{"html": "

2 U-110-2000-40 465 ± 10 10 ± 1 2 U-110-2000-50 485 ± 15 20 ± 1 2 VMT-110 492 ± 3 57 ¸ 60 - MMO-110 420+10 -5 80 ± 5 5 HLD-145-1250 580¸610 40 - HLR-145-2502 - - - Pastabos: skliausteliuose nurodytos pagrindinių kontaktų normos. * Prieš brūkšnį – nesutapimas tarp vienos fazės polių, už brūkšnio – nesutapimas tarp fazių.

\n

9.8. P, R, M. Jungtuvų ir pavarų reguliavimo ir derinimo charakteristikų tikrinimas Kiekvienas jungtuvo ir pavaros tipas tikrinamas, vadovaujantis gamintojo instrukcijoje nurodytomis normomis ir apimtimis.

\n

Pavara turi būti išbandyta, esant įjungimo ir išjungimo elektromagnetų įtampai 0,8Uv, 5 kartus.

\n

9.9. P, R, M. Laisvojo atkabinimo mechanizmo veikimo tikrinimas Pavaros laisvojo atkabinimo mechanizmas turi leisti vykti išjungimo operacijai visai kontaktų eigai, t. y. bet kurio momentu nuo įjungimo pradžios.

\n

Laisvojo atjungimo mechanizmo darbas tikrinamas, kai jungtuvo pavara įjungta ir yra dviejose-trijose tarpinėse padėtyse (PP-61 ir PP-67 pavarų dėl pavojaus personalui galima tarpinėse padėtyse nebandyti).

\n

9.10. P, R. Jungtuvo pavaros mažiausios poveikio įtampos (slėgio) tikrinimas Jungtuvų su atskiromis fazių pavaromis mažiausia poveikio įtampa tikrinama kiekvienos fazės atskirai. Mažiausia poveikio įtampa turi atitikti gamintojo nustatytas normas ir būti ne žemesnė kaip:

\n

Pavaros maitinimo šaltinis Elektromagnetai išjungimui Elektromagnetai įjungimui Nuolatinės srovės 0,7Uv 0,85Uv Kintamosios srovės 0,65Uv 0,8Uv Pneumatinių pavarų poveikio slėgis turi būti 20-30% žemesnis už apatinę darbinio slėgio ribą.

\n

9.11. P, R. Jungtuvo bandymas daugkartiniu jungimu Bandant jungtuvus, daugkartinės įjungimo ir išjungimo operacijos ir sudėtingi ciklai (visų jungtuvų įjungimas ir išjungimas; jungtuvus dirbančius APĮ režimu išjungimas, įjungimas ir išjungimas) esant elektromagnetų įvaduose vardinei įtampai.

\n

Bandymo metu rekomenduojama atlikti:

\n

3 – 5 įjungimus ir išjungimus;

\n

2 – 3 sudėtingus ciklus.

\n

9.12. P, R, T, M. Jungtuvų izoliacinės alyvos bandymai Prieš eksploatavimą, po remonto ir eksploatuojant alyva bandoma, vadovaujantis 25.2 (1 ir 5 p.) ir 25.3 (1 ir 5 p.) reikalavimais.

\n

Alyva turi būti bandoma: prieš vartojimą ir įpylus į jungtuvo baką; prieš įpilant į alyvos mažo tūrio visų įtampų jungtuvus.

\n

Eksploatuojamus 110 kV ir aukštesnės įtampos bakinių jungtuvų, atlikusių be remonto trumpojo jungimo arba apkrovos srovių leistinąjį komutavimų skaičių, alyva turi būti bandoma, vadovaujantis 25.3 lentelės (1 ir 5 p.) nuorodomis.

\n

Bakinių jungtuvų iki 35 kV įtampos imtinai ir visų mažo alyvos tūrio jungtuvų alyvos bandyti nereikia, nes alyva turi būti keičiama atliktus leistinąjį komutavimo, atjungiant trumpojo jungimo (ar apkrovos) srovės skaičių. Techninės priežiūros metu bakinių jungtuvų, pastatytų lauke, alyva turi būti bandoma vadovaujantis 25.4 lentelės (1 p.) nuorodomis.

\n

9.13. Įmontuotųjų srovės transformatorių bandymas Įmontuotieji srovės transformatoriai bandomi, vadovaujantis 7 skyriaus nuorodomis.

\n

9.14. M. Termovizinė kontrolė Tikrinamas darbinių ir lanką gesinančių kontaktų bei jungtuvo kontaktinių srovėlaidžių kontūro dalių įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n
10.ORINIAI JUNGTUVAI 10.1. P, R, M. Izoliacijos varžos matavimas 10.1.1. Judančiųjų ir nukreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama 2000–2500 V įtampos megommetru.
\n

Izoliacijos varža negali būti mažesnė už nurodytą 9.1 lentelėje.

\n

10.1.2. Daugiaelemenčių izoliatorių varžos matavimas Matuojama, vadovaujantis 17 skyriaus nuorodomis.

\n

10.1.3. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

\n

10.2. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa 10.2.1. Atraminės izoliacijos ir jungtuvų izoliacijos korpuso atžvilgiu bandymas Jungtuvų bandomoji įtampa parenkama, vadovaujantis 17 skyriaus ir 6.1 bei 6.2 lentelių nuorodomis.

\n

10.2.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas.

\n

Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

\n

10.3. Ominės varžos matavimas 10.3.1. P, R, A. Srovėlaidžio kontūro (pagrindinė grandinė) ominės varžos matavimas Srovėlaidžio kontūro dalių, t. y. kiekvieno lanko gesinimo įrenginio (modulio), gesinimo kameros elemento (pertvaros) ir skirtuvo bei vidinių poliaus šynų ir t. t. ominė varža matuojama atskirai.

\n

Per apžiūras gali būti matuojama srovėlaidžio kontūro viso poliaus ominė varža.

\n

Didžiausios leistinosios orinių jungtuvų kontaktinės sistemos ominių varžų vertės nurodytos 10.1 lentelėje.

\n

10.1 lentelė. Didžiausios leistinosios orinių jungtuvų kontaktinės sistemos ominių varžų vertės Jungtuvo tipas Didžiausia leistinoji kontūro poliaus varža, mW VVN-110-6, VVŠ -110 140 VVN-330-15 460 VV-330B 380 VVU-35, VVB-110, VVBM-110B, VVBK-110B 80 VVU-110B 300 VVB-330B, VVD-330B, VVDM-330B 600 VNV-330-40, VNV-330-63 150 KAG-24 Pastabos:

\n
1.Lanko gesinimo kameros vieno elemento ir skirtuvo bei vieno lanko gesinimo modulio didžiausia leistinoji omi-nės varžos vertė: VVN serijos jungtuvų – 20 mW, VVU, VVB, VVD, VVBK – serijos – 80 mW, VNV serijos – 70 mW.
\n
2.330 kV įtampos VV serijos jungtuvų srovėlaidžio kontūro dalyse ominės varžos vertė gali būti ne didesnė kaip:
\n
–šynos, jungiančios gesinimo kamerą ir skirtuvą – 50 mW;
\n
–šynų, jungiančių abi skirtuvo puses – 80 mW;
\n
–šynų perėjimui nuo skirtuvo iki jungiamųjų šynų – 10 mW.
\n
3.VNV serijos 330 kV įtampos jungtuvo kiekvienos lanko gesinimo įrenginio pertvaros ominė varža turi būti ne didesnė kaip 35 mW.
\n

10.3.2. P, R. Valdančiųjų elektromagnetų apvijų varžų matavimas Elektromagnetų apvijų ir orinių jungtuvų valdymo grandinių varžos turi būti ne didesnės kaip:

\n
–VV-400-15 tipo forsuotų elektromagnetų: 1 apvijos – 10 ± 1,5 W; 2 apvijos – 45 ± 2 W; abiejų apvijų – 55 ± 3 W;
\n
–įmonės „Elektroaparat“ elektromagnetų – 0,39 ± 0,03 W.
\n
–VVB, VVD ir VVBK serijos 330 kV ir aukštesnės įtampos jungtuvų įjungimo ir išjungimo valdymo grandinių varža turi būti tokia, kad pikinė operatyvioji srovė būtų 22 ± 0,5 A.
\n

10.3.3. P, R. Šuntuojančiųjų rezistorių ir įtampos daliklių varžų matavimas Šuntuojančiųjų rezistorių ir įtampos daliklių išmatuotos varžos turi atitikti nurodytąsias 10.2 lentelėje (gamintojo nurodytos normos). Jei tokių normų nėra, bazinė varžos vertė nustatoma pagal pirmąjį matavimą, toliau matuojant leistinas nuokrypis – ne didesnis kaip 5%.

\n

10.2 lentelė. Didžiausios leistinosios orinių jungtuvų kontaktinės sistemos šuntuojančiųjų rezistorių ominių varžų vertės Jungtuvo tipas Vieno elemento varža, W VVN-110-6 150 ± 5 VVŠ-110B 150 +4 -2 VVN-330-15 15000 ± 150 VV-330B 14140 ± 140 VVU-35 4,6-0,25 VVU-110B 5± 0,3 (žemutinis modulis) 100 ± 2 (aukštutinis modulis) VVB-110 100 ± 2 VVBM-110B 50 ± 1 VVBK-110B 47,5 +1 -0,5 VNV-330-63 75 +1 -3 Pastaba. Šuntuojančiųjų rezistorių varža, kuri montuojama vienam jungtuvo poliui, gali skirtis viena nuo kitos ne daugiau už nurodytąją gamintojo instrukcijoje.

\n

10.4 P, R. Mažiausios įtampos poveikio kontrolė Orinius jungtuvus valdantys elektromagnetai turi pradėti veikti, kai nuolatinės srovės šaltinio įtampa 0,7Uv, o per lygintuvą kintamosios įtampos šaltinio 0,65Uv, rezervuaruose – didžiausias darbinis suspausto oro slėgis. Įtampa į elektromagnetus įjungiama vienu metu.

\n

10.5 P, R. Įtampos daliklių kondensatorių bandymas Bandoma vadovaujantis 20 skyriaus nuorodomis. Jungtuvo poliaus kondensatorių talpa negali viršyti nurodytų gamintojo normose.

\n

10.6 P, R. Jungtuvų charakteristikų tikrinimas Tikrinant orinius jungtuvus turi būti nustatytos charakteristikos numatytos gamintojo instrukcijose bei jungtuvo pase. Tikrinimo ir matavimų rezultatai turi atitikti gamintojo normas, nurodytas 10.3–10.5 lentelėse. Operacijų ir sudėtingų ciklų tipai, slėgio ir operatyviosios srovės vertės, kurioms esant turi būti tikrinami jungtuvai, nurodytos 10.6 lentelėje.

\n

Komplektiško įrenginio KAG-24-30/30000UZ normos nurodytos 10.7-10.9 lentelėse.

\n

10.3 lentelė. 110-330 kV įtampos orinių jungtuvų su oro pripildytais skirtuvais charakteristikų normos Charakteristika VVN-110-6, VVŠ-110 VVN-330-15 VV-330B, (20 kA) VV-330B, (31,5 kA) 1. Judančiųjų kameros kontaktų (K) įspaudimo gylis, mm 12 ± 3 12 ± 3 10 ± 4 10 ± 4 1. Skirtuvo K įspaudimo gylis, mm 10 ± 2 10 ± 2 10 ± 2 10 ± 2 2. Slėgis, kai skirtuvas tiksliai prisijungia, MPa, ne aukštesnis kaip 1,4 1,4 1,3 1,3 3. Slėgis, kai skirtuvo pirmasis K pradeda judėti prisijungti, MPa, ne aukštesnis kaip 1 1 0,45-0,9 0,45-0,9 4. Slėgio sumažėjimas rezervuare atjungiant, MPa 0,28-0,29 0,28-0,29 ne didesnis kaip 0,3 0,25-0,3 5. Oro kiekis jungtuvui ventiliuoti, l/h ne mažiau kaip 1350 ne mažiau kaip 5400 1200-2400 1200-2400 6. Įjungto jungtuvo oro nuotėkio kiekis, l/h, ne didesnis kaip 120 300 300 300 7. Išjungto jungtuvo oro nuotėkio kiekis, l/h, ne didesnis kaip 430 860 300 300 8. Savasis išsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmo K atjungimo), s 0,05 0,06 0,06 0,06 9. Lanko gesinimo kameros poliaus K atsiskyrimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip 0,004 (0,005) 0,006 0,008 0,008 10. Gesinimo kameros atjungtais K pauzė (nuo paskutinio K atsiskyrimo iki pirmo vibracinio jų susijungimo), s 0,10 – 0,16 0,10 – 0,16 0,14 – 0,18 0,2 – 0,27 11. Gesinimo kameros K susijungimo nesutapimas (nuo pirmo vibracinio prisilietimo iki vibracijų pabaigos), s Tikrinama tik tada, kai jungtuvas naudojamas AKĮ** ne ilgesnis kaip 0,12 ne ilgesnis kaip 0,1 12. Skirtuvo K atsiskyrimo vėlinimasis (nuo paskutinio gesinimo K atsiskyrimo iki pirmojo skirtuvo K atsiskyrimo), s 0,03-0,05 0,03-0,05 0,025-0,05 0,045-0,07 13. Skirtuvo K atsiskyrimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip 0,01 0,02 0,015 0,015 14. Jungtuvo polių atjungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip 0,01 0,01 0,01 0,01 15. Išjungimo impulso*** trukmė, s ³0,04 ³0,04 0,07-0,11 0,07-0,11 16. Savasis įsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmojo skirtuvo K vibracinio prisilietimo, s ne ilgesnis 0,25 (0,2) 0,03 0,23 0,23 17. Skirtuvo K sujungimo nesutapimas (nuo pirmojo vibracinio iki jų pabaigos), s, ne ilgesnis kaip 0,025 0,04 0,04 0,04 18. Jungtuvo polių susijungimo nesutapimo laikas, s, ne ilgesnis kaip 0,04 0,04 0,04 0,04 19. Įjungiančiojo impulso*** trukmė, s ³0,07 ³0,07 0,13-0,19 0,15-0,21 20. AKĮ pauzė (nuo kameros paskutinio K atsijungimo iki pirmojo skirtuvo K vibracinio prisijungimo), s, ne ilgesnė kaip 0,3 0,3 0,3 0,2-0,3 * Pauzė be kontakto gali būti trumpesnė kaip 0,1 s, kai skirtuvas vėluoja ne ilgiau kaip 0,35 s. ** Kameros kontaktų vibracijos trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 0,05 s iki pirmojo skirtuvo kontaktų susijungimo išjungiant ir įjungiant.

\n

*** Impulsų trukmė turi būti vienoda, kai įjungiami ir išjungiami jungtuvo poliai.

\n

Pastabos: 1. Skliausteliuose (10, 14, 17 p.) nurodytos VVŠ-110 jungtuvų normos.

\n
2.Normos, nurodytos 7 ir 9 (12 p.) grafose, įvertina kameros kontaktų vibraciją.
\n

10.4 lentelė. Jungtuvų VVB, VVD, VVU ir VVBK charakteristikų normos Charakteristika VVBM-110- VVD-330B VVU-35 VVU-110 VVBK-110B VVBK-330A 1. Mažiausias slėgis jungtuvui atjungti, MPa, ne žemesnis kaip 1,4 1,4 1,4 1,4 2,8 2,8 2. Slėgis, pagrindiniams K įjungti bei gesinimo kamerų rezervuarams suspaustu oru užpildyti, MPa 0,4-0,6 0,4-0,6 0,4-0,6 0,4-0,6 1,05-1,35 1,05-1,35 3. Slėgis, šuntuojančių grandžių K įjungti bei gesinimo kamerų rezervuarams užpildyti suspausto oro, MPa 1,0-1,3 - - 1,0-1,3 1,0-1,3 - 4. Slėgio sumažėjimas rezervuaruose atjungiant, MPa 0,26-0,3 0,3-0,35 0,24- -0,28 0,25- -0,29 0,6-0,7 0,55-0,6 5. Savasis atjungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmo K atsijungimo, s 0,05 0,05 £0,3 0,25-0,3 0,25-0,3 6. Pagrindinių K atsiskyrimo laiko skirtumas, s, ne ilgesnis kaip

\n
–poliaus. – trijų polių - 0,004 0,004 0,01 - 0,005 0,004 0,008 - 0,01 0,005 0,01 7. Šuntuojančių grandžių K paskutinio atsiskyrimo pagrindinių K atžvilgiu vėlavimasis, s 0,027- -0,04 - - - 0,027- -0,04 - 8. Šuntuojančių grandžių K atsijungimo nesutapimas, s ne ilgesnis kaip 0,003 - - 0,003 0,004 - 9. Išjungimo impulso trukmė, s 0,03 0,03 0,03 0,03 - - 10. Papildomo pūtimo trukmė, s - - - - 0,03 0,03 11. Laikas nuo pagrindinių K atsiskyrimo iki papildomo pūtimo pradžios, s ne, ilgesnis kaip - - - - 0,02 0,02 12. Savasis įsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki K susijungimo), s ne ilgesnis kaip 0,2 0,24- -0,25 0,15 0,2 0,13 0,06- -0,07 13. Pagrindinių poliaus K susijungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip - 0,01 0,002 0,01 - 0,01 14. Paskutinio susijungiančių šuntinių grandžių K vėlavimas pagrindinių K susijungimo atžvilgiu, s £0,1 - - £0,08 £0,12 - 15. Viršutinės kameros K susijungimo vėlavimas apatinės kameros K susijungimo atžvilgiu, s - - - £0,01 - - 16. Laikas nuo paskutinio šuntuojančių grandžių K susijungimo (įjungiant) iki pirmojo pagrindinių K atsijungimo sudėtinguose cikluose, s ³0,01 - - - 0,01 - 17. Laikas nuo pagrindinių K susijungimo iki jų atsijungimo cikle ĮA, s - £0,1 - - 0,12- -0,14 0,1-0,12 18. AKĮ pauzė (laikas nuo pagrindinių K atsijungimo iki jų susijungimo įjungiant) s, ne ilgesnė kaip 0,23 0,25 0,19 0,2 0,3 0,3 19. Suspausto oro kiekis jungtuvui ventiliuoti, l/h, ne didesnis kaip 333 1000 1000 1500 900 2400 20. Jungtuvo suspausto oro nuotėkio kiekis, l/h, ne didesnis kaip 150 800 150 250 480 1500 10.5 lentelė. VNV serijos jungtuvų charakteristikų normos Charakteristika VNV-330-40 VNV-330-63 1. Mažiausias slėgis jungtuvui įjungti ar išjungti, MPa, ne didesnis kaip 2,5 2,5 2. Slėgis, kai lanko gesinimo įrenginių K pradeda judėti, kad susijungti (įsijungimo slėgis), MPa 2,0 2,0 3. Slėgio sumažėjimas, MPa, ne daugiau kaip – atjungiant – įjungiant 0,28 0,03 0,28 0,03 4. Suspausto oro sąnaudos: – nuotėkiui, l/h ne daugiau kaip – ventiliacijai, l/h 2000 600-1200 2500 600-1200 5. Savasis išsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmojo lanko gesinimo K atsijungimo), s 0,025 0,025 6. Laikas nuo komutavimo mechanizmų K atsiskyrimo momento iki jų tūtų užsidarymo pradžios, s 0,002 0,002 7. Komutavimo mechanizmų K atsiskyrimo vėlavimas pagrindinių K atžvilgiu, s, ne ilgesnis kaip - 0,035 8. Laikas nuo komutavimo mechanizmų K atsiskyrimo momento iki jų tūtų užsidarymo pradžios, s, ne trumpesnis kaip - 0,015 9. Komutacinių mechanizmų K atsiskyrimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip - 0,005 10. Laikas nuo pagrindinių K atsiskyrimo iki jų tūtų užsidarymo judesio pradžios, s - 0,018- -0,026 11. Išjungimo elektromagneto srovės stabilizavimo laikas, s, ne trumpesnis kaip
\n

