2.3. Versti iš lietuvių kalbos į kalkinę gestų kalbą ir atvirkščiai Sinchroninis vertimas; lietuvių kalba; kalkinė kalba 2.3.1. Parinkti ir taikyti vertimo stilius pagal situaciją Pasirinktas vertimo stilius pagal situaciją.
\nPritaikytas kalkinės gestų kalbos variantas.
\n2.3.2. Žinoti ir taikyti skirtingus kalkinės gestų kalbos variantus 3. Profesinis tobulėjimas 3.1. Pažinti kurčiųjų bendruomenę Kurčiųjų kultūra ir istorija.
\nKurčiųjų organizacijos ir institucijos.
\nKurčiųjų psichologija.
\n3.1.1. Suvokti skirtumus tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų kultūros Paaiškinti kurčiųjų ir girdinčiųjų kultūrų skirtumai.
\nIšanalizuoti kurčiųjų organizacijų veiklos principai.
\n3.1.2. Žinoti gestų kalbos ir kurčiųjų bendruomenės istoriją bei aktualijas 3.1.3. Suvokti kurčiųjų organizacijų veiklos principus 3.2. Gilinti profesines žinias Kalbotyros žinios.
\nNauji gestai.
\nPaslaugos atlikimo vertinimas.
\nProfesinė literatūra.
\nTarptautinė gestų kalba.
\n3.2.1. Suprasti kalbotyros sąvokas ir principus Apibrėžtos kalbotyros sąvokos ir nusakyti principai.
\nAtlikta vertimo kokybės analizė.
\nNumatytos profesinio tobulinimosi sritys.
\n3.2.2. Analizuoti ir vertinti vertimą, jo kokybę 3.2.3. Skaityti ir bendrauti užsienio kalba 3.2.4. Numatyti profesinio tobulinimosi sritis 3.2.5. Žinoti tarptautinės gestų kalbos principus _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 MOKYTOJO PADĖJĖJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
\nII. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:
\n5.1. Mokytojo padėjėjo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.
\n5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą mokytojo padėjėjo rengimo programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: ugdytinio specialiųjų poreikių tenkinimas; pagalba organizuojant ugdymo procesą; bendravimas ir bendradarbiavimas.
\n5.3. Mokytojo padėjėjas dirba ugdymo įstaigose, teikiančiose ikimokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ir profesinį išsilavinimą bei globos institucijose.
\n5.4. Sėkmingą mokytojo padėjėjo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humanizmas.
\n9.1. atsakingumas;
\n9.2. organizuotumas;
\n9.3. kūrybiškumas;
\n9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;
\n9.5. komandinis darbas;
\n9.6. taktiškumas;
\n9.7. tolerantiškumas;
\n9.8. matematinis raštingumas;
\n9.9. kompiuterinis raštingumas.
\n10.1. Mokytojo padėjėjo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.
\n10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:
\n10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;
\n10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.
\n10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Mokytojo padėjėjo rengimo standarto 1 priedas MOKYTOJO PADĖJĖJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Ugdytinio specialiųjų poreikių tenkinimas 1.1. Analizuoti specialiuosius ugdytinių poreikius ir jų korekcijos galimybes 1.2. Vertinti teikiamos pagalbos veiksmingumą 1.3. Paruošti darbui kompensacines mokymo priemones ir inventorių 2. Pagalba organizuojant ugdymo procesą 2.1. Nustatyti asmenybės ugdymo tikslus ir uždavinius 2.2. Padėti mokiniams įsitraukti į ugdomąją veiklą 2.3. Kurti saugią ugdytinio aplinką 3. Bendravimas ir bendradarbiavimas 3.1. Bendrauti su ugdytiniais 3.2. Bendradarbiauti su ugdytojais užtikrinant ugdytinių specialiųjų poreikių tenkinimą 3.3. Nuolat tobulinti savo profesinę veiklą _________________ Mokytojo padėjėjo rengimo standarto 2 priedas MOKYTOJO PADĖJĖJO RENGIMO STANDARTO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Ugdytinio specialiųjų poreikių tenkinimas 1.1. Analizuoti specialiuosius ugdytinių poreikius ir jų korekcijos galimybes Pedagogikos, psichologijos, specialiosios pedagogikos literatūra.
\nSpecialieji ugdytinių poreikiai.
\nĮstatymai ir norminiai aktai.
\nUgdomosios veiklos reikalavimai.
\nNegalės ypatybės.
\nSpecialiųjų poreikių mokinių įvertinimą, ugdymą reglamentuojantys dokumentai.
\n1.1.1. Žinoti ugdytinių fizinės, psichinės ir socialinės raidos ypatumus Atrinkta tinkama informacija apie ugdytinių raidos sutrikimus.
\nIšvardyti teisės aktai, reglamentuojantys ugdytinių specialiųjų poreikių įvertinimą bei specialųjį ugdymą.
\nIšvardyti socialinės paramos, specialiosios pedagoginės pagalbos ugdytiniui tikslai ir būdai.
\n1.1.2. Taikyti individualaus darbo su ugdytiniu principus 1.1.3. Žinoti specialiosios pedagoginės pagalbos ugdytiniui tikslus ir būdus 1.1.4. Žinoti socialinės paramos ugdytiniui tikslus ir būdus 1.2. Vertinti teikiamos pagalbos veiksmingumą Suteiktos pagalbos vertinimas.
\nRezultatai, išvados ir pasiūlymai.
\nPedagogika, psichologija, specialioji pedagogika.
\n1.2.1. Analizuoti skirtingų amžiaus tarpsnių ugdytinių specialiuosius poreikius Apibūdinti skirtingų amžiaus tarpsnių ugdytinių specialieji poreikiai.
\nĮvertintas teikiamos pagalbos veiksmingumas.
\nĮvertintas grįžtamasis ryšys.
\nPraktinėje situacijoje suteikta neatidėliotina pagalba.
\nĮvertintas kompensacinių mokymo priemonių bei inventoriaus tinkamumas.
\n1.2.2. Nustatyti operatyviosios pagalbos poreikį 1.2.3. Išmanyti kompensacinių mokymo priemonių ir inventoriaus paskirtį bei tinkamumą 1.3. Paruošti darbui kompensacines mokymo priemones ir inventorių Kompensacinės priemonės, įranga.
\nBendradarbiavimas su specialistais.
\nRaštvedybos taisyklės.
\nInformacinės technologijos.
\n1.3.1. Atsakingai naudoti kompensacines priemones, įrengimus ir inventorių ugdymo procese Sukurtos saugios darbo sąlygos.
\nTinkamai panaudotos kompensacinės mokymo priemonės ir inventorius.
\nPritaikytos informacinės technologijos ugdymo procese.
\n1.3.2. Naudoti kompiuterį ir jo įrenginius ugdymo procese 2. Pagalba organizuojant ugdymo procesą 2.1. Nustatyti asmenybės ugdymo tikslus ir uždavinius Ugdymo tikslai ir uždaviniai.
\nProblemų sprendimas.
\nIndividuali ugdymo programa.
\nPedagoginė sąveika.
\nKonkrečių atvejų analizė.
\n2.1.1. Nustatyti ugdytinio individualybę ir jo specialiuosius poreikius Suteikta pagalba atsižvelgus į didaktinius ir psichopedagoginius ugdymo dėsningumus, pedagoginės sąveikos principus.
\nPritaikyta individuali ugdymo programa.
\nPasirinkti tinkami ugdytinių motyvavimo būdai.
\n2.1.2. Žinoti didaktinius ir psichopedagoginius ugdymo proceso dėsningumus 2.1.3. Išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir juos taikyti ugdymo procese 2.1.4. Numatyti ugdymo tikslų ir uždavinių siekimo būdus 2.1.5. Motyvuoti ugdytinius dalyvauti ugdymo procese 2.2. Padėti mokiniams įsitraukti į ugdomąją veiklą Darbo sauga, ištekliai, taisyklės, instrukcijos, nuostatai.
\nPedagoginės etikos kodeksas.
\nNegalės ypatybės.
\nKonsultacijos su tėvais, globėjais.
\n2.2.1. Lanksčiai ir tolerantiškai padėti ugdytiniui orientuotis ir judėti aplinkoje, kurioje vyksta ugdymo procesas Išvardyti pagalbos suteikimo mokiniui būdai.
\nParinkta tinkama veikla ugdytiniui.
\nPritaikyti optimalūs pagalbos metodai.
\nIšvardyti ir apibūdinti pedagoginės etikos principai.
\nParengtos mokymo priemonės.
\nPritaikyta praktikoje mokomoji medžiaga.
\n2.2.2. Atsakingai rengti mokymo priemones specialiųjų poreikių ugdytiniams 2.2.3. Pritaikyti ugdytiniui (ugdytinių grupei) mokomąją medžiagą 2.2.4. Padėti mokytojui modeliuoti ugdytinio elgesį 2.3. Kurti saugią ugdytinio aplinką Darbo sauga, instrukcijos.
\nUgdytinio fizinės ir funkcinės būklės rodikliai.
\nPsichologinė ugdytinio savijauta.
\nPedagoginės etikos principai.
\n2.3.1. Žinoti darbo saugos ir higienos reikalavimus 2.3.2. Taikyti optimalius pagalbos ugdytiniui metodus 2.3.3. Taikyti pedagoginės etikos principus 2.3.4. Pastebėti ir vertinti ugdytinių sveikatos pokyčius 2.3.5. Kurti palankias sąlygas integruotis ir dalyvauti bendruomenės veikloje Išvardyti darbo saugos ir higienos reikalavimai.
\nSukurtos saugios darbo sąlygos.
\nPritaikyti optimalūs pagalbos ugdytiniams metodai.
\nKonstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai.
\nKolektyvinis darbas.
\n3.1.1. Taikyti humanizmo, bendravimo psichologijos principus 3.1.2. Spręsti konfliktines situacijas ugdymo procese Pritaikyti kolektyvinio darbo ypatumai praktinėje veikloje.
\nPateiktos įvairios ugdymo proceso organizavimo formos.
\nPademonstruoti konstruktyvaus bendravimo įgūdžiai praktinėje situacijoje.
\n3.1.3. Modeliuoti ir planuoti įvairias ugdymo proceso organizavimo formas 3.2. Bendradarbiauti su ugdytojais, užtikrinant ugdytinių specialiųjų poreikių tenkinimą Integracijos nuostatos.
\nBendravimas ir bendradarbiavimas su ugdytojais, ugdytiniais ir jų tėvais (globėjais).
\nProfesinės etikos normos.
\nSocialiniai ir pedagoginiai įgūdžiai.
\nDarbo su tėvais sistema.
\nVisuomenės švietimas.
\n3.2.1. Kurti tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus santykius su kitais ugdytojais ir mokinių tėvais (globėjais) Sukurta palanki ugdomoji aplinka, orientuota į kiekvieno ugdytinio gebėjimus.
\nIšvardyti ir apibūdinti pedagoginės etikos principai.
\nIšspręsta pateikta konfliktinė situacija.
\nĮvertinti santykiai su kitais ugdytojais.
\nSukurta bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais sistema.
\n3.2.2. Bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis ugdymo institucijomis 3.2.3. Skatinti vietos bendruomenės toleranciją specialiųjų poreikių ugdytinių atžvilgiu 3.3. Nuolat tobulinti savo profesinę veiklą Kvalifikacijos kėlimo būdai.
\nKitų ugdytojų naudinga patirtis.
\nProfesinės veiklos analizė.
\nSavišvieta.
\n3.3.1. Analizuoti specialiųjų poreikių tenkinimo naujoves Atlikta profesinės veiklos refleksija.
\nParengtas patirties sklaidos modelis.
\nParengtas profesinės patirties sklaidos visuomenėje modelis.
\n3.3.2. Taikyti naujausias teorines žinias praktinėje veikloje 3.3.3. Analizuoti, apibendrinti profesinės veiklos patirtį _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 PAGRINDINĖS MOKYKLOS ANGLŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
\nII. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:
\n5.1. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgus į pedagogų rengimo koncepcijos reikalavimus, Standarto rengimo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas -pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.
\n5.2. Standartas apibrėžia minimalius pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: anglų kalbos ugdymas/is; ugdymosi proceso valdymas; dalykinis ir profesinis tobulėjimas; bendravimas ir bendradarbiavimas.
\n5.3. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojas dirba pradinėse ir pagrindinėse, mokyklose.
\n5.4. Įgijęs šį išsilavinimą, pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojas komunikuoja taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu, supranta sakytinę ir rašytinę kalbą, valdo anglų kalbą kaip sistemą, vertina socialinį, ekonominį ir kultūrinį anglų kalbos kontekstą, ugdo tarpkultūrinį suvokimą, lygina anglų ir gimtosios kalbos raiškos ypatumus. Kuria ir organizuoja ugdymo/si procesą, vertina pasiekimus. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojas projektuoja tiriamąją veiklą, vykdo gerosios patirties analizę ir sklaidą, naudoja šiuolaikines technologijas ir mokymo priemones, siekdamas dalykinio ir profesinio tobulėjimo. Jis kuria demokratišką atmosferą klasėje ir mokykloje, bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo proceso dalyviais.
\n5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.
\n9.1. atsakingumas;
\n9.2. organizuotumas;
\n9.3. kūrybiškumas;
\n9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;
\n9.5. kolektyvinis darbas;
\n9.6. taktiškumas;
\n9.7. tolerantiškumas;
\n9.8. matematinis raštingumas;
\n9.9. kompiuterinis raštingumas.
\n10.1. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.
\n10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:
\n10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;
\n10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.
\n10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo rengimo standarto 1 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS ANGLŲ KALBOS MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Anglų kalbos ugdymas/is 1.1. Komunikuoti taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu 1.2. Suprasti sakytinę ir rašytinę anglų kalbą 1.3. Valdyti anglų kalbą kaip sistemą 1.4. Vertinti socialinį, ekonominį ir kultūrinį anglų kalbos kontekstą 1.5. Lyginti anglų ir gimtosios kalbos raiškos ypatumus 2. Ugdymo/si proceso valdymas 2.1. Kurti palankią ugdymo/si aplinką 2.2. Organizuoti anglų kalbos ugdymo/si procesą 2.3. Vertinti mokinių anglų kalbos pasiekimus 3. Dalykinis ir profesinis tobulėjimas 3.1. Vykdyti gerosios patirties analizę ir sklaidą 3.2. Naudoti šiuolaikines technologijas ir mokymo priemones 4. Bendravimas ir bendradarbiavimas 4.1. Kurti demokratišką atmosferą klasėje ir mokykloje 4.2. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais _________________ Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo rengimo standarto 2 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS ANGLŲ KALBOS MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Anglų kalbos ugdymas/is 1.1. Komunikuoti taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu Įvairių tipų gramatikos, fonetikos ir leksikos testai (sakytiniai ir rašytiniai, diagnostiniai, pasiekimų, vertinimo, t. t.) Rašiniai, laiškai, projektai, aprašymai, diktantai, testai, savarankiški, kūrybiniai darbai.
\n1.1.1. Komunikuoti gramatiškai, fonetiškai ir leksiškai taisyklinga anglų kalba 1.1.2. Kurti įvairių funkcinių stilių darbus, juos analizuoti ir vertinti 1.1.3. Taikyti informacines komunikacines technologijas, tobulinant anglų kalbos žinias 1.1.4. Išmanyti stiliaus formas ir struktūros specifiką bei reikalavimus būdingus skirtingiems rašto darbams anglų kalba Pademonstruoti taisyklingos anglų kalbos žodinės ir rašytinės raiškos gebėjimai įvairiose socialinės tematikos situacijose testų pagalba.
\nParengti rašto darbai.
