Lietuvos Respublikos

Lietuvos Respublikos LIETUVOS RESPUBLIKOS 2001 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PROJEKTŲ PAGRINDINĖS NUOSTATOS BIUDŽETO REFORMA Teikiamas 2001 metų valstybės biudžeto projektas yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, 2000 metų liepos 11 d. priimto Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis. Biudžeto projektas buvo rengiamas derinant strateginio planavimo ir biudžeto programinio rengimo nuostatas. Biudžetinės institucijos parengė strateginius planus, kuriuose apibrėžė institucijos misiją, suformavo ilgalaikius institucijos tikslus, atliko aplinkos analizę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama Lietuvos gyventojų gerovės ir saugumo, politinio, socialinio ir ekonominio stabilumo, 2000 m. kovo 29 d. posėdyje (protokolas Nr. 16, 27 klausimas) patvirtino tokius Vyriausybės strateginius tikslus (prioritetus) rengiant programas bei priemones ir sudarant 2001-2003 metų biudžetą: 1. Užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą: skatinti ekonomikos augimą; siekti užimtumo didinimo; mažinti biurokratinius verslo suvaržymus ir trukdymus. 2. Rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES ACQUIS. 3. Plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO. 4. Subalansuoti nacionalinį biudžetą. 5. Plėtoti informacinę visuomenę. Minėtiems strateginiams tikslams – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, rengtis narystei Europos Sąjungoje, subalansuoti nacionalinį biudžetą, plėtoti informacinę visuomenę – įgyvendinti 2001 metų valstybės biudžete numatyta 100 mln. litų. Pagal ilgalaikius institucijos strateginius tikslus, taip pat atsižvelgdami į patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginius tikslus /prioritetus (LRV 2000 m. kovo 29 d. Nr.16 posėdžio protokolas), asignavimų valdytojai parengė programas, kuriose buvo nusakomi tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai. Taip pat rengiant programas buvo įvertinamos finansavimo reikmės trejiems metams bei finansavimo šaltiniai. Strateginių planų ir programų projektai buvo teikiami Vyriausybei svarstyti. Vyriausybė, nusakydama strateginius prioritetus, numatė ir lėšas prioritetams realizuoti. Nagrinėjant pateiktus strateginius planus bei programas, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 24 d. posėdžio sprendimu patvirtintais (protokolas Nr. 26, 41 klausimas) Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto maksimalių asignavimų nustatymo bendraisiais principais. Nustatant asignavimų valdytojams numatomas 2001 metų asignavimų apimtis, buvo diferencijuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais prioritetais. Mažinimo procentas kiekvienai funkcijai buvo diferencijuojamas pagal tokius kriterijus: Mažinimo procentą silpniau lemiantys kriterijai – funkcijos tiesioginis sutikimas su nustatytu prioritetu; atitinkamų įstatymų įsigaliojimas nuo 2001 metų; prisiimti neatšaukiami Vyriausybės įsipareigojimai. Mažinimo procentą labiau lemiantys veiksniai – siekimas išlaidų mažinimu inicijuoti funkcijos struktūrines reformas; kiti kriterijai. Dar viena biudžeto reformos naujovė – nebiudžetinių fondų pertvarkymas ir įtraukimas į nacionalinį biudžetą. Nuo 2001 metų yra pertvarkomi nebiudžetiniai fondai, išskyrus SODRĄ, Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Kelių fondą numatoma perskirstyti per nacionalinį biudžetą nuo 2002 metų sausio 1 d.  Nebiudžetiniai fondai pertvarkomi taip: dalis panaikinama, dalis pertvarkoma į biudžeto programas, dalis - į specialiąsias programas. Kiekvieno pertvarkomo fondo scenarijus buvo parenkamas atsižvelgiant į fondo veiklą, jo formavimo šaltinius. Šios reformos siekia  racionalizuoti ir supaprastinti valstybės finansinių išteklių valdymą, padidinti procesų aiškumą. Atitinkami pertvarkymo sprendimai Vyriausybėje jau priimti, dokumentai pateikti svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Tęsiant biudžeto reformą, tobulinant biudžeto planavimo procesus, numatoma  keisti kapitalo investicijų planavimo tvarką. Rengiamasi kapitalo investicijų planavimo funkciją pavesti Finansų ministerijai. Tai padės supaprastinti valstybės išteklių paskirstymą, pasirengti stojimui į Europos Sąjungą. Bendrieji ūkio makroekonominiai rodikliai Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva sparčiai žengė į priekį, kurdama makroekonomikos stabilumo sąlygas ir rinkos ekonomiką. Kuriant rinkos ekonomiką, buvo vykdomas privatizavimas, teisinės reformos, kainų ir prekybos liberalizavimas ir bankų restruktūrizavimas. Demokratinių rinkos reformų pagalba buvo siekiama paskatinti ekonominį augimą. Šių pastangų dėka buvo padėti geri stabilaus ekonomikos augimo pamatai – Lietuvos ekonomika sparčiai augo iki Rusijos krizės. Tačiau, prasidėjus Rusijos krizei ir pasikeitus požiūriui tarptautinėse kapitalo rinkose, šis procesas sulėtėjo. Sumažėjusi paklausa Rytų rinkose gerokai sumažino Lietuvos eksportą. Eksporto sumažėjimas, sutrikę atsiskaitymai lėmė kai kurių ekonominės veiklos rūšių aktyvumo mažėjimą, o tai sąlygojo aukštesnį  nedarbo lygį. Išankstiniais duomenimis, 1999 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) veikusiomis kainomis sudarė 42596,8 mln. litų ir, palyginti su 1998 metais, sumažėjo 4,1 procento. Smarkiausiai 1999 metais smuko elektros, dujų ir vandens tiekimo apimtys – 16,7 proc., statybos – 11,2 proc., žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės – 8,9 proc., apdirbamosios pramonės – 6,7 proc., sveikatos ir socialinio aprūpinimo – 5,9 proc. 2000 metais vykdyta fiskalinė politika sumažino fiskalinį deficitą ir užtikrino TVF pritarimą vykdomoms reformoms. Fiskalinio deficito mažinimo politika yra sąlygota fiksuoto lito kurso (dolerio atžvilgiu) ir didelio Lietuvos ekonomikos atvirumo. Jeigu visų 1999 metų centrinio šalies biudžeto (valstybės biudžetas, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti nebiudžetiniai fondai) deficitas sudarė 7,1 procento metinio BVP, o 1999 metų pirmą pusmetį centrinio šalies biudžeto deficitas sudarė 8,44 procento pusmečio BVP, tai pirmą 2000 metų pusmetį deficitas sudarė 0,75 procento išankstiniais vertinimais apskaičiuoto pusmečio BVP. Sumažinto biudžeto deficito dėka pasirodė laukti ūkio stiprėjimo ženklai: 1. Sumažėjo palūkanų normos, pavyzdžiui: 3 mėnesių Vyriausybės vertybinių popierių vidutinė palūkanų norma 1998 metais buvo 10,7 procento, 1999 metais ji buvo 10,3 procento, 2000 metais per aštuonis mėnesius sumažėjo iki 7,5 procento, 2000 metų rugpjūtį sumažėjo iki 5,7 procento; 1999 metais vidutinis svertinis visų vidaus rinkoje išleistų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų vidurkis buvo 11,4 procento, per 2000 metų aštuonis mėnesius rodiklio reikšmė sumažėjo iki  9,5 procento; 2. 2000 metų pirmojo ketvirčio mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas, palyginti su 1999 metų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo nuo 8,1 procento ketvirčio BVP iki 2,8 procento ketvirčio BVP; 3. Išlaikyta maža infliacija, metinė infliacija rugpjūčio mėnesį 2000 metais buvo 0,9 procento; 4. Vyriausybės vykdoma gyvenimo pagal išgales politika leido išteklius panaudoti eksportui didinti: 2000 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 1999 metų laikotarpiu, 26,1 procento padidėjo eksportas; 5. Buvo sudarytos palankios sąlygos išplėsti ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių rinką; pirmą kartą išleisti trejų metų trukmės Vyriausybės vertybiniai popieriai. Sustiprėjęs investuotojų pasitikėjimas ilgalaikiu ūkio stabilumu turėtų 2001 metais padidinti efektyvias privačias investicijas ir kompensuoti sumažėjusias valstybės investicijas. Valstybės investicinių planų įvykdymas ir efektyvumas tampa ilgalaikio ekonomikos augimo sąlyga: turi būti įvykdyta daug didesnė dalis investicinių programų nei iki šiol ir sudarytos sąlygos privataus sektoriaus investicijoms. Ūkio ministerija, įvertinusi vidaus ir išorės veiksnius, 2000 – 2001 metų periodui prognozuoja realaus BVP augimą. Ekonomikos atsigavimą visų pirma turėtų paskatinti didėjančios eksporto į Vakarų rinkas apimtys bei eksporto į NVS rinkas pagyvėjimas. Patikslinta pagrindinių Lietuvos ūkio ekonominių rodiklių prognozė numato, kad 2000 metais BVP veikusiomis  kainomis sudarytų  44529,5 mln. litų ir palyginamosiomis kainomis būtų  2,1 proc. didesnis negu 1999 metais, 2001 metais - 47400 mln. litų, padidėtų  – 3,5 proc. Nors prognozuojami ūkio sektorių augimo tempai labai skiriasi,  2000 - 2001 metų BVP prognozė didelių struktūrinių pasikeitimų nenumato. Kaip ir pastaraisiais metais, didžiausią lyginamąją dalį sudarytų  pramonė, nors lyginamoji jos dalis po truputį mažėtų  (2000 m. – 23 proc., 2001 m. – 22,4 proc. visos bendrosios pridėtinės vertės). Didmeninės ir mažmeninės prekybos, viešbučių ir restoranų veiklos lyginamoji dalis taip pat šiek tiek sumažėtų  (2000 m. – 16,8 proc., 2001 m. – 16,5 proc. bendrosios pridėtinės vertės). Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės lyginamoji dalis sumažėtų  nuo 8,7 proc. 2000 m. iki 8,4 proc. 2001 m., valstybės valdymo, gynimo bei privalomojo socialinio draudimo lyginamoji dalis tuo pačiu laikotarpiu sumažėtų  nuo 7,2 proc. iki 7,1 proc., finansinio tarpininkavimo – nuo 2,5 proc. iki 2,4 proc. Prognozuojamu laikotarpiu padidėtų  transporto, sandėliavimo ir ryšių lyginamoji dalis (nuo 11,1 proc. 2000 m. iki 11,6 proc. 2001 m.) bei švietimo lyginamoji dalis (nuo 7,5 proc. 2000 m. iki 8 proc. 2001 m.). Nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos lyginamoji dalis 2000 – 2001 m. sudarytų  8,4 proc., statybos – 7,8 proc., sveikatos ir socialinio aprūpinimo –3,8 proc. bendrosios pridėtinės vertės. 2001 metais didesnio nei BVP augimas (palyginamosiomis kainomis) laukiama bendrosios pridėtinės vertės augimo statybų (5,6 proc.), transporto, sandėliavimo ir ryšių (5,5 proc.), švietimo (3,8 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3,6 proc.) sektoriuose - tai yra sektoriai, kurių augimas viršija vidutinį augimą. Prognozuojamu laikotarpiu BVP yra įvertintas taip pat ir išlaidų metodu. BVP išlaidų metodu įvertinamas kaip galutinių išlaidų suma, t. y. atspindi galutines namų ūkių, vyriausybinio sektoriaus vartojimo išlaidas, bendrąsias vidaus investicijas ir skirtumą tarp prekių ir paslaugų eksporto bei importo. Prognozuojama, kad šiek tiek mažėjant galutinio vartojimo išlaidų lyginamajai daliai (nuo 85,7 proc. BVP 2000 m. iki 85,6 proc. 2001 m.) Vyriausybės vartojimo išlaidų dalis sumažėtų  nuo 21,6 proc. BVP 2000 m. iki 21,5 proc. BVP 2001 m., o namų ūkių vartojimo išlaidos liktų  nepakitusios ir sudarytų  64 proc. BVP. Neigiamo užsienio prekybos (prekių ir paslaugų) saldo dalis sudarytų  8,1 proc. BVP 2000 m. ir 8,2 proc. BVP 2001 m. Bendrosios vidaus investicijos padidėtų  nuo 22,4 proc. BVP 2000 m. iki 22,6 proc. BVP 2001 m. Pagrindinių Lietuvos ūkio ekonominių rodiklių prognozė numato neaukštą infliacijos lygį. Numatoma, kad 2000 metų infliacija (lyginami gruodžio mėnesiai) sudarytų  1,5 proc. (vidutinė metinė infliacija sudarytų  0,9 proc.), 2001 metų infliacija sudarytų  1,8 proc. (vidutinė metinė – 1,3 proc.). Situaciją darbo rinkoje daugiausia veiks šalies ūkio ekonominė būklė. Atsižvelgus į  ūkio privatizavimo bei restruktūrizavimo procesų įtaką, Rusijos ekonominės krizės neigiamas pasekmes šalies ūkiui, prognozuojama, kad 2000 metais vidutinis metinis nedarbo lygis siektų  11,4 proc., bet vėliau mažėtų ir 2001 metais sudarytų  10,7 proc. Siekiant sumažinti nedarbo lygį, numatoma vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką, susijusią su nedarbo prevencija, užimtumo rėmimu, darbo rinkos pagrindų mokymu, lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimu, regioninių užimtumo ir verslo skatinimo programų rengimu. 2000 metais sumažėjęs užimtųjų skaičius (išankstiniais duomenimis, 1999 m. vidutinis metinis užimtųjų skaičius sudarė 1647,5 tūkst., numatomas 2000 m. skaičius – 1592 tūkst.) 2001 metais vėl pradėtų  didėti ir siektų  1617 tūkst. Taip pat prognozuojamas tolesnis darbo užmokesčio augimas. 1999 M. IŠANKSTINIAI 2000 M. NUMATOMA 2001 M. PROGNOZĖ Vidutinis metinis mėnesinis šalies ūkio darbuotojų bruto darbo užmokestis, Lt 1012,9 1030 1070 Vidutinis metinis šalies ūkio darbuotojų mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis, proc. 8,1 1,7 3,9 Vidutinis metinis šalies ūkio darbuotojų realaus darbo užmokesčio pokytis, proc. 7,2 0,8 2,6 NACIONALINIS BIUDŽETAS mln. Lt Pajamos Išlaidos Deficitas 2000 m. patvirtinta 2001 m. projektas 2001 m. % palyginti su 2000 m.  2000 m. patvirtinta 2001 m. projektas 2001 m. % palyginti su 2000 m.  2000 m. patvirtinta 2001 m. projektas 2001 m. % palyginti su 2000 m.  Nacionalinis biudžetas 8969 9387 104,7 9769 10065 130,0 800 678 84,8 Nacionalinis biudžetas be investicijų, finansuojamų iš skolintų lėšų 8969 9387 104,7 9769 9855 100,9 800 468 58,5 Valstybės biudžetas 6058 6353 104,9 6858 7031 102,5 800 678 84,8 Valstybės biudžetas be investicijų, finansuojamų iš skolintų lėšų 6058 6353 104,9 6858 6821 99,5 800 468 58,5 Savivaldybių biudžetai (su bendrosios dotacijos kompensacija) 2911 3034 104,2 3186 3172 99,6 - - - NACIONALINIO BIUDŽETO PAJAMŲ PROJEKTAS Finansų ministerija, vadovaudamasi Ūkio ministerijos 2000 09 14 rašte Nr.11-05-6274 pateiktomis ūkio plėtros prognozėmis bei numatomais 2000 metų  pajamų surinkimo duomenimis, teikia 2001 m. nacionalinio biudžeto pajamų prognozes. Atsižvelgus į 1999 metų pajamų surinkimą, šių metų aštuonių mėnesių faktines pajamas ir į Ūkio ministerijos teikiamas šių metų makroekonominių rodiklių prognozes,  numatoma, kad nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo planas būtų  įvykdytas 98,0 proc., arba į biudžetą būtų  nesurinkta 181,3 mln. litų. 2001 m. planuojama gauti 9386,6 mln. litų nacionalinio biudžeto pajamų. Tai 6,8 procento daugiau, negu numatoma surinkti šiais metais (numatoma – 8787,7 mln. litų). Palyginti su bendruoju vidaus produktu, nacionalinio biudžeto pajamos sudarytų 19,8 procento. Kaip ir 2000 m., pagrindiniai nacionalinio biudžeto pajamų šaltiniai pasiliks netiesioginiai mokesčiai - PVM bei akcizai - ir fizinių asmenų pajamų mokestis. PVM sudarytų  40,6 proc. visų 2001 metų nacionalinio biudžeto pajamų, fizinių asmenų pajamų mokestis -  28,3 proc. ir  akcizai – 13,9 proc. Pagal Ūkio ministerijos prognozes 2001 m. galutinio vartojimo išlaidos išaugs 6,3 proc. Tačiau atsižvelgus į numatomus teikti PVM įstatymo pakeitimus ir įvertinus mokesčių administravimo pagerinimą, prognozuojama, kad PVM, palyginti su numatomu įvykdymu 2000 metais, išaugtų 10,3 procento. Pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio 2001 metais, palyginti su numatomomis gauti 2000 metais pajamomis iš šio mokesčio, padidėtų 3,6 procento. Ūkio ministerija prognozuoja, kad realus vidutinis metinis darbo užmokestis 2001 metais išaugs 2,6 proc. Prognozuojant šio mokesčio įplaukas, buvo atsižvelgta į esamą šio mokesčio įsiskolinimo padengimą. Pajamos iš akcizų 2001 metais, palyginti su 2000 metais numatomomis gauti pajamomis, išaugtų 2,7 procento. Atskaitymai į  Kelių fondą už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, tepalus - 32 proc. akcizo pajamų. Pagal Ūkio ministerijos prognozes likutinis perteklius ir mišriosios  pajamos augs 5,6 proc., investicijos augs 7,4 proc., tačiau kadangi pelnas, skirtas investicijoms, yra neapmokestinamas, juridinių asmenų pelno mokesčio įplaukų planuojama gauti 4,8 proc. daugiau, negu numatoma gauti šiais metais. Įplaukų iš tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių 2001 m. planuojama  gauti 7,0 proc. mažiau, negu numatoma gauti šiais metais. Muitų pajamos mažėja, nes sudaromos laisvos prekybos sutartys. Nuo 2000 m. kovo 1 d.  įsigaliojo sutartis su Vengrija, numatoma ratifikuoti sutartis su Bulgarija ir Rumunija. Importas iš ES šalių sudaro apie 50 proc. viso importo, taip pat muitų pajamoms daro įtaką sumažėjusios muitais ir mokesčiais apmokestinamų prekių apimtys.   Nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigalios naujas Rinkliavų įstatymas, pakeisiantis Žyminio mokesčio įstatymą. Pateiktame 2001 m. nacionalinio biudžeto pajamų projekte 9,4 mln. litų vietinių rinkliavų suma savivaldybių biudžete iš pajamų straipsnio “ Kitos pajamos “ yra perkelta į įsigaliosiantį nuo 2001 metų pajamų straipsnį “ Rinkliavos “, nes pagal naująjį Rinkliavų įstatymą visos vietinės rinkliavos bus įtrauktos į šį straipsnį. Prognozuojama, kad 2001 m. valstybės biudžetas bus lygus 6352,9 mln. litų arba, palyginti su  šių metų  numatomu įvykdyti biudžetu, padidės 8,7 proc. (prognozuojama, kad į valstybės biudžetą 2000 metais įplauks 5846,7 mln. litų, arba 211,0 mln. litų mažiau nei planuota). Biudžeto pajamų rodikliai pateikti 1 – 4 priedėliuose. VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI Valstybės biudžeto asignavimų struktūra pagal funkcinę ir ekonominę klasifikaciją šiais ir planuojamais metais pateikiama lentelėje. Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto projekto asignavimų suvestinė pagal valstybės funkcijas tūkst. Lt 2000m patvirtintas planas 2001m. projektas iš jų Lygi- iš jų Lygi- P a v a d i n i m a s Iš viso paprasto- iš jų nepaprasto- namoji Iš viso paprasto- iš jų nepaprasto- namoji sioms iš- darbo už- sioms išlai- dalis, sioms iš- darbo už- sioms išlai- dalis, laidoms mokesčiui doms % laidoms mokesčiui doms % Bendrosios valstybės paslaugos 588128 586075 354435 2053 8.6 627192 584858 348077 42334 8.9 iš jų: Valstybės valdymo išlaidos 178978 178111 104522 867 2.6 196894 181041 105260 15853 2.8 Fundamentalūs moksliniai tyrimai 109973 109973 72257 1.6 116960 116194 71091 766 1.7 Krašto apsauga 652264 600627 264566 51637 9.5 746402 628058 279886 118344 10.6 iš jų: Krašto apsaugos ministerija 535437 483800 199510 51637 7.8 596791 498250 202110 98541 8.5 Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 910605 894789 610307 15816 13.3 904735 856883 580334 47852 12.9 Švietimas 827021 819584 462152 7437 12.1 832271 790450 459053 41821 11.8 Sveikatos apsauga 595535 544753 53656 50782 8.7 606113 515248 44996 90865 8.6 Socialinė apsauga, globa ir rūpyba 693473 692473 56916 1000 10.1 712394 699035 56937 13359 10.1 Butų ir komunalinis ūkis 82 82 Sveikatingumas (sportas), rekreacija, kultūra 224384 220473 39303 3911 3.3 227876 215952 39117 11924 3.2 Kuro ir energijos tiekimo paslaugos 5775 5775 2957 0.1 5828 5828 3224 0.1 Žemės ūkis, miškininkystė,žuvininkystė ir veterinarija 579673 537212 57815 42461 8.5 616962 546257 61261 70705 8.8 Mineralinių išteklių gavyba (išskyrus kurą), pramonė ir statyba 50029 47429 8185 2600 0.7 69323 64799 8969 4524 1.0 Transportas ir ryšiai 61235 41474 10155 19761 0.9 73318 54796 18148 18522 1.0 Kita ekonominė veikla 65801 64917 37609 884 1.0 73767 68540 33732 5227 1.0 iš jų: Aplinkos ministerija ir jos valdymo sritis 34574 34326 19454 248 0.5 40414 36157 17852 4257 0.6 Išlaidos, nepriskirtos pagrindinių funkcijų grupėms 1603730 1533103 24766 70627 23.4 1534713 1435582 37492 99131 21.8 iš jų: Valstybės skolos aptarnavimo išlai- dos 998768 931975 66793 14.6 1108789 1013770 95019 15.8 Dotacijos ir kompensacija savival- dybėms 275201 275201 4.0 139392 139392 2.0 IŠ VISO: 6857735 6588766 1982822 268969 100.0 7030894 6466286 1971226 564608* 100.0 *) 2001 metų valstybės biudžeto nepaprastosiose išlaidose įskaityta 210 mln. Lt skolintų lėšų investicijoms finansuoti Bendrųjų valstybės paslaugų funkcijai, kuriai priklauso valstybės valdymo išlaidos, fundamentaliųjų mokslinių tyrimų išlaidos, valdžios ir valdymo institucijų aptarnavimo išlaidos, ateinančių metų biudžeto projekte planuojama 627,2 mln. litų, arba 8,9 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Šios funkcijos lyginamoji dalis tarp biudžeto asignavimų padidėjo nuo 8,6 proc. 2000 metais iki 8,9 proc. 2001 metais, daugiausia dėl planuojamo nepaprastųjų išlaidų padidėjimo. Be to, planuojamos lėšos Vyriausybės strateginiams tikslams: rengtis narystei Europos Sąjungoje (Muitinės departamentui centrinei kontrolės įstaigai, kontroliuojančiai visas tranzito procedūras, įsteigti 2001 metais, prisijungti prie ES-ELPA konvencijų numatoma 0,3 mln. litų); informacinei visuomenei plėtoti (informacinių technologijų priemonių dėka gerinti valstybės valdymo institucijų veiklą) numatyta 2,3 mln. litų. Nemaža minėtos funkcijos išlaidų dalis tenka Užsienio reikalų ministerijai. Ministerijos aparatui išlaikyti, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje išlaikyti, jų pastatams statyti, mokesčiams už narystę tarptautinėse organizacijose sumokėti iš viso planuojama 118,8 mln. litų. Minėtai funkcijai priskiriamiems fundamentaliems moksliniams tyrimams planuojama 117 mln. litų. Valstybės valdymo išlaidų lyginamoji dalis tarp biudžeto asignavimų padidėjo nuo 2,6 proc. 2000 metais iki 2,8 proc. 2001 metais,daugiausia dėl nepaprastųjų išlaidų didėjimo. Be to, pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo, fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartims sudaryti bei apskaitos standartams parengti, mokesčių administravimui, susijusiam su dalies socialinio draudimo funkcijų perėmimu, gerinti ir rengtis narystei Europos Sąjungoje (dalyvauti Europos Sąjungos programoje FISCALIS) - planuojama skirti papildomai 4,5 mln. litų. Krašto apsaugai  2001 m. valstybės biudžeto projekte skiriama 746,4 mln. litų, iš jų – 628,1 mln. litų paprastosioms išlaidoms. Palyginti su šių metų patvirtintu biudžetu, išlaidos Krašto apsaugai didesnės 94,1 mln. litų ir sudaro 10,6 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Didžiausia dalis – 596,8 mln. litų, arba 8,5 proc. visų planuojamų valstybės biudžeto asignavimų, sudaro asignavimai Krašto apsaugos ministerijos vykdomoms programoms. 2001 metais Krašto apsaugos ministerija, įgyvendindama savo tikslus, vykdys šias programas: Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Logistikos pajėgų, Karinio mokymo pajėgų, Centralizuotų tarnybų, Visuomenės rengimo valstybei ginti, Krašto apsaugos sistemos valdymo ir Pensinio aprūpinimo. Atsižvelgiant į Lietuvos karinę strategiją ir ginkluotųjų pajėgų uždavinius, prioritetas teikiamas sausumos pajėgoms. Planuojami asignavimai joms sudaro 29,5 proc. Krašto apsaugos ministerijai iš valstybės biudžeto planuojamų asignavimų. Taip pat didelė asignavimų dalis - 16,1 proc. tenka savanorių pajėgoms, ir 8,6 proc. – karinėms oro pajėgoms. Kitų institucijų vykdomoms programoms, susijusioms su krašto apsauga, 2001 m. iš valstybės biudžeto numatoma 149,6 mln. litų. Didžiausia dalis iš jų (94,6 mln. litų, arba 1,3 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų) tenka Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomoms programoms: Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, Šengeno ACQUIS reikalavimų sienos kontrolės srityje įgyvendinimas; Personalo rengimas tarnybai pasienio policijoje ginkluotai krašto gynybai, kvalifikacijos kėlimas; Valstybės sienos įrengimas. Vidaus reikalų ministerijos vykdomai kovinio parengimo programai numatoma 34,6 mln. litų. Daugiausia asignavimų iš valstybės biudžeto numatoma skirti viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai. Policijos įstaigoms, priešgaisrinei ir gelbėjimo tarnybai, teisėsaugos įstaigoms, įkalinimo ir kitoms įstaigos, susijusioms su viešosios tvarkos palaikymu ir visuomenės apsaugos garantija, biudžeto projekte numatoma 904,7 mln. litų, arba 12,9 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Teisėsaugos institucijos pagal joms keliamus tikslus - įgyvendinti teisingumą, užtikrinti teisėtumą, kurti ir tobulinti teisinę sistemą - numato vykdyti programas, susijusias su teisinės sistemos reformos metmenų įgyvendinimu, teisingumo vykdymu, organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencija. Jų vykdomoms programoms 2001 m. numatyta 190 mln. litų, arba 2,7 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Vidaus reikalų sistemos įstaigos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir asmenų saugumą, kovoti su nusikalstamumu, vykdyti nusikaltimų ir kitų teisėsaugos pažeidimų prevenciją, įgyvendins Nusikaltimų ir teisėtvarkos pažeidimų išaiškinimo bei prevencijos, Lietuvos Respublikos vadovybės ir oficialių užsienio svečių apsaugos, Finansinių nusikaltimų bei pažeidimų atskleidimo ir tyrimo, mokesčių išieškojimo priemonių vykdymo bei kitas su viešosios tvarkos palaikymu susijusias programas. Iš viso švietimo funkcijai, tarp jų ir aukštųjų mokyklų vykdomai Aukščiausios kvalifikacijos specialistų, atitinkančių šalies reikmes, rengimo, tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinės kompetencijos stiprinimo programai, valstybės biudžeto projekte numatoma 832,3 mln. litų, arba 11,8 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. 14 programų švietimo srityje įgyvendins 5 vidurinės mokyklos, kuriose mokysis 1832 mokiniai, 17 internatinių mokyklų ir vaikų globos įstaigų, kuriose bus globojami 3758 vaikai, 82 profesinės mokyklos, kuriose mokysis 44005 moksleiviai, 44 aukštesniosios mokyklos, kuriose studijuos 23542 studentai, 4 kolegijos, įsteigtos reorganizuojant aukštesniąsias mokyklas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 1000 “Dėl valstybinių Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus kolegijų steigimo”, kuriose studijuos 6141 studentas, kvalifikacijos kėlimo ir kitos švietimo įstaigos. Taip pat minėtas programas įgyvendins ir apskričių švietimo įstaigos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 138 “Dėl aukštesniųjų žemės ūkio ir žemės ūkio mokyklų steigėjo funkcijų perdavimo Švietimo ir mokslo ministerijai” Žemės ūkio ministerija perdavė Švietimo ir mokslo ministerijai aukštesniųjų žemės ūkio ir žemės ūkio mokyklų steigėjų funkcijas. Įgyvendinant Vyriausybės strateginį tikslą – plėtoti informacinę visuomenę (išmokyti visus 9-12 klasių moksleivius naudotis informacinėmis technologijomis) – Švietimo ir mokslo ministerijai numatyta skirti 13,9 mln. litų. Ateinančiais metais 14 šalies aukštųjų mokyklų vykdys Aukščiausios kvalifikacijos specialistų, atitinkančių šalies reikmes, rengimo, tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinės kompetencijos stiprinimo programą, kuriai įgyvendinti planuojama skirti 325,3 mln. litų. Minėtose mokyklose valstybės finansuojamose vietose studijuos 62743 studentai, iš jų dieniniuose skyriuose - 51605 studentai, vakariniuose skyriuose – 2576 studentai, neakivaizdiniuose skyriuose - 8562 studentai. Aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose 2001 metais numatoma paruošti 15663 aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Mokslui ir studijoms valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 442,2 mln. litų, arba 6,3 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiam tikslui (prioritetui) – plėtoti informacinę visuomenę – Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET integracijos į Europos Sąjungos akademinį kompiuterinį tinklą programai (LITNET GEANT programa) įgyvendinti numatyta 4,2 mln. litų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiam tikslui (prioritetui) – rengtis narystei Europos Sąjungoje (Mokslo ir technologijų plėtros Europos Sąjungos kontekste programai) - numatyta 2,3 mln. litų. Sveikatos apsaugai planuojama skirti 606,1 mln. litų, arba 8,6 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, pagal Sveikatos draudimo įstatymą 2001 metais sudarys 399,8 mln. litų, arba 182,5 lito už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. Palyginti su 2000 metais, išlaidos už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį mažėja 19,2 lito. Sveikatos apsaugos ministerijos 2001 metais vykdomoms programoms planuojama skirti 166,8 mln. litų. Ministerija numato vykdyti tokias svarbiausias programas: Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimo integruojantis į Europos Sąjungos sveikatos sistemą, Gyventojų sergamumo ir mirtingumo bei gyvenimo kokybės gerinimo ir modernizavimo, Sveikatos sistemos valdymo ir priežiūros programą. Socialinei apsaugai, globai ir rūpybai ateinančių metų valstybės biudžete numatoma 712,4 mln. litų, arba 10,1 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. 2001 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 18,4 mln. litų invalidams, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, transporto išlaidoms kompensuoti pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą (2000 m. kovo 30 d., VIII-1605). Iš to skaičiaus 16 mln. litų – transporto išlaidoms kompensuoti (kiekvieną mėnesį 0,25 MGL) ir 2,4 mln. litų – specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidoms kompensuoti (vieną kartą per metus iki 32 MGL). Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiam tikslui (prioritetui) – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą (siekti užimtumo didinimo) – numatyta 3,3 mln. litų vietinėms iniciatyvoms kurti darbo vietas įgyvendinti Utenos, Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio apskričių rajonuose, kuriuose aukštas nedarbo lygis. Sveikatingumui (sportui) ir kultūrai numatoma 227,9 mln. litų, arba 3,2 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Didžiausia minėtos funkcijos asignavimų dalis tenka Kultūros ministerijai – 78,3 mln. litų. Ministerija planuoja vykdyti tokias svarbiausias programas: Meninės kūrybos ir veiklos rėmimo, Tarptautinių kultūros ryšių plėtros, Visuomenės informacinio aprūpinimo, Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos rėmimo, Istorinės atminties išsaugojimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiam tikslui (prioritetui) – plėtoti informacinę visuomenę – Kultūros ministerijai Visuomenės informacinio aprūpinimo programai numatyta 2,2 mln. litų. Kultūros ministerijos Kultūros vertybių departamentas ateinančiais metais planuoja vykdyti tris programas, iš kurių didžiausia – Kultūros vertybių apsaugos programa, kuriai numatoma 12,9 mln. litų. Visoms departamento vykdomoms programoms planuojama skirti 16,6 mln. litų. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento vykdomoms programoms planuojama skirti 5,6 mln. litų, iš jų Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programai numatyta 4 mln. litų. Viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai planuojama 35,6 mln. litų, kurie bus naudojami tokioms programoms vykdyti: Visuomenės informavimo radijo komunikacijų tinklais, Visuomenės informavimo telekomunikacijų tinklais ir Radijo ir televizijos programų siuntimo LRTC komunikacijų tinklais. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kuriai ateinantiems metams planuojama 10,6 mln. litų, Lietuvos aklųjų biblioteka (1 mln. litų), Lietuvos nacionalinis muziejus (3,2 mln. litų),Lietuvos dailės muziejus (5,3 mln. litų), Valstybinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (2,9 mln. litų), Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (10,2 mln. litų), Nacionalinis dramos teatras (2,8 mln. litų), Lietuvos nacionalinė filharmonija (10,4 mln. litų) 2001 metais vykdys programas, susijusias su visuomenės bibliotekiniu informaciniu aptarnavimu, muziejų rinkinių kaupimu, saugojimu ir populiarinimu, teatro meno pristatymu, klasikinės bei šiuolaikinės muzikos meno sklaida. Be to, VĮ “Vilniaus pilių direkcijai” Vilniaus pilių jungtinio komplekso ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus (buvusios Prezidentūros Kaune) restauravimui numatyta 3,1 mln. litų. Tradicinių religinių bendrijų maldos namams atstatyti ir kitoms bendrijų reikmėms planuojama 4,1 mln. litų. Kūno kultūros ir sporto departamento vykdomoms programoms planuojama 17,4 mln. litų (be kultūros ir sporto rėmimo fondo programos, kuriai numatoma skirti 12,4 mln. litų). Departamentas numato vykdyti tokias programas: Sveikatingumo ir sporto programą, Kūno kultūros ir sporto administravimo, Didelio meistriškumo sportininkų rengimo. Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą (1998 m. spalio 8 d., Nr. VIII-876) ateinančių metų valstybės biudžete Kultūros ir sporto rėmimo fondo programai numatyta 12,4 mln. litų, kurie bus skirti profesionaliajam ir liaudies menui bei kūno kultūrai ir sportui remti. Pagal fondo tarybos priimtus sprendimus 50 procentų fondo lėšų bus skirta kultūros programoms muzikos, literatūros, dailės, teatro, kino, šokio, liaudies meno, cirko ir kitose srityse remti, o 50 procentų lėšų – kūno kultūros ir sporto programoms judėjimo “Sportas visiems”, didelio sportinio meistriškumo, sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo bei jų tobulinimo, sporto bazių priežiūros ir statybos srityse remti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymu (1999 m. sausio 12 d., Nr. VIII-1020), ateinančių metų valstybės biudžeto projekte numatyta 0,9 mln. litų valstybės biudžeto dotacija politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms. Pramonės ir ūkio plėtra. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus strateginius tikslus – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą; skatinti ekonomikos augimą; siekti užimtumo didinimo; mažinti biurokratinius verslo suvaržymus ir trukdymus – 2001 metų valstybės biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 24,3 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų. Įgyvendinant Vyriausybės nustatytą prioritetą, toliau bus tęsiamos ir vykdomos naujos programos. Efektyviausias būdas užtikrinti stabilų ekonomikos augimą yra eksporto plėtra, sudarant tam palankias sąlygas. Lietuvos vidaus rinka yra nepajėgi suvartoti produkciją, pagamintą šalyje išnaudojant visus vietos išteklius ir potencialias šalies galimybes. Nepasinaudojus galimybėmis, kurias suteikia užsienio rinkos, sunku būtų užtikrinti ekonomikos augimą. Be to, eksporto augimas sukuria prielaidas naujų darbo vietų kūrimui, mažina užsienio prekybos balanso deficitą, papildo užsienio valiutos atsargas. Siekiant skatinti šalies ūkio ekonominę plėtrą ir užtikrinti jos stabilumą bei didinti įmonių konkurencingumą užsienio rinkose, Eksporto plėtros ir skatinimo strategijai įgyvendinti 2001 metų valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 18,8 mln. litų. Bendrai šalies ekonomikos raidai vis didesnę įtaką turi smulkaus ir vidutinio verslo sektorius. Įsikūrusioms smulkaus verslo įmonėms vis sunkiau įsitvirtinti rinkoje bei padidinti produkcijos ir paslaugų apimtis - kuriasi mažiau naujų įmonių, vis daugiau įmonių sumažina gamybą. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros skatinimas yra Vyriausybės prioritetinė veiklos sritis, daranti didelę įtaką bendrai šalies ekonomikos raidai. Atsižvelgiant į tai, 2001 metų valstybės biudžeto projekte šiai sričiai plėtoti numatoma skirti 6,9 mln. litų. Svarbiausieji Vyriausybės patvirtintos pramonės plėtros politikos ir jos įgyvendinimo strategijos tikslai yra per vidutinės trukmės laikotarpį smarkiai padidinti pramonės vaidmenį ekonomikoje, sumažinti socialines, regionines, ekologines ir kitas neigiamas pasekmes, kurios gali atsirasti įgyvendinant pramonės konkurencingumo didinimo politiką. Pramonės konkurencingumo didinimo programai vykdyti numatoma skirti 12,6 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Žemės ūkis. 2001 metais Žemės ūkio ministerijai 6 programoms finansuoti numatyta skirti 402,8 mln. litų. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.VIII-1728 patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją. Vadovaujantis strategijoje numatytomis kaimo rėmimo kryptimis, iš esmės pakeisti paramos žemės ūkiui prioritetai. Patikslintame 2000 metų valstybės biudžete Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai finansuoti skirta 393,8 mln. litų. Atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 metų maksimalių asignavimų nustatymo kriterijais, Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai finansuoti skirtos lėšos, palyginti su 2000 metais patikslintame valstybės biudžete nustatyta suma, sumažintos 18,6 mln. litų. Šios programos lėšos 2001 metais paskirstytos trims programoms vykdyti: Specialiajai kaimo rėmimo programai finansuoti – 243,8 mln. litų, Nacionalinei kaimo plėtros programai SAPARD programai įgyvendinti 2000-2006 metais – 45,5 mln. litų, subsidijoms už supirktus perdirbti cukrinius runkelius – 81 mln. litų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad iš Nacionalinės žemės ūkio plėtojimo programos lėšų kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvos skiriamos lėšos įvairioms paslaugoms pirkti iš vienintelio šaltinio, 2001 metais 13,1 mln. litų numatyta skirti tiesiogiai: valstybės įmonėms “Pieno tyrimai”, “Gyvulių produktyvumo kontrolė”, viešosioms įstaigoms “Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras” ir “Lietuvos žemės ūkio tarptautinė prekybos agentūra”. Specialiajai kaimo rėmimo programai 2001 metais numatoma skirti 243,8 mln. litų. Siekiant žemės ūkio produkcijos rinkos reguliavimo priemones pritaikyti prie Europos Sąjungoje naudojamų paramos formų, pradėta įgyvendinti nauja žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymo priemonių sistema, atskiriant socialinę politiką nuo ekonominės žemės ūkio politikos - vietoje kainų subsidijų už parduotą produkciją bus mokamos tiesioginės išmokos. Bus teikiama socialinė parama I-2 karvių laikytojams, mokamos tiesioginės išmokos už javų, linų ir rapsų pasėlius. Numatyta įgyvendinti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo priemones, užtikrinti tinkamą jų finansavimą, įdiegti intervencinių pirkimų modelį. Šių tikslų bus siekiama superkant perteklinę produkciją: sviestą, lieso pieno miltus, galvijieną bei remiant privatų šių produktų saugojimą. Viena iš svarbiausių Specialiosios kaimo rėmimo programos krypčių yra veislininkystės rėmimas. Pagal Gyvulių veislininkystės įstatymo 20 straipsnį veislinė gyvulininkystė yra prioritetinė žemės ūkio šaka, remiama valstybės. Bus skiriamos lėšos ūkininkų ūkio įsikūrimui remti, iš jų ir specializuotiems pieno ūkiams, atitinkantiems Europos Sąjungos reikalavimus. Numatoma toliau remti žemės ūkio mokslo ir konsultavimo sistemą, kooperacijos plėtrą, skirti lėšas žemės ūkio paskolų garantijų fondui formuoti ir kitoms priemonėms, numatytoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme. 2001 metais numatoma finansuoti naują programą – Nacionalinę kaimo plėtros programą SAPARD programai įgyvendinti 2000-2006 metais, kuriai numatoma skirti 45,5 mln. litų. Europos Sąjunga 2000-2006 metais yra numačiusi skirti finansinę paramą šalims kandidatėms pagal SAPARD programą. Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos reikalavimų, keliamų SAPARD programai įgyvendinti yra finansinis šalies kandidatės indėlis, t.y. iki 25 procentų kiekvieno investicijų projekto paramos. Remiantis Europos Komisijos 1999 m. liepos 20 d. sprendimu, iki 2006 m. Lietuvai kasmet bus skiriama 29,8 mln. eurų. Iš valstybės biudžeto lėšų, surinktų iš akcizo už parduotą cukrų, toliau bus mokamos subsidijos cukrinių runkelių augintojams už iš jų supirktus perdirbti cukrinius runkelius. Šiam tikslui numatoma skirti 81 mln. litų. Kaip ir ankstesniais metais, Žemės ūkio ministerijai bus skiriamos lėšos valstybės materialinių išteklių rezervui išlaikyti, Žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės ir konkurencingumo bei Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimo programai, žemdirbių mokymo, švietimo ir informavimo bei kitoms priemonėms finansuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymu, kasmet iš valstybės biudžeto ar kitų šaltinių yra skiriamos lėšos melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti. 2001 metais numatoma iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirti 40 mln. litų. 2001 metais toliau tęs savo veiklą Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Šis fondas, laikydamasis nustatyto valstybės garantijų limito, teiks garantijas bankams už ūkininkų, kooperatinių bendrovių ir ūkininkų bendrijų, valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros ir kitų žemės ūkio subjektų paimtas paskolas. Transportas ir ryšiai. Lietuvos ūkiui turi labai didelę strateginę reikšmę. Todėl labai svarbu užtikrinti transporto infrastruktūros ir visos transporto bei ryšių sistemos funkcionavimo stabilumą. Kad Lietuva atrodytų patraukliai, išlaikytų ir plėtotų pozicijas kaip tranzito šalis ir kad transporto plėtojimo projektai ir ateityje atsispindėtų strateginiuose sprendimuose dėl bendros Europos transporto sistemos plėtros, reikia atitinkamų lėšų. 2001 metų valstybės biudžeto projekte Lietuvos transporto ir ryšių sistemai plėtoti numatoma 73,3 mln. litų. Geležinkelio transportui numatoma skirti 9 mln. litų, iš jų specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos geležinkeliai” negautoms pajamoms dėl keleivių vežimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą kompensuoti - 8,4 mln. litų. Vidaus vandenų transportui plėtoti numatoma 8,4 mln. litų, iš jų vidaus vandens keliams prižiūrėti ir eksploatuoti - 4,9 mln. litų. Oro transportui gerinti numatoma 4,6 mln. litų, iš jų Civilinės aviacijos administracijai, kurios misija sukurti civilinės aviacijos valdymo ir priežiūros sistemą, užtikrinančią skrydžių saugą ir saugumą, išlaikyti - 4,5 mln. litų. Kelių transportą kontroliuojančioms sistemoms gerinti bei inspekcijai išlaikyti numatoma 4,9 mln. litų. Susisiekimo ministerijos vykdomoms programoms numatoma 13,0 mln. litų, iš jų paprastosioms išlaidoms - 8,5 mln. litų. Transporto ir ryšių institucinio valdymo tobulinimo įgyvendinimo programai vykdyti – 5,5 mln. litų, paskoloms, gautoms autobusams įsigyti, grąžinti ir palūkanoms mokėti – 4,9 mln. litų. Vyriausybės strateginiam tikslui – plėtoti informacinę visuomenę (Elektroninės Vyriausybės programai: valstybės valdymo institucijose naudojamai programinei įrangai atnaujinti, valstybės institucijų kompiuterių tinklui (VIKT) plėsti ir modernizuoti, integruotam valstybės informaciniam portalui internete kurti) – įgyvendinti numatyta 3,9 mln. litų. Išlaidose, nepriskirtose pagrindinių funkcijų grupėms, Vyriausybės strateginiams tikslams - subalansuoti nacionalinį biudžetą (valstybės biudžeto automatizuotai mokėjimų sistemai plėtoti ir modernizuoti, kovos su kontrabanda padaliniams teritorinėse muitinėse įsteigti bei muitinės priežiūros priemonėms Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste stiprinti) ir rengtis narystei Europos Sąjungoje (regioninei politikai vykdyti) – įgyvendinti 2001 metų valstybės biudžeto projekte planuojama skirti 9,5 mln. litų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo įstatymu (1997 m. gruodžio 9 d., Nr. VIII-574), ateinančiais metais numatyta atlikti gyventojų ir būstų visuotinį surašymą, kuriam atlikti valstybės biudžete numatoma 26 mln. litų. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą strateginį tikslą – rengtis narystei Europos Sąjungoje, numatoma papildomai skirti  35,6 mln. litų 2001 metų programoms, susijusioms su minėto prioriteto įgyvendinimu. Didžiausią šių lėšų dalį – 5,5 mln. litų numatoma skirti teisinėms institucijoms ir Teisingumo ministerijai teisiniams gebėjimams stiprinti. 5,3 mln. litų numatoma skirti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai ir apskričių viršininkų administracijoms Regioninės politikos programai vykdyti. Pagrindiniai šios programos tikslai yra: įgyvendinti struktūrinio pobūdžio priemones pagal PHARE socialinės ir ekonominės sanglaudos komponentą; stiprinti regionų administracinius gebėjimus; atnaujinti regioninės plėtros planavimo ir programinius dokumentus. Įsijungimo į Europos Sąjungos vidaus rinką programai įvairioms institucijoms numatoma skirti 4,5 mln. litų. Žemės ūkio ministerijai ir kitoms institucijoms Žemės ūkio tvarkymo tobulinimo programai numatoma skirti 3,5 mln. litų tokiems pagrindiniams tikslams: spartinti žemės ūkio maisto pramonės pertvarkymą; tobulinti žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimo sistemą; garantuoti fitosanitarijos ir veterinarijos institucijų sistemų efektyvų funkcionavimą; užtikrinti sąlygas panaudojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Nemaža dalis lėšų numatoma skirti muitinės postams modernizuoti, valstybės sienų apsaugos stiprinti, aplinkos apsaugai gerinti, pasirengimo narystei ES valdymui tobulinti ir visuomenei informuoti. 2001 – 2003 METŲ VALSTYBĖS SKOLINIMOSI PROGRAMA Numatoma, kad 2001 metais bendras valstybės skolinimosi poreikis, palyginti su 2000 metais, mažės ir  sudarys 3887 mln. litų. Paskolų valstybės vardu planuojama paimti 2978 mln. litų. Iš jų 678 mln. litų bus skirta valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų srautams subalansuoti, 280 mln. litų – valstybės investicijoms finansuoti, 174 mln. litų - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitui dengti ir kt. Taip pat numatoma, kad 187 mln. litų bus skiriama užsienio skolai grąžinti, 1638 mln. litų – VVP, išleistų litais, išpirkti. Vienas pagrindinių Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi tikslų yra mažinti suteikiamų garantijų apimtis. Tuo siekiama sukurti vienodas verslo ir skolinimosi sąlygas visiems ūkio subjektams bei skatinti didesnį komercinių bankų aktyvumą finansuojant perspektyvius investicinius projektus. 2001 m. numatoma gauti 380 mln. litų paskolų su valstybės garantija investiciniams projektams finansuoti. Gerėjant padėčiai vidaus finansų rinkose, numatoma 2001 metais mažinti skolinių įsipareigojimų dalį užsienio valiuta, atitinkamai daugiau skolinantis vidaus rinkoje bei ilginti vidaus skolos trukmę. Iš viso vidaus rinkoje planuojama pasiskolinti 2098 mln. litų. Ilginant vidaus skolos trukmę, planuojama pradėti platinti 5 - 7 metų trukmės Vyriausybės obligacijas. Valstybės vardu užsienio valiuta planuojama pasiskolinti 880 mln. litų. Iš jų apie 500 mln. litų numatoma skolintis iš tarptautinių finansinių organizacijų. Planuojama, kad 2001 metais bus grąžinta 2653 mln. litų paskolų (paimtų valstybės vardu ir su valstybės garantija). Iš jų 1667 mln. litų bus grąžinta vidaus valiuta, išperkant  vidaus rinkoje išplatintus VVP, 606 mln. litų – užsienio valiuta, grąžinant valstybės vardu paimtas paskolas. Atsižvelgiant į valstybės skolinimosi poreikius, paskolų grąžinimą bei galimus valiutų kursų svyravimus, siūlomas valstybės grynojo skolinimosi limitas 2001 metams  - 1400 mln. litų. Vyriausybė, vykdydama 2001 – 2003 metų valstybės skolinimosi programą, planuoja laikytis griežtos skolinimosi politikos ir iki 2003 metų pabaigos pasiekti valstybės skolos dydį, neviršijantį 30 proc. BVP, užsienio skolos  – 23 proc. BVP. Kartu grynojo skolinimosi limitą 2002 metais planuojama sumažinti iki 600 mln. litų, 2003 metais - iki 400 mln. litų. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PROJEKTAS Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektas parengtas pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymą (1999 m. spalio 19 d. Nr.VIII-1362) (toliau - Metodikos įstatymas) ir pagal Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2001, 2002 ir 2003 metams įstatymo projektą (toliau – Rodiklių įstatymo projektas), taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą (Vyriausybės 2000 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr.578) Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių derinimo tvarką. Savivaldybių biudžetų išlaidų apimtis. Numatoma, kad 2001 metais savivaldybių biudžetų išlaidoms teks 31,86 proc. visų nacionalinio biudžeto išlaidų ir bendra jų apimtis sieks 3059,4 mln. litų. Iš valstybės biudžeto centralizuota tvarka 2001 metais numatomi perduoti tikslinės paskirties asignavimai: pirminei teisinei pagalbai finansuoti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą; vežėjams negautoms pajamoms atlyginti dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų pagal Transporto lengvatų įstatymą (iki 2000 m. gruodžio 31 d. šios pajamos buvo atlyginamos iš savivaldybių biudžetų); žalai atlyginti, kai ši prievolė pereina valstybei; kompensacijoms mokėti asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius. Prognozuojamos mokestinės ir nemokestinės pajamos. Prognozuojama, kad 2001 m. pagal įstatymus ir nutarimus savivaldybių biudžetams bus priskirta 3033,7 mln. litų pajamų (iš jų: mokestinių – 2915,9 mln. litų, nemokestinių – 117,8 mln. litų). šių mokesčių bendrų sumų prognozės apskaičiuotos remiantis ūkio ministerijos makroekonomine prognoze, bendra šalies ūkio ekonomine raida, taip pat faktinėmis pastarųjų metų biudžetų įplaukomis. Nustatant 2000 metams pagrindinius finansinius rodiklius, šios pajamos sudarė 2911,3 mln. litų (iš jų: mokestinės – 2860,3 mln. litų, nemokestinės – 51,0 mln. litų). 2001 m. prognozuojamos pajamos, palyginti su 2000 m., didėja 4,2 proc., arba 122,4 mln. litų (iš jų mokestinės - 1,9 proc., nemokestinės - 130,8 proc.). Toks nemokestinių pajamų augimas susijęs su tuo, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojus Rinkliavų įstatymui žyminis mokestis priskiriamas nemokestinėms pajamoms. Valstybės biudžeto bendroji dotacija – 23,7 mln. litų. Valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija – 2 mln. litų. Mokestinių pajamų išlyginimas. Kadangi šiandieninėmis ekonominėmis sąlygomis nei valstybės biudžetas, nei kai kurios savivaldybės nepajėgia iš savo biudžetų finansinių išteklių finansuoti būtiniausių išlaidų, išlyginti savivaldybių mokestinių pajamų ir išlaidų struktūros skirtumus numatoma iš tų savivaldybių mokestinių pajamų, kurios vienam gyventojui didesnės nei 75 proc. visų savivaldybių vidutinių mokestinių pajamų vienam gyventojui, sumažintų vienoda procentine dalimi, t.y. 99,5 proc. Šios lėšos, kaip fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis kai kuriose savivaldybėse, bus kaupiamos valstybės iždo sąskaitoje. Turėtų būti sukaupta 1047,1 mln. litų. Atitinkamai yra apskaičiuotos kiekvienos savivaldybės biudžetui prognozuojamos skirti fizinių asmenų pajamų mokesčio dalys (procentais). Iš šių lėšų bus paremtos tos savivaldybės, kurių mokestinės pajamos vienam gyventojui bus mažesnės nei 75 proc. visų savivaldybių vidutinės mokestinės pajamos vienam gyventojui. Visos šios savivaldybės gaus vienodą procentinę dalį, t.y. 90 proc. šio skirtumo, arba 267,3 mln. litų. Kita lėšų dalis (23,7 mln. litų) mokestinėms pajamoms išlyginti bus skiriama iš valstybės biudžeto bendrosios dotacijos. Likusi valstybės iždo sąskaitoje prognozuojama sukaupti lėšų dalis (779,8 mln. litų) bus perskirstyta visų savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti. Bendrosios dotacijos kompensacija. Numatoma 2,1 mln. litų bendrosios dotacijos kompensacija dėl 2000 m. priimtų sprendimų (nuo 2001 m. sausio 1 d. savivaldybių išlaidos didės pasikeitus pašalpos dydžiui pagal Paramos mirties atveju įstatymą). Atlikus skaičiavimus pagal visas savivaldybes vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis pagal naujai siūlomus mokestinių pajamų ir išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimo koeficientus ir įvertinus savivaldybių biudžetų 2001 m. prognozuojamų pajamų dydžių pasikeitimus palyginti su 2000 m., numatyta 111,6 mln.litų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija pajamų mažėjimui padengti. Vilniaus miesto savivaldybei numatoma speciali tikslinė dotacija (2 mln. litų) senamiesčio atgaivinimo programai vykdyti. Atsižvelgiant į šias nuostatas, savivaldybių biudžetų 2001 metų pajamos turėtų sudaryti 3173,1 mln. litų. Palyginti su 2000 m. visų savivaldybių biudžetų pajamomis, jos mažėja 0,42 proc., arba 13,4 mln. litų. Savivaldybių biudžetams apskaičiuotų visų prognozuojamų pajamų šaltinių 2001 m. suvestinė pateikiama 5 priedėlyje. Finansų ministras                                                                                            Vytautas Dudėnas Nacionalinio biudžeto numatomas įvykdymas pagal 8 mėn. faktines įplaukas (tūkst.Lt.) 1 priedėlis Nacionalinis biudžetas Valstybės biudžetas Savivaldybių biudžetas Patvirtintas planas metams Įplaukė per 8 mėn. Numatomas 2000 m.  įvykdymas Nukrypimas nuo patvirtinto plano( +,-) Nukrypimas nuo patvirtinto plano(  %) Patvirtintas planas metams Įplaukė per 8 mėn. Numatomas 2000 m.  įvykdymas Nukrypimas nuo patvirtinto plano( +,-) Nukrypimas nuo patvirtinto plano(  %) Patvirtintas planas metams Įplaukė per 8 mėn. Numatomas 2000 m.  įvykdymas Nukrypimas nuo patvirtinto plano( +,-) Nukrypimas nuo patvirtinto plano(  %) Mokestinės pajamos 8507906 5206715 8197781 -310125 -3,6 5647652 3348117 5302229 -345423 -6,1 2860254 1858598 2895552 35298 1,2 Fizinių asmenų pajamų mokestis 2533304 1654808 2563472 30168 1,2 0 2533304 1654808 2563472 30168,0 1,2 Juridinių asmenų pelno mokestis 290000 193031 310000 20000 6,9 290000 193031 310000 20000 6,9 Nekilnojamojo turto mokesčiai 246550 151684 251480 4930 2,0 0 246550 151684 251480 4930,0 2,0 Pridėtinės vertės mokestis 3655750 2211209 3452022 -203728 -5,6 3655750 2211209 3452022 -203728 -5,6 Akcizai 1400502 771296 1271552 -128950 -9,2 1400502 771296 1271552 -128950 -9,2 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 180000 93894 152655 -27345 -15,2 180000 93894 152655 -27345 -15,2 Žyminis mokestis 181400 118154 176500 -4900 -2,7 108400 70860 103500 -4900 -4,5 73000 47294 73000 0,0 0,0 Konsulinis mokestis 13000 7827 12500 -500 -3,8 13000 7827 12500 -500 -3,8 Prekyviečių mokestis 7400 4812 7600 200 2,7 0 7400 4812 7600 200,0 2,7 Nemokestinės pajamos 382871 403134 511694 128823 33,6 331846 372733 466269 134423 40,5 51025 30401 45425 -5600,0 -11,0 Lietuvos banko likutinis pelnas 40000 36963 36963 -3037 -7,6 40000 36963 36963 -3037 -7,6 Mokestis už  valstybinius gamtos išteklius 24242 44119 53000 28758 118,6 24242 44119 53000 28758 118,6 Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą 7640 9772 11640 4000 52,4 7140 9433 11140 4000 56,0 500 339 500 0,0 0,0 Gautos palūkanos už paskolas ūkiniams subjektams 126279 180737 221256 94977 75,2 126279 180737 221256 94977 75,2 Dividendai už akcijas 21498 51801 56435 34937 162,5 20298 50224 54835 34537 170,1 1200 1577 1600 400,0 33,3 Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 82700 36706 63700 -19000 -23,0 47345 18331 34345 -13000 -27,5 35355 18375 29355 -6000,0 -17,0 Mokestis už aplinkos teršimą 5512 1866 3700 -1812 -32,9 5512 1866 3700 -1812 -32,9 Kitos pajamos 75000 41170 65000 -10000 -13,3 61030 31060 51030 -10000 -16,4 13970 10110 13970 0,0 0,0 Iš viso pajamų: 8890777 5609849 8709475 -181302 -2,0 5979498 3720850 5768498 -211000 -3,5 2911279 1888999 2940977 29698,0 1,0 Valstybės institucijų ir kontroliuojančių organizacijų specialiųjų lėšų įmokos 78237 34841 78237 0 0,0 78237 34841 78237 0 0,0 Iš viso: 8969014 5644690 8787712 -181302 -2,0 6057735 3755691 5846735 -211000 -3,5 2911279 1888999 2940977 29698,0 1,0 Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto pajamos  2001 metams (tūkst. Lt) 2 priedėlis Pajamų straipsniai Nacionalinis biudžetas % nuo visų pajamų Valstybės biudžetas % nuo visų pajamų Savivaldybių biudžetas % nuo visų pajamų Mokestinės pajamos Fizinių asmenų pajamų mokestis 2655863 28,3 2655863 87,5 Juridinių asmenų pelno mokestis 325000 3,5 325000 5,1 Turto mokesčiai 252480 2,7 252480 8,3 Pridėtinės vertės mokestis 3808478 40,6 3808478 59,9 Akcizai 1305369 13,9 1305369 20,5 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 142000 1,5 142000 2,2 Konsulinis mokestis 11000 0,1 11000 0,2 Prekyviečių mokestis 7600 0,1 7600 0,3 Nemokestinės pajamos Lietuvos banko likutinis pelnas 36900 0,4 36900 0,6 Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 42105 0,4 42105 0,7 Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą 7640 0,1 7140 0,1 500 0,0 Gautos palūkanos už paskolas ūkiniams subjektams 227006 2,4 227006 3,6 Dividendai už akcijas 31498 0,3 30298 0,5 1200 0,0 Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 63700 0,7 34345 0,5 29355 1,0 Mokestis už aplinkos teršimą 4388 0,0 4388 0,1 Rinkliavos 186206 2,0 103850 1,6 82356 Kitos pajamos 27884 0,3 23530 0,4 4354 0,1 Iš viso pajamų : 9135117 97,3 6101409 96,0 3033708 100,0 Valstybės institucijų pajamų už teikiamas paslaugas įmokos į valstybės biudžetą 86985 0,9 86985 1,4 Asignavimų valdytojų administruojamų pajamų įmokos į valstybės biudžetą 164500 1,8 164500 Iš viso: 9386602 100,0 6352894 100,0 3033708 100,0 Bendras vidaus produktas (faktinėmis kainomis),  mln.Lt 47400 Pajamų dalis nuo BVP (%) 19,8 NACIONALINIO  BIUDŽETO  PAJAMŲ   DINAMIKA 1996 - 2001m. 3 priedėlis 1996 faktas 1997     faktas 1998    faktas 1999 faktas 2000 planas 2000 numatomas 2001 projektas Bendras vidaus produktas (faktinėmis kainomis),  mln. Lt 31569 38340 42990 42596,8 44530 44530 47400 Nacionalinio biudžeto pajamos, mln.Lt 24849 30103 33802 Nominalus BVP augimas,% 31,0 21,4 12,1 -0,9 4,5 4,5 6,4 BVP realus augimas,% 4,7 6,1 5,1 -4,1 2,1 2,1 3,5 Infliacija (VKI, vidutinė metinė),% 24,6 8,9 5,1 0,8 0,9 0,9 1,3 Nacionalinio biudžeto pajamos, mln.Lt 6720 8237 9188 8877 8969 8788 9387 Pokytis palyginti su praėjusių metų,% 16,7 22,6 11,5 -3,4 1,0 -1,0 6,8 Pajamų dalis nuo BVP, % 21,3 21,5 21,4 20,8 20,1 19,7 19,8 NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ DINAMIKA 1996 - 2001 m. 4 priedėlis 1996       faktas 1997      faktas 1998       faktas 1999 faktas 2000 planas 2000 numatomas 2001 projektas Bendras vidaus produktas ( faktinėmis kainomis ),  mln. Lt 31569 38340 42990 42596,8 44530 44530 47400 Nominalus BVP augimas, % 31,0 21,4 12,1 -0,9 4,5 4,5 6,4 BVP realus augimas, % 4,7 6,1 5,1 -4,1 2,1 2,1 3,5 Infliacija (VKI, vidutinė metine), % 24,6 8,9 5,1 0,8 0,9 0,9 1,3 Galutinio vartojimo išlaidos, mln. Lt 26939 32216 37607 37184,3 38153 38153 40565 Dalis nuo BVP, % 85,3 84,0 87,5 87,3 85,7 85,7 85,6 Nominalus augimas, % 66,0 19,6 16,7 -1,12 2,61 2,61 6,32 Pridėtinės vertės mokestis, mln. Lt 2280 3348 3612 3467 3656 3452 3808 PVM dalis nuo BVP, % 7,2 8,7 8,4 8,1 8,2 7,8 8,0 Pokytis, palyginti su praėjusių metų, % 15,4 46,9 7,9 -4,0 5,5 -0,42 10,3 Akcizai, mln. Lt 836 1165 1340 1318 1401 1272 1305 Akcizų dalis nuo BVP, % 2,6 3,0 3,1 3,1 3,1 2,9 2,8 Pokytis palyginti su praėjusių metų, % 36,1 39,4 15,0 -1,6 6,2 -3,6 2,7 Savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos 2001 m. ir jų pagrindimas 5 priedėlis tūkst.litų Išlygintos pajamos pagal Metodiką bei nemokestinės Bendrosios dotacijos Speciali Progno- Savivaldybės Iš iš jų : Nemo- kompensacijų sumos tikslinė zuojamos pavadinimas viso mokesti- pajamos iš val- VB bendroji kesti- priimtiems pajamų dotacija visos (2=3+ nės paja- stybės  iždo sąskaitos dotacija nės spren- mažėjimui pajamos +4+5+6+7) mos savi- mokestinėms išlaidų struk- mokestinėms paja- dimams dengti 2001 m. valdybės pajamoms tūros skirtumams pajamoms mos iš vykdyti (11=2+ teritorijoje išlyginti išlyginti išlyginti viso +8+9+10) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Vilniaus miesto 471622 352058 0 85734 0 33830 231 0 2000 473853 Alytaus miesto 62062 46018 0 14103 0 1941 38 3388 65488 Birštono 4911 2576 805 1369 72 89 4 6407 11322 Druskininkų 23752 15659 1190 6063 106 734 16 3819 27587 Kauno miesto 313399 243959 0 56690 0 12750 153 0 313552 Klaipėdos miesto 163238 120102 0 31986 0 11150 86 0 163324 Marijampolės 61923 43867 0 15656 0 2400 42 4122 66087 Neringos 4807 1673 0 754 0 2380 2 7043 11852 Palangos miesto 19578 11639 0 4587 0 3352 12 2401 21991 Panevėžio miesto 107161 79304 0 22721 0 5136 61 0 107222 Šiaulių miesto 117525 86802 0 26523 0 4200 71 2013 119609 Visagino miesto 25797 12584 5933 6075 527 678 16 6823 32636 Akmenės rajono 29877 16132 4223 8637 375 510 23 1328 31228 Al …