LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI METINĘ 2013 m. PROGRAMĄ PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 26 d. Nr. A1-452 Vilnius Įgyvendindama Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2013 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. A1-366 (Žin., 2013, Nr. 74-3718): 1. T v i r t i n u Gaires pareiškėjams pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2013 m. programą (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad paraiškos Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai paramai gauti gali būti teikiamos iki 2013 m. lapkričio 4 d. 3. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė     Algimanta Pabedinskienė PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. A1-452 (Europos Sąjungos vėliava) EUROPOS SĄJUNGA Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2013/7 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. a1-366 patvirtintĄ EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI metinĘ 2013 M. programĄ 2013 I SKYRIUS Bendrosios nuostatos 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2013/7 Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF) gairės pareiškėjams (toliau – šios gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš EIF pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2013 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. A1-366 (Žin., 2013, Nr. 74-3718) (toliau – 2013 m. metinė programa). 2. Šios gairės parengtos remiantis 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimu 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) (toliau – Tarybos sprendimas 2007/435/EB), 2007 m. rugpjūčio 21 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K (2007) 3926, įgyvendinančiu Tarybos sprendimą Nr. 2007/435/EB dėl 2007–2013 m. strateginių gairių priėmimo (toliau – EK strateginės gairės), 2008 m. kovo 5 d. Europos Komisijos sprendimu 2008/457/EB nustatyti Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 167, p. 69), 2009 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimu 2009/534/EB, iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/457/EB, nustatančiu Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2009 L 179, p. 64), 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimu, iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/457/EB, nustatantį Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2011 L 62, p. 32) (toliau – Komisijos sprendimas 2008/457/EB), Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai daugiamete programa (2007–2013 m.), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 (Žin., 2008, Nr. 90-3610) (toliau – EIF daugiametė (2007–2013 m.) programa), bei 2013 m. metine programa. 3. EIF remiami projektai įgyvendinami naudojant ribotos trukmės paramos teikimo ir tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras. 4. Parama EIF programos projektams yra teikiama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5) (toliau – Reglamentas Nr. 1998/2006). 5. Šiose gairėse vartojamos sąvokos: Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2893) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl atsakingų institucijų paskyrimo) paskirta vykdyti atsakingos institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 25 straipsnyje. Audito institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti audito institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 28 straipsnyje. Bendrojo finansavimo lėšos – projektams finansuoti skirtos lėšos, papildančios EIF finansavimą pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB nustatytą tvarką. Bendrojo finansavimo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kaip parama projektui, ir (arba) privačios lėšos bei kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, išskyrus kitus Europos Sąjungos finansinės paramos šaltinius. Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290). Įgaliota institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti įgaliotos institucijos funkcijas, kaip numatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 26 straipsnyje. Išlaidų deklaracija – pagal Europos Komisijos nustatytą formą atsakingos institucijos parengtas ir tvirtinančios institucijos patvirtintas dokumentas, patvirtinantis, kad visos ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti; išlaidų deklaracijoje yra nurodomi duomenys, kurių reikia rengiant Europos Komisijai teikiamą prašymą dėl mokėjimo. Mokėjimo prašymas – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą projekto vykdytojo užpildytas dokumentas, kuris teikiamas įgaliotai institucijai kartu su išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis bei projekto įgyvendinimą įrodančių dokumentų kopijomis. Paraiška atsakingai institucijai dėl lėšų pervedimo projektų vykdytojams – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą įgaliotos institucijos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo remiantis yra rengiama mokėjimo paraiška Lietuvos Respublikos valstybės iždui. Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau – paraiška) – atsakingos institucijos nustatytos formos dokumentas, kurį pildo ir įgaliotai institucijai teikia pareiškėjas, siekiantis gauti paramą projektui. Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos EIF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama nustačius paramos skyrimo projektui sąlygas, kurios kartu su Europos Sąjungos (toliau – ES) ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas. Paramos intensyvumas – teikiamos paramos atitikmuo procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos sutartis – nustatytos formos teisinis susitarimas, kurio pagrindu projekto vykdytojui skiriama parama. Paramos sutartis nustato skiriamų paramos lėšų panaudojimo, projekto įgyvendinimo ir kitas sąlygas. Paramos sutartį pasirašo atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projekto vykdytojas. Pareiškėjas – juridinis asmuo, teikiantis paraišką pagal įgaliotos institucijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas. Paraiškas taip pat gali teikti tarptautinės organizacijos arba jų padaliniai, kaip nustatyta šių gairių 27 punkte. Paskirtos institucijos – institucijos, pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 23 straipsnį paskirtos įgyvendinti daugiametę ir atitinkamų