\nNumatyta ir apibūdinta rašto darbų taisymo ir vertinimo sistema.
\nAtliktos IT užduotys.
\nPristatyti projektiniai, kursiniai darbai.
\n1.2. Suprasti sakytinę ir rašytinę anglų kalbą Skaitymo ir klausymo užduotys 1.2.1. Suprasti rašytinio teksto komunikacinį turinį, struktūros elementus ir jų tarpusavio ryšį 1.2.2. Suprasti sakytinio teksto mintį, turinį ir reikšminius komunikacinius elementus 1.2.3. Taisyklingai perteikti skaitytą ir išgirstą informaciją Pademonstruotas sakytinės ir rašytinės kalbos supratimas per skaitymo ir klausymo testus.
\nAtliktas vertimas.
\n1.3. Valdyti anglų kalbą, kaip sistemą Kūrinių analizė, kalbos struktūrų modeliai, kalbos išraiškos priemonės 1.3.1. Suvokti anglų kalbos struktūrą, jos sistemas ir jų tarpusavio ryšį 1.3.2. Atpažinti ir paaiškinti anglų kalbos sričių modelius ir vartojimo tikslą įvairių tipų kalbos tekstuose 1.3.3. Analizuoti ir vertinti įvairius kūrinius anglų kalba 1.3.4. Aiškinti ir vartoti idiomatinius, frazeologinius ir žodžių darybos junginius Išanalizuoti, įvertinti anglų kalbos kūriniai.
\nAtpažintos kalbos raiškos priemonės, įvertintos kalbos raidos tendencijos.
\n1.4. Vertinti socialinį, ekonominį ir kultūrinį anglų kalbos kontekstą Būdingiausi angliškai kalbančių šalių socialinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo bruožai, papročiai, tradicijos, aktualijos, angliškai kalbančių šalių socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto vertinimas 1.4.1. Vertinti angliškai kalbančių šalių socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo būdingiausius bruožus 1.4.2. Pažinti angliškai kalbančių šalių bei gimtosios šalies socialinio ir kultūrinio gyvenimo panašumus ir skirtumus 1.4.3. Analizuoti klasikinės ir šiuolaikinės angliškai kalbančių šalių literatūros reikšmingiausius kūrinius 1.4.4. Ugdyti tarpkultūrinį suvokimą Apibūdinti angliškai kalbančių šalių ir gimtosios šalies kultūrų bei socialinio gyvenimo skirtumai ir panašumai.
\nIšanalizuoti anglų kalbos kūriniai.
\n1.5. Lyginti anglų ir gimtosios kalbos raiškos ypatumus Taisyklingas gimtosios kalbos vartojimas 1.5.1. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą 1.5.2. Versti tekstus iš anglų kalbos taisyklinga lietuvių kalba Atliktas vertimas iš/į anglų kalbos iš/į lietuvių kalbą 2. Ugdymo/si proceso valdymas 2.1. Kurti palankią ugdymo/si aplinką Materialiųjų išteklių poreikių nustatymas (techninės priemonės, padalomoji medžiaga, vaizdinės priemonės, vaizdo, garso įrašai, kompiuterinės programos, naujausi vadovėliai).
\nMokymuisi ir komunikacijai palankios aplinkos sukūrimas.
\n2.1.1. Parinkti tinkamas mokymo priemones, medžiagą ir vadovėlius 2.1.2. Naudoti informacines komunikacines technologijas Parinktos tinkamos techninės, vaizdinės priemonės, mokymo /si medžiaga pagal mokinių amžių 2.1.3. Planuoti materialiųjų išteklių poreikį ir poreikius, panaudotos informacinės, komunikacinės technologijos, parengtas materialiųjų išteklių poreikių projektas 2.2. Organizuoti anglų kalbos ugdymo/si procesą Bendrosios programos, Europos kalbų metmenys, teminiai, pamokų planai, dalyko programos, pamokos tikslai ir uždaviniai, ugdymo/si metodai ir būdai, diferencijavimas, individualizavimas, tarpdalykinis integravimas 2.2.1. Tirti ugdytinių poreikius 2.2.2. Rengti teminį planą, remiantis Bendrosiomis programomis 2.2.3. Parinkti tinkamus ugdymo metodus ir jų taikymo strategiją 2.2.4. Kurti individualaus, diferencijuoto ir specialių poreikių ugdymo planus 2.2.5. Rengti pamokos planą, taikant pagrindinius pamokos struktūrinius elementus ir integruoto ugdymo principus 2.2.6. Parinkti tinkamas mokymo priemones Vesta pamoka.
\nParengta anglų kalbos dalyko programa.
\nParengta individuali programa.
\nSudarytas teminis ir pamokos planas.
\n2.3. Vertinti mokinių anglų kalbos pasiekimus Vertinimo būdai, vertinimo kriterijai, įvairių darbų (namų darbų, savarankiškų, kontrolinių, rašinėlių, laiškų, pasakojimų, pokalbių, projektų, t. t.) tikrinimas ir vertinimas, poreikių analizė, motyvacija ir mokinio pažangos skatinimas 2.3.1. Taikyti įvairius rezultatų tikrinimo ir vertinimo instrumentus 2.3.2. Numatyti vertinimo kriterijus ir diferencijuoti vertinimą 2.3.3. Analizuoti ir vertinti ugdytinių rezultatus 2.3.4. Taikyti Europos kalbų aplanko turinį, formuojant ugdytinių poreikį nuolatiniam mokymuisi Parengti mokinių žinių vertinimo kriterijai.
\nNustatyti vertinimo kriterijai.
\nIšanalizuotas Europos kalbų aplanko turinys ir numatyta savarankiškumo ugdymo sistema.
\nSukurta veiklos savianalizės sistema.
\nPateikti sprendimai kaip pagerinti komandinio darbo ir seminarų, pranešimų organizavimo ir rengimo veiklos rodiklius.
\n3.2. Naudoti šiuolaikines technologijas ir mokymo priemones Informacijos rūšys: internetas, DVD, video, CD, media, nauji vadovėliai, kompiuterinės mokomosios programos, mokomieji žodynai, t. t.) 3.2.1. Naudoti įvairias informacijos priemones rengiantis pamokoms, organizuojant pamokos veiklą ir motyvuojant mokinius 3.2.2. Rinkti, analizuoti ir kaupti įvairią informaciją, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis Atlikta konkreti užduotis.
\nPritaikytos įvairios kompiuterinės programos ir kitos priemonės.
\nAptarti svarbiausi bendravimo principai.
\n4.2. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais Bendradarbiavimas su tėvais, mokytojais, visuomene, dokumentacija, taisyklės, instrukcijos 4.2.1. Taikyti klasės mokinių pažinimo būdus 4.2.2. Bendradarbiauti su tėvais, mokytojais ir visuomene 4.2.3. Organizuoti ir dalyvauti kultūriniuose, edukaciniuose ir metodiniuose renginiuose Pritaikyti profesinės etikos reikalavimai.
\nIšanalizuoti darbo saugos ir higienos reikalavimai.
\nParašytas klasės vadovo darbo planas.
\nParengtas popamokinio renginio anglų kalba scenarijus.
\nVesti susitikimai su tėvais. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 PAGRINDINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
\nII. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:
\n5.1. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.
\n5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: kalbinis ugdymas; literatūrinis ugdymas; ugdymo proceso valdymas; asmeninis profesinis tobulėjimas.
\n5.3. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas gali dirbti lietuvių kalbos mokytojais pagrindinėje mokykloje.
\n5.4. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas vertina lietuvių kalbą kaip procesą, apimantį visas kalbinės veiklos rūšis, analizuoja, lygina, sistemina lietuvių kalbos reiškinius, vertina lietuvių ir visuotinės literatūros procesą, ugdo mokinių kūrybinius gebėjimus ir vertybines nuostatas. Jis organizuoja ugdymo procesą, bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo proceso dalyviais, šeima, turi vadybinių, organizacinių gebėjimų, nuolat tobulina savo profesines kompetencijas, tobulėja ir keičiasi, kūrybiškai reaguodamas į šiuolaikinio pasaulio pokyčius, nuolat reflektuoja, analizuoja savo veiklą.
\n5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.
\n9.1. atsakingumas;
\n9.2. organizuotumas;
\n9.3. kūrybiškumas;
\n9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;
\n9.5. kolektyvinis darbas;
\n9.6. taktiškumas;
\n9.7. tolerantiškumas;
\n9.8. matematinis raštingumas;
\n9.9. kompiuterinis raštingumas.
\n10.1. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.
\n10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:
\n10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;
\n10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.
\n10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo rengimo standarto 1 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJO PROFESIJOS TIKSLAS, VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Kalbinis ugdymas 1.1. Nagrinėti kalbą kaip sistemą 1.2. Analizuoti kalbos reiškinius 1.3. Vertinti kalbą kaip procesą 1.4. Ugdyti ir puoselėti gimtąją kalbą 2. Literatūrinis ugdymas 2.1. Vertinti lietuvių ir visuotinės literatūros procesą 2.2. Analizuoti tekstus 2.3. Ugdyti mokinių sakytinę ir rašytinę komunikaciją ir kūrybinius gebėjimus 2.4. Ugdyti vertybines nuostatas ir estetinę nuovoką 3. Ugdymo proceso valdymas 3.1. Planuoti ugdymo procesą 3.2. Kurti saugią ir palankią ugdytiniams aplinką 3.3. Taikyti ugdymo/si technologijas 3.4. Kurti ir įgyvendinti integruotų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo/si programas 3.5. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais 3.6. Analizuoti ir vertinti mokinių pasiekimus 4. Asmeninis profesinis tobulėjimas 4.1. Refleksyviai vertinti profesinę veiklą 4.2. Kūrybiškai reaguoti į pasaulio pokyčius _________________ Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo rengimo standarto 2 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Kalbinis ugdymas 1.1. Nagrinėti kalbą kaip sistemą Kalbotyros šakos: fonetika, akcentologija, leksika, morfologija, sintaksė, kalbos kultūra, stilistika.
\nKalbos sistemos elementai, jų ryšiai ir funkcijos.
\nBendrinės lietuvių kalbos raida.
\n1.1.1. Suvokti sampratą: kalbotyra -mokslas, tiriantis kalbą apskritai, kalbų raidą, tipologiją Apibrėžta kalbotyros mokslo samprata.
\nPateikta pasaulio kalbų klasifikacija.
\nApibrėžtos kalbotyros šakos: fonetika, akcentologija, leksikologija, morfologija, sintaksė, kalbos kultūra, stilistika.
\nĮvertintos kalbos elementų funkcijos ir tarpusavio ryšiai.
\nIšvardyti bendrinės lietuvių kalbos raidos faktai.
\n1.1.2. Kaupti žinias apie kalbotyros šakas: fonetiką, akcentologiją, leksikologiją, morfologiją, sintaksę, kalbos kultūrą, stilistiką 1.1.3. Analizuoti kalbos elementų funkcijas ir tarpusavio ryšius 1.1.4. Žinoti istorinius lietuvių kalbos vystymosi faktus 1.2. Analizuoti kalbos reiškinius Kalbos sistema, elementai, ryšiai ir funkcijos.
\nKalbos normos.
\nKalbos reiškinių vertinimas, lyginimas ir sisteminimas.
\n1.2.1. Žinoti kalbos sistemą, jos elementų ryšius ir funkcijas Pateikta kalbos sistema.
\nAtliktos kalbos reiškinių vertinimo, lyginimo ir sisteminimo užduotys.
\nAtpažintos ir paaiškintos kalbos klaidos šnekamojoje ir rašto kalboje skiriant norminius ir nenorminius žodžius, jų formas ir kt.
\n1.2.2. Analizuoti ir sisteminti kalbos reiškinius 1.2.3. Pateikti pagrindinių lingvistinių žinių apie kalbos normas 1.3. Vertinti kalbą kaip procesą Sakytinės ir rašytinės kalbos ypatumai.
\nKalbėjimo ir rašymo situacija, tikslai, adresatas, adresantas.
\nTeksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai.
\nLingvistinė stilistika.
\nStilius.
\nFunkciniai stiliai.
\nIndividualusis stilius.
\nStilistinės kalbos priemonės.
\n1.3.1. Išmanyti teksto lingvistiką Atliktos kalbėjimo ir rašymo užduotys atsižvelgus į tikslą ir adresatą.
\nAtliktos rašymo užduotys paisant žanro reikalavimų.
\nPristatytas referatas.
\nVadovauta diskusijai.
\nIšvardytos ir paaiškintos teksto struktūros dalys ir pastraipų siejimo būdai.
\nSukomponuotas tekstas.
\nIšvardyti ir paaiškinti tekstų tipai.
\nApibrėžta lingvistinės stilistikos samprata.
\nIšvardyti ir paaiškinti funkciniai stiliai.
\nApibūdinti individualiojo stiliaus ypatumai.
\nTinkamai parinktos stilistinės priemonės įvairių stilių tekstams.
\n1.3.2. Analizuoti sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimą atsižvelgiant į kalbėjimo ir rašymo situaciją, tikslus, adresatą, adresantą 1.3.3. Žinoti teksto komponavimo pakopas 1.3.4. Vertinti ir kurti įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus.
\n1.3.5. Analizuoti stilistinių kalbos priemonių įvairovę ir jų pasirinkimo galimybes 1.4. Ugdyti ir puoselėti gimtąją kalbą Kalbos kultūra.
\nKalbos etiketas.
\nIT kalba – kalbos atmaina, turinti savo dėsningumų ir apimanti tam tikras vartojimo sritis.
\nInterneto ir elektroniniai žodynai, elektroninės duomenų bazės, skaitmeniniai kalbos ištekliai, automatinio vertimo duomenų bazė.
\n1.4.1. Formuoti komunikacinius gebėjimus, įgūdžius, kaip naudotis naujausiomis informacijos ir komunikacijos priemonėmis Apibrėžta kalbos kultūros mokslo samprata.
\nAtpažintos ir paaiškintos kalbos vartojimo klaidos šnekamojoje ir rašto kalboje skiriant norminius ir nenorminius žodžius, jų formas ir kt.
\nNustatytos kalbos vartojimo klaidų rūšys.
\nSuredaguotas tekstas atsižvelgiant į adresatą, turinį, stiliaus ir kompozicijos vientisumą, kalbos taisyklingumą.
\nIšvardyti ir paaiškinti kalbinio bendravimo etikos principai.
\nIšvardyti ir apibūdinti IT kalbos dėsningumai.
\nOrganizuojant mokymo procesą naudotasi internetiniais ir elektroniniais žodynais, elektroninėmis duomenų bazėmis, skaitmeniniais kalbos ištekliais.
\n1.4.2. Formuoti kalbos etiketo įgūdžius ir paaiškinti kalbinio bendravimo etikos principus 1.4.3. Analizuoti informacinių technologijų kalbos dėsningumus ir vartojimo sritis 1.4.4. Ugdyti aktyvų, savimi pasitikintį kalbos vartotoją ir kūrėją 1.4.5. Ugdyti teigiamą požiūrį į tautinę savimonę, pilietiškumą, patriotizmą, tikrąsias vertybes 2. Literatūrinis ugdymas 2.1. Vertinti lietuvių ir visuotinės literatūros procesą Literatūros teorija ir istorija.
\nLiteratūros sampratos: jų įvairovė ir tarpusavio sąsajos.
\nModernioji literatūros istorija.
\nLiteratūros filosofija.
\n2.1.1. Analizuoti lietuvių ir visuotinės literatūros raidos bruožus, literatūros sąsajas su istoriniu ir kultūriniu kontekstu Įvertintas lietuvių ir visuotinės literatūros procesas.
\nPaaiškinti kultūros epochų ir literatūros krypčių bruožai.
\nIšanalizuoti įvairių epochų ir literatūros krypčių kūriniai, atskleistas literatūros kūrinio ir jo kultūrinio konteksto ryšys.
\nApibrėžtos naujausios lietuvių ir visuotinės literatūros tendencijos.
\n2.1.2. Žinoti kultūros epochų ir literatūros krypčių bruožus 2.1.3. Analizuoti įvairių epochų ir literatūros krypčių kūrinius, atskleidžiant kūrinio ir jo kultūrinio konteksto ryšį 2.1.4. Žinoti naujausias lietuvių ir visuotinės literatūros tendencijas 2.2. Analizuoti tekstus Literatūros tyrinėjimo metodai.
\nSkaitymo teorijos.
\nTeksto analizės tikslai, metodai, atskirų žanrų analizės ypatumai.
\nGrožiniai ir negrožiniai tekstai.
\nKritinis mąstymas.
\n2.2.1. Analizuoti literatūros tyrinėjimo metodus 2.2.2. Nagrinėti teksto analizės tikslus, metodus, kriterijus 2.2.3. Kruopščiai rinktis ir analizuoti įvairius grožinius ir negrožinius tekstus, tinkamai pasirenkant analizės kryptį, gilinantis į kūrinio prasmę, formą ir raišką 2.2.4. Kritiškai vertinti analizuojamus tekstus Apibrėžti literatūros tyrinėjimo metodai.
\nPateikti teksto analizės tikslai, metodai ir kriterijai.
\nAtliktos teksto suvokimo ir analizės užduotys.
\nIšanalizuoti tekstai, tinkamai pasirinkus analizės būdą.
\n2.3. Ugdyti mokinių sakytinę ir rašytinę komunikaciją ir kūrybinius gebėjimus Sakytinės ir rašytinės kalbos ypatumai.
\nKalbėjimo ir rašymo situacija, tikslai, adresatas, adresantas.
\nTeksto komponavimas.
\nTekstų tipai.
\nKūrybiškumas, individualus stilius.
\n2.3.1. Formuoti kalbėjimo įgūdžius atsižvelgiant į komunikacinę situaciją, tikslą ir adresatą 2.3.2. Analizuoti įvairius tekstų tipus, teksto komponavimo modelius 2.3.3. Analizuoti priemones, lemiančias teksto įtaigumą, padedančias kurti potekstę 2.3.4. Kurti įvairių tipų ir žanrų tekstus 2.3.5. Formuoti/s individualų stilių 2.3.6. Vertinti literatūrą kaip žmogaus minčių, jausmų, išgyvenimų raiškos būdą Apibūdinti sakytinės ir rašytinės kalbos ypatumai.
\nIšvardyti ir paaiškinti tekstų tipai, teksto komponavimo modeliai.
\nSukurti įtaigūs įvairių tipų ir žanrų tekstai.
\n2.4. Ugdyti vertybines nuostatas ir estetinę nuovoką Literatūra – žmogaus vertybių sistemos formuotoja.
\nĮvairialypio šiuolaikinio gyvenimo kultūros samprata.
\nSkaitymo motyvacija.
\n2.4.1. Vertinti literatūrą kaip kultūros dalį, padedančią pažinti save ir pasaulį, formuoti žmogaus vertybių sistemą 2.4.2. Atskleisti egzistencinę, psichologinę, filosofinę kūrinio problematiką, gilintis į šiuolaikinės visuomenės problemas, skaitant ir analizuojant literatūros kūrinius 2.4.3. Pažinti įvairialypį šiuolaikinį kultūrinį gyvenimą 2.4.4. Atskleisti literatūros ir kitų menų ryšį 2.4.5. Formuoti ir stiprinti skaitymo motyvaciją Paaiškinta literatūros kūrinių vertybių sistema.
\nPaaiškinta egzistencinė, psichologinė, filosofinė kūrinio problematika, šiuolaikinės visuomenės problemos.
\nPademonstruotas kultūrinis išprusimas, vertinant literatūros kūrinius.
\nDalyko mokymo programos ir Išsilavinimo standartai.
\nUgdymo proceso tyrimo metodai.
\nUgdymo turinio planavimas ir modeliavimas.
\nVadovėlių ir kitų formaliųjų ugdymo šaltinių analizė ir taikymas.
\nAnatominių, fiziologinių ir psichinių mokinių raidos ypatumų nagrinėjimas ir taikymas.
\nSusipažinimas su šiuolaikine pedagogine psichologija.
\n3.1.1. Analizuoti ugdymą reglamentuojančius dokumentus Išanalizuoti Lietuvos Respublikos švietimo dokumentai ir parengti išplėstiniai teminiai planai, adaptuotos ir modifikuotos mokymo programos, pamokų modeliai.
\nIšanalizuoti vadovėliai.
\nVesta pamoka.
\nNaudoti tradiciniai ir aktyvieji mokymo metodai, atsižvelgus į ugdymo situaciją ir mokinių poreikius.
\n3.1.2. Organizuoti lietuvių kalbos ir literatūros pamokų procesą, taikant tradicinius ir aktyviuosius mokymo/si metodus 3.1.3. Formuluoti ugdymo tikslus, uždavinius, numatyti ir apibrėžti etapus 3.1.4. Nagrinėti anatominius, fiziologinius ir psichinius mokinių raidos ypatumus ir taikyti šias žinias ugdymo procese 3.1.5. Žinoti svarbiausius asmenybės gyvenimo laikotarpius, mokinių akceleracijos problemas 3.1.6. Išmanyti šiuolaikinės pedagoginės psichologijos pagrindus 3.2. Kurti saugią ir palankią ugdytiniams aplinką Ugdymo aplinkos kūrimas.
\nVeikla mokyklos bendruomenėje.
\nPedagoginės sąveikos principai.
\nVaiko poreikiai, jų tenkinimo, poveikio būdai ir galimybės.
\nIšteklių naudojimas palankioms ugdymo sąlygoms kurti.
\n3.2.1. Kurti ugdymo/si aplinką, užtikrinančią mokinių sveikatą ir saugumą Per pedagogines praktikas sukurta mokinių sveikatą ir saugumą užtikrinanti mokyklos ir klasės aplinka.
\nPer vestas pamokas organizuota įvairių poreikių mokinių veikla, užtikrintas tinkamas mokytojo ir mokinių bendravimas ir bendradarbiavimas.
\nPer pedagogines praktikas organizuojant ugdymo procesą sudarytos sąlygos mokinių saviraiškai ir kūrybiškumui plėtotis.
\nSukurti ir per pedagoginę praktiką pademonstruoti visų mokyklos bendruomenės narių bendravimo modeliai.
\n3.2.2. Sudaryti sąlygas įvairių poreikių mokinių kūrybinei veiklai skatinti 3.2.3. Skatinti mokinius bendrauti ir bendradarbiauti 3.2.4. Plėtoti mokinių saviraišką ir kūrybiškumą 3.2.5. Užmegzti ir palaikyti nuolatinius ir glaudžius ryšius su mokinių tėvais ir kitais bendruomenės nariais 3.3. Taikyti ugdymo/si technologijas Metodai: anketavimas, stebėjimas, interviu, testavimas, diskusija, pokalbis, garso ir vaizdo įrašai, žemėlapių (žodžių ir sąvokų) sudarymas, klausimynai, situacijos analizė, vaidmeniniai žaidimai, aktyvieji ir tradiciniai mokymo metodai, individualizavimas ir diferencijavimas.
\nDuomenų apžvalga.
\nTyrimo būdai: studijavimas, stebėjimas, klausymas, klausinėjimas.
\nMokymasis iš kitų tyrimų.
\nTyrimų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas.
\nInformacinių komunikacinių technologijų (IKT) taikymas.
\nSusipažinimas su įvairiomis ugdymo teorijomis.
\nStrategijų vertinimas, tikslų ir gairių numatymas, ilgalaikių ir trumpalaikių planų sudarymas.
\nSavų strategijų kūrimas.
\nStrategijų tarpusavio ryšiai.
\n3.3.1. Taikyti įvairią mokymo/si metodiką ir nustatyti jos įtaką mokinių mokymui/si Sudarant išplėstinius pamokų planus pritaikyti ir suderinti įvairūs mokymo/si metodai ir būdai, nustatyta jų įtaka mokinių saviraiškai ir mokymui/si.
\nĮvertinti mokymo/si veiksniai.
\nOrganizuojant ugdymo procesą pritaikytos įvairios strategijos.
\nSukurtas pamokos planas.
\nOrganizuojant pamokas panaudotos informacinės komunikacinės technologijos.
\nParengti ilgalaikiai ir trumpalaikiai planai.
\n3.3.2. Vertinti mokymo/si veiksnius 3.3.3. Žinoti įvairias ugdymo strategijas: dalykines, tarpdalykines, orientuotas į vadybą 3.3.4. Taikyti informacines komunikacines technologijas pamokose 3.3.5. Sudaryti ir tikslinti ugdymo planus 3.3.6. Tirti įvairias ugdymo strategijas, kurti savas 3.4. Kurti ir įgyvendinti integruotų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo/si programas Integruotų ir individualizuotų mokymo programų parengimas.
\nSpecialiųjų ugdymo formų parinkimas.
\nUgdymo metodų, programos, turinio ir tinkamų mokymo priemonių taikymas.
\nBendradarbiavimas su specialiųjų poreikių vaiko tėvais (ar vaiko globėjais), jų konsultavimas ir informavimas apie vaiko ugdymo/si pažangą, sunkumus ir problemas.
\n3.4.1. Rengti integruotas ir individualizuotas mokymo programas Išanalizuoti vaikų vystymosi sutrikimai, sukurtos mokymo/si programos ir specialiosios ugdymo formos.
\nParengtos integruoto ir individualizuoto mokymo programos.
\nSukurti bendradarbiavimo modeliai.
\n3.4.2. Parinkti ir taikyti specialiąsias ugdymo formas 3.4.3. Taikyti ugdymo metodus, atsižvelgiant į ugdymo turinį ir priemones 3.4.4. Bendradarbiauti su tėvais 3.5. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais Žmogaus, kaip unikalaus fizinio ir psichinio individo, vertinimas.
\nPedagoginių tyrimų specifika.
\nUgdytinių mokslinio, pedagoginio, psichologinio pažinimo metodika.
\nMokytojo, kaip asmenybės, formavimas/i s.
\nBendradarbiavimas su mokinių tėvais, globėjais, rūpintojais.
\nDemokratiškų santykių klasėje ir mokykloje kūrimas.
\nBendrųjų žmogiškųjų vertybių ir kultūros perėmimas.
\n3.5.1. Vertinti žmogų kaip unikalų fizinį ir psichinį individą Per praktiką organizuotas pedagogini s-psichologinis tyrimas, kurį aprašant pademonstruota ugdytinių pažinimo metodika.
\nIšanalizuotas ir praktikos ataskaitoje aprašytas ugdymo procesas.
\nPer praktiką bendrauta ir bendradarbiauta su tėvais, sukurti demokratiški santykiai mokykloje ir klasėje.
\nPer praktikas ugdyta moksleivių socialinė, dorovinė ir intelektualioji savimonė.
\nSuorganizuoti švietėjiški renginiai, suformuotos tikslingos moksleivių kultūrinės, dorovinės, vertybinės nuostatos.
\n3.5.2. Suprasti šeimos ir mokyklos sąveikos svarbą, bendradarbiauti su tėvais kaip lygiaverčiais ugdymo partneriais 3.5.3. Kurti klasėje ir mokykloje demokratiškus, savitarpio pagalba grindžiamus santykius 3.5.4. Formuoti teisingas moksleivių nuostatas žmogiškosioms vertybėms ir kultūrai perimti 3.6. Analizuoti ir vertinti mokinių pasiekimus Pasiekimų vertinimo tipai, būdai, metodai, jų taikymo kriterijai atsižvelgiant į IS ir BP reikalavimus.
\nMokymo/si tikslai ir uždaviniai.
\nKiekvieno mokinio galimybės tobulėti užtikrinimas.
\nMokinių galimybės įsivertinti skatinimas.
\nGrįžtamasis ryšys.
\nPasiekimų vertinimo kriterijų parinkimo metodika ir pasiekimų vertinimo planavimas.
\nVertinimo kriterijų kaitos veiksniai.
\nVertinimo sistemos tikslai ir duomenų šaltiniai.
\nMokinių pasiekimų vertinimo informacijos apibendrinimas.
\nMokinių, jų tėvų, kitų mokytojų, mokyklos vadovų informavimas apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas.
\n3.6.1. Analizuoti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimų tipus, būdus, metodus, jų taikymo ir fiksavimo kriterijus atsižvelgiant į IS ir BP reikalavimus Įvertinti ir organizuojant ugdymo procesą pritaikyti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimų tipai, būdai, metodai, jų taikymo ir fiksavimo kriterijai atsižvelgiantį IS ir BP reikalavimus.
\nNumatyti mokymo/si tikslai ir uždaviniai.
\nPer pamokas užtikrintos kiekvieno mokinio tobulėjimo galimybės.
\nGarantuotas nuolatinis grįžtamasis ryšys organizuojant ugdymo procesą.
\nParinkta vertinimo kriterijų metodika, suplanuoti pasiekimų vertinimo etapai.
\nAtsižvelgiant į vertinimo kriterijų kaitos veiksnius, apibrėžti vertinimo sistemos tikslai.
\nApibendrinti ir IT priemonėmis užfiksuoti mokinių pasiekimai.
\nParengta ir pritaikyta operatyvi informavimo apie mokinių mokymąsi ir pasiekimų spragas sistema.
\n3.6.2. Numatyti mokymo/si tikslus ir uždavinius 3.6.3. Užtikrinti kiekvienam mokiniui galimybę tobulėti 3.6.4. Analizuoti grįžtamąjį ryšį 3.6.5. Parinkti vertinimo kriterijų metodiką, planuoti pasiekimų vertinimo etapus 3.6.6. Apibrėžti vertinimo sistemos tikslus atsižvelgus į vertinimo kriterijų kaitos veiksnius 3.6.7. Apibendrinti mokinių pasiekimus 3.6.8. Informuoti mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi 4. Asmeninis profesinis tobulėjimas 4.1. Refleksyviai vertinti profesinę veiklą Švietimo naujovių analizavimas ir vertinimas.
\nGerosios patirties skleidimas.
\nGrįžtamojo ryšio tyrimas.
\nSavianalizės metodai.
\nMokytojo kaip asmenybės formavimas/is.
\nKarjeros planavimas.
\nProfesinės veiklos tobulinimas: naujausių informacijos ir komunikacijos priemonių įvaldymas, užsienio kalbos vaitojimo įgūdžių gilinimas, darbas su techninėmis ir vaizdo priemonėmis.
\n4.1.1. Nagrinėti švietimo naujoves Išnagrinėtos ir įvertintos švietimo naujovės.
\nIštirti ir praktikos ataskaitose pritaikyti savianalizės metodai, pagrįsti refleksija.
\nĮvertintas mokymo proceso veiksmingumas praktikos ataskaitose.
\nĮvertinti tobulinimosi metmenys.
\nSuformuotos nuostatos nuolat tobulinti profesinius ir asmeninius gebėjimus.
\nOrganizuojant pamokas naudotos informacinės komunikacinės technologijos, techninės ir vaizdinės priemonės.
\n4.1.2. Įsivertinti veiklą 4.1.3. Vertinti tobulėjimo trukdžius ir galimybes 4.1.4. Ugdytis poreikį mokytis visą gyvenimą 4.1.5. Projektuoti nenutrūkstamą profesinį ir asmeninį tobulėjimą 4.1.6. Tobulinti informacinės komunikacinės kultūros pagrindus 4.1.7. Komunikuoti nors viena Vakarų Europos kalba 4.1.8. Naudoti technines ir vaizdines priemones 4.2. Kūrybiškai reaguoti į pasaulio pokyčius Poreikio mokytis visą gyvenimą ugdymas/is.
