyta specializuotose programose. Matavimas – fizikinio didžio vertės radimas matavimo priemone, išlaikančia fizikinio dydžio vienetą. Matavimo paklaida – skirtumas tarp matavimo rezultato ir matuojamojo fizikinio dydžio tikrosios vertės. Pirminė elektros įrenginio kontrolė (P) – pirminė elektros įrenginio kontrolė, atliekama naujiems pradedamiems eksploatuoti elektros įrenginiams bei juos rekonstravus. Remontas, įvertinus techninę būklę – elektros įrenginio remontas, jo apimtis ir laikas, kurie nustatomi atlikus elektros įrenginio kontrolę, kurios periodiškumas ir apimtis numatyti šiose normose. Resursas – elektros įrenginio patikimo darbo trukmė nuo jo eksploatavimo pradžios ar po remonto grąžintų parametrų iki jo tokios būklės, kada įrenginį eksploatuoti toliau pavojinga arba nebetikslinga. Rezervinis įrenginys – elektros įrenginys, esantis sandėlyje ar sumontuotas parengtas naudoti, šiose bandymų normose nurodytos jo eksploatavimo ir priežiūros taisyklės. Ribinė leistinoji parametro vertė – didžiausia ar mažiausia parametro vertė, kuriai esant dar galima elektros įrenginius eksploatuoti. Specialūs demontavimo darbai – tai įvairūs ardymo, dangčių nuėmimo darbai, kai reikia išmatuoti ar išbandyti įrenginio viduje esančias dalis. Techninės būklės kontrolė (toliau – kontrolė) – tikrinama ar elektros įrenginio būklę nusakantys parametrai atitinka šias normas. Techninė priežiūra (T) – tai kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių (nesudėtingo remonto), kuriomis siekiama, kad įrenginys ir jo dalys per ekonomiškai ar kitaip pagristą naudojimo laikotarpį atitiktų paskirtį ir būklę (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką „vidutinis remontas“). TN tinklo sistema – tinklas su įžemintąja neutrale. Techninis vadovas – tai savininko ar įmonės vadovo paskirtas atsakingas asmuo, kurio pareigybinėje instrukcijoje numatyta atsakomybė už energetikos įrenginių eksploatavimą. 50 Hz dažnio bandomoji įtampa – tai kintamosios įtampos vertė, kurią turi išlaikyti nustatytomis sąlygomis ir nustatytą laiką bandoma elektros įrenginio vidinė ir išorinė izoliacija. Kompleksiškai remontuojant elektros įrenginį, kontrolės kategorija „R“ taikoma ir komplektuojančiajai įrangai. Remontuojant turbogeneratorius, kai išimamas rotorius bandymai atliekami remiantis remonto (R) normomis, o kai rotorius neišimamas – apžiūros (A) normomis. Elektros įrenginio bandymų ir matavimų tarp remontų periodiškumas, jeigu nenurodytas įrenginių eksploatavimo taisyklėse, nustatomas elektros įrenginius eksploatuojančių įmonių norminiais dokumentais. 2. BENDRIEJI METODINIAI NURODYMAI ELEKTROS ĮRENGINIAMS BANDYTI 2.1. Elektros įrenginiai turi būti bandomi remiantis saugaus darbo taisyklėmis. Veikiančiame elektros įrenginyje, esant darbo įtampai, izoliacijos charakteristikos gali būti matuojamos tik naudojantis saugia įranga bei įrenginiais, apsaugančiais kontroliuojamojo įrenginio dalis nuo galimo pavojingo potencialo. 2.2. Elektros įrenginių izoliacija bandoma ir izoliacinės alyvos bandomieji pavyzdžiai paimami, kai izoliacijos temperatūra yra ne žemesnė kaip +5 °C, išskyrus normose numatytus įrenginius, kurie turi būti matuojami, kai temperatūra aukštesnė. Kai kada (priėmimo naudoti bandymai) elektros įrenginius eksploatuojančios įmonės techninio vadovo sprendimu iki 35 kV įtampos elektros įrenginių dielektrinių nuostolių kampo tangentas, izoliacijos varža ir kt. parametrai gali būti išmatuoti ir kai temperatūra žemesnė. Izoliacijos elektrinių parametrų matavimai atlikti, esant neigiamai temperatūrai turi būti kuo greičiau pakartoti, kai temperatūra aukštesnė negu +5 °C. 2.3. Izoliacijos charakteristikos turi būti sulyginamos, kai ta pati arba artima temperatūra (temperatūros gali skirtis ne daugiau kaip +5 °C). Jeigu temperatūrų skirtumas didesnis, parametrai turi būti perskaičiuoti, kai vienoda temperatūra, laikantis konkrečių elektros įrenginiams instrukcijų. Izoliacijos varža matuojama megommetru, kurio rodmenys registruojami po 60 s nuo matavimo pradžios. Jeigu normose numatyta nustatyti absorbcijos koeficientą (R60“/R15“), megommetro rodmenys fiksuojami du kartus: po 15 s ir 60 s. 2.4. Prieš pradedant bandyti izoliaciją aukštąja įtampa, jos būklė turi būti įvertinta kitais metodais (nustatant ištirpusių dujų kiekį, tgd, drėgmės kiekį ir ir pan.). bei atidžiai apžiūrėta. Ruošiant elektros įrenginį bandymams (išskyrus eksploatavime esančias besisukančias mašinas) išorinis izoliacijos paviršius turi būti nuvalytas. Kai elektros įrenginys bandomas neatjungus darbo įtampos izoliacijos paviršiaus galima nevalyti. 2.5. Transformatorių, reaktorių ir besisukančių mašinų apvijų izoliacija bandoma 50 Hz dažnio įtampa, prijungiant ją prie kiekvienos elektriškai nepriklausomos grandinės arba lygiagrečių vijų (jeigu tarp jų yra pakankama izoliacija). Bandymo įtampa yra prijungiama prie bandomos apvijos įvado, o kitų – įvadai sujungiami su įžemintu korpusu. Apvijų, kurių vieni galai yra sujungti (transformatorius izoliuota neutrale ir pan.) ir nėra galimybės sujungimo vietos išardyti, izoliacija yra bandoma tik korpuso atžvilgiu. 2.6. Elektros įrenginius bandant 50 Hz dažnio įtampa, matuojant srovę ir tuščiosios veikos nuostolius matavimo bei galios transformatoriuose, naudoti linijinę tinklo įtampą (nesant techninės galimybės leidžiama naudoti fazinę įtampą). 2.7. Bandymo įtampa turi būti didinama tolygiai, kad būtų galima sekti prietaisų rodmenis, o padidinus iki nustatytos vertės, turi būti išlaikoma pastovi visą numatytą bandymo laiką. Bandymo įtampa, išlaikyta normose nurodytą bandymo trukmės laiką, turi būti tolygiai mažinama iki trečdalio bandymo įtampos ir atjungiama. 2.8. Prieš bandymą ir išbandžius izoliaciją 50 Hz dažnio ar išlygintąja įtampa turi būti išmatuota izoliacijos varža. Izoliacija turi būti išbandyta išlygintąja įtampa, jeigu tai nurodyta normose, prieš ją bandant 50 Hz dažnio įtampa. 2.9. Elektros įrenginių izoliacijos varža gali būti matuojama (1 min.) 2000-2500 V megommetru vietoj bandymo 1000 V 50 Hz dažnio įtampa. 6,3 kV ir aukštesnės įtampos elektros įrenginių izoliacijos varžą galima matuoti 5000 V megommetru. 