metų programas valstybėje narėje. Pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktų nuostatų pažeidimas, padarytas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių. Prioritetas – veiksmai, Europos Komisijos strateginėse gairėse apibrėžti kaip prioritetiniai. Projektas – projekto vykdytojo vykdomų veiklų visuma, skirta EIF remiamiems veiksmams įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus atitinkantis laikotarpis tęsiasi N+2 m. birželio 30 d., t. y. išlaidos, susijusios su projektu, turi būti patirtos ir apmokėtos iki šios dienos (N – atitinkamų metų programos išlaidų tinkamumo pradžia). Pvz., 2013 metų programos išlaidų tinkamumo pradžia yra 2013 m. sausio 1 d., o pabaiga – 2015 m. birželio 30 d. Projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip nusprendžia pats pareiškėjas. Projekto pajamos – pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo (pvz., pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus), nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių (pvz., dalyvių mokymo mokestis), banko sąskaitoje sukauptų palūkanų ir kitų panašių pajamų. Pajamos atitinkamai sumažina projekto vykdytojui išmokamų lėšų sumą. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą. Projektų atrankos ir priežiūros komitetas – iš įvairių kompetentingų institucijų atstovų atsakingos institucijos sudarytas komitetas, atliekantis projektų atrankos ir EIF programos įgyvendinimo priežiūros funkcijas. Tinkamos finansuoti išlaidos – projekto įgyvendinimo metu patirtos išlaidos, nurodytos šiose gairėse ir paramos sutartyje, būtinos projektui vykdyti bei atitinkančios ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tvirtinanti institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti tvirtinančios institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 27 straipsnyje. II SKYRIUS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS, programos tikslai, tikslinės grupės, PRIORITETAI, veiksmai, komponentai IR FINANSAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS 6. Projekto įgyvendinimo laikotarpis privalo atitikti 2013 m. metinės programos išlaidų tinkamumo laikotarpį: 6.1. visi projektai pagal 2013 m. metinę programą turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) nuo paramos sutartyje numatytos datos iki 2015 m. birželio 30 d. Tuo atveju, kai projekto įgyvendinimo pabaigos data, nurodyta paramos sutartyje, yra ankstesnė kaip 2015 m. birželio 30 d., tada projektas turi būti įgyvendintas, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) iki paramos sutartyje numatytos datos; 6.2. išlaidų tinkamumo laikotarpis, nurodytas šių gairių 6.1 punkte, gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos sutartyse projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas konkrečiam projektui. 7. Projekto vykdytojas šių gairių 1 priede nurodo tikslią planuojamo projekto įgyvendinimo pradžią ir pabaigą bei projekto įgyvendinimo trukmę mėnesiais. antrasis SKIRSNIS programos tikslai, tikslinės grupės 8. EIF yra viena iš keturių Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos dalių. Šia programa siekiama palaipsniui įdiegti integruotą ES išorės sienų valdymą ir įgyvendinti bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis. Šios programos pagrindu įsteigti keturi fondai: Išorės sienų fondas, Europos grąžinimo fondas, Europos pabėgėlių fondas (III), Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai. EIF yra įsteigtas Tarybos sprendimu Nr. 2007/435/EB. 9. EIF programa siekiama šių tikslų: 9.1. bendras EIF tikslas – remti valstybių narių pastangas padedant skirtingos ekonominės padėties, socialinių sąlygų, kultūrų, religijų, kalbų ir etninės priklausomybės trečiųjų šalių piliečiams tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją Europos šalių visuomenėse; 9.2. EIF prisideda prie šių konkrečių tikslų: 9.2.1. priėmimo tvarkos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos procesu ir jo rėmimu, rengimo ir įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas; 9.2.2. naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso plėtra ir įgyvendinimas; 9.2.3. valstybių narių gebėjimų tobulinti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtą politiką ir priemones didinimas; 9.2.4. keitimosi informacija, geriausia praktika ir bendradarbiavimo valstybėse narėse skatinimas. 10. Trečiųjų šalių piliečiais laikomi asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, t. y. tie, kurie neturi ES valstybės narės pilietybės. Svarbiausias EIF programos tikslinės grupės bruožas – trečiosios šalies pilietybės turėjimas ir teisėtas gyvenimas valstybėje narėje. Teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje yra suprantami kaip turintys leidimus gyventi užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Europos fondo trečiųjų šalių piliečių tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi leidimą gyventi. Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams išduodami šie leidimai gyventi: 10.1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 40 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi, kategorijos. EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1–7, 12–14 punktais, 40 straipsnio 2 ir 6 dalimis. EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–11 punktais. Leidimus laikinai gyventi turintys komandiruoti darbuotojai taip pat nepatenka į EIF tikslinę grupę. 10.2. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai nuolat gyventi, kategorijos. EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1–3, 5, 6, 8, 81, 10 punktais, 53 straipsnio 2 ir 7 dalimis. EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9 punktais. 11. Įgyvendinant EIF programos remiamus komponentus, projektų veiklose taip pat gali dalyvauti ir kita suinteresuota grupė, kuri yra susijusi su trečiųjų šalių piliečių integracija ir turi tiesioginį ryšį su projekto pagal remiamą komponentą įgyvendinimu, pavyzdžiui, Lietuvos visuomenės atstovai, kompetentingų įstaigų, įmonių ir organizacijų darbuotojai, kitos suinteresuotos šalys, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos priemonėmis ir pan. Kita suinteresuota grupė – asmenys, kurie nėra trečiųjų šalių piliečiai, kaip apibrėžta šių gairių 10 punkte. 12. Įgaliota institucija, vykdydama teisės aktuose numatytas funkcijas ir norėdama patikrinti, ar projekte dalyvaujantis asmuo priklauso tikslinei grupei, turi teisę gauti dalyvio asmens duomenis iš valstybės registrų. trečiasis SKIRSNIS LĖŠOS EIF 2013 M. METINEI PROGRAMAI ĮGYVENDINTI 13. EIF 2013 m. metinei programai įgyvendinti numatyta skirti 3 077 120,44 Lt (įskaitant techninės pagalbos lėšas). 14. Remiantis EIF 2013 m. metine programa, EIF programą administruojančioms institucijoms gali būti teikiama techninė pagalba. Techninės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka nustatoma ES ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose taisyklėse. Techninei pagalbai pagal EIF 2013 m. metinę programą skirta 197 876,37 Lt. Ši suma 100 procentų skiriama iš EIF lėšų. 15. EIF metinės programos finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa, finansuojama EIF lėšomis ir bendrojo finansavimo lėšomis) ir privačių šaltinių teikiamos lėšos (jei taikoma). 16. Visi pareiškėjai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą (ne mažesnį, nei reikalaujama) finansinį indėlį. 17. Mažiausia rekomenduojama projekto suma pagal veiksmus, nurodytus šių gairių 21.1, 21.2, 22, 23 punktuose, kuriems galima sudaryti paramos sutartis, yra 200 000,00 Lt. Tinkamumo vertinimo metu įgaliota institucija turi teisę siūlyti sumažinti ar padidinti paramos projektui sumą, kuri yra didesnė ar mažesnė negu šiose gairėse nustatyta mažiausia rekomenduojama suma. ketvirtasis SKIRSNIS prioritetai, veiksmai, komponentai 18. EIF parama teikiama pagal atsakingos institucijos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas EIF daugiametę (2007–2013 m.) ir 2013 m. metinę programas. EIF daugiametė (2007–2013 m.) programa – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas ir Europos Komisijai pritarus patvirtintas strateginis šaliai skiriamos EIF paramos planavimo dokumentas, nustatantis 2007–2013 metų EIF ir bendrojo finansavimo paramos kryptis, prioritetus ir remiamus veiksmus. EIF 2013 m. metinė programa – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas ir Europos Komisijai pritarus patvirtintas strateginis šaliai skiriamos EIF paramos planavimo dokumentas, nustatantis 2013 metų EIF ir bendrojo finansavimo paramos kryptis, prioritetus, remiamus veiksmus ir komponentus. Prioritetai, veiksmai, komponentai, naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi, apibrėžti 2013 m. metinėje programoje. EIF parama teikiama pagal EIF 2013 m. metinėje programoje nustatytus remiamus prioritetus, veiksmus, komponentus. 19. Paraiška gali būti teikiama dėl projekto, kuris įgyvendins vieną iš šiose gairėse nustatytų remiamų komponentų arba kelis komponentus iš to paties veiksmo. Projekto, kuris įgyvendina kelis komponentus iš to paties veiksmo, veiklos turi būti susijusios ir prisidėti prie bendro projekto tikslo siekimo, ir sudaryti vientisą projekto visumą. 20. Remiantis EIF 2013 m. metine programa, EIF parama teikiama projektams, kurie atitinka šiuos prioritetus: 20.1. veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“; 20.2. rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas; 20.3. valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose. 21. EIF parama skiriama veiksmams, kurie įgyvendina šių gairių 20.1 punkte nurodytą prioritetą: 21.1. aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams. Šiam veiksmui iš viso skiriama 2 022 259,11 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 3 komponentai: 21.1.1. priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas: 21.1.1.1. komponento tikslas: siekiama stiprinti valstybės gebėjimus derinti trečiųjų šalių piliečių priėmimo procedūras ir jų integracijos poreikius, gerinti priėmimo tvarkos kokybę, parengti integracijos strategiją (-as), apimančią (-as) įvairius integracijos proceso aspektus, ir pan.; 21.1.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 21.1.1.2.1. rengiama ir (ar) tobulinama trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir (ar) integracijos tvarka, įskaitant nuoseklios ir įvairiapusiškos imigracijos ir (ar) integracijos strategijos (-ų) parengimą; 21.1.1.2.2. kuriamos darbo grupės, organizuojami konsultaciniai susitikimai ir susirinkimai, kurių tikslas – parengti ar patobulinti priėmimo procedūras ir (ar) integracijos strategiją (-as) ir pan.; 21.1.1.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte; projekto veiklose gali dalyvauti tikslinės grupės atstovai, kaip nustatyta šių gairių 10.1 ir 10.2 punktuose; 21.1.1.4. rodikliai, kurių projektai turi siekti įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Naujų parengtų ir (ar) patobulintų priėmimo procedūrų ir (ar) integracijos strategijų skaičius Naujai parengtos ir (ar) patobulintos priėmimo procedūros ir (ar) integracijos strategijos Suorganizuotų darbo grupių konsultacinių susitikimų ir (ar) susirinkimų skaičius Suorganizuotų darbo grupės konsultacinių susitikimų ir susirinkimų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Dalyvaujančių suinteresuotų šalių (pvz., ekspertų, trečiųjų šalių piliečių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios atstovų) skaičius Suinteresuotų šalių atstovų (asmenų), dalyvavusių priėmimo tvarkos ir (ar) integracijos strategijų rengimo ir (ar) tobulinimo procese, skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas 21.1.2. programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas: 21.1.2.1. komponento tikslas: siekiama sudaryti galimybę trečiųjų šalių piliečiams įgyti lietuvių kalbos įgūdžių, taip pat žinių apie Lietuvos istoriją, institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas ir vertybes; 21.1.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 21.1.2.2.1. vykdomos įvadinės programos, apimančios lietuvių kalbos mokymą, (rekomenduojama bendra kursų trukmė projekte ne trumpesnė nei 190 val.), pilietinį orientavimą, kuris apima visuomenės pažinimą, istoriją, supažindinimą su pagrindiniais įstatymais, Lietuvos sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos sistemomis, informavimą apie galimybę naudotis paslaugomis ir patekti į darbo rinką ir t. t. (rekomenduojama bendra kursų trukmė projekte ne trumpesnė nei 40 val.). Mokymuose ir (ar) kursuose dalyvaujančių tikslinės grupės atstovų lankomumui taikomi šių gairių 44 punkte nurodyti reikalavimai; 21.1.2.2.2. vykdomos lietuvių kalbos mokymo programos, orientuotos į aktualias darbines aplinkybes; 21.1.2.2.3. vykdomos skirtingo lygmens įvadinės programos įvairioms trečiųjų šalių piliečių grupėms atsižvelgiant į jų žinių ir išsilavinimo lygį (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms); 21.1.2.2.4. vykdomos lanksčios įvadinės programos, siekiant sudaryti galimybes jose dalyvauti ir dirbantiems, besimokantiems asmenims; 21.1.2.3. pagal šį komponentą nėra remiamas mokymo programų rengimas ir (ar) adaptavimas bei su šiomis veiklomis susijusios išlaidos; 21.1.2.4. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių gairių 10.1 ir 10.2 punktuose; 21.1.2.5. rodikliai, kurių projektai turi siekti įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Suorganizuotų kursų rūšių skaičius Kursų (vykdomų lietuvių k., pilietinio orientavimo programų ir kt.) skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius Mažiausiai 30 kursuose dalyvavusių trečiųjų šalių piliečių 21.1.3. programų ir veiklų, skirtų teikti pagalbą ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas: 21.1.3.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti trečiųjų šalių piliečių žinias apie darbo paieškos bei švietimo sistemas, viešąsias ir privačias paslaugas, taip sudarant palankesnes sąlygas gauti atitinkamas paslaugas; 21.1.3.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 21.1.3.2.1. įgyvendinamos programos ir veiklos, skirtos pagalbai teikti trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) jiems informuoti apie teikiamas įvairias paslaugas Lietuvoje arba tikslinėms paslaugoms (ar kitiems mokymams, nei nurodyta šių gairių 21.1.2 punkte) teikti, patenkinant specifinius imigrantų integracijos poreikius. Jeigu vykdomi specifinius imigrantų integracijos poreikius atitinkantys mokymai ir (ar) kursai (pvz., kelių eismo taisyklių mokymai, skirti vairavimo B kategorijai įgyti), juose dalyvaujančių tikslinės grupės atstovų lankomumui taikomi šių gairių 44 punkte nurodyti reikalavimai; 21.1.3.2.2. užtikrinama informacijos teikimo ir konsultavimo centrų, tarnybų, įsteigtų iš ankstesnių metinių programų, veikla; 21.1.3.3. pagal šį komponentą nėra remiamas mokymo programų rengimas ir (ar) adaptavimas bei su šiomis veiklomis susijusios išlaidos; 21.1.3.4. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių gairių 10.1 ir 10.2 punktuose; 21.1.3.5. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų ar tikslinių paslaugų rūšių skaičius Mažiausiai 4 trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų ar tikslinių paslaugų (ar mokymų) rūšys, kurios pasirenkamos atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas, skaičius Trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas ar tikslines paslaugas (ar mokymus), skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Pasirenkami rodikliai Parengtų leidinių bei kitos informacinės medžiagos tipų kiekis Parengtų leidinių bei kitos informacinės medžiagos tipų kiekis pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Programų ir veiklos, skirtų pagalbai teikti trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) jiems informuoti apie teikiamas įvairias paslaugas, siekiant užtikrinti galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius Įgyvendinamų programų ir veiklų, skirtų teikti pagalbą trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) informuoti juos apie teikiamas įvairias paslaugas, siekiant užtikrinti galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis rūšių skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas 21.2. abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas. Šiam veiksmui iš viso skiriama 207 168,00 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 1 komponentas – programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas: 21.2.1. komponento tikslas: siekiama sustiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės ir pagerinti įvairių visuomenės grupių tarpusavio supratimą, taip gerinant trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygas; 21.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 21.2.2.1. įgyvendinamos programos ir kitos panašios priemonės, skirtos bendrai veiklai, bendravimui ir konstruktyviam dialogui; 21.2.2.2. skatinami trečiųjų šalių piliečiai kartu su Lietuvos visuomenės nariais dalyvauti savanoriškoje veikloje; 21.2.2.3. ugdomas Lietuvos visuomenės narių sąmoningumas ir supratimas bei didinama tolerancija trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu (informacinės ir sąmoningumo ugdymo kampanijos ir kt.); 21.2.2.4. mažinami išankstiniai nusistatymai ir stereotipai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais; 21.2.3. pagal šį komponentą nėra remiamas mokymo programų rengimas ir (ar) adaptavimas bei su šiomis veiklomis susijusios išlaidos; 21.2.4. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose, ir kita suinteresuota grupė, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte; 21.2.5. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Programų ir veiklos, skirtos Lietuvos visuomenės gebėjimui prisitaikyti prie įvairovės stiprinti, taip pat Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykiams stiprinti, rūšių skaičius Veiklų, skirtų Lietuvos visuomenės gebėjimui prisitaikyti prie įvairovės stiprinti, taip pat Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykiams stiprinti, rūšių skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Pasirenkami rodikliai Dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius Dalyvavusių veiklose žiniasklaidos atstovų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Sukurtų kitų mechanizmų, skirtų konstruktyviam dialogui palaikyti, skaičius Sukurtų kitų mechanizmų, skirtų konstruktyviam dialogui palaikyti, skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Surengtų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius Suorganizuotų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Sukurtų produktų ir parengtos medžiagos, skatinančios trečiųjų šalių piliečių integraciją ir priimančios visuomenės tolerancijos stiprinimą, tipų skaičius Sukurtų produktų ir parengtos medžiagos tipų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas 22. EIF parama skiriama veiksmui, kuris įgyvendina šių gairių 20.2 punkte nurodytą prioritetą – įvairių tyrimų, studijų, vertinimo metodikų, rodiklių ir kitų panašių priemonių sukūrimas. Šiam veiksmui iš viso skiriama 228 575,36 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 1 komponentas: 22.1. Rodiklių ir lyginamosios metodikos, skirtos integracijos politikos pažangai vertinti, kūrimas ir tobulinimas: 22.1.