\nDalyvavimas mokslinėje kūrybinėje veikloje.
\nSavito pedagoginio stiliaus kūrimas.
\nKultūrų įvairovės poveikio vertinimas.
\n4.2.1. Formuoti poreikį mokytis visą gyvenimą Per pedagoginę praktiką sukurtas ir pademonstruotas savitas pedagoginis stilius.
\nĮvairių pedagoginių situacijų metu įvertintas kultūrų įvairovės poveikis ugdymui/si.
\n4.2.2. Dalyvauti mokslinėje kūrybinėje veikloje 4.2.2. Kurti savitą pedagoginės veiklos stilių 4.2.3. Pozityviai vertinti kultūrų įvairovę _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
\nII. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:
\n5.1. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.
\n5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: muzikinių gebėjimų ugdymas/is; muzikinio ugdymo proceso valdymas; bendravimas ir bendradarbiavimas su ugdymo/si proceso dalyviais; muzikos mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas.
\n5.3. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas dirba pagrindinėje bendrojo lavinimo mokykloje muzikos mokytoju.
\n5.4. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas organizuoja ir vertina muzikinės veiklos ir savo pedagoginio meistriškumo pokyčius, bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo proceso dalyviais. Tikslingai taiko naujas muzikinio ugdymo, informacinių technologijų metodikas, praturtindamas muzikinio ugdymo turinį šiuolaikinės muzikinės kultūros ir ugdymo sąveika. Muzikos mokytojas analizuoja mokyklos muzikinio, kultūrinio gyvenimo aplinką, nuolat tobulina profesines žinias ir veiklos stilių, vadovaudamasis asmens identiteto, nešališkumo ir atsakingumo vertybėmis, vertina mokinių pasiekimus ir pažangą, dalyvauja visuomenės kultūriniame gyvenime.
\n5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo darbą lemia šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, muzikalumas.
\n9.1. atsakingumas;
\n9.2. organizuotumas;
\n9.3. kūrybiškumas;
\n9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;
\n9.5. komandinis darbas;
\n9.6. taktiškumas;
\n9.7. tolerantiškumas;
\n9.8. matematinis raštingumas;
\n9.9. kompiuterinis raštingumas.
\n10.1. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.
\n10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:
\n10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;
\n10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.
\n10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo rengimo standarto 1 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Muzikinių gebėjimų ugdymas/is 1.1. Lavinti praktinius muzikavimo įgūdžius 1.2. Taikyti asmeninius kūrybinius muzikavimo ir muzikinės kultūros įgūdžius 1.3. Ugdyti vertybines muzikos suvokimo nuostatas 2. Muzikinio ugdymo proceso valdymas 2.1. Planuoti muzikinio ugdymo/si turinį 2.2. Organizuoti muzikinio ugdymo/si veiklą 2.3. Vertinti muzikinio ugdymo/si pasiekimus 3. Bendravimas ir bendradarbiavimas su ugdymo/si proceso dalyviais 3.1. Bendradarbiauti su mokyklos bendruomene ugdymo/si proceso metu 3.2. Kūrybiškai bendradarbiauti su ugdytiniais muzikinėje veikloje 3.3. Ugdyti tautinės kultūros ir tarpkultūrinę kompetencijas 4. Muzikos mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas 4.1. Reflektuoti ir plėtoti asmeninę muzikinę kompetenciją 4.2. Skleisti pedagoginę patirtį 4.3. Lavinti asmeninius muzikinius ir kūrybinius gebėjimus _________________ Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo rengimo standarto 2 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Muzikinių gebėjimų ugdymas/is 1.1. Lavinti praktinius muzikavimo įgūdžius Dainavimas: balso lavinimas, dainavimas iš klausos ir iš natų.
\nMuzikos klausymas.
\nGrojimas.
\nRitmika: ritmizavimas, muzikinis judesys.
\nMuzikos kalba.
\nMokinių amžiaus tarpsnių muzikinio ugdymo pedagoginiai -psichologiniai pagrindai.
\nMuzikinė saviraiška.
\nKūrybinių muzikinių interesų aktyvinimas.
\nMuzikinio ugdymo diferencijavimas.
\n1.1.1. Analizuoti mokinių muzikinius interesus, poreikius 1.1.2. Diferencijuoti muzikinę veiklą pagal ugdytinių gebėjimus ir poreikius 1.1.3. Taikyti tinkamiausias muzikinės saviraiškos formas 1.1.4. Kurti palankią kūrybai ir asmenybės saviraiškai aplinką 1.1.5. Išmanyti ugdytinių amžiaus tarpsnių ir muzikinio ugdymo pedagoginius, psichologinius pagrindus 1.1.6. Lavinti ugdytinių meninius, kultūrinius, estetinius gebėjimus Pravesta dainavimo, muzikos klausymo, ritmikos, grojimo, solfedžiavimo, improvizavimo, muzikos teorijos ir kita muzikinė veikla pagal muzikinio ugdymo didaktinius reikalavimus.
\nPasirinktos ir apibūdintos muzikinio ugdymo veiklos metodikos.
\nIšanalizuotos saviraiškos formos ir metodika.
\n1.2. Taikyti asmeninius kūrybinius muzikavimo ir muzikinės kultūros įgūdžius Dainavimas, dirigavimas, grojimas keliais muzikos instrumentais, kūrinių aranžavimas, transponavimas, instrumentavimas, 1.2.1. Skaityti ir užrašyti muziką įvairiais būdais 1.2.2. Taikyti garso išgavimo muzikos instrumentais ir balsu principus meninėje veikloje 1.2.3. Taikyti muzikinio judesio raišką muzikinės veiklos procese Pademonstruoti asmeniniai muzikavimo įgūdžiai (vokaliniai, instrumentiniai, dirigavimo).
\nSukurtoje situacijoje pademonstruoti harmonizavimas, improvizavimas.
\nMuzikinės kalbos.
\nIstorijos, kultūros sampratos.
\n1.2.4. Integruoti oratorinio meno ir sceninės kultūros įgūdžius techniniai, pedagoginiai -psichologiniai, meniniai atlikėjo gebėjimai.
\n1.3. Ugdyti vertybines muzikos suvokimo nuostatas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos.
\nLietuvos švietimo koncepcija.
\nMuzikinio ugdymo tikslas ir uždaviniai.
\nMokyklos muzikinės tradicijos.
\n1.3.1. Parinkti pagrindinius muzikinės veiklos tikslus ir uždavinius 1.3.2. Vertinti mokyklos muzikinio gyvenimo tradicijas 1.3.3. Ugdyti pilietiškumą, remiantis tarptautinės kultūros samprata 1.3.4. Ugdyti muzikos meno vertybinę orientaciją Išskirti muzikinio ugdymo pagrindinėje mokykloje prioritetai.
\nIšanalizuoti muzikinės veiklos tikslai ir uždaviniai, muzikinio ugdymo vertybiniai aspektai.
\nMuzikinio ugdymo/si perspektyviniai, teminiai, pamokų planai.
\nTikslo ir uždavinių nustatymas, metodų ir vaizdinių priemonių pasirinkimas.
\nMuzikinės veiklos formos, atitinkančios mokinių muzikinius poreikius.
\nLietuvos ir užsienio šalių muzikinio ugdymo šiuolaikinės koncepcijos, inovacijos, jų vertinimas.
\n2.1.1. Analizuoti bendrąsias programas 2.1.2. Parengti perspektyvinius, teminius ir pamokų planus 2.1.3. Parinkti muzikinio ugdymo turinį pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokinių patirtį ir muzikinius gebėjimus 2.1.4. Įvertinti Lietuvos ir užsienio šalių tradicines ir naujausias muzikinio ugdymo koncepcijas 2.1.5. Parinkti muzikinio ugdymo metodikų elementus muzikinei veiklai Parengti perspektyviniai, teminiai ir pamokų planai.
\nSuplanuota muzikinė veikla.
\nPasirinktos tinkamos metodinės, vaizdinės priemonės.
\nApibūdintos Lietuvos ir užsienio šalių muzikinio ugdymo koncepcijos.
\n2.2. Organizuoti muzikinio ugdymo/si veiklą Bendrosios programos.
\nMuzikiniam ugdymui reikalinga materialinė bazė ir vaizdinės priemonės.
\nPlaningas ir kūrybiškas muzikos pamokų organizavimas, kitų muzikinio ugdymo formų modeliavimas.
\n2.2.1. Organizuoti ugdytinių individualų ir kolektyvinį muzikavimą 2.2.2. Kurti saugią, muzikinio ugdymo/si aplinką Pamokose panaudotos tradicinės ir naujausios muzikinio ugdymo metodikos, informacinės, komunikacinės technologijos.
\nAtlikta probleminių situacijų analizė.
\n2.2.3. Taikyti tradicines ir naujausias muzikinio ugdymo metodikas 2.2.4. Taikyti informacines, komunikacines technologijas 2.3. Vertinti muzikinio ugdymo/si pasiekimus Rezultatų vertinimo būdai.
\nUgdytinių pasiekimų vertinimo sistemos modelis, pažangos rezultatų analizė.
\n2.3.1. Parinkti muzikinio ugdymo rezultatų vertinimo būdus, palaikančius mokinių savivertę ir savigarbą Išanalizuotos, įvertintos pravestos muzikos pamokos, muzikiniai renginiai.
\nPateiktas vertinimo sistemos modelis.
\nAtlikta vertinimo privalumų ir trūkumų analizė.
\nApibrėžti ir paaiškinti vertinimo kriterijai.
\nIšanalizuota ugdytinių pažanga ir pasiekimai.
\n2.3.2. Taikyti kiekybinius ir kokybinius vertinimo būdus, padedančius užtikrinti muzikinio ugdymo pažangą 2.3.3. Tirti muzikinio ugdymo/si proceso privalumus ir trūkumus 2.3.4. Vertinti muzikinio ugdymo/si turinį, veiklos formas, koncepcijas 3. Bendravimas ir bendradarbiavimas su ugdymo/si proceso dalyviais 3.1. Bendradarbiauti su mokyklos bendruomene ugdymo/si proceso metu Ryšiai su ugdymo/si proceso dalyviais.
\nMokyklos muzikinių tradicijų puoselėjimas.
\nPedagoginės patirties skleidimas, ugdymo pasiekimų vertinimas.
\n3.1.1. Realizuoti kolektyvinės veiklos principus praktiniame darbe Išanalizuoti ir apibūdinti bendros veiklos rezultatai, komandinio darbo pasiekimai.
\nNustatytos ir paaiškintos integruotos ugdomosios veiklos kryptys.
\n3.1.2. Integruoti muzikinį ugdymą į mokyklos gyvenimą 3.1.3. Analizuoti pedagoginės patirties sklaidos būdus ir rezultatus 3.2. Kūrybiškai bendradarbiauti su ugdytiniais muzikinėje Bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros kūrimas.
\n3.2.1. Taikyti teorines pedagogikos, psichologijos žinias praktiniame ugdymo/si procese Parengtas mokytojo veiklos planas. ugdytiniais muzikinėje veikloje Ugdymo/si psichologiniai pagrindai.
\nProbleminių situacijų sprendimo būdai ir valdymas.
\n3.2.2. Vertinti bendradarbiavimo su ugdytiniais pasiekimus 3.2.3. Spręsti ugdymo/si problemas Atlikta probleminių situacijų analizė, pasiūlyti sprendimo būdai.
\n3.3. Ugdyti/s tautinės kultūros ir tarpkultūrinę kompetencijas Muzikinio ugdymo/si programos, vadovėliai, metodinė medžiaga tautinės ir pasaulio muzikinės kultūros temomis 3.3.1. Vertinti tautinės muzikinės kultūros vietą muzikinio ugdymo procese 3.3.2. Ugdyti mokinių sampratą apie kitų tautų muzikinę kultūrą 3.3.3. Integruoti pasaulio tautų kultūros žinias į muzikinio ugdymo procesą Išanalizuotos ir apibūdintos programos, vadovėliai, metodinė medžiaga tautinės ir pasaulio muzikinės kultūros temomis.
\nParinkti ir apibūdinti vertingi pasaulio muzikos kūriniai.
\nProfesinės etikos normos.
\nHumanistinio ugdymo vertybinė orientacija.
\n4.1.1. Analizuoti aktualiausius LR švietimą reglamentuojančius dokumentus 4.1.2. Taikyti švietimo ir kultūros plėtros elementus realizuojant asmenybės ir visuomenės atsinaujinimo poreikius 4.1.3. Naudoti papildomo muzikinio ugdymo plėtrą kaip efektyviausią prevencijos priemonę Atlikta pagrindinių LR švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė.
\nIšanalizuotos ir paaiškintos profesinės etikos normos.
\n4.2. Skleisti pedagoginę patirtį Kvalifikacijos tobulinimo/si renginiai.
\nTarpdalykinė integracija.
\nMokytojo profesinės veiklos savianalizė.
\nNaujos muzikinio ugdymo technologijos.
\nMuzikos mokytojo veiklos savianalizė.
\n4.2.1. Žinoti profesinės kompetencijos tobulinimo/si galimybes 4.2.2. Tobulinti šiuolaikiniam pedagogui būtinas savybes 4.2.3. Taikyti dalykų integracijos principus 4.2.4. Vertinti pedagoginės praktikos privalumus ir trūkumus, numatant profesinio tobulėjimo perspektyvą Muzikos pamokoje integruoti ir apibūdinti meniniai, bendrieji dalykai, šiuolaikinės informacinės technologijos 4.3. Lavinti asmeninius muzikinius ir kūrybinius gebėjimus Naujos muzikinės literatūros, muzikos kūrinių natų fondų, vaizdo ir garso įrašų kaupimas.
\nAtlikėjo gebėjimų ugdymas.
\n4.3.1. Parinkti reikalingą naują muzikinę literatūrą, vaizdo, garso įrašus Atliekant užduotį panaudota naujausia literatūra, vaizdo, garso įrašai.
\nPademonstruoti praktiniai muzikavimo įgūdžiai.
\n4.3.2. Tobulinti dainavimo, grojimo, dirigavimo įgūdžius 4.3.3. Integruoti naujausias muzikos kalbos bei istorijos žinias, lavinant asmeninius muzikinius gebėjimus _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 PAGRINDINĖS MOKYKLOS PRANCŪZŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
\nII. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:
\n5.1. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.
\n5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: prancūzų kalbos mokymas; ugdymo/si proceso valdymas; profesinės kompetencijos tobulinimas; bendravimas, bendradarbiavimas ir veikla mokyklos bendruomenėje.
\n5.3. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojas dirba bendrojo lavinimo pagrindinėje mokykloje.
\n5.4. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojas įgyvendina prancūzų kalbos ugdymo procesą, ugdo mokinių prancūzų kalbos komunikacinius gebėjimus, bendradarbiauja su visais ugdymo proceso dalyviais, tobulina savo profesinę kompetenciją, kuria tinkamą mokymosi aplinką, pasirenka ar pasigamina mokymo priemones, pritaiko ugdymo turinį, mokymosi aplinką specialiųjų poreikių mokiniams, pasirenka tinkamus mokymo metodus ir specialiąsias mokymo priemones atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius.
\n5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.
\n9.1. atsakingumas;
\n9.2. organizuotumas;
\n9.3. kūrybiškumas;
\n9.4. sprendimų priėmimas;
\n9.5. komandinis darbas;
\n9.6. tolerantiškumas;
\n9.7. matematinis raštingumas;
\n9.8. kompiuterinis raštingumas.
\n10.1. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.
\n10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:
\n10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;
\n10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.
\n10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo rengimo standarto 1 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS PRANCŪZŲ KALBOS MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Prancūzų kalbos mokymas 1.1. Valdyti prancūzų kalbą kaip sistemą 1.2. Vertinti socialinį, kultūrinį ir ekonominį Prancūzijos ir kitų frankofoniškų šalių gyvenimą 1.3. Taisyklingai vartoti prancūzų ir gimtąją kalbas, puoselėti gimtosios kalbos kultūrą 2. Ugdymo/si proceso valdymas 2.1. Kurti ugdymo/si aplinką 2.2. Projektuoti ugdymo/si procesą 2.3. Vertinti mokinių pasiekimus 3. Bendravimas, bendradarbiavimas ir veikla mokyklos bendruomenėje 3.1. Kurti klasėje ir mokykloje demokratiškus santykius 3.2. Bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais 4. Profesinės kompetencijos tobulinimas 4.1. Projektuoti karjerą 4.2. Reflektuoti savo profesinę veiklą 4.3. Skleisti gerąją pedagoginę patirtį _________________ Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo rengimo standarto 2 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS PRANCŪZŲ KALBOS MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Prancūzų kalbos mokymas 1.1. Valdyti prancūzų kalbą kaip sistemą Taisyklingas prancūzų kalbos vartojimas.
\nKompensacinių strategijų taikymas.
\n1.1.1. Taisyklingai vartoti prancūzų kalbą 1.1.2. Naudoti įvairias informacines komunikacines technologijas 1.1.3. Tikslingai taikyti kompensacines strategijas 1.1.4. Ugdyti poreikį nuolat tobulinti savo kalbą Pateiktoje užduotyje taisyklingai pavartota prancūzų kalba.
\nPateiktoje užduotyje pastebėtos ir ištaisytos klaidos.
\nVestoje pamokoje tinkamai panaudotos informacinės komunikacinės technologijos.
\n1.2. Vertinti socialinį, kultūrinį ir ekonominį Prancūzijos ir kitų frankofoniškų šalių gyvenimą Prancūzijos ir kitų frankofoniškų šalių socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo būdingiausi bruožai ir aktualijos 1.2.1. Analizuoti Prancūzijos ir frankofoniškų šalių socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą 1.2.2. Lyginti Lietuvos ir Prancūzijos bei kitų frankofoniškų šalių socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą Papasakota apie Prancūzijos ir frankofoniškų šalių socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą 1.3. Taisyklingai vartoti prancūzų ir gimtąją Taisyklingas gimtosios kalbos vartojimas.
\n1.3.1. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą Taisyklingai pavartota gimtoji prancūzų ir gimtąją kalbas, puoselėti gimtosios kalbos kultūrą Taisyklingas informacijos perteikimas iš prancūzų į gimtąją kalbą.
\n1.3.2. Taisyklingai perteikti gimtąja kalba iš prancūzų kalbos išverstą tekstą pavartota gimtoji kalba 2. Ugdymo/si proceso valdymas 2.1. Kurti ugdymo/si aplinką Materialieji ištekliai: techninės priemonės (informacinės komunikacinės technologijos, audio-video aparatūra); vaizdinės priemonės (plakatai, lentelės, schemos, žemėlapiai, stendai); vaizdo-garso įrašai, kompiuterinės programos; vadovėliai, kita dalomoji medžiaga 2.1.1. Parinkti mokymo/si medžiagą Parinkta mokymo/si medžiaga pagal mokinių amžių ir specialius poreikius.
\nParinktos tinkamos techninės, vaizdinės priemonės.
\nPanaudotos informacinės-komunikacinės technologijos.
\n2.1.2. Parinkti tinkamas technines, vaizdines priemones 2.1.3. Naudoti informacines-komunikacines technologijas 2.2. Projektuoti ugdymo/si procesą Bendrosios programos.
\nBendrieji Europos kalbų metmenys.
\nPamokų planai.
\nUgdymo/si strategijos ir metodai.
\nDarbo formos.
\nMokytojo veiklos planai.
\nMokymo turinio planavimas.
\n2.2.1. Taikyti Bendrosiose programose užsienio kalbų mokymo/si programoms keliamų tikslų ir nuostatų Parinkti metodai, strategijos ir darbo formos.
\nParengtas pamokos planas.
\nParengtas integruotos pamokos planas.
\nSukurta individualioji programa.
\n2.2.2. Taikyti Europos kalbų metmenų rekomendacijas rengiant (integruotų) pamokų planus 2.2.3. Parinkti ugdymo/si metodus, strategijas ir darbo formas 2.2.4. Kurti individualiąsias ugdymo programas 2.2.5. Planuoti ir koreguoti ugdomąją veiklą 2.3. Vertinti mokinių pasiekimus Vertinimo tipai.
\nVertinimo būdai, formos.
\nVertinimo kriterijai.
\nMokinių vertinimo sistemos aprašai.
\nGrįžtamasis ryšys.
\nSavęs vertinimas.
\nMotyvacija, jos skatinimo priemonės ir būdai.
\n2.3.1. Naudoti įvairius vertinimo tipus ir būdus Panaudoti vertinimo tipai ir būdai.
\nNustatyti vertinimo kriterijai.
\nPakoreguotas vertinimas atsižvelgus į mokinių pažangą ir pasiekimus 2.3.2. Numatyti vertinimo kriterijus 2.3.3. Diferencijuoti vertinimą 2.3.4. Motyvuoti mokinius, pripažįstant jų pažangą 2.3.5. Stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, atsižvelgus į jų mokymosi stilių 3. Bendravimas, bendradarbiavimas ir veikla mokyklos bendruomenėje 3.1. Kurti klasėje ir mokykloje demokratiškus santykius Bendradarbiavimas su kolegomis, su mokiniais kaip su lygiaverčiais ugdymo partneriais, jų tėvais ir su suinteresuotomis institucijomis.
\nMokymuisi ir komunikacijai palanki aplinka.
\nBendravimo problemų ir konfliktų sprendimo būdai.
\n3.1.1. Sudaryti sąlygas geriausioms mokinių savybėms atsiskleisti Sudarytos sąlygos mokinių gebėjimams atsiskleisti.
\nAprašyta ar raštu pateikta grįžtamoji informacija bendravimo ir bendradarbiavimo plėtojimo aspektais.
\nApibūdinti (aprašyti) bendravimo problemų sprendimo būdai.
\n3.1.2. Spręsti bendravimo problemas ir konfliktus 3.2. Bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais Bendradarbiavimas su kolegomis, mokiniais, tėvais/globėjais ir kitomis institucijomis.
\nVeikla metodiniuose būreliuose ir tarybose.
\nVeikla asociacijose.
\nProjektų rengimas.
\nKultūrinių ir edukacinių renginių organizavimas.
\nDarbo grupės ir/ar komandos veiklos projektai.
\n3.2.1. Bendradarbiauti su kolegomis, pagalbiniu personalu ir kompetentingomis institucijomis Suorganizuoti kultūriniai ir edukaciniai renginiai (pvz., frankofonijos, prancūzų kalbos ir 3.2.2. Organizuoti kultūrinius ir edukacinius renginius 3.2.3. Veiksmingai dalyvauti grupės ir/ar kolektyvo darbe plėtojant toleranciją skirtingiems požiūriams ir socialinei įvairovei Europos kalbų diena ar savaitė, prancūzų kalbos konkursas).
\nSuteikta metodinė pagalba kolegoms.
\nSuorganizuoti susitikimai su tėvai s/globėjais.
\nParengtas projektas.
\nAptarti bendravimo ir bendradarbiavimo rezultatai.
\nMokytojo kompetencijos tobulinimosi planas.
\nProfesinio tobulėjimo perspektyvų numatymas.
\nProfesinės veiklos atnaujinimo direktyvos.
\nMokytojo veiklos planas.
\nKompetencijos aplankas.
\nMokyklos vadovo vertinimas-atsiliepimas.
\nMokytojo kvalifikacijos tobulinimo planas.
\nMokytojo asmeninio kompetencijų poreikio tyrimo medžiaga.
\nKolegų vertinimas-atsiliepimo protokolai.
\nMokytojo kvalifikacijos tobulinimo/si planas.
\n4.1.1. Atlikti profesinės veiklos tobulinimo ir asmeninio kompetencijų poreikio tyrimą Parašyta veiklos savianalizė.
\nParengtas kvalifikacijos tobulinimosi planas atsižvelgus į savo poreikius.
\nParengtas mokytojo profesinės veiklos tobulinimo planas.
\nParengtas pedagogo profesinės kompetencijos aplankas.
\nPateikti asmeninio kompetencijų poreikių tyrimo duomenys.
\nParengtas dalyvavimo visuomenės ir švietimo kaitos procese planas.
\n4.1.2. Sistemingai tobulinti savo profesinę kvalifikaciją 4.1.3. Objektyviai vertinti savo profesines galias išlaikant savigarbą 4.1.4. Projektuoti profesinę karjerą 4.2. Reflektuoti savo profesinę veiklą Mokytojo veiklos refleksija (dienoraštis).
\nMokytojo veiklos savianalizė.
\nUgdomosios ir metodinės veiklos dokumentų aplankas.
\n4.2.1. Vertinti savo veiklą Parengtas ugdomosios ir metodinės veiklos dokumentų aplankas.
\nIštirti mokinių poreikiai.
\n4.2.2. Mokytis iš savo ir kolegų patirties 4.2.3. Tirti mokinių poreikius 4.2.4. Tobulinti savo pedagoginę veiklą remiantis mokinių poreikių tyrimu 4.3. Skleisti gerąją pedagoginę patirtį Pranešimai.
\nPaskaitos.
\nSeminarai.
\nMetodinės medžiaga.
\n4.3.1. Rengti metodinę medžiagą naudojantis informacinėmis technologijomis Sukurta mokomoji medžiaga naudojant informacines komunikacines technologijas.
\nParengta metodinė medžiaga.
\n4.3.2. Naudoti inovacinę patirtį žinių ir įgūdžių atnaujinimui 4.3.3. Skleisti savo metodinę patirtį _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 PAGRINDINĖS MOKYKLOS RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis -penktasis.
\nII. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:
\n5.1. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.
\n5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: ugdymo/si proceso valdymas; rusų kalbos gebėjimų ugdymas/is; profesinės veiklos tobulinimas.
\n5.3. Rusų (užsienio) kalbos mokytojas dirba pagrindinėje mokykloje.
\n5.4. Rusų (užsienio) kalbos mokytojas veda rusų kalbos pamokas, vertina mokinių poreikius, planuoja veiklą, kuria ugdymo/si aplinką, vertina mokinių pažangą, lavina mokinių gebėjimus, analizuoja ir tobulina savo profesinę veiklą, savarankiškai dirba dinamiškose ir kintančiose aplinkose, kuria prevencinę aplinką, padedančią išvengti konfliktų, ugdo tolerantiškumą.
\n5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytojo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.
\n9.1. atsakingumas;
\n9.2. organizuotumas;
\n9.3. kūrybiškumas;
\n9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;
\n9.5. kolektyvinis darbas;
\n9.6. taktiškumas;
\n9.7. tolerantiškumas;
\n9.8. matematinis raštingumas;
\n9.9. kompiuterinis raštingumas.
\n10.1. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.
\n10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:
\n10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;
\n10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.
\n10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo rengimo standarto 1 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS MOKYTOJO RENGIMO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Ugdymo/si proceso valdymas 1.1. Kurti saugią mokinio aplinką 1.2. Tikslingai planuoti ir organizuoti ugdymo/si procesą 1.3. Formuoti savarankiško mokymo/si įgūdžius 1.4. Vertinti mokinių pasiekimus 2. Rusų kalbos gebėjimų ugdymas/is 2.1. Suprasti sakytinę ir rašytinę rusų kalbą 2.2. Komunikuoti taisyklinga rusų kalba 2.3. Ugdyti bendrąją rusų kalbos kultūrą 2.4. Ugdyti sociokultūrinį ir tarpkultūrinį suvokimą 3. Profesinės veiklos tobulinimas 3.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo/si proceso dalyviais 3.2. Tobulinti profesinę veiklą 3.3. Naudoti informacines komunikacijos priemones _________________ Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo rengimo standarto 2 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Ugdymo/si proceso valdymas 1.1. Kurti saugią mokinio aplinką Psichologinis mikroklimatas.
\nMaterialioji aplinka.
\nMokymo/si priemonės.
\nInformacinės technologijos.
\nMokinių stebėjimo aprašai, refleksijos.
\nNustatytas kalbos mokėjimo lygis.
\nIndividualizuota, integruota programa.
\nNustatytas mokymosi stilius.
\n1.1.1. Kurti pamokoj e darbingą, palankų psichologinį mikroklimatą 1.1.2. Saugiai ir veiksmingai pritaikyti fizinę erdvę, naudoti informacijos ir komunikacijos technologijas, įrankius ir priemones 1.1.3. Žinoti ugdytinio psichikos raidos ir asmenybės ugdymo/si dėsningumus 1.1.4. Pažinti specialius vaikų poreikius ir išmanyti reabilitacijos ir integracijos galimybes 1.1.5. Nustatyti mokinio mokymosi stilių Sumodeliuota palanki ugdymo/si aplinka.
\nNustatyti mokymosi stiliai.
\nSudaryta individualizuota, integruota mokymo/si programa.
\n1.2. Tikslingai planuoti ir organizuoti ugdymo/si procesą Bendrojo lavinimo programa.
\nMetodinės nuorodos.
\nPamokos struktūra.
\nTikslų rūšys.
\nMetodų pasirinkimo kriterijai, metodų grupės, metodų funkcijos.
\nUgdymo/si formos.
\nMokymo/si priemonės.
\nIštekliai.
\nDalyko tikslai.
\nPamokos tikslas ir uždaviniai.
\nPamoka.
\nMokymo/si medžiaga.
\nUgdymo/si metodai.
\nPapildomas ugdymas.
\nMokymosi strategijos.
\nInovacijų taikymas.
\nAktyvinimo būdai.
\nMotyvacijos skatinimas.
\nBendravimo kultūra.
\nEdukacinės technologijos.
\nDarbo kaita ir tobulinimas.
\n1.2.1. Suprasti bendrosiose programose keliamus rusų kalbos mokymo tikslus, principus, didaktines nuostatas 1.2.2. Parinkti mokymo/si metodus, ugdymo formas, tinkamas mokymo/si tikslams pasiekti 1.2.3. Taikyti šiuolaikines ugdymo(si) technologijas, mokymo/si strategijas, metodus Suformuluoti ir paaiškinti mokymo/si tikslai bei uždaviniai.
\nIšanalizuoti, palyginti mokymo/si metodai, nusakyti jų pranašumai ir trūkumai.
\nParengtas pamokos ir teminis planas.
\nPalyginti įvairūs mokymo/si metodai.
\nSugretintos mokymo/si strategijos.
\nSudarytas ir išanalizuotas rusų kalbos popamokinės veiklos planas.
\n1.2.4. Organizuoti popamokinę veiklą 1.2.5. Analizuoti grįžtamąjį ryšį 1.3. Formuoti savarankiško mokymosi įgūdžius Savarankiško darbo formos (projektai, rašiniai, pranešimai ir kt.).
\nSavarankiško darbo strategijos.
\nSavarankiško darbo etapai (interesų nustatymas, motyvavimas, aktyvinimas, konsultavimas, vertinimas).
\nDarbo individualizavimas, leidžiantis kiekvienam mokiniui išgyventi sėkmę.
\nKūrybinės užduotys.
\nTestai.
\n1.3.1. Vertinti pažangą ir motyvuoti mokinį tolesnei veiklai Sudarytos individualizuotos kūrybinės užduotys, suformuluoti jų vertinimo kriterijai.
\nIšanalizuotos teigiamo ugdytinių vertinimo nuostatos.
\nAptartos motyvacijos teorijos.
\n1.3.2. Ugdyti mokininių gebėjimą įsivertinti ir pasitikėti savimi 1.3.3. Taikyti įvairias savarankiško darbo formas ir strategijas 1.3.4. Išmanyti ir analizuoti mokinių skatinimo galimybes 1.3.5. Puoselėti kūrybinę vaiko potenciją bei ugdyti kūrybinius gebėjimus 1.4. Vertinti mokinių pasiekimus Vertinimo strategijos, kriterijai, metodai, turinys (žinios, įgūdžiai, gebėjimai).
\nAtsiskaitymo būdai (pristatymai, kontroliniai darbai, testai, rašiniai, projektai, mokomosios medžiagos vizualizavimas, debatai, refleksija, temos aplankas ir t. t.).
\nUgdymo/si proceso veiksmingumo vertinimas.
\nMetodai (stebėjimas, pokalbis, testai).
\nRezultatų analizė, apibendrinimas, išvados.
\n1.4.1. Numatyti ugdytinių pasiekimų ir pažangos vertinimo strategijas, metodus bei kriterijus Suformuluoti vertinimo kriterijai.
\nNusakyti formalaus ir neformalaus (įsi)vertinimo būdai.
\nPalygintos įvairios vertinimo sistemos.
\nĮvertinti ugdytinio pasiekimai, jo pasiekimų pokytis.
\nAtliktas diagnostinis ugdytinių pažangos ir pasiekimų tyrimas.
\n1.4.2. Ugdyti mokinių gebėjimą analizuoti pasiekimų raidą, įsivertinti ir pasitikėti savimi 1.4.3. Ugdyti moksleivių savikontrolę, taikant įvairius (įsi)vertinimo būdus, skatinančius planuoti ir koreguoti savo veiklą 2. Rusų kalbos gebėjimų ugdymas 2.1. Suprasti sakytinę ir rašytinę rusų kalbą Grožinė literatūra, publicistiniai, moksliniai tekstai, autentiška kalba, laiškai, skelbimai, rašteliai, bendravimo situacijos formulavimas, pokalbio palaikymas, bendravimas kasdienėmis temomis, kalbos stilius); bendravimas raštu (gramatinių konstrukcijų vartojimas, rašymo planavimas ir kt.).
\nSakytiniai, rašytiniai, pasiekimų vertinimo, diagnostiniai testai.
\nMonologai, rašiniai, projektai, diktantai, interviu, testai, užduotys, savarankiški darbai.
\n2.1.1. Suvokti kalbą kaip sistemą 2.1.2.
\n2.1.3.
\n2.1.4. Naudotis dviejų kalbų bendraisiais, profilio, aiškinamaisiais ir enciklopediniais žodynais bei kita pagalbine medžiaga 2.2.1. Kurti įvairaus pobūdžio užduotis taisyklinga rusų kalba vartojimas.
\nSudaryti ir pademonstruoti tinkamo bendravimo sakytine ir rašytine rusų kalba pavyzdžiai įvairiose socialinės tematikos situacijose.
\nParengti rašto darbai, pademonstruoti monologiniai pasisakymai.
\nPademonstruotas gebėjimas taisyti klaidas ir vertinti.
\nAtpažintas ir charakterizuotas kalbos stilius.
\nPademonstruotas žodžių reikšmės, gramatinių kategorijų, semantinių funkcijų raiškos priemonių vartojimas.
\n2.2.2. Žinoti rusų sakytinės bei rašytinės kalbos stiliaus, formos ir struktūros ypatumus 2.2.3. Analizuoti ir vertinti savo ir kitų komunikacinius gebėjimus ir numatyti jų plėtotės galimybes 2.3. Ugdyti/s bendrąją rusų kalbos kultūrą Kalbos etiketas. Kirčiavimas. Sakinio konstrukcija. Semantika.
\n2.3.1. Taisyklingai bendrauti rusų kalba įvairiose situacijose Sudaryti tinkamo bendravimo pavyzdžiai.
\nAtpažinti ir charakterizuoti įvairių regionų kalbos ypatumai.
\n2.3.2. Atpažinti ir suprasti tarties ir leksikos skirtumus, būdingus įvairiems regionams 2.3.3. Kryptingai vadovauti oficialiam ir neoficialiam pokalbiui 2.4. Ugdyti/s sociokultūrinį ir tarpkultūrinį suvokimą Ugdymo/si turinys (rusų tautos istorija, (rusų tautos istorija, geografija, tradicijos, papročiai, literatūra, politika, ekonomika, menas, mokslas).
\nUgdymo/si priemonės (dalyko medžiaga, ekskursijos, renginiai, tarpkultūriniai mainai).
\nBūdingiausi Lietuvos ir Rusijos socialinio ir kultūrinio gyvenimo panašumai ir skirtumai bei jų vertinimas.
\n2.4.1. Pažinti Rusijos kultūrą, tradicijas, socialinį gyvenimą Apibūdintos Rusijos kultūros tradicijos, kultūros tradicijos, tarpkultūrinė sąveika.
\nApibūdinti tarpkultūrinio gyvenimo ypatumai.
\nParengta tarpkultūrinių mainų programa.
\n2.4.2. Ugdyti pilietiškumą, puoselėjant socialines ir Lietuvos kultūrines bei bendražmogiškąsias vertybes 2.4.3. Suvokti tarpkultūrinio bendravimo ypatumus 3. Profesinės veiklos tobulinimas 3.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo/si proceso dalyviais Pedagoginė etika.
\nKolektyvinis darbas.
\nProjektai.
\nMikroklimatas.
\nMokytojai, mokiniai, mokinių tėvai, socialiniai partneriai.
\nDarbo grupės ar kolektyvinės veiklos projektai.
\nBendravimo stiliai.
\n3.1.1. Bendrauti su kolegomis, tėvais, kitais ugdymo/si proceso dalyviais, ugdant mokinių gebėjimus ir skleisti gerąją patirtį Įvertintas įvairių ugdymo/si proceso dalyvių poveikis ugdytiniui.
\nNusakytas galimas kitų suinteresuotų institucijų poveikis ugdymo/si rezultatams.
\nParengtas bendradarbiavimo su kitomis institucijomis projektas ar veiklos planas.
\nAprašyti bendravimo/bendradarbiavimo rezultatai.
\n3.1.2. Ugdyti toleranciją skirtingoms pažiūroms 3.2. Tobulinti profesinę veiklą Mokymo/si medžiagos kaupimas ir atnaujinimas. Kūrybinė veikla.
\nInovacijų diegimas.
\nPatirties sklaida.
\nPedagoginės literatūros studijavimas.
\nKvalifikacijos tobulinimas.
\nDalyvavimas seminaruose, konferencijose.
\nPranešimų rengimas.
\nStraipsniai spaudoje.
\nSavianalizė.
\nMokytojo kompetencijų refleksijos.
\nEdukaciniai projektai.
\n3.2.1. Adekvačiai vertinti ir spręsti mokykloje kylančias problemines situacijas Parengti pranešimai seminarams ar konferencijoms.
\n3.2.2. Inicijuoti pedagoginių inovacijų realizavimą Išanalizuota naujausia dalykinė-metodinė literatūra.
\nSukauptas metodinės medžiagos aplankas.
\nAtlikta ir paaiškinta savianalizė.
\nParengti ir pristatyti edukaciniai projektai.
\n3.2.3. Analizuoti įvairią mokymo/si medžiagą, aktualizuojant ją 3.2.4. Išmanyti švietimo sistemos nuostatas ir principus 3.3. Naudoti informacines komunikacijos priemones Informacijos paieška internete.
\nBendravimas internetu.
\nKompiuterinių programų, skirtų rusų kalbos ugdymui, naudojimas.
\n3.3.1. Integruoti šiuolaikines informacines technologijas į rusų kalbos pamoką Atlikta informacijos paieška.
\nAtrinktos ir panaudotos adekvačios duomenų bazės.
\n3.3.2. Rinkti ir kaupti ugdymui aktualią informaciją _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 PAGRINDINĖS MOKYKLOS VOKIEČIŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
\nII. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:
\n5.1. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas aukštųjų neuniversitetinių studijų programai rengti.
\n5.2. Asmuo, sėkmingai baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo rengimo programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: vokiečių kalbos ugdymas/is; ugdymo/si proceso valdymas; bendravimas ir bendradarbiavimas; profesinis tobulinimasis.
\n5.3. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojas profesinę veiklą grindžia švietimą reglamentuojančiais dokumentais. Komunikuoja vokiečių kalba. Planuoja ir tobulina ugdymo/si turinį, kūrybiškai taiko ugdymo/si strategijas, tiria ugdytinių poreikius, požiūrius, mokymosi stilius, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo/si procesą, kuria ugdymą/si skatinančią aplinką.
\n5.4. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojas ugdymo/si procese diegia pažangiausias informacines technologijas ir plėtoja komunikaciją. Atlieka ugdymo turinio kokybės vertinimo, profesinės veiklos ir organizacijos tobulinimo tyrimą. Kuria ir koordinuoja ugdymo projektus. Įgyvendina mokymosi visą gyvenimą koncepciją. Puoselėja bei palaiko Europos, Lietuvos ir institucijos kultūros tradicijas. Užtikrina socialinį ir intelektinį asmenybės vystymąsi.
\n5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.
\n9.1. atsakingumas;
\n9.2. organizuotumas;
\n9.3. kūrybiškumas;
\n9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;
\n9.5. komandinis darbas;
\n9.6. taktiškumas;
\n9.7. tolerantiškumas;
\n9.8. matematinis raštingumas;
\n9.9. kompiuterinis raštingumas.
\n10.1. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.
\n10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:
\n10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;
\n10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.
\n10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo rengimo standarto 1 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS VOKIEČIŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Vokiečių kalbos ugdymas/is 1.1. Komunikuoti vokiečių kalba 1.2. Valdyti vokiečių kalbą kaip sistemą 1.3. Naudoti informacines komunikacines technologijas ugdant vokiečių kalbą 2. Ugdymo/si proceso valdymas 2.1. Planuoti ugdymo/si turinį 2.2. Organizuoti ugdymą/si 2.3. Kurti ugdymo/si aplinką 2.4. Atlikti tiriamąją veiklą, orientuotą į ugdymo/si turinį 2.5. Vertinti mokinių pasiekimus 2.6. Motyvuoti ir paremti mokinį pripažįstant jo pažangą 3. Bendravimas ir bendradarbiavimas 3.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais 3.2. Ugdyti/s tarpkultūrinę ir sociokultūrinę kompetencijas 3.3. Valdyti pokyčius 4. Profesinės kompetencijos tobulinimasis 4.1. Plėtoti ir vystyti profesinę veiklą 4.2. Reflektuoti, mokytis mokyti 4.3. Ugdyti/s vertybines, etines-profesines nuostatas _________________ Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo rengimo standarto 2 priedas PAGRINDINĖS MOKYKLOS VOKIEČIŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibudinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Vokiečių kalbos ugdymas/is 1.1. Komunikuoti vokiečių kalba Europos Tarybos kalbų politikos dokumentai.
\nLietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos.
\nLietuvos švietimo koncepcija.
\nBendrosios užsienio kalbų programos.
\nKalbinės veiklos rūšys.
\nKalbinių gebėjimų lygiai.
\nEuropos kalbų aplankas.
\n1.1.1. Ugdyti vokiečių kalbos komunikacinius gebėjimus autentiškose situacijose atsižvelgus į tarpdalykinę integraciją ir naudojantis IKT 1.1.2. Vertinti vokiškai kalbančių šalių geografines, visuomenines, politines ir kultūrines realijas lyginant su gimtąja šalimi 1.1.3. Suprasti kitų mintis ir logiškai, aiškiai ir tiksliai reikšti savąsias sakytine ir rašytine bendrine vokiečių kalba 1.1.4. Ugdyti mąstymo būdą, atitinkantį leksinius, fonetinius ir gramatinius vokiečių kalbos ypatumus 1.1.5. Ugdyti(s) humanistines vertybines nuostatas suvokiant kalbą kaip visuomeninį reiškinį Parengtos mokymosi priemonės.
\nĮvertinti kalbinės veiklos gebėjimai.
\nPademonstruota logiška, aiški, tiksli minčių raiška vokiečių kalba.
\n1.2. Valdyti vokiečių kalbą kaip sistemą Europos Tarybos kalbų politikos dokumentai.
\nLietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos.
\nKalbos sistema (fonetika, ortografija, leksika, gramatika).
\nKalbos raidos tendencijų suvokimas.
\nInformacinė literatūra.
\nMokymo/si strategijos.
\nMokymo/si stiliai.
\nPamokų planai.
\nIndividualūs mokymo planai.
\nKonkrečios užduotys skirtingiems mokinių tipams.
\n1.2.1. Suvokti vokiečių kalbos turinį kaip kalbinės veiklos (klausymas, skaitymas, kalbėjimas, rašymas) ir kalbos aspektų (fonetika, leksika, gramatika, ortografija) visumą Išvardyti ir išanalizuoti vokiečių kalbos ugdymą/si reglamentuojantys dokumentai.
\nParengta vokiečių kalbos ugdymo/si programa ir planas.
\nSuformuluoti vokiečių kalbos ugdymo/si tikslai ir uždaviniai.
\nParinkti adekvatūs vokiečių kalbos metodai ir darbo formos.
\nParengta vokiečių kalbos ugdymo/si medžiaga.
\n1.2.2. Rengti vokiečių kalbos ugdymo programą bei planus remiantis ugdymą/si reglamentuojančiais dokumentais ir atsižvelgus į kalbos raidos tendencijas 1.2.3. Formuluoti vokiečių kalbos ugdymo/si tikslus bei uždavinius atsižvelgus į mokinio amžių ir individualias savybes, mokymosi stilius ir strategijas, bendradarbiaujant su kolegomis 1.2.4. Parinkti vokiečių kalbos mokymo/si metodus ir darbo formas atsižvelgus į ugdymo/si aplinką 1.2.5. Parinkti ir/ar parengti vokiečių kalbos ugdymo/si medžiagą atsižvelgus į lingvistinius ir didaktinius kriterijus 1.2.6. Ugdyti kritinį mąstymą akcentuojant mokinio asmeninę patirtį bei taikant probleminio mokymo/si metodus.
\n1.3. Naudoti informacines komunikacines technologijas ugdant vokiečių kalbą Mokomosios kompiuterinės programos.
\nMokytojo parengtos mokymo/si priemonės naudojant informacines technologijas.
\nMokymo/si medžiaga virtualioje aplinkoje.
\nMokinių atliktų užduočių naudojant informacines technologijas medžiaga.
\nVaizdo ir garso medžiaga.
\nInformacijos šaltiniai.
\nKompiuterinės programos įsisavinimą įrodantis dokumentas.
\nVirtualūs bei mokytojo parengti testai.
\n1.3.1. Integruoti šiuolaikines informacines technologijas į vokiečių kalbos ugdymą/si ir plėtoti informacinę kultūrą Parengtos vokiečių kalbos ugdymo/si priemonės, techninė ir vaizdinė informacija.
\nParengta mokomoji medžiaga naudojant kompiuterines programas.
\nAtlikta informacijos šaltinių vokiečių kalba paieška ir analizė.
\nSuvesti ir pakomentuoti testų rezultatai.
\n1.3.2. Rengti vokiečių kalbos ugdymo/si priemones, techninę ir vaizdinę informaciją naudoj ant kompiuterinę techninę ir programinę įrangą, taikyti ją pagal parengtą metodiką 1.3.3. Naudoti vokiečių kalbos ugdymo/si kompiuterines programas 1.3.4. Savarankiškai turtinti žinias apie kalbą naudojantis informacin4mis technologijomis 1.3.5. Ieškoti informacijos ir keistis ja užsienio kalba naudojant informacines technologijas 2. Ugdymo/si proceso valdymas 2.1. Planuoti ugdymo/si turinį Situacijos analizės medžiaga.
\nMokyklos veiklos planai.
\nMokytojo veiklos planas.
\nPamokų planai.
\nMokytojo veiklos refleksija.
\nMokinių atsiliepimai apie mokymo turinį (raštu).
\nMokymo/si medžiaga.
\n2.1.1. Taikyti didaktinius ir psichopedagoginius ugdymo/si proceso dėsningumus planuojant ugdymo/si turinį Išanalizuoti ir išvardyti ugdymą/si reglamentuojantys dokumentai.
\nNumatyti ištekliai ir ugdymo/si medžiaga.
\nIdentifikuoti mokinių mokymo/si stiliai ir poreikiai.
\nSuformuluoti ugdymo/si tikslai ir uždaviniai.
\nParengta integruoto ugdymo programa.
\n2.1.2. Rengti ugdymo/si veiklos planą ir pamokų planus remiantis ugdymą/si reglamentuojančiais dokumentais, numatyti išteklius ir mokymo/si medžiagą 2.1.3. Taikyti ugdymo/si turinį prie mokinių mokymo/si stilių ir poreikių 2.1.4. Ugdyti integruoto mokymo/si ir bendravimo vokiečių kalba dalykinėse srityse kompetenciją 2.1.5. Planuoti, prognozuoti ugdymo/si procesą atsižvelgus į situacijos analizės medžiagą 2.2. Organizuoti ugdymą/si Europos ir Lietuvos švietimo politiką reglamentuojantys dokumentai.
\nLietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosios programos.
\nMokyklos ugdymo veiklos planai.
\nMokymo/si strategijos.
\nMokymo/si turinio atnaujinimo aprašas.
\nDiferencijavimo ir individualizavimo formų aprašai.
\nMokytojo veiklos savianalizė.
\nMokytojo veiklos tyrimo medžiaga.
\nPamokų planai.
\nIndividualūs mokymo planai.
\nMokytojo refleksijos.
\nMokinių refleksijos (raštu).
\n2.2.1. Veiksmingai naudoti laiko išteklius organizuojant ugdymą/si Išanalizuota ugdymo ir savarankiško ugdymosi dermė.
\nPritaikytos šiuolaikinės ugdymo/si technologijos ir veiksmingi mokymo/si metodai.
\nPanaudotos tinkamos ugdymo/si priemonės.
\nPritaikytos ugdymo/si diferencijavimo ir individualizavimo strategijos.
\nParengtos konkrečios užduotys skirtingiems mokinių tipams.
\n2.2.2. Derinti ugdymą ir savarankišką ugdymąsi siekiant numatytų tikslų, atitinkančių mokinių poreikius ir reaguojant į aplinkos veiksnius 2.2.3. Tikslingai taikyti šiuolaikines ugdymo/si technologijas, mokymo/si metodus ir naudoti tinkamas mokymo/si priemones 2.2.4. Įtraukti visus mokinius į ugdymo/si procesą taikant aktyvius mokymo/si metodus bei įvairias socialines formas 2.2.5. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą/si atsižvelgus į mokinių amžių ir asmenines savybes, gebėjimus, integruoti mokinius su negalia į ugdymo/si procesą 2.3. Kurti ugdymo/si aplinką Mokytojo ilgalaikis ir trumpalaikis veiklos planas.
\nGrupiniai mokinių darbai.
\nParengtų ir įgyvendintų projektų medžiaga.
\nMokinių refleksijos.
\nMokinių tėvų atsiliepimai.
\nVaizdinė medžiaga (kaip produktas).
\nMokyklos vadovo įvertinimas-atsiliepimas.
\nPalankus emocinis ir socialinis klimatas.
\nDarbo saugos dokumentai.
\n2.3.1. Kurti palankią ugdymui/si aplinką, palaikančią mokinio visapusišką vystymą/si Sukurta palanki ugdymui/si aplinka.
\nParengtas ir įgyvendintas mokyklos ugdymo/si veiklos planas.
\nRacionaliai panaudoti ištekliai.
\n2.3.2. Įtraukti mokyklos bendruomenę, socialinius partnerius į palankios ugdymo/si aplinkos kūrimą 2.3.3. Racionaliai naudoti esamus ir papildomus išteklius kuriant palankias ugdymui/si sąlygas 2.4. Atlikti tiriamąją veiklą, orientuotą į ugdymo/si turinį Tyrimo strategijos, struktūros ir metodų aprašas. Atliktų tyrimų medžiaga.
\nSurinkti tyrimo duomenys.
\nDuomenų analizės ir apibendrinimo medžiaga.
\nTyrimo ataskaita.
\nDalyvavimo tiriamojoje veikloje įrodymai.
\n2.4.1. Pasirinkti adekvačią tyrimo strategiją, struktūrą ir metodus organizuojant tyrimą Parengtas tyrimo strategijos, struktūros ir metodų aprašas.
\nParengta profesinės veiklos tyrimo ataskaita.
\nAtliktas mokymo/si poreikių tyrimas ir parengta ataskaita.
\n2.4.2. Organizuoti profesinės veiklos tyrimą siekiant nustatyti privalumus ir trūkumus 2.4.3. Organizuoti mokymo poreikių tyrimą bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene bei socialiniais partneriais 2.4.4. Apdoroti tyrimo rezultatus naudojantis informacinėmis technologijomis ir atlikti tyrimo duomenų analizę 2.5. Vertinti mokinių pasiekimus Mokinių vertinimo sistemos aprašas.
\nVertinimo formų (formalusis, neformalusis, diagnostinis ir kt.) aprašas.
\nSėkmės kriterijų nustatymo aprašai.
\nPasitarimų, diskusijų su kolegomis protokolai.
\nMokytojo veiklos refleksija.
\nMokinių požiūrio į mokymąsi ir vertinimą tyrimo rezultatų medžiaga.
\nMokinių pažangos matavimo rezultatai.
\nGrįžtamojo ryšio įrodymus fiksuojanti medžiaga.
\nTėvų atsiliepimai apie vertinimą.
\nEuropos kalbų aplankas.
\n2.5.1. Įvertinti įvairių vertinimo ir įsivertinimo priemonių privalumus ir trūkumus Parengta vertinimo sistema ir suderintos vertinimo strategijos.
\nPaaiškinti vertinimo kriterijai.
\nParengta ugdymo/si sėkmę ir pažangą laiduojanti strategija.
\nĮvardyti mokinių pasiekimus ir pažangą reglamentuojantys dokumentai.
\nPademonstruota grįžtamąjį ryšį fiksuojanti medžiaga.
\n2.5.2. Parengti mokinių pasiekimų vertinimo sistemą remiantis švietimo institucijoje galiojančiais dokumentais 2.5.3. Derinti kiekybinę ir kokybinę, formalią ir neformalią vertinimo strategijas užtikrinant visapusišką mokinio vystymąsi 2.5.4. Vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą taikant vieningus vertinimo kriterijus 2.5.5. Nuolat vertinti mokinių pasiekimus ir socialinį vystimąsi 2.6. Motyvuoti ir paremti mokinį pripažįstant jo pažangą Mokinių motyvacijos mokytis tyrimų rezultatų medžiaga.
\nMokinių vertinimo sistemos aprašas.
\nSėkmės kriterijų nustatymo aprašai.
\nMokytojo veiklos savianalizė.
\nMokytojo veiklos tyrimo medžiaga.
\nMokytojo veiklos planas.
\nMokytojo veiklos refleksija.
\nMokinių požiūrio į mokymąsi ir vertinimą tyrimo rezultatų medžiaga.
\nMokinių pažangos matavimo rezultatai.
\nMokiniams pateikiamo grįžtamojo ryšio apie įvertinimo rezultatus medžiaga.
\nEuropos kalbų aplankas.
\n2.6.1. Ugdyti mokinių savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi analizuojant savo ir kitų pasiekimus Numatytos mokinio asmenybės ugdymo/si ir tobulėjimo priemonės ir būdai.
\nParengtas ir įgyvendintas humanistinės vertybinės orientacijos formavimo/si planas.
\nPritaikyti mokymo motyvacijos palaikymo ir žadinimo būdai ir priemonės.
\nParengta ataskaita apie ugdymo/si koregavimą grįžtamojo ryšio pagrindu.
\n2.6.2. Kurti ugdymą/si palaikančią sistemą, užtikrinančią socialinės atskirties prevenciją 2.6.3. Padėti mokiniams atpažinti savo lūkesčius, ugdyti/s pilietiškumą 2.6.4. Sudominti mokinius mokomuoju dalyku akcentuojant praktinę jo mokėjimo naudą, palaikant mokymosi motyvaciją laiduoti sėkmę 2.6.5. Koreguoti ugdymą/si remiantis grįžtamojo ryšio medžiaga 3. Bendravimas ir bendradarbiavimas 3.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais Grupiniai mokinių darbai (projektai).
\nDarbo grupės ir/ar komandos veiklos projektai.
\nProjektinės veiklos dokumentai.
\nMokinių tėvų susirinkimo protokolai.
\nKartu su kolegomis parengtas mokinių pasiekimų vertinimo sistemos aprašas ir/ar metodika.
\nMokyklos renginių ataskaitos.
\nSusirašinėjimo raštai.
\nElektroniniai laiškai.
\nBendrų projektų su tėvais ar/ir socialiniais partneriais aprašai.
\n3.1.1. Skatinti aktyvų bendravimą ir bendradarbiavimą ugdymo/si erdvėje Įvardytos bendravimo ir bendradarbiavimo formos.
\nParengtas grupinių darbų, projektinės veiklos planas.
\nĮvertintas ir apibūdintas ugdymo/si renginys.
\nAptarti bendravimo ir bendradarbiavimo rezultatai.
\n3.1.2. Bendradarbiauti su kolegomis, pagalbiniu personalu ir kompetentingomis institucijomis 3.1.3. Veiksmingai dalyvauti grupės ir/ar kolektyvo darbe plėtojant toleranciją skirtingiems požiūriams ir socialinei įvairovei 3.1.4. Įtraukti mokinių tėvus ar globėjus į bendrų projektų vykdymą 3.1.5. Inicijuoti bendradarbiavimą siekiant vystyti mokinių gebėjimus ir tobulinti ugdymą/si 3.2. Ugdyti/s tarpkultūrinę ir sociokultūrinę kompetencijas Pranešimų multikultūrinėmis temomis medžiaga.
\nMainų programas patvirtinantys dokumentai.
\nProjektinės veiklos aprašai.
\nMokymo/si programų kūrimo, tobulinimo, atnaujinimo medžiaga.
\nDalyvavimas renginiuose, kelionėse, parodose.
\nInformacinė medžiaga (stendai, albumai, vaizdo ir garso medžiaga).
\nPaskaitų, diskusijų, pasisakymų medžiaga.
\nSociokultūrinė medžiaga.
\n3.2.1. Ugdyti mokinius vadovaujantis humanistiniais principais, gerbiant kiekvieno mokinio individualumą Parengtas tarpkultūrinės ir sociokultūrinės kompetencijos ugdymo planas.
\nParengtas renginio planas multikultūrinėmis temomis.
\nParengta informacinė medžiaga, atspindinti tarpkultūrinį ir sociakultūrinį ugdymą/si.
\n3.2.2. Vykdyti ugdymo projektus plėtojančius sociokultūrinę ir tarpkultūrinę kompetenciją 3.2.3. Rengti ugdymo/si medžiagą naudojantis informacijos šaltiniais, atspindinčiais tarpkultūrinės kompetencijos internacionalinės kultūros, politinius, ekonominius socialinius aspektus 3.2.4. Rengti informacinę medžiagą (stendus, albumus, vaizdo ir garso medžiagą), atspindinčią ugdymo/si tarpkultūrinius aspektus 3.2.5. Integruoti pasaulio istorijos, geografijos, kultūros žinias vertinant ES šalių kultūrų įvairovės poveikį Lietuvai 3.3. Valdyti pokyčius Mokyklos strateginis planas.
\nDarbo grupių veiklos planai.
\nMokyklos veiklos savianalizės ataskaita.
\nĮsakymai, patvirtinantys dalyvavimą darbo grupėse ar programų diegimo procese.
\nPosėdžių protokolai.
\nSusirinkimų protokolai.
\nMokytojo veiklos planas.
\nAtaskaitos apie moksleivių pasiekimus, pažangą ar socialinį statusą klasėje medžiaga.
\n3.3.1. Adekvačiai vertinti ir spęsti problemiškas situacijas mokykloje Išanalizuoti mokyklos kaitą reglamentuojantys dokumentai.
\nParengtos mokyklos ugdymo/si veiklos ataskaitos.
\nParengtas pokyčių valdymo planas.
\n3.3.2. Analizuoti mokyklos veiklos dokumentus vadovaujantis mokyklos kaitą reglamentuojančiais dokumentais 3.3.3. Dalyvauti mokyklos kaitos procesuose: vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą, socialinio statuso kaitą klasėje bei mokykloje 4. Profesinės kompetencijos tobulinimasis 4.1. Plėtoti ir vystyti profesinę veiklą Profesinio tobulėjimo perspektyvų numatymas.
\nProfesinės veiklos atnaujinimo direktyvos.
\nMokytojo veiklos planas.
\nKompetencijos aplankas.
\nMokyklos vadovo vertinimas-atsiliepimas.
\nMokytojo kvalifikacijos tobulinimo planas.
\nMokytojo asmeninio kompetencijų poreikio tyrimo medžiaga.
\nKolegų vertinimas-atsiliepimo protokolai.
\nMokytojo kvalifikacijos tobulinimo/si planas.
\n4.1.1. Atlikti profesinės veiklos tobulinimo ir asmeninio kompetencijų poreikio tyrimą Parengtas mokytojo profesinės veiklos tobulinimo planas.
\nParengtas pedagogo profesinės kompetencijos aplankas.
\nPateikti asmeninio kompetencijų poreikių tyrimo duomenys.
\nParengtas dalyvavimo visuomenės ir švietimo kaitos procese planas.
\n4.1.2. Sistemingai tobulinti savo profesinę kvalifikaciją 4.1.3. Objektyviai vertinti savo profesines galias išlaikant savigarbą 4.1.4. Projektuoti profesinę karjerą 4.2. Reflektuoti, mokytis mokyti Mokytojo veiklos savianalizė.
\nVeiklos tyrimo medžiaga.
\nMokinių apklausų rezultatai.
\nMokyklos bei tėvų susirinkimų protokolai.
\nMokytojo kvalifikacijos tobulinimo planas.
\nMokytojo asmeninio kompetencijų poreikio ir refleksijos tyrimo medžiaga.
\nMokymosi mokytis strategijos.
\nTyrimų (apklausų raštu, interviu ir kt.) rezultatai.
\nKvalifikaciniai ir kompetencijos pažymėjimai.
\n4.2.1. Vertinti profesinės praktikos privalumus ir trūkumus numatant profesinio tobulėjimo perspektyvas Pateikta profesinės praktikos privalumų ir trūkumų analizė.
\nPristatyti ugdymo/si veiklos pažangos ir pasiekimai.
\nParengtas žinių atnaujinimo ir įgūdžių lavinimo planas.
