Kreditoriui atsisakius nuo priklausančios jam pirmenybės teisės patenkinti jo reikalavimą ar nuo kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės už tai, kad skolininkas neįvykdė prievolės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, pasinaudodamas aukščiau nurodytomis teisėmis.
\nLaidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė.
\nLaidavimas taip pat pasibaigia, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai, nesant kitokio susitarimo, laiduotojo atsakomybė pasibaigia, suėjus vieneriems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos.
\nIV. Garantija
\nGarantija laikoma įstatyme ar sutartyje numatyta vienos socialistinės organizacijos pareiga pilnutinai ar dalinai atsakyti kitai organizacijai-kreditoriui, jeigu organizacija-skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai. Garanto atsakomybė yra subsidiarinė (192 straipsnis).
\nGarantijai atitinkamai taikomos šio kodekso 215, 217, 218 ir 219 straipsniuose nustatytos taisyklės, jeigu ko kita nenustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.
\nSutartimi nustatyta garantija turi būti sudaroma rašytine forma.
\nV. Rankpinigiai
\nRankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena iš susitariančių šalių duoda pagal sutartį priklausančių iš jos mokėjimų sąskaita antrajai šaliai sutarties sudarymui įrodyti ir jos įvykdymui užtikrinti.
\nSusitarimas dėl rankpinigių, nepriklausomai nuo rankpinigių sumos, turi būti sudaromas rašytine forma.
\nJeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.
\nBe to, šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai nuostolius, įskaičius rankpinigių sumą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.
\nDevynioliktasis skirsnis ATSAKOMYBĖ UŽ PRIEVOLIŲ PAŽEIDIMĄ
\nJeigu skolininkas neįvykdo prievolės perduoti individualiai apibrėžtą daiktą kreditoriui nuosavybėn ar operatyviai tvarkyti arba naudotis, tai kreditorius turi teisę reikalauti atimti šį daiktą iš skolininko ir perduoti jam. Ta teisė išnyksta, jeigu daiktas jau perduotas kitam kreditoriui, turinčiam tos pačios rūšies teisę. Jeigu daiktas dar neperduotas, pirmenybė priklauso tam iš kreditorių, kurio naudai prievolė atsirado pirmiau, o jeigu to negalima nustatyti,–tam, kuris pirmiau pareiškė ieškinį.
\nSkolininkui neįvykdžius prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita, jeigu ko kita neišplaukia iš įstatymo ar sutarties, arba reikalauti nuostolių atlyginimo.
\nJeigu skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius.
\nNuostoliais laikomos kreditoriaus turėtos išlaidos, jo turto netekimas arba sužalojimas, taip pat kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu skolininkas būtų įvykdęs prievolę.
\nJeigu už prievolės neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai), tai nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (bauda, delspinigiai).
\nĮstatymas arba sutartis gali numatyti atvejus: kada leidžiama išieškoti tiktai netesybas (baudą, delspinigius), bet ne nuostolius; kada gali būti išieškoma visa nuostolių suma greta netesybų (baudos, delspinigių); kada, kreditoriaus pasirinkimu, gali būti išieškomos arba netesybos (bauda, delspinigiai), arba nuostoliai.
\nAtskiroms prievolių rūšims TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti ribotą atsakomybę už prievolių neįvykdymą arba netinkamą jų įvykdymą.
\nSocialistinėms organizacijoms neleidžiama tarpusavyje susitarti dėl jų atsakomybės apribojimo, jeigu tai prievolių rūšiai atsakomybės dydis yra įstatymo tiksliai nustatytas.
\nSumokėjimas netesybų (baudos, delspinigių), nustatytų tam atvejui, kai praleidžiamas prievolės vykdymo terminas arba prievolė kitaip netinkamai įvykdoma, ir atlyginimas nuostolių, padarytų netinkamu prievolės įvykdymu, neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti prievolę natūra, išskyrus tuos atvejus, kada neteko galios planinė užduotis, kuria pagrįsta prievolė tarp socialistinių organizacijų.
\nAsmuo, neįvykdęs prievolės arba ją įvykdęs netinkamai, atsako turtu, tik esant kaltei (tyčiai arba neatsargumui), išskyrus įstatymo arba sutarties numatytus atvejus. Kad kaltės nėra, įrodinėja pažeidusysis prievolę asmuo.
\nKada prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai tretieji asmenys, kurie buvo įpareigoti ją įvykdyti (179 straipsnis), atsako skolininkas, jeigu TSR Sąjungos ar Lietuvos TSR įstatymai nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas.
\nJeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas atitinkamai sumažina skolininko atsakomybę.
\nTa pati taisyklė taikoma ir tais atvejais, kada kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymu ar netinkamu jos įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kada kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.
\nŠiame straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos taip pat ir tais atvejais, kada skolininkas pagal įstatymą arba sutartį (231 straipsnis) atsako turtu už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepriklausomai nuo savo kaltės.
\nJeigu, sutarčiai esant dvišalei, įvykdyti prievolę vienai šaliai pasidarė negalima dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nei viena, nei antra šalis, tai, nesant ko kita numatyta įstatyme ar sutartyje, nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad antroji šalis įvykdytų sutartį. Kiekviena iš šalių tuo atveju turi teisę reikalauti grąžinti jai visa, ką ji įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo.
\nJeigu, sutarčiai esant dvišalei, įvykdyti prievolę vienai šaliai pasidarė negalima dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, tai, nesant ko kita numatyta įstatyme arba sutartyje, antroji šalis turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti sutarties neįvykdymu padarytus nuostolius.
\nSantykiuose tarp socialistinių organizacijų atsisakyti nuo sutarties šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais leidžiama tik tada, kai tai neprieštarauja liaudies ūkio planavimo aktams.
\nJeigu, sutarčiai esant dvišalei, įvykdyti prievolę vienai šaliai pasidarė negalima dėl tokios aplinkybės, už kurią atsako antroji šalis, tai pirmoji šalis turi teisę reikalauti iš antrosios šalies įvykdyti prievolę, įskaitant tai, ką ji sutaupo dėl negalėjimo įvykdyti savo prievolės.
\nSkolininkas laikomas praleidusiu terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo nustatytu terminu.
\nSkolininkas, praleidęs įvykdymo terminą, atsako kreditoriui už termino praleidimu padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalėjimą įvykdyti prievolę.
\nJeigu dėl to, kad skolininkas praleido įvykdymo terminą, kreditorius nebesuinteresuotas įvykdymu, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti įvykdymą ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Santykiuose tarp socialistinių organizacijų atsisakyti priimti įvykdymą po to, kai jo terminas praleistas, leidžiama tik įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais bei sąlygomis.
\nSkolininkas nelaikomas praleidusiu įvykdymo terminą, kol prievolės negalima įvykdyti dėl to, kad kreditorius praleido įvykdymo terminą (237 straipsnis).
\nSkolininkas, praleidusysis terminą įvykdyti piniginei prievolei, privalo sumokėti už termino praleidimo laiką trijų metinių procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio procentų dydžio.
\nPagal socialistinių organizacijų tarpusavio pinigines prievoles praleidusysis terminą skolininkas privalo mokėti kreditoriui už kiekvieną praleisto termino dieną procentus (delspinigius), kurių dydį nustato TSR Sąjungos įstatymai.
\nKreditorius laikomas praleidusiu įvykdymo terminą, jeigu jis atsisakė priimti skolininko pasiūlytą tinkamą įvykdymą ar neatliko veiksmų, iki kurių atlikimo skolininkas negalėjo įvykdyti savo prievolės.
\nKreditorius laikomas praleidusiu terminą taip pat ir šio kodekso 244 straipsnio penktojoje dalyje nurodytais atvejais.
\nKreditoriui praleidus terminą, skolininkas gauna teisę į termino praleidimu padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu kreditorius neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jo paties kaltės ar ne dėl tų asmenų, kurie pagal įstatymą ar kreditoriaus pavedimą buvo įpareigoti priimti įvykdymą, kaltės.
\nPagal piniginę prievolę skolininkas neprivalo mokėti procentų (delspinigių) už kreditoriaus termino praleidimo laiką Dvidešimtasis skirsnis REIKALAVIMO PERLEIDIMAS IR SKOLOS PERKĖLIMAS
\nKreditorius turi teisę perleisti reikalavimą, kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmenybe.
\nNeleidžiama perleisti reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kilusią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo.
\nReikalavimo įgijėjui pereina teisės, nustatytos prievolės įvykdymui užtikrinti.
\nKreditorius, perleidusysis reikalavimą kitam asmeniui, privalo perduoti jam dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę.
\nPradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už perduoto jam reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdys, išskyrus tuos atvejus, kai pradinis kreditorius įsipareigoja naujajam kreditoriui laiduoti už skolininką.
\nJeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, tai prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui laikomas prievolės įvykdymu tinkamam kreditoriui.
\nSkolininkas turi teisę pareikšti prieš naujojo kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo prieš pradinį kreditorių tuo momentu, kada gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
\nPerkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali, tiktai sutinkant kreditoriui.
\nNaujasis skolininkas turi teisę pareikšti prieš kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, paremtus šiuo prievoliniu santykiu tarp kreditoriaus ir pradinio skolininko.
\nLaidavimas ir trečiojo asmens duotas įkeitimas, perkėlus skolą, pasibaigia, jeigu laiduotojas arba įkaito davėjas neišreiškia sutikimo atsakyti už naująjį skolininką,
\nJeigu reikalavimas ar skola yra pagrįsti sandoriu, kuris sudarytas rašytine forma, tai reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas turi būti atlikti rašytine forma.
\nDvidešimt pirmasis skirsnis PRIEVOLIŲ PASIBAIGIMAS
\nPrievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu.
\nKreditorius, priimdamas įvykdymą, privalo, skolininko reikalavimu, duoti jam pakvitavimą apie viso ar dalies įvykdymo gavimą. Įvykdžius valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų tarpusavio sandorius arba šių organizacijų sandorius su piliečiais, sudarytus žodžiu (42 ir 43 straipsniai), organizacija, apmokėjusi už prekes arba patarnavimus, turi gauti iš antrosios pusės dokumentą, patvirtinantį pinigų sumokėjimą ir jo pagrindą.
\nJeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą įvykdymą, privalo grąžinti skolininkui tą dokumentą, o nesant galimybės grąžinti,–nurodyti tai savo duodamame pakvitavime. Pakvitavimą gali atstoti užrašas grąžinamajame skolos dokumente.
\nSkolos dokumento buvimas pas skolininką, nors ir be atžymos apie įvykdymą, patvirtina, kad prievolė yra pasibaigusi, kol neįrodyta priešinga.
\nJeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime apie negalėjimą grąžinti šį dokumentą, tai skolininkas turi teisę susilaikyti nuo įvykdymo. Šiais atvejais kreditorius laikomas praleidusiu terminą.
\nPrievolė pasibaigia įskaitymu priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibrėžtas pareikalavimo momentu.
\nĮskaitymui užtenka vienos šalies pareiškimo.
\nNeleidžiama įskaityti:
\nJeigu reikalavimas perleistas (238 straipsnis), tai skolininkas turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, turimą į pirmesnįjį kreditorių, jeigu skolininko reikalavimo terminas yra suėjęs iki to laiko, kada jis gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, arba jeigu tas terminas nenurodytas ar apibrėžtas pareikalavimo momentu.
\nPrievolė pasibaigia skolininko ir kreditoriaus sutapimu viename asmenyje.
\nPrievolė pasibaigia šalių susitarimu, konkrečiai imant, susitarimu pakeisti vieną prievolę kita tarp tų pačių asmenų.
\nSocialistinių organizacijų tarpusavio prievolė gali pasibaigti šalių susitarimu, konkrečiai imant, susitarimu pakeisti ją kita prievole, jeigu tai neprieštarauja liaudies ūkio planavimo aktams.
\nSocialistinių organizacijų tarpusavio prievolė turi būti nustatyta tvarka šalių nutraukiama ar pakeičiama tais atvejais, kai liaudies ūkio planavimo aktai, kuriais pagrįsta prievolė, pakeičiami abiem šalims privalomu patvarkymu.
\nPrievolė pasibaigia, kai negalima jos įvykdyti, jeigu tai sukėlė aplinkybė, už kurią skolininkas neatsako (231 straipsnis).
\nPrievolė pasibaigia, mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta, nedalyvaujant pačiam skolininkui.
\nPrievolė pasibaigia, mirus kreditoriui, jeigu įvykdymas buvo skiriamas asmeniškai jam.
\nPrievolė pasibaigia, likvidavus juridinį asmenį (skolininką ar kreditorių).
\nTSR Sąjungos ar Lietuvos TSR įstatymai gali įpareigoti įvykdyti likviduoto juridinio asmens prievolę kitą juridinį asmenį.
\nII Poskyris ATSKIROS PRIEVOLIŲ RŪŠYS Dvidešimt antrasis skirsnis PIRKIMAS-PARDAVIMAS
\nPirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.
\nJeigu pirkėjas yra valstybinė organizacija arba kitokia organizacija, nurodyta šio kodekso 1211 straipsnyje, tai jai atsiranda teisė turtą operatyviai tvarkyti[35].
\nGyvenamasis namas (arba jo dalis), kuris yra piliečio asmeninė nuosavybė arba kurį turi kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai, gali būti pirkimo-pardavimo dalykas, laikantis šio kodekso 110 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytų taisyklių, taip pat ta sąlyga, kad savininkas per trejus metus neparduotų daugiau kaip vieno namo (arba jo dalies), išskyrus šio kodekso 113 straipsnyje numatytą pardavimo atvejį.
\nGyvenamasis namas, esantis kaimo vietovėje, gali būti perleidžiamas tik tokiam piliečiui, kuriam nustatyta tvarka suteikiamas naudotis žemės sklypas prie namo.
\nGyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete.
\nŠiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.
\nValstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos parduoda prekes nustatytomis valstybinėmis kainomis, išskyrus atvejus, kuriuos numato TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatytose ribose–Lietuvos TSR įstatymai.
\nKolūkiai žemės ūkio produkcijos atliekas, neperkamas valstybės, taip pat piliečiai savo turtą parduoda kainomis, nustatomomis šalių susitarimu.
\nSudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas privalo įspėti pirkėją apie visas trečiųjų asmenų teises į parduodamą daiktą (apie nuomininko teises, įkeitimo, naudojimosi iki gyvos galvos teisę ir pan.). Šios taisyklės neįvykdymas suteikia pirkėjui teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.
\nKada nuosavybės teisė ar operatyviojo tvarkymo teisė pereina pirkėjui, prieš perduodant jam parduotą daiktą (149 straipsnis), pardavėjas privalo iki perdavimo daiktą saugoti ir neleisti jam pablogėti.
\nTam reikalingas išlaidas pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti, jeigu tai numato sutartis.
\nJeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, neperduoda pirkėjui parduoto daikto, tai pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti jam parduotą daiktą ir atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
\nJeigu pirkėjas, pažeisdamas sutartį, atsisako priimti pirktą daiktą arba sumokėti už jį nustatytą kainą, tai pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktą ir sumokėtų kainą, taip pat atlygintų nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
\nParduoto daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų,–paprastai reiškiamus reikalavimus.
\nPrekybos organizacijos parduodamas daiktas turi atitikti standartą, technines sąlygas arba pavyzdžius, nustatytus šios rūšies daiktams, jeigu iš tos pirkimo-pardavimo rūšies pobūdžio neišplaukia ko kita[36].
\nJeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo aptarti, pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę, savo pasirinkimu, pareikalauti: arba kad daiktas, sutartyje apibrėžtas rūšiniais požymiais, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; arba kad būtų atitinkamai sumažinta perkamoji kaina; arba kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti; arba kad būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai.
\nTvarką, kuria šias teises įgyvendina asmuo, pirkęs daiktą mažmeninės prekybos įmonėje, nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai1.
\nJeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo aptarti iki daikto perdavimo pirkėjui, tai pirkėjas turi teisę pareikšti pardavėjui pretenziją dėl šių trūkumų tuoj po to, kada juos pastebi, tačiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo daikto perdavimo dienos, o dėl namo trūkumų–ne vėliau kaip per vienerius metus nuo namo perdavimo pirkėjui valdyti dienos; jeigu namo perdavimo dienos nustatyti negalima arba jeigu namą pirkėjas valdė iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo,–nuo sutarties įregistravimo dienos (255 straipsnis).
\nLietuvos TSR Ministrų Taryba gali nustatyti kitokius terminus pareikšti pretenzijoms dėl mažmeninės prekybos įmonėse parduodamų daiktų trūkumų.
\nTais atvejais, kai daiktams, parduodamiems per mažmeninės prekybos organizacijas, yra nustatyti sutinkamai su šio kodekso 274 straipsniu garantiniai terminai, šie terminai skaičiuojami nuo mažmeninio daiktų pardavimo dienos. Pirkėjas per garantinį terminą gali pareikšti pardavėjui pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų, kliudančių normaliai juo naudotis. Pardavėjas privalo užtikrinti neatlygintini daikto trūkumų pašalinimą, arba pakeisti jį tinkamos kokybės daiktu, arba priimti jį atgal ir grąžinti pirkėjui sumokėtą už jį sumą, jeigu neįrodo, jog trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi daiktu ar jo laikymo taisykles.
\nJeigu pretenzijai dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti garantinis terminas yra nustatytas trumpesnis, negu šio kodekso 263 straipsnyje nurodyti terminai, taikomi šio kodekso 263 straipsnyje numatyti terminai.
\nIeškinys dėl parduoto daikto trūkumų gali būti pareiškiamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pretenzijos pareiškimo dienos, o jeigu pretenzija nepareikšta arba jos pareiškimo laiko negalima nustatyti,–nuo tos dienos, kurią pasibaigia terminai, nustatyti pretenzijoms dėl šių trūkumų pareikšti (263 ir 264 straipsniai).
\nJeigu trečiasis asmuo, remdamasis pagrindu, atsiradusiu iki daikto pardavimo, pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pirkėjas privalo patraukti pardavėją dalyvauti byloje, o pardavėjas privalo įstoti į tą bylą pirkėjo pusėje.
\nPirkėjui nepatraukus pardavėjo dalyvauti byloje, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodys, kad, dalyvaudamas byloje, jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo.
\nPardavėjas, kuris buvo pirkėjo patrauktas dalyvauti byloje, bet joje nedalyvavo, netenka teisės įrodinėti, kad pirkėjas netinkamai vedė bylą.
\nJeigu parduotasis daiktas teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimu iš pirkėjo paimtas, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtąją kainą ir jam atlyginti jo turėtus nuostolius, išskyrus šio kodekso 266 straipsnio antrojoje dalyje numatytą atvejį.
\nŠalių susitarimas panaikinti arba apriboti šią pardavėjo atsakomybę negalioja, jeigu pardavėjas, žinodamas, kad trečiasis asmuo turi teisių į parduodamą daiktą, neįspėja apie tai pirkėjo.
\nIlgo naudojimosi prekes mažmeninės prekybos įmonės gali parduoti piliečiams kreditan (išsimokėtinai) TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomais atvejais ir tvarka.
\nPrekės kreditan parduodamos pardavimo dieną galiojančiomis kainomis. Paskesnis parduotų kreditan prekių kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui.
\nKreditan parduodamų prekių nuosavybės teisė pirkėjui atsiranda sutinkamai su šio kodekso 149 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis[37].
\nTuo metu, kai parduotos kreditan prekės perduodamos pirkėjui, šis įmoka pardavėjui jų kainos dalį, kurią nustato specialios taisyklės. Likusioji dalis sumokama periodiniais mokėjimais, kurių terminai ir tvarka nurodomi pirkėjo duodamame pasižadėjime.
\nDvidešimt trečiasis skirsnis TIEKIMAS
\nTiekimo sutartimi organizacija-tiekėjas įsipareigoja perduoti nustatytais terminais ar terminu organizacijai-pirkėjui (užsakovui) nuosavybėn (operatyviai tvarkyti) tam tikrą produkciją pagal abiem organizacijoms privalomą planinį produkcijos paskirstymo aktą; organizacija-pirkėjas Įsipareigoja priimti produkciją ir sumokėti už ją nustatytomis kainomis.
\nTiekimo sutartis yra taip pat tarp organizacijų jų nuožiūra sudaroma sutartis, kuria tiekėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui neskirstomą planine tvarka produkciją tokiu terminu, kuris nesutampa su sutarties sudarymo momentu.
\nNesudarant sutarties, produkcija tiekiama tiktai TSRS Ministrų Tarybos arba Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatytais atvejais[38].
\nProdukcijos kiekis, tiekėjo nepatiektas ar pirkėjo neatsiimtas sutartu terminu, turi būti patiekiamas (atsiimamas). Tiekimų nuostatuose, atskirų produkcijos rūšių Ypatingose tiekimo sąlygose (276 straipsnis) ar sutartyje numatyta tvarka bei terminais.
\nPirkėjas turi teisę, pranešęs tiekėjui, atsisakyti priimti produkciją, kurios patiekimo terminas praleistas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Produkciją, kurią tiekėjas pasiuntė, prieš gaudamas pirkėjo pranešimą, pirkėjas privalo priimti ir už ją sumokėti.
\nProdukcija turi būti tiekiama sutartyje numatyto asortimento.
\nVienų, priklausančių prie to asortimento rūšių produkcijos patiekimas didesniu kiekiu, negu numatyta sutartyje, neįskaitomas nepilnutiniam kitų rūšių produkcijos patiekimui padengti, išskyrus tuos atvejus, kada taip patiekta pirkėjo sutikimu.
\nUž atskirų, priklausančių prie asortimento, rūšių produkcijos nepilnutinį patiekimą tiekėjas moka nustatytas netesybas, nors sutartyje numatytu terminu tiekimas pagal bendrą produkcijos vertę būtų įvykdytas.
\nTiekiamos produkcijos kokybė turi atitikti standartus, technines sąlygas arba pavyzdžius. Sutartyje gali būti numatoma, kad turi būti tiekiama aukštesnės kokybės produkcija, negu reikalauja standartai, patvirtintos techninės sąlygos arba pavyzdžiai.
\nTuo atveju, kai patiekiama žemesnės kokybės produkcija, negu reikalauja standartas, patvirtintos techninės sąlygos arba pavyzdys, pirkėjas privalo atsisakyti produkciją priimti bei sumokėti už ją; o jeigu pirkėjas už produkciją jau yra sumokėjęs, tai jo įmokėta suma turi būti grąžinama.
\nTačiau, jeigu patiektos produkcijos trūkumai gali būti pašalinami, negrąžinant jos tiekėjui, pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas pašalintų trūkumus produkcijos buvimo vietoje, arba pašalinti juos savo priemonėmis, bet tiekėjo sąskaita.
\nJeigu patiekta produkcija atitinka standartus arba technines sąlygas, bet yra žemesnės rūšies, negu buvo sutarta, tai pirkėjas turi teisę priimti produkciją ir sumokėti už ją atitinkamos rūšies produkcijai nustatyta kaina arba atsisakyti produkciją priimti bei sumokėti už ją.
\nIeškiniams, kylantiems iš netinkamos kokybės produkcijos patiekimo, nustatomas šešių mėnesių senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią pirkėjas reikiama tvarka nustatė patiektos jam produkcijos trūkumus.
\nTerminus ir tvarką, kuriais pirkėjas turi nustatyti patiektos jam produkcijos trūkumus, kai jie negalėjo būti pastebėti, produkciją įprastiniu būdu priimant, ir pareikšti tiekėjui pretenzijas, kylančias iš netinkamos kokybės produkcijos patiekimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai.
\nProdukcijai, skirtai ilgam naudojimuisi ar laikymui, standartai arba techninės sąlygos gali numatyti ilgesnius terminus, per kuriuos pirkėjas turi reikiama tvarka nustatyti nurodytuosius trūkumus (garantiniai terminai) ir po to pareikšti tiekėjui pretenzinius reikalavimus dėl šių trūkumų pašalinimo arba dėl produkcijos pakeitimo. Tiekėjas privalo neatlygintinai ištaisyti produkcijos, kuriai nustatytas garantinis terminas, trūkumus arba pakeisti ją, jeigu neįrodo, jog trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi produkcija ar jos laikymo taisykles.
\nSutartyse gali būti nustatomi garantiniai terminai, jeigu jų nenumato standartai arba techninės sąlygos, taip pat ilgesni, negu standartų arba techninių sąlygų numatomi, garantiniai terminai. Liaudies vartojimo prekėms, parduodamoms per mažmeninės prekybos organizacijas, garantinis terminas skaičiuojamas nuo daikto mažmeninio pardavimo dienos (264 straipsnis).
\nProdukcija turi būti tiekiama komplektiškai, sutinkamai su standartų, techninių sąlygų arba kainoraščių reikalavimais. Sutartyje gali būti numatoma, kad produkcija tiekiama su papildomais prie komplekto dirbiniais (dalimis) arba be atskirų nereikalingų pirkėjui dirbinių (dalių), įeinančių į komplektą. Jeigu komplektiškumo nenustato standartas, patvirtintos techninės sąlygos arba kainoraštis, jis reikiamais atvejais gali būti nustatomas sutartyje[39].
\nJeigu patiekiama nekomplektinė produkcija, pirkėjas privalo pareikalauti produkciją sukomplektuoti arba nekomplektinę produkciją pakeisti komplektine ir, kol ji bus sukomplektuota arba pakeista, atsisakyti už ją sumokėti, o jeigu už produkciją jau sumokėta,–pareikalauti grąžinti sumokėtas už ją sumas.
\nJeigu tiekėjas produkcijos nesukomplektuoja per šalių susitarimu nustatytą laiką, pirkėjas turi teisę atsisakyti nuo produkcijos.
\nTiekimo sutartys sudaromos ir vykdomos sutinkamai su Tiekimų nuostatais, kuriuos tvirtina TSRS Ministrų Taryba, ir atskirų produkcijos rūšių Ypatingomis tiekimo sąlygomis, kurios tvirtinamos TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka, o TSRS Ministrų Tarybos numatytais atvejais jas tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.
\nSutinkamai su šiais Nuostatais ir Ypatingomis sąlygomis išieškomos netesybos (bauda, delspinigiai) ir nuostoliai už tiekimo sutartyje numatytų pareigų pažeidimą.
\nTais atvejais, kai patiekiama netinkamos kokybės arba nekomplektinė produkcija, pirkėjas išieško iš tiekėjo nustatytas netesybas (baudą) ir, be to, tokiu tiekimu padarytus nuostolius, neįskaitant netesybų (baudos).
\nDvidešimt ketvirtasis skirsnis VALSTYBINIS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS SUPIRKIMAS IŠ KOLŪKIŲ, TARYBINIŲ ŪKIŲ IR KITŲ ŪKIŲ
\nValstybinis žemės ūkio produkcijos supirkimas iš kolūkių ir tarybinių ūkių vykdomas pagal kontraktacijos sutartis, kurios sudaromos, remiantis valstybinio žemės ūkio produkcijos supirkimo planais ir žemės ūkio gamybos vystymo kolūkiuose bei tarybiniuose ūkiuose planais. TSR Sąjungos įstatymai gali numatyti valstybinį žemės ūkio produkcijos supirkimą pagal kontraktacijos sutartis ir iš kitų ūkių[40].
\nKontraktacijos sutartyse turi būti numatoma: žemės ūkio produkcijos kiekis (produkcijos rūšimis), kokybė, jos pristatymo terminai, tvarka bei sąlygos ir įteikimo vietos; paruošų organizacijų bei įmonių pareiga laiku produkciją priimti ir už ją sumokėti nustatytomis kainomis, taip pat piniginių avansų davimo kolūkiams terminai ir dydžiai; pareiga teikti kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitiems ūkiams pagalbą, organizuojant žemės ūkio produkcijos gamybą ir jos transportavimą į priėmimo punktus bei įmones; turtinė šalių tarpusavio atsakomybė, jeigu jos neįvykdo pareigų.
\nTipinės kontraktacijos sutartys tvirtinamos TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.
\nDvidešimt penktasis skirsnis MAINAI
\nMainų sutartimi kiekviena iš šalių įsipareigoja perduoti turtą antrajai šaliai nuosavybėn arba operatyviai tvarkyti. Turto vertės skirtumas mainų atveju gali būti atlyginamas pinigais.
\nMainų sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 253–255, 257–267 straipsniuose nustatytos taisyklės. Šiuo atveju kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju.
\nMainų sutartis, kurioje viena ar abi šalys yra valstybinės organizacijos, gali būti sudaroma tiktai TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais.
\nDvidešimt šeštasis skirsnis DOVANOJIMAS
\nDovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą nuosavybėn.
\nPilietis, dovanodamas turtą valstybinei, kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojamasi tam tikram visuomenei naudingam tikslui.
\nDovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanojamajam. Gyvenamojo namo (arba jo dalies) dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo (255 straipsnis) momento.
\nDovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki šimtai rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip vienas tūkstantis rublių, ir šio kodekso 151 straipsnio antrojoje dalyje išvardintų valiutinių vertybių dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt rublių,–notarine forma[41].
\nDovanojimo sutartis, kuria pilietis dovanoja turtą valstybinei, kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai, nepriklausomai nuo sutarties sumos, sudaroma rašytine forma.
\nGyvenamojo namo dovanojimo sutartis turi būti sudaroma šio kodekso 255 straipsnyje nustatyta forma.
\nDvidešimt septintasis skirsnis TURTO PERLEIDIMAS SU SĄLYGA IŠLAIKYTI IKI GYVOS GALVOS
\nSutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda įgijėjui nuosavybėn gyvenamąjį namą (arba jo dalį), o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu.
\nSutartyje dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turi būti nurodytas gyvenamojo namo ir su namu perduodamo turto, pereinančių įgijėjo nuosavybėn, įkainojimas, nustatomas šalių susitarimu.
\nSutartyje turi būti taip pat nurodyta, kokių rūšių materialinį aprūpinimą įgijėjas teikia perleidėjui.
\nSutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turi būti sudaroma šio kodekso 255 straipsnyje nustatyta forma.
\nSutarties galiojimo metu perleisti gyvenamąjį namą, gautą iš perleidėjo pagal sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, įgijėjas neturi teisės.
\nĮgijėjo gauto iš perleidėjo gyvenamojo namo atsitiktinis žuvimas įgijėjo neatleidžia nuo jo prisiimtų sutartimi pareigų.
\nJeigu įgijėjas miršta, tai sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia ir jo gautas pagal sutartį turtas grąžinamas perleidėjo nuosavybėn.
\nSutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos gali būti nutraukiama:
\nJeigu sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukiama, remiantis šio kodekso 289 straipsnyje nurodytais pagrindais, tai perleidėjo pagal sutartį perduotas įgijėjui turtas turi būti grąžinamas perleidėjui. Šio turto nebesant, atlyginama jo vertė. Perleidėjo išlaikymo išlaidos, kurias turėjo įgijėjas iki sutarties nutraukimo, neatlyginamos.
\nDvidešimt aštuntasis skirsnis PASKOLA
\nPaskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn arba operatyviai tvarkyti pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų.
\nPaskolos sutartis laikoma sudaryta pinigų arba daiktų perdavimo momentu.
\nImti procentus pagal paskolos sutartį leidžiama tiktai TSR Sąjungos įstatymų nustatytais atvejais, taip pat vykdant visuomeninės savišalpos kasų ir miestų lombardų paskolinės operacijas.
\nJeigu paskolos gavėjas pinigų ar kitų daiktų faktiškai negavo arba gavo jų mažiau, negu sutartyje nurodyta, tai jis turi teisę nuginčyti visos paskolos sutarties arba jos dalies galiojimą.
\nTais atvejais, kada paskolos sutartis turi būti sudaroma rašytine forma (43 straipsnis), nuginčyti ją, remiantis liudytojų parodymais, neleidžiama, išskyrus baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikli atvejus.
\nMiestų lombardai duoda piliečiams paskolas, užtikrinamas namų apyvokos ir asmeninio naudojimo reikmenų įkeitimu (198–210 straipsniai).
\nPaskolų, kurias galima duoti vienam asmeniui, maksimalų dydį bei skaičių, taip pat terminus, kuriems paskolos duodamos, nustato Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tvirtinami tipiniai miesto lombardo įstatai.
\nBankų, valstybinių darbo taupomųjų kasų ir Valstybinio draudimo organų paskolinės operacijas reguliuoja TSR Sąjungos įstatymai.
\nVisuomeninės savišalpos kasos prie įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetų duoda darbininkams ir tarnautojams ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas. Savišalpos kasos kolūkiuose duoda paskolas kolūkiečiams. Kūrybinių sąjungų fondai duoda paskolas literatūros ir meno darbuotojams.
\nPensininkų savišalpos kasos prie rajonų bei miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų socialinio aprūpinimo skyrių duoda ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas pensininkams.
\nPaskolų terminus ir jų davimo sąlygas nustato tipiniai (pavyzdiniai) visuomeninės savišalpos kasų įstatai ir kūrybinių sąjungų fondų įstatai.
\nDvidešimt devintasis skirsnis NUOMA
\nNuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui turtą laikinai naudotis už užmokestį.
\nNuomos sutartis tarp piliečių ilgesniam kaip vieneri metai terminui turi būti sudaroma rašytine forma.
\nNuomos sutarties terminas neturi būti ilgesnis kaip dešimt metų.
\nTarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų sudaromos pastato, taip pat gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminas neturi būti ilgesnis kaip penkeri metai, o kitokio turto nuomos sutarties–kaip vieneri metai.
\nNamų apyvokos reikmenų, muzikos instrumentų, sporto inventoriaus, lengvųjų automobilių ir kito asmeninio naudojimosi turto, kurį teikia piliečiui valstybinė, kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija laikinai naudotis už užmokestį (buitinė nuoma), nuomos sutarties terminas neturi būti ilgesnis kaip terminas, kurį nustato atitinkama tipinė buitinės nuomos sutartis (317 straipsnis).
\nJeigu nuomos sutartis sudaroma ilgesniam, negu šiame straipsnyje nurodyta, terminui, ji laikoma sudaryta atitinkamai dešimčiai metų, penkeriems metams, vieneriems metams arba tipinės buitinės nuomos sutarties nustatytam terminui.
\nJeigu sudarytoje nuomos sutartyje jos terminas nenurodytas, ji laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui. Tuo atveju kiekviena iš šalių turi teisę bet kada atsisakyti nuo sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš vieną mėnesį, o nuomojam pastatus, taip pat gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas–prieš tris mėnesius.
\nJeigu pagal nuomos sutartį, sudarytą tarp valstybinių, kooperatinių ar kitų visuomeninių organizacijų, kurios terminas nenurodytas, nė viena iš šalių neatsisakė nuo sutarties iki šio kodekso 299 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų terminų pabaigos, tai, šiems terminams pasibaigus, sutartis laikoma pasibaigusia.
\nJeigu, pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui. Tuo atveju kiekviena iš šalių turi teisę bet kada atsisakyti nuo sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš vieną mėnesį, o nuomojant pastatus, taip pat gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas,–prieš tris mėnesius.
\nSutartims tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų, taip pat buitinės nuomos sutartims ši taisyklė netaikoma.
\nNuomininkas, tvarkingai vykdęs nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį, Buitinės nuomos sutarčiai ši taisyklė netaikoma.
\nNuomotojas privalo pateikti nuomininkui turtą sutarties sąlygas bei turto paskirtį atitinkančios būklės.
\nOrganizacija, sudaranti buitinės nuomos sutartį, privalo nuomininko akivaizdoje patikrinti išnuomojamo turto tvarkingumą.
\nNuomotojas neatsako už tuos turto trūkumus, kuriuos jis aptarė, sudarant sutartį.
\nJeigu nuomotojas nepateikia išnuomoto turto nuomininkui naudotis, tai nuomininkas turi teisę išreikalauti iš jo tą turtą ir išieškoti nuostolius, padarytus uždelsimu įvykdyti, arba atsisakyti nuo sutarties ir išieškoti nuostolius, padarytus jos neįvykdymu.
\nNuomininkas privalo naudotis nusinuomotu turtu pagal sutartį ir turto paskirtį.
\nNuomotojas privalo savo sąskaita daryti kapitalinį išnuomoto turto remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis.
\nJeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo, nuomininkas gauna teisę arba padaryti kapitalinį remontą, numatytą sutartyje ar neatidėliojamai reikalingą, ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į nuompinigių sąskaitą, arba nutraukti sutartį (313 straipsnis) ir išieškoti nuostolius, padarytus jos neįvykdymu.
\nNuomininkas privalo laikyti nusinuomotą turtą tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis, ir padengti turto išlaikymo išlaidas.
\nNuomininkas privalo laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi nusinuomotu turtu. Jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuompinigius, jeigu dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi turtu sąlygos arba turto būklė esmingai pablogėjo.
\nNusinuomoto turto duodamos pajamos, konkrečiai imant, vaisiai, gyvulių prieauglis ir pan., priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis.
\nNuomininkas turi teisę subnuomoti nusinuomotą turtą, tiktai gavęs nuomotojo sutikimą.
\nSubnuomoti turtą, nusinuomotą buitinės nuomos sutartimi, nuomininkas neturi teisės.
\nIšnuomoto turto nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui.
\nNuomos sutartis lieka galioti, ir turtui perėjus iš vienos valstybinės organizacijos (nuomotojo) kitai.
\nNuomotojas turi teisę pareikšti teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą:
\nNuomininkas gali pareikšti teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš teiminą:
\nNuo buitinės nuomos sutarties nuomininkas turi teisę atsisakyti bet kada.
\nNuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui turtą tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartimi sulygtos būklės.
\nJeigu nuomininkas pablogina nusinuomotą turtą, jis privalo nuomotojui atlyginti tuo padarytus nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
\nJeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, nusinuomotą turtą pagerina, tai jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis numato ką kita.
\nNuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu jie atskiriami be žalos nusinuomotam turtui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti.
\nPagerinimų, nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos nusinuomotam turtui, vertė neprivalo būti atlyginama.
\nAtskiroms buitinės nuomos rūšims Lietuvos TSR Ministrų Taryba tvirtina tipines sutartis.
\nNukrypimai nuo tipinių sutarčių sąlygų, apribojantys naudotojų teises, negalioja..
\nTrisdešimtasis skirsnis GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMA
\nValstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose gyvenamąja patalpa naudojamasi sutinkamai su gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, sudaroma tarp nuomotojo–butų eksploatavimo organizacijos (o kai jos nėra–atitinkamos įmonės, įstaigos, organizacijos) ir nuomininko–piliečio, kurio vardu išduotas orderis.
\nGyvenamosios patalpos, esančios piliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose, nuomos sutartį sudaro nuomininkas su namo savininku.
\nGyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomomis sąlygomis ir tvarka[42].
\nTrisdešimt pirmasis skirsnis PANAUDA
\nPanaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtą laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti tą turtą.
\nSocialistinė organizacija gali panaudos sutartimi taip pat įsipareigoti perduoti turtą panaudos gavėjui laikinai neatlygintinai naudotis.
\nPanaudos sutarčiai atitinkamai taikomos taisyklės, nustatytos šio kodekso 298, 301, 305, 307, 311, 314–316 straipsniuose.
\nPanaudos sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam terminui, terminui iki pareikalavimo ar nenurodant termino.
\nPanaudos sutarties, sudaromos tarp socialistinių organizacijų, terminas neturi būti ilgesnis kaip vieneri metai, išskyrus tuos atvejus, kai TSR Sąjungos ar Lietuvos TSR įstatymai nustato ką kita. Jeigu sutartis sudaroma ilgesniam terminui, ji laikoma sudaryta vieneriems metams ar kitokiam įstatymo nustatytam maksimaliam terminui. Jeigu tokia sutartis sudaroma, nenurodant termino, taikomos šio kodekso 300 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės. Jeigu nė viena iš šalių neatsisako nuo sutarties, prieš sueinant vieneriems metams ar kitokiam įstatyme nustatytam maksimaliam terminui, tai, suėjus tam terminui, sutartis laikoma pasibaigusia.
\nJeigu socialistinė organizacija, sutartimi įsipareigojusi duoti turtą neatlygintinai naudotis, šio turto panaudos gavėjui nepateikia, tai šis turi teisę reikalauti iš tos organizacijos tik atlyginti nuostolius, pasireiškusius jo padarytomis išlaidomis, jo turto netekimu ar sužalojimu.
\nPanaudos davėjas atsako už duoto neatlygintinai naudotis turto trūkumus, kurių jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo neaptarė, perduodamas turtą.
\nPanaudos gavėjas turi teisę duoti gautąjį turtą naudotis trečiajam asmeniui, tik gavęs panaudos davėjo sutikimą, likdamas jam atsakingas.
\nPanaudos davėjas turi teisę reikalauti prieš terminą nutraukti sutartį šio kodekso 312 straipsnio pirmajame ir antrajame punktuose numatytais atvejais, taip pat tuo atveju, kai panaudos gavėjas gautą neatlygintinai naudotis turtą be jo sutikimo duoda naudotis trečiajam asmeniui.
\nPanaudos sutartis, sudaryta, nenurodant termino, gali būti nutraukiama asmens, kuriam perėjo duoto neatlygintinai naudotis turto nuosavybės teisė ar turto operatyviojo tvarkymo teisė, reikalavimu.
\nPanaudos sutartis, be bendrųjų prievolėms pasibaigti pagrindų, pasibaigia taip pat, mirus piliečiui arba pasibaigus juridiniam asmeniui, dalyvavusiems sutartyje.
\nTrisdešimt antrasis skirsnis RANGA
\nRangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį iš jo ar savo medžiagos, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
\nPilietis gali rangos sutartimi įsipareigoti atlikti darbus tik ta sąlyga, kad jis šį darbą atlieka pats ir kad to nedraudžia įstatymas.
\nSutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma tvirta ar apytikrė sąmata.
\nJeigu prireikia apytikrę sąmatą žymiai perviršyti, tai rangovas privalo laiku įspėti apie tai užsakovą. Šiuo atveju užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties, atlygindamas rangovui jo turėtas išlaidas. Jeigu rangovas apie sąmatos perviršijimą užsakovo neįspėja, tai jis privalo atlikti darbą, nereikalaudamas atlyginti viršijančių sąmatą išlaidų.
\nRangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos ir savo priemonėmis, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis.
\nRangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę.
\nJeigu iš rangovo medžiagos atliekamas darbas pagal piliečių buitinių poreikių aptarnavimo rangos sutartį (buitinis užsakymas), tai už medžiagą užsakovas sumoka visą jos kainą ar atitinkamoje tipinėje sutartyje nurodytą tos kainos dalį, sudarant sutartį, o galutinai atsiskaitoma, užsakovui gaunant rangovo atliktą darbą. Tipinėse sutartyse numatytais atvejais medžiagą rangovas gali duoti kreditan (išsimokėtinai). Paskesnis duotos kreditan medžiagos kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui.
\nJeigu darbas atliekamas pilnutinai ar dalinai iš užsakovo medžiagos, tai rangovas atsako už netinkamą tos medžiagos sunaudojimą. Rangovas privalo pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo ataskaitą ir grąžinti medžiagos likutį.
\nJeigu iš užsakovo medžiagos atliekamas darbas pagal buitinio užsakymo sutartį, tai kvite, kurį rangovas duoda užsakovui, sudarant sutartį, turi būti nurodytas tikslus medžiagos pavadinimas ir jos įkainojimas, nustatytas šalių susitarimu.
\nSocialistinės organizacijos turi teisę TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka bei jų nustatytose ribose pagal rangos sutartį duoti savo medžiagas ir įrengimus socialistinėms pramonės įmonėms produkcijai pagaminti.
\nSutartyje, sudaromoje, remiantis šiuo straipsniu, konkrečiai imant, turi būti numatytos medžiagų sunaudojimo normos, jų likučių ir pagrindinių atliekų grąžinimo terminai, taip pat rangovo atsakomybė už šių pareigų neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą.
\nRangovas privalo imtis visų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už bet kokį apsileidimą, dėl kurio tas turtas buvo prarastas arba sužalotas.
\nAtsitiktinio medžiagos žuvimo ar atsitiktinio jos sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai.
\nRangovas privalo laiku įspėti užsakovą:
\nJeigu užsakovas, nepaisydamas rangovo savalaikio ir pagrįsto įspėjimo, atitinkamu terminu nepakeičia netinkamos ar blogakokybinės medžiagos tinkama, nepakeičia nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, tai rangovas turi teisę, o pagal sutartį tarp socialistinių organizacijų–privalo atsisakyti nuo sutarties ir išieškoti iš užsakovo savo turėtus nuostolius.
\nJeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, tai užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.
\nJeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, tai užsakovas turi teisę nustatyti rangovui atitinkamą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo,–atsisakyti nuo sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.
\nEsant svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, prieš darbą pabaigiant, atsisakyti nuo sutarties, kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas jam nuostolius, padarytus sutarties nutraukimu, įskaičius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo.
\nUžsakovas privalo priimti rangovo pagal sutartį atliktą darbą, apžiūrėti jį ir, pastebėjęs jame nukrypimų nuo sutarties sąlygų ar kitokių trūkumų, pareikšti apie juos rangovui.
\nUžsakovas privalo sumokėti už rangovo atliktą darbą, perdavus visą darbą, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis.
\nPagal buitinio užsakymo sutartį atliekamų darbų kainą nustato atitinkama tvarka tvirtinamas kainoraštis. Užsakovas ją sumoka pagal tipinę sutartį (391 straipsnis) arba visą sutarties sudarymo metu, arba duodamas avansą sutarties sudarymo metu ir galutinai atsiskaitydamas tada, kai gauna rangovo atliktą darbą.
\nJeigu rangos dalykas, prieš perduodant jį užsakovui, atsitiktinai žūva arba ne dėl šalių kaltės pasidaro negalima darbą pabaigti, tai rangovas neturi teisės reikalauti atlyginimo už darbą.
\nJeigu rangos dalykas žūva ar pasidaro negalima pabaigti darbą dėl užsakovo duotos medžiagos trūkumų ar dėl jo nurodymų apie darbo atlikimo būdą arba jeigu tai įvyko, užsakovui praleidus terminą priimti atliktą darbą, o rangovas laikėsi šio kodekso 382 ir 383 straipsniuose nustatytų taisyklių, tai rangovui paliekama teisė gauti atlyginimą už darbą.
\nJeigu rangovas nukrypsta nuo sutarties sąlygų ir dėl to pablogėja darbas arba jeigu rangovas padaro darbe kitokių trūkumų, užsakovas turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti: neatlygintinai ištaisyti nurodytuosius trūkumus per atitinkamą laiką, arba atlyginti būtinas išlaidas, užsakovo turėtas, ištaisant darbo trūkumus savo priemonėmis, jeigu tokią užsakovo teisę numato sutartis, arba atitinkamai sumažinti atlyginimą už darbą.
\nEsant darbe esminių nukrypimų nuo sutarties sąlygų ar kitokių esminių trūkumų, užsakovas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.
\nJeigu esminiai nukrypimai nuo sutarties sąlygų ar kitokie esminiai trūkumai pastebėti daikte, pagamintame iš užsakovo medžiagos pagal buitinio užsakymo sutartį, užsakovas turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti arba pagaminti kitą daiktą iš tokios pat rūšies ir kokybės medžiagos, arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.
\nIeškinį dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie pablogino darbą, ar dėl kitokių darbo trūkumų užsakovas gali pareikšti per šešis mėnesius nuo darbo priėmimo dienos, o dėl pastatų ir įrenginių, jeigu viena iš šalių yra pilietis,–per vienerius metus.
\nJeigu rangos sutartyje numatytas garantinis terminas ir apie darbo trūkumus pareikšta garantinio termino ribose, tai ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, o santykiuose tarp socialistinių organizacijų–nuo tos dienos, kurią pastebėti trūkumai darbe.
\nJeigu užsakovas neatvyksta pasiimti daikto, pagaminto pagal buitinio užsakymo sutartį, tai, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią pagal sutartį daiktas turėjo būti perduotas užsakovui, rangovas, po to du kartus įspėjęs užsakovą, turi teisę nustatyta tvarka daiktą parduoti, o gautą sumą, atskaičius iš jos visus rangovui priklausančius mokėjimus, įnešti į notarinės kontoros depozitą užsakovo vardu.
\nAtskirų rūšių rangos sutarties tarp organizacijų taisykles, taip pat piliečių buitinių poreikių aptarnavimo rangos sutarčių (buitinio užsakymo) taisykles nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.
\nAtskiroms piliečių aptarnavimo rūšims Lietuvos TSR Ministrų Taryba tvirtina tipines buitinio užsakymo sutartis. Užsakovų teises apribojantys nukrypimai nuo tipinių sutarčių sąlygų negalioja[43].
\nTrisdešimt trečiasis skirsnis KAPITALINĖS STATYBOS RANGA
\nKapitalinės statybos rangos sutartimi organizacija-rangovas įsipareigoja savo jėgomis bei priemonėmis pastatyti ir perduoti organizacijai-užsakovui plane numatytą objektą sutinkamai su patvirtinta projektine-sąmatine dokumentacija ir nustatytu terminu, o užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui statybinę aikštelę, perduoti jam patvirtintą projektinę-sąmatinę dokumentaciją, užtikrinti savalaikį statybos finansavimą, priimti užbaigtus statybos objektus ir už juos sumokėti.
\nAprūpinti statybą technologiniais, energetiniais, elektrotechniniais ir gamykliniais įrengimais bei aparatūra privalo užsakovas, išskyrus specialiuose nutarimuose numatytus atvejus. Specialiais nutarimais užsakovas gali būti įpareigojamas aprūpinti statybą medžiagomis.
\nKapitalinės statybos rangos sutartį užsakovas sudaro su viena statybos organizacija, o TSRS Ministrų Tarybos numatytais atvejais ir tvarka–su dviem ir daugiau statybos organizacijų, kurios turi teisę kaip generalinis rangovas subrangos sutartimi atskirus darbų kompleksus pavesti atlikti specializuotoms organizacijoms (179 straipsnis) [44].
\nSutartį įrengimų montavimo darbams atlikti užsakovas sudaro arba su generaliniu rangovu, arba su įrengimų tiekėju.
\nGeneralinio rangovo sutikimu, sutartis montavimo ir kitokiems specialiems darbams atlikti užsakovas gali sudaryti su montavimo ar kitokiomis specializuotomis organizacijomis.
\nUžsakovas kontroliuoja ir techniniu atžvilgiu prižiūri, ar atliekamų darbų apimtis, kaina ir kokybė atitinka projektus ir sąmatas. Jis turi teisę bet kuriuo metu tikrinti statybos ir montavimo darbų eigą bei kokybę, taip pat naudojamų medžiagų kokybę, tačiau tik nesikišdamas į operatyviąją-ūkinę rangovo veiklą.
\nDarbų atlikimo ar naudojamų darbams medžiagų trūkumus, kilusius dėl rangovo (ar subrangovo) kaltės, turi pašalinti rangovas savo sąskaita.
\nUž neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą pareigų, kylančių iš kapitalinės statybos rangos sutarties, atsakingoji už tai šalis moka nustatytas netesybas (delspinigius), taip pat atlygina nuostolius, pasireiškusius tuo, kad antroji šalis turėjo išlaidų, neteko turto arba jos turtas buvo sužalotas, tačiau tik tą sumą, kurios nepadengia netesybos.
\nNetesybų (delspinigių) sumos, rangovo sumokėtos už terminų atskiriems darbams atlikti pažeidimą, rangovui grąžinamos, jeigu visi objekto darbai užbaigiami iki sutartyje nustatyto galutinio termino.
\nKapitalinės statybos rangos sutartys sudaromos ir vykdomos pagal taisykles, tvirtinamas TSRS Ministrų Tarybos arba jos nustatoma tvarka. Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti ypatingas kapitalinės statybos kolūkiuose rangos sutarčių taisykles.
\nTrisdešimt ketvirtasis skirsnis PAVEDIMAS
\nPavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja atlikti įgaliotojo vardu ir sąskaita tam tikrus juridinius veiksmus.
\nĮgaliotojas privalo sumokėti įgaliotiniui atlyginimą, jeigu tokią pareigą numato sutartis ar įstatymas.
\nĮgaliotinis privalo atlikti pavestus jam veiksmus pagal įgaliotojo nurodymus.
\nĮgaliotinis turi teisę nukrypti nuo šių nurodymų, jeigu, atsižvelgiant į reikalo aplinkybes, tai būtina įgaliotojo interesais ir įgaliotinis negalėjo iš anksto atsiklausti įgaliotojo arba negavo laiku atsakymo į savo užklausimą. Šiuo atveju įgaliotinis privalo pranešti įgaliotojui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti.
\nĮgaliotinis privalo atlikti jam pavestus veiksmus pats. Jis turi teisę perįgalioti juos atlikti pilnutinai ar dalinai kitam asmeniui (pavaduotojui) tiktai šio kodekso 73 straipsnyje numatytais atvejais. Šiais atvejais įgaliotinis atsako tiktai už pavaduotojo pasirinkimą.
\nĮgaliotojas turi teisę nušalinti įgaliotinio parinktą pavaduotoją.
\nĮgaliotinis privalo:
\nĮgaliotojas privalo tuojau priimti iš įgaliotinio visa, ką šis pagal sutartį įvykdė.
\nĮgaliotojas taip pat privalo, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje:
\nPavedimo sutartis pasibaigia, be bendrųjų prievolėms pasibaigti pagrindų, taip pat šiais atvejais:
\nĮgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti pavedimą, o įgaliotinis–bet kada nuo jo atsisakyti. Susitarimas atsisakyti nuo šių teisių negalioja.
\nJeigu įgaliotinis atsisako nuo pavedimo tokiomis sąlygomis, kada įgaliotojas negali kitaip užtikrinti savo interesų, tai įgaliotinis privalo atlyginti nuostolius, padarytus atsisakymu nuo pavedimo.
\nJeigu pavedimo sutartis pasibaigia, prieš įvykdant visą pavedimą, įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas, vykdant pavedimą, išlaidas, o kada įgaliotiniui priklausė atlyginimas,–taip pat sumokėti jam atlyginimą, proporcingą jo įvykdytai pavedimo daliai. Ši taisyklė netaikoma pavedimo vykdymui po to, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pavedimo pasibaigimą.
\nĮgaliotiniui mirus, jo įpėdiniai privalo pranešti įgaliotojui apie pavedimo sutarties pasibaigimą ir imtis priemonių, reikalingų pas juos esančiam įgaliotojo turtui apsaugoti.
\nTokios pat pareigos tenka įgaliotinio globėjui, kai įgaliotinis pripažįstamas neveiksniu, įgaliotinio rūpintojui, kai įgaliotinis pripažįstamas ribotai veiksniu, ir įgaliotinio turto globėjui, kai įgaliotinis pripažįstamas nežinia kur esančiu, taip pat juridinio asmens likvidatoriui, kai likviduojamas juridinis asmuo, kuris buvo pavedimo sutartyje įgaliotiniu.
\nĮgaliotojui mirus, jo įpėdiniai privalo tuojau pranešti įgaliotiniui apie pavedimo sutarties pasibaigimą.
\nTokios pat pareigos tenka įgaliotojo globėjui, kai įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu, įgaliotojo rūpintojui, kai įgaliotojas pripažįstamas ribotai veiksniu, ir įgaliotojo turto globėjui, kai įgaliotojas pripažįstamas nežinia kur esančiu, taip pat juridinio asmens likvidatoriui, kai likviduojamas juridinis asmuo, kuris buvo pavedimo sutartyje įgaliotoju.
\nTrisdešimt penktasis skirsnis KOMISAS I. Bendrieji nuostatai
\nKomiso sutartimi komisionierius įsipareigoja komitento pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu komitento sąskaita.
\nKomiso sutartis turi būti sudaryta rašytine forma
\nPagal sandorį, komisionieriaus sudaromą su trečiuoju asmeniu, teisės ir pareigos atsiranda komisionieriui, nors komitentas ir būtų nurodytas sandoryje arba sueitų su trečiuoju asmeniu į tiesioginius santykius, vykdant šį sandorį.
\nTurtas, kurį komisionierius gauna iš komitento arba įgyja komitento sąskaita, yra komitento nuosavybė.
\nPrisiimtą pavedimą komisionierius privalo įvykdyti naudingiausiomis komitentui sąlygomis.
\nJeigu komisionierius sudaro sandorį naudingesnėmis sąlygomis, negu buvo nurodęs komitentas, tai visa nauda tenka komitentui.
\nKomisionierius turi teisę nukrypti nuo komitento nurodymų šio kodekso 398 straipsnyje numatytais atvejais.
\nKomisionierius, pardavęs turtą mažesne kaina, negu jam buvo nurodęs komitentas, privalo atlyginti komitentui skirtumą, jeigu neįrodo, kad nebuvo galimumo parduoti turtą komitento nurodyta kaina ir kad, parduodant turtą mažesne kaina, apsisaugota nuo dar didesnių nuostolių.
\nJeigu komisionierius nuperka turtą didesne kaina, negu jam buvo nurodęs komitentas, tai komitentas, nenorėdamas tokio pirkimo priimti, privalo pareikšti apie tai komisionieriui tuojau, kai tik gauna pranešimą apie sandorio su trečiuoju asmeniu sudarymą. Priešingu atveju laikoma, kad pirkimą komitentas priėmė. Jeigu komisionierius praneša, kad jis kainos skirtumą prisiima savo sąskaiton, tai komitentas neturi teisės atsisakyti nuo jo sąskaita sudaryto sandorio.
\nKomisionierius turi įvykdyti visas pareigas ir įgyvendinti visas teises, kylančias iš jo sudaryto su trečiuoju asmeniu sandorio.
\nKomisionierius neatsako komitentui už tai, kad trečiasis asmuo įvykdys sandorį, išskyrus tuos atvejus, kada jis prisiima laiduoti už tai, kad trečiasis asmuo įvykdys tą sandorį (delkredere).
\nJeigu trečiasis asmuo pažeidžia komisionieriaus sudarytą su juo sandorį, komisionierius privalo tuojau pranešti apie tai komitentui, surinkti ir užtikrinti reikiamus įrodymus.
\nKomitentas, gavęs pranešimą apie tai, kad trečiasis asmuo pažeidė komisionieriaus sudarytą su juo sandorį, turi teisę pareikalauti perduoti jam komisionieriaus reikalavimus į tą asmenį, kylančius iš nurodytojo sandorio.
\nKomisionierius atsako komitentui už esančio pas jį komitento turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės.
\nJeigu komisionieriui priimant turtą, kurį prisiunčia komitentas arba kurį komisionierius gauna komitentui, šiame turte yra sužalojimų ar trūkumų, kuriuos galima pastebėti, išoriškai apžiūrint, taip pat jeigu kas nors padaro žalos komitento turtui, esančiam pas komisionierių, tai komisionierius privalo imtis priemonių komitento teisėms apsaugoti, surinkti reikiamus įrodymus ir apie visa tai tuojau pranešti komitentui.
\nKomisionierius, neapdraudusysis esančio pas jį komitento turto, už tai atsako tik tais atvejais, kada komitentas jam liepė tą turtą apdrausti arba apdrausti jį privaloma pagal įstatymą.
\nĮvykdęs pavedimą, komisionierius privalo pateikti komitentui ataskaitą ir perduoti jam visa, ką gavo pagal įvykdytą pavedimą, taip pat, komitento reikalavimu, perduoti jam visas teises trečiojo asmens atžvilgiu, kylančias iš komisionieriaus sudaryto su tuo trečiuoju asmeniu sandorio.
\nJeigu komitentas turi ataskaitai prieštaravimų, jis privalo pranešti apie tai komisionieriui per tris mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos. Priešingu atveju, jeigu nėra kitokio susitarimo, ataskaita laikoma priimta.
\nKomitentas privalo:
\nĮvykdęs pavedimą, komisionierius turi teisę gauti iš komitento atlyginimą. Jeigu komisionierius prisiėmė laiduoti už tai, kad trečiasis asmuo įvykdys sandorį (412 straipsnis), tai už šį laidavimą komisionierius gauna iš komitento atskirą atlyginimą.
\nKomisinio atlyginimo, taip pat atlyginimo už delkredere dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymas.
\nVisose komiso sutartyse, išskyrus komiso sutartis užsienio prekyboje, draudžiama nustatyti komisinį atlyginimą skirtumu ar dalimi skirtumo tarp komitento nurodytos kainos ir tos naudingesnės kainos, kuria komisionierius sudaro sandorį.
\nJeigu komiso sutarties šalys yra piliečiai, komisionierius neturi teisės gauti atlyginimą.
\nKomitentas privalo greta komisinio atlyginimo, o atitinkamais atvejais–ir atlyginimo už delkredere, atlyginti komisionieriui šio turėtas būtinas pavedimo vykdymo išlaidas.
\nKomisionierius neturi teisės reikalauti atlyginti esančio pas jį komitento turto pasaugos išlaidas, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta ko kita.
\nKomisionierius turi teisę išskaityti jam pagal komiso sutartį priklausančias sumas iš visų sumų, kurias jis gauna komitento sąskaita.
\nKomitentui mirus, pripažinus jį neveiksniu, ribotai veiksniu, nežinia kur esančiu, taip pat pasibaigus juridiniam asmeniui, esančiam komitentu, komisionierius privalo toliau vykdyti jam duotą pavedimą, iki gaus iš komitento teisiu, perėmėjų ar atitinkamai iš komitento atstovų reikiamus nurodymus.
\nJeigu ko kita nenumato sutartis, komisionierius neturi teisės atsisakyti įvykdyti prisiimtą pavedimą, išskyrus tuos atvejus, kada atsisakoma dėl to, kad pavedimo negalima įvykdyti arba kad komitentas pažeidė komiso sutartį.
\nTais atvejais, kada komisionierius turi teisę atsisakyti nuo pavedimo, jis apie savo atsisakymą privalo raštu pranešti komitentui. Komiso sutartis lieka galioti dvi savaites nuo tos dienos, kurią komitentas gauna komisionieriaus pranešimą apie atsisakymą įvykdyti pavedimą.
\nJeigu komisionierius atsisako įvykdyti prisiimtą pavedimą dėl to, kad komitentas pažeidė komiso sutartį, jis turi teisę gauti tiek turėtų išlaidų atlyginimą, tiek ir komisinį atlyginimą.
\nKomitentas, gavęs pranešimą apie komisionieriaus atsisakymą įvykdyti pavedimą, privalo per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos duoti patvarkymą dėl esančio pas komisionierių savo turto. Tą pat komitentas privalo padaryti ir tuo atveju, kada jis panaikina savo duotą komisionieriui pavedimą (422 straipsnis).
\nJeigu komitentas per nurodytą terminą neduoda patvarkymo dėl esančio pas komisionierių turto, komisionierius turi teisę perduoti šį turtą saugoti komitento sąskaita arba, turėdamas tikslą padengti savo reikalavimus į komitentą, parduoti tą turtą kiek galima naudingesne komitentui kaina.
\nJeigu komitentas visiškai ar dalinai panaikina savo duotą komisionieriui pavedimą, prieš komisionieriui sudarant su trečiaisiais asmenimis atitinkamus sandorius, jis privalo sumokėti komisionieriui komisinį atlyginimą už komisionieriaus sudarytus iki pavedimo panaikinimo sandorius, taip pat atlyginti komisionieriui jo turėtas iki pavedimo panaikinimo išlaidas.
\nII. Žemės ūkio produktų pardavimo komiso pagrindais ypatingos taisyklės
\nŽemės ūkio produktų pardavimo komiso sutartimi kolūkis (komitentas) paveda vartotojų kooperacijos organizacijai (komisionieriui) parduoti žemės ūkio produktų atliekas, likusias, kolūkiui įvykdžius savo prievoles parduoti valstybei žemės ūkio produkciją.
\nVartotojų kooperacijos organizacija, priėmusi iš kolūkio komiso pagrindais parduoti žemės ūkio produktus, kai reikia juos realizuoti už jos veikimo rajono ribų, turi teisę sudaryti su kita vartotojų kooperacijos organizacija subkomiso sutartį.
\nŽemės ūkio produktų pardavimo komiso sutartis gali būti sudaroma tuo būdu, kad priėmusi produktus vartotojų kooperacijos organizacija išduoda komitentui važtaraštį. Sutartyje (važtaraštyje) nurodoma: produktų pavadinimas, jų priėmimo data, jų pateikėjas, jų kiekis ir kokybė, taip pat parduodamoji kaina, nustatoma šalių susitarimu, ir atsiskaitymo terminai.
\nKomisinis atlyginimas vartotojų kooperacijos organizacijai už žemės ūkio produktų pardavimą mokamas specialių taisyklių nustatoma tvarka.
\nPateikiamų parduoti komiso pagrindais žemės ūkio produktų pristatymo į sutartyje nurodytą jų pardavimo vietą išlaidas, taip pat apyvartinės taros grąžinimo išlaidas turi apmokėti komitentas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.
\nVartotojų kooperacijos organizacija, priėmusi žemės ūkio produktus parduoti komiso pagrindais, duoda kolūkiui avansą TSR Sąjungos įstatymų nustatomose ribose.
\nSuma, gauta už parduotus žemės ūkio produktus, iš jos atskaičius duotą avansą, nustatytą komisinį atlyginimą ir išlaidas, komisionieriaus padarytas komitento sąskaita, turi būti išmokama kolūkiui sutartyje numatytais terminais.
\nJeigu buvo sudaryta subkomiso sutartis (424 straipsnis), tai avansą duoda ir galutinai atsiskaito, pagal kolūkio norą, komisionierius arba subkomisionierius.
\nIII. Komiso parduotuvių sudaromų komiso sutarčių ypatingos taisyklės
\nKomiso parduotuvės sudaro su piliečiais komiso sutartis dėl pardavimo mažmeninės prekybos tvarka priimtų iš jų tiek naujų, tiek ir vartotų liaudies vartojimo ir namų apyvokos reikmenų, taip pat meno dirbinių, taikomosios dailės dirbinių, antikvarinių ir unikalių daiktų, išskyrus tuos daiktus, kuriuos komiso parduotuvėms priimti pardavimo tikslu draudžia specialios taisyklės (433 straipsnis).
\nKomiso parduotuvės gali sudarinėti komiso sutartis su lombardais, muitinėmis, finansų organais ir kitais valstybės organais neišpirktiems, konfiskuotiems ir bešeimininkiams daiktams parduoti.
\nKomiso parduotuvės priimto daikto parduodamoji kaina nustatoma šalių susitarimu, bet neturi būti didesnė už atitinkamų prekių valstybines mažmenines kainas.
\nAntikvarinių bei unikalinių daiktų, taip pat meno kūrinių parduodamąją kainą nustato komiso parduotuvė pagal specialų įkainojimą.
\nNeparduoto per taisyklėse (433 straipsnis) nustatytą terminą daikto kaina gali būti sumažinama, susitarus su komitentu. Jeigu komitentas, pakviestas daikto perkainoti, neatvyksta, parduotuvė sumažina kainą pagal taisykles.
\nKomitentas turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti savo duotą komiso parduotuvei parduoti ir dar neparduotą daiktą, atlygindamas pagal nustatytus tarifus daikto saugojimo išlaidas.
\nGautuosius už parduotus daiktus pinigus, atskaičiusi iš jų komiso parduotuvei priklausantį komisinį atlyginimą, komiso parduotuvė išmoka komitentui ne vėliau kaip per tris dienas po daikto pardavimo.
\nTvarką, kuria komiso parduotuvės priima ir parduoda daiktus, nustato Lietuvos TSR prekybos ministerijos tvirtinamos taisyklės.
\nTrisdešimt šeštasis skirsnis PASAUGA
\nPasaugos sutartimi pasaugos davėjas perduoda saugotojui turtą pasaugoti, o saugotojas įsipareigoja pasaugoti priimtą turtą ir grąžinti jį išsaugotą.
\nPasaugos sutartyje, sudaromoje tarp socialistinių organizacijų, saugotojas gali taip pat įsipareigoti priimti pasaugoti turtą, kurį jam ateityje perduos pasaugos davėjas.
\nPasaugos sutartis yra neatlygintinė, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis.
\nPasaugos sutartis, kurioje viena ar abi šalys, yra piliečiai, jeigu perduodamo pasaugoti turto vertė didesnė kaip vienas šimtas rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, išskyrus tuos atvejus, kada turtas perduodamas trumpam laikui pasaugoti į įstaigų, įmonių ir organizacijų rūbines, kurios duoda numerius ar žetonus arba ir neduoda jų, jeigu įstaigos, įmonės ar organizacijos lankytojai turi palikti savo daiktus pasaugoti.
\nKilus ginčui dėl priimto pasaugoti turto ir saugotojo grąžinimo turto tapatybės, leidžiami liudytojų parodymai.
\nTurto perdavimas pasaugoti, esant nepaprastoms aplinkybėms (gaisras, potvynis ir t. t.), gali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais nepriklausomai nuo perduoto pasaugoti turto vertės.
\nPasaugos sutartis gali būti sudaroma tam tikram terminui, terminui iki pareikalavimo ar nenurodant termino.
\nPasaugos davėjas turi teisę bet kada pareikalauti iš saugotojo duoto pasaugoti turto.
\nJeigu turtas duotas pasaugoti iki pareikalavimo arba nenurodant termino, tai saugotojas turi teisę bet kada atsisakyti nuo sutarties, bet privalo suteikti pasaugos davėjui pakankamą tomis aplinkybėmis terminą šiam turtui atsiimti.
\nSaugotojas privalo imtis turtui saugoti visų priemonių, kurios numatytos sutartyje arba reikalingos turtui išsaugoti.
\nSaugotojas pagal neatlygintinę pasaugos sutartį, sudarytą tarp piliečių, privalo rūpintis perduotu jam pasaugoti turtu taip pat, kaip ir nuosavu turtu.
\nSaugotojas neturi teisės naudotis perduotu jam pasaugoti turtu, jeigu ko kita nenumato sutartis.
\nPasaugos sutarčiai esant atlygintinei, saugotojui atlyginimo dydis nustatomas pagal atitinkama tvarka patvirtintas taksas bei tarifus, o jų nesant,–šalių susitarimu.
\nPasaugai esant neatlygintinei, pasaugos davėjas privalo atlyginti saugotojui išlaidas, reikalingas turtui išsaugoti.
\nSaugotojas-organizacija, kuriai pasauga yra vienas iš jos veiklos tikslų, numatytų jos įstatuose (nuostatuose), arba kuri saugo turtą ryšium su savo veikla, atleidžiama nuo atsakomybės už turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą tik tuo atveju, kada tai kilo tik dėl nenugalimos jėgos.
\nJeigu, pasibaigus pasaugos terminui, numatytam sutartyje arba saugotojo nurodytam šio kodekso 436 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta tvarka, pasaugos davėjas turto neatsiima, tai saugotojas po to atsako už šio turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, tiktai esant jo kaltei.
\nJeigu įstatyme arba sutartyje nenumatyta saugotojo pareiga atlyginti nuostolius, kilusius dėl turto praradimo, trūkumo ar sužalojimo, saugotojas atsako:
\nJeigu, perduodant į pasaugą, turtas buvo įkainotas ir tas įkainojimas buvo nurodytas sutartyje ar kitokiame saugotojo išduotame dokumente, tai saugotojas atsako įkainojimo suma. Tačiau jeigu įrodyta, kad tikroji prarasto, trūkstamo ar sužaloto turto vertė yra mažesnė už tą sumą, tai saugotojas atsako tikrosios turto vertės suma.
\nJeigu dėl sužalojimo, už kurį saugotojas atsako, turto kokybė taip pasikeitė, kad jis nebegali būti naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį, tai pasaugos davėjas turi teisę nuo šio turto atsisakyti ir reikalauti iš saugotojo atlyginti turto vertę, kaip jo praradimo atveju.
\nViešbučiai, poilsio namai, sanatorijos, bendrabučiai ir panašios organizacijos atsako už piliečių turto, esančio jiems skirtose patalpose, praradimą ar sužalojimą, nors tas turtas, išskyrus pinigus ir brangenybes, nebuvo specialiai perduotas šioms organizacijoms pasaugoti.
\nPasaugos davėjas privalo atsiimti turtą sutartyje nustatytu terminu arba saugotojo pagal šio kodekso 436 straipsnio trečiąją dalį paskirtu terminu.
\nJeigu pasaugos davėjas vengia turtą atsiimti, tai saugotojas-pilietis turi teise, teismine tvarka reikalauti, kad tas turtas būtų priverstinai parduotas Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso numatoma teismo sprendimams vykdyti tvarka. Jeigu saugotojas yra socialistinė organizacija, tai neatsiimtas turtas parduodamas jos įstatuose (nuostatuose) numatyta tvarka.
\nSumos, gautos, pardavus turtą, išmokamos pasaugos davėjui, atskaičius saugotojui priklausančias sumas.
\nPasaugos davėjas privalo atlyginti saugotojui nuostolius, padarytus duoto pasaugoti turto savybių, jeigu saugotojas, priimdamas turtą pasaugoti, apie šias savybes nežinojo ir neturėjo žinoti.
\nJeigu keli asmenys atiduoda sumišai pasaugoti daiktus, sutartyje apibrėžtus rūšiniais požymiais, tai atsiranda atidavusiųjų daiktus pasaugoti bendroji dalinė nuosavybė sutinkamai su jų atiduotų pasaugoti daiktų kiekiu.
\nJeigu pagal susitarimą tokie daiktai pereina saugotojui nuosavybėn arba operatyviai tvarkyti, tai saugotojas privalo grąžinti pasaugos davėjui tokį pat arba šalių sutartą kiekį tos pat rūšies ir kokybės daiktų.
\nTaisyklės, nustatytos šio kodekso 434 straipsnyje, 436 straipsnio antrojoje dalyje, 437 ir 439-443 straipsniuose, atitinkamai taikomos ir tiems pasaugos santykiams, kurie atsiranda pagal įstatymą.
\nTrisdešimt septintasis skirsnis PERVEŽIMAS I. Bendrieji nuostatai
\nKrovinio pervežimo sutartimi transporto organizacija (pervežėjas) įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jai krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
\nKeleivio pervežimo sutartimi pervežėjas įsipareigoja pervežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis įdavė bagažą,–taip pat nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti bagažą asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už pervežimą, o jeigu įduotas bagažas,–ir už bagažo pervežimą.
\nKrovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygas ir šių pervežimų šalių atsakomybę sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais nustato atskirų transporto rūšių įstatai (kodeksai) ir nustatyta tvarka leidžiamos taisyklės.
\nValstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų krovinių pervežimo sutartis sudaroma, remiantis pervežimų planu, privalomu abiem šalims.
\nSudaryti nenumatytų plane krovinių pervežimo sutartis leidžiama transporto įstatų (kodeksų) nustatyta tvarka.
\nPervežėjas ir siuntėjas atsako turtu už pervežimo priemonių nepateikimą, pervežimo krovinio nepateikimą ir už kitus iš pervežimų plano kylančių pareigų pažeidimus, taip pat už tokius pat pažeidimus šio kodekso 449 straipsnio antrojoje dalyje numatomais atvejais.
\nPervežėjas atsako už priimto pervežti krovinio ir bagažo praradimą, trukumą ir sužalojimą, jeigu neįrodo, kad praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jo kaltės (231 ir 233 straipsniai).
\nTransporto įstatuose (kodeksuose) gali būti numatomi atvejai, kada pervežėjo kaltę dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo turi įrodyti gavėjas arba siuntėjas.
\nPervežėjas privalo nugabenti krovinį ar bagažą į paskirties punktą transporto įstatuose (kodeksuose) ar nustatyta tvarka leidžiamose taisyklėse nustatytu terminu. Jeigu nugabenimo terminas nurodyta tvarka nenustatytas, šalys turi teisę nustatyti šį terminą sutartyje.
\nPervežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už praleidimą termino kroviniui ar bagažui nugabenti, jeigu terminas praleistas ne dėl jo kaltės.
\nPrieš pareiškiant pervežėjui ieškinį, kylantį iš pervežimo, būtina pareikšti jam pretenziją.
\nPretenzijos gali būti pareiškiamos per šešis mėnesius, o pretenzijos dėl baudų ir premijų sumokėjimo–per 45 dienas. Pervežėjas privalo pareikštą pretenziją išnagrinėti ir pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą arba atmetimą per tris mėnesius, o kai pretenzija yra kilusi iš pervežimo, kurį vykdo įvairių transporto rūšių pervežėjai pagal vieną dokumentą,–per šešis mėnesius, ir kai pretenzija yra dėl baudos ar premijos sumokėjimo–per 45 dienas.
\nJeigu pretenzija atmetama arba atsakymo negaunama per šiame straipsnyje nustatytą terminą, pareiškėjui duodami ieškiniui pareikšti du mėnesiai nuo tos dienos, kurią gautas atsakymas arba pasibaigė nustatytas atsakyti terminas.
\nPervežėjas gali pareikšti siuntėjams, gavėjams arba keleiviams ieškinius, kylančius iš pervežimo, per šešių mėnesių terminą.
\nIeškininės senaties terminus ir ieškinių pareiškimo tvarką ginčuose, susijusiuose su pervežimais užsieniniame susisiekime, nustato transporto įstatai (kodeksai) arba tarptautinės sutartys.
\nPervežėjo atsakomybė už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą nustatoma pagal šio kodekso keturiasdešimt antrojo skirsnio taisykles, jeigu įstatymas nenumato didesnės atsakomybės.
\nII. Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo automobilių transportu ypatingos taisyklės
\nSiuntėjas, nepateikusysis pervežtino automobilių transportu krovinio, turi sumokėti automobilių transporto organizacijai baudą už visą nepateiktą krovinio kiekį, kuris turėjo būti pateiktas pagal pervežimų planą arba vienkartinį užsakymą. Krovinys, kuris buvo siuntėjo pateiktas neatitinkančios pervežimo taisyklių būklės ir nebuvo siuntėjo reikiamai sutvarkytas tokiu terminu, kad būtų galima jį laiku išsiųsti, laikomas nepateiktu.
\nAutomobilių transporto organizacija, nepateikusi siuntėjui transporto priemonių kiekio, pakankamo pervežti pervežimų plane ar priimtame vykdyti vienkartiniame užsakyme numatytam kroviniui, turi sumokėti siuntėjui baudą už visą paruošto išsiųsti krovinio kiekį, kuris pagal planą ar vienkartinį užsakymą turėjo būti išsiųstas, bet nebuvo išsiųstas. Pervežimo priemonių, netinkamų pervežti plane ar vienkartiniame užsakyme numatytam kroviniui, pateikimas prilyginamas transporto priemonių nepateikimui.
\nAutomobilių transporto organizacija ir siuntėjas atleidžiami nuo atsakomybės už pervežimų plano neįvykdymą, jeigu tai įvyko:
\nŠio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatomų baudų dydį nustato Lietuvos TSR automobilių transporto įstatai.
\nUžmokesčio už krovinių, keleivių ir bagažo pervežimą automobilių transportu dydis, taip pat rinkliavų už automobilių transporto organizacijų atliekamus su pervežimu susijusius papildomus darbus ir operacijas dydis nustatomas pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintus tarifus.
\nKroviniai pakraunami į automobilį siuntėjo jėgomis ir priemonėmis, o iškraunami gavėjo jėgomis ir priemonėmis, jeigu nenustatyta ko kita automobilių transporto organizacijos susitarimu su siuntėju arba atitinkamai su gavėju.
\nKroviniams pakrauti ir iškrauti siuntėjo ir gavėjo priemonėmis terminai nustatomi Lietuvos TSR automobilių transporto įstatuose numatyta tvarka.
\nUž automobilių transporto priemonių prastovą, pakraunant ir iškraunant, virš nustatytų maksimalių laiko normų dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės, taip pat už kitokias automobilių transporto priemonių prastovas dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės siuntėjas ar gavėjas moka automobilių transporto organizacijai tarifais nustatyto dydžio baudą.
\nUž žalą, padarytą, pervežant krovinį ar bagažą automobilių transportu, pervežėjas (automobilių transporto organizacija) atsako:
\nJeigu dėl sužalojimo, už kurį automobilių transporto organizacija atsako (451 straipsnis), krovinio ar bagažo kokybė tiek pasikeitė, kad jo nebegalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę nuo jo atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už jo praradimą.
\nJeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą automobilių transporto organizacija sumokėjo atitinkamą atlyginimą, paskiau surandamas, tai gavėjas (siuntėjas) turi teisę pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas; tokiu atveju jis turi grąžinti atlyginimą, gautą už krovinio praradimą ar trūkumą.
\nBaudų, imamų iš automobilių transporto organizacijų už praleidimą termino kroviniui ar bagažui nugabenti, dydį nustato Lietuvos TSR automobilių transporto įstatai priklausomai nuo termino praleidimo trukmės.
\nBaudos už termino kroviniui ar bagažui nugabenti praleidimą sumokėjimas neatleidžia automobilių transporto organizacijos nuo atsakomybės už krovinio ar bagažo trūkumą arba sužalojimą, kilusį dėl to termino praleidimo.
\nKeleivis turi teisę atsisakyti nuo pervežimo sutarties tarpmiestiniame automobilių susisiekime ir, grąžinęs bilietą prieš autobuso (maršrutinio taksi) išvykimą, gauti sumokėtus už jį pinigus:
\nJeigu važiavimas nutraukiamas dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, keleiviui grąžinamas užmokestis už pervežimą proporcingai likusiam pervežimo atstumui.
\nKitas krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo automobilių transportu sąlygas ir tų pervežimų šalių atsakomybę nustato, sutinkamai su šiuo kodeksu, Lietuvos TSR automobilių transporto įstatai, tvirtinami Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, ir nustatyta tvarka leidžiamos taisyklės.
\nTrisdešimt aštuntasis skirsnis VALSTYBINIS DRAUDIMAS
\nValstybinis draudimas vykdomas privalomojo ir laisvojo draudimo forma.
\nPrivalomai draustinas įstatyme nurodomas turtas įstatymo nustatomomis sąlygomis.
\nPagal privalomąjį draudimą draudimo organizacija, įvykus įstatymo numatomam atsitikimui (draudimo atsitikimui), atlygina draudėjui ar kitam asmeniui, kuriam priklauso apdraustasis turtas, jo turėtą žalą: turtui visiškai žuvus,–visa draudiminio užtikrinimo suma, o turtą dalinai sužalojus,–atitinkama draudiminio užtikrinimo dalimi. Draudėjas privalo mokėti nustatytas draudimo įmokas.
\nPrivalomojo asmens draudimo rūšis nustato TSR Sąjungos įstatymai.
\nLaisvojo draudimo sutartimi draudimo organizacija įsipareigoja, įvykus sutartyje nurodytam atsitikimui (draudimo atsitikimui): pagal turto draudimą–atlyginti draudėjui ar kitam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, turėtą žalą (išmokėti draudimo atlyginimą) sutartyje sulygtos sumos (draudimo sumos) ribose, o kada turtas apdraustas ne visa verte,–atitinkamą žalos dalį, jeigu ko kita nenumato draudimo taisyklės; pagal asmens draudimą–sumokėti draudėjui ar kitam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, sutartyje sulygtą draudimo sumą, neatsižvelgiant į sumas, priklausančias jam pagal valstybinį socialinį draudimą, socialinį aprūpinimą, ir į sumas, priklausančias žalos atlyginimo tvarka.
\nDraudėjas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytas draudimo įmokas.
\nDraudimo organizacijai, sumokėjusiai draudimo atlyginimą pagal turto draudimą, pereina tos sumos ribose reikalavimo teisė, kurią draudėjas (ar kitas asmuo, gavusis draudimo atlyginimą) turi atsakingo už padarytą žalą asmens atžvilgiu.
\nDraudimo taisyklės tvirtinamos TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.
\nTrisdešimt devintasis skirsnis ATSISKAITYMO IR KREDITAVIMO SANTYKIAI
\nPagal prievoles tarp valstybinių organizacijų, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų mokama, atsiskaitant, ne grynais pinigais per kredito įstaigas, kuriose šios organizacijos sutinkamai su įstatymu laiko savo lėšas. Atsiskaitymų tvarką ir formas nustato TSR Sąjungos įstatymai.
\nAtsiskaitymai grynais pinigais tarp valstybinių organizacijų, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų leidžiami TSR Sąjungos įstatymų nustatomais atvejais ir jų nustatomose ribose.
\nOrganizacijos disponuoja lėšomis, esančiomis jų sąskaitose kredito įstaigose, sutinkamai su tiksline tų lėšų paskirtimi.
\nLėšos, reikalingos išmokėti darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms, duodamos iš organizacijos sąskaitos nepriklausomai nuo to, ar yra kurių nors pretenzijų į sąskaitos savininką. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti TSRS Ministrų Taryba.
\nBe organizacijos sutikimo nurašyti lėšas, esančias jos sąskaitoje kredito įstaigoje, leidžiama tik TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais.
\nPatenkinant pretenzijas, laikomasi eilės, kurią nustato TSR Sąjungos įstatymai.
\nValstybinės organizacijos, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei kitos visuomeninės organizacijos kredituojamos pagal patvirtintus planus, TSRS valstybiniam bankui ir kitiems TSRS bankams duodant joms tikslines terminuotas paskolas TSR Sąjungos įstatymų nustatyta tvarka.
\nVienai organizacijai kredituoti kitą natūra ar pinigais, konkrečiai imant,–ir duoti avansus, leidžiama tiktai TSR Sąjungos įstatymų nustatytais atvejais.
\nSąlygas ir tvarką, kuria vienas kolūkis kredituoja kitą, teikdamas gamybinę pagalbą, nustato Lietuvos TSR įstatymai.
\nTSRS bankai piliečiams paskolas duoda TSR Sąjungos įstatymų nustatomais atvejais ir tvarka.
\nPiliečiai gali laikyti lėšas valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir kitose kredito įstaigose, disponuoti indėliais, gauti už indėlius pajamas procentų ar laimėjimų pavidalu, atlikinėti atsiskaitymus ne grynais pinigais sutinkamai su kredito įstaigų įstatais ir nustatyta tvarka išleistomis taisyklėmis.
\nValstybė garantuoja indėlių slaptumą, jų saugumą ir išmokėjimą pirmu indėlininko pareikalavimu.
\nTvarką, kuria disponuojama indėliais, įdėtais į valstybines darbo taupomąsias kasas ir kitas kredito įstaigas, nustato jų įstatai ir šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos taisyklės.
\nĮ piliečių indėlius valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS valstybiniame banke išieškojimas gali būti nukreipiamas, remiantis teismo nuosprendžiu ar sprendimu, kuriuo patenkintas civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, arba teismo sprendimu pagal ieškinį dėl alimentų išieškojimo (nesant uždarbio ar kitokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą) ar dėl pasidalijimo indėlio, kuris yra jungtinis sutuoktinių turtas. Piliečių indėliai tose kredito įstaigose gali būti konfiskuojami, remiantis įsiteisėjusiu nuosprendžiu arba pagal įstatymą priimtu nutarimu konfiskuoti turtą.
\nKeturiasdešimtasis skirsnis JUNGTINE VEIKLA
\nJungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram ūkiniam tikslui pasiekti, kaip antai: pastatyti ir eksploatuoti tarpkolūkinę arba valstybinę-kolūkinę įmonę ar įstaigą, neperduodamą operatyviai tvarkyti organizacijai, kuri yra juridinis asmuo, pastatyti vandens ūkio įrenginius ir įtaisus, nutiesti kelius, pastatyti sporto įrenginius, mokyklas, gimdymo namus, gyvenamuosius namus ir pan.
\nPiliečiai gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį tiktai asmeniniams buitiniams savo poreikiams tenkinti.
\nJungtinės veiklos sutartys tarp piliečių ir socialistinių organizacijų neleidžiamos.
\nJungtinės veiklos sutarties dalyvių bendri reikalai tvarkomi bendru jų susitarimu.
\nJeigu jungtinės veiklos sutarties dalyviai tarpusavio susitarimu vadovauti jungtinei jų veiklai paveda vienam iš sutarties dalyvių, tai šis dalyvis įpareigojamas taip pat ir tvarkyti bendrus sutarties dalyvių reikalus.
\nAsmuo, kuriam pavesta tvarkyti bendrus jungtinės veiklos sutarties dalyvių reikalus, veikia pagal kitų sutarties dalyvių duotą įgaliojimą.
\nPasiekti tikslui, nurodytam šio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs.
\nSutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.
\nJungtinės veiklos sutarties dalyvis neturi teisės disponuoti savo dalimi bendrame turte be kitų sutarties dalyvių sutikimo.
\nTvarką, kuria padengiamos išlaidos, numatytos jungtinės veiklos sutartyje, ir nuostoliai, atsiradę kaip jungtinės veiklos rezultatas, nustato jungtinės veiklos sutartis.
\nJeigu sutartyje tokia tvarka nenumatyta, tai bendros išlaidos ir nuostoliai padengiami iš bendro sutarties dalyvių turto, o trūkstamos sumos išdėstomos sutarties dalyviams proporcingai jų įnašams į bendrą turtą.
\nAtskiras jungtinės veiklos rūšis reguliuoja sutinkamai su šiuo kodeksu Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimai.
\nKeturiasdešimt pirmasis skirsnis KONKURSAS
\nValstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šią organizaciją sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas pripažintas vertu atlyginimo pagal konkurso sąlygas.
\nKonkurso paskelbime turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo dydis, darbų pateikimo vieta, palyginamojo įvertinimo tvarka ir laikas; jame gali būti taip pat ir kitos konkurso sąlygos.
\nKonkursą gali paskelbti organizacijos, kurioms tą teisę suteikia jų įstatai (nuostatai) arba TSR Sąjungos įstatymai ar Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas.
\nPakeisti konkurso sąlygas leidžiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmosios pusės ribose.
\nApie konkurso sąlygų pakeitimą turi būti pranešama konkurso dalyviams ta pačia tvarka, kuria buvo paskelbtas konkursas.
\nNutarimas mokėti atlyginimą (premijas) turi būti priimamas ir pranešamas konkurso dalyviams konkurso paskelbime nustatytu terminu bei tvarka.
\nJeigu konkursas paskelbtas mokslo, literatūros, meno ar architektūros kūriniui sukurti, tai konkursą paskelbusi organizacija įgyja teisę naudotis premijuotais kūriniais konkurso paskelbime numatytu būdu. Tų kūrinių autoriams paliekama teisė gauti atlyginimą už naudojimąsi kūriniu (519 straipsnis), jeigu ko kita nenustatyta konkurso paskelbime.
\nPaskelbusioji konkursą organizacija privalo grąžinti konkurso dalyviams darbus, už kuriuos neskirtas atlyginimas (premija), jeigu ko kita nenumatyta konkurso paskelbime.
\nJeigu paskelbusioji konkursą organizacija nesilaiko paskelbtos darbų palyginamojo įvertinimo tvarkos ar termino, tai laiku pateikto ir atitinkančio kitus konkurso reikalavimus darbo autorius įgyja teisę gauti padarytų jam nuostolių atlyginimą. Nuostolių dydį, esant ginčui, nustato teismas, vadovaudamasis autoriaus įdėto darbo kokybe bei kiekiu ir jo sunaudotų medžiagų kaina pagal nustatytas normas bei įkainius.
\nKeturiasdešimt antrasis skirsnis PRIEVOLĖS, ATSIRANDANČIOS DĖL ŽALOS PADARYMO
\nŽalą, padarytą piliečio asmenybei ar turtui, taip pat žalą, padarytą organizacijai, turi pilnutinai atlyginti ją padariusysis asmuo.
\nPadariusysis žalą asmuo atleidžiamas nuo jos atlyginimo, jeigu įrodo, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės.
\nŽala, padaryta teisėtais veiksmais, turi būti atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais.
\nOrganizacija privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jos darbuotojų kaltės, jiems einant savo darbines (tarnybines) pareigas.
\nŽala, padaryta piliečiui neteisėtais valstybinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat pareigūnų, jiems einant tarnybines pareigas, veiksmais administracinio valdymo srityje, atlyginama bendrais pagrindais (šio kodekso 483 ir 484 straipsniai), jeigu įstatymas nenumato ko kita. Už žalą, tokiais veiksmais padarytą organizacijoms, atsakomybė atsiranda įstatymo nustatyta tvarka[45].
\nŽalą, piliečiui padarytą dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto administracinės nuobaudos–suėmimo arba pataisos darbų–paskyrimo, valstybė atlygina visa apimtimi, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros organų pareigūnų ir teismo kaltės, įstatymo nustatyta tvarka 1.
\nNeprivalo būti atlyginama žala, padaryta būtinosios ginties sąlygomis užpuolusiajam, jeigu šiuo atveju nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
\nŽalą, padarytą būtinojo reikalingumo būklėje, turi atlyginti asmuo, kurio interesais atlikti padariusieji žalą veiksmai. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kuriomis buvo padaryta toji žala, gali šį asmenį visiškai ar dalinai atleisti nuo žalos atlyginimo.
\nUž žalą, padarytą nepilnamečio iki penkiolikos metų amžiaus, atsako jo tėvai, įtėviai ar globėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
\nJeigu nepilnametis iki penkiolikos metų amžiaus padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigos priežiūroje, už tą žalą atsako šios organizacijos, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
\nNepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (483, 493 straipsniai).
\nTais atvejais, kai nepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi turto ar uždarbio, pakankamo atlyginti jo padarytai žalai, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, įtėviai ar rūpintojas (192 straipsnis), jeigu jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
\nŠita jų pareiga pasibaigia, kai padariusysis žalą asmuo pasiekia pilnametystę, taip pat kai jis, prieš pasiekdamas pilnametystę, įgyja turtą arba uždarbį, pakankamą žalai atlyginti.
\nUž žalą, padarytą pripažinto neveiksniu piliečio, atsako jo globėjas arba organizacija, privalanti ji prižiūrėti, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
\nVeiksnus pilietis, padariusysis žalą tokioje būsenoje, kada jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, neatsako už savo padarytą žalą. Tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu pats sudarė sau tokią būseną, vartodamas alkoholinius gėrimus ar narkotikus arba kitokiu būdu.
\nOrganizacijos ir piliečiai, kurių veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims (transporto organizacijos, pramonės įmonės, statybos, automobilių valdytojai ir pan.), privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios.
\nAsmenys, bendrai padarę žalą, atsako nukentėjusiajam solidariai.
\nAsmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek išmokėjo atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio.
\nTėvai, įtėviai, globėjas ar rūpintojas, taip pat šio kodekso 489 ir 491 straipsniuose nurodytos organizacijos, atlyginę žalą, padarytą nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu piliečio, neturi regreso teisės į šį pilietį.
\nPriteisdamas žalos atlyginimą, teismas, arbitražas ar trečiųjų teismas, sutinkamai su bylos aplinkybėmis, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba pilnutinai atlyginti padarytus nuostolius (227 straipsnis).
\nJeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei,–ir priklausomai nuo jo kaltės laipsnio) atlyginimas, jeigu TSRS įstatymas nenumato ko kita, turi būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmetamas [46].
\nTeismas gali sumažinti piliečio padarytos žalos atlyginimą priklausomai nuo turtinės jo padėties.
\nJeigu pilietis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai organizacija ar pilietis, atsakingi už žalą, privalo atlyginti nukentėjusiajam uždarbį, kurio jis nustojo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, taip pat išlaidas, turėtas dėl sveikatos sužalojimo (pagerintas maitinimasis, protezavimas, slaugymas, jei slaugė pašaliniai asmenys, ir pan.).
\nJeigu piliečio sveikatai žala padaryta dėl tyčinio nusikalstamo veiksmo (išskyrus atvejus, kai žala padaryta viršijus būtinosios ginties ribas arba staiga didžiai susijaudinus dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų), nuteistas už šį veiksmą asmuo privalo atlyginti valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo stacionariniam gydymui[47].
\nJeigu darbuotojas ryšium su savo darbinių (tarnybinių) pareigų ėjimu suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata dėl organizacijos arba piliečio, privalančių mokėti už jį valstybinio socialinio draudimo įnašus, kaltės, ši organizacija arba pilietis turi atlyginti nukentėjusiajam žalą tik tiek, kiek ji viršija jo gaunamos pašalpos arba po jo sveikatos sužalojimo paskirtos jam ir faktiškai jo gaunamos pensijos sumą. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti TSR Sąjungos įstatymai.
\nNukentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šiems asmenims žala atlyginama tokio dydžio, kokia buvo nukentėjusiojo asmens uždarbio dalis, kurią jie gaudavo ar turėjo teisę gauti savo išlaikymui, nukentėjusiajam esant gyvam.
\nŽala atlyginama: nepilnamečiams–iki jiems sueis šešiolika metų, o besimokantiems–aštuoniolika metų; moterims, vyresnėms kaip penkiasdešimt penkerių metų, ir vyrams, vyresniems kaip šešiasdešimt metų,–iki gyvos galvos; invalidams–invalidumo laikui; mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), nepriklausomai nuo jo amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus, vaikaičius, brolius ar seseris, kuriems nėra suėję aštuoneri metai amžiaus,–iki jiems sueis aštuoneri metai amžiaus.
\nJeigu pilietį, draustiną valstybinio socialinio draudimo būdu, suluošino ar kitaip sužalojo jo sveikatą organizacija arba pilietis, neprivalantys mokėti už nukentėjusįjį valstybinio socialinio draudimo įnašų, tai ši organizacija arba pilietis turi atlyginti nukentėjusiajam žalą pagal šio kodekso 483, 484 ir 493 straipsniuose nustatytas taisykles tik tiek, kiek ji viršija nukentėjusiojo gaunamos pašalpos arba po jo sveikatos sužalojimo paskirtos jam ir faktiškai jo gaunamos pensijos sumą.
\nNukentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, nurodyti šio kodekso 499 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos atlyginimo dydis tokiu atveju nustatomas pagal šio kodekso 499 straipsnio antrąją dalį, o žalos atlyginimo terminai–pagal to paties straipsnio trečiąją dalį to paties straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems terminams.
\nJeigu piliečiui, draustinam valstybinio socialinio draudimo būdu, nepaskirta pašalpa ar pensija ryšium su jo suluošinimu ar kitokiu jo sveikatos sužalojimu, tai organizacija arba pilietis, atsakingi už padarytą žalą (483, 484 ir 493 straipsniai), privalo atlyginti visą jo turėtą žalą (498 straipsnis).
\nOrganizacija arba pilietis, atsakingi už padarytą žalą, privalo pagal regresinį valstybinio socialinio draudimo arba socialinio aprūpinimo organo reikalavimą atlyginti pašalpų arba pensijų sumas, kurios išmokėtos asmenims, nurodytiems šio kodekso 499 ir 500 straipsniuose. Tokį pat regresinį reikalavimą gali pareikšti kolūkis, teikiantis pensijinį aprūpinimą šio kodekso 503 straipsnyje nurodytiems piliečiams.
\nTais atvejais, kai žalos atlyginimas sumažinamas (497 straipsnis), atitinkamai sumažinamas ir atlyginimas pagal regresinį reikalavimą.
\nTais atvejais, kada suluošintas nedraustinas valstybinio socialinio draudimo būdu pilietis arba padaryta jo sveikatai kitokia žala, atsakingi už padarytą žalą organizacija ar pilietis privalo atlyginti nukentėjusiajam išlaidas, susijusias su jo sveikatos atstatymu, taip pat žalą, atsiradusią dėl to, kad jis neteko darbingumo ar tas darbingumas sumažėjo. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamos darbininkų arba tarnautojų kategorijos uždarbio dydį, jeigu ko kita nenumato įstatymas.
\nJeigu suluošintas kolūkietis arba padaryta jo sveikatai kitokia žala, tai atsakingieji už padarytą žalą organizacija arba pilietis privalo atlyginti nukentėjusiajam išlaidas, susijusias su jo sveikatos atstatymu, taip pat žalą, atsiradusią dėl to, kad nukentėjusysis neteko pajamų iš dalyvavimo visuomeniniame kolūkio ūkyje, arba šių pajamų dalį, kuria jos viršija sumą, nukentėjusiojo gaunamą kolūkiečiams nustatyta pensijinio aprūpinimo tvarka.
\nNukentėjusiojo mirties atveju teisę į atlyginimą žalos, apskaičiuojamos aukščiau nurodyta tvarka, turi piliečiai, nurodyti šio kodekso 499 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal šio kodekso 499 straipsnio antrąją dalį, o žalos atlyginimo terminai–pagal to paties straipsnio trečiąją dalį.
\nJeigu suluošintas pilietis, nepasiekusysis penkiolikos metų amžiaus ir neturintis uždarbio, arba padaryta jo sveikatai kitokia žala, tai atsakingieji už žalą organizacija ar pilietis privalo atlyginti išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu.
\nNukentėjusiajam suėjus penkiolikai metų amžiaus, atsakingi už žalą organizacija ar pilietis privalo atlyginti jam taip pat žalą, susijusią su jo darbingumo netekimu ar sumažėjimu, pagal nekvalifikuoto darbininko vidutinio uždarbio toje vietovėje dydį.
\nJeigu pilietis, kuriam nėra suėję penkiolikos metų amžiaus, jo sveikatos sužalojimo momentu turėjo uždarbį, tai žala jam turi būti atlyginama pagal to uždarbio dydį, bet ne mažesnį, kaip minimalus nekvalifikuoto darbininko uždarbis toje vietovėje.
\nPradėjęs dirbti sutinkamai su savo įgyta kvalifikacija, nukentėjusysis turi teisę reikalauti padidinti žalos, susijusios su jo darbingumo sumažėjimu dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimą pagal jo kvalifikacijos darbuotojo darbo užmokesčio dydį.
\nDalinai netekusis darbingumo nukentėjusysis turi teisę bet kada reikalauti iš organizacijos ar piliečio atsakingų už jo suluošinimą ar kitokį jo sveikatos sužalojimą, atitinkamai padidinti atlyginimą, jeigu jo darbingumas ryšium su sveikatos sužalojimu paskiau sumažėjo, lyginant su tuo darbingumu, kuris buvo jam likęs tuo metu, kai priteistas jam žalos atlyginimas, arba jeigu sumažinta pensija, jo gaunama valstybinio socialinio draudimo tvarka.
\nOrganizacija ar pilietis, iš kurių priteistas atlyginimas žalos, susijusios su nukentėjusiojo asmens darbingumo sumažėjimu dėl jo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, turi teisę bet kada reikalauti atitinkamai sumažinti priteistą atlyginimą, jeigu nukentėjusiojo darbingumas padidėjo, lyginant su tuo darbingumu, kuris buvo jam likęs tuo metu, kai priteistas jam žalos atlyginimas, arba jeigu padidinta pensija, jo gaunama valstybinio socialinio draudimo tvarka.
\nŽala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala iškilo aikštėn vėliau,–nuo žalos iškilimo aikštėn dienos.
\nJeigu asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, kreipiasi dėl žalos atlyginimo, praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos.