LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ RINKOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS PERTVARKOS ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ RINKOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS PERTVARKOS ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2011 m. lapkričio 17 d. Nr. XI-1670 Vilnius (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2004, Nr. 120-4434, Nr. 156-5688; 2005, Nr. 18-571, Nr. 130-4664; 2006, Nr. 78-3059, Nr. 87-3409; 2007, Nr. 61-2342, Nr. 125-5092; 2008, Nr. 131-5039; 2009, Nr. 38-1439, Nr. 154-6956; 2010, Nr. 137-6993) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili. 2. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reglamentavimo principus, reglamentuoja šią veiklą ir ypatumus, kuriuos privalo atitikti akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea), vykdanti draudimo, perdraudimo veiklą ar nepriklausomo draudimo tarpininkavimo veiklą. Be to, šis įstatymas reglamentuoja draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus ir kitus Įstatyme nurodytus santykius. 3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos: 1) valstybinio socialinio draudimo santykiams; 2) Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentuojamiems santykiams; 3) perdraudimo veiklai, kurią vykdo arba visiškai užtikrina valstybė dėl viešųjų visuomenės interesų kraštutiniais atvejais veikdama kaip perdraudikas, įskaitant atvejus, kuriais tokį vaidmenį ji turi prisiimti dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai joje negalima gauti adekvačios komercinio draudimo teikiamos apsaugos. 4. Subjektų, turinčių teisę verstis valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo veikla, steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, bankroto ir valstybinės priežiūros ypatumus nustato kiti įstatymai. 5. Tam tikrų draudimo įmonių draudimo veiklos ir perdraudimo įmonių perdraudimo veiklos ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. 6. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą pensijų kaupimo veiklą reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 7. Šio įstatymo nuostatos, taikytinos perdraudimo veiklai, taip pat turi būti taikomos ir tuo atveju, kai perdraudikas vykdo subjektų, pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą turinčių teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, rizikų perėmimą. 8. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 9. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti Įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Aktuaras – draudimo matematikas. 2. Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami; turto draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami. 3. Būtinoji mokumo atsarga – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuojamas mokumo atsargos dydis, kuris privalo atitikti draudiko veiklos apimtį ir specifiką. 4. Civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (

1. ar)jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. 5. Dalyvaujanti įmonė yra: 1) patronuojanti įmonė; 2) įmonė, šio straipsnio 6 dalyje nurodytais būdais dalyvaujanti kitoje įmonėje; 3) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 53 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo sandoriuose ar įstatuose esamomis nuostatomis; 4) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 53 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau jos ir kitos ar kitų įmonių dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotosios finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys. 6. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis 20 procentų ar daugiau visų balsavimo teisių įmonės aukščiausiojo organo susirinkime ar 20 procentų ar daugiau įmonės akcinio (pajinio ir pan.) kapitalo valdymas, taip pat kitokia reali ir ilgalaikė galimybė tiek būnant įmonės akcininku (dalyviu), tiek turint kitų su akciniu (pajiniu ir pan.) kapitalu susijusių teisių daryti poveikį sprendimams dėl įmonės veiklos. 7. Didelė draudimo rizika – draudimo rizika, atitinkanti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus kriterijus. 8. Draudėjas – asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku. 9. Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą. 10. Draudiko pelno dalis – draudėjui ir (
2. ar)naudos gavėjui gyvybės draudimo su kapitalo kaupimu sutartyje numatytais atvejais tenkanti draudiko pelno dalis, apskaičiuojama ir išmokama draudimo sutartyje nustatyta tvarka. 11. Draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. 12. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. 13. Draudimo įmonė – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją. 14. Draudimo interesas – nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui. 15. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. 16. Draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ir kurios pagrindinis veiklos tikslas – dalyvauti dukterinių įmonių, kurios išimtinai ar daugiausia yra draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar užsienio valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės, valdyme, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė. 17. Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. 18. Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas. 19. Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. 20. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui. 21. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus. 22. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos. 23. Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą. 24. Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Be to, draudimo tarpininkavimu nelaikomas vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, taip pat žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas. 25. Draudimo techniniai atidėjiniai – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti draudiko įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo ir (
3. ar)perdraudimo sutarčių ar susiję su jomis. 26. Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šio įstatymo prasme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „draudimo veikla“ apima perdraudimo veiklą. 27. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. 28. Dukterinė įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų; 2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių; 3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo sandorio, įstatų nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį; 4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais (dalyviais) sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų (dalyvių) balsų; 5) įmonė, kuriai, kompetentingos institucijos nuomone, kita įmonė daro lemiamą poveikį; 6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra dukterinės įmonės dukterinė įmonė. Tokiu atveju ji laikoma patronuojančios įmonės, kurios dukterinė įmonė turi dukterinę įmonę, dukterine įmone. 29. Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė. 30. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje: 1) yra turtas, kai draudimo sutartis susijusi su pastatais ar su pastatais ir juose esančiu turtu, jei šis turtas draudžiamas ta pačia draudimo sutartimi; 2) yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, su kuria susijusi draudimo sutartis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju pagal šį punktą Europos Sąjungos valstybe nare, kurioje yra draudimo rizika, taip pat laikoma ta Europos Sąjungos valstybė narė, į kurią įvežama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, 30 dienų laikotarpiu nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta; 3) draudėjas ne ilgesniam kaip 4 mėnesių terminui sudarė draudimo nuo kelionės ar atostogų draudimo rizikų sutartį, nesvarbu, kuriai draudimo grupei priklausytų šios draudimo rizikos; 4) yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba draudėjo buveinė, filialas ar atstovybė, su kuriais draudimo sutartis yra susijusi, tačiau tik visais kitais atvejais, neaptartais šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose. 31. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, ne šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialas. 32. Finansinis perdraudimas – perdraudimo veikla, kai tiesioginiai didžiausi tikėtini nuostoliai (suprantami kaip didžiausia perduota ekonominė rizika, kurią lemia tiek apdraustos rizikos reikšmingumas, tiek pasirinktas rizikos perdavimo laikas) visą finansinio perdraudimo sutarties galiojimo laiką ribotu dydžiu, bet gerokai viršija draudimo įmoką. Šiai perdraudimo veiklai būdinga finansinio perdraudimo sutarties nuostatos, kuriomis siekiama nuosekliai subalansuoti šalių tarpusavio ekonominę patirtį, kad būtų pasiektas pageidaujamas rizikos perdavimas, arba tai, kad pinigų vertės kitimas laikui bėgant yra reikšmingas. 33. Garantinis iždas – draudikų, Lietuvos Respublikoje vykdančių šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), asociacijos iždas arba analogiškas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatytas darinys. 34. Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (
4. ar)kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudžiamųjų įvykių – apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto termino pabaigos ar kitokio draudžiamojo įvykio – mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos. 35. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jei asmuo kontroliuoja du ar daugiau asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais. 36. Įmonių grupė – įmonių grupė, į kurią įeina patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė ar jos dukterinės įmonės dalyvauja šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais. 37. Intervencinės priemonės – teismo ar Lietuvos banko taikomos priemonės, kurių paskirtis – išsaugoti ar atkurti draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus ar įgyvendinti Civilinio kodekso 2.124 straipsnyje nurodytus tikslus ir kurios dėl savo pobūdžio turi įtakos ne tik draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, bet ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms. 38. Įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra nuolatinė draudėjo gyvenamoji vieta, arba, jeigu draudėjas yra juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra jo buveinė, su kuria susijusi gyvybės draudimo sutartis. 39. Išperkamoji suma – suma, kuri apskaičiuojama aktuariniais metodais, atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas draudimo sutartyje nurodytas aplinkybes. 40. Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal draudimo įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, nurodytą šio straipsnio 52 dalyje. 41. Kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką. 42. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė – įmonė, pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti draudimo veiklą. 43. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės perdraudimo įmonė – įmonė, pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti perdraudimo veiklą. 44. Kompetentinga institucija – institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra Lietuvos bankas (toliau – priežiūros institucija). 45. Kontrolė – santykiai tarp patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės, atitinkantys šio straipsnio 28 ir 53 dalyse numatytus kriterijus, arba analogiški santykiai tarp bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė. 46. Mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, tačiau kuri pati nėra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonė, užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė ar mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė. 47. Mokumo atsarga – draudiko turtas, viršijantis įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (
5. ar)perdraudimo sutarčių. 48. Nacionalinis draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. 49. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. 50. Neatšaukiamas naudos gavėjas – naudos gavėjas, kuris negali būti vienašališkai, be paties naudos gavėjo sutikimo, draudėjo (ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais – apdraustojo) atšauktas ir pakeistas. 51. Nukentėjęs trečiasis asmuo – civilinės atsakomybės draudimo atveju asmuo, kuriam draudėjas ar apdraustasis padarė žalos. 52. Pakankamas akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar suteikianti ne mažiau kaip 1/10 balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime arba leidžianti daryti lemiamą poveikį draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui. Skaičiuojant pakankamą akcijų paketą, atsižvelgiama į balsus, kuriuos asmuo turi pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką. 53. Pakartotinis perdraudimas (retrocesija) – prisiimto ar perduoto perdraudimo perdraudimas. 54. Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje; 2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių; 3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo sandorio ar įstatų nuostatų; 4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais (dalyviais), kontroliuoja daugumą šios kitos įmonės akcininkų (dalyvių) balsų; 5) įmonė, kuri, kompetentingos institucijos nuomone, daro lemiamą poveikį kitai įmonei. 55. Perdraudėjas – draudimo ar perdraudimo įmonė, perduodanti savo prisiimtos rizikos dalį kitai draudimo ar perdraudimo įmonei. 56. Perdraudikas – draudimo ar perdraudimo įmonė, perimanti tam tikrą rizikos dalį iš kitos draudimo ar perdraudimo įmonės. 57. Perdraudimo įmonė – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi perdraudimo veiklos licenciją. 58. Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo tarpininkavimo veiklą. 59. Perdraudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti perdraudimo sutartį, siūloma sudaryti perdraudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – perdraudimo sutarties sudarymas, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su perdraudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas perdraudimo sutartis ar administruojant perdraudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma perdraudiko ar perdraudiko darbuotojų dėl šio perdraudiko perdraudimo sutarčių, nėra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. Perdraudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį. Be to, perdraudimo tarpininkavimu nelaikomas vien tik perdraudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su perdraudiku pagrindu, taip pat žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas. 60. Perdraudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria prisiimama draudimo ar perdraudimo įmonės perduodama rizika. Perdraudimo veikla taip pat yra veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus „Lloyd’s“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd’s“ nario. 61. Priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis. 62. Steigimosi teisė – teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigti draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinę draudimo ar perdraudimo įmonę ar filialą, draudimo tarpininkų įmonės dukterinę draudimo tarpininkų įmonę ar filialą arba teisė Lietuvos Respublikoje steigti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinę draudimo ar perdraudimo įmonę ar filialą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų įmonės dukterinę draudimo tarpininkų įmonę ar filialą. 63. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 64. Susijusi įmonė – dukterinė įmonė arba įmonė, kurioje šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais dalyvauja kita įmonė. 65. Sveikatos draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, apimantis draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą ligos atveju. 66. Teisė teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo tarpininkavimo paslaugas – draudimo ar perdraudimo įmonės teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą neįsteigus dukterinės draudimo ar perdraudimo įmonės ar filialo, draudimo tarpininkų teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą neįsteigus dukterinės draudimo tarpininkų įmonės ar filialo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus dukterinės draudimo ar perdraudimo įmonės ar filialo, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų teisė vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus dukterinės draudimo tarpininkų įmonės ar filialo. 67. Turima mokumo atsarga – draudiko turimo turto, viršijančio įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (
6. ar)perdraudimo sutarčių, dydis, apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. 68. Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. 69. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos narė ar ne Europos ekonominės erdvės valstybė. 70. Užsienio valstybės draudimo įmonė – užsienio valstybėje registruota įmonė, kuri vykdo draudimo veiklą ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų, jeigu ji būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, gauti šiame įstatyme nustatytą ar lygiavertę draudimo veiklos licenciją. 71. Užsienio valstybės perdraudimo įmonė – užsienio valstybėje registruota įmonė, kuri vykdo perdraudimo veiklą ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų, jeigu ji būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, gauti šiame įstatyme nustatytą ar lygiavertę perdraudimo veiklos licenciją. 72. Valdymo įmonė – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 3 straipsnis. Draudimo veikla 1. Lietuvos Respublikoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti tik: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją; 2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės, įgyvendinančios steigimosi teisę ir (
7. ar)teisę teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo tarpininkavimo paslaugas (toliau – teisė teikti paslaugas); 3) Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių draudimo įmonių filialai, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai su draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik kaip priklausomi draudimo tarpininkai. 4. Visiems kitiems šiame įstatyme nenurodytiems asmenims draudžiama vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje, išskyrus priežiūros institucijos nustatytas išimtis, kai dėl užsienio valstybėje galiojančio privalomojo draudimo nepripažįstama draudimo įmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, draudimo apsauga. 4 straipsnis. Perdraudimo veikla 1. Lietuvos Respublikoje perdraudimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai ir: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos perdraudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios perdraudimo veiklos licenciją; 2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios; 3) užsienio valstybių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus perdraudimo ir su šia veikla susijusią veiklą: perdraudžiamųjų įvykių administravimą, perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą perdraudimo klausimais, perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, nekilnojamojo turto nuomą ir perdraudžiamo turto vertinimą. 5 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veikla 1. Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkavimo veiklą turi teisę vykdyti tik: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės (draudimo agentų įmonės) ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą (draudimo agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai; 2) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo brokerių įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją. Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai; 3) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininkai, kurie draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami steigimosi teisę ir (
8. ar)teisę teikti paslaugas; 4) užsienio valstybių draudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 2. Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkavimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnyje nurodyti subjektai ir: 1) draudimo brokerių įmonės; 2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių perdraudimo tarpininkai, kurie perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo tiek įsteigę filialą, tiek neįsteigę; 3) užsienio valstybių perdraudimo tarpininkai, neįsteigę filialo Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų ir (
9. ar)perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 3. Draudimo įmonėms ar užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms steigimosi teisę ir (
10. ar)teisę teikti paslaugas, draudžiama naudotis neturinčių teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą asmenų draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis. 6 straipsnis. Atstovybės Šiame įstatyme nustatytos atitinkamos filialų steigimo, veiklos ir veiklos priežiūros taisyklės taikomos ir atstovybėms ar bet kuriems biurams, kuriems vadovauja juos įsteigusios įmonės darbuotojai ar asmenys, turintys nuolatinį ar ilgalaikį įgaliojimą veikti atstovaujamos įmonės vardu, kai: 1) atstovybę ar biurą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigia draudimo įmonė, perdraudimo įmonė ar Lietuvos Respublikos draudimo tarpininkų įmonė; 2) atstovybę ar biurą Lietuvos Respublikoje steigia kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė ar draudimo tarpininkų įmonė. 7 straipsnis. Draudimo šakos ir grupės 1. Draudimo šakos yra gyvybės draudimas ir ne gyvybės draudimas. 2. Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės: 1) gyvybės draudimas, kiek nenumatyta šios dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose; 2) sutuoktuvių ir gimimų draudimas; 3) gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui); 4) tontinos; 5) pensijų kaupimo veikla. 3. Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės: 1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų; 2) draudimas ligos atveju; 3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas; 4) geležinkelio transporto priemonių draudimas; 5) skraidymo aparatų draudimas; 6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas; 7) vežamų krovinių draudimas; 8) turto (išskyrus šios dalies 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų; 9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą); 10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; 11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; 12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; 13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; 14) kredito draudimas; 15) laidavimo draudimas; 16) finansinių nuostolių draudimas; 17) teisinių išlaidų draudimas; 18) pagalbos draudimas. 4. Kai draudimo veiklos licencija ar leidimas užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai suteikia teisę vykdyti: 1) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos atveju (sveikatos draudimu); 2) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą ir šio straipsnio 3 dalies 3, 7 ir 10 punktuose nurodytų draudimo grupių veiklą, ši veikla vadinama motoriniu draudimu; 3) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą ir šio straipsnio 3 dalies 4, 6, 7 ir 12 punktuose nurodytų draudimo grupių veiklą, ši veikla vadinama jūriniu ir transporto draudimu; 4) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą ir šio straipsnio 3 dalies 5, 7 ir 11 punktuose nurodytų draudimo grupių veiklą, ši veikla vadinama aviacijos draudimu; 5) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama turto draudimu nuo gaisro ir kitokio turto sugadinimo (sunaikinimo); 6) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 10, 11, 12 ir 13 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama civilinės atsakomybės draudimu; 7) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama kredito ir laidavimo draudimu; 8) visų draudimo grupių, nurodytų 3 dalyje, veiklą, ši veikla vadinama visų ne gyvybės draudimo šakos rizikų draudimu. 5. Priežiūros institucija tvirtina gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių aprašymą, kuriuo draudimo įmonės ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialai privalo vadovautis. 8 straipsnis. Gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklos Lietuvos Respublikoje atskyrimas 1. Nė vienas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas neturi teisės kartu vykdyti ir gyvybės draudimo, ir ne gyvybės draudimo veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 223 straipsnyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktai suteikia teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei vykdyti ir gyvybės draudimo, ir ne gyvybės draudimo veiklą. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, vykdantys gyvybės draudimo veiklą, taip pat turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti tik šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą. 3. Draudimo įmonės ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialai privalo vadovautis gyvybės draudimo veiklos ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklos atskiro administravimo taisyklėmis, patvirtintomis priežiūros institucijos. 9 straipsnis. Ne gyvybės draudimo šakos papildomos draudimo rizikos 1. Draudimo įmonė, turinti draudimo veiklos licenciją, ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, turintis leidimą filialo draudimo veiklai, išduotą pagrindinės draudimo rizikos, priklausančios ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupei ar keletui jų, draudimo veiklai, nepakeitę draudimo veiklos licencijos ar leidimo filialo draudimo veiklai, turi teisę sudaryti draudimo sutartis ir dėl papildomų draudimo rizikų, priklausančių kitoms ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupėms tik, kai yra visos šios sąlygos: 1) papildoma draudimo rizika yra susijusi su pagrindine draudimo rizika; 2) papildoma draudimo rizika yra susijusi su tuo pačiu objektu, kuris draudžiamas nuo pagrindinės draudimo rizikos; 3) nuo papildomos draudimo rizikos draudžiama ta pačia draudimo sutartimi kaip ir nuo pagrindinės draudimo rizikos. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14, 15 ir 17 punktuose nurodytų draudimo grupių draudimo rizikos negali būti laikomos papildomomis kitų draudimo grupių draudimo rizikų atžvilgiu, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. 3. Draudimo rizika, priklausanti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 17 punkte nurodytai draudimo grupei, gali būti laikoma papildoma šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 18 punkte nurodytos draudimo grupės draudimo rizikų atžvilgiu tik tuo atveju, kai yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir kai pagrindinė draudimo rizika išimtinai yra susijusi su pagalbos teikimu asmenims, patiriantiems sunkumų kelionėje, išvykus iš namų ar iš nuolatinės gyvenamosios vietos. 4. Draudimo rizika, priklausanti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 17 punkte nurodytai draudimo grupei, taip pat gali būti laikoma papildoma draudimo rizika tik tuo atveju, kai yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir kai ji yra susijusi su ginčais ar rizikomis, atsirandančiomis naudojant jūros laivus, ar su tuo susijusiomis. 10 straipsnis. Didelė draudimo rizika 1. Draudimo rizika yra laikoma didele, kai ji priklauso: 1) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4, 5, 6, 7, 11 ir 12 punktuose nurodytoms draudimo grupėms; 2) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms, kai draudėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą ar verčiasi savarankiška profesine veikla ir draudimo rizikos yra susijusios su šia veikla. 2. Draudimo rizika taip pat laikoma didele, kai ji priklauso šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3, 8, 9, 10, 13 ir 16 punktuose nurodytoms draudimo grupėms ir šios rizikos draudėjas viršija mažiausiai du šiuos dydžius: 1) draudėjo balanse nurodyta turto vertė yra ne mažesnė kaip 6 200 000 eurų; 2) draudėjo grynosios pajamos yra lygios arba viršija 12 800 000 eurų; 3) draudėjo vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus yra ne mažesnis kaip 250. 3. Jei draudėjas priklauso grupei ūkio subjektų, kurių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi pagal Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo ar analogiško kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės akto reikalavimus, šio straipsnio 2 dalyje numatyti dydžiai nustatomi atsižvelgiant į konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniuose nurodytus dydžius. 11 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas 1. Fizinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu: 1) jis yra nuteistas už bet kokias tyčines nusikalstamas veikas, baustas už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje; 2) galioja drausminė nuobauda atleisti šį asmenį iš darbo ar tarnybinė nuobauda atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų; 3) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu; 4) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių fizinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 2. Juridinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu: 1) jis yra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 2) šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos arba šį juridinį asmenį kontroliuojantis juridinis asmuo yra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 3) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių juridinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 3. Šiame įstatyme nurodyti subjektai, vertindami fizinio asmens kvalifikaciją ir patirtį, privalo atsižvelgti į asmens išsilavinimą, eitas pareigas, darbo stažą ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. 4. Kai nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį vertina priežiūros institucija, duomenys apie asmens nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį pateikiami priežiūros institucijos nustatytos formos anketose. Prireikus patikrinti anketose nurodytus duomenis, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikšmingą nepriekaištingai reputacijai, kvalifikacijai ir patirčiai įvertinti, ir dėl informacijos pateikimo kreiptis į šio įstatymo 203 straipsnyje nurodytus asmenis. II SKYRIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮMONĖS PIRMASIS SKIRSNIS DRAUDIMO VEIKLOS LICENCIJA 12 straipsnis. Draudimo veiklos licencija 1. Draudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą draudimo veiklos licenciją. Priežiūros institucija tvirtina draudimo veiklos licencijavimo taisykles. 2. Draudimo veiklos licencija išduodama: 1) steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea); 2) po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea), ketinančiai vykdyti draudimo veiklą; 3) akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea), keičiančiai vykdytą veiklą į draudimo veiklą. 3. Draudimo veiklos licencija galioja visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo veiklą įgyvendinant steigimosi teisę ir (
11. ar)teisę teikti paslaugas šio skyriaus penktajame skirsnyje numatytomis sąlygomis. 4. Draudimo veiklos licencija išduodama vykdyti visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės draudimo arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą. 5. Draudimo veiklos licencija išduodama neribotam laikui. 6. Draudimo veiklos licencija išduodama tik konkrečiai draudimo įmonei, ji negali būti perleista kitam asmeniui. 7. Draudimo veiklos licencijos formą nustato priežiūros institucija. 8. Steigiama draudimo įmonė gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o jei draudimo veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo įmonei, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po draudimo veiklos licencijos išdavimo. 9. Priežiūros institucija privalo Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pranešti Juridinių asmenų registrui apie draudimo veiklos licencijos išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą. 10. Apie įregistravimo Juridinių asmenų registre faktą draudimo įmonė per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai. 11. Draudimo įmonės steigimo dokumentai, kurie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo sudarymo, netenka galios. 12. Draudimo veiklos licencijoje nurodytos draudimo grupės apima privalomojo draudimo rizikas tik tuo atveju, kai tai pažymėta išduodamoje licencijoje. 13 straipsnis. Draudimo įmonės pavadinimas Draudimo įmonės pavadinime privalo būti žodis „draudimas“. Joks kitas juridinis asmuo neturi teisės savo pavadinime vartoti šio žodžio ir junginio „draudimo įmonė“ ar į jį panašaus junginio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. 14 straipsnis. Dokumentai, pateikiami draudimo veiklos licencijai gauti 1. Pareiškėjai privalo priežiūros institucijai pateikti prašymą išduoti draudimo veiklos licenciją. 2. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai ir rašytinė informacija: 1) draudimo įmonės įstatai, steigimo sutartis (aktas); 2) priežiūros institucijos nustatyto turinio ir formos draudimo įmonės verslo planas; 3) priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonę kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus. Be to, pateikiama priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie kontroliuojančių juridinių asmenų ir dalyvaujančių įmonių priežiūros ir valdymo organų narius; 4) priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininką ir kitus stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką ir kitus valdybos narius, administracijos vadovą; 5) priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonės vyriausiąjį buhalterį ir apie vyriausiąjį aktuarą; 6) dokumentai, patvirtinantys draudimo įmonės organizacinio fondo sukaupimą pinigais, organizacinio fondo naudojimą ir jo likutį; 7) dokumentai, patvirtinantys steigiamos draudimo įmonės akcijų apmokėjimą pinigais; 8) informacija apie organizacinio fondo ir lėšų, kuriomis apmokėtos steigiamos draudimo įmonės akcijos ar suformuotas draudimo įmonės įstatinis kapitalas, kilmę; 9) šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys, sudarytos draudimo įmonės vardu; 10) dokumentai, įrodantys valstybės rinkliavos už draudimo veiklos licencijos išdavimą sumokėjimą; 11) jei draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, – dokumentai, įrodantys, kad draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra paskyrusi atstovą pretenzijoms nagrinėti. 3. Kai draudimo įmonės steigėjas yra juridinis asmuo, papildomai turi būti pateikta: 1) steigėjo – juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašas; 2) steigėjo – juridinio asmens paskutinių metų audituotas finansinių atskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada. Ši nuostata netaikoma, kai steigėjas nėra steigiamą draudimo įmonę kontroliuojanti ar joje dalyvaujanti įmonė. 4. Kai juridinis asmuo arba juridiniai asmenys reorganizuojami į naują juridinį asmenį – draudimo įmonę ar kai akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea) keičia vykdytą veiklą į draudimo veiklą, nereikia pateikti šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų dokumentų, tačiau reikia papildomai pateikti: 1) reorganizavimo sąlygų aprašą, sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį ar keisti jo veiklos rūšį; 2) kiekvieno juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašą, ankstesnės veiklos aprašymą, paskutinių metų audituotą finansinių atskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada, kai priežiūros institucija neturi teisės gauti finansinių ataskaitų rinkinių iš Juridinių asmenų registro teisės aktų nustatyta tvarka; 3) priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie kiekvieną juridinį asmenį kontroliuojančius asmenis, jame dalyvaujančias įmones ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus; 4) dokumentus, patvirtinančius, kad draudimo įmonės pinigai yra ne mažesni kaip šiame įstatyme nustatytas organizacinis fondas ir įstatinis kapitalas, taip pat duomenis apie šių pinigų kilmę; 5) duomenis apie kiekvieno juridinio asmens mokesčių sumokėjimą ir skolas kreditoriams. 5. Kai užsienio valstybės draudimo įmonė yra dukterinės draudimo įmonės steigėja, ji privalo papildomai pateikti: 1) užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą draudimo veiklos licenciją ar ją atitinkantį dokumentą; 2) užsienio valstybės kompetentingos institucijos leidimą steigti draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje ar informaciją, kad užsienio valstybės kompetentinga institucija neprieštarauja dukterinės draudimo įmonės steigimui Lietuvos Respublikoje. 6. Draudimo įmonės, ketinančios gauti draudimo veiklos licenciją, minimalus garantinis fondas, kurį apskaičiuojant įtraukiamos lėšos, gautos apmokėjus akcijas, ar šio straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytos draudimo įmonės įstatiniam kapitalui skiriamos lėšos privalo atitikti šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytus dydžius, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti draudimo grupių veiklą. Organizacinio fondo lėšos neįtraukiamos apskaičiuojant minimalų garantinį fondą. Pareiškėjai privalo pateikti dokumentus, įrodančius minimalaus garantinio fondo suformavimą pinigais, ir duomenis apie šių pinigų kilmę. 15 straipsnis. Draudimo veiklos licencijos išdavimas 1. Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją ir visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. 2. Priežiūros institucija atsisako išduoti draudimo veiklos licenciją tuo atveju, kai: 1) nepateikti šiame įstatyme nustatyti ar šio įstatymo nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų; 2) draudimo įmonės steigėjai ir (
12. ar)draudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, pakankamą akcijų paketą valdantys akcininkai neatitinka šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų ir (
13. ar)jų finansinė būklė, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus, teisės aktų nuostatas ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra stabili ir gera; 3) draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas ir kiti stebėtojų tarybos nariai, valdybos pirmininkas ir kiti valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris ir vyriausiasis aktuaras neatitinka šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų; 4) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad draudimo įmonės įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat; 5) draudimo įmonės įstatinis kapitalas nėra visiškai apmokėtas; 6) draudimo įmonės organizacinis fondas, įstatinis kapitalas yra apmokėti pinigais, kurių kilmė neteisėta; 7) draudimo įmonės ar įmonių grupės, kuriai priklauso draudimo įmonė, struktūra arba kiti glaudūs ryšiai su fiziniais ar juridiniais asmenimis efektyvią priežiūrą daro neįmanomą; 8) užsienio valstybės teisės aktai, taikomi įmonių grupės, kuriai priklauso draudimo įmonė, nariams arba fiziniams ar juridiniams asmenims, susijusiems su draudimo įmone glaudžiais ryšiais, arba sunkumai įgyvendinant šiuos teisės aktus efektyvią priežiūrą daro neįmanomą; 9) draudimo įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių įgyvendinimas pažeistų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir (
14. ar)sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja; 10) draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas ir kiti stebėtojų tarybos nariai, valdybos pirmininkas ir kiti valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris ar vyriausiasis aktuaras taip pat eina pareigas, kurias eiti draudžia šis ir kiti įstatymai; 11) neįvykdytas šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas arba minimalaus garantinio fondo pinigų kilmė neteisėta. 3. Jeigu kyla įtarimas, kad įstatinis kapitalas, organizacinis fondas ir (
15. ar)minimalus garantinis fondas gali būti apmokėti pinigais, kurių kilmė neteisėta, priežiūros institucija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų kilmės. Šiuo atveju terminų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą. 16 straipsnis. Konsultacijos su kitomis institucijomis 1. Prieš išduodama draudimo veiklos licenciją, priežiūros institucija privalo konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl aplinkybių, reikšmingų priimant sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo, kai draudimo įmonė yra: 1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinė įmonė; 2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonę. 2. Prieš išduodama draudimo veiklos licenciją, priežiūros institucija privalo konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, prižiūrinčia atitinkamą finansų sektorių, kai draudimo įmonė yra: 1) Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės dukterinė įmonė; 2) Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę ar valdymo įmonę. 3. Priežiūros institucija, vertindama draudimo įmonę kontroliuojančių asmenų nepriekaištingą reputaciją, priežiūros ir valdymo organų narių nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, konsultuojasi su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis institucijomis dėl aplinkybių, reikšmingų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimui, ir privalo teikti kitoms institucijoms informaciją apie šiuos asmenis, reikšmingą minėtų institucijų atliekamoms funkcijoms. 17 straipsnis. Informacija apie pasikeitimus Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo, pasikeitimus draudimo įmonė privalo pranešti priežiūros institucijai šios patvirtintų licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka. 18 straipsnis. Draudimo veiklos licencijos pakeitimas Draudimo įmonė, ketinanti vykdyti dar kitos ar kitų tai pačiai draudimo šakai priklausančių draudimo grupių draudimo veiklą arba išplėsti vykdomą draudimo veiklą iki visų tos pačios draudimo grupės rizikų draudimo, arba gyvybės draudimo veiklą vykdanti draudimo įmonė, ketinanti vykdyti ne gyvybės draudimo šakai priklausančių šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo grupių draudimo veiklą, privalo priežiūros institucijos patvirtintų licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją dėl draudimo veiklos licencijos pakeitimo. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl licencijos pakeitimo per vieną mėnesį nuo visų licencijavimo taisyklėse numatytų dokumentų pateikimo. 19 straipsnis. Draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas 1. Kai yra šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti draudimo veiklos licencijos galiojimą tol, kol egzistuoja draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas. Išnykus draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikina, kad pagrindas išnyko, atnaujina draudimo veiklos licencijos galiojimą. 2. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą: 1) jei draudimo įmonė nebeatitinka reikalavimų, kuriems esant draudimo veiklos licencija buvo išduota; 2) jei draudimo įmonė šiurkščiai pažeidė teisės aktus; 3) jei draudimo įmonė kreipėsi dėl draudimo veiklos licencijos galiojimo panaikinimo; 4) jei draudimo įmonė nepradeda vykdyti draudimo ar su juo susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo draudimo veiklos licencijos išdavimo; 5) jei draudimo įmonė nebevykdo draudimo ar su juo susijusios veiklos daugiau kaip 6 mėnesius; 6) jei draudimo įmonė neįvykdė finansinės būklės atkūrimo planų, nustatytų šio įstatymo 40 straipsnyje; 7) šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju. 3. Apie sprendimą panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą priežiūros institucija praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms. 4. Priežiūros institucija, panaikinusi draudimo veiklos licencijos galiojimą, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai, ir, apie tai pranešusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentingai institucijai, turi teisę areštuoti draudimo įmonės turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius. Priežiūros institucija turi teisę prašyti, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentinga institucija nustatytų analogiškus apribojimus draudimo įmonei kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 5. Sprendimas panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti draudimo įmonei. ANTRASIS SKIRSNIS DRAUDIMO ĮMONĖS VALDYMAS 20 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Draudimo įmonės akcininkai bei priežiūros ir valdymo organai privalo užtikrinti skaidrų, patikimą ir apdairų draudimo įmonės valdymą, draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę, o administracijos vadovas ir pagal kompetenciją stebėtojų taryba ir valdyba – skaidrias, patikimas ir apdairias draudimo įmonės apskaitos procedūras. 2. Draudimo įmonėje privalo būti visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. 3. Draudimo įmonės steigėjai ir draudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, draudimo įmonėje dalyvaujančios įmonės, asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys akcijas, privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės priežiūros, valdymo organų nariai ir administracijos vadovas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę asmenys. Jei vienas ar keli draudimo įmonės steigėjai iki draudimo veiklos licencijos gavimo nusprendžia perleisti akcijas kitiems asmenims, tokiam tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų draudimo įmonės akcijų perleidimui taikomos šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos ir šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pratęsiamas šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytu terminu. 4. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariai, stebėtojų tarybos pirmininkas, valdybos nariai, valdybos pirmininkas, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis aktuaras ir kitas pagal draudimo įmonės įstatus ar vidaus taisykles vadovaujantis administracijos personalas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę. 5. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariai, stebėtojų tarybos pirmininkas (jei sudaroma stebėtojų taryba), valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo būti išrinkti, o asmenų, kurie eis vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo aktuaro pareigas, kandidatūros privalo būti parinktos prieš draudimo įmonei gaunant draudimo veiklos licenciją. 21 straipsnis. Draudimo įmonės skaidrus, patikimas ir apdairus valdymas 1. Draudimo įmonės organizacinė struktūra ir valdymo sistema privalo užtikrinti skaidrų, apdairų ir patikimą vadovavimą draudimo įmonės veiklai. 2. Draudimo įmonė, siekdama užtikrinti skaidrų, patikimą ir apdairų valdymą, įstatuose ar kituose vidaus teisės aktuose: 1) privalo aiškiai ir skaidriai nustatyti vidaus struktūrą, darbuotojų atrankos procedūras, darbuotojų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę; 2) privalo aiškiai atskirti ir nustatyti stebėtojų tarybos, valdybos narių, valdybos pirmininko, administracijos vadovo, vyriausiojo aktuaro, vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) ir kitų vadovaujančių administracijos darbuotojų funkcijas, teises, pareigas, atsakomybę, atskaitomybę, sprendimų priėmimą, tarpusavio ryšius, bendravimo ir bendradarbiavimo principus ir taisykles; 3) privalo aiškiai atskirti priežiūros ir valdymo organų ir vadovaujančio administracijos personalo kompetenciją, kuri užtikrintų funkcijų, teisių ir pareigų pusiausvyrą taip, kad nė vienas asmuo neturėtų neribotų galių priimant sprendimus; 4) privalo siekti, kad draudimo įmonės valdybai nedarytų įtakos administracija. Jei valdybos pirmininkas kartu yra ir administracijos vadovas, draudimo įmonė privalo užtikrinti, kad draudimo įmonės administracija būtų deramai atskaitinga valdybai; 5) privalo nustatyti, kad draudimo įmonės metiniame pranešime būtų tinkamai ir visapusiškai atskleista, kaip laikomasi skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo principų ir siekiama nustatytų bendrųjų draudimo įmonės tikslų; 6) privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku pateikta valdybai ir administracijos vadovui ir kad užtikrintų bei padėtų apdairiai ir patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę; 7) įtvirtinti pinigų plovimo ir kitų teisės pažeidimų atpažinimo ir jų prevencijos priemones. 3. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti privalomus nurodymus ir rekomendacijas draudimo įmonės skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo klausimais. 22 straipsnis. Tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų draudimo įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas 1. Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti pakankamą akcijų paketą arba padidinti jį lygiai iki 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų arba daugiau draudimo įmonės įstatinio kapitalo, arba padidinti turimų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių lygiai iki 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų arba daugiau visų balsų, arba jei tiesiogiai ar netiesiogiai įsigijusi akcijų draudimo įmonė taps įsigijusio akcijų asmens dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Įsigyjantis asmuo privalo apie siūlomą įsigijimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodyti planuojamo įsigyti pakankamo akcijų paketo dydį ir pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše nustatytus dokumentus ir informaciją. 2. Fizinis ar juridinis asmuo, nusprendęs perleisti tiesiogiai ar netiesiogiai valdomą pakankamą akcijų paketą arba sumažinti tiesiogiai ar netiesiogiai valdomo pakankamo akcijų paketo dydį taip, kad jis po akcijų perleidimo taps mažesnis už 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų draudimo įmonės įstatinio kapitalo arba sumažins turimų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių taip, kad jis po tiesiogiai ar netiesiogiai valdomo pakankamo akcijų paketo perleidimo taps mažesnis už 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų visų balsų, arba jei perleidus tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas akcijas draudimo įmonė nebebus akcijas perleidusio asmens dukterine įmone, privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamo perleisti pakankamo akcijų paketo dydį. 3. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir informacijos, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir informacija turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyti dokumentai ir informacija, kurie nėra reikalingi įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus atlikti. 4. Priežiūros institucija, gavusi pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamą pranešimą, dokumentus ir informaciją, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat vėliau gavusi šio straipsnio 6 dalyje nurodytus papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingus vertinimui atlikti, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis. 5. Priežiūros institucija įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimą atlieka ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gauti pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai bei informacija (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis). 6. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną gali prašyti pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingus vertinimui baigti. Šis prašymas pateikiamas raštu ir jame nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir informacijos ar prašyti juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas. 7. Priežiūros institucija turi teisę pratęsti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės sustabdymo terminą ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, jei įsigyjantis asmuo yra: 1) įsisteigęs arba jo veikla reglamentuojama užsienio valstybėje; 2) fizinis ar juridinis asmuo, kuriam netaikoma priežiūra pagal Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, finansų maklerio įmonių ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą. 8. Nagrinėdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus bei informaciją, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat gautus papildomus dokumentus ir informaciją, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį draudimo įmonės, kurios pakankamą akcijų paketą nusprendžiama įsigyti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį draudimo įmonei, vertina įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus: 1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją; 2) asmens, kuris po siūlomo įsigijimo vadovaus draudimo įmonei, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį; 3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač pagal draudimo įmonės, dėl kurios siūlomas įsigijimas, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšį; 4) ar draudimo įmonė galės nuolat laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų riziką ribojančių reikalavimų, visų pirma, ar įmonių grupės, kurios dalimi draudimo įmonė taps, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą; 5) ar yra pagrindas įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą yra atliekami, buvo atlikti ar buvo bandoma atlikti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veiksmus, kaip tai apibrėžta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti tokių veiksmų pavojų. 9. Priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, kai: 1) nepateikti priežiūros institucijos nustatyti ar šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų; 2) įsigyjantis asmuo ar siūlomas įsigijimas įvertinamas kaip netinkamas ar finansiškai nepatikimas pagal šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus. 10. Jeigu, baigusi įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimą, priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus. Be to, sprendime nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 14 ir 15 dalis gautos kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų, prižiūrinčių atitinkamą finansų sektorių, nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucija įsigyjančio asmens prašymu ar savo iniciatyva informaciją apie sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui priėmimo motyvus ir patį sprendimą turi teisę paskelbti viešai savo interneto svetainėje. 11. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas privalo raštu pranešti įsigyjančiam asmeniui. Jeigu priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad ji siūlomam įsigijimui neprieštarauja. 12. Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti pakankamo akcijų paketo dydžio ir nagrinėti siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius. 13. Priežiūros institucija, gavusi daugiau kaip vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje draudimo įmonėje, visus gautus pranešimus nagrinėja tokia pat tvarka, nediskriminuodama įsigyjančių asmenų. 14. Priežiūros institucija vertindama privalo konsultuotis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prižiūrinčiomis atitinkamą finansų sektorių, ir priimdama sprendimą atsižvelgti į jų nuomonę, kai įsigyjantis asmuo yra: 1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Lietuvos Respublikos kredito įstaiga, finansų maklerio įmonė ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė; 2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Lietuvos Respublikos kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės patronuojanti įmonė; 3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonę, perdraudimo įmonę arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Lietuvos Respublikos kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonę kontroliuojantis fizinis ar juridinis asmuo ir jei po tiesioginio ar netiesioginio akcijų įsigijimo draudimo įmonė taptų šio asmens dukterine ar kontroliuojama įmone. 15. Priežiūros institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 14 dalį, kitų Europos Sąjungos valstybės narių kompetentingų institucijų, prižiūrinčių atitinkamą finansų sektorių, prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumo ir siūlomo įsigijimo finansinio patikimumo vertinimui svarbią informaciją ir pati nedelsdama šioms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva. 16. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, turi teisę nustatyti siūlomo įsigijimo įgyvendinimo terminą ir prireikus jį pratęsti. 17. Sandoriai, pagal kuriuos asmenys draudimo įmonės akcijų tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyja neįvykdę šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos arba nepaisydami šio straipsnio 10 dalyje nurodyto priežiūros institucijos sprendimo, yra niekiniai, ir įsigyjantys asmenys neįgyja balsavimo teisių. Visi reikalavimai dėl šių sandorių pasekmių, įskaitant reikalavimą dėl balsavimo teisių įgijimo, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme pagal draudimo įmonės buveinės vietą. 18. Draudimo įmonės privalo pranešti priežiūros institucijai šios nustatyta tvarka apie draudimo įmonių asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdančių akcijas, pasikeitimą. 19. Kilus įtarimui, kad tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos draudimo įmonės akcijos gali būti apmokėtos pinigais, kurių kilmė neteisėta, priežiūros institucija Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ir (
16. ar)į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu pateikti išvadą apie šių pinigų kilmę. Valstybės saugumo departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo nedelsdami pateikti jai turimą informaciją apie įsigyjantį asmenį, jo dalyvius, vadovus, finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas, kitą priežiūros institucijos atliekamam įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui reikalingą informaciją. 23 straipsnis. Draudimo įmonės stebėtojų taryba 1. Draudimo įmonė, kurioje sudaroma stebėtojų taryba, išrinkus stebėtojų tarybos narius ir stebėtojų tarybos pirmininką, per 10 dienų privalo pateikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos informaciją apie šiuos asmenis. 2. Draudimo įmonės stebėtojų taryba, be kitų įstatymuose ar įstatuose nurodytų funkcijų, skiria ir atleidžia vidaus audito tarnybos vadovą arba vidaus auditorių, nustato metodinius nurodymus jų veiklai. Jei stebėtojų taryba nesudaroma, šias funkcijas atlieka draudimo įmonės valdyba. 24 straipsnis. Draudimo įmonės valdyba 1. Kol bus išrinkti draudimo įmonės valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, draudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos informaciją ir gauti priežiūros institucijos pritarimą asmenų, pretenduojančių eiti šias pareigas, kandidatūroms. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų. 2. Draudimo įmonės valdyba, be kitų įstatymuose ar įstatuose nustatytų funkcijų, atlieka šias funkcijas: 1) nustato draudimo įmonės strateginius tikslus, priemones šiems tikslams pasiekti, šių priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką; 2) nustato draudimo įmonės nepriklausomą rizikos valdymo strategiją, susijusią su vykdoma draudimo įmonės veikla, ypač su sandorių, nurodytų šio įstatymo 50 straipsnyje, atpažinimu, įvertinimu, stebėjimu ir kontrole, ir tikrina, kaip ji įgyvendinama; 3) nustato draudimo sutarčių sudarymo tvarką, taikomą ir priklausomiems draudimo tarpininkams, ypatingą dėmesį skirdama informacijos, reikšmingos sudarant draudimo sutartį, atskleidimui draudėjams, kiekvieno draudėjo interesų pagarbai ir apsaugai, užtikrina, kad draudimo taisyklių sąlygos atitiktų teisės aktų nuostatas; 4) nustato pranešimų apie draudžiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, ir šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarką, draudžiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, tyrimo taisykles; 5) nustato draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimo ir atsakymų pareiškėjams teikimo tvarką; šios tvarkos aprašas privalo būti viešai paskelbtas draudimo įmonės interneto svetainėje ir pateiktas kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimu, kai suinteresuotas asmuo apmoka pateikimo išlaidas; 6) patikrinusi pretendentų reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, skiria ir atleidžia administracijos vadovą, vyriausiąjį buhalterį, vyriausiąjį aktuarą; 7) nustato administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro darbo apmokėjimo tvarką; 8) nustato asmenų, kurie ketina eiti vadovaujamąsias pareigas draudimo įmonės administracijoje, kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos ir patirties tikrinimo tvarką, užtikrina, kad asmenys, priimantys sprendimus draudimo įmonės investicijų ir (
17. ar)turto valdymo klausimais, būtų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę; 9) įgyvendina priežiūros institucijos rekomendacijas draudimo įmonės valdymo stiprinimo ir skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo klausimais. 3. Kol bus išrinktas draudimo įmonės administracijos vadovas, draudimo įmonės valdyba privalo pateikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos informaciją ir gauti priežiūros institucijos pritarimą asmens, pretenduojančio eiti administracijos vadovo pareigas, kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų. 4. Paskyrusi vyriausiąjį buhalterį ir (
18. ar)vyriausiąjį aktuarą, draudimo įmonės valdyba per 10 dienų privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos informaciją apie šiuos asmenis. 25 straipsnis. Vyriausiasis aktuaras 1. Draudimo įmonėje privalo būti vyriausiasis aktuaras. Draudimo įmonės vyriausiasis aktuaras privalo: 1) užtikrinti, kad draudimo įmonės draudimo įmokos būtų skaičiuojamos, o draudimo techniniai atidėjiniai būtų sudaromi pagal teisės aktų nustatytus ar pripažįstamus principus ir reikalavimus; 2) tikrinti, ar draudimo įmonė bet kuriuo metu yra pajėgi įvykdyti įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo sutarčių, ir ar draudimo įmonė vykdo teisės aktų nustatytus mokumo atsargos reikalavimus, vertinti sandorių, nurodytų šio įstatymo 50 straipsnyje, pasekmes draudimo įmonės mokumui; 3) siekti, kad draudimo techninių atidėjinių padengimas turtu atitiktų draudimo įmonės veiklos pobūdį ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, teikti draudimo įmonės valdybai pasiūlymus šiuo klausimu; 4) siekti, kad draudimo įmonės persidraudimo strategija būtų pakankama prisiimtų draudimo ir perdraudimo rizikų valdymui kiekvienu momentu ir atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, teikti draudimo įmonės valdybai pasiūlymus šiuo klausimu; 5) teikti draudimo įmonės valdybai pasiūlymus dėl draudimo įmonės pelno paskirstymo draudėjams, sudariusiems gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias jie turi teisę į draudiko pelno dalį; 6) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį draudimo įmonės valdybai teikti jos nustatytos formos draudimo įmonės techninių atidėjinių padengimo ataskaitą ir mokumo atsargos būklės ataskaitą; 7) teikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos ataskaitas; 8) vadovautis aktuarų profesinės organizacijos patvirtintu aktuarų profesinės etikos kodeksu. 2. Nustatęs iškilusią grėsmę, kad draudimo įmonė gali tapti nepajėgi bet kuriuo metu įvykdyti įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ar perdraudimo sutarčių, vyriausiasis aktuaras apie tai nedelsdamas privalo pranešti bendrovės valdybai, o jei ši nedelsdama nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, – ir priežiūros institucijai. 3. Draudimo įmonės vyriausiasis aktuaras turi teisę gauti visą jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos, administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio, vidaus audito tarnybos ar vidaus auditoriaus. 4. Draudimo įmonės vyriausiasis aktuaras, eidamas pareigas, yra atskaitingas tik draudimo įmonės valdybai. Kitiems draudimo įmonės organams draudžiama kištis į vyriausiojo aktuaro veiklą. 5. Kitas draudimo įmonės vyriausiojo aktuaro teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo įmonės valdybos tvirtinamas vyriausiojo aktuaro darbo reglamentas. 26 straipsnis. Draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolė 1. Draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę privalo užtikrinti patikima ir tinkamai veikianti draudimo įmonėje vidaus kontrolės sistema. 2. Draudimo įmonė privalo turėti vidaus audito tarnybą arba vidaus auditorių. Šias funkcijas gali atlikti ne tik draudimo įmonės padalinys ar darbuotojas, bet ir asmuo, su kuriuo draudimo įmonė sudarė sutartį dėl vidaus audito. 3. Draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolės sistema grindžiama: 1) organizacine struktūra, leidžiančia užtikrinti vertikalius ir horizontalius ryšius; 2) vidaus informacine sistema; 3) draudimo įmonės vidaus teisės aktuose nustatyta darbuotojų atsakomybe ir kompetencija; 4) patikima veiklos procedūrų kontrole, užtikrinančia pareigų atskyrimą ir teisės aktuose nustatytos pareigos finansinius dokumentus pasirašyti dviem asmenims vykdymą; 5) akcininkų bei priežiūros ir valdymo organų informavimo sistema; 6) rizikos valdymu; 7) vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) pakankama funkcijoms atlikti kvalifikacija, patirtimi, nepriekaištinga reputacija ir pakankamomis lėšomis, kurios skiriamos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) tiesioginėms funkcijoms atlikti. 4. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) atlieka šias funkcijas: 1) vertina, ar draudimo įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai parodo tikrą draudimo įmonės būklę ir veiklos rezultatus; 2) vertina, kaip laikomasi teisės aktų, draudimo įmonės įstatų, draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nutarimų, administracijos vadovo įsakymų ir kitų vidaus teisės aktų ir kaip jie įgyvendinami; 3) tikrina, kaip atpažįstami, įvertinami, stebimi ir kontroliuojami sandoriai, nurodyti šio įstatymo 50 straipsnyje; 4) tikrina ir vertina draudimo įmonės vidaus kontrolės sistemos tinkamumą ir veiksmingumą; 5) tikrina draudimo įmonės veiklos, strateginių tikslų ir priemonių šiems tikslams pasiekti efektyvumą; 6) teikia stebėtojų tarybai ir valdybai pasiūlymus dėl jų nutarimų, rekomendacijas bendrovės valdybai ir administracijos vadovui draudimo įmonės valdymo ir veiklos, struktūrinių padalinių veiklos organizavimo ir jos veiksmingumo klausimais, informuoja bendrovės stebėtojų tarybą, kaip vykdomos šios rekomendacijos. 5. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) privalo nedelsdama (nedelsdamas) pranešti draudimo įmonės stebėtojų tarybai, o jei ši nedelsdama nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, – ir priežiūros institucijai apie nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie kelia grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, saugiai ir patikimai draudimo įmonės veiklai. 6. Vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius turi teisę gauti visą vidaus audito funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų, administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro ir kitų draudimo įmonės administracijos darbuotojų. 7. Vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius vykdydami pareigas yra atskaitingi tik draudimo įmonės stebėtojų tarybai. Vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius turi būti nepriklausomi nuo audituojamo objekto ir jiems negali būti daromas poveikis nustatant vidaus audito apimtį, atliekant vidaus auditą ir pateikiant jo rezultatus. 8. Kitas draudimo įmonės vidaus audito tarnybos arba vidaus auditoriaus teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo įmonės stebėtojų tarybos tvirtinamas vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) darbo reglamentas. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus ir rekomendacijas dėl draudimo įmonės vidaus audito tarnybos arba vidaus auditoriaus teisių ir pareigų nustatymo. 9. Jeigu draudimo įmonėje stebėtojų taryba nesudaroma, šiame straipsnyje nurodytas stebėtojų tarybos funkcijas, teises ir pareigas vykdo draudimo įmonės valdyba. 27 straipsnis. Draudimo įmonės sutartys su kitais asmenimis 1. Draudimo įmonė, sudarydama sutartis su kitais asmenimis dėl draudimo įmonės draudžiamo turto vertinimo, draudimo sutarčių sudarymo, draudžiamųjų įvykių administravimo, investicijų ir (
19. ar)turto valdymo, apskaitos, duomenų bazių tvarkymo, vidaus audito ir kitas priežiūros institucijos nustatytas sutartis, privalo: 1) įsitikinti, kad kita sutarties šalis yra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuota ir patyrusi; 2) šiose sutartyse numatyti teisę iš kitos sutarties šalies gauti visą reikalingą informaciją, susijusią su sutarties šalies pagal sutartį vykdoma veikla; 3) šiose sutartyse numatyti teisę teikti privalomus kitai sutarties šaliai nurodymus, susijusius su sutarties šalies pagal sutartį vykdoma veikla. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis draudimo įmonė privalo pranešti priežiūros institucijai šios nustatyta tvarka. 3. Draudimo įmonė atsako už draudimo įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisant sudarytų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių. 4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad dėl draudimo įmonės sudarytų sutarčių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, iškyla kliūtis veiksmingai draudimo įmonės priežiūrai, pažeidžiamos teisės aktų nuostatos ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesai, turi teisę įpareigoti draudimo įmonę ištaisyti susidariusią padėtį arba pareikalauti, kad veiklą, kurią pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis vykdo kiti asmenys, vykdytų pati draudimo įmonė. 28 straipsnis. Draudimo įmonės filialų steigimas Draudimo įmonės filialai Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse steigiami priežiūros institucijos nustatyta tvarka gavus leidimą steigti filialą. 29 straipsnis. Apribojimai dėl interesų konflikto 1. Draudimo įmonės administracijos vadovas negali vykdyti stebėtojų tarybos nario, vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro pareigų ir būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje, tačiau draudimo įmonės administracijos vadovas turi teisę būti tos pačios draudimo įmonių grupės draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariu. 2. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos ar valdybos nariu negali būti vidaus auditorius arba kitos draudimo įmonės auditorius. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariu gali būti draudimo įmonę patronuojančios įmonės valdybos narys. 3. Draudimo įmonės vidaus auditoriumi negali būti audito įmonė, su kuria draudimo įmonė yra sudariusi sutartį dėl audito. 4. Be to, draudimo įmonės organų nariams taikomi apribojimai dėl interesų konflikto, nustatyti kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. TREČIASIS SKIRSNIS DRAUDIMO ĮMONIŲ FINANSAI 30 straipsnis. Organizacinis fondas 1. Steigėjai, į draudimo įmonę reorganizuojamas juridinis asmuo (asmenys) ar vykdytą veiklą keičiantis į draudimo įmonės veiklą juridinis asmuo privalo sudaryti organizacinį pinigų fondą, skirtą draudimo įmonės steigimo, reorganizavimo į draudimo įmonę ar veiklos rūšies keitimo išlaidoms padengti. 2. Organizacinis fondas turi būti ne mažesnis kaip 300 000 eurų. 3. Organizacinis fondas turi būti sudarytas tik iš pinigų. 4. Organizacinis fondas negali būti sudarytas iš skolintų pinigų ir pinigų, kurių kilmė neteisėta. 31 straipsnis. Įstatinis kapitalas 1. Draudimo įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 000 000 eurų. 2. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitimus pateikimą Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas. 3. Draudimo įmonės akcijos gali būti tik vardinės. Draudimo įmonės akcijos privalo būti apmokėtos tik pinigais. 4. Draudimo įmonės akcijos negali būti apmokėtos skolintais pinigais ir pinigais, kurių kilmė neteisėta. 32 straipsnis. Nuosavas ir skolintas kapitalas 1. Draudimo įmonės nuosavo kapitalo sudėtį reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, tačiau Juridinių asmenų registre įregistravus draudimo įmonę, taip pat su veiklos rūšies keitimu susijusius pakeitimus, organizacinio fondo likutis priskiriamas privalomajam rezervui. 2. Draudimo įmonės skolintas kapitalas yra sudarytas iš: 1) draudimo techninių atidėjinių; 2) perdraudikų depozitų; 3) kitų įsipareigojimų; 4) sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų. 33 straipsnis. Verslo planas 1. Draudimo įmonė privalo savo veiklą grįsti verslo planu. Apie numatomus verslo plano pakeitimus draudimo įmonė privalo pranešti priežiūros institucijai ir suderinti pakeitimus priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 2. Draudimo įmonės verslo plano turinį, formą ir jo pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija. 34 straipsnis. Draudimo techniniai atidėjiniai 1. Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka sudaryti pakankamus draudimo techninius atidėjinius ir užtikrinti, kad juos visiškai atitiktų draudimo įmonės turtas, skirtas draudimo techniniams atidėjiniams padengti. 2. Draudimo įmonės priežiūros institucijos nustatyta tvarka sudaro šiuos draudimo techninius atidėjinius: 1) perkeltų įmokų; 2) gyvybės draudimo matematinį; 3) numatomų išmokėjimų; 4) draudimo įmokų grąžinimo; 5) nuostolių svyravimo išlyginimo; 6) kitus draudimo techninius atidėjinius. 35 straipsnis. Draudimo techninių atidėjinių padengimas turtu 1. Kaupdamos draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą, draudimo įmonės privalo atsižvelgti į įmonės veiklos pobūdį ir siekti investicijų saugumo, likvidumo, diversifikavimo, atitikimo laikotarpio atžvilgiu ir investicijų pelningumo. 2. Draudimo techniniai atidėjiniai turi būti padengti turtu, išreikštu ta valiuta, kuria yra prisiimti draudimo įmonės įsipareigojimai, numatyti draudimo ir perdraudimo sutartyse, laikantis priežiūros institucijos nustatytų valiutų suderinamumo taisyklių. 3. Draudimo techninius atidėjinius galima padengti tik šiuo turtu: 1) vyriausybės, centrinio banko ir savivaldybės vertybiniais popieriais; 2) nekilnojamuoju turtu; 3) terminuotais indėliais bankuose; 4) paskolomis, užtikrintomis nekilnojamuoju turtu; 5) hipotekinėmis obligacijomis; 6) akcijomis, kurios yra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose; 7) akcijomis, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose, – gavus priežiūros institucijos leidimą; 8) įmonių obligacijomis, kurios yra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose; 9) įmonių obligacijomis, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose, – gavus priežiūros institucijos leidimą; 10) investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijomis ir investicinių fondų investiciniais vienetais; 11) išvestinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sumažinti investicijų riziką; 12) kitomis priežiūros institucijos nustatytomis investicijomis, – priežiūros institucijos nustatytais atvejais gavus priežiūros institucijos leidimą; 13) pinigais atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje; 14) naujai išleidžiamomis obligacijomis, jeigu emisijos sąlygų apraše yra numatytas įsipareigojimas ne vėliau kaip per vienus metus nuo šių vertybinių popierių išleidimo įtraukti juos į prekybą reguliuojamose rinkose; 15) pinigų rinkos priemonėmis, kurios yra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose; 16) pinigų rinkos priemonėmis, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose, – gavus priežiūros institucijos leidimą. 4. Nepareikalauta įmokėti įmokos dalis ir perdraudikų dalis techniniuose atidėjiniuose gali būti padengta: 1) nepareikalautomis įmokėti draudimo ir perdraudimo įmokomis; 2) perdraudikų skolomis; 3) kitu turtu, nurodytu šio straipsnio 3 dalyje. 5. Priežiūros institucija turi teisę motyvuotai riboti šias draudimo techninius atidėjinius dengiančias investicijas: 1) į glaudžiais ryšiais susijusių įmonių akcijas ir obligacijas; 2) į įmonių, kurių akcijų yra įsigiję draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir (
20. ar)administracijos vadovas arba kurių priežiūros ir valdymo organuose pareigas eina draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, akcijas ir obligacijas; 3) kurios gali pakenkti draudimo įmonės finansiniam stabilumui ar padaryti kitokį neigiamą poveikį draudimo įmonės veiklai, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams. 6. Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu tvarką ir sąlygas, apribojimus ir valiutų suderinamumo taisykles nustato priežiūros institucija. 7. Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka tvarkyti turto, dengiančio draudimo techninius atidėjinius, sąrašą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ar kitos valstybės institucijos, taikydamos poveikio priemones, susijusias su šiame sąraše nurodytu turtu, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl galimo laikinųjų apsaugos ar poveikio priemonių poveikio draudimo įmonės finansinei padėčiai ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams. Priežiūros institucija šią išvadą teismui privalo pateikti per 24 valandas. 8. Draudimo įmonė, vykdanti perdraudimo veiklą, turi laikytis šio straipsnio nuostatų, jeigu tenkinama viena iš šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Šiuo atveju visas turtas, kuriuo draudimo įmonė dengia techninius atidėjinius, atitinkančius jos prisiimtus perdraudimo įsipareigojimus, turi būti skiriamas, valdomas ir tvarkomas atskirai nuo draudimo įmonės tiesioginės draudimo veiklos, nepaliekant jokios jo perkėlimo galimybės. Priežiūros institucija atlieka šio turto ir jo atskyrimo patikrinimą. 36 straipsnis. Draudimo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų nevykdymas 1. Jeigu draudimo įmonė nevykdo draudimo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų, priežiūros institucija, prieš tai pranešusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba kitos įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, turi teisę areštuoti draudimo įmonės turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teisės įgyvendinimas neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones. 3. Jeigu draudimo įmonės turtas, nurodytas šio įstatymo 35 straipsnyje, dengiantis draudimo techninius atidėjinius, sudaro mažiau kaip 100 procentų bendros techninių atidėjinių sumos, draudimo įmonė per vieną darbo dieną nuo nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl leidimo padengti tą techninių atidėjinių dalį kitu draudimo įmonės turtu išdavimo. 