\n4.2.2. Į(si)vertinti mokymo veiklą mokinių pažangos ir pasiekimų aspektu 4.2.3. Skleisti gerąją patirtį 4.2.4. Skatinti mokinius mokytis individualiai ir grupėje, kūrybiškai mąstyti, naudoti skirtingas problemų sprendimo strategijas 4.3. Ugdyti/s vertybines, etines-profesines nuostatas Humanistinė vertybinė orientacija.
\nEtikos normos.
\nProfesinės etikos normos.
\n4.3.1. Formuoti mokinių savarankišką elgseną, grindžiamą vertybinėmis nuostatomis Parengtas vertybinių nuostatų ugdymo planas.
\nPaaiškintos profesinės etikos normos.
\nParengta vertybių ugdymo programa.
\n4.3.2. Vertinti vertybių skirtumus bendraujant su mokiniais ir jų tėvais 4.3.3. Sieti mokymo/si vertybinę orientaciją su mokymosi motyvacija 4.3.4. Formuoti/s etines-profesines nuostatas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 PLANTACINĖS IR NEMEDIENINĖS PRODUKCIJOS ŪKIO TECHNOLOGO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
\nII. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:
\n5.1. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas aukštųjų neuniversitetinių studijų programai rengti.
\n5.2. Asmuo, sėkmingai baigęs Standarto reglamentuojamą plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo rengimo programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: plantacijų projektavimas ir įveisimas; plantacijų auginimas, priežiūra ir produkcijos ruoša; nemedieninės miško produkcijos ruoša ir perdirbimas natūraliose miško ekosistemose; plantacinės ir nemedieninės miško produkcijos verslo organizavimas.
\n5.3. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologas dirba plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio organizavimo versle, savo įsteigtoje ar kitose įmonėse, konsultuoja ūkininkus ir miškų savininkus, neturinčius pakankamų žinių šioje srityje.
\n5.4. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologas naudojasi plantacijų įrengimui, auginimui, priežiūrai, plantacinės ir nemedieninės produkcijos ruošai bei perdirbimui reikalingomis mašinomis, įrengimais, įrankiais ir medžiagomis. Naudojasi moksline ir technine literatūra, taikomosiomis informacinėmis technologijomis; turi saugaus darbo organizavimo, teisės, vadybos, rinkodaros žinių; moka bendradarbiauti su pavaldiniais ir aukštesnių institucijų darbuotojais, verslo partneriais.
\n5.5. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologas savo veikla siekia užauginti ir realizuoti plantacinę ir nemedieninę miško produkciją.
\n5.6. Sėkmingą plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo darbą lems šios asmeninės savybės: aktyvumas, kūrybiškumas, organizuotumas, komunikabilumas.
\n9.1. bendravimas gimtąja ir užsienio kalba;
\n9.2. kompiuterinis raštingumas;
\n9.3. verslumas;
\n9.4. individualus ir komandinis darbas.
\n10.1. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.
\n10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:
\n10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;
\n10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.
\n10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo rengimo standarto 1 priedas PLANTACINĖS IR NEMEDIENINĖS PRODUKCIJOS ŪKIO TECHNOLOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Plantacijų projektavimas ir įveisimas 1.1. Įvertinti infrastruktūros tinkamumą ūkininkavimui 1.2. Parengti plantacijos projektą 1.3. Taikyti plantacijos įveisimo technologijas 2. Plantacijų auginimas, priežiūra ir produkcijos ruoša 2.1. Auginti plantacinius želdinius 2.2. Parinkti plantacinių želdinių priežiūros technologijas 2.3. Taikyti augalų apsaugos priemones 2.4. Parinkti plantacinės produkcijos ruošos ir perdirbimo technologijas 3. Nemedieninės miško produkcijos ruoša ir perdirbimas natūraliose miško ekosistemose 3.1. Įvertinti miško išteklius 3.2. Organizuoti nemedieninės produkcijos paruošas 3.3. Planuoti natūralių nemedieninės produkcijos išteklių apsaugos ir gausinimo priemones 3.4. Įvertinti produkcijos kokybę 4. Plantacinės ir nemedieninės miško produkcijos verslo organizavimas 4.1. Įvertinti verslo aplinką 4.2. Vadovauti darbams ūkyje (įmonėje) _________________ Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo rengimo standarto 2 priedas PLANTACINĖS IR NEMEDIENINĖS PRODUKCIJOS ŪKIO TECHNOLOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Studijų tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Plantacijų projektavimas ir įveisimas 1.1. Įvertinti infrastruktūros tinkamumą ūkininkavimui Aplinkos veiksniai: klimatiniai; edafiniai.
\nŽemių našumas.
\n1.1.1. Įvertinti aplinkos veiksnių tinkamumą plantaciniams želdiniams 1.1.2. Įvertinti ūkio teritorijos geografinę padėtį ir tinkamumą plantacijoms įrengti 1.1.3. Įvertinti ūkininkavimo ekonomines prielaidas 1.1.4. Apibrėžti Lietuvos ir ES agrarinės politikos principus Įvertintas aplinkos veiksnių tinkamumas plantaciniams želdiniams.
\nParinktas ūkinės veiklos pobūdis.
\nPaaiškinti Lietuvos ir ES agrarinės politikos principai.
\n1.2. Parengti plantacijos projektą Plantacijų rūšys: kalėdinių medelių; energetinių; dekoratyvinių augalų; maistinių ir vaistinių; trumpos, vidutinės ir ilgos apyvartos medienai ir kt.
\nGeodeziniai instrumentai.
\nPlaninė medžiaga.
\n1.2.1. Numatyti ir parinkti plantacijų rūšį 1.2.2. Parinkti plantacinių želdinių asortimentą 1.2.3. Žinoti plantacinių augalų biologiją 1.2.4. Parengti teritorijos planinę medžiagą 1.2.5. Parengti ūkinių priemonių įvairios paskirties plantacijose projektą 1.2.6. Įvertinti ekonomines projekto įgyvendinimo sąlygas ir priemones Paruoštas želdinių projektas.
\nParinktas technologinis plantacijos įveisimo variantas.
\nSudarytas vietovės planas.
\nParengtas plantacijos ūkinių priemonių projektas.
\nParengta projekto sąmata.
\n1.3. Taikyti plantacijos įveisimo technologijas Įveisimo darbai: dirvos paruošimas; sėjimas;
\n1.3.1. Parinkti tinkamiausius žemės dirbimo būdus Apibūdinti tinkamiausi žemės tinkamiausi žemės dirbimo būdai.
\nĮvertinta sodmenų kokybė.
\nĮvertintas sodmenų prigijimas. paruošimas; sėjimas; vegetatyvinis dauginimas; sodinimas. Sėklos.
\nSodmenys: sėjinukai, sodinukai, augūnai.
\n1.3.2. Organizuoti sėjimo, sodinimo ir vegetatyvinio dauginimo darbus 1.3.3. Įvertinti plantacijos įveisimo darbus 1.3.4. Parinkti tinkamiausius žemės dirbimo būdus 2. Plantacijų auginimas, priežiūra ir produkcijos ruoša 2.1. Auginti plantacinius želdinius Ūkininkavimo metodai: ekologinis; intensyvus; integruotas.
\nAuginimo technologijos: dekoratyvinių augalų; techninių augalų; maistinių ir vaistinių augalų.
\n2.1.1. Analizuoti ir įvertinti plantacinių želdinių auginimo ir formavimo mokslinius pagrindus 2.1.2. Parinkti ir taikyti ekologinio, intensyvaus ir integruoto ūkininkavimo metodus 2.1.3. Taikyti želdinių auginimo technologijas Parinktas ūkininkavimo modelis.
\nPaaiškinti įvairių plantacijų auginimo metodai ir technologijos.
\n2.2. Parinkti plantacinių želdinių priežiūros technologijas Techninė įranga: traktoriai; žemės dirbimo mašinos; padargai.
\nMašinos ir mechanizmai: piktžolių naikinimo; laistomosios sistemos; tręšimo mašinos ir kt.
\nŽeldinių priežiūra ir formavimas: sodinių kultūrų; dekoratyvinių augalų; techninių augalų.
\n2.2.1. Išmanyti piktžolių naikinimo, želdinių laistymo ir tręšimo technologijas 2.2.2. Parinkti želdinių priežiūros technologinio proceso įgyvendinimo laiką ir būdą 2.2.3. Parinkti želdinių priežiūros mechanizmus 2.2.4. Taikyti želdinių formavimo būdus ir priemones 2.2.5. Žinoti saugaus darbo su mašinomis ir mechanizmais būdus Paaiškinti želdinių priežiūros ir formavimo būdai ir priemonės Apibūdinti mechanizmai naudojami želdinių priežiūros darbams plantacijose.
\nSudarytos želdinių priežiūros technologinės schemos ir kortelės.
\nĮvertinta želdinių priežiūros darbų kokybė.
\nPaaiškinti saugaus darbo reikalavimai prižiūrint ir formuojant želdinius.
\n2.3. Taikyti augalų apsaugos priemones Augalų kenkėjai: vaisių ir sėklų; šaknų; daigų ir žėlinių; spyglius ir lapus graužiantys; vaisinių ir uoginių kultūrų.
\nAugalų ligos: infekcinės; neinfekcinės.
\nApsaugos metodai: biologinis; mechaninis; cheminis.
\n2.3.1. Nagrinėti kenkėjų ir ligų sukėlėjų morfologiją bei ekologiją Atpažinti augalų kenkėjai ir ligos.
\nParinktos ir pritaikytos augalų apsaugos priemonės.
\nNumatytos ir apibūdintos apsaugos priemonės dirbant su kenksmingomis medžiagomis.
\nNumatyti ir apibūdinti cheminių augalų apsaugos priemonių likučių bei technikos nukenksminimo būdai.
\n2.3.2. Vertinti želdinių būklę 2.3.4. Parinkti augalų apsaugos būdus ir priemones 2.3.5. Taikyti saugaus darbo dirbant su kenksmingomis medžiagomis reikalavimus 2.4. Parinkti plantacinės produkcijos ruošos ir perdirbimo technologijas Derliaus nuėmimo mechanizmai: sėklų rinkimo; uogų skynimo; medelių iškasimo ir kt.
\nPirminis žaliavos apdorojimas: pakavimas; sandėliavimas.
\n2.4.1. Numatyti plantacinės produkcijos ruošos būdus Parengtas ir pakomentuotas produkcijos ruošos planas.
\nParinktas produkcijos pirminio apdorojimo, pakavimo ir laikymo būdas.
\n2.4.2. Parinkti produkcijos pirminio apdorojimo, pakavimo ir laikymo būdus 2.4.3. Nustatyti produkcijos prekinę vertę 3. Nemedieninės miško produkcijos ruoša ir perdirbimas natūraliose miško ekosistemose 3.1. Įvertinti miško išteklius Miškų inventorizacija: sklypinė; atrankinė.
\nNemedieniniai miško produktai: miško uogos, vaisiai; grybai; vaistiniai augalai; laukinė gyvūnija; žaliava biokurui ir kt.
\n3.1.1. Pažinti vaisinius, uoginius ir vaistinius miško augalus, grybus Atpažinti vaisiniai, uoginiai ir vaistiniai augalai, grybai.
\nPaaiškinti ekosistemos darnaus vystymosi principai.
\nAtlikta nemedieninių išteklių apskaita.
\n3.1.2. Apibrėžti ekosistemų funkcionavimo dėsningumus 3.1.3. Vykdyti nemedieninių išteklių monitoringą 3.2. Organizuoti nemedieninės produkcijos paruošas Laukinės augalijos rinkimas: miško uogų; grybų; vaistinių augalų; techninių augalų ir kt.
\nMiško naudojimas: pagrindinis; tarpinis.
\nŽaliava biokurui.
\n3.2.1. Žinoti subalansuoto ir daugiatikslio miško naudojimo reikalavimus Parengtas nemedieninių miško produktų naudojimo projektas.
\nApibūdinti pagrindinio kirtimo būdai, medynų ugdymo rūšys.
\nNustatyti žaliavos biokuro gamybai ištekliai.
\nPaaiškinta biokuro gamybos technologija.
\n3.2.2. Planuoti natūralių išteklių naudojimą ir apsaugą 3.2.3. Nagrinėti pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų būdus 3.2.4. Organizuoti žaliavos biokurui gamybą 3.3. Planuoti natūralių nemedieninės produkcijos išteklių apsaugos ir gausinimo priemones Žmonių lankymosi miške reikalavimai: teisės ir pareigos; priešgaisrinė apsauga.
\nNeteisėtas nemedieninių miško produktų naudojimas.
\nSaugomos teritorijos miškuose.
\n3.3.1. Žinoti laukinės augalijos, gyvūnijos apsaugos reikalavimus Paaiškinta ūkinė ir kita žmogaus veikla, turinti poveikį aplinkai.
\nPaaiškintos biotopus tausojančios ruošos technologijos.
\nĮvertinta padaryta žala natūralioms miško ekosistemoms.
\n3.3.2. Taikyti biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo priemones 3.3.3. Nagrinėti nemedieninių išteklių naudojimo tvarką saugomose teritorijose 3.3.4. Numatyti medienos kuro pelenų naudojimą kompensuojamam miško ir plantacijų tręšimui 3.4. Įvertinti produkcijos kokybę Techniniai reikalavimai: gaminiams; reikalavimai: gaminiams; žaliavai; sodmenims.
\nKokybės klasifikavimas.
\nNorminiai aktai.
\n3.4.1. Klasifikuoti produkciją pagal ES kokybės standartus Paaiškinti produkcijai keliami produkcijai keliami reikalavimai.
\nĮvertinta produkcijos kokybė.
\n3.4.2. Žinoti techninius reikalavimus žaliavai ir gaminiams 4. Plantacinės ir nemedieninės miško produkcijos verslo organizavimas 4.1. Įvertinti verslo aplinką Išorinė verslo aplinka: teisinė; technologinė; ekonominė; socialinė ir kultūrinė.
\nVidinė verslo aplinka: infrastruktūra; gamybos ištekliai; finansiniai ištekliai; žmonių ištekliai; verslo reglamentai.
\nPaklausa.
\nPasiūla.
\n4.1.1. Žinoti LR ūkio (įmonės) steigimo ir organizavimo teisinius pagrindus 4.1.2. Įvertinti verslo aplinkos privalumus ir trūkumus 4.1.3. Parengti verslo planą Atlikta verslo aplinkos tyrimo analizė.
\nPrognozuotos verslo galimybės ir parengtas ūkio (įmonės) verslo planas.
\n4.2. Vadovauti darbams ūkyje (įmonėje) Ūkio (įmonės) veikla: planavimas; organizavimas; kontrolė, produkcijos apskaita.
\nFinansinė veikla: finansiniai ištekliai; sąmatos; buhalteriniai dokumentai.
\n4.2.1. Planuoti įmonės veiklą 4.2.2. Taikyti gamybos organizavimo principus 4.2.3. Atlikti plantacinės ir nemedieninės produkcijos gaminių apskaitos procedūras 4.2.4. Vertinti įmonės veiklą ir priimti valdymo sprendimus 4.2.5. Parinkti bendravimo ir bendradarbiavimo būdus Parengtas ūkio veiklos planas.
\nAtlikta ūkio veiklos analizė.
\nAtlikta pagamintos plantacinės ir nemedieninės produkcijos apskaita.
\nApskaičiuotas atlyginimas už atliktus darbus.
\nIšrašyti produkcijos pardavimo dokumentai.
\nParengti ūkio buhalterinės atskaitomybės dokumentai.
\n4.2.6. Žinoti ūkio (įmonės) buhalterinę apskaitą _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.
\nII . PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: