Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. IX-951 ratifikavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu (įsigaliojo 2002 m. liepos 10 d.). Susitarime nurodyta, kad viena susitariančiųjų šalių bendradarbiavimo krypčių – kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Susitarime numatytas šis šalių bendradarbiavimas: keitimasis informacija, kuri gali padėti užkirsti kelią nusikaltimui, jį atskleisti ir ištirti, paramos teikimas tiriant nusikaltimų faktus, taip pat asmenų, organizacijų, įstaigų ir įmonių veiklą, tikrinant asmenis, daiktus ir dokumentus pagal atitinkamas įskaitas, keitimasis darbo patirtimi, be kita ko, organizuojant stažuotes, konsultacijas ir seminarus.
\n
Iš viso Lietuva pagal dvišales tarptautines sutartis bendradarbiauja šioje srityje su 16 valstybių (Latvija, Estija, Lenkija, Rusija, Ukraina, Baltarusija, Moldova, Azerbaidžanu, Uzbekistanu, Kazachstanu, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kinija, Švedija, Suomija, Vokietija, Vengrija). Jau pasirašyta ir pateikta ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui dvišalė tarptautinė sutartis su Armėnija.
\n
135.Lietuva aktyviai prisideda prie regioninio bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis, kadangi šios problemos neįmanoma išspręsti vienos valstybės jėgomis. Bendradarbiaujama tiek Europos Sąjungos, tiek Europos Tarybos, tiek Šiaurės ir Baltijos valstybių mastu.
\n
136.Pirmininkaudama Europos Tarybai, Lietuva nustatė pirmininkavimo prioritetus – kovą su prekyba žmonėmis ir moterų teises. Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2003 metais priėmė sprendimą parengti Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su prekyba žmonėmis projektą. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma tarptautinių teisės aktų šiais klausimais iš esmės orientuoti į baudžiamąją teisę, būsimosios konvencijos esmė – prekybos žmonėmis aukų žmogaus teisių apsauga, ypač lyčių lygybės požiūriu. Lietuva aktyviai palaikė šį sprendimą ir skyrė ekspertus dalyvauti rengiant konvenciją. Atsižvelgiant į svarstomos konvencijos svarbą, jos nuostatų ryšį su įvairių nacionalinių institucijų kompetencija, konvencijos projektas pateiktas svarstyti visoms suinteresuotoms Lietuvos valstybės institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms.
\n
137.Lietuvoje 2003 m. lapkričio 24 d. lankėsi Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Alvaro Gil Robles. Vizito metu ir savo rekomendacijose, parengtose po vizito, komisaras skyrė nemaža dėmesio prekybos žmonėmis klausimams, ypač aukų teisių apsaugai. Lietuvos kompetentingos institucijos savo veikloje atsižvelgia į komisaro pateiktas rekomendacijas.
\n
138.Šiaurės ir Baltijos valstybės aktyviai bendradarbiauja. Lietuvoje 2001 m. birželio 15–17 d. vyko tarptautinė konferencija „WoMen and Democracy“. Konferencijoje dalyvavo 600 dalyvių iš Šiaurės ir Baltijos valstybių, JAV, Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos, tarptautinių organizacijų. Per konferenciją 2001 m. birželio 15 d. įvyko neformalus Šiaurės ir Baltijos valstybių už lyčių lygybės klausimus atsakingų ministrų susitikimas, kuriame nuspręsta organizuoti Šiaurės ir Baltijos valstybėse informacinę kampaniją prieš prekybą moterimis tuo pat metu. Informacinę kampaniją parėmė Šiaurės Valstybių Ministrų Taryba ir nacionalinės vyriausybės. Kampanija vyko 2002–2003 metais. Kampanijos, vykusios Lietuvoje, pagrindiniai tikslai buvo atkreipti visuomenės dėmesį į prekybos žmonėmis problemą, informuoti rizikos grupes apie prekybos žmonėmis pavojus, organizuoti mokymą valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovams, policijos pareigūnams, pedagogams, žurnalistams.
\n
Kampanija visų pirma skirta nuošalesnių savivaldybių gyventojams, ypač stokojantiems informacijos apie prekybos žmonėmis pavojus. Parengti ir išleisti informaciniai plakatai, lankstinukai. Išleista ir išplatinta knyga „Prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė Lietuvoje“, metodinis leidinys socialiniams pedagogams „Prekyba moterimis ir vaikais: metodiniai patarimai pedagogams. Prevencinės veiklos aspektai“, prevencinis leidinys jaunimui „Tavo teigiamas kelias“. Šiaurės ir Baltijos valstybių lyčių lygybės, teisingumo ir vidaus reikalų ministrai 2003 m. balandžio 9 d. priėmė pareiškimą prieš prekybą žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, ir rekomendacijas, kokių tolesnių bendrų veiksmų imtis kovojant su šiuo reiškiniu.
\n
139.Lietuvos delegacija 2003 m. lapkričio 27–28 d. dalyvavo Švedijoje (Stokholme) vykusiame Šiaurės ir Baltijos valstybių aukšto politinio lygio specialiosios paskirties kovos su prekyba žmonėmis pajėgų (darbo grupės) pirmajame posėdyje, kuriame numatyti naujos darbo grupės tikslai – atkreipti politikų dėmesį į kovos su prekyba žmonėmis, ypač prostitucija, seksualiniu išnaudojimu, prievartiniu darbu problemas ir užtikrinti, kad visos įmanomos šių reiškinių užkardymo priemonės būtų vykdomos. Pritarta ir pasiūlymui reguliariai vertinti esamą padėtį, keistis informacija, rezultatais, geriau koordinuoti bendrą veiklą vietiniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu.
\n
140.Baltijos Asamblėja 2003 m. lapkričio 29 d. priėmė rezoliuciją dėl prekybos moterimis ir vaikais, kurioje Baltijos valstybių parlamentai ir vyriausybės kviečiami parengti visose Baltijos valstybėse suderintus teisės aktus dėl kovos su prostitucija, taip pat sekso paslaugų pirkimo kriminalizavimo; derinti teisėsaugos institucijų veiksmus, žiūrėti, kad priimtos teisės normos būtų įgyvendinamos bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis moterų organizacijomis, šviesti visuomenę lyčių lygybės klausimais, kad būtų išgyvendintos patriarchalinės nuostatos ir prietarai; tobulinti mokyklų programas, atsižvelgiant į lyčių lygybę, vidurinėse mokyklose sparčiau diegti lytinį auklėjimą; imtis priemonių sekso paslaugų reklamai ir skelbimams išgyvendinti.
\n
141.Baltijos Jūros Valstybių Tarybos (BJVT) Organizuoto nusikalstamumo darbo grupėje sudaryta ekspertų grupė prekybos moterimis problemai spręsti. 2003 metų liepą–2004 metų liepą Lietuva, pirmininkaudama BJVT demokratinių institucijų darbo grupei, numatė, kad vienas jos pirmininkavimo prioritetų – kova su prekyba žmonėmis. Užsienio reikalų ministerija 2004 m. kovo 30 d. surengė tarptautinį seminarą „Prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais: teisiniai aspektai“. Seminare dalyvavo apie 50 ekspertų iš Šiaurės ir Baltijos valstybių, Rusijos Federacijos, Lenkijos, Vokietijos, JAV, Ukrainos, Moldovos ir Baltarusijos, taip pat Europos Tarybos, Jungtinių Tautų vystymo programos ir Tarptautinės migracijos organizacijos atstovai. Seminare aptartos esamos ir rengiamos tarptautinės teisės normos, nacionalinė baudžiamosios atsakomybės už prekybą žmonėmis taikymo praktika, taip pat teisiniai prekybos žmonėmis aukų teisių apsaugos aspektai.
\n
142.Lietuvos delegacija pateikė Žmogaus teisių komisijos 59-ojoje sesijoje (2003 metais) ir 60-ojoje sesijoje (2004 metais) bendrą aštuonių valstybių pareiškimą dėl Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis.
\n
143.Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija 2003 metais priėmė kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planą, kuriame pateiktos rekomendacijos ir geros patirties pavyzdžių valstybėms narėms, taip pat ESBO sekretoriato ir institucijų veiklos kovojant su prekyba žmonėmis gairės. Dokumentas apima pagrindinius kovos su prekyba žmonėmis aspektus – tyrimą, teisėsaugą ir baudžiamąjį persekiojimą, prevenciją, nukentėjusiųjų apsaugą ir paramą jų reintegracijai. Taip pat numatyta kasmet Vienoje rengti kovos su prekyba žmonėmis nacionalinių koordinatorių ar ekspertų susitikimus, kuriuose bus keičiamasi patirtimi ir informacija, užmezgami dalykiniai ryšiai, numatomi bendradarbiavimo prioritetai. Lietuva remia nurodytąjį veiksmų planą ir jo įgyvendinimo mechanizmo sukūrimą ESBO sekretoriate.
\n
144.Užsienio reikalų ministerija 2002–2004 metais per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas skatina tarptautinį bendradarbiavimą – aktyviau keistis informacija, susijusia su prostitucija ir prekyba žmonėmis, su valstybių, pasirašiusių teisinės pagalbos sutartis, atitinkamomis teisėsaugos institucijomis. Visa gaunama informacija perduodama Lietuvos policijos informacijos centrui. Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pareigūnai rengia specialius susitikimus su buvimo valstybių Užsienio reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos kompetentingais pareigūnais. Per susitikimus aptariami prekybos žmonėmis, prostitucijos kontrolės ir prevencijos klausimai, dalijamasi darbo patirtimi. Gaunamą medžiagą apie kitų valstybių patirtį, susijusią su prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrole ir prevencija, Užsienio reikalų ministerija perduoda kompetentingoms institucijoms. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos nuolat teikia konsulinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, norinčioms sugrįžti į Lietuvą: 2003 metais tokia pagalba suteikta 19 asmenų (iš jų 5 vyrams), 2004 metų I ketvirtį – vienai moteriai.
\n
145.Užsienio reikalų ministerija 2002 metais parengė nevyriausybinių organizacijų ir centrų, galinčių suteikti pagalbą prostitucijos aukoms užsienio valstybėse, sąrašą. Šiame sąraše nurodyta daugiau nei 500 nevyriausybinių organizacijų ir centrų, į kuriuos gali kreiptis prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukos užsienio valstybėse. Užsienio reikalų ministerija taip pat parengė Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienio valstybėse pareigūnams metodines rekomendacijas, kaip teikti pagalbą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms.
\n
146.Prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, problemos įvairiais aspektais nagrinėjamos daugybėje programų, projektų ir priemonių, taip pat Europos Sąjungos EQUAL programoje. Pagal Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programą išanalizuoti tarptautiniai ir Lietuvos teisės aktai, numatytos tolesnės jų tobulinimo kryptys ir parengtos atitinkamos rekomendacijos, ypač susijusios su prekybos žmonėmis aukų apsauga ir pagalba joms.
\n
147.Įgyvendinama Prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencinė švietimo 2003–2004 metų programa, patvirtinta siekiant mokyklose diegti prevencinio švietimo programą, sudaryti ankstyvosios prekybos žmonėmis prevencijos sąlygas ir stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą. Įgyvendindama šią programą, Švietimo ir mokslo ministerija atlieka prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos darbą švietimo įstaigose, rengia specialistus, kurie gebėtų teikti pagalbą nukentėjusiems vaikams ar jų artimiesiems. Siekiama parengti ir Lietuvos mokyklose įdiegti prevencinio švietimo programą, supažindinti jaunimą, ypač merginas, su prostitucijos keliamais pavojais, ugdyti jų dorovines nuostatas. Numatyta plėsti konsultavimo paslaugų, teikiamų rizikos grupių vaikams ir jų tėvams, sistemą, parengti ir įgyvendinti priemones pedagoginių ir psichologinių, socialinių, teisinių ir medicinos konsultacijų veiklai gerinti – teikti reikiamą pagalbą rizikos grupių vaikams ir jų tėvams. Visų tipų švietimo įstaigose rengiamos paskaitos apie pavojus, susijusius su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Ankstyvosios prevencijos tikslais parengtas ir išleistas „Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas“, skirtas pradinukų socialiniams įgūdžiams ugdyti.
\n
148.Nuo 2003 m. liepos 1 d. (6 savivaldybėse) vykdoma bandomoji Prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų psichologinės reabilitacijos, profesinio orientavimo ir užimtumo 2003–2004 metų programa, siekiant sudaryti sąlygas prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms sugrįžti į darbo rinką, skatinti prekybos moterimis ir prostitucijos aukas ieškoti darbo, suteikti joms profesinę kvalifikaciją, bendruosius gebėjimus, juos tobulinti. Pirmasis programos įgyvendinimo etapas 2003 metais skirtas specialistams, dirbsiantiems su prekybos moterimis aukomis, rengti, bendradarbiavimo su organizacijomis, teikiančiomis socialinę pagalbą, tinklui sukurti, bandomajai programai įgyvendinti 2 savivaldybėse. Norą dalyvauti programoje 2003 metais pareiškė 4 prekybos moterimis aukos, surengtos 7 konsultacijos. Viena programos dalyvė nusprendė lankyti Darbo galimybių programą, skirtą ilgalaikiams bedarbiams sugrąžinti į darbo rinką. Viena konsultuojamoji pasiryžo įgyti paklausą darbo rinkoje turinčią profesiją Darbo rinkos mokymo centre.
\n
149.Lietuva pirmoji regione priėmė ir sėkmingai vykdo kompleksinę Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programą. Programoje numatytas kompleksas teisinių, organizacinių, švietimo, socialinės reabilitacijos, pagalbos, prevencijos ir kitokių kovos su prekyba žmonėmis ir prostitucija priemonių. Šios programos pagrindiniai tikslai – kompleksiškai šalinti prekybos žmonėmis ir prostitucijos priežastis ir sąlygas, sukurti prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos priemonių sistemą, griauti nusikalstamų grupių, susivienijimų, kurie verčiasi prostitucijos ir prekybos žmonėmis organizavimu, tinklus, užtikrinti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms ir jų apsaugą. Vykdant programos įgyvendinimo priemones, tobulinami įstatymai, atliekami moksliniai ir analitiniai tyrimai, gerinamas švietimas, prevencija, prekybos žmonėmis aukų socialinė integracija, įgyvendinamos organizacinės taktinės kovos su prekybą žmonėmis organizuojančiomis struktūromis priemonės. Programos įgyvendinimui koordinuoti ir monitoringui atlikti sudaryta darbo grupė iš ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, vadovaujama Vidaus reikalų ministerijos. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programos priemonių įgyvendinimo ataskaita kas pusmetį teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Programai įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirta daugiau nei 3 mln. litų.
\n
150.Įgyvendindama Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ypač daug dėmesio skiria nevyriausybinių organizacijų, šviečiančių potencialias ir faktines prekybos žmonėmis aukas, teikiančių joms socialinę, psichologinę ir kitokią nematerialiąją bei materialiąją pagalbą, iniciatyvų skatinimui ir finansavimui. Jau treti metai finansuojami nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių projektai, skirti socialinei pagalbai prekybos žmonėmis aukoms, jų reintegracijai į visuomenę, taip pat prevenciniam ir švietėjiškam darbui. Pripažintina, kad nevyriausybinės organizacijos šiai problemai skiria vis daugiau dėmesio – 2002 metais projektus pateikė 5 nevyriausybinės organizacijos, 2004 metais – jau 25. Iš viso per 2002–2004 metus finansuoti 28 projektai, skirti pagalbai prekybos žmonėmis aukoms ir jų reintegracijai į visuomenę. Per trejus metus tam skirta daugiau kaip 200 tūkst. litų.
\n
151.Atsižvelgiant į tai, kad prekybos žmonėmis ir prostitucijos problemos dar neišspręstos, parengtas Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2005–2007 metų programos projektas, nes ketinama toliau vykdyti šių reiškinių prevencijos ir kontrolės priemones.
\n
152.Veiksmingas nurodytųjų programų, priemonių, projektų įgyvendinimas atitinka Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamųjų išvadų 36 punktą, rekomenduojantį tobulinti prostitucijos ir prekybos moterimis aukų reintegraciją į visuomenę.
\n
153.Tobulinamas institucinis mechanizmas, institucijų, ypač teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnų, gebėjimai. Siekiant kuo geriau atskleisti prekybos žmonėmis atvejus, nuo 2003 metų Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo bylas tiriantis padalinys ir teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo padaliniai ėmė specializuotis tirdami prekybos žmonėmis bylas: įsteigtos specializuotos prekybos žmonėmis tyrimo grupės arba paskirti atsakingi pareigūnai.
\n
154.Siekiant užtikrinti operatyvų tarptautinį bendradarbiavimą tiriant nusikalstamas veikas, taip pat prekybą žmonėmis, su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis nusikaltėlių ir dingusių be žinios asmenų paieškos klausimais bendradarbiaujama per Interpolo Lietuvos nacionalinį biurą. Lietuvos policijoje 2003 metais sudaryta nuolatinė darbo grupė, kuriai pavesta užtikrinti informacijos teikimą vykdant Interpolo generalinio sekretoriato koordinuojamą „Red Routes“ operaciją. Remdamosi šios operacijos planu, dalyvaujančios šalys Interpolo analitiniam žvalgybos padaliniui teikia informaciją apie tyrimus, susijusius su prekyba moterimis, siekiant jas seksualiai išnaudoti.
\n
7 straipsnisa) ir b)
\n
155.Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pastabas dėl aktyvesnio moterų dalyvavimo šalies politiniame gyvenime, valdymo struktūrų veikloje ir priimant visų lygių sprendimus, pagal Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programą surengtas sociologinis tyrimas, skirtas nustatyti moterų dalyvavimo politinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime, siekio turėti vadovaujančius postus veiksnius ir motyvus. Tyrimą atliko Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos sudaro pagrindą vykdyti tolesnę kryptingą veiklą, projektus ir priemones, skirtus moterų dalyvavimui politinėje veikloje ir sprendimų priėmimo procesuose skatinti.
\n
156.Nuo 2002 metų įgyvendinamas projektas „Daugiau Lietuvos moterų politikoje“, remiamas Švedijos tarptautinės plėtros agentūros (SIDA) ir Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programos lėšomis, plačiai žinomas pavadinimu MILDA (Moterų iniciatyva Lietuvoje demokratijai augti). Projekto partneriai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kauno moterų užimtumo informacijos centras ir Švedijos konsultacijų firma „Sprangbradan Utvecklingkonsulter AB“. Projekto tikslas – subalansuoti lyčių atstovavimą priimant politinius sprendimus, stiprinti moterų politikių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, tobulinti moterų politinę kompetenciją ir gebėjimus, gerinti visuomenės supratimą apie lyčių lygybę priimant sprendimus, keisti moterų dalyvavimo politikoje ir sprendimų priėmimo procesuose stereotipus, stiprinti institucinių lyčių lygybės mechanizmų vyriausybės lygmeniu gebėjimus lyčių lygybės srityje.
\n
Per dvejus projekto įgyvendinimo metus pasiekta akivaizdžiai teigiamų rezultatų. Įgyvendinant projektą dalyvavo 513 moterų, įgyvendinta net 12 priemonių (mokymas, seminarai, konferencijos, pažintiniai studijų vizitai). Apie projekto kokybę liudija ir tas faktas, kad 2002 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 50 projekto dalyvių, iš jų išrinkta 12 moterų. Pagal projektą 2003 metų vasarį organizuota konferencija „Vyrų vaidmens kaita“; 2003 metų kovą surengtas seminaras žurnalistėms, kuriame dalyvavo 17 žurnalisčių. 2003 metų birželį organizuota Švedijoje pažintinė programa, kurioje dalyvavo 12 valstybės tarnautojų, 2003 metų rugpjūtį surengtame „Mentoringo“ seminare dalyvavo 5 politikės ir 10 mokytinių.
\n
157.Šio ir kitų projektų bei priemonių rezultatai teigiamai atsiliepė 2004 m. birželio 13 d. vykusių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams – iš 13 vietų, skirtų Lietuvai Europos Parlamente, 6 vietas laimėjo moterys (viena moteris dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų vietos atsisakė, todėl galutinis rezultatas – 5 moterys iš 13), mat į pirmąsias vietas laimėjusių partijų sąrašuose buvo įrašyta daugiau moterų, be to, kai kurios moterys reitinguojant gavo aukštesnę vietą nei partijų sąrašuose. Tai rodo visuomenės požiūrio į moteris aukščiausiuose postuose kaitą, projektų veiklos rezultatyvumą ir poveikį. 2004 m. birželio 13 d. įvyko ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmasis ratas. Tarp penkių kandidatų į Prezidento postą buvo dvi moterys. Į antrąjį rinkimų ratą pirmą kartą Lietuvos istorijoje pateko moteris, pralaimėjusi varžovui labai nedideliu balsų skirtumu.
\n
158.Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas pastebėjo, kad Lietuvoje mažai moterų išrinkta į savivaldybių tarybas ir Lietuvos Respublikos Seimą. Moterys 2000–2004 metais sudarė tik 10,6 procento visų Lietuvos Respublikos Seimo narių, iš jų 6 (43 procentai) moterys vadovavo Lietuvos Respublikos Seimo komisijoms. Iki 2003 metų vienam Lietuvos Respublikos Seimo komitetui vadovavo moteris. Priemonės, kurių imtasi, lėmė palankesnius subalansuoto lyčių atstovavimo požiūriu rinkimų rezultatus. 2004 m. spalio 31 d. paskelbti galutiniai 2004 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatai: 20,57 procento moterų ir 79,43 procento vyrų. Pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje (2001–2004 metais) 3 ministrės. Nuo 2004 metų gegužės jų liko dvi. Trečioji moteris ministrų kabinete, finansų ministrė, Lietuvos deleguota į Europos Komisijos komisarės pareigas. Pažymėtina, kad moteris į Europos Komisiją delegavo nedaug Europos Sąjungos valstybių narių. Europos žmogaus teisių teismo teisėja iš Lietuvos Respublikos taip pat paskirta moteris. Po 2002 metais vykusių savivaldybių tarybų rinkimų 20,6 procento savivaldybių tarybų narių – moterys. Vis dėlto tenka pripažinti, kad 2003 metais merėmis išrinktos 2 moterys (iš 60 merų). c) 159. Dalyvavimas politiniame, visuomenės ir valstybės gyvenime laikytinas ne tik moterų tikslų ir interesų realizavimo priemone, bet ir rodikliu, kuris parodo, kaip įgyvendinamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties principas.
\n
160.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje numatytą piliečių teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, detalizuoja įstatymai. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (2004 m. sausio 22 d. Nr. IX-1969) reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus. Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo („asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kita), kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį.
\n
Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra trys. Pažymėtina, kad šis įstatymas numato tik minimalų steigėjų skaičių, tačiau neriboja asociacijų steigimo lyties pagrindu. Tiek moterys, tiek vyrai turi vienodą teisę steigti asociacijas savo interesams, nepažeidžiantiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tenkinti. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. kovo 23 d. Nr. IX-2072) įstatymas išdėstytas nauja redakcija (dabar – Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas). Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti, o 5 straipsnyje nustatyta, kad politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų. Įstatymas neriboja narystės politinėje partijoje lyties pagrindu, taip pat nenustato suvaržymų dėl lyties steigiant partiją.
\n
161.Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. Nr. IX-1977) įstatymas išdėstytas nauja redakcija. Įstatymas reglamentuoja viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybės ar savivaldybės institucijos ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribotas. Pažymėtina, kad ir šis įstatymas, sudarantis teisines sąlygas tobulinti viešuosius interesus, nenumato apribojimų dėl lyties steigiant viešąsias įstaigas ir vykdant konkrečią visuomenei svarbią ir (ar) naudingą veiklą.
\n
162.Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 3 punktas įpareigoja valstybės institucijas įstatymų nustatyta tvarka remti visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros fondų programas, kurios padeda įgyvendinti moterų ir vyrų lygias galimybes. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir nevyriausybine organizacija Kauno moters užimtumo centru 2003 metais įsteigė viešąją įstaigą Lygių galimybių plėtros centrą, kurio paskirtis – skleisti lyčių lygybės idėjas ir siekti proporcinio moterų ir vyrų dalyvavimo visuomeniniame gyvenime. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2003 metais dalyvavo įgyvendinant 10 bendrų projektų su Lietuvos ir užsienio valstybės institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurių tikslas – skatinti moteris aktyviau dalyvauti šalies politiniame, ekonominiame gyvenime, supažindinti visuomenę su proporcingo lyčių dalyvavimo priimant sprendimus svarba, aptarti valstybės ir savivaldybių biudžeto formavimo atsižvelgiant į lyčių poreikius principus, ugdyti lygių galimybių suvokimą, kelti teisinės kultūros lygį.
\n
8 straipsnis
\n
163.Lietuvos Respublikos teisės aktai neriboja moterų teisių lygiomis sąlygomis eiti pareigas diplomatinėje tarnyboje ir atstovauti Lietuvai tarptautinių santykių srityje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė buvusią finansų ministrę kandidate į Europos Komisijos komisarės postą, ir šiuo metu ji sėkmingai eina šias pareigas. Europos žmogaus teisių teismo teisėja iš Lietuvos taip pat paskirta moteris.
\n
164.Kiek moterų diplomatinėje tarnyboje, pateikta lentelėje:
\n
Moterys diplomatinėje tarnyboje 2000–2004 metais Darbuotojai iš viso iš jų moterų iš viso procentas 2000 metų gruodis Darbuotojai, dirbantys diplomatinėje tarnyboje 357 144 40 Darbuotojai, dirbantys diplomatinį darbą užsienyje 170 57 34 Atstovybių vadovai 37 5 13 2001 metų gruodis Darbuotojai, dirbantys diplomatinėje tarnyboje 364 143 39 Darbuotojai, dirbantys diplomatinį darbą užsienyje 179 58 32 Atstovybių vadovai 40 4 10 2002 metų gruodis Darbuotojai, dirbantys diplomatinėje tarnyboje 376 149 40 Darbuotojai, dirbantys diplomatinį darbą užsienyje 184 67 36 Atstovybių vadovai 42 5 12 2003 metų gruodis Darbuotojai, dirbantys diplomatinėje tarnyboje 392 162 41 Darbuotojai, dirbantys diplomatinį darbą užsienyje 208 82 39 Atstovybių vadovai 44 6 14 2004 metų kovas Darbuotojai, dirbantys diplomatinėje tarnyboje 395 165 42 Darbuotojai, dirbantys diplomatinį darbą užsienyje 206 84 41 Atstovybių vadovai 44 6 14
\n
9 straipsnis1 dalis
\n
165.Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 3 straipsnyje nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Ir šiame, ir kituose įstatymo straipsniuose moterų ir vyrų – Lietuvos Respublikos piliečių – teisinė padėtis yra traktuojama vienodai.
\n
166.Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatyti pilietybės įgijimo būdai. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimus, įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija), optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais, kitais šio įstatymo numatytais pagrindais (pavyzdžiui, pilietybė suteikiama išimties tvarka Respublikos Prezidento dekretu).
\n
167.Nei Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 straipsnyje, nustatančiame Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygas, nei 13 straipsnyje, kuriame pateiktas sąrašas aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama, nenumatyti jokie diskriminacijos dėl lyties kriterijai, kurie sudarytų sąlygas skirtingai traktuoti moteris ir vyrus, suteikiant ar atsisakant suteikti jiems Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris įvykdė šiame straipsnyje numatytas pilietybės suteikimo sąlygas (išlaikė valstybinės kalbos egzaminą, nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų, turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, yra asmuo be pilietybės arba pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė), Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.
\n
168.Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 ir 18 straipsniuose, numatančiuose atitinkamai teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus, įtvirtinti bendri moterims ir vyrams pilietybės išsaugojimo ar netekimo pagrindai. Įstatymo 19 straipsnis suteikia teisę bet kurios lyties asmeniui – Lietuvos Respublikos piliečiui – atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės.
\n
169.Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 4 straipsnis įtvirtina Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sudarant ir nutraukiant santuoką principą. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs, sutuoktinių pilietybė savaime nepasikeičia. Tai reiškia, kad santuoka su užsieniečiu automatiškai nepadaro moters – Lietuvos Respublikos pilietės – kitos (sutuoktinio) valstybės piliete ar asmeniu be pilietybės.
\n
2 dalis 170. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas reglamentuoja ir vaikų pilietybės klausimus. Įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas ius sanguinis principas, t. y. numatyta, kad vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
\n
171.Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybės klausimai sprendžiami taip, kad jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė, iki jam sukaks 18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą. Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorijoje randamas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, toks vaikas laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.
\n
10 straipsnis
\n
172.Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtintas lygių galimybių principas. Švietimo sistema kiekvienam asmeniui laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo ir pirmosios kvalifikacijos įgijimą, sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis taip pat nustato švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų pareigą įgyvendinti moterų ir vyrų lygias teises: priimant moteris ir vyrus į visas švietimo ir mokslo įstaigas; skiriant stipendijas ir teikiant kreditus; parenkant mokymo programas; vertinant jų žinias. Švietimo sistema yra atvira Lietuvos gyventojams, ji numato tenkinti įvairaus amžiaus grupių ir lyčių poreikius.
\n
173.Moterys Lietuvoje turi aukštesnį išsilavinimą nei vyrai. Bendrojo lavinimo mokyklose berniukų ir mergaičių – po 50 procentų, tačiau aukštojo išsilavinimo labiau linkusios siekti merginos (studenčių visose mokymosi pakopose – per 60 procentų). Taigi vaikinai dažniausiai mokosi pagrindinėse ir profesinėse mokyklose, o merginos – aukštesniosiose mokyklose (per 63 procentus). Didžiumoje valstybių dar pirmojoje aukštųjų mokyklų studijų pakopoje vyrų daugiau negu moterų. Lietuvoje visose studijų pakopose (pastaruoju metu – net doktorantūroje) moterų studijuoja daugiau negu vyrų.
\n
174.Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtintas lygių galimybių principas garantuoja moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimą švietimo sistemoje. Švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo ir pirmosios kvalifikacijos įgijimą, sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos, kurių vienas iš tikslų – išplėsti švietimo prieinamumą, sukurti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi.
\n
175.Lietuvoje veikia viena priėmimo į mokymosi įstaigas sistema, užtikrinanti moterims lygias su vyrais priėmimo sąlygas. Atsižvelgiant į motinystę ar socialinę padėtį, moterims sudaroma galimybė tęsti studijas, tobulinti kvalifikaciją. Švietimo įstaigose 2003–2004 mokslo metais mokėsi 51,2 procento merginų. Mergaičių (merginų) mokymosi aprėptis 2003 metais buvo šiek tiek didesnė nei berniukų (vaikinų): mokėsi apie 83,5 procento merginų ir 79,9 procento vaikinų. Mergaičių ir berniukų mokymosi aprėptis beveik nesiskiria ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopose. Vidurinio mokymo ir visose aukštesnėse mokymo pakopose merginių mokymosi aprėptis didesnė negu vaikinų. Be to, šiose pakopose merginų daugiau.
\n
Tai rodo, kad moterų išsilavinimo lygio vidurkis Lietuvoje ir toliau bus aukštesnis nei vyrų. Jeigu palygintume vaikinų ir merginių skaičiaus santykį įvairių tipų mokyklose, pamatytume, kad bendrojo lavinimo mokyklos 11–12 klasės, buvusios labai moteriškos, tolydžio vyriškėja (merginų sumažėjo nuo 67 procentų 1990–1991 mokslo metais iki 53 procentų 2003–2004 mokslo metais). Merginų ir vaikinų skaičiaus santykis profesinėse mokyklose per pastaruosius penkerius metus beveik nekito (40 procentų merginų). Palyginus mokymąsi pakopose, matyti, kad merginos mažiau linkusios mokytis žemesnėse profesinių mokyklų pakopose, tačiau ketvirtojoje pakopoje jų (įgijusių vidurinį išsilavinimą) daugėja – apie 58 procentai, be to, merginų II, III ir IV pakopose nuolat mažėja.
\n
Išimtis – I pakopos profesinės mokyklos, kuriose merginų daugėja. Nežymiai, tačiau nuolat daugėja merginų universitetuose (apie 59 procentai 2003–2004 mokslo metais). Profesinio pasirengimo požiūriu vaikinai daugiau renkasi darbininkų profesijas, o merginos norėtų būti valstybės tarnautojomis. Nors aukštąjį išsilavinimą įgyja daugiau merginų negu vaikinų, vaikinai dažniausiai įgyja geriau apmokamas specialybes. Tai lemia merginų ir vaikinų būsimųjų pajamų skirtumus, t. y. ūkinės veiklos srityse, kuriose dirba daugiausia vyrai, darbo užmokestis paprastai didesnis.
\n
176.Lietuvoje visose studijų pakopose (pastaruoju metu – net doktorantūroje) moterų studijuoja daugiau negu vyrų, tačiau moterims sunkiau kopti akademinės karjeros laiptais. Moterų profesorių yra vos 9,5 procento. Sunkiausia moterims tapti akademikėmis: iš 163 akademikų tik 10 moterų yra narės korespondentės ir narės ekspertės, o tikroji narė akademikė – tik viena.
\n
177.Pedagogo profesija laikoma moteriškiausia. Bendrojo lavinimo mokyklose mokytojų moterų – per 86 procentus, profesinių mokyklų dėstytojų moterų – per 67 procentus. Šalies švietimo sistemoje (valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose) moterys sudaro per 80,1 procento visų darbuotojų. a) 178. Lygios ikimokyklinio ugdymo galimybės užtikrinamos tiek ikimokyklinio amžiaus vaikams, lankantiems švietimo įstaigas, vadovaujantis Rekomendacijomis savivaldybėms dėl centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, patvirtintomis švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-918, tiek jų nelankantiems, vadovaujantis Švietimo pagalbos ikimokyklinio amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2004 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-842. Rekomenduojama ikimokyklinio ugdymo grupes švietimo įstaigose sukomplektuoti iki mokslo metų pradžios. Jeigu yra laisvų vietų, grupės gali būti komplektuojamos visus metus. Tėvai gali pasirinkti švietimo įstaigą, grupę, vaiko priėmimo į grupę laiką, kitas ugdymo paslaugas. Šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaiką namuose, mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, teikia institucinio ikimokyklinio ugdymo paslaugas, skirtas 1–5 ar 6 metų vaikui ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą, pedagoginę, specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę ir psichologinę pagalbą.
\n
179.Bendrojo lavinimo mokyklose irgi sudarytos vienodos sąlygos įgyti išsimokslinimą. Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas laikomas vienu svarbiausių švietimo politikos prioritetų, mokymosi visą gyvenimą pagrindu. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo dokumentuose (Bendrojo lavinimo mokyklų 2003–2005 metų bendrieji ugdymo planai, patvirtinti švietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 408, Priešmokyklinio ugdymo standartai ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai I-X klasėms, patvirtinti švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015) užtikrinamos vienodos galimybės visiems mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius, dalyvauti popamokinėje veikloje, būti renkamiems į mokyklos savivaldą.
\n
180.Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme (2003 m. birželio 17 d. Nr. IX-1630) įstatymas išdėstytas nauja redakcija. Naujos redakcijos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatytas lygių galimybių principas, taikomas švietimo sistemoje: švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują.
\n
181.Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas (2000 m. kovo 21 d. Nr. VIII-1586), įsigaliojęs nuo 2000 m. rugsėjo 1 d., Aukštesniosios mokyklos bendrieji nuostatai, patvirtinti švietimo ir mokslo ministro 2000 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 5, nustato vienodas sąlygas tiek vyrams, tiek moterims pasirinkti profesiją ir specializaciją, įgyti aukštesniojo mokslo diplomą visose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštesniosiose mokyklose, taip pat konservatorijose, o neuniversitetinių studijų aukštojo mokslo diplomą – visose valstybinėse ir nevalstybinėse kolegijose. Jokių apribojimų ar reikalavimų moterims, norinčioms įgyti profesinę kvalifikaciją, nėra. Jos turi teisę laisvai, pagal gebėjimus ir polinkius, rinktis profesinio mokymo programą ar tobulinti kvalifikaciją. Pagrindinio profesinio mokymo kvalifikacijos egzaminų tvarka, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1743, reglamentuoja mokinių kvalifikacijos įsigijimą, ugdymo rezultatų įforminimą, diplomų ir kitų kvalifikacijos įgijimo dokumentų išdavimą, neatsižvelgiant į lytį. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas irgi užtikrina vienodas sąlygas moterims stoti į aukštąsias mokyklas, pasirinkti norimą studijų kryptį ir taip įgyti norimą kvalifikacinį laipsnį ir (ar) profesinę kvalifikaciją. b) 182. Lietuvos aukštųjų mokyklų rengiami egzaminai, auditorijos, mokymo programos, jokia kita mokomoji veikla nėra kaip nors specialiai išskiriama pagal žmogaus lytį, siekiant jį diskriminuoti.
\n
183.Bendrojo lavinimo mokyklose mokiniams sudaromos vienodos galimybės naudotis vienodomis mokymo programomis, mokymo metodais, mokymo priemonėmis, kaip nustato Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Tiek berniukai, tiek mergaitės naudojasi vienodos kokybės mokyklos patalpomis ir įrenginiais.
\n
184.Visos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programos yra tokios pat ir berniukams, ir mergaitėms. Ugdymo procesas vyksta mišriose berniukų ir mergaičių grupėse ir tose pačiose patalpose, naudojamasi tais pačiais įrenginiais.
\n
185.Profesinio mokymo programos sudaromos vadovaujantis atitinkamos veiklos profesinės kompetencijos ir bendrųjų gebėjimų įgijimo reikalavimais, nesvarbu, kurioje, kaimo ar miesto profesinėje mokykloje, programa įgyvendinama, kaip nustatyta Pagrindinio profesinio mokymo programų bendruosiuose reikalavimuose, patvirtintuose švietimo ir mokslo ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1167. Visos profesinio rengimo programos, esančios Studijų ir mokymo programų valstybiniame registre, skirtos abiejų lyčių atstovams be apribojimų ar išimčių. Mokymo metodai taikomi pagal mokinių gebėjimus, programos specifiką, mokymo bazę, bet visa tai nediferencijuojama pagal lytį. Vertinimas ir laimėjimų įteisinimas nepriklauso nuo lyties. c) 186. Švietimo ir mokslo įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad mokymo programose ir vadovėliuose nebūtų propaguojamas moterų ir vyrų diskriminavimas. Vienas Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programos tikslų – įtvirtinti lyčių nediskriminuojančias nuostatas vadovėliuose, sudaryti teisines sąlygas tikrinti mokymo programų ir vadovėlių šališkumą lytims. Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 452 patvirtinti Reikalavimai bendrojo lavinimo dalyko vadovėliui. Šiuose reikalavimuose įtvirtinta, kad vienas vadovėlio (vadovėlio rankraščio) vertinimo kriterijų – tolerantiškas lyčių vertinimas.
\n
187.Pagal Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programą organizuoti seminarai, kvalifikacijos tobulinimo kursai švietimo įstaigų darbuotojams lyčių lygybės klausimais. Pedagogų profesinės raidos centre organizuotas seminarų ciklas „Lyčių tolerancija švietime“, skirtas mokyklų vadovams, socialiniams pedagogams, klasių auklėtojams, psichologams, dorinio ugdymo specialistams. Per metus pedagogams organizuotas seminarų ciklas „Gyvenimo įgūdžiai“, kurių metu nagrinėti lyčių lygybės klausimai.
\n
188.Siekiant mažinti vyrų ir moterų žinių atotrūkį ir skatinti moteris įgyti gerai apmokamas specialybes, nuo 2003–2004 mokslo metų mokyklose, vykdančiose pagrindinio ugdymo programas, pradėtos diegti Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, reglamentuojantys atnaujintą technologinio ugdymo turinį, atitinkantį pasikeitusius visuomenės poreikius. Vietoj buvusio darbų ir buities kultūros dalyko baigiamos parengti technologijų programos. Nauja ir tai, kad į technologijų bendrąsias programas įtrauktas verslumas ir vartotojų ugdymas. Be to, visos technologijų programos skiriamos ir mergaitėms, ir berniukams, todėl mokoma bendrose grupėse.
\n
189.Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, siekdama ugdyti moters ir vyro pagarbą vienas kitam, skleisti mokslo, karjeros, profesinio tobulėjimo idėjas, parengė lankstinuką „Lygios galimybės mergaitėms ir berniukams“. Lankstinukai dalijami vidurinių mokyklų mokytojams, jie skatina mokytojus susimąstyti apie tai, ar jie skiria vienodai pamokos laiko mergaitėms ir berniukams, ar dėstomąją medžiagą pateikia nepaneigdami lyčių lygybės principo, ar vertina žinias pagal šį principą. d) 190. Lietuvos švietimo sistemoje sudarytos lygios galimybės moterims ir vyrams nustatytąja tvarka gauti stipendijas, pašalpas ir kitokią paramą mokantis ir studijuojant. Mokamos stipendijos skirstomos į dvi grupes: stipendijos pagal studijų rezultatus ir socialines stipendijas. Sudaryta galimybė taip pat gauti valstybės paskolas studijoms, gyvenimo išlaidoms ir studijoms užsienyje padengti.
\n
191.Studentėms, auginančioms mažamečius vaikus, suteiktos papildomos socialinės garantijos, papildoma parama. Aukštųjų mokyklų dieninėse studijose studijuojančioms moterims, auginančioms mažamečius vaikus, gali būti skirta socialinė stipendija, o studentėms, auginančioms mažamečius vaikus ir paėmusioms valstybės paskolą studijoms, paskolos grąžinimas atidėtas, iki vaikui sukaks 3 metai.
\n
192.Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme patvirtintos 3 pagrindinės studijų formos: dieninė, vakarinė, neakivaizdinė. Tai suteikia moterims galimybę pasirinkti joms patogesnę studijų formą, atsižvelgiant į užimtumą ar šeiminę padėtį. e) 193. Sudaromos vienodos galimybės neformaliai įgytas žinias formalizuoti ir gauti profesinę kvalifikaciją. Švietimo ir mokslo ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1353 ir 2004 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-27 įtvirtintos nuostatos dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir jo įteisinimo, 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 – galimybė mokytis savarankiškai.
\n
194.Pagal Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programą parengtas veiksmų, skatinančių moteris aktyviai siekti mokslininkės karjeros ir mažinančių atotrūkį tarp vyrų ir moterų, planas. Įgyvendinant šį planą, švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl Lietuvos atstovų ir ekspertų Europos Sąjungos 6-osios bendrosios programos specialiųjų programų komitetuose paskyrimo“ paskirti Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai į komitetą „Mokslas ir visuomenė“. Vienas svarbiausių šio komiteto tikslų – užtikrinti lygias moterų ir vyrų galimybes moksle. Švietimo ir mokslo ministerijai dalyvaujant, parengta ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo tinklo „Moterys tiksliuosiuose moksluose ir aukštosiose technologijose“ koncepcija (Baltijos valstybių švietimo ministerijos čia partnerės).
\n
195.Įgyvendinant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, mokyklos ir toliau bus atveriamos darbo rinkai, jose diegiamos profesinio informavimo ir konsultavimo sistemos, o praktinė socialinė, darbinė veikla įtvirtinama kaip sudėtinė bendrojo ugdymo dalis. Šioje strategijoje numatytos priemonės, kryptingai ugdančios tiek vyrų, tiek moterų pagrindinius raštingumo gebėjimus, socialinę, kultūrinę ir komunikacijos kompetenciją. f) 196. Kad sumažėtų merginų ir moterų, nebaigusių mokyklos ir neįgijusių profesinės kvalifikacijos, nėščioms ar auginančioms vaikus mokinėms sudaromos sąlygos išeiti akademinių atostogų. g) 197. Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigų veiklos nuostatuose numatytos visų mokinių, neatsižvelgiant į lytį, lygios galimybės naudotis mokyklos biblioteka, sporto sale, vadovėliais, vienodos kokybės mokymo priemonėmis ir patalpomis, apsigyventi mokyklos bendrabutyje, dalyvauti mokyklos savivaldoje, sporto ir kūno kultūros užsiėmimuose ar rinktis kitas saviraiškos formas ir kita.
\n
198.Lietuvoje sudarytos sąlygos abiejų lyčių mokiniams naudotis bendrosiomis kūno kultūros programomis ir išsilavinimo standartais. Pagal nustatytuosius reikalavimus visų pakopų bendrojo lavinimo mokyklos parengia kūno kultūros programas ir fizinio parengtumo normatyvus. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir lytį, diferencijuojamas formalaus ir papildomojo ugdymo turinys ir metodika. Taigi pagrįstai atsižvelgiama (o ne diskriminuojama) į anatominius, fiziologinius ir psichinius bei socialinius skirtingų lyčių ugdytinių savitumus. Kūno kultūra bendrojo lavinimo mokyklose – tarp trijų mėgstamiausių vaikinų ir merginų dalykų. Merginoms ir vaikinams kūno kultūros pamokas dėsto kūno kultūros mokytojai.
\n
199.Lietuvoje sudaromos vienodos galimybės mergaitėms ir merginoms aktyviai dalyvauti sporto ir fizinio parengimo užsiėmimuose, tačiau juos lanko daugiau vaikinų nei mergaičių ir merginų. Atlikto 2003 metais tyrimo duomenimis, sporto būrelius dažniau renkasi vaikinai, o merginos – meno būrelius. Dėl to kalta ir prasta materialinė bazė, perkrautos sporto salės, kai vienu metu pamoka vyksta 2, 3, o kartais net 4 klasėms ar mobilioms grupėms. Ne visose mokyklose po fizinių pratybų galima nusiprausti.
\n
200.Kad daugiau merginų sportuotų, populiarinamos naujesnės ir įdomesnės sporto šakos, skatinama steigti merginų sporto klubus. Lietuvoje yra 102 sporto mokyklos (sporto mokymo įstaigos), kurias 2003 metais lankė 47764 mokiniai, iš jų – 13552 mergaitės (28,37 procento). Lietuvos olimpiniame sporto centre 2003 metais sportavo 140 jaunųjų talentų, iš jų – 54 merginos.
\n
201.Kūno kultūros įskaita 2003–2004 metais organizuojama visiems pageidaujantiems ją laikyti bendrojo lavinimo mokyklų (gimnazijų) ir profesinių mokyklų abiturientams. Visiems sudarytos vienodos galimybės turėti vienodos kvalifikacijos pedagogus. Reikėtų gerinti ir labiau pritaikyti įvairaus amžiaus mergaičių ir merginų poreikiams kūno kultūros pamokų turinį ir metodiką, namų užduotis, reguliuojančias fizinį aktyvumą, didinančias protinį ir fizinį darbingumą. h) 202. Nuo 2000 metų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dėstomos ugdymo turinio ekspertų rekomenduotos universaliosios Sveikatos ugdymo ir Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos, kurios yra sudedamoji ugdymo dalis ir apima įvairių mokslo žinių perteikimą ir gebėjimą pritaikyti konkrečiose situacijose, taip pat visuomenei priimtino požiūrio į šeimą ugdymą. Nurodytosios programos skirtos ugdyti brandų lytiškumą (dorovinio ugdymo dalis), kai diegiama pagarba savo ir kitai lyčiai. Lytiškumo ugdymas apima bendravimo mokymą, padeda ugdyti atsakomybę – formuojama savarankiška aplinkos poveikiui atspari asmenybė. Lytiškumo ugdymo tikslas – asmenybės vidinė branda, pasirengimas santuokai, tėvystei ir motinystei, o lytinio švietimo – suteikti vaikams žinių apie nėštumą, gimdymą, AIDS, lytiškai plintančių ligų, aborto žalą sveikatai. 2004 metų Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų analizė parodo, kad daug galimybių Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą įtraukti į mokomuosius dalykus, tačiau jomis naudojamasi per mažai. Švietimo ir mokslo ministras sudarė darbo grupę, kurią įpareigojo iš esmės išnagrinėti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą ir parengti jos koncepciją. Sveikos gyvensenos ir tinkamos asmens higienos įgūdžiai mokyklose mokiniams formuojami pagal programą „Sveika mokykla“.
\n
11 straipsnis
\n
203.Pagrindinis darbo teisę reglamentuojantis dokumentas – Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įsigaliojo 2003 m. sausio 1 dieną. Kodekse nustatyta darbo teisės subjektų lygybė, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Net keletas kodekso straipsnių reglamentuoja moterų ir vyrų lygias galimybes, iš jų galimybę gauti vienodą atlyginimą vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą, motinystės saugą (įskaitant nuostatą, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kurią darbdaviui pateikta medicinos pažyma apie nėštumą), motinystės (tėvystės) atostogas ir kita. Kodeksas suderintas su Europos Sąjungos teise ir jame nėra moteris ar vyrus diskriminuojančių nuostatų.
\n
204.Statistikos duomenys atspindi moterų ir vyrų darbo aktyvumą, užimtumą, moterų ir vyrų nedarbą pagal amžiaus grupes. Duomenys pateikti šio pranešimo priedo 1 lentelėje.
\n
205.Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pastabose reiškiamas susirūpinimas, kad tarp aukštesnį išsilavinimą turinčių bedarbių daugiau moterų. Lietuvoje 2000–2004 metais moterų bedarbių, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, daugiau nei vyrų. Duomenis apie moterų ir vyrų bedarbių išsilavinimą pateikti šio pranešimo priedo 2 lentelėje. Vis dėlto jaučiama, kad pagyvenusios moterys tampa vis aktyvesnės ekonominėje veikloje. 2000 metais tarp 51–60 metų moterų verslininkių buvo 3,8 procento daugiau nei verslininkų tarp tokio pat amžiaus vyrų. Bendras moterų užimtumas ekonominėje veikloje 2000–2002 metais buvo didesnis nei vyrų. Duomenys pateikti šio pranešimo priedo 3 lentelėje.
\n
206.Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendras Lietuvos gyventojų užimtumas didėja, o nedarbas mažėja:
\n
Gyventojų užimtumas 2001 metais 2002 metais 2003 metais 15 metų ir vyresni gyventojai metų pradžioje, tūkstančiais 2800,4 2816 2829,6 Darbo jėga 1635,8 1630,3 1641,9 Užimtieji 1351,8 1405,9 1438 Bedarbiai 284 224,4 203,9 Nedarbo lygis, procentais 17,4 13,8 12,4 Jaunimo (15–24 metų), procentais 31,1 23 25 Moterų, procentais 14,7 12,9 12,2 Vyrų, procentais 19,9 14,6 12,7 Užimtumas (15–64 metų amžiaus gyventojų), procentais 57,2 59,6 60,9 207. Vyrų užimtumas (61 procentas) 2000 metų gegužę buvo kur kas mažesnis negu vidutiniškai Europos Sąjungoje (72,6 procento), o moterų – viršijo Europos Sąjungos vidurkį (atitinkamai 58,2 ir 53,1 procento). Pagal amžiaus grupes užimtumas Lietuvoje buvo kur kas didesnis už Europos Sąjungos 25–54 metų moterų užimtumo vidurkį (77 ir 65 procentai) ir abiejų lyčių 55–64 metų asmenų užimtumo vidurkį. Jaunų moterų ir vyrų iki 54 metų užimtumas Lietuvoje buvo mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Vidutinis užimtumo lygis 2001 metais sumažėjo iki 57,2 procento.
\n
208.2003 metais, palyginti su 2002 metais, 15–64 metų gyventojų užimtumas padidėjo 1,3 procento ir vidutinis užimtumo lygis buvo 60,9 procento. Labiausiai per šį laikotarpį padidėjo Vilniaus apskrities gyventojų užimtumas – 3,9 procento ir siekė 63,8 procento. Didžiausias užimtumas 2003 metais buvo Tauragės apskrityje – 66,2 procento, jis per metus padidėjo 1,9 procento. Mažiausias užimtumas buvo Alytaus apskrityje – 54,5 procento ir Utenos apskrityje – 57 procentai. Didėjant gyventojų užimtumui, mažėja bedarbių. Lietuvos darbo biržoje 2004 m. sausio 1 d. įregistruota 158,8 tūkstančio bedarbių. Per metus bedarbių sumažėjo 32,3 tūkstančio, arba 17 procentų. Bedarbių vyrų ir moterų 2003 metų pradžioje buvo beveik po lygiai, tačiau per metus po truputį daugėjo bedarbių moterų. Bedarbės moterys 2004 m. sausio 1 d. sudarė 53,6 procento visų bedarbių.
\n
209.Nors moterų nedarbas jau keletą metų mažesnis negu vyrų, tačiau moterų užimtumas nuolat atsilieka nuo vyrų. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, moterų (15–64 metų) užimtumas tuo pačiu laikotarpiu buvo gerokai mažesnis už vyrų ir siekė tik 58,4 procento (vyrų – 63,7 procento). Bendras gyventojų užimtumo lygis 2002 metų III ketvirtį, palyginti su buvusiuoju metų pradžioje, padidėjo iki 52,6 procento. 2002 metų pradžioje 64,9 procento visų užimtų moterų dirbo paslaugų (15,6 procento – švietimo, 14,6 procento – prekybos, transporto remonto, asmeninių ir buitinių prietaisų taisymo, 11,5 procento – sveikatos priežiūros ir socialinio darbo) sektoriuje ir tik 19,5 procento – apdirbamosios pramonės, o 14,2 procento – žemės ūkio sektoriuose. Vyrai tais pačiais metais buvo pasiskirstę tolygiau, t. y. 46 procentai jų dirbo paslaugų sektoriuje, 22,2 procento – pramonėje (18,3 procento – apdirbamojoje pramonėje, 11,9 procento – statyboje), 21,3 procento – žemės ūkyje, kiti – kitose ūkinės veiklos srityse.
\n
210.Vertinant moterų užimtumą, atskirą specifinę grupę sudaro pagyvenusios ir kaime gyvenančios moterys. Reikia pripažinti, kad vyresniems asmenims – tiek moterims, tiek vyrams – įsidarbinti sunkiau. Vis dėlto 2002 metų pradžioje 50–64 metų moterų užimtumas buvo 44,9 procento, o to pat amžiaus vyrų – 54,4 procento. Kaimo gyvenamosiose vietovėse tiek tarp ilgalaikių bedarbių, tiek tarp asmenų, kurių įsiregistravimo darbo biržoje trukmė siekė nuo 6 iki 12 mėnesių, moterų taip pat buvo daugiau negu vyrų. Moterų nedarbas 2002 m. lapkričio 1 d. jau buvo didesnis negu vyrų ir siekė 10,9 procento (vyrų – 9,9 procento).
\n
211.Ekonominiame šalies gyvenime daugėja moterų vadovių. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Ūkio ministerija atliktų smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygų tyrimų duomenimis, gausėja moterų įmonių vadovių. Antai 2000 metais moterų vadovių buvo vos 29,2 procento, o 2001 metais – jau 40 procentų. Daugiausia 31–50 metų moterų verslo vadovių. Vyrų verslininkų vyraujantis amžius – 21–40 metų.
\n
212.Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijose pastebėta skurdo feminizacijos tendencija – vis labiau skursta įvairios moterų grupės. Taigi komitetas rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei stebėti įvairaus amžiaus moterų skurdo būklę ir įgyvendinti veiksmingas skurdo mažinimo programas.
\n
213.Nevisiškas moterų užimtumas tiesiogiai lemia didesnę ar mažesnę skurdo feminizaciją, o ilgalaikis nedarbas ypač skaudžiai paliečia moteris. Nors, palyginti su 2001 metais, ilgalaikis nedarbas sumažėjęs, bendras jo mastas didelis. Darbo jėgos tyrimų duomenimis, 2003 metais apie 50 procentų bedarbių neturėjo darbo vienerius metus ir ilgiau (102,3 tūkstančio bedarbių) iš jų apie 32 procentus darbo neturėjo 2 metus ir ilgiau (65,7 tūkstančio bedarbių). Ilgalaikis nedarbas paplitęs tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, tačiau moterų nedarbas šiek tiek didesnis. Kita vertus, itin ilgos trukmės (2 metų ir daugiau) ilgalaikis vyrų nedarbas šiek tiek didesnis. Didžiausia itin ilgos trukmės ilgalaikio nedarbo rizika būdinga 50 metų amžiaus ir vyresniems bedarbiams, iš jų ilgalaikiai bedarbiai 2003 metais sudarė apie 62 procentus (itin ilgos 2 metų ir daugiau trukmės ilgalaikiai bedarbiai sudarė apie 44 procentus).
\n
214.Komitetas taip pat pastebėjo, kad skurdas itin skaudžiai paliečia moterų vadovaujamus ūkius. Ši tendencija pastebima ir 2000–2004 metais. Daugiausia pajamų turi vieniši asmenys ir santuokinės poros, neturinčios vaikų, o mažiausia – namų ūkiai, turintys vaikų, susidedantys iš vienos motinos, auginančios nepilnamečius vaikus, arba pilnos šeimos, kurių pagrindinė maitintoja – moteris, o vyras bedarbis, nes moterų atlyginimų vidurkiai mažesni už vyrų.
\n
215.Atsižvelgiant į esamą nedarbą, užimtumą, siekiant gerinti moterų ekonominę būklę, lyčių aspektas nuosekliai įtrauktas į Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935, taip sudarytos sąlygos gerinti moterų ekonominę būklę su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
\n
216.Pagal Europos Sąjungos užimtumo gaires pradėtas rengti nacionalinis užimtumo didinimo veiksmų planas, kuriame lyčių aspektas bus įtrauktas į visas veiksmų plano kryptis, be to, numatytos specialios priemonės moterų užimtumui didinti.
\n
217.Parengtas Lietuvos Respublikos 2004–2006 metų nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planas, skirtas silpniausių gyventojų grupių padėčiai pagerinti, galimybėms didinti, skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti. Šio plano ilgalaikiai tikslai – užtikrinti neturtingiems, socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims ne tik materialines gėrybes ar socialines paslaugas, bet ir galimybę įgyti tinkamą išsilavinimą, gauti geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, turėti visuomeninius standartus atitinkantį būstą, sveikas darbo sąlygas, galimybę rinktis ir daryti įtaką svarbiausiems gyvenimo sprendimams. Įgyvendinant šį planą, dalyvaus valstybės institucijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos. Rengiant visas šio plano priemones, atsižvelgta į skirtingas moterų ir vyrų problemas ir poreikius. Numatytos specialios priemonės moterų socialinei atskirčiai mažinti. Plano įgyvendinimo monitoringą atliks darbo grupė, kurios veikloje pakviesta dalyvauti lygių galimybių kontrolierė.
\n
218.Nors Lietuvos teisės aktai numato tiek moterims, tiek vyrams vienodas teises ir lygias galimybes dalyvauti darbo rinkoje, tačiau mažesnį moterų užimtumą lemia įvairūs ekonominiai, socialiniai, kultūriniai veiksniai. Viena esminių priežasčių, trukdančių pasiekti tolygų lyčių užimtumą, yra tradicinė visuomenės pažiūra į vyro ir moters vaidmenis. Pagal susiformavusius stereotipus vyrai – ne tik šeimos maitintojai: darbdavių manymu, jie kompetentingesni, labiau jaučia atsakomybę, priima racionalesnius sprendimus. Tradicinis požiūris į moterų ir vyrų pareigas šeimoje išryškėja Sociologinės kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikto tyrimo respondentų atsakymuose į klausimą, kas turėtų išlaikyti šeimą. 57,2 procento vyrų mano, kad tai – tik jų pareiga. Tokios pat nuomonės 51,4 procento moterų. Taigi akivaizdu, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų šį vaidmenį priskiria vyrams. Šis lūkestis – svarbus moterų atskirties indikatorius, kita vertus, jis kelia didelę įtampą vyrams, nes šiuolaikinėje visuomenėje vienas asmuo dažniausiai nebegali išlaikyti šeimos. Nors Lietuvoje vaiko priežiūros atostogomis pagal įstatymus gali naudotis tiek moterys, tiek vyrai, tačiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, iš 2002 metais motinystės (tėvystės) atostogomis pasinaudojusių apie 17,8 tūkst. asmenų tik 179 (apie vieną procentą) vyrai.
\n
219.Auginančioms vaikus moterims motinystė ir šeimos pareigos – didžiausia kliūtis išlaikyti darbo vietą ar ieškoti kitos. Moterys, auginančios vaikus, darbe patiria įvairių sunkumų. Jaunesnėms gana dažnai tenka išgirsti, kad darbo negaus todėl, kad turi (ar gali susilaukti) vaikų. Įsidarbinti ypač svarbu moterims, kurios vaikus augina vienos. Vienišos motinos, auginančios vaikus, 2001 metais sudarė 5,4 procento visų namų ūkių, kurių vidutinis dydis – 2,5 asmens. Vienišų tėvų (vyrų), auginančių vaikus, tais pačiais metais buvo tik 0,2 procento visų namų ūkių.
\n
220.Svarbus moterų užimtumo rodiklis – dalyvavimas versle. Moterims imtis verslo ir jį plėtoti ypač sunku. Vis daugiau moterų pradeda savo verslą, tačiau turi įveikti gausybę kliūčių. Moteriai, turinčiai vaikų, sunkiau pradėti verslą, nes dažnai tik ji atsako už vaikų priežiūrą. Moterims taip pat sunku tapti lygiavertėmis vyrų verslininkų partnerėmis, nes jie skeptiškai žiūri į moterį verslininkę. Moterys susiduria ir su kitais sunkumais: verslo įgūdžių, informacijos stoka. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginėmis kryptimis ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002–2004 metų priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175, siekiama spręsti verslininkių problemas. Be to, verslininkės skatinamos teikti pasiūlymus, kaip spręsti šias problemas. Pagal jų pasiūlymus priemonės papildomos. Tyrimai Vakarų valstybėse rodo, kad moterims sunkiau negu vyrams gauti kreditus verslui plėtoti. Lietuvoje neturima duomenų, kiek verslininkių yra gavusios šiuos kreditus.
\n
221.Keisti esamą moterų užimtumo būklę labai padėtų tradicinio požiūrio į vyro ir moters vaidmenį atsisakymas ir šiuolaikiškas šių vaidmenų suvokimas. Viena svarbiausių Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programos krypčių – moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas užimtumo srityje. Programos priemonėmis siekiama keisti visuomenėje gajus vyro ir moters vaidmens ekonomikoje stereotipus, sudaryti sąlygas moterims ir vyrams geriau derinti darbo ir šeimos pareigas, skatinti vyrus imti tėvystės atostogas, gerinti vyresnių moterų įsidarbinimo galimybes, didinti moterų galimybes imtis verslo ir jį plėtoti, siekti, kad privačiame sektoriuje būtų nustatyti vienodi atlyginimai vyrams ir moterims už vienodos vertės darbą, didinti moterų ir vyrų teisinį raštingumą.
\n
222.Moterų užimtumo, nedarbo rodikliai kone aiškiausiai apibūdina moters padėtį ir apskritai lygių galimybių principo įgyvendinimo būklę konkrečioje visuomenėje. Lietuvos moterys gana aktyviai dalyvauja ekonominiame šalies gyvenime. Vis daugiau moterų pradeda verslą, tačiau joms sunku tapti lygiavertėmis vyrų verslininkų partnerėmis, nes jie skeptiškai žiūri į moterį verslininkę. Moterys susiduria ir su kitais sunkumais: verslo įgūdžių, informacijos stoka.
\n
223.Siekdama didinti moterų galimybes imtis verslo ir jį plėtoti, Ūkio ministerija kartu su Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra organizavo verslininkėms apskrituosius stalus, kur aptartos problemos, su kuriomis susiduria moterys, ketinančios pradėti verslą, jų sprendimo būdai, moterų verslumą skatinančios priemonės, moterų verslo finansavimo galimybės. 2003 metų birželio–gruodžio mėnesiais suteikta 1184 valandų trukmės individualių subsidijuojamų konsultacijų 203 darbuotojams, dirbantiems mažose ir vidutinėse įmonėse. Per tą patį laiką organizuotas 2584 valandų trukmės subsidijuojamas specializuotas mokymas 847 darbuotojams, dirbantiems mažose ir vidutinėse įmonėse.
\n
224.Įgyvendinant Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programą, organizuoti nevyriausybinių organizacijų atstovų, verslininkių ir norinčių tapti verslininkėmis moterų apskritieji stalai. Tokį renginį 2003 m. rugpjūčio 29 d. organizavo Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Jame dalyvavo atsakingų valstybės institucijų ir verslininkių organizacijų atstovės. Aptartos problemos, su kuriomis susiduria moterys, ketinančios pradėti verslą, jų sprendimo būdai, moterų verslumą skatinančios priemonės, moterų verslo finansavimo galimybės.
\n
225.2002 metais buvo vykdomas dvišalis Suomijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektas „Moterų verslininkystės skatinimas“. Jį finansavo Suomijos Vyriausybė kartu su Europos Tarybos plėtros banku. Parengtas ir išleistas leidinys „Smulkaus verslo finansavimo alternatyvos“, parengta informacinė medžiaga „Kur ir kaip moterys verslininkės gali kreiptis dėl kredito“ (išplatinta 500 egzempliorių), 10 verslininkių parengė verslo planus kreditui gauti, 100 verslininkių dalyvavo dviejų dienų seminare, kuriame aptartos verslininkių finansinės problemos ir jų sprendimo būdai, 60 verslininkių dalyvavo įgyvendinant mentoringo programą, prisidėjo prie kitų iniciatyvų.
\n
226.Moterys, ketinančios pradėti verslą, 2002 metais aktyviai dalyvavo įgyvendinant projektą „Parama pradedantiesiems verslininkams“. Pagal šį projektą konsultavimo ir mokymo paslaugos suteiktos šioms tikslinėms grupėms:
\n
Moterims Jaunimui (20–29 metų) Fiziniams asmenims, dirbantiems pagal patentą iš viso procentais iš viso procentais iš viso procentais 541 64 189 22 103 12 227. Teigiamą moters įvaizdį kuria ir kitos iniciatyvos. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra interneto portale sukūrė naują rubriką „Moterų verslas“. Čia pristatomi sėkmingo moterų verslo pavyzdžiai, projektai, skirti verslininkėms, pateikiama informacija apie verslininkių organizacijų ir moterų informacijos centrų veiklą.
\n
1 dalis a) 228. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą, teigtina, kad 48 straipsnio nuostata taikytina ir moterims, ir vyrams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnyje taip pat įtvirtintas laisvės pasirinkti darbą principas. Be to, šiame straipsnyje numatyta, kad valstybė teikia pagalbą asmenims, įgyvendinant teisę į darbą. Šios kodekso nuostatos taikomos visiems darbo teisinių santykių subjektams, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, tautybę, rasę ar kitas aplinkybes.
\n
229.Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2004 metų sausį valstybės tarnyboje pareigas ėjo 14706 moterys ir 9812 vyrų. Karjeros valstybės tarnautojų moterų yra 14287, vyrų – 9258. Tarp politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų – 252 moterys ir 229 vyrai. Įstaigos vadovais valstybės tarnyboje dirba 167 moterys ir 325 vyrai. Iš viso valstybės tarnyboje dirba 40 procentų vyrų ir 60 procentų moterų.
\n
Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį Pareigybės grupės Skaičius Vidutinis amžius Politinio (asmeninio) pasitikėjimo 481 43,75 Moterų 252 41,33 Vyrų 229 46,42 Karjeros 23545 42,46 Moterų 14287 42,75 Vyrų 9258 42 Įstaigų vadovų 492 48,56 Moterų 167 48,5 Vyrų 325 48,58 Iš viso valstybės tarnautojų 24518 42,6 Moterų 14706 42,79 Vyrų 9812 42,32 230. Pastaraisiais metais gerėjant ekonominei būklei Lietuvoje ėmė mažėti ir priešpensinio amžiaus bedarbių. Nuo 2000 metų priešpensinio amžiaus bedarbių sumažėjo nuo 19 iki 17 procentų. Visų pirma dėl to, kad priimtas Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 161, 19, 201, 22 straipsnių pakeitimo įstatymas (2001 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-687), kuriame nustatyta, kad bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 2 metai ir kurie turi ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, jiems sutikus, bedarbio pašalpos mokėjimas pratęsiamas, o jos negaunantiems – mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa iki senatvės pensijos amžiaus. Bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpiu jiems netaikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, įsidarbinus – pašalpos mokėjimas sustabdomas. Dalis asmenų, kuriems iki senatvės pensijos likę 2 metai, liovėsi ieškoję darbo ir pasirinko priešpensinę bedarbio pašalpą. Tokių asmenų 2003 m. gruodžio 1 d. įregistruota 13,2 tūkstančio, arba beveik pusė priešpensinio amžiaus bedarbių.
\n
231.Gyventojų senėjimo daromi iššūkiai ragina imtis priemonių. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas pareiškė susirūpinimą dėl pagyvenusių moterų (specifinės grupės) užimtumo. Atsižvelgdama į komiteto pastabą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi priemonių, telkiančių neužimtą potencialią darbo jėgą ir taip didinančių užimtumą ir dalyvavimą vykdant darbo rinkos politikos priemones. Viena Europos Sąjungos valstybių narių užimtumo politikos gairių – skatinti vyresnio amžiaus asmenų aktyvumą, veiksmingiau taikyti jų užimtumo rėmimo aktyvias ir prevencines priemones.
\n
232.Manoma, kad 2004 metais Lietuvos teritorinėse darbo biržose bus įsiregistruota apie 18 tūkstančių vyresnių nei 55 metų asmenų. Atsižvelgiant į tai, nuo 2004 metų pradėta įgyvendinti Vyresnio amžiaus bedarbių 55+ užimtumo rėmimo programa. Šios programos pagrindinis tikslas – mažinti vyresnių nei 55 metų bedarbių didinant jų užimtumą. Programos 2004 metų priemonės skirtos užtikrinti, kad būtų remiama ne mažiau kaip 10 tūkstančių vyresnių nei 55 metų įregistruotų bedarbių. Ne mažiau kaip 10 procentų dirbančiųjų viešuosius darbus sudarys šie asmenys. Siekiama, kad į subsidijuojamas darbo vietas būtų įdarbinti asmenys, kuriems iki senatvės pensijos yra likę ne daugiau nei 5 metai. Tokių asmenų – apie 7 procentai.
\n
233.Siekiant skatinti asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, grįžti į darbo rinką, spartinti jų socialinę integraciją, mažinti socialinę atskirtį, priimtas Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas (2004 m. birželio 1 d. Nr. IX-2251). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad socialinėse įmonėse remiamas įdarbinimas, taip pat ir motinų arba tėvų, vienų faktiškai prižiūrinčių ir auklėjančių vaiką iki aštuonerių metų, jeigu nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai. b) 234. Moterys ir vyrai privalo turėti vienodas galimybes įsidarbinti, taip pat būti priimti į darbą pagal vienodus atrankos kriterijus. Šiai sričiai priskirtina informacija, susijusi ir su valstybės tarnautojų lygiateisiškumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos principų – lygiateisiškumo principas. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 punktas numato darbdavio pareigą įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe ir priimti asmenis į darbą pagal vienodus atrankos kriterijus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnyje taip pat įtvirtintas laisvės pasirinkti darbą principas, neatsižvelgiant į lytį ir kitus faktorius, nesusijusius su kompetencija, be to, nustatomi vienodi atrankos į darbą kriterijai vyrams ir moterims. c) 235. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 2 punktas numato darbdavio pareigą, įgyvendinant lygias moterų ir vyrų teises darbe, sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, taip pat teikti vienodas lengvatas, o 3 punktas – pareigą taikyti vienodus darbo kokybės vertinimo kriterijus.
\n
236.Viena prioritetinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatų – užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes siekti išsimokslinimo, tobulintis, gauti darbą, aukštesnes pareigas, vienodą darbo užmokestį, kad moterys lygiai su vyrais galėtų veikti visose politinio ir visuomeninio darbo, prestižinės veiklos srityse, eiti vadovų pareigas valstybės institucijose.
\n
237.Aukštojo mokslo sistema yra suderinta su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir taip pat užtikrina teisę moterims ir vyrams laisvai pasirinkti profesiją. Aukštojo mokslo sistema užtikrina socialines garantijas studijuojančioms moterims motinoms. Galimybė laisvai pasirinkti studijų kryptį ir sau patogią studijų formą leidžia moterims nuolat siekti karjeros ir aukštesnės kvalifikacijos.
\n
238.Valstybinėse švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose įtvirtintas siekis padėti asmeniui (bet kurios lyties) įgyti profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, įgyti naują kvalifikaciją. Šiuo tikslu plėtojama lanksti finansinės paramos studentams sistema – studijų kreditavimas, visiems prieinamos paskolos. Visi mokytojai (pedagogai) turi vienodas karjeros, profesijos (tam tikros kvalifikacijos) įgijimo, kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimosi galimybes. d) 239. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 4 punktas nustato darbdavio pareigą, įgyvendinant lygias moterų ir vyrų teises darbe, už tokį pat darbą mokėti vienodą užmokestį.
\n
240.Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis, 188 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taikant darbų klasifikacijos sistemą darbo užmokesčiui nustatyti tie patys kriterijai turi būti taikomi ir vyrams, ir moterims ir ši sistema turi būti parengta taip, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu. Nuo 2003 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188 straipsnio 1 dalį darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse.
\n
Pagal šio straipsnio 2 dalį konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kitos) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Tais atvejais, kai šis kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
\n
241.Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. balandžio 23 d. priėmė naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, kuriame nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos valstybės tarnautojams pradėtos įgyvendinti nuo 2002 m. liepos 1 dienos. Pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai ir priemokos. Sumažėjo valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų – nuo 30 iki 20. Paslaugų valstybės tarnautojai tapo darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis. Jų darbo santykius, socialines garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Įsigaliojus naujos redakcijos įstatymui, valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo dydžiams nustatyti netaikomas pereinamasis laikotarpis. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.
\n
242.Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomendacijas dėl užimtumo sektorių, kuriuose dirba daugiau moterų ir moterų atlyginimai mažesni nei tradiciškai vyriškose užimtumo srityse. Dera pažymėti, kad 2000–2004 metais vidutinis moterų darbo užmokestis buvo mažesnis nei vyrų. Statistikos duomenys rodo, kad tuose ekonomikos sektoriuose, kuriuose dirba daugiau moterų, atlyginimai mažesni negu tuose, kuriuose dirba daugiau vyrų (šio pranešimo priedo 3, 4, 5 ir 6 lentelės). Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje 2002 metais 84,2 procento visų darbuotojų sudarė moterys, jų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2002 metų IV ketvirtį buvo 876 litai. Transporto sektoriuje, kuriame apie 70 procentų darbo jėgos – vyrai, vidutinis darbo užmokestis tuo pačiu laikotarpiu buvo 1155,3 lito per mėnesį.
\n
243.Moterų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2002 metais sudarė 81,2 procento vyrų darbo užmokesčio:
\n
Moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis¹, vyrų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio procentais Metai Šalies ūkis Valstybės sektorius Privatus sektorius 2000 81,7 77 84,5 2001 81,4 76,8 83,3 2002 81,2 74,9 85 2003 80,9 75,2 83,8 Samdomųjų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio statistikos rodikliai ¹Be individualių įmonių.
\n
244.Moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2002 metais pagal ekonomines veiklos rūšis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis (vyrų ir moterų) 2000–2002 metais, taip pat vyrų ir moterų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius 2004 metų I ketvirtį nurodyti šio pranešimo priedo 4, 5, 6 lentelėse. Kai kuriose veiklos srityse (socialinio draudimo veikla, švietimas, žuvininkystė, bendruomenei teikiamos paslaugos, viešbučiai ir restoranai, sveikatos priežiūra ir socialinis darbas) vidutinis mėnesinis moterų darbo užmokestis yra didesnis nei vyrų arba santykinai vienodas. Pateikti samdomųjų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio statistikos rodikliai.
\n
245.Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programoje moterų užimtumui, nevienodam moterų ir vyrų darbo užmokesčiui skirta daug dėmesio. Vienas pagrindinių programos tikslų – siekti, kad privačiame sektoriuje būtų nustatyti vienodi atlyginimai vyrams ir moterims už vienodos vertės darbą. Šiuo tikslu atliekamas priežasčių ir veiksnių, lemiančių atlyginimų skirtumus, mokslinis tyrimas. Nustatyta, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus lemia daugybė veiksnių, iš kurių svarbiausieji yra: vyrų ir moterų užimtumo struktūra, jų pasiskirstymas pagal ekonominę veiklą ir darbuotojų kategorijas (darbininkai, tarnautojai); profesinė sudėtis; kvalifikacijos lygis. Tačiau mažesnį moterų darbo užmokestį lemia ir kiti veiksniai. Antai tose ūkinės veiklos šakose, kuriose dirba daugiausia moterys, atlyginimai kur kas mažesni negu tose, kuriose dirba daugiausia vyrai. Vidutinio atlyginimo skirtumą lemia ir vertikali darbo rinkos segregacija, kai vadovaujančias pareigas eina daugiau vyrų. Moterų pajamų dydis priklauso ir nuo to, ar aktyviai jos dalyvauja ūkinėje veikloje. Tyrimų išvadų pagrindu rengiamos metodinės rekomendacijos socialiniams partneriams, kaip įvertinti darbus ir pareigybes nustatant atlyginimą už darbą.
\n
246.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 67 patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinės partnerystės plėtros 2003–2004 metų priemonių planas. Šis planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų 2002 m. gegužės 29 d. susitarimu dėl trišalio bendradarbiavimo 2002 metais. Susitarime taip pat numatyta kartą per pusę metų Trišalėje taryboje aptarti, kaip laikomasi darbo įstatymų, ir pateikti pasiūlymų dėl darbo įstatymų tobulinimo, įgyvendinimo ir laikymosi kontrolės gerinimo.
\n
247.Siekiant sumažinti vertikalią darbo rinkos segregaciją, šioje programoje numatytos priemonės, užtikrinančios lygias galimybes moterims visateisiškai dalyvauti priimant sprendimus valdžios ir valdymo institucijose, politinių partijų, profesinių sąjungų, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų, kitų institucijų sprendimus priimančių struktūrų veikloje, didinti moterų galimybes eiti vadovaujančias pareigas ir gauti postus, kur priimami sprendimai, rekomenduoti ir skatinti proporcingą lyčių atstovavimą sudaromose komisijose ir darbo grupėse. 2004 metais surinkta, susisteminta ir pateikta Europos Komisijos rengiamai duomenų bazei informacija apie vyrus ir moteris aukščiausiuose vadovaujančiuose postuose svarbiausiose Lietuvos institucijose, įskaitant politinį, vyriausybės lygmenis, teismus, teisėsaugos, kontrolės institucijas, bankus, stambiausias Lietuvos įmones. e) 248. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2002 m. gruodžio 10 d. priimti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai ir papildymai (2002 m. gruodžio 10 d. Nr. IX-1245), kurie nustato, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami motina (tėvas) – vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų metu, jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi draudžiamųjų pajamų, taip pat motina (tėvas), neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu, kai augina vaiką iki trejų metų. Be to, nuo šios datos padidintos pačios mažiausios valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos. Įstatymo nuostatos suderintos su įsigaliojusio nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl motinystės pašalpos mokėjimo įvaikinusiems naujagimį ar pripažintiems jo globėju. Sudaryta galimybė gauti socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą asmenims, atleistiems iš darbo dėl įmonės bankroto ar likvidavimo.
\n
249.Šie Lietuvos Respublikos valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo pakeitimai pagerino šeimų, likusių be maitintojo, pensinio aprūpinimo sąlygas. Nuo 2003 m. sausio 1 d. našlių pensijos asmenims, auginantiems mirusiojo vaikus, mokamos ne iki to laiko, kai vaikai našlaičiai sukaks 18 metų, bet iki jie mokysis (tačiau ne ilgiau iki 19 metų). Be to, našlių pensijos mokamos ne tik nepilnamečių vaikų našlaičių globėjams, bet ir rūpintojams (iki 18 metų, jeigu vaikas mokosi, – iki 19 metų).
\n
250.Nuo 2004 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauji Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai ir papildymai (2004 m. vasario 12 d. Nr. IX-2017). Naujos įstatymo nuostatos palankesnės tiek senatvės, tiek našlaičių, tiek invalidumo pensijų gavėjams. Iki 2004 m. kovo 1 d. galiojo nuostatos, kad asmens prašymu jo gaunama valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus darbo stažo ir uždarbio duomenis tik tuo atveju, kai asmuo po pensijos paskyrimo įgyja papildomą, ne mažesnį kaip 3 metų, darbo stažą. Pakeitus įstatymą, šie reikalavimai sušvelninti – reikalaujamas darbo stažas sumažintas iki 2 metų. Taigi po pensijos paskyrimo išdirbęs 2 metus žmogus jau galės kreiptis dėl pensijos paskyrimo iš naujo.
\n
Keičiant įstatymą, atsižvelgta į jaunų asmenų su negalia interesus – sušvelninti minimalaus ir būtinojo stažo reikalavimai. Invalidumo pensijai skirti reikia minimalaus darbo stažo, tačiau viso dydžio invalidumo pensijai gauti būtina turėti būtinąjį darbo stažą. Jo dydis priklauso nuo asmens amžiaus invalidumo grupės nustatymo dieną. Neįgaliu pripažintas asmuo, turintis minimalų darbo stažą, bet neturintis būtinojo, gali gauti dalinę pensiją, atitinkančią turimo darbo stažo trukmę. Įstatymo pakeitimas palankus sukakusiems senatvės pensijos amžių ar pripažintiems neįgaliaisiais asmenims, kurie negali gauti pensijai skirti reikalingų pažymų apie jų uždarbį, turėtą iki 1994 m. sausio 1 dienos.
\n
Nuo 2004 m. kovo 1 d. šiais atvejais pensijos apskaičiuojamos laikant, kad tuo laikotarpiu, už kurį jis negali pateikti duomenų apie uždarbį, jis gavo minimalų darbo užmokestį.
\n
251.Vadovaujantis minėtuoju įstatymu, papildomai didėja mažiausios (iki 325 litų per mėnesį) senatvės ir invalidumo pensijos. Senatvės pensija padidėja, jeigu jos gavėjas iki 1995 m. sausio 1 d. dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu yra įgijęs: moterys – 20, vyrai – 25 metų darbo stažą. Invalidumo pensijos papildomai padidėja, jeigu jų gavėjai bent dalį stažo, neatsižvelgiant į trukmę, įgijo dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 dienos. Individualus pensijos prieaugis priklausys tiek nuo asmens įgyto darbo stažo trukmės, tiek nuo gaunamos pensijos dydžio. Kuo didesnį darbo stažą asmuo yra įgijęs ir kuo mažesnę pensiją gauna, tuo labiau padidėja jo pensija. Įsigaliojus šiam įstatymui, didėja pensijos vaikams našlaičiams, kuriems dar nesukako 18 metų arba kurie mokosi, netekusiems vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Jiems mokama pensija padidėja iki 30 procentų mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos, vietoj buvusių 25 procentų.
\n
252.Nuo 2004 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, su prašymu skirti išankstinę senatvės pensiją gali kreiptis tie asmenys, kuriems kreipimosi dėl šios pensijos dieną yra sukakęs amžius, penkeriais metais mažesnis už nustatytąjį senatvės pensijos amžių (vyrai – nuo 57,6, moterys – nuo 55 metų), kurie turi 30 metų darbo stažą, paskutiniuosius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos buvo registruoti kaip bedarbiai, negauna kitų pensijų ir (ar) pensijų išmokų, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos kompensacijos ar bedarbio pašalpos, taip pat kitų nuolatinių išmokų, išvardytų minėtajame įstatyme; nedirba pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nėra individualios įmonės savininkai, nesiverčia kita individualia veikla, nėra asmenys, turintys verslo liudijimus, taip pat nėra ūkininkai ar jų ūkių partneriai.
\n
253.Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, asmenims, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius (vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės, arba visiškos negalios invalidus), išankstinės senatvės pensijos skiriamos, jeigu šie neįgaliuosius slaugę asmenys turi ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą ir atitinka kitas išankstinės senatvės pensijos skyrimo sąlygas. Tiems asmenims, kuriems iki išankstinės senatvės pensijos skyrimo buvo paskirta ir mokama invalidumo pensija, išankstinė senatvės pensija skiriama, jeigu jie 12 mėnesių buvo registruoti kaip bedarbiai iki invalidumo pensijos paskyrimo.
\n
254.Nuo 2004 m. balandžio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymas (dabar Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas). Įstatymas garantuoja didesnę piniginę paramą neįgaliesiems, taip pat likusiems be maitintojo vaikams. Įstatyme daug dėmesio skirta neįgaliųjų materialinių garantijų užtikrinimui. Šalpos pensijos padidintos asmenims, pripažintiems I, II ar III grupės invalidais iki 24 metų, tarp jų – invalidams nuo vaikystės. Įstatymu panaikintos visos sąlygos, iki šiol ribojusios jaunų neįgaliųjų teisę gauti šalpos pensijas, t. y. pripažinimo neįgaliuoju metu būti moksleiviu ar studentu, būti registruotu darbo biržoje bedarbiu, būti pripažintam invalidu nuo vaikystės ir panašiai. Pagal įstatymą šalpos pensijos skiriamos visiems asmenims, pripažintiems I, II ar III grupės invalidais iki 24 metų (tam tikrais įstatymo numatytais atvejais – iki 26 metų), kurie neturės teisės gauti didesnių socialinio draudimo invalidumo arba valstybinių pensijų.
\n
255.Dvigubai padidintos pensijos itin sunkiai sergantiems neįgaliems vaikams. Lengvos negalios vaikams invalidams palikta dabartinio dydžio pensija – viena bazinė pensija (172 litų per mėnesį). Iki šiol visiems vaikams invalidams, neatsižvelgiant į jų negalios sunkumą, buvo mokamos visiems vienodo bazinės pensijos dydžio šalpos pensijos. Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas nustato neįgalių vaikų negalios klasifikaciją – jų negalia skirstoma į sunkią, vidutinę ir lengvą negalią. Nuo nustatyto vaiko negalios lygio priklausys ir jam skiriamos šalpos pensijos dydis.
\n
256.Naujajame įstatyme neįgaliesiems numatyta nauja išmoka – tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms. Ši išmoka skiriama vietoj iki šiol buvusių šalpos pensijų už invalidų slaugą namuose. Jas galės gauti sunkios ir vidutinės negalios vaikai invalidai, taip pat I ir II grupių invalidai, neįgaliaisiais tapę iki 24 metų, nepaisant susirgimo priežasčių, jeigu jiems bus nustatytas nuolatinės slaugos ar nuolatinės pagalbos, ar nuolatinės priežiūros būtinumas. Sunkios negalios vaikams invalidams ir I grupės invalidams nustatomos bazinės pensijos dydžio tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms, vidutinės negalios vaikams invalidams ir II grupės neįgaliesiems – 0,5 bazinės pensijos dydžio. Tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos tiek gaunantiems valstybinio socialinio draudimo pensijas, tiek šalpos pensijas asmenims, jeigu šie asmenys tapo invalidais iki 24 metų (tam tikrais atvejais – iki 26 metų). Slaugos pašalpos yra mokamos visiškos negalios invalidams. Keičiasi ir slaugos pašalpų dydžiai. Nuo 2004 m. liepos 1 d. jos padidėjo iki 1,25 bazinės pensijos dydžio. Nuo 2005 m. sausio 1 d. slaugos pašalpos padidės iki 1,5 bazinės pensijos dydžio.
\n
257.Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatyme įteisintos šalpos našlaičių pensijos. Šalpos našlaičių pensijos skiriamos visiems vaikams našlaičiams, kurie negauna socialinio draudimo našlaičių pensijų dėl to, kad jų mirę tėvai (vienas iš tėvų) nebuvo įgiję reikalaujamo pensijų draudimo stažo. Nuo 2004 m. balandžio 1 d. šalpos našlaičių pensija padidėjo iki 86 litų kiekvienam vaikui.
\n
258.Atsižvelgdamas į Europos Tarybos iniciatyvą, Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. balandžio 18 d. paskelbė 2003 metus neįgaliųjų metais Lietuvoje. Parengtas Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 159, kuriame daugiausia dėmesio skirta teisės aktų, reglamentuojančių įvairias neįgaliųjų gyvenimo ir veiklos sritis, tobulinimui, visuomenės švietimui, teigiamo visuomenės požiūrio į negalią ugdymui, fizinės aplinkos mokymo, ugdymo ir socialinių paslaugų įstaigose pritaikymui neįgaliųjų poreikiams.
\n
259.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 160 patvirtinta Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcija. Koncepcijos tikslas – pakeisti invalidumo nustatymo tvarką taip, kad būtų sudarytos sąlygos teisingiau ir veiksmingiau taikyti neįgaliems asmenims socialinės apsaugos priemones, siekiant atkurti jų darbingumą, savarankiškumą ir integruoti juos į visuomenę.
\n
260.Toliau kuriant neįgaliųjų kompleksinį reabilitacinį modelį, 2002 metais parengta Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850. Programos tikslas – nustatyti valstybės formuojamos neįgaliųjų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos ir integracijos politiką, jos prioritetinius tikslus ir veiksmus. Įgyvendindama Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą ir vadovaudamasi Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymą, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2004 m. gegužės 11 dieną. Įstatymas įsigalios nuo 2005 m. liepos 1 dienos. Įstatymas reglamentuoja negalios, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymą, nustato svarbiausiąsias neįgaliųjų teises ir pareigas, pagrindines socialinės integracijos kryptis, priemones joms įgyvendinti, atsakingas už neįgaliųjų socialinę integraciją institucijas.
\n
261.Ypač daug dėmesio Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria pagyvenusių asmenų socialinei paramai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 737 patvirtinta Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija, kuri numato išplėsti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, užtikrinti jų socialinę aprėptį ir galimybes gyventi nepriklausomai; skatinti nuoseklią ir tolydžią ekonomikos plėtrą, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo pasekmes; sustiprinti tinkamą ir patikimą socialinę apsaugą dabartinei ir būsimoms kartoms; orientuoti darbo rinką taip, kad joje kuo ilgiau būtų panaudojami vyresnių asmenų įgyti profesiniai gebėjimai; įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą; užtikrinti šių asmenų fizinę ir psichinę sveikatą, materialinę gerovę visą jų gyvenimą; garantuoti lygias galimybes gauti kvalifikuotas sveikatos ir socialines paslaugas; atsižvelgti į lyčių specifiką formuojant senėjimo politiką; paremti pagyvenusius asmenis, jų šeimas ir bendruomenes, teikiančius globos paslaugas; skatinti kartų solidarumą.
\n
262.Lietuvos Respublikos darbo kodekso 156 straipsnyje nustatyta, kad poilsio laikas – tai įstatymo, kolektyvinės ar darbo sutarties reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas. Kodekso 157 straipsnis numato šių rūšių poilsio laiką: pertrauką pailsėti ir pavalgyti; papildomas ir specialias pertraukas pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku; paros nepertraukiamąjį poilsį tarp darbo dienų (pamainų); savaitės nepertraukiamąjį poilsį; kasmetinį poilsio laiką (švenčių dienas, atostogas).
\n
263.Lietuvos Respublikos darbo kodekso 161 straipsnis garantuoja savaitės nepertraukiamąjį poilsį, nustato, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei, – šeštadienis ir sekmadienis, išskyrus šiame ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Įmonėms ir organizacijoms, kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo, poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, taip pat darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti poilsio dienomis galima skirti tik jų sutikimu. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę.
\n
264.Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutrumpintas darbo laikas nustatomas asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, – darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę.
\n
265.Sutrumpintas darbo laikas nustatomas asmenims, dirbantiems naktį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnio 2 dalis).
\n
266.Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtinta Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką. Šioje tvarkoje sutrumpinta darbo laiko savaitė nustatyta pedagoginiams darbuotojams ir sveikatos priežiūros darbuotojams. Pedagoginiams darbuotojams (mokytojams, auklėtojams ir kitiems), atsižvelgiant į atliekamas pareigas ir įstaigos, kurioje šie darbuotojai dirba, pobūdį, nustatyta 36, 30, 24 arba 20 valandų sutrumpinta darbo laiko savaitė. Farmacijos specialistams nustatyta 36 valandų darbo laiko savaitė. Sveikatos priežiūros darbuotojams, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir įstaigos, kurioje jie dirba, pobūdį, nustatyta 39, 36, 33 arba 30 valandų darbo savaitė.
\n
267.Lietuvos Respublikos darbo kodekso 164 straipsnis numato, kad darbuotojams gali būti suteikiamos kasmetinės ir tikslinės atostogos, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Kodekso 165 straipsnis nustato, kad kasmetinės atostogos gali būti minimaliosios, pailgintos ir papildomos. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.
\n
268.Kasmetinės trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: darbuotojams iki aštuoniolikos metų; darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų; invalidams; kitiems įstatymų nustatytiems asmenims. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 166 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, dirbantiems ne visą darbo laiką, kasmetinės atostogos netrumpinamos.
\n
269.Lietuvos Respublikos darbo kodekso 167 straipsnis numato pailgintas iki 58 kalendorinių dienų kasmetines atostogas kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos specifinės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 patvirtintas kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašas ir šių atostogų trukmė. Šiame nutarime nustatytos kasmetinės pailgintos atostogos pedagoginiams darbuotojams (56 kalendorinės dienos), mokslo darbuotojams (56 kalendorinės dienos), teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniams darbuotojams (42 kalendorinės dienos), sveikatos priežiūros darbuotojams (42 arba 35 kalendorinės dienos), socialinį darbą dirbantiems darbuotojams (42 arba 35 kalendorinės dienos), farmacijos specialistams (35 kalendorinės dienos), skraidančiajam personalui (58 arba 48 kalendorinės dienos), jūrininkams ir žvejams (35 kalendorinės dienos), Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams (iki 42 kalendorinių dienų), vairuotojams, dirbantiems greitosios medicinos pagalbos stotyse (42 kalendorinės dienos), veterinarijos tarnybų darbuotojams (42 kalendorinės dienos).
\n
270.Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, be minėtųjų kasmetinių pailgintų atostogų, numato kasmetines papildomas atostogas. Pagal kodekso 168 straipsnį kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos: darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje; už ypatingą darbų pobūdį. Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos ilgesnės trukmės ir kitokių, nei nurodytos šiame straipsnyje, rūšių kasmetinės papildomos atostogos.
\n
271.Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 185 straipsnis numato papildomas atostogų lengvatas. Kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatytos didesnės išmokos už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Šios lengvatos, išskyrus papildomą lengvatą pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, negali būti nustatytos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, kurias sudaro įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sutartyse, kurias sudaro Lietuvos bankas.
\n
1 dalies f) ir 2 dalies d) 272. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509), buvo įvesta nauja solidarumo principu pagrįsta socialinio draudimo rūšis. Šiuo įstatymu taip pat sudarytos palankesnės sąlygos asmenims, nukentėjusiems dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų, gauti jiems priklausančias išmokas, o darbdaviai nebemoka didelių išmokų įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.
\n
273.Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo sistema veikia nuo 2000 m. sausio 1 dienos. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarastas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Nelaimingas atsitikimas darbe – tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatytąja tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo susižalojimas darbe (lengvas, sunkus, mirtinas). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas nelaimingiems atsitikimams darbe. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną. Ligos pašalpa mokama nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba tol, kol bus pripažintas invalidumas. Ligos pašalpos, susižalojus darbe arba susirgus profesine liga, už laikotarpį nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokamos iš nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų.
\n
274.Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama šių dydžių: 1) jeigu apdraustasis neteko iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis – 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio; 2) jeigu apdraustasis neteko daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis – 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio; 3) jeigu apdraustajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė. Jeigu nustatoma, kad apdraustasis neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Netekto darbingumo periodinė kompensacija apdraustajam mokama kas mėnesį. Apdraustajam apskaičiuotas kompensavimo koeficientas negali būti mažesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.
\n
275.Jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę į draudimo išmoką (periodinę) turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties.
\n
276.Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ar ištiko ūmi profesinė liga. Ši pašalpa lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.
\n
277.Lietuvos Respublikos Seimas 2003 metų gegužę priėmė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą (2003 m. gegužės 29 d. Nr. IX-1591), pagal kurio nuostatas minėtąsias draudimo išmokas (išskyrus ligos pašalpą) turi teisę gauti ir asmenys, kuriems profesinė liga buvo nustatyta po atleidimo iš darbo, tačiau po 2000 m. sausio 1 d. jie buvo drausti (už juos buvo mokamos įmokos) šia draudimo rūšimi.
\n
278.2003 metų pabaigoje buvo priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (2003 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-1819). Jame aiškiau ir tiksliau reglamentuojama draudiminių įvykių pripažinimo tvarka, suderintos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų privalomojo socialinio draudimo nuostatos su dokumentais, nustatančiais darbo santykius ir sąlygas. Taip pat siekiama padidinti darbdavių ir darbuotojų suinteresuotumą bei atsakomybę už saugių darbo sąlygų užtikrinimą ir jų laikymąsi, skirti lėšų nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai. Įstatyme nustatyta, kad draudiminiais laikomi tik tie nelaimingi atsitikimai darbe, kurie įvyko darbo vietoje ir dirbant tik tą darbą, kuris nurodytas darbo sutartyje.
\n
279.Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme tiksliau apibrėžiama, kurie nelaimingi atsitikimai darbe ir susirgimai profesine liga gali būti pripažinti draudiminiais įvykiais ir kurie nepripažinti. Aiškiau nustatomas draudimo taikymas dirbant poilsio dienomis, atostogų ir komandiruočių metu.
\n
280.Siekiant paskatinti darbdavius geriau rūpintis darbuotojų darbo sąlygomis, naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nuo 2005 m. sausio 1 d. numatytas diferencijuotas nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifas. Kiekvienam draudėjui šis tarifas bus nustatomas atsižvelgiant į darbe įvykusių nelaimingų atsitikimų skaičių ir jų sunkumo laipsnį.
\n
281.Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taiko ypatingą apsaugą. Joms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, įskaitant ir giminės pratęsimo funkcijos išsaugojimą. Darbdavys nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims turi sudaryti (garantuoti) darbo rinkoje tokias sąlygas, kurios neturėtų būti pažeidžiamos dėl vyrų ir moterų lygių galimybių. Darbdavys turi informuoti priimamas į darbą arba keičiančias darbo vietą nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris apie darbus, nerekomenduotinus norinčioms išsaugoti motinystės funkciją, ir užtikrinti, kad dirbančios moterys gautų visą informaciją, susijusią su rizika sveikatai, įgyvendinti priemones geresnei nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų saugai darbe ir sveikatai užtikrinti.
\n
282.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 340 „Dėl nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“. Sąraše nurodytos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingos darbo sąlygos, pavojingi cheminiai, fizikiniai, psichofiziologiniai (ergonominiai) ir biologiniai veiksniai. Pagal šį sąrašą darbdavys privalo nustatyti galimą šių veiksmų poveikį nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai, kad apsaugotų ją nuo pavojaus. Tai padės užtikrinti geresnes ypač jautrios rizikos grupės – nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų – saugos darbe sąlygas ir sveikatą, skatins pažangą darbų saugos srityje. Draudžiamų ir nerekomenduotinų nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims darbų ir pavojingų veiksnių sąrašas pravers ir gydytojams: jie galės praktiškai informuoti moteris, norinčias išsaugoti motinystės funkciją. Lietuvos visuomenei tai leis tikėtis sveikesnės būsimosios kartos.
\n
2 dalis
\n
a)ir b) 283. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 132 straipsnis reglamentuoja garantijas nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6 punktuose ir 2 dalyje nustatytus atvejus: kai įsiteisėja teismo sprendimas arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali tęsti darbo, kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą, įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo, darbdaviui mirus, jeigu darbo sutartis buvo sudaryta aptarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti, taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
\n
284.Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 3 dalis numato, kad teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį negali būti lytis, santuokinė ir šeiminė padėtis bei kiti įstatyme nurodyti pagrindai. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnis nustato, kad darbdavio veiksmai yra pažeidžiantys moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties nutraukia darbo sutartį.
\n
285.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenustato jokių diskriminacinių normų moterims. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje garantuojamos einamosios pareigos karjeros valstybės tarnautojams nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, laikui, o 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas vaiko (vaikų) iki trejų metų priežiūros atostogų metu negali būti atleisti iš pareigų, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatytus atvejus.
\n
286.Valstybės tarnautojams taikomos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos: 146 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinai, pateikusiai darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančiai vaiką, kol jam sukaks vieneri metai), krūtimi maitinančiai moteriai (motinai, pateikusiai darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų), darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų; taip pat 214 straipsnio nuostata, kad darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
\n
287.Nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymui (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110), įvedamas draudimosi ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms stažas: ligos, motinystės pašalpoms gauti – 3 mėnesiai per 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per 24 mėnesius; motinystės (tėvystės) pašalpai – 7 mėnesiai per 24 mėnesius. Ligos pašalpa mokama nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos, iki asmuo tampa darbingas arba pripažįstamas invalidu. Už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas moka darbdavys, nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Taip pat buvo įteisinta nuostata, kad apdraustiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar sužalojimo ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. 2002 metų pradžioje priimtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-709), kuriuo buvo pailgintas ligos pašalpos mokėjimo laikotarpis iki 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus apdraustiesiems, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją.
\n
288.Nėštumo ir gimdymo laikotarpiu moterims mokama motinystės pašalpa – už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau negu vienas vaikas – 70 kalendorinių dienų). Šios pašalpos dydis – 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo darbo uždarbio dydžio.
\n
289.2002 metų pabaigoje ir 2003 metų pradžioje Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą keitė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pirmasis pakeitimas suderino įstatymo nuostatas su įsigaliojusio nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl įvaikinusiems naujagimį ar pripažintiems jo globėjais motinystės pašalpos mokėjimo. Antrasis pakeitimas sudarė galimybę gauti socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas asmenims, atleistiems iš darbo dėl įmonės bankroto ar likvidavimo.
\n
290.Suderinus Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216) nuostatomis, nustatyta, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas galėtų gauti moterys, nėštumo laikotarpiu atleistos iš darbo dėl įmonės bankroto ar likvidavimo, taip pat kiti asmenys, kurie dėl įmonės bankroto ar likvidavimo atleidžiami iš darbo ir dėl to negalės gauti vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų. Nuo 2004 m. kovo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą motinystės (tėvystės) pašalpa, skiriama vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų metu, padidinta nuo 60 iki 70 procentų motinos (tėvo) kompensuojamojo darbo užmokesčio. Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. c) 291. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 171 patvirtino Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepciją. Koncepcijos tikslas – apibrėžti tolesnes socialinių paslaugų plėtojimo kryptis, atitinkančias šių dienų poreikius, suteikiančias galimybes išlaikyti ir tobulinti socialinių paslaugų sistemą mūsų šalyje, numatyti socialinių paslaugų finansavimo reformą, pirkimo modelių įgyvendinimą, reikalavimų socialinėms paslaugoms sistemos, kokybės vertinimo ir kontrolės mechanizmo kūrimą. Įgyvendinant Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepciją, parengti ir patvirtinti reikalavimai nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms, patvirtintas Socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo principų ir tvarkos aprašas, parengtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
\n
292.Siekiant gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, skatinti teikti geros kokybės socialines paslaugas, kad jos būtų prieinamesnės socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, neįgaliesiems, seniems žmonėms, socialinės rizikos grupių asmenims, ir vadovaujantis Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 1998–2003 metų programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 202, iš Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 1998–2003 metų programai skirtų lėšų 2000–2003 metais buvo paremti 54 socialinių paslaugų įstaigų plėtros projektai (23,15 mln. litų suma). Projektai buvo skirti neįgaliesiems, socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, seniems žmonėms, socialinės rizikos suaugusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, jog būtina Lietuvoje plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2004–2006 metų programos patvirtinimo“ šios Programos įgyvendinimas pratęstas iki 2006 metų.
\n
293.Šeimos ir darbo įsipareigojimus suderinti padeda tai, kad suteikiama galimybė naudotis vaikų (ypač – ikimokyklinio amžiaus vaikų) priežiūros įstaigų paslaugomis. Švietimo ir mokslo ministerijos 2004 m. liepos mėnesio duomenimis, šalyje veikia 660 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš jų 3 – valstybinės, 653 – priklausančios savivaldybėms, 1 – privati, 3 – bendruomeninės. Iš to skaičiaus 57 įstaigos yra specialiosios (1 – valstybinė, 56 – priklausančios savivaldybėms), o 15 skirta besigydantiems vaikams. Be to, Lietuvoje veikia 151 darželis-mokykla, iš jų 1 – valstybinis, 148 – priklausantys savivaldybėms (14 specialiųjų darželių-mokyklų), 2 – privatūs.
\n
12 straipsnis1 dalis
\n
294.Pagrindinės žmogaus teisės Lietuvoje įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri nustato, kad visi yra lygūs prieš įstatymus, niekieno teisės negali būti ribojamos ir niekas negali turėti privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, religijos, socialinės padėties ir t. t. Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat garantuoja civilines ir politines teises, teisę į darbą, mokslą, socialinę ir sveikatos apsaugą. Kiekvienas asmuo turi teisę į tokią sveikatos apsaugą, kokią galima suteikti taikant tinkamas ligų profilaktikos ir sveikatos priežiūros priemones, ir galimybę siekti geriausios sveikatos. Kadangi žmonių gyvenimas ir gerovė gyvybiškai priklauso nuo geros fizinės ir psichinės būsenos, sveikata yra lemiamas šalies gyventojų pajėgumo dalyvauti visose viešojo ir asmeninio gyvenimo srityse veiksnys. Ši teisė tiek vyrams, tiek moterims turi būti garantuota visą gyvenimą.
\n
295.Nediskriminavimas sveikatos apsaugos srityje apima tokias sritis kaip šeimos planavimą ir reprodukcinę sveikatą plačiąja prasme, motinystės apsaugą, įskaitant moterų saugą ir sveikatą darbe, lytiniu būdu plintančių ligų prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, moterų sveikatos specifiką įvairiais amžiaus tarpsniais, įskaitant pagyvenusių žmonių specifines sveikatos problemas, tiek moterų, tiek vyrų teisę patiems laisvai, be prievartos, diskriminacijos ir smurto, atsakingai spręsti klausimus, susijusius su lytimi.
\n
296.Vidutinė moterų gyvenimo trukmė išlieka ilgesnė nei vyrų. Tiek Lietuvos miestuose, tiek kaimuose moterys vidutiniškai gyvena ilgiau negu vyrai.