37 straipsnis. Perdraudimas 1. Draudimo veiklos licencija suteikia teisę draudimo įmonei vykdyti perdraudimo veiklą. 2. Draudimo įmonės gali vykdyti perdraudimo veiklą tik tų draudimo grupių, kurių veiklą draudimo įmonės vykdo šio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Draudimo įmonės vykdomam perdraudimui taikomi reikalavimai, analogiški draudimo techninių atidėjinių sudarymo, padengimo turtu, apskaitos ir kitiems reikalavimams, nustatytiems draudimo grupės draudimo veiklos vykdymui. 38 straipsnis. Persidraudimas 1. Draudimo įmonės persidrausti (perduoti prisiimtos rizikos dalį), sudarydamos perdraudimo sutartis, turi teisę tik su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnyje. 2. Persidraudimo tikslas gali būti nuostolių dėl prisiimtos draudimo rizikos sumažinimas, būtinosios mokumo atsargos sumažinimas, turimo kapitalo efektyvesnis naudojimas ar galimybės prisiimti kitas draudimo rizikas išplėtimas. 3. Draudimo įmonė, atsižvelgiant į prisiimtas draudimo rizikas, kiekvienu momentu privalo būti pakankamai persidraudusi. 4. Draudimo įmonė pasirenka perdraudiką pagal savo persidraudimo strategiją. Draudimo įmonės persidraudimo strategiją, apimančią visas prisiimamas draudimo rizikas, tvirtina draudimo įmonės valdyba ne rečiau kaip vieną kartą per metus, o draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimą, – ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Persidraudimo strategija privalo numatyti: 1) persidraudimo programos perdraudimo sutarčių rūšis ir apimtis, draudimo įmonėje pasiliekamos draudimo rizikos dydžius; 2) perdraudiko pasirinkimo kriterijus ir (
21. ar)patvirtintą perdraudikų sąrašą; 3) persidraudimo programos vykdymo vidaus kontrolės principus. 5. Draudimo įmonė, pasirinkdama perdraudiką, privalo vadovautis saugumo principu ir turėti pakankamai informacijos apie perdraudiką. 6. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti draudimo įmonėms privalomus persidraudimo reikalavimus ir perdraudiko pasirinkimo kriterijus. 7. Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo įmonė privalo pateikti persidraudimo strategiją, perdraudimo sutarčių projektus ar pačias sutartis. Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pakeisti ar nutraukti sudarytas perdraudimo sutartis, jei pažeidžiami priežiūros institucijos nustatyti persidraudimo reikalavimai ir perdraudiko pasirinkimo kriterijai. 39 straipsnis. Mokumo atsarga 1. Kiekviena draudimo įmonė visą ūkinės komercinės veiklos laikotarpį privalo išlaikyti pakankamą mokumo atsargą: turima mokumo atsarga turi būti ne mažesnė už būtinąją mokumo atsargą ir garantinis fondas turi būti ne mažesnis už minimalų garantinį fondą. Mokumo atsarga skaičiuojama priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 2. Turimos mokumo atsargos dalis, lygi didesniam iš šių dydžių – minimaliam garantiniam fondui ar 1/3 būtinosios mokumo atsargos, sudaro garantinį fondą. 3. Minimalus garantinis fondas yra lygus: 1) 2 000 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios ne gyvybės draudimo veiklą; 2) 3 000 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą; 3) 3 000 000 eurų – draudimo įmonės, kuri vykdo bent vienos iš šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms priklausančios draudimo rizikos draudimo veiklą. 4. Draudimo įmonė, vykdanti perdraudimo veiklą, šio įstatymo nustatyta tvarka privalo suformuoti minimalų garantinį fondą, taikytiną perdraudimo įmonei, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) pasirašytų perdraudimo įmokų suma sudaro daugiau kaip 10 procentų visų pasirašytų įmokų sumos; 2) pasirašytų perdraudimo įmokų suma viršija 50 000 000 eurų; 3) techninių atidėjinių perdraudimo veiklai suma sudaro daugiau kaip 10 procentų visos techninių atidėjinių sumos. 5. Minimalaus garantinio fondo dydis indeksuojamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 40 straipsnis. Finansinės būklės atkūrimo planai 1. Draudimo įmonė, pažeidusi mokumo atsargos reikalavimus, apie tai nedelsdama privalo pranešti priežiūros institucijai. 2. Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo įmonė privalo nedelsdama padidinti turimą mokumo atsargą arba priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos draudimo įmonės tvirtos finansinės būklės atkūrimo planą. 3. Ypatingais atvejais, kai yra grėsmė, kad draudimo įmonės finansinė būklė gali dar labiau pablogėti, priežiūros institucija turi teisę areštuoti draudimo įmonės turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius, prieš tai pranešusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentingai institucijai. Priežiūros institucija turi teisę prašyti, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentinga institucija nustatytų analogiškus apribojimus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 4. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti tvirtos finansinės būklės atkūrimo trumpalaikio plano reikalavimus ir šio plano pateikimo tvarką. 5. Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo įmonės privalo padaryti tvirtos finansinės būklės atkūrimo planų pakeitimus. Priežiūros institucijos patvirtinti tvirtos finansinės būklės atkūrimo planai draudimo įmonėms yra privalomi. 6. Jeigu tvirtos finansinės būklės atkūrimo planas nėra pateiktas laiku arba yra nevykdomas, priežiūros institucija privalo imtis visų būtinų poveikio priemonių, įskaitant draudimo įmonės turto, dengiančio draudimo techninius atidėjinius, areštą, ir turi teisę panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą. 7. Jeigu dėl draudimo įmonės veiklos specifikos ir (
22. ar)mokumo reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, nepakankamumo kyla pavojus draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad draudimo įmonė turėtų didesnę negu minimalią teisės aktų reikalaujamą mokumo atsargą. Tam gali būti didinami būtinosios mokumo atsargos reikalavimai, kad ir artimiausioje ateityje draudimo įmonė galėtų tenkinti mokumo atsargos reikalavimus. 8. Jeigu dėl draudimo įmonės finansinės būklės blogėjimo kyla pavojus draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, priežiūros institucija turi teisę iš draudimo įmonės reikalauti pagerinti finansinę būklę ar iš anksto imtis priemonių, kad ateityje būtų užtikrinta minimali mokumo atsarga. 9. Šio straipsnio nuostatos neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones. 41 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas 1. Draudimo įmonė rašytinės sutarties pagrindu ir gavusi priežiūros institucijos leidimą turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 2. Draudimo įmonė turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo sutartis ar dalį šių sutarčių, sudarytų naudojantis steigimosi teise ar teise teikti paslaugas, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei tik tuo atveju, kai šios valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta šios valstybės narės teisės aktų reikalaujama subjekto, perimančio teises ir pareigas, mokumo atsarga. 3. Jeigu ketinama perleisti teises ir pareigas pagal draudimo įmonės filialo Europos Sąjungos valstybėje narėje sutartis, sudarytas naudojantis steigimosi teise ar teise teikti paslaugas, priežiūros institucija privalo gauti kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra filialas, kompetentingos institucijos nuomonę dėl teisių ir pareigų perleidimo. 4. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba kitos įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 5. Jeigu šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija negaunama per 3 mėnesius, laikoma, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija neprieštarauja, kad teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis būtų perleistos. 6. Rašytinėje sutartyje dėl teisių ir pareigų perleidimo privalo būti sąlyga, kad teisių ir pareigų perleidimas laikomas įvykusiu nuo priežiūros institucijos leidimo perleisti teises ir pareigas paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 42 straipsnis. Leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimas 1. Draudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis privalo paskelbti mažiausiai dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą. Skelbime apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 2 mėnesių terminas, per kurį draudėjas turi teisę raštu pareikšti draudimo įmonei savo prieštaravimą dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis. 2. Jeigu draudimo įmonė netinkamai įvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad draudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis paskelbtų pakartotinai arba papildomai raštu praneštų kiekvienam draudėjui. 3. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, draudimo įmonė, ketinanti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išduodamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo kreipimosi, jeigu: 1) pateikti visi priežiūros institucijos nustatytame leidimų perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija; 2) subjektas, perimantis teises ir pareigas, prisiima visas teises ir pareigas, atsirandančias iš draudimo sutarčių; 3) perdavus teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama subjektų, perimančių teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, mokumo atsarga; 4) teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas neturės neigiamos įtakos perleidžiančios teises ir pareigas pagal draudimo sutartis draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų turtiniams interesams; 5) šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytos kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos neprieštarauja dėl teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo. 4. Priežiūros institucija, išduodama leidimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 5. Priežiūros institucija apie leidimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis taip pat privalo paskelbti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika, arba kitoje įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal šios valstybės narės teisės aktų nustatytus reikalavimus. 6. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartį joje nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. 7. Teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis perleidžiamos kartu su draudimo techninius atidėjinius dengiančiu turtu. Jeigu ketinama perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis be viso ar dalies draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto, leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai priežiūros institucija pritaria priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateiktam draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto atkūrimo planui. 43 straipsnis. Apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas 1. Draudimo įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinių ataskaitų rinkinius vadovaudamosi įstatymais, priežiūros institucijos sprendimais ir kitais teisės aktais, taip pat draudimo įmonės pasirinkta apskaitos politika. 2. Draudimo įmonės veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad: 1) finansinės ataskaitos rodytų tikrą draudimo įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus; 2) sudarytų sąlygas draudimo įmonei saugiai ir patikimai naudoti ir valdyti draudimo įmonės turtą ir juo disponuoti; 3) sudarytų sąlygas draudimo įmonės audito įmonei, draudimo įmonės vidaus audito tarnybai (vidaus auditoriui) ar įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir vertinti draudimo įmonės, jos priežiūros, valdymo organų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda draudimo įmonės įsipareigojimai kitiems asmenims, veiklą ir draudimo įmonės finansinę būklę. 3. Draudimo įmonės finansinių ataskaitų rinkinio, kitų finansinių ir statistinių ataskaitų formas, sudarymo ir pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija. 4. Draudimo įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi patikrinti draudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties turinti audito įmonė. Per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos jis turi būti patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime ir pateiktas priežiūros institucijai. 5. Draudimo įmonė per 10 dienų nuo audito įmonės pasirinkimo priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai apie pasirinktą audito įmonę. Jeigu audito įmonės auditoriai neturi draudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties, priežiūros institucijos reikalavimu draudimo įmonė privalo pakeisti audito įmonę. Tas pats auditorius negali atlikti tos pačios draudimo įmonės audito ilgiau kaip 5 metus iš eilės. Pasibaigus šiam laikotarpiui, auditorius 2 metus negali atlikti šios draudimo įmonės audito. 