Commission Regulation

Trumpai

Šis susitarimas yra apie Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės ekonominių santykių stiprinimą ir plėtrą, siekiant užtikrinti darnią prekybos raidą ir sąžiningą konkurenciją. Jis numato laipsnišką prekybos kliūčių šalinimą tarp šių šalių.

Ką jis reguliuoja

Importo ir eksporto muitų bei jiems lygiaverčių privalomųjų mokėjimų panaikinimą.
Kiekybinių importo apribojimų ir jiems lygiaverčio poveikio priemonių šalinimą.
Sąžiningos konkurencijos sąlygų užtikrinimą prekyboje.
Tam tikrų produktų, tokių kaip naftos produktai ir žemės ūkio produktai, prekybos taisykles.

Kam jis skirtas

Europos ekonominei bendrijai.
Norvegijos Karalystei.

Pagrindiniai punktai

Nuo susitarimo įsigaliojimo dienos neįvedami jokie nauji importo muitai.
Importo muitai palaipsniui panaikinami, pradedant nuo 80 % bazinio muito sumažinimo įsigaliojimo dieną, ir toliau mažinami po 20 % 1974 m. sausio 1 d., 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d. ir 1977 m. liepos 1 d.
Importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai panaikinami palaipsniui, pradedant nuo 60 % tarifo sumažinimo ne vėliau kaip iki 1974 m. sausio 1 d., ir toliau mažinami po 20 % 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d. ir 1977 m. liepos 1 d.
Eksporto muitai ir jiems lygiaverčiai privalomieji mokėjimai panaikinami ne vėliau kaip iki 1974 m. sausio 1 d.

Įstatymo tekstas

Commission Regulation Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės SUSITARIMAS EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA ir NORVEGIJOS KARALYSTĖ, NORĖDAMOS sustiprinti ir išplėsti esamus Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos ekonominius santykius vykstant Bendrijos plėtrai bei atsižvelgiant į sąžiningos konkurencijos sąlygas siekiant užtikrinti darnią jų prekybos raidą ir tuo prisidėti prie Europos kūrimo, PASIRYŽUSIOS šiuo tikslu palaipsniui šalinti iš esmės visų savo prekybos rūšių kliūtis, vadovaudamosi Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatomis dėl laisvos prekybos zonų steigimo, PAREIKŠDAMOS, kad yra pasirengusios ištirti galimybę ir stiprinti savo santykius atsižvelgdamos į visus svarbius veiksnius, ypač į permainas Bendrijoje, jeigu dėl jų ūkių interesų pasirodys naudinga juos išplėsti į sritis, kurioms šis susitarimas nėra taikomas, NUSPRENDĖ, siekdamos šių tikslų ir turėdamos omenyje, kad jokia šio susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip atleidžianti Susitariančiąsias Šalis nuo įsipareigojimų pagal kitus tarptautinius susitarimus, SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ: 1 straipsnis Šio susitarimo tikslas yra:

a)plečiant savitarpio prekybą, skatinti darnią Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės ekonominių santykių raidą, ūkinės veiklos pažangą, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą bei našumo ir finansinio stabilumo didinimą Bendrijoje ir Norvegijoje,
b)užtikrinti Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybos sąžiningas konkurencijos sąlygas,
c)šalinant prekybos kliūtis prisidėti prie pasaulio prekybos darnios raidos ir plėtros. 2 straipsnis Šis susitarimas taikomas produktams, kilusiems iš Bendrijos arba Norvegijos:
i)įtrauktiems į Briuselio nomenklatūros 25 – 99 skirsnius, išskyrus priede išvardytus produktus;
ii)nurodytiems Protokole Nr. 2, reikiamai atsižvelgiant į šiame Protokole numatytas priemones. 3 straipsnis 1. Į Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekybą neįvedami jokie nauji importo muitai. 2. Importo muitai palaipsniui panaikinami pagal toliau pateikiamą grafiką:
a)šio susitarimo įsigaliojimo datą kiekvienas muitas sumažinamas iki 80 % bazinio muito ;
b)toliau muitai mažinami dar keturis kartus, kiekvieną kartą sumažinant po 20 %: 1974 m. sausio 1 d., 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. 4 straipsnis 1. Laipsniško importo muitų panaikinimo nuostatos taikomos ir fiskalinio pobūdžio muitams. Susitariančiosios Šalys gali pakeisti fiskalinio pobūdžio muitus arba muito fiskalinę dalį vidaus mokesčiu. 2. Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė gali palikti fiskalinio pobūdžio muitus arba fiskalines muitų dalis iki 1976 m. sausio 1 d., jeigu bus įgyvendintas Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 38 straipsnis. 3. Norvegija, laikydamasi 18 straipsnio sąlygų, gali laikinai palikti fiskalinio pobūdžio muitus arba fiskalines muitų dalis, tačiau ne ilgiau kaip iki 1975 m. gruodžio 31 d. 5 straipsnis 1. Bazinis muitas, kuris bus nuosekliai mažinamas pagal 3 straipsnio ir Protokolo Nr. 1 nuostatas, yra muitas, kuris kiekvienam produktui buvo taikomas 1972 m. sausio 1 d. 2. Jei po 1972 m. sausio 1 d. pagal susitarimus dėl tarifų, sudarytus remiantis 1964 – 1967 m. Ženevoje vykusia Prekybos konferencija, pradedama taikyti sumažintus tarifus, tokie sumažinti muitai pakeičiamai 1 dalyje nurodytais baziniais muitais. 3. Sumažinti muitai, apskaičiuojamos pagal 3 straipsnio ir Protokolų Nr. 1 bei Nr. 2 nuostatas, taikomi suapvalinant iki pirmosios dešimtainės trupmenos skilties. Bendrijai taikant Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį dėl konkrečių muitų arba konkrečios mišrių muitų Airijos muitų tarifų sistemoje dalies taikomas 3 straipsnis ir Protokolai Nr. 1 ir Nr. 2 suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties. 6 straipsnis 1. Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekyboje neįvedamas jokie importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai. 2. 1972 m. sausio 1 d. ar vėliau Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekyboje įvesti importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai panaikinami šiam susitarimui įsigaliojus. Importo muitams lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kurie 1972 m. gruodžio 31 d. yra didesni nei tie, kurie buvo faktiškai taikomi 1972 m. sausio 1 d., įsigaliojus šiam susitarimui sumažinami iki pastarojo dydžio 3. Importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai palaipsniui panaikinami vadovaujantis šiuo tvarkaraščiu:
a)ne vėliau kaip iki 1974 m. sausio 1 d. kiekvienas privalomas mokėjimas sumažinamas iki 60 % tarifo, taikyto 1972 m. sausio 1 d.;
b)toliau mokėjimai mažinami tris kartus, kiekvieną kartą sumažinant po 20 %: 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. 7 straipsnis 1. Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekyboje neįvedami jokie eksporto muitai arba eksporto muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai. Eksporto muitai ir jiems lygiaverčiai privalomieji mokėjimai panaikinami ne vėliau kaip iki 1974 m. sausio 1 d. 8 straipsnis Protokole Nr. 1 nustatoma tam tikriems produktams taikytina tarifų sistema ir susitarimai. 9 straipsnis Protokole Nr. 2 nustatoma tam tikroms prekėms, gautoms perdirbant žemės ūkio produktus, taikytina tarifų sistema ir susitarimai. 10 straipsnis 1. Jeigu Susitariančiajai Šaliai įgyvendinant savo žemės ūkio politiką arba pakeitus esamas taisykles nustatomos specialiosios taisyklės, ta Susitariančioji Šalis gali pakoreguoti šio susitarimo nuostatas dėl tų produktų, kuriems taikomos tos taisyklės arba pakeitimai. 2. Tokiais atvejais viena Susitariančioji Šalis atsižvelgia į kitos Susitariančiosios Šalies interesus. Šiam tikslui Susitariančiosios Šalys gali konsultuotis 29 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete. 11 straipsnis Protokole Nr. 3 nustatomos kilmės taisyklės. 12 straipsnis Susitariančioji Šalis, ketinanti sumažinti savo muitų arba lygiaverčių privalomųjų mokėjimų, taikomų didžiausio palankumo statusą turinčioms trečiosioms šalims, lygį arba ketinanti sustabdyti jų taikymą, apie tai, jeigu įmanoma, praneša Jungtiniam komitetui ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki tokio sumažinimo arba sustabdymo įsigaliojimo. Tokia Šalis atsižvelgia į visus kitos Susitariančiosios Šalies nusiskundimus dėl iškraipymų, galinčių atsirasti dėl tokio sumažinimo arba sustabdymo. 13 straipsnis 1. Į Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekybą neįvedama jokių naujų importo kiekio apribojimų ar joms lygiaverčio poveikio priemonių. 2. Kiekybiniai importo apribojimai panaikinami šio susitarimo įsigaliojimo dieną, o visos kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės panaikinamos ne vėliau kaip iki 1975 m. sausio 1 d. 14 straipsnis 1. Priėmus bendrą naftos produktų kilmės apibrėžimą, priėmus bendrą šių produktų komercijos strategiją arba priėmus bendrą energetikos strategiją, Bendrija pasilieka teisę keisti į Briuselio nomenklatūros pozicijas Nr. 27.10, 27.11, 27.12, ex 27.13 įrašytiems naftos produktams (parafinas, mikrokristalinis vaškas arba bituminis skalūnas ir kiti mineraliniai vaškai) ir 27.14 taikomas nuostatas. Tokiu atveju Bendrija deramai atsižvelgia į Norvegijos interesus; šiuo tikslu ji informuoja Jungtinį komitetą, kuris posėdžiauja pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas. 2. Norvegija pasilieka teisę imtis tokio paties pobūdžio veiksmų, jei ji susidurtų su panašiomis situacijomis. 3. Pagal 1 ir 2 dalis, šis Susitarimas nepažeidžia naftos produktų importui taikomų netarifinių taisyklių. 15 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys pareiškia esančios pasirengusios, kiek leidžia jų žemės ūkio strategija, skatinti darnią žemės ūkio produktų, kuriems šis Susitarimas netaikomas, prekybos raidą. 2. Susitariančiosios Šalys nediskriminuodamos taiko savo žemės ūkyje galiojančias veterinarijos, sveikatos ir augalų sveikatos taisykles ir nediegia jokių naujų pernelyg apsunkinančių prekybą priemonių. 3. Susitariančiosios Šalys pagal 31 straipsnyje nustatytas sąlygas tiria visus galinčius pasitaikyti jų prekybos žemės ūkio produktais sunkumus ir stengiasi rasti tinkamus sprendimus. 16 straipsnis Nuo 1977 m. liepos 1 d. į Bendriją įvežamiems Norvegijos kilmės produktams taikomas režimas negali būti palankesnis nei tas, kurį taiko Bendrijos valstybės narės tarpusavyje. 17 straipsnis Šis Susitarimas netrukdo palaikyti arba įkurti muitų sąjungų, laisvosios prekybos zonų arba pasienio prekybos susitarimų, jeigu jie nekeičia susitarime numatytų prekybos nuostatų, ypač nuostatų dėl kilmės taisyklių. 18 straipsnis Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar veiklos, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuotų vienos Susitariančiosios Šalies produktus ir panašius kitos Susitariančiosios Šalies teritorijos kilmės produktus. Vidaus mokesčių už produktus, eksportuojamus į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją, grąžinama suma negali viršyti jiems taikomų tiesioginių ar netiesioginių mokesčių dydžio. 19 straipsnis Mokėjimams, susijusiems su prekyba prekėmis ir tokių mokėjimų pervedimais Bendrijos valstybei narei, kurioje reziduoja kreditorius, arba Norvegijai, netaikomi jokie apribojimai. Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių valiutų kursų arba administracinių apribojimų teikiant, grąžinant ar priimant trumpalaikius ir vidutinės trukmės kreditus dėl komercinių sandorių, kuriuose dalyvauja rezidentas. 20 straipsnis Šis susitarimas netrukdo taikyti prekių importo, eksporto arba tranzito draudimų arba apribojimų, pagrįstų viešosios moralės, teisėtvarkos arba visuomenės saugumu, žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybės ir sveikatos apsauga, meninę, istorinę arba archeologinę vertę turinčio nacionalinio turto apsauga, pramoninio ir komercinio turto apsauga arba su auksu ar sidabru susijusiomis taisyklėmis. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturėtų tapti savavališkos diskriminacijos arba Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai taikomo užslėpto apribojimo priemone. 21 straipsnis Jokios šio susitarimo nuostatos netrukdo kuriai nors Susitariančiajai Šaliai imtis bet kokių priemonių:
a)kurias ji laiko esant reikalingas siekiant nepaviešinti informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams jos saugumo interesams;
b)kurios yra susijusios su prekyba ginklais, amunicija ar karinėmis medžiagomis, arba gynybos tikslams būtinais tyrimais, taikomąja veikla ar gamyba, jeigu tokios priemonės nepablogina produktų, kurie nėra skirti specialiai karinėms reikmėms, konkurencijos sąlygų.
c)kurias ji laiko turint esminės reikšmės jos saugumui karo arba rimto tarptautinio įtempimo metu. 22 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių priemonių, kurios galėtų kelti grėsmę šio susitarimo tikslų įgyvendinimui. 2. Jos imasi visų bendrųjų ir konkrečių priemonių, kurių reikia jų įsipareigojimams pagal šį susitarimą įvykdyti. Jeigu kuri nors Susitariančioji Šalis mano, kad kita Susitariančioji Šalis neįvykdė kurio nors įsipareigojimo pagal šį susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių 27 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 23 straipsnis 1. Toliau išvardyti dalykai yra nesuderinami su tinkamu šio susitarimo veikimu tiek, kiek tai gali turėti įtakos Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio prekybai:
i)visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti įmonių veiksmai, kuriais siekiama arba kurie gali trukdyti, apriboti arba iškreipti prekių gamybos arba prekybos konkurenciją;
ii)vienos arba daugiau įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visose Susitariančiųjų Šalių teritorijose arba žymioje jų dalyje; iii) bet kokia valstybės parama, iškreipianti arba galinti iškreipti konkurenciją teikiant pirmenybę tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai. 2. Jeigu kuri nors Susitariančioji Šalis mano, kad tam tikri veiksmai yra nesuderinami su šiuo straipsniu, ji gali imtis atitinkamų priemonių 27 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 24 straipsnis Jeigu padidėjęs tam tikro produkto importas daro arba gali daryti rimtą žalą kuriai nors gamybinei veiklai, atliekamai vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje, ir toks importas padidėja dėl:
i)dalinio arba visiško tokiam produktui taikomų muitų arba lygiaverčių privalomųjų mokėjimų apribojimo importuojančioje Susitariančioje Šalyje pagal šio susitarimo nuostatas; ir
ii)dėl to, kad muitai arba lygiaverčiai privalomieji mokėjimai, kurias eksportuojanti Susitariančioji Šalis taiko tokio produkto gamybai naudojamų žaliavų ir tarpinių produktų importui, yra žymiai mažesnės už importuojančios Susitariančiosios Šalies taikomus muitus arba lygiaverčius privalomuosius mokėjimus; ta Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių 27 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 25 straipsnis Jeigu viena Susitariančioji Šalis nustato, kad prekiaujant su kita Susitariančiąja Šalimi vyksta dempingas, ji gali prieš tokius veiksmus imtis atitinkamų priemonių pagal Susitarimą dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo vadovaudamasi 27 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 26 straipsnis Jeigu kuriame nors ūkio sektoriuje atsiranda rimtų sutrikimų arba kyla sunkumų, galinčių labai pabloginti regiono ekonominę padėtį, suinteresuota Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių 27 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 27 straipsnis 1. Jeigu produktų importui, galinčiam sukelti 24 ir 26 straipsniuose minimus sunkumus, Susitariančioji Šalis taiko administracinę procedūrą siekdama greitai informuoti apie prekybos srautų permainų kryptis, ji praneša apie tai kitai Susitariančiajai Šaliai. 2. 22 – 26 straipsniuose nurodytais atvejais, prieš imantis šiuose straipsniuose numatytų priemonių, arba atvejais, kuriais taikomas 3 dalies d punktas, atitinkama Susitariančioji Šalis kuo greičiau pateikia Jungtiniam komitetui visą svarbią informaciją, kuri reikalinga siekiant išsamiai ištirti padėtį, kad būtų rastas Susitariančiosioms Šalims priimtinas sprendimas. Parenkant priemones, pirmenybė privalo būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trukdo šio susitarimo veikimui. Apie apsaugos priemones nedelsiant pranešama Jungtiniam Komitetui. Dėl jų Komitete nuolat konsultuojamasi, ypač siekiant jas panaikinti, kai tik leis sąlygos. 3. Įgyvendinant 2 dalį, taikomos tokios nuostatos:
a)23 straipsnio atveju bet kuri Susitariančioji Šalis, mananti, kad tam tikri veiksmai yra nesuderinami su tinkamu šio susitarimo veikimu, gali pateikti šią problemą Jungtiniam Komitetui, kaip apibrėžta 23 straipsnio 1 dalyje. Susitariančiosios Šalys pateikia Jungtiniam komitetui visą svarbią informaciją ir teikia jam pagalbą, reikalingą problemai ištirti arba, jeigu reikia, pašalinti nepriimtinus veiksmus. Jeigu atitinkama Susitariančioji Šalis per Jungtinio komiteto nustatytą laiką nenutraukia nepriimtinų veiksmų, arba jeigu Jungtiniame komitete nesusitariama per tris mėnesius nuo problemos pateikimo, suinteresuota Susitariančioji Šalis gali imtis bet kokių apsaugos priemonių, kurias ji mano esant reikalingas kovojant su dideliais sunkumais, kilusiais dėl minimų veiksmų; visų pirma jį gali atšaukti tarifų nuolaidas.
b)24 straipsnio atveju sunkumai, kilę dėl šiame straipsnyje apibūdintos situacijos, pateikiami tirti Jungtiniam komitetui, kuris gali priimti bet kokį sprendimą, tam, kad tokie sunkumai baigtųsi. Jeigu Jungtinis komitetas arba eksportuojanti Susitariančioji Šalis nepriima sunkumus pašalinančio sprendimo per trisdešimt dienų nuo problemos pateikimo, importuojanti Susitariančioji Šalis įgyja teisę apmokestinti importuojamą produktą kompensaciniu mokėjimu. Kompensacinis mokėjimas skaičiuojamas pagal panaudotoms žaliavoms ir tarpiniams produktams taikomų tarifų skirtumų įtaką atitinkamų prekių vertei.
c)Jeigu taikomas 25 straipsnis, prieš Susitariančiajai Šaliai imantis atitinkamų priemonių konsultuojamasi Jungtiniame komitete.
d)Jeigu ypatingos aplinkybės, reikalaujančios veikti nedelsiant, neleidžia prieš tai atlikti tyrimo, suinteresuota Susitariančioji Šalis, esant 25, 25 ir 26 straipsniuose nurodytoms situacijoms, ir tuo atveju, kai parama eksportui tiesiogiai ir iš karto veikia prekybą, gali nedelsdama imtis padėčiai pataisyti būtinų prevencinių priemonių. 28 straipsnis Jeigu viena arba daugiau Bendrijos valstybių narių arba Norvegija turi sunkumų arba esama didelės grėsmės, kad joms gali kilti sunkumų, susijusių su jų mokėjimų balansais, suinteresuota Susitariančioji Šalis gali imtis reikiamų apsaugos priemonių. Tokiu atveju ji nedelsdama apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai. 29 straipsnis 1. Įsteigiamas Jungtinis komitetas, atsakingas už šio susitarimo administravimą ir užtikrinantis tinkamą jo įgyvendinimą. Šiam tikslui jis susitarime numatytais atvejais teikia rekomendacijas ir priima sprendimus. Tokius nutarimus Susitariančiosios Šalys įgyvendina pagal savo taisykles. 2. Siekdamos tinkamai vykdyti šį susitarimą, Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija ir, kuriai nors Šaliai pareikalavus, konsultuojasi Jungtiniame komitete. 3. Jungtinis komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. 30 straipsnis 1. Jungtinis komitetas sudaromas iš Bendrijos ir Norvegijos atstovų. 2. Jungtinis komitetas veikia bendru sutarimu. 31 straipsnis 1. Abi Susitariančiosios Šalis pirmininkauja Jungtiniam komitetui paeiliui, laikydamosi jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų susitarimų. 2. Pirmininkas šaukia Jungtinio komiteto posėdžius ne rečiau kaip kartą per metus bendram Susitarimo veikimui apžvelgti. Be to, Jungtinis komitetas susirenka visuomet, kai to reikalauja tam tikros aplinkybės, pareikalavus kuriai nors Susitariančiajai Šaliai, vadovaujantis sąlygomis, kurios bus nustatytos Komiteto darbo tvarkos taisyklėse. 3. Jungtinis komitetas gali sudaryti bet kokią darbo grupę, kuri galėtų padėti jam atlikti savo pareigas. 32 straipsnis 1. Jeigu viena Susitariančioji Šalis mano, kad abiejų Susitariančiųjų Šalių interesams būtų naudinga išplėtoti šiuo susitarimu nustatytus santykius aprėpiant į jį neįtrauktas sritis, ji pareiškia kitai Susitariančiajai Šaliai pagrįstą pageidavimą. Susitariančiosios Šalys gali pavesti Jungtiniam komitetui ištirti tokį pageidavimą ir, jeigu reikia, pateikti joms rekomendacijas, ypač turint omenyje derybų pradžią. Tokios rekomendacijos tam tikrais atvejais galėtų būti skirtos suderintam sutarimui pasiekti, jeigu nesumažinamas dviejų Susitariančiųjų Šalių savarankiškumas priimant sprendimus. 2. Po 1 dalyje apibūdintų derybų priimti susitarimai Susitariančiųjų Šalių ratifikuojami arba patvirtinami savo nustatyta tvarka. 33 straipsnis Šio susitarimo priedas ir protokolai yra jo neatskiriama dalis. 34 straipsnis Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį susitarimą apie tai pranešusi kitai Susitariančiajai Šaliai. Susitarimas nustoja galiojęs praėjus dvylikai mėnesių nuo tokio pranešimo datos. 35 straipsnis Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis, šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir Norvegijos Karalystės teritorijoje. 36 straipsnis Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais danų, olandų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir norvegų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Susitariančiosios Šalys šį susitarimą patvirtina savo įprasta tvarka. Jis įsigalioja 1973 m. liepos 1 d., jeigu Susitariančiosios Šalys prieš šią datą viena kitai praneša, kad šiam tikslui reikalingos procedūros yra atliktos. Vėliau susitarimas įsigalioja antro mėnesio po tokio pranešimo pirmąją dieną. Galutinis tokio pranešimo terminas baigiasi 1973 m. lapkričio 30 d. Pasirašytas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt trečiųjų metų gegužės keturioliktą dieną Briuselyje. Udfærdiget i Bruxelles, den fjortende maj nitten hundrede og treoghalvfjerds. Geschehen zu Brüssel am vierzehnten Mai neunzehnhundertdreiundsiebzig. Done at Brussels on this fourteenth day of May in the year one thousand nine hundred and seventy - three. Fait à Bruxelles, le quatorze mai mil neuf cent soixante - treize. Fatto a Bruxelles, addì quattordici maggio millenovecentosettantatré. Gedaan te Brussel, de veertiende mei negentienhonderddrieënzeventig. Utferdiget i Brussel, fjortende mai nitten hundre og syttitre. Europos Bendrijų Tarybos vardu På Rådet for De europćiske Fællesskabers vegne Im Namen des Rates der Europäischen Gemeinschaften In the name of the Council of the European Communities Au nom du Conseil des Communautés européennes A nome del Consiglio delle Comunità europee Namens de Raad van de Europese Gemeenschappen For Kongeriket Norge PRIEDAS Susitarimo 2 straipsnyje minimų produktų sąrašas Pozicijos Briuselio nomenklatūroje numeris Aprašas 35.02 Albuminai, albuminatai ir kiti albuminų dariniai: A. Albuminai: II. Kiti:
a)kiaušinio albuminas (ovalbuminas) ir pieno albuminas (laktalbuminas): 1. Džiovintas (pavyzdžiui, lakštais, lukštais, dribsniais, milteliais) 2. Kitas 45.01 Natūrali kamštiena, neapdorota, susmulkinta, granuliuota arba malta; kamštienos atliekos 54.01 Linai, žali arba apdoroti, bet neverpti: linų pakulos ir atliekos (įskaitant susipynusius arba išpešiotus draiskalus) 57.01 Tikrosios kanapės (Cannabis sativa), žalios arba apdorotos, bet neverptos; tikrųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant susipynusius arba išpešiotus draiskalus arba virves) PROTOKOLAS Nr. 1 dėl tam tikriems produktams taikomo režimo A SKIRSNIS REŽIMAS, TAIKOMAS TAM TIKRŲ NORVEGIJOS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTUI Į BENDRIJĄ 1 straipsnis 1. Į Bendrojo muitų tarifo 48 arba 49 skirsnius įtrauktų produktų, išskyrus poziciją Nr. 48.09 (statybinės plokštės iš medienos masės arba augalinio pluošto, surištos arba nesurištos natūraliomis ar dirbtinėmis dervomis arba panašiomis rišamosiomis medžiagomis) importo į pirminės sudėties Bendriją muitai palaipsniui naikinami pagal tokį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Produktai, įtraukti į pozicijas arba subpozicijas Nr. 48.01 C II, 48.01 E, 48.07 B, 48.13 arba 48.15 B Taikoma muitų norma (procentais) Kiti produktai Taikomo bazinių muitų procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 11,5 95 1974 m. sausio 1 d. 11 90 1975 m. sausio 1 d. 10,5 85 1976 m. sausio 1 d. 10 80 1977 m. liepos 1 d. 8 65 1979 m. sausio 1 d. 6 50 1980 m. sausio 1 d. 6 50 1981 m. sausio 1 d. 4 35 1982 m. sausio 1 d. 4 35 1983 m. sausio 1 d. 2 20 1984 m. sausio 1 d. 0 0 2. 1 dalyje apibūdintų produktų importo į Airiją muitai palaipsniui naikinami pagal tokį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomų bazinių muitų procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 85 1974 m. sausio 1 d. 70 1975 m. sausio 1 d. 55 1976 m. sausio 1 d. 40 1977 m. liepos 1 d. 20 1979 m. sausio 1 d. 15 1980 m. sausio 1 d. 15 1981 m. sausio 1 d. 10 1982 m. sausio 1 d. 10 1983 m. sausio 1 d. 5 1984 m. sausio 1 d. 0 3. Nepaisant šio Susitarimo 3 straipsnio nuostatų, Danija ir Jungtinė Karalystė taiko tokius 1 dalyje apibūdintų Norvegijos kilmės produktų importo muitus: Tvarkaraštis Produktai, įtraukti į pozicijas arba subpozicijas Nr. 48.01 C II, 48.01 E, 48.07 B, 48.13 arba 48.15 B Taikomos muitų normos (procentais) Kiti produktai Taikomo bendrojo muitų tarifo muito procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 0 0 1974 m. sausio 1 d. 3 25 1975 m. sausio 1 d. 4,5 37,5 1976 m. sausio 1 d. 6 50 1977 m. liepos 1 d. 8 65 1979 m. sausio 1 d. 6 50 1980 m. sausio 1 d. 6 50 1981 m. sausio 1 d. 4 35 1982 m. sausio 1 d. 4 35 1983 m. sausio 1 d. 2 20 1984 m. sausio 1 d. 0 0 4. Nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1983 m. gruodžio 31 d. Danija ir Jungtinė Karalystė turi teisę kiekvienais metais atidaryti nulinio muito tarifines kvotas Norvegijos kilmės produktams, kurių kiekiai, nurodyti A priede 1974 metams, yra lygūs vidutiniam 1968 – 1971 metų importo kiekiui, buvo bendrai didinami keturis kartus po 5 %; po 1975 m. sausio 1 d. šios nulinio muito tarifinės kvotos kiekvienais metais padidinamos po 5 %. 5. Nuo šio susitarimo įsigaliojimo datos iki 1982 m. gruodžio 31 d. Airija turi teisę kiekvienais metais atidaryti Norvegijos kilmės produktų, įtrauktų į pozicijas nuo Nr. 48.01 iki 48.07, nulinio muito tarifines kvotas iki 1980 m. gruodžio 31 d., o vėliau – 2 % muito tarifines kvotas, kurių pagrindiniai kiekiai lygūs vidutiniam 1968 – 1971 metų importo kiekiui, kuris nuo 1974 iki 1976 metų kasmet buvo padidinamas po 5 %. Pagrindiniai šių tarifinių kvotų kiekiai nurodyti B priede. 1973 metais šie kiekiai proporcingai mažinami pagal šio susitarimo įsigaliojimo datą. 6. Frazė „Pirminės sudėties Bendrija“ reiškia Belgijos Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Prancūzijos Respubliką, Italijos Respubliką, Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę ir Nyderlandų Karalystę. 2 straipsnis 1. 2 dalyje nurodytų produktų importo į pirminės sudėties Bendriją muitai palaipsniui mažinami iki toliau nurodytų lygių pagal toliau pateikiamą tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomų bazinių muitų procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 75 1977 m. sausio 1 d. 60 1978 m. sausio 1 d. 40 ne daugiau kaip 3% ad valorem (išskyrus subpoziciją Nr. 79.01 A) 1979 m. sausio 1 d. 30 20 subpozicijai Nr. 28.56 A kitiems produktams 1980 m. sausio 1 d. 0 Pirminės sudėties Bendrijoje, nepaisant šio susitarimo 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, tarifų subpozijai Nr. 79.01 A priskirtų produktų, nurodytų 2 dalyje pateikiamoje lentelėje, tarifai sumažinami apvalinant iki antro skaitmens po kablelio. 2. 1 dalyje minimi produktai yra šie: BMT pozicijos Nr. Aprašas 28.56 Karbidai (pavyzdžiui, silicio karbidas, boro karbidas, metalų karbidai): A. Silicio 56.01 Dirbtinis pluoštas (neištisinis), nekarštas, nešukuotas ir kitaip neparuoštas verpimui: B. Atnaujintas tekstilės pluoštas 56.02 Ištisiniai siūlai dirbtinio pluošto gamybai (neištisiniam) B. Atnaujinto tekstilės pluošto ex 73.02 Geležies lydiniai, išskyrus feronikelį ir produktus, kurių atžvilgiu taikoma EAPB sutartis 77.01 Neapdirbtas magnis: magnio atliekos (išskyrus vienodo dydžio drožles) ir laužas: A. Neapdirbtas 79.01 Neapdirbtas cinkas; cinko atliekos ir laužas: A. Neapdirbtas 3 straipsnis Bendrojo muitų tarifo subpozijai Nr. 76.01 A ir pozicijoms Nr. 76.02 ir 76.03 priskirtų produktų importo į pirminės sudėties Bendriją ir Airiją muitai palaipsniui mažinami iki toliau pateikiamame tvarkaraštyje nurodytų lygių: Tvarkaraštis Taikytinos muitų normos ad valorem procentinis dydis Pozicijos Nr. 76.02 ir 76.03 Subpozicija Nr. 76.01 A Susitarimo įsigaliojimo dieną 11,4 6,6 1974 m. sausio 1 d. 10,8 6,3 1975 m. sausio 1 d. 10,2 5,9 1976 m. sausio 1 d. 9 5,6 1977 m. sausio 1 d. 7,2 4,2 1978 m. sausio 1 d. 3 3 1979 m. sausio 1 d. 2,7 2,7 1980 m. sausio 1 d. 0 0 4 straipsnis Importui, kuriam taikomi 1, 2 ir 3 straipsniuose nurodyti tarifai, nustatomi preliminarūs limitai, kuriuos viršijus gali būti vėl pradėti taikyti trečiosioms šalims taikomi muitai, vadovaujantis tokiomis nuostatomis:
a)atsižvelgiant į Bendrijos teisę sustabdyti tam tikrų produktų limitų taikymą, pagrindiniai kiekiai, pagal kuriuos nustatomos 1973 metų ribos, nurodomi priede C. 1973 metų limitai skaičiuojami mažinant pagrindinius kiekius proporcingai pagal šio susitarimo įsigaliojimo datą. Nuo 1974 metų limitų dydis atitinka 1973 metų pagrindinius kiekius, kurie kiekvienais metais buvo didinami jungtiniu 5 % koeficientu, išskyrus subpozijai Nr. 76.01 A priskirtus produktus, o didėjimo normos tolesniais metais yra tokios: 1974 3 % 1975 3 % 1976 3 % 1977 5 % 1978 5 % 1979 10 % 1980 10 % 1981 10 % Bendrija pasilieka sau teisę nustatyti produktų, kuriems taikomas šis protokolas, tačiau kurie nėra įtraukti į priedą, limitus, lygius vidutiniam paskutiniųjų ketverių metų, kurių statistika yra sudaryta, importo į Bendriją kiekiui, padidinant juos 5 %; kiekvienais tolesniais metais šie limitai padidinami po 5 %.
b)Jeigu produkto, kuriam taikomas limitas, importas dvejus metus iš eilės nesiekia 90 % nustatyto lygio, Bendrija sustabdo tokio limito taikymą.
c)Kilus trumpalaikių ekonominių sunkumų, Bendrija pasilieka sau teisę pasikonsultavusi Jungtiniame komitete palikti vieneriems metams ankstesniųjų metų limitus.
d)Kasmet gruodžio 1 dieną Bendrija paskelbia Jungtiniam komitetui kitų metų produktų, kuriems taikomi limitai, ir limitų dydžių sąrašą.
e)Importas pagal tarifų kvotas, atidarytas remiantis 1 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, taip pat yra subalansuojamas atsižvelgiant į tų pačių produktų limitus.
f)Nepaisant susitarimo 3 straipsnio ir šio Protokolo 1, 2 ir 3 straipsnių nuostatų, pasiekus produkto, kuriam taikomas šis protokolas, importo limitą, tokio produkto importui iki kalendorinių metų pabaigos gali būti vėl taikomi importo muitai pagal Bendrąjį muitų tarifą. Tokiu atveju prieš 1977 m. liepos 1 d.: – Danija ir Jungtinė Karalystė vėl taiko tokius muitus: Metai Pagal bendrąjį muitų tarifą taikomų muitų procentinis dydis 1974 40 1975 60 1976 80 – Airija tai taiko trečiosioms šalims taikomus muitus. Šio Protokolo 1, 2 ir 3 straipsniuose nurodyti muitai iš naujo įvedami kitų metų sausio 1 dieną.
g)Po 1977 m. liepos 1 d. Susitariančiosios Šalys Jungtiniame komitete nagrinėja galimybę peržiūrėti procentinį dydį, kuriuo didinami limitai, atsižvelgdamos į vartojimo ir importo tendencijas Bendrijoje ir patirtį, įgytą taikant šį straipsnį.
h)Limitai panaikinami šio protokolo 1, 2 ir 3 straipsniuose nustatytų tarifų netaikymo laikotarpių pabaigoje, išskyrus subpoziciją Nr. 76.01 A, kurios limitai panaikinami 1981 m. gruodžio 31 d. B SKIRSNIS REŽIMAS, TAIKOMAS TAM TIKRŲ BENDRIJOS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTUI Į NORVEGIJĄ 5 straipsnis 1. D priede išvardytų produktų importo iš pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos į Norvegiją muitai palaipsniui mažinami iki toliau pateikiamame tvarkaraštyje nurodytų lygių: Tvarkaraštis Taikomų bazinių muitų procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 80 1977 m. liepos 1 d. 65 1979 m. sausio 1 d. 50 1980 m. sausio 1 d. 50 1981 m. sausio 1 d. 35 1982 m. sausio 1 d. 35 1983 m. sausio 1 d. 20 1984 m. sausio 1 d. 0 2. E priede išvardytų produktų importo iš pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos į Norvegiją muitai palaipsniui mažinami iki toliau pateikiamame tvarkaraštyje nurodytų lygių: Tvarkaraštis Taikomų bazinių muitų procentinis dydis Susitarimo įsigaliojimo dieną 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 75 1977 m. sausio 1 d. 60 1978 m. sausio 1 d. 40 1979 m. sausio 1 d. 20 1980 m. sausio 1 d. 0 6 straipsnis Norvegija pasilieka sau teisę vėlesniu laikotarpiu, po konsultacijų Jungtiniame komitete, jeigu tikrai būtina, produktams, kuriems taikomas šio protokolo B skirsnis, įvesti šio protokolo A skirsnyje apibūdintus preliminarius limitus; tada tokių produktų atžvilgiu būtų taikomi A skirsnyje minėti metodai. Limitus viršijančiam importui gali būti įvesti muitai, neviršijantys trečiosioms šalims taikomų muitų. A PRIEDAS Tarifinių kvotų sąrašas 1974 m. DANIJA, JUNGTINĖ KARALYSTĖ BMT pozicijos Nr. Prekių aprašymas Lygis (metrinėmis tonomis) Danija Jungtinė Karalystė 48 skirsnis POPIERIUS IR KARTONAS; POPIERIAUS PLAUŠIENOS, POPIERIAUS ARBA KARTONO DIRBINIAI 48.01 Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), mašininis, ritininis arba lakštinis: C. Kraftopieris ir kraftkartonis: II. Kiti: – Kraftopieris (“kraftliner”) 303 7669 – Kraftpopieris skirtas dideliems maišams 2615 15428 – Kiti 2391 15138 ex E. Kiti: – Biblijinis popierius (Indijos popierius); kopijavimo popierius; spausdinimo popierius ir kitas rašomasis popierius, neturintis mechaninės medienos plaušenų, arba kuriame mechaninės medienos plaušenos sudaro mažiau nei 5 % 7484 15419 – Spausdinimo popierius ir rašomasis popierius, turintis mechaninės medienos plaušenų, išskyrus kopijavimo popierių 8460 27192 – Gofravimo popierius gofruotam kartonui 558 21108 – Sulfitinis popierius skirtas vyniojimui 1208 12582 – Kiti, išskyrus celiuliozinę vatą ir servetėles 4855 — – Kiti popieriai — 12168 – Kiti kartonai — 10903 48.03 Pergaminas arba riebalams nelaidus popierius ir kartonas, taip pat jų imitacijos, ir permatomas blizgantis popierius, ritiniais arba lakštais 2495 18433 48.04 Kombinuotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (pagamintas adhezyvu suklijuojant plokščius popieriaus arba kartono sluoksnius), nepadengtu paviršiumi arba neįmirkytas, viduje sutvirtintas arba nesutvirtintas 304 — 48.05 Gofruotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (su priklijuotais plokščiais paviršiniais lakštais arba be jų), krepiniai, klostyti, įspaustiniai arba performuoti B. Kiti 573 — 48.07 Įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi arba su atspaudais (nesudarantis skirsnyje 49 klasifikuojamų spaudinių) lakštinis arba ritininis popierius ir kartonas: B. Kiti: – Padengtas, skirtas rašyti arba spausdinti popierius – Kiti 1694 5132 5988 48.15 Kitas popierius ir kartonas, supjaustytas pagal nustatytus matmenis arba formą: B. Kiti 1218 — 48.16 Dėžės, krepšiai ir kitos pakavimo talpyklos, iš popieriaus arba kartono 1011 — 48.21 Kiti dirbiniai iš popieriaus plaušienos, popieriaus, kartono, arba celiuliozinės vatos: B. Kiti 231 — ex 48 skirsnis Kiti 48 straipsnyje išvardinti produktai, išskyrus produktus, klasifikuojamus 48.01 A subpozicijoje ir 48.09 pozicijoje 1000 7399 ex 49 skirsnis Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės dirbiniai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai, kuriems galioja Bendrųjų muitų tarifų muitų mokesčiai (pozicijos 49.03, 49.05 A, 49.07 A, 49.07 C II, 49.08, 49.09, 49.10, 49.11 B) 175 45 396

(1)

(1)Sterlingais B PRIEDAS Tarifinių kvotų sąrašas 1973 m. AIRIJA BMT pozicijos Nr. Prekių aprašymas Lygis (metrinėmis tonomis) 48.01 Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), mašininis, ritininis arba lakštinis: C. Kraftopieris ir kraftkartonis: II. Kiti: – Kraftpopieris skirtas dideliems maišams 2058 ex E. Kiti: – Spausdinimo popierius ir rašomasis popierius, turintis mechaninės medienos plaušenų, išskyrus kopijavimo popierių 61 – Sulfitinis popierius skirtas vyniojimui 1-7 – Kiti, išskyrus celiuliozinę vatą ir servetėles 435-5 – Kitas popierius ir kartonas, išvardintas 48.01 pozicijoje, išskyrus klasifikuojamą 48.01 A subpozicijoje ir produktus, kurie neviršija nurodytų dydžių 398-4 48.05 Gofruotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (su priklijuotais plokščiais paviršiniais lakštais arba be jų), krepiniai, klostyti, įspaustiniai arba perforuoti: B. Kiti 4008 48.07 Įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi arba su atspaudais (ne paprasčiausiai liniuotas, brūkšniuotas ar languotas, ir nesudarantis skirsnyje 49 klasifikuojamų spaudinių) lakštinis arba ritininis popierius ir kartonas: B. Kiti: – Padengtas, skirtas rašyti arba spausdinti popierius 484 – Kiti 965-5 C PRIEDAS Pagrindiniai kiekiai 1973 m. BMT pozicijos Nr. Prekių aprašymas Lygis (metrinėmis tonomis) 28.56 Karbidai (pavyzdžiui, silicio karbidai, boro karbidai, metalų karbidai) A. Silicio 34500 48.01 Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), mašininis, ritininis arba lakštinis: C. Kraftopieris ir kraftkartonis: II. Kiti: – Kraftopieris (“kraftliner”) 15000 – Kraftpopieris dideliems maišams 28500 – Kiti ‘ 27000 ex E. Kiti: – Biblijinis popierius (Indijos popierius); kopijavimo popierius; spausdinimo popierius ir kitas rašomasis popierius, neturintis mechaninės medienos plaušenų, arba kuriame mechaninės medienos plaušenos sudaro mažiau nei 5 % 35000 – Spausdinimo popierius ir rašomasis popierius, turintis mechaninės medienos plaušenų, išskyrus kopijavimo popierius 114000 – Gofravimo popierius gofruotam kartonui 43500 – Sulfitinis popierius skirtas vyniojimui 20000 – Kiti, išskyrus celiuliozinę vatą ir servetėles 33000 48.03 Pergaminas arba riebalams nelaidus popierius ir kartonas, taip pat jų imitacijos, ir permatomas blizgantis popierius, ritiniais arba lakštais 21000 48.07 Įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi arba su atspaudais (ne paprasčiausiai liniuotas, brūkšniuotas ar languotas, ir nesudarantis skirsnyje 49 klasifikuojamų spaudinių) lakštinis arba ritininis popierius ir kartonas: ex B. Kiti: – Kiti, išskyrus padengtą, skirtą rašyti arba spausdinti popierių 22000 73.02 Fero lydiniai: A. Feromanganas: II. Kiti 135 000 D. Ferosilikomanganas C. Ferosilicis 180 000 E. Ferochromas ir ferosilikochromas 23000 73.02 (tęsinys) ex G. Kiti: – Ferovanadis 490 – Kiti, išskyrus feromolibdeną 11000 76.01 Neapdorotas aliuminis; aliuminio atliekos ir laužas: A. Neapdorotas 190 000 76.02 Apdorotos aliuminio juostos, strypai, kampuočiai ir profiliai; aliumininė viela 12000 76.03 Apdorotos aliuminio plokštės, lakštai ir juostos 18000 D PRIEDAS Norvegų muitų tarifo pozicijos Nr. Prekių aprašymas ex 51.04 Audiniai iš cheminių pluoštų (vientisieji), įskaitant audinius iš vientisųjų siūlų arba atraižų, kurie klasifikuojami 51.01 arba 51.02 pozicijoje, išskyrus kordo gaminius ir gaminius, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje 53.10 Avių arba ėriukų vilnos verpalai, ašutų arba kitų gyvulių plaukai (švelniavilnių arba šiurkščiavilnių), skirti mažmeninei prekybai ex 53.11 Audiniai iš avių arba ėriukų vilnos verpalų arba švelniavilnių gyvulių plaukų, išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje 54.05 Lino audiniai arba audiniai iš ramės (kiniškosios dilgėlės) 55.06 Medvilnės verpalai, skirti mažmeninei prekybai 55.08 Kilpiniai rankšluosčių audiniai ir panašūs kilpiniai audiniai iš medvilnės ex 55.09 Kiti medvilniniai audiniai, išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje 56.06 Verpalai iš cheminių pluoštų (nevientisieji arba atliekos), skirti mažmeninei prekybai ex 56.07 Audiniai iš cheminių pluoštų (nevientisieji arba atliekos), išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje ex 58.04 Pūkiniai audiniai ir šeniliniai audiniai (išskyrus kilpinius rankšluosčius arba panašius kilpinius audinius iš medvilnės klasifikuojamus 55.08 pozicijoje ir audinius klasifikuojamus 58.05 pozicijoje), išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje: A. Kurie sudaryti iš vientisųjų cheminių tekstilės pluoštų B. Kiti: 1. Iš vilnos 58.05 Siaurieji audiniai ir juostelės (bolduc), kurias sudaro tik matmenys be ataudų, surišti adhezyvais, išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 58.06 pozicijoje: A. Kurio sudėtyje yra šilko arba vientiso cheminio tekstilės pluošto B. Kiti: 2. Kiti 58.06 Austos etiketės, emblemos ir panašūs gaminiai, nesiuvinėti, rietime, juostelėmis, arba iškirpti tam tikromis formomis ar dydžiais 58.07 Šeniliniai siūlai (įskaitant plaušelių šenilinius (flock chenille) siūlus), apvytiniai siūlai (išskyrus metalizuotus verpalus, klasifikuojamus 52.01 pozicijoje ir apvytinius ašutų verpalus); pintinės juostelės ir dekoratyviniai apsiuvai rietime; kutai , pomponai ir panašūs dirbiniai 58.09 Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos (bet išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas), raštuotos; rankų darbo arba mechaniniu būdu pagaminti nėriniai, rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais 59.01 Vata ir jos dirbiniai; tekstilės plaušeliai, tekstilės dulkės ir gumuliukai: A. Higieniniai paketai ir šluostės C. Kiti 59.02 Veltinys ir veltinio gaminiai, įmirkyti arba neįmirkyti, padengti arba nepadengti: B. Kitas veltinys B. Veltinio dirbiniai 59.03 Medžiagos, sudarytos iš tekstilės pluoštų klojinių, panašios medžiagos, sudarytos iš tekstilės pluoštų klojinių, padengtos arba nepadengtos, įmirkytos arba neįmirkytos 59.04 Virvės, virvelės, lynai arba trosai, pinti arba nepinti: A. Pinti B. Kiti: 1. Kurių sudėtyje yra vientisiųjų cheminių tekstilės pluoštų 2. Kiti:

a)iš medvilnės arba iš džiuto
b)iš kitų medžiagų 2. Kiti ex 59.08 Tekstilės gaminiai, įmirkyti, apvilkti, padengti arba laminuoti preparatais iš celiuliozės darinių ir kitais dirbtiniais plastikais, išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje B. Kiti 59.13 Tamprūs audiniai ir apsiuvai (išskyrus megztas ir nertas prekes), iš tekstilės dirbinių su guminiais siūlais 59.15 Tekstilinės žarnos ir panašūs tekstiliniai vamzdžio pavidalo dirbiniai (tiubingas) su vidiniu sluoksniu ar be jo, armuoti ar nearmuoti arba su kitų medžiagų priedais ar be jų ex 60.01 Megzti arba nerti audiniai, neelastingi ar neimpregnuoti guma, išskyrus tuos, kurie naudojami drabužių gamybos pramonėje 60.03 Kojinės, apatinės kojinės, puskojinės, kulkšninės-kojinės, kojinaitės ir panašūs gaminiai, megzti arba nerti, neelastiniai ar neimpregnuoti guma 60.04 Apatiniai drabužiai, megzti arba nerti, neelastiniai ar neimpregnuoti guma 60.05 Išoriniai drabužiai ir kiti drabužiai, megzti arba nerti, neelastiniai arba neimpregnuoti guma 61.01 Vyrų ir berniukų viršutiniai drabužiai: B. Su kailio apdaila C. Drabužiai, kurių pagrindą sudaro šilkas arba vientisieji cheminiai tekstilės pluoštai D. Kiti 61.02 Moteriški, mergaičių ir kūdikių išoriniai drabužiai 61.03 Vyriški ir berniukų apatiniai drabužiai, įskaitant apykaklę, marškinių dalį ties krūtine ir rankogalius 61.04 Moteriški, margaičių ir kūdikių apatiniai drabužiai 61.07 Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai 61.09 Korsetai, korsetų diržai, keliaraiščių diržai, liemenėlės, petnešos, keliaraiščiai, ir panašūs dirbiniai (įskaitant šias dalis iš megztų arba nertų audinių), elastiniai arba neelastiniai 62.01 Kelioniniai pledai ir antklodės 62.02 Patalynė (paklodės ir užvalkalai), stalo aptiesalai, rankšluosčiai ir virtuviniai rankšluostėliai; užuolaidos ir kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai 64.01 Avalynė, su guminiais arba dirbtiniais plastikinės medžiagos išoriniais padais ir batviršiais ex 85.15 Spalvotų televizorių imtuvai E PRIEDAS Norvegų muitų tarifo pozicijos Nr. Prekių aprašymas 33.06 Kvepalai, kosmetikos ir tualetiniai preparatai 36.01 Šovininis parakas 36.02 Paruošti sprogmenys, išskyrus šovininį paraką 36.03 Kasybos, sprogdinimo ir degtuvų sprogdikliai 39.01 Kondensacijos, polikondensacijos ir adityviosios polimerizacijos produktai, modifikuoti arba nemodifikuoti, polimerizuoti arba nepolimerizuoti, linijiniai arba nelinijiniai (pavyzdžiui, fenoplastai, aminoplastai, alkidai, polialilo esteriai ir kiti nesotieji poliesteriai, silikonai): C. Kiti 39.02 Polimerizacijos ir kopolimerizacijos produktai (pavyzdžiui, polietilenas, politetrahaloetilenas, poliizobutilenas, polistirenas, polivinilchloridas, polivinilacetatas, polivinilchloracetatas ir kiti polivinilo dariniai, poliakrilo ir polimetakrilo dariniai, indenkumaroninė derva): A. Importuotas polietilenas, kaip nurodyta šio skyriaus 3 (a), (
b)ir (
e)pastabose ex B. Grindų plytelės, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 % mineralinių minkštiklių, išskyrus polipropileną ir poliakrilą ex C. Kitos grindų dangos, išskyrus polipropileną ir poliakrilą ex E. Dirbtiniai dešrų arba dešrelių apvalkalai, išskyrus polipropileną ir poliakrilą ex F. Kiti, išskyrus polipropileną ir poliakrilą 39.03 Regeneruota celiuliozė; nitroceliuliozė, acetilceliuliozė ir kiti celiuliozės esteriai, celiuliozės eteriai ir kiti celiuliozės cheminiai dariniai, plastifikuoti arba neplastifikuoti (pavyzdžiui, kolodijus, celiulioidas); vulkanizuotas pluoštas: A. Vulkanizuotas pluoštas: 2. Kiti B. Kolodijaus medvilnė, piroksilinas ir kolodijus C. Kiti: 1. Neapdorotas:
a)celiuliozės acetato liejimo milteliai
c)kiti 2. Apdorotos:
b)pintys
c)kiti 39.04 Sukietinti baltymai (pavyzdžiui, sukietintas kazeinas ir sukietinta želatina): A. Dirbtiniai dešrų arba dešrelių apvalkalai 39.05 Gamtinės dervos, modifikuotos lydant (takiosios dervos); dirbtinės dervos, gautos esterinant gamtines dervas arba dervų rūgštis (esterines dervas); gamtinio kaučiuko cheminiai dariniai (pavyzdžiui, chlorkaučiukas, kaučiuko chlorhidratas, oksiduotas kaučiukas, ciklokaučiukas): 39.06 Kiti stambiamolekuliniai polimerai, dirbtinės dervos ir dirbtiniai plastikai, įskaitant algino rūgštį, jos druskas ir esterius; linoksinas 39.07 Gaminiai iš medžiagų, apibūdintų 39.01-39.06 pozicijose: B. Dirbtiniai dešrų arba dešrelių apvalkalai C. Maišai ir panašūs pakavimo dirbiniai iš plėvelės, klasifikuojami 39.03 pozicijoje; šviestuvai ir jų dalys D. Viskozės pintys E. Pavarų diržai, konvejerių juostos, liftų juostos arba jiems gaminti naudojamas beltingas F. Kiti 40.09 Vamzdžiai ir vamzdeliai iš nesukietinto vulkanizuoto kaučiuko (gumos): 40.10 Pavarų diržai, konvejerių juostos, liftų juostos arba jiems gaminti naudojamas beltingas iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos): 40.11 ex A. Motorinių transporto priemonių, lėktuvų ir dviračių pneumatinės padangos, išskyrus motociklų, motorolerių ir traktorių padangas; vidinės kameros motorinėms transporto priemonėms ir traktoriams; padangų juostos ir padangos be kamerų (vientisos) motorinėms transporto priemonėms B. Kiti 40.14 Kiti gaminiai iš nesukietinto vulkanizuoto kaučiuko (gumos): B. Kiti 48.21 Kiti gaminiai ir popieriaus plaušienos, popieriaus, kartono arba celiuliozės vatos: A. Lempų gaubtai; formos skirtos kiaušiniams sudėti, iš popieriaus masės D. Kiti 58.02 Kiti kilimai, kiliminės dangos, plaušinės ir dembliai ir Kelem, Schumacks ir Karamanie ir panašūs kilimai (gatavi arba negatavi) 59.10 Linoleumas ir tekstilės pagrindo medžiagos, paruoštos panašiai, kaip linoleumas, supjaustytas arba nesupjaustytas reikiamų formų gabalais arba naudojamas grindų dangai; grindų danga, sudaryta iš dangos, pritvirtintos prie tekstilinio pagrindo, supjaustytos arba nesupjaustytos reikiamų formų gabalais: B. Kiti 64.02 Avalynė su išoriniais padais iš odos arba kompozicinės odos; avalynė (išskyrus avalynę, klasifikuojamą 64.0oje) su guminiais arba su dirbtinio plastiko išoriniais padais 69.11 Stalo reikmenys ir kiti įprasti porcelianiniai arba kiniškojo porceliano buities bei tualeto reikmenys (įskaitant neglazūruotą dukart degtą porcelianą ir parianą) 69.12 Stalo reikmenys ir kiti dirbiniai, daugiausia naudojami buityje arba tualete, iš kitų keramikos rūšių 70.05 Neapdorotas temptasis ar pūstinis stiklas (įskaitant uždėtinį stiklą), stačiakampis 70.06 Lietinis, valcuotasis, temptasis arba pūstinis stiklas (įskaitant uždėtinį arba armuotąjį stiklą), stačiakampis, su šlifuotu arba poliruotu paviršiumi, bet kitu būdu neapdorotas 70.07 Lietinis, valcuotasis, temptasis arba pūstinis stiklas (įskaitant uždėtinį arba armuotąjį stiklą), supjaustytas pagal nurodytą formą, bet ne stačiakampis, arba išlenktas ar kitaip apdorotas (pavyzdžiui, apdorotomis briaunomis arba graviruotas), su šlifuotu arba nešlifuotu, poliruotu arba nepoliruotu paviršiumi; daugiavielis izoliacinis stiklas; švinu aptaisyti lango stiklai (vitražai) ir panašūs dirbiniai 70.08 Beskeveldris stiklas, sudarytas iš grūdintojo arba sluoksniuotojo stiklo, suformuotas arba nesuformuotas 70.09 Stikliniai veidrodžiai (įskaitant užpakalinio vaizdo veidrodžius), neįrėminti, įrėminti arba su pagrindu B. Kiti ex 70.13 Stiklo dirbiniai (išskyrus gaminius, klasifikuojamus Nr. 70.19 pozicijoje) dažniausiai naudojami stalui serviruoti, virtuvėje, tualetui, biure, interjerams dekoruoti arba turintys panašią paskirtį, išskyrus dirbinius iš krištolo (kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 24 % švino oksidų ir kurių tankis yra 2,9 arba didesnis), rankų darbo arba pagamintų mechaniniu būdu, supjaustyti arba nesupjaustyti, dekoruoti arba nedekoruoti 70.14 Šviečiantys stiklo dirbiniai, signalizavimo stiklo dirbiniai ir stikliniai optiniai elementai, optiškai neapdoroti iš neoptinio stiklo 73.17 Vamzdžiai ir vamzdeliai iš ketaus: A. Su “pelekais” B. Dirvožemio vamzdžiai 73.18 Vamzdžiai ir vamzdeliai bei jų ruošiniai iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno, išskyrus didelio slėgio vandentiekio ir elektros vamzdynų vamzdžius: A. Su sukniedytais arba užlenktais kraštais B. Kiti: ex 1. Kurių sienelių storis didesnis nei 1,8 mm, išskyrus tuščiavidurius vamzdžius ir vamzdelius 73.20 Vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, movos, alkūnės, atvamzdžiai ir jungės (flanšai) iš geležies ar plieno: A. Dirvožemio vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) 73.38 Namų apyvokos reikmenys, santechnikos įranga ir tokių reikmenų ir įrangos dalys iš geležies arba iš plieno: A. Dirbiniai, kurie dažniausiai naudojami buityje: 2. Kiti B. Santechnikos įranga, skirta naudoti uždarose patalpose: 2. Kiti 76.02 Apdoroti strypai, juostos, kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš aliuminio; aliuminio viela: B. Kiti 76.03 Apdorotos aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės: B. Kiti 82.04 Rankiniai įrankiai (įskaitant deimantinius stiklo rėžtuvus), nenurodyti kitoje šio skirsnio pozicijoje; litavimo lempos, priekalai; spaustuvai ir veržtuvai, išskyrus staklių reikmenis ir detales; kilnojamieji žaizdrai; šlifavimo (galandimo) diskai su rėmais ir (su rankine arba su kojine pavara) 82.07 Įrankių antgaliai ir plokštės, strypai ir panašūs įrankių antgaliams naudojami gaminiai, nepritaisyti, iš sukepintų metalų karbidų (pavyzdžiui, volframo, molbdeno arba vanadžio karbidų) 82.09 Peiliai su pjovimo geležtėmis, dantytomis arba nedantytomis (įskaitant šakelių pjaustymo arba genėjimo peilius), išskyrus peilius, klasifikuojamus 82.06 pozicijoje 82.14 Šaukštai, šakutės, įrankiai žuviai valgyti, sviesto peiliai, samčiai ir panašūs virtuvės arba stalo įrankiai 83.01 Įleidžiamosios ir pakabinamosios spynos (raktinės, kodinės arba elektrinės) ir jų dalys, pagamintos iš netauriųjų metalų; rėminės konstrukcijos su spynomis rankinėms, lagaminams ir panašiems gaminiams, ir tokių konstrukcijų dalys, pagamintos iš netauriųjų metalų; visų pirmiau išvardytų dirbinių raktai, pagaminti iš netauriųjų metalų 83.02 Baldų, durų, laiptų, langų, langinių, kėbulų, balnų ir pakinktų, lagaminų, dėžių ir panašių dirbinių tvirtinimo ir montavimo įtaisai, aptaisai bei panašūs netauriųjų metalų dirbiniai (įskaitant automatines durų sklendes); skrybėlių kabyklos ir vagiai, gembės ir panašūs netauriųjų metalų dirbiniai 84.15 Šaldytuvai ir kiti šaldymo įrenginiai (elektriniai ir kiti): ex A. Kombinuoti šaldytuvai ir šaldikliai, kurių talpa ne didesnė kaip 0,284 kubiniai metrai ex C. Šaldikliai ir kombinuoti šaldytuvai ir šaldikliai 84.47 Medienos, kamštienos, kaulų, ebonito (kietosios gumos), kietųjų dirbtinių plastikų arba panašių kietųjų medžiagų apdirbimo staklės, išskyrus klasifikuojamas 84.49 subpozicijoje: B. Daugiaašės ištekinimo ir gręžimo staklės C. Medienos skobimo ir dygiavimo staklės D. Kiti 84.61 Čiaupai, ventiliai, vožtuvai ir panašūs vamzdynų, kaitrovamzdžių, katilų, rezervuarų, cisternų, bakų ir panašių dirbinių įtaisai, įskaitant slėgio mažinamuosius (redukcinius) ir termostatinius reguliuojamuosius vožtuvus 85.04 Elektros akumuliatoriai 85.12 Elektriniai tekančiojo arba talpykloje laikomo vandens šildytuvai ir panardinamieji šildytuvai; elektriniai dirvos šildymo aparatai ir patalpų šildymo aparatai; elektriniai šukuosenų aparatai (pavyzdžiui, plaukų džiovintuvai, plaukų suktuvai, kaitrinės plaukų sukimo žnyplės); elektrinės laidynės; buitiniai elektroterminiai prietaisai; varžiniai elektriniai kaitinimo elementai, išskyrus anglinius: B. Kiti 85.23 Izoliuotieji (įskaitant emaliuotuosius arba anoduotuosius) laidai, kabeliai, strypai, juostos ir kiti izoliuotieji elektros laidininkai (įskaitant bendraašius kabelius), su pritvirtintomis jungtimis arba be jų 85.25 Elektros izoliacija iš bet kokių medžiagų 85.26 Izoliaciniai elektros mašinų, prietaisų arba įrenginių įtaisai, išskyrus izoliatorius, klasifikuojamus 85.25 pozicijoje, pagaminti vien tik iš izoliacinių medžiagų, neįskaitant smulkių metalinių detalių, įdėtų formavimo metu ir skirtų tik dirbiniui surinkti 87.05 Kėbulai (įskaitant kabinas), skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 87.01, 87.02 arba 87.03 pozicijose: B. Autotransporto priemonėms, skirtoms asmenų pervežimui, įskaitant autobusus C. Kiti 87.09 Motociklai, motoroleriai ir dviračiai su pagalbiniu varikliu, su vežimėliu arba be vežimėlio, ir tokių transporto priemonių dalys; visų rūšių vežimėliai 87.10 Dviračiai (įskaitant pristatymui naudojamus triračius), be variklio 87.13 Vaikiški vežimėliai ir vežimėliai neįgaliesiems (išskyrus vežimėlius su varikliais ar kitomis mechaninėmis pavaromis) ir jų dalys: A. Vaikų vežimėliai ir jų dalys 90.28 Elektriniai matavimo, tikrinimo, analizės ir automatinės kontrolės prietaisai ir aparatai: A. “Echo-sounding”prietaisai ir “asdic” aparatai 92.11 Gramofonai, diktofonai ir kiti garso įrašymo arba atkūrimo aparatai, įskaitant grotuvus ir magnetofonus, su garso galvutėmis arba be jų; televizijos vaizdo ir garso įrašymo arba atkūrimo aparatai, magnetiniai 94.03 Kiti baldai ir jų dalys: A. Iš plieno: 1. Padengti nikeliu arba chromu 96.02 Kitos šluotos ir šepečiai (įskaitant šepečius, kurie skirti naudoti kaip mašinų dalys); dažymo voleliai; valytuvai su gumos sluoksniu, skirti langų stiklams, šaligatviams ir pan. valyti (išskyrus valytuvus su guminiu velenėliu) ir plaušinės šluotos 98.01 Sagos ir sagų formos, spraustukai, rankogalių segtukai ir spausteliai, įskaitant spaustelius ir kniedines spraustes; tokių dirbinių ruošiniai ir dalys 98.02 Užtrauktukai ir jų dalys PROTOKOLAS Nr. 2 dėl produktų, kuriems taikomos specialios priemonės, kad būtų atsižvelgta į jų sudėtyje esančių žemės ūkio produktų kainą 1 straipsnis Siekiant atsižvelgti į žemės ūkio produktų, sudarančių prekes, kurios nurodomos prie šio protokolo pridedamose lentelėse, kainų skirtumus, šis Susitarimas netrukdo:
i)importuojant apmokestinti kintamo dydžio komponentu arba nustatytu dydžiu arba taikyti vidaus kainos kompensavimo priemones;
ii)taikyti dėl eksporto priimtas priemones. 2 straipsnis 1. Prie šio Protokolo pridėtose lentelėse nurodytų produktų baziniai muitai yra šie:
a)pirminės sudėties Bendrijai: muitai, kurie buvo faktiškai taikyti 1972 m. sausio 1 d.;
b)Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei:
i)Reglamente (EEB) Nr. 1059/69 nurodytų produktų atžvilgiu: - Airijai, viena vertus, - Danijai ir Jungtinei Karalystei, antra vertus, produktų atžvilgiu, kuriems netaikoma Konvencija, įsteigianti Europos laisvosios prekybos asociaciją: muitai taikant Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 47 straipsnį; Jungtiniam komitetui laiku, tačiau bet kuriuo atveju iki 2 dalyje numatyto pirmojo sumažinimo, pranešama apie šiuos bazinius muitus;
ii)kitų produktų atžvilgiu: muitai, kurie buvo faktiškai taikyti 1972 m. sausio 1 d.;
c)Norvegijai: prie šio Protokolo pridėtoje II lentelėje nurodyti muitai. 2. Taip apibrėžtų bazinių muitų ir 1977 m. liepos 1 d. taikomų muitų, kurie nurodyti prie šio Protokolo pridėtose lentelėse, skirtumai bus palaipsniui mažinami penkis kartus po 20 %, kiekvieną sumažinimą atliekant šiomis datomis: Susitarimo įsigaliojimo dieną, 1974 m. sausio 1 d., 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. Tačiau, jeigu 1977 m. liepos 1 d. taikomas muitas yra bazinis muitas, skirtumas tarp šių muitų turi būti sumažintas 40% 1974 m. sausio 1 d., o kitą kartą - po 20 % kiekvieną iš toliau nurodytų datų: 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. Nepaisant Susitarimo 5 straipsnio 3 dalies ir taikant Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį, konkrečių muitų ar konkrečios mišrių muitų Jungtinės Karalystės muitų tarifų sistemoje dalies atžvilgiu taikomos 1 ir 2 dalys suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties toliau nurodytiems produktams: BMT pozicijos Nr. Aprašymas 22.06 Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti aromatiniais ekstraktais ex 22.09 Spiritai (išskyrus klasifikuojamus 22.08 pozicijoje); likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinamieji „koncentruotieji ekstraktai“), skirti gėrimų gamybai: — Spiritai, išskyrus romą, arakus, tafją, džiną, viskį, degtinę, kurių sudėtyje etilo alkoholio ne daugiau 45,2 ° , ir slyvų, kriaušių arba vyšnių brendį, kurio sudėtyje yra kiaušinių arba kiaušinių trynių ir / arba cukraus (sacharozės arba invertuoto sukraus). 3 straipsnis 1. Šis Protokolas taip pat taikomas Bendrojo muitų tarifo subpozicijoje 22.09 C klasifikuojamiems alkoholiniams gėrimams, kurie nenurodyti prie šio Protokolo pridėtose I ir II lentelėse. Sprendimą dėl taisyklių, reglamentuojančių šiems produktams taikomo tarifų sumažinimo, priima Jungtinis komitetas. Nustatant šias taisykles arba vėliau, Jungtinis komitetas sprendžia, ar įrašyti į šį Protokolą kitus Briuselio nomenklatūros 1-24 skirsniuose nurodytus produktus, kuriems Susitariančiųjų Šalių teritorijose netaikomi žemės ūkio norminiai aktai. 2. Tuo atveju Jungtinis komitetas prireikus papildo 3 priedo II ir III priedus. I LENTELĖ EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA BNT pozicijos Nr. Prekių aprašymas Bazinis muitas Muitas, taikomas 1977 m. liepos 1 d. 15.10 Riebalų rūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant; riebieji alkoholiai: ex C. Kitos riebalų rūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant: – produktai, gauti iš pušies, kurių sudėtyje esančios riebalų rūgštys sudaro 90 % arba daugiau masės 4,5 % 0 17.04 Konditerijos gaminiai iš cukraus, kurių sudėtyje nėra kakavos: A. Saldišaknės ekstraktas, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės sacharozės, bet nėra kitų medžiagų priedų 21 % 12 % B. Kramtomoji guma 8 % + vc, ne didesnis kaip 23 % vc C. Baltasis šokoladas 13 % + vc, ne didesnis kaip 27 % + ads vc D. Kiti 13 % + vc, ne didesnis kaip 27 % + ads vc 18.06 Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos: A. Kakavos milteliai, pasaldinti tik sacharoze 10 % + vc vc B. Grietininiai ledai (išskyrus ledų miltelius) 12 % + vc, ne didesnis kaip 27 % + ads vc C. Šokoladas ir šokolado produktai, su įdaru arba be jo; konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, kurių sudėtyje yra kakavos 12 % + vc, ne didesnis kaip 27 % + ads vc D. Kiti: I. Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų arba kurių sudėtyje šie riebalai sudaro mažiau kaip 1,5% masės:
a)tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + vc, ne didesnis kaip 27 % + ads vc
b)Kiti: – tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g bet ne didesnė kaip 1 kg 19 % + vc vc – Kiti 19 % + vc 6 % + vc II. Kurių sudėtyje yra pieno riebalų masės:
a)daugiau kaip 1,5 %, bet mažiau kaip 6,5 % 1. tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + vc, ne didesnis kaip 27 % + ads vc 2. Kiti: – tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g bet ne didesnė kaip 1 kg 19 % + vc vc – Kiti 19 % + vc 6 % + vc 18.06
b)daugiau kaip 6,5 %, bet mažiau kaip 26 %: (tęsinys) 1. Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + vc vc 2. Kiti: – Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g bet ne didesnė kaip 1 kg 19 % + vc vc — Kiti 19 % + vc 6 % + vc
c)26 % arba daugiau: 1. Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + vc vc 2. Kiti: – Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g bet ne didesnė kaip 1 kg 19 % + vc vc – Kiti 19 % + vc 6 % + vc 19.01 Salyklo ekstraktas 8 % + vc vc 19.02 Produktai iš miltų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojamus kaip kūdikių, dietinius maisto produktus arba skirti vartoti kulinarijoje, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 50 % masės kakavos 11 % + vc vc 19.03 Makaronai, spageti ir panašūs produktai 12 % + vc vc 19.04 Tapioka ir sago; tapiokos ir sagos pakaitalai gauti iš bulvių arba kito krakmolo 10 % + vc vc 19.05 Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai ir panašūs produktai) 8 % + vc vc 19.06 Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai 7 % + vc vc 19.07 Duona, sausainiai ir kiti įprastiniai kepiniai, į kuriuos nepridėta cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų, sūrio ar vaisių: A. Duoniniai traškučiai 9 % + vc, ne didesnis kaip 24 % + adf vc B. Macai 6 % + vc, ne didesnis kaip 20 % + adf vc C. Grūdų duona diabetikams 14 % + vc vc D. Kiti 14 % + vc vc 19.08 Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos arba kurių sudėtyje nėra kakavos: A. Meduoliai su imbiero priedais diabetikams 13 % + vc vc B. Kiti 13 % + vc, ne didesnis kaip 30 % + adf arba 35 % + ads vc 21.01 Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai; jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: A. Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai: II. Kiti 8 % + vc vc B. Ekstraktai, esencijos ir koncentratai A subpozicijoje klasifikuojamiems produktams: II. Kiti 14 % + vc vc 21.04 Padažai; sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai: B. Kiti – kurių sudėtyje yra pomidorų 18 % 10 % – nenurodyti 18 % 6 % 21.05 Sriubos ir sultiniai, skysto, kieto arba miltelių pavidalo; homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai: A. Sriubos ir sultiniai, skysto, kieto arba miltelių pavidalo: – kurių sudėtyje yra pomidorų 18 % 10 % – nenurodyti 18 % 6 % 21.06 Natūralios mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); paruošti kepimo milteliai: A. Aktyviosios natūralios mielės: II. Kepimo mielės 15 % + vc vc B. Neaktyviosios natūralios mielės: I. tablečių, kubelių arba panašiu pavidalu, arba tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % 4 % II. Kiti 8 % 4 % 21.07 Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: A. grūdų arba kukurūzų burbuolių miltai, apvirti arba paruošti kitu būdu 13 % + vc vc B. ravioliai, makaronai, spageti ir panašūs produktai, neįdaryti, virti; pirmiau nurodyti produktai, įdaryti 13 % + vc vc C. grieniniai ledai (kurių sudėtyje nėra ledų miltelių) ir kiti ledai 13 % + vc vc D. paruoštas jogurtas; paruoštas pienas, miltelių pavidalo, naudojami kūdikiams maitinti skirtiems produktams arba dietiniams ar kulinarijos tikslams 13 % + vc vc E. sūris fondues 13 % + vc, ne didesnis kaip 35 UA už 100 kg grynojo svorio vc, ne didesnis kaip 25 UA už 100 kg grynojo svorio F. kiti: I. kurių sudėtyje nėra pieno riebalų arba kurių sudėtyje šie riebalai sudaro mažiau kaip 1,5% masės:
a)kurių sudėtyje nėra sacharozės arba kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro mažiau kaip 5% masės(įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu): ex 1. kurių sudėtyje nėra krakmolo arba kurių sudėtyje esantis krakmolas sudaro mažiau kaip 5 % masės: – baltymų hidrolizatai; mielių autolizatai 20 % 6 % 2. kurių sudėtyje esantis krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės 13 % + vc vc 21.07 (tęsinys)
b)kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 5 %, bet mažiau kaip 15 % masės 13 % + vc vc
c)kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 15 %, bet mažiau kaip 30 % masės 13 % + vc vc
d)kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 30 %, bet mažiau kaip 50 % masės 13 % + vc vc
e)kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 50 %, bet mažiau kaip 85 % masės 13 % + vc vc
f)kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 85 % masės 13 % + vc vc II. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 1,5 %, bet mažiau kaip 6 % masės 13 % + vc vc III. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 6 %, bet mažiau kaip 12 % masės 13 % + vc vc IV. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 12 %, bet mažiau kaip 18 % masės 13 % + vc vc V. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 18 %, bet mažiau kaip 26 % masės 13 % + vc vc VI. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 26 %, bet mažiau kaip 45 % masės: – Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + vc vc – Kiti 13 % + vc 6 % + vc VII. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 45 %, bet mažiau kaip 65 % masės: – Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + vc vc – Kiti 13 % + vc 6 % + vc VIII. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 65 %, bet mažiau kaip 85 % masės: – Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + vc vc – Kiti 13 % + vc 6 % + vc IX. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 85 % masės: – Tiesiogiai supakuotiems į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + vc vc – Kiti 13 % + vc 6 % + vc 22.02 Limonadai, aromatinti mineraliniai vandenys ir aromatinti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, kurių sudėtyje nėra vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų 20.07 pozicijoje: ex A. Kurių sudėtyje nėra pieno ar pieno riebalų: – Kurių sudėtyje yra cukraus (sacharozės arba invertuoto cukraus) 15 % 0 B. Kiti 8 % + vc vc 22.03 Salyklinis alus 24 % 10 % 22.06 Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti aromatiniais ekstraktais: A. Kurių faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18°, induose, kurių talpa: I. ne didesnė kaip 2 litrai 17 UA/hl 0 II. didesnė kaip 2 litrai 14 UA/hl 0 B. Kurių faktinė alkoholio koncentracija didesnė kaip 18°, bet ne didesnė kaip 22°, induose, kurių talpa: I. ne didesnė kaip 2 litrai 19 UA/hl 0 II. didesnė kaip 2 litrai 16 UA/hl 0 C. Kurių faktinė alkoholio koncentracija didesnė kaip 22°, induose, kurių talpa: I. ne didesnė kaip 2 litrai 1,60 UA/hl alkoholio laipsniui + 10 UA/hl 0 II. didesnė kaip 2 litrai 1,60 UA/hl alkoholio laipsniui 0 22.09 Spiritai (išskyrus klasifikuojamus 22.08 pozicijoje); likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinamieji “koncentruotieji ekstraktai), skirti gėrimų gamybai: C. Spiritiniai gėrimai: ex V. Kiti: – kurių sudėtyje yra kiaušinių arba kiaušinių trynių ir/arba cukraus (sacharozės arba invertuoto cukraus), induose, kurių talpa:
a)ne didesnė kaip 2 litrai 1,60 UA/hl alkoholio laipsniui + 10 UA/hl 1 UA/hl alkoholio laipsniui +6 UA/hl
b)didesnė kaip 2 litrai 1,60 UA/hl alkoholio laipsniui 1 UA/hl alkoholio laipsniui 29.04 Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: C. Polihidroksiliniai alkoholiai: II. Manitolis 12 % + vc 8 % + vc III. Sorbitolis
a)Vandeniniame tirpale: 1. Kurių sudėtyje manitolis sudaro ne daugiau kaip 2 % masės, skaičiuojant pagal sorbitolio kiekį 12 % + vc 6 % + vc 2. Kiti 9 % + vc 6 % + vc
b)Kiti: 1. Kurių sudėtyje manitolis sudaro ne daugiau kaip 2 % masės, skaičiuojant pagal sorbitolio kiekį 12 % + vc 6 % + vc 2. Kiti 9 % + vc 6 % + vc 29.10 Acetaliai ir hemiacetaliai, ir acetaliai, kurių molekulėse yra elementarios arba kompleksinės deguoninės funkcinės grupės, ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: ex B. Kiti: – Metilgliukozidai 14,4 % 8 % 29.14 Monokarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: ex A. Sočiosios alifatinės monokarboksirūgštys: – Manitolio ir sorbitolio esteriai 8,8 % -18,4 % 8% ex B. Nesočiosios alifatinės monokarboksirūgštys: – Manitolio ir sorbitolio esteriai 12 % - 13,6 % 8% 29.15 Polikarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: A. Alifatinės polikarboksirūgštys: ex V. Kitos: – Itakono rūgštis ir jos druskos ir esteriai 10,4 % 0 29.16 Karboksirūgštys, kurių molekulėse yra alkoholio, fenolio, aldehidinė arba ketononė funkcinė grupė ir kitos karboksirūgštys, kurių molekulėse yra elementarios arba kompleksinės deguoninės funkcinės grupės ir jų aldehidai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: A. Karboksirūgštys, kurių molekulėse yra alkoholinė funkcinė grupė: I. Pieno rūgštis ir jų druskos ir esteriai 13,6 % 0 IV. Citrinų rūgštis ir jų druskos ir esteriai:
a)citrinų rūgštis 15,2 % 0
b)neapdorotas kalcio citratas 5,6 % 0
c)kiti 16 % 0 ex VIII. Kiti: – Glicerolio rūgštis, glikolio rūgštis, gliukaro rūgštis, izocukraus rūgštis, heptacukraus rūgštis ir jų druskos ir esteriai 12 % 8 % 29.35 Heterocikliniai junginiai; nukleino rūgštys: ex Q. Kiti: – Manitolio ir sorbitolio junginių anhydridai, išskyrus maltozę ir izomaltozę 10,4 % 8 % 29.43 Chemiškai grynas cukrus, išskyrus sacharozę, gliukozę ir fruktozę; cukraus eteriai ir cukraus esteriai bei jų druskos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 29.39, 29.41, ir 29.42 pozicijose: B. Kiti 20 % 8 % 29.44 Antibiotikai: A. Penicilinai 16,8·% 0 35.01 Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai: A. Kazeinas: I. Skirtas regeneruotų tekstilės pluoštų gamybai (
a)2 % 0 II. Skirtas naudoti pramonėje, išskyrus maisto produktų ir pašarų gamybą (
a): – Kurių sudėtyje esantis vanduo sudaro daugiau kaip 50 % masės 5 % 0 – Kiti 5 % 3 % III. Kiti 14 % 12 % B. Kazeininiai klijai 13 % 11 % C. Kiti 10 % 8 % 35.05 Dekstrinai ir dekstrininiai klijai; tirpūs arba skrudinti krakmolai, krakmolo klijai: A. Dekstrinai; tirpūs arba skrudinti krakmolai 14 % + vc vc B. Klijai, pagaminti iš dekstrino arba krakmolo 13 % + vc, ne didesnis kaip 18 % vc 35.06 Paruošti klijai, nenurodyti kitoje vietoje; produktai, kurie skirti naudoti kaip skirti mažmeninei prekybai klijai, supakuoti į pakuotes, kurių neto svoris ne didesnis kaip 1 kg: A. Paruošti klijai, nenurodyti kitoje vietoje: ex II. Kiti klijai: – Daugiausia sudaryti iš natrio silikatų emulsijos 12,8 % 0 ex B. Produktai, kurie skirti naudoti kaip skirti mažmeninei prekybai klijai, supakuoti į pakuotes, kurių neto svoris ne didesnis kaip 1 kg: – Daugiausia sudaryti iš natrio silikatų emulsijos 15,2 % 0 38.12 Paruošti dažiklių fiksatoriai, užpildai ir kandikai, naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose: A. Paruošti dažiklių fiksatoriai ir paruošti užpilai: I. Daugiausia iš krakmolingų medžiagų 13 % + vc, ne didesnis kaip 20 % vc 38.19 Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: Q. Liejimo formų pagrindai, sudarytos iš sintetinių dervų 12,8 % 8 % ex T. Kiti: – Produktai iš sorbitolio krekingo 14,4 % 8 % 39.02 Polimerizacijos ir kopolimerizacijos produktai (pavyzdžiui, polietilenas, politetrahaloetilenai, poliizobutilenas, polistirenas, poilvinilchloridas, polivinilacetanas, poilivinilchloracetanas ir kiti polivinilo dariniai, poliakriliniai ir poilimetakriliniai dariniai, kumaroninės-ideninės dervos): ex C. Kiti: – Lipnios medžiagos, daugiausia sudarytos iš dervos emulsijų 12 % - 18,4 % 0 39.06 – Kiti polimerai, dirbtinės dervos ir dirbtinės plastikinės medžiagos, įskaitant algino rūgštis, jų druskas ir esterius; linoksinas: ex B. Kiti: – Dekstranas 16 % 6 % – Nenurodyta, išskyrus linoksiną 16 % 8 % Pastaba: šiame sąraše santrumpos “vc”, “ads” ir “adf” reiškia “kintamoji sudedamoji dalis”, “papildomi muitai cukrui” ir “papildomi muitai miltams”. II LENTELĖ NORVEGIJA Norvegų muitų tarifo pozicijos Nr. Prekių aprašymas Baziniai muitai (N.Kr/
kg)Muitas, taikomas 1977 m. liepos 1 d. 15.10 Riebalų rūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant; riebieji alkoholiai: ex C. Kiti: – Riebalų rūgštys, gautos iš pušies, kurių riebalų rūgštys sudaro 90 % arba daugiau masės 0,16 0 17.04 Konditerijos gaminiai iš cukraus, kurių sudėtyje nėra kakavos: A. Saldišaknės 2,00 0

(1)B. Kiti 1,00 0

(1)18.06 Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos: A. Šokoladas; kakavos milteliai su cukrumi, ledai; ledų milteliai ir stalo grietinėlės milteliai: – kakavos milteliai, su cukrumi 1,00 0 – Šokoladas; ledų milteliai ir stalo grietinėlės milteliai 1,00 0

(1)– Ledai 15 % ne mažiau kaip N.Kr. 0,90 už kg 0,90 B. Kiti 0,50 0

(1)19.01 Salyklo ekstraktas 0,40 0 19.02 Maisto produktai iš miltų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojami kūdikiams maitinti skirtiems produktams arba dietiniams ar kulinarijos tikslams, kurių sudėtyje esanti kakava sudaro mažiau kaip 50 % masės: – Milteliai keksams, supakuoti į pakuotes, kurių neto masė mažesnė kaip 2 kg 0,80 0

(1)– Kiti 0,80 0,50

(1)19.03 Makaronai, spageti ir panašūs produktai 0,40 0,20

(1)19.04 Tapijoka ir sago palmių šerdys, tapijokos ir sago palmių šerdžių pakaitalai, pagaminti iš bulvių arba kitų krakmolų 0,60 0,20

(1)19.05 Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdų produktus (pūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai, ir panašūs produktai) 0,40 0 19.06 Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai 1,60 0 19.07 Duona, džiūvėsiai ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų; sūrio arba vaisių: – “Knekkebrod” 20 % 10 %

(1)19.07 – “Flatbrod” (tęsinys) – Kurių sudėtyje yra kviečių 0,80 0 – Kiti 0,20 0 — Sausainiai, duonos trupiniai ir džiūvėsiai: – Kurių sudėtyje yra kviečių 0,80 0 – Kiti 0,20 0 – Kiti: – Kurių sudėtyje yra kviečių 0,80 0,50

(1)– Kiti 0,20 0 19.08 Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos arba kurių sudėtyje nėra kakavos: 2,00 0

(1)21.01 Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai; jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: Be muito Be muito 21.04 Padažai; sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai 18 % + vc, ne daugiau kaip N.Kr. 1,50 už kg vc

(1)21.05 Sriubos ir sultiniai, skysto, kieto arba miltelių pavidalo; homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai: B. Sriubos ir sultiniai, skysto, kieto arba miltelių pavidalo: 1. Sandariai įpakuoti: a) Mėsos sultiniai 8 % + vc, ne daugiau kaip N.Kr. 0,70 už kg vc

(1)b) Daržovių sriubos ir sultiniai, kurių sudėtyje nėra mėsos ar mėsos ekstraktų 8 % + vc, ne daugiau kaip N.Kr. 0,35 už kg vc

(1)c) Kiti 8 % + vc vc

(1)2. Kitos pakuotės: a) kurių sudėtyje yra mėsos arba mėsos ekstraktų 8 % + vc vc

(1)b) Kiti 8 % + vc vc

(1)21.06 Natūralios mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); paruošti kepimo milteliai: ex A. Natūralios mielės:

Vyno mielės 1,20 0
Mielės, skirtos gyvūnams šerti Be muito Be muito
Kitos, išskyrus suspaustas mieles 30 % 0 21.07 Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: A. Pusgaminiai, skirti produktų, klasifikuojamų 19.05 pozicijoje, gamybai: 0,20 0 B. Saldainiai ir kramtomoji guma, kurių sudėtyje nėra cukraus 1,00 0

(1)C. 1. Nealkoholiniai preparatai (vadinamieji “koncentruotieji ekstraktai), skirti gėrimų gamybai: a) Koncentruoti ekstraktai iš obuolių ir juodųjų serbentų sulčių 15 % 10 %

(1)

b)Kiti 15 % 0 2. Konservuoti kukurūzai ir kiti paruošti kukurūzai 15 % 0 D. Kiti 1. Ledai, ledų milteliai ir stalo grietinėlės milteliai:
a)Ledai, kurių sudėtyje yra riebalinių medžiagų 30 % ne mažiau kaip N.Kr. 1,70 už kg N. Kr 1,70 už kg
b)Kiti 30 % 2. Saldieji riebalai; riebalinė emulsija ir panašūs produktai, kurie naudojami kepiniams ir miltinės konditerijos gaminiams:
a)kurių sudėtyje esančios riebalinės medžiagos sudaro mažiau nei 10 % masės 30 % 0

(1)b) kurių sudėtyje esančios riebalinės medžiagos sudaro ne mažiau kaip 10 % masės 30 % 25 %

(1)

Jogurtas, aromatizuotas arba kurių sudėtyje yra vaisių 30 % ne mažiau kaip N.Kr. 1,70 už kg N.Kr. 1,70 už kg
Greitai paruošiami ryžiai ir panašūs produktai 30 % 0
Kavos pastos; ravioliai, makaronai, spageti ir panašūs makaronai, virti 30 % 0
Kiti 30 % 0

(1)22.02 Limonadai, aromatinti mineraliniai vandenys ir aromatinti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, kurių sudėtyje nėra vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų 20.07 pozicijoje: 1,00 0

(1)22.03 Salyklinis alus: A. Buteliuose arba stikliniuose induose N.Kr. 2,00 už litrą 0 B. Kituose induose 1,80 0 22.06 Vermutai ir kiti vynai, pagaminti iš šviežių vynuogių, aromatinti aromatinėmis medžiagomis Be muito Be muito ex 22.09 Etilo alkoholis, nedenatūruotas, kurio koncentracija mažesnė kaip 80; likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinamieji “koncentruotieji ekstraktai), skirti gėrimų gamybai: – Spiritiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra kiaušinių arba kiaušinių trynių ir/arba cukraus (sacharozės arba invertuoto cukraus) Be muito Be muito 29.04 Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: ex C. Kiti: – Manitolis ir sorbitolis 15% 0 ex 29.10 Acetaliai ir hemiacetaliai, ir acetaliai, kurių molekulėse yra elementarios arba kompleksinės deguoninės funkcinės grupės, ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: – Metilgliukozidai 15% 0 ex 29.14 Monokarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: – Manitolio ir sorbitolio esteriai 24% 0 29.15 Polikarboksirugštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: ex A. Itakono rūgštys ir jų druskos Be muito Be muito ex B. Itakono rūgščių esteriai 24% 0 ex 29.16 Karboksirūgštys, kurių molekulėse yra alkoholio, fenolio, aldehidinė arba ketononė funkcinė grupė ir kitos karboksirūgštys, kurių molekulėse yra elementarios arba kompleksinės deguoninės funkcinės grupės ir jų aldehidai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: i) pieno rūgštis, citrinos rūgštis, glicerolio rūgštis, glikolio rūgštis, gliukaro rūgštis, izocukraus rūgštis, heptacukraus rūgštis ir jų druskos Be muito Be muito ii) pieno rūgšties, citrinos rūgšties, glicerolio rūgšties, glikolio rūgšties, gliukaro rūgšties, izocukraus rūgšties ir heptacukraus rūgšties esteriai 15 % 0 ex 29.35 Heterocikliniai junginiai, nukleino rūgštys: – Manitolio ir sorbitolio anhydridai, išskyrus maltozę ir izomaltozę 15% 0 ex 29.43 Chemiškai grynas cukrus, išskyrus sacharozę, laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę; cukrų eteriai ir cukrų esteriai bei jų druskos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 29.39, 29.41 29.42 pozicijose: – Kiti nei ramnozė, rafinozė ir manozė 0,10 0 ex 29.44 Antibiotikai: – Penicilinai ir jų druskos ir kiti dariniai Be muito Be muito 35.01 Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai: A. Kazeinas 1,50 0

(1)B. Kazeininiai klijai 25 % 0

(1)C. Kiti 15 % 0

(1)35.05 Dekstrinai ir dekstrininiai klijai; tirpūs arba skrudinti krakmolai; krakmolo klijai: A. Tirpus ir degintas krakmolas: 1. Iš bulvių: a) skirti naudoti maisto perdirbimo pramonėje ir namų ūkyje 0,51 + vc, ne daugiau kaip N.Kr. 0,51 už kg 0,17 + vc

(2)b) Kiti 0,51 0 2. Kiti 0,51 0 B. Kiti 0,51 0 ex 35.06 Paruošti klijai, nenurodyti kitoje vietoje; produktai, kurie skirti naudoti kaip skirti mažmeninei prekybai klijai, supakuoti į pakuotes, kurių neto svoris ne didesnis kaip 1 kg: – Sudaryti iš natrio silikato emulsijos 12,5 % 0 ex 38.12 Paruošti dažiklių fiksatoriai, užpildai ir kandikai, naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose: – Sudaryti iš krakmolų 0,51 0

(1)ex 38.19 Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: – Liejimo formų pagrindai, sudarytos iš dirbtinių dervų 0,10 0 – Produktai iš sorbitolio krekingo 15 % 0 ex 39.02 Polimerizacijos ir kopolimerizacijos produktai (pavyzdžiui, polietilenas, politetrahaloetilenai, poliizobutilenas, polistirenas, polivinilchloridas, polivinilacetatas, polivinilchloracetatas ir kiti polivinilo dariniai, poliakriliniai ir polimetakriliniai dariniai, kumaroninės-ideninės dervos): – Klijų, sudaryti iš dervų emulsijos 10—20 % 0 ex 39.06 – Kiti polimerai, dirbtinės dervos ir dirbtinės plastikinės medžiagos, įskaitant algino rūgštis, jų druskas ir esterius; linoksinas:: – Kiti polimerai, dirbtinės dervos ir dirbtinės plastikinės medžiagos, jų druskos ir esteriai, išskyrus algino rūgštis, jų druskas ir esterius; linoksinas: 15 % 0 1 Norvegija turi teisę pasirinkti sistemą, kuri bus taikoma, siekiant atsižvelgti į pagrindinių žemės ūkio produktų kainų skirtumus. 2 Kaip išimtis 2 Protokolo 2 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatoms, Bendrasis Komitetas nusprendžia, kaip įgyvendinami sumažinimai šiai pozicijai, ir pirmojo sumažinimo datą. Pastaba: šiame sąraše santrumpa “vc” reiškia “kintamoji sudedamoji dalis”. PROTOKOLAS Nr. 3 dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų I DALIS Sąvokos „produktų kilmė“apibrėžimas 1 straipsnis Siekiant įgyvendinti Susitarimą ir nepažeidžiant šio protokolo 2 ir 3 straipsnių nuostatų, šie produktai laikomi: 1. Bendrijos kilmės produktais:

a)visiškai Bendrijoje gautais produktais,
b)Bendrijoje gautais produktais, kuriuos gaminant naudojami kiti nei a punkte nurodyti produktai, jei tokie produktai buvo pakankamai apdirbti ar perdirbti, kaip apibrėžta 5 straipsnyje. Tačiau ši sąlyga netaikoma produktams, kurie pagal šį protokolą yra kilę Norvegijoje. 2. Norvegijos kilmės produktais:
a)Norvegijoje visiškai gauti produktais;
b)Norvegijoje gautais produktais, kuriuos gaminant naudojami kiti nei a punkte nurodyti produktai, jei tokie produktai buvo pakankamai apdirbti ar perdirbti, kaip apibrėžta 5 straipsnyje. Tačiau ši sąlyga netaikoma produktams, kurie pagal šį protokolą yra kilę Bendrijoje. C sąraše nurodyti produktai laikinai nepatenka į šio protokolo taikymo sritį. 2 straipsnis 1. Kadangi prekyba tarp Bendrijos ir Austrijos, Suomijos, Islandijos, Portugalijos, Švedijos ir Šveicarijos ir tarp Norvegijos ir pastarųjų šešių valstybių ir taip pat tarp kiekvienos iš tų šešių valstybių tarpusavyje yra reglamentuojama susitarimu, kuriame nustatomos identiškos šiam protokolui taisyklės, šie produktai laikomi: A. Bendrijos kilmės produktais: 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, kuriuos eksportavus iš Bendrijos jie nebuvo apdirbti ar perdirbti bet kurioje iš šių šešių šalių arba nebuvo pakankamai apdirbti ar perdirbti, kad būtų galima jiems suteikti vienos iš šių šalių kilmės statusą vadovaujantis pirmiau nurodytų susitarimų, atitinkančių šio protokolo 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 straipsnio b dalį, nuostatomis, tuo atveju, kai:
a)perdirbant ar apdirbant buvo panaudoti tik produktai kilę šiose šešiose šalyse arba Bendrijoje arba Norvegijoje;
b)jei yra procentinis apribojimas – 5 straipsnio A arba B punktuose pateiktuose sąrašuose, kilmės statuso neturinčių produktų dalis vertėje gali būti įskaičiuojama esant tam tikroms sąlygoms, pridedamoji vertė, kuri buvo gauta kiekvienoje šalyje pagal procentines taisykles ir su kitomis taisyklėmis, kurios pateiktos nurodytuose sąrašuose, nesudarant galimybes kumuliacijai iš vienos šalies į kitą; B. Norvegijos kilmės produktais: 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti produktai, kuriuos eksportavus iš Norvegijos jie nebuvo apdirbti ar perdirbti bet kurioje iš šių penkių šalių arba nebuvo pakankamai apdirbti ar perdirbti, kad būtų galima jiems suteikti vienos iš šių šalių statusą kilmės statusą vadovaujantis pirmiau nurodytų susitarimų, atitinkančių šio protokolo 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 straipsnio b dalį, nuostatomis, tuo atveju, kai:
a)apdirbant arba perdirbant buvo panaudoti tik produktai kilę vienoje iš šių šešių šalių arba Bendrijoje arba Norvegijoje;
b)jei yra procentinis apribojimas – 5 straipsnio A arba B punktuose pateiktuose sąrašuose, kilmės statuso neturinčių produktų dalis vertėje gali būti įskaičiuojama esant tam tikroms sąlygoms, pridedamoji vertė, kuri buvo gauta kiekvienoje šalyje pagal procentines taisykles ir su kitomis taisyklėmis, kurios pateiktos nurodytuose sąrašuose nesudarant galimybes kumuliacijai iš vienos šalies į kitą; 2. Siekiant įgyvendinti 1 dalies A punkto a papunktį ir B punkto b papunktį, tas faktas, kad buvo panaudoti kiti, nei šioje straipsnio dalyje nurodyti produktai ne didesne nei bendra 5% dalimi nuo bendros gautų ir importuotų į Norvegiją arba Bendriją produktų vertės, neturi poveikio nustatant tų produktų kilmę, tuo atveju, kai dėl tos priežasties visų pirma iš Bendrijos arba Norvegijos eksportuoti produktai nebūtų pakeitę Bendrijos arba Norvegijos kilmės produktų kilmės statuso, jei jie būtų jų sudėtyje. 3. 1 dalies A punkto b papunktyje ir B punkto b papunktyje bei 2 dalyje nurodytais atvejais, joks produktas negali būti įtrauktas į sudėtį, jei jis apdirbamas arba perdirbamas vadovaujantis 5 straipsnio 3 dalimi. 3 straipsnis Nepaisant 2 straipsnio nuostatų ir jei vis tiek laikomasi visų tame straipsnyje numatytų sąlygų, gauti produktai nėra toliau laikomi atitinkamai Bendrijoje arba Norvegijoje gautais produktais tuo atveju, kai apdirbtų arba perdirbtų Bendrijos arba Norvegijos kilmės produktų vertė sudaro didžiausią gautų produktų vertės procentinį dydį. Jei taip nėra, šie produktai laikomi kilusiais toje šalyje, kurioje gauta pridėtinė vertė sudaro didžiausią jų vertės procentinį dydį. 4 straipsnis Toliau nurodyti produktai laikomi visiškai gautais Bendrijoje arba Norvegijoje, kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 straipsnio 2 dalies a punkte:
a)mineraliniai produktai, išgauti iš jų žemės gelmių ar iš jų jūros dugno;
b)jose išauginti augaliniai produktai;
c)jose gimę ir užauginti gyvi gyvūnai;
d)produktai, pagaminti iš joje užaugintų gyvūnų;
e)produktai, gauti iš jose vykdomos medžioklės ar žvejybos;
f)jūrų žvejybos produktai ir kiti laivais išgaunami iš jūros gauti produktai;
g)žuvų perdirbimo laivuose pagaminti produktai tik iš produktų, nurodytų f punkte;
h)ten surinkti panaudoti dirbiniai, tinkami tik žaliavų utilizavimui;
i)jose vykdomų gamybos procesų atliekos ir laužas;
j)jose pagamintos prekės tik iš a - j punktuose išvardytų produktų. 5 straipsnis 1. Siekiant įgyvendinti 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 straipsnio b dalį, pakankamu apdirbimu ar perdirbimu laikoma:
a)apdirbimas ar perdirbimas dėl kurio gautos prekės yra klasifikuojamos pagal tarifų poziciją, kitą nei ta pozicija, pagal kurią klasifikuojamas kiekvienas apdirbtas ar perdirbtas produktas, tačiau išskyrus A sąraše nurodytą apdirbimą ar perdirbimą, kai taikomos konkrečios to sąrašo sąlygos;
b)B sąraše nurodytas apdirbimas ar perdirbimas. „Skyriai“, „skirsniai“ ir „tarifų pozicijos“ yra Briuselio prekių nomenklatūros muitų tarifų skyriai, skirsniai ir tarifų pozicijos. 2. Jei tam tikram gautam produktui A ir B sąrašo procentinio dydžio taisyklė apriboja medžiagų ir dalių, kurios gali būti panaudotos, vertę, bendra tų medžiagų ir dalių, dėl kurių pasikeitė arba nepasikeitė tarifo pozicija dėl apdirbimo, perdirbimo ar surinkimo neviršijant šiuose sąrašuose nurodytų apribojimų ir sąlygų, vertė negali būti didesnė, lyginant su gautu produktu, nei vertė, atitinkanti arba bendrąją normą, jei normos abiejuose sąrašuose yra identiškos, arba didesnę iš dviejų normų, jei jos yra skirtingos. 2. Siekiant įgyvendinti 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 straipsnio b punktą, toliau nurodytos operacijos vis tiek laikomos nepakankamu apdirbimu ar perdirbimu, kad būtų galima suteikti produktui kilmės statusą, nepriklausomai nuo to, ar pasikeitė tarifo pozicija, ar ne:
a)operacijos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą produktų būklę juos pervežant ir sandėliuojant (ventiliacija, išdėstymas, džiovinimas, atšaldymas, patalpinimas į druską, sieros dioksido ar kitą vandeninį tirpalą, sugadintų dalių pašalinimas ir panašios operacijos);
b)paprastos operacijos, kurias sudaro dulkių nuvalymas, sijojimas, ar pirminė atranka, rūšiavimas, klasifikavimas, suderinimas (įskaitant gaminių komplektų sudarymą), plovimas, dažymas, pjaustymas;
c)(
i)pakuotės pakeitimas ir prekių siuntų išskirstymas bei surinkimas; (
ii)paprastas išpilstymas į butelius, skardines ar kitas talpyklas, dėjimas į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimas, kitos paprastos pakavimo operacijos;
d)ženklų, etikečių ar kitų panašių atpažinimo ženklų tvirtinimas ant produktų ar jų pakuočių;
e)paprasčiausias vienodų ar skirtingų rūšių produktų maišymas, kai vienas ar daugiau mišinio komponentų neatitinka šiame protokole numatytų sąlygų, kad būtų galima juos laikyti turinčiais Bendrijos ar Norvegijos kilmę;
f)paprastas gaminių dalių, sudarančių užbaigtą produktą, surinkimas;
g)dviejų ar kelių operacijų, išvardytų a – f punktuose, atlikimas;
h)gyvulių skerdimas. 6 straipsnis 1. Jei pagal 5 straipsnyje nurodytus A ir B sąrašus nustatoma, kad Bendrijoje ar Norvegijoje gautos prekės laikomos turinčiomis jų kilmės statusą tik tuo atveju, kai apdirbtų ar perdirbtų produktų vertė neviršija nustatyto procentinio gautų prekių vertės dydžio; nustatant tokį procentinį dydį, vertės, į kurias atsižvelgiama, yra šios: – viena vertus, dėl produktų, kurių importą galima įrodyti: jų muitinė vertė importuojant; dėl nenustatytos kilmės produktų: anksčiausiai nustatyta kaina, sumokėta už tokius produktus Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kurioje vyksta apdirbamoji gamyba; – kita vertus, gautų prekių ex-works kaina, atėmus grąžintus vidaus mokesčius ar grąžintinus eksporto mokesčius. Šis straipsnis taip pat taikomas įgyvendinant 2 ir 3 straipsnius. 2. Kai taikomi 2 ir 3 straipsniai, „gauta pridėtinė vertė“ reiškia skirtumą tarp gautų prekių ex-works kainos, atėmus grąžintus vidaus mokesčius arba grąžintiną eksporto sumą iš atitinkamos šalies arba iš Bendrijos ir visų importuotų ir toje šalyje arba Bendrijoje apdirbtų bei perdirbtų produktų muitinės vertės. 7 straipsnis Norvegijos arba Bendrijos kilmės prekės, kurios sudaro vieną neišardomą siuntą, gali būti transportuojamos per kitas nei Bendrijos, Norvegijos, Austrijos, Islandijos, Portugalijos, Švedijos ar Šveicarijos teritorijas, prireikus perkraunamos ar laikinai sandėliuojami tose teritorijose, jei vežimas per tas teritorijas pateisinamas geografinėmis priežastimis, jei prekės buvo tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių priežiūroje, jei jomis tose teritorijose nebuvo prekiaujama arba jos nebuvo pateiktos vidaus vartojimui ir jei su jomis nebuvo atliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar operacijas, reikalingas jų gerai būklei išsaugoti. II DALIS Administracinio bendradarbiavimo susitarimai 8 straipsnis 1. Kaip apibrėžta šio protokolo 1 straipsnyje, kilmės statusą turintiems produktams, juos importavus į Bendriją arba Norvegiją ir pateikus A.N. 1 judėjimo sertifikatą, taikomos susitarimo nuostatos; judėjimo sertifikato pavyzdys pateikiamas šio protokolo V priede, jį išduoda Norvegijos arba Bendrijos valstybės narės muitinės. 2. Kai taikomas 2 straipsnis ir prireikus 3 straipsnis, naudojamas A.W. 1 judėjimo sertifikatas, kurio pavyzdys pateikiamas šio protokolo VI priede. Sertifikatus išduoda kiekvienos iš susijusių šalių, kuriose prekės išsaugant jų būklę buvo laikomos prieš jas reeksportuojant arba kuriose jos buvo apdirbamos ar perdirbamos, kaip nurodyta 2 straipsnyje, muitinės pateikus anksčiau išduotus judėjimo sertifikatus. 3. Norint, kad muitinės galėtų įsitikinti, kokiomis sąlygomis kiekvienoje atitinkamoje šalyje prekės buvo laikomos tais atvejais, kai jos nebuvo muitinės sandėlyje, arba kai jos tokios pat būklės turi būti reeksportuotos, anksčiau išduotus ir prekes importuojant pateiktus judėjimo sertifikatus prekių turėtojui paprašius pirmiau minėtos muitinės turi tinkamai patvirtinti importavimo metu ir vėliau kas šešis mėnesius. 4. Norvegijos ir Bendrijos valstybių narių muitinės įgaliojamos išduoti 2 straipsnyje nurodytuose susitarimuose minimus judėjimo sertifikatus vadovaudamosi tuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis, jei sertifikatuose nurodytos prekės yra Norvegijos arba Bendrijos teritorijoje. Naudotino sertifikato pavyzdys pateikiamas šio protokolo VI priede. 5. Kai šiame protokole vartojama sąvoka „judėjimo sertifikatas“ arba „judėjimo sertifikatai“ ir nėra nurodyta, ar atitinkamas sertifikatas ar sertifikatai priklauso 1 dalyje apibūdintam sertifikato tipui arba 2 dalyje apibūdintam sertifikato tipui, atitinkamos nuostatos vienodai taikomos abiem sertifikatų tipams. 9 straipsnis Judėjimo sertifikatas išduodamas tik eksportuotojui pateikus rašytinį prašymą šiam tikslui nustatyta forma. 10 straipsnis 1. Kai eksportuojamos sertifikate nurodytos prekės, judėjimo sertifikatą išduoda eksportuojančios valstybės muitinė. Jis turi būti pateiktas eksportuotojui tuoj po to, kai prekės buvo faktiškai eksportuotos arba kai eksportas yra garantuotas. Išimtinais atvejais judėjimo sertifikatas gali būti išduotas jame nurodytas prekes eksportavus, jei jis dėl klaidų arba netyčinio neveikimo arba ypatingų aplinkybių nebuvo išduotas eksportavimo metu. Tokiu atveju sertifikate turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis vadovaujantis jis buvo išduotas. Judėjimo sertifikatas gali būti išduotas tik kai jis gali naudojamas kaip dokumentinis įrodymas, būtinas taikant šiame susitarime numatytą preferencinį režimą. 2. Pagal 8 straipsnio 2 arba 4 dalis išduotame judėjimo sertifikate privalo būti nuorodos į anksčiau išduotą judėjimo sertifikatą ar sertifikatus, kuriais remiantis jis buvo išduotas. 3. Prašymus išduoti judėjimo sertifikatus arba 2 dalyje nurodytus sertifikatus, kuriuos pateikus išduodami nauji sertifikatai, eksportuojančios šalies muitinės privalo saugoti bent jau dvejus metus. 11 straipsnis 1. Eksportuojančios valstybės išduotą judėjimo sertifikatą per keturis mėnesius nuo išdavimo privalu pateikti importuojančios valstybės, į kurią prekės buvo įvežtos, muitinei. 2. Judėjimo sertifikatas, pateikiamas importuojančios valstybės muitinei po šio straipsnio 1 dalyje nurodytos galutinės pateikimo datos, gali būti priimtas taikant preferencinį režimą, jei sertifikatas nebuvo pateiktas iki nustatytos galutinės datos dėl force majeure arba išskirtinių aplinkybių. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios valstybės muitinė gali priimti sertifikatus, jei prekės buvo jai pateiktos iki nurodytos galutinės datos. 3. Pagal 8 straipsnio 3 dalį patvirtintus arba nepatvirtintus judėjimo sertifikatus saugo importuojančios valstybės muitinė vadovaudamasi toje valstybėje galiojančiomis taisyklėmis. 12 straipsnis Judėjimo sertifikatai išduodami atitinkama forma, kurių pavyzdžiai pateikiami šio protokolo V ir VI prieduose, viena iš kalbų, kuria sudarytas Susitarimas, ir vadovaujantis eksportuojančios valstybės vidaus teisės nuostatomis. Jei pildoma ranka, rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. Sertifikato matmenys –210 x 297 mm. Naudojamas popierius privalo būti baltas, rašomasis, nustatyto dydžio, be mechaninių priemaišų ir sveriantis ne mažiau kaip 25 g/m. Popieriaus fonas – atspausdintas žalias rėminio ornamento motyvas, leidžiantis aiškiai pastebėti bet kokią klastotę, atliktą mechaninėmis ar cheminėmis priemonėmis. Bendrijos valstybės narės ir Norvegija gali pasilikti sau teisę pačioms spausdinti sertifikatus arba sertifikatus gali spausdinti patikimos spaustuvės. Pastaruoju atveju, kiekviename sertifikate turi būti nuoroda, kad spausdino patikima spaustuvė. Kiekviename sertifikate privalo būti nurodytas spaustuvės pavadinimas bei adresas arba skiriamasis spaustuvės atpažinimo ženklas. Sertifikato formoje taip pat turi būti nurodytas serijos numeris, pagal kurį būtų galima spaustuvę atpažinti. 13 straipsnis Judėjimo sertifikatai pateikiami importuojančios valstybės muitinei vadovaujantis tos valstybės nustatyta tvarka. Minėta muitinė gali prašyti sertifikato vertimo. Ji taip pat gali prašyti, kad su importo deklaracija būtų pateiktas importuotojo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad prekės atitinka Susitarimo įgyvendinimui būtinas sąlygas. 14 straipsnis 1. Bendrija ir Norvegija laiko mažais paketais asmenims siunčiamas prekes arba prekes, kurios sudaro keliautojų asmens bagažo dalį, produktais, turinčiais kilmės statusą, kuriems taikomas Susitarimas nereikalaujant pateikti judėjimo sertifikato tuo atveju, kai šios prekės nėra importuojamos prekybos tikslais ir buvo deklaruotos kaip atitinkančios šių nuostatų reikalavimus, ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. 2. Atsitiktinis importas, kurį sudaro tik asmeniniam gavėjų ar keleivių, ar jų šeimų naudojimui skirtos prekės, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš prekių rūšies ir kiekio akivaizdu, kad jos nėra importuojamos komerciniais tikslais. Be to, bendra tokių prekių vertė neturi viršyti 60 apskaitos vienetų esant mažiems paketams arba 200 apskaitos vienetų – jei tai yra keliautojo asmens bagažas. 3. Apskaitos vieneto (AV) vertė yra 0,88867088 gramai aukštos kokybės aukso. Jei apskaitos vienetas pasikeičia, Susitariančiosios Šalys susitinka Jungtiniame komitete iš naujo nustatyti vertę auksu. 15 straipsnis 1. Iš Bendrijos ar Norvegijos į parodą kitoje valstybėje nei nurodytos 2 straipsnyje siunčiamoms prekėms, ir po parodos parduotoms importuoti į Norvegiją arba į Bendriją, taikomos šio Susitarimo nuostatų lengvatos, jei prekės atitinka šio protokolo nuostatas, leidžiančias jas pripažinti Bendrijos arba Norvegijos kilmės statusą turinčiomis prekėmis ir jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad:
a)eksportuotojas atsiuntė šias prekes iš Bendrijos arba Norvegijos į valstybę, kurioje vyko paroda, ir ten jas eksponavo;
b)šis eksportuotojas pardavė ar kitaip perdavė prekes asmeniui Norvegijoje arba Bendrijoje;
c)prekės buvo perduotos į Norvegiją arba Bendriją parodos metu arba netrukus po jos; perduodant jos buvo tos pačios būklės, kaip ir atsiųstos į parodą;
d)kadangi prekės buvo vežamos į parodą, jos nebuvo naudojamos jokiais kitais tikslais, išskyrus demonstravimą parodoje. 2. Judėjimo sertifikatą privalu pateikti muitinei įprastu būdu. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Jei būtina, gali būti reikalaujama papildomų dokumentinių įrodymų apie prekių prigimtį ir jų eksponavimo sąlygas įvykusioje parodoje. 3. 1 dalies sąlygos taikomos bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam demonstravimui, kuris nėra organizuojamas privačiais tikslais parduotuvėse ar verslo patalpose norint parduoti užsienines prekes ir kurių metu prekės yra muitinės prižiūrimos. 16 straipsnis Stengdamosi užtikrinti tinkamą šios Susitarimo dalies taikymą, Bendrijos valstybės narės ir Norvegija padeda viena kitai įgaliodamos atitinkamas muitinės administracijas tikrinti judėjimo sertifikatų, įskaitant tuos, kurie išduoti pagal 8 straipsnio 4 dalį, autentiškumą ir teisingumą. Jungtinis komitetas įgaliojamas priimti sprendimus, būtinus laiku taikyti administracinio bendradarbiavimo metodus Bendrijoje ir Norvegijoje. 17 straipsnis Baudos skiriamos bet kuriam asmeniui, kuris siekdamas gauti judėjimo sertifikatą, kad būtų galima pasinaudoti prekėms suteiktu preferenciniu režimu, neteisingai užpildo dokumentą arba dėl jo kaltės dokumente pateikiama neteisinga informacija. III DALIS Baigiamosios nuostatos 18 straipsnis Bendrija ir Norvegija imasi priemonių, būtinų leisti pateikti sertifikatus pagal šio protokolo 13 straipsnį nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos. 19 straipsnis Bendrija ir Norvegija imasi būtinų priemonių siekiant įgyvendinti šį protokolą. 20 straipsnis Paaiškinamosios pastabos, A, B ir C sąrašai ir judėjimo sertifikatai sudaro šio protokolo neatskiriamą dalį. 21 straipsnis Šio Susitarimo nuostatos gali būti taikomos prekėms, kurios atitinka Susitarimo I dalies nuostatas ir kurios šio Susitarimo įsigaliojimo dieną vežamos arba laikinai sandėliuojamos Bendrijos arba Norvegijos muitinės sandėliuose arba laisvosiose zonose, jei importuojančios valstybės muitinei per keturis mėnesius nuo tos dienos pateikiamas judėjimo sertifikatas, po eksportavimo išduotas eksportuojančios valstybės muitinės arba kompetentingų institucijų kartu su dokumentais, patvirtinančiais vežimo sąlygas. 22 straipsnis Susitariančiosios Šalys įsipareigoja imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad judėjimo sertifikatai, kuriuos išduoti yra įgaliotos Bendrijos valstybių narių ir Norvegijos muitinės, būtų išduodami pagal 2 straipsnyje minimus susitarimus ir vadovaujantis juose nustatytomis sąlygomis. Jos taip pat įsipareigoja taikyti šiam tikslui būtinus administracinio bendradarbiavimo metodus, svarbiausia tikrinti prekių maršrutą pagal 2 straipsnyje minimus susitarimus ir vietas, kuriose jos buvo laikomos. 23 straipsnis 1. Nepažeidžiant Protokolo Nr. 2 1 straipsnio, Bendrijoje ir Norvegijoje gamybai panaudotiems Bendrijos, Norvegijos ar šio protokolo 2 straipsnyje nurodytų šalių kilmės produktams netaikomas joks muito mokesčio grąžinimas ar atleidimas nuo muito mokesčių nuo tos dienos, kai muito mokestis tos pačios rūšies produktams Bendrijoje ir Norvegijoje buvo sumažintas iki 40 % bazinio muito. 2. Nepažeidžiant Protokolo Nr. 2 1 straipsnio, Danijoje arba Jungtinėje Karalystėje importuotiems ar panaudotiems prekių gamybai produktams, kuriems vienos iš šių dviejų šalių muitinė išdavė judėjimo sertifikatą siekdama, kad Norvegija pasinaudotų Norvegijoje galiojančiomis nuostatomis dėl tarifų ir kuriems taikoma Susitarimo 3 straipsnio 1 dalis, netaikomas joks muito mokesčio gražinimas arba atleidimas nuo muito mokesčio Tačiau ši taisyklė netaikoma kai panaudoti produktai yra nurodyti šio protokolo 25 straipsnio 1 dalies a punkte. 3. Nepažeidžiant Protokolo Nr. 2 1 straipsnio, Norvegijoje importuotiems ar panaudotiems prekių gamybai produktams, kuriems Norvegijos muitinė išdavė judėjimo sertifikatą siekdama, kad būtų galima pasinaudoti Danijoje arba Jungtinėje Karalystėje galiojančiomis nuostatomis dėl tarifų, ir kuriems taikoma Susitarimo 3 straipsnio 1 dalis, netaikomas joks muito mokesčio gražinimas arba atleidimas nuo muito mokesčio Tačiau ši taisyklė netaikoma kai panaudoti produktai yra nurodyti šio protokolo 25 straipsnio 1 dalies a punkte. 4. Šiame ir tolesniuose straipsniuose sąvoka „muito mokesčiai“ taip pat reiškia muito mokesčiams lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus. 24 straipsnis 1. Prireikus gali būti reikalaujama judėjimo sertifikatuose nurodyti, kad produktai, kuriems jie išduoti, tapo kilmės statusą turinčiais produktais ir kad jie buvo papildomai perdirbti laikantis 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų iki tos dienos, kai minėtiems produktams taikomi muito mokesčiai buvo panaikinti prekyboje tarp pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos bei Norvegijos. 2. Kitais atvejais prireikus iš jų gali būti reikalaujama nurodyti gautą pridėtinę vertę kiekvienoje iš šių teritorijų: – pirminės sudėties Bendrijoje, – Airijoje, – Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, – Norvegijoje, – kiekvienoje iš šio protokolo 2 straipsnyje nurodytų šešių teritorijų. 25 straipsnis 1. Importuojant į Norvegiją ar Daniją šiems produktams gali būti taikomos Norvegijoje arba abiejose šalyse galiojančios ir Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarifų nuostatos:
a)produktams, kurie atitinka šio Protokolo reikalavimus ir kuriems buvo išduotas judėjimo sertifikatas, nurodantis, kad jie tapo kilmės statusą turinčiais produktais ir kad jie buvo papildomai perdirbti tik Norvegijoje arba dviejose pirmiau nurodytose šalyse arba šio protokolo 2 straipsnyje nurodytose šešiose šalyse;
b)produktams, kitiems nei 50-60 skirsniuose klasifikuojamiems produktams, kurie atitinka šio protokolo reikalavimus ir kuriems buvo išduotas judėjimo sertifikatas, nurodantis: 1. kad jie buvo gauti perdirbant prekes, kurios jas eksportavus iš pirminės sudėties Bendrijos arba iš Airijos, jau ten tapo kilmės statusą turinčiais produktais; 2. ir kad Norvegijoje arba pirmiau minėtose dviejose šalyse arba kitose šešiose šio protokolo 2 straipsnyje nurodytose šalyse gauta pridėtinė vertė sudaro 50% ar daugiau procentų tų produktų vertės;
c)produktams, klasifikuojamiems 50-62 skirsniuose ir išvardytiems toliau nurodytoje 2 skiltyje, atitinkantiems šio protokolo reikalavimus ir kuriems buvo išduotas judėjimo sertifikatas, nurodantis, kad jie buvo gauti perdirbant toliau nurodytoje 1 skiltyje išvardytas prekes, kurios jas eksportuojant iš pirminės sudėties Bendrijos arba iš Airijos, ten įgavo kilmės statusą. 1 skiltis 2 skiltis Naudoti gaminiai Gauti gaminiai 1. 50.30 Šilko atliekos (įskaitant kokonus, netinkamus išvynioti, šilko šukuotines pašukas ir iškedentas arba išplaušintas nuokarpas) Visi gaminiai, klasifikuojami nuo 50 iki 62 skirsnio 56.03 Sintetinių, ištisinių arba sutraukytų pluoštų atliekos, įskaitant verpalų atliekas ir ir sukedentą žaliavą, nekarštos, nešukuotos arba kitaip neparuoštos verpimui 2. 53.05 Avių arba ėriukų vilnos arba kitų švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvulių plaukai atliekos, sukaršti arba šukuoti Visi gaminiai, klasifikuojami nuo 50 iki 57 skirsnio 3. ex 56.01 Sintetiniai tekstilės pluoštai (nevientisieji), nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui — Visi gaminiai, klasifikuojami nuo 50 iki 57 skirsnio, išskyrus klasifikuojamus 5604 pozicijoje: Cheminiai pluoštai ir cheminių pluoštų atliekos (vientisieji arba nevientisieji), karšti, šukuoti arba kitu paruošti verpimui — Nuo 58 iki 62 skirsnio klasifikuojami gaminiai: ex 59.01: Higieniniai paketai ex 56.02 Ištisinė gijų gniūžtė, skirta ištisinių sintetinių audinių gamybai ex 59.04: Virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, išskyrus pirminius verpalus, sudarytus iš vientisųjų sintetinių tekstilės pluoštų 4. ex 56.01 ex 56.02 Polipropileno pluoštai ir vientisųjų gijų gniūžtės su sąlyga, jeigu jų vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo gaminio vertės ex 59.02 Smaigstytinis veltinys, įmirkytas arba neįmirkytas, aptrauktas arba neaptrauktas 5. nuo ex 50 iki 57 skirsnio Verpalai ex 50.09 Dažyti audiniai, kurių sudėtyje esantis šilkas arba šilko atliekos, išskyrus šukuotines pašukas, sudaro ne mažiau kaip 80 % masės ex 51.04 Vientisųjų cheminių pluoštų audiniai su plaušeliais ex 55.09 Kiti medvilniniai audiniai su plaušeliais ex 55.09 Standus muslinas, balintas, merserizuotas ir pergamentuotas ex 56.07 Cheminių pluoštų, nevientisųjų arba atliekų, audiniai su plaušeliais 58.01 Kilimai, kiliminės dangos, kilimėliai, rišti (gatavi arba negatavi) ex 59.01 Higieniniai paketai ex 59.15 Tekstilės žarnos ir panašūs tekstiliniai vamzdžio pavidalo dirbiniai, kuriuose lino arba kanapės arba jų abiejų masė ne didesnė kaip 50 % tekstilės medžiagos komponentų masės. ex 59.17 Sietų audiniai ex 59.17 Tekstilės dirbiniai, išskyrus apibrėžtus 59 skirsnio 5 pastabos a dalyje ex 60.03 Pėdkelnės, apatinės pėdkelnės, kojinės, kojinės dengiančios kulkšnis, puskojinės ir panašūs gaminiai, gatavi ir tinkami dėvėti Dirbinių, klasifikuojamų 6002-6005 pozicijose, pobūdžio dirbiniai, megzti arba nerti ir elastiniai arba gumuoti, gatavi ir tinkami dėvėjimui arba naudojimui 6. nuo ex 50 iki 59 skirsnio Pirminiai siūlai ex 59.05 Tinklai, rišti iš virvių, virvelių arba lynų ir gatavi žvejybos tinklai iš pluoštinių tekstilės medžiagų, virvių, virvelių arba lynų: 59.06 Kiti dirbiniai pagaminti iš siūlų, virvių, virvelių, lynų arba kabelių, išskyrus tekstilinius audinius ir dirbinius pagamintus iš tokių audinių 7. ex 55 ir 56 skirsnis Pirminiai siūlai ex 58.08 Rištiniai tinkliniai audiniai, kurių tinklo akys yra vienodo dydžio kvadrato arba deimanto formos, rišti kiekviename kampe, vien tik iš medvilnės arba sintetinių tekstilės pluoštų 8. ex 5101 Vientisieji verpalai iš sintetinių kuokštelinių pluoštų, neskirti mažmeninei prekybai ex 58.08 Rištiniai tinkliniai audiniai, kurių tinklo akys yra vienodo dydžio kvadrato arba deimanto formos, rišti kiekviename kampe, vien tik iš medvilnės arba sintetinių tekstilės pluoštų ex 51.02 Monofilas, juostelė (dirbtiniai šiaudai ir panašūs dirbiniai) ir imituotinis ketgutas, iš sintetinių tekstilinių medžiagų ex 5904 Virvės, virvelės, lynai ir trosai padengti arba nepadengti, išskyrus pirminius siūlus vien tik iš sintetinių tekstilinių pluoštų 5909 Tinklai, rišti iš virvių, virvelių arba lynų ir gatavi žvejybos tinklai iš pluoštinių tekstilės medžiagų, virvių, virvelių arba lynų 59.06 Kiti dirbiniai pagaminti iš siūlų, virvių, virvelių, lynų arba kabelių, išskyrus tekstilinius audinius ir dirbinius, pagamintus iš tokių audinių 9. ex 5101 ex 5102 ex 5605 Verpalai, monofilas, juostelė (dirbtiniai šiaudai ir panašūs dirbiniai) ir imituotinis ketgutas iš variuotų pluoštų 5806 Austos etiketės, emblemos ir panašūs dirbiniai, rietime, juostelėmis arba iškirpti tam tikromis formomis ar dydžiais, nesiuvinėti 10. ex 5102 Monofilas iš poliesterių ex 5917 Audiniai (išskyrus veltus tekstilinių pluoštų audinius), paprastai naudojami celiuliozinės masės, popieriaus arba kartono, įskaitant cilindrinius arba nesibaigiančius audinius, gamyboje ir apdailoje 11. nuo ex 50 iki 59 skirsnio Audiniai ir kiti gaminiai, išskyrus klasifikuojamus 5910 ir 5911 pozicijose 5910 Linoleumas ir tekstilės pagrindo medžiagos, paruoštos panašiai, kaip linoleumas, supjaustytas arba nesupjaustytas reikiamų formų gabalais arba naudojamas grindų dangai; grindų danga, sudaryta iš dangos, pritvirtintos prie tekstilinio pagrindo, supjaustytos arba nesupjaustytos reikiamų formų gabalais ex 5911 Plokštės, lakštai ir juostelės iš akytos gumos, kombinuoti su tekstiliniais pluoštais 12. nuo ex 50 iki 59 skirsnio Audinys, jeigu audinio (neįskaitant pamušalų, apsiuvų ir priedų) vertė ne didesnė kaip 45 % gatavo gaminio vertės ex 6101 Vyriški ir berniukų viršutiniai drabužiai, gatavi ir tinkami dėvėti ex 6102 Moteriški, mergaičių ir kūdikių viršutiniai drabužiai, gatavi ir tinkami dėvėti: suknelės, sijonai, švarkai, kelnės (išskyrus kelnes iš 5508 arba 5509 pozicijose klasifikuojamų pluoštų), kostiumai (sudaryti iš švarko ir sijono arba švarko ir kelnių) ir paltai 13. nuo ex 50 iki 59 skirsnio Audinys, jeigu audinio vertė ne didesnė kaip 40 % gatavo gaminio vertės ex 6109 Liemenėlės, korsetai, juosmenėlės, gracijos, juosmenėlės-korsetai, juosmens diržai ir kiti gaminiai, dėvimi kaip kūną palaikantys drabužiai, elastiniai arba neelastiniai, gatavi ir tinkami dėvėti Šios straipsnio dalies nuostatos taikomos tik produktams, kuriems pagal šio Susitarimo ir prie jo pridėtų protokolų nuostatas panaikinami muito mokesčiai pasibaigus tarifo panaikinimo laikotarpiui kiekvienam produktui. Pirmiau pateiktos nuostatos toliau nebetaikomos, kai baigiasi kiekvienam produktui nustatytas tarifo panaikinimo laikotarpis. 2. Kitais nei 1 straipsnio dalyje nurodytais atvejais, Norvegija arba Bendrija gali priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas, skirtas neimti Susitarimo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų muitų nuo vertės, atitinkančios Norvegijos arba Bendrijos kilmės statusą turinčių produktų vertę, kurie buvo apdirbti arba perdirbti siekiant gauti kitus produktus, atitinkančius šiame protokole nurodytus reikalavimus, ir kurie vėliau importuojami į Norvegiją arba į Bendriją. 26 straipsnis Susitariančiosios Šalys imasi priemonių, būtinų sudaryti susitarimus su Austrija, Suomija, Islandija, Portugalija, Švedija ir Šveicarija, kad būtų galima įgyvendinti šį protokolą. 27 straipsnis 1. Įgyvendinant šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalies A punktą bet koks produktas, turintis vienos iš šiame straipsnyje nurodytų šešių valstybių kilmės statusą, laikomas kilmės statuso neturinčiu produktu per laikotarpį ar laikotarpius, kai Norvegija taiko muito normą, taikomą trečiosioms šalims, arba bet kokią kitą to produkto apsaugos priemonę nurodytos šalies atžvilgiu, vadovaudamasi nuostatomis, reglamentuojančiomis prekybą tarp Norvegijos ir pirmiau minėtame 2 straipsnyje nurodytų šešių šalių. 2. Įgyvendinant šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalies B punktą bet koks produktas, turintis vienos iš šiame straipsnyje nurodytų šešių valstybių kilmės statusą, laikomas kilmės statuso neturinčiu produktu per laikotarpį ar laikotarpius, kai Bendrija taiko muito normą, taikomą trečiosioms šalims arba bet kokią kitą to produkto apsaugos priemonę nurodytos šalies atžvilgiu, vadovaudamasi susitarimu, sudarytu tarp Bendrijos ir tos šalies. 28 straipsnis Jungtinis komitetas gali nuspręsti pakeisti šio protokolo I dalies 5 straipsnio 3 dalies, II dalies, III dalies 23, 24 ir 25 straipsnių ir I, II, III, V ir VI priedų nuostatas. Jis visų pirma įpareigojamas imtis būtinų priemonių jas pritaikyti konkrečių prekių arba tam tikrų transportavimo būdų skirtingiems reikalavimams. I PRIEDAS PAAIŠKINAMOSIOS PASTABOS 1 pastaba – 1 straipsnis Sąvokos „Bendrija“ arba „Norvegija“ taip pat apima atitinkamai Bendrijos valstybių narių arba Norvegijos teritorinius vandenis. Laivai, plaukiojantys atviroje jūroje, įskaitant žuvų perdirbimo laivus, kuriuose sugautos žuvys yra apdirbamos ar perdirbamos, laikomi valstybės, kuriai jie priklauso teritorijos dalimi, jei jie atitinka 5 paaiškinamojoje pastaboje nurodytus reikalavimus. 2 pastaba – 1, 2 ir 3 straipsniai Siekiant nustatyti, ar prekės yra kilę Bendrijoje ar Norvegijoje, ar vienoje iš 2 straipsnyje nurodytų šalių, būtina nustatyti, ar toms prekėms pagaminti naudojami energija ir kuras, mašinos ir prietaisai yra kilę trečioje šalyje, ar ne. 3 pastaba – 2 ir 5 straipsniai Siekiant įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalies A punkto b papunktį ir B punkto b papunktį, procentinio dydžio taisyklė taikoma darant nuorodą į A ir B sąrašuose pateiktas nuostatas dėl gautos pridėtinės vertės. Kai gauti produktai įrašomi į A sąrašą, procentinio dydžio taisyklė yra papildomas kriterijus kartu su tarifo pozicijos pakeitimu bet kuriam iš panaudotų kilmės statuso neturinčių produktų. Taip pat nuostatos dėl galimybės kumuliuoti A ir B sąrašuose pateiktus procentinius dydžius bet kuriam gautam produktui atmetimo taikomos kiekvienoje šalyje gautai pridėtinei vertei. 4 pastaba – 1, 2 ir 3 straipsniai Pakuotė laikoma sudarančia vienetą kartu jose esančiomis prekėmis. Tačiau ši nuostata netaikoma pakuotėms, kurios nėra normalaus tipo supakuotam gaminiui, ir kuri turi išliekamąją naudojamąją vertę ir yra ilgalaikė, neskaitant jos įpakavimo funkcijos. 5 pastaba – 4 straipsnio f punktas Sąvoka „jų laivai“ taikoma tik laivams:
a)kurie yra registruoti arba įrašyti Bendrijos valstybėje narėje arba Norvegijoje;
b)kurie plaukioja su Bendrijos valstybės narės arba Norvegijos vėliava;
c)kurių bent 50 % nuosavybės priklauso Bendrijos valstybės narės arba Norvegijos piliečiams ar kompanijai, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje iš šių valstybių ir kurios vadovas ar vadovai, direktorių tarybos ar stebėtojų tarybos pirmininkas ir dauguma tokių tarybų narių yra Bendrijos valstybės narės arba Norvegijos piliečiai ir kurios, be to, jei tai yra ūkinė bendrija arba ribotos atsakomybės bendrovė, bent pusė kapitalo priklauso toms valstybėms, jų valstybinėms institucijoms arba piliečiams;
d)kurių kapitonas ir vadovaujantys jūrininkai yra Bendrijos valstybės narės arba Norvegijos piliečiai ir
e)kurių bent 75 % įgulos narių yra Bendrijos valstybių narių arba Norvegijos piliečiai. 6 pastaba – 6 straipsnis „Ex-works kaina“ – kaina, sumokėta už prekę gamintojui, kurio įmonėje atliktas galutinis apdirbimas ar perdirbimas, jei į kainą įeina visų gamybai panaudotų produktų vertė. „Muitinė vertė“ – tai muitinė vertė, apibrėžta Konvencijoje dėl prekių vertimo muitinės tikslams, pasirašytos 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje. 7 pastaba – 8 straipsnis Muitinės, kurios patvirtina judėjimo sertifikatus pagal 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, turi teisę patikrinti prekes pagal atitinkamos valstybės galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. 8 pastaba – 10 straipsnis Kai judėjimo sertifikatas išduotas prekėms, kurios pradžioje buvo importuotos iš Bendrijos valstybės narės arba iš Norvegijos ir reeksportuotos toje pačioje valstybėje, naujuose judėjimo sertifikatuose, kuriuos išduoda reeksportuojanti valstybė, privalu, nepažeidžiant 24 straipsnio nuostatų, nurodyti kokioje valstybėje buvo išduotas judėjimo sertifikato originalas. Kai prekės nebuvo laikomos muitinės sandėlyje, sertifikatuose privalu taip pat nurodyti, kad 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti patvirtinimai buvo tinkamai atlikti. 9 pastaba – 16 ir 22 straipsniai Kai judėjimo sertifikatas buvo išduotas pagal 8 straipsnio 2 ar 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir yra išduotas toje pačioje valstybėje reeksportuotoms prekėms, paskirties šalies muitinė, taikydama administracinio bendradarbiavimo metodus, privalo gauti patvirtintas anksčiau toms prekėms išduoto judėjimo sertifikato ar sertifikatų kopijas. 10 pastaba – 23 ir 25 straipsniai „Galiojančios tarifo nuostatos“ – tai muitas, taikomas 1973 m. sausio 1 d. Danijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Norvegijoje produktams, nurodytiems 25 straipsnio 1 dalyje, arba muitas, kuris, pagal Susitarimo nuostatas, bus taikomas minėtiems produktams tais atvejais, kai šis muitas yra mažesnis nei muitas, taikomas kitiems Bendrijos ar Norvegijos kilmės produktams. 11 pastaba – 23 straipsnis „Muito mokesčio gražinimas arba bet koks atleidimas nuo muito mokesčio“ – tai bet kokia gamybai panaudotų produktų muito mokesčio grąžinamoji išmoka arba atleidimas nuo mokesčio, dalinis arba visiškas, jei ta nuostata teisiškai ar faktiškai pripažįstamas šis gražinimas arba mokesčio netaikymas arba nenustatymas, kai iš minėtų produktų gautos prekės yra eksportuojamos, bet nelaikomos vidaus vartojimui. 12 pastaba – 24 ir 25 straipsniai 24 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalis reiškia visų pirma, kad netaikomos:
i)1 straipsnio 2 dalies b punkto paskutinio sakinio nuostatos – pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos kilmės produktams, kurie buvo apdirbti ar perdirbti Norvegijoje;
ii)2 straipsnyje nurodytuose susitarimuose numatytos nuostatos, atitinkančios tą sakinį – pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos kilmės produktams, kurie buvo apdirbti ar perdirbti bet kurioje iš šešių šalių. 13 pastaba – 25 straipsnis Kai kilmės statusą turintys produktai, neatitinkantys 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra importuojami į Daniją arba į Jungtinę Karalystę, muitas, sudarantis tarifo sumažinimo pagal Susitarimo 3 straipsnio 2 dalį pagrindą, yra tas muitas, kurį importuojanti šalis 1972 m. sausio 1 d. faktiškai taiko trečiosioms šalims. II PRIEDAS A SĄRAŠAS Apdirbimo ar perdirbimo procesų operacijų sąrašas, dėl kurio pasikeičia tarifo pozicija, nesuteikiant produktams, kuriems taikomos šios operacijos, kilmės statuso, arba suteikiant šį statusą esant tik tam tikroms sąlygoms

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.