Lietuvos Respublikoje yra 13 ūkio subjektų, gaminančių įvairią alkoholio produkciją: penkiose jiems priklausančiose varyklose gaminamas žaliavinis etilo alkoholis, trijose gamyklose – rektifikuotas etilo alkoholis, trylikoje – spiritiniai gėrimai ir vienuolikoje – vynas. Spiritinių gėrimų 1999 metais pagaminta 48 procentais mažiau nei 1997 metais. Apie 98 procentus produkcijos Lietuvos gamintojai realizuoja vidaus rinkoje. Lietuvoje fiksuojami tik absoliutaus alkoholio suvartojimo statistiniai duomenys (rūšys nenurodomos). Bendras alkoholio suvartojimas 1998 metais, palyginti su 1997 metais, sumažėjo apie 7 procentus, o 1999 metais, palyginti su 1998 metais, – padidėjo apie 3,5 procento.
\nRinkos reguliavimas Nacionaliniai teisės aktai reglamentuoja ypatingą spiritinių gėrimų ir etilo alkoholio bei aromatizuotojo vyno gamybos, importo, prekybos ir vartojimo valstybinio reguliavimo režimą. Alkoholinių gėrimų gamyba, prekyba ir importas licencijuojami. Teisė gaminti nedenatūruotą etilo alkoholį, denatūruotą etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 22 procentus, suteikiama tik valstybės įmonėms ir specialios paskirties bendrovėms (taikomos išimtys). Iki 22 procentų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos gėrimų gamybos licencija išduodama įmonėms, kurios turi nustatytąja tvarka patvirtintus dokumentus, nustatančius šių produktų gamybos technines sąlygas (įrangą), kokybės ir higienos reikalavimus ir rodiklius, taip pat kokybės tyrimų laboratorijas ir nustatytosios kvalifikacijos personalą.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nVyno, spiritinių gėrimų ir etilo alkoholio sektorių teisinę bazę sudaro tie patys teisės aktai: Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ir įstatymų lydimieji aktai.
\nLietuvos Respublikoje etilo alkoholis ir spiritiniai gėrimai gaminami pagal Lietuvos Respublikos ir įmonių standartus. 2001 metais Lietuvos Respublika patvirtins ir įgyvendins techninį reglamentą „Dėl alkoholinių gėrimų sektoriuje vartojamų terminų bei apibrėžimų ir procesų apibūdinimo“, kuris užtikrins Europos Tarybos reglamentų 1576/89/EEB, 1601/91/EEB ir kitų įgyvendinimą.
\nLietuvos Respublikos pozicija dėl ES teisės aktų:
\nTarybos reglamentas 1576/89/EEB „Dėl spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo ir pateikimo bendrųjų taisyklių nustatymo“.
\nLietuvoje gaminami tradiciniai gėrimai, kurių kilmė ir pavadinimas susieti su geografine teritorija, todėl Lietuvos Respublika prašo, kad su geografiniu regionu susijusių pavadinimų sąrašas, nurodytas II šio reglamento priede, būtų papildytas šiais pavadinimais:
\nOriginali lietuviška degtinė;
\nVilniaus džinas; „Čepkelių“ trauktinė; „Stakliškių“ midus; midaus balzamas „Žalgiris“.
\nPagrindimas Originali lietuviška degtinė gaminama iš Lietuvoje išaugintų žaliavų ir vietinio šaltinio vandens.
\nVilniaus džinas nuo šios grupės gaminių skiriasi tuo, kad į jo sudėtį, be kadagių uogų, įeina kalendrų sėklos, apelsinų aliejus, krapų sėklos ir specialiai atbulinės osmozės būdu paruoštas vanduo. „Čepkelių“ trauktinė gaminama iš Čepkelių raiste rinktų spanguolių ir mėlynių sulčių. Ypatingą skonį jai suteikia pirmą kartą alkoholinių gėrimų gamybai panaudota žaliava – putino žievės antpilas. „Stakliškių“ midaus pavadinimas kilęs iš gyvenvietės pavadinimo, rašytiniuose šaltiniuose minimo nuo XIV amžiaus pabaigos. Šioje vietovėje esančioje gamykloje atliekami midaus gamybos procesai. Iš viso gaminamo midaus išskiriamas „Stakliškių“ midus, kuriam gaminti naudojamas to regiono medus.
\nMidaus balzamas „Žalgiris“ ypatingas tuo, kad gaminamas distiliuojant tik 7-10 tūrio procentų stiprumo midų trimis etapais iki 75 tūrio procentų stiprumo, papildomai naudojamas įvairios sudėties antpilas, suteikiantis gėrimui savitą skonį.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Numatyta, kad aromatizuotojo vyno, etilo alkoholio ir spiritinių gėrimų sektorių administruos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Nacionalinė mokėjimo agentūra.
\n2.8. SPECIFINĖS KULTŪROS 2.8.1. BANANAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Bananai Lietuvoje neauginami. Lietuvoje bananų rinkos valstybė nereguliuoja. Specialių bananų importo sutarčių su užsienio valstybėmis nėra. Muitas už įvežamus bananus neimamas. Jokių specialių priemonių (pvz., licencijų), reguliuojančių bananų importą, Lietuvoje nenustatyta. Tarifinių kvotų administravimas bananams netaikomas.
\nBananai į Lietuvą įvežami daugiausiai iš Ekvadoro, Kosta Rikos, Kolumbijos.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuvos Respublika pritaria visam šio žemės ūkio sektoriaus ACQUIS ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nNeprinokusių supakuotų bananų kokybės standartas pagal Komisijos reglamentą 2257/94/EB, nustatantį bananų kokybės reikalavimus, patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu iki 2000 metų, taps privalomu nuo 2003 metų. Kokybės standarto laikymosi priežiūra, kaip reikalauja Komisijos reglamentas 2898/95/EB „Dėl bananų kokybės standartų laikymosi patikrinimo“, bus įgyvendinta įsigaliojus kokybės standartui – iki 2004 metų.
\nĮgyvendinant Komisijos reglamentą 2362/98/EB, nustatantį išsamias Tarybos reglamento 404/93/EEB taikymo importuojant bananus į Bendriją taisykles, Lietuvoje iki 2004 metų bus parengta speciali žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta bananų importo kvotos administravimo tvarka.
\nLietuvos Respublikos derybinė pozicija dėl atskirų ES teisės aktų:
\nTarybos reglamentas 404/93/EEB „Dėl bendros bananų rinkos organizavimo“, 18 straipsnio 1 punktas.
\nLietuvos Respublika pageidauja, kad bananų importo į ES tarifinė kvota, nustatyta Tarybos reglamento 404/93/EEB 18 straipsnio 1 punkte, būtų padidinta priklausomai nuo faktinio bananų suvartojimo Lietuvoje.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką šiame sektoriuje vykdo Žemės ūkio ministerija.
\nTarybos reglamento 404/93/EEB „Dėl bendros bananų rinkos organizavimo“ I dalį „Kokybės standartai“ ir Komisijos reglamentą 2898/95/EB „Dėl bananų kokybės standarto laikymosi patikrinimo“ įgyvendins Valstybinė augalų apsaugos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė augalų apsaugos tarnyba). Jos kompetencijai priskirta bananų kokybės priežiūra. Prieš įforminant muitinės procedūrą „išleidimas laisvai cirkuliuoti“, ši tarnyba tikrins, ar iš trečiųjų šalių importuoti bananai atitinka šio standarto reikalavimus. ES užauginti bananai bus reguliariai tikrinami prieš juos pirmą kartą iškraunant Lietuvoje.
\nTarybos reglamento 404/93/EEB II dalis „Gamintojų organizacijos ir koncentracijos mechanizmai“ ir III dalis „Parama“ Lietuvoje nebus įgyvendinamos.
\nTarybos reglamento 404/93/EEB IV dalis „Prekyba su trečiosiomis šalimis“. Administruoti importo licencijų mechanizmą 2003 metais bus įgaliota Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.
\nRinkos duomenų surinkimo, kaupimo ir analizės funkcijas vykdys Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra.
\n2.8.2. APYNIAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Pramoniniam vartojimui apyniai Lietuvoje neauginami. Apynių spurgai daugiausiai įvežami iš Ukrainos, apynių milteliai ir granulės – iš Vokietijos, o apynių ekstraktas – iš JAV ir Vokietijos. Naudojamos tokios apynių veislės: aromatiniai „Hallertauer“, „Aurora“, „Magnum“, „Lupa Fresh“.
\nImportuojant apynių spurgus (KN 1210 10), miltelius ir granules (KN 1210 20), apynių ekstraktą (KN 1302 13), importo muito mokesčiai netaikomi.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nMinimalūs prekybos reikalavimai, atitinkantys apibrėžtus Komisijos reglamentu 890/78/EEB, nustatančiu minimalius prekybos apynių produktais reikalavimus, taip pat kokybės atitikties atestatų importuojant apynių produktus reikalavimai (pagal Komisijos reglamentą 3076/78/EEB) bus parengti ir patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu iki 2002 metų. Lietuvoje jie bus taikomi nuo narystės ES dienos.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Komisijos reglamentą 890/78/EEB, nustatantį minimalius prekybos apynių produktais reikalavimus, bei Komisijos reglamentą 3076/78/EEB, įvedantį atitikties atestatus importuojamiems apynių produktams, įgyvendins Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Jos kompetencijai priskirta apynių ir apynių produktų kokybės priežiūra.
\nTarybos reglamento 1696/71/EEB „Dėl bendros apynių rinkos organizavimo“ II dalis „Tiekimo sutartys“, III dalis „Gamintojų organizacijos“ ir IV dalis „Parama augintojams“ Lietuvoje iki narystės ES nebus įgyvendinamos, nes Lietuvoje apyniai neauginami.
\nRinkos duomenų surinkimo, kaupimo ir analizės funkcijas vykdys Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra.
\n2.8.3. GĖLĖS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvoje iš skinamų gėlių daugiausia auginama rožių ir gerberų. Gamyba sutelkta dviejose stambesnėse šiltnamių įmonėse. Iš svogūninių gėlių pažymėtinos tulpės ir narcizai (jų svogūnėliai). Pastaraisiais metais buvo rekonstruojami žieminiai šiltnamiai, diegiamos naujos intensyvios gėlių auginimo technologijos.
\nGėlininkystės prekių į Lietuvą kur kas daugiau importuojama negu eksportuojama. 1999 metais gėlininkystės prekių įvežta už 11,6 mln. litų, o eksportuota tik už 1,1 mln. litų. Užsienio prekybos balansas neigiamas – 10,5 mln. litų (atitinkamai 1997 metais – 6,4 mln. litų, 1996 metais – 6,7 mln. litų). Gėlininkystės prekės į Lietuvą importuojamos daugiausia iš Olandijos, Lenkijos ir Izraelio, o eksportuojamos į Latviją ir Baltarusiją. Gėlių svogūnėliai ir gumbai eksportuojami į Suomiją, Daniją.
\nVienintelė taikoma rinkos apsaugos priemonė yra sezoniniai importo muito mokesčiai.
\nMinimalios importo ar eksporto kainos gėlėms ir gėlininkystės prekėms netaikomos.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nSkintų gėlių ir jų svogūnėlių kokybės standartai bus patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu ir pradėti taikyti 2001 metais.
\nIšsamios taisyklės gėlių augintojams ir prekybininkams, kurie norės pasinaudoti ES parama prekybai skatinti, bus patvirtintos žemės ūkio ministro įsakymu iki 2003 metų, tačiau įsigalios nuo įstojimo į ES dienos.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką šiame sektoriuje vykdo Žemės ūkio ministerija.
\nTarybos reglamento 234/68/EEB „Dėl gyvų medžių ir kitų augalų, gumbų, šaknų ir kitų augalų dalių, skintų gėlių bei dekoratyvinių žalumynų bendros rinkos organizavimo“ 3–6 straipsnius, reikalaujančius, kad valstybėse ES narėse būtų laikomasi nustatytų kokybės standartų, įgyvendins Valstybinė augalų apsaugos tarnyba.
\nĮgyvendinant Komisijos reglamentą 2275/96/EB, nustatantį tam tikras priemones gyviems augalams ir gėlininkystės prekėms, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra iki 2004 metų bus įgaliota pradėti administruoti gėlininkystės prekių pardavimo skatinimo programas.
\nRinkos duomenų, kurių reikia ES Komisijai minimalioms eksporto kainoms nustatyti, kaip nurodyta Komisijos reglamente 1767/68/EEB „Dėl minimalių kainų sistemos taikymo pražydinimui skirtų gumbų, šaknų ir svogūnėlių eksportui“, surinkimo, kaupimo ir analizės funkcijas pagal atskirus ES reglamentus vykdys Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra.
\n2.8.4. SĖKLOS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvoje gamtos ir klimato sąlygos yra palankios sėklininkystei. 1999 metais buvo aprobuota 17673,7 hektaro sėklinių pasėlių, arba 0,6 procento ariamos žemės. Vasarinių ir žieminių javų sėkliniai pasėliai užima didžiausią dalį – 88 procentus – visų sėklinių pasėlių ploto. Pašarinių augalų ir aliejinių pluoštinių augalų sėkliniai pasėliai užima 6,8 procento visų sėklinių pasėlių. 1999 metais Lietuvos Respublikoje buvo paruošta 270,4 tonos, o 2000 metais – 547,2 tonos pašarinių ir aliejinių pluoštinių augalų sėklos.
\nLietuvoje sėklininkystės srityje dabar vadovaujamasi Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 101-2301; 1997, Nr. 59-1364). Rengiamas naujas sėklininkystės įstatymo projektas pagal ES nuostatas. Jis įsigalios iki 2002 metų.
\nSėklinė medžiaga Lietuvoje yra dauginama sėklininkystės ūkiuose. Žemės ūkio ministro 2000 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 2000, Nr. 26-703) patvirtinta 280 sėklininkystės ūkių. Daugelis jų augina, ruošia ir parduoda sėklą patys, tik maža sėklininkystės ūkių dalis sudaro su augintojais sutartis dėl sėklos išauginimo, o paskui ruošia ir parduoda sėklą.
\nRinkos reguliavimas Paramos už sėklą sistema Lietuvoje skiriasi nuo ES sistemos. Kasmet žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinamos subsidijos, mokamos už parduotą sėklą ir sodinamąją medžiagą. Subsidijos dydis priklauso nuo augalo rūšies ir sėklų kategorijos. Subsidijos mokamos už veislių (įtrauktų į žemės ūkio ministro patvirtintą tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą) sėklą ir sodinamąją medžiagą. Subsidijos mokamos žemės ūkio ministro patvirtintiems sėklininkystės ūkiams, nustatytąja tvarka deklaravusiems pasėlius, išauginusiems arba veislinei sėklai išauginti sudariusiems sutartis su sėklininkystės ūkiais, kurie deklaravo pasėlius, tinkamai paruošusiems ir pardavusiems veislinę sėklą.
\nImporto muitai pašarinių ir aliejinių pluoštinių augalų sėklai netaikomi.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nLietuvos Respublikos įstatymų bazė yra iš dalies suderinta su ACQUIS sėklų sektoriuje. Kad gautume paramą iš ES, sėklos turi būti paruoštos pagal ES reikalavimus. 2000 metais patvirtinti Privalomieji pašarinių augalų ir aliejinių pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimai pagal Tarybos direktyvą 66/401/EEB ir Tarybos direktyvą 69/208/EEB.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos laboratorija Vilniuje buvo akredituota ir tapo Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (toliau vadinama – TSTA) nare 1993 metais, o 1994 metais ji gavo teisę išduoti tarptautinį sėklų sertifikatą.
\n1999 metų gruodžio mėnesį Lietuvos Respublika buvo priimta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją pagal javų, žolių ir aliejinių augalų sėklų sertifikavimo schemas. Nuo 2000 metų Lietuvoje pradėta vykdyti sertifikuotos dauginamosios medžiagos kontrolė lauko bandymais.
\nLietuvos Respublikoje valstybinį sėklininkystės valdymą ir nacionalinę sėklininkystės plėtojimo politiką vykdo Žemės ūkio ministerija. Institucija, atsakinga už sėklininkystės ūkių registravimą, paraiškų subsidijoms gauti surinkimą bei subsidijų išmokėjimą, yra Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba). Ši tarnyba taip pat tikrina, ar subsidijuojama sėkla yra parduota kaip sėklinė medžiaga.
\n2.9. PIENAS IR PIENO PRODUKTAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Pieno gamyba yra viena svarbiausių šakų Lietuvos žemės ūkio gamybos struktūroje. 1999 metais ji sudarė 17 procentų šalies bendrosios žemės ūkio ir 41 procentą – gyvulininkystės gamybos vertės. Šalyje 1999 metų pradžioje buvo laikoma 537,7 tūkst. karvių. 1999 metais primelžta 1,714 mln. tonų, pieninės supirko 1,207 mln. tonų perskaičiuoto į bazinį riebumą pieno.
\nDabartinę pieno gamybos struktūrą sąlygojo per pastarąjį dešimtmetį vykusi ekonominė reforma. Ypač didelę įtaką pieno gamybos struktūrai turėjo žemės reforma (restitucija): ikireforminiu laikotarpiu dominavę stambūs ūkiai jos metu suskilo į daugybę smulkių. 1989 metais Lietuvoje buvo primelžta 3,235 mln. tonų pieno, iš kurio 2,687 mln. tonų buvo pristatyta į pienines. Iki reformos pradžios Lietuvoje daugiausia pieno – per 60 procentų – buvo primelžiama stambiuose ūkiuose, kita dalis – smulkiuose pagalbiniuose ūkiuose. Tuo metu Lietuvoje buvo laikoma 849,5 tūkst. karvių, kurių vidutinis produktyvumas buvo 3810 kilogramų pieno per metus. Vykstant reformai (1991–1999 metais), smulkėjo pieno ūkiai, 40 procentų sumažėjo karvių, kone perpus sumažėjo pieno gamyba.
\n1999 metais apie 97 procentai ūkių laikė nuo 1 iki 5 karvių, todėl daugiausia pieno (apie 70 procentų) pagamino smulkūs pieno gamintojai. Per pastarąjį dešimtmetį fragmentuota pieno gamybos struktūra trukdė didinti karvių produktyvumą, gerinti žalio pieno kokybę, apsunkino investicijas į pieno ūkį.
\nPastaraisiais metais valstybės teikiama investicinė parama leido pamažu gerinti pieno ūkių struktūrą. Sparčiau kuriasi specializuoti pieno gamybos ūkiai. Nuo 1999 metų beveik penktadaliu pagausėjo ūkių, kuriuose laikoma daugiau kaip 6 karvės. Didėja pieno primilžis iš karvės – vidutinis kontroliuojamų karvių produktyvumas – 4250 kilogramų pieno per metus. Ateityje prognozuojamas spartesnis ūkių stambėjimo procesas, nes gerinti pieno ūkių struktūrą skatins diferencijuotos pagal parduodamą pieno kiekį ir kokybę supirkimo kainos, didesnės nacionalinės ir SAPARD programos lėšos, skiriamos investicijoms.
\nPastaraisiais metais pasikeitusi pieno gamybos struktūra turėjo įtakos ne tik gamybos apimčiai. Kur kas mažiau pieno parduodama pieninėms. Statistikos duomenimis, tik apie 60 procentų šalyje primelžiamo pieno parduodama pieninėms, o žemės ūkio reformos pradžioje (1989 metais) šis rodiklis siekė daugiau kaip 90 procentų. Iš 225 tūkstančių registruotų pieno gamintojų pieną pieninėms parduoda tik 110 tūkstančių. Tokius pokyčius lėmė keletas veiksnių – sumažėjusios pieno supirkimo kainos, padidėjusios transportavimo į pienines sąnaudos. Šios priežastys ir sumažėjusios bendrosios gyventojų (iš jų ir pieno gamintojų) pajamos verčia gamintojus, ypač smulkiuosius, patiems suvartoti pieną: daugiau pieno ir jo produktų vartojama maistui, dalis jo perdirbama ūkiuose ir tiesiogiai parduodama vartotojams.
\nTačiau statistikos duomenys nevisiškai atspindi pieno, suvartoto ūkiuose arba parduoto tiesiogiai vartotojams, apimtį: nėra ūkiuose suvartojamo pieno apskaitos. Akivaizdu, kad šie skaičiai yra gerokai didesni, negu rodo oficialūs statistikos rodikliai. Vykstant restruktūrizacijos procesui, pirminėje pieno gamyboje toliau formuosis ir stiprės specializuoti prekiniai pieno ūkiai, dalis smulkiųjų pieno gamintojų, pasinaudoję investicine-struktūrine parama, taps specializuotais pieno ūkiais, gaminančiais ES kokybės reikalavimus atitinkantį pieną. Kita smulkiųjų gamintojų dalis nutrauks pieno gamybą, kadangi suras papildomų pajamų šaltinių (diversifikacija), arba dėl amžiaus (šiandien apie 50 procentų pieno tiekėjų yra vyresni negu 55 metų).
\nNetrukus smulkieji pieno gamintojai pirks pieną iš prekybos tinklo. Daugiau suvartoti pieno skatins ir palengva kylantis bendras vartotojų gyvenimo lygis.
\nPieną šalyje perdirba 38 įvairaus dydžio ir specializacijos pieno perdirbimo įmonės. Pramonės įmonės restruktūrizuojamos ir konsoliduojamos, tobulėja jų gamybos technologija. Apie 70 procentų pieno žaliavos superka ir perdirba 4 stambios įmonių grupės. Per pastaruosius 5 metus iš esmės pasikeitė gaminamų produktų asortimentas. Pradėti gaminti modernūs pieno gėrimai, jogurtai, švieži sūriai (fresh cheese tipo), pasaulinėje rinkoje paklausą turintys „Parmesan“, „Emental“, „Gouda“ tipo fermentiniai sūriai. Tai leidžia šalies pieno perdirbimo įmonėms išlaikyti pakankamai aukštą pieno produktų eksporto lygį.
\nŠalies pieno sektorius tradiciškai orientuotas eksportui. Pieno produktų eksportas sudaro 34 procentus bendrojo žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės. 18 pieninių turi EB Komisijos patvirtintą veterinarijos numerį, suteikiantį teisę eksportuoti produkciją į ES šalis. Svarbiausieji eksporto produktai – sviestas, sūriai, lieso pieno miltai. Pagrindiniai prekybos partneriai – ES, NVS šalys ir JAV. Eksportuojamų produktų kainos priklauso nuo kainų pokyčių pasaulio rinkose ir pastaraisiais metais dėl Rusijos krizės gerokai sumažėjo (1999 metais, palyginti su 1997 metais, sviesto kaina – 30 procentų, lieso pieno miltų – 20 procentų, sūrio – 7 procentais). Siekiant išlaikyti eksporto rinkas ir padėti įmonėms laiku atsiskaityti su pieno gamintojais, buvo remiamas eksportas.
\nSumažėjus gyventojų perkamajai galiai ir keičiantis mitybos įpročiams (ypač sviesto vartojimo požiūriu), pastarąjį dešimtmetį mažėjo pieno produktų suvartojimas. Tačiau kai kurių produktų (sūrių, kai kurių šviežių produktų) suvartojimas vėl didėja. Vidaus rinka yra visiškai aprūpinta pieno produktais, todėl pieno produktų importuojama nedaug.
\nValstybės teikiama parama per rinkos priemones ir investicines programas pastaraisiais metais buvo siekiama gerinti pieno kokybę. Aukščiausiosios rūšies pieno kokybės reikalavimai atitinka ES reikalavimus. Labai panašūs ir I rūšies pieno kokybės reikalavimai. Aukščiausiosios ir pirmos rūšies pienas sudaro po 30 procentų viso parduodamo pieno. Intensyvėjant pirminės pieno gamybos grandies restruktūrizavimui, taikant nacionalinę ir SAPARD investicinę paramą, pamažu griežtinant kokybės reikalavimus, aukščiausiosios rūšies pieno dalis bendrojoje pieno gamyboje didės.
\nRinkos reguliavimas Lietuvos teisės aktai numato, kad pieno rinka gali būti reguliuojama: minimaliomis pieno supirkimo kainomis; subsidijomis (jeigu jos mokamos už geresnį pieną ir diferencijuojamos priklausomai nuo pieno gamybos sezono); perteklinių pieno produktų supirkimu iš perdirbimo įmonių pieno gamybos sezono metu; eksporto subsidijomis.
\nPieno gamyba kvotomis neribojama.
\nPieno produktams netaikomos eksporto ir importo licencijos; importuojamai produkcijai yra nustatyti autonominiai, konvenciniai ir preferenciniai importo muitų tarifai.
\nIki 2000 metų gegužės pieno supirkimo kainos buvo reguliuojamos – buvo nustatomos minimalios kainos pagal rūšis (kokybę) ir sezoniškumą. Superkamo aukščiausiosios rūšies bazinio 3,4 procento riebumo pieno kaina 1998–1999 metais svyravo nuo 720 iki 800 litų už toną (180–200 eurų už toną), įskaitant valstybės priemoką (subsidiją) gerai kokybei skatinti ir sezoniškumui mažinti.
\nNuo 2000 metų gegužės pieno supirkimo kainos nereguliuojamos ir neremiamos.
\nSiekiant pagerinti gamybos struktūrą, skatinti ūkių stambėjimą ir netiesiogiai remti gamintojus, patvirtinta programa, kurioje numatyta iš Kaimo rėmimo fondo remti pieno ūkių, ypač specializuotų, atitinkančių ES reikalavimus, kūrimąsi – kompensuoti dalį lėšų už melžimo, šaldymo įrangos įsigijimą: antai 1997–1999 metais pieno gamintojams buvo išmokėta iš viso per 4,3 mln. litų kompensacijų. Be to, pieno gamintojams skirta per 20 mln. litų subsidijų produktyviems pieniniams galvijams įsigyti. Šis fondas remia 1998–1999 metais susikūrusių 158 specializuotų pieno ūkių investicinius projektus, kurių bendra vertė – per 62 mln. litų.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS pieno sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio Tarybos reglamentui 2597/97EB „Dėl papildomų taisyklių, susijusių su geriamuoju pienu, organizuojant bendrą pieno ir pieno produktų rinką“ įgyvendinti, kaip žemiau nurodyta derybinėje pozicijoje.
\nLietuvos pieno rinkos reguliavimo politika ir priemonės reglamentuojamos bendraisiais šalies įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir specialiais žemės ūkio sritį reglamentuojančiais teisės aktais. Pagrindinės žemės ūkio produkcijos supirkimo tvarką, kainų bei rinkos reguliavimo principus, investicinę paramą pieno ūkiui nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 1-5; 2000, Nr. 30-828). Nuo 1998 metų įgyvendinama Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programa.
\nŽemės ūkio ministras patvirtino superkamo pieno kokybės reikalavimus ir atsiskaitymo už jį tvarką, pagrindinių pieno produktų (geriamojo pieno, sviesto, riebalų mišinių, fermentinių sūrių ir kt.) klasifikacijos, tiekimo į rinką, produktų ir žaliavos kokybės tyrimo metodų reikalavimus.
\nLietuvos pieno rinkos reguliavimas dar neatitinka ES bendrosios rinkos organizavimo nuostatų, tačiau Lietuva suderins teisės aktus su ES antrinės teisės aktais pieno ir pieno produktų sektoriuje, t. y. Tarybos reglamentu 1255/1999 „Dėl bendrosios pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo“, Tarybos reglamentu 3950/92 „Dėl papildomo mokesčio taikymo pieno ir pieno produktų sektoriuje“ bei juos įgyvendinančiais EB Komisijos reglamentais, Tarybos ir Komisijos reglamentais dėl pieno ir pieno produktų tiekimo į rinką reikalavimų, ir įgyvendins juos nuo įstojimo į ES dienos.
\nLietuva, įgyvendindama kai kurių ES reglamentų reikalavimus, pateikia savo poziciją dėl: nacionalinės pieno gamybos kvotos dydžio; tiesioginių išmokų pieno gamintojams; geriamojo pieno klasifikacijos; pieno riebalų produktų ir kt.
\nTarybos reglamentas 3950/92 EEB „Dėl papildomo mokesčio taikymo pieno ir pieno produktų sektoriuje“;
\nKomisijos reglamentas 536/93 EB „Dėl detalių taisyklių taikant papildomą mokestį pienui ir pieno produktams“.
\nLietuvos Respublika prašo 2250 tūkst. tonų nacionalinės pieno gamybos kvotos: 1700 tūkst. tonų skirta parduoti pramonei ir 550 tūkst. tonų – parduoti tiesiogiai vartotojams.
\nLietuva prašo, kad spartinant restruktūrizaciją būtų skiriamos ES lėšos pieno gamybos nutraukimo smulkiuose ūkiuose programoms finansuoti.
\nPagrindimas Referencinio 1995–1999 metų laikotarpio rodikliai neatspindi atkuriamo ir rinkos sąlygomis formuojamo pieno ūkio plėtros tendencijų, kadangi žemės ūkio reforma ir pirminės pieno gamybos restruktūrizavimas tebevyksta. Dėl šių priežasčių per pastarąjį dešimtmetį mažėjo bendra pieno gamyba, ypač smuko pieno pardavimas pieninėms 1999 metais. Tai rodo, kad daug pieno yra vartojama ūkiuose arba parduodama tiesiogiai vartotojams. Pasibaigus pieno ūkio restruktūrizavimui, gerėjant socialinei ekonominei kaimo būklei, atsiradus papildomiems pajamų šaltiniams kaimo teritorijoje (diversifikacija), pieno tiesiogiai vartotojams bus parduodama vis mažiau. Parduoti pieną pramonės įmonėms skatins didesnės pieno supirkimo kainos ir griežtesnė tiesioginio pardavimo kontrolė. Vartotojai, dabar perkantys pieną tiesiogiai iš ūkių, taip pat smulkūs gamintojai, nutraukę gamybą, ateityje pirks jį prekybos sistemoje. Jeigu norime sudaryti palankias sąlygas plėtoti komercinius pieno ūkius ir pieno pramonę, reikia turėti nacionalinę rezervinę pieno kvotą, kuri papildomai būtų paskirstyta perspektyviems komerciniams pieno ūkiams.
\nPastarųjų metų gamtinės sąlygos buvo netipiškos šaliai ir itin nepalankios pieno ūkiui sustiprėti. Todėl šio laikotarpio pieno ūkio rodikliai (ūkių struktūra, karvių skaičius, primilžiai) negali būti laikomi pagrindu nustatant kvotos dydį. Pasibaigus reformai ir nusistovėjus rinkos santykiams, įgyvendinus žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, toliau restruktūrizuojant, specializuojant ir modernizuojant pieno ūkį, sektoriaus efektyvumas ir konkurencingumas padidės.
\nLietuvoje kontroliuojama maždaug 23 procentai visų ūkių kategorijų pagal karvių bandos dydį. Todėl kontroliuojamų karvių produktyvumas realiai atspindi visos melžiamų karvių populiacijos vidutinį produktyvumą, kuris 1999 metais siekė 4250 kilogramų pieno iš karvės. O Statistikos departamento duomenimis, vidutinis karvių produktyvumas 1999 metais buvo 3228 kilogramai, t. y. šie duomenys pastebimai skiriasi nuo kontroliuojamų karvių produktyvumo rodiklių. Remiantis Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro pateiktais pagal Gyvulių ženklinimo ir identifikavimo programą duomenimis ir kontroliuojamų karvių produktyvumo rodikliais, galima teigti, kad realiai Lietuvoje primelžiama daugiau pieno, negu oficialiai pateikia Statistikos departamentas.
\nNustatant nacionalinę pieno kvotą, būtina atsižvelgti ir į didėjantį pieno produktų (ypač sūrių, šviežių produktų) suvartojimą, kurį sąlygos gerėjanti ekonominė būklė ir didėjanti gyventojų perkamoji galia. Prognozuojama, kad 2006 metais vienas gyventojas suvartos apie 350 kilogramų pieno produktų, perskaičiuotų į pieną. Taip pat išliks didelis (apie 1 mln. tonų pieno ekvivalentu) pieno produktų eksportas.
\nSavanoriškas smulkių gamintojų pieno tiekimo į rinką nutraukimas išmokant už tai kompensacijas, tačiau nemažinant bendros šaliai skirtos pieno kvotos, būtų vienas iš gamybos grandies restruktūrizavimo spartinimo būdų, padedančių didinti ūkio konkurencingumą, pašalinti iš rinkos ūkius, nesilaikančius higienos reikalavimų. Šioms pieno gamybos nutraukimo programoms remti reikia ES lėšų.
\nTarybos reglamento 1255/1999 EB „Dėl bendrosios pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo“ 16 straipsnis.
\nLietuvos Respublika prašo, kad pieno gamintojams Lietuvoje būtų mokamos tiesioginės išmokos, numatytos mokėti ES pieno gamintojams nuo 2005 metų.
\nPagrindimas Tiesioginių ir papildomų išmokų skyrimas Lietuvos gamintojams sudarytų lygias sąlygas konkuruoti ES vidaus rinkoje ir sukaupti daugiau lėšų, būtinų gamybos struktūrai (efektyvumui) gerinti.
\nTarybos reglamento 2597/97 EB „Dėl papildomų taisyklių, susijusių su geriamuoju pienu, organizuojant bendrą pieno ir pieno produktų rinką“ 31 straipsnis.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. sausio 1 d., kurio metu būtų leista gaminti Lietuvos rinkai įvairesnio asortimento pieną, priskiriant nenugriebto pieno kategorijai 3,2 procento, o pusriebio pieno kategorijai – 2,5 procento ir 1 procento riebumo pieną.
\nPereinamojo laikotarpio pagrindimas Žemės ūkio ministro 1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210 „Dėl Privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 46-1467) patvirtinti Privalomieji geriamojo pieno kokybės reikalavimai pagal Tarybos reglamento 2597/97 EB nuostatas, tačiau leista tiekti į rinką ir įprastą asortimentą – 1, 2,5 ir 3,2 procento riebumo pieną. Šį geriamojo pieno asortimentą suformavo daugelio metų vartojimo įpročiai ir mitybos rekomendacijos. Antai 2,5 procento riebumo pienas sudaro daugiau negu 50 procentų bendro geriamojo pieno asortimento. Minėtojo pieno asortimento gamybos nutraukimas neigiamai veiktų bendrą pieno suvartojimą šalyje, todėl naujiems vartotojų įgūdžiams formuoti reikėtų papildomo laikotarpio.
\nPereinamojo laikotarpio priemonių planas (dėl pieno ir pieno produktų) išdėstytas 4 priede.
\nVadybos komitetui teikiamas prašymas įtraukti kai kuriuos pieno riebalų produktus į EB Komisijos reglamento 577/97 EB 1 priedą išdėstytas 5 priede.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Šalyje įgyvendinami ES bendrosios pieno ir pieno produktų rinkos reglamentai, nustatantys tiekimo į rinką, kokybės ir jos įvertinimo reikalavimus, nes jie yra svarbūs ir juos įdiegti leidžia finansinės šalies galimybės. Pagrindinių pieno produktų (geriamojo pieno, sviesto, riebalų mišinių) rinkodaros reikalavimai šiuo metu atitinka ES atitinkamų dokumentų nuostatas. Beveik visi žalio pieno ir jo produktų kokybės analizės metodai yra analogiški taikomiems ES ir įteisinti žemės ūkio ministro įsakymais.
\nTiesiogiai įgyvendinti ES pieno rinkos organizavimo priemones kaip visumą sunku dėl specifinių ekonominių šalies pieno rinkos sąlygų ir finansinių galimybių. Didelė šalies pieno produktų dalis eksportuojama, rinka atvira (Baltijos šalių laisvosios prekybos sutartis).
\n2000 metų birželį Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. VIII-1728 „Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 50-1435) patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją 2000-2006 metams. Jos nuostatos yra pagrindas formuoti ir įgyvendinti pieno ūkio plėtros politiką. Pirminio pieno ūkio modernizavimas ir restruktūrizavimas yra viena iš prioritetinių pieno ūkio plėtros krypčių. Siekiant paspartinti pieno ūkio plėtrą, suteikiama parama iš Kaimo rėmimo fondo specializuotiems pieno ūkiams (iš jų ūkiams, atitinkantiems ES reikalavimus) įkurti ir pieno gamybai mažiau našiose žemėse skatinti. 1997–2000 metų laikotarpiu iš šio fondo buvo kompensuojamos investicijos pieno gamybos patalpoms modernizuoti pagal higienos reikalavimus, šaldymo, melžimo, pašarų ruošimo įrangai ir veisliniams pieniniams galvijams įsigyti. Šios finansavimo kryptys bus remiamos ir toliau – pagal kaimo plėtros planą, panaudojant SAPARD lėšas 2000-2006 metais pirminiam pieno ūkio modernizavimui (prioritetas 1 – Investicijos į ūkius), numatyta skirti apie 64 procentus visų investicijų (82,5 mln. eurų).
\nRengiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, kurį numatoma priimti 2002 metais. Šis įstatymas suteiks teisinį pagrindą pieno ir jo produktų rinkos reguliavimo priemonėms pagal Tarybos reglamento 1255/1999 EB „Dėl bendrosios pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo“ nuostatas įgyvendinti.
\n1998 metais įsteigta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra perteklinių produktų supirkimui vykdyti. Dabartinės šios agentūros funkcijos bus išplėstos ir pritaikytos intervenciniam pirkimui, privačiam saugojimui ir kitoms ES rinkos reguliavimo priemonėms įgyvendinti (eksportui ir importui licencijuoti, eksporto subsidijoms administruoti).
\nPieno kvotų sistemos diegimui iki narystės ES dėl fragmentuotos gamybos struktūros prireiktų didelių administracinių išlaidų, be to, tai netikslinga, kol dar vyksta ūkių restruktūrizavimo procesas. Jau dabar sudaromos sąlygos diegti kvotų sistemą: pieno perdirbimo įmonės apskaito iš individualių pieno gamintojų supirkto pieno kiekį ir jo riebumą; rajonų statistikos skyriai renka duomenis apie pieno gamybos apimtį; kuriami žemės sklypų, ūkių ir galvijų registrai – Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) dalis. Kvotų sistemos ir tiesioginių išmokų administravimą atliks Nacionalinė mokėjimo agentūra. Vienas iš PHARE-2000 projekto programos tikslų – sukurti šalies pieno kvotų sistemos administravimo modelį. Lietuva bus pasirengusi visiškai įgyvendinti pieno kvotų sistemą nuo narystės ES dienos.
\nSukurti ir įdiegti informacinę kainų sistemą numatyta 1999 metų PHARE projekte. Dabar informaciją apie superkamo pieno ir produktų mažmenines kainas vidaus rinkoje renka ir skelbia Žemės ūkio rūmai.
\nŽaliavos kokybei prižiūrėti ir jai vertinti atsiskaitant su pieno gamintojais įsteigta Centrinė pieno tyrimų laboratorija, kuri rengiasi tarptautinei akreditacijai.
\nPlėtojama kokybės užtikrinimo ir kontrolės sistema. Dvi pieno ir jo produktų analizės laboratorijos yra akredituotos, kitos dvi siekia akreditacijos.
\n2000 metais šalyje įvykdyta rinkos priežiūros institucijų reforma. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės ir rinkodaros nacionalinei bei ES politikai įgyvendinti bus steigiamas padalinys Žemės ūkio ministerijoje.
\n2.10. JAUTIENA, VERŠIENA, AVIENA IR OŽKIENA JAUTIENA IR VERŠIENA I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Jautienos gamyba nuo 1995 metų vidutiniškai sudaro apie 6,4 procento visos žemės ūkio produktų gamybos. Per pastaruosius 10 metų dėl žemės ūkio reformos visiškai pasikeitė mėsos gamybos, perdirbimo bei vartojimo struktūra ir apimtis. Stambiems gyvulininkystės ūkiams suskilus į smulkius, net 2,7 karto sumažėjo galvijų, 3 kartus – jautienos gamyba, tačiau vidaus suvartojimas beveik nepakito.
\nLietuvoje 1995–1999 metais per metus buvo pagaminama vidutiniškai po 83,6 tūkst. tonų jautienos. Vidutinis apsirūpinimas – 112,1 procento. Vienas gyventojas per metus suvartojo apie 20,1 kilogramo jautienos. Per tą patį laikotarpį kasmet vidutiniškai importuota po 860 tonų, o eksportuota po 10,2 tūkst. tonų jautienos ir jos gaminių. Daugiausia jautienos eksportuojama į Rusijos rinką.
\n2000 m. sausio 1 d. šalyje buvo laikoma 897,8 tūkstančio galvijų, iš jų apie 24 tūkstančiai mėsinių ir mišrių veislių galvijų, kurių vis gausėja. Per kelerius pastaruosius metus skirta valstybės parama (struktūrinė parama, subsidijos) skatino stambesnių, konkurencingesnių ūkių formavimąsi, o numatoma investicinė parama pagal SAPARD programą dar paspartins mėsos ūkio restruktūrizavimą. 31,9 procento visų galvijų užauginama ūkiuose, kuriuose laikoma po 10 ir daugiau galvijų, 41,6 procento – ūkiuose, kuriuose yra po 3-9 galvijus.
\nĮsigyjantiems grynaveislius mėsinius galvijus skiriama valstybės parama. Dalis mažų (turinčių po 1-2 galvijus) pieno krypties galvijus auginančių ūkių, kuriuose laikoma 26,5 procento visų galvijų, pasinaudodami teikiama parama, persiorientuoja į mėsinės galvijininkystės ūkius.
\nRinkos reguliavimas Iki 2000 metų pradžios buvo nustatomos minimalios galvijų supirkimo kainos ir galvijų augintojams mokamos subsidijos už skerdžiamus galvijus. 1998 metais subsidijos už skerdimą siekė 70,3 mln. litų, 1999 metais – 52 mln. litų. Už skerdžiamus mėsinius ir mišrių veislių galvijus buvo mokamos 2–3 kartus didesnės subsidijos negu už pieninių veislių galvijus. Dabar galvijų supirkimo kainos yra liberalizuotos, nebemokamos subsidijos už skerdimą.
\nLietuvoje superkama perteklinė jautiena, tačiau supirkimo mechanizmas kol kas neatitinka ES taikomų jautienos intervencinio pirkimo principų.
\nSupirkdamos galvijus, skerdyklos atsiskaito pagal gyvąjį svorį. Atliekami parengiamieji darbai, kad būtų pereita prie atsiskaitymo už superkamus gyvulius pagal jų skerdenų svorį ir kokybę.
\nImportuojamai jautienai galioja automatinė importo licencijų išdavimo sistema, taikomi importo muitai, išskyrus importą iš Baltijos valstybių (pagal laisvosios prekybos sutartį).
\nPrekyboje su ES nustatytos abipusės importo kvotos, kurioms taikomi lengvatiniai importo muitai. Eksporto subsidijos mokėtos, kai Rusijos krizės metu buvo sumažėjusios jautienos rinkos kainos.
\nPertvarkant mėsos sektorių pagal ES nuostatas, daugiausia dėmesio skiriama importuojamų ir Lietuvoje gaminamų mėsos bei jos produktų kokybės ir saugos reikalavimų rengimui ir diegimui, taip pat veterinarijos ir sanitarijos reikalavimų tenkinimui fermose ir mėsos perdirbimo įmonėse.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nVykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1313 „Dėl Gyvulių registravimo ir identifikavimo programos“ (Žin., 1998, Nr. 100-2779), žemės ūkio ministro 1998 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 302 patvirtinta Gyvulių registravimo ir identifikavimo programa. Įgyvendinant šią programą, 1999 metais sukurta gyvulių registravimo ir identifikavimo sistema, atitinkanti Tarybos reglamento 3508/92/ EEB reikalavimus. Dabar visi galvijai yra suženklinti. Jautienos ir jos produktų žymėjimas ir tiesioginių išmokų sistema bus diegiama 2002 metais.
\nLietuvoje galioja žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 249 (Žin., 1999, Nr. 51-1654) patvirtinti Privalomieji galvijų skerdenų kokybės reikalavimai, kurie parengti pagal Tarybos reglamentus 1208/81/EEB ir 1186/90/EEB. 2001 metais numatoma diegti galvijų supirkimo ir apmokėjimo pagal skerdenų svorį ir kokybę sistemą. Šią sistemą padės įdiegti 2000 metų viduryje pradėtas vykdyti PHARE projektas „Kaimo administravimo sistemos modernizavimas“, kurio viena veiklos kryptis yra galvijų ir avių skerdenų klasifikavimo sistemos įdiegimas. Kita šio projekto dalis – rinkos informacinės sistemos diegimas – padės įdiegti jautienos rinkos kainų skelbimo sistemą. 2002 metais bus pradėtos skelbti jautienos rinkos kainos. Eksporto ir importo licencijų sistema, atitinkanti ES reikalavimus, bus įdiegta ir pradės veikti nuo įstojimo į ES dienos. Pagal sudarytą grafiką numatoma priimti teisės aktus.
\nLietuvos Respublikos pozicija dėl ES teisės aktų:
\nTarybos reglamento 1254/1999/EB „Dėl jautienos ir veršienos bendrosios rinkos organizavimo“ 4 straipsnis, nustatantis tiesiogines išmokas už jaučius ir bulius.
\nLietuvos Respublika prašo specialiųjų tiesioginių išmokų už 154000 jaučių ir bulių.
\nPagrindimas Remiantis Statistikos departamento duomenimis, apskaičiuota, kad 1995–1999 metų laikotarpiu buvo laikoma vidutiniškai 154000 bulių – 9 mėnesių ir senesnių.
\nTarybos reglamento 1254/1999/EB „Dėl jautienos ir veršienos bendrosios rinkos organizavimo“ 6 straipsnis, nustatantis tiesiogines išmokas už karves žindenes.
\nLietuvos Respublika prašo tiesioginių išmokų už 62000 karvių žindenių.
\nPagrindimas Lietuvoje nebuvo tradicijos auginti mėsinių veislių galvijus, tačiau ši gyvulininkystės šaka sėkmingai plėtojama. Vykdoma veislininkystės programa, pagal kurią remiami ūkininkai, įsigyjantys grynaveisles mėsinių veislių karves. Pagal šią programą numatoma kasmet pirkti po 200 mėsinių veislių karvių. Vieno dviejų galvijų laikytojai (1999 metais jų buvo 153 tūkstančiai), kurių gaminamas pienas neatitinka aukštos kokybės reikalavimų, siekdami užsitikrinti stabilias pajamas, pertvarko savo veiklą į mėsinę galvijininkystę. Šį faktą patvirtina ir tai, kad 1999 metais Lietuvoje mėsinių veislių bulių sperma buvo apsėklinta 90 tūkst. karvių. 2000 metų rugsėjį buvo 2308 mėsinių ir mišrių veislių karvės, 8851 mėsinė ir mišrūnė telyčia. Numatoma, kad 2003 metais bus 12 tūkst. mėsinių ir mišrių veislių karvių. Be to, didėjant melžiamų karvių produktyvumui ir laikantis nustatytos nacionalinės pieno gamybos kvotos, neišvengiamai mažės pieninių karvių (iki 2006 metų melžiamų karvių sumažės maždaug 50 tūkstančių). Siekiant išnaudoti turimus ganyklų bei pievų plotus ir rūpinantis kraštovaizdžio priežiūra, svarbu išlaikyti bendrą galvijų skaičių, kompensuojant melžiamų karvių mažėjimą karvėmis žindenėmis. Atsižvelgiant į tai, numatoma, kad 2006 metais Lietuvoje bus 62 tūkst. karvių žindenių.
\nTarybos reglamento 1254/1999/EB „Dėl jautienos ir veršienos bendrosios rinkos organizavimo“ 11 straipsnis, nustatantis tiesiogines išmokas už skerdimą.
\nLietuvos Respublika prašo tiesioginių išmokų už skerdžiamus 335 tūkstančius galvijų, senesnių kaip 8 mėnesių, ir 290 tūkstančių veršelių nuo 1 iki 7 mėnesių. Tiesiogines išmokas už skerdimą numatoma mokėti per skerdyklas.
\nPagrindimas Statistikos departamento duomenimis, 1995 metais faktiškai buvo paskersta 624400 galvijų, iš jų 334400 bulių, karvių ir telyčių bei 290000 veršelių. Per pastaruosius 5 metus paskerstų suaugusių galvijų vidurkis yra 350,3 tūkstančio, o veršelių – 213,4 tūkstančio.
\nTarybos reglamento 1254/1999/EB „Dėl jautienos ir veršienos bendrosios rinkos organizavimo“ 14–20 straipsniai, numatantys priemokas.
\nPriemokų nacionalinio fondo dydis galėtų būti nustatytas derybų metu, atsižvelgiant į jautienos gamybos apimtį.
\nPagrindimas ES šalims priemokų fondas nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią ES pagaminamos jautienos dalį sudaro šalyje ES narėje pagaminamos jautienos kiekis.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įpareigota vykdyti galvijų ženklinimą ir išduoti galvijų pasus, o Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras atsakingas už gyvulių, žemės ūkio produktų gamintojų ir sklypų identifikavimo registrų ir kompiuterizuotos duomenų bazės kūrimą. Nacionalinė mokėjimo agentūra, pasinaudodama galvijų identifikavimo ir žemės ūkio produktų gamintojų registro duomenų baze, administruos tiesiogines išmokas už galvijus.
\nLietuvos veterinarijos akademijoje iki 2002 metų numatoma įsteigti skerdenų vertintojų mokymo instituciją. Siekiant užtikrinti Lietuvos ir ES politikos įgyvendinimą žemės ūkio ir maisto produktų kokybės srityje, 2001 metais Žemės ūkio ministerijoje bus įkurtas maisto produktų ir žaliavų kokybės srities teisės aktų rengimo, diegimo, administravimo ir tarpžinybinio koordinavimo padalinys. 1998 metais įsteigta Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, kuri vykdo perteklinės jautienos supirkimą. Ateityje ji bus atsakinga už privataus saugojimo bei ES importo ir eksporto licencijų administravimą.
\nAVIENA IR OŽKIENA I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Statistikos departamento duomenimis, šalyje 2000 m. sausio 1 d. buvo 13,8 tūkst. avių (iš jų 8,7 tūkst. vienerių metų ir senesnių jauniklių bei ėriavedžių), 24,7 tūkst. ožkų (iš jų 17,2 tūkst. vienerių metų ir senesnių jauniklių bei vedeklių). 2000 m. sausio 1 d. duomenimis, ožkų buvo 6 kartus daugiau, bet avių – beveik 5 kartus mažiau, palyginti su 1990 metais. Apie 80 procentų visų avių laikoma ūkiuose, kuriuose yra po 1-9 avis. Kasmet pagaminama vidutiniškai po 1,3 tūkst. tonų avienos ir ožkienos. Vienas gyventojas per metus suvartoja maždaug 0,35 kilogramo avienos ir ožkienos.
\nVisos Lietuvoje laikomos avys yra sunkiasvorės. Populiariausia laikomų avių veislė – pusiau plonavilnės mėsinio tipo Lietuvos juodgalvės. Be to, veisiamos ir auginamos pagerintos vietinės šiurkščiavilnės, romanovų, prekosų ir ostfryzų veislių avys.
\nRinkos reguliavimas Šis sektorius reguliuojamas importo muitais, išskyrus importą iš Baltijos valstybių (pagal laisvosios prekybos sutartį). Prekyboje su ES taikomas lengvatinis režimas. Teikiama parama ūkininkams, perkantiems grynaveisles ėriavedes.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nAvys ir ožkos bus ženklinamos 2001 metais. Tiesioginių išmokų už ėriavedes sistemą numatoma pradėti diegti nuo 2003 metų. Lietuvoje galioja avių ir ožkų skerdenų standartai, kurie atitinka Tarybos reglamentus 338/91/EEB ir 2137/92/EEB. Iki 2002 metų numatoma įdiegti avių supirkimo ir apmokėjimo pagal skerdenų svorį ir kokybę sistemą. Šios sistemos diegimą paspartins 2000 metų viduryje pradėtas vykdyti PHARE projektas „Kaimo administravimo sistemos modernizavimas“, kurio viena veiklos kryptis – diegti galvijų ir avių skerdenų klasifikavimo sistemą. Kita šio projekto dalis – diegti rinkos informacinę sistemą. Kartu ji padės įdiegti avienos rinkos kainų skelbimo sistemą. Numatoma 2002 metais pradėti skelbti avienos rinkos kainas.
\nParama privačiam avienos saugojimui bus pradėta teikti nuo 2003 metų. Importo ir eksporto licencijų sistema, atitinkanti ES reglamentus, bus įdiegta ir pradės veikti nuo įstojimo į ES dienos. Pagal sudarytą grafiką numatoma priimti teisės aktus.
\nTarybos reglamento 2467/98/EB „Dėl avienos ir ožkienos bendrosios rinkos organizavimo“ 5 ir 6 straipsniai.
\nLietuvos Respublika prašo tiesioginių išmokų už 12 tūkstančių ėriavedžių.
\nPagrindimas 2000 m. sausio 1 d. buvo 8700 vienerių metų ir senesnių jauniklių avių bei ėriavedžių. Avienos ir ožkienos sektorių numatoma plėsti regionuose, kuriuose netikslinga kitokia žemės ūkio gamyba, kad šie regionai būtų tankiau apgyvendinti ir būtų išspręsta nenašių žemės plotų priežiūros problema. Vykdant veislininkystės programą, numatoma kasmet pirkti po 600 grynaveislių mėsinių ėriavedžių. Esamos ir formuojamos naujos avių bandos didėja. 2001 metais, suženklinus avis, bus žinoma, kiek ėriavedžių laikoma kiekviename ūkyje.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdys avių ir ožkų ženklinimą. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras atsakingas už gyvulių, žemės ūkio produktų gamintojų, sklypų identifikavimo registrų ir kompiuterinės duomenų bazės kūrimą. Lietuvos veterinarijos akademijoje 2001 metais numatoma įsteigti skerdenų vertintojų mokymo instituciją. Nacionalinė mokėjimo agentūra, pasinaudodama avių identifikavimo ir žemės ūkio produktų gamintojų registro duomenų baze, administruos tiesiogines išmokas už ėriavedes. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra bus atsakinga už avienos privataus saugojimo, taip pat ES importo ir eksporto licencijų administravimą.
\n2.11. KIAULIENA, PAUKŠTIENA, KIAUŠINIAI, MEDUS IR ALBUMINAI KIAULIENA I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS 1999 metais kiaulienos gamyba sudarė 12,4 procento visos žemės ūkio produktų gamybos vertės. Lietuvoje auginama apie 1 mln. kiaulių, iš jų 42,3 procento užauginama ūkiuose, laikančiuose 100 ir daugiau kiaulių. Per pastarąjį dešimtmetį auginamų kiaulių sumažėjo 2,9 karto, o kiaulienos gamyba – 2,7 karto. Pastaruosius 5 metus pagaminama vidutiniškai po 91,1 tūkst. tonų kiaulienos. 1995–1999 metais vidutinis apsirūpinimas kiauliena sudarė 95,2 procento. Statistikos duomenimis, vienas gyventojas per metus suvartojo maždaug 25 kilogramus kiaulienos. Per tą patį laikotarpį kasmet importuota vidutiniškai po 6,4 tūkst. tonų, o eksportuota po 0,66 tūkst. tonos kiaulienos ir jos gaminių (maždaug 77,4 procento viso jos importo per minėtąjį laikotarpį sudarė importas iš ES).
\nRinkos reguliavimas Už superkamas kiaules atsiskaitoma pagal gyvąjį svorį. Kiaulienos rinka reguliuojama importo muitais. Importo muitai netaikomi iš Baltijos valstybių importuojamai kiaulienai (pagal laisvosios prekybos sutartį). Prekyboje su ES nustatytoms kvotoms taikomi nuliniai importo muitai.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nKiaules numatoma suženklinti 2002 metais. Lietuvoje galioja privalomieji kiaulių skerdenų kokybės reikalavimai, parengti pagal Tarybos reglamentą 3220/84/EEB ir Komisijos reglamentą 2967/85/EEB. Iki 2003 metų numatoma įdiegti kiaulių supirkimo ir apmokėjimo pagal skerdenų svorį ir kokybę sistemą, kurią padės įdiegti vykdomas dvišalis Danijos ir Lietuvos projektas „Kiaulių supirkimas ir atsiskaitymas už jas pagal skerdenų svorį ir kokybę“. 2000 metų rugpjūtį pradėtas vykdyti PHARE projektas „Kaimo administravimo sistemos modernizavimas“ leis įdiegti kiaulienos rinkos kainų skelbimo sistemą. Kiaulienos rinkos kainos bus pradėtos skelbti nuo 2002 metų.
\nImporto ir eksporto licencijų sistema, atitinkanti ES reikalavimus, bus įdiegta ir pradės veikti nuo įstojimo dienos. Teisinę bazę dėl paramos teikimo privačiam kiaulienos saugojimui numatoma parengti 2002 metais. Pagal sudarytą grafiką numatoma priimti teisės aktus.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdys kiaulių ženklinimą. Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras atsakingas už gyvulių, žemės ūkio produktų gamintojų ir sklypų identifikavimo registrų, taip pat kompiuterinės duomenų bazės kūrimą. 2001 metais numatoma įsteigti skerdenų vertintojų mokymo instituciją. Paramą privačiam kiaulienos saugojimui, importo ir eksporto licencijų sistemą, taikomą ES, administruos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.
\nPAUKŠTIENA IR KIAUŠINIAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS 1995–1999 metais per metus pagaminta vidutiniškai po 24 tūkst. tonų paukštienos ir 772,6 mln. kiaušinių. Vidutinis apsirūpinimas paukštiena – 82 procentai, o kiaušiniais – 105 procentai. 27 paukštininkystės įmonėse pagaminta apie 90 procentų visos šalyje gaminamos paukštienos. Vienas gyventojas per metus suvartoja apie 8 kilogramus paukštienos ir 170 kiaušinių. Paukštienos ir jos gaminių importas 1995-1999 metais per metus sudarė vidutiniškai po 6,95 tūkst. tonų, o eksportas – 1,67 tūkst. tonų. Per minėtąjį laikotarpį iš ES šalių importuotos paukštienos ir jos gaminių kiekis sudaro 95,7 procento šio importo.
\nKiaušiniai pakuojami pačiose paukštininkystės įmonėse. Kiaušinių miltelius gamina du didžiausi paukštynai. Šešios paukštininkystės įmonės paukščius augina, pjauna, skerdenas supjausto ir gamina įvairaus asortimento gaminius.
\nRinkos reguliavimas Paukštienos rinka reguliuojama importo muitais, išskyrus importą iš Baltijos valstybių (pagal laisvosios prekybos sutartį). Prekyboje su ES nustatytoms kvotoms taikomi nuliniai importo muitai.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nLietuvoje galioja privalomieji paukštienos kokybės reikalavimai, parengti pagal Tarybos reglamentą 1906/90/EEB, ir kiaušinių patiekimo į rinką standartas, parengtas pagal Tarybos reglamentą 1907/90/EEB. 2000 metų rugpjūtį pradėtas vykdyti PHARE projektas „Kaimo administravimo sistemos modernizavimas“ leis įdiegti paukštienos ir kiaušinių rinkos kainų skelbimo sistemą. Paukštienos ir kiaušinių rinkos kainos bus pradėtos skelbti nuo 2002 metų.
\nImporto ir eksporto licencijų sistema, atitinkanti ES reglamentus, bus įdiegta ir pradės veikti nuo įstojimo dienos. Pagal sudarytą grafiką numatoma priimti teisės aktus.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Už importo ir eksporto licencijų išdavimą atsakinga Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.
\nMEDUS IR ALBUMINAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS 1995–1999 metais Lietuvoje buvo laikoma vidutiniškai 87,4 tūkst. bičių šeimų. 1998 metais buvo 8,3 tūkst. bitinininkų, iš jų 30 bitininkų – profesionalų, laikančių daugiau kaip po 150 bičių šeimų. 1999 metais medaus gamyba siekė 832 tonas, ir tai sudarė 78 procentus 1995 metais prinešto medaus. Vienas gyventojas per metus suvartoja vidutiniškai 0,26 kilogramo medaus. Apsirūpinimas – 94,4 procento. 1999 metais importuota 138 tonos medaus (medaus importas iš ES sudarė 29 tonas). Siekiant iš dalies kompensuoti išlaidas dėl bičių maitinimo žiemą, Lietuvoje skiriamos subsidijos už sėkmingai peržiemojusias bičių šeimas. Albuminai Lietuvoje negaminami.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nLietuvoje galioja medaus analizės metodai, parengti pagal Tarybos direktyvą 409/74/EEB.
\nLietuva pageidauja dalyvauti kartu su ES finansuojamose programose, skirtose tobulinti medaus gamybą ir rinkodarą, pagal Tarybos reglamentą 1221/97/EB ir Komisijos reglamentą 2300/97/EB.
\nPagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 60-1183) teritorijos, priskirtos kaimo vietovėms, 1998 metų pabaigoje užėmė 63,6 tūkst. kv. kilometrų plotą, arba 97,4 procento visos Lietuvos teritorijos. 1999 metų pradžioje kaime gyveno 1,177 mln. gyventojų, arba 31,8 procento visų Lietuvos gyventojų. Nuo 1994 metų kaimo gyventojų vis mažėja.
\n1999 metais Lietuvos žemės ūkis sukūrė 8,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), o 1998 metais – 9,5 procento BVP. 1999 metais žemės ūkio sektoriuje dirbo 316 tūkst. (19,2 procento) šalies dirbančiųjų žmonių, tačiau kaimo gyventojai užimti tik iš dalies.
\n2000 metų pradžioje žemės ūkio paskirties žemės plotai Lietuvoje sudarė 3,95 mln. hektarų, arba 60,4 procento bendro šalies ploto (6,53 mln. hektarų).
\n2000 metų pradžioje miškų teritorija sudarė 2009 tūkst. hektarų, arba 30,7 procento bendro Lietuvos teritorijos ploto. Valstybinės reikšmės miškai sudaro 50,2 procento, kiti valstybiniai miškai (galimi privatizuoti) – 28,9 procento, privatūs – 20,9 procento bendro miškų ploto. Vidutinis metinis medienos prieaugis – 6,2 m3/ha, vidutinis tūris – 193 m3/ha. Miško plotas, tenkantis vienam gyventojui, – 0,54 hektaro.
\nSaugomos teritorijos, kurios 1999 metais užėmė 755 tūkst. hektarų plotą, arba 11,5 procento visos Lietuvos teritorijos, reglamentuotos 1993 m. rugsėjo 9 d. priimtu Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188). Iš viso Lietuvoje priskaičiuojami 1077 saugomi objektai (teritorijos), iš jų 5 nacionaliniai parkai ir 30 regioninių parkų.
\nPagrindinės aplinkosaugos problemos – dirvožemio erozija, paviršinio ir gruntinio vandens tarša, augalų apsauga pesticidais, biologinės įvairovės nuskurdinimas. Lietuvai integruojantis į ES, didės gamybos intensyvumas ir vandens suvartojimas, kartu ir nuotėkų kiekis. Šiuo metu tik 1/3 kaimo gyvenviečių turi buitinių ir gamybinių nuotėkų surinkimo sistemas. Dauguma nuotėkų kaimo sodybose nevaloma. Lietuvoje 14–15 procentų žemės ūkio naudmenų kenčia nuo erozijos ir 38 procentuose žemės ūkio naudmenų yra potencialios sąlygos erozijai kilti.
\nLietuvoje didžiausią žemės ūkio paskirties žemės dalį naudoja ūkininkai ir kiti subjektai. Šiuo metu ūkininkų ūkiai ir asmeninio ūkio žemė dominuoja Lietuvos žemės ūkyje, o žemės ūkio bendrovių (bendrovė yra fizinių asmenų, sujungusių savo turtą į bendrąją nuosavybę, įsteigta ribotos turtinės atsakomybės įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai) vaidmuo mažėja. 1998 metų pabaigos duomenimis, ūkininkų ūkiai ir asmeninio ūkio žemės naudotojai pagamino 79,2 procento bendros žemės ūkio produkcijos (4871,5 mln. litų), o žemės ūkio bendrovės – 20,8 procento (1281,5 mln. litų).
\nLietuvos ūkiai kol kas nėra specializuoti. Vidutiniškai 82 procentai ūkininkų verčiasi mišria žemės ūkio produkcijos gamyba. Apie 12 procentų jų specializuojasi auginti javus, 4 procentai – gyvulius (ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenys).
\n1998 metais vieno kaimo gyventojo pajamos buvo 30 procentų mažesnės už vieno miesto gyventojo pajamas. Pastebimas ir lėtesnis kaimo gyventojų pajamų didėjimas. Vykdydama reformas, valstybė siekia užtikrinti racionalią ūkininkavimo struktūrą ir ūkininkaujančiųjų pajamas.
\nLietuvoje sukurtas platus žemės ūkio mokymo ir konsultavimo tinklas. Mokymui ir konsultavimui yra 2 aukštosios žemės ūkio mokyklos, 12 aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų ir 40 žemės ūkio mokyklų, žemės ūkio visuomenines organizacijas vienijantys Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (su 44 rajonų padaliniais), Žemės ūkio kooperacijos ir verslo mokymo centras. Daugelis šių mokyklų ir įstaigų yra kaime. Ten taip pat mokomi ir perkvalifikuojami suaugusieji.
\nLietuva pasižymi geru ir tvarkingu automobilių magistralių ir vietinių kelių tinklu. Tačiau tokios paslaugos kaip vandens tiekimas, kanalizacijos ir telekomunikacijų sistemos kaimo vietovėse išvystytos prasčiau.
\n1999 metais mažo našumo žemės (iki 32 našumo balų) sudarė apie 19,4 procento bendro Lietuvos žemės ūkio naudmenų ploto. Žemės ūkio naudmenų našumo balas yra žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės vertės nustatymo pagrindas. Jis nustatomas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: dirvožemio genetinį tipą, mechaninę sudėtį, melioracinę būklę, dirvožemių reakciją, pagrindinių maisto medžiagų kiekį ir panašiai.
\nSiekiant remti konkurencingo ūkio plėtojimą, naujų darbo vietų kūrimą ir gerinti produkcijos kokybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl Kaimo rėmimo fondo sudarymo“ (Žin., 1997, Nr. 23-545) buvo įsteigtas Kaimo rėmimo fondas, kuris yra pagrindinis finansinės paramos kaimui šaltinis. Kaimo rėmimo fondo lėšos naudojamos žemės ūkio rinkos ekonominiam reguliavimui ir ūkininkų bei žemės ūkio įmonių pajamoms palaikyti, prioritetinėms investicijų programoms vykdyti, žemės ūkio mokslo tiriamiesiems darbams, konsultavimui ir mokymui, žemės ūkio informacinei sistemai kurti, kaimo socialinei infrastruktūrai plėtoti, žemės ūkio paskolų garantijų fondui formuoti. Jo lėšas administruoti pavesta Žemės ūkio ministerijai pagal parengtus ir patvirtintus Kaimo rėmimo fondo formavimo ir naudojimo nuostatus.
\nParama skiriama pagal prioritetines investicijų programas ir nustatytą tvarką dalinio finansavimo principu, kuris panašus į ES struktūrinėje politikoje taikomą finansavimo principą. Žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptys 2000-2006 metams yra įtvirtintos Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl Agrarinės reformos fondo likvidavimo ir Kaimo rėmimo fondo pertvarkymo į Specialiąją kaimo rėmimo programą“ (Žin., 2000, Nr. 96-3037) nuo 2001 m. sausio 1 d. Kaimo rėmimo fondą numatoma pertvarkyti į Specialiąją kaimo rėmimo programą ir visas priemones finansuoti iš minėtajai programai skirtų lėšų.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS kaimo plėtros ir struktūrinių fondų srityje ir bus visiškai pasirengusi įgyvendinti ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos.
\nDerinant nacionalinę teisinę bazę su ES teisine baze, reglamentuojančia paramą kaimo plėtrai, iki 2001 metų pabaigos numatyta pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo, kuris bus pagrindinis nacionalinis teisės aktas šioje srityje, projektą. Jo lydimieji teisės aktai bus parengti ir patvirtinti iki 2003 metų.
\nSAPARD programai įgyvendinti padaryti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-828) pakeitimai ir papildymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 1353 sudaro sąlygas panaudoti stojimo paramos lėšas.
\nPagrindiniai šį sektorių reglamentuojantys ES teisės aktai: Tarybos reglamentas 1257/1999 EB dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo bei tam tikrų reglamentų pakeitimo ir Tarybos reglamentas 1260/1999/EB, nustatantis bendrąsias struktūrinių fondų nuostatas.
\nLietuvos Respublikos pozicija dėl kai kurių ES teisės aktų: vadovaudamasi Tarybos reglamento 1257/1999/EB dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ir tam tikrų reglamentų pakeitimo nuostatomis, Lietuva numato įgyvendinti atitinkamas priemones.
\nLietuva įgyvendins Tarybos reglamento 1257/1999/EB I skyriuje numatytą paramos investuojantiesiems į ūkius (pirminė žemės ūkio gamyba) schemą. Tokia priemonė buvo vykdoma ūkininkaujantiesiems iš Kaimo rėmimo fondo lėšų suteikiant iki 25 procentų, o modernizuojantiesiems pieno ūkį pagal ES standartus – iki 40 procentų projekto vertės investicinę paramą. Svarbiausias šios priemonės tikslas – modernizuoti gamybos technologijas, gerinti produkcijos kokybę, mažinti gamybos sąnaudas, užtikrinti stabilias pajamas ūkininkaujantiesiems. Vadovaujantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728, stojimo laikotarpiu bus sutelktos pastangos plėtoti pieno, mėsos, vaisių ir daržovių, grūdų, linų sektorių. Kad būtų pasirengta dalyvauti bendroje ES rinkoje ir paspartinti investicijų pritraukimą, nuo 2000 metų šios priemonės įgyvendinimas numatytas kaimo plėtros plane.
\nLietuva įgyvendins jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramos schemą (Tarybos reglamento 1257/1999/EB II skyrius). Ši priemonė yra labai svarbi Lietuvos ūkiui, nes jauniesiems ūkininkams, dar tik pradedantiems savo verslą, sunku įsigyti tiek nekilnojamąjį turtą, tiek su sava produkcija įeiti į jau egzistuojančią žemės ūkio rinką. Siekiant sudaryti palankesnes ūkininkų rėmimo iš Kaimo rėmimo fondo lėšų sąlygas, jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų) buvo teikiama iki 40 procentų projekto vertės investicinė parama. Kad išliktų iki šiol teikta parama jauniesiems ūkininkams, kaimo plėtros plane numatyta didesnė bendro finansavimo dalis (iki 50 procentų). Prioritetiniai finansinės paramos sektoriai jauniesiems ūkininkams yra tokie patys kaip ir investuojantiesiems į ūkius (pirminė žemės ūkio gamyba).
\nVykdant profesinį mokymą (Tarybos reglamento 1257/1999/EB III skyrius), Lietuvoje sukurtas platus žemdirbių konsultavimo ir mokymo tinklas, teikta parama konsultavimui ir mokymui iš Kaimo rėmimo fondo lėšų. Tačiau šio reglamento nuostatoms įgyvendinti būtinas techninis aprūpinimas ir paslaugų gerinimas. Taip pat numatoma vykdyti mokymą, o žemės ūkiui ir kaimo plėtrai svarbios temos yra šios: naujos žemės ūkio gamybos technologijos; verslo ekonomika, ūkininkų parengimas keisti gamybos pobūdį (ūkininkų perkvalifikavimas), vadyba, buhalterinė apskaita; aplinkosauga, ekologinis ir tausojantis ūkininkavimas; alternatyvūs verslai kaime; kooperacija ir verslų plėtra. Numatomas miškų savininkų mokymas. Šias priemones įgyvendinti numatyta kaimo plėtros plane.
\nLietuva pageidauja įgyvendinti paramos anksčiau išeinantiems į pensiją schemą (Tarybos reglamento 1257/1999/EB IV skyrius). Kadangi ūkininkai – daugiausia pensinio amžiaus žmonės ir žemės ūkio sektoriuje yra darbo jėgos perteklius, šios priemonės taikymas padėtų užtikrinti jaunų, darbingo amžiaus žmonių pajamas ir įsitvirtinimą rinkoje. Lietuva taikys šią priemonę nuo įstojimo į ES dienos. Iki šiol Lietuva neturėjo tokios struktūrinės priemonės. Artimiausiu metu numatoma atlikti tyrimus, kaip taikyti šią priemonę Lietuvoje.
\nNumatoma įgyvendinti paramos ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir teritorijose su aplinkosaugos apribojimais schemą (Tarybos reglamento 1257/1999/EB V skyrius). Ūkininkaujantiesiems mažo našumo žemėse (iki 32 našumo balų) iš Kaimo rėmimo fondo buvo teikiama intensyvesnė parama (iki 40 procentų projekto vertės). Tačiau su reglamente nustatytais kriterijais suderintų mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo įstatymų bazė kol kas parengta ne iki galo. Parengtas ūkinės veiklos pertvarkymo mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse programos projektas, kurio pagrindu numatoma patvirtinti mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo kriterijus. Šiuo metu rengiami konkrečių mažiau palankių ūkininkauti vietovių išdėstymo žemėlapiuose planai. Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms numatoma priskirti šiuos plotus: retai apgyventas mažo našumo žemės ūkio naudmenų vietoves; kalvotąsias žemės ūkio naudmenas; žemės ūkio naudmenas intensyvaus karsto apsauginiame rajone; potvynių užliejamas žemės ūkio naudmenas.
\nVykdydama paramos agrarinei aplinkosaugai schemą, Lietuva įsipareigoja parengti ir taikyti agrarinės aplinkosaugos priemones pagal Tarybos reglamento 1257/1999/EB VI skyriaus nuostatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl Tikslinės programos požeminiam vandeniui nuo užteršimo apsaugoti ir ekologiškai švariai žemdirbystei plėtoti intensyvaus karsto zonoje“ (Žin., 1993, Nr. 47-947) patvirtinta programa, finansuojama iš Kaimo rėmimo fondo lėšų.
\nLietuva prašo pripažinti kaip nykstančias Lietuvos vietinių naminių gyvūnų veisles, kurios įtrauktos į pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką, įsteigtą prie JTO Maisto ir žemės ūkio organizacijos, bei Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės katalogą (6 priedas).
\nŠią priemonę įgyvendinti numatyta kaimo plėtros plane. Ji bus pradėta įgyvendinti nuo 2002 metų dviejose bandomosiose teritorijose.
\nVadovaujantis Tarybos reglamento 1257/1999/EB VII skyriaus nuostatomis, siekiama įgyvendinti paramos, skirtos žemės ūkio produktų perdirbimui ir rinkotyrai tobulinti, schemą. Vykdant žemės ūkio reformą Lietuvoje, susiformavo smulkus pirminis žemės ūkis. Daugiau kaip 90 procentų perdirbamosios pramonės turto yra privatizuota. Tačiau kai kurių pramonės sektorių struktūriniai pokyčiai vyksta skirtinga sparta. Neabejotinai pirmauja pieno perdirbimo pramonė: 18 įmonių turi ES patvirtintą leidimą eksportuoti pieno produktus į ES rinką. Keblesnė padėtis mėsos perdirbimo sektoriuje, ypač skerdyklose. Daugelis skerdyklų neatitinka ES keliamų higienos ir sanitarijos reikalavimų. Vaisių ir daržovių, grūdų perdirbimo, linų pramonės įmones būtina restruktūrizuoti ir atnaujinti. Dėl lėšų stokos Kaimo rėmimo fonde nebuvo numatyta parama žemės ūkio produktų perdirbimui ir rinkotyrai tobulinti. Nuo 2000 metų šiai priemonei įgyvendinti numatyta parama kaimo plėtros plane. Numatyta remti naujų skerdyklų statybą, mėsos, pieno, grūdų, vaisių ir daržovių, linų pramonės įmonių modernizavimą.
\nĮgyvendindama paramos miškininkystei schemą pagal Tarybos reglamento 1257/1999/EB VIII skyriaus nuostatas, Lietuvos Respublika perims ES ariamos žemės ir mažiau palankių ūkininkauti vietovių apželdinimo mišku principus, rems investicijas į miškus, kad didėtų jų ekonominė, ekologinė ir socialinė nauda. Esant žemės ūkio produkcijos pertekliui rinkoje, miškininkystė laikoma viena iš alternatyvių žemės naudojimo formų, sudarančių sąlygas kaimo plėtrai, ūkinės veiklos diversifikacijai, garantuojančių kraštovaizdžio ir ekologinės gamtinės pusiausvyros stabilumą. Įgyvendinant šią priemonę, ypač daug dėmesio bus skiriama veisiamų naujų miškų tvarumo, jų poveikio aplinkai, kraštovaizdžiui ir kultūrai aspektams. Prioritetas bus teikiamas tų teritorijų apželdinimui, kur žemės ūkio veikla laikoma nuostolinga ir kur naujų miškų veisimas yra svarbus ekologiniu gamtiniu požiūriu. Šią priemonę pagal kaimo plėtros planą numatoma įgyvendinti nuo 2002 metų.
\nLaikantis Tarybos reglamento 1257/1999/EB IX skyriaus nuostatų, numatoma vykdyti daugelį šiame skyriuje nurodytų kaimo plėtros priemonių. Kadangi alternatyvi žemės ūkiui veikla Lietuvos kaimo vietovėse nėra pakankamai išplėtota, numatoma skatinti šias žemės ūkio veiklos įvairinimo ir alternatyvios žemės ūkiui veiklos priemones: netradicinę žemės ūkio produkcijos gamybą, kaimo turizmo ir poilsio paslaugas, žvejybą vidaus vandenyse, kitas su vandens ištekliais susijusias veiklos sritis, tradicinius amatus, paslaugų ir kitų verslų kūrimąsi kaime. Siekiant plėtoti kaimo infrastruktūrą, gerinti kaimo gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas, numatoma skatinti investicijas į komunikacijas, inžinerinius įrenginius (elektros linijas, kelius ir kita) ir vandentvarkos tobulinimą (polderių sistemą, vandens valymo įrengimus, vandentiekio ir kanalizacijos plėtojimą, artezinius šulinius ir kita). Taip pat labai svarbus kaimo plėtros politikos aspektas yra Lietuvos kaimo etninės kultūros išsaugojimas bei puoselėjimas. Numatoma puoselėti kaimo papročius ir tradicijas, atnaujinti kaimo gyvenvietes, pritaikyti jas rekreacinei, kultūrinei, ūkinei ar kitai veiklai. Visos šios priemonės numatytos kaimo plėtros plane (3 ir 4 priemonės).
\nLietuva siekia vykdyti LEADER iniciatyvos priemones, kurios numatytos Tarybos reglamente 1260/1999/EB, nustatančiame bendrąsias struktūrinių fondų nuostatas. Kaimo lyderių ugdymu rūpinasi Lietuvos ūkininkių draugija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir kitos nevyriausybinės organizacijos, kurios daugiausia dėmesio skiria tam, kad skatintų kaimo gyventojų aktyvumą, įtrauktų juos į bendrų projektų rengimą, informuotų apie struktūrinių fondų paramos teikiamas galimybes ir perspektyvas. Aktyviai dirbama techninės paramos srityje – vykdomi dvišaliai kaimo bendruomenės aktyvinimo projektai su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste ir Olandija. Tačiau Lietuvoje vyrauja gana retai apgyventi kaimo regionai. Kaimo gyventojų iniciatyvumas gali dar sulėtėti, todėl čia galėtų praversti LEADER programa, pritraukianti tarptautinius finansinius šaltinius, kurių reikia ryšiams su šalių ES narių bendruomenėmis, turinčiomis nemažą patirtį šioje srityje, užmegzti.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Pagrindinės institucijos, kurios rūpinasi kaimo plėtra, yra Žemės ūkio ministerija, formuojanti kaimo plėtros politiką ir kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis koordinuojanti jos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, ir Vidaus reikalų ministerija, koordinuojanti šalies valdymo institucijų pasirengimą naudoti struktūrinius fondus. Regionų lygmeniu kaimo plėtros politiką įgyvendina apskričių viršininkų administracijų kaimo reikalų departamentai, kaimo plėtros programų skyriai ir rajonų žemės ūkio skyriai.
\nSu valstybės institucijomis glaudžiai bendradarbiauja Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos padaliniai, kitos nevyriausybinės organizacijos. Šalia administracinių institucijų, daugelis socialinių ir ekonominių partnerių (tokių kaip Lietuvos ūkininkų organizacijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kitos) turi savo atstovų regionuose ir labai prisideda prie žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimo bei įgyvendinimo.
\nFinansinių mokėjimų sistemos funkcionavimą užtikrins Nacionalinė mokėjimo agentūra.
\n3.2. MIŠKO ŪKIS 3.2.1. MIŠKŲ APSAUGA NUO GAISRŲ I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Miškai Lietuvoje užima maždaug 30,7 procento visos teritorijos. Pagal medžių rūšių pasiskirstymą vyrauja spygliuočiai. 59,1 procento miškų sudaro spygliuočių ir 41,1 procento – lapuočių medynai. Miškų gaisrai Lietuvoje gana dažni vasarą, kai maža kritulių. 1999 metais kilo 1022 gaisrai, kurių plotas apėmė 494 hektarus.
\nLietuvos miškuose sukurta ir palaikoma vientisa valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Pagal Miškų priešgaisrinės apsaugos taisykles Lietuvoje miškai skirstomi į 3 degumo klases. Aukštos gamtinio degumo klasės miškuose projektuojamos ir įgyvendinamos specialios priemonės.
\nPagrindiniai Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys miškų apsaugą nuo gaisrų, yra šie: Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 77 straipsnis (Žin., 1985, Nr. 1-1), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės (Žin., 1995, Nr. 32-751), vidaus reikalų ministro 1995 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 175 patvirtintos Durpynų priešgaisrinės apsaugos taisyklės (Žin., 1995, Nr. 19-447).
\nMiškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Miškų ir saugomų teritorijų departamentas) teikia ataskaitas apie miškų gaisrus pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos metodologiją Jungtinei Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos ekonominės komisijos miškų ekonomikos ir statistikos darbo grupei.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nLietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys miškų priešgaisrinę apsaugą, iš dalies atitinka Tarybos reglamentus 2158/92/EEB bei 308/97/EB ir Komisijos reglamentus 1727/1999/EB, 804/94/EB. Šie Lietuvos Respublikos teisės aktai bus visiškai suderinti iki 2004 m. sausio 1 dienos. Iki 2003 metų bus atlikta klimatinių sąlygų ir kitų veiksnių, lemiančių miškų priskyrimą gaisrų rizikos laipsnio grupėms, analizė, kurios pagrindu bus parengtas siūlymas dėl Lietuvos miškų priskyrimo minėtosioms grupėms.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Vientisą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą Lietuvoje rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Miškų ir saugomų teritorijų departamentas, jo reguliavimo sričiai priskirtos miškų urėdijos ir valstybiniai parkai kartu su miestų (rajonų) savivaldybėmis. Miškų priešgaisrinio tvarkymo planus, kurie yra sudedamoji miškotvarkos projekto dalis, rengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Už priešgaisrinių apsaugos priemonių planų, projektų ir programų, kurios turės būti pateiktos Komisijai, parengimą bus atsakingas Miškų ir saugomų teritorijų departamentas.
\n3.2.2. MIŠKŲ STATISTIKA I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Statistikos duomenų apie miškus pagrindas yra valstybinė miškų inventorizacija (nacionalinė ir sklypinė). Šios inventorizacijos metu įvertinami miško ištekliai, jų kokybė, miškų gamtinė ir ūkinė būklė. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visose miško valdose, naudojant moderniausias geografines informacines sistemas, distancinio zondavimo technologijas (skaitmeninius kosminius ir aerofotografijos vaizdus). Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita, sudaromas valstybinis miškų kadastras, rengiami miškotvarkos projektai.
\nLietuvoje renkami šie duomenys: apie miško išteklius, miškų nuosavybę, administracinį paskirstymą, saugomas teritorijas, miškų sanitarinę būklę, miškų atkūrimą, miškų apsaugą, medienos ruošą, medienos pramonę, miškų ekonomiką, darbuotojus, mokslą.
\nReguliariai pildomi Jungtinių Tautų Europos miško ūkio komisijos, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, ES statistikos tarnybos parengti klausimynai.
\nPagrindiniai teisės aktai, susiję su miškų statistika, yra šie: Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872), Valstybinio miškotvarkos instituto įstatai, Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymai – 2000 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 22 „Dėl ugdomųjų kirtimų, sanitarinių kirtimų ataskaitos formų patvirtinimo“ ir 2000 m. gegužės 1 d. įsakymas Nr. 50 „Dėl aplinkos apsaugos ir miško ūkio statistikos statistinių ataskaitų formų patvirtinimo“.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nLietuvos Respublikos teisės aktai neprieštarauja Tarybos reglamentams 1615/89/EEB, 400/94/EB ir 1100/98/EB. Minėtieji Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymai (2000 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 22 ir 2000 m. gegužės 1 d. įsakymas Nr. 50) buvo parengti atsižvelgiant į ES reikalavimus. Lietuvos miškų statistikos sistema bus visiškai suderinta su Europos miškų informacijos ir komunikacijos sistema (Tarybos reglamentas 1615/ 89 EEB) iki 2004 m. sausio 1 dienos.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Valstybinių ir privačių miškų inventorizavimą, Lietuvos miškų valstybinę apskaitą, valstybinių miškų miškotvarkos projektų rengimą ir miško naudojimo apimčių nustatymą atlieka valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Miškų ir saugomų teritorijų departamentas. Surinkti duomenys teikiami Statistikos departamentui. Lietuvoje įsteigtas Miškų ekonomikos centras, kuris renka, analizuoja ir skelbia periodiniuose leidiniuose duomenis apie prekybą medienos produktais, jų rinką ir jos tendencijas.
\n3.2.3. BENDRIJOS MIŠKŲ APSAUGA NUO ATMOSFEROS TARŠOS I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Miškų monitoringas yra Lietuvos ekologinio monitoringo sudedamoji dalis. Miškų monitoringo organizavimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 112-2824). Nors specialių teisės aktų, reglamentuojančių miškų monitoringą, nėra, oro taršos poveikio miškams monitoringo ir vertinimo programa Lietuvoje vykdoma nuo 1987 metų, remiantis pasirašytomis Ministrų konferencijų rezoliucijomis dėl Europos miškų išsaugojimo. Europos miškų monitoringo tinklas (16x16 km) buvo suformuotas 1991 metais iš nacionalinio (4x4 km) tinklo (74 nuolatinio stebėjimo bareliai). Pirmojo lygio Europos miškų monitoringas (ICP Forests) atliekamas pagal tarptautinę miškų monitoringo programos metodiką (JT/EEK, 1998). Lietuvos Respublika į europinę intensyviojo ir nepertraukiamo miško ekosistemų monitoringo programą (II miškų monitoringo lygis) įsitraukė 1995 metais. Lietuvoje įrengti 9 intensyvaus monitoringo bareliai. Monitoringas vykdomas pagal visai Europai bendras metodines rekomendacijas (JT/EEK, 1994, 1998).
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nLietuvos Respublikos teisės aktai yra visiškai suderinti su ES ACQUIS miškų apsaugos nuo atmosferos taršos srityje. Lietuvoje vykdomas I ir II lygio miškų monitoringas visiškai atitinka Tarybos reglamento 3528/86/EEB „Dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo atmosferos taršos“, Tarybos reglamentų 2157/92/EEB ir 307/97/EB, Komisijos reglamentų 1696/87/EEB, 1091/94/EB, 1390/97/EB ir 2278/1999/EB reikalavimus.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Esama institucinė sistema yra visiškai pajėgi įgyvendinti ACQUIS.
\nMiškų monitoringą šalyje koordinuoja Miškų ir saugomų teritorijų departamentas, o vykdo Lietuvos miškų institutas ir Miško monitoringo laboratorija, įsteigta Lietuvos žemės ūkio universitete.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. sausio 1 d. mokesčių už veterinarijos inspekcijas dydžiui sulyginti su dydžiais, taikomais ES.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. mėsos, pieno, žuvų perdirbimo įmonėms rekonstruoti (statyti) pagal ES veterinarijos reikalavimus.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. užtikrinti, kad pieno ūkiai ir juose primelžiamas pienas atitiktų ES keliamus veterinarijos reikalavimus.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. gyvūnų gerovės (t. y. humaniško elgesio su gyvūnais) reikalavimams skerdyklose įgyvendinti.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2011 m. sausio 1 d. gyvūnų gerovės reikalavimams jų auginimo ir laikymo vietose įgyvendinti.
\nLietuva siekia dalyvauti Nuolatinio veterinarijos komiteto, Mokslinių veterinarijos komitetų, Konsultacinio žemės ūkio produktų saugos ir sveikatos komiteto veikloje.
\nSvarbiausieji veterinariją reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai yra šie:
\nLietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-15), kuriuo nustatytos privačios ir valstybinės veterinarijos funkcijos, teisės ir pareigos. Šis įstatymas buvo papildytas 1999 m. spalio 7 d. priimtu įstatymu Nr. VIII-1350 (Žin., 1999, Nr. 90-2639) ir 2000 m. liepos 4 d. priimtu įstatymu Nr. VIII-1793 (Žin., 2000, Nr. 61-1804). Kai kurių įstatymo straipsnių pakeitimas ir papildymas sudaro teisinį pagrindą gyvulių skerdimo ir gyvūninių produktų veterinarinei kontrolei pagal Tarybos direktyvas 96/43/EB, 98/78/EB, 91/496/EEB ir kt., veterinarijos priemonių finansavimui, taip pat įgalina suderinti nacionalinę teisę pagal Tarybos direktyvą 90/667/EEB dėl kritusių gyvulių ir gyvūninių atliekų tvarkymo. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymai sudaro teisinį pagrindą įgyvendinti daugiau kaip 50 ES teisės aktų, o pagrindiniai iš jų reglamentuoja gyvūnų laikytojų, veterinarijos pareigūnų ir valstybinių institucijų veiklą likviduojant gyvulių užkrečiamąsias ligas (Tarybos direktyvos 92/119/EEB, 85/511/EEB, 80/217/EEB ir kt.). Įstatymo papildymas taip pat numato privalomą visų gyvulių laikytojų registravimą, jų laikomų žemės ūkio gyvulių apskaitą ir ženklinimą;
\nLietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2728) sudaro teisinį pagrindą derinti nacionalinės teisės aktus su ES teisės aktais, reglamentuojančiais gyvūnų gerovę;
\nLietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893) nustato kontroliuojančios institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – vaidmenį užtikrinant gyvūninių maisto produktų saugą, sudaro teisinį pagrindą suderinti su nacionaline teise visas ES veterinarijos direktyvas, reglamentuojančias visuomenės sveikatos apsaugą.
\nLietuvos Respublikos veterinarijos teisės aktus, išskyrus tuos, dėl kurių prašoma pereinamųjų laikotarpių, suderinti su ES teise ir juos įgyvendinti numatoma iki 2004 m. sausio 1 dienos.
\nDabar Lietuvoje pagal ES reikalavimus diegiama bendra gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema, pagal kurią gyvuliai ženklinami individualiais identifikacijos numeriais ir registruojamas gyvulių judėjimas. Už gyvulių identifikavimą ir registravimą atsakingos Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Teisinė galvijų identifikavimo ir registravimo bazė visiškai suderinta su ES teise. Parengtas 2001 metų PHARE projektas, kuris įdiegs Lietuvoje EUROVET (Kompiuterinės gyvūnų identifikavimo ir registravimo programos komercinis pavadinimas) sistemą, kuri užtikrins visų gyvūnų atsekamumą (t. y. gyvūnų identifikavimą, bandų registravimą, judėjimo kontrolę, gyvūnų sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatos monitoringą).
\nLietuvos Respublikos teisinė bazė dėl veterinarinio sertifikavimo ir veterinarijos pasienio kontrolės taip pat suderinta su ES teise. Lietuvoje parengta ir įgyvendinama strategija dėl būsimos rytinės ES sienos sustiprinimo, identifikuoti 9 pasienio veterinarijos postai, kurie bus įrengti pagal ES reikalavimus iki narystės ES dienos.
\nKompiuterizuojamos veterinarijos įstaigos, iki 2002 metų jos visos bus kompiuterizuotos, bus prisijungta prie ES kompiuterių tinklo, vienijančio veterinarijos tarnybas (ANIMO).
\nPagal Tarybos direktyvas 89/662/EEB ir 90/425/EEB buvo parengtas ir 2000 m. spalio 9 d. išleistas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 261 „Dėl gyvūnų ir jų produktų veterinarinio ir zootechninio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“.
\nLietuvos Respublikos derybinė pozicija dėl atskirų ES teisės aktų:
\nTarybos direktyvos 96/43/EB 1 straipsnis, A priedas.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. sausio 1 d. mokesčių už veterinarijos inspekcijas dydžiui sulyginti su taikomais ES.
\nPagrindimas Veterinarijos inspekcijų finansavimas pertvarkomas pagal ES reikalavimus: maisto perdirbimo įmonės Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai perveda pinigus, iš kurių dengiamos veterinarijos inspekcijų išlaidos, tačiau ši suma yra mažesnė už nurodytąją ES direktyvoje, pvz., dabartinis suaugusio galvijo veterinarinis patikrinimas skerdyklai kainuoja 5–7 litus; nustačius įkainį pagal ES reikalavimus, jis būtų maždaug 18 litų. Šiuo metu įmonės vykdo patalpų ir gamybos įrangos pertvarkymą, diegia savikontrolės sistemas. Pritaikius joms užmokesčio už veterinarijos inspekcijų paslaugas dydžius pagal Tarybos direktyvą 96/43/EB, įmonių pertvarkymas sulėtės arba visai nutrūks, todėl prie reikalaujamų sumų numatoma pereiti pamažu, iš pradžių įdiegti pačią mokėjimo sistemą pagal Tarybos direktyvą 96/43/EB. Pirmaisiais metais numatoma didinti užmokestį po 10 procentų, o vėlesniais metais – tolygiai iki 2009 metų.
\nVeiksmų planas iki įstojimo į ES dienos ir prašomu pereinamuoju laikotarpiu (veterinarijos sritis) pateiktas 7 priede.
\nLietuvos Respublika yra Tarptautinio epizootijų biuro, vienijančio 155 pasaulio valstybes, narė. Pagal Tarptautinio gyvulių sveikatos kodekso reikalavimus Lietuva įtraukta į šalių, kuriose oficialiai nėra nei snukio ir nagų ligos, nei galvijų maro, sąrašus. Nuo 2000 m. liepos 1 d. Lietuvoje nutraukta vakcinacija nuo klasikinio kiaulių maro.
\nIki 2002 metų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priims ir įgyvendins nacionalinį teisės aktą, suderinsiantį pranešimą apie gyvūnų ligas pagal Tarybos direktyvą 82/894/EEB.
\nSiekiant sustiprinti ypač pavojingų ligų kontrolę, patvirtintas privalomų registruoti ligų sąrašas, bendrosios kontrolės priemonės gyvūnams susirgus šiomis ligomis, specifinės priemonės, taikomos tam tikrų ligų atveju. Įkurtas Pavojingų nenumatytų užkrečiamųjų gyvulių ligų likvidavimo priemonių respublikinis koordinavimo centras ir 10 apskričių valstybinių veterinarijos tarnybų kontrolės centrų.
\nValstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais patvirtinti ACQUIS atitinkantys teisės aktai, reglamentuojantys klasikinio kiaulių maro, snukio ir nagų ligos, paukščių gripo, Niūkaslio ligos profilaktikos ir kontrolės priemones, taip pat patvirtinti kai kurių žuvų ir vandens gyvūnų ligų kontrolės veterinariniai reikalavimai.
\nNacionalinė veterinarijos laboratorija gali būti klasikinio ir afrikinio kiaulių maro, snukio ir nagų ligos, paukščių gripo ir Niūkaslio ligos nacionaline laboratorija pagal ES reikalavimus.
\nPagal nurodytas ES direktyvas nacionaliniai teisės aktai jau priimti, išskyrus direktyvą 90/539/EEB, kuri bus suderinta ir įgyvendinta iki 2002 metų.
\nLietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys veterinarinius visuomenės sveikatos (higienos) reikalavimus, keliamus šviežios mėsos ir mėsos produktų, paukštienos, žvėrienos, žaliavinio pieno ir pieno produktų, žuvų ir žuvų produktų, kiaušinių ir jų produktų, gyvūninių ne maisto produktų gamybai ir perdirbimui, jau suderinti su ES reikalavimais.
\n2000 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo 303 gyvulių skerdyklos ir 291 mėsos produktų gamybos įmonė. Lietuvoje yra viena žarnų rūšiavimo įmonė, patvirtinta eksportuoti produkciją į ES šalis, o 3 mėsos perdirbimo įmonės yra tam pasirengusios.
\n2000 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo 57 pieno perdirbimo įmonės, iš jų 18 yra patvirtintos eksportuoti produkciją į ES šalis.
\n2000 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo 111 žuvų perdirbimo įmonių ir 75 žvejybos laivai; 8 žuvų perdirbimo įmonės ir 9 žvejybos laivai yra patvirtinti eksportuoti produkciją į ES šalis.
\nTarybos direktyvos 64/433/EEB 3 straipsnis, I priedo 1, 2 ir 4 skyriai; Tarybos direktyvos 71/118/EEB I priedo 1, 2 ir 4 skyriai; Tarybos direktyvos 77/99/EEB 3 straipsnis, A priedo 1 skyrius ir B priedo 1 skyrius; Tarybos direktyvos 91/493/EEB 3 straipsnis, I priedo 3 skyrius; Tarybos direktyvos 92/46/EEB B priedo I skyrius.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. mėsos, pieno, žuvų perdirbimo įmonėms rekonstruoti (statyti) pagal ES veterinarijos reikalavimus.
\nPagrindimas Daugelis smulkiųjų mėsos, pieno ir žuvų perdirbimo įmonių neatitinka ES veterinarijos reikalavimų ir iki narystės ES dienos nesugebės persitvarkyti, kad juos atitiktų. Numatomas problemos sprendimas – po įmonių įvertinimo valstybės pagalbą sutelkti turinčioms realias galimybes persitvarkyti įmonėms, o tokių galimybių neturinčias įmones vieną po kitos uždaryti. Iki 2007 metų numatoma pastatyti 7 skerdyklas, atitinkančias ES reikalavimus, kurių kiekvienos statybai ir įrengimui reikės 36–38 mln. litų, rekonstruoti ir modernizuoti 40 mėsos perdirbimo įmonių, galinčių atitikti ES reikalavimus (kiekvienai iš jų reikės 0,6–1,5 mln. litų). Iki 2006 metų numatoma uždaryti kasmet vidutiniškai po 45 skerdyklas ir 30 mėsos perdirbimo įmonių. Švelninant ES reikalavimų neatitinkančių įmonių uždarymo padarinius, reikia daugiau dėmesio skirti alternatyvių darbo vietų kūrimo programai, o įmonėms, galinčioms atitikti ES reikalavimus, prašoma pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. ir garantuojama, kad jose gaminama produkcija bus tiekiama tik Lietuvos vietinei rinkai. Iki 2007 metų investicijoms į įmones numatoma panaudoti SAPARD lėšas: iš viso, įskaitant Lietuvos Respublikos biudžeto ir privataus sektoriaus lėšas, planuojama tam skirti 129,4 mln. eurų.
\nVeiksmų planas iki įstojimo į ES dienos ir prašomu pereinamuoju laikotarpiu pateiktas 7 priede.
\nTarybos direktyvos 92/46/EEB A priedo II skyriaus 2 punktas ir IV skyriaus A punktas.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d., kad Lietuvos pieno ūkiai ir juose primelžiamas pienas pasiektų ES keliamus veterinarijos reikalavimus.
\nPagrindimas Dabar laipsniškai perimami ES pieno kokybės standartai: nuo 2000 m. sausio 1 d., įvedus žalio pieno standarto pakeitimus, aukščiausiosios rūšies pienas Lietuvoje atitinka ES minimalius pieno reikalavimus. Iš superkamo žaliavinio pieno kokybės rodiklių tik bendras bakterinis užterštumas dar viršija ES normas, o somatinių ląstelių skaičius piene ir pieno užšalimo temperatūra visiškai atitinka ES reikalavimus. 40 procentų Lietuvoje superkamo pieno nevisiškai atitinka Tarybos direktyvoje 92/46/EEB numatytus žalio pieno reikalavimus. Lietuvos pieno ūkiams pertvarkyti pagal ES reikalavimus reikia 1,1-1,6 mlrd. litų (Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenys). Net ir vykdydami ES reikalavimus atitinkančių pieno ūkių kūrimo programas, daugelis smulkiųjų Lietuvos pieno gamintojų (190 tūkst. ūkių, kur laikoma po 1-3 karves) susiduria su šia problema ir nespėja greitai prisitaikyti, todėl ir prašoma pereinamojo laikotarpio iki 2007 metų, kartu garantuojama, kad pienas, neatitinkantis ES reikalavimų, nepateks į pieno perdirbimo įmones, tiekiančias produkciją į kitas ES šalis. Vis mažėja pieno tiekėjų (nuo 218 tūkstančių 1998 metais, 160 tūkstančių – 1999 metais iki 130 tūkstančių – 2000 metais) ir plečiasi ES reikalavimus atitinkančio pieno gamyba (nuo 28 procentų viso Lietuvoje parduoto pieno 2000 metų sausį iki 42 procentų – 2000 metų spalį), o tai leidžia prognozuoti, kad iki 2007 m. sausio 1 d. 90 procentų viso Lietuvoje primelžiamo pieno atitiks ES reikalavimus.
\nVeiksmų planas iki įstojimo į ES dienos ir prašomu pereinamuoju laikotarpiu pateiktas 7 priede.
\nŠios srities Lietuvos Respublikos teisės aktai visiškai suderinti su ES teise, dėl hormoninių preparatų naudojimo Lietuvoje nekyla problemų.
\nPagal Tarybos direktyvą 96/23/EB Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos parengtos ir patvirtintos taisyklės, pagal kurias kasmet rengiamas kenksmingų likučių įvairiuose produktuose monitoringo planas, visiškai atitinkantis šios direktyvos reikalavimus. Už minėtojo plano vykdymą atsakinga Nacionalinė veterinarijos laboratorija.
\nDėl zoonozių kontrolės nuo 1997 metų įgyvendinama Salmoneliozės monitoringo programa, kuri nuo 2001 metų visiškai atitiks ES reikalavimus. Taip pat vykdomi trichineliozės, pasiutligės, kampilobakteriozės, kitų ES Tarybos direktyvoje 92/117/EEB nurodytų zoonozių nustatymo planai.
\nLietuvoje yra penkios vaistinius pašarus gaminančios įmonės. Teisės aktai dėl vaistinių pašarų parengti ir patvirtinti, tačiau dėl sunkios įmonių finansinės būklės vis dar negalima įgyvendinti nuostatos, kad vaistinių pašarų gamybos patalpos atitiktų geros gamybos praktikos reikalavimus. Jeigu tinkamų gamybos sąlygų nėra, įmonė privalo parengti darbų planą ir numatyti, kada tokias sąlygas galės įgyvendinti. Lietuvos Respublikos derybinė pozicija dėl veterinarinius vaistus ir vaistinius pašarus gaminančių įmonių išdėstyta Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje „Laisvas prekių judėjimas“ (1 derybinis skyrius).
\nTeisinė bazė dėl gyvūninių atliekų suderinta su ES reikalavimais, tačiau jai įgyvendinti reikia 40 mln. litų. Lietuvoje yra 2 utilizavimo įmonės, kurios nepajėgios įgyvendinti ES reikalavimų. Numatoma 2002–2003 metais pertvarkyti gyvūninių atliekų surinkimo ir padarymo nekenksmingą sistemą – vieną iš esamų įmonių pertvarkyti pagal ES reikalavimus, o kitoje palikti surinkimo punktą.
\nLietuvos Respublikos teisinė bazė gyvūnų gerovės srityje suderinta su ES teisine baze, išskyrus Tarybos direktyvą 99/74/ EB, pagal kurią iki 2003 metų numatoma parengti ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinti dėsliųjų vištų laikymo taisykles.
\nLietuvos Respublika nuo 1993 metų yra Europos Tarybos narė, tačiau nėra ratifikavusi nė vienos gyvūnų apsaugos konvencijos. 2003 metais Lietuva ratifikuos Europos konvenciją dėl gyvūnų apsaugos tarptautinių gabenimų metu, o kitas konvencijas tais pačiais metais pasirašys.
\nTarybos direktyvos 93/119/EB 4, 5 ir 6 straipsniai.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. gyvūnų gerovės (t. y. humaniško elgesio su gyvūnais) reikalavimams skerdyklose įgyvendinti.
\nTarybos direktyvos 91/629/EEB 4 straipsnis; Tarybos direktyvos 91/630/EEB 4 straipsnis.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2011 m. sausio 1 d. gyvūnų gerovės reikalavimams jų auginimo bei laikymo vietose įgyvendinti.
\nPagrindimas Lietuvoje pradėjus diegti gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus, daugelis gyvulių augintojų ir skerdyklų pasirodė nesugebą įgyvendinti šių reikalavimų: reikia pertvarkyti skerdyklas, atnaujinti jų įrangą, įsigyti ir naudoti tinkamą gyvūnų svaiginimo įrangą, sutvarkyti gyvulių auginimo ir laikymo vietas, kad būtų užtikrintas tinkamas tvartų mikroklimatas, o tam reikės didelių investicijų. Pagal SAPARD programą iki 2007 metų numatoma į ūkius investuoti 276,3 mln. eurų, įskaitant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir privataus sektoriaus lėšas. Dabar 290 skerdyklų ir 90 procentų gyvulių augintojų nevykdo gyvūnų gerovės reikalavimų, todėl prašoma aukščiau minėtų pereinamųjų laikotarpių gyvūnų gerovės reikalavimams įgyvendinti.
\nVeiksmų planas iki įstojimo į ES dienos ir prašomu pereinamuoju laikotarpiu pateiktas 7 priede. 8. Zootechnikos klausimai – veislininkystė ir grynaveisliai gyvuliai. (77/504/EEB, 87/328/EEB, 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/118/EEB, 90/119/EEB, 90/427/EEB, 90/428/EEB, 91/174/EEB, 94/28/EB).
\nLietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 14-226) reglamentuoja gyvulių veislių genofondo saugojimą, produktyvumo ir veislinių savybių gerinimą, gyvulių veislinės vertės nustatymą, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba) veiklą, jos padalinių teisinę būklę, privalomąją valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūrą, veislininkystės institucijų pripažinimo tvarką. Dalis įstatymo lydimųjų teisės aktų jau parengta pagal ES reikalavimus, o iki narystės ES dienos bus suderinta ir įgyvendinta visa teisinė bazė. Lietuvos Respublikos derybinė pozicija dėl gyvulių veislininkystės išdėstyta 4.1.2 punkte. 9. Gyvūnų ir gyvūninių produktų importas iš trečiųjų valstybių. (72/462/EEB, 90/426/EEB, 90/539/EEB, 91/67/EEB, 89/556/EEB, 88/ 407/EEB, 90/429/EEB, 92/65/EEB, 71/118/EEB, 91/493/EEB, 91/492/ EEB, 92/46/EEB, 92/118/EEB, 77/96/EEB, 95/408/EB).
\nGyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai, importuojami į Lietuvą, turi būti iš patvirtintų šalių, patvirtintų įmonių (pagal atitinkamus sąrašus) ir lydimi patvirtintų sertifikatų, kuriuose surašytos importo sąlygos. Lietuvoje galioja leidimų, kurie išduodami Pasienio ir transporto valstybinėje veterinarijos tarnyboje, sistema, kurios bus atsisakyta iki 2003 metų.
\nŠiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra pasirašiusi sutartis su atitinkamomis Prancūzijos, Vokietijos ir Čekijos Respublikos tarnybomis, taip pat 2000 metais pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo veterinarijos srityje. Tai yra terminuoti abipusio veterinarinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija susitarimai, kurie neteks galios nuo narystės ES dienos.
\nII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Už veterinarijos direktyvų nuostatų perkėlimą ir jų įgyvendinimo kontrolę atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (iki 2000 m. liepos 1 d. rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo – Valstybinė veterinarijos tarnyba), išskyrus zootechnikos direktyvas, už kurių nuostatų perkėlimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, o jų įgyvendinimą kontroliuoja Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba.
\n4.1.2. GYVULIŲ VEISLININKYSTĖ I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Gyvulininkystės produkcija Lietuvoje, kaip ir ES šalyse, užima svarbią vietą žemės ūkyje. Ūkių pajamos iš galvijininkystės, įskaitant skerdimui ir veislei parduodamus galvijus, sudaro 60 procentų visų už gyvulininkystės produkciją gaunamų pajamų. Geri šios veiklos rezultatai labai priklauso nuo kuo platesnio grynaveislių gyvulių panaudojimo.
\nLietuvoje selekcinis darbas orientuojamas į galvijų primilžių ir pieno riebumo (ypač baltymingumo) didinimą, galvijų ir kiaulių penėjimosi ir mėsinių savybių gerinimą, pašarų sąnaudų produkcijos gamybai mažinimą, arklių sportinių savybių ir darbingumo gerinimą. Veislinių gyvulių augintojai, vadovaudamiesi kartu su veislių gerinimo asociacijų specialistais parengtais selekcinio darbo planais, savo bandose kuria labai produktyvių gyvulių linijas ir šeimas. Šalies veislinių gyvulių augintojai išaugina pakankamai veislinių gyvulių ir jais aprūpina ūkininkus bei žemės ūkio bendroves. Dalis veislinio prieauglio parduodama už šalies ribų.
\nGyvulių veislininkystės plėtra yra problematiška. Vidutinė karvių banda – 2,1 karvės, kontroliuojamų – 4,6 karvės. Šalyje produktyvumo kontrolė vykdoma tik 20 procentų visų laikomų karvių. Mažose bandose kontrolei atlikti ir apskaitai tvarkyti per daug darbo sąnaudų. Vidutinis karvės produktyvumas kontroliuojamose bandose – 4447 kilogramai pieno.
\nŪkiai, auginantys kiaules, yra smulkūs. Šalyje yra 22 įmonės, kuriose laikoma po 6-12 tūkst. kiaulių. Tai sudaro 25 procentus visų laikomų kiaulių. Kad gerėtų mėsos kokybė, bus remiami ūkiai, įsigyjantys grynaveisles mėsines kiaules. Avių ir ožkų bandos mažos.
\nLietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 patvirtintoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje pieninė ir mėsinė galvijininkystė priskiriama prie žemės ir maisto ūkio prioritetinių šakų. Numatoma skatinti geriausių veislinių gyvulių ir sėklos naudojimą, naujų technologijų diegimą, tobulinti gyvulių veislininkystės teisinę ir institucijų sistemą.
\nLietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės sistemoje dalyvauja: veislinių gyvulių augintojai; veislininkystės paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių; pripažintos veislininkystės institucijos;
\nValstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba;
\nŽemės ūkio rūmai – pagrindinė institucija, atstovaujanti veislininkystės savivaldai, vienijanti pripažintas veislininkystės institucijas ir kitas gyvulių augintojų asociacijas.
\nPripažintas institucijas tvirtina žemės ūkio ministras, kaip numatyta jo 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakyme Nr. 271 „Dėl veislininkystės institucijų pripažinimo“ (Žin., 2000, Nr. 81-2463). Šis įsakymas atitinka ES teisės aktus: Komisijos sprendimą 84/247/EEB „Dėl kriterijų, pagal kuriuos aprobuojamos augintojų organizacijos ar asociacijos, steigiančios ar vedančios veislinių galvijų kilmės knygas, nustatymo“, Komisijos sprendimą 89/501/EEB „Dėl kriterijų, pagal kuriuos aprobuojamos augintojų asociacijos ar organizacijos, steigiančios arba vedančios veislinių kiaulių kilmės knygas, nustatymo“, Komisijos sprendimą 89/504/EEB „Dėl kriterijų, pagal kuriuos aprobuojamos augintojų organizacijos ar asociacijos, steigiančios ar vedančios veislinių kiaulių registrus, pripažinimo“, Komisijos sprendimą 90/254/EEB „Dėl kriterijų, pagal kuriuos aprobuojamos augintojų organizacijos ar asociacijos, steigiančios ar vedančios veislinių avių ir ožkų kilmės knygas, nustatymo“, Komisijos sprendimą 92/353/EEB „Dėl kriterijų, pagal kuriuos aprobuojamos augintojų organizacijos ar asociacijos, steigiančios ar vedančios arklių kilmės knygas, nustatymo“.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
\nSvarbiausias Lietuvos Respublikos teisės aktas šiame sektoriuje yra Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023), reglamentuojantis Lietuvos gyvulių veislininkystės veiklą, jos priežiūrą, veislininkystės institucijų pripažinimą.
\nLietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės sektorius toliau pertvarkomas pagal ES reikalavimus, daugelis teisės aktų jau yra priimti arba bus priimti ir įgyvendinti iki įstojimo į ES dienos.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos pagrindinė užduotis – formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką veislininkystės srityje, vykdyti Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo ir kitų su veislininkyste susijusių teisės aktų laikymosi priežiūrą. Ši tarnyba susideda iš administracijos ir rajonuose dirbančių valstybinių veislininkystės inspektorių. Rajonų inspektoriai kontroliuoja praktinį visų rūšių gyvulių, kailinių žvėrelių, paukščių, bičių ir žuvų produktyviųjų ir veislinių savybių gerinimo darbą, veislininkystės programų vykdymą, kartu su gyvulių veislių augintojų ir gerintojų asociacijomis organizuoja veislinių reproduktorių aprobaciją, tikrinimą pagal individualias ir palikuonių savybes ir jų panaudojimą, rengia veislių (populiacijų) gerinimo programas, analizuoja ir apibendrina veislininkystės rezultatus, teikia administracijai pasiūlymus dėl veislininkystės darbo tobulinimo ir veislininkystės rodiklių gerinimo.
\nŽemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos valstybės įmonė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ vykdo veislinių gyvulių produktyvumo kontrolę, tvarko apskaitą ir vertina gyvulius, valstybės įmonė „Pieno tyrimai“ atlieka pieno sudėties ir kokybės tyrimus, viešoji įstaiga Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras apdoroja, analizuoja produktyvumo kontrolės bei veislinės vertės duomenis, vertina reproduktorius pagal palikuonių savybes ir pateikia juos gyvulių augintojams ir veislininkystės institucijoms. Lietuvoje veisiamų gyvulių veislinių savybių gerinimui panaudojami iš užsienio įsigyjami labai produktyvūs reproduktoriai.
\nInstitucinė bazė, kurios reikia šio sektoriaus ACQUIS įgyvendinti, bus baigta kurti iki įstojimo į ES dienos. Aktyvėjanti asociacijų veikla leis joms pamažu perimti selekcinio proceso valdymą.
\n4.2. FITOSANITARIJA 4.2.1. SĖKLOS IR SODINAMOJI MEDŽIAGA I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Lietuvoje yra 2,89 mln. hektarų ariamos žemės. Didžiausią pasėlių struktūros dalį (maždaug 45 procentus) sudaro grūdinės kultūros, kurių sėjama 1,1–1,2 mln. hektarų. Lietuvos sąlygomis gerai auga žieminiai kviečiai, rugiai ir kvietrugiai, vasariniai miežiai, avižos, žirniai, vikiai, pupos ir grikiai. Daugiamečių žolių pasėliai (dobilai, liucernos, motiejukai, eraičinai, miglės, svidrės, varpinių ir ankštinių žolių mišiniai šienui ir ganiavai) užima apie 1 mln. hektarų. Bulvės auginamos 120–135 tūkst. hektarų plote, lauko daržovės 24–28 tūkst. hektarų plote.
\nLietuvos gamtinės ir klimato sąlygos palankios sėklininkystei. 1999 metais buvo aprobuota 17673,7 hektaro sėklinių pasėlių, arba 0,6 procento ariamos žemės. Vasarinių ir žieminių javų sėkliniai pasėliai užima didžiausią visų sėklinių pasėlių ploto dalį – 88 procentus.
\nLietuva sėklininkystės srityje dabar vadovaujasi Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 101-2301; 1997, Nr. 59-1364).
\nLietuvoje sertifikuojama tik tų veislių sėkla ir sodinamoji medžiaga, kuri įtraukta į žemės ūkio ministro patvirtintą tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą.
\nSėklinė medžiaga Lietuvoje dauginama sėklininkystės ūkiuose. Žemės ūkio ministro 2000 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 2000, Nr. 26-703) buvo patvirtinta 280 sėklininkystės ūkių. Lietuvoje išauginta sėklinė ir sodinamoji medžiaga tenkina šalies poreikius.
\nPrekinė vyno dauginamoji medžiaga Lietuvoje neauginama, todėl nėra poreikio ją sertifikuoti.
\nNorint sertifikuoti sėklas pagal ES reikalavimus, į Nacionalinį augalų veislių katalogą privalu įrašyti daržovių, bulvių, javų, pašarinių augalų, runkelių, aliejinių ir pluoštinių augalų veisles, taip pat būtina atlikti pašarinių augalų, runkelių, aliejinių ir pluoštinių augalų ūkinio vertingumo tyrimus. Lietuvoje dabar privaloma visų sertifikuojamų veislių žemės ūkio augalus, sodo bei dekoratyvinius augalus įtraukti į veislių sąrašą, tirti ūkinį jų vertingumą, nustatyti kokybę, juos ženklinti. Papildomų reikalavimų dėl genetiškai modifikuotų veislių įrašymo į veislių sąrašą nenustatyta.
\nLietuvos Respublikos teisinė bazė, susijusi su sėklos ir sodinamosios medžiagos kontrole ir sertifikavimu, iš dalies suderinta su ES nuostatomis. Sėklai visose jos auginimo ir ruošimo stadijose, taip pat sodo dauginamajai medžiagai yra nustatyta privalomoji oficiali lauko kontrolė, oficialus bandinių atrinkimas ir oficialūs laboratoriniai tyrimai. Etikečių formos, dydžio, spalvos, teikiamos informacijos, sėklos ir sodinamosios medžiagos ženklinimo reikalavimai yra suderinti su ACQUIS. Daržovių ir dekoratyvinių augalų dauginamoji medžiaga (išskyrus sėklą) Lietuvoje nesertifikuojama.
\nMiško sodmenų, skirtų miškams veisti, kokybės reikalavimus nustato Standartizacijos departamente 1997 m. birželio 27 d. įregistruotas standartas „Miško sodmenys. Sėjinukai ir sodinukai „. Genetiškai pagerintos ir gerų sėjamųjų savybių sėklos gavybą ekologiškai stabiliems ir produktyviems medynams veisti reglamentuoja pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau vadinama – EBPO) reikalavimus parengti ir miškų ūkio ministro 1996 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 246 patvirtinti Lietuvos miško sėklininkystės nuostatai. Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 40 patvirtinti paprastųjų ąžuolų, paprastųjų eglių ir paprastųjų pušų miško sėkliniai kilmės rajonai. Sudarytas Lietuvos miško genetinių išteklių registras, kuris tvirtinamas kasmet, atsižvelgiant į pasikeitimus. Jis atitinka ES reikalavimus, tačiau yra tarpžinybinis.
\nMiško sėklos kokybės nustatymo metodika iš dalies suderinta su ES reikalavimais. Vidaus rinkai paruoštos sėklos sėjamosios savybės bus nustatomos ir fitopatologinė analizė atliekama pagal nacionalinę metodiką, o prekybai su užsienio šalimis bus taikomos Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (toliau vadinama – TSTA) taisyklės.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES datos.
\nLietuvos Respublika prašo teisės nustatyti leidžiamą tuščiųjų avižų kiekį sertifikuojamose sėklose – 0.
\nLietuvos Respublika prašo įtraukti daugiametes žoles – rytinius ožiarūčius (Galega orientalis L.) – į pašarinių augalų rūšių sąrašą.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d. Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmės rajonams nustatyti.
\nSiekiant suderinti sėklų sektoriaus nacionalinę teisę su ES reikalavimais, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti Privalomieji reikalavimai sėklinėms bulvėms (Žin., 2000, Nr. 56-1673), Privalomieji kokybės reikalavimai javų sėklai (Žin., 2000, Nr. 86-2640) ir Privalomieji kokybės reikalavimai runkelių sėklai (Žin., 2000, Nr. 86-2641). Taip pat parengtas naujas Lietuvos Respublikos sėklininkystės įstatymo projektas, kuris įsigalios iki 2002 metų.
\nMiško sodmenų, skirtų miškams veisti, kokybės reikalavimai, Nacionalinis miško genetinių išteklių registras ir miško sėklų kokybės nustatymo metodika bus suderinti su ES reikalavimais iki įstojimo į ES datos.
\nLietuvos Respublikos derybinė pozicija dėl atskirų ES teisės aktų:
\nTarybos direktyva 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“, Tarybos direktyva 66/402/EEB „Dėl prekybos javų sėkla“.
\nLietuvos Respublika prašo teisės nustatyti leidžiamą tuščiųjų avižų kiekį sertifikuojamose sėklose – 0.
\nPagrindimas Tuščiųjų avižų paplitimas – rimta problema Lietuvoje. Reikia sugriežtinti tvarką, kad Lietuva galėtų kontroliuoti piktžolių paplitimą. Pagal tradicijas ir galiojančius standartus tuščiųjų avižų sertifikuojamose sėklose negali būti. Net minimalus leistinas tuščiųjų avižų kiekis, nustatytas ES, gali jas išplatinti, nes Lietuvos žemdirbystės lygis nėra aukštas, ne visi sėklos augintojai turi galimybę įsigyti reikiamą techniką ir pesticidų. Paplitus tuščiosioms avižoms, šalies žemės ūkis ir kitos ūkio šakos patirtų nemažus ekonominius nuostolius.
\nTarybos direktyva 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“, Tarybos reglamentas 1674/72/EEB „Dėl pagrindinių paramos taisyklių ir finansinės pagalbos sėkloms“.
\nLietuvos Respublika prašo įtraukti daugiametes žoles – rytinius ožiarūčius (Galega orientalis L.) – į pašarinių augalų rūšių sąrašą.
\nPagrindimas Rytiniai ožiarūčiai yra daugiamečiai ankštiniai žoliniai augalai, savo biologinėmis savybėmis panašūs į mėlynžiedes liucernas (Medicago sativa L.), tačiau jie geriau nei liucernos auga nederlinguose rūgščiuose (5,5–6 pH) velėniniuose jauriniuose dirvožemiuose, kurie sudaro 63 procentus visų Lietuvos dirvožemių. Rytiniai ožiarūčiai išlieka augimo vietoje ilgą laiką (7–15 metų), išlaikydami 30–75 t/ha žalios masės derlingumą, duoda pastovų 300–700 kg/ha sėklų derlių. Šios daugiametės žolės gerai auga ir dera net ir tokiomis sąlygomis, kuriomis mėlynžiedes liucernas auginti problemiška. Rytiniai ožiarūčiai įtraukti į TSTA leistinų sertifikuoti rūšių sąrašą. Dabar rytinių ožiarūčių pasėliai Lietuvoje užima apie 1 tūkst. hektarų.
\nTarybos direktyvos 99/105/EB „Dėl prekybos reprodukcine miško medžiaga“ 9 straipsnis.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d. Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmės rajonams nustatyti.
\nPagrindimas Kilmės rajonai yra pagrindas miško sodinamosios medžiagos sertifikavimui. Lietuvoje kilmės rajonai yra nustatyti 3 pagrindinių rūšių medžiams (paprastosioms pušims, paprastosioms eglėms, paprastiesiems ąžuolams). Dabar nustatomi uosių kilmės rajonai. Šis darbas bus užbaigtas iki 2003 metų, tačiau būtina nustatyti kai kurių kitų šalyje paplitusių rūšių medžių kilmės rajonus: juodalksnių, beržų, klevų, liepų, maumedžių ir drebulių. Tam reikia atlikti nuodugnius mokslinius tyrimus, įvairius bandymus ir analizę, parengti kartografinę medžiagą. Be to, šios rūšys yra dar mažai tyrinėtos, todėl Lietuva numato baigti kilmės rajonų nustatymą iki 2006 m. sausio 1 dienos.
\nIšsamus pereinamojo laikotarpio veiksmų planas (dėl sėklų ir sodinamosios medžiagos) pateiktas 8 priede.
\nIII. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublikoje valstybinį sėklininkystės valdymą ir nacionalinę sėklininkystės plėtojimo politiką vykdo Žemės ūkio ministerija. Institucija, atsakinga už sėklų kokybės vertinimą ir sertifikavimą, yra Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos laboratorija Vilniuje buvo akredituota ir tapo TSTA nare 1993 metais, o 1994 metais ji gavo teisę išduoti tarptautinį sėklų sertifikatą.
\nSėklininkystės ūkiuose išplitusių karantininių kenkėjų, ligų sukėlėjų ir kovos priemonių nustatymo funkcijas Lietuvoje atlieka Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Naujas veisles registruoja, selekcininkų sukurtų augalų veislių ūkio naudingumo tyrimus atlieka, veislės savininko teises patvirtinančius dokumentus išduoda Valstybinis augalų veislių tyrimo centras.
\nMiško sėklininkystės plėtrai, sėklinės bazės kūrimui, miško genetinių išteklių kaupimui, tyrimui ir naudojimui vadovauja Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras. Sėklos, naudojamos miškams įveisti, kokybę, kilmę, sėklos siuntų sudarymą, sėklos ruošą, laikymą, prekybą miško sodinamąja medžiaga kontroliuoja ir sėklos ruošėjus registruoja Miško sėklų kontrolės stotis. Lietuvos miškų institutas vykdo medžių rūšių kilmės rajonavimą. Miškų ir saugomų teritorijų departamentas koordinuoja šių institucijų vykdomą darbą. Paruoštų vidaus rinkai sėklų sėjamosios savybės bus nustatomos ir fitopatologinės analizės atliekamos pagal nacionalinę metodiką, o prekybai su užsienio šalimis bus taikomos TSTA taisyklės.
\n1999 metų gruodį Lietuvos Respublika prisijungė prie EBPO pagal javų, žolių ir aliejinių kultūrų sėklos sertifikavimo schemas. Nuo 2000 metų Lietuvoje pradėtas vykdyti sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimas lauko bandymais.
\nEsama institucinė sistema yra visiškai pajėgi įgyvendinti ACQUIS.
\n4.2.2. AUGALŲ SVEIKATA/KENKSMINGI ORGANIZMAI I. SEKTORIAUS APRAŠYMAS Valstybinė augalų apsaugos tarnyba – oficiali atsakinga institucija, įgyvendinanti fitosanitarijos politiką Lietuvoje – nacionalinę priežiūrą, importo ir eksporto kontrolę.
\nPagal bendruosius importo ir nacionalinės priežiūros fitosanitarinės kontrolės principus parengti teisės aktų projektai ir Fitosanitarinio registro nuostatai. Fitosanitarinė kontrolė bus vykdoma remiantis bendru žemės ūkio ministro ir finansų ministro įsakymu dėl Fitosanitarinio tikrinimo tvarkos ir reglamentų, kuris bus įgyvendintas 2003 metų II ketvirtyje. Fitosanitarinio tikrinimo tvarkos parengimas ir įgyvendinimas leis atsisakyti šiuo metu galiojančios importo leidimų sistemos ir įgyvendinti Fitosanitarinio registro nuostatus.
\nII. ACQUIS PERĖMIMAS Lietuva pritaria visam ACQUIS šiame žemės ūkio sektoriuje ir yra pasirengusi įgyvendinti ACQUIS nuo įstojimo į ES datos.
\nLietuvos Respublika prašo piktžoles pripažinti kenksmingais organizmais.
\nLietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 m. sausio 1 d. bulvių žiedinio puvinio kontrolės direktyvai įgyvendinti.
\nLietuvos Respublika prašo suteikti apsaugotų zonų statusą nuo šių augalų ligų sukėlėjų: Erwinia amylowora (Burill) Winslow et al. ir Beet necrotic yellow vein furovirus (Rhizomania).
\nLietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 113-3285) parengtas pagal fitosanitariją reglamentuojančią pagrindinę Tarybos direktyvą Nr. 77/93/EEB „Dėl apsaugos priemonių prieš augalams, augaliniams produktams kenksmingų organizmų patekimą ir paplitimą Bendrijoje“ (pakeista į Tarybos direktyvą 2000/29/EB). Įstatymas nustato reikalavimus vykdyti fitosanitarinę kontrolę gamybos vietoje, nacionalinę priežiūrą ir importo kontrolę. Įstatymo ir jo lydimųjų aktų parengimas bei įgyvendinimas užtikrins Lietuvos teritorijos apsaugą prieš kenksmingų organizmų patekimą ir paplitimą, įgalins taikyti fitosanitarines priemones, nustatys privalomuosius fitosanitarinius reikalavimus augalų, augalinių produktų augintojams ir importuotojams.
\nImportuojamų augalų, augalinių produktų fitosanitarinė kontrolė atliekama remiantis Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 599 „Dėl Augalinės kilmės prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš jos ir vežimo per ją tranzitu augalų karantino taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 35-800), žemės ūkio ministro 2000 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 315 „Dėl karantininių organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo ir 1998 12 28 įsakymo Nr. 321 pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2000, Nr. 102-3244).
\nPagal Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymą fitosanitarijos priemonės taikomos nustačius užkrėtimą kenksmingais organizmais. Pasienio augalų karantino punkto inspektoriai informaciją apie sulaikytus užkrėstus krovinius perduoda Valstybinei augalų apsaugos tarnybai, kuri informuoja šalį siuntėją, be to, Europos ir Viduržemio jūros augalų apsaugos organizaciją. Nuo 1998 metų Lietuva yra šios organizacijos narė ir ratifikavo Konvenciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos įkūrimo (Žin., 1998, Nr. 57-1578).
\nNuo 1993 metų fitosanitarinė kontrolė ES pradėta vykdyti gamybos vietoje. Fitosanitarinis registras, kuris bus įgyvendintas iki 2002 m. balandžio 1 d., yra vienas svarbiausių uždavinių Lietuvai fitosanitarijos srityje. Šio registro nuostatų įgyvendinimas ir fitosanitarinio tikrinimo tvarkos patvirtinimas sudarys teisines sąlygas fitosanitarinę kontrolę atlikti gamybos vietoje. Nustačius užkrėtimą kenksmingais organizmais ir remiantis dokumentiniais įrašais dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų pirkimo-pardavimo, bus galima identifikuoti pirminį užkrato šaltinį, veiksmingiau taikyti fitosanitarijos priemones.