LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUMUNIJOS LAISVOSIOS PREKYBOS SUTARTIS* PREAMBULĖ Lietuvos Respublika ir Rumunija (toliau – Šalys), dar kartą patvirtindamos savo tvirtą pasiryžimą stiprinti demokratiją, kurios pagrindas – įstatymo viršenybė, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, prisimindamos savo ketinimą aktyviai dalyvauti ekonominės integracijos procese Europoje ir išreikšdamos savo pasirengimą bendradarbiauti ieškantbūdų ir priemonių šiam procesui stiprinti, dar kartą patvirtindamos savo tvirtą pasiryžimą diegti rinkos ekonomikos principus, kurie sudaro Šalių tarpusavio santykių pagrindą, prisimindamos savo pasiryžimą laikytis Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto, Paryžiaus chartijos ir, ypač Bonos konferencijos dėl Ekonominio bendradarbiavimo Europoje baigiamajame dokumente įtvirtintų principų, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės susitarimą dėl ekonominių prekybinių ryšių ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo, pasirašytą 1992 m. birželio 10 d. Bukarešte, nusprendusios šiuo tikslu laipsniškai panaikinti iš esmės visas abipusės prekybos kliūtis pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatas ir Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį, tvirtai įsitikinusios, kad ši Sutartis paskatins stiprinti abipusiai naudingus prekybinius santykius ir prisidės prie integracijos proceso Europoje, manydamos, kad jokia šios Sutarties nuostata negali būti aiškinama kaip atleidžianti Šalis nuo kitų tarptautinių sutarčių įsipareigojimų, ypač nuo 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) ir Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), nusprendė: 1 straipsnis Tikslai 1. Šalys, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatomis ir pagal 1994 Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, ypač susitarimo XXIV straipsnį bei Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutartį ir, ypač susitarimą dėl GATT 1994 XXIV straipsnio taikymo, pereinamuoju laikotarpiu, pasibaigiančiu vėliausiai 2004 m. sausio 1 d., laipsniškai įkuria laisvosios prekybos erdvę. 2. Šios Sutarties tikslai:

1. a)plečiant prekybą, skatinti darnų ekonominių ryšių tarp Šalių stiprinimą ir taip skatinti jų ekonominės veiklos pažangą, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą bei didinti darbo produktyvumą ir finansinį stabilumą;
2. b)prekyboje tarp šalių užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas;
3. c)šalinant prekybos kliūtis taip prisidėti prie pasaulinės prekybos darnaus vystymosi ir plėtros. I skyrius PRAMONINĖS PREKĖS 2 straipsnis Taikymas Šio skyriaus nuostatos taikomos pramoninėms prekėms, turinčioms Šalių kilmę. Šioje Sutartyje „pramoninės prekės“ – tai suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos 25–97 skirsniuose klasifikuojamos prekės, išskyrus prekes, išvardytas I priede. 3 straipsnis Baziniai muitai 1. Kiekvienai prekei taikomas bazinis muitas, kuris pagal šią Sutartį bus toliau mažinamas, yra didžiausio palankumo statuso muito tarifas, kuris kiekvienoje Šalyje galiojo 1999 m. sausio 1 d. 2. Jei po šios Sutarties įsigaliojimo taikomos bet kokios tarifų nuolaidos erga omnes pagrindu, ypač nuolaidos, atsirandančios dėl GATT 1994 ir PPO steigimo sutarties, šie sumažinti muitai nuo jų taikymo dienos pakeičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bazinius muitus. 3. Pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuoti sumažinti muitai taikant suapvalinami iki pirmosios dešimtainės trupmenos skilties. 4. Šalys praneša viena kitai apie jų atitinkamus muito mokesčius. 4 straipsnis Importo muito mokesčiai 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji importo muito mokesčiai. 2. Importo muito mokesčiai Šalių kilmės statusą turinčioms prekėms panaikinami pagal šios Sutarties 1 Protokolo nuostatas. 5 straipsnis Rinkliavos, lygiavertės importo muito mokesčiams 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedamos jokios naujos rinkliavos, lygiavertės importo muito mokesčiams. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos panaikinamos visos rinkliavos, lygiavertės importo muito mokesčiams, įskaitant ir 0,5 proc. muito mokestį, kurį taiko Rumunija importui iš Lietuvos. 6 straipsnis Fiskaliniai muito mokesčiai 4 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir fiskaliniams muito mokesčiams. 7 straipsnis Eksporto muito mokesčiai ir jiems lygiavertės rinkliavos 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji eksporto muito mokesčiai ar jiems lygiavertės rinkliavos. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos panaikinami visi esami eksporto muito mokesčiai ir jiems lygiavertės rinkliavos. 8 straipsnis Kiekybiniai importo apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedamas joks naujas kiekybinis importo apribojimas ar jam lygiavertė priemonė. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Šalių kilmę turinčių prekių importui panaikinami visi kiekybiniai apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės. 9 straipsnis Kiekybiniai eksporto apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedamas joks naujas kiekybinis eksporto apribojimas ar jam lygiavertė priemonė. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Šalių eksportui panaikinami visi kiekybiniai apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės. 10 straipsnis Informacijos dėl techninių reglamentų projektų pateikimo tvarka 1. Su standartais ar techniniais reglamentais susijusios Šalių teisės ir įsipareigojimai bei atitinkamos priemonės nustatomos vadovaujantis PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių. 2. Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu pateikia informaciją apie taikomų priemonių, susijusių su standartais, tam tikrus konkrečius atvejus. 3. Šalys siekia mažinti technines prekybos kliūtis. Tuo tikslu prireikus Šalys pradeda derybas dėl sutarčių sudarymo abipusio pripažinimo atitikties įvertinimo srityje vadovaujantis PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių. II skyrius ŽEMĖS ŪKIO PREKĖS 11 straipsnis Taikymas 1. Šio skyriaus nuostatos taikomos šios Sutarties Šalių kilmę turinčioms žemės ūkio prekėms. 2. Šioje Sutartyje „žemės ūkio prekės“ – tai suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos 1–24 skirsniuose klasifikuojamos prekės bei prekės, išvardytos šios Sutarties I priede. 12 straipsnis Pasikeitimas nuolaidomis 1. Šalys suteikia viena kitai šios Sutarties 2 Protokole nurodytas nuolaidas pagal šio skyriaus ir šios Sutarties 2 Protokolo nuostatas. 2. Atsižvelgdamos į: žemės ūkio vaidmenį jų ūkio struktūroje, Šalių prekybos žemės ūkio prekėmis plėtrą, ypatingą žemės ūkio prekių jautrumą, jų žemės ūkio politikos taisykles, 1994 Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos ir Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties atitinkamą nuostatą, Šalys nagrinėja tolesnių abipusių nuolaidų suteikimo galimybes. 13 straipsnis Nuolaidos ir žemės ūkio politika 1. Neapribojant pagal 12 straipsnį teikiamų nuolaidų, šio skyriaus nuostatos jokiu būdu nevaržo atitinkamos Šalių žemės ūkio politikos vykdymo ar neriboja jokių tokios politikos taikymo priemonių, įskaitant Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties atitinkamų nuostatų įgyvendinimą. 2. Šalys praneša viena kitai apie jų vykdomos atitinkamos žemės ūkio politikos pakeitimus ar taikomas priemones, galinčias turėti įtakos šia Sutartimi numatytoms tarpusavio prekybos žemės ūkio prekėmis sąlygoms. Bet kurios Šalies prašymu situacijai ištirti Jungtiniame komitete nedelsiant surengiamos konsultacijos. 14 straipsnis Ypatingosios apsaugos priemonės Nepaisant kitų šios Sutarties, ypač 27 straipsnio, nuostatų, jei ypatingai jautrių žemės ūkio prekių, turinčių Šalies kilmę, kurioms pagal šią Sutartį taikomos nuolaidos, importas tampa didelių nesklandumų kitoje Šalyje priežastimi, tai Šalys, siekdamos rasti tinkamą ir priimtiną sprendimą, Jungtiniame komitete nedelsdamos pradeda konsultacijas. Laukdama tokio sprendimo, suinteresuotoji Šalis gali imtis jos manymu būtinų priemonių. 15 straipsnis Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės Šalys nešališkai taiko savo norminius teisės aktus veterinarijos, augalų sveikatos ir sveikatos klausimais ir neįdiegia jokios naujos pernelyg trukdančios prekybai priemonės. III skyrius BENDROSIOS NUOSTATOS 16 straipsnis Kilmės taisyklės ir muitinių administracinis bendradarbiavimas 1. 3 Protokole pateikiamos kilmės taisyklės ir su jomis susiję administracinio bendradarbiavimo metodai. 2. Šalys imasi atitinkamų priemonių, įskaitant reguliarias Jungtinio komiteto ataskaitas ir susitarimus dėl administracinio bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti, kad 3 Protokolo ir šios Sutarties 3–9, 12, 17 ir 28 straipsnių nuostatos būtų veiksmingai ir suderintai taikomos ir, kiek įmanoma, būtų sumažinti prekybos formalumai bei būtų surasti abipusiai priimtini sprendimai sprendžiant bet kokius sunkumus, atsirandančius dėl šių nuostatų įgyvendinimo. 3. Abipusė pagalba tarp administracinių institucijų muitinių klausimais teikiama vadovaujantis 4 Protokolo nuostatomis. 17 straipsnis Vidaus mokesčiai 1. Šios Sutarties Šalys susilaiko nuo bet kokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar veiksmų, tiesiogiai ar netiesiogiai, sudarančių galimybę diskriminuoti Šalių kilmę turinčias prekes. 2. Eksportuojamoms į vienos iš Šalių teritoriją prekėms negali būti grąžinti didesni vidaus mokesčiai, nei visų tiesioginių ar netiesioginių mokesčių, kuriais jos buvo apmokestintos, suma. 18 straipsnis Bendrosios išimtys Ši Sutartis netrukdo prekių importui, eksportui ar tranzitui taikyti draudimų ar apribojimų, grindžiamų visuomenės dorove, valstybės politika ar visuomenės saugumu; žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsauga bei aplinkos apsauga; nacionalinio turto, turinčio meninę, istorinę ar archeologinę vertę, apsauga; intelektinės nuosavybės apsauga ar su auksu ar sidabru susijusiomis taisyklėmis arba senkančių gamtos išteklių išsaugojimo principais, jei šios priemonės taikomos drauge su vietinės gamybos ar vartojimo apribojimais. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai neturi tapti savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo priemone prekyboje tarp Šalių. 19 straipsnis Saugumo išimtys Jokios šios Sutarties nuostatos nedraudžia Šaliai imtis bet kurių priemonių, kurias ji laiko būtinomis, kad:
4. a)užkirstų kelią prieštaraujančios svarbiausiems jos saugumo interesams informacijos atskleidimui;
5. b)apsaugotų jos svarbiausius saugumo interesus arba įgyvendintų tarptautinius įsipareigojimus ar valstybės politiką:
6. i)susijusią su ginklų, amunicijos ir karo priemonių judėjimu su sąlyga, kad tokios priemonės nepažeistų konkurencijos sąlygų prekiaujant ne specialiai karo tikslams skirtais produktais bei kitų prekių, medžiagų ir paslaugų prekyba, vykdoma tiesiogiai ar netiesiogiai kariniam personalui aprūpinti; arba
7. ii)susijusią su biologinio ir cheminio ginklo, branduolinio ginklo ar kitų branduolinių sprogmenų neplatinimu; arba iii) kurios imamasi karo ar kitų didelių tarptautinių nesutarimų metu. 20 straipsnis Valstybės monopoliai 1. Šalys laipsniškai sureguliuoja bet kurį komercinio pobūdžio valstybės monopolį siekdamos užtikrinti, kad praėjus penkeriems metams po šios Sutarties įsigaliojimo nebūtų jokios Šalių nacionalinių subjektų diskriminacijos dėl prekių įsigijimo ir pardavimo sąlygų. Jungtinis komitetas informuojamas apie priemones, kurių buvo imtasi šiuo tikslu. 2. Šio straipsnio nuostatos taikomos bet kuriai organizacijai, per kurią Šalių kompetentingos institucijos įstatymiškai ar faktiškai, tiesiogiai ar netiesiogiai prižiūri, nustato ar daro apčiuopiamą įtaką importui arba eksportui tarp Šalių. Šios nuostatos taip pat taikomos monopoliams, kuriuos valstybė perdavė kitoms organizacijoms. 21 straipsnis Atsiskaitymai 1. Su prekyba prekėmis tarp Šalių susijusiems atsiskaitymams konvertuojamąja valiuta ir tokių atsiskaitymų pervedimams į šios Sutarties Šalies, kurioje yra kreditorius, teritoriją nėra taikomi jokie apribojimai. 2. Šalys susilaiko nuo bet kokių valiutos keitimo ar administracinių apribojimų trumpalaikių tarptautinės prekybos ar finansinių kreditų, kur dalyvauja Šalies atstovas, teikimui, grąžinimui ar priėmimui. 3. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, bet kokios priemonės dėl einamųjų atsiskaitymų, susijusių su prekių judėjimu, turi atitikti sąlygas, išdėstytas Tarptautinio valiutos fondo sutarties straipsnių VIII straipsnyje. 22 straipsnis Įmonių konkurencijos taisyklės 1. žemiau išvardyti atvejai yra nesuderinami su tinkamu šios Sutarties veikimu, kiek jie gali turėti įtakos prekybai tarp Šalių:
8. a)visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinta įmonių veikla, kurių tikslas arba rezultatas yra konkurencijos trukdymas, apribojimas ar iškraipymas;
9. b)vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visoje Šalių teritorijoje arba didesnėje jos dalyje. 2. 1 dalies nuostatos taikomos visų įmonių, įskaitant ir valstybines įmones bei įmones, kurioms Šalys suteikia specialias ar išskirtines teises, veiklai. Įmonėms, kurioms patikėtas visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimas, arba valstybės pajamų monopolių tipo įmonėms 1 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, kai šių nuostatų taikymas netrukdo vykdyti pagal įstatymą ar faktiškai joms patikėtas valstybines užduotis. 3. II skyriuje nurodytų prekių atžvilgiu, 1 dalies a punkto nuostatos netaikomos tokiems susitarimams, sprendimams ir veiklai, kurie yra neatskiriama šalies rinkos organizavimo dalis. 4. Jeigu Šalis mano, kad tam tikra veikla yra nesuderinama su šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, ir jei tokia praktika kenkia arba gali smarkiai pakenkti tos Šalies interesams ar daro materialinių nuostolių jos vietinei pramonei, Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 23 straipsnis Valstybės pagalba 1. Bet kokia pagalba, kurią suteikia valstybė, šios Sutarties Šalis, ar pagalba iš valstybės išteklių, bet kuria kita forma, iškraipanti arba galinti iškraipyti konkurenciją suteikiant privilegijų kurioms nors įmonėms arba prekių gamybai, tiek, kiek tai gali turėti įtakos prekybai tarp šios Sutarties Šalių, yra nesuderinama su deramu šios Sutarties veikimu. 2. 1 dalies nuostatos netaikomos II skyriuje nurodytoms prekėms. 3. Per trejus metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos Jungtinis komitetas patvirtina kriterijus, kuriais vadovaujantis vertinama šio straipsnio 1 daliai prieštaraujanti veikla, taip pat nustato tų kriterijų laikymosi taisykles. 4. Šalys užtikrina skaidrumą valstybės pagalbos srityje, inter alia, kasmet pranešdamos Jungtiniam komitetui apie visą suteiktos pagalbos apimtį ir jos paskirstymą bei pateikdamos kitai Šaliai, jai paprašius, informaciją apie pagalbos projektus ir apie konkrečius individualius valstybės pagalbos atvejus. 5. Jei Šalis mano, kad tam tikra veikla, įskaitant ir veiklą žemės ūkyje: – yra nesuderinama su šio straipsnio 1 dalies sąlygomis ir neatitinka šio straipsnio 3 dalyje minimų kriterijų laikymosi taisyklių, arba – jei, nėra tokių taisyklių, tokia veikla kenkia ar gali rimtai pakenkti tos Šalies interesams ar atneša materialinių nuostolių jos vietinei pramonei, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nuostatas. Tokių atitinkamų priemonių galima imtis tik vadovaujantis tvarka ir sąlygomis, išdėstytomis GATT 1994 ir PPO Steigimo sutartyje bei bet kuriuose kituose jomis remiantis sudarytuose atitinkamuose dokumentuose, taikomuose santykiuose tarp Šalių. 24 straipsnis Viešieji pirkimai 1. Šalys mano, kad vienas šios Sutarties tikslų – Šalių atitinkamų viešųjų pirkimų rinkų liberalizavimas. 2. Šalys laipsniškai kuria savo atitinkamus viešųjų pirkimų norminius teisės aktus, siekdamos ne vėliau kaip iki 2005 m. sausio 1 d. suteikti kitos Šalies tiekėjams galimybę dalyvauti konkursuose dėl darbų atlikimo pagal sutartis dėl prekių ar paslaugų pirkimo valdžios įstaigų užsakymu vadovaujantis PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų (Pasaulio prekybos organizacijos Steigimo sutarties IV priedo) nuostatomis. 3. Jungtinis komitetas nagrinėja, kaip įgyvendinami šio straipsnio tikslai ir, siekdamas užtikrinti galimybę laisvai naudotis teisėmis ir pareigomis bei garantuoti jų skaidrumą ir visišką pusiausvyrą, gali siūlyti praktinius šio straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo būdus. 4. Jungtinis komitetas šio straipsnio 3 dalyje numatyto nagrinėjimo metu gali svarstyti, visų pirma atsižvelgdamas į tarptautinius šios srities norminius teisės aktus, galimybę plėsti rinką ir/ar padidinti rinkos atvirumo laipsnį, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 5. Šalys siekia prisijungti prie atitinkamų sutarčių, sudarytų remiant Pasaulio prekybos organizacijai. 25 straipsnis Intelektinės nuosavybės apsauga 1. Šalys nešališkai suteikia ir užtikrina intelektinės nuosavybės apsaugą, įskaitant tokių teisių suteikimo ir vykdymo priemones. Apsauga laipsniškai gerinama, kad vėliausiai iki 2002 m. sausio 1 d. ji pasiektų daugiašalių sutarčių, nurodytų II priede, esminių normų reikalavimų lygį. 2. Šioje Sutartyje „intelektinės nuosavybės apsauga“ apima autorinių teisių, įskaitant kompiuterinių programų ir duomenų bazių, gretutinių teisių, prekių ženklų, geografinių nuorodų, pramoninio dizaino, patentų, integralinių mikroschemų topografijų, taip pat neatskleistos informacijos, apsaugą. 3. Šalys bendradarbiauja intelektinės nuosavybės srityje. Bet kurios Šalies pageidavimu jos rengia šios srities ekspertų konsultacijas, ypač dėl veiklos, susijusios su esamomis ir būsimomis tarptautinėmis konvencijomis dėl intelektinės nuosavybės derinimo, administravimo ir įgyvendinimo, ir dėl šios veiklos tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Pasaulio prekybos organizacija ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija, taip pat dėl Šalių santykių su trečiosiomis šalimis intelektinės nuosavybės srityje. 26 straipsnis Dempingas Jei Šalis nustato, kad šia Sutartimi grindžiamuose prekybiniuose santykiuose įsivyrauja dempingas pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VI straipsnį, ji gali vadovaudamasi Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VI straipsniu ir Sutartimi dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VI straipsnio įgyvendinimo ir 31 straipsnyje numatytomis sąlygomis ir tvarka imtis atitinkamų priemonių prieš tokią veiklą. 27 straipsnis Bendrosios apsaugos priemonės Jeigu kuri nors prekė importuojama tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kurios sukelia ar gali sukelti:
10. a)didelę žalą vietiniams panašių ar tiesiogiai konkuruojančių prekių gamintojams importuojančios Šalies teritorijoje, arba
11. b)didelius trukdymus bet kurioje ūkio srityje ar sunkumus, dėl kurių gali žymiai pablogėti regiono ekonominė padėtis, suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal šios Sutarties 31 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 28 straipsnis Struktūrinis reguliavimas 1. Bet kuri Šalis gali imtis ribotos trukmės išimtinių priemonių, prieštaraujančių 4 straipsnio nuostatoms – didinti muito mokesčius. 2. Šios priemonės gali būti taikomos tik naujoms pramonės šakoms, ar tam tikroms ūkio šakoms, kuriose vykdoma restruktūrizacija arba susidaro didelių sunkumų, visų pirma, jei tie sunkumai sukelia dideles socialines problemas. 3. Suinteresuotoje Šalyje importo muito mokesčiai prekėms, turinčioms kitos Šalies kilmę, taikant šias priemones, negali būti didesni kaip 25 proc. ad valorem, ir juose turi būti išlaikytas preferencijos elementas prekėms, turinčios Šalių kilmę. Bendra importuojamų prekių, kurioms taikomos šios priemonės, vertė negali viršyti 15 proc. viso kitos Šalies pramoninių prekių, kaip nurodyta I skyriuje, importo, remiantis paskutiniųjų metų turimais statistiniais duomenimis. 4. Šios priemonės gali būti taikomos ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui, jei Jungtinis komitetas nenumatė ilgesnio laikotarpio. Jos nustoja galioti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. 5. Tokios priemonės negali būti įvestos prekei, jei praėjo daugiau negu treji metai nuo visų muito mokesčių ir kiekybinių apribojimų ar rinkliavų bei joms lygiaverčių priemonių panaikinimo tai prekei. 6. Suinteresuotoji Šalis informuoja kitą Šalį apie bet kokias išimtines priemones, kurias ji ketina taikyti, ir kitos Šalies prašymu dar prieš jų taikymą Jungtiniame komitete rengiamos konsultacijos dėl šių priemonių ir ūkio šakų, kurioms šios priemonės bus taikomos. Taikydama tokias priemones, suinteresuotoji Šalis Jungtiniam komitetui pateikia pagal šį straipsnį įvestų muito mokesčių panaikinimo tvarkaraštį. Šiame tvarkaraštyje numatomas laipsniškas šių mokesčių panaikinimas vienodomis metinėmis dalimis, pradedant vėliausiai po dviejų metų nuo jų įvedimo. Jungtinis komitetas gali nuspręsti sudaryti kitokį tvarkaraštį. 29 straipsnis Reeksportas ir didelis prekių stygius 1. Jei laikantis 7 ir 9 straipsnio nuostatų,:
12. a)vyksta reeksportas į trečiąją šalį, kurios atžvilgiu eksportuojanti Šalis tam tikrai prekei taiko kiekybinius eksporto apribojimus, eksporto muito mokesčius arba lygiavertes priemones ar rinkliavas; arba
13. b)susidaro eksportuojančiai Šaliai būtinos prekės didelis stygius ar grėsmė jam atsirasti; ir kai aukščiau minima situacija sukelia ar gali sukelti didelių sunkumų eksportuojančiai Šaliai, tai ta Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 30 straipsnis Įsipareigojimų vykdymas 1. Šalys imasi visų bendrojo pobūdžio arba konkrečių priemonių, būtinų tam, kad būtų vykdomi jų įsipareigojimai pagal šią Sutartį. Jos užtikrina, kad būtų pasiekti šios Sutarties tikslai. 2. Jei viena Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė šios Sutarties įsipareigojimo, suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 31 straipsnis Apsaugos priemonių taikymo tvarka 1. Prieš pradėdamos taikyti apsaugos priemones, nurodytas žemiau išvardytose šio straipsnio dalyse, Šalys stengiasi visus tarpusavio nesutarimus išspręsti tiesioginių konsultacijų metu. 2. Tuo atveju, kai viena Šalis tam tikrų prekių importui, galinčiam sukelti 27 straipsnyje minimą situaciją, taiko administracines procedūras, kurių tikslas – greitai gauti informacijos apie tarpusavio prekybos srautų tendencijas, apie tai ji informuoja kitą Šalį. 3. Nepažeisdama šio straipsnio 7 dalies, Šalis, ketinanti imtis apsaugos priemonių, apie tai skubiai praneša kitai Šaliai ir pateikia visą reikiamą informaciją. Siekiant rasti sprendimą Jungtiniame komitete nedelsiant surengiamos Šalių konsultacijos. 4.
14. a)Pagal 26, 27 ir 29 straipsnius Jungtinis komitetas nagrinėja tuos atvejus ar situacijas ir gali priimti bet kurį būtiną sprendimą kebliai padėčiai, apie kurią pranešė suinteresuotoji Šalis, ištaisyti. Jei Jungtinis komitetas per 30 dienų po to, kai gavo prašymą išnagrinėti klausimą, nepriima jokio sprendimo tuo klausimu, suinteresuotoji Šalis pati gali imtis būtinų priemonių situacijai ištaisyti.
15. b)Konsultacijoms pasibaigus arba praėjus trims mėnesiams po pirmojo pranešimo kitai Šaliai, suinteresuotoji Šalis gali imtis reikiamų priemonių pagal 30 straipsnį.
16. c)Siekdama, kad atvejis būtų ištirtas ir prireikus nepageidaujama veikla nutraukta, suinteresuotoji Šalis pagal 22 ir 23 straipsnius, teikia Jungtiniam komitetui visokeriopą reikalingą pagalbą. Jei minėta Šalis nenutraukia nepageidaujamos veiklos per Jungtinio komiteto nustatytą laikotarpį arba jei Jungtinis komitetas tuo klausimu per 30 darbo dienų nepriima sprendimo, suinteresuotoji Šalis pati gali imtis reikiamų priemonių dėl minėtos veiklos susidariusiai sunkiai padėčiai ištaisyti. 5. Apie apsaugos priemones, kurių imtasi, nedelsiant pranešama kitai Šaliai. Priemonių mastas ir trukmė griežtai ribojami iki padėčiai ištaisyti būtino lygio ir neturi pranokti ginčytinos veiklos ar susidariusios keblios situacijos padarytos žalos dydžio. Pirmenybė teikiama tokioms priemonėms, kurios mažiausiai trukdys šios Sutarties veikimui. 6. Dėl priimtų apsaugos priemonių nuolat konsultuojamasi Jungtiniame komitete siekiant jas kuo galima greičiau sušvelninti arba panaikinti, kai pagal susiklosčiusias aplinkybes jas taikyti nebetikslinga. 7. Kai esant išimtinėms aplinkybėms būtina nedelsiant veikti ir išankstinis tyrimas neįmanomas, suinteresuotoji Šalis 26, 27 ir 29 straipsnių atvejais gali nedelsdama taikyti laikinas priemones, tik būtinas situacijai ištaisyti. Apie priemones pranešama nedelsiant ir Šalių konsultacijos Jungtiniame komitete surengiamos kuo greičiau. 32 straipsnis Mokėjimų balanso sunkumai 1. Šalys stengiasi išvengti ribojamųjų priemonių įvedimo, įskaitant priemones, taikomas importui, mokėjimų balansui pagerinti. 2. Jei viena iš Šalių susiduria su didelėmis mokėjimų balanso problemomis arba susidaro neišvengiama grėsmė joms kilti, suinteresuotoji Šalis gali pagal atitinkamas 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatas taikyti ribojamąsias priemones, įskaitant ir priemones importui, kurios yra ribotos trukmės ir neturi būti didesnės nei būtinos mokėjimų balansui pagerinti. Gerėjant mokėjimų balanso padėčiai, tokios priemonės nuosekliai mažinamos ir panaikinamos, kai pagal susiklosčiusias aplinkybes jas taikyti nebetikslinga. Suinteresuotoji Šalis nedelsdama informuoja kitą Šalį apie tokių priemonių įvedimą ir, jei įmanoma, apie jų panaikinimo tvarkaraštį. 33 straipsnis Evoliucijos straipsnis 1. Jeigu Šalis mano, kad Šalių ūkiui būtų naudinga šia Sutartimi įtvirtintus santykius toliau plėtoti ir stiprinti apimant ir kitas sritis, kurių ši Sutartis neapima, ji pateikia kitai Šaliai motyvuotą siūlymą. Šalys gali pavesti Jungtiniam komitetui išnagrinėti tokį siūlymą ir prireikus priimti rekomendacijas, visų pirma siekiant pradėti derybas. 2. Sutartys, sudarytos šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, turi būti ratifikuotos arba patvirtintos vadovaujantis Šalių nacionaliniais įstatymais ir tvarka. 34 straipsnis Jungtinis komitetas 1. Šalys susitaria įkurti Jungtinį komitetą, sudarytą iš Šalių atstovų. 2. Jungtinis komitetas prižiūri ir tvarko šios Sutarties įgyvendinimą. 3. Siekdamos tinkamai įgyvendinti šią Sutartį, Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Šalies prašymu rengia konsultacijas Jungtiniame komitete. Komitetas nagrinėja ir vertina galimybes toliau šalinti prekybos kliūtis tarp Šalių. 4. Šioje Sutartyje numatytais atvejais Jungtinis komitetas gali priimti sprendimus. Kitais klausimais Komitetas gali teikti rekomendacijas. 35 straipsnis Jungtinio komiteto darbo tvarka 1. Siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendinama ši Sutartis, Jungtinis komitetas posėdžiauja, kai yra būtina, tačiau bent vieną kartą per metus. Kiekviena Šalis gali prašyti sušaukti posėdį. 2. Jungtinis komitetas veikia bendru sutarimu. 3. Jeigu šios Sutarties Šalies atstovas Jungtiniame komitete pritarė sprendimui, kuris turi būti patvirtintas pagal nacionalinės teisės reikalavimus, sprendimas įsigalioja tą dieną, kai pranešama apie išlygos atšaukimą, jei šiame sprendime nenurodyta vėlesnė data. 4. Šiai Sutarčiai vykdyti Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles, kurios, inter alia, apima nuostatas dėl posėdžių sušaukimo ir pirmininko paskyrimo bei jo pirmininkavimo kadencijos. 5. Jungtinis komitetas gali nuspręsti įsteigti tokius pakomitečius ir darbo grupes, kokius jis laiko esant būtinais, siekiant padėti komitetui vykdyti jam skirtas užduotis. 36 straipsnis Muitų sąjungos, laisvosios prekybos zonos ir pasienio prekyba 1. Ši Sutartis taikoma Lietuvos Respublikos ir Rumunijos prekybos santykiams. 2. Ši Sutartis netrukdo turėti arba kurti muitų sąjungas, laisvosios prekybos zonas arba susitarimus dėl pasienio prekybos tais atvejais, kai tai nedaro neigiamos įtakos prekybos režimui tarp Susitariančiųjų Šalių, ypač šia Sutartimi nustatytoms prekių kilmės taisyklių nuostatoms. 37 straipsnis Teritorinis taikymas Ši Sutartis taikoma Šalių teritorijose. 38 straipsnis Priedai ir protokolai Šios Sutarties priedai ir protokolai yra neatskiriama jos dalis. Jungtinis komitetas gali nuspręsti daryti pakeitimus šios Sutarties prieduose ir protokoluose. 39 straipsnis Pakeitimai Šios Sutarties pakeitimai, kiti, nei nurodyti 38 straipsnyje, kuriuos patvirtina Jungtinis komitetas, įsigalioja tą dieną, kai gaunamas paskutinis Šalių pranešimas, patvirtinantis, kad įvykdyti visi pagal kiekvienos Šalies nacionalinius įstatymus būtini nacionalinės teisės reikalavimai. 40 straipsnis Įsigaliojimas 1. Šią Sutartį Šalys ratifikuoja, priima ar patvirtina vadovaujantis jų nacionalinės teisės procedūromis. 2. Ši Sutartis įsigalioja pirmąją antro mėnesio dieną po to, kai gaunamas paskutinis Šalių pranešimas, patvirtinantis, kad Šalys įvykdė visus nacionalinės teisės reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. 41 straipsnis Galiojimas ir nutraukimas 1. Ši Sutartis sudaryta neribotam laikui. 2. Kiekviena Šalis gali denonsuoti šią Sutartį raštu pranešdama kitai Šaliai. Ši Sutartis nustoja galioti praėjus 6 mėnesiams po atitinkamo pranešimo gavimo. 3. Abi Šalys sutinka, kad, vienai iš Šalių tapus Europos Sąjungos nare, ši Sutartis bus nutraukta be tolesnės kompensacijos kitai Šaliai. TAI PATVIRTINDAMI, žemiau nurodyti ir turintys visus įgaliojimus asmenys pasirašė šią Sutartį. SUDARYTA Vilniuje, du tūkstančiai pirmųjų metų lapkričio 26 d., dviem egzemplioriais, lietuvių, rumunų ir anglų kalbomis, visi tekstai autentiški. Kilus nesutarimų dėl Sutarties aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba. Lietuvos Respublikos vardu Rumunijos vardu I PRIEDAS (nurodytas 2 ir 11 straipsniuose) Suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos (HS) 25–97 skirsniuose klasifikuojamos prekės, nurodytos šios Sutarties 2 ir 11 straipsniuose. HS kodas Prekės apibūdinimas ex 3502 Albuminai, albuminatai ir kiti albuminų dariniai: - Kiaušinių albuminas: ex 3502 11 - – Džiovintas: 3502 11 90 - – - Kitas ex 3502 19 - – Kitas: 3502 19 90 - – - Kiti ex 3502 20 - Pieno albuminas, įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus: - – Kiti: 3502 20 91 - – - Džiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo) 3502 20 99 - – - Kitas 4501 Gamtinė kamštiena, žaliavinė arba paprastai paruošta; kamštienos atliekos; trupinta, granuliuota arba malta kamštiena 5201 00 Nekaršta ir nešukuota medvilnė 5301 Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) 5302 Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) II PRIEDAS Intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga (nurodytas 25 straipsnyje) 1. Šios Sutarties 25 straipsnio 1 dalis yra susijusi su šiomis daugiašalėmis konvencijomis: – PPO sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis) (1994 m.); – Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Roma, 1961 m.); – Nicos sutartis dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos (Ženevos aktas, 1977 m., papildyta 1979 m.); – Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolas (Madridas, 1989 m.); – 1977 m. balandžio 28 d. Budapešto sutartis dėl tarptautinio mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms; – Tarptautinė konvencija dėl naujų augalų įvairovės apsaugos (UPOV) (Ženevos aktas, 1991 m.). Jungtinis komitetas gali nuspręsti, kad 25 straipsnio 1 dalis taikoma kitoms daugiašalėms konvencijoms. 2. Šalys patvirtina, kad jos laiko svarbiais šių daugiašalių konvencijų įsipareigojimus: – Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Paryžiaus aktas, 1971 m.); – Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (Stokholmo aktas, 1967 m., papildyta 1979 m.); – Patentinės kooperacijos sutartis (Vašingtonas, 1970 m., papildyta 1979 m. ir pakeista 1984 m.). 1 PROTOKOLAS (nurodytas 4 straipsnio 2 dalyje) Importo muito mokesčių panaikinimas prekyboje tarp Lietuvos Respublikos ir Rumunijos 1. Rumunijoje taikomi importo muito mokesčiai šio Protokolo A priede išvardytoms Lietuvos Respublikos kilmę turinčioms prekėms mažinami laipsniškai pagal šį tvarkaraštį: – nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos iki 50 proc. bazinio muito, – nuo 2002 m. sausio 1 d. panaikinami likę muitai. 2. Rumunijoje taikomi importo muito mokesčiai šio Protokolo B priede išvardytoms Lietuvos Respublikos kilmę turinčioms prekėms mažinami laipsniškai pagal šį tvarkaraštį: – nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos iki 60 proc. bazinio muito, – nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 40 proc. bazinio muito, – nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 20 proc. bazinio muito, – nuo 2004 m. sausio 1 d. panaikinami likę muitai. 3. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos Lietuvos Respublikos kilmę turinčioms prekėms, importuojamoms į Rumuniją ir neišvardytoms šio Protokolo A ir B prieduose, taikomas nulinis muito mokesčių tarifas. 4. Lietuvos Respublikoje taikomi importo muito mokesčiai šio Protokolo C priede išvardytoms Rumunijos kilmę turinčioms prekėms mažinami laipsniškai pagal šį tvarkaraštį: – nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos iki 50 proc. bazinio muito, – nuo 2002 m. sausio 1 d. panaikinami likę muitai. 5. Lietuvos Respublikoje taikomi importo muito mokesčiai šio Protokolo D priede išvardytoms Rumunijos kilmę turinčioms prekėms panaikinami 2002 m. sausio 1 d. 6. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos Rumunijos kilmę turinčioms prekėms, importuojamoms į Lietuvos Respubliką ir neišvardytoms šio Protokolo C ir D prieduose, taikomas nulinis muito mokesčių tarifas. 1 PROTOKOLO A PRIEDAS RUMUNIJA 1 PROTOKOLO B PRIEDAS RUMUNIJA 1 PROTOKOLO C PRIEDAS LIETUVA 1 PROTOKOLO D PRIEDAS LIETUVA 2 PROTOKOLAS PASIKEITIMAS NUOLAIDOMIS ŽEMĖS ŪKIO SRITYJE TARP LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUMUNIJOS (nurodytas 12 straipsnio 1 dalyje) 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Rumunijoje taikomi importo muito mokesčiai Lietuvos Respublikos kilmę turinčioms prekėms, išvardytoms šio Protokolo A priede, sumažinami iki nurodyto šiame Priede lygmens be kiekybinių apribojimų arba neviršijant šiame Priede nurodytų kvotų. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikoje taikomi importo muito mokesčiai Rumunijos kilmę turinčioms prekėms, išvardytoms šio Protokolo B priede, sumažinami iki nurodyto šiame Priede lygmens be kiekybinių apribojimų arba neviršijant šiame Priede nurodytų kvotų. 3. Pagal šį Protokolą nustatyti baziniai muitai yra didžiausio palankumo statuso muito tarifai, taikomi faktinio importavimo metu. Muito mokesčiai apima ad valorem ir (arba) specifinius muito mokesčius. A PRIEDAS 2 Protokolo 1 dalyje nurodytų prekių sąrašas (Rumunijos importas iš Lietuvos) HS kodas Prekės apibūdinimas Sumažintas Tarifinė kvota muito tarifas (tonomis) 0202 10 Skerdenos ir skerdenų pusės 87,5 proc. bazinio muito 300 0303 50 Užšaldytos žuvys 75 proc. bazinio muito 80 0303 71 0303 74 0303 79 0304 20 Užšaldyta žuvies filė 60 proc. bazinio muito 65 0305 žuvys, vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu; 75 proc. bazinio muito 50 rūkytos žuvys, žuvų miltai, rupiniai ir granulės, tinkami (-
17. os)vartoti žmonių maistui 040310 Jogurtas 19 proc. 40 040690 Sūriai 60 proc. bazinio muito 30 1604 12 Gaminiai arba konservai iš žuvų 60 proc. bazinio muito 100 1604 13 1604 19 1604 20 1704 90 71 Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos 77,8 proc. bazinio muito 20 1704 90 75 B PRIEDAS 2 Protokolo 2 dalyje nurodytų prekių sąrašas (Lietuvos importas iš Rumunijos) HS kodas* Prekės apibūdinimas Sumažintas Tarifinė kvota muito tarifas (tonomis) 04090000 Natūralus medus 6 proc. 50 05040000 Gyvūnų (išskyrus žuvis) žarnos, pūslės ir skrandžiai 0 proc. neribota nuo Pomidorai: 30 proc. 80 07020000.2 nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. iki 07020000.6 nuo Agurkai: 25 proc. 20 07070005.2 nuo kovo 1 d. iki spalio 31 d. iki 07070005.5 07070090 Dygliuotieji agurkai (kornišonai) 0 proc. neribota 1001 Kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys) 15 proc. 1000 1005 Kukurūzai 0 proc. neribota 1905 30 Saldūs sausainiai; vafliai ir sausblyniai 24 proc. 50 1905 40 Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai nuo 20071010 Džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, vaisių tyrės 3 proc. neribota iki 20079935 arba pastos 20079951 20079998 20079939.9 0 proc. 20079958 20079993 2009 70 Obuolių sultys 35 proc. 120 nuo Vynai, išskyrus vynus, kurių faktinė alkoholio koncentracija, 60 proc. bazinio muito neribota 2204 21 10 išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 22% tūrio iki 2204 21 98 nuo 2204 29 10 iki 2204 29 98 2204 21 99 Vynai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, 75 proc. bazinio muito neribota 2204 29 99 išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22% tūrio 2204 30 Kiti vynai; vynuogių misa * Devintasis skaičius yra iš Lietuvos Kombinuotosios prekių nomenklatūros. 3 PROTOKOLAS dėl sąvokos „prekių kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų TURINYS I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS – 1 straipsnis Sąvokos II DALIS SĄVOKOS „PREKIŲ KILMĖ“ APIBRĖŽIMAS – 2 straipsnis Bendrieji reikalavimai – 3 straipsnis Kumuliacija Lietuvoje – 4 straipsnis Kumuliacija Rumunijoje – 5 straipsnis Visiškai gautos prekės – 6 straipsnis Pakankamai apdirbtos arba perdirbtos prekės – 7 straipsnis Nepakankamo apdirbimo arba perdirbimo operacijos – 8 straipsnis Kvalifikavimo vienetas – 9 straipsnis Priedai, atskiros dalys ir įrankiai – 10 straipsnis Komplektai – 11 straipsnis Neutralūs elementai III DALIS TERITORINIAI REIKALAVIMAI – 12 straipsnis Teritoriškumo principas – 13 straipsnis Tiesioginis transportavimas – 14 straipsnis Parodos IV DALIS MUITO MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESČIŲ – 15 straipsnis Draudimas grąžinti muito mokesčius arba atleisti nuo muito mokesčių V DALIS KILMĖS ĮRODYMAS – 16 straipsnis Bendrieji reikalavimai – 17 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo tvarka – 18 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimas po eksportavimo – 19 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato išdavimas – 20 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas pagal anksčiau išduotą kilmės įrodymą – 20a straipsnis Apskaitos atskyrimas – 21 straipsnis Deklaracijos įrašymo sąskaitoje-faktūroje sąlygos – 22 straipsnis Patikimas eksportuotojas – 23 straipsnis Kilmės įrodymo galiojimas – 24 straipsnis Kilmės įrodymo pateikimas – 25 straipsnis Importavimas dalimis – 26 straipsnis Atleidimas nuo kilmės įrodymo pateikimo – 27 straipsnis Papildomi dokumentai – 28 straipsnis Kilmės įrodymo ir papildomų dokumentų saugojimas – 29 straipsnis Neatitikimai ir formalios klaidos – 30 straipsnis Sumos, išreikštos eurais VI DALIS SUSITARIMAI DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO – 31 straipsnis Tarpusavio pagalba – 32 straipsnis Kilmės įrodymų patikrinimas – 33 straipsnis Ginčų sprendimas – 34 straipsnis Baudos – 35 straipsnis Laisvosios zonos VII DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS – 36 straipsnis Tranzitu gabenamos arba sandėliuojamos prekės – 37 straipsnis Muitinės ir kilmės klausimų pakomitetis – 38 straipsnis I–IV priedai I DALIS BENDROSIOs nuostatos 1 straipsnis Sąvokos Šiame Protokole:
18. a)„gamyba“ – bet koks apdirbimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą ar konkrečias operacijas;
19. b)„medžiaga“ – bet kokia prekės gamybai panaudota sudedamoji dalis, žaliava, komponentas arba detalė ir t. t.;
20. c)„produktas“ – gaminamas produktas, netgi jei jis skirtas naudoti vėliau kitoje gamybinėje operacijoje;
21. d)„prekės“ – medžiagos ir produktai;
22. e)„muitinė vertė“ – pagal 1994 m. Sutartį dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl muitinio įvertinimo) nustatyta vertė;
23. f)„ex-works kaina“ – kaina, sumokėta už prekę (ex-works) gamintojui Šalyje, kurio įmonėje atliktas galutinis apdirbimas ar perdirbimas, jei į kainą įeina visų panaudotų medžiagų vertė, atskaičiavus vidaus mokesčius, kurie eksportuojant gautą prekę yra ar gali būti grąžinami;
24. g)„medžiagų vertė“ – panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinė vertė importavimo metu arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas Šalyje;
25. h)„kilmės statusą turinčių medžiagų vertė“ – g punkte nurodytų medžiagų vertė, taikoma su atitinkamais pakeitimais;
26. i)„pridėtinė vertė“ – ex-works kaina, atėmus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 3 ir 4 straipsniuose, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtintą kainą, sumokėtą už medžiagas Šalyje;
27. j)„skirsniai“ ir „pozicijos“ – skirsniai ir pozicijos (keturženkliai kodai), vartojami nomenklatūroje, sudarančioje suderintą prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemą, šiame Protokole vadinamą „suderinta sistema“ arba „HS“;
28. k)„klasifikuotas“ – tam tikrai pozicijai priskirta prekė ar medžiaga;
29. l)„siunta“ – vieno eksportuotojo vienam gavėjui tuo pat metu siunčiamos prekės, arba prekės, siunčiamos su transporto dokumentu, kuriame nurodytas maršrutas nuo eksportuotojo iki gavėjo, arba, jei tokio dokumento nėra, naudojant bendrą sąskaitą-faktūrą;
30. m)„teritorijos“ apima teritorinius vandenis. II DALIS SĄVOKOS „PREKIŲ KILMĖ“ APIBRĖŽIMAS 2 straipsnis Bendrieji reikalavimai Įgyvendinant šią Sutartį, šios prekės laikomos turinčiomis Šalies kilmės statusą:
31. a)visiškai gautos toje Šalyje prekės, kaip apibrėžta šio Protokolo 5 straipsnyje;
32. b)toje Šalyje gautos prekės, savo sudėtyje turinčios medžiagų, kurios joje nėra visiškai gautos, jei tokios medžiagos toje Šalyje pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, kaip apibrėžta šio Protokolo 6 straipsnyje. 3 straipsnis Kumuliacija Lietuvoje 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu jos gautos Lietuvoje jų gamybai naudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Slovėnija, Europos Bendrija, Latvija, Estija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną) ar Turkija pagal Protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Lietuvos ir kiekvienos iš minėtų valstybių, nuostatas, jei Lietuvoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas yra didesnio masto nei šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos. Nebūtina, kad šios medžiagos būtų pakankamai apdirbtos ar perdirbtos. 2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas nėra didesnio masto nei 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos, gauta prekė laikoma kilusia Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmės statusą turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią Lietuvoje pagamintos prekės vertės dalį. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalių ir kurios nėra apdirbamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, kurioms kilmės statusas buvo suteiktas pagal kilmės taisykles, tapačias nurodytoms šiame Protokole. Lietuva Rumunijai pateikia informaciją apie sutartis ir jų atitinkamas kilmės taisykles, kurios taikomos kitoms šalims, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje. 4 straipsnis Kumuliacija Rumunijoje 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Rumunijoje, jeigu jos gautos Rumunijoje jų gamybai naudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Slovėnija, Europos Bendrija, Latvija, Estija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną) ar Turkija, pagal Protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Rumunijos ir kiekvienos iš minėtų valstybių, nuostatas, jei Rumunijoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas yra didesnio masto nei šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos. Nebūtina, kad šios medžiagos būtų pakankamai apdirbtos ar perdirbtos. 2. Jeigu Rumunijoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas nėra didesnio masto nei 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos, gauta prekė laikoma kilusia Rumunijoje tik tuo atveju, jeigu čia sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmės statusą turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią Rumunijoje pagamintos prekės vertės dalį. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalių ir kurios nėra apdirbamos ar perdirbamos Rumunijoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, kurioms kilmės statusas buvo suteiktas pagal kilmės taisykles, tapačias nurodytoms šiame Protokole. Rumunija Lietuvai pateikia informaciją apie sutartis ir jų atitinkamas kilmės taisykles, kurios taikomos kitoms šalims, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje. 5 straipsnis Visiškai gautos prekės 1. Visiškai gautomis Šalyje laikomi:
33. a)mineraliniai produktai, išgauti iš jos žemės gelmių ar iš jūros dugno;
34. b)joje išauginti augaliniai produktai;
35. c)joje gimę ir užauginti gyvūnai;
36. d)prekės, pagamintos iš joje užaugintų gyvūnų;
37. e)prekės, gautos iš joje vykdomos medžioklės ar žvejybos;
38. f)jūrų žvejybos ir kiti jūros produktai ne iš Šalies teritorinių vandenų, gauti naudojantis Šalies laivais;
39. g)jos plaukiojančiose įmonėse pagamintos prekės tik iš produktų, nurodytų šios straipsnio dalies f punkte;
40. h)joje surinkti naudoti daiktai, tinkami naudoti tik žaliavų regeneravimui, įskaitant naudotas padangas, tinkamas tik restauruoti arba panaudoti kaip atliekas;
41. i)joje vykdomų gamybos procesų atliekos ir laužas;
42. j)produktai, išgauti iš jūros dugno ar iš žemės gelmių už jos teritorinių vandenų, jei Šalis turi išskirtines teises naudotis šių vandenų dugnu ar žemės gelmėmis;
43. k)joje pagamintos prekės tik iš a – j punktuose išvardytų produktų. 2. Šio straipsnio 1 dalies f ir g punktuose minimi terminai „jos laivai“ ir „jos plaukiojančios įmonės“ taikomi tik laivams ir plaukiojančioms įmonėms:
44. a)kurie yra registruoti arba įrašyti į laivų registrą Šalyje;
45. b)kurie plaukioja su tos Šalies vėliava;
46. c)kurių bent 50 proc. nuosavybės priklauso tos Šalies piliečiams ar kompanijai, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje iš Šalių ir kurios vadovas ar vadovai, direktorių tarybos ar stebėtojų tarybos pirmininkas ir dauguma tokių tarybų narių yra tos Šalies piliečiai ir kurios, be to, jei tai yra ūkinė bendrija arba ribotos atsakomybės bendrovė, bent pusė kapitalo priklauso tai Šaliai, jos valstybinėms įstaigoms arba piliečiams;
47. d)kurių kapitonas ir laivo komanda yra tos Šalies piliečiai;
48. e)kurių bent 75 proc. laivo įgulos narių yra tos Šalies piliečiai. 6 straipsnis Pakankamai apdirbtos ir perdirbtos prekės 1. Kaip apibrėžta 2 straipsnyje, prekės, kurios nėra visiškai gautos, vadinamos pakankamai apdirbtomis ar perdirbtomis, jei atitinka II priedo sąraše nurodytas sąlygas. Aukščiau nurodytos sąlygos numato, kad visos šioje Sutartyje numatytos prekės turi būti apdirbtos ar perdirbtos panaudojant tik Šalių kilmės statusą turinčias medžiagas, ir taikomos tik tokioms medžiagoms. Atitinkamai, jei prekė įgijo kilmės statusą įvykdžius sąraše nurodytas sąlygas, ir po to ji naudojama kitos prekės gamyboje, tai sąlygos, kurios taikomos gaminamai prekei, nėra taikomos ankstesnei prekei ir nėra įvertinamos neturinčios kilmės medžiagos, kurios galėjo būti panaudotos ją gaminant. 2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, neturinčios kilmės statuso medžiagos, kurios pagal sąraše nurodytas sąlygas neturėtų būti naudojamos šios prekės gamybai, vis dėlto gali būti naudojamos, jei:
49. a)jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. prekės ex-works kainos;
50. b)taikant šią dalį, sąraše nurodyta neturinčių kilmės statuso medžiagų didžiausios vertės procentinė išraiška neviršijama. Ši straipsnio dalis netaikoma prekėms, klasifikuojamoms suderintos sistemos 50–63 skyriuose. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys yra taikomos, išskyrus atvejus, nurodytus 7 straipsnyje. 7 straipsnis Nepakankamo apdirbimo arba perdirbimo operacijos 1. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepriklausomai nuo to, įvykdyti ar neįvykdyti 6 straipsnio reikalavimai, kilmės statuso nesuteikia šios nepakankamo apdirbimo ar perdirbimo operacijos:
51. a)operacijos, užtikrinančios, kad prekės bus išsaugotos sandėliuojant bei transportuojant;
52. b)prekių pakuočių išardymas ir surinkimas;
53. c)plovimas, valymas; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių apvalkalų nuvalymas;
54. d)tekstilės lyginimas ar spaudimas;
55. e)paprastos dažymo ir poliravimo operacijos;
56. f)grūdų ar ryžių lukštenimas, dalinis ar visiškas balinimas, poliravimas ir glazūravimas;
57. g)cukraus dažymo ar gabalinio cukraus formavimo operacijos;
58. h)vaisių, riešutų ir daržovių lupimas, kauliukų išėmimas, išlukštenimas;
59. i)galandimas, paprastas tekinimas ar paprastas pjaustymas;
60. j)sijojimas, pirminė atranka, rūšiavimas, klasifikavimas, įvertinimas, suderinimas (įskaitant gaminių komplektų sudarymą);
61. k)paprastas išpilstymas į butelius, skardines ar kitas talpyklas, dėjimas į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimas, kitos pakavimo operacijos;
62. l)ženklų, etikečių, lipdukų ar kitų panašių atpažinimo ženklų tvirtinimas ar spausdinimas ant prekių ar jų pakuočių;
63. m)paprastas vienos ar kelių rūšių prekių sumaišymas;
64. n)paprastas prekės surinkimas iš dalių sudarant užbaigtą gaminį arba prekės išardymas į dalis;
65. o)dviejų ar kelių operacijų, išvardytų a–n punktuose, atlikimas;
66. p)gyvulių skerdimas. 2. Nustatant, ar pagal 1 dalies sąlygas tam tikros prekės apdirbimas ar perdirbimas yra nepakankamas, kartu vertinamos visos Šalyje atliktos operacijos. 8 straipsnis Kvalifikavimo vienetas 1. Pagal šį Protokolą, kvalifikavimo vienetas yra tam tikra prekė, vertinama kaip bazinis vienetas, apibrėžiant klasifikavimą pagal suderintos sistemos nomenklatūrą. Tuo vadovaujantis laikoma, kad:
67. a)kai prekė, sudaryta iš gaminių grupės arba rinkinio, klasifikuojama vienoje suderintos sistemos pozicijoje, toji visuma sudaro kvalifikavimo vienetą;
68. b)kai siuntą sudaro daug tapačių prekių, klasifikuojamų toje pačioje suderintos sistemos pozicijoje, šio Protokolo nuostatos taikomos kiekvienai prekei. 2. Jei pagal suderintos sistemos 5 bendrąją taisyklę įpakavimas klasifikuojamas kartu su preke, nustatant kilmę jis taip pat vertinamas kartu su preke. 9 straipsnis Priedai, atskiros dalys ir įrankiai Priedai, atskiros dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įrenginiu, mašina, aparatu ar transporto priemone, jei jie yra įrenginio dalis ir įtraukti į jo kainą, o nėra atskirai įvertinti, laikomi viena preke kartu su įrenginiu, mašina, aparatu ar transporto priemone. 10 straipsnis Komplektai Komplektai, apibrėžti pagal suderintos sistemos 3 bendrąją taisyklę, turi kilmės statusą, jei visos juos sudarančios prekės turi tokį statusą. Tačiau jei komplektas sudarytas iš kilmės statusą turinčių ir jo neturinčių prekių, komplektas kaip visuma laikomas turinčiu kilmės statusą tuo atveju, kai kilmės statuso neturinčių prekių vertė sudaro ne daugiau kaip 15 proc. komplekto ex-works kainos. 11 straipsnis Neutralūs elementai Siekiant nustatyti, ar prekė turi kilmės statusą, nebūtina nustatyti jos gamybai naudojamų žemiau nurodomų elementų kilmę:
69. a)energijos ir kuro;
70. b)pagrindinių gamybos priemonių (įskaitant žemę) ir įrenginių;
71. c)mašinų ir įrankių;
72. d)produktų, kurie neįeina ir neįeis į galutinę prekės sudėtį. III DALIS TERITORINIAI REIKALAVIMAI 12 straipsnis Teritoriškumo principas 1. Šalyse visada laikomasi II dalyje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 3 ir 4 straipsniuose bei šio straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas. 2. Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose numatytas sąlygas, tais atvejais, kai iš vienos Šalies kilmės statusą turinčios prekės eksportuotos į kitą šalį yra grąžinamos atgal, tos prekės turi būti laikomos kilmės statuso neturinčiomis prekėmis, jei muitinei nepateikiami pakankami įrodymai, kad:
73. a)grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir
74. b)jos nebuvo perdirbtos, išskyrus operacijas, būtinas jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksportavimo metu. 3. Iš vienos Šalies eksportuotų medžiagų apdirbimas ar perdirbimas ne Šalių teritorijoje ir vėlesnis pakartotinis jų importavimas neturi įtakos kilmės statusui įgyti pagal II dalyje išdėstytas sąlygas, jei:
75. a)minėtos medžiagos yra visiškai gautos vienoje iš Šalių arba jos buvo pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis nepakankamo apdirbimo ar apdorojimo operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir
76. b)jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad:
77. i)pakartotinai importuotos prekės buvo gautos apdirbant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir
78. ii)bendra pridėtinė vertė, gauta ne Šalių teritorijose, pagal šio straipsnio nuostatas, sudaro ne daugiau kaip 10 proc. galutinės prekės, kurios kilmės statusą reikalaujama pagrįsti, ex-works kainos. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas II dalyje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos tada, kai apdirbama ar perdirbama už Šalių teritorijos ribų. Tačiau kai pagal II priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią visų kilmės statuso neturinčių sudedamųjų medžiagų vertę nustatant galutinės prekės kilmės statusą, bendra kilmės statuso neturinčių sudedamųjų medžiagų vertė atitinkamos Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtine verte, įgyta už Šalies teritorijos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, negali būti didesnė nei nurodytas procentinis dydis. 5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, „bendra pridėtinė vertė“ – tai visos ne Šalies teritorijoje turėtos išlaidos, įskaitant ir medžiagų vertę. 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II priedo sąraše apibrėžtų sąlygų arba kurios laikomos pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, tik jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendrosios vertės. 7. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, nurodytoms suderintos sistemos 50–63 skirsniuose. 8. Bet koks apdirbimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos, ir kuris atliekamas ne Šalių teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus. 13 straipsnis Tiesioginis transportavimas 1. Preferencinis režimas pagal šią Sutartį taikomas tik šio Protokolo reikalavimus atitinkančioms prekėms, kurios tiesiogiai transportuojamos tarp Šalių arba per kitų valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, teritorijas. Tačiau, jei susidaro tokia situacija, vieną atskirą siuntą sudarančios prekės gali būti transportuojamos, perkraunamos ar laikinai sandėliuojamos kitose teritorijose, tuo atveju, jei prekės yra tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių priežiūroje, su jomis neatliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar operacijas, reikalingas jų gerai būklei išsaugoti. Kilmės statusą turinčios prekės gali būti transportuojamos vamzdynais per kitas nei Šalių teritorijas. 2. Kad būtų įrodyta, jog įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje pateiktos sąlygos, importuojančios šalies muitinei pateikiama:
79. a)bendrasis transportavimo dokumentas, kuriame nurodytas maršrutas iš eksportuojančios šalies per tranzito šalį; arba
80. b)tranzito šalies muitinės išduotas sertifikatas, kuriame yra:
81. i)tikslus prekių apibūdinimas;
82. ii)prekių iškrovimo ir pakartotinio pakrovimo datos ir atitinkamais atvejais, laivų ar kitų transporto priemonių pavadinimai; ir iii) sąlygų, kuriomis prekės buvo laikomos tranzito šalyje, patvirtinimas; arba
83. c)jei šių nėra, kiti svarbūs dokumentai. 14 straipsnis Parodos 1. Kilmės statusą turinčioms prekėms, nusiųstoms į parodą į kitą valstybę, nei nurodytos 3 ir 4 straipsniuose, ir po parodos parduotoms importuoti į Šalį, taikomos šioje Sutartyje numatytos lengvatos, jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad:
84. a)eksportuotojas atsiuntė šias prekes iš Šalies į valstybę, kurioje vyko paroda, ir ten jas eksponavo;
85. b)šis eksportuotojas pardavė ar kitaip perdavė prekes asmeniui Susitariančiojoje Šalyje;
86. c)prekės buvo perduotos parodos metu ar netrukus po jos; perduodant jos buvo tos pačios būklės, kaip ir atsiųstos į parodą; ir
87. d)kadangi prekės buvo gabenamos į parodą, jos nebuvo naudojamos jokiais kitais tikslais, išskyrus demonstravimą parodoje. 2. Kilmės įrodymas turi būti išduotas arba parengtas pagal V dalies nuostatas ir pateiktas importuojančios Šalies muitinei įprasta tvarka. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Kai būtina, gali būti reikalaujama papildomų dokumentinių įrodymų apie prekių eksponavimo sąlygas įvykusioje parodoje. 3. Šio straipsnio 1 dalies sąlygos taikomos bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam demonstravimui, kuris nėra organizuojamas privačiais tikslais parduotuvėse ar verslo patalpose norint parduoti užsienines prekes ir kurių metu prekės yra muitinės prižiūrimos. IV DALIS MUITO MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESČIŲ 15 straipsnis Draudimas grąžinti muito mokesčius arba atleisti nuo muito mokesčių 1. Šalyje neturi būti taikomas muito mokesčio grąžinimas ar atleidimas nuo bet kurios rūšies muito mokesčių už neturinčias kilmės statuso medžiagas, panaudotas gaminant Šalyje, ar vienoje iš šio Protokolo 3 ir 4 straipsniuose nurodytų valstybių kilusias prekes, kurioms pagal V dalies nuostatas išduotas ar parengtas kilmės statuso įrodymas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas taikomas bet kuriam muito mokesčių ar rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, taikomų Šalyje medžiagoms, panaudotoms gamyboje, daliniam ar visiškam grąžinimui, atleidimui nuo mokesčių ar jų nemokėjimui, kur toks grąžinimas, atleidimas ar nemokėjimas yra taikomi aiškiai ir veiksmingai, kai iš nurodytų medžiagų pagamintos prekės yra eksportuojamos, bet ne tuomet, kai jos lieka vidaus vartojimui. 3. Prekių, kurioms išduodamas kilmės statuso įrodymas, eksportuotojas turi būti pasiruošęs bet kuriuo metu, muitinei reikalaujant, pateikti visus reikalingus dokumentus, įrodančius, kad prekių gamybai naudotoms kilmės statuso neturinčioms medžiagoms nebuvo taikytas muito grąžinimas ir kad visi šioms medžiagoms taikomi muito mokesčiai ar lygiavertės rinkliavos iš tikrųjų buvo sumokėtos. 4. Šio straipsnio 1 – 3 dalių nuostatos taip pat taikomos įpakavimui, kaip apibrėžta 8 straipsnio 2 dalyje, priedams, atskiroms dalims ir įrankiams – kaip apibrėžta 9 straipsnyje, ir komplektams – kaip apibrėžta 10 straipsnyje, jei jie neturi kilmės statuso. 5. Šio straipsnio 1 – 4 dalių nuostatos taikomos tik tokioms medžiagoms, kurioms taikoma ši Sutartis. Be to, jos netrukdo taikyti kainų kompensavimo eksportuojamoms žemės ūkio prekėms, taikomo eksportui pagal šios Sutarties nuostatas. 6. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Šalys gali vykdyti susitarimus dėl muito mokesčių grąžinimo ar atleidimo nuo muito mokesčių ar rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, taikomus kilmės statusą turinčių prekių gamyboje naudojamoms medžiagoms, laikydamosi šių reikalavimų:
88. a)prekėms, nurodytoms suderintos sistemos 25 – 49 ir 64 – 97 skirsniuose, turi būti taikomas 5 proc. arba mažesnis toje Šalyje galiojantis muito mokestis;
89. b)prekėms, nurodytoms suderintos sistemos 50 – 63 skirsniuose, turi būti taikomas 10 proc. arba mažesnis toje Šalyje galiojantis muito mokestis. Šios straipsnio dalies nuostatos taikomos iki 2001 m. gruodžio 31 d. V DALIS KILMĖS ĮRODYMAS 16 straipsnis Bendrieji reikalavimai 1. Turinčioms Šalies kilmės statusą prekėms, importuojamoms į kitą Šalį, Sutartyje numatytos lengvatos suteikiamos pateikus vieną iš nurodytų dokumentų:
90. a)judėjimo sertifikatą EUR.1, kurio pavyzdys pateikiamas III priede; arba
91. b)21 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais deklaraciją, kurios tekstas pateikiamas IV priede, eksportuotojo įrašytą sąskaitoje-faktūroje, važtaraštyje ar kitame komerciniame dokumente, kuriame prekės apibūdinamos pakankamai išsamiai, kad būtų galima jas identifikuoti (toliau vadinama „deklaracija sąskaitoje-faktūroje“). 2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies 26 straipsnyje nurodytų atvejų, prekėms, įgijusioms kilmės statusą pagal šio Protokolo sąlygas, šios Sutarties lengvatos taikomos nepateikiant aukščiau išvardytų dokumentų. 17 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo tvarka 1. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda eksportuojančios šalies muitinė eksportuotojui arba eksportuotojo atsakomybe jo įgaliotam atstovui, pateikus paraišką raštu. 2. Eksportuotojas arba jo įgaliotas atstovas užpildo judėjimo sertifikatą EUR.1 ir prašymo formą, kurių pavyzdžiai pateikiami III priede. Šios formos užpildomos pagal eksportuojančios šalies įstatymus rumunų, lietuvių, anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis. Jei pildoma ranka, tai rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. Prekių apibūdinimas tam skirtame langelyje turi būti rašomas nepaliekant tuščių eilučių. Jei langelis prirašytas ne iki galo, po paskutine parašyta eilute braukiama horizontali linija, o tuščia erdvė perbraukiama. 3. Eksportuotojas, kuris kreipiasi dėl EUR.1 sertifikato išdavimo, turi būti pasirengęs, judėjimo sertifikatą EUR.1 išduodančios eksportuojančios šalies muitinės pareigūnams reikalaujant, bet kuriuo metu pateikti visus reikalingus atitinkamų prekių kilmę ir kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymą įrodančius dokumentus. 4. Judėjimo sertifikatas EUR.1 išduodamas Šalies muitinėje, jei prekės gali būti laikomos kilusiomis iš Šalies arba vienos iš 3 ir 4 straipsniuose minimų valstybių ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 5. Sertifikatus išduodančios muitinės pareigūnai imasi visų būtinų priemonių prekių kilmei ir kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymui patikrinti. Tam jie turi teisę reikalauti bet kurių įrodymų, patikrinti eksportuotojo sąskaitas ar atlikti kitokį reikalingą patikrinimą. Sertifikatus išduodančios muitinės pareigūnai taip pat turi užtikrinti, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos formos būtų užpildytos teisingai. Svarbiausia jie tikrina, ar prekių apibūdinimui skirta erdvė užpildyta taip, kad neliktų vietos apgaulingiems papildomiems įrašams. 6. Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo data nurodoma sertifikato 11 langelyje. 7. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda muitinės pareigūnai ir perduoda eksportuotojui, kai eksportavimas faktiškai yra vykdomas arba garantuotas. 18 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas po eksportavimo 1. Nepaisant 17 straipsnio 7 dalies, išskirtiniais atvejais judėjimo sertifikatas EUR.1 gali būti išduotas jau eksportavus jame nurodytas prekes, jei:
92. a)jis nebuvo išduotas eksportavimo metu dėl klaidų, netyčinio aplaidumo ar esant ypatingoms aplinkybėms; arba
93. b)muitinės pareigūnams įtikinamai įrodoma, kad sertifikatas EUR.1 buvo išduotas, bet dėl techninių priežasčių importuojant nepripažintas. 2. Vykdydamas šio straipsnio 1 dalies sąlygas, eksportuotojas savo paraiškoje turi nurodyti prekių, kurioms išduodamas judėjimo sertifikatas EUR.1, eksportavimo vietą, datą ir prašymo priežastis. 3. Muitinės pareigūnai gali išduoti judėjimo sertifikatą EUR.1 po eksportavimo tik patikrinę, ar eksportuotojo paraiškoje pateikti duomenys atitinka duomenis kituose atitinkamuose eksporto dokumentuose. 4. Po eksportavimo išduodami judėjimo sertifikatai EUR.1 turi būti patvirtinti viena iš šių frazių: „EMIS A POSTERIORI“ „IŠDUOTAS PO EKSPORTAVIMO“ „ISSUED RETROSPECTIVELY“ „DELIVRE A POSTERIORI“ „NACHTRÄGLICH AUSGESTELLT“ 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas judėjimo sertifikato EUR.1 langelyje „Pastabos“. 19 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato išdavimas 1. Judėjimo sertifikato EUR.1 vagystės, pametimo ar sunaikinimo atveju eksportuotojas gali kreiptis į jį išdavusią muitinę, kad pagal joje saugomus eksporto dokumentus būtų išduotas dublikatas. 2. Taip išduotas dublikatas turi būti patvirtintas vienu iš šių žodžių: „DUPLICAT“ „DUBLIKATAS“ „DUPLICATE“ „DUPLICATA“ „DUPLIKAT“ 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato langelyje „Pastabos“. 4. Dublikatas, kuriame turi būti nurodyta judėjimo sertifikato EUR.1 originalo išdavimo data, įsigalioja nuo tos datos. 20 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas pagal anksčiau išduotą kilmės įrodymą Kai kilmės statusą turinčios prekės yra Šalies muitinės priežiūroje, norint persiųsti visas ar dalį šių prekių kitur Šalių teritorijoje, kilmės įrodymo dokumento originalą galima pakeisti vienu ar keliais judėjimo sertifikatais EUR.1. Pakeičiantis judėjimo sertifikatas(-
94. ai)EUR.1 išduodamas muitinės įstaigoje, kuri prekes prižiūri. 20a straipsnis Apskaitos atskyrimas 1. Jei kyla didelių sunkumų dėl kaštų ar materialinių sunkumų atskirai sandėliuojant kilmės statusą turinčias ir jo neturinčias medžiagas, kurios yra tapačios ir gali būti pakeistos viena kita, muitinė, gavusi įmonės raštišką prašymą, gali leisti naudoti vadinamąjį „apskaitos atskyrimo“ metodą tvarkant tokias atsargas. 2. Šis metodas turi užtikrinti, kad tam tikru ataskaitiniu laikotarpiu gautų kilmės statusą turinčių prekių yra tiek, kiek jų būtų gauta, jeigu atsargos būtų fiziškai atskirtos. 3. Muitinė tokį leidimą gali suteikti pagal sąlygas, kurias ji laiko tinkamomis. 4. Šis metodas taikomas pagal bendruosius šalies, kurioje prekė gaminama, apskaitos principus. 5. Šio leidimo gavėjas gali išduoti kilmę įrodantį dokumentą arba kreiptis dėl jo išdavimo tokiam kiekiui prekių, kurios gali būti laikomos turinčiomis kilmės statusą. Muitinei pareikalavus, leidimo gavėjas turi pateikti tų prekių tvarkymo ataskaitą. 6. Muitinė stebi, kaip naudojamasi suteiktu leidimu ir gali jį atšaukti bet kuriuo metu, jei leidimo gavėjas kokiu nors būdu leidimu naudojasi netinkamai arba nevykdo kitų šiuo Protokolu nustatytų sąlygų. 21 straipsnis Deklaracijos įrašymo sąskaitoje-faktūroje sąlygos 1. 16 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą deklaraciją sąskaitoje-faktūroje gali įrašyti:
95. a)patikimas eksportuotojas, kaip apibrėžta 22 straipsnyje, arba
96. b)bet kuris eksportuotojas kiekvienai siuntai, sudarytai iš vieno ar daugiau paketų, kuriuose supakuotos kilmės statusą turinčios prekės, jei jų bendra vertė yra ne didesnė kaip 6000 eurų. 2. Deklaracija sąskaitoje-faktūroje gali būti įrašoma, jei sąskaitoje-faktūroje išvardytos prekės gali būti laikomos kilusiomis Šalyje arba vienoje iš valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 3. Įrašantis deklaraciją sąskaitoje-faktūroje eksportuotojas, eksportuojančios Šalies muitinės pareigūnams reikalaujant, bet kuriuo metu turi būti pasirengęs pateikti visus reikiamus dokumentus, įrodančius prekių kilmę ir kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymą. 4. Eksportuotojas deklaraciją, kuri pateikta IV priede, gali spausdinti mašinėle ar kompiuteriu, atspausti ar spausdinti spaustuvėje sąskaitoje-faktūroje, važtaraštyje ar kitame komerciniame dokumente viena iš šiame priede nurodytų kalbų, laikantis eksportuojančios šalies įstatymų. Jei deklaracija pildoma ranka, turi būti rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. 5. Deklaraciją sąskaitoje-faktūroje turi pasirašyti pats eksportuotojas. Tačiau patikimo eksportuotojo, kaip apibrėžta 22 straipsnyje, galima ir nereikalauti, kad jis pats pasirašytų deklaraciją, jei jis eksportuojančios valstybės muitinei pateikia raštišką įsipareigojimą dėl visiškos atsakomybės už deklaracijas sąskaitose-faktūrose. 6. Eksportuotojas gali įrašyti deklaraciją sąskaitoje-faktūroje, kai joje nurodytos prekės yra eksportuojamos arba jau eksportuotos, tuo atveju, kai deklaracija pateikiama importuojančioje valstybėje ne vėliau kaip per dvejus metus po prekių, kurioms ji skirta, importavimo. 22 straipsnis Patikimas eksportuotojas 1. Eksportuojančios Šalies muitinė gali suteikti teisę bet kuriam eksportuotojui, toliau vadinamam „patikimu eksportuotoju“, dažnai pagal šią Sutartį siunčiančiam prekes, įrašyti deklaraciją sąskaitoje-faktūroje nepriklausomai nuo siunčiamų prekių vertės. Šių teisių siekiantis eksportuotojas privalo pateikti muitinei visas būtinas garantijas prekių kilmės statusui patikrinti, taip pat vykdyti kitus šio Protokolo reikalavimus. 2. Muitinė gali suteikti patikimo eksportuotojo statusą vadovaudamasi sąlygomis, kurias ji mano esant būtinas. 3. Muitinė suteikia patikimam eksportuotojui muitinės įgaliojimo numerį, kuris nurodomas deklaracijoje, įrašytoje sąskaitoje-faktūroje. 4. Muitinė stebi, kaip patikimas eksportuotojas naudojasi įgaliojimais. 5. Muitinė gali nutraukti įgaliojimus bet kuriuo metu. Ji tai padaro, jei patikimas eksportuotojas nebeteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų, nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų ar kitaip netinkamai naudojasi įgaliojimais. 23 straipsnis Kilmės įrodymo galiojimas 1. Kilmės įrodymas galioja keturis mėnesius nuo išdavimo datos eksporto šalyje ir per nurodytą laikotarpį turi būti pateiktas importo šalies muitinei. 2. Kilmės įrodymai, pateikiami importuojančios šalies muitinei po šio straipsnio 1 dalyje nurodytos galutinės pateikimo datos, gali būti priimti taikant preferencinį režimą, jei kilmės įrodymai nebuvo pateikti iki nustatytos galutinės datos tik dėl išskirtinių aplinkybių. 3. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios šalies muitinė gali pripažinti kilmės įrodymus, jei prekės buvo pateiktos iki nurodytos galutinės datos. 24 straipsnis Kilmės įrodymo pateikimas Kilmės įrodymai pateikiami importuojančios šalies muitinei toje šalyje nustatyta tvarka. Nurodyta muitinė gali reikalauti kilmės įrodymų vertimo, taip pat gali reikalauti, kad importuotojas kartu su importo deklaracija pateiktų įrodymus, kad prekės atitinka šios Sutarties sąlygas. 25 straipsnis Importavimas dalimis Kai importuotojo prašymu ir pagal importuojančios šalies muitinės nurodytas sąlygas išmontuoti ar nesurinkti gaminiai, kurie pagal suderintos sistemos 2(
97. a)bendrąją taisyklę klasifikuojami suderintos sistemos XVI ir XVII skyriuose arba 7308 ir 9406 pozicijose, yra importuojami dalimis, importuojant pirmąją dalį, muitinei pateikiamas bendras tokių prekių kilmės įrodymas. 26 straipsnis Atleidimas nuo kilmės įrodymo pateikimo 1. Prekės, kurias mažais paketais fiziniai asmenys siunčia kitiems fiziniams asmenims arba kurios sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį, laikomos turinčiomis kilmės statusą, ir nereikalaujama pateikti kilmės įrodymą tuo atveju, kai šios prekės nėra importuojamos prekybos tikslais ir buvo deklaruotos kaip atitinkančios šio Protokolo reikalavimus, ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. Kai prekės siunčiamos paštu, ši deklaracija gali būti įrašyta muitinės deklaracijoje CN22/CN23 arba popieriaus lape, pridedamame prie šio dokumento. 2. Atsitiktinis importas, kurį sudaro tik asmeniniam gavėjų ar keleivių, ar jų šeimų naudojimui skirtos prekės, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš prekių rūšies ir kiekio akivaizdu, kad jos nėra importuojamos komerciniais tikslais. 3. Be to, bendra šių prekių vertė neturi būti didesnė kaip 500 eurų, kai jos siunčiamos mažais paketais, arba ne didesnė kaip 1200 eurų, kai jos sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį. 27 straipsnis Papildomi dokumentai 17 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai reikalingi įrodyti, kad prekės, kurioms išduodamas judėjimo sertifikatas EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje-faktūroje, yra laikomos kilusiomis Šalyje arba vienoje iš 3 ir 4 straipsniuose minimų valstybių ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus, be kita ko, gali būti šie:
98. a)eksportuotojo arba tiekėjo veiklos įsigyjant nurodytas prekes aiškus pagrindimas, kuris, pavyzdžiui, yra jo buhalterinėse knygose arba vidaus sąskaitose;
99. b)Šalyje išduoti ar išrašyti dokumentai, įrodantys gamyboje panaudotų medžiagų kilmę, jei pagal šalies įstatymus tokie dokumentai naudojami;
100. c)dokumentai, įrodantys medžiagų apdirbimą ar perdirbimą Šalyje, išduoti ar išrašyti Šalyje, jei pagal šalies įstatymus tokie dokumentai naudojami;
101. d)judėjimo sertifikatai EUR.1 arba deklaracijos sąskaitose-faktūrose, įrodančios panaudotų medžiagų kilmę, išduotos ar įrašytos Šalyje pagal šį Protokolą, arba vienoje iš valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, pagal tapačias nurodytoms Protokole kilmės taisykles. 28 straipsnis Kilmės įrodymo ir papildomų dokumentų saugojimas 1. Judėjimo sertifikato EUR.1 prašantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus saugo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. 2. Deklaraciją sąskaitoje-faktūroje įrašantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus saugo jos kopiją ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. 3. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduodanti eksportuojančios šalies muitinė mažiausiai trejus metus saugo paraiškos formą, nurodytą 17 straipsnio 2 dalyje. 4. Importuojančios šalies muitinė mažiausiai trejus metus saugo jai pateiktus judėjimo sertifikatus EUR.1 ir deklaracijas sąskaitose-faktūrose. 29 straipsnis Neatitikimai ir formalios klaidos 1. Vien nedideli įrašų skirtumai, pastebėti kilmės įrodymo dokumente ir muitinei pateiktuose dokumentuose prekių importo formalumams atlikti, neturėtų savaime paversti kilmės įrodymo niekiniu, jei deramai nustatoma, kad šis dokumentas tikrai atitinka pateiktas prekes. 2. Akivaizdžiai formalios klaidos, pavyzdžiui, spausdinimo klaidos kilmės įrodyme, nekeliančios abejonių dėl dokumento įrašų teisingumo, neturi būti dokumento atmetimo priežastimi. 30 straipsnis Sumos, išreikštos eurais 1. Pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą ir 26 straipsnio 3 dalį, jeigu prekės yra įvertintos ne eurais, o kita valiuta, 3 ir 4 straipsniuose išvardytų šalių nacionaline valiuta išreikštas sumas, ekvivalentiškas eurais išreikštoms sumoms, kasmet nustato kiekviena suinteresuota šalis. 2. Prekių siuntai taikomos 21 straipsnio 1 dalies b punkto arba 26 straipsnio 3 dalies nuostatos atsižvelgiant į sąskaitoje-faktūroje nurodytą valiutą ir į atitinkamos šalies nustatytas sumas. 3. Sumos bet kuria nacionaline valiuta turi būti ekvivalentiškos sumoms, išreikštoms eurais pirmąją spalio mėnesio darbo dieną (paskutinių metų prieš šios Sutarties įsigaliojimo datą). 4. Šalis nacionaline valiuta išreikštas sumas, gautas konvertavus eurais išreikštas sumas, gali suapvalinti. Suapvalinta suma negali skirtis daugiau kaip 5 proc. nuo sumos, gautos po konvertavimo. Šalis gali nekeisti sumos, išreikštos eurais, ekvivalento nacionaline valiuta, jeigu 3 dalyje nustatyto kasmetinio tikslinimo metu, konvertavus šią sumą prieš ją suapvalinant, ekvivalentas nacionaline valiuta padidėja mažiau nei 15 procentų. Ekvivalentas nacionaline valiuta gali likti nepakeistas, jeigu po konvertavimo jis sumažėja. 5. Eurais išreikštas sumas Šalies prašymu peržiūri Jungtinis komitetas. Jungtinis komitetas, peržiūrėdamas sumas, užtikrina, kad bet kuria nacionaline valiuta išreikštos sumos santykinai ar absoliučiai nesumažėtų. Šiuo tikslu jis gali nuspręsti pakeisti sumas, išreikštas eurais. VI DALIS susitarimaI dėl administracinio bendradarbiavimo 31 straipsnis Tarpusavio pagalba 1. Šalių muitinės pateikia vienos kitoms judėjimo sertifikatų EUR.1 tvirtinimui jų muitinėse naudojamų spaudų pavyzdžius ir perduoda už šių sertifikatų ir deklaracijų sąskaitose-faktūrose patikrinimą atsakingų muitinės įstaigų adresus. 2. Stengdamosi užtikrinti tinkamą šio Protokolo taikymą, Šalys padeda viena kitai įgaliodamos kompetentingas muitinės institucijas tikrinti judėjimo sertifikatų EUR.1 ar deklaracijų sąskaitose-faktūrose autentiškumą ir šiuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą. 32 straipsnis Kilmės įrodymų patikrinimas 1. Kilmės įrodymų patikrinimai vėliau atliekami atsitiktinai arba kai importuojančios šalies muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, juose išvardytų prekių kilmės statuso arba dėl kitų šio Protokolo reikalavimų vykdymo. 2. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, importuojančios šalies muitinė eksportuojančios šalies muitinei grąžina judėjimo sertifikatą EUR.1 ir sąskaitą-faktūrą, jei ji buvo pateikta, deklaraciją sąskaitoje-faktūroje, arba šių dokumentų kopijas, nurodydama prireikus užklausos priežastis. Bet kurie gauti dokumentai ir informacija, iškeliantys prielaidą, kad kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga, persiunčiami kartu su prašymu atlikti patikrinimą. 3. Patikrinimą atlieka eksportuojančios šalies muitinė. Ji turi teisę pareikalauti bet kurių įrodymų ir atlikti bet kurį eksportuotojo sąskaitų patikrinimą ar bet kurį kitą, jos manymu, būtiną patikrinimą. 4. Jei importuojančios šalies muitinė nusprendžia laikinai sustabdyti preferencinio režimo taikymą atitinkamoms prekėms iki to laiko, kol bus gauti patikrinimo rezultatai, importuotojui siūloma išleisti prekes, panaudojant reikiamas atsargos priemones. 5. Patikrinimo prašanti muitinė apie patikrinimo rezultatus informuojama kaip galima greičiau. Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar dokumentai autentiški ir ar nurodytos prekės yra kilusios iš Šalies ar iš vienos kurios nors 3 ir 4 straipsniuose nurodytos valstybės, taip pat ar atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 6. Jei, esant pagrįstoms abejonėms per dešimt mėnesių nuo prašymo atlikti patikrinimą atsakymas negaunamas arba jei atsakyme nepakanka informacijos reikiamo dokumento autentiškumui arba tikrajai prekių kilmei nustatyti, prašymą pateikusi muitinė, išskyrus ypatingus atvejus, atsisako teikti lengvatas. 33 straipsnis Ginčų sprendimas Jei dėl 32 straipsnyje numatytų patikrinimo procedūrų kyla ginčai, kurių negali tarpusavyje išspręsti patikrinimo prašanti muitinė bei atsakinga už šio patikrinimo vykdymą muitinė, arba kai jos nesutaria dėl šio Protokolo aiškinimo, ginčai perduodami Jungtiniam komitetui. Visais atvejais ginčai tarp importuotojo ir importuojančios šalies muitinės sprendžiami laikantis minėtos Šalies įstatymų. 34 straipsnis Baudos Baudos skiriamos bet kuriam asmeniui, kuris siekdamas pasinaudoti prekėms suteiktu preferenciniu režimu, neteisingai užpildo dokumentą arba dėl jo kaltės dokumente pateikiama neteisinga informacija. 35 straipsnis Laisvosios zonos 1. Šalys imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad kilmės statusą turinčios prekės, transportavimo metu padėtos Šalių teritorijoje esančioje laisvojoje zonoje, nebūtų pakeičiamos kitomis ir nebūtų kitaip apdorojamos, išskyrus apsaugą nuo gedimo. 2. Netaikant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, kai turinčios Šalies kilmės statusą prekės kartu su kilmės įrodymu importuojamos į laisvąją ekonominę zoną ir yra apdirbamos ar perdirbamos, atitinkami pareigūnai eksportuotojo prašymu išduoda naują judėjimo sertifikatą EUR.1, jei atliktas apdirbimas ar perdirbimas atitinka šio Protokolo nuostatas. VII DALIS Baigiamosios NUOSTATOS 36 straipsnis Tranzitu gabenamos arba sandėliuojamos prekės Šios Sutarties nuostatos gali būti taikomos prekėms, kurios atitinka šio Protokolo nuostatas ir kurios šios Sutarties įsigaliojimo dieną gabenamos tranzitu arba laikinai sandėliuojamos šalies muitinės sandėliuose arba laisvosiose zonose, jei importuojančios Šalies muitinei per keturis mėnesius nuo tos dienos pateikiamas judėjimo sertifikatas EUR.1, po eksportavimo išduotas kompetentingos eksportuojančios Šalies institucijų kartu su dokumentais, įrodančiais, kad prekės buvo tiesiogiai transportuojamos. 37 straipsnis Muitinės ir kilmės klausimų pakomitetis 1. Prie Jungtinio komiteto įkuriamas muitinės ir kilmės klausimų pakomitetis; pakomitetis turi padėti Jungtiniam komitetui vykdyti jo pareigas ir užtikrinti nuolatinį keitimąsi informacija bei ekspertų konsultacijas. 2. Pakomitetį sudaro abiejų Susitariančiųjų Šalių ekspertai, atsakingi už klausimus, susijusius su muitine ir prekių kilme. 38 straipsnis Priedai Šio Protokolo priedai yra neatskiriama jo dalis. 3 PROTOKOLO I PRIEDAS II priedo sąrašo įvadinės pastabos 1 pastaba: Sąraše išdėstytos sąlygos, kurias įvykdžius visos prekės laikomos pakankamai apdirbtomis ar perdirbtomis vadovaujantis Protokolo 6 straipsniu. 2 pastaba: 2.1. Pirmieji du stulpeliai sąraše skirti gautai prekei apibūdinti. Pirmame stulpelyje nurodoma pozicija arba skirsnis pagal suderintą sistemą, o antrame stulpelyje pateikiamas prekių, priskiriamų tai pozicijai ar skirsniui, apibūdinimas pagal šią sistemą. 3 ar 4 stulpelyje nurodyta kiekvienam įrašui pirmuose dviejuose stulpeliuose skirta taisyklė. Kartais kai prieš pirmąjį stulpelį yra raidės „ex“, jos rodo, kad 3 ar 4 stulpelio taisyklės taikomos tik tai pozicijos daliai, kuri aprašyta 2 stulpelyje. 2.2. Jei 1 stulpelyje sugrupuotos kelios pozicijos arba nurodytas skirsnio numeris ir todėl 2 stulpelyje prekių apibūdinimas pateiktas nedetalizuojant, tai 3 ar 4 stulpelio taisyklės taikomos visoms prekėms, pagal suderintą sistemą klasifikuojamoms skirsnio pozicijose arba bet kurioje pozicijoje iš 1 stulpelyje nurodytų pozicijų. 2.3. Jei toje pačioje pozicijoje klasifikuojamoms skirtingoms prekėms taikomos skirtingos taisyklės, kiekvienoje įtraukoje aprašoma ta pozicijos dalis, kuriai taikomos gretimos 3 ar 4 stulpelio taisyklės. 2.4. Jei įrašui pirmuose dviejuose stulpeliuose taisyklė nurodyta ir 3, ir 4 stulpelyje, eksportuotojas gali pasirinkti alternatyvą, ar taikyti 3 stulpelyje, ar 4 stulpelyje nurodytą taisyklę. Jei 4 stulpelyje nėra kilmės taisyklės, turi būti taikoma 3 stulpelyje nurodyta taisyklė. 3 pastaba: 3.1. Protokolo 6 straipsnio nuostatos kilmės statusą įgijusioms prekėms, naudojamoms kitų prekių gamyboje, taikomos nepriklausomai nuo to, ar kilmės statusas įgytas toje gamykloje, kurioje šios prekės naudojamos, ar kitoje Šalių gamykloje. Pavyzdys. Variklis, klasifikuojamas 8407 pozicijoje, kuriam taisyklė nurodo, kad neturinčių kilmės statuso medžiagų vertė negali sudaryti daugiau kaip 40 proc. ex-works kainos, yra pagamintas „iš kitų plieno lydinių, kuriems forma suteikiama kalimo būdu“, klasifikuojamų ex 7224 pozicijoje. Jei šis kaltinis dirbinys buvo nukaltas Šalyje iš neturinčio kilmės statuso lydinio, tai jis kilmės statusą įgavo pagal sąrašo ex 7224 pozicijai skirtą taisyklę. Apskaičiuojant variklio vertę, šis kaltinis dirbinys laikomas turinčiu tos Šalies kilmės statusą, nesvarbu ar jis buvo pagamintas toje pačioje gamykloje, ar kitoje Šalies gamykloje. Taigi sumuojant panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę, neturinčio kilmės statuso lydinio vertė neįskaičiuojama. 3.2. Sąrašo taisyklė, apibrėžianti būtiną minimalų apdirbimą ar perdirbimą, nurodo, kad didesnis apdirbimas ir perdirbimas taip pat suteikia kilmės statusą; ir atvirkščiai, mažesnis apdirbimas ar perdirbimas kilmės statuso nesuteikia. Taigi, jei taisyklėje nurodyta, kad tam tikrame gamybos etape gali būti panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga, tokią medžiagą leidžiama naudoti ankstesniame gamybos etape, bet neleidžiama jos naudoti vėlesniame etape. 3.3. Neprieštaraujant 3.2 pastabai, kur taisyklė nurodo, kad gali būti panaudotos „medžiagos, klasifikuojamos bet kurioje pozicijoje“, vadinasi, gali būti panaudotos ir tos medžiagos, kurios klasifikuojamos toje pačioje pozicijoje kaip ir prekė, tačiau tam naudojimui gali būti taikomi konkretūs apribojimai, kurie taip pat gali būti numatyti taisyklėje. Tačiau pasakymas „gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų bet kurioje pozicijoje, įskaitant kitas medžiagas, klasifikuojamas pozicijoje...“ reiškia, kad gali būti panaudotos tik tos medžiagos, kurios klasifikuojamos toje pačioje pozicijoje kaip ir prekė, kuri apibūdinama skirtingai, negu sąrašo 2 stulpelyje pateiktas apibūdinimas. 3.4. Kai sąrašo taisyklė nurodo, kad prekė gali būti pagaminta daugiau nei iš vienos medžiagos, tai reiškia, kad gali būti panaudota bet kuri viena ar daugiau medžiagų. Nebūtina, kad būtų panaudotos visos medžiagos. Pavyzdys. Audiniams, klasifikuojamiems HS 5208 – 5212 pozicijose, taisyklė nurodo, kad gali būti panaudoti natūralūs pluoštai ir kad su kitomis medžiagomis gali būti panaudotos ir cheminės medžiagos. Tai nereiškia, kad turi būti panaudotos abi rūšys; galima naudoti vieną ar kitą arba abi rūšis kartu. 3.5. Jei sąrašo taisyklė nurodo, kad prekė turi būti pagaminta iš tam tikros medžiagos, ši sąlyga, be abejonės, nedraudžia naudoti kitų medžiagų, kurios dėl sau būdingos prigimties negali atitikti taisyklės. (žr. taip pat 6.2 pastabą, skirtą tekstilei.) Pavyzdys. Taisyklė paruoštoms maisto prekėms, klasifikuojamoms 1904 pozicijoje, tiksliai nurodo nenaudoti grūdų arba jų darinių, bet nedraudžia naudoti mineralinių druskų, cheminių medžiagų ar kitų priedų, kurie nėra grūdų gaminiai. Tačiau tai netaikoma prekėms, kurios, nors ir negali būti pagamintos iš tam tikros sąraše nurodytos medžiagos, gali būti pagamintos iš tos pačios prigimties medžiagos ankstesniame gamybos etape. Pavyzdys. Jei drabužis, klasifikuojamas ex 62 skirsnyje, yra pagamintas iš neaustinių medžiagų ir jei šios rūšies gaminiams leidžiama naudoti tik neturinčius kilmės verpalus, tai negalima pradėti gamybos nuo neturinčio kilmės neaustinio audinio, net jei neaustiniai audiniai ir negali būti gaminami iš verpalų. Tokiu atveju pradinė medžiaga paprastai yra ankstesnio nei verpalai gamybos etapo gaminys, t. y. pluoštas. 3.6. Jei sąrašo taisyklėje nurodyti du maksimalūs neturinčių kilmės statuso naudotinų medžiagų procentiniai dydžiai, tai tų procentinių dydžių negalima sumuoti. Kitais žodžiais, maksimali visų panaudotų neturinčių kilmės statuso medžiagų vertė niekada negali būti didesnė už didžiausią iš nurodytų procentinių dydžių. Be to, konkrečiai medžiagai taikomi procentiniai dydžiai negali būti viršyti. 4 pastaba: 4.1. Terminas „natūralus pluoštas“ sąraše yra vartojamas kitiems pluoštams, nei dirbtinis arba sintetinis pluoštas, apibūdinti. Terminas, skirtas tik gamybos etapams prieš verpimą, įskaitant atliekas, apibūdinti ir jei kitaip neapibrėžta, apima sukarštą, šukuotą arba kitaip apdirbtą, bet nesuverptą pluoštą. 4.2. Terminas „natūralus pluoštas“ apima arklių ašutus, klasifikuojamus 0503 pozicijoje, šilką, klasifikuojamą 5002 ir 5003 pozicijose, taip pat vilnos pluoštą, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukus, klasifikuojamus nuo 5101 iki 5105 pozicijos, medvilnės pluoštą, klasifikuojamą nuo 5201 iki 5203 pozicijos ir kitą augalų pluoštą, klasifikuojamą nuo 5301 iki 5305 pozicijos. 4.3. Terminai „tekstilinė masė“, „cheminės medžiagos“ ir „medžiagos popieriui gaminti“ vartojami sąraše apibrėžti 50 – 63 skirsniuose neklasifikuojamas medžiagas, kurios gali būti naudojamos dirbtiniam, sintetiniam ar popieriaus pluoštui arba verpalams gaminti. 4.4. Terminas „dirbtinis pluoštas“ sąraše vartojamas sintetinių ar dirbtinių siūlų grįžtėms, pluoštui ar atliekoms, klasifikuojamoms nuo 5501 iki 5507 pozicijos, apibūdinti. 5 pastaba: 5.1. Jei sąraše prie tam tikros prekės yra nuoroda į šią pastabą, sąrašo 3 stulpelyje pateiktos sąlygos netaikomos jokioms pagrindinėms tekstilės medžiagoms, panaudotoms šios prekės gamyboje, jei jos kartu paėmus sudaro 10 ar mažiau procentų nuo bendro visų pagrindinių panaudotų tekstilės medžiagų svorio (žr. taip pat 5.3 ir 5.4 pastabas žemiau). 5.2. Tačiau 5.1 pastaboje minimas leistinasis nuokrypis gali būti taikomas tik mišrioms prekėms, pagamintoms iš dviejų ar daugiau pagrindinių tekstilės medžiagų. Pagrindinės tekstilės medžiagos yra šios: – šilkas, – vilna, – šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai, – švelniavilnių gyvūnų plaukai, – arklių ašutai, – medvilnė, – medžiagos popieriui gaminti ir popierius, – linas, – kanapės, – džiutas ir kitoks luobinis tekstilės pluoštas, – sizalis ir kiti Agave genties augalų tekstilės pluoštai, – kokoso, abakos, ramės ir kitų augalų tekstilės pluoštas, – sintetiniai siūlai, – dirbtiniai siūlai, – srovei laidūs siūlai, – sintetinis polipropileno pluoštas, – sintetinis poliesterio pluoštas, – sintetinis poliamido pluoštas, – sintetinis poliakrilnitrilo pluoštas, – sintetinis poliamido pluoštas, – sintetinis politetrafluoretileno pluoštas, – sintetinis polifenileno sulfido pluoštas, – sintetinis polivinilo chlorido pluoštas, – kitoks sintetinis pluoštas, – dirbtinis viskozės pluoštas, – kitoks dirbtinis pluoštas, – verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais polieterio segmentais, pozumentiniai arba ne, – verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais poliesterio segmentais, pozumentiniai arba ne, – prekės, klasifikuojamos 5605 pozicijoje (metalizuotieji verpalai) su ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostele, įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais, – kitos prekės, klasifikuojamos 5605 pozicijoje. Pavyzdys. Verpalai, klasifikuojami 5205 pozicijoje, pagaminti iš medvilnės pluošto, klasifikuojamo 5203 pozicijoje, ir iš sintetinio pluošto, klasifikuojamo 5506 pozicijoje, yra mišrūs verpalai. Todėl neturintis kilmės statuso sintetinis pluoštas, neatitinkantis kilmės taisyklių (taisyklės reikalauja gaminti iš cheminių medžiagų ar tekstilinės masės), gali sudaryti tik iki 10 proc. tų verpalų svorio. Pavyzdys. Vilnonis audinys, klasifikuojamas 5112 pozicijoje, pagamintas iš vilnonių verpalų, klasifikuojamų 5107 pozicijoje, ir sintetinių verpalų iš žaliavinio pluošto, klasifikuojamo 5509 pozicijoje, yra mišrus audinys. Todėl sintetiniai verpalai, neatitinkantys kilmės taisyklių (taisyklės reikalauja gaminti iš cheminių medžiagų arba tekstilinės masės), arba vilnoniai verpalai, neatitinkantys kilmės taisyklių (taisyklės reikalauja gaminti iš nekaršto, nešukuoto ar kitaip verpimui neparuošto natūralaus pluošto), arba jų mišinys, gali būti panaudoti, jei jų bendras svoris audinyje sudaro ne daugiau kaip 10 proc. audinio svorio. Pavyzdys. Kuokštuoti audiniai, klasifikuojami 5802 pozicijoje, pagaminti iš medvilninių verpalų, klasifikuojamų 5205 pozicijoje, ir medvilninio audinio, klasifikuojamo 5210 pozicijoje, yra tik tada mišri prekė, jei pats medvilninis audinys yra mišrus, t. y. pagamintas iš verpalų, klasifikuojamų dviejose skirtingose pozicijose, arba jei panaudoti medvilniniai verpalai yra mišrūs. Pavyzdys. Jei kuokštuotas tekstilės audinys buvo pagamintas iš medvilninių verpalų, klasifikuojamų 5205 pozicijoje, ir sintetinio audinio, klasifikuojamo 5407 pozicijoje, tuomet akivaizdu, kad panaudoti verpalai yra dvi skirtingos bazinės tekstilės medžiagos ir atitinkamai kuokštuotas tekstilės audinys yra mišri prekė. 5.3. Kai prekių sudėtyje yra „verpalų, pagamintų iš poliuretano, segmentuotų su elastingais polieterio segmentais, pozumentinių arba ne“, leistinasis nuokrypis šiems verpalams yra 20 proc. 5.4. Kai prekėse yra „ne platesnė kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostelė, suklijuota tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių“, leistinasis nuokrypis šiai juostelei yra 30 proc. 6 pastaba: 6.1. Tekstilės prekėms, prie kurių sąraše pažymėta nuoroda į šią pastabą, tekstilės medžiagos, išskyrus pamušalus ir intarpus, neatitinkančios sąrašo 3 stulpelyje nurodytos taisyklės gatavai konkrečiai prekei, gali būti panaudotos su sąlyga, jei jos klasifikuojamos kitoje nei prekė pozicijoje ir jei jų vertė sudaro ne daugiau kaip 8 proc. prekės ex-works kainos. 6.2. Neprieštaraujant 6.3 pastabai, medžiagos, kurios nėra klasifikuojamos 50 – 63 skirsniuose, gali būti laisvai naudojamos tekstilės prekių gamyboje, nesvarbu, ar jų sudėtyje yra, ar nėra tekstilės. Pavyzdys. Jei sąrašo taisyklė nurodo, kad tam tikram tekstilės gaminiui, pavyzdžiui, kelnėms, turi būti naudojami verpalai, tai nedraudžiama naudoti ir metalo gaminių, pavyzdžiui, sagų, nes sagos nėra klasifikuojamos 50 – 63 skirsniuose. Dėl tos pačios priežasties taisyklė nedraudžia naudoti užtrauktukų, nors ir užtrauktukų sudėtyje paprastai yra tekstilės. 6.3. Jei apskaičiuojant neturinčių kilmės statuso panaudotų medžiagų vertę, taikoma procentinio dydžio taisyklė, tuomet turi būti įskaityta ir medžiagų, kurios nėra klasifikuojamos 50 – 63 skirsniuose, vertė. 7 pastaba: 7.1. Pozicijoms ex 2707, 2713 – 2715, ex 2901, ex 2902 ir ex 3403 „specifiniai procesai“ yra šie:
102. a)vakuuminė distiliacija;
103. b)redistiliacija labai tobulu frakcionavimo procesu1;
104. c)krekingas;
105. d)riformingas;
106. e)ekstrakcija pasirinktais tirpikliais;
107. f)procesas, susidedantis iš šių operacijų: apdorojimo koncentruota sieros rūgštimi, oleumu arba sieros anhidridu; neutralizacija šarminiais reagentais; išblukinimas ir valymas natūraliai aktyvia mase, aktyvuota mase, aktyvuota medžio anglimi arba boksitu;
108. g)polimerizacija;
109. h)alkilinimas;
110. i)izomerizacija. 7.2. Pozicijoms 2710, 2711 ir 2712 „specifiniai procesai“ yra šie:
111. a)vakuuminė distiliacija;
112. b)redistiliacija labai tobulu frakcionavimo procesu1;
113. c)krekingas;
114. d)riformingas;
115. e)ekstrakcija pasirinktais tirpikliais;
116. f)procesas, susidedantis iš šių operacijų: apdorojimo koncentruota sieros rūgštimi, oleumu arba sieros anhidridu; neutralizacija šarminiais reagentais; išblukinimas ir valymas natūraliai aktyvia mase, aktyvuota mase, aktyvuota medžio anglimi arba boksitu;
117. g)polimerizacija;
118. h)alkilinimas;
119. ij)izomerizacija;
120. k)sunkiosioms alyvoms, klasifikuojamoms tik pozicijoje ex 2710, desulfuracija vandeniliu, sumažinanti sieros kiekį ne mažiau kaip 85 proc. (ASTM D 1266-59 T metodas);
121. l)prekėms, klasifikuojamoms 2710 pozicijoje, deparafinavimas kitu nei filtravimo būdu;
122. m)tik sunkiosioms alyvoms, klasifikuojamoms tik ex 2710 pozicijoje, apdorojimas vandeniliu didesniame kaip 20 barų slėgyje ir aukštesnėje kaip 250°C temperatūroje, naudojant kitą katalizatorių nei naudojamas desulfuracijai, kai vandenilis yra aktyvusis cheminės reakcijos komponentas. Vėlesnis tepalinių alyvų, klasifikuojamų ex 2710 pozicijoje, veikimas vandeniliu (pavyzdžiui, vandenilinis valymas arba išblukinimas), siekiant pagerinti spalvą arba patvarumą, neturėtų būti laikomas specifiniu procesu;
123. n)degiosioms alyvoms, klasifikuojamoms tik ex 2710 pozicijoje, atmosferinė distiliacija su sąlyga, kad 300° C temperatūroje išgaruoja mažiau kaip 30 proc. šių prekių, įskaitant ir atliekas, tūrio (pagal ASTM D 86 metodą);
124. o)sunkiosioms alyvoms, išskyrus dujines ir degiąsias alyvas, klasifikuojamoms tik ex 2710 pozicijoje, poveikis aukšto dažnumo elektros iškrova. 7.3. Pozicijose ex 2707, 2713 – 2715, ex 2901, ex 2902 ir ex 3403 paprastos operacijos – valymas, dekantavimas, nudruskinimas, vandens atskyrimas, filtravimas, dažymas, ženklinimas, prekių su skirtingu sieros kiekiu sumaišymas sieros kiekiui nustatyti bei šių ar panašių operacijų derinimas tarpusavyje kilmės statuso nesuteikia. 3 PROTOKOLO II PRIEDAS APDIRBIMO AR PERDIRBIMO PROCESŲ, KURIUOS REIKIA ATLIKTI SU KILMĖS NETURINČIOMIS MEDŽIAGOMIS, NORINT, KAD PAGAMINTA PREKĖ ĮGYTŲ KILMĖS STATUSĄ, SĄRAŠAS Sutartis gali būti taikoma ne visoms sąraše nurodytoms prekėms, todėl būtina atsižvelgti ir į kitas Sutarties dalis HS kodas Prekės aprašymas Kilmės neturinčių medžiagų apdirbimas ir perdirbimas, suteikiantis prekei kilmę