1)užsienio valstybės kompetentingos institucijos raštišką patvirtinimą, jog užsienio valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo veiklą užsienio valstybėje, kurioje ji įregistruota;
\n
2)užsienio valstybės kompetentingos institucijos leidimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje ar informaciją, jog užsienio valstybės kompetentinga institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje;
\n
3)užsienio valstybės kompetentingos institucijos patvirtinimą, jog užsienio valstybės draudimo įmonė pastaruosius 3 metus vykdė mokumo atsargos, techninių atidėjinių formavimo ir padengimo turtu bei kitus užsienio valstybės teisės aktuose nustatytus draudimo įmonių veiklos reikalavimus, kartu nurodant ir draudimo grupes, kurių veiklą turi teisę vykdyti užsienio valstybės draudimo įmonė. Jei užsienio valstybės draudimo įmonė veikia mažiau kaip 3 metus, užsienio valstybės kompetentinga institucija turi pateikti patvirtinimą apie visą užsienio valstybės draudimo įmonės veiklos laikotarpį;
\n
4)užsienio valstybės draudimo įmonės organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje, patvirtinti filialo nuostatus ir paskirti filialo vadovą, taip pat šio organo raštišką įsipareigojimą, jog įsteigtas filialas buhalterinės apskaitos bei kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus laikys filialo buveinėje;
\n
5)dokumentus, įrodančius, jog užsienio valstybės draudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir patyrusį filialo vadovą ir jam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų sukurti teises ir pareigas užsienio valstybės draudimo įmonei, atstovauti šiai draudimo įmonei Lietuvos Respublikos teisme bei kitose valstybės valdžios ir valdymo institucijose;
\n
6)dokumentus, įrodančius, jog užsienio valstybės draudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir patyrusį filialo vyriausiąjį buhalterį ir vyriausiąjį aktuarijų;
\n
7)filialo nuostatus;
\n
8)šio Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis, jei tokios yra sudarytos;
\n
9)Priežiūros komisijos nustatytos formos informaciją apie užsienio valstybės draudimo įmonės akcininkus, kitus kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir priežiūros bei valdymo organų narius;
\n
10)Priežiūros komisijos nustatytos formos verslo planą kartu su pastarųjų 3 metų užsienio valstybės draudimo įmonės finansine atskaitomybe, patikrinta audito įmonės. Jei užsienio valstybės draudimo įmonė veikia mažiau kaip 3 metus, turi būti pateiktos šio veiklos laikotarpio kiekvienų pasibaigusių finansinių metų finansinės atskaitomybės finansinės ataskaitos, patikrintos audito įmonės;
\n
11)dokumentus, įrodančius, jog užsienio valstybės draudimo įmonė yra sudariusi banko indėlio, numatyto šio Įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje, sutartį, bei dokumentus, įrodančius, jog užsienio valstybės draudimo įmonė į banko sąskaitą Lietuvos Respublikoje yra įnešusi pinigų sumą, kuri kartu su užsienio valstybės draudimo įmonės indėlio lėšomis būtų lygi minimaliam garantiniam fondui, nurodytam šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje. Taip pat privaloma pateikti informaciją apie visų šių lėšų kilmę;
\n
12)jei ketinama vykdyti šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, dokumentus, įrodančius, jog draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pretenzijoms nagrinėti yra paskyrusi atstovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, šio atstovo vardą, pavardę ir adresą.
\n
64 straipsnisLeidimo filialo draudimo veiklai išdavimas
\n
1.Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą filialo draudimo veiklai pateikimo dienos Priežiūros komisija priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
\n
2.Priežiūros komisija atsisako išduoti leidimą tuo atveju, jei:
\n
1)nėra pateikti šiame Įstatyme nustatyti ar šio Įstatymo nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;
\n
2)užsienio valstybės draudimo įmonė užsienio valstybėje, kurioje registruota, nuosavybės teise neturi turto, kurio ekvivalentas eurais būtų ne mažesnis kaip 1/2 šio Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti draudimo grupių veiklą;
\n
3)užsienio valstybės draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai (ar šiuos organus atitinkančių organų nariai), administracijos vadovas bei steigiamo filialo vadovas, vyriausiasis buhalteris ir vyriausiasis aktuarijus nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę asmenys;
\n
4)užsienio valstybės draudimo įmonės akcininkai (pajininkai ir pan.) ir kontroliuojantys asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos, jų ir (ar) užsienio valstybės draudimo įmonės finansinė būklė nėra stabili ir gera;
\n
5)pateiktas verslo planas leidžia teigti, jog draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, jog užsienio valstybės draudimo įmonės filialo įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolatos;
\n
6)užsienio valstybės draudimo įmonės indėlio ir jos filialo garantinio fondo pinigų kilmė nėra teisėta;
\n
7)užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas taip pat eina pareigas, galinčias sukelti interesų konfliktą;
\n
8)Priežiūros komisija nėra pasirašiusi bendradarbiavimo sutarties su užsienio valstybės kompetentinga institucija dėl keitimosi informacija arba užsienio valstybės kompetentinga institucija pagal Priežiūros komisijos nustatytą įsipareigojimo formą nėra vienašališkai įsipareigojusi teikti informaciją Priežiūros komisijai;
\n
9)užsienio valstybėje galiojantys teisės aktai nesudaro sąlygų nuolatinei ir veiksmingai šios užsienio valstybės draudimo įmonės priežiūrai, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugai ar užsienio valstybės kompetentinga institucija nevykdo šios užsienio valstybės draudimo įmonės veiksmingos priežiūros bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos.
\n
3.Priežiūros komisija, išduodama leidimą užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai, turi teisę jame nustatyti sąlygas, kurias prieš pradėdamas veiklą užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo įvykdyti, ir (ar) sąlygas arba tam tikrų draudimo grupės draudimo rizikų draudimo veiklos apribojimus, kurių užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo laikytis vykdydamas veiklą.
\n
4.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas Lietuvos Respublikoje gali vykdyti tik tokią draudimo grupių draudimo veiklą, kurią turi teisę vykdyti užsienio valstybės draudimo įmonė pagal turimą licenciją (leidimą ar pan.) draudimo veiklai ir (ar) tos užsienio valstybės teisės aktus. Jei užsienio valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų draudimo veiklą kartu, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą.
\n
5.Kilus įtarimui, jog užsienio valstybės draudimo įmonės indėlis ar jos filialo garantinis fondas gali būti apmokėti pinigais, kurių kilmė nėra teisėta, Priežiūros komisija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti išvadą apie šių pinigų kilmę. Tokiu atveju termino, nustatyto šio straipsnio 1 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadas.
\n
65 straipsnisInformacija apie pasikeitimus
\n
Apie informacijos, nurodytos Priežiūros komisijai pateiktuose dokumentuose dėl leidimo filialo draudimo veiklai išdavimo, pasikeitimus Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas Priežiūros komisijos nustatyta tvarka privalo pranešti Priežiūros komisijai.
\n
66 straipsnisLeidimo filialo draudimo veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
\n
1.Esant šio Įstatymo 198 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, Priežiūros komisija turi teisę sustabdyti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą.
\n
2.Priežiūros komisija turi teisę panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą, jei:
\n
1)užsienio valstybės draudimo įmonė ar jos filialas Lietuvos Respublikoje nebeatitinka reikalavimų, kuriems esant buvo išduotas leidimas filialo draudimo veiklai;
\n
2)užsienio valstybės draudimo įmonės filialas šiurkščiai pažeidė teisės aktus;
\n
3)to prašo užsienio valstybės draudimo įmonė;
\n
4)užsienio valstybės draudimo įmonės filialas nepradeda vykdyti draudimo ar su juo susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo filialo draudimo veiklai išdavimo;
\n
5)užsienio valstybės draudimo įmonės filialas nebevykdo draudimo ar su juo susijusios veiklos daugiau kaip 6 mėnesius;
\n
6)užsienio valstybės draudimo įmonės filialas neįvykdė finansinės būklės atkūrimo planų, numatytų šio Įstatymo 40 straipsnyje;
\n
7)užsienio valstybės draudimo įmonė yra likviduojama arba jai yra iškelta bankroto byla;
\n
8)pasibaigia filialo nuostatuose nustatytas filialo veiklos terminas;
\n
9)užsienio valstybės kompetentinga institucija uždraudžia užsienio valstybės draudimo įmonei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje;
\n
10)yra šio Įstatymo 74 straipsnio 9 dalyje nustatytas atvejis;
\n
11)teismas priima sprendimą nutraukti filialo veiklą už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus.
\n
3.Apie sprendimą panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą Priežiūros komisija praneša užsienio valstybės kompetentingai institucijai.
\n
4.Sprendimas panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros komisija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo pranešti užsienio valstybės draudimo įmonei.
\n
67 straipsnisFilialo vadovas ir kiti darbuotojai
\n
1.Kol bus paskirtas filialo vadovas, užsienio valstybės draudimo įmonė privalo pateikti Priežiūros komisijai jos nustatytos formos informaciją ir gauti Priežiūros komisijos pritarimą asmens, pretenduojančio eiti šias pareigas, kandidatūrai. Priežiūros komisija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų.
\n
2.Užsienio valstybės draudimo įmonė privalo:
\n
1)nustatyti filialo strateginius tikslus, priemones šiems tikslams siekti, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką;
\n
2)nustatyti ir tikrinti filialo nepriklausomą rizikos valdymo strategiją, susijusią su vykdoma filialo veikla.
\n
3.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas, be kitų įstatymuose nurodytų funkcijų, atlieka šias funkcijas:
\n
1)nustato draudimo sutarčių sudarymo tvarką, taikomą ir draudimo agentų įmonėms, ypatingą dėmesį skirdamas informacijos, reikšmingos sudarant draudimo sutartį, atskleidimui draudėjams, kiekvieno draudėjo interesų pagarbai ir apsaugai;
\n
2)nustato pranešimų apie draudiminius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudiminiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarką, draudiminių įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudiminiais, tyrimo taisykles;
\n
3)nustato draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimo ir atsakymo pareiškėjams teikimo tvarką; ši tvarka privalo būti viešai paskelbta užsienio valstybės draudimo įmonės filialo interneto tinklalapyje ir kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimu pateikta jam, kai jis apmoka pateikimo išlaidas;
\n
4)nustato asmenų, kurie ketina eiti vadovaujamąsias pareigas filialo administracijoje, kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos ir patirties tikrinimo tvarką;
\n
5)įgyvendina Priežiūros komisijos nurodymus ir rekomendacijas filialo vidaus kontrolės stiprinimo bei skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo klausimais.
\n
4.Filialo vadovas neturi teisės skirti filialo vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuarijaus ir vidaus audito tarnybos vadovo (vidaus auditoriaus). Šiuos asmenis skiria kitas užsienio valstybės draudimo įmonės organas, o jų skyrimui ir veiklai taikomi šio Įstatymo reikalavimai, tačiau jie yra atskaitingi juos paskyrusiam užsienio valstybės draudimo įmonės organui.
\n
5.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas negali eiti kitų užsienio valstybės draudimo įmonės valdymo organų nario pareigų, filialo vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuarijaus pareigų ir būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje.
\n
68 straipsnisVerslo planas
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo savo veiklą grįsti verslo planu. Apie jo planuojamus pakeitimus užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo pranešti Priežiūros komisijai ir Priežiūros komisijos nustatyta tvarka suderinti pakeitimus.
\n
2.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo verslo plano formą ir jo pateikimo tvarką nustato Priežiūros komisija.
\n
69 straipsnisFilialo draudimo techniniai atidėjiniai
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo laikytis šio Įstatymo ir Priežiūros komisijos reikalavimų draudimo techninių atidėjinių formavimui ir padengimui turtu.
\n
2.Turto, kuriuo užsienio valstybės draudimo įmonės filialas padengia savo techninius atidėjinius, buvimo vieta privalo būti tik Lietuvos Respublikoje.
\n
70 straipsnisFilialo perdraudimo veiklos ypatumai
\n
Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, turi teisę vykdyti rizikų perdraudimą tos draudimo grupės, kurios veiklą filialas vykdo Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, jei užsienio valstybės draudimo įmonė užsienio valstybėje turi teisę vykdyti analogiškos draudimo grupės rizikų perdraudimą.
\n
71 straipsnisFilialo mokumo atsarga
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo mokumo atsarga skaičiuojama šio Įstatymo ir Priežiūros komisijos nustatyta tvarka.
\n
2.Turimos mokumo atsargos dalis, lygi didesniam iš šių dydžių – minimaliam garantiniam fondui ar 1/3 būtinosios mokumo atsargos – sudaro užsienio valstybės draudimo įmonės filialo garantinį fondą. Minimalus filialo garantinis fondas yra lygus 1/2 šio Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, atsižvelgiant į filialo vykdomą draudimo grupių veiklą. Lėšos, numatytos šio Įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje, įtraukiamos apskaičiuojant minimalų garantinį fondą.
\n
3.Garantinio fondo lėšos privalo būti laikomos ar investuotos tik Lietuvos Respublikoje, o kitos mokumo atsargos lėšos – tik Europos Sąjungos valstybėse narėse.
\n
72 straipsnisUžsienio valstybės draudimo įmonės indėlis
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, per visą filialo veiklos laikotarpį privalo būti sudariusi su Lietuvos Respublikoje įsteigtu komerciniu banku arba užsienio banko filialu banko indėlio iki pareikalavimo sutartį pinigų sumai, ne mažesnei kaip 1/4 šio Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio, atsižvelgiant į draudimo grupes, kurių veiklą įsteigtas filialas ketina vykdyti.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje numatytos lėšos gali būti naudojamos tik Priežiūros komisijos nustatyta tvarka vykdyti filialo prievolėms, atsirandančioms iš draudimo sutarčių.
\n
3.Banko indėlio sutartyje, numatytoje šio straipsnio 1 dalyje, privalo būti sąlygos, nustatančios, jog užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę disponuoti indėlio lėšomis tik pateikęs bankui raštišką Priežiūros komisijos pritarimą.
\n
73 straipsnisTeisių ir pareigų pagal filialo draudimo sutartis perleidimas
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo sutartis ar dalį jų draudimo įmonei ar kitos užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje, jei iš Priežiūros komisijos turimų duomenų ar iš šio Įstatymo 74 straipsnio nustatyta tvarka nurodytos pasirinktosios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informacijos galima teigti, jog po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas perimančio subjekto mokumo atsarga.
\n
2.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas taip pat turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo sutartis ar dalį jų kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei, jei šios valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, jog po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas perimančio subjekto mokumo atsarga.
\n
3.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas taip pat turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo sutartis ar dalį jų kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtam užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, jei šios valstybės narės ar šio Įstatymo 74 straipsnio nustatyta tvarka nurodyta pasirinktoji Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, jog po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas perimančio subjekto mokumo atsarga, šios valstybės narės teisės aktai leidžia tokius teisių ir pareigų perleidimus ir jei ši valstybė narė neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.
\n
4.Šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytais atvejais Priežiūros komisija išduoda leidimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis tik tuo atveju, jei yra šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos ir yra gautas kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba kitos įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas.
\n
5.Jei per 3 mėnesius nuo informacijos pateikimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai šiame straipsnyje numatyti sutikimai ar pritarimai nėra gaunami, laikoma, kad šios valstybės narės kompetentinga institucija neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.
\n
6.Teisių ir pareigų perleidimui taip pat taikomi ir kiti šio Įstatymo 41 ir 42 straipsniuose nustatyti reikalavimai, kiek šiuo straipsniu nenustatyta kitaip.
\n
74 straipsnisLengvatos steigiant ar įsteigus filialus keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonė, ketinanti gauti ar jau gavusi leidimus draudimo veiklai daugiau kaip vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Priežiūros komisiją su prašymu dėl šių lengvatų taikymo:
\n
1)mokumo atsarga gali būti skaičiuojama atsižvelgiant į šios draudimo įmonės filialų draudimo veiklą, vykdomą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse;
\n
2)draudimo įmonės indėlis gali būti laikomas tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje šios draudimo įmonės filialas vykdo draudimo veiklą;
\n
3)garantinio fondo lėšos gali būti laikomos bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje šios draudimo įmonės filialas vykdo draudimo veiklą.
\n
2.Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys, jog analogiškas prašymas pateiktas ar pateikiamas ir visoms kitų Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose užsienio valstybės draudimo įmonė ketina vykdyti ar vykdo draudimo veiklą per įsteigtus filialus, kompetentingoms institucijoms. Prašyme turi būti nurodyta pasirinkta Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, kuri ateityje prižiūrės mokumą, sąlygotą Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdomos veiklos. Kartu nurodomos priežastys, kodėl pasirinkta būtent ši kompetentinga institucija.
\n
3.Lengvatos gali būti taikomos tik jei visos Europos Sąjungos kompetentingos institucijos, kurioms privalo būti pateikiamas prašymas taikyti lengvatas, sutinka dėl lengvatų taikymo.
\n
4.Lengvatos įsigalioja, kai pasirinktoji kompetentinga institucija praneša Priežiūros komisijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad ji prižiūrės mokumą, sąlygotą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdomos filialų draudimo veiklos, arba kai pasirinktoji kompetentinga institucija yra Priežiūros komisija, kai ji praneša atitinkamoms kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
\n
5.Priežiūros komisija privalo teikti informaciją, reikalingą mokumo priežiūrai, užsienio valstybės draudimo įmonės pasirinktajai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.
\n
6.Priežiūros komisija, atsižvelgdama į kitų kompetentingų institucijų naikinamas lengvatas, panaikina lengvatų taikymą, jei to prašo bent viena kompetentinga institucija.
\n
7.Užsienio valstybės draudimo įmonių filialų finansinės atskaitomybės dokumentai, kitos finansinės ir statistinės ataskaitos teikiamos pasirinktosios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai šios valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybės draudimo įmonės indėlis privalo būti tik šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
\n
8.Priežiūros komisija, panaikinusi leidimą filialo draudimo veiklai užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, kuris naudojasi lengvata, privalo pranešti kitų Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose užsienio valstybės draudimo įmonė turi filialus, kompetentingoms institucijoms.
\n
9.Priežiūros komisija, gavusi informaciją apie tai, jog kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimą draudimo veiklai užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, kuris naudojasi lengvata, turi teisę taikyti poveikio priemones ir šios užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Jei kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimą draudimo veiklai dėl to, jog turima mokumo atsarga, apskaičiuota įtraukiant visus užsienio valstybės draudimo įmonės filialus Europos Sąjungos valstybėse narėse, yra nepakankama, Priežiūros komisija panaikina leidimą filialo draudimo veiklai.
\n
10.Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta pasirinktoji kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama užsienio valstybės draudimo įmonės filialo mokumo priežiūrą, turi tokias pačias teises į informaciją kaip ir Priežiūros komisija.
\n
V SKYRIUS
\n
DRAUDIMO SUTARTIS IR BENDRASIS DRAUDIMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS
\n
75 straipsnisSkyriaus nuostatų taikymas
\n
1.Draudimo sutarties šalių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilinio kodekso ir šio skyriaus normos.
\n
2.Šio skyriaus nuostatos perdraudimui taikomos tik tuo atveju, kai tai įsakmiai numatyta šiame skyriuje.
\n
3.Šio skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos taikomos visoms draudimo sutartims, jei kituose šio Įstatymo skirsniuose ar šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.
\n
4.Šio skyriaus pirmajame, antrajame ir trečiajame skirsniuose numatytos nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip.
\n
76 straipsnisDraudimo sutarčių skirstymas
\n
1.Atsižvelgiant į draudimo šakas, draudimo sutartys gali būti skirstomos į gyvybės ir ne gyvybės draudimo sutartis. Ne gyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis.
\n
2.Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo bei sumų draudimo sutartis.
\n
3.Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.
\n
4.Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams.
\n
77 straipsnisDraudimo taisyklių sąlygos
\n
1.Draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta:
\n
1)atvejai, kada draudimo sutartys sudaromos pagal pateiktą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį;
\n
2)draudiminiai įvykiai;
\n
3)nedraudiminiai įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų;
\n
4)draudimo objektas;
\n
5)draudimo sumų, jei draudimo sumos nustatomos, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka, draudimo įmokų mokėjimo tvarka bei jos nesilaikymo pasekmės;
\n
6)dvigubo draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos, jei draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis;
\n
7)draudiko, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens teisės ir pareigos;
\n
8)žalos nustatymo tvarka;
\n
9)draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai;
\n
10)draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, tarp jų ir draudimo sutarties nutraukimo tvarka draudėjui nesutinkant su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams;
\n
11)šalių tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka, apimanti ir atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarką;
\n
12)draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam draudikui tvarka;
\n
13)ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka;
\n
14)informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka.
\n
2.Draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto tinklalapyje.
\n
3.Priežiūros komisijos reikalavimu draudikas privalo atlikti draudimo taisyklių sąlygų, prieštaraujančių teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančių vartotojų teises ir interesus, pakeitimus. Priežiūros komisijos reikalavimu draudikas privalo ateityje sudaryti draudimo sutartis pagal pakeistas draudimo taisykles.
\n
4.Prieš pradėdamas vykdyti privalomąjį draudimą, Priežiūros komisijos reikalavimu draudikas privalo pateikti Priežiūros komisijai privalomojo draudimo taisykles, išskyrus atvejus, kai privalomojo draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos teisės aktų. Priežiūros komisija tikrina, ar pateiktos privalomojo draudimo taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų, tarp jų ir vartotojų, interesų.
\n
78 straipsnisInformacija draudėjui
\n
1.Prieš sudarant ne gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo suteikti draudėjui – fiziniam asmeniui:
\n
1)Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;
\n
2)informaciją apie draudimo sutarčiai taikomą teisę. Jei draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas.
\n
2.Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui – fiziniam asmeniui apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimą.
\n
3.Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas (polisas) ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius.
\n
4.Jei po draudimo sutarties sudarymo draudėjas kreipiasi į draudiką su prašymu išduoti draudimo taisyklių ar individualios draudimo sutarties, draudimo liudijimo (poliso), draudėjo raštiško prašymo sudaryti draudimo sutartį bei kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, nuorašus, draudikas privalo, kai draudėjas sumoka sutartą atlyginimą, neviršijantį dokumentų nuorašų išdavimo sąnaudų (jei atlyginimas numatytas draudimo sutartyje), išduoti draudėjui reikalaujamų dokumentų nuorašus.
\n
5.Tais atvejais, kai šis skyrius numato individualų draudimo sutarties sąlygos aptarimą, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis.
\n
79 straipsnisDraudimo interesas
\n
Būtina sąlyga nuostolių draudimo sutarčiai yra teisėtas draudėjo ar apdraustojo draudimo interesas, kurį galima įvertinti pinigais.
\n
80 straipsnisDraudimo įmokos nesumokėjimas
\n
1.Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų, o gyvybės draudimo atveju – per 30 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Jei draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Draudimo sutartyje gali būti numatyti terminai, ilgesni už šioje dalyje nurodytus terminus.
\n
2.Jei draudiminis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jei civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nors reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui.
\n
3.Jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, o gyvybės draudimo atveju – ilgiau negu 6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
\n
81 straipsnisTeisė į draudimo išmoką
\n
Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus.
\n
82 straipsnisDraudimo išmokos mokėjimas
\n
1.Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.
\n
2.Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai.
\n
3.Draudikas neturi teisės:
\n
1)išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu;
\n
2)atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
\n
4.Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudiminio įvykio bei įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes ir pasekmes. Jei draudiminio įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.
\n
5.Jei įvykis yra draudiminis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
\n
6.Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
\n
7.Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
\n
8.Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudiminį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudiminio įvykio tyrimo eigą.
\n
83 straipsnisAutomatinis draudimo sutarties termino pratęsimas
\n
1.Suėjus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo sutarties terminas gali būti automatiškai pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jei draudimo sutarties šalis nepareiškia nesutikimo pratęsti sutartį.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nesutikimas turi būti pareiškiamas vienos iš šalių raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki draudimo sutarties termino pabaigos, o jei sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą protingą terminą.
\n
3.Automatinio draudimo sutarties termino pratęsimo sąlygos privalo būti individualiai aptartos sudarant draudimo sutartį.
\n
84 straipsnisDraudiko atsiskaitymas su draudėju nutraukus draudimo sutartį
\n
Nustatant draudiko atsiskaitymo su draudėju nutraukus draudimo sutartį sąlygas, privaloma atsižvelgti į draudimo sutarties šalies kaltę dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, draudiko administracines išlaidas, susijusias su draudimo sutarties sudarymu ir vykdymu, į draudimo įmokos dalis, sumokėtas už laikotarpį, už kurį draudimo apsauga suteikta nebuvo, nesumokėtas draudimo įmokos dalis už suteiktą draudimo apsaugą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
\n
85 straipsnisNaudos gavėjo, apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigos
\n
1.Draudimo sutartyje galima nustatyti naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigas, kurias jie privalo vykdyti įgyvendindami savo teisę į draudimo išmoką, bei apdraustojo pareigas.
\n
2.Įgyvendindamas savo teises, draudikas neturi teisės remtis naudos gavėjo, apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigų pagal draudimo sutartį nevykdymu, jeigu jie nežino apie sutarties sudarymą ir savo pareigų pagal draudimo sutartį arba jei neturi galimybės įvykdyti tokių pareigų.
\n
3.Įgyvendindamas savo teises, draudikas turi teisę remtis tuo, kad draudėjas neįvykdė draudimo sutartyje numatytos pareigos tinkamai pranešti naudos gavėjui, apdraustajam ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui apie sudarytą sutartį ir šių asmenų pareigas.
\n
ANTRASIS SKIRSNIS TURTO DRAUDIMO YPATUMAI
\n
86 straipsnisDraudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjas
\n
Draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Turto draudimo atveju naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti.
\n
87 straipsnisTurto vertė turto draudimo atveju
\n
Jei turto vertė draudimo sutartyje nenurodyta, laikoma, jog turto vertė yra jo rinkos kaina turto draudimo sutarties sudarymo metu.
\n
88 straipsnisDraudimo išmoka
\n
Draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudiminio įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, jog draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
\n
89 straipsnisDidelis neatsargumas
\n
Turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai.
\n
TREČIASIS SKIRSNIS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI
\n
90 straipsnisApdraustasis
\n
Draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe.
\n
91 straipsnisDraudiminis įvykis
\n
Jei civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudiminis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.
\n
92 straipsnisDraudiko atlyginamos išlaidos
\n
1.Jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, patirtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Išlaidos atlyginamos, net jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nepagrįstas.
\n
2.Draudikas neprivalo atlyginti šio straipsnio 1 dalyje numatytų išlaidų ir turi teisę reikalauti grąžinti atlygintas išlaidas, jei draudėjas ar apdraustasis žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarė tyčia.
\n
93 straipsnisDraudimo išmokos mokėjimas
\n
1.Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o jei draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam.
\n
2.Jei draudimo suma yra mažesnė už bendrą visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytą žalą, draudimo išmoka paskirstoma nukentėjusiems tretiesiems asmenims proporcingai pagal jiems padarytos žalos dydį.
\n
94 straipsnisTiesioginio reikalavimo teisė
\n
Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.
\n
95 straipsnisDraudimo išmokos išmokėjimo pasekmės
\n
Kai draudikas išmoka draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiko prievolė lieka galioti tik likusiai draudimo sumos daliai.
\n
96 straipsnisDraudiko teisė išreikalauti sumokėtas sumas iš draudėjo ar apdraustojo
\n
1.Jei draudiminis įvykis įvyksta Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, dėl draudėjo (ar apdraustojo) tyčios, tai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš draudėjo ar apdraustojo.
\n
2.Civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais, jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo ar apdraustojo. Ši draudimo sutarties sąlyga privalo būti aptarta individualiai.
\n
97 straipsnisDaikto perleidimas
\n
1.Jei sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis dėl civilinės atsakomybės, galinčios atsirasti valdant, naudojant individualiais požymiais apibrėžtą daiktą ar juo disponuojant, tai, jei sutartyje nenustatyta kitaip, pasikeitus daikto savininkui, draudimo sutartis pasibaigia.
\n
2.Jei civilinės atsakomybės draudimo sutartyje yra nurodyti keli individualiais požymiais apibrėžti daiktai, tai pasikeitus vieno iš draudimo sutartyje nurodytų daiktų savininkui su šiuo daiktu susijusių turtinių interesų draudimo apsauga pasibaigia.
\n
KETVIRTASIS SKIRSNIS GYVYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI
\n
98 straipsnisDraudimo sutarties sudarymas
\n
1.Draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų.
\n
2.Gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas.
\n
3.Gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo raštišką sutikimą. Jei apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas yra apribotas, draudimo sutartis gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:
\n
1)apdraustajam nėra suėję 18 metų;
\n
2)skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;
\n
3)naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.
\n
4.Civilinio kodekso 6.448 straipsnio 1 dalyje nustatytas rentos mokėtojo pareigos perdavimas galimas rentos mokėtojui sudarant draudimo sutartį su draudiku ir sumokant draudimo įmoką, lygią rentos vertei.
\n
5.Sudarant Civilinio kodekso 6.289 straipsnio 2 dalyje nurodytą draudimo sutartį, likviduojamas juridinis asmuo draudikui sumoka sutartą draudimo įmoką, o draudikas įsipareigoja mokėti periodines draudimo išmokas naudos gavėjui – asmeniui, kuriam likviduojamas juridinis asmuo įpareigotas atlyginti dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.
\n
99 straipsnisInformacija gyvybės draudimo sutarties draudėjui
\n
1.Prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo pateikti draudėjui raštu šio Įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir raštu pranešti draudėjui apie:
\n
1)galimas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;
\n
2)galimus draudimo sutarties terminus;
\n
3)draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus, iš jų ir apie draudėjo teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio Įstatymo 107 straipsnio nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis;
\n
4)draudimo įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;
\n
5)draudimo išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką bei būdus;
\n
6)palūkanų normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;
\n
7)jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus;
\n
8)esminę informaciją apie draudimo sutartims taikomą apmokestinimo tvarką.
\n
2.Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo raštu pranešti gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie:
\n
1)bet kokį draudiko pavadinimo, teisinės formos ar buveinės adreso pasikeitimą ir, jei draudimo sutartis sudaryta draudiko filialo, apie atitinkamų duomenų, susijusių su draudiko filialu, pasikeitimus;
\n
2)šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimą, jei keičiasi draudimo taisyklės ar teisė taikoma draudimo sutarčiai.
\n
3.Kiekvienais metais draudikas draudimo sutartyje nustatytais terminais privalo raštu pranešti draudėjui apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, jei sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.
\n
4.Teikiama informacija privalo būti aiški ir suprantama.
\n
5.Informacija teikiama lietuvių kalba arba, draudėjo prašymu ir susitarus su draudiku, kita kalba.
\n
100 straipsnisDraudimo rizika
\n
1.Draudikui draudžiama bet kokia forma reikalauti, kad draudėjas, apdraustasis bei kiti asmenys pateiktų genetinių tyrimų duomenis.
\n
2.Draudikas, įgyvendindamas įstatymo ar gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, negali remtis tuo, jog:
\n
1)draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.993 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo gyvybės draudimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 10 metų;
\n
2)draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.1010 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo draudimo rizikos padidėjimo praėjo daugiau kaip 10 metų.
\n
3.Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai taikomi ir tuo atveju, kai į gyvybės draudimo sutartį yra įtrauktos papildomos sveikatos draudimo rizikos.
\n
4.Draudikas, įgyvendindamas gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, draudimo sutarties galiojimo metu neturi teisės vienašališkai didinti draudimo įmokos, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo amžiaus ir (ar) ligos, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar apdraustasis tyčia sukelia sau ligą.
\n
5.Draudimo sutartyse nustatytais atvejais, kurie privalo būti aptarti individualiai, draudikas turi teisę vienašališkai keisti nustatytos draudimo įmokos dydį tik tuo atveju, kai šis keitimas yra susijęs su:
\n
1)palūkanų normos kitimu vidaus ir tarptautinėse rinkose;
\n
2)pakitusiais statistiniais duomenimis apie draudiminius įvykius ir draudimo išmokas.
\n
6.Vienašališkai keisti draudimo įmokos dydį šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, jei šis keitimas nėra esminis. Nustatant, ar keitimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar draudėjas (naudos gavėjas) dėl keitimo iš esmės negauna ar netenka galimybės gauti to, ko tikėjosi iš draudimo sutarties.
\n
7.Iki draudimo įmokos pakeitimo draudėjas privalo būti išsamiai informuotas raštu, nurodant draudimo įmokos kitimo priežastis ir sudarant sąlygas nutraukti draudimo sutartį.
\n
101 straipsnisDraudimo išmoka dėl apdraustojo mirties
\n
Jei draudėjas ar gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis nepaskyrė naudos gavėjo, dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka.
\n
102 straipsnisNaudos gavėjo paskyrimas ir pakeitimas
\n
1.Draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Apie paskirtą naudos gavėją draudėjas raštu privalo pranešti draudikui. Jei apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas yra apribotas, draudėjas neturi teisės skirti naudos gavėjo, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:
\n
1)apdraustajam nėra suėję 18 metų;
\n
2)skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;
\n
3)naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.
\n
2.Draudėjas turi teisę paskirti neatšaukiamą naudos gavėją. Draudėjas taip pat privalo raštu pranešti asmeniui apie jo paskyrimą neatšaukiamu naudos gavėju.
\n
3.Skiriant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:
\n
1)apdraustajam nėra suėję 18 metų;
\n
2)skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;
\n
3)naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.
\n
4.Jei draudėjas paskyrė keletą naudos gavėjų, nenurodydamas, kokią draudimo išmokos dalį turi teisę gauti kiekvienas iš jų, įvykus draudiminiam įvykiui naudos gavėjai turi lygias teises į draudimo išmoką.
\n
5.Draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. Naudos gavėją pakeičiant kitu naudos gavėju, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:
\n
1)apdraustajam nėra suėję 18 metų;
\n
2)skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;
\n
3)naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.
\n
6.Neatšaukiamas naudos gavėjas gali būti pakeistas ar atšauktas tik esant jo raštiškam sutikimui.
\n
7.Naudos gavėjas laikomas paskirtu, pakeistu ar atšauktu draudikui iki draudiminio įvykio gavus draudėjo pranešimą raštu apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą ir įvykdžius šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodytas sąlygas.
\n
8.Jei draudėjas testamente nurodė, kaip po jo mirties paveldimos draudimo išmokos, šis draudėjo nurodymas prilyginamas naudos gavėjo paskyrimui ar pakeitimui tik tuo atveju, jei apie tai draudikui yra raštu pranešęs draudėjas ar po draudėjo mirties jo įpėdiniai ir yra įvykdytos šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodytos sąlygos.
\n
9.Gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją turi ir apdraustasis. Tokiu atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atšaukimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.
\n
10.Jei naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas nesilaikant šio straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas negalioja, išskyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatšaukiamas naudos gavėjas, atšaukimo atvejį, nurodytą Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje.
\n
11.Įvykus draudiminiam įvykiui, teisę į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, paskirtas tik šio straipsnio nustatyta tvarka.
\n
103 straipsnisCivilinio kodekso nuostatų taikymo išimtys
\n
Gyvybės draudimo sutarčiai netaikomos šios Civilinio kodekso nuostatos: draudimo, viršijančio draudimo vertę (6.1001 straipsnis), draudimo nuo skirtingų rizikų (6.1002 straipsnis) ir draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui (6.1015 straipsnis).
\n
104 straipsnisDraudimo išmoka
\n
1.Draudimo išmoka pagal draudimo sutartį mokama nepaisant draudėjo ar naudos gavėjo gaunamų pajamų iš kitų šaltinių.
\n
2.Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką draudimo įmokų, nesumokėtų už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį, bei pajamų, kurios būtų gautos jas investavus, suma.
\n
105 straipsnisDraudėjo teisė atsisakyti mokėti draudimo įmokas
\n
1.Jei su kapitalo kaupimu susijusios gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu sukaupiama minimali suma, kai tokia yra nustatyta draudimo sutartyje, draudėjas turi teisę nebemokėti draudimo įmokos. Šiuo atveju gyvybės draudimo sutartis lieka galioti likusiam draudimo sutarties terminui ir išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį perskaičiuojamos gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į sukauptą minimalią sumą.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo teisė įgyvendinama gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
\n
106 straipsnisDraudiko teisė nutraukti draudimo sutartį
\n
Draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį tik kai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas bei Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju.
\n
107 straipsnisDraudimo sutarties nutraukimas lengvatinėmis sąlygomis
\n
1.Jei draudėjas – fizinis asmuo vienašališkai nutraukia gyvybės draudimo sutartį, raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kada jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį, draudikas, išskyrus atvejus, kai gyvybės draudimo sutarties terminas yra 6 mėnesiai ar trumpesnis, privalo grąžinti visą sumokėtą draudimo įmoką.
\n
2.Draudėjui – fiziniam asmeniui nutraukus gyvybės draudimo sutartį šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, negali atsirasti jokių pareigų, susijusių su draudimo sutartimi.
\n
108 straipsnisDraudimo įmokos sumokėjimas nutraukus draudimo sutartį
\n
Draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus ir tvarką, kai su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis, draudiko nutraukta dėl to, jog draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos, atnaujinama, kai draudėjas per 6 mėnesius nuo gyvybės draudimo sutarties nutraukimo grąžina draudiko išmokėtą išperkamąją sumą.
\n
109 straipsnisIšperkamosios sumos išmokėjimas
\n
1.Jei su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia prieš terminą ar jei draudikas įgyvendina įstatymų ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui išmokama suma privalo būti ne mažesnė už išperkamąją sumą.
\n
2.Jei gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia draudėjo naudai taikoma restitucija, draudikas privalo grąžinti draudėjui išperkamąją sumą, jeigu ji yra didesnė už draudėjo sumokėtas draudimo įmokas.
\n
3.Išperkamosios sumos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti gyvybės draudimo sutartyje.
\n
110 straipsnisIš draudimo sutarties atsirandančių turtinių teisių perleidimas
\n
1.Gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka draudėjas ir naudos gavėjas gali perleisti kitam asmeniui iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias turtines teises.
\n
2.Draudėjui perleidus iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias teises, naudos gavėjo, išskyrus neatšaukiamą naudos gavėją, paskyrimas netenka galios.
\n
111 straipsnisIš draudimo sutarties atsirandančių turtinių teisių įkeitimas
\n
1.Draudėjas gali prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisti iš gyvybės draudimo sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, atsirandančias turtines teises: teisę į draudimo išmoką ir teisę į išperkamąją sumą. Draudėjas gali įkeisti teisę į išperkamąją sumą tik neatšaukiamo naudos gavėjo sutikimu.
\n
2.Naudos gavėjas teisę į draudimo išmoką gali įkeisti tik įvykus draudiminiam įvykiui.
\n
3.Apie atsirandančių iš gyvybės draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimą draudikui turi būti pranešta raštu.
\n
4.Įkaito turėtojo reikalavimas gali būti patenkintas iš draudimo išmokos tik įvykus draudiminiam įvykiui. Draudikas privalo patenkinti įkaito turėtojo reikalavimą iš draudimo išmokos tik pasibaigus šio Įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.
\n
5.Įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą, išskyrus atvejį, kai naudos gavėjas yra neatšaukiamas. Jei neatšaukiamas naudos gavėjas paskirtas po atsirandančių iš draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimo, įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš neatšaukiamą naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą.
\n
6.Draudikui patenkinus įkaito turėtojo reikalavimą, išperkamoji suma ar draudimo išmoka sumažinama dalimi, lygia draudiko patenkintų įkaito turėtojo reikalavimų daliai.
\n
PENKTASIS SKIRSNIS SVEIKATOS DRAUDIMO YPATUMAI
\n
112 straipsnisApdraustasis
\n
1.Draudėjas gali sudaryti sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su sveikata.
\n
2.Jei sveikatos draudimas yra nuostolių draudimas, naudos gavėju gali būti tik apdraustasis, o jo mirties atveju – paskirtasis naudos gavėjas.
\n
113 straipsnisKitų šio Įstatymo nuostatų taikymas
\n
1.Sveikatos draudimo sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 100 straipsnio 1 dalies, 101, 102 ir 106 straipsnių nuostatos.
\n
2.Jei sveikatos draudimo sutartis yra sumų draudimo sutartis, jai taip pat mutatis mutandis taikomos ir šio Įstatymo 98, 103 ir 104 straipsnių nuostatos ir netaikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl nevisiško draudimo (6.999 straipsnis) bei papildomo draudimo (6.1000 straipsnis).
\n
114 straipsnisDraudimo rizika
\n
1.Draudikas, įgyvendindamas įstatymo ar sveikatos draudimo sutarties suteikiamas teises, negali remtis tuo, jog:
\n
1)draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.993 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo draudimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 5 metai;
\n
2)draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.1010 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo draudimo rizikos padidėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai.
\n
2.Draudikas, įgyvendindamas gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, draudimo sutarties galiojimo metu neturi teisės vienašališkai didinti draudimo įmokos, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo amžiaus bei ligos, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar apdraustasis tyčia sukelia sau ligą.
\n
ŠEŠTASIS SKIRSNIS BENDRASIS DRAUDIMAS
\n
115 straipsnisDalyvavimas bendrajame draudime
\n
1.Bendrajame draudime dalyvaujančių draudikų tarpusavio teises ir pareigas nustato sutartis. Joje privalo būti šios sąlygos:
\n
1)draudikas, kuris paskiriamas pagrindiniu draudiku;
\n
2)užmokestis pagrindiniam draudikui už bendrojo draudimo sutarčių administravimą, išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip;
\n
3)kiekvieno draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais;
\n
4)draudimo įmokos, gautos pagal bendrojo draudimo sutartį, paskirstymo tvarka;
\n
5)pagrindinio draudiko informacijos apie bendrojo draudimo sutartį teikimo kitiems draudikams tvarka;
\n
6)vienas iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų draudimo išmokos mokėjimo būdų;
\n
7)draudikų atsiskaitymų su pagrindiniu draudiku tvarka, jei taikomas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas draudimo išmokos mokėjimo būdas;
\n
8)draudiko pasitraukimo iš bendrojo draudimo tvarka ir sąlygos.
\n
2.Pagrindinis draudikas naudojasi visomis draudiko teisėmis ir vykdo visas draudiko pareigas, jei šis Įstatymas nenustato kitaip.
\n
3.Draudimo sutartis sudaroma pagal pagrindinio draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas.
\n
4.Pagrindinio draudiko išduodamame draudimo liudijime (polise), be Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo liudijimo (poliso) rekvizitų, turi būti ši informacija:
\n
1)pagrindinio draudiko pavadinimas ir buveinės adresas;
\n
2)kitų draudikų, dalyvaujančių bendrajame draudime, pavadinimai ir buveinių adresai;
\n
3)kiekvieno draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais;
\n
4)vienas iš šio straipsnio 5 dalyje numatytų draudimo išmokos mokėjimo būdų;
\n
5)visų draudikų parašai ir antspaudai, jei draudikų tarpusavio sutartyje numatyta, jog draudimo liudijimą pasirašo ne tik pagrindinis draudikas, bet ir visi kiti draudikai.
\n
5.Draudimo išmoka pagal bendrojo draudimo sutartį mokama vienu iš šių būdų, kuris privalo būti nurodytas draudimo sutartyje:
\n
1)pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką;
\n
2)kiekvienas bendrajame draudime dalyvaujantis draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį.
\n
6.Jei draudimo sutartyje nustatyta, kad pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką, draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo dėl draudimo išmokos išmokėjimo privalo kreiptis į pagrindinį draudiką.
\n
7.Jei draudimo sutartyje nustatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis bendrajame draudime draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį, draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo po to, kai pagrindinis draudikas konstatavo draudiminio įvykio faktą ir draudimo išmokos dydį, priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, dėl išmokos dalies išmokėjimo privalo kreiptis į kiekvieną bendrajame draudime dalyvaujantį draudiką, atsižvelgiant į jų prisiimtos draudimo rizikos dalį. Jei tarp draudėjo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens ir vieno iš draudikų kyla ginčas dėl draudimo išmokos dalies mokėjimo, atsakovu teisme yra šis draudikas.
\n
8.Bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudiminio įvykio ar draudiminio įvykio nebuvimo faktas, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką.
\n
116 straipsnisBendrasis draudimas Europos Sąjungos valstybėse narėse
\n
1.Šio Įstatymo 115 straipsnio nuostatos netaikomos draudimo įmonių ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių bendrajam draudimui Europos Sąjungos valstybėse narėse, atitinkančiam visus šiuos kriterijus:
\n
1)bendrojo draudimo sutartis sudaroma dėl šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3–13 ir 16 punktuose nurodytų draudimo grupių rizikų, išskyrus 7 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytai draudimo grupei priklausančias draudimo rizikas, susijusias su žala, atsirandančia naudojant atominę energiją ar vaistus bei kitas medicinos prekes;
\n
2)bendrojo draudimo sutartis sudaroma tik dėl didelių draudimo rizikų ir jei dėl šių draudimo rizikų masto būtina keleto draudikų teikiama draudimo apsauga;
\n
3)draudimo rizika apdraudžiama viena draudimo sutartimi šioje sutartyje nurodytam terminui ir draudimo įmokai dviejų ir daugiau draudikų, prisiimančių draudimo rizikos dalį, ir vienas iš šių draudikų paskiriamas pagrindiniu draudiku;
\n
4)draudimo rizika yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ar valstybėse narėse;
\n
5)pagrindinis draudikas atitinka šio straipsnio nustatytus reikalavimus ir pagal statusą, apibrėžtą sutartimi tarp draudikų, draudimo sutartiniuose santykiuose pagrindinis draudikas laikomas draudiku, suteikiančiu draudimo apsaugą dėl visos draudimo rizikos;
\n
6)bent vieno iš draudikų buveinė ar filialas yra kitoje nei pagrindinio draudiko Europos Sąjungos valstybėje narėje;
\n
7)pagrindinis draudikas visiškai prisiima pagrindinio draudiko teises bei pareigas ir turi teisę nustatyti draudimo sutarties sąlygas ir draudimo įmokos dydį.
\n
2.Pagrindiniam draudikui taikomi šio Įstatymo 53 arba 57 straipsnio reikalavimai.
\n
3.Lietuvos Respublikos draudimo įmonių ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, dalyvaujančių bendrajame draudime Europos Sąjungoje, techninių atidėjinių formavimui, techninių atidėjinių padengimui turtu, statistinės bei kitos informacijos Priežiūros komisijai pateikimui taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai.
\n
4.Priežiūros komisija bendradarbiauja su Europos Bendrijų Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis analizuodama, ar nėra kliūčių šio straipsnio nuostatoms įgyvendinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų, ir stebėdama, ar šiomis nuostatomis nėra piktnaudžiaujama dėl to, jog pagrindinis draudikas neprisiima visų pagrindinio draudiko teisių ir pareigų ar kad draudimo rizikos nereikalauja dviejų ar daugiau draudikų teikiamos draudimo apsaugos.
\n
VI SKYRIUS
\n
DRAUDIMO SUTARTIMS TAIKYTINA TEISĖ
\n
117 straipsnisSkyriaus nuostatų taikymas
\n
Šis skyrius nustato teisę, taikytiną ne gyvybės draudimo sutartims, kuriomis apdraudžiamos rizikos, esančios Europos Sąjungos valstybėse narėse, privalomo draudimo sutartims, kai Europos Sąjungos valstybė narė numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, taip pat teisę, taikytiną gyvybės draudimo sutartims, kai nuolatinė draudėjo gyvenamoji vieta ar buveinė, su kuria susijusi gyvybės draudimo sutartis, yra Europos Sąjungos valstybėje narėje.
\n
118 straipsnisImperatyvios teisės normos
\n
Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį ar Europos Sąjungos valstybės narės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, imperatyvios teisės normos taikomos draudimo sutarčiai nepaisant to, kokia teisė taikytina draudimo sutarčiai.
\n
119 straipsnisNe gyvybės draudimo sutartims taikytina teisė
\n
1.Šis straipsnis nustato teisę, taikytiną ne gyvybės draudimo sutartims, kuriomis apdraudžiamos draudimo rizikos, esančios Europos Sąjungos valstybėse narėse, jei ne gyvybės draudimo sutarties šalys nepasirinko taikomos teisės.
\n
2.Jei draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika, taikoma šios Europos Sąjungos valstybės narės teisė ar, jei šios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktai leidžia, kitos valstybės teisė.
\n
3.Jei draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra ne toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika, draudimo sutarties šalys gali pasirinkti Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, teisę arba valstybės, kurioje yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, teisę.
\n
4.Jei draudėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą arba verčiasi savarankiška profesine veikla, sudarant draudimo sutartį dėl su draudėjo veikla susijusių draudimo rizikų, esančių skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, draudimo sutarties šalys gali pasirinkti bet kurios iš šių valstybių narių teisę arba valstybės, kurioje yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ar draudėjo buveinė, teisę.
\n
5.Nepaisydamos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatų, sudarydamos draudimo sutartį dėl draudiminių įvykių, galinčių įvykti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nei valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika, draudimo sutarties šalys gali pasirinkti pirmosios valstybės narės teisę.
\n
6.Didelės draudimo rizikos draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę.
\n
7.Tai, kad šio straipsnio 2 ar 6 dalyje nustatytais atvejais draudimo sutarties šalys pasirinko taikomą teisę, nedaro įtakos Europos Sąjungos valstybės narės, su kuria yra susijusios visos kitos aplinkybės taikomos teisės pasirinkimo metu, imperatyvių teisės normų taikymui.
\n
8.Draudimo sutarties šalių susitarimas dėl taikomos teisės pasirinkimo turi būti išreikštas ar aiškiai nurodytas draudimo sutarties sąlygose arba aiškiai numanomas iš konkrečių aplinkybių. Jei taip nėra arba jei sutarties šalys nepasirinko taikomos teisės, taikoma valstybės, kuri paminėta šio straipsnio ankstesnėse dalyse ir su kuria draudimo sutartis yra susijusi labiausiai, teisė. Tačiau didelei draudimo sutarties daliai, kuri yra labiau susijusi su kita valstybe negu su minėtomis šio straipsnio 1–5 dalyse, išimties tvarka gali būti taikoma kitos valstybės teisė. Preziumuojama, jog draudimo sutartis yra labiausiai susijusi su Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, teise.
\n
9.Jeigu draudimo sutartis sudaroma dėl draudimo rizikų, esančių daugiau kaip vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taikant šios dalies nuostatas laikoma, kad draudimo sutartis sudaryta iš keleto draudimo sutarčių, iš kurių kiekviena yra susijusi tik su viena valstybe nare.
\n
120 straipsnisPrivalomojo draudimo sutartims taikytina teisė
\n
1.Privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos Sąjungos valstybės narės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė.
\n
2.Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai, ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų.
\n
3.Kai privalomojo draudimo atveju Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, ir valstybės narės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė prieštarauja viena kitai, taikoma pastarosios valstybės narės teisė.
\n
4.Jeigu draudimo sutartis sudaroma dėl draudimo rizikų, esančių daugiau kaip vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir bent vienoje iš jų yra privalomasis draudimas, taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas laikoma, kad draudimo sutartis sudaryta iš keleto draudimo sutarčių, iš kurių kiekviena yra susijusi tik su viena valstybe nare.
\n
5.Kai Europos Sąjungos valstybė narė numato privalomąjį draudimą ir draudikas privalo pranešti kompetentingoms institucijoms apie draudimo apsaugos pabaigą, draudimo apsaugos pabaiga teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik esant aplinkybėms, nurodytoms šios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose.
\n
121 straipsnisGyvybės draudimo sutartims taikytina teisė
\n
1.Šis straipsnis nustato gyvybės draudimo sutartims taikytiną teisę, kai gyvybės draudimo sutarties šalys nepasirinko draudimo sutarčiai taikomos teisės.
\n
2.Gyvybės draudimo sutartims taikoma įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybės narės teisė.
\n
3.Jei draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra, o kitoje valstybėje narėje, draudimo sutarties šalys gali pasirinkti tos valstybės narės, kurios pilietybę turi draudėjas, teisę. viI SKYRIUS INTERVENCINĖS PRIEMONĖS, PABAIGA, PERTVARKYMAS IR BANKROTAS PIRMASIS SKIRSNIS INTERVENCINĖS PRIEMONĖS
\n
122 straipsnisSkirsnio nuostatų taikymas
\n
1.Šis skirsnis reglamentuoja intervencinių priemonių taikymą:
\n
1)Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms bei jų filialams, įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse;
\n
2)užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.
\n
2.Teismo taikomos Civilinio kodekso 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytos priemonės, jeigu jos atitinka šio Įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nurodytus kriterijus, laikomos intervencinėmis priemonėmis.
\n
3.Intervencinėmis priemonėmis laikomos Priežiūros komisijos taikomos poveikio priemonės, numatytos šio Įstatymo 197 straipsnio 5 ir 9 punktuose, bei kitos Priežiūros komisijos poveikio priemonės, kurias taikydama Priežiūros komisija, atsižvelgusi į galimas poveikio priemonių pasekmes, nurodė, jog taikomos poveikio priemonės yra intervencinės.
\n
123 straipsnisIntervencinės priemonės
\n
1.Tik teismas arba Priežiūros komisija turi teisę priimti sprendimą dėl intervencinių priemonių taikymo.
\n
2.Intervencinėms priemonėms taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
\n
124 straipsnisInformacija apie intervencines priemones
\n
1.Priežiūros komisija, gavusi teismo išsiųstas ekspertų ataskaitą ir rekomendacijas, nurodytas Civilinio kodekso 2.130 straipsnio 2 dalyje, privalo teismui pateikti išvadą dėl teismo ketinamų taikyti intervencinių priemonių. Teismas, priėmęs sprendimą taikyti intervencinę priemonę, apie priimtą sprendimą ir jo įsigaliojimą privalo nedelsdamas pranešti Priežiūros komisijai.
\n
2.Priežiūros komisija privalo nedelsdama pranešti kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie teismo ar Priežiūros komisijos priimtą sprendimą taikyti intervencinę priemonę bei jo įsigaliojimą, nurodydama galimas šios priemonės pasekmes kitos Europos Sąjungos valstybės narės fiziniams ar juridiniams asmenims. Jei yra galimybė, Priežiūros komisija privalo tai pranešti kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms iki sprendimo taikyti intervencinę priemonę.
\n
3.Teismas ar Priežiūros komisija, priėmę sprendimą taikyti intervencinę priemonę, privalo nedelsdami paskelbti sprendimo rezoliucinę dalį „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
\n
4.Priežiūros komisija privalo nedelsdama paskelbti teismo ar Priežiūros komisijos sprendimo taikyti intervencinę priemonę rezoliucinę dalį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
\n
5.Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytame skelbime turi būti nurodyta institucija, priėmusi sprendimą taikyti intervencinę priemonę, taikoma teisė ir paskirti laikinieji draudimo įmonės valdymo organo nariai.
\n
6.Intervencinės priemonės taikomos ir sukelia teisines pasekmes nepaisant to, ar informacija apie jas yra paskelbta šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, ar ne.
\n
7.Šio straipsnio 3–5 dalių nuostatos dėl informacijos apie intervencines priemones skelbimo netaikomos, kai intervencinė priemonė daro įtaką tik draudimo įmonės akcininkų ar draudimo įmonės arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialo darbuotojų teisėms. Priežiūros komisija turi teisę pavesti draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui apie intervencinę priemonę pranešti šiems asmenims. antrasis SKIRSNIS draudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas bei užsienio valstybių draudimo įmonių filialų veiklos nutraukimas
\n
125 straipsnisDraudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas
\n
1.Reorganizuoti draudimo įmonę visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, ją pertvarkyti reikalingas Priežiūros komisijos leidimas, išduodamas Priežiūros komisijos nustatyta tvarka. Jei draudimo įmonė reorganizuojama teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti Priežiūros komisijos išvadą.
\n
2.Priežiūros komisija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pranešti suinteresuotiems asmenims apie reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos rūšies keitimo procedūras ir atsižvelgdama į šio Įstatymo 133 straipsnio nuostatas nustatyti informacijos pateikimo tvarką.
\n
126 straipsnisSavanoriškas draudimo įmonės likvidavimas
\n
1.Draudimo įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą likviduoti draudimo įmonę tik kai draudimo įmonė šio Įstatymo nustatyta tvarka yra perleidusi teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir Priežiūros komisijos nustatyta tvarka gavusi Priežiūros komisijos leidimą likviduoti draudimo įmonę.
\n
2.Priežiūros komisija sprendimą dėl leidimo išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.
\n
3.Prieš skiriant asmenį likvidatoriumi, likvidacinės komisijos nariu ar jos pirmininku, Priežiūros komisijos nustatyta tvarka turi būti gautas Priežiūros komisijos pritarimas šio asmens kandidatūrai. Priežiūros komisija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.
\n
4.Apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę ir paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją ir paskirti jos pirmininką draudimo įmonė per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti Priežiūros komisijai.
\n
127 straipsnisPrašymas inicijuoti draudimo įmonės veiklos tyrimą
\n
1.Panaikinusi draudimo veiklos licencijos galiojimą, Priežiūros komisija privalo įpareigoti draudimo įmonę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos.
\n
2.Draudimo įmonė, turėdama teisių ir pareigų, atsirandančių iš draudimo sutarčių, neturi teisės pradėti vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą.
\n
3.Jei draudimo įmonė per Priežiūros komisijos nustatytą terminą neperleidžia teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis, Priežiūros komisija privalo kreiptis į prokurorą su prašymu inicijuoti draudimo veiklos tyrimą Civilinio kodekso 2.124 – 2.131 straipsniuose nustatyta tvarka.
\n
128 straipsnisPriverstinis draudimo įmonės likvidavimas
\n
1.Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo įmonės priverstinio likvidavimo Civilinio kodekso 2.106 straipsnyje nurodytais pagrindais, privalo pranešti Priežiūros komisijai ir gauti jos išvadą dėl priverstinio draudimo įmonės likvidavimo.
\n
2.Likvidatoriaus ar likvidacinės komisijos narių ir jos pirmininko kandidatūras teismui pateikia Priežiūros komisija. Priėmęs sprendimą likviduoti draudimo įmonę, paskirti likvidatorių ar likvidacinę komisiją bei jos pirmininką, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti Priežiūros komisijai.
\n
129 straipsnisDraudimo įmonės bankrotas
\n
1.Draudimo įmonės bankroto byla nagrinėjama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, jei šis Įstatymas nenustato kitaip.
\n
2.Draudimo įmonės bankroto procesas vyksta tik teismo tvarka. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia Priežiūros komisija. Teismas Priežiūros komisijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėja per 7 dienas.
\n
3.Jei įstatymų nustatyta tvarka pareiškimą dėl draudimo įmonės bankroto bylos iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas prieš priimdamas sprendimą iškelti bankroto bylą privalo gauti Priežiūros komisijos išvadą dėl draudimo įmonės nemokumo.
\n
4.Administratoriaus kandidatūrą teismui pateikia Priežiūros komisija.
\n
5.Priėmęs sprendimą iškelti bankroto bylą draudimo įmonei, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti Priežiūros komisijai.
\n
6.Draudimo įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu draudėjų ir kitų kreditorių susirinkimai nešaukiami. Jų interesams atstovauja Priežiūros komisijos sudarytas kreditorių atstovų komitetas. Šis komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Į jo sudėtį įeina draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai, nukentėję tretieji asmenys, kiti kreditoriai ir Priežiūros komisijos atstovai. Kreditorių atstovų komiteto reglamentą tvirtina Priežiūros komisija.
