LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUMUNIJOS LAISVOSIOS PREKYBOS SUTARTIS* PREAMBULĖ Lietuvos Respublika ir Rumunija (toliau – Šalys), dar kartą patvirtindamos savo tvirtą pasiryžimą stiprinti demokratiją, kurios pagrindas – įstatymo viršenybė, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, prisimindamos savo ketinimą aktyviai dalyvauti ekonominės integracijos procese Europoje ir išreikšdamos savo pasirengimą bendradarbiauti ieškantbūdų ir priemonių šiam procesui stiprinti, dar kartą patvirtindamos savo tvirtą pasiryžimą diegti rinkos ekonomikos principus, kurie sudaro Šalių tarpusavio santykių pagrindą, prisimindamos savo pasiryžimą laikytis Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto, Paryžiaus chartijos ir, ypač Bonos konferencijos dėl Ekonominio bendradarbiavimo Europoje baigiamajame dokumente įtvirtintų principų, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės susitarimą dėl ekonominių prekybinių ryšių ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo, pasirašytą 1992 m. birželio 10 d. Bukarešte, nusprendusios šiuo tikslu laipsniškai panaikinti iš esmės visas abipusės prekybos kliūtis pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatas ir Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį, tvirtai įsitikinusios, kad ši Sutartis paskatins stiprinti abipusiai naudingus prekybinius santykius ir prisidės prie integracijos proceso Europoje, manydamos, kad jokia šios Sutarties nuostata negali būti aiškinama kaip atleidžianti Šalis nuo kitų tarptautinių sutarčių įsipareigojimų, ypač nuo 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) ir Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), nusprendė: 1 straipsnis Tikslai 1.  Šalys, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatomis ir pagal 1994 Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, ypač susitarimo XXIV straipsnį bei Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutartį ir, ypač susitarimą dėl GATT 1994 XXIV straipsnio taikymo, pereinamuoju laikotarpiu, pasibaigiančiu vėliausiai 2004 m. sausio 1 d., laipsniškai įkuria laisvosios prekybos erdvę. 2.  Šios Sutarties tikslai: a)                   plečiant prekybą, skatinti darnų ekonominių ryšių tarp Šalių stiprinimą ir taip skatinti jų ekonominės veiklos pažangą, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą bei didinti darbo produktyvumą ir finansinį stabilumą; b)                   prekyboje tarp šalių užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas; c)                   šalinant prekybos kliūtis taip prisidėti prie pasaulinės prekybos darnaus vystymosi ir plėtros. I skyrius PRAMONINĖS PREKĖS 2 straipsnis Taikymas Šio skyriaus nuostatos taikomos pramoninėms prekėms, turinčioms Šalių kilmę. Šioje Sutartyje „pramoninės prekės“ – tai suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos 25–97 skirsniuose klasifikuojamos prekės, išskyrus prekes, išvardytas I priede. 3 straipsnis Baziniai muitai 1.    Kiekvienai prekei taikomas bazinis muitas, kuris pagal šią Sutartį bus toliau mažinamas, yra didžiausio palankumo statuso muito tarifas, kuris kiekvienoje Šalyje galiojo 1999 m. sausio 1 d. 2.    Jei po šios Sutarties įsigaliojimo taikomos bet kokios tarifų nuolaidos erga omnes pagrindu, ypač nuolaidos, atsirandančios dėl GATT 1994 ir PPO steigimo sutarties, šie sumažinti muitai nuo jų taikymo dienos pakeičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bazinius muitus. 3.    Pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuoti sumažinti muitai taikant suapvalinami iki pirmosios dešimtainės trupmenos skilties. 4.    Šalys praneša viena kitai apie jų atitinkamus muito mokesčius. 4 straipsnis Importo muito mokesčiai 1.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji importo muito mokesčiai. 2.     Importo muito mokesčiai Šalių kilmės statusą turinčioms prekėms panaikinami pagal šios Sutarties 1 Protokolo nuostatas. 5 straipsnis Rinkliavos, lygiavertės importo muito mokesčiams 1.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedamos jokios naujos rinkliavos, lygiavertės importo muito mokesčiams. 2.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos panaikinamos visos rinkliavos, lygiavertės importo muito mokesčiams, įskaitant ir 0,5 proc. muito mokestį, kurį taiko Rumunija importui iš Lietuvos. 6 straipsnis Fiskaliniai muito mokesčiai 4 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir fiskaliniams muito mokesčiams. 7 straipsnis Eksporto muito mokesčiai ir jiems lygiavertės rinkliavos 1.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji eksporto muito mokesčiai ar jiems lygiavertės rinkliavos. 2.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos panaikinami visi esami eksporto muito mokesčiai ir jiems lygiavertės rinkliavos. 8 straipsnis Kiekybiniai importo apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės 1.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedamas joks naujas kiekybinis importo apribojimas ar jam lygiavertė priemonė. 2.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Šalių kilmę turinčių prekių importui panaikinami visi kiekybiniai apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės. 9 straipsnis Kiekybiniai eksporto apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės 1.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedamas joks naujas kiekybinis eksporto apribojimas ar jam lygiavertė priemonė. 2.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Šalių eksportui panaikinami visi kiekybiniai apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės. 10 straipsnis Informacijos dėl techninių reglamentų projektų pateikimo tvarka 1.     Su standartais ar techniniais reglamentais susijusios Šalių teisės ir įsipareigojimai bei atitinkamos priemonės nustatomos vadovaujantis PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių. 2.     Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu pateikia informaciją apie taikomų priemonių, susijusių su standartais, tam tikrus konkrečius atvejus. 3.     Šalys siekia mažinti technines prekybos kliūtis. Tuo tikslu prireikus Šalys pradeda derybas dėl sutarčių sudarymo abipusio pripažinimo atitikties įvertinimo srityje vadovaujantis PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių. II skyrius ŽEMĖS ŪKIO PREKĖS 11 straipsnis Taikymas 1.       Šio skyriaus nuostatos taikomos šios Sutarties Šalių kilmę turinčioms žemės ūkio prekėms. 2.       Šioje Sutartyje „žemės ūkio prekės“ – tai suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos 1–24 skirsniuose klasifikuojamos prekės bei prekės, išvardytos šios Sutarties I priede. 12 straipsnis Pasikeitimas nuolaidomis 1.     Šalys suteikia viena kitai šios Sutarties 2 Protokole nurodytas nuolaidas pagal šio skyriaus ir šios Sutarties 2 Protokolo nuostatas. 2.     Atsižvelgdamos į: žemės ūkio vaidmenį jų ūkio struktūroje, Šalių prekybos žemės ūkio prekėmis plėtrą, ypatingą žemės ūkio prekių jautrumą, jų žemės ūkio politikos taisykles, 1994 Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos ir Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties atitinkamą nuostatą, Šalys nagrinėja tolesnių abipusių nuolaidų suteikimo galimybes. 13 straipsnis Nuolaidos ir žemės ūkio politika 1.     Neapribojant pagal 12 straipsnį teikiamų nuolaidų, šio skyriaus nuostatos jokiu būdu nevaržo atitinkamos Šalių žemės ūkio politikos vykdymo ar neriboja jokių tokios politikos taikymo priemonių, įskaitant Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties atitinkamų nuostatų įgyvendinimą. 2.     Šalys praneša viena kitai apie jų vykdomos atitinkamos žemės ūkio politikos pakeitimus ar taikomas priemones, galinčias turėti įtakos šia Sutartimi numatytoms tarpusavio prekybos žemės ūkio prekėmis sąlygoms. Bet kurios Šalies prašymu situacijai ištirti Jungtiniame komitete nedelsiant surengiamos konsultacijos. 14 straipsnis Ypatingosios apsaugos priemonės Nepaisant kitų šios Sutarties, ypač 27 straipsnio, nuostatų, jei ypatingai jautrių žemės ūkio prekių, turinčių Šalies kilmę, kurioms pagal šią Sutartį taikomos nuolaidos, importas tampa didelių nesklandumų kitoje Šalyje priežastimi, tai Šalys, siekdamos rasti tinkamą ir priimtiną sprendimą, Jungtiniame komitete nedelsdamos pradeda konsultacijas. Laukdama tokio sprendimo, suinteresuotoji Šalis gali imtis jos manymu būtinų priemonių. 15 straipsnis Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės Šalys nešališkai taiko savo norminius teisės aktus veterinarijos, augalų sveikatos ir sveikatos klausimais ir neįdiegia jokios naujos pernelyg trukdančios prekybai priemonės. III skyrius BENDROSIOS NUOSTATOS 16 straipsnis Kilmės taisyklės ir muitinių administracinis bendradarbiavimas 1.     3 Protokole pateikiamos kilmės taisyklės ir su jomis susiję administracinio bendradarbiavimo metodai. 2.     Šalys imasi atitinkamų priemonių, įskaitant reguliarias Jungtinio komiteto ataskaitas ir susitarimus dėl administracinio bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti, kad 3 Protokolo ir šios Sutarties 3–9, 12, 17 ir 28 straipsnių nuostatos būtų veiksmingai ir suderintai taikomos ir, kiek įmanoma, būtų sumažinti prekybos formalumai bei būtų surasti abipusiai priimtini sprendimai sprendžiant bet kokius sunkumus, atsirandančius dėl šių nuostatų įgyvendinimo. 3.     Abipusė pagalba tarp administracinių institucijų muitinių klausimais teikiama vadovaujantis 4 Protokolo nuostatomis. 17 straipsnis Vidaus mokesčiai 1.     Šios Sutarties Šalys susilaiko nuo bet kokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar veiksmų, tiesiogiai ar netiesiogiai, sudarančių galimybę diskriminuoti Šalių kilmę turinčias prekes. 2.     Eksportuojamoms į vienos iš Šalių teritoriją prekėms negali būti grąžinti didesni vidaus mokesčiai, nei visų tiesioginių ar netiesioginių mokesčių, kuriais jos buvo apmokestintos, suma. 18 straipsnis Bendrosios išimtys Ši Sutartis netrukdo prekių importui, eksportui ar tranzitui taikyti draudimų ar apribojimų, grindžiamų visuomenės dorove, valstybės politika ar visuomenės saugumu; žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsauga bei aplinkos apsauga; nacionalinio turto, turinčio meninę, istorinę ar archeologinę vertę, apsauga; intelektinės nuosavybės apsauga ar su auksu ar sidabru susijusiomis taisyklėmis arba senkančių gamtos išteklių išsaugojimo principais, jei šios priemonės taikomos drauge su vietinės gamybos ar vartojimo apribojimais. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai neturi tapti savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo priemone prekyboje tarp Šalių. 19 straipsnis Saugumo išimtys Jokios šios Sutarties nuostatos nedraudžia Šaliai imtis bet kurių priemonių, kurias ji laiko būtinomis, kad: a)   užkirstų kelią prieštaraujančios svarbiausiems jos saugumo interesams informacijos atskleidimui; b)   apsaugotų jos svarbiausius saugumo interesus arba įgyvendintų tarptautinius įsipareigojimus ar valstybės politiką: i)    susijusią su ginklų, amunicijos ir karo priemonių judėjimu su sąlyga, kad tokios priemonės nepažeistų konkurencijos sąlygų prekiaujant ne specialiai karo tikslams skirtais produktais bei kitų prekių, medžiagų ir paslaugų prekyba, vykdoma tiesiogiai ar netiesiogiai kariniam personalui aprūpinti; arba ii)   susijusią su biologinio ir cheminio ginklo, branduolinio ginklo ar kitų branduolinių sprogmenų neplatinimu; arba iii)  kurios imamasi karo ar kitų didelių tarptautinių nesutarimų metu. 20 straipsnis Valstybės monopoliai 1.     Šalys laipsniškai sureguliuoja bet kurį komercinio pobūdžio valstybės monopolį siekdamos užtikrinti, kad praėjus penkeriems metams po šios Sutarties įsigaliojimo nebūtų jokios Šalių nacionalinių subjektų diskriminacijos dėl prekių įsigijimo ir pardavimo sąlygų. Jungtinis komitetas informuojamas apie priemones, kurių buvo imtasi šiuo tikslu. 2.     Šio straipsnio nuostatos taikomos bet kuriai organizacijai, per kurią Šalių kompetentingos institucijos įstatymiškai ar faktiškai, tiesiogiai ar netiesiogiai prižiūri, nustato ar daro apčiuopiamą įtaką importui arba eksportui tarp Šalių. Šios nuostatos taip pat taikomos monopoliams, kuriuos valstybė perdavė kitoms organizacijoms. 21 straipsnis Atsiskaitymai 1.    Su prekyba prekėmis tarp Šalių susijusiems atsiskaitymams konvertuojamąja valiuta ir tokių atsiskaitymų pervedimams į šios Sutarties Šalies, kurioje yra kreditorius, teritoriją nėra taikomi jokie apribojimai. 2.    Šalys susilaiko nuo bet kokių valiutos keitimo ar administracinių apribojimų trumpalaikių tarptautinės prekybos ar finansinių kreditų, kur dalyvauja Šalies atstovas, teikimui, grąžinimui ar priėmimui. 3.    Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, bet kokios priemonės dėl einamųjų atsiskaitymų, susijusių su prekių judėjimu, turi atitikti sąlygas, išdėstytas Tarptautinio valiutos fondo sutarties straipsnių VIII straipsnyje. 22 straipsnis Įmonių konkurencijos taisyklės 1.    žemiau išvardyti atvejai yra nesuderinami su tinkamu šios Sutarties veikimu, kiek jie gali turėti įtakos prekybai tarp Šalių: a)    visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinta įmonių veikla, kurių tikslas arba rezultatas yra konkurencijos trukdymas, apribojimas ar iškraipymas; b)   vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visoje Šalių teritorijoje arba didesnėje jos dalyje. 2.    1 dalies nuostatos taikomos visų įmonių, įskaitant ir valstybines įmones bei įmones, kurioms Šalys suteikia specialias ar išskirtines teises, veiklai. Įmonėms, kurioms patikėtas visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimas, arba valstybės pajamų monopolių tipo įmonėms 1 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, kai šių nuostatų taikymas netrukdo vykdyti pagal įstatymą ar faktiškai joms patikėtas valstybines užduotis. 3.    II skyriuje nurodytų prekių atžvilgiu, 1 dalies a punkto nuostatos netaikomos tokiems susitarimams, sprendimams ir veiklai, kurie yra neatskiriama šalies rinkos organizavimo dalis. 4.    Jeigu Šalis mano, kad tam tikra veikla yra nesuderinama su šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, ir jei tokia praktika kenkia arba gali smarkiai pakenkti tos Šalies interesams ar daro materialinių nuostolių jos vietinei pramonei, Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 23 straipsnis Valstybės pagalba 1.     Bet kokia pagalba, kurią suteikia valstybė, šios Sutarties Šalis, ar pagalba iš valstybės išteklių, bet kuria kita forma, iškraipanti arba galinti iškraipyti konkurenciją suteikiant privilegijų kurioms nors įmonėms arba prekių gamybai, tiek, kiek tai gali turėti įtakos prekybai tarp šios Sutarties Šalių, yra nesuderinama su deramu šios Sutarties veikimu. 2.     1 dalies nuostatos netaikomos II skyriuje nurodytoms prekėms. 3.     Per trejus metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos Jungtinis komitetas patvirtina kriterijus, kuriais vadovaujantis vertinama šio straipsnio 1 daliai prieštaraujanti veikla, taip pat nustato tų kriterijų laikymosi taisykles. 4.     Šalys užtikrina skaidrumą valstybės pagalbos srityje, inter alia, kasmet pranešdamos Jungtiniam komitetui apie visą suteiktos pagalbos apimtį ir jos paskirstymą bei pateikdamos kitai Šaliai, jai paprašius, informaciją apie pagalbos projektus ir apie konkrečius individualius valstybės pagalbos atvejus. 5.     Jei Šalis mano, kad tam tikra veikla, įskaitant ir veiklą žemės ūkyje: –      yra nesuderinama su šio straipsnio 1 dalies sąlygomis ir neatitinka šio straipsnio 3 dalyje minimų kriterijų laikymosi taisyklių, arba –      jei, nėra tokių taisyklių, tokia veikla kenkia ar gali rimtai pakenkti tos Šalies interesams ar atneša materialinių nuostolių jos vietinei pramonei, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nuostatas. Tokių atitinkamų priemonių galima imtis tik vadovaujantis tvarka ir sąlygomis, išdėstytomis GATT 1994 ir PPO Steigimo sutartyje bei bet kuriuose kituose jomis remiantis sudarytuose atitinkamuose dokumentuose, taikomuose santykiuose tarp Šalių. 24 straipsnis Viešieji pirkimai 1.     Šalys mano, kad vienas šios Sutarties tikslų – Šalių atitinkamų viešųjų pirkimų rinkų liberalizavimas. 2.     Šalys laipsniškai kuria savo atitinkamus viešųjų pirkimų norminius teisės aktus, siekdamos ne vėliau kaip iki 2005 m. sausio 1 d. suteikti kitos Šalies tiekėjams galimybę dalyvauti konkursuose dėl darbų atlikimo pagal sutartis dėl prekių ar paslaugų pirkimo valdžios įstaigų užsakymu vadovaujantis PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų (Pasaulio prekybos organizacijos Steigimo sutarties IV priedo) nuostatomis. 3.     Jungtinis komitetas nagrinėja, kaip įgyvendinami šio straipsnio tikslai ir, siekdamas užtikrinti galimybę laisvai naudotis teisėmis ir pareigomis bei garantuoti jų skaidrumą ir visišką pusiausvyrą, gali siūlyti praktinius šio straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo būdus. 4.     Jungtinis komitetas šio straipsnio 3 dalyje numatyto nagrinėjimo metu gali svarstyti, visų pirma atsižvelgdamas į tarptautinius šios srities norminius teisės aktus, galimybę plėsti rinką ir/ar padidinti rinkos atvirumo laipsnį, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 5.     Šalys siekia prisijungti prie atitinkamų sutarčių, sudarytų remiant Pasaulio prekybos organizacijai. 25 straipsnis Intelektinės nuosavybės apsauga 1.     Šalys nešališkai suteikia ir užtikrina intelektinės nuosavybės apsaugą, įskaitant tokių teisių suteikimo ir vykdymo priemones. Apsauga laipsniškai gerinama, kad vėliausiai iki 2002 m. sausio 1 d. ji pasiektų daugiašalių sutarčių, nurodytų II priede, esminių normų reikalavimų lygį. 2.     Šioje Sutartyje „intelektinės nuosavybės apsauga“ apima autorinių teisių, įskaitant kompiuterinių programų ir duomenų bazių, gretutinių teisių, prekių ženklų, geografinių nuorodų, pramoninio dizaino, patentų, integralinių mikroschemų topografijų, taip pat neatskleistos informacijos, apsaugą. 3.     Šalys bendradarbiauja intelektinės nuosavybės srityje. Bet kurios Šalies pageidavimu jos rengia šios srities ekspertų konsultacijas, ypač dėl veiklos, susijusios su esamomis ir būsimomis tarptautinėmis konvencijomis dėl intelektinės nuosavybės derinimo, administravimo ir įgyvendinimo, ir dėl šios veiklos tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Pasaulio prekybos organizacija ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija, taip pat dėl Šalių santykių su trečiosiomis šalimis intelektinės nuosavybės srityje. 26 straipsnis Dempingas Jei Šalis nustato, kad šia Sutartimi grindžiamuose prekybiniuose santykiuose įsivyrauja dempingas pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VI straipsnį, ji gali vadovaudamasi Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VI straipsniu ir Sutartimi dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VI straipsnio įgyvendinimo ir 31 straipsnyje numatytomis sąlygomis ir tvarka imtis atitinkamų priemonių prieš tokią veiklą. 27 straipsnis Bendrosios apsaugos priemonės Jeigu kuri nors prekė importuojama tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kurios sukelia ar gali sukelti: a)    didelę žalą vietiniams panašių ar tiesiogiai konkuruojančių prekių gamintojams importuojančios Šalies teritorijoje, arba b)   didelius trukdymus bet kurioje ūkio srityje ar sunkumus, dėl kurių gali žymiai pablogėti regiono ekonominė padėtis, suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal šios Sutarties 31 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 28 straipsnis Struktūrinis reguliavimas 1.     Bet kuri Šalis gali imtis ribotos trukmės išimtinių priemonių, prieštaraujančių 4 straipsnio nuostatoms – didinti muito mokesčius. 2.     Šios priemonės gali būti taikomos tik naujoms pramonės šakoms, ar tam tikroms ūkio šakoms, kuriose vykdoma restruktūrizacija arba susidaro didelių sunkumų, visų pirma, jei tie sunkumai sukelia dideles socialines problemas. 3.     Suinteresuotoje Šalyje importo muito mokesčiai prekėms, turinčioms kitos Šalies kilmę, taikant šias priemones, negali būti didesni kaip 25 proc. ad valorem, ir juose turi būti išlaikytas preferencijos elementas prekėms, turinčios Šalių kilmę. Bendra importuojamų prekių, kurioms taikomos šios priemonės, vertė negali viršyti 15 proc. viso kitos Šalies pramoninių prekių, kaip nurodyta I skyriuje, importo, remiantis paskutiniųjų metų turimais statistiniais duomenimis. 4.     Šios priemonės gali būti taikomos ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui, jei Jungtinis komitetas nenumatė ilgesnio laikotarpio. Jos nustoja galioti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. 5.     Tokios priemonės negali būti įvestos prekei, jei praėjo daugiau negu treji metai nuo visų muito mokesčių ir kiekybinių apribojimų ar rinkliavų bei joms lygiaverčių priemonių panaikinimo tai prekei. 6.     Suinteresuotoji Šalis informuoja kitą Šalį apie bet kokias išimtines priemones, kurias ji ketina taikyti, ir kitos Šalies prašymu dar prieš jų taikymą Jungtiniame komitete rengiamos konsultacijos dėl šių priemonių ir ūkio šakų, kurioms šios priemonės bus taikomos. Taikydama tokias priemones, suinteresuotoji Šalis Jungtiniam komitetui pateikia pagal šį straipsnį įvestų muito mokesčių panaikinimo tvarkaraštį. Šiame tvarkaraštyje numatomas laipsniškas šių mokesčių panaikinimas vienodomis metinėmis dalimis, pradedant vėliausiai po dviejų metų nuo jų įvedimo. Jungtinis komitetas gali nuspręsti sudaryti kitokį tvarkaraštį. 29 straipsnis Reeksportas ir didelis prekių stygius 1.     Jei laikantis 7 ir 9 straipsnio nuostatų,: a)     vyksta reeksportas į trečiąją šalį, kurios atžvilgiu eksportuojanti Šalis tam tikrai prekei taiko kiekybinius eksporto apribojimus, eksporto muito mokesčius arba lygiavertes priemones ar rinkliavas; arba b)    susidaro eksportuojančiai Šaliai būtinos prekės didelis stygius ar grėsmė jam atsirasti; ir kai aukščiau minima situacija sukelia ar gali sukelti didelių sunkumų eksportuojančiai Šaliai, tai ta Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 30 straipsnis Įsipareigojimų vykdymas 1.     Šalys imasi visų bendrojo pobūdžio arba konkrečių priemonių, būtinų tam, kad būtų vykdomi jų įsipareigojimai pagal šią Sutartį. Jos užtikrina, kad būtų pasiekti šios Sutarties tikslai. 2.     Jei viena Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė šios Sutarties įsipareigojimo, suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 31 straipsnis Apsaugos priemonių taikymo tvarka 1.     Prieš pradėdamos taikyti apsaugos priemones, nurodytas žemiau išvardytose šio straipsnio dalyse, Šalys stengiasi visus tarpusavio nesutarimus išspręsti tiesioginių konsultacijų metu. 2.     Tuo atveju, kai viena Šalis tam tikrų prekių importui, galinčiam sukelti 27 straipsnyje minimą situaciją, taiko administracines procedūras, kurių tikslas – greitai gauti informacijos apie tarpusavio prekybos srautų tendencijas, apie tai ji informuoja kitą Šalį. 3.     Nepažeisdama šio straipsnio 7 dalies, Šalis, ketinanti imtis apsaugos priemonių, apie tai skubiai praneša kitai Šaliai ir pateikia visą reikiamą informaciją. Siekiant rasti sprendimą Jungtiniame komitete nedelsiant surengiamos Šalių konsultacijos. 4.     a) Pagal 26, 27 ir 29 straipsnius Jungtinis komitetas nagrinėja tuos atvejus ar situacijas ir gali priimti bet kurį būtiną sprendimą kebliai padėčiai, apie kurią pranešė suinteresuotoji Šalis, ištaisyti. Jei Jungtinis komitetas per 30 dienų po to, kai gavo prašymą išnagrinėti klausimą, nepriima jokio sprendimo tuo klausimu, suinteresuotoji Šalis pati gali imtis būtinų priemonių situacijai ištaisyti. b)    Konsultacijoms pasibaigus arba praėjus trims mėnesiams po pirmojo pranešimo kitai Šaliai, suinteresuotoji Šalis gali imtis reikiamų priemonių pagal 30 straipsnį. c)     Siekdama, kad atvejis būtų ištirtas ir prireikus nepageidaujama veikla nutraukta, suinteresuotoji Šalis pagal 22 ir 23 straipsnius, teikia Jungtiniam komitetui visokeriopą reikalingą pagalbą. Jei minėta Šalis nenutraukia nepageidaujamos veiklos per Jungtinio komiteto nustatytą laikotarpį arba jei Jungtinis komitetas tuo klausimu per 30 darbo dienų nepriima sprendimo, suinteresuotoji Šalis pati gali imtis reikiamų priemonių dėl minėtos veiklos susidariusiai sunkiai padėčiai ištaisyti. 5.     Apie apsaugos priemones, kurių imtasi, nedelsiant pranešama kitai Šaliai. Priemonių mastas ir trukmė griežtai ribojami iki padėčiai ištaisyti būtino lygio ir neturi pranokti ginčytinos veiklos ar susidariusios keblios situacijos padarytos žalos dydžio. Pirmenybė teikiama tokioms priemonėms, kurios mažiausiai trukdys šios Sutarties veikimui. 6.     Dėl priimtų apsaugos priemonių nuolat konsultuojamasi Jungtiniame komitete siekiant jas kuo galima greičiau sušvelninti arba panaikinti, kai pagal susiklosčiusias aplinkybes jas taikyti nebetikslinga. 7.     Kai esant išimtinėms aplinkybėms būtina nedelsiant veikti ir išankstinis tyrimas neįmanomas, suinteresuotoji Šalis 26, 27 ir 29 straipsnių atvejais gali nedelsdama taikyti laikinas priemones, tik būtinas situacijai ištaisyti. Apie priemones pranešama nedelsiant ir Šalių konsultacijos Jungtiniame komitete surengiamos kuo greičiau. 32 straipsnis Mokėjimų balanso sunkumai 1.     Šalys stengiasi išvengti ribojamųjų priemonių įvedimo, įskaitant priemones, taikomas importui, mokėjimų balansui pagerinti. 2.     Jei viena iš Šalių susiduria su didelėmis mokėjimų balanso problemomis arba susidaro neišvengiama grėsmė joms kilti, suinteresuotoji Šalis gali pagal atitinkamas 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatas taikyti ribojamąsias priemones, įskaitant ir priemones importui, kurios yra ribotos trukmės ir neturi būti didesnės nei būtinos mokėjimų balansui pagerinti. Gerėjant mokėjimų balanso padėčiai, tokios priemonės nuosekliai mažinamos ir panaikinamos, kai pagal susiklosčiusias aplinkybes jas taikyti nebetikslinga. Suinteresuotoji Šalis nedelsdama informuoja kitą Šalį apie tokių priemonių įvedimą ir, jei įmanoma, apie jų panaikinimo tvarkaraštį. 33 straipsnis Evoliucijos straipsnis 1.     Jeigu Šalis mano, kad Šalių ūkiui būtų naudinga šia Sutartimi įtvirtintus santykius toliau plėtoti ir stiprinti apimant ir kitas sritis, kurių ši Sutartis neapima, ji pateikia kitai Šaliai motyvuotą siūlymą. Šalys gali pavesti Jungtiniam komitetui išnagrinėti tokį siūlymą ir prireikus priimti rekomendacijas, visų pirma siekiant pradėti derybas. 2.     Sutartys, sudarytos šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, turi būti ratifikuotos arba patvirtintos vadovaujantis Šalių nacionaliniais įstatymais ir tvarka. 34 straipsnis Jungtinis komitetas 1.    Šalys susitaria įkurti Jungtinį komitetą, sudarytą iš Šalių atstovų. 2.    Jungtinis komitetas prižiūri ir tvarko šios Sutarties įgyvendinimą. 3.    Siekdamos tinkamai įgyvendinti šią Sutartį, Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Šalies prašymu rengia konsultacijas Jungtiniame komitete. Komitetas nagrinėja ir vertina galimybes toliau šalinti prekybos kliūtis tarp Šalių. 4.    Šioje Sutartyje numatytais atvejais Jungtinis komitetas gali priimti sprendimus. Kitais klausimais Komitetas gali teikti rekomendacijas. 35 straipsnis Jungtinio komiteto darbo tvarka 1.     Siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendinama ši Sutartis, Jungtinis komitetas posėdžiauja, kai yra būtina, tačiau bent vieną kartą per metus. Kiekviena Šalis gali prašyti sušaukti posėdį. 2.     Jungtinis komitetas veikia bendru sutarimu. 3.     Jeigu šios Sutarties Šalies atstovas Jungtiniame komitete pritarė sprendimui, kuris turi būti patvirtintas pagal nacionalinės teisės reikalavimus, sprendimas įsigalioja tą dieną, kai pranešama apie išlygos atšaukimą, jei šiame sprendime nenurodyta vėlesnė data. 4.     Šiai Sutarčiai vykdyti Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles, kurios, inter alia, apima nuostatas dėl posėdžių sušaukimo ir pirmininko paskyrimo bei jo pirmininkavimo kadencijos. 5.     Jungtinis komitetas gali nuspręsti įsteigti tokius pakomitečius ir darbo grupes, kokius jis laiko esant būtinais, siekiant padėti komitetui vykdyti jam skirtas užduotis. 36 straipsnis Muitų sąjungos, laisvosios prekybos zonos ir pasienio prekyba 1.     Ši Sutartis taikoma Lietuvos Respublikos ir Rumunijos prekybos santykiams. 2.     Ši Sutartis netrukdo turėti arba kurti muitų sąjungas, laisvosios prekybos zonas arba susitarimus dėl pasienio prekybos tais atvejais, kai tai nedaro neigiamos įtakos prekybos režimui tarp Susitariančiųjų Šalių, ypač šia Sutartimi nustatytoms prekių kilmės taisyklių nuostatoms. 37 straipsnis Teritorinis taikymas Ši Sutartis taikoma Šalių teritorijose. 38 straipsnis Priedai ir protokolai Šios Sutarties priedai ir protokolai yra neatskiriama jos dalis. Jungtinis komitetas gali nuspręsti daryti pakeitimus šios Sutarties prieduose ir protokoluose. 39 straipsnis Pakeitimai Šios Sutarties pakeitimai, kiti, nei nurodyti 38 straipsnyje, kuriuos patvirtina Jungtinis komitetas, įsigalioja tą dieną, kai gaunamas paskutinis Šalių pranešimas, patvirtinantis, kad įvykdyti visi pagal kiekvienos Šalies nacionalinius įstatymus būtini nacionalinės teisės reikalavimai. 40 straipsnis Įsigaliojimas 1.     Šią Sutartį Šalys ratifikuoja, priima ar patvirtina vadovaujantis jų nacionalinės teisės procedūromis. 2.     Ši Sutartis įsigalioja pirmąją antro mėnesio dieną po to, kai gaunamas paskutinis Šalių pranešimas, patvirtinantis, kad Šalys įvykdė visus nacionalinės teisės reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. 41 straipsnis Galiojimas ir nutraukimas 1.    Ši Sutartis sudaryta neribotam laikui. 2.    Kiekviena Šalis gali denonsuoti šią Sutartį raštu pranešdama kitai Šaliai. Ši Sutartis nustoja galioti praėjus 6 mėnesiams po atitinkamo pranešimo gavimo. 3.    Abi Šalys sutinka, kad, vienai iš Šalių tapus Europos Sąjungos nare, ši Sutartis bus nutraukta be tolesnės kompensacijos kitai Šaliai. TAI PATVIRTINDAMI, žemiau nurodyti ir turintys visus įgaliojimus asmenys pasirašė šią Sutartį. SUDARYTA Vilniuje, du tūkstančiai pirmųjų metų lapkričio 26 d., dviem egzemplioriais, lietuvių, rumunų ir anglų kalbomis, visi tekstai autentiški. Kilus nesutarimų dėl Sutarties aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba. Lietuvos Respublikos vardu Rumunijos vardu I PRIEDAS (nurodytas 2 ir 11 straipsniuose) Suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos (HS) 25–97 skirsniuose klasifikuojamos prekės, nurodytos šios Sutarties 2 ir 11 straipsniuose. HS kodas Prekės apibūdinimas ex 3502 Albuminai, albuminatai ir kiti albuminų dariniai: - Kiaušinių albuminas: ex 3502 11 - – Džiovintas: 3502 11 90 - – - Kitas ex 3502 19 - – Kitas: 3502 19 90 - – - Kiti ex 3502 20 - Pieno albuminas, įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus: - – Kiti: 3502 20 91 - – - Džiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo) 3502 20 99 - – - Kitas 4501 Gamtinė kamštiena, žaliavinė arba paprastai paruošta; kamštienos atliekos; trupinta, granuliuota arba malta kamštiena 5201 00 Nekaršta ir nešukuota medvilnė 5301 Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) 5302 Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) II PRIEDAS Intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga (nurodytas 25 straipsnyje) 1.     Šios Sutarties 25 straipsnio 1 dalis yra susijusi su šiomis daugiašalėmis konvencijomis: –      PPO sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis) (1994 m.); –      Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Roma, 1961 m.); –      Nicos sutartis dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos (Ženevos aktas, 1977 m., papildyta 1979 m.); –      Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolas (Madridas, 1989 m.); –      1977 m. balandžio 28 d. Budapešto sutartis dėl tarptautinio mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms; –      Tarptautinė konvencija dėl naujų augalų įvairovės apsaugos (UPOV) (Ženevos aktas, 1991 m.). Jungtinis komitetas gali nuspręsti, kad 25 straipsnio 1 dalis taikoma kitoms daugiašalėms konvencijoms. 2.     Šalys patvirtina, kad jos laiko svarbiais šių daugiašalių konvencijų įsipareigojimus: –      Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Paryžiaus aktas, 1971 m.); –      Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (Stokholmo aktas, 1967 m., papildyta 1979 m.); –      Patentinės kooperacijos sutartis (Vašingtonas, 1970 m., papildyta 1979 m. ir pakeista 1984 m.). 1 PROTOKOLAS (nurodytas 4 straipsnio 2 dalyje) Importo muito mokesčių panaikinimas prekyboje tarp Lietuvos Respublikos ir Rumunijos 1.     Rumunijoje taikomi importo muito mokesčiai šio Protokolo A priede išvardytoms Lietuvos Respublikos kilmę turinčioms prekėms mažinami laipsniškai pagal šį tvarkaraštį: –      nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos                   iki 50 proc. bazinio muito, –      nuo 2002 m. sausio 1 d.                                      panaikinami likę muitai. 2.     Rumunijoje taikomi importo muito mokesčiai šio Protokolo B priede išvardytoms Lietuvos Respublikos kilmę turinčioms prekėms mažinami laipsniškai pagal šį tvarkaraštį: –      nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos                   iki 60 proc. bazinio muito, –      nuo 2002 m. sausio 1 d.                                      iki 40 proc. bazinio muito, –      nuo 2003 m. sausio 1 d.                                      iki 20 proc. bazinio muito, –      nuo 2004 m. sausio 1 d.                                      panaikinami likę muitai. 3.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos Lietuvos Respublikos kilmę turinčioms prekėms, importuojamoms į Rumuniją ir neišvardytoms šio Protokolo A ir B prieduose, taikomas nulinis muito mokesčių tarifas. 4.     Lietuvos Respublikoje taikomi importo muito mokesčiai šio Protokolo C priede išvardytoms Rumunijos kilmę turinčioms prekėms mažinami laipsniškai pagal šį tvarkaraštį: –      nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos                   iki 50 proc. bazinio muito, –      nuo 2002 m. sausio 1 d.                                      panaikinami likę muitai. 5.     Lietuvos Respublikoje taikomi importo muito mokesčiai šio Protokolo D priede išvardytoms Rumunijos kilmę turinčioms prekėms panaikinami 2002 m. sausio 1 d. 6.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos Rumunijos kilmę turinčioms prekėms, importuojamoms į Lietuvos Respubliką ir neišvardytoms šio Protokolo C ir D prieduose, taikomas nulinis muito mokesčių tarifas. 1 PROTOKOLO A PRIEDAS RUMUNIJA 1 PROTOKOLO B PRIEDAS RUMUNIJA 1 PROTOKOLO C PRIEDAS LIETUVA 1 PROTOKOLO D PRIEDAS LIETUVA 2 PROTOKOLAS PASIKEITIMAS NUOLAIDOMIS ŽEMĖS ŪKIO SRITYJE TARP LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUMUNIJOS (nurodytas 12 straipsnio 1 dalyje) 1.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Rumunijoje taikomi importo muito mokesčiai Lietuvos Respublikos kilmę turinčioms prekėms, išvardytoms šio Protokolo A priede, sumažinami iki nurodyto šiame Priede lygmens be kiekybinių apribojimų arba neviršijant šiame Priede nurodytų kvotų. 2.     Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikoje taikomi importo muito mokesčiai Rumunijos kilmę turinčioms prekėms, išvardytoms šio Protokolo B priede, sumažinami iki nurodyto šiame Priede lygmens be kiekybinių apribojimų arba neviršijant šiame Priede nurodytų kvotų. 3.     Pagal šį Protokolą nustatyti baziniai muitai yra didžiausio palankumo statuso muito tarifai, taikomi faktinio importavimo metu. Muito mokesčiai apima ad valorem ir (arba) specifinius muito mokesčius. A PRIEDAS 2 Protokolo 1 dalyje nurodytų prekių sąrašas (Rumunijos importas iš Lietuvos) HS kodas Prekės apibūdinimas Sumažintas Tarifinė kvota muito tarifas (tonomis) 0202 10 Skerdenos ir skerdenų pusės 87,5 proc. bazinio muito 300 0303 50 Užšaldytos žuvys 75 proc. bazinio muito 80 0303 71 0303 74 0303 79 0304 20 Užšaldyta žuvies filė 60 proc. bazinio muito 65 0305 žuvys, vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu; 75 proc. bazinio muito 50 rūkytos žuvys, žuvų miltai, rupiniai ir granulės, tinkami (-os) vartoti žmonių maistui 040310 Jogurtas 19 proc. 40 040690 Sūriai 60 proc. bazinio muito 30 1604 12 Gaminiai arba konservai iš žuvų 60 proc. bazinio muito 100 1604 13 1604 19 1604 20 1704 90 71 Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos 77,8 proc. bazinio muito 20 1704 90 75 B PRIEDAS 2 Protokolo 2 dalyje nurodytų prekių sąrašas (Lietuvos importas iš Rumunijos) HS kodas* Prekės apibūdinimas Sumažintas Tarifinė kvota muito tarifas (tonomis) 04090000 Natūralus medus 6 proc. 50 05040000 Gyvūnų (išskyrus žuvis) žarnos, pūslės ir skrandžiai 0 proc. neribota nuo Pomidorai: 30 proc. 80 07020000.2 nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. iki 07020000.6 nuo Agurkai: 25 proc. 20 07070005.2 nuo kovo 1 d. iki spalio 31 d. iki 07070005.5 07070090 Dygliuotieji agurkai (kornišonai) 0 proc. neribota 1001 Kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys) 15 proc. 1000 1005 Kukurūzai 0 proc. neribota 1905 30 Saldūs sausainiai; vafliai ir sausblyniai 24 proc. 50 1905 40 Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai nuo 20071010 Džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, vaisių tyrės 3 proc. neribota iki 20079935 arba pastos 20079951 20079998 20079939.9 0 proc. 20079958 20079993 2009 70 Obuolių sultys 35 proc. 120 nuo Vynai, išskyrus vynus, kurių faktinė alkoholio koncentracija, 60 proc. bazinio muito neribota 2204 21 10 išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 22% tūrio iki 2204 21 98 nuo 2204 29 10 iki 2204 29 98 2204 21 99 Vynai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, 75 proc. bazinio muito neribota 2204 29 99 išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22% tūrio 2204 30 Kiti vynai; vynuogių misa * Devintasis skaičius yra iš Lietuvos Kombinuotosios prekių nomenklatūros. 3 PROTOKOLAS dėl sąvokos „prekių kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų TURINYS I DALIS                 BENDROSIOS NUOSTATOS –     1 straipsnis       Sąvokos II DALIS                SĄVOKOS „PREKIŲ KILMĖ“ APIBRĖŽIMAS –     2 straipsnis       Bendrieji reikalavimai –     3 straipsnis       Kumuliacija Lietuvoje –     4 straipsnis       Kumuliacija Rumunijoje –     5 straipsnis       Visiškai gautos prekės –     6 straipsnis       Pakankamai apdirbtos arba perdirbtos prekės –     7 straipsnis       Nepakankamo apdirbimo arba perdirbimo operacijos –     8 straipsnis       Kvalifikavimo vienetas –     9 straipsnis       Priedai, atskiros dalys ir įrankiai –     10 straipsnis     Komplektai –     11 straipsnis     Neutralūs elementai III DALIS              TERITORINIAI REIKALAVIMAI –     12 straipsnis     Teritoriškumo principas –     13 straipsnis     Tiesioginis transportavimas –     14 straipsnis     Parodos IV DALIS              MUITO MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESČIŲ –     15 straipsnis     Draudimas grąžinti muito mokesčius arba atleisti nuo muito mokesčių V DALIS                KILMĖS ĮRODYMAS –     16 straipsnis     Bendrieji reikalavimai –     17 straipsnis     Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo tvarka –     18 straipsnis     Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimas po eksportavimo –     19 straipsnis     Judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato išdavimas –     20 straipsnis     Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas pagal anksčiau išduotą kilmės įrodymą –     20a straipsnis   Apskaitos atskyrimas –     21 straipsnis     Deklaracijos įrašymo sąskaitoje-faktūroje sąlygos –     22 straipsnis     Patikimas eksportuotojas –     23 straipsnis     Kilmės įrodymo galiojimas –     24 straipsnis     Kilmės įrodymo pateikimas –     25 straipsnis     Importavimas dalimis –     26 straipsnis     Atleidimas nuo kilmės įrodymo pateikimo –     27 straipsnis     Papildomi dokumentai –     28 straipsnis     Kilmės įrodymo ir papildomų dokumentų saugojimas –     29 straipsnis     Neatitikimai ir formalios klaidos –     30 straipsnis     Sumos, išreikštos eurais VI DALIS              SUSITARIMAI DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO –     31 straipsnis     Tarpusavio pagalba –     32 straipsnis     Kilmės įrodymų patikrinimas –     33 straipsnis     Ginčų sprendimas –     34 straipsnis     Baudos –     35 straipsnis     Laisvosios zonos VII DALIS             BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS –     36 straipsnis     Tranzitu gabenamos arba sandėliuojamos prekės –     37 straipsnis     Muitinės ir kilmės klausimų pakomitetis –     38 straipsnis     I–IV priedai I DALIS BENDROSIOs nuostatos 1 straipsnis Sąvokos Šiame Protokole: a)     „gamyba“ – bet koks apdirbimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą ar konkrečias operacijas; b)    „medžiaga“ – bet kokia prekės gamybai panaudota sudedamoji dalis, žaliava, komponentas arba detalė ir t. t.; c)     „produktas“ – gaminamas produktas, netgi jei jis skirtas naudoti vėliau kitoje gamybinėje operacijoje; d)    „prekės“ – medžiagos ir produktai; e)    „muitinė vertė“ – pagal 1994 m. Sutartį dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl muitinio įvertinimo) nustatyta vertė; f)    „ex-works kaina“ – kaina, sumokėta už prekę (ex-works) gamintojui Šalyje, kurio įmonėje atliktas galutinis apdirbimas ar perdirbimas, jei į kainą įeina visų panaudotų medžiagų vertė, atskaičiavus vidaus mokesčius, kurie eksportuojant gautą prekę yra ar gali būti grąžinami; g)   „medžiagų vertė“ – panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinė vertė importavimo metu arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas Šalyje; h)   „kilmės statusą turinčių medžiagų vertė“ – g punkte nurodytų medžiagų vertė, taikoma su atitinkamais pakeitimais; i)    „pridėtinė vertė“ – ex-works kaina, atėmus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 3 ir 4 straipsniuose, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtintą kainą, sumokėtą už medžiagas Šalyje; j)    „skirsniai“ ir „pozicijos“ – skirsniai ir pozicijos (keturženkliai kodai), vartojami nomenklatūroje, sudarančioje suderintą prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemą, šiame Protokole vadinamą „suderinta sistema“ arba „HS“; k)   „klasifikuotas“ – tam tikrai pozicijai priskirta prekė ar medžiaga; l)    „siunta“ – vieno eksportuotojo vienam gavėjui tuo pat metu siunčiamos prekės, arba prekės, siunčiamos su transporto dokumentu, kuriame nurodytas maršrutas nuo eksportuotojo iki gavėjo, arba, jei tokio dokumento nėra, naudojant bendrą sąskaitą-faktūrą; m)  „teritorijos“ apima teritorinius vandenis. II DALIS SĄVOKOS „PREKIŲ KILMĖ“ APIBRĖŽIMAS 2 straipsnis Bendrieji reikalavimai Įgyvendinant šią Sutartį, šios prekės laikomos turinčiomis Šalies kilmės statusą: a)     visiškai gautos toje Šalyje prekės, kaip apibrėžta šio Protokolo 5 straipsnyje; b)    toje Šalyje gautos prekės, savo sudėtyje turinčios medžiagų, kurios joje nėra visiškai gautos, jei tokios medžiagos toje Šalyje pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, kaip apibrėžta šio Protokolo 6 straipsnyje. 3 straipsnis Kumuliacija Lietuvoje 1.    Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu jos gautos Lietuvoje jų gamybai naudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Slovėnija, Europos Bendrija, Latvija, Estija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną) ar Turkija pagal Protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Lietuvos ir kiekvienos iš minėtų valstybių, nuostatas, jei Lietuvoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas yra didesnio masto nei šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos. Nebūtina, kad šios medžiagos būtų pakankamai apdirbtos ar perdirbtos. 2.    Jeigu Lietuvoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas nėra didesnio masto nei 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos, gauta prekė laikoma kilusia Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmės statusą turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią Lietuvoje pagamintos prekės vertės dalį. 3.    Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalių ir kurios nėra apdirbamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4.    Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, kurioms kilmės statusas buvo suteiktas pagal kilmės taisykles, tapačias nurodytoms šiame Protokole. Lietuva Rumunijai pateikia informaciją apie sutartis ir jų atitinkamas kilmės taisykles, kurios taikomos kitoms šalims, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje. 4 straipsnis Kumuliacija Rumunijoje 1.     Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Rumunijoje, jeigu jos gautos Rumunijoje jų gamybai naudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Slovėnija, Europos Bendrija, Latvija, Estija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną) ar Turkija, pagal Protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Rumunijos ir kiekvienos iš minėtų valstybių, nuostatas, jei Rumunijoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas yra didesnio masto nei šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos. Nebūtina, kad šios medžiagos būtų pakankamai apdirbtos ar perdirbtos. 2.     Jeigu Rumunijoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas nėra didesnio masto nei 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos, gauta prekė laikoma kilusia Rumunijoje tik tuo atveju, jeigu čia sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmės statusą turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią Rumunijoje pagamintos prekės vertės dalį. 3.     Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalių ir kurios nėra apdirbamos ar perdirbamos Rumunijoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4.     Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, kurioms kilmės statusas buvo suteiktas pagal kilmės taisykles, tapačias nurodytoms šiame Protokole. Rumunija Lietuvai pateikia informaciją apie sutartis ir jų atitinkamas kilmės taisykles, kurios taikomos kitoms šalims, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje. 5 straipsnis Visiškai gautos prekės 1.     Visiškai gautomis Šalyje laikomi: a)     mineraliniai produktai, išgauti iš jos žemės gelmių ar iš jūros dugno; b)    joje išauginti augaliniai produktai; c)     joje gimę ir užauginti gyvūnai; d)    prekės, pagamintos iš joje užaugintų gyvūnų; e)     prekės, gautos iš joje vykdomos medžioklės ar žvejybos; f)     jūrų žvejybos ir kiti jūros produktai ne iš Šalies teritorinių vandenų, gauti naudojantis Šalies laivais; g)    jos plaukiojančiose įmonėse pagamintos prekės tik iš produktų, nurodytų šios straipsnio dalies f punkte; h)    joje surinkti naudoti daiktai, tinkami naudoti tik žaliavų regeneravimui, įskaitant naudotas padangas, tinkamas tik restauruoti arba panaudoti kaip atliekas; i)     joje vykdomų gamybos procesų atliekos ir laužas; j)     produktai, išgauti iš jūros dugno ar iš žemės gelmių už jos teritorinių vandenų, jei Šalis turi išskirtines teises naudotis šių vandenų dugnu ar žemės gelmėmis; k)    joje pagamintos prekės tik iš a – j punktuose išvardytų produktų. 2.     Šio straipsnio 1 dalies f ir g punktuose minimi terminai „jos laivai“ ir „jos plaukiojančios įmonės“ taikomi tik laivams ir plaukiojančioms įmonėms: a)     kurie yra registruoti arba įrašyti į laivų registrą Šalyje; b)    kurie plaukioja su tos Šalies vėliava; c)     kurių bent 50 proc. nuosavybės priklauso tos Šalies piliečiams ar kompanijai, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje iš Šalių ir kurios vadovas ar vadovai, direktorių tarybos ar stebėtojų tarybos pirmininkas ir dauguma tokių tarybų narių yra tos Šalies piliečiai ir kurios, be to, jei tai yra ūkinė bendrija arba ribotos atsakomybės bendrovė, bent pusė kapitalo priklauso tai Šaliai, jos valstybinėms įstaigoms arba piliečiams; d)    kurių kapitonas ir laivo komanda yra tos Šalies piliečiai; e)     kurių bent 75 proc. laivo įgulos narių yra tos Šalies piliečiai. 6 straipsnis Pakankamai apdirbtos ir perdirbtos prekės 1.     Kaip apibrėžta 2 straipsnyje, prekės, kurios nėra visiškai gautos, vadinamos pakankamai apdirbtomis ar perdirbtomis, jei atitinka II priedo sąraše nurodytas sąlygas. Aukščiau nurodytos sąlygos numato, kad visos šioje Sutartyje numatytos prekės turi būti apdirbtos ar perdirbtos panaudojant tik Šalių kilmės statusą turinčias medžiagas, ir taikomos tik tokioms medžiagoms. Atitinkamai, jei prekė įgijo kilmės statusą įvykdžius sąraše nurodytas sąlygas, ir po to ji naudojama kitos prekės gamyboje, tai sąlygos, kurios taikomos gaminamai prekei, nėra taikomos ankstesnei prekei ir nėra įvertinamos neturinčios kilmės medžiagos, kurios galėjo būti panaudotos ją gaminant. 2.     Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, neturinčios kilmės statuso medžiagos, kurios pagal sąraše nurodytas sąlygas neturėtų būti naudojamos šios prekės gamybai, vis dėlto gali būti naudojamos, jei: a)     jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. prekės ex-works kainos; b)    taikant šią dalį, sąraše nurodyta neturinčių kilmės statuso medžiagų didžiausios vertės procentinė išraiška neviršijama. Ši straipsnio dalis netaikoma prekėms, klasifikuojamoms suderintos sistemos 50–63 skyriuose. 3.     Šio straipsnio 1 ir 2 dalys yra taikomos, išskyrus atvejus, nurodytus 7 straipsnyje. 7 straipsnis Nepakankamo apdirbimo arba perdirbimo operacijos 1.     Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepriklausomai nuo to, įvykdyti ar neįvykdyti 6 straipsnio reikalavimai, kilmės statuso nesuteikia šios nepakankamo apdirbimo ar perdirbimo operacijos: a)     operacijos, užtikrinančios, kad prekės bus išsaugotos sandėliuojant bei transportuojant; b)    prekių pakuočių išardymas ir surinkimas; c)     plovimas, valymas; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių apvalkalų nuvalymas; d)    tekstilės lyginimas ar spaudimas; e)     paprastos dažymo ir poliravimo operacijos; f)     grūdų ar ryžių lukštenimas, dalinis ar visiškas balinimas, poliravimas ir glazūravimas; g)    cukraus dažymo ar gabalinio cukraus formavimo operacijos; h)    vaisių, riešutų ir daržovių lupimas, kauliukų išėmimas, išlukštenimas; i)     galandimas, paprastas tekinimas ar paprastas pjaustymas; j)     sijojimas, pirminė atranka, rūšiavimas, klasifikavimas, įvertinimas, suderinimas (įskaitant gaminių komplektų sudarymą); k)    paprastas išpilstymas į butelius, skardines ar kitas talpyklas, dėjimas į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimas, kitos pakavimo operacijos; l)     ženklų, etikečių, lipdukų ar kitų panašių atpažinimo ženklų tvirtinimas ar spausdinimas ant prekių ar jų pakuočių; m)   paprastas vienos ar kelių rūšių prekių sumaišymas; n)    paprastas prekės surinkimas iš dalių sudarant užbaigtą gaminį arba prekės išardymas į dalis; o)    dviejų ar kelių operacijų, išvardytų a–n punktuose, atlikimas; p)    gyvulių skerdimas. 2.     Nustatant, ar pagal 1 dalies sąlygas tam tikros prekės apdirbimas ar perdirbimas yra nepakankamas, kartu vertinamos visos Šalyje atliktos operacijos. 8 straipsnis Kvalifikavimo vienetas 1.     Pagal šį Protokolą, kvalifikavimo vienetas yra tam tikra prekė, vertinama kaip bazinis vienetas, apibrėžiant klasifikavimą pagal suderintos sistemos nomenklatūrą. Tuo vadovaujantis laikoma, kad: a)     kai prekė, sudaryta iš gaminių grupės arba rinkinio, klasifikuojama vienoje suderintos sistemos pozicijoje, toji visuma sudaro kvalifikavimo vienetą; b)    kai siuntą sudaro daug tapačių prekių, klasifikuojamų toje pačioje suderintos sistemos pozicijoje, šio Protokolo nuostatos taikomos kiekvienai prekei. 2.     Jei pagal suderintos sistemos 5 bendrąją taisyklę įpakavimas klasifikuojamas kartu su preke, nustatant kilmę jis taip pat vertinamas kartu su preke. 9 straipsnis Priedai, atskiros dalys ir įrankiai Priedai, atskiros dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įrenginiu, mašina, aparatu ar transporto priemone, jei jie yra įrenginio dalis ir įtraukti į jo kainą, o nėra atskirai įvertinti, laikomi viena preke kartu su įrenginiu, mašina, aparatu ar transporto priemone. 10 straipsnis Komplektai Komplektai, apibrėžti pagal suderintos sistemos 3 bendrąją taisyklę, turi kilmės statusą, jei visos juos sudarančios prekės turi tokį statusą. Tačiau jei komplektas sudarytas iš kilmės statusą turinčių ir jo neturinčių prekių, komplektas kaip visuma laikomas turinčiu kilmės statusą tuo atveju, kai kilmės statuso neturinčių prekių vertė sudaro ne daugiau kaip 15 proc. komplekto ex-works kainos. 11 straipsnis Neutralūs elementai Siekiant nustatyti, ar prekė turi kilmės statusą, nebūtina nustatyti jos gamybai naudojamų žemiau nurodomų elementų kilmę: a)     energijos ir kuro; b)    pagrindinių gamybos priemonių (įskaitant žemę) ir įrenginių; c)     mašinų ir įrankių; d)    produktų, kurie neįeina ir neįeis į galutinę prekės sudėtį. III DALIS TERITORINIAI REIKALAVIMAI 12 straipsnis Teritoriškumo principas 1.     Šalyse visada laikomasi II dalyje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 3 ir 4 straipsniuose bei šio straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas. 2.     Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose numatytas sąlygas, tais atvejais, kai iš vienos Šalies kilmės statusą turinčios prekės eksportuotos į kitą šalį yra grąžinamos atgal, tos prekės turi būti laikomos kilmės statuso neturinčiomis prekėmis, jei muitinei nepateikiami pakankami įrodymai, kad: a)     grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir b)    jos nebuvo perdirbtos, išskyrus operacijas, būtinas jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksportavimo metu. 3.     Iš vienos Šalies eksportuotų medžiagų apdirbimas ar perdirbimas ne Šalių teritorijoje ir vėlesnis pakartotinis jų importavimas neturi įtakos kilmės statusui įgyti pagal II dalyje išdėstytas sąlygas, jei: a)     minėtos medžiagos yra visiškai gautos vienoje iš Šalių arba jos buvo pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis nepakankamo apdirbimo ar apdorojimo operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir b)    jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad: i)     pakartotinai importuotos prekės buvo gautos apdirbant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir ii)    bendra pridėtinė vertė, gauta ne Šalių teritorijose, pagal šio straipsnio nuostatas, sudaro ne daugiau kaip 10 proc. galutinės prekės, kurios kilmės statusą reikalaujama pagrįsti, ex-works kainos. 4.     Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas II dalyje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos tada, kai apdirbama ar perdirbama už Šalių teritorijos ribų. Tačiau kai pagal II priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią visų kilmės statuso neturinčių sudedamųjų medžiagų vertę nustatant galutinės prekės kilmės statusą, bendra kilmės statuso neturinčių sudedamųjų medžiagų vertė atitinkamos Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtine verte, įgyta už Šalies teritorijos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, negali būti didesnė nei nurodytas procentinis dydis. 5.     Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, „bendra pridėtinė vertė“ – tai visos ne Šalies teritorijoje turėtos išlaidos, įskaitant ir medžiagų vertę. 6.     Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II priedo sąraše apibrėžtų sąlygų arba kurios laikomos pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, tik jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendrosios vertės. 7.     Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, nurodytoms suderintos sistemos 50–63 skirsniuose. 8.     Bet koks apdirbimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos, ir kuris atliekamas ne Šalių teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus. 13 straipsnis Tiesioginis transportavimas 1.     Preferencinis režimas pagal šią Sutartį taikomas tik šio Protokolo reikalavimus atitinkančioms prekėms, kurios tiesiogiai transportuojamos tarp Šalių arba per kitų valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, teritorijas. Tačiau, jei susidaro tokia situacija, vieną atskirą siuntą sudarančios prekės gali būti transportuojamos, perkraunamos ar laikinai sandėliuojamos kitose teritorijose, tuo atveju, jei prekės yra tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių priežiūroje, su jomis neatliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar operacijas, reikalingas jų gerai būklei išsaugoti. Kilmės statusą turinčios prekės gali būti transportuojamos vamzdynais per kitas nei Šalių teritorijas. 2.     Kad būtų įrodyta, jog įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje pateiktos sąlygos, importuojančios šalies muitinei pateikiama: a)     bendrasis transportavimo dokumentas, kuriame nurodytas maršrutas iš eksportuojančios šalies per tranzito šalį; arba b)    tranzito šalies muitinės išduotas sertifikatas, kuriame yra: i)     tikslus prekių apibūdinimas; ii)    prekių iškrovimo ir pakartotinio pakrovimo datos ir atitinkamais atvejais, laivų ar kitų transporto priemonių pavadinimai; ir iii)   sąlygų, kuriomis prekės buvo laikomos tranzito šalyje, patvirtinimas; arba c)     jei šių nėra, kiti svarbūs dokumentai. 14 straipsnis Parodos 1.     Kilmės statusą turinčioms prekėms, nusiųstoms į parodą į kitą valstybę, nei nurodytos 3 ir 4 straipsniuose, ir po parodos parduotoms importuoti į Šalį, taikomos šioje Sutartyje numatytos lengvatos, jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad: a)     eksportuotojas atsiuntė šias prekes iš Šalies į valstybę, kurioje vyko paroda, ir ten jas eksponavo; b)    šis eksportuotojas pardavė ar kitaip perdavė prekes asmeniui Susitariančiojoje Šalyje; c)     prekės buvo perduotos parodos metu ar netrukus po jos; perduodant jos buvo tos pačios būklės, kaip ir atsiųstos į parodą; ir d)    kadangi prekės buvo gabenamos į parodą, jos nebuvo naudojamos jokiais kitais tikslais, išskyrus demonstravimą parodoje. 2.     Kilmės įrodymas turi būti išduotas arba parengtas pagal V dalies nuostatas ir pateiktas importuojančios Šalies muitinei įprasta tvarka. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Kai būtina, gali būti reikalaujama papildomų dokumentinių įrodymų apie prekių eksponavimo sąlygas įvykusioje parodoje. 3.     Šio straipsnio 1 dalies sąlygos taikomos bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam demonstravimui, kuris nėra organizuojamas privačiais tikslais parduotuvėse ar verslo patalpose norint parduoti užsienines prekes ir kurių metu prekės yra muitinės prižiūrimos. IV DALIS MUITO MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESČIŲ 15 straipsnis Draudimas grąžinti muito mokesčius arba atleisti nuo muito mokesčių 1.     Šalyje neturi būti taikomas muito mokesčio grąžinimas ar atleidimas nuo bet kurios rūšies muito mokesčių už neturinčias kilmės statuso medžiagas, panaudotas gaminant Šalyje, ar vienoje iš šio Protokolo 3 ir 4 straipsniuose nurodytų valstybių kilusias prekes, kurioms pagal V dalies nuostatas išduotas ar parengtas kilmės statuso įrodymas. 2.     Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas taikomas bet kuriam muito mokesčių ar rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, taikomų Šalyje medžiagoms, panaudotoms gamyboje, daliniam ar visiškam grąžinimui, atleidimui nuo mokesčių ar jų nemokėjimui, kur toks grąžinimas, atleidimas ar nemokėjimas yra taikomi aiškiai ir veiksmingai, kai iš nurodytų medžiagų pagamintos prekės yra eksportuojamos, bet ne tuomet, kai jos lieka v …