3. SINCHRONINIAI GENERATORIAI, KOMPENSATORIAI1 IR KOLEKTORINIAI ŽADINTUVAI 3.1. Bandymų normos ir apimtys Bandymų ir matavimų normos bei apimtys, montuojant ir sumontavus generatorius, remontuojant ir apžiūrint įrenginius bei tarp remontų aprašytos 3.2–3.34 p.. Mažesnės kaip 1000 kW galios 1000 V ir aukštesnės įtampos generatoriai turi būti bandomi pagal 3.2, 3.3, 3.5, 3.6, 3.8–3.10, 3.16 ir 3.17 p. Žemesnės kaip 1000 V įtampos visų galių generatoriai turi būti bandomi pagal 3.2, 3.3, 3.5, 3.6, 3.8, 3.16 ir 3.17 p. Remontuojamų generatorių apvijų matavimų ir bandymų normos bei apimtys 1 priede. Pastaba. 1Toliau – generatoriai. Generatorių vardinė galia – aktyvioji, kompensatorių – reaktyvioji. 3.2. Generatoriaus izoliacijos būklės įvertinimas, nustatant džiovinimo poreikį Po apžiūros, techninės priežiūros arba suremontuoti generatoriai į elektros tinklą gali būti jungiami nedžiovinti. Generatoriai, neeksploatuoti ar suremontuoti, kai buvo keičiamos apvijos, gali būti jungiami nedžiovinti, jeigu statoriaus apvijų izoliacijos varža (R60“) ir absorbcijos koeficientas (R60“/R15“) yra ne mažesni nei nurodyti 3.1 lentelėje. Būtina džiovinti generatorius su gilzine izoliacija sulitavus jungtis. Generatorius su dujine (bei orine) statoriaus apvijos aušinimo sistema, naujai jungiant arba pakeitus statoriaus apvijas, būtina įvertinti nuotėkio srovės priklausomybę nuo įtampos, kaip nurodyta 3.4 p. Jeigu gamintojo instrukcijoje neeksploatuotam generatoriui jungti yra numatyti papildomi kriterijai izoliacijos drėgmei nustatyti, tai ir jie turi būti įvertinti. Reikia džiovinti generatorių su įmirkytą popierine izoliacija, jeigu to reikalaujama gamintojo instrukcijoje. Generatorių rotoriai, aušinami dujomis (oru arba vandeniliu), nedžiovinami, jeigu jų izoliacijos varža yra ne mažesnė už nurodytąją 3.1 lentelėje. Generatoriai, kurių rotoriai aušinami vandeniu, į tinklą jungiami vadovaujantis gamintojo instrukcija. 3.3. Izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama megommetru, kurio įtampos vertė yra nurodyta 3.1 lentelėje. Statoriaus apvijų, aušinamų vandeniu, varža matuojama be vandens. Prieš matuojant izoliacijos varžą, aušinimo traktas turi būti prapūstas suspaustu oru. Megommetro ekranas turi būti sujungtas su vandens surinkimo kolektoriais, izoliuotais nuo išorinės aušinimo sistemos. Galimybė matuoti izoliacijos varžą, neišleidus vandens iš apvijų, yra aptarta 3.1 lentelėje. Izoliacijos varžos ir absorbcijos koeficientų leistinosios vertės, esant +10¸30°C temperatūrai pateiktos 3.1 lentelėje. Esant temperatūrai aukštesnei kaip +30°C leistinoji izoliacijos varžos vertė turi būti 2 kartus sumažinta kiekvienam +20°C intervalui izoliacijos vertės, kai yra +30°C temperatūra, atžvilgiu. Generatorių izoliacijos apvijų varža neturi būti mažesnė kaip 0,5 MW. 3.1 lentelė. Leistinosios izoliacijos varžos ir absorbcijos koeficiento vertės Bandomasis elementas Matavimo kategorija Megommetro įtampa, V Leistinoji izoliacijos varža, MW Pastabos 1. Statoriaus apvija P 2500/2000/ 1000/500** Ne mažiau kaip dešimt MW/kV vardinės linijinės įtampos Atskirai kiekvienai fazei arba atšakai kitų įžemintų fazių ir atšakų atžvilgiu. R60“/R15“ vertė ne mažesnės kaip 1,3 P 2000–2500 Pagal gamintojo instrukcijas Distiliatui tekant per apvijas R, A* 2500/2000/ 1000/500** R60“ ir R60“/R15“ nenormuojami, bet turi būti vertinami, sprendžiant, ar būtina džiovinti apvijas. Neturi būti didelio skirtumo tarp izoliacijos varžų bei absorbcijos koeficientų skirtingose fazėse ir atšakose, jei tokie skirtumai nebuvo nustatyti matuojant anksčiau, kai buvo panaši temperatūra. 2. Rotoriaus apvija P, R, A*, M 1000 (leidžiama ir 500) Ne mažesnė kaip 0,5 (aušinant vandeniu, kai apvija išdžiovinta) Ne didesnės kaip 300 MW galios generatorius neryškiapoliais rotoriais tiesioginiu arba netiesioginiu apvijų aušinimu oru ir vandeniliu, leidžiama pradėti eksploatuoti, kai izoliacijos varža ne mažesnė kaip 2 kW, esant +75 °C temperatūrai arba 20 kW, esant +20 °C temperatūrai. Didesnės galios generatorius pradėti eksploatuoti galima, kai rotoriaus apvijos varža yra mažesnė negu 0,5 MW (esant +10¸300C), tik suderinus su gamintoju. P, R 1000 Pagal gamintojo instrukcijas Distiliatui tekant apvijos aušinimo kanalais 3. Generatoriaus žadinimo grandinės ir kolektorinis žadintuvas su prijungta aparatūra (be rotoriaus ir žadintuvo apvijų) P, R, A*, M 1000 (leidžiama ir 500) Ne mažesnė kaip 1,0 4. Kolektorinių žadintuvo ir pažadintuvo apvijos P, R, A* 1000 Ne mažesnė kaip 0,5 5. Kolektorinių žadintuvo ir pažadintuvo inkaro ir kolektoriaus bandažai P, R 1000 Ne mažesnė kaip 1,0 Kai inkaro apvija įžeminta 6. Izoliuoti statoriaus suveržimo varžtai (kuriuos įmanoma išmatuoti) P, R 1000 Ne mažesnė kaip 1,0 7. Guoliai ir veleno riebokšliai P, R 1000 Hidrogeneratorių ne mažesnė kaip 0,3; turbogeneratorių ir kompensatorių ne mažesnė kaip 1 Hidrogeneratorių veleno ir guolių riebokšliai matuojami, jei tai įmanoma konstruktyviai ir jei gamintojo instrukcijoje nėra griežtesnių normų 8. Difuzoriai, ventiliatorių skydai ir kiti generatoriaus statoriaus mazgai P, R 500-1000 Pagal gamintojo instrukcijas 9. Termojutikliai kartu su jungiamaisiais laidais sumontuotais generatoriaus viduje: -su netiesioginiu generatoriaus apvijų aušinimu -su tiesioginiu generatoriaus apvijų aušinimu; P, R 250 arba 500 500 Ne mažesnė kaip 1,0 Ne mažesnė kaip 0,5 Megommetro įtampa pagal gamintojo instrukciją 10. Galinis TGV turbogeneratorių statoriaus apvijos įvadas P, R 2000–2500 1000 Matuojamas prieš sujungiant įvadą su statoriaus apvija *Statoriaus, rotoriaus ir žadinimo sistemų su tiesioginiu aušinimu vandeniu izoliacijos varža per apžiūras (dalinį remontą) matuojama tik tada, kai šiam tikslui nereikia atlikti specialių demontavimo darbų. Leidžiama matuoti neatjungus šynų. **Kai apvijos vardinė įtampa iki 500 kV, izoliacijos varža matuojama 500 V įtampos megommetru. Kai apvijos vardinė įtampa 500–1000 V, matuojama 1000 V įtampos megommetru. Kai apvijos vardinė įtampa aukštesnė kaip 1000 V, matuojama 2000–2500 V įtampos megommetru. 