6. Audito įmonės pareigos tikrinant draudimo įmonės finansinių ataskaitų rinkinius: 1) audito įmonė privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie reikšmingus šio įstatymo ir kitų draudimo įmonių finansinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatytus draudimo įmonės finansinių ataskaitų rinkinių tikrinimo metu, taip pat apie aplinkybes, rodančias, kad draudimo įmonė nebeatitinka reikalavimų, pagal kuriuos išduodama draudimo veiklos licencija, taip pat apie aplinkybes, kurios kelia ar gali kelti grėsmę draudimo įmonės mokumui ir finansiniam stabilumui arba draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams; 2) audito įmonė privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių atsisakoma pareikšti auditoriaus nuomonę audito išvadoje, pareiškiama neigiama ar sąlyginė nuomonė. 7. Priežiūros institucijos reikalavimu audito įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl savo nuomonės apie finansines ataskaitas ir dėl kitos auditoriaus išvadoje nurodytos informacijos. 8. Audito įmonė, atliekanti auditą draudimo įmonę kontroliuojančioje ar draudimo įmonės kontroliuojamoje įmonėje, nedelsdama privalo pranešti priežiūros institucijai apie bet kokias šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, paaiškėjusias atliekant auditą. 9. Audito įmonės sąžiningas informacijos pateikimas priežiūros institucijai apie bet kurias šiame straipsnyje nurodytas aplinkybes nėra ir negali būti pareigos, nustatytos teisės aktuose ar sutartyje, neatskleisti informacijos pažeidimas ir neužtraukia bei negali užtraukti jokios atsakomybės. 10. Draudimo įmonės priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo viešai paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir auditoriaus išvadą. 11. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti ir kitų ataskaitų skelbimo tvarką. KETVIRTASIS SKIRSNIS PAPILDOMA DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ ĮMONIŲ GRUPEI, PRIEŽIŪRA 44 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas 1. Šio skirsnio nuostatos taikomos draudimo ir perdraudimo įmonėms ir kitoms šiame skirsnyje numatytoms įmonėms. 2. Draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri yra dalyvaujanti įmonė bent vienoje kitoje draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, užsienio valstybės draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, be bendrųjų šiame įstatyme numatytų priežiūros reikalavimų, taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 47, 48, 50 ir 51 straipsniuose. 3. Kiekvienai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, užsienio valstybės draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 47, 48, 50 ir 52 straipsniuose. 4. Kiekvienai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 47, 48 ir 50 straipsniuose. 5. Draudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, į kurią įeina ir kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar kitos finansų įstaigos, teises ir pareigas bei priežiūros institucijos teises ir pareigas atliekant tokių įmonių grupių priežiūrą reglamentuoja Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymas. Šioms draudimo įmonėms taip pat taikomos ir šio skirsnio nuostatos. 45 straipsnis. Papildomos priežiūros apimtis 1. Vykdant papildomą priežiūrą, atsižvelgiama į: 1) su draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusias įmones; 2) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančias įmones; 3) įmones, susijusias su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančiomis įmonėmis. 2. Papildoma priežiūra nereiškia, kad priežiūros institucija vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių veiklos priežiūrą, tačiau toms įmonėms taikomi šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai. 3. Priežiūros institucija, vykdydama papildomą priežiūrą, gali neatsižvelgti į užsienio valstybių įmones, jei yra teisinių informacijos gavimo kliūčių. Į tai atsižvelgiama priežiūros institucijos nustatyta tvarka skaičiuojant koreguotą mokumo atsargą. 4. Priežiūros institucija turi teisę kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar taikyti papildomos priežiūros reikalavimus, jeigu: 1) įmonė, į kurią būtų atsižvelgiama vykdant papildomą priežiūrą, yra nereikšminga draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių papildomos priežiūros tikslams; 2) papildomos priežiūros reikalavimų taikymas, atsižvelgiant į papildomos draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių priežiūros tikslus, būtų nepagrįstas ar klaidinantis. 46 straipsnis. Kompetentingos institucijos 1. Papildomą priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, išdavusi draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją. 2. Jeigu draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir dar vienos (ar daugiau) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, perdraudimo įmonė, kitos užsienio valstybės draudimo įmonė, kitos užsienio valstybės perdraudimo įmonė ar mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, tai kompetentinga institucija, atsakinga už papildomą priežiūrą, nustatoma priežiūros institucijos susitarimu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo ir (
23. ar)perdraudimo įmonių priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Šio susitarimo pagrindu priežiūros institucijai gali būti pavesta vykdyti papildomą priežiūrą. 3. Jeigu už papildomą priežiūrą yra atsakinga kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, ši institucija Lietuvos Respublikoje draudimo įmonių, perdraudimo įmonių ir subjektų, kuriems taikoma papildoma priežiūra, atžvilgiu turi tokias pačias teises į informaciją kaip ir priežiūros institucija. 47 straipsnis. Vidaus kontrolė ir teisė į informaciją 1. Kiekviena draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, kuriai taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, privalo turėti pakankamą vidaus kontrolės sistemą, užtikrinančią duomenų ir informacijos, reikalingos papildomai priežiūrai, rinkimą ir teikimą. 2. Šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje, draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, reikalavimu privalo teikti šiai draudimo ar perdraudimo įmonei informaciją, reikšmingą papildomai priežiūrai, ir turi teisę reikalauti, kad tokią informaciją pateiktų pati draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri privalo tai padaryti. 48 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė į informaciją 1. Priežiūros institucija turi teisę tiesiogiai kreiptis į šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas įmones dėl informacijos, reikšmingos papildomai draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės priežiūrai, pateikimo tik tuo atveju, kai tokios informacijos priežiūros institucijos reikalavimu nepateikė pati draudimo ar perdraudimo įmonė. 2. Priežiūros institucija turi teisę pati ar per tam tikslui pasitelktus asmenis tikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją atlikdama patikrinimą: 1) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, kuriai taikomi papildomos priežiūros reikalavimai; 2) šios dalies 1 punkte nurodytos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės dukterinėse įmonėse; 3) šios dalies 1 punkte nurodytos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojančiose įmonėse; 4) kitose šios dalies 1 punkte nurodytos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinėse įmonėse. 49 straipsnis. Bendradarbiavimas 1. Kai draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios glaudžiais ryšiais arba turi bendrą jose dalyvaujančią įmonę, priežiūros institucija kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu privalo pateikti informaciją, reikšmingą papildomai priežiūrai, arba savo iniciatyva turi teisę pateikti informaciją, kuri gali būti reikšminga kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. 2. Kai draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė ir kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės arba šios kredito įstaigos ir finansų maklerio įmonės yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios ar turi bendrą jose dalyvaujančią įmonę, priežiūros institucija privalo bendradarbiauti su atitinkamomis Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės institucijomis ir teikti informaciją, kuri supaprastintų visų šių institucijų funkcijų atlikimą. 50 straipsnis. Sandoriai įmonių grupės viduje 1. Priežiūros institucija turi teisę gauti informaciją apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sandorius tarp draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir: 1) su draudimo ar perdraudimo įmone susijusios įmonės; 2) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančios įmonės; 3) įmonių, susijusių su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančia įmone. 2. Be to, priežiūros institucija turi teisę gauti informaciją apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sandorius tarp draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir fizinio asmens, kuris dalyvauja: 1) draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje ar su ja susijusioje įmonėje; 2) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančioje įmonėje; 3) įmonėje, susijusioje su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančia įmone. 3. Priežiūros institucija turi teisę gauti informaciją apie šiuos sandorius: 1) paskolos; 2) garantijos, laidavimo ir kitus sandorius, neįtraukiamus į balansą; 3) dėl elementų, įtraukiamų skaičiuojant mokumo atsargą; 4) investavimo; 5) perdraudimo ir pakartotinio perdraudimo; 6) dėl sąnaudų padalijimo; 7) kitus papildomai priežiūrai reikšmingus sandorius. 4. Draudimo įmonė ir perdraudimo įmonė priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai apie šiame straipsnyje nurodytus sandorius. Priežiūros institucija, įgyvendindama teisę į informaciją apie šio straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytus sandorius, privalo nurodyti draudimo įmonei ir perdraudimo įmonei, kurie sandoriai yra reikšmingi papildomai priežiūrai. 5. Kai iš pateiktos informacijos matyti, kad draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės mokumui kyla ar gali kilti pavojus, priežiūros institucija privalo imtis šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių. 51 straipsnis. Šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės koreguota mokumo atsarga 1. Šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei taikomi priežiūros institucijos nustatyti koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo reikalavimai. 2. Bet kuri susijusi įmonė, dalyvaujanti įmonė ar įmonė, susijusi su dalyvaujančia įmone, įtraukiama skaičiuojant koreguotą draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės mokumo atsargą. 3. Jeigu skaičiavimai rodo nepakankamą šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės koreguotą mokumo atsargą, priežiūros institucija privalo imtis šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių. 52 straipsnis. Šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės koreguota mokumo atsarga 1. Šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytai draudimo įmonei ir perdraudimo įmonei taikomi priežiūros institucijos nustatyti koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo reikalavimai. 2. Visos su draudimo kontroliuojančiąja (holdingo) įmone susijusios įmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės ar užsienio valstybės perdraudimo įmonės įtraukiamos skaičiuojant koreguotą draudimo įmonės mokumo atsargą. 3. Jeigu skaičiavimai rodo, kad šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir (
24. ar)perdraudimo įmonės mokumui kyla ar gali kilti pavojus, priežiūros institucija privalo imtis šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių. PENKTASIS SKIRSNIS DRAUDIMO ĮMONIŲ VEIKLA kitose EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE NARĖSE 53 straipsnis. Draudimo įmonių teisė teikti paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje 1. Draudimo įmonė, ketinanti teikti paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai kartu nurodydama rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis, ir pateikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir anglų kalbomis bei kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, kai pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus šiai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai visi dokumentai privalo būti pateikiami tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. 2. Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo išsiųsti, kartu apie išsiuntimą tą pačią dieną raštu informuodama draudimo įmonę, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė ketina teikti paslaugas, kompetentingai institucijai šią informaciją: 1) patvirtinimą, kad draudimo įmonė vykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo a