Nafta Kaip jau minėta, geležinkeliu į Gamyklą atvežama tik nedidelė visos reikalingos naftos dalis (2006 m. – 2,6 %, 2007 m. – 1,7 %).
\nGamykla per mėnesį gali priimti iki 300–350 tūkst. t naftos, t.y. iki 3,6–4,2 mln. t per metus. Tai sudaro 32–38 % viso gamyklos žaliavos poreikio.
\nProdukcija Kaip jau minėta, geležinkeliu ir autotransportu šiuo metu išvežama visa Gamyklos produkcija.
\n3.2. LOGISTIKA. TRANSPORTAVIMAS JŪRA Per Būtingės terminalą Terminalas Terminalas gali aptarnauti iki 150.000 DWT1 talpos tanklaivius (po vieną vienu metu). 150.000 tonų talpos tanklaivio krovos laikas – iki 25 valandos, pilnas aptarnavimas – iki 28 valandų (25 h – iškrovimui, 2 h – prisišvartavimui ir 1 h – atsišvartavimui). Maksimalus pumpavimo į tanklaivius pajėgumas – iki 5.520 m3/h; iš tanklaivių- iki 5.220 m3/h. ___________________ 1 angl. „deadweight“ – tonomis išreikštas laivo svoris, atėmus paties laivo masę. Rezultatas rodo bendrą laivo įgulos, keleivių, krovinių, kuro bei vandens svorį.
\nTerminale yra 3x50.000 m3 ir 2x52.000 m3 naftos talpyklos. Statybinis Būtingės rezervuarų parko tūris – 254.000 m3.
\nJūroje, 7,3 km nuo kranto, 20 m gylyje inkaruotas vieno tanklaivio prišvartavimo plūduras, kurį su krantu jungia 914 mm skersmens povandeninis naftotiekis.
\nŠiuo metu patvirtintas suminis plūduro našumas yra 14 mln. t: 6,1 mln. t importui / 8 mln. t eksportui arba 14 mln. t tik eksportui. Techniškai plūduras pajėgus perpumpuoti 14 mln. t, t.y. dirbant tik importo arba tik eksporto režimu.
\nTeoriškai žvelgiant, Terminalo našumo pakanka, kad aprūpinti AB „Mažeikių nafta“ NPG reikiamu žaliavos kiekiu, tačiau Būtingės terminalo darbo trukmę riboja meteorologinės sąlygos:
\nKiti apribojimai:
\nBe to, būtina prisiminti, kad į Baltijos jūrą negali įplaukti tanklaiviai, kurių grimzlė didesnė, nei 15 m – tai apsprendžia Didžiojo Belto sąsiaurio gylis.
\nGamyklai dirbant planuojamu našumu, jai reikėtų apie 32.800 m3 naftos per dieną. Būtingės terminale, atsižvelgiant įjos rezervuarų parko talpą, galima saugoti naftos rezervą, kuris būtų pakankamas gamyklai normaliu režimu veikti iki 7 dienų (t.y. 1 savaitę).
\nTransportavimas Nafta iš Būtingės į Gamyklą transportuojama esamu vamzdynu „Būtingė-Mažeikiai“.
\nVamzdžio skersmuo – 560 mm.
\nProjektinis našumas – 14,0 mln. t/m.
\nIlgis – 92 km.
\nPer Liepojos jūros uostą Uostas veikia ištisus metus, išskyrus tuos atvejus, kai yra nepalankios meteorologinės sąlygos:
\nTerminalai Liepojoje iš viso yra penki naftos ir jos produktų krovos terminalai:
\nRezervuarų parko suminė talpa – 22.000 m3 (alyvai – 7.630 m3; šviesiems naftos produktams – 8.580 m3; MTBE – 5.000 m3; dyzelinui – 700 m3).
\nVidutinis terminalo našumas – 30.000 t/mėn. Maksimalus geležinkelio estakados našumas – 4.000 t/d. Estakadoje vienu metu gali būti aptarnaujama iki 21 geležinkelio cisternos.
\nRezervuarų parko suminė talpa – 20.000 m3 (2x10.000 m3). Perkraunami produktai -šiluminė alyva, basinė alyva, krosnių kuras, vakuuminis distiliatas.
\nVidutinis terminalo našumas – 50.000 t/mėn.
\nRezervuarų parko suminė talpa – 9.000 m3 (1x5.000 m3 ir 2x2.000 m3). Rezervuarai šildomi, todėl gali būti perkraunami tiek lengvieji, tiek ir sunkieji naftos produktai.
\nVidutinis terminalo našumas – 25.000 t/mėn.
\nRezervuarų parko suminė talpa – 9.000 m3 (3x3.000 m3).
\nVidutinis terminalo našumas – 28.000 t/mėn. Maksimalus geležinkelio estakados našumas – 3.600 t/d. Estakadoje vienu metu gali būti aptarnaujama iki 8 geležinkelio cisternos.
\nRezervuarų parko suminė talpa – 5.000 m3.
\nVidutinis terminalo našumas – 25.000 t/mėn. Maksimalus geležinkelio estakados našumas – 2.300 t/d. Estakadoje vienu metu gali būti aptarnaujama iki 7 geležinkelio cisternos.
\nTransportavimas Nafta iš Liepojos į Gamyklą arba produkcija iš Gamyklos į Liepoją galėtų būti transportuojama geležinkeliu arba vamzdynu. Transportavimas geležinkeliu problematiškas dėl nedidelio Liepojos terminaluose esančių estakadų našumo. Transportavimas vamzdynu „AB „Mažeikių nafta“-Būtingė“ galimas tik Lietuvos teritorijoje. Norint transportuoti naftą iš Liepojos, reikia nutiesti atšaką iš Liepojos į AB „Mažeikių nafta“, prijungiant ją prie vamzdyno „Mažeikiai-Būtingė“. Norint transportuoti produkciją iš AB „Mažeikių nafta“ į Liepoją, reikia tiesti naują vamzdyną.
\nPer AB „Klaipėdos nafta“ terminalą Terminalas Terminale yra 30 rezervuarų: 12x5.000 m3, 4x10.000 m3, 12x20.000 m3, 2x32.250 m3. Suminis Terminalo rezervuarų parko tūris – 404.500 m3.
\nTerminalo našumas 2006 m. siekė 5,51 mln. t produktų per metus, planuojamas, kad 2007 m. šis skaičius pasieks 5,8 mln. t. Projektinis terminalo našumas – apie 7,1 mln. t/m.
\nPakrovimo į tanklaivius našumas: šviesiems naftos produktams – iki 2.000 m3/h; tamsiems naftos produktams – iki 4.000 m3/h; naftai – iki 3.800 m3/h.
\nTerminalą aptarnauja Pauosčio geležinkelio stotis, kurioje vienu metu gali būti sukaupta iki 500 geležinkelio cisternų. Stotyje įrengtos dvi estakados, kuriose vienu metu gali būti išpilama 60 šviesiųjų ir 64 tamsiųjų naftos produktų cisternos.
\nTerminale įrengtos dvejos krantinės, abiejų ilgis – po 270 m, gylis – 14 m. Tai leidžia aptarnauti iki 100.000 DWT talpos tanklaivius, kurių grimzlė ne didesnė kaip 12,5 m.
\nTransportavimas Nafta iš Klaipėdos į Gamyklą galėtų būti transportuojama geležinkeliu arba vamzdynu. Transportavimas geležinkeliu problematiškas dėl nedidelio jau šiuo metu maksimaliai apkrautos Pauosčio geležinkelio stoties. Transportavimas vamzdynu „AB „Mažeikių nafta“-Būtingė“ galimas tik nutiesus atšaką nuo Klaipėdos iki Būtingės, prijungiant ją prie vamzdyno „Mažeikiai-Būtingė“.
\nPer AB „Ventspils nafta“ terminalą Terminalas Terminalas gali aptarnauti iki 130.000 DWT talpos tanklaivius (iki 6 vienu metu).
\nTerminale yra 105 rezervuarai. Šiuo metu naftai skirta 285.000 m3, dyzelinui – 545.000 m3, o kitiems naftos produktams – 365.000 m3 rezervuarų talpos. Suminis Terminalo rezervuarų parko tūris – 1.195.000 m3.
\nNaftos priėmimo estakados našumas siekia 8,5 mln. t produktų per metus. Vienu metu joje gali būti perkraunama iki 114 cisternų.
\nDyzelino priėmimo estakados našumas siekia 14,5 mln. t produktų per metus. Vienu metu joje gali būti perkraunama iki 120 cisternų.
\nKitų naftos produktų priėmimo estakados našumas siekia 4,7 mln. t produktų per metus. Vienu metu joje gali būti perkraunama iki 58 cisternų.
\nTeoriškai žvelgiant, terminalo našumo pakanka, kad būtų aprūpinta Gamyklą reikiamu žaliavos kiekiu. Terminalo patrauklumą riboja tik iki galo neišspręstas transportavimo į Gamyklą klausimas.
\nVentspilio terminale, atsižvelgiant į jo rezervuarų parko talpą, galima saugoti naftos rezervą, kuris būtų pakankamas gamyklai normaliu režimu veikti iki 8 dienų (t.y. apie 1 savaitę), tačiau visuomet lieka galimybė pakeisti medžiagų saugojimo terminalo rezervuarų parke proporcijas ir pailginti šį laiką iki maždaug 2 savaičių.
\nTransportavimas Nafta iš Ventspilio į Gamyklą arba produkcija iš Gamyklos į Ventspilį galėtų būti transportuojama geležinkeliu arba esamų vamzdynų atkarpomis: ▪ Naftotiekis „Polockas-Biržai-Ventspilis“ Pirminė paskirtis – tiekti „Družba“ vamzdynu iš Rusijos į Polocką atitekančią naftą į Ventspilio uostą.
\nVamzdžio skersmuo – 720 mm.
\nProjektinis našumas – 16,2 mln. t/m, tačiau dėl vamzdžio amžiaus (trasa pradėta eksploatuoti 1968 m.) 1990 m. maksimalus naftos pralaidumas buvo sumažintas iki 14 mln. t/m.
\nIlgis – 516,8 km. ▪ Naftotiekis „Polockas-Biržai-Mažeikiai“ Pirminė paskirtis – tiekti „Družba“ vamzdynu iš Rusijos į Polocką atitekančią naftą į Gamyklą.
\nVamzdžio skersmuo – 720 mm.
\nNašumas – iki 16,2 mln. t/m.
\nIlgis – 441 km. ▪ „Ilukstė-Biržai-Ventspilis“ Pirminė paskirtis – tiekti iš Polocko į Ventspilio uostą dyzeliną.
\nVamzdžio skersmuo – 530 mm.
\nProjektinis našumas – iki 4 mln. t/m.
\nIlgis – 505 km.
\nTransportavimas vamzdynu būtų įmanomas sujungus šiuo metu nenaudojamų vamzdžių atkarpas į liniją „Ventspilis-Biržai-Mažeikiai“, kurios ilgis galėtų siekti apie 480 km.
\nTam būtina atlikti: ▪ nenaudojamų vamzdynų diagnostiką; ▪ tarp vamzdynų sumontuoti junges; ▪ sumontuoti papildomą įrangą ir atlikti kt. įrangos montavimą Priklausomai nuo diagnostikos rezultatų gali tekti atlikti nedidelį vamzdynų remontą arba pilną jų rekonstrukciją.
\nGamykla Naftos talpyklų parkas Naftai saugoti Gamykloje šiuo metu naudojami keturi rezervuarai (Rz.21-24), esantys Gamybos padalinio Nr. 4 Prekių-žaliavų ceche. Visi jie yra 50.000 m3 talpos, maksimalus užpildymo laipsnis – 92,5 %. Talpyklose galima saugoti naftos rezervą, kuris būtų pakankamas gamyklai normaliu režimu veikti iki 4 dienų.
\nBe šių, gamykloje yra rezervuarų, kuriuose saugoma nutekamųjų vandenų valymo įrenginiuose sugaudyta nafta: ▪ gamybos padalinio Nr. 4 Prekių-žaliavų cechas, Rz. 12-14 – 3x20.000 m3, maksimalus užpildymo laipsnis – 81,5 %; ▪ Valymo įrenginių cechas: Rz. 1-6 – 6x1.000 m3; Rz. 11-14 – 4x2.000 m3; Rz. 1/1-2 – 2x1.000 m3; Rz.3/1-3 – 3x200 m3.
\nGamykloje yra talpyklų, kuriose saugomi sunkieji naftos produktai. Dalį šių rezervuarų, esant reikalui, galima panaudoti saugoti naftai.
\nProdukcijos talpyklų parkas Gamyklos naftos produktų rezervuarų parkas yra gana didelis, jame galima saugoti nuo pačių lengviausių (SND, butano, propano ir pan.) iki pačių sunkiausių – bitumo, mazuto – naftos produktų.
\nGalutiniam produktui ar jo komponentams saugoti gamykloje įrengta kiek daugiau, nei 100 talpyklų, kurių dydis svyruoja nuo 1 iki 20.000 m3. Suminė produktų parko talpa – apie 642.257 m3.
\n3.3. LOGISTIKA. TRANSPORTAVIMAS VAMZDYNAIS Šiuo metu yra įrengtas ir naudojamas tik vienas vamzdynas – tai naftos transportavimui iš Būtingės į Gamyklą skirtas vamzdynas „Būtingė-Mažeikiai“. Vamzdyno trasa eina per Palangos miesto, Kretingos, Skuodo bei Mažeikių rajonų savivaldybes.
\nMagistralinio naftotiekio kompleksas susideda iš šių dalių: ▪ magistralinis naftotiekis tarp Būtingės terminalo ir AB „Mažeikių nafta“. Vamzdžio skersmuo – 560 mm. Projektinis našumas – 14,0 mln. t/m. Ilgis – 92 km; ▪ naftos siurblinė Gamyklos teritorijoje; ▪ elektros energijos tiekimas vamzdyno katodinės apsaugos įrenginiams; ▪ naftos vamzdynas (d=600 mm) per Gamyklos teritoriją;
\n3.4. NORMATYVINIAI APRIBOJIMAI Vadovaujantis LAND 35-2000 (VŽ. 2000 Nr. 108-3470) apribojimai taikomi:
\nGamyklos įrenginiams ▪ antžeminiai benzino rezervuarai Nr. 18-20; ▪ benzino komponentų rezervuarai Nr. 31-36; ▪ antžeminiai benzino rezervuarai Nr. 37-42; 49-50; ▪ MTBE, ETBE ir oligomerizato saugyklos; ▪ šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakados benzino garų rekuperavimo įrenginys; ▪ naftos produktų krovos terminalo benzino rezervuarai Nr. 1-2, 2-1, 7-1 ir 7-2; ▪ šviesiųjų naftos produktų išpylimo geležinkelio estakada; ▪ valstybės rezervo benzino rezervuarai. LAND 35-2000 reikalavimai ir jų vykdymas:
\nGamykloje yra du terminalai, kuriuose, be kitų naftos produktų, perpilamas ir benzinas – Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakada ir Naftos produktų krovos terminalas.
\nŠviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje užpildant geležinkelio cisternas susidarantys garai nusiurbiami į adsorbcijos-desorbcijos principu veikiantį GRĮ.
\nNaftos produktų krovos terminale perpilant benziną susidarantys garai nusiurbiami į desorbcijos principu veikiantį GRĮ.
\nVisi esami benzino rezervuarai su stacionariaisiais stogais turi plūduriuojančius dangčius su pirminiu ir antriniu tarpikliais. Dalyje talpyklų net įrengus pontonus alsuokliai liko neišardyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad benzino garų sulaikymo priemonės rezervuaruose yra įrengtos, papildomųjų diegimas būtų netikslingas.
\nŠviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje tarpinės stacionarios saugyklos neįrengtos, pildomos tik mobilios. Reikalavimas netaikytinas.
\nNuo 2007 m. kasmet Naftos produktų krovos terminale planuojama perpilti ir saugyklose saugoti po maždaug 162.000 t benzino grupės produktų, metiniai benzino nuostoliai po GRĮ turėtų siekti ne daugiau, nei 3,576 t. Netgi neišskiriant kiekvienos talpyklos apyvartos, tik viso terminalo, akivaizdu, kad LOJ išgaravimo rodiklis sudarys vos 0,0022 % (pagal masę) terminale perpilamo benzino produkto apyvartos.
\n2005 m. Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje į geležinkelio cisternas buvo perpilta 2.644.348 t benzino grupės produktų, metiniai benzino nuostoliai per tuos pačius metus po GRĮ siekė 2,913 t. Netgi neišskiriant kiekvienos mobiliosios talpyklos apyvartos, tik visos estakados, akivaizdu, kad LOJ išgaravimo rodiklis sudaro vos 0,00011 % (pagal masę) estakadoje perpilamo benzino produkto apyvartos. Perspektyvoje LOJ nuostoliai augs kartu su estakados apyvarta, proporcingai jai – 2007 m. numatoma estakados apyvarta – 2.882.340 t (LOJ emisija – 3,175 t, t.y. 0,00011 %), 2008–2010 m. – 3.173.218 t (LOJ emisija – 3,496 t, t.y. 0,00011 %).
\nNuo 2007 m. kasmet Naftos produktų krovos terminale planuojama į autocisternas perpilti po maždaug 162.000 t benzino grupės produktų, metiniai benzino nuostoliai po GRĮ turėtų siekti ne daugiau, nei 1,656 t. Netgi neišskiriant kiekvienos talpyklos apyvartos, tik viso terminalo, akivaizdu, kad LOJ išgaravimo rodiklis sudarys vos 0,00102 % (pagal masę) terminale perpilamo benzino produkto apyvartos.
\nAB „Mažeikių nafta“ stengiasi įvykdyti šį reikalavimą, palaipsniui perdažydama VISUS (ne tik benzino) turimus rezervuarus. Balta spalva jau perdažyti benzino Rz.18-20; Rz.31-42; Rz.49-50; Rz.84-85; Rz. 102-103; Rz.144.
\nNaftos produktų krovos terminalo benzino rezervuarams reikalavimas netaikytinas, nes šie yra sujungti su GRĮ, tačiau jie vis tiek nudažyti balta spalva.
\nGamykloje nėra benzino rezervuarų su išoriniais plūdriaisiais stogais.
\nNaftos produktų krovos terminale įrengti benzino rezervuarai yra sujungti su GRĮ. Likę gamyklos benzino rezervuarai su stacionariais stogais su GRĮ nesujungti. b. I priedas, 3.2. punktas: „<...> sujungtos su tarpinio garų laikymo rezervuarais <...>“;
\nGamykloje tarpinio benzino garų laikymo rezervuarų nėra įrengta. c. I priedas, 3.3. punktas: turi „<...> benzino paviršiuje plūduriuojantį dangtį ir pirminį tarpiklį (užsandarinimą), kuris sulaikytų ne mažiau kaip 90 % garų, palyginti su rezervuarais, turinčiais stacionariuosius stogus ir neturinčiais papildomos garų sulaikymo įrangos <...>„.
\nVisi esami benzino rezervuarai su stacionariaisiais stogais turi plūduriuojančius dangčius su pirminiu ir antriniu tarpikliais.
\nAbiejuose benzino perpylimo į mobiliąsias talpyklas terminaluose (Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje ir Naftos produktų krovos terminale) mobiliųjų talpyklų užpildymo metu išsiskyrę garai nukreipiami į GRĮ.
\nGeležinkelio cisternos Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje yra pildomos iš viršaus, žarnas nuleidžiant prie dugno.
\nNaftos produktų krovos terminale autocisternos užpildomos iš apačios. Nepritaikytos autocisternos užpildomos iš viršaus, žarnas nuleidžiant maksimaliai arti talpyklų dugno.
\nTiek Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje, tiek ir Naftos produktų krovos terminale šis reikalavimas yra tenkinamas.
\nŠviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje išmetimų iš GRĮ ribinė vertė – 10 g/Nm3. Vadovaujantis inventorizacijos rezultatais LOJ koncentracija čia siekia vidutiniškai tik 0,6 g/Nm3.
\nGeležinkelio cisternoms LAND 35-2000 nuostatos taikomos „visoms Lietuvoje po 2000.12.31 naujai įsigytoms ir įregistruotoms mobiliosioms talpykloms, taip pat autocisternoms, įsigytoms ir įregistruotoms iki 2001.01.01 <...>“ (III skyrius 4.19. punktas).
\nVadovaujantis LR aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo bei susisiekimo ministrų įsakymu „Dėl <...> LAND 35-2000 <...> dalinio pakeitimo bei lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimų esamiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams nustatymo“ (VŽ., 2001, Nr. 111-4051), LAND 35-2000 esamiems įrenginiams įsigalioja nuo 2008.01.01.
\nAB „Mažeikių nafta“ priklauso 723 geležinkelio cisternos šviesiems naftos produktams ir 34 vagonus bitumo išvežimui. Visos turimos cisternos yra pagamintos iki 2000.12.31, tad minėtas LAND 35-2000 joms netaikomas. Tačiau vadovaujantis LR aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo bei susisiekimo ministrų įsakymu „Dėl <...> LAND 35-2000 <...> dalinio pakeitimo bei lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimų esamiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams nustatymo“ (VŽ., 2001, Nr. 111-4051) ) nustato, kad LAND 35-2000 reikalavimai taikomi esamiems įrenginiams ir įsigalioja „nuo 2008 01 01 – visiems kitiems esamiems įrenginiams, išskyrus tuos, kuriems šio įsakymo 2.4 punkte nustatytos išimtys.“ (2.1.2 punktas) .
\nJūrinių laivų užpildymui LAND 35-2000 reikalavimai taikomi vidaus vandenų, ne jūriniams laivams.
\nAtsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad garų rekuperavimo įrenginiai, kurie būtini kraunant benziną į geležinkelio arba automobilines cisternas, nėra privalomi.
\nAtsižvelgiant į tai, kad Plėtros plano tikslas – siūlyti sprendimus Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos tikslams naftos sektoriuje įgyvendinti, transportavimo ne per Lietuvos uostus variantai šioje ataskaitoje detaliau nėra nagrinėjami. Šiame plane yra pateikiama tik apibendrinta informacija apie galimybes transportuoti naftą ir šviesiuosius naftos produktus per Liepojos arba Ventspilio terminalus Latvijoje.
\nPirmasis tikėtinas variantas – nulinis variantas, t.y. situacija paliekama analogiška šiandieninei. Tokio varianto trūkumai išdėstyti 1.6. skyriuje. Nesiimdama veiksmų situacijai keisti Lietuva rizikuoja netekti galimybės užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į 1.6. skyriuje išdėstytus argumentus tampa akivaizdu, kad naftos vamzdynų infrastruktūrą Lietuvoje plėsti būtina, todėl nulinis variantas atskirai nėra nagrinėjamas.
\nAtsižvelgiant į esamą transportavimo ir krovos infrastruktūrą Lietuvos pajūryje galima išskirti du pagrindinius transportavimo maršrutų pradinius/galinius taškus – AB „Klaipėdos nafta“ ir Būtingės terminalai.
\nAB „Mažeikių nafta“ poreikis naftai – 11 mln. t, poreikis produkcijos eksportui – apie 7,15 mln. t. AB „Klaipėdos nafta“ projektinis našumas – 7,1 mln. t. Būtingės terminalo plūduro projektinis našumas – 14 mln. t. Akivaizdu, kad AB „Klaipėdos nafta“ terminalas dėl pajėgumų stokos gali tarnauti tik kaip papildomas, bet ne pagrindinis transportavimo ir krovos taškas.
\nPagrindiniai realūs keliai šiems taškams pasiekti yra geležinkelis arba vamzdynas. Geležinkelio variantas priskirtinas nuliniam scenarijui, kuris šioje ataskaitoje nenagrinėjamas dėl aukščiau išdėstytų priežasčių.
\nRengiant AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą ir siekiant užtikrinti naftos tiekimo patikimumą, numatomi galimo naftotiekio/produktotiekio AB „Klaipėdos nafta“ – AB „Mažeikių nafta“ tiesimo alternatyvūs šio varianto scenarijai.
\nParenkant vamzdynų trasavimą, būtinus įrenginius naftos ir naftos produktų apskaitai, pumpavimui, saugojimui, pakrovimui remtasi FLUOR DANIEL parengtu baziniu projektu, AB „PRAMPROJEKTAS“ 2001 m. paruošta galimybių studija, AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ pateikta informacija.
\n4.2. ESAMA AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ NPG – BŪTINGĖS TERMINALAS TRASA Sutartis dėl naftotiekio ir produktotiekio Būtingė-Mažeikiai projektavimo užduoties buvo pasirašyta 1994 metais tarp tuomet Mažeikių valstybinės įmonės „Nafta“ ir Valstybinio projektavimo instituto. Naftos terminalo Būtingėje naftotiekio ir produktotiekio Būtingė-Mažeikiai techninis projektas paruoštas pagal užsakovo LR Energetikos ministro pavaduotojo patvirtintą projektavimo užduotį, kuri buvo papildyta 1994 m. liepos 27 ir rugsėjo 14 d. Naftotiekio techninis projektas buvo ruošiamas 1993 metais „Pramprojekto“ atliktų projektinių pasiūlymų I-ojo varianto trasavimo pagrindu.
\nDveji vamzdynai buvo projektuojami dvipusiam tekėjimui ir turėjo sujungti buvusią Mažeikių „Nafta“ įmonę su tuomet tik projektuojamu naftos terminalu Būtingėje. Pagal parengtą projektą buvo pastatytas tik naftotiekis. Suprojektuoto naftotiekio d=508 mm. Naftotiekio trasa eina per Palangos miesto, Kretingos, Skuodo bei Mažeikių savivaldybes. Naftotiekio trasa beveik visu ilgiu praeina ariamas bendrovių ir privačių ūkių laukais.
\nPagal tuomet galiojusį Vyriausybės nutarimą „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (VŽ., 1992, Nr. 22-652) magistraliniams naftotiekiams buvo nustatytos šios apsaugos zonos: ▪ išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis po 50 metrų abipus vamzdyno ašies; ▪ žemės ir miškų ūkiui naudojamoje žemėje apsaugos zonos plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies.
\nTačiau priimta apsaugos zona miško teritorijoje buvo 25 m pločio pagal Miškų Ūkio ministerijos suderinimą, tokiu būdu sumažinant kertamo miško plotą.
\nPagal šiuo metu galiojantį Vyriausybės nutarimą „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (VŽ., 1992, Nr. 22-652; 2005 nutarimo Nr. 343) magistraliniams naftotiekiams nustatomos šios apsaugos zonos: ▪ išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies; ▪ išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies.
\nNaftotiekio trasa, einanti per Palangos miesto, Kretingos, Skuodo bei Mažeikių savivaldybes, aprašyta pagal Valstybės įmonės registrų centro 2006 metų duomenis.
\nPalangos miesto savivaldybė. Pastatytas ir šiuo metu eksploatuojamas magistralinis naftotiekis prasideda Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Nuo Būtingės naftos terminalo tinklų koridoriaus, apeina Palangos kanalizacijos vandenų valymo įrenginius ir įeina į Šventosios kurortinius miškus, kerta plentą Klaipėda-Liepoja, Šventosios upę. Pagal Valstybės įmonės registrų centro 2006 metų rugsėjo 10 dienos duomenis šioje savivaldybėje naftotiekis kerta 3 kadastro blokus. Vienas jų yra įteisintas, kaip bendrovės žemės sklypas. Bendrovės sklype žemė apsauginėje zonoje yra įteisinta pilnai, tačiau likusiuose sklypuose žemė neįteisinta. Įteisinto sklypo nuosavybės dokumentuose yra įrašytos specialios sąlygos.
\nKretingos rajono savivaldybė. Naftotiekis tęsiasi per Kretingos rajoną. Apeidamas Laukžemės gyvenvietę kerta sureguliuotą Kulšės upę ir jos šlaitus, netoli Senosios Įpilties vėl praeina eksploataciniu mišku ir, perkirtęs Juodupę, įeina į Skuodo rajoną. Kretingos rajone magistralinis naftotiekis kerta 8 kadastro blokus, kuriuose viso yra įteisinta 61 proc. žemės. Iš viso yra įteisinti 67 žemės sklypai, 20-iai jų nėra įrašytos specialios sąlygos.
\nSkuodo rajono savivaldybė. Skuodo rajone Šventosios miške naftotiekis praeina šalia esamos spaudiminės kanalizacijos iš Mažeikių „Naftos“ įmonės. Toliau naftotiekis apeina Lenkimų gyvenvietę, kerta sureguliuotas Luknės ir Duobupio upelius, kerta Bartuvos upę ir apeidamas Skuodą prie Latvijos sienos kerta geležinkelį, plentą į Latviją ir toliau eina šiauriniu Lietuvos pakraščiu, apeidamas Navydžių gyvenvietę bei Andreikiškių mišką. Toliau kerta sureguliuotas Lendimo ir Dabrupio upes, šiaurėje apeina Aleksandrijos gyvenvietę ir artėja prie plento Skuodas-Mažeikiai. Vietomis naftotiekis patenka į eksploatuojamus miškelius, apeina Nevidanskio žemaičių botanikos parką; kerta sureguliuotą Spigino upę, Apšės upę, Gabižiaus upę ir, apėjęs Verėtos slėnį, išeina į Mažeikių rajoną. Pagal Valstybės įmonės registrų centro duomenis šiame rajone yra 18 kadastro blokų, kuriuose viso 84 proc. žemės yra įteisinta. Čia suformuotų ir įteisintų sklypų yra 404 ir tik 17-oje iš jų nėra įrašytos specialiosios sąlygos dėl nutiesto naftotiekio.
\nMažeikių rajono savivaldybė. Mažeikių rajone naftotiekis praeina šalia plento Skuodas-Mažeikiai, kerta Gedvydo sureguliuotą upelį, apeina šiauriniu pakraščiu Židikus ir šalia esamų dviejų spaudiminės kanalizacijos vamzdžių pasisuka link Mažeikių „Naftos“ įmonės. Toliau įlenda į eksploatuojamą mišką, kerta Dubulio sureguliuotą upelį ir dar kartą perkirtęs geležinkelį, praeina mišku; perkirtęs Eglynupio bei Skutulo upes pasiekia įmonės „Mažeikių nafta“ tvorą. Įmonės teritorijoje naftotiekis ant esamų aukštų atramų virš žemės pasiekia siurblinę. Šis rajonas padalintas į 10 kadastro blokų, 69 proc. žemės yra įteisinta. Įteisintų sklypų yra 70, vienas iš jų priklauso bendrovei. Iš įteisintų sklypų 9-iuose nėra įrašytos specialios sąlygos.
\nPagal šiuo metu galiojantį Žemės įstatymo pakeitimo įstatymą (VŽ., 2004, Nr. 28-868) žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijų ar savivaldybės tarybų arba jų įgaliotų institucijų ar įstaigų prašymą, kai ši žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus reikalinga: magistraliniams vamzdynams; įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė ir kitais 45 įstatymo straipsnyje nurodytais atvejais.
\n4.3. GALIMI ALTERNATYVINIAI NAFTOS IR ŠNP KROVOS IR TRANSPORTAVIMO VAMZDYNAIS SCENARIJAI Numatomos nagrinėti techninės ir teritorinės alternatyvos (žiūr. 1 priedą) Lietuvoje:
\nŠNP transportavimui (žiūr. 3 pav. ŠNP transportavimo techninės ir teritorinės alternatyvos):
\nA. Produktotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas, numatant šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo, saugojimo ir perkrovimo įrenginių statybą ir įrengimą Būtingės terminalo aikštelėje bei Baltijos jūros akvatorijoje (pagal Fluor Daniel parengtą bazinį projektą);
\nB. Produktotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ (pagal AB „Pramprojektas“ 2001 m. galimybių studijoje parinktą trasos variantą), numatant šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statybą ir įrengimą Būtingės terminale ir/arba AB „Klaipėdos nafta“;
\nC. Produktotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“. Atkarpa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas identiška AB „Pramprojektas“ 2001 m. galimybių studijoje parinktam atkarpos variantui, o atkarpą Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ siūloma tiesti Baltijos jūros dugnu. Taip pat numatoma šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Būtingės terminale ir/arba AB „Klaipėdos nafta“;
\nD. Produktotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“. Atkarpa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas identiška AB „Pramprojektas“ 2001 m. galimybių studijoje parinktam atkarpos variantui, o atkarpą Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ siūloma tiesti geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos juostoje arba greta jos. Taip pat numatoma šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Būtingės terminale ir/arba AB „Klaipėdos nafta“; (pav.) 3 pav. ŠNP transportavimo techninės ir teritorinės alternatyvos Naftos transportavimui (žiūr. 4 pav. Naftos transportavimo techninės ir teritorinės alternatyvos):
\nE. Naftotiekio trasa Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ NPG (pagal AB „Pramprojektas“ 2001 m. galimybių studijoje parinktą trasos variantą), numatant naftos apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statybą ir įrengimą AB „Klaipėdos nafta“;
\nF. Naftotiekio trasa Laukžemė – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ (Baltijos jūros dugnu), numatant naftos apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statybą ir įrengimą AB „Klaipėdos nafta“;
\nG. Naftotiekio trasa Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ (geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos juostoje arba greta jos), numatant naftos apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statybą ir įrengimą AB „Klaipėdos nafta“. (pav.) 4 pav. Naftos transportavimo techninės ir teritorinės alternatyvos Galimi vamzdynų variantai Latvijoje (žiūr. 5 pav. Projektuojamų naftotiekių ir produktotiekių trasos Latvijoje):
\nŠNP ir naftos transportavimui per Ventspilio terminalus:
\nH. Produktotiekis AB „Mažeikių nafta“ NPG – Ventspilio terminalas projektuojamas greta esamo naftotiekio. Taip pat numatoma šviesiųjų naftos produktų apskaitos ir perpumpavimo įrenginių statyba ir įrengimas Ventspilio terminale.
\nI. Nauja naftotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Ventspilio terminalas projektuojama nuo esamo naftotiekio iki AB „Mažeikių nafta“ NPG.
\nJ. Naftos transportavimui iš Ventspilio terminalo iki AB „Mažeikių nafta“ NPG projektuojama panaudoti esamų naftotiekių Polockas-Biržai-Ventspilis bei Polockas-Biržai-Mažeikiai atkarpas Ventspilis-Biržai ir Biržai-Mažeikiai, atlikus būtinus vamzdyno kokybės patikrinimo ir modernizavimo darbus bei pertvarkius vamzdyno Ventspilis-Biržai atkarpą reversiniam darbo rėžimui.
\nŠNP ir naftos transportavimui per Liepojos terminalus:
\nK. Produktotiekis AB „Mažeikių nafta“ NPG – Liepoja būtų projektuojamas greta esamo naftotiekio Mažeikiai-Būtingė iki Skuodo, vėliau, kirtus Lietuvos Respublikos sieną, produktotiekis būtų projektuojamas Latvijos teritorijoje iki Liepojos terminalo. Taip pat, esant technologinei būtinybei, numatoma šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Liepojos terminale;
\nL. Naftotiekis AB „Mažeikių nafta“ NPG – Liepoja būtų projektuojamas kaip esamo naftotiekio Mažeikiai-Būtingė atšaka nuo Skuodo iki Liepojos. Taip pat numatoma naftos apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Liepojos terminale. (pav.) 5 pav. Projektuojamų naftotiekių ir produktotiekių trasos Latvijoje.
\nKomentarai dėl galimų vamzdynų trasų ir jų techninių charakteristikų.
\nA Būtingės terminalo plėtra Pagal parengtą „Fluor Daniel“ bazinį projektą Būtingės terminale buvo numatyta ne tik naftos, bet ir jos šviesiųjų produktų krova. Projekto dalis naftos krovai buvo įgyvendinta, o ŠNP krovai – ne.
\nNagrinėjama alternatyva numato šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo, saugojimo ir perkrovimo įrenginių statybą tiek terminalo žemyninėje, tiek ir jūrinėje dalyse.
\nTerminalo jūrinėje dalyje „Fluor Daniel“ projekte buvo projektuojamas plūduras (toliau – SPM) galintis aptarnauti iki 30.000 DWT tanklaivius. Šiuo metu populiariausi yra 7.000–50.000 DWT talpos tanklaiviai. Atsižvelgiant į ateities perspektyvas turėtų būti numatyta galimybė krauti iki 100.000 DWT talpos tanklaivius, todėl nagrinėjama SPM perkėlimo toliau nuo kranto, kur gylis didesnis, galimybė.
\nSiūlomas variantas statyti naują plūdurą1 jūros zonoje, kur gylis yra 20 m. Planuojama perspektyvinė plūduro vieta P/PV kryptimi, apie 3–3,5 km atstumu nuo jau veikiančio naftos krovos plūduro. ___________________ 1 Analogiški plūdurai, veikiantys Europoje:
\nB/E Produktotiekio ir naftotiekio trasa Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ AB „Pramprojektas“ 2001 m. parengė galimybių studiją, kurioje parinko trasos variantą nuo Laukžemės iki AB „Klaipėdos nafta“.
\nVamzdyno Laukžemė (vakarinė pusė) – AB „Klaipėdos nafta“ ilgis – 44 km; apeinant Girkalius – 42,7 km.
\nVamzdyno trasa ėjo per Kretingos ir Klaipėdos raj. bei Klaipėdos m. teritorijas, daugiausia per žemės ūkio ar miško paskirties žemę. Jau tuomet išryškėjo tam tikri galimi žemėnaudos konfliktai ir trasos koregavimo būtinybės. Parengus Klaipėdos raj. ir Klaipėdos m. Bendruosius planus, kuriose vamzdyno trasa nenumatyta, žemėnaudos situacija tapo dar sudėtingesnė.
\nŠiuo metu pradėtame rengti Kretingos raj. Bendrajame plane taip pat planuojami žemės paskirties pakeitimai ir gyvenamajai statybai skirtų plotų ženklus padidinimas. AB „Mažeikių nafta“ pateikė prašymą Kretingos raj. savivaldybei dėl būtinybės numatyti trasas Kretingos raj. Bendrajame plane (2 priedas).
\nC/F Produktotiekio ir naftotiekio trasa Laukžemė – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ Baltijos jūros dugnu Atkarpa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas identiška AB „Pramprojektas“ 2001 m. galimybių studijoje parinktam atkarpos variantui, t.y. būtų nutiestas šalia esamo naftotiekio.
\nNuo Laukžemės iki AB „Klaipėdos nafta“ vamzdynas būtų tiesiamas jūros dugnu, laikantis giliau 20 m izobatos, taip aplenkiant Lietuvos pajūryje esančią Natura 2000 teritoriją.
\nAtstumas nuo Būtingės terminalo iki susikirtimo su kranto linija – 2,5 km. Vamzdyno trasos jūroje ilgis – 48 km. Atstumas nuo susikirtimo su kranto linija I Melnragėje iki AB „Klaipėdos nafta“ – 0,5 km.
\nD/G Produktotiekio ir naftotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos juostoje Šviesiųjų naftos produktų ir naftos transportavimas gali būti analizuojamas ir nustatomi jos trasų variantai tiesiant vamzdyną geležinkelio apsaugos ir nusavinimo zonos pakraščiu arba šalia jos, sudarant bendrą 75–100 m apsaugos zoną.
\n2001 m. AB „Pramprojektas“ galimybių studijoje variantas tiesti vamzdynus geležinkelio apsaugos zonoje arba šalia jos buvo tik paminėtas, tačiau detaliau nenagrinėtas, nors leistų išvengti daugumos žemėnaudos konfliktų. Dėl paminėtų klausimų nagrinėjimo AB „Mažeikių nafta“ kreipėsi į VĮ „Lietuvos geležinkeliai“.
\nVamzdyno Laukžemė (rytinė pusė) – AB „Klaipėdos nafta“ ilgis – 41,8 km; apeinant Kretingą ir Pašertupį – 48,8 km.
\nH/I Produktotiekio ir naftotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Ventspilio terminalas Priklausomai nuo konkrečios trasuotės vamzdyno ilgis nuo Mažeikių NPG iki Ventspilio būtų apie 140–150 km. Šviesiųjų naftos produktų ir naftos transportavimas per Latvijos teritoriją šiame Plėtros plane detaliai nėra nagrinėjamas, kadangi toks vertinimas atliekamas atskirai vykdomoje studijoje. Šiame plane pateikiama tik apibendrinta informacija apie galimus investicijų kaštus, jeigu, atlikus preliminarų techninį-technologinį, trasologinį bei aplinkosauginį vertinimą, būtų apsispręsta toliau nagrinėti šiuos variantus.
\nJ Naftotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Ventspilio terminalas Naftos transportavimui iš Ventspilio terminalo iki AB „Mažeikių nafta“ NPG projektuojama panaudoti esamų naftotiekių Polockas-Biržai-Ventspilis bei Polockas-Biržai-Mažeikiai atkarpas Ventspilis-Biržai ir Biržai-Mažeikiai, atlikus būtinus vamzdyno kokybės patikrinimo ir modernizavimo darbus bei pertvarkius vamzdyno Ventspilis-Biržai atkarpą reversiniam darbo rėžimui. Bendras vamzdyno ilgis būtų apie 480 km.
\nK/L Produktotiekio ir naftotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Liepojos terminalas Produktotiekis AB „Mažeikių nafta“ NPG – Liepoja būtų projektuojamas greta esamo naftotiekio Mažeikiai-Būtingė iki Skuodo, vėliau, kirtus Lietuvos Respublikos sieną, produktotiekis būtų projektuojamas Latvijos teritorijoje iki Liepojos terminalo. Taip pat, esant technologinei būtinybei, numatoma šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Liepojos terminale. Naftotiekis AB „Mažeikių nafta“ NPG – Liepoja būtų projektuojamas kaip esamo naftotiekio Mažeikiai-Būtingė atšaka nuo Skuodo iki Liepojos. Taip pat numatoma naftos apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Liepojos terminale.
\nInformacija apie saugomas teritorijas ir jose saugomas vertybes:
\nSaugoma teritorija Apsaugos statusas Preliminarus buveinių plotas, ha Saugomos vertybės Pajūrio regioninis parkas LR regioninis parkas 5033 ha Pajūrio kopos NATURA 2000 Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija 422 ha Patenka į Pajūrio regioninio parko (dalis Nemirsetos, Šaipės kraštovaizdžio draustinių ir Plazės rezervatas) 2110, Užuomazginės pustomos kopos; 2120, Baltosios kopos; 2130, Pilkosios kopos; 2170, Kopų gluosnynai; 2170, Kopų gluosnynai; 2180, Medžiais apaugusios pajūrio kopos; 2320, pajūrio smėlynų tyruliai; 6210, Stepinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos Nemirsetos smiltpievės NATURA 2000 Paukščių apsaugai svarbi teritorija Pajūrio regioninio parko dalis Dirvoniniai kalviukai Sudėnų botaninis – zoologinis draustinis 110 ha Vadovaujantis LR vyriausybės nutarimu dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (1992-05-12 Nr. 343) XXXIV straipsnio 136 punktu (pakeitimai 1996-09-30, VŽ., 1996, Nr. 93-2193 (1996-10-04)), visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama 136.7. vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija.
\nArčiausiai saugomos teritorijos nagrinėjamų vamzdynų trasa praeina prie Kalotės gyvenvietės, kur ji priartėja prie Pajūrio regioninio parko. Šiame ruože planuojamą trasą nuo parko ribos skiria geležinkelis.
\n5.2. KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI Artimiausiai nuo nagrinėjamo vamzdyno trasų (Pramprojekto variantas) registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės pateiktos 9 lentelėje.
\n9 lentelė. Artimiausi produktotiekio trasai nekilnojamo kultūros paveldo objektai Pavadinimas Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys Adresas Situacija Teritorijos plotas, ha Kalnuvėnų kapinynas. Traukiamas į NKV registrą Archeologinė istorinė vertė kapinynas, senosios kapinės Kalnuvėnų k. Sendvario sen. Klaipėdos raj. Klaipėdos aps.
\n400 m. 5 p.r. nuo Klaipėdos -Palangos kelio kryžkelės su Klaipėdos – Kretingos keliu į Girkalius, 0,35 km. į p. nuo Vydmantų k. kapinių ir 0,25 km. Į š.r. nuo Anaičių-Girkalių kelio.
\n1,20 Letūkų k. senosios kapinės L315 (Senosios kapinės) Istorinė vertė Palaidoti senieji Letūkų k. gyventojai Letūkų k. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. Klaipėdos aps.
\n300–320 m. į š. Nuo kelio Kretingalė – į kelią Klaipėda – Liepoja, 34–44 m į v. nuo kelio Kretingalė – Girkaliai 0,16 Kopūstų k. senosios kapinės L319 (Senosios kapinės) Istorinė vertė Palaidoti senieji Kopūstų k. gyventojai Kopūstų k. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. Klaipėdos aps.
\n250 m. į r. nuo kelio Klaipėda – Liepoja ir į Dargužius sankirtos 190 m. į r. nuo kelio Klaipėda – Liepoja 0,05 Girkalių k. senosios kapinės L322 (Senosios kapinės) Istorinė vertė Palaidoti senieji Girkalių k. gyventojai Girkalių k. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. Klaipėdos aps.
\n220–270 m. į š. nuo kelio Letūkai – į kelią Klaipėda – Liepoja, Girkalių k. senkapių v. pakraštys 0,19 Girkalių, Ramūčių kapinynas A408P (Senosios kapinės) Archeologinė istorinė vertė kapinynas, senosios kapinės Girkalių k. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. Klaipėdos aps.
\n2,3 km. ŠR kryptimi nuo Klaipėdos – Palangos kelio kryžkelės su keliu į Girkalius, 0,35 km. į p. nuo Vydmantų k. kapinių ir 0,25 km. ŠR kryptimi nuo Anaičių – Girkalių kelio.
\n2,00; Vizualinės aps. Zona 108,32 Vertinant vamzdyno tiesimo bei eksploatavimo technologijas galima teigti, kad pagrindinis poveikis kultūros paveldo objektams gali būti tik fizinis, jei būtų pažeistas esamas kultūrinis sluoksnis.
\nPagal nagrinėjamus trasos variantus didžiausia rizika pažeisti galimą kultūrinį sluoksnį yra ties Žibininkais ir Kiauleikiais (Kretingos raj.), bei ties Kopūstų k. – Kalnuvėnais (Klaipėdos raj.). Šiose vietose parinkus trasą tikslinga atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Tokie tyrimai turi būti atlikti prieš pradedant statybos darbus.
\n5.3. KRAŠTOVAIZDIS Pagal Lietuvos gamtinį ir urbanistinį karkasą ir išskirtas kraštotvarkos zonas, vamzdyno trasos šiaurinė ir pietinė dalis kerta gamtinio karkaso respublikinės reikšmės geoekologinę takoskyrą, esančią Šventosios – Laukžemės ir Girulių – Klaipėdos (Melnragės) ruožuose. Pagal kraštotvarkos suskirstymą trasos šiaurinė dalis yra miškų ūkio interesų ir rekreacinės teritorijos interesų zonoje, o pietinė trasos dalis be šių zonų patenka dar ir į konservacinės teritorijos kraštovaizdžio apsaugos interesų zoną (Giruliai ir Pajūrio regioninis parkas). Taip pat pietinė trasos dalis eina per urbanistinio karkaso (Klaipėda – Melnragė) – gyvenamąją, pramonės ir transporto interesų zoną. Likusioji vidurinioji trasos dalis eina per vidinį stabilizacijos regioninį mazgą. Tankiai apgyvendintos teritorijos sudaro apie trečdalį trasos, ypač Palangos – Vidmantų ruože, prie Girkalnio, Kalotės ir Klaipėdos Labrinciškės II gyvenamajame kvartale ir Melnragėje. Vamzdynų trasa gali pakoreguoti gyvenamajai statybai planuojamas Kretingos ir Klaipėdos raj. bei Klaipėdos m. teritorijas.
\nPagal Lietuvos fizinį-geografinį rajonavimą produktotiekio Laukžemė-AB „Klaipėdos nafta“ trasa (B/E variantai) prasideda Baltijos pakrantės lygumos Palangos-Šventosios mikrorajono stambiai banguotame smėlingame, miškingame vietovaizdyje. Šis vietovaizdis trasoje apima Drumulių-Mažučių spygliuočių miško masyvą. D/G trasos variantai (geležinkelio apsaugos zona) prasideda Vakarų Žemaičių lygumos Darbėnų mikrorajono stambiai banguotame priesmėlingame agrariniame vietovaizdyje.
\nĮ pietus nuo Šventosios trasa patenka į Vakarų Žemaičių lygumos Rudaičių-Karklininkų mikrorajoną, pradžioje į stambiai ir lėkščiai kalvotą lobuotą priesmėlingą agrarinį vietovaizdį, o nuo Vidmantų į pietus – į smulkiai ir apystačiai gūbriuotą lobuotą priemolingą agrarinį vietovaizdį. Dar toliau į pietus trasa patenka į Baltijos pakrantės lygumos Klaipėdos-Girulių mikrorajono Litorinos jūros plokščiųjų terasų, apaugusių šilais, vietovaizdį, kuris arčiau jūros pereina į senųjų kopų smulkiai ir stačiai gūbriuotą smėlingą vietovaizdį.
\nNežiūrint į tam tikrus reljefo vizualiai mažai pastebimus skirtumus, didžiausioje trasos dalyje sutinkamas agrarinis lyguminis ir žymiai mažesnėje dalyje – miškingas lyguminis kraštovaizdis. Šie kraštovaizdžiai neturi didesnės mozaikinės gamtinės įvairovės. Juos gan žymiai paįvairina tik urbanizuoti kompleksai ir komunikacijų infrastruktūra.
\nMelioracija padarė tankesnį hidrografinį tinklą. Trasoje daugiausia sutinkami kanalizuoti upeliai ir melioraciniai kanalai. Statant vamzdyną palei geležinkelį, trasa kirstų natūralius upelius: Danę, Tenžę, Darbą, Kulšę.
\nMiškingumas išsidėstęs netolygiai. B/E trasos variante yra du dideli miško masyvai: vienas šiaurėje (Drumulių-Mažučių), kuris sudaro 10,3 % ir kitas pietuose (Girulių-Klaipėdos) – 15,5 %. Viduryje trasos yra Joskaudų miškas, kuris sudaro 1,6 % visos trasos. Miškų masyvuose vyrauja pušies medynai.
\nTrasoje natūralių žemėveikslių nėra; miškai yra sodinti, vandens telkiniai melioracijos pakeisti arba naujai sudaryti. Šiuos kraštovaizdžio elementus galima priskirti tik prie pusiau natūralių žemėveikslių.
\nApie 90 % ariamos žemės yra numelioruota. Tiesiant vamzdyną, čia bus pažeistas drenažas ir dirvožemio drėgmės balansas. Miško masyvuose turės būti kertamas miškas. Užbaigus darbus ir atlikus dirvožemio rekultivaciją, drenažo atstatymą ir pilną teritorijos sutvarkymą, žemėveiksliai bus atstatyti ir jų žemėnauda nepasikeis. Išimtį sudaro tik miškai, kur, pagal vamzdyno apsaugos nuostatus, nebus leidžiama trasą vėl apsodinti mišku.
\n5.4. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI Visos nagrinėjamos teritorijos upės priklauso Baltijos jūros baseinui. Didžiausios čia tekančios upės yra Akmena – Danė ir Šventoji.
\nAkmena – Danė prasideda 7 km į vakarus nuo Salantų miestelio, Grūšlaukio pelkėtuose miškuose. Nuo versmių iki Kretingos vadinama Akmena (45 km), toliau, žemupyje, – Dane. Įteka į Kuršių marias Klaipėdoje, 2 km nuo jūros vartų. Upės ilgis – 64,5 km, kritimas – 56 m, tėkmės greitis – 0,1 – 0,2 m/s, vidutinis daugiametis debitas – 7,3 m3/s, nuotėkio modulis – 11,6 l/s km2, vidutinis nuolydis – 0,00088. Pastarasis upės išilginiame profilyje labai kinta – antai 16 km aukštupio atkarpos nuolydis – 0,000174, o 15 km žemupio – tik 0,00007. Akmenos – Danės baseino plotas – 595 km2. Baseinas gana asimetriškas – kairioji pusė daug didesnė. Danės slėnis yra 100 – 200 m pločio, vaga – nuo 7 – 10 m aukštupyje iki 40 – 50 m pločio žemupyje. Upės gylis vidurupyje – 1 – 2 m, žemupyje 2 – 5 m, o Klaipėdoje – 5 – 6 m. Upė turi apie 20 intakų. Tai maži, 25 – 4 km ilgio, upeliai.
\nB/E variantų trasa tiesiogiai susijusi tik su paskutiniu dešiniuoju intaku – Purmalės upeliu, kurį trasa kerta (susikirtimo taškas yra beveik už 1 km į rytus nuo Kalotės gyvenvietės). Artimiausias atstumas nuo šios trasos iki Danės upės (ties Labrenciške) yra 1,4 km. Pačią Akmenos – Danės upę trasa kirstų vedant vamzdynus palei geležinkelį.
\nŠventoji išteka maždaug už 6 km nuo Mosėdžio miestelio. Iš pradžių teka šiaurvakarių kryptimi, prie sienos su Latvijos Respublika, susijungusi su intaku Lukne, pasuka į pietvakarius ir ties Šventosios žvejų uostu įteka į Baltijos jūrą. Upės ilgis – 73,1 km, kritimas – 48 m, vidutinis nuolydis – 0,00065. Išilginiame upės profilyje nuolydis labai kinta. Pavyzdžiui, 16 km aukštupio atkarpos nuolydis – 0,00143, o 11 km žemupyje – tik 0,00004. Šventosios baseino plotas – 472 km2, kurio apie 17,2 % tenka Latvijos teritorijai. Baseino upių tinklo tankumas nedidelis – 0,84 km/km2. Upės vidutinis debitas – 5,38 m3/s, nuotėkio modulis – 11,4 l/s km2. Vamzdyno trasa 1 – 2 kartus kerta Šventosios intakus Kulšę, Karnuotį, Darbą, Lazdupį ir Žibą. Ilgiausias iš jų yra Darba. Jos ilgis – 24,5 km, baseino plotas – 119 km2, debitas – 1,36 m3/s, nuotėkio modulis – 11,4 l/s km2.
\nVietose, kur produktotiekio trasa kerta minėtus upelius, visi jie, išskyrus Kulšę, yra sukanalizuoti (atviro tipo kanalai).
\nPietinėje teritorijos dalyje, už 1,2 km į šiaurės rytus nuo Girulių ir už 0,5 km į vakarus – šiaurės vakarus nuo produktotiekio trasos yra Kalotės ežeras. Jo plotas – 47 ha, ilgis – 1,3 km, didžiausias plotis – 0,5 km. Kalotės ežeras lagūninis ir labai seklus. Tai vienas iš sparčiai degraduojančių Lietuvos ežerų – jo gylis siekia tik 1–1,4 m (didžiausias jo gylis yra tik 1,5 m). Ežero kranto linijos ilgis – 3,7 km. Rytinis ir šiaurinis ežero krantai aukštoki, statūs, pietvakarinis ir vakarinis krantai – žemi, pelkėti. Kalotės ežeras įeina į Girulių botaninį zoologinį draustinį. Šiaurės rytiniame ežero krante yra Kalotės kaimas, o pietiniame ir vakariniame krantuose – Girulių pušynas. Šiaurės rytiniame kampe iš ežero išteka Gindulos (Cypos) upelis, įtekantis į Baltijos jūrą.
\nŠiaurinėje teritorijos dalyje, už 2 km į vakarus nuo Darbėnų ir už 0,2 km į pietus nuo produktotiekio trasos (II varianto) yra didžiausias rajono dirbtinis paviršinio vandens telkinys – Lazdininkų tvenkinys, atsiradęs, patvenkus Darbą – kairįjį Šventosios intaką. Tvenkinys yra už 7,7 km nuo Darbos žiočių. Jis įrengtas 1976 m. Tvenkinio plotas – 108 ha, didžiausias gylis – 4,5 m, vandens tūris – 2,2 mln. m3.
\nBūsima produktotiekio trasa nuo 10 iki 13 kartų (skirtingais variantais) kerta melioracijos kanalus – dirbtinius 2 – 5 m pločio griovius. Vamzdynas bus klojamas 1,5 m žemiau kanalų dugno.
\nBeveik visoje produktotiekio trasos dirbamoje žemėje yra įrengta drenažo sistema – 0,7–1,0 m gylyje nuo žemės paviršiaus pakloti keramikiniai sausintuvų ir 2 – 3 m gylyje – rinktuvų vamzdžiai. Pagal AB „Pramprojektas“ vertinimą drenažas, kurį tiesiogiai palies (jis bus apgadintas arba suardytas, o vėliau atstatytas) produktotiekio vamzdžių klojimas, yra nuo 26,85 ha (pagal I trasos variantą) plote arba 34,55 km trasos.
\n5.5. GYVENAMOJI APLINKA Planuojama produktotiekio ir naftotiekio trasa eina per Klaipėdos apskrities, Kretingos ir Klaipėdos rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybių teritorijas.
\n2001 m. planuotas trasos I variantas turėjo būti tiesiamas per mažai apgyvendintas teritorijas: kirsti Želvių kaimą, praeiti netoliese (iki 400 m) pro nedidelius kaimus ir gyvenvietes Kretingos rajone: Laukžemė, Drumuliai, Sausdravai, Lazdininkai, Joskaudai, Žibininkai, Rūdaičiai, Kiauleikiai, Vydmantai, Paražė; Klaipėdos rajone: Girkaliai, Milašiai, Graudūšiai, Letūkai, Bruzdeilynas, Peskojai, Kopūstai, Kalnuvėnai ir Kalotė. Klaipėdos mieste: Kalotės kaimas, Girulių kurortavietė, Labrenciškių privačių namų kvartalas ir Melnragės kurortavietė bei gyvenamųjų namų kvartalas.
\nĮ vamzdyno artimiausią aplinką (iki 1000 m. atstumu) papuola: Kretingos raj. savivaldybėje –Kalgraužiai, Užpelkiai; Palangos savivaldybėje – Vilimiškų gyvenamasis kvartalas ir Anaičių kaimas; Klaipėdos rajone – Gibišelių, Melašių, Šaipių, Grabių, Dargužių bei Zeigių kaimai; Klaipėdos mieste – Plytinės, Mažojo kaimelio ir „Miško“ gyvenamieji kvartalai.
\nViso artimiausioje (iki 1000 m.) aplinkoje esančiuose kaimuose, gyvenvietėse ir gyvenamuosiuose kvartaluose gyvena apie 20 000 žmonių. Daugiausia iš jų koncentruojasi Klaipėdos miesto ir Palangos (Vilimiškės) miesto gyvenamuose kvartaluose (apie 12 tūkst.), taip pat tokiose stambiose gyvenvietėse kaip Kretingos raj. Rūdaičiai (apie 1 tūkst.) ir Vydmantai (apie 2 tūkst.) bei Klaipėdos raj. Girkaliai (apie 1 tūkst.).
\nŠiuo metu demografinė situacija visoje nagrinėjamoje teritorijoje yra labai dinamiška, nes Klaipėdos ir Kretingos raj. sparčiai vystosi gyvenamoji statyba.
\nSvarstant trasos variantą geležinkelio apsaugos zonoje, į papildomai į galimo poveikio zoną būtų įtrauktos ir Klaipėdos raj. gyvenvietė Kretingalė bei Kretingos raj. gyvenvietės: Kretinga, Darbėnai, Pašertupis ir kt.). Ypatingai daug problemų gali atsirasti vedant trasą per Kretingą ir Pašertupį, todėl paliekant nagrinėjimui šį variantą, būtina svarstyti ir šių gyvenviečių apėjimo galimybes. Tačiau šiais atvejais gerokai padidėtų trasos ilgis (apie 7 km).
\n5.6. ESAMA INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA Vamzdyno trasoje sutinkami susikirtimai su inžinerinės infrastruktūros objektais: asfaltuotais autokeliais ir žvyrkeliais, geležinkeliu, veikiančiomis orinėmis 0,4 kV iki 110 kV elektros tiekimo linijomis (toliau – ETL), kitomis požeminėmis komunikacijomis.
\nKretingos raj. vamzdyno trasa kerta esamus 3x2 MW ir 2x2 MW vėjo jėgainių parkus.
\nVamzdyno tiesimo geležinkelio apsaugos zonoje variantu turės būti įvertinta visa šioje zonoje esama geležinkelio infrastruktūra, numatytos jos apėjimo ar perkėlimo galimybės. Šios priemonės gali būti toliau nagrinėjamos tik esant VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ pritarimui ir bendradarbiavimui.
\nKretingos gyvenvietės apėjimo atveju, vamzdyno trasa priartės prie magistralinio dujotiekio apsaugos zonos.
\nOptimaliausias vamzdžių tiesimo būdas parenkamas atlikus jūros dugno tyrinėjimus ir atsižvelgus į įvairius tiesimo metodus. Projektuojant ir tiesiant naftotiekį ar produktotiekį, reikėtų vadovautis DNV tarptautiniu kodeksu ir standartų rinkiniu OS-F 101 „Povandeninės vamzdynų sistemos“ 2005 m.
\nVamzdynai tiesiami naudojant inkarinio tipo laivus arba laivus su dinaminiu pozicionavimu. Kartu su tiesimo laivu plaukia ir inkarų perkėlimo laivai – vilkikai, tiekimo laivai ir tyrinėjimo laivai. Atskiri jungiamieji vamzdžiai dažniausiai 12 m ilgio, pristatomi į tiesimo laivą, kur jie suvirinami į vientisą vamzdžių eilę ir nuleidžiami ant jūros dugno. Tiesimo laive vykstantį procesą sudaro vamzdžių virinimas, neardomasis suvirinimo siūlių bandymas, montažinių sujungimų paruošimas ir nuleidimas ant jūros dugno – taip viskas vyksta natūraliu ciklu. Vamzdžių eilė paprastai per galinę laivo dalį yra nuleidžiama ant jūros dugno, tiesimo laivui plaukiant į priekį (vadinamasis, S-lay vamzdžių tiesimo vandenyje tipas). Ant dugno vamzdis tvirtinamas atramomis. Atstumai tarp atramų priklauso nuo dugno sandaros ypatumų, grunto savybių, hidrologinių sąlygų. Alternatyva galėtų būti vamzdžių virinimas sausumoje ir po to jų plukdymas ir suvirinimas reikiamose vietose jūroje.
\nPriklausomai nuo oro sąlygų vidutinis tiesimo tempas yra apie 2–5 km per dieną. Siekiant užtikrinti minimalų kitų jūroje plaukiojančių laivų poveikį vamzdyno tiesimo darbams, aplink tiesimo laivą nustatoma apsaugos zona (apie 1,5 km spinduliu), kur draudžiamas laivų, įskaitant ir žvejybinius eismas.
\nPaprastai vamzdynai tiesiami ant jūros dugno ir tik kai kuriose vietose įkasami į jūros dugną. Tai būtina padaryti ties jų išėjimo į krantą taškais ir seklumomis, prie farvaterio, siekiant apsaugoti nuo įvairaus poveikio (laivų, inkarų ir kt.) ir užtikrinti vamzdyno stabilumą. Pilnai įkasti vamzdyną reikia vietose, esančiose priekrantėje, kur didelės bangos ir stiprios srovės. Taip pat vamzdynai įkasami ir kertant kitus vamzdynus arba kabelius. Yra keletas kabelių praėjimo būdų. Telekomunikaciniai kabeliai ties susikirtimo tašku dažniausiai nuleidžiami dar giliau į dugną, užkasami ir tuomet ant viršaus klojami vamzdžiai. Kiti kabeliai gali būti nupjaunami ir išvedami aplink vamzdyną. Elektros kabeliai neturi būti nupjaunami, bet apsaugoti nuo vamzdžių apkrovos, pvz., ties kirtimo tašku iš abiejų pusių, padarant atramas ir uolienų.
\nVamzdyno paklojimo griovys gali būti kasamas prie specializuoto povandeninio plūgo pritvirtintomis slidėmis čiuožiant vamzdynu arba iškertant griovį uolienose. Griovys ir vamzdynas užpilami natūraliomis jūros dugno nuosėdomis arba paliekami natūraliam užnešimui.
\nAtlikus jūros batimetrinius ir kitus tyrimus, bus nustatytas gylis, reljefo ypatumai, geologinė sandara vamzdyno trasoje, kurios ir nulems tiesimo technologijos ypatumus.
\nMagistralinių naftotiekių apsaugos taisyklės (VŽ., 1998, Nr. 41-1119; 2002, 20-785) nustato pagrindinius magistralinių naftotiekių apsaugai keliamus reikalavimus, užtikrinant jų saugų, patikimą ir efektyvų eksploatavimą ir siekiant išvengti avarijų, sutrikimų ir nelaimingų atsitikimų. Visas naftotiekio ir produktotiekio tinklas turi būti apsaugotas korozijai atsparia. Nuo korozijos sauganti danga dar būna apsaugota betono danga. Betono dangos storis 40–150 mm, kuris suteikia vamzdžiams papildomo svorio, kad jie galėtų stabiliai gulėti ant jūros dugno tiek naftotiekio/produktotiekio įrengimo, tiek eksploatacijos metu.
\nKatodinė apsauga yra paremta apsauginiais anodais, pvz., iš indžio aktyvinto aliuminio lydinio. Anodai gali būti išdėstyti kas 5–6 jungiamuosius vamzdžius. Techninio projektavimo metu turi būti įvertintas medžiagų, panaudotų dangai ir katodinei apsaugai, poveikis aplinkai tam, kad nebūtų taikomos jūrinei aplinkai pavojingos medžiagos.
\nNuo Būtingės terminalo pagrindinės dalies vamzdyno trasa eitų lygiagrečiai jau esamam naftotiekiui. Atstumas iki jūros kranto linijos apie 2,5 km. Vamzdis šioje trasos dalyje yra įgilintas nuo 1,5 m iki 3 m (ties apsaugine kopa) priklausomai nuo reljefo ypatumu. Kranto kirtimo taške produktotiekis galėtų praeiti apie 50 m į pietus nuo esamo naftotiekio. Kaip ir naftotiekio klojimo atveju, intensyvios litodinamikos priekrantės smėlių paplitimo zonoje vamzdis turi būti įgilintas ne mažiau 3 m nuo dugno paviršiaus. Tas pats reikalavimas turi būti taikomas ir vamzdyno išėjimo vietai povandeniniame šlaite prie I Melnragės. Toliau vamzdyno trasa pietvakarių kryptimi driektųsi iki 20 m izobatos ir apeidama saugomas teritorijas įgautų pietryčių kryptį Klaipėdos link. Įėjimo į krantą taškas pirmoje Melnragėje netoli šiaurinio uosto molo. Nuo čia vamzdynas eitų sausuma iki AB „Klaipėdos nafta“, atstumas apie 0,4 km.
\nPagrindiniai jūros varianto parametrai:
\nAtstumas nuo Būtingės terminalo iki susikirtimo su kranto linija – 2,5 km;
\nVamzdyno trasos jūroje ilgis – 48 km;
\nAtstumas nuo susikirtimo su kranto linija I Melnragėje iki AB „Klaipėdos nafta“ – 0,5 km;
\nVisas ilgis – 51 km.
\n6.1. JŪROS DUGNO GEOLOGINĖ SANDARA Jūros priekrantė nuo Klaipėdos iki Būtingės pasižymi savita geologine sandara (5 priedas). Svarbiausias išskirtinis bruožas yra tas, kad kranto zoną nuo atviros jūros čia skiria iš Klaipėdos – Ventspilio plynaukštė, kurios pagrindą sudaro pleistoceno nuogulos. Daug kur šios plynaukštės paviršius nėra padengtas šiuolaikinėmis jūrinėmis nuosėdomis ir atsidengia išplautos reliktinės nuogulos – žvirgždas, gargždas ir rieduliai. Fragmentais aptinkami moreniniai priemoliai. Šiuolaikinių nuosėdų paplitimas yra stebimas nuo kranto linijos iki 4–8 m (Olando kepurė, Palanga), 10-12-16 m. Povandeniniame šlaite aktyvaus smėlio zona yra maždaug iki 10 m gylio, tačiau smėlio migracija stebima ir didesniuose gyliuose.
\nRuože tarp kranto linijos ir plynaukštės šiuolaikines dugno nuosėdas sudaro įvairaus rupumo smėlis, vyrauja smulkus smėlis. Ties Būtinge šių smėlių storis siekia iki 6–7 m ir plonėja jūros link. Po jais aptinkamos Litorinos laikotarpio nuogulos, kartais praturtintos organine medžiaga, su durpių, sapropelio tarpsluoksniais. Melnragės link litorinos jūrinių nuosėdų kraigas sutinkamas nuo 1 iki -2 m abs. aukštyje, po postlitorinos nuosėdomis.
\nPlynaukštės paviršius dažniausiai padengtas įvairaus stambumo rieduliais. Stambiausi iš jų gali siekti net kelis metrus, tačiau jie dažniausiai aptinkami Olando kepurės – Palangos ruože. Padengimas rieduliais dažniausiai nėra ištisinis, kai aptinkami, žvirgždo, gargždo, įvairaus rupumo smėlio laukai. Smėlio storiai tokiose vietose nėra dideli ir siekia apie 0,5 m.
\nĮ šiaurę nuo Klaipėdos plynaukštės klostosi smulkaus smėlio ir stambaus aleurito nuosėdos, kurių formavimuisi įtakos turi ir iš Kuršių marių išnešama nuosėdinė medžiaga.
\nTokiu būdu vamzdyno trasa turėtų eiti skirtingos geologinės sandaros plotais: ▪ kranto povandeninis šlaitas, padengtas smėliu; ▪ moreninė eroduota lyguma (reliktinė plynaukštė) padengta rieduliais, žvirgždu, gargždu, smėliu, morena; ▪ jūrinė lyguma, padengta smėliu ir aleuritu.
\nJūros dugno geologinės sąlygos yra gana palankios vamzdyno tiesimui.
\nAtkreiptinas dėmesys į tai, kad ties Būtinge krantas nėra stabilus ir pagal daugiametes tendencijas patiria ardymą, o ties I Melnrage, krantas akumuliacinis, tačiau dinamines tendencijas lemia Klaipėdos uosto hidrotechninių įrenginių poveikis.
\n6.2. RELJEFAS Vamzdyno trasa jūroje galėtų praeiti gyliuose iki 30 m. Tokį jūros gylį pirmiausia apsprendžia tai, kad iki 20 m izobatos yra įsteigtos jūrinės saugomos teritorijos ir yra būtina jas aplenkti.
\nŠiauriau Klaipėdos plytinčios priekrantės reljefas genezės bei sąskaidos požiūriu – tai pati sudėtingiausia Lietuvos Baltijos jūros priekrantės dalis. Prie kranto vyrauja smėlio zona su jai būdingomis akumuliacinio reljefo formomis: sėkliais ir tarpsėkliais. Už smėlio zonos driekiasi sudėtingo reljefo eroduota moreninė lyguma su povandeniniais gūbriais ir tarp jų įsiterpusiais smėlio kupolais bei kitomis mezo ir mikroreljefo formomis.
\nSmėlio zonos plotis atkarpoje tarp sienos su Latvija ir Būtingės, kaitaliojasi tarp 320 m ir 830 m. Šiauriau ir piečiau Šventosios molo smėlio zona gerokai prasiplečia (1220–1720 m) ir ima siaurėti tik artėdama prie Ošupio. Tarp Ošupio ir Olando kepurės kranto atkarpos smėlingas kranto povandeninis šlaitas susiaurėja iki 200–300 m. Tiesa, ir šioje priekrantės atkarpoje išsiskiria ruožai, kuriuose smėlio dangos plotis padidėja virš 500 m. Tai kyšuliai ties Palangos tiltu, Nemirseta, moreninio klifo pradžia. Kai kuriose vietose susidaro vadinamieji litodinaminiai koridoriai, jungiantys giliau plytinčius smėlio-aleurito nuosėdomis padengtus dugno plotus su priekrantės smėlio zona.
\nPriekrantinėje smėlio zonoje daugelyje vietų išryškėja povandeniniai sėkliai ir tarpsėkliai. Šių akumuliacinių formų zonos plotis, einant nuo sienos su Latvija į pietus, kaitaliojasi tarp 100 m ir 270 m. Dažniausiai būna vienas arba du sėkliai, užimantys apie 170 m pločio priekrantės zoną. 200 m pločio sėklių zona atsiranda tik ties Nemirsetos kyšuliu, o po to vėl išnyksta.
\nTarp Nemirsetos kyšulio ir krante iškilusio moreninio klifo povandeninių sėklių iš esmės visai nėra, bet toliau į pietus visur yra 1–2 sėkliai, artėjant prie Klaipėdos uosto jų skaičius kaitaliojasi tarp 3 ir 6. Be to, artėjant prie uosto šiaurinio molo, sėkliai praranda įprastą dydį bei pasiskirstymo ritmą. Jie tampa netaisyklingais tiek aukščio, tiek tarpsėklių išgilinimo požiūriu.
\nLabai nevienoda ir reljefo sąskaida sėklių zonoje. Jei šiaurinėje priekrantės dalyje nuo sienos su Latvija iki Šventosios uosto didžiausias sėklių peraukštėjimas virš tarpsėklio siekė 1,6 m, o tarp Šventosios uosto ir Ošupio – 1,1 m, tai ties Palanga – vos 0,4–0,6 m. Sėklių parametrai dar sumažėja šiauriau Olando kepurės (0,3–0,4 m), toliau vėl padidėja iki 0,7–1,2 m. Netoli Klaipėdos uosto šiaurinio molo plytinčioje priekrantėje sėklių zonoje dažniausiai būna itin gilus kuris nors tarpsėklis ir sėklius virš jo gali iškilti net 2,2 m.
\nMoreninės povandeninės lygumos sąskaida taip pat labai nevienoda. Išilgai kranto besidriekiantys gūbriai atskirais atvejais iškyla virš lygumos 5–7 m. Iki 15 m izobatos kranto zona labai dideliu gūbriuotumu išsiskiria Olando kepurės ir kiek į šiaurę nuo kyšulio esančioje atkarpoje. Atskirų gūbrių aukštis čia paprastai viršija 6 m. Taip iškilę gūbriai sąlygoja didžiausių bangų sugožimą net 1,7–1,9 km nuo kranto. Didele abraduotos moreninės lygumos sąskaida išsiskiria ir Palangos-Nemirsetos priekrantė iki 15–20 m. Šioje vietoje aptikti gilūs morenoje išgraužti kanjonai. Tuo tarpu priekrantėje šiauriau Šventosios ir Būtingės moreniniai dariniai didele reljefo sąskaida neišsiskiria.
\nJūrinė lyguma už plynaukštės pasižymi išlygintu reljefu.
\nVertinant vamzdyno trasos reljefą ir litodinamikos ypatumus, sudėtingiausia situacija yra povandeninių sėklių zonoje. Vamzdyną šioje zonoje būtina įgilinti iki gylių užtikrinančių nuosėdinės storymės stabilumą. Vamzdyno trasa moreninę plynaukštę nuo Būtingės iki Palangos kerta didesniuose negu 20 m gyliuose. Preliminariu vertinimu reljefo sąskaida čia nėra labai išraiškinga, tačiau tik po detalių batimetrinių matavimų bus galima parinkti optimalų vamzdyno klojimo variantą.
\n6.3. BIOTOPAI Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies rajone yra smėlėto, akmenuoto dugno bei žvirgždo biotopai. Didžiausias zoobentoso gausumas ir įvairovė būdinga akmenuotam dugnui, kur rieduliai ir akmenys gargždo laukuose apaugę dvigeldžiais moliuskais Mytilus edulis. Midijų kolonijose taip pat gausios ir kitos zoobentoso rūšys: ūsakojai vėžiagyviai Balanus improvisus, smulkios daugiašerės kirmėlės Fabricia sabella, Gammarus genties šoniplaukos. Dėl didelės gamtinių sąlygų įvairovės kiekybiniai bentosinių organizmų rodikliai akmenuotame dugne labai skiriasi. Žvirgždo biotope su smėlio ir gargždo laukais zoobentoso rūšių įvairovė, gausumas ir biomasė yra mažiausi. Tipiškos rūšys yra mažašerės (Oligochaeta) ir daugiašerės kirmėlės Marenzelleria viridis ir Nereis diversicolor, tačiau dėl skirtingų aplinkos sąlygų vienos vyraujančios rūšies čia nėra.
\nSmėlėtame dugne Būtingės rajone, kaip ir visoje Lietuvos priekrantėje, vyrauja į dugno nuosėdas įsirausiančios rūšys: dvigeldžiai moliuskai Macoma baltica (vidutiniškai 70 %) ir daugiašerės kirmėlės Marenzelleria viridis (vidutiniškai 14 %). Tokiam dugnui būdinga mažiausia zoobentoso rodiklių kaita. 25–30 m gyliuose vyrauja vidutinio smėlio su Macoma balthica bendrija biotopas, tačiau lokaliai paplitę ir žvirgždo laukai su Hediste diversicolor. Pastarajam biotopui būdingos stambesnės nei 1 mm nuosėdų frakcijos, o dalelių, kurių diametras smulkesnis nei 0,25 mm, nėra. Vidutiniuose ir smulkiuose smėliuose dugno bendrijas sudaro iki 14 faunos rūšių. Čia dominuoja dvigeldžiai moliuskai M. balthica, tačiau lokaliai juos gali keisti Marenzelleria neglecta.
\nPalangos priekrantėje viršutinėje povandeninio šlaito dalyje, nuo dinaminės kranto linijos iki 2–3 m gylio vyrauja judrus smėlis su skurdžia infauna. Šiam ruožui, ypač šiltuoju metų laiku, būdingi judrūs Gammarus genties ir Bathyporeia pilosa vėžiagyviai bei krevetės Crangon crangon. Šios rūšys yra gana svarbus žuvų mailiaus mitybinis objektas. Giliau slūgsančius akmenis ir gargždą ties Palanga apauga midijos ir jūrų gilės, tarp kurių iki maždaug 4–5 m gylio randami pavieniai banguoliai. Giliau, kur bangų mūša ir nešmenų transportas silpnesnis, gargždo ir riedulių dugnas yra tankiai apaugęs banguoliais Furcellaria lumbricalis. Šis biotopas savo savybėmis atitinka į NATURA 2000 sąrašą įtrauktą rifų buveinę, kuri ypač svarbi priekrantės bioįvairovės palaikymui. Šiame biotope, tankiuose banguolių sąžalynuose, formuojasi specifinė dugno bendrija su asocijuotomis rūšimis.
\nRifai taip pat formuoja slėptuves žuvų mailiui, kuriam mitybos sąlygos čia ypač palankios. Palangos ruožas šiuo metu yra vienintelė vieta Lietuvos priekrantėje, kur iki šiol buvo registruotos rifų radimvietės. Jų pagrindinis paplitimo arealas stebimas 6 – 10 m gyliuose. Giliau, iki 15 m, randamas akmenų ir gargždo dugnas su midijomis Mytilus edulis ir banguoliu Furcellaria lumbricalis, tačiau banguolis, matomai dėl šviesos stygiaus, tankių sąžalynų čia neformuoja. Visame gylių intervale tarp akmenų ir gargždo masyvų fragmentiškai yra paplitusios smėlio seklumos su dvigeldžiais moliuskais Macoma baltica. Šis biotopas mažai kuo skiriasi nuo randamo kitose priekrantės dalyse.
\nMelnragės ir Girulių zonos viršutinėje povandeninio šlaito dalyje, nuo dinaminės kranto linijos iki 2–3 m gylio vyrauja judrus smėlis su skurdžia infauna. Šiam ruožui, ypač šiltuoju metų laiku, būdingi judrūs Gammarus genties ir Bathyporeia pilosa vėžiagyviai bei krevetės Crangon crangon. Pagrindiniai infauniniai organizmai yra daugiašerės kirmėlės Marenzelleria neglecta, oligochetai ir Macoma balthica. Giliau paplitęs smulkaus smėlio su dvigeldžiais moliuskais Macoma baltica biotopas, kurį tik atskiruose ruožuose keičia akmenuoto dugno su midijomis Mytilus edulis ir ūsakojais vėžiagyviais Balanus improvisus biotopas. Kai kuriose vietose randami pavienės banguolio Furcelaria lumbricalis augimvietės, tačiau jos retos, o augalai gana reti.
\nTiesiant vamzdyną, dugno kasimo metu fauna būtų išnaikinama, rekolonizacijos procesai turėtų būti pakankamai greiti ir bendrijos, matomai, atsistatytų per 1–3 metus. Vamzdyno trasoje ypač vertingų biotopų nėra kartografuota, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad trasa praeina greta ypač vertingo Palangos-Kunigiškių jūros rajono. Šis rajonas gamtosauginiu požiūriu yra ypač jautrus bet kokiai ūkinei veiklai, kuri vykdoma tiek čia, tiek gretimose teritorijose. Povandeninius rifus formuojanti epilitinė flora ir fauna yra ypač jautrios nešmenų transporto, o taip pat ir apšvietimo pokyčiams. Natūraliai šiame ruože susiformavę rifai – banguolių sąžalynai.
\n6.4. SAUGOMOS TERITORIJOS Vamzdyno jūroje trasos parinkimui reikšmingos yra saugomos teritorijos (1 priedas) Tikslinga trasas parinkti taip, kad jos nepatektų į saugomų teritorijų ribas. Tarp Būtingės ir Klaipėdos yra šios jūrinės saugomos teritorijos:
\nĮ pietus nuo Klaipėdos saugomos teritorijos yra:
\nInformacija apie saugomas teritorijas ir jose saugomas vertybes:
\nSaugoma teritorija Apsaugos statusas Preliminarus buveinių plotas, ha Saugomos vertybės NATURA 2000 1073 ha 1170, Rifai Baltijos jūros priekrantė Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija Ribos sutampa su Baltijos jūros talasologinio draustinio ribomis ir Pajūrio regioninio parko Karklės talasologinio draustinio ribomis Paukščių apsaugai svarbi teritorija Pajūrio regioninio parko dalis, Baltijos jūros talasologinis draustinis Rudakaklių narų, sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių ir mažųjų kirų žiemojimo ir migracinių sankaupų vieta Baltijos jūros talasologinis draustinis LR valstybinis draustinis NATURA 2000 Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija 1073 ha Ribos sutampa su Baltijos jūros talasologinio draustinio ribomis ir Pajūrio regioninio parko Karklės talasologinio draustinio ribomis 1170, Rifai Paukščių apsaugai svarbi teritorija Užima dalį Pajūrio regioninio parko – Karklės talasologinį draustinį ir apima Baltijos jūros talasologinį draustinį Baltijos jūros priekrantė Rudakaklių narų, sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių ir mažųjų kirų žiemojimo ir migracinių sankaupų vieta Kuršių nerijos nacionalinis parkas LR nacionalinis parkas 26474 ha Gamtos rezervatai – 2 Kraštovaizdžio draustiniai – 4 Etnokultūriniai draustiniai – 4 Kultūrinės vietovės – 6 Kuršių nerija NATURA 2000 Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija 24996 ha Ribos sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko ribomis, išskyrus rekreacinės bei kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas 1110, Smėlio seklumos; 1150, Lagūnos; 2110, Užuomazginės pustomos kopos; 2120, Baltosios kopos; 2130, Pilkosios kopos; 2140, Kopų varnauogynai; 2170, kopų gluosnynai; 2180, Medžiais apaugusios pajūrio kopos; 2190, Drėgnos tarpkopės; 2320, Pajūrio smėlynų tyruliai; Pajūrinė linažolė Paukščių apsaugai svarbi teritorija Ribos sutampa su patvirtintomis Kuršių nerijos nacionalinio parko ribomis, išskyrus rekreacinio, ūkinio komunalinio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas Juodieji pesliai; Jūriniai ereliai; Ligutės; Dirvoniniai kalviukai; Migruojančių ir žiemojančių vandens paukščių sankaupų vietos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose Paukščių apsaugai svarbi teritorija Ribos sutampa su patvirtintomis Nemuno deltos regioninio parko ribomis, išskyrus šio parko rekreacinio, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas didieji baubliai, nendrinės lingės, pievinės lingės, jūriniai ereliai, švygždos, plovinės vištelės, griežlės, avocetės, juodkrūčiai bėgikai, gaidukai, stulgiai, mažieji kirai, upinės žuvėdros, mažosios žuvėdros, juodosios žuvėdros, baltaskruostės žuvėdros, didieji apuokai, balinės pelėdos, tulžiai, meldinės nendrinukės, sodinės startos, paprastosios medšarkės; paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta, taip pat migruojančių žąsų, ančių, kitų vandens paukščių sankaupų vieta
\nPagal LR vyriausybės nutarimą dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo 2004-03-15 Nr. 276) 1 priedėlio:
\nPagal LR vyriausybės nutarimo dėl valstybinio Baltijos jūros talasologinio draustinio įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo 2005-05-19 Nr. 561 II skyriaus 5.2. punktą: „Draustinyje draudžiama tvarkyti jūros dugną ar kitaip transformuoti buveines, jeigu tai pažeistų cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip pablogintų natūralių buveinių būklę“.
\nŠie apribojimai nustato sąlygas, kad vamzdyno trasa turi būti parenkama už jūrinių saugomų teritorijų ribų.
\n6.5. ESAMA GAMTONAUDA Vamzdyno trasos parinkimui reikšminga yra kita jūros gamtonauda. LR vyriausybė yra patvirtinus Šventosios uosto akvatorijos ribas, todėl siūloma vamzdyno trasa apeiti šią akvatoriją.
\nStatant Būtingės terminalo jūrinėje dalyje plūdurą šviesiems naftos produktams, jis turėtų būti įrengiamas Šventosios uosto išoriniame reide ir įvestų navigacinius apribojimus viso numatomo atstatyti Šventosios uosto naudojimui.
\nMelnragės rajone vamzdyno trasa eina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinių reidu. LR vyriausybės strateginio planavimo komitetas yra pritaręs Klaipėdos giliavandenio uosto vystymui priešais I Melnragę. Todėl jūrinio vamzdyno tiesimo klausimas turėtų būti suderintas su LR susisiekimo ministerija ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
\nVamzdyno tiesimas būtų gana reikšmingas priekrantės žvejams, nes sumažėtų žvejybai naudojami plotai. Nustatytame 300 m į abi puses vamzdyno saugos rajone yra draudžiama žvejyba. Tokiu būdu, savo verslo plotų netektų žvejai žvejojantys produktyviuose 26, 27 ir 28 priekrantės žvejybos baruose (Šventoji – Būtingė ir 16, 17 ir 18 baruose (Giruliai – Melnragė).
\nVamzdyno saugos rajone turės būti nustatyti apribojimai laivybai.
\nŠiuo metu specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas (VŽ., 2004, Nr. 28-868), Saugomų teritorijų įstatymas (VŽ., 2001, Nr. 108-3902), Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (VŽ., 2004, Nr. 153-5571 ), Miškų įstatymas (VŽ., 2001, Nr. 35-1161), Kelių įstatymas (VŽ., 2002, Nr. 101-4492) ir kiti įstatymai.
\nPagal minėto Žemės įstatymo 22 straipsnį, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė. Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.
\nŽemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
\nŽemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso (VŽ., 2000, Nr. Nr. 74-2262) nustatytais pagrindais (VII skyrius), siekiant užtikrinti daikto (šiuo atveju vamzdyno), dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (VŽ., 2004, Nr. 28-868) 23 straipsnis nurodo servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus. Servitutus nustato apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.
\nKai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama vienkartinės ar periodinės kompensacijos pagal Vyriausybės patvirtintą apskaičiavimo metodiką (VŽ., 2004, Nr. 157-6486). Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą servitutą.
\n7.2. NAFTOTIEKIO IR PRODUKTOTIEKIO APSAUGOS ZONOS REGLAMENTAS LR Vyriausybės nutarimas 1992 05 12 d. Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, dalinis pakeitimas 1995 12 29 d. Nr. 1640, nustato magistralinio naftotiekio apsaugos zonos plotį. Pagal šių sąlygų 25 punktą nustatomos šios magistralinių naftotiekių apsaugos zonos:
\nVamzdyno apsaugos zonoje be raštiško eksploatuojančios įmonės sutikimo draudžiama:
\nRengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio naftotiekio trasos priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius naftotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
\nProduktotiekio AB „Mažeikių nafta“ – Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ statybos galimybių studijoje (Pramprojektas, 2001) buvo siūloma, siekiant sumažinti iškertamo miško plotą, miškuose sumažinti produktotiekio apsaugos zoną iki 10 m abipus vamzdyno ašies arba iki 20 m, t.y. iki minimalios laikinos darbų vykdymo zonos. Konkretus minimalios darbo zonos dydis miškuose turės būti nustatytas tolimesnėse projektavimo stadijose, suderinus su atitinkamomis institucijomis.
\nPlanuojamoje ūkinėje veikloje būtina atskirti statybos metu daromą poveikį, kuris yra trumpalaikis ir ilgalaikes pasekmes, kurias sukels produktotiekio nustatyti ilgalaikiai statybų apribojimai esamiems ir planuojamiems sklypams, veiklos apribojimams konkrečiose teritorijose.
\nPoveikis aplinkai – žemėnaudoms, per kurias tiesiamas vamzdynas ir gretutinių žemės sklypų naudotojams, nustatomi servitutai ir apribojimai tik įteisinant tai per detaliuosius planus.
\nSpecialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatyta apsaugos zona po 25 m į abi puses nuo projektuojamo vamzdyno. Papildomai reikia nurodyti statybas ribojančią zoną planuose ir tai įteisinti teritorijų planavimo dokumentais kiekvienoje savivaldybėje (remiamasi Aplinkos ministerijos 2001-09-06 raštu Nr. 02-03-1435 ir Teritorijų planavimo įstatymu, Civiliniu kodeksu).
\nLabiausiai pažeidžiamose vietose reikia ypač detaliai parinkti trasos vietą, kur yra mažas atstumas iki užstatytų teritorijų. Teritorinio planavimo dokumentuose reikia įteisinti statybas ribojančią zoną, kuri patenka ant privačių ir valstybinių žemės sklypų, kad šie apribojimai būtų žinomi savininkams ir užfiksuoti sklypų kadastriniuose planuose, po to, kai atliktas viešo svarstymo ir detaliųjų planų rengimo, tvirtinimo procedūros.
\nUž nustatytų apribojimų dydį bei turinį, naujų kadastrinių planų rengimo išlaidas ir kompensacijas savininkams, reikia nustatyti konkrečiai kiekvienam sklypo naudotojui, savininkui.
\nDuomenis apie žemės naudotojus tikslinga surinkti ne tik iš Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro įmonės, bet ir iš Žemės reformos projektų, kur sklypai yra suplanuoti, projektai patvirtinti, bet dar savininkai neatliko tikslių kadastrinių matavimų, neįformino Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro įmonėje.
\nTikslinga vadovautis tokiu principu, kuris nurodytas Teritorijų planavimo įstatyme: jeigu esama būklė nuosavybės naudojimo ar sklypo keičiama (nustatomi apribojimai, kurių nebuvo iki šiol) privaloma apie tai informuoti savininką ar žemės naudotoją, savivaldybes ir kitus valstybinės žemės naudotojus, nurodant detaliuosiuose planuose tikslius žemės plotus bei servitutus, išaiškinimo raštu apie numatomas kompensacijas bei pakeitimų būdą, kiek, kur ir kokie plotai, jų būklė keisti numatoma.
\nPlanuojama trasa turės įtakos planuojamai veiklai (šiuo metu rengiami ar derinami teritorinio planavimo dokumentai, planavimo schemos ar specialieji planai užregistruoti savivaldybėse, jiems išduodamos sąlygos planavimui). Todėl būtina į tokius projektus atsižvelgti, įvertinant kiek bus apribota ne tik turima žemė, bet ir planuojama veikla joje (kur keičiama paskirtis arba numatyta inžinerinė infrastruktūra). Kiekvienoje savivaldybėje reikia atskirai padaryti tokių planų suvestinę, ruošiant teritorinio planavimo dokumentus vamzdyno tiesimui, numatyti konkrečias kompensacijas.
\nDidžiausia įtaka žemėnaudų suplanuotai struktūrai, numatoma Kalotės-Labrenciškių-Melnragės ruože bei prie kelio Kretinga-Palanga-Klaipėda.
\nŽemės reforma yra įvykdyta, nenurodant žemės reformos projektuose visuomenės poreikiams (šiuo atveju vamzdynui) būtinų išpirkti plotų arba neprivatizuotų plotų tam tikslui. Net krašto kelio Klaipėda-Liepoja tęsiniui nuo Palanga-Kretinga sankryžos žemės plotai nėra rezervuoti, įvykdyta reforma, neatspindint valstybės intereso planuose.
\nKlaipėdos miesto ir Klaipėdos raj. Bendrieji planai nenumato naftotiekio ir produktotiekio tiesimo, o svarstomų trasų vietoje nurodo kitą žemės naudojimą. Taip pat eilėje sklypų patvirtinti detalieji planai, kurie taip pat turės būti keičiami. Dėl visų planavimo dokumentų keitimo galimybių, pirmiausia, turi būti susitarta su Kretingos raj., Klaipėdos raj., ir Klaipėdos m. savivaldybėmis.
\nNumatomas poveikis ir rekreacinių teritorijų miško parko, apsauginių želdynų bei poilsio zonas aptarnaujančių kelių, dviračių trasų ir pėsčiųjų takų vystymui prie Melnragės. Visi šie poveikio mastai turi būti įvertinti smulkiau, ne vien tik per nuomą, bet atliekant konkrečius darbus, kurie turi atsispindėti detaliuosiuose ir techniniuose projektuose.
\n7.3. KRETINGOS RAJONAS Kretingos rajono Bendrasis planas pradėtas rengti 2007 m. Šiuo metu jau yra gauta virš 1000 gyventojų prašymų keisti žemės paskirtį ir leisti statyti gyvenamuosius namus ar ūkininkų sodybas. Kol yra rengiami bendrojo plano sprendiniai, būtina kreiptis į planavimo organizatorių – Kretingos savivaldybę – dėl būtinybės numatyti naftotiekio ir produktotiekio trasos galimybes (raštas Kretingos raj. merui išsiųstas).
\nNumatytoje trasoje ir prie jos yra gauti prašymai įrengti gyvenamąsias ar gyvenamąsias – rekreacines teritorijas tarp Lazdininkų tvenkinio ir Padarbio miško. Problematiška vieta ir ties Žibininiais bei Juoskaudų mišku.
\nLabiausiai komplikuota situacija – tarp Vydmantų ir Palangos kelio, kur faktiškai visa teritorija planuojama gyvenamajai statybai. Šioje vietoje numatytas Klaipėdos – Liepojos kelio tiesimas, parengtas šio kelio projektas. Lygiagrečiai keliui buvo siūloma tiesti vamzdyną, tačiau visa žemė čia yra privatizuota, todėl problemišku tapo netgi paties kelio tiesimas.
\n7.4. KLAIPĖDOS RAJONAS Klaipėdos rajono Bendrasis planas patvirtintas dar 2005 m. Pagal jį faktiškai visa planuojamo vamzdyno (variantai B/E) trasa nuo Kopūstų kaimo eitų per gyvenamosios ar komercinės paskirties teritorijas (7 priedas). Daugelyje tokių vietų jau yra patvirtinti arba rengiami detalieji planai, kai kur jau vykdomos statybos. Tokiose vietose vamzdyno trasa negalės praeiti ir turės būti koreguojama.
\nVamzdyno trasa kerta arba betarpiškai ribojasi su 25 sklypais, kuriuose vykdoma, planuojama arba jau suplanuota gyvenamoji ar komercinė statyba. Intensyviausiai gyvenamoji statyba planuojama šalia kelio Klaipėda – Palanga, taip pat prie Peskojų k., Bruzdeilyno k., Letūkų k., Girkalių k.
\n7.5. KLAIPĖDOS MIESTAS Klaipėdos m. Bendrasis planas patvirtintas 2007 m. (9 priedas.). Jame magistralinio vamzdyno trasa taip pat nebuvo numatyta. Labiausiai komplikuota situacija – tarp Kalotės ir Labrenciškių, kur suplanuotos gyvenamosios ir komercinės teritorijos.
\nAkivaizdu, kad B/E vamzdyno variantų trasos eitų per teritorijas, kurių funkcija, zonavimas ir reglamentai yra patvirtinti kitai paskirčiai, vamzdyno trasa nėra sutapdinama su infrastruktūrai skirtais koridoriais.
\nTrasa pagal AB „Pramprojektas“ siūlymus kerta tokias suplanuotas teritorijas:
\nVamzdyno trasa čia turėtų eiti lygiagrečiai geležinkeliui, jo saugos zonoje. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį (Labrenciškių) detalųjį planą, turėtų būti skiriamos kompensacijos daugelio sklypų prie Kalotės pervažos, kuriuose statyba taptų negalima dėl nustatytų apribojimų, savininkams.
\nBe to, siūloma trasą atitolinti nuo Girulių gyvenvietės, planuojant ją esamų miško proskynų vietoje. Klaipėdos m. bendrajame plane pažymėtas geležinkelio Girulių apvažiavimas. Jei ši alternatyva būtų realizuota, čia galėtų praeiti ir vamzdyno trasa.
\n7.6. KONFLIKTINĖS ŽEMĖNAUDOS SITUACIJOS, JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS Pasikeitus žemės paskirčiai, sparčiai besivystant gyvenamajai ir komercinei statybai, faktiškai visuose svarstomuose trasų alternatyvose išryškėja konfliktinės situacijos.
\nPagrindiniai B/E trasų (AB „Pramprojektas“, 2001) probleminiai taškai:
\nKretingos rajonas –
\nKlaipėdos rajonas –
\nKlaipėdos miestas –
\nAtsižvelgiant į tai, kad trasa numatyta teritorijose, kuriose yra rengiami arba jau parengti (Klaipėdos rajone) detalieji planai numatant joms gyvenamąją paskirtį, o kai kur jau pradėtos statybos, vamzdyno tiesimo čia galimybės yra abejotinos. Šiame ruože turėtų būti svarstomas naujas trasos variantas apeinant Letūkų ir Girkalių gyvenvietes iš rytų pusės ir prieinant prie kelio Klaipėda – Palanga pagal Klaipėdos ir Kretingos raj. ribą.
\nSiūloma Pramprojekto trasa (B/E variantas) 2001 m. buvo renkama taip, kad iki gyvenamųjų pastatų būtų išlaikytas ne mažesnis kaip 100 m atstumas. Bet jau tuo metu tokį atstumą ne visur buvo galima išlaikyti ir tokiose vietose buvo numatyta kloti saugesnius 30 procentų storesnių sienelių vamzdžius. Per pastaruosius metus situacija iš esmės pasikeitė, nes Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste parengti ir patvirtinti Bendrieji planai (toliau – BP), kuriuose vamzdyno trasa nenumatyta, o daugeliu atveju žemės paskirtis iš žemės ūkio pakeista į gyvenamosios statybos, komercinę ar rekreacinę. Tai labai komplikuoja minėto B/E varianto įgyvendinimą.
\nPagrindiniai D/G trasų (geležinkelio apsaugos zona arba greta jos) probleminiai taškai:
\nŠviesiųjų naftos produktų ir naftos transportavimas gali būti analizuojamas ir nustatomi jos trasų variantai tiesiant vamzdyną geležinkelio apsaugos zonos pakraščiu arba šalia jos, sudarant bendrą 75 – 100 m apsaugos zoną. Geležinkelio apsaugos zona svyruoja iki 45 m abipus kraštinių kelio ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 m iki bet kokio statinio. Šioje apsaugos zonoje tiesiami geležinkelio infrastruktūros tinklai ir statomi statiniai bei formuojamos želdinių zonos (LR vyriausybės nutarimas 1995.05.12 Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“).
\nAnalizuojant šviesiųjų naftos produktų ir naftos transportavimo vamzdynų tiesimą geležinkelio ir jų įrengimų apsaugos zonoje arba greta jos, būtina jau pirminiame etape derinti tokias vamzdynų tiesimo galimybes su AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracija. Šiuo metu yra parengta IXB transeuropinio geležinkelio koridoriaus modernizavimo galimybių studija, įvertinant 6000 t sąstatų svorį ir 160 km/h judėjimo greitį, vykdomas ruožo Šiauliai – Klaipėda signalizacijos, elektros tiekimo ir telekomunikacijų infrastruktūros modernizavimas, ilginamos stotys, vykdomi kiti darbai. Tam intensyviai naudojama geležinkelio atkarpos Kretinga – Klaipėda apsaugos zona. Geležinkelio Kretinga – Skuodas ruože judėjimo intensyvumas mažesnis, šio ruožo apsauginė zona yra laisvesnė.
\nSudėtingiausias yra praėjimas per Kretingą ir Pašertupį, todėl turėtų būti nagrinėjami jų aplenkimo variantai.
\n7.7. KONFLIKTŲ VERTINIMAS TERITORIJŲ PLANAVIMO ASPEKTU Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame LR Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154, tekstiniai ir grafiniai sprendiniai nenumato naftotiekio į Klaipėdą (LR Aplinkos ministerija – užsakovas, rengėjas – UAB „Urbanistika“).
\nBendrojo plano 5 skyriuje „Techninė infrastruktūra“, dalyje „Energetikos infrastruktūra“ 22 punkte naftos kuro tiekimui užtikrinti numatoma skatinti gaminti ir vartoti ekologiškai švaresnes kuro rūšis – mažai sieros turintį mazutą, kitus naftos produktus. Tam buvo numatyta modernizuoti AB „Mažeikių nafta“ naftos perdirbimo įmonę.
\nPagal Teritorijų planavimo įstatymą valstybės poreikiams rezervuojamos teritorijos turi būti numatytos teritorinio planavimo dokumentuose. LR Bendrajame plane tam tikslui nėra numatyta plotų ir trasų planuojamo naftotiekio zonoje. Numatyta geležinkelio trasa į Būtingę nuo Darbėnų ir Kretingos, Klaipėdos aplinkkeliai.
\nVamzdyno Laukžemė – Klaipėda planavimas įtakotų LR Bendrajame plane numatytą gamtinį karkasą, praeitų per geoekologinę takoskyrą ir vidinio stabilizavimo arealą Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono savivaldybių teritorijose. Naftotiekio planavimas prieštarautų funkcinių prioritetų planams: nustatytas rekreacinis prioritetas, bendrajame Respublikos plane kaip labai didelio potencialo Klaipėdos mieste ir Kretingos rajone. Techninės infrastruktūros prioritetas nenumatytas.
\nUrbanistinio karkaso brėžinyje trasos vietoje numatytos aukščiausio lygmens urbanistinės integracijos ašys, todėl paskirties keitimas vietoje žemės ūkio į kitą – gyvenamąją, rekreacinę, komercinę yra pagrįstas pagal teritorinio planavimo dokumentus ir šis procesas yra labai sparčiai vykdomas savivaldybėse.
\nKlaipėdos apskrities bendrajame plane „Vakarų Lietuva 2020“, (Klaipėda, 2001), preliminarūs sprendiniai, skyriuje Nr. 2 „Problemos ir plėtros tikslai“ nurodoma: „<...> decentralizuoti ekonominę ir urbanistinę plėtrą, kad išvengti <...> ūkinės veiklos koncentracijos Klaipėdoje <...>“. Tai bendro pobūdžio nuostatos, kurioms yra pritarusios apskrities savivaldybės, todėl iš esmės naftotiekio planavimas į Klaipėdą prieštarautų tokiai regioninei politikai. Pagal ją tikslinga būtų vystyti Būtingės infrastruktūrą ir pajėgumus.
\nSkyriuose „Inžinerinės infrastruktūros plėtra“ tekstiniuose ir grafiniuose sprendiniuose naftotiekio ir infrastruktūros koridoriai nenumatyti.
\nErdvinės struktūros raidos schemoje planuojamos trasos vietoje numatyti plėtros centrai urbanistinės plėtros zonos gyvenamajai, rekreacinei, komercinei paskirčiai.
\nValstybės poreikiams paimti žemę trasos vietoje nenumatyta, dėl to planas leidžia keisti žemės paskirtį ruošiant teritorinio planavimo dokumentus irtai vyksta jau keletą metų.
\nAtkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apskrities Bendrojo plano 3.3 skyriuje „Susisiekimo sistemos plėtra“ nurodyta plėtoti Šventosios jūrų uostą, atnaujinti ir modernizuoti jo hidrotechninius įrenginius, krantines, infrastruktūrą ir pritaikyti juos smulkiai prekybos laivybai, pramoninei priekrantės žvejybai, keleivių pervežimui, pramoginio laivyno ir Būtingės naftos terminalo aptarnavimui.
\nPagal šiuo metu rengiamo Kretingos savivaldybės bendrojo plano koncepciją yra numatyta: atkarpa nuo Laukžemis per Šventosios mišką –
\nNaftotiekio trasa šioje atkarpoje ypač netikslinga, nes nustatytas rekreacinis, gyvenamasis prioritetas. Dalis teritorijų patvirtinta rajono Savivaldybės tarybos 2005 metais Miškų schemoje, kur prioritetinis miško įveisimas. Ruošiama daug detaliųjų planų.
\nAtkarpoje Žibininkai – Rūdaičiai –
\nAtkarpoje Rūdaičiai – Vydmantai –
\nAtkarpoje Vydmantai – Klaipėdos rajono riba –
\nKretingos rajone planuojant naują trasą, sprendinius reiktų pristatyti visuomenei.
\nPagal 2005 m. patvirtintą Klaipėdos rajono BP planą faktiškai visa vamzdyno trasa nuo Kopūstų kaimo eina per gyvenamosios ar komercinės paskirties teritorijas.
\nPagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 Naftotiekio trasa grafiniuose ir tekstiniuose sprendiniuose nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys į tokius tekstinius sprendinius, kuriais būtina vadovautis:
\n1.1.5. Transporto ir energijos tiekimo sistemas planuoti palankias aplinkai, lyginant alternatyvas, atlikus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas;
\n1.1.6. Prioritetine veikla jūros, marių ir upių pakrantėse nustatyti rekreacinę, poilsinės laivybos ir dviračių takų tinklo sukūrimą;
\n1.2. Derinantis prie apskrities bendros erdvinės plėtros koncepcijos, nustatyti prioritetą – dekoncentruotos plėtros principui, planuojant decentralizuotą ekonominę ir urbanistinę plėtrą regione.
\n1.9. Parenkant vietą naujiems inžinerinių komunikacijų, susisiekimo, pramonės, komercijos kompleksams mieste ir priemiestyje turi būti taikomas apdairumo principas. Turi būti nustatytas planuojamos ūkinės veiklos, plėtros programų, teritorinių planų įgyvendinimo poveikis gamtinei, rekreacinei, gyvenamajai aplinkai, numatytos ekstremalių situacijų prevencijos, padarinių mažinimo ir likvidavimo, kompensacinės priemonės.
\n2.8. Vertinant teritorinio planavimo dokumentų ir poveikio aplinkai sprendinių pasekmes, pirmiausia vadovautis savivaldybės atstovaujamu miestiečių viešuoju interesu, poreikiu, remtis Nacionaline darnaus vystymosi strategija ir KNNP nuostatais parko teritorijoje.
\n3.5. Plėsti Klaipėdos miesto geležinkelio kelius, naujas stotis planuojant priemiestyje, Klaipėdos rajone prie Kopūstų kaimo įrengiant aplinkkelį už miesto. Perspektyvinį Pauosčio stoties, Melnragės kelius planuoti nekertant miško. Pietinėje miesto dalyje, lygiagrečiai „Draugystės“ geležinkelio stoties keliams – perspektyvinį geležinkelio kelius, sujungtą su aplinkkeliu. Laipsniškai mažinti centrinės geležinkelio teritorijos ir stoties plotus ir veiklą juose. AB „Lietuvos geležinkeliai turi paruošti miesto vidinių kelių mažinimo galimybių studiją.
\n4.13. Atliekant poveikio aplinkai (PAV) ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimus (SPAV), būtina įvertinti įmonių sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) įtaką gretimų teritorijų plėtrai, o teritorinio planavimo dokumentus, numatančius sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) keitimą, derinti su gretimų teritorijų naudotojais, tais atvejais, kai įtakojama jų veikla ar kitaip keičiama jų būklė.
\n5.4. Atlikus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą apsispręsti dėl šiaurinės uosto dalies plėtros perspektyvų prie šiaurinio molo.
\n5.5. Atlikus strateginių pasekmių vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą apsispręsti dėl šiaurinės uosto dalies prijungimo prie Lietuvos geležinkelių ir kelių tinklo.
\nAtsižvelgiant į Klaipėdos m. BP grafinius sprendinius, nustatytus funkcinius prioritetus naftotiekis miesto ribose nebuvo planuotas. Norint išnagrinėti galimybes, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą bei bendrojo plano pakeitimus, jei reikia, parengti detaliuosius planus. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, želdinių, miško kirtimas negalimas, jeigu neatlikti visi minėti veiksmai.
\n8.1. ŽEMĖS GELMĖS Geomorfologija Teritorija, kurioje planuojamas vamzdynas nuo Būtingės naftos terminalo (Laukžemės) iki AB „Klaipėdos nafta“, yra pačiame vakariniame Lietuvos sausuminės dalies pakraštyje ir šliejasi prie Baltijos jūros. Jos plokščias, vietomis banguotas reljefas labai palaipsniui nuo Vakarų Žemaičių plynaukštės moreninės pašlaitės per to paties pavadinimo lygumą laipsniškai nusileidžia į Baltijos jūros pakrantę.
\nGeomorfologiniu požiūriu būsima produktotiekio trasa praeina dviejų geomorfologinių rajonų – Baltijos jūros duburio ir Žemaičių-Kuršo aukštumos – sandūroje (Guobytė, 2002).
\nRytinėje trasos pusėje yra virtinė kalvų, kurios sudaro ištisą Klaipėdos moreninį gūbrį, pakylantį iki 40 m abs.a. ir nutįsusį šiaurvakarių – pietryčių kryptimi, netoli nuo Klaipėdos ir Gargždų. Tai lėkštai kalvotas pakraštinių ledyninių darinių reljefas, kuris plyti juostiškai. Už jo dar toliau į rytus plyti Kretingos moreninė nuolaiduma. Pastarojoje paviršiaus reljefo aukštis kinta nuo maždaug 25 iki 50 m abs. a. (didėja rytų kryptimi, link Žemaičių aukštumų).
\nVisiškai savitą kraštovaizdį sudaro vakarinėje trasos pusėje, Baltijos jūros pakrante, kelių kilometrų pločio ruožu besitęsiąs jūros poveikyje susidaręs jūrinės terasuotos lygumos su uždėtinėmis eolinėmis formomis Baltijos jūros duburio reljefas. Tai daugiau smėlingos jūrinių darinių terasių reljefo formos, išryškėjančios Klaipėdos pakrantėje ir nusitęsiančios šiaurės link pamažu platėdamos, kol Latvijos pasienyje prie Šventosios pasiekia apie 6 km plotį. Vakariniame šio rajono pakraštyje išilgai jūros kranto tęsiasi smėlėtas paplūdimys, iškart šalia jo – vėjo supustytas kopagūbris. Jo aukštis kinta nuo 3 iki 10 m (vietomis ir daugiau) virš jūros lygio. Į rytus nuo kopagūbrio yra 50 – 300 m pločio žemesnioji, į rytus žemėjanti to paties kopagūbrio dalis, pereinanti į jūrinės terasės lygumą.
\nGeologinės sąlygos Vamzdyno tiesimas paliestų tik viršutinius geologinius sluoksnius – kvartero storymę.
\nKvartero (Q) nuogulos teritorijoje paplitę ištisai ir slūgso ant nelygaus, paleoįrėžiais suskaidyto, pokvarterinio paviršiaus, šiaurinėje teritorijos dalyje sudaryto iš apatinio triaso, centrinėje – vidurinės juros, o Klaipėdos apylinkėse – apatinės kreidos uolienų. Ir tik vieno paleoįrėžio, aptikto šiauriau Šventosios, dugne po kvartero dariniais rastos viršutinio permo uolienos. Vyraujantis kvartero nuosėdinės storymės pado absoliutinis aukštis svyruoja nuo -40 iki -60 m. Kvartero nuogulų storis, esant apylygiam, tolygiai rytų kryptimi kylančiam dabartiniam žemės paviršiui, labai priklauso nuo pokvarterinio reljefo pobūdžio. Didžiausi kvartero nuogulų storiai – virš 130 m – yra Baltijos jūros pakrantėje paplitusiuose paleoįrėžiuose, giliai įsirėžusiuose į prekvartero uolienas, o viename iš jų (Palangos apylinkėse) kvartero nuogulų storis pasiekia net 143 metrus. Vyraujantis kvartero nuogulų storis likusioje teritorijos dalyje – 60 – 80 metrų. Storis didėja rytų kryptimi – Žemaičių aukštumų link.
\nKvartero nuogulų storymei yra būdinga dar ir tai, kad pjūviuose akivaizdžiai vyrauja moreninės nuogulos. Tarpmoreninės nuogulos, išskyrus Pamario svitos nuosėdas, paplitusios sporadiškai ir kiek dažniau apatinėje storymės dalyje – paleoįrėžiuose bei pokvarterinio reljefo pažemėjimuose. Tarpledynmečių nuosėdų teritorijoje neaptikta.
\nKaip minėta, kvartero geologiniame pjūvyje vyrauja glacialinės kilmės moreninis priemolis ir priesmėlis – procentinis jų kiekis bendroje storymėje siekia 80 – 100 %. Glacialinės kilmės dariniai pagal amžių priskiriami Dainavos (gIIdn), Žemaitijos (gIIžm), Medininkų (gIImd), Grūdos (gIIIgr) ir Baltijos (gIIIbl) horizontams.
\nTarpmoreninės akvaglacialinės nuogulos paplitę sporadiškai tiek plane, tiek ir pjūvyje. Litologiškai jas sudaro įvairios granuliometrinės sudėties smėlis, rečiau – žvirgždas – gargždas, aleuritas ir molis.
\nTrasos apylinkių teritorijos dabartiniame paviršiuje yra vėlyvojo ledynmečio glacialinės, fliuvioglacialinės ir limnoglacialinės bei šiuolaikinės arba holoceno nuogulos. Plačiausiai paplitusi dugninė morena (gIIIbl), rečiau – kraštinė morena (gtIIIbl).
\nGlacigeninės pagrindinės morenos nuogulos – gIIIbl paplitę šiuolaikinio reljefo paviršiuje į rytus nuo Darbos – Tenžės – Danės slėnių ir tik vietomis užklotos nestora limninių (0,6–1,2 m), limnoglacialinių prieledyninių baseinų (1,1–2,7 m) ir Baltijos ledyninio ežero (iki 0,7 m) nuosėdų ar aliuvinių (0,6–1,8 m) bei fliuvioglacialinių (0,6–1,5 m) nuogulų danga, o reljefo pažemėjimuose dažnai užpelkėjusios. Glacigeninės pagrindinės morenos nuogulos slūgso ant Grūdos posvitės glacigeninių, o vietomis – ant fliuvioglacialinių nuogulų. Rudo ir geltono smulkaus moreninio priesmėlio, rečiau – priemolio su žvirgždo, gargždo ir riedulių priemaiša sluoksnio vyraujantis storis – 1,7–2,4 m. Nuoguloms būdinga masyvi tekstūra, nors viršutinėje sluoksnio dalyje (iki 0,9–1,0 m gylio) jos dažnai išdūlėjusios, turinčios dėmėtą tekstūrą. Sluoksnyje dažni įvairaus storio molingo smėlio lęšiai.
\nGlacigeniniai kraštiniai dariniai – gtIIIbl. Šių darinių ruožas, palaipsniui platėdamas, nusidriekia iš šiaurės rytų į pietus – pietvakarius iki Olando Kepurės ir nuo Olando Kepurės į pietus – pietryčius. Ant Grūdos posvitės, o Karklės kaimo apylinkėse – ant Medininkų svitos įvairios genezės nuogulų suklostyti kraštiniai dariniai tik vietomis uždengti nestora – nuo 0,6 iki 1,6 m – fliuvioglacialinių, limnoglacialinių, limninių ar biogeninių nuogulų bei nuosėdų danga. Glacigeninių kraštinių darinių – geltonai rudo, rudo, raudonai rudo smulkaus moreninio priesmėlio, rečiau – priemolio su žvirgždo – gargždo priemaiša sluoksnio storis svyruoja nuo 0,5 iki 5,7 m. Vyraujantis storis – 2,3 – 3,2 m. Dariniams būdinga sujaukta tekstūra, juose gausu įvairaus rupumo, dažnai – molingo ar žvirgždingo, smėlio ir aleurito lęšių.
\nHoloceno (QIV) storymėje išskiriamos limninės, jūrinės, fliuvialinės, biogeninės, perfliacinės (eolinės) ir deliuvio grupių nuosėdos, nuogulos, sąnašos ir dariniai. Litologiškai tai daugiausia smulkus smėlis, vietomis sapropelis, durpė, o jūrinėse paplūdimio sąnašose – dar ir žvirgždas bei gargždas. Nuosėdų sluoksnio storis – iki 10 – 12 metrų.
\nInžinerinės geologinės sąlygos Trasos, priklausomai nuo nuogulų amžiaus, sudėties, fizikinių ir mechaninių savybių gruntų paplitimo statinių aktyvaus poveikio sferoje ir nuo dabartinių egzogeninių geologinių procesų ir reiškinių paplitimo, patenka į 6 inžinerinius geologinius rajonus (Bitinas, 1997).
\n1 inžinerinis geologinis rajonas apima šiaurinę Kuršių nerijos dalį, 2 – teritorijos vakarinėje dalyje esančią Postlitorinos ir Litorinos jūrų plokščią, vietomis užpelkėjusią terasinę lygumą, paplūdimį palei Baltijos jūrą ir pakrantės kopų kalvagūbrį, 3 – Danės upės slėnį, 4 – Baltijos ledyninio ežero terasą, esančią teritorijos vakarinėje dalyje, 5 – viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės kraštinių darinių ruožą, einantį centrine teritorijos dalimi ir 6 – plokščią, vietomis silpnai banguotą, dugninės morenos lygumą su atskiromis silpnai kalvoto reljefo salomis pietinėje dalyje.
\nŽemės gelmių ištekliai Daugiausia rajone yra žaliavos, tinkamos statybos darbams – žvyro ir smėlio. Ankstesniais metais čia buvo įvertinti arba išžvalgyti 27 žvyro ir smėlio telkiniai; likę neišeksploatuoti jų ištekliai 1996 m. sausio 1 d. pagal A+B kategorijas buvo 7,015 mln. m3 ir pagal C – 1,015 mln. m3.
\nDidžiojoje teritorijos dalyje plyti Baltijos posvitės dugninės morenos bei kraštinių darinių glacigeninių nuogulų priemolis ir priesmėlis su smėlio lęšiais, o žvyro ir smėlio telkiniai dažniausiai yra aptikti tik stambesniųjų upių (Danės, Tenžės) senslėniuose ir dabartiniuose slėniuose bei Baltijos ledyninio ežero terasoje.
\nPrieš 10–15 metų buvo išžvalgyti ir įvertinti palyginti nemaži žvyro ir smėlio ištekliai. Tačiau vėliau Lietuvoje pasikeitė politinė – ekonominė situacija: pabrango kuras, tuo pačiu padidėjo ir žaliavos pervežimo išlaidos, labai sumažėjo žaliavos poreikis, taip pat buvo įteisintos naujos saugomos teritorijos. Pusė išžvalgytų ir likusių neišeksploatuotų žvyro ir smėlio išteklių pateko į saugomas teritorijas (Palangos m. žaliąją zoną ir kt.), o jų įsisavinimo galimybė pagal šiuo metu veikiančius įstatymus yra ribota. Kita dalis išteklių išžvalgyta, bet nepatvirtinta, nes negauta žemė karjero atidarymui ir kt.
\nTiesiogiai nagrinėjamoje trasoje yra tik vienas smėlio telkinys – Klaipėdos I sklypas, esantis Klaipėdos m. šiaurinėje dalyje, tačiau čia buvę smėlio ištekliai jau seniai išeksploatuoti ir 1965 m. išimti iš Valstybinio naudingųjų išteklių balanso.
\nNafta. Nagrinėjamoje teritorijoje yra 3 naftos telkiniai, kurių patvirtinti ištekliai yra Valstybiniame naudingųjų iškasenų balanse. Tai Girkalių, Genčių ir Kretingos naftos telkiniai. Jie išžvalgyti 1990 – 1994 metais. Visi šie telkiniai šiuo metu eksploatuojami. Nafta siurbiama iš maždaug 2 km gylyje esančių kambro sistemos (G) sluoksnių.
\nIki 1963 m. rajone yra surasti ir įvertinti 3 karbonatinių uolienų – gėlavandenės klinties ir tufo – telkiniai.
\nDarbėnų telkinio naudingąją iškaseną sudaro kreidos tufas, kuriame CaCO3 yra 77,1 – 83,3 %. Tufo sluoksnis yra labai mažo storio – vidutiniškai tik 0,48 m. Tufas slūgso 1,65 ha plote po 1 – 2,4 m storio danga. Pagal savo kokybę tufas tinka dirvų kalkinimui. Ištekliai pagal C kategoriją sudarė 8 tūkst. m3.
\nVidmantų ir Vidmantų II telkinių naudingąją iškaseną sudaro gėlavandenė klintis, kurios sluoksnio vidutinis storis atitinkamai yra 1,1 ir 2,1 m. Apskaičiuoti bendri klinties ištekliai pagal C kategoriją yra 24 tūkst. m3.
\nKarbonatinės nuogulos slūgso po 1,0 – 2,2 m storio danga, sudaryta daugiausia iš durpės. Telkiniai yra upelių slėniuose ir reljefo pažemėjimuose. Gruntinis vanduo čia randamas jau dangos nuogulose – visi ištekliai apvandeniuoti.
\nProduktotiekio apylinkėse šių išteklių nerekomenduojama naudoti net vietinėms reikmėms, nes jų gavyba padarytų didesnę žalą gamtai, negu tie ištekliai verti.
\nŽemės gelmių ekologinė būklė Teritorijos žemės gelmių, įskaitant ir aeracijos zoną, ekologinė būklė yra gera. Tai lemia daugelis faktorių:
\nSaugomi geologiniai objektai Visoje nagrinėjamoje teritorijoje tarp Būtingės ir Klaipėdos geologiniai paminklai yra tik du: tai Baltijos pakrantės klifas, vadinamas Olando kepure, ir Pelėkių akmuo.
\nOlando kepurė (Didysis klifas) yra Pajūrio regioniniame parke, Klaipėdos raj., į šiaurę nuo Girulių, už 4,5 km į vakarus nuo būsimos produktotiekio trasos esanti Baltijos jūros kranto atodanga – klifas. Jos aukštis – 18 – 20 m. Atodangą sudaro moreninio priemolio ir eolinio smėlio sluoksniai. Skardis ardomas bangomūšos, ypač uraganų metu. Praeityje Olando kepurė buvo orientyru jūreiviams, todėl šis klifas buvo žymimas žemėlapiuose ir jūrlapiuose.
\nPelėkių akmuo yra Kretingos rajone, maždaug už 3 km į šiaurę nuo Darbėnų ir už 3 km į rytus nuo produktotiekio trasos, Pelėkių kaime. Tai riedulys, geologinis gamtos ir archeologijos paminklas. Akmens matmenys (virš žemės paviršiaus): ilgis – 6,65 m, plotis – 5,06 m, aukštis – 1,5 m, didžiausia horizontali apimtis – 17,69 m.
\nGalimas poveikis žemės gelmėms Naftotiekio ir produktotiekio tiesimas žemės gelmes, tiksliau – tik pačią viršutinę litosferos dalį, tiesiogiai paveiks statybos metu, nes vamzdynas bus klojamas ne žemės paviršiuje, o 1,1 m gylyje (toks gylis parinktas atsižvelgiant į grunto įšalimo gylį, kuris kinta nuo 0,6 iki 1,2 m), prieš tai iškasus 1,5 m gylio tranšėją.
\nStatybos darbai bus pradėti nuo augalinio grunto (dirvožemio) nupjovimo buldozeriu ir sustumdymo į tolimiausią laikinos darbo zonos kraštą išilgai kasamos tranšėjos, kur jis bus sandėliuojamas iki panaudojimo rekultivacijai) augalinio sluoksnio atstatymui. Vietoje laikinai bus sandėliuojamas tik gruntas, tinkantis tranšėjos užvertimui, o jeigu iškasamos durpės arba dumblas, jie turi būti išvežami, o tranšėja turi būti užpilama atvežtiniu gruntu (karjeriniu smėliu).
\nPastačius naftotiekį ir produktotiekį ir normaliai jį eksploatuojant, jokio neigiamo poveikio žemės gelmėms nebus. Tai įmanoma tik galimų produktotiekio avarijų (ekstremalių situacijų) atvejais.
\nTokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad produktotiekis yra įgilintas, įmanomas tiesioginis naftos ar naftos produktų išsiliejimas į aeracijos zonos gruntą ir požeminį (pirmiausia gruntinį) vandenį.
\nGalimą poveikį mažinančios priemonės Statybos darbų projekte turi būti numatytos techninės ir organizacinės priemonės, siekiant kiek įmanoma apsidrausti nuo galimų avarijų ir tuo apsaugoti požemį nuo galimo užteršimo.
\nStatybos metu – kasant tranšėją – suradus gruntą, netinkamą vamzdžio užpylimui (durpę, dumblą), toks gruntas yra išvežamas, o jo vietoje užpilamas atvežtinis gruntas (smėlis).
\nPaklojus vamzdžius, tam tikrą tranšėjos atkarpą leidžiama užpilti gruntu tik patikrinus suguldytus vamzdžius, jų sujungimo siūlių suvirinimo bei vamzdžių izoliavimo kokybę.
\nVamzdžiai į vandeniu užpildytą tranšėją (vietose, kur yra aukštas gruntinio vandens lygis) neguldomi – vanduo prieš tai turi būti pažemintas adatiniais filtrais arba išsiurbtas iš tranšėjos atviru būdu – siurbliu ir išleidžiamas į artimiausią paviršinio vandens telkinį.
\n8.2. VANDUO Vietovės hidrogeologinės sąlygos Atsižvelgiant į teritorijos hidrogeologinio pjūvio ypatybes, jautriausia galimos taršos naftos produktais prasme yra tik pati viršutinė hidrogeologinio pjūvio dalis – aeracijos zona ir gruntinis vandeningas horizontas.
\nPajūrio žemumoje aeracijos zonos storis labiau priklauso nuo nuogulų litologinės sudėties, filtracinių savybių ir mažiau, negu aukštumose, nuo reljefo. Čia gruntinį vandenį maitina krituliai ir tik vietomis – krituliai ir šlaitinis nuotėkis. Gruntinis vanduo randamas įvairiame gylyje, tačiau aeracijos zonos storis čia kinta ne itin plačiame intervale – nuo kelių dešimčių centimetrų iki 2–3 ir labai retai daugiau metrų.
\nRečiausiai pasitaikantis aeracijos zonos storis yra virš 5 metrų, bet jis nesudaro didesnių ištisinių plotų.