3.4. P, R, T. Statoriaus apvijų izoliacijos bandymas išlygintąja įtampa, matuojant nuotėkio srovę Prieš eksploatavimą naujų generatorių, statoriaus apvijos bandomos išlygintąja įtampa: iki 6.6 kV 1,28 × 2,5 Uv; Per 6.6 kV iki 20 kV 1,28 (2 Uv + 3)*; Per 20 kV iki 24 kV 1,28 (2 Uv + 1)**. * TGV-200 ir TGV-300 turbogeneratorių bandymo išlygintoji įtampa atitinkamai 40 ir 50 kV. ** TVM-500 (Uv = 36.75 kV) turbogeneratorių – 75 kV. Eksploatuojant išlygintąja įtampa bandoma 5000 kW ir didesnės galios generatorių izoliacija. Eksploatuojamus generatorius bandant išlygintąja įtampa, jos vertė turi būti 1,6 karto aukštesnė negu kintamoji 50 Hz dažnio bandymo įtampa, bet ne aukštesnė kaip bandymo įtampa prieš eksploatavimą. Tarp remontų aukštosios išlygintosios įtampos vertė nustatoma įmonės techninio vadovo nurodymu. Rekomenduojama išlygintąją bandomąją įtampą, kaip yra numatyta, sumažinti ne daugiau kaip 0,5Uv, palyginti su bandomąja įtampa, kuri buvo priimta per paskutinį remontą. Vertinant bandymo rezultatus, nuotėkio srovė nenormuojama, tačiau analizuojant 1 min. jos kitimo nuo bandomosios įtampos pobūdį, srovių asimetrijas fazėse ar šakose, galima nustatyti atsiradusius defektus bei izoliacijos drėgnumo lygį. Sudarant nuotėkio srovės priklausomybę nuo įtampos, turi būti matuojama ne mažiau kaip penkiuose įtampos lygiuose. Įtampos lygiai, nuotėkio srovei registruoti, turi būti keičiami apytikriai vienodu 0,5Uv žingsniu. Kiekviename įtampos lygyje įtampa išlaikoma 1 min., registruojant nuotėkio srovę po 60 s (I60“), o generatoriaus priverstinai neaušinant ir po 15 s (I15“). Neproporcingas nuotėkio srovės sustiprėjimas, keliant bandomąją įtampą, ypač paskutiniuose įtampos lygiuose, nuotėkio srovės I60“ nesumažėjimas, palyginti su nuotėkio srove I15“, reiškia vietinio defekto izoliacijoje požymį, jeigu jis pasireiškia vienoje fazėje, ir izoliacijos bendrąjį sudrėkimą, jeigu panaši proporcija gaunama visose fazėse. Nuotėkio srovės priklausomybė nuo įtampos yra charakterizuojama netiesiškumo koeficientu, kuris gali būti nustatytas taip: , čia Ub-didžiausia bandomoji įtampa (paskutinis įtampos lygis); U0-pradinė mažiausia įtampa (pirmasis įtampos lygis); Ib, I0-nuotėkio srovė (I60“), išmatuota įtampos lygiuose Ub ir U0. Jeigu pirmajame įtampos lygyje išmatuota nuotėkio srovė yra mažesnė kaip 10 mA, U0 ir I0 vertes leidžiama imti iš artimiausio kito lygio, kuriame nuotėkio srovė yra didesnė kaip 10 mA. Naujų, pradedamų eksploatuoti, generatorių netiesiškumo koeficiento vertė turi būti ne didesnė kaip 3. Netiesiškumo koeficientas yra nevertinamas tada, kai visuose įtampos lygiuose nuotėkio srovės vertė yra mažesnė kaip 50 mA. Jeigu bet kuriame įtampos lygyje, nekeičiant įtampos per 1 min., užregistruojama, kad nuotėkio srovė padidėjo, tai gali būti defektas (ar sudrėkimas) net ir tada, kai šiame lygyje I60“ <50 mA. Siekiant išvengti vietinio izoliacijos perkaitimo, tekant nuotėkio srovei, bandyti leidžiama, jei ji yra mažesnė už nurodytąją žemiau: Įtampos lygis Uv atžvilgiu 0,5 1,0 1,5 ir aukštesnis Nuotėkio srovė, mA 250 500 1000 Pastaba. Vandeniu aušinamų generatorių statoriaus apvijų izoliacija išlygintąja įtampa gali būti bandoma, jeigu leidžia jų konstrukcija. 3.5. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa Bandomosios įtampos vertė parenkama pagal 3.2 lentelę. Bandymo trukmė – 1 min. Statoriaus apvijų izoliacija rekomenduojama išbandyti dar neįdėjus rotoriaus. Generatoriaus statoriaus apvijų izoliacija remonto ir bandymų tarp remontų metu yra bandoma sustabdžius generatorių ir nuėmus galinius gaubtus, bet nenuvalius izoliacijos apnašų. TGV-300 (pagamintų „Elektrosiloje“) iki gamyklinio Nr. 02330 generatorių izoliacija (jeigu nebuvo keista apvija) bandoma nuvalius apnašas. Bandymo metu, turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių nuėmus galinius gaubtus, o hidrogeneratorių atidarius liukus, turi būti stebimos apvijų galūnės. Naujo turbogeneratoriaus rotoriaus apvijų izoliacija yra bandoma, esant vardiniams rotoriaus sūkiams. Vandeniu aušinamo generatoriaus statoriaus apvijos izoliacija turi būti bandoma, kai aušinimo sistemoje cirkuliuoja distiliatas, kurio savitoji varža ne mažesnė kaip 100 kWcm, jeigu gamintojo instrukcijoje nėra kitų nurodymų. Pirmą kartą įjungiant ir iš dalies ar visiškai keičiant 10 kV ir aukštesnės įtampos apvijas generatorių, išbandžius izoliaciją 1 min., įtampa sumažinama iki vardinės ir nekeičiama dar 5 min., kad būtų galima įvertinti apvijų vainikinės iškrovos pobūdį. Atskiruose taškuose neturi būti pastebima geltono ir rausvo švytėjimo, dūmų, bandažai neturi smilkti ir kt. Galimas žydras ir baltas švytėjimas. Prieš jungiant baigtą montuoti generatorių (turbogeneratoriui įdėjus rotorių ir uždėjus galinius gaubtus), būtina jį išbandyti 50 Hz dažnio vardine Uv arba išlygintąja 1,5Uv įtampa. Bandymo trukmė – 1 min. Draudžiama tuo pačiu metu bandyti statoriaus apvijų bei kitų kartu esančių elementų izoliaciją bandymo įtampa ir tikrinti generatoriaus korpuso sandarumą. Generatoriaus izoliacija bandoma prieš jį įjungiant (baigtą montuoti arba remontuoti, rotorių įdėjus į statorių ir uždėjus galinius gaubtus, bet dar neužsandarinus veleno ir neprileidus vandenilio) ore, atidarius statoriaus liukus. Pajutus degančios izoliacijos kvapą, pasigirdus iškrovos garsams, pasirodžius kibirkštims ar kitiems požymiams, parodantiems kad izoliacija pažeista ar užsidegusi, būtina nedelsiant išjungti bandymo įtampą, greitai uždaryti liukus ir į statorių prileisti inertinių dujų (angliarūgštės, azoto). Kontroliniai bandymai gali būti atliekami uždėjus galinius dangčius ir prileidus į statorių inertinių dujų ir susandarinus vandenilio iki vardinio slėgio. Prieš statoriaus izoliacijos bandymus bandymo įtampa būtina patikrinti dujų sudėtį (ar jos nėra sprogios). Bandant visiškai sumontuotą mašiną, būtina atidžiai stebėti srovės ir įtampos kitimą bandomosios apvijos grandinėje bei akustiškai patikrinti korpusą. Bandymo metu pastebėjus žymių pokyčių ir nuokrypių nuo normalaus režimo, bandymą būtina nutraukti ir pakartoti nuėmus dangčius. Panašiai turi būti bandoma ir profilaktiškai, jeigu remontuojama nenuėmus galinių dangčių. Bandant generatoriaus apvijų izoliaciją, būtina pasirūpinti priešgaisrinės saugos priemonėmis. 3.2 lentelė. Bandymai 50 Hz dažnio įtampa Bandomasis elementas Bandymo kategorija Generatoriaus charakteristika arba tipas Bandomoji įtampa, kV Pastabos 1. Generatoriaus statoriaus apvija P Iki 1 MW galios, vardinė įtampa aukštesnė kaip 100 V 0,8(2Uv+1), bet ne žemesnė kaip 1,2 Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa iki 3,3 kV 0,8(2Uv+1) Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa 3,3–6,6 kV 0,8´2,5Uv Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa 6,6–20 kV 0,8(2Uv+3) Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa per 20 kV 0,8(2Uv+1) 2. Hidrogeneratoriaus statorius apvija, statoriaus dalių sujungimas sumontavus visą apviją ir izoliavus jungtis P Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa iki 3,3 kV 2Uv+1 Jei statorius sumontuojamas vietoje, bet ne ant pamato, tai, iki statant ant jo bandomas vadovaujantis šios lentelės 2p., o ant pamato pastatytas statorius bandomas vadovaujantis šios lentelės 1 p. Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa 3,3–6,6 kV 2,5Uv Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa per 20 kV 2Uv+3 3. Generatoriaus statoriaus apvija R Visų galių generatoriai 1,5–1,7 Uv, bet ne aukštesnė kaip bandomoji įtampa, pradedant eksploatuoti generatorių, ir ne žemesnė kaip 1 kV Turbogeneratorių su tiesioginiu statoriaus apvijos aušinimu, kurių 150 MW ir didesnė galia, bandomoji įtampa – 1,5Uv. Kitų galių turbogeneratorių bando-moji įtampa – 1,5Uv kasmetinių bandymų metu arba dirbusiems ilgiau kaip 10 metų energetinės įmonės techninio vadovo nurodymu. Kai bandoma rečiau kaip 1 kartą per metus, bandomoji įtampa – 1,7Uv, išskyrus 150 MW ir didesnės galios turbogeneratorius su tiesioginiu statoriaus apvijos aušinimu 3. Generatoriaus statoriaus apvija T Visų galių generatoriai Vadovaujantis energetinės įmonės techninio vadovo nurodymu Jeigu nurodyta, rekomenduoja-ma bandomąją įtampą sumažinti ne daugiau kaip 0,2 Uv, nuo įtampos vertės naudotos bandant paskutinįjį kartą 4. Ryškiapolio rotoriaus apvija P Visų galių generatoriai 8Uv generatoiaus žadinimo įtampos, bet ne žemesnė kaip 1,2 kV ir ne aukštesnė kaip 2,8 kV R Visų galių generatoriai 6Uv generatoiaus žadinimo įtampos, bet ne žemesnė kaip 1 kV 5. Neryškiapolio rotoriaus apvija P Visų galių generatoriai 1,0 Bandomoji įtampa nustatoma – 1kV, kai tai neprieštarauja gamintojo nurodytoms techninėms sąlygoms. Kai techninėse sąlygose numatytos griežtesnės normos, bandomoji įtampa turi būti padidinta 6. Kolektorinių žadintuvo ir pažadintuvo apvijos P Visų galių generatoriai 8Uv generatoriaus žadinimo įtampos, bet ne žemesnė kaip 1,2 kV ir ne aukštesnė kaip 2,8 kV Korpuso ir bandažų atžvilgiu R Visų galių generatoriai 1,0 Taip pat 7. Žadinimo grandinės P, R Visų galių generatoriai 1,0 8. Žadinimo reostatas P, R Visų galių generatoriai 1,0 9. Lauko gesinimo grandinės rezistorius ir LGA P, R Visų galių generatoriai 2,0 10. Galinis statoriaus apvijos įvadas P, R TGV-200 TGV-200M* 31,0*, 34,5** Bandoma prieš sumontuojant galinius turbogeneratoriaus įvadus TGV-300, TGV-500 39,0*, 43,0** *Galinių išvadų, kartu su statoriaus apvijos izoliacija išbandytų gamykloje. **Rezervinių galinių išvadų, prieš juos sumontuojant turbogeneratoriuje. 3.6. Ominės varžos matavimas Turi būti matuojamas šaltas generatorius. Lyginamų varžų vertės turi būti perskaičiuotos, kai yra vienoda temperatūra. Varžų verčių leistinųjų nuokrypių normos pateiktos 3.3 lentelėje. 3.3 lentelė. Varžų verčių leistinųjų nuokrypių normos Bandomasis elementas Matavimo kategorija Norma Pastabos 1. Statoriaus apvija P, R Apvijų varžų vertės negali skirtis daugiau kaip 2%, atšakų – 5%. Tų pačių atšakų ir fazių varžos nuo pradinių reikšmių negali skirtis daugiau kaip 2%. Kiekviena atšaka ir fazė matuojama atskirai. Lygiagrečių atšakų varžos matuojamos, jei tai galima atlikti konstruktyviai. Atskirų tipų mašinų (kintamosios srovės generatorių, žadinimo sistemų, mažų generatorių) atskirų atšakų ir fazių varžų skirtumas turi atitikti gamintojo normas 2. Rotoriaus apvija P, R Išmatuotos varžos vertė nuo pradinės gali skirtis ne daugiau kaip 2% Ryškiapolių rotorių, kai varžos skirtumas didesnis kaip 2 %, kiekvieno poliaus varža matuojama atskirai 3. Kolektorinio žadintuvo žadinimo apvijos P, R Išmatuotos varžos vertė nuo pradinės gali skirtis ne daugiau kaip 2% 4. Žadintuvo inkaro apvija (tarp kolektorinių plokštelių) P, R Išmatuotos varžos vertė gali skirtis ne daugiau kaip 10%, išskyrus atvejus kai, tai lemia jungimo schema 5. Lauko gesinimo rezistorius, žadinimo reostatai P, R Išmatuotos varžos vertė nuo pradinės vertės gali skirtis ne daugiau kaip 10% 3.7. P, R. Rotoriaus apvijos pilnutinės varžos matavimas Matavimų tikslas – išaiškinti galimą rotoriaus apvijų susijungimą tarp vijų. Neryškiapolių rotorių matuojama visos apvijos varža, o ryškiapolių rotorių kiekvieno poliaus atskirai arba dviejų polių. Matuojama vienai vijai skaičiuojant 3 V įtampą, bet ne aukštesnę kaip 200 V visoms vijoms. Neryškiapolių rotorių apvijų varžos vertė nustatoma trijuose-keturiuose sūkių lygiuose, iš jų ir vardiniam sūkių skaičiui, ir nesisukančiam rotoriui, išlaikant nekintančius srovę arba įtampą. Polių arba polių porų varža matuojama tik kai rotorius nesisuka. Matavimų rezultatai su ankstesnių matavimų duomenimis gali būti palyginti tik tada, kai yra tos pačios sąlygos (įdėtas ar išimtas rotorius, atvira arba sujungta statoriaus apvija) tos pačios įtampos arba srovės vertės. Gautų rezultatų nuokrypis nuo anksčiau išmatuotųjų arba nuo vidutinės išmatuotosios polių varžos vertės didesnis kaip 3–5 %, taip pat, keičiantis sūkių skaičiui varža šuoliškai sumažėja dėl vijų susijungimo. Galutinės išvados dėl galimo vijų susijungimo daromos iš trumpojo jungimo charakteristikos, palyginus su ankstesnių matavimų rezultatais. Gali būti naudojami ir kiti metodai (indukcijos pulsacijos oro tarpo tarp rotoriaus ir statoriaus, kintamosios įtampos pasiskirstymas atitinkamų polių vijose, specialių impulsinių prietaisų naudojimas). 