Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl gairių pareiškėjams pagal europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2013 m. programą…

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI METINĘ 2013 m. PROGRAMĄ PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 26 d. Nr. A1-452 Vilnius Įgyvendindama Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2013 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. A1-366 (Žin., 2013, Nr. 74-3718):

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. A1-452 (Europos Sąjungos vėliava) EUROPOS SĄJUNGA Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2013/7 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. a1-366 patvirtintĄ EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI metinĘ 2013 M. programĄ 2013

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2013/7 Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF) gairės pareiškėjams (toliau – šios gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš EIF pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2013 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. A1-366 (Žin., 2013, Nr. 74-3718) (toliau – 2013 m. metinė programa).

Komisijos sprendimu 2009/534/EB, iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/457/EB, nustatančiu Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2009 L 179, p. 64), 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimu, iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/457/EB, nustatantį Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2011 L 62, p. 32) (toliau – Komisijos sprendimas 2008/457/EB), Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai daugiamete programa (2007–2013 m.), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 (Žin., 2008, Nr. 90-3610) (toliau – EIF daugiametė (2007–2013 m.) programa), bei 2013 m. metine programa.

Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2893) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl atsakingų institucijų paskyrimo) paskirta vykdyti atsakingos institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 25 straipsnyje.

Audito institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti audito institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 28 straipsnyje.

Bendrojo finansavimo lėšos – projektams finansuoti skirtos lėšos, papildančios EIF finansavimą pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB nustatytą tvarką. Bendrojo finansavimo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kaip parama projektui, ir (arba) privačios lėšos bei kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, išskyrus kitus Europos Sąjungos finansinės paramos šaltinius.

Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290).

Įgaliota institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti įgaliotos institucijos funkcijas, kaip numatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 26 straipsnyje.

Išlaidų deklaracija – pagal Europos Komisijos nustatytą formą atsakingos institucijos parengtas ir tvirtinančios institucijos patvirtintas dokumentas, patvirtinantis, kad visos ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti; išlaidų deklaracijoje yra nurodomi duomenys, kurių reikia rengiant Europos Komisijai teikiamą prašymą dėl mokėjimo.

Mokėjimo prašymas – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą projekto vykdytojo užpildytas dokumentas, kuris teikiamas įgaliotai institucijai kartu su išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis bei projekto įgyvendinimą įrodančių dokumentų kopijomis.

Paraiška atsakingai institucijai dėl lėšų pervedimo projektų vykdytojams – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą įgaliotos institucijos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo remiantis yra rengiama mokėjimo paraiška Lietuvos Respublikos valstybės iždui.

Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau – paraiška) – atsakingos institucijos nustatytos formos dokumentas, kurį pildo ir įgaliotai institucijai teikia pareiškėjas, siekiantis gauti paramą projektui.

Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos EIF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama nustačius paramos skyrimo projektui sąlygas, kurios kartu su Europos Sąjungos (toliau – ES) ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas.

Paramos intensyvumas – teikiamos paramos atitikmuo procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

Paramos sutartis – nustatytos formos teisinis susitarimas, kurio pagrindu projekto vykdytojui skiriama parama. Paramos sutartis nustato skiriamų paramos lėšų panaudojimo, projekto įgyvendinimo ir kitas sąlygas. Paramos sutartį pasirašo atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projekto vykdytojas.

Pareiškėjas – juridinis asmuo, teikiantis paraišką pagal įgaliotos institucijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas. Paraiškas taip pat gali teikti tarptautinės organizacijos arba jų padaliniai, kaip nustatyta šių gairių 27 punkte.

Paskirtos institucijos – institucijos, pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 23 straipsnį paskirtos įgyvendinti daugiametę ir atitinkamų metų programas valstybėje narėje.

Pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktų nuostatų pažeidimas, padarytas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių.

Prioritetas – veiksmai, Europos Komisijos strateginėse gairėse apibrėžti kaip prioritetiniai.

Projektas – projekto vykdytojo vykdomų veiklų visuma, skirta EIF remiamiems veiksmams įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus atitinkantis laikotarpis tęsiasi N+2 m. birželio 30 d., t. y. išlaidos, susijusios su projektu, turi būti patirtos ir apmokėtos iki šios dienos (N – atitinkamų metų programos išlaidų tinkamumo pradžia). Pvz., 2013 metų programos išlaidų tinkamumo pradžia yra 2013 m. sausio 1 d., o pabaiga – 2015 m. birželio 30 d.

Projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip nusprendžia pats pareiškėjas.

Projekto pajamos – pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo (pvz., pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus), nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių (pvz., dalyvių mokymo mokestis), banko sąskaitoje sukauptų palūkanų ir kitų panašių pajamų. Pajamos atitinkamai sumažina projekto vykdytojui išmokamų lėšų sumą.

Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą.

Projektų atrankos ir priežiūros komitetas – iš įvairių kompetentingų institucijų atstovų atsakingos institucijos sudarytas komitetas, atliekantis projektų atrankos ir EIF programos įgyvendinimo priežiūros funkcijas.

Tinkamos finansuoti išlaidos – projekto įgyvendinimo metu patirtos išlaidos, nurodytos šiose gairėse ir paramos sutartyje, būtinos projektui vykdyti bei atitinkančios ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Tvirtinanti institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti tvirtinančios institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 27 straipsnyje.

II SKYRIUS

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS, programos tikslai, tikslinės grupės, PRIORITETAI, veiksmai, komponentai IR FINANSAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS 6. Projekto įgyvendinimo laikotarpis privalo atitikti 2013 m. metinės programos išlaidų tinkamumo laikotarpį:

6.1. visi projektai pagal 2013 m. metinę programą turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) nuo paramos sutartyje numatytos datos iki 2015 m. birželio 30 d. Tuo atveju, kai projekto įgyvendinimo pabaigos data, nurodyta paramos sutartyje, yra ankstesnė kaip 2015 m. birželio 30 d., tada projektas turi būti įgyvendintas, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) iki paramos sutartyje numatytos datos;

6.2. išlaidų tinkamumo laikotarpis, nurodytas šių gairių 6.1 punkte, gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos sutartyse projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas konkrečiam projektui.

9.1. bendras EIF tikslas – remti valstybių narių pastangas padedant skirtingos ekonominės padėties, socialinių sąlygų, kultūrų, religijų, kalbų ir etninės priklausomybės trečiųjų šalių piliečiams tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją Europos šalių visuomenėse;

9.2. EIF prisideda prie šių konkrečių tikslų:

9.2.1. priėmimo tvarkos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos procesu ir jo rėmimu, rengimo ir įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas;

9.2.2. naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso plėtra ir įgyvendinimas;

9.2.3. valstybių narių gebėjimų tobulinti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtą politiką ir priemones didinimas;

9.2.4. keitimosi informacija, geriausia praktika ir bendradarbiavimo valstybėse narėse skatinimas.

10.1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 40 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi, kategorijos.

EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1–7, 12–14 punktais, 40 straipsnio 2 ir 6 dalimis.

EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–11 punktais. Leidimus laikinai gyventi turintys komandiruoti darbuotojai taip pat nepatenka į EIF tikslinę grupę.

10.2. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai nuolat gyventi, kategorijos.

EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1–3, 5, 6, 8, 81, 10 punktais, 53 straipsnio 2 ir 7 dalimis.

EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9 punktais.

20.1. veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“;

20.2. rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas;

20.3. valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose.

21.1. aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams. Šiam veiksmui iš viso skiriama 2 022 259,11 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 3 komponentai:

21.1.1. priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas:

21.1.1.1. komponento tikslas: siekiama stiprinti valstybės gebėjimus derinti trečiųjų šalių piliečių priėmimo procedūras ir jų integracijos poreikius, gerinti priėmimo tvarkos kokybę, parengti integracijos strategiją (-as), apimančią (-as) įvairius integracijos proceso aspektus, ir pan.;

21.1.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos:

21.1.1.2.1. rengiama ir (ar) tobulinama trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir (ar) integracijos tvarka, įskaitant nuoseklios ir įvairiapusiškos imigracijos ir (ar) integracijos strategijos (-ų) parengimą;

21.1.1.2.2. kuriamos darbo grupės, organizuojami konsultaciniai susitikimai ir susirinkimai, kurių tikslas – parengti ar patobulinti priėmimo procedūras ir (ar) integracijos strategiją (-as) ir pan.;

21.1.1.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte; projekto veiklose gali dalyvauti tikslinės grupės atstovai, kaip nustatyta šių gairių 10.1 ir 10.2 punktuose;

21.1.1.4. rodikliai, kurių projektai turi siekti įgyvendinant šį komponentą:

Privalomi rodikliai Naujų parengtų ir (ar) patobulintų priėmimo procedūrų ir (ar) integracijos strategijų skaičius Naujai parengtos ir (ar) patobulintos priėmimo procedūros ir (ar) integracijos strategijos Suorganizuotų darbo grupių konsultacinių susitikimų ir (ar) susirinkimų skaičius Suorganizuotų darbo grupės konsultacinių susitikimų ir susirinkimų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Dalyvaujančių suinteresuotų šalių (pvz., ekspertų, trečiųjų šalių piliečių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios atstovų) skaičius Suinteresuotų šalių atstovų (asmenų), dalyvavusių priėmimo tvarkos ir (ar) integracijos strategijų rengimo ir (ar) tobulinimo procese, skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas 21.1.2. programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas:

21.1.2.1. komponento tikslas: siekiama sudaryti galimybę trečiųjų šalių piliečiams įgyti lietuvių kalbos įgūdžių, taip pat žinių apie Lietuvos istoriją, institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas ir vertybes;

21.1.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos:

21.1.2.2.1. vykdomos įvadinės programos, apimančios lietuvių kalbos mokymą, (rekomenduojama bendra kursų trukmė projekte ne trumpesnė nei 190 val.), pilietinį orientavimą, kuris apima visuomenės pažinimą, istoriją, supažindinimą su pagrindiniais įstatymais, Lietuvos sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos sistemomis, informavimą apie galimybę naudotis paslaugomis ir patekti į darbo rinką ir t. t. (rekomenduojama bendra kursų trukmė projekte ne trumpesnė nei 40 val.). Mokymuose ir (ar) kursuose dalyvaujančių tikslinės grupės atstovų lankomumui taikomi šių gairių 44 punkte nurodyti reikalavimai;

21.1.2.2.2. vykdomos lietuvių kalbos mokymo programos, orientuotos į aktualias darbines aplinkybes;

21.1.2.2.3. vykdomos skirtingo lygmens įvadinės programos įvairioms trečiųjų šalių piliečių grupėms atsižvelgiant į jų žinių ir išsilavinimo lygį (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms);

21.1.2.2.4. vykdomos lanksčios įvadinės programos, siekiant sudaryti galimybes jose dalyvauti ir dirbantiems, besimokantiems asmenims;

21.1.2.3. pagal šį komponentą nėra remiamas mokymo programų rengimas ir (ar) adaptavimas bei su šiomis veiklomis susijusios išlaidos;

21.1.2.4. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių gairių 10.1 ir 10.2 punktuose;

21.1.2.5. rodikliai, kurių projektai turi siekti įgyvendinant šį komponentą:

Privalomi rodikliai Suorganizuotų kursų rūšių skaičius Kursų (vykdomų lietuvių k., pilietinio orientavimo programų ir kt.) skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius Mažiausiai 30 kursuose dalyvavusių trečiųjų šalių piliečių 21.1.3. programų ir veiklų, skirtų teikti pagalbą ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas:

21.1.3.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti trečiųjų šalių piliečių žinias apie darbo paieškos bei švietimo sistemas, viešąsias ir privačias paslaugas, taip sudarant palankesnes sąlygas gauti atitinkamas paslaugas;

21.1.3.2. komponentą įgyvendinančios veiklos:

21.1.3.2.1. įgyvendinamos programos ir veiklos, skirtos pagalbai teikti trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) jiems informuoti apie teikiamas įvairias paslaugas Lietuvoje arba tikslinėms paslaugoms (ar kitiems mokymams, nei nurodyta šių gairių 21.1.2 punkte) teikti, patenkinant specifinius imigrantų integracijos poreikius. Jeigu vykdomi specifinius imigrantų integracijos poreikius atitinkantys mokymai ir (ar) kursai (pvz., kelių eismo taisyklių mokymai, skirti vairavimo B kategorijai įgyti), juose dalyvaujančių tikslinės grupės atstovų lankomumui taikomi šių gairių 44 punkte nurodyti reikalavimai;

21.1.3.2.2. užtikrinama informacijos teikimo ir konsultavimo centrų, tarnybų, įsteigtų iš ankstesnių metinių programų, veikla;

21.1.3.3. pagal šį komponentą nėra remiamas mokymo programų rengimas ir (ar) adaptavimas bei su šiomis veiklomis susijusios išlaidos;

21.1.3.4. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių gairių 10.1 ir 10.2 punktuose;

21.1.3.5. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą:

Privalomi rodikliai Trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų ar tikslinių paslaugų rūšių skaičius Mažiausiai 4 trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų ar tikslinių paslaugų (ar mokymų) rūšys, kurios pasirenkamos atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas, skaičius Trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas ar tikslines paslaugas (ar mokymus), skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Pasirenkami rodikliai Parengtų leidinių bei kitos informacinės medžiagos tipų kiekis Parengtų leidinių bei kitos informacinės medžiagos tipų kiekis pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Programų ir veiklos, skirtų pagalbai teikti trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) jiems informuoti apie teikiamas įvairias paslaugas, siekiant užtikrinti galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius Įgyvendinamų programų ir veiklų, skirtų teikti pagalbą trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) informuoti juos apie teikiamas įvairias paslaugas, siekiant užtikrinti galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis rūšių skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas 21.2. abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas. Šiam veiksmui iš viso skiriama 207 168,00 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 1 komponentas – programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas:

21.2.1. komponento tikslas: siekiama sustiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės ir pagerinti įvairių visuomenės grupių tarpusavio supratimą, taip gerinant trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygas;

21.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos:

21.2.2.1. įgyvendinamos programos ir kitos panašios priemonės, skirtos bendrai veiklai, bendravimui ir konstruktyviam dialogui;

21.2.2.2. skatinami trečiųjų šalių piliečiai kartu su Lietuvos visuomenės nariais dalyvauti savanoriškoje veikloje;

21.2.2.3. ugdomas Lietuvos visuomenės narių sąmoningumas ir supratimas bei didinama tolerancija trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu (informacinės ir sąmoningumo ugdymo kampanijos ir kt.);

21.2.2.4. mažinami išankstiniai nusistatymai ir stereotipai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais;

21.2.3. pagal šį komponentą nėra remiamas mokymo programų rengimas ir (ar) adaptavimas bei su šiomis veiklomis susijusios išlaidos;

21.2.4. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose, ir kita suinteresuota grupė, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte;

21.2.5. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą:

Privalomi rodikliai Programų ir veiklos, skirtos Lietuvos visuomenės gebėjimui prisitaikyti prie įvairovės stiprinti, taip pat Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykiams stiprinti, rūšių skaičius Veiklų, skirtų Lietuvos visuomenės gebėjimui prisitaikyti prie įvairovės stiprinti, taip pat Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykiams stiprinti, rūšių skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Pasirenkami rodikliai Dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius Dalyvavusių veiklose žiniasklaidos atstovų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Sukurtų kitų mechanizmų, skirtų konstruktyviam dialogui palaikyti, skaičius Sukurtų kitų mechanizmų, skirtų konstruktyviam dialogui palaikyti, skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Surengtų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius Suorganizuotų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Sukurtų produktų ir parengtos medžiagos, skatinančios trečiųjų šalių piliečių integraciją ir priimančios visuomenės tolerancijos stiprinimą, tipų skaičius Sukurtų produktų ir parengtos medžiagos tipų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas 22. EIF parama skiriama veiksmui, kuris įgyvendina šių gairių 20.2 punkte nurodytą prioritetą – įvairių tyrimų, studijų, vertinimo metodikų, rodiklių ir kitų panašių priemonių sukūrimas. Šiam veiksmui iš viso skiriama 228 575,36 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 1 komponentas:

22.1. Rodiklių ir lyginamosios metodikos, skirtos integracijos politikos pažangai vertinti, kūrimas ir tobulinimas:

22.1.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti imigracijos ir integracijos proceso bei politikos vertinimo, stebėsenos priemonių kokybę, taip pat pagerinti žinias apie integracijos politiką ir jos įgyvendinimo priemones;

22.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos:

22.1.2.1. kuriamos ir (ar) tobulinamos integracijos politikos pažangos stebėjimo ir vertinimo metodikos, principai, rodikliai ir panašios priemonės;

22.1.2.2. atsižvelgiant į sukurtas ir (ar) patobulintas priemones integracijos politikos pažangai vertinti, rengiamos ir teikiamos rekomendacijos integracijos politikos kūrėjams ir įgyvendintojams;

22.1.3. projekto veiklose dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte;

22.1.4. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą:

Privalomi rodikliai Sukurtų ar patobulintų pažangos stebėsenos metodikų, rodiklių ir kitų priemonių skaičius Sukurtų ar patobulintų pažangos stebėsenos metodikų, rodiklių ir kitų priemonių tipų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius Parengtų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Pasirenkami rodikliai Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys 23. EIF parama skiriama veiksmui, kuris įgyvendina šių gairių 20.3 punkte nurodytą prioritetą – gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų. Šiam veiksmui iš viso skiriama 421 241,60 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 2 komponentai:

23.1. tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais:

23.1.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti politikos kūrėjų, tarnautojų ir kitų susijusių asmenų įvairovės valdymo žinias ir tarpkultūrinę kompetenciją, sustiprinti jų gebėjimus vykdyti jiems priskirtas funkcijas, taip gerinant integracijos politikos priemonių kokybę;

23.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos:

23.1.2.1. įgyvendinamos mokymo programos, skirtos įvairių sektorių darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis;

23.1.2.2. organizuojami tarpkultūrinės kompetencijos, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai valstybinio ir privataus sektoriaus, taip pat nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis;

23.1.3. pagal šį komponentą nėra remiamas mokymo programų rengimas ir (ar) adaptavimas bei su šiomis veiklomis susijusios išlaidos;

23.1.4. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte;

23.1.5. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą:

Privalomi rodikliai Suorganizuotų mokymo kursų rūšių skaičius Kursų rūšių skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Mokymų dalyvių skaičius Mažiausiai 20 mokymuose dalyvavusių dalyvių Pasirenkami rodikliai Parengtos informacijos ir medžiagos rūšių kiekis Parengtos informacijos ir medžiagos rūšių kiekis pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas 23.2. kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas:

23.2.1. komponento tikslas: siekiama sustiprinti trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos koordinavimą įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose, bendradarbiavimą tarp institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bei pagerinti jų gebėjimus valdyti imigracijos ir integracijos politikos priemones;

23.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos:

23.2.2.1. kuriamos ir (ar) tobulinamos konsultacinės platformos, koordinavimo tinklai ir panašios priemonės, skirtos integracijos politikos priemonėms įgyvendinti ir stebėti;

23.2.2.2. steigiami centrai, tarnybos, kuriamos interneto svetainės ir kitos priemonės, skirtos informacijai ir konsultacijoms dėl integracijos politikos bei kitoms kultūrų įvairovės valdymo paslaugoms teikti;

23.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte;

23.2.4. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą:

Privalomi rodikliai Įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius Įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Dalyvių skaičius Mažiausiai 3 dalyviai (juridiniai vienetai), dalyvavę veiklose Suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius Suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Pasirenkami rodikliai Parengtos informacijos ir medžiagos rūšių kiekis Parengtos informacijos ir medžiagos rūšių kiekis pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas 24. EIF parama taip pat skiriama lydimosioms priemonėms – privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Vien tik viešinimui skirti projektai negali būti finansuojami. Jeigu įmanoma, projekto metu sukurti rezultatai turi būti viešai prieinami ir kitiems subjektams, nedalyvavusiems įgyvendinant projektą.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 25. Visi teikiami projektai turi atitikti ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus projektams keliamus reikalavimus. Projektų tinkamumo reikalavimai:

25.1. projektas turi prisidėti prie EIF programos tikslų įgyvendinimo;

25.2. projektas turi siekti aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių metinėje programoje nustatytus komponentus;

25.3. organizaciniu požiūriu būti pajėgūs tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą;

25.4. turėti aiškų finansavimo paketą: apibrėžtus, aiškius ir užtikrintus projekto išlaidų finansavimo šaltinius;

25.5. užtikrinti efektyvų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimą;

25.6. išlaidos turi būti efektyvios;

25.7. atitikti šių gairių 2 priedo paraiškos pildymo instrukcijoje numatytus reikalavimus;

25.8. atitikti nereikšmingos (de minimis) pagalbos sąlygas pagal Reglamentą Nr. 1998/2006: įmonių ir kitų juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos (pvz., projekto vykdytojo ir (ar) partnerio darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, metodikų ir kitų projekto rezultatų, skirtų naudoti tik projekto vykdytojui ir (ar) partneriui, sukūrimas ir pan.) (toliau – ūkio subjektai), projektams EIF programos parama teikiama vadovaujantis Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatomis. Tokiu atveju didžiausia galima finansuoti suma (bendra suma, apimanti ir anksčiau gautą pagalbą) vienam ūkio subjektui per trejus fiskalinius metus negali viršyti 690 560,00 Lt (200 000,00 eurų), o vienam kelių transporto sektoriaus ūkio subjektui – 345 280,00 Lt (100 000,00 eurų). Prašomos skirti sumos teisėtumas pagal nereikšmingą (de minimis) pagalbą turi būti įrodomas vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registre pateiktais duomenimis. Taip pat taikomas reikalavimas, kad ūkio subjekto veiklos sritis nepatektų į Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnyje nustatytus įmonių veiklos sektorius;

25.9. projekto įgyvendinimo vieta: projektas turi būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tinkamai pagrįstais atvejais projekto veiklos gali būti atliekamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje;

25.10. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES struktūrinių fondų ir kitų EB iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti. EIF programos projektai gali būti tęstiniai, skirti tai pačiai veiklai toliau įgyvendinti, plėtoti;

25.11. pareiškėjo ir partnerių tinkamumas: pareiškėjai ir partneriai turi atitikti nustatytus tinkamumo reikalavimus, nurodytus šio skyriaus trečiajame skirsnyje;

25.12. išlaidų tinkamumas: projekto išlaidos turi atitikti tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas ir bendruosius tinkamumo principus, nurodytus šių gairių IV skyriuje.

ANTRASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 26. Projektų atrankos kriterijai pateikti šių gairių 3 priede.

TREČIASIS SKIRSNIS BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 27. EIF parama yra teikiama tik Lietuvos Respublikoje registruotiems ir veikiantiems juridiniams asmenims arba tarptautinėms organizacijoms ar jų padaliniams (atstovybėms, filialams, biurams ir kt.), teisėtai veikiantiems Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, taip pat privalo turėti darbo patirties su tikslinės grupės atstovais arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus. Patirtis įgyvendinant remiamus veiksmus gali būti suprantama ir kaip patirtis, įgyta įgyvendinant panašius veiksmus bei priemones (pvz., analogiškų ar panašaus turinio mokymų vykdymas kitai tikslinei grupei). Vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką šiam kvietimui teikti paraiškas. Bet kuris juridinis asmuo pagal šį kvietimą gali dalyvauti tik viename projekte (kaip pareiškėjas arba partneris).

28.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto, jis yra likviduojamas ar reorganizuojamas;

28.2. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

28.3. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

28.4. jis projekto paraiškoje arba jos prieduose įgaliotai institucijai pateikė neteisingą informaciją;

28.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką institucijai ar komitetui, atliekančiam dabartinį arba ankstesnį paraiškų vertinimą ar atranką.

33.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigos, atsakomybė;

33.2. jungtinės veiklos sutarties trukmė;

33.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip bus atsiskaitoma už paramos lėšų panaudojimą; kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius, kai lėšos pateks į projekto vykdytojo sąskaitą; kaip bus užtikrinama, kad apmokėta projekto vykdytojui ir partneriui (-iams) tenkanti netiesioginių išlaidų suma neviršytų 7 proc. nuo projekto vykdytojo patirtų tiesioginių išlaidų ir nuo partnerio (-ių) patirtų tiesioginių išlaidų sumos atskirai), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka;

33.4. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos sutartyje, arba šie dokumentai projektui pasibaigus turi būti perduoti projekto vykdytojui. iV SKYRIUS PROJEKTO IŠLAIDOS PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMO PRINCIPAI IR FINANSAVIMO REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 34. Bendrieji projekto išlaidų tinkamumo principai ir pagrindinės finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų kategorijos yra išsamiai apibrėžtos Komisijos sprendimo Nr. 2008/457/EB 11 priede.

36.1. išlaidos turi būti skirtos EIF veiklai ir atitikti jo tikslus, kaip nustatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 1, 2 ir 3 straipsniuose;

36.2. išlaidos turi būti skirtos finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams, nustatytiems Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 4 straipsnyje;

36.3. išlaidos turi būti reikalingos projekto veiklai, kuri atitinka Europos Komisijos patvirtintas daugiametes ir metines programas;

36.4. išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti patikimo finansų valdymo, visų pirma, kainos ir kokybės santykio ir išlaidų veiksmingumo, principus;

36.5. išlaidas turi faktiškai patirti, užregistruoti apskaitoje ir pagrįsti išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais projekto vykdytojas ir (arba) projekto partneriai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Šių dokumentų išrašymo data turi atitikti šių gairių 6 punkte nurodytus reikalavimus;

36.6. išlaidos turi būti patiriamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tinkamai pagrįstais atvejais gali būti patiriamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje;

36.7. išlaidos turi būti susijusios su tikslinėmis grupėmis;

36.8. išlaidos turi būti patirtos pagal paramos sutarties nuostatas.

40.1. tiesioginės tinkamos išlaidos yra tokios, kurios pagal bendruosius išlaidų tinkamumo principus gali būti suprantamos kaip konkrečios tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos (žr. antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“). Tiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių gairių 4 priedas);

40.2. netiesioginės tinkamos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, kurios nelaikomos tiesiogiai susijusios su projektu (žr. antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“), ir jų suma nurodoma detaliame projekto biudžete (šių gairių 4 priedas).

ANTRASIS SKIRSNIS TINKAMOS IŠLAIDOS 42. Tinkamos pagal šias gaires finansuoti išlaidų kategorijos (numeracija lentelėje atitinka šių gairių 4 priedo „Detalus projekto biudžetas“ pateiktą išlaidų kategorijų numeraciją) yra šios:

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos pavadinimas Reikalavimai, paaiškinimai Tiesioginės projekto išlaidos 1.1. Personalo darbo užmokesčio išlaidos Šiai eilutei priskiriamas tiek projektą vykdančiam, tiek administruojančiam personalui planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos Garantiniam fondui, darbo užmokestis už kasmetines atostogas projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas).

Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Rekomenduojama su projekto personalu sudaryti atskiras darbo sutartis.

Jei projekto vykdytojas ar partneris yra tarptautinė organizacija ar jos padalinys (atstovybė, filialas, biuras ir kt.), tai darbo užmokesčio išlaidas sudaro apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su tarptautinės organizacijos mokamais privalomais mokesčiais, išskyrus atidėjinius galimiems būsimiems įsipareigojimams (žr. trečiąjį skirsnį „Netinkamos išlaidos“).

Projekto darbuotojų, dirbančių projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – organizacijoje), darbo įkainiai negali viršyti jų vidutinių darbo įkainių toje organizacijoje:

Projekto darbuotojų, kurie nėra įdarbinančios organizacijos darbuotojai, darbo įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje organizacijoje, su kuria sudaroma sutartis dėl darbo projekte:

Visais šiose gairėse numatytais atvejais 1 valandos darbo atlygis kartu su darbo santykiais susijusiais darbdavio įsipareigojimais (pvz., socialinio draudimo mokesčiai, įmokos Garantiniam fondui), numatytas detaliame projekto biudžete, negali būti didesnis nei 33,00 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant projekte įdarbinamų asmenų 1 valandos darbo atlygį, negali būti įtraukiami už darbą EPF ir EIF programų projektuose mokamo darbo užmokesčio duomenys.

Su paraiška privaloma pateikti darbo užmokestį pagrindžiančius dokumentus (pvz., darbo sutartis, duomenis apie pastarųjų 12 mėnesių darbo užmokestį, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius arba kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti organizacijoje darbuotojui mokamą 1 valandos darbo atlygį).

Išsamesni dokumentų teikimo reikalavimai pateikti šių gairių 53.9 punkte.

Nepateikus darbo užmokestį pagrindžiančių dokumentų, projekto biudžete gali būti patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis.

Įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, darbuotojų ir valstybės tarnautojų, įgyvendinančių projektą, darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis, jeigu jos tenkina ankstesnius šio punkto reikalavimus ir jeigu:

Jeigu projekto vykdytojas ar partneris darbo užmokesčio įkainį projekte nustato, nesivadovaudamas šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, projekto biudžete gali būti patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis.

Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, darbuotojų skaičius. Paraiškoje turi būti išsamiai aprašytos projekte numatytų įdarbinti asmenų funkcijos.

1.2. Išlaidos įrangai Šiai eilutei priskiriamos įrangos nusidėvėjimo, išperkamosios nuomos ar nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu įranga būtina tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti.

Jeigu svarstomos išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) galimybės, visada reikia pasirinkti pigiausią variantą. Teikiant paraišką būtina pateikti detalius apskaičiavimus, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas – išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) – yra pigiausias variantas. Kitu atveju šios išlaidos galės būti pripažintos netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų.

Su nuoma ir išperkamąja nuoma susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos trukmę ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veiklomis vykdyti, naudojimą.

Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu:

Jei įranga, kuri naudojama projekto reikmėms, jau būna visiškai nudėvėta iki projekto įgyvendinimo pradžios, tai tokios įrangos nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti projekto lėšomis.

Įrangos nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams (Žin., 2009, Nr. 72-2921; 2011, Nr. 54-2598) ir pateikia įrodymus, jog, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, taip nusidėvėjimas skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam, bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti.

Išlaidos įrangai, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, skeneriai ir pan.) ar kasdieninei administracinei veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų.

1.3. Išlaidos nekilnojamajam turtui Šiai eilutei priskiriamos nekilnojamojo turto nuomos išlaidos, jeigu nekilnojamojo turto techninės savybės yra tokios, kokių reikia projektui įgyvendinti, taip pat jis atitinka galiojančias normas bei standartus (turi būti tinkamas, kad būtų įgyvendintos projekto veiklos ir pasiekti projekto rezultatai, pvz., tinkamas gyventi ar steigti konsultacinį centrą).

Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu:

Patalpų (pvz., konferencijos salė, posėdžių salės ir pan.), skirtų konferencijoms ar panašiems renginiams suorganizuoti, nuoma nėra laikoma nekilnojamojo turto nuoma, o suprantama kaip paslaugos pirkimas ir išlaidos numatomos subrangos išlaidų eilutėje (detalaus projekto biudžeto eilutė Nr. 1.4).

Išlaidos nekilnojamajam turtui, kuris skirtas projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., biuro patalpų nuomos išlaidos ir pan.) ar kasdieninei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), kuri tiesiogiai nesusijusi su projekto veiklomis, nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų.

1.4. Išlaidos subrangai Projekto vykdytojas ar projekto partneriai turi turėti galimybę su projektu susijusias veiklas įgyvendinti patys. Šioje biudžeto eilutėje numatomas specifinių paslaugų ar darbų, kurių projekto vykdytojas ar partneris negali atlikti savo jėgomis ar neturi teisės atlikti, įsigijimas (pvz., vertimo paslaugos, leidinių spausdinimas, mokymų organizavimas, seminarų ir konferencijų išlaidos). Pagal projektą atitinkamų subrangos (paslaugų) darbų suma turi būti aiškiai nurodyta projekto biudžete ir aiškiai detalizuota projekto biudžeto pagrindime. Šioje eilutėje numatomų paslaugų ar darbų išlaidos yra tinkamos su projekto vykdytojo ir (arba) partnerio mokamais Lietuvos Respublikos įstatymais numatytais mokesčiais.

Su toliau nurodytomis subrangos sutartimis susijusios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti iš EIF lėšų:

Visi subrangovai įsipareigoja pateikti visoms audito ir kontrolės institucijoms visą reikalingą informaciją, susijusią su pagal subrangos sutartis vykdoma veikla.

1.5. Kitos tiesioginės išlaidos (1.5.1+1.5.2+1.5.3+1.5.4+1.5.5) 1.5.1. Kelionių ir pragyvenimo išlaidos Šiai eilutei priskiriamos komandiruočių išlaidos, jei jos yra susijusios su projekto vykdytojo ar projekto partnerio projekte įdarbintais asmenimis ir kurių kelionė būtina projekto veikloms įgyvendinti (įskaitant komandiruočių į EIF programą administruojančių institucijų organizuojamus seminarus ir renginius išlaidos). Komandiruočių išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jei apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės (visomis transporto priemonėmis) faktiškai patirtos išlaidos (keliaujant lėktuvu, autobusu ar traukiniu, turi būti pasirinktas ekonomiškiausias kelionės būdas). Tokiu atveju, kai naudojamasi asmeniniu automobiliu, išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal viešojo transporto tarifus arba pagal projekto vykdytojo ar projekto partnerių taikomas kuro normas pagal faktiškai nuvažiuotų kilometrų skaičių atsižvelgiant į oficialius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Kelionės lėktuvu išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei kelionė (į abi puses) viršija 800 km ribą arba geografinis atstumas patvirtina kelionės lėktuvu būtinumą. Turi būti išsaugoti įlaipinimo į lėktuvą talonai (angl. „boarding passes“) ir bilietų kopijos.

Jeigu komandiruotės metu asmeniui išmokėti dienpinigiai, maitinimo išlaidos nėra dengiamos. Jei organizacija turi savo dienpinigių ar pragyvenimo išmokų normas, jos neturi viršyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų normų.

Taip pat kelionių išlaidos yra tinkamos finansuoti projekto lėšomis, jei jos yra susijusios su asmenimis, dalyvaujančiais projekto veikloje ir kurių kelionė būtina projektui įgyvendinti (pvz., mokymų kursų lankytojai, jei mokymai vyksta kitoje nei jų gyvenamojoje vietovėje, t. y. kitame mieste, gyvenvietėje, rajone ir pan.).

Išlaidos, skirtos vienkartiniams bilietams, elektroninių bilietų kortelėms, vienkartiniams elektroniniams bilietams, vardiniams mėnesiniams bilietams, terminuotiesiems bilietams, terminuotiems elektroniniams bilietams, miesto transporto bilietams nėra tinkamos kompensuoti tiesioginėmis paramos lėšomis.

Kelionių išlaidos asmenims, kurie teikia paslaugas ar darbus, kurių projekto vykdytojas ar partneris negali atlikti savo jėgomis, t. y. gaunantiems atlygį iš projekto biudžeto subrangos eilutės (detalaus projekto biudžeto eilutė Nr. 1.4), kelionių išlaidos nėra tinkamos kompensuoti paramos lėšomis.

Taip pat netinkamos kelionių išlaidos, skirtos darbuotojams važiuoti į darbo vietą ir iš jos.

1.5.2. Patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos Šioje eilutėje nurodomos detalaus projekto biudžeto eilutėje Nr. 1.3 numatyto nekilnojamojo turto išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos laikomos tiesioginėmis tinkamomis išlaidomis, jei jas galima nustatyti ir jos tiesiogiai reikalingos projekto veikloms vykdyti.

Išlaidos biuro reikmėms, smulkioms administracinės veiklos reikmėms (pvz., kanceliarinėms prekėms), svečių priėmimo išlaidos, patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos, reikalingos projekto vykdytojo ar projekto partnerių reikmėms, projekto darbuotojų darbo vietoms išlaikyti ir normalioms darbo sąlygoms sukurti (pvz., telefono, interneto, pašto, patalpų valymo, komunalinių paslaugų, draudimo, personalo mokymo ir panašios išlaidos, išlaidos kanceliarinėms prekėms), kurios tiesiogiai nesusijusios su projekto veiklomis, nėra priskiriamos tiesioginėms išlaidoms.

1.5.3. Išlaidos ekspertams Šioje eilutėje numatomos lėšos, skirtos vienkartinėms, nepasikartojančioms papildomoms ekspertų paslaugoms, be kurių nebūtų galima įgyvendinti pagrindinių projekto veiklų, pirkti.

Išlaidos ekspertams – tai notariniai mokesčiai (pvz., jei perkamas nekilnojamasis turtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra būtinas notaro patvirtinimas) ir techninių bei finansų ekspertų paslaugų išlaidos (pvz., įsigyjant nekilnojamąjį turtą turi būti gautas nepriklausomo kvalifikuoto vertintojo arba deramai įgaliotos oficialios įstaigos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad pirkinio kaina neviršija rinkos vertės, ir paliudijantis, kad nekilnojamasis turtas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus arba nurodantis, kas jų neatitinka, jei numatyta, kad atitinkamus pataisymus projekto įgyvendinimo laikotarpiu padarys projekto vykdytojas) pripažįstamos tinkamomis, jei atitinka vidutinius rinkos įkainius.

1.5.4. Išlaidos, tiesiogiai susijusios su bendram ES finansavimui taikomais reikalavimais Išlaidos, tiesiogiai susijusios su bendram ES finansavimui taikomais reikalavimais – tai išlaidos, reikalingos su bendru ES finansavimu susijusiems reikalavimams vykdyti, pavyzdžiui, viešumo (viešinimo), skaidrumo, banko garantijų; išlaidos, laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų tiesioginėmis išlaidomis.

Jeigu bus įsigytas ilgalaikis turtas, tai nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; 2008, Nr. 47-1749) 1 priedėlį ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus ir pateikia įrodymus, jog, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, taip nusidėvėjimas skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam, bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti.

Šioje eilutėje numatomos išlaidos pagal šias gaires privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Informaciją apie EIF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones (iš kurių bent dvi yra privalomos pasirinktinai):

Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su 2013 metų programos veiksmais, pagal kuriuos finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai turi būti tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiksmo apimčiai. Viešinimui skirtos išlaidos neturi viršyti 6 000,00 Lt.

Netiesioginės projekto išlaidos 2. Netiesioginės išlaidos Netiesioginėms tinkamoms išlaidoms priskiriamos išlaidos, kurios nelaikomos tiesiogiai su projekto veiklomis, projekto vykdymu susijusiomis išlaidomis ir yra skirtos projektą administruojančių ir vykdančių asmenų reikmėms. Tai galėtų būti šios išlaidos:

Netiesiogines tinkamas išlaidas sudaro bendros finansavimo reikalavimus atitinkančių tiesioginių išlaidų sumos fiksuota procentinė dalis, kuri negali viršyti 7 procentų visos tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų sumos ir yra nustatyta paramos sutartyje. Reikalavimas neviršyti 7 procentų visos tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų sumos taikomas projekto vykdytojui ir projekto partneriui (-iams), t. y. netiesioginių išlaidų suma, skirta projekto vykdytojui, neturi viršyti 7 procentų projekto vykdytojo tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų sumos, ir netiesioginių išlaidų suma, skirta partneriui, neturi viršyti 7 procentų partnerio tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų sumos. Paraiškos vertinimo metu pateikiamas išskaidymas pagal projekto vykdytojui ir partneriui (-iams) tenkančias tiesioginių ir netiesioginių išlaidų sumas (šių gairių 15 priedas), o projektui taikoma bendra fiksuota procentinė dalis nurodoma paramos sutartyje.

Pareiškėjas, teikdamas paraišką, privalo detalizuoti visas netiesiogines išlaidas projekto biudžeto pagrindime (šių gairių 6 priedas), o detaliame projekto biudžete (šių gairių 4 priedas) nurodyti tik bendrą jų sumą.

TREČIASIS SKIRSNIS FINANSAVIMO REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIOS IŠLAIDOS 45. Netinkamos projekto išlaidos (finansavimo reikalavimų neatitinkančios išlaidos) (toliau – netinkamos išlaidos) nėra finansuojamos nei iš paramos lėšų, nei iš nuosavų pareiškėjo lėšų, todėl jos negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Netinkamas išlaidas projekto vykdytojas gali padengti iš nuosavų lėšų, bet ne iš tos jų dalies, kurią jis paramos sutartyje įsipareigoja panaudoti projektui įgyvendinti.

46.1. nėra būtinos projektui įgyvendinti ir nenumatytos paramos sutartyje;

46.2. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu;

46.3. finansuojamos iš kitų nacionalinių, ES ar kitų paramos lėšų analogiškai veiklai vykdyti;

46.4. neužregistruotos projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerio (-ių) apskaitoje bei nėra pagrįstos išlaidas pateisinančių ir (arba) išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais;

46.5. neatitinka šiose gairėse nustatytų išlaidų tinkamumo taisyklių ir neatitinka Komisijos sprendime 2008/457/EB nustatytų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų.

47.1. PVM, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas gali įrodyti, kad negali jo susigrąžinti (žr. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 35-1271)). Projekto vykdytojas ir partneris (-iai) po Paramos sutarties pasirašymo privalės užpildyti klausimyną dėl pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio tinkamumo finansuoti EIF ir bendrojo finansavimo lėšomis (šių gairių 5 priedas);

47.2. kapitalo grąža, skolos ir skolos administravimo mokesčiai, palūkanos už debetą, valiutos keitimo komisiniai mokesčiai ir nuostoliai dėl valiutos keitimo, atidėjiniai nuostoliams arba galimiems būsimiems įsipareigojimams, mokėtinos palūkanos, abejotinos skolos, baudos, finansinės baudos, bylinėjimosi išlaidos, delspinigiai, neproporcingos arba netikslingos išlaidos;

47.3. išskirtinai projekto darbuotojų pramogoms skiriamos išlaidos;

47.4. žemės pirkimo ir nekilnojamojo turto pirkimo, statybos ir remonto išlaidos;

47.5. biudžetinių įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų (pareigūnų), kurie prisideda prie projekto įgyvendinimo, vykdydami užduotis, kurios yra jų įprasto darbo dalis, darbo užmokesčio išlaidos;

47.6. įnašai natūra;

47.7. paraiškos rengimo išlaidos, tarp jų išlaidos konsultantų darbo užmokesčiui už projekto paraiškos parengimą;

47.8. projekto vykdytojo išlaidos, dengiamos iš kito ES dotaciją gaunančio projekto ar darbo programos.

V SKYRIUS

PROJEKTO PARAIŠKŲ TEIKIMO, VERTINIMO IR SPRENDIMŲ DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMO TVARKA PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTO PARAIŠKŲ TEIKIMAS 48. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, atsakingos institucijos interneto svetainėje, interneto svetainėje www.epf-eif.lt ir viename iš šalies dienraščių. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“, skiltyje „EIF“).

