LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO Į S T A T Y M A S 2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737 Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili. 2. Įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reguliavimo principus, reglamentuoja šią veiklą ir ypatumus, kuriuos privalo atitikti akcinė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea), vykdanti draudimo veiklą ar nepriklausomo draudimo tarpininkavimo veiklą. Šis Įstatymas taip pat reglamentuoja draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus bei kitus jame nurodytus santykius. 3. Šio Įstatymo nuostatos netaikomos: 1) valstybinio socialinio draudimo santykiams; 2) Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentuojamiems santykiams. 4. Subjektų, turinčių teisę verstis valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo veikla, steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, bankroto ir valstybinės priežiūros ypatumus nustato kiti įstatymai. 5. Tam tikrų draudimo įmonių draudimo veiklos ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. 6. Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą pensijų kaupimo veiklą reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 7. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos šio Įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek šiuo Įstatymu nenustatyta kitaip. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe, yra draudžiami; turto draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami. 2. Būtinoji mokumo atsarga – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotas mokumo atsargos dydis, kuris privalo atitikti draudiko veiklos apimtį ir specifiką. 3. Civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe už nukentėjusiems tretiesiems asmenims ar jų turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. 4. Dalyvaujanti įmonė yra: 1) patronuojanti įmonė; 2) įmonė, šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais dalyvaujanti kitoje įmonėje; 3) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 48 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo sandoriuose ar įstatuose esamomis nuostatomis; 4) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 48 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau jos ir kitos ar kitų įmonių dauguma administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys. 5. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis valdymas 20 procentų ar daugiau visų balsavimo teisių įmonės aukščiausiojo organo susirinkime ar 20 procentų ar daugiau įmonės akcinio (pajinio ir pan.) kapitalo, taip pat kitokia reali ir ilgalaikė galimybė tiek būnant įmonės akcininku (dalyviu), tiek turint kitų su akciniu (pajiniu ir pan.) kapitalu susijusių teisių daryti įtaką sprendimams dėl įmonės veiklos. 6. Didelė draudimo rizika – draudimo rizika, atitinkanti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus kriterijus. 7. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku. 8. Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą. 9. Draudiko pelno dalis (bonus) – draudėjui (naudos gavėjui) gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartyje numatytais atvejais tenkanti draudiko pelno dalis, apskaičiuojama ir išmokama draudimo sutartyje nustatyta tvarka. 10. Draudikų biuras – draudikų, Lietuvos Respublikoje vykdančių šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), asociacija, įsteigta įstatymų nustatyta tvarka, arba analogiška kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudikų asociacija. 11. Draudiminis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. 12. Draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką. 13. Draudimo įmoka (premija) – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. 14. Draudimo įmonė – įmonė, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją. 15. Draudimo interesas – nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudiminiam įvykiui. 16. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. 17. Draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kuri nėra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, tačiau kurios pagrindinis veiklos tikslas yra tapti ir būti dalyvaujančia dukterinėse įmonėse, kurios išimtinai ar daugiausia yra draudimo įmonės, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar užsienio valstybių draudimo įmonės, tačiau su sąlyga, jog bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonė. 18. Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. 19. Draudimo liudijimas (polisas) – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą. 20. Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. 21. Draudimo rizika – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus. 22. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal draudimo sutartį. 23. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos. 24. Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą. 25. Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti draudimo sutartį, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartį ar kitokiu parengiamuoju darbu, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su draudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudiminius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik draudiminių įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, bei žalos (nuostolio) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas. 26. Draudimo techniniai atidėjiniai (atidėjimai) – draudiko įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių ar susiję su jomis, apskaičiuoti teisės aktų nustatyta tvarka. 27. Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šio Įstatymo prasme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šiame Įstatyme sąvoka „draudimo veikla“ neapima perdraudimo. 28. Dukterinė įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų; 2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių; 3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo sandorio, įstatų nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone, kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką; 4) įmonė, kurioje kita įmonė remdamasi sudarytomis su akcininkais (dalyviais) sutartimis kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų (dalyvių) balsų; 5) įmonė, kuriai, kompetentingos institucijos nuomone, kita įmonė efektyviai daro lemiamą įtaką; 6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra dukterinės įmonės dukterinė įmonė. Tokiu atveju ji laikoma patronuojančios įmonės, kurios dukterinė įmonė turi dukterinę įmonę, dukterine įmone. 29. Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame Įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes. 30. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika – Europos sąjungos valstybė narė, kurioje: 1) yra turtas, kai draudimo sutartis susijusi su pastatais ar su pastatais ir juose esančiu turtu, jei šis turtas draudžiamas ta pačia draudimo sutartimi; 2) yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, su kuria susijusi draudimo sutartis; 3) draudėjas ne ilgesniam kaip 4 mėnesių terminui sudarė draudimo nuo kelionės ar atostogų draudimo rizikų sutartį, nesvarbu, kuriai draudimo grupei priklausytų šios draudimo rizikos; 4) yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba draudėjo buveinė, filialas ar atstovybė, su kuriomis draudimo sutartis yra susijusi, tačiau tik visais kitais atvejais, neaptartais šios dalies 1–3 punktuose. 31. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje teikiamos paslaugos – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, ne šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialas. 32. Garantinis iždas – draudikų, Lietuvos Respublikoje vykdančių šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), asociacijos iždas arba analogiškas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatytas darinys. 33. Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudiminių įvykių – apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo ar kitokio draudiminio įvykio mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos. 34. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jei asmuo kontroliuoja du ar daugiau asmenų, laikoma, jog pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais. 35. Įmonių grupė – įmonių grupė, į kurią įeina patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė ar jos dukterinės įmonės dalyvauja šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais. 36. Intervencinės priemonės – teismo ar Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisijos) taikomos priemonės, kurių paskirtis yra išsaugoti ar atkurti draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus ar įgyvendinti Civilinio kodekso 2.124 straipsnyje nurodytus tikslus ir kurios dėl savo pobūdžio daro įtaką kitų nei pati draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas asmenų teisėms ir pareigoms. 37. Įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra nuolatinė draudėjo gyvenamoji vieta ar buveinė, su kuriomis susijusi gyvybės draudimo sutartis. 38. Išperkamoji suma – suma, kuri apskaičiuojama aktuariniais (matematiniais) metodais, atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas draudimo sutartyje nurodytas aplinkybes. 39. Kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką. 40. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė – įmonė, pagal šios valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti draudimo veiklą. 41. Kompetentinga institucija – institucija, prižiūrinti draudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra Priežiūros komisija. 42. Kontrolė – ryšys tarp patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės, atitinkantis šio straipsnio 28 ir 48 dalyse numatytus kriterijus, arba analogiškas ryšys tarp bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė. 43. Mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kuri nėra draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, užsienio valstybės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė ar mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, tačiau kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonė. 44. Mokumo atsarga – draudiko turtas, viršijantis įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių. 45. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. 46. Neatšaukiamas naudos gavėjas – naudos gavėjas, kuris negali būti vienašališkai, be paties naudos gavėjo sutikimo, draudėjo (ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais – apdraustojo) atšauktas ar pakeistas. 47. Nukentėjęs trečiasis asmuo – civilinės atsakomybės draudimo atveju asmuo, kuriam draudėjas ar apdraustasis padarė žalos. 48. Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje; 2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių; 3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo sandorio ar įstatų nuostatų; 4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais (dalyviais), kontroliuoja daugumą šios kitos įmonės akcininkų (dalyvių) balsų; 5) įmonė, kuri, kompetentingos institucijos nuomone, efektyviai daro lemiamą įtaką kitai įmonei. 49. Perdraudimas – draudimo atmaina, kai už įmoką prisiimama draudiko draudimo išmokos išmokėjimo ar kitokių draudiko nuostolių rizika, sąlygota jo draudimo veiklos. 50. Perdraudimo įmonė – kita nei šio straipsnio 14, 40 ar 61 dalyse nurodyta įmonė, kurios pagrindinė veikla yra draudimo įmonių, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių, užsienio valstybių draudimo įmonių draudimo išmokos išmokėjimo ar kitokių, sąlygotų draudimo veiklos, nuostolių rizikos prisiėmimas arba perdraudimo įmonių perdraudimo išmokos išmokėjimo ar kitokių, sąlygotų perdraudimo veiklos, nuostolių rizikos prisiėmimas perdraudžiant šias rizikas. 51. Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo tarpininkavimo veiklą. 52. Perdraudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti perdraudimo sutartį, pasiūlymu sudaryti perdraudimo sutartį ar kitokiu parengiamuoju darbu, kurio tikslas – perdraudimo sutarties sudarymas, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su perdraudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas perdraudimo sutartis arba administruojant perdraudiminius įvykius. Ši veikla, kaip ją vykdo perdraudikas ar perdraudiko darbuotojai dėl šio perdraudiko perdraudimo sutarčių, nėra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. Perdraudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį. Perdraudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik perdraudiminių įvykių administravimas, vykdomas sutarties su perdraudiku pagrindu, žalos (nuostolio) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas. 53. Priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, skirta arba susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis. 54. Steigimosi teisė – teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigti draudimo įmonės dukterinę draudimo įmonę ar filialą, draudimo tarpininkų įmonės dukterinę draudimo tarpininkų įmonę ar filialą arba teisė Lietuvos Respublikoje steigti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės dukterinę draudimo įmonę ar filialą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų įmonės dukterinę draudimo tarpininkų įmonę ar filialą. 