Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikimų nenustatė.
\n
57 straipsnis
\n
Papildomos po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių pareigos 1. Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:
\n
1)turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo kriterijus;
\n
2)investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo metodą ir faktinį investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykį, nustatytą šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną.
\n
2.Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad auditoriaus ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.
\n
58 straipsnisInformacijos teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams tvarka
\n
1.Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių investicijai bei sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 60 straipsnyje nurodyta teise.
\n
2.Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta:
\n
1)jungimo priežastys;
\n
2)numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apie visus reikšmingus pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis, numatomomis pasekmėmis, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis režimas po įvykdyto jungimo gali keistis;
\n
3)laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos;
\n
4)visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę gauti papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti auditoriaus ataskaitos kopiją ir teisę pasinaudoti šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, kartu nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;
\n
5)kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo data, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo dėl investicinės bendrovės jungimo procedūrą bei dalyvių informavimo apie jungimo užbaigimą būdą, taip pat informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą;
\n
6)po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopija.
\n
3.Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija suteikia leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, dienos.
\n
4.Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.
\n
5.Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir pateikimo tvarkos reikalavimus.
\n
59 straipsnisSprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo
\n
Sprendimą dėl investicinės bendrovės jungimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama nustatyti, kad šis sprendimas turi būti priimamas daugiau kaip 75 procentų visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų.
\n
60 straipsnisJungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisė ir pasinaudojimo ja tvarka
\n
1.Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontrolinis jų akcijų paketas, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.
\n
3.Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.
\n
61 straipsnisSu jungimu susijusių išlaidų padengimas
\n
Draudžiama iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime dalyvaujančiai investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir jos akcininkams.
\n
62 straipsnisJungimo užbaigimo tvarka
\n
1.Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose.
\n
2.Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis turi būti nustatytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.
\n
3.Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.
\n
4.Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas:
\n
1)raštu pranešti priežiūros institucijai ir pateikti jai po jungimo pasibaigusio investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą pripažinti juos netekusiais galios;
\n
2)paskelbti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse).
\n
5.Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė turi Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
\n
63 straipsnisĮvykdyto jungimo pasekmės
\n
1.Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.
\n
2.Įvykdyto jungimo pasekmės:
\n
1)visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
\n
2)po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;
\n
3)po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.
\n
64 straipsnisPatvirtinimo apie turto ir įsipareigojimų perdavimą tvarka
\n
Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui apie įvykusį kolektyvinio investavimo subjekto turto ir įsipareigojimų perdavimą.
\n
V SKYRIUS
\n
PIRMASIS SKIRSNIS Investicinis fondas
\n
65 straipsnisInvesticinio fondo steigimas
\n
Valdymo įmonės valdybos sprendime dėl investicinio fondo steigimo turi būti nurodyta:
\n
1)investicinio fondo pavadinimas;
\n
2)depozitoriumo pavadinimas ir buveinė;
\n
3)investiciniam fondui įsteigti skiriama pradinė suma.
\n
66 straipsnisInvesticinio fondo taisyklės
\n
1.Investicinio fondo taisyklės turi būti patvirtintos valdymo įmonės valdybos sprendimu.
\n
2.Investicinio fondo taisyklėse nustatomi valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių santykiai. Jose turi būti nurodyta:
\n
1)investicinio fondo pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
\n
2)valdymo įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;
\n
3)investicinį fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;
\n
4)dalyvių teisės ir pareigos;
\n
5)valdymo įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;
\n
6)atlyginimo valdymo įmonei, depozitoriumui ir investicinių vienetų ar akcijų platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;
\n
7)kitų išlaidų, dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika;
\n
8)valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;
\n
9)investicinių vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;
\n
10)investicinių vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;
\n
11)turto įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;
\n
12)išpirkimo ir pardavimo kainos nustatymo tvarka;
\n
13)informacijos apie investicinį fondą skelbimo tvarka;
\n
14)investicinio fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka;
\n
15)investicinio fondo panaikinimo pagrindai ir procedūra;
\n
16)investicinio fondo taisyklių pakeitimo tvarka;
\n
17)veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota;
\n
18)investicinių vienetų klasės ir (ar) serijos (jeigu taikoma), jų suteikiamos teisės ir pareigos ir taikomi apribojimai.
\n
3.Investicinio fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančių nuostatų.
\n
4.Jeigu pasikeičia investicinio fondo taisyklėse nurodyta informacija, investicinio fondo taisyklės turi būti pataisytos ir pateiktos priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.
\n
5.Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinio fondo taisykles netaikomas, tačiau valdymo įmonė turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo taisyklių atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintas investicinio fondo taisykles. Atvejus, kurie yra laikomi investicinio fondo taisyklių atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.
\n
67 straipsnisInvesticinio fondo dalyvių teisės
\n
1.Investicinio fondo dalyvis turi šias teises:
\n
1)šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka gauti dalį investicinio fondo pajamų;
\n
2)gauti likusią naikinamo investicinio fondo dalį;
\n
3)gauti teisės aktų nustatytą informaciją apie fondą;
\n
4)kitas šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytas teises.
\n
2.Atvirojo tipo investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.
\n
68 straipsnisAtlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos išlaidos
\n
1.Atlyginimas valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokami iš investicinį fondą sudarančių lėšų.
\n
2.Iš investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse nustatytų fondo išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės sąskaita.
\n
69 straipsnisInvesticinio fondo pelno paskirstymas
\n
1.Investicinio fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama tik tuo atveju, jeigu tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas, investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir išmokėjimo tvarka.
\n
2.Investicinio fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą.
\n
70 straipsnisValdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas
\n
Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:
\n
1)perdavus valdymą kitai valdymo įmonei;
\n
2)panaikinus valdymo įmonės licencijos galiojimą;
\n
3)pradėjus priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;
\n
4)iškėlus valdymo įmonei bankroto bylą;
\n
5)kitais teisės aktuose arba investicinio fondo taisyklėse numatytais atvejais.
\n
71 straipsnisInvesticinio fondo panaikinimas
\n
1.Investicinis fondas panaikinamas jį sudarantį turtą padalijus investicinio fondo taisyklėse ir šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą panaikinti investicinį fondą gali priimti valdymo įmonės valdyba, priežiūros institucija ir depozitoriumo valdyba šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytais pagrindais.
\n
2.Priėmus sprendimą dėl investicinio fondo panaikinimo, investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas nutraukiami.
\n
3.Investicinio fondo naikinimo metu paaiškėjus, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, valdymo įmonė neprivalo vykdyti likusių prievolių tais atvejais, kai valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad valdymo įmonė netinkamai vykdė šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse jai nustatytas pareigas.
\n
4.Patenkinus kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.
\n
5.Jeigu teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti naikinamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.
\n
6.Panaikinusi investicinį fondą, valdymo įmonė privalo nedelsdama pateikti priežiūros institucijai tokio investicinio fondo steigimo dokumentus kartu su prašymu pripažinti juos netekusiais galios, finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinio fondo panaikinimo dienos duomenis, šio rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą, kurioje pateikiama šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta informacija.
\n
ANTRASIS SKIRSNIS INVESTICINĖ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ
\n
72 straipsnisInvesticinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai
\n
1.Be bendrovės įstatams Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
\n
1)bendrovės pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
\n
2)akcijų pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;
\n
3)investavimo strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;
\n
4)akcijų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;
\n
5)pajamų (tarp jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas, dividendams skiriama pelno dalis);
\n
6)grynųjų aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;
\n
7)išlaidų struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;
\n
8)valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.
\n
2.Įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominalioji akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominaliąją vertę.
\n
3.Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos valdymas neperduodamas valdymo įmonei.
\n
4.Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami Juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria priežiūros institucija.
\n
5.Jeigu pasikeičia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta informacija, įstatai turi būti pataisyti ir pateikti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.
\n
6.Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus netaikomas, tačiau valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo įstatų atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintus įstatus. Atvejus, kurie yra laikomi investicinės bendrovės įstatų atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.
\n
73 straipsnisInvesticinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos
\n
1.Visos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios vardinės.
\n
2.Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas, obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti.
\n
3.Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.
\n
74 straipsnisInvesticinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutartis
\n
1.Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutartyje turi būti numatyta:
\n
1)investicinės veiklos tikslai ir būdai;
\n
2)atlyginimo valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;
\n
3)valdybos funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;
\n
4)valdymo įmonės įgaliojimai palaikant santykius su depozitoriumu ir kitomis institucijomis;
\n
5)informacija, kurią valdymo įmonė teiks investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;
\n
6)pavedamo valdyti investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė;
\n
7)atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą;
\n
8)sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.
\n
2.Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama priežiūros institucijai ir depozitoriumui.
\n
VI SKYRIUS
\n
SUDERINTIEJI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI PIRMASIS SKIRSNIS SUDERINTŲJŲ kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklės
\n
75 straipsnisInvestavimo objektai
\n
1.Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:
\n
1)perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, prekybos sąrašą ir (ar)
\n
2)perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (ar)
\n
3)perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jeigu ši rinka yra nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, ir (ar)
\n
4)išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir jeigu jie bus įtraukti į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo jų išleidimo (jeigu tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose), ir (ar)
\n
5)šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos, ir (ar)
\n
6)indėliai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje, ir (ar)
\n
7)šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (ar)
\n
8)šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.
\n
2.Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:
\n
1)išleistos arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, trečiosios šalies vyriausybės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, ar
\n
2)išleistos subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, ar
\n
3)išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti negu nustatyti Europos Sąjungoje, ar
\n
4)išleistos priežiūros institucijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10 milijonų eurų ir kuri rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
\n
3.Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.
\n
4.Į šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų.
\n
5.Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus.
\n
6.Jeigu kolektyvinio investavimo subjektą sudaro daugiau negu vienas subfondas, šio skirsnio nuostatos taikomos kiekvienam subfondui atskirai.
\n
7.Priežiūros institucija turi teisę išsamiai apibrėžti suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.
\n
76 straipsnisInvesticijų portfelio diversifikavimas
\n
1.Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.
\n
2.Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu jų emitentui taikoma riziką ribojanti priežiūra).
\n
3.Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
\n
4.Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
\n
5.Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
\n
6.Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio emitento nemokumo atveju obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.
\n
7.Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
\n
8.Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.
\n
77 straipsnisDraudimas įgyti esminį poveikį vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones išleidžiančiam asmeniui
\n
1.Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors akcijas išleidžiančio asmens akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to asmens akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių akcijas išleidžiančio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime.
\n
2.Kolektyvinio investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:
\n
1)10 procentų visų balso teisių nesuteikiančių akcijas išleidžiančio asmens akcijų;
\n
2)10 procentų visų vertybinius popierius išleidžiančio asmens obligacijų ir kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių;
\n
3)25 procentus kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;
\n
4)10 procentų vieno pinigų rinkos priemones išleidžiančio asmens išleistų pinigų rinkos priemonių.
\n
3.Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.
\n
4.Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar garantavo valstybė ar savivaldybės.
\n
78 straipsnisIndekso investicinio fondo ar indekso investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai
\n
1.Indekso investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas toks fondas ar bendrovė, kurių steigimo dokumentuose numatytas vienintelis tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas:
\n
1)indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai diversifikuota;
\n
2)indeksas gerai atspindi rinkos, su kuria yra susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;
\n
3)indeksas ir jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jeigu toje grupėje veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.
\n
2.Į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus, jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.
\n
79 straipsnisInvestavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus
\n
1.Leidžiama investuoti į suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas bei į tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas, kurie atitinka šias sąlygas:
\n
1)subjektų vienintelis tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (ar) kitą šiame skirsnyje numatytą likvidų turtą ir kurių investiciniai vienetai ar akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus, šie subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ir jų priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje ar licencijuoti tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje, o priežiūros institucija bendradarbiauja su atitinkama kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija;
\n
2)subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta negu pagal šį įstatymą nustatyta suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams;
\n
3)subjektai apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;
\n
4)ne daugiau kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų, vadovaujantis jų steigimo dokumentais, gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.
\n
2.Į kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.
\n
3.Bendra investicijų į kitus negu suderintieji kolektyvinio investavimo subjektus suma negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
\n
4.Susijusiais laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.
\n
80 straipsnisInvestavimas į išvestines finansines priemones
\n
1.Leidžiama investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:
\n
1)jos yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;
\n
2)jos yra susietos su šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;
\n
3)kita šalis sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus ir jai yra taikoma riziką ribojanti priežiūra;
\n
4)priemones, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.
\n
2.Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:
\n
1)riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;
\n
2)tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių išvestinių finansinių priemonių riziką;
\n
3)priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.
\n
3.Priežiūros institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.
\n
4.Pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimta rizikos apimtis negali būti didesnė už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant rizikos apimtį, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai.
\n
5.Rizikos apimtis sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 76 straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės.
\n
81 straipsnisInformavimas apie investavimo strategiją
\n
1.Prospekte ir reklaminio pobūdžio informacijoje investavimo strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:
\n
1)didelė grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;
\n
2)tikimasi, kad dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų aktyvų vertė.
\n
2.Investuotojo prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.
\n
82 straipsnisLaikinas investavimo taisyklių nesilaikymas
\n
1.Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
\n
2.Įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, gali neatitikti šio įstatymo 76, 78 ir 79 straipsnių reikalavimų.
\n
3.Šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.
\n
ANTRASIS SKIRSNIS FINANSUOJAMŲJŲ IR FINANSUOJANČIŲJŲ SUBJEKTŲ STRUKTŪRA
\n
83 straipsnisFinansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros taikymas
\n
1.Kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas gali būti finansuojamuoju arba finansuojančiuoju subjektu, kaip nustatyta šiame skirsnyje.
\n
2.Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas, esantis finansuojančiuoju subjektu, ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų turi investuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto – finansuojamojo subjekto – investicinius vienetus ar akcijas.
\n
3.Šio skirsnio nuostatos specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomos mutatis mutandis.
\n
84 straipsnisFinansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ypatumai
\n
1.Finansuojančiajam subjektui investuojant į finansuojamąjį subjektą ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų, šių investicijų atžvilgiu leidžiama nesilaikyti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje, nurodyto vienintelio jo tikslo požymio, taip pat nesilaikyti šio įstatymo 75 ir 76 straipsniuose nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektų ir investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimų bei šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 79 straipsnyje investavimui į kitus kolektyvinio investavimo subjektus nustatyto reikalavimo.
\n
2.Jeigu finansuojamasis subjektas turi bent du finansuojančiuosius subjektus, jam netaikomas suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje, nurodytas vienintelio jo tikslo požymis, taip pat suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, taikomas apribojimas, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.
\n
3.Jeigu finansuojamasis subjektas nekaupia asmenų lėšų viešai siūlydamas savo investicinius vienetus ar akcijas ne jo buveinės valstybėje narėje, tačiau šioje valstybėje narėje turi vieną ar daugiau finansuojančiųjų subjektų, jam netaikomi kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo kitoje valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 115 ar 120 straipsnyje.
\n
85 straipsnisLeidimo finansuojančiajam subjektui investuoti į finansuojamąjį subjektą išdavimo tvarka
\n
1.Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė privalo gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą viršyti šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą (toliau šiame straipsnyje – leidimas).
\n
2.Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą priežiūros institucija praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
\n
3.Priežiūros institucija išduoda leidimą, jeigu finansuojantysis subjektas, jo depozitoriumas, auditorius ir finansuojamasis subjektas atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
\n
4.Leidimą norintis gauti kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:
\n
1)finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų steigimo dokumentus;
\n
2)finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų prospektus ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus;
\n
3)finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų susitarimą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisykles, kaip tai nustatyta šio įstatymo 86 straipsnyje;
\n
4)jeigu taikoma, šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų savininkams numatomą teikti informaciją;
\n
5)jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose, – šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių depozitoriumų susitarimą dėl keitimosi informacija;
\n
6)jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai, – šio įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių auditorių susitarimą dėl keitimosi informacija.
\n
5.Jeigu finansuojamasis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai taip pat turi pateikti finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad suderintasis finansuojamasis subjektas arba jo subfondas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus. Šiuos dokumentus finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai gali pateikti lietuvių arba anglų kalba.
\n
6.Finansuojančiojo subjekto investicijos į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas negali viršyti šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytos investavimo ribos, kol nėra įsigaliojęs šio įstatymo 86 straipsnyje nurodytas finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo.
\n
7.Finansuojantysis subjektas į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas gali investuoti tik:
\n
1)įsigaliojus šio įstatymo 98 straipsnyje nurodytam depozitoriumų susitarimui dėl keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose);
\n
2)įsigaliojus šio įstatymo 99 straipsnyje nurodytam auditorių susitarimui dėl keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai).
\n
86 straipsnisFinansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo
\n
1.Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo su finansuojamuoju subjektu ar jo valdymo įmone sudaryti susitarimą, užtikrinantį, kad finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė pateiks jam ar jo valdymo įmonei visus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytoms finansuojančiojo subjekto funkcijoms atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją.
\n
2.Jeigu finansuojamąjį ir finansuojantįjį subjektus valdo ta pati valdymo įmonė, vietoj susitarimo gali būti parengtos šiame straipsnyje nurodytų finansuojamojo subjekto funkcijų atlikimą užtikrinančios valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklės.
\n
3.Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklės šių subjektų dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai.
\n
4.Priežiūros institucija nustato finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimo dėl dokumentų ir informacijos pateikimo bei valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklių turinio reikalavimus.
\n
87 straipsnisFinansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų prospektai, metų ir pusmečio ataskaitos
\n
1.Priežiūros institucija nustato papildomus finansuojančiojo subjekto prospekto turinio reikalavimus.
\n
2.Finansuojančiojo subjekto metų ataskaitoje kartu su kita privaloma pateikti periodine informacija turi būti pateikta informacija apie finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių taikomus atskaitymus, o metų ir pusmečio ataskaitose turi būti nurodytos vietos, kuriose galima gauti finansuojamojo subjekto metų ir pusmečio ataskaitas.
\n
3.Be šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojantysis subjektas turi priežiūros institucijai pateikti finansuojamojo subjekto prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jų pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas.
\n
4.Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė popieriuje išspausdintas finansuojamojo subjekto prospekto, metų ir pusmečio ataskaitų kopijas investuotojų prašymu privalo jiems pateikti nemokamai.
\n
88 straipsnisPareiga perduoti informaciją depozitoriumui
\n
Finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu finansuojančiojo subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas yra atsakingi už visos su finansuojamuoju subjektu susijusios ir tinkamam finansuojančiojo subjekto depozitoriumo pareigų atlikimui reikalingos informacijos perdavimą finansuojančiojo subjekto depozitoriumui.
\n
89 straipsnisPareiga koordinuoti grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laiką
\n
Finansuojamasis ir finansuojantysis subjektai ar jų valdymo įmonės privalo siekti, kad būtų išvengta bet kokio neteisėto naudos, atsirandančios dėl pasirinkto skirtingo laiko šių subjektų grynųjų aktyvų vertei nustatyti, gavimo ir būtų užkirstas kelias pasinaudoti grynųjų aktyvų verčių skirtumais. Šiuo tikslu abu subjektai ar jų valdymo įmonės privalo imtis visų reikalingų priemonių jų grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laikui koordinuoti.
\n
90 straipsnisReikalavimai finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei
\n
1.Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo veiksmingai stebėti finansuojamojo subjekto veiklą. Atlikdami šią pareigą, finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė gali vadovautis iš finansuojamojo subjekto, jo valdymo įmonės, depozitoriumo ir auditoriaus gauta informacija bei dokumentais, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas abejoti šios informacijos ir dokumentų teisingumu.
\n
2.Jeigu finansuojantysis subjektas, jo valdymo įmonė arba bet kuris kitas finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės vardu veikiantis asmuo gauna su investavimu į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas susijusį platinimo mokestį, komisinius ar kitą piniginę naudą, jie turi būti įskaitomi į finansuojančiojo subjekto turtą.
\n
91 straipsnisReikalavimai finansuojamajam subjektui ar jo valdymo įmonei
\n
1.Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė turi nedelsdami pateikti priežiūros institucijai kiekvieno į jo investicinius vienetus ar akcijas investuojančio finansuojančiojo subjekto identifikacinius duomenis. Jeigu finansuojantysis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija šią informaciją nedelsdama perduoda finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
\n
2.Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė negali taikyti platinimo ir išpirkimo mokesčių finansuojančiajam subjektui už jo investicinių vienetų ar akcijų įsigijimą arba išpirkimą.
\n
3.Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, priežiūros institucijai ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje), depozitoriumui ir auditoriui būtų laiku pateikta visa šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir finansuojamojo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta informacija.
\n
92 straipsnis
\n
Kolektyvinio investavimo subjekto, ketinančio tapti finansuojančiuoju subjektu, ir finansuojančiojo subjekto, ketinančio tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, dalyviams teikiama informacija 1. Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė arba finansuojantysis subjektas, ketinantis tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė šio subjekto dalyviams turi pateikti šią informaciją:
\n
1)nurodyti, kad priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikė šiam subjektui šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą;
\n
2)pateikti finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus;
\n
3)nurodyti datą, kada finansuojančiojo subjekto turtas bus pradėtas investuoti į finansuojamąjį subjektą, arba, jeigu jis jau investuotas į jį, – datą, kada investicijos viršys šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą;
\n
4)nurodyti, kad per 30 dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos pateikimo dalyviams dienos atitinkamo subjekto dalyviai turi teisę pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta likus ne mažiau kaip 30 dienų iki šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos datos.
\n
3.Finansuojantysis subjektas, investuodamas į atitinkamo finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, ar jo valdymo įmonė šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytas investavimo ribas gali viršyti tik pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 30 dienų terminui.
\n
4.Jeigu finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 115 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą finansuojančiojo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir finansuojančiojo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
\n
5.Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių arba anglų kalba.
\n
6.Už finansuojančiojo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą atsakinga finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.
\n
7.Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo investicinių vienetų ar akcijų savininkams tvarką.
\n
93 straipsnisFinansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės teisė sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą
\n
1.Lietuvos Respublikoje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą.
\n
2.Kitoje valstybėje narėje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą.
\n
94 straipsnisFinansuojančiojo subjekto reklama
\n
Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė reklaminio pobūdžio informacijoje turi nurodyti, kad finansuojantysis subjektas ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų nuolat investuoja į konkretaus finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas.
\n
95 straipsnisFinansuojamojo subjekto panaikinimas arba likvidavimas
\n
1.Jeigu finansuojamasis subjektas yra panaikinamas arba likviduojamas, jo finansuojantysis subjektas taip pat privalo būti panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje):
\n
1)leidžia ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
\n
2)pritaria finansuojančiojo subjekto steigimo dokumentų pakeitimams, po kurių finansuojantysis subjektas pertvarkomas į kolektyvinio investavimo subjektą, kuris nėra finansuojantysis subjektas.
\n
2.Finansuojamojo subjekto panaikinimas arba likvidavimas pradedamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po to, kai finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė apie sprendimą panaikinti arba likviduoti finansuojamąjį subjektą pranešė visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai, o kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, – ir finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl priverstinio bendrovių likvidavimo nenustatyta kitaip.
\n
3.Priežiūros institucija nustato finansuojamojo subjekto – investicinio fondo – panaikinimo ir finansuojamojo subjekto – investicinės bendrovės – likvidavimo tvarką.
\n
96 straipsnisFinansuojamojo subjekto jungimas arba skaidymas
\n
1.Finansuojamąjį subjektą jungiant su kitu kolektyvinio investavimo subjektu arba skaidant į du ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų, finansuojantysis subjektas panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu išduoda vieną iš šių leidimų:
\n
1)ir toliau būti to paties finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu ar tapti kito po finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo veiksiančio finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu;
\n
2)ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti į kito jungime ar skaidyme nedalyvaujančio finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
\n
3)pakeisti finansuojančiojo subjekto steigimo dokumentus taip, kad jis būtų pertvarkytas į kolektyvinio investavimo subjektą, kuris nėra finansuojantysis subjektas.
\n
2.Finansuojamojo subjekto jungimas ar skaidymas laikomas užbaigtu tik tada, kai finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) pateikia šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki jungimo ar skaidymo užbaigimo dienos.
\n
3.Iki finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo užbaigimo finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė turi sudaryti finansuojančiajam subjektui galimybę pareikalauti išpirkti visus finansuojančiojo subjekto turtą sudarančius finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas leidimas.
\n
4.Priežiūros institucija nustato finansuojamojo subjekto jungimo ir skaidymo tvarką.
\n
97 straipsnisFinansuojančiojo subjekto investavimo objektai ir rizikos apimties skaičiavimas
\n
1.Ne daugiau kaip 15 procentų finansuojančiojo subjekto turto gali sudaryti:
\n
1)likvidus turtas, laikantis šio įstatymo 75 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų;
\n
2)šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, kurios naudojamos tik rizikai valdyti šio įstatymo 80 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
\n
3)tiesioginei finansuojančiojo subjekto – investicinės bendrovės – veiklai vykdyti būtinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
\n
2.Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo skaičiuoti pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtą rizikos apimtį. Ji skaičiuojama šio įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – sumuojant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų išvestinių finansinių priemonių tiesioginę galimą rizikos apimtį su:
\n
1)faktine finansuojamojo subjekto išvestinių finansinių priemonių rizikos apimtimi proporcingai finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą;
\n
2)galima didžiausia finansuojamojo subjekto pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimta rizikos apimtimi, nustatyta finansuojamojo subjekto steigimo dokumentuose proporcingai finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą.
\n
98 straipsnisReikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų depozitoriumams
\n
1.Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose, šie depozitoriumai, siekdami užtikrinti kiekvieno jų pareigų atlikimą, privalo sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija.
\n
2.Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojamojo subjekto depozitoriumas turi nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai, finansuojančiajam subjektui ir (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjekto valdymo įmonės ir depozitoriumai skiriasi) finansuojančiojo subjekto valdymo įmonei ir depozitoriumui apie visus pastebėtus su finansuojamuoju subjektu susijusius pažeidimus, galinčius neigiamai paveikti finansuojantįjį subjektą.
\n
3.Priežiūros institucija nustato finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų depozitoriumų susitarimo dėl keitimosi informacija turinį.
\n
99 straipsnisReikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditoriams
\n
1.Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai, šie auditoriai turi sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija, įskaitant nuostatas dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų laikymosi.
\n
2.Finansuojančiojo subjekto auditorius, rengdamas audito ataskaitą, turi atsižvelgti į finansuojamojo subjekto audito ataskaitą. Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų finansiniai metai skiriasi, finansuojamojo subjekto auditorius turi parengti paskutinės finansuojančiojo subjekto finansinių metų dienos finansuojamojo subjekto ad hoc ataskaitą.
\n
3.Finansuojančiojo subjekto auditorius audito ataskaitoje turi pranešti apie visus finansuojamojo subjekto audito ataskaitoje atskleistus pažeidimus ir jų poveikį finansuojančiajam subjektui.
\n
4.Priežiūros institucija nustato finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditorių susitarimo dėl keitimosi informacija turinį.
\n
100 straipsnisFinansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų veiklos priežiūra
\n
1.Priežiūros institucija nedelsdama praneša apie kiekvieną su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio priemonę, šio skirsnio nuostatų nesilaikymą ir kitą šio įstatymo 14 straipsnio pagrindu iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją:
\n
1)finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, jeigu finansuojamasis ir finansuojantysis subjektai įsteigti Lietuvos Respublikoje;
\n
2)finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu finansuojamasis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje, o finansuojantysis subjektas – kitoje valstybėje narėje.
\n
2.Jeigu finansuojamasis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, o finansuojantysis subjektas – Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, gavusi finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie bet kokį su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio priemonę, veiklai keliamų reikalavimų nesilaikymą ir kitą finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją, nedelsdama apie tai praneša finansuojančiajam subjektui.
\n
TREČIASIS SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ jungimas su kitose valstybėse narėse įsteigtais suderintaisiais kolektyvinio investavimo subjektais iR lietuvos respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR AKCIJOS PLATINAMi KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, JUNGIMAS
\n
101 straipsnisSuderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai
\n
1.Šiame skirsnyje vartojama suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.
\n
2.Šis skirsnis taikomas šių subjektų jungimui:
\n
1)Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimui (toliau šiame skirsnyje – skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);
\n
2)Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje valstybėje narėje, jungimui (toliau šiame skirsnyje – Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);
\n
3)jungimui, kuriame dalyvauja bent vienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas.
\n
3.Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas pagal šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus jungimo būdus gali būti vykdomas nepriklausomai nuo kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos.
\n
4.Skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimu laikomas jungimas, kai:
\n
1)bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų yra įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje;
\n
2)vienas ar daugiau Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų prijungiami prie kitoje valstybėje narėje įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto;
\n
3)vienas ar daugiau kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų prijungiami prie Lietuvos Respublikoje įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto.
\n
5.Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimu šiame skirsnyje laikomas toks jungimas, kai bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 115 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
\n
102 straipsnisSuderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo būdai
\n
Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas šiais būdais:
\n
1)vienas ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) visą savo turtą ir įsipareigojimus perleidžia kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;
\n
2)du ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) susijungia į jų pagrindu steigiamą naują suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ir jam arba jo subfondui perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;
\n
3)vienas ar daugiau suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) savo grynuosius aktyvus perleidžia bet kuriam kitam jungime dalyvaujančio suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto subfondui, jų pagrindu steigiamam naujam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui ar kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas), o po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas veikia tol, kol įvykdo visus prisiimtus įsipareigojimus.
\n
103 straipsnisLeidimo jungti Lietuvos Respublikoje įsteigtą po jungimo pasibaigsiantį kolektyvinio investavimo subjektą išdavimo tvarka
\n
1.Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto jungimui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
\n
2.Leidimą norintis gauti subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti:
\n
1)jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą;
\n
2)po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto naujausią prospektą ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, jeigu tas kolektyvinio investavimo subjektas yra arba bus įsteigtas kitoje valstybėje narėje;
\n
3)jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 104 straipsnį parengtą patvirtinimą;
\n
4)informaciją apie jungimą, kurią jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės ketina pateikti savo dalyviams.
\n
3.Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti parengta lietuvių kalba ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
\n
4.Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, turi teisę per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo reikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.
\n
5.Priežiūros institucija po to, kai jai pateikiama visa reikalinga informacija, nedelsdama perduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas kitos valstybės narės, kurioje yra arba bus įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas, priežiūros institucijai. Priežiūros institucija, siekdama įvertinti, ar jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams apie jungimą teikiama informacija yra tinkama ir pakankama, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija aptardama galimą jungimo poveikį jungime dalyvausiančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams.
\n
6.Priežiūros institucija turi teisę:
\n
1)raštu reikalauti patikslinti Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti informaciją;
\n
2)raštu pareikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė papildytų ir (ar) pakeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) arba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija atitinkamų dokumentų kopijas perduoda priežiūros institucijai (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje).
\n
7.Priežiūros institucija apie pasinaudojimą šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta teise turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija informaciją apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (ar) pakeista Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai per 20 darbo dienų nuo visos papildytos ir (ar) pakeistos informacijos gavimo dienos.
\n
8.Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti, jeigu:
\n
1)planuojamas jungimas atitinka visus šiame straipsnyje, šio įstatymo 104 ir 105 straipsniuose bei šiuos straipsnius įgyvendinančiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
\n
2)po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje ar 115 straipsnio 4 dalyje nurodytus pranešimus apie investicinių vienetų ar akcijų platinimą visose valstybėse narėse, kuriose po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas turi leidimą veiklai ir (ar) jis ar jo valdymo įmonė yra gavusi atitinkamus pranešimus;
\n
3)priežiūros institucija ir, jeigu taikoma, jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjektų buveinių valstybių narių priežiūros institucijos neprieštarauja šių subjektų dalyviams ketinamai teikti informacijai arba po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (ar) pakeista toje valstybėje narėje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, nepranešė per 20 darbo dienų nuo visos papildytos ir (ar) pakeistos informacijos gavimo dienos.
\n
9.Priežiūros institucija apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą turi pranešti ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
\n
10.Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.
\n
11.Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių parengto bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus.
\n
104 straipsnisPapildomos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos
\n
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų (kai jungime dalyvauja kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas) ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikimų nenustatė.
\n
105 straipsnis
\n
Papildomos po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių pareigos 1. Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:
\n
1)turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo kriterijus;
\n
2)jeigu taikoma – išmokos grynaisiais pinigais už šio subjekto investicinius vienetus ar akcijas dydį ir jo apskaičiavimo pagrįstumą;
\n
3)investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo metodą ir faktinį investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykį, nustatytą šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną.
\n
2.Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad auditoriaus ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai ir jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.
\n
106 straipsnisInformacijos teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams tvarka
\n
1.Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių investicijai, ir sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 108 straipsnyje nurodyta teise.
\n
2.Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti pateikta:
\n
1)jungimo priežastys;
\n
2)numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apie visus reikšmingus pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis, numatomomis pasekmėmis, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis režimas po įvykdyto jungimo gali keistis;
\n
3)laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos;
\n
4)visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę gauti papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti auditoriaus ataskaitos kopiją ir teisę pasinaudoti šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, kartu nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;
\n
5)kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo data, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo dėl investicinės bendrovės jungimo procedūrą (kai bent viena iš jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių įsteigta Lietuvos Respublikoje) ir (ar) pagal kitos valstybės narės teisę reikalaujamo dalyvių pritarimo jungimui procedūrą (kai bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų įsteigtas kitoje valstybėje narėje) bei kaip dalyviams bus pranešta apie jungimo užbaigimą, taip pat informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą;
\n
6)po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopija.
\n
3.Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija ir po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikia leidimą jungti, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, dienos.
\n
4.Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.
\n
5.Jeigu bent vienas iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 115 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir šio subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
\n
6.Jeigu bent vienas iš kitoje valstybėje narėje įsteigtų jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių kalba.
\n
7.Už kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.
\n
8.Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir jos pateikimo tvarkos reikalavimus.
\n
107 straipsnisSprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo
\n
Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų jungime dalyvauja Lietuvos Respublikoje įsteigta investicinė bendrovė, sprendimą dėl investicinės bendrovės jungimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama nustatyti, kad šis sprendimas turi būti priimamas daugiau kaip 75 procentų visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų.
\n
108 straipsnisJungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisė ir pasinaudojimo ja tvarka
\n
1.Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontrolinis jų akcijų paketas, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.
\n
3.Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.
\n
109 straipsnisSu jungimu susijusių išlaidų padengimas
\n
Draudžiama iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime dalyvaujančiam kolektyvinio investavimo subjektui, kurio valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir jo dalyviams.
\n
110 straipsnisJungimo užbaigimo tvarka
\n
1.Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo atveju ir skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo atveju (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose ir, jeigu taikoma, atliekamos šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytos išmokos grynaisiais pinigais.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų jungimo atveju po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis ir, jeigu taikoma, atitinkama grynųjų aktyvų vertė išmokoms grynaisiais pinigais turi būti nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.
\n
3.Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.
\n
4.Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi raštu pranešti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų priežiūros institucijoms ir paskelbti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) nustatyta tvarka.
\n
5.Jeigu po jungimo pasibaigsiantis investicinis fondas įsteigtas Lietuvos Respublikoje, kartu su pranešimu apie jungimo užbaigimą jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti šio investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą pripažinti juos netekusiais galios.
\n
6.Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
\n
111 straipsnisĮvykdyto jungimo pasekmės
\n
1.Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.
\n
2.Šio įstatymo 102 straipsnio 1 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo pasekmės:
\n
1)visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
\n
2)po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais ir, jeigu taikoma, jie turi teisę gauti šio įstatymo 102 straipsnio 1 punkte nurodytą išmoką grynaisiais pinigais;
\n
3)po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.
\n
3.Šio įstatymo 102 straipsnio 2 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo pasekmės:
\n
1)visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami įsteigtam naujam po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
\n
2)po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa įsteigto naujo po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais ir, jeigu taikoma, jie turi teisę gauti šio įstatymo 102 straipsnio 2 punkte nurodytą išmoką grynaisiais pinigais;
\n
3)po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.
\n
4.Šio įstatymo 102 straipsnio 3 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo pasekmės:
\n
1)po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
\n
2)po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;
\n
3)po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas veikia tol, kol įvykdo prisiimtus įsipareigojimus.
\n
112 straipsnisPatvirtinimo apie turto ir įsipareigojimų perdavimo įvykdymą tvarka
\n
Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui apie įvykusį kolektyvinio investavimo subjekto turto ir, jeigu taikoma, įsipareigojimų perdavimą.
\n
VII SKYRIUS
\n
PIRMASIS SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA KITOSE VALSTYBĖSE NARĖSE AR TREČIOSIOSE ŠALYSE
\n
113 straipsnisLietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių teisė teikti paslaugas kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse
\n
1.Šiame straipsnyje nustatomi reikalavimai, kurių privalo laikytis valdymo įmonė steigdama filialą kitoje valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama filialo. Trečiojoje šalyje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas nesteigdama filialo šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios šalies priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą, informacijos teikimą ir trečiosios šalies teisės aktais nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai yra ne mažiau griežti negu šiame įstatyme nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai. Jeigu valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.
\n
2.Valdymo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:
\n
1)veiklos planą, jame nurodydama numatomą vykdyti veiklą ir planuojamas teikti paslaugas;
\n
2)numatomą filialo organizacinę struktūrą;
\n
3)valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;
\n
4)šio įstatymo 116 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą;
\n
5)nurodyti valstybę, kurioje ketina steigti filialą, adresą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, filialo vadovų vardus ir pavardes.
\n
3.Priežiūros institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 2 mėnesius turi perduoti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Priežiūros institucija turi teisę neleisti steigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti nurodytą informaciją tik tuo atveju, jeigu numatomo filialo struktūra ar valdymo įmonės finansinė padėtis neatitinka priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.
\n
4.Valdymo įmonė, ketinanti teikti jai išduotoje licencijoje nurodytas paslaugas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje nesteigdama filialo, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus bei informaciją:
\n
1)nurodyti valstybę, kurioje ketina teikti paslaugas;
\n
2)veiklos planą, jame nurodydama numatomą vykdyti veiklą ir planuojamas teikti paslaugas;
\n
3)valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;
\n
4)šio įstatymo 116 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą.
\n
5.Priežiūros institucija per vieną mėnesį turi perduoti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą pranešimą kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje, o įvykdžiusi šio įstatymo 115 straipsnyje nustatytus reikalavimus ar valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl leidimo valdyti toje valstybėje narėje įsteigtus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.
\n
6.Kai valdymo įmonė ketina verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai kartu su šio straipsnio 2 dalyje ar 4 dalyje nurodyta informacija pateikia patvirtinimą, kad valdymo įmonės veiklos licencija yra išduota pagal šio įstatymo priedo 4 punkte nurodytą Europos Sąjungos direktyvą, taip pat pateikia valdymo įmonės veiklos licencijoje nurodytų veiklos rūšių aprašymą ir, jeigu taikoma, valdymo įmonei taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, aprašymą.
\n
7.Jeigu keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija, apie tai valdymo įmonė turi raštu pranešti priežiūros institucijai ir kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, kai yra šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, priežiūros institucija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Priežiūros institucija turi pranešti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos informacijos pasikeitimus. Jeigu keičiasi priežiūros institucijai pateikta šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje veiklą vykdanti neįsteigusi filialo valdymo įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai ir atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.
\n
8.Priežiūros institucija turi atnaujinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytame patvirtinime pateiktą informaciją ir pranešti kitos valstybės narės, kurioje valdymo įmonė vykdo veiklą, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės veiklos licencijoje numatytų veiklos rūšių ar, jeigu taikoma, valdymo įmonei taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, pasikeitimus.
\n
114 straipsnisLietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių veiklos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje priežiūra
\n
1.Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigusi filialą, privalo laikytis valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktuose nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje neįsteigusi filialo, privalo laikytis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų.
\n
2.Priežiūros institucija prižiūri, kaip kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.
\n
3.Priežiūros institucija apie valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, licencijos galiojimo panaikinimą nedelsdama praneša atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.
\n
4.Priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios šalies, kurioje Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė vykdo veiklą įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi, priežiūros institucijos pranešimą, kad valdymo įmonė atsisakė kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai pateikti jos prašomą informaciją ar nepašalino pažeidimų per nustatytą laiką, nedelsdama imasi visų reikiamų šiame įstatyme numatytų priemonių, kad valdymo įmonė įvykdytų jos priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos nurodytus veiksmus. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.
\n
115 straipsnisLietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje
\n
1.Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka pateikti pranešimą, parengtą pagal 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 584/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl standartinio pranešimo ir KIPVPS pažymos formos ir turinio, dėl kompetentingų institucijų elektroninių ryšių naudojimo taikant pranešimų teikimo tvarką, dėl patikrų vietoje ir tyrimų tvarkos ir dėl kompetentingų institucijų keitimosi informacija tvarkos (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 584/2010) I priedą. Pranešime, be kita ko, turi būti pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką šio subjekto priimančiojoje valstybėje narėje, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie atskirų investicinių vienetų ar akcijų klasių ir (ar) serijų platinimo ypatumus.
\n
2.Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu turi būti pateikiamos naujausios šių kolektyvinio investavimo subjektų dokumentų redakcijos:
\n
1)steigimo dokumentai, prospektas, naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jeigu tokia parengta po metų ataskaitos, šių dokumentų vertimai, pateikti šio straipsnio 11 dalies 3 punkte ir 12 dalyje nustatyta tvarka;
\n
2)pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas kartu su jo vertimu, pateiktu šio straipsnio 11 dalies 2 punkte ir 12 dalyje nustatyta tvarka.
\n
3.Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti investicinius vienetus ar akcijas, privalo valdymo įmonės, investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, arba kitoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytame pranešime nurodytoje interneto svetainėje skelbti elektronines šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir jų pakeitimų versijas ir užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė turėtų prieigą prie atitinkamos interneto svetainės.
\n
4.Priežiūros institucija įvertina, ar pateikti visi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, ir per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų pateikimo dienos Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka perduoda šiuos dokumentus kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Kartu su šiais dokumentais priežiūros institucija pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 584/2010 II priedą parengtą patvirtinimą, kad kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šio įstatymo priedo 4 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus. Priežiūros institucija, gavusi kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą apie šioje dalyje nurodytų visų dokumentų gavimą, apie tai nedelsdama praneša valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Gavusi šį pranešimą, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas kolektyvinio investavimo subjekto priimančiojoje valstybėje narėje.
\n
5.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytas patvirtinimas turi būti pateikiami anglų kalba.
\n
6.Priežiūros institucija užtikrina, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turėtų prieigą prie elektroninių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir jų vertimo versijų.
\n
7.Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat atnaujinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir jų vertimus. Apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų elektronines versijas.
\n
8.Jeigu keičiasi kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikta informacija apie investicinių vienetų ar akcijų arba jų klasių ir (ar) serijų platinimo tvarką, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, prieš įgyvendindama tokį pakeitimą apie jį turi raštu pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
\n
9.Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktais, privalo imtis priemonių, užtikrinančių teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių vienetų ar akcijų savininkams pateikimą.
\n
10.Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kitoje valstybėje narėje platindama kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus privalo pateikti investuotojams Lietuvos Respublikoje.
\n
11.Šio straipsnio 10 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams turi būti pateikiami laikantis šių reikalavimų:
\n
1)kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeidžiant tos valstybės narės teisės aktų reikalavimų dėl valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos teikti informaciją investuotojams;
\n
2)pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba;
\n
3)kita informacija ir dokumentai valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirinkimu turi būti pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų, šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba arba anglų kalba.
\n
12.Už šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Vertimas turi tiksliai atitikti lietuvių kalba parengtos informacijos turinį.
\n
13.Šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.
\n
14.Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo, pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).
\n
15.priežiūros institucija nedelsdama praneša kitos valstybės narės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą ar laikinojo priežiūros institucijos atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija apie investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą turi pranešti ir valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
\n
16.Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos trečiojoje šalyje gali būti platinami šio straipsnio nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios šalies priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
\n
17.Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.
\n
116 straipsnisLietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių teisė valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą
\n
1.Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė turi teisę valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą tik tuo atveju, jeigu ji laikosi šiame straipsnyje, šio įstatymo 113, 114 ir 117 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka yra gavusi atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos leidimą valdyti šį subjektą.
\n
2.Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, valdanti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:
\n
1)vadovaudamasi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės teisės aktais, imtis priemonių, užtikrinančių teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių vienetų ar akcijų savininkams pateikimą;
\n
2)turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias tinkamą investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę be apribojimų naudotis savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta galimybė teikti skundus valstybės narės, kurioje įsteigtas valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas, valstybine ar viena iš valstybinių kalbų;
\n
3)turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos ar investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;
\n
4)užtikrinti, kad šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemonės ir procedūros sudarytų sąlygas kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai tiesiogiai iš valdymo įmonės gauti jai reikalingą informaciją.
\n
117 straipsnis
\n
Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių, valdančių kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami reikalavimai ir šių valdymo įmonių priežiūra 1. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, kuri kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi toje valstybėje narėje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su valdymo įmonės veiklos organizavimu, įskaitant valdymo funkcijų perdavimo tvarką, rizikos valdymo procedūras, riziką ribojančias taisykles ir jų laikymosi priežiūrą, šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytas procedūras ir valdymo įmonės finansinei atskaitomybei keliamus reikalavimus.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė privalo laikytis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų bei turėti ir naudoti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio reikalavimo laikymąsi.
\n
3.Priežiūros institucija prižiūri:
\n
1)kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;
\n
2)ar valdymo įmonės veiklos organizavimas bei turimos ir naudojamos priemonės ir procedūros yra tinkamos;
\n
3)ar valdymo įmonė laikosi jos valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų steigimui ir veiklai keliamų reikalavimų.
\n
4.Priežiūros institucija, gavusi valstybės narės, į kurią Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė kreipėsi dėl toje valstybėje narėje įsteigto suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo, prašymą pateikti paaiškinimus ir informaciją, susijusią su šiuo valdymo įmonės kreipimusi, per 10 darbo dienų nuo pradinio valstybės narės prašymo pateikimo dienos pateikia savo nuomonę prašomu klausimu.
\n
5.Priežiūros institucija, prieš panaikindama Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės, valdančios kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, licencijos galiojimą, konsultuojasi su kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija.
\n
6.Priežiūros institucija nedelsdama praneša kitoje valstybėje narėje įsteigto suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai apie visas nustatytas su jį valdančia Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmone susijusias problemas, priežiūros institucijos nuomone, galinčias turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas, ar apie visus šiame įstatyme nustatytų valdymo įmonei taikomų reikalavimų nesilaikymo atvejus.
\n
ANTRASIS SKIRSNIS KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE AR TREČIOJOJE ŠALYJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR ĮSTEIGTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
\n
118 straipsnisKitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotų valdymo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
\n
1.Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu tos valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:
\n
1)veiklos planą, kuriame nurodyta numatoma vykdyti veikla ir planuojamos teikti paslaugos;
\n
2)numatomą filialo organizacinę struktūrą;
\n
3)valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;
\n
4)šio įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą;
\n
5)adresą Lietuvos Respublikoje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, filialo vadovų vardus ir pavardes.
\n
2.Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, per 2 mėnesius pasirengia atlikti valdymo įmonės veiklos priežiūrą ir apie tai praneša valdymo įmonei.
\n
3.Filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – praėjus 2 mėnesiams nuo dienos, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
\n
4.Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti.
\n
5.Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, jeigu valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:
\n
1)veiklos planą, kuriame nurodyta numatoma vykdyti veikla ir planuojamos teikti paslaugos;
\n
2)valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;
\n
3)šio įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje nustatytų procedūrų ir priemonių aprašymą.
\n
6.Nuo to momento, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša valdymo įmonei apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos perdavimą priežiūros institucijai, valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi savo buveinės valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo toje valstybėje narėje ar šio įstatymo 124 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.
\n
7.Jeigu keičiasi informacija apie valdymo įmonę, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi raštu pranešti priežiūros institucijai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Jeigu keičiasi valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, priežiūros institucijai pateikta šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, valdymo įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai.
\n
8.Valdymo įmonė, licencijuota trečiojoje šalyje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pačia tvarka, kokia nustatyta kitose valstybėse narėse licencijuotoms valdymo įmonėms, jeigu priežiūros institucija su trečiosios šalies priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris leidžia užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
\n
119 straipsnisKitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotų valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra
\n
1.Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą, privalo laikytis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri priežiūros institucija. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, privalo laikytis valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktuose nustatytų veiklai keliamų ir riziką ribojančių reikalavimų.
\n
2.Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotos valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų.
\n
3.Priežiūros institucija turi teisę iš kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotos valdymo įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo periodinių ataskaitų.
\n
4.Priežiūros institucija turi teisę nurodyti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotai valdymo įmonei, vykdančiai veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą ar jo neįsteigus, pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar valdymo įmonė laikosi jai šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
\n
5.Kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę priežiūros institucijai, turi teisę rengti atitinkamo valdymo įmonės filialo patikrinimus.
\n
6.Jeigu Lietuvos Respublikoje veikianti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai. Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šiame straipsnyje nurodytą informaciją ar nenutraukia pažeidimų per nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama jos buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai, imtis priemonių, būtinų investuotojų interesams apsaugoti ir užkirsti kelią daromiems pažeidimams. Šiam tikslui priežiūros institucija turi tik šio įstatymo 162 straipsnyje nustatytas teises, įskaitant teisę užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje ir, jeigu reikia, uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje, taip pat gali taikyti kitas šio įstatymo 170 ir 173 straipsniuose nurodytas poveikio priemones.