3.8. P, R. Oro tarpo matavimas 150 MW ir didesnės galios su tiesioginio laidininko aušinimo sistema turbogeneratorių oro tarpai tarp statoriaus ir rotoriaus diametraliai priešingose pusėse gali skirtis vienas nuo kito ne daugiau kaip ±5 % vidutinės tarpo vertės; visų kitų turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių, – ±10 %; hidrogeneratorių, jeigu gamintojo instrukcijoje nenumatyti griežtesni reikalavimai, – ±20 %. Oro tarpai tarp 300 MW galios turbogeneratorių žadintuvų polių ir žadintuvo inkaro diametraliai priešingose pusėse vienas nuo kito gali skirtis ne daugiau kaip ±5% vidutinės vertės; visų kitų generatorių žadintuvams, jeigu gamintojo instrukcijoje nenumatytos kitos normos, – ±10%. Prieš ryškiapolių mašinų (generatorių ir žadintuvų) eksploatavimą oro tarpus reikia matuoti po visais poliais. Turi būti nustatyta daugiapolio generatoriaus ištekinimo forma, oro tarpą matuojant po tuo pačiu poliumi kiekvieną kartą pasukus rotorių į kitą polių dalijimo poziciją ir matuojant oro tarpą tame pačiame statoriaus taške. Matavimo rezultatai palyginami su ankstesniais bandymo duomenimis. Kai rezultatai skiriasi daugiau kaip 20 %, reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas. 3.9. Generatoriaus charakteristikų nustatymas 3.9.1. P, R. Trifazio trumpojo jungimo charakteristikų nustatymas Bandymo metu gautos trifazio trumpojo jungimo (TJ) charakteristikos nuokrypis nuo gamintojų nurodytų charakteristikų negali būti didesnis už leistinąsias matavimo paklaidas. Jeigu TJ charakteristikos nuokrypis yra didesnis už leistiną ir ji yra žemiau pradinės vertės, tai rodo trumpąjį jungimą apvijose. Prieš eksploatavimą bandant generatoriaus, dirbančio bloke su transformatoriumi, TJ charakteristiką leidžiama nenustatyti, jeigu ji buvo nustatyta gamintojo (yra protokolas). Sumontavus ar suremontavus turi būti nustatyta generatoriaus, dirbančio bloke su transformatoriumi, TJ charakteristika visam blokui (trumpikliai turi būti sumontuoti už transformatoriaus). Generatoriaus charakteristika norint palyginti su gamintojo, gali būti gauta, perskaičiavus bloko TJ charakteristikos duomenis, vadovaujantis GOST 10169-77 rekomendacijomis. Generatoriaus, prijungto prie generatorinės įtampos šynų, TJ charakteristika turi būti nustatoma sumontavus ir kiekvieną kartą suremontavus, o generatoriaus dirbančio bloke su transformatoriumi – suremontavus, jai buvo keičiamos statoriaus ar rotoriaus apvijos. Sinchroninio be įsukančio elektros variklio kompensatoriaus TJ charakteristika (jeigu ji nebuvo gamintojo nustatyta) nustatoma savistabdos metu, jį sumontavus bei suremontavus, pakeitus rotoriaus apvijas. Charakteristika nustatoma mažinant žadinimo srovę. Pradedama nuo stipriausios srovės kai turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių įtampa 1,3Uv, o hidrogeneratorių – 1,5Uv. Turbogeneratorių ir hidrogeneratorių TE charakteristika gali būti nustatoma, pradedant nuo vardinės žadinimo srovės bei mažesnio sūkių dažnio, su sąlyga, kad statoriaus apvijų įtampa bus ne aukštesnė kaip 1,3Uv. Sinchroninių kompensatorių TE charakteristika leidžiama nustatyti savistabdos metu. Generatorių dirbančių viename bloke su transformatoriumi, TE charakteristika nustatoma visam blokui, bandant generatorius sužadinamas iki 1,15Uv. Nuo transformatoriaus atjungto generatoriaus TE charakteristika nenustatoma tik tada, jeigu ji buvo nustatyta gamykloje ir yra atitinkami protokolai. Jei nėra protokolų TE charakteristiką nustatyti būtina. Tik generatoriaus dirbančio bloke su transformatoriumi TE charakteristika turi būti nustatoma, pakeistus rotoriaus arba statoriaus apvijas. Nustačius generatoriaus TE charakteristiką ir išjungus žadinimą, rekomenduojama išmatuoti liktinę įtampą ir patikrinti linijinių įtampų simetriją ant statoriaus įvadų. TE charakteristikos nuokrypis nuo pradinės ir linijinių įtampų skirtumas turi būti leistinos paklaidos ribose. 3.10. P, R. Statoriaus apvijos tarpvijinės izoliacijos bandymas Jei generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai buvo išbandyti gamykloje ir yra atitinkami protokolai, tarpvijinė izoliacija nebandoma. Eksploatuojant bandoma suremontavus generatorius ir sinchroninius kompensatorius, kai visiškai ar iš dalies buvo keičiamos statoriaus apvijos. Bandoma TE režimu (sinchroninių kompensatorių – savistabdos metu), didinant įtampą iki 1,3Uv – turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių ir iki 1,5Uv. – hidrogeneratorių. Bandymo trukmė, kai aukščiausia įtampa – 5 min., o hidrogeneratorių su strypine apvija – 1 min. Bandant sūkių dažnis gali būti padidintas iki 115 % vardinio. Tarpvijinę izoliaciją rekomenduojama bandyti, kartu nustatant ir TE charakteristiką. 3.11. P. Kolektorinio žadintuvo charakteristikų nustatymas TE charakteristika nustatoma iki aukščiausios arba iki gamintojo nurodytos įtampos vertės. Apkrovos charakteristika nustatoma, kai generatoriaus rotorius apkraunamas ne mažesne už vardinę generatoriaus žadinimo srovę. Charakteristikų nuokrypis nuo gamintojo arba anksčiau išmatuotų galimas tik paklaidos ribose. 3.12. R. Statoriaus magnetolaidžio (geležies) bandymas Pirmą kartą bandomi tų generatorių magnetolaidžiai, kurie dirbo ilgiau kaip 15 metų bei kurių galia 12 MW ir didesnė. Vėliau turbogeneratorių magnetolaidžiai bandomi kas 5-8 metus, o hidrogeneratorių – kai išimamas rotorius. Neeiliniai bandymai atliekami, kai – pažeistas magnetolaidis, iš dalies arba visiškai keičiant apvijų tvirtinimą grioveliuose, iš dalinai ar visiškai keičiant statoriaus apvijas po jų įtvirtinimo. 12 MW ir mažesnės galios generatoriai bandomi, keičiant apvijas, remontuojant magnetolaidį arba periodiškai pagal įmonės techninio vadovo nurodymą, bet ne rečiau kaip kartą per 10 metų. Generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai, turintieji netiesioginio apvijų aušinimo sistemą, yra bandomi, sudarant statoriaus nugarėlėje 1±0,1 T indukciją. Generatoriai su apvija tiesioginiu aušinimu ir visi turbogeneratoriai, pagaminti nuo 1997 01 07 (buv. SSSR), bandomi sudarant 1,4±0,1 T indukciją. Bandymų trukmė, esant 1 T indukcijai – 90 min., o esant 1.4 T indukcijai – 45 min.,. Jeigu indukcijos vertė skiriasi nuo 1,0 ar 1,4 T, bandymų trukmė keičiasi ir lyginamieji nuostoliai magnetolaidyje patikslinami taip: ; ;  arba . čia Bb – indukcija, nustatyta bandymo metu, T; tb – bandymo trukmė, min.; Pb – nuostoliai, nustatyti kai indukcija Bb, W; P1,0 ir P1,4 nuostoliai magnetolaidyje, W, perskaičiuoti esant 1,0 ir 1,4 T indukcijai; DP1,0 ir DP1,4 lyginamieji nuostoliai magnetolaidyje, W/kg perskaičiuoti esant 1,0 ir 1,4 T indukcijai; G – magnetolaidžio svoris, kg. Infroraudonųjų spindulių technika ar termoporomis nustatomas didžiausias dantų perkaitimas (temperatūros padidėjimas bandymo metu pradinės temperatūros atžvilgiu) o didžiausias atskirų dantų įšilimo skirtumas neturi būti didesnis kaip 25 ir 15 °C. Bandymo metu turi būti matuojama generatorių, kurių statorių magnetolaidis yra suremontuotas iš atskirų dalių, temperatūra magnetolaidžio dalių sudūrimo vietose. Bandymo metu temperatūros gali padidėti, ne daugiau kaip 25 °C, palyginti su pradine temperatūra. Lyginamieji nuostoliai magnetolaidyje gali skirtis, palyginti su pradiniais duomenimis ne daugiau kaip 10 %. Jeigu šių duomenų nėra, lyginamieji nuostoliai neturi būti didesni už nurodytuosius 3.4 lentelėje. 