55. Susijusi įmonė – dukterinė įmonė arba įmonė, kurioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais dalyvauja kita įmonė. 56. Sveikatos draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, kai dėl draudiminių įvykių, susijusių su asmens sveikata, mokama draudimo išmoka, lygi draudimo sumai ar jos daliai arba dėl draudiminio įvykio patirtiems nuostoliams. Sveikatos draudimas apima draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą ligos atvejui. 57. Teisė teikti paslaugas – draudimo įmonės teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdyti draudimo veiklą neįsteigus dukterinės draudimo įmonės ar filialo, draudimo tarpininkų teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą neįsteigus dukterinės draudimo tarpininkų įmonės ar filialo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės teisė vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje, neįsteigus dukterinės draudimo įmonės ar filialo, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų teisė vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje, neįsteigus dukterinės draudimo tarpininkų įmonės ar filialo. 58. Turima mokumo atsarga – draudiko turimo turto, viršijančio įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių, dydis, apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka. 59. Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kurio atveju draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos. 60. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos narė ar ne Europos ekonominės erdvės valstybė. 61. Užsienio valstybės draudimo įmonė – įmonė, kuri vykdo draudimo veiklą, yra registruota užsienio valstybėje ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų gauti šiame Įstatyme nustatytą ar lygiavertę draudimo veiklos licenciją tuo atveju, jeigu ji būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 3 straipsnis. Draudimo veikla 1. Lietuvos Respublikoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti tik: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją; 2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės, įgyvendinančios steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas; 3) Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių draudimo įmonių filialai, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo bei su šia veikla susijusią veiklą: draudiminių ir perdraudiminių įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą bei nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai su draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik kaip priklausomi draudimo tarpininkai. 4. Visiems kitiems šiame Įstatyme nenurodytiems asmenims draudžiama vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje, išskyrus Priežiūros komisijos nustatytas išimtis, kai dėl užsienio valstybėje galiojančio privalomojo draudimo nepripažįstama draudimo įmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, draudimo apsauga. 4 straipsnis. Perdraudimo veikla Lietuvos Respublikoje perdraudimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai bei: 1) Lietuvos Respublikos perdraudimo įmonės; 2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek ne; 3) užsienio valstybių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek ne. 5 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veikla 1. Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkavimu turi teisę verstis tik: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės (draudimo agentų įmonės) ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka verčiasi draudimo tarpininkavimo veikla (draudimo agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai; 2) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo brokerių įmonės: akcinės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją draudimo brokerių įmonės veiklai. Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai; 3) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininkai, kurie draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas; 4) užsienio valstybių draudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 2. Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkavimo veikla turi teisę verstis tik šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnyje nurodyti subjektai ir: 1) draudimo brokerių įmonės; 2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių perdraudimo tarpininkai, kurie perdraudimo tarpininkavimo veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi tiek įsteigę filialą, tiek ne; 3) užsienio valstybių perdraudimo tarpininkai, neįsteigę filialo Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų ir (ar) perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 3. Draudimo įmonėms ar užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas, draudžiama naudotis neturinčių teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklos asmenų draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis. 6 straipsnis. Atstovybės Šiame Įstatyme nustatytos atitinkamos filialų steigimo, veiklos ir veiklos priežiūros taisyklės taikomos ir atstovybėms ar bet kuriems biurams, kuriems vadovauja juos įsteigusios įmonės darbuotojai ar asmenys, turintys nuolatinį ar ilgalaikį įgaliojimą veikti atstovaujamos įmonės vardu, kai: 1) atstovybę ar biurą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigia draudimo įmonė ar Lietuvos Respublikos draudimo tarpininkų įmonė; 2) atstovybę ar biurą Lietuvos Respublikoje steigia kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar draudimo tarpininkų įmonė. 7 straipsnis. Draudimo šakos ir grupės 1. Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas. 2. Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės: 1) gyvybės draudimas, kiek nenumatyta šios dalies 2–5 punktuose; 2) sutuoktuvių ir gimimų draudimas; 3) gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui); 4) tontinos; 5) pensijų kaupimo veikla. 3. Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės: 1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų; 2) draudimas ligos atvejui; 3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas; 4) geležinkelio transporto priemonių draudimas; 5) skraidymo aparatų draudimas; 6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas; 7) vežamų krovinių draudimas; 8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų; 9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą); 10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; 11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; 12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; 13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; 14) kredito draudimas; 15) laidavimo draudimas; 16) finansinių nuostolių draudimas; 17) teisinių išlaidų draudimas; 18) pagalbos draudimas. 4. Kai draudimo veiklos licencija ar leidimas užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklai suteikia teisę vykdyti: 1) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos atvejui (sveikatos draudimu); 2) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 3, 7 ir 10 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama motoriniu draudimu; 3) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 4, 6, 7 ir 12 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama jūriniu ir transporto draudimu; 4) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 5, 7 ir 11 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama aviacijos draudimu; 5) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama turto draudimu nuo gaisro ir kitokio turto sugadinimo (sunaikinimo); 6) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 10–13 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama civilinės atsakomybės draudimu; 7) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama kredito ir laidavimo draudimu; 8) visų grupių, nurodytų 3 dalyje, veiklą, ši veikla vadinama visų ne gyvybės draudimo šakos rizikų draudimu. 5. Priežiūros komisija tvirtina gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių aprašymą, kuriuo draudimo įmonės ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialai privalo vadovautis. 8 straipsnis. Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos Lietuvos Respublikoje atskyrimas 1. Nė vienas šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas neturi teisės vykdyti ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo veiklos kartu, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio Įstatymo 224 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktai suteikia teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei vykdyti ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo veiklą. 2. Šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, vykdantys gyvybės draudimą, taip pat turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti tik šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklą. 3. Draudimo įmonės ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialai privalo vadovautis gyvybės draudimo veiklos ir šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklos atskiro administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Priežiūros komisijos. 9 straipsnis. Ne gyvybės draudimo šakos papildomos draudimo rizikos 1. Draudimo įmonė, turinti draudimo veiklos licenciją, ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, turintis leidimą filialo draudimo veiklai, išduotą pagrindinės draudimo rizikos, priklausančios ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupei ar keletui jų, draudimo veiklai, nepakeitę draudimo veiklos licencijos ar leidimo filialo draudimo veiklai, turi teisę sudaryti draudimo sutartis ir dėl papildomų draudimo rizikų, priklausančių kitoms ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupėms, tik jei yra visos šios sąlygos: 1) papildoma draudimo rizika yra susijusi su pagrindine draudimo rizika; 2) papildoma draudimo rizika yra susijusi su tuo pačiu objektu, kuris draudžiamas nuo pagrindinės rizikos; 3) nuo papildomos draudimo rizikos draudžiama ta pačia draudimo sutartimi kaip ir nuo pagrindinės draudimo rizikos. 2. Šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14, 15 ir 17 punktuose nurodytų draudimo grupių rizikos negali būti laikomos papildomomis kitų draudimo grupių draudimo rizikų atžvilgiu, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. 3. Draudimo rizika, priklausanti šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 17 punkte nurodytai draudimo grupei, gali būti laikoma papildoma šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 18 punkte nurodytos draudimo grupės rizikų atžvilgiu tik tuo atveju, kai yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir kai pagrindinė rizika išimtinai yra susijusi su pagalbos teikimu asmenims, patiriantiems sunkumų kelionėje, išvykus iš namų ar iš nuolatinės gyvenamosios vietos. 4. Draudimo rizika, priklausanti šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 17 punkte nurodytai draudimo grupei, taip pat gali būti laikoma papildoma draudimo rizika tik kai yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir kai ji yra susijusi su ginčais ar rizikomis, atsirandančiomis naudojant jūros laivus ar su tuo susijusiomis. 10 straipsnis. Didelė draudimo rizika 1. Draudimo rizika yra laikoma didele, jeigu ji priklauso: 1) šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4, 5, 6, 7, 11 ir 12 punktuose nurodytoms draudimo grupėms; 2) šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms, kai draudėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą ar verčiasi savarankiška profesine veikla ir draudimo rizikos yra susijusios su šia veikla. 2. Draudimo rizika taip pat laikoma didele, jeigu ji priklauso šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3, 8, 9, 10, 13 ir 16 punktuose nurodytoms draudimo grupėms ir šios rizikos draudėjas viršija mažiausiai 2 šiuos dydžius: 1) draudėjo balanse nurodyta turto vertė yra ne mažesnė kaip 6 200 000 eurų; 2) draudėjo grynosios pajamos yra lygios arba viršija 12 800 000 eurų; 3) draudėjo vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus yra ne mažesnis kaip 250. 3. Jei draudėjas priklauso grupei ūkio subjektų, kurių konsoliduota finansinė atskaitomybė sudaroma pagal Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo ar analogiško kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės akto reikalavimus, šio straipsnio 2 dalyje numatyti dydžiai nustatomi atsižvelgiant į konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje nurodytus dydžius. 11 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas 1. Fizinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei: 1) yra nuteistas už bet kokias tyčines nusikalstamas veikas, baustas už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje; 2) galioja drausminė nuobauda atleisti šį asmenį iš darbo ar tarnybinė nuobauda atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų; 3) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu; 4) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių fizinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 2. Juridinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei: 1) yra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 2) šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos bei šį juridinį asmenį kontroliuojantis juridinis asmuo yra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 3) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių juridinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 3. Šiame Įstatyme numatyti subjektai, vertindami fizinio asmens kvalifikaciją ir patirtį, privalo atsižvelgti į asmens išsilavinimą, eitas pareigas, darbo stažą ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. 4. Jei nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį vertina Priežiūros komisija, duomenys apie asmens nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį pateikiami Priežiūros komisijos nustatytos formos anketose. Prireikus patikrinti anketose nurodytus duomenis, Priežiūros komisija turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikšmingą nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos bei patirties įvertinimui, ir dėl informacijos pateikimo kreiptis į šio Įstatymo 196 straipsnyje nurodytus asmenis. II SKYRIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮMONĖS PIRMASIS SKIRSNIS DRAUDIMO VEIKLOS LICENCIJA 12 straipsnis. Draudimo veiklos licencija 1. Draudimo įmonė turi teisę verstis draudimo veikla tik turėdama Priežiūros komisijos išduotą draudimo veiklos licenciją. Priežiūros komisija tvirtina draudimo veiklos licencijavimo taisykles. 2. Draudimo veiklos licencija išduodama: 1) steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei; 2) po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei, ketinančiai vykdyti draudimo veiklą; 3) akcinei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei, keičiančiai vykdomos veiklos rūšį į draudimo veiklą. 3. Draudimo veiklos licencija taip pat galioja visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo veiklą įgyvendinant steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio skyriaus Penktajame skirsnyje numatytomis sąlygomis. 4. Draudimo veiklos licencija išduodama vykdyti visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą. 5. Draudimo veiklos licencija išduodama neribotam laikui. 6. Draudimo veiklos licencija išduodama tik konkrečiai draudimo įmonei, ji negali būti perleista kitam asmeniui. 7. Draudimo veiklos licencijos formą nustato Priežiūros komisija. 8. Steigiama draudimo įmonė gali būti įregistruota juridinių asmenų registre, o jei draudimo veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo įmonei, atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po draudimo veiklos licencijos išdavimo. 9. Priežiūros komisija privalo juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pranešti juridinių asmenų registrui apie draudimo veiklos licencijos išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą. 10. Apie įregistravimo juridinių asmenų registre faktą draudimo įmonė per 5 darbo dienas privalo pranešti Priežiūros komisijai. 11. Draudimo įmonės steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo. 13 straipsnis. Draudimo įmonės pavadinimas Draudimo įmonės pavadinime privalo būti žodis „draudimas“. Joks kitas juridinis asmuo neturi teisės savo pavadinime naudoti šio žodžio bei junginio „draudimo įmonė“ ar į jį panašaus junginio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. 14 straipsnis. Prašymas draudimo veiklos licencijai gauti 1. Pareiškėjai privalo Priežiūros komisijai pateikti prašymą išduoti draudimo veiklos licenciją. 2. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai ir rašytinė informacija: 1) draudimo įmonės įstatai, steigimo sutartis (aktas); 2) Priežiūros komisijos nustatyto turinio ir formos draudimo įmonės verslo planas; 3) Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonę kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir visus kitus akcininkus. Taip pat pateikiama Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie kontroliuojančių juridinių asmenų bei dalyvaujančių įmonių priežiūros bei valdymo organų narius; 4) Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininką ir kitus stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką ir kitus valdybos narius, administracijos vadovą; 5) Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie vyriausiąjį buhalterį ir apie vyriausiąjį aktuarijų; 6) dokumentai, patvirtinantys draudimo įmonės organizacinio fondo sukaupimą pinigais, organizacinio fondo naudojimą bei jo likutį; 7) dokumentai, patvirtinantys steigiamos draudimo įmonės akcijų apmokėjimą pinigais; 8) informacija apie organizacinio fondo bei lėšų, kuriomis apmokėtos steigiamos draudimo įmonės akcijos ar suformuotas draudimo įmonės įstatinis kapitalas, kilmę; 9) šio Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys, sudarytos draudimo įmonės vardu; 10) dokumentai, įrodantys valstybės rinkliavos už draudimo veiklos licencijos išdavimą sumokėjimą; 11) jei draudimo įmonė ketina vykdyti šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, dokumentai, įrodantys, jog draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra paskyrusi atstovą nagrinėti pretenzijas. 3. Jei draudimo įmonės steigėjas yra juridinis asmuo, papildomai turi būti pateikta: 1) steigėjo – juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašas; 2) steigėjo – juridinio asmens paskutinių metų audituota finansinė atskaitomybė su auditoriaus išvada. Ši nuostata netaikoma, jei steigėjas nėra steigiamą draudimo įmonę kontroliuojanti ar joje dalyvaujanti įmonė. 