\n
7.Pirmąjį kreditorių atstovų komiteto posėdį šaukia Priežiūros komisija arba Priežiūros komisijos pavedimu administratorius.
\n
130 straipsnisUžsienio valstybės draudimo įmonės reorganizavimas, susijęs su filialu, įsteigtu Lietuvos Respublikoje
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės reorganizavimas gali sukelti teisines pasekmes šios įmonės filialo Lietuvos Respublikoje draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms tik gavus Priežiūros komisijos leidimą.
\n
2.Priežiūros komisija turi teisę įpareigoti užsienio valstybės draudimo įmonės filialą pranešti apie reorganizavimo procedūras ir, atsižvelgdama į šio Įstatymo 133 straipsnio nuostatas, nustatyti informacijos pateikimo tvarką.
\n
131 straipsnisUžsienio valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veiklos nutraukimas
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonė turi teisę priimti sprendimą nutraukti filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veiklą tik šio Įstatymo nustatyta tvarka perdavusi teises ir pareigas pagal filialo draudimo sutartis ir gavusi Priežiūros komisijos leidimą.
\n
2.Priežiūros komisija sprendimą dėl leidimo išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.
\n
3.Užsienio valstybės draudimo įmonė, priėmusi sprendimą nutraukti filialo veiklą, privalo paskirti asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą. Prieš skirdama asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą, užsienio valstybės draudimo įmonė Priežiūros komisijos nustatyta tvarka privalo gauti Priežiūros komisijos pritarimą šio asmens kandidatūrai. Priežiūros komisija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.
\n
4.Apie priimtą sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ir paskirti asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą, užsienio valstybės draudimo įmonė per 3 darbo dienas raštu privalo pranešti Priežiūros komisijai.
\n
132 straipsnisUžsienio valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, priverstinis veiklos nutraukimas
\n
1.Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veikla priverstinai nutraukiama Priežiūros komisijai priėmus sprendimą panaikinti išduotą leidimą filialo draudimo veiklai. Šiuo atveju asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą teikia Priežiūros komisija.
\n
2.Jei įstatymų nustatyta tvarka sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ketina priimti kitos Lietuvos Respublikos institucijos, asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą pateikia Priežiūros komisija. Priėmusi sprendimą nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ir paskirti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, valstybės institucija per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti Priežiūros komisijai.
\n
133 straipsnisInformacija, susijusi su draudimo įmonės likvidavimu ir bankroto byla bei užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimu
\n
1.Priežiūros komisija privalo nedelsdama pranešti kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonei bankroto bylą, nurodydama galimas pasekmes šios Europos Sąjungos valstybės narės fiziniams ar juridiniams asmenims.
\n
2.Jei yra galimybė, Priežiūros komisija privalo pranešti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai iki sprendimo likviduoti draudimo įmonę, nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei priėmimo.
\n
3.Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo nedelsdamas informuoti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ apie sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei.
\n
4.Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo nedelsdamas paskelbti ištrauką iš priimto sprendimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Skelbime, be kitų duomenų, privalo būti nurodytas Priežiūros komisijos ir likviduojamos draudimo įmonės likvidatoriaus, likvidacinės komisijos pirmininko, asmens, atsakingo už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratoriaus adresas ir kiti ryšio duomenys, teisė, taikoma likvidavimo ar bankroto procedūroms.
\n
5.Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius apie sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei privalo nedelsdamas raštu pranešti kiekvienam žinomam kreditoriui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Informacijoje privalo būti nurodyta:
\n
1)kreditorinio reikalavimo pateikimo terminai, tvarka ir subjektas, kuriam pateikiamas kreditorinis reikalavimas;
\n
2)kreditorinio reikalavimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teisinės pasekmės;
\n
3)kreditoriaus kreditorinio reikalavimo eilė, priemonės, kuriomis yra užtikrintas kreditorinis reikalavimas;
\n
4)draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimo pasekmės draudimo sutartims, momentas, nuo kurio pasibaigia teisės ir pareigos, susijusios su draudimo sutartimis.
\n
6.Informacija, nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, pateikiama lietuvių kalba ir Europos Sąjungos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. Dokumente privalo būti antraštė „Kvietimas ir terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą“ visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis. Jei kreditoriaus kreditorinis reikalavimas atsiranda iš draudimo sutarties, informacija pateikiama Europos Sąjungos valstybės narės, kur yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.
\n
7.Kreditorius, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, naudodamasis teise pareikšti kreditorinį reikalavimą, privalo pateikti kreditorinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų (jei tokie yra) kopijas, nurodyti datą, kada atsirado kreditorinis reikalavimas, kreditorinio reikalavimo dydį ir priemones, kuriomis kreditorinis reikalavimas yra užtikrintas. Kreditoriaus informacija pateikiama Europos Sąjungos valstybės narės, kur yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, tačiau informacijoje privalo būti antraštė lietuvių kalba „Kreditorinis reikalavimas“ ar „Pastabos dėl kreditorinio reikalavimo“.
\n
8.Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo tinkamai ir reguliariai informuoti kreditorius apie likvidavimo ar bankroto procedūrų eigą.
\n
9.Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo Priežiūros komisijos nustatyta tvarka teikti informaciją Priežiūros komisijai.
\n
10.Priežiūros komisija kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu privalo pateikti informaciją apie draudimo įmonės likvidavimą, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą ar draudimo įmonės bankrotą.
\n
134 straipsnis
\n
Likviduojamos, bankrutavusios draudimo įmonės ir užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, turto, dengiančio draudimo techninius atidėjinius, naudojimas 1. Likviduojamos, bankrutavusios draudimo įmonės ir užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, draudimo techninius atidėjinius dengiantis turtas, įtrauktas į šio Įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nurodytą sąrašą, gali būti naudojamas tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditoriniams reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, tenkinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį. Iš draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto ir lėšų, gautų jį perleidus, negali būti išieškoma pagal kitas draudimo įmonės ar kitos užsienio valstybės draudimo įmonės filialo prievoles.
\n
2.Jei draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto nepakanka visiems likviduojamos ar bankrutavusios draudimo įmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, kreditorių kreditoriniams reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.
\n
3.Kitos nei draudimo techninių atidėjinių turtas draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo lėšos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje numatytų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti iš draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto, bei visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka. Draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto likutis, likęs patenkinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kreditorinius reikalavimus, taip pat naudojamas visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka.
\n
4.Jei kito nei bankrutuojančios draudimo įmonės draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto nepakanka administravimo išlaidoms padengti, teismas kreditorių atstovų komiteto siūlymu, atsižvelgdamas į Priežiūros komisijos nuomonę, administratoriaus prašymu turi teisę skirti iki 10 procentų draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto bankrutuojančios draudimo įmonės administravimo išlaidoms.
\n
135 straipsnisBankrutuojančių draudimo įmonių draudimo sutarčių pasibaigimas
\n
1.Iškėlus bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Šių sutarčių draudėjai įgyja kreditorinio reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.
\n
2.Jei, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, per Priežiūros komisijos nustatytą terminą teisės ir pareigos pagal gyvybės draudimo sutartis nėra perleidžiamos, šios sutartys pasibaigia.
\n
136 straipsnisUžsienio valstybių draudimo įmonių filialų draudimo sutarčių pasibaigimas
\n
1.Priežiūros komisijai panaikinus leidimą užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai dėl to, jog filialo įsipareigojimai viršija filialui priskirtą turtą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Šių sutarčių draudėjai įgyja kreditorinio reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo leidimo filialo draudimo veiklai panaikinimo iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.
\n
2.Jei nuo leidimo filialo draudimo veiklai panaikinimo iki Priežiūros komisijos nustatyto termino pabaigos teisės ir pareigos pagal gyvybės draudimo sutartis nėra perleidžiamos, šios sutartys pasibaigia.
\n
3.Jei filialo įsipareigojimai tampa didesni už filialui priskirtą turtą po leidimo filialo draudimo veiklai panaikinimo, Priežiūros komisija konstatuoja šį faktą nutarimu. Tokiu atveju ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Priežiūros komisija nustato terminą perleisti teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo sutartis; jei per Priežiūros komisijos nustatytą terminą teisės ir pareigos pagal gyvybės draudimo sutartis nėra perleidžiamos, šios sutartys pasibaigia.
\n
137 straipsnisDraudėjų kreditoriniai reikalavimai pasibaigus gyvybės draudimo sutartims
\n
1.Kiekvienas šio Įstatymo 135 ar 136 straipsnyje numatytais pagrindais pasibaigusios gyvybės draudimo sutarties draudėjas įgyja kreditorinio reikalavimo teisę į draudimo įmonę ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialą.
\n
2.Jei gyvybės draudimo sutartis sudaryta tik dėl mirties rizikos, draudėjai įgyja kreditorinio reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį nuo draudimo sutarties pabaigos šio Įstatymo 135 ar 136 straipsnyje numatytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.
\n
3.Draudėjo, sudariusio su kapitalo kaupimu susijusią gyvybės draudimo sutartį, kreditorinio reikalavimo dydis yra lygus to draudėjo draudimo sutarčiai sudarytų techninių atidėjinių dydžių sutarties pasibaigimo dieną sumai.
\n
138 straipsnisTeisių ir pareigų pagal bankrutuojančios draudimo įmonės gyvybės draudimo sutartis perleidimo ypatumai
\n
1.Perleidžiant teises ir pareigas pagal bankrutuojančios draudimo įmonės gyvybės draudimo sutartis, vietoj šio Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje, 42 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų terminų taikomas 30 dienų terminas.
\n
2.Perleidžiant teises ir pareigas pagal bankrutuojančios draudimo įmonės gyvybės draudimo sutartis, šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 2 punktas taikomas atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
\n
3.Perleidžiant teises ir pareigas pagal bankrutuojančios draudimo įmonės gyvybės draudimo sutartis, šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 4 punktas netaikomas, tačiau būtina sąlyga Priežiūros komisijai išduoti leidimą perleisti teises ir pareigas yra bankrutuojančios draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų turtinių interesų apsauga, kuri yra realiai galima esant konkrečioms bankroto bylos aplinkybėms.
\n
4.Jei bankrutuojančios draudimo įmonės draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto nepakanka kreditoriniams reikalavimams, atsirandantiems iš gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutarčių, patenkinti, bankrutuojanti draudimo įmonė, perleidžianti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, turi teisę perleisti dalį pareigos dėl draudimo išmokos ir išperkamosios sumos mokėjimo. Tokiu atveju sutartyje dėl teisių ir pareigų perdavimo privalo būti nurodyta, kokią dalį draudimo išmokos ir išperkamosios sumos privalo išmokėti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimantis subjektas. Nuo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo momento draudėjas įgyja kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai draudimo įmonei teisę į išperkamosios sumos, apskaičiuotos iki teisių ir pareigų perleidimo dienos, dalį, dėl kurios išmokėjimo pareiga išliko bankrutuojančiai draudimo įmonei.
\n
5.Šio Įstatymo 42 straipsnio 7 dalyje numatyto draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto atkūrimo plano pateikti nereikia, jei įgyvendinant šio straipsnio 4 dalies nuostatas perduodamas draudimo techninius atidėjinius dengiantis turtas yra adekvatus perimamoms teisėms ir pareigoms.
\n
139 straipsnisTeisių ir pareigų pagal užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, gyvybės draudimo sutartis perleidimo ypatumai
\n
Priežiūros komisija, atsižvelgdama į šio Įstatymo 138 straipsnio nuostatas, nustato užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama ir kurio įsipareigojimai didesni už jam priskirtą turtą, teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo sutartis perleidimo tvarką.
\n
140 straipsnisLikviduojamos ir bankrutuojančios draudimo įmonės draudimo veiklos licencija
\n
1.Jei šio Įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos licencijos galiojimas iki sprendimo likviduoti draudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą priėmimo nėra panaikintas, priėmus sprendimą likviduoti draudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą, Priežiūros komisija sustabdo draudimo veiklos licencijos galiojimą.
\n
2.Sustabdžius draudimo veiklos licencijos galiojimą, likviduojama ar bankrutuojanti draudimo įmonė turi teisę vykdyti tik Priežiūros komisijos nutarime dėl draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo nustatytą su draudimu susijusią veiklą.
\n
3.Prieš kreipiantis dėl draudimo įmonės išregistravimo į juridinio asmens registro tvarkytoją, likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius ar likvidacinės komisijos pirmininkas, bankrutavusios draudimo įmonės administratorius privalo pateikti Priežiūros komisijai prašymą panaikinti draudimo veiklos licenciją.
\n
141 straipsnisUžsienio valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, leidimas filialo draudimo veiklai
\n
1.Jei šio Įstatymo nustatyta tvarka leidimo filialo draudimo veiklai galiojimas iki sprendimo nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą priėmimo nėra panaikintas, priėmus sprendimą nutraukti filialo veiklą, Priežiūros komisija sustabdo leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą.
\n
2.Sustabdžius leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą, užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik šiame Priežiūros komisijos nutarime nustatytą su draudimu susijusią veiklą.
\n
3.Prieš kreipdamasis į juridinio asmens registro tvarkytoją dėl užsienio valstybės draudimo įmonės filialo išregistravimo asmuo, atsakingas už filialo veiklos nutraukimą, privalo pateikti Priežiūros komisijai prašymą panaikinti leidimą filialo draudimo veiklai.
\n
142 straipsnisTrečiųjų asmenų teisės
\n
1.Intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos daiktinėms teisėms į draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui priskirtą turtą, esantį kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu. Intervencinių priemonių, likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar bankroto pasekmės reguliuojamos vertybinių popierių rinkos dalyvių teisėms ir pareigoms yra nustatomos teisės, taikomos šiai vertybinių popierių rinkai.
\n
2.Intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos pardavėjo teisėms, susijusioms su nuosavybės teisės į perduotiną, perduotą ar perduodamą pirkėjui – draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui – turtą išlikimu iki tol, kol už jį bus visiškai sumokėta ar bus įvykdytos kitokios sutarties sąlygos, jei sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti kitos užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu turtas buvo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
\n
3.Intervencinės priemonės, likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar bankrotas negali būti pagrindas nutraukti draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo-pardavėjo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį po turto perdavimo pirkėjui, taip pat negali turėti įtakos nuosavybės teisės į turtą perėjimui pirkėjui, jei sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu turtas buvo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
\n
4.Intervencinės priemonės, likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar bankrotas negali turėti įtakos kreditorių teisėms į įskaitymą, kai įskaitymas yra leidžiamas teisės, taikomos draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo kreditoriniam reikalavimui.
\n
5.Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos neriboja teisės aktuose numatytų galimybių imtis priemonių dėl veiksmų ir kitų sandorių, pažeidžiančių teisės aktus, draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių teises ar teisėtus interesus, negaliojimo, pripažinimo negaliojančiais ar uždraudimo juos vykdyti.
\n
6.Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos dėl veiksmų ir kitų sandorių, pažeidžiančių teisės aktus, draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių teises ar teisėtus interesus negaliojimo, pripažinimo negaliojančiais ar nevykdymo netaikomos, jei nustatoma, kad:
\n
1)šiems veiksmams ir kitiems sandoriams taikoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisė;
\n
2)taikoma teisė nenumato galimybės šiuo atveju ginčyti minėtų veiksmų ir kitų sandorių.
\n
7.Jei po sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti kitos užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas sudarė sandorį, pagal kurį perleido nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, laivą ar orlaivį, registruotiną viešajame registre, vertybinius popierius, nuosavybės teisė į kuriuos ar kurių perleidimas pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus registruotinas registre, vertybinių popierių sąskaitoje ar centriniame depozitoriume, tai tokio sandorio galiojimas nustatomas pagal Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, registras, vertybinių popierių sąskaita ar centrinis depozitoriumas, teisę.
\n
8.Intervencinių priemonių, draudimo įmonės likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar draudimo įmonės bankroto poveikis vykstančiam teismo procesui dėl draudimo įmonės ar kitos užsienio valstybės draudimo įmonės filialo turto ar teisių, nustatomas pagal Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje vyksta teismo procesas, teisę.
\n
143 straipsnisReikalavimai skiriamiems asmenims
\n
1.Asmuo, skiriamas likviduojamos draudimo įmonės likvidatoriumi, likvidacinės komisijos pirmininku, asmeniu, atsakingu už užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, bankrutuojančios draudimo įmonės administratoriumi, privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs.
\n
2.Asmuo, paskirtas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, turi teisę gauti sprendimo dėl paskyrimo nuorašą.
\n
3.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, veikdami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo laikytis šios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, ypač reikalavimų, taikomų turto pardavimui ir informacijos pateikimui darbuotojams. Jei kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktai numato galimybę įregistruoti intervencines priemones, likvidavimą ar bankrotą šios Europos Sąjungos valstybės narės viešuosiuose registruose, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę tai padaryti. Jei minėtų procedūrų registravimas Europos Sąjungos valstybės narės viešuosiuose registruose yra privalomas, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo tai padaryti. Registravimo išlaidos įtraukiamos į intervencinių priemonių, draudimo įmonės likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar draudimo įmonės bankroto išlaidas.
\n
4.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims yra taikoma pareiga neatskleisti informacijos, nustatyta šio Įstatymo 186 straipsnyje.
\n
5.Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių skyrimas nepriklauso teismo kompetencijai, netinkamai eina savo pareigas, pažeidžia teisės aktus ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ar kitų kreditorių interesus, Priežiūros komisija turi teisę reikalauti, kad būtų paskirtas naujas asmuo, ir nustatyti terminą naujam asmeniui paskirti.
\n
6.Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių skyrimas priklauso teismo kompetencijai, netinkamai eina savo pareigas, pažeidžia teisės aktus ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus, Priežiūros komisija turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas pakeistų šį asmenį. Tokiu atveju naujo asmens kandidatūrą pateikia Priežiūros komisija.
\n
VIII SKYRIUS
\n
DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO TARPININKAI PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS
\n
144 straipsnisSkyriaus nuostatų taikymas
\n
Šio skyriaus nuostatos nėra taikomos asmenims, teikiantiems draudimo tarpininkavimo paslaugas, jei yra visos šios sąlygos:
\n
1)draudimo sutartis reikalauja tik šio asmens teikiamos draudimo apsaugos pobūdžio žinojimo;
\n
2)draudimo sutartis nėra gyvybės draudimo sutartis;
\n
3)draudimo sutartimi nėra apdraudžiama civilinės atsakomybės rizika;
\n
4)pagrindinė asmens, teikiančio draudimo tarpininkavimo paslaugas, ūkinė komercinė veikla, iš kurios gauta daugiau kaip 50 procentų pajamų per praėjusius finansinius metus, yra kita nei draudimo tarpininkavimas;
\n
5)siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, skirta asmens siūlomoms prekėms ar paslaugoms arba su jomis susijusi, kai draudimo apsauga skirta siūlomų prekių sugedimo, sugadinimo ar sunaikinimo rizikoms; arba bagažo sugadinimo, sunaikinimo ar kitoms rizikoms, susijusioms su asmens siūloma kelione, net jei draudimo sutartis sudaroma dėl mirties ar civilinės atsakomybės rizikų, kurios yra papildomos pagrindinių su siūloma kelione susijusių draudimo rizikų atžvilgiu;
\n
6)metinės draudimo įmokos dydis neviršija 500 eurų ir visas draudimo sutarties terminas, apskaičiuotas įtraukiant galimus automatinio sutarties termino pratęsimo (kai sutarties terminas pratęsiamas draudėjui nepareiškus ketinimo ateityje nesinaudoti teikiama draudimo apsauga) atvejus, neviršija 5 metų.
\n
ANTRASIS SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO BROKERIŲ ĮMONĖ
\n
145 straipsnisLicencija draudimo brokerių įmonės veiklai
\n
1.Draudimo brokerių įmonė turi teisę verstis draudimo tarpininkavimo veikla tik turėdama Priežiūros komisijos išduotą licenciją.
\n
2.Licencija draudimo brokerių įmonės veiklai išduodama:
\n
1)steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei;
\n
2)po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei, ketinančiai vykdyti draudimo brokerių įmonės veiklą;
\n
3)akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei, keičiančiai vykdomos veiklos rūšį į draudimo brokerių įmonės veiklą.
\n
3.Licencija draudimo brokerių įmonės veiklai taip pat galioja visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą įgyvendinant steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio Įstatymo 173 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
\n
4.Licencija draudimo brokerių įmonės veiklai išduodama neribotam laikui.
\n
5.Licencija draudimo brokerių įmonės veiklai išduodama tik konkrečiai draudimo brokerių įmonei, ji negali būti perleista kitam asmeniui.
\n
6.Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisykles ir licencijos formą tvirtina Priežiūros komisija.
\n
7.Steigiama draudimo brokerių įmonė gali būti įregistruota juridinių asmenų registre, o jei licencija draudimo brokerių įmonės veiklai išduodama ne steigiamai draudimo brokerių įmonei, atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai išdavimo. Apie įregistravimo faktą draudimo brokerių įmonė per 5 darbo dienas privalo pranešti Priežiūros komisijai.
\n
8.Priežiūros komisija pagal juridinių asmenų registro nuostatus privalo pranešti juridinių asmenų registrui apie licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.
\n
9.Priežiūros komisijos interneto tinklalapyje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas.
\n
146 straipsnisLicencijos draudimo brokerių įmonės veiklai išdavimas
\n
1.Per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti licenciją draudimo brokerių įmonės veiklai ir visų dokumentų, nurodytų draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisyklėse, pateikimo dienos Priežiūros komisija priima sprendimą dėl licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
\n
2.Priežiūros komisija atsisako išduoti licenciją draudimo brokerių įmonės veiklai tuo atveju, jei:
\n
1)nėra pateikti Priežiūros komisijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;
\n
2)draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o administracijos vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs;
\n
3)draudimo brokerių įmonė neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo;
\n
4)draudimo brokerių įmonė, atsižvelgiant į planuojamos veiklos mastą (planuojamą klientų skaičių, apyvartą, įmonės vidaus struktūrą, veiklos teritoriją, būsimus filialus, atstovybes), ketina įdarbinti nepakankamą draudimo brokerių skaičių;
\n
5)pateiktas verslo planas leidžia teigti, jog draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;
\n
6)įstatinis kapitalas nėra visiškai apmokėtas;
\n
7)įstatinis kapitalas apmokėtas pinigais ar turtu, kurių kilmė nėra teisėta;
\n
8)draudimo brokerių įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių vykdymas pažeistų šio Įstatymo 147 straipsnio 4 dalies nuostatas ir (ar) sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja;
\n
9)nesumokėta valstybės rinkliava už licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai išdavimą.
\n
147 straipsnisReikalavimai draudimo brokerių įmonei
\n
1.Draudimo brokerių įmonės pavadinimo dalyje, nusakančioje įmonės rūšį, turi būti žodžiai „Akcinė draudimo brokerių bendrovė“, „Uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė“ arba „Europos draudimo brokerių bendrovė“ ar atitinkamos šių žodžių santrumpos „ADBB“, „UADBB“ arba „EDBB“. Joks kitas juridinis asmuo neturi teisės savo pavadinime vartoti šių žodžių junginių ar jų santrumpų bei junginio „draudimo brokeris“ ar jam tapataus junginio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
\n
2.Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai Priežiūros komisijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su Priežiūros komisija prieš draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimą juridinių asmenų registrui. Priežiūros komisija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.
\n
3.Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000 eurų vienam draudiminiam įvykiui ir 1 500 000 eurų visiems draudiminiams įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.
\n
4.Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką pensijų kaupimą) sutartis veiklą. Draudimo brokerių įmonė taip pat gali vertinti draudžiamą turtą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
\n
5.Draudimo brokerių įmonė privalo teikti Priežiūros komisijai jos nustatytos formos statistinę, finansinę bei kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai.
\n
148 straipsnisDraudimo brokerių įmonės valdymas
\n
Draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o administracijos vadovas – nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs.
\n
149 straipsnisDraudimo brokerių įmonių nepriklausomumas
\n
1.Draudimo brokerių įmonė yra nepriklausomas draudimo tarpininkas, turintis teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu.
\n
2.Draudimo brokerių įmonė privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Draudimo brokerių įmonė Civilinio kodekso nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl šios pareigos nevykdymo.
\n
3.Draudimo brokerių įmonė, vykdydama su draudimo sutarčių sudarymu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą draudiko pavedimu, privalo atsižvelgdama į draudėjo poreikius sudaryti draudėjui galimybę rinktis ir kitų, ne mažiau kaip dviejų, draudikų teikiamas tokias pat ar panašias pagal draudimo apsaugos pobūdį draudimo paslaugas.
\n
4.Draudimo brokerių įmonė privalo atskleisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sutartinių santykių su draudikais, kurių pavedimu vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, pobūdį, teikti Priežiūros komisijos nustatytą informaciją, o prieš draudimo sutarties sudarymą teikti ir šio Įstatymo 78 ir 99 straipsniuose nurodytą informaciją.
\n
5.Su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris.
\n
6.Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonės bankroto atveju iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditoriniai reikalavimai.
\n
150 straipsnisLicencijos draudimo brokerių įmonės veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
\n
1.Esant šio Įstatymo 198 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, Priežiūros komisija turi teisę sustabdyti licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai galiojimą.
\n
2.Priežiūros komisija turi teisę panaikinti licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai galiojimą, jei draudimo brokerių įmonė:
\n
1)nebeatitinka reikalavimų, kuriems esant licencija buvo išduota;
\n
2)šiurkščiai pažeidė teisės aktus;
\n
3)atsisako licencijos;
\n
4)nepradeda vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklos per 12 mėnesių nuo licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai išdavimo;
\n
5)nebevykdo draudimo tarpininkavimo veiklos daugiau kaip 6 mėnesius.
\n
3.Sprendimas panaikinti licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros komisija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu pranešti draudimo brokerių įmonei.
\n
TREČIASIS SKIRSNIS DRAUDIMO BROKERIAI IR DRAUDIMO BROKERIŲ RŪMAI
\n
151 straipsnisDraudimo brokeris
\n
1.Draudimo brokeriu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, išlaikęs draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į Priežiūros komisijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą ir tapęs Draudimo brokerių rūmų nariu.
\n
2.Draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus rengia ir jų tvarką nustato Priežiūros komisija.
\n
3.Draudimo brokerių kvalifikaciniai egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius.
\n
4.Priežiūros komisija išlaikiusį kvalifikacinį egzaminą asmenį per 5 dienas įrašo į draudimo brokerių sąrašą ir išduoda jam nustatytos formos pažymėjimą. Draudimo brokerių sąrašo duomenys yra viešai skelbiami Priežiūros komisijos interneto tinklalapyje.
\n
5.Priežiūros komisija turi teisę išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo:
\n
1)raštišku draudimo brokerio prašymu;
\n
2)draudimo brokeriui mirus;
\n
3)jeigu draudimo brokeris per 12 mėnesių nepradėjo profesinės veiklos arba jeigu jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;
\n
4)jei po įrašymo į sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta įrašyti draudimo brokerį į sąrašą;
\n
5)jei atsiranda sąlygų, dėl kurių jis negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją;
\n
6)Draudimo brokerių rūmų siūlymu, pateiktu atsižvelgiant į Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą;
\n
7)šio straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais.
\n
6.Priežiūros komisija Draudimo brokerių garbės teismo prašymu, numatytu šio Įstatymo 163 straipsnio 3 dalyje, turi teisę laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu draudimo brokeris neturi teisės atlikti su draudimo tarpininkavimu susijusių funkcijų draudimo brokerių įmonėje.
\n
7.Išbraukus draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo, buvęs draudimo brokeris privalo grąžinti Priežiūros komisijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą. Šis reikalavimas nėra taikomas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju. Iš draudimo brokerių sąrašo išbrauktas asmuo turi teisę vėl tapti draudimo brokeriu šio Įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo.
\n
8.Priežiūros komisija turi teisę surengti draudimo brokerio peratestavimą, jei pasitvirtina skundai dėl draudimo brokerio veiklos ar patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl jo kvalifikacijos. Jei nustatoma, jog draudimo brokeris prarado kvalifikaciją arba be svarbių priežasčių neatvyko į peratestavimą, jis išbraukiamas iš draudimo brokerių sąrašo.
\n
9.Draudimo brokeris su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu susijusias funkcijas gali atlikti tik dirbdamas ar eidamas renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje.
\n
10.Draudimo brokeris privalo laikytis profesinės etikos kodekso.
\n
152 straipsnisDraudimo brokerių rūmai
\n
1.Draudimo brokerių rūmai yra asociacija, kuri vienija visus draudimo brokerius ir įgyvendina draudimo brokerių savivaldos principus.
\n
2.Draudimo brokerių rūmai turi antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą. Pagal savo prievoles Draudimo brokerių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o Draudimo brokerių rūmų nariai neatsako už Draudimo brokerių rūmų prievoles.
\n
3.Draudimo brokerių rūmai savo veikloje vadovaujasi šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais bei savo įstatais.
\n
153 straipsnisDraudimo brokerių rūmų steigimas ir registravimas
\n
1.Draudimo brokerių rūmai steigiami visuotiniame steigiamajame Draudimo brokerių rūmų narių susirinkime.
\n
2.Per steigiamąjį susirinkimą patvirtinami Draudimo brokerių rūmų įstatai. Jeigu per steigiamąjį susirinkimą nepatvirtinami Draudimo brokerių rūmų įstatai, per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.
\n
3.Draudimo brokerių rūmai laikomi įsteigti nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.
\n
154 straipsnisDraudimo brokerių rūmų įstatai
\n
1.Draudimo brokerių rūmų įstatuose turi būti nurodyta:
\n
1)Draudimo brokerių rūmų pavadinimas, teisinė forma, simbolika ir buveinė;
\n
2)veiklos tikslai, funkcijos ir uždaviniai;
\n
3)įstojimo, išstojimo, pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių sąlygos ir tvarka;
\n
4)Draudimo brokerių rūmų narių teisės ir pareigos;
\n
5)padalinių steigimo bei likvidavimo tvarka, padalinių santykiai su Draudimo brokerių rūmų valdymo organais ir padalinių teisės;
\n
6)Draudimo brokerių rūmų organų sudarymo tvarka, kompetencija, funkcijos ir atsakomybė, visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarka, renkamų valdymo organų bei jų narių atšaukimo tvarka;
\n
7)turto ir lėšų šaltiniai bei finansinės veiklos kontrolė;
\n
8)finansinės ir kitokios paramos teikimo tvarka;
\n
9)įstatų pakeitimo ir papildymo tvarka;
\n
10)Draudimo brokerių rūmų reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.
\n
2.Statute gali būti nustatytos ir kitos Draudimo brokerių rūmų veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.
\n
155 straipsnisDraudimo brokerių rūmų nariai
\n
1.Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys, išlaikę kvalifikacinius draudimo brokerio egzaminus, įrašyti į Priežiūros komisijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą ir turintys tai patvirtinantį pažymėjimą, davę draudimo brokerio priesaiką ir ją pasirašę. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį visus šiuos reikalavimus.
\n
2.Draudimo brokerių rūmų nariai turi teisę:
\n
1)dalyvauti Draudimo brokerių rūmų veikloje ir siūlyti savo atstovus į Draudimo brokerių rūmų valdymo organus;
\n
2)naudotis Draudimo brokerių rūmų teikiamomis paslaugomis;
\n
3)naudotis Draudimo brokerių rūmų sukaupta informacija;
\n
4)gauti informaciją apie Draudimo brokerių rūmų veiklą;
\n
5)ginčyti teisme Draudimo brokerių rūmų organų sprendimus.
\n
156 straipsnisDraudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo brokerių rūmų
\n
1.Draudimo brokeris, kurį Priežiūros komisija išbraukė iš draudimo brokerių sąrašo, privalo būti pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka.
\n
2.Draudimo brokerių rūmams draudžiama pašalinti iš Draudimo brokerių rūmų narių draudimo brokerį, neišbrauktą iš draudimo brokerių sąrašo.
\n
157 straipsnisDraudimo brokerių rūmų funkcijos
\n
Draudimo brokerių rūmai atlieka šias funkcijas:
\n
1)atsižvelgdami į Priežiūros komisijos rekomendacijas, parengia ir patvirtina draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;
\n
2)rengia Draudimo brokerių rūmų statuto pakeitimus ir papildymus;
\n
3)rengia Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;
\n
4)organizuoja ir koordinuoja draudimo brokerių stažuotes, kvalifikacijos kėlimą;
\n
5)teikia pasiūlymus Priežiūros komisijai dėl jos organizuojamų draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų ir peratestavimo;
\n
6)nustato draudimo brokeriams privalomą kasmetinį kvalifikacijos kėlimo kursų valandų skaičių;
\n
7)sprendžia draudimo brokerių profesinės veiklos gerinimo klausimus;
\n
8)nagrinėja asmenų skundus dėl draudimo brokerių veiklos ir profesinės etikos pažeidimų;
\n
9)atsižvelgdami į Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą, teikia pasiūlymus Priežiūros komisijai iki vienų metų sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą arba išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo;
\n
10)atlieka kitas įstatuose nurodytas funkcijas.
\n
158 straipsnisDraudimo brokerių rūmų valdymas
\n
Draudimo brokerių rūmų organai yra visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas, prezidiumas ir administracija. Prezidiumas ir administracija yra Draudimo brokerių rūmų valdymo organai.
\n
159 straipsnisVisuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas
\n
1.Draudimo brokerių veiklai aptarti ir plėtoti draudimo brokeriai kasmet renkasi į visuotinį Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimą.
\n
2.Visuotinį Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimą šaukia ir organizuoja Draudimo brokerių rūmų prezidiumas.
\n
3.Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiasis Draudimo brokerių rūmų organas.
\n
4.Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas šaukiamas Draudimo brokerių rūmų statute nustatyta tvarka. Neeilinis susirinkimas turi būti sušauktas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Draudimo brokerių rūmų narių arba prezidiumas savo nutarimu.
\n
5.Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas turi šias teises:
\n
1)priimti, pildyti ir keisti Draudimo brokerių rūmų įstatus;
\n
2)nustatyti Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narių skaičių;
\n
3)rinkti Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narius ir juos atšaukti;
\n
4)rinkti Draudimo brokerių rūmų prezidentą;
\n
5)skirti draudimo brokerius į Draudimo brokerių garbės teismo narius;
\n
6)rinkti audito įmonę, kuri tikrins Draudimo brokerių rūmų finansinę atskaitomybę;
\n
7)nustatyti Draudimo brokerių rūmų nario mokesčio dydį;
\n
8)tvirtinti Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;
\n
9)tvirtinti Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą;
\n
10)tvirtinti Draudimo brokerių rūmų lėšų panaudojimą;
\n
11)nustatyti Draudimo brokerių rūmų darbuotojų skaičių ir jų atlyginimus;
\n
12)spręsti kitus Draudimo brokerių rūmų statute nurodytus klausimus.
\n
6.Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
\n
7.Jeigu visuotiniame Draudimo brokerių rūmų narių susirinkime nėra kvorumo, statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip po 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas. Jis turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus.
\n
160 straipsnisDraudimo brokerių rūmų prezidiumas ir administracija
\n
1.Tarp visuotinių Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimų rūmų veiklai vadovauja prezidiumas; jis renkamas Draudimo brokerių rūmų statute nustatyta tvarka.
\n
2.Draudimo brokerių rūmų prezidiumo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė prezidiumo narių, o priimti sprendimai teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių narių. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Draudimo brokerių rūmų prezidento balsas.
\n
3.Draudimo brokerių rūmų veiklą organizuoja ir vykdo administracija.