0,04 0,04 12. Savasis poliaus įsijungimo laikas (nuo komandos padavimo įjungti iki paskutinio lanką gesinančio K susijungimo), s, ne ilgesnis kaip 0,1 0,1 13. Poliaus lanką gesinančių įrenginių K susijungimo nesutapimas, įskaitant ir vibravimo laiką, s, ne ilgesnis, iš jų pirmojo pagrindinių K prisilietimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip 0,008 0,004 0,008 0,004 14. Laikas nuo pagrindinių K susijungimo iki komandos padavimo išjungti ĮI cikle, s, ne ilgesnis kaip 0,02 0,02 15. AKĮ pauzė, s, ne ilgesnė kaip 0,3 0,3 16. Trijų polių įsijungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip: – atjungiant

\n
–įjungiant 0,005 0,02 0,005 0,02 10.7. P, R. Jungtuvo bandymas daugkartiniu jungimu Bandant jungtuvą, daugkartinės įjungimo ir išjungimo operacijos ir sudėtingi ciklai (visų jungtuvų įjungimas ir išjungimas; išjungimas ir įjungimas; jungtuvams naudojamų AKĮ ir išjungimas, įjungimas ir išjungimas) turi būti atliekami, keičiant suspausto oro slėgį ir įtampą valdymo elektromagnetų įvaduose, kaip nurodyta 10.6 lentelėje.
\n

10.6 lentelė. Jungtuvo derinimo sąlygos ir bandymų skaičius Operacija arba ciklas Slėgis bandymui Įtampa elektromagnetų įvaduose Operacijų ir ciklų skaičius Įjungimas Mažiausias poveikio Vardinė 3 Išjungimas

\n
-„ -
\n
-„ - 3 ĮI
\n
-„ -
\n
-„ - 2 Įjungimas Mažiausias darbo
\n
-„ - 3 Išjungimas
\n
-„ -
\n
-„ - 3 ĮI
\n
-„ -
\n
-„ - 2 Įjungimas Vardinis
\n
-„ - 3 Išjungimas
\n
-„ -
\n
-„ - 3 IĮ
\n
-„ -
\n
-„ - 2 Įjungimas Didžiausias darbo 0,7 vardinės 2 Išjungimas
\n
-„ -
\n
-„ - 2 ĮI
\n
-„ - Vardinė 2 IĮI
\n
-„ -
\n
-„ - 2 IĮI Mažiausias AKĮ
\n
-„ - 2 Pastaba. Atliekamos jungimo operacijos ir sudėtingi ciklai (4-9, 12-14 p.) turi būti registruojami oscilografu.
\n

10.7 lentelė. Jungtuvo KAG-24 charakteristikų normos Charakteristika Norma 1. Šuntuojančių kameros elementus rezistorių ominė varža, W 140±0,1 2. Slėgio sumažėjimas jungtuvą išjungiant, MPa 0,25¸0,35 3. Mažiausias slėgis jungtuvą įjungiant ir išjungiant, MPa, ne didesnis kaip 1,8 4. Komandinio impulso trukmė įjungiant, s, ne ilgesnė kaip 0,16 5. Savasis įjungimo laikas, s, ne ilgesnis kaip 0,24 6. Laiko trukmė nuo įjungimo komandos iki skirtuvo kontaktų prisilietimo, s 0,16¸0,18 7. Impulso išjungimui trukmė, s, ne ilgesnis kaip 0,20 8. Savasis išjungimo laikas, s, ne ilgesnis kaip 0,15 9. Laiko trukmė, nuo komandos išjungimui iki pagrindinių kontaktų atsijungimo, s 0,0085 10. Greitesnis pagrindinių negu pagalbinių kontaktų išsijungimas, s, ne trumpiau kaip 0,15 11. Laiko trukmė, nuo išjungimo komandos iki pagrindinių lanko gesinimo kontaktų atsijungimo, s 0,09¸0,12 12. Pagrindinių lanko gesinimo kontaktų tarp polių išsijungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip 0,01 13. Greitesnis pagrindinių negu pagalbinių lanko gesinimo kontaktų atsijungimas, s 0,02¸0,03 14. Laikas tarp pagalbinių lanko gesinimo iki skirtuvo kontaktų atsijungimo, s, ne ilgesnis kaip 0,02 15. Trijų polių jungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip:

\n
–įjungiant
\n
–išjungiant 0,02 0,01 16. Polių rezervuaruose, dėl nuotėkio per 1 h, slėgis gali sumažėti, MPa, ne daugiau kaip 0,05 10.8 lentelė. Skyriklio KAG-24 charakteristikų normos Charakteristika Norma 1. Savasis įjungimo laikas, s, ne ilgesnis kaip 0,25 2. Savasis išjungimo laikas, s, ne ilgesnis kaip 0,25 3. Komandinio impulso trukmė įjungiant, s, ne ilgesnė kaip 0,16 4. Išjungimo impulso trukmė, s, ne ilgesnė kaip 0,20 10.9 lentelė. Jungtuvo ir skyriklio KAG-24 komutavimo bandymų sąlygos ir skaičius derinant Operacija Slėgis komutuojant Operacijų skaičius Įjungimas Didžiausias darbinis 5 Išjungimas Didžiausias darbinis 5 Įjungimas Didžiausias darbinis 5 Išjungimas Didžiausias darbinis 5 Įjungimas Vardinis 5 Išjungimas Vardinis 5 Pastaba. Elektromagnetų įvaduose – vardinė įtampa.
\n

10.8. P, R. Reguliavimo ir nustatymo charakteristikų tikrinimas Valdymo spintų mazgų ir lanko gesinimo įrenginių tarpelių bei eigos matmenys tikrinami, vadovaujantis jungtuvo pase ir gamintojo instrukcijoje nurodytomis normomis ir apimtimis.

\n

10.9 M. Termovizinė kontrolė Nustatomas lanką gesinančių įrenginių ir skirtuvų bei kontaktinių jungtuvo jungčių įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n
11.GALIOS SKYRIKLIAI 11.1. P, R. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.
\n

11.2. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa 11.2.1. Galios skyriklio izoliacijos bandymas Bandomoji įtampa nustatoma, vadovaujantis 6.1 ir 6.2 lentelių nuorodomis.

\n

11.2.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

\n

11.3. Ominės varžos matavimas 11.3.1. P, R. Kontaktinės skyriklio sistemos srovėlaidžio kontūro varžos matavimas*) Poliaus varžos matavimo rezultatai turi sutapti su gamintojo nurodytais duomenimis, o jei jų nėra – nuo duomenų, gautų pradinių matavimų metu, neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

\n

11.3.2. P, R. Valdančiųjų elektromagnetų apvijų varžų matavimas*) Rezultatai turi sutapti su gamintojo nurodytais duomenimis, o, jei jų nėra – su pradinių matavimų duomenimis. * Matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

\n

11.4. T. Lanko gesinimo įdėklų būklės kontrolė Įdėklų sienelės turi būti 0,5–1,0 mm storio.

\n

11.5. T. Kontaktų išdegimo lygio kontrolė Judančiojo ir nejudančiojo kontaktų suminis išdegimo storis nustatomas matuojant atstumą tarp judančiųjų ir nejudančiųjų pagrindinių kontaktų, susijungiant lanką gesinantiems kontaktams.

\n

11.6. P, R. Laisvojo išjungimo mechanizmo darbo tikrinimas Tikrinama, vadovaujantis 9.9 p. nuorodomis.

\n

11.7. P, R. Pavaros veikimo, esant mažiausiai įtampai, elektromagneto įvaduose tikrinimas Tikrinama, vadovaujantis 9.10 p. nuorodomis.

\n

11.8. P, R. Galios skyriklio bandymas daugkartiniu jungimu Galios skyrikliai daugkartiniais jungimais turi būti bandomi, esant vardinei įtampai elektromagnetų įvaduose. Bandymo metu įjungiama ir išjungiama 3 kartus.

\n

11.9. M. Termovizinė kontrolė Nustatomas kontaktų ir kontaktinių jungčių įšilimas. Kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n
12.DUJINIAI JUNGTUVAI 12.1. P, R. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.
\n

12.2. Izoliacijos bandymas 12.2.1. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa Bandomoji įtampa nustatoma, vadovaujantis 6.1 ir 6.2 lentelių nuorodomis.

\n

12.2.2. P, R. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

\n

12.3. Ominės varžos matavimas 12.3.1. P, R, A. Pagrindinės grandinės varžos matavimas Matuojama bendroji (viso poliaus) ir atskiroji (kiekvieno lanko gesinimo įrenginio (modulio) srovėlaidžio kontūro varža, jei leidžia konstrukcija.

\n

Per apžiūras* matuojama viso poliaus srovėlaidžio kontūro ominė varža. * Matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

\n

12.3.2. P, R. Valdančiųjų elektromagnetų apvijų ir papildomų rezistorių varžų matavimas Išmatuotos varžų vertės turi atitikti gamintojo nurodytas normas.

\n

12.4. P, R. Jungtuvo, jungimo mažiausia įtampa, tikrinimas Jungtuvai turi komutuoti, kai pavaros maitinimo nuolatinės srovės šaltinio įtampa yra ne aukštesnė už 0,7Uv, kintamosios srovės šaltinio ne aukštesnė kaip 0,65Uv, o pavaros rezervuaruose – didžiausias darbinis bei jungtuvo ertmėse – vardinis elektrinių dujų slėgis. Įtampa į elektromagnetus įjungiama tuo pačiu momentu.

\n

12.5. P, R. Įtampos daliklių kondensatorių kontrolė Kontroliuojama, vadovaujantis 20 skyriaus nuorodomis. Jungtuvo poliaus kondensatorių talpa neturi skirtis nuo gamintojo nurodytos normose.

\n

12.6. P, R. Jungtuvo charakteristikų tikrinimas Tikrinant dujinius jungtuvus, turi būti nustatytos charakteristikos, numatytos gamintojo instrukcijose bei jungtuvo pase. Jungtuvas tikrinamas, keičiant operacijų ir sudėtingų ciklų tipą, slėgį pavaros rezervuare ir įtampą valdymo elektromagnetų įvaduose kaip nurodyta 10.6 lentelėje. Įjungiant ir išjungiant savasis jungimo laikas tikrinamas, kai elektrinių dujų jungtuvo lanko gesinimo kamerose – vardinis slėgis, pradinis perteklinis suspausto oro slėgis – pavarų rezervuaruose, vardinis bei vardinė įtampa – valdymo elektromagnetų įvadiniuose gnybtuose.

\n

12.7. P, R. Jungtuvo bandymas daugkartiniu jungimu Bandant jungtuvą, daugkartinės įjungimo ir išjungimo operacijos ir sudėtingi ciklai (visų jungtuvų įjungimas ir išjungimas; jungtuvų dirbančių APĮ režimu išjungimas ir įjungimas bei išjungimas, įjungimas ir išjungimas), turi būti atliekami, keičiant suspausto oro slėgį pavarose ir įtampą valdymo elektromagnetų įvaduose, kaip nurodyta 10.6 lentelėje.

\n

12.8. P, R, A. Hermetiškumo tikrinimas Nuotėkio ieškikliu tikrinamas sujungimų tarpinių ir jungtuvo suvirinimo siūlių hermetiškumas.

\n

Jei nuotėkio ieškiklis nerodo nuotėkio, vadinasi, rezultatai patenkinami. Bandymas atliekamas, esant vardiniam dujų slėgiui.

\n

Tikrinimo periodiškumą nustato įmonės techninis vadovas.

\n

12.9. P, R. Drėgmės kiekio dujose tikrinimas Drėgmės kiekis dujiniame jungtuve nustatomas matuojant rasos tašką: jis neturi susidaryti, esant aukštesnei kaip minus 50°C temperatūrai.

\n

12.10. P, R. Įmontuotų srovės transformatorių bandymas Bandoma, vadovaujantis 7 skyriaus nuorodomis.

\n

12.11. M. Termovizinė kontrolė Nustatomas srovėlaidžio kontūro kontaktų ir kontaktinių sujungimų įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n
13.VAKUUMINIAI JUNGTUVAI1 13.1. P, R. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.
\n

13.2. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa 13.2.1. Jungtuvo izoliacijos bandymas Bandomoji įtampa nustatoma, vadovaujantis 6.1 ir 6.2 lentelių nuorodomis.

\n

13.2.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas.

\n

Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

\n

13.3. P, R. Jungtuvo, jungimo mažiausia įtampa, tikrinimas Vakuuminių jungtuvų valdantieji elektromagnetai turi jungti, kai yra tokios sąlygos: įjungimo elektromagnetų, kai įtampa ne žemesnė kaip 0,85Uv; išjungimo elektromagnetų, kai įtampa ne žemesnė kaip 0,7Uv.

\n

13.4. P, R. Jungtuvo bandymas daugkartiniu jungimu Bandant jungtuvą turi būti atliktos, kai vardinė įtampai ant elektromagneto gnybtų, tokios jungimo operacijos ir sudėtingi ciklai:

\n

3-5 įjungimo ir išjungimo operacijos;

\n

2-3 Įjungimo ir išjungimo ciklai be laiko išlaikymo tarp operacijų.

\n

13.5. M. Termovizinė kontrolė Nustatomas srovėlaidžio kontūro kontaktų ir kontaktinių sujungimų įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n

1 Ominės varžos matavimas; leistinojo kontaktų nusidėvėjimo kontrolė; jungtuvo laiko charakteristikų matavimas; judančiųjų dalių eigos, kontaktų įspaudimo įjungiant, jungtuvų kontaktų susijungimo ir išsijungimo vienalaikiškumo matavimas atliekamas vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

\n
14.SKYRIKLIAI, SKIRTUVAI IR TRUMPIKLIAI 14.1. P, R. Pavadėlių ir traukių, pagamintų iš organinių medžiagų izoliacijos varžos matavimas 14.1.1. Judančiųjų ir kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama 2000-2500 V įtampos megommetru.
\n

Izoliacijos varžos turi būti ne mažesnės kaip nurodytosios 9.1 lentelėje.

\n

14.1.2. Daugiaelemenčių izoliatorių varžos matavimas.

\n

Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 17 skyriaus nuorodomis.

\n

14.1.3. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

\n

14.2. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa 14.2.1. Pagrindinės izoliacijos bandymas Vieno elemento atraminių izoliatorių izoliacija, turi būti bandoma, vadovaujantis 6.1 ir 6.2 lentelių nuorodomis.

\n

Iš daug elementų sudarytų izoliatorių izoliacija turi būti bandoma, vadovaujantis 17 skyriaus nuorodomis.

\n

Atraminių-strypinių izoliatorių bandyti 50 Hz dažnio įtampa nebūtina.

\n

14.2.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas.

\n

Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

\n

14.3. P, R. Ominės varžos matavimas 14.3.1. Skyriklių ir skirtuvų kontaktų sistemos ominės varžos matavimas*) Ominė varža turi būti matuojama tarp „kontaktinis įvadas – kontaktinis įvadas“ taškų. Varžų matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo nurodytas normas, o kai jų nėra – duomenis, nurodytus 14.1 lentelėje.

\n

14.1 lentelė. Skyriklio kontaktinės sistemos leistinųjų ominių varžų vertės Skyriklio tipas Vardinė įtampa, kV Vardinė srovė, A Leistinoji varžos vertė, mW RLN 35-110 600 220 Visų 600 175 Kiti tipai įtampų 1000 120 1500-2000 50 * Matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

\n

14.3.2. P, R. Skirtuvus ir trumpiklius valdančiųjų elektromagnetų apvijų varžų matavimas* Apvijų varžų matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo nurodytoms normoms. * Matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

\n

14.4. P, R. Kontaktų prispaudimo jėgos matavimas Matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo nurodytas normoms.

\n

14.5. P, R. Skyriklių, skirtuvų ir trumpiklių darbo tikrinimas Ranka valdomi aparatai turi būti tikrinami 5 kartus įjungiant ir 5 kartus išjungiant.

\n

Distanciškai valdomi aparatai turi būti tikrinami 5 kartus įjungiant ir 5 kartus išjungiant, kai ant elektromagnetų ir elektros variklių gnybtų yra vardinė įtampa.

\n

14.6. P, R. Laiko charakteristikų nustatymas Būtina nustatyti skirtuvų ir trumpiklių laiko charakteristikas.

\n

Matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo nurodytas normas.

\n

14.7. P, R, A. Mechaninės blokuotės veikimo tikrinimas Blokuotė neleidžia įjungti pagrindinių peilių, kai įjungti įžeminimo peiliai ir atvirkščiai.

\n

14.8. M. Termovizinė kontrolė Nustatomas srovėlaidžio kontūro kontaktų ir kontaktinių sujungimų įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n
15.KOMPLEKTINIAI UŽDARŲJŲ IR ATVIRŲJŲ SKIRSTYKLŲ ĮRENGINIAI Komplektinių skirstyklų įrenginių (KSĮ) elementų (jungtuvų, galios ir matavimo transformatorių, iškroviklių, skyriklių, kabelių ir kt.) apimtys ir normos nurodytos atitinkamuose įrenginių skyriuose.
\n

15.1. P, T. Izoliacijos varžos matavimas 15.1.1. Elementų, pagamintų iš organinių medžiagų izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama 2000-2500 V įtampos megommetru.

\n

Ji turi būti ne mažesnė kaip nurodytoji 9.1 lentelėje.

\n

15.1.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama 500-1000 V įtampos megommetru.

\n

Antrinių grandinių kiekvieno prijunginio (relių, prietaisų, srovės ir įtampos transformatorių antrinių grandinių) izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 1 MW.

\n

15.2. P, T. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa 15.2.1. Skirstyklų įrenginių pirminių grandinių izoliacijos bandymas Bandomoji įtampa parenkama, vadovaujantis 6.1 arba 6.2 lentelių nuorodomis. Bandymo trukmė, bandant porcelianinę izoliaciją – 1 min, iš kietųjų organinių medžiagų – 5 min.

\n

Bandant izoliaciją aukštąja įtampa viršįtampių ribotuvai, prijungti skirstyklų įrenginiuose, turi būti atjungti.

\n

15.2.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas Izoliacijos bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

\n

15.3. P, T, A. Judančiųjų ir nejudančiųjų kontaktų sukibimo ir įspaudimo tikrinimas 15.3.1. Kontaktų susijungimo tolerancijos kontrolė Kontaktų susijungimo tolerancija neturi būti didesnė kaip 4-5 mm. Vertikalieji kištukiniai ir ištraukiamo vežimėlio atsiskiriantieji kontaktai gali 8-14 mm intervale nesutapti.

\n

15.3.2. Kontaktų įspaudimo gylio kontrolė Judančiųjų į nejudančiuosius kontaktus įspaudimo gylis turi būti ne mažesnis kaip 15 mm, eigos atsarga – ne mažesnė kaip 2 mm.

\n

15.4. P, T. Ominės varžos matavimas 15.4.1. Atsiskiriančių kontaktų sistemos varžos matavimas Kontaktų ominės varžos neturi būti didesnės kaip nurodytosios 15.1 lentelėje.

