1)patvirtinimą, kad draudimo įmonė vykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo atsargos reikalavimus;
\n
2)draudimo grupių, kurių veiklą draudimo įmonė turi teisę vykdyti, sąrašą;
\n
3)draudimo įmonės pateiktą informaciją apie draudimo rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis;
\n
4)jei draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, – dokumentus, įrodančius, kad draudimo įmonė yra šios Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio iždo narė ir kad pretenzijoms nagrinėti yra paskyrusi atstovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, šio atstovo vardą, pavardę ir adresą.
\n
3.Priežiūros institucija per vieną mėnesį nuo visos šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu informuodama draudimo įmonę, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją tik tuo atveju, kai draudimo įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) draudimo įmonės finansinė būklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra stabili ir gera.
\n
4.Šio straipsnio 3 dalyje numatytą priežiūros institucijos atsisakymą išsiųsti informaciją draudimo įmonė turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
\n
5.Draudimo įmonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą priežiūros institucijos informaciją ir įvykdžiusi kitas sąlygas, nustatytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose, turi teisę pradėti teikti paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
\n
6.Draudimo įmonė privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį pranešti apie bet kokius planuojamus informacijos, pateiktos vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, pasikeitimus. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir atsisakymui išsiųsti informaciją taikomos šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.
\n
54 straipsnisDraudimo įmonės filialo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigimas
\n
1.Draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo pateikti priežiūros institucijai šią informaciją ir dokumentus:
\n
1)kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė ketina steigti filialą, pavadinimą;
\n
2)priežiūros institucijos nustatytos formos ir turinio verslo planą;
\n
3)filialo buveinės adresą, kuriuo gali būti siunčiama ir gaunama korespondencija, ir patvirtinimą, kad nurodytu adresu gali būti siunčiama visa korespondencija draudimo įmonės filialo vadovui;
\n
4)dokumentus, įrodančius, kad draudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir draudimo srityje patyrusį filialo vadovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų sukurti teises ir pareigas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigusiai filialą draudimo įmonei trečiųjų asmenų atžvilgiu, atstovauti draudimo įmonei teisme ir kitose šios Europos Sąjungos valstybės narės valdžios ir valdymo institucijose;
\n
5)jei draudimo įmonė per kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą filialą ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), – dokumentus, įrodančius, kad draudimo įmonė yra šios Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio iždo narė.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir anglų kalbomis arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine kalba, arba viena iš valstybinių kalbų, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šios valstybės narės teisės aktus visi dokumentai privalo būti pateikiami šios Europos Sąjungos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.
\n
3.Per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo nusiųsti, apie nusiuntimą tą pačią dieną raštu pranešdama draudimo įmonei, gautus dokumentus ir informaciją kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ketinama steigti filialą, kompetentingai institucijai kartu su patvirtinimu, kad draudimo įmonė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo atsargos reikalavimus.
\n
4.Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu pranešdama draudimo įmonei, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 3 dalyje numatytus dokumentus ir informaciją tik tuo atveju, kai:
\n
1)draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų struktūra neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) nėra pakankamai efektyvi valdant draudimo įmonę;
\n
2)draudimo įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) draudimo įmonės finansinė būklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra stabili ir gera;
\n
3)draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis aktuaras ar paskirtas steigiamo filialo vadovas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kriterijų;
\n
4)pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nėra tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad draudimo įmonės įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat.
\n
5.Šio straipsnio 4 dalyje numatytą priežiūros institucijos atsisakymą išsiųsti informaciją draudimo įmonė turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
\n
6.Draudimo įmonė gali steigti filialą ir pradėti veiklą gavusi iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informaciją apie teisę steigti filialą ir pradėti veiklą ir tos veiklos sąlygas, o jei ši informacija nėra gaunama per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priežiūros institucijos rašytinės informacijos draudimo įmonei gavimo, – pasibaigus 2 mėnesių terminui.
\n
7.Apie bet kokį planuojamą šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų informacijos ir dokumentų pasikeitimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį turi būti pranešta priežiūros institucijai ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentingai institucijai. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir atsisakymui išsiųsti taikomos šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos, tačiau vietoj šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto 3 mėnesių termino taikomas vieno mėnesio terminas. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.
\n
55 straipsnisDraudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimą, filialai Šveicarijos Konfederacijoje
\n
Draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialai Šveicarijos Konfederacijoje steigiami ir veikia pagal taisykles, taikomas draudimo įmonių filialų steigimui ir veiklai kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kiek Susitarime tarp Europos Ekonominės Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, nenustatyta kitaip.
\n
III SKYRIUS
\n
PERDRAUDIMO VEIKLOS PRIEŽIŪROS YPATUMAI
\n
56 straipsnisPerdraudimo veiklos licencija
\n
1.Perdraudimo veiklos licencija išduodama vykdyti ne gyvybės perdraudimo veiklą, gyvybės perdraudimo veiklą ar visas perdraudimo veiklas pagal prašymą pateikiančio subjekto pageidavimą.
\n
2.Perdraudimo įmonių licencijai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalių nuostatos.
\n
3.Prašymui išduoti perdraudimo veiklos licenciją mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 14 straipsnio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 6 dalies nuostatas.
\n
4.Perdraudimo įmonių licencijos išdavimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 ir 10 punktų ir 3 dalies nuostatos.
\n
5.Konsultacijoms su kitomis institucijomis mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 16 straipsnio nuostatos.
\n
6.Informacijai apie pasikeitimus mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 17 straipsnio nuostatos.
\n
7.Perdraudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymui ir panaikinimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių nuostatos.
\n
57 straipsnisPerdraudimo įmonės valdymas
\n
1.Perdraudimo įmonės valdymui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 20, 21 ir 27 straipsnių nuostatos.
\n
2.Tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų perdraudimo įmonės akcijų įsigijimui ir perleidimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos.
\n
3.Perdraudimo įmonės vidaus kontrolės sistemai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 26 straipsnio nuostatos.
\n
58 straipsnisPerdraudimo įmonės verslo planas
\n
Perdraudimo įmonės verslo planui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 33 straipsnio nuostatos.
\n
59 straipsnisPerdraudimo techniniai atidėjiniai
\n
Perdraudimo techniniams atidėjiniams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 34 straipsnio nuostatos.
\n
60 straipsnisPerdraudimo techninių atidėjinių padengimas turtu
\n
1.Perdraudimo techninių atidėjinių padengimui turtu mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio nuostatos.
\n
2.Perdraudimo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų nevykdymui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
\n
61 straipsnisPerdraudimo įmonės mokumo atsarga
\n
1.Perdraudimo įmonės mokumo atsargai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 39 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos.
\n
2.Minimalus perdraudimo įmonės garantinis fondas yra 3 000 000 eurų.
\n
62 straipsnisPerdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo planai
\n
1.Perdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo planams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 40 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 9 dalių nuostatos.
\n
2.Jeigu perdraudimo įmonės finansinė būklė blogėja ir perdraudimo įmonės sutartiniams įsipareigojimams kyla grėsmė, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad perdraudimo įmonės turėtų didesnę negu teisės aktų reikalaujamą mokumo atsargą. Tam gali būti didinami būtinosios mokumo atsargos reikalavimai, kad ir artimiausioje ateityje perdraudimo įmonė galėtų tenkinti mokumo atsargos reikalavimus.
\n
63 straipsnisPerdraudimo įmonės apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas
\n
Perdraudimo įmonių apskaitai, finansinei atskaitomybei ir auditui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 43 straipsnio nuostatos.
\n
64 straipsnisFinansinis perdraudimas
\n
Priežiūros institucija turi teisę nustatyti taisykles, reglamentuojančias finansinio perdraudimo veiklą.
\n
65 straipsnisTeisių ir pareigų pagal perdraudimo sutartis perleidimas
\n
1.Perdraudimo įmonė, remdamasi rašytine sutartimi ir gavusi priežiūros institucijos leidimą, turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis kitai draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonei arba užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
\n
2.Perdraudimo įmonė turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas perdraudimo sutartis ar dalį šių sutarčių, sudarytų įgyvendinant steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonei tik tuo atveju, kai šios valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta šios valstybės narės teisės aktų reikalaujama subjekto, perimančio teises ir pareigas, mokumo atsarga.
\n
3.Rašytinėje sutartyje dėl teisių ir pareigų perleidimo privalo būti sąlyga, kad teisių ir pareigų perleidimas laikomas įvykusiu nuo priežiūros institucijos leidimo perleisti teises ir pareigas paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
\n
4.Perdraudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis privalo paskelbti mažiausiai dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje perdraudimo įmonė vykdo veiklą. Skelbime apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį perdraudėjai turi teisę raštu pareikšti perdraudimo įmonei savo prieštaravimą dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis.
\n
5.Jeigu perdraudimo įmonė netinkamai įvykdė šio straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad perdraudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis paskelbtų pakartotinai arba papildomai raštu praneštų kiekvienam perdraudėjui.
\n
6.Pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, perdraudimo įmonė, ketinanti perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis, privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis išdavimo. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis išduodamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo kreipimosi, jeigu:
\n
1)pateikti visi priežiūros institucijos nustatytame Leidimų perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis išdavimo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija;
\n
2)subjektas, perimantis teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis, prisiima visas teises ir pareigas, atsirandančias iš perdraudimo sutarčių;
\n
3)perdavus teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis, bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama subjektų, perimančių teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis, mokumo atsarga.
\n
7.Priežiūros institucija, išduodama leidimą perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis, privalo nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
\n
8.Teisės ir pareigos pagal perdraudimo sutartis perleidžiamos kartu su perdraudimo techninius atidėjinius dengiančiu turtu. Jeigu ketinama perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis be viso ar dalies perdraudimo techninius atidėjinius dengiančio turto, leidimas perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai priežiūros institucija pritaria priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateiktam perdraudimo techninius atidėjinius dengiančio turto atkūrimo planui.
\n
66 straipsnisUžsienio valstybių perdraudimo įmonių filialų veikla Lietuvos Respublikoje
\n
Užsienio valstybių perdraudimo įmonių filialų vykdomai perdraudimo veiklai ir jų priežiūrai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 74 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 75 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalių, 76 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktų, 77 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktų, 3, 4 ir 5 dalių (išskyrus 4 dalies nuostatą dėl užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri turi teisę vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų draudimo veiklą kartu), 78, 79 straipsnių, 80 straipsnio 1, 2 dalių, 3 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų, 4 ir 5 dalių, 81, 82, 84 ir 85 straipsnių nuostatos.
\n
67 straipsnisTeisių ir pareigų pagal užsienio valstybės perdraudimo įmonės filialo perdraudimo sutartis perleidimas
\n
1.Užsienio valstybės perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas perdraudimo sutartis ar dalį jų draudimo įmonei, perdraudimo įmonei ar kitos užsienio valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje, jei iš priežiūros institucijos turimų duomenų galima teigti, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas perimančio subjekto mokumo atsarga.
\n
2.Be to, užsienio valstybės perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas perdraudimo sutartis ar dalį jų kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo arba perdraudimo įmonei, jei šios valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis perimančio subjekto mokumo atsarga.
\n
3.Teisių ir pareigų perleidimui pagal perdraudimo sutartis taikomi ir kiti šio įstatymo 41 ir 42 straipsniuose nustatyti reikalavimai, kiek šis straipsnis nenustato kitaip.
\n
68 straipsnisPerdraudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas
\n
1.Perdraudimo įmonės reorganizavimui, pertvarkymui, bankrotui, savanoriškam ir priverstiniam likvidavimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 139, 140, 141, 143 straipsnių, 144 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 145, 146, 147, 148, 149 ir 155 straipsnių nuostatos.
\n
2.Jeigu perdraudimo įmonė likviduojama, įsipareigojimai, atsirandantys dėl perdraudimo sutarčių, sudarytų įgyvendinant steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas, vykdomi taip pat kaip ir įsipareigojimai, atsirandantys dėl kitų tos perdraudimo įmonės perdraudimo sutarčių.
\n
IV SKYRIUS
\n
Kitų EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ DRAUDIMO ĮMONIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
\n
69 straipsnisTeisė vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje
\n
Kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės Lietuvos Respublikoje turi teisę steigti dukterines draudimo įmones, teikti paslaugas arba steigti filialą.
\n
70 straipsnisKitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
\n
1.Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė turi teisę pradėti teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik priežiūros institucijai gavus šios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus, ir įvykdžiusi kitas šiame straipsnyje numatytas sąlygas.
\n
2.Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, ketinanti vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), priežiūros institucijai taip pat privalo pateikti:
\n
1)dokumentus, įrodančius, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė ir dalyvauja šio biuro ižde;
\n
2)dokumentus, įrodančius, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra paskyrusi atstovą, kuriam yra suteikti pakankami įgaliojimai atstovauti šiai įmonei teisme ir kitose Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijose bei santykiuose su fiziniais ar juridiniais asmenimis, taip pat nurodyti šio atstovo vardą, pavardę ir adresą;
\n
3)dokumentus, įrodančius, kad paskirtas atstovas turi teisę administruoti draudžiamuosius įvykius, mokėti draudimo išmokas ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės vardu patvirtinti privalomojo draudimo sutarties sudarymo ir galiojimo faktą;
\n
4)šios dalies 3 punkte nurodyto atstovo adresą Lietuvos Respublikoje.
\n
3.Šiame straipsnyje numatytas atstovo paskyrimas ir atstovo Lietuvos Respublikoje buvimas nelaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialo, atstovybės ar biuro Lietuvos Respublikoje įsteigimu šio įstatymo 2 straipsnio 62 dalies ir 6 straipsnio prasme, tačiau atstovu gali būti paskirtas kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės (tos pačios ar kitos negu atstovaujamoji įmonė) filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.
\n
4.Visais kitais šiame straipsnyje nenumatytais atvejais galimybė kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonėms teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei paskirti pavaldų šios atstovaujamos įmonės nurodymams ir kontrolei bei nuolat ar ilgą laiką Lietuvos Respublikoje reziduosiantį asmenį, kuriam suteikti įgaliojimai sukurti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei teises ir pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu.
\n
71 straipsnisKitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialai
\n
1.Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pranešus apie tai, kad Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ketina steigti filialą Lietuvos Respublikoje, ir pateikus informaciją ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus, priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šios informacijos gavimo privalo pranešti šiai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai apie sąlygas, taikomas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų veiklai Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant viešosios tvarkos. Jeigu priežiūros institucija nepateikia tokios informacijos per šį terminą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė turi teisę įsteigti filialą ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje.
\n
2.Apie bet kokį planuojamą informacijos ir dokumentų, kuriuos kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, ketindama steigti filialą Lietuvos Respublikoje, pagal šios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų reikalavimus pateikė šios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, pasikeitimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, privalo pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.
\n
3.Tik tapusi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare ir dalyvaudama šio biuro ižde, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą turi teisę vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą).
\n
4.„Lloyd’s“ draudikų asociacijos atveju bet kuriuose ginčuose Lietuvos Respublikoje, kylančiuose iš šios asociacijos filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, sudarytų draudimo sutarčių ar su jomis susijusiuose, draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai ir nukentėję tretieji asmenys turi ne mažiau teisių negu ginčuose, kylančiuose iš bet kurių kitų draudimo įmonių, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar užsienio valstybių draudimo įmonių filialų sudarytų sutarčių. „Lloyd’s“ draudikų asociacijos filialo Lietuvos Respublikoje vadovas (filialo įgaliotasis atstovas) privalo turėti įgaliojimus atstovauti šiai asociacijai teisminiuose ir kitokiuose ginčuose, kylančiuose iš draudimo sutarties ar susijusios su ja, ir sukurti atitinkamiems šios asociacijos draudikams teises ir pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu.
\n
72 straipsnisŠveicarijos Konfederacijos draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialai
\n
Jeigu priežiūros institucijos nenustatyta kitaip, Šveicarijos Konfederacijos draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialų Lietuvos Respublikoje steigimui ir veiklai taikomos tos pačios nuostatos kaip ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų steigimui ir veiklai.
\n
73 straipsnisKalba
\n
Visi dokumentai priežiūros institucijai pateikiami lietuvių kalba, o jei dokumentus teikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ar draudimo įmonė, – ir (arba) anglų kalba.
\n
V SKYRIUS
\n
užsienio valstybių draudimo įmonių veikla LIETUVOS RESPUBLIKOJE
\n
74 straipsnisTeisė vykdyti draudimo veiklą
\n
1.Užsienio valstybių draudimo įmonės turi teisę vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą dukterinę draudimo įmonę, filialą, išskyrus šio įstatymo 225 straipsnyje nustatytus atvejus.
\n
2.Užsienio valstybių draudimo įmonių filialų draudimo veiklai ir jų priežiūrai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms, atsižvelgiant į šiame skyriuje ir priežiūros institucijos sprendimuose nurodytas išimtis ir filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus.
\n
3.Priežiūros institucija, atsižvelgdama į užsienio valstybių draudimo įmonių filialų teisinio statuso ir veiklos ypatumus, tvirtina privalomus nurodymus ar rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų taikymo užsienio valstybių draudimo įmonių filialams.
\n
4.Užsienio valstybių draudimo įmonių atstovybių veiklai ir jos priežiūrai taikomos tos pačios nuostatos kaip ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialams.
\n
75 straipsnisLeidimas filialo draudimo veiklai
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik užsienio valstybės draudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą filialo draudimo veiklai ir po to įregistravus filialą Juridinių asmenų registre. Apie įregistravimo faktą užsienio valstybės draudimo įmonės filialas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.
\n
2.Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės draudimo arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklai vykdyti, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą.
\n
3.Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas neribotam laikui.
\n
4.Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas tik konkrečiai užsienio valstybės draudimo įmonei, jis negali būti perleidžiamas kitam asmeniui.
\n
5.Leidimas išduodamas tik vieno filialo draudimo veiklai. Filialo struktūriniai padaliniai Lietuvos Respublikoje steigiami ir veikia priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
\n
6.Priežiūros institucija nustato leidimų užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai išdavimo taisykles ir leidimo filialo draudimo veiklai formą.
\n
76 straipsnisPrašymas išduoti leidimą filialo draudimo veiklai
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonė privalo priežiūros institucijai pateikti prašymą išduoti leidimą filialo draudimo veiklai Lietuvos Respublikoje.
\n
2.Kartu su prašymu išduoti leidimą filialo draudimo veiklai Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės draudimo įmonė privalo pateikti šiuos dokumentus:
\n
1)užsienio valstybės kompetentingos institucijos rašytinį patvirtinimą, kad užsienio valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo veiklą užsienio valstybėje, kurioje ji įregistruota;
\n
2)užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje ar informaciją, kad užsienio valstybės kompetentinga institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje;
\n
3)užsienio valstybės kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad užsienio valstybės draudimo įmonė pastaruosius 3 metus vykdė mokumo atsargos, techninių atidėjinių formavimo ir padengimo turtu ir kitus užsienio valstybės teisės aktuose nustatytus draudimo įmonių veiklos reikalavimus ir kartu nurodyti draudimo grupes, kurių veiklą turi teisę vykdyti užsienio valstybės draudimo įmonė. Jei užsienio valstybės draudimo įmonė veikia mažiau kaip 3 metus, užsienio valstybės kompetentinga institucija turi pateikti patvirtinimą dėl viso užsienio valstybės draudimo įmonės veiklos laikotarpio;
\n
4)užsienio valstybės draudimo įmonės organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje, patvirtinti filialo nuostatus ir paskirti filialo vadovą, taip pat šio organo rašytinį įsipareigojimą, kad įsteigtas filialas buhalterinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus laikys filialo buveinėje;
\n
5)dokumentus, įrodančius, kad užsienio valstybės draudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir patyrusį filialo vadovą ir jam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų sukurti teises ir pareigas užsienio valstybės draudimo įmonei, atstovauti šiai draudimo įmonei Lietuvos Respublikos teisme ir kitose valstybės valdžios ir valdymo institucijose;
\n
6)dokumentus, įrodančius, kad užsienio valstybės draudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir patyrusį filialo vyriausiąjį buhalterį ir vyriausiąjį aktuarą;
\n
7)filialo nuostatus;
\n
8)šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis, jei jos yra sudarytos;
\n
9)priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie užsienio valstybės draudimo įmonės akcininkus, kitus kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir priežiūros bei valdymo organų narius;
\n
10)priežiūros institucijos nustatytos formos verslo planą kartu su pastarųjų 3 metų užsienio valstybės draudimo įmonės finansinėmis ataskaitomis, patikrintomis audito įmonės. Užsienio valstybės draudimo įmonė, kuri veikia mažiau kaip 3 metus, pateikia šio veiklos laikotarpio kiekvienų pasibaigusių finansinių metų finansines ataskaitas, patikrintas audito įmonės;
\n
11)dokumentus, įrodančius, kad užsienio valstybės draudimo įmonė yra sudariusi banko indėlio, numatyto šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, sutartį, taip pat dokumentus, įrodančius, kad užsienio valstybės draudimo įmonė į banko sąskaitą Lietuvos Respublikoje yra įnešusi pinigų sumą, kuri kartu su užsienio valstybės draudimo įmonės indėlio lėšomis būtų lygi minimaliam garantiniam fondui, nurodytam šio įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje. Be to, privaloma pateikti informaciją apie visų šių lėšų kilmę;
\n
12)jei ketinama vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, dokumentus, įrodančius, kad draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pretenzijoms nagrinėti yra paskyrusi atstovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, šio atstovo vardą, pavardę ir adresą.
