siekti sėkmingai įgyvendinti švietimo reformą, rūpintis, kad mažėtų palikusiųjų vidurinę mokyklą, didinti profesinio mokymo prieinamumą, gerinti jo kokybę, didinti svarbą sukurti ir įgyvendinti nacionalinę mokymosi visą gyvenimą strategiją; skatinti darbuotojams palankius darbo užmokesčio pokyčius, šiuo tikslu remti kolektyvinio susitarimo sistemą, atsižvelgti į diferencijuoto minimalaus atlyginimo poreikį, ypač jaunimui; reformuoti bedarbio pašalpų ir socialinės paramos bedarbiams skyrimą – didinti jų aprėptį, šalinti neskatinančius ieškoti darbo veiksnius ir raginti aktyviai ieškoti darbo, o ne gyventi iš pašalpų; parengti priemones įdarbinimo tarnybai reformuoti, taip pat jos ištekliams didinti, kad ji galėtų aktyviau prisidėti prie bedarbių integravimo; plėtoti aktyvias darbo rinkos programas – taikyti mokymo ir kitas su ilgalaikiu įdarbinimu susijusias priemones, šiuo tikslu mažinti laikinojo įdarbinimo programų.
\nLietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie Europos užimtumo politikos koordinavimo. Antra vertus, tai vienas iš pagrindinių strateginių užimtumo politikos dokumentų, nustatantis tuos užimtumo ir žmogiškųjų išteklių politikos prioritetus, kurie įgyvendinami ir bus įgyvendinami ne tik per nacionalines priemones, bet ir naudojant Europos socialinio fondo investicijas.
\nBendrasis aprėpties memorandumas Pastarųjų metų ES veiklos prioritetas – kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Europos Komisija ir Lietuvos Respublika 2003 m. gruodžio 18 d. pasirašė Bendrąjį aprėpties memorandumą.
\nBendrojo aprėpties memorandumo parengimas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie socialinės aprėpties veiklos, taikant atvirąjį metodą ir derinant socialinius ES tikslus su nacionaline politika.
\nPagrindinis šio dokumento tikslas – valstybės institucijų kompetencijos stiprinimas ir kitų suinteresuotų šalių, aktyviai kovojančių su skurdu ir socialine atskirtimi, telkimas. Dokumente įvertintas skurdo ir socialinės atskirties lygis, nurodytos pagrindinės skurdo ir socialinės atskirties problemos, atsižvelgiant į esamą ekonominę ir socialinę šalies būklę. Memorandume numatyti svarbiausieji neatidėliotini ir ilgalaikiai uždaviniai, susiję su socialine atskirtimi. Daug dėmesio skiriama dalyvavimui įgyvendinant tam tikras priemones, padedančias gauti stabilų ir gerą darbą, taip pat aktyvios darbo rinkos politikos skatinimui, atskirties darbe prevencijai. Numatytos galimybės pasinaudoti ištekliais, teisėmis, prekėmis ir paslaugomis. Numatyta socialinė apsauga, skirta skurdui mažinti, nurodytos minimalios pajamos, skurdo paplitimas įvairiose socialinėse grupėse, aktualūs kovai su skurdu švietimo, sveikatos apsaugos ir būsto klausimai. Pateikta trumpa skurdo mažinimo politikos prioritetų apžvalga.
\nDokumente taip pat aptarti viešųjų institucijų telkimo ir jų veiklos koordinavimo visais lygiais, socialinių paslaugų teikimo, socialinio dialogo ir partnerystės, bendros socialinės atsakomybės, izoliuotų asmenų dalyvavimo ir saviraiškos klausimai. Lyčių lygybe pagrįsti praktiškai visi numatomi kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmai.
\n3.2.2. EQUAL programos atitiktis Bendrijos prioritetiniams tikslams Visa Lietuvos Respublikos teritorija – pirmojo tikslo regionas, vadovaujantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų.
\n3.3. Nacionalinės politikos apžvalga Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų veiklos programos vienas iš pagrindinių tikslų – didinti užimtumą ir mažinti skurdą, prioritetai – investicijos į žmogų, spartesnis informacinės ir žinių visuomenės kūrimas, mokslo ir technologijų plėtra.
\nSiekdama šių tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numačiusi daugiau dėmesio skirti nedarbo mažinimui ir prevencijai, skatinti investicijas, labiau remti regionų verslą, rūpintis darbo jėgos kvalifikacija ir orientavimu į vietinę rinką, aktyvinti darbo rinkos politiką, plėtoti profesinį ir darbo rinkos mokymą, profesini orientavimą, ypač jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus asmenims, moterims, įvairioms rizikos grupėms, didinti viešųjų ir remiamų darbų apimtį ir derinti juos su mokymu, didinti darbdavių ir darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių. Darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, socialinės partnerystės plėtra – taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės užimtumo ir darbo politikos prioritetai.
\nUžimtumo politika pagrįsta teisine baze, kurią sudaro įstatymai, reguliuojantys paramą bedarbiams, profesinį mokymą, lygias moterų ir vyrų teises, darbo sutartis, asmens pajamų apsaugą ir valstybinį socialinį draudimą. Lietuvos situacijos ypatumas tas, kad Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatytos teisinės užimtumo garantijos tam tikroms gyventojų grupėms – asmenims iki 18 metų, moterims (ir vienišiems tėvams), auginantiems vaikus iki 14 metų, asmenims, kuriems liko mažiau nei 5 metai iki pensijos, ką tik išėjusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims ir neįgaliesiems. Be to, numatyta nustatyti teisiškai taikomas šių kategorijų asmenų įdarbinimo privačiame sektoriuje kvotas.
\nDarbo rinkos institucijos Svarbiausia nacionalinio lygmens institucija, sprendžianti užimtumo politikos klausimus, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau ir kitų ministerijų (Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos) programos ir politika daro didelį poveikį užimtumui.
\nSvarbiausios už darbo rinkos politikos ir programų įgyvendinimą atsakingos institucijos yra Lietuvos darbo birža (įsteigta 1991 metais) ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (įsteigta 1992 metais). Šios institucijos veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
\nDarbo birža atlieka tarpininkavimo funkcijas ir administruoja keletą veikiančių darbo rinkos programų. Be to, ji atsakinga už teisinių užimtumo garantijų užtikrinimą gyventojų grupėms, numatytoms Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme. Visoje Lietuvoje yra 46 teritorinės darbo biržos, o dideliuose centruose – 26 papildomi šių darbo biržų punktai.
\nLietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba atsako už darbo rinkos profesinį mokymą ir permokymą, profesinį orientavimą ir konsultavimą, vykdo valstybinę darbo rinkos profesinio mokymo priežiūrą. Jai pavaldūs 6 regioniniai padaliniai, organizuojantys mokymą, konsultacijas ir rekomendacijų teikimą suaugusiesiems ir jaunimui. Be to, ši institucija reguliuoja 14 darbo rinkos mokymo centrų veiklą. Šie centrai dabar yra uždarosios akcinės bendrovės, pačios finansuojančios savo veiklą iš mokymo paslaugų pardavimo įplaukų.
\n3.3.1. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa ir jos ryšys su Europos užimtumo gairėmis Pagrindinis strateginis Lietuvos užimtumo dokumentas – Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, kurią parengė darbo grupė, vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529. Tai programinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentas, apibrėžiantis valstybės užimtumo ir darbo rinkos politikos strategiją, jos vidutinės trukmės prioritetinius tikslus ir veiksmus, kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės valdymo institucijos numato imtis didindamos gyventojų užimtumą. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa sukonkretina jau minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos pagrindines nuostatas dėl ekonomikos, darbo, socialinės, švietimo politikos ir kitų veiklos sričių, kurios daro poveikį gyventojų užimtumui. Strateginiai Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos tikslai yra šie: įveikti neigiamas struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikio pasekmes gyventojų užimtumui ir darbo rinkai; didinti gyventojų užimtumą, mažinti nedarbą ir subalansuoti darbo rinką; pasirengti prisidėti prie ES užimtumo strategijos koordinavimo.
\nSiekiant šių tikslų, per trumpą laiką (iki 2002 metų pradžios) pavyko sustabdyti nedarbo didėjimą. Numatoma ir toliau nuosekliai mažinti registruotą nedarbą iki 7–8 procentų. Programos įgyvendinimo laikotarpiu turi būti sudarytos palankios sąlygos plėtoti verslą ir investuoti, tai užtikrintų 110–120 tūkstančių naujų darbo vietų sukūrimą, leistų toliau didinti gyventojų užimtumą iki ES valstybių narių vidutinio lygio ir siekti visiško užimtumo.
\nBe šių tikslų, per Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programą siekiama pasirengti prisidėti prie bendros ES užimtumo strategijos koordinavimo. Programa parengta atsižvelgiant į 1997 metais Amsterdame įvykusio ES valstybių vadovų susitikimo metu numatytas pagrindines nuostatas dėl bendros užimtumo politikos strategijos rengimo ir įgyvendinimo, ES Tarybos rekomendacijas valstybėms narėms dėl užimtumo gairių, pagal kurias ES valstybėse narėse rengiami kasmetiniai nacionaliniai užimtumo didinimo veiksmų planai.
\nLietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa turiniu ir forma yra atsakas į Europos užimtumo strategiją. Būtina pažymėti, kad rengiant Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programą nuodugniai nesivadovauta Europos užimtumo gairėmis, tačiau iš esmės programos struktūra ir turinys atitinka šių gairių 4 kryptis, nors kai kuriais atvejais krypčių seka ir turinys šiek tiek skiriasi. Paminėtinas faktas, kad Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje numatyta ir 5-oji kryptis, susijusi su būtinybe šiuo metu plėtoti šalies institucijų sistemą ir stiprinti administracinius gebėjimus. Pagal šią kryptį numatoma tobulinti užimtumo ir darbo rinkos politikos valdymo sistemą.
\n3.3.2. Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento žmogiškųjų išteklių plėtros prioritetas ir jo ryšys su nacionaline užimtumo politika Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente numatomos Europos socialinio fondo investicijos į žmogiškųjų išteklių plėtrą remia ir papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomą užimtumo politikos strategiją, kurios tikslai ir uždaviniai nustatyti jau minėtuose dokumentuose: Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumente ir Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje.
\nVadovaujantis situacijos analize ir užimtumo politikos strateginiuose dokumentuose nustatytais prioritetais, Europos socialinio fondo investicijos numatomos šiems pagrindiniams tikslams pasiekti: didinti darbo jėgos kompetenciją ir gebėjimus prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių; gerinti švietimo ir profesinio rengimo kokybę ir prieinamumą; mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti platesnę socialinę integraciją.
\nŠių tikslų bus siekiama investuojant į 5 priemones:
\nEuropos socialinio fondo parama apims 5 politikos sritis, nurodytas Europos socialinio fondo nuostatuose, atsižvelgiant į nacionalinės užimtumo politikos prioritetus. Aišku, kad pirmosios 4 priemonės svarbios EQUAL programai – kai kur tarpusavyje persipina. Vis dėlto jos viena kitą labiau papildys, nei dubliuos.
\nMoterų padėties darbo rinkoje gerinimas Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje numatytos šios priemonės: tobulinti teisės aktus, reguliuojančius moterų ir vyrų lygių galimybių principą; siekti vienodo moterų ir vyrų dalyvavimo visose ekonominės veiklos srityse, vienodo atlyginimo už tokį pat darbą; remti moterų smulkų ir vidutinį verslą, ekonominį savarankiškumą ir iniciatyvą susikurti darbo vietą; sudaryti sąlygas motinoms ir tėvams suderinti darbo ir šeimos pareigas (lanksčios darbo organizavimo formos, prieinamos ir geros kokybės vaikų priežiūros paslaugos, socialinė parama šeimoms ir kita); detalizuoti ir įgyvendinti specialias moterų pasirengimo grįžti į darbą po ilgesnės pertraukos mokymo programas, rengti verslo organizavimo pagrindų mokymą, didinti nedirbančių moterų, siekiančių savarankiško užimtumo, sąmoningumą.
\nSiekiant užtikrinti lygias galimybes abiem tėvams derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 11, 13, 14, 16, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatyme (įsigaliojusiame nuo 2002 m. sausio 9 d.) nustatyta, kad moteris ar vyras, auginanti (-s) vaiką iki 8 metų, turi vienodas teises į įstatymo nustatytą papildomą užimtumo rėmimą ir bedarbio pašalpą.
\nŠiuo metu rengiamos Valstybinės nacionalinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programos pataisos, numatančios papildomas priemones, užtikrinančias lygias galimybes įgyti išsilavinimą, tobulinti darbo kvalifikaciją, daryti karjerą, gauti vienodą darbo užmokestį, organizuoti privatų verslą.
\nEuropos socialinio fondo finansuojama veikla, skirta moterų padėčiai darbo rinkoje gerinti, įtraukta į Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą kaip priemonė, numatanti: pagalbą moterims, norinčioms grįžti po pertraukos į darbo rinką: mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, derinami su profesiniu konsultavimu ir orientavimu; konsultavimą ir mokymą moterų, ketinančių pradėti savo verslą.
\nVykdant šią veiklą, bus remiamos inovacijos priemonės, stiprinama vietinė partnerystė, pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios moterų interesams darbo rinkoje, tai turėtų papildyti Bendrijų iniciatyvą EQUAL.
\nPlėtros perspektyva Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente numatyti ne tik šio laikotarpio, bet ir ilgalaikiai plėtros prioritetai: „2015 metais Lietuva turėtų pasiekti labiau išsivysčiusių ES valstybių lygį pagal pagrindinius socialinius-ekonominius rodiklius. Lietuvos žmonės galės džiaugtis aukštu gyvenimo lygiu, kuris remsis modernia, žiniomis pagrįsta ekonomika, išnaudojančia unikalius šalies privalumus“.
\nPerspektyva pagrįsta šiais reikšmę EQUAL turinčiais elementais: plėtra turės būti tvari ir suderinta su aplinkosaugos ir socialinės aprėpties principais;
\nLietuvos piliečiams atsivers platesnės galimybės įsidarbinti, lavintis, mokytis ir tai leis siekti norimų tikslų.
\nŽmogiškųjų išteklių plėtros prioriteto užtikrinimas pagal pirmojo tikslo programą labai prisidės prie ilgalaikės perspektyvos siekimo. Gerai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga – būtina sąlyga siekti ekonomikos augimo ir gerovės. Europos socialinio fondo remiamos mokymo schemos atlieka svarbų vaidmenį stiprinant gebėjimus. Mokymas ir išsilavinimas turės labiau atitikti darbo jėgos rinkos, ypač pagrindinių sektorių, poreikius. Ekonomikos augimas, išsilavinimo ir profesinio mokymo gerinimas turėtų mažinti nedarbą. Auganti ekonomika, didėjantys atlyginimai, specialiosios priemonės, skatinančios integraciją į darbo rinką, didins darbo jėgos aktyvumą. Asmenys, nebaigę vidurinės mokyklos, turės galimybę lankyti profesinio mokymo kursus (ar būti perkvalifikuoti, jeigu prireiks), mokytis visą gyvenimą. Didesnis darbo jėgos aktyvumas ir vykdomos aktyvios darbo rinkos priemonės padės mažinti socialinę atskirtį.
\nEuropos užimtumo strategijos tikslams – tobulinti užimtumo gebėjimus, prisitaikymą, verslininkystę ir lygias galimybes – siekti prireiks nemažų investicijų į aktyvią užimtumo politiką, kad būtų galima grąžinti į darbą bedarbius ir pagerinti užimtumo gebėjimus tų, kurie jau dalyvauja užimtumo veikloje (investicijos į mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, siekiant padėti darbuotojams susidoroti su naujais darbo rinkos reikalavimais).
\nSiekiant Lisabonoje numatyto užimtumo tikslo iki 2010 metų ir norint užtikrinti naujas geresnes užimtumo galimybes visiems, tam tikri veiksmai bus remiami Europos socialinio fondo per pirmojo tikslo programą. Naudojantis naujais EQUAL programos partnerystės mechanizmais, siekiant šalinti kliūtis patekti į darbo rinką asmenims iš socialinės rizikos grupių ir mažinti jų socialinę atskirtį, bus remiami asmenys, nebaigę vidurinės mokyklos (metę mokyklą), jaunimas ir asmenys, vyresni nei 50 metų. Tik didindama užimtumą (socialinės rizikos grupių), Lietuva gali didinti šalies socialinę gerovę ir ekonominį konkurencingumą. Iš tiesų ankstesni tyrimai parodė, kad yra glaudus ryšys tarp naujų užimtumo galimybių teikimo ir socialinės atskirties mažinimo.
\nEQUAL programa papildys Europos socialinio fondo ir nacionalines kovos su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje strategijas ir taip padės mažinti socialinę atskirtį. Europos socialinio fondo priemonėse pagal pirmąjį tikslą daugiausia dėmesio skirta specifinei veiklai, susijusiai su pagalba socialinės rizikos grupėms (profesinis mokymas ir konsultavimas norintiesiems pradėti savo verslą arba savarankiškai dirbti), o EQUAL dėmesio centre – socialinės partnerystės skatinimas ir naujo požiūrio į specifinių socialinių grupių problemų darbo rinkoje sprendimą ugdymas. Sėkmingai pagal EQUAL įgyvendinti projektai bus įtraukti į pirmojo tikslo Europos socialinio fondo priemones ir ateinančio programavimo laikotarpio veiklą. Pateiktose 4.2 skyriuje lentelėse matyti, kaip EQUAL programa ir Lietuvos bendrojo programavimo dokumento pirmojo tikslo žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės tarpusavyje susijusios ir papildo viena kitą.
\n3.4. EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje Siekiant nustatyti, ar EQUAL programa atitinka Lietuvos socialinės ir užimtumo politikos nuostatas (ypač dėl kliūčių socialinės rizikos grupėms patekti į darbo rinką) ir priemones socialinei atskirčiai mažinti, visų pirma reikia apžvelgti pagrindinius politikos raidos etapus, aprašytus 3.1 skyriuje.
\nPastarąjį dešimtmetį Lietuva žengė tam tikrus žingsnius, stiprindama šalies socialinės ir užimtumo politikos struktūrą ir derindama nacionalinę politiką su ES politikos tikslais. To reikia siekiant visateisės narystės ES ir atitikties Europos užimtumo strategijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Europos Komisijos užimtumo generalinis direktoratas 2002 metų vasarį pasirašė Bendrąjį užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentą, kuriame numatytos darbo rinkos tendencijos, pagrindiniai socialinės ir užimtumo politikos plėtros etapai, reikiami tolesni žingsniai ir reformos, siekiant parengti Lietuvos darbo rinką stoti į ES ir įgyvendinti Europos užimtumo strategiją.
\nSu dabartinėmis ES valstybėmis narėmis Lietuvą sieja bendros darbo rinkos tendencijos – perėjimas nuo pasyvios darbo rinkos politikos prie aktyvios, t. y. mokslo ir profesinio mokymo galimybių suteikimas bedarbiams, siekiant jiems padėti tobulinti kvalifikaciją ir didinti pasitikėjimą savimi, įgyti naujos darbo patirties ir sugrįžti į darbo rinką.
\nTobulinta ir Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kad bedarbiai būtų skatinami grįžti į darbo rinką, o ne gyventi iš valstybės bedarbio pašalpos. Pavyzdžiui, sumažinti mokesčiai ir padidintos neapmokestinamosios pajamos mažas pajamas gaunantiems asmenims.
\nSiekiant mažinti socialinės rizikos grupių socialinę atskirtį, Lietuvoje priimtas Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas, skirtas toms socialinėms grupėms, kurios susiduria su dideliais sunkumais darbo rinkoje. Įstatyme numatytos užimtumo garantijos konkrečioms grupėms – asmenims iki 18 metų, moterims (vienišiems tėvams), auginančioms vaikus iki 14 metų, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos likę ne ilgiau kaip 5 metai, iš laisvės atėmimo vietų grįžusiems asmenims ir neįgaliesiems, taip pat numatyta nustatyti privataus sektoriaus darbdaviams užimtumo kvotas čia minimoms socialinėms grupėms. Įmonėms, kurios kreipiasi su prašymu leisti įdarbinti asmenis iš socialinės rizikos grupių, teikiamos užimtumo subsidijos. Šitaip nurodytieji asmenys įgyja darbo patirties tikroje darbo aplinkoje ir naujų įgūdžių, kurie jiems padeda susirasti darbą.
\nLietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje numatyta 2001–2004 metais sukurti apie 110000–120000 naujų darbo vietų, taip pat specifinių socialinės rizikos grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų ar moterų, užimtumo didinimo priemonės (taip pat įtraukta į EQUAL), sudarančios profesinio išsilavinimo ir mokymo sąlygas.
\nParengta ir keletas vietos užimtumo iniciatyvų, kurios iš esmės – socialinės teritorinių darbo biržų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir vietos darbdavių, kurie mėgina teikti užimtumo galimybes asmenims, priklausantiems socialinės atskirties rizikos grupėms (ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems ir kitiems) partnerystės mechanizmas. Iniciatyvų rengimo tikslas – skatinti vietos bendruomenes spręsti nedarbo ir socialinės atskirties problemas partnerystės būdu.
\nLietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrasis vertinimo dokumentas (BVD) nustato tam tikrus užimtumo politikos prioritetus, susijusius su EQUAL programa: mažinti nedarbą ir spręsti struktūrinio nedarbo klausimus (pvz., ilgalaikių bedarbių ir bedarbių, vyresnių nei 50 ir jaunesnių nei 25 metų), sustabdyti dalyvavimo darbo rinkoje rodiklių mažėjimą ir pertvarkyti švietimo ir profesinio mokymo sistemą taip, kad daugiau dėmesio būtų skiriama darbo rinkos poreikiams. Pagrindinis prioritetas – mažinti socialinę atskirtį, suteikti darbą ir organizuoti profesinį mokymą socialinės rizikos asmenims. BVD pažangos ataskaitos duomenys nurodyti lentelėje:
\nPažanga, padaryta įgyvendinant BVD prioritetus Aktyvioms darbo rinkos priemonėms vykdyti skiriama daugiau išteklių (12 procentų, 2001 metais – 8 procentai). Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio – 20 procentų.
\nPatobulinta mokesčių ir socialinės paramos sistema – bedarbiai skatinami grįžti į darbo rinką.
\nPadidintas neapmokestinamas minimumas mažas pajamas gaunantiems asmenims.
\nPakeistos finansinės paramos teikimo taisyklės, siekiant padėti mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vienišiems asmenims.
\nRengiama nacionalinė strategija, skatinanti mokymąsi visą gyvenimą.
\nSpręsti struktūrinio nedarbo klausimai. Pakeistas įstatymas leidžia imtis aktyvios darbo rinkos politikos, siekiančios remti 16–25 metų asmenis ir ilgalaikius bedarbius (neturinčius darbo daugiau kaip 2 metus).
\nInstituciniu lygiu rengiamasi įgyvendinti Europos socialinio fondo priemones.
\nSiekiant remti 16 bandomųjų vietinių užimtumo iniciatyvų projektų, parengta Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų plėtros 2002–2004 metų strategija.
\nŠaltinis: BVD pažangos ataskaitos trumpa apžvalga, 2002 metų birželis.
\nPirmojo tikslo programa apims ir socialinės rizikos grupes, kurioms bus teikiama pagalba per EQUAL programą. Pirmoji priemonė – bendra bedarbių ir ilgalaikių bedarbių užimtumo gebėjimų plėtra – greičiausiai leis sėkmingiau spręsti socialinės atskirties klausimus, pavyzdžiui, nedirbančio jaunimo ir asmenų, vyresnių nei 50 metų. Antroji priemonė – inter alias – turėtų skatinti socialinę partnerystę pramonės šakose ir sektoriuose. Trečioji priemonė, skirta socialinės atskirties klausimams spręsti, taip pat mažins socialinę atskirtį pagrindinių socialinės rizikos grupių – neįgaliųjų, jaunimo ir tautinių mažumų, asmenų, gyvenančių provincijoje, kuriems sunkiai prieinamas išsilavinimas ir profesinis mokymas. Ketvirtoji priemonė irgi skirta padėti specifinėms pažeidžiamoms grupėms – jaunimui, metusiam mokyklą ir dėl to negavusiam vidurinės mokyklos baigimo atestato. Ši problema buvo ypač skaudi pirmaisiais nepriklausomybės metais.
\nŽmogiškųjų išteklių plėtra (priemonės, pagrindinės problemos ir numatomas poveikis) Antrasis prioritetas Problemos (esama padėtis) Tikėtinas poveikis darbo rinkai Pirmoji priemonė Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas struktūrinis nedarbas (jaunimas ir ilgalaikiai bedarbiai), didelis asmenų, vyresnių nei 50 metų, nedarbas, menkas bedarbių išsilavinimas, didelis regioninis ir tarpregioninis užimtumo rodiklių skirtumas sumažėtų šalyje nedarbas (ypač struktūrinis), tarpregioniniai užimtumo rodiklių skirtumai, didėtų bedarbių užimtumo gebėjimai Antroji priemonė Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas įgyti įgūdžiai ir kvalifikacija neatitinka darbo rinkos reikalavimų, tinkamo mokymo stoka, mažai taikomos lanksčios darbo organizavimo formos investicijos į mokymą ir įgūdžių ugdymą didintų Lietuvos verslo konkurencingumą, darbuotojai geriau prisitaikytų prie darbo rinkos pokyčių Trečioji priemonė Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija darbo rinkoje per maža darbo jėgos iš socialinės rizikos grupių, kliūtys darbo jėgai patekti į darbo rinką (pvz., darbo vietos sunkiai pasiekiamos periferijos gyventojams, stinga darbo vietų, pritaikytų neįgaliesiems, ir panašiai), tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, dideli regioniniai ir tarpregioniniai dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai, nedarbo rodikliai ir socialinės atskirties lygis, daugėja kalinių daugiau asmenų iš socialinės rizikos grupių patektų į darbo rinką, sumažėtų pagrindinių socialinės rizikos grupių (pvz., neįgaliųjų, jaunimo, tautinių mažumų ir kitų) socialinė atskirtis, didėtų išsilavinimo ir profesinio mokymo galimybės, daugėtų užimtumo paslaugų regionų gyventojams Ketvirtoji priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas visą gyvenimą trunkančio mokymosi kultūros stoka, daug metusių mokyklą asmenų (kuriems nepavyko įgyti vidurinės mokyklos baigimo atestato), mažai taikomos lanksčios darbo organizavimo formos (ne visa darbo diena, teledarbas ir kitos) sumažėtų asmenų, metusių mokyklą, daugiau asmenų siektų gauti vidurinės mokyklos baigimo atestatą, susiformuotų lankstesnė darbo rinka, skatinanti darbdavius diegti lanksčias darbo organizavimo formas, populiarėtų mokymasis visą gyvenimą 4. PRIORITETINĖS TEMOS 4.1. EQUAL principai Prioritetinės temos EQUAL iniciatyvoje 9 temos, pagal kurias ES valstybės narės tarptautinį bendradarbiavimą laiko būdu, kaip tobulinti nacionalinę užimtumo ir socialinės aprėpties politiką. Orientavimasis į konkrečias temas palengvins bendradarbiavimą, rezultatų vertinimą ir sklaidą, poveikį politikai ir praktikai.
\nNovatoriškumas EQUAL skirta išbandyti, plėtoti ir įteisinti naujiems politikos formavimo ir įgyvendinimo metodams vietiniu, nacionaliniu ir ES lygiu, vadovautis įgyta patirtimi vykdant bendrą darbo rinkos politiką ir konkrečius veiksmus (nauji sprendimai, metodologijos, didinantys politikos įgyvendinimo efektyvumą). Inovacijos nacionaliniu lygiu gali būti naujas esamų elementų derinys arba gerokai atnaujinti esamų elementų įgyvendinimo būdai.
\nPartnerystė EQUAL siekia įgyvendinti Europos užimtumo strategiją vietiniu ir regioniniu lygiu (miestuose ir kaimo vietovėse), spręsti bendras regionų problemas. EQUAL bendrai finansuoja vystymo bendrijų veiklą, kuri prisidės prie naujų priemonių išbandymo ir patvirtinimo. Vystymo bendrijos: strategijos rengimo ir plėtros etapo pradžioje suburia visus suinteresuotus partnerius ir siekia formuoti bendrą požiūrį į problemas, kartu nustato problemų priežastis, suvienija pastangas ir išteklius, ieško kuo naujesnių bendrų problemų sprendimo būdų; savo veiklą grindžia nuoseklia strategija, apibrėžiančia bendrą požiūrį į diskriminacijos ir socialinės atskirties prigimtį ir priežastis, įveiktinas kliūtis, bendrą viziją ir tikslus, kiekvieno partnerio indėlį, įgyvendintų veiksmų monitoringo ir vertinimo metodiką; užtikrina, kad būtų įtraukti visi partneriai, tiek stambieji, tiek smulkieji, kaip antai valstybinės valdžios institucijos, darbo birža, nevyriausybinės organizacijos, verslo sektorius (ypač mažosios ir vidutinės įmonės) ir socialiniai partneriai. Vietinės ir (arba) regioninės valdžios institucijos turėtų būti įtrauktos į vystymo bendrijos veiklą, siekiant užtikrinti planuojamos veiklos ir teritorijos plėtros poreikių sąsają.
\nGalimybių suteikimas Galimybių suteikimas – pagrindinis vystymo bendrijų kūrimo elementas, reiškiantis, kad: vystymo bendrijų partneriai ir visi dalyvaujantieji jų veikloje turės galimybę prisidėti prie gebėjimų ugdymo, bendrojo mokymosi proceso ir sprendimų priėmimo; vystymo bendrijos turi skatinti telkti turimus išteklius, plėtoti įgūdžius, leidžiančius patiems aktyviai kurti savo ateitį, o partnerius – bendradarbiauti nuo vystymo bendrijų strategijos rengimo pradžios; vystymo bendrijų valdymas turi būti atviras ir skaidrus.
\nPoveikis politikai ir praktikai EQUAL iniciatyva siekia veikti ir keisti vietinės, nacionalinės ir net europinės reikšmės su užimtumu susijusios politikos vykdymą – skleisti novatoriškus sprendimus ir organizuotai siūlyti (perduoti) juos politikos kūrėjams ir kitiems susijusiems subjektams (poveikis politikai ir praktikai). Šį procesą sudaro problemų nustatymo patirtis, supažindinimas su teigiamus rezultatus lėmusiais naujoviškais elementais, jų sklaida, pripažinimas ir diegimas. Dar tiksliau – poveikis politikai ir praktikai taip pat apibrėžia perdavimo etapą ir būdą, kaip kiti subjektai vertina vienos ar kelių vystymo bendrijų veiklą ir pasiektus rezultatus. Siekdamos užtikrinti kuo didesnį poveikį, ES valstybės narės turi sukurti veiksmingus visų vystymo bendrijų rezultatų vertinimo ir lyginimo mechanizmus, skleisti gerą praktiką visais lygiais ES valstybėse narėse.
\nTarptautinis bendradarbiavimas Tarptautinis bendradarbiavimas – esminis EQUAL iniciatyvos elementas, skatinantis keistis patirtimi vystymo bendrijas ir valstybes nares. Dalijantis novatoriškos vystymo bendrijos veiklos rezultatais nacionaliniu lygiu, tarptautinis bendradarbiavimas suteiks pridėtinę vertę politikos plėtrai nacionaliniu ir Europos lygiu. EQUAL iniciatyva struktūriškai sudaryta taip, kad skatintų ir remtų veiksmingą tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystę.
\nPagal EQUAL iniciatyvą tarptautinis bendradarbiavimas plėtojamas trimis lygmenimis: vystymo bendrijų.
\nTarptautinis bendradarbiavimas vienys kelių ES valstybių narių vystymo bendrijas. Norint pasiekti tarptautinio bendradarbiavimo rezultatų, būtinas bendras požiūris į specifines problemas, panašių ir (arba) vienas kitą papildančių strategijų, požiūrių ir tikslų nustatymas, sutarimas dėl bendros veiklos prioritetų; vystymo bendrijų nacionalinių teminių tinklų.
\nVystymo bendrijos tvirtina, skleidžia ir veikia politiką ir praktiką, vadovaudamosi savo patirtimi ir rezultatais, ne tik per teminius tinklus nacionaliniu lygiu, bet ir Europos lygiu (kai veiklą koordinuos Europos Komisija), siekdamos palengvinti: pasiektų rezultatų ir sukurtų strategijų temines peržiūras; patirties, kuri turi atsispindėti nacionaliniame užimtumo didinimo veiksmų plane ir nacionaliniame aprėpties procesų veiksmų plane, nustatymą;
\nEuropoje vykstančiuose diskusijų forumuose skleisti teigiamą patirtį; atsakingų nacionalinių valdžios institucijų ir svarbiausių susijusių subjektų visoje ES.
\nBendrojo programavimo dokumentuose atsakingos vadovaujančiosios institucijos yra įsipareigojusios aktyviai bendradarbiauti ir mokytis. To bus siekiama rengiant darbo grupių ir Europos Komisijos koordinuojamus susitikimus ir plėtojant tiesioginį valstybių narių bendradarbiavimą. Dalyvauti bus kviečiami kiti svarbūs nacionalinio lygmens veikėjai.
\n4.2. Temų pasirinkimas 2003 metų Europos Komisijos komunikatas COM (2003)840 pateikia EQUAL antrojo etapo įgyvendinimo gaires ir 9 temas, kurias valstybės narės patvirtino kaip sritis, kuriose tarptautinis bendradarbiavimas gali pagerinti jų nacionalinės politikos įgyvendinimą. Devintoji tema „Parama prieglobsčio prašytojų integracijai“ privaloma.
\nLietuvos prioritetai nustatyti vadovaujantis nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje analize, Lietuvos ir ES užimtumo politikos prioritetais ir konsultacijų rezultatais. Nustatytos tikslinės grupės ir pagrindinės nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje priežastys, atsižvelgta į pagrindinius strateginius užimtumo politikos dokumentus – Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programą, Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentą, Lietuvos Respublikos bendrojo socialinės aprėpties memorandumo ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektus.
\nNustatant Lietuvos prioritetus, konsultuotasi su suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis. Konsultacijos pradėtos 2003 metų birželį. Nuo to laiko vyksta suinteresuotų institucijų ir organizacijų dialogas. Liepos mėnesį surengtas bendras PHARE Dvynių projekto „Pasirengimas Bendrijų iniciatyvų programoms Lietuvoje (SPP III)“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos seminaras-konferencija „Kaip EQUAL programa gali padėti spręsti mūsų problemas“. Konferencija surengta siekiant sudaryti plataus atstovavimo konsultavimo procese sąlygas, todėl pakviesti pagrindinėms tikslinėms grupėms atstovaujančių, politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių atstovai.
\nSeminaras-konferencija turėjo 2 pagrindinius tikslus – pristatyti EQUAL iniciatyvą potencialiems partneriams ir dalyviams, kurie Lietuvoje gali prisidėti prie EQUAL rengimo ir įgyvendinimo, ir suteikti partneriams galimybę pareikšti nuomonę, kokios EQUAL prioritetinės temos Lietuvai aktualiausios. Partnerių nuomonė padėjo geriau suvokti kovos su diskriminacija ir nelygybe Lietuvos darbo rinkoje prioritetus, į ją atsižvelgta atrenkant 2 EQUAL prioritetines temas.
\nNustačius esmines nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje problemas programavimo ir konsultacijų procese, numatyti nacionaliniai programos prioritetai, tikslai ir įgyvendinimo būdas. Prioritetinių temų pasirinkimas įformintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A1-126 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos prioritetinių 2004–2006 metams temų nustatymo Lietuvoje“.
\nLietuvoje bus įgyvendinamos šios EQUAL temos:
\nA tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.
\nG tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones.
\nI tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.
\nKadangi 2004–2006 metais Lietuva pirmą kartą įgyvendina EQUAL, po konsultacijų sutarta, kad temų reikia sumažinti iki dviejų (iš pradžių numatytos keturios). Komisija pritarė sprendimui sutelkti dėmesį tik į keletą temų – tai aiškinama trumpu programavimo laikotarpiu, nors buvo galima patvirtinti ir daugiau papildomų temų, pavyzdžiui, mokymąsi visą gyvenimą. Siekiant, kad programa būtų kuo lengviau valdoma, sutarta, be privalomosios prieglobsčio prašytojams skirtos temos, patvirtinti tik dvi papildomas temas. Be to, buvo žinoma, kad mokymosi visą gyvenimą ir kitos potencialios EQUAL temos jau remiamos pagal Europos socialinio fondo priemones, taikomas pagal pagrindinę pirmojo tikslo programą.
\nEQUAL programa skirta ieškoti naujų būdų, kaip kovoti su diskriminacija ir nelygybe užimtumo srityje, kurią patiria dirbantys ir ieškantys darbo asmenys. Nuo kitų ES struktūrinių fondų finansuojamų programų EQUAL skiriasi tuo, kad yra bandomoji, specifinė laboratorija, skirta išbandyti ir plėtoti naujoms idėjoms ir metodams, ateityje galėsiantiems daryti poveikį užimtumui, mokymo politikai ir praktikai. Todėl bus remiami inovaciniai veiksmai ir eksperimentai. Programos sėkmę visų pirma lems įvairiapusės visateisių partnerių vystymo bendrijos sukūrimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir pasikeitimas patirtimi.
\nLietuvoje EQUAL skatins vyrų ir moterų lygiateisiškumą. Ypač daug dėmesio lyčių lygybei bus skiriama programą planuojant, įgyvendinant, atliekant jos vykdymo priežiūrą ir vertinimą. Kiekvienoje temoje bus akcentuotos lygios galimybės.
\nEQUAL BPD nesiekiama nustatyti baigtinį galimų priemonių sąrašą. Tai prieštarautų inovacijos principui, ribotų vystymo bendrijų galimybes pateikti kuo įvairesnius projektus. Neparengus baigtinio veiksmų sąrašo, galima tikėtis kitų diskriminacijos, socialinės atskirties ir nelygybės formų, kurios dar neaptartos viešose diskusijose. Kiekviena tema turi padėti spręsti diskriminacijos ir nelygybės darbo rinkoje problemas.
\nA tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.
\nAnkstesniuose skyriuose pateikti diskriminacijos ir nelygybės darbo rinkoje tyrimų rezultatai rodo, kad patekimas ir grįžimas į darbo rinką – didžiausia diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančių visuomenės grupių problema.
\nAtsižvelgiant į didelį nedarbą Lietuvoje apskritai ir statistiškai gerokai didesnį už bendrą šalies nedarbą pažeidžiamiausių visuomenės grupių narių nedarbą, užimtumo gebėjimų tobulinimas ir atviros darbo rinkos skatinimas – svarbiausia nacionalinė EQUAL veiklos sritis.
\nNedarbo mažinimas ir Lietuvos gyventojų užimtumo didinimas – Lietuvos užimtumo politikos prioritetinis tikslas, minimas Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje ir visuose kituose strateginiuose užimtumo dokumentuose.
\nLietuvos bendrojo socialinės aprėpties memorandumo projekte nurodyta, kad darbo rinkos prieinamumo didinimas – vienas svarbiausių uždavinių. Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas – ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento remiama priemonė.
\nEQUAL rems ir papildys Lietuvos užimtumo gebėjimų tobulinimo politiką, susijusią su atviros visiems darbo rinkos skatinimu, atsižvelgdama į visas diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančias grupes, remdama naujoviškus jų problemų sprendimo būdus ar esamų priemonių įgyvendinimą taikant naujus metodus.
\nEQUAL programa skirta didžiausioms socialinės rizikos darbo rinkoje grupėms, kurių problemos pagal valstybės programas dažnai sprendžiamos nepakankamai. Taigi ieškoma naujų šių grupių problemų sprendimo būdų, ir čia gelbsti tarptautinis bendradarbiavimas. Šiuo požiūriu A temai – nacionaliniam EQUAL programos prioriteto įgyvendinimui didžiulę reikšmę turi tarptautinis bendradarbiavimas ir jo teikiamos galimybės. Renkantis atviros visiems darbo rinkos skatinimą kaip nacionalinį EQUAL programos prioritetą, atsižvelgta į tai, kad visos valstybės narės pasirinko šią temą. Po pirmojo konkurso apie 500 vystymo bendrijų visoje ES veikia pagal A temą, visos valstybės narės šiai temai skiria daugiausiai biudžeto lėšų. Taigi bus galima pasisemti gausios ir įvairiapusiškos tarptautinės patirties, vystymo bendrijos lengvai ras tinkamus tarptautinius partnerius.
\nA tema pasirinkta ir dėl plačios bendro pobūdžio jos formuluotės. Ji iš esmės apima ir kitas EQUAL temas, leidžia spręsti visų diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančių grupių problemas. Ši tema suteikia galimybę vykdant programą nustatyti specifines naujas tikslines grupes, šių grupių poreikius, kurti ir bandyti grupių paramos darbo rinkoje mechanizmus.
\nPagal A temą bus siekiama šių tikslų: pirmasis tikslas: didinti darbo rinkos prieinamumą – kovoti su socialinės rizikos grupių atstovų patiriama diskriminacija, skatinti lygybę; antrasis tikslas: kurti, išbandyti ir taikyti patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmus.
\nTikslų bus siekiama pagal specifinius EQUAL principus ir metodus. Veiksmai turės būti naujoviški arba eksperimentiniai. Bus remiamas partnerystės įvairiapusiškumas, partnerių visateisiškumas, kryptingas tarptautinis bendradarbiavimas.
\nVadovaujantis per konsultacijas gautais pasiūlymais ir ankstesniuose skyriuose pateikta analize, pagal temas nustatytos tokios galimos priemonės: visų diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančių grupių nustatymas, jų poreikių, diskriminacijos ir nelygybės darbo rinkoje priežasčių analizė; informacijos apie tikslines grupes parengimas ir sklaida, siekiant, kad būtų pripažintas jų pažeidžiamumas darbo rinkoje, suvokti jų poreikiai ir pažeidžiamumo priežastys; europinės patirties taikymas ir sklaida socialiniams partneriams, institucijoms ir organizacijoms, darbuotojams ir darbdaviams; darbas su socialiniais partneriais, siekiant palengvinti tikslinių grupių atstovų įdarbinimą; mokymo, profesinio orientavimo, konsultavimo ir kitų paramos sistemų prieinamumo visoms diskriminaciją ir nelygybę patiriančios grupėms didinimas; mokymo, profesinio orientavimo, konsultavimo ir kitokios paramos paslaugas tikslinėms grupėms teikiančio personalo mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas; diskriminaciją ir nelygybę patiriančių grupių poreikius atitinkantis mokymas, profesinis orientavimas, konsultavimas ir kitos paramos paslaugos; tikslinių grupių atskirties informacijos ir ryšių technologijų srityje mažinimas; naujų paramos sistemų kūrimas ir išbandymas, esamų tobulinimas siekiant padėti specifinių sunkumų turintiems asmenims patekti ar grįžti į darbo rinką; diskriminaciją ir nelygybę patiriančių grupių motyvacijos ir pasitikėjimo savimi skatinimas; gajaus darbdavių neigiamo požiūrio į tikslinių grupių atstovus keitimas.
\nKaip minėta, priemonių sąrašas nėra baigtinis.
\nG tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones.
\nLyčių lygybės skatinimas – vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomos užimtumo politikos prioritetų minimas šiuose dokumentuose: Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje ir Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumente. Moterų padėties darbo rinkoje gerinimas – Bendrojo programavimo dokumento remiama priemonė.
\nKad šeimos ir profesinio gyvenimo derinimui Lietuvoje neskiriamas deramas dėmesys, rodo didelis Lietuvos atotrūkis nuo ES – Lietuvoje kur kas mažiau gyventojų dirba ne visą darbo laiką (2001 metais – atitinkamai 9,8 procento ir 18 procentų, moterų – atitinkamai 11 procentų ir 34 procentai), gerokai mažiau paplitusios kitos lanksčios darbo organizavimo formos.
\nProgramavimo metu ir per konsultacijas pabrėžta, kad parama šeimai, plačiau taikant lankstesnes darbo formas, taip pat parama vyrams ir moterims, palikusiems darbo rinką, į ją grįžti per maža. Vykusioje 2003 m. liepos 16 d. konferencijoje-seminare „Kaip EQUAL gali padėti spręsti mūsų problemas“ G tema sulaukė daugiausia konferencijos dalyvių dėmesio.
\nBūtinas ir tarptautinis bendradarbiavimas. Lygių galimybių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos suinteresuotos bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir perimti ES patirtį.
\nES Adapt ir Employment programų projektų patirtis rodo, kad sėkmingai spręsti šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo problemą galima nedidelėmis sąnaudomis. Tai labai aktualu turint galvoje esamą Lietuvos ekonomikos būklę ir ribotas potencialių G temos projektų rengėjų finansines išgales.
\nEQUAL rems ir papildys Lietuvos užimtumo gebėjimų tobulinimo politiką skatinant atvirą visiems darbo rinką ir įgyvendinant lyčių lygybės strategiją, tai padės derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, grąžinti į darbo rinką iš jos iškritusius asmenis pagal G temos uždavinius.
\nLietuvos bendrajame socialinės aprėpties memorandume numatytos šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo priemonės. Šiame dokumente nustatyti prioritetai bus tarp EQUAL programos remiamų priemonių.
\nPagal G temą bus siekiama šių tikslų: pirmasis tikslas: rengti ir įgyvendinti šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo priemones; antrasis tikslas: sudaryti galimybę padaryti pertrauką profesinėje karjeroje ir padėti grįžti į darbo rinką.
\nTikslų bus siekiama pagal specifinius EQUAL principus ir metodus. Veiksmai turės būti naujoviški arba eksperimentiniai. Bus remiamas partnerystės įvairiapusiškumas, partnerių visateisiškumas, kryptingas tarptautinis bendradarbiavimas.
\nVadovaujantis per konsultacijas gautais pasiūlymais ir ankstesniuose skyriuose pateikta analize, pagal šią temą nustatytos tokios galimos priemonės: padėties tyrimai, poreikių nustatymas, rekomendacijų ir programų šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo klausimais parengimas; informacijos apie šeimai palankių darbo organizavimo formų skatinimą ir naudą klausimais sklaida socialiniams partneriams; europinės patirties taikymas ir sklaida socialiniams partneriams, institucijoms, darbuotojams ir darbdaviams; rengimas praktinių priemonių, kurios padėtų taip pertvarkyti darbą (ypač darbo laiką), kad būtų galima derinti šeimos ir profesinį gyvenimą; vaikų ir kitų išlaikomų priklausomų asmenų (ypač neįgalių ir vyresnio amžiaus asmenų) naujų priežiūros paslaugų organizavimas, išbandymas ar esamų tobulinimas, šių paslaugų prieinamumo, lankstumo didinimas, kokybės gerinimas, jas teikiančio personalo mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas; naujų būdų ir metodų kūrimas ir išbandymas siekiant nustatyti kliūtis, kurios trukdo padaryti pertrauką profesinėje karjeroje, ir galimybes; specialių moterų ir vyrų pasirengimo grįžti į darbą po ilgesnės pertraukos (ypač po vaiko priežiūros atostogų), mokymo ir darbo rinkos poreikius atitinkančios kvalifikacijos keitimo programų rengimas, išbandymas ir įgyvendinimas; vyrų skatinimas imti vaiko priežiūros atostogas ir vienodos atsakomybės už šeimą suvokimo ugdymas; tradicinio požiūrio į vyrų ir moterų vaidmenį šeimoje keitimas.
\nKaip minėta, priemonių sąrašas nėra baigtinis.
\nI tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.
\nDidžiuma prieglobsčio prašytojų – Rusijos piliečiai (79,7 procento visų pateiktų ir 80,6 procento visų patenkintų prašymų 2002 metais). Dauguma – atvykėliai iš Čečėnijos. Daugiau kaip 60 procentų prieglobsčio prašančių ir jį gavusių asmenų – musulmonai. Dauguma jų menko išsilavinimo. Absoliuti prieglobsčio prašytojų dauguma turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą, tačiau yra įgiję kokią nors specialybę kilmės valstybėje. Didžiuma neturi išsilavinimą ar profesiją patvirtinančių dokumentų, o ir pats išsilavinimas neatitinka Lietuvos rinkos reikalavimų.
\nŠvietimo priemonės tarp prieglobsčio prašytojų nėra labai populiarios dėl nepakankamo dabartinės situacijos ir ateities perspektyvų suvokimo.
\nEQUAL programa suteikia galimybę kurti ir išbandyti įvairias priemones, leidžiančias prieglobsčio prašytojams savarankiškai planuoti savo veiksmus tuo atveju, jeigu prieglobstis Lietuvoje jiems būtų suteiktas. Pavyzdžiui, kol nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį, prieglobsčio prašytojams rengiami gana išsamūs kursai, kaip geriau pažinti Lietuvos visuomenę. Tą galima atlikti pagal esamas panašių kursų programas, skirtas asmenims, kuriems jau suteiktas prieglobstis ir kurie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre. Kursų klausytojai turėtų būti išsamiai supažindinami su priimančiosios valstybės galimybėmis užtikrinti jų socialinę integraciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 572 „Dėl Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos tvarkos patvirtinimo“), darbo rinkos poreikiais. Tai padėtų prieglobsčio prašytojams suvokti savo galimybes, skatintų juos dalyvauti tolesnėse priemonėse. Be to, galima taikyti išsamaus profesinio konsultavimo priemones, kurios leistų suteikti ir pradinį profesinį mokymą. Tai sudarytų galimybę įgyvendinti individualią socialinės integracijos programą, apimančią ir reikiamą tolesnį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą. Atsižvelgiant į esamą Lietuvos ekonomikos būklę, reikia skirti deramą dėmesį verslo rėmimui.
\nTikimasi, kad pagal EQUAL programą rengiamos ir išbandomos priemonės padės Lietuvoje prieglobstį gavusiems asmenims visiškai pasirengti dalyvauti tolesnėse socialinės integracijos priemonėse, kurios numatytos anksčiau minėtame nutarime. Jiems bus suteikta galimybė įvertinti esamą situaciją, savo galimybes ir pagalvoti apie savarankišką gyvenimą be valstybės paramos.
\nPasiekti teigiamų rezultatų būtų sunku be kvalifikuoto personalo, dirbančio su prieglobsčio prašytojais, ypač pradiniame etape. Taigi dalis EQUAL lėšų turėtų būti skirta atitinkamų įstaigų personalo kvalifikacijai tobulinti, kad jis geriau suvoktų skirtingas kultūras. Tiksliai nustatyti prieglobsčio prašytojų problemas, poreikius ir atskleisti jiems jų galimybes naujoje visuomenėje galima vartojant jiems suprantamas kategorijas.
\nPagal I temą bus siekiama šio tikslo – parengti prieglobsčio prašytojus (2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatanti minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo reikalavimus) socialinei ir profesinei integracijai.
\nPrieglobsčių prašytojais pagal šią EQUAL temą bus laikomi asmenys, pateikę prašymą suteikti prieglobstį. Asmenų, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar kurie yra gavę laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, I tema neapima.
\nTikslų bus siekiama pagal specifinius EQUAL principus ir metodus. EQUAL finansuojami veiksmai turės būti naujoviški ar eksperimentiniai, jie papildys Europos pabėgėlių fondo remiamas priemones (EQUAL vadovaujančioji institucija, konsultuodamasi su Migracijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris administruoja Europos pabėgėlių fondą, turi pašalinti bet kokią finansavimo iš Europos pabėgėlių fondo dubliavimosi galimybę). Bus remiamas partnerystės įvairiapusiškumas, kryptingas tarptautinis bendradarbiavimas.
\nVadovaujantis per konsultacijas gautais pasiūlymais ir ankstesniuose skyriuose pateikta analize, pagal šią temą nustatytos tokios galimos priemonės: naujų Lietuvos visuomenės pažinimo kursų organizavimo būdų rengimas, išbandymas ir kursų tobulinimas siekiant palengvinti prieglobsčio prašytojų socialinę integraciją; rengimas ir išbandymas naujų būdų, kaip tobulinti su pabėgėliais dirbančių atitinkamų institucijų personalo kvalifikaciją, ypač kultūrinės įvairovės srityje (ši priemonė netaikoma personalui, dirbančiam Užsieniečių registravimo centre, tokia apimtimi, kiek šį centrą rems Europos pabėgėlių fondas); išbandymas veiksmingų priemonių, skirtų skleisti vietos bendruomenėms informaciją apie prieglobsčio ieškojimo priežastis, prieglobsčio prašytojų kultūrą, religiją, tradicijas ir problemas, su kuriomis jie susiduria siekdami gerai sugyventi su vietos bendruomenėmis; prieglobsčio prašytojų, neturinčių kvalifikaciją ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, kvalifikacijos pripažinimo mechanizmų sukūrimas siekiant nustatyti šių asmenų profesinę kvalifikaciją ir išsilavinimą, išduoti jiems atitinkamus pažymėjimus; individualus prieglobsčio prašytojų mokymas pagal jiems pritaikytas programas, profesinis orientavimas, konsultavimas, įvadiniai įvairių profesijų kursai ir profesinių įgūdžių tobulinimas; socialinė parama specialius poreikius turintiems prieglobsčio prašytojams (išskirtinis dėmesys bus skiriamas moterims musulmonėms, kurios patiria psichologinį diskomfortą). Ši priemonė netaikoma prašantiesiems prieglobsčio, kurie gyvena Užsieniečių registravimo centre, tokia apimtimi, kiek šį centrą rems Europos pabėgėlių fondas.
\nKaip minėta anksčiau, priemonių sąrašas nėra baigtinis.
\nLyginamoji Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau – pirmojo tikslo BPD) Europos socialinio fondo prioritetų ir EQUAL BPD analizė Toliau pateiktose lentelėse apžvelgiamos 4 susijusios Europos socialinio fondo finansuojamos žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės. Šios priemonės bus remiamos pagal Lietuvos pirmojo tikslo BPD antrąjį prioritetą. Apžvelgta veikla, kuri bus remiama pagal kiekvieną iš keturių žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių, pagrindinės tikslinės grupės. Toliau nagrinėjama, kaip priemonės, remiamos pagal EQUAL BPD nustatytas A, G ir I temas, susijusios su priemonėmis, kurias remia pirmojo tikslo BPD. Apibrėžtos sritys, kurios gali persipinti tarp įvairių tikslinių grupių ir priemonių. Taip pat nustatyta, kiek jos susietos: ar dubliuoja viena kitą, ar papildo.
\nAkcentuojamos sritys, į kurias daugiau dėmesio turi atkreipti institucijos (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra EQUAL vadovaujančioji institucija, Finansų ministerija – pirmojo tikslo programos vadovaujančioji institucija; įgyvendinančioji institucija, atsakinga už EQUAL ir Europos socialinį fondą, yra Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas), įgyvendinančios Europos socialinio fondo priemones pagal 2004–2006 metų pirmojo tikslo programą ir EQUAL, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi ir užtikrinta, kad programos viena kitą papildytų.
\nBūtina pažymėti, kad priemonių, kurioms įgyvendinti būtų teikiama parama, sąrašai ir pirmojo tikslo BPD, ir EQUAL BPD atveju yra induktyvūs. Abiejose programose potencialiai remtinų priemonių sąrašai gana bendro pobūdžio, siekiant palikti daugiau galimybių programą įgyvendinti lanksčiau. Taigi remtinų priemonių sąrašas nėra baigtinis.
\nAntrojo prioriteto pirmoji priemonė (pirmojo tikslo BPD) Pirmojo tikslo BPD nustatytos problemos Priemonės, skirtos pirmojo tikslo BPD nustatytoms problemoms spręsti EQUAL BPD nustatytos problemos Priemonės, skirtos EQUAL BPD nustatytoms problemoms spręsti Pirmojo tikslo BPD ir EQUAL BPD sąsajos (papildymo ir dubliavimosi galimybė) Pirmoji priemonė Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas Struktūrinis nedarbas (jaunimo ir ilgalaikis), didelis nedarbas asmenų, vyresnių nei 50 metų, menkas ilgalaikių bedarbių išsilavinimas Regioniniai ir tarpregioniniai nedarbo lygio skirtumai Daug asmenų, nebaigusių mokyklos Vis daugiau iš laisvės atėmimo vietų grįžusių asmenų (ypač jaunų), kuriuos reikia sugrąžinti į darbo rinką Pasenusi vyresnių darbuotojų kvalifikacija, jų sugebėjimai neatitinka reikalavimų, jie turi tobulinti kvalifikaciją, kad galėtų integruotis į darbo rinką Neįgaliesiems sunku įsidarbinti, darbo vietos dažniausiai nepritaikytos asmenims su fizine negalia Tikslinės grupės: bedarbiai, ypač ilgalaikiai, asmenys, vyresni nei 50 ir jaunesni nei 25 metų (ypač atkreiptinas dėmesys į nebaigusius vidurinės mokyklos) Bedarbių profesinis švietimas ir mokymas Bazinių žinių teikimas (kalbų mokymas, informacinio raštingumo ugdymas) Mokymo kokybės ir veiksmingumo gerinimas Profesinės informacijos, orientavimo ir konsultavimo plėtra Aktyvi darbo rinkos politika bedarbiams, pavyzdžiui, mokymas darbe ir susijusių paramos paslaugų teikimas Bedarbių skatinimas susirasti darbą per individualius įsidarbinimo planus Prevencijos programa, skirta asmenims, kurie atleidžiami dėl įmonių restruktūrizavimo ir (arba) technologijų atnaujinimo, sumažėjusio darbo jėgos poreikio Struktūrinis nedarbas (jaunimo, ilgalaikis, asmenų, vyresnių nei 50 metų) Daug asmenų, nebaigusių mokyklos Daugėja priklausomų nuo narkotikų asmenų Vis daugiau iš laisvės atėmimo vietų grįžusių asmenų (ypač jaunų), kuriuos reikia grąžinti į darbo rinką Vyresnio amžiaus darbuotojų kvalifikacija ir profesiniai įgūdžiai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių Prieglobsčio prašytojams sunku įsidarbinti dėl to, kad jų įgūdžiai ir kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių Neįgaliesiems sunku įsidarbinti, darbo vietos dažniausiai nepritaikytos asmenims su fizine negalia Darbdaviai (darbuotojai) neigiamai žiūri į tikslinėms grupėms priklausančius asmenis (ypač narkomanus, psichiškai neįgaliuosius, buvusius kalinius) Daug prekybos žmonėmis aukų, ypač moterų Daug tikslinėms grupėms priklausančių asmenų turi atnaujinti žinias ir kvalifikaciją, antraip ilgai neras darbo
\nTikslinės grupės: ilgalaikiai bedarbiai, asmenys, vyresni nei 50 ir jaunesni nei 25 metų, neįgalieji, iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys, prekybos žmonėmis aukos, prieglobsčio prašytojai, buvę narkomanai A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais Diskriminaciją darbe patiriančių grupių nustatymas Tikslinių grupių nustatymas, nelygybės priežasčių ir kliūčių įvairių tikslinių grupių asmenims patekti į darbo rinką analizė Galimybių mokytis, gauti profesines konsultacijas sudarymas tikslinių grupių atstovams ir patiriantiems nelygybę asmenims Informacijos apie EQUAL tikslines grupes skleidimas darbdaviams, siekiant juos supažindinti su problemomis, su kuriomis susiduria kai kurios į darbo rinką patekti norinčios socialinės grupės Darbas su socialiniais partneriais, siekiant didinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įsidarbinimo galimybes Europinės geros praktikos sklaida socialiniams partneriams, institucijoms, darbuotojams ir darbdaviams Neigiamo darbdavių (darbuotojų) požiūrio į tikslines grupes keitimas Pasitikėjimo savimi ir motyvacijos ugdymas diskriminaciją patiriantiems asmenims Vyrų ir moterų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas, išbandymas ir įgyvendinimas siekiant palengvinti grįžimą į darbo rinką po ilgos pertraukos Tikslinių grupių atskirties mažinimas informacijos ir komunikacijos technologijų srityje EQUAL daugiau dėmesio skirs tam tikrų tikslinių grupių poreikių nustatymui, o Bendrasis programavimo dokumentas antrojo prioriteto pirmoji priemonė skirta padėti bedarbiams grįžti į darbą ir daugiau dėmesio skiria praktinėms priemonėms, pavyzdžiui, remia profesinį švietimą ir mokymą, konsultavimą karjeros klausimais ir panašiai Tikėtina, kad bus remiamos panašios tikslinės grupės, tačiau paramą gaus skirtingos iniciatyvos. EQUAL akcentuos naujų kovos su nedarbu metodų išbandymą ir keitimąsi geros praktikos patirtimi Europos lygmeniu Antrojo prioriteto antroji priemonė (pirmojo tikslo BPD) Pirmojo tikslo BPD nustatytos problemos Priemonės, skirtos pirmojo tikslo BPD nustatytoms problemoms spręsti EQUAL BPD nustatytos problemos Priemonės, skirtos EQUAL BPD nustatytoms problemoms spręsti Pirmojo tikslo BPD ir EQUAL BPD sąsajos (papildymo ir dubliavimosi galimybės) Antroji priemonė Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas Darbo jėgos kompetencija neatitinka greitai kintančių darbo rinkos reikalavimų, ypač vyresnio amžiaus darbuotojų
\nTinkamo profesinio mokymo, amato įgijimo ir stažavimosi galimybių jaunimui stoka Lietuvoje mažai diegiamos lanksčios darbo formos (pvz., darbas ne visą darbo dieną), dauguma darbdavių nenoriai siūlo lanksčias darbo sąlygas esamiems ir potencialiems darbuotojams, taigi būtina skatinti Lietuvos verslo įmones pripažinti, kad lankstus darbo grafikas verslui naudingas Tikslinė grupė – darbuotojai Įmonių, kurios planuoja įdiegti naujas technologijas (naujus produktus), vadovų ir darbuotojų mokymas ir parama jiems Darbuotojų bazinių žinių ugdymas Studentų ir nedirbančių jaunuolių stažuotės ir mokymas pramonėje ir versle Asmenų, dirbančių srityse, kuriose vyksta struktūrinės reformos (ar anksčiau valstybei priklausiusių objektų privatizavimas), perkvalifikavimas (kvalifikacijos tobulinimas) Naujos darbo organizavimo įmonėse formos Socialinės partnerystės stiprinimas pramonės (šakos) sektoriaus lygiu, mokymas, informacijos socialiniams partneriams skleidimas Kliūtys, su kuriomis susiduria tikslinių grupių atstovai, siekiantys geresnių darbo sąlygų, pavyzdžiui, neįgalūs darbuotojai dažnai gauna tik minimalų atlyginimą Vyresnių darbuotojų kvalifikacija ir įgūdžiai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių Į darbo rinką grįžusioms moterims reikia ypač padėti persikvalifikuoti, kad jų kvalifikacija ir įgūdžiai atitiktų darbo rinkos reikalavimus Lanksčių darbo organizavimo formų stoka trukdo moterims (ypač auginančioms vaikus ar slaugančioms vyresnius giminaičius) įsidarbinti Tikslinės grupės: jaunesni nei 25 ir vyresni nei 50 metų bedarbiai, neįgalieji, moterys (lankstaus darbo formų atveju –moterys, grįžtančios į darbo rinką po ilgos pertraukos) Taikytina ir A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais ir G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones Europinės patirties sklaida socialiniams partneriams, institucijoms, darbdaviams ir darbuotojams Galimybių mokytis, gauti profesines konsultacijas sudarymas tikslinių grupių atstovams ir patiriantiems nelygybę asmenims Darbuotojų, teikiančių mokymo, profesinio švietimo, konsultavimo ir kitas paslaugas, taip pat paramą tikslinėms grupėms, sugebėjimų ir kvalifikacijos tobulinimas Situacijos analizė, poreikių nustatymas, rekomendacijų ir programų rengimas siekiant suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą
\nDarbas su socialiniais partneriais, siekiant palengvinti tikslinių grupių atstovų įdarbinimą ir išsilaikymą darbe Pagal G temą bus remiamos priemonės, skatinančios platesnį lankstesnių darbo organizavimo formų diegimą Lietuvos versle, įrodančios naudą verslui, informacija bus skleidžiama per vystymo bendrijas Galimybių sugrįžti į darbą suteikimas vaikus auginančioms moterims ar asmenims, kurie rūpinasi vyresnio amžiaus giminaičiais Vaikų, neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros galimybių plėtra ir išbandymas Darbdavių skatinimas suteikti galimybę darbuotojams daryti pertraukas karjeroje, kuriant ir išbandant naujus būdus Vyrų skatinimas skirti daugiau dėmesio vaikų priežiūrai ir eiti tėvystės atostogų Tam tikras dalinis sutapimas įmanomas, nes ir pagal pirmąjį tikslą, ir pagal EQUAL numatoma remti socialinės partnerystės stiprinimą Jeigu pagal pirmąjį tikslą daugiausiai bus remiami bedarbiai apskritai (ir dirbantys asmenys), EQUAL socialinės partnerystės priemonės daugiau skirtos tam tikroms tikslinėms grupėms remti – kurti naujus metodus, kurie padėtų spręsti šių grupių nedarbo problemas EQUAL vadovaujančioji institucija imsis priemonių, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi, šiuo tikslu bus glaudžiai bendradarbiaujama su institucijomis, dirbančiomis su pagrindiniais Europos socialinio fondo projektais Antrojo prioriteto trečioji priemonė (pirmojo tikslo Bendrasis programavimo dokumentas) Pirmojo tikslo Bendrasis programavimo dokumentas nustatytos problemos Priemonės, skirtos pirmojo tikslo Bendrasis programavimo dokumentas nustatytoms problemoms spręsti EQUAL Bendrasis programavimo dokumentas nustatytos problemos Priemonės, skirtos EQUAL Bendrasis programavimo dokumentas nustatytoms problemoms spręsti Pirmojo tikslo Bendrasis programavimo dokumentas ir EQUAL Bendrasis programavimo dokumentas sąsajos (papildymo ir dubliavimosi galimybės) Trečioji priemonė Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija Darbo rinkoje dalyvauja labai nedaug tikslinių grupių atstovų, tam trukdo praktinės kliūtys (pvz., įsidarbinimo kliūtys regionuose, trūksta tinkamai įrengtų darbo vietų neįgaliesiems ir panašiai) Tiesioginės (netiesioginės) diskriminacijos formos, dideli regioniniai (tarpregioniniai) užimtumo ir nedarbo skirtumai Daugelis tikslinių grupių patiria socialinę atskirtį Tikslinės grupės: visos pagrindinės socialinės rizikos grupės Lietuvoje (neįgalieji, moterys, jaunimas, tautinės mažumos, iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys, kaliniai ir buvę narkomanai) Profesinio švietimo ir mokymo užtikrinimas visoms pažeidžiamoms grupėms
\nMokymo ir švietimo prieinamumo tikslinių socialinių grupių nariams gerinimas Specifinės priemonės, skirtos gerinti moterų padėčiai darbo rinkoje Parama moterims, grįžtančioms į darbo rinką po ilgos pertraukos Parama vyresnėms moterims, kurios susiduria su integracijos į profesinį gyvenimą sunkumais Parama moterims, ketinančioms pradėti savo verslą Konsultacinės paramos teikimas ir galimybių įgyti profesiją ir mokytis suteikimas kitoms pagrindinėms tikslinėms grupėms, kurioms nustatyta didelė atskirties rizika (iš laisvės atėmimo vietų grįžusiems asmenims, buvusiems narkomanams ir neįgaliesiems) siekiant palengvinti jų profesinę ir darbo reabilitaciją Specialistų mokymas dirbti su neįgaliaisiais ir jų profesinės kvalifikacijos tobulinimas Darbo rinkoje dalyvauja labai nedaug tikslinių grupių atstovų, tam trukdo praktinės kliūtys (pvz., įsidarbinimo kliūtys regionuose, trūksta tinkamai įrengtų darbo vietų neįgaliesiems ir panašiai) Deramai nesinaudojama potencialiomis lankstaus darbo organizavimo galimybėmis, kurios padėtų grąžinti į darbo rinką iš motinystės atostogų grįžtančias moteris ar asmenis, prižiūrinčius priklausomus giminaičius Prieglobsčio prašytojai dažnai neturi Lietuvos darbo rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių ar kvalifikacijos Kaliniai dažnai neturi reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijos, leidžiančių patekti (grįžti) į darbo rinką, su šia problema susiduria ir prekybos žmonėmis aukos, kurioms, be profesinio švietimo ir mokymo, dar reikia ir konsultacijų paslaugų Tikslinės grupės: pagrindinės socialinės rizikos grupės – neįgalieji, jaunimas, vyresnio amžiaus asmenys, tautinės mažumos, iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys, narkomanai ir prekybos žmonėmis aukos A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais ir G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones Situacijos analizė, poreikių nustatymas, rekomendacijų ir programų rengimas, siekiant derinti šeimos ir profesinį gyvenimą Vaikų, vyresnio amžiaus ir kitų remtinų asmenų (pvz., neįgaliųjų) priežiūros ir globos paslaugų išbandymas ir plėtra Priemonės, skirtos moters ir vyro vaidmens šeimoje stereotipui šalinti siekiant skatinti moters integraciją į darbo rinką Darbuotojų, teikiančių konsultacijas, mokymo, profesinio švietimo ir kitas paslaugas, taip pat paramą tikslinėms grupėms, įgūdžių ir kvalifikacijos tobulinimas
\nPriemonės, skirtos užtikrinti, kad tikslinės grupės nepatirtų informacinės izoliacijos ir galėtų naudotis visomis informacijos ir komunikacijos technologijų teikiamomis galimybėmis Naujų iniciatyvų, skirtų padėti tikslinių grupių atstovams, kuriems sunku patekti (grįžti) į darbo rinką (kaliniams, moterims), į ją patekti ar sugrįžti, plėtra ir išbandymas Pasitikėjimo savimi ir motyvacijos ugdymas diskriminaciją patiriantiems asmenims Neigiamo darbdavių (darbuotojų) požiūrio į tikslines grupes keitimas Iš visų žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių pagal tikslines grupes trečioji priemonė artimiausia EQUAL. Remiama veikla gali iš dalies sutapti. Tiesa, sutampančios priemonės viena kitą tik papildys. EQUAL daugiausia dėmesio skirta naujų metodų išbandymui ir socialinės partnerystės stiprinimui siekiant spręsti įsidarbinimo problemas, su kuriomis susiduria pagrindinės tikslinės grupės, po to šie sprendimai bus integruoti pagal pirmąjį tikslą Vadovaujančioji institucija turi užtikrinti, kad visi remiami veiksmai vienas kitą papildytų ir nesidubliuotų. Be to, bus nustatyta, kad vystymo bendrijos negali būti finansuojamos ir pagal Europos socialinio fondo pirmąjį tikslą, ir EQUAL Būtina užtikrinti, kad už EQUAL ir Europos socialinį fondą atsakingi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai glaudžiai bendradarbiautų, taip pat turėtų bendradarbiauti už Europos socialinio fondo pirmąjį tikslą ir EQUAL atsakingi skyriai bendradarbiavimą įgyvendinančioje institucijoje Antrojo prioriteto ketvirtoji priemonė (pirmojo tikslo BPD) Pirmojo tikslo BPD nustatytos problemos Priemonės, skirtos pirmojo tikslo BPD nustatytoms problemoms spręsti EQUAL BPD nustatytos problemos Priemonės, skirtos EQUAL BPD nustatytoms problemoms spręsti Pirmojo tikslo BPD ir EQUAL BPD sąsajos (papildymo ir dubliavimosi galimybės) Ketvirtoji priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas Nėra mokymosi visą gyvenimą kultūros, ir vis dar daug negavusiųjų vidurinio išsilavinimo (nors jų mažėja) Vis dar nedaug suaugusiųjų mokosi toliau (nors jų daugėja) Tikslinės grupės: asmenys, kurie mokosi, nebaigę mokyklos Mokymosi visą gyvenimą kokybės užtikrinimo sistemos kūrimas Investicijos į aukštesniojo mokslo mokytojų rengimą, siekiant tobulinti sektoriaus žmogiškųjų išteklių gebėjimus ir gerinti mokymosi visą gyvenimą sistemos kokybę Mokymuisi visą gyvenimą reikalingos medžiagos rengimas ir leidyba Mechanizmų, mažinančių mokyklos nebaigusių asmenų, kūrimas Tyrimų atlikimas siekiant užtikrinti optimalią mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos tobulinimo sistemų plėtrą
\nŽinių ir kompetencijos vertinimo sistemos kūrimas Įvairesnių mokymo ir mokymosi formų diegimas Duomenų bazių, skirtų mokymosi visą gyvenimą sistemos monitoringui atlikti, kūrimas Parama projekto rengimui Daug mokyklos nebaigusių asmenų, kurie nėra įgiję pagrindinio išsilavinimo Moterims, kurios po ilgos pertraukos grįžta į darbo rinką, būtina suteikti galimybę šviestis profesiniu požiūriu ir lavintis, daugeliui aukštesnysis (suaugusiųjų) mokslas svarbesnis už aukštąjį mokslą Vyresnio amžiaus darbuotojų kvalifikacija dažnai pasenusi, gebėjimai neatitinka darbo rinkos poreikių, jie turi tobulinti kvalifikaciją, kad galėtų patekti į darbo rinką Kitos tikslinės grupės (pvz., neįgalieji) turi atnaujinti kvalifikaciją, kad galėtų įsidarbinti Tikslinės grupės: į darbą grįžtančios moterys, neįgalieji, vyresni nei 50 ir jaunesni nei 25 metų asmenys, prekybos žmonėmis aukos ir mokyklos nebaigę asmenys Mokymasis visą gyvenimą – viena iš EQUAL temų, kurią ketinta įgyvendinti Lietuvoje 2004–2006 metais, tačiau ji atmesta nusprendus, kad gali sutapti su pirmuoju tikslu. Tiesa, kai kurios EQUAL priemonės gali netiesiogiai prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą rėmimo, iš jų: darbuotojų, teikiančių mokymo, profesinio švietimo, konsultavimo ir kitas paslaugas, taip pat paramą tikslinėms grupėms, gebėjimų ir kvalifikacijos tobulinimas galimybių nelygybę ir diskriminaciją darbe patiriančioms grupėms pasinaudoti profesinio švietimo ir konsultavimo paslaugomis didinimas EQUAL tiesiogiai neremia mokymosi visą gyvenimą. Tačiau daug EQUAL programos bandomųjų priemonių (pvz., bendradarbiavimas su jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis) skatins pagrindinių socialinių tikslinių grupių atstovus grįžti mokytis. Tačiau remiamos priemonės bus viena kitą papildančios, o ne dubliuojančios 4.3. Programos tikslų kiekybinė išraiška, rodikliai, monitoringas ir vertinimas Europos Komisijos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, nurodyta, kad struktūrinių fondų ir Europos Bendrijų iniciatyvų programos tikslai visais įmanomais atvejais turi būti išreikšti kiekybiškai. Kiekybiškai išreiškiant EQUAL programos lėšomis remiamų priemonių rezultatus, neišvengiamai iškyla sunkumų, nes daugelis tikslų ir poveikių yra neapčiuopiami. Antai keblu būtų įvertinti socialinės partnerystės mechanizmų stiprinimą skatinant bendradarbiavimą tarp pagrindinių institucijų nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, privataus sektoriaus (ypač mažų ir vidutinių įmonių), nevyriausybinių organizacijų ir visuomeninių grupių.
\nTaip pat sunku kiekybiškai įvertinti informacinio ir reklaminio pobūdžio kampanijų poveikį seminarų dalyviams ar asmenims, gaunantiems EQUAL programos lėšomis finansuojamą medžiagą (pvz., straipsniai apie problemas, su kuriomis susiduria darbo ieškančios socialinės rizikos grupės, straipsniai apie lankstaus darbo organizavimo naudą verslui ir t. t.). Tarptautinė EQUAL programos dimensija sukurs akivaizdžią pridėtinę vertę viešajam, privačiam ir visuomeniniam sektoriui, tačiau įvertinti jos poveikį kiekybiškai bus sudėtinga. Galiausiai išbandyti nacionaliniu lygiu EQUAL programos poveikį geros praktikos politikai neabejotinai bus naudinga, tačiau vėlgi įvertinti šį poveikį kiekybiškai bus sunku.
\nApibendrinant reikia pažymėti, kad daugelis EQUAL programos poveikių labiausiai tinka kokybei vertinti, nes daugelis jų yra neapčiuopiamo pobūdžio. Remiantis 15 ES valstybių senbuvių patirtimi, sukaupta įgyvendinant EQUAL programą, galima teigti, kad kiekybiškai įvertinti Europos Bendrijų iniciatyvų programų tikslus dėl jų novatoriškumo yra sudėtingiau nei tradiciškesnių sruktūrinių fondų intervencijų atveju.
\nKalbant apie EQUAL programos poveikį Lietuvos kontekste, galima remtis kitų valstybių patirtimi, parodančia, kad EQUAL programa sukuria pridėtinę vertę pirmiausia sprendžiant bendras problemas, kaupiant patirtį ir dalijantis ja su tomis institucijomis ar organizacijomis, kurios tradiciškai dar nebuvo glaudžiai bendradarbiavusios, antra, išbandant novatoriškus metodus, kai sprendžiami: a) užimtumo galimybių klausimai; b) socialinės atskirties problemos, vyraujančios tarp socialinės rizikos grupių. Nors rengiant EQUAL BPD buvo identifikuota nemažai sėkmingos socialinės partnerystės mechanizmų ir bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau išankstinio (ex ante) vertinimo tyrimas rodo, kad Lietuvoje vykstantis bendradarbiavimas tarp viešojo, privataus bei visuomeninio sektoriaus iki šiol nėra pakankamas. EQUAL programa turėtų būti labai svarbi propaguojant skirtingų suinteresuotų grupių bendradarbiavimo (partnerystės) kultūrą. Tai yra būtina sąlyga sprendžiant nedarbo problemą, su kuria susiduria socialiai remtinos grupės, ir šalinant ar bent švelninant kitas opias socialines problemas.
\nNors minėtieji veiksniai rodo, kad programos tikslų kiekybinė išraiška yra sunkiai įmanoma, vis dėlto galima kiekybiškai įvertinti pagrindinius programos „indėlius“ ir „rezultatus“ net tuo atveju, jeigu kiekiams interpretuoti ir realiam poveikiui įvertinti reikėtų kokybinio pagrindimo. Antai galima nustatyti sektoriniu ir teritoriniu pagrindu sudarytų vystymo bendrijų skaičių. Taip pat galima nustatyti vystymo bendrijų surengtų informacinių ir informacijos platinimo seminarų skaičių.
\nEuropos Komisijos gairėse dėl žmogiškųjų išteklių iniciatyvos EQUAL 2000–2006 metais priežiūros ir vertinimo nuo 2000 metų liepos rekomenduojama naudoti minimalius programos indėlių bei rezultatų rodiklius, atitinkamai palyginus juos su EQUAL programos veiklų apimtimi. Remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, pateikiami rodikliai, kurių reikės Lietuvoje įgyvendinamos EQUAL programos priežiūros sistemai.
\nLietuvoje įgyvendinamos EQUAL 2004–2006 metų programos indėlio ir rezultatų rodikliai Lentelė A tema (Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais) – rodikliai Finansavimas (mln. eurų) Išlaidos tarptautiniam bendradarbiavimui (partnerystei) vystymo bendrijai (TB/VB) sudaryti (mln. eurų) Sudarytų TB/VB skaičius (vienetais) TB/VB partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių Nacionalinių renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais) Europos masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais) Asmenų, dalyvavusių vystymo bendrijų remiamame profesiniame mokyme ir švietimo priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialiai remtinas grupes ir lytis Asmenų, dalyvavusių motyvacijos ir pasitikėjimo savimi skatinimo priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialinės rizikos grupes Darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame mokyme ir įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, skaičius (vienetais) Finansuojamų priemonių neigiamiems stereotipams įveikti skaičius (vienetais) Informacijos platinimo renginių integracijai į darbo rinką skatinti ir darbdaviams supažindinti su socialinės rizikos grupių poreikiais skaičius – suklasifikuoti pagal renginių temas (vienetais) Asmenų, gavusių naudos iš veiksmų, skirtų padėti jiems patiems spręsti savo problemas, skaičius G tema (Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones) – rodikliai Finansavimas (mln. eurų) Išlaidos TB/VB sudaryti (mln. eurų) Sudarytų TB/VB skaičius (vienetais) TB/VB partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių Nacionalinių renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais) Europos masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais) Asmenų, dalyvavusių vystymo bendrijų remiamame profesiniame mokyme ir švietimo priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialinės rizikos grupes ir lytis Išbandytų priemonių ir sukurtų iniciatyvų, kuriomis siekiama suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, skaičius (pvz., vaikų priežiūros schemos, pagyvenusių ir neįgalių žmonių priežiūros schemos ir t. t.); priemonių skaičius, tenkantis vienai vystymo bendrijai (vienetais)
\nDarbuotojų, dirbančių su socialiai remtinų grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame mokyme bei įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, skaičius Informacijos apie darbo laiko balansą ir lanksčias darbo organizavimo formas platinimo renginių skaičius – suklasifikuoti pagal renginių temas (vienetais) I tema (Parama prieglobsčio prašytojų integracijai) – rodikliai Finansavimas (mln. eurų) Išlaidos TB/VB sudaryti (mln. eurų) Sudarytų TB/VB skaičius (vienetais) TB/VB partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių Nacionalinių renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais) Europos masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais) Asmenų, dalyvaujančių vystymo bendrijų veikloje, skaičius – suklasifikuoti pagal lytis Prieglobsčio prašytojams surengtų kursų, kuriais siekiama palengvinti jų socialinę integraciją į Lietuvos visuomenę bei darbo rinką, skaičius (vienetais) Darbuotojų, išėjusių mokymą institucijose, kurios rūpinasi prieglobsčio ieškančiais asmenimis, skaičius Finansavimo lygis – pirmasis kiekvienos temos rodiklis – yra indėlio rodiklis, kiti rodikliai yra rezultatų rodikliai.
\nSulyginus monitoringo duomenis su anksčiau išvardytais formaliais rodikliais, toliau renkami smulkesni priežiūros duomenys įvairiais aspektais, pvz., dalyvių charakteristika ir vystymo bendrijų veikla. Pastarąja siekiama visapusiškiau parodyti tam tikrų vystymo bendrijų poveikį Lietuvoje, kas bus atitinkamai įvertinta atlikus Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos Lietuvoje galutinį (ex post) vertinimą.
\nAtsiskaitymo dažnumas, t. y. kokiu dažnumu vystymo bendrija privalo pateikti nacionalinio lygmens priežiūros duomenis EQUAL programos įgyvendinančiajai institucijai, bus aprašytas EQUAL BPD Priede. Kitų valstybių patirtis rodo, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp to, kas siekiama renkant EQUAL programos priežiūros duomenis, ir pernelyg neapsunkinti papildomu administraciniu darbu pačių vystymo bendrijų.
\nAnkstesnio vertinimo pamokos (ypač atsižvelgiant į Europos socialinio fondo antrąjį tikslą) rodo, kad numatyti galimas klaidas tikslinėje aplinkoje gali būti labai keblu. Todėl aukščiau pateiktoje lentelėje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išvardijo kiekybinius rodiklius, remdamasi prieš stojimą į ES programų paraiškų skaičiumi (ypač PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos programos žmogiškųjų išteklių plėtros dimensija ir nevyriausybinėms organizacijoms skirta ACCESS programa). Vis dėlto neįmanoma tiksliai numatyti būsimų vystymo bendrijų skaičiaus ir rūšies.
\nNagrinėjant poveikius, svarbu pažymėti, kad EQUAL programos poveikius galima atitinkamai įvertinti tik kokybiškai. Vienas svarbiausių poveikių, kuriems daug dėmesio bus skiriama atliekant būsimuosius EQUAL programos Lietuvoje vertinimus, yra poveikio nacionalinei socialinei ir užimtumo politikai mastas. Kadangi EQUAL programa iš esmės finansuos inovacinės ir eksperimentinės plėtros priemones, vertinti poveikį tradiciniais būdais nebus racionalu (pvz., pagal įsidarbinusių dalyvių skaičių, kitus teigiamus rezultatus, pradėjusių dirbti savarankiškai ar įgijusių naują kvalifikaciją asmenų skaičių).
\nBendros vertinimo sistemos kontekste taip pat gali būti svarbu įvertinti ir mažesnius rezultatus. Daugelis socialinės rizikos grupių bedarbių patiria įvairių sunkumų, dažnai susijusių su diskriminacija ir išankstiniu priešišku nusistatymu, todėl tradiciniai veiklos rodikliai (tokie kaip dalyvių, įgijusių naują kvalifikaciją arba išėjusių formalųjį mokymą, skaičius) gali netikti. Ir tai galima paaiškinti tuo, kad tie asmenys, kuriems teikiamas mokymas, arba tie, kurie ieško darbo, galbūt bus priversti nueiti labai ilgą kelią prieš integruodamiesi arba reintegruodamiesi į darbo rinką (pvz., asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų; asmenys, priklausę nuo psichotropinių medžiagų; buvusios prekybos žmonėmis aukos). Antai Jungtinėje Karalystėje nacionalinė Europos socialinio fondo grupė pabandė plačiau įvertinti sėkmingą EQUAL programos plėtros partnerysčių veiklą, jos žodžiais tariant, „pažangą, kurią padarė asmenys, pagal jų pačių nusistatytus tikslus projekte, nuo nueito kelio pradžios iki integracijos į darbo rinką“. Daugelis pripažįsta: nors socialinės rizikos grupių dalyvių nueito kelio įvertinimas galėtų būti naudingas vystymo bendrijų priežiūrai, tačiau praktiškai tai pasiekti yra sunku. Kita vertus, vystymo bendrijoms Lietuvoje bus svarbu orientuotis ne tik į pasiektus rezultatus, bet ir į kokybės aspektą, pagrindžiant pažangą, kurią pasiekė tam tikri dalyviai bandomuosiuose paprojekčiuose.
\n4.4. Laukiamas EQUAL poveikis kai kurioms socialinės rizikos grupėms EQUAL programa Lietuvoje suvaidins svarbų katalizatoriaus vaidmenį, stiprins socialinės partnerystės mechanizmus tarp institucijų ir organizacijų, dirbančių su socialinės rizikos grupėmis, nurodytomis EQUAL BPD. Išbandydama instituciniu lygiu naujus metodologinius būdus, kaip šalinti kliūtis darbo rinkoje, EQUAL programa taip pat turės tiesioginį ir netiesioginį poveikį pagrindinių socialinės rizikos grupių atstovams, įgyvendinantiems bandomąsias schemas ir veiklas, kurias remia vystymo bendrijų veiklos programos.
\nVeiklos rūšys, duodančios tiesioginės naudos asmenims, galėtų apimti vystymo bendrijas, kuriomis siekiama pagerinti socialinės rizikos asmenų užimtumo galimybes (pavyzdžiui, suteikti jiems galimybes mokytis, dalyvauti profesiniame orientavime ir rengti individualius užimtumo planus).
\nSocialinės rizikos grupių atstovai iš EQUAL programos gaus ir netiesioginės naudos. Antai parama bus teikiama pagal A ir G temas – bus siekiama patobulinti kvalifikaciją bei įgūdžius tų žmonių, kurie rengia profesinį mokymą, organizuoja profesinį orientavimą ir kitas socialinės rizikos grupių konsultavimo formas. Tai neabejotinai turės tiesioginį ryšį su paslaugų, teikiamų bedarbiams viešajame sektoriuje, daugiausia teritorinėse darbo biržose, kokybe. Pagerėjusi paslaugų kokybė, taip pat geresnis poreikių ir problemų, su kuriomis susiduria pagrindinės socialiai remtinos grupės, siekdamos įveikti darbo rinkos kliūtis, suvokimas – tai didžiausia netiesioginė nauda socialinės rizikos grupėms. Netiesioginį naudingą poveikį nelygybei pašalinti turėtų ir priemonės, kurios skirtos neigiamiems stereotipams, susijusiems su socialinės rizikos grupėmis, įveikti (jos orientuotos į darbdavius ir darbuotojus).
\nApžvelgsime potencialų EQUAL programos poveikį kiekvienai iš pagrindinių socialinės rizikos grupių. Poveikio analizė yra neišvengiamai hipotetinė, kadangi neįmanoma tiksliai nustatyti, kokios priemonių ir veiklos rūšys bus remiamos per vystymo bendrijas. Vienas iš ryškiausių EQUAL programos požymių yra tai, kad ši programa suteikia galimybę vystymo bendrijoms pačioms imtis iniciatyvos ir ieškoti novatoriškų problemų sprendimo būdų, todėl neįmanoma iš anksto numatyti, koks bus vystymo bendrijų veiklos programos pobūdis.
\nNeįgalieji Lietuvos teritorinėse darbo biržose įregistruojama vis daugiau neįgaliųjų. EQUAL BPD nurodoma nemažai problemų, su kuriomis susiduria neįgalieji (pvz., mažos pajamos –dažnai tik minimalus atlyginimas), nustatyti su neįgaliaisiais, turinčiais proto negalią, susiję stereotipai, dėl kurių jie negali integruotis į darbo rinką, pažymima, jog darbdaviai stokoja sąmoningumo ir supratimo apie neįgaliųjų poreikius darbovietėje darbo vietos pritaikymo atžvilgiu, kad pastarieji galėtų patekti į pastatus ir t. t. Neįgalieji, galėdami dalyvauti mokyme, profesiniame orientavime, turės ne tik tiesioginės naudos, jie taip pat gaus ir netiesioginės naudos per priemones, turinčias padėti įveikti išankstinį priešišką nusistatymą ir neigiamus stereotipus, be to, bus dedamos pastangos stiprinti nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgaliųjų interesams, institucinius gebėjimus. Kai kurios ES valstybės narės jau yra toli pažengusios spręsdamos neįgaliųjų problemas darbo vietose. Tarptautinė partnerystė leis pasinaudoti šia patirtimi ir gerąja praktika.
\nPriešpensinio amžiaus asmenys Priešpensinio amžiaus asmenų užimtumas yra mažesnis nei šalies gyventojų užimtumo vidurkis, o šios socialinės rizikos grupės moterų užimtumas – dar mažesnis nei vyrų. Pagrindiniai veiksniai, ribojantys priešpensinio amžiaus asmenų darbinę veiklą, yra tai, kad šių asmenų kompetencija neatitinka dabartinės darbo rinkos poreikių ir įsigalėjęs darbdavių neigiamas požiūris, nenoras investuoti į priešpensinio amžiaus žmones. Priešpensinio amžiaus asmenys gaus tiesioginės naudos iš A temos, skirtos patekimui į darbo rinką lengvinti. Įgyvendinus bandomąsias priemones, priešpensinio amžiaus asmenys turės geresnes galimybes mokytis visą gyvenimą. Tačiau svarbiausi yra netiesioginiai poveikiai, iš kurių pagrindinis – tai silpnėjantis išankstinis darbdavių nusistatymas prieš žmones, kuriems per 50 metų, ir darbo rinkoje vyraujantys stereotipai.
\nJaunimas Iš skirtingo amžiaus grupių didžiausias yra jaunimo nedarbo lygis. Specifinės jaunimo grupės – tai našlaičiai, metę mokyklą paaugliai, kaime gyvenantis jaunimas, nepilnamečiai tėvai, jaunos šeimos. Jie, palyginti su kito amžiaus grupėmis, dažnai neturi vidurinio išsilavinimo, jų mažesnės galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje, jų socialinė aplinka tam nėra palanki.
\nJaunimas turėtų gauti naudos iš EQUAL programos pagal A ir G temas. A tema turėtų padėti sudaryti geresnes sąlygas socialinės rizikos jaunimui ir jį motyvuoti, kad šis įgytų bent bazinį išsilavinimą ir turėtų galimybę dalyvauti profesiniame mokyme, o vėliau įgytų darbo rinkoje paklausią profesiją. Tikimasi, kad G tema turės teigiamą poveikį jauniems tėvams bei šeimoms, kadangi bus sukurtos naujos galimybės, būdai ir metodai, kaip palengvinti šeimyninį gyvenimą, atsiras poreikis įgyti vidurinį bei aukštesnį išsilavinimą, siekti karjeros darbo rinkoje.
\nBuvę kaliniai Viena iš opiausių problemų yra buvusių kalinių integracija į visuomenę. Daugelis asmenų, kalinčių įkalinimo įstaigose, yra jauni vyrai nuo 18 iki 29 metų. Moterys kalinės sudaro ganėtinai nedidelę bendro kalinių skaičiaus dalį. Daug kalinių, grįžtančių iš įkalinimo įstaigų, yra linkę vėl nusikalsti, kadangi jie prarado kvalifikaciją, socialinius įgūdžius, o svarbiausia – motyvaciją keisti gyvenimo būdą. Darbdavių požiūris į buvusius nusikaltėlius taip pat yra neigiamas, ir tai apsunkina šių integraciją į darbo rinką.
\nA temos vystymo bendrijos, sprendžiančios buvusių kalinių problemas, turėtų išbandyti buvusiems kaliniams skirtas paramos schemas, kurių tikslas – keisti ir stimuliuoti šių asmenų motyvaciją, gerinti jų galimybes mokytis, palengvinti integraciją į darbo rinką. Netiesioginis EQUAL programos poveikis – geresni žmonių, padedančių kaliniams ir buvusiems kaliniams integruotis į visuomenę ir darbo rinką, įgūdžiai, bent kiek pasikeitęs darbdavių požiūris (tai sumažintų šios grupės diskriminaciją darbo rinkoje).
\nTautinės mažumos Tautinės mažumos, ypač romų bendruomenė, yra socialinės rizikos grupė darbo rinkoje. Tai lemia požiūris į mokymąsi ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio skirtumai. Kai kurios tautinių mažumų bendruomenės gyvena susispaudusios regionuose, kur yra didelis ekonominis nuosmukis. Tai sąlygoja bendrą jų nedarbo statistiką. Būtina atlikti papildomą tyrimą, kad būtų nustatytas ryšys tarp diskriminacijos darbo rinkoje ir aukštesnio už vidurkį įvairių tautinių mažumų nedarbo lygio.
\nVystymo bendrijos, susijusios su tautinių mažumų problemomis, turėtų padėti nagrinėti socialinės rizikos darbo rinkoje priežastis, pasiūlyti priemones, kurios turėtų daryti įtaką darbo rinkos politikai ir praktikai. Daug dėmesio reikėtų skirti Lietuvos romų bendruomenei, gerinti jos narių (bent vaikų) motyvaciją siekti išsilavinimo ir mokymosi visą gyvenimą, padėti jiems integruotis į darbo rinką, ypač – įveikti darbdavių išankstinį nusistatymą prieš romus.
\nLytinė orientacija Darbo vietose pasitaiko problemų, susijusių su skirtingą lytinę orientaciją turinčiais asmenimis. Jos apima tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją ir priekabiavimą. Statistikos duomenų apie tai nedaug esama, tačiau įsigalėjusi nuomonė, kad homofobija egzistuoja daugelyje darboviečių (ir, žinoma, kur kas plačiau – visuomenėje).
\nKitokios, nei įprasta, lytinės orientacijos žmonės, gaus netiesioginės naudos iš EQUAL programos įvairiais būdais. Bus sustiprinti nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių homoseksualams, gebėjimai. Be to, priemonės, skirtos neigiamiems darbdavių stereotipams įveikti ir jų tolerancijai skatinti, turėtų padėti homoseksualiems žmonėms patogiau jaustis dėl savo lytinės orientacijos ir atvirai ją deklaruoti.
\nPrieglobsčio prašytojai Pagrindinė problema integruojant prieglobsčio prašytojus į Lietuvos darbo rinką yra tai, kad daugelis šių asmenų neturi profesinės kvalifikacijos arba jų įgūdžiai bei kvalifikacija negali būti tinkamai pritaikyti Lietuvos darbo rinkoje, kurios poreikiai sparčiai kinta. Kita problema yra kalbos barjeras – daugelis prieglobsčio prašytojų prastai moka lietuvių kalbą.
\nI tema „Prieglobsčio prašytojai“ yra privaloma tema EQUAL 2000–2006 metų programoje. Tik 3 procentai EQUAL programos Lietuvoje išteklių bus skirta prieglobsčio prašytojams, tačiau papildomi ištekliai turėtų gerokai jiems padėti tiek patiems pasirengti integruotis į darbo rinką, tiek lavinti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją tų asmenų, kurie tiesiogiai dirba su prieglobsčio prašytojais instituciniu lygiu. Netiesiogiai prieglobsčio prašytojai turėtų gauti naudos iš informacinių kampanijų, kurių paskirtis – įveikti išankstinį priešišką nusistatymą ir neigiamus stereotipus apie prieglobsčio prašytojus, skirtingas kultūras ir religijas. Tai svarbu, nes daugelis prieglobsčio prašytojų iš Rusijos Federacijos ar buvusios Sovietų Sąjungos šalių yra musulmonai.
\nŠiuo metu išankstinis (ex ante) vertinimas rodo, kad nėra nevyriausybinių organizacijų, tiesiogiai dirbančių su prieglobsčio prašytojais. Tačiau EQUAL programa suteikia galimybę kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms, ypač toms, kurios atstovauja nacionalinių mažumų interesams, įgyvendinti bandomąsias schemas, skirtas darbui su prieglobsčio prašytojais.
\nMoterys darbo rinkoje Nors moterų dalyvavimo Lietuvos darbo rinkoje lygis, palyginti su ES vidurkiu, yra aukštas, o moterų nedarbo lygis, palyginti su vyrų nedarbu Lietuvoje, žemesnis, daugelis moterų dirba mažai apmokamus darbus. Papildomos problemos, nurodytos EQUAL BPD, yra vaiko priežiūros priemonių, padedančių moterims grįžti į darbo rinką, nebuvimas ir menkai Lietuvos darbdavių taikoma lankstaus darbo organizavimo praktika. Tai riboja daugelio moterų įsidarbinimo galimybes, ypač tų, kurios augina vaikus ar prižiūri kitus išlaikytinius (pvz., pagyvenusius giminaičius). Kitas svarbus, bet atskirai nagrinėtinas klausimas yra tų moterų, kurios tapo prekybos žmonėmis aukomis.
\nMoterys neabejotinai turės naudos iš G temos „Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimas“. Bandomosiomis programomis numatoma skatinti darbdavius siūlyti darbuotojams lanksčias darbo organizavimo formas – darbą ne visą darbo dieną, darbą studijų laikotarpiu, profesinės veiklos pertraukas ir t. t.
\nPapildoma parama bus teikiama pagal persikvalifikavimo programas moterų reintegracijai po ilgos nedarbo pertraukos (šalia kitų veiksnių – ir dėl vaikų priežiūros). Parama taip pat bus teikiama priemonėms, leidžiančioms įveikti neigiamus stereotipus, susijusius su moterų ir vyrų vaidmeniu auginant vaikus, skatinti tėvus labiau rūpintis augančiais vaikais ir imti tėvystės atostogas. Tarptautinė EQUAL programos dimensija neabejotinai teiks didžiulę naudą, gerins Lietuvos moterų dalią. Daugelyje valstybių (pvz., Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje) yra puikių geros praktikos pavyzdžių, kaip užtikrinama lyčių lygybė darbo vietoje, taip pat specifinių priemonių, kurių imasi darbdaviai, siekdami išlaikyti moteris (joms suteikiamos lanksčios darbo organizavimo sąlygos), ir veiksmų, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad užimtumo politika, praktika ir procedūros būtų neutralios lyčių atžvilgiu.
\nMoterys turėtų gauti naudos ir iš A temos „Integracijos ir reintegracijos į darbo rinką palengvinimas“. Daug moterų galbūt nebuvo darbo rinkoje dėl vaikų auginimo, todėl jos turės tiesioginės naudos iš profesinio mokymo, profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų.
\nGaliausiai bandomosios priemonės, sukurtos pagal abi temas, turėtų padėti sustiprinti nevyriausybinių organizacijų gebėjimus nagrinėti moterų klausimus. Tai gali duoti ypač teigiamą poveikį toms visuomenės grupėms, kurios sprendžia moterų – prekybos žmonėmis aukų – problemą.
\nPrekybos žmonėmis aukos Prekybos žmonėmis aukomis (tikslas – seksualinis išnaudojimas) dažniausiai tampa moterys. Moterys, tapusios prekybos žmonėmis aukomis, buvo įtrauktos į EQUAL BPD kaip socialinės rizikos grupė su aiškiai diferencijuotais poreikiais ir problemomis. EQUAL BPD nurodyta nemažai problemų, su kuriomis susiduria aukos (iš jų minėtinas psichologinių konsultacijų poreikis). Daug šių moterų ilgą laiką nebuvo darbo rinkoje, todėl anksčiau įgyti įgūdžiai ir kvalifikacija dabar gali būti pasenę arba prarasti. Daug jų niekada nėra buvusios formalioje darbo rinkoje, todėl joms reikia padėti stiprinti pasitikėjimą savimi, lavinti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją.
\nPrekybos žmonėmis aukos turės tiesioginės naudos iš A temos „Integracijos ir reintegracijos į darbo rinką palengvinimas“ per profesinį orientavimą, patarimus, informavimą ir profesinį mokymą. Taip pat moterims – prekybos žmonėmis aukoms gali būti pritaikytos schemos, į kurias įeitų psichologinio konsultavimo dimensija. Atsižvelgiant į problemos mastą, reikėtų tiksliau nustatyti, su kokiais sunkumais susiduria šios moterys, norėdamos patekti į darbo rinką. Bus remiami poreikių nustatymo tyrimai ir tolesni tyrimai, susiję su buvusiomis prekybos žmonėmis aukomis.
\nDaugelis savivaldybių, siekdamos reintegruoti buvusias prekybos žmonėmis aukas į visuomenę, paskatinti jų mokymąsi ir užimtumą, pradėjo kurti bandomąsias programas. Tokios iniciatyvos – galbūt bendradarbiaujant su moterų nevyriausybinėmis organizacijomis – gali būti remiamos EQUAL programos lėšomis, ir tai neabejotinai turėtų teigiamą netiesioginį poveikį buvusių prekybos žmonėmis aukų likimui, pagerinti jų galimybes darbo rinkoje.
\nIlgalaikiai bedarbiai Europos Komisijos prašymu ilgalaikiai bedarbiai buvo įtraukti kaip atskira socialinės rizikos grupė. Neabejotinai visos socialinės rizikos grupės, aprašytos EQUAL BPD 2.3 skyriuje, daugiau ar mažiau kenčia nuo ilgalaikio nedarbo. Todėl šis klausimas gali būti suprantamas tiek kaip atskiras ir nepriklausomas, tiek kaip horizontalus klausimas, turintis įtakos visoms socialinės rizikos grupėms, kurioms dėmesį skiria EQUAL programa. Lietuvos kontekste struktūrinis nedarbas buvo nustatytas Bendrame užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumente, kaip ypač svarbi problema, būdinga asmenims iki 25 metų ir asmenims per 50 metų. Ypač verta susirūpinti metusiais vidurinę mokyklą jaunuoliais, kurie sudaro didelę asmenų iki 25 metų amžiaus grupės dalį.
\nNeabejotinai A tema turės didžiausią poveikį kovai su ilgalaikiu nedarbu, nes remia priemones, skirtas gerinti visų socialinės rizikos grupių užimtumo galimybes. Kai kurioms vystymo bendrijoms pradinis veiklos taškas galėtų būti poreikių analizės parengimas siekiant nustatyti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria socialinės rizikos grupės. Tai bus naudinga, padės geriau suprasti dinamiką, sąlygojančią ilgalaikį nedarbą, būdingą skirtingoms socialinėms grupėms. Šioms grupėms bus organizuojami įvairūs mokymo kursai, profesinis orientavimas, konsultacijos, kad pagerėtų užimtumo galimybės. Antai ilgą laiką nedirbančiam jaunimui sunkumų dažniausiai iškyla dėl kvalifikacijos stokos, darbo patirties ir praktikos neturėjimo. Ilgalaikiams bedarbiams, kuriems per 50 metų, sunku įsidarbinti dėl to, kad jų įgūdžiai ir kvalifikacija yra pasenę. Kad veiksmingiau būtų didinamos bedarbių užimtumo galimybės Lietuvoje, būtina suvokti skirtingus socialinės rizikos grupių poreikius, nagrinėjamus EQUAL programoje.
\nIlgalaikiai bedarbiai taip pat turėtų gauti naudos iš priemonių, kurios skirtos darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos grupėmis, įgūdžiams ir kvalifikacijai tobulinti, taip pat iš bandomųjų priemonių, skirtų mokymui, profesiniam orientavimui ir konsultavimui karjeros klausimais pritaikyti kuo tiksliau nustatytiems socialinės rizikos grupių poreikiams.
\nAsmenys, sergantys priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis Priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligos Lietuvoje nėra plačiai paplitusios, tačiau ši socialinė problema darosi vis opesnė ir kur kas labiau veikia vyrus: jie sudaro per 80 procentų visų sergančiųjų šiomis ligomis. Kenčiantiems nuo priklausomybės psichotropinėmis medžiagomis ligų neabejotinai reikia specialistų pagalbos, kad jie galėtų sugrįžti į visuomenę ir darbo rinką. Lietuvoje veikia nemažai narkomanijos klinikų, tačiau kai kuriose vietovėse jų trūksta. Kita vertus, narkomanų reabilitacijos centrų darbuotojams reikia tobulinti savo įgūdžius ir žinias. Be to, pažymėtina, jog paaugliams dažnai nepavyksta baigti reabilitacijos kurso.
\nAsmenys, sergantys priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, kaip socialinės rizikos grupė turėtų gauti naudos iš EQUAL programos keliais būdais. EQUAL programa pirmiausia turės naudingą poveikį, nes padės sustiprinti administracinius ir institucinius gebėjimus tų, kurie dirba su asmenimis, sergančiais priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis. Nevyriausybinių organizacijų ir viešojo sektoriaus organizacijų grupė rūpinasi asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitacija, vykdo psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos kampanijas, organizuoja pažintinį mokymą. Gana glaudi partnerystė tarp tokių organizacijų Lietuvoje bus naudinga ir palengvins dalijimąsi novatoriškais priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų problemų sprendimo metodais, pagerins asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitaciją.
\nTarptautinė EQUAL programos dimensija turėtų suteikti galimybę mokytis iš kitų šalių gerosios patirties, palyginti ją su veiksmingomis asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitacijos strategijomis. Kaip rodo ankstesnė patirtis, tai labiau apima holistinį, nei šiuo metu Lietuvoje taikomą, metodą, verčiantį sutelkti dėmesį į asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, pasitikėjimo bei motyvacijos atkūrimą, reabilitaciją platesne prasme – fizinę, psichologinę, emocinę ir socialinę – ir galiausiai reintegraciją į visuomenę.
\nViena iš trijų temų – A tema – turėtų būti naudingiausia asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis. Nustatyta nemažai potencialiai remiamų veiklų, kurios gali duoti tiesioginės ar netiesioginės naudos šiems asmenims: tai tyrimai pagrindinių socialinės rizikos grupių poreikiams ir problemoms, su kuriomis jos susiduria integruodamosi į darbo rinką, nustatyti, priemonės dalyvavimui profesiniame mokyme palengvinti, profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugoms tenkinti. Potencialios naudos galima tikėtis ir iš priemonių, skirtų darbo ieškančių asmenų motyvacijai ir pasitikėjimui savimi skatinti, jeigu vertinant esamą būklę pasitikėjimo stiprinimas bus pripažintas svarbiu žingsniu į asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitaciją.
\nVystymo bendrijos, kurios daug dėmesio skirs asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, kaip socialinės rizikos grupei, taip pat gali ieškoti novatoriškų metodų, kaip vykdyti psichotropinių medžiagų naudojimo prevencijos veiklą, skatinti supratimą apie psichotropinių medžiagų keliamą pavojų. Be to, sunku numatyti, kokį poveikį (jeigu toks būtų) turės EQUAL programa atvirkštinių psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijų atžvilgiu, nes daugiausia dėmesio visų pirma bus skiriama pagalbai asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, ir jų reabilitacijai.
\n4.5. Programos lėšų paskirstymas Lietuvoje įgyvendinamoje EQUAL programoje numatyti finansiniai asignavimai bus paskirstyti pagal atrinktų prioritetų temas taip:
\nA tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais. Šiai temai bus skirta 69 procentai programos lėšų.
\nG tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones. Šiai temai bus skirta 20 procentų programos lėšų.
\nI tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai. Šiai temai bus skirta 3 procentai programos lėšų.
\nFinansiniai asignavimai numatomi remiantis šio dokumento 4.1 poskyryje pateikta analize, taip pat parengiamųjų darbo grupių nustatytų problemų svarba ir apimtimi. Prognozuojama, kad bus sukurta apie 30 vystymo bendrijų: 21 bendrija – A temai, 6–8 bendrijos – G temai ir 1 bendrija – I temai. Šie skaičiai yra indikatyvūs. Kiti 8 procentai bendrų EQUAL programai skirtų biudžeto asignavimų numatomi techninei pagalbai.
\nTodėl į veiklą įsitrauks įvairios suinteresuotos organizacijos. Jos taip pat dalyvaus sprendimų priėmimo procese pagal sutartinį (ir rašytinį) veiklos planą kartu su partneriais iš kitų ES valstybių narių.
\nEQUAL vystymo bendrijos suburia iš esmės skirtingas anksčiau tarpusavyje nebendradarbiavusius partnerius, sutelkia jų gebėjimus ir išteklius.
\nEQUAL finansuos trijų rūšių veiklą: vystymo bendrijų sukūrimas, bendros strategijos ir veiklos plano parengimas, pritarimas tarptautinio bendradarbiavimo sutarčiai – tai parengiamieji darbai, vadinami pirmuoju etapu; vystymo bendrijų veiklos planų įgyvendinimas – antrasis etapas; teminių tinklų sukūrimas, gerosios patirties sklaida ir poveikis nacionalinei politikai – trečiasis etapas.
\n5.2. Projektų atrankos procedūra EQUAL finansavimui gauti bus surengta projektų atranka. Ji remsis bendra paraiška, kurią pateiks tam tikras organizacijų (vystymo bendrijos iniciatorių) skaičius. Šioje paraiškoje turėtų būti nurodyta: partneriai, kurie dalyvaus vystymo bendrijoje nuo pradžios; susitarimai, užtikrinantys, kad visi projekto dalyviai aktyviai dalyvaus vystymo bendrijos veikloje, ypač atitinkamos mažos organizacijos; susitarimai dėl administracinės ir finansinės atsakomybės; bendrijos pagrindas, tikslus sprendžiamos problemos apibūdinimas ir bendrijos tikslai; sprendžiamos problemos aktualumo įvertinimas ir galimo sprendimo patikrinimas, paaiškinimas, kaip numatoma spręsti diskriminacijos ir nelygybės klausimą, planas, kaip išplatinti rezultatus, kaip juos perkelti į politiką ir praktiką; ko tikimasi iš tarptautinio bendradarbiavimo; numatytų veiksmų, įskaitant ir numatytą biudžetą (sąmatą), planas, skirtas naujoviškam požiūriui plėtoti ir patikrinti darbo metu; išsamus planas, metodika ir valdymo priemonės vystymo bendrijos sutarčiai sudaryti ir užbaigti (įskaitant biudžetą).
\nLentelėje pateikiamas Lietuvos institucijų ir organizacijų, galinčių dalyvauti vystymo bendrijose, sąrašas. Jis nėra galutinis. Organizacijos čia suskirstytos į keletą kategorijų: valstybės institucijos, regioninės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir privataus verslo įmonės.
\nLietuvos institucijų ir organizacijų, galinčių dalyvauti vystymo bendrijose, pavyzdžiai Organizacijos kategorija Pavyzdžiai Valstybės institucijos Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybinė jaunimo reikalų taryba Regioninės ir savivaldybių institucijos apskričių viršininkų administracijos ir savivaldybių administracijos Viešosios įstaigos, valstybės įstaigos ir įmonės Lietuvos darbo rinkos mokymo centras ir 6 regioninės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos. Lietuvos darbo birža ir jai priklausančios 46 teritorinės darbo biržos, socialinės, sveikatos apsaugos ir reabilitacijos institucijos, veterinarinės tarnybos, darbo rinkos mokymo ir konsultavimo institucijos, kolegijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, kitos institucijos, teikiančios viešąsias paslaugas socialinės rizikos grupėms darbo rinkoje Socialiniai partneriai darbdavių organizacijos, darbuotojų organizacijos Nevyriausybinės organizacijos (NVO) įvairios nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir draugijos, atstovaujančios socialinės rizikos grupių interesams darbo rinkoje, bendruomenių centrai Privataus verslo įmonės privataus verslo įmonės, kurios teikia socialinės rizikos grupėms užimtumo, įdarbinimo ar pagalbos paslaugas darbo rinkoje; privačios konsultavimo institucijos, kurios specializuojasi socialinės rizikos grupių integravimo į darbo rinką srityje Už vystymo bendrijų atranką atsako vadovaujančioji institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atrankos kriterijai atspindės bendruosius EQUAL principus ir reikiamą paraiškų kokybę. Vadovaujančioji institucija užtikrins, kad atrankos procese nebūtų interesų konflikto. Atmetamų prašymų pateikėjai bus informuojami apie atmetimo priežastis ir galimybę apskųsti sprendimą.
\nEQUAL programą įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – vadovaujančioji institucija, kuri bus atsakinga už kvietimą teikti paraiškas, finansuotinų vystymo bendrijų atrankos procedūrą, taip pat už EQUAL bendros duomenų bazės (EBDB), kurioje nurodomi atrinktų finansuoti vystymo bendrijų duomenys, užpildymą. Duomenys apie vystymo bendrijas bus įvesti į duomenų bazę iki 2005 m. sausio 1 d., kad visos vystymo bendrijos turėtų lygias galimybes susirasti tarptautinius partnerius ir pasirašyti vystymo bendrijų sutartį.
\n5.3. Atrankos kriterijai Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į Projektų atrankos komiteto rekomendacijas, atlieka projektų atranką EQUAL finansinei paramai gauti. EQUAL įgyvendinimas paremtas vystymo bendrijų veikla. Iš atrinktų vystymo bendrijų bus reikalaujama įgyvendinti numatytus uždavinius pagal veiklos planus. Kiekvieno uždavinio įgyvendinimą įvertins įgyvendinančioji institucija, o tvirtins vadovaujančioji institucija. Pirmojo etapo uždavinių neįvykdymas reikštų projekto pašalinimą iš EQUAL finansuojamų projektų ir tolesnių išlaidų netinkamumą.
\nAntrojo etapo uždaviniai yra susiję su veiklos plano įgyvendinimo peržiūra, kaip nustatyta vystymo bendrijos sutartyje. Atsiradus finansinių sunkumų dėl veiklos nevykdymo, vadovaujančioji institucija gali atitinkamai perskirstyti biudžetą. Šiuos patikrinimus reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių vykdys įgyvendinančioji institucija.
\nEQUAL iniciatyva yra susijusi su Europos užimtumo strategija ir jos gairėmis, taip pat su Lietuvos Respublikos užimtumo veiksmų (kuriuos ji papildo ir remia) planu. Kiekviena vystymo bendrija privalėtų atsižvelgti į minėtuosius dokumentus.
\nVystymo bendrijos turi įrodyti EQUAL finansavimui gauti būtinus gebėjimus tenkinti strateginių ir operacinių kriterijų suformuluotus reikalavimus. Papildomai bus taikomi horizontalieji kriterijai, kad būtų užtikrintas regioninis ir teminis vientisumas.
\nVystymo bendrijų atranka remiasi nacionaliniais prioritetais, kurių laikantis įgyvendinama EQUAL iniciatyva ir visoms ES valstybėms narėms bendri principai. Atrankos kriterijai yra suskirstyti į šias grupes:
\nStrateginiai kriterijai: novatoriškumas (kokybės rodiklis); partnerystė (kokybės rodiklis); tarptautinė partnerystė; sklaida, bendradarbiavimas tinkle ir poveikis (kokybės rodiklis); galimybių suteikimas; lyčių lygios galimybės; politikos reikalingumas ir tinkamumas.
\nOperaciniai kriterijai: vystymo bendrijų strateginis planas; operacinė struktūra; biudžetas; kiekvieno partnerio vaidmuo (kokybės rodiklis); įvertinimas (kokybės rodiklis).
\nHorizontalieji kriterijai: regioninis paplitimas; teminis paplitimas; socialinės rizikos grupių aprėptis.
\nAtrankos procedūra turi būti paprasta, skaidri, lengvai suprantama ir pritaikyta programai. Kokybės perspektyva akivaizdžiai matoma novatoriškumo, sklaidos, vystymo bendrijų profilio, koordinatoriaus kompetencijos ir vertinimo atžvilgiu.
\nSiekiant išvengti sudėtingo atrankos proceso, kriterijų skaičius ribojamas. Sprendimams skirtas patikrinimų sąrašas pagrindžia kiekvieną atrankos kriterijų. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, bus užtikrintas atrankos kriterijų viešumas.
\nIšsamesnė informacija apie atrankos procedūras pateikiama EQUAL BPD priede.
\n5.4. Vystymo bendrijų sukūrimas, bendros strategijos ir veiklos plano parengimas, pritarimas tarptautinio bendradarbiavimo sutarčiai (pirmasis etapas) Sėkmingai praėjus atrankos procesą, išlaidos tampa tinkamos, ir iš vystymo bendrijų bus reikalaujama įgyvendinti pagrindinius projekto uždavinius.
\nPirmasis uždavinys (pirmasis etapas) yra sukurti ar konsoliduoti stabilią ir veiksmingą vystymo bendriją ir jos strategiją, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą, kuris suteiks projektui realią pridėtinę vertę. Šiam tikslui skirtas laikas bus apibrėžtas veiklos efektyvumu, ar sparčiai kiekviena vystymo bendrija sugebės sudaryti sutartis su visais partneriais pagal vystymo bendrijos sutarties projektą. Vystymo bendrijos sutarties projektas turi būti nedelsiant pateikiamas vadovaujančiajai institucijai.
\nVystymo bendrijos privalo nurodyti bent vieną partnerį iš kitos ES valstybės narės. Bendra taisyklė yra tai, kad įgyvendinant EQUAL programą turi būti bendradarbiaujama ir su kitomis vystymo bendrijomis; toks bendradarbiavimas taip pat gali būti išplėstas į kitus panašius projektus, remiamus ne ES valstybėse narėse, tinkamose finansuoti pagal PHARE, TACIS MEDA ar CARDS programas.
\nVystymo bendrijos sutarties projektas įregistruoja partnerių susitarimą ir pateikia jų bendrą, nuoseklią ir aiškią strategiją, nurodo pagrindines vystymo bendrijų sėkmės sąlygas. Toks projektas turi apimti: specifinių spręstinų problemų, susijusių su atskirtimi, diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje, tikslų apibūdinimą ir įvertinimą; suinteresuotų organizacijų analizę; nustatymą ir aptarimą tų žmonių, grupių ir organizacijų interesų bei siekių, kurie gali daryti poveikį ar būti veikiami sprendimo, kuris bus išbandytas ir ištobulintas projekte, taip pat atitinkamų suinteresuotų organizacijų vaidmenų aprašymą vystymo bendrijų veikloje; tikslus ir strategiją, kaip juos pasiekti atsižvelgiant į patirtį, įgytą pirmojo EQUAL įgyvendinimo etapo metu, ir kitus atitinkamus veiksmus; prielaidų, rizikos ir lankstumo reikalavimų apibūdinimą; išsamų veiklos planą kartu su realiu biudžetu, suskirstytu į nacionalinės ir tarptautinės veiklos išlaidas; kiekvieno partnerio vaidmens nustatymą, įskaitant susitarimus dėl bendrijos priežiūros, valdymo ir finansinės paramos administravimo (pageidautina pagal sutartą bendrą sistemą); tarptautinio bendradarbiavimo sutartį, kuri turi nurodyti bendrus interesus, tarptautinės veiklos pridėtinę vertę, tarptautinį veiklos planą ir biudžetą. Taip pat turi būti nustatytas kiekvieno tarptautinio partnerio indėlis ir vaidmuo, sprendimų priėmimo metodai, organizaciniai susitarimai dėl bendros veiklos plano įgyvendinimo, bendri veiksmų valdymo ir vertinimo metodai. Tarptautinio bendradarbiavimo sutartis turi būti pateikta pagal bendrą Tarptautinio bendradarbiavimo vadove apibūdintą formą, ji turi būti įvesta į bendrą EQUAL tarptautinio bendradarbiavimo internetinį modulį (ETCIM). Popierinė duomenų bazės įrašo versija turi būti pridėta prie vystymo bendrijos sutarties projekto; veiksmų ir pasiekimų nuolatinio vertinimo metodiką ir mechanizmą, įskaitant patikrinamų rodiklių apibūdinimą, kurie parodo, kaip bus vertinami ir matuojami tikslai, rezultatai ir pajėgumai; atitinkamą tarptautinio bendradarbiavimo vykdant bendrą veiklą priežiūros bei vertinimo metodiką ir mechanizmus; vystymo bendrijų ir jų tarptautinių partnerių įsipareigojimus siekiant bendradarbiauti ir darant įtaką politinei veiklai tiek šalies, tiek Europos mastu; strategiją ir mechanizmus, kaip integruoti lyčių lygių galimybių aspektą.
\nVystymo bendrijos sutarties projektas taip pat turi parodyti, kad vystymo bendrija atitinka šias sąlygas: skaidrumą. Rezultatai turi būti viešai prieinami (produktai, priemonės, metodai ir t. t.); gebėjimų kūrimą ir įgalinimą. Vystymo bendrija privalo gebėti mobilizuoti įvairius žmones veiksmingai dirbti kartu pagal pasirinktą strategiją. Daug dėmesio bus skiriama susitarimams, kad visi susiję subjektai (valstybės institucijos, valstybinės užimtumo tarnybos, nevyriausybinės organizacijos, verslo sektorius, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, ir socialiniai partneriai) galėtų dalyvauti bendrijoje jos gyvavimo metu. Vystymo bendrija privalo parodyti, kad visi partneriai dalyvavo sudarant ir planuojant vystymo bendrijos sutartį; mokymosi dvasią. Labai svarbūs yra gebėjimas ir pasiryžimas mokytis iš kitų, aktyviai bendradarbiauti tinkle, skleisti ir daryti įtaką politinei ir praktinei veiklai tiek šalies, tiek Europos mastu.
\nĮgyvendinančioji institucija vadovaujančiosios institucijos pavedimu teiks paramą, kad vystymo bendrija galėtų kuo sparčiau ir geriau parengti vystymo bendrijos sutarties projektą. Nepateikusi šio projekto vystymo bendrija bus išbraukta iš atrankos proceso antrojo etapo metu, ir išlaidos nebus tinkamos.
\n5.5. Vystymo bendrijos veiklos plano įgyvendinimas (antrasis etapas) Gavusi vystymo bendrijos sutarties projektą, vadovaujančioji institucija paprastai per 8 savaites patvirtina vystymo bendrijos dalyvavimą antrajame etape, įskaitant daugiametį biudžetą veiklos planui įgyvendinti (antrasis etapas).
\nTolesni vystymo bendrijos uždaviniai, susiję su veiklos plano įgyvendinimu, nurodomi vystymo bendrijos sutartyje. Neįvykdžius numatyto veiklos plano, galimi finansiniai padariniai: vadovaujančioji institucija gali atitinkamai perskirstyti biudžetą. Vystymo bendrijos veiklos patikrinimai bus vykdomi ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
\nVystymo bendrijos veiklos plano įgyvendinimas galėtų būti numatytas ne ilgiau kaip 3 metams.
\n5.6. Teminių tinklų sukūrimas, gerosios patirties sklaida ir poveikis nacionalinei politikai (trečiasis etapas) Kita privaloma vystymo bendrijos veikla bus dalyvauti teminiame tinkle, skleisti gerąją patirtį, daryti poveikį nacionalinei politikai ir praktikai. Parama darbui teminiame tinkle, gerosios patirties sklaidai ir poveikiui nacionalinei politikai (trečiasis etapas) prasidės iš karto, kai vadovaujančioji institucija nuspręs, kad yra pakankamai poreikių, patirties ir rezultatų pradėti darbą šiame tinkle, skleisti gerąją patirtį, veikti nacionalinę politiką ir praktiką. Išsamesnė informacija bus pateikta Poveikio politikai ir praktikai strategijoje (žr. šio dokumento 6.1 poskyrį).
\nNorint padidinti poveikį politikai ir praktikai, inovacijų integravimui į politiką ir praktiką (trečiasis etapas) ir gavus iš vystymo bendrijų (kurios veikia pavieniui, su grupėmis ar ad hoc vystymo bendrijų partnerių konsorciumuose) grupių ir ekspertų pasiūlymą, vadovaujančioji institucija gali finansuoti papildomą veiklą, siekdama įvertinti, pateikti ir skatinti gerąją patirtį šalies ar Europos mastu, įskaitant: inovacijos patvirtinimą; inovacijos palyginimą su egzistuojančiais šalies ir kitų ES valstybių narių požiūriais; inovacijos sklaidą tarp kitų dalyvių, norinčių įveikti konkrečią diskriminacijos formą; gerosios patirties sklaidą, perdavimą ir patariamąjį (konsultacinį) darbą; įgytos patirties ir pamokų, išmoktų už EQUAL ribų, integravimą.
\nSocialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, taip pat gali finansuoti papildomą vystymo bendrijos poveikio politikai ir praktikai veiklą (trečiasis etapas) – bendradarbiavimo tarp Europos teminių tinklų dalį.
\nViena iš Europos Bendrijų iniciatyvų ir vienas iš ypač svarbių EQUAL programos tikslų yra poveikio politikai ir praktikai koncepcija. Svarbu pastebėti skirtumą tarp gerosios patirties sklaidos per vystymo bendrijas, jų tarptautinio bendradarbiavimo ir naujų inovacinių metodologijų arba politikos požiūrių, sudarytų ir išbandytų per EQUAL programą, poveikio nacionalinei socialinei ir užimtumo politikai.
\n2003 metų Europos Komisijos Komunikatas COM (2003) 840 (toliau vadinama – EQual Komunikatas) taip pat parodo skirtumą tarp horizontaliojo ir vertikaliojo poveikių politikai ir praktikai. Horizontaliuoju poveikiu politikai ir praktikai siekiama užtikrinti, kad išmoktos pamokos būtų taikomos nacionalinėje socialinėje ir užimtumo politikoje. Vertikalusis poveikis politikai ir praktikai – tai būdas, nusakantis, kaip EQUAL veikia politiką ir praktiką, t. y. nuo politikos lygmens iki tam tikros vystymo bendrijos, jos remiamų bandomųjų priemonių, veiksmų ir nuo vystymo bendrijos gerosios patirties sukaupimo, išbandymo, patvirtinimo iki politikos ir praktikos.
\nEQUAL Komunikato revizijoje nustatyta, kad už poveikį politikai ir praktikai, teminius tinklus, gerosios patirties sklaidą ir informavimo funkciją atsako vadovaujančioji institucija. Vadovaujančioji institucija įtraukia socialinius partnerius į kiekvieną iš šių veiklos sričių. 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL BPD įgyvendinimo priežiūros komitetas yra atsakingas už poveikio politikai ir praktikai strategijos nustatymą ir patvirtinimą tiek horizontaliuoju (t. y. tarp organizacijų, veikiančių panašiose teminėse srityse), tiek vertikaliuoju lygiu (nacionalinis, regioninis ir vietos politinis lygis). Poveikio politikai ir praktikai strategija remsis Lietuvos vystymo bendrijų patirtimi, rezultatais, todėl sieks: nustatyti veiksnius, lemiančius nelygybę ir diskriminaciją darbo vietoje ir neleidžiančius pasinaudoti darbo rinkos galimybėmis; prižiūrėti ir analizuoti vystymo bendrijos įtaką ar potencialią įtaką politikos prioritetams, kaip numatyta Lietuvos Respublikos užimtumo veiksmų plane, ir skirtingoms grupėms, patiriančioms diskriminaciją ar nelygybę darbo rinkoje; nustatyti, įvertinti ir įtvirtinti gerosios patirties veiksnius; skleisti gerąją patirtį (tiek horizontaliai, tiek vertikaliai).
\nKomunikatas apibūdina poveikį politikai ir praktikai kaip „naujų idėjų ir požiūrių integravimą ir įtraukimą į politiką“. EQUAL Komunikato revizijoje nurodyta: nors EQUAL teikia poveikio politikai ir praktikai palengvinimo struktūrą ir priemones, bet pats poveikis politikai ir praktikai yra kiekvienos vystymo bendrijos (teritorinis arba konkretaus klausimo lygis), ES valstybės narės (nacionalinis lygis) ir Europos Komisijos (Europos lygis) atsakomybė.