\n

15.1 lentelė. Skirstyklų įrenginių elementų leistinosios ominės varžos Matuojamasis elementas* Leistinoji varžos vertė 1. Pirminės grandinės įkišamieji kontaktai Leistinoji ominė varža nurodyta gamyklinėje instrukcijoje.

\n

Jeigu gamyklinėje instrukcijoje varžų verčių nėra, jos turi būti ne didesnės kaip:

\n

400 A kontaktų – 75 mW;

\n

630 A kontaktų – 60 mW;

\n

1000 A kontaktų – 50 mW;

\n

1600 A kontaktų – 40 mW;

\n

2000 A ir didesnės srovės kontaktų – 33 mW;

\n
2.Ištraukiamojo elemento įžeminimo ryšis su korpusu Ne didesnė kaip 0,1 W * Matuojama tada, kai tai yra techniškai įmanoma.
\n

15.5. P, T. Šynų kontrolė Šynų kontaktinės jungtys turi būti kontroliuojamos, vadovaujantis 17 skyriaus nuorodomis.

\n

15.6. P, T. Mechaniniai bandymai Bandymai atliekami 5 kartus įvežant bei išvežant elementą su vežimėliu ir patikrinant pagrindinės grandinės išsiskiriančių kontaktų susijungimo toleranciją, užtvarinio mechanizmo darbą, blokuotes, fiksatorius.

\n
16.6 KV IR AUKŠTESNĖS ĮTAMPOS KOMPLEKTINIAI EKRANUOTIEJI SROVĖLAIDŽIAI Įrenginių (matavimo transformatorių, komutavimo aparatų, ventiliniai iškroviklių ir kt.), įmontuotų į srovėlaidį, apimtys ir normos nurodytos atitinkamuose įrenginių skyriuose.
\n

Šiame skyriuje nurodytos apimtys ir periodiškumas taikomos visiškai sumontuotam srovėlaidžiui.

\n

16.1. P, T. Izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama 2000-2500 arba 5000 V įtampos megommetru.

\n

Atliekant generatoriaus ar komplektinio narvelio remontą, bazine laikoma izoliacijos varža, išmatuota prieš pradedant naudoti generatorių.

\n

16.2. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa Atjungtų nuo generatorių ir galios transformatorių srovėlaidžių bandomoji įtampa nurodyta 6.1 ir 6.2 lentelėse. Jei visos srovėlaidžių fazės yra bendrame ekrane, bandomoji įtampa prijungiama atskirai prie kiekvienos fazės, o kitos fazės bandymo metu sujungiamos su įžemintu korpusu.

\n

Srovėlaidžio porcelianinė izoliacija bandoma 1 min., o izoliacija sudaryta iš kietos organinės medžiagos elementų – 5 min.

\n

Eksploatuojant bandymai atliekami, kai generatoriai ar komplektiniai narveliai remontuojami.

\n

16.3. P, R. Šynų ir ekranų sujungimo kokybės tikrinimas Srovėlaidžių šynų sujungimo kokybė tikrinama, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

\n

Montuojant srovėlaidį suvirinimo siūlių kokybė tikrinama, pagal aliuminio suvirinimo instrukciją arba naudojant rentgeno ar gamaskopijos metodus ar būdus nurodytus gamintojo instrukcijoje.

\n

Šynų ir ekranų suvirinimo siūlės turi atitikti šiuos reikalavimus:

\n
–plyšių, pradeginimų, nesuvirintų vietų neturi būti daugiau kaip 10 % visos siūlės ilgio bei 15 % suvirinamo metalo storio;
\n
–suvirinimo siūlėje sujungiančioje šynas ir ekranus iš aliuminio bei jo lydinių, nesuvirintų vietų, įpjovų, dujinių porų, rūgštinių ir volframinių liekanų gali būti ne daugiau kaip 15 % metalo storio. Kontroliuojama, kai generatoriai ar komplektiniai narveliai remontuojami.
\n

16.4. P, R. Priverstinės ventiliacijos įrenginių tikrinimas Priverstinės ventiliacijos įrenginiai turi būti tikrinami, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

\n

16.5. P, R, M. Generatorinės įtampos srovėlaidžių galimų trumpinimo kontūrų paieška Eksploatuojami ir remontuojami srovėlaidžiai tikrinami, vadovaujantis 16.1 lentelės nuorodomis. Tarp remontų vietoj tikrinimo gali būti kontroliuojama termovizoriumi, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n

16.6. P, R, A, M. Vandenilio kiekio srovėlaidžio dujose kontrolinė analizė Analizuojama, vadovaujantis 3.26 p. nuorodomis.

\n

16.1 lentelė. Trumpai jungtų kontūrų laidininke nebuvimo kriterijai Srovėlaidžio konstrukcija Tikrinamas mazgas Būklės vertinimo kriterijai Pastabos Su ištisiniu šarvu Ekranų izoliacija nuo transformatoriaus ir generatoriaus korpuso, kai:

\n
-ištisinis oro tarpas tarp srovėlaidžio ekrano ir generatoriaus korpuso;
\n

Nėra trumpojo jungimo tarp ekrano ir generatoriaus korpuso Vizuali apžiūra

\n
-ekranų ir srovėlaidžio dėžių vienpusė tarpinių izoliacija nuo transformatoriaus ir generatoriaus korpuso;
\n

Įvorių izoliacija gera, ekranų arba dėžių (izoliavimo vietose) paviršiai nesiliečia su transfor-matorių ir generatorių korpusais Vizuali apžiūra

\n
-abipusė izoliacija nuimamų ekranų tarpinių ir srovėlaidžio dėžių, prijungtų prie transformatoriaus ir generatoriaus korpuso Nuimamo ekrano izoliacijos ar dėžės varža, transformatoriaus ir generatoriaus korpuso atžvilgiu išėmus smeiges ir įžeminimo laidininkus, turi būti ne mažesnė kaip 10 kW Matuojama 500-1000V megommetru Sekcionavimas Generatorių ir transformatorių korpuso srovėlaidžių ekranų guminių kompensatorių izoliacija Tarp guminių kompensatoriaus žiedų ir gretimų varžtų turi būti ne mažesnis kaip 5 mm matomas tarpas Vizuali apžiūra Nuimamų ir judančių ekranų guminių tarpinių izoliacijos varža Ekrano izoliacijos varža, metalinių konstrukcijų atž-vilgiu, išėmus smeiges, turi būti ne mažesnė kaip 10 kW Matuojama 500-1000V megommetru Visų tipų ekranų stovai su dvigubu intarpu Izoliaciniai ekranų stovų intarpai Izoliacijos intarpų varža, metalinių konstrukcijų atž-vilgiu, išėmus smeiges, turi būti ne mažesnė kaip 10 kW Matuojama 500-1000 V megom-metru. Vizuali stovų tvirtinimo izoliacinių įvorių varžtų apžiūra Visi tipai Tarpfazinės skyriklių ir įžemintuvų traukės Traukės turi turėti izoliacinius intarpus arba kitus elementus, kad nesusidarytų kontūro trumpasis jungimas Vizuali apžiūra 17. RENKAMOSIOS IR JUNGIAMOSIOS ŠYNOS 17.1. P, R. Kabamųjų ir atraminių porcelianinių izoliatorių izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama 2000–2500 V įtampos megommetru, kai aplinkos temperatūra tik teigiama.
\n

Izoliacijos varža matuojama prieš jo montavimą, o eksploatuojant – įrenginio remonto metu.

\n

Izoliatoriaus ar sudėtinio izoliatoriaus kiekvieno elemento varža turi būti ne mažesnė kaip 300 MW.

\n

17.2. P, R. Šynų izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa Bandomosios įtampos nurodytos 6.1 ir 6.2 lentelėse.

\n

Bandymo trukmė – 1 min.

\n

Pagal šį punktą 35 kV šynos nebandomos, jei jų kabamieji izoliatoriai buvo išbandyti arba išmatuota jų varža megommetru.

\n

17.3. Įvadų ir pervadinių izoliatorių būklės tikrinimas Įvadai ir pervadiniai izoliatoriai tikrinami, vadovaujantis 23 skyriaus nuorodomis.

\n

17.4. M. Termovizinė kontrolė Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n

17.5. Kontaktinių jungčių kontrolė Kontaktinės jungtys kontroliuojamos, vadovaujantis 31 skyriaus nuorodomis.

\n

Pastaba: Šynų kabamųjų izoliatorių būklė kontroliuojama, vadovaujantis 30.6 p. nuorodomis.

\n
18.SAUSIEJI REAKTORIAI SROVEI RIBOTI 18.1. P, R. Apvijų izoliacijos varžos tvirtinimo varžtų atžvilgiu matavimas Izoliacijos varža matuojama 1000-2500 V megommetru. Pradedamų eksploatuoti reaktorių varžos vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW, o eksploatuojamų reaktorių – ne mažesnė kaip 0,1 MW.
\n

18.2. P, R. Reaktoriaus atraminių izoliatorių bandymas 50 Hz dažnio įtampa Sumontuoto reaktoriaus atraminių izoliatorių bandymo įtampos parenkamos, vadovaujantis 6.1 ar 6.2 lentelėmis.

\n

Bandymo trukmė – 1 min.

\n

Reaktoriaus atraminiai izoliatoriai 50 Hz dažnio įtampa gali būti bandomi kartu su šynų izoliatoriais.

\n
19.ELEKTROS FILTRAI 19.1. P, R, A. Agregatą maitinančio transformatoriaus izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža matuojama 1000 – 2500 V įtampos megommetru.
\n

380 (220) V įtampos apvijų ir prijungtų grandžių varža turi būti ne mažesnė kaip 1 MW. Matuojant varžą, 50 V įtampos kintamosios srovės ir 75 V įtampos nuolatinės srovės bei žemesnės vardinės įtampos elementai turi būti atjungti.

\n

Aukštosios įtampos apvijų izoliacijos varža, esant +25 °C temperatūrai, turi būti ne mažesnė kaip 50 MW arba ne mažesnė kaip 70 % agregato pase nurodytos vertės.

\n

19.2. P, R. Maitinimo agregato 380 (220) V grandinių izoliacijos bandymas Izoliacija bandoma 2 kV 50 Hz dažnio įtampa. Bandymo trukmė – 1 min.

\n

19.3. P, R, A. Aukštosios įtampos kabelių izoliacijos varžos matavimas Izoliacijos varža, išmatuota 2000-2500 V įtampos megommetru, turi būti ne mažesnė kaip 10 MW.

\n

19.4. P, R. Aukštosios įtampos kabelių ir galinių movų izoliacijos bandymas Bandoma 60 kV nuolatinės srovės įtampa. Bandymo trukmė – 30 min.

\n

19.5. P, R. Izoliacinės alyvos bandymas Leistinoji ribinė izoliacinės alyvos pramušimo įtampa: prieš įpylimą – 40 kV, įpylus – 35 kV. Izoliacinėje alyvoje neturi būti vandens pėdsakų.

\n

19.6. P, R, A, M. Įrenginių įžeminimo būklės kontrolė Tikrinama įžeminimo šynų tvirtinimo kokybė prie įžemintuvų ir įrangos elementų: nusodinimo elektrodų, maitinimo šaltinio teigiamojo poliaus, elektrinio filtro korpuso, transformatorių ir elektros variklių korpusų, perjungiklių pagrindo, valdymo skydų ir karkasų, aukštosios įtampos kabelių šarvų, landų angų, izoliatorių dėžučių durelių, kabelinių movų dėžučių, izoliatorių flanšų ir kitų metalinių konstrukcijų, nurodytų projekte.

\n

19.7. P, R, A. Įžeminimo įrenginių varžos tikrinimas Atstojamoji įžemintuvo varža TN tinklo sistemai turi būti ne didesnė kaip 2,5 W, o įžeminimo įrenginių pereinamoji varža tarp įžeminimo įrenginio ir įžeminamos įrenginio detalės – 0,1 W.

\n

19.8. P, R, A. Voltamperinės charakteristikos nustatymas Voltamperinė elektrinio filtro charakteristika (lauko vainikinės iškrovos srovės priklausomybė nuo įtampos) nustatoma ore ir dūmuose, vadovaujantis 19.1 lentelės nuorodomis.

\n

19.1 lentelė. Elektrinių filtrų charakteristikos sudarymo nurodymai Bandomasis objektas Voltamperinių charakteristikų matavimo tvarka Matavimo rezultatų reikalavimai 1. Kiekvienas laukas ore Voltamperinė charakteristika sudaroma tolygiai keliant įtampą, kai srovės kitimo intervalai 5-10 % vardinės srovės, iki strimerinės iškrovos. Ji sudaroma kai nepertraukiamam darbui įjungti elektrodų sukrėtimo mechanizmai ir dūmsiurbiai Pramušimo įtampa ant elektrodų turi būti ne žemesnė kaip 40 kV, 15 min. esant vardinei vainikinio išlydžio srovei 2. Visi elektrinio filtro laukai ore Taip pat Charakteristikos, sudarytos pradžioje ir po 24 valandų, neturi skirtis daugiau kaip 10% 3. Visi elektrinio filtro laukai dūminėse dujose Voltamperinė charakteristika sudaroma tolygiai keliant įtampą, iki strimerinės iškrovos (kylanti šaka) su srovės kitimo intervalais 5-10 % vardinės srovės ir tolygiai mažinant įtampą (besileidžianti šaka) su tais pačiais srovės kitimo intervalais. Ji sudaroma esant vardinei katilo garų apkrovai ir nepertraukiamam elektrodų sukrėtimo mechanizmų darbui Charakteristikos, sudarytos pradžioje ir po 72 valandų, neturi skirtis ne daugiau kaip 10% 20. KONDENSATORIAI Žemiau aprašytos tikrinimų ir bandymų normos ir apimtys turi būti taikomos ryšio, daliklių, galios koeficiento gerinimo, išilginės kompensacijos kondensatoriams ir kondensatoriams, naudojamiems apsaugai nuo viršįtampių.

\n

20.1. P, R, M. Kondensatorių būklės kontrolė Vizuali kontrolė.

\n

Nustačius skystojo dielektriko nuotėkį (lašeliais ar kitokį), kondensatoriai brokuojami, neatsižvelgiant į kitus bandymo rezultatus.

\n

20.2. P, R. Kondensatorių iškrovos rezistoriaus varžos matavimas Iškrovos rezistoriaus varža turi būti ne didesnė kaip 100 MW arba atitikti gamintojo nurodytą vertę.

\n

20.3. P, R, M1. Talpos matavimas Kiekvieno kondensatoriaus talpa matuojama išjungus darbinę įtampą arba jos neišjungus (matuojama talpos srovė arba įtampų pasiskirstymas ant nuosekliai sujungtų kondensatorių įvadų).

\n

Kondensatorių išbandžius bandomąja įtampa, būtina išmatuoti jo talpą.

\n

Išmatuotoji kondensatorių talpa nuo nurodytosios pase gali skirtis ne daugiau, nei nurodyta 20.1 lentelėje.

\n

Neišjungus įtampos, kontroliuojamų kondensatorių būklė įvertinama lyginant talpos srovę arba kondensatoriaus įtampą su pradiniais duomenimis arba vertėmis gautomis kitose kondensatorių fazėse (prijungimuose).

\n

1 Vadovaujantis šia kategorija, yra matuojama tada, kai gaunami nepatenkinami kontrolės rezultatai, atlikti pagal 20.7 p.

\n

20.1 lentelė. Leistinasis kondensatorių talpos pokytis Pavadinimas Kondensatorių išmatuotos talpos leistinieji nuokrypiai nuo paso duomenų, % Įjungus pirmąjį kartą Eksploatuojant Ryšio, galiai perduoti ir daliklių kondensatoriai ±5 ±5 Kondensatoriai galios koeficientui gerinti ir apsaugai nuo viršįtampių ±5 ±10 Išilginės kompensacijos kondensatoriai +5 -10 ±10 20.4. P, R. Dielektrinių nuostolių tgd matavimas Matuojamas ryšio kondensatorių ir daliklių kondensatorių dielektrinių nuostolių tgd.

\n

Išmatuotoji tgd vertė turi būti ne didesnė kaip 0,3 % (esant +20°C temperatūrai), pradedant eksploatavimą ir 0,8 % eksploatuojant.

\n

20.5. P. Bandymas 50 Hz dažnio įtampa Izoliacija korpuso atžvilgiu bandoma trumpai sujungus kondensatorių įvadus.

\n

Bandomoji įtampa ir prijungimo trukmė reglamentuojama gamintojo instrukcijose.

\n

Įvairių kondensatorių bandymo 50 Hz dažnio įtampos nurodytos žemiau:

\n

Galios koeficiento gerinimo kondensatorių vardinė įtampa, kV Bandomoji įtampa, kV 0,22 2,1 0,38 2,1 0,5 2,1 1,05 4,3 3,15 15,8 6,3 22,3 10,5 30,0 Kondensatoriai, apsaugantys nuo viršįtampių Bandomoji įtampa, kV CMM-20/3-0,107 22,5 KM2-10,5-24 22,5-25,0 Kondensatorių izoliacija gali būti bandoma išlygintąja įtampa. Bandymo trukmė – 1 min. Išlygintosios bandomosios įtampos amplitudė turi būti 2 kartus didesnė kaip nurodytoji 50 Hz dažnio bandomoji įtampa.

\n

20.6. P. Kondensatorių baterijų bandymas Kondensatorių baterijos bandomos, tris kartus įjungiant vardinę įtampą bei kontroliuojant fazių sroves, kurių skirtumas negali būti didesnis kaip 5 %.

\n

20.7. M. Termovizinė kontrolė Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n

20.8. R, T. Kondensatorių iki 1000 V apsaugos priemonių veikimo tikrinimas Tikrinama fazė-nulis grandinės varža vadovaujantis 28.8 p nuorodomis.

\n

Vienfazio trumpojo jungimo srovė turi būti didesnė už artimiausio saugiklio lyduko arba automato atkabiklio srovę.

\n
21.VENTILINIAI IŠKROVIKLIAI IR VIRŠĮTAMPIŲ RIBOTUVAI 21.1. P, R, M. Ventilinių iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų varžos matavimas Ventilinių iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų varža matuojama:
\n
–iki 3 kV įtampos – 1000 V megommetru;
\n
–3 kV ir aukštesnės įtampos – 2000-2500 V megommetru;
\n

Varža matuojama prieš eksploatavimą ir eksploatuojant (tik pagamintų pagal GOST), kai įrenginys, prie kurio yra prijungtas saugantis nuo viršįtampių aparatas išjungiamas remontui. Ventilinių iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų varža matuojama:

\n
–6-35 kV įtampos prieš eksploatavimą;
\n
–110 kV ir žemesnės įtampos sumontuotų transformatorių pastotėse, jas kompleksiškai remontuojant, bet ne rečiau, kaip 1 kartą per 8 metus;
\n
–330 kV įtampos skirtų skirstyklos apsaugai, – 1 kartą per 6 metus;
\n
–330 kV įtampos skirtų transformatoriams apsaugoti – kartą per 2 metus.
\n

Iškroviklių RVN, RVP, RVO, GZ varža turi būti ne mažesnės kaip 1000 MW.

\n

Iškroviklio RVS elementų varža turi atitikti gamintojo instrukcijos reikalavimus (Varža gali būti nuo 100 iki 6000 MW, jos vertė priklauso nuo komplekto numerio bei pagaminimo metų). Iškroviklių RVM, RVRD, RVMG, RVMK varžos nurodytos 21.1 lentelėje.

\n

21.1 lentelė. Ventilinių iškroviklių varžų vertės Iškroviklio arba elemento tipas Varža, MW Leistinieji pokyčiai eksploatuojant palyginti su gamintojo arba Ne mažesnė kaip Ne didesnė kaip pirminio matavimo vertėmis RVM -6 100 250 RVM -10 170 450 ±30% RVM -15 600 2000 RVM -20 1000 10000 RVRD -6 210 940 2 ir 3 stulpelių verčių ribose RVRD -10 770 5000 Iškroviklio RVMG elementas ±60% 110M 400 2500 330M 400 2500 Pagrindinis iškroviklio elementas RVMK-330 150 500 ±30% Ventilinis iškroviklio elementas RVMK-330 0,010 0,035 Kibirkštinis iškroviklio elementas RVMK-330 600 1000 ±30% Pagal IEC standartą pagamintų viršįtampių ribotuvų varža turi būti tokia, kokią nurodė gamintojas.

\n

110 kV ir aukštesnės vardinės įtampos viršįtampių ribotuvų varža turi būti ne mažesnė kaip 3000 MW, o nuokrypis nuo duomenų, nurodytų pase ar gautų anksčiau eksploatuojant, ne turi būti didesnis kaip ±30 %.

\n

Pralaidumo imitatoriaus varža matuojama 1000 V megommetru. Išmatuotos varžos vertė, palyginti su gamintojo ar anksčiau išmatuotomis vertėmis, neturi skirtis daugiau kaip 50 %.

\n

Iškroviklių su poveikio registratoriais izoliuojančio pado izoliacijos varža matuojama 1000-2500 V įtampos megommetru. Išmatuota izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 1 MW.

\n

21.2. P, R, M. Ventilinių iškroviklių nuotėkio srovės, prijungus išlygintąją įtampą, matavimas Iškroviklių su šuntuojančiaisiais rezistoriais nuotėkio srovė matuojama prieš eksploatavimą, o su magnetiniu lanko gesinimu – papildomai 1 kartą per 6 metus. Jeigu, matuojant iškroviklio varžas, buvo nustatyti pokyčiai didesni, kaip nurodyti 21.1 p., o iškroviklio RVS elementų varža skiriasi nuo anksčiau išmatuotos daugiau kaip 30 %, iškroviklio būklė įvertinama matuojant nuotėkio srovę.

\n

Ventilinių iškroviklių leistinųjų nuotėkio srovių vertės nurodytos 21.2 lentelėje.

\n

21.2 lentelė. Ventilinių iškroviklių leistinosios nuotėkio srovės išlygintajai įtampai Iškroviklio arba elemento tipas Bandomoji išlygintoji Nuotėkio srovė, kai iškroviklio temperatūra +20 °C *, mA įtampa, kV Ne mažesnė kaip Ne didesnė kaip RVS-15 16 450 620 RVS-15** 16 200 340 RVS-20 20 450 620 RVS-20** 20 200 340 RVS-33 32 450 620 RVS-35 32 450 620 RVS-35** 32 200 340 RVM-6 6 120 220 RVM-10 10 200 280 RVM-15 18 500 700 RVM-20 28 500 700 RVE-25M 28 400 650 RVME-25 32 450 600 RVRD-6 6 30 85 RVRD-10 10 30 85 Iškroviklio elementas RVMG-110M, 330M 30 1000 1350 Pagrindinis iškroviklio elementas RVMK-330 18 1000 1350 Kibirkštinis iškroviklio elementas RVMK-330 28 900 1300 * nuotėkio srovės perskaičiavimui +20 °C temperatūrai kiekvienam +10 °C skirtumui turi būti taikoma 3 % pataisa (kai temperatūra aukštesnė kaip +20 °C pataisa neigiama). ** Iškrovikliai, skirti tinklams su izoliuota neutrale ir talpos srovės kompensavimu, pagaminti po 1975m.

\n

21.3. P, R, T. Viršįtampių ribotuvų nuotėkio srovės matavimas Prieš eksploatavimą ir eksploatuojant matuojama 110 kV ir aukštesnės įtampos viršįtampių ribotuvų nuotėkio srovė. Žemesnės kaip 110 kV įtampos viršįtampių ribotuvų nuotėkio srovę rekomenduojama matuoti tada, kai šie saugo atsakingus objektus.

\n

Prieš eksploatavimą nuotėkio srovė turi būti matuojama taip:

\n
–110 kV viršįtampių ribotuvų – kai prijungta 73 kV, 50 Hz dažnio įtampa;
\n
–330 kV viršįtampių ribotuvų – kai prijungta 100 kV, 50 Hz dažnio įtampa;
\n
–110–330 kV viršįtampių ribotuvų pagamintų pagal IEC standartą be poveikio registratorių – kai prijungta 50 Hz dažnio bandomoji įtampa, o su poveikio registratoriais – kai prijungta 50 Hz dažnio bandomoji įtampa arba neatjungus įtampos pradinė nuotėkio srovė išmatuojama praėjus mėnesiui nuo eksploatavimo pradžios;
\n
–viršįtampių ribotuvų, kurie skirti galios transformatorių neutralės apsaugai – kai prijungta 50 Hz dažnio bandomoji įtampa.
\n

Bandymo įtampa turi atitikti viršįtampių ribotuvų ilgalaikę didžiausią darbo įtampą.

\n

Nuotėkio srovė nuo gamintojo nurodytų normų negali skirtis daugiau kaip 20 %.

\n

Eksploatuojant nuotėkio srovė matuojama:

\n
–110 kV ir aukštesnės įtampos viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal GOST) kartą prieš aktyvios perkūnijos sezoną. Matuojama neišjungus įtampos;
\n
–110 kV įtampos viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal IEC) – kompleksiškai remontuojant pastotes, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 8 metus;
\n
–330 kV įtampos viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal IEC) skirtų skirstyklos apsaugai – 1 kartą per 6 metus, o skirtų galios transformatorių apsaugai – 1 kartą per 4 metus;
\n
–viršįtampių ribotuvų skirtų transformatorių neutralės apsaugai, remontuojant transformatorių, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 8 metus;
\n
–110 kV ir aukštesnės įtampos viršįtampių ribotuvų, kai būna atjungti ilgiau kaip 1 mėn.
\n

Viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal GOST) nuotėkio srovės vertės nurodytos 21.3 lentelėje.

\n

21.3 lentelė. Viršįtampių ribotuvų nuotėkio srovės, esant kintamajai 50 Hz dažnio įtampai Viršįtampių ribotuvo Didžiausia darbo 50 Hz Nuotėkio srovė, esant +20 °C temperatūrai, mA tipas dažnio įtampa, kV Vertė, kuriai esant reikia nutarti ar būtina keisti ribotuvą Vertė, kuriai esant reikia atjungti ribotuvą OPN-110U1 73 1,0 1,2 OPN-1-110ChL4 73 2,0 2,5 OPN-110PN 73 0,9 1,2 OPN-330 210 2,4 3,0 OPN-330PN 210 2,2 3,0 Apsauginio rezistoriaus nuotėkio srovė matuojama, prijungus 50 Hz dažnio 0,75 kV įtampą. Nuotėkio srovė turi būti 1,8-4,0 mA.

\n

21.4. P, M. Viršįtampių ribotuvų nuotėkio srovės matavimo (neišjungus darbinės įtampos) prietaisų elementų tikrinimas Prietaisai tikrinami atjungus viršįtampių ribotuvą nuo tinklo įtampos.

\n

Prieš įrenginio, kuri saugo ribotuvas, eksploatavimą ir jį suremontavus, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus reikia tikrinti viršįtampių ribotuvų OPN-330 kV izoliuoto įvado elektrinį atsparumą. Tikrinama tolygiai, didinant įtampą (50 Hz dažnio) iki 10 kV, o pasiekus šią reikšmę tolygiai mažinama.

\n

21.5. R. Ventilinių iškroviklių pramušimo įtampos matavimas Pramušimo įtampą matuoja ir iškroviklį atidaro ji remontuojant specialiai apmokytas personalas. Matuojama vadovaujantis gamintojo metodika ir naudojant įrangą, kuri leidžia apriboti įtampos prijungimo trukmę.

\n

Iškroviklio pramušimo įtampos nurodytos 21.4 lentelėje.

\n

21.6. P, R, M. Ventilinių iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų termovizinė kontrolė Ventilinių iškrovikliai su šuntuojančiomis varžomis ir viršįtampių ribotuvai kontroliuojami termovizoriumi, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis. Termovizinė kontrolė atliekama 21.3 p nurodytų periodiškumu.

\n

Tarp remontų, jei termovizinės kontrolės rezultatai patenkinami, ventilinių iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų pagal 21.1-21.3 p. reikalavimus galima netikrinti.

\n

Viršįtampių ribotuvų, kurie skirti transformatorių neutralės apsaugai, būklei įvertinti termovizinė kontrolė netinka. Šių ribotuvų būklei įvertinti būtina matuoti nuotėkio srovę.

\n

21.7. R. Iškroviklių hermetiškumo kontrolė Hermetiškumas tikrinamas, kai remontuojamas iškroviklis išardomas. Tikrinama 300-400 mm Hg st. slėgiu. Slėgio pokytis per 1-2 h, jei ventilis užsuktas, turi būti ne didesnis kaip 0,5 mm Hg st.

\n

21.4 lentelė. Iškroviklių ir elementų 50 Hz dažnio pramušimo įtampos Iškroviklio arba elemento tipas Bandomoji 50 Hz dažnio įtampos vertė, kV Ne mažesnė kaip Ne didesnė kaip RVP, RVO-6 16 19 RVP, RVO-10 26 30,5 RVS-15 35 51 RVS-20 42 64 RVS-33 66 84 RVS-35 71 103 RVM-6 14 19 RVM-10 24 32 RVM-15 33 45 RVM-20 45 59 RVRD-3 7,5 9 RVRD-6 15 18 RVRD-10 25 30 Iškroviklių elementas RVMG-110M, 330M 60,5 72,5 Pagrindinis iškroviklių elementas RVMK-330 44,5 50 Kibirkštinis iškroviklių elementas RVMK-330 76 81 22. VAMZDINIAI IŠKROVIKLIAI 22.1. P, M. Paviršiaus būklės tikrinimas Iškroviklio išoriniame paviršiuje negali būti nudegimų nuo elektros lanko, įtrūkių, įbrėžų ir gilesnių kaip 0,5 mm įbrėžų trečdalyje ilgio tarp antgalių.

\n

22.2. P. Fibrobakelitinio iškroviklio paviršinės elektrinės varžos matavimas Matuojama 2000-2500 V įtampos megommetru prieš iškroviklio eksploatavimą. Paviršinė varža turi būti ne mažesnė kaip 10000 MW.

\n

22.3. P, M. Vidinio lanko gesinimo kanalo skersmens matavimas Kanalo skersmuo turi atitikti duomenis, nurodytus 22.1 lentelėje.

\n

22.1 lentelė. Vamzdinių iškroviklių techninės charakteristikos Iškroviklio Tipas Vardinė įtampa, kV Atjungimo srovė, kA Išorinis kibirkštinis tarpelis, mm Lanko gesinimo kanalo skersmuo, mm Vidinio kibirkštinio tarpelio ilgis, mm Pirminis Galinis Pirminis Galinis RTF-6 6 0,5-10 20 10 14 150±2 - RTV-6 6 0,5-2,5 10 6 9 60 68 2-10 10 10 14 60 68 RTF-10 10 0,5-5 25 10 11,5 150±2 - 0,2-1 25 10 13,7 225±2 - RTV- 10 0,5-2,5 20 6 9 60 68 10 2-10 15 10 14 60 68 RTF-35 35 0,5-2,5 130 10 12,6 250±2 - 1-5 130 10 15,7 200±2 - 2-10 130 16 20,4 220±2 - RTV-35 35 2-10 100 10 16 140 150 RTV- 110 0,5-2,5 450 12 18 450±2 - 110 1-5 450 20 25 450±2 - 22.4. P, M. Vidinio kibirkštinio tarpelio matavimas Prieš eksploatavimą vidinio išlydžio tarpelis turi atitikti duomenis, nurodytus 22.1 lentelėje. Bandymuose tarp remontų tarpelio plotis neturi viršyti verčių, nurodytų 22.1 lentelėje: iškroviklių RTF 6-10 kV - 3 mm, RTF-35 - 5 mm, RTV-6-10 kV - 8 mm, RTV-20-35 - 10 mm, RTV-110 - 2 mm.

\n

22.5. P, M. Išorinio kibirkštinio tarpelio matavimas Išorinio kibirkštinio tarpelio plotis turi atitikti duomenis, nurodytus 22.1 lentelėje.

\n

22.6. P, M. Išorinės išmetimo zonos tikrinimas Skirtingų fazių iškroviklių išmetimo zona negali kirstis ir sujungti oro linijos konstrukcijų elementus ir laidus.

\n
23.ĮVADAI IR PERVADINIAI IZOLIATORIAI 23.1. P, R, T. Izoliacijos varžos matavimas Matavimo kondensatoriaus PIN (C2) arba (ir) paskutinių sluoksnių (C3) izoliacijos varža matuojama 2000-2500 V įtampos megommetru.
\n

Prieš eksploatavimą izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 1000 MW, o eksploatuojant – ne mažesnė kaip 500 MW.

\n

Įvadai matuojami:

\n
–35 kV – kompleksiškai remontuojant pastotes, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 8 metus;
\n
–110 kV – 1 kartą per 4 metus;
\n
–330-400 kV – 1 kartą per 2 metus.
\n

23.2. P, R, T. Izoliacijos tgd ir talpos matavimas Izoliacijos tgd ir talpa matuojama:

\n
–pagrindinės įvadų izoliacijos, esant 10 kV įtampai;
\n
–matavimo kondensatoriaus PIN (C2) arba (ir) paskutinių sluoksnių (C3) izoliacijos, esant 5 kV įtampai (jei įrenginio instrukcijoje nurodyta žemesnė įtampa vadovautis ja).
\n

Didžiausios leistinos tgd vertės nurodytos 23.1 lentelėje.

\n

23.1 lentelė. Didžiausios leistinosios tgd vertės Įvado izoliacijos tipas ir zona Įvadų didžiausios leistinosios tgd vertės %, esant vardinei įtampai, kV 35 110-150 330-400 Įmirkyta popierinė izoliacija:

\n
–pagrindinė izoliacija (C1) ir kondensatoriaus izoliacija PIN (C2); - 0,7/1,5 0,6/1,0
\n
–paskutiniai izoliacijos sluoksniai (C3) - 1,2/3,0 0,8/1,5 Kieta izoliacija su alyvos užpildu
\n
–pagrindinė izoliacija (C1) 1,0/1,5 1,0/1,5 - Popierinė-bakelitinė įvado izoliacija su mastikos užpildu
\n
–pagrindinė izoliacija (C1) 3,0/9,0 - - Pagrindinės izoliacijos talpa, palyginti su išmatuotąja prieš eksploatavimą, gali padidėti ne daugiau kaip 5 %.
\n

Eksploatuojant, įvadai matuojami:

\n
–35 kV – eksploatavimo vietoje, kai remontuojamas transformatorius ar jungtuvas;
\n
–110-150 kV – 1 kartą per 4 metus;
\n
–330-400 kV – 1 kartą per 2 metus.
\n

23.3. P, R, T. Bandymas 50 Hz dažnio įtampa Įvadų ir pervadinių izoliatorių, bandomų atskirai ar po įmontavimo, bandomosios įtampos nurodytos 6.1 ir 6.2 lentelėse.

\n

Eksploatuojant 50 Hz dažnio įtampa bandoma įmonės techninio vadovo nurodymu.

\n

Įvadai, įmontuoti į galios transformatorius, bandomi tada, kai bandomos tų transformatorių apvijos.

\n

Įvadų bandymo trukmė: su porcelianine, alyvos ir įmirkyta popierine pagrindine izoliacija – 1 min.; su organine kietųjų medžiagų ir kabelinių masių pagrindine izoliacija – 5 min.; bandomų kartu su transformatoriaus apvijų izoliacija – 1 min.

\n

23.4. P, R. Bandymas pertekliniu slėgiu Nehermetiškųjų alyvinių 110 kV ir aukštesnės įtampos įvadų sandarumas tikrinamas pertekliniu 0,1 MPa slėgiu.

\n

Bandymo trukmė – 30 min. Bandymo metu slėgiui leidžiama sumažėti ne daugiau kaip per 5 kPa.

\n

23.5. P, R, T. Įvadų alyvos bandymas Prieš įpilant izoliacinę alyvą į įvadą, jos charakteristikos turi atitikti reikalavimus, nurodytus 25.2 lentelėje.

\n

Papildant įvadus alyva ji turi atitikti reikalavimus, nurodytus 25.3 lentelėje.

\n

Nehermetiškųjų įvadų alyvos fizikinės-cheminės savybės tikrinamos, vadovaujantis 25.4 lentelės (1-3 p.) nuorodomis:

\n
–110-150 kV įtampos įvadų – 1 kartą per 4 metus;
\n
–330-400 kV įtampos įvadų – 1 kartą per 2 metus.
\n

Nehermetiškųjų įvadų alyvos fizikinės-cheminės savybės, vadovaujantis 25.4 lentelės (4-11 p.) nuorodomis, nustatomos tada, kai pagrindinio ir paskutinio sluoksnių izoliacijos ir dielektrinių nuostolių (tgd) rodikliai yra pablogėję arba gaunami nepatenkinami bandymų (25.4 lentelės 1-3 p.) rezultatai. Papildomai bandoma, vadovaujantis įmonės techninio vadovo nurodymu.

\n

Hermetiškųjų įvadų alyva kontroliuojama tada, kai gaunami nepatenkinami bandymų, atliktų vadovaujantis 23.1 arba (ir) 23.2 arba (ir) 23.7 p. reikalavimais, rezultatai ar padidėjus įvade slėgiui virš leistinosios vertės, reglamentuotos įvadų gamintojų dokumentuose. Bandymų apimtis konkrečiomis sąlygomis nustatoma įmonės techninio vadovo nurodymu. Alyvos ribinės parametrų vertės nustatomos, vadovaujantis 25.4 lentelės nuorodomis.

\n

Įvadų alyvoje ištirpusių dujų kiekio chromatografinė analizė atliekama įmonės techninio vadovo nurodymu, gavus įvadų bandymo rezultatus. Rezultatai įvertinami, vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis ir įvadų diagnostinės būklės nustatymo patirtimi.

\n

23.6. P, R, T. Manometro tikrinimas Hermetiškųjų įvadų manometrai tikrinami palyginus jų rodmenis su atestuotojo manometro rodmenimis.

\n

Tikrinama trijuose skaitiniuose skalės taškuose: pradžioje, viduryje ir gale. Tikrinamojo ir atestuotojo manometro leistinasis rodmenų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 10 % didžiausios matuojamos vertės.

\n

Tikrinimo periodiškumas atitinka įvadų izoliacijos kontrolės nustatytą periodiškumą.

\n

23.7. P, T. Izoliacijos kontrolė neišjungus įtampos Neišjungus darbo įtampos, rekomenduojama kontroliuoti, 110-330 kV įtampos įmirkytus popierinius kondensatorinius įvadus įmontuotus į 330 kV įtampos autotransformatorius bei 110 kV ir aukštesnė įtampos transformatorius, eksploatuojamus elektrinėse bei transformatorių pastotėse.

\n

Įvadų, kurių būklė kontroliuojama neišjungus įtampos, izoliacija kontroliuojama, vadovaujantis 23.1, 23.2 (išskyrus izoliacijos varžos ir C3 zonoje tgd matavimus) ir 23.5 p. nuorodomis, kai gaunami nepatenkinami bandymų (vadovaujantis 23.7 p.) rezultatai.

\n

Kontroliuojamas: dielektrinių nuostolių kampo tangento (Dtgd) ir talpos (DC/C) pagrindinės izoliacijos kitimas arba (ir) jos modulio laidumo (DY/Y) kitimas. Leidžiama kontroliuoti tik vieną parametrą – Dtgd arba DY/Y.

\n

Kontroliuojamų parametrų kitimo vertė nustatoma iš esamų ir išmatuotų eksploatavimo pradžioje, kai buvo prijungta kontrolės (neišjungus įtampos) sistema, rezultatų skirtumo.

\n

Didžiausios leistinosios parametrų Dtgd ir DY/Y vertės nurodytos 23.2 lentelėje.

\n

Didžiausia leistinoji izoliacijos talpos padidėjimo vertė sudaro 5 % vertės, išmatuotos eksploatavimo pradžioje, kai buvo prijungta kontrolės sistema (neišjungus įtampos).

\n

Kontroliuojamojo parametro vertės iki organizuojamos automatizuotos nepertraukiamos kontrolės sistemos (neišjungus įtampos) įrengimo, lemia įvadų kontrolės periodiškumą, kuris nurodytas 23.3 lentelėje.

\n

23.2 lentelė. Didžiausios leistinosios parametrų vertės Įtampos klasė, kV Didžiausios leistinosios parametrų vertės, %, |Dtgd| ir DU/U Periodiškai kontroliuojant Nuolat kontroliuojant 110-150 2,0 3,0 330-400 1,5 2,0 Pastabos:

\n

Rekomenduojama 330-400kV įtampos įvadų automatinė nuolatinė kontrolė su ribinių verčių pasiekimo signalizacija.

\n

Dėl pagrindinės įvado izoliacijos Dtgd sumažėjimo Dtgd(%)³0,3 palyginti su prieš tai buvusiomis vertėmis, reikia papildomai bandyti izoliaciją, kad būtų nustatytos Dtgd sumažėjimo priežastys.

\n

23.3 lentelė. Didžiausios leistinosios parametrų vertės ir kontrolės periodiškumas Įtampos klasė, kV Vertės %, |Dtgd| ir DU/U Kontrolės periodiškumas 110 0 £ |Dtgd| £ 0,5 0 £ DU/U £ 0,5 12 mėnesių 0,5 £ |Dtgd| £ 2,0 0,5 £ DU/U £ 2,0 6 mėnesiai 330 0 £ |Dtgd| £ 0,5 0 £ DU/U £ 0,5 6 mėnesiai 0,5 £ |Dtgd| £ 1,5 0,5 £ DU/U £ 1,5 3 mėnesiai 23.8. M. Termovizinė kontrolė Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n
24.AUKŠTESNĖS KAIP 1000 V ĮTAMPOS SAUGIKLIAI IR SAUGIKLIAI-SKYRIKLIAI 24.1. P, R. Atraminės izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa Saugiklių ir saugiklių-skyriklių atraminės izoliacijos bandomųjų įtampų vertės nurodytos 6.1 ir 6.2 lentelėse.
\n

Bandymo trukmė – 1 min.

\n

24.2. P, R. Saugiklio lyduko tikrinimas Ommetru tikrinama lyduko būklė, o vizualiai – ar yra patrone kalibruotė:

\n

24.3. P, R. Saugiklio-skyriklio lizdo srovėlaidės ominės varžos matavimas Išmatuota varžos vertė turi atitikti vardinės srovės vertę, nurodytą lizdo kalibruotėje.

\n

24.4. P, R. Saugiklio-skyriklio atjungiančiųjų kontaktų prispaudimo matavimas Išmatuota kontaktų prispaudimo jėga turi atitikti gamintojo duomenis.

\n

24.5. P, R. Saugiklio-skyriklio lizdo lanko gesinančiosios dalies tikrinimas Matuojamas saugiklio-skyriklio lanką gesinančiosios dalies lizdo vidinis skersmuo, kuris išmatuotas turi atitikti gamintojo duomenis.

\n

24.6. P, R. Saugiklio-skyriklio darbinės būklės tikrinimas Tikrinamas saugiklis-skyriklis 5 kartus įjungiamas ir išjungiamas.

\n

Kiekvienas bandymas įjungti ir išjungti turi iš karto pavykti.

\n

24.7. M. Termovizinė kontrolė Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

\n
25.IZOLIACINĖ ALYVA 25.1. Izoliacinės alyvos kokybės kontrolė priimant ir saugant Atvežta į įmonę izoliacinė alyva laboratorijoje turi būti išbandyta vadovaujantis Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo taisyklių reikalavimais.
\n

Įvairių markių šviežios alyvos kokybės rodikliai nurodyti 25.1.1 ir 25.1.2 lentelėse. Lentelė sudaryta remiantis normų rengimo metu veikiančiais GOST, IEC ir ISO standartais ir TS reikalavimais šviežiai alyvai.

\n

25.1.1. 1zoliacinės alyvos kontrolė pervežus Iš transportavimo talpyklų paimami alyvos bandiniai, remiantis IEC 60475 arba GOST 2517-85 reikalavimais. Izoliacinės alyvos bandinys išbandomas laboratorijoje, vadovaujantis 25.1.1 lentelės 2, 3, 11, 12, 14, 18 (25.1.2 lentelės 2, 3, 9, 10, 11, 16) pozicijose nurodytais kokybės rodikliais.

\n

Kokybės rodikliai (25.1.1 lentelės 2, 3, 14 p ir 21.1.2 lentelės 2, 3, 11 p.) nustatomi prieš išpilant alyvą iš transportavimo cisternos, o 11 ir 12 p. (21.1.2 lentelės 9, 10 p.) rodiklius galima nustatyti alyvą supylus į rezervuarus.

\n

25.1.2. Supiltos į rezervuarus izoliacinės alyvos kokybės kontrolė Laboratorijoje turi būti patikrinti 25.1.1 lentelėse (2, 3, 18 p) ir 25.1.2 lentelės (2, 3, 16 p) nurodyti supiltos į rezervuarus izoliacinės alyvos kokybės rodikliai.

\n

25.1.3. Laikomos saugykloje izoliacinės alyvos kontrolė Ne rečiau, kaip 1 kartą per 3 metus. turi būti tikrinami laikomos saugykloje izoliacinės alyvos kokybės rodikliai (vadovaujantis 25.1.1 lentelės 2, 3, 4, 5, 11, 12, 14, 18 p. ar 25.1.2 lentelės 2, 3, 4, 5, 9, 10, 11, 16 p.). Pramušimo įtampa turi būti tikrinama 1 kartą per metus.

\n

25.1.4. Izoliacinės alyvos kontrolės išplėtimas Alyvos kokybės rodikliai, pateikti 25.1 lentelėje, bet nepaminėti 25.1.1–25.1.3 p., nustatomi įmonės techninio vadovo nurodymu.

\n

25.2. Pilamos į elektros įrenginius izoliacinės alyvos kokybės kontrolė 25.2.1. Šviežios izoliacinės alyvos kokybės reikalavimai Šviežia izoliacinė alyva, paruošta įpilti į elektros įrenginį, turi atitikti 25.2 lentelės nuorodas.

\n

25.2.2. Reikalavimai išvalytai ir regeneruotai alyvai Eksploatuojamos regeneruotos ir išvalytos alyvos bei jų mišiniai su šviežia alyva, paruošti įpilti į elektros įrenginius po remonto, turi atitikti 25.3 lentelės nuorodas.

\n

25.3. Elektros įrenginių izoliacinės alyvos kokybės kontrolė 25.3.1. Bandymų apimtis ir periodiškumas Elektros įrenginių alyvos bandymų apimtis ir periodiškumas nurodyti atitinkamuose skyriuose, o kokybės rodiklių normos – 25.4 lentelėje.

\n

Pagal alyvos laboratorinių bandymų rezultatus nustatomos dvi jos vartojimo sritys:

\n
–normalios būklės sritis, kai alyva supilama į elektros įrenginius (intervalas nuo leistinųjų verčių, nurodytų 25.2 lentelės 4 stulpelyje, ir iki verčių, ribojančių normalią alyvos būklę, nurodytų 25.4 lentelės 3 stulpelyje), o alyvos kokybė garantuoja patikimą elektros įrenginių darbą ir pakanka mažiausios kokybės rodiklių (25.4 lentelės, 1-3 p.) kontrolės (trumpoji analizė);
\n
–rizikos sritis (nuo verčių, ribojančių alyvos normalią būklę, nurodytų 25.4 lentelės 3 stulpelyje, iki ribinių vartojamos alyvos leistinųjų verčių, nurodytų 25.4 lentelės 4 stulpelyje), kai bent vieno kokybinio rodiklio pablogėjimas sumažina elektros įrenginio darbo patikimumą. Tada būtina dažniau kontroliuoti alyvos būklę bei kitus parametrus, prognozuoti įrenginio darbo trukmę ir (arba) įgyvendinti specialias priemones, kad nereikėtų jos keisti bei išjungti elektros įrenginį remontuoti.
\n

25.3.2. Papildomi izoliacinės alyvos bandymai Ar būtina daugiau ir (arba) dažniau kontroliuoti alyvos kokybės rodiklius, nurodo įmonės techninis vadovas.

\n

25.3.3. Papildomai pilamos į elektros įrenginius izoliacinės alyvos reikalavimai Į eksploatuojamus elektros įrenginius pilama papildoma izoliacinė alyva turi atitikti 25.4 lentelės 3 stulpelio kokybės rodiklius.

\n

Pastaba: plačiausiai Lietuvoje vartojamų alyvų specifikacija Pagamintos buv. SSSR Pagamintos pagal IEC standartą Alyvos markė Standartas ar techninės sąlygos Alyvos markė Standartas ar techninės sąlygos GK TS 38.101. 1025-85 Nytro 11GX IEC 60296-82 VG TS 38.401.978-93 Nytro 10 X IEC 60296-82 T-1500 GOST 982-80 Nytro 10 XT IEC 60296-82 T-1500U TS 38.40 1.58107-94 Nytro 10BN IEC 60296-82 TKp TS 38.401.5849-92 Technol 2000 IEC 60296-82 TAp TS 38.101. 281-80 Technol Regenol IEC 60296-82 TSp GOST 10121-76 - SA TS38.401.1033-95 - GB TS 38.401.657-87 - 25.1.1 lentelė. Šviežios izoliacinės alyvos kokybiniai rodikliai Rodiklis Izoliacinių alyvų markės ir norminiai dokumentai Bandymo GK VG T-1500 T-1500U TKp TAp TSp SA GB standartas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1. Didžiausia kinematinė klampa, mm/s (CCT), kai temperatūra +50 °C minus 30 °C 9 1200 9 1200 8 1600 11* 1300 9 1500 9 1300 9 1300 8.5 1200 9 1500 GOST 33-82 2. Rūgštingumas, mgKOH/g. alyvos, ne didesnis kaip 0,01 0,01 0,01 0,01 0,02 0,02 0,02 0,01 0,01 GOST 5985-79 3. Pliūpsnio temperatūra, °C, ne žemesnė kaip +135 +135 +135 +135 +135 +135 +150 +140 +135 GOST 6356-75 4. Vandenyje tirpiųjų rūgščių ir šarmų ** - - nėra nėra nėra nėra nėra - - GOST 6307-75 5. Mechaninės priemaišos nėra nėra nėra nėra nėra nėra nėra nėra nėra GOST 6370-83 6. Stingimo temperatūra, °C, ne aukštesnė kaip -45 -45 -45 -55 -45 -45 -45 -45 -45 GOST 20287-91 7. Pelenai, %, ne daugiau kaip - - - - - 0,005 0,005 - - GOST 1461-75 8. Natrio proba, optinis tankis, balais, ne didesnis kaip ** - - 0,4 - 0,4 0,4 0,4 - - GOST 19296-73 9. Skaidrumas, esant +15 °C temperatūrai - - skaidri - - skaidri skaidri - - GOST 982-80 5.3 p.

\n
10.Korozijos poveikis M1 arba M2 vari-nėms plokšte-lėms pagal GOST 859-78 nėra nėra nėra nėra nėra - - nėra nėra GOST 2917-76 11. Didžiausias dielektrinių nuostolių kampo tgd, %, esant +90 °C temperatūrai 0,5 0,5 0,5 0,5 2,2 1,7 1,7 0,5 0,5 GOST 6581-75 12. Oksidavimosi stabilumas: – lakiųjų rūgščių masė, mgKOH/g, ne daugiau kaip – nuosėdų kiekis, % masės, ne daugiau kaip 0,04 0,015 0,04 0,015 0,05 nėra 0,05 nėra 0,008 0,01 0,005 nėra 0,005 nėra 0,15 0,015 0,05 0,01 GOST 981-75 12. Oksidavimosi stabilumas: -oksiduotosios alyvos rūgštingumas, mg KOH/g, ne didesnis kaip 0,1 0,1 0,2 0,2 0,1 0,1 0,1 0,15 0,10 GOST 981-75 13. Oksidavimosi stabilumas (IEC metodas) indukcinis periodas, h, ne trumpesnis kaip 150 120 - - - - - 120 150 IEC 61125(B)-92 14. Tankis, esant +20 °C, kg/m3, ne didesnis kaip 895 895 885 885 900 895 895 895 895 GOST 3900-85 15. Spalva ASTM vienetai, ne daugiau kaip 1 1 1,5 1,5 - 1 1 1 1 GOST 20284-74 16. Sieros kiekis, %, ne didesnis kaip - - - 0,3 - 0,6 0,6 0,3 - GOST 19121-73 17. Jonolo kiekis (AGIDOL-1), %, ne mažiau kaip 0,25 0,2 0,4 0,2 0,2 0,2 0,2 0,3 0,3 RD 34.43. 105-89 18. Bendrasis vaizdas Švari, skaidri, nesimato užteršimo, vandens, dalelių, audinių Vizuali kontrolė * kai +40 °C temperatūra; ** šie rodikliai nustatomi fakultatyviai 25.1.2 lentelė. Šviežios (IEC standarto) izoliacinės alyvos kokybės rodikliai Alyvų markės ir norminiai dokumentai Rodiklis Nytro 11GX Nytro 10 X Nytro 10 XT Nytro 10BN Technol 2000 Technol Regenol S Bandymo standartas 1. Didžiausia kinematinė klampa, mm2/s (CCT), kai +40 °C minus 30 °C £11,0 1800 £11,0 1800 £11,0 £1800 £11 £1800 £9,1 £1300 £8,5 £1500 ISO 3104 2. Rūgštingumas, mgKOH/g, ne didesnis kaip 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 IEC 60296 3. Pliūpsnio temperatūra, °C, ne žemesnė kaip +135 +135 +130 +135 +145 +145 ISO 2719 4. Vandenyje tirpiųjų rūgščių ir šarmo * nėra nėra nėra Nėra nėra nėra Pagal IEC standartą nenustatoma 5. Mechaninės priemaišos nėra nėra nėra Nėra nėra nėra 6. Stingimo temperatūra, °C, ne aukštesnė kaip -45 -45 -45 -45 -48 -45 ISO 3016 7. Skaidrumas, esant +15 °C temperatūrai skaidri skaidri skaidri Skaidri skaidri skaidri IEC 60296 8. Pramušimo įtampa, kV ³30 ³30 ³30 ³30 ³70 ³30 IEC 60156 9. Didžiausias dielektrinių nuostolių kampo tgd, %, +90 °C temperatūroje 0,5 0,5 0,5 0,5 0,1 0,1 IEC 60247 10. Oksidavimosi stabilumas (IEC 61125 metodas) indukcinis periodas, h, ne trumpesnis kaip 120 120 120 164 230 120 IEC 61125(B)-92 11. Tankis, esant +20 °C, kg/m3, ne didesnis kaip £895 £895 £895 £895 871 870 IEC 60296 12. Sieros kiekis, %, ne didesnis kaip - - - - - ISO 5662 13. Anglies atomų kiekis ASTMD-3238-80, % masės: -aromatinių branduolių CA -naftos ciklo CN -parafininių angliavandenilių ir alkilinių grandžių CP
\n
–santykis CN/CP £11 56,04 39,5 1,42 0,85 61,25 37,9 1,6 - - - - 7,8 53,6 38,6 1,4 - - ASTM D3238-80 14. Dujų atsparumas elektriniame lauke jonizuoto vandenilio aplinkoje, ml/min dujų išsiskyrimas dujų sugėrimas +10 - +25 - - +2 - - - IEC 60628 15. Paviršiaus įtempimas sąlytyje su vandeniu, Nm-1´ 10-3 39 42 40 43 >40 .40 ISO 6295 Bendrasis vaizdas Švari, skaidri, nesimato užteršimo, vandens, dalelių, audinių Vizuali kontrolė * šis rodiklis nustatomas fakultatyviai (įvertinti alyvos senėjimą) 25.2 lentelė. Paruoštos vartoti izoliacinės alyvos kokybiniai rodikliai Alyvos kokybiniai rodikliai ir bandymo standartas Elektros įranginių kategorija Alyvos kokybinio rodiklio leistinoji vertė Pastabos Paruoštos vartoti Supiltos į įrenginį 1. Pramušimo įtampa, pagal GOST 6581-75, kV, ne žemesnė kaip Elektros įrenginiai: iki 15 kV iki 35 kV 60 – 150 kV 330 kV 30 35 60 65 25 30 55 60 2. Rūgštingumas pagal GOST 5985-79, mgKOH/g, ne didesnis kaip * Elektros įrenginiai: iki 110 kV aukštesnės kaip 110 kV 0,02 0,01 0,02 0,01 3. Pliūpsnio temperatūra pagal GOST 6356-75, °C, ne žemesnė kaip Visi elektros įrenginiai +135 +135 Naudojant jungtuvų alyvą (MVT), rodiklis nustatomas pagal standartą (25.1 lentelė) 4. Vandens kiekis pagal GOST 7822-75,% masės (g/t), ne didesnis kaip Transformatoriai su plėveline arba azotine apsauga, hermetiškieji alyviniai įvadai, hermetiškieji matavimo transformatoriai 0,001(10) 0,001(10) Rodiklis nustatomas Karlo-Fišerio ar chromatografiniu metodu Galios ir matavimo transformatoriai be specialių alyvos apsaugų, nehermetiški įvadai, 0,002(20) 0,0025(25) (RD 34.43.107-95) GOST 1547-84 (kokybiškai) Elektros įrenginiai, kuriems pagal gamintojo instrukcijas šio parametro nustatyti nereikia nėra nėra 5. Mechaninės priemaišos: GOST6370-83, %, (švaros klasė pagal GOST 17216-71, ne daugiau kaip) Iki 110 kV elektros įrenginiai nėra (11) nėra (12) RTM 34.70.653.83, %, ne daugiau kaip (švaros klasė pagal GOST 17216-71, ne daugiau kaip) Aukštesnės kaip 110 kV įtampos elektros įrenginiai 0,0008 (9) 0,0010 (10) 6. Dielektrinių nuostolių kampo tangentas, esant +90 °C temperatūrai, pagal GOST 6581-75, %, ne didesnis kaip Iki 110 kV galios ir matavimo transformatoriai Aukštesnės kaip 110 kV galios ir matavimo transformatoriai, 110 kV ir aukštesnės įtampos alyviniai įvadai 1,7 0,5 2,0 0,7 Alyvos bandinys papildomai neruošiamas 7. Vandenyje tirpiųjų rūgščių ir šarmų kiekis pagal GOST 6307-75 (kokybiškai) Visi elektros įrenginiai Nėra nėra 8. Antioksidanto AGIDOL-1 kiekis pagal RD 34.43.05-89, % masės, ne mažiau kaip Galios ir matavimo transformatoriai be specialiųjų alyvos apsaugų, aukštesnės kaip 110 kV nehermetiškieji įvadai
\n

0,2 0,18 Arbitražui tik-rinti pagal IEC 60666-79 standartą arba (ir) RD34.43.208-95 9. Stingimo temperatūra (pagal GOST 20287-91),°C, ne aukštesnė kaip Elektros įrenginiai į kuriuos pilama arktinė alyvą -60 -60 10. Dujų kiekis pagal gamintojo instrukcijas, % tūrio, (pagal RD 34.43.107-95), % tūrio, ne daugiau kaip Transformatoriai su plėveline arba azotine apsauga, hermetiškieji alyviniai įvadai 0,1 (0,5) -1,0 11. Oksidavimosi stabilumas pagal GOST 981-75: rūgštingumas, mgKOH/g, ne didesnis kaip; nuosėdų kiekis, % masės, ne didesnis kaip 110 kV galios ir matavimo transformatoriai 0,1 0,01 - - Sąlygos: +120°C, 14 val., 200 ml/min. O2 Aukštesnės kaip 110 kV galios ir matavimo transformatoriai, 110kV ir aukštesnės įtampos alyviniai įvadai Pagal standartą alyvai, naudojamai šiuose įrenginiuose Šviežiai alyvai leidžiama pagal IEC 60474-74 arba 61125(B)-92 * Iki 330 kV galios transformatoriuose leidžiama vartoti izoliacinę alyvą TKp pagal TS 38.101.980-81 ir iki 220 kV imtinai alyvą TKp pagal TS 38.401.5849-92, taip pat ir mišinius su kita šviežia alyva, jeigu tgd +90 °C temperatūroje neviršija 2,2 % iki įpylimo ir 2,6% supylus ir rūgštingumas neviršija 0,02 mgKOH/g, o kiti kokybiniai alyvos rodikliai atitinka šios lentelės reikalavimus.

\n

25.3 lentelė. Regeneruotos ir išvalytos izoliacinės alyvos, paruoštos vartoti suremontuotame elektros įrenginyje, kokybiniai rodikliai 1 Alyvos kokybiniai rodikliai ir bandymo standartas Elektros įrenginio Kategorija Alyvos kokybinio rodiklio leistinoji vertė Pastabos Paruoštos vartoti Vartojamos 1. Pramušimo įtampa pagal GOST 6581-75, kV, ne žemesnė kaip 2) Elektros įrenginys: iki 15 kV iki 35 kV 60 – 150 kV 220 – 330 kV 30 35 60 65 25 30 55 60 2. Rūgštingumas pagal GOST 5985-79, mgKOH/g, ne didesnis kaip Iki 110 kV galios transformatoriai 110 – 330 kV matavimo ir 330 kV galios transformatoriai 0,05 0,02 0,05 0,02 3. Pliūpsnio temperatūra pagal GOST 6356-75, °C, ne žemesnė kaip Iki 110 kV galios transformatoriai 110 – 330 kV galios ir matavimo transformatoriai +130 +135 +130 +135 MVT rodiklis nustatomas pagal 25.1 lentelę 4. Vandens kiekis pagal GOST 7822-75,%, masės (g/t), ne didesnis kaip GOST 1547-842) (kokybiškai) Transformatoriai su plėveline arba azotine alyvos apsauga, hermetiškieji alyviniai įvadai, hermetiškieji matavimo transformatoriai Galios ir matavimo transformatoriai be specialių alyvos apsaugų Elektros įrenginiai, kuriems pagal gamintojo instrukcijas šio parametro nustatyti nereikia 0,001 (10) 0,002 (20) nėra 0,001 (10) 0,0025 (25) nėra Rodiklis nustatomas Karlo-Fišerio arba chromatografiniu metodu (RD 34.43. 107-95) 5. Mechaninės priemai-šos: GOST 6370-83, %, (švaros klasė pagal GOST 17216-71, ne daugiau kaip);

\n

Iki 110 kV elektros įrenginiai nėra

\n
(11)nėra
\n
(12)RTM 34.70.653.83, %, ne daugiau kaip (švaros kl. pagal GOST 17216-71, ne daugiau kaip) Aukštesnės kaip 110 kV elektros įrenginiai 0,0008 (9) 0,0010 (10) 6. Dielektrinių nuostolių kampo tangentas, %, (prie 900C, pagal GOST 6581-75) ne didesnis kaip3 Iki 110 kV galios transformatoriai 110 – 330 kV matavimo ir 330 kV galios transformatoriai 5,0 1,5 6,0 1,7 Alyvos bandinys papildomai neruošiamas 7. Vandenyje tirpiųjų rūgščių ir šarmų kiekis pagal GOST 6307-75 (kokybiškai) Visi elektros įrenginiai nėra nėra 8. Antioksidanto AGIDOL-1 kiekis pagal RD 34.43.105-89, % masės, ne mažiau kaip Iki 110 kV galios ir matavimo transformatoriai Aukštesnės kaip 110 kV galios ir matavimo transformatoriai 0,2 0,3 0,18 0,27 Arbitražo kontrolei šį rodiklį tikrinti pagal IEC 60666-79 standartą arba RD 34.43. 208-95 9. Stingimo temperatūra pagal GOST 20287-91, °C, ne aukštesnė kaip Elektros įrenginiai į kuriuos pilama arktinė alyva -60 -60 10. Dujų kiekis pagal gamintojo instrukcijas, % tūrio, (RD34.43.107-95) ne daugiau kaip Transformatoriai su plėveline arba azotine alyvos apsauga, her-metiškieji alyviniai įvadai 0,1 (0,5) -(1,0) 11. Oksidavimosi stabilu-mas pagal GOST 981-75 rūgštingumas, mgKOH/g, ne didesnis kaip; Nuosėdų kiekis, % masės, Aukštesnės kaip 220 kV imtinai galios ir matavimo transformatoriai 0,2 nėra - - Proceso sąlygos: +130 °C, 30 h, 50 ml/min O2 12. Sieros kiekis pagal GOST 19121-73, %, ne daugiau kaip Elektros įrenginiai:
\n

Iki 110 kV 330 kV 0,6 0,35 0,6 0,35

\n
1)Vartojama tik šviežia alyva aukštosios įtampos įvadams, atitinkanti 25.2 lentelės reikalavimus.
\n
2)Aukštosios įtampos alyviniuose jungtuvuose leidžiama vartoti regeneruotą ir išvalytą alyvą ir jos mišinius su šviežia alyva, tenkinančias šios lentelės reikalavimus (1 ir 4 p.) ir turinčias ne didesnę kaip 12 pramoninės švaros klasę (GOST 17216-71).
\n
3)Jei reikia, įmonės techninio vadovo nurodymu, leidžiama į galios transformatorius įpilti regeneruotos ir išvalytos alyvos, jei oksidavimosi stabilumas ir rūgštingumas atitinka normas TKp alyvos (žr.25.1 lentelę), o kiti kokybės rodikliai atitinka šios lentelės reikalavimus.
\n

25.4 lentelė. Vartojamos alyvos kokybiniai rodikliai Alyvos kokybiniai rodikliai ir bandymo standartas Elektros įrenginio Kategorija Alyvos kokybinio rodiklio leistinoji vertė Pastabos Paruoštos vartoti Vartojamos 1. Pramušimo įtampa pagal GOST 6581-75, kV, ne žemesnė kaip Elektros įrenginys: iki 15 kV imtinai iki 35 kV imtinai 60 – 150 kV 220 – 330 kV - - 40 50 20 25 35 45 2. Rūgštingumas, mgKOH/g, pagal GOST 5985-79, ne didesnis kaip Galios ir matavimo transformatoriai, nehermetiškieji įvadai 0,1 0,25 3. Pliūpsnio temperatūra pagal GOST 6356-75, °C, ne žemesnė kaip Galios ir matavimo transformatoriai, nehermetiškieji įvadai Sumažėjimas daugiau kaip 5 °C lyginant su ankstesniu bandymu +125 4. Vandens kiekis pagal GOST 7822-75, %, masės (g/t), ne didesnis kaip GOST 1547-84 (kokybiškai) Transformatoriai su plėveline arba azotine apsauga, hermetiškieji alyviniai įvadai ir matavimo transformatoriai Galios ir matavimo transformatoriai be specialių alyvos apsaugų Elektros įrenginiai, kuriems pagal gamintojo instrukcijas šio parametro nustatyti nereikia 0,0015 (15) - nėra 0,0025 (25) 0,0030 (30) nėra Rodiklis nustatomas Karlo Fišerio arba chromatografiniu metodu (RD 34.43.107-95) 5. Mechaninės priemaišos GOST 6370-83, %, (švaros klasė pagal GOST 17216-71, ne daugiau kaip);

\n

Iki 220 kV imtinai elektros įrenginiai nėra (13) nėra (13) RTM 34.70.653.83, %, ne daugiau kaip (švaros klasė pagal GOST17216-71, ne daugiau kaip) Aukštesnės kaip 220 kV įtampos elektros įrenginiai 0,0020 (11) 0,0030 (12) 6. Dielektrinių nuostolių kampo tgd, esant +90 °C temperatūrai pagal GOST 6581-75, %, ne didesnis kaip Galios ir matavimo transformatoriai ir įvadai:

\n

110 – 150 kV 330 kV 8/12 5/8 10/15 7/10 Alyvos bandinys papildomai neruošiamas 7. Rūgščių ir šarmų tirpių vandenyje kiekis, mg KOH/g (GOST 6307-75), ne didesnis kaip Iki 330 kV imtinai galios transformatoriai ir aukštosios įtampos hermetiškieji įvadai, hermetiškieji matavimo transformatoriai Iki 330 kV imtinai nehermetiškieji aukštos įtampos įvadai ir matavimo transformatoriai 0,014 0,030 - - Rodiklis nustatomas, vadovaujantis RD 34.43. 105-89 8. Antioksidanto AGIDOL-1 kiekis pagal RD 34.43. 105-89, % masės, ne mažesnis kaip Aukštesnės kaip 10 kV galios transformatoriai be specialios alyvos apsaugos, nehermetiškieji alyviniai įvadai 0,1 - 9. Tirpaus šlamo kiekis,% masės, ne didesnis kaip Aukštesnės kaip 110 kV įtampos galios ir matavimo transformatoriai ir nehermetiški įvadai - 0,005 Rodiklis nustatomas, vadovaujantis RD 34.43. 105-89 10. Dujų kiekis pagal gamintojo instrukcijas, % tūrio, ne didesnis kaip Transformatoriai su plėveline arba azotine apsauga hermetiškieji alyviniai įvadai 2 4 Leidžiama nustatyti chromatografiniu metodu, vadovaujantis RD 34.43. 107-95 11. Furaninių junginių kiekis, % masės (iš jų furfurolo *, ne didesnis kaip Aukštesnės kaip 110 kV įtampos galios transformatoriai ir įvadai 0,00015 (0,0001) - Rodiklis nustatomas chromatografiniu metodu, vadovaujantis RD 34.43.107-95 ar RD34.43.304-94 * 11 rodiklį rekomenduojama nustatyti, kai chromatografinė analizė parodo didelį kiekį ištirpusių izoliacinėje alyvoje CO ir CO2 dujų, kurios liudija apie galimus defektus ir kietosios izoliacijos irimą.

\n
26.IKI 1000 V ĮTAMPOS APARATAI, ANTRINĖS GRANDINĖS IR INSTALIACIJA 26.1. P, R, T. Izoliacijos varžos matavimas Mažiausios leistinosios izoliacijos varžų vertės nurodytos 26.1 lentelėje.
\n

Matavimų periodiškumas ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus. Vartotojų įrenginių – stacionarių elektrinių viryklių, kranų, liftų, skalbyklų, pirčių, rankinių instrumentų ir kilnojamųjų šviestuvų, suvirinimo transformatorių izoliacijos varža matuojama ne rečiau kaip 1 kartą per metus.

\n

26.1 lentelė. Leistinųjų izoliacijos varžų vertės Bandomasis elementas Megommetro įtampa, V Leistinosios izoliacijos varžų vertės, MW 1. Šynos nuolatinės įtampos valdymo skydeliuose ir skirstomuosiuose įrenginiuose, kai grandys atjungtos 1000-2500 10 2. Kiekvieno prijungimo antrinės grandinės ir jungtuvų bei skyriklių1)pavarų maitinimo grandinės 1000-2500 1 3. Valdymo, apsaugos, automatikos ir matavimo grandinės, taip pat prie galios grandinių prijungtos nuolatinės srovės mašinų žadinimo grandinės 1000-2500 1 4. Antrinės grandinės ir elementai, kai maitinama iš nepriklau-somo šaltinio arba per skiriamąjį transformatorių, kurių vardinė 50 V kintamosios srovės įtampa ir 75 V nuolatinės srovės įtampa bei žemesnė 2) 500-1000 0,5 5. Elektros instaliacija ir apšvietimo tinklai3) 1000 0,5 6. Skirstomieji įrenginiai 4), skydai ir srovėlaidžiai 1000-2500 0,5 7. Stacionarinės elektrinės viryklės 5) 1000 1 8. Kranai, liftai, skalbyklos ir pirtys 1000 0,5 9. Rankiniai instrumentai ir kilnojamieji šviestuvai su pagalbiniais įrenginiais (transformatoriais, dažnio keitikliais, suvirinimo transformatoriais ir kt.) 500 Suremontuoti: 2 – pagrindinės, 5 – papildomos, 7 – sustiprintos;

\n

0,5 – eksploatuojant 10. Suvirinimo transformatoriai 500 0,5 1 Matuojama kartu su visais prijungtais aparatais (pavarų ritėmis, kontaktoriais, paleidikliais, automatais, relėmis, prietaisais, antrinės stovės ir įtampos transformatorių apvijomis ir pan.).

\n

2 Turi būti apsaugoti mikroelektroniniai ir puslaidininkiniai elementai.

\n

3 Izoliacijos varža matuojama (išėmus saugiklius) tarp gretimų saugiklių arba tarp kiekvieno laido ir žemės bei taip atskirų laidų. Matuojant galios grandines elektros imtuvai, aparatai ir prietaisai turi būti atjungti. Matuojant apšvietimo grandines lempos turi būti išsuktos, o rozetės, jungtukai ir grupiniai skydeliai prijungti. Leidžiama nematuoti izoliacijos varžos, jeigu reikia atlikti daug demontavimo darbų valdymo, apsaugos, matavimo, automatikos ir telemechanikos grandinių bei apšvietimo tinklo nuo skydelio iki šviestuvo, kai šios grandinės apsaugotos saugikliais arba automatiniais jungikliais. Jos turi būti apžiūrimos ne rečiau kaip 1 kartą per metus.

\n

4 Matuojama kiekvieno skirstomojo įrenginio sekcijos izoliacijos varža.

\n

5 Matuojama įkaitusi.

\n

26.2. P, R, T. Bandymas 50 Hz dažnio įtampa Relinės apsaugos, elektros automatikos ir kitų antrinių grandinių bei prijungtų aparatų (pavarų ričių, automatų, magnetinių paleidiklių, kontaktorių, relių, prietaisų ir pan.) izoliacija bandoma 1000 V įtampa. Apšvietimo tinklų izoliacija bandoma 1000 V įtampa tada, kai naudojama susilpnintos izoliacijos tinklas, o kitais atvejais izoliacija gali būti bandoma 2000-2500 V įtampos megommetru.

\n

Bandymo trukmė – 1 min.

\n

Iki 50 V kintamosios ir 75 V nuolatinės įtampos antrinės grandinės bei prijungti mikroelektronikos elementai 50 Hz dažnio įtampa nebandomi.

\n

Suvirinimo transformatorių izoliacijos bandomosios įtampos nurodytos 26.2 lentelėje.

\n

26.2 lentelė. Suvirinimo transformatorių izoliacijos bandomosios įtampos Eil. Nr.

\n

Bandomoji izoliacija Bandomoji įtampa, V, esant transformatoriaus maitinimo įtampai Iki 380 V Aukštesnei kaip380 V 1 Tarp pirminės apvijos ir korpuso 1800* 2250** 2 Tarp antrinės apvijos ir korpuso 1800* 1800* 3 Tarp pirminės ir antrinės apvijų 3600** 4050** * Įmonės techninio vadovo nurodymų, nesant galimybės pakelti įtampą iki bandomosios, izoliacija gali būti bandoma 2500 V įtampos megommetru. ** Įmonės techninio vadovo nurodymų, nesant galimybės pakelti įtampą iki bandomosios, izoliacija gali būti bandoma 5000 V įtampos megommetru.

\n

26.3. P, R, T. Automatinių jungiklių maksimalių, minimalių arba nepriklausomų atkabiklių veikimo tikrinimas Darbiniai atkabiklių parametrai turi atitikti gamintojo duomenis ir patikimas apsaugines charakteristikas.

\n

Automatinius jungiklius tikrinti 200 A ir didesnei srovei. Kitus – tiktai eksploatuojamus sprogiose zonose.

\n

26.4. P, R, T. Kontaktorių ir automatinių jungiklių darbo tikrinimas, kai pažeminta operatyviosios srovės įtampa Poveikio įtampos vertė ir operacijų skaičius nurodyti 26.3 lentelėje.

\n

26.3 lentelė. Poveikio įtampos vertė ir operacijų skaičius Operacija Įtampa operatyviosios srovės šynose Operacijų skaičius Įjungimas Išjungimas 0,9 Uv 0,8 Uv 5 5 26.5. P, R, T. Saugiklių ir saugiklių-skyriklių tikrinimas Saugiklio lydukai turi būti kalibruoti.

\n

Saugiklio-skyriklio išsiskiriančių kontaktų prispaudimo jėga tikrinama, jeigu tai numatyta gamintojo instrukcijoje.

\n

Saugiklio-skyriklio veikimas tikrinamas 5 kartus įjungiant ir išjungiant.

\n
27.AKUMULIATORIŲ BATERIJOS Šios bandymų normos galioja stacionariosioms rūgštinėms bei su želė tipo elektrolitu akumuliatorių baterijoms. Baterijoms su automatiniais savikontrolės įtaisais, matuojančiais visus būtinus parametrus, šios normos netaikomos. Kitų tipų akumuliatorių baterijos tikrinamos, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.
\n

27.1. P, R. Akumuliatorių baterijų talpos tikrinimas Akumuliatorių baterijų talpa, esant +20 °C temperatūrai, turi atitikti gamintojo duomenis.

\n

27.2. P, R, M. Akumuliatorių baterijų įtampos tikrinimas jas iškraunant ir įkraunant S, SK, SN, SP ir SPK akumuliatorių baterijų atsiliekančiųjų elementų įtampa kontrolinės iškrovos pabaigoje nuo likusių elementų vidutinės įtampos neturi skirtis daugiau kaip 1-1,5 %, o atsiliekančiųjų elementų skaičius neturi viršyti 5 % visų elementų skaičiaus.

\n

Iškrovos pabaigoje įtampa turi būti tokia, V: •S (SK) akumuliatorių:

\n
–3-10 valandų iškrovos režimu – ne žemesnė kaip 1,8;
\n
–0,5-1-2 valandų iškrovos režimu – ne žemesnė kaip 1,75; •SP (SPK) akumuliatorių su apsaugotomis plokštelėmis:
\n
–1 valandos iškrovos režimu – ne žemesnė kaip 1,7;
\n
–2-6 valandų iškrovos režimu iki 1,75;
\n
–7-10 valandų iškrovos režimu iki 1,75;
\n
–2-6 valandų iškrovos režimu iki 1,75;
\n
–7-10 valandų iškrovos režimu iki 1,75.
\n

Kiekvieno baterijos elemento įtampa kontrolinės įkrovos režimu turi būti 2,2±0,05 V.

\n

Įtampos vertė S, SK, SN, SP ir SPK akumuliatorių baterijų (įkrovimo agregatas išjungtas) įvaduose iškraunant 5 s didžiausia srove (didesne kaip 2,5 valandinio iškrovimo režimo srovės) ir nedalyvaujant kraštinėms sekcijoms, turi būti palyginta su ankstesnių matavimų rezultatais ir negali sumažėti daugiau kaip 0,4 V kiekviename elemente nuo įtampos laiko prieš pat smūginės srovės procesą. Nuolatinės srovės vartotojams turi būti išlaikomas būtinas įtampos lygis.

\n

Įtampos vertė kontrolinės iškrovos pabaigoje turi atitikti gamintojo duomenis.

\n

SK ir SN tipo baterijoms išlyginamasis įkrovimas turi būti atliekamas 1 kartą per metus.

\n

OGiV tipo baterija įkraunama pagal IU (srovė, įtampa) sistemą.

\n

Iškraunant bateriją trumpiau kaip per 1 val., neleidžiama iškrauti žemesne kaip 1,6 V/elementui (rekomenduojama 1,7-1,75 V/elementui) įtampa. Iškraunant bateriją per 20 val., neleidžiama iškrauti žemesne kaip 1,75/elementui (rekomenduojama 1,75-1,8 V/elementui) įtampa. Norint iškrauti per ilgesnį kaip 20 val. laiką, reikia konsultuotis su gamintoju. Atlikus gilų baterijos iškrovimą, nedelsiant ją reikia įkrauti 2,3 V/elementui įtampa (kai t=20°C). Įkraunant srovė neturi viršyti 0,1´C10, o įkrovimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 48 val. Jeigu kontrolinių matavimų metu elementų įtampos ar talpos neatitinka instrukcijoje nurodytų ribų, atliekamas kontrolinis baterijos iškrovimas. Maksimaliai įkrautos baterijos kontrolinis iškrovimas atliekamas 0,1´C10 srove iki galutinės 1,8 V įtampos.

\n

PzS tipo baterijų geriausias papildomo įkrovimo režimas yra, kai įtampa 2,23±1 % V. Ji eksploatuojama, kai temperatūra yra nuo minus10oC iki +45oC, optimali aplinkos temperatūra turi būti nuo +15oC iki +25oC, o papildomo įkrovimo įtampa 2,23±1% V/elementui arba 2,23´N (V) visai baterijai. Jei temperatūra aukštesnė kaip +35oC, papildomo įkrovimo įtampa turi būti 2,20± 1% V/elementui (N-elementų skaičius baterijoje).

\n

PzS tipo baterija įkraunama, atsižvelgiant į lygintuvo tipą, kai įtampa 2,33-2,40 V/elementui. Nustatoma 0,1xC10 srovė ir baterija įkraunama 12-14 valandų. Po to baterija prijungiama prie pastoviosios 2,23 V ±1 % vieno elemento įkrovimo įtampos. Baterija taip pat gali būti įkraunama pastoviąja srove.

\n

TXE HAWKER tipo baterijai visas įkrovimo – iškrovimo ciklas turi būti atliktas kartą per metus. Įkraunama nuolatine įtampa 2,5 V/elementui arba nuolatine srovė 0,1-0,15´C10. Kai įtampa pakyla iki 2,40 V/elementui, srovė mažinama iki 0,05 C10.

\n

Įkrovimui pastoviąja srove gali būti taikomi tokie srovės lygiai: 0,10´C10, 0,05´C10, 0,025´C10 ir 0,0125´C10. Pasirinkta srovė nekeičiama tol, kol įtampa pakyla iki 2,35 V/elementui. Toliau įkraunama žemesniu srovės lygiu.

\n

Gali būti įkraunama pastoviąja įtampa (U=2,35 ±0,02V), ribota 0,1´C10 srove. „+Plus Oerlikon Compakt – Power (CP)“ tipo baterijos įkraunamos ribota srove, kai yra pastovioji įtampa. Kai temperatūra +20 oC, įkrovimo įtampų dydžiai, atsižvelgiant į monoblokų ar elementų tipą, yra tokie:

\n

13,5 V ±1 % ´ 12 V monoblokų skaičius;

\n

11,25V ±1 % ´ 10 V monoblokų skaičius;

\n

6,75 V ±1 % ´ 6 V monoblokų skaičius;

\n

4,5 V ±1 % ´ 4 V monoblokų skaičius;

\n

2,25 V ±1 % ´ 2 V elementų skaičius.

\n

Paprasto įkrovimo įtampa (kai aplinkos temperatūra +20oC) negali viršyti:

\n
-14,10 V ´ 12 V monoblokų skaičiaus;
\n
-11,75 V ´ 10 V monoblokų skaičiaus;
\n
-7,05 V ´ 6 V monoblokų skaičiaus;
\n
-4,7 V ´ 4 V monoblokų skaičiaus;
\n
-2,35 V ´ 2 V elementų skaičiaus.
\n

Įkrovimo lygis neturi viršyti 1,5 x I10, o įkrovimo laikas – 24 valandų.

\n

Baterijos iškrovimo leistinosios įtampos ribos:

\n
-10,92 V / 12 V monoblokui;
\n
-9,10 V / 10 V monoblokui;
\n
-5,46 V / 6 V monoblokui;
\n
-3,64 V / 4 V monoblokui;
\n
-1,82 V / 2 V elementui.
\n

A 200; A 300; A 400; A 500; A 700 tipo želatininei baterijai taikomas iškrovimas pastoviąja srove 20 val. periodu atitinka C20. Šių baterijų elementų žemiausia iškrovimo įtampa – 1,75 V/elementui. A 600 ir A 700 vardinė baterijų galia yra nurodoma, kai iškrovimo ciklas 10 val. Galutinė iškrovimo įtampa vardinei C10 galiai yra 1,8 V/elementui.

\n

Baterija įkraunama pastoviąja įtampa. Rekomenduojama vardinė įkrovimo srovė 0,1-0,2 A/Ah. Baterijos įkrovimas, visiškai iškrovus, turi pasiekti 90-100 % jos vardinės galios.

\n

Elektrinėse ne rečiau kaip 1 kartą per metus turi būti atliekamas kontrolinis baterijos iškrovimas, norint nustatyti faktinę jų talpą. Transformatorių pastotėse ir elektrinėse 1 kartą per metus turi būti patikrinta baterijos būklė, esant smūginėms srovėms, o kontroliniai iškrovimai – tik prireikus. Elektrinėse ir transformatorių pastotėse, turinčiose tik vieną akumuliatorių bateriją arba jeigu baterijos negali viena kitos rezervuoti, kontrolinio iškrovimo metu leidžiama iškrauti ne daugiau kaip 70 % baterijos vardinės talpos.

\n

27.3. P, R, A. Elektrolito tankio tikrinimas Įkrautos akumuliatorių baterijos kiekvieno elemento elektrolito tankis (g/cm3), kai yra +20°C temperatūra, įkrovos pabaigoje ir pastovios įkrovos režimu turi atitikti tokias vertes (leistinasis nuokrypis ±0,005 g/cm2): · S(SK) tipo akumuliatorių baterijų – 1,205; · SN tipo akumuliatorių baterijų – 1,220 (kai +25 °C temperatūra).

\n

Įkraunant elektrolito temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +40°C, o SN tipo akumuliatorių – kaip +45°C.

\n

Gerų S (SK) akumuliatorių elektrolito tankis įkrovos pabaigoje turi būti ne mažesnis kaip 1,145 g/cm3.

\n

PzS tipo baterijų elektrolito tankis esant +20°C temperatūrai turi būti 1,24 ± 0,01 kg/l.

\n

Kitų tipų akumuliatorių baterijų tankiai turi atitikti nurodytuosius gamintojų instrukcijose.

\n

Elektrolito tankis tikrinamas 1 kartą per 3 mėnesius (elektrinėse – 1 kartą per 1 mėnesį).

\n

27.4. P, R, A. Baterijos elemento įtampos matavimas OGiv baterijos galinių išvadų įtampą reikia matuoti kas pusę metų. Blokų įtampą būtina matuoti kiekvienais metais. Atskirų blokų leidžiamas įtampos nuokrypis ilgalaikio papildomo įkrovimo režimu, kai yra stabili liekamoji įkrovimo srovė, +0,2 ir –0,13 V/blokui. Naujųjų akumuliatorių nuokrypis iki jų pirmųjų metų veikimo pabaigos leidžiamas +0,3 ir –0,23 V/blokui.

\n

PzS tipo baterijoms kiekvieno elemento įtampa matuojama kas 3 mėnesius.

\n

TXE tipo baterijų įtampos matuojamos kas 3 mėnesius. Ji turi būti +0,02 V ribose kiekvienam elementui. „+Plus Oerlikon Compact – Power (CP)“ tipo baterijų monoblokų/elementų įtampos matuojamos ne rečiau kaip 1 kartą per metus.

\n

A 200 – A 700 tipo želatininės baterijos įtampa matuojama kas 3 mėnesius.

\n

S, SK, SN, SP ir SPK tipo baterijos įtampos tikrinamos visuose elementuose – 1 kartą per 3 mėnesius.

\n

Kitų tipų baterijų įtampa matuojama vadovaujantis gamintojo nuorodomis.

\n

27.5. P, R, A*, M*. Elektrolito cheminė analizė Sieros rūgštis elektrolitui paruošti turi atitikti aukščiausios rūšies reikalavimus pagal standartą GOST 667-73, o pagamintos pagal tarptautinį standartą turi atitikti DIN 43530 standarto reikalavimus.

\n

Elektrolitas ir sieros rūgštis turi atitikti reikalavimus, nurodytus 27.1 lentelėje (GOST) arba 27.2 lentelėje (DIN). * A ir M kategorijoms įmonės technikos vadovo nurodymu leidžiama kontroliuoti tik pagal 27.1 lentelės 4 ir 8 p., o neremontuojamoms baterijoms nekontroliuoti.

\n

27.1 lentelė. Sieros rūgšties, elektrolito ir vandens cheminės analizės normos (GOST) Sieros rūgšties Elektrolito Rodiklis Aukščiausia rūšis Atskiesta šviežia sieros rūgštis, pilama į akumuliatorių Dirbančio akumuliatoriaus elektrolito komponentų ribinė koncentracija 1. Išorinis vaizdas skaidri Skaidrus 2. Spalvos intensyvumas (nustatoma kolorimetru), ml 0,6 0,6 1,0 3. Tankis, kai +20 °C temperatūra, g/cm3 1,83¸1,84 1,18±0,005 1,2¸1,21 4. Geležies kiekis, %, ne daugiau kaip 0,005 0,006 0,008 5. Pakaitintų nuosėdų po kiekis, % ne daugiau kaip 0,02 0,03 - 6. Azoto oksido kiekis, % ne daugiau kaip 0,00003 0,00005 - 7. Arseno kiekis, %, ne daugiau kaip 0,00005 0,00005 - 8. Chloro junginių kiekis, %, ne daugiau kaip 0,0002 0,0003 0,0005 9. Mangano kiekis, %, ne daugiau kaip 0,00005 0,00005 - 10. Vario kiekis, %, ne daugiau kaip 0,0005 0,0005 - 11. Medžiagų, sugrąžinančių kalio mangano druskos kiekį, ml 0,01 H tirpalo KMnO4, ne daugiau kaip 4,5 - - 12. Suminis sunkiųjų metalų, perskaičiuotų į šviną, kiekis, % ne daugiau kaip 0,01 - - Pastaba: distiliuotame vandenyje gali būti tokios pat priemaišos kaip rūgštyje (GOST 667-73), tačiau jų koncentracija turi būti 10 kartų mažesnė.

\n

27.2 lentelė. Sieros rūgšties ir vandens cheminės analizės normos (DIN 43530).

\n

Didžiausias priemaišų kiekis, mg/l Rodiklis Sieros rūgštyje Vandenyje 1. Platininiai metalai 0,05 - 2. Varis 0,5 - 3. Sieros vandenilio grupės metalai: As, Sb Sn, Bi (išskyrus Pb) 2 (1)

\n
(1)4. Manganas, chromas, titanas (kiekvieno) 0,2 - 5. Geležis 30 - 6. Sieros rūgšties ir amonio gr. metalai: Co, Ni (išskyrus Al ir Zn) 2 (1) 1 7. Chloras, floras, bromas, titanas 5 1 8. Azotas amoniako formoje 50 50 9. Azotas kitose formose (azoto rūgšties ir kt.) 10 10 10. Sieros dioksidas arba sieros vandenilis 20 - 11. Lakiosios organinės rūgštys (perskaičiavus į acto rūgštį) 20 - 12. Oksiduotos organinės medžiagos kiekis atitinkantis KMnO4 suvartojimą 20 20 13. Liekanos likusios išgarinus, pašalinus garuojančius produktus ir sudeginus liekanas 250 10 27.6. P, R, A. Baterijos varžų matavimas Vieną kartą per metus visų baterijų (taip pat jungčių prieš eksploatavimą), o kurių eksploatavimo laikas numatytas gamintojo instrukcijoje baigėsi, 2 kartus per metus specialiuoju prietaisu matuojama bendroji baterijos ir kiekvieno elemento įtampa, vidaus ir kontaktų varžos. Jeigu elemento vidaus varža skiriasi nuo vidutinės daugiau kaip 20 %, ji turi būti atskirai kontroliuojama (jei neįmanoma grąžinti talpos, jie keičiami).
\n

Kontaktų varža turi būti apie 2´0,04 mW/elementui.

\n

Naujos iki 110 V baterijos izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 60 kW, 220 V baterijos – 150 kW.

\n

Šynų ir baterijos srovėlaidžių dalių izoliacijos varža prieš pilant elektrolitą, supylus elektrolitą ir eksploatuojant baterijas, matuojama 1000 V įtampos megommetru.

\n

Eksploatuojamos baterijos izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip:

\n

Baterijos įtampa, V...............................

\n

24 48 60 110 220 Izoliacijos varža, kW.............................

\n

15 25 30 50 100 27.7. M. Nuosėdų (šlamo) kiekio elementuose matavimas Stacionariosiose rūgštinėse akumuliatorių baterijose su skystu elektrolitu tarp nuosėdų ir teigiamos plokštelės apatinio krašto turi būti ne siauresnis kaip 10 mm tarpelis.

\n
28.ĮŽEMINIMO ĮRENGINIAI 28.1. P. Įžeminimo įrenginių elementų įrengimo tikrinimas Įžeminimo įrenginių elementai tikrinami kol dar nepripilta grunto ir neprijungti natūralieji įžemintuvai ir įžeminamieji elementai (įrenginiai, konstrukcijos, statiniai).
\n

Įžeminimo įrenginio elementų skerspjūvis ir varža turi būti tokie, kaip nurodyti Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse.

\n

28.2. P, R, M. Jungčių tarp įžemintuvų ir įžeminamų elementų bei tarp natūraliųjų įžemintuvų ir įžeminimo įrenginių tikrinimas Tikrinant jungtys padaužomos plaktuku ir apžiūrima, ar nėra įtrūkių ar visiškai nutrūkusių jungčių bei kitų defektų. Išmatuota pereinamoji varža turi būti ne didesnė kaip 0,05 W).

\n

Įžemintuvų ir įžeminamų elementų, taip pat natūraliųjų įžemintuvų ir įžeminimo įrenginių juos suremontavus ar rekonstravus grandinės ir kontaktinės jungtys tikrinamos ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.

\n

28.3. M. Požeminio įžeminimo įrenginių korozinės elementų būklės tikrinimas Elektrinių, pastočių, transformatorinių ir atvirųjų skirstyklų įžeminimo įrenginių korozinė elementų būklė tikrinama prie galios transformatorių neutralės, trumpiklių, iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų įžeminimo vietose, taip pat pasirinktinai prie konstrukcijų stovų ir kur įžemintuvus gali pažeisti korozija, ne rečiau kaip 1 kartą par 8 metus.

\n

Kitų įrenginių ir transformatorių įžeminimo elementai, atkasus gruntą, tikrinami įmonės techninio vadovo nurodymu.

\n

Oro linijose pasirinktinai tikrinama atkasant gruntą ne mažiau kaip 2 % įžemintų atramų. Šitaip tikrinti reikia tas atramas, kurios yra gyvenvietėse, ir tas vietas, kur yra agresyvus, nupučiamas ar didelės savitosios varžos gruntas, nuošliaužos.

\n

Elementas turi būti pakeistas, kai daugiau kaip 50 % jo skerspjūvio pažeista.

\n

Korozinė būklė turi būti tikrinama ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.

\n

28.4. P, R, M. Elektrinių, pastočių, linijų ir vartotojų įžeminimo įrenginių varžos matavimas Didžiausios leistinosios įžeminimo įrenginių varžos nurodytos 28.1 lentelėje.

\n

28.1 lentelė. Didžiausios leistinosios įžeminimo įrenginių varžos.

\n

Elektros įrenginio tipas Įžeminamojo objekto charakteristika Įžeminimo įrenginio charakteristika Varža, W 1. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiai, išskyrus oro linijas1 Elektros įrenginys su tiesiogiai įžeminta neutrale Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais 0,5 Elektros įrenginys elektros tinkle su izoliuota neutrale, kai įžemintuvas naudojamas 1000V ir aukštesnės įtampos įrenginiams Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais 125/I2), bet ne daugiau kaip 10 Elektros įrenginys elektros tinkle su izoliuota neutrale, kai įžemintuvas naudojamas ir iki 1000 V įtampos įrenginiams Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais 50/I2, turi būti tenkinami reikalavimai įrenginiams iki 000 V.

\n

35 kV įtampos transformatorių pastotės, kai žaibolaidis sumontuotas ant transformatoriaus portalo Pastotės įžemintuvas 2,5, neįvertinus įžemintuvų, kurie yra už įžeminimo įrenginio Atskirai stovintis žaibolaidis Atskiras įžemintuvas 80 2. Elektros įrenginiai iki 1000 V įtampos išskyrus oro linijas3 Elektros įrenginys su tiesiogiai įžemintomis generatorių arba transformatorių neutralėmis ar vienfazių šaltinių įvadais Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais ir įvertinus nulinio laidininko įžeminimą iki 1000 V oro linijose, esant šaltinio įtampai, V:

\n

380 (3f) 220 (1f) 2,5 Įžemintuvas, kuris yra prie generatoriaus arba transformatoriaus neutralės arba vienfazių šaltinių įvadų, esant šaltinio įtampai, V:

\n

380 (3f) 220 (1f) 10 3. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos oro linija 4) Gelžbetoninės ir metalinės 35 kV ir 3-20 kV atramos su trosais ar kita apsaugos nuo žaibo įranga bei elektros įrenginių įžemintuvai, įrengti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų atramose Atramų įžemintuvai, kai savitoji ekv. grunto varža r, Wm: iki 100;

\n

100 – 500;

\n

500 – 1000;

\n

1000 – 5000; didesnė kaip 5000 105 155 205 305 6´10-3r5 Elektros įrenginys sumontuotas 3-35 kV oro linijų atramose Atramos įžemintuvas 125/I2, bet ne didesnė kaip 10 6-10 kV gelžbetoninės ir metalinės atramos neapgyvendintoje vietovėje Atramos įžemintuvas, kai savitoji grunto varža r, Wm: iki 100 didesnė kaip 100 305 0,3r5 Vamzdiniai iškrovikliai ir apsauginiai tarpeliai 3-110 kV oro linijose Vamzdinių iškroviklių ir apsauginių tarpelių įžemintuvai, kai savitoji grunto varža r, Wm: iki 1000; daugiau 1000 10 15 Iškrovikliai oro linijų pastočių prieigose, kuriose yra besisukančių mašinų Iškroviklio įžemintuvas 5 4. Iki 1000 V įtampos oro Oro linijų atrama, su apsaugos nuo žaibo trosais Žaibosaugos įžemintuvas 30 linija 6) Atramos su nulinio darbinio laidininko pakartotiniu įžeminimu Bendroji visų tarpusavyje sujungtų kartotinių įžemintuvų varža, esant šaltinio įtampai, V:

\n

380 (3f) 220 (1f) 10 Kiekvieno kartotinio įžemintuvo varža, esant šaltinio įtampai, V:

\n

380 (3f) 220 (1f) 30 1 Aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginių. kai savitoji grunto varža r didesnė kaip 500 Wm, varžą leidžiama padidinti 0,002r karto, bet ne daugiau kaip 10 kartų.

\n

2I – skaičiuojamoji įžemėjimo srovė, A. Skaičiuojamoji įžemėjimo srovė gali būti: tinkle, kur talpos srovė nekompensuota – įžemėjimo srovė; tinkle, kur talpos srovė kompensuota:

\n
-įžeminimo įrenginiams prie kurių prijungti lanko gesinimo reaktoriai – 100 % vardinės reaktorių srovės;
\n
-įžeminimo įrenginių prie kurių neprijungti lanko gesinimo reaktoriai – liekamoji įžemėjimo srovė, kai išjungtas galingiausias kompensavimo įrenginys arba ilgiausias fideris, kompensuotos neutralės tinkle.
\n

3 Iki 1000 V įrenginių ir oro linijų, kai savitoji grunto varža r didesnė kaip 100 Wm, varžą galima padidinti 0,01r karto, bet daugiau kaip 10 kartų.

\n

4 Oro linijų atramų esančių pastočių prieigose įžeminimo įrenginių varžą turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.

\n

5 Oro linijose apsaugotose trosais, kai atramų aukštis didesnis kaip 40 m, įžemintuvų varža turi būti 2 kartus mažesnė kaip nurodytoji lentelėje.

\n

6 Iki 1000 V įrenginių ir oro linijų, kai savitoji grunto varža r didesnė kaip 100 Wm, varžą galima padidinti 0,01r karto, bet ne daugiau kaip 10 kartų.

\n

Elektrinėse ir pastotėse varža matuojama prijungus natūraliuosius įžemintuvus, kompleksiškai jas remontuojant.

\n

Oro linijose varža matuojama taip:

\n
a)kai yra 1000 V ir aukštesnė įtampa:
\n
–atramose su iškrovikliais, skyrikliais ir kitais elektros įrenginiais – juos sumontavus, suremontavus bei eksploatuojant ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;
\n
–pasirinktinai 2 % visų įžemintų atramų, esančių gyvenvietėse, ir vietose, kuriose yra aktyvus ar didelės savitosios varžos gruntas – juos sumontavus, suremontavus bei eksploatuojant ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;
\n
–110 kV ir aukštesnės įtampos atramose su trosais, kai surandami perdengti ar elektros lanko sugadinti izoliatoriai;
\n
b)kai yra iki 1000 V įtampa:
\n
–atramose su įžeminimais žaibosaugai – juos sumontavus, suremontavus bei eksploatuojant, ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;
\n
–atramose su pakartotiniu nulinio laidininko įžeminimu – juos sumontavus, suremontavus bei eksploatuojant, ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;
\n
–pasirinktinai 2 % visų įžemintųjų atramų, kurios yra gyvenvietėse, ir vietose, kuriose yra aktyvus ar didelės savitosios varžos gruntas – juos sumontavus, suremontavus bei eksploatuojant, ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;
\n

Vartotojų įžeminimo įrenginių varža matuojama taip:

\n
–iki 1000 V elektros įrenginių 1 kartą per 3 metus;
\n
–aukštesnės kaip 1000 V iki 35 kV – 1 kartą per 6 metus;
\n
–liftų, skalbyklų, pirčių ir kranų įžeminimo taškai – 1 kartą per metus.
\n

28.5. P, R, M. Prisilietimo įtampos matavimas (elektros įrenginių, pagamintų pagal prisilietimo įtampos normas) Prisilietimo įtampa matuojama įžeminimo įrenginį sumontavus, permontavus ir suremontavus, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų. Matuojama, kai prijungiami natūralieji įžemintuvai ir oro linijų trosai.

\n

Prisilietimo įtampa matuojama kontroliniuose taškuose, kuriuose šie dydžiai nustatomi projetuojant įžeminimo įrenginį. Įtampos poveikio trukmę sudaro suminis relinės apsaugos laikas ir jungtuvo savasis atjungimo laikas. Atvirųjų 110-400 kV pastočių skirstyklų leistinosios prisilietimo įtampos nurodytos 28.2 lentelėje.

\n

28.2 lentelė. Leistinosios prisilietimo įtampos Įtampos poveikio trukmė, s 0,04 0,08 0,14 0,2 0,29 0,39 0,49 0,64 0,72 1,1 10 Prisilietimo įtampa, V 800 700 600 500 400 300 220 150 125 100 80 Pastabos. Leistinoji prisilietimo įtampa nustatyta pagal EN 50179.

\n

Jeigu įtampa išlieka ilgą laiką, ji turi būti ne aukštesnė kaip 50 V.

\n

28.6. P, R, M. Įtampos ant elektrinių ir pastočių įžeminimo įrenginio, kai tinkle įžemėjimas, tikrinimas Sumontuotų, permontuotų aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginių, eksploatuojamų tinkle su efektyviai įžeminta neutrale, tikrinimas (skaičiuojamasis) atliekamas, ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.

\n

Įtampa ant įžeminimo įrenginio: · neribojama tų elektros įrenginių, nuo kurių potencialo perkėlimas už pastato ribų ir išorinio elektros įrenginio aptvaro negalimas; · gali būti ne aukštesnė kaip 10 kV, jeigu įrengtos, nueinančių ryšio ir telemechanikos kabelių izoliacijos apsaugos nuo potencialo išnešimo, priemonės; · gali būti ne aukštesnė kaip 5 kV visais kitais atvejais.

\n

28.7. P, R, A. Įrenginių iki 1000 V pramušamųjų saugiklių tikrinimas Būklė tikrinama ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus.

\n

Pramušamieji saugikliai turi būti tvarkingi ir atitikti vardinę elektros įrenginio įtampą.

\n

28.8. P, R, M. Grandinės fazė-nulis srovės (varžos) matavimas iki 1000V įrenginiuose TN tinklo sistemoje Galingiausių ir tolimiausių elektros vartotojų fazė-nulis grandinės varža matuojama taip: specialiais prietaisais tiesiogiai matuojama vienfazio trumpojo jungimo į korpusą arba nulinį laidą srovė arba matuojama fazė-nulis grandinės varža bei apskaičiuojama vienfazio trumpojo jungimo srovė.

\n

Vienfazio trumpojo jungimo į korpusą arba nulinį laidą srovė turi priversti patikimai veikti apsaugą pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.

\n

Fazė-nulis grandinės varža turi būti matuojama prijungus naujus vartotojus ar pasikeitus schemai.

\n

Eksploatuojant fazė-nulis grandinės varža matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

\n
29.KABELIŲ LINIJOS 29.1. P, R, M. Izoliacijos varžos matavimas Kabelių izoliacijos varža matuojama 2000-2500 V megommetru. Iki 1000 V galios kabelių izoliacijos varža prieš eksploatavimą turi būti ne mažesnė kaip 1,0 MW, o eksploatuojant – kaip 0,5 MW.
\n

3 kV ir aukštesnės įtampos kabelių izoliacijos varža nenormuojama.

\n

29.2. P, R, M. Bandymas įtampa 29.2.1. Bandomosios įtampos, trukmė, nuotėkio srovės ir jų asimetrija Bandomoji įtampos nurodytos 29.1.1 ir 29.1.2. lentelėse. Eksploatuojant įmonės techninio vadovo nurodymu, įvertinus vietines sąlygas, leidžiama 6–10 kV kabelių bandymo įtampą sumažinti iki 4Uv.

\n

Kabelių iki 35 kV su popierine ir PVC izoliacija, bandomų išlygintąja įtampa trukmė eksploatuojant – 5 min., o prieš eksploatavimą -10 min. Kabeliai labai žemu dažniu (LŽD) bandomi 15 ir 30 min.

\n

Kabeliai su gumine izoliacija išlygintąja įtampa bandomi 5 min.

\n

Kabeliai su XLPE izoliacija įtampa bandomi 60 min. Nuotėkio srovė šiuo atveju nematuojama.

\n

110-330 kV įtampos kabelių bandymo trukmė – 15 min.

\n

Iki 1000 V kabeliai išlygintąja įtampa nebandomi, o bandomi 2000-2500 V megommetru.

\n

Leistinosios nuotėkio srovės ir asimetrijos koeficientai nurodyti 29.2 lentelėje.

\n

Apžiūrų metu kabeliai gali būti bandomi vienu įmonės techninio vadovo nurodytu metodu.

\n

Kabelius bandant įtampa, viršįtampių ribotuvai, kurių Uc mažesnė už bandomąją įtampą, turi būti atjungti.

\n

29.1.1 lentelė. Galios kabelių išlygintosios bandomosios įtampos vertės, kV Bandymo Kabeliai su popierine ir PVC izoliacija Kabeliai su gumine izoliacija kategorija Vardinė kabelio įtampa kV Vardinė kabelio įtampa kV iki 1 6 10 20 35 110 3 6 10 P 2,5* 36

\n
(11)** 60
\n
(19)** --- 166
\n
(62)** 285 6 12 20 R, M 2,5* 36
\n
(11)** 60
\n
(19)** --- 125
\n
(62)** 285 6*** 12*** 20*** * Izoliacija gali būti išbandyta 2000-2500 V megommetru ** Skliausteliuose nurodytos įtampos, kabelius bandant LŽD. *** Po techninės priežiūros izoliacija tikrinama 2000-2500 V megommetru, o įtampa nebandoma.
\n

29.1.2 lentelė. Galios kabelių 50 Hz dažnio bandomoji įtampos vertės, kV Bandymo Kabeliai su plastmasine XLPE izoliacija kategorija Vardinė kabelio įtampa, kV iki 1 6 10 20 35 110 P 2,5 7

\n
(11)* 13
\n
(19)* --- 42
\n
(62)* --- R, M 2,5 7
\n
(11)* 13
\n
(19)* --- 42
\n
(62)* --- * Skliausteliuose nurodyta įtampa, kabelius bandant LŽD.
\n

29.2. lentelė. Leistinosios galios kabelių nuotėkio srovės ir asimetrijos koeficientai Kabelių vardinė įtampa, kV Bandomoji įtampa, kV Leistinoji nuotėkio srovė, mA Leistinasis asimetrijos koeficientas (Imax / Imin) 6* 10* 20* 35* 110* 330* 36-45 50-60 140-175 285 670 0.2 0.5 2.5 nenormuojama

\n
-“ - 8 8 10 nenormuojamas
\n
-“ - * Bandant kabelius LŽD ir kintamąja įtampa, nuotėkio srovė nematuojama. 6 kV įtampos kabeliai 10 kV įtampos tinkle bandomi aukštąja 30 kV išlygintąja įtampa arba LŽD – 19 kV.
\n

29.2.2. Bandymų periodiškumas 3-35 kV įtampos kabeliai bandomi: · maitinantieji atsakingus vartotojus – 1 kartą per 2 metus (atsakingų vartotojų sąrašus tvirtina įmonės techninis vadovas); · esantys transformatorių pastočių ir skirstyklų teritorijoje (savų reikmių) – kompleksiškai remontuojant pastotes, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 8 metus; · elektrinių:

\n
–maitinantieji pagrindinių įrenginių mechanizmus – remontuojant įrenginį, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus;
\n
–jungiantys atskiras skirstyklas, pakloti kabelių statiniuose ir žemėje – kas 4 metai;
\n
–turintys jungiamąsias movas arba kurių galinės movos sumontuotos skirtingame aukštyje (aukščiai skiriasi daugiau kaip 10 m) – kas 2 metai; · avaringi kabeliai – rekomenduojama 1 kartą per metus (periodiškumą nustato įmonės techninis vadovas).
\n

Avaringas kabelis yra toks, kuris per paskutinius 5 metus gedo 4 ir daugiau kartų Avaringiems kabeliams nustatyti gali būti naudojamos kabelių diagnozavimo sistemos (CD, tgd ir kt.). Įmonių techniniam vadovui leidžiama sutankinti bandymų periodiškumą. · 110-330 kV kabeliai bandomi po 3 metų eksploatavimo, vėliau – 1 kartą per 6 metus. · 3-10 kV kabeliai su gumos izoliacija bandomi: · stacionarių įrenginių- 1 kartą per metus; · sezoninių įrenginių – prieš sezono pradžią; · suremontavus agregatą prie kurio prijungtas kabelis.

\n

29.3. P, R. Kabelių gyslų ir kabelių linijų fazuotės nustatymas Nustatoma prieš eksploatavimą. Eksploatuojant – fazuotė nustatoma suremontavus arba permontavus movas arba atjungus kabelio gyslas.

\n

29.4. P. Kabelių gyslų varžų matavimas Matuojama 20 kV ir aukštesnės įtampos kabelių gyslų varža.

\n

Vario ir aliuminio gyslų savitoji varža (1 mm² skerspjūvio, 1 m ilgio, kai +20°C temperatūra) neturi viršyti atitinkamai 0,01793 W ir 0,0294 W. Išmatuota savitoji varža nuo nurodytosios gali skirtis ne daugiau kaip 5%.

\n

29.5. P. Kabelių darbinės talpos nustatymas Nustatoma 20 kV ir aukštesnės įtampos kabelių darbinė talpa.

\n

Nustatyta savitoji talpa (1 m ilgio) nuo nurodytos gamintojo dokumentuose gali skirtis ne daugiau kaip 5%.

\n

29.6. M. Kabelių vertikaliųjų ruožų išdžiūvimo kontrolė Siekiant nustatyti, ar 20-35 kV įtampos kabeliai (užtveriančiosios movos įrengtos 10 kV) su įmirkyta popierine-izoliacija, išdžiuvo, skirtinguose vertikaliojo ruožo taškuose matuojama metalinio apvalkalo temperatūra. Jei apkrova artima vardinei, temperatūra negali skirtis daugiau kaip 2-3 °C.

\n

29.7. P, R. Srovių pasiskirstymo viengysliuose kabeliuose matavimas Srovės pasiskirstymas gyslose ir apvalkaluose (ekranuose) negali skirtis daugiau kaip 10%.

\n

29.8. P, M. Antikorozinės apsaugos tikrinimas Prieš pradedant eksploatavimą ir eksploatuojant kabelių linijas, tikrinama šių kabelių antikorozinė apsauga: · kabelių su metaliniu apvalkalu, nutiestų vidutinio ir mažo aktyvumo gruntuose (savitoji grunto varža didesnė kaip 20 Wm), kai vidutinis nuotėkio srovės tankis didesnis kaip 0,15 mA/dm² į žemę porose; · kabelių su metaliniu apvalkalu, nutiestų ypač aktyviuose gruntuose (savitoji grunto varža mažesnė kaip 20 Wm), kai vidutinis nuotėkio srovės tankis bet koks; · kabelių su neapsauginiu apvalkalu ir suardytų šarvu bei apsaugine danga; · aukšto slėgio kabelių plieninių vamzdynų, nepaisant į grunto aktyvumo ir apsauginių dangų rūšies.

\n

Tikrinimo metu, vadovaujantis požeminių energetinių įrenginių elektrocheminės apsaugos nuo korozijos nuorodomis matuojami srovės ir potencialai kabelių apvalkaluose bei apsaugų parametrai (katodinės stoties srovė ir įtampa, drenažo srovę).

\n

Grunto ir vandens aktyvumas nustatomas, vadovaujantis GOST 9.602-89.

\n

Kabelių temperatūra matuojama, aukšto slėgio kabelių vamzdynų antikorozinė danga kontroliuojama, papildymo ir automatinio galinių movų pašildymo įrenginiai bandomi, vadovaujantis gamintojo nuorodomis.

\n

29.9. P, R, M. Alyvos ir izoliacinio skysčio charakteristikų nustatymas Nustatomas visų alyva pripildytų 110-330 kV kabelių linijų elementų ir 110 kV įtampos kabelių su plastmasine izoliacija galinių movų charakteristikos.

\n

S-220, 5-RA, MN-3 ir MN-4 alyvos bei izoliacinio skysčio PMS bandiniai turi atitikti 29.3 ir 29.4 lentelėse nurodytus reikalavimus arba kitus, gamintojo nurodytus.

\n

Alyva bandoma prieš eksploatavimą, po 1 ir 3 metų eksploatavimo, o vėliau – kas 6 metai. Jeigu MN-4 alyvos pramušimas ir degazavimo lygis atitinka normas, o tgd (išmatuotas pagal GOST 6581-75 nurodytą metodiką) vertės viršija nurodytąsias 29.4 lentelėje, alyvos bandinys +100 °C temperatūroje laikomas dar 2 val., periodiškai matuojant tgd. Jei tgd vertė sumažėja, alyvos bandinys +100°C temperatūroje laikomas tol, kol tgd vertė nebesikeičia. Ši vertė priimama kaip tikroji.

\n

29.3 lentelė. S-220, 5-RA, MN-3 ir MN-4 alyvos bei izoliacinio skysčio PMS kokybės rodiklių normatyvinės vertės Kabelių linijų alyvos kokybės rodiklis Prieš eksploatavimą Eksploatuojant S-220, 5RA MN-3, MN-4 PMS S-220, 5RA MN-3, MN-4 PMS Alyvos pramušimo įtampa standartiniame inde, kV, ne žemesnė kaip 45 45 35 42,5 42,5 35 Degazavimo lygis (ištirpusios dujos), %, ne aukštesnis kaip 0,5 1,0 - 0,5 1,0 - Pastaba. Lentelėje nenurodytų markių izoliacinės alyvos bandomos vadovaujantis gamintojo instrukcija 29.4 lentelė. Maksimalios kabelių alyvų ir izoliuojančio skysčio tgd vertės +100°C temperatūroje Kabelio eksploatavimo laikas, metais Kabelio įtampa, kV 110 330 Prieš eksploatavimą Eksploatuojant: iki 10 metų, 10 – 20 metų, ilgiau kaip 20 metų.

\n

0,5 (0,8) * 3,0 5,0 5,0 0,5 2,0 - - * Skliausteliuose MN-3, MN-4 alyvos ir PMS skysčio.

\n

29.10. P, R, M. Neištirpusių dujų kiekio nustatymas Nustatomas 110-330 kV kabelių linijoms, užpildomų alyva, neištirpusių dujų kiekis.

\n

Neištirpusių dujų kiekis gali būti ne didesnis kaip 0,1 %. Periodiškumas – pagal 29.9 p. nuorodas.

\n

29.11. P, R. Įžeminimo įrenginio tikrinimas Įžeminimo įrenginys tikrinamas vadovaujantis 28 skyriaus nuorodomis.

", "next": 239654}