\n
77 straipsnisLeidimo filialo draudimo veiklai išdavimas
\n
1.Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą filialo draudimo veiklai pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
\n
2.Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą filialo draudimo veiklai, jeigu:
\n
1)nepateikti šiame įstatyme nustatyti ar šio įstatymo nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;
\n
2)užsienio valstybės draudimo įmonė užsienio valstybėje, kurioje registruota, nuosavybės teise neturi turto, kurio ekvivalentas eurais būtų ne mažesnis kaip 1/2 šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti draudimo grupių veiklą;
\n
3)užsienio valstybės draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai (ar šiuos organus atitinkančių organų nariai), administracijos vadovas ir steigiamo filialo vadovas, vyriausiasis buhalteris ir vyriausiasis aktuaras nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę asmenys;
\n
4)užsienio valstybės draudimo įmonės akcininkai (pajininkai ir pan.) ir kontroliuojantys asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos, jų ir (ar) užsienio valstybės draudimo įmonės finansinė būklė nėra stabili ir gera;
\n
5)pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad užsienio valstybės draudimo įmonės filialo įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat;
\n
6)užsienio valstybės draudimo įmonės indėlio ir jos filialo garantinio fondo pinigų kilmė neteisėta;
\n
7)užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas taip pat eina pareigas, galinčias sukelti interesų konfliktą;
\n
8)priežiūros institucija nėra pasirašiusi bendradarbiavimo sutarties su užsienio valstybės kompetentinga institucija dėl keitimosi informacija arba užsienio valstybės kompetentinga institucija pagal priežiūros institucijos nustatytą įsipareigojimo formą nėra vienašališkai įsipareigojusi teikti informaciją priežiūros institucijai;
\n
9)užsienio valstybėje galiojantys teisės aktai nesudaro sąlygų nuolatinei ir veiksmingai šios užsienio valstybės draudimo įmonės priežiūrai, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugai ar užsienio valstybės kompetentinga institucija nevykdo šios užsienio valstybės draudimo įmonės veiksmingos priežiūros ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos.
\n
3.Priežiūros institucija, išduodama leidimą užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai, turi teisę jame nustatyti sąlygas, kurias prieš pradėdamas veiklą užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo įvykdyti, ir (ar) sąlygas arba tam tikrų draudimo grupės draudimo rizikų draudimo veiklos apribojimus, kurių užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo laikytis vykdydamas veiklą.
\n
4.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas Lietuvos Respublikoje gali vykdyti tik tą draudimo grupių draudimo veiklą, kurią turi teisę vykdyti užsienio valstybės draudimo įmonė pagal turimą draudimo veiklos licenciją (leidimą ar pan.) ir (ar) tos užsienio valstybės teisės aktus. Jei užsienio valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo šakų draudimo veiklą kartu, Lietuvos Respublikoje įsteigtas šios užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą.
\n
5.Jeigu kyla įtarimas, kad užsienio valstybės draudimo įmonės indėlis ar jos filialo garantinis fondas gali būti apmokėti pinigais, kurių kilmė neteisėta, priežiūros institucija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų kilmės. Šiuo atveju termino, nustatyto šio straipsnio 1 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą.
\n
78 straipsnisInformacija apie pasikeitimus
\n
Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl leidimo filialo draudimo veiklai išdavimo, pasikeitimus Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai.
\n
79 straipsnisLeidimo filialo draudimo veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
\n
1.Priežiūros institucija, šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, turi teisę sustabdyti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą, kai:
\n
1)užsienio valstybės draudimo įmonė ar jos filialas Lietuvos Respublikoje nebeatitinka reikalavimų, kuriems esant buvo išduotas leidimas filialo draudimo veiklai;
\n
2)užsienio valstybės draudimo įmonės filialas šiurkščiai pažeidė teisės aktus;
\n
3)to prašo užsienio valstybės draudimo įmonė;
\n
4)užsienio valstybės draudimo įmonės filialas nepradeda vykdyti draudimo veiklos ar su šia veikla susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo filialo draudimo veiklai išdavimo;
\n
5)užsienio valstybės draudimo įmonės filialas nebevykdo draudimo veiklos ar su šia veikla susijusios veiklos daugiau kaip 6 mėnesius;
\n
6)užsienio valstybės draudimo įmonės filialas neįvykdė finansinės būklės atkūrimo planų, nustatytų šio įstatymo 40 straipsnyje;
\n
7)užsienio valstybės draudimo įmonė yra likviduojama arba jai yra iškelta bankroto byla;
\n
8)pasibaigia filialo nuostatuose nustatytas filialo veiklos terminas;
\n
9)užsienio valstybės kompetentinga institucija uždraudžia užsienio valstybės draudimo įmonei vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje;
\n
10)yra šio įstatymo 87 straipsnio 9 dalyje nustatytas atvejis;
\n
11)teismas priima sprendimą nutraukti filialo veiklą už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus.
\n
3.Apie sprendimą panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą priežiūros institucija praneša užsienio valstybės kompetentingai institucijai.
\n
4.Sprendimas panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie šį sprendimą ir jo motyvus privalo pranešti užsienio valstybės draudimo įmonei.
\n
80 straipsnisFilialo vadovas ir kiti darbuotojai
\n
1.Kol bus paskirtas filialo vadovas, užsienio valstybės draudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos informaciją ir gauti priežiūros institucijos pritarimą asmens, pretenduojančio eiti filialo vadovo pareigas, kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų.
\n
2.Užsienio valstybės draudimo įmonė privalo:
\n
1)nustatyti filialo strateginius tikslus, priemones šiems tikslams pasiekti, šių priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką;
\n
2)nustatyti filialo nepriklausomą rizikos valdymo strategiją, susijusią su vykdoma filialo veikla, ir tikrinti, kaip ji įgyvendinama.
\n
3.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas, be kitų įstatymuose nustatytų funkcijų, atlieka šias funkcijas:
\n
1)nustato draudimo sutarčių sudarymo tvarką, taikomą ir draudimo agentų įmonėms, ypatingą dėmesį skirdamas informacijos, reikšmingos sudarant draudimo sutartį, atskleidimui draudėjams, kiekvieno draudėjo interesų pagarbai ir apsaugai;
\n
2)nustato pranešimų apie draudžiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, teikimo ir šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarką, draudžiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, tyrimo taisykles;
\n
3)nustato draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimo ir atsakymų pareiškėjams teikimo tvarką; šios tvarkos aprašas privalo būti viešai paskelbtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialo interneto svetainėje ir kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimu pateiktas jam, kai jis apmoka pateikimo išlaidas;
\n
4)nustato asmenų, kurie ketina eiti vadovaujamąsias pareigas filialo administracijoje, kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos ir patirties tikrinimo tvarką;
\n
5)įgyvendina priežiūros institucijos nurodymus ir rekomendacijas filialo vidaus kontrolės stiprinimo ir skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo klausimais.
\n
4.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas neturi teisės skirti filialo vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro ir vidaus audito tarnybos vadovo (vidaus auditoriaus). Į šias pareigas asmenis skiria kitas užsienio valstybės draudimo įmonės organas, jų skyrimui ir veiklai taikomi šio įstatymo reikalavimai, tačiau jie yra atskaitingi juos paskyrusiam užsienio valstybės draudimo įmonės organui.
\n
5.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas negali eiti kitų užsienio valstybės draudimo įmonės valdymo organų nario pareigų, filialo vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro pareigų ir būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje.
\n
81 straipsnisVerslo planas
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo savo veiklą grįsti verslo planu. Apie numatomus verslo plano pakeitimus užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo pranešti priežiūros institucijai ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka pakeitimus suderinti.
\n
2.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo verslo plano formą ir jo pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
\n
82 straipsnisFilialo draudimo techniniai atidėjiniai
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo laikytis šio įstatymo ir priežiūros institucijos reikalavimų draudimo techninių atidėjinių formavimui ir padengimui turtu.
\n
2.Turtas, kuriuo užsienio valstybės draudimo įmonės filialas padengia savo techninius atidėjinius, privalo būti tik Lietuvos Respublikoje.
\n
83 straipsnisFilialo perdraudimo veiklos ypatumai
\n
Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, turi teisę vykdyti rizikų perdraudimą tos draudimo grupės, kurios veiklą filialas vykdo Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, kai užsienio valstybės draudimo įmonė užsienio valstybėje turi teisę vykdyti analogiškos draudimo grupės rizikų perdraudimą.
\n
84 straipsnisFilialo mokumo atsarga
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo mokumo atsarga skaičiuojama šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
\n
2.Turimos mokumo atsargos dalis, lygi didesniam iš šių dydžių – minimaliam garantiniam fondui ar 1/3 būtinosios mokumo atsargos – sudaro užsienio valstybės draudimo įmonės filialo garantinį fondą. Minimalus filialo garantinis fondas yra lygus 1/2 šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, atsižvelgiant į filialo vykdomą draudimo grupių veiklą. Lėšos, numatytos šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, įtraukiamos apskaičiuojant minimalų garantinį fondą.
\n
3.Garantinio fondo lėšos privalo būti laikomos ar investuotos tik Lietuvos Respublikoje, o kitos mokumo atsargos lėšos – tik Europos Sąjungos valstybėse narėse.
\n
85 straipsnisUžsienio valstybės draudimo įmonės indėlis
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, per visą filialo veiklos laikotarpį privalo būti sudariusi su Lietuvos Respublikoje įsteigtu komerciniu banku arba užsienio banko filialu banko indėlio iki pareikalavimo sutartį dėl pinigų sumos, ne mažesnės kaip 1/4 šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio, atsižvelgiant į draudimo grupes, kurių veiklą įsteigtas filialas ketina vykdyti.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje numatytos lėšos gali būti naudojamos tik priežiūros institucijos nustatyta tvarka vykdyti filialo prievolėms, atsirandančioms iš draudimo sutarčių.
\n
3.Banko indėlio sutartyje, numatytoje šio straipsnio 1 dalyje, privalo būti sąlygos, nustatančios, kad užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę disponuoti indėlio lėšomis tik pateikęs bankui rašytinį priežiūros institucijos pritarimą.
\n
86 straipsnisTeisių ir pareigų pagal filialo draudimo sutartis perleidimas
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo sutartis ar jų dalį draudimo įmonei ar kitos užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje, jei iš priežiūros institucijos turimų duomenų ar iš šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nurodytos pasirinktos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informacijos galima teigti, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas perimančio subjekto mokumo atsarga.
\n
2.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo sutartis ar jų dalį kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei, jei šios valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas perimančio subjekto mokumo atsarga.
\n
3.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas taip pat turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo sutartis ar jų dalį kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtam užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, jei šios valstybės narės ar šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nurodyta pasirinktoji Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas perimančio subjekto mokumo atsarga, šios valstybės narės teisės aktai leidžia tokį teisių ir pareigų perleidimą ir jei ši valstybė narė neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.
\n
4.Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais priežiūros institucija išduoda leidimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis tik tuo atveju, kai yra šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos sąlygos ir yra gautas kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba kitos įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas.
\n
5.Jeigu per 3 mėnesius nuo informacijos pateikimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai šiame straipsnyje numatyti sutikimai ar pritarimai negaunami, laikoma, kad šios valstybės narės kompetentinga institucija neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.
\n
6.Teisių ir pareigų perleidimui taikomi ir kiti šio įstatymo 41 ir 42 straipsniuose nustatyti reikalavimai, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
\n
87 straipsnisLengvatos steigiant ar įsteigus filialus keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonė, ketinanti gauti ar jau gavusi leidimus filialo draudimo veiklai daugiau kaip vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu dėl šių lengvatų taikymo:
\n
1)mokumo atsarga gali būti skaičiuojama atsižvelgiant į šios draudimo įmonės filialų draudimo veiklą, vykdomą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse;
\n
2)draudimo įmonės indėlis gali būti laikomas tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje šios draudimo įmonės filialas vykdo draudimo veiklą;
\n
3)garantinio fondo lėšos gali būti laikomos bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje šios draudimo įmonės filialas vykdo draudimo veiklą.
\n
2.Kartu su prašymu taikyti lengvatas pateikiami dokumentai, įrodantys, kad analogiškas prašymas pateiktas ar pateikiamas ir visoms kitų Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose užsienio valstybės draudimo įmonė ketina vykdyti ar vykdo draudimo veiklą per įsteigtus filialus, kompetentingoms institucijoms. Prašyme turi būti nurodyta pasirinkta Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, kuri ateityje prižiūrės mokumą, kurį lemia Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdoma veikla. Kartu nurodomos priežastys, kodėl pasirinkta būtent ši kompetentinga institucija.
\n
3.Lengvatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai visos Europos Sąjungos kompetentingos institucijos, kurioms privalo būti pateikiamas prašymas taikyti lengvatas, sutinka dėl lengvatų taikymo.
\n
4.Lengvatos įsigalioja, kai pasirinktoji kompetentinga institucija praneša priežiūros institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad ji prižiūrės mokumą, nulemtą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdomos filialų draudimo veiklos, o kai pasirinktoji kompetentinga institucija yra priežiūros institucija, – kai ši praneša atitinkamoms kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
\n
5.Priežiūros institucija privalo teikti informaciją, reikalingą mokumo priežiūrai, užsienio valstybės draudimo įmonės pasirinktajai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.
\n
6.Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kitų kompetentingų institucijų naikinamas lengvatas, panaikina lengvatų taikymą, jei to prašo bent viena kompetentinga institucija.
\n
7.Užsienio valstybės draudimo įmonių filialų finansinės atskaitomybės dokumentai, kitos finansinės ir statistinės ataskaitos teikiamos pasirinktosios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai šios valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybės draudimo įmonės indėlis privalo būti tik šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
\n
8.Priežiūros institucija, panaikinusi leidimo filialo draudimo veiklai, išduoto užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, kuris naudojasi lengvata, galiojimą, privalo pranešti kitų Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose užsienio valstybės draudimo įmonė turi filialus, kompetentingoms institucijoms.
\n
9.Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimo draudimo veiklai, išduoto užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, kuris naudojasi lengvata, galiojimą, turi teisę taikyti poveikio priemones ir šios užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimo draudimo veiklai galiojimą dėl to, kad turima mokumo atsarga, apskaičiuota įtraukiant visus užsienio valstybės draudimo įmonės filialus Europos Sąjungos valstybėse narėse, yra nepakankama, priežiūros institucija panaikina leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą.
\n
10.Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta pasirinktoji kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama užsienio valstybės draudimo įmonės filialo mokumo priežiūrą, turi tokias pačias teises į informaciją kaip ir priežiūros institucija.
\n
VI SKYRIUS
\n
DRAUDIMO SUTARTIS IR BENDRASIS DRAUDIMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS
\n
88 straipsnisŠio skyriaus nuostatų taikymas
\n
1.Draudimo sutarties šalių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilinio kodekso ir šio skyriaus normos.
\n
2.Šio skyriaus nuostatos perdraudimui taikomos tik tuo atveju, kai tai įsakmiai numatyta šiame skyriuje.
\n
3.Šio skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos taikomos visoms draudimo sutartims, jei kituose šio įstatymo skirsniuose ar šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.
\n
4.Šio skyriaus pirmojo, antrojo ir trečiojo skirsnių nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip.
\n
89 straipsnisDraudimo sutarčių skirstymas
\n
1.Atsižvelgiant į draudimo šakas, draudimo sutartys gali būti skirstomos į gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo sutartis. Ne gyvybės draudimo sutartims priskiriamos turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo ir sveikatos draudimo sutartys.
\n
2.Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis.
\n
3.Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.
\n
4.Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams.
\n
90 straipsnisDraudimo taisyklių sąlygos
\n
1.Draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta:
\n
1)atvejai, kuriais draudimo sutartys sudaromos pagal pateiktą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį;
\n
2)draudžiamieji įvykiai;
\n
3)nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų;
\n
4)draudimo objektas;
\n
5)draudimo sumų (jei draudimo sumos nustatomos), draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka, draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir jos nesilaikymo pasekmės;
\n
6)dvigubo draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos, jei draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis;
\n
7)draudiko, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens teisės ir pareigos;
\n
8)žalos nustatymo tvarka;
\n
9)draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir terminai;
\n
10)draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, tarp jų ir draudimo sutarties nutraukimo tvarka tuo atveju, kai draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams;
\n
11)šalių tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka, apimanti ir atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarką;
\n
12)draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam draudikui tvarka;
\n
13)ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka;
\n
14)informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka.
\n
2.Draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje.
\n
3.Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo pakeisti draudimo taisyklių sąlygas, prieštaraujančias teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančias vartotojų teises ir interesus. Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo ateityje sudaryti draudimo sutartis pagal pakeistas draudimo taisykles.
\n
4.Prieš pradėdamas vykdyti privalomąjį draudimą, draudikas priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti priežiūros institucijai privalomojo draudimo taisykles, išskyrus atvejus, kai privalomojo draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos teisės aktuose. Priežiūros institucija tikrina, ar pateiktos privalomojo draudimo taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų, tarp jų ir vartotojų, interesų.
\n
91 straipsnisInformacija draudėjui
\n
1.Prieš ne gyvybės draudimo sutarties sudarymą draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo suteikti draudėjui – fiziniam asmeniui:
\n
1)Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;
\n
2)informaciją apie draudimo sutarčiai taikomą teisę, o kai draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, – teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas.
\n
2.Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui – fiziniam asmeniui apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimą.
\n
3.Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius.
\n
4.Jeigu po draudimo sutarties sudarymo draudėjas kreipiasi į draudiką su prašymu išduoti draudimo taisyklių ar individualios draudimo sutarties, draudimo liudijimo, draudėjo rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį ir kitų dokumentų, kuriais patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, nuorašus, draudikas privalo, kai draudėjas sumoka sutartą atlyginimą, neviršijantį dokumentų nuorašų išdavimo sąnaudų (jeigu atlyginimas numatytas draudimo sutartyje), išduoti draudėjui reikalaujamų dokumentų nuorašus.
\n
5.Tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis.
\n
92 straipsnisDraudimo interesas
\n
Būtina nuostolių draudimo sutarties sąlyga yra teisėtas draudėjo ar apdraustojo draudimo interesas, kurį galima įvertinti pinigais.
\n
93 straipsnisDraudimo rizika
\n
1.Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę įvertinti draudimo riziką Civilinio kodekso 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka.
\n
2.Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokas ir draudimo išmokas, neturi teisės atsižvelgti į draudėjo ar apdraustojo lytį, kaip į draudimo rizikai reikšmės turintį veiksnį, išskyrus šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis.
\n
3.Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokas ir draudimo išmokas, neturi teisės atsižvelgti į veiksnius, susijusius su nėštumu ir motinyste, kaip į turinčius reikšmės draudimo rizikai.
\n
94 straipsnisDraudimo įmokos nesumokėjimas
\n
1.Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų, o gyvybės draudimo atveju – per 30 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Jeigu draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, kad draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Draudimo sutartyje gali būti numatyti terminai, ilgesni už šioje dalyje nurodytus terminus.
\n
2.Jeigu draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jeigu civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo sutartyje nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nors reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui.
\n
3.Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, o gyvybės draudimo atveju – ilgiau negu 6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
\n
95 straipsnisTeisė į draudimo išmoką
\n
Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Kai išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus.
\n
96 straipsnisDraudimo išmokos mokėjimas
\n
1.Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.
\n
2.Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies antrojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai.
\n
3.Draudikas neturi teisės:
\n
1)išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;
\n
2)atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
\n
4.Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.
\n
5.Kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
\n
6.Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
\n
7.Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
\n
8.Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jeigu draudimo išmoka neišmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
\n
97 straipsnisAutomatinis draudimo sutarties termino pratęsimas
\n
1.Suėjus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo sutarties terminas gali būti automatiškai pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jei draudimo sutarties šalis nepareiškia nesutikimo pratęsti sutartį.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju nesutikimas turi būti pareiškiamas vienos iš šalių raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki draudimo sutarties termino pabaigos, o kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai, – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą protingą terminą.
\n
3.Automatinio draudimo sutarties termino pratęsimo sąlygos privalo būti individualiai aptartos sudarant draudimo sutartį.
\n
98 straipsnisDraudiko atsiskaitymas su draudėju nutraukus draudimo sutartį
\n
Nustatant draudiko atsiskaitymo su draudėju nutraukus draudimo sutartį sąlygas, privaloma atsižvelgti į draudimo sutarties šalies kaltę dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, draudiko administracines išlaidas, susijusias su draudimo sutarties sudarymu ir vykdymu, į draudimo įmokos dalis, sumokėtas už laikotarpį, už kurį draudimo apsauga suteikta nebuvo, nesumokėtas draudimo įmokos dalis už suteiktą draudimo apsaugą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
\n
99 straipsnisNaudos gavėjo, apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigos
\n
1.Draudimo sutartyje galima nustatyti naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigas, kurias jie privalo vykdyti įgyvendindami savo teisę į draudimo išmoką, taip pat apdraustojo pareigas.
\n
2.Įgyvendindamas savo teises, draudikas neturi teisės remtis naudos gavėjo, apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigų pagal draudimo sutartį nevykdymu, jeigu šie nežino apie sutarties sudarymą ir savo pareigų pagal draudimo sutartį arba jeigu neturi galimybės įvykdyti tokių pareigų.
\n
3.Įgyvendindamas savo teises, draudikas turi teisę remtis tuo, kad draudėjas neįvykdė draudimo sutartyje numatytos pareigos tinkamai pranešti naudos gavėjui, apdraustajam ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui apie sudarytą sutartį ir šių asmenų pareigas.
\n
ANTRASIS SKIRSNIS TURTO DRAUDIMO YPATUMAI
\n
100 straipsnisDraudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjas
\n
Draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Turto draudimo atveju naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti.
\n
101 straipsnisTurto vertė turto draudimo atveju
\n
Jeigu turto vertė draudimo sutartyje nenurodyta, laikoma, kad turto vertė yra jo rinkos kaina turto draudimo sutarties sudarymo metu.
\n
102 straipsnisDraudimo išmoka
\n
Draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
\n
103 straipsnisDidelis neatsargumas
\n
Turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai.
\n
TREČIASIS SKIRSNIS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI
\n
104 straipsnisApdraustasis
\n
Draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe.
\n
105 straipsnisDraudžiamasis įvykis
\n
Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.
\n
106 straipsnisDraudiko atlyginamos išlaidos
\n
1.Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, patirtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Išlaidos atlyginamos, nors vėliau ir paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nepagrįstas.
\n
2.Draudikas neprivalo atlyginti šio straipsnio 1 dalyje numatytų išlaidų ir turi teisę reikalauti grąžinti atlygintas išlaidas, jei draudėjas ar apdraustasis žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarė tyčia.
\n
107 straipsnisDraudimo išmokos mokėjimas
\n
1.Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam.
\n
2.Jeigu draudimo suma yra mažesnė už bendrą visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytą žalą, draudimo išmoka paskirstoma nukentėjusiems tretiesiems asmenims proporcingai pagal jiems padarytos žalos dydį.
\n
108 straipsnisTiesioginio reikalavimo teisė
\n
Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.
\n
109 straipsnisDraudimo išmokos išmokėjimo pasekmės
\n
Kai draudikas išmoka draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos visai draudimo sumai, neatskaičiuojant iš jos sumokėtų draudimo išmokų, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad draudiko prievolė lieka galioti tik likusiai draudimo sumos daliai.
\n
110 straipsnisDraudiko teisė išreikalauti sumokėtas sumas iš draudėjo ar apdraustojo
\n
1.Jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju dėl draudėjo (ar apdraustojo) tyčios, tai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš draudėjo ar apdraustojo.
\n
2.Civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytais atvejais, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo ar apdraustojo. Ši draudimo sutarties sąlyga privalo būti aptarta individualiai.
\n
111 straipsnisDaikto perleidimas
\n
1.Sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis dėl civilinės atsakomybės, galinčios atsirasti valdant, naudojant individualiais požymiais apibrėžtą daiktą ar juo disponuojant, jei joje nenustatyta kitaip, pasibaigia pasikeitus daikto savininkui.
\n
2.Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje yra nurodyti keli individualiais požymiais apibrėžti daiktai, pasikeitus vieno iš draudimo sutartyje nurodytų daiktų savininkui pasibaigia su šiuo daiktu susijusių turtinių interesų draudimo apsauga.
\n
KETVIRTASIS SKIRSNIS GYVYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI
\n
112 straipsnisDraudimo sutarties sudarymas
\n
1.Draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų.
\n
2.Gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nenurodytas kitas naudos gavėjas.
\n
3.Gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo rašytinį sutikimą. Jeigu apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas yra apribotas, draudimo sutartis gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:
\n
1)apdraustajam nėra suėję 18 metų;
\n
2)skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;
\n
3)naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atveju.
\n
4.Civilinio kodekso 6.448 straipsnio 1 dalyje nustatytas rentos mokėtojo pareigos perdavimas galimas rentos mokėtojui sudarant draudimo sutartį su draudiku ir sumokant draudimo įmoką, lygią rentos vertei.
\n
5.Sudarant Civilinio kodekso 6.289 straipsnio 2 dalyje nurodytą draudimo sutartį, likviduojamas juridinis asmuo draudikui sumoka sutartą draudimo įmoką, o draudikas įsipareigoja mokėti periodines draudimo išmokas naudos gavėjui – asmeniui, kuriam likviduojamas juridinis asmuo įpareigotas atlyginti dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.
\n
113 straipsnisInformacija gyvybės draudimo sutarties draudėjui
\n
1.Prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo pateikti draudėjui raštu šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir raštu pranešti draudėjui apie:
\n
1)galimas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;
\n
2)galimus draudimo sutarties terminus;
\n
3)draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus, iš jų ir apie draudėjo teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio įstatymo 121 straipsnio nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis;
\n
4)draudimo įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;
\n
5)draudimo išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdus;
\n
6)palūkanų normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;
\n
7)jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui, – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus;
\n
8)esminę informaciją apie draudimo sutartims taikomą apmokestinimo tvarką.
\n
2.Gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo raštu pranešti gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie:
\n
1)bet kokį draudiko pavadinimo, teisinės formos ar buveinės adreso pasikeitimą ir, jei draudimo sutartis sudaryta draudiko filialo, apie atitinkamų duomenų, susijusių su draudiko filialu, pasikeitimus;
\n
2)šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimą, jei keičiasi draudimo taisyklės ar teisė, taikoma draudimo sutarčiai.
\n
3.Kiekvienais metais draudikas draudimo sutartyje nustatytais terminais privalo raštu pranešti draudėjui apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, jei sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.
\n
4.Teikiama informacija privalo būti aiški ir suprantama.
\n
5.Informacija teikiama lietuvių kalba arba draudėjo prašymu ir susitarus su draudiku – kita kalba.
\n
114 straipsnisDraudimo rizika
\n
1.Draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos.
\n
2.Draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo lytį tik tais atvejais, kai lytis yra pripažįstama lemiamu veiksniu vertinant draudimo riziką, vadovaudamasis priežiūros institucijos nustatyta tvarka jos interneto svetainėje paskelbtais ir reguliariai atnaujinamais patikimais ir tiksliais statistiniais ir aktuariniais duomenimis.
\n
3.Draudikui draudžiama bet kokia forma reikalauti, kad draudėjas, apdraustasis ir kiti asmenys pateiktų genetinių tyrimų duomenis.
\n
4.Draudikas, įgyvendindamas įstatymų ar gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, negali remtis tuo, kad:
\n
1)draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.993 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jeigu nuo gyvybės draudimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 10 metų;
\n
2)draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.1010 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jeigu nuo draudimo rizikos padidėjimo praėjo daugiau kaip 10 metų.
\n
5.Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai taikomi ir tuo atveju, kai į gyvybės draudimo sutartį yra įtraukta papildoma sveikatos draudimo rizika.
\n
6.Draudikas, įgyvendindamas gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, draudimo sutarties galiojimo metu neturi teisės vienašališkai didinti draudimo įmokos, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo amžiaus ir (ar) ligos, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar apdraustasis tyčia sukelia sau ligą.
\n
7.Draudimo sutartyse nustatytais atvejais, kurie privalo būti aptarti individualiai, draudikas turi teisę vienašališkai keisti nustatytos draudimo įmokos dydį tik tuo atveju, kai šis keitimas yra susijęs su:
\n
1)palūkanų normos kitimu vidaus ir tarptautinėse rinkose;
\n
2)pakitusiais statistiniais duomenimis apie draudžiamuosius įvykius ir draudimo išmokas.
\n
8.Vienašališkai keisti draudimo įmokos dydį šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai šis keitimas nėra esminis. Nustatant, ar keitimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar draudėjas (naudos gavėjas) dėl keitimo iš esmės negauna ar netenka galimybės gauti to, ko tikėjosi iš draudimo sutarties.
\n
9.Iki draudimo įmokos pakeitimo draudėjas privalo būti išsamiai informuotas apie įmokos pakeitimą raštu, nurodytos draudimo įmokos keitimo priežastys ir sudarytos sąlygos nutraukti draudimo sutartį.
\n
115 straipsnisDraudimo išmoka dėl apdraustojo mirties
\n
Jeigu draudėjas ar gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis nepaskyrė naudos gavėjo, dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka.
\n
116 straipsnisNaudos gavėjo paskyrimas ir pakeitimas
\n
1.Draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Apie paskirtą naudos gavėją draudėjas raštu privalo pranešti draudikui. Jeigu apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas yra apribotas, draudėjas neturi teisės skirti naudos gavėjo, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:
\n
1)apdraustajam nėra suėję 18 metų;
\n
2)skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;
\n
3)naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atveju.
\n
2.Draudėjas turi teisę paskirti neatšaukiamą naudos gavėją. Draudėjas privalo raštu pranešti asmeniui apie jo paskyrimą neatšaukiamu naudos gavėju.
\n
3.Skiriant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:
\n
1)apdraustajam nėra suėję 18 metų;
\n
2)skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;
\n
3)naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atveju.
\n
4.Jeigu draudėjas paskyrė keletą naudos gavėjų, nenurodydamas, kokią draudimo išmokos dalį turi teisę gauti kiekvienas iš jų, įvykus draudžiamajam įvykiui naudos gavėjai turi lygias teises į draudimo išmoką.
\n
5.Draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. Kai naudos gavėjas pakeičiamas kitu naudos gavėju, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:
\n
1)apdraustajam nėra suėję 18 metų;
\n
2)skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;
\n
3)naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atveju.
\n
6.Neatšaukiamas naudos gavėjas gali būti pakeistas ar atšauktas tik jo rašytiniu sutikimu.
\n
7.Laikoma, kad naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas, jeigu draudikas iki draudžiamojo įvykio gavo draudėjo rašytinį pranešimą apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą ir įvykdytos šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodytos sąlygos.
\n
8.Jeigu draudėjas testamente nurodė, kaip po jo mirties paveldimos draudimo išmokos, šis draudėjo nurodymas prilyginamas naudos gavėjo paskyrimui ar pakeitimui tik tuo atveju, kai apie tai draudikui yra raštu pranešęs draudėjas ar po draudėjo mirties jo įpėdiniai ir yra įvykdytos šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodytos sąlygos.
\n
9.Gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją turi ir apdraustasis. Šiuo atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atšaukimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.
\n
10.Jeigu naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas nesilaikant šio straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas negalioja, išskyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatšaukiamas naudos gavėjas, atšaukimo atvejį, nurodytą Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje.
\n
11.Įvykus draudžiamajam įvykiui, teisę į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, paskirtas tik šio straipsnio nustatyta tvarka.
\n
117 straipsnisCivilinio kodekso nuostatų taikymo išimtys
\n
Gyvybės draudimo sutarčiai netaikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl draudimo, viršijančio draudimo vertę (6.1001 straipsnis), draudimo nuo skirtingų rizikų (6.1002 straipsnis) ir draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui (6.1015 straipsnis).
\n
118 straipsnisDraudimo išmoka
\n
1.Draudimo išmoka pagal draudimo sutartį mokama nepaisant draudėjo ar naudos gavėjo gaunamų pajamų iš kitų šaltinių.
\n
2.Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką draudimo įmokų, nesumokėtų už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį, ir pajamų, kurios būtų gautos šias įmokas investavus, suma.
\n
119 straipsnisDraudėjo teisė atsisakyti mokėti draudimo įmokas
\n
1.Jeigu su kapitalo kaupimu susijusios gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu sukaupiama minimali suma, kai tokia yra nustatyta draudimo sutartyje, draudėjas turi teisę nebemokėti draudimo įmokos. Šiuo atveju gyvybės draudimo sutartis lieka galioti likusiam draudimo sutarties terminui ir išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį perskaičiuojamos gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į sukauptą minimalią sumą.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo teisė įgyvendinama gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
\n
120 straipsnisDraudiko teisė nutraukti draudimo sutartį
\n
Draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį tik tuo atveju, kai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju.
\n
121 straipsnisDraudimo sutarties nutraukimas lengvatinėmis sąlygomis
\n
1.Draudėjas – fizinis asmuo turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį, kurios terminas yra ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, apie tai raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kai jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nutraukus gyvybės draudimo sutartį, draudikas privalo grąžinti draudėjui visą sumokėtą draudimo įmoką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį.
\n
3.Draudėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nutraukus gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui), sutartį, draudikas turi teisę grąžinti draudėjui jo sumokėtų draudimo įmokų sumą, perskaičiuotą pagal investavimo rezultatą, patirtą per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį. Ši draudimo sutarties sąlyga privalo būti aptarta individualiai.
\n
4.Šiame straipsnyje nustatytais atvejais draudėjui – fiziniam asmeniui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, negali atsirasti jokių pareigų, susijusių su draudimo sutartimi.
\n
122 straipsnisDraudimo įmokos sumokėjimas nutraukus draudimo sutartį
\n
Draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus ir tvarką, kai su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis, draudiko nutraukta dėl to, kad draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos, atnaujinama, kai draudėjas per 6 mėnesius nuo gyvybės draudimo sutarties nutraukimo grąžina draudiko išmokėtą išperkamąją sumą.
\n
123 straipsnisIšperkamosios sumos išmokėjimas
\n
1.Jeigu su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia prieš terminą ar jeigu draudikas įgyvendina įstatymų ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui išmokama suma privalo būti ne mažesnė už išperkamąją sumą.
\n
2.Jeigu gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia draudėjo naudai taikoma restitucija, draudikas privalo grąžinti draudėjui išperkamąją sumą, jeigu ji yra didesnė už draudėjo sumokėtas draudimo įmokas.
\n
3.Išperkamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ir apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti gyvybės draudimo sutartyje.
\n
124 straipsnisIš draudimo sutarties atsirandančių turtinių teisių perleidimas
\n
1.Gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka draudėjas ir naudos gavėjas gali perleisti kitam asmeniui iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias turtines teises.
\n
2.Draudėjui perleidus iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias teises, naudos gavėjo, išskyrus neatšaukiamą naudos gavėją, paskyrimas netenka galios.
\n
125 straipsnisIš draudimo sutarties atsirandančių turtinių teisių įkeitimas
\n
1.Draudėjas gali prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisti iš gyvybės draudimo sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, atsirandančias šias turtines teises: teisę į draudimo išmoką ir teisę į išperkamąją sumą. Draudėjas gali įkeisti teisę į išperkamąją sumą tik neatšaukiamo naudos gavėjo sutikimu.
\n
2.Naudos gavėjas teisę į draudimo išmoką gali įkeisti tik įvykus draudžiamajam įvykiui.
\n
3.Apie atsirandančių iš gyvybės draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimą draudikui turi būti pranešta raštu.
\n
4.Įkaito turėtojo reikalavimas gali būti patenkintas iš draudimo išmokos tik įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudikas privalo patenkinti įkaito turėtojo reikalavimą iš draudimo išmokos tik pasibaigus šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.
\n
5.Įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą, išskyrus atvejį, kai naudos gavėjas yra neatšaukiamas. Jeigu neatšaukiamas naudos gavėjas paskirtas po atsirandančių iš draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimo, įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš neatšaukiamą naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą.
\n
6.Draudikui patenkinus įkaito turėtojo reikalavimą, išperkamoji suma ar draudimo išmoka sumažinama dalimi, lygia draudiko patenkintų įkaito turėtojo reikalavimų daliai.
\n
PENKTASIS SKIRSNIS SVEIKATOS DRAUDIMO YPATUMAI
\n
126 straipsnisApdraustasis
\n
1.Draudėjas gali sudaryti sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su sveikata.
\n
2.Kai sveikatos draudimas yra nuostolių draudimas, naudos gavėju gali būti tik apdraustasis, o jo mirties atveju – paskirtasis naudos gavėjas.
\n
127 straipsnisKitų šio įstatymo nuostatų taikymas
\n
1.Sveikatos draudimo sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 114 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 115, 116 ir 120 straipsnių nuostatos.
\n
2.Kai sveikatos draudimo sutartis yra sumų draudimo sutartis, jai mutatis mutandis taikomos ir šio įstatymo 112, 117 ir 118 straipsnių nuostatos, bet netaikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl nevisiško draudimo (6.999 straipsnis) ir papildomo draudimo (6.1000 straipsnis).
\n
128 straipsnisDraudimo rizika
\n
1.Draudikas, įgyvendindamas įstatymuose numatytas ar sveikatos draudimo sutarties suteikiamas teises, negali remtis tuo, kad:
\n
1)draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.993 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo draudimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 5 metai;
\n
2)draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.1010 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo draudimo rizikos padidėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai.
\n
2.Draudikas, įgyvendindamas gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, draudimo sutarties galiojimo metu neturi teisės vienašališkai didinti draudimo įmokos, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo amžiaus ir ligos, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar apdraustasis tyčia sukelia sau ligą.
\n
ŠEŠTASIS SKIRSNIS BENDRASIS DRAUDIMAS
\n
129 straipsnisDalyvavimas bendrajame draudime
\n
1.Bendrajame draudime dalyvaujančių draudikų tarpusavio teises ir pareigas nustato sutartis. Joje privalo būti nurodyta:
\n
1)draudikas, kuris paskiriamas pagrindiniu draudiku;
\n
2)užmokestis pagrindiniam draudikui už bendrojo draudimo sutarčių administravimą, išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip;
\n
3)kiekvieno draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais;
\n
4)draudimo įmokos, gautos pagal bendrojo draudimo sutartį, paskirstymo tvarka;
\n
5)pagrindinio draudiko informacijos apie bendrojo draudimo sutartį teikimo kitiems draudikams tvarka;
\n
6)vienas iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų draudimo išmokos mokėjimo būdų;
\n
7)draudikų atsiskaitymų su pagrindiniu draudiku tvarka, kai taikomas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas draudimo išmokos mokėjimo būdas;
\n
8)draudiko pasitraukimo iš bendrojo draudimo tvarka ir sąlygos.
\n
2.Pagrindinis draudikas naudojasi visomis draudiko teisėmis ir vykdo visas draudiko pareigas, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
\n
3.Draudimo sutartis sudaroma pagal pagrindinio draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas.
\n
4.Pagrindinio draudiko išduodamame draudimo liudijime, be Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo liudijimo rekvizitų, turi būti ši informacija:
\n
1)pagrindinio draudiko pavadinimas ir buveinės adresas;
\n
2)kitų draudikų, dalyvaujančių bendrajame draudime, pavadinimai ir buveinių adresai;
\n
3)kiekvieno draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais;
\n
4)vienas iš šio straipsnio 5 dalyje numatytų draudimo išmokos mokėjimo būdų;
\n
5)visų draudikų parašai ir antspaudai, kai draudikų tarpusavio sutartyje numatyta, kad draudimo liudijimą pasirašo ne tik pagrindinis draudikas, bet ir visi kiti draudikai.
\n
5.Draudimo išmoka pagal bendrojo draudimo sutartį mokama vienu iš šių būdų, kuris privalo būti nurodytas draudimo sutartyje:
\n
1)pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką;
\n
2)kiekvienas bendrajame draudime dalyvaujantis draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį.
\n
6.Kai draudimo sutartyje nustatyta, kad pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką, draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo dėl draudimo išmokos išmokėjimo privalo kreiptis į pagrindinį draudiką.
\n
7.Kai draudimo sutartyje nustatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis bendrajame draudime draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį, draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo po to, kai pagrindinis draudikas konstatavo draudžiamojo įvykio faktą ir draudimo išmokos dydį, priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką, išmokėti dalį išmokos, privalo kreiptis į kiekvieną bendrajame draudime dalyvaujantį draudiką, atsižvelgiant į jų prisiimtos draudimo rizikos dalį. Jeigu tarp draudėjo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens ir vieno iš draudikų kyla ginčas dėl draudimo išmokos dalies mokėjimo, atsakovu teisme yra šis draudikas.
\n
8.Bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio faktas ar kad draudžiamojo įvykio nebuvo, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką.
\n
130 straipsnisBendrasis draudimas Europos Sąjungos valstybėse narėse
\n
1.Šio įstatymo 129 straipsnio nuostatos netaikomos draudimo įmonių ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių bendrajam draudimui Europos Sąjungos valstybėse narėse, atitinkančiam visus šiuos kriterijus:
\n
1)bendrojo draudimo sutartis sudaroma dėl šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 16 punktuose nurodytų draudimo grupių rizikų, išskyrus 7 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytai draudimo grupei priklausančias draudimo rizikas, susijusias su žala, atsirandančia naudojant atominę energiją ar vaistus ir kitas medicinos prekes;
\n
2)bendrojo draudimo sutartis sudaroma tik dėl didelių draudimo rizikų ir jei dėl šių draudimo rizikų masto būtina keleto draudikų teikiama draudimo apsauga;
\n
3)draudimo rizika apdraudžiama viena draudimo sutartimi šioje sutartyje nurodytam terminui ir draudimo įmokai dviejų ir daugiau draudikų, prisiimančių draudimo rizikos dalį, ir vienas iš šių draudikų paskiriamas pagrindiniu draudiku;
\n
4)draudimo rizika yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ar valstybėse narėse;
\n
5)pagrindinis draudikas atitinka šio straipsnio nustatytus reikalavimus ir pagal statusą, apibrėžtą sutartimi tarp draudikų, draudimo sutartiniuose santykiuose pagrindinis draudikas laikomas draudiku, suteikiančiu draudimo apsaugą dėl visos draudimo rizikos;
\n
6)bent vieno iš draudikų buveinė ar filialas yra kitoje negu pagrindinio draudiko Europos Sąjungos valstybėje narėje;
\n
7)pagrindinis draudikas visiškai prisiima pagrindinio draudiko teises ir pareigas ir turi teisę nustatyti draudimo sutarties sąlygas ir draudimo įmokos dydį.
\n
2.Pagrindiniam draudikui taikomi šio įstatymo 53 arba 70 straipsnio reikalavimai.
\n
3.Lietuvos Respublikos draudimo įmonių ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, dalyvaujančių bendrajame draudime Europos Sąjungos valstybėse narėse, techninių atidėjinių formavimui, techninių atidėjinių padengimui turtu, statistinės ir kitos informacijos pateikimui priežiūros institucijai taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai.
\n
4.Priežiūros institucija bendradarbiauja su Europos Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis analizuodama, ar nėra kliūčių šio straipsnio nuostatoms įgyvendinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų, ir stebėdama, ar šiomis nuostatomis nepiktnaudžiaujama dėl to, kad pagrindinis draudikas neprisiima visų pagrindinio draudiko teisių ir pareigų ar kad draudimo rizikos nereikalauja dviejų ar daugiau draudikų teikiamos draudimo apsaugos.
\n
VII SKYRIUS
\n
DRAUDIMO SUTARTIMS TAIKYTINA TEISĖ
\n
131 straipsnisŠio skyriaus nuostatų taikymas
\n
Šis skyrius nustato teisę, taikytiną ne gyvybės draudimo sutartims, kuriomis apdraudžiamos rizikos, esančios Europos Sąjungos valstybėse narėse, privalomojo draudimo sutartims, kai Europos Sąjungos valstybė narė numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, taip pat teisę, taikytiną gyvybės draudimo sutartims, kai nuolatinė draudėjo gyvenamoji vieta ar buveinė, su kuria susijusi gyvybės draudimo sutartis, yra Europos Sąjungos valstybėje narėje.
\n
132 straipsnisImperatyvios teisės normos
\n
Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį ar Europos Sąjungos valstybės narės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, imperatyvios teisės normos taikomos draudimo sutarčiai, neatsižvelgiant į tai, kokia teisė taikytina draudimo sutarčiai.
\n
133 straipsnisNe gyvybės draudimo sutartims taikytina teisė
\n
1.Šis straipsnis nustato teisę, taikytiną ne gyvybės draudimo sutartims, kuriomis apdraudžiamos draudimo rizikos, esančios Europos Sąjungos valstybėse narėse, kai ne gyvybės draudimo sutarties šalys nepasirinko taikomos teisės.
\n
2.Kai draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika, taikoma šios Europos Sąjungos valstybės narės teisė arba, jei šios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktai leidžia, kitos valstybės teisė.
\n
3.Kai draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra ne toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika, draudimo sutarties šalys gali pasirinkti Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, teisę arba valstybės, kurioje yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, teisę.
\n
4.Kai draudėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą arba verčiasi savarankiška profesine veikla, sudarant draudimo sutartį dėl su draudėjo veikla susijusių draudimo rizikų, esančių skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, draudimo sutarties šalys gali pasirinkti bet kurios iš šių valstybių narių teisę arba valstybės, kurioje yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ar draudėjo buveinė, teisę.
\n
5.Nepaisydamos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatų, sudarydamos draudimo sutartį dėl draudžiamųjų įvykių, galinčių įvykti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje negu valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, draudimo sutarties šalys gali pasirinkti pirmosios valstybės narės teisę.
\n
6.Didelės draudimo rizikos draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę.
\n
7.Tai, kad šio straipsnio 2 ar 6 dalyje nustatytais atvejais draudimo sutarties šalys pasirinko taikomą teisę, neturi įtakos Europos Sąjungos valstybės narės, su kuria yra susijusios visos kitos aplinkybės taikomos teisės pasirinkimo metu, imperatyvių teisės normų taikymui.
\n
8.Draudimo sutarties šalių susitarimas dėl taikomos teisės pasirinkimo turi būti išreikštas ar aiškiai nurodytas draudimo sutartyje arba aiškiai numanomas iš konkrečių aplinkybių. Jeigu taip nėra arba jeigu sutarties šalys nepasirinko taikomos teisės, taikoma šiame straipsnyje nurodytos valstybės, su kuria draudimo sutartis yra susijusi labiausiai, teisė, tačiau didelei draudimo sutarties daliai, kuri yra labiau susijusi su kita valstybe negu su nurodyta šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse, išimties tvarka gali būti taikoma kitos valstybės teisė. Preziumuojama, kad draudimo sutartis yra labiausiai susijusi su Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, teise.
\n
9.Jeigu draudimo sutartis sudaroma dėl draudimo rizikų, esančių daugiau kaip vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taikant šios dalies nuostatas laikoma, kad draudimo sutartis sudaryta iš keleto draudimo sutarčių, iš kurių kiekviena yra susijusi tik su viena valstybe nare.
\n
134 straipsnisPrivalomojo draudimo sutartims taikytina teisė
\n
1.Privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos Sąjungos valstybės narės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė.
\n
2.Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai, ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų.
\n
3.Kai privalomojo draudimo atveju Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, ir valstybės narės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė prieštarauja viena kitai, taikoma pastarosios valstybės narės teisė.
\n
4.Kai draudimo sutartis sudaroma dėl draudimo rizikų, esančių daugiau kaip vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir bent vienoje iš jų yra privalomasis draudimas, taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas laikoma, kad draudimo sutartis sudaryta iš keleto draudimo sutarčių, iš kurių kiekviena yra susijusi tik su viena valstybe nare.
\n
5.Kai Europos Sąjungos valstybė narė numato privalomąjį draudimą ir draudikas privalo pranešti kompetentingoms institucijoms apie draudimo apsaugos pabaigą, draudimo apsaugos pabaiga teisinių pasekmių tretiesiems asmenims turi tik šios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose nurodytomis aplinkybėmis.
\n
135 straipsnisGyvybės draudimo sutartims taikytina teisė
\n
1.Šis straipsnis nustato gyvybės draudimo sutartims taikytiną teisę, kai gyvybės draudimo sutarties šalys nepasirinko draudimo sutarčiai taikomos teisės.
\n
2.Gyvybės draudimo sutartims taikoma įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybės narės teisė.
\n
3.Kai draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis draudėjas yra, o kitoje valstybėje narėje, draudimo sutarties šalys gali pasirinkti tos valstybės narės, kurios pilietybę turi draudėjas, teisę. viII SKYRIUS INTERVENCINĖS PRIEMONĖS, DRAUDIMO ĮMONIŲ PABAIGA, PERTVARKYMAS IR BANKROTAS PIRMASIS SKIRSNIS INTERVENCINĖS PRIEMONĖS
\n
136 straipsnisŠio skirsnio nuostatų taikymas
\n
1.Šis skirsnis reglamentuoja intervencinių priemonių taikymą:
\n
1)Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms ir jų filialams, įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse;
\n
2)užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.
\n
2.Teismo taikomos Civilinio kodekso 2.131 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytos priemonės, jeigu jos atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nurodytus kriterijus, laikomos intervencinėmis priemonėmis.
\n
3.Intervencinėmis priemonėmis laikomos priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės, numatytos šio įstatymo 204 straipsnio 5 ir 9 punktuose, ir kitos priežiūros institucijos poveikio priemonės, kurias taikydama priežiūros institucija, atsižvelgusi į galimas jų pasekmes, nurodė, kad taikomos poveikio priemonės yra intervencinės.
\n
137 straipsnisIntervencinės priemonės
\n
1.Tik teismas arba priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą dėl intervencinių priemonių taikymo.
\n
2.Intervencinėms priemonėms taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
\n
138 straipsnisInformacija apie intervencines priemones
\n
1.Priežiūros institucija, gavusi teismo išsiųstas ekspertų ataskaitą ir rekomendacijas, nurodytas Civilinio kodekso 2.130 straipsnio 2 dalyje, privalo teismui pateikti išvadą dėl teismo ketinamų taikyti intervencinių priemonių. Teismas, priėmęs sprendimą taikyti intervencines priemones, apie priimtą sprendimą ir jo įsigaliojimą privalo nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.
\n
2.Priežiūros institucija privalo nedelsdama pranešti kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie teismo ar jos pačios priimtą sprendimą taikyti intervencines priemones ir jo įsigaliojimą, nurodydama galimas šių priemonių pasekmes kitos Europos Sąjungos valstybės narės fiziniams ar juridiniams asmenims. Jeigu yra galimybė, priežiūros institucija privalo apie tai pranešti kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms iki sprendimo taikyti intervencines priemones priėmimo.
\n
3.Teismas ar priežiūros institucija, priėmę sprendimą taikyti intervencines priemones, privalo nedelsdami paskelbti sprendimo rezoliucinę dalį „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
\n
4.Priežiūros institucija privalo nedelsdama paskelbti teismo ar jos pačios sprendimo taikyti intervencines priemones rezoliucinę dalį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
\n
5.Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytame skelbime turi būti nurodyta institucija, priėmusi sprendimą taikyti intervencines priemones, taikoma teisė ir paskirti laikinieji draudimo įmonės valdymo organo nariai.
\n
6.Intervencinės priemonės taikomos ir turi teisinių pasekmių neatsižvelgiant į tai, ar informacija apie jas yra paskelbta šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, ar nepaskelbta.
\n
7.Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos dėl informacijos apie intervencines priemones skelbimo netaikomos, kai intervencinės priemonės turi įtakos tik draudimo įmonės akcininkų ar draudimo įmonės arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialo darbuotojų teisėms. Priežiūros institucija turi teisę pavesti draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui apie intervencines priemones pranešti šiems asmenims. antrasis SKIRSNIS draudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas bei užsienio valstybių draudimo įmonių filialų veiklos nutraukimas
\n
139 straipsnisDraudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas
\n
1.Reorganizuoti draudimo įmonę visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, ją pertvarkyti galima turint priežiūros institucijos leidimą, išduodamą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Kai draudimo įmonė reorganizuojama teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti priežiūros institucijos išvadą.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pranešti suinteresuotiems asmenims apie reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos rūšies keitimo procedūras ir atsižvelgdama į šio įstatymo 148 straipsnio nuostatas nustatyti šios informacijos pateikimo tvarką.
\n
140 straipsnisLikviduojamos draudimo įmonės įsipareigojimai pagal draudimo sutartis
\n
Kai draudimo įmonė likviduojama, įsipareigojimai, atsirandantys dėl draudimo sutarčių, sudarytų įgyvendinant steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas, vykdomi taip pat kaip ir įsipareigojimai, atsirandantys dėl kitų tos draudimo įmonės draudimo sutarčių.
\n
141 straipsnisSavanoriškas draudimo įmonės likvidavimas
\n
1.Draudimo įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą likviduoti draudimo įmonę tik po to, kai draudimo įmonė šio įstatymo nustatyta tvarka yra perleidusi teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka gavusi priežiūros institucijos leidimą likviduoti draudimo įmonę.
\n
2.Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo likviduoti draudimo įmonę išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.
\n
3.Prieš skiriant likvidatorių, likvidacinės komisijos narį ar šios komisijos pirmininką, priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi būti gautas priežiūros institucijos pritarimas skiriamo asmens kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo skiriamų asmenų kandidatūroms priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.
\n
4.Apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę ir paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją ir paskirti likvidacinės komisijos pirmininką draudimo įmonė per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.
\n
142 straipsnisPrašymas inicijuoti draudimo įmonės veiklos tyrimą
\n
1.Panaikinusi draudimo veiklos licencijos galiojimą, priežiūros institucija privalo įpareigoti draudimo įmonę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos.
\n
2.Draudimo įmonė, turėdama teisių ir pareigų, atsirandančių iš draudimo sutarčių, neturi teisės pradėti vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą.
\n
3.Jeigu draudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą neperleidžia teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis, priežiūros institucija privalo kreiptis į prokurorą su prašymu inicijuoti draudimo veiklos tyrimą Civilinio kodekso 2.124–2.131 straipsniuose nustatyta tvarka.
\n
143 straipsnisPriverstinis draudimo įmonės likvidavimas
\n
1.Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo įmonės priverstinio likvidavimo Civilinio kodekso 2.106 straipsnyje nurodytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl priverstinio draudimo įmonės likvidavimo.
\n
2.Likvidatoriaus ar likvidacinės komisijos narių ir šios komisijos pirmininko kandidatūras teismui pateikia priežiūros institucija. Priėmęs sprendimą likviduoti draudimo įmonę, paskirti likvidatorių ar likvidacinę komisiją ir šios komisijos pirmininką, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.
\n
144 straipsnisDraudimo įmonės bankrotas
\n
1.Draudimo įmonės bankroto byla nagrinėjama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
\n
2.Draudimo įmonės bankroto procesas vyksta tik teismo tvarka. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia priežiūros institucija. Teismas priežiūros institucijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėja per 7 dienas.
\n
3.Jeigu įstatymų nustatyta tvarka pareiškimą dėl draudimo įmonės bankroto bylos iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas, prieš priimdamas sprendimą iškelti bankroto bylą, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl draudimo įmonės nemokumo.
\n
4.Administratoriaus kandidatūrą teismui pateikia priežiūros institucija.
\n
5.Priėmęs sprendimą iškelti draudimo įmonės bankroto bylą, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.
\n
6.Draudimo įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu draudėjų ir kitų kreditorių susirinkimai nešaukiami. Jų interesams atstovauja priežiūros institucijos sudarytas kreditorių atstovų komitetas. Šis komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Į kreditorių atstovų komiteto sudėtį įeina draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai, nukentėję tretieji asmenys, kiti kreditoriai ir priežiūros institucijos atstovai. Kreditorių atstovų komiteto reglamentą tvirtina priežiūros institucija.
\n
7.Pirmąjį kreditorių atstovų komiteto posėdį šaukia priežiūros institucija arba priežiūros institucijos pavedimu administratorius.
\n
145 straipsnisUžsienio valstybės draudimo įmonės reorganizavimas, susijęs su filialu, įsteigtu Lietuvos Respublikoje
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės reorganizavimas gali turėti teisinių pasekmių šios įmonės filialo Lietuvos Respublikoje draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms tik gavus priežiūros institucijos leidimą.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti užsienio valstybės draudimo įmonės filialą pranešti apie reorganizavimo procedūras ir, atsižvelgdama į šio įstatymo 148 straipsnio nuostatas, nustatyti šios informacijos pateikimo tvarką.
\n
146 straipsnisUžsienio valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veiklos nutraukimas
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonė turi teisę priimti sprendimą nutraukti filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veiklą tik šio įstatymo nustatyta tvarka perdavusi teises ir pareigas pagal filialo draudimo sutartis ir gavusi priežiūros institucijos leidimą.
\n
2.Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo.
\n
3.Užsienio valstybės draudimo įmonė, priėmusi sprendimą nutraukti filialo veiklą, privalo paskirti asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą. Prieš skirdama asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą, užsienio valstybės draudimo įmonė priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti priežiūros institucijos pritarimą šio asmens kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo šioje dalyje nurodytai kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo.
\n
4.Apie priimtą sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ir paskirti asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą, užsienio valstybės draudimo įmonė per 3 darbo dienas raštu privalo pranešti priežiūros institucijai.
\n
147 straipsnisUžsienio valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, priverstinis veiklos nutraukimas
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veikla priverstinai nutraukiama priežiūros institucijai priėmus sprendimą panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą. Šiuo atveju asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą teikia priežiūros institucija.
\n
2.Jeigu įstatymų nustatyta tvarka sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ketina priimti kitos Lietuvos Respublikos institucijos, asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą pateikia priežiūros institucija. Priėmusi sprendimą nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ir paskirti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, valstybės institucija per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.
\n
148 straipsnisInformacija, susijusi su draudimo įmonės likvidavimu ir bankroto byla bei užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimu
\n
1.Priežiūros institucija privalo nedelsdama pranešti kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą, nurodydama galimas pasekmes šios Europos Sąjungos valstybės narės fiziniams ar juridiniams asmenims.
\n
2.Jeigu yra galimybė, priežiūros institucija iki sprendimo likviduoti draudimo įmonę, nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą priėmimo privalo apie tai pranešti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.
\n
3.Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo nedelsdamas paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ informaciją apie sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą.
\n
4.Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo nedelsdamas paskelbti ištrauką iš priimto sprendimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šiame skelbime, be kitų duomenų, privalo būti nurodytas priežiūros institucijos ir likviduojamos draudimo įmonės likvidatoriaus, likvidacinės komisijos pirmininko, asmens, atsakingo už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratoriaus adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti, teisė, taikoma likvidavimo ar bankroto procedūroms.
\n
5.Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius apie sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą privalo nedelsdamas raštu pranešti kiekvienam žinomam kreditoriui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Šioje informacijoje privalo būti nurodyta:
\n
1)kreditorių reikalavimų pateikimo terminai, tvarka ir subjektas, kuriam pateikiami kreditorių reikalavimai;
\n
2)kreditorių reikalavimų nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teisinės pasekmės;
\n
3)kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, priemonės, kuriomis yra užtikrinti kreditorių reikalavimai;
\n
4)draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimo pasekmės draudimo sutartims, teisių ir pareigų, susijusių su draudimo sutartimis, pabaigos momentas.
\n
6.Informacija, nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, pateikiama lietuvių kalba ir Europos Sąjungos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. Dokumente privalo būti antraštė „Kvietimas pareikšti kreditorių reikalavimus ir jų pareiškimo terminas“ visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis. Jeigu kreditorių reikalavimas atsiranda iš draudimo sutarties, informacija pateikiama Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.
\n
7.Kreditorius, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, naudodamasis teise pareikšti kreditorių reikalavimą, privalo pateikti kreditorių reikalavimą patvirtinančių dokumentų (jei tokie yra) kopijas, nurodyti datą, kada atsirado kreditorių reikalavimas, pareiškiamo reikalavimo dydį ir priemones, kuriomis šis reikalavimas yra užtikrintas. Kreditoriaus informacija pateikiama Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, tačiau informacijoje privalo būti antraštė lietuvių kalba „Kreditorių reikalavimas“ ar „Pastabos dėl kreditorių reikalavimo“.
\n
8.Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo tinkamai ir reguliariai informuoti kreditorius apie likvidavimo ar bankroto procedūrų eigą.
\n
9.Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją priežiūros institucijai.
\n
10.Priežiūros institucija kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu privalo pateikti informaciją apie draudimo įmonės likvidavimą, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą ar draudimo įmonės bankrotą.
\n
149 straipsnis
\n
Likviduojamos, bankrutavusios draudimo įmonės ir užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, turto, dengiančio draudimo techninius atidėjinius, naudojimas 1. Likviduojamos, bankrutavusios draudimo įmonės ir užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, draudimo techninius atidėjinius dengiantis turtas, įtrauktas į šio įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nurodytą sąrašą, gali būti naudojamas tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų reiškiamiems kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, tenkinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį. Iš draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto ir lėšų, gautų jį perleidus, negali būti išieškoma pagal kitas draudimo įmonės ar kitos užsienio valstybės draudimo įmonės filialo prievoles.
\n
2.Jeigu draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto nepakanka visiems likviduojamos ar bankrutavusios draudimo įmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.
\n
3.Kitos negu draudimo techninių atidėjinių turtas draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo lėšos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje numatytų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti iš draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto, ir visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka. Draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto likutis, likęs patenkinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reiškiamus kreditorių reikalavimus, taip pat naudojamas visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka.
\n
4.Jeigu kito turto negu dengiantis bankrutuojančios draudimo įmonės draudimo techninius atidėjinius nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kreditorių atstovų komiteto siūlymu, atsižvelgdamas į priežiūros institucijos nuomonę, administratoriaus prašymu turi teisę skirti iki 10 procentų draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto bankrutuojančios draudimo įmonės administravimo išlaidoms.
\n
150 straipsnisBankrutuojančių draudimo įmonių draudimo sutarčių pabaiga
\n
1.Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:
\n
1)pasibaigia ne gyvybės draudimo sutartys, išskyrus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis;
\n
2)transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys pasibaigia po 30 dienų (išskyrus atvejus, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje numatyta ankstesnė draudimo sutarties termino pabaiga);
\n
3)pasibaigia gyvybės draudimo sutartys, jeigu per priežiūros institucijos nustatytą terminą teisės ir pareigos pagal šias sutartis nėra perleidžiamos.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.
\n
151 straipsnisUžsienio valstybių draudimo įmonių filialų draudimo sutarčių pabaiga
\n
1.Priežiūros institucijai panaikinus leidimo užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai galiojimą dėl to, kad filialo įsipareigojimai viršija filialui priskirtą turtą:
\n
1)pasibaigia ne gyvybės draudimo sutartys, išskyrus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis;
\n
2)transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys pasibaigia po 30 dienų (išskyrus atvejus, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje numatyta ankstesnė draudimo sutarties termino pabaiga);
\n
3)pasibaigia gyvybės draudimo sutartys, jeigu nuo leidimo užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai galiojimo panaikinimo iki priežiūros institucijos nustatyto termino pabaigos teisės ir pareigos pagal šias sutartis nėra perleidžiamos.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.
\n
3.Jeigu užsienio valstybės draudimo įmonės filialo įsipareigojimai tampa didesni už filialui priskirtą turtą po leidimo filialo draudimo veiklai galiojimo panaikinimo, priežiūros institucija konstatuoja šį faktą nutarimu. Šiuo atveju:
\n
1)pasibaigia ne gyvybės draudimo sutartys, išskyrus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis;
\n
2)transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys pasibaigia po 30 dienų (išskyrus atvejus, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje numatyta ankstesnė draudimo sutarties termino pabaiga);
\n
3)priežiūros institucija nustato teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo sutartis perleidimo terminą. Jeigu per priežiūros institucijos nustatytą terminą teisės ir pareigos pagal gyvybės draudimo sutartis neperleidžiamos, šios sutartys pasibaigia.
\n
4.Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.
\n
152 straipsnisDraudėjų kreditorių reikalavimai pasibaigus gyvybės draudimo sutartims
\n
1.Kiekvienas šio įstatymo 150 ar 151 straipsnyje numatytais pagrindais pasibaigusios gyvybės draudimo sutarties draudėjas įgyja kreditorių reikalavimo teisę į draudimo įmonę ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialą.
\n
2.Jeigu gyvybės draudimo sutartis sudaryta tik dėl mirties rizikos, draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį nuo draudimo sutarties pabaigos šio įstatymo 150 ar 151 straipsnyje numatytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.
\n
3.Draudėjo, sudariusio su kapitalo kaupimu susijusią gyvybės draudimo sutartį, kreditorių reikalavimo dydis yra lygus to draudėjo draudimo sutarčiai sudarytų techninių atidėjinių dydžių sumai sutarties pabaigos dieną.
\n
153 straipsnisTeisių ir pareigų pagal bankrutuojančios draudimo įmonės gyvybės draudimo sutartis perleidimo ypatumai
\n
1.Perleidžiant teises ir pareigas pagal bankrutuojančios draudimo įmonės gyvybės draudimo sutartis, vietoj šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje, 42 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų terminų taikomas 30 dienų terminas.
\n
2.Perleidžiant teises ir pareigas pagal bankrutuojančios draudimo įmonės gyvybės draudimo sutartis, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 2 punktas taikomas atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
\n
3.Perleidžiant teises ir pareigas pagal bankrutuojančios draudimo įmonės gyvybės draudimo sutartis, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 4 punktas netaikomas, tačiau būtina sąlyga priežiūros institucijai išduoti leidimą perleisti teises ir pareigas yra bankrutuojančios draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų turtinių interesų apsauga, kuri yra realiai galima konkrečiomis bankroto bylos aplinkybėmis.