Commission Regulation

Commission Regulation Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės SUSITARIMAS EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA ir NORVEGIJOS KARALYSTĖ, NORĖDAMOS sustiprinti ir išplėsti esamus Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos ekonominius santykius vykstant Bendrijos plėtrai bei atsižvelgiant į sąžiningos konkurencijos sąlygas siekiant užtikrinti darnią jų prekybos raidą ir tuo prisidėti prie Europos kūrimo, PASIRYŽUSIOS šiuo tikslu palaipsniui šalinti iš esmės visų savo prekybos rūšių kliūtis, vadovaudamosi Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatomis dėl laisvos prekybos zonų steigimo, PAREIKŠDAMOS, kad yra pasirengusios ištirti galimybę ir stiprinti savo santykius atsižvelgdamos į visus svarbius veiksnius, ypač į permainas Bendrijoje, jeigu dėl jų ūkių interesų pasirodys naudinga juos išplėsti į sritis, kurioms šis susitarimas nėra taikomas, NUSPRENDĖ, siekdamos šių tikslų ir turėdamos omenyje, kad jokia šio susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip atleidžianti Susitariančiąsias Šalis nuo įsipareigojimų pagal kitus tarptautinius susitarimus, SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ: 1 straipsnis Šio susitarimo tikslas yra: a) plečiant savitarpio prekybą, skatinti darnią Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės ekonominių santykių raidą, ūkinės veiklos pažangą, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą bei našumo ir finansinio stabilumo didinimą Bendrijoje ir Norvegijoje, b) užtikrinti Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybos sąžiningas konkurencijos sąlygas, c) šalinant prekybos kliūtis prisidėti prie pasaulio prekybos darnios raidos ir plėtros. 2 straipsnis Šis susitarimas taikomas produktams, kilusiems iš Bendrijos arba Norvegijos: i) įtrauktiems į Briuselio nomenklatūros 25 – 99 skirsnius, išskyrus priede išvardytus produktus; ii) nurodytiems Protokole Nr. 2, reikiamai atsižvelgiant į šiame Protokole numatytas priemones. 3 straipsnis 1. Į Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekybą neįvedami jokie nauji importo muitai. 2. Importo muitai palaipsniui panaikinami pagal toliau pateikiamą grafiką: a) šio susitarimo įsigaliojimo datą kiekvienas muitas sumažinamas iki 80 % bazinio muito ; b) toliau muitai mažinami dar keturis kartus, kiekvieną kartą sumažinant po 20 %: 1974 m. sausio 1 d., 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. 4 straipsnis 1. Laipsniško importo muitų panaikinimo nuostatos taikomos ir fiskalinio pobūdžio muitams. Susitariančiosios Šalys gali pakeisti fiskalinio pobūdžio muitus arba muito fiskalinę dalį vidaus mokesčiu. 2. Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė gali palikti fiskalinio pobūdžio muitus arba fiskalines muitų dalis iki 1976 m. sausio 1 d., jeigu bus įgyvendintas Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 38 straipsnis. 3. Norvegija, laikydamasi 18 straipsnio sąlygų, gali laikinai palikti fiskalinio pobūdžio muitus arba fiskalines muitų dalis, tačiau ne ilgiau kaip iki 1975 m. gruodžio 31 d. 5 straipsnis 1. Bazinis muitas, kuris bus nuosekliai mažinamas pagal 3 straipsnio ir Protokolo Nr. 1 nuostatas, yra muitas, kuris kiekvienam produktui buvo taikomas 1972 m. sausio 1 d. 2. Jei po 1972 m. sausio 1 d. pagal susitarimus dėl tarifų, sudarytus remiantis 1964 – 1967 m. Ženevoje vykusia Prekybos konferencija, pradedama taikyti sumažintus tarifus, tokie sumažinti muitai pakeičiamai 1 dalyje nurodytais baziniais muitais. 3. Sumažinti muitai, apskaičiuojamos pagal 3 straipsnio ir Protokolų Nr. 1 bei Nr. 2 nuostatas, taikomi suapvalinant iki pirmosios dešimtainės trupmenos skilties. Bendrijai taikant Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį dėl konkrečių muitų arba konkrečios mišrių muitų Airijos muitų tarifų sistemoje dalies taikomas 3 straipsnis ir Protokolai Nr. 1 ir Nr. 2 suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties. 6 straipsnis 1. Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekyboje neįvedamas jokie importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai. 2. 1972 m. sausio 1 d. ar vėliau Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekyboje įvesti importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai panaikinami šiam susitarimui įsigaliojus. Importo muitams lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kurie 1972 m. gruodžio 31 d. yra didesni nei tie, kurie buvo faktiškai taikomi 1972 m. sausio 1 d., įsigaliojus šiam susitarimui sumažinami iki pastarojo dydžio 3. Importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai palaipsniui panaikinami vadovaujantis šiuo tvarkaraščiu: a) ne vėliau kaip iki 1974 m. sausio 1 d. kiekvienas privalomas mokėjimas sumažinamas iki 60 % tarifo, taikyto 1972 m. sausio 1 d.; b) toliau mokėjimai mažinami tris kartus, kiekvieną kartą sumažinant po 20 %: 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. 7 straipsnis 1. Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekyboje neįvedami jokie eksporto muitai arba eksporto muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai. Eksporto muitai ir jiems lygiaverčiai privalomieji mokėjimai panaikinami ne vėliau kaip iki 1974 m. sausio 1 d. 8 straipsnis Protokole Nr. 1 nustatoma tam tikriems produktams taikytina tarifų sistema ir susitarimai. 9 straipsnis Protokole Nr. 2 nustatoma tam tikroms prekėms, gautoms perdirbant žemės ūkio produktus, taikytina tarifų sistema ir susitarimai. 10 straipsnis 1. Jeigu Susitariančiajai Šaliai įgyvendinant savo žemės ūkio politiką arba pakeitus esamas taisykles nustatomos specialiosios taisyklės, ta Susitariančioji Šalis gali pakoreguoti šio susitarimo nuostatas dėl tų produktų, kuriems taikomos tos taisyklės arba pakeitimai. 2. Tokiais atvejais viena Susitariančioji Šalis atsižvelgia į kitos Susitariančiosios Šalies interesus. Šiam tikslui Susitariančiosios Šalys gali konsultuotis 29 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete. 11 straipsnis Protokole Nr. 3 nustatomos kilmės taisyklės. 12 straipsnis Susitariančioji Šalis, ketinanti sumažinti savo muitų arba lygiaverčių privalomųjų mokėjimų, taikomų didžiausio palankumo statusą turinčioms trečiosioms šalims, lygį arba ketinanti sustabdyti jų taikymą, apie tai, jeigu įmanoma, praneša Jungtiniam komitetui ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki tokio sumažinimo arba sustabdymo įsigaliojimo. Tokia Šalis atsižvelgia į visus kitos Susitariančiosios Šalies nusiskundimus dėl iškraipymų, galinčių atsirasti dėl tokio sumažinimo arba sustabdymo. 13 straipsnis 1. Į Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekybą neįvedama jokių naujų importo kiekio apribojimų ar joms lygiaverčio poveikio priemonių. 2. Kiekybiniai importo apribojimai panaikinami šio susitarimo įsigaliojimo dieną, o visos kiekybiniams importo  apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės panaikinamos ne vėliau kaip iki 1975 m. sausio 1 d. 14 straipsnis 1. Priėmus bendrą naftos produktų kilmės apibrėžimą, priėmus bendrą šių produktų komercijos strategiją arba priėmus bendrą energetikos strategiją, Bendrija pasilieka teisę keisti į Briuselio nomenklatūros pozicijas Nr. 27.10, 27.11, 27.12, ex 27.13 įrašytiems naftos produktams (parafinas, mikrokristalinis vaškas arba bituminis skalūnas ir kiti mineraliniai vaškai) ir 27.14 taikomas nuostatas. Tokiu atveju Bendrija deramai atsižvelgia į Norvegijos interesus; šiuo tikslu ji informuoja Jungtinį komitetą, kuris posėdžiauja pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas. 2. Norvegija pasilieka teisę imtis tokio paties pobūdžio veiksmų, jei ji susidurtų su panašiomis situacijomis. 3. Pagal 1 ir 2 dalis, šis Susitarimas nepažeidžia naftos produktų importui taikomų netarifinių taisyklių. 15 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys pareiškia esančios pasirengusios, kiek leidžia jų žemės ūkio strategija, skatinti darnią žemės ūkio produktų, kuriems šis Susitarimas netaikomas, prekybos raidą. 2. Susitariančiosios Šalys nediskriminuodamos taiko savo žemės ūkyje galiojančias veterinarijos, sveikatos ir augalų sveikatos taisykles ir nediegia jokių naujų pernelyg apsunkinančių prekybą priemonių. 3. Susitariančiosios Šalys pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas tiria visus galinčius pasitaikyti jų prekybos žemės ūkio produktais sunkumus ir stengiasi rasti tinkamus sprendimus. 16 straipsnis Nuo 1977 m. liepos 1 d. į Bendriją įvežamiems Norvegijos kilmės produktams taikomas režimas negali būti palankesnis nei tas, kurį taiko Bendrijos valstybės narės tarpusavyje. 17 straipsnis Šis Susitarimas netrukdo palaikyti arba įkurti muitų sąjungų, laisvosios prekybos zonų arba pasienio prekybos susitarimų, jeigu jie nekeičia susitarime numatytų prekybos nuostatų, ypač nuostatų dėl kilmės taisyklių. 18 straipsnis Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar veiklos, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuotų vienos Susitariančiosios Šalies produktus ir panašius kitos Susitariančiosios Šalies teritorijos kilmės produktus. Vidaus mokesčių už produktus, eksportuojamus į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją, grąžinama suma negali viršyti jiems taikomų tiesioginių ar netiesioginių mokesčių dydžio. 19 straipsnis Mokėjimams, susijusiems su prekyba prekėmis ir tokių mokėjimų pervedimais Bendrijos valstybei narei, kurioje reziduoja kreditorius, arba Norvegijai, netaikomi jokie apribojimai. Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių valiutų kursų arba administracinių apribojimų teikiant, grąžinant ar priimant trumpalaikius ir vidutinės trukmės kreditus dėl komercinių sandorių, kuriuose dalyvauja rezidentas. 20 straipsnis Šis susitarimas netrukdo taikyti prekių importo, eksporto arba tranzito draudimų arba apribojimų, pagrįstų viešosios moralės, teisėtvarkos arba visuomenės saugumu, žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybės ir sveikatos apsauga, meninę, istorinę arba archeologinę vertę turinčio nacionalinio turto apsauga, pramoninio ir komercinio turto apsauga arba su auksu ar sidabru susijusiomis taisyklėmis. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturėtų tapti savavališkos diskriminacijos arba Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai taikomo užslėpto apribojimo priemone. 21 straipsnis Jokios šio susitarimo nuostatos netrukdo kuriai nors Susitariančiajai Šaliai imtis bet kokių priemonių: a) kurias ji laiko esant reikalingas siekiant nepaviešinti informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams jos saugumo interesams; b) kurios yra susijusios su prekyba ginklais, amunicija ar karinėmis medžiagomis, arba gynybos tikslams būtinais tyrimais, taikomąja veikla ar gamyba, jeigu tokios priemonės nepablogina produktų, kurie nėra skirti specialiai karinėms reikmėms, konkurencijos sąlygų. c) kurias ji laiko turint esminės reikšmės jos saugumui karo arba rimto tarptautinio įtempimo metu. 22 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių priemonių, kurios galėtų kelti grėsmę šio susitarimo tikslų įgyvendinimui. 2. Jos imasi visų bendrųjų ir konkrečių priemonių, kurių reikia jų įsipareigojimams pagal šį susitarimą įvykdyti. Jeigu kuri nors Susitariančioji Šalis mano, kad kita Susitariančioji Šalis neįvykdė kurio nors įsipareigojimo pagal šį susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių 27 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 23 straipsnis 1. Toliau išvardyti dalykai yra nesuderinami su tinkamu šio susitarimo veikimu tiek, kiek tai gali turėti įtakos Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekybai: i) visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti įmonių veiksmai, kuriais siekiama arba kurie gali trukdyti, apriboti arba iškreipti prekių gamybos arba prekybos konkurenciją; ii) vienos arba daugiau įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visose Susitariančiųjų Šalių teritorijose arba žymioje jų dalyje; iii) bet kokia valstybės parama, iškreipianti arba galinti iškreipti konkurenciją teikiant pirmenybę tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai. 2. Jeigu kuri nors Susitariančioji Šalis mano, kad tam tikri veiksmai yra nesuderinami su šiuo straipsniu, ji gali imtis atitinkamų priemonių 27 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 24 straipsnis Jeigu padidėjęs tam tikro produkto importas daro arba gali daryti rimtą žalą kuriai nors gamybinei veiklai, atliekamai vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje, ir toks importas padidėja dėl: i) dalinio arba visiško tokiam produktui taikomų muitų arba lygiaverčių privalomųjų mokėjimų apribojimo importuojančioje Susitariančioje Šalyje pagal šio susitarimo nuostatas; ir ii) dėl to, kad muitai arba lygiaverčiai privalomieji mokėjimai, kurias eksportuojanti Susitariančioji Šalis taiko tokio produkto gamybai naudojamų žaliavų ir tarpinių produktų importui, yra žymiai mažesnės už importuojančios Susitariančiosios Šalies taikomus muitus arba lygiaverčius privalomuosius mokėjimus; ta Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių 27 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 25 straipsnis Jeigu viena Susitariančioji Šalis nustato, kad prekiaujant su kita Susitariančiąja Šalimi vyksta dempingas, ji gali prieš tokius veiksmus imtis atitinkamų priemonių pagal Susitarimą dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo vadovaudamasi 27 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 26 straipsnis Jeigu kuriame nors ūkio sektoriuje atsiranda rimtų sutrikimų arba kyla sunkumų, galinčių labai pabloginti regiono ekonominę padėtį, suinteresuota Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių 27 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 27 straipsnis 1. Jeigu produktų importui, galinčiam sukelti 24 ir 26 straipsniuose minimus sunkumus, Susitariančioji Šalis taiko administracinę procedūrą siekdama greitai informuoti apie prekybos srautų permainų kryptis, ji praneša apie tai kitai Susitariančiajai Šaliai. 2. 22 – 26 straipsniuose nurodytais atvejais, prieš imantis šiuose straipsniuose numatytų priemonių, arba atvejais, kuriais taikomas 3 dalies d punktas, atitinkama Susitariančioji Šalis kuo greičiau pateikia Jungtiniam komitetui visą svarbią informaciją, kuri reikalinga siekiant išsamiai ištirti padėtį, kad būtų rastas Susitariančiosioms Šalims priimtinas sprendimas. Parenkant priemones, pirmenybė privalo būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trukdo šio susitarimo veikimui. Apie apsaugos priemones nedelsiant pranešama Jungtiniam Komitetui. Dėl jų Komitete nuolat konsultuojamasi, ypač siekiant jas panaikinti, kai tik leis sąlygos. 3. Įgyvendinant 2 dalį, taikomos tokios nuostatos: a) 23 straipsnio atveju bet kuri Susitariančioji Šalis, mananti, kad tam tikri veiksmai yra nesuderinami su tinkamu šio susitarimo veikimu, gali pateikti šią problemą Jungtiniam Komitetui, kaip apibrėžta 23 straipsnio 1 dalyje. Susitariančiosios Šalys pateikia Jungtiniam komitetui visą svarbią informaciją ir teikia jam pagalbą, reikalingą problemai ištirti arba, jeigu reikia, pašalinti nepriimtinus veiksmus. Jeigu atitinkama Susitariančioji Šalis per Jungtinio komiteto nustatytą laiką nenutraukia nepriimtinų veiksmų, arba jeigu Jungtiniame komitete nesusitariama per tris mėnesius nuo problemos pateikimo, suinteresuota Susitariančioji Šalis gali imtis bet kokių apsaugos priemonių, kurias ji mano esant reikalingas kovojant su dideliais sunkumais, kilusiais dėl minimų veiksmų; visų pirma jį gali atšaukti tarifų nuolaidas. b) 24 straipsnio atveju sunkumai, kilę dėl šiame straipsnyje apibūdintos situacijos, pateikiami tirti Jungtiniam komitetui, kuris gali priimti bet kokį sprendimą, tam, kad tokie sunkumai baigtųsi. Jeigu Jungtinis komitetas arba eksportuojanti Susitariančioji Šalis nepriima sunkumus pašalinančio sprendimo per trisdešimt dienų nuo problemos pateikimo, importuojanti Susitariančioji Šalis įgyja teisę apmokestinti importuojamą produktą kompensaciniu mokėjimu. Kompensacinis mokėjimas skaičiuojamas pagal panaudotoms žaliavoms ir tarpiniams produktams taikomų tarifų skirtumų įtaką atitinkamų prekių vertei. c) Jeigu taikomas 25 straipsnis, prieš Susitariančiajai Šaliai imantis atitinkamų priemonių konsultuojamasi Jungtiniame komitete. d) Jeigu ypatingos aplinkybės, reikalaujančios veikti nedelsiant, neleidžia prieš tai atlikti tyrimo, suinteresuota Susitariančioji Šalis, esant 25, 25 ir 26 straipsniuose nurodytoms situacijoms, ir tuo atveju, kai parama eksportui tiesiogiai ir iš karto veikia prekybą, gali nedelsdama imtis padėčiai pataisyti būtinų prevencinių priemonių. 28 straipsnis Jeigu viena arba daugiau Bendrijos valstybių narių arba Norvegija turi sunkumų arba esama didelės grėsmės, kad joms gali kilti sunkumų, susijusių su jų mokėjimų balansais, suinteresuota Susitariančioji Šalis gali imtis reikiamų apsaugos priemonių. Tokiu atveju ji nedelsdama apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai. 29 straipsnis 1. Įsteigiamas Jungtinis komitetas, atsakingas už šio susitarimo administravimą ir užtikrinantis tinkamą jo įgyvendinimą. Šiam tikslui jis susitarime numatytais atvejais teikia rekomendacijas ir priima sprendimus. Tokius nutarimus Susitariančiosios Šalys įgyvendina pagal savo taisykles. 2. Siekdamos tinkamai vykdyti šį susitarimą, Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija ir, kuriai nors Šaliai pareikalavus, konsultuojasi Jungtiniame komitete. 3. Jungtinis komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. 30 straipsnis 1. Jungtinis komitetas sudaromas iš Bendrijos ir Norvegijos atstovų. 2. Jungtinis komitetas veikia bendru sutarimu. 31 straipsnis 1. Abi Susitariančiosios Šalis pirmininkauja Jungtiniam komitetui paeiliui, laikydamosi jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų susitarimų. 2. Pirmininkas šaukia Jungtinio komiteto posėdžius ne rečiau kaip kartą per metus bendram Susitarimo veikimui apžvelgti. Be to, Jungtinis komitetas susirenka visuomet, kai to reikalauja tam tikros aplinkybės, pareikalavus kuriai nors Susitariančiajai Šaliai, vadovaujantis sąlygomis, kurios bus nustatytos Komiteto darbo tvarkos taisyklėse. 3. Jungtinis komitetas gali sudaryti bet kokią darbo grupę, kuri galėtų padėti jam atlikti savo pareigas. 32 straipsnis 1. Jeigu viena Susitariančioji Šalis mano, kad abiejų Susitariančiųjų Šalių interesams būtų naudinga išplėtoti šiuo susitarimu nustatytus santykius aprėpiant į jį neįtrauktas sritis, ji pareiškia kitai Susitariančiajai Šaliai pagrįstą pageidavimą. Susitariančiosios Šalys gali pavesti Jungtiniam komitetui ištirti tokį pageidavimą ir, jeigu reikia, pateikti joms rekomendacijas, ypač turint omenyje derybų pradžią. Tokios rekomendacijos tam tikrais atvejais galėtų būti skirtos suderintam sutarimui pasiekti, jeigu nesumažinamas dviejų Susitariančiųjų Šalių savarankiškumas priimant sprendimus. 2. Po 1 dalyje apibūdintų derybų priimti susitarimai Susitariančiųjų Šalių ratifikuojami arba patvirtinami savo nustatyta tvarka. 33 straipsnis Šio susitarimo priedas ir protokolai yra jo neatskiriama dalis. 34 straipsnis Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį susitarimą apie tai pranešusi kitai Susitariančiajai Šaliai. Susitarimas nustoja galiojęs praėjus dvylikai mėnesių nuo tokio pranešimo datos. 35 straipsnis Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis, šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir Norvegijos Karalystės teritorijoje. 36 straipsnis Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais danų, olandų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir norvegų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Susitariančiosios Šalys šį susitarimą patvirtina savo įprasta tvarka. Jis įsigalioja 1973 m. liepos 1 d., jeigu Susitariančiosios Šalys prieš šią datą viena kitai praneša, kad šiam tikslui reikalingos procedūros yra atliktos. Vėliau susitarimas įsigalioja antro mėnesio po tokio pranešimo pirmąją dieną. Galutinis tokio pranešimo terminas baigiasi 1973 m. lapkričio 30 d. Pasirašytas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt trečiųjų metų gegužės keturioliktą dieną Briuselyje. Udfærdiget i Bruxelles, den fjortende maj nitten hundrede og treoghalvfjerds. Geschehen zu Brüssel am vierzehnten Mai neunzehnhundertdreiundsiebzig. Done at Brussels on this fourteenth day of May in the year one thousand nine hundred and seventy - three. Fait à Bruxelles, le quatorze mai mil neuf cent soixante - treize. Fatto a Bruxelles, addì quattordici maggio millenovecentosettantatré. Gedaan te Brussel, de veertiende mei negentienhonderddrieënzeventig. Utferdiget i Brussel, fjortende mai nitten hundre og syttitre. Europos Bendrijų Tarybos vardu På Rådet for De europćiske Fællesskabers vegne Im Namen des Rates der Europäischen Gemeinschaften In the name of the Council of the European Communities Au nom du Conseil des Communautés européennes A nome del Consiglio delle Comunità europee Namens de Raad van de Europese Gemeenschappen For Kongeriket Norge PRIEDAS Susitarimo 2 straipsnyje minimų produktų sąrašas Pozicijos Briuselio nomenklatūroje numeris Aprašas 35.02 Albuminai, albuminatai ir kiti albuminų dariniai: A. Albuminai: II. Kiti: a) kiaušinio albuminas (ovalbuminas) ir pieno albuminas (laktalbuminas): 1. Džiovintas (pavyzdžiui, lakštais, lukštais, dribsniais, milteliais) 2. Kitas 45.01 Natūrali kamštiena, neapdorota, susmulkinta, granuliuota arba malta; kamštienos atliekos 54.01 Linai, žali arba apdoroti, bet neverpti: linų pakulos ir atliekos (įskaitant susipynusius arba išpešiotus draiskalus) 57.01 Tikrosios kanapės (Cannabis sativa), žalios arba apdorotos, bet neverptos; tikrųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant susipynusius arba išpešiotus draiskalus arba virves) PROTOKOLAS Nr. 1 dėl tam tikriems produktams taikomo režimo A SKIRSNIS REŽIMAS, TAIKOMAS TAM TIKRŲ NORVEGIJOS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTUI Į BENDRIJĄ 1 straipsnis 1. Į Bendrojo muitų tarifo 48 arba 49 skirsnius įtrauktų produktų, išskyrus poziciją Nr. 48.09 (statybinės plokštės iš medienos masės arba augalinio pluošto, surištos arba nesurištos natūraliomis ar dirbtinėmis dervomis arba panašiomis rišamosiomis medžiagomis) importo į pirminės sudėties Bendriją muitai palaipsniui naikinami pagal tokį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Produktai, įtraukti į pozicijas arba subpozicijas Nr. 48.01 C II, 48.01 E, 48.07 B, 48.13 arba 48.15 B Taikoma muitų norma (procentais) Kiti produktai Taikomo bazinių muitų procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 11,5 95 1974 m. sausio 1 d. 11 90 1975 m. sausio 1 d. 10,5 85 1976 m. sausio 1 d. 10 80 1977 m. liepos 1 d. 8 65 1979 m. sausio 1 d. 6 50 1980 m. sausio 1 d. 6 50 1981 m. sausio 1 d. 4 35 1982 m. sausio 1 d. 4 35 1983 m. sausio 1 d. 2 20 1984 m. sausio 1 d. 0 0 2. 1 dalyje apibūdintų produktų importo į Airiją muitai palaipsniui naikinami pagal tokį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomų bazinių muitų procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 85 1974 m. sausio 1 d. 70 1975 m. sausio 1 d. 55 1976 m. sausio 1 d. 40 1977 m. liepos 1 d. 20 1979 m. sausio 1 d. 15 1980 m. sausio 1 d. 15 1981 m. sausio 1 d. 10 1982 m. sausio 1 d. 10 1983 m. sausio 1 d. 5 1984 m. sausio 1 d. 0 3. Nepaisant šio Susitarimo 3 straipsnio nuostatų, Danija ir Jungtinė Karalystė taiko tokius 1 dalyje apibūdintų Norvegijos kilmės produktų importo muitus: Tvarkaraštis Produktai, įtraukti į pozicijas arba subpozicijas Nr. 48.01 C II, 48.01 E, 48.07 B, 48.13 arba 48.15 B Taikomos muitų normos (procentais) Kiti produktai Taikomo bendrojo muitų tarifo muito procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 0 0 1974 m. sausio 1 d. 3 25 1975 m. sausio 1 d. 4,5 37,5 1976 m. sausio 1 d. 6 50 1977 m. liepos 1 d. 8 65 1979 m. sausio 1 d. 6 50 1980 m. sausio 1 d. 6 50 1981 m. sausio 1 d. 4 35 1982 m. sausio 1 d. 4 35 1983 m. sausio 1 d. 2 20 1984 m. sausio 1 d. 0 0 4. Nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1983 m. gruodžio 31 d. Danija ir Jungtinė Karalystė turi teisę kiekvienais metais atidaryti nulinio muito tarifines kvotas Norvegijos kilmės produktams, kurių kiekiai, nurodyti A priede 1974 metams, yra lygūs vidutiniam 1968 – 1971 metų importo kiekiui, buvo bendrai didinami keturis kartus po 5 %; po 1975 m. sausio 1 d. šios nulinio muito tarifinės kvotos kiekvienais metais padidinamos po 5 %. 5. Nuo šio susitarimo įsigaliojimo datos iki 1982 m. gruodžio 31 d. Airija turi teisę kiekvienais metais atidaryti Norvegijos kilmės produktų, įtrauktų į pozicijas nuo Nr. 48.01 iki 48.07, nulinio muito tarifines kvotas iki 1980 m. gruodžio 31 d., o vėliau – 2 % muito tarifines kvotas, kurių pagrindiniai kiekiai lygūs vidutiniam 1968 – 1971 metų importo kiekiui, kuris nuo 1974 iki 1976 metų kasmet buvo padidinamas po 5 %. Pagrindiniai šių tarifinių kvotų kiekiai nurodyti B priede. 1973 metais šie kiekiai proporcingai mažinami pagal šio susitarimo įsigaliojimo datą. 6. Frazė „Pirminės sudėties Bendrija“ reiškia Belgijos Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Prancūzijos Respubliką, Italijos Respubliką, Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę ir Nyderlandų Karalystę. 2 straipsnis 1. 2 dalyje nurodytų produktų importo į pirminės sudėties Bendriją muitai palaipsniui mažinami iki toliau nurodytų lygių pagal toliau pateikiamą tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomų bazinių muitų procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 75 1977 m. sausio 1 d. 60 1978 m. sausio 1 d. 40 ne daugiau kaip 3% ad valorem (išskyrus subpoziciją Nr. 79.01 A) 1979 m. sausio 1 d. 30 20 subpozicijai Nr. 28.56 A kitiems produktams 1980 m. sausio 1 d. 0 Pirminės sudėties Bendrijoje, nepaisant šio susitarimo 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, tarifų subpozijai Nr. 79.01 A priskirtų produktų, nurodytų 2 dalyje pateikiamoje lentelėje, tarifai sumažinami apvalinant iki antro skaitmens po kablelio. 2. 1 dalyje minimi produktai yra šie: BMT pozicijos Nr. Aprašas 28.56 Karbidai (pavyzdžiui, silicio karbidas, boro karbidas, metalų karbidai): A. Silicio 56.01 Dirbtinis pluoštas (neištisinis), nekarštas, nešukuotas ir kitaip neparuoštas verpimui: B. Atnaujintas tekstilės pluoštas 56.02 Ištisiniai siūlai dirbtinio pluošto gamybai (neištisiniam) B. Atnaujinto tekstilės pluošto ex 73.02 Geležies lydiniai, išskyrus feronikelį ir produktus, kurių atžvilgiu taikoma EAPB sutartis 77.01 Neapdirbtas magnis: magnio atliekos (išskyrus vienodo dydžio drožles) ir laužas: A. Neapdirbtas 79.01 Neapdirbtas cinkas; cinko atliekos ir laužas: A. Neapdirbtas 3 straipsnis Bendrojo muitų tarifo subpozijai Nr. 76.01 A ir pozicijoms Nr. 76.02 ir 76.03 priskirtų produktų importo į pirminės sudėties Bendriją ir Airiją muitai palaipsniui mažinami iki toliau pateikiamame tvarkaraštyje nurodytų lygių: Tvarkaraštis Taikytinos muitų normos ad valorem procentinis dydis Pozicijos Nr. 76.02 ir 76.03 Subpozicija Nr. 76.01 A Susitarimo įsigaliojimo dieną 11,4 6,6 1974 m. sausio 1 d. 10,8 6,3 1975 m. sausio 1 d. 10,2 5,9 1976 m. sausio 1 d. 9 5,6 1977 m. sausio 1 d. 7,2 4,2 1978 m. sausio 1 d. 3 3 1979 m. sausio 1 d. 2,7 2,7 1980 m. sausio 1 d. 0 0 4 straipsnis Importui, kuriam taikomi 1, 2 ir 3 straipsniuose nurodyti tarifai, nustatomi preliminarūs limitai, kuriuos viršijus gali būti vėl pradėti taikyti trečiosioms šalims taikomi muitai, vadovaujantis tokiomis nuostatomis: a) atsižvelgiant į Bendrijos teisę sustabdyti tam tikrų produktų limitų taikymą, pagrindiniai kiekiai, pagal kuriuos nustatomos 1973 metų ribos, nurodomi priede C. 1973 metų limitai skaičiuojami mažinant pagrindinius kiekius proporcingai pagal šio susitarimo įsigaliojimo datą. Nuo 1974 metų limitų dydis atitinka 1973 metų pagrindinius kiekius, kurie kiekvienais metais buvo didinami jungtiniu 5 % koeficientu, išskyrus subpozijai Nr. 76.01 A priskirtus produktus, o didėjimo normos tolesniais metais yra tokios: 1974 3 % 1975 3 % 1976 3 % 1977 5 % 1978 5 % 1979 10 % 1980 10 % 1981 10 % Bendrija pasilieka sau teisę nustatyti produktų, kuriems taikomas šis protokolas, tačiau kurie nėra įtraukti į priedą, limitus, lygius vidutiniam paskutiniųjų ketverių metų, kurių statistika yra sudaryta, importo į Bendriją kiekiui, padidinant juos 5 %; kiekvienais tolesniais metais šie limitai padidinami po 5 %. b) Jeigu produkto, kuriam taikomas limitas, importas dvejus metus iš eilės nesiekia 90 % nustatyto lygio, Bendrija sustabdo tokio limito taikymą. c) Kilus trumpalaikių ekonominių sunkumų, Bendrija pasilieka sau teisę pasikonsultavusi Jungtiniame komitete palikti vieneriems metams ankstesniųjų metų limitus. d) Kasmet gruodžio 1 dieną Bendrija paskelbia Jungtiniam komitetui kitų metų produktų, kuriems taikomi limitai, ir limitų dydžių sąrašą. e) Importas pagal tarifų kvotas, atidarytas remiantis 1 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, taip pat yra subalansuojamas atsižvelgiant į tų pačių produktų limitus. f) Nepaisant susitarimo 3 straipsnio ir šio Protokolo 1, 2 ir 3 straipsnių nuostatų, pasiekus produkto, kuriam taikomas šis protokolas, importo limitą, tokio produkto importui iki kalendorinių metų pabaigos gali būti vėl taikomi importo muitai pagal Bendrąjį muitų tarifą. Tokiu atveju prieš 1977 m. liepos 1 d.: – Danija ir Jungtinė Karalystė vėl taiko tokius muitus: Metai Pagal bendrąjį muitų tarifą taikomų muitų procentinis dydis 1974 40 1975 60 1976 80 – Airija tai taiko trečiosioms šalims taikomus muitus. Šio Protokolo 1, 2 ir 3 straipsniuose nurodyti muitai iš naujo įvedami kitų metų sausio 1 dieną. g) Po 1977 m. liepos 1 d. Susitariančiosios Šalys Jungtiniame komitete nagrinėja galimybę peržiūrėti procentinį dydį, kuriuo didinami limitai, atsižvelgdamos į vartojimo ir importo tendencijas Bendrijoje ir patirtį, įgytą taikant šį straipsnį. h) Limitai panaikinami šio protokolo 1, 2 ir 3 straipsniuose nustatytų tarifų netaikymo laikotarpių pabaigoje, išskyrus subpoziciją Nr. 76.01 A, kurios limitai panaikinami 1981 m. gruodžio 31 d. B SKIRSNIS REŽIMAS, TAIKOMAS TAM TIKRŲ BENDRIJOS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTUI Į NORVEGIJĄ 5 straipsnis 1. D priede išvardytų produktų importo iš pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos į Norvegiją muitai palaipsniui mažinami iki toliau pateikiamame tvarkaraštyje nurodytų lygių: Tvarkaraštis Taikomų bazinių muitų procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 80 1977 m. liepos 1 d. 65 1979 m. sausio 1 d. 50 1980 m. sausio 1 d. 50 1981 m. sausio 1 d. 35 1982 m. sausio 1 d. 35 1983 m. sausio 1 d. 20 1984 m. sausio 1 d. 0 2. E priede išvardytų produktų importo iš pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos į Norvegiją muitai palaipsniui mažinami iki toliau pateikiamame tvarkaraštyje nurodytų lygių: Tvarkaraštis Taikomų bazinių muitų procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 75 1977 m. sausio 1 d. 60 1978 m. sausio 1 d. 40 1979 m. sausio 1 d. 20 1980 m. sausio 1 d. 0 6 straipsnis Norvegija pasilieka sau teisę vėlesniu laikotarpiu, po konsultacijų Jungtiniame komitete, jeigu tikrai būtina, produktams, kuriems taikomas šio protokolo B skirsnis, įvesti šio protokolo A skirsnyje apibūdintus preliminarius limitus; tada tokių produktų atžvilgiu būtų taikomi A skirsnyje minėti metodai. Limitus viršijančiam importui gali būti įvesti muitai, neviršijantys trečiosioms šalims taikomų muitų. A PRIEDAS Tarifinių kvotų sąrašas 1974 m. DANIJA, JUNGTINĖ KARALYSTĖ BMT pozicijos Nr. Prekių aprašymas Lygis (metrinėmis tonomis) Danija Jungtinė Karalystė 48 skirsnis POPIERIUS IR KARTONAS; POPIERIAUS PLAUŠIENOS, POPIERIAUS ARBA KARTONO DIRBINIAI 48.01 Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), mašininis, ritininis arba lakštinis: C. Kraftopieris ir kraftkartonis: II. Kiti: – Kraftopieris (“kraftliner”) 303 7669 – Kraftpopieris skirtas dideliems maišams 2615 15428 – Kiti 2391 15138 ex E. Kiti: – Biblijinis popierius (Indijos popierius); kopijavimo popierius; spausdinimo popierius ir kitas rašomasis popierius,  neturintis mechaninės medienos plaušenų, arba kuriame mechaninės medienos plaušenos sudaro mažiau nei  5 % 7484 15419 – Spausdinimo popierius ir rašomasis popierius, turintis mechaninės medienos plaušenų, išskyrus kopijavimo popierių 8460 27192 – Gofravimo popierius gofruotam kartonui 558 21108 – Sulfitinis popierius skirtas vyniojimui 1208 12582 – Kiti, išskyrus celiuliozinę vatą ir servetėles 4855 — – Kiti popieriai — 12168 – Kiti kartonai — 10903 48.03 Pergaminas arba riebalams nelaidus popierius ir kartonas, taip pat jų imitacijos, ir permatomas blizgantis popierius, ritiniais arba lakštais 2495 18433 48.04 Kombinuotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (pagamintas adhezyvu suklijuojant plokščius popieriaus arba kartono sluoksnius), nepadengtu paviršiumi arba neįmirkytas, viduje sutvirtintas arba nesutvirtintas 304 — 48.05 Gofruotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (su priklijuotais plokščiais paviršiniais lakštais arba be jų), krepiniai, klostyti, įspaustiniai arba performuoti B. Kiti 573 — 48.07 Įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi arba su atspaudais  (nesudarantis skirsnyje 49 klasifikuojamų spaudinių)  lakštinis arba ritininis popierius ir kartonas: B. Kiti: – Padengtas, skirtas rašyti arba spausdinti popierius – Kiti 1694 5132 5988 48.15 Kitas popierius ir kartonas, supjaustytas pagal nustatytus matmenis arba formą: B. Kiti 1218 — 48.16 Dėžės, krepšiai ir kitos pakavimo talpyklos, iš popieriaus arba kartono 1011 — 48.21 Kiti dirbiniai iš popieriaus plaušienos, popieriaus, kartono, arba celiuliozinės vatos: B. Kiti 231 — ex 48 skirsnis Kiti 48 straipsnyje išvardinti produktai, išskyrus produktus, klasifikuojamus 48.01 A subpozicijoje ir 48.09 pozicijoje 1000 7399 ex 49 skirsnis Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės dirbiniai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai, kuriems galioja Bendrųjų muitų tarifų muitų mokesčiai (pozicijos 49.03, 49.05 A, 49.07 A, 49.07 C II, 49.08, 49.09, 49.10, 49.11 B) 175 45 396 (1) (1)Sterlingais B PRIEDAS Tarifinių kvotų sąrašas 1973 m. AIRIJA BMT pozicijos Nr. Prekių aprašymas Lygis (metrinėmis tonomis) 48.01 Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), mašininis, ritininis arba lakštinis: C. Kraftopieris ir kraftkartonis: II. Kiti: – Kraftpopieris skirtas dideliems maišams 2058 ex E. Kiti: – Spausdinimo popierius ir rašomasis popierius, turintis mechaninės medienos plaušenų, išskyrus kopijavimo popierių 61 – Sulfitinis popierius skirtas vyniojimui 1-7 – Kiti, išskyrus celiuliozinę vatą ir servetėles 435-5 – Kitas popierius ir kartonas, išvardintas 48.01 pozicijoje, išskyrus klasifikuojamą 48.01 A subpozicijoje ir produktus, kurie neviršija nurodytų dydžių 398-4 48.05 Gofruotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (su priklijuotais plokščiais paviršiniais lakštais arba be jų), krepiniai, klostyti, įspaustiniai arba perforuoti: B. Kiti 4008 48.07 Įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi arba su atspaudais  (ne paprasčiausiai liniuotas, brūkšniuotas ar languotas, ir nesudarantis skirsnyje 49 klasifikuojamų spaudinių)  lakštinis arba ritininis popierius ir kartonas: B. Kiti: –  Padengtas, skirtas rašyti arba spausdinti popierius 484 – Kiti 965-5 C PRIEDAS Pagrindiniai kiekiai 1973 m. BMT pozicijos Nr. Prekių aprašymas Lygis (metrinėmis tonomis) 28.56 Karbidai (pavyzdžiui, silicio karbidai, boro karbidai, metalų karbidai) A. Silicio 34500 48.01 Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), mašininis, ritininis arba lakštinis: C. Kraftopieris ir kraftkartonis: II. Kiti: – Kraftopieris (“kraftliner”) 15000 – Kraftpopieris dideliems maišams 28500 – Kiti ‘ 27000 ex E. Kiti: – Biblijinis popierius (Indijos popierius); kopijavimo popierius; spausdinimo popierius ir kitas rašomasis popierius,  neturintis mechaninės medienos plaušenų, arba kuriame mechaninės medienos plaušenos sudaro mažiau nei  5 % 35000 – Spausdinimo popierius ir rašomasis popierius, turintis mechaninės medienos plaušenų, išskyrus kopijavimo popierius 114000 – Gofravimo popierius gofruotam kartonui 43500 – Sulfitinis popierius skirtas vyniojimui 20000 – Kiti, išskyrus celiuliozinę vatą ir servetėles 33000 48.03 Pergaminas arba riebalams nelaidus popierius ir kartonas, taip pat jų imitacijos, ir permatomas blizgantis popierius, ritiniais arba lakštais 21000 48.07 Įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi arba su atspaudais  (ne paprasčiausiai liniuotas, brūkšniuotas ar languotas, ir nesudarantis skirsnyje 49 klasifikuojamų spaudinių)  lakštinis arba ritininis popierius ir kartonas: ex B. Kiti: – Kiti,  išskyrus  padengtą, skirtą rašyti arba spausdinti popierių 22000 73.02 Fero lydiniai: A. Feromanganas: II. Kiti 135 000 D. Ferosilikomanganas C. Ferosilicis 180 000 E. Ferochromas ir ferosilikochromas 23000 73.02 (tęsinys) ex G. Kiti: – Ferovanadis 490 – Kiti, išskyrus feromolibdeną 11000 76.01 Neapdorotas aliuminis; aliuminio atliekos ir laužas: A. Neapdorotas 190 000 76.02 Apdorotos aliuminio juostos, strypai, kampuočiai ir profiliai; aliumininė viela 12000 76.03 Apdorotos aliuminio plokštės, lakštai ir juostos 18000 D PRIEDAS Norvegų muitų tarifo pozicijos Nr. Prekių aprašymas ex 51.04 Audiniai iš cheminių pluoštų (vientisieji), įskaitant audinius iš vientisųjų siūlų arba atraižų, kurie klasifikuojami 51.01 arba 51.02 pozicijoje, išskyrus kordo gaminius ir gaminius, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje 53.10 Avių arba ėriukų vilnos verpalai, ašutų arba kitų gyvulių plaukai (švelniavilnių arba šiurkščiavilnių), skirti mažmeninei prekybai ex 53.11 Audiniai iš avių arba ėriukų vilnos verpalų arba švelniavilnių gyvulių plaukų, išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje 54.05 Lino audiniai arba audiniai iš ramės (kiniškosios dilgėlės) 55.06 Medvilnės verpalai, skirti mažmeninei prekybai 55.08 Kilpiniai rankšluosčių audiniai ir panašūs kilpiniai audiniai iš medvilnės ex 55.09 Kiti medvilniniai audiniai, išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje 56.06 Verpalai iš cheminių pluoštų (nevientisieji arba atliekos), skirti mažmeninei prekybai ex 56.07 Audiniai iš cheminių pluoštų (nevientisieji arba atliekos), išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje ex 58.04 Pūkiniai audiniai ir šeniliniai audiniai (išskyrus kilpinius rankšluosčius arba panašius kilpinius audinius iš medvilnės klasifikuojamus 55.08 pozicijoje ir audinius klasifikuojamus 58.05 pozicijoje), išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje: A. Kurie sudaryti iš vientisųjų cheminių tekstilės pluoštų B. Kiti: 1. Iš vilnos 58.05 Siaurieji audiniai ir juostelės (bolduc), kurias sudaro tik matmenys be ataudų, surišti adhezyvais, išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 58.06 pozicijoje: A. Kurio sudėtyje yra šilko arba vientiso cheminio tekstilės pluošto  B. Kiti: 2. Kiti 58.06 Austos etiketės, emblemos ir panašūs gaminiai, nesiuvinėti, rietime, juostelėmis, arba iškirpti tam tikromis formomis ar dydžiais 58.07 Šeniliniai siūlai (įskaitant plaušelių šenilinius (flock chenille) siūlus), apvytiniai siūlai (išskyrus metalizuotus verpalus, klasifikuojamus 52.01 pozicijoje ir apvytinius ašutų verpalus); pintinės juostelės ir dekoratyviniai apsiuvai rietime; kutai , pomponai ir panašūs dirbiniai 58.09 Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos (bet išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas), raštuotos; rankų darbo arba mechaniniu būdu pagaminti nėriniai, rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais 59.01 Vata ir jos dirbiniai; tekstilės plaušeliai, tekstilės dulkės ir gumuliukai: A. Higieniniai paketai ir šluostės C. Kiti 59.02 Veltinys ir veltinio gaminiai, įmirkyti arba neįmirkyti, padengti arba nepadengti: B. Kitas veltinys B. Veltinio dirbiniai 59.03 Medžiagos, sudarytos iš tekstilės pluoštų klojinių, panašios medžiagos, sudarytos iš tekstilės pluoštų klojinių, padengtos arba nepadengtos, įmirkytos arba neįmirkytos 59.04 Virvės, virvelės, lynai arba trosai, pinti arba nepinti: A. Pinti B. Kiti: 1. Kurių sudėtyje yra vientisiųjų cheminių tekstilės pluoštų 2. Kiti: a) iš medvilnės arba iš džiuto b) iš kitų medžiagų 2. Kiti ex 59.08 Tekstilės gaminiai, įmirkyti, apvilkti, padengti arba laminuoti preparatais iš celiuliozės darinių ir kitais dirbtiniais plastikais, išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje B. Kiti 59.13 Tamprūs audiniai ir apsiuvai (išskyrus megztas ir nertas prekes), iš tekstilės dirbinių su guminiais siūlais 59.15 Tekstilinės žarnos ir panašūs tekstiliniai vamzdžio pavidalo dirbiniai (tiubingas) su vidiniu sluoksniu ar be jo, armuoti ar nearmuoti arba su kitų medžiagų priedais ar be jų ex 60.01 Megzti arba nerti audiniai, neelastingi ar neimpregnuoti guma, išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje 60.03 Kojinės, apatinės kojinės, puskojinės, kulkšninės-kojinės, kojinaitės ir panašūs gaminiai, megzti arba nerti, neelastiniai ar neimpregnuoti guma 60.04 Apatiniai drabužiai, megzti arba nerti, neelastiniai ar neimpregnuoti guma 60.05 Išoriniai drabužiai ir kiti drabužiai, megzti arba nerti, neelastiniai arba neimpregnuoti guma 61.01 Vyrų ir berniukų viršutiniai drabužiai: B. Su kailio apdaila C. Drabužiai, kurių pagrindą sudaro šilkas arba vientisieji cheminiai tekstilės pluoštai D. Kiti 61.02 Moteriški, mergaičių ir kūdikių išoriniai drabužiai 61.03 Vyriški  ir berniukų apatiniai drabužiai, įskaitant apykaklę, marškinių dalį ties krūtine ir rankogalius 61.04 Moteriški, margaičių ir kūdikių apatiniai drabužiai 61.07 Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai 61.09 Korsetai, korsetų diržai, keliaraiščių diržai, liemenėlės, petnešos, keliaraiščiai, ir panašūs dirbiniai (įskaitant šias dalis iš megztų arba nertų audinių),  elastiniai arba neelastiniai 62.01 Kelioniniai pledai ir antklodės 62.02 Patalynė (paklodės ir užvalkalai), stalo aptiesalai, rankšluosčiai ir virtuviniai rankšluostėliai; užuolaidos ir kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai 64.01 Avalynė, su guminiais arba dirbtiniais  plastikinės medžiagos išoriniais padais ir batviršiais ex 85.15 Spalvotų televizorių imtuvai E PRIEDAS Norvegų muitų tarifo pozicijos Nr. Prekių aprašymas 33.06 Kvepalai, kosmetikos ir tualetiniai preparatai 36.01 Šovininis parakas 36.02 Paruošti sprogmenys, išskyrus šovininį paraką 36.03 Kasybos, sprogdinimo ir degtuvų sprogdikliai 39.01 Kondensacijos, polikondensacijos ir adityviosios polimerizacijos produktai, modifikuoti arba nemodifikuoti, polimerizuoti arba nepolimerizuoti, linijiniai arba nelinijiniai (pavyzdžiui, fenoplastai, aminoplastai, alkidai, polialilo esteriai ir kiti nesotieji poliesteriai, silikonai): C. Kiti 39.02 Polimerizacijos ir kopolimerizacijos produktai (pavyzdžiui, polietilenas, politetrahaloetilenas, poliizobutilenas, polistirenas, polivinilchloridas, polivinilacetatas, polivinilchloracetatas ir kiti polivinilo dariniai, poliakrilo ir polimetakrilo dariniai, indenkumaroninė derva): A. Importuotas polietilenas, kaip nurodyta šio skyriaus 3 (a), (b) ir (e) pastabose ex B. Grindų plytelės, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 % mineralinių minkštiklių, išskyrus polipropileną ir poliakrilą ex C. Kitos grindų dangos, išskyrus polipropileną ir poliakrilą ex E. Dirbtiniai dešrų arba dešrelių apvalkalai, išskyrus polipropileną ir poliakrilą ex F. Kiti, išskyrus polipropileną ir poliakrilą 39.03 Regeneruota celiuliozė; nitroceliuliozė, acetilceliuliozė ir kiti celiuliozės esteriai, celiuliozės eteriai ir kiti celiuliozės cheminiai dariniai, plastifikuoti arba neplastifikuoti (pavyzdžiui, kolodijus, celiulioidas); vulkanizuotas pluoštas: A. Vulkanizuotas pluoštas: 2. Kiti B. Kolodijaus medvilnė, piroksilinas ir kolodijus C. Kiti: 1. Neapdorotas: a) celiuliozės acetato liejimo milteliai c) kiti 2. Apdorotos: b) pintys c) kiti 39.04 Sukietinti baltymai (pavyzdžiui, sukietintas kazeinas ir sukietinta želatina): A. Dirbtiniai dešrų arba dešrelių apvalkalai 39.05 Gamtinės dervos, modifikuotos lydant (takiosios dervos); dirbtinės dervos, gautos esterinant gamtines dervas arba dervų rūgštis (esterines dervas); gamtinio kaučiuko cheminiai dariniai (pavyzdžiui, chlorkaučiukas, kaučiuko chlorhidratas, oksiduotas kaučiukas, ciklokaučiukas): 39.06 Kiti stambiamolekuliniai polimerai, dirbtinės dervos ir dirbtiniai plastikai, įskaitant algino rūgštį, jos druskas ir esterius; linoksinas 39.07 Gaminiai iš medžiagų, apibūdintų 39.01-39.06 pozicijose: B. Dirbtiniai dešrų arba dešrelių apvalkalai C. Maišai ir panašūs pakavimo dirbiniai iš plėvelės, klasifikuojami 39.03 pozicijoje; šviestuvai ir jų dalys D. Viskozės pintys E. Pavarų diržai, konvejerių juostos, liftų juostos arba jiems gaminti naudojamas beltingas F. Kiti 40.09 Vamzdžiai ir vamzdeliai iš nesukietinto vulkanizuoto kaučiuko (gumos): 40.10 Pavarų diržai, konvejerių juostos, liftų juostos arba jiems gaminti naudojamas beltingas iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos): 40.11 ex A. Motorinių transporto priemonių, lėktuvų ir dviračių pneumatinės padangos, išskyrus motociklų, motorolerių ir traktorių padangas; vidinės kameros motorinėms transporto priemonėms ir traktoriams; padangų juostos ir padangos be kamerų (vientisos) motorinėms transporto priemonėms B. Kiti 40.14 Kiti gaminiai iš nesukietinto vulkanizuoto kaučiuko (gumos): B. Kiti 48.21 Kiti gaminiai ir popieriaus plaušienos, popieriaus, kartono arba celiuliozės vatos: A. Lempų gaubtai; formos skirtos kiaušiniams sudėti, iš popieriaus masės D. Kiti 58.02 Kiti kilimai, kiliminės dangos, plaušinės ir dembliai ir Kelem, Schumacks ir Karamanie ir panašūs kilimai (gatavi arba negatavi) 59.10 Linoleumas ir tekstilės pagrindo medžiagos, paruoštos panašiai, kaip linoleumas, supjaustytas arba nesupjaustytas reikiamų formų gabalais arba naudojamas grindų dangai; grindų danga, sudaryta iš dangos, pritvirtintos prie tekstilinio pagrindo, supjaustytos arba nesupjaustytos reikiamų formų gabalais: B. Kiti 64.02 Avalynė su išoriniais padais iš odos arba kompozicinės odos; avalynė (išskyrus avalynę, klasifikuojamą 64.0oje) su guminiais arba su dirbtinio plastiko išoriniais padais 69.11 Stalo reikmenys ir kiti įprasti porcelianiniai arba kiniškojo porceliano buities bei tualeto reikmenys (įskaitant neglazūruotą dukart degtą porcelianą ir parianą) 69.12 Stalo reikmenys ir kiti dirbiniai, daugiausia naudojami buityje arba tualete, iš kitų keramikos rūšių 70.05 Neapdorotas temptasis ar pūstinis stiklas (įskaitant uždėtinį stiklą), stačiakampis 70.06 Lietinis, valcuotasis, temptasis arba pūstinis stiklas (įskaitant uždėtinį arba armuotąjį stiklą), stačiakampis, su šlifuotu arba poliruotu paviršiumi, bet kitu būdu neapdorotas 70.07 Lietinis, valcuotasis, temptasis arba pūstinis stiklas (įskaitant uždėtinį arba armuotąjį stiklą), supjaustytas pagal nurodytą formą, bet ne stačiakampis, arba išlenktas ar kitaip apdorotas (pavyzdžiui, apdorotomis briaunomis arba graviruotas), su šlifuotu arba nešlifuotu, poliruotu arba nepoliruotu paviršiumi; daugiavielis izoliacinis stiklas; švinu aptaisyti lango stiklai (vitražai) ir panašūs dirbiniai 70.08 Beskeveldris stiklas, sudarytas iš grūdintojo arba sluoksniuotojo stiklo, suformuotas arba nesuformuotas 70.09 Stikliniai veidrodžiai (įskaitant užpakalinio vaizdo veidrodžius), neįrėminti, įrėminti arba su pagrindu B. Kiti ex 70.13 Stiklo dirbiniai (išskyrus gaminius, klasifikuojamus Nr. 70.19 pozicijoje) dažniausiai naudojami stalui serviruoti, virtuvėje, tualetui, biure, interjerams dekoruoti arba turintys panašią paskirtį, išskyrus dirbinius iš krištolo (kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 24 % švino oksidų ir kurių tankis yra 2,9 arba didesnis), rankų darbo arba pagamintų mechaniniu būdu, supjaustyti arba nesupjaustyti, dekoruoti arba nedekoruoti 70.14 Šviečiantys stiklo dirbiniai,  signalizavimo stiklo dirbiniai  ir  stikliniai optiniai  elementai, optiškai neapdoroti iš neoptinio stiklo 73.17 Vamzdžiai ir vamzdeliai iš ketaus: A. Su “pelekais” B. Dirvožemio vamzdžiai 73.18 Vamzdžiai ir vamzdeliai bei jų ruošiniai iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno, išskyrus didelio slėgio vandentiekio ir elektros vamzdynų vamzdžius: A. Su sukniedytais arba užlenktais kraštais B. Kiti: ex 1. Kurių sienelių storis didesnis nei 1,8 mm, išskyrus tuščiavidurius vamzdžius ir vamzdelius 73.20 Vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, movos, alkūnės, atvamzdžiai ir jungės (flanšai) iš geležies ar plieno: A. Dirvožemio vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) 73.38 Namų apyvokos reikmenys, santechnikos įranga ir tokių reikmenų ir įrangos dalys iš geležies arba iš plieno: A. Dirbiniai, kurie dažniausiai naudojami buityje: 2. Kiti B. Santechnikos įranga, skirta naudoti uždarose patalpose: 2. Kiti 76.02 Apdoroti strypai, juostos, kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš aliuminio; aliuminio viela: B. Kiti 76.03 Apdorotos aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės: B. Kiti 82.04 Rankiniai įrankiai (įskaitant deimantinius stiklo rėžtuvus), nenurodyti kitoje šio skirsnio pozicijoje; litavimo lempos, priekalai; spaustuvai ir veržtuvai, išskyrus staklių reikmenis ir detales; kilnojamieji žaizdrai; šlifavimo (galandimo) diskai su rėmais ir (su rankine arba su kojine pavara) 82.07 Įrankių antgaliai ir plokštės, strypai ir panašūs įrankių antgaliams naudojami gaminiai, nepritaisyti, iš sukepintų metalų karbidų (pavyzdžiui, volframo, molbdeno arba vanadžio karbidų) 82.09 Peiliai su pjovimo geležtėmis, dantytomis arba nedantytomis (įskaitant šakelių pjaustymo arba genėjimo peilius), išskyrus peilius, klasifikuojamus 82.06 pozicijoje 82.14 Šaukštai, šakutės, įrankiai žuviai valgyti, sviesto peiliai, samčiai ir panašūs virtuvės arba stalo įrankiai 83.01 Įleidžiamosios ir pakabinamosios spynos (raktinės, kodinės arba elektrinės) ir jų dalys, pagamintos iš netauriųjų metalų; rėminės konstrukcijos su spynomis rankinėms, lagaminams ir panašiems gaminiams, ir tokių konstrukcijų dalys, pagamintos iš netauriųjų metalų; visų pirmiau išvardytų dirbinių raktai, pagaminti iš netauriųjų metalų 83.02 Baldų, durų, laiptų, langų, langinių, kėbulų, balnų ir pakinktų, lagaminų, dėžių ir panašių dirbinių tvirtinimo ir montavimo įtaisai, aptaisai bei panašūs netauriųjų metalų dirbiniai (įskaitant automatines durų sklendes); skrybėlių kabyklos ir vagiai, gembės ir panašūs netauriųjų metalų dirbiniai 84.15 Šaldytuvai ir kiti šaldymo įrenginiai (elektriniai ir kiti): ex A. Kombinuoti šaldytuvai ir šaldikliai, kurių talpa ne didesnė kaip 0,284 kubiniai metrai ex C. Šaldikliai ir kombinuoti šaldytuvai ir šaldikliai 84.47 Medienos, kamštienos, kaulų, ebonito (kietosios gumos), kietųjų dirbtinių plastikų arba panašių kietųjų medžiagų apdirbimo staklės, išskyrus klasifikuojamas 84.49 subpozicijoje: B. Daugiaašės ištekinimo ir gręžimo staklės C. Medienos skobimo ir dygiavimo staklės D. Kiti 84.61 Čiaupai, ventiliai, vožtuvai ir panašūs vamzdynų, kaitrovamzdžių, katilų, rezervuarų, cisternų, bakų ir panašių dirbinių įtaisai, įskaitant slėgio mažinamuosius (redukcinius) ir termostatinius reguliuojamuosius vožtuvus 85.04 Elektros akumuliatoriai 85.12 Elektriniai tekančiojo arba talpykloje laikomo vandens šildytuvai ir panardinamieji šildytuvai; elektriniai dirvos šildymo aparatai ir patalpų šildymo aparatai; elektriniai šukuosenų aparatai (pavyzdžiui, plaukų džiovintuvai, plaukų suktuvai, kaitrinės plaukų sukimo žnyplės); elektrinės laidynės; buitiniai elektroterminiai prietaisai; varžiniai elektriniai kaitinimo elementai, išskyrus anglinius: B. Kiti 85.23 Izoliuotieji (įskaitant emaliuotuosius arba anoduotuosius) laidai, kabeliai, strypai, juostos ir kiti izoliuotieji elektros laidininkai (įskaitant bendraašius kabelius), su pritvirtintomis jungtimis arba be jų 85.25 Elektros izoliacija iš bet kokių medžiagų 85.26 Izoliaciniai elektros mašinų, prietaisų arba įrenginių įtaisai, išskyrus izoliatorius, klasifikuojamus 85.25 pozicijoje, pagaminti vien tik iš izoliacinių medžiagų, neįskaitant smulkių metalinių detalių, įdėtų formavimo metu ir skirtų tik dirbiniui surinkti 87.05 Kėbulai (įskaitant kabinas), skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 87.01, 87.02 arba 87.03 pozicijose: B. Autotransporto priemonėms, skirtoms asmenų pervežimui, įskaitant autobusus C. Kiti 87.09 Motociklai, motoroleriai ir dviračiai su pagalbiniu varikliu, su vežimėliu arba be vežimėlio, ir tokių transporto priemonių dalys; visų rūšių vežimėliai 87.10 Dviračiai (įskaitant pristatymui naudojamus triračius), be variklio 87.13 Vaikiški vežimėliai ir vežimėliai neįgaliesiems (išskyrus vežimėlius su varikliais ar kitomis mechaninėmis pavaromis) ir jų dalys: A. Vaikų vežimėliai ir jų dalys 90.28 Elektriniai matavimo, tikrinimo, analizės ir automatinės kontrolės prietaisai ir aparatai: A. “Echo-sounding”prietaisai ir “asdic” aparatai 92.11 Gramofonai, diktofonai ir kiti garso įrašymo arba atkūrimo aparatai, įskaitant grotuvus ir magnetofonus, su garso galvutėmis arba be jų; televizijos vaizdo ir garso įrašymo arba atkūrimo aparatai, magnetiniai 94.03 Kiti baldai ir jų dalys: A. Iš plieno: 1. Padengti nikeliu arba chromu 96.02 Kitos šluotos ir šepečiai (įskaitant šepečius, kurie skirti naudoti kaip mašinų dalys); dažymo voleliai; valytuvai su gumos sluoksniu, skirti langų stiklams, šaligatviams ir pan. valyti (išskyrus valytuvus su guminiu velenėliu) ir plaušinės šluotos 98.01 Sagos ir sagų formos, spraustukai, rankogalių segtukai ir spausteliai, įskaitant spaustelius ir kniedines spraustes; tokių dirbinių ruošiniai ir dalys 98.02 Užtrauktukai ir jų dalys PROTOKOLAS Nr. 2 dėl produktų, kuriems taikomos specialios priemonės, kad būtų atsižvelgta į jų sudėtyje esančių žemės ūkio produktų kainą 1 straipsnis Siekiant atsižvelgti į žemės ūkio produktų, sudarančių prekes, kurios nurodomos prie šio protokolo pridedamose lentelėse, kainų skirtumus, šis Susitarimas netrukdo: i) importuojant apmokestinti kintamo dydžio komponentu arba nustatytu dydžiu arba taikyti vidaus kainos kompensavimo priemones; ii) taikyti dėl eksporto priimtas priemones.  2 straipsnis 1. Prie šio Protokolo pridėtose lentelėse nurodytų produktų baziniai muitai yra šie: a) pirminės sudėties Bendrijai: muitai, kurie buvo faktiškai taikyti 1972 m. sausio 1 d.; b) Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei: i) Reglamente (EEB) Nr. 1059/69 nurodytų produktų atžvilgiu: - Airijai, viena vertus, - Danijai ir Jungtinei Karalystei, antra vertus, produktų atžvilgiu, kuriems netaikoma Konvencija, įsteigianti Europos laisvosios prekybos asociaciją: muitai taikant Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 47 straipsnį; Jungtiniam komitetui laiku, tačiau bet kuriuo atveju iki 2 dalyje numatyto pirmojo sumažinimo, pranešama apie šiuos bazinius muitus; ii) kitų produktų atžvilgiu: muitai, kurie buvo faktiškai taikyti 1972 m. sausio 1 d.; c) Norvegijai: prie šio Protokolo pridėtoje II lentelėje nurodyti muitai. 2. Taip apibrėžtų bazinių muitų ir 1977 m. liepos 1 d. taikomų muitų, kurie nurodyti prie šio Protokolo pridėtose lentelėse, skirtumai bus palaipsniui mažinami penkis kartus po 20 %, kiekvieną sumažinimą atliekant šiomis datomis:  Susitarimo įsigaliojimo dieną, 1974 m. sausio 1 d., 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. Tačiau, jeigu 1977 m. liepos 1 d. taikomas muitas yra bazinis muitas, skirtumas tarp šių muitų turi būti sumažintas 40% 1974 m. sausio 1 d., o kitą kartą - po 20 % kiekvieną iš toliau nurodytų datų: 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. Nepaisant Susitarimo 5 straipsnio 3 dalies ir taikant Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį, konkrečių muitų ar konkrečios mišrių muitų Jungtinės Karalystės muitų tarifų sistemoje dalies atžvilgiu taikomos 1 ir 2 dalys suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties toliau nurodytiems produktams: BMT pozicijos Nr. Aprašymas 22.06 Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti aromatiniais ekstraktais ex 22.09 Spiritai (išskyrus klasifikuojamus 22.08 pozicijoje); likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinamieji „koncentruotieji ekstraktai“), skirti gėrimų gamybai: — Spiritai, išskyrus romą, arakus, tafją, džiną, viskį, degtinę, kurių sudėtyje etilo alkoholio ne daugiau 45,2 ° , ir slyvų, kriaušių arba vyšnių brendį, kurio sudėtyje yra kiaušinių arba kiaušinių trynių ir / arba cukraus (sacharozės arba invertuoto sukraus). 3 straipsnis 1. Šis Protokolas taip pat taikomas Bendrojo muitų tarifo subpozicijoje 22.09 C klasifikuojamiems alkoholiniams gėrimams, kurie nenurodyti prie šio Protokolo pridėtose I ir II lentelėse. Sprendimą dėl taisyklių, reglamentuojančių šiems produktams taikomo tarifų sumažinimo, priima Jungtinis komitetas. Nustatant šias taisykles arba vėliau, Jungtinis komitetas sprendžia, ar įrašyti į šį Protokolą kitus Briuselio nomenklatūros 1-24 skirsniuose nurodytus produktus, kuriems Susitariančiųjų Šalių teritorijose netaikomi žemės ūkio norminiai aktai. 2. Tuo atveju Jungtinis komitetas prireikus papildo 3 priedo II ir III priedus. I LENTELĖ EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA BNT pozicijos Nr. Prekių aprašymas Bazinis muitas Muitas, taikomas  1977 m. liepos 1 d. 15.10 Riebalų rūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant; riebieji alkoholiai: ex C. Kitos riebalų rūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant: – produktai, gauti iš pušies, kurių sudėtyje esančios riebalų rūgštys sudaro 90 % arba daugiau masės 4,5 % 0 17.04 Konditerijos gaminiai iš cukraus, kurių sudėtyje nėra  kakavos: A. Saldišaknės ekstraktas, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės sacharozės, bet nėra kitų medžiagų priedų 21 % 12 % B. Kramtomoji guma 8 % + vc, ne didesnis  kaip 23 % vc C. Baltasis šokoladas 13 % + vc, ne didesnis kaip  27 % + ads vc D. Kiti 13 % + vc, ne didesnis kaip  27 % + ads vc 18.06 Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos: A. Kakavos milteliai, pasaldinti tik sacharoze 10 % + vc vc B. Grietininiai ledai (išskyrus ledų miltelius) 12 % + vc, ne didesnis kaip  27 % + ads vc C. Šokoladas ir šokolado produktai, su įdaru arba be jo; konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, kurių sudėtyje yra kakavos 12 % + vc, ne didesnis kaip 27 % + ads vc D. Kiti: I. Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų arba kurių sudėtyje šie riebalai sudaro mažiau kaip 1,5% masės: a) tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + vc, ne didesnis kaip  27 % + ads vc b) Kiti: – tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g bet ne didesnė kaip 1 kg 19 % + vc vc – Kiti 19 % + vc 6 % + vc II. Kurių sudėtyje yra pieno riebalų masės: a) daugiau kaip  1,5 %, bet mažiau kaip  6,5 % 1. tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + vc, ne didesnis kaip 27 % + ads vc 2. Kiti: – tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g bet ne didesnė kaip 1 kg 19 % + vc vc – Kiti 19 % + vc 6 % + vc 18.06 b) daugiau kaip 6,5 %, bet mažiau kaip 26 %: (tęsinys) 1. Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + vc vc 2. Kiti: – Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g bet ne didesnė kaip 1 kg 19 % + vc vc — Kiti 19 % + vc 6 % + vc c) 26 % arba daugiau: 1. Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + vc vc 2. Kiti: – Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g bet ne didesnė kaip 1 kg 19 % + vc vc – Kiti 19 % + vc 6 % + vc 19.01 Salyklo ekstraktas 8 % + vc vc 19.02 Produktai iš miltų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojamus kaip kūdikių, die …