Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinėje strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 94 (Žin., 2008, Nr. 19-685), numatytos konkrečios priemonės ir veiksmai Kioto protokole nurodytam tikslui (8 procentais sumažinti išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį, palyginti su 1990 metais) pasiekti.
\nParengta klimato kaitos poveikio ekosistemoms, bioįvairovei, vandens ištekliams, žemės ir miškų ūkiui, žmonių sveikatai įvertinimo studija ir pasekmių švelninimo strateginis planas.
\nĮgyvendinant Nacionalinę į atmosferą išmetamo teršalų kiekio valdymo (ribojimo) iki 2010 metų programą, patvirtintą aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-89 (Žin., 2008, Nr. 17-613), numatoma riboti į atmosferą išmetamą sieros ir azoto junginių kiekį energetikos ir transporto sektoriuose, lakiųjų organinių junginių kiekį pramonės sektoriuje, amoniako kiekį žemės ūkio sektoriuje, siekiant užtikrinti, kad 2010 metais nebūtų viršijami nustatyti šių junginių nacionaliniai limitai.
\nEfektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2008, Nr. 83-3296), nustato pastatų, technologinių procesų, įrenginių ar transporto objektų, kuriuose įdiegtos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, kurioms įdiegti skirta finansinė parama iš valstybės institucijų įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų, stebėsenos atlikimo reikalavimus.
\nParengta Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodika, patvirtinta ūkio ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4‑184 (Žin., 2008, Nr. 55-2097). Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito tikslas – įvertinti esamą pastato atitvarų ir statinio inžinerinių sistemų būklę, nustatyti veiksnius, lemiančius energijos ir šalto vandens sąnaudas, parinkti tinkamas priemones, kurių įgyvendinimas leis sumažinti ne tik pastato energijos ir šalto vandens sąnaudas, bet ir pagerinti komfortines sąlygas, padidinti pastato ar atskirų jo dalių gyvavimo trukmę.
\nEnergijos taupymas ir efektyvus energijos išteklių vartojimas, gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai vartoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius numatytas Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin., 2006, Nr. 54-1956). Įgyvendinus Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programos tikslus, bus gauti šie kiekybiniai energetikos rodikliai: šilumos vartojimas esamuose pastatuose sumažės 7 procentais; kogeneracija sudarys 20 procentų bendro elektros gamybos balanso; atsinaujinantys energijos ištekliai 2010 metais sudarys iki 12 procentų bendro pirminės energijos balanso; atliekinių energijos išteklių naudojimas iki 2010 metų padidės 2 TWh; iki 2010 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarys ne mažiau kaip 5,75 procento viso šalies rinkoje esančio transportui skirto benzino ir dyzelino energijos.
\n2008 m. rugpjūčio 27 d. bendras Suomijos kompanijos „Poyry Energy Oy“ ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) konsorciumas parengė naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, kuri atsakė į esminį klausimą – atominė elektrinė Lietuvoje yra galima ir leistina. Galutinį sprendimą dėl atominės elektrinės veiklos leistinumo Aplinkos ministerija priims 2009 metų I ketvirtį, pabaigus PAV ataskaitos rezultatų viešą pristatymą Lietuvos ir užsienio šalių visuomenei.
\nLietuvos ūkį modernizuoti būtina dėl didelio jo imlumo energijai. Eurostato duomenimis, 2004 metais energijos intensyvumas Lietuvoje (1 136 kgne tūkstančiui eurų) buvo 5,6 karto didesnis nei ES-15 valstybių vidurkis (203 kgne tūkstančiui eurų), 5,5 karto didesnis nei ES-25 valstybių vidurkis (205 kgne tūkstančiui eurų), 9,5 karto didesnis nei Danijoje (120 kgne tūkstančiui eurų), 1,9 karto didesnis nei Lenkijoje (597 kgne tūkstančiui eurų), 1,6 karto didesnis nei Latvijoje (696 kgne tūkstančiui eurų), tačiau mažesnis nei Estijoje (1 140 kgne tūkstančiui eurų).
\n39.1. Ribotai taikomos prevencinės prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės.
\n39.2. Finansinių išteklių stoka energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo priemonėms diegti. Nepakankami biudžeto asignavimai teikti valstybės paramą Daugiabučių namų modernizavimo programoje nurodytoms energijos taupymo priemonėms įgyvendinti, siekiant joje užsibrėžtų tikslų.
\n39.3. Finansinių išteklių stoka atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui labiau skatinti (tiek namų ūkių, tiek įmonių veikloje).
\n40.1. Siekiant efektyviai prisidėti prie visuotinių pastangų švelninti klimato kaitą, įvertinti Lietuvos galimybes maksimaliai mažinti šiltnamio dujų kiekį ir aktyviai dalyvauti derybose su Europos Komisija dėl šiltnamio dujų mažinimo tikslų po 2012 metų, kad įsipareigojimai tarp ES valstybių būtų paskirstyti atsižvelgiant į šalies išsivystymo lygį, ekonominio augimo rodiklius, specifines nacionalines ir regionines aplinkybes. Sustiprinti ūkio subjektų veiklos, susijusios su į atmosferą išmetamų lakiųjų organinių junginių valdymu, kontrolę.
\n40.2. Siekiant bendrųjų energetikos strateginių tikslų ir esminio Lietuvos energetinio saugumo padidinimo, vienas iš nacionalinės energetikos plėtros tikslų yra sparčiai didinti atsinaujinančių ir vietinių šaltinių lyginamąjį svorį. Lietuva sieks įgyvendinti savo įsipareigojimus ES dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo elektros energijai gaminti. Per artimiausius metus statant vėjo elektrines, mažas hidroelektrines ir biokurą naudojančias termofikacines elektrines, elektros energijos pagaminta iš atsinaujinančių išteklių dalis 2010 metais turi sudaryti daugiau kaip 7 procentus visos sunaudojamos elektros energijos, o 2025 metų pabaigoje jų indėlis turi padidėti iki 10 procentų.
\n40.3. Elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, plėtra skatinama garantuojant visos tokiose elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimą. Elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius ir vietinius energijos išteklius, superkama vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648). Elektros energijos, pagamintos naudojant hidroenergiją, supirkimo kaina yra 20 ct/kWh. Elektros energijos, pagamintos vėjo elektrinėse, supirkimo kaina yra 22 ct/kWh (nuo 2009 m. sausio 1 d. bus taikoma 30 ct/kWh vidutinė elektros energijos, pagamintos vėjo elektrinėse, supirkimo kaina). Atsižvelgiant į šalies infliaciją ir didėjančias biokuro kainas, nuo 2008 m. sausio 1 d. padidintos elektros energijos, pagamintos naudojant biokurą, supirkimo kainos. Jėgainėms, kuriose elektros energija gaminama naudojant biokurą, pradėtoms eksploatuoti iki 2008 m. sausio 1 d., nustatyta supirkimo kaina – 22 ct/kWh, pradėtoms eksploatuoti po 2008 m. sausio 1 d. – 24 ct/kWh. Šios kainos garantuojamos iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Atsižvelgiant į kintančias aplinkybes, prognozuojama, kad ir ateityje galimas supirkimo kainų didėjimas. Nuo 2021 metų elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, pirkimas bus skatinamas įvedant vadinamųjų „žaliųjų sertifikatų“ sistemą.
\n40.4. Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatyta, kad siekiant didinti biokuro ir kitų vietinių energijos išteklių naudojimą, mažinti importuojamo kuro poreikį, bus parengti reikiami teisės aktai, reglamentuojantys visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energetikos ir transporto srityse. Valstybė rems šiam tikslui pasiekti skirtus projektus ir sudarys sąlygas panaudoti ES struktūrinių ir kitų paramos fondų lėšas. Siekiama, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis pirminės energijos balanse iki 2012 metų kasmet didėtų po 1,5 procento, o 2025 metais pasiektų 20 procentų.
\n40.5. Užtikrinant saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumą, perimamumą ir plėtrą, numatoma ne vėliau kaip 2015 metais pradėti eksploatuoti naują atominę elektrinę, kuri tenkintų Baltijos regiono energetinius poreikius. Tuo siekiama užtikrinti patikimą, stabilią ir saugią Lietuvos energetikos veiklą, nekeliančią grėsmės aplinkai, sudarančią palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai, galinčią konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje.
\n40.6. Modernizuoti daugiabučius namus miestuose ir miesteliuose, mažinti energijos vartojimą. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo tvarką būtina optimizuoti – valstybės paramą skirti energiniu požiūriu efektyviausioms, tačiau negreit atsiperkančioms priemonėms remti, derinant ją su valstybės biudžeto asignavimų galimybėmis.
\n41.1. 63 priemonė. Įgyvendinti Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1056 (Žin., 2004, Nr. 133-4786) (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija).
\n41.2. 64 priemonė. Atlikti aplinkai palankių produktų rinkos tyrimus, rinkti ir kaupti informaciją apie aplinkai palankius produktus, jų pokyčius rinkoje (2008 metų I ketvirtis–2008 metų IV ketvirtis, Aplinkos ministerija).
\n41.3. 65 priemonė. Įgyvendinti energiją taupančias ūkio šakų priemones, kurios leistų per 3 metus, pradedant 2008 metais, sumažinti lyginamąsias galutinės energijos sąnaudas 1,5 procento (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Ūkio ministerija).
\n41.4. 66 priemonė. Įgyvendinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros didinimo priemones, kurios leistų pasiekti, kad 2010 metais atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų iki 12 procentų bendro pirminės energijos balanso, o elektros energijos gamyba iš šių išteklių sudarytų 7 procentus visos suvartojamos elektros energijos (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Ūkio ministerija).
\n41.5. 67 priemonė. Įgyvendinti Pajūrio juostos tvarkymo programą 2008–2013 metams (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Aplinkos ministerija).
\n41.6. 68 priemonė. Įgyvendinti Lietuvos miškingumo didinimo programoje nurodytas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku priemones (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Aplinkos ministerija).
\n41.7. 69 priemonė. Įsteigti valstybiniuose parkuose švietėjišką veiklą vykdančius lankytojų centrus, sukurti lankytojams skirtą vizualinę informacinę sistemą, skirtą šiose teritorijose esančioms saugomoms gamtos ir kultūros paveldo vertybėms pažinti (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Aplinkos ministerija).
\n41.8. 70 priemonė. Parengti studiją apie Lietuvos klimatą, jo svyravimų diagnozę ir prognozes (2010 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Aplinkos ministerija).
\n41.9. 71 priemonė. Parengti taikomąjį mokslinį tyrimą (studiją) „Vakarų Lietuvos regionuose esančių geoterminės energijos resursų potencialo išaiškinimas ir pagrindimas bei galimybės jų panaudojimui energijos gamybai“ (2008 metų III ketvirtis–2008 metų IV ketvirtis, Ūkio ministerija).
\n41.10. 72 priemonė. Parengti integralaus atliktų viešųjų pirkimų poveikio aplinkai vertinimo studiją (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Aplinkos ministerija).
\n41.11. 73 priemonė. Vykdyti Daugiabučių namų modernizavimo programą, paramą skirti energiniu požiūriu efektyviausioms priemonėms įgyvendinti (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Aplinkos ministerija).
\n7 lentelė. Mikroekonominės politikos 7 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai Eil. Nr.
\nRodiklis 2007 metais (kai nenurodyta kitaip) Siekiama 2010 metais ES-27 vidurkis 1.
\nŠalies rinkoje esančio transportui skirto benzino ir dyzelino, biodegalų energetinė dalis, procentais 4,3 2,3 (2006 metais) 5,75 1,8 (2006 metai) 2.
\nĮmonių, turinčių aplinkos vadybos sistemų sertifikavimo pagal ISO 14000 reikalavimus aplinkos sertifikatus, skaičius n. d.
\n452 n. d.
\n3.
\nŠiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisija CO2 ekvivalentu: iš viso, mln. tonų ploto vienetui, tonų / kv. kilometrui BVP vienetui iš viso, tonų / tūkst. litų 23,222 356,162 284,0 (2006 metai) 24,022 368,436 284,0 5142,8 (2006 metai) 4.
\nAtsinaujinančios energijos išteklių dalis iš visos energijos, procentais 8,7 12 6,9 (2006 metai) 5.
\nEnergijos vartojimo efektyvumas, procentais n. d.
\n1,5 n. d.
\n6.
\nGalutinės energijos intensyvumas, tne / mln. eurų 124,5 (BVP apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą (PGS) 116 (BVP apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą (PGS) 117,1 (BVP apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą (PGS) (2005 metai) 7.
\nMiškų plotas, tūkst. hektarų 2143 2160 jo dalis iš viso Lietuvos teritorijos ploto, procentais 32,8 33,1 37,2 (2005 metai) 8.
\nTeršalų prietaka į Baltijos jūrą, tonomis iš jų: organinės medžiagos (BDS7), bendrasis azotas, bendrasis fosforas 89 003 48 071 1891 85 940 41 760 2160 n. d.
\n9.
\nŽaliųjų viešųjų pirkimų dalis iš bendros litais apskaičiuotos viešųjų pirkimų apimties, procentais n. d. (Žaliųjų pirkimų programa patvirtinta tik 2007 metais) 20 n. d.
\n10.
\nModernizuotų daugiabučių namų, įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, dalis iš visų daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų, procentais 1 2,8 n. d.
\n8 uždavinys. Skatinti informacinių ir ryšio technologijų sklaidą, tobulinti nacionalinę infrastruktūrą, įgyvendinant tarpvalstybinių tinklų projektus (atitinka 9 ir 16 gaires; 1, 4 PRS).
\n43.1. Informacinės ir ryšių technologijos (toliau vadinama – IRT).
\nKad kuo daugiau Lietuvos gyventojų galėtų naudotis kompiuteriais ir internetu, kuriami viešieji interneto prieigos taškai, kuriuose Lietuvos gyventojai gali nemokamai pasinaudoti prie interneto ryšio prijungtu kompiuteriu. Nuo 2006 metų, vykdant ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“, visi nauji ir jau veikiantys viešieji interneto prieigos taškai integruojami į bendrą administravimo sistemą. Įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, buvo vykdoma tokia veikla: visuomenės informavimas, viešųjų interneto prieigos taškų atranka, sukurta viešųjų interneto prieigos taškų interneto svetainė, parengtos viešųjų interneto prieigos taškų darbo atmintinės, ataskaitų pildymo instrukcijos, įrengtos skelbimų lentos prie steigiamų viešųjų interneto prieigos taškų, parengti kompiuterinės įrangos, baldų, interneto ryšio pirkimo dokumentai.
\nŠiuo metu Lietuvoje įsteigti 475 viešieji interneto prieigos taškai (2005 metais įsteigta 300 viešųjų interneto prieigos taškų), 2008 metais planuojama įsteigti 400 viešųjų interneto prieigos taškų ir modernizuoti 83, nuo 2002 metų veikiančius kaimo vietovėse. Nauji viešieji interneto prieigos taškai steigiami siekiant užtikrinti tolygų viešųjų interneto prieigos taškų pasiskirstymą šalies teritorijoje, kad bet kurioje Lietuvos vietovėje 8 kilometrų spinduliu būtų bent vienas viešasis interneto prieigos taškas.
\nNuo 2005 metų įgyvendinamas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kurio tikslas – sukurti plačiajuostį tinklą, apimantį visus kaimo seniūnijų centrus, kuriuose verslas nesuinteresuotas plačiajuosčių tinklų infrastruktūros plėtra. Plačiajuosčio ryšio plėtros projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kurį įgyvendina viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, 2007 metais pateko tarp geriausių ES vykdomų projektų – ES ekspertų buvo atrinktas iš 163 pateiktų projektų ir demonstruotas Europos Komisijos 2007 metais Briuselyje vykusioje perspektyvių ES vykdomų projektų, mažinančių socialinę atskirtį, parodoje. 2007 metų pabaigoje buvo iš viso nutiesta 2827 kilometrai šviesolaidinių kabelinių linijų. RAIN tinklo šviesolaidinės kabelinės linijos 9 Lietuvos apskrityse buvo pastatytos ir parengtos naudoti. Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse buvo pradėtos diegti paslaugos vartotojams.
\n2006 metais buvo sulietuvinta atvirojo kodo lokalizuota programinė įranga, palaikanti atviruosius elektroninių dokumentų standartus, sukurtos testavimo priemonės. Sukurtos atvirojo kodo lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos tikrinimo ir taisymo programos, atnaujinta interneto svetainė www.atviraskodas.ivpk.lt, kur vartotojas gali laisvai ir nemokamai įsigyti sukurtą programinę įrangą. 2007 metais įvykdytas investicijų projektas „Programinės įrangos, palaikančios atviruosius elektroninių dokumentų standartus, kūrimas ir lokalizavimas“, kuriuo kompiuterių vartotojai (dirbantys valstybės, mokslo ir studijų institucijose) aprūpinti atvirojo kodo lokalizuota programine įranga, jų aprašymais.
\nNauja redakcija išdėstytas Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1468 (Žin., 2003, Nr. 112-5022; 2006, Nr. 36-1284). Naujosios redakcijos plane pateikiamas elektroninių paslaugų, numatomų perkelti į elektroninę terpę, sąrašas, sudarytas atsižvelgiant į ES programinius dokumentus (e. Europos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų sąrašą) ir vadinamąsias europines paslaugas (angl. pan-European services), nurodytos Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų administruojamos viešosios paslaugos, kurias institucijos planuoja perkelti į elektroninę terpę, už šių paslaugų administravimą atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, minėtų viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę terminai, laukiami rezultatai, viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiai ir esama būklė.
\n2005 metais buvo plėtojamos portalo valdžios elektroninių vartų funkcijos elektroninėms paslaugoms teikti „vieno langelio“ principu: jungiamos viešosios paslaugos, diegiamos standartinės duomenų archyvavimo, administravimo funkcijų procedūros. 2006–2007 metų laikotarpiu sukurtos ir įdiegtos mokėjimo už elektronines paslaugas, asmens identifikavimo sistemos, duomenų saugumą užtikrinančios priemonės; siekiant padidinti portalų saugumą internete, 2007 metais buvo įdiegta internetinių aplikacijų saugumo priemonė ir atlikti jos konfigūravimo darbai.
\nInformacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Informacinės visuomenės plėtros komitetas) 2007 metais parengė Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektą. Svarbiausias šio įstatymo tikslas – reglamentuoti valstybės informacinių išteklių valdymą, aptarti jų kūrimą, tvarkymą, priežiūrą ir koordinavimą, naudojimą įgyvendinant valstybės valdymo uždavinius, teikiant duomenis ir informaciją valstybės institucijoms, įstaigoms ir asmenims, įstaigų, disponuojančių valstybės informaciniais ištekliais, taip pat atsakingų už valstybės informacinių išteklių vientisumo, kūrimo, plėtros, naudojimo ir saugos koordinavimą bei priežiūrą, teises, pareigas ir atsakomybę, nustatyti sąnaudų, kylančių tvarkant ir prižiūrint valstybės informacinius išteklius, finansavimo šaltinius.
\n43.2. Energetika.
\n2006 metais įgyvendintas Estijos ir Suomijos elektros energijos tinklų sujungimo „Estlink“ projektas, kuriame dalyvauja ir Lietuva, o 2007 metų pradžioje buvo pradėta prekyba elektros energija naujuoju 350 MW elektros energijos perdavimo galios povandeniniu kabeliu „Estlink“.
\n2007 m. sausio 10 d. Europos Komisija pristatė dokumentų paketą „Energetikos politika Europai“, kuriame numatė per 3 metus užbaigti europinio dujų ir elektros tinklo ir konkurencingos Europos energetikos rinkų kūrimą. Šiems tikslams buvo pritarta 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje Europos Vadovų Taryboje. ES valstybių vadovai pripažino Lietuvos energetikos problemą – izoliaciją nuo ES valstybių energetikos rinkų – ir į Prioritetinių jungčių sąrašą įtraukė Lietuvos–Lenkijos–Vokietijos elektros tinklų sujungimo projektą.
\nNacionalinėje energetikos strategijoje, atitinkančioje ES rinkų atvėrimo ir liberalizavimo politiką, nurodyti svarbiausieji Lietuvos energetikos strateginiai tikslai: energetinis saugumas, darni energetikos sektoriaus plėtra, konkurencingumas ir efektyvus energijos naudojimas.
\nNacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131), nurodytos priemonės Nacionalinės energetikos strategijos nuostatoms sėkmingai ir laiku įgyvendinti.
\n2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymu (Žin., 2007, Nr. 76-3004) sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą.
\n43.3. Transportas.
\nPer Lisabonos strategijos 2005–2007 metų ciklą transporto sektoriuje daugiausia dėmesio buvo skiriama transeuropinio transporto tinklo elementams, esantiems Lietuvos teritorijoje (I ir IX multimodaliniams koridoriams, tarptautiniams Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostams, Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui), modernizuoti, sudarant efektyvias sąlygas trumpųjų nuotolių laivybos skatinimui ir jūrų greitkelių, intermodalinio transporto plėtrai. Buvo gerinami valstybinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūros techniniai parametrai, diegiamos eismo saugos priemonės. Ypač sėkmingi Lietuvos transporto sektoriui buvo 2007 metai – sektorius išliko sparčiausia besiplėtojančia Lietuvos ūkio šaka, kartu sudarė geras sąlygas kitų sektorių plėtotei. 2007 metais bendroji pridėtinė vertė (BPV), sukuriama transporto sektoriuje, buvo 24 procentais didesnė, palyginti su 2006 metais, ir net 44 procentais didesnė, palyginti su 2005 metais.
\nYpač daug dėmesio 2007 metais buvo skiriama eismo saugai. Sugriežtintos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) nuostatos. 2007 metais eismo įvykių metu keliuose žuvo 739 žmonės. Siekiant užtikrinti saugų eismą Lietuvos keliuose ir sukurti racionalią saugaus eismo struktūrą, kuri lemtų visų grandžių nuoseklumą ir jų tarpusavio sąveiką, 2007 metais parengti ir priimti svarbūs teisės aktai, pavyzdžiui, parengta Saugaus eismo gerinimo keliuose programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1171 (Žin., 2007, Nr. 115-4706). Pagrindinis Saugaus eismo gerinimo keliuose programos uždavinys – įdiegti papildomų nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojančių automatinių prietaisų ir tęstinio vairuotojų mokymo sistemą.
\nDaug dėmesio 2005–2007 metų laikotarpiu buvo skirta geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti. 2007 metais pavyko pasiekti itin svarbius susitarimus dėl ES bendro intereso prioritetinio transporto projektų sąrašo projekto Nr. 27 „Rail Baltica“ ašies įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Lenkijos Respublikos susisiekimo ministras 2007 m. kovo 9 d. pasirašė Supratimo memorandumą dėl Lietuvos–Lenkijos sienos kirtimo taško ir „Rail Baltica“ pasienio atkarpos. Analogišką memorandumą pasirašė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Latvijos Respublikos susisiekimo ministras. Taip pat buvo patvirtintas finansavimas TEN-T fondo paramai gauti dviejų sienų kirtimo atkarpų rangos darbams. 2007 metais parengtas Europos standarto geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo planas. Šiame plane išdėstyti „Rail Baltica“ geležinkelio ašies Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis Lietuvos nacionalinės dalies I etapo Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena–Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas–Jonava–Lietuvos ir Latvijos valstybės siena infrastruktūros projektavimo ir statybos darbų finansavimo poreikiai 2007–2013 metais.
\nSiekiant Lietuvos automobilių kelių sektorių visiškai integruoti į ES kelių transporto sistemą ir modernizuoti tarptautinių kelių Lietuvos teritorijoje ruožus, toliau buvo intensyviai rekonstruojami ir modernizuojami Lietuvą kertantys transeuropiniai transporto koridoriai ir E kategorijos magistraliniai keliai.
\nPlėtojant valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrą, viena iš svarbiausių krypčių yra žvyrkelių asfaltavimas. Siekiant pagerinti susisiekimą tarp gyvenviečių ir administracinių centrų, ekologinę būklę ir saugaus eismo sąlygas visose 10 Lietuvos apskričių, toliau buvo vykdoma žvyrkelių asfaltavimo programa. Iš viso 2007 metais išasfaltuota 256 kilometrai rajoninės reikšmės žvyrkelių, t. y. 2,4 karto daugiau nei 2006 metais.
\nDidelės investicijos buvo skirtos Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui modernizuoti. Sėkminga vandens transporto politika užtikrino spartų verslo augimą uoste, o išplėtotos laivybos linijos jungia Klaipėdą su viso pasaulio uostais. 2007 metais pradėti vykdyti parengiamieji darbai giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos programai įgyvendinti.
\n2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų steigimui ir siūlomoms steigimo vietoms, šių centrų steigėjams ir valdytojams. Viešųjų logistikos centrų steigimo vietoms pritarė ir Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinė komisija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ (Žin., 2008, Nr. 20-734) pripažino Vilniaus ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų steigimo projektus svarbiais valstybei ekonominiais projektais.
\nPastaraisiais metais buvo sėkmingai vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas transporto srityje – formuota politika su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis (Rusija, Ukraina, Baltarusija, Centrinės Azijos valstybėmis). Rezultatai – didėjantis krovos mastas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir vežimas geležinkeliais. Taip pat užmegzti ryšiai su Turkija, siekiant praplėsti kombinuoto krovinių vežimo traukiniu „Vikingas“ geografiją. Suintensyvinti ryšiai su Kinija, siekiant pritraukti Kinijos krovinių vežimą per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.
\n2008 metais buvo visiškai baigtas įgyvendinti transporto infrastruktūros objektų modernizavimas pagal Šengeno konvencijos reikalavimus. Oro transporto sektoriaus plėtra 2007 metais buvo viena sparčiausių transporto srityje, o šalies oro uostai pagerino savo kiekybinius rodiklius – sulaukė 2,2 mln. keleivių, arba 22 procentais daugiau nei 2006 metais. Rekordinis keleivių ir krovinių vežimas teigiamai veikia makroekonominius rodiklius, tačiau reikia atitinkamai plėtoti infrastruktūrą.
\nSiekiant gerinti keleivių aptarnavimą ir orlaivių priežiūrą, kelti aviacijos saugumo lygį, buvo intensyviai atnaujinama oro uostų infrastruktūra. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste atlikti perono plėtros darbai, įrengta nauja orlaivių stovėjimo aikštelė. Kauno oro uoste įrengta perimetro apsaugos signalizacija, nauja kilimo ir tūpimo tako šviesų signalinė sistema. Tarptautiniame Palangos oro uoste iki 2300 metrų pailgintas ir iki 45 metrų praplatintas kilimo ir tūpimo takas.
\n44.1. Informacinės ir ryšių technologijos.
\nLietuvoje IRT naudojimas sparčiai plečiasi, tačiau labai priklauso nuo gyventojų amžiaus, socialinės padėties ir gyvenamosios vietovės. 2007 metais 51,8 procento Lietuvos gyventojų naudojosi kompiuteriu, 48,7 procento – internetu. Kompiuteriais ir internetu daugiau naudojosi jauni žmonės: atitinkamai 91,1 ir 89,8 procento 16–24 metų gyventojų, 4,5 ir 3,7 procento 65–74 metų gyventojų. 2007 metais mieste kompiuterius turėjo 52,5 procento namų ūkių, kaime – 23,6 procento, internetu namie galėjo naudotis 50,4 procento miesto namų ūkių ir tik 22,6 procento kaimo namų ūkių.
\nViešosios elektroninės paslaugos nepakankamai sparčiai perkeliamos į elektroninę erdvę. Eurostato duomenimis, 2007 metais Lietuvoje 35 procentai pagrindinių viešųjų paslaugų buvo perkelta į elektroninę erdvę, o ES-27 vidurkis – 59 procentai.
\n2007 metais atlikto tyrimo duomenimis, 38 procentai 15–74 metų Lietuvos gyventojų naudojosi valstybės institucijų elektroninėmis paslaugomis. Daugėjo gyventojų, viešojo administravimo institucijų interneto svetainėse pildžiusių formas arba atlikusių tam tikras procedūras. Įmonės gana daug naudojosi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis (2007 metais – 85 procentai).
\nIRT naudojimas tampa vienu svarbiausių veiksnių didinant įmonių konkurencingumą. Lietuvoje įmonės vis dažniau naudoja IRT. Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais 90,5 procento įmonių naudojosi kompiuteriais, 88,4 procento – internetu. Taip pat daugėja įmonių, naudojančių elektroninio verslo priemones: užsakymų (pardavimo) valdymo sistemas 2007 metais naudojo 23,8 procento įmonių. Tačiau pagal elektroninio verslo priemonių naudojimą vis dar atsiliekama nuo kitų ES valstybių narių.
\nAtsižvelgiant į ryškius IRT naudojimo skirtumus, Lietuvoje vykdomi elektroninės infrastruktūros ir turinio tobulinimo darbai, gyventojai skatinami naudotis IRT – jiems taikomos mokestinės lengvatos.
\nAntai skatinant Lietuvos gyventojus naudotis IRT, Lietuvoje taikomos mokestinės lengvatos kompiuteriams įsigyti ir prieigai prie interneto įsirengti. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 98-3628) įteisino gyventojų pajamų mokesčio lengvatą nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, savo reikmėms įsigyjantiems asmeninį kompiuterį ar prieigą prie interneto. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 127-4821) iki 2009 metų pratęsta galimybė pasinaudoti šia lengvata.
\nUžtikrinant, kad visi Lietuvos gyventojai galėtų naudotis kompiuteriais, Lietuvoje atliekami viešųjų interneto prieigos taškų steigimo darbai. 2008 metų pradžioje organizuota tarptautinė konferencija, pristatanti viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtrą, pasirašyta sutartis su kompiuterinės įrangos, baldų, interneto ryšio pirkimo konkurso laimėtoju, pradėti įrengti viešieji interneto prieigos taškai, diegiamas interneto ryšys, kuriama viešųjų interneto prieigos taškų (VIPT) administravimo ir priežiūros sistema. Projektas viešinamas toliau: parengta pranešimų spaudai, išleista bukletų apie viešųjų interneto prieigos taškų tinklą, nuolat atnaujinama informacija interneto svetainėje www.vipt.lt. Planuojama, kad iki 2008 metų pabaigos Lietuvoje veiks 875 viešieji interneto prieigos taškai, sujungti į bendrą administravimo ir priežiūros sistemą. Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra prisidės prie skaitmeninės atskirties mažinimo, gebėjimų naudotis kompiuteriu ir internetu didinimo.
\nAtsižvelgiant į netolygų plačiajuosčio ryšio infrastruktūros išvystymą, visoje šalies teritorijoje atliekami plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros darbai (RAIN projektas), kuriais siekiama įgyvendinti Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1231 (Žin., 2005, Nr. 137-4920), nurodytus tikslus. Plačiajuosčiais duomenų perdavimo tinklais naudojosi 46,5 procento namų ūkių, o 30,3 procento naudojosi tiek siaurajuosčiu, tiek plačiajuosčiu ryšiu.
\nPlėtojant elektroninį turinį Lietuvoje, siekiama, kad nuolat didėtų viešųjų paslaugų, pasiekiamų internetu, ir vis daugiau žmonių naudotųsi elektroninėmis paslaugomis, gerėtų teikiamų paslaugų kokybė, didėtų vartotojų pasitenkinimas. Plėtojant elektroninį turinį, atliekami ir kiti kultūros paveldo skaitmeninimo darbai. Tikimasi, kad elektroninio turinio kūrimas paskatins Lietuvos gyventojus plačiau naudotis IRT priemonėmis.
\nTeikiant viešąsias elektronines paslaugas vienas svarbiausių uždavinių yra valstybės registrų (kadastrų) ir valstybės informacinių sistemų tarpusavio sąveika. Siekiant išspręsti valstybės institucijų ir įmonių, tvarkančių valstybės registrus (kadastrus) ir teikiančių viešąsias elektronines paslaugas, interoperabilumo (sąveikos) problemą, Lietuvoje buvo atliekami duomenų mainų technologinės sąsajos kūrimo darbai. Ši sąsaja palengvintų viešųjų paslaugų teikėjams teikti kompleksines elektronines paslaugas. Spręsdama duomenų keitimosi tarp institucijų suderinamumo problemą, Vidaus reikalų ministerija Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo kvietimu inicijavo mokslinį tyrimą „Elektroninės valdžios suderinamumo Lietuvoje strateginės gairės“. Tyrimo tikslas – įvertinus gerąją ES valstybių patirtį ir atlikus būklės Lietuvoje analizę, pateikti strategines e. valdžios sprendimų suderinamumo gaires. Tyrimą atlieka Kauno technologijos universitetas kartu su partneriais. Taip pat Informacinės visuomenės plėtros komiteto iniciatyva 2006–2008 metais vykdomas projektas „Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo – sistemų sąveikos gebos sukūrimas“.
\n44.2. Energetika.
\nNacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plane numatyta iki 2012 metų sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemas ir prisijungti prie Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (toliau vadinama – UCTE), o Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas sujungti povandeniniu aukštos įtampos kabeliu.
\n2007 m. birželio 11 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė komunikatą, patvirtinantį šių šalių strateginį tikslą prisijungti prie UCTE. 2007 metų spalį Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai parengė prisijungimo prie UCTE paraišką ir pateikė ją UCTE būstinei.
\nPlėtojamas Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektas, kuris įtrauktas į Prioritetinių jungčių planą. Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektas leis visiškai užbaigti Baltijos energetikos žiedą, jungiantį Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos energetikos sistemas. Tai padės užtikrinti Baltijos valstybių elektros tinklų funkcionavimo saugumą ir patikimumą, integraciją į bendrą Europos elektros rinką. 2008 m. gegužės 19 d. Varšuvoje įsteigta bendra Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statybos įmonė „LitPol Link“. Kaip sudėtingiausias projekto klausimas nurodytas žemės panaudojimo įteisinimas. 2009 metų pavasarį tikimasi baigti studiją, kurioje bus apžvelgta visa elektros linijos Alytus–Elk trasa. Ši studija taps pagrindu tolesniems planams įgyvendinti.
\nĮgyvendinus Švedijos elektros tinklų sujungimo projektą „SwedLit“, būtų sukurtas mažasis Baltijos žiedas ir Baltijos valstybės įsijungtų į bendrą ES rinką per „Nordpool“ sistemą: būtų sustiprintas elektros energijos tiekimo patikimumas Baltijos valstybėse, uždarius Ignalinos AE. 2008 metų pradžioje parengta Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo galimybių studija, kurios rezultatai parodė, kad sistemų sujungimas yra galimas ir ekonominiu požiūriu būtų pagrįstas, remiantis išnagrinėtais techniniais, ekonominiais ir teisiniais aspektais. Latvijos ir Estijos energetikos įmonės AS „Latvenergo“ ir „Esti Energija“ pakviestos dalyvauti įgyvendinant „SwedLit“ projektą.
\n44.3. Transportas.
\nVienas iš svarbiausiųjų investicijų prioritetų susisiekimo sistemoje – infrastruktūros modernizavimo plėtra. Naujuoju Programos 3 metų ciklo laikotarpiu, t. y. 2008–2010 metais, šalies transporto infrastruktūrai modernizuoti, keleivių ir krovinių vežimo technologijoms tobulinti, daugiarūšiam transportui, eismo saugai ir saugumui užtikrinti, kitiems svarbiems susisiekimo projektams įgyvendinti planuojama panaudoti daugiau kaip 5 mlrd. litų ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir įmonių nuosavų lėšų.
\nLietuvos transporto sektoriaus sukurta bendrosios pridėtinės vertės (BPV) dalis 2007 metais siekė 10,5 procento (9,06 mlrd. litų), arba 24 procentais daugiau nei 2006 metais, nors dirbančių šiame sektoriuje skaičius sudarė tik 6,2 procento visų šalies dirbančiųjų. Lietuvos transporto sektoriaus sukuriama BVP dalis yra beveik dvigubai didesnė nei ES vidurkis. Be to, transporto sektoriaus įtaką šalies ekonomikos konkurencingumo didinimui akivaizdžiai rodo nuolat didėjantis transporto paslaugų eksportas: 2007 metais šis rodiklis pasiekė 5,9 mlrd. litų (palyginti su 2006 metais, padidėjo 10,4 procento). Apskritai transporto paslaugų eksportas 2007 metais sudarė 57,6 procento viso paslaugų eksporto (10,2 mlrd. litų), o transporto ir kelionių paslaugų eksportas siekė 86 procentus viso paslaugų eksporto. Tai rodo, kad transporto sektorius yra konkurencingas tarptautinėje rinkoje.
\nTransporto sektorius taip pat pasižymi išskirtiniu darbo našumu: šiame sektoriuje per vieną faktiškai dirbtą valandą sukuriama pridėtinė vertė yra beveik dvigubai didesnė už visų sektorių vidurkį.
\nAtsižvelgiant į Lietuvos transporto sektoriaus potencialą ir dideles galimybes taikyti pažangias, mokslu pagrįstas naujas technologijas, ypač intelektines transporto sistemas, transporto sektorius turėtų dar labiau didinti našumo rodiklius ir savo įtaką sėkmingam Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimui.
\nLietuva, atsižvelgdama į dabartinius tarptautinio ir tranzitinio transporto poreikius, taip pat į ateities prognozes, teikia ir teiks investicijų prioritetus TEN-T kelių infrastruktūrai modernizuoti. Šiuo metu problemiškiausia situacija yra Vilniuje, iki šiol neturinčiame magistralinių jungčių tarp atskirų TEN-T elementų, įsiliejančių į šalies sostinę. Siekiant išvengti didėjančių tranzito srautų per miesto centrą, būtina toliau tiesti E28, E85 ir E272 magistralines jungtis. Nutiesus Vilniaus miesto vakarinį aplinkkelį, bus patobulinta visos Europos transporto koridorių ir transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) infrastruktūra.
\nLietuva privalo toliau modernizuoti susisiekimo sektorių, kad galėtų sėkmingai palaikyti dinamišką ekonomikos augimą.
\n45.1. Informacinės ir ryšių technologijos:
\n45.1.1. Lietuvoje išlieka gana dideli IRT naudojimo skirtumai amžiaus, socialiniu ir geografiniu (tarp miesto ir kaimo gyventojų) požiūriais.
\n45.1.2. Viešosios paslaugos lėtai perkeliamos į elektroninę erdvę.
\n45.1.3. Netolygiai išplėtota plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.
\n45.1.4. Nepakankamas Lietuvos įmonių IRT naudojimas.
\n45.1.5. Nepakankamai saugus ir efektyvus duomenų keitimasis tarp valstybės registrų (kadastrų) ir valstybės informacinių sistemų.
\n45.2. Energetika:
\n45.2.1. Dominuojantis pirminės energijos išteklių importas iš Rusijos (energijos išteklių tiekimo patikimumo užtikrinimas po 2009 metų).
\n45.2.2. Lietuvos elektros energetikos sistemų priklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemų.
\n45.2.3. Jungčių su Vakarų Europos energetikos sistemomis nebuvimas.
\n45.3. Transportas:
\n45.3.1. Ribotos finansinės galimybės įgyvendinti transeuropinio transporto tinklo TEN-T projektus.
\n45.3.2. Lietuva neturi efektyvios geležinkelių transporto jungties su Vakarų Europa.
\n45.3.3. Nepakankamai išplėtoti tarptautiniai transporto koridoriai, einantys per Lietuvos teritoriją.
\n45.3.4. Neįsteigti viešieji logistikos centrai stabdo efektyvią atskirų transporto šakų sąveiką, plėtojant multimodalinio transportavimo paslaugas.
\n45.3.5. Dėl gylio apribojimų ne visiškai išnaudojamos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto galimybės. Tai mažina bendrą šio uosto konkurencingumą, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas naudoti didesnės talpos laivus. Todėl 2008–2010 metų laikotarpiu bus pradėti parengiamieji Klaipėdos giliavandenio uosto projekto darbai.
\n45.3.6. Esami techniniai ir technologiniai transporto infrastruktūros parametrai vis dar neleidžia Lietuvai patenkinti krovinių vežimo paklausos, užtikrinti reikiamos keleivių aptarnavimo kokybės, eismo saugumo, o nepakankama infrastruktūros plėtra ir jos kokybė neleidžia panaudoti visų tranzito galimybių, plėtoti multimodalinio vežimo ir logistikos paslaugų.
\n45.3.7. Daug eismo įvykių, o tai lemia didelį žuvusiųjų ir sužeistųjų eismo įvykiuose skaičių. Eismo įvykių Lietuvos keliuose ir žuvusiųjų bei sužeistųjų skaičius išlieka itin didelis – Lietuvoje 2006 metais teko 223 žuv. / mln. gyventojų, o ES-27 vidurkis siekė 87 žuv. / mln. gyventojų. 2005 ir 2006 metais Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias visoje ES žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų (2004 metais – Latvijoje). Tokius skaičius nulemia nepakankama eismo dalyvių kontrolė, netinkama eismo dalyvių elgsena kelyje, nepakankamas saugaus eismo priemonių kiekis ir jų diegimo sparta, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis.
\n46.1. Informacinės ir ryšių technologijos:
\n46.1.1. Plėtojant IRT infrastruktūrą, būtina suderinti valstybės informacijos šaltinius (valstybės registrus (kadastrus), valstybės informacines sistemas), užtikrinti viešąsias ir administracines paslaugas teikiančių valstybės informacinių sistemų ir teikiamų paslaugų saugumą, kurti elektroninę identifikavimo infrastruktūrą, nekonkurencingose vietovėse plėtoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, kad būtų sudarytos galimybės visiems potencialiems vartotojams naudotis moderniomis plačiajuosčio ryšio paslaugomis visoje šalies teritorijoje, skatinama gaminti ir naudoti lituanizuotą programinę įrangą.
\n46.1.2. Kad Lietuvos gyventojai ir verslas naudotųsi IRT, būtina kuo daugiau viešųjų ir administracinių paslaugų perkelti į elektroninę erdvę, taip pat skatinti jomis naudotis.
\n46.1.3. Skatinant Lietuvos gyventojus naudotis IRT, būtina elektroninėje erdvėje pateikti kuo daugiau Lietuvos gyventojų poreikius atitinkančios informacijos, skaitmeninėje terpėje sistemingai kaupti, saugoti ir skleisti Lietuvos kultūros paveldą.
\n46.2. Transportas:
\n46.2.1. Našumui padidinti būtina investuoti į naujas, inovatyvias ir pažangias technologijas transporto sektoriuje, intelektinių transporto sistemų diegimą, administracinių gebėjimų ir darbuotojų kvalifikacijos stiprinimą. Pastaraisiais metais šiuolaikiška transporto ir ryšių infrastruktūra tampa būtina sąlyga palankiai verslo aplinkai sukurti ir teigiamai veikia užsienio investicijų pritraukimą, šalies konkurencingumo stiprinimą.
\n46.2.2. Siekiant sudaryti sąlygas greitam, saugiam, patogiam susisiekimui per Lenkiją su Vakarų Europos kultūriniais, administraciniais, ekonominiais ir politiniais centrais, įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą (transeuroponio tinklo koridorius Nr. 1 (Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas). 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintame 30 prioritetinių transporto projektų sąraše esančiai „Rail Baltica“ ašiai įgyvendinti bus skiriama daug dėmesio: „Rail Baltica“ yra ne tik prioritetinis Lietuvos, bet ir vienas iš visos ES prioritetinių bendro intereso transporto infrastruktūros plėtros projektų.
\n46.2.3. Plėtojant tarptautinius transporto koridorius, sutelkti dėmesį į strategiškai svarbius projektus: tai konteinerinis traukinys „Vikingas“ ir „Rytų–Vakarų transporto koridorius“. Siekti, kad būtų efektyviai eksploatuojamas visas konteinerinio traukinio „Vikingas“ maršrutas (Klaipėda–Minskas–Odesa / Iljičiovskas), taip pat kad jis būtų pratęstas per Juodąją jūrą Pietų Kaukazo ir Turkijos kryptimis ir taptų TRACECA ir transazijinių srautų dalimi.
\n46.2.4. Toliau modernizuoti I ir IX multimodalinio transporto koridorius ir jų atšakas, gerinti jungtis su transeuropiniais tinklais, kelių, geležinkelių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir tarptautinių oro uostų infrastruktūros techninius parametrus, pradėti rengti Klaipėdos giliavandenio uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto projektus, įgyvendinti priemones, užtikrinančias eismo saugą, transporto infrastruktūros objektų saugumą visose transporto šakose, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, sukurti technines sąlygas steigti viešuosius logistikos centrus, užtikrinti keleivių vežimo paslaugų kokybės gerinimą, sudarant patrauklesnes sąlygas žmonių vidaus ir tarptautinėms kelionėms.
\n46.2.5. Didinant eismo saugą, ir toliau nuosekliai taikyti kompleksines priemones, kad mažėtų žuvusiųjų ir sužeistųjų eismo įvykiuose.
\n46.2.6. Plėtoti Rytų–Vakarų transporto ašį. Kroviniai iš Azijos ir Rusijos į Europą gabenami nuo seno nusistovėjusiu maršrutu per Šiaurės Vakarų Baltijos uostus Rusijoje ir Suomijoje. Tik maža dalis krovinių siunčiama į Baltijos uostus. Būtina siekti subalansuotos transporto paslaugų rinkos plėtros visoje Baltijos jūroje, kad didėtų Lietuvos tranzito potencialas, pritraukti tranzitinius krovinius, formuoti efektyvią logistikos grandinę.
\n46.3. Energetika:
\n46.3.1. Iki 2012 metų Lietuvos elektros perdavimo tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos elektros tinklais, Baltijos valstybių elektros energijos rinką integruoti į ES valstybių rinkas.
\n46.3.2. Iki 2008 metų pabaigos parengti suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studiją.
\n47.1. 74 priemonė. 98 procentuose šalies teritorijos sudaryti galimybę prie esamų plačiajuosčio ryšio tinklų prisijungti visoms norinčioms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, plečiant elektroninių ryšių infrastruktūrą (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Susisiekimo ministerija).
\n47.2. 75 priemonė. Kurti ir plėtoti integruotą viešųjų interneto prieigos centrų tinklą ir užtikrinti jo funkcionavimą (2008 metų III ketvirtis–2008 metų IV ketvirtis, Vidaus reikalų ministerija).
\n47.3. 76 priemonė. Pasiekti, kad 95 proc. pagrindinių viešųjų paslaugų būtų perkelta į elektroninę terpę (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Vidaus reikalų ministerija).
\n47.4. 77 priemonė. Užtikrinti patikimą viešųjų paslaugų teikimą, organizuojant duomenų mainus tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų saugiu valstybės duomenų perdavimo tinklu ir saugų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų įsijungimą į ES ir valstybių narių administracijų duomenų mainų tarp administracijų programos (IDABC) informacinius tinklus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Vidaus reikalų ministerija).
\n47.5. 78 priemonė. Parengti suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studiją (2008 metų I ketvirtis– 2008 metų IV ketvirtis, Ūkio ministerija).
\n47.6. 79 priemonė. Vykdyti Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo bei prisijungimo prie UCTE darbus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Ūkio ministerija).
\n47.7. 80 priemonė. Parengti Lietuvos ir Lenkijos dujų sistemų sujungimo galimybių studiją (2009 metų I ketvirtis–2009 metų IV ketvirtis, Ūkio ministerija).
\n47.8. 81 priemonė. Atlikti geologinius ir geofizinius tyrimus potencialiai tinkamoje vietovėje, nustatyti žemės gelmių struktūros tinkamumą požeminei gamtinių dujų saugyklai (2008 metų I ketvirtis– 2008 metų IV ketvirtis, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija).
\n47.9. 82 priemonė. Vykdyti Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemų sujungimo povandeniniu aukštos įtampos kabeliu darbus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Ūkio ministerija).
\n47.10. 83 priemonė. Sudaryti teisines ir administracines sąlygas efektyviam viešojo sektoriaus lėšų panaudojimui plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Finansų ministerija).
\n47.11. 84 priemonė. IX transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba – Vilniaus pietinis aplinkkelis (2008 metų I ketvirtis–2010 metų I ketvirtis, Vilniaus miesto savivaldybė).
\n47.12. 85 priemonė. Modernizuoti TEN-T tinklo kelių infrastruktūrą (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Susisiekimo ministerija).
\n47.13. 86 priemonė. Įgyvendinti Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio (I ir II etapo) projektus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Vilniaus miesto savivaldybė).
\n47.14. 87 priemonė. Modernizuoti vietinės ir valstybinės reikšmės kelius: tęsti žvyrkelių asfaltavimą, gerinti jungtis su tarptautiniais koridoriais (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Susisiekimo ministerija).
\n47.15. 88 priemonė. Rekonstruoti Klaipėdos jūrų uosto vartus, įrengti keleivinių ir krovininių keltų terminalų infrastruktūrą, sutvarkyti privažiuojamuosius kelius (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Susisiekimo ministerija).
\n47.16. 89 priemonė. Modernizuoti Kauno, Palangos ir Vilniaus tarptautinius oro uostus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Susisiekimo ministerija).
\n47.17. 90 priemonė. Modernizuoti TEN-T tinklo geležinkelių infrastruktūrą: modernizuoti geležinkelių signalizacijos, elektros tiekimo, radijo ryšio sistemas, atlikti „Rail Baltica“ projektavimo, stočių kelių ilginimo ir modernizavimo darbus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Susisiekimo ministerija).
\n47.18. 91 priemonė. Modernizuoti vietinės ir valstybinės reikšmės vandens transporto infrastruktūrą: atstatyti Šventosios valstybinį jūrų uostą, gerinti laivybos vidaus vandens keliais sąlygas (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Susisiekimo ministerija).
\n47.19. 92 priemonė. Diegti eismo saugą ir aplinkosaugą gerinančias inžinerines priemones (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Susisiekimo ministerija).
\n8 lentelė. Mikroekonominės politikos 8 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai Eil. Nr.
\nRodiklis 2007 metais Siekiama 2010 metais ES-27 vidurkis 2007 metais 1.
\nInternetą turintys namų ūkiai, procentais 44 54 54 2.
\nPlačiajuosčio ryšio technologijas naudojantys abonentai (namų ūkiai), procentais 34 41 42 3.
\nGyventojų naudojimasis e. valdžios paslaugomis, procentais 18 32 29 4.
\nĮmonių naudojimasis e. valdžios paslaugomis, procentais 85 81 65 5.
\nE. valdžios paslaugų prieinamumas, procentais 80 95 75 6.
\nŽvyrkelių dalis valstybės reikšmės kelių tinkle, procentais 38,0 35,7 n. d.
\n7.
\nKrovinių vežimas visomis transporto rūšimis, mln. tonų 138,2 135,0 n. d.
\nIII. UŽIMTUMO politikos įgyvendinimas 9 uždavinys. Pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti kuo daugiau žmonių, skatinant požiūrį į darbą kaip į visą gyvenimą trunkantį ciklą ir didinant darbo patrauklumą (atitinka 17–19 gaires; 3 PRS).
\n49.1. Tarp svarbių įgyvendintų politinių priemonių minėtinos šios:
\n49.1.1. Priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2762), įtvirtinęs naujas aktyvios darbo rinkos politikos priemones savarankiškam užimtumui remti.
\n49.1.2. Vykdomos priemonės socialinės rizikos asmenims, ypač neįgaliesiems, integruoti į darbo rinką.
\n49.1.3. Patobulintas Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 96-3519), kuris sudaro galimybes šių įmonių steigimo plėtrai ir neįgaliųjų įdarbinimui, padidintos finansinės paskatos darbdaviams įdarbinti minėtus asmenis, o jiems – finansinės paskatos mokytis.
\n49.1.4. Įgyvendintos Nacionalinės antidiskriminacinės 2006–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 907 (Žin., 2006, Nr. 100-3872), priemonės ir atlikta galiojančių darbo įstatymų analizė, išleidus leidinį „Skirtingi, bet lygūs visuomenėje ir darbuotėje“, atliktas tyrimas dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (Žin., 2003, Nr. 114-5115) nenustatytų diskriminacijos apraiškų tikimybės.
\n49.1.5. Siekiant skatinti verslumą, patvirtinta ir pradėta įgyvendinti Nacionalinė jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 339 (Žin., 2008, Nr. 46-1728).
\n49.1.6. Sprendžiant vaiko priežiūros srities uždavinius, padidintas ikimokyklinio ugdymo grupių skaičius ir parengta Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 metais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344).
\n49.2. Užimtumo lygio pokyčiai.
\nEkonomikos augimas kartu su Programoje numatytų užimtumo politikos priemonių įgyvendinimu sudarė palankias sąlygas darbo rinkos lankstumui ir užimtumui didėti. Į darbo rinką įsilieja vis daugiau gyventojų. Dėl to didėja darbo jėgos aktyvumas ir gyventojų užimtumas: antai 2007 metais Lietuvoje dirbo 60,3 tūkst., arba 4,1 procento gyventojų daugiau negu 2005 metais. Iki 2006 metų mažėjęs darbo jėgos (15–64 metų) aktyvumo lygis 2007 metais pradėjo kilti ir siekė 67,9 procento. Užimtumo lygis 2007 metais pakilo iki 64,9 procento (2005 metais – 62,6 procento).
\n49.3. Darbo pasiūlos didinimas.
\nReaguojant į gyventojų skaičiaus ir struktūros pokyčius bei kintančius visuomenės poreikius, Lietuvoje ypač daug dėmesio skiriama visiems norintiems ir galintiems dirbti gyventojams įtraukti į darbo rinką. Dar 2006 metais buvo pasiektas 61 procento moterų užimtumo lygis, kuris vienu procentiniu punktu viršijo nustatytą Lisabonos strategijoje – iki 2010 metų pasiekti 60 procentų moterų užimtumo lygį. 2007 metais Lietuvos moterų užimtumo lygis buvo 62,2 procento.
\n2007 metais buvo pasiektas pagyvenusių (55–64 metų) gyventojų užimtumo lygis, kuris 3,4 procento viršijo nustatytą Lisabonos strategijoje – iki 2010 metų pasiekti 50 procentų pagyvenusių (55–64 metų) gyventojų užimtumo lygį, t.y. 2007 metais šis rodiklis buvo lygus 53,4 procento.
\nNedarbo lygis Lietuvoje nuo 2005 metų sumažėjo beveik perpus: nuo 8,3 procento 2005 metais iki 4,3 procento 2007 metais ir buvo mažesnis negu vidutiniškai ES (ES-27 – 7,1 procento).
\nSudarytos sąlygos įsilieti į darbo rinką ir joje sėkmingai išsilaikyti kitiems neaktyviems ir nedirbantiems asmenims. Tai daro įtaką ne tik bendro nedarbo, bet ypač jaunimo ir ilgalaikio nedarbo lygio mažėjimui. Jaunimo nedarbo lygis sumažėjo nuo 15,7 procento 2005 metais iki 8,2 procento 2007 metais (Lietuvos siekis 2010 metais – 15 procentų). Ilgalaikio nedarbo lygis sumažėjo atitinkamai nuo 4,3 procento iki 1,4 procento.
\nPer 2006–2007 metų laikotarpį įsteigta 171 ikimokyklinio ugdymo ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupė. Parengtos naujos bendrosios programos pagrindinei mokyklai.
\n49.4. Socialinės apsaugos sistemos modernizavimas.
\nDabartinė Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema neatstumia pagyvenusių žmonių ir niekaip neriboja jų apsisprendimo – dirbti ar ne. Darbo sutarties trukmės, nepertraukiamojo ir pertraukiamojo valstybinio socialinio draudimo stažo atžvilgiu visos ar dalies darbo dienos darbas Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistemoje traktuojamas vienodai. Socialinio draudimo pensijos yra visuotinės, vienodai aprėpia visos šalies teritoriją ir beveik nepriklauso nuo asmenų profesinės veiklos srities, jos nevaržo asmenų geografinio ir profesinio mobilumo. Skatinant pagyvenusius žmones dalyvauti darbo rinkoje, ataskaitiniu 2005–2007 metų laikotarpiu buvo sustiprinta valstybinio socialinio draudimo stažo įtaka valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžiui: imta papildomai mokėti už kiekvienus socialinio draudimo stažo metus, viršijančius būtinojo stažo reikalavimą senatvės pensijai skirti.
\n50.1. Šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas, jų senėjimas ir to pasekmė – didėjantis lyties ir amžiaus disbalansas.
\n50.2. Trūkstant darbuotojų, didėja įmonių priklausomumas (apsirūpinant darbuotojais) nuo pagyvenusių ar darbo rinkos nuošalyje likusių asmenų aktyvumo.
\n50.3. Lėtai mažėja kai kurių gyventojų grupių socialinė atskirtis, pastebima diskriminacijos apraiškų.
\n50.4. Dalis namų ūkio darbingo amžiaus gyventojų, auginančių ir prižiūrinčių nepilnamečius vaikus ar neįgalius ir ligotus, senyvus žmones, negali įsidarbinti, nes trūksta atitinkamų paslaugų.
\n50.5. Nepakankamai lankstus darbo režimas, todėl dalis nedirbančių gyventojų, turinčių nepilnamečių vaikų, tenkinasi valstybės teikiamomis išmokomis ir nėra motyvuoti dirbti.
\n50.6. Moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje išlieka skirtinga, nepakanka galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
\n50.7. Nepakankamas jaunimo (15–24 metų) verslumas.
\n50.8. Darbo rinka išlieka segmentuota. Didžiausiuose šalies miestuose jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, kuris tampa pagrindiniu ūkio plėtros stabdžiu.
\n50.9. Trūksta vietų ir etatų ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigose, retas jų tinklas kaime.
\n51.1. Tobulinti užimtumo rėmimo politiką, siekiant visiško užimtumo, darbo kokybės gerinimo, darbo našumo didinimo, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo; įgyvendinti pritraukiančias į darbo rinką ir padedančias joje išlaikyti kuo daugiau žmonių priemones, nurodytas Nacionalinėje jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008–2012 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 339, Nacionalinėje žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo 2005–2013 metų priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 5 (Žin., 2005, Nr. 5-112), Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1042 (Žin., 2005, Nr. 116-4202).
\n51.2. Vykdant sveikatos prevenciją, įgyvendinti neužkrečiamųjų ligų prevencijos programų priemones, stiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse – steigti visuomenės sveikatos biurus.
\n51.3. Pašalinti kliūtis jaunimui įsidarbinti, modernizuoti socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemas.
\n51.4. Kasmet nustatyti užimtumo ir aktyvumo didinimo tikslus darbo rinkos institucijoms, siekiant sumažinti pasyvios darbo rinkos politikos reikšmę ir kliūtis veiksmingai ieškoti darbo ir didinti darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą. Didinant darbo rinkos imlumą, vyks Lietuvos darbo biržos „Senjorų banko“ aktualizavimas ir palaikymas, bus sudaryta galimybė pagyvenusiems žmonėms rasti tinkamą darbą visais aktyvaus gyvenimo etapais, bus aktyvinamas jaunimo ir neįgaliųjų užimtumo rėmimas, kad jie įsitvirtintų atviroje darbo rinkoje ar socialinėse įmonėse.
\n51.5. Pasitelkiant ES struktūrinių fondų paramą, įgyvendinti šeimos ir darbo įsipareigojimams derinti skirtas priemones, skatinančias šeimai palankių darboviečių plėtrą.
\n51.6. Tęsti ikimokyklinių ir (ar) priešmokyklinių grupių steigimą, tobulinti ikimokyklinio ugdymo auklėtojų kvalifikaciją, renovuoti ir rekonstruoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
\n51.7. Imtis ryžtingų veiksmų moterų dalyvavimui darbo rinkoje skatinti, įgyvendinti lyčių lygybės politikos įtvirtinimo Lietuvoje, moterų grįžimo į darbo rinką, diskriminacijos dėl lyties mažinimo priemones.
\n51.8. Taikant atvirą gerosios praktikos perėmimo koordinavimo metodą, socialinio draudimo ir pensijų politikos srityse stebėti šios politikos įgyvendinimo tendencijas ES valstybėse, vertinti išankstinio išėjimo iš darbo rinkos schemų siaurinimo galimybes, įgyvendinti Europos Komisijos Vadovą dėl lyčių aspekto integravimo užimtumo srityje, mažinti moterų ir vyrų užimtumo, nedarbo lygių, darbo užmokesčio skirtumus, darbo rinkos sektorinę ir profesinę segregaciją.
\n52.1. 93 priemonė. Jaunimo darbo centrų tinklo plėtra ir veiklos efektyvumo didinimas:
\n52.1.1. 93.1 priemonė. Įsteigti jaunimo darbo centrus visose apskrityse (2008 metų I ketvirtis–2008 metų III ketvirtis, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos darbo birža).
\n52.1.2. 93.2 priemonė. Atlikti jaunimo darbo centrų veiklos auditą (2010 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.2. 94 priemonė. Prieinamų ir įperkamų vaikų priežiūros paslaugų užtikrinimas:
\n52.2.1. 94.1 priemonė. Parengti vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymosi pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelį (2008 metų III ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n52.2.2. 94.2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą, kuriame būtų įteisinanta nauja vaiko priežiūros išmoka, ir užtikrinti šios išmokos mokėjimo įgyvendinimą (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.3. 95 priemonė. Sąlygų derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus sudarymas:
\n52.3.1. 95.1 priemonė. Parengti ir įgyvendinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo projektus (2008 metų II ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.3.2. 95.2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą, siekiant remti gausių šeimų tėvus steigti sau darbo vietą, ir jį priėmus įgyvendinti (2008 metų III ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.4. 96 priemonė. Nacionalinės jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008–2012 metais programos įgyvendinimas:
\n52.4.1. 96.1 priemonė. Parengti ir išleisti verslumo ugdymo integravimo į bendrojo lavinimo mokyklų mokomuosius dalykus programą (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Jaunimo reikalų departamentas).
\n52.4.2. 96.2 priemonė. Kasmet papildomai įsteigti ne mažiau kaip 10 mokinių mokomųjų bendrovių (2008 metų II ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n52.4.3. 96.3 priemonė. Inicijuoti 10 verslo praktinio mokymo firmų mokyklose steigimą (2008 metų III ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija).
\n52.4.4. 96.4 priemonė. Sukurti ir plėtoti jaunimo verslumo informacinį ir mentorystės tinklą (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Jaunimo reikalų departamentas, Ūkio ministerija, socialiniai partneriai).
\n52.4.5. 96.5 priemonė. Plėtoti neformalųjį jaunimo verslumo ugdymą įgyvendinant jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų projektus (2008 metų III ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Jaunimo reikalų departamentas, savivaldybės).
\n52.5. 97 priemonė. Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse 2007–2009 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 898 (Žin., 2007, Nr. 95-3825), įgyvendinimas:
\n52.5.1. 97.1 priemonė. Finansuoti kaimo gyvenamųjų vietovių seniūnijų jaunimo iniciatyvų projektus, taip pat projektus, skatinančius imtis visuomeninės veiklos, mokančius ir informuojančius mažiau galimybių turintį ir kaimo jaunimą (2008 I–2009 IV, JRD, savivaldybės). (2008 metų I ketvirtis–2009 metų IV ketvirtis, Jaunimo reikalų departamentas, savivaldybės).
\n52.5.2. 97.2 priemonė. Organizuoti jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimą (2008 metų I ketvirtis–2009 metų IV ketvirtis, Jaunimo reikalų departamentas).
\n52.6. 98 priemonė. Lyčių lygybės aspekto integravimas užimtumo srityje:
\n52.6.1. 98.1 priemonė. Organizuoti moterų, po ilgesnės pertraukos grįžtančių į darbo rinką, ir vyresnio amžiaus moterų skatinimui dirbti ir mokytis skirtus mokymus (2008 metų I ketvirtis–2009 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža).
\n52.6.2. 98.2 priemonė. Organizuoti seminarus, skirtus moterų ir vyrų vaidmenų ekonominėje veikloje stereotipams keisti (2009 metų I ketvirtis–2009 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.7. 99 priemonė. „Pirmo darbo“ programos tobulinimas:
\n52.7.1. 99.1 priemonė. Parengti ir įgyvendinti Supažindinimo su profesijų pasauliu programą nekvalifikuotam jaunimui (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Lietuvos darbo birža, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba).
\n52.7.2. 99.2 priemonė. Užtikrinti, kad „naujas startas“ būtų suteiktas kiekvienam jaunam bedarbiui per pirmuosius 4 nedarbo mėnesius (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Lietuvos darbo birža).
\n52.7.3. 99.3 priemonė. Lietuvos darbo biržos internetinėje svetainėje sukurti laisvų darbo vietų duomenų banką studentams ir moksleiviams, kad jie galėtų dirbti laisvu nuo mokymosi metu (2009 metų II ketvirtis–2009 metų IV ketvirtis, Lietuvos darbo birža).
\n52.8. 100 priemonė. Įtraukiosios darbo rinkos užtikrinimas:
\n52.8.1. 100.1 priemonė. Parengti ir įgyvendinti ieškančių darbo asmenų integracijos į darbo rinką projektus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Lietuvos darbo birža, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.8.2. 100.2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą, siekiant didinti bedarbių aktyvumą ieškoti darbo, ir jį priėmus įgyvendinti (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.8.3. 100.3 priemonė. Diegti profesinės reabilitacijos programas neįgaliųjų įsidarbinimo galimybėms ugdyti ir plėsti paslaugų teikėjų tinklą (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.8.4. 100.4 priemonė. Įgyvendinti kompiuterinio raštingumo programas gyventojų kompiuteriniam raštingumui didinti (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.8.5. 100.5 priemonė. Parengti ir įgyvendinti socialinės rizikos ir socialinės atskirties asmenų integracijos į darbo rinką projektus (2008 metų II ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.8.6. 100.6 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą, siekiant palankesnių ir didesnių galimybių labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims sugrįžti į darbo rinką, ir jį priėmus įgyvendinti (2008 metų III ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.8.7. 100.7 priemonė. Parengti ir įgyvendinti diskriminacijos darbo rinkoje mažinimo ir socialinių problemų prevencijos projektus (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.8.8. 100.8 priemonė. Parengti ir įgyvendinti nestacionarinių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektus (2008 metų II ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.8.9. 100.9 priemonė. Parengti ir įgyvendinti sveikatos priežiūros specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, darbingumo išsaugojimo ir didinimo, kvalifikacijos kėlimo projektus (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.9. 101 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą:
\n52.9.1. 101.1 priemonė. Peržiūrėti socialinių įmonių statuso įgijimo sąlygas (2008 metų IV ketvirtis–2009 metų I ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.9.2. 101.2 priemonė. Suderinti neįgaliųjų užimtumo rėmimo sąlygas su EK reglamentu (2008 metų IV ketvirtis–2009 metų I ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n52.10. 102 priemonė. Stiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse, steigiant visuomenės sveikatos biurus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Sveikatos apsaugos ministerija).
\n9 lentelė. Užimtumo politikos 9 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai Eil. Nr.
\nRodiklis 2007 metais (kai nenurodyta kitaip) Siekiama 2010 metais ES-27 vidurkis 2007 metais (kai nenurodyta kitaip) 1.
\n15–64 metų gyventojų užimtumo lygis, procentais 64,9 68,8 65,4 2.
\nMoterų užimtumo lygis, procentais 62,2 63,5 58,3 3.
\n15–24 metų gyventojų užimtumo lygis, procentais 25,2 30,0 37,2 4.
\n55–64 metų gyventojų užimtumo lygis, procentais 53,4 54,5 44,7 5.
\n55–64 metų moterų užimtumo lygis, procentais 47,9 48,0 36,0 6.
\n15–64 metų gyventojų aktyvumo lygis, procentais 67,9 70,0 70,5 7.
\n15–64 metų moterų aktyvumo lygis, procentais 65,0 66,0 63,3 8.
\nNeviršyti regioninių nedarbo lygio skirtumų pagal NUTS 3, procentais 19,7 13,0 50,4 9.
\nVidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius, metais 59,9 (2006 metai) 61,5 61,2e (2006 metų duomenys; e – įvertis (angl. estimate) 10.
\nDalis jaunų bedarbių, kuriems per 4 nedarbo mėnesius pasiūlytas „naujas startas“ (t. y. darbas, gamybinė praktika, papildomas mokymas ar kita įdarbinimo skatinimo priemonė), procentais 77,1 100,0 n. d.
\n11.
\nSuaugusių (vyresnių nei 24 metų) bedarbių, kuriems per 12 nedarbo mėnesių pasiūlytas „naujas startas“, dalis, procentais 95,5 100 n. d.
\n12.
\nIlgalaikių bedarbių aktyvinimo lygis, procentais 21,9 25,0 – 13.
\nVaikų iki 3 metų priežiūros parūpinimo lygis, procentais 4 (2006 metų Pajamų ir gyventojų tyrimo (SILC-EU) duomenys) 10,0 26 (2006 metai) 14.
\nVaikų nuo 3 metų iki mokyklinio amžiaus priežiūros lygis, procentais 56,0 (2006 metų Pajamų ir gyventojų tyrimo (SILC-EU) duomenys) 70,0 84 (2006 metai) 15.
\n4 metų vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, dalis, procentais 56,8 65,0 86,8 (2006 metai) 16.
\nVisuomenės sveikatos biurų skaičius savivaldybėse, vienetais 4 25 n. d.
\n10 uždavinys. Modernizuoti darbo rinką, didinant darbo santykių lankstumą ir užimtumo garantijas, stiprinant socialinių partnerių vaidmenį (atitinka 20–22 gaires; 3 PRS).
\n54.1. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros išlaikymas.
\nDarbo rinkoje siekiama lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros. Pradėtos įgyvendinti tam tikros priemonės, susijusios su šių garantijų subalansavimu. Socialiniai partneriai gausiau ir aktyviau dalyvauja šiame procese.
\nLietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimais praplečiamos galimybės ne viso darbo laiko nustatymo, viršvalandinių darbų ir sezoninių darbų organizavimo sąlygų klausimus reguliuoti kolektyvinėse sutartyse. Rengiamas Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymas, įteisinsiantis agentūrinį darbą, analizuojama namudinio darbo, teledarbo ir kitų darbo sutarčių rūšių įgyvendinimo praktika ir perspektyvos. Atliktas tyrimas siekiant nustatyti darbo jėgos emigracijos priežastis ir pradėtos informacinės kampanijos apie darbo ir gyvenimo sąlygas Lietuvoje, atliekamas mokslinis tyrimas „Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra formuojant integruotą požiūrį į užimtumo didinimą Lietuvoje“.
\nSocialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 729 (Žin., 2007, Nr. 80-3246), skirta socialiniam dialogui Lietuvos regionuose plėtoti ir stiprinti, socialinei partnerystei, dvišaliam ir trišaliam bendradarbiavimui skatinti, dvišalių ir trišalių tarybų ir komisijų nariams mokyti, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų veiklai tobulinti.
\nSiekiant skatinti dvišalį socialinį dialogą sektorių ir įmonių lygmeniu svarstoma galimybė tobulinti Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymą (Žin., 2004, Nr. 164-5972). Plečiant socialinį dialogą, nors lėtai, bet diegiamos lankstesnės darbo sutarčių atskirų kategorijų darbuotojams sudarymo galimybės. Samdomų darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, padidėjo nuo 7,1 procento 2005 metais iki 8,6 procento 2007 metais.
\n54.2. Susitarimai dėl darbo užmokesčio.
\nDarbo apmokėjimo sistemos tobulinimas, darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo mechanizmų kūrimas ir tobulinimas – tai trišalio bendradarbiavimo prioritetai. Minimalios mėnesinės algos didinimo klausimai reguliariai svarstomi Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Trišalė taryba) kartu su socialiniais partneriais. Trišalė taryba po svarstymų bendro susitarimo pagrindu priima sprendimą dėl naujų minimaliojo darbo užmokesčio dydžių nustatymo ir jų įsigaliojimo datos. Atsižvelgiant į Trišalės tarybos teikimą, konkretūs minimalios mėnesinės algos ir minimalaus valandinio atlygio dydžiai tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
\n54.3. Darbuotojų ir atleistų iš darbo asmenų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas.
\nUžtikrinant nuolatines darbo jėgos prisitaikymo prie pokyčių galimybes perspėtiems apie atleidimą iš darbo asmenims, darbuotojams, atleistiems dėl įmonių bankroto, tarp jų neprisitaikiusiems dėl globalizacijos pasekmių, Užimtumo tarnybai tarpininkaujant, organizuojamas perkvalifikavimas ar kvalifikacijos kėlimas. Vis populiaresnė tampa viena iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių – darbo rotacija, įteisinta priimtame Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.
\nSkatinamos darbdavių investicijos į personalo mokymą: Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (Žin., 2001, Nr. 110-3992) nustatyta, kad įmonės išlaidos už darbuotojų mokymą priskiriamos prie apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų. Dalyvaujančių mokymosi visą gyvenimą gyventojų dalis po ryškaus kritimo 2006 metais iki 4,9 procento (nuo 6,5 procento) pakilo iki 5,3 procento 2007 metais. Pagyvenusių žmonių šis rodiklis palyginti žemas.
\nAktyvinama darbo rinkos politika. Daugiau bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų įtraukiama į profesinio mokymo programas, ilgalaikiams bedarbiams taikomos darbo įgūdžių įgijimo programos.
\n54.4. Darbo jėgos judumo rėmimas.
\nTeritoriniai darbo jėgos aktyvumo (apskrityse svyruoja nuo 63,2 iki 70,7 procento), nedarbo lygio (apskrityse svyruoja nuo 6,5 procento iki 2 procentų) skirtumai rodo, kad laisvų darbo vietų užpildymo šalies žmogiškaisiais ištekliais galimybės ne iki galo panaudojamos. Esant tam tikrų profesijų darbuotojų pertekliui vienose teritorijose, dalis šalies darbo rinkos darbo vietų kitose teritorijose galėtų būti užpildomos didinant gyventojų teritorinį judumą. Dėl nepakankamo gyventojų teritorinio judumo darbdaviams sunku apsirūpinti tinkamais darbuotojais, o ieškantys darbo asmenys dažnai negali susirasti jų kvalifikaciją atitinkančio darbo. Gyventojų teritorinio judumo galimybes dažnai varžo nepakankamai pritaikytas kelionėms į darbą viešasis transportas, grafikai, dideli darbo užmokesčio skirtumai, kai kuriose šalies teritorijose opesnė tampa viešųjų paslaugų teikimo problema, o tai daro neigiamą įtaką šių teritorijų plėtrai. Šias problemas padės spręsti Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo 2008–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 725 (Žin., 2008, Nr. 85-3378).
\n54.5. Struktūrinių fondų lėšų panaudojimas.
\nPanaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, įgyvendinami darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymo projektai, teikiama parama pramonės, verslo įmonių darbuotojų mokymui, kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui, mokymo darbo vietoje organizavimui.
\nRengiama pirmoji paraiška gauti paramą iš Europos globalizacijos fondo atleistų darbuotojų nedarbo pasekmėms švelninti įmonės bankroto dėl globalizacijos pasekmių atveju.
\n54.6. Darbuotojų sauga ir sveikata.
\nPradėtos diegti naujos teisinio reguliavimo nuostatos, gerinančios darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėse, mažinančios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejų skaičių. Pastaraisiais metais pasiektas mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimas.
\nSiekiant gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą, 2007 metais Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170) buvo papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos klausimus, taip pat patikslinimu dėl darbdaviams nustatytų pareigų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Reaguojant į Europos Komisijos ir Tarybos rekomendaciją ir atsižvelgiant į 2007 m. vasario 21 d. Europos Komisijos komunikatą „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“, Lietuvoje parengtas Darbuotojų saugos ir sveikatos 2008–2012 metų strategijos projektas ir jos įgyvendinimo priemonių 2008–2010 metų plano projektas.
\n55.1. Kai kurios įmonės bankrutuoja, nesugebėdamos prisitaikyti prie globalizacijos iššūkių.
\n55.2. Dirbantieji nepakankamai dalyvauja tęstiniame mokyme.
\n55.3. Mažas žemės ūkio veiklos produktyvumas. Rajonuose, kur dominuoja žemės ūkio veikla, nedarbo lygis dvigubai didesnis negu vidutiniškai šalyje.
\n55.4. Dėl palyginti žemesnio gyventojų išsilavinimo kaime lėtai pereinama prie alternatyvios ekonominės veikos.
\n55.5. Vis dar dideli nelegalaus darbo mastai.
\n55.6. Darbas dar nepasidarė finansiškai patrauklus. Atlyginimai kai kuriose ūkio šakose yra gana maži ir netapo paskata našiau dirbti.
\n55.7. Tradiciškai mažas teritorinis gyventojų judumas šalies viduje.
\n55.8. Svarbi išlieka profesinių ligų gydytojų skaičiaus ir gebėjimų didinimo problema.
\n56.1. Siekiant gerinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie pokyčių, pagal poreikį peržiūrėti atitinkamus teisės aktus ir teikti jų pakeitimus, skatinti naujas darbo organizavimo formas. Bus remiami profesinio statuso pokyčiai, dirbančių ir netekusių darbo asmenų profesinis mokymas ir geografinis judumas. Bus sustiprinti ir toliau koordinuojami atitinkamų institucijų veiksmai nelegalaus darbo prevencijai atlikti. Socialiniai partneriai bus mokomi kolektyvinių derybų, siekiama geriau numatyti pokyčių valdymą darbo rinkoje, mažinti socialines sąnaudas netekus darbo.
\n56.2. Priėmus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo projektą, teisėjų atlyginimai bus reglamentuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus ir apie 16 procentų bus padidinti apylinkių teismų teisėjų atlyginimai.
\n56.3. Keliant žemės ir miškų ūkio veikla užsiimančių asmenų kvalifikaciją, teikti konsultavimo ir mokymo paslaugas, remti alternatyvių verslų kaime kūrimą ir plėtrą, didinti kaimo gyventojų užimtumą, jų gaunamas pajamas, skatinti aukštesnės kokybės, didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų ir paslaugų kūrimą.
\n56.4. Įgyvendinti nedarbo prevencijos programas grupės darbuotojų atleidimui švelninti ar įmonių bankroto atvejais. Parengti ir patvirtinti ekonominių ir socialinių padarinių švelninimo programas įmonių bankroto atvejais.
\n56.5. Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, mažinant nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, įgyvendinant darbdavius skatinančias nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones, modernizuoti darbo rinkos, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemas.
\n56.6. Įgyvendinti Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo 2008–2010 metų programą, kuri sudarytų sąlygas didinti darbo jėgos aktyvumą susirasti darbą, o darbdaviams – susirasti tinkamus darbuotojus, skatintų gyventojų teritorinį judumą, leistų modernizuoti viešojo keleivinio transporto sistemą ir gerinti viešųjų paslaugų teikimą kaimuose ir miesteliuose, didinti apsirūpinimą tinkamais darbuotojais.
\n56.7. Toliau įgyvendinti Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1030 (Žin., 2005, Nr. 113-4128), Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2007, Nr. 127-5185), Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 401 (Žin., 2008, Nr. 51-1899), Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 193 (Žin., 2008, Nr. 29-1032), Ilgalaikės socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokesčio didinimo ir socialinių garantijų gerinimo 2008–2011 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 419 (Žin., 2008, Nr. 53-1968), priemones.
\n56.8. Įgyvendinti Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos 2.1 priemonę „Išanalizuoti, ar tikslinga parengti Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą, siekiant lanksčiau reglamentuoti darbo santykius ir gerinti investavimo aplinką“.
\n57.1. 103 priemonė. Darbo rinkos institucijų modernizavimas, siekiant užtikrinti paslaugų plėtrą ir teikiamų paslaugų kokybę:
\n57.1.1. 103.1 priemonė. Parengti ir įgyvendinti teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtros projektus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža).
\n57.1.2. 103.2 priemonė. Parengti ir pradėti įgyvendinti Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų valdymo sistemos pertvarkos planą (2008 metų III ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža).
\n57.1.3. 103.3 priemonė. Parengti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo vertinimo metodiką (2008 metų IV ketvirtis–2009 metų I ketvirtis, Lietuvos darbo birža, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.1.4. 103.4 priemonė. Priimti privačių įdarbinimo agentūrų paslaugų kokybę bei teikiamų paslaugų plėtrą užtikrinančius teisės aktus ir juos priėmus įgyvendinti (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.1.5. 103.5 priemonė. Parengti ir įgyvendinti profesinio mokymo įstaigų infrastruktūros modernizavimo projektus (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n57.1.6. 103.6 priemonė. Sukurti ir įdiegti kvalifikuotų specialistų ir darbininkų poreikio Lietuvos darbo rinkoje vidutinės trukmės prognozavimo metodiką (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.2. 104 priemonė. Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo 2008–2010 metų programos įgyvendinimas:
\n57.2.1. 104.1 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą, kuris nustatytų kelionės į darbą išlaidų kompensavimo mechanizmą, ir jį priėmus įgyvendinti (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.2.2. 104.2 priemonė. Skelbti Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje informaciją apie gyventojų teritorinio judumo skatinimo priemones ir atitinkamas darbo vietas (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Lietuvos darbo birža).
\n57.3. 105 priemonė. Remti asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymą ir konsultavimą bei alternatyviosios žemės ūkiui veiklos projektus (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Žemės ūkio ministerija).
\n57.4. 106 priemonė. Kompleksinis darbuotojų saugos ir sveikatos problemų sprendimas, grindžiamas nuodugnia situacijos analize:
\n57.4.1. 106.1 priemonė. Organizuoti užsakomuosius darbus siekiant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.4.2. 106.2 priemonė. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti teisės aktų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, juose nustatyti papildomus darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo rodiklius, sudarančius prielaidas laikytis vienodų konkurencinių sąlygų, didinti darbo vietų efektyvumą, mažinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejų skaičių (2008 metų II ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.4.3. 106.3 priemonė. Sudaryti darbdaviams galimybes nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones įgyvendinti naudojant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo skiriamas lėšas (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.4.4. 106.4 priemonė. Sukurti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės darbo vietose nuolatinės stebėsenos sistemą, skirtą duomenims apie įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo sąlygas darbo vietose kaupti (2008 metų II ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.4.5. 106.5 priemonė. Parengti Darbuotojų saugos ir sveikatos 2008–2012 m. strategiją ir jos įgyvendinimo 2008–2010 m. priemonių planą (2008 metų II ketvirtis–2008 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.5. 107 priemonė. Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programos įgyvendinimas:
\n57.5.1. 107.1 priemonė. Steigti socialinio dialogo koordinavimo centrus apskrityse ir savivaldybėse (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Trišalė taryba).
\n57.5.2. 107.2 priemonė. Skatinti šakos kolektyvinių sutarčių pasirašymą, kuriant dvišales tarybas, organizuojant darbuotojų atstovų konsultavimą ir informavimą šakos kolektyvinių sutarčių klausimais (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Trišalė taryba, socialiniai partneriai).
\n57.5.3. 107.3 priemonė. Rengti ir įgyvendinti socialinio dialogo plėtros projektus (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialiniai partneriai).
\n57.6. 108 priemonė. Integruoto požiūrio į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo pusiausvyrą užtikrinimas:Integruoto požiūrio į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo pusiausvyrą užtikrinimas:
\n57.6.1. 108.1 priemonė. Atlikti mokslinį tyrimą dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros nacionalinio modelio (2008 metų I ketvirtis–2008 metų III ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.6.2. 108.2 priemonė. Sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę (angl. „Flexicurity Task Force“), dalyvaujant socialiniams partneriams parengti ir susitarti dėl integruotų priemonių rinkinio bendriesiems darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų principams šalyje įgyvendinti (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialiniai partneriai).
\n57.7. 109 priemonė. Darbuotojų ir įmonių gebėjimų prisitaikyti prie globalizacijos lemiamų pokyčių didinimas:
\n57.7.1. 109.1 priemonė. Rengti ir įgyvendinti projektus įmonių bei viešojo sektoriaus darbuotojų gebėjimams tobulinti (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n57.7.2. 109.2 priemonė. Rengti ir įgyvendinti projektus žemės ūkyje užimtos darbo jėgos perorientavimui į alternatyvią žemės ūkiui veiklą (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija).
\n10 lentelė. Užimtumo politikos 10 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai Eil. Nr.
\nRodiklis 2007 metais Siekiama 2010 metais ES-27 vidurkis 2007 metais 1.
\nSamdomųjų dalis iš visų dirbančiųjų ne visą darbo dieną arba pagal terminuotą darbo sutartį, arba savarankiškai, procentais 19,5 25,0 39,1 2.
\nVidutinis darbo užmokestis, litais 1802 2579,6 n. d.
\n3.
\nSavarankiškai dirbančių gyventojų dalis, procentais 11,9 20,0 15,1 4.
\nMirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 000 dirbančiųjų, vienetais 8,4 7,0 n. d.
\n5.
\nFaktinis susirgimų profesinėmis ligomis skaičius, vienetais 1123 1100 n. d.
\n11 uždavinys. Užtikrinti darbo jėgos pasiūlos atitiktį paklausai, plėtojant ir didinant investicijas į žmogiškąjį kapitalą (atitinka 23 ir 24 gaires; 3 PRS).
\n59.1. Investuojant į žmones, priimta:
\n59.1.1. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627), kurį įgyvendinant parengtas Pagrindinio profesinio mokymo ir darbo rinkos profesinio mokymo sujungimo priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 608 (Žin., 2008, Nr. 73-2836), skirtas efektyviai veikiančiai bendrai profesinio mokymo sistemai, apimančiai tiek pirminį profesinį mokymą, tiek tęstinį profesinį mokymą, įtvirtinti.
\n59.1.2. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1080 (Žin, 2004, Nr. 133-4809; 2008, Nr. 33-1168), pakeitimai.
\n59.1.3. Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas, siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir aukštesniųjų studijų studentui tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 876 (Žin., 2005, Nr. 98-3708; 2007, Nr. 137-5612), pakeitimai.
\n59.1.4. Parengtas Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašas, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 (Žin., 2008, Nr. 8-297), nauja redakcija išdėstytas Studijų ir mokymo programų registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1869 (Žin., 2002, Nr. 114-5106; 2008, Nr. 33-1204), taip pat parengtas Bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašas, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 (Žin., 2008, Nr. 34-1234).
\n59.1.5. Bendrieji reikalavimai apskričių profesinio mokymo tarybų nuostatams, patvirtinti švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-115/A1-25 (Žin., 2008, Nr. 11-397).
\n59.1.6. Priėmimo į valstybės ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesines mokyklas bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Žin., 2004, Nr. 103-3809; 2007, Nr. 136-5545), pakeitimai.
\n59.1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodikos, Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir kiti projektai (abu dokumentai derinami su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n59.1.8. Parengtas ir 2007 m. balandžio 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-1067 (Žin., 2007, Nr. 43-1629), nustatantis, kad iš apmokestinamųjų pajamų atimamos gyventojų patirtos išlaidos už profesinį mokymą ar studijas, kurias baigus suteikiama kvalifikacija.
\n59.1.9. Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2332 (Žin., 2008, Nr. 7-258), skirta sudaryti sąlygas profesinio orientavimo sistemos plėtrai: užtikrinti jos vientisumą ir nuoseklumą, pereinant iš bendrojo lavinimo mokyklų į profesines ar aukštąsias, profesinio orientavimo paslaugų įvairovę, aukštą kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos dalyviams, profesinio orientavimo priemonių kūrimą ir specialistų rengimą, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų grupių dalyvavimą profesinio orientavimo paslaugų plėtotėje.
\n59.1.10. Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcija, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1039 (Žin., 2007, Nr. 62-2383), kuri nustato Sektorinių praktinio mokymo centrų programos rengimo ir įgyvendinimo principus bei planą. Jos paskirtis – didinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti besimokančių asmenų pasirengimą praktinei veiklai.
\n59.1.11. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2333 (Žin., 2008, Nr. 7-259), skirta profesinio mokymo atitikčiai darbo rinkos poreikiams padidinti.
\n59.2. Europos socialinio fondo (ESF) finansuojamų valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas:
\n59.2.1. Projektas „Vieningos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos kūrimas ir įdiegimas“ (vykdomas 2005–2008 metais). Sukurtas bendras pirminio (jaunimo) ir tęstinio (suaugusiųjų) profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos modelis ir priemonės jam įgyvendinti.
\n59.2.2. Projektas „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“ (vykdomas 2005–2008 metais). Parengtas 101 profesinio rengimo standartas, atlikti specialistų poreikio tyrimai 6 ūkio sektoriuose, sukurta ir viename ūkio sektoriuje išbandyta Ateities gebėjimų nustatymo metodika, skirta probleminėms šalies ūkio šakoms gebėjimų trūkumų atžvilgiu nustatyti.
\n59.2.3. Projektas „Nacionalinės kvalifikacijų sistemos sukūrimas“ (vykdomas 2005–2008 metais). Parengtas nacionalinės kvalifikacijų sistemos modelis, kvalifikacijų standartų formavimo algoritmai, žmogiškieji ištekliai nacionalinei kvalifikacijų sistemai diegti, kvalifikacijų sistemos terminų žodynas-monografija „Lietuvos kvalifikacijų sistema“ ir kiti dokumentai, padedantys kurti bendrą ir skaidrią kvalifikacijų sistemą, apimančią visus kvalifikacijų lygmenis, laiduojančią pereinamumą tarp lygių, užtikrinančią kvalifikacijos įgijimo kelių įvairovę, sudarančią galimybę lanksčiai reaguoti į aplinkos reikalavimų pokyčius.
\n59.2.4. Projektas „IKT diegimo profesiniame mokyme profesijos mokytojų rengimo programa“ (vykdomas 2005–2008 metais)? organizuotas profesinių įstaigų pedagogų mokymas, parengta mokymo medžiaga ir vykdyta kita veikla, kad mokytojai išmoktų efektyviai taikyti inovatyvius informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis grindžiamus mokymo (-si) metodus ir formas ugdymo procese, kad profesinių įstaigų moksleiviams būtų sudarytos galimybės įgyti visavertį vidurinį išsilavinimą ir profesinių įgūdžių.
\n59.2.5. Projektas „Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas“ (vykdomas 2005–2008 metais), kurio tikslas – padėti Lietuvos asmenims pasirinkti paklausią specialybę, kurią galima įgyti pirmą kartą ar persikvalifikuoti Lietuvos ir Europos aukštosiose ir profesinėse mokyklose. Sukurta kompiuterizuota profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo informacinė sistema (AIKOS – Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema) ir profesinio informavimo infrastruktūra – AIKOS administravimo priemonės ir profesinio informavimo taškų tinklas.
\n59.2.6. Projektas „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“ (vykdomas 2005–2008 metais), kurio tikslas – sukurti profesinio orientavimo sistemą Lietuvoje, leidžiančią plėtoti profesinio orientavimo paslaugas, atsižvelgiant į šalies socialinės ekonominės raidos perspektyvas ir individualius kiekvieno visuomenės nario poreikius; parengti ir įteisinti Profesinio informavimo standartas, patvirtintas 2007 m. kovo 13 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.ISAK-362, AIKOS internetinės svetainės aprašų standartas lietuvių ir anglų kalbomis, patvirtintas 2006 m. liepos 18 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1530, 8 metodikos ir 12 mokymo programų, specialistų komandos mokytos dirbti profesinio informavimo taškuose, parengti AIKOS svetainės programų, kvalifikacijų ir pažymėjimų blankų aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.
\n60.1. Maži mokytojų atlyginimai, mokyklų savarankiškumo apribojimai, reikiamų kvalifikacijos tobulinimo ir profesinės karjeros galimybių stoka nemotyvuoja veiksmingai dirbti.
\n60.2. Trūksta patrauklių, platų paslaugų spektrą teikiančių mokymosi visą gyvenimą institucijų suaugusiesiems.
\n60.3. Esama sistema neskatina žmonių judumo tarp įvairių švietimo grandžių (silpnai išplėtota po vidurinio neaukštojo mokslo grandis, nepakankamai išplėtota pameistrystė, ankstesnio mokymosi pripažinimo sistema ir panašiai).
\n60.4. Stokojama dermės tarp rinkos poreikių ir individo siekių (pvz., darbo rinkai reikalingos kvalifikacijos mažai paklausios tarp jaunimo).
\n60.5. Nepakankami švietimo sistemos pajėgumai prisitaikyti prie kintančios rinkos (nepakankamai išplėtota kvalifikacijų sistema, nepakankamai efektyvi praktinio mokymo bazė, neįdiegta nuoseklios ateities gebėjimų stebėsenos sistema).
\n60.6. Labai mažai asmenų (visų pirma pagyvenusiųjų) dalyvauja tęstinio mokymo procese.
\n61.1. Gerinti įvairių ūkio šakų specialybių įvaizdį, vykdant darbdavių inicijuojamą ir įgyvendinamą konkrečiame ūkio sektoriuje dirbamų darbų reklaminę kampaniją, sudarant geresnes sąlygas mokymo (studijų) dalyviams atlikti praktiką įmonėse, stiprinant ryšius tarp darbdavių, švietimo ir mokslo įstaigų bei socialinių partnerių, taip pat praktinį profesinį mokymą, steigiant sektorinius praktinio mokymo centrus, kuriuose praktinius įgūdžius tobulintų visų švietimo ir mokslo įstaigų kontingentas, įmonių darbuotojai.
\n61.2. Patvirtintas Pagrindinio profesinio mokymo ir darbo rinkos profesinio mokymo sujungimo priemonių planas padės įtvirtinti efektyviai veikiančią bendrą profesinio mokymo sistemą, apimančią tiek pirminį, tiek tęstinį profesinį mokymą. Bus parengti profesinio mokymo infrastruktūros kūrimo ir finansavimo bendrasis investicijų projektų sąrašas ir Profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos bendrasis planas, kuriuos tvirtins švietimo ir mokslo ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šios priemonės leis optimizuoti profesinio mokymo įstaigų tinklą ir racionaliai naudoti profesinio mokymo infrastruktūrai skirtas lėšas.
\n61.3. Didinant vyresnių (45 metų ir daugiau) asmenų dalyvavimą profesiniame mokyme ir neformaliame švietime, Lietuvos darbo biržai pavesta kasmet teikti prioritetą šios grupės asmenų įtraukimui į minėtas priemones.
\n61.4. Toliau kurti mokymosi visą gyvenimą sistemą – optimizuoti pirminio ir tęstinio profesinio mokymo įstaigų tinklą, kurti nacionalinę kvalifikacijų sistemą, pereiti prie modulinio mokymo. Taip pat numatoma toliau tęsti pradėtas įgyvendinti priemones: vykdyti ūkio sektorių ir įsidarbinimo tyrimus, plėtoti profesinio rengimo standartų sistemą, diegti profesinio rengimo kokybės užtikrinimo sistemą, toliau plėtoti profesinio orientavimo sistemą, decentralizuoti profesinio mokymo įstaigų valdymą pertvarkant profesinio mokymo įstaigas iš biudžetinių į viešąsias, didinti profesijos mokytojų kompetenciją.
\n62.1. 110 priemonė. Įgyvendinti Ilgalaikę pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą (2008 metų II ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n62.2. 111 priemonė. Įgyvendinti Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 509 (Žin., 2008, Nr. 63-2394) (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n62.3. 112 priemonė. Įgyvendinti Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelį (2008 metų II ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n62.4. 113 priemonė. Parengti ir patvirtinti mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programą (2008 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n62.5. 114 priemonė. Atnaujinti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją (2008 metų I ketvirtis–2008 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n62.6. 115 priemonė. Sukurti lanksčias, praktiniu mokymu grindžiamas modulines profesinio mokymo programas ir mokymo priemones, skirtas mokymui pagal modulines profesinio mokymo programas (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n62.7. 116 priemonė. Sukurti sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūrą (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n62.8. 117 priemonė. Įgyvendinti Nacionalinę profesinio orientavimo švietimo sistemoje programą (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
\n62.9. 118 priemonė. Suteikti profesijos mokytojams ir dėstytojams technologinių kompetencijų dirbti naujoje (sektorinių centrų) praktinio mokymo bazėje Suteikti profesijos mokytojams ir dėstytojams technologinių kompetencijų dirbti naujoje (sektorinių centrų) praktinio mokymo bazėje (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n62.10. 119 priemonė. Parengti Nacionalinę profesinio orientavimo darbo rinkos sistemoje strategiją ir ją patvirtinus įgyvendinti (2008 metų IV ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
\n62.11. 120 priemonė. Sukurti kvalifikacijų sistemos infrastruktūrą, parengti profesinius standartus, sukurti Profesinių standartų ir kvalifikacijų bei Kvalifikacijos pažymėjimų registrus (2008 metų III ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės).
\n62.12. 121 priemonė. Sukurti kompetencijos vertinimo institucijų tinklą, parengti kompetencijai vertinti būtinus žmogiškuosius išteklius (2008 metų III ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės).
\n62.13. 122 priemonė. Sukurti kvalifikacijų sistemos efektyvumo stebėsenos ir kokybės vertinimo sistemą (2009 metų I ketvirtis–2010 metų IV ketvirtis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija).
\n11 lentelė. Užimtumo politikos 11 uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodikliai Eil. Nr.
\nRodiklis 2007 metais Siekiama 2010 metais ES-27 vidurkis 1.
\nViešosios išlaidos švietimui, kaip BVP dalis, procentais (Pateikti Lietuvos duomenys nelyginami su ES vidurkiu. Išlaidos švietimui, kaip BVP dalis, apskaičiuota pagal bendrą Eurostato metodologiją, 2005 metais šalyje sudarė 4,95 procento.) 5,30 (išankstiniai duomenys) 5,5 5,03 (2005 metai) 2.
\nValstybės sektoriuje dirbančių mokytojų vidutinių atlyginimų santykis 0,95 (išankstiniai duomenys) 1,1 n. d.
\n3.
\n20–24 metų asmenų, turinčių vidurinį išsilavinimą, dalis, procentais 89,0 89,0 77,9 (2006 metai) 4.
\n18–24 metų jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, dalis, procentais 8,7 9,0 15,2 (2006 metai) 5.
\n25–64 metų asmenų, kurie mokėsi 4 savaites iki tyrimo, dalis, procentais 5,3 8,0 9,6 (2006 metai) 6.
\nMokinių, kurie mokosi pagal profesinio rengimo programas (ISCED 2), dalis, procentais 2 32,0 n. d.
\n7.
\nPertvarkytų į modulines profesinio mokymo programų dalis, procentais 0 10 n. d.
\n8.
\nProfesinio mokymo įstaigų mokinių, kuriems sudarytos sąlygos atlikti dalį praktinio mokymo sektoriniuose praktinio mokymo centruose, dalis, procentais 0 20 n. d.
\n9.
\nProfesijos mokytojų ir dėstytojų, įgijusių technologinę kompetenciją ir gavusių neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, skaičius 150 200 n. d. _________________ part_05e19e6806c34b6da66bde2692f52fd4_end Nacionalinės Lisabonos strategijos gyvendinimo 2008–2010 m. programos 1 priedas VEIKSMŲ PLANAS, ATSIŽVELGIANT Į EUROPOS KOMISIJOS REKOMENDACIJAS IR IŠSKIRTAS SPECIFINIO DĖMESIO REIKALAUJANČIAS SRITIS 1 lentelė. Priemonės, atitinkančios 1 Europos Komisijos rekomendaciją (sparčiau įgyvendinti MTEP ir inovacijų sistemos struktūrinę reformą, siekiant didinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir sudaryti palankias sąlygas privačiojo sektoriaus investicijų šioje srityje, taip pat investicijų į inovacijas tradiciniuose nedaug pažangių technologijų taikančiuose sektoriuose augimui) Eil. Nr.
\nPriemonės Įgyvendinimo terminas Atsakinga institucija numeris programoje įgyvendinama priemonė pradžia pabaiga 1.
\n11.
\nVykdyti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Finansų ministerija 2.
\n12.
\nEfektyviau valdyti valdžios sektoriaus finansinius srautus skiriant daugiau lėšų augimą skatinančioms veiklos rūšims (MTEP, fizinei infrastruktūrai, aplinkos neteršiančioms technologijoms, žmogiškajam kapitalui ir žinioms), taip pat atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir pasitelkiant ES finansinę paramą įgyvendinti Lisabonos strategijos reformas 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Finansų ministerija 3.
\n18.
\nĮgyvendinti kompleksines programas, kurios bus skirtos konkrečios MTEP plėtros srities ir jai giminingo mokslui imlaus verslo sektoriaus kompleksinei plėtrai bei specialistų rengimui užtikrinti 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija 4.
\n19.
\nĮkurti ir plėtoti penkis integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius) 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija 5.
\n20.
\nVykdyti projektą „Saulėtekio slėnio mokslo technologijų parko vystymas“ 2008 metų I ketvirtis 2008 metų II ketvirtis Vilniaus miesto savivaldybė 6.
\n21.
\nRemti mokslo ir verslo bendradarbiavimą dalyvaujant tarptautinėse iniciatyvose, tokiose kaip Europos technologijų platformos, Europos technologijų institutas ir kt.
\n2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija 7.
\n22.
\nStiprinant MTEP plėtros darbų rezultatyvumą, sudaryti tyrėjams sąlygas kelti kompetenciją visuose karjeros etapuose (Tyrėjų karjeros programos, patvirtintos 2007 m. gruodžio 3 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2335 (Žin., 2008, Nr. 7-261), įgyvendinimas) 2008 metų IV ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija 8.
\n23.
\nParengti ir įgyvendinti naują Inovacijų versle programą ir jos įgyvendinimo priemones, siekiant nuolat didinti šalies inovacinį potencialą, skatinti ūkio subjektų inovacinę veiklą ir informacinių technologijų taikymą, užtikrinti nacionalinės ir ES inovacijų strategijos darną 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 9.
\n24.
\nFinansuoti pramoninių parkų ir (ar) pramoninių teritorijų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo projektų įgyvendinimą, susijusių projektinių dokumentų rengimą 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 10.
\n25.
\nSukurti ir išbandyti čekių (angl. „voucher“) schemą inovacinę veiklą vykdančioms įmonėms finansiškai remti 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 11.
\n26.
\nSiekiant numatyti priemones, skatinančias pramoninės nuosavybės kūrimą ir apsaugą, parengti studiją „Pramoninės nuosavybės sistemos tobulinimas Lietuvoje – problemos ir jų sprendimo būdai“ 2008 metų I ketvirtis 2008 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 12.
\n27.
\nPradėti įgyvendinti MTEP ir inovacijų skatinimo priemones 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Finansų ministerija 13.
\n28.
\nTobulinti mokesčių už pramoninės nuosavybės registravimą politiką 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Valstybinis patentų biuras, Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija 14.
\n29.
\nSukurti teisinius pagrindus Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūrai įkurti ir funkcionuoti ir įsteigti Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūrą 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 15.
\n30.
\nPertvarkyti ir sustiprinti programinį konkursinį MTEP ir inovacijų finansavimą 2008 metų I ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija 16.
\n31.
\nTeikti finansinę paramą įmonių MTEP ir inovacijų diegimo projektams įgyvendinti 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 17.
\n32.
\nTeikti finansinę paramą juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiantiems apsaugoti savo intelektinės nuosavybės teises, gaunantiems Europos patentą arba patentą pagal Patentinės kooperacijos sutartį 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 18.
\n33.
\nTeikti ES struktūrinę paramą įmonių investicijų projektams, susijusiems su jų MTEP, produktyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimu 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 19.
\n34.
\nTeikti finansinę paramą mokslo ir technologijų parkų, kuriamų ar plėtojamų integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose, slėniuose, infrastruktūros plėtros projektams įgyvendinti 2008 metų IV ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 20.
\n35.
\nTeikti finansinę paramą viešosioms inovacijų paramos paslaugoms teikti inovacinės veiklos versle dalyviams 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 21.
\n36.
\nAtlikti Lietuvos kultūros ekonomikos tyrimą ir parengti kultūros prekių ir paslaugų eksporto plėtros galimybių studiją 2009 metų I ketvirtis 2009 metų II ketvirtis Kultūros ministerija 22.
\n37.
\nParengti ir įgyvendinti Kūrybos pramonės skatinimo ir plėtros 2009–2013 m. programą 2009 metų III ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Kultūros ministerija 23.
\n41.
\nSkatinti efektyvių gamybos ir tiekimo grandinių valdymo sistemų diegimą, įmonių iniciatyvas diegti naujas kokybės ir aplinkos vadybos sistemas ir standartus 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 24.
\n44.
\nSkatinti klasterių atsiradimo ir plėtros, įskaitant klasterių internacionalizavimą, projektus 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 25.
\n47.
\nParengti Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros strategiją, kurioje nustatyti priemones, skatinančias inovatyvius viešuosius pirkimus 2008 metų III ketvirtis 2008 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 26.
\n49.
\nDidinti SOLVIT centro pajėgumą skiriant papildomų žmogiškųjų išteklių (2 etatus) 2009 metų I ketvirtis 2009 metų II ketvirtis Ūkio ministerija 27.
\n57.
\nĮkurti rizikos kapitalo fondą 2009 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 28.
\n58.
\nSkleisti ES ir kitų šalių „verslo angelų“ investavimo kultūros patirtį 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 29.
\n64.
\nAtlikti aplinkai palankių produktų rinkos tyrimus, rinkti ir kaupti informaciją apie aplinkai palankius produktus, jų pokyčius rinkoje 2008 metų I ketvirtis 2008 metų IV ketvirtis Aplinkos ministerija 30.
\n74.
\n98 procentuose šalies teritorijos sudaryti galimybę prie esamų plačiajuosčio ryšio tinklų prisijungti visoms norinčioms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, plečiant elektroninių ryšių infrastruktūrą 2008 metų IV ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Susisiekimo ministerija 31.
\n75.
\nKurti ir plėtoti integruotą viešųjų interneto prieigos centrų tinklą ir užtikrinti jo funkcionavimą 2008 metų III ketvirtis 2008 metų IV ketvirtis Vidaus reikalų ministerija 2 lentelė. Priemonės, atitinkančios 2 Europos Komisijos rekomendaciją (stiprinti pastangas siekiant didinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą: šiuo tikslu gerinti regioninį judumą, reformuoti švietimo ir profesinio mokymo sistemas siekiant užtikrinti jų kokybę bei atitiktį darbo rinkos poreikiams ir įgyvendinti patikslintą mokymosi visą gyvenimą strategiją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimui darbo rinkoje) Eil. Nr.
\nPriemonės Įgyvendinimo terminas Atsakinga institucija numeris programoje įgyvendinama priemonė pradžia pabaiga 1.
\n13.
\nParengti ir pradėti vykdyti Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programą 2008 metų III ketvirtis 2009 metų I ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija 2.
\n14.
\nĮgyvendinti Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją; organizuoti darbo mugę Airijoje; atlikti tyrimą, kurio metu bus įvertintas Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos 2007–2008 metais įgyvendintų priemonių efektyvumas; parengti Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2012 metų plano projektą 2008 metų IV ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 3.
\n15.
\nPertvarkyti studijų finansavimo ir paramos studentams sistemas 2008 metų III ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija 4.
\n16.
\nVykdyti Mokslo ir studijų institucijų renovavimo ir rekonstravimo 2007–2009 m. programą 2008 metų I ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija 5.
\n17.
\nParengti ir įgyvendinti Valstybinių kolegijų įrangos atnaujinimo investicijų projektą 2008 metų III ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija 6.
\n43.
\nParengti ir įgyvendinti mokymų tarptautinės prekybos tematika programą, siekiant didinti įmonių konkurencingumą tarptautiniu mastu 2008 metų III ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Lietuvos ekonominės plėtros agentūra 7.
\n48.
\nBendradarbiaujant su LIVADIS parengti mokymo programą, organizuoti mokymus dėl VRIS naudojimo ir parengti VRIS naudojimui reikalingus teisės aktus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą) 2009 metų I ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis Ūkio ministerija 8.
\n52.
\nVykdyti projektą „Globa akademinio jaunimo verslumui ugdyti ir skatinti“ 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Vilniaus miesto savivaldybė 9.
\n93.
\nJaunimo darbo centrų tinklo plėtra ir veiklos efektyvumo didinimas:
\n93.1.
\nĮsteigti jaunimo darbo centrus visose apskrityse 2008 metų I ketvirtis 2008 metų III ketvirtis Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos darbo birža) 93.2.
\nAtlikti jaunimo darbo centrų veiklos auditą 2010 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 10.
\n94.
\nPrieinamų ir įperkamų vaikų priežiūros paslaugų užtikrinimas:
\n94.1.
\nParengti vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymosi pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelį 2008 metų III ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija 94.2.
\nParengti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą, kuriame būtų įteisinta nauja vaiko priežiūros išmoka, ir užtikrinti šios išmokos mokėjimo įgyvendinimą 2008 metų IV ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 11.
\n95.
\nSąlygų derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus sudarymas:
\n95.1.
\nParengti ir įgyvendinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo projektus 2008 metų II ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 95.2.
\nParengti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą, siekiant remti gausių šeimų tėvus steigti sau darbo vietą, ir jį priėmus įgyvendinti 2008 metų III ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 12.
\n96.
\nNacionalinės jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008–2012 metais programos įgyvendinimas:
\n96.1.
\nParengti ir išleisti verslumo ugdymo integravimo į bendrojo lavinimo mokyklų mokomuosius dalykus programą 2008 metų IV ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Jaunimo reikalų departamentas) 96.2.
\nKasmet papildomai įsteigti ne mažiau kaip 10 mokinių mokomųjų bendrovių 2008 metų II ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija 96.3.
\nInicijuoti 10 verslo praktinio mokymo firmų mokyklose steigimą 2008 metų III ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija 96.4.
\nSukurti ir plėtoti jaunimo verslumo informacinį ir mentorystės tinklą 2009 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Jaunimo reikalų departamentas, Ūkio ministerija, socialiniai partneriai 96.5.
\nPlėtoti neformalųjį jaunimo verslumo ugdymą įgyvendinant jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų projektus 2008 metų III ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Jaunimo reikalų departamentas, savivaldybės 13.
\n97.
\nJaunimo politikos plėtros savivaldybėse 2007–2009 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 898 (Žin., 2007, Nr. 95-3825), įgyvendinimas:
\n97.1.
\nFinansuoti kaimo gyvenamųjų vietovių seniūnijų jaunimo iniciatyvų projektus, taip pat projektus, skatinančius imtis visuomeninės veiklos, mokančius ir informuojančius mažiau galimybių turintį ir kaimo jaunimą 2008 metų I ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis Jaunimo reikalų departamentas, savivaldybės 97.2.
\nOrganizuoti jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimą 2008 metų I ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis Jaunimo reikalų departamentas 14.
\n98.
\nLyčių lygybės aspekto integravimas užimtumo srityje:
\n98.1.
\nOrganizuoti moterų, po ilgesnės pertraukos grįžtančių į darbo rinką, ir vyresnio amžiaus moterų skatinimui dirbti ir mokytis skirtus mokymus 2008 metų I ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža 98.2.
\nOrganizuoti seminarus, skirtus moterų ir vyrų vaidmenų ekonominėje veikloje stereotipams keisti 2009 metų I ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 15.
\n99.1.
\nParengti ir įgyvendinti Supažindinimo su profesijų pasauliu programą nekvalifikuotam jaunimui 2008 metų IV ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Lietuvos darbo birža, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba) 99.2.
\nUžtikrinti, kad „naujas startas“ būtų suteiktas kiekvienam jaunam bedarbiui per pirmuosius 4 nedarbo mėnesius 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Lietuvos darbo birža 99.3.
\nLietuvos darbo biržos internetinėje svetainėje sukurti laisvų darbo vietų duomenų banką studentams ir moksleiviams, kad jie galėtų dirbti laisvu nuo mokymosi metu 2009 metų II ketvirtis 2009 metų IV ketvirtis Lietuvos darbo birža 16.
\n100.
\nĮtraukiosios darbo rinkos užtikrinimas:
\n100.1.
\nParengti ir įgyvendinti ieškančių darbo asmenų integracijos į darbo rinką projektus 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Lietuvos darbo birža, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 100.2.
\nParengti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą, siekiant didinti bedarbių aktyvumą ieškoti darbo, ir jį priėmus įgyvendinti 2009 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 100.3.
\nDiegti profesinės reabilitacijos programas neįgaliųjų įsidarbinimo galimybėms ugdyti ir plėsti paslaugų teikėjų tinklą 2008 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 100.4.
\nĮgyvendinti kompiuterinio raštingumo programas gyventojų kompiuteriniam raštingumui didinti 2008 metų IV ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 100.5.
\nParengti ir įgyvendinti socialinės rizikos ir socialinės atskirties asmenų integracijos į darbo rinką projektus 2008 metų II ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 100.6.
\nParengti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymo projektą, siekiant palankesnių ir didesnių galimybių labiausia socialiai pažeidžiamiems asmenims sugrįžti į darbo rinką, ir jį priėmus įgyvendinti 2008 metų III ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 100.7.
\nParengti ir įgyvendinti diskriminacijos darbo rinkoje mažinimo ir socialinių problemų prevencijos projektus 2009 metų I ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 100.8.
\nParengti ir įgyvendinti nestacionarinių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektus 2008 metų II ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 100.9.
\nParengti ir įgyvendinti sveikatos priežiūros specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, darbingumo išsaugojimo ir didinimo, kvalifikacijos kėlimo projektus 2008 metų IV ketvirtis 2010 metų IV ketvirtis