4. Kai juridinis asmuo arba juridiniai asmenys reorganizuojami į naują juridinį asmenį – draudimo įmonę ar kai akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė keičia vykdomą veiklą į draudimo veiklą, nereikia pateikti šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų dokumentų, tačiau papildomai reikia pateikti: 1) reorganizavimo sąlygas, sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį ar keisti jo veiklos rūšį; 2) kiekvieno juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašą, ankstesnės veiklos aprašymą, paskutinių metų audituotą finansinę atskaitomybę su auditoriaus išvada, jei Priežiūros komisija neturi teisės gauti finansinės atskaitomybės iš juridinių asmenų registro teisės aktų nustatyta tvarka; 3) Priežiūros komisijos nustatytos formos informaciją apie kiekvieną juridinį asmenį kontroliuojančius asmenis, jame dalyvaujančias įmones ir visus kitus akcininkus; 4) dokumentus, patvirtinančius, kad draudimo įmonės pinigai yra ne mažesni kaip šiame Įstatyme nustatytas organizacinis fondas ir įstatinis kapitalas, taip pat duomenis apie šių pinigų kilmę; 5) duomenis apie kiekvieno juridinio asmens mokesčių sumokėjimą bei skolas kreditoriams. 5. Jei užsienio valstybės draudimo įmonė yra dukterinės draudimo įmonės steigėja, ji papildomai privalo pateikti: 1) užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą draudimo veiklos licenciją ar ją atitinkantį dokumentą; 2) užsienio valstybės kompetentingos institucijos leidimą steigti draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje ar informaciją, jog minėta institucija neprieštarauja dukterinės draudimo įmonės steigimui Lietuvos Respublikoje. 6. Draudimo įmonės, ketinančios gauti draudimo veiklos licenciją, minimalus garantinis fondas, kurį apskaičiuojant įtraukiamos lėšos, gautos apmokėjus akcijas, ar šio straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytos draudimo įmonės įstatiniam kapitalui skiriamos lėšos privalo atitikti 39 straipsnio 3 dalyje nurodytus dydžius, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti draudimo grupių veiklą. Organizacinio fondo lėšos neįtraukiamos apskaičiuojant minimalų garantinį fondą. Pareiškėjai privalo pateikti dokumentus, įrodančius minimalaus garantinio fondo suformavimą pinigais, bei duomenis apie šių pinigų kilmę. 15 straipsnis. Draudimo veiklos licencijos išdavimas 1. Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją ir visų dokumentų pateikimo dienos Priežiūros komisija priima sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. 2. Priežiūros komisija atsisako išduoti draudimo veiklos licenciją tuo atveju, kai: 1) nėra pateikti šiame Įstatyme nustatyti ar šio Įstatymo nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba kai pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų; 2) draudimo įmonės steigėjai ir (ar) draudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės neatitinka kriterijų, nustatytų šio Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, ir (ar) jų finansinė būklė, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus, teisės aktų nuostatas ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra stabili ir gera; 3) draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas ir kiti stebėtojų tarybos nariai, valdybos pirmininkas ir kiti valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris ir vyriausiasis aktuarijus neatitinka kriterijų, nustatytų šio Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje; 4) pateiktas verslo planas leidžia teigti, jog draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, jog draudimo įmonės įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolatos; 5) įstatinis kapitalas nėra visiškai apmokėtas; 6) draudimo įmonės organizacinis fondas, įstatinis kapitalas yra apmokėti pinigais, kurių kilmė neteisėta; 7) draudimo įmonės ar įmonių grupės, kuriai priklauso draudimo įmonė, struktūra arba kiti glaudūs ryšiai su fiziniais ar juridiniais asmenimis efektyvią priežiūrą daro neįmanomą; 8) užsienio valstybės teisės aktai, taikomi įmonių grupės, kuriai priklauso draudimo įmonė, nariams arba fiziniams ar juridiniams asmenims, susijusiems su draudimo įmone glaudžiais ryšiais, arba sunkumai įgyvendinant šiuos teisės aktus efektyvią priežiūrą daro neįmanomą; 9) draudimo įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių vykdymas pažeistų šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir (ar) sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja; 10) draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas ir kiti stebėtojų tarybos nariai, valdybos pirmininkas ir kiti valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris ar vyriausiasis aktuarijus taip pat eina pareigas, kurias eiti draudžia šis ir kiti įstatymai; 11) nėra įvykdytas šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas arba minimalaus garantinio fondo pinigų kilmė nėra teisėta. 3. Kilus įtarimui, jog įstatinis kapitalas, organizacinis fondas ir (ar) minimalus garantinis fondas gali būti apmokėti pinigais, kurių kilmė neteisėta, Priežiūros komisija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti išvadą apie šių pinigų kilmę. Tokiu atveju terminų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 11 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą. 16 straipsnis. Konsultacijos su kitomis institucijomis 1. Prieš išduodama draudimo veiklos licenciją, Priežiūros komisija privalo konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl aplinkybių, reikšmingų priimant sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo, kai draudimo įmonė yra: 1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės dukterinė įmonė; 2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonę. 2. Prieš išduodama draudimo veiklos licenciją, Priežiūros komisija privalo konsultuotis su Lietuvos banku ir Vertybinių popierių komisija apie aplinkybes, reikšmingas priimant sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo, kai draudimo įmonė yra: 1) Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės dukterinė įmonė; 2) Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigą ar finansų maklerio įmonę. 3. Priežiūros komisija, vertindama draudimo įmonę kontroliuojančių asmenų nepriekaištingą reputaciją, priežiūros ir valdymo organų narių nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, konsultuojasi su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis institucijomis dėl aplinkybių, reikšmingų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos bei patirties vertinimui, ir privalo teikti kitai institucijai informaciją apie šiuos asmenis, reikšmingą minėtų institucijų atliekamoms funkcijoms. 17 straipsnis. Informacija apie pasikeitimus Apie informacijos, nurodytos Priežiūros komisijai pateiktuose dokumentuose dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo, pasikeitimus draudimo įmonė privalo pranešti Priežiūros komisijai šios patvirtintų licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka. 18 straipsnis. Draudimo veiklos licencijos pakeitimas Draudimo įmonė, ketinanti vykdyti dar kitos ar kitų tai pačiai draudimo šakai priklausančių draudimo grupių draudimo veiklą arba išplėsti vykdomą draudimo veiklą iki visų tos pačios draudimo grupės rizikų draudimo, arba gyvybės draudimo veiklą vykdanti draudimo įmonė, ketinanti vykdyti ne gyvybės draudimo šakai priklausančių šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo grupių veiklą, privalo Priežiūros komisijos patvirtintų licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka kreiptis į Priežiūros komisiją dėl draudimo veiklos licencijos pakeitimo. Priežiūros komisija priima sprendimą dėl licencijos pakeitimo per vieną mėnesį nuo visų licencijavimo taisyklėse numatytų dokumentų pateikimo. 19 straipsnis. Draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas 1. Esant šio Įstatymo 198 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, Priežiūros komisija turi teisę sustabdyti draudimo veiklos licencijos galiojimą. 2. Priežiūros komisija turi teisę panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą: 1) jei draudimo įmonė nebeatitinka reikalavimų, kuriems esant draudimo veiklos licencija buvo išduota; 2) jei draudimo įmonė šiurkščiai pažeidė teisės aktus; 3) jei draudimo įmonė kreipėsi dėl draudimo veiklos licencijos galiojimo panaikinimo; 4) jei draudimo įmonė nepradeda vykdyti draudimo ar su juo susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo draudimo veiklos licencijos išdavimo; 5) jei draudimo įmonė nebevykdo draudimo ar su juo susijusios veiklos daugiau kaip 6 mėnesius; 6) jei draudimo įmonė neįvykdė finansinės būklės atkūrimo planų, nustatytų šio Įstatymo 40 straipsnyje; 7) šio Įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju. 3. Apie sprendimą panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą Priežiūros komisija praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms. 4. Priežiūros komisija, panaikinusi draudimo veiklos licencijos galiojimą, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai, ir, apie tai pranešusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentingai institucijai, turi teisę areštuoti draudimo įmonės turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius. Priežiūros komisija turi teisę prašyti, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentinga institucija nustatytų analogiškus apribojimus draudimo įmonei kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 5. Sprendimas panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros komisija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti draudimo įmonei. ANTRASIS SKIRSNIS DRAUDIMO ĮMONĖS VALDYMAS 20 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Draudimo įmonės akcininkai bei priežiūros ir valdymo organai privalo užtikrinti skaidrų, patikimą ir apdairų draudimo įmonės valdymą, draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę, o administracijos vadovas bei pagal kompetenciją stebėtojų taryba ir valdyba – skaidrias, patikimas ir apdairias draudimo įmonės apskaitos procedūras. 2. Draudimo įmonėje privalo būti visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. 3. Draudimo įmonės steigėjai ir draudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės priežiūros, valdymo organų nariai ir administracijos vadovas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę asmenys. Jei vienas ar keli draudimo įmonės steigėjai iki draudimo veiklos licencijos gavimo nusprendžia perleisti akcijas kitiems asmenims, tokiam akcijų perleidimui taikomos šio Įstatymo 22 straipsnio nuostatos ir šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pratęsiamas šio Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytu terminu. 4. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariai ir jos pirmininkas, valdybos nariai, valdybos pirmininkas, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis aktuarijus ir kiti pagal draudimo įmonės įstatus ar vidaus taisykles vadovaujamąsias pareigas draudimo įmonės administracijoje einantys asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę. 5. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariai ir jos pirmininkas (jei sudaroma stebėtojų taryba), valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo būti išrinkti, o asmenų, kurie eis vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo aktuarijaus pareigas, kandidatūros privalo būti parinktos prieš draudimo įmonei gaunant draudimo veiklos licenciją. 21 straipsnis. Draudimo įmonės skaidrus, patikimas ir apdairus valdymas 1. Draudimo įmonės organizacinė struktūra ir valdymo sistema privalo užtikrinti skaidrų, apdairų ir patikimą vadovavimą draudimo įmonės veiklai. 2. Draudimo įmonė, siekdama užtikrinti skaidrų, patikimą ir apdairų valdymą, įstatuose ar kituose vidaus teisės aktuose: 1) privalo aiškiai ir skaidriai nustatyti vidaus struktūrą, darbuotojų atrankos procedūras, darbuotojų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę; 2) privalo aiškiai atskirti ir nustatyti stebėtojų tarybos, valdybos narių, valdybos pirmininko, administracijos vadovo, vyriausiojo aktuarijaus ir vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) ir kitų vadovaujančių administracijos darbuotojų funkcijas, teises, pareigas, atsakomybę, atskaitomybę, sprendimų priėmimą, tarpusavio ryšius, bendravimo ir bendradarbiavimo principus ir taisykles; 3) privalo aiškiai atskirti priežiūros ir valdymo organų ir vadovaujančio administracijos personalo kompetenciją, kuri užtikrintų funkcijų, teisių ir pareigų pusiausvyrą taip, kad nė vienas asmuo neturėtų neribotų galių priimant sprendimus; 4) privalo siekti, kad draudimo įmonės valdybai nedarytų įtakos administracija. Jei valdybos pirmininkas kartu yra ir administracijos vadovas, draudimo įmonė privalo užtikrinti, jog draudimo įmonės administracija būtų deramai atskaitinga valdybai; 5) privalo nustatyti, kad draudimo įmonės metinėje veiklos ataskaitoje būtų tinkamai ir visapusiškai atskleistas skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo principų laikymasis bei nustatytų bendrųjų draudimo įmonės tikslų siekimas; 6) privalo sukurti, palaikyti ir naudoti efektyvią ir visapusišką valdymo informavimo sistemą, kad tinkama informacija būtų laiku pateikta valdybai ir administracijos vadovui ir kad užtikrintų bei padėtų apdairiai ir patikimai valdyti ir kontroliuoti įmonę; 7) įtvirtinti pinigų plovimo ir kitų teisės pažeidimų atpažinimo bei jų prevencijos priemones. 3. Priežiūros komisija turi teisę nustatyti privalomus nurodymus ir rekomendacijas draudimo įmonės skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo klausimais. 22 straipsnis. Draudimo įmonės akcijų perleidimas 1. Bet kuris asmuo ar glaudžiu ryšiu susiję asmenys, ketinantys perleisti draudimo įmonės akcijas, privalo apie tai pranešti Priežiūros komisijai ir nurodyti ketinamų perleisti akcijų skaičių ir būsimą jų savininką, jei: 1) ketinama perleisti draudimo įmonės akcijas, sudarančias lygiai ar daugiau kaip 10 procentų draudimo įmonės įstatinio kapitalo, arba akcijas, suteikiančias lygiai ar daugiau kaip 10 procentų visų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) ketinamos perleisti draudimo įmonės akcijos sumažins turimų akcijų skaičių taip, kad jis po akcijų perleidimo taps mažesnis už 10 procentų, 20 procentų, 33 procentus ar 50 procentų draudimo įmonės įstatinio kapitalo arba sumažins turimų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių taip, kad jis po akcijų perleidimo taps mažesnis už 10 procentų, 20 procentų, 33 procentus ar 50 procentų visų balsų, arba jei perleidus akcijas draudimo įmonė nebebus akcijas perleidusio asmens dukterine įmone. 2. Bet kuris asmuo ar glaudžiu ryšiu susiję asmenys, ketinantys įsigyti draudimo įmonės akcijų, privalo gauti Priežiūros komisijos leidimą, jei: 1) ketinama įsigyti draudimo įmonės akcijų, sudarančių lygiai ar daugiau kaip 10 procentų draudimo įmonės įstatinio kapitalo, arba akcijų, suteikiančių lygiai ar daugiau kaip 10 procentų visų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) ketinamos įsigyti draudimo įmonės akcijos padidins turimų akcijų skaičių lygiai iki 10 procentų, 20 procentų, 33 procentų ar 50 procentų arba daugiau draudimo įmonės įstatinio kapitalo arba padidins turimų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių lygiai iki 10 procentų, 20 procentų, 33 procentų ar 50 procentų arba daugiau visų balsų, arba jei įsigijusi akcijų draudimo įmonė taps įsigijusio akcijų asmens dukterine įmone. 3. Leidimas įsigyti draudimo įmonės akcijų išduodamas Priežiūros komisijos nustatyta tvarka asmeniui arba glaudžiu ryšiu susijusiai asmenų grupei. Laikoma, jog draudimo įmonės akcijų ketina įsigyti visa glaudžiu ryšiu susijusi asmenų grupė, jei bent vienas asmenų grupės narys ketina įsigyti įmonės akcijų. 4. Per 3 mėnesius nuo prašymo leisti įsigyti draudimo įmonės akcijų ir visų reikalaujamų dokumentų pateikimo dienos Priežiūros komisija priima sprendimą dėl leidimo įsigyti draudimo įmonės akcijų išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. 5. Priežiūros komisija turi teisę atsisakyti išduoti leidimą įsigyti draudimo įmonės akcijų tik tada, kai: 1) nėra pateikti Priežiūros komisijos numatyti ar šio Įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų; 2) po akcijų įsigijimo draudimo įmonę kontroliuosiantys asmenys, joje dalyvausiančios įmonės neatitinka kriterijų, numatytų šio Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, ir (ar) jų finansinė būklė, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus, teisės aktų nuostatas ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra stabili ir gera; 3) akcijas ketinama įsigyti už pinigus, kurių kilmė nėra teisėta; 4) po draudimo įmonės akcijų įsigijimo efektyvi priežiūra bus negalima dėl įmonių grupės, kuriai priklauso draudimo įmonė, struktūros; 5) akcijų įsigijimas prieštarauja kitų įstatymų nuostatoms. 6. Jei asmuo, ketinantis įsigyti draudimo įmonių akcijų, yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, kredito įstaiga ar finansų maklerio įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės, kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės patronuojanti įmonė arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonę, kredito įstaigą ar finansų maklerio įmonę kontroliuojantis asmuo ir jei po akcijų įsigijimo draudimo įmonė taps šio asmens dukterine ar kontroliuojama įmone, Priežiūros komisija, išduodama leidimą įsigyti draudimo įmonės akcijų, privalo konsultuotis su institucijomis, nurodytomis šio Įstatymo 16 straipsnyje. 7. Priežiūros komisija, išduodama leidimą įsigyti draudimo įmonės akcijų, turi teisę jame nustatyti sąlygas, iki kada draudimo įmonės akcijos gali būti įsigytos. 8. Sandoris, pagal kurį asmenys draudimo įmonės akcijų įgyja be šio straipsnio 2 dalyje numatyto Priežiūros komisijos leidimo, yra niekinis. Visi reikalavimai dėl šio sandorio pasekmių nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme pagal draudimo įmonės buveinės vietą. 9. Draudimo įmonės privalo pranešti Priežiūros komisijai jos nustatyta tvarka apie draudimo įmonių akcininkų pasikeitimą. 10. Kilus įtarimui, jog draudimo įmonės akcijos gali būti apmokėtos pinigais, kurių kilmė nėra teisėta, Priežiūros komisija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti išvadą apie šių pinigų kilmę. Tokiu atveju termino, numatyto šio straipsnio 4 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą. 23 straipsnis. Draudimo įmonės stebėtojų taryba 1. Jei draudimo įmonėje sudaroma stebėtojų taryba, išrinkus stebėtojų tarybos narius ir jos pirmininką, draudimo įmonė per 10 dienų privalo pateikti Priežiūros komisijai jos nustatytos formos informaciją apie šiuos asmenis. 2. Draudimo įmonės stebėtojų taryba, be kitų įstatymuose ar įstatuose nurodytų funkcijų, skiria ir atleidžia vidaus audito tarnybos vadovą arba vidaus auditorių, nustato metodinius nurodymus jų veiklai. Jei stebėtojų taryba nesudaroma, šias funkcijas atlieka draudimo įmonės valdyba. 24 straipsnis. Draudimo įmonės valdyba 1. Kol bus išrinkti draudimo įmonės valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, draudimo įmonė privalo pateikti Priežiūros komisijai jos nustatytos formos informaciją ir gauti Priežiūros komisijos pritarimą asmenų, pretenduojančių eiti išvardytas pareigas, kandidatūroms. Priežiūros komisija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų. 2. Draudimo įmonės valdyba, be kitų įstatymuose ar įstatuose nurodytų funkcijų, atlieka šias funkcijas: 1) nustato draudimo įmonės strateginius tikslus, priemones siekti šiems tikslams, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką; 2) nustato ir tikrina draudimo įmonės nepriklausomą rizikos valdymo strategiją, susijusią su vykdoma draudimo įmonės veikla, ypač su sandorių, nurodytų šio Įstatymo 50 straipsnyje, atpažinimu, įvertinimu, stebėjimu ir kontrole; 3) nustato draudimo sutarčių sudarymo tvarką, taikomą ir priklausomiems …