Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos patvirtinimo 2008 m. spalio 1 d. Nr. 1047 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273; 2007, Nr. 63-2415), 345 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programą (toliau vadinama – Programa) (pridedama). 2. Nustatyti, kad Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už Programos priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių. 3. Pavesti: 3.1. Ūkio ministerijai: 3.1.1. koordinuoti Programos įgyvendinimą; 3.1.2. nuo 2009 metų, pasibaigus kiekvienam ketvirčiui (per 45 dienas nuo ketvirčio pabaigos), informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie Programos įgyvendinimo pažangą Lietuvoje; 3.2. kiekvienai institucijai, atsakingai už Programos įgyvendinimą, nuo 2009 metų, pasibaigus kiekvienam ketvirčiui (per 20 dienų nuo ketvirčio pabaigos), pagal savo kompetenciją teikti Ūkio ministerijai informaciją apie Programos įgyvendinimo pažangą. 4. Pasiūlyti savivaldybėms ir socialiniams partneriams dalyvauti įgyvendinant Programą. 5. Pripažinti netekusiais galios: 5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 1270 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos“ (Žin., 2005, Nr. 139-5019); 5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 671 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1270 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 75-2875); 5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 854 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1270 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 92-3699); 5.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 1015 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1270 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 103-4208); 5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1270 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 44-1645). Ministras Pirmininkas                                                                     Gediminas Kirkilas Ūkio ministras                                                                                             Vytas Navickas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 NACIONALINĖ LISABONOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2008–2010 Metų PROGRAMA ĮVADAS 2000 metais Europos Vadovų Taryba Lisabonoje patvirtino Lisabonos strategiją (2000/03/24 Nr. 100/1/00) Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybėms narėms ir iškėlė strateginį tikslą – per 10 metų paversti ES ekonomiką dinamiškiausia ir konkurencingiausia žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje. 2005 metais Lisabonos strategijoje buvo išskirtos dvi prioritetinės sritys: ekonomikos augimas ir užimtumo skatinimas. Kad aiškiau apibrėžtų konkrečius siekius, Europos Vadovų Taryba 2005 metais pritarė Integruotų gairių paketui. Integruotos gairės buvo įgyvendinamos realizuojant Bendrąsias ekonominės politikos gaires ir Užimtumo politikos gaires. Kiekviena ES valstybė narė turėjo parengti nacionalines reformų programas ir jose pateikti konkrečias priemones, užtikrinančias ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą per artimiausius 3 metus. Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), palankiai įvertino Europos Komisija. 2005–2007 metams skirtoje programoje buvo numatyti nacionaliniai prioritetai ir priemonės sparčiam ekonomikos augimui ir ūkio konkurencingumui didinti, užimtumui ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą skatinti. 2008 metų kovą Europos Vadovų Taryba pradėjo naują 3 metų (2008–2010 metai) Lisabonos strategijos įgyvendinimo ciklą, kuris tapo nauja paskata spręsti globalizacijos iššūkius ir paversti juos galimybėmis, nelėtinant reformų, o atvirkščiai – sparčiau jas įgyvendinant ir siekiant, kad toliau augtų Europos ekonomika ir didėtų jos konkurencingumas. Svarbiausias tikslas išlieka tas pats – užtikrinti, kad kuo aktyviau veiktų vidaus rinka, teikdama naudą verslo, ypač smulkiojo, įmonėms ir vartotojams. 2007 metais Europos Komisijos pateiktame nepriklausomame vertinime padaryta išvada, kad Lisabonos strategijos Integruotos gairės yra išsami ir atvira sistema, kurioje atsižvelgta į esminius politikos pokyčius, susijusius su ekonomikos augimu ir užimtumu Europoje, ir reikėtų sutelkti dėmesį į jų įgyvendinimą. 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose patvirtintos 4 prioritetinės reformų sritys (žinios ir inovacijos; verslo potencialo realizavimas; investicijos į žmones ir darbo rinkos modernizavimas; energetika ir klimato kaita) ir toliau laikomos tinkamu reformos pagrindu. Taigi Europos Komisijos pateiktos atnaujintos Integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės 2008–2010 metams iš esmės liko tokios pat kaip 2005–2007 metams. Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programa (toliau vadinama – Programa) parengta vadovaujantis 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendacija 2008/390/EB dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2008–2010) (OL 2008 L 137, p. 13), 2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimu 2008/618/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL 2008 L 198, p. 47), atsižvelgiant į 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendaciją 2008/399/EB dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2008 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo (OL 2008 L 139, p. 57) bei į 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas. Programos tikslas – didinti Lietuvos konkurencingumą 2008–2010 metais. Lietuva kasmet rengia Europos Komisijai Programos metinės pažangos ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie įgyvendintas priemones makroekonomikos, mikroekonomikos ir užimtumo politikos srityse, aptariami veiksmai, kurių Lietuva ėmėsi dėl Europos Komisijos rekomendacijų, specifinio dėmesio reikalingų sričių ir Europos Vadovų Tarybos išvadų. Europos Komisija pirmą kartą pasiūlė veiksmų planą rengti atsižvelgiant į rekomendacijas ir specifinio dėmesio reikalaujančias sritis. Veiksmų planas, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas ir išskirtas specifinio dėmesio reikalaujančias sritis, pateikiamas Programos 1 priede. Programoje išdėstyti Lietuvos siekiai iki 2010 metų ir jiems pasiekti įgyvendinamos priemonės. Tos priemonės, kurių įgyvendinimo pradžia – 2008 metai, jau pradėtos vykdyti. Šiame įvade pateikiamas Programos strateginis požiūris (1 pav.). 1 pav. Programos strateginis požiūris Programa, be šio įvado, susideda iš trijų dalių: I. Makroekonominės politikos įgyvendinimas; II. Mikroekonominės politikos įgyvendinimas; III. Užimtumo politikos įgyvendinimas. I dalyje apžvelgta Lietuvos makroekonominė politika, II – mikroekonominė politika, III – užimtumo politika. Programos dalys suskirstytos pagal iškeltus uždavinius. Kiekvieno uždavinio aprašyme aptariama pasiekta pažanga per Lisabonos strategijos 2005–2007 metų ciklą, apžvelgiama esama būklė ir šiuo metu aktualios problemos, jų sprendimo būdai, pateikiamos Programos įgyvendinimo priemonės ir pagrindinių rodiklių (nacionalinių siekių) lentelės. Problemų sprendimo būdai – numatomi galimi veikimo variantai, kaip spręsti konkrečias problemas per Lisabonos strategijos 2008–2010 metų ciklą. Priemonės – konkretūs pasirinkti veiksmai, kuriais sprendžiamos problemos. Programos prieduose pateikta veiksmų planas, kuriame atsižvelgta į Europos Komisijos rekomendacijas ir specifinio dėmesio reikalaujančias sritis, priemonės pagal Europos Vadovų Tarybos išskirtas prioritetines reformų sritis, Programos ir ES struktūrinių fondų koordinavimo apibūdinimas ir Lisabonos strategijos naujojo (2008–2010 metų) ciklo Integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės, Europos Komisijos rekomenduojami veiksmai. I. Makroekonominės politikos įgyvendinimas 1 uždavinys. Užtikrinti makroekonominį stabilumą ir vykdyti griežtą fiskalinę politiką (atitinka 1 gairę). 1. Programoje numatytomis Lisabonos strategijos 2008–2010 metų ciklo priemonėmis bus siekiama užtikrinti makroekonominės politikos tęstinumą, Integruotų gairių, Europos Komisijos akcentuojamų iššūkių ir iškeltų makroekonominių tikslų įgyvendinimą. Svarbiausieji iššūkiai vidutinės trukmės laikotarpiu išlieka makroekonominis stabilumas ir didėjanti infliacija, kuriuos pabrėžė ir Europos Komisija, vertindama Lietuvos pažangą. 2. Pasiekta pažanga per Lisabonos strategijos 2005–2007 metų ciklą ir esama būklė: 2.1. Makroekonominiai pokyčiai. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) realus augimas 2005–2007 metais išliko spartus ir, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, siekė atitinkamai 7,9, 7,7 ir 8,8 procento. 2008 metų I pusmetį realus BVP augimas sudarė 6,1 procento. Nuolat didėjančios pajamos skatino didesnį nei BVP augimas vidaus vartojimo išlaidų didėjimą. Sparčiai didėjo ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos: 2005–2007 metų laikotarpiu jų didėjimas sudarė atitinkamai 10,8, 17,4 ir 15,8 procento. Lėtesnis investicijų didėjimas pastebimas jau 2008 metų I pusmetį. Realus eksporto augimas analizuojamuoju laikotarpiu išliko spartus, tačiau grynasis eksportas, kuriam įtaką darė stipri vidaus paklausa, pastaraisiais metais buvo neigiamas. 2007 metų IV ketvirtį dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ remonto sulėtėjo eksporto augimas. Nominalaus eksporto augimo 2008 metų I pusmečio tendencijos rodo, kad Lietuvos gamintojų konkurencingumas, didėjant žaliavų kainoms ir darbo jėgos paklausai rinkoje, kol kas nesumažėjo, tačiau didelę įtaką eksporto plėtrai vidutiniu laikotarpiu turės akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veikla. Prognozuojama, kad globalinis kreditavimo suvaržymas, santūresnis vartotojų požiūris į ūkio plėtrą subalansuos vidaus paklausą pagal ūkio produktyvumą ir lems nuosaikų Lietuvos BVP augimą 2008–2009 metais. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 120-4881) nuostatas ir sėkmingai naudojantis 2007–2013 metais ES finansine parama, skirta žmogiškiesiems ištekliams ir ekonomikos konkurencingumui stiprinti, BVP augimas vėlesniais metais galėtų paspartėti, tačiau išlieka rizika, kad dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – Ignalinos AE) uždarymo ūkio plėtra išliks nuosaiki. Išliekant įtampai darbo rinkoje, didėjant kredito ir vartojimo mastams, nuo 2007 metų II pusmečio infliacija spartėjo, todėl vidutinė metinė infliacija sudarė 5,8 procento. Didelės maisto žaliavų ir energijos išteklių kainos lėmė spartesnį infliacijos didėjimą visoje ES. Lietuvoje infliacijos lygis išlieka aukštesnis nei euro zonoje dėl išorės poveikio, vykdomų įsipareigojimų ES, susijusių su akcizų kėlimu, ir sparčiai didėjančio produktyvumo atvirame sektoriuje. Prognozuojama, kad smarkiai šoktelėjus pasaulinėms maisto žaliavų, naftos ir gamtinių dujų kainoms, 2008–2009 metais vidutinė metinė infliacija didės sparčiau. Vidutinės trukmės laikotarpiu, stabilizavusis naftos ir dujų kainoms, suderinus akcizų tarifus su ES minimaliomis akcizų normomis, padidėjus palūkanų normoms ir sumažėjus kredito prieaugiui, infliacija Lietuvoje vėl priartės prie euro zonos lygio. 2010 metais infliacijos stabilizavimui neigiamos įtakos galėtų turėti Ignalinos AE uždarymas. Atsižvelgiant į pradėjusius ryškėti ekonomikos perkaitimo požymius, 2007 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas. Šio įstatymo paskirtis – įpareigoti valdžios institucijas laikytis fiskalinės drausmės normų, užtikrinančių ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą. Vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1314 (Žin., 2007, Nr. 134-5426), numatytos ir pradėtos vykdyti vidutinio laikotarpio infliacijos valdymo priemonės, apimančios griežtos fiskalinės politikos laikymąsi, kredito paklausos ir pasiūlos valdymą, struktūrinių reformų įgyvendinimą ir kita. Vidutinės trukmės laikotarpio makroekonominės projekcijos bus atnaujinamos ir pateikiamos kasmetinėse Lietuvos konvergencijos programose. 2 pav. BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu) 3 pav. Suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) kaitos veiksniai 2.2. Einamosios sąskaitos balansas. Per visus 2006 metus ir 2007 metų I pusmetį sparčiai didėjęs einamosios sąskaitos deficitas, kurį lėmė didelės vidaus paklausos palaikomas spartus importo augimas, 2007 metų II pusmetį sumažėjo ir 2007 metais sudarė 14,6 procento BVP (2005 metais – 7,2 procento, 2006 metais – 10,8 procento BVP). Svarbiausia einamosios sąskaitos deficito stabilizavimosi priežastimi laikytina tai, kad 2007 metų II pusmetį smarkiai nebedidėjo prekių balanso deficitas. Paslaugų balansas vis dar yra teigiamas, tačiau jo poveikis einamajai sąskaitai 2007 metais sumažėjo 1,5 procentinio punkto ir sudarė 2,1 procento BVP. Sparčiai didėjant užsienio kapitalo įmonių pelnui ir palūkanų normoms, ėmė sparčiau didėti ir investuotojų iš užsienio pajamos. Dėl to pajamų balansas 2007 metais gerokai pablogėjo. Tačiau tai iš esmės nepadidino Lietuvos išorės nesubalansuotumo, nes pajamų balanso deficito padidėjimą daugiausia lėmė didėjantis investuotojų iš užsienio pelnas, kuris reinvestuojamas šalies viduje. Artimiausiu laikotarpiu einamosios sąskaitos deficitas turėtų stabilizuotis dėl nuosaikesnio vidaus vartojimo ir kredito augimo. Fiskalinės drausmės įtvirtinimas teisės aktuose, efektyvus infliacijos valdymo strategijos priemonių įgyvendinimas kartu su darbo našumą stiprinančia struktūrine politika turėtų daryti teigiamą įtaką einamajai sąskaitai. 2007 metais skolos nedidinančiais srautais buvo finansuojama daugiau nei trečdalis einamosios sąskaitos deficito. Sparčiau naudojant ES struktūrinių fondų paramą, didėjo neatlygintinai pervedamas kapitalas. Antra vertus, tiesioginėmis užsienio investicijomis padengiama einamosios sąskaitos deficito dalis 2007 metais mažėjo – metinis sumažėjimas gana nuosaikus, jeigu atsižvelgiama į tai, kad itin didelės tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2006 metais daugiausia susijusios su dalies valstybės valdomų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų perleidimu užsienio investuotojams (2008 m. sausio 1 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 34,6 mlrd. litų, 2007 m. sausio 1 d. duomenimis – 28,9 mlrd. litų, 2006 m. sausio 1 d. duomenimis – 23,9 mlrd. litų). 2007 metų tiesiogines užsienio investicijas labiausiai palaikė didėjęs reinvestuojamas įmonių pelnas. Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1447 (Žin., 2008, Nr. 7-239), vykdymas ir pasitikėjimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinama ekonomine politika taps svarbiais veiksniais, darančiais įtaką tiesioginių užsienio investicijų srautams. Kartu su skolos nedidinančiais srautais sparčiai didėjo ir grynasis bankų skolinimasis užsienyje, kuris ir toliau lieka svarbiausias einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltinis. Aktyvus privataus sektoriaus skolinimasis lėmė tai, kad bendroji skola užsieniui 2007 metais padidėjo 12,4 procentinio punkto ir sudarė 73,3 procento BVP. Didėjant palūkanų normoms ir bendram šalies įsiskolinimui, ekonomikos plėtros finansavimo išorės kapitalo srautais tiesioginės sąnaudos (t. y. išlaidos palūkanoms mokėti) taip pat padidėjo ir sudarė apie 2 procentus BVP. 4 pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys (palyginti su BVP) 5 pav. Einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltiniai (palyginti su BVP) 2.3. Kredito plėtra ir finansinis stabilumas. 2007 metais pinigų finansinių institucijų (toliau vadinama – PFI) paskolų plėtra išliko sparti, tačiau, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, augimas sulėtėjo. 2007 metais kredito augimo tempai siekė 43 procentus. Tam reikšmingą įtaką darė skolinimo privačiam sektoriui augimo tempų lėtėjimas. Per metus PFI paskolų portfelis, palyginti su sukurta ekonomikos verte (BVP), padidėjo 11 procentinių punktų – iki 62 procentų. Nuo 2006 metų II pusmečio metiniai paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams augimo tempai palaipsniui lėtėjo, o 2007 metų pabaigoje sudarė 46 procentus. Paskolų privačiam sektoriui augimo tempų lėtėjimą galima sieti su vangesniu nekilnojamojo turto rinkos augimu 2007 metais, sugriežtėjusiomis bankų paskolų teikimo sąlygomis ir padidėjusiomis palūkanų normomis. Kita vertus, paskolų srautų analizė rodo, kad kredito augimas šalyje išliko didelis ir kur kas spartesnis nei ekonomikos augimas. Paskolos namų ūkiams išliko dinamiškiausias PFI paskolų sektorius, nors metinio augimo tempo lėtėjimas pastebimas nuo 2006 metų vidurio. Paskolų namų ūkiams augimui reikšmingą įtaką daro paskolos būstui įsigyti, kurios didėjo sparčiai, nors nekilnojamojo turto rinkos raidos tendencijos ir buvo prieštaringos (per 2007 metus paskolos būstui įsigyti padidėjo 62 procentais, t. y. 2 procentiniais punktais daugiau negu 2006 metais). Bankų paskolų portfelio kokybė vertintina kaip palyginti gera, o paskolų, kurių reguliarios įmokos uždelsiamos daugiau kaip 60 dienų, dalis per 2007 metus beveik nepasikeitė. Nors sparti kredito plėtra lėmė spaudimą bankų kapitalo pakankamumui, 2007 metais bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo 0,2 procentinio punkto – iki 10,9 procento. Taip pat toliau didėjo bankų sistemos pelningumas ir veiklos efektyvumas, užtikrindami stabilesnį ir saugesnį bankų sistemos darbą. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į sparčią bankų paskolų plėtrą, kuri vis dar tęsiasi, 2007 metais įgyvendino bankų sistemos kredito rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modelį, skatino bankus vadovautis konservatyviais turto vertės nustatymo principais. 2006 metų pabaigoje Švedijos ir Baltijos valstybių centriniai bankai pasirašė tarpusavio susitarimo memorandumą, skirtą finansinio stabilumo stebėsenai gerinti, galimoms finansinėms krizėms valdyti, galimam likvidumo pagalbos teikimui lengvinti, jeigu to prireiktų. 2007 metų rugsėjį Šiaurės šalių finansų ministerijos, centriniai bankai, priežiūros tarnybos ir Baltijos valstybių centriniai bankai dalyvavo imitacinėse krizių valdymo pratybose, kurių tikslas buvo patikrinti finansinių krizių valdymo susitarimų veikimą. Jeigu spartus kredito augimas pradėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui, Lietuvos bankas neatmeta kredito augimą ribojančių ar kitų bankų veiklos reguliavimo priemonių taikymo ir griežtinimo galimybių ateityje. 3. Aktualios problemos ir iššūkiai: 3.1. Griežtos fiskalinės politikos vykdymas ir fiskalinių taisyklių laikymasis, makroekonominio stabilumo stiprinimas. 3.2. Infliacijos valdymas, įgyvendinant patvirtintas vidutinio laikotarpio infliacijos valdymo priemones. 3.3. Ūkio konkurencingumą ir eksportą skatinančių priemonių įgyvendinimas, siekiant užtikrinti einamosios sąskaitos tvarumą. 4. Problemų sprendimo būdai: 4.1. Lisabonos strategijos 2008–2010 metų ciklo laikotarpiu bus toliau vykdoma tvari fiskalinė politika ir užtikrinamas Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų, kurios įpareigoja riboti biudžeto išlaidas pagal nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, įgyvendinimas. Tuo laikotarpiu svarbu formuoti biudžetą laikantis numatytų valdžios sektoriaus finansų planų. 4.2. Siekiant laikytis 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos priimto Stabilumo ir augimo pakto nuostatų ir vykdyti Lietuvos konvergencijos programoje numatytą ekonominės politikos scenarijų, naujojo ciklo laikotarpiu bus svarbu išlaikyti fiskalinį tvarumą. Vidutinės trukmės fiskalinių užduočių vykdymas būtų reikšmingas politinis atsakas į minėtus makroekonomikos iššūkius. 4.3. Kad būtų įmanoma valdyti infliacijos didėjimo riziką, kurią, vertindama Lietuvos pažangą, vis dėlto pabrėžė ir Europos Komisija, ateinančiu laikotarpiu reikia nesąlygiškai įgyvendinti vidutinio laikotarpio infliacijos valdymo priemones, nustatytas vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijoje. Įgyvendinant infliaciją slopinančias priemones, svarbiu veiksniu taps tarpinstitucinis bendradarbiavimas. 4.4. Su 7 ir 8 uždaviniais susijusių mikroekonominės politikos priemonių, apimančių energijos efektyvumo didinimą ir energetikos infrastruktūros plėtrą, įgyvendinimas turės teigiamą poveikį kainų stabilumui vidutinės trukmės laikotarpiu ir sušvelnins neigiamą kainų didėjimo poveikį socialiai jautrioms vartotojų grupėms. 4.5. Taikant Programos II ir III dalyse nurodytas iniciatyvas, vidutinės trukmės laikotarpiu bus siekiama didinti darbo našumą ir skatinti eksportuojančių įmonių veiklą. Inovacijų diegimas versle, taip pat investicijų pritraukimas į didelę pridėtinę vertę kuriančius sektorius turėtų gerinti prekybos balansą ir einamąją sąskaitą. 5. Priemonės (įgyvendinimo termino pradžia ir pabaiga, atsakinga institucija): 5.1. 1 priemonė. Kasmet įgyvendinti Lietuvos konvergencijos programoje nurodytus vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos tikslus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Finansų ministerija). 5.2. 2 priemonė. Įgyvendinti vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijos priemones (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos institucijos). 5.3. 3 priemonė. Išlaikyti fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu, laikantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Finansų ministerija). 5.4. 4 priemonė. Prireikus peržiūrėti esamus fiskalinius stimulus, veikiančius nekilnojamo turto rinką ir kredito paklausą (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Finansų ministerija). 6. 1 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai pateikti 1 lentelėje. 7. Priemonės, susijusios su prekių ir paslaugų eksporto skatinimu, nurodytos prie 5 uždavinio. 1 lentelė. Makroekonominės politikos 1 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai Eil. Nr. Rodiklis 2007 metais Projektuojama 2010 metais (Esama rizikos, kad dėl Ignalinos AE uždarymo BVP augimo projekcijos 2010 metais bus keliais procentiniais punktais mažesnės, o infliacija didės labiau. Jeigu pasitvirtintų staigaus ūkio plėtros sulėtėjimo prognozės, vidutinės trukmės fiskaliniai tikslai galėtų būti peržiūrimi.) ES-27 vidurkis 2007 metais 1. Realus BVP augimas, procentais 8,8 5,2 2,9 2. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, BVP procentais 29,5 26,7 21,3 3. Valdžios sektoriaus balansas, BVP procentais -1,2 0,8 -0,9 4. Infliacijos (SVKI) pokytis (vidutinis metinis), procentais 5,8 3,6 2,3 2 uždavinys. Stiprinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, įgyvendinant pensijų, sveikatos apsaugos reformas, gerinant viešojo sektoriaus finansų kokybę (atitinka 2 ir 3 gaires, 3 PRS). 8. Pasiekta pažanga per Lisabonos strategijos 2005–2007 metų ciklą ir esama būklė: 8.1. Pensijų ir socialinio draudimo sistema. Ataskaitiniu 2005–2007 metų laikotarpiu Lietuvoje sėkmingai įsitvirtino 3 pakopų pensijų sistema, apimanti einamojo finansavimo, pensijų kaupimo (kaupiant dalį privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų) ir savanoriškų įmokų kaupimo pensijų pakopas. 2006 metais taip pat sukurta teisės aktų profesinėms pensijoms atsirasti bazė. Iki 2007 metų pabaigos pensijų kaupimo dalyviais apsisprendė tapti jau 880 tūkst. (arba 69 procentai apdraustųjų visai pensijai) Lietuvos gyventojų. 2005–2007 metais į asmenines pensijų kaupimo sąskaitas buvo pervesta 1691 mln. litų (nuo 0,4 procento BVP 2005 metais iki 0,9 procento BVP 2007 metais). Į privačius pensijų fondus pervedamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies tarifas 2007 metais pasiekė 5,5 procento dydžio maksimalią ribą, pensijų kaupime jau dalyvauja gana daug apdraustųjų, tad pervedimas į šiuos fondus priartėjo prie stabilizavimosi ribos: prognozuojama, kad 2008 metais bus pervesta 1130,5 mln. litų (1 procentas BVP), 2009 metais – 1337,5 mln. litų (1,1 procento BVP), 2010 metais – 1506,9 mln. litų (1,1 procento BVP). Šios Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos finansuojamos iš šio fondo biudžeto pertekliaus, susidariusio dėl trumpalaikio demografinės būklės pagerėjimo, ekonomikos augimo, taip pat iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) asignavimų ir kitų šaltinių. Nors pensijų sistemos reformai vykdyti reikės papildomų išlaidų, ilguoju laikotarpiu bus mažinami įsipareigojimai ateities pensininkams, stengiamasi lėtinti visuomenės senėjimo procesą. Prognozuojama, kad pradedant 2020 metais iki 2050 metų išlaidos einamojo finansavimo (PAYG) pensijoms laipsniškai sumažės 1 procentiniu BVP punktu. 6 pav. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų kitimas 2005–2050 metais (Projekcijos parengtos remiantis pradiniais 2005 metų statistikos duomenimis ir Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato pateiktomis 2011–2050 metų ekonominėmis ir užimtumo projekcijomis, Visuomenės senėjimo darbo grupės metodika (2005 metų EPK su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų (2004–2050) ES-25 valstybėms narėms prielaidomis ir projekcijų metodika; Europos ekonomika, specialusis raportas Nr. 4, 2006.) 7 pav. Apdraustųjų ir pensininkų skaičiaus santykio 2005–2050 metais prognozė, jeigu senatvės pensijos amžius – 60–62,5 metų Papildomame savanoriškame pensijų kaupime 2007 metų pabaigoje dalyvavo 21,6 tūkst. Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2005 metais (rugsėjo 1 d. duomenys), jų padaugėjo beveik keturis kartus. Nors sėkmingai pradėta pensijų sistemos reforma, Lietuvoje dominuoja ir artimiausiu laiku dominuos einamojo finansavimo principu grindžiama pensijų sistema. Jos finansinį tvarumą ilguoju laikotarpiu lemia šalies gyventojų demografinės struktūros pokyčiai, kurie, kaip ir visose ES valstybėse, blogėja – suminis gimstamumo rodiklis (gimusių vaikų skaičius vienai moteriai) Lietuvoje sumažėjo nuo 2,03 1990 metais iki 1,24 2002 metais. Siekiant lėtinti visuomenės senėjimo procesą, pastaraisiais metais pradėta gerokai kelti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų lygį ir ilginti jų mokėjimo trukmę. Todėl gimstamumo rodikliai šalyje pradėjo gerėti: suminis gimstamumo rodiklis 2005 metais buvo 1,27, 2006 metais pakilo iki 1,31, o 2007 metais jau pasiekė 1,35. Dėl nuosekliai įgyvendinamų priemonių, skirtų gimstamumui skatinti, šį rodiklį tikimasi dar pagerinti. 8.2. Sveikatos apsaugos reformos vykdymas. Vienas iš Programos tikslų yra restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigas, siekiant sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo ir finansinio stabilumo. 2006–2008 metais vykdomas antrasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas, kuriuo siekiama užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių tenkinimą optimizuojant teikiamų paslaugų apimtį ir struktūrą. Šia priemone plečiamos ambulatorinės, dienos chirurgijos, slaugos paslaugos, didinama jų įvairovė, taip pat plėtojamos privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos. Šalies sveikatos priežiūros įstaigų tinklui racionalizuoti, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrai optimizuoti aktyviai naudojamos Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), numatytos ir 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų finansinės paramos lėšos. Analizuojamuoju laikotarpiu tęsiamas ir e. sveikatos projekto vykdymas. Tolesnę sveikatos sistemos plėtrą numatoma vykdyti šiomis pagrindinėmis kryptimis: politinį dėmesį ir finansinius išteklius valstybės mastu sutelkti sergamumui ir mirtingumui nuo labiausiai paplitusių ligų mažinti; didinti valstybės lėšas, skirtas sveikatos sistemai finansuoti; skatinti privataus sektoriaus dalies augimą, viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtrą sveikatos sektoriuje, siekiant padidinti konkurenciją ir pritraukti daugiau privačių investicijų; tobulinti viešojo sveikatos sektoriaus reguliavimo principus ir metodus, siekiant sumažinti pacientų eiles, pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą. 8.3. Mokesčių reforma ir viešojo sektoriaus išlaidų kokybė. Siekiant užtikrinti geresnį darbo ir kapitalo apmokestinimo balansą, pirmojo ciklo laikotarpiu buvo nuosekliai mažinama gyventojams tenkanti mokesčių našta. Priėmus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) pakeitimus, nuo 2006 m. liepos 1 d. vietoj iki tol taikyto 33 procentų pajamų mokesčio tarifo buvo pradėtas taikyti 27 procentų tarifas, o nuo 2008 m. sausio 1 d. šis tarifas sumažintas iki 24 procentų. Be to, nuo 2007 m. sausio 1 d. vietoj taikomo 290 litų neapmokestinamųjų pajamų dydžio (toliau vadinama – NPD) buvo pradėtas taikyti 320 litų pagrindinis mėnesinis NPD, proporcingai padidinti ir individualūs NPD. 2005 metais priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Žin., 2005, Nr. 76-2741), kuris suvienodino verslo sąlygas komercinėje ir ūkinėje veikloje dalyvaujantiems subjektams ir įtvirtino tarptautinėje nekilnojamojo turto apmokestinimo praktikoje taikomus turto vertės nustatymo principus. Taip pat 2005 metais, siekiant užtikrinti skurdą ir socialinę atskirtį mažinančių socialinių programų ir priemonių vykdymo finansavimą, buvo priimtas Lietuvos Respublikos laikinasis socialinio mokesčio įstatymas (Žin., 2005, Nr. 76-2739), kuris nustatė 4 procentų (2006 metams) ir 3 procentų (2007 metams) socialinio mokesčio tarifus juridiniams asmenims, mokantiems pelno mokestį. Nuo 2008 m. sausio 1 d. socialinis mokestis juridiniams asmenims nebetaikomas. Siekiant skatinti investicijas ir stiprinant šalies inovacijų sistemą, 2008 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) pakeitimai – nustatytos tam tikros pelno mokesčio lengvatos investicijoms į MTEP darbus, skirtus naujoms technologijoms, sukuriančioms didelę pridėtinę vertę, kurti. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose nustatyta nemažai mokestinių lengvatų, dėl kurių taikymo valstybės biudžetas kasmet netenka dalies pajamų, 2008–2009 metais numatoma atlikti tyrimą „Mokesčių lengvatų tikslų pasiekimo, poveikio nacionalinio biudžeto pajamoms ir aplinkai vertinimas“, kuriame būtų įvertintas taikomų mokestinių lengvatų tikslingumas ir jų tikslų pasiekimas. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, bus sprendžiama, ar reikia kai kurių mokestinių lengvatų. Stabilumo ir augimo pakto įpareigojimo kasmet mažinti struktūrinį deficitą maždaug 0,5 procentinio BVP punkto vykdymas nekeičia valdžios sektoriaus finansų kokybės gerinimo planų. Nuoseklus Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų įgyvendinimas leistų išlaikyti mažą valdžios sektoriaus išlaidų BVP dalį. Numatoma, kad socialinės išlaidos, didėdamos nuo 10 procentų BVP 2006 metais, 2010 metais gali viršyti 12,5 procento BVP; bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas dėl ES paramos panaudojimo turėtų padidėti nuo 4,2 procento BVP 2006 metais iki 5 procentų BVP 2010 metais, tačiau, siekiant vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus fiskalinio deficito tikslų, turės sumažėti kolektyvinio vartojimo išlaidos – nuo 7,7 procento BVP 2006 metais iki 6,5 procento BVP 2010 metais. Nuo 2005 metų atliekama viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma, priimami reikiami teisės aktai. Šios reformos tikslas – veiksmingiau valdyti valstybės išteklius visais lygiais ir skaidriau juos naudoti. Praktiškai reforma bus pradėta įgyvendinti visiems viešojo sektoriaus subjektams pradėjus tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansines ataskaitas kaupimo principu (tai daryti numatoma nuo 2010 m. sausio 1 dienos). 9. Aktualios problemos ir iššūkiai: 9.1. Tęstinis efektyvus strateginių struktūrinių reformų, stiprinančių ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, įgyvendinimas. 9.2. Valstybės finansinių išteklių orientavimas į prioritetines Lisabonos strategijos augimo ir užimtumo sritis. 10. Problemų sprendimo būdai. Svarbiausių struktūrinių reformų, gerinančių valstybės finansų tvarumą, įgyvendinimo procesas apims pensijų ir sveikatos sistemos reformas. Sveikatos sistemos reformos priemonės apima sveikatos apsaugos institucijų restruktūrizavimą, e. sveikatos sistemos diegimą. Numatoma tęsti sveikatos priežiūros reformą reorganizuojant sveikatos priežiūros infrastruktūrą: plėtoti pirminės sveikatos priežiūros grandį, organizuoti veiksmingą ambulatorinę bendruomenės slaugą, didinti dienos stacionaro pajėgumus, skatinti privačių šeimos gydytojų paslaugų plėtrą, diegti naujas technologijas, gerinti diagnostikos ir gydymo galimybes. Gerinant viešojo sektoriaus išlaidų efektyvumą ir paskirstymą, vykdyti mokesčių sistemos tobulinimo ir Programos struktūrinių reformų skatinimo priemones. 11. Priemonės (įgyvendinimo termino pradžia ir pabaiga, atsakinga institucija): 11.1. 5 priemonė. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo priemonėmis skatinti darbdavius rūpintis sveikomis ir saugiomis savo darbuotojų darbo sąlygomis ir taip sudaryti prielaidas šio draudimo išlaidoms mažėti (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). 11.2. 6 priemonė. Plėtoti ambulatorines, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas bei optimizuoti stacionarines paslaugas (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Sveikatos apsaugos ministerija). 11.3. 7 priemonė. Optimizuoti ligos ir motinystės socialinio draudimo sistemą, kuri leistų derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, taip sudaryti prielaidas gimstamumo didėjimui (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). 11.4. 8 priemonė. Atlikus tyrimą „Mokesčių lengvatų tikslų pasiekimo, poveikio nacionalinio biudžeto pajamoms ir aplinkai vertinimas“, siekiant įvertinti taikomų mokestinių lengvatų tikslingumą ir jų tikslų pasiekimą, spręsti tam tikrų mokestinių lengvatų reikalingumo klausimus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Finansų ministerija). 11.5. 9 priemonė. Užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nustatytų skolinimosi limitų (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Finansų ministerija). 11.6. 10 priemonė. Vykdyti teisės aktuose įtvirtintas vidutinės trukmės fiskalinės politikos nuostatas ir valdžios sektoriaus biudžeto tikslus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Finansų ministerija). 11.7. 11 priemonė. Vykdyti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Finansų ministerija). 11.8. 12 priemonė. Efektyviau valdyti valdžios sektoriaus finansinius srautus skiriant daugiau lėšų augimą skatinančioms veiklos rūšims (MTEP, fizinei infrastruktūrai, aplinkos neteršiančioms technologijoms, žmogiškajam kapitalui ir žinioms), taip pat atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir pasitelkiant ES finansinę paramą įgyvendinti Lisabonos strategijos reformas (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Finansų ministerija). 12. 2 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai pateikti 2 lentelėje. 13. Su viešojo sektoriaus išlaidų MTEP skatinimu susijusios priemonės nurodytos prie 4 uždavinio. 2 lentelė. Makroekonominės politikos 2 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai Eil. Nr. Rodiklis 2007 metais Projektuojama 2010 metais ES-27 vidurkis 2007 metais 1. Pervedama privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis į privačius pensijų fondus, BVP procentais 0,9 1,1 n. d. 2. Bendras užimtumo lygis, procentais (ES siekis – 70 procentų) 64,9 68,8 65,4 3. Patenkintų teikiama sveikatos apsaugos priežiūra pacientų dalis, procentais n. d. 50 n. d. 4. Valdžios sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, BVP procentais 5,2 4,9 2,6 5. Valdžios sektoriaus skola, BVP procentais 17,3 14,0 58,7 3 uždavinys. Efektyviai įgyvendinti aukštojo mokslo ir studijų reformą, užtikrinant kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, taip pat skatinti ūkio konkurencingumą ir spręsti migracijos problemas (atitinka 4 ir 5 gaires; 3 PRS). 14.  Pasiekta pažanga per Lisabonos strategijos 2005–2007 metų ciklą ir esama būklė: 14.1. Darbo rinka ir konkurencingumas. Spartus ekonomikos augimas ir palankios sąlygos įmonių plėtrai pastaraisiais metais skatino gyventojų užimtumo didėjimą ir nedarbo mažėjimą. Per 2006 metus užimtumo lygis pakilo iki 63,6 procento, palyginti su 62,6 procento 2005 metais, o 2007 metais šis rodiklis pasiekė 64,9 procento. Nedarbo lygis 2006 metais buvo 5,6 procento ir, palyginti su 2005 metais, sumažėjo 2,7 procentinio punkto. 2007 metais nedarbas toliau mažėjo ir sudarė tik 4,3 procento. Bedarbių taip pat buvo mažiausiai per pastaruosius 5 metus – 69 tūkst. bedarbių. Nors žemesnis nedarbo lygis iš dalies sietinas su besitęsiančia emigracija ir darbo jėgos mažėjimu, gyventojų užimtumo rodikliai vis dėlto atspindi geras dalyvavimo darbo rinkoje tendencijas. Teigiami pokyčiai darbo rinkoje, aktyvi įmonių plėtra ir globalizacija tapo spartaus darbo užmokesčio augimo priežastimis. Bruto darbo užmokestis 2005–2007 metais didėjo atitinkamai 11 procentų, 17,2 ir 21,2 procento, tuo skatindamas vidaus vartojimą ir infliaciją. Prognozuojama, kad 2008 metais darbo užmokestis didės panašia sparta, o 2009 metais laukiamas sulėtėjimas iki 9,8 procento, 2010 metais – 9 procentų. Nuo 2006 metų pradžios pradėjus sparčiau didėti darbo užmokesčiui, o darbo našumo rodikliui išlikus stabiliam (apie 6 procentus), smarkiai didėjo vienetinės darbo sąnaudos. Ypač ryškus vienetinių darbo sąnaudų didėjimas buvo būdingas nuo 2006 metų II pusmečio. 2007 metų I pusmetį šio rodiklio didėjimas buvo pasiekęs 14,3 procento, tačiau numatoma, kad prasidėjusios 2004 metais darbo užmokesčio didėjimo tendencijos keisis ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio didėjimas laipsniškai artės prie darbo našumo didėjimo: paskutiniais 2007 metų ketvirčiais vienetinės darbo sąnaudos augo nuosaikiau (atitinkamai 9,8 ir 11,7 procento). Tikėtina, kad darbo našumas vidutinės trukmės laikotarpiu sparčiai didės dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo, aukštųjų technologijų diegimo skatinimo įmonėse ir su ES bendro ūkio konvergencijos proceso. 14.2. Migracija. Statistikos departamento tyrimo rezultatai rodo, kad tik kas antras ar trečias Lietuvos gyventojas emigruodamas deklaruoja savo išvykimą. Nuo 1990 metų, skaičiuojant deklaruotą ir nedeklaruotą išvykimą, emigravo apie 460 tūkst. šalies gyventojų (imigravo 95 tūkst. žmonių). 1990–2007 metų laikotarpiu gyventojų migracijos saldo buvo neigiamas ir sudarė 365 tūkst. gyventojų. Emigraciją spartino didesnis darbo užmokestis Vakarų Europos valstybėse. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2005 metais Lietuvoje buvo 6,8 karto mažesnis negu Vokietijoje, 7,3 karto – negu Didžiojoje Britanijoje, 2,8 karto – negu Slovėnijoje, 1,5 karto – negu Lenkijoje ir 1,3 karto – negu Estijoje. Prognozuojama, kad šis rodiklis dar ilgai bus kur kas mažesnis negu Vakarų Europos valstybėse, todėl ekonominė migracija iš šalies taip pat gali nesiliauti. Kad spartaus ekonomikos augimo sąlygomis Lietuvoje nepritrūktų darbo jėgos ir būtų išvengta neigiamų migracijos proceso padarinių, buvo įgyvendinama Ekonominės migracijos reguliavimo strategija ir Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų planas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416 (Žin., 2007, Nr. 49-1897). Vadovaujantis šiuo strateginiu tikslu, buvo siekiama tenkinti Lietuvos darbo rinkos poreikius ir skatinti ekonominius migrantus grįžti į Tėvynę. 2007 metais, įgyvendinant Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos keliamus uždavinius, sėkmingai buvo vykdomos konkrečios priemonės: atlikta kvalifikuotų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimo dirbti į užsienį priežasčių analizė; išleistas ir platinamas išsamus informacinis leidinys, skirtas pageidaujantiems grįžti į Lietuvą migrantams; išnagrinėta institucijų atsakomybė ir funkcijos, susijusios su ekonomine migracija; sudaryta Ekonominės migracijos reikalų komisija; socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A1-323 (Žin., 2007, Nr. 121-4968) patvirtintas 2008–2012 metų ekonominės migracijos tyrimų planas. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos piliečių imigracija (grįžtamoji imigracija) 2007 metais, palyginti su 2006 metais, padidėjo 11 procentų ir pasiekė 6,1 tūkst. žmonių – rekordinį per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį skaičių. Įgyvendinamos priemonės jau davė teigiamų rezultatų ekonominės migracijos srityje –deklaruotoji migracija, tiesa, nesumažėjo, tačiau padidėjo Lietuvos piliečių grįžtamoji imigracija. Beveik 70 procentų grįžtančių į Lietuvą jos piliečių buvo ne vyresni kaip 35 metų. Įgyvendindami Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo viešosios įstaigos Užsienio lietuvių rėmimo centro vykdomo projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, kuriuo siekta paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus grįžti į Lietuvą, partneriai. Įgyvendinant šį ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, 2007 metais ir 2008 metų pradžioje buvo organizuojami užsienyje mokslinį darbą dirbančių Lietuvos piliečių trumpi vizitai į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas. Projekte dalyvavo 66 šiuo metu užsienyje dirbantys Lietuvos tyrėjai, 19 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, po šių vizitų 4 mokslininkai grįžo dirbti į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas. Šio projekto rezultatų pagrindu Švietimo ir mokslo ministerija 2008 metais parengs ir pradės vykdyti Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programą. 14.3. Aukštojo mokslo ir studijų reforma. 2008 metų pradžioje parengtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191) pakeitimo įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti mokslo ir studijų sistemos atitiktį šalies ūkio ir visuomenės poreikiams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros kokybę ir konkurencingumą globalioje rinkoje. Taip pat buvo parengta Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 732 (Žin., 2008, Nr. 85-3384). Jos paskirtis – skatinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrą ir kvalifikuotų specialistų rengimą. Be to, nuolat didinamas studijų kokybės vertinimo mastas, į šį procesą įtraukiama vis daugiau užsienio ekspertų, skiriama daugiau dėmesio studentų mokymosi ir gyvenimo sąlygoms gerinti. Nacionalinės studijų programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 (Žin., 2008, Nr. 7-260), tikslai – gerinti studijų kokybę, didinti studijų tarptautiškumą ir užtikrinti prieinamumą, didinti studijų sistemos efektyvumą. 2007 metų II ketvirtį buvo įsteigtas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra technologijų įžvalgų (ilgalaikio prognozavimo) inicijavimas ir organizavimas. Dalyvaujant užsienio ekspertams, atliekamas studijų programų išorinis vertinimas. Atliktas kolegijų veiklos išorinis vertinimas. Teigiamai įvertintoms kolegijoms suteikta teisė teikti profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Rengiami studijų krypčių reglamentai, kuriuose nustatomi bendri visų konkrečios studijų krypties programų rengimo ir vykdymo reikalavimai. 2007 metais viešoji įstaiga Nacionalinės plėtros institutas (toliau vadinama – Nacionalinės plėtros institutas) atliko Mokslo ir studijų infrastruktūros optimizavimo studiją, kurioje pateiktos rekomendacijos, kaip optimizuoti universitetų ir kolegijų tinklą, tobulinti jų valdymą. Vykdomi specialistų poreikio darbo rinkoje tyrimai. ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinti šie su specialistų poreikio prognozavimu susiję projektai: „Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas“ (viešoji įstaiga Vilniaus verslo konsultacinis centras); „Specialistų poreikio tyrimų metodologijos rengimas ir pilotinio tyrimo įgyvendinimas aukštųjų technologijų srityse“ (Nacionalinės plėtros institutas); „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“ (Profesinio mokymo metodikos centras, kurio viena pagrindinių veiklos rūšių yra parengti Ateities gebėjimų nustatymo metodiką); „Specialistų poreikio tyrimų metodikos kūrimo ir išbandymo aukštųjų technologijų srityse projektas“ (Nacionalinis plėtros institutas). Įgyvendinama Mokslo ir studijų institucijų renovavimo ir rekonstravimo 2007–2009 metų programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-2456 (Žin., 2007, Nr. 4-174). Programai vykdyti 2007 metais skirta 8 mln. litų valstybės biudžeto lėšų ir 1600 tūkst. litų institucijų lėšų. Lėšos skirtos 14 universitetų, 7 kolegijoms ir 5 valstybės mokslinių tyrimų įstaigoms. Pagal universitetų įrangos atnaujinimo investicijų projektą 14 valstybinių universitetų 2007 metais skirta 5 mln. litų valstybės biudžeto lėšų ir 554 tūkst. litų institucijų lėšų. 15. Aktualios problemos ir iššūkiai: 15.1. Ekonominė gyventojų migracija, darbo jėgos stoka, esamo nedidelio vartotojų skaičiaus mažėjimas, menkas gamybos produktyvumas, mažinantis šalies investicinį patrauklumą. 15.2. Nepakankamos paskatos ekonominiams migrantams grįžti ir dirbti Lietuvoje. 15.3. Intensyvi jaunų ir kvalifikuotų gyventojų emigracija. 15.4. Subalansuotas darbo našumo ir darbo užmokesčio didėjimas vidutinės trukmės laikotarpiu. 15.5. Nekonkurencingas darbo jėgos apmokestinimas valstybinio socialinio draudimo įmokomis. 15.6. Darbo ir produktų rinkos reformų vykdymas, siekiant lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. 15.7. Studijų materialinės bazės stiprinimas ir kokybės gerinimas. 16. Problemų sprendimo būdai: 16.1. Įgyvendinti Ekonominės migracijos reguliavimo strategijoje ir Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plane nustatytas priemones, organizuoti darbo mugę Airijoje. 16.2. Didinti darbo našumą, įgyvendinant Programos II ir III dalyse numatytas priemones ir aktyviai naudojant ES struktūrinių fondų lėšas. 16.3. Vykdyti bendrą švietimo sistemos reformą. 16.4. Rengti ir įgyvendinti investicijų programą ir projektus, skirtus studijų materialinei bazei stiprinti. 17. Priemonės (įgyvendinimo termino pradžia ir pabaiga, atsakinga institucija): 17.1. 13 priemonė. Parengti ir pradėti vykdyti Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programą (2008 metų III ketvirtis–2009 metų I ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija). 17.2. 14 priemonė. Įgyvendinti Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją; organizuoti darbo mugę Airijoje; atlikti tyrimą, kurio metu bus įvertintas Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos 2007–2008 metais įgyvendintų priemonių efektyvumas; parengti Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2012 metų plano projektą (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). 17.3. 15 priemonė. Pertvarkyti studijų finansavimo ir paramos studentams sistemas (2008 metų III ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija). 17.4. 16 priemonė. Vykdyti Mokslo ir studijų institucijų renovavimo ir rekonstravimo 2007–2009 m. programą (2008 metų I ketvirtis–2009 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija). 17.5. 17 priemonė. Parengti ir įgyvendinti Valstybinių kolegijų įrangos atnaujinimo investicijų projektą (2008 metų III ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija). 18. 3 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Makroekonominės politikos 3 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai Eil. Nr. Rodiklis 2007 metais Siekiama 2010 metais ES-27 vidurkis 1. Vieno dirbančiojo darbo našumas, procentais (ES-27=100) 60,7 65 100 2. Atvykstančių studentų dalis iš visų studentų, procentais 1,5 1,6 n. d. 3. Išvykstančių studentų dalis iš visų studentų, procentais 1,4 1,5 n. d. II. MIkroekonominės politikos įgyvendinimas 4 uždavinys. Skatinti inovacijas ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinę (technologinę) plėtrą (MTEP), plėtojant privataus ir viešojo sektorių partnerystę ir sudarant privataus verslo investavimo į MTEP paskatas (atitinka 7 ir 8 gaires; 1 PRS). 19. Pasiekta pažanga per Lisabonos strategijos 2005–2007 metų ciklą. Parengta Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programa. Įgyvendindamas konkursinį programinį MTEP finansavimo modelį, Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. rugsėjo 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2007, Nr. 105-4287), kuriuo Lietuvos mokslo tarybai suteiktos mokslą finansuojančios institucijos funkcijos. Parengta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), ir jos įgyvendinamieji dokumentai, kurių pagrindu bus rengiamos nacionalinės kompleksinės programos. Šie veiksmai padės telkti Lietuvos mokslinį potencialą, kokybiškai atnaujinti mokslo tyrimų infrastruktūrą, verslo, ypač smulkiojo, plėtojimą aukštųjų technologijų srityje. Siekiant kompleksinės studijų, mokslo ir verslo plėtros, parengta 11 skirtingus ūkio sektorius atitinkančių galimybių studijų. Ūkio ministerija teikė paramą išradėjams – kompensavo visas (100 procentų) jų išlaidas, susijusias su išradimo patentavimu. Skatindama įmonių inovacinę veiklą, įmonių projektams, vykdomiems kartu su mokslinių tyrimų institucijomis, remti Ūkio ministerija 2007 metais skyrė nacionalinę finansinę paramą 25 įmonėms (29 projektams), iš jų 15 projektų buvo Europos technologinio bendradarbiavimo koordinavimo programos „Eureka“ projektai. Įgyvendindamos inovacinius projektus, įmonės vykdė MTEP darbus informacinių technologijų, aplinkosaugos, medicinos, chemijos ir naujų maisto produktų kūrimo srityse. 2007 metais, siekdama stiprinti inovacijų ir technologijų centrų, mokslo ir technologijų parkų tinklą, paremti šio tinklo įstaigų projektus, kad būtų įgyvendinamos ir viešinamos iniciatyvos, susijusios su inovacijų politikos formavimu, Ūkio ministerija skyrė 1,21 mln. litų (iš jų mokslo ir technologijų parkams – apie 1 mln. litų) finansinę paramą inovacijų paramos įstaigoms, įgyvendinančioms projektus, skirtus įmonių verslumui ugdyti, verslo konkurencingumui skatinti diegiant informacinių technologijų (toliau vadinama – IT) sprendimus, inovacijų paslaugų kokybei gerinti, inovacijų sistemos dalyvių bendradarbiavimui ir jų gebėjimams stiprinti. Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje ir veiksmų programose buvo numatytos strateginės kryptys, įvardyti prioritetai, numatytos priemonės, glaudžiai susijusios su valstybės inovacijų plėtros politikos įgyvendinimu. Ūkio ministerijos kompetencijai priskirtame Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioritete „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“ buvo parengtos 7 finansavimo schemos, skirtos MTEP ir inovacijoms versle finansuoti, inovacijų paramos paslaugų plėtrai ir jų kokybei gerinti. Inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų lėšų 2004–2006 metais buvo skirta 378 mln. litų (iš jų 68 procentai – inovaciniams projektams, 13 procentų – MTEP projektams, 19 procentų – inovacijoms palankios infrastruktūros plėtrai, technologijų perdavimo, verslo ir inovacijų skatinimo paslaugoms teikti). Skatinant investicijas į plyną lauką, Lietuvos regionuose kuriamos investavimui skirtos teritorijos su įrengta inžinerine infrastruktūra ir komunikacijomis – pramoniniai parkai. 8 savivaldybėse (Alytaus, Panevėžio, Šiaulių miestų, Akmenės, Kėdainių, Radviliškio rajonų, Marijampolės, Pagėgių) įgyvendinami pramoninių parkų įkūrimo projektai: atlikti tyrimai jų steigimo ir plėtros galimybėms įvertinti, parengti pramoninių parkų infrastruktūros plėtros techniniai dokumentai, pradėta įrengti infrastruktūra. Kaip sėkmės pavyzdys minėtinas Verslo plano turnyro projektas, kurio tikslas – ugdyti Lietuvos gyventojų verslumą, aktyvinti visuomenę, skatinti žmones domėtis galimybėmis pradėti savo verslą. Viešoji įstaiga Šiaurės miestelio technologijų parkas, organizuodamas Verslo plano turnyrą, siekia prisidėti prie verslumo kultūros ugdymo Lietuvoje, naujų darbo vietų kūrimo ir šalies konkurencingumo didinimo. Verslo plano turnyras ragina jaunus žmones kurti, plėtoti verslo idėjas, rašyti verslo planus ir juos įgyvendinti, suteikia žinių, įgūdžių, pasitikėjimo, motyvacijos. Siekdama įgyvendinti Europos mažųjų įmonių chartiją, Europos Komisija kasmet renka pagal 3 chartijos sritis gerosios praktikos pavyzdžius, kurie pristatomi kasmetinėje konferencijoje. 2007 metais iš visų Lietuvos pateiktų gerosios praktikos pavyzdžių buvo atrinktas Verslo plano turnyro projektas, kuris 2008 metais Europos mažųjų įmonių chartijos konferencijoje buvo pristatytas tarp 10 geriausių projektų ir pateiktas Europos mažųjų įmonių chartijos interneto svetainėje kaip gerosios praktikos pavyzdys. Kultūros ekonomika yra nauja ekonomikos rūšis, kuri šiuo metu ypač sparčiai plėtojama įvairiose Europos ir pasaulio šalyse ir apima daug įvairių sričių. 2006 metais Europos Komisijos užsakymu pirmą kartą ES mastu atliktas Europos kultūros ekonomikos tyrimas, o 2007 metais ES statistikos agentūra (toliau vadinama – Eurostatas) pateikė visos ES kultūros srities statistikos apžvalgą. 2007 m. gegužės 10 d. Europos Komisijos komunikatas apie Europos veiksmų planą kultūrai globaliame pasaulyje pabrėžia kultūros ir kūrybiškumo vaidmenį ES siekiant Lisabonos strategijos tikslų. Atlikti Lietuvos įvaizdžio užsienio valstybėse tyrimai rodo kultūros svarbą įvaizdžio formavimui, o kultūros prekių ir paslaugų eksportas yra itin svarbus skatinant kultūros atvirumą ir pristatant Lietuvą pasaulyje. 20. Esama būklė. Skatinant investicijas į šalies inovacijų sistemą, 2008 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime priimti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais nustatomos tam tikros pelno mokesčio lengvatos investicijoms į MTEP darbus, skirtus naujoms technologijoms, sukuriančioms didelę pridėtinę vertę, kurti (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 12, 13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31, 381, 47, 50 straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymas (Žin., 2008, Nr. 47-1749). Siekiant didinti Lietuvoje veikiančių įmonių produktyvumą ir konkurencingumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis įmonės būtų skatinamos investuoti į technologijų atnaujinimą, inovacijų diegimą ir energetinį efektyvumą. Tęsiama mokestinių priemonių peržiūra, kuria sudaromos palankios sąlygos didinti įmonių konkurencingumą ir kurti didesnę pridėtinę vertę. Tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus išlaidos MTEP 2005–2007 metų laikotarpiu didėjo. Vien 2006 metais, palyginti su 2005 metais, jos padidėjo daugiau nei 21 procentu. Kadangi BVP tais pačiais metais didėjo ypač sparčiai (atitinkamai 7,9, 7,7 ir 8,8 procento), viešojo sektoriaus išlaidų santykis su BVP beveik nepakito (atitinkamai 0,6, 0,58 ir 0,59 procento). 2007 metais, palyginti su 2006 metais, viešojo sektoriaus išlaidos MTEP darbams padidėjo daugiau nei 100 mln. litų. 2006 metais Lietuvoje bendrosios išlaidos MTEP siekė 657,8 mln. litų, o išreikštos BVP procentais – 0,8 procento (t. y. buvo 2,3 karto mažesnės už ES valstybių vidurkį). Lietuvos verslo sektoriaus investicijos į šią sritį 2006 metais siekė 183,8 mln. litų, t. y. 0,22 procento BVP. Per metus jų dalis padidėjo nuo 0,16 iki 0,22 procento BVP. Lietuva užsibrėžė siekį, kad 2010 metais bendrosios investicijos į MTEP pasiektų 2 procentus BVP, o viešojo ir verslo sektorių investuotos lėšos – po 1 procentą BVP. Tiesioginės užsienio investicijos 2008 m. sausio 1 d. sudarė 34,6 mlrd. litų (10 mlrd. eurų) ir buvo 19,6 procento didesnės nei 2007 m. sausio 1 d. (28,92 mlrd. litų, arba 8,38 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui 2008 m. sausio 1 d. vidutiniškai teko 10,3 tūkst. litų (2,98 tūkst. eurų) tiesioginių užsienio investicijų (2007 m. sausio 1 d. – 8,5 tūkst. litų, arba 2,46 tūkst. eurų). Pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp atsiliekančiųjų ES valstybių (ES vidurkis 2006 metais – 8,67 tūkst. eurų). 2008 metais ES struktūrinės paramos lėšomis inžinerinė infrastruktūra bus įrengta 4 pramoniniuose parkuose: Šiauliuose (I etapo plote), Kėdainiuose (I etapo plote), Radviliškyje ir Pagėgiuose. Įrengti pramoniniai parkai padės pritraukti tiesioginių užsienio ir vidaus investicijų. Stiprinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, numatyti tyrėjų įdarbinimo verslo įmonėse skatinimo mechanizmai. Mokslo ir studijų institucijos, privačios įmonės skatinamos dalyvauti ES bendrosiose mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programose, paskirti atstovai ir lėšos ES technologinių platformų dalyvių veiklai finansuoti, per dvišalį bendradarbiavimą mokslininkai ir tyrėjai aktyviai dalyvauja MTEP veikloje tiek Europos, tiek pasaulio mastu. Nacionalinių technologijų platformų kūrimo tikslas – skatinti verslo ir mokslinių tyrimų sektoriaus subjektų bendradarbiavimą, vykdyti perspektyviausių ūkio tarptautinio proveržio krypčių veiklą, kurti inovatyvius ir konkurencingus produktus. Lietuvoje šis procesas vyko ir vyksta labai aktyviai. Kiekvienai ES technologijų platformai kuriama atitinkama nacionalinė technologijų platforma. Kai kurių sektorių nacionalinės platformos (miškų, biotechnologijų, statybų, inžinerinės pramonės, komunikacijų ir elektroninių technologijų ir kitos) jau įsitraukė ir į ES technologijų platformų veiklą. Kaip nacionalinių technologijų platformų jungimosi į Europos grandines – Europos technologines platformas (toliau vadinama – ETP) pavyzdžius būtų galima paminėti biotechnologijų platformą, kuri dalyvauja Darnios chemijos ETP, taip pat nacionalinę nanoelektronikos ir elektronikos technologijų platformą, bendradarbiaujančią su ENIAC – jungtinių technologijų iniciatyvų (toliau vadinama – JTI) remiama nanoelektronikos JTI. Tai padeda plėtoti MTEP ir inovacijas, didelę pridėtinę vertę kuriančią gamybą, skatina investicijas į šias sritis. Be to, Lietuvos įmonės jau dalyvauja šiose Jungtinių technologijų iniciatyvose: aeronautikos ir oro transporto (Clean Sky), nanoelektronikos (ENIAC) ir įterptinių sistemų (ARTEMIS). Lietuva tarp Europos šalių pagal diegiamų inovacijų skaičių vis dar yra atsiliekančiųjų sąraše. Valstybių inovatyvumas Europoje vertinamas pagal 25 rodiklius, suskirstytus į 5 grupes: inovacijų varikliai; žinių kūrimas; inovacijos ir antreprenerystė; žinių taikymas; intelektinė nuosavybė. Pirmųjų 3 grupių rodikliai rodo inovacijų sąnaudas – tai, kas skatina inovacijas: žinių troškimas, verslumas, moksliniai tyrimai. Kitos 2 grupės rodo inovacijų rezultatus: inovacijų pritaikym …