LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL REIKALAVIMŲ DUOMENIMS, KURIUOS REIKIA PATEIKTI APIE VEIKLIĄSIAS MEDŽIAGAS, ESANČIAS AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTUOSE, IR REIKALAVIMŲ DUOMENIMS, KURIUOS REIKIA PATEIKTI APIE AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTUS, PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 30 d. Nr. 3D-562 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2003, Nr. 102-4583) 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei vykdydamas Teisės derinimo priemonių 2003 m. plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.7.4.2.4–T 33 priemonę: 1. Tvirtinu pridedamus: 1.1. Reikalavimus duomenims, kuriuos reikia pateikti apie veikliąsias medžiagas, esančias augalų apsaugos produktuose. 1.2. Reikalavimus duomenims, kuriuos reikia pateikti apie augalų apsaugos produktus. 2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 dienos. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS SUDERINTA SUDERINTA Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos aplinkos ministras sveikatos apsaugos ministras Arūnas Kundrotas Juozas Olekas 2003 12 29 2003 12 29 ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-562 ReikalavimAI duomenims, kuriuos reikia pateikti apie veikliąsias medžiagas, esančias augalų apsaugos produktuose ĮVADAS Reikalavimai duomenims, kuriuos reikia pateikti apie veikliąsias medžiagas, esančias augalų apsaugos produktuose (toliau – reikalavimai) paruošti vadovaujantis Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2003, Nr. 102-4583) bei 1991 metų liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB bei jos papildymais: 1993 m. liepos 27 d. Komisijos direktyva 93/71/EEB, 1994 m. liepos 22 d. Komisijos direktyva 94/37/EB, 1994 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 94/43/EB, 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos direktyva 94/79/EB, 1995 m. liepos 14 d. Komisijos direktyva 95/35/EB, 1995 m. liepos 14 d. Komisijos direktyva 95/36/EB, 1996 m. kovo 8 d. Komisijos direktyva 96/12/EB, 1996 m. liepos 16 d. Komisijos direktyva 96/46/EB, 1996 m. spalio 21 d. Komisijos direktyva 96/68/EB. Šių reikalavimų tikslas – nustatyti duomenų tapatumui, fizikinėms ir cheminėms savybėms, kitai informacijai apie veikliąją medžiagą, analizės metodams, toksikologiniams ir metabolizmo tyrimams, likučiams apdorotuose augaliniuose produktuose, maisto produktuose, pašaruose arba ant jų, išlikimui ir pasiskirstymui aplinkoje, ekotoksikologiniams tyrimams bei informacijai reikalingai veikliosios medžiagos klasifikavimui ir ženklinimui reikalavimus, kuriuos reikia pateikti apie veikliąsias medžiagas, esančias augalų apsaugos produktuose. Šiais reikalavimais turi vadovautis pareiškėjai, pateikiantys paraiškas įregistruoti augalų apsaugos produktus Lietuvos Respublikoje bei įrašyti veikliąsias medžiagas į Veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašą. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2003, Nr. 102-4583) sąvokas. I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 1. Būtina pateikti informacija: 1.1. Duomenys, būtini pavojų, kuriuos veiklioji medžiaga gali sukelti žmonėms, augalams ar aplinkai, nustatymui ir įvertinimui, bei žemiau nurodyti tyrimai ir jų rezultatai. 1.2. Tyrimai turi būti atlikti vadovaujantis šiuose reikalavimuose nurodytomis tyrimų metodikomis, o tyrimų, pradėtų prieš priimant šiuos reikalavimus, atveju – įteisintomis tarptautinėmis ar Lietuvoje patvirtintomis tyrimų metodikomis. 1.3. Jeigu tyrimų metodikos nenurodytos arba jei vadovautasi kitomis, nei šiuose reikalavimuose nurodytomis, pridedamas jų pagrindimas. 1.4. Išsamus taikytų metodikų aprašymas, jei jos nenurodytos šiuose reikalavimuose; išsamus visų nukrypimų nuo jų aprašymas bei pagrindimas. 1.5 Išsami nešališka ataskaita apie atliktus tyrimus ir jų aprašymas arba argumentuotas paaiškinimas tais atvejais, kai: - nepateikti duomenys ir informacija, kurie laikytini nebūtinais dėl augalų apsaugos produkto pobūdžio ar siūlomo panaudojimo, - moksliškai nebūtina arba techniškai neįmanoma pateikti tokios informacijos; 1.6. Kur svarbu, duomenys, gauti pagal Direktyvos 86/609/EEB reikalavimus. 2. Kai bandymai atliekami duomenų apie savybes ir/arba saugumą žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai gavimui, vadovaujamasi Direktyvos 87/18/EEB nuostatomis. II. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI A dalis Cheminės medžiagos 1. Veikliosios medžiagos tapatumas Pateiktos informacijos turi pakakti tiksliam kiekvienos veikliosios medžiagos identifikavimui ir jos savybių įvertinimui. Minėtos informacijos ir duomenų reikalaujama kiekvienai veikliajai medžiagai. 1.1. Pareiškėjas (pavadinimas, adresas, kt.) Nurodomas pareiškėjo pavadinimas ir adresas bei asmens, į kurį galima kreiptis, pavardė, pareigos, telefonas ir telefaksas. Jeigu pareiškėjas turi buveinę ar atstovą Lietuvoje, nurodomas vietinės buveinės, atstovo pavadinimas/pavardė ir adresas bei asmens, į kurį galima kreiptis, pavardė, pareigos, telefonas ir telefaksas. 1.2. Gamintojas (pavadinimas, adresas ir gamyklos vieta) Nurodomi veikliosios medžiagos gamintojo ar gamintojų pavadinimai ir kiekvienos gaminančios veikliąją medžiagą gamyklos pavadinimas ir adresas. Nurodoma buveinės vieta (pageidautina centrinė, jos pavadinimas, adresas, telefonas ir telefaksas), kad būtų galima gauti naujausią informaciją ir atsakyti į klausimus apie gamybos technologiją, procesus ir augalų apsaugos produkto kokybę (jei reikia, ir apie atskiras produkcijos siuntas). 1.3. Siūlomas pavadinimas arba ISO priimtas ir sinonimai Nurodomas Tarptautinės standartų organizacijos (toliau – ISO) pavadinimas, kiti siūlomi arba priimti pavadinimai (sinonimai) bei nomenklatūrų pavadinimai. 1.4. Cheminis pavadinimas (IUPAC ir CA nomenklatūra) Nurodomas cheminis pavadinimas pateiktas Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501) (toliau – Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas) arba, jei jis neįtrauktas į šį Sąrašą, pagal Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (toliau – IUPAC) ir cheminių medžiagų registracijos sistemos (toliau – CA) nomenklatūrą. 1.5. Gamintojo kodo numeris (-iai) Nurodomi kodo numeriai, naudojami identifikuoti veikliąją medžiagą ar augalų apsaugos produkto formą. Kiekvienam kodo numeriui nurodoma medžiaga, laikotarpis, kurio metu ji buvo naudota, ir šalys, kuriose ji buvo ar yra naudojama. 1.6. CAS, EEB ir CIPAC numeriai (jeigu yra) Nurodomi esami Chemines medžiagas registruojančios tarnybos suteiktas medžiagos registracijos numeris (toliau – CAS), Europos ekonominės bendrijos (toliau – EEB), Europos esamų komercinių medžiagų sąrašo (toliau – EINECS) arba Europos naujų cheminių medžiagų sąrašo (toliau – ELINCS) ir Bendrosios tarptautinės pesticidų analizės tarybos (toliau – CIPAC) numeriai. 1.7. Molekulinė ir struktūrinė formulės, molekulinė masė Pateikiama veikliosios medžiagos molekulinė formulė, molekulinė masė ir struktūrinė formulė ir, kur tinkama, kiekvieno veikliojoje medžiagoje esančio stereo ar optinio izomero struktūrinė formulė. 1.8. Veikliosios medžiagos gamybos būdas Kiekvienai veikliajai medžiagai nurodomas gamybos būdas, cheminės reakcijos, šalutiniai produktai bei gautame augalų apsaugos produkte esančios priemaišos. Inžinerinių procesų informacijos nereikalaujama. Kai pateikiama informacija susijusi su eksperimentine produkcija, stabilizavusis gamybos metodams ji pateikiama iš naujo. 1.9. Veikliosios medžiagos grynumo standartas g/kg Nurodomas veikliosios medžiagos kiekis g/kg (išskyrus neaktyviuosius izomerus). Kai pateikiama informacija susijusi su eksperimentine produkcija, ji pateikiama iš naujo, kai stabilizuojasi gamybos metodai, jei dėl gamybos proceso pokyčių pakinta veikliosios medžiagos grynumo standartai. 1.10. Izomerų tapatumas, priemaišos ir priedai (pvz., stabilizatoriai) kartu su struktūrine formule ir kiekiais g/kg. Nurodomas didžiausias neaktyviųjų izomerų kiekis g/kg ir, kur tinkama, izomerų/diastereo-izomerų kiekio santykis. Be to, nurodomas didžiausias kiekvieno komponento kiekis g/kg, įskaitant šalutinius produktus bei priemaišas, išskyrus priedus. Nurodomas priedų kiekis g/kg. Apie kiekvieną komponentą, kurio yra vienas arba daugiau gramų viename kilograme, nurodoma tokia informacija: –cheminis pavadinimas pagal IUPAC ir CA nomenklatūrą, –ISO bendras pavadinimas arba siūlomas bendras pavadinimas, jei yra, –CAS numeris, EEB (EINECS arba ELINCS) numeris ir CIPAC numeris, jei yra, –molekulinė ir struktūrinė formulė, –molekulinė masė, –didžiausias kiekis g/kg. Kai dėl gamybos procesų veikliojoje medžiagoje yra ypač nepageidautinų savo toksikologinėmis, ekotoksikologinėmis ar aplinką veikiančiomis savybėmis priemaišų ir šalutinių produktų, privalu nurodyti kiekvieno tokio junginio kiekį. Tokiu atveju nurodomi kiekvienam minėto pobūdžio junginiui nustatyti taikomi analizės metodai, jų nustatymo ribos bei papildomai pateikiama tokia informacija: –cheminis pavadinimas pagal IUPAC ir CA nomenklatūrą, –ISO bendras pavadinimas ar siūlomas bendras pavadinimas, jei yra, –CAS numeris, EEB (EINEC arba ELINCS) numeris ir CIPAC numeris, jei yra, –molekulinė ir struktūrinė formulė, –molekulinė masė, –didžiausias kiekis g/kg. Kai pateikta informacija susijusi su eksperimentine produkcija, ji pateikiama iš naujo, kai stabilizuojasi gamybos metodai, jeigu dėl gamybos proceso pokyčių pakinta grynumo standartai. Kai pateiktos informacijos nepakanka atskiram komponentui, pavyzdžiui, kondensatui, identifikuoti, privaloma išsami informacija kiekvienam atskiram komponentui. Kur tinkama, nurodomi į veikliąją medžiagą dedamų priedų pavadinimai. Apie priedus pateikiama tokia informacija: –cheminis pavadinimas pagal IUPAC ir CA nomenklatūrą, –ISO bendras pavadinimas ar siūlomas bendras pavadinimas, jei yra, –CAS numeris, EEB (EINECS arba ELINCS) numeris ir CIPAC numeris, jeigu yra, –molekulinė ir struktūrinė formulė, –molekulinė masė, –didžiausias kiekis g/kg. Nurodoma kiekvieno komponento (priedo), išskyrus veikliąją medžiagą ir gamybos proceso priemaišas, funkcija: –antiputokšlis, –antifrizas, –rišamoji medžiaga, –kita (nurodyti), –buferinis tirpalas, –dispergentas, –stabilizatorius. 1.11. Partijų analizė Veikliosios medžiagos mėginiai tiriami grynos veikliosios medžiagos, neaktyviųjų izomerų, priemaišų ir, kur būtina, priedų koncentracijoms nustatyti. Pranešamuose tyrimų rezultatuose nurodoma kiekvieno komponento, kurio yra daugiau kaip 1 g/kg, koncentracija g/kg, o bendra koncentracijų suma privalo sudaryti daugiau kaip 98 procentus viso mėginio. Būtina nustatyti ir nurodyti koncentracijas komponentų, nepageidautinų savo toksikologinėmis, ekotoksikologinėmis ir aplinką veikiančiomis savybėmis. Pateikiami atskirų partijų tyrimo rezultatai ir juos apibendrinantys duomenys, nurodant mažiausią, didžiausią ir vidutinę kiekvieno komponento koncentraciją. Kai veiklioji medžiaga gaminama skirtingose gamyklose, pranešami kiekvienos atskiros gamyklos partijų analizės rezultatai. Be to, kai medžiaga naudota toksikologinių ir ekotoksikologinių duomenų gavimui, kur įmanoma, būtina ištirti laboratorijoje arba eksperimentinės produkcijos sistemoje pagamintos veikliosios medžiagos mėginius. 2. Fizikinės ir cheminės veikliosios medžiagos savybės (

1. i)Pateikiama informacija apie fizikines ir chemines veikliosios medžiagos savybes. Būtina pateikti tokią informaciją, pagal kurią būtų galima: –identifikuoti medžiagos fizikines, chemines ir technines savybes, –klasifikuoti veikliąją medžiagą kaip pavojingą, –parinkti tinkamus apribojimus ir sąlygas, –nurodyti tinkamas rizikos ir saugos frazes. Privalu pateikti minėtą informaciją visoms veikliosioms medžiagoms, išskyrus tuos atvejus, kai nurodyta kitaip. (
2. ii)Pateikta informacija apie veikliąją medžiagą kartu su informacija apie augalų apsaugos produktus turi leisti numatyti augalų apsaugos produktų fizikinių ir cheminių savybių keliamus pavojus, klasifikuoti augalų apsaugos produktus ir spręsti, ar jų naudojimas nesukels sunkumų, o jų neigiamas poveikis žmogui, gyvūnams ir aplinkai priklausomai nuo jų naudojimo būdo bus pats mažiausias. (iii) Būtina nurodyti, kiek veiklioji medžiaga atitinka Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) nustatytus reikalavimams. Nukrypimus nuo FAO specifikacijų būtina išsamiai aprašyti ir pagrįsti. (
3. iv)Atskirais atvejais bandymai atliekami su nurodytą grynumo standartą atitinkančia gryna veikliąja medžiaga. Tokiais atvejais pateikiami veikliosios medžiagos išgryninimo metodų principai. Tuomet tyrimams taikomos veikliosios medžiagos grynumas turi būti maksimalus galimas taikant aukščiausią prieinamą gryninimo technologiją. Kai gautas veikliosios medžiagos grynumas mažesnis už 980 g/kg, privalu pagrįsti tyrimams taikytos medžiagos mažesnį nei privalomas grynumą. Pagrindžiant įrodoma, kad išnaudotos visos įmanomos techniškai įgyvendinamos grynos veikliosios medžiagos gavimo galimybės. 2.1. Lydymosi temperatūra ir virimo temperatūra 2.1.1. Grynos veikliosios medžiagos lydymosi arba, kur taikytina, jos užšalimo ar kietėjimo temperatūra nustatoma ir nurodoma pagal EEB metodą A1. Matuojama iki 360 °C. 2.1.2. Grynos veikliosios medžiagos virimo temperatūra nustatoma ir nurodoma pagal EEB metodą A2. Matuojama iki 360 °C. 2.1.3. Kai lydymosi arba virimo temperatūros neįmanoma nustatyti dėl medžiagos skilimo ar sublimacijos, nurodoma skilimo arba sublimacijos temperatūra. 2.2. Santykinis tankis. Kai veikliosios medžiagos yra tirpalai arba kietos medžiagos, santykinis grynos veikliosios medžiagos tankis nurodomas pagal EEB A3 metodą. 2.3. Garų slėgis (Pa), lakumas (pvz., Henrio dėsnio konstanta). 2.3.1. Grynos veikliosios medžiagos garų slėgis nustatomas ir nurodomas pagal EEB A4 metodą. Kai garų slėgis yra mažesnis kaip 10-5 Pa, 20 °C ar 25 °C temperatūrai jis gali būti apskaičiuojamas pagal garų slėgio kreivę. 2.3.2. Kai veikliosios medžiagos yra skysčiai arba kietos medžiagos, grynos veikliosios medžiagos lakumas (Henrio dėsnio konstanta) nustatomas arba apskaičiuojamas iš jos tirpumo vandenyje ir garų slėgio (Pa x m3 x mol-1). 2.4. Agregatinė būsena, spalva ir kvapas. 2.4.1. Nurodoma techninės ir grynos veikliosios medžiagos spalva ir agregatinė būsena. 2.4.2. Nurodomas techninės ir grynos veikliosios medžiagos kvapas. 2.5. Spektras (UV/VIS, IR, NMR, MS), molekulių ekstinkcija atitinkamais bangų ilgiais. 2.5.1. Pateikiama išsami informacija apie grynos veikliosios medžiagos ultravioletinį/matomąjį (toliau – UV/VIS), infraraudonąjį (toliau – IR), branduolinio magnetinio rezonanso (toliau – NMR) ir masės (toliau – MS) spektrus ir molekulių ekstinkciją esant atitinkamiems bangų ilgiams. Nustatomi ir nurodomi bangų ilgiai, kuriems esant atsiranda ultravioletinė /matomoji ekstinkcija ir, absorbcijai vykstant prie bangos ilgio, didesnio kaip 290 nm, nurodomas bangos ilgis, kuriam esant absorbcija didžiausia. Kai veikliąsias medžiagas sudaro ištirpę optiniai izomerai, nustatomas ir nurodomas jų optinis grynumas. 2.5.2. Kur būtina, pateikiami toksiškų, ekotoksiškų ar aplinkai svarbių priemaišų UV/VIS, IR, NMR, ir MS spektrai. 2.6. Tirpumas vandenyje priklausomai nuo pH poveikio (pH nuo 4 iki 10). Grynos veikliosios medžiagos tirpumas vandenyje esant atmosferos slėgiui nustatomas ir nurodomas pagal EEB A6 metodą. Tirpumas vandenyje nustatomas neutralioje terpėje (t. y. distiliuotame vandenyje pusiausvyroje su atmosferiniu anglies dioksidu). Kai veiklioji medžiaga disocijuoja į jonus, jos tirpumas nustatomas ir nurodomas rūgštinėje terpėje (pH nuo 4 iki 6) ir šarminėje terpėje (pH nuo 8 iki 10). Kai dėl veikliosios medžiagos nestabilumo vandenyje negalimas jos tirpumo nustatymas, privalu paaiškinti tirpumo nenustatymo priežastį, pateikiant gautus tyrimų rezultatus. 2.7. Tirpumas organiniuose tirpikliuose. Techninės veikliosios medžiagos tirpumas žemiau išvardytuose organiniuose tirpikliuose esant 15–25 ○C temperatūrai nustatomas ir nurodomas tuomet, kai jis mažesnis už 250 g/kg. Tiksliai nurodoma testo atlikimo temperatūra. Tirpikliai: –alifatinis angliavandenilis: pageidautina n–heptanas, –aromatinis angliavandenilis: pageidautina ksilenas, –angliavandenilio halogenidas: pageidautina 1,2–dichloretanas, –alkoholis: pageidautina metanolis ar izopropilo alkoholis, –ketonas: pageidautina acetonas, –esteris: pageidautina etilo acetatas. Jeigu kuris nors iš nurodytų tirpiklių netinka veikliajai medžiagai tirpinti (pvz., reaguoja su ja), vietoj jo galima taikyti kitą chemine sandara artimą tirpiklį. Tokiais atvejais pasirinkimą būtina pagrįsti tirpiklių struktūros ir poliariškumo panašumu. 2.8. Pasiskirstymo koeficientas n-oktanolis/vanduo priklausomai nuo pH poveikio (nuo 4 iki 10). Grynos veikliosios medžiagos pasiskirstymo koeficientas n-oktanolis/vanduo nustatomas ir nurodomas pagal EEB A8 metodą. pH poveikis (nuo 4 iki 10), kai medžiaga yra rūgštinė arba bazinė savo pKa verte (<12 rūgštims, >2 bazėms). 2.9. Stabilumas vandenyje, hidrolizės greitis, fotocheminis skilimas, kvantinė išeiga bei skilimo produktų identiškumas ir disociacijos konstanta priklausomai nuo pH poveikio (pH nuo 4 iki 9). 2.9.1. Grynos veikliosios medžiagos hidrolizės greitis (radioaktyviai paženklintai veikliajai medžiagai, ne mažesnio kaip 95% grynumo) kiekvienai pH 4, 7, 9 reikšmei steriliomis sąlygomis, nesant apšvietimo, nustatomas ir nurodomas pagal EEB C7 metodą. Silpnai besihidrolizuojančioms medžiagoms jis gali būti nustatomas 50 °C ar kitoje temperatūroje. Jei 50 °C laipsnių temperatūroje medžiaga skyla, nustatomas jos skilimo greitis kitoje temperatūroje ir taikoma Arenijaus lygtis hidrolizės greičiui 20°C temperatūroje apskaičiuoti. Nurodomi susidarę hidrolizės produktai ir nusistovėjęs hidrolizės greitis. Būtina nurodyti apskaičiuoto hidrolizės pusperiodžio (toliau – DT 50) reikšmę. 2.9.2 Junginiams, kurių molinio absorbcijos koeficiento ε reikšmė esant bangos ilgiui (toliau – λ.) didesniam kaip 290 nm, viršija 10 (1 x mol -1 x cm -1), nurodoma radioaktyviai paženklintos veikliosios medžiagos tiesioginė fototransformacija gryname (pvz., distiliuotame) vandenyje 20 °C ir 25 °C temperatūroje, steriliomis sąlygomis, taikant dirbtinės šviesos šaltinį ir, kur reikalinga, stabilizatorių. Draudžiama naudoti kaip tirpiklius tokius sensibilizatorius kaip acetonas. Taikomas saulės šviesą imituojantis šviesos šaltinis su filtrais, apsaugančiais nuo radiacijos bangų ilgio λ < 290 nm diapazone. Būtina nurodyti bet kuriuo tyrimo metu susidariusius skilimo poduktus, jei jų koncentracijos sudaro 10 ar daugiau procentų pridėtos veikliosios medžiagos masės balansą, sudarantį ne mažiau kaip 90 procentų taikomo radioaktyvumo bei fotocheminio skilimo pusperiodį. 2.9.3. Kur būtina ištirti tiesioginę fototransformaciją, nustatoma ir nurodoma tiesioginio fotocheminio skilimo vandenyje kvantinė išeiga, kartu pateikiant veikliosios medžiagos teorinio stabilumo viršutiniame vandeninių sistemų sluoksnyje skaičiavimus bei tikrąją jos gyvavimo trukmę. Šis metodas aprašytas FAO Nurodymuose aplinkosauginiams pesticidų registracijos kriterijams. 2.9.4. Jei veiklioji medžiaga vandenyje skyla, pagal OECD 112 tyrimų metodiką nustatoma ir nurodoma grynos veikliosios medžiagos skilimo konstantos pKa reikšmė. Teoriškai pagrindžiamas susidariusių skilimo produktų tapatumas. Jeigu veiklioji medžiaga yra druska, pateikiama jos veikliosios dalelės pKa reikšmė. 2.10. Stabilumas ore, fotocheminis skilimas, skilimo produktai. Pateikiamas fotocheminio oksidacinio veikliosios medžiagos skilimo (netiesioginės fototransformacijos) apskaičiavimas. 2.11. Degumas, įskaitant savaiminį užsiliepsnojimą. 2.11.1. Techninių veikliųjų medžiagų degumas. Techninių veikliųjų medžiagų, kurios yra kietos, dujinės arba labai degios, dujas išskiriančios medžiagos degumas nustatomas ir nurodomas pagal atitinkamą EEB A10, A11 arba A12 metodą. Techninių medžiagų savaiminis užsiliepsnojimas nustatomas ir nurodomas pagal atitinkamą EEB A15 arba A16 metodą arba, kur tinkamą, pagal JT–Boweso–Camerono–Cage testą (JT Rekomendacijos pavojingų medžiagų transportavimui, 14 skyrius, Nr. 14.3.4). 2.12. Pliūpsnio taškas (temperatūra). Techninių veikliųjų medžiagų, kurių lydymosi temperatūra yra žemesnė už 40° C, pliūpsnio taškas (temperatūra) nustatomas ir nurodomas pagal EEB A9 metodą. Taikomi tik uždaro indo metodai. 2.13. Sprogstamumas. Kur tinkama, techninės veikliosios medžiagos sprogstamumas nustatomas ir nurodomas pagal EEB A14 metodą. 2.14. Paviršiaus įtempimas. Paviršiaus įtempimas nustatomas ir nurodomas pagal EEB A5 metodą. 2.15. Oksidacinės savybės. Techninių veikliųjų medžiagų oksidacinės savybės nustatomos ir nurodomos pagal EEB A17 metodą, išskyrus atvejus, kai pagal medžiagos struktūrinę formulę galima įrodyti, kad veiklioji medžiaga negali egzotermiškai reaguoti su degia medžiaga. Tokiais atvejais pateikiama atitinkama informacija, paaiškinant, kodėl nebuvo tiriamos medžiagos oksidacinės savybės. 3. Kita informacija apie veikliąją medžiagą (
4. i)Būtina nurodyti augalų apsaugos produkto, turinčio veikliosios medžiagos, esamo arba siūlomo naudojimo tikslus, normas ir būdus. (
5. ii)Tiksliai nurodomi įprasti veikliosios medžiagos naudojimo, laikymo bei transportavimo būdai ir būtinosios saugos priemonės. (iii) Pateiktais duomenimis ir informacija kartu su kitais atitinkamais tyrimais, jų duomenimis ir informacija privalu pagrįstai ir tiksliai nurodyti saugos priemones ir būdus gaisro atveju. Remiantis chemine veikliosios medžiagos sandara, jos cheminėmis ir fizikinėmis savybėmis, būtina nurodyti galimus degimo produktus gaisro atveju. (
6. iv)Pateiktais tyrimais, jų duomenimis ir informacija būtina pademonstruoti nelaimingo atsitikimo atveju siūlomų taikyti priemonių veiksmingumą. (
7. v)Jei nurodyta kitaip, minėta informacija ir duomenys privalomi visoms veikliosioms medžiagoms. 3.1. Veikimo grupė, pvz., fungicidas, herbicidas, insekticidas, repelentas, augimo reguliatorius. Nurodoma viena iš žemiau išvardytų funkcijų: –akaricidas, –baktericidas, –fungicidas, –herbicidas, –insekticidas, –moliuskocidas, –nematocidas, –augalų augimo reguliatorius, –repelentas, –rodenticidas, –semi–chemikalas, –talpicidas, –viricidas, –kiti (nurodoma). 3.2. Poveikis kenksmingiems organizmams, pvz., kontaktinis, per kvėpavimo takus, per skrandį, fungitoksinis ir t. t., sisteminis arba ne augaluose. 3.2.1. Nurodomas poveikis kenksmingiems organizmams: –kontaktinis, –per skrandį, –per kvėpavimo takus, –fungitoksinis, –fungistatinis, –desikantas, –reprodukcijos slopintojas, –kiti (nurodoma). 3.2.2. Nurodoma, ar veiklioji medžiaga pernešama į augalus, ir, kur tinka, ar toks pernešimas yra apoplastinis, ar simplastinis, ar abu būdai. 3.3. Nurodoma naudojimo sritis, pvz., lauko augaluose, augalai, kuriems skirtas augalų apsaugos produktas, augalinių produktų saugyklos, individualus naudojimas. Nurodomos esamos ir siūlomos naudojimo sritys: –naudojimo sritis (lauko augaluose, pvz., žemės ūkyje, šiltnamiuose, miškuose), –augalai, kuriems skirtas augalų apsaugos produktas, –piktžolių naikinimas nedirbamose žemėse, –individualus naudojimas, –augalai, auginami namuose, –augalinių produktų saugyklos, –kiti (nurodyti). 3.4. Naikinami kenksmingi organizmai ir saugomi arba apdorojami augalai ar augaliniai produktai. 3.4.1. Pateikiama išsami informacija apie esamą arba numatytą naudojimą augalams, augalų grupėms ar augaliniams produktams. 3.4.2. Kur svarbu, pateikiama išsami informacija apie kenksmingus organizmus, nuo kurių buvo apsaugota. 3.4.3. Kur svarbu, nurodomas pasiektas poveikis, pvz., daigumo slopinimas, nokimo sulėtėjimas, stiebų ilgio sumažinimas, vaisingumo padidėjimas ir t. t. 3.5. Veikimo būdas. 3.5.1. Nurodomas veikliosios medžiagos veikimo būdas, biocheminis ir fiziologinis mechanizmas, biocheminio veikimo kelias, kur svarbu. Kur įmanoma, nurodomi eksperimentinių tyrimų rezultatai. 3.5.2. Tais atvejais, kai žinoma, kad veiksmingam veikliosios medžiagos poveikiui pasiekti, įprastu būdu taikant jos augalų apsaugos produktą, medžiagą būtina pervesti į jos metabolitą ar skilimo produktą, privalu pateikti žemiau nurodytą informaciją apie jos metabolitą ar skilimo produktą 5.6, 5.11. 6.1., 6.2, 6.7, 7.1, 7.2 ir 9 paragrafų kontekste: –cheminį pavadinimą pagal IUPAC ir CA nomenklatūrą, –ISO bendrą pavadinimą ar siūlomą bendrą pavadinimą, CAS, EEB numerį (EINECS arba ELINCS) ir CIPAC numerį, jeigu yra, –empirinę ir struktūrinę formulę, –molekulinę masę. 3.5.3. Pateikiama visa prieinama informacija apie veikliuosius metabolitus ir skilimo produktus, kurioje nurodomi: –procesai, jų mechanizmai ir reakcijos, –kinetiniai ir kitokie duomenys apie kitimų greitį ir, jeigu žinomas, greitį ribojantis veiksnys, –aplinkosauginiai ir kitokie veiksniai, įtakojantys pokyčių greitį ir laipsnį. 3.6. Informacija apie esamą arba galimą atsparumo atsiradimą. Pateikiama informacija apie atsparumo arba kryžminio atsparumo atsiradimą, kai ji prieinama. 3.7. Rekomenduojami metodai ir saugos priemonės naudojimui, saugojimui, transportavimui ir gaisro atvejui. Visoms veikliosioms medžiagoms privalomi saugos duomenų lapai pagal Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 687 (toliau – Saugos duomenų lapo reikalavimai ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarka; Žin., Nr. 26-946). 3.8. Sunaikinimo ir nukenksminimo tvarka. 3.8.1. Kontroliuojamas sudeginimas. Daugeliu atvejų vienintelis veikliųjų medžiagų, kenksmingų medžiagų ar kenksmingos pakuotės sunaikinimo būdas yra kontroliuojamas sudeginimas licencijuotoje krosnyje. Jeigu veikliosios medžiagos sudėtyje halogenų kiekis viršija 60 %, nurodomas pirolizinis veikliosios medžiagos kitimas (kur tinkama, įskaitant deguonies tiekimą ir apibrėžtą rezidencijos laiką) 800 °C temperatūroje, taip pat polihalogenintų dibenzo -p-dioksinų ir dibenzo furanų koncentracija pirolizės produktuose. Naudojimo taisyklėse pateikiamos išsamios saugaus sunaikinimo instrukcijos. 3.8.2. Kiti metodai. Išsamiai nurodomi kiti veikliosios medžiagos, kenksmingų pakuočių ir kenksmingų medžiagų sunaikinimo būdai ir metodai, jei jie siūlomi. Siekiant nustatyti jų efektyvumą ir saugumą pateikiami šių metodų taikymo rezultatai. 3.9. Priemonės nelaimingo atsitikimo atveju. Pateikiama vandens nukenksminimo tvarka nelaimingo atsitikimo atveju. 4. Analizės metodai Įžanga Šio skirsnio nuostatos taikomos tik poregistraciniams analizės metodams, kurie būtini preparatų kontrolei ir stebėsenai. Pareiškėjas privalo pagrįsti kiekvieno analizės metodo taikymą; kur būtina, šiems metodams bus sukurti atskiri metodiniai nurodymai. Metodų aprašymuose privalu pateikti išsamią informaciją apie taikomą aparatūrą, medžiagas ir metodų atlikimo sąlygas. Pateikiami metodai turi būti nesudėtingi, kuo pigesni, o jiems reikalingi įrengimai ir aparatūra – prieinami. Šioje dalyje taikomos sąvokos: Priemaišos – bet kuris, komponentas išskyrus grynąją veikliąją medžiagą, esantis techninėje veikliojoje medžiagoje, įskaitant neaktyviuosius jos izomerus, atsiradęs gamybos procese arba vykstant skilimo reakcijoms saugojimo metu. Reikšmingos priemaišos – priemaišos, kurių yra daugiau kaip 1 g kilograme techninės veikliosios medžiagos. Svarbios priemaišos – priemaišos, svarbios toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkosauginiu požiūriu. Metabolitai – produktai, susidarantys veikliosios medžiagos skilimo ar kitose reakcijose. Svarbūs metabolitai – metabolitai, kurie svarbūs toksikologiniu ir/arba ekotoksikologiniu ar aplinkos apsaugos požiūriu. Jei reikalaujama, privalu:
8. i)grynosios veikliosios medžiagos analitinius standartus;
9. ii)techninės veikliosios medžiagos pavyzdžius; iii) svarbių metabolitų ir visų kitų komponentų, nurodytų likučių apibrėžimuose, analitinius standartus;
10. iv)svarbių priemaišų analitinius standartus. 4.1. Techninės veikliosios medžiagos analizės metodai. Šiame punkte vartojamos šios sąvokos: Specifiškumas – metodo galimybė išskirti tam tikrą medžiagą neinterferuojant kitoms. Linijiniškumas – tai metodo galimybė sudaryti linijinę priklausomybę tarp gautų rezultatų ir analitės koncentracijos mėginiuose. Metodo tikslumas– tai laipsnis, iki kurio mėginyje esančios analitės vertė atitinka priimtą etaloninę vertę (pvz., ISO 5725). Preciziškumas – tai artimumas tarp tyrimų, atliktų esant toms pačioms sąlygoms, rezultatų. Pasikartojamumas – preciziškumas esant toms pačioms sąlygoms, t. y. taikant tą patį metodą, tai pačiai medžiagai, toje pačioje laboratorijoje, dirbant tam pačiam analitikui su ta pačia įranga ir nedideliais laiko intervalais. Atkuriamumas techninei veikliajai medžiagai nereikalaujamas (apibrėžimą žr. ISO 5725). 4.1.1. Privalu išsamiai pateikti grynos veikliosios medžiagos nustatymo techninėje veikliojoje medžiagoje metodus. Nurodoma CIPAC metodų taikymo galimybė. 4.1.2. Privalu pateikti metodus reikšmingų ir svarbių, su veikliąja medžiaga susijusių priemaišų bei priedų (pvz., stabilizatorių) nustatymui techninėje veikliojoje medžiagoje. 4.1.3. Specifiškumas, linijiškumas, tikslumas ir pasikartojamumas. 4.1.3.1. Būtina nurodyti ir pateikti metodų specifiškumą. Be to, privalu nurodyti ir kitų augalų apsaugos produkto sudėtyje esančių medžiagų (pvz., izomerų, priemaišų ar priedų) interferenciją nustatymui. Kai interferencijos dėl kitų komponentų poveikio identifikuojamos kaip sisteminės paklaidos vertinant siūlomų grynos veikliosios medžiagos nustatymo techninėje veikliojoje medžiagoje metodų tikslumą, privalu paaiškinti kiekvienos interferencijos įtakotą didesnį kaip ± 3% pokytį. Priemaišų nustatymo metodų interferencijas taip pat privalu nurodyti. 4.1.3.2. Privalu nustatyti ir nurodyti siūlomų metodų linijiškumo ribas. Kalibracinė kreivė turi apimti (mažiausiai 20%) didžiausią ir mažiausią nominalią analitės koncentraciją atitinkamuose augalų apsaugos produkto analitės tirpaluose. Kalibruojant du kartus, nustatymas atliekamas trims ar daugiau skirtingų koncentracijų. Galimi ir penkių koncentracijų matavimai, tuomet kiekviena iš jų laikoma atskiru matavimu. Pateikiama kalibracinės tiesės lygtis su koreliacijos koeficientu ir išsamūs ją atitinkantys rezultatai, pvz., chromatogramos. Grynos veikliosios medžiagos ir priemaišų nustatymo techninėje veikliojoje medžiagoje metodams reikalaujamas tikslumas. 4.1.3.4. Grynos veikliosios medžiagos nustatyme pasikartojamumui nustatyti būtini mažiausiai penki skirtingų koncentracijų matavimai. Privalu nurodyti santykinį standartinį nuokrypį (% RSD). Gautus riktus (pvz., Dixons ir Grubbs teste) galima atmesti, tačiau privalu paaiškinti jų atsiradimo priežastis. 4.2. Likučių nustatymo metodai. Pateikiami metodai veikliai medžiagai ir/arba jos svarbiems metabolitams nustatyti. Kiekvienam metodui ir kiekvienai rišamajai medžiagai nustatomas ir nurodomas specifiškumas, preciziškumas, regeneravimas ir nustatymo riba. Pasiūlyti metodai turėtų būti standartiniai multi-likučių metodai, o jų tinkamumas likučių nustatymui ištirtas ir įvertintas. Kai siūlomi ne multi-likučių arba nesuderinami su jais nustatymo metodai, privalu pateikti alternatyvų metodą. Jei dėl šio reikalavimo atsiranda labai daug skirtingų metodų atskiriems komponentams nustatyti, galimas vidutinio, standartizuoto („common moiety“) metodo taikymas. Šiame skirsnyje vartojamos sąvokos: Specifiškumas – metodo galimybė išskirti tam tikrą medžiagą neinterferuojant kitoms. Preciziškumas – tai artimumas tarp tyrimų, atliktų esant toms pačioms sąlygoms, rezultatų. Pasikartojamumas – preciziškumas esant toms pačioms sąlygoms, t. y. taikant tą patį metodą, tai pačiai medžiagai, toje pačioje laboratorijoje, dirbant tam pačiam analitikui su ta pačia įranga ir nedideliais laiko intervalais. Reproduktyvumas: kadangi reproduktyvumo apibrėžimas, pateikiamas atitinkamuose leidiniuose (pavyzdžiui, ISO 5725) paprastai netaikytinas likučių analizės metodams, reproduktyvumas apibrėžiamas kaip regeneravimo pasikartojamumas mažiausiai vienoje laboratorijoje, nepriklausomoje nuo pradinės laboratorijos, kurioje įteisintas metodas (ta nepriklausoma laboratorija gali priklausyti tai pačiai kompanijai) (nepriklausomos laboratorijos patvirtinimas). Regeneravimas – veikliosios medžiagos ar svarbaus jos metabolito kiekis (procentais), kuris pradžioje dedamas į mėginį, neturintį tokio analitės kiekio, kurį įmanoma nustatyti. 20%; išimtiniais atvejais, pagrįstai argumentavus, galimas ir mažesnis ar didesnis vidutinis regeneravimas arba didesnis santykinis standartinis nuokrypis.Nustatymo riba – tai mažiausia rasta ieškomo komponento koncentracija, dar duodanti išmatuojamą analitinį signalą, ir kuriai esant dar gaunamas priimtinas vidutinis regeneravimas (nuo 70 % iki 110%, su santykiniu standartiniu nuokrypiu 4.2.1. Likučiai augaluose, augaliniuose produktuose, maisto produktuose (augalinės ar gyvulinės kilmės) ir pašaruose. Pateikiami metodai tinkami visų komponentų, nurodytų likučių apibrėžime, nustatymui, kaip numatyta 6 skirsnio 6.1 ir 6.2 punktų nuostatose. Metodai turi būti specifiški visų komponentų, nurodytų likučių apibrėžime, nustatymui. Kartu pateikiami ir jų patvirtinimo metodai. Nustatomas ir nurodomas metodo pasikartojamumas. Replikuojamos analitinės porcijos tyrimui gali būti paruoštos iš natūraliomis lauko sąlygomis apdoroto bandinio, kuriame atsirado likučių. Alternatyviai, replikuotos analitinės porcijos tyrimui gali būti paruoštos iš įprasto neapdoroto bandinio, su alikvatais, įsodrintais iki reikiamų koncentracijų. Būtina pateikti metodo galiojimo rezultatus, gautus iš nepriklausomos laboratorijos. Nurodoma nustatymo riba, įskaitant atskirų tyrimų ir vidutinį visų tyrimų regeneravimą. Eksperimentiškai nustatomas ir nurodomas bendras santykinis standartinis nuokrypis ir kiekvieno atskiro įsodrinimo santykinis standartinis nuokrypis. 4.2.2. Likučiai dirvoje. Pateikiami veikliosios medžiagos ir svarbių jos metabolitų nustatymo dirvožemyje analizės metodai. Metodai turi būti specifiški veikliosios medžiagos ir /arba jo svarbių metabolitų likučių nustatymui. Kartu pateikiami jų patvirtinimo metodai. Nustatomas ir nurodomas pasikartojamumas, regeneravimas ir nustatymo riba kiekvienam atskiram tyrimui. Nurodomi jų vidurkiai. Eksperimentiškai nustatomas ir nurodomas bendras santykinis standartinis nuokrypis ir kiekvieno atskiro įsodrinimo santykinis standartinis nuokrypis. Nustatymo riba negali viršyti koncentracijos, kuri svarbi poveikio netiksliniams organizmams arba fitotoksinio poveikio požiūriu. Paprastai nustatymo riba negali viršyti 0,05 mg/kg. 4.2.3. Likučiai vandenyje (įskaitant geriamą vandenį, gruntinius ir paviršinius vandenis). Pateikiami vandens analizės metodai veikliosios medžiagos ir svarbių jos metabolitų likučiams nustatyti. Metodai turi būti specifiški veikliosios medžiagos ir/arba jo svarbių metabolitų likučių nustatymui. Kartu pateikiami jų patvirtinimo metodai. Nustatomas ir nurodomas pasikartojamumas, regeneravimas ir nustatymo riba kiekvienam atskiram tyrimui. Nurodomi jų vidurkiai. Eksperimentiškai nustatomas ir nurodomas bendras santykinis standartinis nuokrypis ir kiekvieno atskiro įsodrinimo santykinis standartinis nuokrypis. Geriamam vandeniui nustatymo riba negali viršyti 0,1 μg/l. Paviršiniams vandenims nustatymo riba negali viršyti koncentracijos, turinčios neigiamą poveikį netiksliniams organizmams. 4.2.4. Likučiai ore. Pateikiami veikliosios medžiagos ir/arba svarbių jos metabolitų, esančių ore po augalų apsaugos produkto panaudojimo, analizės metodai, jei nepateikiama argumentuota informacija, kad augalų apsaugos produkto sąlytis su darbuotojais ar pašaliniais asmenimis neįmanomas. Metodai turi būti specifiški veikliosios medžiagos ir/arba jo svarbių metabolitų likučių nustatymui. Kartu pateikiami jų patvirtinimo metodai. Nustatomas ir nurodomas pasikartojamumas, regeneravimas ir nustatymo riba kiekvienam atskiram tyrimui. Nurodomi jų vidurkiai. Eksperimentiškai nustatomas ir nurodomas bendras santykinis standartinis nuokrypis ir kiekvieno atskiro įsodrinimo santykinis standartinis nuokrypis. Nustatymo riba negali viršyti sveikatos apsaugai nustatytų ribinių koncentracijų. 4.2.5. Likučiai kūno skysčiuose ir audiniuose. Metodai pateikiami, kai veiklioji medžiaga klasifikuojama kaip toksiška arba labai toksiška. Metodai turi būti specifiški veikliosios medžiagos ir/arba jo svarbių metabolitų likučių nustatymui. Kartu pateikiami jų patvirtinimo metodai. Nustatomas ir nurodomas pasikartojamumas, regeneravimas ir nustatymo riba kiekvienam atskiram tyrimui. Nurodomi jų vidurkiai. Eksperimentiškai nustatomas ir nurodomas bendras santykinis standartinis nuokrypis ir kiekvieno atskiro įsodrinimo santykinis standartinis nuokrypis. 5. Toksikologiniai ir metabolizmo tyrimai Įžanga (
11. i)Pateikta informacija kartu su informacija apie vieną ar daugiau augalų apsaugos produktų, turinčių šią veikliąją medžiagą, turi būti pakankama, kad galima būtų įvertinti numatomą pavojų žmogui, kuris naudoja augalų apsaugos produktus, taip pat numatomą pavojų žmogui dėl likučių maisto produktuose ar vandenyje. Be to, pateikta informacija turi būti pakankama, kad galima būtų: –klasifikuoti veikliąsias medžiagas pagal pavojingumą, –nustatyti leistiną paros suvartojimo normą žmogui (ADI), –nustatyti leistiną operatoriaus sąlyčio lygį (AOEL), –priskirti atitinkamus pavojingumo simbolius, pavojingumo nuorodas ir rizikos bei saugos frazes, skirtus žmogaus, gyvūnų ir aplinkos apsaugai, kurie turi būti užrašomi ant pakuočių (konteinerių), –nustatyti atitinkamas pirmosios pagalbos priemones ir tinkamas diagnostines bei terapines priemones, kurių būtina imtis apsinuodijus, –įvertinti numatomo pavojaus žmonėms, gyvuliams pobūdį ir apimtį, taip pat numatomus pavojus kitiems stuburiniams gyvūnams. (
12. ii)Būtina ištirti ir pranešti apie visus galimus neigiamus poveikius, nustatytus tyrimų metu (įskaitant poveikį organams ir specialioms sistemoms, pvz.: imunotoksiškumui ir neurotoksiškumui), atlikti ir pranešti apie papildomus tyrimus, būtinus analizuojant mechanizmus, nustatyti nestebimų neigiamų poveikių lygį (NOAEL), taip pat įvertinti šių poveikių svarbą. Būtina pranešti visus turimus duomenis bei informaciją, susijusią su tiriamos medžiagos toksikologine analize. (iii) Atsižvelgiant į priemaišų galimą įtaką toksiniam poveikiui, būtina kiekviename pateiktame tyrime detaliai nurodyti naudotas medžiagas pagal 1 skirsnio 11 punktą. Tyrimai atliekami naudojant tokios specifikacijos veikliąją medžiagą, kuri bus naudojama gaminant augalų apsaugos produktus, išskyrus tuos atvejus, kai būtina arba leidžiama naudoti radioaktyviais žymenimis žymėtas medžiagas. (
13. iv)Jeigu tyrimai atliekami naudojant laboratorijoje arba eksperimentinėje sistemoje pagamintą veikliąją medžiagą, būtina tyrimus pakartoti naudojant pramonės įmonėje pagamintą medžiagą, nebent galima įrodyti, kad atliekant toksikologinius tyrimus ir vertinimus naudojama bandomoji medžiaga iš esmės nesiskiria nuo pramoniniu būdu pagamintos medžiagos. Kilus abejonėms, būtina pateikti tinkamus tyrimus, kuriais remiantis galima būtų spręsti, ar reikia tyrimus pakartoti. (
14. v)Kai dozės įvedamos tam tikrą laikotarpį, pageidautina, kad būtų įvedama tos pačios partijos veiklioji medžiaga, jeigu ji yra pakankamai patvari. (
15. vi)Visų tyrimų atveju būtina pranešti gautą faktinę dozę mg/kg kūno svoriui, taip pat kitais tinkamais vienetais. Jeigu dozės įvedamos maitinimo metu, bandomasis mišinys turi būti vienodai paskirstytas visame maiste. (vii) Jeigu dėl metabolizmo arba kitų procesų, vykstančių apdorotuose augaluose arba jų paviršiuje, perdirbus augalinius produktus, galutiniai likučiai (kurių poveikį patirs šių reikalavimų 7.2.3 punkte nurodyti vartotojai arba darbuotojai) turi medžiagos, kuri nėra veiklioji medžiaga ir nėra identifikuojama žinduoliuose kaip metabolitas, būtina atlikti galutinių likučių komponentų toksiškumo tyrimus, nebent įrodoma, kad šių medžiagų poveikis nėra pavojingas vartotojų arba darbuotojų sveikatai. Toksikokinetiniai ir metabolizmo tyrimai, susiję su metabolitais ir skilimo produktais, atliekami tik tuo atveju, jeigu metabolito toksiškumo duomenys negali būti įvertinti pagal veikliosios medžiagos tyrimo rezultatus. (viii) Tiriamosios medžiagos įvedimo būdas priklauso nuo pagrindinių poveikio būdų. Jeigu poveikis daugiausia patiriamas per kvėpavimo takus, labiau tiktų atlikti inhaliacinius, o ne oralinius tyrimus. 5.1. Absorbcijos, pasiskirstymo, šalinimo ir metabolizmo žinduolių organizme tyrimai. Šioje srityje gali užtekti riboto kiekio duomenų, aprašytų žemiau su viena tiriamąja rūšimi (dažniausiai žiurkėmis). Šie duomenys gali suteikti naudingos informacijos apie kitus toksiškumo tyrimus. Tačiau reikia atminti, kad informacija apie skirtumus tarp rūšių gali būti lemtinga pritaikant duomenis žmogui, o informacija apie absorbciją (taip pat ir absorbciją per odą), pasiskirstymą, šalinimą ir metabolizmą gali būti naudinga įvertinant galimą pavojų darbuotojui. Neįmanoma apibrėžti detalius reikalavimus, taikomus duomenims, visose srityse, kadangi tikslūs reikalavimai priklausys nuo rezultatų, gautų tiriant kiekvieną atskirą bandomąją medžiagą. Tyrimai turi pateikti pakankamai duomenų, kad galima būtų: –įvertinti absorbcijos greitį ir apimtį, –įvertinti pasiskirstymą audiniuose, taip pat bandomosios medžiagos ir atitinkamų metabolitų šalinimo iš organizmo greitį bei apimtį, –identifikuoti metabolitus ir metabolinius kelius. Taip pat būtina ištirti, kokį poveikį šiems parametrams daro dozės dydis ir ar skiriasi rezultatai įvedus vieną ir kelias dozes. Būtina atlikti vienkartinės dozės toksikokinetinį tyrimą su žiurkėmis (oralinis įvedimas), naudojant bent dvi skirtingas dozes, taip pat pakartotinių dozių toksikokinetinį tyrimą su žiurkėmis (oralinis įvedimas), naudojant vieną dozę, ir pranešti apie šiuos tyrimus. Kai kuriais atvejais būtina atlikti papildomus tyrimus su kitomis rūšimis (pvz.: ožkomis arba viščiukais). 1987 m. lapkričio 18 d. Komisijos Direktyvos 87/302/EEB B dalis, Toksikokinetika. 5.2. Ūmus toksiškumas Tyrimai, duomenys ir informacija, kuriuos reikia pateikti ir įvertinti, turi būti pakankami, kad leistų identifikuoti vienkartinį veikliosios medžiagos poveikį ir leistų nustatyti arba nurodyti: –veikliosios medžiagos toksiškumą, –poveikio trukmę ir būdingas savybes, taip pat visus elgsenos pokyčius ir galimus ženklius patologinius pakitimus, nustatytus atliekant skrodimą, –jei galima, toksinio poveikio būdą, –santykinį pavojų, susijusį su skirtingais poveikio būdais. Nors būtina pabrėžti toksiškumo diapazonų įvertinimo svarbą, gauta informacija taip pat turi padėti klasifikuoti veikliąją medžiagą pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501), (toliau – Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka). Informacija, gauta atliekant ūmaus toksiškumo tyrimus, yra ypač svarbi įvertinant pavojus, kurie gali kilti nelaimingo atsitikimo atveju. 5.2.1. Oralinis Visais atvejais būtina pranešti apie veikliosios medžiagos ūmų oralinį toksiškumą. Tyrimas atliekamas pagal B1 arba B1 bis metodus, nurodytus 1992 m. liepos 31 d. Komisijos Direktyvos 92/69/EEB priede. 5.2.2. Dermalinis Visais atvejais būtina pranešti apie veikliosios medžiagos ūmų dermalinį toksiškumą. Būtina ištirti lokalines ir sistemines poveikio pasekmes. Tyrimas atliekamas pagal B3 metodą, nurodytą Direktyvoje 92/69/EEB. 5.2.3. Inhaliacinis Būtina pranešti apie veikliosios medžiagos inhaliacinį toksiškumą, jeigu veiklioji medžiaga: –yra dujos arba suskystintos dujos, –naudojama kaip fumigantas, –yra augalų apsaugos produktuose, sudarančiuose dūmus, aerozolį arba garus, –bus naudojama su rūką sudarančiais įrengimais, –jeigu veikliosios medžiagos garų slėgis > 1 x 10-2 Pa ir jeigu ši medžiaga bus augalų apsaugos produktuose, naudojamuose uždarose patalpose, pvz.: sandėliuose arba šiltnamiuose, – yra miltelių pavidalo augalų apsaugos produktuose, kurių > 1% svorio sudaro dalelės, kurių diametras > 50 μm, – yra augalų apsaugos produktuose, naudojamuose tokiu būdu, kai susidaro >1% svorio dalelių arba lašelių, kurių diametras > μm. 50 Tyrimas atliekamas pagal B2 metodą, nurodytą Direktyvoje 92/69/EEB. 5.2.4. Odos dirginimas Tyrimas pateikia duomenis apie veikliosios medžiagos savybę dirginti odą, įskaitant stebimo poveikio potencialų grįžtamumą. Būtina nustatyti veikliosios medžiagos sukeliamą odos dirginimą, išskyrus tuos atvejus, kai galima tikėtis, kad gali atsirasti dideli odos pakitimai arba kad šių pakitimų nebus. Ūmaus odos dirginimo tyrimas atliekamas pagal B4 metodą, nurodytą Direktyvoje 92/69/EEB. 5.2.5. Akių dirginimas Tyrimas pateikia duomenis apie veikliosios medžiagos savybę dirginti akis, taip pat stebimo poveikio potencialų grįžtamumą. Būtina atlikti akių dirginimo bandymus, išskyrus tuos atvejus, kai galima tikėtis, kad gali atsirasti ženklūs akių pakitimai. Ūmus akių dirginimas nustatomas pagal B5 metodą, nurodytą Direktyvoje 92/69/EEB. 5.2.6. Odos sensibilizacija Tyrimas pateikia pakankamai informacijos, kad galima būtų įvertinti veikliosios medžiagos savybę sensibilizuoti odą. Šį tyrimą būtina atlikti visada, išskyrus tuos atvejus, kai medžiaga yra žinomas sensibilizatorius. Tyrimas atliekamas pagal B6 metodą, nurodytą Direktyvoje 92/69/EEB. 5.3. Trumpalaikis toksiškumas Trumpalaikio toksiškumo tyrimai atliekami, kad būtų gauta informacija apie veikliosios medžiagos kiekį, kuris nesukelia toksiško poveikio pasekmių. Šie tyrimai teikia naudingų duomenų apie galimą pavojų žmogui, kuris liečia arba naudoja augalų apsaugos produktus. Trumpalaikiai tyrimai leidžia ypač gerai suprasti veikliosios medžiagos galimą kumuliacinį veikimą, taip pat numatomą pavojų darbuotojams, kurie gali patirti intensyvų poveikį. Be to, trumpalaikiai tyrimai teikia informacijos, kuri naudinga atliekant lėtinio toksiškumo tyrimus. Tyrimai, duomenys ir informacija, kuriuos reikia pateikti ir įvertinti, turi būti pakankami, kad leistų identifikuoti veikliosios medžiagos dažno poveikio pasekmes ir leistų nustatyti arba nurodyti: –dozės ir neigiamo poveikio santykį, –veikliosios medžiagos toksiškumą, taip pat, kai galima, NOAEL, –jei reikia, organus taikinius, –apsinuodijimo trukmę ir būdingas savybes, taip pat visus elgsenos pokyčius ir galimus patologinius pakitimus, nustatytus atliekant skrodimą, –konkrečias toksines poveikio pasekmes ir sukeltus patologinius pakitimus, –jei reikia, tam tikrų stebimų toksinių poveikio pasekmių atsparumą ir grįžtamumą, kai dozės nebeįvedamos, –jei galima, toksinio poveikio būdą, –santykinį pavojų, susijusį su skirtingais poveikiais. 5.3.1. 28 dienų oralinis tyrimas Nors nėra būtina atlikti 28 dienų trumpalaikius tyrimus, jie gali būti naudingi nustatant galimų skirti dozių ribas. Jeigu šie tyrimai atliekami, apie juos būtina pranešti, nes rezultatai gali būti ypač svarbūs identifikuojant adaptacines reakcijas, kurios gali būti nepastebėtos lėtinio toksiškumo tyrimų metu. Tyrimas atliekamas pagal B7 metodą, nurodytą Direktyvoje 92/69/EEB. 5.3.2. 90 dienų oralinis tyrimas Visais atvejais būtina pranešti apie trumpalaikį (90 dienų) veikliosios medžiagos oralinį toksiškumą, stebimą žiurkėms ir šunims. Jeigu yra duomenų, kad šunys tampa žymiai jautresni ir jeigu šie duomenys gali būti svarbūs pritaikant gautus rezultatus žmogui, būtina atlikti 12 mėnesių toksiškumo tyrimą su šunimis ir pranešti apie jį. Direktyva 87/302/EEB, B dalis, sublėtinio oralinio toksiškumo tyrimas. 5.3.3. Kiti poveikio būdai Įvertinant poveikį dirbančiajam būtų naudinga atlikti papildomus poveikio per odą tyrimus. Tiriant lakiąsias medžiagas (kai garų slėgis > 10-2 paskalių) būtina ekspertų nuomonė, kad nuspręsti, kaip atlikti trumpalaikius tyrimus: oraliniu ar inhaliaciniu būdu. Tyrimai atliekami pagal žemiau nurodytas metodikas: –28 dienų dermalinis tyrimas: Direktyva 92/69/EEB, B9 metodas, –90 dienų dermalinis tyrimas: Direktyva 87/302/EEB, B dalis, trumpalaikis odos toksiškumo tyrimas, –28 dienų inhaliacinis tyrimas: Direktyva 92/69/EEB, B8 metodas, –90 dienų inhaliacinis tyrimas: Direktyva 87/302/EEB, B dalis, trumpalaikis inhaliacinis toksiškumo tyrimas. 5.4. Genotoksiškumo tyrimai Šie tyrimai yra svarbūs: –numatant potencialų genotoksiškumo lygį, –anksti identifikuojant genotoksinius kancerogenus, –išaiškinant kai kurių kancerogenų veikimo mechanizmą. Siekiant, kad būtų išvengta nenatūralių darinių, atsirandančių tyrimo sistemoje, negalima naudoti per didelių toksinių dozių in vitro ar in vivo bandiniuose mutageniškumui tirti. Šis metodas turėtų būti vertinamas kaip bendro pobūdžio rekomendacija. Svarbu taikyti lankstų metodą. 5.4.1. In vitro tyrimai Visais atvejais būtina atlikti in vitro mutageniškumo tyrimus (bakterinius bandinius genų mutacijos tyrimui, tyrimus tiriant klastogeniškumą ir genų mutaciją žinduolių ląstelėse). Priimtinos metodikos yra šios: Direktyva 92/69/EEB, B14 metodas – Salmonella typhimurium grįžtamosios mutacijos bandinys. Direktyva 92/69/EEB, B10 metodas – in vitro žinduolių citogenetiškumo tyrimas. Direktyva 87/302/EEB, B dalis – in vitro žinduolių ląstelių genų mutacijos tyrimas. 5.4.2. In vivo tyrimai somatinėse ląstelėse Jeigu in vitro tyrimų visi rezultatai yra neigiami, reikia laukti, kol bus gauta reikalinga papildoma informacija (įtraukiant toksikokinetinius, toksikodinaminius ir fizikocheminius duomenis, taip pat duomenis apie panašias medžiagas). Papildomas tyrimas gali būti atliekamas in vivo arba in vitro, naudojant kitą nei ankstesnę metabolizuojančią sistemą. Jeigu in vitro citogenetinio tyrimo rezultatai yra teigiami, reikia atlikti in vivo tyrimą naudojant somatines ląsteles (metafazės analizę graužikų kaulų čiulpuose arba mikrobranduolių tyrimą su graužikais). Jeigu bet kurio in vitro genų mutacijos tyrimo rezultatai yra teigiami, būtina atlikti in vivo tyrimą, kad būtų ištirta nenumatyta DNR sintezė, arba nedelsiant atlikti tyrimą su pelėmis. Priimtinos metodikos yra šios: Direktyva 92/69/EEB, B12 metodas – mikrobranduolio tyrimas. Direktyva 87/302/EEB, B dalis – tyrimas su pelėmis. Direktyva 92/69/EEB, B11 metodas – In vivo žinduolių kaulų čiulpų citogenetiškumo tyrimas, chromosomų analizė. 5.4.3. In vivo tyrimai gemalinėse ląstelėse Jeigu bet kuris in vivo tyrimo somatinėse ląstelėse rezultatas yra teigiamas, galima atlikti paveiktų gemalinių ląstelių in vivo tyrimus. Dėl būtinumo atlikti šiuos tyrimus kiekvienu atveju sprendžiama atskirai, atsižvelgiant į informaciją apie toksikokinetiką, naudojimą ir numanomą poveikį. Tinkamais tyrimais reikėtų nustatyti sąveiką su DNR, išanalizuoti potencialias paveldėtas poveikio pasekmes ir galbūt atlikti kiekybinį paveldimų poveikio pasekmių įvertinimą. Pripažįstama, kad kiekybiniai tyrimai turėtų būti atliekami tik pagrįstai, nes jie yra labai sudėtingi. 5.5. Ilgalaikis toksiškumas ir kancerogeniškumas Atlikti ilgalaikiai tyrimai kartu su kitais atitinkamais duomenimis ir informacija apie veikliąją medžiagą turi būti pakankami, kad leistų identifikuoti veikliosios medžiagos dažno poveikio pasekmes, ir ypač turi būti pakankami, kad galima būtų: –identifikuoti neigiamas veikliosios medžiagos poveikio pasekmes, –jei reikia, identifikuoti organus taikinius, –nustatyti dozės ir reakcijos santykį, –identifikuoti stebimų toksinių požymių ir reiškinių pakitimus, –nustatyti NOAEL. Kancerogeniškumo tyrimai kartu su kitais atitinkamais duomenimis ir informacija apie veikliąją medžiagą turi būti pakankami, kad leistų įvertinti pavojų žmogui, patyrusiam veikliosios medžiagos pakartotiną poveikį, ir turi būti pakankami, kad galima būtų: –identifikuoti kancerogenines veikliosios medžiagos poveikio pasekmes, –nustatyti sukeltų navikų ir paveiktų organų rūšį, –negenotoksiškų kancerogenų atveju, identifikuoti maksimalią dozę, kuri nesukelia neigiamų pasekmių (slenkstinę dozę). Veikliosios medžiagos ilgalaikio oralinio toksiškumo ir kancerogeniškumo tyrimas (dveji metai) atliekamas naudojant žiurkes kaip tiriamąją rūšį. Šie tyrimai gali būti sujungti. Veikliosios medžiagos kancerogeniškumo tyrimas atliekamas naudojant peles kaip tiriamąją rūšį. Jei atrodo, kad veikia negenotoksiškas kancerogeniškumo mechanizmas, būtina pateikti įrodymus, pagrįstus atitinkamais eksperimentiniais duomenimis, įskaitant duomenis, kurie paaiškintų galimo susijusio mechanizmo veikimą. Nors aiškinant paprastai naudojami tuo pačiu metu gauti kontroliniai duomenys, ankstesni kontroliniai duomenys taip pat gali padėti aiškinant tam tikrus kacerogeniškumo tyrimus. Ankstesni kontroliniai duomenys, jeigu jie pateikiami, turi būti gauti vienalaikiai tiriant tas pačias rūšis ir štamus, kurie buvo laikomi tose pačiose sąlygose. Informacijoje apie ankstesnius kontrolinius duomenis turi būti nurodyta: –rūšies ir štamo identifikacija, tiekėjo pavadinimas ir konkrečios kolonijos identifikacija, jei tiekėjas vykdo veiklą daugiau nei vienoje geografinėje vietovėje, –laboratorijos pavadinimas ir tyrimo datos, –bendrųjų sąlygų, kuriuose buvo laikomi gyvūnai, aprašymas, įskaitant mitybos modelį ir rūšį, ir, jei galima, suvartotus kiekius, –kontrolinių gyvūnų apytikslis amžius (nurodytas dienomis) tyrimo pradžioje ir tada, kai jie buvo nužudyti arba nugaišo, –kontrolinės grupės mirštamumo modelis, stebimas tyrimo metu arba pabaigoje ir kiti stebėjimai (pvz.: ligos, infekcijos), –laboratorijos pavadinimas ir mokslininkų, atsakingų už tyrimo patologinių duomenų rinkimą ir aiškinimą, vardai ir pavardės, ir –paaiškinamasis raštas apie navikų rūšis, kurios gali būti sujungtos, kad būtų gauti papildomi duomenys. Tiriamos dozės, įskaitant didžiausią, pasirenkamos remiantis trumpalaikių tyrimų rezultatais ir metabolizmo bei toksikokinetiniais duomenimis, jei juos galima gauti tuo metu, kai planuojami atitinkami tyrimai. Didžiausia dozė atliekant kancerogeniškumo tyrimus turi sukelti minimalius toksiškumo požymius, pvz.: kūno svorio sumažėjimą (mažesnį kaip 10 procentų), nesukeliant audinių nekrozės arba metabolinio įsotinimo ir iš esmės nepakeičiant gyvenimo trukmės dėl kitų nei navikai priežasčių. Laikoma, kad didesnės dozės, sukeliančios pernelyg didelį toksiškumą, nėra svarbios įvertinimui. Renkant duomenis ir rengiant pranešimus, negalima jungti duomenų apie nepiktybinių ir piktybinių navikų atsiradimą, nebent yra aiškių įrodymų, kad laikui bėgant nepiktybiniai navikai pavirsta piktybiniais. Taip pat rengiant pranešimus negalima jungti duomenų apie nepanašių ir nesusijusių navikų (nesvarbu, nepiktybinių, ar piktybinių), atsirandančių tame pačiame organe. Kad būtų išvengta painiavos, navikų nomenklatūroje arba pranešimuose būtina naudoti Amerikos toksikologų patologų draugijos (American Society Toxicological Pathologist Society) arba Hanoverio navikų registro (Hannover Tumour Registry) parengtus terminus (RENI). Naudojamą sistemą būtina identifikuoti. Labai svarbu, kad į biologines medžiagas, kurios pasirenkamos histopatologiniams tyrimams, būtų įtrauktos medžiagos, kurios ir vėliau teiks informaciją apie organų pažeidimus, nustatytus atliekant bendrąjį patologinį tyrimą. Jeigu reikia nustatyti veikimo mechanizmą, naudojamos turimos specialios histologinės ir histocheminės metodikos, atliekami tyrimai elektroniniu mikroskopu ir apie juos pranešama. Tyrimai atliekami pagal Direktyvos 87/302/EEB B dalyje nurodytą lėtinio toksiškumo tyrimą, kancerogeniškumo tyrimą arba sujungtą lėtinio toksiškumo/kancerogeniškumo tyrimą. 5.6. Toksiškumas reprodukcijai Neigiamos poveikio reprodukcijai pasekmės yra dviejų rūšių: –pakenkiamas patinų ar patelių vaisingumas, –daromas poveikis normaliam jauniklių vystymuisi (vystymosi toksiškumas). Būtina ištirti ir pranešti apie visas galimas pasekmes patinų ir patelių reprodukcijai, taip pat apie galimas pasekmes prenataliniam ir postnataliniam vystymuisi. Jeigu dėl ypatingų sąlygų tvirtinama, kad toks tyrimas nėra reikalingas, šis tvirtinimas turi būti visiškai pagrįstas. Nors, aiškinant reakcijas į medžiagos poveikį, paprastai naudojami tuo pačiu metu gauti kontroliniai duomenys, ankstesni kontroliniai duomenys taip pat gali padėti aiškinant tam tikrus tyrimus reprodukcijai. Pateikiami ankstesni kontroliniai duomenys turi būti gauti tiriant tas pačias rūšis ir štamus, kurie buvo laikomi panašiose sąlygose. Informacijoje apie ankstesnius kontrolinius duomenis turi būti nurodyta: –rūšies ir štamo identifikacija, tiekėjo pavadinimas ir konkrečios kolonijos identifikacija, jei tiekėjas savo veiklą vykdo daugiau nei vienoje geografinėje vietovėje, –laboratorijos pavadinimas ir tyrimo datos, –bendrųjų sąlygų, kuriuose buvo laikomi gyvūnai, aprašymas, įskaitant mitybos modelį ir rūšį, ir jei įmanoma, suvartotus kiekius, –kontrolinių gyvūnų apytikslis amžius (nurodytas dienomis) tyrimo pradžioje ir tada, kai jie buvo nužudyti arba nugaišo, – kontrolinės grupės mirštamumo modelis, stebimas tyrimo metu arba pabaigoje, ir kiti stebėjimai (pvz.: ligos, infekcijos), –laboratorijos pavadinimas ir mokslininkų, atsakingų už tyrimo patologinių duomenų rinkimą ir aiškinimą, vardai ir pavardės. 5.6.1. Kelių generacijų tyrimai Tyrimai kartu su kitais atitinkamais duomenimis ir informacija apie veikliąją medžiagą turi būti pakankami, kad leistų identifikuoti veikliosios medžiagos dažno poveikio pasekmes ir turi būti pakankami, kad galima būtų: –identifikuoti tiesiogines ir netiesiogines veikliosios medžiagos poveikio reprodukcijai pasekmes; –identifikuoti bet kokį bendrųjų toksinių pasekmių stiprėjimą (nustatytų atliekant trumpalaikio ir lėtinio toksiškumo bandymus); –nustatyti dozės ir reakcijos santykį, identifikuoti stebimų toksinių požymių ir reiškinių pakitimus; –nustatyti NOAEL. Būtina pranešti apie toksinius tyrimus reprodukcijai su ne mažiau kaip dviejų kartų žiurkėmis. Tyrimai atliekami pagal Direktyvos 87/302/EEB B dalyje nurodytą dviejų kartų toksiškumo reprodukcijai tyrimą. Be to, būtina nurodyti reprodukcinių organų svorį. Norint detaliau paaiškinti poveikio reprodukcijai pasekmes ir jeigu dar nėra gauti atitinkami duomenys, gali prireikti atlikti papildomus tyrimus, kad būtų gauta ši informacija: –atskiri patinų ir patelių tyrimai, –trijų segmentų modeliai, –patinų vaisingumo mirtino dominanto bandinys, –poveikį patyrusių patinų poravimas su šio poveikio nepatyrusiomis patelėmis ir atvirkščiai, –poveikis spermatogenezei, –poveikis oogenezei, –spermos judėjimas, judrumas ir morfologija, –hormoninio aktyvumo tyrimai. 5.6.2. Toksiškumo vystymuisi tyrimai Tyrimai kartu su kitais atitinkamais duomenimis ir informacija apie veikliąją medžiagą turi būti pakankami, kad leistų įvertinti veikliosios medžiagos dažno poveikio embrioniniam ir gemalo vystymuisi pasekmes, ir turi būti pakankami, kad galima būtų: –identifikuoti tiesiogines ir netiesiogines veikliosios medžiagos poveikio embrioniniam ir gemalo vystymuisi pasekmes, –identifikuoti bet kokį toksiškumą motinai, –nustatyti dozės ir stebimų poveikių patelėse bei jaunikliuose santykį, –identifikuoti stebimų toksinių požymių ir reiškinių pakitimus, –nustatyti NOAEL. Be to, tyrimai turi suteikti papildomos informacijos apie bet kokį bendrojo toksinio poveikio pastojusioms patelėms sustiprėjimą. Šiuos tyrimus būtina atlikti visada. Toksiškumas vystymuisi gali būti nustatytas tyrimuose su žiurkėmis ir triušiais, įvedant medžiagas oraliniu būdu. Apie visus išsigimimus ir pakitimus pranešama atskirai. Prie pranešimo pridedamas terminų ir diagnostikos principų, taikomų nustatant apsigimimus bei pakitimus, aiškinamasis žodynas. Tyrimai atliekami pagal Direktyvos 87/302/EEB B dalyje nurodytą teratogeniškumo tyrimą su graužikais ir ne graužikais. 5.7. Uždelsto neurotoksiškumo tyrimai Tyrimas turi teikti pakankamai duomenų, kad galima būtų įvertinti, ar veiklioji medžiaga galėtų sukelti uždelstą toksiškumą, patyrus smarkų poveikį. Šie tyrimai atliekami naudojant medžiagas, kurių struktūra panaši arba susijusi su uždelstą neurotoksiškumą sukeliančių medžiagų struktūra, pvz., fosforo organinius junginius. Tyrimas atliekamas pagal OECD 418 rekomendaciją. 5.8. Kiti toksikologiniai tyrimai 5.8.1. Metabolitų, apibrėžtų įvado (vii) punkte, toksiškumo tyrimai Nėra būtina atlikti papildomus tyrimus, jeigu jie susiję su kitomis nei veikliosiomis medžiagomis. 5.8.2. Papildomi veikliosios medžiagos tyrimai Kai kuriais atvejais būtina atlikti papildomus tyrimus, kad būtų geriau paaiškintos stebimos poveikio pasekmes. Į šiuos tyrimus galima įtraukti: –absorbcijos, pasiskirstymo, išskyrimo ir metabolizmo tyrimus, –potencialaus neurotoksiškumo tyrimus, –potencialaus imunotoksiškumo tyrimus, –kitų įvedimo būdų tyrimus. Dėl būtinumo atlikti papildomus tyrimus kiekvienu atveju sprendžiama atskirai, atsižvelgiant į atliktų toksikologinių ir metabolizmo tyrimų rezultatus, taip pat atsižvelgiant į pagrindinius poveikio būdus. Tyrimai, kuriuos būtina atlikti, planuojami atskirai, atsižvelgiant į tam tikrus parametrus, kuriuos reikia ištirti ir tyrimo tikslus. 5.9. Medicinos duomenys Būtina pateikti turimus faktinius duomenis ir informaciją, susijusius su apsinuodijimo simptomų atpažinimu, taip pat duomenis ir informaciją apie pirmosios pagalbos ir terapines priemones. Būtina pateikti konkretesnius duomenis apie tyrimus su gyvūnais, skirtus priešnuodžių arba saugos farmakologijai. Jei reikia, būtina ištirti ir pranešti apie galimų priešnuodžių veiksmingumą. Turimi duomenys ir informacija, susiję su poveikio žmogui pasekmėmis, yra labai vertingi patvirtinant išvadų dėl tiriamų organų, dozės-reakcijos santykio ir toksinio poveikio pasekmių grįžtamumo pagrįstumą. Šie duomenys gaunami patyrus poveikį atsitiktinai arba profesinės veiklos metu. 5.9.1. Gamyklos, gaminančios veikliąją medžiagą, personalo medicininė priežiūra Būtina pateikti pranešimus apie sveikatos priežiūros programas, pagrįstas detalia informacija patiriamą veikliosios medžiagos ir kitų cheminių junginių poveikį. Šiuose pranešimuose, kur įmanoma, nurodomi duomenys, susiję su veikliosios medžiagos veikimo mechanizmu. Šiuose pranešimuose taip pat nurodomi turimi duomenys, kuriuos pateikia žmonės, patyrę poveikį gamykloje arba kurie naudojo veikliąją medžiagą (pvz.: atliko veiksmingumo tyrimus). Būtina pateikti turimą informaciją apie sensibilizaciją, taip pat duomenis apie darbuotojų ir kitų asmenų, patyrusių veikliosios medžiagos poveikį, alergišką reakciją; šioje informacijoje turi būti nurodytos, jei reikia, detalės apie visus padidinto jautrumo atvejus. Pateiktoje informacijoje turi būti nurodytos detalės apie patirto poveikio dažnumą, lygį bei trukmę, taip pat detalės apie stebimus simptomus ir kitus susijusius klinikinius duomenis. 5.9.2. Tiesioginiai stebėjimai, pvz.: klinikiniai ir apsinuodijimo atvejai Būtina pateikti turimus pranešimus, išspausdintus viešuose leidiniuose, susijusius su klinikiniais ir apsinuodijimo atvejais. Šiuose pranešimuose turi būti išsamiai aprašytas patirto poveikio pobūdis, lygis ir trukmė, stebimi klinikiniai simptomai, taikomos pirmosios pagalbos ir terapines priemonės, taip pat visi atlikti matavimai bei stebėjimai. Trumpa ir abstrakti informacija neturi jokios vertės. Šie dokumentai, jeigu jie pagrįsti būtinomis detalėmis, gali būti ypatingos vertės patvirtinant duomenų apie gyvūnus pritaikymą žmogui pagrįstumą ir identifikuojant tik žmogui būdingas nenumatytas neigiamas poveikio pasekmes. 5.9.3. Poveikio gyventojams stebėjimai ir, jei reikia, epidemiologiniai tyrimai. Būtina pranešti apie turimus epidemiologinių tyrimų, pagrįstų duomenimis apie patirto poveikio lygį bei trukmę ir atliekamų pagal pripažintus standartus, rezultatus. 5.9.4. Apsinuodijimo diagnozė (veikliosios medžiagos ir metabolitų nustatymas), konkretūs apsinuodijimo požymiai, klinikiniai tyrimai. Būtina pateikti detalų klinikinių požymių ir apsinuodijimo simptomų aprašymą, įskaitant ankstyvuosius požymius bei simptomus ir visas turimas klinikinių tyrimų detales, reikalingas diagnostikai; šiame aprašyme turi būti nurodytos visos detalės apie laikotarpius, susijusius su oraliniu, dermaliniu arba inhaliaciniu įvairaus kiekio veikliosios medžiagos poveikiu. 5.9.5. Siūlomas gydymas: pirmosios pagalbos priemonės, priešnuodžiai, gydymas. Būtina aprašyti pirmosios pagalbos priemones, naudotinas apsinuodijus (iš tikrųjų arba įtarus) arba patekus į akis. Būtina detaliai aprašyti gydymo metodus, naudotinus apsinuodijus arba patekus į akis, taip pat priešnuodžių vartojimą. Būtina pateikti informaciją, pagrįstą praktine patirtimi, jeigu tokia yra ir jeigu galima gauti atitinkamus duomenis, apie alternatyvių gydymo metodų veiksmingumą; kitais atvejais, jei reikia, pateikiama teoriškomis žiniomis pagrįsta informacija. Būtina aprašyti kontraindikacijas, susijusias su tam tikrais metodais, ypač su bendrosiomis medicinos problemomis, ir sąlygomis. 5.9.6. Numatomos apsinuodijimo pasekmės. Būtina aprašyti laukiamą poveikį ir jo trukmę apsinuodijus, jeigu apie juos žinoma, nurodant: –ekspozicijos tipą, koncentracijas (kiekį prarijus) ir trukmę; –laikotarpį tarp ekspozicijos (ar prarijus) ir gydymo pradžios. 5.10. Duomenų apie toksiškumą žinduoliams santrauka ir bendras įvertinimas Būtina pateikti visų duomenų ir informacijos, nurodytų 5.1–5.10 paragrafuose, santrauką, kurioje turi būti detaliai ir kritiškai įvertinti šie duomenys, atsižvelgiant į atitinkamus įvertinimo ir sprendimų kriterijus bei principus, ypač nurodant galimus pavojus, kurie gali kilti arba kyla dėl duomenų kokybės ir patikimumo, žmogui ir gyvūnams. Jei reikia, atsižvelgiant į duomenis apie veikliosios medžiagos partijos analizę (1.11 punktas) ir kitus tyrimus (5 (
16. iv)punktas), įrodoma, kad duomenys, pateikti pagamintos veikliosios medžiagos toksikologinei analizei, yra tinkami. Remiantis duomenų vertinimu ir atitinkamais sprendimų kriterijais bei principais, būtina pateikti įrodymais pagrįstus NOELs, taikomus kiekvienam atitinkamam tyrimui. Remiantis šiais duomenimis, būtina pateikti moksliškai pagrįstus siūlymus, kad būtų nustatyti veikliosios medžiagos ADI ir AOEL. 6. Likučiai apdorotuose augaliniuose produktuose, maisto produktuose, pašaruose arba ant jų Įžanga
17. i)Informacijos, pateiktos kartu su informacija apie vieną ar daugiau augalų apsaugos produktų, į kurių sudėtį įeina veiklioji medžiaga, turi pakakti įvertinti kenksmingumą žmogui dėl maisto produktuose liekančių veikliosios medžiagos likučių ir atitinkamų metabolitų, skilimo ir reakcijos produktų.
18. ii)Būtina pateikti tikslų naudojamos medžiagos apibūdinimą (specifikaciją), laikantis 1 skirsnio 11 punkto nuostatų. iii) Reikia atlikti tyrimus pagal dokumentus, reglamentuojančius augalų apsaugos produktų likučių maisto produktuose tyrimų tvarką.
19. iv)Jei reikia, duomenys turi būti išanalizuoti, taikant atitinkamus statistinius metodus. Statistinę analizę reikia smulkiai aprašyti.
20. v)Likučių stabilumas per saugojimo laikotarpį. Gali prireikti atlikti likučių stabilumo tyrimus per saugojimo laikotarpį. Jei mėginiai yra užšaldomi per 24 valandas po jų paėmimo ir jeigu cheminis junginys yra stabilus ir nelakus, nebūtina išanalizuoti mėginį anksčiau kaip per 30 dienų (medžiagų, pažymėtų radioaktyviais žymenimis, atveju – per 6 mėnesius). Medžiagų, kurios nėra pažymėtos radioaktyviu žymeniu, tyrimai turi būti atliekami su tipiškais substratais ir su mėginiais, paimtais iš apdorotų augalų ar gyvulių, kuriuose yra likučių. Alternatyviai, jei tai nėra įmanoma, į parengtus kontrolinius mėginius prieš padedant juos į saugyklą įprastinėms saugojimo sąlygomis turi būti pridėtas žinomas medžiagos kiekis. Jei saugojimo metu skyla daugiau negu 30 % medžiagos, gali prireikti pakeisti saugojimo sąlygas. Reikia pateikti smulkią informaciją apie mėginio parengimą ir mėginių bei ekstraktų saugojimo sąlygas (temperatūrą ir trukmę). Jei mėginiai nėra ištirti per 24 valandas po ekstrahavimo, turi būti pateikti duomenys apie medžiagos patvarumą saugant, kartu su mėginių ekstraktais. 6.1. Likučių metabolizmas, pasiskirstymas augaluose Šiais tyrimais siekiama: –pateikti suminius likučius, jų įvertinimą tam tikrame kiekyje derliaus nuėmimo metu, –nustatyti svarbiausias suminių likučių sudedamąsias dalis, –nustatyti likučių pasiskirstymą po tam tikras augalų dalis, –nustatyti svarbiausių likučių sudedamųjų dalių kiekį ir nustatyti šių dalių ekstrahavimo proceso produktyvumą, –nuspręsti, koks turi būti kiekvienos likučių dalies apibrėžimas ir išraiška. Šiuos tyrimus reikia atlikti visada, jei negalima įrodyti, kad augaluose arba augaliniuose produktuose, kurie naudojami maistui ar pašarui, neliks jokių likučių. Metabolizmo tyrimai turi būti atliekami su augalais arba augalų grupėmis, kurioms numatoma naudoti augalų apsaugos produktus. Jei augalų apsaugos produktas skirtas naudoti įvairioms augalų grupėms, tyrimus reikia atlikti bent su trijų augalų grupėmis. Tais atvejais, kai numatoma augalų apsaugos produktą naudoti daugeliui augalų/ augalų grupių, tyrimai turi būti tipiški atitinkamoms grupėms. Tuo tikslu augalai skirstomi į šias grupes: šakninės daržovės, lapinės daržovės, vaisiai, ankštiniai ir aliejiniai augalai, javai. Jei tyrimai yra atlikti su trijų šių grupių augalais ir rezultatai rodo, kad skilimo procesas yra toks pat visose trijose augalų grupėse, tada daugiau tyrimų nebereikia. Atliekant metabolizmo tyrimus, reikia atsižvelgti į skirtingas veikliųjų medžiagų savybes bei naudojimo būdą. Pateikiant skirtingų tyrimų rezultatų įvertinimą, reikia aptarti tai, kaip medžiaga pateko į augalą (pvz., per lapus ar šaknis), ir tai, kaip likučiai pasiskirsto tarp tam tikrų augalo dalių (ypač atkreipiant dėmesį į augalo dalis, naudojamas maistui arba pašarui). Informacija apie veikliosios medžiagos veikimo būdą ir fizikines bei chemines savybes turi būti pateikta vertinant tyrimo duomenis. 6.2. Likučių metabolizmas, pasiskirstymas naminių gyvulių organizme Šiais tyrimais siekiama: –nustatyti svarbiausias suminių likučių sudedamąsias dalis maistui vartojamuose gyvuliniuose produktuose, –nustatyti skilimo ir suminių likučių išskyrimo greitį tam tikruose gyvuliniuose produktuose (piene ir kiaušiniuose) bei išmatose, –nustatyti likučių pasiskirstymą valgomuose gyvuliniuose produktuose, –nustatyti svarbiausių likučių sudedamųjų dalių kiekį ir parodyti šių dalių ekstrahavimo proceso produktyvumą, –sukaupti duomenis, pagal kuriuos galima būtų nuspręsti, ar reikia tirti naminių gyvulių pašarus pagal 6.4 punktą, –nuspręsti, koks turi būti likučių apibrėžimas ir išraiška. Metabolizmo tyrimus su gyvuliais, tokiais kaip atrajojantys pieniniai (pvz., ožkos ar karvės) arba naminiai paukščiai, reikia atlikti tik tada, kai naudojant augalų apsaugos produktus gali atsirasti likučiai gyvulių pašare (≥0,1 mg/kg viso gauto pašaro). Kai tampa akivaizdu, kad metabolizmo procesai žiurkėse žymiai skiriasi nuo atrajojančių gyvulių, reikia ištirti kiaules, jeigu kiaulės gali įsisavinti tam tikrą likučių dalį. 6.3. Likučių tyrimai Šiais tyrimais siekiama: –nustatyti didžiausią galimą likučių kiekį apdorotose augaluose derliaus nuėmimo metu arba iškraunant iš sandėlių, laikantis geros žemės ūkio praktikos normų, –nustatyti, kai reikia, augalų apsaugos produkto skaidymo greitį. Šiuos tyrimus atlikti būtina, kai augalų apsaugos produktas skirtas naudoti augalams ar augaliniams produktams, kurie yra vartojami maistui ar pašarams, arba kai tokie augalai gali įsisavinti likučius iš dirvos ar kitų substratų, išskyrus atvejus, kai reikiamus duomenis galima gauti iš informacijos apie kitus augalus. Tyrimai turi būti atliekami pagal siūlomas kritiškas žemės ūkio praktikos sąlygas. Reikia atsižvelgti į didžiausią likučių kiekį, kuris gali atsirasti (pvz.: po didžiausio apdorojimų skaičiaus, naudojant didžiausią normą, mažiausią laiką iki derliaus nuėmimo). Reikia sukaupti ir pateikti pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad augalų apsaugos produktas gali būti naudojamas tinkamomis sąlygomis, tam tikruose regionuose. Sudarant tyrimų programą, paprastai reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip klimato skirtumai, gamybos metodų skirtumai (pvz., naudojimas lauke arba šiltnamyje), auginimo laikotarpis, augalų apsaugos produkto forma ir kt. Siekiant palyginamumo, tyrimus reikia atlikti bent du sezonus. Visas išimtis reikia visiškai pagrįsti. Tikslų reikalingų tyrimų skaičių sunku nustatyti prieš preliminarų gautų rezultatų įvertinimą. Minimalūs reikalavimai duomenims taikomi tik tada, kai galima palyginti auginimo sritis (pvz.: klimatą, gamybos metodus ir augimo sezonus ir kt.). Darant prielaidą, kad visi kiti kintamieji (klimatas ir pan.) gali būti palyginti, reikia atlikti mažiausiai aštuonis dideliais plotais auginamų augalų tyrimus. Mažais plotais auginamiems augalams, esant normalioms sąlygoms, reikia atlikti keturis bandymus. Jei likučiai atsiranda apdorojus augalus po derliaus nuėmimo, galima atlikti tyrimus tik vieną sezoną. Mažiausiai keturi tyrimai turi būti atlikti. Tyrimai atliekami skirtingose vietose su skirtingomis veislėmis. Kiekvienam vartojimo būdui ir saugojimo tipui reikia atlikti tyrimus, jeigu negalima aiškiai nustatyti blogiausio likučių atvejo. Tyrimų, atliekamų vieną sezoną, skaičius gali būti sumažintas, jei galima įrodyti, kad likučių lygis augaluose/augaliniuose produktuose bus mažesnis negu nustatymo riba. Jeigu apdorojimo metu jau yra susiformavusi augalo valgomoji dalis, pusėje atliktų likučių tyrimų turi būti duomenys apie laiko įtaką likučių kiekiui (likučių mažėjimo tyrimai), nebent įrodoma, kad valgomoji augalo dalis negali būti paveikta naudojant augalų apsaugos produktą pagal nustatytus reglamentus. 6.4. Naminių gyvulių šėrimo studijos Šiais tyrimais siekiama nustatyti likučius gyvulinės kilmės produktuose, kurie atsiranda dėl pašaruose ar pašarams naudojamuose augaluose esančių likučių. Pašarų tyrimų reikia tik kai: –likučiai (0,1 mg/kg visų gaunamų pašarų) susikaupia augaluose ar augalų dalyse, kurios yra šeriamos gyvuliams, –metabolizmo tyrimai rodo, kad likučiai (0,01 mg/kg arba virš nustatytos ribos, jei tai būtų daugiau negu 0,01 mg/
21. kg)gali atsirasti bet kuriame maistui vartojamame gyvuliniame audinyje. Jei reikia, būtina pranešti apie atskirus pašarų tyrimus atrajojantiems pieniniams galvijams ir/arba naminiams paukščiams. Jeigu iš tyrimų, atliktų pagal 6.2 punkto reikalavimus, duomenų matyti, kad metaboliniai keliai kiaulėse skiriasi nuo kitų naminių gyvulių, reikia atlikti papildomą kiaulių šėrimo tyrimą, nebent įrodoma, kad kiaulių suvartojamas medžiagos kiekis yra nereikšmingas. Pašarai pateikiami per tris dozes (numatomas likučių lygis, nuo trijų iki penkių kartų ir 10 kartų numatomo likučių lygio). Nustatant 1x dozę, reikia nepažeisti teorinės pašarų normos. 6.5. Poveikis pramoniniam perdirbimui ir perdirbimui namų sąlygomis Sprendimas, ar būtina atlikti perdirbimo tyrimus, priklausys nuo: –perdirbto produkto svarbos žmonių maistui ar gyvulių pašarams, –likučių lygio perdirbamame augale ar augaliniame produkte, –veikliosios medžiagos arba svarbių metabolitų fizikinių ir cheminių savybių, –galimybių, kad toksikologiškai svarbūs skilimo produktai gali būti rasti perdirbus augalą ar augalinį produktą. Perdirbimo tyrimų paprastai nereikia, jei augale arba augaliniame produkte, kuris bus perdirbamas, neatsiranda analizės metu nustatomų likučių arba jei suminis teorinis maksimalus dienos suvartojimas (TMDI) yra mažesnis negu 10% ADI. Be to, perdirbimo tyrimų paprastai nereikia tiems augalams ar augaliniams produktams, kurie dažniausiai vartojami žali. Reikšmingi likučiai – reiškia likučius daugiau kaip 0,1 mg/kg. Jeigu atitinkamas augalų apsaugos produktas yra itin aukšto ūmaus toksiškumo ir/arba turi žemą ADI, reikia atkreipti dėmesį į perdirbimo tyrimus, kurių metu nustatomi likučiai yra mažesni negu 0,1 mg/kg. Tyrimai dėl poveikio likučių pobūdžiui nėra būtini, kai į perdirbimą įeina tik paprastos operacijos, tokios kaip plovimas, spaudimas, kurioms nereikia keisti augalo ar augalinio produkto temperatūros. 6.5.1. Poveikis likučių pobūdžiui Šiais tyrimais siekiama nustatyti, ar skilimo produktai atsiranda iš žaliavoje esančių likučių perdirbimo metu, dėl ko gali reikėti atskirai įvertinti jų kenksmingą poveikį. Priklausomai nuo likučių žaliavoje lygio ir cheminio pobūdžio, reikia ištirti tam tikrą skaičių tipiškų hidrolizės atvejų (panašių į atitinkamas perdirbimo operacijas). Gali reikėti ištirti ir kitus pokyčius, atsiradusius dėl kitų negu hidrolizė procesų, kai veikliosios medžiagos ar metabolitų savybės rodo, kad toksikologiškai svarbūs skilimo produktai gali atsirasti dėl šių procesų. Paprastai šie tyrimai atliekami su ta veikliosios medžiagos forma, kuri yra pažymėta radioaktyviu žymeniu. 6.5.2. Poveikis likučių kiekiui Šių tyrimų pagrindiniai tikslai yra šie: –nustatyti likučių kiekybinį pasiskirstymą įvairiuose tarpiniuose ir galutiniuose produktuose ir įvertinti pernašos veiksnius; –sudaryti galimybę realiau įvertinti likučių suvartojimą per maistą. Tyrimai turi apimti perdirbimą namų sąlygomis ir/arba tikruosius pramoninius procesus. Pirmiausia reikia atlikti tik pagrindinius tyrimus, atspindinčius įprastinius procesus, vykstančius augaluose ar augaliniuose produktuose. Reikia pagrįsti, kodėl buvo pasirinkti šie procesai. Perdirbimo tyrimų technologija visada turi atitikti kiek įmanoma tikrąsias sąlygas, kurios naudojamos praktikoje. Reikia sudaryti balansą, kuriame reikia ištirti likučius visuose tarpiniuose ir galiniuose produktuose. Sudarant tokį balansą galima nustatyti visus likučių susikaupimus ar sumažėjimus atskiruose produktuose ir atitinkamus pernašos koeficientus. Jei perdirbtieji augaliniai produktai yra naudojami maistui ir jei tyrimas rodo, kad galimi likučių pernešimai į perdirbtus produktus, tada reikia atlikti dar tris tyrimus, kurių metu nustatomi likučių koncentracijos arba ištirpimo koeficientai. 6.6. Likučiai vėliau auginamuose augaluose Šiais tyrimais siekiama sudaryti galimybę nustatyti galimus likučius vėliau auginamuose augaluose. Kai duomenys, sukaupti pagal šių reikalavimų 7 skirsnio 7.1 punktą arba Reikalavimų duomenims, kuriuos reikia pateikti apie augalų apsaugos produktus 9 skirsnio 9.1 punktą, rodo, kad likučiai išlieka dirvoje ar augalinėje medžiagoje, tokiose kaip šiaudai ar organinės medžiagos iki kitų augalų sėjimo ar sodinimo laiko, ir kad gali likti likučiai didesni už nustatymo ribą kituose augaluose derliaus nuėmimo metu, būtina į tai atsižvelgti. Atsižvelgiama į likučių vėliau auginamuose augaluose pobūdį ir bent jau teorinį šių likučių lygio apskaičiavimą. Jei galimybės, kad likučių atsiras vėliau auginamuose augaluose, negalima atmesti, reikia atlikti metabolizmo ir pasiskirstymo tyrimus, jei reikia, po jų dar turi būti atliekami tyrimai natūralioje aplinkoje. Jei yra teoriškai apskaičiuojami likučiai vėliau auginamuose augaluose, reikia smulkiai apie tai pranešti ir pagrįsti tokius skaičiavimus. Jei reikia, metabolizmo ir pasiskirstymo tyrimai turi būti atliekami su tipiškais augalais, atrinktais atstovauti įprastoms žemės ūkio sąlygoms. 6.7. Siūlomas didžiausias likučių kiekis (DLK) ir likučių apibrėžimas Reikia visiškai pagrįsti siūlomą DLK, taip pat, kai reikia, smulkiai apibūdinti atliktąją statistinę analizę. Sprendžiant, kokias sudedamąsias dalis reikia įtraukti į likučių apibrėžimą, reikia remtis šių sudedamųjų dalių toksikologiniu reikšmingumu, kiekiais, kurie gali susidaryti ir siūlomų analizės metodų kontrolės po registracijos ir stebėsenai praktiškumą. 6.8. Siūlomi naudojimo intervalai iki derliaus nuėmimo arba saugojimo periodai, kai augalų apsaugos produktas naudojamas po derliaus nuėmimo Reikia visiškai pagrįsti pasiūlymus. 6.9. Galimo ir faktinio sąlyčio per maistą ir kitais būdais nustatymas Atsižvelgiama į pagrįstos suvartojimo per maistą prognozės apskaičiavimus. Jei reikia, turi būti atsižvelgiama į kitus poveikio šaltinius, kaip antai, likučiai, atsirandantys dėl vaistų ar veterinarinių preparatų naudojimo. 6.10. Likučių apibendrinimas ir įvertinimas Turi būti atliktas visų šiame skirsnyje pateikiamų duomenų apibendrinimas ir įvertinimas. Į jį turi įeiti šių duomenų smulkus ir kritiškas įvertinimas, ypač atkreipiant dėmesį į galimą ar faktinį kenksmingą poveikį žmogui ir gyvuliams, ir šios duomenų bazės apimtį, kokybę bei patikimumą. Reikia parengti scheminę diagramą, rodančią metabolitų kelius augaluose ir gyvūnuose, trumpai paaiškinant, kaip jie pasiskirsto ir kokie įvyksta cheminiai pokyčiai. 7. Išlikimas ir pasiskirstymas aplinkoje Įžanga
22. i)Pateiktos informacijos kartu su informacija apie vieną ar daugiau augalų apsaugos produktų, turinčių veikliosios medžiagos, turi būti pakankamai, kad būtų galima įvertinti veikliosios medžiagos išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje, taip pat įvertinti rūšis, kurioms neskirta veiklioji medžiaga, bet kurioms gali kilti pavojus dėl veikliosios medžiagos, jos metabolitų, skilimo ir reakcijos produktų poveikio, jeigu šie produktai yra reikšmingi toksikologiniu arba aplinkos požiūriu.
23. ii)Ypač pateiktos informacijos apie veikliąją medžiagą kartu su kita susijusia informacija, taip pat pateiktos informacijos apie vieną ar daugiau augalų apsaugos produktų, turinčių veikliosios medžiagos, turi pakakti, kad būtų galima: –nuspręsti, ar įrašyti veikliąją medžiagą į Veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašą; –nurodyti tinkamas sąlygas arba apribojimus, sietinus su įrašymu į Veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašą; –klasifikuoti veikliąsias medžiagas pagal pavojingumą; –nustatyti pavojingumo simbolius, pavojingumo nuorodas ir aplinkos apsaugai skirtas rizikos bei saugos frazes, kurios užrašomos ant pakuočių (konteinerių); –numatyti veikliosios medžiagos ir svarbių metabolitų, skilimo bei reakcijos produktų pasiskirstymą, išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje, taip pat numatyti su tuo susijusius laikotarpius; –identifikuoti rūšis bei populiacijas, kurioms neskirta veiklioji medžiaga, bet kurioms kyla pavojus dėl galimo poveikio; –identifikuoti priemones, kurių būtina imtis mažinant aplinkos užterštumą ir poveikį rūšims, kurioms neskirta veiklioji medžiaga. iii) Būtina detaliai aprašyti (specifikuoti) panaudotas medžiagas pagal 1 skirsnio 11 punktą. Jeigu tyrimai atliekami naudojant veikliąją medžiagą, pastaroji turi būti tokios specifikacijos, kuri bus naudojama gaminant augalų apsaugos produktus, kuriuos reikės registruoti, išskyrus tuos atvejus, kai naudojama radioaktyvioji medžiaga. Jeigu tyrimai atliekami naudojant laboratorijoje arba eksperimentinėje sistemoje pagamintą veikliąją medžiagą, būtina tyrimus pakartoti naudojant pramonės įmonėje pagamintą medžiagą, nebent galima įrodyti, kad atliekant aplinkos tyrimus ir juos vertinant naudojama bandomoji medžiaga iš esmės nesiskiria nuo pramoniniu būdu pagamintos medžiagos.
24. iv)Jeigu naudojama radioaktyvi bandomoji medžiaga, radioaktyvia žyme (viena arba prireikus daugiau) žymimos tos vietos, kad būtų galima lengviau išaiškinti metabolizmo ir skilimo kelius, taip pat lengviau ištirti veikliosios medžiagos ir jos metabolitų, reakcijos bei skilimo produktų pasiskirstymą aplinkoje.
25. v)Gali prireikti atlikti atskirus metabolitų, skilimo arba reakcijos produktų tyrimus, jeigu šie produktai kelia atitinkamą pavojų organizmams, kuriems neskirta veiklioji medžiaga, arba vandens, dirvožemio ir oro kokybei, jeigu jų poveikio padariniai negali būti įvertinti remiantis turimais veikliosios medžiagos tyrimo rezultatais. Prieš atliekant šiuos tyrimus, būtina atsižvelgti į 5 ir 6 skirsniuose pateiktą informaciją.
26. vi)Prireikus tyrimai modeliuojami ir duomenys analizuojami naudojant atitinkamus statistikos metodus. Būtina pateikti visas statistinės analizės detales (pvz.: vertės pateikiamos nurodant patikimumo intervalus; pateikiamos tikslios p reikšmės, o ne nuorodos „reikšminga ar nereikšminga“). 7.1. Išlikimas ir pasiskirstymas aplinkoje Būtina pagal atitinkamus ISO ir kitus tarptautinius standartus pateikti visą susijusią informaciją apie tyrimuose naudoto dirvožemio tipą ir savybes, įskaitant pH, organinės anglies kiekį, katijonų keitimosi gebą, granuliometrinę sudėtį ir vandens imlumą. Granuliometrinė sudėtis ir vandens imlumas nurodomas, esant pF=0 ir pF=2,5. Dirvožemių, naudojamų laboratoriniams skilimo tyrimams, mikrobinė biomasė nustatoma prieš pat tyrimo pradžią ir jo pabaigoje. Atliekant visus laboratorinius dirvožemio tyrimus, rekomenduojama naudoti, kiek įmanoma, tuos pačius dirvožemius. Skilimo arba judrumo tyrimams naudojami dirvožemiai parenkami taip, kad jie atspindėtų visas dirvas, būdingas įvairiems Bendrijos regionams, kur naudojamos veikliosios medžiagos arba numatoma jas naudoti; šie dirvožemiai: –turi apimti organinės anglies kiekį, granuliometrinę sudėtį ir pH reikšmę, –jeigu, remiantis kita informacija, manoma, kad skilimas arba judrumas priklausys nuo pH (pvz.: tirpumo ir hidrolizės greitis, 2.7 ir 2.8 punktai), jie turi apimti šiuos pH dydžius: –nuo 4,5 iki 5,5, –nuo 6 iki 7, –8 (apytikriai). Kur galima, naudojami dirvožemiai turi būti neseniai surinkti. Jeigu negalima išvengti saugomų dirvožemių naudojimo, jie turi būti saugomi tam tikrą laikotarpį apibrėžtomis sąlygomis ir apie šias sąlygas turi būti pranešta. Dirvožemiai, kurie saugomi ilgesnį laikotarpį, gali būti naudojami tik adsorbcijos ar desorbcijos tyrimams. Tyrimų pradžioje naudojamo dirvožemio būdingos savybės, susijusios su tokiais parametrais kaip granuliometrinė sudėtis, organinės anglies kiekis ir pH, neturėtų būti ribinės. Dirvožemiai turi būti renkami ir tvarkomi pagal ISO 10381-6 (dirvožemio kokybė; pavyzdžių atrinkimas; rekomendacijos, taikomos renkant, tvarkant ir laikant dirvožemį, kad būtų įvertinti mikrobiniai procesai laboratorijoje). Būtina pranešti ir pagrįsti bet kokius nukrypimus. Lauko tyrimai atliekami kuo įprastesnėmis žemės ūkio praktikos sąlygomis bei atitinkamai zonai būdingomis klimato sąlygomis, naudojant atitinkamai zonai būdingus dirvožemių tipus. Jeigu atliekami lauko tyrimai, būtina pranešti apie oro sąlygas. 7.1.1. Skilimo greitis ir kelias 7.1.1.1. Skilimo kelias Pateikiamų duomenų ir informacijos, taip pat kitų susijusių duomenų ir informacijos turi būti pakankamai, kad būtų galima: –jeigu tikslinga, identifikuoti susijusių procesų santykinę svarbą (cheminio ir biologinio skilimo pusiausvyrą), –identifikuoti atskirus komponentus, kurie bet kokiu metu sudaro daugiau kaip 10 procentų pridėtos veikliosios medžiagos kiekio, įskaitant, jeigu tikslinga, neekstraguojamus likučius, –jei įmanoma, taip pat identifikuoti atskirus komponentus, kurie sudaro mažiau kaip 10 procentų pridėtos veikliosios medžiagos kiekio, –nustatyti atitinkamas komponentų proporcijas (masės pusiausvyrą) – apibrėžti tiriamus likučius dirvožemyje ir organizmų rūšis, kurioms neskirta veiklioji medžiaga, bet kurios patyrė arba galėjo patirti šių likučių poveikį. Jeigu pateikiama nuoroda į neekstraguojamus likučius, pastarieji apibrėžiami kaip cheminės medžiagos, kurios susidarė iš augalų apsaugos produktų, naudojamų laikantis tinkamos žemės ūkio praktikos, ir kurios negali būti ekstraguotos iš esmės nepakeičiant šių likučių cheminės prigimties. Manoma, kad šie neekstraguojami likučiai neturi fragmentų metaboliniuose procesuose, dėl kurių susidaro natūralūs produktai. 7.1.1.1.1. Aerobinis skilimas Visada būtina pranešti apie skilimo kelią arba kelius, išskyrus tuos atvejus, kai augalų apsaugos produktų, turinčių veikliosios medžiagos, naudojimo rūšis ir būdas užkerta kelią užteršti dirvožemį, pavyzdžiui, kai jie naudojami apdoroti saugomus produktus arba gydyti medžių žaizdas. Būtina pranešti apie skilimo kelią arba kelius vienam dirvožemio tipui. Gauti rezultatai pateikiami scheminių brėžinių, rodančių skilimo kelius, forma, taip pat lentelės forma, kur pusiausvyra parodyta kaip radioaktyvumo ir laiko funkcija; turi būti parodytas radioaktyvumo pasiskirstymas: –veikliojoje medžiagoje, –CO2, –kituose negu CO2 lakiuosiuose junginiuose, –atskiruose identifikuotuose virsmo produktuose, –neidentifikuotose ekstraguojamose medžiagose, –neekstraguojamuose likučiuose dirvožemyje. Skilimo kelių tyrimas turi apimti visas įmanomas priemones apibūdinti ir apskaičiuoti neekstraguojamus likučius, susidarančius po 100 dienų, kai viršijama 70 procentų panaudotos veikliosios medžiagos dozės. Taikytinos technologijos ir metodikos parenkamos kiekvienu atskiru atveju. Būtina pateikti pagrindimą, jeigu nėra apibūdinami susiję komponentai. Įprastinė tyrimo trukmė yra 120 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai po trumpesnio laikotarpio neekstraguojamų likučių ir CO2 lygiai yra tokie, kad galima juos patikimai ekstrapoliuoti 100 dienų laikotarpiui. Tyrimui taikomos SETAC (Society of Environmental Toxicology and Chemistry – angl.) – Pesticidų išlikimo aplinkoje ir ekotoksiškumo įvertinimo procedūros. 7.1.1.1.2. Papildomi tyrimai Anaerobinis skilimas Būtina pateikti anaerobinio skilimo tyrimo ataskaitą, nebent būtų galima pagrįsti, kad augalų apsaugos produktų, turinčių veikliosios medžiagos, poveikis anaerobinėms sąlygoms nėra tikėtinas. Tyrimas atliekamas, laikantis 7.1.1.1.1 punkto atitinkamo punkto nuostatų. Fotolizė dirvožemyje Būtina pateikti fotolizės dirvožemyje tyrimo ataskaitą, nebent būtų galima pagrįsti, kad veikliosios medžiagos nusėdimas dirvožemio paviršiuje nėra tikėtinas. Tyrimui taikomos SETAC – Pesticidų išlikimo aplinkoje ir ekotoksiškumo įvertinimo procedūros. 7.1.1.2. Skilimo greitis 7.1.1.2.1. Laboratoriniai tyrimai Skilimo dirvožemyje tyrimai turi pateikti tinkamiausius 50 ir 90 procentų veikliosios medžiagos (DT 50 lab ir DT 90 lab), taip pat atitinkamų metabolitų, skilimo ir reakcijos produktų skilimo laboratorijos sąlygomis laiko apskaičiavimus. Aerobinis skilimas Visada būtina pranešti apie skilimo dirvožemyje greitį, išskyrus tuos atvejus, kai augalų apsaugos produktų, turinčių veikliosios medžiagos, naudojimo būdas ir rūšis užkerta kelią dirvožemiui užteršti, pavyzdžiui, kai jie naudojami apdoroti saugomus produktus arba gydyti medžių žaizdas. Būtina pateikti veikliosios medžiagos aerobinio skilimo trijuose papildomuose dirvožemiuose be to, kuris nurodytas 7.1.1.1.1 punkte, duomenis. Siekiant ištirti temperatūros įtaką skilimui, būtina atlikti dar vieną papildomą dirvožemių, naudojamų tiriant skilimą, kai temperatūra 20 oC, tyrimą, tačiau kai temperatūra yra 10oC, kol bus parengtas Bendrijos patvirtintas apskaičiavimo modelis, taikomas skilimo greičio, esant žemai temperatūrai, ekstrapoliacijai. Įprastinė tyrimo trukmė yra 120 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai iki šio laikotarpio pabaigos suskyla daugiau kaip 90 procentų veikliosios medžiagos. Būtina pateikti duomenis apie visų svarbių metabolitų, dirvožemyje vykstančių skilimo ir reakcijos produktų, kurie bet kokiu tyrimo metu sudaro daugiau kaip 10 procentų pridėtos veikliosios medžiagos kiekio, tyrimus, išskyrus tuos atvejus, kai galima nustatyti jų DT 50 reikšmes pagal veikliosios medžiagos skilimo tyrimų rezultatus. Šie tyrimai atliekami naudojant tris dirvožemio tipus. Tyrimui taikomos SETAC – Pesticidų išlikimo aplinkoje ir ekotoksiškumo įvertinimo procedūros. Anaerobinis skilimas Būtina pateikti duomenis apie veikliosios medžiagos anaerobinio skilimo greitį, jeigu anaerobiniai tyrimai atliekami pagal 7.1.1.1.2 punktą. Veikliosios medžiagos anaerobinio skilimo greičio tyrimai atliekami dirvožemyje, kuris buvo panaudotas pagal 7.1.1.1.2 punktą atliktame anaerobiniame tyrime. Įprastinė tyrimo trukmė yra 120 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai iki šio laikotarpio pabaigos suskyla daugiau kaip 90 procentų veikliosios medžiagos. Būtina pranešti visų svarbių metabolitų, dirvožemyje vykstančių skilimo ir reakcijos produktų, kurie bet kokiu tyrimo metu sudaro daugiau kaip 10 procentų pridėtos veikliosios medžiagos kiekio, tyrimų rezultatus, išskyrus tuos atvejus, kai galima nustatyti jų DT 50 reikšmes pagal veikliosios medžiagos skilimo tyrimų rezultatus. Šie tyrimai atliekami naudojant vieną dirvožemio tipą. Tyrimui taikomos SETAC – Pesticidų išlikimo aplinkoje ir ekotoksiškumo įvertinimo procedūros. 7.1.1.2.2. Lauko tyrimai Sklaidos dirvožemyje tyrimai Sklaidos dirvožemyje tyrimai turi pateikti 50 procentų ir 90 procentų (DT 50f ir DT 90f) veikliosios medžiagos sklaidos lauko sąlygomis laiko apskaičiavimus. Prireikus būtina pranešti duomenis apie svarbius metabolitus, skilimo ir reakcijos produktus. Tyrimai atliekami, jeigu nustatytas DT 50 lab, kai temperatūra yra 20 °C, o dirvožemio drėgnumas atitinka pF 2–2,5 (įsiurbimo slėgis), yra ilgesnis kaip 60 dienų. Ketinant panaudoti augalų apsaugos produktus, turinčius veikliąsias medžiagos, šalto klimato sąlygomis, tyrimai atliekami, jeigu nustatytas DT50 lab, kai temperatūra yra 10 °C, o dirvožemio drėgnumas atitinka 2–2,5 pF (įsiurbimo slėgis), yra ilgesnis kaip 90 dienų. Atskiri įvairių būdingų dirvožemių (paprastai keturių rūšių) tyrimai atliekami tol, kol išsisklaido daugiau kaip 90 procentų panaudoto kiekio. Ilgiausia tyrimų trukmė yra 24 mėnesiai. Tyrimui taikomos SETAC Pesticidų išlikimo aplinkoje ir ekotoksiškumo įvertinimo procedūros. Likučių dirvožemyje tyrimai Likučių dirvožemyje tyrimai turi pateikti duomenis apie likučių dirvožemyje kiekį derliaus metu arba sėjant ar sodinant vėliau auginamus augalus. Būtina pateikti likučių dirvožemyje tyrimus, jeigu DT50 lab yra ilgesnis kaip vienas trečdalis laikotarpio nuo taikymo iki derliaus nuėmimo ir jeigu vėliau sodinami augalai gali juos absorbuoti, išskyrus tuos atvejus, kai sėjant ar sodinant vėlesnius augalus galima patikimai apskaičiuoti likučius dirvožemyje pagal sklaidos dirvožemyje tyrimų duomenis, arba tais atvejais, kai galima pagrįsti, kad šie likučiai nėra fitotoksiški sėjomainoje auginamiems žemės ūkio augalams arba kad jie nepalieka šiuose augaluose nepriimtinų likučių. Atskiri tyrimai atliekami iki derliaus nuėmimo arba vėliau auginamų augalų sėjimo ar sodinimo, nebent išsisklaido 90 procentų panaudoto kiekio. Tyrimui taikomos SETAC – Pesticidų išlikimo aplinkoje ir ekotoksiškumo įvertinimo procedūros. Akumuliacijos dirvožemyje tyrimai Atliekant tyrimus turi būti pateikiama pakankamai duomenų įvertinti veikliosios medžiagos ir svarbių metabolitų, skilimo bei reakcijos produktų likučių akumuliacijos galimybę. Jeigu, remiantis sklaidos dirvožemyje tyrimais, nustatoma, kad DT 90f yra ilgesnis kaip vieneri metai, ir jeigu numatomas pakartotinis naudojimas tais pačiais arba vėlesniais derliaus auginimo metais, būtina ištirti likučių akumuliacijos dirvožemyje galimybę ir įsotinimo (plato) koncentracijos susidarymo lygį, išskyrus tuos atvejus, kai galima pateikti patikimą informaciją, gautą modeliniu skaičiavimu, arba kitą tinkamą įvertinimą. Ilgalaikiai lauko tyrimai atliekami naudojant du atitinkamus dirvožemius ir apima daugiakartį taikymą. Prieš atlikdamas šiuos tyrimus, pareiškėjas turi gauti kompetentingos institucijos sutikimą atlikti tokios rūšies bandymą. 7.1.2. Adsorbcija ir desorbcija Pateikiamų duomenų ir informacijos, taip pat kitų svarbių duomenų ir informacijos turi būti pakankamai, kad būtų galima nustatyti veikliosios medžiagos ir atitinkamų metabolitų, skilimo ir reakcijos produktų adsorbcijos koeficientą. Visada būtina pateikti šių tyrimų rezultatus, išskyrus tuos atvejus, kai veikliosios medžiagos naudojimo būdas ir rūšis užkerta kelią užteršti dirvožemį, pavyzdžiui, kai jie naudojami apdoroti saugomus produktus arba gydyti medžių žaizdas. Būtina pateikti veikliosios medžiagos tyrimų duomenis, atliekamus naudojant keturis dirvožemių tipus. Būtina pranešti apie visų svarbių metabolitų, dirvožemyje vykstančių skilimo ir reakcijos produktų, kurie tiriant sklaidą dirvožemyje bet kokiu metu sudaro daugiau kaip 10 procentų pridėtos veikliosios medžiagos kiekio, tyrimus; šie tyrimai atliekami naudojant bent tris dirvožemio tipus. Tyrimui taikomas OECD 106 metodas. 7.1.3. Judrumas dirvožemyje 7.1.3.1. Kolonėliniai išsiplovimo tyrimai Atliekant tyrimą turi būti pateikiama pakankamai duomenų įvertinti veikliosios medžiagos judrumą ir išsiplovimo pajėgumą, taip pat, jei galima, svarbių metabolitų, skilimo ir reakcijos produktų judrumą ir išsiplovimo pajėgumą. Būtina atlikti keturių dirvožemių tyrimus, jeigu tiriant adsorbciją ir desorbciją pagal 7.1.2 punktą negalima gauti patikimų adsorbcijos koeficiento reikšmių. Tyrimui taikomos SETAC – Pesticidų išlikimo aplinkoje ir ekotoksiškumo įvertinimo procedūros. 7.1.3.2. Kolonėlinis išsiplovimas iš senų likučių Atliekant bandymą turi būti pateikiama pakankamai duomenų įvertinti svarbių metabolitų, skilimo ir reakcijos produktų judrumą ir išsiplovimo pajėgumą. Tyrimus atlikti būtina, išskyrus šiuos atvejus: - jeigu augalų apsaugos produktų, turinčių veikliosios medžiagos, naudojimo būdas ir rūšis užkerta kelią užteršti dirvožemį, pavyzdžiui, kai jie naudojami apdoroti saugomus produktus arba gydyti medžių žaizdas, - jeigu buvo atliktas atskiras metabolitų, skilimo ir reakcijos produktų tyrimas pagal 7.1.2 arba 7.1.3.1 punktus. Senėjimo laikotarpis(-iai) nustatomi tiriant veikliosios medžiagos ir metabolitų skilimo modelius, siekiant, kad tiriant išsiplovimą būtų užtikrintas atitinkamas metabolitų spektras. Tyrimui taikomos SETAC – Pesticidų išlikimo aplinkoje ir ekotoksiškumo įvertinimo procedūros. 7.1.3.3. Lizimetriniai tyrimai arba išsiplovimo lauko tyrimai Tyrimas turi pateikti duomenų apie: –judrumą dirvožemyje; –galimą išsiplovimą į gruntinį vandenį; –galimą pasiskirstymą dirvožemyje. Sprendžiant, ar reikia atlikti lizimetrinius tyrimus arba išsiplovimo lauko tyrimus, būtina remtis ekspertų nuomone, atsižvelgiant į skilimo ir kitų judrumo tyrimų rezultatus ir numatomas gamtines koncentracijas gruntiniame vandenyje (PECGW), apskaičiuotas pagal Reikalavimų duomenims, kuriuos reikia pateikti apie augalų apsaugos produktus, 9 skirsnį. Būtina aptarti atliekamo tyrimo modelį ir sąlygas su kompetentingomis institucijomis. Norint užtikrinti, kad gauti rezultatai galėtų būti naudojami įvertinimui, būtina labai kruopščiai modeliuoti eksperimentinius įtaisus ir atskirus tyrimus. Tyrimai turi apimti blogiausio atvejo realią situaciją, atsižvelgiant į dirvožemio tipą, klimato sąlygas, naudojimo normą, dažnumą bei trukmę. Tinkamais laiko tarpais atliekama vandens, išsisunkusio iš dirvožemio kolonėlių, analizė, o likučiai augalų medžiagoje nustatomi nuimant derlių. Baigus eksperimentinius darbus, ne mažiau kaip penkiuose dirvožemio sluoksniuose būtina nustatyti likučius. Būtina išvengti tarpinio bandinių ėmimo, nes augalų šalinimas (išskyrus derliaus nuėmimą, kai laikomasi įprastinės žemės ūkio praktikos) ir dirvožemio struktūros ardymas daro įtaką išsiplovimo procesui. Krituliai, dirvožemio ir oro temperatūra užrašomi reguliariais laiko tarpais (bent kas savaitę). Lizimetriniai tyrimai Mažiausias lizimetrų gylis yra 100 cm, o didžiausias – 130 cm. Negalima ardyti dirvožemio struktūros. Dirvožemio temperatūra turi būti tokia pat kaip lauke. Prireikus drėkinama papildomai, kad būtų užtikrintas optimalus augalų augimas ir infiltracinio vandens kiekis, būdingas regionams, kuriuose norima įregistruoti augalų apsaugos produktą. Jeigu tyrimo metu reikia ardyti dirvožemį dėl priežasčių, susijusių su žemės ūkiu, jis ardomas ne giliau kaip 25 cm. Išsiplovimo lauko tyrimai Būtina pateikti informaciją apie gruntinio vandens lygį eksperimentiniuose laukuose. Jeigu tyrimo metu pastebimi dirvožemio įtrūkimai, juos būtina detaliai aprašyti. Didelis dėmesys skiriamas vandens surinkimo įtaisų skaičiui ir vietai. Dėl šių prietaisų įrengimo dirvožemyje neturi atsirasti preferencinių nutekėjimo takų. Tyrimui taikomos SETAC – Pesticidų išlikimo aplinkoje ir ekotoksiškumo įvertinimo procedūros. 7.2. Išlikimas ir pasiskirstymas vandenyje bei ore Pateiktos informacijos ir duomenų, taip pat informacijos ir duomenų apie vieną ar daugiau augalų apsaugos produktų, turinčių veikliosios medžiagos, bei kitos susijusios informacijos turi būti pakankamai, kad būtų galima nustatyti arba įvertinti: –stabilumą vandens sistemose (nuosėdas dugne ir vandenyje, įskaitant suspenduotas daleles), –galimo pavojaus vandeniui, nuosėdoms ir orui apimtį, –galimą paviršinio ir gruntinio vandens užterštumą. 7.2.1. Skilimo kelias ir greitis vandens sistemose (jeigu neaptarta 2.9 punkte) Pateiktų duomenų ir informacijos, taip pat kitų susijusių duomenų ir informacijos turi būti pakankamai, kad būtų galima: –identifikuoti susijusių procesų santykinę svarbą (cheminio ir biologinio skilimo pusiausvyrą), –jei galima, identifikuoti atskirus komponentus, –nustatyti atitinkamas komponentų proporcijas ir jų pasiskirstymą tarp vandens, įskaitant suspenduotas daleles, ir nuosėdų, –apibrėžti tiriamus likučius dirvožemyje ir organizmų rūšis, kurioms neskirta veiklioji medžiaga, bet kurios patyrė arba galėjo patirti šių likučių poveikį. 7.2.1.1. Hidrolizinis skilimas Tyrimas visada atliekamas su svarbiais metabolitais, skilimo ir reakcijos produktais, kurie bet kuriuo metu sudaro daugiau kaip 10 procentų pridėtos veikliosios medžiagos kiekio, nebent atliekant bandymą pagal 2.9.1 punktą būtų gauta pakankamai informacijos apie jų skilimą. Tyrimui atlikti taikomos 2.9.1 punkto atitinkamos nuostatos. 7.2.1.2. Fotocheminis skilimas Tyrimas visada atliekamas su svarbiais metabolitais, skilimo ir reakcijos produktais, kurie bet kokiu metu sudaro daugiau kaip 10 procentų pridėtos veikliosios medžiagos kiekio, nebent atliekant bandymą pagal 2.9.2 ir 2.9.3 punktus būtų gauta pakankamai informacijos apie jų skilimą. Tyrimui taikomos 2.9.2 ir 2.9.3 punktų atitinkamų paragrafų nuostatos. 7.2.1.3. Biologinis skilimas 7.2.1.3.1. „Savaiminio biologinio skilimo geba“ Būtina visada atlikti šį tyrimą, nebent klasifikuojant veikliąją medžiagą šis reikalavimas nėra nurodytas Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje. Tyrimui taikomas EEB C4 metodas, atitinkantis Cheminių medžiagų ir preparatų ekotoksiškumo tyrimo metodų LAND 45–2001 metodą (Žin., 2002, Nr. 81-3493). 7.2.1.3.2. Vandens/nuosėdų tyrimai Būtina pranešti apie šį bandymą, nebent galima pagrįsti, kad paviršinis vanduo nebus užterštas. Tyrimui taikomos SETAC – Pesticidų išlikimo aplinkoje ir ekotoksiškumo įvertinimo procedūros. 7.2.1.4. Skilimas prisotintoje zonoje Veikliosios medžiagos, svarbių metabolitų, skilimo ir reakcijos produktų virsmo greitis prisotintoje zonoje gali teikti naudingos informacijos apie šių medžiagų išlikimą gruntiniame vandenyje. Norint nuspręsti, ar ši informacija reikalinga, būtina remtis ekspertų nuomone. Prieš atlikdamas tyrimus, pareiškėjas turi gauti kompetentingos institucijos pritarimą atlikti šios rūšies tyrimą. 7.2.2. Skilimo ore kelias ir greitis (jeigu neaptarta 2.10 punkte) 7.3. Likučių apibrėžimas Atsižvelgiant į likučių, randamų dirvožemyje, vandenyje arba ore dėl augalų apsaugos produkto, turinčio veikliosios medžiagos, naudojimo arba numatomo naudojimo, cheminę sudėtį, būtina pateikti likučių apibrėžimą, atsižvelgiant į nustatytus kiekius, taip pat į jų toksikologinę svarbą ir svarbą aplinkai. 7.4. Stebėjimo duomenys Būtina pranešti turimus stebėjimo duomenis apie veikliosios medžiagos ir svarbių metabolitų, skilimo ir reakcijos produktų išlikimą ir pasiskirstymą. 8. Ekotoksikologiniai tyrimai Įžanga
27. i)Informacijos, pateiktos kartu su informacija apie vieną ar daugiau augalų apsaugos produktų, į kurių sudėtį įeina veiklioji medžiaga, turi pakakti, kad būtų galima nustatyti jų poveikį svarbioms aplinkai netikslinėms (floros ir faunos) rūšims, kurioms gali pakenkti sąlytis su veikliąją medžiaga, jos metabolitais, skilimo ar reakcijos produktais. Poveikis gali atsirasti po vienkartinio, ilgalaikio ar kartotinio sąlyčio ir gali būti grįžtamasis arba negrįžtamasis.
28. ii)Visų pirma informacijos apie veikliąją medžiagą, pateikiamos kartu su kita svarbia informacija apie vieną ar daugiau augalų apsaugos produktų, į kurių sudėtį įeina veiklioji medžiaga, turi pakakti, kad būtų galima: –nuspręsti, ar tam tikra veiklioji medžiaga gali būti įrašyta į Veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašą, –tiksliai nurodyti sąlygas ar apribojimus medžiagai įrašyti į Veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašą, –tinkamai įvertinti trumpalaikę ir ilgalaikę riziką netikslinėms rūšims: populiacijoms, bendrijoms ir procesams; –suklasifikuoti veikliąsias medžiagas pagal pavojingumą, –nurodyti atsargumo priemones, būtinas netikslinių rūšių apsaugai, –nustatyti pavojingumo simbolius, pavojingumo nuorodas ir aplinkos apsaugai skirtas rizikos bei saugos frazes, kurios užrašomos ant pakuočių (konteinerių). iii) Reikia pranešti apie visus galimus nepageidautinus pokyčius, nustatytus per įprastinius ekotoksikologinius tyrimus, o kai reikalauja atsakingos institucijos, atlikti papildomus tyrimus, reikalingus galimiems vykstantiems procesams nustatyti, įvertinti tokių pokyčių svarbą ir apie juos pranešti. Turi būti pateikti visi turimi biologiniai duomenys ir informacija, reikalinga ekotoksikologinėms veikliosios medžiagos savybėms nustatyti.
29. iv)Nustatant poveikį netikslinėms rūšims, daugiausia remiamasi informacija apie veikliosios medžiagos išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje, surinktą ir pateiktą pagal 7.1–7.4 punktus, ir apie likučių kiekį augaluose, surinkta ir pateikta pagal 6 punktą, nes šioje informacijoje, kaip ir informacijoje apie augalų apsaugos produkto rūšį bei naudojimo būdą, apibrėžiamas galimo sąlyčio pobūdis ir apimtis. Toksikokinetiniai ir toksikologiniai tyrimai bei informacija, pateikta pagal 5.1–5.8 punktus, suteikia svarbiausių žinių apie toksinį poveikį stuburinių rūšims ir apie vykstančius procesus.
30. v)Jei reikia, tyrimai turi būti parengti ir duomenys išanalizuoti, taikant atitinkamus statistinius metodus. Visi statistinės analizės duomenys turi būti tiksliai pateikti (pvz., vertės pateikiamos nurodant pasikliautinosios paklaidos intervalus, tiksli p vertė turi būti pateikta, o ne konstatuojama „reikšminga“ ar „nereikšminga“).
31. vi)Turi būti tiksliai aprašyta (specifikuota) naudojama medžiaga, kaip numatyta 1.11 punkte. Tyrimą atliekant su veikliąja medžiaga, naudojamos medžiagos savybės turi būti tokios pat kaip ir medžiagos, kuri įeis į gaminamų augalų apsaugos produktų, kurie bus registruojami, sudėtį, išskyrus tuos atvejus, kai naudojama radioaktyvioji medžiaga. vii) Jei tyrimai atliekami su veikliosiomis medžiagomis, pagamintomis laboratorijoje ar eksperimentinėje sistemoje, tokius pat tyrimus reikia pakartoti su pramoninėmis veikliosiomis medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai galima įrodyti, jog tyrimui naudota medžiaga iš esmės yra tokia pat. Kilus abejonėms, būtina atlikti atitinkamus tyrimus, pagal kuriuos ir nusprendžiama, ar reikia kartoti. viii) Kai tyrimo metu veiklioji medžiaga dozuojama ilgiau, jos dozes patartina imti iš vienos gamybinės partijos, jei ta medžiaga yra stabili. Kai tyrimui naudojamos skirtingos dozės, reikia pranešti apie dozės ir kenksmingo poveikio sąryšį.
32. ix)Atlikus visus maitinimo tyrimus, reikia pranešti nustatytą vidutinę dozę, taip pat, kai įmanoma, ir dozę, skaičiuojamą mg/kg kūno masės. Dedant dozes į maistą ar pašarą, cheminis junginys, su kuriuo atliekamas tyrimas, turi būti vienodai pasiskirstęs po maistą ar pašarą.
33. x)Kai metabolitai, skilimo ar reakcijos produktai gali smarkiai pakenkti netiksliniams organizmams ir kai pagal veikliosios medžiagos tyrimo rezultatus negalima nustatyti jų poveikio, gali prireikti atlikti atskirus tyrimus su metabolitais, skilimo ar reakcijos produktais. Prieš atliekant tokius tyrimus turi būti įsigilinta į 5, 6 ir 7 punktų nuostatas.
34. xi)Kad būtų lengviau vertinti tyrimų rezultatus bei nustatyti pačios medžiagos toksines savybes ir veiksnius, turinčius įtakos toksiškumui, tyrimams turi būti pasirenkama, jei įmanoma, ta pati kiekvienos tiriamosios rūšies veislė (arba registruota kilmė). 8.1. Poveikis paukščiams 8.1.1. Ūmus oralinis toksinis poveikis Tyrimu turi būti nustatytas, jei įmanoma, LD50 dydis, letalinė ribinė dozė, reakcijos ir atsistatymo trukmė ir NOEL. Be to, būtina nustatyti akivaizdžius patologinius pokyčius. Galimą veikliosios medžiagos poveikį paukščiams reikia tirti visada, nebent įrodoma, kad augalų apsaugos produktai, į kurių sudėtį įeina veiklioji medžiaga, skirti naudoti tik uždarose patalpose (pvz., šiltnamiuose arba maisto saugyklose). Būtina nustatyti veikliosios medžiagos ūmaus oralinio toksinio poveikio vienai iš putpelių rūšių (japoniškoms putpelėms (Coturnix coturnix japonica), kurapkoms (Colinus virginianus) arba laukinėms antims (Anas platyrhynchos)) aplinkybes. Didžiausia tyrimui naudojama dozė neturi viršyti 2000 mg/kg kūno masės. Tyrimui taikoma SETAC – Pesticidų elgesio aplinkoje ir ekotoksiškumo nustatymo tvarka. 8.1.2. Trumpalaikis toksinis poveikis, sukeltas maistu Tyrimu turi būti nustatytas trumpalaikis toksinis poveikis, sukeltas maistu (LC50 dydis, mažiausia letalinė koncentracija (LLC), jei įmanoma, koncentracija, kai poveikis nepastebimas (NOEC), reakcijos ir atsistatymo trukmė). Be to, būtina nustatyti akivaizdžius patologinius pokyčius. 500 mg/kg kūno masės arba kai trumpalaikis NOEC yraLesinant paukščius (penkias dienas) maistu, kuriame yra veikliosios medžiagos, jos toksinis poveikis visada turi būti tiriamas vienai rūšiai, išskyrus tuos atvejus, kai pateikiama informacija apie tyrimą, atliktą pagal 8.1.3 punktą. Kai medžiagos ūmus oralinis NOEL yra < 500 mg/kg maisto, tyrimą reikia atlikti su dar viena rūšimi. Pirmoji tyrimui pasirinkta paukščių rūšis turi būti arba viena iš putpelių rūšių, arba laukinės antys. Jei tyrimą reikia atlikti su kita rūšimi, ji neturi būti gimininga pirmai ištirtajai rūšiai. Tyrimas turi būti atliekamas taikant OECD 205 metodą. 8.1.3. Subchroninis toksiškumas ir dauginimasis Tyrimu turi būti nustatytas veikliosios medžiagos subchroninis toksiškumas ir poveikis jų dauginimuisi. Veikliosios medžiagos subchroninį toksiškumą paukščiams ir jų dauginimuisi reikia tirti visada, nebent galima įrodyti, kad nuolatinis ar kartotinis medžiagos poveikis suaugusiems paukščiams arba lizdų vietoms per veisimosi sezoną nėra tikėtinas. Tyrimas turi būti atliekamas taikant OECD 206 metodą. 8.2. Poveikis vandens organizmams Tyrimų, aptariamų 8.2.1, 8.2.4 ir 8.2.6 punktuose, duomenys turi būti pateikiami apie kiekvieną veikliąją medžiagą net ir tais atvejais, kai tikimasi, jog augalų apsaugos produktas, į kurio sudėtį įeina toji medžiaga, negali pasiekti paviršinių vandenų, jei laikomasi rekomenduojamų naudojimo sąlygų. Šių duomenų reikalaujama pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos nuostatas dėl veikliųjų medžiagų klasifikavimo. Duomenis reikia pateikti kartu su tiriamosios medžiagos koncentracijų tiriamoje aplinkoje analitiniais duomenimis. 8.2.1. Ūmus toksinis poveikis žuvims Tyrimu turi būti nustatytas ūmus toksinis poveikis (LC50) ir pateikta informacija apie stebėtus poveikius. Tyrimą reikia atlikti visada. Reikia nustatyti, kada veiklioji medžiaga sukelia ūmų toksinį poveikį vaivorykštiniams upėtakiams (Oncorhynchus mykiss) ir šiltųjų vandenų žuvų rūšims. Atliekant tyrimus su metabolitais, skilimo ir reakcijos preparatais, turi būti pasirenkama jautresnė iš dviejų žuvų rūšių, naudotų tyrimams su veikliąja medžiaga. Tyrimą reikia atlikti taikant EEB C1 metodą arba pagal Cheminių medžiagų ir preparatų ekotoksiškumo tyrimo metodų LAND 45–2001 ūminio toksinio poveikio žuvims tyrimo metodą (Žin., 2002, Nr. 81-3493). 8.2.2. Lėtinis toksinis poveikis žuvims Lėtinis toksinis poveikis turi būti tiriamas, jei negalima įrodyti, kad nuolatinis ar kartotinis medžiagos sąlytis su žuvimis yra neįmanomas arba jei atitinkamas mikrokosmo ar mezokosmo tyrimas nėra atliktas. Kokį tyrimą atlikti, nusprendžia ekspertai. Kompetentingų institucijų sutikimą dėl tyrimo tipo reikia gauti tada, kai tyrimams numatoma naudoti veiklioji medžiaga pasižymi ypatingomis riziką keliančiomis savybėmis (veikliosios medžiagos toksiniu poveikiu žuvims ar galimu sąlyčiu). Toksinio poveikio žuvims jų ankstyvajame gyvenimo etape tyrimas gali tikti tais atvejais, kai biokoncentracijos veiksniai (BCF) yra nuo 100 iki 1000 arba kai veikliosios medžiagos EC50 < 0,1 mg/l. Žuvų gyvenimo ciklo tyrimas gali būti reikalingas tada, kai: –biokoncentracijos veiksnys yra didesnis negu 1000, o veikliosios medžiagos sklaida per 14 dienų valymosi fazę mažesnė negu 95%, –medžiaga stabili vandenyje ar nuosėdose (DT90 > 100 dienų). Nebūtina atlikti lėtinio toksiškumo tyrimo su jaunomis žuvimis, jei yra atliktas toksinio poveikio žuvims ankstyvajame jų gyvenimo etape tyrimas arba žuvų gyvenimo ciklo tyrimas; turint žuvų gyvenimo ciklo tyrimą, nebūtina daryti ir toksinio poveikio žuvims ankstyvajame jų gyvenimo etape tyrimą. 8.2.2.1. Lėtinio toksinio poveikio jaunoms žuvims tyrimas Tyrimu turi būti nustatytas poveikis augimui, letalinio poveikio ribinis lygis, pastebėto poveikio ribinis lygis ir NOEC, taip pat pateikta informacija apie stebėtus poveikius. Tyrimas turi būti atliekamas su jaunais vaivorykštiniais upėtakiais, veikliosios medžiagos poveikio trukmė 28 dienos. Reikia gauti duomenis apie poveikį žuvų augimui ir jų elgesiui. 8.2.2.2. Toksinio poveikio žuvims ankstyvajame jų gyvenimo etape tyrimas Tyrimu turi būti nustatytas poveikis vystymuisi, augimui ir elgesiui, NOEC, taip pat ir pateikta informacija apie stebėtus poveikius žuvims ankstyvajame jų gyvenimo etape. Tyrimas turi būti atliekamas taikant OECD 210 metodą. 8.2.2.3. Žuvų gyvenimo ciklo tyrimas Tyrimu turi būti nustatytas poveikis žuvų dauginimuisi ir jų palikuonių gyvybingumui. Prieš atliekant tyrimus su veikliąja medžiaga reikia gauti kompetentingų institucijų sutikimą dėl tyrimo tipo ir sąlygų. 8.2.3. Biokoncentracija žuvyse Tyrimu turi būti nustatyti pastovios būklės biokoncentracijos veiksniai, įsisavinimo ir išskyrimo laipsnio konstantos, apskaičiuotos kiekvienam tyrimo komponentui, ir atitinkamos pasikliovimo ribos. Jei negalima įrodyti, kad sąlytis, sukeliantis biokoncentraciją, yra neįmanomas, turi būti ištirtas veikliųjų medžiagų, metabolitų ir skilimo bei reakcijos produktų, galinčių pasiskirstyti riebaliniuose audiniuose (tokiuose, kurių log pow 3, žr. 2.8 punktą ar kitus svarbius nurodymus, susijusius su biokoncetracija), biokoncentracijos galimumas ir apie jį pranešta. Tyrimas turi būti atliekamas taikant OECD 305E metodą. 8.2.4. Ūmus toksiškumas vandens bestuburiams Tyrimu turi būti nustatytas ūmus veikliosios medžiagos toksinis poveikis per 24 ir 48 valandas, išreikštas kaip vidutinė efektyvioji koncentracija (EC50), sukelianti imobilizaciją, ir, kai įmanoma, nustatyta didžiausia koncentracija, nesukelianti imobilizacijos. Būtina visada nustatyti ūmų toksinį poveikį dafnijoms (geriausiai Daphnia magna). Kai augalų apsaugos produktai, į kurių sudėtį įeina veiklioji medžiaga, skirti naudoti paviršiniuose vandenyse, reikia pateikti papildomų duomenų bent apie vieną rūšį, atstovaujančią kiekvienai iš šių grupių: vandeniniams vabzdžiams, vandeniniams vėžiagyviams (iš rūšies, negiminingos Daphnia rūšiai) ir vandens pilvakojams moliuskams. Tyrimas turi būti vykdomas pagal Cheminių medžiagų ir preparatų ekotoksiškumo tyrimo metodų LAND 45–2001 ūminio toksinio poveikio dafnijoms tyrimo metodą (Žin., 2002, Nr. 81-3493). 8.2.5. Lėtinis toksinis poveikis vandens bestuburiams Jei įmanoma, tyrimu turi būti nustatytas EC50 dydis, turintis akivaizdžios įtakos imobilizacijai ir dauginimuisi, ir didžiausia koncentracija, kuriai esant įtakos mirštamumui ar dauginimuisi (NOEC) nepastebima. Pateikiama detali informacija apie stebėtus poveikius. Tyrimą su dafnijomis ir bent viena tipinga vandens vabzdžių rūšimi bei viena vandens pilvakojų moliuskų rūšimi reikia atlikti tada, kai negalima įrodyti, kad nuolatinis ar kartotinis medžiagos sąlytis su šiomis rūšimis yra neįmanomas. Tyrimas su dafnijomis turi trukti 21 dieną. Tyrimas turi būti atliekamas pagal OECD 202 metodo II dalį. 8.2.6. Poveikis dumblių augimui Tyrimu turi būti nustatytas EC50 dydis, turintis įtakos augimui ir augimo greičiui, NOEC dydis ir pateikta detali informacija apie stebėtus poveikius. Duomenis apie galimą veikliosios medžiagos poveikį dumblių augimui reikia pateikti visada. Tiriant herbicidų poveikį, reikia atlikti tyrimą su dar viena rūšimi iš skirtingos taksonominės grupės. Tyrimas turi būti atliekamas pagal Cheminių medžiagų ir preparatų ekotoksiškumo tyrimo metodų LAND 45–2001 dumblių slopinimo bandymo metodą (Žin., 2002, Nr. 81-3493). 8.2.7. Poveikis nuosėdose gyvenantiems organizmams Tyrimu nustatomas poveikis išlikimui ir vystymuisi (įskaitant suaugusių uodų trūklių (Chironomus) kiekio pokyčius), atitinkamas EC50 dydis ir NOEC dydis. Jei informacijoje apie veikliosios medžiagos išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje, pateikiamoje pagal 7 punkto reikalavimus, nurodoma, kad veiklioji medžiaga gali pasiskirstyti ir likti vandens nuosėdose, nuspręsti, ar reikalingas ūmaus ar lėtinio nuosėdų toksinio poveikio tyrimas, turi ekspertai. Priimdami sprendimą ekspertai turi atsižvelgti, ar poveikis nuosėdose gyvenantiems bestuburiams yra galimas, ir palyginti toksinio poveikio vandens bestuburiams EC50 duomenis pagal 8.2.4 ir 8.2.5 punktus su numatomais veikliosios medžiagos nuosėdose lygmenimis pagal Reikalavimų duomenims, kuriuos reikia pateikti apie augalų apsaugos produktus, 9 punkto duomenis. Prieš atliekant tyrimus su veikliąja medžiaga reikia gauti atsakingų institucijų sutikimą dėl tyrimo tipo ir sąlygų. 8.2.8. Vandens augalai Reikia atlikti tyrimą, nustatantį, kokį poveikį vandens augalams turi herbicidai. Prieš atliekant tyrimus su veikliąja medžiaga reikia gauti kompetentingų institucijų sutikimą dėl tyrimo tipo ir sąlygų. 8.3. Poveikis nariuotakojams 8.3.1. Bitės 8.3.1.1. Ūmus toksinis poveikis Tyrimu turi būti nustatytas veikliosios medžiagos ūmaus oralinio ir kontaktinio toksinio poveikio LD50 dydis. Galimą poveikį bitėms reikia tirti visada, išskyrus tuos atvejus, kai augalų apsaugos produktai, į kurių sudėtį įeina veiklioji medžiaga, skirti naudoti tik ten, kur bitės negalėtų patirti jų poveikio, kaip antai: –maisto saugykloms uždarose patalpose, –sėklų beicavimas nesisteminiu beicu, –nesisteminių augalų apsaugos produktų naudojimui dirvoje, –persodinamų kultūrų ir svogūnėlių apdorojimui nesisteminiu produktu drėgnu būdu, –žaizdų gydymui, –rodenticidiniam jaukui, –naudoti šiltnamiuose be dulkintuvų. Tyrimas turi būti atliekamas pagal EAAO (Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija) 170 metodiką. 8.3.1.2. Bičių kiaušinėlių ir perų maitinimo tyrimas Tyrimu turi būti gauta pakankamai informacijos, reikalingos nustatyti galimą augalų apsaugos produktų kenksmingą poveikį bičių ler