7.Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso advokatas, teismas gali apie tai pranešti Advokatų tarybai.“
\n
109 straipsnisXII skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą, skirsnį papildyti 1621, 1622, 1623 straipsniais, pakeisti 163, 164, 165, 166 straipsnius ir 167 straipsnio pavadinimą ir visą skirsnį išdėstyti taip: „Antrasis skirsnis TEISMO POSĖDŽIO PERTRAUKA, BYLOS NAGRINĖJIMO ATIDĖJIMAS IR BYLOS SUSTABDYMAS
\n
1621 straipsnisTeismo posėdžio pertrauka
\n
1.Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai skelbiama pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos.
\n
2.Teismo posėdžio pertrauka gali būti skiriama tik siekiant užtikrinti teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pailsėti dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą.
\n
3.Po teismo posėdžio pertraukos byla toliau nagrinėjama nuo paskutinio iki pertraukos atlikto veiksmo.
\n
1622 straipsnisBylos nagrinėjimo atidėjimas
\n
1.Teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais šio Kodekso numatytais atvejais.
\n
2.Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai praneša atvykusiems asmenims. Neatvykusiems ir įtraukiamiems dalyvauti procese naujiems asmenims apie kito teismo posėdžio laiką pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.
\n
3.Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo posėdyje yra dalyvaujantys byloje asmenys arba jeigu jų nėra be svarbių priežasčių. Apklausti liudytojai paprastai iš naujo į teismo posėdį nešaukiami, tačiau išimtiniais atvejais teismo nutartimi jie gali būti antrą kartą šaukiami į kitą teismo posėdį.
\n
4.Bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių. Kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.
\n
1623 straipsnisBylos sustabdymas
\n
Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
\n
163 straipsnisPrivalomas bylos sustabdymas
\n
Teismas privalo sustabdyti bylą šiais atvejais:
\n
1)kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas;
\n
2)kai šalis netenka veiksnumo;
\n
3)kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka;
\n
4)kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme;
\n
5)kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla;
\n
6)kai nagrinėjant bylą, kurioje komerciniam bankui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad Lietuvos bankas yra paskyręs komerciniam bankui laikinąjį administratorių;
\n
7)kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą šio Kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;
\n
8)kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į administracinį teismą šio Kodekso 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;
\n
9)kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją šio Kodekso 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;
\n
10)kitais įstatymų numatytais atvejais.
\n
164 straipsnisTeismo teisė sustabdyti bylą
\n
Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais:
\n
1)kai yra paskelbta atsakovo paieška;
\n
2)kai teismas paskiria ekspertizę;
\n
3)kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;
\n
4)kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
\n
165 straipsnisTeismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimas
\n
Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
\n
166 straipsnisBylos sustabdymo terminai ir pasekmės
\n
1.Byla sustabdoma:
\n
1)šio Kodekso 163 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais – iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, arba iki bus paskirtas neveiksnaus fizinio asmens atstovas pagal įstatymą;
\n
2)šio Kodekso 163 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba iki bus priimtas nutarimas byloje, nagrinėjamoje administracine tvarka;
\n
3)šio Kodekso 163 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais – iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla arba bus panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas;
\n
4)šio Kodekso 163 straipsnio 6 punkte numatytais atvejais – iki komercinio banko laikinojo administratoriaus įgaliojimų pabaigos;
\n
5)šio Kodekso 164 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki šalis baigs tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;
\n
6)kitais šio Kodekso 163 ir 164 straipsniuose numatytais atvejais – iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla.
\n
2.Šio Kodekso 163 straipsnio 5 punkte numatytais atvejais sustabdyta byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos.
\n
3.Sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.
\n
167 straipsnisSustabdytos bylos atnaujinimas
\n
1.Byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva.
\n
2.Dėl bylos atnaujinimo priimama teismo nutartis.
\n
3.Atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio Kodekso nustatytas bendrąsias taisykles.“
\n
110 straipsnisXII skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
\n
Pakeisti XII skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „TREČIASIS SKIRSNIS TEISMO POSĖDŽIO EIGOS FIKSAVIMAS“.
\n
111 straipsnis169 straipsnio 2 dalies papildymas 13 punktu
\n
Papildyti 169 straipsnio 2 dalį 13 punktu: „13) kita, teismo posėdžio pirmininko manymu, reikalinga informacija.“
\n
112 straipsnis170 straipsnio 3 ir 5 dalių pakeitimas
\n
1.Pakeisti 170 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kiekviename teismo posėdyje daromas garso įrašas. Teismo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo. Apie daromą teismo posėdžio garso įrašą pažymima teismo posėdžio protokole. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, vadovaujamasi tik teismo posėdžio protokole esančia informacija. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu.“ 2. 170 straipsnio 5 dalyje po žodžių „ne vėliau kaip kitą“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.“
\n
113 straipsnis171 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „171 straipsnis. Pastabos dėl protokolo Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Šiose pastabose turi būti nurodyta, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta.“
\n
114 straipsnis172 straipsnio 1 ir 5 dalių pakeitimas
\n
1.172 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ar stenogramos“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Pastabas dėl protokolo išnagrinėja teismo posėdžio pirmininkas rašytinio proceso tvarka ir, kai su pastabomis sutinka, rezoliucija patvirtina, kad jos yra teisingos.“ 2. 172 straipsnio 5 dalyje po žodžių „per tris“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Pastabos dėl protokolo turi būti išnagrinėtos per tris darbo dienas nuo jų pateikimo dienos.“
\n
115 straipsnisXII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 168 straipsnį, 169, 170, 171, 172 straipsnius pripažinti netekusiais galios ir XII skyriaus trečiąjį skirsnį išdėstyti taip: „TREČIASIS SKIRSNIS TEISMO POSĖDŽIO EIGOS FIKSAVIMAS
\n
168 straipsnisTeismo posėdžio garso įrašas
\n
1.Kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.
\n
2.Reikalavimus garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras.
\n
3.Teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio pirmininkas.
\n
4.Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu.
\n
5.Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.“
\n
116 straipsnisXII skyriaus ketvirtojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios
\n
XII skyriaus ketvirtąjį skirsnį pripažinti netekusiu galios.
\n
117 straipsnisXII skyriaus papildymas ketvirtuoju skirsniu
\n
Papildyti XII skyrių ketvirtuoju skirsniu: „Ketvirtasis skirsnis INFORMACINIŲ IR ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE
\n
1751 straipsnisInformacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai
\n
1.Be šio Kodekso, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas.
\n
2.Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
\n
3.Procesiniame dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti:
\n
1)dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
\n
2)asmenų, kuriems šiame Kodekse nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis. Asmenys, kuriems šiame Kodekse nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.
\n
4.Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną savo elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.
\n
5.Kai byla vedama per advokatą, be šio Kodekso 135 ir 142 straipsniuose nustatytų reikalavimų, atitinkamai ieškinyje arba atsiliepime į ieškinį taip pat nurodomas advokato elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.
\n
6.Kai procesinis dokumentas teismui teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatymo nustatyta tvarka.
\n
7.Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.
\n
8.Jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu.
\n
9.Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
\n
10.Šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
\n
1752 straipsnisVaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas
\n
1.Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas.
\n
2.Įrodymams rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kita).“
\n
118 straipsnisXIII skyriaus pavadinimo pakeitimas
\n
Pakeisti XIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „XIII SKYRIUS ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS“.
\n
119 straipsnis177 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 177 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „177 straipsnis. Įrodymai 1. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
\n
2.Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
\n
3.Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
\n
4.Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.
\n
5.Duomenys, gauti taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negali būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme numatytus atvejus.“
\n
120 straipsnis179 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 179 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „179 straipsnis. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese 1. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
\n
2.Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
\n
3.Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.“
\n
121 straipsnis186 straipsnio 3 ir 6 dalių pakeitimas
\n
1.Pakeisti 186 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tuo atveju, kai šalis ar trečiasis asmuo dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, teismas gali pareikalauti rašytinio paaiškinimo arba išimtiniais atvejais šį asmenį išklausyti jo buvimo vietoje. Šiuo atveju duodanti rašytinį paaiškinimą šalis ar trečiasis asmuo neprisiekia.“ 2. Pakeisti 186 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą“. Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų baudą.“
\n
122 straipsnis188 straipsnio pakeitimas
\n
188 straipsnyje vietoj žodžio „tretysis“ įrašyti žodį „trečiasis“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „188 straipsnis. Teisė atsisakyti apklausos Šalis ir trečiasis asmuo turi teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.“
\n
123 straipsnis189 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti 189 straipsnio 2 dalies 1 punktą, papildyti dalį nauju 5 punktu, buvusį 5 punktą laikyti 6 punktu ir visą dalį išdėstyti taip: „2. Negali būti apklausiami kaip liudytojai:
\n
1)atstovai civilinėje ir administracinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo, būdami atstovu ar gynėju;
\n
2)asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių reikšmės bylai aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;
\n
3)dvasininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo tikinčiojo išpažinties metu;
\n
4)medikai – apie aplinkybes, sudarančias jų profesinę paslaptį;
\n
5)taikinimo tarpininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu;
\n
6)kiti įstatymų nustatyti asmenys.“
\n
124 straipsnis191 straipsnio 1 dalies pakeitimas
\n
Papildyti 191 straipsnio 1 dalį trečiu sakiniu ir ją išdėstyti taip: „1. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.“
\n
125 straipsnis192 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 8 dalimi
\n
1.192 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „invalidumo“ įrašyti žodį „neįgalumo“, po žodžio „iniciatyva“ įrašyti žodį „šis“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, neįgalumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva šis liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo.“ 2. Pakeisti 192 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas“. Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos.“ 3. Papildyti 192 straipsnį 8 dalimi: „8. Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.“
\n
126 straipsnis198 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 198 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „198 straipsnis. Rašytinių įrodymų pateikimas 1. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio Kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo.
\n
2.Rašytiniai įrodymai pateikiami šio Kodekso 114 straipsnyje nustatytos formos. Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas.
\n
3.Byloje esantys dokumentų originalai juos pateikusių asmenų prašymu gali būti grąžinami. Tuo atveju byloje turi būti paliekamos šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtintos grąžinamų dokumentų kopijos.“
\n
127 straipsnis200 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 200 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apžiūrėti teismo posėdyje rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali būti grąžinami juos pateikusiems asmenims. Tuo atveju byloje turi būti paliekamos teisėjo patvirtintos rašytinių įrodymų kopijos.“
\n
128 straipsnis212 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.“
\n
129 straipsnis215 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios
\n
215 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.
\n
130 straipsnis217 straipsnio 1 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Prieš perskaitant eksperto išvadą, ekspertizę atlikęs teismo posėdyje dalyvaujantis ekspertas (ekspertai) prisiekia padėjęs (padėję) ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai prisiekiu, kad sąžiningai vykdysiu savo pareigą remiantis visomis turimomis žiniomis pateikti objektyvią ir pagrįstą išvadą byloje“. Jeigu ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudedamoji dalis. Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, prisiekę įrašant juos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, neturi prisiekti teisme ir laikomi įspėtais dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.“
\n
131 straipsnisXIII skyriaus papildymas nauju devintuoju skirsniu
\n
1.Papildyti XIII skyrių nauju devintuoju skirsniu: „DEVINTASIS SKIRSNIS TEISMO PAVEDIMAI
\n
2201 straipsnisTeismo pavedimai
\n
Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus).
\n
2202 straipsnisNutartis dėl teismo pavedimo
\n
1.Nutartis dėl teismo pavedimo gali būti priimama tiek pasirengimo bylą nagrinėti teisme, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.
\n
2.Nutartyje dėl teismo pavedimo turi būti trumpai išdėstyta nagrinėjamos bylos esmė, nurodytos aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti pavedimą vykdantis teismas. Be to, nutartyje dėl teismo pavedimo gali būti išdėstyti klausimai, kurie turi būti pateikti liudytojui. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pavedimo gavimo.
\n
2203 straipsnisTeismo pavedimo įvykdymo tvarka
\n
1.Teismo pavedimas įvykdomas teismo posėdyje pagal šio Kodekso taisykles. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimą.
\n
2.Protokolai ir visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga iš karto nusiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui.
\n
3.Liudytojai, kurie davė parodymus pavedimą vykdančiam teismui, atvykę į bylą nagrinėjantį teismą, gali būti šio teismo apklausiami bendra tvarka.“ 2. Buvusį XIII skyriaus devintąjį skirsnį laikyti dešimtuoju skirsniu.
\n
132 straipsnis223 straipsnio 1 dalies pakeitimas
\n
223 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tris“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Įrodymų užtikrinimo klausimu teismas rašytinio proceso tvarka priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Nutartis įrodymų užtikrinimo klausimu turi būti priimta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo prašymo pateikimo teismui dienos.“
\n
133 straipsnis225 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
1.Pakeisti 225 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti;“.
\n
2.Pakeisti 225 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas;“.
\n
3.Papildyti 225 straipsnį nauju 5 punktu: „5) prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama;“.
\n
4.Buvusius 225 straipsnio 5, 6 punktus laikyti atitinkamai 6, 7 punktais.
\n
5.Pakeisti 225 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje;“.
\n
134 straipsnis227 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 227 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „227 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu 1. Bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus šio Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.
\n
2.Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką). Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti šioje dalyje nurodytuose procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.
\n
3.Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių.
\n
4.Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas taip pat atlieka kitus procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme (išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė numatyta šiame Kodekse, ir kitus).
\n
5.Manydamas, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.“
\n
135 straipsnis228 straipsnio papildymas 3 dalimi
\n
Papildyti 228 straipsnį 3 dalimi: „3. Nutaręs rengtis nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje, teismas negali papildomai skirti pasirengimo paruošiamųjų dokumentų būdu. Nutaręs rengtis nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, teismas negali papildomai skirti parengiamojo teismo posėdžio.“
\n
136 straipsnis229 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 229 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „229 straipsnis. Parengiamųjų teismo posėdžių skaičius Bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.“
\n
137 straipsnis230 straipsnio 4 dalies pakeitimas
\n
230 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „metu yra rašomas teismo posėdžio protokolas“ įrašyti žodžius „eiga yra fiksuojama“ ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles. Parengiamojo teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.“
\n
138 straipsnis231 straipsnio 1 ir 5 dalių pakeitimas
\n
1.231 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „abipusių nuolaidų būdu“, papildyti šią dalį trečiu ir ketvirtu sakiniais ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Šalių prašymu arba sutikimu, laikantis Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdomas teisminis taikinamasis tarpininkavimas. Taikinimo tarpininkas negali dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės.“ 2. Pakeisti 231 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.“
\n
139 straipsnis232 straipsnio 1 ir 2 punktų pripažinimas netekusiais galios
\n
1.232 straipsnio 1 punktą pripažinti netekusiu galios.
\n
2.232 straipsnio 2 punktą pripažinti netekusiu galios.
\n
140 straipsnis235 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 6 dalimi
\n
1.Pakeisti 235 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai yra skelbiama teismo posėdžio pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos. Kol pradėta nagrinėti byla bus baigta nagrinėti, teismas neturi teisės nagrinėti kitas bylas, išskyrus atvejus, kai bylos nagrinėjimas atidedamas, byla sustabdoma arba padaroma teismo posėdžio pertrauka, atidedamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas.“ 2. Pakeisti 235 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Rašytiniu arba į teismo posėdžio protokolą įrašytu šalių sutikimu, kuris gali būti atšauktas tik iš esmės pasikeitus procesinei padėčiai, teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimas negalimas, jeigu nuo šalių pareikšto sutikimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir tais atvejais, kai pasirengimas bylos nagrinėjimui vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu ir abi šalys paruošiamuosiuose dokumentuose pareiškia pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.“ 3. Papildyti 235 straipsnį 6 dalimi: „6. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.“
\n
141 straipsnis240 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 240 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieš atlikdamas savo pareigas, vertėjas, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu sąžiningai vykdyti vertėjo pareigas pasitelkdamas (pasitelkdama) visus savo sugebėjimus“. Prisiekęs vertėjas pasirašo priesaikos tekstą ir šis pridedamas prie bylos.“
\n
142 straipsnis243 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 243 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „243 straipsnis. Dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas Teismo posėdžio pirmininkas šio Kodekso nustatyta tvarka išaiškina šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą, atvykusiems į teismo posėdį, jų procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda per atstovą, turintį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.“
\n
143 straipsnis246 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
\n
1.Pakeisti 246 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.“ 2. Pakeisti 246 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.“
\n
144 straipsnis247 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 247 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „247 straipsnis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės 1. Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kuriam tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jis neturi atstovo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai trečiasis asmuo bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta trečiasis asmuo ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta trečiojo asmens atstovui.
\n
2.Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovo prašymu, jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusio asmens.
\n
3.Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų baudą.“
\n
145 straipsnis249 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 249 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „249 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pradžia Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teismo posėdžio pirmininko pranešimu apie bylą. Po pranešimo teismo posėdžio pirmininkas paklausia, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį, taip pat ar išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį.“
\n
146 straipsnis250 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 250 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „250 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir kitų įrodymų tyrimas 1. Įrodymų tyrimas pradedamas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų tyrimu. Pirmas teismo posėdyje paaiškinimus duoda ieškovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, po to – atsakovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užduoti vienas kitam klausimų. Kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui turi būti suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kito dalyvaujančio byloje asmens pareiškimo ir prašymo. Teismo posėdžio pirmininkas šio Kodekso numatytais atvejais balsu perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip pat paaiškinimus, teismo gautus teismo pavedimo įvykdymo ir įrodymų užtikrinimo tvarka.
\n
2.Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas šio Kodekso 186–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus.
\n
3.Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio Kodekso nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys nežino jų turinio arba kai reikia tiksliai cituoti procesinį dokumentą.“
\n
147 straipsnis253 straipsnio 3 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 253 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas kalba po šalių. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas kalba po ieškovo arba atsakovo, kurių pusėje trečiasis asmuo dalyvauja byloje.“
\n
148 straipsnis255 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 255 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „255 straipsnis. Proceso dalyvių kalbų trukmė 1. Teismas paprastai neriboja proceso dalyvių kalbų trukmės.