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti imigracijos ir integracijos proceso bei politikos vertinimo, stebėsenos priemonių kokybę, taip pat pagerinti žinias apie integracijos politiką ir jos įgyvendinimo priemones; 22.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 22.1.2.1. kuriamos ir (ar) tobulinamos integracijos politikos pažangos stebėjimo ir vertinimo metodikos, principai, rodikliai ir panašios priemonės; 22.1.2.2. atsižvelgiant į sukurtas ir (ar) patobulintas priemones integracijos politikos pažangai vertinti, rengiamos ir teikiamos rekomendacijos integracijos politikos kūrėjams ir įgyvendintojams; 22.1.3. projekto veiklose dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte; 22.1.4. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Sukurtų ar patobulintų pažangos stebėsenos metodikų, rodiklių ir kitų priemonių skaičius Sukurtų ar patobulintų pažangos stebėsenos metodikų, rodiklių ir kitų priemonių tipų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius Parengtų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Pasirenkami rodikliai Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys 23. EIF parama skiriama veiksmui, kuris įgyvendina šių gairių 20.3 punkte nurodytą prioritetą – gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų. Šiam veiksmui iš viso skiriama 421 241,60 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 2 komponentai: 23.1. tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais: 23.1.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti politikos kūrėjų, tarnautojų ir kitų susijusių asmenų įvairovės valdymo žinias ir tarpkultūrinę kompetenciją, sustiprinti jų gebėjimus vykdyti jiems priskirtas funkcijas, taip gerinant integracijos politikos priemonių kokybę; 23.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 23.1.2.1. įgyvendinamos mokymo programos, skirtos įvairių sektorių darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis; 23.1.2.2. organizuojami tarpkultūrinės kompetencijos, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai valstybinio ir privataus sektoriaus, taip pat nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis; 23.1.3. pagal šį komponentą nėra remiamas mokymo programų rengimas ir (ar) adaptavimas bei su šiomis veiklomis susijusios išlaidos; 23.1.4. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte; 23.1.5. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Suorganizuotų mokymo kursų rūšių skaičius Kursų rūšių skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Mokymų dalyvių skaičius Mažiausiai 20 mokymuose dalyvavusių dalyvių Pasirenkami rodikliai Parengtos informacijos ir medžiagos rūšių kiekis Parengtos informacijos ir medžiagos rūšių kiekis pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas 23.2. kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas: 23.2.1. komponento tikslas: siekiama sustiprinti trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos koordinavimą įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose, bendradarbiavimą tarp institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bei pagerinti jų gebėjimus valdyti imigracijos ir integracijos politikos priemones; 23.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: 23.2.2.1. kuriamos ir (ar) tobulinamos konsultacinės platformos, koordinavimo tinklai ir panašios priemonės, skirtos integracijos politikos priemonėms įgyvendinti ir stebėti; 23.2.2.2. steigiami centrai, tarnybos, kuriamos interneto svetainės ir kitos priemonės, skirtos informacijai ir konsultacijoms dėl integracijos politikos bei kitoms kultūrų įvairovės valdymo paslaugoms teikti; 23.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių gairių 11 punkte; 23.2.4. rodikliai, kurių siekiama įgyvendinant šį komponentą: Privalomi rodikliai Įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius Įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Dalyvių skaičius Mažiausiai 3 dalyviai (juridiniai vienetai), dalyvavę veiklose Suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius Suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas Pasirenkami rodikliai Parengtos informacijos ir medžiagos rūšių kiekis Parengtos informacijos ir medžiagos rūšių kiekis pasirenkamas atsižvelgiant į projekto tikslus, veiklas 24. EIF parama taip pat skiriama lydimosioms priemonėms – privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Vien tik viešinimui skirti projektai negali būti finansuojami. Jeigu įmanoma, projekto metu sukurti rezultatai turi būti viešai prieinami ir kitiems subjektams, nedalyvavusiems įgyvendinant projektą. III SKYRIUS REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 25. Visi teikiami projektai turi atitikti ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus projektams keliamus reikalavimus. Projektų tinkamumo reikalavimai: 25.1. projektas turi prisidėti prie EIF programos tikslų įgyvendinimo; 25.2. projektas turi siekti aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių metinėje programoje nustatytus komponentus; 25.3. organizaciniu požiūriu būti pajėgūs tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą; 25.4. turėti aiškų finansavimo paketą: apibrėžtus, aiškius ir užtikrintus projekto išlaidų finansavimo šaltinius; 25.5. užtikrinti efektyvų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimą; 25.6. išlaidos turi būti efektyvios; 25.7. atitikti šių gairių 2 priedo paraiškos pildymo instrukcijoje numatytus reikalavimus; 25.8. atitikti nereikšmingos (de minimis) pagalbos sąlygas pagal Reglamentą Nr. 1998/2006: įmonių ir kitų juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos (pvz., projekto vykdytojo ir (ar) partnerio darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, metodikų ir kitų projekto rezultatų, skirtų naudoti tik projekto vykdytojui ir (ar) partneriui, sukūrimas ir pan.) (toliau – ūkio subjektai), projektams EIF programos parama teikiama vadovaujantis Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatomis. Tokiu atveju didžiausia galima finansuoti suma (bendra suma, apimanti ir anksčiau gautą pagalbą) vienam ūkio subjektui per trejus fiskalinius metus negali viršyti 690 560,00 Lt (200 000,00 eurų), o vienam kelių transporto sektoriaus ūkio subjektui – 345 280,00 Lt (100 000,00 eurų). Prašomos skirti sumos teisėtumas pagal nereikšmingą (de minimis) pagalbą turi būti įrodomas vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registre pateiktais duomenimis. Taip pat taikomas reikalavimas, kad ūkio subjekto veiklos sritis nepatektų į Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnyje nustatytus įmonių veiklos sektorius; 25.9. projekto įgyvendinimo vieta: projektas turi būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tinkamai pagrįstais atvejais projekto veiklos gali būti atliekamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje; 25.10. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES struktūrinių fondų ir kitų EB iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti. EIF programos projektai gali būti tęstiniai, skirti tai pačiai veiklai toliau įgyvendinti, plėtoti; 25.11. pareiškėjo ir partnerių tinkamumas: pareiškėjai ir partneriai turi atitikti nustatytus tinkamumo reikalavimus, nurodytus šio skyriaus trečiajame skirsnyje; 25.12. išlaidų tinkamumas: projekto išlaidos turi atitikti tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas ir bendruosius tinkamumo principus, nurodytus šių gairių IV skyriuje. ANTRASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 26. Projektų atrankos kriterijai pateikti šių gairių 3 priede. TREČIASIS SKIRSNIS BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 27. EIF parama yra teikiama tik Lietuvos Respublikoje registruotiems ir veikiantiems juridiniams asmenims arba tarptautinėms organizacijoms ar jų padaliniams (atstovybėms, filialams, biurams ir kt.), teisėtai veikiantiems Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, taip pat privalo turėti darbo patirties su tikslinės grupės atstovais arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus. Patirtis įgyvendinant remiamus veiksmus gali būti suprantama ir kaip patirtis, įgyta įgyvendinant panašius veiksmus bei priemones (pvz., analogiškų ar panašaus turinio mokymų vykdymas kitai tikslinei grupei). Vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką šiam kvietimui teikti paraiškas. Bet kuris juridinis asmuo pagal šį kvietimą gali dalyvauti tik viename projekte (kaip pareiškėjas arba partneris). 28. Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu: 28.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto, jis yra likviduojamas ar reorganizuojamas; 28.2. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 28.3. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 28.4. jis projekto paraiškoje arba jos prieduose įgaliotai institucijai pateikė neteisingą informaciją; 28.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką institucijai ar komitetui, atliekančiam dabartinį arba ankstesnį paraiškų vertinimą ar atranką. 29. Pareiškėjai gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse individualiai arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai kaip ir pareiškėjams, išskyrus reikalavimą turėti darbo patirties su tikslinės grupės atstovais arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus. Pareiškėjai ir projekto partneriai turi turėti pakankamų administracinių gebėjimų, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmogiškaisiais ištekliais. 30. Projekto partnerių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais negali būti formalus: partnerių dalyvavimas turi būti pagrįstas ir aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindžiant partnerio (-ių) dalyvavimo tikslingumo, įgaliota institucija vertinimo metu gali pasiūlyti atsisakyti partnerio (-ių). 31. Partneris negali būti juridinis asmuo, kuris įgyvendinant projektą teikia (parduoda) paslaugas pareiškėjui, pvz., mokymo ar konsultavimo paslaugas. Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos turi būti perkamos laikantis šių gairių IV skyriuje ir VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos tvarkos. 32. Jei paraiška teikiama kartu su partneriu (-iais), pareiškėjas su juo (jais) sudaro jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (-iai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. 33. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nurodyti: 33.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigos, atsakomybė; 33.2. jungtinės veiklos sutarties trukmė; 33.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip bus atsiskaitoma už paramos lėšų panaudojimą; kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius, kai lėšos pateks į projekto vykdytojo sąskaitą; kaip bus užtikrinama, kad apmokėta projekto vykdytojui ir partneriui (-iams) tenkanti netiesioginių išlaidų suma neviršytų 7 proc. nuo projekto vykdytojo patirtų tiesioginių išlaidų ir nuo partnerio (-ių) patirtų tiesioginių išlaidų sumos atskirai), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka; 33.4. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos sutartyje, arba šie dokumentai projektui pasibaigus turi būti perduoti projekto vykdytojui. iV SKYRIUS PROJEKTO IŠLAIDOS PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMO PRINCIPAI IR FINANSAVIMO REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 34. Bendrieji projekto išlaidų tinkamumo principai ir pagrindinės finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų kategorijos yra išsamiai apibrėžtos Komisijos sprendimo Nr. 2008/457/EB 11 priede. 35. Paraiškoje turi būti nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (EIF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir projekto partnerio (-ių) indėliui. 36. Bendrieji išlaidų tinkamumo principai: 36.1. išlaidos turi būti skirtos EIF veiklai ir atitikti jo tikslus, kaip nustatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 1, 2 ir 3 straipsniuose; 36.2. išlaidos turi būti skirtos finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams, nustatytiems Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 4 straipsnyje; 36.3. išlaidos turi būti reikalingos projekto veiklai, kuri atitinka Europos Komisijos patvirtintas daugiametes ir metines programas; 36.4. išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti patikimo finansų valdymo, visų pirma, kainos ir kokybės santykio ir išlaidų veiksmingumo, principus; 36.5. išlaidas turi faktiškai patirti, užregistruoti apskaitoje ir pagrįsti išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais projekto vykdytojas ir (arba) projekto partneriai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Šių dokumentų išrašymo data turi atitikti šių gairių 6 punkte nurodytus reikalavimus; 36.6. išlaidos turi būti patiriamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tinkamai pagrįstais atvejais gali būti patiriamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje; 36.7. išlaidos turi būti susijusios su tikslinėmis grupėmis; 36.8. išlaidos turi būti patirtos pagal paramos sutarties nuostatas. 37. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo ar projekto partnerių pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentai už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus (jei taikoma). 38. Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos pagal projekto vykdytojo įgaliotai institucijai teikiamus mokėjimo prašymus. Projekto vykdytojas netiesioginių projekto išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų įgaliotai institucijai neteikia ir įgaliota institucija šių dokumentų netikrina. Tinkamų finansuoti EIF lėšomis netiesioginių projekto išlaidų suma apskaičiuojama, pripažintą tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą padauginus iš fiksuotos procentinės dalies, nustatytos paramos sutartyje, kuri negali viršyti 7 procentų. Kai projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad apmokėta projekto vykdytojui ir partneriui (-iams) tenkanti netiesioginių išlaidų suma neviršytų 7 procentų nuo projekto vykdytojo patirtų tiesioginių išlaidų ir nuo partnerio (-ių) patirtų tiesioginių išlaidų atskirai. 39. EIF remiami projektai neturi siekti pelno. Jei projekto pabaigoje pajamos, įskaitant įplaukas, viršija išlaidas, EIF įnašas į projektą atitinkamai sumažinamas. Visi projekto pajamų šaltiniai turi būti fiksuojami projekto vykdytojo sąskaitose ir (ar) mokesčių dokumentuose, juos turi būti galima nustatyti ir patikrinti. Įplaukos – tai pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo, nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių ar kitų panašių pajamų. 40. Finansavimo reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos (toliau – tinkamos išlaidos) gali būti tiesioginės ir netiesioginės: 40.1. tiesioginės tinkamos išlaidos yra tokios, kurios pagal bendruosius išlaidų tinkamumo principus gali būti suprantamos kaip konkrečios tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos (žr. antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“). Tiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių gairių 4 priedas); 40.2. netiesioginės tinkamos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, kurios nelaikomos tiesiogiai susijusios su projektu (žr. antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“), ir jų suma nurodoma detaliame projekto biudžete (šių gairių 4 priedas). 41. Projekto biudžetas yra suskirstytas į kategorijas pagal išlaidų pobūdį. EIF finansuojamų projektų išlaidos grupuojamos pagal šių gairių 42 punkte išvardytas biudžeto eilutes. ANTRASIS SKIRSNIS TINKAMOS IŠLAIDOS 42. Tinkamos pagal šias gaires finansuoti išlaidų kategorijos (numeracija lentelėje atitinka šių gairių 4 priedo „Detalus projekto biudžetas“ pateiktą išlaidų kategorijų numeraciją) yra šios: Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos pavadinimas Reikalavimai, paaiškinimai Tiesioginės projekto išlaidos 1.1. Personalo darbo užmokesčio išlaidos Šiai eilutei priskiriamas tiek projektą vykdančiam, tiek administruojančiam personalui planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos Garantiniam fondui, darbo užmokestis už kasmetines atostogas projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas). Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Rekomenduojama su projekto personalu sudaryti atskiras darbo sutartis. Jei projekto vykdytojas ar partneris yra tarptautinė organizacija ar jos padalinys (atstovybė, filialas, biuras ir kt.), tai darbo užmokesčio išlaidas sudaro apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su tarptautinės organizacijos mokamais privalomais mokesčiais, išskyrus atidėjinius galimiems būsimiems įsipareigojimams (žr. trečiąjį skirsnį „Netinkamos išlaidos“). Projekto darbuotojų, dirbančių projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – organizacijoje), darbo įkainiai negali viršyti jų vidutinių darbo įkainių toje organizacijoje: – jeigu sutartis dėl darbo projekte sudaroma su organizacijos darbuotoju, kuris yra sudaręs darbo sutartį su ta organizacija, pagal darbo sutartį projekte numatytas 1 valandos darbo atlygis negali viršyti šio darbuotojo pagal darbo sutartį toje organizacijoje gaunamo vidutinio 1 valandos darbo atlygio; – jeigu sutartis dėl darbo projekte sudaroma su organizacijos darbuotoju, kuris yra sudaręs daugiau nei vieną darbo sutartį su ta organizacija, pagal darbo sutartį projekte numatytas 1 valandos darbo atlygis negali viršyti šio darbuotojo pagal visas darbo sutartis toje organizacijoje gaunamo vidutinio 1 valandos darbo atlygio. Projekto darbuotojų, kurie nėra įdarbinančios organizacijos darbuotojai, darbo įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje organizacijoje, su kuria sudaroma sutartis dėl darbo projekte: – jeigu sutartis dėl darbo projekte sudaroma su asmeniu, kuris organizacijoje nėra įdarbintas ir pastaruosius 12 mėnesių nebuvo sudaręs darbo sutarčių su ta organizacija, jo pagal darbo sutartį projekte numatytas 1 valandos atlygis negali viršyti toje organizacijoje pagal tokias pačias ar panašias pareigybes įdarbintų darbuotojų vidutinio 1 valandos darbo atlygio; – jeigu pagal projekte numatytas pareigas organizacijoje anksčiau nebuvo įdarbintų asmenų (nebuvo tokių pačių ar panašių pareigybių) ir numatomas įdarbinti asmuo organizacijoje nėra įdarbintas ir pastaruosius 12 mėnesių nebuvo sudaręs darbo sutarčių su ta organizacija, jo 1 valandos darbo atlygis projekte nustatomas vadovaujantis tos organizacijos vadovo sprendimu (įsakymu), vidaus tvarka arba kitais lygiaverčiais dokumentais, kuriuose numatyta atlygio už darbą organizacijoje (ne projekte) nustatymo tvarka. Visais šiose gairėse numatytais atvejais 1 valandos darbo atlygis kartu su darbo santykiais susijusiais darbdavio įsipareigojimais (pvz., socialinio draudimo mokesčiai, įmokos Garantiniam fondui), numatytas detaliame projekto biudžete, negali būti didesnis nei 33,00 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant projekte įdarbinamų asmenų 1 valandos darbo atlygį, negali būti įtraukiami už darbą EPF ir EIF programų projektuose mokamo darbo užmokesčio duomenys. Su paraiška privaloma pateikti darbo užmokestį pagrindžiančius dokumentus (pvz., darbo sutartis, duomenis apie pastarųjų 12 mėnesių darbo užmokestį, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius arba kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti organizacijoje darbuotojui mokamą 1 valandos darbo atlygį). Išsamesni dokumentų teikimo reikalavimai pateikti šių gairių 53.9 punkte. Nepateikus darbo užmokestį pagrindžiančių dokumentų, projekto biudžete gali būti patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis. Įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, darbuotojų ir valstybės tarnautojų, įgyvendinančių projektą, darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis, jeigu jos tenkina ankstesnius šio punkto reikalavimus ir jeigu: – patiriamos vykdant veiklą, kurios atitinkama biudžetinė įstaiga nevykdytų, jei nebūtų įgyvendinamas projektas; – su darbuotojais sudaromose su projekto įgyvendinimu susijusiose darbo sutartyse nustatyta darbo pradžios data negali būti ankstesnė nei projekto paramos sutartyje nustatyta projekto išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios data, o darbo pabaigos data negali būti vėlesnė negu projekto išlaidų tinkamumo finansuoti pabaigos data; – projekto vykdytojo ar projekto partnerio įdarbintas ar paskirtas asmuo atlieka konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusį darbą; – darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydis turi būti nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655; 2012, Nr. 153-7858) nuostatomis arba Mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 337 (Žin., 2007, Nr. 42-1582), kai projekto vykdytojo ar partnerio organizacija yra valstybinė aukštoji mokykla ar valstybės mokslinių tyrimų institutas, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. Jeigu projekto vykdytojas ar partneris darbo užmokesčio įkainį projekte nustato, nesivadovaudamas šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, projekto biudžete gali būti patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis. Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, darbuotojų skaičius. Paraiškoje turi būti išsamiai aprašytos projekte numatytų įdarbinti asmenų funkcijos. 1.2. Išlaidos įrangai Šiai eilutei priskiriamos įrangos nusidėvėjimo, išperkamosios nuomos ar nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu įranga būtina tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti. Jeigu svarstomos išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) galimybės, visada reikia pasirinkti pigiausią variantą. Teikiant paraišką būtina pateikti detalius apskaičiavimus, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas – išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) – yra pigiausias variantas. Kitu atveju šios išlaidos galės būti pripažintos netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų. Su nuoma ir išperkamąja nuoma susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos trukmę ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veiklomis vykdyti, naudojimą. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu: – šiam turtui įsigyti nebuvo naudojamos ES arba kitų finansinių mechanizmų paramos lėšos, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą; – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuotos pagal projekto vykdytojo (partnerio) patvirtintus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, parengtus remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais; – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos turi būti patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu atsižvelgiant tik į projekto trukmę atitinkančią įrangos nusidėvėjimo dalį ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veiklomis vykdyti, naudojimą. Jei įranga, kuri naudojama projekto reikmėms, jau būna visiškai nudėvėta iki projekto įgyvendinimo pradžios, tai tokios įrangos nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti projekto lėšomis. Įrangos nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams (Žin., 2009, Nr. 72-2921; 2011, Nr. 54-2598) ir pateikia įrodymus, jog, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, taip nusidėvėjimas skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam, bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Išlaidos įrangai, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, skeneriai ir pan.) ar kasdieninei administracinei veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų. 1.3. Išlaidos nekilnojamajam turtui Šiai eilutei priskiriamos nekilnojamojo turto nuomos išlaidos, jeigu nekilnojamojo turto techninės savybės yra tokios, kokių reikia projektui įgyvendinti, taip pat jis atitinka galiojančias normas bei standartus (turi būti tinkamas, kad būtų įgyvendintos projekto veiklos ir pasiekti projekto rezultatai, pvz., tinkamas gyventi ar steigti konsultacinį centrą). Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu: – prieš pradedant įgyvendinti projektą nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už ES arba kitų finansinių mechanizmų paramos lėšas, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą); – nekilnojamasis turtas yra būtinas projektui įgyvendinti ir naudojamas tik projekte nustatytai paskirčiai. Kitu atveju tinkama finansuoti laikoma tik su objekto naudojimu projekto reikmėms susijusių išlaidų dalis. Patalpų (pvz., konferencijos salė, posėdžių salės ir pan.), skirtų konferencijoms ar panašiems renginiams suorganizuoti, nuoma nėra laikoma nekilnojamojo turto nuoma, o suprantama kaip paslaugos pirkimas ir išlaidos numatomos subrangos išlaidų eilutėje (detalaus projekto biudžeto eilutė Nr. 1.4). Išlaidos nekilnojamajam turtui, kuris skirtas projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., biuro patalpų nuomos išlaidos ir pan.) ar kasdieninei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai (t. y. veik …