3.4 lentelė. Leistinieji lyginamieji šerdies nuostoliai Plieno rūšis Leistinieji lyginamieji nuostoliai, W/kg, kai Naujos žymos Senos žymos B=1,0 T B=1,4 T 1511 Ė 41 2,0 4,0 1512 Ė 42 1,8 3,6 1513 Ė 43 1,6 3,2 1514 Ė 43A 1,5 2,9 Plieno segmentų valcavimo kryptis išilgai šerdies nugarėlės (skersai dantų) 3412 Ė 320 1,4 2,7 3413 Ė 330 1,2 2,3 Plieno segmentų valcavimo kryptis skersai šerdies nugarėlės (išilgai dantų) 3412 Ė 320 1,7 3,3 3413 Ė 330 2,0 3,9 Pastaba. Apie generatorių, dirbančių ilgiau kaip 30 metų, esant nuostoliams didesniems už nurodytuosius 3.12 p. ir 3.4 lentelėje, tolimesnį eksploatavimą ir atitinkamas priemones, siekiant užtikrinti patikimą ir saugų darbą, sprendžia specializuotos įmonės įvertinusios visus prieš tai atliktus bandymus ir matavimus. Kad šerdies būklė būtų įvertinta detaliau papildomai gali būti naudojamas elektromagnetinis metodas, pagrįstas iš magnetolaidžio išstumiamo magnetinio srauto lokalizavimu, susidarant vietiniams trumpai jungtiems kontūrams. Matuojama ir su žiediniu įmagnetinimu, tačiau su maža srove (indukcija šerdies nugarėlėje – apie 0,01 – 0,05 T). Metodas leidžia nustatyti lapų susijungimą dantų paviršiuje ir šerdies gilumoje bei tiesiogiai kontroliuoti aktyviąją magnetolaidžio dalį, kai remontuojama, norint pašalinti defektus. 3.13. P, T. Šiluminiai bandymai Bandymai atliekami įjungus generatorių į tinklą, ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo montavimo darbų pabaigos. Bandymų metu aušinančiosios aplinkos temperatūra turi būti artima vardinei, o apkrovą – sudaryti 60, 75, 90, 100 % vardinės apkrovos. Turbogeneratorių, kurie vadovaujantis standartu ir techninėmis sąlygomis, gali ilgai dirbti padidinta vardine galia, įšilimas įvertinamas, esant nustatytiems – galios koeficientų vertei ir aušinimo parametrams. Bandoma, pakeitus visą rotoriaus ar statoriaus apviją arba rekonstravus aušinimo sistemą. Prieš eksploatavimą bandymo rezultatai palyginami su standarte ir techninėse sąlygose nurodytais įšilimo parametrais, nustatoma apvijų ir generatoriaus magnetolaidžio didžiausia leistinoji įšilimo temperatūra, sudaromos leistinųjų apkrovų kartogramos, jei įtampa nukrypo nuo vardinės įtampos įvaduose, ir aušinimo temperatūros. Generatorių įšilimo bandymai turi būti atlikti, vadovaujantis metodiniais nurodymais (RD 34.45.309-92), o įvertinti gautus rezultatus gali pakviestos specializuotos organizacijos. Eksploatuojant kontroliniai bandymai atliekami 1 kartą per 10 metų, esant vienam ar dviems apkrovų, artimų vardinėms, režimams, o generatorių, dirbusiu ilgiau kaip 25 metus ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus. Rezultatai palyginami su pradiniais duomenimis. Įšilimo nuokrypis normalaus režimo metu gali būti ne didesnis kaip 3-5 °C, o temperatūros gali būti ne didesnės už leistinąsias, nurodytąsias standarte, techninėse sąlygose ar gamintojo instrukcijose. 3.14. P, R. Generatoriaus induktyviosios varžos ir laiko pastoviųjų nustatymas Bandoma vieną kartą prieš pradedant eksploatuoti eksperimentinį naujo tipo generatorių, jeigu šių parametrų nebuvo galima nustatyti gamyklos stende (didelių hidrogeneratorių, kurie montuojami eksploatavimo vietoje). Generatoriaus induktyvioji varža ir laiko pastovioji nustatomos vieną kartą, kai generatorius remontuojamas, rekonstruojamas ar modernizuojamas, jeigu dėl konstrukcinių pakeitimų ar kitokių priežasčių galėjo pakisti šie parametrai. Nustatytos induktyviųjų varžų ir laiko pastoviųjų vertės įvertinamos, vadovaujantis standartu ir techninėmis sąlygomis. 3.15. P, R, T, M. Distiliato kokybės tikrinimas Generatoriaus apvijų aušinimo vandeniu sistema turi užtikrinti cirkuliuojančio distiliato kokybę, kuri nustatoma vadovaujantis žemiau pateiktomis normomis, jeigu gamintojo instrukcijoje nėra nurodytos griežtesnės normos: pH, rodiklis kai yra +25 °C temperatūra 8,5 ± 0,5 (7,0 ¸ 9.2) Savitoji elektrinė varža, kai yra +25 °C temperatūra, kW cm ne mažesnė kaip 200 (100) Deguonies kiekis (uždarosios sistemos), mg/kg ne didesnis kaip 400 Vario kiekis, mg/kg ne didesnis kaip 100 (200) Pastabos: 1. Skliausteliuose nurodytos laikinos normos, kol nepradėtas eksploatuoti mišraus poveikio joninis filtras. Uždarųjų sistemų kontūras išplaunamas šviežiu distiliatu, kurio turi būti sunaudojama ne mažiau kaip 5 m3 per parą, o, kai reikia sumažinti vario kiekį, distiliato sąnaudos padidinamos, bet ne daugiau kaip iki 20 m3 per parą. 2. Suremontuotiems ir pirmąsias keturias paras įjungtiems generatoriams bei rezerviniams generatoriams leidžiamas 50 %, padidėjęs, palyginti su normomis, deguonies ir vario junginių kiekis. 3. Amiaku ruošiant aušinantį vandenį ir filtrams dirbant NH4OH formoje, hidrogeneratoriams deguonies kiekis kontūre gali būti ne didesnis kaip 50 mg/kg. 4. Distiliato savitajai varžai sumažėjus iki 100 kWcm, turi įsijungti signalizacija. 3.16. Vibracijos matavimas Generatoriaus ir žadinimo mašinų mazgų vibracijos parametrų (vibro švytavimų amplitudė, dviguba švytavimo amplitudė) vertė, kai mašina dirba vardinių sūkių dažniu, neturi būti didesnė už nurodytąsias 3.5 lentelėje. Generatoriaus statoriaus apvijų, jų tvirtinimo sistema bei statoriaus šerdies eksploatavimo būklė gali būti nustatoma remontuojant iš apžiūros rezultatų. Suradus defektą, dėl mechaninių dalių sąveikos turi būti išmatuota apvijų ir šerdies galų vibracija. 3.5 lentelė. Ribinės generatorių ir jų žadintuvų vibracijos parametrų vertės Kontroliuojamasis mazgas Mata-vimo Vibracija, mm, esant vardiniams rotoriaus sūkiams aps./min. Pastabos kate-gorija Iki 100 100-187,5 187,5-375 375-750 1500 3000 1. Turbogeneratorių ir žadintuvų guoliai, vertikalių hidrogeneratorių kryžmės su įmontuotais kreipiančiaisiais guoliais P, R M1),4) 180 150 100 70 501) 301) Turbogeneratorių, žadintuvų ir vertikaliųjų hidrogeneratorių guolių vibracija matuojama ant viršutinio guolio dangtelio vertikalia, o prie jungties – ašine ir skersine kryptimis. Vertikaliųjų hidrogeneratorių šios vibracijos vertės priskiriamos horizontalioms ir vertikalioms kryptims 2. Turbogeneratoriaus rotorių kontaktiniai žiedai P, R, M - - - - - - - - - - 200 300 Vibracija matuojama horizontalia ir vertikalia kryptimis 3.5 lentelės tęsinys Kontroliuojamas mazgas Matavimo kategorija Vibracija, mm, esant vardiniams rotoriaus sūkiams aps./min. Pastabos Iki 100 100-187,5 187,5-375 375-750 1500 3000 3. Turbogeneratoriaus statoriaus šerdis P, R - - - - 40 60 Šerdies vibracija nustatoma pradedant eksploatuoti pirmuosius naujo tipo turbogeneratorius. Eksploatuojant vibracija matuojama tada, kai nustatoma nepatenkinama statoriaus plieninių konstrukcijų būklė (kontaktinė korozija, šerdies tvirtinimo mazgų pažeidimai ir t. t). Vibracija matuojama pjūvyje radialine kryptimi, kiek galima arčiau šerdies vidurio 4. Turbogeneratoriaus statoriaus korpusas: - su standžia statoriaus šerdies pakaba - be standžios statoriaus šerdies pakabos P, R P, R - - - - - - - - - 40 30 60 Žr. 3.5 lentelės 3p. pastabas 5. Turbogeneratorius statoriaus apvijos galūnės P, R - - - - 125 125 Turbogeneratorius statoriaus apvijos galūnių vibracija nustatoma pradedant eksploatuoti pirmuosius naujo tipo turbogeneratorius. Eksploatuojant, vibracija matuojama, jei randama, kad pratrinta izoliacija, atsipalaidavę apvijos tvirtinimai, dujų gaudyklėje atsirado vandenilio bei pastebimi dažni nuotėkiai apvijos galvutėse apvijoje su vandeniniu aušinimu ir atitinkamai su vandenilio ir oro užpildu korpuse. Vibracija prie trijų statorius apvijos strypų galvučių matuojama radialine ir tangentine kryptimi. 6. Hidrogeneratoriaus statoriaus šerdis P, R 30 80 (50)2) 80 30 80 (50)2) 80 30 80 (50)2) 80 30 80 (50)2) 80 - - Eksploatuojant matuojama 20MW ir didesnės galios hidrogeneratorių vibracija, kai nustatoma nepatenkinama šerdies tvirtinimo mazgų būklė, atsiradus kontaktinei korozijai ir t. t., bet ne rečiau kaip 1 kartą per 4-6 metus. Vibracija matuojama šerdžių sektorių nugarėlėse radialine kryptimi iš abiejų sujungimo pusių ir 4-6 taškuose žiedinės šerdies atveju. Kontroliuojamas mazgas Matavimo Vibracija, mm, esant vardiniams rotoriaus sūkiams aps./min. Pastabos kategorija Iki 100 100-187,5 187,5-375 375-750 1500 3000 7. Hidrogeneratoriaus apvijos galūnės P, R 503) 503) 503) 503) - - Apvijos vibracija nustatoma, pradedant eksploatuoti pirmuosius naujo tipo galingesnius kaip 300 MVA hidrogeneratorius bei 100 MVA generatorius-variklius. Eksploatuojant, vibracija matuojama 50 MW ir didesnės galios hidrogeneratorių, kai pastebėtos pleištų ir bandažų atsipalaidavimo zonos, izoliacijos prasitrynimo vietos, dažni vandens tekėjimai (generatorių aušinamų vandeniu), bet ne rečiau kaip 1 kartą per 4-6 metus. Vibracija matuojama radialine ir tangentine kryptimis ant galvučių ir ant išėjimų iš griovelių ne mažiau kaip 10 apvijos sekcijų 1 Laikinai, kol turbogeneratoriuje bus įrengta vibracijos matavimo ir kontrolės aparatūra. Esant tokiai aparatūrai vibracijos greičio vidutinė kvadratinė vertė, pradedant eksploatuoti sumontuotą ar suremontuotą turbogeneratorių, neturi viršyti 2,8 mm×s-1 vertikalia ir skersine kryptimis bei 4,5 mm×s-1 – išilgine kryptimi. Tarp remontų vibracija neturi viršyti 4,5 mm×s-1. 2 Skaitiklyje vibracijos vertė 100 Hz dažniu apkrovos režimu (karšta šerdis) ir skliausteliuose – režimas tuščia eiga su žadinimu (šalta šerdis), vardiklyje – žemo dažnio poliharmoninė vibracija tuščiąja eiga ir apkrovos režimu. 3 100 Hz vibracija, perskaičiuota vardiniam režimui. 4 Tarp remontų vertikaliojo hidrogeneratoriaus viršutinės ir apatinės kryžmių vibracija, jei ant jų sumontuoti kreipiamieji guoliai, neturi viršyti: Hidrogeneratoriaus rotoriaus sukimosi dažnis, aps./min. 60 ir mažesnis 150 300 428 600 Leistinosios vibracijos vertės, mm 0,18 0,16 0,12 0,10 0,08 Atraminio korpuso arba svorį laikančios hidrogeneratoriaus kryžmės vertikali vibracija priklausomai nuo vibracijos dažnio, turi neviršyti: Vibracijos dažnis, Hz 1 ir mažesnis 3 6 10 16 30 ir didesnis Leistinoji vibracijos vertė, mm 0,18 0,15 0,15 0,08 0,06 0,04 Remontuojant TGV-300 turbogeneratorių kiekvieno dujinio aušinimo vamzdelio hidrauliniai bandymai atliekami atskirai, 1 min. paduodant į jį 2,5 MPa vandens slėgį. Defektinių vamzdelių gali būti ne daugiau kaip 5% viso vamzdelių kiekio. Eksploatuojamų hidrogeneratorių atraminių ir plieninių konstrukcijų, statoriaus apvijų galūnių apžiūra ir vibracijos matavimas turi būti atlikti, vadovaujantis hidrogeneratorių konstruktyviųjų mazgų vibracijos nustatymo tvarkos metodiniais nurodymais (MN 34-70-059-83). Sinchroninių kompensatorių, kurių vardinis sūkių dažnis – 750-1000 aps./min., guolių vibracijos amplitudė gali būti ne didesnė kaip 80 mm, o vibracijos vidutinis kvadratinis greitis – 2,2 mm×s-1. Vibracijos parametrai turi būti išmatuoti prieš eksploatuojant sumontuotą kompensatorių, o vėliau – jei reikės. 3.17. P, R. Dujų aušintuvų bandymas hidrauliniu slėgiu Bandomasis hidraulinis slėgis turi būti dvigubai didesnis už didžiausią galimą darbo metu slėgį, bet ne mažesnis kaip: turbo- ir hidrogeneratorių aušinamų oru – 0,3 MPa; TGV serijos turbogeneratorių – 0,6 MPa; TVV vieningos serijos turbogeneratorių 0,8 MPa; visų kitų vandeniliu aušinamų turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių – 0,5 MPa. Bandymo trukmė – 30 min. Bandant turi būti pastovus slėgis ir nebėgti vanduo. 3.18. P, R. Statoriaus apvijų aušinimo vandeniu sistemos sandarumo tikrinimas Sistemos kartu su kolektoriais ir jungiamosiomis žarnomis sandarumas tikrinamas hidrauliniais bandymais kondensatu ar nudruskintu vandeniu. Pirmiausia per aušinimo sistemą 12-16 valandų varinėjamas karštas (+60¸80°C) vanduo (rekomenduojama, kad sistema būtų 2-3 kartus ataušinta ir pašildyta). Ar sistema sandari tikrinama pertekliniu statišku vandens slėgiu: – 0,8 MPa – mašinų, kurių ftoroplastinių jungiamųjų žarnų išorinis skersmuo 28 mm (Dvid = 21 mm); – 1 MPa – kai išorinis skersmuo 21 mm (Dvid = 15 mm), jeigu gamintojo instrukcijoje nenurodyti griežtesni reikalavimai. Bandymų trukmė – 24 h. Bandymo metu slėgio kritimas, nesikeičiant temperatūrai, gali būti ne didesnis kaip 0,5%. Baigiant bandyti būtina atidžiai apžiūrėti apvijas, kolektorių, žarnas, sujungimo vietas ir įsitikinti, ar nesisunkia vanduo. Jeigu hidraulinio bandymo rezultatai nepatenkinami, o nuotėkio vietos nustatyti nepavyksta, aušinimo sistemą būtina prapūsti sausu oru, o paskui suspausto oro ir freono-12 mišiniu supresuoti. Tada sistemos sandarumas tikrinamas nuotėkio ieškikliu. 3.19. P, R. Aušinimo vandeniu sistemos apžiūra ir tikrinimas Apžiūrima ir tikrinama, vadovaujantis gamintojo instrukcija. 3.20. P, R. Rotoriaus, statoriaus, dujų-alyvos sistemos ir sumontuoto generatoriaus korpuso sandarumo dujoms tikrinimas Montuojamo ir remontuojamo statoriaus ir rotoriaus sandarumas dujoms tikrinamas, vadovaujantis gamintojo instrukcija. Sumontuotų vandeniliu aušinamų turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių sandarumas dujoms tikrinamas, vadovaujantis tipine instrukcija kaip eksploatuoti generatorių su aušinimo vandeniliu sistema (TI 34-70-065-87). Prieš pripildant generatoriaus korpusą vandeniliu, įpylus alyvos į veleno sandarinimo sistemą, generatoriaus korpuso ir dujų-alyvos sistemos sandarumas dujoms tikrinamas suspaustu oru, kurio slėgis toks pat kaip ir vardinis vandenilio slėgis generatoriui dirbant. Bandymo trukmė – 24 h. Oro nuotėkio per parą procentinė vertė apskaičiuojama taip: , čia Pp ir Pg - aušinimo vandeniliu sistemoje absoliutinis slėgis pradedant ir baigiant bandymą, MPa;  ir  - temperatūra oro generatoriaus korpuse pradedant ir baigiant bandymą, °C. Pagal šią formulę, apskaičiuotas oro nuotėkis per parą neturi būti didesnis kaip 1,5 %. 3.21. P, R, A, M. Vandenilio nuotėkio per parą nustatymas Generatoriuje vandenilio nuotėkis per parą, apskaičiuotas pagal 3.20 p. pateiktą formulę, gali būti ne didesnis kaip 5 %, o suvartojimas, įvertinus ir kiekį, reikalingą vandenilio švarumui išlaikyti (3.25 p.), – ne didesnis kaip 10 % bendrojo dujų kiekio mašinoje, esant vardiniam slėgiui. Sinchroniniame kompensatoriuje vandenilio nuotėkis per parą turi būti ne didesnis kaip 5 %, bendrojo dujų kiekio mašinoje. 3.22. P, R, A, M. Į generatorių patenkančio vandenilio švarumo kontrolinė analizė Vandenilyje, patenkančiame į generatorių, deguonies gali būti pagal apimtį ne daugiau kaip 0,5 % jo bendro tūrio. 3.23. P, R. TGV turbogeneratorių kompresorių sukeliamo spaudimo kontrolinis matavimas Matuojamas esant vardiniams sūkiams, vardiniam pertekliniam vandenilio slėgiui, lygiam 0,3 MPa, ne mažesniam kaip 98 % vandenilio švarumui ir aušinančiųjų dujų +40°C temperatūrai. Apytikriai turi būti toks spaudimas: 8 kPa (850 mm vandens st.) – TGV 200-220 MW galios turbogeneratoriams ir 9 kPa (900 mm vandens st.) – TGV-300 turbogeneratoriams. 3.24. P, R. Turbogeneratoriaus rotoriaus apvijų ventiliacijos kanalų pralaidumo tikrinimas Turbogeneratoriai su apvijų tiesioginio aušinimo sistema tikrinami, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis. 3.25. P, R, A, M. Generatoriaus korpuse esančio vandenilio ir dujų drėgmės kontrolinė analizė Generatoriaus korpuse, kurių apvijos tiesiogiai aušinamos vandeniliu, ir sinchroninių kompensatorių, kurių apvijoms aušinti naudojama tiesioginio ir šalutinio aušinimo vandeniliu sistemos, aušinamosiose dujose turi būti ne mažiau kaip 98 % vandenilio; generatorių korpuse, kuriuose naudojama šalutinio aušinimo vandeniliu sistema, kai perteklinis slėgis 50 kPa ir didesnis – 97 %, o kai perteklinis slėgis iki 50 kPa – 95 %. Visų tipų turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių, kurie aušinami vandeniliu, eksploatuojant aušinamosiose dujose turi būti ne daugiau kaip 1,2 % deguonies, o eksploatavimo pradžioje ir suremontavus, kai vandenilio švarumas 98 % ir 97 % – atitinkamai ne daugiau kaip 0,8 ir 1,0 %, plūdinėje hidroužtvaroje, prapūtimo bakelyje ir alyvos valymo įrenginio vandenilio atskyrimo bake – ne daugiau kaip 2 %. Drėgmės kiekis tikrinamas turbogeneratoriaus aušinimo sistemoje, kurioje nuolat cirkuliuoja dujos (generatoriaus korpusas, džiovyklos vamzdynas, dujų analizatoriaus impulsiniai vamzdeliai). Vandenilio rasos taško temperatūra turbogeneratoriaus korpuse, esant darbiniam slėgiui, turi būti mažesnė už patenkančio į dujų aušintuvą vandens temperatūrą, bet ne aukštesnė kaip +15 °C. Vandeniu aušinamo turbogeneratoriaus korpuse oro rasos taško temperatūra neturi būti didesnė už nurodytąją gamintojo instrukcijoje. 3.26. P, R, A, M. Guolių karteriuose, alyvos išleidimo kanaluose, alyvos bako dujiniame tūryje ir ekranuotuosiuose srovėlaidžiuose esančio dujose vandenilio kontrolinė analizė Vandenilio kiekis turi būti tikrinamas nurodytuose mazguose. Alyvos bake vandenilio pėdsakų neturi būti. Vandenilio kiekis guolių karteriuose, alyvos išleidimo kanaluose, ekranuotuose srovėlaidžiuose, linijinių ir nulinių įvadų gaubtuose turi būti mažesnis kaip 1 %. 3.27. P, R, A, M. Alyvos nuotėkio į vandenilį per generatoriaus tarpiklius tikrinimas Vandeniliu aušinami generatoriai tikrinami per alyvos kontrolei įrengtus prievamzdžius alyvos išleidimo iš tarpiklių kanaluose. Jei generatoriuje prievamzdžiai neįrengti, alyvos kiekis matuojamas plūdiniame užtvėriklyje, trumpam uždarius išleidimo ventilį. Alyvos nuotėkis patenkantis į vandenilį, neturi būti didesnis už nurodytą gamintojo instrukcijoje. 3.28. P, R, A. Alyvos lygio reguliatoriaus hidroužtvaroje tarp sandarinimo tarpiklių ir generatoriaus tikrinimas Vandeniliu aušinami generatoriai tikrinami, kai jų korpuse yra vardinis oro arba vandenilio slėgis. Alyvos lygio kitimo diapazonas hidroužtvaroje turi atitikti normuotąjį lygį, atidarant ir uždarant plūdurinį vožtuvą. 3.29. P, R. Buferinio bako ir alyvos tiekimo tarpikliams sistemos hidrauliniai bandymai Bandymas atliekamas vandeniliu aušinamų generatorių buferiniame bake ir sistemoje, generatoriaus korpuse sukeliant 1,5 karto didesnį, palyginti su darbiniu dujų slėgiu, alyvos slėgį. Alyvos padavimo į tarpiklius vamzdynai iki slėgio perpuolio reguliatoriaus ir pats reguliatorius bandomi alyvos slėgiu, 1,25 karto didesniu, negu alyvos tiekimo šaltinių sukeltas didžiausias leistinas darbinis slėgis. Bandymo trukmė – 3 min. 3.30. P, R, A. Alyvos slėgio reguliatorių alyvos tiekimo į tarpiklius schemoje tikrinimas Tikrinami vandeniliu aušinami generatoriai. Sandarinančios, kompensuojančios ir prispaudžiančios alyvos slėgio reguliatoriai tikrinami, kai generatoriaus korpuse skirtingi slėgiai kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje. 3.31. P, R. Statoriaus apvijų galūnių sulitavimo kokybės kontrolė Tikrinama tų generatorių, kurių statoriaus apvijų galūnės sulituotos alaviniu lydmetaliu (išskyrus generatorius su vandeniu aušinamomis apvijomis). Įmonės techninio vadovo nurodymu remonto metu tikrinamos litavimo vietos, o taip pat, per apžiūras pastebėjus defektus. Kietojo ir minkštojo lydmetalio litavimo vietų kokybė kontroliuojama, iš dalies ar visiškai keičiant apvijas. Litavimo vietų būklės …