\n
2.Teismo posėdžio pirmininkas ar kiti bylą nagrinėjantys teisėjai turi teisę įspėti ir nutraukti kalbėtoją, kai jo kalba nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme.“
\n
149 straipsnis256 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 256 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „256 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka.“
\n
150 straipsnis257 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 257 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „257 straipsnis. Teismo veiksmai po baigiamųjų kalbų Po baigiamųjų kalbų teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo ar atitinkamos nutarties byloje arba neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Apie tai teismo posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems teismo posėdžių salėje.“
\n
151 straipsnis258 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 258 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „258 straipsnis. Sprendimų priėmimo kambaryje priimami teismo sprendimai 1. Teismo sprendimai priimami sprendimų priėmimo kambaryje. Sprendimų priėmimo kambaryje teismas gali nutarti, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis, atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar ieškinį palikti nenagrinėtą.
\n
2.Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir sprendimą ar nutartį paskelbia.“
\n
152 straipsnis268 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 268 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „268 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarka ir sprendimo išdėstymas 1. Sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.
\n
2.Sprendimą teisėjas priima vienas (kai bylą nagrinėja vienas teisėjas) arba teisėjų balsų dauguma. Sprendimas išdėstomas raštu ir jį pasirašo visi nagrinėję bylą teisėjai.
\n
3.Priimamame sprendime turi būti visos šio Kodekso 270 straipsnio 1 dalyje nurodytos sprendimo dalys.
\n
4.Sprendimo forma ir turinys turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
\n
5.Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
\n
6.Sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios sprendimo dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant.
\n
7.Sprendimą paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet kuris iš kolegijos teisėjų. Skelbiant sprendimą teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai gali nedalyvauti. Visi esantieji teismo posėdžių salėje sprendimą išklauso stovėdami, išskyrus šio Kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.
\n
8.Paskelbęs sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėjas išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jų apskundimo tvarką ir terminą. Kartu paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo posėdžio protokolu.
\n
9.Teisėjas, turėjęs kitą nuomonę dėl sprendimo, turi teisę raštu išdėstyti atskirąją nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiant sprendimą neskaitoma. Atskiroji nuomonė pridedama prie bylos. Kad tokia nuomonė yra, tik pranešama.
\n
10.Ištaisymai sprendimo tekste turi būti teisėjų aptarti ir pasirašyti.“
\n
153 straipsnis269 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „269 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas 1. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. Sprendimui priimti ir paskelbti taikomi šio Kodekso 268 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
\n
2.Nutartis dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų priėmimo kambarį.
\n
3.Nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą.
\n
4.Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta šio straipsnio 3 dalyje numatytoje nutartyje, sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“
\n
154 straipsnis270 straipsnio 3 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 270 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.“
\n
155 straipsnis271 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 271 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „271 straipsnis. Sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymas ir sprendimo įvykdymo užtikrinimas 1. Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą.
\n
2.Šiame Kodekse numatytais atvejais teismas perduoda sprendimą skubiai vykdyti arba išsprendžia leidimo skubiai vykdyti sprendimą klausimą ir tai nurodo sprendime.
\n
3.Sprendimo įvykdymui užtikrinti mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio nuostatos.“
\n
156 straipsnis273 straipsnio papildymas ir pakeitimas
\n
Papildyti ir pakeisti 273 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „273 straipsnis. Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus 1. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
\n
2.Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.
\n
3.Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.“
\n
157 straipsnis275 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 275 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „275 straipsnis. Teismo sprendimo kopijų išsiuntimas šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims 1. Šio Kodekso 270 straipsnio nustatyta tvarka surašyto sprendimo patvirtinta kopija išduodama arba išsiunčiama teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos teismo sprendimo patvirtintos kopijos.
\n
2.Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį.“
\n
158 straipsnis276 straipsnio 3 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 276 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nutarties, kuria ištaisomi sprendime rašymo apsirikimai ar aiškios aritmetinės klaidos, patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo turi būti išsiųstos šalims ir tretiesiems asmenims.“
\n
159 straipsnis277 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies pakeitimas
\n
1.277 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „išlaidų“ įrašyti žodžius „ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo“ ir šį punktą išdėstyti taip: „3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.“ 2. Pakeisti 277 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Priimamas papildomas sprendimas turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Papildomo sprendimo patvirtintos kopijos išsiunčiamos teismo posėdyje nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo.“
\n
160 straipsnis278 straipsnio 3 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 278 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.“
\n
161 straipsnis279 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas
\n
1.Pakeisti 279 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Šio Kodekso numatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis, kurie negali būti skundžiami apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.“ 2. Pakeisti 279 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.“
\n
162 straipsnis282 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pripažinimas netekusiais galios ir dalies papildymas 6 punktu
\n
1.282 straipsnio 2 dalies 4 punktą pripažinti netekusiu galios.
\n
2.282 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažinti netekusiu galios.
\n
3.Papildyti 282 straipsnio 2 dalį 6 punktu: „6) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.“
\n
163 straipsnis283 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 283 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „283 straipsnis. Teismo teisė leisti sprendimą ar nutartį skubiai vykdyti 1. Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį:
\n
1)dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo;
\n
2)dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo;
\n
3)dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo;
\n
4)visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.
\n
2.Leisdamas sprendimą ar nutartį skubiai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais pagrindais, teismas gali pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tuo atveju, jeigu teismo sprendimas ar nutartis, juos įvykdžius, būtų panaikinti.
\n
3.Kai yra šio Kodekso 282 straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, bet skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu ar nutartimi, sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali, kol dar sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi leisti juos skubiai vykdyti. Šiais atvejais leidimo skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį klausimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.“
\n
164 straipsnis285 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 285 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „285 straipsnis. Sprendimo už akių priėmimas 1. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai.
\n
2.Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
\n
3.Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių:
\n
1)kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą;
\n
2)kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis;
\n
3)kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium;
\n
4)kitais šio Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.
\n
4.Teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas.
\n
5.Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
\n
6.Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.
\n
7.Sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai.“
\n
165 straipsnis287 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 287 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „287 straipsnis. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 1. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
\n
2.Pareiškime turi būti nurodyta:
\n
1)teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas;
\n
2)šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas;
\n
3)aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes;
\n
4)aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla;
\n
5)pareiškimą paduodančios šalies prašymas;
\n
6)prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas;
\n
7)pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
\n
3.Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
\n
4.Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus šio Kodekso 113 straipsnyje numatytas išimtis.
\n
5.Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka.
\n
6.Jeigu toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas ir pareiškimas, visų pirma turi būti išnagrinėtas pareiškimas ir įsiteisėti teismo nutartis, priimta dėl šio pareiškimo.“
\n
166 straipsnis288 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 288 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „288 straipsnis. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas 1. Priėmęs pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir tretiesiems asmenims ir nurodo, kad per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo šalys privalo, o tretieji asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla.
\n
2.Paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos.
\n
3.Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę:
\n
1)pareiškimo netenkinti;
\n
2)panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
\n
4.Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių:
\n
1)šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;
\n
2)byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
\n
5.Nutarties patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas po nutarties priėmimo išsiunčiama šalims ir tretiesiems asmenims.
\n
6.Dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
\n
7.Jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.“
\n
167 straipsnis289 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 289 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „289 straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių Jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, jis turi teisę bendrais pagrindais priimti pakartotinį sprendimą už akių.“
\n
168 straipsnis290 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
\n
1.Pakeisti 290 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pripažinęs, kad tai būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais. Teismas turi teisę sprendimų priėmimo kambaryje priimti ir žodinę nutartį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, turi teisę ne ilgiau kaip septynioms dienoms atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą.“ 2. 290 straipsnio 3 dalyje po žodžio „priėmimo“ įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Rašytinę arba žodinę nutartį, priimtą teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu, teismas paskelbia nedelsdamas po jos priėmimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.“
\n
169 straipsnis292 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 292 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „292 straipsnis. Nutarčių kopijų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims Šio Kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka surašytos nutarties patvirtintos kopijos išduodamos ar išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiamos nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos.“
\n
170 straipsnis293 straipsnio 1 punkto pakeitimas
\n
293 straipsnio 1 punkte po žodžio „teisme“ įrašyti žodžius „civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui“ ir šį punktą išdėstyti taip: „1) jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui;“.
\n
171 straipsnis296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pakeitimas
\n
296 straipsnio 1 dalies 9 punkte po žodžio „jeigu“ įrašyti žodžius „iškėlus bylą paaiškėja, kad“, po žodžių „spręsti arbitražui“ įrašyti žodžius „arba jeigu bylos nagrinėjimo metu šalys susitaria perduoti ginčą spręsti arbitražui“ ir šį punktą išdėstyti taip: „9) jeigu iškėlus bylą paaiškėja, kad šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, arba jeigu bylos nagrinėjimo metu šalys susitaria perduoti ginčą spręsti arbitražui;“.
\n
172 straipsnis300 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 300 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „300 straipsnis. Teismo veiksmai paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams 1. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
\n
2.Šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo.“
\n
173 straipsnis301 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 301 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „301 straipsnis. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka ir skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų 1. Apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.
\n
2.Apeliacine tvarka neskundžiami apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys).
\n
3.Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties nagrinėja apygardų teismai.
\n
4.Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
\n
5.Skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų, pateikti Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka, nagrinėjami mutatis mutandis taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles. Šie skundai paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui.“
\n
174 straipsnis303 straipsnio pakeitimas
\n
303 straipsnio 1 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip: „303 straipsnis. Apribojimai pateikti apeliacinį skundą Apeliacine tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas.“
\n
175 straipsnis304 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 304 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „304 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis 1. Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai litų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.
\n
2.Bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles.
\n
3.Šiame skyriuje numatytais atvejais procesinius veiksmus apeliaciniame procese gali atlikti vienas teisėjas.“
\n
176 straipsnis306 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 306 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „306 straipsnis. Apeliacinio skundo turinys 1. Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta:
\n
1)skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
\n
2)konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;
\n
3)ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis;
\n
4)kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus;
\n
5)apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);
\n
6)apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja;
\n
7)pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas.
\n
2.Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
\n
3.Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).“
\n
177 straipsnis307 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 307 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „307 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo terminai 1. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.
\n
2.Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Kai šioje dalyje numatytu atveju byla perduodama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas įvykdo šio Kodekso 317 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kai vadovaujantis šio Kodekso 317 straipsnio 2 dalimi byla išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis teismas nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, jis gali:
\n
1)savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
\n
2)pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.
\n
3.Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.“
\n
178 straipsnis308 straipsnio papildymas 4 dalimi
\n
Papildyti 308 straipsnį 4 dalimi: „4. Jeigu apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.“
\n
179 straipsnis309 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 309 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „309 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Pareiškimai dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo paduodami per pirmosios instancijos teismą.“
\n
180 straipsnis311 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 311 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „311 straipsnis. Apeliacinio skundo priedai Apeliacinis skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.“
\n
181 straipsnis315 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 315 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „315 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas 1. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui.
\n
2.Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:
\n
1)skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas;
\n
2)skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;
\n
3)skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
\n
3.Teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu apeliacinio skundo trūkumai yra pašalinti.
\n
4.Teisėjas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas.
\n
5.Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.“
\n
182 straipsnis316 straipsnio pavadinimo ir 3 dalies pakeitimas
\n
1.316 straipsnio pavadinime po žodžio „skundo“ įrašyti žodžius „atsiliepimo į apeliacinį skundą ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo“ ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „316 straipsnis. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trūkumų šalinimas“.
\n
2.Pakeisti 316 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.“
\n
183 straipsnis317 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 317 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „317 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo veiksmai priėmus apeliacinį skundą 1. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris darbo dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų kopijas.
\n
2.Pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo terminams, pirmosios instancijos teismas per septynias dienas išsiunčia bylą apeliacinės instancijos teismui, o dalyvaujantiems byloje asmenims – pranešimus apie bylos išsiuntimą.
\n
3.Priėmus apeliacinį skundą dėl dalinio sprendimo, apeliacinės instancijos teismui gali būti persiunčiamos tik tos bylos dalies, kuri susijusi su šio sprendimo priėmimu, teismo patvirtintos kopijos.
\n
4.Jeigu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas papildomo sprendimo priėmimo klausimas, byla apeliacinės instancijos teismui išsiunčiama tik po to, kai išnagrinėjamas šis klausimas.“
\n
184 straipsnis318 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 318 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „318 straipsnis. Atsiliepimai į apeliacinį skundą 1. Šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiamas dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per pirmosios instancijos teismą.
\n
2.Atsiliepimų į apeliacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Priimto atsiliepimo į apeliacinį skundą kopijos išsiunčiamos apeliantui ir prie apeliacinio skundo prisidėjusiam asmeniui.
\n
3.Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas.“
\n
185 straipsnis319 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 319 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „319 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio datos nustatymas 1. Šio Kodekso 304 straipsnyje numatytais atvejais apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją ir nustato teismo posėdžio datą. Pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu skundu. Jeigu bylą trijų teisėjų kolegijai perdavė bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, tai į teisėjų kolegiją paprastai įtraukiamas šią bylą apeliacine tvarka pradėjęs nagrinėti teisėjas.
\n
2.Pranešėjas arba bylą nagrinėjantis teisėjas atlieka veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui.
\n
3.Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantiems byloje asmenims siunčiami pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje). Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą apeliacine tvarka.“
\n
186 straipsnis320 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 320 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.“
\n
187 straipsnis321 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 321 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „321 straipsnis. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka 1. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis.
\n
2.Teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo.
\n
3.Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės.“
\n
188 straipsnis322 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 322 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „322 straipsnis. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.“
\n
189 straipsnis324 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 324 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „324 straipsnis. Žodinis bylos nagrinėjimas iš esmės 1. Žodinio proceso atvejais teisėjų kolegijos pirmininkas ar bylą nagrinėjantis teisėjas pradeda teismo posėdį, paskelbia bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo ar nutarties nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Pateiktus pareiškimus ir prašymus teismas išsprendžia nutartimi.
\n
2.Žodinio proceso atvejais teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas. Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.
\n
3.Kai teismas pripažįsta, kad yra būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.
\n
4.Žodinio proceso atvejais ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios kalbos vyksta po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.
\n
5.Žodinio proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.“
\n
190 straipsnis325 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 325 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „325 straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas 1. Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis.
\n
2.Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.
\n
3.Priimamame sprendime (nutartyje) turi būti visos šio Kodekso 331 straipsnio 1 dalyje nurodytos sprendimo (nutarties) dalys. Visas sprendimas (nutartis) išdėstomas raštu ir jį visi teisėjai pasirašo.
\n
4.Žodinio proceso atvejais teismo sprendimas (nutartis) paskelbiamas teismo posėdžių salėje. Sprendimą (nutartį) paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet kuris iš kolegijos teisėjų. Sprendimas (nutartis) paskelbiamas perskaitant įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios sprendimo (nutarties) dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant. Skelbiant sprendimą (nutartį) teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai gali nedalyvauti.
\n
5.Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, taip pat apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus žodinio proceso tvarka, kai dalyvaujantys byloje asmenys nedalyvavo paskelbiant teismo sprendimą ar nutartį, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.
\n
6.Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, –teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta, sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“
\n
191 straipsnis329 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų pakeitimas
\n
1.329 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „asmenų“ įrašyti žodį „materialiųjų“ ir šį punktą išdėstyti taip: „2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų;“.
\n
2.Pakeisti 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės;“.
\n
192 straipsnis333 straipsnio pakeitimas
\n
333 straipsnyje vietoj žodžio „tris“ įrašyti žodžius „penkias darbo“, vietoj žodžio „surašymo“ įrašyti žodį „paskelbimo“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „333 straipsnis. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per penkias darbo dienas nuo sprendimo ar nutarties paskelbimo dienos grąžina bylą pirmosios instancijos teismui.“
\n
193 straipsnis334 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 334 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas:
\n
1)sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims;
\n
2)nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl šio Kodekso 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.“
\n
194 straipsnis335 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 335 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „335 straipsnis. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo tvarka ir terminai 1. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
\n
2.Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.“
\n
195 straipsnis336 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 336 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „336 straipsnis. Atskirojo skundo nagrinėjimas 1. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
\n
2.Atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.
\n
3.Nutartis dėl atskirojo skundo turi būti priimta ne vėliau kaip per septynias dienas nuo atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos.“
\n
196 straipsnis337 straipsnio papildymas ir pakeitimas
\n
Papildyti 337 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „337 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės 1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:
\n
1)palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;
\n
2)panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;
\n
3)panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
\n
4)pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
\n
2.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.“
\n
197 straipsnis340 straipsnio 4 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 340 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kasacine tvarka bylą šiame skyriuje numatytais atvejais nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba septynių teisėjų kolegija, arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija.“
\n
198 straipsnis341 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 341 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „341 straipsnis. Apribojimai pateikti kasacinį skundą Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka.“
\n
199 straipsnis344 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 344 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „344 straipsnis. Kasacinio skundo priedai Kasacinis skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai kasacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.“
\n
200 straipsnis345 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 345 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „345 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai 1. Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos.
\n
2.Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, kai kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
\n
3.Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia šio Kodekso 350 straipsnyje numatyta teisėjų atrankos kolegija nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.“
\n
201 straipsnis347 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas
\n
1.Pakeisti 347 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“ 2. Pakeisti 347 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.“
\n
202 straipsnis349 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
349 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „jeigu“ įrašyti žodį „kai“, vietoj žodžių „nuorašas išsiunčiamas“ įrašyti žodžius „patvirtinta kopija išsiunčiama“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Priėmęs kasacinio skundo atsisakymą, teismas priima nutartį nutraukti kasacinį procesą, išskyrus atvejus, kai kasacinį skundą yra padavę ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nutarties patvirtinta kopija išsiunčiama šalims ir tretiesiems asmenims.“
\n
203 straipsnis350 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 5, 7 dalių pakeitimas
\n
1.350 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „nėra prašymo atnaujinti praleistą terminą arba prašymas jį atnaujinti nėra tenkinamas“ įrašyti žodžius „šis terminas neatnaujinamas“ ir šį punktą išdėstyti taip: „1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas;“.
\n
2.350 straipsnio 5 dalyje prieš skaičių „3“ išbraukti skaičių „2“ ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.“ 3. Pakeisti 350 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama šalims. Kartu su pranešimu apie kasacinio skundo įrašymą į šį sąrašą šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiama kasacinio skundo kopija.“
\n
204 straipsnis351 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 351 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priimto atsiliepimo į kasacinį skundą kopijos išsiunčiamos šalims ir tretiesiems asmenims, išskyrus jį pateikusį asmenį.“
\n
205 straipsnis352 straipsnio 3 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 352 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje). Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais šalys, tretieji asmenys ir jų atstovai, nurodyti šio Kodekso 354 straipsnyje, kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą kasacine tvarka.“
\n
206 straipsnis353 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 353 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.“
\n
207 straipsnis354 straipsnio pakeitimas
\n
354 straipsnyje po žodžio „darbuotojai“ įrašyti žodžius „ar valstybės tarnautojai“, vietoj skaičiaus ir žodžio „4 punkte“ įrašyti skaičius ir žodžius „4, 5, 6 ir 7 punktuose“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „354 straipsnis. Atstovavimas Kasacinio teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.“
\n
208 straipsnis355 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
355 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „bei“ įrašyti žodį „ir“, vietoj žodžio „tretysis“ įrašyti žodį „trečiasis“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Žodinio proceso atvejais kasatorius arba jo atstovas turi teisę išdėstyti žodžiu kasacinio skundo motyvuotus pagrindus ir pareikšti samprotavimus dėl gauto atsiliepimo į kasacinį skundą. Kita šalis, trečiasis asmuo ar jų atstovai turi teisę pareikšti savo argumentus dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą.“
\n
209 straipsnis356 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 356 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „356 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje 1. Kasacinė byla nagrinėjama pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui. Kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdis susideda iš pranešimo apie bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir nutarties (nutarimo) priėmimo.
\n
2.Nusprendusi, kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą. Žodinio proceso atvejais kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia kolegijos sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno kasacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo, nutarties nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Dėl pateiktų pareiškimų ir prašymų teismas priima nutartį. Bylos nagrinėjimas pradedamas pranešėjo pranešimu apie bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą. Po to išklausomi turintys teisę kalbėti asmenys. Pirmas kalba kasatorius arba jo atstovas. Kitų asmenų kalbų tvarką nustato teismas. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę. Teismas įspėja asmenis, jeigu jų kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio. Teismas turi teisę užduoti klausimų. Byloje kalbėję asmenys turi replikos teisę.
\n
3.Bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutartį (nutarimą) šiame skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija bylą išsprendžia nutartimi, o Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija – nutarimu.
\n
4.Žodinio proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.
\n
5.Teisėjų kolegija arba skyriaus ar teismo plenarinė sesija, jeigu yra šiame Kodekse nustatyti pagrindai, kasacine tvarka nagrinėjamą bylą atideda arba sustabdo. Byla iš naujo kasacine tvarka nagrinėjama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo atidėta arba sustabdyta.
\n
6.Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra šio Kodekso 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas.“
\n
210 straipsnis357 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 4 dalimi
\n
1.Pakeisti 357 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „357 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje, skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje ir mišrioje teisėjų kolegijoje“.
\n
2.357 straipsnio 1 dalyje išbraukti antrą sakinį ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas.“ 3. Papildyti 357 straipsnį 4 dalimi: „4. Atrankos kolegijos arba bylą nagrinėjančio teismo siūlymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bylai nagrinėti kasacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinę septynių teisėjų kolegiją, taip pat gali perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas kasacinio teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo kasacine tvarka taisykles.“
\n
211 straipsnis358 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 358 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „358 straipsnis. Teismo nutarties (nutarimo) priėmimas 1. Teismo nutartis (nutarimas) priimama balsų dauguma laikantis šio Kodekso reikalavimų. Pirmas kalba mažiausią teisėjo darbo stažą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turintis teisėjas, o paskutinis – teismo posėdžio pirmininkas. Jeigu Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje balsai pasiskirsto po lygiai, lemia teismo posėdžio pirmininko balsas.
\n
2.Teismo priimama nutartis (nutarimas) išdėstoma raštu ir visi teisėjai ją pasirašo.
\n
3.Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimta nutartis (nutarimas), o žodinio bylos nagrinėjimo atvejais praneša nutarties (nutarimo) priėmimo ir paskelbimo datą. Priimamoje nutartyje (nutarime) turi būti visos šio Kodekso 361 straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties (nutarimo) dalys.
\n
4.Žodinio proceso atvejais teismo nutartis (nutarimas) paskelbiama teismo posėdžių salėje. Nutartį (nutarimą) paskelbia bet kuris iš kolegijos, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės sesijos teisėjų. Nutartis (nutarimas) paskelbiama perskaitant įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios nutarties (nutarimo) dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant. Skelbiant nutartį (nutarimą) teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos, skyriaus ar teismo plenarinės sesijos teisėjai gali nedalyvauti.
\n
5.Nutartis (nutarimas) gali būti priimama ir paskelbiama ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.
\n
6.Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės sesijos teisėjai gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 3 dalyje numatyta, nutarties (nutarimo) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“
\n
212 straipsnis361 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimas ir 6 dalies pripažinimas netekusia galios
\n
1.361 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoj žodžio „įstatymai“ įrašyti žodžius „nurodyti teisės šaltiniai“ ir šį punktą išdėstyti taip: „1) nurodyti teisės šaltiniai ir motyvai, kuriais remdamasis kasacinis teismas padarė išvadą;“.
\n
2.361 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios.