53.1. detalus projekto biudžetas (šių gairių 4 priedas);

53.2. detalaus projekto biudžeto pagrindimas (šių gairių 6 priedas);

53.3. pareiškėjo ir (arba) partnerio (-ių) deklaracija (šių gairių 8 priedas), kurią pareiškėjas ir kiekvienas partneris (jeigu taikoma) užpildo savarankiškai;

53.4. nuosavą indėlį įrodantys dokumentai, jei pareiškėjas ir (ar) partneris (jei taikoma) prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis. Pareiškėjo ir (arba) partnerio (-ių) nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs pateikiant paraišką (jei pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) atitinkamų metų asignavimai). Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) kartu su projekto paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti;

53.5. pareiškėjo ir jo partnerio (-ių) (jei taikoma) steigimo dokumentų (juridinio asmens registravimo pažymėjimas ir įstatai, steigimo sandoris arba veiklos nuostatai ir pan.) kopijos;

53.6. projekto jungtinės veiklos sutartys ar jų kopijos (jeigu projektas bus įgyvendinamas su partneriu (-iais));

53.7. finansavimo lėšų pagal pareiškėją ir (ar) partnerį (-ius) pagal de minimis pagalbą lentelė (šių gairių 9 priedas) (reikalavimas pateikti šią lentelę taikomas tik pareiškėjams ir (ar) projekto partneriams, kurie yra ūkio subjektai, kaip apibrėžta šių gairių 25.8 punkte);

53.8. ūkio subjektui ir jo partneriui (-iams) tenkančios naudos (rezultatų) aprašymas (šių gairių 10 priedas) (reikalavimas pateikti šį aprašymą taikomas tik pareiškėjams, kurie yra ūkio subjektai, kaip apibrėžta šių gairių 25.8 punkte, ir (ar) turi projekto partnerių, kurie yra ūkio subjektai, kaip apibrėžta šių gairių 25.8 punkte);

53.9. dokumentai, įrodantys, kad projekto darbuotojų, įdarbinamų projekto vykdytojo ir (ar) partnerio organizacijoje, darbo įkainiai neviršija jų vidutinių darbo įkainių toje organizacijoje (atkreiptinas dėmesys, kad pateikiant dokumentus negali būti įtraukiami už darbą EPF ir EIF programų projektuose mokamo darbo užmokesčio duomenys):

53.9.1. jeigu sutartis dėl darbo projekte sudaroma su organizacijos darbuotoju, kuris yra sudaręs darbo sutartį su ta organizacija, turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad pagal darbo sutartį projekte numatytas 1 valandos darbo atlygis neviršija to darbuotojo pagal darbo sutartį toje organizacijoje gaunamo vidutinio 1 valandos darbo atlygio (pvz., darbo sutartis, duomenys apie pastarųjų 12 mėnesių darbo užmokestį, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai arba kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti organizacijoje darbuotojui mokamą 1 valandos darbo atlygį);

53.9.2. jeigu sutartis dėl darbo projekte sudaroma su organizacijos darbuotoju, kuris yra sudaręs daugiau nei vieną darbo sutartį su ta organizacija, turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad pagal darbo sutartį projekte numatytas 1 valandos darbo atlygis neviršija šio darbuotojo pagal visas darbo sutartis toje organizacijoje gaunamo vidutinio 1 valandos darbo atlygio (pvz., pagrindinė darbo sutartis, kitos darbo sutartys, duomenys apie pastarųjų 12 mėnesių darbo užmokestį, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai arba kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti organizacijoje darbuotojui mokamą 1 valandos darbo atlygį);

53.9.3. jeigu sutartis dėl darbo projekte sudaroma su asmeniu, kuris organizacijoje nėra įdarbintas ir pastaruosius 12 mėnesių nebuvo sudaręs darbo sutarčių su ta organizacija, turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad projekte įdarbinamam asmeniui pagal darbo sutartį numatytas 1 valandos atlygis neviršija tos organizacijos pagal tokias pačias ar panašias pareigybes įdarbintų darbuotojų vidutinio 1 valandos darbo atlygio (pvz., organizacijos ir asmenų darbo sutartys dėl tokių pačių arba panašių pareigybių, duomenys apie tokias pačias ar panašias pareigas einančių darbuotojų pastarųjų 12 mėnesių darbo užmokestį, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai arba kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti organizacijoje tokias pačias ar panašias pareigas einančių darbuotojų vidutinį 1 valandos darbo atlygį);

53.9.4. jei pagal projekte numatytas pareigas organizacijoje anksčiau nebuvo įdarbintų asmenų (nebuvo tokių pačių ar panašių pareigybių) ir numatomas įdarbinti asmuo organizacijoje nėra įdarbintas ir pastaruosius 12 mėnesių nebuvo sudaręs darbo sutarčių su ta organizacija, turi būti pateiktas tos organizacijos vadovo sprendimas (įsakymas), vidaus tvarka arba kiti lygiaverčiai dokumentai, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti, koks 1 valandos darbo atlygis mokamas organizacijos darbuotojams, einantiems tokias pačias arba panašias pareigas kaip ir projekte;

53.10. detalūs paskaičiavimai, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas – išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) – yra pigiausias variantas, jei detaliame projekto biudžete numatytos išlaidos įrangai įsigyti (detalaus projekto biudžeto eilutė Nr. 1.2). Kitu atveju šios išlaidos galės būti pripažintos netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų. Atliekant detalius skaičiavimus, kurie įrodytų, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas yra pigiausias variantas, reikia įvertinti, kad su nuoma, išperkamąja nuoma ir nusidėvėjimu susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų, atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos, išperkamosios nuomos ir nusidėvėjimo trukmę ir faktinio įrangos naudojimo su projektu susijusioms reikmėms dažnumą;

53.11. dokumentai, įrodantys, kad detaliame projekto biudžete ar detalaus projekto biudžeto pagrindime nurodytos prekių, paslaugų ar darbų kainos atitinka vidutinius rinkos įkainius (pvz., 3 tiekėjų apklausos pažyma, 3 tiekėjų pasiūlymai, 3 tiekėjų kainos, paskelbtos internete, ir pan.);

53.12. dokumentai, įrodantys pareiškėjo patirtį dirbant su paraiškoje nurodyta tiksline grupe ir (arba) įgyvendinant remiamus veiksmus (jeigu taikoma); pareiškėjo steigimo dokumentuose nurodytai kasdieninei juridinio asmens vykdomai veiklai, susijusiai su tiksline grupe ar remiamomis veiklomis, įrodyti taip pat gali būti prašoma pateikti papildomų dokumentų;

53.13. pareiškėjo ar partnerio, kaip įstaigos, atlikta analizė, tyrimas išsiaiškinant tikslinės grupės atstovų poreikius ne anksčiau kaip 2011 m., jeigu pareiškėjas ar partneris, kaip įstaiga, atliko analizę, tyrimus išsiaiškindami tikslinės grupės atstovų, kaip nurodyta šių gairių 10 punkte, poreikius;

53.14. išlaidų paskirstymo tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių) lentelė (šių gairių 15 priedas) (jei projektas bus įgyvendinamas su partneriu (-iais)).

Europos socialinio fondo agentūra Gynėjų g. 16 01109 Vilnius 56. Paraiška ir visi jos privalomi priedai teikiami įgaliotai institucijai užklijuotame voke (ar kitame pakete). Pareiškėjas privalo viename užklijuotame voke (ar kitame pakete) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildytą paraiškos formą ir priedus). Paraiška ir jos visi privalomi priedai turi būti susegti į bylą, pasirašyti įstaigos vadovo (ar įgalioto asmens). Nesusegtos paraiškos ir jų kopijos nebus vertinamos.

Taip pat pristatoma paraiškos versija elektroninėje laikmenoje (CD / DVD formatu). Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas. Paraiškos versija kompiuterinėje laikmenoje pateikiama tame pačiame voke (ar kitame pakete), kuriame yra paraiškos originalas. Ant voko (ar kito paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, kvietimo numeris EIF/2013/7, pareiškėjo ryšiams palaikyti asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai.

Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos projekto paraiškos neregistruojamos ir nenagrinėjamos.

ANTRASIS SKIRSNIS PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 59. Pareiškėjas gali pateikti klausimus apie dalyvavimo programoje tvarką ir sąlygas, pagal šį kvietimą teikti paraiškas skiriamos paramos sąlygas, paraiškos ir jos priedų pildymą bei kitus su paramos skyrimu susijusius klausimus. Klausimai gali būti pateikiami raštu, elektroniniu paštu, faksu ar žodžiu įgaliotai institucijai interneto svetainėje www.epf-eif.lt nurodytais kontaktais.

61.1. aiški nuoroda į šias gaires;

61.2. kvietimo Nr. EIF/2013/7;

61.3. asmens, kuris teiraujasi, vardas ir pavardė bei jo atstovaujamo juridinio asmens pavadinimas ir telefonas.

TREČIASIS SKIRSNIS PARAIŠKŲ VERTINIMO IR ATRANKOS TVARKA 63. Už paraiškų vertinimą atsakinga įgaliota institucija.

65.1. lygiateisiškumo – kiekviename projektų konkurse visoms paraiškoms turi būti taikomi vienodi vertinimo kriterijai;

65.2. skaidrumo, nešališkumo ir aiškios atsakomybės – ES fondų lėšas administruojančioms ir kontroliuojančioms institucijoms turi būti sudaromos sąlygos nustatyti vertinimą atlikusius bei sprendimą priėmusius asmenis; visi nepriklausomi vertintojai ir ekspertai privalo deklaruoti galimą interesų konfliktą ir būti supažindinti su savo funkcijomis bei atsakomybe atliekant vertinimą; vertinimo rezultatai turi būti viešinami;

65.3. profesionalumo ir efektyvumo – vertinimui atlikti turi būti pasitelkiami atitinkamos kompetencijos specialistai; vertinimo procesas turi būti tinkamai organizuojamas;

65.4. proporcingumo – sprendimas atmesti paraišką turi būti adekvatus neatitikties vertinimo kriterijams mastui, taip pat įtakai vertinimo procesui ir rezultatams;

65.5. konfidencialumo – turi būti užtikrintas paraiškoje pateiktos informacijos naudojimas tik vertinimo tikslais ir informacijos apie projektą neskleidimas atliekant vertinimą, išskyrus šiose gairėse ir kituose teisės aktuose nustatytus atvejus. Atsakinga ir įgaliota institucijos teikia kitoms ES fondų lėšas administruojančioms ir kontroliuojančioms Lietuvos Respublikos institucijoms informaciją apie pareiškėją, partnerius ir rangovus, prekių tiekėjus, paslaugų teikėjus ir projekto įgyvendinimą, siekdamos užtikrinti efektyvią ES fondų lėšų skyrimo ir panaudojimo kontrolę ir sumažinti dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo riziką.

67.1. administracinio atitikimo vertinimo:

67.1.1. atliekant šį vertinimą patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, t. y. ar pateikti visi šiose gairėse nurodyti dokumentai, paraiškos priedai bei reikiama informacija. Šį vertinimą atlieka įgaliotos institucijos darbuotojai;

67.1.2. atliekant administracinio atitikimo vertinimą, pildoma paraiškos administracinio atitikimo vertinimo lentelė (šių gairių 11 priedas);

67.1.3. jeigu vertinant paraišką paraiškos administracinio atitikimo lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, įgaliota institucija pareiškėjui faksu siunčia raštą, kuriame prašoma per rašte nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 darbo dienos ir ilgesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamą informaciją ar dokumentus. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, paraiška atmetama;

67.1.4. priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinio atitikimo reikalavimų neatitikimo įgaliota institucija per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia pareiškėjui informacinį pranešimą dėl paraiškos atmetimo, nurodydama paraiškos atmetimo priežastis;

67.1.5. teigiamai atsakius į visus paraiškos administracinio atitikimo vertinimo lentelės klausimus, paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą;

67.1.6. informacija apie administracinio atitikimo vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama interneto svetainėje www.epf-eif.lt;

67.2. tinkamumo skirti paramą vertinimo:

67.2.1. atliekant šį vertinimą nustatoma, ar pareiškėjas, partneris (-iai) (jei projektą planuojamą įgyvendinti su partneriu (-iais) ir paraiška yra tinkama gauti paramą iš EIF;

67.2.2. tinkamumo vertinimą atlieka įgaliotos institucijos darbuotojai. Atliekant projekto tinkamumo vertinimą pildoma projekto tinkamumo vertinimo lentelė (šių gairių 12 priedas);

67.2.3. jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija projekto tinkamumo skirti paramą vertinimui atlikti, pareiškėjui faksu siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 darbo dienos ir ilgesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus ar papildomus duomenis, dokumentus, patikslinti ar papildyti paraiškoje pateiktą informaciją ir pateikti atnaujintos paraiškos elektroninį variantą, išskiriant patikslintą arba atnaujintą informaciją. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą prašomų dokumentų ir (ar) informacijos nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir (ar) informaciją, arba projektas neatitinka bent vieno projekto tinkamumui skirti paramą keliamo reikalavimo, paraiška atmetama. Prireikus, vertindama paraiškoje pateiktą informaciją, įgaliota institucija gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei paraišką ir naudotis išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais;

67.2.4. tinkamumo skirti paramą vertinimo etape nustatoma maksimali siūloma tinkamų finansuoti išlaidų suma ir maksimali siūloma paramos projektui suma;

67.2.5. jeigu dalis projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo projekto veiklos sritims įgyvendinti, įgaliota institucija prašo pareiškėjo raštu pagrįsti tokias išlaidas ir (arba) pasiūlo sumažinti dalį projekto išlaidų. Jei per įgaliotos institucijos nurodytą terminą pareiškėjas nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo projekto veiklai įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra apskaičiuotos nesinaudojant realiais įkainiais, įgaliotos institucijos vertintojai, naudodami vidutinius rinkos įkainius, turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą ir atitinkamai sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas bei apie tai informuoti pareiškėją;

67.2.6. vertindama tinkamumą skirti paramą, įgaliota institucija įvertina projekto pajamas, numatomas gauti iš pardavimo, nuomos, paslaugų, mokesčių ir kitais būdais įgyvendinant projektą ir vienerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos;

67.2.7. jeigu vertinant tinkamumą skirti paramą nustatyta projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir paramos projektui suma skiriasi nuo paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir prašomos paramos dydžių, įgaliota institucija raštu apie tai informuoja pareiškėją ir su juo suderina, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su įgaliotos institucijos nustatytomis maksimalaus dydžio išlaidomis ir parama. Pareiškėjui sutikus, paraiška perduodama vertinti į kitą etapą. Jei pareiškėjas nesutinka, įgaliota institucija atmeta paraišką;

67.2.8. tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas privalo finansuoti iš savo arba partnerio (-ių) (jei taikoma) turimų lėšų ar paskolų;

67.2.9. įvertinusi tinkamumą skirti paramą, įgaliota institucija parengia išvadą, ar projektas yra tinkamas gauti paramą ir kokio maksimalaus dydžio parama gali būti suteikta, taip pat ar pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą su įgaliotos institucijos nustatytu paramos dydžiu;

67.2.10. įvertinus tinkamumą, paraiška atmetama, jei:

67.2.10.1. įvertinus paraiškoje šių gairių 67.2.3 punkte nustatyta tvarka pateiktą papildomą informaciją, duomenis ir dokumentus, bent vienas iš tinkamumo vertinimo lentelės kriterijų yra vertinamas neigiamai;

67.2.10.2. pareiškėjas atsisako pateikti arba pateikia ne visą šių gairių 67.2.3 punkte nustatyta tvarka prašomą papildomą informaciją, duomenis, dokumentus, kurių reikia tinkamumo vertinimui atlikti;

67.2.10.3. pareiškėjas pateikia šių gairių 67.2.3 punkte nustatyta tvarka prašomą informaciją, nesilaikydamas įgaliotos institucijos rašte nurodytų terminų;

67.2.10.4. pareiškėjas nesutinka su įgaliotos institucijos siūlomu maksimaliu tinkamų projekto išlaidų dydžiu bei maksimaliu paramos dydžiu;

67.2.11. priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl tinkamumo reikalavimų neatitikimo, įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo. Pranešime nurodomi paraiškos atmetimo motyvai;

67.2.12. teigiamai atsakius į visus projekto tinkamumo vertinimo lentelės klausimus paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą;

67.2.13. informacija apie tinkamumo skirti paramą vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama interneto svetainėje www.epf-eif.lt;

67.3. naudos ir kokybės vertinimo:

67.3.1. paraiškos vertinamos balais. Didžiausia paraiškai galima skirti balų suma – 100 balų. Paraiškai skiriamas balas yra balus skyrusiųjų vertintojų balų vidurkis. Privaloma minimali balų suma yra 40 balų. Paraiškos, kurios per naudos ir kokybės vertinimo etapą nesurinko nustatytos minimalios balų sumos, atmetamos atsakingos institucijos sprendimu;

67.3.2. naudos ir kokybės vertinimo etape įvertinama pateiktų projektų kokybė ir ar ji atitinka atrankos kriterijus (balais). Naudos ir kokybės vertinimą atlieka įgaliotos institucijos darbuotojai. Kiekvieną paraišką vertina du įgaliotos institucijos darbuotojai;

67.3.3. atliekant projekto naudos ir kokybės vertinimą pildoma projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė (šių gairių 3 priedas);

67.3.4. įgaliotos institucijos darbuotojai kiekvieną projektą vertina atskirai. Atliekant vertinimą yra nagrinėjama visa paraiškoje pateikta informacija bei dokumentai; naudos ir kokybės vertinimo metu papildomi dokumentai ir informacija nėra teikiami ir vertinami;

67.3.5. kiekvieną projektą įgaliotos institucijos darbuotojai įvertina balais. Jei tos pačios paraiškos galutiniai dviejų įgaliotos institucijos darbuotojų suteikti įvertinimo balai tarpusavyje skiriasi 40 (keturiasdešimt) ir daugiau procentų, projektą vertina trečias įgaliotos institucijos darbuotojas. Visų tos pačios paraiškos vertinimo balų vidurkis nulemia galutinį įvertinimą;

67.3.6. pasibaigus paraiškų naudos ir kokybės vertinimui įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas parengia ir faksu išsiunčia raštą, kuriame informuoja pareiškėją apie individualius paraiškų vertinimo rezultatus, nurodydama galutinį vertinimo balą, kurį sudaro tos pačios paraiškos vertinimo balų vidurkis;

67.3.7. informacija apie naudos ir kokybės vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama interneto svetainėje www.epf-eif.lt.

KETVIRTASIS SKIRSNIS GALUTINIO SPRENDIMO DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMAS 72. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministras įsakymu, vadovaudamasis komiteto rekomendacijomis, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo komiteto sprendimo priėmimo. Į finansuojamų projektų sąrašą gali būti įtraukti tik tie projektai, kuriuos rekomendavo finansuoti komitetas, tačiau išimtiniais atvejais atsakinga institucija gali atsisakyti suteikti paramą komiteto rekomenduotam projektui, jei turi tam svarbių priežasčių. Apie tokį sprendimą ir jo priežastis atsakinga institucija informuoja komitetą.

PENKTASIS SKIRSNIS PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS 75. Įgaliota institucija, gavusi ir įregistravusi atsakingos institucijos sprendimą dėl paramos skyrimo, registruotu laišku, elektroniniu paštu arba faksu šių gairių 73 punkte nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjui išsiunčia pranešimą, kuriame:

75.1. pareiškėjas informuojamas apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti paramos sutartį galiojimo terminą ir pridedamas sutarties projektas, parengtas pagal pavyzdinę paramos sutartį (šių gairių 13 priedas);

75.2. nurodomi dokumentai, kuriuos būtina turėti pasirašant paramos sutartį įgaliotoje institucijoje, taip pat kiti pasirašytos paramos sutarties pateikimo įgaliotai institucijai būdai, jei atsakinga institucija juos numato.

VI SKYRIUS

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMo nuostatos 81. Paramos sutarčių priežiūra vykdoma vadovaujantis Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programas, priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A1-18 (Žin., 2013, Nr. 8-329) (toliau – priežiūros taisyklės), ir paramos sutartyje nustatyta tvarka.

85.1. įvykdyti visus paramos sutartyje numatytus įsipareigojimus dėl kiekybinių rezultatų ir veiklų, užtikrinti, kad projektas viso jo įgyvendinimo laikotarpiu atitiktų šių gairių 3 priede išvardytus vertinimo kriterijus, už kuriuos buvo skirti balai;

85.2. vykdyti privalomuosius paramos viešinimo ir visuomenės informavimo veiksmus, taip pat užtikrinti projekto rezultatų prieinamumą projekte nedalyvavusiems subjektams, kaip nurodyta projekto paraiškoje, ir projekto įgyvendinimo laikotarpiu interneto svetainėse skelbti viešai ES ir Lietuvos Respublikos lėšomis projekto metu sukurtus produktus (pvz., vertinimo sistemas, metodikas, tyrimus, ataskaitas, rekomendacijas, naujai sukurtas ar patobulintas programas ir pan.), kaip nustatyta šių gairių 43 punkte ir paramos sutartyje.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 87. Keičiantis šiose gairėse nurodytiems teisės aktams, atitinkamai yra taikomos pasikeitusių teisės aktų normos.

Pavadinimas Kodas Teisinė forma Buveinės adresas PVM mokėtojas gatvė namo Nr. pašto kodas vietovė £[] Taip PVM mokėtojo kodas £[] Ne PVM nemokėjimo teisinis pagrindas 1.

Remiamas veiksmas Remiami komponentai Pažymėti X Prašoma paramos suma Kiti finansavimo šaltiniai Prioritetas. Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“ 4.1.1.

Aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams Priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas Programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas 4.1.2.

Abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas Prioritetas. Rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas 4.1.3.

Įvairių tyrimų, studijų, vertinimo metodikų, rodiklių ir kitų panašių priemonių sukūrimas Rodiklių ir lyginamosios metodikos, skirtos integracijos politikos pažangai vertinti, kūrimas ir tobulinimas Prioritetas. Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose 4.1.4.

Gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais Kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas 4.2. Projekto įgyvendinimo trukmė Projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga Bendra projekto įgyvendinimo trukmė mėnesiais Nuo.................. iki.................. ................................ mėn.

4.3. Projekto įgyvendinimo vieta 4.3.1. Projekto įgyvendinimo vieta yra Lietuvos Respublika Taip Ne 4.3.2. Ar dalis projekto veiklų vykdoma kitų ES valstybių narių teritorijoje?

Taip Ne 5. Projekto santrauka (projekto esmė, veiklų ir rezultatų aprašymas) 5.1. Projekto esmės aprašymas 5.2. Projekto veiklų ir rezultatų aprašymas ir pagrindimas Projekto veiklos Nr. ir pavadinimas Veiklos aprašymas ir pagrindimas 1 2 Viešinimas 6. Projekto įgyvendinimo rezultatai 6.1. Projekto veiklų lentelė Tikslas (-ai) Uždaviniai Projekto veiklos (veiklos Nr.) Rezultato rodikliai Nr. 1 Nr. 1.1 Nr. 1.2 Nr. ...

Nr. ...

Nr. ...

6.2. EIF metinėje 2013 m. programoje siekiami rodikliai Rodiklio pavadinimas Planuojamas rezultatas Veiklos numeris ir pavadinimas (veiklos iš 6.1 lentelės) Veiksmas. Aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams Komponentas. Priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas Privalomi rodikliai Naujų parengtų ir (ar) patobulintų priėmimo procedūrų ir (ar) integracijos strategijų skaičius Suorganizuotų darbo grupių, konsultacinių susitikimų ir (ar) susirinkimų skaičius Dalyvaujančių suinteresuotų šalių (pvz., ekspertų, trečiųjų šalių piliečių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios atstovų) skaičius Komponentas. Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas Privalomi rodikliai Suorganizuotų kursų rūšių skaičius Kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius Komponentas. Programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas Privalomi rodikliai Trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų ar tikslinių paslaugų rūšių skaičius Trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas, skaičius Pasirenkami rodikliai Parengtų leidinių bei kitos informacinės medžiagos tipų kiekis Programų ir veiklos, skirtų pagalbai trečiųjų šalių piliečiams teikti ir (arba) jiems informuoti apie teikiamas įvairias paslaugas, siekiant užtikrinti galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius ir tipai Veiksmas. Abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas Komponentas. Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas Privalomi rodikliai Programų ir veiklos, skirtos Lietuvos visuomenės gebėjimams prisitaikyti prie įvairovės stiprinti, taip pat Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykiams stiprinti, rūšių skaičius Pasirenkami rodikliai Dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius Sukurtų kitų mechanizmų, skirtų konstruktyviam dialogui palaikyti, skaičius Surengtų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius Sukurtų produktų ir parengtos medžiagos, skatinančios trečiųjų šalių piliečių integraciją ir priimančios visuomenės tolerancijos stiprinimą, tipų skaičius

Veiksmas. Įvairių tyrimų, studijų, vertinimo metodikų, rodiklių ir kitų panašių priemonių sukūrimas Komponentas. Rodiklių ir lyginamosios metodikos, skirtos integracijos politikos pažangai vertinti, kūrimas ir tobulinimas Privalomi rodikliai Sukurtų ar patobulintų pažangos stebėsenos metodikų, rodiklių ir kitų priemonių skaičius Pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius Pasirenkami rodikliai Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys Veiksmas. Gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų Komponentas. Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais Privalomi rodikliai Suorganizuotų mokymo kursų rūšių skaičius Mokymų dalyvių skaičius Pasirenkami rodikliai Parengtos informacijos ir medžiagos rūšių kiekis Komponentas. Kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas Privalomi rodikliai Įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius Dalyvių skaičius Suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius Pasirenkami rodikliai Parengtos informacijos ir medžiagos rūšių kiekis 7. Projekto finansavimo šaltiniai Finansavimo šaltinio pavadinimas Suma, Lt Dalis nuo bendros projekto vertės, proc.