\n
213 straipsnis363 straipsnio pakeitimas ir papildymas
\n
Pakeisti ir papildyti 363 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 1. Teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.“
\n
214 straipsnis364 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 364 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „364 straipsnis. Kasacine tvarka išnagrinėtos bylos grąžinimas ir nutarties (nutarimo) kopijų išsiuntimas Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, per penkias darbo dienas nuo nutarties (nutarimo) paskelbimo dienos grąžina ją pirmosios instancijos teismui ar teismui, kuris nurodytas nutartyje (nutarime), ir išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims nutarties (nutarimo) patvirtintas kopijas.“
\n
215 straipsnis365 straipsnio 1 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 365 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.“
\n
216 straipsnis366 straipsnio 1 dalies 7, 9 punktų ir 3 dalies pakeitimas
\n
1.366 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „sprendime“ įrašyti žodį „sprendimu“, po žodžio „asmenų“ įrašyti žodį „materialiųjų“ ir šį punktą išdėstyti taip: „7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų;“.
\n
2.Pakeisti 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).“ 3. Pakeisti 366 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose.“
\n
217 straipsnis368 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 368 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.“
\n
218 straipsnis370 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
\n
1.Pakeisti 370 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Teismo nutartis, kuria prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“ 2. Pakeisti 370 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.“
\n
219 straipsnis371 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas
\n
371 straipsnio 1 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir“ ir šį punktą išdėstyti taip: „3) priimti naują sprendimą (nutartį).“
\n
220 straipsnis372 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 372 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Be to, šis teismas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“
\n
221 straipsnis374 straipsnio pavadinimo pakeitimas
\n
374 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „skundą“ įrašyti žodį „prašymą“ ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „374 straipsnis. Apribojimai pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo“.
\n
222 straipsnis378 straipsnio pakeitimas
\n
Pakeisti 378 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „378 straipsnis. Draudimas priimti sprendimą už akių Šiame skyriuje numatytose šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių.“
\n
223 straipsnis380 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 380 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašytas į teismo posėdžio protokolą. Kai vaikas savo nuomonę išreiškia žodžiu, teismas gali duoti vaikui pasirašyti sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu standartinę formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras).“
\n
224 straipsnis382 straipsnio 8 punkto pakeitimas
\n
Pakeisti 382 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) ieškinio priedų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų kopijos, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus.“
\n
225 straipsnis384 straipsnio 4 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 384 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Apie susitaikymą šalys praneša teismui. Rašytinis šalių pareiškimas dėl susitaikymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Gavęs šalių pareiškimą dėl susitaikymo, teismas nutartimi bylą nutraukia. Šiame straipsnyje numatytos teismo nutartys dėl bylos sustabdymo ir nutraukimo neskundžiamos. Teismo nutartis dėl bylos nutraukimo neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos).“
\n
226 straipsnis385 straipsnio pakeitimas
\n
385 straipsnio 1 dalyje po žodžio „padalijimo“ įrašyti žodžius „žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas“, 2 dalyje vietoj žodžio „nuorašą“ įrašyti žodžius „patvirtintą kopiją“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „385 straipsnis. Teismo sprendimas 1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.
\n
2.Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.“
\n
227 straipsnis392 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
392 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „nuorašą“ įrašyti žodžius „patvirtintą kopiją“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.“
\n
228 straipsnis399 straipsnio pakeitimas
\n
399 straipsnyje vietoj žodžio „nuorašą“ įrašyti žodžius „patvirtintą kopiją“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „399 straipsnis. Teismo sprendimas Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę (motinystę).“
\n
229 straipsnis406 straipsnio 1 dalies pakeitimas
\n
Pakeisti 406 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismo sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams apribojama arba ieškinys atmetamas. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų (ar vieno iš jų) valdžią vaikams įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.“
\n
230 straipsnis411 straipsnio 2 dalies pakeitimas
\n
411 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „Ieškinys“ įrašyti žodžius „Darbuotojo ieškinys“, vietoj žodžio „bendrojo“ įrašyti žodį „bendrąsias“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Darbuotojo ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas.“
\n
231 straipsnisKodekso papildymas XXI1 skyriumi
\n
Papildyti Kodeksą XXI1 skyriumi: „XXI1 SKYRIUS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI
\n
4231 straipsnisBendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės
\n
1.Viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame Kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis.
\n
2.Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo. Ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Jeigu reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, teismas gali šį reikalavimą išskirti į atskirą bylą arba priimti dalinį sprendimą byloje.
\n
3.Kai byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas visus procesinius dokumentus įteikia tik elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniais dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios.
\n
4.Viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negali būti skundžiamas atskiruoju skundu.
\n
4232 straipsnisIšankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka
\n
1.Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
\n
2.Kai per įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali pareikšti ieškinį teisme dėl ginčo esmės.
\n
3.Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.
\n
4233 straipsnisIeškiniui keliami reikalavimai
\n
1.Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
\n
1)skelbimas apie pirkimą – jeigu pranešimas apie pirkimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
\n
2)pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus;
\n
3)tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
\n
4)perkančiosios organizacijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
\n
5)tiekėjų ir perkančiosios organizacijos susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
\n
6)tiekėjo ir (ar) perkančiosios organizacijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas turi;
\n
7)tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas;
\n
8)ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
\n
9)nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
\n
10)nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
\n
11)ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
\n
12)kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.
\n
2.Ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu.
\n
3.Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
\n
4.Keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
\n
4234 straipsnisIeškinio priėmimas
\n
1.Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo ieškinio gavimo teisme dienos.
\n
2.Priemones ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu.
\n
3.Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį arba kuria atmetamas tiekėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai šis prašymas buvo gautas iki ieškinio pareiškimo, kopijos šiame skyriuje nustatyta tvarka įteikiamos arba išsiunčiamos ieškovui ir atsakovui, o ieškinys ir jo priedai – tik ieškovui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį ar prašymą. Teismas, priėmęs ieškinį, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas šiame skyriuje nustatyta tvarka apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
\n
4235 straipsnisAtsiliepimas į ieškinį
\n
1.Kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims šiame skyriuje nustatyta tvarka nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Šiame pranešime teismas nustato ne ilgesnį kaip septynių dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, nurodo atsiliepimų į ieškinį nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali atsiliepimų į ieškinį pateikimo terminą pratęsti iki keturiolikos dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.
\n
2.Be bendrųjų atsiliepimams keliamų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyta:
\n
1)nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
\n
2)nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas.
\n
4236 straipsnisPasirengimas nagrinėti bylą
\n
1.Pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.